https://www.facebook.com/photo/?fbid=10 ... 2412743929
| Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) http://lndp.lt/diskusijos/ |
|
| Nalšia http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=94&t=15542 |
Puslapis 1 iš 1 |
| Autorius: | Žygeivis [ 30 Lap 2024 21:32 ] |
| Pranešimo tema: | Nalšia |
Nalšia – mūsų protėvių žemė Rasa IGNATOVA, Nalšios muziejaus muziejininkė 2014 m. sausio 4 d. Nr. 1 (791)10 Voruta https://www.voruta.lt/wp-content/upload ... pastas.pdf Nalšia – rytinė aukštaičių žemė. Ilgus šimtmečius šis pavadinimas buvo žinomas tik istorikams. 1992 m. lapkričio 19 d. Nalšios vardu pasivadinus Švenčionių krašto muziejui, žodis Nalšia pradėjo dažniau skambėti. Daugumai šio krašto žmonių ir Nalšios muziejaus lankytojams galbūt kyla klausimas, kurgi buvo ta Nalšios žemė, kokį vaidmenį čia gyvenusios gentys suvaidino Lietuvos istorijoje. Atsakymų pateikia archeologinių tyrinėjimų duomenys, nors ir iš jų Nalšios žemės susiformavimo priešistorės sužinoti negalima. Problema tai, kad Rytų Lietuvoje laidojimo paminklų aptinkama tik nuo IV a., čia nykstant buvusiai brūkšniuotosios keramikos kultūrai, o būtent jie padeda suprasti genčių savitumą. Pagal Rėkučių gynybinį pylimą galima tiksliai nustatyti Nalšios žemės šiaurės vakarinę ir šiaurinę sienas. Manoma, kad šis pylimas buvo Nalšios lietuvių pastatytas gintis nuo sėlių genčių, kuriems dar iki XIII a. pabaigos, kol juos asimiliavo lietuviai, priklausė gretimos teritorijos į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo pylimo. Pylimas galėjo būti pastatytas Nalšios ir Lietuvos pastangomis, bendrai gynybai iš šiaurės rytų – nuo Livonijos ordino XIII a. Tai liudytų draugiškus santykius tarp giminiškų žemių. Nemažai duomenų apie Nalšią pateikia XIII a. rašytiniai šaltiniai. Nalšia minima Livonijos Eiliuotoje kronikoje, Volynės, Ipatijaus, Pskovo metraščiuose. Tad remdamiesi rašytinių šaltinių duomenimis istorikai pabandė apibrėžti Nalšios teritoriją. XX a. pradžioje latvių etnologas ir kalbininkas E. Volteris (Eduards Volters) apytiksliai nustatė Nalšios vietą – ribojosi su sėliais ir Lietuvos žeme. Konkrečiau Nalšios žemę apibrėžė lenkų istorikas H. Lovmianskis (Henryk Łowmiański). Jis Nalšią laikė vienos lietuvių genties kilčių žeme. Vakarinę žemės sieną jis vedė per Linkmenis, toliau Žeimenos, Neries upėmis, o rytinę per Svyrius, Trobas, Eišiškes. Šiuolaikiniai istorikai šaltinių duomenis gretino su vietovardžių pavadinimais. XIII a. Pskovo metraštyje minimas Nalšios kunigaikštis Gerdenis. Lietuvos istorikas E. Gudavičius surado šio vietovardžio atitikmenį. Švenčionių rajono Svirkų apylinkėse yra kaimas, kurio pavadinimas Girdėnai. O kitą Nalšios kunigaikštį – Šiukštą, jo nuomone, atitinka Šiukščių kaimas Zarasų rajone. Tuo remdamasis jis priskyrė Zarasų, Švenčionių ir iš dalies Utenos rajonus. Kai kurie istorikai linkę šaltiniuose minimą lietuvišką kraštą „Alsen“ tapatinti su Nalšia. Kadangi kalbininkas K. Būga „Alsen“ siejo su lietuviškais vietovardžiais Alsėnai ir ežeru Alsys (į šiaurę nuo Naručio ežero), tai Nalšios sieną rytuose jie nukėlė iki Alsio ežero. Nors bendros nuomonės dėl tikslių žemės ribų ir nėra, bet Nalšios lokalizacijos vieta nurodoma Šiaurės Rytų Lietuva. Nalšia nebuvo stipri žemė, ją susilpnino susidūrimai su Livonijos ordinu. Kadangi Nalšia ribojosi su sėliais, o šiauriniai sėliai XIII a. trečio dešimtmečio pabaigoje buvo Livonijos ordino pavergti, tai Nalšia atsidūrė tolesniame ordino ekspansijos kelyje. Pirmasis kalavijuočių žygis į Lietuvos teritoriją, minimas Livonijos Eiliuotoje kronikoje, buvo 1229 m. ir būtent į Nalšios žemę. Dar vienas žygis minimas toje pačioje kronikoje XIII a. viduryje. Rašoma, kad ordino kariuomenė, nusiaubusi Nalšios žemę, puolė Mindaugo pilį. Geografinė padėtis lėmė, kad Nalšia dengė kitas žemes, taip pat ir Lietuvos žemę nuo ordino, prilaikė priešo jėgas ir sudarė sąlygas stiprėti Mindaugo Lietuvai. Nalšios kunigaikščiai turėjo tarp kaimyninių žemių valdovų neblogą autoritetą. Žinoma, kad 1262 m. Nalšios dalinis kunigaikštis Gerdenis buvo netgi Polocko siuzerenas ir tarpininkavo jam derybose su Rygos magistratu. Susidarius objektyvioms sąlygoms ir vykstant žemių centralizacijai apie Mindaugo domėną – Lietuvos žemę, Ipatijaus metraštyje rašoma, kad Nalšios kunigaikštis Daumantas tykojęs Mindaugą pašalinti, bet neįstengęs, nes Daumanto pajėgos buvo per silpnos. Nors 1263 m. Daumantui sąmoksle su Treniota ir pavyko nužudyti Mindaugą, bet 1264 m. Mindaugo sūnus Vaišelga, paėmęs valdžią, pradėjo stiprinti savo įtaką Nalšioje ir Deltuvoje. Daumantas pabėgo į Pskovą, jo tėvonija atiteko Vaišelgos vasalui Gerdeniui. XIII a. ketvirtame ketvirtyje Nalšios vardas jau neminimas: tyrinėtojų nuomone, ji galutinai taikiai buvo prijungta prie Lietuvos. Taigi istoriniu požiūriu Nalšia suvaidino svarbų vaidmenį susidarant Lietuvos valstybei, o palankiomis sąlygomis galėjo būti vienijimosi centras. Parengė pagal: 1. Viščionytė, G., Semėnas, V. (2000). Mes gyvename Nalšios žemėje // Žeimenos krantai. Vasario 5 d, p. 2. 2. Zabiela, G. (2006) Aukštaitijos žemės // Aukštaičių tapatumo paieškos. Kaunas, p. 21-23. |
|
| Autorius: | Žygeivis [ 24 Rgp 2025 19:57 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Nalšia |
https://www.facebook.com/photo/?fbid=10 ... 2412743929
|
|
| Autorius: | Žygeivis [ 24 Rgp 2025 20:00 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Nalšia |
| Puslapis 1 iš 1 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |
|