Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Kalbininkas Ilja Lemeškinas: baltai Prahoje ir nauji prūsų kalbos atradimai (apie Kęstučio sūnų Butautą)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų genčių ir jų kalbų istorija. Lietuvos Valstybės pradžia

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kalbininkas Ilja Lemeškinas: baltai Prahoje ir nauji prūsų kalbos atradimai (apie Kęstučio sūnų Butautą)

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Kalbininkas Ilja Lemeškinas: baltai Prahoje ir nauji prūsų kalbos atradimai (apie Kęstučio sūnų Butautą)

Parašytas: 19 Bir 2020 17:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Kalbininkas Ilja Lemeškinas: baltai Prahoje ir nauji prūsų kalbos atradimai

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/200 ... -atradimai

LRT Plius
2020.03.08 10:00

Neseniai Lietuvą aplankęs čekų baltistas ir slavistas Ilja Lemeškinas atveria naują puslapį balstistikos istorijoje. Mokslininkas Lietuvai pristato tyrimus, kurie atveria naujus keturioliktojo amžiaus baltistikos – prūsistikos klodus, aptiktus tuometinės Romos imperijos sostinėje Prahoje.

Ryškus ir beveik netyrinėtas baltiškas pėdsakas Prahoje aptinkamas nuo keturiolikto amžiaus vidurio antrosios pusės.

Kaip tik tuo metu į Romos imperijos sostinę atvyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Kęstučio sūnus Butautas.

Paskui Butautą imperatoriškajame Karolio ketvirtojo dvare susitelkė gausus būrys raštingų prūsų.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kalbininkas Ilja Lemeškinas: baltai Prahoje ir nauji prūsų kalbos atradimai

Parašytas: 19 Bir 2020 17:52

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Aidas Markaitis
2020 Birželio 6 d., 10:05

https://www.facebook.com/aidas.markaitis?comment_id

Čekų baltistas prof. Ilja Lemeškinas apie Kęstučio sūnų Butautą, kuris nesėkmingai bandęs surengti perversmą Lietuvoje (galbūt su tikslu įvesti krikščionybę), pabėgo į Karaliaučių, kur buvo apkrikštytas Henriko vardu, o paskui į Prahą, padedamas savo giminaitės imperatoriaus Karolio IV žmonos - Elžbietos iš Pamario, kuri buvo Gedimino anūkė.

Karolis IV be galo pasitikėjo Butautu. Jis suteikė jam dvarą. Butautas buvo be galo turtingas, vienas turtingiausių Prahoje.

Daugelį Karolio IV sprendimų lydėdavo ir Butauto parašas. Labai svarbu, kad Butauto dvare susitelkė daug prūsų, žinoma, seniai apkrikštytų. Butauto dėka ir parama jų dešimtys, jei ne šimtai, studijavo Prahos universitete.

Jie rengė knygas lotynų kalba, tačiau ne vienoje jų paliko vadinamuosius kolofonus prūsų kalba, kurioje atsispindi jų prūsiškas patriotizmas.

Jie labai didžiavosi esą kilę iš Bitinijos Mažojoje Azijoje, kurios karalius, pabėgęs iš savo šalies, įsikūrė prie Vyslos žiočių ir pavadino naują tėvynę savo vardu.

Na o pats Butautas, panašu kalbėdavosi su savo dvariškiais prūsiškai bei lietuviškai, taip pat ir už savo dvaro ribų su tais, kurie suprato šias kalbas, nenorėdamas, kad jį suprastų dauguma, kalbantys vokiškai ar čekiškai.

Prof. Lemeškino atradimai be galo svarbūs Lietuvos istorijai. Jie akivaizdžiai rodo, kad tautinė motyvacija ir aiškus baltų lietuvių ir prūsų giminingumo ir solidarumo suvokimas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių šeimoje ir giminėje be jokios abejonės egzistavo (Butautas buvo Kęstučio sūnus), todėl tie, kurie pasidavę modernioms etnologinėms teorijoms, įrodinėja, kad tautiškumas - tik XIX a. atradimas, visiškai neteisūs.

Be to, tai suteikia peno apmąstymams apie tai, kad lemtinguose Lietuvai įvykiuose neilgai trukus po Butauto pabėgimo - kare tarp Kęstučio ir Jogailos, sąjungoje su Lenkija, Lietuvos krikšte - galimas dalykas galima įžvelgti ir skirtingas Lietuvos valdančiosios dinastijos atstovų skirtingas tautines orientacijas.

Juk kai pažvelgi į Lietuvos istoriją iš platesnės chronologinės perspektyvos, negali atsikratyti įspūdžio, kad jogailaičių iniciatyva Lietuva sąmoningai buvo užstatyta ant slaviškų, rusiniškų bėgių - t. y., bent nuo kokio XV a. vidurio tikslingai buvo kuriama rusiniška Lietuvos Didžioji kunigaikštystė.

Komentarai

Romas Em

Butauto istorija, jo vaidmuo Karolio IV dvare - ne naujiena, ji daug kur aprašyta.

Esminis dalykas, apie kurį kalba Ilja Lemeškinas, dirbęs ir Vilniuje, rasti įrašai prūsų kalba.

Išsimokslinusių prūsų veikla, jų tekstai prūsų kalba - štai kur sensacija.

Mūsų broliai prūsai išnyko, bet ne be pėdsako. Prahos archyvai, Karolio universiteto Jadvygos kolegijos, skirtos LDK jaunimui lavinti, palikimas - tai lobynas, kuris dar laukia savo valandos.

Galime tik didžiuotis, kad yra neabejingų tam tyrinėtojų, tokių kaip Ilja, ir tarti jiems nuoširdžiausią ačiū.

Lemeškinas ne iš tų, kur krautųsi turtus už didingos istorijos kūrimą, jis turi rimtų publikacijų, kurios tolimos masinei publikai.

Kęstučio ir Birutės sūnus Butautas, kalbant šiandieniniu politiniu leksikonu, geriausiu atveju buvo kolaborantas: pabėgo pas kryžiuočius, pasikrikštijo Henriku, įstojo į ordiną, grįžo su jais plėšti ir deginti Vilniaus. (Bet bėgo ar derėjosi dėl ordino paramos ne vienas politikas).

Kolaborantais galėtume vadinti ir tuos prūsų vaikus, kurie po Herkaus Manto pralaimėjimo nepražuvo, bet buvo išmokslinti ir dirbo įvairiose institucijose, taip pat Karolio IV dvare. Gal tai kai kurių genčių vadų vaikai, gelbėti tragiškos lemties akivaizdoje?

Tikėkimės, kad kada nors tai bus atskleista, o gal ir dabar jau žinoma, tik nepasiekia mūsų ausų.

Lemeškino atradimai rodo, kad jie turėjo intencijų neužmiršti savo kalbos, o gal įterpti į to meto valdovų galvas kokių nors minčių apie prūsų atsigavimą, jų apsaugojimą nuo išnykimo?

Tai gali būti ir tokio jų kolaboravimo prasmė, riba tarp neigiamo ir teigiamo vertinimo yra labai slidi, ypač kelių šimtų metų ar beveik tūkstantmečio perspektyvoje.

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

---Lietuvos didžiųjų kunigaikščių šeimoje ir giminėje be jokios abejonės egzistavo (Butautas buvo Kęstučio sūnus)---

Kęstučio laikais jokia Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė dar neegzistavo - buvo pagoniška Lietuvos karalystė, kaip ji įvardijama praktiškai visuose to meto Vakarų dokumentuose.

Slaviškas terminas Великое Княжество Литовское (išverstas į lotynų kalbą - Magnus Ducatus Lithuania) Lietuvos Valstybės dokumentuose pasirodo tik 15 amžiuje.

------------------------------------------------------------------

I. Lemeškino naujų prūsiškų tekstų atradimas Čekijos archyvuose įrodo, kad pasaulio archyvuose (ir ne tik Europoje) gali būti dar nemažai labai įdomios informacijos apie Lietuvą, lietuvius, kitus baltus, lietuvių ir apskritai baltų kalbas.

P.S. Savo laiku domėjausi Mongolų imperijos archyvų likimu - pasirodo, kad tų archyvų yra išlikę labai daug, ir įvairiose pasaulio vietose.

Ir labai gali būti, kad juose užsimenama ir apie Lietuvą bei baltų gentis (tautas) 13-14 amžiuose. Deja, tie archyvai iki šiol labai menkai tyrinėti, ir dauguma jų uždari Vakarų šalių mokslininkams.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų genčių ir jų kalbų istorija. Lietuvos Valstybės pradžia

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 27 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: