Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Sėla, jos istorija, ribos - etninės-kalbinės ir politinės

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų genčių ir jų kalbų istorija. Lietuvos Valstybės pradžia

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Sėla, jos istorija, ribos - etninės-kalbinės ir politinės - įvairiais laikotarpiais

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Sėla, jos istorija, ribos - etninės-kalbinės ir politinės - įvairiais laikotarpiais

Parašytas: 25 Vas 2018 15:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

"Utenos apskrities žinios" išspausdino ir paskelbė internete mano straipsnių ciklą apie Sėlą ir sėlius, jų istoriją bei kalbą:

Kraštotyrininkas Kęstutis ČEPONIS. Sėlos politinės-istorinės ribos
http://www.utenoszinios.lt/2016/10/15/s ... nes-ribos/

Sėlos politinės - istorinės ribos / Kęstutis Čeponis - Protakos: Utenos krašto alchemija // Utenos apskrities žinios. - ISSN 1392-9399. - 2016, spal. 13, p. 6.

Apie Ignalinos - Švenčionių krašto istorinę praeitį.

Kraštotyrininkas Kęstutis ČEPONIS. Besiformuojančios Lietuvos gynybinis įrenginys
http://www.utenoszinios.lt/2016/10/28/b ... irenginys/

Protakos: Utenos krašto alchemija // Utenos apskrities žinios, 2016 spalio 28.

Apie Rėkučių gynybinį pylimą ir visą čia 13 amžiuje buvusią gynybinių įtvirtinimų liniją.

Plačiau Rėkučių gynybinis pylimas yra aprašytas Aleksandro Graželio straipsnyje „Kas apgins Rėkučių gynybinį įtvirtinimą?“

Kraštotyrininkas Kęstutis ČEPONIS. Sėlių kalba ir jos palikimas mūsų tarmėse, vietovardžiuose, vandenvardžiuose, varduose

Protakos: Utenos krašto alchemija // Utenos apskrities žinios, 2016 lapkričio 10.

http://www.utenoszinios.lt/2016/11/19/s ... -varduose/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Sėla, jos istorija, ribos - etninės-kalbinės ir politinės - įvairiais laikotarpiais

Parašytas: 25 Vas 2018 15:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Tomas Baranauskas. Sėlos aktai.

„Sėlos aktuose“ – seniausia Šiaurės Rytų Lietuvos praeitis

http://alkas.lt/2016/01/23/selos-aktuos ... s#comments

Tomas Baranauskas, http://www.alkas.lt
2016 01 23 14:01

„Sėlos aktų“ viršelis

Sausio 27 d. – vasario 2 d. Sėlos ir Žiemgalos kraštų muziejuose – Kupiškyje, Anykščiuose, Rokiškyje, Joniškyje, Biržuose ir Pasvalyje – bus pristatyti Sėlos istorijos dokumentai. Pasvalio krašto muziejus drauge su Joniškyje įsikūrusia asociacija Žiemių pradas „Simkala“ išleido dokumentų rinkinį „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ (sudarytojas Tomas Baranauskas), į kurį įtraukti seniausiai Biržų, Kupiškio, Anykščių, Rokiškio ir Zarasų rajonų praeičiai svarbūs Mindaugo ir vėlesnių laikų dokumentai (iki XIV a.). Šiame rinkinyje dokumentai skelbiami originalo (lotynų) kalba paraleliai su vertimu į lietuvių kalbą, o taip pat pateikiamos jų originalų nuotraukos iš Berlyno, Krokuvos ir Stokholmo archyvų. Leidinyje taip pat pateikta XIII – XV a. Sėlos istorijos apžvalga ir skelbiamų dokumentų komentarai.

Sėlos dalybų tarp Vokiečių ordino ir Rygos arkivyskupo aktas sudarytas 1256 m. pabaigoje. 2016 m. sukanka 760 metų nuo šio akto sudarymo ir 600 metų – nuo pačiame Žiemgalos bei Sėlos paribyje įsikūrusių Biržų pirmojo paminėjimo (Biržus pirmą kartą minintis 1416 m. rugpjūčio 23 d. Livonijos magistro laiškas paskelbtas „Žiemgalos aktuose“). Tad šis leidinys dedikuotas šioms sukaktims.

Žiemgalos ir Sėlos istoriniai likimai XIII amžiuje buvo glaudžiai susiję. Juos sieja 1218–1226 m. formaliai gyvavusi Sėlos vyskupija, apėmusi rytų Žiemgalą ir šiaurės Sėlą, o taip pat galutinis viduramžių vokiečių ekspansijos rezultatas – Kuršo, Žiemgalos ir Sėlos padalijimas į bemaž lygias pietines ir šiaurines dalis, atitekusias atitinkamai Lietuvai ir Livonijai (nuo 1918 m. – Latvijai).

1256 m. Sėlos dalybų aktas teikia žymiai mažiau informacijos apie Sėlą nei atitinkami 1253 m. Kuršo ar 1254 m. Žiemgalos dalybų aktai. Sėlą jis apibūdina tik pagal išorinius jos valdymo centrus – Aizkrauklės ir Kuoknesės pilis – ir nemini jokių vietovardžių pačios Sėlos teritorijoje.

Šią spragą kažkiek užpildo kiti dokumentai, visų pirma Vokiečių ordino valdas pietiniame Dauguvos krante tvirtinanti 1254 m. gegužės 23 d. popiežiaus Inocento IV bulė, reikšminga šiaurinei (latviškajai) Sėlos daliai pažinti. Jos originalas nėra išlikęs, o joje tenkinamos Vokiečių ordino teritorinės pretenzijos pažeidžia Rygos arkivyskupo interesus, todėl yra abejonių dėl bulės autentiškumo.

Pietinės (lietuviškosios) Sėlos dalies vidinę struktūrą aprašo 1255 m. spalio mėn. Mindaugo Sėlos dovanojimo Vokiečių ordinui aktas. Jis jau yra neblogai žinomas Lietuvoje, mat 2003-aisiais, minint Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų, buvo atvežtas eksponuoti į Vilnių iš Berlyno, kaip „svarbiausia išsaugota ir šiandien žinoma istorinė relikvija, susijusi su vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo asmeniu“ (Dolinskas, 2005). Ta proga jis buvo komentuojamas, fotografuojamas, apsvarstytas paties akto ir prie jo prikabinto antspaudo autentiškumas.

Į „Sėlos aktų“ rinkinį įtraukta ir Rygos arkivyskupystės kapitulos 1298 m. birželio 12 d. sutartis su Danijos karaliumi Eriku VI Menvedu, kuriam už pagalbą kovoje prieš Vokiečių ordiną buvo pasiūlytos žemės Žiemgaloje, Jersikoje ir Nalšioje – iš jo galima spręsti, kad Rygos arkivyskupystei tuo metu dar priklausė gan plačios valdos į pietus nuo Dauguvos, kurios siekė net toliau į pietus, nei buvusios Sėlos ribos.

XIV a. antrojoje pusėje, kuomet Vokiečių ordinas vėl ėmė galvoti apie Sėlos užkariavimą, atsirado dar trys reikšmingi Sėlos aprašymai: du Mindaugui priskiriami suklastoti Sėlos dovanojimo aktai ir anoniminis Sėlos ribų aprašymas, datuojamas 1392 m. Šie aktai, nors juose iš esmės tik bandoma rekonstruoti XIII a. Sėlos ribas pagal jau gan miglotą savo meto supratimą, yra reikšmingi dokumentai, papildantys sėliškų vietovardžių aruodą ir mūsų žinias apie šį kraštą. Pavyzdžiui, tik iš anoniminio Sėlos ribų aprašymo sužinome apie Trakus, kurie turėjo būti Rokiškio rajone ir greičiausiai tapatintini su Papilių piliakalniu prie Obelių. Tik čia minimas ir Sėlos paribyje buvęs Latavos (Lettow, dabar – Palatavys, Anykščių raj.) piliakalnis, kuris gali būti susietas su Mindaugo karūnavimo vieta.

Šiandien nelengva lokalizuoti daugelį Sėlos aktuose minimų vietovardžių. Mažiausiai abejonių kelia dabartinėje Latvijoje esančio Sėlpilio (Salų savivaldybė) ir 1255 m. Mindaugo Vokiečių ordinui dovanotų Maleišių (Anykščių raj.) lokalizavimas (nors ir dėl jų būta kitokių nuomonių). Tačiau visi XIII–XIV a. aktuose užrašyti Sėlos vietovardžiai yra vieninteliai amžininkų užfiksuoti sėlių kalbos liudijimai, kuriuos nagrinėja kalbininkai, bandantys šį tą pasakyti apie išnykusią sėlių kalbą.

Dokumentų rinkinys „Sėlos aktai“ – tai projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ tęsinys, kurį vykdant 2014 m. jau išleistas panašus dokumentų rinkinys „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“. Jo rėmuose taip pat vyksta senųjų dokumentų pristatymai tose vietose, apie kurias jie kalba, o vietos muziejams dovanojamos didelio formato dokumentų fotokopijos. Renginių krašto muziejuose metu rinkinio sudarytojas T. Baranauskas pristatys dokumentus, apžvelgs konkretiems rajonams aktualius faktus, su projektu „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ ir jo tikslais supažindins jo vykdytojai – Pasvalio krašto muziejaus muziejininkas, Žiemgalos draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkas Gražvydas Balčiūnaitis ir asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas Andrius Bitaitis. Pristatymų metu bus galima nemokamai įsigyti dokumentų rinkinį.

Plačiau
https://www.google.lt/search?source=hp& ... ZKPG6e6QkM

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Sėla, jos istorija, ribos - etninės-kalbinės ir politinės - įvairiais laikotarpiais

Parašytas: 05 Gru 2018 20:22

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Sėliai

https://www.facebook.com/kestutis.cepon ... ed_comment

Pranas Jocys

O "sėliai" išvertus lietuviškai, tai reiškia "atsikraustėliai".

Kęstutis Čeponis

Ne visai. :)

Sėlių vardas, mano nuomone, kilo iš žodžio "sala" - taip Rytų Lietuvoje ir dabar yra vadinami kaimai, kuriuos kažkada įkūrė miško laukymėse - "salose".

Rusų kalboje išliko žodis "селиться" ("įsikurti"). Iš čia ir rusiškas kaimo pavadinimas - "село".

Jau 2 m.e.a. Ptolemėjus mini Saloi
http://s155239215.onlinehome.us/turkic/ ... olem92.jpg

Beje, žodžis "sėlis", gal būt etimologiškai susijęs su žodžiu "sėlinti"
http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=s%C4% ... =-1&les=-1

sė̃linti (-yti K), -ina, -ino intr. K, BŽ441; N
1. DŽ tykant, slapčia artintis, slinkti: Sė̃linamoji medžioklė NdŽ. Katė sė̃lina prie paukščiuko Skr. Tylutėliai, žingsnis po žingsnio sėlinau, ir tiktai triaukšt kažkas po padu! K.Saj. Atkišęs šautuvą, jis slinko tyliai, sėlino kaip katinas, atsargiai dairydamasis rš.
| refl.: Vilkas tykiai sėlinasi LTR(Ad).
2. pamažu, lėtai eiti: Marytė, pasislėpus krūmeliuos, žiūri, kad Antanukas nedrąsiai sėlina prie to šeimininko LTR(Slnt).
| prk.: Paniuręs rytas pamaži sėlino rš.
^ Du stabai stabina, du vanagai kabina, vienas paskui sė̃lina (artojas aria) Užp.
3. taikytis, tykoti: Kryžiuotis sėlino anglą nebe kirsti, o pribaigti A.Vien.
apsė̃linti tr. Š sėlinant apeiti.
atsė̃linti intr. Š, DŽ sėlinant ateiti, atslinkti: Atsėlino vilkas Kp. Bakstelėjo jis atsėlinusiai čia pat jaunesniajai į didelį, murziną pilviuką J.Marc.
| prk.: Atsėlino šalta, gili žiema T.Tilv.
įsė̃linti intr. DŽ sėlinant įeiti, įslinkti: Pamatę praviras duris, mudu įsėlinome į vidų A.Vencl. Šešėliu įsėlina į kambarį Mataitis rš.
| prk.: Širdin įsėlino ilgesys rš.
išsė̃linti intr. pamažu išeiti, išslinkti: Neiškentęs išsėlinau iš kambario rš. Takeliu išsėlino Martynas į laukus J.Avyž.
nusė̃linti intr. pamažu nueiti, nuslinkti: Paki nusė̃linsi, ir bus vakaras Tj. Atidarė prieangį ir pirštų galais nusėlino savo kambarin rš.
prisė̃linti intr. Šv; LL151 sėlinant prieiti, prisiartinti: Šuo prisė̃lino prie vežimo DŽ. Aš ir nepamačiau, kaip jis prie manęs prisė̃lino Sv. Prisėlink iš užpakalio, ir parversi ant šonu Kal. Išlipo ji iš lovos ir tyliai ant pirštų galų prisėlino prie durų J.Gruš.
| prk.: Jei dabar prisėlintų mirtis, jis sutiktų ją su deramu stoicizmu rš.
| refl.: Vilkas buvo prie avelių prisisė̃linęs Prng.

Antikiniuose šaltiniuose minimi Selliani (III-V amžiais Peutingerio žemėlapyje (Tabula itineraria Peutingeriana) pavaizduota Sėlių upė (Cap. fl. Selliani; turbūt dabartinė Dauguva) bei Selones (Henrikas Latvis, 13 amžius) turi akivaizdu atitikmenį ir dabartinėje lietuvių kalboje - sėlionys.

Peutingerio žemėlapio fragmentas, vaizduojantis "Sėlių upės ištakas"
http://viduramziu.istorija.net/pav/cap_fl_selliani.jpg

P.S. Štai čia yra pateikti Ptolemėjaus užrašyti graikiškais rašmenimis vietinių genčių ir upių pavadinimai - verta juos paskaityti, nes verčiant Ptolemėjaus raštus ir perteikiant šiuos pavadinimus dabartinėmis kalbomis senieji pavadinimai dažnai rimtai iškraipomi:

Ptolemy's Europe
А. Д. Удальцов (Вопросы Этногенеза, No 1, 1946, стр. 41-50)
ПЛЕМЕНА ЕВРОПЕЙСКОЙ САРМАТИИ II в. н. э.
http://s155239215.onlinehome.us/turkic/ ... sov_Ru.htm

Latvių kalbininkų bandymas sėlių vardą kildinti iš lyvių sälli – 'aukštutinis [žmonės]' (Sēļi (no lībiešu: sälli — 'augšējie [ļaudis]') - Latviešu konversācijas vārdnīcas I. sējuma 1198. sleja, Rīga, 1927.—1928. gads) man atrodo mažai įtikinamu - nes visų pirma sėlių ir lyvių gyvenamos žemės antikos laikais buvo gana toli vienos nuo kitų, ir jas skyrė kitos senosios baltų gentys.

Tuo labiau jei žiūrėsime 13 amžių.

Sėlių žemės 13 amžiuje
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... minmax.jpg

Ir labai abejotina, jog baltai sėliai savo pačių pavadinimą būtų perėmę iš lyvių (finų tautos) kalbos žodžio.

Be to tokia finiška etimologija nepaaiškina nei lietuviškų kaimų pavadinimų "Salos" - o jų Rytų Lietuvoje ir dabar daugybė - atsiradimą būtent senosiose sėlių gyventose žemėse, nei etimologiškai artimų rusiškų žodžių "село" (kaimas), "селиться" (įsikurti)...

Ringaudas Kalnikas

O ''pasėlis''?

Sėliai nesėjo ir nepjovė? Tik sėlino?

Kęstutis Čeponis

Įvairių žodžių etimologinės sąsajos be abejo yra galimos - tačiau tegu tai nagrinėja kalbininkai.

O mes tik pasiūlome jiems variantus. :)

Ringaudas Kalnikas

Tai sėlis ir reiškia "gyvenantis vienoje vietoje", neklajojantis, sėslus...

Virginijus Misiūnas

Nors irgi esu linkęs ieškoti sėlių etnonimo baltiškos kilmės, tačiau visiškai neatmesčiau ir lyviškosios teorijos, gerai derančios su Aukštaičių ir Augšzemės pavadinimais.

Atvejų, kai gentys ir tautos perima savąjį egzonimą (pavadinimą pas kaimynus) - ne tiek mažai pasaulio istorijoje.

Juolab, mes nesame tokie jau tikri, kad patys sėliai vartojo šį pavadinimą, nors jį neabejotinai naudojo jų kaimynai.

Pvz., persiškos kilmės "gruzinų" pavadinimą vartoja visi jų kaimynai, išskyrus pačius kartvelus.

Kai kurie kaimų pavadinimai, tokie kaip Didžioji Sėla, Salos, Didžiasalis, Velikoje Selo ir panašiai, gali būti susiję su sėlių pabėgėliais (vargu ar kolonistais), įsikūrusiais svetimose žemėse. Tik patikslinsiu, kad tokie pavadinimai kaip tik rodytų persikėlėlius, o ne senąsias žemes. Niekas nevadina savo etnonimu gyvenviečių savo namuose. Tik svetimose žemėse arba pačiame pasienyje. Be abejo, kur nors palei Lydą niekada nebuvo sėlių žemės, tačiau tokių kaimų pavadinimų esama ir ten.

Pats slavų žodis "selo" giminingas lietuvių "sala" ir lotynų "solum" (dirva). Jis neabejotinai buvo jau praslavų kalboje ir reiškė "arimą". Be to, jam padarė įtaką panašiai skambėjęs praslavų žodis "sedlo" (sodyba), iš kurio "selo" perėmė reikšmę.

Dėl sėlių upės.

Ptolemėjo laikais sėliai dar nebuvo kolonizavę Aiviekstos baseino, ir apskritai gyveno kiek piečiau. Kai kuriuose darbuose esu aptikęs sėlių upe laikant Šventąją. Nesiimu spręsti, kuri teorija solidesnė.

Lyvių ir sėlių kontaktų palei Dauguvą tikrai būta.

Visų pirma, reikia nepamiršti, kad sėlių ir žiemgalių ne tik kalbos, bet ir archeologinės kultūros kadaise buvo labai artimos ir yra vienos kilmės. Gali būti, kad, prieš žiemgalių kultūrai perimant žemaitiškus ir kuršiškus bruožus, jie galėjo laikyti save viena tauta.

Antra, palei Dauguvą jos žemupio link yra nutįsęs vietovardžių ruožas, kurį latvių mokslininkai laiko sėlišku.

Jis siejamas su X-XI a. įvykiais. Tuo metu palei didžiąsias prekybines upes, įskaitant Dauguvą, buvo susikūrę skandinavų (vikingų) gyvenviečių-faktorijų grandinėlės. Rytų slavų žemėse greičiausiai būtent tų įtvirtintų gyvenviečių kuningai tapo valstybingumo "kristalizacijos centrais" ir virto pirmaisiais kunigaikščiais (Riuriko legenda ir panašiai).

Tuo tarpu rytų baltų žemėse įvyko visiškai priešingai - vikingų gyvenvietės išnyko, kultūrinio sluoksnio viršuje - degėsiai.

Tiek remiantis nepatikimos šiuo atveju (dėl istoriškai labai trumpo tarpsnio) stratigrafijos duomenimis, tiek tuo, kad paskutinė vikingų tvirtovė buvo pajūryje esanti Gruobinia, manoma, kad degti faktorijos pradėjo būtent nuo Dauguvos aukštupio, ir žlugo iš eilės.

Tad Dauguvos prekybinį kelią bent trumpam bus perėmę sėliai arba jų vadovauta kelių baltų genčių sąjunga (matyt, trumpalaikė).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Sėla, jos istorija, ribos - etninės-kalbinės ir politinės - įvairiais laikotarpiais

Parašytas: 25 Rgs 2019 20:24

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

Насчет бывшей этнической границы Селы, то ее пытался установить К. Буга примерно в 1920-22 годах.

Однако все те свойства гидронимлв и топонимов, которые тот же Буга назвал селонскими, распространены на всей территории восточно-аукштайтского наречия.

Просто Буга не имел в то варемя возможности провести исследоваания на Польшей оккупированной части Восточной Литвы.

И это очевидно сравнив его карту Буги - Селонии - с границей Польшей оккупированной части Северо-Восточной Литвы.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Sėla, jos istorija, ribos - etninės-kalbinės ir politinės - įvairiais laikotarpiais

Parašytas: 25 Rgs 2019 20:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Puntininkai

https://www.vle.lt/Portals/0/Images/Art ... 8015-2.jpg
https://www.vle.lt/Straipsnis/puntininkai-77088

Pùntininkai, pravardinis (nuo žodžio pántis tarimo) rytų aukštaičių pavadinimas, vartojamas tradicinėje K. Jauniaus ir A. Salio lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje.

Skiriami į vakarinius, vidurinius, pietinius ir rytinius.

Puntininkai dvigarsius am, an, em, en ir iš jų kilusius ą, ę verčia į um, un, im, in, u, i (t. p. ilgaisiais ar pusilgiais): kup(a)s ‘kampas’, ruῆku / ruῆku. ‘ranką’, šviñti / šviñti. ‘šventę’.

Pagal dabartinę (naująją) A. Girdenio ir Z. Zinkevičiaus lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją terminas puntininkai gali būti vartojamas minėtai tarminei izofonai pavadinti.

Vakariniai puntininkai dabar vadinami panevėžiškiais, viduriniai – anykštėnais ir kupiškėnais, pietiniai – širvintiškiais, rytiniai – uteniškiais ir vilniškiais.

Genovaitė Kačiuškienė

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Sėla, jos istorija, ribos - etninės-kalbinės ir politinės - įvairiais laikotarpiais

Parašytas: 25 Rgs 2019 20:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Šiaurės rytų aukštaičiai (puntininkai)
https://www.vle.lt/Portals/0/Images/Art ... 8015-2.jpg

Lietuvių kalbos paplitimas Latvijoje 16-20 a.
https://www.vle.lt/Portals/0/Images/Art ... 8015-3.jpg

Lietuvių kalbos paplitimas dabartinėje Baltarusijos teritorijoje 19 amžiaus viduryje
https://www.vle.lt/Portals/0/Images/Art ... 8015-4.jpg

Lietuvių kalbos paplitimas dabartinėje Baltarusijos teritorijoje 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje
https://www.vle.lt/Portals/0/Images/Art ... 8015-5.jpg

Lietuvių kalbos paplitimas Šiaurės Lenkijoje 21 a. pradžioje
https://www.vle.lt/Portals/0/Images/Art ... 8015-6.jpg

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų genčių ir jų kalbų istorija. Lietuvos Valstybės pradžia

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 20 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: