Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - R.Čekutis. „Verslobandininkų“ vertybės: V.Kastujevo atvejis

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės istorija 1992-2012 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

R.Čekutis. „Verslobandininkų“ vertybės: V.Kastujevo atvejis

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: R.Čekutis. „Verslobandininkų“ vertybės: V.Kastujevo atvejis

Parašytas: 23 Lie 2008 21:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27078
Miestas: Ignalina

R.Čekutis. „Verslobandininkų“ vertybės: V.Kastujevo atvejis

Ričardas Čekutis, „Atgimimas“
2008 liepos mėn. 23 d.

Prieštaringos reputacijos verslininkas Vadimas Kastujevas šiuo metu žiniasklaidoje dažniausiai prisimenamas kaip beveik sužlugdyto Vilniaus „Žalgirio” futbolo klubo savininkas, nors jo biografijoje yra ir daugiau įdomių faktų.

Kaip rodo nuolatinio „Stiliaus“ žurnalo „kliento“ Vadimo Kastujevo, dabar sėdinčio garsiajame Maskvos kalėjime „Matrosskaja tišina“, istorija, Lietuvoje ir visoje posovietinėje erdvėje riba tarp verslininko ir bandito yra tokia nežymi bei trapi, kad neretai išnyksta visiškai – tos pačios elgesio normos, ta pati motyvacija, tie patys veiklos metodai ir net kalbos žargonas toks pats. Tas pats ir moto – „praturtėti bet kokia kaina“.

Vienas pašnekovas, kažkada turėjęs reikalų su V.Kastujevu, sukūrė naują terminą, apibūdinantį tokį žmonių tipą – „verslobandininkai“. Įvardijo ir jų iškilimo laikotarpį – Nepriklausomybės atgavimo aušra, kai tokie „verslobandininkai“ beveik nesislėpdami šaudė, degino ir sprogdino vieni kitus bei jiems bandančius pasipriešinti sąžiningesnius piliečius ar net pareigūnus.

Ne, V.Kastujevas nešaudė ir nesprogdino, bent jau tokių duomenų nėra, kaip teigia teisėsaugininkai. Jis tiesiog iškilo su visais tos nešvaraus verslo bangos purslais, visais jos privalumais ir trūkumais. Vienas teisėsaugininkas filosofiškai sakė, kad tokia publika anksčiau ar vėliau vis viena atsiduria už grotų – esą nuo prigimties nepabėgsi, nes, kaip minėta, atskirti „šauniųjų devyniasdešimtųjų“ verslininką nuo bandito beveik neįmanoma.

Kilmė

Sudėtingiausia tiksliai apibūdinti tokių „verslobandininkų“ pasakiškų turtų kilmę. Išties tais laikais milijonieriais arba vargšais žmonės tapdavo beveik per vieną naktį.

Štai Vadimo žmona Veronika spindinčiuose žurnaluose apie savo šeimos turtų kilmę pasakoja tarsi sekdama pasaką vaikams. Mat maždaug prieš penkiolika metų Lietuvoje buvo gana populiari tokia afera: gauni paštu sąrašą žmonių, kuriems turi pervesti tam tikrą sumą pinigų. Veronika esą iš to sugebėjo pasipelnyti ir nusipirko pirmąjį automobilį, butą, dar ten kažką. Esą taip ir prasidėjo Kastujevų aukso amžius. Įdomiausia yra tai, kad, neskaitant Veronikos, tokiu metodu Lietuvoje turtų nesusikrovė niekas, bent jau niekas viešai nesigyrė.

Tačiau neseni įvykiai Maskvoje rodo, kad šių turtų kilmė gali būti kur kas žemiškesnė. Kaip žinoma, šių metų birželio mėn. V.Kastujevas buvo areštuotas Maskvoje kartu su dar vienu Lietuvos piliečiu Aleksandru Baidenka bei dviem Rusijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu departamento operatyvininkais – majorais Dmitrijumi Celiakovu ir Aleksandru Nosenka. Visi jie įtariami reikalavę pusantro milijono eurų (apie 5 mln. 250 tūkst. litų) iš „Inkredbank“ viceprezidento, ledo ritulio klubo „Spartakas“ vadovo Piotro Čuvilino. Manoma, kad tokią pinigų sumą bankininkas turėjo sumokėti už tai, kad jo atžvilgiu būtų nutrauktas tyrimas dėl pinigų plovimo.

Čia pat galima prisiminti dar vieną analogišką istoriją, nutikusią ten pat. Labai panašiomis aplinkybėmis už grotų atsidūrė ir garsusis VIP banko vadovas Aleksejus Frenkelis. Jis buvo apkaltintas tuo, kad organizavo Rusijos valstybinio banko viceprezidento Andrejaus Kozlovo nužudymą. Tuomet tas pats dabar jau sulaikytas operatyvininkas A.Nosenka reikalavo iš šio bankininko 300 tūkstančių JAV dolerių kyšio, nes priešingu atveju esą centrinis bankas apie VIP gaus labai „blogą“ informaciją. A.Frenkelis tada pinigų nesumokėjo, bet stebuklingai iškart jo vadovaujamas bankas susilaukė daug bėdų, kurias jam ir kėlė centrinis bankas. Tiesa, šioje istorijoje V.Kastujevo vaidmuo yra neaiškus, nes visos bylos aplinkybės kol kas neviešinamos, bet neatmetama galimybė, kad ir čia jis galėjo „tarpininkauti“.

Schema

Tolesnė schema yra aiški – V.Kastujevas su bičiuliu A.Baidenka minėtų operatyvininku pavedimu, kaip manoma, eina pas P.Čuviliną ir jam įtaigiai aiškina, kiek metų jis sėdės Rusijos „zonose“, jei nesumokės nustatyto „atkato“. Neapskaičiuota liko tik viena „smulkmena“ – P.Čuvilinas Maskvoje turi kur kas įtakingesnių „stogų“, juk niekam ne paslaptis, jog „Spartako“ sporto klubo gerbėjų pilna net Kremliuje.

Negana to, paaiškėjo, kad šiems vyrukams iš Lietuvos P.Čuvilinas (jo paties žodžiais) jau anksčiau, t.y. maždaug prieš metus, sumokėjo milijoną eurų už bylos dėl pinigų plovimo nutraukimą. Kai buvo pareikalauta dar pusantro milijono, bankininko kantrybė truko – teigiama, kad šių metų gegužės 27 d. jis kreipėsi į Rusijos federalinę saugumo tarnybą. Netrukus jo kabinete sumontuojama pasiklausymo įranga. Aferistai buvo suimti birželio 5 d. Tą dieną V.Kastujevas su A.Baidenka pas bankininką atėjo net du kartus – pirmuoju „reisu“ paėmė 350 tūkstančių eurų, o antrojo „reiso“ iki galo atlikti nespėjo.

Kolega

V.Kastujevo kolega A.Baidenka teisėsaugos institucijoms taip pat yra žinomas veikėjas. Prieš aštuonerius metus ONTT komisaras M.Jasevičius, kaip teigiama, būtent iš A.Baidenkos reikalavo kyšio mainais už atsisakymą kelti baudžiamąją bylą. Esą tais laikas minėto „tarpininko“ visureigyje buvo aptikta narkotikų. Pats A.Baidenka tuo metu nenukentėjo, tačiau 1999 metais buvo sulaikytas Lietuvos–Baltarusijos pasienyje. Jis vežė spalvotųjų metalų kontrabandinį krovinį. Deklaracijoje šis krovinys buvo užfiksuotas kaip metalo laužas, nors iš tikrųjų ten buvo vežamos įvairios mikroschemos, senų automobilių katalizatoriai, radijo detalės ir pan. A.Baidenka tuomet buvo nubaustas 55 tūkstančių litų bauda.

Ir čia schema, galima sakyti, buvo tradicinė. Tokiose detalėse santykinai buvo gausu brangiųjų metalų – aukso ir platinos. Jos buvo pusvelčiui superkamos dideliais kiekiais Baltarusijoje ir Rusijoje, atvežamos į Lietuvą, čia chemiškai apdirbamos. Tuomet „išgryninti“ metalai vežami į Vokietiją ir ten brangiai parduodami. Pinigai pervedami iš Vokietijos į Lietuvos banką, į ribotos atsakomybės kompanijos sąskaitą, o vėliau išplaunami per Vilniaus senamiestyje esančią valiutos keityklą. Pinigus atsiimdavo spalvotaisiais metalais prekiavusių firmų savininkai, o V.Kastujevas tai darydavo itin dažnai. Tai ir buvo užfiksavusi mokesčių policija.

Tačiau teismo ši afera niekada nepasiekė, mat vokiečių firma esą atsisakė bendradarbiauti su mūsų teisėsauga, o V.Kastujevas, kaip teigiama, savo biznį netrukus perkėlė į Rusiją. Beje, ir vienos iš V.Kastujevo firmos pavadinimas labai simboliškas – UAB „Geležies laužas“, registruota Klaipėdoje. Veikia ir dabar. Legaliai, tik, kaip buvo konstatuota dar viename keistame sandėryje („Geležies laužas“ bandė įsigyti firmos „Dekoratyviniai augalai“, valdančios 50 ha žemės Klaipėdoje, akcijas), šios V.Kastujevo kompanijos kapitalo kilmė yra neaiški.

Futbolas

Žinoma, labiausiai V.Kastujevas Lietuvoje yra žinomas tuo, kad sužlugdė Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubą.

2006–aisiais jis tapo Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo savininku, perėmęs klubo akcijas iš kito skandalingo verslininko Janušo Lopučio. Nuo 2006–ųjų V.Kastujevas ir jo įmonės buvo mūsų klubo finansinis šaltinis. „Žalgirio“ metinis biudžetas sudaro apie 4 mln. litų. V.Kastujevas taip pat rėmė „Žalgirio“ futbolo akademiją, kurioje treniruotes lanko apie 400 vaikų.

„Atsisėdus“ į Maskvos kalėjimą klubo savininkui, jau daugiau nei du mėnesius žaidėjams bei klubo darbuotojams nemokami atlyginimai, žaidėjai išeina į kitus klubus, o klubo aistruoliai atidarė sąskaitą banke, tikėdamiesi, kad bent jau pavyks baigti šį futbolo sezoną.

Kaip teigė ne vienas pašnekovas, „Žalgirio“ savininkui futbolas rūpi mažiausiai. Kur kas vertingesnis kąsnis yra milijonų vertas žemės sklypas Antakalnyje, Žolyno gatvėje, kur įsikūrusi „Žalgirio“ treniruočių bazė. V.Kastujevas, kaip teigiama, kelerius metus ir oficialiais, ir neoficialiais kanalais atakavo sostinės politikus ir valdininkus, kad būtų pakeista sklypo paskirtis. „Žalgirio“ bazę jis žadėjo perkelti į Žirnių gatvę netoli oro uosto, o prestižiniame Antakalnyje planavo statyti gyvenamuosius namus.

Kad ir kaip būtų keista, bet savivaldybės politikai šias atakas sugebėjo atremti, kaip ir V.Kastujevo pirmtako J.Lopučio, puoselėjusio tas pačias idėjas. Neoficialiai kalbama, kad kaltas čia ne tiek pats „Žalgirio“ turto perėmimo planas, kiek „verslobandininkų“ reputacija.

Dvarininkas

Dar viena V.Kastujevo UAB „Ipso Facto“ (jam priklauso pusė šios firmos akcijų, kita pusė – vienam vokiečių verslininkui) yra Anykščių savivaldybės verslo partnerė. 2006 metais Anykščių savivaldybė bei minėta firma įsteigė VšĮ „Burbiškės“. Savivaldybė, kaip steigėja, įnešė 5 tūkst.Lt, o UAB „Ipso Facto“ – 95 tūkst.Lt. Pagal įstatymus, neatsižvelgiant į įnašo dydį, steigėjai gali VšĮ valdyti lygiomis dalimis, tačiau Anykščių politikai nusprendė, kad jiems užteks ir 5 proc. balsų. Taip V.Kastujevas tapo Burbiškių dvaro savininku.

VšĮ steigimas vyko, galima sakyti, skubos tvarka. Vietos laikraštis „Anykšta“ skelbia, jog 2006–ųjų kovo 18–ąją, penktadienį, likus dviem minutėm iki darbo dienos pabaigos, Anykščių rajono tarybos nariams elektroniniu paštu buvo išsiųsti pranešimai apie pirmadienį vyksiantį neeilinį Tarybos posėdį.

„UAB „Ipso Facto“ kovo 18–ąją pasirašė Burbiškio dvaro pirkimo sutartį, tad, regis, valdininkai kaip ištikimi tarnai laukė verslininkų skambučio ir iškart puolė kviesti deputatus į posėdį. Žiniasklaidai apie neeilinį posėdį nebuvo pranešta. Tuometinis meras Alvydas Gervinskas tikino, kad slaptas posėdis surengtas dėl administracijos darbuotojų aplaidumo, tačiau dalies deputatų hiperaktyvus neaiškios firmos palaikymas paliko terpę abejonėms“, – teigiama laikraštyje.

xxx

Nuolatinis „Stiliaus“ žurnalo herojus su savo šeimos nariais sugebėjo susikurti pasiturinčio bei solidaus verslininko įvaizdį, žinoma, pirmiausia tokių žurnalų skaitytojų akimis. Čia galima sužinoti, kad jo šeimos namai šalies Prezidento kaimynystėje verti 12 milijonų, kad jis turi solidų automobilių parką su vos ne vieninteliu Lietuvoje „Ferariu“ priekyje, kad jo sūnaus svarbiausias gyvenimo tikslas – iš milijonieriaus tapti milijardieriumi, kad žmona valdo grožio saloną, kad remia futbolą ir dar kažką... Žodžiu, nors prie žaizdos dėk.

Mūsų teisėsauga taip pat ypatingų „kompromatų“ jo atžvilgiu neturi – klasikinis visiškos neaiškios kilmės turtų legalizavimo pavyzdys. Tokių pavyzdžių, žinoma, gausu, nes jau mūsų literatūros klasiko Balio Sruogos buvo rašyta, jog vagis yra tas, kuris pavagia duonos plutą, o visi kiti vadinami organizatoriais.

Tačiau tokie pavyzdžiai bene geriausiai atskleidžia ir visoje visuomenėje vyraujančias vertybes, pinigo kultą, padaugintą iš begalinio mūsų visų gobšumo bei atskiestą abejotinais gaujos moralės kriterijais.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės istorija 1992-2012 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: