Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Merotys arba Meročia, Merėčia - senasis sėlių ir jotvingių (?) Merkio upės (aukštupio?) pavadinimas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Merotys arba Meročia, Merėčia - senasis sėlių ir jotvingių (?) Merkio upės (aukštupio?) pavadinimas

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Merotys arba Meročia, Merėčia - senasis sėlių ir jotvingių (?) Merkio upės (aukštupio?) pavadinimas

Parašytas: 29 Geg 2008 13:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Merotys arba Meročia, Merėčia - senasis sėlių ir jotvingių (?) Merkio upės (aukštupio?) pavadinimas

Senuose dokumentuose bei žemėlapiuose ne visada rasime dabartinį upės pavadinimą - Merkys, bei gyvenvietę (pilį) Merkinę. Vis tik 1377 m. kryžiuočiai mini Merkenpille.

Dažniau rasime ne Merkinę, o gana keistai skambantį lietuvio ausiai pavadinimą Mereč ar Meroč (Merecz, Merocz, Мероч, Мерочь), o upė Merkys vadinama Merecza, Mereczanka.

Atrodytų, ką bendro turi šis keistas "slaviškas" pavadinimas su mums įprastais pavadinimais - Merkys ir Merkinė?

Dauguma, matyt, pagalvojo, kad senovėje slavų raštininkai tiesiog "perrašė" tikrąjį pavadinimą taip, kad jis būtų jiems lengviau ištariamas.

Dalis tiesos šiame teiginyje yra. Bet toli gražu ne visa. Iš tikrųjų nei slavų, nei vokiečių, nei kiti senieji raštininkai, kronikų rašytojai ir keliautojai tyčia neiškraipydavo vietinių vardų, pritaikydami juos savo kalbai. tačiau jie, žinoma, ne visada galėjo pateikti tikslų baltišką ar lietuvišką pavadinimą - dėl įvairių priežasčių.

Visų pirma todėl, jog kitose kalbose yra ne tokie patys garsai kaip įvairiose baltų kalbose ir lietuvių kalbos tarmėse. Pavyzdžiui, lietuviško garso ė nėra nei slavų, nei daugelyje germanų kalbų. Lygiai taip pat lietuvių kalboje anksčiau nebuvo garso f - jį pakeisdavo p.

Lietuvių kalboje nėra ir rusiško "kietojo y" - tai yra ы. Senojoje rusų kalboje buvo ir keli kiti garsai, kurių nėra ir nebuvo to meto lietuvių (ir baltų) kalbose.

Beje, ypač skiriasi nuo mūsiškių garsai mūsų (ir slavų bei germanų-skandinavų) kaimynų finų - lyvių, estų, vodų, ingrų (ižorų), karelų, suomių, ... - kalbose.

Kita priežastis - gana dažnai pasitaikanti - tai, jog lietuvių kalboje (ir ypač įvairiose jos tarmėse) bei kitų baltų tautų (genčių) kalbose vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pravardės ir - vėliau - pavardės, dažnai sakomos šnekamojoje kalboje ne vardininko linksnyje, o kitame linksnyje - dažniausiai kilmininko - pridedant prie pavadinimo objekto "apibūdinimą".

Pavyzdžiui, sakome Merkio upė, Merkinės pilis, Aukštagirio miškas, Keročio ežeras ir pan.

Svetimšaliams, nemokantiems vietinę kalbą (tarmę), girdisi, pavyzdžiui, "Keročio" - tą jis ir užrašo savo rašmenimis - "Kerocz", "Keroczo". O vėliau savo kalboje jau vartoja kaip vardą, suprantamą vardininko linksnyje.

Analogiškai atsirado ir "Mereč, Meroč" pavadinimas. Beje, jo forma rodo, kad lietuviai senovėje (matyt, paveldėję iš čia gyvenusių sėlių - jie tada gyveno jotvingių kaiminystėje jau Merkio aukštupyje dabartiniame Šalčininkų rajone) Merkio upę vadino Meročiu (tai yra vardininke skambėtų Merotys).

Beje, upių ir ežerų pavadinimų su -otys, -otis, -očis (nepamirškite, kad garsas "č "yra kilęs iš "tš") yra nemažai išlikę būtent senosiose sėlių žemėse.

Pavyzdžiui, mano jau minėtas ežeras Kerotis (panašu, kad istorinė forma turėtų būti Kerotys), kitas ežeras - Seklotis (ar Seklotys). Prie Antazavės yra ežeras Ajočis. Prie Degučių - Astroto (ar Aitroto?) upelis.

Slaviškas Naručio ežero pavadinimas Narocz (Naroč) irgi rodo, jog senoji, tikriausiai sėliška, forma buvo ne Narutis, o Narotis (arba Narotys).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 03 Sau 2011 20:17. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Sau 2011 18:52

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Manau, kad ilgą laiką buvo vartojami du atskiri ir tarpusavyje nesusiję upėvardžiai: jotvingiškas (tiksliau - dainaviškas) upėvardis Merkys (taikomas Merkio žemupiui - gal būt būtent nuo tos vietos, kur baigėsi senoji sėlių gyvenamų žemių riba ir prasidėjo jau jotvingių (dainavių) žemės) ir sėliškas Merotys (kilmininko linksnyje Meročio upė - iš čia slaviška forma Merocz arba Merecz) (Merkio upės aukštupis - gal būt iki susiliejimo su Šalčia).

Spėju, jog būtent "aukštupinis" pavadinimas pakliuvo į tuometinę rytų slavų kalbą, būtent dėl gana ankstyvų slavų kontaktų su sėliais Merkio aukštupyje.

Beje, kaip tik čia yra ir akivaizdi senoji jotvingių (dainavių) ir sėlių riba.

Tai rodo ne tik dabartiniai tarmių žemėlapiai, bet ir vietovardžiai: šiauriau trys kaimai Dainava (Šalčininkų raj., Daučiūnų ap., Dainavos ap., Jašiūnų ap.), Dainavėlė (Šalčininkų raj., Poškonių ap.) ir dar visa nemenka grupė Dainavų ir Dainavėlių gretimuose rajonuose (Kaišiadorių, Varėnos, Vilniaus), o piečiau - Didžiosios Sėlos, Mažosios Sėlos, Sėlos miškas (Šalčininkų raj., Daučiūnų ap.).

http://samogitia.mch.mii.lt/KALBA/kalbi ... tarmes.gif

Gali būti, kad su Meročio - Merkio pavadinimu atsitiko panašiai, kaip ir su "duetu": Vėlia (sen. slavų Velja, po polonizavimo virtusia Vilija; palyginimui ežerai Vėlys ir Vėlykštis Ignalinos rajone) ir Nerimi.

Neries aukštupis senovėje sėlių buvo vadinamas Vėlia, o maždaug nuo Naručio ežero - jau Nerimi, nes mūsų protėviams tai buvo dvi skirtingos upės, su vienos iš jų įsiliejimu į kitą.

Pasak A. Vanago šaknis mer- gali būti siejama su senoviniu žodžiu "marios, marės" - jūra (pvz., upė Mera arba Meria Švenčionių raj. ir ežeras Meraitis Švenčionių raj.; Miera, Kaišiadorių raj., prie Rumšiškių - pagal A. Vanagą tai greičiausiai slavinizacijos metu iškreiptas iš Mera).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 03 Sau 2011 20:16. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Sau 2011 19:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Lietuvių įsigalėjimas šiaurinėse jotvingių žemėse (Dzūkijoje)
http://forum.istorija.net/forums/thread ... &start=101

Cituoti:

dzukas - 2011-01-03 18:19

Merkio slaviškas pavadinimas Mereczanka yra vedinys iš Merecz, tad ši versija kaip ir turėtų atkristi, nes Merecz yra Merkinė - gyvenvietės pavadinimas.

Senuose dokumentuose bei žemėlapiuose ne visada rasime dabartinį upės pavadinimą - Merkys, bei gyvenvietę (pilį) Merkinę. Vis tik 1377 m. kryžiuočiai mini Merkenpille.

Dažniau rasime ne Merkinę, o gana keistai skambantį lietuvio ausiai pavadinimą Mereč ar Meroč (Merecz, Merocz, Мероч, Мерочь), o upė Merkys vadinama Merecza, Mereczanka (su slaviška priesaga).

Upė Merecza - tai yra Merėčia, skamba visai įprastai, lyginant su kitais, visai greta Merkio esančiais, Rytų Lietuvos grynai baltiškais upėvardžiais (pvz., Šalčia, Visinčia,..).

Taip kad, mano nuomone, ir Merečia be reikalo "nurašoma", laikant šį pavadinimą slaviškos kilmės.

Cituoti:

dzukas - 2011-01-03 18:39

Jūs teisus skamba įprastai, tačiau Merkinė/ Merecz yra papildomas faktorius. Merecz - Mereczanka atrodo taip pat įprastai kaip ir Rotnicza- Rotniczanka.

Rotnicza - tai yra Ratnyčia, mano nuomone yra iš tos pačios senovinių baltiškų (matyt, jotvingiškų ir sėliškų) vandenvardžių eilės, kaip ir Visinčia bei Šalčia, matyt, ir dabar jau nebevartojama Merėčia.

Štai bendras sąrašas analogiškų upėvardžių. Kiek matau, absoliuti dauguma jų iš senojo jotvingių (dainavių) gyvento arealo ir iš sėlių gyvento arealo (tačiau yra keli iš Žemaitijos - kuršių palikimas ?):

http://vietovardziai.lki.lt/

Ančia
Apaščia
Balčia
Balčia
Baltoji Ančia
Juodoji Ančia
Druvinčia
Kiaulyčia
Minčia
Nakačia
Naročia
Nemenčia
Nočia
Plūsčia
Ratnyčia
Šalčia
Šalčykščia
Skirvyčia
Strėčia
Svetyčia
Virvyčia
Visinčia

P.S. Kadangi priesaga -otys, -otis sėlių regione buvo naudojama ežerų pavadinimuose, bei peržiūrėjęs čia pateiktus analogiškus senuose raštuose užfiksuotai Merkio upės pavadinimo formai Merecza, Merocza, Merocz kitų upių pavadinimus, dabar manau, kad senoji jotvingiška ir sėliška Merkio upės pavadinimo forma buvo Meročia arba Merėčia, o ne Merotys, kaip maniau anksčiau.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: