Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 210 metų!
https://alkas.lt/2021/02/14/baltu-vardo ... -210-metu/
www.alkas.lt
2021-02-14 20:52:22
Baltiškų vandenvardžių sritis
| mokslolietuva.lt nuotr.
Mes lietuviai ir vėl pamiršome jog šiandien vasario 14 d. baltų vardo Tėvo vokiečių kalbininko, vieno iškiliausių lituanistikos pradininkų, prūsų, lietuvių kalbų ir raštijos tyrėjo, K. Donelaičio raštų leidėjo Georgo Heinricho Ferdinando Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) 210-tosios gimimo metinės.
G.H.F. Neselmanas vokiečių filologas, filosofijos daktaras, Karaliaučiaus universiteto profesorius, vienas žymiausių prūsų kalbos tyrinėtojų.
Lituanistikai jis nusipelnė savo darbais apie prūsų kalbą, išleido prūsų ir lietuvių kalbos žodynus, rinkinį „Lietuvių liaudies dainos“ Littauische Volkslieder (Berlin, 1853) ir K. Donelaičio raštus Litauische Dichtungen: nach den Königsberger Handschriften (Königsberg, 1869).
Būtent jis 1845 m. Berlyne išėjusiame veikale Senovės prūsų kalba (Die Sprache der alten Preussen) pirmą kartą pavartojo terminą „baltai“, taip šią sąvoką įvesdamas į humanityarinių mokslų apyvartą.
Sąvoka baltai Neselmanas neabejotinai pasidarė iš Baltijos jūros vardo. Juk baltų kalbomis kalbančios tautos iš seno gyvena prie Baltijos.
Tačiau pačios Baltijos pavadinimo kilmė iki šiol galutinai neišaiškinta, dėl to atskiri mokslininkai yra pateikę skirtingų nuomonių bei hipotezių.
Lotyniškai Baltijos jūros vardas – mare Balticum pirmą kartą buvo paminėtas apie apie 1075 Adomo Bremeniečio parašytoje knygoje „Hamburgo vyskupų istorija“. Autorius šį vardą siejo su lotynišku žodžiu balleum, reiškiančio diržą skirtą prikabinti kardui.
Garsaus rusų kalbininko Vladimiras Toporovas jūros pavadinimą siejo su prūsų žodžiu balt jo nuomone reiškusiu „marias“.
G.H.F. Neselmanas gimė 1811 m. Fiurstenau kaimelyje (Fürstenau prie Elbingo, dabar vadinamas Kmiecin, Pamario vaivadija, Lenkija).
Mokęsis Elbinge, 1831 m. pradėjo studijuoti Karaliaučiaus universitete, kur 1837 m. gavo mokslų daktaro laipsnį už disertaciją „Apie sanskrito vartojamus vardažodžius ir veiksmažodžius, sujungtus su klausiamuoju įvardžiu“ (De nominibus et verbis cum pronomine interrogativo compositis in lingua sanscrita usitatis).
Nuo 1838 m. jis dėstė Karaliaučiaus universitete, o 1843 m. tapo šio universiteto profesoriumi.
Mirė Karaliaučiuje, sulaukęs 70 metų amžiaus, – 1881 m. sausio 7 d. Tad šiemet nepažymėję praleidome ir 140-ąsias jo mirties metines.
G.H.F. Neselmanas parašė veikalų iš matematikos, numizmatikos, orientalistikos, vertė iš sanskrito, persų ir kitų kalbų. Bet didžiausią dėmesį skyrė baltistikai.
Lituanistikai Neselmanas nusipelnė, parengęs ir publikavęs vieną didžiausių to meto leksikografinių leidinių Lietuvių kalbos žodynas (Wörterbuch der littauischen Sprache; išėjo 1851 m. Karaliaučiuje) ir 1853 m. Berlyne paskelbęs lietuvių tautosakos rinkinį Lietuvių liaudies dainos (Littauische Volkslieder), kuriame pateikė 410 dainų tekstus su vertimais į vokiečių kalbą ir 55 melodijas.
Reikšmingas Neselmano indėlis į Kristijono Donelaičio (1714–1780) kūrybinio palikimo sklaidą: jis parengė ir 1869 m. Karaliaučiuje paskelbė visus lietuvių literatūros klasiko raštus (pasakėčias, 4 dalių poemą „Metai“, laiškus) originalo kalba su vertimu į vokiečių kalbą, pridėjęs kritinius komentarus.