Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 29 Kov 2024 12:17

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 6 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 24 Lap 2010 23:49 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Paskaitykite, kokį "puikų" įstatymą priėmė mūsų "Tautos išrinktieji":

BK 170 str. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę


    1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

   2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

   3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

-----------------------------------------------------------------------------

     P.S. Atkreipkite dėmesį į įstatymo prioritetus: pirmoje vietoje straipsnio tekste sąraše lytis ir seksualinė orientacija :smile50:, o štai socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros - tik pačiame gale.

    Tačiau straipsnio pavadinime kažkodėl jau visai kiti "prioritetai": tautos, rasės, etninis, religinis, ...

    Jei jau mūsų deputatai tokie aršūs seksualinių mažumų teisių gynėjai, tai kodėl ir straipsnio pavadinimo nesurašė taip pat, kaip ir tekste - "Kurstymas prieš bet kokios lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų"?

   Gal bijojo, jog po to Tauta daugiau jų nebeišrinks į deputatus? :img01:


Atsako prokuroras: kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę


http://www.delfi.lt/news/economy/law/at ... d=30163923

http://www.DELFI.lt
2010 kovo mėn. 19 d. 11:10

    Autobusų stotelėje keli skustagalviai (skinheadai) įžeidinėjo juodaodį vaikiną. Ar toks jų elgesys laikomas nusikaltimu? Kokie nusikaltimai laikomi nusikaltimais asmens lygiateisiškumui? Ar lengva juos tirti?

    Atsako Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Lilija Balaišienė

    Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

    Pagrindiniame Lietuvos valstybės įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

    Baudžiamasis įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas, padarytas rasiniais, nacionalistiniais, ksenofobiniais, homofobiniais, religiniais, taip pat kitais diskriminacinio pobūdžio motyvais.

    Pavyzdžiui, asmuo gali būti baudžiamas, jeigu į darbą nepriimtų asmens, išpažįstančio Jehovos ar kitą tikėjimą, būtų diskriminuojamas dėl tautybės, kilmės, rasės (Baudžiamojo kodekso 169 str.).

    Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo.

    Kitaip tariant, diskriminacija – tai toks elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėtis, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu asmeniui taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui.

    Taip pat baudžiamosios atsakomybės sulauktų ir asmenys, kurstantys prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę (BK 170 str.). Pvz., internetiniame portale buvo publikuojamas straipsnis apie kitataučių gyvenimą Lietuvoje. Straipsnio komentatoriai įžeidinėjo kitos tautybės asmenis ir rašė, jog reikia juos mušti ir vyti iš Lietuvos.

     Baudžiamojo kodekso 170 1 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimą.

     Pvz., susiburia grupė žmonių, kuri nepripažįsta kitos lytinės orientacijos žmonių. Ši grupė platina nesantaiką kurstančio turinio lapelius, įkuria internetinį portalą, kuriame atvirai reiškia nepasitenkinimą tokiais žmonėmis, kursto, jog reikia juos ignoruoti ir pan.

     Taip pat būtų baudžiami ir asmenys, trukdantys atlikti religines apeigas ir religines iškilmes (BK 171 str.). Pvz., bažnyčioje vyksta pamaldos, tačiau keli neblaivūs vyrai replikuoja, garsiai rėkauja ir trukdo dvasininkui atlikti savo pareigas.

     Taigi, sprendžiant klausimą, ar laikomas nusikaltimu toks elgesys, kai viešoje vietoje jaunuoliai necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo kitos rasės vaikiną, būtina nustatyti šių įžeidimų turinį, charakterį, motyvaciją bei išsiaiškinti, ar šie įžeidimai yra susieti su asmens priklausomybe tam tikrai asmenų grupei dėl konkrečių požymių. Taip pat būtina nustatyti ir kitą veikos kvalifikacijai svarbią aplinkybę – šių įžeidimų viešumą bei kryptingumą.

     Jeigu jaunuoliai kitos rasės vaikiną viešai įžeidinėjo dėl jo priklausomybės kitai rasei ir šių įžeidimų turinys buvo būtent toks, jų veiksmuose įžvelgiami požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 170 str. 2d.

     Minėtame straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemones tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais – tam tikro turinio viešais pareiškimais neapibrėžtam asmenų ratui.

    Juose gali būti pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios kraštutinai neigiamą, niekinantį, žeminantį asmens nusistatymą prieš tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis.

     Vieši pareiškimai skiriami tam, kad adresatas – neapibrėžtas asmenų ratas būtų atitinkamai nuteikiamas ir skatinamas perimti tokį neigiamą nusistatymą (pvz., skandavimas eitynių metu, viešos paskaitos, diskusijos, per masines informavimo priemones – spaudos leidinius, radiją, televiziją. ir kt.).

     Baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka vieno iš išvardintų veiksmų, atlikto tam tikru pasirinktu būdu ir vieno diskriminacijos pagrindo aspektu.

     Vertinant bei tiriant šios kategorijos veikas, pagrindinis vertinimo ir tyrimo objektas, o taip pat pagrindinis įkalčių šaltinis yra publikacijų, plakatų, kalbų, dainų tekstai, kita kalbinėmis priemonėmis ar ženklais, simboliais fiksuota informacija, jos turinys, kurį būtina išsamiai išanalizuoti, norint gauti teisingą ir kvalifikuotą teisinį vertinimą.

     Jeigu kurstomo pobūdžio idėjos išreikštos tiesiogiai, vartojant visuomenei suprantamus žodžius ir jų teiginius, o ne užslėptai, išsamią jų analizę ir atitinkamą teisinį vertinimą gali padaryti betarpiškai pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras ir tam nereikia specialių žinių.

     Praktika rodo, kad apibrėžti teksto pobūdį ir įrodyti kėslą kurstyti tautinę, rasinę, religinę ar kitokią diskriminacinio pobūdžio nesantaiką tampa ypač sudėtinga.

     Todėl tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl objektyvių priežasčių negali teisingai, kvalifikuotai ir objektyviai įvertinti ikiteisminio tyrimo dalyko kurstamojo ir diskriminacinio pobūdžio turinio ar jo prasmės, būtina pasitelkti žinias, kurias gali suteikti tik tam tikrų sričių specialistai ar ekspertai.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/economy/law/ar ... &com=1&s=1

Pavz.,
2010 03 19 14:41


"Pvz., susiburia grupė žmonių, kuri nepripažįsta kitos lytinės orientacijos žmonių. Ši grupė platina nesantaiką kurstančio turinio lapelius, įkuria internetinį portalą, kuriame atvirai reiškia nepasitenkinimą tokiais žmonėmis, kursto, jog reikia juos ignoruoti ir pan."

    Aktuali tema šiuo metu Lietuvoje.

    Vadinasi, jei žmonės susiburs į grupę norinčių apsaugoti savo vaikus nuo homoseksualų įtakos jų sąmonei, jie bus už istatymo ribų?

    Tai vadinasi reikia burtis į grupes, ir reikalauti įstatymų pakeitimo. Jei reikia, ir iki visuotinio referendumo.

    O gal vyriausybei nusispjaut į TAUTOS puoselėjamus papročius, jos moralę ir siekius?? Gal valdžiai, kažkam pataikaujant, svarbu "įkalti" mintį, jog toks susitaikymas neišvengiamas.

    Tuomet bet kuris nukentėjęs nuo valdžios, kad gina savo vaikų teises, bus tautos gerbiamas.

Kurstymas ignoruoti tolerastijos apraiškas


http://rokiskis.livejournal.com/96140.html
2010-03-19 14:03:00

    Delfyje kažkokia prokurorė Lilija Balaišienė rašo, kas yra "kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę".

    Štai viena citata iš jos pasakojimo:

    "Pvz., susiburia grupė žmonių, kuri nepripažįsta kitos lytinės orientacijos žmonių. Ši grupė platina nesantaiką kurstančio turinio lapelius, įkuria internetinį portalą, kuriame atvirai reiškia nepasitenkinimą tokiais žmonėmis, kursto, jog reikia juos ignoruoti ir pan."

     Labai įdomu, pagal ją gaunasi, kad nepasitenkinimo ar nesutikimo su kažkuo reikšti negalima, o ignoruoti (t.y., nekreipti dėmesio) - irgi negalima. Taigi, arba pritari, arba būsi pratrauktas. Ypatingai tai turėtų turėti omeny tie, kas nepritaria homoseksualumui ar ignoruoja jį. Ypatingai tiems, kas kursto, kad nereikia kreipti dėmesio į visokias homoseksualų eitynes ir kad išvis jokio skirtumo ir t.t. Čia jau keli friendai, neretai mane komentuojantys, išsyk gali imti drebėt. Ir tie, kas nekomentuoja - irgi, nes anie ignoruoja.

     Ar aš kažko nesuprantu, ar čia toks pokytis gavosi, kad kažkada kompartijos sprendimų ignoravimas ar prieštaravimas jiems buvo baudžiamas, o dabar pagal prokurorus išvis bet kam prieštaraut ar ignoruot negalima, nes tai diskriminacija?

     Aš suprantu, kad už kurstymą imtis prievartos ar kitų žmonėms kenksmingų veiksmų turi būti baudžiama, bet nuo kada tai numatyta už ignoravimą, dėmesio nekreipimą?

     Dar trūksta liberolo Petro Auštrevičiaus pataisų Baudžiamąjam kodeksui, kad už bet kokias diskriminacijos apraiškas kažkiek ten metų kalėjimo...

     Toks įspūdis, kad pagal kai kuriuos politikus ir teisėsaugininkus žodžio laisvė yra draudimai kažką galvoti ar kalbėti.

     Taigi, pagal prokurorę Liliją Balaišienę aš, ko gero, būčiau tikras ignoravimo kurstytojas. Kiek man bausmės skirtumėte jos vietoje? Kas daugiau?

Žygeivis - įdomus teiginys,
2010 03 20 13:00


     Būtų labai įdomu sužinoti, kur ponia prokurorė rado BK tokį sakinį:

"Baudžiamasis įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas, padarytas rasiniais, nacionalistiniais, ksenofobiniais, homofobiniais, religiniais, taip pat kitais diskriminacinio pobūdžio motyvais."

     Nuo kada Lietuvos Valstybėje nacionalizmas yra baudžiamas - vėl grįžta sovietmetis?

     Bet greičiausiai mūsų "garbieji teisininkai", išmokyti sovietinės socialistinės teisės žinovų, niekaip negali pamiršti "prakeiktųjų buržuazinių nacionalistų, žudžiusių nekaltus tarybinius aktyvistus" - todėl nacionalistus būtina bausti, sodinti, o dar geriau - iki gyvenimo galo ištremti į Sibirą, be teisės susirašinėti. :)

Žygeivis - "štai kur kiaulė pakasta",
2010 03 20 13:14


     Siūlau susirasti Interne ir pasiskaityti - nepaprastai įdomus "raštelis", parodantis, kas jau paruošta Lietuvių Tautai prakeiktajame Jievrosojuze :)

    Valantino "gulbės giesmė":

LIETUVOS RESPUBLIKOS
GENERALINĖ PROKURATŪRA

TVIRTINU:
Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras Algimantas Valantinas

2009 m. gruodžio 23 d.

Apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovams ir
prokurorams

Policijos departamentui prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos

Valstybės saugumo departamentui

METODINĖS REKOMENDACIJOS DĖL NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ, PADARYTŲ RASINIAIS, NACIONALISTINIAIS, KSENOFOBINIAIS, HOMOFOBINIAIS AR KITAIS DISKRIMINACINIO POBŪDŽIO MOTYVAIS, IKITEISMINIO TYRIMO ORGANIZAVIMO, VADOVAVIMO JAM IR ATLIKIMO YPATUMŲ

2009-12-23 Nr.12.14-40

Vilnius

Tekstas čia:

Sparčioji peržiūra
http://www.google.lt/url?q=http://docs. ... JC7eqkXOlg

PDF. formate
http://www.google.lt/url?sa=t&source=we ... maCjODwxXg

Žygeivis - prokuroriniai terminai,
2010 03 20 13:42


    Štai kokie įdomūs terminų išaiškinimai, pateikti Valantino rašte - pasiskaitykite, nes mes visi jau potencialūs nusikaltėliai - jei tik paprieštarausite žemiau pateiktiems teiginiams:

    26. Antisemitizmas – priešiškumas ar išankstinis nusistatymas nukreiptas prieš žydus, jų religinę ir etninę grupę.

    Antisemitizmo terminas apima bet kokią neigiamą ekspresiją žydų atžvilgiu, nuo individualios neapykantos iki žiauraus šios grupės ar jos atskirų narių persekiojimo.

     Nors pagal terminą tai būtų nusistatymas prieš semitus (tam tikrą tautinę, kilminę kelių tautų žmonių grupę), tačiau realiai jis reiškia ir yra naudojamas apibrėžiant konkretų nusistatymą prieš žydus (Žygeivio pastaba - vadinasi semitams arabams jis kažkodėl tai netaikomas :) ).

     Antisemitizmas gali būti bendrai suskirstytas į tris kategorijas:

1) religinis antisemitizmas ar antijudaizmas, nukreiptas prieš judaizmo (religijos) išpažinėjus;

2) rasinis antisemitizmas, nukreiptas prieš žydų tautą;

3) naujasis, šiuolaikinis antisemitizmas, kurio koncepcija susiformavo XX ir XXI amžiuose, ir šio tipo antisemitizmas nukreiptas prieš Izraelio valstybę, jo pagrindiniai ir svarbiausi pasekėjai - radikalūs islamo religijos atstovai - musulmonai fundamentalistai.

     Pastaroji antisemitizmo kryptis ir jo koncepcija glaudžiai susijusi su antisionizmu, judėjimu ir/ar pažiūromis, nukreiptais prieš sionizmą – politinį judėjimą, kovojusį už žydų valstybės (Izraelio) atkūrimą Palestinoje.

    27. Islamofobija yra nepagrįsta islamo religijos arba ją išpažįstančių žmonių - musulmonų baimė arba nusistatymas prieš juos.

     Vakarų pasaulyje islamofobija ypač paplito po terorizmo aktų JAV, Niujorke 2001 m. rugsėjo 11 d.

     P.S. Beje, pasirodo, žydai yra atskira rasė!!! O man labai įdomu ar lietuviai irgi atskira rasė?

     Gal prokurorai galėtų išsamiau paaiškinti.

Štai dar vienas labai įdomus Gen. prokuroro "išaiškinimas":

     36. Vertinant, ar nusikalstama veika padaryta rasinės, nacionalinės, etninės neapykantos motyvais ir yra rasistinio pobūdžio (bendrąja šios sąvokos prasme), būtina atsižvelgti ir į kai kurių Europos Sąjungos šalių geriausią patirtį ir praktiką šioje srityje.

     Jungtinės Karalystės ir Airijos Respublikos prokuratūros ir policijos įstaigos svarbiausiu faktoriumi vertinant rasistinio pobūdžio nusikalstamą veiką laiko aukos (nukentėjusiojo) ir/arba liudytojo pateikiamą veikos pobūdžio vertinimą.
 
    Todėl šiose valstybėse rasistine nusikalstama veika (incidentu) laikomas bet kuris incidentas, jeigu jo auka arba bet kuris kitas asmuo jį laiko rasistiniu.

    Toks pats principas taikomas ir vertinant, atitinkamos nusikalstamos veikos požymių buvimo prasme, kitus incidentus, padaromus dėl asmens priklausymo kitoms pažeidžiamoms žmonių grupėms (dėl išpažįstamos religijos, netradicinės seksualinės orientacijos ar kt.).

   Dar vienas ypač įdomus "išaiškinimas":

   56. Neapykantos tam tikroms tautinėms, etninėms, religinėms ar tam tikros rasės žmonių grupėms kurstymas paprastai pasireiškia jų orumo pažeminimu: skleidžiant melagingus prasimanymus, iškreiptus arba tendencingai parinktus duomenis apie rasę, etninės grupės ar atskiros tautos istoriją, kultūrą, tradicijas, psichologinę sandarą, tikėjimą, idėjas, įvykius, paminklus ir dokumentus, kurie sudaro tautines ar religines vertybes, teršiančius ir žeidžiančius etninę ar konfesinę grupę arba tam tikrus jos atstovus – šios grupės narius, t.y. duomenis, kuriuose slypi pasityčiojimas, pasibjaurėjimas ir panieka jiems.

   Vadinasi net bet kokių faktinių duomenų pateikimas gali būti lengvai įvertintas kaip "tendencingai parinkti duomenys"!!!!.

   Tuo labiau. kad prokurorai gali, pasitelkdami tam tikrus "ekspertus" bet kada bet kam "pripaišyti" "nesantaikos kurstymą". Tam šioje instrukcijoje irgi yra atitinkami "išaiškinimai":

    60. Vertinant galimai rasinę, nacionalinę, religinę, homofobinę ar kitą diskriminacinio pobūdžio neapykantą kurstančią medžiagą, būtina atsižvelgti į tai, kad ne visais atvejais ir ne visa tokio pobūdžio medžiaga atvirai išreiškia išvardintas idėjas.

    Neretai ji būna pateikta taip, kad panašios autoriaus mintys įvairių gudrybių dėka įteigiamos palengva, sistemingai ar per kelis kartus.

     Galiausiai, informacija, gebanti sukelti priešiškumą vienų ar kitų etninių, rasinių, religinių ar kitų žmonių grupių atžvilgiu, įžeisti arba pažeminti jų tautinį ar kitokį orumą, slypi tarp eilučių, bet tekstą skaitančiajam ar jo klausančiajam ji yra suprantama.

     Paprastai publikuojantysis, publikuotasis autorius ar kalbėtojas kitoks kalbinio teksto perteikėjas) šiuo atveju turi tikslą ne tik sukelti tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, prisidengdamas Konstitucijos jam suteikta žodžio laisve ir informacijos raiškos bei sklaidos teise, bet ir išvengti atsakomybės.

     61. Praktika rodo, kad apibrėžti teksto socialinį ir psichologinį pobūdį ir įrodyti kėslą (tikslą) kurstyti tautinę, rasinę, religinę ar kitokią diskriminacinio pobūdžio nesantaiką tampa ypač sudėtinga, kai propaguojamos idėjos ir nuostatos diegiamos į visuomenės sąmonę rafinuotomis manipuliavimo informacija priemonėmis, specialiomis kalbinėmis, vaizdinėmis ir kitomis priemonėmis pateikiant skaitytojui (žiūrovui, klausytojui) menkinančias charakteristikas, neigiamus vertinimus, negatyvias nuostatas ir raginimus veikti prieš tam tikrą tautą, rasę, etninę, socialinę, seksualinės orientacijos žmonių grupę, vienos žmonių lyties atstovus, religiją ar ją išpažįstančių žmonių grupę, kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas žmonių grupes ar joms priklausančius ar priskiriamus asmenis.

    Tačiau ir tokiu atveju nurodyta, kad tada reikia remtis "nukentėjusiojo" vertinimu bei nuomone, o jai "sustiprinti" verta pasitelkti "ekspertus su mokslo laipsniais".

    Va taip - vienu žodžiu, drebėkite visi, nes bet kada jus gali apskelbti homofobais ir antisemitais!!!!  

P.S, Viso šio labai ilgo "opuso" autorius yra Specialiųjų tyrimų skyriaus
vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius


_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 23 Lap 2011 18:07. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 25 Lap 2010 20:46 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 08 Spa 2007 21:24
Pranešimai: 34
    Jei 20-tais ,,nepriklausomybės,, metais teks pamiršti žodžio laisvę ir tapti tyliu pogrindininku, tai dėl ko prieš 20 metų kovojom? :smile12:

    Reikia tikėtis, kad ateis diena, kai visi šie parsidavėliai gaus ko nusipelnę, nes nieko amžino nėra.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 14 Gru 2010 20:41 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
   Žydai - ne semitai. Populiariausios gimtosios žydų "žydiškos" kalbos priklauso slavų ir germanų kalbų grupėms.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 14 Gru 2010 20:59 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Katastrofijus rašė:
   Žydai - ne semitai. Populiariausios gimtosios žydų "žydiškos" kalbos priklauso slavų ir germanų kalbų grupėms.


    Ne tik slavų ir germanų, yra ir romanų (atsirado Ispanijoje), ir net iranėnų ("žydų kalniečių"). :img06:

    Vis tik oficiali dabartinė Izraelio žydų kalba yra ivritas - be jokių abejonių, semitų kalbų šeimai priklausanti kalba (beje, kaip ir arabų).:img06:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 18 Sau 2011 15:52 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Galų gale Generalinė prokuratūra pradėjo apsivalymą nuo ją teršusių šiukšlių


Prokuratūroje įsivyravo anarchija?

http://www.balsas.lt/print/521136
http://www.balsas.lt/naujiena/521136/pr ... -anarchija

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... komentuoti

2011.01.18 13:40

      Nors Seime dar tik svarstoma reorganizuoti prokuratūros sistemą keičiant Prokuratūros įstatymą, naujasis generalinis prokuroras Darius Valys jau pasirašė ne vieną įsakymą, kuriuo prokurorai iš Generalinės prokuratūros perkeliami į kitas prokuratūras.

Skyrius sunaikintas


     Vakar Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriuje tebuvo viena pareigūnė – prokurorė Rasa Bekišienė. Jai talkino vyriausioji specialistė Janina Janukonienė.

     Rimvydas Valentukevičius, buvęs šio skyriaus vyriausiasis prokuroras ir turėjęs tris pavaldinius, šiandien dirba eiliniu prokuroru kitame – Ikiteisminio tyrimo – skyriuje.

     Buvę šio skyriaus prokurorai Alvydas Valiukevičius ir Rita Vaitekūnienė pervesti į Vilniaus apygardos prokuratūrą eiliniais prokurorais. Faktiškai tai irgi yra pareigų pažeminimas.

     Nuo vasario pirmosios šiame skyriuje nebebus ir R.Bekišienės – jau pasirašytas įsakymas prokurorę perkelti į Vilniaus apygardos prokuratūrą.

     Specialiųjų tyrimų skyrius įkurtas 1991 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Prezidiumo nutarimo pagrindu kaip atskiras Generalinės prokuratūros struktūrinis padalinys. Pagrindinė jo funkcija – nusikaltimų žmoniškumui, taip pat ir genocido, karo nusikaltimų, nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei ikiteisminis tyrimas, jo kontrolė ir koordinavimas, metodinis vadovavimas.

     Generalinis prokuroras D.Valys neseniai yra pabrėžęs, kad vienas iš pagrindinių jo tikslų – stiprinti šį skyrių. Išėjo atvirkščiai – skyrius sunaikintas.

      Generalinės prokuratūros istorijoje tai pirmas atvejis, kai keičiantis institucijos vadovybei vyksta toks kadrų valymas.

Prokurorą – į teismą


      –Aš teisės mokslus baigiau stacionare. Generalinis prokuroras, mano žiniomis, šiuos mokslus krimto neakivaizdžiai. Pažiūrėsime, kurio žinių bagažas yra svaresnis„, – taip vakar – „Respublikai“ sakė buvęs Generalinės prokuratūros Valdymo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris. Nuo vakar generalinio prokuroro įsakymu jis pervestas dirbti į Vilniaus apygardos prokuratūrą.

      Vakar K.Vagneris Vilniaus apygardos administraciniame teisme užregistravo skundą, kuriuo prašo teismą pripažinti D.Valio įsakymą neteisėtu ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas.

      K.Vagneris mano, kad su juo susidorota. Mat prokuroras Prezidentūrai pranešė, kad Generalinėje prokuratūroje netinkamai tiriama ir vilkinama Sausio 13–osios baudžiamoji byla. Dėl to Generalinės prokuratūros vadovai turėjo aiškintis Seimui.

      Generalinis prokuroras neturėjo teisės pažeminti mano pareigas nesant tam motyvų, be mano sutikimo negalėjo perkelti į kitą skyrių. Nors įsakyme teigiama, jog pertvarka vykdoma siekiant reorganizuoti prokuratūros sistemą, išties apie pertvarką niekas nėra informuotas ir niekas nežino, kas yra lipdoma„, – teigė K.Vagneris.

      Personalo valdymo ir vidaus tyrimų skyriaus prokurorei Laimutei Silickienei, K.Vagnerio teigimu, buvo siūloma eiti dirbti į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, tačiau dėl šeimyninių sunkumų pareigūnė nutarė visiškai išeiti iš sistemos ir likti dirbti Generalinėje prokuratūroje pagal darbo sutartį paprasta darbuotoja.

      Generalinė prokuratūra nėra oficialiai pranešusi, kad jos sistemoje vykdoma reorganizacija.

      „Respublika“ dar praėjusį penktadienį oficialiai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu vyksta šį pertvarka ir kodėl – paslapčia, ar pareigose pažeminti pareigūnai nebus socialiai nuskriausti. Iki vakar vakaro atsakymo nesulaukta.

Julius SABATAUSKAS, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas:

      Prokuratūros įstatymas leidžia prokurorą perkelti ten, kur yra būtinybė. Tačiau šiuo atveju man keistas kitas momentas.

      Seime yra sudaryta speciali darbo grupė, rengianti Prokuratūros įstatymo pakeitimus, ruošiamasi reorganizuoti visą prokuratūros sistemą. Todėl keistokai atrodo, kai nesulaukus politikų siūlymų bandoma ką nors keisti sistemoje. Ar tai reikštų, kad generalinis prokuroras viršijo savo įgaliojimus? Nežinau. Šį atvejį reikėtų gerai ištirti. Jei tikrai nesilaikyta įstatymų, vadinasi, naujoje Generalinės prokuratūros vadovybėje kažkas negerai.

Šaltinis: Respublika

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/521136/ ... i-apacioje

Komentarai Respublika.lt
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... komentarai

Žygeivis
2011 sausio mėn. 18 d. 16:07:41


     Na štai, Generalinėje prokuratūroje galų gale prasidėjo tai, ką seniai jau reikėjo atlikti - "Klanų išvalymas":

     1. "Į skandalą būdamas neblaivus įsipainiojęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka ketvirtadienį įteikė prašymą atleisti jį iš pareigų, patvirtino prokuratūros atstovė."  

     2. Dabar pasižiūrėkite ką iš tikrųjų veikė tas "garsusis" Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyrius (aš jau nekalbu apie tai, kokie ten dirbo asmenys - čia jau reiktų visą romaną parašyti...).

     Jei naiviai manote, kad šis skyrius "gaudė" buvusius stribus ir kitus Lietuvių Tautos išdavikus bei naikintojus (o būtent tam šį skyrių kažkada ir įsteigė), tai geriau paskaitykite, pvz., šio skyriaus "specialistų" neseniai parengtas milžiniškos apimties "Metodines rekomendacijas", pasirašytas R. Valentukevičiaus ir patvirtintas A. Valantino:

LIETUVOS RESPUBLIKOS
GENERALINĖ PROKURATŪRA

TVIRTINU:
Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras Algimantas Valantinas

2009 m. gruodžio 23 d.

Apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovams ir
prokurorams

Policijos departamentui prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos

Valstybės saugumo departamentui

METODINĖS REKOMENDACIJOS DĖL NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ, PADARYTŲ RASINIAIS, NACIONALISTINIAIS, KSENOFOBINIAIS, HOMOFOBINIAIS AR KITAIS DISKRIMINACINIO POBŪDŽIO MOTYVAIS, IKITEISMINIO TYRIMO ORGANIZAVIMO, VADOVAVIMO JAM IR ATLIKIMO YPATUMŲ

2009-12-23 Nr.12.14-40

Vilnius

(visą tekstą susiraskite Interne)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 18 Sau 2011 17:13. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 18 Sau 2011 16:07 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Kol dar neištrynė ar kur nors "giliai nepaslėpė", įdedu visą šį - tikrai labai įdomų ir "pamokantį" - "dokumentą", akivaizdžiai parodantį, kuo iš tikrųjų užsiiminėjo (ir labai kruopščiai) šitas Gen. prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyrius, vadovautas prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus. :smile89:

P.S. Šitų "Metodinių rekomendacijų" originalo tekstas čia (beje, gerą valandą vargau, kol ištaisiau daugybę rašybos (teksto rinkimo) klaidų :smile38: ):

Sparčioji peržiūra
http://www.google.lt/url?q=http://docs. ... JC7eqkXOlg

PDF. formate
http://www.google.lt/url?sa=t&source=we ... maCjODwxXg

***********************************************************

LIETUVOS RESPUBLIKOS
GENERALINĖ PROKURATŪRA

Apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovams ir
prokurorams

Policijos departamentui prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos

Valstybės saugumo departamentui

TVIRTINU:

Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras
Algimantas Valantinas

2009 m. gruodžio 23 d.

METODINĖS REKOMENDACIJOS
DĖL NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ, PADARYTŲ RASINIAIS, NACIONALISTINIAIS,
KSENOFOBINIAIS, HOMOFOBINIAIS AR KITAIS DISKRIMINACINIO POBŪDŽIO
MOTYVAIS, IKITEISMINIO TYRIMO ORGANIZAVIMO, VADOVAVIMO JAM IR
ATLIKIMO YPATUMŲ

2009-12-23 Nr.12.14-40
Vilnius

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) įtvirtina pagrindinį konstitucinį
žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principą – žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės
(Konstitucijos 18 str.).

2. Įtvirtindama pagrindines žmogaus teises ir laisves, Konstitucija garantuoja žmogaus privataus
gyvenimo neliečiamumą (Konstitucijos 22 str. 1 d.), teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai
reikšti, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 str. 1 ir 2 dalys), minties,
tikėjimo ir sąžinės laisvę (Konstitucijos 26 str.). Konstitucijoje taip pat nustatyta, kad žmogaus
teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,
socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Konstitucijos 29 str. 2 d.).

3. Pagrindinis valstybės įstatymas įtvirtina ir konstitucinius principus, kurie nustato tam tikrus
ribojimus, susijusius su kai kurių Konstitucijoje numatytų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių
įgyvendinimu: laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais
veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos
kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija (Konstitucijos 25 str. 4 dalis); žmogaus įsitikinimais,
praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas
(Konstitucijos 27 str.); įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo
laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių
(Konstitucijos 28 str.).

Valstybės biudžetinė įstaiga, Rinktinės g. 5A, LT-01515 Vilnius, tel. (8 5) 266 2305, faks. (8 5) 266 2317,
el. p. generaline.prokuratura@prokuraturos.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 288603320

2

4. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 1995-05-16, Nr. 40-
987) 14 straipsnis nustato, kad naudojimasis šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis
yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos,
politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai,
nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais.

5. 2008 m. lapkričio 28 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė pamatinį sprendimą 2008/913/TVR
(toliau - Pamatinis sprendimas) dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir
apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (Oficialusis leidinys L, 2008-12-06, Nr. 328).
Pamatiniame sprendime konstatuota, kad rasizmas ir ksenofobija tiesiogiai pažeidžia laisvės,
demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principus,
t.y. principus, kuriais grindžiama Europos Sąjunga ir kurie yra bendri valstybės narėms (Pamatinio
sprendimo preambulės 1 str.), kad rasizmas ir ksenofobija kelia grėsmę asmenų grupėms, prieš
kurias nukreiptas toks elgesys (Pamatinio sprendimo preambulės 5 str.).

6. Pamatiniu sprendimu 2008/913/TVR Europos Sąjungos šalys narės įsipareigojo imtis priemonių
užtikrinant baudžiamumą už su rasizmu ir ksenofobija susijusias tokias nusikalstamas veikas: viešą
smurto ar neapykantos, nukreiptos prieš asmenų grupę, apibūdinamą pagal rasę, odos spalvą,
religiją, kilmę ar tautinę arba etninę kilmę, ar tokiai grupei priklausantį asmenį, kurstymą, tokią pat
veiką viešai skleidžiant ar platinant rašytinę, vaizdinę ar kitokią medžiagą, o taip pat – viešą
pritarimą genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, kaip jie
apibrėžti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Statute, taip pat – nusikaltimams, apibrėžtiems
Tarptautinio karo tribunolo įstatuose, pridedamuose prie 1945 m. rugpjūčio 8 d. Londono
susitarimo, nukreiptiems prieš asmenų grupę, apibūdinamą pagal rasę, odos spalvą, religiją, kilmę
ar tautinę arba etninę kilmę, ar tokiai grupei priklausantį asmenį, atsisakymą šiuos nusikaltimus
pripažinti ar didelį jų menkinimą, kai (arba kai) veikos gali kurstyti smurtą ar neapykantą prieš tokią
grupę ar jai priklausantį asmenį (pamatinio sprendimo 1 str.).

7. Lietuvos Respublika galiojančiame savo baudžiamąjame įstatyme (BK) yra kriminalizavusi tik
dalį Pamatiniame sprendime 2008/913/TVR numatytų kriminalizuoti nusikalstamų veikų.

8. Europos Sąjungos Ministrų taryba dar 1996 m. liepos 15 d. priėmė Bendruosius veiksmus
(96/443/JHA) dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija (Oficialusis leidinys, 2004, Specialusis
leidimas, 2004-12-30, Nr.1), pagal kuriuos valstybės narės įsipareigojo užtikrinti veiksmingą teisinę
savitarpio pagalbą su rasistiniu arba ksenofobiniu elgesiu susijusių nusikaltimų atžvilgiu.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas – BK numato baudžiamąją atsakomybę už
nusikalstamas veikas, padarytas rasiniais, nacionalistiniais, ksenofobiniais, homofobiniais,
religiniais, taip pat kitais diskriminacinio pobūdžio motyvais. Pagal tiesiogiai pažeidžiamą
nusikaltimo sudėties objektą (nacionalinės, etninės, rasinės, religinės, socialinės ar politinės grupės
bei šias grupes sudarančių žmonių teisę į gyvybę, sveikatą, saugias egzistavimo sąlygas, išlikimo,
vystymosi galimybes) tokių nusikalstamų veikų kategorijai visų pirma priskirtinas genocidas (BK
99 str.), o pagal papildomą pagrindinį ir objektą kvalifikuojantį požymį (žmonių grupinį
priklausomumą) – kitas nusikaltimas žmoniškumui – tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su
žmonėmis (BK 100 str.). Šių labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo,
vadovavimo jam ir atlikimo ypatumai reglamentuoti teritorinių prokuratūrų prokurorams skirtuose
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. gruodžio 22 d. patvirtintuose metodiniuose
nurodymuose Nr. 12.2-2400 dėl veiksmingesnio nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų
ikiteisminio tyrimo, todėl jų ikiteisminio tyrimo organizavimo reglamentavimas nėra šių
rekomendacijų tikslas ir objektas.

3

10. Vertinant nusikalstamas veikas, padaromas rasiniais, nacionalistiniais, ksenofobiniais,
homofobiniais, religiniais, taip pat kitais diskriminacinio pobūdžio motyvais pagal jomis tiesiogiai
pažeidžiamą nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės elementą – jų objektą, tokių veikų kategorijai
priskiriamos ir nusikalstamos veikos asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, numatytos BK
XXV skyriuje – 169 str. (diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos
grupinės priklausomybės), 170 str. (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar
kitokią žmonių grupę), 1701 str. (grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę
arba kurstyti prieš ją, kūrimas ir veikla) ir 171 str. (trukdymas atlikti religines apeigas ar religines
iškilmes). Rasiniai, nacionaliniai ar religiniai motyvai, kaip privalomi nusikalstamą veiką
kvalifikuojantys požymiai, numatyti ne tik paminėtuose šiame punkte baudžiamojo įstatymo
straipsniuose, bet ir BK 312 str. 2 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę už kapo ar kitos
viešosios pagalbos vietos išniekinimą vandališkais veiksmais.

11. Rasiniai, nacionaliniai, ksenofobiniai, homofobiniai, religiniai ir kiti netolerancijos,
diskriminacinio pobūdžio motyvai (kaltininko siekis išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai
priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų), kaip nusikalstamą veiką
kvalifikuojantis požymis, yra numatyti galiojančio Lietuvos Respublikos BK straipsniuose,
nustatančiuose baudžiamąją atsakomybę už veikas, kurių sudėties objektas yra žmogaus gyvybė
(BK 129 str. 2 d. 13 p. - nužudymas) ir sveikata (BK 135 str. 2 d. 13 p. – sunkus sveikatos
sutrikdymas, BK 138 str. 2 d. 13 p. – nesunkus sveikatos sutrikdymą). Pažymėtina, kad šiame
rekomendacijų punkte paminėtų BK straipsnių normose nurodytas asmens (nukentėjusiojo) ar jų
grupės, į kurio (kurių) lygiateisiškumą kėsinamasi neteisėtais veiksmais, grupinę priklausomybę
apibrėžiančių požymių ratas yra platesnis už BK XXV skyriaus straipsnių ir BK 312 str. 2 d. normų
dispozicijose nurodytos nusikalstamą veiką kvalifikuojančios motyvacijos, susijusios su tam tikra
asmenų grupine priklausomybe, ratą.

12. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę
sunkinančias aplinkybes, 1 dalies 12 punkto turinį, akivaizdu, kad bet kurios nusikalstamos veikos
padarymo atveju, jeigu rasiniai, nacionaliniai, ksenofobiniai, homofobiniai, religiniai ir kiti
netolerancijos ar diskriminacinio pobūdžio motyvai nėra privalomi nusikalstamą veiką
kvalifikuojantys požymiai, baudžiamasis įstatymas suteikia pagrindą prokurorui vertinti
ikiteisminio tyrimo duomenis ir kaltinamąjame akte konstatuoti, o teismui, skiriant bausmę
kaltininkui, atsižvelgti ir pripažinti sunkinančia baudžiamąją atsakomybę aplinkybe veikos
padarymą, siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus,
lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,
tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

13. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (19 str.) reglamentuoja visuomenės
informavimo priemonėse neskelbtiną informaciją. Pagal šio įstatymo nuostatas, be kitos
draudžiamos skelbti informacijos, visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti
informaciją, kurioje kurstoma neapykanta, tyčiojimasi, niekinama, kurstoma diskriminuoti,
smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės
orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėtis, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 67 punkte esantį reglamentavimą, visuomenės informavimo
priemonėmis laikoma – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo
programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijos produkcija, informacinės visuomenės informavimo
priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Atsižvelgiant į šią sąvoką,
visuomenės informavimo priemonei priskirtini ir interneto ar kitas elektroninių ryšių technologijas
viešajai informacijai skleisti naudojantys juridinių ir fizinių asmenų sukurti ar jų administruojami
tokios informacijos sklaidos šaltiniai.

II. SĄVOKOS IR TEISINIS REGLAMENTAVIMAS

4

14. Vadovaujantis doktrininiu ir praktiniu aiškinimu, visos nusikalstamos veikos, padarytos prieš
asmenis, visuomenę, turtinę nuosavybę, jeigu jos motyvuotos teisės pažeidėjo (kaltininko)
išankstinių, prietarais ar stereotipais grįstų neigiamų nuostatų dėl tam tikro individo ar žmonių
grupės rasinės, etninės, tautinės kilmės, religijos, lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus,
socialinės padėties, neįgalumo, įsitikinimų ar pažiūrų, bendrąja prasme priskiriamos specifinei
kriminalinių nusižengimų kategorijai - neapykantos nusikaltimams.

15. Neapykantos nusikaltimai (nusikalstamos veikos) – tai ne vien kurstymas prieš tam tikrais
baudžiamajame įstatyme numatytais grupinės priklausomybės požymius atitinkančius ar jiems
pagrįstai ar nepagrįstai priskiriamus individus ar tokias žmonių grupes, neapykantos jiems
skatinimas, jų niekinimas, kitoks menkinimas, psichinis ar fizinis smurtas prieš juos, bet ir
nusikaltimai tokių žmonių grupių ar jų narių nuosavybei, pasireiškiantys vandalizmu, įvairiais
išpuoliais prieš tam tikros žmonių grupės (bendruomenės) centrus, maldos namus ir pan.

16. Neapykantos nusikalstamos veikos skiriasi nuo kitų nusikalstamų veikų savo poveikiu ir
padariniais (tiek materialaus, tiek ir nematerialaus pobūdžio) nukentėjusiesiems bei konkrečioms
žmonių grupėms ar joms priklausiantiems pavieniams individams, kadangi tokie asmenys jaučiasi
ne tik traumuoti, bet ir įbauginti. Neapykantos nusikalstamų veikų socialinis žalingumas išsiskiria
ne tiek fizine ar turtine, kiek itin didele moraline žala nukentėjusiajam. Tokiomis nusikalstamomis
veikomis kėsinamasi į asmens savybes, sudarančias jo asmenybės, jo identiteto šerdį. Taip neigiama
asmens laisvė ir orumas – vienos pagrindinių demokratinės visuomenės vertybių. Tokiomis
nusikalstamomis veikomis, kaip minėta, bauginamas ir žeminamas ne tik atskiras individas, bet ir
visi tai pačiai visuomenės grupei (bendruomenei) priklausantys asmenys. Neapykantos išpuoliai
dažnai esti išskirtinai žeidžiantys, žiaurūs, įžūlūs, padaromi viešoje vietoje, matomi, todėl darantys
neigiamą poveikį ne tik viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, bet ir formuoja (ar gali suformuoti)
dažnai nepagrįstai neigiamas visuomenės nuostatas, neigiamą požiūrį į tam tikras žmonių grupes ar
jų narius, išprovokuoti, sukurstyti keršto protrūkius, masinius neramumus ar tokių žalingų darniai
visuomenės sanklodai ir jos narių tarpusavio sugyvenamumui įvykių pavojų.

17. Rasizmas yra įsitikinimų sistema ar doktrina, kuri teigia, kad įgimti biologiniai skirtumai tarp
žmonių rasių lemia kultūrinius ar individualius pasiekimus, kad viena rasė yra vertinama kaip
aukštesnė kitos rasės atžvilgiu ir dėl šio išskirtinumo turi teisę valdyti žemesniąją. Moksliniu
požiūriu terminas rasizmas yra motyvuojantis pagrindas socialinei diskriminacijai, rasinei
segregacijai ir smurtui, įskaitant sunkiausią savo padariniais tokių veiksmų formą - genocidą.
Rasizmas lemia diskriminacijos atsiradimą tam tikros rasės atžvilgiu. Bet kokia forma
pasireiškiantis rasizmas yra netoleruojamas ir smerkiamas demokratinėse, pagrindines žmogaus
laisves ir teises deklaruojančiose, jas realiai įgyvendinančiose ir šiomis pamatinėmis, prigimtinėmis
žmogaus, individo laisvėmis bei teisėmis, jų apsaugos principais savo egzistavimą ir viešąjį
visuomenės gyvenimą grindžiančiose valstybėse.

18. Ksenofobija (iš graikų k. ξένος 'užsienietis, keistuolis', φόβος 'baimė') - perdėtas nepalankumas
arba priešiškumas svetimšaliams ir tam, kas svetimšališka. Šią fobiją turintys žmonės bijo, vengia ar
yra priešiškai nusiteikę prieš kitokios tautybės, rasės, religijos, kultūros atstovus. Ksenofobijos
terminas yra vartojamas siekiant apibūdinti baimę ar akivaizdų nepasitenkinimą užsieniečiais,
nepažįstamaisiais ar asmenimis, besiskiriančiais nuo didesnės visuomenės dalies. Ji gali sukelti ar
paskatinti priešiškas ar smurtines reakcijas visuomenėje, tokias kaip didelės dalies imigrantų,
atskiros etninės, tautinės (nacionalinės), religinės grupės išvarymas iš konkrečios visuomenės
gyvenamosios erdvės, arba - žiauriausia forma – genocidu. Ksenofobija taip pat yra apibūdinama ir
kaip svetimšalių, kitataučių, kitos rasės asmenų ar jų grupių (dažniausiai sudarančių mažumas tam
tikroje visuomenėje) diskriminacija dėl tautybės ar rasės.

19. Tam tikrais atvejais rasizmas gali būti suprantamas kaip viena iš ksenofobijos formų, kadangi
ksenofobija ir rasizmas yra artimos sąvokos, siekiant apibūdinti tautinės daugumos neigiamą požiūrį

5

į tautines mažumas. Tačiau tai nėra lygiaverčiai terminai. Toks neigiamas požiūris skatina
diskriminacijos paplitimą įvairiomis formomis, kuri pasireiškia ar gali pasireikšti nepakantumu:
ignoravimu, vengimu, niekinimu, atsisakymu plėtoti santykius, griežtų teisinių sankcijų taikymu,
įprastų pilietinių teisių nepripažinimu ar net smurtu ir atviros neapykantos demonstravimu tam
tikrai žmonių grupei. Bendriausia prasme rasizmas gali būti apibūdintas ir kaip asmens
diskriminacija rasės pagrindu, o ksenofobija - kaip nemėgimas visko, kas užsienietiška ar svetima
tautinei kultūrai (svetimybių baimė).

20. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis nustato, kad draudžiama bet kokia
diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių
bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai,
turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. 2000 m. gruodžio 7 d.
Chartiją iškilmingai paskelbė Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos pirmininkai (Oficialusis
leidinys C 364, 2000-12-18), vėliau ji tapo Sutarties dėl Konstitucijos Europai, pasirašytos 2004 m.
spalio 29 d., antrąja dalimi (Oficialusis leidinys C 310, 2004-12-16). Nors ji neturi privalomos
teisinės galios, tačiau ją sudaro pagrindiniai principai, kuriems, kaip Europos Bendrijos teisės
bendriesiems principams, teismų praktika suteikė teisinę galią.

21. 2000 m. birželio 29 d. buvo priimta Europos Sąjungos Tarybos direktyva 2000/43/EB (Europos
Sąjungos oficialusis leidinys, 2004 Specialusis leidimas, 2004-12-30, Nr. 1), kuri įgyvendina
vienodų sąlygų taikymo principą asmenims, nepaisant jų rasės arba etninės priklausomybės. Šios
direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje pateikta diskriminacijos sąvoka, numatanti, kad šioje direktyvoje
įtvirtintas vienodo požiūrio principas reiškia, kad nėra (ir negali būti) jokios tiesioginės ar
netiesioginės diskriminacijos dėl rasės ar etninės priklausomybės. Pagal kitas šios direktyvos 2
straipsnio nuostatas diskriminacija skirstoma į tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją. Tiesioginė
diskriminacija yra tada, kai vienam asmeniui taikomos prastesnės sąlygos, nei panašioje situacijoje
yra, buvo ar galėjo būti taikomos kitam asmeniui dėl rasės ar etninės priklausomybės. Netiesioginė
diskriminacija yra tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar praktikos tam tikros rasės
ar etninės priklausomybės asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti
asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo
siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Nurodymas diskriminuoti asmenis dėl rasės ar
etninės priklausomybės laikomas šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta diskriminacija.

22. Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos – Europos Komisijos interneto svetainėje
( http://ec.europa.eu/employment_social/f ... ?langid=lt )
diskriminacijos sąvoka aiškinama plačiau. Tiesiogine
diskriminacija laikomi atvejai, kai su žmogumi yra elgiamasi blogiau nei su kitais dėl jo (-os) rasės
ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos. Netiesioginė
diskriminacija yra tuomet, kai akivaizdžiai neutrali sąlyga, kriterijus ar veikla yra nukreipta prieš
tam tikros rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, amžiaus ar lytinės orientacijos žmones,
nebent veikla gali būti objektyviai pateisinta teisėtu tikslu.

23. Diskriminacijos sąvoką ir jos formas bei pasireiškimo sritis taip pat apibrėžia ir kitos –
tarptautinės teisės normos, esančios tarptautinėse konvencijose, tarptautinės bendrijos institutų
(Jungtinių Tautų Organizacijos) priimtų ir skirtų tiek svarbiausių prigimtinių žmogaus laisvių ir
teisių apsaugai, tiek ir specialiai kovai su diskriminacija: Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje,
Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, tarptautiniame pilietinių ir politinių
teisių pakte, konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo, konvencijoje dėl
diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje, konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos
moterims panaikinimo.

6

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime (Žin., 1997-05-
09, Nr. 40-977 ) yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje
suformuluotas bendras asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminacija. Ten
pat apibrėžiama diskriminacijos sąvoka: diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar
asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo.
Tačiau, tam tikrais atvejais, esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, atskiroms subjektų
grupėms galima įstatymu nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus jų teisinės padėties
ypatumus.

25. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme (Žin., 2008-07-05, Nr. 76-2998) diskriminacija
apibrėžiama kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti
lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus,
lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu (2 str. 1 d.). Ten pat
(įstatymo 2 str. 7 d.) pateikiama ir tiesioginės diskriminacijos sąvoka – elgesys su asmeniu, kai
lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus,
lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau
palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Ten
pat nurodytos išimtys, kuomet atskiri įstatymais nustatyti ribojimai, draudimai ar kiti atvejai nėra
laikomi tiesiogine diskriminacija. Nurodymas diskriminuoti asmenį lyties, rasės, tautybės, kalbos,
kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios,
etninės priklausomybės, religijos pagrindu laikomas diskriminacija, apibrėžta šio įstatymo 2
straipsnio 4 ir 7 dalyse.

26. Antisemitizmas – priešiškumas ar išankstinis nusistatymas nukreiptas prieš žydus, jų religinę ir
etninę grupę. Antisemitizmo terminas apima bet kokią neigiamą ekspresiją žydų atžvilgiu, nuo
individualios neapykantos iki žiauraus šios grupės ar jos atskirų narių persekiojimo. Nors pagal
terminą tai būtų nusistatymas prieš semitus (tam tikrą tautinę, kilminę kelių tautų žmonių grupę),
tačiau realiai jis reiškia ir yra naudojamas apibrėžiant konkretų nusistatymą prieš žydus.
Antisemitizmas gali būti bendrai suskirstytas į tris kategorijas: 1) religinis antisemitizmas ar
antijudaizmas, nukreiptas prieš judaizmo (religijos) išpažinėjus; 2) rasinis antisemitizmas,
nukreiptas prieš žydų tautą; 3) naujasis, šiuolaikinis antisemitizmas, kurio koncepcija susiformavo
XX ir XXI amžiuose, ir šio tipo antisemitizmas nukreiptas prieš Izraelio valstybę, jo pagrindiniai ir
svarbiausi pasekėjai - radikalūs islamo religijos atstovai - musulmonai fundamentalistai. Pastaroji
antisemitizmo kryptis ir jo koncepcija glaudžiai susijusi su antisionizmu, judėjimu ir/ar pažiūromis,
nukreiptais prieš sionizmą – politinį judėjimą, kovojusį už žydų valstybės (Izraelio) atkūrimą
Palestinoje.

27. Islamofobija yra nepagrįsta islamo religijos arba ją išpažįstančių žmonių - musulmonų baimė
arba nusistatymas prieš juos. Vakarų pasaulyje islamofobija ypač paplito po terorizmo aktų JAV,
Niujorke 2001 m. rugsėjo 11 d.

28. Homofobija (iš graikų k. ὁµός homo (seksualus), „toks pat, lygus“ + φοβία (fobija), „baimė“)
yra neklinikinės kilmės terminas, apibūdinantis baimę arba panieką homoseksualams ir iš to
sekančius veiksmus. Jis taip pat apibūdina homoseksualų diskriminaciją.

29. 2001 m. lapkričio 23 d. Budapešte Europos Tarybos šalys narės priėmė konvenciją dėl
elektroninių nusikaltimų (Žin., 2004-03-07, Nr. 36-1188), kurioje reglamentavo kompiuterinėmis
sistemomis padaromus nusikaltimus, apibrėžė svarbiausias su tokio pobūdžio nusikalstamomis
veikomis susijusias sąvokas. Be to, 2003 m. sausio 28 d. buvo priimtas šios konvencijos papildomas
protokolas (toliau – papildomas protokolas) dėl rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikų, padarytų
naudojantis kompiuterinėmis sistemomis, kriminalizavimo (Žin., 2006-07-05, Nr. 75-2848), kuris
įsigaliojo 2006-07-05. Šio papildomo protokolo 2 straipsnis apibrėžia rasistinės ir ksenofobinės
medžiagos sąvoką – tai bet kuri rašytinė medžiaga, bet kuris vaizdas arba bet kuris kitoks idėjų ar
teorijų pateikimas, propaguojantis, skatinantis arba kurstantis neapykantą, diskriminavimą ar

7

smurtą, nukreiptą prieš asmenį arba asmenų grupę dėl rasės, odos spalvos, kilmės arba tautinės ar
etninės kilmės, taip pat religijos, jeigu tai naudojama kaip pretekstas kuriam nors iš šių veiksnių.

30. Šiose rekomendacijose paminėtos ir naudojamos sąvokos, kita susijusi terminologija yra
paaiškinta Europos Komisijos internetinio puslapio skyriuje, skirtame informacinei kompanijai
„Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“, esančiame terminų žodyne
( http://ec.europa.eu/employment_social/f ... angid=lt#I ).

III. BENDRIEJI NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ, PADAROMŲ RASINIAIS,
NACIONALISTINIAIS, KSENOFOBINIAIS, HOMOFOBINIAIS, RELIGINIAIS, TAIP
PAT KITAIS DISKRIMINACINIO POBŪDŽIO MOTYVAIS IKITEISMINIO TYRIMO
PRADĖJIMO, JO ORGANIZAVIMO IR ATLIKIMO YPATUMAI

31. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytų nusikalstamų veikų
ikiteisminis tyrimas pradedamas, organizuojamas, jam vadovaujama ir jis atliekamas vadovaujantis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) (toliau – BPK),
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514; 2003, Nr. 42-1919; 2008, Nr.
81-3173, Nr. 81-3190) nuostatomis, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos
nuostatais (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. spalio 7 d. įsak. Nr. I-108; 2008 m.
gruodžio 31 d. įsak. Nr. I-215. Žin., 2009, Nr. 3-82), Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
įsakymais patvirtintomis rekomendacijomis dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo
tvarkos (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsak. Nr. I-110.
Žin., 2008-08-19, Nr. 94-3713 ), rekomendacijomis dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį
tyrimą ir jam vadovaujant (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsak.
Nr. I-40; 2008 m. birželio 19 d. Nr. I-86., Žin., 2004, Nr. 33-1094; 2008, Nr. 72-2783), kitų
generalinio prokuroro baudžiamojo proceso rekomendacijų bei teisės aktų nuostatomis. Taip pat turi
būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, atitinkamų tarptautinių ir Europos
Sąjungos, Europos tarybos teisės aktų nuostatas.

32. Ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamų veikų, padaromų rasiniais, nacionalistiniais,
ksenofobiniais, homofobiniais, religiniais, taip pat kitais diskriminacinio pobūdžio motyvais
pradėjimas, pradėto ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jo atlikimui ir atlikimas turi
tam tikrų ypatumų.

33. Pamatinio sprendimo 2008/913/TVR preambulės 11 straipsnyje konstatuota būtinybė užtikrinti,
kad su rasizmu ir ksenofobija susijusių veikų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas nepriklausytų
nuo nukentėjusiųjų, kurie dažnai yra ypač pažeidžiami ir nenori pradėti teisminio proceso,
pareiškimų ar kaltinimų. Atsižvelgiant į šią Pamatinio sprendimo nuostatą ir tai, kad kai kurių
nusikalstamų veikų (BK 169, 170, 1701str.), kuriomis pažeidžiamas pagrindinis jų objektas –
asmenų lygiateisiškumas, yra sudėtingos, turinčios alternatyvius požymius formaliosios sudėtys,
baudžiamajai atsakomybei dėl jų kilti nėra būtini konkretūs padariniai, pasekmės, kurias tokios
nusikalstamos veikos sukelia ar galėjo sukelti, jų padarymo atveju dažniausiai net nėra konkretaus
nukentėjusio asmens. Todėl paminėtųjų ir kitų nusikalstamų veikų atvejais, kai jos akivaizdžiai yra
ar gali būti susiję su rasine, nacionalistine, ksenofobine, homofobine, religine ar kita
diskriminacinio pobūdžio motyvacija dėl baudžiamajame įstatyme ir šiose rekomendacijose
nurodytos asmens (nukentėjusiojo) grupinės priklausomybės, ikiteisminio tyrimo įstaigose ir
prokuratūroje ikiteisminio tyrimo pradėjimas neturi būti formalizuojamas, siejant šio procesinio
sprendimo priėmimą vien su BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu ir/ar reikalaujant iš
informaciją apie tokią galimai padarytą nusikalstamą veiką ne įprastu raštišku būdu (bet pvz., tik
žodine forma, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis) pateikusio asmens jo raštiško
prašymo (skundo, pareiškimo, įskaitant ir žodinės informacijos fiksavimą protokole-pareiškime),

8

jeigu to asmuo akivaizdžiai nepageidauja arba atsisako tai daryti dėl nenoro atskleisti savo tapatybę
ar kitais motyvais. Tokiais atvejais pateikta informacija apie neapykantos incidentus (galimai
padarytas tokio pobūdžio ar motyvacijos nusikalstamas veikas) negali būti paliekama be procesinio
įvertinimo. Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, įvertinus gautoje informacijoje nurodytų faktų
akivaizdumą, o esant būtinybei ir realiai galimybei - gavus jų patikslinimą (BPK 168 str. 1 d.), o
taip pat įvertinus visus turimus duomenis, gali būti priimtas surašant ikiteisminio tyrimo įstaigos
pareigūno ar prokuroro tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Visais tokiais šiame
punkte paminėtais atvejais informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką turėtų būti
vertinama kaip faktinis pagrindas ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui patiems nustatant
nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d. 2 p.). Atskirais atvejais (pvz. BK 145 str. 1 ir 2
d.) prokuroras privalo neatidėliotinai atlikti privalomą procesinę pareigą - pradėti ikiteisminį tyrimą
prokuroro reikalavimu (BPK 167 str. 2 d.). Anoniminio pranešimo (pateikto bet kokia forma)
gavimo atveju taikytina tokia pat aukščiau šiame punkte nurodyta tvarka.

34. Kadangi dėl rasinės, nacionalinės, ksenofobinės, homofobinės, religinės neapykantos ar kitų
diskriminacinio pobūdžio motyvų padarytos nusikalstamos veikos dažnai sukelia nemažą rezonansą
visuomenėje, vidaus ir užsienio žiniasklaidoje, gali pakenkti ar pakenkia valstybės tarptautinei
reputacijai, gali paversti teisėsaugos institucijas visuomenės kritikos taikiniu, o taip pat – sukelti
pavojų visuomenės saugumui, operatyvi ir griežta ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų
reakcija į įprasta tvarka gautus rašytinius pranešimus ar bet kokiais kitais būdais pateiktą žodinę ar
rašytinę informaciją apie galimai dėl rasinių, nacionalistinių, ksenofobinių, homofobinių, religinių
ar kitų diskriminacinio pobūdžio motyvų padarytas nusikalstamą veikas, operatyvus, kvalifikuotas
ir betarpiškas faktų viešoje erdvėje vertinimas, nedelsiant priimant atitinkamus procesinius
sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atskirais didesnį rezonansą valstybėje ar tarptautinėje
bendruomenėje sukėlusiais atvejais lemia situacijos visuomenėje stabilizavimą, slopina viešais
ekstremistinio pobūdžio incidentais ar išpuoliais sukeltą nerimą visos visuomenės ar atskirų,
pažeidžiamiausių jos bendruomenių narių tarpe, užkerta kelią šalies tarptautinės reputacijos
pablogėjimui.

35. Vertinant ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar prokuratūroje gautą informaciją apie šiose
rekomendacijose nurodyta motyvacija padarytas nusikalstamas veikas, būtina atkreipti dėmesį į tai,
kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau - ATPK) kodekso 18818 str.
numatyta administracinė atsakomybė už nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą ar
demonstravimą. Atribojant šį administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamajame įstatyme
numatytų nusikalstamų veikų, padaromų rasiniais, nacionalistiniais, ksenofobiniais, homofobiniais,
religiniais, taip pat kitais diskriminacinio pobūdžio motyvais ir panaudojant nacistinius ar
komunistinius simbolius, prieš priimant procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo,
atsisakymo jį pradėti ar pradėto nutraukimo, visų pirma būtina įvertinti faktinius duomenis apie
minėtų įstatymu uždraustų simbolių platinimo, demonstravimo ar kitokio naudojimo motyvaciją ir
tikslą.

36. Vertinant, ar nusikalstama veika padaryta rasinės, nacionalinės, etninės neapykantos motyvais ir
yra rasistinio pobūdžio (bendrąja šio sąvokos prasme), būtina atsižvelgti ir į kai kurių Europos
Sąjungos šalių geriausią patirtį ir praktiką šioje srityje. Jungtinės Karalystės ir Airijos Respublikos
prokuratūros ir policijos įstaigos svarbiausiu faktoriumi vertinant rasistinio pobūdžio nusikalstamą
veiką laiko aukos (nukentėjusiojo) ir/arba liudytojo pateikiamą veikos pobūdžio vertinimą. Todėl
šiose valstybėse rasistine nusikalstama veika (incidentu) laikomas bet kuris incidentas, jeigu jo auka
arba bet kuris kitas asmuo jį laiko rasistiniu. Toks pats principas taikomas ir vertinant, atitinkamos
nusikalstamos veikos požymių buvimo prasme, kitus incidentus, padaromus dėl asmens
priklausymo kitoms pažeidžiamoms žmonių grupėms (dėl išpažįstamos religijos, netradicinės
seksualinės orientacijos ar kt.).

9

37. Būtina atsižvelgti ir į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – ESBO),
kurios narė yra ir Lietuvos Respublika, duomenis, paskelbtus ir išanalizuotus leidinyje
„Kova su neapykantos nusikaltimais ESBO regione“
( http://www.osce.org/odihr/item_11_16251.html ),
kuriame nurodyta, kad rasinės, nacionalinės, seksualinės, religinės ar kitos netolerancijos ir
diskriminacinio pobūdžio veikų aukos paprastai vengia pranešti apie tokias nusikalstamas veikas
teisėsaugos institucijoms. Tą lemia baimė dėl galimybės nesulaukti tinkamo teisėsaugos institucijų
reagavimo į pranešimą apie tokią veiką ar teisingo jo teisinio įvertinimo, baimė būti pažemintiems
(dėl atitinkamos savo grupinės priklausomybės, pvz. homoseksualumo) paviešinus visas incidento
aplinkybes žiniasklaidoje, būti užpultiems, įžeistiems dėl tų pačių motyvų pakartotinai. Dažnai
nukentėję asmenys bijo kreiptis į teisėsaugos institucijas, kai šalyje gyvena nelegaliai arba yra
imigrantai, pabėgėliai (turi laikiną leidimą gyventi šalyje) ir dėl kreipimosi bijo prarasti turimą
teisinį statusą.

38. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad neapykantos motyvais padaromos nusikalstamos veikos
(ypač viešoje vietoje) turi ypatybę būti padaromos grupės (paprastai ekstremistinių įsitikinimų ir
pažiūrų) asmenų, užpuolimai gali būti nepavieniai, kartotis. Fizinio smurto panaudojimas
neapykantos nusikalstamose veikose dažniausiai yra susijęs su rasistinio pobūdžio motyvacija, t.y. -
nukentėjusiojo asmens rase, jo etnine kilme, tautybe arba jo seksualine orientacija. Tuo tarpu
antisemitiniams išpuoliams būdingas žydų bendruomenės turto, nuosavybės, religinių pastatų
naikinimas, vandalizmas, svastikų ar kitų neapykantą reiškiančių simbolių (ženklų ir kitų objektų),
įžeidžiančių užrašų, grafiti darymas, jų bendruomenės atstovų kapų, kitų viešosios pagarbos (pvz.,
Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto masinio civilių žydų tautybės žmonių fizinio naikinimo –
holokausto ir jo aukų palaidojimo) vietų išniekinimas.

39. Tais atvejais, kai nėra žinoma ar nėra aiški šiose rekomendacijose aptariamų nusikalstamų veikų
padarymo vieta (dažniausiai tai būdinga nusikalstamoms veikoms, padaromoms virtualioje
(elektroninėje) erdvėje (internete, elektroniniu paštu), panaudojant informacinių technologijų įrangą
ar per kitas - visuomenės informavimo priemones (televiziją, radiją, spaudoje, įvairiuose
leidiniuose, kitoje spausdintinėje, vaizdinėje produkcijoje) ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas
ir atliekamas toje ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar prokuratūroje, kurioje tokia informacija buvo
gauta arba nustatyta, arba ikiteisminio tyrimo atlikimas pavedamas tokios prokuratūros teritorijoje
esančiai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Ikiteisminio tyrimo metu gavus duomenis apie nusikalstamos
veikos padarymo vietą, tolimesnis ikiteisminio tyrimo atlikimo organizavimas ir jo atlikimas
sprendžiamas, atsižvelgiant į BPK 174 str. 1 d. numatytą pagrindą. Atskirais, itin sudėtingais arba
rezonansiniais atvejais, tokios kategorijos nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo organizavimo,
vadovavimo jam ir atlikimo klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos
prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 51.1 punktu.

40. Prieš priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar pradėto ikiteisminio tyrimo metu
nustačius, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs asmuo ar asmenys, kurie galėjo
nukentėti (formaliųjų nusikalstamų veikų padarymo atvejais), objektyviai nepriklauso tai asmenų
grupei (rasei, tautybei, etninei ar religinei, netradicinės seksualinės orientacijos žmonių ar kitai
grupei), kuri lėmė kaltininko neteisėtus veiksmus ir nusikalstamos neapykantos tokiai žmonių
grupei ar jos atstovams motyvaciją, o buvo tik kaltininko klaidingu įsitikinimu susieti su tokia
grupe, veikos kvalifikavimui tai reikšmės neturi. Tokiais atvejais net ir kaltininko klaidingai
suvokta (t.y. tariama, asocijuota) nukentėjusiojo priklausomybė tam tikrais požymiais (rasės,
tautybės, religijos išpažinimo, netradicinės lytinės orientacijos ar kt.) apibūdinamai žmonių grupei
nepašalina baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltininko tikslas ir neteisėto elgesio motyvai
(svarbiausi neapykantos nusikalstamų veikų požymiai) paprastai būna susiję ir nukreipti į realiai
egzistuojančią tam tikrais rasės, tautybės, etniškumo, religijos išpažinimo ir kitais įstatyme
numatytais požymiais apibrėžtos žmonių grupę (tiek visą, tiek atskirus jos narius), tokios grupės ar
atskirų jos narių prigimtinių teisių ir laisvių pažeidimą. Tokiais atvejais nusikalstamos veikos,

10

padaromos iš rasinės, etninės, nacionalinės, religinės ar kitos diskriminacinio pobūdžio
neapykantos, pavojingumas nesumažėja ir nedingsta, kadangi kaltininko tyčia būna nukreipta į
konkretų veikos objektą (asmenų lygiateisiškumą) arba būna nulemta išankstinės, kryptingos
aukščiau paminėto pobūdžio motyvacijos.

41. Šiose rekomendacijose aptariamos kategorijos nusikalstamos veikos gali būti padaromos
skirtingais veiksmais, skirtingose vietose, skirtingais būdais, tačiau visoms joms būdingas vienas
bendras esminis subjektyvinės pusės požymis – tikslinga, kryptinga ir specifinė rasistinio,
homofobinio, diskriminacinio (šių sąvokų bendrąja, išplėstine prasme) pobūdžio veikos motyvacija.

42. Nusikalstamų veikų, padaromų iš rasinės, etninės, nacionalinės, religinės ar kitos
diskriminacinio pobūdžio neapykantos ar su ja susijusių ir šiose rekomendacijose aptartų paskatų,
padarymo vieta dažniausiai būna vieša vieta arba vieša erdvė (informacijos sklaidos prasme,
įskaitant elektroninę arba virtualiąją erdvę – internetą, elektroninio pašto sistemas, kitomis
elektroninio ryšio priemonėmis ir būdais perduodamą vaizdinę, garsinę ar tekstinę informaciją).
Akivaizdu, kad kai kurios šios motyvacijos nusikalstamos veikos gali būti padaromos ir privačioje
erdvėje ar kitoje ne viešoje vietoje (pvz., gyvenamajame būste).

43. Tais atvejais, kai aptariamo pobūdžio ir motyvacijos nusikalstama veika buvo padaryta
panaudojus fizinį smurtą ir pasikėsinus į žmogaus gyvybę ar sveikatą (BK 129 str. 2 d. 13 p., 135
str. 2 d. 13 p., 138 str. 2 d. 13 p.), arba vandališkais veiksmais pasikėsinus į mirusiųjų atminimą
(BK 312 str. 2 d.), o ikiteisminio tyrimo metu nenustatomi duomenys, kad paminėtoje veikoje yra ir
neapykantos kurstymo ar asmens diskriminavimo nusikalstamos veikos požymių (BK 170, 169 str.),
veika kvalifikuotina pagal vieną iš prieš tai šiame punkte paminėtųjų BK straipsnių. Tuo atveju, kai
nustatoma, kad darydamas kurią nors iš nusikalstamų veikų prieš asmenį ar mirusiojo atminimą,
kaltininkas veikė kartu turėdamas tikslą pažeisti kitą objektą (pvz. asmenų lygiateisiškumą), t.y.
balsu, gestais, ženklais ar kitais savo veiksmais kurstė kitus (neapibrėžtą skaičių žmonių) prieš
nukentėjusį asmenį ar jo atstovaujamą (tai pat ir tariamu, klaidinga asociacija paremtu kaltininko
įsitikinimu) žmonių grupę, tyčiodamasis, niekindamas (menkindamas), skatindamas neapykantą ar
fizinį smurtą ar susidorojimą su nukentėjusiuoju arba žmonių grupe, ar atliko kitus veiksmus,
kuriais siekė diskriminuoti asmenį (asmenis) dėl jo (jų) tikros ar asocijuotos grupinės
priklausomybės, numatytos BK 169 str., 170 str. 2, 3 d., kaltininko veiksmai kvalifikuotini kaip
kelių iš paminėtųjų nusikalstamų veikų sutaptis. Kitų BK numatytų nusikalstamų veikų padarymo
atvejais, kuomet nustatomi veikos padarymo motyvai yra susiję su tuo, kad nukentėjusysis (auka)
priklauso grupei, kuri yra kitokia dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės,
tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, tačiau šios grupinės
priklausomybės požymiai (vienas ar keli iš jų) nėra padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantys
požymiai arba kai nėra sutapties su BK XXV skyriuje numatytomis nusikalstamomis veikomis,
tokios veikos turėtų būti kvalifikuojamos pagal atitinkamame BK straipsnyje numatytos
nusikalstamos veikos požymius, o nustatyta motyvacija prokuroro turėtų būti kaltinamajame akte
įvertinta ir nurodyta kaip baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sunkinanti
aplinkybė.

44. Viešojoje ar kitoje vietoje, išskyrus elektroninę (virtualiąją) erdvę ir tradicinės žiniasklaidos
priemones, padarytų nusikalstamų veikų, kurių pažeidimo ar kėsinimosi objektas yra žmogaus
gyvybė, sveikata, viešoji tvarka, mirusiojo atminimas ar kitas, nesusijęs su asmens lygiateisiškumu
ir sąžinės laisve (kaip tiesioginiais neapykantos nusikalstamų veikų objektais), ikiteisminis tyrimas
turi būti organizuojamas, jam vadovaujama ir jis atliekamas naudojant įprastą tokių nusikalstamų
veikų tyrimui taktiką, procesinės prievartos priemones, tyrimo metodus, kitus baudžiamojo proceso
įstatyme numatytus, kiekvienam įvykiui individualiai, atsižvelgiant į jo aplinkybes ir turimus
ikiteisminio tyrimo duomenis, būtinus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tačiau tokiais
ikiteisminio tyrimo atvejais taip pat būtina skirti ypatingą dėmesį ir imtis BPK numatytų procesinių

11

priemonių nustatyti ir tinkamai, kvalifikuotai surinkti galimus įkalčius (pvz. užtikrinant įvykio
vietos apžiūros atlikimą, surinkti ar paimti veikos padarymo priemones – kurstomo pobūdžio
literatūrą, užrašus, kitus spaudinius, vaizdo, garso laikmenas, kompiuterines sistemas, jų priedus,
purškiamų dažų skardines, simbolinius objektus, ženklus ir t.t., o atskirais atvejais, sulaikius
kaltininką (-us), būtina paimti ir jo (jų) rūbus, su ant jų esančiais atitinkamais simboliais, ženklais),
procesiškai teisingai juos užfiksuoti (nufotografuoti, nufilmuoti, aprašyti daiktų apžiūros protokole
(BPK 207 str. tvarka) visus paimtus materialius objektus, o atskirais atvejais, pasinaudojant
nukentėjusiųjų ar įvykio liudytojų pagalba, - tokiais pat būdais fiksuojant kaltininko prieš veiką, jos
darymo metu ar tuoj po jos naudotus gestus) kaip ikiteisminio tyrimo duomenis, pagrindžiančius ar
kitaip susijusius su padarytos veikos subjektyviosios pusės elementu – jos motyvacija ir tikslu.

45. Tikslinga ir būtina užtikrinti, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, atliekantys ikiteisminį
tyrimą, ir prokurorai, vadovaujantys ikiteisminiam tyrimui ar jį atliekantys betarpiškai, dėl įvykio,
suteikiančio bet kokį faktinį (tiek objektyvų, tiek ir subjektyvų) pagrindą vertinti jį kaip padarytą
rasiniais, nacionalistiniais, antisemitiniais, religiniais, ksenofobiniais ar kitais diskriminacinio
pobūdžio motyvais, liudytojų (nukentėjusiųjų) apklausos metu privalomai užduotų klausimą dėl
nusikalstamos veikos paminėtosios motyvacijos buvimo kaltininko veiksmuose.

46. Rasinė, nacionalistinė, religinė, homofobinė ar kita diskriminacinio pobūdžio motyvacija, esant
pakankamam faktiniam pagrindui, turi būti nurodyta ir pranešime apie įtarimą galimam kaltininkui,
net ir tais atvejais, kai kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK straipsnius, kuriuose numatytoji
motyvacija yra veiką kvalifikuojantis požymis. Be to, įtariamojo apklausos įtariamuoju metu jam,
kaip ir aukščiau paminėtiems proceso dalyviams, turi būti privalomai užduotas klausimas dėl
aptariamos motyvacijos ir veikos tikslo buvimo jo veiksmuose. Kadangi kiekvieną neteisėtą veiką
sąlygoja ir lemia tam tikri ją darančio asmens motyvai, tokiais atvejais, kuomet nukentėjęs asmuo
objektyviai yra ar asocijuotai gali būti vertinamas kaip priklausantis kitai rasei, tautinei, etninei,
religinei, netradicinės lytinės orientacijos ar kitai šiose rekomendacijose minėtai žmonių grupei,
taikytinas ir įprastos kaltininko veiksmų motyvacijos nustatymo metodas - atmetimo būdas, t.y.
tikrinant ir atmetant įprastą nusikaltimų motyvaciją (savanaudiškumą, kerštą, chuliganiškas
paskatas ar pan.). Aptariamais atvejais būtina atsižvelgti ir į objektyvias aplinkybes, kurios galėjo
turėti ar turėjo įtakos kaltininko veiksmams (pvz., incidento sutapimas su kokia nors nacionaline,
religine švente, kokio nors ideologinio, istorinio veikėjo gimimo, mirties, istorinio ar kito
ideologiškai tam tikroms marginalioms, ekstremistiškai nusiteikusioms grupėms ar jų idėjas
išpažįstantiems pavieniams asmenims svarbaus ir reikšmingo įvykio data ir pan.).

47. Ikiteisminio tyrimo metu, esant bent mažiausiai prielaidai manyti, kad aptariamos kategorijos
nusikalstamą veiką padarė asmuo ar jų grupė, kurie pagal atitinkamus išorinius požymius (aprangą,
šukuosenas, bendrą išvaizdos stilių) yra ar gali būti priskiriami prie ekstremistinių, rasistinių ar kitų
su neapykantos kitoms žmonių grupėms susijusia ideologija siejamoms ir tokią ideologiją
išpažįstančioms, propaguojančioms asmenų grupuotėmis, būtina imtis priemonių nustatyti jų
organizuotumo lygį, kaltininko narystę ar kitokį ryšį su tokia grupuote. Šios aplinkybės ir jas
patvirtinantys ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti reikšmingi ikiteisminio tyrimo metu nustatant
ir kvalifikuojant nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, jų pobūdį, o teismui – vertinant šiuos
duomenis ir priimant atitinkamus sprendimus.

48. Internetas yra pagrindinė, iš esmės visuotinai prieinama ir naudojama elektroninė žmonių
komunikacijos ir informacijos perdavimo, sklaidos priemonė, kuri dažnai panaudojama ir
nusikalstamiems tikslams, suteikdama neribotas galimybes ne tik skleisti įstatymais draudžiamą
informaciją, tačiau ir leidžianti tokios informacijos kūrėjams, platintojams ir naudotojams beveik
nevaržomai koordinuoti savo veiksmus, tiesiogiai ar užmaskuotai verbuoti savo pasekėjus,
pasinaudojant mažomis materialinėmis ir laiko sąnaudomis sukelti neramumus visuomenėje,

12

skatinti neapykantos proveržius ir net su tuo susijusius fizinio, psichinio smurto prieš labiausiai
pažeidžiamas visuomenės grupes išpuolius realiame gyvenime (gatvėse, buityje ir pan.).

49. Tiriant nusikalstamas veikas, padarytas rasine, nacionalistine, religine, homofobine,
ksenofobine ar diskriminacinio pobūdžio motyvacija elektroninėmis ryšio priemonėmis ar/ir
elektroninėje erdvėje, kvalifikuojant tokias veikas, procesiniuose dokumentuose yra svarbu naudoti
tinkamas sąvokas ir terminologiją.

50. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 1 str. apibrėžiamos sąvokos, kurios turėtų būti
naudojamos nusikalstamų veikų, padarytų panaudojant elektroninio ryšio priemones ir/ar
elektroninėje erdvėje ikiteisminiame tyrime. Šioje Konvencijoje:

50.1. kompiuterinė sistema – tai įtaisas arba tarpusavyje sujungtų ar susijusių įtaisų grupė, iš kurių
vienas ar daugiau pagal programą automatiškai apdoroja duomenis;

50.2. kompiuteriniai duomenys – tai bet kokia faktų, informacijos arba sąvokų pateiktis tokiu
pavidalu, kad juos būtų galima apdoroti kompiuterine sistema, taip pat programa, pagal kurią
kompiuterinė sistema gali vykdyti tam tikrą funkciją;

50.3. paslaugos teikėjas – tai: bet kuris viešasis ar privatus subjektas, teikiantis savo paslaugos
vartotojams galimybę bendrauti pasinaudojant kompiuterine sistema; bet kuris kitas subjektas,
apdorojantis arba saugantis tokios ryšio paslaugos arba tokios paslaugos vartotojų kompiuterinius
duomenis;

50.4. srauto duomenys – tai visi kompiuteriniai duomenys, perduodami kompiuterine sistema,
suformuoti kompiuterinės sistemos, kuri sudaro ryšio grandinės dalį, ir rodantys perduotos
informacijos kilmę, paskirtį, perdavimo kelią, laiką, datą, dydį, trukmę arba pagrindinės paslaugos
rūšį.

51. Aptariamos kategorijos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtos informacijos turiniu, jos
sklaida ir padaromų elektroninėje erdvėje (internete, elektroniniu paštu ar kt.) ar tradicinės
žiniasklaidos priemonėse ikiteisminiam tyrimui yra svarbios ir naudotinos kitos sąvokos, kurių
apibrėžimai pateikti Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. ir Elektroninių ryšių įstatymo 3 str.

52. Ikiteisminio tyrimo atlikimo metu kylant klausimų dėl elektroninėmis ryšio priemonėmis ar/ir
elektroninėje erdvėje padaromų aptariamos kategorijos nusikalstamų veikų padarymo vietos
nustatymo turėtų būti vadovaujamasi BK 4 str. 2 ir 3 d. nuostatomis. Tokiais atvejais būtina
nustatyti, kur asmuo atliko galimai neteisėtus veiksmus su pirmąja kompiuterine sistema
(personaliniu kompiuteriu), nepriklausomai nuo to, ar per šią kompiuterinę sistemą buvo pasiekta
kita kompiuterinė sistema, esanti užsienio valstybės teritorijoje, arba – kur kilo nusikalstamos
veikos padariniai. Paminėtais atvejais kilę klausimai dėl baudžiamojo persekiojimo vietos tarp kelių
valstybių nustatymo turėtų būti sprendžiami atsižvelgiant į Konvencijos dėl elektroninių
nusikaltimų 22 str. 5 d. numatytą būdą – šalių tarpusavio konsultacijomis, siekiant nustatyti
labiausiai persekiojimui tinkamą jurisdikciją.

IV. KAI KURIŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ ASMENS LYGIATEISIŠKUMUI IR SĄŽINĖS
LAISVEI IKITEISMINIO TYRIMO YPATUMAI

53. Neapykantos motyvacija padaromų nusikalstamų veikų, kuriomis tiesiogiai pažeidžiamas
asmenų lygiateisiškumas ar kėsinamasi į šį objektą (BK 169, 170, BK 1701 str.) ir kuri yra būtinas
nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, daugiausia padaroma elektroninėje (virtualioje)
erdvėje, tačiau jų pasitaiko ir tradicinės žiniasklaidos priemonėse (spaudoje, TV, radijo laidose),
taip pat – kitoje viešojoje aplinkoje (vietose). Pastarosios kategorijos nusikalstamoms veikoms
būdinga tai, kad jos dažniausiai padaromos naudojant kalbines priemones, t.y. raštu ar verbaliniu

13

būdu išreiškiant tam tikrus teiginius, žodžius, panaudojant įvairius kurstomojo, diskriminacinio
pobūdžio idėjas ir prasmę turinčius simbolius (ženklus ir kitus objektus). Paminėtų baudžiamojo
įstatymo normų (BK 170, BK 1701 str.) kontekste nesantaikos tarp atskirų visuomenės grupių
kurstymo veiksmai turėtų būti suprantami kaip bet koks kryptingas viešosios praktinės veiklos
aktas, taip pat ir kalbinis minties išdėstymas bei kitos informacijos perdavimo kalbinėmis ir
vaizdinėmis priemonėmis formos. Tokie veiksmai yra viešų pasisakymų, spaudos leidinių ar kitų
spausdintinės produkcijos dalykų, interneto, kitų elektroninio ryšio priemonių ar kitų žiniasklaidos
priemonių (radijo, televizijos) panaudojimas žodiniams, rašytiniams ar garso ir vaizdo pranešimams
perduoti, kuriais siekiama sukelti tautinę, rasinę, religinę, socialinę, lyčių lygybę, homofobinę
netoleranciją eskaluojančią ar skatinančią nesantaiką visuomenėje.

54. Plačiau kalbant ir detalizuojant, piktnaudžiavimą Konstitucijos ir įstatymų garantuojama žodžio
laisve ir informacijos sklaidos teise, veiksmų kryptingumo sąvoka apibūdina tik informacijos
prasmę, jos turinį (pvz., raginimai rengti žydų pogromus, prieš musulmonus nukreipta agitacija),
kuris potencialiai gali išprovokuoti konfliktus tarp tautų ar tarp konfesijų, tačiau nenumato, kad
tokios pasekmės faktiškai atsiras. Kurstomojo pobūdžio yra informacija, turinti neigiamą emocinį
vertinimą ir formuojanti neigiamą nuostatą prieš tam tikrą etninę (tautinę), rasinę (antropologinę),
konfesinę (religinę) ar kitą baudžiamajame įstatyme nurodytą žmonių grupę arba atskirus asmenis –
šios grupės narius, ja kurstoma apriboti jų teises arba imtis prieš juos smurtinių veiksmų. Tokio
pobūdžio informacija paprastai sukelia įtampą visuomenėje, nepakantumą įvairių rasių, tautybių,
kilmės, netradicinės lytinės orientacijos ar visuomenei neįprasto, ne tradiciškai dominuojančio, t.y.
kito tikėjimo žmonių koegzistavimui, sudaro palankų pagrindą konfliktams.

55. Nuo informacijos, sukeliančios nesantaiką, reikia skirti faktų konstatavimą. Šis neturi jokio
neigiamo emocinio poveikio ir nėra nukreiptas negatyviai nuostatai formuoti. Todėl negalima,
pavyzdžiui, tautinės nesantaikos kurstymu laikyti pranešimo apie tai, kad, remiantis sociologiniais
tyrimais, pati neraštingiausia Lietuvos visuomenės gyventojų grupė yra romai. Tokios informacijos
psichologinio turinio tikslas yra atkreipti visuomenės ir specialistų dėmesį į šią problemą, o ne
įtvirtinti visuomenės sąmonėje stereotipą dėl objektyviais sociologinio tyrimo metodais konstatuoto
tam tikros žmonių grupės tautinio bruožo. Nesantaika gali pasireikšti kaip nedraugiškumas, didelė
antipatija, neapykanta, noras įvairiais būdais suvaržyti kieno nors teises ir teisėtus interesus.

56. Neapykantos tam tikroms tautinėms, etninėms, religinėms ar tam tikros rasės žmonių grupėms
kurstymas paprastai pasireiškia jų orumo pažeminimu: skleidžiant melagingus prasimanymus,
iškreiptus arba tendencingai parinktus duomenis apie rasę, etninės grupės ar atskiros tautos istoriją,
kultūrą, tradicijas, psichologinę sandarą, tikėjimą, idėjas, įvykius, paminklus ir dokumentus, kurie
sudaro tautines ar religines vertybes, teršiančius ir žeidžiančius etninę ar konfesinę grupę arba tam
tikrus jos atstovus – šios grupės narius, t.y. duomenis, kuriuose slypi pasityčiojimas,
pasibjaurėjimas ir panieka jiems.

57. Neapykantos kurstymo nusikalstamų veikų atvejais svarbu žinoti, kad terminas - tautinis,
religinis, rasinis išskirtinumas arba pranašumas reiškia, kad viena žmonių grupė pagal kokius nors
požymius yra pranašesnė už kitas grupes dėl pastarųjų grupių netobulumo, t.y. dėl neva jų gamtinio,
biologinio, socialinio, moralinio nuosmukio ir ydingumo. Šio veikos daromos propaguojant idėjas,
pažiūras, nuostatas ir skatinimus veikti, nukreiptus į tautinės, rasinės, religinės, homofobinės ar
kitos diskriminacinio pobūdžio, baudžiamajame įstatyme nurodytais požymiais apibrėžtoms žmonių
grupėms ar jų atstovams, nesantaikos kurstymą, jų skleidimą daugeliui, t.y. neapibrėžtam ratui
žmonių. Tai gali būti reiškiama raginimų, kreipimųsi, pamokymų, patarimų, įspėjimų, reikalavimų,
grasinimų ir panašia forma.

58. Vertinant galimo diskriminavimo (BK 169 str.), nesantaikos kurstymo, neapykantos skatinimo
atvejus (BK 170 str.) arba tokiais tikslais veikiančios ar ketinančios veikti organizacijos ar grupės

14

veiklos tikslų ar veiklos pobūdį (BK 1701 str.) pagrindinis vertinimo ir tyrimo objektas, o taip pat -
pagrindinis įkalčių šaltinis yra publikacijų, plakatų, kalbų, dainų tekstai, kita kalbinėmis
priemonėmis ar ženklais, simboliais fiksuota informacija, jos turinys, kurį būtina išsamiai
išanalizuoti, norint gauti teisingą ir kvalifikuotą teisinį vertinimą. Jeigu kurstomo pobūdžio idėjos
išreikštos tiesiogiai, vartojant aiškius, visuotinai suprantamus žodžius ar jų teiginius, o ne užslėptai,
išsamią jų analizę ir atitinkamą teisinį vertinimą gali padaryti betarpiškai pats kompetentingas
ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras ir tam nereikia specialių žinių.

59. Teisingai įvertinti tekstą ir jo turinį turėtų padėti tam tikri pagrindiniai požymiai, apibūdinantys
tautinės, etninės, rasinės, religinės, socialinės, homofobinės ar kitos diskriminacinio pobūdžio
nesantaikos, neapykantos kurstymą kaip grėsmę visuomenei. Kurstomąjį, diskriminacinį veiksmų
prieš atskiras baudžiamajame įstatyme nurodytas žmonių grupes pobūdį ir nesantaikos visuomenėje
skatinimą gali išreikšti tokie požymiai, pagal kuriuos vertinančiajam akivaizdu, kad jais siekiama:

59.1. formuoti ir stiprinti negatyvųjį etninį, rasinį, tautinį, religinį ar kitokį stereotipą, neigiamą
atitinkamos tautos, etninės grupės, rasės, religijos įvaizdį;

59.2. priskirti įvairaus pobūdžio negatyvius atskirų atstovų bruožus ir ydas visai tautinei, etninei,
religinei ar kitai žmonių grupei ar rasei;

59.3. priskirti visiems atitinkamos rasės, etninės, tautinės, religinės ar kitos grupės atstovams
siekius laikytis senų papročių, tradicijų, išpažinti tikėjimus, kuriuos šiuolaikinė kultūra vertina
neigiamai;

59.4. teigti, kad viena tauta, rasė, religija, socialinė, kalbinė ar kita grupė, ar žmonių lytis yra iš
prigimties pranašesnė, o kitos yra nevisavertės ir ydingos;

59.5. priskirti vienos tautos, etninės ar kitos baudžiamajame įstatyme nurodytos žmonių grupės,
rasės, religijos nedraugiškus veiksmus ir pavojingus ketinimus kitoms tautoms, etninėms ar
kitokioms grupėms, rasėms, religijoms;

59.6. užkrauti kaltę ir atsakomybę už tam tikrų atskiros grupės atstovų pripažintas nusikalstamas ar
kitas neteisėtas, amoralias veikas visai etninei, rasinei, religinei ar kitai grupei;

59.7. teigti, kad vienos etninės ar religinės grupės interesai yra visiškai priešingi ir nesuderinami su
kitų etninių ar religinių grupių interesais;

59.8. teigti, kad viena tautinė , etninė, religinė ar kita grupė ar žmonių rasė turi slaptų planų,
sąmokslų kitų grupių ar rasių atžvilgiu;

59.9. aiškinti praeities, dabarties, ateities negandas ir negeroves tam tikrų etninių, rasinių, religinių
ar kitų grupių egzistavimu ir kryptinga jų veikla;

59.10. kurstyti veikti prieš kokią nors tautą, rasę, religiją, lytį, socialinę ar netradicinės lytinės
orientacijos ar kitą baudžiamajame įstatyme numatytą žmonių grupę;

59.11. skatinti, pateisinti tam tikros tautos, rasės, religijos, socialinės ar kitos baudžiamajame
įstatyme numatytos žmonių grupės atstovų atžvilgiu vykdytą genocidą, kitus nusikaltimus
žmoniškumui ir karo nusikaltimus, įskaitant trėmimus, kitas represijas;

59.12. reikalauti išstumti iš įvairių veiklos sferų (politinės, socialinės, kultūrinės, darbo,
ekonominės ar kitos) tam tikros tautos, rasės, konfesijos ar kitos baudžiamajame įstatyme
numatytos žmonių grupės atstovus;

59.13. reikalauti apriboti piliečių ar kitų asmenų teises ir laisves arba sukurti privilegijas vienai ar
kelioms žmonių grupėms pagal jų tautinį, rasinį, religinį, socialinį ar kitokį baudžiamajame įstatyme
numatytą grupinio apibrėžtumo požymį;

59.14. grasinti ir kurstyti imtis smurtinių veiksmų prieš tam tikros rasės, tautybės, kilmės, kalbos,
lyties, tikėjimo, seksualinės orientacijos ar kitos baudžiamajame įstatyme numatytais grupinio
apibrėžtumo požymiais apibrėžtą žmonių grupę ar jai priklausančius atskirus asmenis dėl tokios jų
priklausomybės.

60. Vertinant galimai rasinę, nacionalinę, religinę, homofobinę ar kitą diskriminacinio pobūdžio
neapykantą kurstančią medžiagą, būtina atsižvelgti į tai, kad ne visais atvejais ir ne visa tokio
pobūdžio medžiaga atvirai išreiškia išvardintas idėjas. Neretai ji būna pateikta taip, kad panašios

15

autoriaus mintys įvairių gudrybių dėka įteigiamos palengva, sistemingai ar per kelis kartus.
Galiausiai, informacija, gebanti sukelti priešiškumą vienų ar kitų etninių, rasinių, religinių ar kitų
žmonių grupių atžvilgiu, įžeisti arba pažeminti jų tautinį ar kitokį orumą, slypi tarp eilučių, bet
tekstą skaitančiajam ar jo klausančiajam ji yra suprantama. Paprastai publikuojantysis, publikuotasis
autorius ar kalbėtojas (kitoks kalbinio teksto perteikėjas) šiuo atveju turi tikslą ne tik sukelti tautinę,
rasinę, religinę nesantaiką, prisidengdamas Konstitucijos jam suteikta žodžio laisve ir informacijos
raiškos bei sklaidos teise, bet ir išvengti atsakomybės.

61. Praktika rodo, kad apibrėžti teksto socialinį ir psichologinį pobūdį ir įrodyti kėslą (tikslą)
kurstyti tautinę, rasinę, religinę ar kitokią diskriminacinio pobūdžio nesantaiką tampa ypač
sudėtinga, kai propaguojamos idėjos ir nuostatos diegiamos į visuomenės sąmonę rafinuotomis
manipuliavimo informacija priemonėmis, specialiomis kalbinėmis, vaizdinėmis ir kitomis
priemonėmis pateikiant skaitytojui (žiūrovui, klausytojui) menkinančias charakteristikas, neigiamus
vertinimus, negatyvias nuostatas ir raginimus veikti prieš tam tikrą tautą, rasę, etninę, socialinę,
seksualinės orientacijos žmonių grupę, vienos žmonių lyties atstovus, religiją ar ją išpažįstančių
žmonių grupę, kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas žmonių grupes ar joms priklausančius ar
priskiriamus asmenis.

62. Prasminės tekstų krypties ir naudojamų propagandinių metodų išaiškinimas aptariamos
kategorijos ikiteisminiuose tyrimuose yra svarbiausia grandis, pagal kurią nustatomas veikos
neteisėtumas. Todėl tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atliekantis ikiteisminį tyrimą,
ar prokuroras, savo turimomis žiniomis ir teisine sąmone arba dėl objektyvių priežasčių negali
vadovaudamiesi šių rekomendacijų 59.1 - 59.12 punktuose paminėtais požymiais teisingai,
kvalifikuotai ir objektyviai įvertinti ikiteisminio tyrimo dalyko (rašytinių tekstų, vaizdinėmis,
garsinėmis kalbinėmis formomis perteiktos informacijos, panaudotų simbolių, ženklų, gestų,
santrumpų turinio ar pan.) kurstomojo ar diskriminacinio pobūdžio turinio ar jo prasmės, būtina
pasitelkti ir panaudoti specialias lingvistikos, socialinės psichologijos, semiotikos, istorines,
antropologines ar kitas žinias, kurias gali suteikti tik tam tikrų sričių (taip pat ir mokslo) specialistai
ar ekspertai. Tokiais atvejais privalo būti nedelsiant atitinkamam specialistui pavedama atlikti
tekstinės, kalbinės ar kitomis šiame punkte paminėtomis informacijos perteikimo formomis
perteiktos galimai neteisėtos informacijos, jos turinio, pobūdžio ir prasmės tyrimą. Tačiau kiekvienu
atveju dėl specialisto išvados gavimo ar atitinkamos ekspertizės skyrimo turi būti sprendžiama
individualiai, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo duomenis ir nustatytas faktines įvykio aplinkybes.

63. Siekiant nustatyti reikšmingas ikiteisminiam tyrimui aplinkybes, objektyviai, nešališkai ištirti ir
ikiteisminio tyrimo metu teisingai įvertinti viešai paskelbtus teiginius, atskiras jų dalis ar žodžius,
panaudotą simboliką, ženklus, gestus, kitą vaizdinę, garsinę informaciją, ir vadovaujantis BPK 89, 90
ir 205 str., specialių žinių ir įgūdžių turinčiam specialistui surašoma užduotis pateikti specialisto
išvadą. Užduotyje specialistui klausimai turi būti surašyti aiškiai ir kvalifikuotai, vengiant
praktikoje dažnai daromų esminių klaidų, kuomet specialistui pavedama pateikti išvadą, prašant
atsakyti į klausimus, kurie yra ne specialisto, o veiką kvalifikuojančio ikiteisminio tyrimo pareigūno
ar prokuroro kompetencija, t.y. užduotyje specialistui negali būti pateikiamas klausimas, ar
pateiktas tyrimui objektas (tekstai, jų dalys, žodžiai ar kiti užrašai, simboliai, gestai, ženklai ir kt.)
kursto prieš ar diskriminuoja kurią nors žmonių grupę. Specialistui turi būti pavedama pateikti
išvadą dėl tyrimo objekto turinio (vaizdo) pobūdžio, jo lingvistinės, semiotinės, socialinės
psichologinės, istorinės ar kitos prasmės. Atskirais atvejais užduotis pateikti specialisto išvadą gali
būti pavedama kompetentingam, mokslinį laipsnį tam tikroje mokslo srityje turinčiam ir/ar mokslo
įstaigoje dirbančiam asmeniui. Jeigu specialistas atsakyti į tokius klausimus negali dėl
kompetencijos stokos, o tyrimui būtinos specialios mokslo, technikos, meno ar kitos specialios
žinios, turėtų būti sprendžiama dėl atitinkamos ekspertizės skyrimo.

16

64. Kompiuterinėmis sistemomis elektroninėje erdvėje (internete) padaromų aptariamos kategorijos
nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo atvejais, atsižvelgiant į kitus ikiteisminio tyrimo duomenis,
informacinių technologijų specialistams (ekspertams) gali būti pavedama atlikti tyrimą (arba
paskiriama informacinių technologijų ekspertizė) ir pateikti išvadą dėl tyrimui reikšmingos
informacijos patalpinimo elektroninėje erdvėje iš atitinkamos kompiuterinės sistemos fakto, laiko
ir/ar turinio, tekstų autorystės nustatymo. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti reikšmingų
ikiteisminiam tyrimui duomenų gavimą (specialisto tyrimo ir išvados gavimą, ekspertizės atlikimą),
o taip pat siekiant užtikrinti galimą turto (nusikalstamos veikos įrankio, priemonės) konfiskavimą
(BK 72 str.), ikiteisminio tyrimo metu, nustačius faktinę kompiuterinės sistemos, kurią panaudojant
elektroninėje erdvėje galimai buvo padaryta kuri nors šiame rekomendacijų punkte nurodyta
nusikalstama veika, buvimo vietą ar asmenį (kompiuterinės sistemos vartotoją), galimai padariusį
tokią veiką, būtina, panaudojant optimaliausią ir veiksmingiausią ikiteisminio tyrimo taktiką,
organizuoti ir atlikti kompiuterinės sistemos ir jos priedų, naudotų šiai nusikalstamai veikai, poėmį
(BPK 147 str.) arba šias galimai padarytos nusikalstamos veikos priemones paimti kito procesinės
prievartos veiksmo – kratos (BPK 145 str.) atlikimo metu.

65. Ikiteisminio tyrimo įstaigų specialistai turėtų mokėti tinkamai paimti tyrimo objektus
aptariamos kategorijos nusikalstamų veikų baudžiamosiose bylose, prireikus atlikti jų apžiūrą,
atlikti nesudėtingą skaitmeninėse laikmenose esančios informacijos analizę, konsultuoti tyrėjus
informacinių technologijų tyrimo skyrimo klausimais.

66. Atkreiptinas dėmesys, kad tiriant aptariamos kategorijos nusikalstamas veikas ir kilus būtinybei
nustatyti tam tikras įvykio aplinkybes, yra aktualūs ir Lietuvos Respublikos veikiančiose
specializuotose ekspertinėse įstaigose atliekami objektų tyrimai ir ekspertizės, kurių rezultatai ir
išvados gali būti reikšmingi ikiteisminio tyrimo duomenys tokių nusikalstamų veikų
baudžiamosiose bylose. Lietuvos teismo ekspertizės centras be kitų atlieka informacinių
technologijų ekspertizes ir tyrimus, kurie yra susiję su internetinėje erdvėje ar kompiuteriniais
tinklais bei kompiuterinėse laikmenose fiksuotos informacijos tyrimais (nustatomi faktiniai
duomenys apie susijusią su tiriamuoju įvykiu kompiuterinę įrangą - aparatinę įrangą, programinę
įrangą, informaciją, sukauptą kompiuterių duomenų laikmenose ir kompiuterinę sistemą, jos
funkcionavimo aplinkybes ir vaidmenį tiriamojo įvykio atveju); lingvistikos (autorystės) ekspertizes
(nustato neredaguoto teksto autorių, teksto autoriaus gimtąją ar dažniausiai vartojamą kalbą,
vietovę, kurioje formavosi teksto autoriaus lietuvių kalbos įgūdžiai, teksto autoriaus raštingumo
lygį, profesiją ar tarnybinės veiklos sritis, rašiusiojo būklę, aiškina teksto ar atskirų jo fragmentų bei
kitų kalbos vienetų ypatumus). Kita ekspertinė įstaiga - Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų
centras taip pat atlieka informacinių technologijų (ekspertinius) tyrimus.

67. Aptariamos kategorijos nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo atvejais, siekiant objektyvaus
nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimo, vadovaujantis BPK 97 str. ir atsižvelgiant į atitinkamas
Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, dėl kompetentingos išvados apie šių
rekomendacijų 63 punkte nurodytos informacijos ar kitų objektų, panaudojamų neapykantos
kurstymo, diskriminavimo ir kitose su tuo susijusiose nusikalstamose veikose, pobūdį, jų prasmę,
padarytą ar daromą socialinį psichologinį poveikį visuomenei ar atskiroms jos grupėms gavimo gali
būti kreipiamasi ir į specialias institucijas. Jų veiklos pagrindus reglamentuojantys teisės aktai
nustato joms privalomas funkcijas, susijusias su viešosios informacijos, kuria gali būti kurstoma
tautinė, rasinė, religinė, socialinė, lyčių ar kita neapykanta, priežiūra ir vertinimu. Viena tokių
institucijų yra Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kuri prižiūri, kaip platinant viešąją
informaciją laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių
neapykantos kurstymą. Kita speciali institucija yra Žurnalistų etikos inspektorius, kurio
kompetenciją aptariamoje srityje nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 50
str. 1 d. 8 p. (įsigalioja nuo 2010 m sausio 1 d., Žin. 2009-07-28, Nr. 89-3804 ) Žurnalistų etikos
inspektorius, vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, nustato, ar visuomenės

17

informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl lyties, seksualinės
orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

68. Atsižvelgiant į kompiuterinėmis sistemomis elektroninėje erdvėje (internete) padaromų
nusikalstamų veikų, susijusių su kurstymu prieš atskiras žmonių grupes (BK 170 str.) ar jų
diskriminavimu (BK 169 str.) ikiteisminio tyrimo praktiką, kai tyrimo metu nustatoma, kad
kompiuterio, kuriuo pasinaudojant galimai buvo padaryta paminėtos kategorijos nusikalstama
veika, interneto protokolo (IP) adresas yra serveryje, kuris fiziškai yra užsienio valstybėje ir be
teisinės pagalbos prašymo nustatyti minėto kompiuterio sistemos vartotoją neįmanoma, tam tikrais
atvejais būtina atsižvelgti į ikiteisminio tyrimo atlikimo racionalumo, operatyvumo ir
ekonomiškumo principus. Kai kurios šalys (pvz., JAV) atsisako įvykdyti Generalinės prokuratūros
teisinės pagalbos prašymus tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir suteikti teisinę pagalbą
Lietuvos Respublikai nustatant galimai neteisėtos, rasinę, nacionalinę, religinę ar kitą su
netolerancija atskiroms žmonių grupėms kurstančią neapykantą ar diskriminavimą viešojoje
elektroninėje erdvėje, kadangi kai kurių šalių konstituciniai įstatymai prigimtinę žodžio laisvę
traktuoja plačiau nei Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai ir, skirtingai nei Lietuvos
Respublikos baudžiamasis įstatymas, nelaiko tokių veikų nusikalstamomis. Todėl, siekiant
operatyviau, racionaliau ir ekonomiškiau atlikti ikiteisminį tyrimą tokiose baudžiamosiose bylose,
gavus ikiteisminio tyrimo duomenų, kad kompiuterinės sistemos vartotojo tapatybės duomenys gali
būti nustatyti tik teisinės pagalbos prašymo pateikimo būdu valstybei, kuri prieš tai kituose
ikiteisminiuose tyrimuose jau yra atsisakiusi paminėtais pagrindais vykdyti tokį teisinės pagalbos
prašymą, toks teisinės pagalbos prašymas nerengtinas ir neteiktinas. Tokiais ikiteisminio tyrimo
atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turėtų teisės aktuose nustatyta tvarka raštu
išreikalauti iš ikiteisminio tyrimo įstaigos ar prokuratūros (prokuroro) analogiškos nusikalstamos
veikos ikiteisminio tyrimo atveju gautų dokumentų, kurie patvirtina aukščiau paminėtas aplinkybes
(užsienio valstybės atsisakymą įvykdyti teisinės pagalbos prašymą), patvirtintas kopijas.
Išreikalautos kito ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų kopijos pridedamos ir laikomos atliekamo
ikiteisminio tyrimo duomenimis.

69. Už kai kurių šiose metodinėse rekomendacijose aptartų nusikalstamų veikų (BK 170, 1701 str.)
padarymą baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ir juridiniam asmeniui (BK 170 str. 4 d., BK 1701
str. 2 d.). Ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, ypač tais atvejais, kai paminėtos nusikalstamos veikos
padarytos elektroninėje erdvėje (internete), panaudojant kompiuterines sistemas, pasinaudojant
kitomis viešai informaciją platinančiomis žiniasklaidos priemonėmis, jose arba spaudos leidiniuose,
o taip pat viešai - ir kitais būdais ar priemonėmis (pvz. politinės, visuomeninės organizacijos
organizuoti masiniai susibūrimai, mitingai, protesto ar kitos viešo pobūdžio akcijos; parodos,
instaliacijos, kiti vieši renginiai), turi būti atidžiai įvertinami duomenys ir aplinkybės, susiję su
galimai neteisėtais atitinkamo juridinio asmens veiksmais, už kuriuos, kaip jau minėta,
baudžiamasis įstatymas numato juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Tokiais atvejais
juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimai sprendžiami vadovaujantis BK,
BPK, generalinio prokuroro rekomendacijų dėl baudžiamosios atsakomybės juridiniams asmenims
taikymo nuostatomis.

Specialiųjų tyrimų skyriaus
vyriausiasis prokuroras

Rimvydas Valentukevičius

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 6 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007