Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Įvairūs religiniai kalendoriai (katalikų, pravoslavų, musulmonų, budistų, kinų, indų, japonų, ...)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Įvairūs kalendoriai, runos, rašmenys, matų sistemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Įvairūs religiniai kalendoriai (katalikų, pravoslavų, musulmonų, budistų, kinų, indų, japonų, ...)

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Įvairūs religiniai kalendoriai (katalikų, pravoslavų, musulmonų, budistų, kinų, indų, japonų, ...)

Parašytas: 31 Gru 2007 18:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27091
Miestas: Ignalina

Sausio 1-ąją ne visiems išauš 2008 metai

Eglė Digrytė, http://www.DELFI.lt
2007 gruodžio mėn. 31 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=15442131

Gruodžio 31-osios vakarą, laikrodžiams mušant vidurnaktį, šampano taures už ateinančius metus kelia ne visi Žemės gyventojai. Mat jie vadovaujasi ne mums įprastu kalendoriumi, pagal kurį Naujieji prasideda sausio 1 d. Kai kurių kraštų gyventojai metų pradžią švenčia ne tik kitais mėnesiais, bet ir skaičiuoja 1386-uosius ar 5768-uosius.

Valstybei – vienas, tikintiesiems – kitas kalendorius

Metų virsmo šventės data priklauso nuo naudojamo kalendoriaus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, naudojančių Grigaliaus kalendorių, ši šventė minima sausio 1 dieną.

Grigaliaus kalendorius yra Saulės kalendorius, paremtas Žemės apsisukimo apie šią žvaigždę reguliarumu. Popiežiaus Grigaliaus XIII įsakymu jis pradėtas naudoti nuo 1592 m. Kai kurios šalys, tarp jų – ir Lietuva su Lenkija, šį kalendorių priėmė iš karto. Protestantiški kraštai laukė apie porą amžių, Rusija prie jo perėjo tik po Spalio revoliucijos.

Naujo kalendoriaus prireikė norint panaikinti imperatoriaus Julijaus Cezario įvesto kalendoriaus, kuriame metai yra 11 min. 14 s per ilgi, netikslumą. Šį skaičiavimą buvo sukūręs egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas. Kalendorius įsigaliojo nuo 46 metų prieš mūsų erą.

Iki tol romėnai metus skaičiavo „nuo pasaulio sukūrimo“. Metų pradžia buvo laikomas kovas, skirtas karo dievui Marsui. Kovo 1-oji, kaip naujų metų pradžia, kai kuriose Vakarų Europos valstybėse buvo švenčiama iki VIII a., Rusijoje – iki XV a., Anglijoje – iki XVIII a. pab. Tuo tarpu senovės graikams atspirties taškas skaičiuojant metus buvo olimpinės žaidynės.

Naujuosius metus sausio 1-ąją katalikiškoje Europoje pradėta švęsti tik XVII a. pab., popiežiui Inocentui XII išleidus atitinkamą bulę. Tačiau katalikiškos šalys, palydėdamos senus ir sutikdamos naujus metus, net ir dabar laikosi skirtingų tradicijų.

Nors Rusija, Bulgarija, Graikija, Serbija ir kitos daugiausia stačiatikių gyvenamos šalys yra perėjusios prie Grigaliaus kalendoriaus, Stačiatikių bažnyčia jo nepriėmė. Todėl šios religijos išpažinėjai Kalėdas ir Naujuosius švenčia maždaug dviem savaitėmis vėliau.

Kinų kalendorius

Kinų Naujieji (Pavasario šventė) minimi atsižvelgiant į Mėnulio kalendorių tarp sausio pabaigos ir vasario pabaigos. Šie metai Kinijoje, Korėjoje, Vietname, Tibete ir kai kuriose kitose Azijos šalyse prasidėjo vasario 18 d. Kiti – Žiurkės metai prasidės vasario 7 d.

Legendos pasakoja, kad kalnuose ar jūroje gyvenęs pabaisa Nianas (kiniškai „metai") kas 12 metų išlįsdavo medžioti žmonių. Tikėta, kad jis bijo triukšmo ir raudonos spalvos, tad būdavo gąsdinamas fejerverkais ir šios spalvos papuošimais. Frazė „švęsti Naujuosius metus" kiniškai pažodžiui reiškia „Niano nuėjimą“.

Naujieji metai – bene didžiausia tradicinė kinų šventė – pradedama švęsti pirmo mėnesio pirmą dieną, per antrą mėnulio jaunatį po žiemos saulėgrįžos. Tuomet kinai išvalo ir raudonai papuošia namus, apsirengia naujais drabužiais, lanko gimines ir draugus.

Dar išvakarėse, kurios vadinamos „virsmo vakaru“, namuose susirenka visa šeima valgyti šventinės vakarienės – koldūnų, Naujųjų metų pyragėlių, įvairių mėsos ir žuvies patiekalų. Ant stalo būtina saldainių, arba artumo, lėkštelė, kad iš jos pasiėmę po saldainį žmonės dar labiau susibičiuliautų.

Vaikai iš suaugusiųjų gauna „raudonus vokelius" su pinigais. Pirmą Naujųjų metų dieną valgomas vegetariškas maistas. Gatvėse ir viešose vietose, apsivilkus auksu žėrinčius kostiumus, šokamas drakonų ir liūtų šokis.

Septintoji šventės diena laikoma visų žmonių gimimo diena, kai kiekvienas žmogus apmąsto, ko per metus pasiekė. Linksmybės baigiamos per pilnatį – penkioliktą dieną, kuri vadinama žibintų švente. Jos metu jaunimas išeina į gatves, tikėdamasis susirasti sau porą.

Teigiama, kad kinų Naujųjų sutikimo tradicijos daug kuo panašios į lietuviškas Užgavėnes ir kitus papročius.

Skirtingais skaičiavimais, šiuo metu pabaigos link ritasi 4644 arba 4704 metai pagal kinų kalendorių.

Vienuoliai taiso senųjų metų klaidas

Taip pat pagal Mėnulio kalendorių gyvenantys tibetiečiai šį vasarį pradėjo 2134-uosius. Jie Losarą sutinka astrologų nustatomu metu – per vasario ar kovo jaunatį.

Vienuoliai tuomet ištisas paras sėdi šventyklose ir slaptomis apeigomis, maldomis bei mantromis stengiasi ištaisyti senųjų metų klaidas, nes esą tik taip galima atversti nepriekaištingai švarų puslapį. Tada tramdomi demonai, pikta nešėjai, ligų sukėlėjai ir neviltį sėjančios dvasios.

Pasauliečiams iš ritualų bene pats svarbiausias yra valgymas. Žmonės taip pat puošiasi kaukėmis, šoka ritualinius šokius. Prie namų pakabinamos naujos spalvotos maldų vėliavėlės, smilkomi smilkalai, o grindys ištapomos Mėnulio ir Saulės atvaizdais.

Žydų Naujieji – ramūs, bet saldūs

Žydai skaičiuoja 5768 metus. Jų Naujieji – Rosh Hashanah (pažodžiui – metų galva) – švenčiami rugsėjį ar spalį, pirmą-antrą tišrio mėnesio dieną. Data taip pat kinta, nes priklauso ir nuo Saulės, ir nuo Mėnulio kalendoriaus. Šiemet Naujuosius žydai sutiko rugsėjo 12-13 d.

Svarbus akcentas – senovinio instrumento shofar, padaryto iš avino rago, muzika sinagogoje. Tai simbolizuoja atgailą už blogus poelgius, patvirtina judaizmo principus ir tradicijas.

Naujųjų metų šventė susijusi su derliaus nuėmimu. Ji nėra itin linksma, nes po to Dievas „renka“ per metus atliktus gerus ir blogus darbus. Dešimtą metų dieną, dar vadinamą Teismo diena – Jom Kipur, nusprendžiamas kiekvieno likimas. Iki tol žydai atgailauja, laikosi susikaupimo.

Pirmą šventės dieną žydai eina prie upės ar kito vandens telkinio ir, skaitydami maldą, iškrato kišenes, taip simboliškai išsivaduodami iš nuodėmių. Šis ritualas vadinamas tašlichu („išmetimu“). Per Naujuosius rengiama šventiška puota, kurios būtina dalis yra apvali chala (baltos duonos pynutė) ir obuoliai. Jų gabaliukai mirkomi meduje ir valgomi tradiciškai linkint „gerų ir saldžių metų“.

Valgoma ir mėsa bei žuvis, bet puotos metu dominuoja saldūs patiekalai. Galima gerti saldų vyną. Granato kauliukai simbolizuoja žydų tautos gausą ir vienybę, o žuvies galva – žydų tautos siekį eiti pirmyn. Balkanų kraštų ir Rytų žydai pastarąją pakeičia avino galva, kuri primena ir Izaoką išgelbėjusį aviną.

Indai skaičiuoja ir antrą, ir šeštą tūkstantmetį

Indijoje yra susipynusios įvairios tradicijos, todėl Naujieji metai skirtinguose regionuose minimi įvairiu metu, pavyzdžiui, Kašmyre – kovą, Vakarų Bengalijoje – balandį.

Tik kai kurios šventės yra bendros visiems gyventojams. Bene populiariausia – Holi, minima per vasario ar kovo pilnatį ir viename kalendoriuje laikoma Naujaisiais metais. Ji siejama su meilės dievu Kama, todėl turi saturnalijos bruožų. Per Holi indai degina didžiulę baidyklę (Kamos ar demonės Holikos), barsto vienas kitą spalvotais dažais, kai kur imituoja kovas tarp vyrų ir moterų.

Sutikdami Naujuosius indai stengiasi visapusiškai atsinaujinti – namus ir gatves išpuošia gyvomis gėlėmis, perka naujus drabužius, dovanoja vieni kitiems naujus daiktus, moterys vilki geltonus drabužius, simbolizuojančius pavasarį. Visur uždegama daugybė aliejinių lempučių ir žvakelių, simbolizuojančių gėrio pergalę prieš blogį ir padėką Dievui.

Kitame kalendoriuje Naujaisiais metais laikoma Divali – spalį ar lapkritį minima žibintų šventė, kurios metu garbinama turto, sėkmės ir šeimos deivė Lakšmė. Tuomet namai puošiami lempučių arba žibintų girliandomis. Manoma, kad Divali naktį mirusiųjų sielos aplanko buvusius namus, todėl fejerverkais ir raketomis bandoma jas nuvyti.

Induizmo išpažinėjai vadovaujasi skirtingais kalendoriais, todėl kelinti dabar yra metai, priklauso ne tik nuo šalies, bet ir nuo Indijos regiono. Taigi tai gali būti ir 1929-ieji, ir 2064-ieji, ir 5108-ieji.

Budistus vanduo turi apvalyti nuo ydų

Tailande Naujieji sutinkami kaip ir daugumoje šalių – gruodžio 31-ąją. Tuomet sostinė Bankokas sumirga daugybe šventinių girliandų, organizuojamos šventinės eisenos, dangų nušviečia spalvingi fejerverkai.

Tačiau šalies kultūra ir tradicijos glaudžiai siejasi su čia propaguojamu budizmu, kuriame naudojamas Mėnulio kalendorius. Iki 1940-ųjų tailandiečiai Naujuosius metus sutikdavo balandžio 13-15 dienomis.

Iki šiol balandį rengiama didžiulė Naujųjų metų sutikimo šventė. Tada simboliškai šlakstomasi vandeniu, „prausiami“ kaimynai, draugai, Budos paveikslai ir statulos, taip apsivalant bei apvalant kitus nuo ydų, „dvasinės nešvaros“. Kartu lankomos budistų šventyklos, vienuoliams nešamos dovanos: maistas ir drabužiai.

Šiemet pavasarį Tailande, jei skaičiuotume pagal tradicinį kalendorių, buvo sutikti 2550-ieji.

Japonams Naujieji ateina ryte

Šiuolaikiniai japonai Naujuosius metus sutinka sausio 1-ąją, bet ryte. Svarbiausias momentas jiems yra saulės patekėjimas. Pirmą metų rytą paprastai sakoma: „Sveikinimai išaušus!“

Seniau Naujieji metai buvo dievo Toshigami pasitikimo ir priėmimo naumuose diena. Išvakarėse japonai apsišvarindavo, išmesdavo nereikalingus daiktus, po to savaitę stengdavo nedirbti ir nevalyti, nes kartu su dulkėmis iš namų esą būtų išvalyta laimė.

Nors visų tradicijų jau nebesilaikoma, Naujųjų sutikimas išliko bene reikšmingiausia šeimos švente. Visa šeima linksminasi kartu, keičiasi dovanomis (vaikai ypač laukia šiek tiek pinigų vokelyje), lanko budistų ir šintoistų šventyklas.

Šventėms (jos sutrumpėjo iki trijų poilsio dienų) ruošiamas specifinis, sėkmę lemiantis maistas, vadinamas osechi-riōri. Pavyzdžiui, krevetės valgomos tikintis ilgaamžiškumo, juodosios sojos pupos – gero gyvenimo, lotoso šaknys – sėkmės, silkė ivasi – gero derliaus, kaštonai – nugalėti sunkumus, bambuko ūgliai – pasiekti daugiau už tėvus, silkės ikrai – kaip padėka už vaikus.

Tradicinis Naujųjų metų piešinys yra gervė tekančios saulės fone, kuri, kaip ir žydinti slyva, yra laimę nešantis, ilgaamžiškumo simbolis. Be to, gyvuoja paprotys pirmą metų dieną kaligrafiškai parašyti metų sentenciją.

Musulmonai - pas persus nusileidžia angelai

Musulmonai Naujuosius tradiciškai sutinka šeimoje. Jie, taip pat besivadovaujantys Mėnulio kalendoriumi, šiuo metu gyvena 1428 m., kurie prasidėjo naktį iš sausio 19-osios į 20-ąją. Nauji metai islamiškame pasaulyje prasidės 2008-ųjų sausio 10 d.

Čia metai pradėti skaičiuoti nuo 622-ųjų pagal Grigaliaus kalendorių, kai įvyko hidžra – pranašas Mahometas ir jo sekėjai buvo priversti persikelti iš Mekos į Mediną.

Islamo metai trunka 354 dienas, todėl muharamas – pirmas šio kalendoriaus mėnuo – gali prasidėti įvairiu metu. Tai paaiškina ir keistą neatitikimą – pagal musulmonų kalendorių nuo hidžros praėjo 1428 metai, o pagal Grigaliaus kalendorių – tik 1385.

Beje, šiitams muharamas yra gedulo dėl Imamo Husayin ibn Ali, nukankinto šio mėnesio 10 dieną 680 metais per Kerbelos mūšį, metas. Savo ruožtu sunitai tiki, kad šią dieną mirė pirmasis kalifas Abu Bakras.

Naujieji (Norouz) pagal persų kalendorių, kuris naudojamas Irane ir Afganistane, prasideda kovo 21 d., kai Saulė pasiekia Avino ženklą. Tikima, kad tuomet į Žemę nusileidžia angelai. Iraniečiai ir dabar paskutinį metų antradienį šokinėja per laužus, kurie simbolizuoja angelus, ir taip apsivalo nuo ligų. Dabar, pagal šį kalendorių, yra 1386-ieji.

Tuo tarpu Etiopijoje nauji metai prasideda po liūčių sezono – rugsėjo 11-ąją. Mat tai yra derliaus metas, kai gamta žydi ir žaliuoja. Šiuo metu etiopai skaičiuoja 2000 metus.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

Pedagogas (tikras), Pedagogui, 2007 12 31 18:16

Naudojantis tokiu "nicu", vertėtų žinoti bent kiek isroriją.

Bent jau tiek, kad popiežiaus kanceliarija tik 1622 m. nutarė, jog naujieji metai prasideda sausio 1 d. Iki tol prasidėdavo kovo 25.

O to "vieno žmogaus", kuris vadino save Dievo sūnumi (beje, tokių netrūksta ir dabar), akliems sekėjams norėčiau pateikti keletą istorinių faktų:

Nei Evangelijose, pradėtose pagal pasakojimus rašyti, PRAĖJUS 50-60 m. PO KRISTAUS MIRTIES, nei kituose dokumentuose neužsimenama apie Kristaus gimimo datą.

Kalėdos, kaip Kristaus gimimo diena pirmą kartą buvo pažymėtos Romoje 336 m.

Tik 354 m. popiežius Liberus nurodė švęsti Kristaus gimimą gruodžio 25 d., pritaikęs tą datą prie pagonių švenčiamos dievo Mitros gimimo, arba „šviesos pergalės prieš tamsą“ (saulėgrąžos) dienos.

Senuose tekstuose trys „Karaliai“ vadinami „išminčiais, magais, arba astrologais“. „Karaliais“ jie tapo gerokai vėliau, kai to meto teologai gėdijosi pripažinti, jog „Gelbėtojo“ gimimą pastebėjo trys astrologai“.

OFICIALIAI krikščionybė įsigalėjo Romos imperijoje 325 m. (praėjus beveik 300 m. nuo tariamo "dievo sūnaus" nukryžiavimo).

Pirmiausiai, ką nuveikė krikščionys, tai sudegino Didžiąją Aleksandro biblioteką.

Pirmame pasaulinių krikščionių susiėjime, kurį palaikė imperatorius Konstantinas, balsuojant (218 už, 2 prieš) nuspręsta, kad Kristus yra Dievas (Vėl gi, beveik 300 m. jis jokiu dievu nebuvo laikomas).

380 m. buvo uždraustos visos kitos religijos, o krikščionybė tapo privaloma.

Imperatorius Konstantinas, norėdamas "susisteminti" daugybę religinių rankraščių, IV a. sušaukė antrąjį krikščionių susiėjimą, į kurį susirinko 280 delegatų. Kadangi tarp jų maždaug pusė buvo nesutinkančių su "pagrindine linija", tai jie buvo tiesiog išžudyti...

Konstantinas įkūrė organizaciją "Korektorija", kad "sutvarkytų" rankraščius. Tekstai aramėjų kalba buvo uždrausti, o palikti tik graikų kalba. SENIAUSIAS IŠ JŲ datuojamas 331 m.

Trečiame Pasauliniame krikščionių susiėjime, vykusiame 431 m. po ilgų diskusijų vieno balso persvara buvo nutarta, kad ir moteris turi sielą (juk ji - "iš Adomo šonkaulio...").

553 m. Bizantijos imperatorius Justinianas įsakė panaikinti Biblijoje mokymą apie reinkarnaciją...

Po visų taisymų ir perrašinėjimų "standartinėse" Evangelijose neliko jokių žinių apie Kristaus gyvenimą nuo 13 iki 30 metų.

Didžioji dauguma Kristaus mokinių buvo mažaraščiai (žvejai ir t.t.). Jokiuose to meto dokumentuose Kristus neminimas. Pats Kristus irgi jokių įrašų nepaliko, o Kadangi Evangelijos pradėtos pagal pasakojimus užrašinėti, praėjus 50-60 m. po Kristaus mirties, galima spėti, kad buvo užrašoma ne tai kas įvyko, o tai kas lyg ir turėjo įvykti.

(Seniausia rankraščio NUOTRUPA masės spektrometru yra datuojama tik 130 metais).

Be to, Evangelijos buvo daugybę kartų ranka perrašinėjamos. Perrašinėtojai neretai pataisydavo pagal savo "skonį". Tad, kažin ar galima tikėti užrašų objektyvumu. Taigi Evangelijų "tiesos" gali labai ir labai skirtis nuo tikrovės.

Gal kas paaiškėtų, atvėrus ypatingai slaptus Vatikano archyvus, kuriuos sudaro 80 KILOMETRŲ lentynų su senoviniais raštais. Deja, jie yra saugomi nuo mokslininkų ir visuomenės griežčiau, negu bet kas pasaulyje...

Todėl teigti, kad gyvename pagal Kristų, - mažiausiai, nekorektiška. Pati krikščionybė yra viso labo vėlesnių laikų Romos valdovų primesta religija, kaip pasakė marksizmo klasikas, - opiumas liaudžiai.

Su Naujais!!!

Žygeivis, 2007 12 31 18:30

------------------------------------------------------
kuo skiriasi katalikai nuo zydu, 2007 12 31 16:50
va taip, zydai metus skaiciuoja nuo pasaulio sukurimo, o krikscionys kazkodel nuo zydu tautybes Jezaus gimimo. Isena toks skirtumas, kad krikscionys dievina zyda ir jo motyna zyde Marija, o zydai dievina Dieva ir metus skaiciuoja nuo tos dienos, kada Dievas sukure pasauli
------------------------------------------------------

Ne visai taip - žydų protėviai (viena iš daugybės semitų genčių) irgi garbino daug įvairių dievų, bet vienas gudrus žydelis nutarė pasirinkti tik vieną iš tų dievų - Jahvę - ir su juo sudarė raštišką sutartį (sandėrį, kurį kažkodėl lietuviškai vadina sandora), jog žydai nuo to momento garbins tik jį vieną, o kitiems dievams nebeaukos aukų. Jahvė savo ruožtu raštiškai (!!!!) pasižadėjo padėti žydams - bent jau tol, kol jie laikysis sudaryto sandėrio sąlygų.

Taip žydai "nusipirko" vieną konkretų dievą ir neblogai sutaupė kitų dievų sąskaita - jiems aukoti aukas jau nebereikėjo. O svarbiausia, nuo to laiko žydai labai aiškiai žino, koks būtent dievas konkrečiai yra atsakingas už jų problemų sprendimą.

Skaitykite Senąjį Testamentą (tai yra Torą) - ten viskas labai aiškiai surašyta.

O metų ("pasaulio") pradžią žydai jau gerokai vėliau kažkaip sugebėjo apskaičiuoti.

Krikščionys irgi savo kalendorių ne labai tiksliai pradėjo skaičiuoti (jie tai pradėjo daryti tik po po kelių amžių po vadinamojo Kristaus gimimo, o datą pasirinko, galima sakyti, "iš lubų", ir todėl šiek tiek "pramovė").

Kristus (o iš tikrųjų žydas vardu Jošua, kalbėjęs net ne hebraiškai, o aramėjų kalba) pagal dabartinius ir žymiai tiksliau atliktus skaičiavimus, atsižvelgiant į įvairius Naujojo Testamento pateiktus duomenis, bei kitus religinius ankstyvųjų krikščionių kūrinius, iš tikrųjų gimė keli metai "prieš Kristų".

Jei pasitvirtins tai, ką rodė per National Geografic, tai prie Jaruzalės jau 1980 metais buvo surastos ir 10 laidojimo urnų su Jošua (Kristaus) bei jo šeimos palaikais (motinos, žmonos, vaiko, brolių, ...) - ant urnų yra įbrėžti vardai ir ankstyvųjų krikščionių simboliai.

-------------------------------------------------

Beje, Naujuosius metus sausio 1-ąją katalikiškoje Europoje pradėta švęsti tik 1691 m., popiežiui Inocentui išleidus XII bulę.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 31 Gru 2007 20:13. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 31 Gru 2007 19:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27091
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.astronautas.lt/comments.php/ ... ,3;show,30

Saulės kalendorius

2005-08-19 11:41:50

Kalendorių sudarymo pirmenybės laurai tenka Egiptui. Beveik visų dabartinės Europos Saulės kalendorių prototipų galima laikyti senovės Egipto kalendorių, sudarytą, pagal kai kuriuos duomenis, IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą.

Metų pradžia pagal šį kalendorių yra laikoma diena, kada pati ryškiausia dangaus žvaigždė Sirijus pirmą kartą pasirodo prieš saulėtekį po dviejų mėnesių nematomumo periodo (apytiksliai 70 parų). Egiptiečiai astronomai taip pat pastebėjo, kad Nilas išsilieja beveik tuo pačiu metu, kai pasirodo Sirijus, o savo ruožu šie abu reiškiniai sutampa su vasaros saulėgrąža.

Kadangi beveik visi Egipto gyventojai buvo susitelkę Nilo slėnyje, o nuo šios „šventos“ upės išsiliejimo labai priklausė ūkinė veikla, Saulės kalendorius čia įgijo gyvybišką reikšmę. Senovės Egipto astronomai ir valstybės veikėjai metų pradžią nutarė laikyti potvinio sezono pirmo mėnesio pirmą dieną, o metų trukmę nustatė 365 parų.

Egiptiečių kalendoriniai metai buvo suskirstyti į 12 mėnesių po 30 dienų kiekvienas. Pirmas egiptiečių kalendorinių metų mėnuo buvo vadinamas totu, o tolesni faofiu, ačiu, chojaku, tibiu, mechiru, famenotu, farmučiu, pachonu, painiu, epifiu, mesoriu. Po to ėjo penkios pridėtinės paros. Tai buvo darnus skaičiavimas ir išvengė daugelio Mėnulio kalendoriaus trūkumų. Kadangi saulinės paros trukmė yra 365,2422, arba 365 paros 5 h 46 s. Dėl šios priežasties kasmet egiptiečių kalendorinių metų pradžia atsilikdavo nuo atogrąžinių metų pradžios apytiksliai ¼ paros, o per ketverius metus - viena para. Dėl to vėliau egiptiečių kalendorių imta vadinti klaidžiojančiu.

Įžymus Romos karvedys, rašytojas, vyriausiasis žinys, valstybinis veikėjas Julijus Cezaris (102 - 44 m. pr. m. e.), būdamas Egipte, išstudijavo egiptiečių Saulės kalendorių ir Aleksandrijos astronomų siūlomas kalendorių reformas, padarė išvadą, kad reikia pakeisti sudėtingą ir painų romėnų Mėnulio ir Saulės kalendorių nauju Saulės kalendoriumi. Šiam tikslui pakvietė į Romą Aleksandrijos astronomą ir matematiką Sozigeną ir jo padedamas perdirbo, o 46 pr. m. e. įteisino garsiąją kalendoriaus reformą.

Naujajame kalendoriuje metai turi 365,25 paros, jie net truputį ilgesni už Sirijaus bei atogrąžinius metus. Kas ketverius naujojo kalendoriaus metus treji metai skaičiuojami iš 365 parų, o vieneri (kelemieji) - iš 366 parų. Metų pradžia imta laikyti sausio pirmąją. Cezariui teko pailginti ankstesniuosius metus iki 455 parų vietoj 355, kad romėnų metai prasidėtų sausio mėnesiu.

Kalendoriniai metai buvo 0,0078 paros (11 min. 23,9 s) ilgesni už atogrąžinius, lygius 365,242196 vidutinės saulės paros, ir tai buvo esminis Julijaus kalendoriaus trūkumas. Per 128 metus susidarė apytiksliai vienos paros skirtumas.

IV m. e. a. dar nekilo klausimas dėl vieningos kriksčioniškosios eros įvedimo. Įvairiuose Romos tautose buvo paplitę keletas erų.

Seniausia buvo Bizantijos era „nuo pasaulio sukūrimo“. Šios eros pradžia laikoma nuo 5508 m. rugsėjo 1 d. pr. m. e.;

Palestinoje žydai eros „nuo pasaulio sukūrimo“ pradžia laikoma 3761m. spalio 7 d. pr. m. e.;

Graikijoje buvo plačiai paplitusi „olimpiadų era“, skaičiuojama nuo 776 m. liepos 1 d. pr. m. e.;

Babilone - „Nabuchodonosaro era“ - 747m. vasario 26 d. pr. m. e.;

Romos imperijos centre - era nuo „Romos miesto įkurimo“ - 753 m. balandžio 21 d. pr. m. e.;

Armėnijoje metus pradėta skaičiuoti nuo 552 m. liepos 11 d. pr. m. e. pagal žydų metų skaičiavimą.

Romos imperijos centre buvo labiausiai paplitusi era nuo imperatoriaus Diokletiano atėjimo į valdžią dienos, 284 m. rugpjūčio 29 d.

Vienu metu egzistuojančios skirtingos eros ir kalendorinės sistemos sunkino šalies valdymą. Būtinai reikėjo įvesti vieną erą. Vakarų Europos tautose tuo laiku vyravo krikščionių religija, todėl ir naujos eros pradžią nuspręsta sieti su Kristaus gimimu. Pradėta skaičiuoti nuo velykų.

Buvo nustatyta, jog tiek paprastaisiais, tiek ir keliamaisiais metais tos pačios savaitės ir mėnesio dienos sutampa kas 28 metus. Kitaip sakant, kas 28 metai mėnesių dienos būtinai būna tomis pačiomis savaitės dienos.
Šį besikartojantį 28 metų periodą nuspręsta vadinti sauliniu ciklu arba „Saulės ratu“.

Rusijoje 988 m., kai kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavovičius atsižadėjo stabmeldystės ir priėmė krikščionybę, buvo įvesta Bizantijos era.

Šio eros pradžia nuo mitinio Jėzaus Kristaus gimimo datos skiriasi 5508 metais.

Tiktai 7208 m. (pagal Bizantijos erą) pagal šį skaičiavimą Petro I įsakymu buvo įvesta era nuo „Kristaus gimimo“ ir 7208m. nuo „pasaulio sukūrimo“ buvo pakeisti į 1700 m. nuo „Kristaus gimimo“.

Perėjus į erą „nuo Kristaus gimimo“, buvo nutarta metų pradžią laikyti ne rugsėjo 1 d., kaip buvo priimta Bizantijos eros „nuo pasaulio sukūrimo“ kalendoriuose, o sausio 1 d., ir metų pabaigą iš rugpjūčio 31 d. perkelti į gruožio 31 d.

Norint naująjį rusų kalendorių suderinti su kitų šalių kalendoriais, kuriuose jau buvo naudojamas nuo „Kristaus gimimo“ eros Julijaus kalendorius, teko paskutiniuosius 7207 nuo „pasaulio sukūrimo“ eros metus prailginti keturiais mėnesiais, t. y. vietoj 365 dienų juose „tilpo“ 487 dienos.

Dar daugelį amžių Vakarų pasaulis naudojosi Julijaus kalendoriumi, nors jį reikėjo reformuoti. Svarbiausia buvo tai, kad pavasario lygiadienio kalendorinė data, t. y. kovo 21 d., ėmė pastebimai nebeatitikti realaus lygiadienio.

Šis skirtumas atsirado todėl, kad Sozigenas, sudarydamas kalendorių, neatsižveldė į Hiparcho atradimą ir nustatė kalendorinių metų trukmę 365,25 paros, t. y. truputį ilgesnius negu atogrąžiniai metai (365,242196). XVI a. antroje pusėje susidarė beveik 10 parų skirtumas.

1581m. katalikų bažnyčios vadovo popiežiaus Grigaliaus XIII įsakymu buvo sudaryta speciali komisija, kuri priėmė projektą, anksčiau parengtą Perudžios universiteto dėstytojo Luidžio Lilijo, ir 1582 m. vasario 24 d. popiežius Grigalius XIII išleido specialią bulę dėl naujo kalendoriaus įvedimo.

Netikslumas buvo ištaisytas, ir dienų skaičiavimas pasistumėjo 10 parų į priekį. Pavasario lygiadienis vėl buvo kovo 21 d. Kad vėl neatsirastų paklaidų, buvo nutarta kas 400 metų sutrumpinti keliamuosius metus trejais metais, t. y. vietoj 100 keliamųjų metų įvesti 97, o o tuos amžiaus metus, kurių šimtmečių skaičius nesidalina iš keturių šimtų be liekanos, nelaikyti keliamaisiais metais.

Todėl 1700, 1800, 1900 ir 2100 laikomi paprastais, o 1600, 2000, 2400 ir 2800 - keliamaisiais. Naująjį kalendorių pavadino Grigaliaus arba naujojio stiliaus kalendoriumi; Julijaus kalendorius dabar laikomas senojo stiliaus kalendoriumi.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 31 Gru 2007 19:55

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27091
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://ziniukai.com/content/view/654/2/

Saulės kalendoriai

Parašė Administrator

Šiuolaikinis mokslas turi nemaža žinių iš astronomijos ir glaudžiai su ja susijusių kalendorių istorijos.

Senovėje astronomijos centrai Vakaruose buvo Babilonas, Finikija, Aleksandrija, Atėnai, Roma; Rytuose - Indija, Vidurinė Azija, Kinija.

Prie Saulės kalendoriaus sukūrimo nemažai prisidėjo didieji astronomai.

Chronologijos tėvu laikomas Eratostenas (276 - 194 m. pr. M. e.). Jis apskaičiavo žemės spindulį (6311 km.) ir pasiūlė skaičiuoti pagal metus, o ne pagal karalių, faraonų, imperatorių ir žynių dinastijas.

Timocharis ir Aristilis (II a. pr. m. e.) sudarė pirmąjį žvaigždžių katalogą, nurodydami jų padėtis pastoviu dangaus skliauto taškų atžvilgiu. Į istoriją įėjo kaip žvaigžių katalogų pradininkai. Timocharis ir Aristilis atliko Saulės, Mėnulio ir kitų planetų matavimus, išrado Saulės laikrodį ir sutvarkė kalendorių.

Mikalojus Kopernikas gimė 1473 m. vasario 19d. abipus Vyslos esančiame Torūnės mieste. Daugiamečių stebėjimų ir apmąstymų rezultatus 1543m. paskelbė šešių tomų klasikiniame veikale “Apie dangaus sferų sukimąsi”, kuriame pagrindė heliocentrinę pasaulio sistemą.

Tichas Brachė (1546 - 1601) - žymus danų astronomas. Pastatė observatoriją su labai tiksliais to meto instrumentais ir daugelį metų sistemingai stebėjo šviesulių padėtį bei judėjimą, koordinačių tikslumu aplenkdamas ne tik pirmtakus, betir savo amžininkus. Brachė ypač daug stebėjo ir matavo Saulę, Marsą, Mėnulį, Jupiterį ir Saturną. Tai leido patikslinti ir kalendorines sistemas. Kalendorių sudarymo pirmenybės laurai atitenka Egiptui.

Beveik visų dabartinės Europos Saulės kalendorių prototipu galima laikyti senovės Egipto kalendorių, sudarytą, pagal kai kuriuos duomenis, IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą.

Metų pradžia pagal šį kalendorių buvo laikoma diena, kada pati ryškiausia dangaus žvaigždė Sirijus pirmą kartą pasirodo prieš saulėtekį horizonte po dviejų mėnesių nematomumo periodo (apytiksliai 70 parų).

Egiptiečiai astronomai taip pat pastebėjo, kad Nilas išsilieja beveik tuo pačiu metu, kai pasirodo Sirijus, o savo ruožtu šie abu reiškiniai sutampa su vasaros saulėgrįža. Kadangi beveik visi Egipto gyventojai buvo susitelkę Nilo slėnyje, o nuo šios “šventos” upės išsiliejimo labai priklausė ūkinė šalies veikla, Saulės kalendorius čia įgavo gyvybišką reikšmę.

Senovės Egipto astronomai ir valstybės veikėjai metų pradžia nutarė laikyti potvynio sezono pirmo mėnesio pirmą dieną, o metų trukmę nustatė 365 parų. Egiptiečių kalendoriniai metai buvo suskirstyti į 12 mėnesių po 30 dienų kiekvienas.

Pirmas egiptiečių kalendorinių metų mėnuo buvo vadinamas totu, o tolesnieji faofiu, ačiu, chojaku, tibiu, mechiru, famenotu, farmučiu, pachonu, painiu, epifiu, mesoriu. Po to ėjo penkios pridėtinės paros. Toks palyginti darnus laiko skaičiavimas išvengė daugelio to metu naudoto Mėnulio kalendoriaus trūkumų.

Tačiau senovės Egipto kalendoriuje kasmet didėjo paklaida. Tikroji metų trukmė, arba laiko tarpas tarp dviejų gretimų Saulės disko centro perėjimų per pavasario lygiadienio tašką, kaip ne kartą minėta, trunka 365,24222 saulinės paros, arba 365 paras 5h 46s.

Dėl šios priežasties kasmet egiptiečių kalendorinių metų pradžia atsilikdavo nuo atogražinių metų pradžios apytiksliai 1/4 paros, o per ketverius metus - viena para.

Dėl to vėliau egiptiečių kalendorių imta vadinti klaidžiojančiu. Egipte šiuo kalendoriumi naudotasi daugelį amžių. Ne kartą buvo bandyta jį pataisyti.

Pavyzdžiui, 238 m. pr. m. e. Evergetas, vienas iš Ptolemėjų dinastijos valdovų (dinastja, valdžiusi Egiptą 305 - 30m. pr. m. e. ), išleido dekretą, kuriame sakoma:

“… idant metų laikai pastoviai sutaptų kaip pridera pagal dabartinę pasaulio tvarką ir neatsitiktų taip, kad kai kurios visuomeninės šventės, švenčiamos žiemą, kada nors būtų švenčiamos vasarą, nes žvaigždė (Sirijus) per kiekvienus ketverius metus pasislenka viena diena pirmyn, o kitos, švenčiamos vasarą, nebūtų švenčiamos žiemą, kaip buvo, taip ir liks metai iš 360 dienų ir penkių dienų, kurias prie jų prideda, tai nuo šiol įsakoma kas ketveri metai po penkių pridėtinių dienų prieš Naujuosius metus švęsti Evergeto dievų šventę, kad kiekvienas žinotų, jog ankstesnieji metų laikų ir metų skaičiavimo trūkumai nuo šiol valdovo Evergeto sėkmingai ištaisyti”.

Tačiau ši reforma Egipte įsigalėjo daug vėliau. Ji siejama su Julijaus Cezario vardu. Įžymus Romos karvedys, rašytojas, vyriausiasis žynys, valstybės veikėjas Julijus Cezaris(102 - 44m. pr. m. e. ), būdamas Egipte, išstudijavo egiptiečių Saulės kalendorių ir Aleksandrijos astronomų siūlomas kalendorių reformas, padarė išvadą, kad reikia pakeisti sudėtingą ir painų romėnų Mėnulio ir Saulės kalendorių naujų Saulės kalendoriumi.

(Romėnai pirmiausia turėjo Mėnulio metus, kurie tęsėsi 354 dienas, t.y. 11 dienų trumpesni už atogražinius. Norint suderinti kalendorines dienas su metų laikais, kas dveji metai buvo įterpiamas papildomas mėnuo, turintis 22 arba 23 dienas. Dėl šio įterpimo susidarė dar didesnė painiava, nes įterpiama būdavo savavališkai, vyriausiojo žynio nuožiūra.).

Šiam tikslui Julijus Cezaris pakvietė į Romą Aleksandrijos astronomą ir matematiką Sozigeną ir jo padedamas perdirbo, o 46 pr.m.e. įteisino garsiąją kalendoriaus reformą. Naujajame kalendoriuje metai turi 365,25 paros, jie net truputį ilgesni už Sirijaus bei atogražinius metus.

Kas ketverius naujojo kalendoriaus metus treji metai skaičiuojami iš 365 parų, o vieneri (keliamieji) - iš 366 (Nuo to lako, kai buvo įvestas metų skaičiavimas “nuo Kristaus gimimo”, keliamaisiais laikomi metai, kurių skaičius dalijasi iš keturių: 1944, 1948 ir t.t) parų.

Metų pradžia imta laikyti sausio pirmąją. Cezariui teko pailginti ankstesniuosius metus iki 445 parų vietoj 355, kad romėnų metai prasidėtų sausio mėnesiu. Taip prasidėjo skaičiavimas pagal naująjį kalendorių.

Kalendoriniai metai buvo 0,0078 paros (11 min 23,9 s) ilgesni už atogrąžinius, lygius 365,242196 vidutinės saulinės paros, ir tai buvo esminis Julijaus kalendoriaus trūkumas.

Per 128 metus susidarė apytikriai vienos paros skirtumas. Atsiradus ir paplitus krikščionybei, astronomijos mokslas pradėjo blėsti. Dar daugelį amžių Vakarų pasaulis naudojosi Julijaus kalendoriumi, nors jį reikėjo reformuoti. Svarbiausia buvo tai, kad pavasario lygiadienio kalendorinė data, t.y. kovo 21d., ėmė pastebimai nebeatitikti realaus lygiadienio.

Šis skirtumas atsirado todėl, kad Sozigenas, sudarydamas kalendorių, neatsižvelgė į Hiparcho atradimą ir nustatė kalendorinių metų trukmę 365,25 paros, t.y. truputį ilgesnius negu atogrąžiniai metai.

XVI a. antroje pusėje susidarė beveik 10 parų skirtumas.

1581 m. katalikų bažnyčios vadovo popiežiaus Grigaliaus XIII įsakymu buvo sudaryta speciali komisija, kuri priėmė projektą, anksčiau parengtą Perudžios universiteto dėstytojo Luidžio Lilijo, ir 1582m. vasario 24d. popiežius Grigalius XVIII išleido bulę dėl naujo kalendoriaus įvedimo.

Netikslumas buvo ištaisytas, ir dienų skaičiavimas pasistūmėjo 10 parų į priekį. Pavasario lygiadienis vėl buvo kovo 21 diena. Kad vėl neatsirastų paklaidų, buvo nutarta kas 400 metų sutrumpinti keliamuosius metus trejais metais, t.y vietoj 100 keliamųjų metų įvesti 97, o tuos amžiaus metus, kurių šimtmečių skaičius nesidalina iš keturių šimtų be liekanos, nelaikyti keliamaisiais metais.

Naująjį kalendorių pavadino Grigaliaus arba naujojo stiliaus kalendoriumi; Julijaus kalendorius dabar laikomas senojo stiliaus kalendoriumi.

1582m. Grigaliaus kalendorių pradėjo naudoti Italija, Portugalija, Belgija, Prancūzija, Danijos katalikai. Tai buvo tik pradžia, vėliau beveik visas pasaulis perėjo Grigalijaus kalendoriaus pusėn.

Tačiau ir dabar yra tautų savaip skaičiuojančių laiką.

Originalų Saulės kalendorių išlaikė senieji Egipto gyventojai koptai. Be Egipto, koptai gyvena Sudane, Jordanijoje, Turkijoje, Irake, Izraelyje ir Etiopijoje. Etiopijoje koptų kalendorius taip pat tapo oficialiu šalies kalendoriumi, nors etiopų eros pradžia yra ankstesnė už koptų eros pradžią septyneriais metais ir aštuoniais mėnesiais.

Koptų kalendoriuje metai susideda iš dvylikos menesių po 30 dienų. Po dvylikto mėnesio eina penkios papildomos dienos, prie kurių kas ketveri metai pridedama dar viena diena. Vadinasi, paprastieji metai turi 365 dienas, o keliamieji - 366. Koptų kalendoriaus keliamieji metai yra tie, kurių skaičių dalijant iš keturių, lieka trys; vadinasi, keliamųjų metų eilės numeris yra lygus 4n+3 sumai. Metų skaičiavimas koptų kalendoriuje prasideda 284 m. rugpjūčio 29d. pagal Julijaus arba 284m. rugsėjo 11d. pagal Grigaliaus kalendorių.

Dar vienas - Saulės hidžros kalendorius (skaičiuojamas nuo 622 m.).

Šio kalendoriaus istorija ilgaamžė: jis ne kartą buvo keičiamas. Vieną paskutiniųjų reformų 1976 m. įvykdė buvęs šachas; jis norėjo išgarsinti Achemenidų dinastiją, įvesdamas naują erą nuo dinastijos susikūrimo. Pagal šią reformą 1355 Saulės hidžros metai (1976 Grigalijaus kalendoriaus metai) buvo paskelbti 2535 šachinšachų dinastijos metais. Po dviejų metų dėl žmonių nepasitenkinimo šachas buvo priverstas atšaukti naujai įvestą erą ir atstatyti buvusią erą.

Paprastieji Saulės hidžros metai, kaip ir Grigaliaus, turi 365 dienas, o keliamieji - 366. Metus sudaro 12 mėnesių: Farvardinas, Ordibechešas, Chordanas, Tiras, Mordadas, šachriveras, Mechras, Abanas, Azeras, Dėjus, Bachmanas ir Esfandas; pirmieji šeši turi po 31 dieną, kiti penki - po 30 dienų, o paskutinysis mėnuo paprastaisiais metais turi 29 dienas, o keliamaisiais - 30.

Metai prasideda, kai Saulė atsiduria Žuvų žvaigždyne, bet pagal tradiciją ekliptikoje yra Avino ženklas (pavasario lygiadienis), atitinkantis Grigaliaus kalendoriaus kovo 21, 22, arba 20 dieną.

Irano Saulės metų pradžia, lyginant su Grigaliaus kalendoriumi, svyruoja dėl keliamųjų metų nesutapimo abejose sistemose.

Priėjome prie išvados, kad visų Saulės kalendorių pagrindas - Saulės (atogražiniai) metai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Įvairūs religiniai kalendoriai (katalikų, pravoslavų, musulmonų, budistų, kinų, indų, japonų, ...)

Parašytas: 12 Sau 2018 23:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27091
Miestas: Ignalina

https://imhoclub.lv/ru/material/kak_rus ... ?c=1231007

№59 A B

----То же самое проявление русофобии мы видим сегодня и в нежелании правящей элиты предоставить статус праздничного дня православному Рождеству, которое с большим размахом отмечали в довоенной Латвии.----

Простите, если не точен в названиях.

С 1921 Православная церковь Латвии автономна, но сохранила связь с Московским патриархатом.

С 1934 года, или с 1936 по другим источникам, Православная церковь Латвии перешла под юрисдикцию Константинопольского патриархата.

По крайней мере в предвоенные годы православное Рождество в Латвии отмечали по Новому стилю (календарью).

В Финляндии и в Эстонии с 1925.

---------------------------------------------------------------------------------------------

Послание Патриарха Тихона к православному народу о реформе календаря в Русской Православной Церкви

https://azbyka.ru/otechnik/Tihon_Belavi ... j-tserkvi/

1 октября 1923 г.

Храня каноническое общение с собратьями нашими, православными Восточными Патриархами, мы хотели решить этот вопрос в полном единении с ними и ныне уже знаем, что всеправославное собрание представителей церквей Востока, происходившее недавно в Константинополе, под председательством Вселенского Патриарха Владыки Мелетия IV, «признав, что необходимо уничтожить увеличение различия между церковным и гражданским время исчислением и что нет никакого канонического препятствия для исправления употребляемого церковного время исчисления согласно с данными астрономической науки, единогласно постановило исправить Юлианское (старое) время исчисление»…

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Įvairūs kalendoriai, runos, rašmenys, matų sistemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: