Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 27 Bal 2024 11:24

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 15 Sau 2008 17:52 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
Radaškonys (Радашконис, Radoškovičiai, Радашковічы, Радошковичи)


Источник - Интересует ВСЁ, касающееся м. Радошковичи и окрестностей
http://kladoiskatel.5bb.ru/viewtopic.php?id=2068

      [quote=LOZAMEN] Если кому-то когда-то случайно,  не случайно, роком, ненароком, попадётся на глаза, а может уже что-то имеется на руках, по данному региону, а именно:

-Следы материальной истории и культуры;
-Документы, факты, личности, свидетельства;
-Интернет-ресурсы, пресса, и т.п.,  

     то прошу вспомнить обо мне! , так как:
Буду благодарен за любые ссылки, материалы, предметы по теме, вплоть до их покупки и обмена.

    Сравнительно давно интересует этот регион и уже не единожды встречал там гостей - поисковиков, если не сам, так от местных очевидцев слышал.  Что впрочем меня и не удивляет, так как запад и северо-запад Беларуси, своей неотдалённостью от центра, часто в первую очередь привлекает любителей приборного поиска. А "терять" осколки, которых и так немного, больно,  не хочется, по крайней мере, считаю, минимально необходимым их документально зафиксировать для истории.

     Данной деятельностью не ставится основной целью какое-то коллекционирование и собирательство материалов и артефактов, но, главное, знать и владеть тем, что здесь было и есть и  научная интерпретация этого, чем себя лично и обязываю. Заранее благодарю за  сотрудничество! Как альтернативу по связи оставляю ящик:

radochkovichi@mail.ru

[/quote]

     В литовских материалах Радошковичи  иногда называются Radaškonys (Радашконис) (Radaškonys · Radoškovičiai, Радашковічы, Радошковичи), но в Интерне почти ничего не нашел.

     Radaškonys упоминаются в Литовской метрике, книге записей Nr. 51 (1566–1574):

     LIETUVOS METRIKA. Knyga Nr. 51 (1566–1574). Užrašymų knyga 51. Parengė A. Baliulis, R. Ragauskienė, A. Ragauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2000, 485 р., 1000 egz.

http://www.istorija.lt/lmn/NEWS-4.doc

     Но надо читать саму книгу - в Интерне ее текста пока не нашел.

     [quote=LOZAMEN][color=Blue] Спасибо, Кестас, что литовский нэт глянул! Думаю знаю, о чём идёт речь (по метрике). Интересно, как на литовском звучит название, да и по региональному признаку, по науке, Радошковичи расположены на этнически нейтральной территории, мужду т.н. "Русью" и "Литвой".[/color][/quote]

     [quote=cmasby] Во время войны 1558-1570 г. летом 1567 г. Жигимонт II Август провел демонстрацию силы с целью вызвать в России восстание князей и бояр, недовольных опричниной. Под Радошковичами собралось 47000 войска, из них 30000 посполитого рушенья, 2400 солдат Короны...[/quote]

    Radaškonys (Радашконис) - так название Радашковичи звучит по литовски.

    Значить, в более древних документах будут названия Радашканы или Радашканцы (что то похожее по звучанию). На нынешней территории Литвы именно так были полонизированы аналогичные литовские названия при их записи, после крещения Литвы используя польский язык и письио (по правилам тогдашнего польского языка, примерно конец 14 века - начало 15 века), когда приезжие польские ксендзы записывали в разных книгах метрик (рождения, свадеб, смертей, крещения) свои записи, в которых обязательно писалось и название местности.

     Если было, например, Варненай (Varnėnai), то в польском варианте записывали - Варняны или Ворняны, Ворнянцы (позже, при царях, иногда стало и Вороново - слово "варна" (varna) означает "ворона").

     Только названия с окончаниями на - ишкяй (-iškiai) практически не изменялись: например, Кемялишкяй (Kiemeliškiai) стали Кемялишки (слово "кемас" (kiemas) означает "двор"), Жвирблишкяй (Žvirbliškiai) - Жвирблишки (слово "жвирблис" (žvirblis) означает воробей), и так далее.

     Эти, в 15 веке полонизированные, названия практически без изменения в их ополяченном звучании использовались и при записях в царское время, а потом и во время польской оккупации после 1920 года. Больше разных изменений было во время Советов - названия меняли и полностью, и частично.

*************************************************

     По польски иногда пишется Radaszkawiczy или Radaszkaviczy.

[quote=cmasby]KestaS написал:

     По польски иногда пишется Radaszkawiczy или Radaszkaviczy.
----------------------------------------------

[color=Blue]По польски все же Radoszkowicze (буквы V в польском попросту нет).


KestaS написал:

     Radaškonys (Радашконис) - так название Радашковичи звучит по литовски.

     Врядли вы найдете Радашканы или Радашканцы. Сам посыл, что изначально название лиетувисское неверен. Там кругом Банцеровская культура. Радошковичи появились в 15-м веке и это его первое название.[/quote]

[quote=cmasby] По польски все же Radoszkowicze (буквы V в польском попросту нет).[/quote]

     Да, в нынешнем польском письме нет v - но в более ранних записях иногда использовалась и v, особенно, если писали не этнические поляки (а в нашем случае именно так часто и было).

     К примеру в английском (в котором, как известно w присутствует) пишут и Radaszkaviczy, и Radoshkovichi (скорее всего, из местного еврейского идиш):

Radoshkovichi Jews - Ellis Island
http://www.eilatgordinlevitan.com/rados ... ellis.html

     [quote=cmasby]Врядли вы найдете Радашканы или Радашканцы.

      Сам посыл, что изначально название лиетувисское неверен. Там кругом Банцеровская культура. Радошковичи появились в 15-м веке и это его первое название.[/quote]

     Не знаю, имеются ли формы Радашканы или Радашканцы в летописях - я не являюсь спецом по этому региону и его источникам. Просто написал, что такое может быть - иначе в официальном издании Литовской метрики не написали бы Radaškonys. Надо посмотреть само издание - там должны быть ссылки на источники.

     Не понял при чем тут "Банцеровская культура".

     Вообще то,  без сомнения литовских названий деревень полно и намного восточней от Радашковичей. А гидронимы то, вообще идут всплошную литовского происхождения - вплоть до Курска.

http://airport-images.com/city_337366_Radoszkowicze

   Cities nearby:

Radoshkovichi    Radoshkovichy    Radoszkowice    Rodoszkowice    Radoshkoviche    Guya    Miguvka    Migówka    Udranka    Gurnovichi    Hurnowicze    Gurnoviche    Lisitsy    WoÅ‚odzki    Volodzki    Volodki    Sychevichi    Sycewicze    Sytseviche    Putniki    Vyazynka    Rogowa    Rogovo    Granichi    Maksymówka    Hranicze    Graniche    Maksymuvka    Pietryszki    Petrishki    Zahorce    Hranicze MaÅ‚e    Zagortsy    Zagortse    GranicheMale    Shcherbiny    Szczerbiny    Vekshichi    Wiekszyce    Lutshino    Venzelevo    Wedzielowo    Krivoye Selo    Matski    Macki    Krasovshchyzna    Krasowszczyzna    Shershuny    Posëlok Shershuny    Mozoly    Mozole    Olekhnoviche    Olechnowicze    Olekhnovichi    Velki Bur    Wielki Bór    Usza    Usha    Ravkutsevichi    Rawkutycze

      Ниже я выделил из этого списка несколько безспорных литовских названий деревень:

Usza    Ush
Pietryszki    Petrishki
Shershuny    Posëlok Shershuny
Rawkutycze

    Так как они живы до сих пор, значить славяне постепенно ассимилировали местные балтские племена и переняли названия даже маленьких озер и ручейков.

http://www.muenster.org/litauen/html/ge ... alten.html

Paveikslėlis

    Кроме того, Радошканы входят в "католическую область", то есть тут в конце 14 века - начале 15 века в основном жили язычники-литовцы, которых тогда крестили (и тут живущие их потомки - до сих пор католики), а не славяне-православные, не смотря на то, что православие все таки во время последующих веков (особенно после Ливонских войн 17 века и при царях) сильно "продвинулось" на запад.

http://pl.wikipedia.org/wiki/Radoszkowicze

Kościół Św. Trójcy - ...http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... ichy.jpg...

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... ovichy.jpg
http://www.radzima.org/pub/pomnik.php?l ... memarada03

http://globus.tut.by/radoshkovi/index.htm#chapel

костел Троицкий - Даты строительства : 1855—59 гг. / обновления  1990-е гг.

http://globus.tut.by/radoshkovi/kostel0073_d100.jpg

Paveikslėlis

часовня католич. св. Яна Непамука - Дата строительства: середина XIX в.

http://globus.tut.by/radoshkovi/chapel012_d94.jpg

Paveikslėlis

       А вот для сравнения Церковь св. Ильи (дерев.) - Дата строительства: 1945 г.?

http://globus.tut.by/radoshkovi/church0113_d100.jpg

Paveikslėlis

[quote=cmasby]KestaS написал:

    Не понял при чем тут "Банцеровская культура".


    Археологические раскопки в этих регионах говорят о том, что здесь преобладают захоронения Банцеровской, т. е. балтской, НО НЕ ЛЕТУВИССКОЙ культуры. Все летувисские захоронения находятся значительно восточнее.

    Например: Майшулi, Ахрэмаўцы, Опса, Далёкiя - курганы в районе Браславских озёр. Сразу за ними восточнее начинаются Курганы(поселения) Банцеровской культуры.

    Мядзельскi раён: Перавознiкi, Алёшкi, Засвiр (1 i 2), Чорная Лужа, Гускi, Панiззе. Все эти восточнолетувисские памятники – в районе озера СВИРЬ. Следует отметить, что уже селище Засвiр (одно из 3-х восточнолетувисских селищ, исследованных на территории Беларуси) принадлежит СМЕШАННОМУ «банцерово-курганскому» населению (Археалогiя Беларусi, Т. 2., С. 373).

     Между тем, селища и городища Мiкольцы и Некасецк (оз. НАРОЧЬ) принадлежат «БАНЦЕРОВСКОМУ» населению (Археалогiя Беларусi, Т. 2., С. 393). Река Сервечь и ВЕРХОВЬЯ ВИЛИИ – полностью заселены «банцеровцами». Там городища и селища Равячка-1, Равячка-2, Курчына-1, Курчына-2, Курчына-3, Гарадзiшча, Рэчкi, Сосенка (Археалогiя Беларусi, Т. 2., С. 393).

    Если предположить, что лиетувисы жили восточнее, например в районе, Радошкович, то хоронить своих умерших они ездили за оз. Нарочь, что вряд ли возможно.

    Конфессиональная принадлежность к национальной вообще не имеет никакого отношения. В католицическую веру крестили далеко не одих лишь летувисов.
[/quote]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 15 Sau 2008 18:13. Iš viso redaguota 4 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 15 Sau 2008 17:56 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
   [quote=LOZAMEN]cmasby написал:

    Во время войны 1558-1570 г. летом 1567 г. Жигимонт II Август    провел демонстрацию силы с целью вызвать в России восстание князей и бояр, недовольных опричниной. Под Радошковичами собралось 47000 войска, из них 30000 посполитого рушенья, 2400 солдат Короны...

    Метрики читаете? Молодцы!
Согласитесь, понятие "под" - растяжимое, ищем

    KestaS, по названию "Радошковичи": не уверен, что с оным происходили какие-то сильные изменения, ударение, да написание чуть, да. Но опять же, это по тем, общедоступным нам источникам. Но, в любом случае, топонимика и айконимика края анализируется. Факт остаётся фактом, что территория данная находится на сумежье двух этно зон, да и культур.

    Да, cmasby. На эти моменты также обратил внимание: как всё таки наша земля пестрит своей неоднородностью культур!

    Вообще, пока, какие-то выводы делать считаю преждевременными. Впрочем, как и во всей истории, всё относительно. В любом случае, мнения со стороны интересны ВСЕ! Спасибо.
[/quote]

[quote=Alexander]KestaS написал:

    Не знаю, имеются ли формы Радашканы или Радашканцы в летописях - я не являюсь спецом по этому региону и его источникам. Просто написал, что такое может быть - иначе в официальном издании Литовской метрики не написали бы Radaškonys.

     А это "официальное" издание, пардон, на каком языке? Ну уж не на языке оригинала точно, во всяком случае "Radaškonys" - современная летувяй'ская придумка! И форм Радашканы или Радашканцы лично я нигде не встречал. Исторически этот населённый пункт известен только как Радошковичи.

KestaS написал:

    Вообще то,  без сомнения литовских названий деревень полно и намного восточней от Радашковичей. А гидронимы то, вообще идут всплошную литовского происхождения - вплоть до Курска.

    Ну, это вы уж совсем завернули, литовские! А может ятвяжские или нальшанские, или куршские... Будем корректнее - балтские. А то мы так далеко зайдём, если примем, например, все славянские топоними и гидронимы Европы за беларуские.

KestaS написал:

   Кроме того, Радошканы входят в "католическую область", то есть тут в конце 14 века - начале 15 века в основном жили язычники-литовцы, которых тогда крестили (и тут живущие их потомки - до сих пор католики), а не славяне-православные, не смотря на то, что православие все таки во время последующих веков (особенно после Ливонских войн 17 века и при царях) сильно "продвинулось" на запад.

      Кястас, не всё так просто: балты - католики, славяне - православные. Такой подход весьма примитивный и вряд ли отражает действительность! Могу привести конкретные примеры (Аляксандр Краўцэвіч "Працэс балта-славянскіх кантактаў на Панямонні і ўтварэнне Вялікага княства Літоўскага"):

      "Для прыкладу разгледзім адзін з асноўных і шырока ўжываных крытэрыяў размежавання балтаў і ўсходніх славян — менавіта, па канфесійнай прыналежнасці насельніцтва (каталікі — летувісы, праваслаўныя — беларусы).

      Так, Ежы Ахманьскі, прааналізаваўшы межы перавагі каталіцызму (іх аўтары: Рэклус, Пакштас, Грынблат), прыняў, што мяжа каталіцызму на Віленшчыне ў канцы 18 ст. павінна цалкам адпавядаць арэалу летувіскай мовы ў ранейшую эпоху13.

       Мовазнаўца Гаўчас следам за Ахманьскім лічыць, што „веравызнанне насельніцтва ў канцы 14 ст. (на час увядзення каталіцтва ў Літве. — А. К.) патрэбна лічыць асноўным паказчыкам, які адрозніваў летувісаў ад беларусаў”14. Аднак тут жа гэты аўтар удакладняе, што на момант хрышчэння летувісаў у каталіцтва (1387 г.) частка летувіскага насельніцтва на ўскраінах этнічнай тэрыторыі ўжо была праваслаўнай і такой засталася.

      Узнікае яшчэ пытанне: дзе ўзяць даныя аб канфесійных падзелах на канец 14 ст.? Гаўчас, як і другія даследчыкі, выкарыстоўвае пры аналізе сітуацыі канца 14 ст. матэрыялы значна пазнейшыя, у даным выпадку запозненыя больш чым на паўтысячагоддзя, менавіта даныя перапісу 1921 г. з агаворкай, што за мінулыя вякі „адбыліся змены ў гэтым плане”. Такой агаворкі, на мой погляд, далёка не дастаткова. Змены, якія адбыліся за пяць вякоў, між 14 і 20 ст.ст. амаль не даследаваліся, але можна не сумнявацца, што яны былі значнымі.

     У 1434 г. польскі тэолаг Мікалай Казлоўскі паведаміў сабору ў Базелі, што кароль Ягайла перавёў у каталіцтва шмат схізматыкаў-праваслаўных. Біскуп Якуб з Сенна дакладваў у 60-х гадах таго ж стагоддзя папе рымскаму Пію ІІ, што Ягайла прывёў да каталіцкай веры не толькі летувісаў, але і значную частку русінаў, менавіта ў тых месцах, дзе апошнія жылі сярод летувісаў, або па суседству, у аддаленні ад праваслаўных парафій15.
(15 J.

     Fija?ek, Uchrze?cijanienie Litwy przez Polsk? i zachowanie w niej j?zyka ludu, Krak?w 1914, s. 6, 13.)

     Можна ўпэўнена сцвярджаць, што ўжо ад 15 ст. мела месца тэндэнцыя да пераходу праваслаўных феадалаў рознага этнічнага паходжання (часта і іх сялян) у каталіцызм, па прычыне прывілеяванага становішча каталікоў у дзяржаве. Тэндэнцыя гэтая ўзмацнілася асабліва пасля Люблінскай уніі і пазней у часы контррэфармацыі. Адпаведныя прыклады з другой паловы 15 і пачатку 16 ст. прыводзіць Ахманьскі.

    У 1476 г. князь Аляксандр Гальшанскі надае касцёлу ў Лебедзеве (каля Маладзечна) уладанні і сялян, з якіх усе (14) маюць „рускія” імёны. Ахманьскі даказвае пры гэтым, што князь Гальшанскі (частка роду была праваслаўнай, частка — каталіцкай) фундуе касцёл з мэтай перахрышчэння праваслаўных у каталіцтва. Яшчэ прыклад. Гаспадарскі пісар Іван (Івашка) Сапега перайшоў з праваслаўя ў каталіцызм і ў 1501 г. атрымаў дазвол на фундацыю касцёла ў Іказні, каб у ім службу адпраўляў ксёндз паводле каталіцкага абраду для вернікаў, якімі будуць „tam Latini, quam Rutheni”16.
(16 J.

    Ochma?ski, Litewska granica etniczna na wschodzie od epoki plemiennej do XVI wieku, Pozna? 1981, s. 38, 43.)"

    Так что, не всё так однозначно. И чтоб уж ближе к теме и коль Радошковичи находятся в исторически "смешанной" в этническом плане зоне, предлогаю ознакомиться с полным текстом работы А.Кравцевича, посвященной межэтнисемким контактам в Понемонье:
Аляксандр Краўцэвіч "Працэс балта-славянскіх кантактаў на Панямонні і ўтварэнне Вялікага княства Літоўскага"
http://kamunikat.fontel.net/www/czasopi … cevicz.htm

    Основные выводы автора таковы:

    — Міжэтнічныя кантакты на Панямонні былі часткай буйнога працэсу балта-славянскага ўзаемадзеяння (працягласцю ў паўтары тысячагоддзя), ахапіўшага тэрыторыю сучаснай Беларусі і прылеглыя раёны суседніх краін. Сутнасцю працэсу было пранікненне славян на землі, занятыя балтамі, і асіміляцыя апошніх.

    — На Панямонні названы працэс актывізаваўся ў канцы 10 — пачатку 11 ст. і працягваўся ўсё 2 тыс. н.э. У ім удаецца выдзеліць два буйныя этапы: канец 10-14 ст.ст. і 15-20 ст.ст. На першым этапе адбываўся актыўны каланізацыйны рух усходніх славян уздоўж рэчышчаў Нёмана і Віліі. Быў пераадолены рубеж водападзела Дняпра і Нёмана і заснаваны шэраг гарадоў. У 15 — першай палове 20 ст. павелічэнне ўсходнеславянскай (беларускай) прысутнасці адбывалася галоўным чынам за кошт пашырэння культурнага ўплыву на мясцовых балтаў. Беларусізацыя летувісаў (у асноўным сялянства) працягвалася і пасля страты беларускай культурай дамінуючай ролі ў рэгіёне на карысць польскай і расійскай культур.

    — Лінеарнай мяжы між этнасамі не было, існавала вялікая кантактная зона, якая перамяшчалася ў паўночна-заходнім кірунку на прасторы прыблізна між Менскам і Вільняй.

    — Важнейшай рысай балта-славянскіх кантактаў было мірнае супрацоўніцтва.

    — Утварэнне ў кантактнай зоне ВКЛ не перапыніла і не змяніла характару працэсу, а, наадварот, спрыяла яго разгортванню праз прыняцце ўсходнеславянскай мадэлі дзяржаўнага будаўніцтва і старабеларускай мовы ў якасці дзяржаўнай. Адсюль сам генезіс ВКЛ можна разглядаць як праяву ці эпізод працэсу балта-славянскага ўзаемадзеяння. Сведчаннем гарманічнай узаемасувязі названых працэсаў з’яўляецца паспяховае развіццё ВКЛ, якое перарасло тэрытарыяльна не толькі Панямонне, але і ўсю зону балта-славянскага кантакту.

    — Немалаважная дэталь: працэс беларусізацыі да сярэдзіны 16 ст. (да Люблінскай уніі) ахопліваў усе сацыяльныя слаі балтаў, ад сялянства да магнатэрыі і кіруючай дынастыі.

    — Працэс моўнай асіміляцыі летувісаў беларусамі зафіксаваны даследчыкамі яшчэ ў 20 ст.52

    — Шматвяковыя міжэтнічныя кантакты на Панямонні сталі часткай этнагенезу беларусаў.

    PS  Лично мне позиции Кравцевича очень близки. И вообще, глупо делить наших же предков на своих и чужих - все НАШИ!
[/quote]

[quote=cmasby]Археологические раскопки в этих регионах говорят о том, что здесь преобладают захоронения Банцеровской, т. е. балтской, НО НЕ ЛЕТУВИССКОЙ культуры. Все летувисские захоронения находятся значительно восточнее.

     Например: Майшулi, Ахрэмаўцы, Опса, Далёкiя - курганы в районе Браславских озёр. Сразу за ними восточнее начинаются Курганы(поселения) Банцеровской культуры.
[/quote]

     Впервые слышу, что археологи (наверное, каким то невероятным способом) сумели точно определить языковую принадлежность захоронений предков именно древних литовцев, и их языковые отличия от тогдашних других восточно балтских племен, говоривших на каких то особых балтских языках.

     Между прочим, все языковые, фольклорные, и другие данные указывают на то, что предки литовцев пришли на нынешнюю территорию Литвы именно с востока - района около современного Курска. И это случилось около 5-8 веков нашей эры (продвижение не было одним прыжком, а постепенным - наверное, под давлением каких то других племен - может хуннов акациров (источники говорят, что они были потомками гуннов), даже в Литве в городищах уже найдено немало следов того, что эти городища акациры пытались брать штурмом - найдено много акацирских наконечников стрел и других гунских артефактов  - это примерно 6-7 века).

    Например, из разных письменных источников хорошо известны территории проживания разных балтских племен и земель в 13-14 веках, но археологически эти территории совсем не совпадают. Вообще, язык, на котором говорят разные народы и археологические культуры очень редко имеют полное или даже частичное совпадение.

    Во вторых - в 13-15 веках восточные балты говорили практически на одном языке (даже подмосковную голядь в самих русских хрониках иногда называют литовцами). А многие древнебалтские названия на территории нынешней Беларуси, Украины и России даже любой современный литовец сумеет без особого труда перевести - они практически совпадают со словами в нынешнем литовском языке. Другое дело - западные балты - особенно пруссы и куршяй. Там я понимаю только около половины названий (конечно свою роль сыграло и очень большое немецкое влияние), а остальные надо уже думать и искать общие корни.

     Понимаю я эти названия и еще по одной простой причине - практически все не ассимилированные славянами и немцами балтские племена вошли в литовский этнос - те, что жили южнее тогдашних ливонских владений (где сформировался латышский народ) - и все бывшие балтские наречия смешались в один нынешний литовский язык (особенно словарный запас).

     Я приводил названия деревень - и они уже точно не древне балтские, а вполне современные литовские - таких полно в Литве (особенно с окончанием -ишкяй (-ишки), -унай (-уны) и другие:

Usza    Ush
Pietryszki    Petrishki
Shershuny    Posëlok Shershuny
Rawkutycze

[quote=Alexander] Кястас, не всё так просто: балты - католики, славяне - православные. Такой подход весьма примитивный и вряд ли отражает действительность! Могу привести конкретные примеры (Аляксандр Краўцэвіч "Працэс балта-славянскіх кантактаў на Панямонні і ўтварэнне Вялікага княства Літоўскага"[/quote]

Я вполне согласен с тем, что часть православных (и славян, и балтов) в 15 веке перешли на католичество - особенно шляхта. Но это явно не было массовым явлением. С другой стороны в 17 веке, после сильного истребления местных жителей, потом, особенно в 19 веке (и после восстаний 1831, 1863 годов), немало людей сюда переселилось (или их переселили - особенно староверов) из других районов, в том числе и России (в Игналинском районе несколько десятков русских деревень - в основном староверов, которые и теперь прекрасно помнят откуда переселили их предков). Да и в советские времена шло очень интенсивное переселение в западную сторону.

  Поэтому линия литовцы-язычники и славяне и литовцы-православные довольно плавно перешла в линию католики-православные и в основном, если и колебалась в обе стороны за прошедшие века, но фактически отображают этническую ситуацию бывшую в конце 14 века - начале 15 века (ведь крещение литовцев проходило не так гладко, как часто пишут в учебниках для школ - было множество восстаний, которыми руководили языческие священники кривяй, особенно большие восстания было в Западной Литве и Жямайтии в 15 веке. Окончательно Литва стала католической только в 17-18 веках (а последний официальный язычник умер только после WW1 - в 1936 году - князь J.G.Beržanskis-Klausutis (1862-1936).

[quote=Alexander]KestaS написал:

    Поэтому линия литовцы-язычники и славяне и литовцы-православные довольно плавно перешла в линию католики-православные

    Балты-язычники, а славяне-православные - ещё один стереотип! А как на счёт славян язычников, особенно в мешаной балто-славянской зоне и коих было не мало? Их ведь тоже крестили в католичество. А вспомните трёх виленских мучеников (которых чтит православная церковь), которых якобы убили язычники в 1347г. - языческие имена их типично славянские - Кумец, Круглец и Нежило (Антоний, Иоан и Евстафий в крещении).

KestaS написал:

    Окончательно Литва стала католической только в 17-18 веках (а последний официальный язычник умер только после WW1 - в 1936 году - князь J.G.Beržanskis-Klausutis (1862-1936).

    В Минске вообще до начала 20 в. существовало языческое капище, которое представляло собой огороженную с трёх сторон площадку на берегу Свислочи, где находились 4 культовые предмета: гранитный валун Дед (считался главным), дуб Волат, огонь-знич Жижа и крыничка возле валуна (считалась чудотворной).

    Местное население считало это место святым. Последними жрецами капища были отец и сын Севастеи. В конце 1880-х в связи с празднованием 900-летия христианства на Руси власти попробовали закрыть святилище (священный огонь был потушен, а дуб спилен), но окончательно закрыто лишь в нач. 20 в. Сейчас валун Дед находится в парке камней в Минске.
[/quote]

[quote=cmasby]KestaS написал:

      Впервые слышу, что археологи (наверное, каким то невероятным способом) сумели точно определить языковую принадлежность захоронений предков именно древних литовцев, и их языковые отличия от тогдашних других восточно балтских племен, говоривших на каких то особых балтских языках.

     Да нет здесь никаких невероятных способов. А как определить чьими предками являлась та или иная древняя культура? По материалам раскопок можно понять, кто жил в поселениях в более поздние периоды (верхние культурные слои).

     И если такая же тенденция присутствует на других поселениях, то делается логический вывод, что потомками такихто племен стали такие-то народы. Естественно, подобные исследования дополняются сведениями из иных источников: топонимы, гидронимы, этнография и, конечно, антропология и пр.

     Но надо согласиться, что вопросы происхождения народов и границ их расселения в древности - вопрос всегда очень и очень спорный.

     Например, позднезарубинецкие древности Верхнего Поднепровья на основе археологии нужно считать дославянскими, а согласно материалам гидронимики - балтскими. Множество гипотез, подтверждаются одними и опровергаются другими исследованиями. Поэтому здесь всегда есть место и для злоупотребления в политических или других целях.

    Есть теория генезиса славян, как группы племен пришедшей из Индии. Возможно и балты-летувисы пришли с востока. Почему нет? А уж если смотреть в корень, то мы как христиане (да и мусульмане с иудеями тоже), все происходим из Эдема. Вот только где он был? Говорят, где-то в Междуречье. Так что, как не крути, а все мы с Востока...
[/quote]

[quote=Alexander]Балты-язычники, а славяне-православные - ещё один стереотип!

     А как на счёт славян язычников, особенно в мешаной балто-славянской зоне и коих было не мало? Их ведь тоже крестили в католичество.

     А вспомните трёх виленских мучеников (которых чтит православная церковь), которых якобы убили язычники в 1347г. - языческие имена их типично славянские - Кумец, Круглец и Нежило (Антоний, Иоан и Евстафий в крещении).
[/quote]

    Что то тут не так - после крещения Киевской Руси прошло 400 лет, и на территории нынешней Беларуси все еще были язычники славяне? Тем более в больших количествах? Это что то новое в истории вообще и в истории православной церкви на Руси.

    С другой стороны, вполне возможно, что единицы (отделные семьи и небольшие общины), затаившиеся где нибудь в лесах и болотах может и были, но уж точно не в массовом порядке в славянских княжествах. Там ведь даже балтские племена ятвягов и другие в то время уже приняли православие, хотя были завоеванные только в конце 11 века- начале 12 века.

    Какие то славянские беженцы-язычники в литовских языческих землях, которые никогда не попадали в руки славянских православных князей - это уже другое дело. Такое могло быть - похожее позже было со староверами, бежавшими в ВКЛ и за Урал, на Поморье, и Сибирь.

**************************************************************************************

Дискуссии по разным вопросам истории Литовского Королевства и ВКЛ
http://kladoiskatel.5bb.ru/viewtopic.ph ... 254#p17254

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 25 Vas 2008 23:55 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
Šaltinis - M.Peleckis. Pavasario vėjai – ar Kosovas bus laisvas?

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=2

    Žygeivis, 2008 02 25 22:22

    Nepainiokit Vilniaus su Kosovu.

    Teisinga istorinė paralelė yra lyginti Kosovą su Mažąja Lietuva.

    Serbai užgrobė Kosovą 12 amžiuje, o vokiečiai Mažąją Lietuvą 13 amžiuje.

    Serbai 12-14 amžiuose Kosove įkūrė savo "valstybingumo lopšį", o vokiečiai lygiai taip pat Prūsijoje ir Mažojoje Lietuvoje 13-15 a. įkūrė Vokietijos imperijos "valstybingumo lopšį".

    1923 metais lietuviai surengė "sukilimą" ir atgavo šiaurinę Mažosios Lietuvos dalį. Tačiau pietinė Mažosios Lietuvos dalis liko Vokietijos valdžioje, o 1945 m. ją okupavo SSSR (1992 m. jau Rusija).

    1986 m. albanai suorganizavo pogrindinį judėjimą - „Nacionalinis Kosovo išlaisvinimo Sąjūdis“ ir po ilgo karo atgavo dalį savo etninių žemių (Kosovą), bet dar nemažai albanų žemių valdo slavai (ypač Makedonijoje).

Žygeivis, 2008 02 25 22:46


   Įdomus dėsningumas:

   Įvairūs "separatizmo priešai" ir serbiško Kosovo "gynėjai" pastoviai aiškina, kad dabar:

l) Lenkija "susigrąžins" Vilnių
2) Klaipėdą "atsiims" Rusija
3) Žemaitija (Dzūkija, Suvalkija, ...) atsiskirs nuo Lietuvos ...

   Tačiau nei vienas jų neparašė, kad dabar:

1) Lietuva susigrąžins Mažąją Lietuvą (pietinę dalį - Tilžę, Ragainę, Įsrutį, Gumbinę, Piliavą, Vėluvą, Pilkalnį, Stalupėnus, Darkiemį, Geldupę, Pakalnę (Gastus), Tvangstą (Karaliaučių), Aistmares, Vištyčio ežerą, ...) (aš jau nekalbu apie tikrąją Prūsiją)

2) Lietuva susigrąžins Rytų Lietuvą (Ašmeną, Krėvą, Lydą, Alšėnus, Gardiną, Naugarduką, Breslaują, Drūkšių ežerą, Vydžius, Pastovį, Rodūnę, Drują, Dysną, Narutį ir Naručio ežerą, Svyrius, Zietelą, Gervėčius, Geranainius, Iviją ...)

3) Lietuva susigrąžins Pietų Lietuvą (Punską, Seinus, Suvalkus, Raigardą, Vygrius, Baltstogę,...)

   Išvadas "kas yra kas" darykite patys.

Žygeivis, Lietuviui (?) jp, 2008 02 25 23:05


   Jei esi lietuvis, tai tau laikas sužinoti, jog lietuvių valstybingumo lopšys visų pirma yra Ašmena, Alšėnai ir Krėva, o tik po to Kernavė, Vilnius, Trakai, Medininkai, Kaunas, Lyda, Gardinas ...

    Ir visa tai senovinės baltiškos žemės, kurių rytinę dalį slavai jau užgrobė. Lygiai taip pat, kaip jie užgrobė albanų protėvių žemes.

Žygeivis, To jp, 2008 02 25 23:53

------------------------------- ---------------------
jp to Žygeivis, 2008 02 25 23:19
Tamstos žiniai, į istorinį Vilniaus kraštą (plačiąją prasme) ir įeina tavo paminėti Ašmena, Alšėnai, Krėva. Pasidomėk Vilniaus generalgubernijos ribomis carinėje Rusijoje ir 1920 m. taikos sutartimi su Tarybų Rusija.
------------------------------- ---------------------

    Aš puikiai žinau, kas yra istorinis Vilniaus kraštas - beje, pavadinimas atsirado tik po 1920 metų lenkų okupacijos.

    Istoriškai yra Ašmenos žemė - lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės "lopšys".

------------------------------- ---------------------
jp to Žygeivis, 2008 02 25 23:19
Beje, tavo teritorinės pretenzijos kertasi su baltarusių nacionalistų teritorinėmis poretenzijomis. Įvairių šalių nacionalistai niekada nepasieks kompromiso dėl teritorijų, nes visi jie siekia maksimumo. Tai sunkiai pagydoma liga ir tuo naudojasi didžiosios valstybės.
------------------------------- ---------------------

    Puikiai žinau jų pretenzijas - ir mes tam ruošiamės. Lukašenkos galas ne už kalnų, ir reikia "nemiegoti".

    O didžiosios valstybės niekada nekreipia dėmesį į mažųjų valstybių norus. Tiksliau pasakius, kreipia tik tada, kai joms tai naudinga. Vadinasi reikia "parengti" tokią situaciją, kad joms būtų naudinga palaikyti būtent mus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 31 Kov 2008 23:04. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 12 Kov 2008 18:10 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
Faktai


     1828-1878 metais Maišiagalos, Paberžės, Nemenčinės, Lavoriškių, Rudaminos, Juodšilių, Medininkų, Šalčininkų, Eišiškių, Nemėžio, Baltosios Vokės, Rukainių, Lentvario, Dieveniškių, Jašiūnų, Kalvelių, Turgelių, Gardino, Lydos, Breslaujos, Ašmenos, Seinų, Suvalkų, Augustavo ir kitos apylinkės kalbėjo tik lietuviškai, vaikai ir moterys nemokėjo lenkiškai.

     1923 m. Krokuvoje išleistos lenkų kalbos gramatikos žemėlapyje lenkų kalbos plotas arčiausiai Lietuvos pažymėtas tik dabartinėje Gardino srityje prie Nemuno (gerokai į pietus nuo Gardino) (Žr. Wilno I ziemia Wilenska, t.1, 1930, p. 229).

     Tai liudija ir caro laikų gyventojų surašymo duomenys (Sankt Peterburgo 1840 – 1890 m gyventojų surašymų archyvai), kur visame šiame plote namų kalba nurodyta “lietuvių”, originalo kalba “litovskij” (dar nurodoma šiek tiek vartotos žydų kalbos). Jokių kitų vartotų kalbų nenurodoma.

     Lietuviškai kalbėta iki Minsko, Balstogės, Karaliaučiaus ...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 26 Kov 2008 23:14 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
Šaltinis - Kartu su mitinguotojais Minske buvo sulaikyti ir LTV žurnalistai
Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ar ... &com=1&s=2

Baltarusijos ambasadoriui - Lietuvos nota
Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=2

Žygeivis, Pasiūlymas, 2008 03 26 22:22


      Štai mano pasiūlymai kaip vertėtų pertvarkyti Baltgudiją - "Bielorusią" (Paaiškinimas - Baltgudija vadinu suslavėjusių baltų etnines žemes):

     1. Lietuvos Valstybė, remdamasi 1920 metų liepos 12 d. sutartimi susigrąžina iš Lietuvos atimtas etnines lietuvių žemes (pagal 1920.07.12 nustatytas sienas) - Lietuva susigrąžina Rytų Lietuvą: Ašmeną, Krėvą,   Lydą, Alšėnus, Gardiną, Naugarduką, Breslaują, Drūkšių ežerą, Vydžius, Pastovį, Rodūnę, Drują, Dysną, Narutį ir Naručio ežerą, Svyrius, Zietelą, Gervėčius, Geranainius, Iviją ...

     2. Balgudija savo ruožtu atgauna savas etnines žemes, užgrobtas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Rusijos imperijos - visų pirma Smolensko sritį ir Briansko sritį.

     P.S. Tai Rusijos imperijos "griuvėsių", kurie liks po Rusijos imperijos galutinio žlugimo bei subyrėjimo, rengiamo būsimų pertvarkymų plano dalis.

Žygeivis, Justei, 2008 03 26 22:42
------------------------------- -------------------
Justė, Žygeiviui, 2008 03 26 22:27
     Nėra beveik jokios baltarusių tautos, tik avinų banda. Dalis yra beveik lenkai, daug didesnė dalis – beveik rusai, ir tarpusavyje nesutaria.

    O atsiiminėt kažką svajot dabar yra nesąmonė, nes mes negalim su niekuo kariaut. Lietuviai, kurie ten gyvena, galėtų persikelt į Lietuvą, jei nori. Galėtume truputį jiems padėt persikelt, ir viskas.
------------------------------- ------------------

    Kariauti (turiu omenyje, žinoma, Lietuvą) niekas ir nesirengia. Kam mums to reikia.

    Tokios problemos šiais laikais sprendžiamos kitais metodais. Tu neatkreipei dėmesį į tai, jog mano parašytos pastabos yra tik maža dalis didelių pertvarkymų plano, kuris bus įgyvendintas subyrėjus Rusijos imperijai.

Žygeiviui, 2008 03 26 22:55

     Mielasis pone, ar kartais nepastebėjote mūsų miškuose rusų tankų ir baltų arklių. Iš anksto dėkoju.

Žygeivis, Baltų arklių ieškotojui, 2008 03 26 23:01

    Laimi tas, kas iš anksto viskam pasiruošia, surenka reikiamą informaciją ir pasirengia tinkamą planą bei jo įgyvendinimo scenarijų.

    Štai pačių Rusijos specų svarstymai ir bandymai išvengti neišvengiamo. Jie irgi ne pirmi metai planuoja, kaip išsaugoti Rusijos imperiją (na o mes planuojame, ką reiks daryti atvirkštinio proceso metu):

Выборы в России
2000 год. Выпуск № 1.

А. И. Вдовин, В А. Корецкий

РАСПАД СССР И ПРОБЛЕМЫ НАЦИОНАЛЬНО-ПОЛИ ТИЧЕСКОГО РАЗВИТИЯ РОССИИ

     В литературе выдвинуто немало гипотез о причинах распада СССР [1]. Можно встретить ссылки на случайность произошедшего. Дескать, были бы у генерального секретаря Ю. В. Андропова здоровые почки, не было бы всей цепи событий, которая привела к распаду страны [2]. Союз можно было сохранить и в том случае, если бы между Б. Н. Ельциным и М. С. Горбачевым не возникло личной неприязни, роковым образом сказавшейся на судьбе СССР [3]. Куда как больше имеется авторов, усматривающих в распаде проявление некоей закономерности. На всеобщность претендует объяснение с опорой на так называемый закон энергетической неэффективности больших государств, согласно которому не только распался СССР, но идет распад России, распадутся США, Канада, Китай, Австралия [4].

    Tęsinį ieškokite Interne.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 29 Geg 2008 22:43 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
Источник - http://ru.delfi.lt/news/live/article.ph ... 9449&com=1

Aleksotas, to славянин,, 2008 05 29 22:38

    _И христианами предки белорусов стали раньше литовцев на 3 века_

    Совершенно верно.

    А теперь посмотри, милейший, на распространение католических костёлов к востоку от современной Литвы. С 14 века их там строили для новокрещенных литовцев. Самый отдаленный костел в 1387 г. был построен в Обольцах, под Оршой.

    Насчет восточных славян вы тоже правы. Фонетические отличия их стали появляться в эпоху их контактов с балтами, которые в течение времени были ассимилированы славянамию

    О голядах у Протвы пишут даже славянские хроники 11-12 веков.

    Именно под влиянием балтских языков в русском проявились полнолгасные формы _сторона_, _голова_ и пр. наряду со старыми формами _страна_, _глава_ и пр.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 04 Sau 2009 21:35 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
Kazimieras Garšva. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paribių vietovardžiai


Šaltiniai
http://www.google.lt/search?hl=lt&q=Lie ... t&aq=f&oq=

Šaltinis - http://www.ausra.pl/0823/garsva.htm

 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paribių vietovardžiai

(Pranešimas skaitytas konferencijoje “LDK kalbos, kultūros ir raštijos tradicijos”)

1. Įvadas

   Šio straipsnio tikslas – nustatyti, kiek pagrindinės tautybės etninės kultūros ir jos svarbiausios dalies – kalbos – išlaikymas priklauso nuo savo valstybingumo ir kitų aplinkybių. Dėl to baltų (lietuvių) kultūros reliktai tiriami šiuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės1 paribiuose:

   1) prieš maždaug 760 metų susikūrusioje Lietuvos valstybėje (Labguva, Vėluva, Ungura, Raigardas, Lyda, Alšėnai, Krevas, Medilas, Breslauja),

   2) karaliaus Mindaugo prie LDK prijungtuose iki 1263 m. (Tikocinas, Gardinas, Naugardukas, Valkaviskas, Slanimas, Nesvyžius),

   3) prie LDK prijungtuose 1269-1341 m. Traidenio, Vytenio ir Gedimino (dabartinės Latvijos paribys į pietus nuo Tervetės, Bauskės, Daugpilio ir tarp Drohičino, Bielsko, Kobrino, Pinsko, Brastos, Parčevo),

   4) karaliaus Mindaugo įtakoje buvusiose žemėse, prie LDK prijungtose Algirdo (Sebežas, Polockas, Mogiliavas, Minskas),

   5) prie LDK vėliau prijungtuose Vytauto,

   6) LDK niekad nepriklausiusiuose buvusiuose baltų plotuose (Pskovas, Tverė, Maskva, Tula, Riazanė, plg. Lietuva, 2008, 418).

   Svarbiausi seniausių baltų gyventojų ir jų kultūros, kalbos liudininkai – vietų vardai. Jie nesutampa su jokiomis LDK ribomis, kurios daug kartų keitėsi. Baltiškų vietovardžių pasitaiko ir vietovėse, kurios niekad LDK nepriklausė (Gdanskas–Varšuva, Tula–Maskva–Tverė–Pskovas ir kt.), ir nebėra pietinėje LDK dalyje už Rovno, Žitomyro, Kijevo, Černigovo.

   Baltų ir lietuvių ribos nelabai aiškios, tyrinėtojai jas pateikia nevienodai. Pavyzdžiui, L. Kurila (2005, 128) mano, kad lietuvių etninės ribos rytuose, XI-XIV a. rašytinių šaltinių duomenimis, eina pro Jesiką, Breslaują, Medilą, Lebedevą, Naugarduką. Tos žinios labai abejotinos: maždaug tokia kalbinė riba buvo ir XIX a. viduryje (plg. Lietuva, 2008, 226), bet per 800 metų ji tikrai labai keitėsi (plg. Stalšans 1958 ir kt.). Tie nesusipratimai kyla dėl to, kad rašytiniai šaltiniai nebuvo tikslūs, o archeologiniai duomenys nerodo aiškesnės kalbinės padėties.

2. Etninis vakarinis baltų ir lietuvių kalbų plotas

    Dabartiniame Lenkijos žemėlapyje daugiau baltiškos kilmės vietovardžių pastebime į vakarus ir šiaurę nuo linijos Elbliongas–Ylava–Ostrolenka–Balstogė. Čia yra ežeras Narie (plg. liet. nérti, nãras), prie jo gyvenvietė Ponary (taip slavinami ir Vilniaus Paneriai), Worliny (plg. varlynė), upės Lyna, Nida, oikonimai Wejsuny (plg. veisti + ūnai), Kaliszki, Kolno (plg. kalnas), Downary (= Daunõriai), Dojlidy (Dailidės), Protasy (toks pat kaimas yra Vitebsko sr. prie Dysnos; jis pramintas pagal lietuvišką pavardę Prótas).

    Į šiaurę nuo šių vietovių baltizmų yra žymiai daugiau: Mingajny, Kiwajny, Galajny, Moltajny, Smolajny, Rogajny, Wiżajny (priesaga -ainiai, -ainis, -ainė), Kierwiny, Galiny (Galiniai), Kiertiny (Kertiniai), Tolkiny, Gierkiny, Wilczyny (priesaga -iniai), Wozlawki (-laukis), Lankiejmy (-kiemis), Pluszkiejmy, Żytkiejmy, Warnikajmy (Varnikaimis), Korsze (Kuršiai), Galwuny (Galvūnai), Straduny, Mieruniszki, Prudziszki, Gulbieniszki, Szypliszki, Trakiszki.

    Seinų ir Punsko krašte tarp Berznyko ir Eglinės dauguma vietinių gyventojų čia jau bent 600 metų kalba tomis pačiomis lietuvių šnektomis – pagrindinio lietuvių kalbos ploto tęsiniu. Per 95% kaimų pavadinimų (ir visi kiti vietovardžiai) čia yra lietuviškos kilmės ir lietuviškai vadinami, o rašomi naujomis aplenkintomis formomis: Žagãriai (ofic. Żegary), Klevaĩ (Klejwy), Vilkapėdžiai (Wiłkopedzie), Vaĩtakiemis (Wojtokiemie), Šlýnakiemis (Szlinokiemie), Ožkìniai (Oszkinie) ir kt.

    Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vỹslą, Nãrevą, Váršuvą, Mìnską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliáučiaus, Geldãpės, Suválkų, Knìšino, Balstogės, Valkavỹsko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Júodąją Ánčią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vỹgrių vienuoliai), 1920 metais – Bérznyką, Degučiùs, Seinùs, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Arãdnykus, Žagariùs, Klevùs, Vilkapėdžius, Raĩstakiemį (Raĩstinius), Séivus, Kalinãvą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai.

    Per paskutinius aštuonis šimtmečius lietuvių kalbos plotas sumažėjo maždaug trigubai – nuo 200 000 km2 iki 65 000 km2. Išnyko du trečdaliai seniausių iš gyvųjų indoeuropiečių šnektų. Didžiausi jų plotai sunyko XVII–XIX amžiais, ypač 1861–1904 metais ir vėliau. Tuo laikotarpiu (1865 metais Rusijoje ir 1866, 1872 metais Vokietijoje) buvo uždrausta mokyti lietuviškai, gimtosios vietinių žmonių kalbos nevartojo valdininkai, pakraščiuose – ir bažnyčia.

    Mažosios Lietuvos lietuvių kultūra iš esmės sunaikinta per aštuonis dešimtmečius (1862–1944 metais). Dėl 1709–1711 metų maro Mažojoje Lietuvoje išmirė apie pusę (150 000) lietuvių, o uždraudus lietuviškas mokyklas vien 1864–1925 metais lietuvių skaičius, oficialiais duomenimis, sumažėjo daugiau kaip perpus (78 000). Sprendžiant iš lietuvių pamaldų nykimo, 1719–1902 metais Mažojoje Lietuvoje buvo suvokietinta maždaug 100 km ilgio ir 50 km pločio teritorija. Lietuvininkų prašymai nepersekioti jų gimtosios kalbos (1869 m. dėl to pasirašė 27 773 lietuvininkai) Vokietijos planų nepakeitė.

   Seinų ir Pùnsko kraštas neabejotinai yra etnografinės Lietuvos ir senojo lietuvių kalbos ploto tiesioginis tęsinys. Tai liudija ne tik istorijos, bet ir kalbos duomenys. Nemaža tarmės diferencija rodo jos archajiškumą, o iki šiol išlikęs sutapimas su kitomis lietuvių šnektomis už sienos – tapatumą ir bendrą kilmę su gretimu lietuvių kalbos plotu. Seinų ir Punsko krašto lietuvių tarmė pietryčiuose ir šiaurės vakaruose skyla į dvi dalis: pietinių aukštaičių, arba kitaip – vakarinių dzūkų (apie 40 kaimų), ir vakarų aukštaičių kauniškių (9 kaimai, riba eina į pietus nuo Ramonų̃, Giluĩšių). Pietrytinėje tarmės dalyje nuo punskiškių (per 30 kaimų) dar atsiskiria seiniškiai (8 kaimai), kurie nekietina minkštųjų priebalsių c, dz.

    1919 metais Lenkija užėmė Seinų kraštą ir uždarė 9 lietuvių draugijas (buvo 1300 narių), 2 gimnazijas su 233 mokiniais, pradžios mokyklą su 75 vaikais, o netrukus Seinų apskrityje – per Pirmąjį pasaulinį karą ar tuoj po jo įsisteigusių 15 lietuviškų mokyklų su 657 mokiniais. Iki 1925 metų lietuviai trijose parapijose vis dar prašė atidaryti 30 lietuviškų mokyklų su 1500 vaikų. 1919 metais suimta 18 Lenkijai neprisiekusiųjų seniūnų, 1926 metais nuteisti 25 lietuvių veikėjai.

    1919 metų rugpjūčio mėnesį vadinamąjį Suválkų trikampį atskyrus nuo Lietuvos, buvę dvikalbiai lietuviai tarp Bérznyko ir Vìžainio (pietinėje Seinų krašto dalyje) nutauto, o vienkalbiai dėl mokyklų, po 1975 metais atsiradusios televizijos įtakos daugiausia tapo dvikalbiai. Per hitlerinę okupaciją apie pusę Punsko ir jo apylinkių lietuvių buvo iškelti į Lietuvą (iš Bùbelių, Bùrbiškių, Burokų̃, Didžiùlių, Paliūnų kaimų – 72–90%); po karo ne visi begrįžo.

    Suvalkų vaivadijos šiauriniame pakraštyje išsilaikė apie 20 000 vietinių gyventojų, kurie iki šiol drįsta save laikyti lietuviais ir dažniausiai tebekalba gimtąja kalba. Lenkijos pasienyje (prie Lazdìjų ir Marijámpolės rajonų) yra apie 60 kompaktiškiau lietuvių gyvenamų vietovių, kurias iš vakarų ir pietvakarių maždaug riboja linija Budzìskas (Būdiškės), Veselãvas, Klevaĩ, Mõrkiškė. Tas plotas yra 40 km ilgio ir ties viduriu platėdamas siekia 10–15 km pločio (įeina į Suválkų vaivadijos Sein, Pùnsko ir Šìpliškių valsčius). Maždaug iš 1130 Punsko ir 4700 Seinų miestelių gyventojų apie 900 ir 1000 (80% ir 21%) yra lietuviai. 1967 metais tame krašte dar buvo devynios pradinės lietuviškos mokyklos, 1978 metais – 4 aštuonmetės ir 2 pradinės. Dar 12 mokyklų lietuviams dėstyta gimtoji kalba kaip dalykas: Arãdnykuose, Klevuosè, Krasnagrūdojè, Krasnavè, Pùnsko žemės ūkio mokykloje, Seinų licėjuje ir 2 aštuonmetėse mokyklose, Smalėnuose, Suválkuose, Šimanovìznoje, Žãbariškėse (1967 metais dar dėstyta Juodẽliškėje, Lumbiuosè, Paliūnuose, Radžiūčiuose, Šlýnakiemyje).

   „Sustambinus“ mokyklas, be licėjaus, liko 4 aštuonmetės mokyklos dėstomąja gimtąja ir lenkų kalba. Šios mokyklos yra lietuviškos daugiau pagal mokinių tautybę ir kalbą: vadovėlius jie turi vartoti parašytus lenkų kalba, lenkiškai jiems dėstomi mažiausiai 4 dalykai. Jei Lietuvos lenkai sudaro maždaug 0,005% visos lenkų tautos, Lenkijos lietuviai – 0,01% lietuvių tautos, t. y. lietuvių tautos dalis nuošimčiais Lenkijoje dvigubai didesnė. Be to, jie nėra pakeitę savo tautybės, kalbos ir gyvena savo etninėse žemėse.

3. Etninis rytinis lietuvių kalbos plotas

    Rytinių baltų kalbų plotą ir jo istoriją sunku tiksliai nustatyti. Remdamiesi kalbos duomenimis (oikonimija) ir archeologija bandome pateikti naujų dalykų apie XIII–XIX a. lietuvių gyventus plotus dabartinėje Baltarusijos Respublikoje.

    Prof. Z. Zinkevičius (2005, 226-232) pastebėjo, kad iki XII a. vidurio Polocko kunigaikštijos ribos buvo pasiekusios maždaug Breslaujos–Naručio ež.–Zaslavlio–Naugarduko liniją ir įsiveržė į etnines lietuvių žemes. Bet po kelių dešimtmečių Kijevo Rusia susilpnėjo, o Lietuva sustiprėjo ir stengėsi sujungti į vieną valstybę buvusias baltų žemes su baltų kalbų salomis. Apie Gardiną, Ščiutiną, Lydą, Nalibokus, Krevą ir kitur ėmė vyrauti lietuvių kalba. XIII a. pradžioje kunigaikštis Erdvilas daug savo bajorų ir karių įkūrė dėl totorių antpuolių ištuštėjusiose slavų žemėse, kurie per kelis amžius prarado savo kalbą. Tų persikėlėlių pėdsakai išliko lietuvių kilmės toponimuose, daugiausia dvarų, gyvenviečių pavadinimuose (Zinkevičius 2005, 227). XIII ir XIV–XVII a. gyvenvietes, kai dauguma jų kūrėsi, nelengva atskirti. Bet abejotina, ar tiek daug lietuviškos kilmės oikonimų dabartinėje Baltarusijoje būtų išlikę, jeigu jų reikšmės būtų nesupratę vietiniai gyventojai.

    Šiame straipsnyje pirmą kartą lietuvių kalbotyroje panaudoti nauji šaltiniai (Назвы населеных пунктаў Рэспублікі Беларусъ. Мінская вобласцъ, 2003; Гродненская вобласцъ, 2004), kurie baltarusių kalbininkų laikomi tiksliausiais. Oikonimai pateikiami pagal juose pateikiamą transliteraciją: lotynišką abėcėlę (išskyrus garsus g ir e, kurie autentiškai išlaikomi pagal lietuvių kalbos transliteraciją).

    Didelis rašytinių oikonimų trūkumas yra tas, kad nuo XI a. buvo rusinami, nuo XVI a. – lenkinami, dabar – ir baltarusinami. Slaviškomis abėcėlėmis baltiški vietovardžiai retai užrašyti tiksliai. Net dabartinės Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietų vardai buvo smarkiai iškraipomi (Dubingiai – Dubinki, Adutiškis – Gadutiški, Kėdainiai – Kejdany, Kaunas – Kovno, Molėtai – Malaty, Nemenčinė – Nemiančyn, Švenčionys – Svenciany, Trakai – Troki, Tverečius – Tverač ir t. t.), todėl slaviškuose raštuose tikslesnių baltiškų formų galima rasti tik mažiau, bet ne daugiau. Baltiški ir lietuviški vietovardžiai slavinti pagal tam tikrus dėsnius ir tai šiek tiek palengvina atpažinti ir atkurti autentišką formą.

    Kuo arčiau pagrindinis lietuvių kalbos plotas ir kuo ilgiau lietuvių kalba toje apylinkėje buvo išlaikyta, tuo daugiau lietuviškų ar turinčių lietuviškų formantų oikonimų. Dėl to pateikiamoje lentelėje jie išdėstyti trimis grupėmis: esantys pasienio rajonuose su dabartine Lietuvos Respublika (oikonimai čia pateikti iš penkių kiekvieno rajono apylinkių), esantys antrame rajone nuo LR sienos, t. y. pirmųjų rajonų atskirti (oikonimų čia pateikta iš trijų apylinkių), ir iš dar tolimesnių rajonų (čia oikonimų pateikta iš vienos apylinkės, kur jų yra daugiau).

    Tuose plotuose, kur lietuvių kalba dominavo iki XIX a., dažniausiai yra nuo 60% iki 90% lietuviškų ar su lietuviškais formantais oikonimų, kur lietuvių kalba vartota iki XVIII a., yra apie 30–59% oikonimų, kur lietuvių kalba vartota iki XVI–XVII a., yra apie 10–29% oikonimų, o kur ji gyvavo nuo XIII a. iki XV a. – gali būti nuo vieno iki devynių procentų lietuviškų oikonimų. Šis skirstymas yra labai sąlygiškas ir turi daug išimčių, priklausomai nuo atsiradusio slaviakalbio ploto (plg. Drūkšiai, Kreva, Miorai ir t. t.), nuo lietuviškos salos dydžio ir kalbos gyvavimo sąlygų (kunigų, dvarininkų, mokytojų palanki ar nepalanki laikysena), nuo atstumo iki polonizacijos ir rusinimo centrų (Vilnius, Naugardukas, Gardinas, Breslauja ir t. t.).

    Oficialūs Gudijos oikonimai išlaikė lietuviškų žodžių šaknis, priesagas, priešdėlius. Pavyzdžiui, Astravo apylinkėje yra Jedaklani (Juodaklõniai), Mikli (t. y. Mìkliai, plg. miklùs „vikrus, mitrus“, DLKŽ 388), Ažurójsci (Ažùraistis, už raisto esanti vietovė), Alginiány (Alginiónys), Jakientány (Jokintónys), Mackany (Mackonys), Mižány (Miežionys), Bialkìški (Belkìškės), Lìpniški (Lìpniškės), Sabialì (Sabẽliai), Trakíeli (Trakẽliai, plg. trãkas „pakilesnė miško aikštė, iškirsta ar išdegusi miško vieta“, DLKŽ 851), Dzirmùny (Dirmūnai), Milaišuny (Mileišiūnai), Kieliójci (Keliúočiai), Radziulì (Radziuliai), Svìrščyna (Svir(k)štynė, Svir(k)štỹnė) (plg. švirkšti „trykšti, čirkšti“), Juzulína (Juozulỹnė)2 (Nazvy 1, 58-60).

1 lentelė

Lietuviškos kilmės oikonimų procentas Gudijos vakarų dalyje


Lentelę žiūr. čia: http://www.ausra.pl/0823/garsva.htm

(Bus daugiau)

Kazimieras GARŠVA

1 Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos valdovai Mindaugas, Vytautas buvo gavę ir karaliaus karūnas, valstybė turėjo ir karalystės požymių.

2 Plačiau apie šio krašto tikrinius vardus žr. Gervėčiai 1970, 259-287.

------------------------------------------------------------------------------------

Šaltinis - http://www.ausra.pl/0824/Garsva.htm

   Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paribių vietovardžiai
   (Pranešimas skaitytas konferencijoje “LDK kalbos, kultūros ir raštijos tradicijos”)

   (Tęsinys. Pradžia „Aušros“ 23 nr.)


   Gardino srities pasienio rajonuose ir kitų apylinkių lituanizmai yra panašaus tipo, pvz.: Aveny „Avinaĩ“, Bolniki „Balininkai“, Gryškoici „Griškaičiai“, Symaneli „Simonėliai“, Mackely „Mackẽliai“, Karveli „Karvẽliai“, Černiški „Černiškės“, Kuliški „Kuliškės“, Linkiški „Linkiškės“, Rudziški „Rūdiškės“, Sasaniški „Sasaniškės“, Jurčuny „Jurčiūnai“, Valaikuny „Valeikūnai“, Miašliany „Mėšlūnai“, Varniany „Varnionys“ (Astravo r. Varnionių apyl., p. 60-62), Gerviaty „Gervėčiai“, Giry „Girios“, Grodzi „Gruodžiai“, Kereli „Kerẽliai“, Knistuški „Knistùškės“ (plg. knisti), Macki „Mõckos“, Miciuny „Miciūnai“, Pelegrynda „Pelegrinda“ (plg. pelė, grindà), Popiški „Pãpiškės“, Rymdziuny „Rimdžiūnai“, Sakalojci „Sakalaičiai“, Sorgaucy „Sargautai“, Šviajliany „Šveilėnai“ (Gervėčių apyl., p. 64-65), Blikany „Blėkóniai“, Kiermialiany „Kirmėlėnai“, Kumpiany „Kumpėnai“, Rukšany „Rukšėnai“, Vaviarany „Voverėnai“, Jarosiški „Jarõsiškiai“, Sieliščy „Sėliškiai“, Stasiukiški „Stasiukiškiai“, Šuneliški „Šuneliškės“ (plg. šunẽlis + išk), Dainavà, Labeli „Labẽliai“, Palušy „Palūšė“, Parakici „Parakitė“, Rymuni „Rimuniai“, Smilgi „Smilgiai“, Trajgi „Treigiaĩ“ (plg. treigỹs „tris žiemas mitęs gyvulys“, DLKŽ 854) (Gudagojo apyl., p. 66-68), Apušyny „Apušynai“, Panarcy „Panarčiai“, Preny „Prienai“, Golniški „Gálaiškiai, Galinìškiai“, Kiemeliški „Kiemẽliškės“, Klevaciški „Klevacìškės“, Kukeniški „Kukenìškės“, Kuciški „Kùciškės“, Pinaniški „Pinanìškės“, Saviški „Saviškiai“, Trakišča „Trakìškė“, Verdziališki „Verdelìškės“ (šioje apylinkėje oikonimų su priesaga -išk- daugiausia), Dauciuny „Daučiūnai“, Nekrašuny „Nekrašiūnai“, Strypuny „Strypūnai“, Šadziuny „Šadžiūnai“, Scipiny „Stipinaĩ“, Drauneli „Draunẽliai“, Margeli „Margẽliai“, Staskeli „Staskẽliai“, Svirany „Svyronys“, Taliušany „Toliušónys“ ir t. t. (Kiemeliškių apyl., p. 69-72).

   Vietovardžių priesagą -išk- turėjo vien lietuviai. Kalbininko J. Safarevičiaus paskaičiavimu, dabartiniame lietuvių kalbos plote šią priesagą turi nuo 12% iki 45% valsčiaus gyvenviečių. Taigi rytuose, kur šių oikonimų ne mažiau kaip 12%, lietuvių kalba galėjo būti prarasta neseniai, o kur šių vietovardžių 4-12%, yra senojo lietuvių kalbos ploto riba. Ji maždaug sutampa su katalikų-stačiatikių bei rytų Lietuvos pilkapių (kur mirusieji deginti) ir krivičių pilkapių (kur mirusieji nedeginti) ribomis (plg. Zinkevičius, Luchtanas, Česnys 2006, 110-111). Mūsų surinkti duomenys rodo, kad senasis lietuvių kalbos plotas siekė Ainą, Minską. Minsko rajono Ščomyslicos apylinkėje yra Antaniški, Senicos – Mačulišcy (Mačiulìškės), Petriškių – Piatryški, Maladečinos rajono Aleknovičių apylinkėje – Rusališki, kur oikonimai su priesaga -išk- sudarytų 5-6%, o Klecko rajono apylinkėje Krasnaja Zviazda – Biadniški (taip pat Radzimonty), kur -išk- sudarytų 9% (Nazvy 2, 212, 314, 319, 321).

   Tarp išnykusių 90 Maladečinos rajono kaimų lituanizmų yra 14 (15%) (Nazvy 2, 296-297). Valažino rajono oikonimai Gudy, Salciny (Nazvy 2, 127-128) liudija, kad lietuviškai kalbėta ir kitame (dešiniajame) Beržuonos krante. Vietovardžiai Meškuci (Valažino r. Pralnikų apyl., Ašmenos r. Alšėnų apyl.), taip pat Kaimincy, Laukiniki (Įvijos r.) rodo, kad lietuviškai kalbėta XVI-XVII a. Sudėtiniai oikonimai Boltup „Baltupỹs“, Vištoki „Vìštakiai“ (Ašmenos r., Nazvy 1, 98, 100), Baltaguzy „Baltagūžiai“, Rudašany „Rudašoniai“ (Medilo r., Nazvy 2, 340, 346), Beržalaty „Beržalotai“ (Gardino r., p. 170), Lyntup „Lentupis“ (Įvijos r., p. 234), Jedaklani „Juodakloniai“ (Astravo r., p. 59) ypač aiškiai patvirtina savo kilmę būtent iš lietuvių kalbos.

4. Buvę rytų baltų kalbų plotai
   
   Dabartinėje Baltarusijoje yra maždaug po 2000 baltiškos kilmės oikonimų ir antroponimų. Daugiausia yra vietovardžių su lietuviškomis priesagomis. Pagal paplitimų skaičių juos galima skirstyti į tris grupes: 1) kurių su pasikartojimais yra 656, 424 (-iški, -uny), 2) nuo 188 iki 107 (-ūny, -uki, -eli, -eiki), 3) nuo 43 iki 17 (-uci, -oici, -uli, -ini, -eni) (Biryla, Vanagas 1968). Pagal išsidėstymą oikonimus su lietuviškos kilmės priesagomis sąlygiškai taip pat galima skirti į tris grupes: 1) paplitusius beveik visoje Baltarusijos teritorijoje (visų tipų lietuviškų vietovardžių yra arčiau Lietuvos), šiai grupei priklausytų priesagos -any, -uki, 2) paplitusius daugiausia vakarinėje dalyje (-uny, -eiki, -uci), 3) paplitusius beveik visoje vakarinėje dalyje (-iški, -eli ir kt.). Baltarusijos rytuose daugiau oikonimų su lietuviškomis priesagomis šiaurėje iki Vitebsko, į pietvakarius nuo Gomelio. Tai gali rodyti šių vietų skirtingą kalbinę raidą ir vėlesnį slavėjimą. Kuo senesnis laikotarpis, tuo mažiau apie jį yra duomenų ir sunkiau tiksliai kalbų ribas nustatyti. Jos keitėsi, kalbų paribiuose buvo vartojamos dvi ir daugiau kalbų. Kalbotyrai svarbiausi yra ne archeologijos bei kitų mokslų, o toponimijos (ypač hidronimų) duomenys. Pagal juos išvesta istorinė baltų kalbų riba (II-I tūkstantmetis prieš Kristų) – ji labiausiai keitėsi. Vandenvardžius baltų kalbomis galėjo praminti seniausi tų vietų gyventojai.

   Gyvenamųjų vietų vardų studijos rodytų, jog dabartinėje Baltarusijos šiaurėje galima skirti šiuos plotus:

   1) nuo dabartinės Lietuvos Respublikos sienos iki linijos Pliusai, Zarača, Delekas, Kazėnai, kur yra nuo 90% iki 60% oikonimų lietuviškos kilmės,

   2) iki Drujos, Miorų, N. Paguosčio, Juodžių valsčių imtinai (60-20% lietuviškų oikonimų),

   3) iki Verchnedvinsko, Armanavičių, Gluboko valsčių (5-1% lietuviškų oikonimų),

   4) iki Obolės, Ūlos, Obolcų, Toločino, kur yra lietuviškų hidronimų ir oikonimų, antroponimų, 5) iki Rusijos Smolensko srities.

   Minėtose teritorijose ir net to paties valsčiaus dalyse lietuviškų ir pralietuviškų (baltiškų) vietovardžių skaičius nevienodas, jie pasiskirstę netolygiai. Didesnė lietuviškų vietovardžių koncentracija rodo, kad tose vietose lietuvių buvo daugiau ir jie ilgiau išsilaikė (Ikaznės-Juodžių, Perebrodės, Drujos ir kiti valsčiai).

   Iš surinktų 1500 Dysnos apskrities oikonimų lietuviškos kilmės vietovardžių aptikta apie 100 (6,6%). Iš tikro jų yra daugiau: dalis labiau suslavinta, išvesta ir juos sunku atpažinti. Arčiau Lietuvos Respublikos ir Breslaujos esančiose apylinkėse lituanizmų yra daugiau: pavyzdžiui, Ikaznės parapijoje (Teterkovkos apylinkėje) ir tarp dabartinių kaimų pavadinimų lituanizmai sudaro dar apie ketvirtadalį (25%): Aukšlỹs (Uklia), Bijeĩkiai (Bijeiki), Dervanìškiai (Dervaniški), Kamšà (Kumša), Kliausaĩ (Kliavsy), Pasiùtiškės (Posiutiški), Pažardžiaĩ (Požardje), Petkūnai (Petkuny), Sparūnai (Sporuny), Šakalỹnė (Šokoleuščina), Šiaulėnai (Šauliany), Vãrai (Vary) ir t. t.

   1782-1783 m. Breslaujos dekanato vizitacijos lenkiškai užrašytais duomenimis, Drujos parapijoje buvo šie aiškesni lietuviškos kilmės oikonimai (27%): Aršele „Aršeliai“, Druja, Drujka, Jaja „Jauja“, Jodkovščyzna „Juodkynė“, Obolonie, Ovsiuki „Ausiukai“, Podhaiščyzna „Pagojis“, Poviacie „Pavietė“, Pucinovo, Pupinovo, Puškele „Puškeliai“, Raksniovo, Rovbie „Raubiai“, Rudaki „Rudokai“, Stašule „Stačiuliai“, Svilkovo, Šalcinovo, Šarkele „Šarkeliai“, Vaise „Vaisiai“, Viata „Vieta“, Zubry „Zubrai“.

   Tarp Verchnedvinsko ir Polocko galėtų būti tokie lietuviški vietovardžiai: Kaziulỹnė (Kozulino), Žiaunavà (Ževnovo), Raštavà (Raštovo), Ežỹnė (Azino), Daũgnoriai (Dochnary). Rytinėje Baltarusijos dalyje tarp Polocko, Vitebsko ir Baltarusijos-Rusijos sienos taip pat yra šiek tiek lietuviškos (būtent lietuviškos, ne tiek baltiškos) kilmės hidronimų ir oikonimų, kurie tęsiasi ir Rusijos teritorijoje: Šerkšniaĩ (Šeršni), Ūdvietė (Udviaty), Ūsviečiai (Usviaty) ir kt. Šarkovščinos rajone yra per 20 oikonimų, kurie turi lietuvišką šaknį ar priesagą: Abalon’ (plg. obuolys), Biarnaty (plg. bernas), Gernuty (< Gernučiai), Girsy (plg. girdėti), Jody (< Juodžiai), Kaušeleva (plg. kaušas), Kaukli (plg. kaukti), Labuti (< Labučiai), Svily (Svilai, trys vietovės), Šarkovščina (plg. šarka, sl. soroka). Oikonimai Bialiany (< Bielėnai), Galava (plg. galas), Mišuty (< Mišuta, Mišučiai), Palialeiki, Radziuki, Pramiany (plg. priemenė), Rudava (plg. rudas), Vasiuki turi priesagas -any (< -onys, -ėnai), -ava, -eik- (< -eikiai), -uk-, -ut-.

   Obolcais lietuvių ir baltų plotas rytuose nesibaigė. Šiame didžiuliame plote, maždaug 20 kartų viršijančiame vakarinius rajonus ir bent penkis kartus – centrinius, lituanizmų yra žymiai mažiau, nes kraštas seniau nutauto. Pateikiame apie pusę naujų hidronimų ir gal pirmąkart – šiek tiek oikonimų. Čia pateikiamą tikrinių žodžių interpretaciją laikome hipotetine, nes jie daugiausia galėjo skirtis nuo dabartinių baltų kalbų, o daugiau kaip per tūkstantmetį ypač smarkiai pasikeitė ir integravosi į rusų kalbą.

   Maždaug 50 km į pietryčius nuo Maskvos yra vietovardžiai, susiję galbūt ir su Lietuvos vardu – upelė Lietovka (tokia pat, kaip Jonavos r. Upninkų apyl.), gyvenvietė Lietovo (Lietava), prie Šventojo ežero (Sviatoje) – vėl Gryva, Kerva, už Lietaukos (Lietavos) – Olšany (Alšėnai). Baltų sala neabejotinai ilgiau išsilaikė ir į pietryčius nuo Kalugos (Tulos sr.). Greta vandenvardžių Upa, Plava (plg. plauti, la. pļava), Čerepet’ (plg. kerpėtas), yra oikonimai Župan’ (Ažu-upanė), Arany, Litvinovo, Lokno, Šaškino (Šeškinė?).

   Į pietus nuo Novgorodo VII a. buvo sudegintos Tušemlios ir kitos baltų gyvenvietės. Maždaug 30 km į pietus liko, rodos, ne tik baltiški hidronimai (Udino ir kt.), bet ir oikonimai (Eglino, Gryva, Ovin, Šilovo). Mūsų pastebėti 25 stambesni baltiškos kilmės vandenvardžiai neabejotinai patvirtina archeologų nuomonę (Zinkevičius, Luchtanas, Česnys 2005, 30), kad periferinis baltų plotas šiaurėje už Pskovo ir Toropeco tęsėsi ne tik iki Ilmenio ežero ir Novgorodo (Naugardo), bet ir iki Ladogos ežero ar dabartinio S. Peterburgo. Ten yra Požupinka, Svir’, Važinka. Prie Novgorodo tokių vietovardžių daugiau: Eglinka, Kol’p’, Lid’, Loknia, Mda, Pola, Šelon’, Šlina, Tosna, Želča, Žukopa.

   Naugardo (Novgorodo) žemėje V. Toporovas (Τопоров 2001: 15-22) nustatė 74 hidronimijos baltizmus. Mes pridėtume dar 8: Egl-in-ka (plg. Lietuvos Respublikos ribose likusios Aukštaitijos upelių vardus Eglynas, Eglìnis, eglynas „eglių miškas“), Kol’p’ (plg. Kùlpė, Kalpė, kulpėti „mušti, uiti“, bet ir ryt. sorbų kolp’ „gulbė“), Lid’ (Líedis, Liedỹs, Lydà, Lydẽkis, liedýti „laistyti“, lýdyti „sulyti, laikyti lietuje“, lỹdis „1. ištisinis vyksmas, bėgis, eiga; 2. núo-lydis, nuolaidumas“, lydỹs „lydeka“), Pola (Pal’à, pãlios „užakusių ežerų vietoje didelės pelkės“, lat. palas „pelkėtas ežero krantas“, dakų pala „bala, pelkė, raistas“), Šlina (Šlýna, šlynas „molis, iš kurio žiedžiami puodai“). Peterburgo srityje yra Pož-upin-ka (plg. Pažemỹs, pažemys „kalno papėdė, apačia“, Ùpė, Upýtė, Upẽlė), Svir’, Važ-in-ka (plg. Vãžis, Važ-upỹs, vãžis „išeiginės rogės“, važ-iúoti).

   Apie Naugardą yra per 80 baltiškų hidronimų. Jų gali paaiškėti ir daugiau, plg. Žuk-opa (Жук-опа, pirmasis dėmuo sietųsi su baltų *žuka „žuvìs“, Žuvìnė (ar priešdėliu ažù- > žù-, plg. Žùpė < (A)Žù-upė), antrasis dėmuo – su žinoma upe (upa, *apē). Dėl to Naugarduko krašto pietinę dalį yra pagrindo jungti prie baltų krašto. Jis Lietuvos valstybei nepriklausė ir nebuvo jos kolonizuojamas. Dėl kalbų kontaktų, persikėlusių suslavėjusių baltų toks didelis vandenvardžių skaičius vargu ar galėjo atsirasti (už Naugardo žemę 10 kartų didesnėje Lietuvos Respublikoje yra tik 30 galimos finougrų kilmės vandenvardžių).

   Kompaktiškas baltų kalbų plotas rytuose dabar daugiausia išliko šiaurėje, iš dalies lygiuodamas su Baltijos jūros pakraščiu. Pietinis Baltarusijos pakraštys tarp Bresto ir Bobruisko, priskiriamas senosioms baltų žemėms, nuo Naugardo žemės skiriasi dviem ypatybėm:

  1) baltiškų hidronimų čia yra gal net mažiau (jie išsamiai išnagrinėti), bet jie apima didesnius vandens telkinius,

  2) čia daugiau baltiškų oikonimų, kilusių iš antroponimų ir galinčių liudyti kiek ilgesnį baltų kalbų išlikimą.

5. Apibendrinimas
   
   Baltų ir lietuvių kalbos išlaikymas priklausė nuo šių aplinkybių:

   – atstumo nuo pagrindinio kompaktiško lietuvių kalbos ploto;
   – paribio arealo gyventojų skaičiaus, jų kompaktiškumo;
   – sąlygų kalbai funkcionuoti (švietimas, tikyba, administracija) – tai yra susiję ir su valstybingumo išlaikymu;
   – asimiliacijos procesų pradžios, eigos, trukmės.

   Dėl visų šių aplinkybių niekad LDK ir Lietuvos Respublikai nepriklausę plotai gali būti geriau išlaikę savo kalbą negu seniau trumpai jai priklausę. Mūsų vietovardžių studijų duomenimis, rytų baltų kalbų senasis plotas buvo labiau nutolęs į rytus (tarp Maskvos-Kursko) ir į šiaurę (prie Ilmenio ežero).

   Vietovardžiuose atsispindi baltų kalbų, tarmių skirtumai, jų kontaktai, asimiliacijos laikas, trukmė, kontaktuojančių kalbų ypatybės.

   (Pabaiga)

   Kazimieras GARŠVA

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007