Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Žygeivių ir Ramuvos judėjimų įkūrėjas Tadas Šidiškis

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Žygeivių ir Ramuvos judėjimų kūrėjai. Šiuose judėjimuose dalyvavę žmonės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Žygeivių ir Ramuvos judėjimų įkūrėjas Tadas Šidiškis

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Žygeivių ir Ramuvos judėjimų įkūrėjas Tadas Šidiškis

Parašytas: 17 Vas 2007 14:52

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Tadas Šidiškis

Foto iš http://fotokudra.lt/img.php?img=31707

Tekstai Internete, kuriuose minimas Tadas Šidiškis
http://www.google.lt/search?hl=lt&q=Tad ... A1ka&meta=

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 11 Spa 2007 23:56. Iš viso redaguota 5 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 22 Kov 2007 23:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Kelionės su Tadu Šidiškiu

Šaltinis - http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=12582099

2007 kovo mėn. 21 d., Žurnalas "Kelionės ir pramogos"

Ankstų sausio šeštadienio rytą, kai spaudė 28 laipsniai šalčio, Tadas Šidiškis su grupele VU žygeivių klubo entuziastų išvyko į suplanuotą slidžių žygį ten, kur tuo metu buvo šalčiausia, – Dzūkijos nacionalinį parką. Tai jau šeštas jo šiemet surengtas slidžių žygis.

Žiemą užbaigė Lietuvos „Sibire“

Žygių entuziastas drąsina neieškoti sniego mieste, o tiesiog keliauti. Antai Žemaitiją jau seniai nuklojo storiausi sniego patalai. Šis Lietuvos kampelis jam ypač patinka. Ten stūkso patys aukščiausi ir gražiausi Lietuvos kalnai: Šatrija, Moteraitis, Girgždutė, Sprūdė, tik keltuvų nėra, bet juk kartais smagu ir pačiam paplušėti. Maršrutas vyniojasi tarp piliakalnių, todėl kelionė tai lygumomis, tai kalnais neprailgsta.

Netrukus atsiras naujas slidinėjimo centras tarp Telšių ir Šiaulių, kur bus įrengti keltuvai. Tado žiemos savaitgalių maršrutai jau seniai suplanuoti, kai kurie iš jų tradiciniais tapę. Vasario pradžioje planuojama jau ne pirmą kartą slidinėti Neringoje, ten, kur Negyvosios kopos, nuo Juodkrantės į pietus, Pervalkos link. Vietos unikalios, ypatinga atmosfera. Kad tik sniego būtų.

Vasario 16-ąją tradiciškai organizuojamas šventinis slidininkų žygis į Medininkų aukštumą.

Kovo mėnesį, per Kaziuką, traukiama į Ažvinčių girią, esančią Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ten dideli miškai, žmonių reta. Statūs Tauragnų ežero krantai su tramplinais suteikia ekstremalių pojūčių. Žygeiviai ne kartą yra leidęsi slidėmis ir nuo Pakalnių piliakalnio, esančio netoli Balčių kaimo, Utenos rajone. Ši vietovė Lietuvos „Sibiru“ vadinama. Čia sniegas nutirpsta vėliausiai Lietuvoje, kartais net balandį vykstama paslidinėti.

Entuziastų mažai

Tadas Šidiškis – Vilniaus universiteto auklėtinis, geografas, turintis daug specialybių, šiuo metu darbuojasi Lietuvos kultūros paveldo centre.

Kelionės po Lietuvą su šviesios atminties profesoriumi Česlovu Kudaba dar studijų metais paskatino jį, baigusį tris matematikos kursus, perstoti į gamtos fakultetą.

Užsidegęs kelionių aistra jis įkūrė Vilniaus universiteto žygeivių klubą, jam daugelį metų vadovavo ir dabar yra pagrindinis žygių įkvėpėjas ir organizatorius. Jis vienintelis iš buvusių klubo veteranų veda jaunimą į gamtą ir perteikia žygeivių tradicijas. Didelė laimė tenka tiems, kurie keliauja su savo didžiuoju mokytoju. Jie iš jo lūpų sužino apie kiekvieną Lietuvos piliakalnį, alkakalnį, girias, upelius, ežerus, net akmenis.

Per visas Lietuvos upes

Tadas Šidiškis jaunystėje buvo užsibrėžęs perplaukti visas Lietuvos upes. Teko nemažai paplušėti. Universiteto žygeiviai pirmieji atvėrė kelią plaukikams užvirtusia medžiais Visinčios upe. Pirmieji dar 1978 m. įveikė Dūkštelę.

Pradėjo šliauždami pilvais ledu, paskui – į baidares ir pirmyn per kunkuliuojančius vandenis. Kas nori gauti gerą porciją adrenalino, anksti pavasarį budi prie Dūkštelės. Su pirmaisiais polaidžio ženklais vasarą rami upelė pavirsta tikra kalnų upe. Griaudėja ir verčiasi putojančiais kūliais kokias tris dienas, paskui aprimsta.

Universiteto žygeiviai vandens turizmo sezoną pradeda tradiciniu žygiu baidarėmis Musės upe. Šis žygis skiriamas žygeivės Kristinos Bumelytės, 1999 m. žuvusios Altajuje, atminimui.

Vandens kelionės turi savų tradicijų. Prieš slidžių žygį po Ažvinčių girią per Kaziuką tradiciškai plaukiama baidarėmis pavasarine Vilnele, kuri taip pat įkrečia nemažai adrenalino.

Vandens turizmo sezoną užbaigia Naujųjų metų išvakarėse – plaukia Nerimi po septyniais tiltais.

Kad studentai pravėdintų savo apsunkusias nuo mokslų galvas, jie suagituojami dviejų naktų žygiui baidarėmis Luknės upeliu, kuriame vandens mažiau nei baidarės plotis.

Į tradicinį rudeninį valčių žygį Aukštaitijos nacionaliniame parke susirenka apie 100 žmonių. Kelionės tikslas – išvalyti upelius, ežerus, upes ir jų pakrantes nuo vasarą susikaupusių šiukšlių. Įspūdingi kalnai jų susidaro.

Baltų kultūros pėdsakais

Tadas Šidiškis – aistringas baltų kultūros puoselėtojas. Apie baltų ainio dvasią byloja ir išvaizda: ilgi, jau pabalę plaukai, ilga balta barzda, visad linksmos akys ir kalnas energijos. Be kelionių, jis turi ir kitos širdžiai mielos veiklos – dalyvauja apeigų folkloro grupėje ,,Kūlgrinda“.

Pagal baltų papročius jis šventė ir savo vestuves Nadruvos šventame ąžuolyne, kur Jogaila ir Vytautas užgesino paskutinę šventąją ugnį.

Du šeimos sūnūs pakrikštyti baltiškais vardais: Agnius ir Auktumas (prūsiškas vardas). Žmona irgi puoselėja baltišką kultūrą, dirba Istorijos institute, išleido keletą knygų.

Tadas Šidiškis kartu su žygeiviais yra aplankęs visas išlikusias Lietuvos alkavietes, žino visus apeiginius dubenėtuosius akmenis.

,,Labai stiprus meditacinis akmuo yra Švenčionių rajone Mėžionių kaime. Ten dažnai nuvykstame pamedituoti su studentais”,– pasakoja jis. Yra pamėgęs ir žmonos gimtinę Punią, kur auga gražiausi ir seniausi Lietuvos ąžuolai. Turi ką pamintyti vaikščiodamas po ąžuolyną aplink Punios piliakalnį, ant kurio pagal jau beveik neabejotinus šaltinius susidegino pilies gynėjai, bet nepasidavė priešui.

Baltų apeigos prisimenamos ir trumpiausios dienos bei ilgiausios nakties momentu. Puošiamas sodas lauke. ,,Reikia parodyti jaunimui gimtinės gamtos grožį, senovės baltų, mūsų protėvių apeigas, kad jie žinotų ir savo vaikams galėtų tai perduoti“, – sako mokslininkas, turintis nemažą būrį savo sekėjų.

Labanoro giria – populiariausia

Tadas Šidiškis pastebėjo, kad lietuviai ypač mėgsta Labanoro girios miškus, upes ir ežerus. Čia draustiniuose dar galima aptikti žmogaus mažai lytėtų kampelių, tačiau įvairiausių gėrybių dosnūs miškai vasarą pilnut pilnutėliai automobilių.

Jis Švenčionių rajone turi sodybą, su žygeiviais dažnai lankosi šiame krašte, puikai žino kiekvieną jo kampelį ir žmones.

Retas žino, kad Švenčionių rajone yra ola, kuri žiemą pasipuošia įvairių spalvų stalaktitais ir stalagmitais. Ten jais pasigrožėti vienas po kito lenda žygeiviai.

Vasarą plaukia upėmis, upeliais, leidžiasi į žygius. Įspūdingos ežerų ir ežerėlių grandinės, upelių vingiai, gervių klyksmai rytais, piliakalniai, alkakalniai, dubenėtieji akmenys, prie kurių pamedituoti ateina kartu su žygeiviais. Vakare užsikuria pirtelę savo arba draugų, kurie išsibarstę po visą Lietuvą, sodyboje.

Saulės namų dvasia

Per keliones teko pažinti daug puikių kaimo žmonių. Minčios apylinkėse gyveno auksinių rankų meistras Klemensas Ragauskas, kuris buvo pasistatęs saulės namus iš rąstų, į kuriuos nebuvo įkalta nė viena geležinė vinis. Jo namuose langai buvo sudėti taip, kad ir kur pasisukdavo saulė, jos spinduliai visada įspįsdavo pro trobos langą. Iš pradžių jis buvo nekalbus, atsargus, tik vėliau pradėjo su Tadu draugauti.

Daug linksmų istorijų yra papasakojęs ir Minčios malūnininkas, kurio taip pat jau gyvo nėra. Kol malūnas dar buvo nerestauruotas, smagiai Tada pasiausdavo su studentais, kaip grūdų maišus paleisdavo juos po vandens srove.

Aplankydavo ir tautodailininką Stanislovą Riaubą, palaidotą Beržoro kapinaitėse.

O Musteikos kaimo medžiotojas Petras Averka buvo pakvietęs kurtinių tuoktuvėmis pasigrožėti.

Tadas turi gražią tradiciją Naujuosius metus sutikti žygyje, o su juo kartu ir nemažas būrys sekėjų. Jis kaip magnetas traukia mėgstančius keliauti žmones: kas nors kartą su juo plaukė, čiuožė ar pėsčiomis ėjo, to kelionių aistra neapleis niekada.

Geografė Nijolė Balčiūnienė prisimena, kad keliauti, pažinti Lietuvą išmokė jis. Nors klube būdavo planuojami keli savaitgaliniai maršrutai, tačiau didžiausias būrys, kartais net šimtai studentų eidavo su Tadu. Žavėjo puikus krašto pažinimas, pagarba Lietuvos senovei, meilė kaimo žmonėms ir nepaprasta energija. Vakarais prie laužo Tado vedamos dainos įtraukdavo visus ir dienos nuovargis išgaruodavo.

Jaunimui visada sako: pirmiausia reikia gerai pažinti savo gimtinę, o tik paskui keliauti į kitus kraštus. Šiam principui jis ištikimas visą gyvenimą, jį pažįsta dažname kaime, pienu pavaišina, širdį atveria, nakvynėn pakviečia.

„Lietuva gražiausia. Ir vasarą. Ir rudenį. Ir žiemą. Joje gali rasti visko: gražių miškų, gūdžių girių, upių ir upelių, kalnų ir kalnų upių, ežerų, pelkių ir net stalagmitų ir stalaktitų olų. Jeigu čia gimei, reikia viską pažinti ir puoselėti“, – šypsosi Tadas, skubėdamas į VU žygeivių klubą.

Komentarai DELFI
http://whatson.delfi.lt/archive/article ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 19 Lie 2011 19:09. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 22 Kov 2007 23:16

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Fuksus grūdino pelkėse!
Straipsnio autorius: Rokas Visockas

Šaltinis: "Studentų Era"
http://www.zygis.vu.lt/straipsniai/krik03.html

Lapkričio 22 dieną gražioje sodyboje šalia Vilkokšnio ežero įvyko Vilniaus universiteto Žygeivių klubo (toliau - VUŽK) fuksų krikštynos.

Buvo pakrikštyti 36 naujieji žygeiviai. Bet apie viską iš pradžių.

Pakeliavus traukiniu šiek tiek už Vilniaus, prasidėjo žygis pėsčiomis. Fuksams buvo pasakyta, kad šio žygio pabaiga - paslaptinga sodyba. Kartu žygiavo ir didelis būrys senų turistų, kurių tarpe ilgametis VUŽK vadovas Tadas Šidiškis.

Paklaustas kelintos jam šios krikštynos, T. Šidiškis pasakė, kad skaičiaus jau seniai nebepamena. Beje, jauniausiam žygio dalyviui tebuvo 3 mėnesiai. Taigi VU žygeiviai smagiai traukdami dainas ėjo per kaimus, pievas, miškus. Gal tik atsitiktinai, o gal ir ne, žygio maršrute atsirado pelkė ir tankūs šabakštynai.

Taip beklaidžiojant po Varėnos bei Trakų apylinkes ir sutemo, o žygio tikslas dar nebuvo pasiektas. Daugeliui naujokų žygiavimas tamsoje paliko didžiulį įspūdį. Galų gale visi suvargę, bet linksmi atkeliavo į sutartą vietą. Tuomet fuksai buvo nuvesti prie senovinio aukuro - Žaliosios Alko, kur pagonys aukodavo aukas ugnies deivei Gabijai. Ten žygeivių klubo naujokai turėjo prisiekti "pereiti ugnį ir vandenį bei mest mokslus, jei šie kartais trukdytų žygiams". Po priesaikos stipriausiems fuksams buvo įsakyta nešti VUŽK prezidentę Laurą Jorudaitę ant neštuvų. Nelengva buvo fuksams, nes teko eiti per klampynus ir balas. Taip keletas batų (kai kam gal paskutinių) amžiams pasiliko klampynėse...

Tačiau gal tai išėjo ir į gerąją pusę, nes vėliau fuksai suprato, kad tas, kas buvo iki tol - tik menkniekis. Visi 36 naujokai buvo surišti virve į vorelę ir paleisti įrodyti savo priesaikos. Šios voros gale buvo pririšta "Sąžinė" - pusės žmogaus didumo medinis pagalys, te būna pašlovinti tie, kurie turėjo ją su savim temptis... Bet kokios viltys išsaugoti batus staiga žlugo - fuksų būreliui teko pralįsti pro pusės metro aukščio tiltą, virš sraunaus upelio, perbristi natūralius "baseinus", perlipti medžius, peršokti upelį su "tarzanke" ir visa tai atlikti surištiems. Kliūčių, o gal geriau pavadinti krikštynų, ruožą pabaigė dvi lygiagrečiai viena virš kitos surišto virvės, už kurių laikydamiesi fuksai turėjo nusigauti į kitą krantą - išsvajotąjį finišą. Jei kuris iki tol buvusiosiose kliūtyse liko sausas, tai čia organizatoriai praktiškai nepaliko šansų. Daug fuksiukų kaip lapai krito nuo lygiagrečių, kiti dar bandė rodyti akrobatinius triukus bei gudrauti, bet galiausiai vis vien pasiduodavo stichijai. Ant kranto jų laukė šventas žygio batas, kurį reikėjo pabučiuoti.

Galiausiai visi pakrikštytieji sulindo į pirtį, atsišildyti pašalusių kojyčių...Visą dieną dainuota daina: "Kas čia yr, kas čia yr, kad alaus neduoda?" pagaliau suveikė ir fuksai draugiškai dalinosi "uždirbtu" kubilu alaus.

Po oficialios krikštynų dalies žygeiviai sugūžėjo į sodybą linksmintis. Iš viso ten suskaičiuota per šimtą žmonių. Lauke degė laužai, grojo armonikos, trepsėjo šokiai iki paryčių. Naujokai buvo labai patenkinti, dalijosi įspūdžiais ir dėkojo krikštytojams. Tegyvuoja tie, "kurie nebijos košės su uodais!".

Labai išvargę visi sugulė miegot, kas sodyboje, kas kluone ant šieno, o kas tiesiog lauke...Oras krikštynoms pasitaikė tikrai geras - palyginti šilta kaip gruodžio mėnesiui, kažin kaip viskas būtų pasisukę, jei spaustų šaltukas...

Krikštytojai savo ruožtu sakė seniai neregėję tokių smagių ir šlapių krikštynų, labai džiaugėsi gausiu naujų VUŽK narių būriu.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Lie 2011 19:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Tadas Šidiškis: mes savo žygius skyrėme Tėvynei Lietuvai (audio)

liepos 12, 2011 15:47

http://alkas.lt/2011/07/12/sidiskis/

http://www.ziniur.lt

[img]Tadas%20Šidiškis%20veda%20jaunimą%20protėvių%20takais[/img]

Liepos 11 d. „Žinių radijo“ laidoje „Prie pietų stalo“ su žinomu Lietuvos žygeiviu, kartografu ir paveldosaugininku Tadu Šidiškiu kalbėjosi žurnalistas Ginas Dabašinskas.

Tadas Šidiškis gimė 1940 spalio 12 d Kaune. Vilniaus Universitete įgijo geografo – kartografo specialybę. Nuo pat studentavimo pradžios vadovavo žygeivių sąjūdžiui.

1966 m. įkūrė žygeivių klubą „Gabija“. Šimtai jaunimo žygiavo po Rytų Lietuvą, ypač Vilniją. Visur skambėjo patriotinės dainos, buvo rengiami sąskrydžiai – prie piliakalnių, istorinių vietų. Tadas su žygeivių, kraštotyrininkų ir romuviečių sąjūdžiu neabejotinai padarė esminę įtaką Lietuvos dvasiniam prisikėlimui.

1999 metais Tadui Šidiškiui buvo suteiktas disidento statusas.

Tadas pažįsta visas Lietuvos vietas – takelius, miškus, upelius, piliakalnius ir kaimus. Jis ir dabar žygiuoja kartu su jaunimu savo seniai pramintais takais. Tadas aprašė 300 piliakalnių ir pilkapių ir pastaruoju metu leidžia knygas apie archeologinius mitologinius paminklus. Jis dalyvauja Romuvos bei „Kūlgrindos“ ansamblio veikloje.

Klausykite laidos įrašo:

Per čia įėjimas
http://alkas.lt/2011/07/12/sidiskis/

Komentarai straipsniui

Tadui Šidiškiui – 70
spalio 15, 2010 12:47
http://alkas.lt/2010/10/15/tadui-sidiskiui-70/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žygeivių ir Ramuvos judėjimų įkūrėjas Tadas Šidiškis

Parašytas: 02 Lie 2019 22:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Žygeivis Tadas skatina jaunimą keliauti ir pažinti Lietuvą

https://www.youtube.com/watch?v=I1KISP7STak

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žygeivių ir Ramuvos judėjimų įkūrėjas Tadas Šidiškis

Parašytas: 18 Vas 2020 01:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Nematoma sovietmečio Lietuvos visuomenė
Neformalių sisteminių ir nesisteminių tinklų skirties peržiūra

The server administrator jogile.ulinskaite@tspmi.vu.lt

V115 Tadas Šidiškis

http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... -sidiskis/

2019-01-05 Zilvinas

Pasakoja apie žygeivių judėjimo atsiradimą, Punios šilo susitarimą. Organizavo pirmąjį žygeivių sąskrydį, pasakoja apie žygeivių organizacijas Lietuvoje. Pasakoja apie žygius, istorinių objektų, paminklų lankymą, pilkapio pylimą Stepono Dariaus gimtinėje. Bendravo su Pabaltijo žygeiviais, rengė bendrus sąskrydžius. Pasakoja apie „Ramuvos“ klubo veiklą.

Interviu minimi asmenys:

Tyrimas: Sąjūdžio fenomenas. Interviu vieta: Vilnius.
Interviu data: 2010 m. liepa 18 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra

etnokultūrinis sąjūdis, Vilnius “Gabija”, Pilkapio supylimas S. Dariaus tėviškėje 1969, Punios sutartis 1966, ryšiai su kitomis šalimis, turistų sąskrydžiai, Vilniaus miesto „Ramuva“, Vilniaus universiteto turistų klubas (UTK), VU kraštotyrininkų ramuva, žygeiviai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: