Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Eidamas 90 metus mirė Aleksandras Solženicynas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Rusija (Zaliesė - galindų Užmiškis, Mazgava - vėliau Moskovija) - istorija, politinė, ekonominė, etninė, kultūrinė, religinė padėtis

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Eidamas 90 metus mirė Aleksandras Solženicynas

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Eidamas 90 metus mirė Aleksandras Solženicynas

Parašytas: 04 Rgp 2008 19:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 28616
Miestas: Ignalina

Eidamas 90 metus mirė Aleksandras Solženicynas

ELTA, http://www.lrt.lt, http://www.DELFI.lt
2008 rugpjūčio mėn. 4 d.

http://g.delfi.lt/images/pix/file1746913_solzen.jpg

Maskvoje mirė vienas iš žymiausių Rusijos rašytojų ir filosofų Aleksandras Solženicynas. Rašytojo sūnus naujienų agentūroms teigė, jog tėvui buvo padidėjęs kraujo spaudimas, o mirtį nulėmė širdies sutrikimai.

Nobelio premijos laureatas sovietiniais laikais parašė žymiausius savo kūrinis – „Gulago archipelagas“ ir „Viena Ivano Denisovičiaus gyvenimo diena“, kuriuose aprašoma stalinistinė prievartos sistema. Sovietai nedrįso įkalinti jau tada žymaus autoriaus, tačiau jis buvo išvytas iš SSSR.

Reklama

Į tėvynę Rusiją A.Solženicynas grįžo tik 1994 metais. A.Solženicynas laikomas Rusijos patriarchu.

A.Solženicynas gimė 1918 m. Kislovodske. 1936 metais A. Solženicynas įstojo į universitetą, fizikos-matematikos fakultetą, kurį baigė 1941 m. A. Solženicynas neakivaizdžiai pradėjo studijuoti į Maskvos Filosofijos literatūros ir istorijos institutą.

1941 m. spalio mėnesį A. Solženicynas buvo mobilizuotas, praėjo visą karą, buvo apdovanotas keliais ordinais.

1945 m. vasario 9 d. A. Solženicynas buvo areštuotas už aštrius antistaliniškus pasisakymus asmeniniuose laiškuose. Tų pačių metų birželio 27 dieną buvo nuteistas 8-eriems metams pataisos darbų lagerio. Nuo 1953 metų buvo „visam gyvenimui“ ištremtas į Kok-Tereko aūlą (Džambusko sritis, Kazachstanas).

1956 metais SSSR Aukščiausiojo teismo buvo reabilituotas ir grįžo į Rusiją. Įsikūrė Riazanėje, pradėjo dirbti mokytoju. 1962 m. gruodžio 30 d., išleidus apysaką „Viena Ivano Denisovičiaus diena“ buvo priimtas į SSSR rašytojų sąjungą.

Pašalinus iš pareigu N. Chruščiovą, prasidėjo rašytojo persekiojimai. 1965 m. KGB konfiskavo A. Solženicyno archyvą. Galimybės spausdintis Sovietų Sąjungoje A. Solženicynui nebeliko.

1969 metais jis buvo pašalintas iš SSRS rašytojų sąjungos.

1970 metais Nobelio komitetas paskyrė jam Nobelio premiją už indėlį į pasaulinę literatūrą. Premijos skyrimas sukėlė naują persekiojimų bei išpuolių bangą tėvynėje.

1973-ųjų metų pabaigoje buvo pranešta apie „Gulago archipelago“ I tomo pasirodymą Prancūzijoje. 1974 m. vasario 12 d. A. Solženicynas buvo areštuotas, iš jo buvo atimta Sovietų Sąjungos pilietybė ir jis buvo išsiųstas į Vakarų Vokietiją.

1976 metais A. Solženicynas persikėlė gyventi į JAV, į atokią nuo žmonių sodybą Kavendiše, (Vermonto valstijoje).

Galimybė grįžti į Rusiją atsirado tik Perestroikos laikais: 1990 m. rugpjūčio 16 d. SSSR prezidento M. Gorbačiovo įsaku rašytojui buvo grąžinta pilietybė. Į Rusiją jis grįžo 1994 metais, pervažiuodamas traukiniu visą Rusiją – nuo Vladivostoko iki Maskvos.

1997 metais buvo išrinktas į Rusijos mokslų akademiją.

Grįžęs į Rusiją A.Solženicynas pritarė V.Putino režimui ir palaikė nacionalistinių nuotaikų plitimą.

Žymiausias A.Solženicyno kūrinys - "Gulago archipelagas" nėra išleistas lietuvių kalba.

"Buvo Sovietų Sąjungos griovėjas"

„Tai buvo pasaulinės reikšmės asmenybė. Kaip Sovietų Sąjunga buvo pasaulinės reikšmės kalėjimas ir grėsmė, taip jos griovėjas savo tiesos sakymu ir rašymu buvo A. Solženicynas“, – Lietuvos radijui sakė europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

„Jo didysis darbas - atskleisti tiesą, atskleisti esmę. Esmė ta, kad Sovietų Sąjunga atsiskleidė ir pasireiškė kaip gulaginė, lagerinė valstybė, kuri neturėjo moralinės teisės egzistuoti“, – pridūrė jis.

"Viktoras Petkus: A.Solženicyno mirtis - netektis ne tik Rusijai"

Garsaus rusų rašytojo, buvusio politinio kalinio, Nobelio premijos laureato Aleksandro Solženicyno mirtis - didelė netektis ne tik Rusijai, teigė Eltai buvęs politinis kalinys, žmogaus teisių gynėjas Viktoras Petkus.

"Gaila A. Solženicyno, tai buvo vienas iš tų šviesių žmonių, kurie suimti, įkalinti, kankinti kovojo toliau savo kovą nepaisydami nieko. Pastaraisiais metais nedaug apie A. Solženicyną girdėjome, ir jo amžius darė savo, buvo praėjęs lagerius, tremtį, iškankintas vargo ir sunkių ligų. Jo gyvenimas nebuvo puikus, tuo metu lageriuose siautėjo badas, daug žmonių mirdavo.

Buvo liūdnas gyvenimas, ką padarysi...", - kalbėjo V. Petkus.

Nors pačiam V. Petkui asmeniškai su A. Solženicynu nėra tekę bendrauti, bet teko pažinti keletą žmonių, kurie jį pažinojo, tarp jų - kunigą Gerardą Dundą (1914-1996).

Jis su rašytoju kalėjo viename lageryje ir apie jį dažnai kalbėdavo, nuolatos prisimindavo. 1947 m. kunigas G. Dunda buvo suimtas, kalėjo Vilniuje, Leningrade, Intos lageryje. 1952-1954 m. buvo tremtyje Krasnojarsko krašte.

Pasak V. Petkaus, dešimtmečiai bėga ir nusineša prisiminimus, todėl dabar sunku prisiminti tų pokalbių turinį. "Galiu pasakyti, kad A. Solženicynas sovietmečiu rodė tam tikrą rūpestį mums, lietuviams, nes iš savo fondo buvo pinigais parėmęs kauniškius, dalyvavusius žmogaus teisių gynimo judėjime ir Lietuvos Helsinkio grupės veikloje.

O jo "Gulago archipelagas" mane pasiekė per estus, mat A. Solženicynas kažkokiu būdu palaikė ryšius su estų jūrininkais. Yra išlikęs jo garsus pasakymas apie estus: kiek lagerių jis pravažiavęs, niekur nebuvo sutikęs blogų estų. Šį pasakymą esu pats aptikęs rusų kalba. Apie lietuvius tokio rašytojo pasakymo man neteko rasti", - dalijosi prisiminimais V. Petkus.

"Man teko skaityti visą "Gulago archipelagą" rusų kalba. Reikia pasakyti, kad A. Solženicynas gana teisingai vaizdavo tą gyvenimą lageriuose, jokiu būdu nieko nepagražindamas", - tvirtino V. Petkus, pats patyręs lagerių realizmą.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ar ... &com=1&s=1

Žygeivis, Kas yra kas ..., 2008 08 04 19:21

Solženicynas:

1. Aršus antikomunistas
2. Aršus rusų imperinis šovinistas
3. Labai talentingas ir įtaigus rašytojas

P.S. Nacionalistu (europine šio termino prasme - "kiekviena tauta turi teisę į savo atskirą valstybę", o ne sovietine-rusiška) jis niekada nebuvo - jo politinės pažiūros: užkietėjęs šovinistas - monarchistas, "jiedinoj i niedielimoj" garbintojas.

Siaip, 2008 08 04 23:33

Kiek teko girdėti viešus Solženicyno pasisakymus - aršus šovinistas ir imperialistas, "Didžiosios Rusijos" garbintojas.

Įsivaizdavo neva didelį skirtumą tarp Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos. Teigė neva tarybiniais laikais daugiausia nukentėjo būtent rusai.

Štai, pvz., ištrauka iš Wikipedijos, kaip jis pasisakė apie ukrainiečių pastangas atkreipti pasaulio dėmesį į sovietų valdžios veiksmais sukeltą badą, nunešusį milijonus gyvybių Ukrainoje:

Solzhenitsyn said that Ukrainian efforts to have the 1930s famine recognised as a Russian genocide against Ukraine is an act of historical revisionism.

In an interview with the newspaper Izvestia, he explained that the famine was caused by the corrupt ideals of the Communist regime, under which ALL SUFFERED EQUALLY. It was not an assault by the Russian people against the people of Ukraine, and that the wish to view it as such is only a recent development.[25]

This provocative outcry of genocide was voiced only decades later. At first, it thrived secretly in the stale chauvinist minds opposing the "bloody Russians". Now it has got hold of political minds in modern Ukraine. It seems they've surpassed the wild suggestions of the Bolshevik propaganda machine. "To the parliaments of the world" - a nice teaser for the Western ears. They have never cared about our history. All they need is a fable, no matter how loony it appears.

http://www.russiatoday.ru/news/news/22945

Taigi sakykim tiesą: jam nepatiko Tarybų Sąjunga, bet jis mielai matytų Rusijos imperiją nuo Švedijos ir Vokietijos sienų iki Kinijos. Jie niekad nebuvo demokratas - kai kurie jį tiesiog klaidingai suprato.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: