Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Karų, įtvirtinimų, ginklų, slaptųjų tarnybų istorija (bendra informacija) » Lietuvos Valstybės karinės pajėgos ir ginkluotė, mūšiai, karo vadai - 20 ir 21 amžiuose

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Puslapis 1 iš 1

[ 20 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Parašytas: 28 Lap 2009 16:44

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 28618
Miestas: Ignalina

Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR? (I)

http://www.balsas.lt/naujiena/321340/ar ... i-istorija

2009.11.28 15:00
Egidijus Papečkys

Šiemet sukako 70 metų, kai Lietuva atgavo savo sostinę Vilnių. Vilniaus atgavimo data siejasi ir su kita, tragiškų įvykių pradžią nužymėjusia data – sovietinių karinių dalinių įsileidimu į Lietuvą. Nesiveldamas į ginčą, reikėjo ar nereikėjo 1939-tųjų spalį pasipriešinti ginklu – nes į šį klausimą aiškaus ir akivaizdaus atsakymo nėra – norėčiau pabandyti panagrinėti, ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR.

Keli pavojai vienu metu

Per visą Lietuvos nepriklausomybės tarpukaryje laikotarpį Lietuvai pavojų kėlė 2 galimi kovos veiksmų frontai – siena su Vokietijos Rytprūsiais ir daugiau kaip 200 km ilgio siena su Lenkija. Karo su Lenkija atveju pavojingiausios kryptys, kuriomis priešo puolimas neišvengiamas, buvo keturios:

1. Vilnius –- Kaunas.
2. Vilnius – Ukmergė – Panevėžys.
3. Suvalkai – Marijampolė.
4. Gardinas – Kaunas per Alytų.

Tos pačios svarbiausios operacijų kryptys išliko ir sovietams okupavus dalį Lenkiją.

Tuo pačiu Lietuvos kariuomenės vadovybė iki 1939 m. kovo mėnesio turėjo skaitytis ir su galimu Vokietijos puolimu, siekiant okupuoti Klaipėdą, o vėliau, siekiant atplėšti dalį Suvalkijos, Jurbarko bei Tauragės apylinkes. Tikėtis kovinių veiksmų pasienyje su Latvija arba jūrinio desanto nebuvo pagrindo.

Kariuomenės sudėtis ir ginkluotė

Lietuvos kariuomenę karo metu turėjo sudaryti 4 stambūs junginiai – pėstininkų divizijos, neskaitant keleto atskirų pulkų ir batalionų. Lietuvos kariuomenės karo meto pėstininkų diviziją 1939 sudarė:

Štabas
Ryšių batalionas
Inžinerinis batalionas
3 pėstininkų pulkai (minosvaidžių būrys, 3 šaulių batalionai)
1 artilerijos pulkas
Lengvoji rinktinė (2 kardų eskadronai, dviratininkų būrys, sunkiųjų kulkosvaidžių būrys, šarvuotų automobilių būrys).
Kiti aprūpinimo, tiekimo, medicinos ir veterinarijos daliniai ir padaliniai.

Iš viso pėstininkų divizijoje turėjo būti 476 karininkai, 14369 puskarininkiai ir kareiviai, 5301 arklys, 378 vienkinkiai ir 1473 poriniai vežimai, 80 lauko virtuvių, 134 dviračiai, 28 motociklai, 5 keleiviniai ir 49 krovininiai automobiliai, 12 105 mm lauko haubicų Schneider M-1934, 24 75 mm lauko patrankos Schneider M-1897, 12 81,4 mm minosvaidžių Brandt M-1934, 18 20 mm automatinių pabūklų Oerlikon (Štabų žinynas, 1938).

Praktikoje vietoje lengvosios rinktinės pėstininkų divizija gaudavo kavalerijos pulką (4 kardų eskadronai, techninis eskadronas, sunkiųjų kulkosvaidžių eskadronas, dviratininkų būrys, šarvuotų automobilių būrys) su priskirta raitąja baterija (4 76,2 mm lauko patrankos M-1902). Taigi, pėstininkų divizija galėjo turėti iki 40 artilerijos pabūklų, 12 minosvaidžių, 22 automatinius pabūklus, daugiau kaip 100 sunkiųjų kulkosvaidžių ir apie 400 lengvųjų kulkosvaidžių. Turėti atskirų kavalerijos vienetų karo metu nebuvo numatyta.

Šarvuočių rinktinę sudarė 3 tankų kuopos, viso 12 senų lengvųjų tankų „Renault“, neturinčių jokios kovinės vertės, ir 32 lengvieji tankai Vickers, ginkluoti tik 7,92 mm kulkosvaidžiu. Be keleto senų šarvuočių rinktinė turėjo 6 šarvuotus automobilius „Landsverk L-181“, ginkluotus 20 mm automatiniu pabūklu ir 2 sunkiaisiais kulkosvaidžiais. ŠA „Landsverk“ karo metu po 2 buvo priskiriami kavalerijos pulkams.

Apsaugą nuo priešo aviacijos turėjo užtikrinti priešlėktuvinės gynybos rinktinė, sudaryta iš 3 baterijų 75 mm pabūklų Vickers ir 5 motorizuotos priešlėktuvinės gynybos kuopos su 20 mm automatiniais pabūklais LAP, skirtos aerodromų apsaugai.

Viso Lietuvos kariuomenė (gen. dr. G.Surgailio, V.Statkaus ir kitais duomenimis) turėjo: 70 105 mm haubicų, 110 75 mm patrankų, 19 76,2 mm patrankų, 12 83,8 mm patrankų, 9 75 mm PLG pabūklus, apie 100 81,4 mm minosvaidžių,151 automatinį 20 mm pabūklą Oerlikon, 944 sunkiuosius kulkosvaidžius ir apie 3700 lengvųjų kulkosvaidžių (apie 3200 ZB-26 ir apie 500 MG08/15). 20 mm automatinių pabūklų LAP Vokietijoje buvo užsakyta įvairiais duomenimis 150-200 vnt., kiek ir kada jų buvo perduota Lietuvai sunku pasakyti.

Iš oro dengiamas tik Kaunas

Lietuvos kariuomenės turima ginkluotė 1939 rudenį sudarė galimybes sėkmingai kovoti su visa sovietų turima šarvuota technika. Atskirai reikėtų paminėti Lietuvos karo aviaciją. 1939 rudenį sovietams ore galėjo pasipriešinti tiktai 27 naikintuvai. Toks mažas naikintuvų skaičius sudarė galimybę tik labai trumpai pridengti vienintelį objektą. Akivaizdu, kad šis objektas – Kaunas.

Nei bombonešių, nei atakos lėktuvų Lietuvos karo aviacija neturėjo. Sovietinių dalinių atakos iš oro galėjo būti tik simbolinės. Pagrindinis ir neįkainojamas ginklas buvo žvalgybiniai lėktuvai ANBO-IV ir ANBO-41. Paprasti, patikimi, lietuviški. Galėjo tūpti ir kilti daugybėje slaptų nusileidimo aikštelių ir tiesiog pievoje. Jie ir tik jie galėjo praktiškai iš karto suteikti informaciją kur ir kokiomis pajėgomis disponuoja priešas, kur juda mechanizuoti daliniai, kur sava kariuomenė.

Iki pat paskutinių dienų Lenkijos karo aviacijos žvalgybiniai lėktuvai pajėgė teikti tokią informaciją savo vadovybei. Kodėl to negalėjo padaryti Lietuvos karo aviacija? Net ir turinti milžinišką persvarą sovietinė aviacija, kaip parodė vėlesni karo veiksmai Suomijoje ir 1941 metais, nesugebėjo veikti efektyviai.

Lietuvos karo aviacijos 7 lėktuvų eskadriles buvo numatyta priskirti divizijoms ir netgi pagrindinėse kryptyse veikiantiems pulkams. Pavieniai žvalgybiniai lėktuvai galėjo sėkmingai vykdyti žvalgybą tiek atskirų junginių, tiek vyriausiosios vadovybės naudai.

Balsas.lt

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/321340

Žygeivis
2009-11-28 15:50:40

Lietuvos Valstybės armija ir visa Lietuvių Tauta kovoti - ir gana ilgai - galėjo. Tačiau nebuvo tuometinės politinės vadovybės tvirtos valios.

Antanas Smetona - ypač sudėtingose situacijose - buvo pernelyg silpno charakterio, o Lietuvos armijai vadovavo NKVD užverbuotas agentas Vitkauskas.

Jei tuo metu Lietuvos Valstybės vadovu būtų buvęs, pvz., Povilas Plechavičius, tai neabejoju, jog tada situacija būtų buvusi visai kita - visų pirma, vietinė "penktoji kolona" - komunistinis, nacistinis ir lenkų pogrindis - būtų tuoj pat sunaikinti, o Lietuvos armija ir Lietuvių Tauta dvasiškai ir fiziškai pasiruošę kautis su bet kokiu priešu.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 10 Lie 2011 22:29. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Lap 2009 19:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 28618
Miestas: Ignalina

Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR? (II)

2009.11.29 13:01
Egidijus Papečkys

Sunku suskaičiuoti, kiek šaulių ir kavalerijos divizijų, tankų ir artilerijos SSSR planavo mesti prieš Lietuvą 1939 spalį, nes vyko nuolatinis sovietų kariuomenės didinimas ir aktyvus junginių judėjimas okupuotoje Lenkijoje. Tačiau akivaizdu, kad tik nedidelė dalis šių pajėgų būtų buvę panaudota prieš Lietuvą pirmajame karinių veiksmų etape.

1939 metų rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje vyko labai didelis junginių ir dalinių judėjimas tarp armijų ir frontų.

SSSR kariuomenė

Karo veiksmus prieš Lietuvą turėjo vesti Baltarusijos fronto kariuomenė, kurią, remiantis Meltiuchovu, spalio 2 d. sudarė:

3 armija: 5 šaulių ir 2 kavalerijos divizijos, 3 tankų ir 1 motorizuota brigada
11 armija: 4 šaulių divizijos, 1 tankų brigada
10 armija: 6 šaulių ir 1 kavalerijos divizijos, 2 tankų brigados
4 armija: 6 šaulių ir 2 kavalerijos divizijos, 2 tankų brigados (32-a ir 29-a)
Fronto vadovybės žinioje: 1 šaulių divizija.

Viso: 22 šaulių ir 5 kavalerijos divizijos, 8 tankų brigados ir 1 motorizuota brigada, taigi apie 5 kartus daugiau pėstininkų ir kavalerijos nei Lietuvos kariuomenėje, jau nekalbant apie beveik 2000 sovietų tankų.

Vėlgi, prieš Lietuvą galėjo būti panaudota tik dalis visų šių divizijų ir brigadų, nes vakaruose stovėjo mobilizuota ir pergalės apkvaitinta Vokietijos kariuomenė, o dar reikėjo saugotis iš „lenkų ponų išvaduotos“ liaudies ir skubiai įvedinėti stalininę tvarką „išvaduotoje“ teritorijoje.

Atsitraukimas - vienintelė išeitis?

Bet kokiu atveju, nebuvo galima tikėtis nei visiškai sutriuškinti SSSR kariuomenę, nei apginti šalies teritoriją. Vienintelė išeitis – trauktis su mūšiais, kol į Vokietiją pasitrauks vyriausybė ir dalis civilių gyventojų, kuriems grėsė represijos, po to kariuomenei internuotis Vokietijoje. Esu įsitikinęs, jeigu būtų žinoma apie 1940 represijas ir trėmimus, būtent toks variantas ir būtų buvęs pasirinktas.

O trauktis kovojant Lietuvos kariuomenė buvo mokoma. Vienas iš pagrindinių tokios kovos būdų – stabdomosios kautynės. Priešas stabdomas sunkiųjų pėstininkų priemonių ir artilerijos ugnimi, stengiantis išvengti artimo kontakto ir pozicinės gynybos, plačiai naudojant trumpalaikį gynimąsi, pasalas, minavimą, kliūčių darymą, kelių ir tiltų ardymą,. Pulti tik mažomis pajėgomis ir tik esant labai palankioms aplinkybėms, t.y. kai galima tikėtis puolant patirti mažus nuostolius ir labai pagerinti visą stabdymą.

Net ir nedidelės upės, pakankamai miškinga vietovė leistų sėkmingai organizuoti trumpalaikio pasipriešinimo ribas, sudarytų galimybę reikiamu momentu atsipalaiduoti nuo priešo ir atsitraukti iki kitos ribos, galbūt net spėjus ją pakankamai gerai įrengti.

Problemos RKKA

Šiandien, galėdami apžvelgti „išvaduojamojo“ žygio Lenkijoje ir 1939-1940 metų karo su Suomija patirtį, galime teigti, kad RKKA nepasižymėjo iniciatyvumu, dažniausiai veikė frontaliai ir šabloniškai, be ryšio ir koordinacijos tarp junginių ir dalinių bei tarp atskirų ginklų rūšių.

Stipriai šlubavo tiekimas. Pvz., 1939-09-18 visa sovietų 27-a tankų brigada (tankai BT) be jokio lenkų pasipriešinimo net keliolikai valandų užstrigo bandydama persikelti per nedidelį upelį (2 km į vakarus nuo Golewicze).

1939-09-19 8:00 15-as tankų korpusas (2-a, 27-a TBR, 20-a motorizuota brigada) gavo įsakymą užimti Gardiną, tačiau jį vykdyti pradėjo tik sekančios dienos ryte, nes visos 3 brigados dėl prastai organizuoto tiekimo dieną prastovėjo tuščiais bakais.

Bet ir 20-tą dieną 27-a TBR iš daugiau nei 200 turimų tankų sugebėjo į Gardiną įvesti tik 48 tankus ir 1 šarvuotą automobilį. Rugsėjo 22-ą 2-a TBR sudarė grupę iš 45 tankų BT ir bataliono šaulių-kulkosvaidininkų, kurios užduotis buvo sutriuškinti Lenkijos kariuomenės likučius Augustavo miškuose ir neleisti jiems pasitraukti į Lietuvą.

Trijų ulonų ir dviejų pėstininkų pulkų (10-o ir 13-o) likučiai, nestodami ginti pozicijų, dengiami stabdymo grupių, labai sėkmingai pasitraukė minuodami kelius. Išskirta tankų grupė nesugebėjo įvykdyti užduoties, prarado 25 karius, 4 tankai BT susprogo užvažiavę ant minų. 4-osios armijos 32-a TBR (tankai T-26) įveikė 350-380 km.

Stebinantys nuostoliai – 1 T-26 sunaikintas mūšyje, techniškai netvarkingi – net 47 tankai T-26! Nesunku suskaičiuoti, kad sutikusi tik minimalų pasipriešinimą brigada laikinai prarado beveik 22 procentus viso tankų parko.

Iš viso Baltarusijos frontas kovos veiksmus pradėjo su 1865 tankais. Nuo 1939 rugsėjo 17 iki spalio 4 d. iš rikiuotės išėjo 302 tankai, iš jų tik 26 – koviniai nuostoliai, likę 276 „iškrito“ dėl techninių gedimų (J.Magnuski, M.Kolomijec. Czerwony blickrieg).

Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, „raudonasis blickrigas“ Vilniaus ir Gardino apylinkėse vyko ne itin sklandžiai. Net silpnas ir neorganizuotas rezervinių ir ad-hoc surinktų dalinių likučių pasipriešinimas Gardine ir Vilniuje, praktiškai neturint artilerijos ir prieštankinių pabūklų, porai dienų sustabdydavo tankų brigadas. Gardino užėmime lemiamą vaidmenį suvaidino ne tankai, o 119-o ir 101-o šaulių pulkų pėstininkai. Tačiau pėstininkai pasiekė Gardiną tik ketvirtos karo veiksmų dienos vakare.

Pasipriešinti GALĖJOME

Visa tai leidžia daryti prielaidą, kad galimų karo veiksmų prieš Lietuvą metu SSSR tankų daliniai jau būtų praradę apie 20 procentų šarvuotos technikos ir nuostoliai dėl techninių gedimų būtų toliau nekontroliuojamai augę. Lietuvos kariuomenė, pasinaudodama gamtinėmis kliūtimis, naikindama, užtverdama ir minuodama kelius bei tiltus, rengdama pasalas ir kontraatakas, artilerijos ir automatinių pabūklų ugnimi stabdydama puolantį priešą, turėjo galimybę trauktis link Vokietijos sienos.

Nedaug kam žinoma, tačiau 1940 metais mažytė Danijos kariuomenė pirmomis okupacijos valandomis labai sėkmingai pasipriešino Vokietijos kariuomenei. Nedideli dviratininkų ir motociklininkų padaliniai, ginkluoti kulkosvaidžiais ir 1-2 automatiniais 20 mm Madsen pabūklais, sulaikė priešakinius vokiečių dalinius, sunaikino nemažai tankų ir šarvuotų automobilių. Pvz., prie Hokkerup vienas 20 mm Madsen automatinis pabūklas, nuolat keisdamas pozicijas, sunaikino 3 vokiečių šarvuotus automobilius ir 37 mm prieštankinį pabūklą.

Anksčiau ar vėliau gynybą tektų organizuoti pagrinde dešiniajame Nemuno krante. Dešiniuoju sparnu remiantis į Nemuną, organizuoti laikinas gynybos ribas palei Neries, Nevėžio ir Dubysos upes. Galutinis atsitraukimo rajonas Jurbarkas-Raseiniai-Tauragė. Iš čia kelias vienintelis – Vokietija.

Bet kuriuo atveju iškyla sudėtingas Suvalkijos gynimo klausimas. Vietovė ir čia esantis kelių tinklas sudaro galimybes apeiti besiginančius Lietuvos kariuomenės dalinius ir greitai pasiekti Vilkaviškį, o iš čia Kybartų pasienio postą, Šakius ir išeiti prie Jurbarko. Tuo tarpu Jurbarkas – sėkmingos gynybos nuo sovietų kariuomenės puolimo kertinis akmuo. Taip pat sunku apginti ir visus 93 km Nemuno pakrantės tarp Kauno ir Jurbarko. Būtent todėl sovietų daliniai iš Suvalkų buvo išvesti tik spalio 6 d., kai Lietuva jau buvo palaužta ir, mano nuomone, jau spalio 5 d. iš esmės priversta pasirašyti sutartį ir įsileisti sovietų dalinius.

Lietuvos kariuomenė galėjo sėkmingai pasipriešinti. Duoti atkirtį ir pasitraukti nesunaikinta. Ji nepasipriešino ir buvo sunaikinta. Netekome daug iškilių ir garbingų asmenybių. Dar blogiau, dalis mūsų karininkų buvo priversti kovoti okupanto pusėje. Ir kai tauta guldė galvas miškuose ir NKVD rūsiuose, dalis Lietuvos karininkų „vadavo“ Europą. Ir aš šiandien nedrįstu jų smerkti.

Lietuva GALĖJO pasipriešinti.

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/321341/ ... i-apacioje

Ramunas
2009-11-30 20:01:3

1940 m. LT galejo pasipriesinti SSSR, bet tai butu buve sunku padaryti, nes tuo metu LT teritorijoje buvo SSSR karines bazes su 20000 kariu.

Geriausias varijantas butu buves 1939 m. rudeni atsimti Vilniu ir jo krasta patiems.

Tada SSSR nebutu turejosi jokio preteksto ivesti savo kariuomenes i LT, o ir pati LT butu likusi Voketijos itakos zonoje ir isvengusi 1940-41 m. okupacijos.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 10 Lie 2011 22:30. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Bir 2011 12:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 28618
Miestas: Ignalina

Istorikas: 1940 m. Lietuva turėjo visas sąlygas priešintis okupacijai

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=46640325

Eglė Samoškaitė, http://www.DELFI.lt
2011 birželio mėn. 16 d. 00:02

Sovietams nutarus okupuoti Lietuvą 1940 m. mūsų šalis turėjo visas sąlygas priešintis agresoriui – tam netrūko nei gyvosios jėgos, nei ginklų, nei veikimo planų, nei amunicijos. Tokią išvadą išnagrinėjęs tarpukario Lietuvos kariuomenės struktūrą, planus bei ginkluotę daro Klaipėdos universiteto istorikas Vytautas Jokubauskas, tačiau priduria, kad pasipriešinimas bet kokiu atveju nebūtų galėjęs trukti itin ilgai.

„Apibendrinant galima konstatuoti, kad neradome jokių rimtų kliūčių ar techninių priežasčių – gyvosios jėgos, ginklų, planų, amunicijos stygiaus – jog Lietuvos kariuomenė nebūtų galėjusi priešintis agresoriui. Tačiau tenka konstatuoti, kad grėsmės akivaizdoje prezidentui Antanui Smetonai neužteko valios pasekti Norvegijos karaliaus Haakono VII pavyzdžiu, Stasys Raštikis netapo lietuviškuoju Manerheimu, o lietuvių generolai nepasuko lenkų pulkininkų pasirinktu keliu“, - Lietuvos karo akademijoje surengtoje konferencijoje kalbėjo mokslininkas.

Nebuvo planuota kariauti su galingesniu priešu ar pritrūko valios?

Istorikas V. Jokubauskas teigia, kad 1940 m. birželio 15 d. įvyko ne karinė, o politinė kapituliacija, nes ginkluota ir organizuota karinė struktūra, apėmusi Lietuvos kariuomenę ir Šaulių sąjungą, turėjo galimybių priešintis, galbūt net ilgai. Dėl šios priežasties jis kelia klausimą, ar ginklu nebuvo pasipriešinta todėl, kad tarpukariu net nebuvo planuojama kariauti su galingesniu priešu ir okupacija pasirinkta beveik sąmoningai, ar lemiamu momentu atsakingiems pareigūnams tiesiog pritrūko nuovokos ir valios duoti reikiamus įsakymus.

Pasak pranešėjo, prieš okupaciją Lietuva turėjo apie 200 tūkst. parengtų atsargos karių, o su reguliariosiomis pajėgomis ir šauliais gyvosios jėgos rezervas siekė beveik ketvirtį milijono vyrų.

„Šalis tuo metu disponavo pakankamu ginklų kiekiu, kad galėtų apginkluoti 5-6 pėstininkų divizijas ir sutelkti apie 150 tūkst. karių. Nors į akis lenda ryškus dujokaukių ir šalmų stygius, tačiau ar tai galima laikyti rimta kliūtimi kariauti? Vargu. O santykinai atsižvelgiant į valstybių gyventojų skaičių ginkluotės kiekiui, Lietuva nenusileido kitoms tuo metu į karą įsitraukusioms valstybėms“, - pasakojo V. Jokubauskas.

Be to, pasak istoriko, mūsų šalis tarpukariu turėjo parengtus mobilizacinius planus, kurie buvo modifikuojami atsižvelgiant į besikeičiančią geopolitinę situaciją.

„Abejonių, kad Lietuva turėjo pakankamai rezervistų, ginklų ir mobilizacinius planus, kurie praktiškai ne kartą buvo patikrinti, nekyla. Iš duomenų matome, kad sandėliuose buvo sukaupta amunicijos atsargos. Surinkti duomenys, leidžia teigti, kad Lietuva turėjo analogišką amunicijos kiekį vienam šaunamajam ginklui kaip ir Suomija, pradėdama Žiemos karą. Taigi amunicijos trūkumu pateisinti kapituliacijos negalima“, - teigia mokslininkas.

Ilgą laiką SSRS laikyta sąjungininke, nors kartais tuo ir abejota

V. Jokubauskas taip pat pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenės štabas aptariamuoju laikotarpiu buvo parengęs tris operacijų planus: „V“, „L“ ir „V+L“. Pirmasis skirtas užpuolus Vokietijai, antrasis – Lenkijai, trečiasis – abiejų šių valstybių puolimo atveju. Tačiau, kaip pabrėžė istorikas, pavyzdžiui, pirmuoju atveju atsitraukimas yra numatomas per Vilniaus koridorių į Sovietų Sąjungą, o trečiuoju – į Latvijos pusę, nors nėra visiškai žinoma, ar visa tai buvo suderinta su latviais, mat jie pagal šį planą turėjo padėti lietuviams ginti Mažeikius ir Kuršėnus.
„Galima drąsiai teigti, kad sovietai buvo pagrindinis eventualus Lietuvos sąjungininkas į kurį buvo dedamos didžiulės viltys“, - svarstė V. Jokubauskas, tačiau pridūrė, kad klaidinga manyti, jog kylančios grėsmės visai nebuvo vertinamos ir įvertinamos.

„Abejota, ar SSRS laimėjus karą, jei Lietuva būtų jos sąjungininkė, su Lietuva būtų pasielgta taip, kaip Antanė pasielgė su Belgija ir Serbija po Pirmojo pasaulinio karo“, - aiškino istorikas.

Jo tvirtinimu, sovietai priešais pradėti laikyti pasirašius nepuolimo sutartį 1939 m. Buvo paruoštas ir priedangos planas „R“, kuris iš esmės buvo pakoreguotas planas „L“, bet tiko gintis nuo Raudonosios armijos veiksmų. Ir nors šis planas nerastas, tačiau apie jo buvimą liudija atsiminimai.

„Kalbant apie Lietuvos pasipriešinimo Sovietų Sąjungai 1940 m. perspektyvas, vertėtų atsižvelgti į tai, kad karo veiksmai tarp abiejų šalių galėjo būti trijų lygių: pirma, totalinis mobilizuotų Lietuvos ginkluotų pajėgų pasipriešinimas, tokiu atveju Lietuva galėjo tikėtis sutelkti virš 150 tūkst. vyrų“, - aiškino istorikas.

„Antra, riboto masto karinis pasipriešinimas, kuriame galėjo dalyvauti buvę reguliariosios kariuomenės daliniai, pasieniečiai bei šauliai – tai yra iki 80 tūkst. vyrų. Abu pirmi variantai savaime reiškia, kad pagrindinėms pajėgoms atsitraukus ir internavusis Vokietijoje, Lietuvoje toliau vyks šaulių partizaninis karas“, - tęsė V. Jokubauskas.

„Trečia, lokalus arba simbolinis, pasipriešinimas. Lokalaus pasipriešinimo atveju į aktyvius karinius veiksmus su Raudonąja armija galėjo įsitraukti pavieniai, galbūt pasienyje su Vokietija dislokuoti daliniai“, - dar pridūrė mokslininkas bei patikslino, kad tokiu atveju būtų buvę du lokalūs pasipriešinimo židiniai, kuriuose būtų apie 4500 karių.

A.Smetona pasirinko lokalų pasipriešinimą, bet jo nebuvo paklausyta

Istorikas teigia, kad remiantis prisiminimais galima sakyti, jog prezidentas A. Smetona ir jo aplinka 1940 m. birželio 15 d. pasirinko būtent lokalų pasipriešinimo variantą, tačiau devintajame pėstininkų pulke įsikišus karinei vadovybei, o septintajame pulko vadui nepaklusus krašto apsaugos ministro telefoniniam nurodymui, planas nebuvo realizuotas.

Tuo tarpu norint surengti totalinę mobilizaciją, sprendimą vėliausiai reikėjo priimti birželio 11 d., o riboto masto kariniam pasipriešinimui užteko sprendimus priimti birželio 14 d., davus atitinkamus nurodymus kariuomenės daliniams ir šauliams.

„Laiku nepaskelbus mobilizacijos aštuoniose pietinėse ir rytinėse apskrityse galimybės sėkmingai pašaukti atsargos karius ir priimti juos į dalinius buvo menkos, o dar keturiose – ribotos. Tačiau likusiose dešimtyje šiaurinių ir vakarinių apskričių 1940 m. buvo virš 50 proc. turėtų atsargos karių, tai yra 102 tūkst., iš jų 63 tūkst. pirmos rūšies. O tai bei mobilizacinių centrų išdėstymas leidžia spėti, kad Kauno, Marijampolės, Vilkaviškio, Jonavos, Ukmergės įguloms atliekant priedangos veiksmus trečia, ketvirta ir penkta pėstininkų divizijos galėjo susimobilizuoti net ir paskutiniu momentu užbaigdamos mobilizaciją jau prasidėjus karui. Be to, daliniai kovoti galėjo nebūtinai pilnos numatytos sudėties“, - svarstė V. Jokubauskas.

Pasak jo, visa situacija atskleidžia, kad galimybių priešintis tikrai buvo, tačiau, žinoma, naivu manyti, jog Lietuvos karinės pajėgos vienos galėjo atlaikyti priešo puolimą ilgesnį laiką. Tačiau istorikas teigia, kad Lietuvoje ilgą laiką buvo formuojamas šaulio-partizano įvaizdis, o, pavyzdžiui, priešui užpuolus šalį ir nutrūkus kontaktui su karine vadovybe kiekvienas šaulys buvo įpareigotas iškart pradėti partizaninį karą.

Vis tik šauliai partizaninio karo 1940 m. nepradėjo dėl pakankamai objektyvių priežasčių – visų pirma kariuomenės vadas davė įsakymą raudonarmiečius sutikti draugiškai, be to, ginklai ir amunicija buvo saugomi centralizuotai. Nebuvo prarastas ir kontaktas su vadovybe, o pati SSRS ilgą laiką laikyta sąjungininke.

Maža to, pasak istoriko, reikia suvokti, kad Lietuva visąlaik tikėjosi būsianti įtraukta į koalicinį karą bei kad jai vienai neteks susidurti nė su vienu iš didžiųjų kaimynų. Dėl šios priežasties reguliarioji kariuomenė neplanavo pati viena ginti visos Lietuvos teritorijos ir stoti į žūtbūtinį pozicinį mūšį. Buvo planuojama ginti teritoriją, kol galės padėti sąjungininkai, o nepavykus – pasitraukti į užsienį, kur egzilinė Vyriausybė palaikytų tėvynėje kovojančius partizanus.

http://www.DELFI.lt

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2011 06 16 12:22

Lietuvos valdžia ir tada, kaip ir dabar, buvo infiltruota svetimų užsienio jėgų agentų.

Užtat toks ir rezultatas.

Na o paties Antano Smetonos "kiaušiniai buvo per minkšti" - todėl jis neblogai tiko vadovauti valstybei normaliomis aplinkybėmis, ir visai netiko kritinėse ekstremaliose situacijose.

Deja, Lietuvos Valstybei tuo metu nevadovavo tokie žmonės kaip gen. Povilas Plechavičius...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: LIETUVA GALĖJO PRIEŠINTIS IR PULTI

Parašytas: 30 Bir 2011 21:09

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

Lietuvos kariuomenė galėjo ir gali puikiai kovoti - ir nėra ko remtis į dešinį Nemuno krantą - PUOLANTIS PRIEŠAS IŠSENKA ir iki Nemuno dar būtų buvę net ir tuo laiku labai sunku /klausimas net, ar būtų iš viso sugebėjęs/ nueiti - tuo labiau esant aktyviai gynybai, su kontrpuolimais, desanto išmėtymu puolančio užnugaryje /mažos grupės sukelia paniką kaip didelės, be to jų paieška be bataliono kovinio vieneto neįmanoma/.

TAD LIETUVA GALĖJO PUIKIAI PRIEŠINTIS.

J.v PR. Lietuva pirmiausia

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Bir 2011 22:04

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Kariuomenės galia labiau priklauso nuo kareivių smegenų, o ne nuo to, kaip ji atrodo ant popieriaus.

Apie nematerialinę motyvaciją kare rašiau, jos nebuvo Lietuvoje tada, kaip ir nėra dabar. Lietuvoje ji atsirado 1944, kai žmonės ėjo į miškus kariauti ne už "jų", "smetoninę" (visuomenės grietinėlės), o už savo Lietuvą.

Lenkijos kariuomenė, pvz. po mobilizacijos buvo 2,5 mln. žmonių ir ant popieriaus lygi kokybiškai ir kiekybiškai Vokietijos kariuomenei. O rezultatas? - 65 tūkst. žuvusių, kiti išsilakstę ir pasidavę, pradedant nuo vadovybės. Vokiečių aukos - 10 tūkst., iš jų apie pusę vakarų fronte Saaro rajone nuo prancūzų (šiek tiek padėdinėjusių lenkams).

Lietuva gali kariaut tik partizaninį karą, o laimėti tik naudojantis kitais ar juos priešinant.

Istorijoje yra pavyzdžių, kaip silpna šalis atsigindavo nuo stiprios smegenų pagalba - Kuba nuo JAV, Abchazija nuo Gruzijos (atmetus simpatijas gruzinams), Albanija nuo TSRS (pasinaudojo Jugoslavijos "Tito klikos" ir TSRS nesutarimais), Beneliukso šalys nuo aplinkinių kaimynų (kurie Napoleono karų metu ten jų teritorijoje visi persipjovė) ir panašiai.

Buvo atvejų, kai Lietuva iki paskutinio stengėsi gintis, kaip Livonijos karo metu, ir net ginti kitus - Lenkiją ir Livoniją. Rezultatas - gaudavo peiliu į nugarą.

Tai kaip atrodo, mes iki paskutinio ginsim savo teritoriją, o paskui ją, ištuštėjusią, ramiai pasidalins iš užnugario atėję "sąjungininkai"?

Na, kaip dabar planuojama, darys referendumą, arbitražus, žiūrės, kokios tautybės žmonės Lietuvoje kiek turi Žemės (kaip Palestinoje) ir perskirstys Lietuvą pagal naujas realijas.

Juk Lenkija atvirai aiškina, kad kuo Lietuvoje buvo ar yra mažiau lietuvių, tuo ji darosi lenkiškesnė, esant bent 1 lenkui į 100 kvadr. km. Ir bet kokie Lietuvos teritorijos prijungimai prie Lenkijos tokiu atveju buvo ir bus teisėti.

Paaiškins - lietuviai, pvz. 2018 m. bus kiti, nei 2011, kaip kad 1918 m. kiti, nei 1430 (istoriniai, etniniai ir fiziologiniai lietuviai mat nesutampa).

Suomijai už nugaros buvo Botnijos įlanka ir Norvegija su 3 mln. gyventojų. Mums už nugaros visad atsiras "strateginiai partneriai".

Jonušas Radvila elgėsi protingiau už Žygimantą Augustą, dėl to dabar įeina į nekenčiamiausių Lenkijoje istorinių veikėjų dešimtuką.

Ir dėl to lietuvių dabar bent 3,5 mln., o lenkų- ne kokie 70 mln. - švedai ir rusai prasinešė per Lietuvą (neužsukdami į kiekvieną kaimą) ir pilni jėgų užėmė priedo visą Lenkiją.

O va tada, kai švedai ir rusai susipešė tarpusavyje dėl grobio, atsirado kitų valstybių-kariautojų, buvo galima ir sukilti.

Bet kokį konfliktą su kaimynais, kaip dabar su Lenkija, Lietuva turi internacionalizuoti. Dabar idealu būtų pritraukti Vokietiją, Jonušas Radvila stengėsi kuo greičiau praleisti švedus į Lenkiją. Manau, ir šiandien turėtume rusus kuo greičiau ir komfortabiliau į Lenkiją praleisti - tegu aiškinasi.

Tie, kas galvoja, kad mes sąjungininkai, mus gins, mes turim įsipareigojimų ir t.t., tegu mažiau rūko žolės. Neįvertins ir neužmokės, bent iš savo klaidų istorijoje reikia mokytis.

Visas kariuomenes reikia įleisti ir praleisti pro savo teritoriją netgi padedant jų logistikai. O ginti tik civilius gyventojus. O svarbiausia, visad pasirinkt stipresnę pusę ir nepraleist progos patiems durti į nugarą savo sąjungininkams bei vykdyt etninius valymus. Dabar nebūtų tų problemų su šūdlenkiais, jei būtų neapsiribota tik germanizuotais tiurkais.

Tie skaičiai, kuriais straipsnyje demonstruoti Lietuvos kariuomenės pajėgumai tikrai neįspūdingi. Priedo, nėra jokios pramonės ar resursų. Ir buvo visiškai supuvęs psichologinis klimatas, panašiai, kaip dabar - korupcija, klasinis susiskaldymas, stebėtino kvailumo valdžia ir jos vykdoma politika.

Ir kokios stabdomos kautynės, kai teritorija 300 km ir visai netinkama gynybai? Ne Olandija, Suomija ar Norvegija. Lėktuvas praskrenda per pusę val. (600 km/val).

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: KATEGORIŠKAI PAREIŠKIU NESUTINKĄS, KAD LIETUVA -TIK PARTIZANINĮ KARĄ

Parašytas: 01 Lie 2011 20:22

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

KATEGORIŠKAI PAREIŠKIU NESUTINKĄS, KAD LIETUVA TURI KARIAUTI TIK PARTIZANINĮ KARĄ.

Lietuva turi netgi vengti partizaninio karo - ir turi ruošti armiją vesti normalų linijinį-frontinį karą.

LEMIA NE KAREIVIŲ SMEGENYS, BET DRAUSMĖ, RYŽTAS KOVOTI IR PARUOŠIMAS /Į KARĄ JIS TURI STOTI JAU KAIP GERAI APMOKYTAS KAREIVIS/ -- siūlau bent paskaityti rusų kalba SUVOROV ,,NAUKA POBIEŽDAT,,.

Kalbos ir propagavimas partizaninio karo yra netgi žalingas šiame portale. Taip pat rodo prieškario vadų blogą paruošimą kalbos apie stabdomąsias kautynes...

KARO VEIKSMAI TURI BŪTI KUO GREIČIAU PERKELIAMI 20-25 km į priešo teritoriją, nes tada priešo artilerija be topografinių žemėlapių tampa ,,akla,, - PRIEŠO ARTILERIJA TOLIAŠAUDĖ.

Kiekvienos daug kariavusios valstybės kovinė patirtis verta ekspertų studijų.

Vokiečių karo laivyne WWII metu artileristai buvo taip paruošti, kad vienas šūvis - vienas pataikymas. Skirtingai kaip kitų valstybių - net ir britų artileristai pataikydavo tik iš du iš trijų, o italai ir iš 5 dar ne visada.

J.vPR. Lietuva pirmiausia

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Lie 2011 23:08

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Jei jau toks kietas teoretikas, gal prisimink, kiek į 1 km fronto turi būti žmonių, technikos. Įskaitant ir į gylį.

Ten gaunasi tūkstančiais galvų į 1 km. Tiekimas šimtais tonų, milijardais baksų ir t.t.

O vardan to, kad paskui ištuštėjusi teritorija būtų priskirta Lenkijai. Nes, kaip žinai, pagal ES taisykles, jei 100 kv. km nėra lietuvių ir ten yra nors vienas lenkas, tai tos žemės tampa lenkiškomis.

Ir pažiūrėk Lietuvos resursus. Jei karas ne branduolinis, tai laimi tik resursai.

Montesumos ir Ataualpos indėnų kariuomenėse buvo ideali drausmė ir idealus ryžtas.

O būrai kare su anglais neturėjo netgi apie taktiką elementaraus supratimo. Ir net laikė tai visai nereikalingu ir iniciatyvą stabdančiu bei apsunkinančiu dalyku.

Ir ką?

Vienu atveju dešimttūkstantines armijas nugalėjo ietimis ir kardais ginkluoti avantiūristai, pagrinde buvę katorgininkai ir matrosai, kitu atveju anglai laimėjo tik suvarę civilius afrikanerius į konclagerius.

Ir kaip tu įsivaizduoji Lietuvos kariuomenę, įsiveržiančią 30 km į Rusijos ar Lenkijos teritoriją?

Jei kartu su kinais, vokiečiais ar brazilais, tai įsivaizduoju.

Plius nebus jokios galimybės apsaugot miestus. Ir nebus kur jų evakuot su galimybe vėl į Lietuvą grąžint.

Ir gyvensim Baltarusijoje palapinėse (kaip palestiniečiai Jordanijoje), girdėdami apie galų gale atkurtą litwakų valstybę su sostine Šiaurės Jeruzalėje.

Mes negalim nei trauktis, nei gintis, nei evakuotis.

Mes galim tik kažkaip čia išlikinėti ir neleist įsikurti kitiems. Teritorija gali būti paskirstyta pagal naujas realijas.

Svarbiausia priversti kitus peštis, o ne patiems susipešt.

Savanoryne buvau būrio vadu, kol nepakeitė protingesniu.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: Aš manau taip

Parašytas: 10 Lie 2011 21:41

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

Aš manau, kad gynyboje reikalinga tris kartus mažiau visko, o galvos tai taip - reikia protingos.

Laikau realiomis diversines-griaunamąsias-nutraukiančias tiekimą karines operacijas ir už 100 km., kontratakoms nežinomoje priešui teritorijoje nereikia didelių karinių pajėgų /žvalgyba, dezinformacija, rekognosciruotė/ ir dar privalu visada turėti 30 % rezervą.

Karinė istorija, net ir naujausia, pilna pavyzdžių kaip priešas buvo klaidinamas.

Lietuvos atveju vykdant Klaipėdos atsiėmimo iš prancūzų karą/sukilimą/, puolėsi padėti Lenkija ir pasiuntė savo ,,komendant Pilsudski, ,prancūzams į pagalbą, bet ties Kionigsbergu žvejai jūroje ištiesė tokius tinklus, kad laivas vis turi apiplaukti, žvejai neva atitraukia, bet dar labiau supainioja.

Žaidė su lenkų laivu dvi dienas, tad kada atplaukė į Klaipėdą, prancūzų karinis kontingentas jau buvo išvykęs /virš 900 karių/. Ir jis grįžo, net neužsukęs.

Šalt. P.Klimo atsiminimų knygos.

TAD LIETUVA KARIAVO DE JURE IR DE FACTO SU PRANCŪZIJA.

J.v PR.Lietuva pirmiausia

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Lie 2011 00:09

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Nu čia pavarei - kariavo su Prancūzija. Tai ir mes laimėjome karą prieš valstybę, niekad nelaimėjusią jokio karo - Prancūziją.

Tik pergalė prieš tokius nevykėlius (kaip visi žino, Prancūzija visad atkuriama tai Anglijos, tai JAV) garbės mums daug nepriduoda.

Visa esmė, ar mums naudinga būtų ginti Lietuvą iki paskutinio lietuvio. Geriau rasti stogą ir jo priedangoje Europoje kilsiančio kipišo atveju (pvz. Vokietija atsiiminės savo žemes iš Lenkijos) galutinai išspręsti slavų parazitų-šūdlenkių ir chazarų kilmės satanistų organizacijų (Lietuvoje tautinių mažumų nėra, kaip ir nėra kitų, be lietuvių, tautų) klausimą šiandieninėje 20 kartų sumažėjusioje etninėje Lietuvoje, lyginant su Vytauto laikais.

Istoriografijoje, pvz. ir tavo minėtos Prancūzijos, teigiamais dalykais laikoma Burgundijos (danams giminingų germanų) užkariavimas ir sunaikinimas, Pietų Prancūzijos išvalymas nuo arabų, germanų frankų romanizavimas.

O mes kažko nesididžiuojam slavotiurkų satanistų sunaikinimu. Bet koks svetimšalių organizacijų likvidavimas (o sekta - tai organizacija) savo etninėse teritorijose - teigiamas reiškinys ir tuo galime didžiuotis.

O pralaimėtas karas, kurio metu šalis netenka pusę gyventojų (kaip prie Zigmanto Vazos 17 amžiuje) - tai juodžiausi istorijos momentai, nors juose ir būta labai daug pergalių.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: Re: Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Parašytas: 01 Rgs 2012 13:20

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

Gal būt aš šiuo atveju esu romantikas, bet valstybė gali kariauti linijinį karą ir organizuoti priešo užnugaryje įvairias ,,aferas,, -- siuntinėti diversantus, traukyti komunikacijas, kelti paniką miestuose.... Tai išbandyti dalykai, tik reikia juos išradingai pravesti. Atsisakymas normalios fronto linijos yra --- PASIDAVIMAS.

J vPR. Lietuva pirmiausia.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Herr TOT

Pranešimo tema: Re: Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Parašytas: 20 Rgs 2012 22:29

Užsiregistravo: 17 Gru 2006 22:51
Pranešimai: 144
Miestas: Georgenburg

Ką jūs čia svaigstat - galėjo kariauti, turėjo kariauti. Nesugebėjom lenkams pasipriešint , tai ką jau ten prieš SSSR šokinėt, kaip varlė prieš dalgį, dievaži.

_________________
Piktžolės auga greitai, ąžuolai lėtai

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Parašytas: 20 Rgs 2012 23:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 28618
Miestas: Ignalina

Herr TOT rašė:

Ką jūs čia svaigstat - galėjo kariauti, turėjo kariauti. Nesugebėjom lenkams pasipriešint, tai ką jau ten prieš SSSR šokinėt, kaip varlė prieš dalgį, dievaži.

Manau, kad čia tu teisus - žūtbūtinai reikėjo pasipriešinti Lenkijai 1938 m., kada ji pateikė ultimatumą.

Tada Lietuvos (ir ne tiki Lietuvos, bet gal ir viso pasaulio) istorija būtų visai kitu keliu nuėjusi.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Parašytas: 13 Spa 2012 16:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 28618
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui

http://alkas.lt/2012/10/09/c-iskauskas- ... v-putinui/

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt, www.delfi.lt
2012 10 09 18:26

Ištrauka:

"Kai Rusija mums sako „Vaikai, gyvenkime draugiškai“, tai šis kalėjimo berniukų raginimas animacinio katino Leopoldo lūpomis skamba ne ką taikiau negu pliūpsnis aršiausios propagandos iš Kremliaus, na, sakysime, dėl Vilniaus gražinimo Lietuvai 1939 m. spalio 10 d.

(Priminsiu, kad tą dieną Maskvoje buvo pasirašyta „Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų savitarpio pagalbos sutartis“.

Atgavusi Vilnių, Lietuva turėjo įsileisti Raudonosios armijos įgulas: Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose ir Naujojoje Vilnioje buvo dislokuoti 18 786 kariai, ir tai buvo pirmosios sovietinės okupacijos preliudija.

1939 m. spalio 27 d. Lietuvos kariuomenė pradėjo Vilniaus išvadavimo iš lenkų žygį, o spalio 28 d. įvyko oficialus kariuomenės sutikimas buvusioje Elzės Ožeškienės, dabar Vinco Kudirkos aikštėje).

Esmė tokia: mes su jumis kaip broliai, o jūs mums – „miško brolius“… Tiesa buvo kita: stipresnis okupantas atėmė iš silpnesnio ir gražino tikrajam šeimininkui, tačiau puikiai žinodamas, kad (pagal 1939 09 28 papildomus slaptuosius protokolus tarp nacistinės Vokietijos ir SSRS) netrukus vis tiek pateks stipresniam ir įžūlesniam. Vėlų 1940 06 14 vakarą Juozui Urbšiui atsiųstame Maskvos ultimatume raginimo draugiškai sugyventi jau nebeliko…"

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: Re: Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Parašytas: 10 Gru 2012 00:57

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

Žmogus, pasirinkęs kareivio profesiją, arba tarnaujantis savo tėvynės kariuomenėje, užleisti savo ginamą ruožą gali tik vienu atveju - kada jis žūva savo ginamame bare.

Niekada nereikia baimintis kiek /milijardas su puse ar trisdešimt aštuoni milijonai puola/ - yra vadai, kurie turi vykdyti pareigą - vadovauti gynybai...

Jeigu jų ir likimas žūti - tai mūšyje, todėl turi būti renkami talentai vadovauti kariuomenei.

A.Smetonos kariuomenė NEATLIKO SAVO PAREIGOS.

J.PR. Lietuva pirmiausiai.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Herr TOT

Pranešimo tema: Re: Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Parašytas: 16 Gru 2013 23:48

Užsiregistravo: 17 Gru 2006 22:51
Pranešimai: 144
Miestas: Georgenburg

Juozas Prasauskas rašė:

Žmogus, pasirinkęs kareivio profesiją, arba tarnaujantis savo tėvynės kariuomenėje, užleisti savo ginamą ruožą gali tik vienu atveju - kada jis žūva savo ginamame bare.

Taip patriotiškai kalba tik tie, kurie patys nekariauja, o tik vadovauja.

_________________
Piktžolės auga greitai, ąžuolai lėtai

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Parašytas: 17 Vas 2014 00:27

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 28618
Miestas: Ignalina

Lietuvos kariuomenės vadas Vitkauskas, kaip dabar jau žinoma, buvo ČK užverbuotas dar 1920 m.

Tokių agentų Lietuvos Valstybės ir armijos vadovybėje buvo ir daugiau.

Šie ČK-OGPU agentai ir nulėmė, kad - netgi labai demokratiškai balsuojant - buvo priimtas sprendimas nesipriešinti, o "diktatorius" Smetona, deja, jokiu diktatoriumi nebuvo ir bailių neįsakė tuoj pat sušaudyti - kaip būtų padaręs bet koks tikras diktatorius.

P.S. Ypač įdomus yra ir Bizausko vaidmuo - panašu, kad ir jis buvo kažkokiais slaptais ryšiais susijęs su sovietais ir lenkais.

Deja, vis dar daug to meto archyvų yra įslaptinti - ir sovietinių, ir Vakarų valstybių.

Tiesą sakant netgi ir Lietuvoje esantys kai kurie archyviniai dokumentai taip pat yra gerokai "apslaptinti" ir "labai giliai padėti".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Herr TOT

Pranešimo tema: Re: Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Parašytas: 24 Spa 2015 22:14

Užsiregistravo: 17 Gru 2006 22:51
Pranešimai: 144
Miestas: Georgenburg

Sakyčiau šiuo klausimu labai protingai pasakė A.Čekuolis ( http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... d=67514084 ):

"Dabar svarstyti, ar Lietuvai reikėjo pasielgti taip, kaip Suomijai, – tuščias dalykas. Mūsų susidūrimo su sovietais linija buvo ne 45 km, o keli šimtai, nei pelkėmis, nei fortifikacijomis neapsaugotų kilometrų. Suomiai turėjo šiokį tokį užnugarį – Švediją. Mes – jokio"

_________________
Piktžolės auga greitai, ąžuolai lėtai

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Parašytas: 12 Kov 2016 00:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 28618
Miestas: Ignalina

Факты - Литву, Латвию и Эстонию после обьявления ултиматумов захватили военные силы Совка?

Факт, что только в Литву вошли свыше 300 000 совковых солдат и офицеров...

А всего на Литву, Латвию и Эстонию советы отправили
435 000 солдат, 3000 танков, 2600 самолетов, 5500 минометов и орудий.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Parašytas: 10 Rgs 2018 16:21

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 28618
Miestas: Ignalina

Prie Lietuvos sienų tuo metu jau buvo sutelkta daugiau nei 300 000 sovietų kareivių ir karininkų, tūkstančiai tankų, lėktuvų ir pabūklų, o iš jūros pusės nemaža karinių laivų armada.

https://newtimes.ru/upload/medialibrary/002/pupok.jpg

Pačioje Lietuvoje jau buvo daugiau kaip 20 000 sovietų karių "ograničiennas" kontingentas pagal susitarimą dėl Vilniaus grąžinimo.

Na o visa Lietuvos armija buvo tuo metu apie 25 000 karių (kartu su pasieniečiais).

Vokietija gi aiškiai pasakė Lietuvos valdžiai, kad Lietuvai nepadės ir jai reikia nusileisti rusams. Latvija ir Estija tuo metu jau pasidavė, o Lenkija buvo visiškai sutriuškinta (nors ir nebūdama sutriuškinta ji Lietuvai tikrai nebūtų padėjusi). Suomija tuo metu irgi jau pasirašė taikos aktą su SSSR.

Taigi, Lietuvai nebuvo iš kur laukti absoliučiai jokios pagalbos.

Vis tik Smetona ir dar 2 Tarybos nariai balsavo, kad būtinas ginkluotas pasipriešinimas, tačiau 5 kiti tarybos nariai, įskaitant ir tuometinį kariuomenės vadą Vitkauską, balsavo prieš. Ir Vitkauskas jau buvo išsiuntinėjęs įsakymą kariuomenės daliniams sutikti sovietų karius be pasipriešinimo, o netgi atvirkščiai - priimti juos kaip draugus... Beje, tik gerokai vėliau išaiškėjo, kad Vitkauską dar 1920 m. užverbavo VČK - ir jis nuo to laiko dirbo sovietams.

Ir dar - iš archyvinių sovietų dokumentų dabar jau žinoma, kad keliose vietose Lietuvos pasieniečiai vis tik atidengė ugnį iš kulkosvaidžių į sovietų dalinius, kada jie pradėjo veržtis į Lietuvą (tame tarpe ir dabartinio Ignalinos rajone teritorijoje ties Seniškiu).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

splintas

Pranešimo tema: Re: Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Parašytas: 27 Bal 2023 11:25

Užsiregistravo: 27 Bal 2023 11:19
Pranešimai: 1

Sveiki,

man atrodo, kad mes iš esmės neteisingai samprotaujame, vien tik užduodami tokį klausimą. Jau seniai daugelis istorikų, rezistencijos tyrinėtojų yra pastebėję, kad Lietuvos (ir Baltijos valstybių tuo pačiu) pavyzdys yra būtent sėkmingos rezistencijos pasekmė.

Taip, tai užtruko pusę amžiaus, pradedant nuo partizaninio pasipriešinimo, sekant disidentais, Romu Kalanta, LKBK leidimu ir galiausiai Sąjūdžiu - Lietuva iškovojo nepriklausomybę. Tai yra sėkmės atvejis. Mes ne tik kad "galėjome" pasipriešinti, mes būtent tą ir darėme. Na, ne "mes", o tie žmonės, kurie tą darė - mūsų tautiečiai. Taip, galima sakyti, kad numalšinus partizaninį pasipriešinimą trūko vienos iš pagrindinių rezistencijos dedamųjų - masės. Buvo daug "tyliųjų" rezistentų, rėmėjų, tačiau per mažai, kad būtų galima organizuoti kažką rimtesnio.

Vis dėlto, tarpukario metai nenuėjo veltui. Tuo metu susiformavo pilietinė visuomenė, kuri (tiksliau jau jos vaikai) prabudo Sąjūdžio pavidale. O būtent ten jau ir buvo ta taip reikiama "masė", kuri būtina sėkmingai rezistencijai.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 20 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: