Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Lietuvių tautinio judėjimo istorija, politinės partijos ir organizacijos, jų istorija ir dokumentai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvių tautinio judėjimo istorija

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvių tautinio judėjimo istorija

Parašytas: 15 Lap 2006 13:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27112
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Lietuvių tautinio jaunimo lyga
http://www.tautosjaunimas.puslapiai.lt/istorija.html

TAUTINIS JUDĖJIMAS LIETUVOJE
(parengė Marius Kundrotas)

Pirmąja tautine lietuvių partija laikoma 1905 11 27 iš Lietuvių Demokratų Partijos tautiškai angažuotų narių susikūrusi Tautiškoji Demokratų Partija, vadovaujama daktaro Jono Basanavičiaus.

[img=left]http://www.lndp.lt/diskusijos/data/Lietuvos%20Taryba.gif[/img] 1916 03 04 Sankt Peterburge lietuvių išeiviai įkuria Tautos Pažangos Partiją, kurios vadovai - Antanas Smetona, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas ir kt., netrukus perkelia partijos veiklą į Lietuvą ir aktyviai dalyvauja jos valstybingumo atkūrime.

Atsikuriančioje Lietuvos valstybėje, bendro reikalo vedini, telkėsi visi tautiškai susipratę lietuvių politikai, tad nenuostabu, kad, pačioje savo kūrimosi pradžioje, praktiškai, kiekviena lietuviška partija buvo tautinė: antai, Socialdemokratų Partija (beje - pati pirmoji partija Lietuvoje, įsikūrusi dar XIX a. pabaigoje!) atvirai skelbė šūkį "Lietuva- lietuviams!", kurio dabar baidosi netgi daugelis nacionalistų, o Krikščionių Demokratų Partija (sutrumpintai vadinama krikdemais) - pati pirmoji pasirūpino, kad kitataučių žemvaldžių valdyti Lietuvos žemės plotai būtų padalinti lietuvių žemdirbiams (visiška priešingybė dabartinių valdžioje esančių partijų – netgi šiandieninių krikdemų – iniciatyvoms parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams paraidine ir perkeltine prasme).

Akivaizdu, kad tokioje atmosferoje kiekviena partija, siekianti konkrečios, juolab - tautinės - politinės nišos, privalėjo pasižymėti kokiu nors ypatingu tautiškumo rodikliu.

Ir tokia Partija - atsirado. Tai buvo Lietuvių Tautininkų Sąjunga (LTS), susikūrusi iš
Tautos Pažangos Partijos, 1924 08 17-19 susijungusios [img=right]http://www.lndp.lt/diskusijos/data/ASmetona%20kalba.jpg[/img] su kitomis tautinėmis organizacijomis. Jos pirmuoju vadovu tapo profesorius Vincas Krėvė-Mickevičius, vėliau šį postą perima jau minėtasis Antanas Smetona.

Pats šios organizacijos pavadinimas - Sąjunga vietoje Partijos - reiškė naują šios politinės jėgos pobūdį: užuot buvusi Partija, kuri skaldo (lotyniškai pars - dalis, pusė), ji siekė būti Sąjunga, kuri jungia, vienija, telkia lietuvius, iškeldama tautiškumą aukščiau konfesinių bei klasinių skirtumų. Tuo ji tapo pranašesnė (tautiškumo prasme) už vieną socialinį sluoksnį globoti pasirinkusius socialdemokratus ir vieną tiktai konfesiją atstovaujančius krikdemus.

Socialdemokratams, tolydžio, vis labiau artėjant prie Internacionalo standartų, o krikdemams - vis labiau užgožiant tautiškumą klerikalizmu (Bažnyčios diktatu), tautininkų gretose susibūrė didžiausia lietuvių tautinės šviesuomenės dalis (nors - negali sakyti, kad kitose partijose tokių - išvis nebūta).

Padėtis visiškai pašlijo, socialdemokratams sudarius valdančiąją koaliciją su liaudininkais ir "tautinių mažumų" atstovais - nors pastarieji ir pačiame Seime sudarė absoliučią mažumą, be jų nebūtų išsilaikiusi ir pati koalicija, nes nebūtų susidaręs jai būtinas skaičius. Todėl "tautinių mažumų" atstovai įgavo neproporcingai didelę įtaką Lietuvos Seime. Neracionalioje padėtyje atsidūrė ir patsai Seimas, kaip institucija: jam buvo pavesta spręsti visus valstybės reikalus, o Tauta savo valią tegalėjo pareikšti per rinkimus, kuriuose, kaip paprastai, nugalėdavo demagogija, o ne sveikas protas ir nevykdomais pažadais apgauti rinkėjai vėl patikėdavo savo gyvenimus seiminei - oligarchinei diktatūrai.

Galiausiai, gan liberali minėtojo bloko vidaus politika sudarė puikią terpę kriminalo ir antivalstybinių elementų (bolševikų, lenkų šovinistų) įsigalėjimui. Šaliai ėmė grėsti nebe ksenokratija (svetimųjų valdymas), nes ji - jau buvo, nebe socialinė anarchija, kuri - irgi jau buvo, bet - nauja bet kurios agresyvios gretimos valstybės invazija bei galutinis valstybingumo praradimas.

Tai privertė tautinius patriotus imtis asmeninės iniciatyvos.

1926 m. karininkų grupė nuvertė liaudininkų Prezidentą K.Grinių ir perdavė valdžią LTS [img=right]http://www.lndp.lt/diskusijos/data/Pestininkai%20copy.jpg[/img]tuometiniam vadovui Antanui Smetonai. Šis - paleidžia Seimą ir vadovauja šaliai iki pat sovietinės okupacijos 1940 m. Jo valdymo metu buvo įvesta griežta lietuviška tvarka, pakelta šalies ekonomika: Vakarų pasaulį ištikus ekonominei krizei, dar žinomai "Didžiosios Depresijos" vardu, Europoje jos teišvengė dvi valstybės - Šveicarija ir tautininkų valdoma Lietuva. Pačių tautininkų raida buvo gan įdomi. Nors LTS buvo vienintelė tautinė partija, o po 1926 m. perversmo - ir išvis vienintelė partija, greta jos veikė ir kitos tautinės organizacijos, turėjusios nemažą įtaką lietuviškajam nacionalizmui.

Pirmoji jų buvo Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga "Jaunoji Lietuva", vadovaujama B.Grebliūno (iki 1938), A.Kaulėno (1938-39) ir J.Skaisgirio (1939-40), susikūrusi 1927 m., Dž.Madzinio "Giovine Italia", H.Heinės pasekėjų "Junges Deutschland", J.Lelevelio "Mloda Polska" ir Jurio Alunano "Jauna Latvija" pavyzdžiu.

Antroji buvo tautinės apsaugos organizacija
"Geležinis Vilkas", savo pavadinimu ir idėjomis artima Rumunijos ultranacionalistinės "Geležinių saugų" organizacijai. Jai vadovauti ėmėsi ilgametis LTS vyriausybių premjeras, antrasis žmogus Partijoje - profesorius Augustinas Voldemaras.

Greta šių, oficialiai veikusių organizacijų, 1923 m. Ramygaloje užfiksuota ir "fašistais" besivadinančių chuliganų grupelė - tiesa, be keleto antisemitinių plakatų ši pogrindinė organizacija, skambiai pasivadinusi Vyriausiuoju Lietuvos Fašistų Komitetu, nieko doro ir nenuveikė.

Ryškėjo atskiros srovės ir pačiame LTS viduje. Pačioje pradžioje išryškėjo nesutarimai tarp pirmojo Partijos vadovo, labiau pagarsėjusio literatūroje, nei politikoje, prof. Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir ilgainiui įsigalėjusio jo oponento, konservatyvių, netgi - monarchistinių - pažiūrų bajoriškosios aplinkos auklėtinio Antano Smetonos.

V.Krėvė, būdamas tipišku XIX a. romantinės liberaliojo nacionalizmo tradicijos sekėju, baiminosi bet kokių tironijos apraiškų, kurias ir įžvelgė A.Smetonos autoritetiniame valdyme. Pastarajam perėmus LTS vairą ir ypač - po 1926 m. perversmo - V.Krėvė nutolo nuo tautininkų ir, kurį laiką paskyręs moksliniam bei kūrybiniam darbui, grįžo politikon sulig sovietine okupacija, 1940 m., tapdamas pirmuoju okupacinės valdžios sudarytos butaforinės Liaudies Vyriausybės ministru. Nusivylęs ir šiais, naujaisiais, savo kolegomis, svajoklis demokratas V.Krėvė emigravo į Vakarus.

[img=left]http://www.lndp.lt/diskusijos/data/Plechaviciaus%20sveikinimas%20copy.jpg[/img]
Po V.Krėvės pasitraukimo, LTS viduje ėmė ryškėti ideologiniai skirtumai tarp "senosios" (A.Smetonos, A.Voldemaro, Dovo Zauniaus, Martyno Yčo, Juozo Tūbelio) ir "jaunosios" (ekonomisto Domo Cesevičiaus ir publicisto Vytauto Alanto) tautininkų komandų.

Pastarosios netenkino A.Smetonos autoritetas, vieni jų (ypač - D.Cesevičius, netgi nepritaręs 1926 m. perversmui) norėjo liberalesnio valdymo, kiti - su V.Alantu priešakyje - laikė A.Smetoną, dargi, nepakankamai ryžtingu, o visi bendrai - vertino jį, kaip gerą teoretiką, bet nevykusį praktiką.

Visgi, skilimas prasidėjo ne nuo jų - abu šie jauni, perspektyvūs lyderiai liko lojalūs LTS ir jos idėjiniam vadui A.Smetonai; tiesą sakant, šiam tapus valstybės Prezidentu, LTS Pirmininko postas liko daugiau partijos narių vidiniu garbės statusu - oficialiai šias pareigas ir ėjo V.Alantas, D.Cesevičius, nors faktinis autoritetas liko A.Smetonai.

Skilimas prasidėjo nuo A.Voldemaro, kuris, taipogi laikydamas A.Smetoną teoretiku, norėjo jam palikti daugiau simbolinį vaidmenį, o pats, būdamas premjeru, pagal vokiškąjį modelį, gauti realią valdžią.

Nepavykus taikiai įkalbėti Prezidento, remiantis "Geležinio Vilko" organizacija, mėginta įvykdyti pučą, kuriam nepavykus, organizacija buvo paleista ir pasitraukė į pogrindį, o pats A.Voldemaras - suimtas ir įkalintas.

Sovietų bei nacių okupacijos pristabdė lietuviškosios politikos raidą.

[img=left]http://www.lndp.lt/diskusijos/data/Shkirpa%20copy.jpg[/img]A.Smetonai išvykus iš šalies, labai trumpam Tautą suvienija charizmatinė asmenybė - Kazys Škirpa, visų partijų vietoje subūręs vieningą politinę struktūrą - Lietuvių Aktyvistų Frontą (LAF), liaudyje vadinamą "baltaraiščiais".

A.Smetonos perversmo metu jisai stovėjo demokratijos pusėje, tačiau užėjus sovietų okupacijai, karinė padėtis vertė įvesti totalinę discipliną. LAF sutelkia visą patriotinį elementą, 1941.VI.23 surengia visuotinį Tautos sukilimą, išveja sovietus ir atkuria Lietuvos Nepriklausomybę.

Tačiau šią Nepriklausomybę sužlugdo būtent tie, kurie ligi tol radikaliausiai akcentavo nacionalizmą - voldemarininkai. Įtikėję A.Hitleriu, kaip visos arijų rasės mesiju, jie, [img=right]http://www.lndp.lt/diskusijos/data/L%5b1%5d.Prapuolenis%20copy.jpg[/img]vadovaujami majoro Jono Pyragiaus (paties A.Voldemaro tuo metu nebuvo šalyje), įkuria Lietuvos Nacionalsocialistų Partiją (dokumentuose randamas ir kitas pavadinimas - Lietuvių Nacionalistų Partija), įvykdo dar vieną perversmą, nuverčia LAF Laikinąją Vyriausybę ir perduoda valdžią Vokietijos Reicho administracijai.

II-ojo pasaulinio karo ir vėliau, "šaltojo karo", metais, kelios tautinės organizacijos veikė išeivijoje, kūrėsi jos ir iš Lietuvos rezistentų.

Bene patvariausia iš jų buvo daugelį kartų atkurta "Jaunoji Lietuva" - organizacijos šiuo vardu pasirodydavo per visą sovietinės okupacijos laikotarpį, nors organizacinio tęstinumo jos ir nebeturėjo.

Paskutinįjį sykį ji atsikuria 1988 m. - pradinė jos užuomazga pasivadina tiesiog Lietuvos Tautinio Jaunimo Sąjunga - jos priešaky stojasi žinomas rezistentas Gintautas Iešmantas, vėliau ji pasivadina Lietuvos Tautinio Jaunimo Sąjunga "Jaunoji Lietuva", galiausiai - susigrąžina senąjį, prieškarinį vardą - Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga "Jaunoji Lietuva".

Ši organizacija aktyviai dalyvavo kovoje už Lietuvos valstybingumą drauge su dar 1978 m. įsikūrusia Lietuvos Laisvės Lyga (LLL). Pastaroji organizacija įsikūrė visiškai naujai, jos iniciatoriais buvo pogrindinio leidinio "Laisvės šauklys" leidimo grupė, dr.Algirdas Statkevičius, Stasys Stungurys, Antanas Terleckas, šioje organizacijoje savo politinę veiklą pradeda ir Žilvinas Razminas, Arūnas Trukanas, kiti patriotiški lietuviai.
LLL vadovu tampa A.Terleckas. [img=left]http://www.lndp.lt/diskusijos/data/terleckas%20copy.jpg[/img]

Jaunalietuvių gretose susibūrus jaunų radikalų grupei - Stanislovui Buškevičiui, Vytautui Mikėnui, Viliui Markevičiui, - ši organizacija pagarsėja karinės tarnybos okupacinėje armijoje boikotu, akcijomis už lietuvių moralės išsaugojimą, valstybingumo atkūrimą, Mažosios Lietuvos prijungimą, okupacinės kariuomenės išvedimą. LTJS "Jaunoji Lietuva" lyderio postą užima S.Buškevičius.

1989 m. Maskvos nomenklatūrinė valdžia, pabūgusi šių "radikalų" ir "nacionalistų", nutarė pasiūlyti Lietuvai kompromisinį variantą, jau išbandytą N.Chruščiovo laikais: ekonominį suverenitetą TSRS sudėtyje.

Šiam tikslui buvo suformuota organizacija, pasivadinusi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu (LPS), turėjusi įgyvendinti Lietuvoje M.Gorbačiovo suplanuotąją "perestroiką".

Turėdamas pusiau legalų statusą, LPS gan laisvai veikė ir propagavo savo idėjas, dėl to jam per labai trumpą laiką pavyko sutelkti kur kas daugiau žmonių, nei tai įstengė padaryti rezistencinės organizacijos
[img=right]http://www.lndp.lt/diskusijos/data/bendras%20mitingas%20copy.jpg[/img](LLL ir jaunalietuviai), daugybę Lietuvos inteligentijos atstovų, tarp kurių radosi nemažai patriotų, vėliau - pasukusių patį Sąjūdį nuo suvereniteto link valstybingumo atkūrimo.

Šičia itin didelę reikšmę turėjo "nepriklausomybininkų" frakcija, susitelkusi Kauno Sąjūdžio grupėje - Egidijus Klumbys, Rolandas Paulauskas ir, ypač - Kazimieras Uoka, netgi pramintas "Sąjūdžio buldozeriu" už tai, kad stūmė visą Sąjūdį link Nepriklausomybės paskelbimo.

Pritraukdamas patriotinį elementą, Sąjūdis prarado savo pirminę reikšmę ir, galiausiai, virto Lietuvos Atgimimo Sąjūdžiu. 1989 metai tapo Atgimimo metais - masiniai mitingai, visuotinis patriotizmo ir nacionalizmo pakilimas.

Deja, vyriausia valdžia Sąjūdyje liko anaiptol ne patriotinių elementų rankose.
Ir, nors, veikiama trigubo spaudimo - iš išorės (rezistencinių organizacijų, pirmiausia - LLL ir jaunalietuvių), iš vidaus ("nepriklausomybininkų" frakcijos su K.Uoka, E.Klumbiu ir kt., priešakyje) ir iš 'apačios' (t.y., pačios Tautos), Sąjūdžio vadovybė, 1990 m. parėmusi iš Lietuvos Komunistų Partijos vadovavimą LTSR Aukščiausiajai Tarybai, 1990.III.11 paskelbė Lietuvos Nepriklausomybę, reali padėtis susiklostė, anaiptol, ne tautiškumo naudai.

Įsivyravo kosmopolitinės jėgos - žmonės, atėję į Sąjūdį, anaiptol, ne iš patriotinių paskatų, nebuvo patriotais ir po to.

[center][/center]

Sąjūdžio vadovybės ir LKP trintyje, gimė daugybė naujų partijų ir organizacijų, vėliau ėmė kurtis dar ir naujos, [b]tačiau tautinės partijos šiame kontekste buvo visiškai nustumtos nuo valstybės valdymo. To pasekmes - matome: Tauta - pažeminta, suskaldyta, nuskurdinta. Ir nuvilta.

Sulig Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu ėmė atsikūrinėti ir prieškarinės partijos.

1989 m. kovo 14 d. liaudies dainų klube "Raskila" Rimantas Matulis su draugais atkuria ir Lietuvių Tautininkų Sąjungą (LTS). Suradęs ir pakvietęs į Partiją tolimą Antano Smetonos giminaitį - Rimantą Smetoną, R.Matulis perduoda jam pirmininkavimą.

Deja, tautinių jėgų lyderiai nesutarė tarpusavyje.

[img=left]http://www.lndp.lt/diskusijos/data/Buskevicius%20copy.jpg[/img] LTJS "Jaunoji Lietuva" lyderis, dar ikisąjūdinėje rezistencijoje dalyvavęs S.Buškevičius nenorėjo užleisti pozicijų naujai politikoje pasirodžiusiam R.Smetonai, o tautininkams, savo ruožtu, buvo sunku pripažinti lygiavertį statusą istoriškai LTS padaliniu susikūrusiai "Jaunajai Lietuvai".

Abiejų organizacijų keliai išsiskyrė. LTJS "Jaunoji Lietuva" tapo atskira partija ir pasivadino Lietuvių Nacionaline Partija "Jaunoji Lietuva", (šiuo metu oficialus pavadinimas - "Jaunosios Lietuvos" ir naujųjų tautininkų sąjunga), savo visuomeniniu sparnu palikdama Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą "Jaunalietuviai", kuri tęsė LTJS "Jaunoji Lietuva" veiklą ir teises, kol 2001 m. pabaigoje jos branduolys įsijungė į bendrą tautinio jaunimo organizaciją - Lietuvių Tautinio Jaunimo Lygą (LTJL).

Partija tapo ir Lietuvos Laisvės Lyga. Po kiek laiko, dėl vidinių konfliktų, nuo jos atskyla populistinė anarchistinė Lietuvos Laisvės Sąjunga - personalinė buvusio LLL Kauno Skyriaus vadovo Vytauto Šustausko partija, realiai nieko tautiško nenuveikusi.

Pati LLL 2001 m. - pasinaikina, jos vadovybei - įsiliejant į Lietuvos Dešiniųjų Sąjungą, o pavieniams nariams - išsisklaidant kitose partijose.

LTS sudarius frakciją LR Seime, nuo jos greitai (1991 metų pabaigoje) atskyla Tautos Pažangos frakcija, vėliau - iš jos gimsta ir to paties pavadinimo partija, vadovaujama Egidijaus Klumbio.

Galiausiai, 1997 m. LTS vadovo poste R.Smetoną pakeitus profesoriui Vaidotui Antanaičiui, R.Smetona įkuria dar vieną tautinę partiją - Lietuvos Nacionaldemokratų Partiją (LNDP). Šios partijos susikūrimo tikslas buvo išsaugoti Lietuvą, kaip nacionalinę valstybę, nepriklausomą nei nuo Rusijos, nei nuo Europos Sąjungos, todėl nuo pat savo įsikūrimo ji aiškiai apibrėžė save, kaip euroskeptinę partiją.

2001 m. jos pirmininku tampa Kovo 11-osios akto signataras Kazimieras Uoka, o po metų
[img=right]http://www.lndp.lt/diskusijos/data/uoka-murza%20copy.jpg[/img]- Mindaugas Murza.

Tautinių partijų gausa, iš esmės, yra destruktyvus reiškinys - išsklaidomos jėgos bendrame darbe, rinkėjų balsai rinkimų metu, rezultatas - nei viena šių partijų neįgauna realios įtakos valstybės valdymui.

Per visą jų veikimo laiką būta netgi keletas bandymų jas suburti. 2000 m. Seimo rinkimuose viename sąraše ėjo Tautos Frontu pasivadinusi koalicija, kurią sudarė LTS, LLL ir LNDP.

Deja - į šią koaliciją nesijungė "Jaunoji Lietuva": to vietoje, po jos sparnu susibūrus keletui išeivių iš LTS bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, buvo sudaryta fiktyvi sąjunga, iš esmės, tiktai pervadinant LNP "Jaunoji Lietuva", iki to laiko - jau suspėjusią pakeisti pavadinimą į Lietuvių Nacionalinės Partijos ir "Jaunosios Lietuvos" sąjungą, - dar vienu nauju vardu - "Jaunosios Lietuvos", naujųjų tautininkų ir politinių kalinių sąjunga (po rinkimų šis pavadinimas sutrumpintas iki dabartinio).

Žinoma, šitoks žingsnis tautinių jėgų susiskaldymo nesumažino, o padidino: galbūt, kažkam (tik jau ne šių partijų lyderiams) tai ir buvo naudinga - juk į "Jaunąją Lietuvą" nutarę pereiti tautininkai (pradžioje - Gintaras Binkauskas, propagavęs "šiuolaikišką" tautiškumą, kuris, iš esmės, niekuo nesiskirtų nuo kosmopolitinio-nihilistinio mentaliteto, o vėliau - jo idėjinis lyderis prof. Leonas Milčius su kompanija) neužsiliko ir šioje partijoje, taigi, ji nebuvo sustiprinta, o tarp LTS ir jaunalietuvių ilgam buvo įvarytas pleištas.

[img=left]http://www.lndp.lt/diskusijos/data/tautinis%20jaunimas%20nevengia%20viesumos%20copy.jpg[/img]Nepavykus susiburti partiniu pagrindu, mėginta sutelkti įvairių partijų ir nepartines tautines jėgas visuomeniniu: 2001 m. pavasarį naujasis LNDP pirmininkas K.Uoka suburia visuomeninį Lietuvos Piliečių Judėjimą.

Jame bendradarbiavo įvairių tautinių ir kitų opozicinių partijų bei nepartiniai veikėjai. Deja, dėl vidinės anarchijos ir nesutarimų šis Judėjimas - greitai išsibarstė ir liko tiktai nedidele regioninė Vilniaus visuomeninė organizacija, kuriai vadovauja vienas iš nedaugelio išlikusių idėjinių narių - Kazimieras Kavaliauskas. Oficialiai atsiribojusi nuo partiškumo, ši organizacija partijų ir nepritraukė.

Galiausiai, tų pačių metų rudenį, dviejų visuomeninių jaunimo organizacijų, atstovaujančių dviems, tuo metu - veikliausioms - tautinėms partijoms - "Jaunajai Lietuvai" ir LNDP, būtent - LTJS "Jaunalietuviai" ir Jaunųjų nacionaldemokratų judėjimo, vadovų susitarimu, buvo pradėtas kurti bendras tautinio jaunimo stogas, turėjęs sudaryti pagrindą ir pačių partijų suartėjimui. 2001.XI.17 buvo įkurta bendra Lietuvių Tautinio Jaunimo Lyga, kuri, po ilgo Teisingumo Ministerijos atsisakinėjimo, pagaliau, buvo jos įregistruota 2002 m. gegužę.
[img=right]http://www.lndp.lt/diskusijos/data/pirmyn%20copy.jpg[/img]
Šioje organizacijoje, greta minėtųjų dviejų organizacijų atstovų, susitelkė ir išsibarsčiusios Lietuvių tautinio jaunimo organizacijos "Jaunoji karta" aktyvas, ir naujai į visuomeninę veiklą atėjęs jaunimas. Greitu laiku šioje organizacijoje pasirodė ir LTS narių, daliai šios partijos jaunimo atstovų įstojant į LTJL, o daliai LTJL narių - į LTS.

2004 m. pradžioje nelieka gausiausios patriotinės krypties partijos – Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos: vadovų susitarimu, ji prijungiama prie daug mažesnės ir patriotiniais darbais nepasižymėjusios Tėvynės Sąjungos (buvusiųjų konservatorių, Lietuvos istorijon įėjusių “Lietuvos Telekomo”, “Mažeikių naftos” ir kt. strateginių Lietuvos ūkio subjektų pardavimu svetimam kapitalui).

Teisybė, 2003 m. pabaigoje įsikūrė dvi naujos į patriotinį elektoratą pretenduojančios partijos – iš buvusios Centro Sąjungos likučių susibūrusi Nacionalinė Centro Partija ir buvusios tautininkės L.Astros vadovaujama partija “Lietuvos kelias”.

Tais pačiais 2003 m. Tautininkų Sąjunga neeiliniame Suvažiavime vietoje G.Sakalniko, lenkusio LTS į konservatorių pusę, pirmininku išsirenka Atkuriamojo Seimo narį Klemą Intą, tačiau jo vietoje faktiškai ėmė vadovauti pirmasis vicepirmininkas V.Padlipskas ir atsakingasis sekretorius A.Birbilas. Dėl šių žmonių ambicijų, pridengto bereikalingu formalizmu, po Suvažiavimo buvo atstumta daug iniciatyvių tautininkų, imti blokuoti netgi naujai besikuriantys tautininkų skyriai, vis mažiau vilčių beliko dialogui su kitomis tautinėmis jėgomis. 2005 m. LTS pirmininku išrinktas Gintaras Songaila.

2004 m. pradžioje priimtas naujasis partijų įstatymas – iš esmės koreguoja padėtį. Pagal naujuosius reikalavimus, kiekviena partija, neįstengianti suskaičiuoti 1000 realiai veikiančių narių, privalo likviduotis arba reorganizuotis. Tai turėtų priversti atskirų partijų vadovus peržengti asmenines ar partines ambicijas, taigi, ko nepadarė geranoriškumas, gali priversti padaryti objektyvios aplinkybės.

Kaip tautinėms jėgoms seksis burtis toliau, parodys artėjantys rinkimai.

Šiuo metu, Lietuvoje oficialiai veikia 5 tautinės krypties politinės partijos:

Lietuvių Tautininkų Sąjunga (pirmininkas – Gintaras Songaila)
http://www.lts.lt/pirmininkas_main.htm

Lietuvos Nacionaldemokratų Partija (pirmininkas – Mindaugas Murza)
http://www3.lrs.lt/rinkimai/2004/seimas ... 294432.htm
http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_n ... B3_partija

Nacionalinė Centro Partija (pirmininkas – Romualdas Ozolas)
http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_lr ... e_id=3.htm

“Lietuvos kelias” (pirmininkė – Lilijana Astra).
http://www3.lrs.lt/rinkimai/2004/seimas ... 295739.htm

"Jaunoji Lietuva" (pirmininkas – Stanislovas Buškevičius)
http://www3.lrs.lt/docs3/kad4/w3_lrs.se ... e_id=4.htm

Tautos Pažangos Partija (pirmininkas – Egidijus Klumbys)
http://www.tpp.lt/valdyba/egidijus_klumbys.php

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Lie 2008 17:53

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Informacija jau šiek tiek pasenusi :)

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 20 Vas 2009 21:46

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Jei neklystu, iš penkių įvardintų partijų liko trys, iš jų viena jau pakeitusi pavadinimą.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Spa 2009 12:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27112
Miestas: Ignalina

Tautinio sąjūdžio kelias

Taip pat ir čia galite paskaityti apie bendrą Lietuvos tautinio judėjimo istoriją
http://www.tautosjaunimas.lt/page.php?15

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Sau 2010 01:32

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Pirmame pranešime nepaminėti Vileišiai. O juk jie buvo ne mažiau svarbūs nei Basanavičius.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: Ne - tuo laikotarpiu dr. BASANAVIČIAUS NEAPLENKĖ NIEKAS

Parašytas: 08 Bal 2010 23:56

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

Tuo laikotarpiu dr. J. BASANAVIČIAUS NEAPLENKĖ NIEKAS.

Priešingai, pats dr. BASANAVIČIUS ir PIETARIS - pradėjo kaupti, vienyti jėgas ir idėjas.

Atrodo, kad pats dr. Basanavičius pirmines idėjas gavo iš TĖVO - o tai reiškia iš Tautos eilinio atstovo.

Vienerius metus JIS studijavo Maskvos universitete istoriją ir tik sekančiais metais perėjo studijuoti mediciną, domėjosi antropologija - parašė tik tris medicininius straipsnius.

Visas jėgas skyrė atlietuvinimo darbui.

Tad mano mintis ATLIETUVINTI dalį tautiečių nėra nauja ir nėra beviltiška.... Tą darė jau dr. BASANAVIČIUS - ir atkūrė ir TAUTĄ, ir VALSTYBĘ.

J.vPR. LIETUVA PIRMIAUSIA.~~~~

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: