Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Neandertaliečiai ir kromanjoniečiai. Iš kur mes atėjome?

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Genetika. Žmonių evoliucija. Senoviniai įvairūs hominidai - žmonės. Žmonijos ateitis

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Neandertaliečiai ir kromanjoniečiai. Iš kur mes atėjome?

Puslapis 1 iš 1

[ 12 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Neandertaliečiai ir kromanjoniečiai. Iš kur mes atėjome?

Parašytas: 30 Gru 2007 19:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

Iš kur mes atėjome? (I)

Ignas Brazauskas, http://www.DELFI.lt
2007 gruodžio mėn. 29 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/science/ ... d=15450957

“Iš kur jūs iš tikrųjų atėjote? Ir kaip jūs atsidūrėte tenai kur gyvenate dabar?

DNR studijos rodo, kad visi dabartiniai žmonės yra kilę iš grupės Afrikos protėvių, kurie maždaug prieš 60 tūkstančių metų pradėjo neįtikėtiną kelionę.

Sekite kelionę nuo jų iki jūsų, įrašytą jūsų genuose“ – taip prisistato „National Geographic“ ir „IBM“ prieš du metus pradėtas genografijos projektas, kurio tikslas atkurti žmonijos migracijos istoriją surenkant šimtus tūkstančių DNR pavyzdžių iš visų pasaulio tautų.

Plačiau su tuo susipažinti galima pažiūrėjus http://www.youtube.com patalpintą filmą - „Journey of Man: A Genetic Odyssey“:
http://www.youtube.com/watch?v=OV6A8oGtPc4

Tai kas dar prieš keletą metų buvo sunkiai įsivaizduojama ir technologiškai neįmanoma, dabar po truputi virsta realybe. Tad ką sako šios dar labai šviežios hipotezės, besiremiančios moderniąja genetika?

Maždaug prieš 60 tūkst. metų Afrikoje gyveno ne daugiau nei keli ar keliasdešimt tūkstančių modernių Homo sapiens. Tiesa, tuo metu jau Europoje ir Kinijoje blaškėsi visokie neardentaliečiai ir panašios būtybės – tačiau jie nebuvo mūsų protėviai, nes vėliau pralaimėjo jiems konkurencinėje kovoje.

http://g.delfi.lt/images/pix/file154510 ... 084585.jpg

Bušmenas (Corbis/Scanpix)

Tuomet mūsų protėviai tikriausiai buvo labiausiai panašūs į dabartinius Namibijos Kalahario dykumos Khoisam bušmenus („krūmų gyventojus“) – kurie šiuo metu yra laikomi „seniausiais“ ar archajiškiausiais pasaulio gyventojais – t.y. išsaugojusiais patį senoviškiausią pasaulio genofondą. Genografijos projekto vadovas Spencer Wells bušmenus vadina „genetiniu Adomu“.

Maždaug tuo metu, prieš 60 tūkst. metų, pasaulyje prasidėjo gamtinis kataklizmas, kuris vos neišnaikino žmonijos. Prasidėjęs didelis atšalimas ar ledynmetis nesušaldė žmonių, kadangi temperatūra Afrikoje nukrito tik keliais laipsniais, bet vos jų „neišdžiovino“. Didžioji dalis pasaulio vandens įšalo Eurazijos ledynuose ir sumažėjus vandens, Afrikoje ėmė plėstis dykumos.

Bušmenus sausra išstūmė į pietvakarinį Afrikos kampą, o didžiosios likusios žmonijos dalies protėviai buvo įspausti į šiaurės rytų kampą – šiandieninę Etiopiją ir Sudaną.

Būtent ten, maždaug prieš 60 tūkst. metų galbūt apie Kalėdas gimė vienas kūdikėlis. Nežinia koks buvo jo vardas ir tikriausiai aplinkiniai nelaikė jo išskirtiniu, bet ateities kartos tikriausiai jį vadins M168 arba “Eurazijos Adomu”.

Visi šiandieniniai ne afrikiečiai yra kilę būtent iš šio vyro. M168 – tai genetinis “žymeklis“ esantis vyriškoje Y-chromosomoje.

Kaip žinia, tėvas sūnui perduoda identišką Y-chromosomą, kurią gavo iš savo tėvo. Taigi, visi 3 milijardai šiuo metu pasaulyje gyvenančių vyrų nešioja beveik tą pačią M168 Y-chromosomą – tik šiek tiek pakeistą mutacijų per 2 tūkstančius nuo to laiko gyvenusių žmonijos kartų.

Pakartojus žodį „pro“ du tūkstančius kartų ir pridėjus žodį „senelis“ – gausime apytikslį kiekvieno iš mūsų ryšį su „Eurazijos Adomu“.

Pakartoję „pro“ dar keletą kartų, prisikastume ir prie M91 arba tiesiog “Adomo”, kuris taip pat gyveno rytų Afrikoje, galbūt kažkur Tanzanijoje, ir buvo visos žmonijos protėvis.

Tai, kad genografinis projektas kalba apie Y-chromosomos „Adomus“ yra tiesiog techninis atsitiktinumas. Tiesiog šiuo metu taip lengviau atsekti giminystę. Egzistuoja ir „mitochondrinė Ieva“, kuri beje gyveno gerokai anksčiau už „chromosominį Adomą“.

http://g.delfi.lt/images/pix/file154510 ... .jpg_s.jpg

Naujosios Gvinėjos aborigenai (Corbis/Scanpix)

M168 arba “Eurazijos Adomo” palikuonys mažomis grupėmis, gal po vos dešimtį žmonių, galėjo palikti Afriką bent du kartus.

Pirmoji grupė prieš 60 tūkst. metų, vedina M130, „žaibo greičiu“ pietine Azijos pakrante, misdama jūros gėrybėmis, per mažiau nei 10 tūkst. metų pasiekė Australiją. Būtent todėl Naujosios Gvinėjos aborigenai yra ganėtinai panašūs į pietų Indijos dravidus.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/science/ ... &com=1&s=1

Ancius, ', 2007 12 29 15:57

Tie, kas skaitote angliškai, įveskite "Google" paieškai "haplogroups" ir ten rasite labai aiškiai išdėstytą žmonijos genetinę istoriją. Man skaityti buvo išties įdomu.

Ingrida, 2008 01 17 01:13

Sitas projektas yra prieinamas kiekvienam pasaulio zmogui. T.y. jei norit suzinoti savo Haplogrupe, uzsiregistruokite i National Genographic projekta internete, sumokekite apie 100 doleriu, jie jums atsius paketa - paimti is jusu seiliu megini. Po poros menesiu zinosite savo rezultatus. As jau padariau ta.

Butu idomu, jei kuo daugiau lietuviu prisidetu (vyrai ir moterys turi skirtingas haplogrupes ir kilmes teorijas). Lietuviai komentatoriai turetu pirma daugiau paskaityti apie tai, o po to diskutuoti. Nes dabar labai jau neissilavinusiu zmoniu diskusija vyksta.

Žygeivis, 2007 12 30 19:17

------------------------------- ------------------------
Bušmenus sausra išstūmė į pietvakarinį Afrikos kampą, o didžiosios likusios žmonijos dalies protėviai buvo įspausti į šiaurės rytų kampą – šiandieninę Etiopiją ir Sudaną.
------------------------------- ------------------------

Pakartoję „pro“ dar keletą kartų, prisikastume ir prie M91 arba tiesiog “Adomo”, kuris taip pat gyveno rytų Afrikoje, galbūt kažkur Tanzanijoje, ir buvo visos žmonijos protėvis.
------------------------------- ---------------------

Įdomu kaip nustatė, kad M91 gyveno būtent Rytų Afrikoje - juk dabar bušmenai (kurie irgi turi būti to M91 palikuonys) gyvena Pietų Afrikoje? Gal ir tas M91 gyveno toje būtent pusėje?

------------------------------- ----------------------
Maždaug prieš 60 tūkst. metų Afrikoje gyveno ne daugiau nei keli ar keliasdešimt tūkstančių modernių Homo sapiens. Tiesa, tuo metu jau Europoje ir Kinijoje blaškėsi visokie neardentaliečiai ir panašios būtybės – tačiau jie nebuvo mūsų protėviai, nes vėliau pralaimėjo jiems konkurencinėje kovoje.
------------------------------- ---------------------

Šiaip jau ne kartą esu skaitęs mokslinius straipsnius, kad neandertaliečiai galėjo kryžmintis su homo sapiens, ir todėl neandertaliečių genai turėjo pasiekti ir dabartinius laikus.

Pvz., laikoma, kad rudi ("ryži") kai kurių europiečių plaukai yra neandertaliečių genetinis palikimas.

Iš kur mes atėjome? (II)

Ignas Brazauskas, http://www.DELFI.lt
2008 sausio mėn. 17 d.
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15637555

Kaip jau buvo minėta pirmojoje dalyje, National Geographic“ ir „IBM“ vykdomo geografinio projekto duomenimis, dabartinės žmonijos protėviai paliko Afriką maždaug prieš 60 tūkst. metų. M168 arba “Eurazijos Adomo” palikuonys, gyvenę šiaurės rytų Afrikoje, sugebėjo bent kelis kartus pasiekti Arabijos pusiasalį ir iš ten pradėti viso likusio pasaulio “užkariavimą”.

Pirmoji grupė vedina M130 vos per 10 tūkst. metų per pietų Indiją ir Indoneziją pasiekė Australiją.

Tačiau mums gerokai reikšmingesnė yra antroji Afriką palikusi grupė – kurią galėjo sudaryti vos dešimt ar dvidešimt žmonių – pvz. vienas ar keletas suaugusių vyrų – brolių ar pusbrolių, su savo žmonomis ir vaikais. Šios grupės bendras protėvis buvo M89, gimęs maždaug prieš 45 tūkst. metų kažkur tarp Šiaurės Afrikos, Arabijos pusiasalio ir Artimųjų Rytų.

Jis buvo maždaug 90-95 proc. šiuolaikinių ne afrikiečių arba kokių 5 milijardų žmonių protėvis. Taigi, visi europiečiai, kinai, Amerikos indėnai, dauguma indų ir daugelis kitų tautų yra kilę iš vieno vienintelio žmogaus gyvenusio vos prieš 45 tūkst. metų.

Tai, kad vienas vyras galėjo turėti tokį genetinį efektą nėra jau taip neįtikėtina. Tuo metu žmonės buvo ne itin pažengę medžiotojai, gyvenę pusdykumėse ir stepėse labai nedidelėmis grupėmis – vos po 10 ar 20 žmonių. Nenuostabu, kad karts nuo karto viena iš tokių grupelių, atsitiktinai, to net nežinodama, pereidavo iš vieno žemyno į kitą – pvz. iš Afrikos į Aziją.

Tokios „genetinės sėkmės istorijos“ kartodavosi ir vėliau. Pavyzdžiui, dauguma iš šios dienos milijardo kinų taip pat yra kilę iš vieno vyro gyvenusio vos prieš 10 tūkst. metų, o visi ar dauguma Amerikos indėnų gali būti kilę iš vienos mažytės „čiukčių“ grupelės perėjusios Beringo sąsiaurį.

Šioms grupelėms pasisekdavo ne tik todėl, kad jos atsitiktinai įveikdavo sunkią kliūtį, bet ir todėl, kad paskui pasikeitus klimato sąlygoms kiti žmonės to jau nebegalėdavo padaryti. Pavyzdžiui, po sėkmingo M89 žygio į Aziją, ėmė plėstis Sachara, užkirtusi kelią kitiems dabartinėje gyvenusiems žmonėms.

Aborigenai pasiekė Australiją, indėnai pasiekė Ameriką ir netgi dauguma anglų pasiekė Angliją, pasinaudodami laikinais „žemės tiltais“ kurie egzistavo tik ganėtinai trumpą periodą.

Prieš 45 tūkst. metų tarp Šiaurės Afrikos ir Arabijos pusiasalio gyvenęs mūsų protėvis M89 pradėjo vadinamąjį „Artimųjų Rytų klaną“. Vienas iš įdomiausių vėlesnių mūsų protėvių klajonių aspektų yra tai, kad jie pasiekė Europą ne tiesiausiu keliu per Turkiją (nors dalis pateko ir taip), bet padarė didelį lanką. Kelionė iš Arabijos į Europą, truko daugiau nei 10 tūkst. metų, kurios metu buvo įveikta daugiau nei 10 tūkst. kilometrų.

Maždaug prieš 40 tūkst. metų kažkur tarp Irano ir centrinės Azijos, gyveno M89 palikuonis – M9, pradėjęs vadinamąjį „Eurazijos klaną“. Jo palikuonys medžiojo tuo metu dar gausius bizonus, antilopes ir mamutus, ir sekė paskui juos į šiaurę. Taip jie pasiekė šiandieninį Kazachstaną, Uzbekistaną ir Turkmėnistaną.

Būtent ši vieta yra simboliškai labai svarbi – kadangi, čia paskutinį kartą maždaug prieš 40 tūkst. metų – šiandieniniai europiečių, Amerikos indėnų, kinų ir daugumos indų protėviai dar buvo viena mažytė gentis, sėdėjusi prie tų pačių laužų ir kalbėjusi ta pačia kalba.

Ir iš tiesų, dabartinių kazachų ar uzbekų veido bruožuose galima pamatyti tai kas būdinga ir europiečiams, ir kiniečiams, ir čiukčiams, ir Amerikos indėnams. Ir tai yra ne todėl, kad kazachai yra maišyti azijiečiai ir europiečiai, bet todėl, kad jie paveldėjo tą seniausią visiems bendrą genofondą.

Genografinio projekto vadovas Spenceris Wellsas, Centrinėje Azijoje netgi rado žmogų, pavarde Niazovas, kurio genai turėjo tas archaiškas chromosomas, kurios būdingos ir europiečiams, ir kinams ir indėnams. Nors „tikrojo Niazovo“ nuotraukos ir nepavyko rasti, tačiau jo bendrapavardžio buvusio Turkmėnistano prezidento „Turkmenbaši“ Saparmurato Nijazovo nuotrauka taip pat yra tinkama iliustruoti šiam faktui.

Centrinė Azija buvo ypatinga ir tuo, kad žmonės atsidūrė įspausti vadinamajame „Pamiro mazge“ – Himalajų, Hindu Kušo ir Tian Šanio kalnų sankirtoje. Taigi žmonių keliai turėjo neišvengiamai išsiskirti.

Pasinaudojus dėkinga situacija ir perėjus siaurą kalnų tarpeklį, mažytei grupelei jau būdavo sunku sugrįžti atgal, ypač jei kitoje kalnų pusėje atsiverdavo plačios pievos pilnos maisto. Būtent čia, tie kurie patraukė į pietūs, vėliau tapo kinais, o tie, kurie patraukė į šiaurę, tapo europiečių ir Amerikos indėnų protėviais.

Taigi, kaip bebūtų keista Amerikos indėnai yra artimesni europiečiams, nei kinams. Abiejų grupių protėviai kartu pasiekė pietų Sibirą ir tuo metu egzistavusį vadinamąjį „centrinės Azijos greitkelį“ – didelių medžiojamų gyvūnų pilną stepių juostą besidriekusią nuo Prancūzijos iki Korėjos.

Būsimieji europiečiai ir dalis indų tuomet pasuko tuo greitkeliu į vakarus, o mongolai, čiukčiai ir indėnai pasuko į rytus.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/archive/article.php ... &com=1&s=1

Iš kur mes atėjome? (III)

Ignas Brazauskas, http://www.DELFI.lt
2008 kovo mėn. 9 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/science/ ... d=16256292

Ankstesnėse dalyse buvo pasakota buvo papasakota, kaip, anot „National Geographic“ ir „IBM“ vykdomo tyrimo, mūsų protėviai, prieš 60 tūkst. metų palikę Afriką, maždaug prieš 40 tūkst. metų atsidūrė kažkur netoli Kazachstano, o paskui pasiekė ir Pietų Sibirą, iš kurio pradėjo kelionę į Europą.

Trumpai priminsime, kad, anot genetinių chromosomų tyrimo, bendras žmonijos protėvis M91, arba „Adomas“, galėjo gyventi vos prieš 60 tūkst. metų Rytų Afrikoje. Šiek tiek vėliau Rytų Afrikoje gyvenęs jo palikuonis M168, arba „Eurazijos Adomas”, buvo visų ne afrikiečių protėviu.

Jo palikuonis M89, gyvenęs prieš 45 tūkst. metų, jau galėjo gimti Arabijos pusiasalyje. Prieš 40 tūkst. metų tarp Irano ir Centrinės Azijos gyvenęs M9 tapo „Eurazijos klano“ protėviu. Jo palikuonys pasiekė Kazachstano ir Uzbekistano apylinkes, iš kur patraukė skirtingomis kryptimis, pradėdami europiečių, indų, kiniečių ir Amerikos indėnų gentis.

Maždaug prieš 35 tūkst. metų Centrinėje Azijoje galėjo gyventi M45 – europiečių ir Amerikos indėnų protėvis. Jo gentis perėjo ar aplenkė Hindu Kušo kalnus ir atsidūrė Kazachstano ir Sibiro stepėse. Čia M45 palikuonys išsiskirstė keletu krypčių. Prieš 30 tūkst. metų gyvenęs M207 patraukė Ukrainos bei Pietų Rusijos link ir galiausiai pasiekė Europą, o prieš 20 tūkst. metų Sibire gyvenęs M242 tapo ne tik daugumos Rusijos azijinės dalies tautų, bet ir Amerikos indėnų protėviu.

Šiuo metu gyvenantys M207 palikuonys gali būti suskirstyti į dvi dideles genetines grupes. Haplogrupės R1 žmonės yra europiečiai, o haplogrupė R2 daugiausia aptinkama šiaurės Indijoje. M207 palikuonys fiziškai užkariavo Europą prieš beveik 30 tūkst. metų. Tačiau prieš mažiau nei 10 tūkst. metų įvyko „antrasis Europos užkariavimas“, kuomet to paties M207 palikuonys, gyvenę tikriausiai Ukrainoje, išmokę jodinėti arkliais, darsyk užtvindė Europą atnešdami beveik visiems europiečiams bendrą indoeuropiečių kalbą.

Dalis tų indoeuropiečių (haplogrupė R2), kaip ir galima spėti iš pavadinimo, iš Ukrainos nujojo ne į Europą, bet į Indiją. Kaip žinia, Iranas, Pakistanas, Bangladešas, Indija ir netgi Tadžikistanas – kalba indoeuropiečių kalbomis ir, be abejo, turi nemenką genetinį europiečių klodą.

Šiuo metu Europos „senbuviai“, nekalbantys indoeuropiečių kalbomis, tėra Ispanijos-Prancūzijos baskai, kurių, gyvenančių kalnuose, iki galo nesugebėjo užkariauti romėnai, o taip pat estai, suomiai ir vengrai. Lietuviai genetiškai taip pat yra „pusiau estai“. Nėra abejonių, kad „senieji lietuviai“ nekalbėjo lietuviškai, bet buvo užkariauti „naujųjų lietuvių“.

Studijuojant genetinę europiečių istoriją įdomu ir tai, kad vienąsyk pasklidę po visą Europą, jie kartais vėl susikoncentruodavo keliose jos vietose, iš kur pradėdavo naujus užkariavimus. Taip atsitiko ir per ledynmetį, maždaug prieš 15-20 tūkst. metų. Tuomet dauguma europiečių susispietė Ispanijoje, Italijoje ir Balkanuose. Būtent „ispanai“ atšilus orams pirmieji užkariavo Didžiąją Britaniją.

Kaip nebūtų keista, didžioji dalis dabartinių anglų yra kilę iš mažos grupės medžiotojų (M253), pasiekusių Britaniją vos pasitraukus ledynams prieš 10-12 tūkst. metų, t.y. dar akmens amžiuje. Visos vėlesnės romėnų, saksų, anglų, jutų, vikingų ir normanų invazijos paliko gerokai mažesnį genetinį ženklą, nes dažnai keletas tūkstančių naujų atvykėlių įsigalėdavo Britų salose, kur jau būdavo virš milijono gyventojų.

Taigi ir lietuvių protėviai prieš 20 tūkst. metų galėjo gyventi ir Balkanuose ir Ispanijoje, kadangi „Ispanijos išeiviai“ be Anglijos taip pat patraukė ir į Skandinaviją, taigi galėjo pasiekti ir Lietuvą.

Būtent iš Ispanijos gali būti „kilusios“ didžioji dalis Europos moterų. Ten randama didžiausia moterų proporcija su haplogrupe H. Vakarų Europoje apie 40 proc. moterų turi šią haplogrupę. Ši proporcija nuosekliai mažėja keliaujant į rytus ir siekia 25 proc. Turkijoje, 20 proc. Kaukaze ir 15 proc. centrinėje Azijoje. Tai gali būti reikšmingas įrodymas, kad genai dideliu mastu sklido ir iš vakarų į rytus.

Lietuviams taip pat labai reikšminga gali būti P37.2 arba I1b genetinis žymeklis, priklausęs vyrui, ko gera, prieš maždaug 15 tūkst. metų gyvenusiam Balkanuose.

Kitas iš lietuvių protėvių galėjo būti LLY22G, prieš 10 tūkst. gyvenęs Sibire ir pradėjęs Uralo kalbų grupę, kuriai priklauso minėti suomiai, estai, samiai, vengrai ir daugelis Sibiro tautelių. Šie žmonės, nutirpus ledynams, pasiekė Baltijos jūrą iš rytų, kai tuo tarpu Balkanų ir Ispanijos žmonės atkeliavo iš pietų.

Galiausiai Lietuvą pasiekė „tikrieji lietuviai“ - indoeuropiečiai arba M17 palikuonys, prieš 10 tūkst. metų gyvenę Ukrainoje ar pietų Rusijoje. Maždaug 40 proc. vyrų tarp Čekijos ir Uralo kalnų yra tiesioginiai M17 palikuonys, taip pat 35 proc. hindi kalba kalbančių indų ir apie 5-10 proc. artimųjų Rytų gyventojų.

Taigi, tiek lietuviai, tiek mūsų kaimynai – genetiškai maišytos tautos. Mūsų protėviai be Etiopijos, Sudano, Arabijos, Irano, Kazachstano, Sibiro, Rusijos ir Ukrainos taip pat galėjo pabuvoti ir Graikijoje, Italijoje ar netgi Ispanijoje.

Be jokios abejonės, netgi per artimiausią dešimtmetį galime sužinoti netikėčiausių hipotezių apie savo praeitį.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/science/ ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 10 Kov 2008 01:06. Iš viso redaguota 5 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Gru 2007 20:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.takas.lt/vyrams/idomybes.php ... msg_id=656

Kas suvalgė neandertaliečius?

Pirmieji europiečiai

Tai irgi buvo žmonės, gyvenę Žemėje beveik pusę milijono metų ir dingę be pėdsakų. Juos vadiname neandertaliečiais. Šimtus tūkstantmečių jie gyveno dabartinės Europos teritorijoje. Čia susiformavo jų rasė, čia buvo jų tėvynė.

Jų išvaizdoje buvo tokių bruožų, kuriuos vadiname primityviais: atgal pasidavęs smakras, tarsi bandantis pasislėpti veide, didžiulės žandenos, masyvūs žandikauliai. Beje, ir jų galvos buvo gerokai didesnės nei mūsų, todėl jose tilpo kur kas daugiau smegenų. Tačiau kam neandertaliečiams buvo reikalingas toks didžiulis mąstymo aparatas, kuriuo jie nepasinaudojo, iki šiol nėra žinoma.

Vidutinis vyrų ūgis buvo 160–165 cm, o moterys paprastai būdavo maždaug 10 cm žemesnės. Nepaisant palyginti žemo ūgio, neandertaliečiai buvo tikri galiūnai — tvirti, masyvūs skeletai, plačios, augalotos krūtinės, galingos kojos ir rankos. Vyrai sverdavo apie 90 kg.

Tiesa, jų rankos ir kojos atrodė kiek kitaip nei mūsiškės: gerokai trumpesni dilbiai, trumpesnės blauzdos. Pati keisčiausia jų išvaizdos detalė, ko gera, buvo nosis: plati, su kuprele ir dar užriesta į viršų. Tai buvo puikus kvėpavimo aparatas — tokiomis nosimis neandertaliečiai galėjo ramiausiai kvėpuoti esant dideliam šalčiui.

Mokėjo įžiebti ugnį

Viskas, ką mes apie juos žinome, liudija tai, kad neandertaliečiai buvo žmonės, sukūrę savitą kultūrą, visiškai besiskiriančią nuo kitų humanoidų pasaulio, tuo labiau nuo gyvūnijos dėsnių ir taisyklių. Jie žinojo, kas yra ugnis ir kaip ji gaunama. Jie mokėjo pasigaminti akmeninius darbo įrankius.

Beje, jų akmens apdorojimo technika nepanaši į tą, kurią naudodavo mūsų protėviai, homo sapiens atstovai. Vadinasi, šios dvi rasės sėmėsi žinių iš skirtingų šaltinių.

Keliaudami po pasaulį, kartais iš dabartinės Europos nukakdami į Artimuosius Rytus, Palestiną, neandertaliečiai nesigamindavo reikiamų įrankių tose šalyse, į kurias atvykdavo. Jie šimtus tūkstančių kilometrų kartu su savimi tampydavosi keistus akmenis, pasidarytus savo tėvynėje.

Prieš 40 tūkstančių metų jie ėmė laidoti mirusiuosius. Tai darėme tik mes ir neandertaliečiai. Tuo pat metu jų gyvenime atsirado pirmieji primityvūs papuošalai, pavyzdžiui, pakabukai, padaryti iš nukautų gyvūnų dantų. Mūsų planetos istorijoje tik neandertaliečiai ir homo sapiens žinojo, kas yra papuošalai.

Medžiojo vieni kitus

Didžiagalviams ir trumpakojams neandertaliečiams nebuvo svetimas altruizmas ir pagarba vyresniesiems. Tyrinėjant neandertaliečių kultūros iškasenas, atrastas vyro, kuriam buvo apie 50 metų, skeletas. Tai jau — gili senatvė. Jis nebeturėjo nė vieno danties. Vadinasi, valgyti galėjo tik tuomet, jei kas nors iš genties už jį sukramtydavo maistą ir įdėdavo jam į burną.

Nežinoma, ar neandertaliečiai mokėjo kalbėti. Tačiau jų gomurio sandara tokia, jog tai — visiškai įmanoma. Neandertaliečiai iš prigimties buvo medžiotojai, grobio ieškodavo grupelėmis. Greičiausiai rinkdavo augalų vaisius ir šaknis, tačiau daugiausia mito mėsa.

Ten, kur kadaise gyveno neandertaliečiai, archeologai kartais dar aptinka kruopščiai apgraužtų įvairių gyvūnų kaulų.

Taip pat ir kruopščiai nuvalytų dabartinių žmonių kaulų... O pačiose paskutinėse jų stovyklavietėse buvo rasta švariai apčiulptų pačių neandertaliečių kaulelių...

Vadinasi, daro išvadą šiuolaikiniai mokslininkai, homo sapiens ir neandertaliečiai medžiojo vieni kitus ir nukautų priešininkų kūnus suvalgydavo. Tokia kanibalizmo manija prasidėjo maždaug prieš 40 tūkstančių metų.

Tyrinėtojai teigia, kad būtent tada mūsų protėviai atklydo į dabartinės Europos teritoriją, kurioje gyveno neandertaliečiai.

10 tūkstantmečių truko žiaurios tarpusavio skerdynės. Maždaug prieš 30 tūkstantmečių paskutiniai neandertaliečių atstovai glaudėsi Ispanijos pietuose, Gibraltaro rajone, Pirėnuose ir Dalmatijos kalnuose. Vėliau jie be pėdsako išnyko, o mes likome.

Hipotezė, kad homo sapiens surijo neandertaliečius, kilo tuomet, kai buvo rastos kelios neandertaliečių vaikų kaukolės, ant kurių aiškiai matėsi mūsų protėvių dantų pėdsakai. Aršiausias šios teorijos šalininkas yra portugalų tyrinėtojas Žoao Zilao, pats aptikęs keletą tokių kaukolių.

Senelis Darvinas klydo

Daug dešimtmečių, nuo 1856–ųjų, kai Vokietijoje, Neandertalio slėnyje, pirmą kartą buvo rasta neandertaliečių egzistavimo įrodymų bei jų buities liekanų, mokslininkai juos laikė artimiausiais homo sapiens giminaičiais ir protėviais. Žinoma, jie rėmėsi Čarlzo Darvino rūšių atsiradimo teorija. Buvo manoma, kad kažkuriuo momentu neandertaliečiai virto žmonėmis, o tie, kurie nesugebėjo, nesuspėjo ar nenorėjo to padaryti, išnyko.

Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Miuncheno universiteto mokslininkai ištyrė neandertaliečių liekanų, rastų dar 1856 metais, po žeme pragulėjusių maždaug 50 tūkstantmečių, DNR.

Ištyręs 328 nukleotidines grandines paleontologas Svante Paabo padarė sensacingą išvadą: dabartinių žmonių ir neandertaliečių genofondas toks skirtingas, kad šių dviejų rasių negalima laikyti giminingomis.

Šiuos duomenis mokslininkai dar kartą patvirtino 1999–aisiais, kai ištyrė liekanas, rastas Kaukaze.

Netikėtumas laukė ir Ciuricho universiteto mokslininkų. Ispanė Marisija Ponse de Leon ir šveicaras Kristoforas Collikofer‘is palygino dvejų metų neandertaliečių vaiko ir jo bendraamžio, dabartinių žmonių vaiko kaukoles. Išdavos vienareikšmiškos: vaikų kaukolių kaulai formavosi visiškai skirtingai, o tai liudija apie šių dviejų rasių genų visišką skirtingumą.

Remdamiesi jau turimais duomenimis ir naujais tyrinėjimais, grupė mokslininkų iš JAV ir Europos nusprendė, kad neandertaliečiai nebuvo nei dabartinių žmonių giminaičiai, nei tuo labiau jų protėviai.

Tai buvo dvi skirtingos biologinės rūšys, kilusios iš skirtingų humanoidų medžio šakų ir negalėjusios kryžmintis tarpusavyje.

2004-09-13

A-Zet, Jolanta Ulienė

Žygeivis - Išvada dėl negalėjimo kryžmintis nėra tokia jau vienareikšmiška.

Daugybė pavyzdžių iš įvairių gyvūnų pasaulio rodo, jog kartais netgi gamtoje (o tuo labiau zoologijos soduose) natūraliai susikryžmina giminingos rūšys. Sakykime, asilai su arkliais ir zebrais, liūtai su tigrais ir kitais katinių šeimos gyvūnais.

Ši problema dar nėra labai išsamiai ištirta.
Šaltinis -
http://www.klaipeda.daily.lt/temp.php?d ... 1165600553

Remdamiesi jau turimais duomenimis ir naujais tyrinėjimais, grupė mokslininkų iš JAV ir Europos nusprendė, kad neandertaliečiai nebuvo nei dabartinių žmonių giminaičiai, nei tuo labiau jų protėviai. Tai buvo dvi skirtingos biologinės rūšys, kilusios iš skirtingų humanoidų medžio šakų ir negalėjusios kryžmintis tarpusavyje.

Kaulai - dar ne viskas

Neseniai Niujorko mokslininkai, vadovaujami Katerinos Červati, kompiuteriais ištyrė visas rastas neandertaliečių kaukoles (12 eksponatų). Taip pat ir pačių įvairiausių rūšių beždžionių kaukoles. Po atliktų tyrimų grupės vadovė pareiškė: ,,Galime drąsiai tvirtinti, kad neandertaliečiai nepriklauso dabartinių europidų protėvių grupei.

Dabartinio žmogaus ir neandertaliečio kaukolės sandara skiriasi labiau nei yra įmanoma tarp dviejų tos pačios rūšies giminių. To pakanka norint įrodyti, jog šios dvi visiškai atskiros rūšys negalėjo kryžmintis tarpusavyje“.

Neandertaliečiai, pasak mokslininkų, buvo savita protingų padarų rūšis, atsiradusi Žemės evoliucijos vingiuose. Tai buvo ypatinga žmonija, savarankiškai sukūrusi savo kultūrą ir prieš 30 tūkstančių metų sunaikinta mūsų protėvių žiaurioje kovoje dėl vietos po saule.

Tačiau ne visi mokslininkai sutinka su tokia nuomone. Sent Luiso universiteto profesorius Erikas Trikausas, ginantis teoriją, kad dabartiniai žmonės ir neandertaliečiai galėjo kryžmintis, teigia: „Mes jau seniai žinome, kaip atrodo kaulai. Žinome, kad jie skirtingi. Bet šie tyrimai nieko negali pasakyti apie vidinę sandarą“.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 30 Gru 2007 21:02. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Gru 2007 20:42

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.spauda.lt/history/kiti/neand.htm

Neandertalietis

Neandertalietis tebėra mokslo mįslė. Kadaise laikytas žmogaus evoliucijos įrodymu, dabar laikomas žmogaus amžininku, tačiau turėjusiu didesnius smegenis.

1856-ais darbininkai Neander slėnyje netoli Duesseldorf, Vokietija, rado kaukolę ir kaulus. Kaukolė buvo neįprastai suplota. Vėliau daugiau reliktų rasta ne tik Neander slėnyje, bet ir Prancūzijoje, Italijoje, Irake bei Izraelyje.

http://www.spauda.lt/history/kiti/neander.jpg

Radinių interpretacijos skyrėsi. Vokiečių anatomas Rudolf Virchow laikė tai buvus homo sapiens su rachitu dėl vitamino D stokos. Prancūzų paleontologas Marcellin Boule laikė jį vaikščiojus palinkus į priekį. 50-čiai metų įsitvirtino įvaizdis apie tarpinę grandį tarp beždžionės ir žmogaus. Tik po 100 m. 1957-ais tyrimai nustatė, kad neandertalietis vis tik vaikščiojo stačias, o palinkęs į priekį buvo dėl artrito, Kiti radiniai liudijo jį naudojus įrankius, turėjus religines ir kultūrines apeigas, laidojimo papročius.

Ir dar glumino apie 13% didesni smegenys! 1500 mililitrų lyginant su šiuolaikinio žmogaus 1400 ml. Tai buvo geri mąstytojai, tačiau nepalikę jokių rašto paminklų. Kartu jie buvo nepaprastais stiprūs fiziškai. Vyrų ūgis buvo apie 175 cm, moterų - 160 cm. Akiduobių dydis liudija turėjus dideles akis. Dėl stambesnių kaulų ir didesnės raumenų masės turėjo sverti apie 10 kg daugiau nei šiuolaikiniai žmonės.

Naudojosi ugnimi pasišildymui bei maisto gaminimui. Dėvėjo kūno apdangalus ir gaminosi ginklus - rasti ietigaliai, akmeniniai žeberklus ir medines ietis ugnimi sustiprintais smaigaliais.

Balso stygos buvo pakankamai išsivysčiusios artikuliuotai kalbai. Jie gyveno šalia žmonių ir galėjo juos suprasti. Slovėnijoje rasta neandertaliečiui priskiriama fleita - 12 cm ilgio iš jauno lokio šlaunikaulio su skylutėmis 4-iems pirštams. Tai rodo abstraktaus mąstymo ir vaizduotės faktus...

Yra požymių apie laidojimo apeigas ir rūpinimąsi senais ir sergančiais bendruomenės nariais. Irako oloje rasta gėlių likučių - rūpinimasis mirusiaisiais. Tyrimai rodo jas turėjus gydomųjų savybių. Ar tai dalis mirusiojo aromatizavimo?

Kartu neandertaliečiai turėjo būti žiaurūs kariai, galėję praktikuoti net kanibalizmą. Prancūzijoje rasti du kojos ir trys rankų kaulų fragmentai, kurie galėjo būti suskaldyti. Kitoje vietoje - ant kaulų skaldymo ir deginimo požymiai.

Manoma, kad neandertaliečiai išnyko prieš 30-35 tūkst. metų (žmogaus kilties pradžia - iki 92 tūkst. metų). Kaip jie išnyko? Būdama stipresnė ir protingesnė rasė turėjo išlikti! Gal jie ir yra Biblijoje minimi nefilimai?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Gru 2007 20:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

http://www.sharemanija.net/index.php?na ... le&sid=859

Neandertaliečiai išnyko vėliau nei manyta

Neandertaliečiai galėjo išgyventi Europoje daug ilgiau, nei buvo manyta iki šiol. Studijoje, paskelbtoje žurnale „Nature“, teigiama, kad jie greičiausiai išnyko prieš 24 tūkst. metų, praneša BBC.

Anksčiau buvo tikima, kad neandertaliečiai išmirė maždaug prieš 35 tūkst. metų, t. y. tuo metu, kai modernūs žmonės ėmė plisti Europos žemyne.

Naujausi tyrimai rodo, kad ši rūšis dar ilgai išliko pačiuose Europos pietuose po Homo sapiens pasirodymo žemyne. Manoma, kad neandertaliečiai galėjo gyventi Gorhamo oloje Gibraltare.

Tyrinėtojų komanda tiki, kad Gibraltaro neandertaliečiai galėjo būti apskritai paskutiniai savo rūšies atstovai. „Gorhamo ola buvo paskutinė vieta planetoje, kurioje, mūsų žiniomis, jie gyveno“, – sakė vienas pagrindinių studijos autorių profesorius Klaivas Finleisonas (Clive Finlayson).

Manoma, kad neandertaliečiai atsirado prieš 230 tūkst. metų.

lrt.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Gru 2007 20:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

http://www.lrytas.lt/?id=11653285131163891838&view=4

Neandertaliečiai buvo kanibalai

BBC ir lrytas.lt inf.
2006-12-05 16:19

Šiaurės Ispanijoje prieš 43 tūkst. metų gyvenusiems neandertaliečiams badas ir kanibalizmas buvo kasdienio gyvenimo dalis.

Asturijoje atrastų kaulų ir dantų tyrimai parodė, kad tarp neandertaliečių vyko nuožmi kova dėl išgyvenimo.

Analizės metu ant dantų aptikti požymiai rodo, kad dar vaikystėje jie kentėjo dėl bado ir prastos mitybos. Ant kaulų rastos kandimo žymės. Kai kurios kaukolės rastos perlaužtos. Manoma, kad tai kanibalai padarė siekdami suėsti smegenis.

Mokslininkų komandai vadovaujantis Antonio Rosas, dirbantis Madrido Nacionaliniame gamtos mokslų muziejuje, taip pat nustatė, kad šių neandertaliečių kaulų fiziniai duomenys atitinka kitose Europos vietose rastų to pačio periodo gyventojų kaulų duomenis.

Jis su kolegomis nustatė, jog nuo Šiaurės į Pietus kinta atrastų žandikaulių plotis, todėl spėjama, kad gyvenę Pietuose turėjo platesnius veidus.

Šie atradimai gali padėti išsiaiškinti, kodėl neandertaliečiai išnyko po 10 tūkst. metų po to, kai į Europą atsikraustė šiuolaikinio žmogaus protėviai, t.y. maždaug prieš 40 tūkst. metų.

Dauguma mokslininkų mano, kad neandertaliečiai nesugebėjo konkuruoti dėl maisto ir pastogės.

Nuo 2000 metų Pietų Ispanijoje rasti aštuonių neandertaliečių skeletai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Gru 2007 21:14

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://rtn.elektronika.lt/mi/0004/kadaise.html

Kadaise mes buvome ne vieni Žemėje.

Vėsią 1998 m. lapkričio popietę du portugalų archeologai, apžiūrintys Lagar Velho olą kalnuose, supančiuose Lapedo slėnį, prie kažkokio graužiko išrausto urvelio pastebėjo kažin ką boluojant. Archeologai žinojo, jog besirausdami žvėreliai dažnai išneša į paviršių giliau gulinčias medžiagas, todėl vienas jų pasilenkė geriau pasižiūrėti, kas atkasta šiuo atveju. Kuomet jis vėl atsitiesė, rankoje archeologas laikė retą radinį - žmonių vaiko, palaidoto beveik prieš 25 000 metų, kaulus.

http://rtn.elektronika.lt/mi/0004/bicai.jpg

Tiesa, ši aplinkybė paaiškėjo kiek vėliau, kai Portugalijos Istorijos instituto Lisabonoje mokslininkai kruopščiai ištyrė radimvietę. Jie atkasė puikiai išsilaikiusį keturių metų berniuko skeletą. Laidojant berniukas buvo išteptas raudona ochra, paguldytas sudegintų augalų guolyje ir apdėtas elnio dantų ir jūros kriauklelių vėriniais.

Visa tai labai priminė kitus iš to laikotarpio išlikusius šiuolaikinio žmogaus kapus, aptinkamus įvairiose Europos vietose. Bet sensaciją sukėlė tai, kad nemažai anatominių skeleto ypatybių: nupjautas, be smakro apatinis žandikaulis, priešakinių dantų detalės bei trumpi stiprūs blauzdikauliai, labiau priminė ne šiuolaikinį žmogų, o neandertalietį.

Skeletą tyrę mokslininkai iš to padarė išvadą, jog Lapedo slėnyje rastas vaikas yra ankstyvųjų žmonių ir neandertaliečių mišrūnas.

Homo neandertalensis

Mokslininkai pradėjo lyginti šiuolaikinius žmones ir neandertaliečius nuo pat pastarųjų atradimo. Vokietijoje esančiame Neandro slėnyje 1856 m. rasti skeleto likučiai aiškiai skyrėsi nuo žmogaus kaulų, todėl jie buvo priskirti atskirai rūšiai Homo neandertalensis. Tiesa, ne visi tuomet su tuo sutiko - keli vokiečių mokslininkai tvirtino, kad rastieji kaulai priklausė suluošintam kazokų raiteliui. Bet vėliau neandertaliečių palaikų buvo rasta daugelyje kitų vietų ir dėl tų tolimų žmogaus giminaičių buvimo niekas nebeabejojo. Daug neaiškesnis buvo klausimas, kas su jais atsitiko.

Archeologijos tyrinėjimai parodė, kad neandertaliečiai apie 200 000 metų gyveno plačiuose Europos ir Vakarų Azijos plotuose ir buvo iš ten išstūmę visus kitus ankstyvuosius žmogaus protėvius - hominidus.

Neandertaliečių era - Vidurinis paleolitas arba Senasis akmens amžius, baigėsi, kuomet prieš maždaug 40 000 metų iš Afrikos į šiaurę patraukė šiuolaikinio žmogaus protėviai, dar vadinami kromanjoniečiais, pagal Cro-Magnon olą Pietų Prancūzijoje, kur buvo pirmąkart aptiktos jų liekanos.

Per dabartinės Turkijos Anatoliją, Balkanus ir Vidurio Europos slėnius mūsų protėviai nukeliavo iki pat paskutinio neandertaliečių bastiono - Iberijos pusiasalio, išstumdami ten gyvenusius neandertaliečius į mažiau tinkamus gyvenimui kontinento pakraščius ar paprasčiausiai juos išnaikindami.

Neandertaliečiai paleontologai laikė primityviais pusžmogiais, neimliais jokioms inovacijoms, nesugebančiais mastyti simboliškai ir todėl nesukūrusiais jokios kultūros. Buvo manoma, kad per kokius 10 tūkst. metų jie visiškai išnyko, užleisdami vietą mums- pranašesnei ir labiau prisitaikiusiai prie atšiaurių ledynmečio Europos gyvenimo sąlygų rūšiai.

Paskutiniai neandertaliečiams priskiriami radiniai buvo datuojami apie 26 000 m. pr. Kr.

Lagar Velho oloje rastas skeletas liudija, kad matyt buvo kiek kitaip. Neanderalietiškų bruožų turintis berniukas gyveno net 5000 metų po to, kai, anot vyraujančios teorijos, turėjo išnykti paskutinis neandertalietis.

Todėl atrodo, kad mūsų protėviai ir neandertaliečiai gana ilgai gyveno greta vieni kitų. "Mūsiškiams" jie buvo tik dar viena medžiotojų ir žemės vaisių rinkėjų grupė, tokie pat žmonės, kaip ir jie patys.

Gausėja įrodymų, jog jie ir kultūriškai nebuvo ypač atsilikę nuo šiuolaikinio žmogaus protėvių. Jie sunkiai grūmėsi su pastaraisiais ir galų gale pralaimėjo. Neandertaliečių neliko, neišliko, kaip rodo neseniai žurnale "Science" paskelbti šveicarų ir rusų mokslininkų tyrimai, ir jų genų, bet tie genai yra buvę čia modernios Europos biologinės istorijos pradžioje.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Gru 2007 21:25

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://roziuke.mylivepage.com/link/491/ ... nepelnytai

Homo sapiens giriamas nepelnytai

Neandertaliečiai nebuvo tokie buki, kaip apie juos manoma, praneša portalas AlphaGalileo. Leičesterio universiteto archeologas dr. Teris Hopkinsonas tvirtina, kad šie padarai iš tiesų buvo išradėjai.

Neandertaliečiai, Homo sapiens „seserinė“ rūšis, apsigyveno Europoje viduriniuoju paleolito laikotarpiu, prieš 300 tūkstančių metų, o prieš 40 tūkstančių metų juos pakeitė šiuolaikiniai žmonės. Šis periodas laikomas blankiu savo kultūra ir žmogaus evoliucija.

http://www.lafesta.lt/images/news/homo_sapiens.jpg

„Iki šiol buvo sutariama, kad šiuolaikinio žmogaus protas įsižiebė lyg elektros lemputė maždaug prieš 50 tūkstančių metų Afrikoje“, - sako dr. Hopkinsas. „Tačiau daug „modernių“ reiškinių, pavyzdžiui, grūstuvai arba grupinės medžioklės, pasirodė prieš 300 tūkstančių metų“.

Archeologo teigimu, tuos pačius atradimus darė ir neandertaliečiai Europoje. Jie ne tik išradinėjo naujus akmenų apdirbimo metodus, bet ir išplito iš vakarų Europos į centrinę bei rytinę jos dalį, išvydami primityvesnę rūšį, Homo heidelbergensis. Tai rodo, kad jie sugebėjo išgyventi ir teritorijose, kuriose metų laikų kaita labai ryški.

„Išradimai laikyti išimtinai Homo sapiens bruožu. Tačiau turint šiuos įrodymus sudėtinga atskirti neandertaliečius nuo žmogaus idėjos", - apibendrina mokslinkas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Gru 2007 21:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://ei.libis.lt:8080/arc/2002-10-25/ ... ee882fc091

Rumunijoje rastos seniausios dabartinio žmogaus liekanos

Rumunijoje rastas urvinio žmogaus žandikaulis yra seniausia žinoma dabartinio žmogaus iškasena Europoje, pirmadienį paskelbė JAV mokslininkai.

Primityvūs požymiai, tokie, kaip masyvūs kaulai ir dantys, taip pat paremia prieštaringai vertinamą teoriją, kad kromanjoniečiai ir neandertaliečiai galėjo susikryžminti, sako mokslininkai.

Apatinis žandikaulis, rastas Rumunijos Karpatų pietvakariuose, priklausė prieš 34-36 tūkst. metų gyvenusiam individui, parodė radioaktyviosios anglies metodas.

Tyrimui vadovavęs Vašingtono universiteto mokslininkas Erikas Trinkausas (Erikas Trinkosas) ir jo kolegos žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences" rašo, kad tai "tikrai seniausia žinoma" dabartinių žmonių iškasena Europoje, kuri leidžia geriau suprasti dabartinių žmonių atsiradimą ir evoliuciją Senojo pasaulio šiaurės vakarų regione.

Minimas žandikaulis 2002 metais buvo rastas Peštera ku Oasėje, kurios pavadinimas reiškia "urvas su kaulais". Plačiau apie tai rašoma tinklalapyje
http://www.artsci.wustl.edu/~anthro/blurb/b_trink.html.

"Ši medžiaga yra pirmoji, patikimai patvirtinanti, kaip atrodė dabartiniai žmonės tuo metu, kai išplito Europoje. Nors mes juos vadiname dabartiniais žmonėmis, jie nebuvo visiškai šiuolaikiniai ta prasme, kurią priskiriame dabar gyvenantiems žmonėms", - telefonu sakė E.Trinkausas.

"Jie buvo purvini, turėjo specifinį kvapą ir panašiai. Veido forma iš esmės buvo tokia, kaip mūsų, bet apatinė veido dalis turėjo atrodyti labai stambi", - pridūrė jis.

Rumunijoje rastas žandikaulis yra panašus į kitų ankstyvųjų dabartinių žmonių kaulus, kurie buvo rasti Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Europoje, tačiau krūminiai dantys yra nepaprastai dideli, beveik tokie, kaip neandertaliečių.

E.Trinkausas yra aktyvus prieštaringai vertinamos teorijos, kad dabartiniai žmonės ir neandertaliečiai tam tikru mastu kryžminosi, šalininkas.

Europoje šių dviejų Homo sapiens porūšių individai tūkstančius metų gyveno vieni šalia kitų ir esama įrodymų, kad tarp jų galėjo vykti tam tikri mainai arba galėjo būti palaikomi kokie nors kitokie kontaktai.

Informacijos šaltinis: BNS

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Spa 2009 18:22

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

Radinys plečia žinias apie žmonijos kilmę

Šaltinis - http://www.delfi.lt/news/daily/science/ ... d=24341513

http://www.lrt.lt
2009 spalio mėn. 2 d. 10:50

Prieš 4,4 mln. metų gyvenusio ankstyvojo žmogaus griaučiai rodo, jog žmonės neišsivystė iš į šimpanzes panašių protėvių, teigia mokslininkai. Protėvio Ardipithecus ramius liekanos 1992 metais rastos Etiopijoje, tačiau mokslininkams prireikė 17 metų įvertinti jų svarbai, rašo BBC.

Pats svarbiausias radinys – dalinis moteriškos lyties protėvio skeletas, pavadintas „Ardi“. Tarptautinė mokslininkų komanda aptiko pagrindinius kaulus, tarp kurių – kaukolė su dantimis, rankų, kojų, pėdų, plaštakų, dubens kaulai.

Mokslininkai aptiko ir kitų fragmentų, leidžiančių spėti, jog jie priklauso mažiausiai 36 individams, tarp kurių – vaikai, vyrai ir moterys.

Vienas projekto vadovų Timas White`as iš Kalifornijos universiteto teigė, jog tyrimas buvo atliktas labai uoliai.

„Prireikė daugybės metų kaulams nuvalyti bei skeletą atkurti iki jo originalaus dydžio bei formos. Tuomet jis buvo tyrinėjamas ir lyginamas su kitomis fosilijomis, rastomis Afrikoje ir kitose vietose. Tai neįprastas radinys. Tai ne šimpanzė, bet ir ne žmogus. Jis parodo, kas tokie mes buvome“, - teigė jis žurnalui „Science“.

Teigiama, jog kai kurie šios būtybės bruožai atkartoja senovinių žmogbeždžionių bruožus, kiti pranašauja savybes, kurios būdingos vėlesnėms, į žmones panašesnėms rūšims.

Anot mokslininkų, 1,2 metrų dydžio Ardi gerai laipiojo medžiais, tačiau taip pat dviem kojomis vaikščiojo ant žemės. Tačiau ji neturėjo išlenktų kojų kaip mes, o tai rodo, kad ji negalėjo nubėgti ar nueiti didelių atstumų. Anot mokslininkų, įdomus faktas, kad ši būtybės gyvenimo periodu žemė buvo apaugusi miškais. Anksčiau galvota, kad ankstyvąją žmonių evoliuciją paskatino, nors ir tik iš dalis, medžių nykimas – tai paskatino mūsų protėvius vaikščioti žeme.

„Šios būtybės gyveno ir mirė miškingame areale, ne atviroje savanoje“, – teigė T. White`as.

Dėl savo amžiaus Ardipithecus padėjo mokslininkams dar vienu žingsniu priartėti prie tikslo surasti bendrą žmonių ir šimpanzių, genetiškai mums artimiausių giminaičių, protėvį.

Kadangi dauguma Ardipithecus bruožų nebūdingi šių laikų Afrikos žmogbeždžionė, tai leidžia matyti, jog bendras protėvis gyveno dar seniau, nei manyta anksčiau, galbūt prieš 7 ar 9 mln. metų.

Siekiant nustatyti, ar A. ramius buvo mūsų tiesioginis protėvis, anot mokslininkų, reikia daugiau skirtingose vietovėse rastų skirtingų laikotarpių fosilijų

„Mums reikia žymiai daugiau 3-5 mln. metų senumo fosilijų, kad tiksliai galėtume atsakyti į šį klausimą. Tačiau jei Ardipithecus ramius ir nebuvo tiesioginių mūsų protėvių rūšis, jie turėjo būti artimai su jais susiję, panašūs savo išvaizda ir prisitaikymu“, - teigė jie.

http://www.lrt.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/science/ ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Spa 2009 22:22

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Pasak dr. Slibinsko, neandartaliečiai su šiandieninių žmonių protėviais nesimaišė, o jo - genetiko - nuomonė man kažkiek yra autoritetas ;)

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Spa 2009 22:26

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Žygeivis rašė:

"Jie buvo purvini, turėjo specifinį kvapą ir panašiai. Veido forma iš esmės buvo tokia, kaip mūsų, bet apatinė veido dalis turėjo atrodyti labai stambi".

Atrodo, neandartaliečių palikuonys vis gi išliko - jie dabar vadinami gezais, urlaganais, o turintys ypatingai specifinį kvapą - tiesiog bomžais. :img01:

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Neandertaliečiai ir kromanjoniečiai. Iš kur mes atėjome?

Parašytas: 02 Kov 2012 16:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

Europos neandertaliečiai buvo ties išnykimo riba dar iki šiuolaikinio žmogaus pasirodymo

http://mokslas.delfi.lt/science/europos ... d=56199253

mokslon.lt
2012 m. kovo 2 d. 13:04

Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad daugelis Europoje gyvenusių neandertaliečių išmirė prieš 50 000 metų. Mokslininkų teigimu, ankstesnis požiūris į Europą kaip, iki šiuolaikinės žmonijos atvykimo, stabilios neandertaliečių populiacijos regioną, turi būti persvarstytas, rašoma recenzuojamame leidinyje „Molecular Biology and Evoliution“.

DNR tyrimų rezultatai rodo, kad daugelis Europoje gyvenusių neandertaliečių išmirė prieš 50 000 metų. Vėliau nedidelė neandertaliečių dalis sugebėjo dar kartą kolonizuoti centrinę ir vakarų Europą, kur iki šiuolaikinio žmogaus pasirodymo, išgyveno dar 10 000 metų.

Šis tyrimas yra tarptautinio Upsalos, Stokholmo ir Madrido mokslininkų projekto rezultatas.

„Mus nustebino faktas, kad Europos neandertaliečiai buvo ties išnykimo riba, tačiau vis tiek sugebėjo išlikti bei tai, kad visa tai įvyko iki pirmojo kontakto su šiuolaikiniais žmonėmis. Tai parodo, kad neandertaliečiai paskutinio ledynmečio metu į klimato kaitą reagavo kur kas jautriau nei buvo manyta iki šiol“, - teigė Stokholmo istorijos muziejaus profesorė Love Dalén.

Remdamiesi Ispanijoje rastais neandertaliečių iškasenų DNR duomenimis, mokslininkai pabrėžė, kad genetinė variacija tarp Europietiškųjų neandertaliečių per paskutinius dešimt tūkstančių metų iki jų išnykimo buvo ypatingai ribota.

Senesnių neandertaliečių genetinė įvairovė buvo kur kas didesnė.

„Geologiškai senesnių neandertaliečių genetinės variacijos kiekis buvo toks pat didelis kaip ir šiuolaikinių žmonių, tuo tarpu vėlesnės Europietiškų neandertaliečių kartos variacija neprilygo šiuolaikinių žmonių variacijai“, - teigė Upsalos universiteto profesorius Andersas Götherströmas.

„Šios tarpdisciplininės studijos yra labai vertingos progresuojantiems žmonijos evoliucijos istorijos tyrimams. Per kelis pastaruosius metus atlikti priešistorinių žmonių DNR tyrimai turėjo įtakos daugybei netikėtų atradimų, mes nekantraujame pamatyti, kokie atradimai mūsų dar laukia“, - teigė Madrido universiteto paleontologijos profesorius Luisas Arsuaga.

http://www.mokslon.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 12 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: