Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

“Akmeninė boba” prie Gedimino aikštės // Vakarinės naujienos. – 1970, birž. 8 Klaidinanti žinutė.
“Alkoje” lankėsi prof. dr. Antonievičius // Lietuvos aidas. – 1934, vas. 26, p. 5 V. Antonievicziaus lankymasis Lietuvoje.
“Alkos” muziejus gavo Romėnų pinigų lobį // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 6. Nr. 258, p. 7 Iš Janapolės (Telšių raj.) gauta 18 Romos monetų su graikiškais įrašais.
“Aušros” muziejų aplankė Varšuvos universiteto profesorius // Lietuvos žinios. – 1934, vas. 27, p. 6
“Aušros” muziejui aukos // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1939, Nr. 28, p. 3 Šiaulių ir Bubių (Šiaulių raj.) radiniai.
“Aušros” muziejuje du lavonai // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 17, p. 6 Gibaičių (Šiaulių raj.) ir Linkaičių (Joniškio raj.) kapai.
“Aušros” muziejus plečiasi // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 23, p. 4 Apie Noruišių (Kelmės raj.) durpyno laivelio įsigijimą.
“Barboros” akmuo / J. Š-nas. // Lietuva. – 1926, rugs. 7, p. 5. Mackeliškių (Anykščių raj.) akmuo.
“Dzūkų” muziejui padovanojo Pocių herbą // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 20 (Nr. 376), p. 6 Jiezne rastas 100 kg sveriąs Pacų herbas, atiduotas Alytaus muziejui.
“Goldrausch” am Rombinus // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 18, priedas
“Kristaus pėda” // Krivulė – 1924, Nr. 12, p. 17. Paminėtas Musninkų parapijos (Širvintų raj.) akmuo.
“Mitologija – mano mažoji žemė” // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 19, p. 2 Apie M. Gimbutienę.
“Nugrimzdęs dvaras” / L. P-lis. // Mūsų kraštas. – 1935, Nr. 29, p. 7A Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
“Nukentėjusioji – Kernavė, kaltinamasis – biurokratizmas” // Švyturys. – 1987, Nr. 20, p. 22-24. Širvintų teismo nutartis ir įvairių pareigūnų paaiškinimai.
“Pabaltijo gyvenvietės nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: konferencijos pranešimų santrauka / Nacionalinis parkas “Aukštaitija”, Lietuvos kultūros paveldo centras. – V., 1992. – 85 p. – Titulinis lapas lietuvių ir rusų kalbomis, tekstas rusų k
“Panų” kalnas / Vimbaras // Tautininkų balsas. – 1928, Nr. 51-52, p. 8 Pasruojė (Plungės raj.).
“Peles kalnas” (Pilies kalnas) / R. N-kas. // Lietuvos aidas. – 1929, birž. 14, p. 5. Šarnelės (Plungės raj.) piliakalnis.
“Rasta Pavirvytės kaime...” // Vienybė (Akmenė). – 1977, rugpj. 20 Pavirvytės kapinynas.
“Užburti turtai” ir istorinis akmuo // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 1 (Nr. 442), p. 5 Dapšiai (Mažeikių raj.).
“Vikingai mūsų istorijos priešaušry paragino mūsų protėvius atkakliau gintis…” sako gen Nagevičius, kalbėdamas apie Osloj įvykusį kongresą // Lietuvos žinios. – 1936, rugpj. 20, p. 5 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.).
“Vyrai svarsto, o senamiestis laukia” // Vakarinės naujienos. – 1987, saus. 27, p. 2
“Zaniedbany zabytek historyczny” // Czerwony sztandar. – 1957, vas. 28 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
“В начале июля нынешнего года из Вильни в Троки отправилась...” // Виленский вестник. – 1888, 1 окт. Architektų ir fotografo išvyka į Trakų salos pilį.
“Вильна. 14 ноября, скончался в Вильне, после продолжительной болезни, известный историк, отставной инжинер–капитан Феодор Ефимович Нарбутт – 89 лет от роду” // Виленский вестник. – 1864, 17 нояб. (№ 132), c. 2.
„Lietuvio“ Redakcijai // Lietuvis. – 1925, Nr. 41, p. 16 Dėl piliakalnių registravimo.
„Mes dvi galios“ / Vairintojas // Lietuva. – 1924, gruod. 9, p. 5. Medvėgalis (Šilalės raj.).
„Pilies kalnas“/ Strielčiukas // Viltis. – 1914, saus. 11 (24), p. 1. Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
… o ji tebestovi dar vis // XX amžius. – 1940, vas. 8, p. 6 Trakų salos pilis. Pokalbis su J. Borowskiu.
1-14 августа 1893 г. IX Археологический с’езд в г. Вильне // Памятная книжка Виленской губернии на 1894 год. – Вильна, 1893. – Ч. 2, c. 158-160.
11-го марта происходило третье заседание Виленской археологической комиссии... // Виленский вестник. – 1863, 26 марта.
11-го текущего июля происходило обыкновенное заседание Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1863, 30 июля.
11-го февраля происходило второе заседание Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1863, 23 февраля.
17 Tafeln mit Abbildungen der wichtigsten Stucke des Museums der Altertumsgesellschaft nebst Erklärung // 1880-1905. Festschrift zum 25 jährigen Jubiläum der Altertumsgesellschaft Insterburg. – Insterburg, 1905. – 83 p., 17 lent. Lent. VII:8,8 kanopinės antkaklės iš Šilutės raj.; lent. IX:1-8 Vilkyčių (Klaipėdos raj.) radiniai; lent. X ir XI Andulių (Kretingos raj.) radiniai; lent. XII Rušpelkių (Klaipėdos raj.) radiniai; lent. XIII:13-22 radiniai iš buvusių Klaipėdos ir Šilutės apskričių.
1801. Uziębło L. Pamięci E. hr. Tyszkiewicza / Sulimczyk // Słowo (Vilnius). – 1923, rugpj. 26.
1994 m. vasario 2 dieną Los Andžele mirė Marija Alseikaitė-Gimbutienė // Voruta. – 1994, Nr. 7, p. 2
23 posiedzenie Oddziału archeologii i sztuki w Towarzystwie naukowem odbyte dnia 20 stycznia 1858 // Czas (Warszawa). – 1858, Nr. 29. Minimi A. Kirkoro dovanoti archeologiniai dirbiniai, monetos, medaliai.
26 октября состоялось открытие Виленского отделения предварительнаго комитета по устройству в 1893 г. в Вильне IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1891, 3 нояб.
300 eksponatų // Vakarinės naujienos. – 1973, spal. 23, p. 4 Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas.
4 pėst. L.K. Mindaugo pulko būstinė – istorinė vieta / A. R-s. // Karys. – 1935, Nr. 29, p. 690. Venslaviškių-Pajuosčio (prie Panevėžio) kapinynas.
5 kilogramus pinigų paaukojo muziejams // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 50, p. 8 Baublių (Kretingos raj.) lobis.
5 Vytauto Didžiojo monetos // ABC. – 1933, gruod. 8, p. 4
5000 metų senumo // Valstiečių laikraštis. – 1969, lapkr. 15 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
A. a. dr. Marija Alseikaitė-Gimbutienė // Tėviškės žiburiai (Toronto). – 1994, kovo 8, p. 7
A. a. kun. Jonas Katelė // Draugija. – 1908, Nr. 17, p. 110. Turėjo archeologinių radinių.
A. a. prof. dr. Jonas Puzinas // Mūsų žinios (Lietuvių jėzuitų ir jaunimo Čikagoje biuletenis). – 1978, bal. 30 (Nr. 7), p. 105, 107, 120 J. Puzinas (1905.X.1 – 1978.IV.14)
A. A. Stasys Ličkūnas // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1944, bal. 22, p. 6 Mažeikių muziejaus vedėjas (1884-1944.IV.8).
A. Brazauskas skubina valdovų rūmų atstatymą // Respublika. – 1998, birž. 19 Vilniaus pilys
A. S. Lituanistikos instituto konkursas parašyti mokslinei Lietuvos istorijos studijai // XX amžius. – 1940, birž. 8, p. 7 Konkurso tema – “Lietuvių tautos rytinės sienos”.
A.a. Jono Puzino mirties metinės // Draugas (Chicago). – 1979, bal. 24 J. Puzino mirties metinės
A.a. Juozas Radziukynas // Rytas. – 1925, geg. l, p. 3 Mirė Suvalkuose 1925.IV.9.
A.a. kan. Pr. Žadeikis // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1933, Nr. 45, p. 1 Pranas Žadeikis (1869.X.11 – 1933. XII. 6).
A.a. Kvašinas-Samarinas / J. Lč. // Lietuvos aidas. – 1935, geg. 29, p. 4. Kauno Vytauto Didžiojo universitete M. Kvašinas-Samarinas skaitęs akmens ir bronzos amžių paleoantropologijos kursą.
A.a. Mykolas Brenšteinas // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1938, Nr. 1/2, p. 295-296 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
A.a. Prof. Adalbertas Bezzenbergeris // Vienybė. – 1922, Nr. 46, p. 362.
A.a. prof. dr. Adalbertas Bezzenbergeris // Karys. – 1922, Nr. 47, p. 565.
A.a. šaulys kan. Pranas Žadeikis / Šaulys R. J. // Trimitas. – 1933, Nr. 51/52, p. 1011.
A.a. T. Daugirdo autobiografija // Veja. – 1919, Nr. 1, p. 12.
Abaravičius G. Archeologiniai žvalgomieji darbai Semeliškėse // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 5-7 Semeliškių (Trakų raj.) dvarvietės tyrinėjimai.
Abaravičius G. Archeologiniai žvalgomieji tyrimai Poškonių senkapiuose 1992 m. // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 171-172 Šalčininkų raj.
Abaravičius G. Archeologiniai žvalgomieji tyrimai Vilniuje, L.Sapiegos g, Nr. 3 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 229-231 Vilniaus miestas
Abaravičius G. Bus nutrauktas archeologų darbas / Kalbėjosi R. Marčėnaitė // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 10, p. 46. Vilniaus pilys
Abaravičius G. Kas glūdi po apibendrintais samprotavimais? / Su red. prierašu // 7 meno dienos. – 1996, Nr. 29, p. 9. Vilniaus pilys
Abaravičius G. Mošos (Naujasodų) pilkapyno kasinėjimai 1994 metais //ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 77-78 Trakų raj.
Abaravičius G. Mošos (Naujasodų) pilkapyno tyrinėjimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 99-102 Trakų raj.
Abaravičius G. Semeliškių dvarvietė [Trakų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 48.
Abaravičius G. Vilniaus Žemutinės pilies pietinės gynybinės sienos paieškos // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 155-156 Vilniaus pilys
Abaravičius G., Remecas E. Tyrinėjimai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo vietoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 294-298 Vilniaus pilys
Abdulskytė J. Bibliofilas, istorikas, muziejininkas // Kauno tiesa. – 1987, birž. 10, p. 5 Apie P. Karaziją.
Abdulskytė J. Kauno Benediktinių vienuolyno lobis // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 354-356 Kauno pilis ir miestas
Åberg N. Ostpreussen in der Völkerwanderungszeit. – Uppsala, 1919. – 175 p., 8 žml. Rec.: Jākobsons F. // Latviju grāmata (Rīga). – 1926, Nr. 3, p. 202-204.
Abraitytė L. Kreivais takeliais i Kreivąją // Politika. – 1991, Nr. 26, p. 15-17 Kreivosios pilies paieškos Vilniaus Trijų Kryžių kalne
Abramauskas S. Kodėl neatstatoma Kauno pilis, kokia ji buvo senovėje // Literatūra ir menas. – 1959, Nr. 25, p. 4 Kauno pilis.
Abramauskas S. Plytų dydžiai XIV-XV amžių Lietuvos architektūros paminkluose // Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos metraštis. – V., 1958. – T. 1, p. 31-37
Abramauskas S. Raudondvario pilis // Komjaunimo tiesa. – 1957, gruod. 25
Abramauskas S., Černeckis V., Gulbinskienė A. Kaunas. – V., 1968. – 240 p P. 126-132 – apie Kauno pilį.
Abramavičius K. Įdomios pažintys // Vakarinės naujienos. – 1969, gruod. 27.Apie T. Daugirdą
Abramavičius V. Petras Tarasenka // Literatūros ir meno metraštis, 1962. – V., 1963. – P. 84 Petras Tarasenka.
Abramowicz A. Archeologia // Historia nauki polskiej 1795-1862. – Wrocław etc., 1977. – P. 711-721 P. 717-718 – Vilniaus laikinoji archeologinė komisija.
Abramowicz A. Dalecy i blyscy. Sckice z dziejów archeologii. – Lódż, 1974. – 128 p. – (Acta archeologica Lodziensia; Nr. 23) P. 52-75 – mini Vilniaus laikinąją archeologinę komisiją ir jos narius.
Abramowicz A. Konstantego hr. Tyszkiewicza wykopaliska w Hallstatt // Acta archeologia Lodziensia. – 1968, Nr. 17, p. 7-12
Abramowicz A. Podrożnicy po przeszłości. Szkice z dziejów archeologii. – Lódż, 1970. – 78 p. – (Acta archeologica Lodziensia; Nr.18) Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas P. 42-53 – apie V. Sirokomlę, Vilniaus archeologinės komisijos narį.
Abramowicz A. Trzy listy Sirakomli // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1977, Nr. 3, p. 177-179 Skelbiami 1856 (?) ir 1860 m. Krokuvoje, Jogailos universiteto bibliotekoje, saugomi laiškai Vilniaus laikinajai archeolog. komisijai.
Abramowicz A. Wiek archeologii. Problemy polskiej archeologii XIX wiecznej. – Warszawa, 1967. – 191 p P. 67-74 – apie domėjimąsi archeologija Vilniuje.
Abramowicz L. Z žałobnej karty. Michał Brensztejn // Przegląd Wileński. – 1938, bal. 15 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Abramowicz W. Zamek Wileński // Czerwony sztandar. – 1957, rugs. 26 Vilniaus pilis.
Abramowicz W. Zamek Wileński // Czerwony sztandar. – 1967, rugs. 26
Abramowizc W. Wileńskie mury obronne // Czerwony sztandar. – 1957, lapkr. 20
Abromaitis V. XX amžiaus tyrinėjimai; Kai nuolatinių gyventojų dar nebuvo; Didelių pokyčių metas; Ūlos kraštas senovėje; Piliakalnių ir pilkapių gadynė; Lietuviai ar dainaviai? Lietuviai // Merkio kraštas (Varėna). – 1997, bal. 26, geg. 3, 24, 31; birž. 3, 7, 10
Abromavičius V. Seniausieji archeologų radiniai Kuršių nerijoje // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1995, kovo 14, p. 14
Abrosimovas I. Senovės iškasenos // Komjaunimo tiesa. – 1951, liep. 25 Kurmaičių ir Laivių (Kretingos raj.) kapinynai.
Accessionen des Prussia Museums pro 1883 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1884, p. 185-205. P. 185 akmeninis kirvis iš Klaipėdos apylinkių.
Adiklienė E. Ką kalba seniausieji radiniai // Tarybinė Klaipėda.– 1981, bal. 11 Palanga.
Adolfas Tautavičius: Bibliografinė rodyklė, 1948-1984. – V., 1985. – 42 p
Adomaitis R. Išsaugoti ateičiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1980, rugpj. 9, p. 3 Archeologinių paminklų apsauga.
Adomaitis V. Kapinynų paslaptys // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1989, rugs. 16 Jauneikių kapinynas.
Adomaitis-Šernas J. Senoviszki Lietuvos pinigai / Szernas // Lietuviszkas balsas. – 1887, Nr. 34.
Adomaitytė G. Andrius ieško lobio // Lietuvos pionierius. – 1985, gruod. 7 Kasinėjimai Žvilių (Šilalės raj.) kapinyne.
Adomaitytė G. Pirmosios pažintys. Reškutėnų dienoraštis // Lietuvos pionierius. – 1987, rugs. 5
Adomaitytė G. Septyni žingsniai į archeologiją // Lietuvos pionierius. – 1988, saus. 1, p. 3 Kernavės tyrinėjimai
Adomaitytė R. Neapleisk, atmintie // Moksleivis. – 1988, Nr. 12, p. 18-19 Apie archeologą ir restauratorių A. Lisanką.
Adomonienė O., Strazdūnaitė R. Lietuvos istorijos bibliografija, 1971-1975. – V., 1992. – 560 p. P. 76-77 – literatūra apie P. Tarasenką, E. ir K.Tiškevičius; p. 80 – apie E. Volterį; p. 176-211 – Lietuvos proistorė, senasis lietuvių tikėjimas.
Adomonis T. Dzirmiškių piliakalnis (Pagal žmonių padavimą) // Jaunoji karta. – 1932, Nr. 6, p. 110-111 Alytaus raj.
Adomonis T. Lietuvių išeiginiai drabužiai IX-XVI amžiuje // Menotyra. – 1976, t. 6, p. 91-112
Adomonis T., Čerbulėnas K. Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija. Nuo seniausių laikų iki 1775 metų. – V., 1987. – 327 p P. 18-28 – apie pirmykštės bendruomenės meną; p. 29-50 – apie X-XIV a. pirmosios pusės architektūrą ir dailę.
Adomowicz A. O zębie mamutowym znalezionym blizko Wilna. –Wilno, 1846. –13 p.
Adrzejowski J. Okucia rogów do picia z młodszego okresu przedrzymskiego i okresu wplywów rzymskich w Europie Srodkowej i Północnej // Materiały Starożytne i Wczesnodziejowe (Warszawa). – 1991, t. 6, p. 1-121
Afanasjeva Z. Gediminaičių sidabras // Komjaunimo tiesa. – 1985, bal. 6 Lietuviškos monetos valst. Ermitaže Sankt Peterburge.
Aglinskaitė R. Jono Puzino atminimui // Bibliotekų darbas. – 1990, Nr. 11, p. 14 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Aglinskas A. Kas sudomino archeologus // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1967, liep. 18 Bikavėnų (Šilutės raj.) kapinynas.
Agurkis V. Lakinskų piliakalnis // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1960, rugs. 11 Marijampolės raj.
Aisčių kultūros paminklai “Prussia” muziejuje // Lietuvos aidas. – 1937, lapkr. 16 (Nr. 522), p. 4
Aisčių tautos buvo laisvos nuo “kulturtregerių” dar priešistorinias laikais // Lietuvos aidas. – 1934, spal. 18, p. 6. – Tas pat: Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, spal. 20 Apie prof. P. Šmito paskaitą Rygoje.
aisyklės kultūros paminklų apsaugai vykdyti // Tarybų Lietuva. – 1940, spal. 30, 31. – Tas pat: Tiesa. – 1940, spal. 30, 31; Vilniaus balsas. – 1940, spal. 30, p. 2 Paminklų apsauga.
Aiškėja Kauno pilies istorija // Vakarinės naujienos. – 1960, saus. 4 Kauno pilis.
Aiškėja pilies paslaptys // Švyturys. – 1958, Nr. 21, p. 5 Kauno pilis.
Ayräpää A. Neue Beitrage zur Verbreitung des Bernsteins in kammkeramischen Gebiet // Światowit (Warszawa). – 1960, t. 23, p. 235-247
Ayräpää A. Uber die Streitaxtkulturen in Russland. Studien über die Verbreitung neolitischer Elemente aus Mitteleuropa nach Osten // Eurasia Septentrionalis Antiqua (Helsinki). – 1933, t. 8, p. 1-161
Akavickas R. “Vilkduobės” mįslė // Utenis. – 1993, vas. 27, p. 3-4 Daugilis (Utenos raj.).
Akavickas R. Archeologas Jonas Basanavičius // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 16-18; Nr. 2, p. 18-21; Nr. 3, p. 24-27; 1995, Nr. 1(4), p. 22-24
Akavickas R. Archeologas Jonas Basanavičius // Baltų archeologija. – 1995. Nr.1 (4), p. 22-24. – Straipsnio pabaiga. Pradžia: 1994, Nr. 1-3
Akavickas R. Dr. J. Basanavičiaus archeologinė veikla // Lietuvos aidas. – 1994, vas. 19, p. 11
Akavickas R. J. Basanavičiaus archeologinių paminklų tyrinėjimai Svėdasų ir Anykščių krašte // Anykščiai. – 1996, Nr. 11, p. 2-4 Kraštų Taurakalnio ir Šeimyniškėlių Kapanicos kapinynų kasinėjimai.
Akavickas R. Kraštų (Svėdasų) senkapiai, vadinami Taurakalniu // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 5-15
Akavickas R. Neaiškių archeologinių objektų žvalgymas Utenos raj. 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 272-278 Pakalnių “Laumės kvartukėlis”, Kamešio kaimo Vaidulonių miško krūsnys, Daugilio “vilkduobė”.
Akelaitis M. Pastabos (1863) // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 246-247. – Versta iš: Akielewicz M. Uwagi // Lelewel J. Pisma rozmaite. – Poznań, 1863. – P. 107-108. Dėl senųjų lietuvių dievų.
Akelaitis M. Słówko o bogach litewskich / Akielewicz M. // Biblioteka Warszawska. – 1858, t. 3, p. 192-195. Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 242-246.
Akelaitis M. Žodelis apie lituvių dievus (1858) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 241-242, 527) // Lietuvių mitologija. – V., 1995. T. 1, p. 242-246. – Versta iš: Akielewicz M. Słowko o bogach litewskich // Biblioteka Warszawska. – 1858, t. 3, p. 192-195
Akielewicz M. Uwagi // Lelewel J. Pisma rozmaite. – Poznań, 1863. – P. 107-108. Vertimas: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 246-247. Pastabos apie senąjį lietuvių tikėjimą.
Akiras-Biržys P. Vyžuonos. – K., 1927. – 30 p P. 4 – apie žalčio akmenį.
Akmenė. Ardo istorinę vietą ir naikina radinius // XX amžius. – 1938, rugpj. 18, p. 2 Buv. Judrelių (Akmenės raj.) kaimo kapinynas.
Akmenė. Ardo kapus ir naikina senienas // Vakarai (Klaipėda). – 1938, rugpj. 16, p. 4 Buv. Judrelių (Akmenės raj.) kaimo kapinynas.
Akmeniai // Šaltinis (Marijampolė). – 1932, Nr. 39, p. 558 Ardomas senkapis, Lazdijų raj.
Akmeninė stovyla // Lietuvos aidas. – 1935, geg. 22, p. 10 Lankeliškiuose (Vilkaviškio raj.) rasta žmogaus galva(?).
Akmens amžiaus radiniai Dzūkijoje // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 10, p. 552 Akmens amžiaus paminklų žvalgymas.
Akmens ir žalvario amžių radiniai iš Kretuono apyežerio gyvenviečių // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 2 (virš.) Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Akmens laikų sijų statybos pėdsakai Duobilės ežere // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 28, p. 7 Taurakiemio (Kauno raj.) kaime, Dobilios ežere.
Akmens su kryžiais ir paslaptingais ženklais // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 12 (Nr. 514), p. 7 Jakėnų (Varėnos raj.) kaime.
Akmuo milžinas, kuriuo velnias norėjęs užtvenkti Ventos upę // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 3 (Nr. 341), p. 3 Geidžių (Mažeikių raj.) kaimas.
Akmuo, kuriuo velnias norėjo užtvenkti Ventos upę / St. Sklyp. // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 34, p. 9 Geidžių (Mažeikių raj.) akmuo.
Akt otwarcia Muzeum Starożytności w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1856, geg. 18 (Nr.39), p. 337-341. – Lygiagr. tekstas rus.
Aktualiausi sostinės tvarkymo darbai. Pasikalbėjimas su miesto inžinieriumi arch. Vyt. Žemkalniu // Vilniaus balsas. – 1940, birž. 5 Taip pat apie Katedros aikštės sutvarkymą.
Aktualiausieji darbai kultūros paminklams apsaugoti / J.R. // Į laisvę. – 1940, geg. 2, p. 6. Kultūros paminklų apsauga.
Aktualijos // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 1
Aktualūs Kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – 109 p
alatka V. Klajoklių stovyklos liekanos // Kibirkštis (Plungė). – 1976, birž. 12 Akmenskinės gyvenvietė.
Albertavičius J. Karaliaus Mindaugo pilis // Lietuvos žinios. – 1997, liep. 4 (Nr. 27), p. 6 Medininkų pilis.
Albertavičius J. Našlaitė, kuria turi kažkas pasirūpinti. Jos vardas – Medininkų pilis // Lietuvos rytas. – 1993, lapkr. 3, p. 4, 5 Medininkų pilis
Albertavičius J. Pilie Karališkųjų Medininkų, kelkis // Pirmadienis. – 1994, Nr. 47, p. 25 Medininkų pilis
Albertavičius J. Sugrįžimas į Medininkus // Draugas (Chicago). – 1993, spal. 9, p. 5 Medininkų pilis
Alė Rūta, Girnius J. Marija Gimbutienė / Alė Rūta ir Alaušius // Aidai (Brooklyn). – 1971, Nr. 3, p. 129-130.
Alė Rūta. Tokią aš tave matau: Marijai Gimbutienei // Draugas: Mokslas, menas, literatūra (Chicago). – 1991, vas. 23 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms. Eilėraštis.
Alekna A. Kaip gi yra iš tikro? / Pokalbis su žurnalistu Gintaru Bielskiu // Širvinta. – 1992, saus. 29 Kernavės senosios bažnyčios vietos tyrinėjimai.
Alekna A. Kas užtars Kernavę // Tiesa. – 1990, spal. 3 Tyrimai Kernavėje
Alekna A. Legendos tęsinyje // Voruta. – 1994, Nr. 13, p. 3 Apie 1993 m. Kernavės koplyčioje rastą akmeninį kiaušinį …
Alekna V. Eduardas Volteris // Voruta. – 1996, Nr. 11, p. 3
Aleknavičius B. “Kvailas per visą pilvą” // Gimtinė. – 1992, Nr. 12, p. 2 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Aleknavičius B. Archeologiniai radiniai // Komunistinis rytojus (Telšiai). – 1972, kovo 14 Šliktinės (Skuodo raj.) lobis.
Aleknavičius B. Bangpūtys // Lietuvos jūreivis (Klaipėda). – 1980, vas. 7-13, p. 10
Aleknavičius B. Į ateitį per praeitį // Klaipėda. – 1997, gruod. 30, p. 15. – Tas pat: XXI amžius. – 1997, gruod. 27, p. 6 Girkalių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Aleknavičius B. Iš XVII amžiaus // Švyturys. – 1965, Nr. 15, p. 3 (virš.).Švedijos moneta-plokštė Klaipėdos muziejuje
Aleknavičius B. Jis buvo laimingas // Vakarinis Kaunas. – 1992, gruod. 3 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Aleknavičius B. Laimingas žmogus // Respublika. – 1992, gruod. 18, p. 8 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Aleknavičius B. Neblėstančios akimirkos // Tarybinė Klaipėda. – 1982, gruod. 4 Apie P. Tarasenką.
Aleknavičius B. Netekome pasaulinio garso mokslininkės // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1994, vas. 9, p. 12
Aleknavičius B. Pasaulinio garso mokslininkė. Dešimtmečiu pavėlavęs fotoreportažas // Klaipėda. – 1991, saus. 23, p. 4 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Aleknavičius B. Pyplių piliakalnis // Socialistinių keliu (Kaunas). – 1958, gruod. 3
Aleknavičius B. Praėjusią vasarą // Švyturys. – 1972, Nr. 5, p. 2 Šliktinės (Skuodo raj.) lobis.
Aleknavičius B. Protėvių takais // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1969, rugs. 11; Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1969, rugs. 16 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Aleknavičius B. Vitą Valatką prisiminus // Kibirkštis (Plungė). – 1987, saus. 31 Telšių “Alkos” muziejaus darbuotojas, archeologas.
Aleknavičius B. Žemaitijos praeities tyrinėtojas // Tarybinė Klaipėda. – 1975, vas. 13. – Tas pat: Šviesa (Jurbarkas). – 1975, kovo 27; Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, liep. 29 Apie V. Valatką.
Aleknavičius B. Žemės paslapčių paviliotas // Tarybinė Klaipėda. – 1987, saus. 27, p. 5 Apie “Alkos” muziejaus darbuotoją, archeologą V. Valatką.
Aleknavičius G. Šukės laimę neša // Moksleivis. – 1977, Nr. 12, p. 36-37 Apie Nidos gyvenvietės kasinėjimus.
Aleknienė H. Dūla Valdovų rūmai // Vakarinės naujienos. – 1998, rugs. 9, p. 3 Vilniaus pilys
Aleksandras Vaškelis / Pokalbį užrašė B. Mačienė // Kauno diena. – 1998, rugs. 12, p. 33-34. Kauno pilis ir miestas
Aleksandravičius E. Caro valdžios požiūris į Vilniaus archeologijos komisiją (1855-1865) // MADA. – 1984, t. 4, p. 101-112
Aleksandravičius E. Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831-1863 metais: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai. – V., 1989. – 137 p. P. 34-65 – apie Vilniaus archeologinę komisiją; p. 106-112 – komisijos narių sąrašas.
Aleksandravičius E. Vieni pirmųjų // Mūsų gamta. – 1985, Nr. 11, p. 24 Vilniaus archeologinės komisijos veikla.
Aleksandravičius P. Saugokime istorinius paminklus // Panevėžio tiesa. – 1949, liep. 29 Paminklų apsauga.
Alekseev V. Forschungen der Sowetischen Anthropologen über die lettisch-litauischen Völker // Demos (Berlin). – 1963, sąs. 2, p. 224-225
Aleksejevas G. Stebuklingo akmens paieškų ekspedicija // Lietuvos žvejys. – 1983, geg. 14, p. 9 Gintaro dirbinių paieškos ariamuose kapinynuose.
Aleksėriūnaitė V. Pilkapiai, alkakalniai ir senkapiai // Daugyvenės kraštas. – K., 1998. – P. 22-25
Aleksiejūnas L., Kapočius V. Čia tuokėsi Kęstutis ir Birutė, gimė, augo Vytautas // Gimtasis kraštas. – 1994, Nr. 30, p. 6-7 Senųjų Trakų piliavietė
Aleksiejūnas V. Alančių (Panevėžio raj.) XVII-XVIII a. monetų blobis // Raguvos praeitis. – V., 1997. – Kn. 2, p. 29-30
Aleksiejūnas V. Alančių XVII-XVIII a. monetų lobis // Panevėžio rytas. – 1994, vas. 22, p. 5
Aleksiejūnas V. Baniškių kaimo Prahos grašių lobis // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 356 Netoli Vilniaus.
Aleksiejūnas V. Gegužinės kaimo (Jonavos raj.) XV-XVII a. monetų lobis // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 116-119
Aleksiejūnas V. Joachimo Lelevelio paieškos numizmatikos srityje // Joachimas Lelevelis: Respublikinės mokslinės konferencijos, skirtos 200-sioms gimimo metinėms paminėti, medžiaga. – V., 1987. – P. 103-106
Aleksiejūnas V. Kai kurie duomenys apie Lietuvos pinigėliams artimas monetas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 229-233
Aleksiejūnas V. Kėdainių miesto 1992 m. lobis // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 299-301
Aleksiejūnas V. Konferencija Lunde // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 236
Aleksiejūnas V. Kontrasygnowany grosz Augusta III z 1754 r. // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1987, Nr. 4/6, p. 55-56 Radinys Vilniaus Žemutinėje pilyje.
Aleksiejūnas V. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų kaldinimo raida iki Liublino unijos (1569) // Pinigų studijos. – 1996, Nr. 2, p. 15-20
Aleksiejūnas V. Monetary Circulation in the Territory of Lithuania before the Introduction of its own Coinage // Contacts across the Baltic Sea during the late Iron Age (5th-12th centuries) Baltic Sea: Conference, Lund. October 25-27. – 1991. – P. 153-158 Apie arabų monetų lobius ir pavienius radinius.
Aleksiejūnas V. Monetary circulation in the territory of Lithuania before the introduction of its own coinge // Across the Baltic sea during the Late Iron Age (5 th – 12 th centuries): Baltic sea conference, Lund, October 25-27, 1991. – Lund, 1992. – P. 153-158
Aleksiejūnas V. Monetos // Lietuvos archeologija.– V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 63-65 Obeliai (Ukmergės raj.).
Aleksiejūnas V. Papildomi duomenys apie Labanoro lobį // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 233-234 Prahos grašiai, Švenčionių raj.
Aleksiejūnas V. Pierwsze monety litewskie // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1985, Nr. 7/8, p. 121-126 Rec.: Michelbertas M. Nauji darbai apie seniausias lietuviškas monetas // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 117-118.
Aleksiejūnas V. Pirmasis Lietuvos valstybės monetos spaudas // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 1, p. 53 Vilniaus pilys
Aleksiejūnas V. Pirmosios lietuviškos kaltinės monetos // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 56-58
Aleksiejūnas V. Senkapių monetos // Lietuvos archeologija (V.). – 1995, t. 11, p. 16-20 Ažugiriai (Utenos raj.), Bečiai (Ukmergės raj.), Diktarai (Anykščių raj.), Karmėlava (Kauno raj.), Kuršiai (Telšių raj.), Mažeikiai (Šiaulių raj.), Obeliai (Ukmergės raj.), Pavirvytė (Akmenės raj.) ir Tupiakiemis (Ukmergės raj.).
Aleksiejūnas V. Sidabrinės paslaptys // Tiesa. – 1984, rugs. 30 Romės Lauko (Šilalės raj.) lobis.
Aleksiejūnas V. Skaidiškių ir Altoniškių kaimų lobiai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 191-193 Skaidiškės (Vilniaus raj.) ir Altoniškės (Kauno raj.).
Aleksiejūnas V. Skaidiškių lobis // Draugystė (V.). – 1986, lapkr. 18, p. 4
Aleksiejūnas V. Skarb monet z XV-XVII w. z Trok // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1995, sąs. 3/4, p. 103-134
Aleksiejūnas V. Telšių lobis // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 234
Aleksiejūnas V. Trakų miesto XV-XVII a. monetų lobis (1991 m.) // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 122-125
Aleksiejūnas V. Vienos monetos klystkeliai // Kolekcija. – 1995, Nr. 2, p. 18-25 Iš Z. Jankausko kolekcijos.
Aleksiejūnas V. Virvytės aukštupio numizmatinė medžiaga // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis. Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 133-135 Pribitkos (Plungės raj.) kapinyno monetos.
Aleksiejūnas V. Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piniginė sistema // Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai. – V., 1993. – P. 207-214
Aleksienė I. Amžių lobiai pasakoja // Kauno tiesa. – 1969, rugpj. 27.Kauno M. K. Čiurlionio muziejaus numizmatikos rinkiniai
Aleksienė I. Archeologas ir rašytojas // Kauno tiesa. – 1962, gruod. 7 70-osioms P. Tarasenkos gimimo metinėms.
Aleksienė I. Ką sukaupę numizmatai? // Vakarinės naujienos. – 1979, gruod. 21, p. 3 M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune numizmatikos rinkiniai.
Aleksiūnaitė V. Trys piliakalniai // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1994, birž. 22 Pelaniškių, Tučių ir Žeimelio piliakalniai.
Aleliūnas G. 1996 metų žvalgomieji tyrinėjimai Trakuose, karaimų gatvėje Nr. 57 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 363-365
Aleliūnas G. 1997 metų žvalgomieji tyrinėjimai Kražiuose ir Linkuvoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 360-361
Aleliūnas G. Joniškio lobis // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 509-511
Aleliūnas G. Medininkai: nauji radiniai // Gimtasis kraštas. – 1992, Nr. 38, p. 4
Aleliūnas G. Medininkų pilies archeologiniai tyrimai 1992 m. // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 31-32 Medininkų pilis
Aleliūnas G. Medininkų pilies archeologiniai tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 191-195 Medininkų pilis
Aleliūnas G. Nauji radiniai Veliuonoje // Šviesa (Jurbarkas). – 1996, liep. 13, p. 1, 4
Aleliūnas G. Veliuonos kokliai // Kultūros paminklai. – 1996, t. 3, p. 19-22
Aleliūnas G. XIV a. antrosios pusės ginklai // Kultūros barai. – 1992, Nr. 6, p. 72-74 Apie Žemutinės pilies teritorijoje rastus strėlių antgalius.
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Jurbarko mieste 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 231-232
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Seredžiuje (Jurbarko raj.) 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 232-233
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Skirsnemunėje (Jurbarko raj.) 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 233-234
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Ukmergėje 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 234-235
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Veliuonoje (Jurbarko raj.) // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 235-237
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilkijoje (Kauno raj.) // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 237-239
Aleliūnas G. Žvalgomieji tyrinėjimai Joniškyje 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 365-366.
Aleliūnas G. Žvalgomieji tyrinėjimai Jurbarke 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 362-363
Aleliūnas G. Žvalgomieji tyrinėjimai Ukmergėje 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 359-360.
Aleliūnas G. Žvalgomieji tyrinėjimai Žagarėje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 366-367
Aleliūnas G., Kvizikevičius L. Seredžiaus lobio radimvietės tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 356-359
Aleliūnas G., Merkevičius A. Medininkų pilies archeologiniai tyrimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 157-159 Medininkų pilis
Aleliūnas J. Alsėdžiai // Tautininkų balsas. – 1927, Nr. 23 Alsėdžių (Plungės raj.) piliakalnis – alkos kalnas.
Aleliūnas L. Žvalgų kalnas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1934, Nr. 26, p. 2 Eidintaičiai (Telšių raj.).
Ališauskaitė R. Septynetą šimtmečių išstovėję // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1987, rugpj. 29 Griežės piliakalnių apsauga.
Ališauskas N. XI-XII amžiaus kapai Rimaisiuose // Panevėžio tiesa. – 1965, saus. 9
Aliulytė D. Kasinėjama senovės gyvenvietė // Ramovė (Alytus). – 1996, rugpj. 23 Bakšiai (prie Alytaus).
Alytaus apskrityje yra šventkalnių // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 19 (Nr. 308), p. 3
Alytus. Apleisti istoriniai kalnai // Mūsų rytojus. – 1936, lapkr. 17, p. 4 Alytaus piliakalnis.
Alytus. Apleisti istoriniai kalnai // Rytas. – 1935, rugs. 21, p. 10 Alytaus piliakalnis.
Alytus. Arklių skerdykla ant piliakalnio // Lietuvos aidas. – 1940, saus. 12 (Nr. 12), p. 7 5 km nuo Alytaus, kaimas nenurodytas.
Alytus. Klebono akmuo // Lietuvos aidas. – 1938, gruod. 12 (Nr. 563), p. 5
Alytus. Piliakalnio tvarkymas // Rytas. – 1934, kovo 14, p. 8
Alytus. Randami žmogaus kaulai ir senoviški ginklai // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 17 (Nr. 454), p. 5 Poteronys (Alytaus raj.).
Alytus. Rasta senoviška ietis // Lietuvos aidas. – 1939, spal. 30 (Nr. 656), p. 6 Jurkonys (Alytaus raj.).
Alytus. Reikėtų susidomėti // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 18 (Nr. 475), p. 6 Kazimieravo (Alytaus raj.) pilkapiai.
Alytus. Retas senovės liekanų radinys // Lietuvos žinios. – 1933, liep. 3, p. 4 Luksnėnų (Alytaus raj.) kapinynas.
Alytus. Sudarytas Alytaus apskrities senovės paminklų žemėlapis // Lietuvos aidas. – 1939, gruod. 2 (Nr. 741), p. 8
Alytus. Surado senovės kapus // Mūsų rytojus. – 1933, liep. 7, p. 5 Luksnėnai (Alytaus raj.).
Alytus. Surado senovišką ietį // Lietuvos aidas. – 1939, vas. 28 (Nr. 95), p. 7 Trakininkai (Alytaus raj., Butrimonių v.), kapai.
Alytus. Tvarkomi piliakalniai // Rytas. – 1934, gruod. 3, p. 6 Punia ir Merkinė.
Alytus. Užtikti nežinomi senkapiai // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 9 (Nr. 355), p. 5 Kaspariškės (Alytaus raj.).
Alka. Laukuvos istorinės vietovės / J. E-čius // Vakarai (Klaipėda). – 1938, gruod. 30, p. 4. Bilionių ir Treigių (Šilalės raj.) piliakalniai.
Alkos kalnas / P.M. // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 2, p. 4. Juknaičiai (Šilutės raj.).
Alkos kalno paslaptis // Kaimynas (Klaipėda). – 1934, Nr. 31 Juknaičiai (Šilutės raj.).
Almgren O. Studien über nordeuropäische Fibelformen der ersten nachchristichen Jahrhunderte mit Berücksichtigung der provinzialrömischen und südrussischen Formen-Zweite Auflage. – Leipzig, 1923, – 245 p., 11 lent.
Alminas V. Matiškių piliakalnis // Lietuvis. – 1993, Nr. 5 Tauragės rajone (padavimai).
Alminauskis K. Įpilties piliakalnio kasinėjimai / K. Alm. // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 20, p. 6. Įpilties Senosios piliakalnis (Kretingos raj.).
Almonaičiai V. ir J. Stabinės mįslė // Skautų aidas. – 1991, Nr. 10/11, p. 6-7 Vaitimėnų (Tauragės raj.) Stabinės akmenys.
Almonaitis J. Kaip užkeikti pinigai degdavo // Lietuvos ūkininkas. – 1932, Nr. 10, p. 6
Almonaitis V. Akmenų legendos // Tarybinis studentas. – 1985, gruod. 3
Almonaitis V. Didi Mažųjų Žinėnų senovė // Jonavos balsas. – 1989, kovo 30 Apie kaimo piliakalnį.
Almonaitis V. Kernavė // Lietuvos pionierius. – 1987, birž. 24, p. 2 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Almonaitis V. Molavėnai // Lietuvos pionierius. – 1988, geg. 18 Piliakalnis, Raseinių raj.
Almonaitis V. Molavėnų šventvietė // Aitvarai (K.; V.). –1992, sąs. 3, p. 75 Akmuo-aukuras, Raseinių raj.
Almonaitis V. Nauji radiniai Pašlavantyje // Gėlupis (Prienai). – 1992, vas. 7 Piliakalnio gyvenvietės brūkšniuotoji ir grublėtoji keramika.
Almonaitis V. Paminklas paskandintiems Vieškūnams // Kauno laikas. – 1993, vas. 19 Apie Vieškūnų piliakalnį.
Almonaitis V. Paminklas paskandintiems Vieškūnams // Mokslas ir gyvenimas. – 1995, Nr. 4, p. 5 Vieškūnų (Kauno raj.) piliakalnis.
Almonaitis V. Rambynas // Lietuvos pionierius. – V., 1988, vas. 13, p. 4
Almonaitis V. Ženklus akmuo // Mūsų gamta. – 1986, Nr. 7, p. 28-29 Mažiulėniškės (Vilniaus raj.), deš. Neries krantas.
Alseika V. Lietuvos dvasios deivė // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 3, p. 3, 9 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės. Brolis apie M. Gimbutienę.
Alseikaitė-Gimbutienė Marija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 27
Alseikaitė-Gimbutienė Marija-Birutė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 130-131.
Alseikaitė-Mikulskienė E. Alseikų giminės šaknys // Gimtinė. – 1995, Nr. 3, p. 2 Apie M. Gimbutienės senelius, tėvus.
Alte Münzen / R. // Memeler Dampfboot. – 1924, vas. 7, priedas. Vilkyškių (Šilutės raj.) lobis.
Altertumsfunde / S-n. // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1865, t. 2, p. 755-756. P. 755 – apie mariose prie Juodkrantės rastus gintarinius dirbinius.
Altertumsfunde in Olschöwen // Neue Preussische Provinzial-Blätter (Königsberg). – 1859, t. 3, p. 108-109. Sidabrinių lydinių ir papuošalų lobis.
Altlitauische Befestigungsanlagen // Litauen (Bern). – 1917, Nr. 1.
Altlitauische Befestigungsanlagen // Zeitung der 10. Armee. – 1916, Nr. 162. – Tas pat: Das Litauenbuch. – Wilna, 1918. P. 69-73.
Altlitauische Befestigungsanlagen // Zeitung der 10. Armee. – Wilna, 1918. P. 69-73 (1916, Nr. 162).
Altlitauische Burgen in Volksmärchen // Litauen (Bern). – 1917, Nr. 4.
Altlitauische Festungen // Litauen (Bern). – 1917, Nr. 3, p. 93-94.
Alunta / Vėjo vaikas // Tėvynės balsas. – 1922, birž. 21. Avilčių (Molėtų raj.) monetų lobis.
Ambrasas K. Anei dūdos, anei smuiko... // Tiesa. – 1969, rugs. 11 Dėl Kernavės piliakalnių.
Ambrasas K. Gaidės pamiškėmis ir paežerėmis // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 15, p. 14-15 Minimi J. Žiogo kasinėti paminklai.
Ambrasas K. Kraštotyrininkų pėdsakai Dubingiuose // Pirmyn (Molėtai). – 1968, spal. 1 Archeologijos paminklų padėtis.
Ambrozaitis J. “Bišpilis” // Karys.– 1931, Nr. 40, p. 805 Jurbarko piliakalnis.
Ambrozaitis J. Kalnėnų piliakalniai // Karys. – 1930, Nr. 33, p. 648 Kalnėnų Bišpiliai (Jurbarko raj.).
Ambrozaitis J. Mūsų piliakalniai // Karys. – 1930, Nr. 7, p. 138
Ambrozaitis J. Prancūzkapiai // Karys. – 1930, Nr. 33, p. 652. – Aut. nurodytas turinyje, p. 1067 Prie Jurbarko.
Ambrozaitis J. Raganė // Karys. – 1930, Nr. 7, p. 135 Mituvos sietuva (prie Jurbarko).
Amžinai gyvas // Šluota. – 1968, Nr. 10, p. 3 Bražuolės (Trakų raj.) piliakalnis.
Amžių ataskaita // Tiesa. – 1966, kovo 18 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Andraikėnai / Žvaigždelė // Vienybė. – 1931, Nr. 50, p. 404 Andreikėnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Andrašienė A. Kernavės archeologijos paminklų rytdiena / Pokalbis su A. Luchtanu, V. Ušinsku, R. Stulpinu ir P. Marcinkevičiumi // Vakarinės naujienos. – 1989, rugs. 5 Kernavės tyrinėjimai
Andrašiūnaitė D. Mustenių-Baubonių pilkapių (Trakų raj.) tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 36-37
Andrašiūnaitė D. Rumbonių piliakalnio, Alytaus raj., gyvenvietės kasinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 22-24
Andrašiūnaitė D. Trakų ir Rykantų lobiai // Muziejai ir paminklai. – V., 1967. – P. 90
Andrašiūnaitė D. Ubiškių lobis // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 144-147 Ubiškės (Trakų raj.).
Andrašiūnaitė R. Antroji garbės daktarė Vytauto Didžiojo universitete // Mokslo Lietuva. – 1993, Nr. 14, p. 7 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Andrašiūnaitė R. Marija Gimbutienė – archeomitologijos krypties pradininkė // Mokslo Lietuva. – 1993, Nr. 10, p. 1, 3 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Andrašiūnaitė R. Marijai Gimbutienei paminėti // Metai. – 1994, Nr. 3, p. 155
Andrašiūnaitė R. Nutilusi “Motinos-deivės” giesmė // Moteris. – 1994, Nr. 4, p. 6
Andrašiūnaitė R. Sausio 21 d. Vilniaus menininkų rūmuose įvyko vakaras-paroda, skirta profesorės Marijos Gimbutienės 73-čiajam gimtadieniui // Literatūra ir menas. – 1994, Nr. 5, p.14
Andrašiūnienė E. Saugokime archeologijos paminklus // Nauja vaga (Ignalina). – 1987, rugs. 30
Andrėjaitis V. Praeities beieškant // Kauno tiesa. – 1971, rugpj. 29, p. 6. – Tas pat: Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1971, rugpj. 21; Panevėžio tiesa. – 1971, rugpj. 24; Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, rugpj. 26; Nauja vaga (Ignalina). – 1971, rugs. 4 K. Mekui 65-eri; Kauno pilies tyrinėjimai.
Andriukaitienė I. Kur stovėjo Vorutos pilis // Europos lietuvis (London). – 1993, gruod. 4, Nr. 48, p. 4, 6. – Tas pat: Utenis. – 1993, gruod. 2, p. 1-2; Žiburys (Anykščiai). – 1993, Nr. 15
Andriukaitis V. Džiugo kalnas // Trimitas. – 1930, Nr. 12, p. 240 Telšių raj., padavimai.
Andrius A. A. Upytė ir Sicinskio kalnas // Vienybė lietuvininkų (Plymouth). – 1893, Nr. 10. Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Andriusevičius J. Apie Šatriją ir Luokę // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1976, bal. 17
Andriusevičius J. Biržuvėnų paminklai // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1976, vas. 7
Andriusevičius J. Ežero gatvės lobis // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1986, gruod. 20, p. 3-4 Telšiuose.
Andriusevičius J. Garbės kalnelis // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1997, lapkr. 8, p. 3 Apeiginė vieta(?), Telšių raj., Viešvienų apyl.
Andriusevičius J. Gilioji praeitis // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, spal. 12, p. 3
Andriusevičius J. Norėjo pirkti Šatriją // Gimtasis kraštas. – 1972, rugpj. 18
Andriusevičius J. Pirksiu... Šatriją // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, geg. 15 Apie “observatoriją” ant Šatrijos kalno.
Andriusevičius J. Prie Šatrijos // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 1, p. 21-24
Andriusevičius J. Šatrija – pagonių žinyčia // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1974, vas. 16 Pagal S. Daukantą, L. Jucevičių, M. Valančių.
Andriusevičius J. Šatrijos apylinkių padavimai // Kraštotyra. – V., 1970. – P. 247-249
Andriusevičius J. Šatrijos krikštas // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, vas. 8 Šatrija.
Andriusevičius J. Telšių kalneliai. Džiugo piliakalnis // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 4, p. 32
Andriušis P. Septinton įleidus. Memuaro autobiografiniai apmatai. – K., 1992. – 172 p. P. 69-70 – apie Juknėnų pilkapių kasinėjimus (Utenos raj.).
Andriušytė A. Marijampolės priešistorės radiniai // Lietuvos aidas. – 1995, kovo 21, p. 2 Meškučių (prie Marijampolės) piliakalnis.
Andriuškevičius A. Archeologų ir etnografų konferencija // Literatūra ir menas. – 1970, Nr.21, p. 15 Vilniuje.
Andriuškevičius A. Architektų [! archeologų] ir etnografų konferencija // Kultūros barai. – 1970, Nr.7, p. 74-75
Andriuškevičius A. Generalinė repeticija Rumšiškėse // Kauno diena. – 1998, rugpj. 6, p. 1, 5 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Andriuškevičius D. Ar mūsų archeologai tą vietą žino? // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 4, p. 4 Piliakalnis Kaune, Neries pakrantėje, ties VII fortu.
Andrukaitienė I. Vorutos tyrinėjimai šiemet buvo vaisingi // Lietuvos aidas. – 1995, rugpj. 30, p. 16 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Anykščiai. Puntukas. Voruta // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 16, p. 8
Ankstyvieji virvelinės keramikos kultūros kapai Lietuvoje / A. Butrimas, V. Kazakevičius, G. Česnys, I. Balčiūnienė, R. Jankauskas // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 14-24
Ant Galvės ežero / R.V. // Ateitis. – 1943, birž. 10, p. 4. Trakų pilis.
Ant kelių polių laikosi valdovų rūmai? // Kultūros gyvenimas. – 1998, rugs. 30 (Nr. 11), p. 1-4 Ištraukos iš 1994.XI.18 ir 1998.IX.18 posėdžių protokolų.
Antanaitis I. An Archaeomythological Approach to Meaningn of Some East Baltic // From the Realm of the Ancestors: An anthology in honor of Marija Gimbutas. – Manchester, 1997. – P. 145-162
Antanaitis J. Matarnų piliakalnis // Lietuvos žinios. – 1927, rugs. 28, p. 4 Rementiškių (Vilkaviškio raj.) piliakalnis.
Antanaitis J. Senovė // Lietuva. – 1927, spal. 28, p. 4 Rementiškių (Vilkaviškio raj.) piliakalnis.
Antanaitis J. Senovė. Leliokų užpuolimas. Titnaginė arklio galva. Ugnies kamuoliai. Vokietukas // Lietuva. – 1927, lapkr. 23, p. 4 Rementiškių (Vilkaviškio raj.) piliakalnio padavimai.
Antanaitis K. Radiniai Kuršuose // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1987, geg. 7 Apie aptiktą kapinyną.
Antanaitis S. Adalbertas Bezzenbergeris // Lietuvos mokykla. – 1921, Nr. 4/6.
Antanaitytė A. Trakų pilis atgimsta // Tiesa. – 1957, vas. 5 Trakų salos pilis.
Antanaitytė I. Kai kurių Rytų Pabaltijo simbolių prasmės interpretacija // Kultūros paminklai. – 1998, t. 5, p. 3-17.
Antanavičius B. Jau praskverbta velėna // Artojas (Šilalė). – 1976, birž. 24 Žąsino kapinynas.
Antanavičius J. Apie Medžionių senkapį // Švyturys. – 1968, Nr. 12, p. 30 Medžionys (Prienų raj.).
Antanavičius J. Balno kilpos Lietuvoje X-XIV a. // MADA. – 1976, t. 1, p. 69-81
Antanavičius J. Gailiušių sidabrinė antkaklė // Kraštotyra. – V., 1978. P. 86-87 Iš Babtų (Kauno raj.) apylinkės.
Antanavičius J. Geležiniai žirgo aprangos dirbiniai // Kraštotyra. – V., 1975. – P. 188-194 Botkočiai iš kapų su žirgais.
Antanavičius J. Gyvi šaltinėliai // Kauno tiesa. – 1969, birž. 22 Kauno istorijos muziejaus archeologijos ekspozicija.
Antanavičius J. Įdomūs senoviniai papuošalai // Muziejai ir paminklai. – V., 1969, p. 77-79 Prienlaukio ir Medžionių (Prienų raj.) radiniai.
Antanavičius J. Kai prabyla archeologinė praeitis // Kauno tiesa. – 1963, rugpj. 11. – Autorius nurodytas redakcijos prieraše Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas.
Antanavičius J. Kasinėjimai Pakalniškiuose // Kauno tiesa. – 1971, lapkr. 21, p. 6 Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas.
Antanavičius J. Kejėnų (Raseinių raj.) pilkapių ir senkapio kasinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 51-56
Antanavičius J. Medžionių (Prienų raj.) kapai // Kraštotyra. – V., 1970. – P. 130-140
Antanavičius J. Medžionių, Prienų raj., pavieniai kapai // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 44-45
Antanavičius J. Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 125-128
Antanavičius J. Pakalniškių (Šakių raj.) senkapio kasinėjimai 1972 ir 1973 metais // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 86-91
Antanavičius J. Pakalniškių kapinyno (Šakių raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 56-58
Antanavičius J. Pakalniškių kapinyno tyrinėjimas // Muziejai ir paminklai. – V., 1967. – P. 90 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Antanavičius J. Pakalniškių radiniai // Draugas (Šakiai). – 1974, rugs. 21, p. 3-4 Pakalniškių kapinynas.
Antanavičius J. Pakalniškių senkapis // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 3, p. 31-32 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Antanavičius J. Pakapių kaimo žirgų kapai // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 147-163 Kauno raj.
Antanavičius J. Plokštinis kapinynas // Švyturys. – 1968, Nr. 15, p. 30 Mankuviškės-Morkūnai (Kaišiadorių raj.).
Antanavičius J. Prabyla senovė // Kauno tiesa. – 1966, spal. 20 Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas.
Antanavičius J. Ramoniškių kapinyno, Šakių raj., tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 43-44
Antanavičius J. Šilelis atskleidžia paslaptis // Vakarinės naujienos. – 1966, geg. 31 Šilelio (Kauno raj.) kapinynas.
Antanavičius J. X-XIII a. žirgų kamanos iš Pakalniškių // Kraštotyra. – 1969. – P.103-109 Šakių raj.
Antanavičius S. Apie brolį Juozą // Gimtinė. – 1995, Nr. 1, p. 2 Apie J. Antanavičių.
Antanavičius S. Ar piliakalnius ir ateityje arsime // Pirmyn (Molėtai). – 1968, spal. 15 Paminklų apsauga, minimi sunaikinti apeiginiai akmenys.
Antanavičius S. Ar žinome kultūros paminklus / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1975, saus. 25. Antatiškių akmuo ir pilkapiai.
Antanavičius S. Brangūs susitikimai // Pirmyn (Molėtai). – 1972, gruod. 5 Apie P. Tarasenką.
Antanavičius S. Ką žinome apie Baltadvarį // Pirmyn (Molėtai). – 1974, rugpj. 17
Antanavičius S. Kaip saugome kultūros paminklus / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1978, rugs. 14. Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Antanavičius S. Kulionių piliakalnis // Pirmyn (Molėtai). – 1976, kovo 20
Antanavičius S. Kultūros paminklas ar ne? / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1977, rugpj. 2 Rajono pilkapynai.
Antanavičius S. Molėtų rajonas Utenos muziejuje // Pirmyn (Molėtai). – 1973, birž. 14
Antanavičius S. Padavimų akmenys // Vilnis (Molėtai). – 1996, lapkr. 8
Antanavičius S. Pasenusios paminklinės lentos / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1975, bal. 24. Vorėnų piliakalnis.
Antanavičius S. Pavandenės piliakalnis / S. Antanaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1977, spal. 15.
Antanavičius S. Piliakalnis ar tik kalnas / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1978, saus. 17. Švobiškėlio Skritkalnis ir Kaližų kaimo kalnas.
Antanavičius S. Saugoti paminklus – pareiga // Pirmyn (Molėtai). – 1977, rugs. 15 Gyvenvietės Molėtų rajone.
Antanavičius S. Senovė ir piktžolės // Vilnis (Molėtai). – 1991, rugpj. 21 Apie Dubingių piliavietę.
Anteinas A. Baltų ginkluotė // Mokslas ir technika. – 1966, Nr. 5, p. 42-43
Anteins A. Damaskinis plienas Pabaltijyje // Mokslas ir gyvenimas. – 1962, Nr. 6, p. 30
Anteins A. Die kurischen rhombischen Lanzenspitzen mit damaszierten Blatt // Gladius. – 1968, t. 7, p. 5-26 Yra duomenų apie Lietuvos radinius.
Anteins A. Im Ostbaltikum gefundene Schwerter mit damaszierten Klingen // Waffen und Kostümkunde. – München; Berlin, 1966. – P. 111-125
Anteins A. Latvijas senās akmens lejamas veidnes // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis (Rīga). – 1960, Nr. 3, p. 45-50
Anteins A. Structure and manufacturing techniques of patternwelded objects found in the Baltic States // Journal of the Ironand Steel Institute. – 1968, birželis, p. 563-571 Taip pat apie Lietuvos radinius.
Antiqua. Uterhaltungsblatt für den Freude der Altertumskunde (Zürich). – 1885, Nr. 11. P. 159, 160, lent. 34 ir 35 skelbiamos Linkuvos (Pakruojo raj.) trimitinės antkaklės.
Antireklama // Dienovidis. – 1992, Nr. 27/28, p. 16 Apie ardomus archeologijos paminklus.
Antoniewicz B. Wykaz prac opublikowanych i edytorskich Jerzego Antoniewicza za lata 1945-1970 // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyń). – 1970, Nr. 4, p. 678-685 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Antoniewicz J. Konferencja nauk historycznych poswięcona badaniom ziem północno-wschodnich Polski w Białymstoku // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, p. 232-233
Antoniewicz J. Prispevek k problemu vlivů Zapadnich Slovanů na hrnčirstvi Prusů // Wznik a počátky Slovanů. – Praha, 1958. – T. 2, p. 211-244
Antoniewicz J. Prusowie we wczesnym średniowieczu i zarys ich kultury materialnej // Pomorze średniowieczne. – Warszawa, 1958. – T. 1, p. 121-159
Antoniewicz J. The Mysterious Sudavian People // Archeology (New York). – 1959, t. 11, sąs. 3, p. 156-161. – Tas pat: Antoniewicz J. “Paslaptingieji sūduviai. Naujausi archeologiniai kasinėjimai Suvalkų apskr.” / vertė M. Gimbutienė // Tautos praeitis (Chicago). – 1959, t. 1, kn. 1, p. 63-64 Rec.: Gimbutas M. // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 275-276.
Antoniewicz J. Badania kurhanów z odresu rzymskiego dokonane w 1957 r. w miejśowości Szwajcaria pow. Suwalki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1961, t. 27, sąs. 1, p. 1-26
Antoniewicz J. Baltowie zachodni w V w.p. n.e. – V w.n.e.: Terytorium, podstawy gospodarcze i spoleczne plemion prusko-jaćwieskich i letto-litewskich. – Olsztyn; Białystok, 1979. – 246 p Ref.: Ильгевич Г. // Литyанистика за рубежом. Общественные науки: Научно-реферативный сборник (В.). – 1982, вып. 5, с. 14-16.
Antoniewicz J. Ciekawe naczynie z miejscowości Szurpiły, pow. Suwalki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, p. 369-370 Šiurpilis (Suvalkų vaivadija).
Antoniewicz J. Einige Bemerkungen über den Getreidebau und die Wiehhaltung bei den westbaltischen Stämmen in der Früh- und Mitteleisenzeit // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 27-37 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 8, p. 480-483. Ślaski K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 5, p. 336.
Antoniewicz J. Harri Moora (1900-1968) // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 7-13
Antoniewicz J. Harri Moora (1900-1968) // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 511-514
Antoniewicz J. Historia badań nad rozsiedleniem plemion bałtyjskich oraz ich kulturą materialną w starožytności (V w. przed n.e. – V w.n.e.) // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1965, Nr. 3, p. 337-352.Rec.: Jaskanis J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 199-200
Antoniewicz J. I konferencja nauk historycznych poświęcona badaniom ziem północno-wschodnich Polski w Białymstoku // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1961, Nr. 4, p. 625-630
Antoniewicz J. Jaki przebieg miała granica etniczna między Mazowszem a Prusami przed najazdem krzyžackim // Z dziejów Warmii i Mazur. – Olsztyn, 1958. – T. 4, p. 19-24
Antoniewicz J. Jotvingiai – kas jie buvo, kur gyveno ir kaip buvo išnaikinti / J. Antonevičius // Laisvė (New York). – 1962, birž. 26
Antoniewicz J. Litwini // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1967. – T. 3, p. 79-81
Antoniewicz J. Na tropach Jaćwiežy // Poznaj Świata (Warszawa). – 1957, Nr. 5
Antoniewicz J. Nasz dotychczasowy stan wiedzy o žyciu człowieka paleolitycznego w Prusach // Instytut Mazurski w Olsztynie (Olsztyn). – 1948, Nr. 1, p. 1-24
Antoniewicz J. Neue Forschungen über das Sudauen- problem in Polen // Archeologia Polona (Wrocław). – 1962, t. 4, p. 315-330
Antoniewicz J. Niektóre dane do dziejów rolnictwa w pierwszych wiekach n.e. na obszarze Prus i Jaćwiežy // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1968, Nr. 2, p. 179-189
Antoniewicz J. Niektóre dowody kontaktów słowiańsko-pruskich w okresie wczesnosredniowiecznym w swietle žródel archeologicznych // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, p. 233-277 Rec.: Kaczyński M. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 277-288. Szymański W. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1959, t. 3, sąs. 1, p. 217-221.
Antoniewicz J. Niektóre sporne aspekty kontaktów Bałto-słowiańskich w świetle żródel archeologicznych, onomastycznych i pisanych // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 105-116
Antoniewicz J. Niektóre średniowieczne skarby pruskie i litewskie i ich związki z Rusią // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. – Wrocław etc., 1968. – P. 540-550
Antoniewicz J. O granicy etnicznej mazowiecko-pruskiej w świetle žródel archeologicznych // Notatki Płockie. – 1957, Nr. 3/4, p. 2-5
Antoniewicz J. O kilku importach prowincjonalno rzymskich i kultury “wenedzkiej”, znalezionych na obszarach plemennych Jaćwiežy // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 183-204 Rec.: Odoj R. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 395-397.
Antoniewicz J. O kompleksowych badaniach najstarszej przeszłości ziem dawnych Prusów // Warmia i Mazury (Olsztyń). – 1959, t. 5, Nr. 12, p. 9-12
Antoniewicz J. O wpływie rzemiosła Słowian na kulturę matiarialną starožytnych Prusów // Warmia i Mazury(Olsztyń). – 1959, t. 5, Nr. 1, p. 4-5
Antoniewicz J. Odkrycie grobu rolnika jaćwieskiego z narzędziami produkcji z okresu rzymskiego // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 205-223
Antoniewicz J. Osiedla obronne okresu wszesnoželaznego w Prusach // Światowit (Warszawa). – 1964, t. 25, p. 5-211; Atsp.: Warszawa, 1964 Rec.: Nosek S. // Rocznik Olsztyński. – 1968, t. 7, p. 269-271.
Antoniewicz J. Paslaptingieji jotvingiai // Aušra (Varšuva). – 1962, Nr. 4, p. 4
Antoniewicz J. Paslaptingieji sūduviai // Suvalkija (Marijampolė). – 1997, Nr. 7, p. 3
Antoniewicz J. Paslaptingieji sūduviai. Naujausi archeologiniai kasinėjimai Suvalkų apskr. // Tautos praeitis (Chicago). – 1959, t. 1, kn. 1, p. 63-64. Iš “Archeology”, 1958, sąs. 3
Antoniewicz J. Petras Tarasenka // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 258-259
Antoniewicz J. Petras Tarasenka // Rocznik Białostocki. – 1963, t. 4, p. 574-576 Petras Tarasenka.
Antoniewicz J. Polskie badania archeologiczne nad Bałtami w okresie powojennym (1945-1957) // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 295-317
Antoniewicz J. Problem stref pogranicznych Baltów ze Słowianami i Finami w starožytności (V w. przed n.e. – V w. n.e.) // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1966, t. 4, p. 481-511
Antoniewicz J. Problematyka regionu wschodnionadbałtyckiego na VII kongresie nauk przedhistorycznych i protohistorycznych w Pradzie w 1966 r. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 5, p. 455-459
Antoniewicz J. Problemy i potrzeby badań archeologicznych na pólnocno-wschodnych ziemiach Polski // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1964, t. 1, p. 13-24
Antoniewicz J. Radlica łopatkowa okresu rzymskiego z Połnocnej Polski // Kwartalnik Historii Kultury Materialnei (Warszawa). – 1962, Nr. 3/4, p. 595-599 Rec.: Pokropek M. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 211-212. – Angl.
Antoniewicz J. Rauls Šnore (1901-1962) // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 257-258 Latvių archeologas, tyręs ir Lietuvos radinius.
Antoniewicz J. Rozwój nauk historycznych w Białymstoku w wypowiedziach nauki zagranicznej // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 543-549
Antoniewicz J. Senovės baltų žemdirbystės technikos klausimu / J. Antonevičius // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1964, t. 4, p. 164-170, 286 Rec.: Pokropek M. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 211-212. – Anglų k.
Antoniewicz J. Several imported objects from the Roman and Great Migration period found on the Sudavian tribal territory // Światowit (Warszawa). – 1962, t. 24, p. 319-334 Rec.: Odoj R. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 395-397.
Antoniewicz J. Symposium of Polish and U.S.S.R. scientists devoted to Balto-Slavonic contacts in the early middle ages in Bialystok // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 247-251 Įvyko 1965 m. rugs. 20-21 d.
Antoniewicz J. Slady handlu Słowian z Bałtami we wczenym średniowieczu // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 9-20
Antoniewicz J. Studies of the Balto-Slavonic contacts in the 6th-8th centuries in Northern Poland // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 45-49
Antoniewicz J. Terytoria plemienne ludów bałtyjskich w okresie starožytnym w swietle badań archeologii i hydronimii // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1965, Nr. 4, p. 513-530
Antoniewicz J. The Sudovians. – Białystok, 1962. – 20 p., 24 lent Rec.: Slaski K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 210-211.
Antoniewicz J. Toponimiczne nazwy “Prusy” w pólnocnej Polsce i na Rusi Nowogrodzkiej // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1967, Nr. 1/2, p. 121-129
Antoniewicz J. Tribal territories of the Baltic people in the Hallstatt – La Tene und Roman periods in the light of archaeology and toponimy // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 7-27
Antoniewicz J. Wyniki badań przeprowadzonych w latach 1958-1960 na cmentarzysku w miejscowości Szwajcaria, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, p. 162-192 Rec.: Jaskanis J. // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 279-281.
Antoniewicz J. Wyniki dotychczasowych badań starožytnego osadnictwa jaćwieskiego w dorzeczu Czarnej Hanczy // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, sąs. 1/2, p. 1-21
Antoniewicz J. Włodzimierz Hołubowicz (1908-1962) // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 254-257
Antoniewicz J. Zagadnienie wczesnoželaznych osiedli obronnych na wschód od dolnej Wisły i w dorzeczy rzeki Pregoły // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1954, t. 20, p. 327-364 Rec.: Dąbrowski J. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 270-272. Malinowski T. // Fontes Archeologici Posnaniensis. – 1955, t. 5. Szafrański W. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1957, t. 1, p. 248-260.
Antoniewicz J. Zaryś pradziejów powiatu Suwałskiego // Studia i materiały do dziejów Suwalszczyzny / Praca zbiorowa pod red. J. Antoniewicza. – Białystok, 1965. – P. 13-50.Rec.: Okulicz L. // Rocznik Białostocki. – 1968, t. 8, p. 477-480.
Antoniewicz J., Dzieržykray-Rogalski T. Grób ksiąžecy z końca IV w. naszej ery odkryty na cmentarzysku Jadżwingów na Suwalszczyznie // Przegląd Antropologiczny (Poznań). – 1958, t. 24, p. 502-510
Antoniewicz J., Kaczyński M., Okulicz J. Wyniki badań prowadzonych w 1956 roku na cmentarzysku kurhanowym w miejsc. Szwajcaria, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, sąs. 1-2, p. 22-57
Antoniewicz J., Kamiński A. Jaćwiež // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1964. – T. 2, p. 305
Antoniewicz Jerzy // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 38
Antoniewicz Jerzy // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 42-43
Antoniewicz W. Czasy przedhistoryczne i wczesnodziejowe Ziemi Wileńskiej // Wilno i Ziemia Wileńska. – Wilno, 1930. – T. 1, p. 103-123; Atsp.: Wilno, 1930. – 24 p Rec.: Puzinas J. Priešistoriniai ir ankstyvosios Vilniaus krašto istorijos laikai // Vairas. – 1932, t. 4, Nr. 1, p. 91-95.
Antoniewicz W. Adam Honory Kirkor // Ziemia (Warszawa). – 1913, Nr. 6, p. 87-91.
Antoniewicz W. Aquamanile du moyen age de Grodno // Revue Archeologique (Paris). – 1926. – P. 23-27
Antoniewicz W. Archeologia Polski. Zarys czasów przedhistorycznych i wczesnodziejowych na ziem Polski. – Warszawa, – 1928, – 8, 344 p., 48 lent., 9 žml Apima ir Vilniaus kraštą.
Antoniewicz W. Archeologiczne problemy związane z zagadnieniem Bałto-Słowian // Słowianie w dziejach Europy. Studia historyczne k uczczeniu 75 rocznicy urodzin i 50-lecia pracy naukowej prof. Henryka Łowmiańskiego. – Poznań, 1974. – P. 25-36
Antoniewicz W. Les plus anciens vestiges de l’homme dans la Pologne du nord-est et en Lithuanie // Transactions of the II. International conference of the Quarternary period in Europe. – Leningrad; Moskow, 1935. – P. 29-46
Antoniewicz W. Muzea archeologiczne w Polsce // Pamiętnik muzealny (Kraków). – 1933, sąs. 2, p. 47-57 Taip pat apie Vilniaus muziejų archeologinius rinkinius.
Antoniewicz W. Muzea Wileńskie // Źródła Mocy (V.). – 1928, sąs. 4, p. 32-43 Ir apie muziejų archeologinius rinkinius.
Antoniewicz W. Najdawniejsze kultury epóki kamienia (Streszczenie rozdziału ks. “Archeologia Litwy”) // Sprawozdania Polskiej Akademji Umiejętności (Kraków). – 1932, t. 37, Nr. 9, p. 30-36
Antoniewicz W. Ochrona zabytków kultury i sztuki w krajach baltyckich // Ochrona zabytków sztuki. – Warszawa, 1930/1931, d. 2, p. 451-456
Antoniewicz W. Posąžki Kaukazke w Muzeum Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1928/1929, t. 12, p. 129-136; Atsp.: Kraków, 1930. – 8 p
Antoniewicz W. Prace W. Szukiewicza z zakresu prehistorji / W.A. // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1920, t. 5, p. 70-72. Wandalinas Szukiewiczius.
Antoniewicz W. Siekiery bronzowe typu Mälar z Minska na Białorusi // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, p. 278-283 Rec.: Jaskanis J. // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 1, p. 332.
Antoniewicz W. Skarb w Muzeum Wileńskim: „Aquamanile“ sredniowieczne znalezione w Grodnie // Tygodnik Wileński. – 1925, liep. 26 (Nr. 16), p. 5
Antoniewicz W. Sprawozdanie z delegacji na Padole i do Wilna // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1921, t. 6, p. 184-193. P. 193 – apie Senienų muziejaus likučių tvarkymą Vilniuje.
Antoniewicz W. Wykopaliska z kurhanu póżno-rzymskiego we wsi Urdomin w pow. Kalwaryjskim // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1919, sąs. 3-4, p. 141-143. Rudaminos (Lazdijų raj.) pilkapis.
Antoniewicz W. Zabytki póżno-rzymskie z Wewirszan na Žmudzi // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1920, sąs. 1/2, p. 63-64. Veiviržėnų (Klaipėdos raj.) keramika.
Antoniewicz Wl. Les plus anciens vestiges de l ‚homme en Pologne du nord-est et en Lithuanie // Proceedings of the I International Congress of Prehistoric and Protohistoric Sciences. – London, Oxford, 1934. – P. 88-89
Antoniewicz Władzimierz // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 38
Antoniewiczowa B. Bibliografia prac Jerzego Antoniewicza // Rocznik Mazowiecki (Warszawa). – 1972, t. 4, p. 461-468
Antras Lietuvos Puntukas / Ąžuolo Šermukšnis // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1932, Nr. 18, p. 3 Akmuo prie Stelmužės (Zarasų raj.), Degsnės miške.
Antroji archeologinė ekspedicija į Žemaičius // XX amžius. – 1936, rugs. 16, p. 8
Antušaitė N., Spudytė E. Archeologijos ir numizmatikos fondai Telšių kraštotyros muziejuje // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 12-14
Anusevičius R. Trakų pusiasalį reikia sutvarkyti // Mūsų gamta. – 1979, Nr. 3, p. 12-13 Pusiasalio pilis.
Anužis A. Ant Margirio kalno // Diena. – 1995, liep. 20, p. 8 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Apals J., Leinasāre I., Loze I. Padomju arheologijas jubilejas sesija // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1969, Nr. 11, p. 143-146 P. 144 – apie R. Rimantienės pranešimą Leningrade.
Apanavičienė V. Valstybė ir mes // Lietuva. – 1995, liep. 8 Vilniaus pilys
Apanavičius R. Baltai ir jų seniausieji kaimynai // Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 2/3, p. 115-129
Apanavičius R. Kanklės – Narvos kultūros reliktas // Liaudies kultūros palikimas dabarties kultūroje. – K., 1989. P. 65-73
Apanavičius R. Kanklių kilmė ir baltų bei Pabaltijo finų etnogenezė // Mokslas ir gyvenimas. – 1986, Nr. 11, p. 18-19 Narvos kultūros areale.
Apanavičius R. Lietuviai ir suomiai: kaimynai ar giminaičiai // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 5, p. 50-54
Apanavičius R. Suvalkiečių kilmė etninės muzikos duomenimis // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 25
Apanavičius R. Tautos kilmę praskleidžia etnomuzika // Darbai ir dienos. – V., 1995, kn. 1 (10), p. 69-84 Rytų ir vakarų baltai, jų skirtumai.
Apanavičius V. Senovė keliasi iš kapų // Jaunoji Lietuva. – 1938, Nr. 6, p. 326-327 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Apdumta pilis // Dabartis. – 1918, saus. 31. Lepelionių (Prienų raj.) piliakalnis.
Apie 10.000 metų laikotarpio Lietuvos medžiaginės kultūros paroda // Trimitas. – 1934, Nr. 2, p. 32 Kauno miesto muziejuje.
Apie Gilandviržių Liūdežerį / Tikrasis // Lietuvos Keleivis (Klaipėda). – 1926, lapkr. 16 Padavimai apie Gilandviržių (Tauragės raj.) piliakalnį.
Apie Graužių archeologinius kasinėjimus / Alf.V. // Židinys. – 1938, t. 28, p. 145-146. Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Apie istorijos ir kultūros paminklų apsaugą // Tėvynė (Panevėžys). – 1979, saus. 13
Apie Iszkasimus prie Apuolės // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1931, rugs. 2 Apuolė (Skuodo raj.).
Apie ką byloja monetos // Vakarinės naujienos. – 1960, geg. 17 Lobis Šiaulių “Aušros” muziejuje.
Apie Kauno gubernijos milžinkapius // Viltis. – 1909, birž. 28 (liep. 11), p. 2-3. S. Abramovo kasinėjimai Berčiūnuose (Panevėžio raj.).
Apie Kauno istorinę statybą “Ostlando” numeryje // Ateitis. – 1943, kovo 4, p. 3 Referuojamas G. Gettnerio str. (“Ostland”, 1943, Nr. 8).
Apie Kauno pilies kasinėjimus (pagal prof. Volterio informaciją) // Dienos naujienos. – 1932, birž. 11, p. 2 Kauno pilis.
Apie Mažosios Lietuvos gyventojų kilmę // Kaimynas (Klaipėda). – 1930, Nr. 4, p. 30-31. – Taip pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1930, vas. 8, p. 3 Apie A. Salio paskaitą Kauno universitete.
Apie Pilies kalną, Vilnius // Lietuvos ūkininkas. – 1912, Nr. 12/13, p. 120.
Apie priešistorinę kultūrą Klaipėdos krašte // Lietuvos keleivis. – 1931, kovo 10, p. 5 Klaipėdoje įvyks C. Engelio paskaita.
Apie senovės kapų kasinėjimus Tilžės-Spitrės laukuose // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, liep. 25, p. 3
Apie senovės piliakalnius ir jų paskirtį / J.B. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 17, p. 2.
Apie Senowės Gywentojus mūsų Kraszte // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, rugs. 16, p. 3-4 Apie akmens amžių.
Apie žemaičių archeologines vietoves // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 8 Tintelių kapinynas ir Imbarės piliakalnis (Kretingos raj.).
Apie žiliausios senovės gyventojus mūsų krašte // Kaimynas (Klaipėda). – 1933, Nr. 8, p. 29-30 Apie akmens amžių.
Apiplėšė Gedimino paminklą Veliuonoje // Lietuva. – 1926, kovo 17, p. 5. – Tas pat: Rytas. – 1926, kovo 17, p. 4
Apylinkės muziejuje // Tarybinis balsas (Varėna). – 1959, rugs. 23 Gandingos kapinyno radiniai Kulių (Plungės raj.) muziejuje.
Apyrankė iš jūros dugno // Komjaunimo tiesa. – 1973, saus. 3 Tyrinėjimai Šiaulių rajone.
Aplankykime Trakus // Lietuva šiandien. – 1968, Nr. 3, p. 73-77 Trakų salos pilis, muziejus.
Apleista istorinė vieta // Lietuvos aidas. – 1931, rugpj. 10, p. 7 Žagarės (Joniškio raj.) Žvelgaičio kalnas.
Apleista istorinė vieta. Punia / J.K.P. // Lietuvos žinios. – 1935, birž. 27, p. 5.
Apleista Liškiavos pilis / Dzūkų sūnus // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 39, p. 13
Apleista pilis / Lakūnas P. // Lietuva. – 1924, bal. 30, p. 5. Dubingių (Molėtų raj.) pilis.
Apleistas istorinis kalnelis // Lietuvos aidas. – 1933, liep. 28, p. 5 Raseinių-Mirklių piliakalnis.
Apleistas istoriškas piliakalnis // Rytas. – 1934, liep. 7, p. 6 Punia (Alytaus raj.).
Apleistas Karmėlavos piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 4, p. 7 Kauno raj.
Apleistas piliakalnis / P. // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 5, p. 6A Karmėlavos (Kauno raj.) piliakalnis.
Apleistas piliakalnis / Skruzdė // Lietuvos žinios. – 1924, saus. 12, p.1. Ukmergė.
Apleistas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 24, p. 7 Lazduonėnų (Šilutės raj., Vainuto v.) piliakalnis.
Apleistas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, bal. 5, p. 10 Karmėlava (Kauno raj.).
Apleistas piliakalnis // Lietuvos žinios. – 1935, rugpj. 20, p. 6 Varnupiai (Marijampolės raj.).
Apleistas piliakalnis // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 43, p. 9 Žinutė apie Gargždų piliakalnį.
Apleistas piliakalnis // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 32, p. 12 Paulaičiai (Šilutės raj.).
Apleistas Ukmergės piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 8, p. 5
Apleisti karių kapai / Rožių keras // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 10, p. 9 Juodonių (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Apleisti piliakalniai // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 11, p 7 Šakališkių (Marijampolės raj.) ariamas, Pašlavančio (Prienų raj.) iškasinėtas.
Apleistos senienos. Punia // Lietuvos aidas. – 1932, bal. 19, p. 7 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Apleistos senovės liekanos / Valia // Mūsų laikraštis. – 1934, Nr. 38 Merkinės (Varėnos raj.) piliakalnis.
Apsaugojamas milžinkapis // Lietuvos aidas. – 1935, vas. 7, p. 9 Lenčių Viešpilis (Raseinių raj.).
Apsaugos senovės paminklus Lietuvoje // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 125, p. 500 Informacija apie paruoštą įstatymą.
Apsodino istoriškąjį Cibakalnį // Lietuvos aidas. – 1932, geg. 27, p. 5 Raseinių (Mirklių) piliakalnis.
Apsodins Šatriją / Nepo // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1938, Nr. 18, p. 7 Šatrijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Aptiko mūrų liekanas // Lietuvos žinios. – 1940, liep. 27, p. 1 Vilnius miestas.
Aptikta Vytauto Didžiojo medžioklės pilies liekanos // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 27, p. 2 Prienų apylinkės.
Aptikti senkapiai. Dusetų v. / Ad. Br. Šk. // Panevėžio garsas. – 1935, Nr. 43, p. 1. Vildžiūniškės (Zarasų raj.) vienkiemis, netoli Dusetų.
Aptiktos Vytauto Didžiojo medžioklės pilies liekanos? Legendos artina prie tikrovės // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 2 (Nr. 290), p. 2 Senuosiuose Prienuose aptiktos mūrų liekanos.
Apuolė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 226-227
Apuolė mūsų senovės raktas // Bangos. – 1932, Nr. 29, p. 749-750 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuolė vėl kasinėjama // Lietuvos žinios. – 1931, rugs. 14, p. 3
Apuolėj nauji radiniai // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 15, p. 6 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuolėj vėl pradėti tyrinėjimai // Lietuvos aidas. – 1931, rugs. 14, p. 4
Apuolės iškasenų paroda Švedijoje // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 6, p. 3 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuolės kasinėjimai pabaigti // Lietuvos žinios. – 1931, rugs. 24, p. 5
Apuolės piliakalnį pradeda kasinėti // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 7, p. 6
Apuolės piliakalnį tyrinėja // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 10, p. 7
Apuolės piliakalnio kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1931, rugpj. 11, p. 7
Apuolės piliakalnio kasinėjimai // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 39, p. 6
Apuolės piliakalnio kasinėjimai // Trimitas. – 1931, Nr. 38, p. 743-744. – Tas pat: Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 32, p. 2
Apuolės piliakalnio kasinėjimai baigiami // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 35, p. 5
Apuolės piliakalnio tyrinėjimai // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 46, p. 3
Apuolės piliakalnis dar sykį bus kasinėjamas // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 12, p. 6 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Apuolės piliakalnyje rasta daug įdomių dalykų // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 27, p. 5 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuolės pilis turi 2000 metų amžiaus // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 27, p. 3 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuoles pils izrakumi Liepajas muzieja // Kurzemes vards (Liepaja). – 1927, vasaris. Nurodomas pagal J. Burbos straipsnį “Lietuvos žinios”, 1927m. liep. 23 Apuolės (Skuodo raj.) kapinyno (?) radiniai.
Apuolės radiniai // Latvijas Saule (Rīga). – 1930, Nr. 93/96, p. 1045 E. Volterio iškasenų nuotraukos.
Apvogė mirusį numizmatą // Lietuvos aidas. – 1936, lapkr. 23 (Nr. 540), p. 6 Alsėdžiuose pavogta kunigo E. Semenavičiaus monetų kolekcija.
Ar eksponuosime senąją keramiką? / J. Baršauskas, R. Batūra, K. Čerbulėnas, A. Jankevičienė, A. Miškinis, J. Oksas, S. Pinkus // Literatūra ir menas. – 1978, Nr. 8, p. 14
Ar garbinę lietuviai stabus ? / Jn. Nk. // Trimitas. – 1932, Nr. 15, p. 301.
Ar nereikėtų uždrausti žmonėms vaikščioti pilyje // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 27, p. 6 Biržų pilis.
Ar restauruoti ar tik konservuoti senąją pilį // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 30, p. 4. – Tas pat: Rytas. – 1930, rugs. 27, p. 6 Kauno pilis.
Ar Saulės mūšio archeologiniai radiniai // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 9 (Nr. 308), p. 2 Bauskės apyl. (Latvija).
Ar tuoj sugrius pilys ant Nemuno krantų // XX amžius. – 1936, liep. 21, p. 8
Arabų pinigai Lietuvoje // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 904
Arbman H. Zur Geschichte der Nortyckener Axte // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1933, t. 24, p. 3-21 Ir Lietuvoje rastieji kirviai.
Archaeologia Baltica / Edited by Vytautas Kazakevičius, Raymond Sidrys. – V., 1995. – 199 p Rec.: Malbory J. P. // The Journal of Indo-European stadies (Washington). – 1998, Nr. 1/2, p. 203.
Archaiologijos kasinėjimai Kauno gub. // Lietuvos žinios. – 1913, liep. 18 (31), p. 3. V. Nagevičiaus kasinėjimai Pavenčiuose, prie Viekšnių.
Archaiologijos tardymams svarbu // Viltis. – 1910, gruod. 1 (14), p. 3. Žinutė apie Vilniuje aptiktus rūsius.
Archaiologiški kasinėjimai: iš “Vestnik Libavy” // Lietuvos žinios. – 1910, spal. 20 (lapkr. 2), p. 2. Apie V. Nagevičiaus kasinėjimus Pryšmančiuose (Kretingos raj.).
Archäologische Schätze aus Litauen im Duisburg Museum // Rheinische Post. – 1992, rugs. 11 Archeologijos paroda Duisburge
Archäologische Schätze aus Litauen: Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. – Duisburg, 1992. – 135 p. Archeologijos paroda Duisburge
Archeologai baigė darbymetę // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1976, gruod. 7 Apie darbų Mažeikių naftos gamyklos teritorijoje pabaigą.
Archeologai dirbs ir po vandeniu // Respublika. – 1998, birž. 4, p. 15 Apie būsimas ekspedicijas.
Archeologai leis laikraštį // Dienos naujienos. – 1933, bal. 23, p. 3
Archeologai nepritaria Vilniaus Žemutinės pilies atstatymui // Lietuvos aidas. – 1998, gruod. 24, p. 3 Vilniaus pilys
Archeologai per vasarą tikisi atrasti nemažai radinių // Lietuvos aidas. – 1997, liep. 18, p. 13 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnio ir Kalniškių (Raseinių raj.) kapinyno kasinėjimai.
Archeologai pradėjo tyrinėjimų sezoną // Lietuvos aidas. – 1996, liep. 19, p. 3 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Archeologai pradėjo vasaros sezoną // Lietuvos aidas. – 1997, birž. 6, p. 12 Archeologinės ekspedicijos.
Archeologai tyrinėjo 91 km ilgio ruožą // Lietuvos aidas. – 1996, lapkr. 28, p. 4 Apie Erslos piliakalnį ir Trūbakių kapinyną (Skuodo raj.).
Archeologai Utenoje // Lenino keliu (Utena). – 1975, liep. 10 Narkūnų piliakalnis.
Archeologai, susidomėkite / Kazlas // Lietuva. – 1923, geg. 26, p. 2. Sukinių (Ukmergės raj.) kapinynas ir Moko akmuo.
Archeologas prof. dr. J. Puzinas / S.K. // Vienybė (Brooklyn). – 1950, birž. 2.
Archeologiczna komisyja Wileńska // Encyklopedyja powszechna S.Olgelbranda. – Warszawa, 1883. – T. 1, p. 267. – Tas pat: Warszawa, 1898. – T. 1, p. 406.
Archeologiczna komisja Wileńska // Wielka encyklopedya powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1891. – T. 4, p. 633-638.
Archeologija // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 3/4, p. 575-576 Apie Kelmės kapinyną, Seredžiaus kapinyno tyrinėjimus, Janapolės (Telšių raj.) Romos monetų lobį.
Archeologija // Gimtasai kraštas. – 1940, Nr. 3/4, p. 316 Pilys ir kapinynai.
Archeologija // Kultūra (Šiauliai). – 1924, Nr. 1, p. 67. Apie A. A. Spicyno paskaitą Kaune.
Archeologija ir numizmatika // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 17, rugs. 20, p. 6 Salako (Zarasų raj.) pilkapiai, akmuo, monetų rinkiniai.
Archeologija Katedros aikštėje // Vilniaus balsas. – 1998, lapkr. 13 (Nr. 15), p. 7 Vilniaus pilys
Archeologijos atlaso puslapiai // Vakarinės naujienos. – 1967, lapkr. 20 Apie ekspedicijas.
Archeologijos dalykai pas mus // Židinys. – 1930, t. 12, Nr. 8/9, p. 182 Pabaltijo archeologų kongresas Rygoje.
Archeologijos ekskursija Smurgainiuosna // Viltis. – 1914, liep. 10 (23), p. 3. Smurgainių pilkapiai (Ašmenos a.).
Archeologijos ekspedicija // Komjaunimo tiesa. – 1952, rugpj. 23 Nemenčinės (Vilniaus raj.) piliakalnio tyrinėjimai.
Archeologijos ir etnografijos lobiai // Tiesa. – 1959, kovo 22. Apie konferenciją Vilniuje.
Archeologijos iškasenos // Biržų žinios. – 1932, Nr. 22/23 Degėsiai (Pakruojo raj.).
Archeologijos iškasenos // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 37, p. 5 Šapnagių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Archeologijos kasinėjimai prie Baltijos kranto // Viltis. – 1912, birž. 29 (liep. 12), p. 3. Pryšmančiai (Kretingos raj.).
Archeologijos katedros reikalu // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 23 (Nr. 284), p. 4 Atsiliepimas į V. Krėvės straipsnį (“Vytauto Didžiojo Universiteto žinios”, 1936, Nr. 1).
Archeologijos paminklų teritorijos ir jų apsauginės zonos // Tėvynė (Panevėžys). – 1978, rugs. 2
Archeologijos paskaita / Klausytojas // Rytas. – 1923, gruod. 23, p. 7. A. A. Spicynas Kaune.
Archeologijos radinys // Trimitas. – 1927, Nr. 37, p. 1173 Seredžiaus (Jurbarko raj.) piliakalnyje rasta apyrankė.
Archeologijos tardymai // Viltis. – 1910, birž. 4 (17), p. 3.
Archeologijos vietos // Lietuva. – 1927, lapkr. 17, p. 2 Tarp Panemunio ir Juodupės (Rokiškio raj.) esą 5 piliakalniai ir 27 milžinkapiai.
Archeologinė ekspedicija // Darbas (Pasvalys). – 1973, liep. 5 Pamiškių kapinynas.
Archeologinė konferencija ir Lietuva / Mr. // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 9, p. 2.
Archeologinė paroda “Senovės Lietuva” Varšuvoje // Respublika. – 1994, kovo 9 Lietuvos archeologijos paroda Varšuvoje
Archeologinės Apuolės iškasenos / E. // Lietuvos žinios. – 1931, rugs. 1, p. 4.
Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – 81 p Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referat. leid. (V.). –1984, sąs. 12, p. 133-135.
Archeologinės vietos // Rytas. – 1927, lapkr. 16, p. 3 Juodupės apyl. (Rokiškio raj.) archeologiniai paminklai.
Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – 178 p Ref.: Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История: Научно-реферат. Сборник (B.). – 1977, вып. 1, с. 232-245. Rec.: Kosman M. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1975, t. 20, sąs. 1, p. 231-237.
Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – 207 p Ref.: Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История: Научно-реферат. сборник (В.). – 1977, вып. 1, c. 232-245.
Archeologiniai ir konservaciniai darbai Vilniaus krašte // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 27 (Nr. 328), p. 2 Taip pat apie Trakų salos pilį.
Archeologiniai kasinėjimai / Aš. // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 23, p. 11. Nikėlų ir Paulaičių (Šilutės raj.) radiniai.
Archeologiniai kasinėjimai Dubysos žiotyse / M. Porteris // Šluota. – 1969, Nr. 10, p. 3. Seredžiaus Palocėlio aplinkos niokojimas.
Archeologiniai kasinėjimai Įpilty // Rytas. – 1934, rugpj. 24, p. 5
Archeologiniai kasinėjimai ir senovės paminklų apsauga // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 23, p. 7 V. Nagevičius išvyko į Įpiltį (Skuodo raj.), P. Tarasenka – į Velikuškį (Zarasų raj.).
Archeologiniai kasinėjimai Katedros aikštėje // Vilniaus balsas. – 1941, birž. 19, p. 5 Vilniaus pilis.
Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje // Židinys. – 1932, Nr. 8/9, p. 174-178 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnio, Kauno pilies teritorijos ir Gibaičių (Šiaulių raj.) kapinyno kasinėjimai.
Archeologiniai kasinėjimai Linkaičiuose // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1932, Nr. 33, p. 6 Linkaičių (Joniškio raj.) kapinynas.
Archeologiniai kasinėjimai tęsiami // Vakarinės naujienos. – 1987, rugpj. 18, p. 1 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Archeologiniai kasinėjimai Trakų pilyje // Tiesa. – 1956, rugpj. 12. – Tas pat: Valstiečių laikraštis. – 1956, rugpj. 17 Trakų salos pilis.
Archeologiniai kasinėjimai Vilniuje // Lietuviškas baras (V.). – 1939, Nr. 5, p. 200 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Archeologiniai kasinėjimai Vilniuje bus tęsiami // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 26 (Nr. 93), p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Archeologiniai radiniai // Rytas. – 1934, kovo 22, p. 6 Paventės (Mažeikių raj.) ir Upytės (Panevėžio raj.) kapinynų radiniai.
Archeologiniai radiniai // Į laisvę – 1942, spal. 31, p. 3. – Tas pat: Ūkininko patarėjas. – 1942, Nr. 44 Kėblių (Šiaulių apyl.) kapinynas ir akmuo.
Archeologiniai radiniai // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 3, p. 4 Ricielių (Lazdijų raj.) gyvenvietės kasinėjimai.
Archeologiniai radiniai // Tiesa. – 1957, birž. 30. – Tas pat: Tarybinė Klaipėda. – 1957, liep. 3, p. 1; Žvaigždė (Švenčionys). – 1957, liep. 3; Stalino vėliava (Salantai). – 1957, liep. 17 Bareikų (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Archeologiniai radiniai “Alkos” muziejuje // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 43, p. 13 Virvytėje šalia Daktariškės (Telšių raj.), rasti akmeniniai kirveliai.
Archeologiniai radiniai Užulėnyje // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 10, p. 8 Gružos (Ukmergės raj.).
Archeologiniai tyrimai būsimosios jūros dugne // Tiesa. – 1956, rugpj. 8. – Tas pat: Komunizmo keliu (Tytuvėnai). – 1956, rugpj. 12 Bačkininkėlių (Prienų raj.) ir Guogų-Piliuonos (Kauno raj.) piliakalniai.
Archeologiniai tyrinėjimai // Naujas gyvenimas (Švenčionėliai). – 1957, rugs. 20. – Tas pat: Vilnis (Chicago). – 1957, spal. 23 Aukštadvario piliakalnis (Trakų raj.).
Archeologiniai tyrinėjimai Apuolėje / E. // Lietuvos žinios. – 1931, rugpj. 26, p. 4.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – 180 p Ref.: Daugudis V. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1979, sąs. 6, p. 273-279. Rimkus V. Ką surado archeologai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1978, birž. 3, p. 3. Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История (В.). – 1978, вып. 2, с. 210-217.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – 220 p Ref.: Daugudis V. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referatyvinis leid. (V.). – 1980. Nr. 7, p. 194-202. Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История. – В., 1979, вып. 3, c. 163-172.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – 142 p Ref.: Rimkus V. Kas naujo archeologijoje // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1980, gruod. 30. Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1981, sąs. 9, p. 159-163.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – 115 p Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referat. leid. (V.). – 1983, Nr. 11, p. 135-142. Микнис Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1983, вып. 7, c. 100-105.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – 169 p
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – 144 p.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – 223 p
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – 253 p
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1. – 193 p.; Sąs. 2. – 167 p.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – 377 p.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – 478 p.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – 558 p
Archeologiniai tyrinėjimo darbai // Tiesa. – 1948, rugs. 8 Žvalgomoji ekspedicija.
Archeologinis radinys / O. // Lietuva. – 1926, liep. 29, p. 5 Noruišių (Kelmės raj.) pilkapių radiniai (tekste Noruišiai vadinami Namiškiais).
Archeologinis radinys // Komjaunimo tiesa. – 1954, gruod. 11 Kapinynas Šiauliuose.
Archeologinis radinys // Lietuvos žinios. – 1926, spal. 5, p. 3. Deglėnų (Pasvalio raj., buv. Pušaloto v.) kapinynas.
Archeologinis radinys // Lietuvos žinios. – 1924, geg. 11, p. 3. Kaunas, rasta glazūruotų čerpių.
Archeologinis radinys Klaipėdos krašte. Iškasenos Kopūstų kalne // Rytas. – 1930, gruod. 3, p. 2 Kapinynas Kopūstų ir Dargužių (Klaipėdos raj.) kaimų riboje.
Archeologinių ekspedicijų radiniai // Tiesa. – 1969, rugs. 5, p. 2 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Archeologiškas radinys // Lietuvos žinios. – 1911, liep. 5 (18), p. 2. Apie Lauksvydų (Kauno raj.) kapinyną.
Archeologiški kasinėjimai // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 31, p. 2
Archeologiški radiniai Kauno pilyje / A.P. // Rytas. – 1932, liep. 26, p. 4. – Tas pat: Ūkininkas. – 1932, Nr. 29, p. 4 Kauno pilis.
Archeologiško instituto narys Abramovas // Lietuvos žinios. – 1910, rugs. 1 (14).
Archeologų atsilankymo rezultatai // Panevėžio balsas. – 1930, Nr. 25, 26 E. Volteris lankėsi Panevėžio muziejuje ir Raguvoje pas K. Šulgą.
Archeologų draugijoje // Dienovidis. – 1992, Nr. 5, p. 8
Archeologų ekspedicija // Tiesa. – 1948, liep. 30 Linksmučių kapinyno ir Sakališkių pilkapių (Pakruojo raj.) kasinėjimai.
Archeologų ekspedicija // Vakarinės naujienos. – 1960, birž. 9 Žvalgomoji ekspedicija prie Nemuno.
Archeologų ekspedicijos // Komjaunimo tiesa. – 1970, liep. 1
Archeologų ir etnografų darbai // Vakarinės naujienos. – 1968, bal. 22
Archeologų ir etnografų konferencija // Komjaunimo tiesa. – 1959, kovo 31 Vilniuje
Archeologų ir etnografų konferencija // Literatūros ir meno metraštis, 1963. – V., 1964. – P. 254-255 Konferencija Vilniuje, 1963 m. lapkr. 14-16 d.
Archeologų ir etnografų konferencija // Tiesa. – 1970, geg. 15, p. 1 Vilniuje.
Archeologų radiniai // Po Spalio vėliava (Trakai). – 1957, saus. 27. – Tas pat: Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1957, vas. 21 Trakų salos pilis.
Archeologų radiniai // Tiesa. – 1978, lapkr. 2. – Tas pat: Gimtasis kraštas. – 1978, lapkr. 7; Vakarinės naujienos. – 1978, lapkr. 2 Archeologų konferencija Vilniuje.
Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1970, liep. 23 Kauno senamiestis.
Archeologų radinys // Kauno tiesa. – 1963, birž. 28 Gintaro radiniai Kuršių nerijoje.
Archeologų suvažiavimas Elbinge // Vakarai (Klaipėda). – 1937, lapkr. 2, p. 2 Apie J. Puzino dalyvavimą.
Archeologų talkininkai // Vakarinės naujienos. – 1972, kovo 9 Vilniaus universiteto studentų archeologų konferencija.
Archeologų vasara // Lietuvos aidas. – 1997, liep. 19, p. 4 Eltos informacija apie kasinėjimus.
Archipovaitė L. Archeologų darbai // Vakarinės naujienos. – 1974, spal. 14 Mokslinės metodinės kultūros paminklų tarybos ekspedicijos.
Archipovas-Šidlauskas V. Praeitis kalbasi su mumis // Šiaulių laikraštis. – 1991, rugpj. 6, p. 3 Lieporių (Šiauliai) kapinynas
Ardamas pelkę rado lobį // Lietuvos aidas. – 1934, rugs. 14, p. 5 Meškininkų (Jurbarko raj.) monetų lobis.
Ardamas rado lobį // Trimitas. – 1934, Nr. 38, p. 759 Meškininkų (Jurbarko raj.) monetų lobis.
Ardė piliakalnį / Vienas iš visų // Žemaitis (Telšiai). – 1929, Nr. 22, p. 2 Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Ardomas piliakalnis // Zarasų kraštas. – 1934, Nr. 15, p. 4 Kiemionių piliakalnis.
Ardomas pilies kalnas. Ukmergė // Lietuvos aidas. – 1928, geg. 10, p. 4
Ariogala – piliakalnių kraštas // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 7, p.7 Gėluvos (Raseinių raj.) piliakalnis.
Ariogala. Rado kaukolę su šalmo papuošimu / Fija // Mūsų rytojus. – 1935, birž. 14, p. 3 Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas.
Arkeologiski rakumi kaiminu zemes. Rakumi Lietavas austrumos // Latvijas Saule (Rīga). – 1929, Nr. 73/74, p. 788-790; Nr. 75/76, p. 820-826 Apie F. V. Pokrovskio 1893-1894 m. kasinėjimus.
Arlauskas A. Velnio akmuo // Lietuvos pionierius. – 1957, rugpj. 29 Valatkoniai (Radviliškio raj.).
Arlauskas A. Velnio akmuo // Mūsų girios. – 1960, Nr. 8, p. 62-63 Valatkoniai (Radviliškio raj.).
Arlauskas K. Po plytą į Vilniaus pilių mūrą // Kultūros barai. – 1988, Nr. 5, p. 9 Vilniaus pilis
Arlauskas K. Puntuko pusbrolis // Anykšta. – 1992, spal. 22, p. 3 Mini trinamąsias girnas iš durpyno prie Desiukiškių.
Arlauskas P. Mūsų piliakalniai // Spartuolis (Trakai). – 1972, vas. 29 Trakų rajono piliakalniai.
Arlauskas P. Saugokime archeologinius paminklus // Spartuolis (Trakai). – 1972, saus. 15
Arlauskienė R. Muziejininko dienai artėjant // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1994, geg. 17, p. 14 Apie E. Tiškevičių.
Armalienė L. Lietuvos kaimo senovė // Švyturys (Kretinga). – 1968, spal. 17 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas.
Armalis V. Apie Paveikslų galeriją // Vakarinės naujienos. – 1987, kovo 28, p. 2 Renginys Meno darbuotojų rūmuose (minimi V. Daugudžio, V. Urbanavičiaus pranešimai).
Armalis V. Gedimino kalnas ir jo gelmės // Vakarinės naujienos. – 1985, rugpj. 7, p. 2 Vilniaus pilys
Armalis V. Gedimino kalnas. Tvirtinimo darbai // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 4, p. 8
Armalis V. Lobis tranšėjoje // Tiesa.– 1981, rugs. 6, p. 4 Vievyje, Vilniaus gatvėje.
Armalis V. Muziejaus fonduose // Tiesa. – 1978, spal. 29, p. 4 Klaipėdos pilies XVI a. sluoksnyje rastas žiedas.
Armalis V. Sekli atminties versmė // Jaunimo gretos. – 1988, Nr. 4, p. 22-23 Archeologinių paminklų apsauga.
Armalis V. Tavo viduramžių miestai // Jaunimo gretos. – 1987, Nr. 8, p. 6-7 Apie E. Svetiką.
Arminas-Trupinėlis P. Nusidavimai Lydos pilies / Trupinėlis P. // Lietuwiszkas „Auszros“ kalendorius ant metų 1885… – Bitėnai, 1884.
Arti Tilžės iškasė seną kapinyną // Lietuvos aidas. – 1936, bal. 11 (Nr. 168), p. 3 Tilžės vakariniame pakraštyje.
Arturas M. Kur mūsų bočiai kovojo // Leninietis (Šiauliai). – 1972, birž. 27 Bubių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Arvasevičius S. Jurgaičių piliakalnio kryžiaus keliai // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 43, p. 4-5 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Asadauskas A. 1991-ųjų tyrinėjimai // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 20, p. 5; Nr. 21, p. 4 Apie archeologines ekspedicijas.
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrimai Lietuvoje 1990 metais // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 224-229
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrimai Lietuvoje 1992 metais // LIM, 1992 metai. – V., 1994. – P. 291-295
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrimai Lietuvoje 1993 metais // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 235-244
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1991 metais // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 246-255
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1994 metais // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 312-318
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1995 metais // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 411-420
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1996 metais // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 500-517
Asadauskas A. Baltische Waffen der römischen Kaiserzeit im Gräberfeld von Dauglaukis // Beiträge zu römischer und barbarischer Bewaffnung in den ersten vier nachchristlicher Jahrhunderten. – Lublin; Marburg, 1994. – P. 393-403
Asadauskas A. Dauglaukio senovės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 37-39 Dauglaukis (Tauragės raj.).
Asadauskas A. Greižėnų plokštinis kapinynas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 86-89 Tauragės raj.
Asadauskas A. Žagdailių vietovės žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 269-272 Gyvenvietė, Tauragės raj.
Asadauskas A. Žvalgomieji Žagdailių vietovės tyrinėjimai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V., 1995. – P. 28-29 Tauragės raj.
Asadauskas A., Malonaitis A. Dauglaukio senovės gyvenvietės tyrimai 1994-1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 35-37
Asadauskas-Žvirblis A. Dauglaukio gyvenvietės žvalgomieji tyrimai // Nemuno delta: Tyrimai ir atradimai. – Dauglaukis, 1992. – P. 38-42
Asadauskas-Žvirblis A. Greižėnų plokštinis kapinynas // Nemuno delta: Tyrimai ir atradimai. – Dauglaukis, 1992. – P. 7-37. Remiamasi A. Bezzenbergerio 1900 m. darbu (žr. įr. Nr. 826).
Asaris J. 11.-13. gs. zobens maksts bronzas uzgaļu tipi un to izplatība Kurzemē // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1994, t. 17, p. 21-28
Aścik K. O wojskowości Prusów w V-XIII wieku // Kommunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1968, Nr. 2, p. 221-237
Ascikas K. Lietuviškas skydų tipas // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 12, p. 26 XIII-XV a. skydai.
Ascikas K. Prūsų pėdsakai Lodzės vaivadijoje // Aušra (Varšuva). – 1967, Nr. 12, p. 4
Asmenų archyvai: Rankraštyno fondų apžvalgos / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. – V., 1989. – 186 p. J. Puzino, E. Volterio, E. M. Brenszteino fondai; archeologinės medžiagos ir duomenų apie archeologus yra ir kituose fonduose.
Aspelin J. R. Antiquités du Nord Finno-Ougrien. V.L’age du fer.Antiquités des Provinces Baltiques. – Helsingfors, St. Petersbourg; Paris, 1884. Rec.: Grewingk C. // Situngsberichte Eestnischen Gesellschaft. – Tartu, 1885, p. 98-122. Pav. 1883-1900 – radiniai iš Lietuvos. Recenzijoje – minimi radiniai iš Vilniaus apyl.
Astramskas A. Panevėžio kraštotyros muziejaus sidabro lydiniai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 51 1-512
Astrauskas A. K. Ptolemėjaus minimų sūdinų lokalizavimo problema // Lituanistica. – 1990, Nr. 4, p. 3-10
Astrauskas A. Laidojimo papročiai Marvelės kapinyne // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 21-27
Astrauskas A. Marvelė // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 6
Astrauskas A. Marvelės (Kauno miestas) kapinyno senojo ir viduriniojo geležies amžiaus tyrinėjimai 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 173-175
Astrauskas A. Marvelės bendruomenė II a. pabaigoje – V a.: Daktaro disert. santrauka. Humanitariniai mokslai, istorija (05H). –V., 1998. – 24 p
Astrauskas A. Marvelės kapinynas // Baltų archeologija ir etnologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos tezės. Vilnius, 1993 m. kovo 31 diena. – V., 1994. – P. 8-10
Astrauskas A. Marvelės kapinyno (II-VII a. kapai) tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 120-124
Astrauskas A. Marvelės kapinyno senojo ir viduriniojo geležies amžių kapų tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 93-95 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Astrauskas A. Marvelės pilkapiai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. Vilnius, 1994 m. kovo 30 d. – V., 1995. – P. 30-34 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Astrauskas A. Naujojo Obelyno kapinyno tyrinėjimai 1997 metais. – V., 1998. – P. 175-178 Šilalės raj.
Astrauskas A. Poškonių senkapių tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 229-230. Šalčininkų raj.
Astrauskas A. Ramoniškių senkapių tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 230-232 Šakių raj.
Astrauskas A. Relations between the west and east balts during the first halt of the first millennium A. D. // The sections of the XIII International Congress of prehistoric and protohistoric sciences, Forli (Italia) 8-14 September 1996: 1 Abstracts. – Forli, 1996. – P. 402
Astrauskas A. Vidurio Lietuvos gyventojų kultūrinės orientacijos kaita SGA-VIGA // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 4-10 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Astrauskas A. X-XVI a. jotvingių laidojimo paminklai BTSR teritorijoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 89-90
Astrauskas A. Žvengia žirgai Marvelės tyruose / Kalbėjosi L. Inis // Laisvės alėja (Kaunas). – 1996, birž. 1, p. 12. Marvelės (Kaunas) kapinynas
Astrauskas A., Bertašius M. Archeologiniai tyrimai Marijampolės Marijonų vienuolyne // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 212-213
Astrauskas A., Bertašius M. Marvelės kapinyno tyrinėjimai 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 90-94 Kaunas.
Astrauskas A., Luchtanas A. Archeologijos įvado kurso programa. – V., 1991. – 11 p. Vilniaus universitete.
Astrauskas J. Atrastos senovės karių kapinės // Karys. – 1934, Nr. 40, p. 829 Mikytai (Šakių raj.).
Astrauskas J. Nosiedai- Pavilkijys istorinė vieta // Trimitas. – 1935, Nr. 1, p. 18 Mikytų ir Nosiedų (Šakių raj.) kapinynai.
Ašmantas E. Graži dabar nuskurdusių Dubingių praeitis // Diena. – 1935, Nr. 20 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Atgaivinamoji praeitis. Karo muziejuje apsilankius // Į laisvę. – 1941, lapkr. 19, p. 3 Apie archeologijos skyrių.
Atgazis M. Avas cirvji Latvijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1997, t. 19, p. 53-63 Kovos kirviai.
Atgazis M. Dzels iedzītna šķēpu gali ar atkarpem Latvijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 154-173 Įtveriami ietigaliai su užbarzdomis.
Atgimimo deivė // Atgimimas. – 1994, Nr. 6, p. 8
Atidarys V.D. Kultūros muziejaus priešistorinį skyrių // Lietuvos žinios. – 1937, liep. 23 Archeologijos skyriaus ekspozicijos ruošimas Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Atidarytas V. D. Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius // Lietuvos žinios. – 1938, saus. 25, p. 7 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Atidarytas Vytauto D. Muziejaus priešistorinis skyrius // Lietuvos aidas. – 1938, saus. 26 (Nr. 38), p. 2 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Atidaromas priešistorinis skyrius // Lietuvos aidas. – 1938, saus. 21, Nr. 30, p. 5 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Atkasama Tauragės senovė. Kasinėja senkapius // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugs. 23, p. 6 Paulaičių ir Nikėlų (Šilutės raj.) kapinynai.
Atkasė 1500 metų senumo kapą // Ūkininko patarėjas. – 1939, Nr. 31, p. 2
Atkasė 16 amž. kapus // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 26, p. 1 Pentiškių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Atkasė Apuolės miestą // Šaltinis (Marijampolė). – 1929, Nr. 38, p. 492
Atkasė krūvą kaukolių // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 23, p. 7 Totorkalnio kapinynas Prienuose.
Atkasė senienas // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 13, p. 7 Suvainiškio (Rokiškio raj.) kapinynas.
Atkasė senovės kario kapą / Skaitytojas // Mūsų rytojus. – 1930, Nr. 39, p. 6 Šaltinių (Anykščių raj.) pilkapiai.
Atkasė senovės karių kapus // Mūsų laikraštis. – 1934, Nr. 21, p. 6 Augmėnų (Radviliškio raj.) kapinynas.
Atkasė senovės titnago dirbtuvę // Lietuvos aidas. – 1933, birž. 2, p. 5. – Tas pat: Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 23, p. 2; Suvalkietis (Marijampolė). – 1933, Nr. 27, p. 3 Riogliškiai (Kauno raj.).
Atkasė senųjų Prūsų Milžinkapius // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, liep. 6 Vėluvos a. kasinėti pilkapiai (Rytų Prūsija).
Atkasinėja Kauno požemius // Klaipėdos žinios. – 1924, gruod. 6
Atkasta pinigai // Lietuvos žinios. – 1911, rugpj. 15 (18), p. 3. Vilnius, XVI a. monetų lobis.
Atkasta praeitis apie mūsų senovę / A.P-nis. // Rytas. – 1933, rugpj. 28, p. 2. Velikuškių (Zarasų raj.) piliakalnis.
Atkasta senoviški pinigai / Senienų Mėgėjas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1932, Nr. 2, p. 8 Kuršai (Telšių raj.).
Atkastas lietuvių ir kryžiuočių kautynių laukas / J-rinas // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 22, p. 13. Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Atkastas senojo Vilniaus grindinys // Mūsų rytojus. – 1929, Nr. 19, p. 2 Vilnius, Bernardinų g-vė.
Atkasti 8-9 šimtmečio 26 palaidojimai. Istoriniai radiniai Daugėlaičių žvyryne // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1935, bal. 21 Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Atkasti senovės kariai // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 1 (Nr. 336), p. 2 Pašešuvio (Raseinių raj.) kapinynas.
Atkasti tūkstantmečiai // Tiesa. – 1968, geg. 15 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Atkasti vartai Trakų pilin // Mūsų Vilnius. – 1935, Nr. 17, p. 264 Trakų salos pilis.
Atkastos kapinės – sukilėlių ? // Lietuvos žinios. – 1934, liep. 6, p. 6 Šiauliai.
Atkastos kapinės / Vinc. Ša. // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 31, p. 8. Kelmės kapinynas.
Atkastos svarbios mūsų senovės liekanos // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, rugs. 14
Atkastos XVI šimtmečio kapinės // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr.51, p. 9 Lepšių kapinynas (Šiauliai)
Atkočiūnas J. Paliūniškio senkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1966, birž. 23, p. 3
Atkočiūnas J. Ruseinių kapinynas // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1983, spal. 25
Atkočiūnas J. Sukniškio kaimo senkapis // Tėvynė (Panevėžys).– 1981, rugpj. 22 Lėvens upės pakrantėje spėja buvus piliakalnį.
Atradimai Šventosios pelkėse // Švyturys (Kretinga). –1967, gruod. 19 Šventosios (Palanga) gyvenvietė
Atrado daug senovinių Lietuvos pinigų: iš “Draugo” // Tautos praeitis (Chicago). – 1960, t. 1, kn. 2, p. 302-303 (1959, birž. 13). Laugiriškių (Kelmės raj.) lobis.
Atrado labai senus kapus // Lietuvos žinios. – 1937, rugs. 20, p. 5 Ringiai (Tauragės raj.).
Atrado milžinišką senovės kapinyną // Lietuvos ūkininkas. – 1933, Nr. 16, p. 6. – Tas pat: Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 16, p. 1 Mikytai (Šakių raj.).
Atrado piliakalnį // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 36, p. 11 Turčinų (Šakių raj.) piliakalnis.
Atrado piliakalnį. Iškasti dviejų žmonių griaučiai // Ryto naujienos. – 1934, rugs. 9, p. 4 Turčinų (Šakių raj.) piliakalnis.
Atrado senkapius // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 35, p. 1 Žaduvėnai (Telšių raj.).
Atrado Senovės Liekanas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1935, spal. 23 XVII a. kapai Tilžės apyl.
Atrasta Saulės mūšio vieta ? // Mūsų rytojus. – 1936, rugpj. 7, p. 4 Buv. Bačiūnų dvaro Degimų durpynas (prie Šiaulių).
Atrasta senoji Kernavė // Lenino vėliava (Širvintos). – 1986, spal. 23
Atrasta senovės lietuvių aukuro vieta // Žemaičių balsas (Tauragė). – 1933, Nr. 19, p. 5 Palangoje, Birutės kalno šlaite.
Atrastas lobis // Tiesa. – 1956, lapkr. 23 Vosgėliai (Utenos raj.).
Atrastas senas kapinynas // Karys. –1938, Nr. 34, p. 966 Veršvai.
Atrastas senas kapinynas // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 19 (Nr. 278), p. 6 Pagrybis (Šilalės raj.).
Atrastas turtingas kapas // Karys. – 1938, Nr. 30, p. 852. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1938, liep. 22 (Nr. 325), p. 8 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Atrasti karaliaus Jono Kazimiero Vazos turtai // Lapas. –1934, kovo 25, p. 1 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Atrasti keli seni kapinynai // Mūsų rytojus. – 1936, rugpj. 18, p. 2 Kelmės, Pumpėnų (Pasvalio raj.) bei Vabalninko (Biržų raj.).
Atrasti kurganų kapai // Lietuvos aidas. – 1933, liep. 5, p. 11 Luksnėnai (Alytaus raj.).
Atrasti nežinomi seni kapai Pangesuose // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, spal. 2, p. 3 Pangesų (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Atrasti seni aisčių kapai netoli Šventosios upės / St. // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 22, p. 8. Piktagalio (Anykščių raj.) kapinynas.
Atrasti senovės lietuvių kapai // Šaltinis (Marijampolė). – 1937, Nr. 46, p. 729 Taikūnai (Lazdijų raj.).
Atsakome skaitytojams: A. Rindokui, Prienai // Tiesa. – 1979, saus. 4, p. 3 Dėl Vilniaus pilies.
Atsakome skaitytojams: Punios miestelio gyventojams // Tiesa. – 1979, saus. 4, p. 3 Dėl Punios piliakalnio.
Atsargiau su radiniais // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 22, p. 12
Atsiskaitymo už išduotus leidimus atlikti archeologinius tyrimus bendrieji reikalavimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 462-466
Atsisveikinimas su VDU garbės daktare Marija Alseikaite-Gimbutiene // Universitas Vytauti Magni. – 1994, Nr. 2, p. 3
Atvyko užsienio archeologai // Trimitas. – 1930, Nr. 36, p. 758 C. Engelis lankėsi Kaune.
Atvyksta dvi švedų mokslininkų grupės susipažinti su Lietuvos praeitimi ir liaudies statyba bei menu / Mr. // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 30, p. 3. 1930 m. piliakalnis nebus kasinėjamas.
Augulis P. Ties Utena rado daug senų pinigų // Lietuvos žinios. – 1933, bal. 20, p. 4 Griūtys (Utenos raj.).
Augulytė M. “Man gėda, kai vėliava plėvesuoja virš šiukšlyno” // Diena. – 1994, rugpj. 27, p. 16 Vilniaus pilys
Augustinas K. Archeologų dėmesiui // Lietuvos aidas. – 1936, rugs. 26 (Nr. 421), p. 7 Šiaulių (Anykščių raj.) kaimo pilkapiai.
Augutis D. Pilaitė // Vakarinės naujienos. – 1959, rugpj. 1 Pilaitė (Vilnius).
Aukštadvaris. Randama senienų // XX amžius. – 1937, rugpj. 31, p. 7 Gudžionių ir Alešiškių (Trakų raj.) monetų radiniai.
Aukštaičių koplytėlė / Pr. D. // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 29, p. 7. Daugailių (Utenos raj.) piliakalnis.
Aukštaitis J. Alkai // Mūsų girios. – 1993, Nr. 2, p. 7
Aukštaitis N. Smilgių-Rymiškių apylinkių paminklai // Panevėžio tiesa. – 1965, kovo 19
Aukštaitytė N. Neabejingi senamiesčio likimui // Tarybinis studentas. – 1987, vas. 13, p. 3 Apie studentų dalyvavimą tyrimuose.
Aukštwilkiai. Senovės Kareivio Kapas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1927, kovo 16, p. 3 Aukštvilkių (Tauragės raj.) kapinynas.
Auryla V. Lietuvių vaikų literatūra. – V., 1986. – 319 p P. 224-225, 294, 299 – apie P. Tarasenką.
Auserordentliche Generalversammlung und Sitzung am 1. Februar 1902 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 500-503. P. 502-503 – A. Bezzenbergeris referuoja apie grūdų atspaudų keramikoje iš Kuršių nerijos tyrimus.
Avižonis K. Alkvietės ir alkakalniai – senovės lietuvių tikybos paminklai // Lietuva. – 1927, vas. 5, p. 3
Avižonis K. Kelios istorinės Lietuvos vietos (su 9 fotografijomis ir 6 brėžiniais). – K., 1927, – 36 p. – Tas pat: Avižonis K. Rinktiniai raštai. – Roma, 1982. – T. 3, p. 211-232 Rec.: Ruseckas P. // Švietimo darbas. – 1927, Nr. 7, p. 680-682. Turinyje: 1. Pilis “Zamkus”, 2. Piltinis (Karklėnų apyl.), 3. Pilė (Pabalčiai, Raseinių raj.), 4. Pilinės kalnas (Gudeliai, Kelmės raj.), 5. Pilies kalnas (Papiliai, Kelmės raj.), 6. Piliukas (Burbaičiai, Kelmės raj), 7. Rumšiškių piliakalnis ir “Velnio tiltas” (Kaišiadorių raj.), 8. Žvalgos kalnas (Čiobiškio apyl., Širvintų raj.), 9. Skarbas (Budeliai, Kaišiadorių raj.). II. Alkvietės ir alkakmeniai: 1. Spaustis ir Spausčiukas (Kelmės raj.), 2. Girgždūta (Telšių raj.), 3. Žydkapis (Paparčiai, Kaišiadorių raj.), 4. Veselija (Pakievis, Kelmės raj). III. Kurganai ir senkapiai: 1. Karoliniškių kurganai (Kelmės raj.), 2. Milžinkapiai (Panūdžiai, Kelmės raj.), 3. Verpenos senkapiai (Kelmės raj.). IV. Dionizo Poškos Baubliai.
Avižonis K. Kelios istorinės vietos // Avižonis K. Rinktiniai raštai. – Roma, 1982. – T. 3, p. 211-232. – Perspausdinta iš atskiro leidinio Kaune, 1927 m
Avižonis K. Lietuvių kilimo iš romėnų teorija XV ir XVI a. – K., 1939. – 30 p. – Tas pat: Praeitis. – V., 1993. – T. 3, p. 49-72
Avižonis K., Kolupaila S., Končius I. 20 kelionių po Kauno apskritį. – K., 1937. – 110 p., žml Rec.: Naujokaitis P. / P.N-tis. Tautos mokykla. – 1937, Nr. 10, p. 252. Minima daug piliakalnių, akmenų, kapinynų.
Azijatai sunaikino kultūros paminklą // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, vas. 16, p. 6 Naikių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Ažaneckienė D. Po žiupsnelį praeities // Žemaitis (Plungė). – 1994, rugpj. 6, p. 1 Apie Rietavo dvarvietės kasinėjimus.
Ažaneckienė D. Viduramžių ženklai // Žemaitis (Plungė). – 1997, liep. 19, p. 4 Tyrinėjimai Platelių ežere, Pilies saloje ir pakrantėje
Ąžuolais apaugęs Aukuro kalnas // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 31, p. 6A. Buv. Kurklių (Anykščių raj.) dvare.
Aлексеев Л. В. Белорусская археология и историческое краеведение во второй половине XIX – начале XX века // Советская археология (M.). – 1968, № 3, с. 85-100
Aнтанавичюс Ю. Раскопки могильника в Пакальнишкяй // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 381 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Babickas D. Gedimino kalno papėdėje – griūvantys gyventojų sandėliukai // Lietuvos rytas. – 1998, rugs. 24, priedas: Sostinė, p. 4. Vilniuje, Gedimino kapo kalva.
Babickas P. Apuolės paslaptys / P. Bab. // Mūsų Vilnius. – 1931, Nr. 26, p. 619.
Babickas P. Trakuose // Lietuvos aidas. – 1939, saus. 21 (Nr. 31). Iliustruotas kultūros priedas, p. 4 Trakų salos pilis.
Babičius V. Ožkų akmuo // Kultūros barai. – 1970, Nr. 4, p. 74-75 Pasiaurių (Švenčionių raj., Labanoro apyl.) girininkija.
Babińska A. Zygmunt Gloger – historyk, etnograf i archeolog // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1975, Nr.1, p. 70-74
Babinskas P. Juodkalnis // Žvaigždutė. – 1938, Nr. 20 Prie Pajevonių (Vilkaviškio raj.).
Babrungėnai / J. B. // Žemaičių prietelius (Telšiai), – 1925, Nr. 13, p. 3-4 Ir apie kapinyną – Milžinkapį, Plungės raj.
Bačiliūnaitė J. Kokius indus naudojo mūsų protėviai // Lietuvos rytas. – 1995, bal. 26, p. 2 Keramikos paroda Klaipėdoje.
Bačiūnų durpyne atkastas grindinys // Lietuvos žinios. – 1936, liep. 29, p. 5 Prie Šiaulių buv. dvaro durpyne.
Badania archeologiczne w gub. Kowieńskiej / K. N. // Litwa. – 1913, Nr. 29/30, p. 229. Pavenčiuose, prie Viekšnių.
Badania cmentarzyska Bałtów // Słowo. – 1939, rugpj. 23, p. 7 Pakrauglės (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Badania cmentarzyska kurhanowego koło Jaszun // Słowo. – 1938, geg. 19, p. 7 Jašiūnai (Šalčininkų raj.).
Badania na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1936, gruod. 5, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Badania na Górze Zamkowej w Wilnie // Žródła Mocy (Wilno). – 1930, sąs. 6, p. 103-104 Vilniaus pilis.
Badania techniczno-archeologiczne // Kurjer Litewski. – 1912, saus. 26 (vas. 8).
Bagdanavičius V. Sūduvių religijos klausimas // Tėvynės sargas (Chicago). – 1980, Nr. 3, p. 41-51
Bagdonas V. Archeologų radiniai // Diena. – 1994, spal. 18, p. 3 Šeimyniškėlių piliakalnio ir Kriokšlio kapinyno tyrinėjimai (Anykščių raj.).
Baginskaitė D. Pilies kalnui sutvarkyti // Vakarinės naujienos. – 1979, rugs. 7, p. 2 Vilnius.
Bagušienė O., Rimantienė R. Akmeniniai gludinti dirbiniai // Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – V., 1974. – T. 1: Akmens ir žalvario amžiaus paminklai. – p. 84-205, 244-245
Baigia kasti Apuolę // Žemaitis (Telšiai). – 1931, Nr. 36, p. 5
Baigia nykti senkapiai / Gr. // Mūsų rytojus. – 1934, geg. 29, p. 3. Palankinės-Karališkių (Šakių raj.) kapinynas.
Baigs stiprinti istorinių pilių griuvėsius // XX amžius. – 1939, liep. 17, p. 10 Taip pat apie Trakų ir Gardino pilis.
Baigtas piliakalnio kasinėjimas // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 38, p. 4
Baigti archeologiniai tyrinėjimai Seredžiuje // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 19 (Nr. 278), p. 8 Seredžiaus (Jurbarko raj.) kapinynas.
Baigti kasinėjimai Apuolėj // Lietuvos aidas. – 1931, rugs. 24, p. 6
Baikštytė E. “Kernavė” // Kalba Vilnius. – 1987, saus. 30, p. 4 Televizijos laida apie Kernavės tyrinėjimus.
Baikštytė E. Nuo laiko viršūnės // Kalba Vilnius. – 1988, Nr. 7, p. 4 Vilniaus pilis
Bay J. de. Compte rendu des traveaux du neuvieme congrés russe d’archeologie 1893, precédé d’une etude historique sur la Lithuanie et Vilna. – Paris, 1894. – 136 p. Rec.: Покровский Ф. В. // Виленский вестник. – 1894, 6 окт.
Bajalienė R. Šventojoje atstatyta pagoniškoji šventykla – žemaitiško užsispyrimo ir triūso padarinys // Vakarinė Palanga. – 1998, birž. 24/27 (Nr. 48), p. 6.
Bajor A. A. Współczesni o Marii Gimbutas i razem z nia // Kurjer Wileński. – 1996, vas. 1, p. 6 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Bajor A. A. Zamek w Miednikach // Kurjer Wileński. – 1996, liep. 11 Medininkų pilis
Bajoras V. Archeologai Šventojoje // Tarybinė Klaipėda. – 1969, rugpj. 29 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Bajoras V. Iš amžių glūdumos // Tarybinė Klaipėda. – 1966, liep. 23 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Bajoras V. Klaipėdos pilis. Kada ją aplankysime? // Tarybinė Klaipėda. – 1986, gruod. 5, p. 8
Bajoras V. Kur prasidėjo ir ant ko stovi Palanga // Vasara: Tarybinės Klaipėdos priedas). – 1988, birž. 17, 24
Bajoras V. Medžio rievių byla // Tarybinė Klaipėda. – 1987, geg. 31, p. 8 Apie J. Genį.
Bajorūnaitė I. Išvyka prie Džiugo piliakalnio // Komunizmo aušra (Telšiai). –1956, geg. 12 Siraičių kapinynas (Telšių raj.).
Bakanas J. Padavimas apie Veliuonos piliakalnį // Mūsų rytojus. – 1936, spal. 13, p. 4
Bakas S. Gedimino kalno ir pilies svetimkūniai // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 15, p. 7 Vilniaus pilys
Bakėnas J. Ieško užkastų turtų // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 24, p. 9 Kubilių (Šakių raj.) kapeliuose.
Bakonis E. Archeologai mokykloje pirmauja // Dialogas. – 1998, kovo 13, p. 5
Bakonis E. Istorijos ir kultūros paminklų apsauga Lietuvoje 1918-1940 metais // Istorija (V.). –1994, t. 33, p. 18-33
Balbieriškis. Pamirštas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1938, geg. 23 (Nr. 229), p. 7 Prie Peršėkės upelio, Norkūnuose (?, Prienų raj.).
Balčikonis J. Nauja Vilniaus archeologų draugija / Šimtanagis // Viltis. – 1912, saus. 25 (vas. 7). Feljetonas apie Miesto taryboje archeologų komisiją.
Balčiūnas A. Įdomi iškasena // Kauno tiesa. – 1955, rugpj. 13 Usėnų (Šilutės raj.) apyl. rasti tauro kaulai.
Balčiūnas D. Danielius Balčiūnas – iš tų, su kuriais mes einame į piliakalnius / Pokalbį užrašė S. Bulzgis // Šiaulių kraštas. – 1997, kovo 5, p. 10.
Balčiūnas D. Kauno senamiesčio 33 kvartalo archeologiniai tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 119-120 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Balčiūnas D. Kauno šv. Jurgio bažnyčios archeologiniai tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 7-9
Balčiūnas D. Tyrinėjimai Kaune Panevėžio gatvės Nr. 8 sklype // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 126-127 Kauno senamiestis
Balčiūnas D., Vaškelis A. 1995 m. archeologiniai tyrinėjimai Kaune, buvusiame Bernardinų vienuolyne // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 215-217 Kauno pilis ir miestas
Balčiūnas D., Vaškelis A. Kauno senamiesčio sklypo T. Daugirdo g. Nr. 1-3 archeologiniai tyrimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 221-224 Kauno pilis ir miestas
Balčiūnas D., Vaškelis A. Kauno šv. Jurgio bažnyčios archeologiniai tyrimai 1994 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 213-215 Kauno pilis ir miestas
Balčiūnas J. Akmenių pilkapynai [Trakų raj.], Akmens kaimo Užkeikta merga; Andriūnų Alka; Burokaraisčio kapinynas; Dvarčių pilkapiai; Kaniavos kapinynas; Kapiniškių kapinynas; Kuršių pilkapynas; Liškiavos Bažnyčios kalnas; Liškiavos akmens liekanos; Papiškių senovės gyvenvietė; Pasgrindos pilkapynas; Vilkiautinio senovės gyvenvietė; Voniškių piliakalnis [visi Varėnos raj.]; Akmenės-Mūrininkų pilkapynas; Dusinėnų pilkapynai; Paraisčių-Dvyliškio pilkapynas; Grabijolų pilkapynas; Grabijolų-Žemaitiškių pilkapynai; Gudelių pilkapynas; Karmazinų pilkapynas; Karveliškių senovės gyvenvietė; Kregžlės pilkapynas; Laukininkų pilkapynas; Mūrininkų pilkapiai; Marijampolio akmuo; Paraisčių pilkapynas; Parudaminio pilkapynas; Pilaitės piliakalnis (Vilnius); Pilviškių pilkapynas; Aleksandriškių-Pukštėnų pilkapynas; Pūkštėnų pilkapynas; Bildiškių-Pukštėnų pilkapynas; Pukštėnų pilkapiai; Sidaronių pilkapiai; Veseluchos pilkapiai; Žingių pilkapynas [visi Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 15, 208, 209, 230, 232, 233, 243, 250, 273, 293, 302, 308-311, 314, 320-321, 325-327, 332, 347
Balčiūnas J. Biržų (Astravo) senkapio žvalgomieji tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 92-94
Balčiūnas J. Čiukiškių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 65-66 Čiukiškiai (Kėdainių raj.).
Balčiūnas J. Dauglaukio plokštinio kapinyno 1983 m. žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 70-72
Balčiūnas J. Dvejos kautynės dėl Kauno pilies // Kardas. – 1931, Nr. 7, p. 98-106 1362 ir 1384 m. kovos.
Balčiūnas J. Grikiapelių pilkapiai; Miškinių pilkapiai; Šaltinių pilkapiai; Trakinių piliakalnis; Varkujų kapinynas [visi Anykščių raj.]. Ažušilės pilkapiai; Bališkių pilkapiai; Čelniukų akmuo; Dvarykščiaus pilkapiai; Gedžiunėlių-Garšvinės pilkapiai; Gedžiūnų pilkapiai; Ginučių pilkapiai; Gurbų pilkapiai; Ignalinos pilkapiai; Padysnio pilkapiai; Kazlupiškės piliakalnis; Kuprių pilkapiai; Lapušiškės pilkapiai; Laukstenių pilkapiai; Leoniškės-Bajorų piliakalnis; Medžiukiškių pilkapiai; Pavajuonio-Cegelnės pilkapiai; Pavajuonio pilkapiai; Didžiasalio (Poglinės miško) pilkapiai; Poliankos (Dvarykščiaus) pilkapiai; Puziniškio piliakalnis; Ramiojo pilkapiai; Rokėnų kapinynas; Sidariškių (Krivasalio) pilkapiai; Stripeikių pilkapiai; Dūkšto-Vigodkos pilkapiai [visi Ignalinos raj.]. Žlaugtų pilkapiai [Šalčininkų raj.]. Ardiškio pilkapiai; Dailidžių-Ardiškio pilkapiai; Dailidžių pilkapiai; Dainių kapinynas; Karališkių kapinynas ir gyvenvietė; Kiemelių kapinynas; Labūnavos (Liukonių) pilkapiai; Mančiušėnų piliakalnis, sen. gyvenvietė ir kapinynas; Maskoliškių piliakalnis; Staurygalos kapinynas; Voliukiškių pilkapiai; Vindeikių kapinynas; Žvagukalnio pilkapiai [visi Širvintų raj.]. Abejučių pilkapiai; Antaniškės pilkapiai; Baliulių piliakalnis ir pilkapiai; Stirnių pilkapiai; Dotlnėnų pilkapiai; Družilų pilkapiai; Paduobės-Šaltaliūnės piliakalnis; Degutinės-Kaltanėnų pilkapiai; Kavalčiukų piliakalnis; Kirdeikiškės pilkapiai; Kretuinių antrieji pilkapiai; Liulinės pilkapiai; Mylių I pilkapiai; Naujojo Strūnaičio pilkapiai; Paaldikio pilkapiai; Pabradės pilkapiai; Papiškės pilkapiai; Pašekščio pilkapiai; Peršaukščio-Kasčiukų pilkapiai; Rėkučių-Pakretuonės pilkapiai; Rėkučių-Paversmio piliakalnis; Sarių-Laukių pilkapiai; Stuglių piliakalnis; Sudotos pilkapiai; Svitailiškės pilkapiai; Šeškynės pilkapiai; Švenčionėlių pilkapiai; Veikūnų-Pašaminės pilkapiai; Ziboliškės pilkapiai [visi Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 46, 60, 89, 91, 99, 116, 117, 128-132, 138, 139, 147, 155-159, 167-170, 172, 266, 268, 274, 275, 276, 285, 286, 297, 304, 305, 307, 309, 310, 313, 314, 316, 317, 322, 326, 334, 340, 341, 342, 345-348, 351, 352, 354, 358, 364, 365
Balčiūnas J. Mokslinės metodinės paminklų apsaugos tarybos archeologiniai tyrinėjimai 1967-1986 metais // 1967-1986 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 m. rugsėjis). – V., 1987. – P. 31-36
Balčiūnas J. Neaiškių objektų žvalgomieji tyrinėjimai 1994-1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 284-285 Vilniaus ir Zarasų rajonai.
Balčiūnas J. Paveldo sąrašas plečiasi // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 17
Balčiūnas J. Raudonės pilis // Lietuvos aidas. – 1931, liep. 2, p. 2-3 Teigiama, kad pastatyta 1337 m., o 1339 m. čia žuvęs Gediminas.
Balčiūnas J. Šalčininkų ir Varėnos rajonų paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 181-183 Žlaugtų (Šalčininkų raj.) pilkapiai.
Balčiūnas J., Dakanis B. Ignalinos rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 110-113 Leoniškės ir Puziniškio piliakalniai, Rokėnų pilkapių radiniai.
Balčiūnas J., Dakanis B. Rokiškio rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 113-114 Rudžių piliakalnis ir kiti paminklai.
Balčiūnas J., Dakanis B. Švenčionių rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1987 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 166-168
Balčiūnas J., Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.). Akmenės rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 168-169
Balčiūnas J., Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.)., Zabiela G. 1986 m. žvalgyti paminklai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 169-171
Balčiūnas J., Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.)., Zabiela G. 1987 m. žvalgyti paminklai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 172-177
Balčiūnas J., Dakanis B., Strazdas A. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 278-292 P. 278 – Laumakės (Dietkauščiznos, Ignalinos raj.) akmuo su dubeniu; p. 279-280 – Šuneliškių (Kaunas) piliakalnis; p. 285 – Puškų (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Balčiūnas J., Dakanis B., Zabiela G. Vilniaus miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1987 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 177-178
Balčiūnas J., Kuncienė O. Kretuonių pirmasis pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 322-323.
Balčiūnas J., Merkevičius A. (jaun.), Zabiela G. Utenos rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 115-116
Balčiūnas J., Merkevičius A. (jaun.). Žvalgomoji ekspedicija Zarasų rajone // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 114-115
Balčiūnas K. Archeologiniai radiniai iš Paragaudžio // Tiesa. – 1973, rugpj. 4 Kapinynas (Šilalės raj.).
Balčiūnas K. Kurmis ir archeologai // Mūsų gamta. – 1986, Nr. 10, p. 29 Apie Padievaičio (Šilalės raj.) piliakalnyje rastą Romos monetą.
Balčiūnas K. Kurmis rado Romos monetą // Tiesa. – 1986, rugs. 3, p. 4 Padievaičio (Šilalės raj.) piliakalnis prie Kvėdarnos.
Balčiūnas K. Pajūralis // Artojas (Šilutė). – 1970, vas. 7
Balčiūnas. Gen. leit. gyd. V. Nagevičius // Karys. – 1929, Nr. 1, p. 4
Balčiūnienė I. 1988 ir 1989 metų archeologinių tyrinėjimų sukauptos medžiagos odontologiniai duomenys // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 235-241 Spigino ir Duonkalnio (Telšių raj) radiniai.
Balčiūnienė I. Ar kentė dantų skausmą mūsų senoliai? // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 3, p. 34-35
Balčiūnienė I. Dantų raštas ir... tautos // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 3, p. 14-15
Balčiūnienė I. Pamarių kultūros žmonių odontologinis tipas ir jo genezė // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 281-289
Balčiūnienė I. Pirmųjų Žemaitijos žmonių odontologija // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 42-45
Balčiūnienė I. Plinkaigalio kapinyno etninės odontologijos duomenys // Lietuvos archeologija. – 1993, t. 10, p. 209-212
Balčiūnienė I. Plinkaigalio V-VI a. gyventojų odontologija // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 117-120 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Balčiūnienė I. XIV-XVII a. Alytaus miesto gyventojų odontologija // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 21-25
Balčiūnienė I. XIV-XVII a. Alytiškių etninė odontologija // Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai. – V., 1989. – P. 79-86
Balčiūnienė I. XV-XVIII a. Kernavės žmonių dantų ligos // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 127-130
Balčiūnienė I., Česnys G. XVI-XVII a. Mažeikių (Šiaulių raj.) kapinynas etninės odontologijos ir kraniologijos požiūriu // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 206-210
Balčiūnienė I., Česnys G., Jankauskas R. Spigino mezolito kapų kraniometrija, odontologija, osteometrija ir paleopatologija // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 10-16 Biržulio ežero baseinas (Telšių raj.).
Balčiūnienė I., Jankauskas R. Spigino kapų Nr. 4 ir Nr. 2 žmonių odontologiniai, osteometriniai ir paleopataloginiai duomenys // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 11-15
Balčiūnienė I., Volkaitė-Kulikauskienė R., Merkienė R. Pratarmė // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 11-13. – Lygiagr. k. anglų k. (p. 14-16) ir rusų k. p. 17-20) Etnogenezės ir etninės istorijos tyrinėjimų apžvalga.
Balčiūnienė J. Etninės odontologijos duomenys // Lietuvos archeologija. – V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 100-103
Balčius A. Dėl Liškiavos piliakalnio // Tiesa. – 1958, kovo 26 Varėnos raj.
Balčius A. Nesaugomi istoriniai paminklai // Komjaunimo tiesa. – 1958, gruod. 3 Liškiavos pilis (Varėnos raj.).
Balčius M. Atradimų žemė // Palanga. – 1992, kovo 6 (Nr. 8), kovo 13 (Nr. 9), kovo 20 (Nr. 10) Šventosios monetų radiniai.
Balčius M. Būtingės dvarvietėje rastos monetos // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 22-25 Būtingė (Kretingos raj.).
Balčius M. Dadotkų lobis (1601/1977) kaip XVI a. II pusės piniginės apyvartos šiaurės Žemaitijoje tyrinėjimo objektas // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 141-146 Telšių raj.
Balčius M. Gegužinės (Jonavos raj.) monetų lobio (1643/1980) komplektavimas // Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų. – V., 1991. – P. 13-19
Balčius M. Mikelis / Kalbėjosi A. Girininkas // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4(7), p. 7-8. M. Balčius apie save.
Balčius M. Monetų radinių skirstymas // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 m. rugsėjis). – V., 1987. – P. 58-60
Balčius M. Palangos lobis // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 193-196 Kunigiškių (Kretingos raj.).
Balčius M. Vokiečių Ordino monetos // Voruta. – 1992, Nr. 40, p. 3
Balčius M., Ivanauskas E. Die Münzen und Barren des Grossfürstentums Litauen von 1387-1495 // Münstersche Numismatische Zeitung (München). – 1993, Nr. 2, p. 1-5; 1994, Nr. 2, p. 8-12; 1995, Nr. 2, p. 1-4; 1996, Nr. 1, p. 1-5; 1997, Nr. 1, p. 1-5
Balčius M., Ivanauskas E. Lietuvos valstybinių ženklų kilmė ir prasmė // Voruta. – 1990, Nr. 13, p. 2
Balčius M., Ivanauskas E. Monetų radiniai Šventosios pajūryje 1967-1987 m. // Kultūros paminklai (V.). –1994, t. 1, p. 31-35
Balčius M., Ivanauskas E. Pirmosios Lietuvos monetos // Komjaunimo tiesa. – 1988, birž. 19
Balčius M., Ivanauskas E. Polocko ir Smolensko monetų kalyklos // Voruta. – 1992, Nr. 5, p. 4, 7 Apie Andriaus Algirdaičio monetas.
Balčius M., Ivanauskas E. Seniausios Šventojoje rastos monetos // Žemaičių praeitis. – 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 77-80
Balčius M., Ivanauskas E. Švedijos monetų radiniai Lietuvoje // Voruta. – 1991, Nr. 20, p. 3
Balčius M., Ivanauskas E. Šventosios anglų pirklių kontoros numizmatinė medžiaga // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 91-93
Balčius M., Ivanauskas E. Varnių archeologinių tyrinėjimų monetos // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 196-197
Baleišis E. Šventoji...prieš 5000 metų // Vakarinės naujienos. – 1969, rugs. 27, p. 4 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Balevičius Z. Senovinis žvejybos ūkis // Mūsų girios. – 1959, Nr. 8, p. 32-36
Balevičiūtė A. Dovanos mokyklos muziejui // Moksleivis. – 1983, Nr. 2, p. 5 Leipalingio (Lazdijų raj.) kapinynas.
Balikienė B. Įvykis Kėdainių senosios rinkos aikštėje // Respublika. – 1991, bal. 26, p. 9 Apie 1990 m. kasinėjimus Kėdainiuose.
Balikienė B. Monetų skambesys // Vakarinės naujienos. – 1986, rugs. 4, p. 4 Monetų radiniai Vilniuje (minimas 1981 m. Lydos gatvėje rastas lobis).
Balikienė B. Padovanojo grašį // Vakarinės naujienos. – 1986, birž. 28, p. 1 Į Istorijos ir etnografijos muziejų Vilniuje pateko Prahos grašis.
Balikienė B. Suvenyras taupyklė // Vakarinės naujienos. – 1986, gruod. 20, p. 2 Skaidiškių (Vilniaus raj.) lobis.
Baliliūnaitė D. Archeologiniai tyrimai Kaune, Karaliaus dvaro g. Nr. 6 kieme // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 224-227 Kauno pilis ir miestas
Baliliūnaitė D. Archeologiniai tyrimai Simno bažnyčioje 1992 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 208-210
Baliliūnaitė D., Vaškelis A. Kėdainių senamiesčio sklypo Didžiojoje gatvėje Nr. 17 archeologiniai tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 239-241 Kėdainiai
Baliliūnaitė D., Žalnierius A. Buvusiojo Bernardinų vienuolyno bravoro Kaune 1995 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 217-219 Kauno pilis ir miestas
Baliński M. Krewo starodawny zamek na Litwie. // Baliński M. Pisma historyczne. – Warszawa, 1843. – T. 4, p. 165–180. Krėvos pilis (Ašmenos a.).
Baliński M. Starożytna Polska. – Warszawa, 1886. – T. 3. – Pakartotas 1846 m. leidimas.
Balinski M., Lipiński T. Starožytna Polska pod względem historycznym, jeograficzszym i statistycznym. – Warszawa, 1846. – T. 3. – 866, 28 p. P. 201-202 – Pilaitė ( Vilnius); p. 202-204 – Kernavė; p. 204-206 – Maišiagala; p. 206-207 – Giedraičiai; p. 207-208 – Vydeniškės; p. 209-210 – Dubingiai; p. 211-213 – Medininkai; p. 216 – Kurmelionių (Šalčininkų raj.) piliakalnis ( su griuvėsiais!); p. 233-238 –Krėvos pilis; p. 252-257 – Lydos pilis; p. 264-270 – Ukmergė; p. 270-272 – Deltuvos (Sukinių, Ukmergės raj.) Mokas; p. 276-279 – Norkūnai ir Pakalniai (Utenos raj.); p. 280 – Vyžuonų pilkapiai; p. 282 – Raguvos akmuo; p. 283 – Obelių kapinynas (Ukmergės raj., nukeltas į Rokiškio raj.); p. 296-318 – Trakai; p. 318-323 – Senieji Trakai; p. 324-325 – Rūdininkai; p. 427-429 – Punia; p. 448 – Upytės pilis; p. 459-466 – Raginėnai (Radviliškio raj.); p. 467-473 – kryžiuočių pilys prie Nemuno; p. 525-526 –Platelių pilis; p. 538 – Jurbarko pilis; p. 544-554 – Veliuona; p. 554-559 –Seredžius; p. 579 – Salduvės kalnas (Šiauliai).
Baliulis A. Jurbarko praeitis istoriniuose dokumentuose // Jurbarkas. – V., 1996. – P. 27-63 P. 27-30 – apie Jurbarko pilį.
Baliulis A., Mikulionis S. Karališkieji Medininkai – miestelis ar kaimas // Statyba ir architektūra. – 1983, Nr. 10, p. 22-23
Baliulis A., Miškinis A. Kada ir kaip kūrėsi Trakai // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 12, p. 13-15
Baliulytė I. Miestų užuomazgų Lietuvoje chronologija ir bruožai // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 105-107
Baliūnas K. Anykščiai dabar ir prieš 400 metų // Sekmadienis. – 1939, Nr. 6, p. 5
Baliūnas K. Eigulių didvyriai ir pabaisos // Sekmadienis. – 1939, Nr. 30, p. 3 Eigulių (Kaunas) piliakalnis, kapinynas ir akmens amžiaus stovykla.
Baliūnas K. Gražiųjų ežerų paslaptys // Sekmadienis. – 1939, Nr. 4, p. 3 Padavimai apie Molėtų v. ežerus.
Baliūnas K. Istoriniai apsaugos vartai Darsūniškyje // Sekmadienis. – 1939, Nr. 11, p. 3 Darsūniškio (Kaišiadorių raj.) piliakalnis ir pilkapiai.
Baliūnas K. Karaliaus sostas Kernavėje // Sekmadienis. – 1938, Nr. 36, p. 5 Daug pramanytų dalykų apie piliakalnius.
Baliūnas K. Plungės gyvenimo vaizdeliai // Sekmadienis. – 1939, Nr. 39, p. 3 Gandingos piliakalnis (Plungės raj.).
Baliūnas K. Rumbonių valdovai ir vaiduokliai // Sekmadienis. – 1938, Nr. 33, p. 4 Rumbonių (Alytaus raj.) piliakalnis.
Balys J. Ar senovės lietuviai turėjo stabų // Jaunoji Lietuva. – 1929, Nr. 8, p. 33-37; Nr. 9, p. 44-46; Nr. 10, p. 50-54
Balys J. Ąžuolas tikybos istorijoje // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1934. – T. 2, skilt. 536-538.
Balys J. Baltų mitologijos apžvalga // Aidai (Brooklyn). – 1954, Nr. 7, p. 326-327
Balys J. Baum und Mensch im litauischen Volksglauben // Deutsche Volkskunde. – 1942, sąs. 4, p. 171-177
Balys J. Dar apie Karsakiškį / J.B. // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 38, p. 3-4. Žiaunų (Panevėžio raj.) kapinynas.
Balys J. Deginamosios aukos // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1937. – T. 6, skilt. 281-283
Balys J. Dvasių kultas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. – T. 5, p. 288-289
Balys J. Etnografijos ir archeologijos sutartinis darbas // Vairas. – 1932, Nr. 6, p. 221-228
Balys J. Etnografiniai ir archeologiniai darbai susovietintoj Lietuvoj // Draugas (Chicago). – 1953, bal. 18
Balys J. Gilios senovės laivas muziejuje // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 19 (Nr. 374), p. 6 Noruišių (Kelmės raj.) durpyno radinys Šiaulių “Aušros” muziejuje.
Balys J. Istoriniai padavimai. – Chicago, 1949. – 101 p P. 49-56 – apie paskendusius miestus, pilis; p. 57-81 – apie užburtas pilis, piliakalnius.
Balys J. Karsakiškio apylinkė // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 30-32 Gasparėlių pilkapiai, Pagiegalos kapinynas ir Tiltagalio apylinkės (Panevėžio raj.).
Balys J. Keletas istorinių vietų Lėvenos baseine // Panevėžio balsas. – 1930, Nr. 33 Ties Aščiagalių-Bygailių (Panevėžio raj.) kaimais esąs piliakalnis.
Balys J. Lietuvių kryžiai // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 43-52 Kryžių ryšys su ikikrikščioniškais antkapiniais paminklais.
Balys J. Lietuvių liaudies pasaulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje. – Čikaga, 1966. – 120 p Rec.: Jonynas A. Knyga apie lietuvių liaudies tikėjimą // Kultūros barai. – 1968, Nr. 9, p. 70-71.
Balys J. Lietuvių mitologija “Mytologie generale” leidinyje // Lietuvos aidas. – 1935, rugs. 7, p. 3 Prancūzijoje leidžiamo leidinio 20 sąsiuvinyje, p. 270-277, F. Guirand ir G. Alexinsky pateikia straipsnį apie lietuvių mitologiją.
Balys J. Lietuvių rasinė sudėtis // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 35, p. 581-582
Balys J. Lietuvos archeologiniai paminklai Mintaujos muziejuje // Lietuvos aidas. – 1930, vas. 4, p. 6
Balys J. Lithuanian Mythology // Standar Dictionary of Folklore, Mythology and Legend. – New York, 1950. – P. 631-634. – Tas pat: Lietuvių mitologija. V., 1997. – T. 2, p. 397-406
Balys J. Mokslas religijų istorijoje. Mintys apie senųjų lietuvių religiją // Aidai (Brooklyn). – 1954, Nr. 1, p. 40-41
Balys J. Senovės lietuvių dievai ir dvasios // Santarvė (London). – 1956, Nr. 4/5
Balys J. Senovės lietuvių tikybos klausimu / J.B. // Lietuva. – 1927, vas. 25, p. 2, 3, 5 Alkos, mini Mituvos ež. salą – Alką (Kupiškio raj.).
Balys J. Skapiškis // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 30, p. 12 Mini Alko salą prie Skapiškio (Kupiškio raj.).
Balys J. Ugnis ir jos garbinimas // Kūryba. – 1942, Nr. 1, p. 47-52; Nr. 2, p. 41-46
Balys J. Žalčių garbinimas senovės Lietuvoj // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 3, p. 115-117
Balys J. Žalčių garbinimas senovės Lietuvoje // Aidai (Augsburg). – 1948, Nr. 18, p. 346-349
Balys J., Biezais H. Baltische Mythologie // Wörterbuch des Mythologie / Herausg. von. H.W. Hassing. 1. Die alten Kulturvölker. – Stuttgart, 1965. – P. 373-454
Balys J., Skardžius P. Deivė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 4, p. 410-412.
Balytė P. Lankėsi archeologai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1976, spal. 16 Paminklų registracija.
Balodis F. “V. Nagevičiaus iškasenos Apuolėje yra įrašiusios naujų puslapių senovės kuršių istorijoje” // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 24, p. 5 Apuolė (Skuodo raj.).
Balodis F. Apule. Apules pilskalns // Brīvas Zeme (Rīga). – 1931, Nr. 39, p. 309-311
Balodis F. Apuolės piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 18, p. 2-3.
Balodis F. Atrakts seno kuršu varenības piemineklis // Atpūta (Rīga). – 1932, Nr. 405 Apuolė (Skuodo raj.).
Balodis F. Bagātīgi izrakumi Apūles pilskalnā Lietuvā // Jaunakas ziņas (Rīga). – 1932, Nr. 159 Apuolė (Skuodo raj.).
Balodis F. Die lettischen Burgberge nach den Grabungen der letzten Jahre // Finska fornminnesföreningens tidiskrift (Helsinki). – 1934, t. 40, p. 200-211 Aptaria ir Apuolės piliakalnio tyrinėjimus.
Balodis F. Izrakumi Impiltas pilskalnā // Brīva zeme (Rīga). – 1934, Nr. 185. – Tas pat: Latvis (Rīga). – 1934, Nr. 3843
Balodis F. Kvieši senajā Kursā sēti jau 5.g.s. pr. Kr. Izrakumi Apūles pilskalnā // Brīva zeme (Rīga). – 1932, Nr. 160 Apuolė (Skuodo raj.).
Balodis F. Latvijas pilskalni 1909.-1934. gadu izrakumi gaismā // Pagātne un tagadne.– Riga, 1938. – T. 2, p. 110-119 P. 114-117 – aptaria Apuolės tyrinėjimus.
Balodis F. Nobeigti izrakumu darbi Apūlés pilskalnā // Latvis (Rīga). – 1932, Nr. 3214 Apuolė (Skuodo raj.).
Balsys V. Kaune atkasta senojo miesto pastatų liekanų / Vb. // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 18, p. 7. Kauno pilis ir miestas.
Balsys V. Kaune rado Romos laikų pinigų // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 3, p. 8 Sidabrinė Cezario moneta.
Balšaitytė N. Senovės paslaptys // Valstiečių laikraštis. – 1963, lapkr. 22, p. 3 Trakų pusiasalio pilis.
Baltai ar aisčiai? / Al. U-as. // Akademikas. – 1936, Nr. 16/17, p. 346-347.
Baltakis J. A. Smetonos akmuo ant Ginučių piliakalnio tarp turistų lankomų objektų // Lietuvos aidas. – 1997, geg. 29, p. 4 Ginučių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Balte E. Altlitauische Festungen // Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1927, Nr. 2, p. 1-2 Piliakalniai, remiasi P. Tarasenka.
Balte G. Zur Mythologie der alten Litauer // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1928, Nr. 4
Balten // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 83
Baltijas arkeologu Konference. Rīga // Latvijas Saule (Rīga). – 1930, Nr. 91/92, p. 1005-1012 P. 1007 – E. Volterio pranešimas; p. 1010 – V. Nagevičiaus pranešimas.
Baltijas Asamblėjas balva // Latvijas vēstures institūta žurnals (Rīga). – 1997, Nr. 4, p. 160 R. Rimantienė – Baltijos Asamblėjos premijos laureatė
Baltijos kraštų archeologų kongresan Rygoj // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 2, p. 6
Baltijos kraštų archeologų kongresas // Lietuvos aidas. – 1930, birž. 30, p. 2 V. Nagevičius vyks su Pryšmančių kapinyno (Kretingos raj.) radiniais.
Baltijos tautos priešistorinėje gadynėje. Vokiečių mokslininko prof. dr. Carlo Engelio tyrinėjimų duomenys // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 31 (Nr. 594), p. 3 Rygoje skaitė paskaitą.
Baltijos valstybės švedų archeologo tyrinėjimų šviesoje // Lietuvos aidas. – 1933, birž. 20, p. 2
Baltis A. Aplankykite “istorines” vietas // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 28, p. 11 Biržų pilis ir muziejus.
Bałtowe – północni sąsiedzi słowian // Kurjer Wileński. – 1990, spal. 16 Apie parodą Varšuvos archeologijos muziejuje.
Baltramiejūnas A. Gilbonių kapmilžiai // Panevėžio balsas. – 1934, Nr. 32 Panevėžio raj.
Baltrūnas A. Nuo kada lietuviai pinigus skaičiuoja // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 3/4, p. 2-3 Apie pirmąsias Lietuvos monetas.
Baltrūnas V. Nelinksma kelionė per Žemaitiją // Komjaunimo tiesa. – 1987, liep. 16, p. 3 Apie archeologinius akmenis.
Baltrūnas V., Kučas V. Šlaitas netruks nugriūti // Tiesa. – 1978, rugpj. 4, p. 4 Paverknių (Prienų raj.) piliakalnis.
Baltrušaitienė K. Dantų caries ir jo pasekmės seniausiose iškastinėse Lietuvos gyventojų kaukolėse // Medicina. – 1962, t. 3, p. 243-244
Baltrušaitienė K. Paleostomatologiniai tyrinėjimai // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 12, p. 19-20
Baltrušaitis J. Paslaptingas praeities liudininkas // Draugas (Šakiai). – 1996, spal. 26 Kukarskės piliakalnis.
Baltrušaitis J. Žemė slepia lobius // Švyturys. – 1968, Nr. 18, p. 26 XVIII a. taleriai Sudarge (Šakių raj.).
Balts K. Baltijos kraštų prosenovė dabartinių Rytprūsių mokslo šviesoje // Tėvų žemė. – 1938, bal. 14 (Nr. 3), p. 8
Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1 Ref.: Urba K. Apie protėvių būtį ir dabarties būtį // Literatūra ir menas. – 1994, Nr. 23, p. 14. Umbražiūnas K. Baltų archeologija // Voruta. – 1994, Nr. 48, p. 2. Volkaitė-Kulikauskienė R., Griciuvienė E., Luchtanas A., Butrimas A., Vaitkunskienė L. Deguto šaukštas gražiame leidinyje // Lietuvos aidas. – 1994, birž. 29, p. 13. – Atsakymas: Girininkas A. Ar šaukšte tikrai degutas? // Lietuvos aidas. – 1994, rugpj. 19, p. 11.
Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga, Vilnius, 1994 m. kovo 30 d. – V., 1995. – 51 p
Baltų etninės istorijos problemos // Vakarinės naujienos.– 1981, kovo 27, p. 3 Apie konferenciją Vilniuje.
Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. Nuo seniausių laikų iki XV amžiaus pabaigos / Sudarė N. Vėlius. – V., 1996. – 741 p. Rec.: Mikhailov N. Naujas stimulas baltų mitologijai tyrinėti // Kultūros barai. – 1997, Nr. 12, p. 101-103. Vyšniauskaitė A. Nepamirštamas palikimas // Liaudies kultūra. – 1997, Nr. 3, p. 51-53.
Baltų tautų civilizacijos paroda Florencijoje // Akiračiai (Chicago). – 1991, Nr. 9, p. 3. – Tas pat: Europos lietuvis (London). – 1991, rugpj. 6 Apie Varšuvos archeologijos muziejaus surengtą baltų parodą.
Baltutis J. Pilaitės piliakalnyje matydavę tris moteris plaukus šukuojant // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 26, p. 7 Šeputaičių-Juodžių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Baltutis L. Išarė puodą pinigų // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 19, p. 8 Buv. Kurtuvėnų (Šiaulių raj.) dvaro laukuose rasti du lobiai.
Banelis J. Sudarkytas piliakalnis // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 7, p. 34 Pilaitė (Vilnius).
Banelis S. Muziejui / S.B. // Panevėžio balsas. – 1928, Nr. 22, p. 2. Molainių (Panevėžio raj.) lobis, Inkūnų (Biržų raj.) bronzinis kirvis.
Banelis S. Muziejus // Panevėžys / Red. J. Masilionis. – Chicago, 1963. – P. 280 Rinkiniai iki 1940 m.: minimi Užprūdžių (Naujamiesčio v.) ir Stačiūnų (Pušaloto v.) monetų lobiai.
Banelis S. Panevėžio muziejus / S. B-lis. // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 7, p. 1-2 Lepšių, Baibokėlių (Panevėžio raj.) numizmatikos radiniai.
Banelis S. Panevėžio muziejus / St. B-lis. // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 26, p. 1-2.
Banelis S. Panevėžio muziejus. Akmeniniai kirveliai / S. B-lis. // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 17, 18.
Banelis S. Panevėžys / S.B. // Mūsų rytojus. – 1928, Nr. 23, p. 6. Molainių (Panevėžio raj.) lobis.
Bangus radinys // Lietuvis. – 1927, Nr. 2, p. 3 Maštalierių (Alytaus raj.) lobis.
Banionis J. Jono Puzino gimtosios sodybos vieta // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 113. Svaronys (Ukmergės raj.).
Baniulis V. Ar paremsime iniciatyvą? / Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 48, p. 7 Apie V. Urbanavičiaus filmą “Šventaragio mįslės”.
Baniulis V. Kernava // Pavasaris. – 1930, Nr. 3, p. 74-76 Kernavė (Širvintų raj.).
Banys A. Dešimtasis sąraše // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, lapkr. 4 Ižiniškių (Raseinių raj.) piliakalnis.
Banys A. Kas po mūsų kojomis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1969, spal. 18 Raseinių-Mirklių piliakalnis.
Banys A. Mūsų žemė – kaip knyga // Naujas rytas (Raseiniai). – 1969, spal. 7 Raseinių rajono kapinynai.
Banys A. Padubysio-Kaimelės piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, kovo 2
Banys A. Šiaulelių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1972, spal. 31
Banys P. Kur mūsų sentėviai gyveno, vargelį vargo // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 22, p. 352 Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Banytė R. 1993 m. Baitų plokštinio kapinyno tyrinėjimai //ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 124-127 Baitai (Klaipėdos raj.).
Banytė R. Baičių kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 72-74 Baičiai (Klaipėdos raj.).
Banytė R. Baitų (Klaipėdos raj.) kapinyno tyrinėjimai 1990 ir 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 70-73
Banytė R. Baitų kapinyno tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 178-191. Klaipėdos raj.
Banytė R. Baitų plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 95-98 Klaipėdos raj.
Banytė R. Gintariniai kabučiai iš Baitų senkapių // Vakarų baltų istorija ir kultūra. – Klaipėda, 1995. – T. 2, p. 5-20
Banytė R., Genys J., Sprainaitis R. Prisilietimai prie praeities // Klaipėda. – 1992, bal. 10, p. 3 Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archeologiniai tyrinėjimai.
Banytė R., Žulkus V. Jakų, Klaipėdos raj., pylimų žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 39-43
Banzemer I. Muzeum archeologiczne w Wilnie // Światowit (Warszawa). – 1899, t. 1, p. 157-159.
Barakauskas S. 1994-1995 m. Vilniaus miesto Bernardinų ir Pranciškonų bažnyčiose rastų palaikų antropologinė analizė // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 391-396 Vilniaus miestas
Baranauskas P. Apsaugoti istorines vertybes // Mažeikių tiesa. – 1950, bal. 20 Paminklų apsauga.
Baranauskas T. Apie tariamą Žagarės jubiliejų // Voruta. – 1998, Nr. 35, p. 12 Ir apie Žagarės piliakalnius.
Baranauskas T. Atrasta Latavos pilaitė // Voruta. – 1997, Nr. 35, p. 9 Palatavio (Anykščių raj.) piliakalnis.
Baranauskas T. Praeities pėdsakai Anykščių krašto vietovardžiuose // Anykščiai. – 1995, sąs. 9, p. 18-22 Rašoma ir apie Žiogų akmenį.
Baranauskas T. Vorutos piliakalnio mįslė // Voruta. – 1997, Nr. 3, p. 13; Nr. 4, p. 13, 15. Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Baranauskas T. Vorutos piliakalnis tyrinėjamas // Žiburys (Anykščiai). – 1997, Nr. 4 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Baranauskas T., Zabiela G. Mindaugo dvaras Latava // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 21-40 Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Baranauskas V. Kokia bus Gedimino aikštė // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 19, p. 1, 5 Vilniaus pilis
Baranauskas V. Kur tvyro piliakalnių dvasia // Moksleivis. – 1971, Nr. 11, p. 26 Laukių (Švenčionių raj.) pilkapių tyrinėjimai.
Baranauskas V. Mūšiai pilies papėdėje // Lietuvos jūreivis (Klaipėda). – 1997, spal. 23, p. 5 Dėl Klaipėdos pilies teritorijos.
Baranowski T. Ceramika “grupy olsztyńskiej” z osady i cmentarzyka w Tumianach (uwagi wstępne) // Ceramika zachodnio bałtyjska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 283-292
Baranowski T. Pochowki koni z Tumian w woj. Olsztynskim // Archeologia Polski (Warszawa). – 1996, t. 41, sąs.1/2, p. 65-130
Barauskas R. Nušovė tėvelį... Už ką? // Respublika. – 1992, kovo 14, p. 3 Apie 1991 m. rugpj. 15 d. nušautą archeologą L. Dziką.
Barauskas V., Antanavičius J. Pakalniškių kapinyne iškastų žirgų kaulų liekanų archeologiniai, morfologiniai bei osteometriniai tyrimai // Lietuvos veterinarijos akademijos darbai (K.). – 1976, t. 11, p. 13-18 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Barbaravičienė J. Kernavės žemės paslaptys // Širvinta (Širvintos). – 1989, rugs. 2 Kernavės tyrinėjimai
Barbaravičienė J. Kernawe odsłania swe tajemnice // Czerwony sztandar. – 1989, spal. 6 Kernavės tyrinėjimai
Barbaravičienė J. Tikimės visos tautos paramos // Širvinta (Širvintos). – 1989, liep. 5 Kernavės tyrinėjimai
Barber E. J. Europos kultūros transformacija tarp 4500 ir 2500 m. pr. Kr. / Vertė M. G. [M. Gimbutienė] // Metmenys (Chicago). – 1980, kn. 39, p. 184-195 Pranešimas, skaitytas Dubrovnikų kongrese, 1979 rugsėjo 12-17 d.
Bardauskienė R. Prabyla praeitis // Tiesa. – 1983, lapkr. 11 Obelių kapinyno radinių paroda Ukmergės muziejuje.
Bareika F. Saugokime istorinius ir archeologinius paminklus // Pergalė (Zarasai). – 1950, bal. 16 Paminklų apsauga.
Barysas J. Kokie išliks praeities paminklai? // Tėvynė (Panevėžys). – 1977, kovo 1, p. 3 Taip pat ir rajono archeologiniai paminklai.
Barkus A. Kriveikiškių kapinyno odontologiniai duomenys // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 396-397 Kernavė
Barkus A. Nauji senojo ir viduriniojo geležies amžiaus odontologijos duomenys (Marvelės senkapio medžiaga) // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 23 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Barkus M. Senoviški kapai // Lietuva. – 1925, kovo 20, p. 5 Dimaičių (Telšių raj.) kapai.
Baronaitė A. Užkasta ateinančioms kartoms // Veidas. – 1996, Nr. 31, p. 58-59 Vilniaus pilys
Baronas D. Lietuvių karybos bruožai XIII a. pradžioje // Lietuvos valstybė XII-XVII a. – V., 1997. – P. 487-505
Barran O. Auf archäologischer Ekspedition im Memelland. Juli 96 // Tolkemita-Mitteilungen (Dieburg). – 1996, Nr. 3, p. 7-12
Barstyčių apylinkė // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1929, Nr. 10, p. 6 Mikytų (Skuodo raj.) piliakalnis ir alkakalnis.
Baršauskas J. Barboros Radvilaitės rūmų pėdsakais // Tiesa. – 1968, Rugsėjo 19 Vilniuje.
Baršauskas J. Prie rūsčių Kauno gynybos sienų // Statyba ir architektūra. – 1971, Nr. 2, p. 23-24
Baršauskas J. Viduramžių Kaunas – miestas tvirtovė // Statyba ir architektūra. – 1972, Nr. 2, p. 29-30
Baršauskas J., Jankevičienė A., Kitkauskas N. Mūrinės statybos pradžia // Lietuvos architektūros istorija. – V., 1987. – T. 1, p. 32-47
Bartininkai. Didingas Basanavičiaus piliakalnis / Petr. A. // XX amžius. – 1939, birž. 23, p. 8. Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaimas.
Bartininkai. Gražus piliakalnis / Akiraitis // Suvalkietis (Marijampolė). – 1932, Nr. 23, p. 5 Piliakalniai (Vilkaviškio raj.).
Bartininkas M. Krivaitis, krivis, krivių krivis, krivūlė // Voruta. – 1994, Nr. 47, p. 5
Bartininkas M. Ugnies sergėtojos // Jaunimo gretos. – 1988, Nr. 1, p. 19 Apie vaidilutes.
Bartkus J. Šis tas iš žmonijos istorijos. Pirmųjų Lietuvos gyventojų tikėjimas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 37, p. 8
Bartkus K. Nepastebėtas piliakalnis ties Kaunu // Kraštotyra. – V., 1963. – P. 110-112 Marvelė (Kaunas).
Bartkus K. Berčiūnų pilkapiai // Panevėžio tiesa. – 1966, liep. 30
Bartkus K. Įrašai plieno ašmenyse // Bibliotekų darbas. – 1967, Nr. 4, p. 40 Įrašai kalavijuose.
Bartkus K. Ką byloja pamirštas kalno vardas // Naujas rytas (Raseiniai). – 1964, spal. 13, p. 4 Kapurnio (Raseinių raj.) kalva – apeiginė (?) vieta.
Bartkus K. Kur buvo Naujasis Kaunas // Kauno tiesa. –1969, rugpj. 31
Bartkus K. Metraščiai, legendos ir tikrovė // Kultūros barai. –1969, Nr. 12, p. 73 Apie Palemono legendą.
Bartkus K. Nevėžio žemupys kovų prieš kryžiuočius metu // Raudondvaris. – K., 1969. – P. 28-37
Bartkus K. Pamiršta K. Būgos “pasaka” // Bibliotekų darbas. – 1969, Nr. 7, p. 25-26 Apie lietuvių senovės raštą.
Bartkus K. Pilėnų beieškant // Kauno tiesa. – 1968, gruod. 22 Mano Bajerburgą prie Veliuonos buvus Pilėnais.
Bartkus K. Vardas ir legendos // Kauno tiesa. – 1967, birž. 18 Kaunas.
Bartkus K. Veliuona ir Junigėda // Kultūros barai. – 1970, Nr. 5, p. 74-75
Bartuškaitė V. Sudužusio puodo istorija // Lietuvos pionierius. – 1978, liep. 22, p. 3 Akmens amžiaus gyvenvietė prie Kretuono (Švenčionių raj.) ežero.
Barzdukas S. Suakmenėję daiktai ir Simno iškasenos // Lietuva. – 1925, rugs. 3, p. 5 Giluičių (Alytaus raj.) kapinynas.
Basalykas A. Kaip kūrėsi Lietuvos kraštovaizdis // Mūsų girios. – 1961, Nr. 8, p. 26-31
Basalykas A. Kaip kūrėsi Lietuvos upių tinklas // Mokslas ir gyvenimas. – 1958, Nr. 3, p. 8-11
Basalykas A. Kaip traukėsi ledynai iš Lietuvos teritorijos // Mokslas ir gyvenimas. – 1962, Nr. 3, p. 5-9
Basalykas A. Vėlyvojo ledynmečio tvanas Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1961, Nr. 2, p. 23-27
Basanavičius J. Akmens ir vario bei žalvario kultūra lietuvių dainose ir pasakose // Lietuvių tauta (V.). – 1923, kn. 3, d. 2, p. 318-345.
Basanavičius J. Apie senovės lietuvių dailą ir raštą // Vilniaus žinios. – 1905, lapkr. 10 (23) (Nr. 264); lapkr. 16 (29) (Nr. 269). Apie pagonišką aukurą Vilniaus Katedroje.
Basanavičius J. Apie senovės Lietuvos pilis // Auszra. – 1884, Nr.1, p.37-42. Darbo pabaiga, pradžia „Auszra“, 1883, Nr. 1-10.
Basanavičius J. Apie senovės Lietuvos pilis. – Tilžė, 1891. – 55 p. – Tas pat: Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., 1970. – P. 55-101.
Basanavičius J. Apie senowės Lietuwos piles // Auszra. –1883, Nr. 1, p. 15-18; Nr. 2, p. 30-41; Nr. 3, p. 60-64; Nr. 4, p. 97-102; Nr. 5, p. 129-135; Nr. 6, p. 163-169; Nr. 8-10, p. 236-242; 1884, Nr. 1, p. 37-42; 1983. – Tas pat: atskiras leid. Bitėnuose, 1891; Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., 1970. – P. 55-101; Lietuvių tautos preitis (Chicago). – 1983, t. 6.
Basanavičius J. Apie senowes Lietuwos pylis / Jonas iš Oszkabalių // Lietuwiszka Ceitunga. – 1882, Nr. 32, 33, 35, 38, 40. – Str. nebaigtas, – Visas str. išsp.: Aušra, 1883, Nr. 1-6, 8-10; 1884, Nr.1.
Basanavičius J. Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon // Lietuvių tauta (V.). – 1921, kn. 3, d. 1, p. 1-168. Rec.: Būga K. // Tauta ir žodis. (K.) – 1923. Kn. 1, p. 411-417. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 666-673. Klimas P. // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, t. 1, kn. 3, p. 430-435.
Basanavičius J. Apie Vilniaus pradžią // Lietuvos rytai (V.). – 1923, geg. 19 (Nr. 5), p. 1-2.
Basanavičius J. Atsišaukimas į Lietuvos turtuolius // Viltis. – 1910, liep. 7 (20), p. 2-3. Kvietimas supirkti monetų kolekciją Lietuvių mokslo draugijai.
Basanavičius J. Autobiografija – V., 1936. – 195 p. – Atsp. Iš “Lietuvių tautos” (V., 1935, kn. 5); pakartota – V., 1997
Basanavičius J. Autobiografija. Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija. 1851-1922 m. // Lietuvių tauta (V.). – 1935, kn. 5, p. 7-195. Ir atskiras leidinys. – V., 1936. – 195 p. ir V., 1997. – 335 p. Dalis teksto išsp.: Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., 1970 Pasakoja apie savo kasinėjimus, Vilniaus Pilies kalno apsaugą, Lietuvių Mokslo draugijos veiklą, kaupiant archeologinius radinius.
Basanavičius J. Bajaro pilis / J. Bs. // Auszra. – 1884, Nr. 10-11, p. 354-357. Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. Bajerburgo pilis prie Veliuonos.
Basanavičius J. Dar kartą apie „Getvingius“ // Varpas. – 1899, Nr. 4, p. 70. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 12 (4). Apie jotvingius.
Basanavičius J. Dar kartą apie įsteigimą „mokslo“ draugijos // Vilniaus žinios. – 1905, birž. 24 (liep. 7). Pakartoja „Varpe“ 1902, p.43 skelbtą draugijos projektą, kurio §10 ir 11 skirti archeologijai.
Basanavičius J. Dar kartą apie Rambyną // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1903, Nr. 12.
Basanavičius J. Daugiau tikrumo mūsų scenoje ir kostiumuose // Viltis. – 1909, saus. 30 (vas. 12), p. 3. Lietuvių kunigaikščių drabužius XIV a. pab.
Basanavičius J. Dėliai žynio Ilgio // Lietuvių tauta. – 1923, kn. 3, d. 2, p. 351-353. – Tas pat: Ramuva (V.). – 1997, sąs. 3, p. 20-21.
Basanavičius J. Dėliai žynio Ilgio // Ramuva. – 1997, sąs. 3, p. 20-21. – Perspausdinta iš: Lietuvių tauta (V.). – 1923, kn. 3, d. 2, p. 351-353
Basanavičius J. Etnologiškos smulkmenos / Basanavitius J. – Tilžėje, 1893, – 32 p. Rec.: Jablonskis J. / Kaz. Obelaitis. // Varpas. – 1894, Nr. 2, p. 29-32. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 10 (2); Jablonskis J. Rinktiniai raštai. – V., 1957. – T. 1, p. 43-56.
Basanavičius J. Gelgaudiškio inteligentams! // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 3 (16), p. 1. Kviečia ieškoti Bajerburgo pilyje buvusio akmens su įrašu.
Basanavičius J. Gentaras/ J. Birštonas // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1892, Nr. 3.
Basanavičius J. Isz priežasties atradimo Lietuvoje „raszyto akmens“ / D-ras J. Bs. // Auszra. – 1885, Nr. 12, p. 377-387; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Apie Alksnėnų (prie Kalvarijos) akmenį, skelbtą “Aušros” Nr. 6 korespondencijoje iš Kalvarijos.
Basanavičius J. Iš krikščionybės santykių su senobės lietuvių kultūra // Viltis. – 1912, gruod. 5 (18).
Basanavičius J. Iš musun praeigos. II. Žinės apie pirmus Lietuvos gyventojus // Auszra. – 1885, Nr. 4/5, p. 105-111; Nr. 7-8, p. 179-184; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7.
Basanavičius J. Lapelis iš senovės lietuvių kultūros istorijos // Lietuvių tauta. – 1919, kn. 2, p. 598-601. Apie žalvario apdirbimą senovės Lietuvoje.
Basanavičius J. Lietuvių kalba archaiologijos ir etnografijos šviesoje // Lietuvių tauta. – 1923, kn. 3, d. 2, p. 266-274.
Basanavičius J. Lietuvių Mokslo Draugija 1908-9 metais // Viltis. – 1909, liep. 19 (rugpj. 1), p. 1. Apie J. Basanavičiaus ir V. Nagevičiaus kasinėjimus; apie atsitiktinius radinius.
Basanavičius J. Lietuvių Mokslo Draugijos dešimties metų apyskaita // Lietuvos aidas. – 1917, lapkr. 6, p. 2. Apie muziejų ir jo archeologijos rinkinius.
Basanavičius J. Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija, 1851-1922. – V., 1997. – 335 p. – Persp. (žr. įr. Nr. 4050)
Basanavičius J. Prie „Kirminų kalno“ archeologijos // Vilniaus žinios. – 1905, spal. 29 (lapkr. 11), p. 4. Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinynas ir V. Nagevičiaus išvadų kritika – kasinėtos lietuvių kapinės, o ne mūšio laukas.
Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., Vaga, 1970. – 1037 p. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 16-51 P. 46-48 – “Iš autobiografijos”; p. 55-101 – “Apie senovės Lietuvos pilis”; p. 124-125 – “Lietuvių kryžiai archeologijos šviesoje”; p. 272-375 – “Apie vėles bei nekrokultą senovės lietuvių”; p. 577-616 – “Iš senovės lietuvių mitologijos”.
Basanavičius J. Über die Bestimung der Schafschere im litauischen Gräbern // Corespondenzblatt der Deutschen Gesellschaft für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (München). – 1888, t. 19, Nr. 1, p. 1-4. Apie Giltinę.
Baškys V. Ar bus atstatyta Klaipėdos piliavietė // Atgimimas. – 1998, birž. 19, p. 11 Klaipėdos pilis ir miestas
Baškys V. Kelias į Salduvės kalną // Voruta. – 1995, Nr. 34/35, p. 1, 2 Salduvės (Šiauliai) piliakalnis.
Batūra R. Atradimai Vilniaus pilyje // Literatūra ir menas. – 1978, Nr. 40, p. 12 Arsenalo teritorijos tyrinėjimai.
Batūra R. Birštono pilies problemos // Tiesa. – 1968, geg. 22
Batūra R. Drūkšių pilis // Gaidės ir Rimšės apylinkės. – V., 1969. – P. 24-29 Drūkšiai (Brėslaujos raj.).
Batūra R. Dubingių pilis // Dubingiai. – V., 1971. – P. 39-49
Batūra R. Heroika prie žilojo Nemuno // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 3, p. 22-23 Nemuno pakrančių pilių lokalizavimas.
Batūra R. Ir menui, ir mokslui // Tiesa. – 1977, spal. 29 Apie miestų keramikos rinkinius.
Batūra R. Kreivasis kalnas Vilniuje (Trečioji Vilniaus pilis). – Alytus, 1971. – 4 p. – Lygiagr. tekstas rusų k
Batūra R. Kultūros istorija, paminklai ir mes // Tarybinis studentas. – 1987, gruod. 18, p. 3 Šiaulių rajono piliakalniai.
Batūra R. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys Vytauto Didžiojo epochoje // Vytautas Didysis ir Lietuva. – V., 1997. – P. 32-35
Batūra R. Lietuvos pilys // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 4, p. 7-11
Batūra R. Linkmenų pilis ir krašto gynyba XIII-XV a. // Ignalinos kraštas. – V., 1966. – P. 34-42 Ginučių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Batūra R. Medvėgalis // Lietuvos pionierius. – 1961, kovo 25 Piliakalnis, Šilalės raj.
Batūra R. Merkinės pilis // Merkinė. – V., 1970. –P. 28-35
Batūra R. Nauji duomenys apie senąjį Vilnių // Vakarinės naujienos. – 1963, bal. 16 Vilniaus pilis.
Batūra R. Nuo kirvio iki raketos // Moksleivis. – 1966, Nr. 8, p. 26-27 Apie senovės ginklus.
Batūra R. Senasis Seredžius // Lietuvos pionierius. – 1961, saus. 7 Apie piliakalnį, Jurbarko raj.
Batūra R. Seniausioji Lietuvos sostinė // Jaunimo gretos. – 1966, Nr. 9, p. 14-15 Vilnius.
Batūra R. Sukurkime tautos memorialą // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 48, p. 10 Vilniaus Kreivosios pilies teritorijoje.
Batūra R. Šiauliai ir Šiaulių žemė karo su Ordinu verpetuose // Raudonoji vėliava. – 1983, rugs. 15-17
Batūra R. Šiaulių žemė kare su kryžiuočiais // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 10, p. 22-24
Batūra R. Tegu prabyla Vilniaus kalnai // Literatūra ir menas. – 1968, Nr. 9, p. 5 Dėl Kreivosios pilies vietos.
Batūra R. Teodoras Narbutas // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 9, p. 15-16, 33
Batūra R. Užpalių pilis // Kraštotyra. – V., 1966. – P. 61-67 Šeimyniškių (Utenos raj.) piliakalnis.
Batūra R. Varėnos pilis // Komjaunimo tiesa. – 1968, birž. 15 Girežerio piliakalnis.
Batūra R. Vienas reikšmingiausių Europoje // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 9, p. 5 Vilniaus pilys.
Batūra R. Vietovardžiai – svarbūs praeities liudytojai // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. – 1969, Nr. 8, p. 5-6
Batūra R. Vilniaus Aukštutinė pilis. – V., 1964. – Bukletas liet., lenkų, rusų, anglų ir vok. kalbomis Vilniaus pilis.
Batūra R. Vilniaus pilis (tyrinėjimai, problemos) // “Vilniaus pilys naujausių mokslinių tyrinėjimų šviesoje”: Mokslinės konferencijos tezės (1983 m. gruodž. 20 d.). – V., 1983. – P. 3-9 Vilniaus pilis.
Batūra R. Vilniaus pilys // Vienybė (Akmenė). – 1972, rugpj. 5
Batūra R. XIV a. Vilniaus miesto gynybiniai įtvirtinimai // Statyba ir architektūra. – 1964, liepa, p. 13-15
Batūra Š. Archeologinėje ekspedicijoje // Lietuvos pionierius. – 1975, spal.1 Muoriškių (Biržų raj.) pilkapiai
Baubinas R. Kur gyveno sėliai? // Nauja vaga (Ignalina). – 1992, birž. 6
Baublienė M., Vanagienė E. Plunksna iš slankos sparno // Literatūra ir menas. – 1970, Nr. 49, p. 6 Apie E. Talmantą, archeologinės keramikos gamybos tyrinėtoją.
Baublys A. Archeologiniai tyrimai Biržuose, J.Janonio a. rytinėje dalyje 1990 ir 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 9-10
Baublys A. Archeologų konferencija Biržuose // Biržiečių žodis. – 1992, geg. 13, p. 4
Baublys A. Biržų, Rotušės g. 28, archeologiniai tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 10-11
Baublys K. Rasta daug senų pinigų // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 11, p. 7 Žygaičiai (Tauragės raj.).
Baubonis Z. Kūlgrindų, medgrindų ir žemgrindų klausimu // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 47-53
Baubonis Z. Pilaitės piliakalnio teritorijos žvalgymas // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 197 Vilnius.
Baubonis Z. Povandeniniai žvalgomieji tyrinėjimai Trakuose, Galvės ežere // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 257-258
Baubonis Z. Septynioliktojo amžiaus lobis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1982, birž. 1
Baubonis Z. Spėjamo Turbinavos (Bažavalės) kapinyno 1995 m. žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 285-286 Raseinių raj.
Baubonis Z., Dakanis B. Krūminių kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 232-234. Varėnos raj.
Baubonis Z., Dakanis B. Mačiūkių senkapių žvalgomieji tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 234-235. Plungės raj. (?).
Baubonis Z., Dakanis B. Maneičių piliakalnio gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 55-56. Utenos raj.
Baubonis Z., Dakanis B. Miškiškių (Aktapolio) pilkapyno žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 129-130. Molėtų raj.
Baubonis Z., Dakanis B. Nausodžio (Mardosų) kapinyno tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 181-183 Nausodžio (Plungės raj.) kapinynas.
Baubonis Z., Dakanis B. Plungės rajono kapinynų žvalgomieji tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 445-447 P. 445 – Vaištarų pilkapiai, p. 446 – Kepurėnų kapinynas, p. 446-447 – Dovainių kapinynas, p. 447 – Laumalenkų kapinynas.
Baubonis Z., Dakanis B. Radviliškio rajono piliakalnių ir gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 56-61 P. 56-59 – Pakalniškių piliakalnis, p. 59-61 – Raginėnų piliakalnio gyvenvietė.
Baubonis Z., Dakanis B. Raginėnų 3-iojo pilkapyno tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 131-135
Baubonis Z., Dakanis B. Vilkiautinio pilkapynų ir gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 135-138 Varėnos raj.
Bauer A. Semgallen und Upmale in frühgeschichtlicher Zeit // Baltische Lande. – Leipzig, 1939. – T. 1, p. 307-309
Baužytė J. Maišiagalos piliakalnis – Algirdo kapas? // Tiesa. – 1992, bal. 18, p. 7
Bazevičius B. Ugnis ir jos simbolis // Švyturys. – 1959, Nr. 15, p. 6
Beardamas rado didelį lobį //Garsas (Brooklyn). – 1937, Nr. 41, p. 1 Kreivenių (Kupiškio raj.) monetų lobis.
Bebre V. Ornamentēto dzeramo ragu atradumi Latvijā 8.-12. gs. // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1996, t. 18, p. 43-48
Becekavičienė E. Kur pilys tarp ežerų // Jaunimo gretos. – 1970, Nr. 2, p. 22-23 Trakų pilys.
Beck W. Criteria for amber trade: the evidence in the eastern European Neolithic // Journal of Baltic Studies (Brooklyn). – 1985, t. 16, p. 200-209
Beck W. The role of the scientist: the amber trade, the chemical analysis of amber and the determination of the Baltic provenience // Journal of Baltic Studies (Brooklyn). – 1985, t. 16, p. 191-199
Becker J. Des Claudius Ptolomäus Germaniakarte in der frühgeschichtlichen Forschung // Geographische Zeitschrift. – 1938, t. 44, p. 220-229 Rašo ir apie aisčius.
Beckherr C. Merkwürdige Steine in Ost- und Westpreussen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1893, t. 30, p. 373-429. P. 377-378 Ventės Rago ir Werden (Šilutės raj.) akmenys; p. 389 apie Rambyno akmenį.
Beckherrn C. Über die Benennungen der ostpreussischen «Burgwälle» und die Pillberge im Samland // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1895, t. 32, p. 353-410. P. 367, 386-7 Vartuliškių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Beckmann B. Die baltischen Metallnadeln der römischen Kaiserzeit // Saalburg Jahrbuch (Berlin; NewYork). – 1969, t. 26, p. 107-119, 19-22 lent. Rec.: Michelbertas M. Lietuvos archeologijos klausimai “Saalburg Jahrbuch” leidinyje // LIM 1976 metai. – V., 1977. – P. 119-121.
Beckmann Chr. Metallfingerringe der römischen Kaiserzeit in freien Germania // Saalburg Jahrbuch (Berlin; NewYork). – 1969, t. 26, p. 5-106, 18 lent Rec.: Michelbertas M. Lietuvos archeologijos klausimai “Saalburg Jahrbuch” leidinyje // LIM 1976 metai. – V., 1977. – P. 120-121.
Będą wycięte drzewa na Górze Zamkowej // Słowo. – 1938, saus. 6, p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Bedarbis rado Vytauto Didžiojo laikų pinigų // Lietuvos aidas. – 1936, saus. 18 (Nr. 26), p. 4 Šančiuose (Kaune), Nemuno krante.
Bednarczuk A. Reliktowe formy ubioru Bałtów // Lud (Wrocław; Poznań). – 1982, t. 66, p. 179-191
Bednarczuk L. Etnolingvistiniai santykiai priešistorinėje Šiaurės-Rytų Europoje // Baltistica (V.). – 1977, II priedas, p. 7-14
Beerbohm E. Nachricht von heidnischen Gräbern auf der Kuhrischen Nehrung // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1896, sąs. 20, p.117-122. Persp. iš: Preussische Provinzial-Blatter. – 1833.
Beerbohm W. Nachricht von heidnischen Gräbern auf der Kurischen Nehrung // Preußisiche Provinziel-Blätter (Königsberg). – 1833, t. 9, p. 84-89. – Tas pat: Sitzungsberichte der Altertums Ges ellschaft Prussia (Königsberg). – 1896. – sąs. 20, p. 117-122.
Bei den Schatzengräber auf dem Rombinus // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 24, priedas, p. 1-2 Lobio paieškos prie Rambyno.
Beinoraitė E. Ar yra Lietuvoje archeologinių paminklų? // Šaltinis (Panevėžys). – 1995, Nr. 4/5, p. 42-44 Pakruojo, Panevėžio ir Pasvalio rajonų alkvietės, apeiginiai akmenys.
Beišytė I. Žodis Dauglaukio skalviams // Gimtinė. – 1998, Nr. 9, p. 4 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Beitnaras V. Ieškantys senovės // Švyturys (Kretinga). – 1979, liep. 26 Imbarės piliakalnis.
Beyer K. Album wystawy starżytności i przedmiotów sztuki.– Warszawa, 1856. Pristatomi ir radiniai iš Lietuvos.
Bekasinėjant miestą // Viltis. – 1912, birž. 24 (liep. 7).
Bekešo kalno paslaptis // Lietuviai. – 1943, Nr. 20, p. 3
Bėkšta A. Rentgeno spinduliai archeologijoje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 213-216
Beleckas J. K. Daugiau meilės ir rūpesčio Trakų piliai // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 15 (Nr. 280), p. 7 Trakų salos pilis.
Beleckas J. K. Panevėžio muziejuje archeologiniai pinigai skaitomi centneriais // Lietuvos aidas. – 1938, saus. 29 (Nr. 45), priedas, p. 3
Belgiškų ir ispaniškų monetų lobis // Lenino priesakai (Nemenčinė). – 1959, gruod. 19 Joniškio rajono “Vienybės” kolūkis – Bandoriai ?
Bemotas A., Skučienė A., Vedrickienė L. Nesudėtinga lokalinės elektrolizės įranga archeologiniams metalo radiniams valyti // Lietuvos dailės muziejus: Metraštis. – V., 1998. – Kn. 2, p. 334-336
Bendoraitis G. Istorines vertybes – ateinančioms kartoms // Draugas (Šakiai). – 1977, spal. 11 Palankinės (Šakių raj.) kapinynas.
Bendoravičius A. Kernavė – Lietuvos istorinė šventovė // Rytas. – 1931, vas. 4, p. 5
Beniševičius N. Kauno istorinės vietos // Diena. – 1929, Nr. 31, p. 3 Kauno Pajiesio piliakalnis (Napaleono kalnas).
Berčiūnai – istorinis kurortas // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 24 (Nr. 379), p. 5 Berčiūnų (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Berdysz z XVII wieku znaleziono za Wołokumpią // Kurjer Wileński. – 1938, lapkr. 9, p. 4 Minimas prie Valakampių (Vilnius) esąs Piliakalnio kaimelis.
Beresnevičius G. Baltų religijos reformos ir jų iniciatoriai // Naujasis židinys. – 1991, Nr. 4, p. 9-22 Apie Videvutį, Brutenį, Šventaragį.
Beresnevičius G. Baltų religinės reformos. – V., 1995. – 221 p. Rec.: Repšienė R. Kas buvo pasakojama apie tai, kas įvyko // Metai. – 1996, Nr. 2, p. 109-114. Šimėnas V. Kas iš tikrųjų buvo // Metai. – 1996, Nr. 6, p. 147-149. Vėlius N. // Naujasis židinys. – 1995, Nr. 11, p. 886-887.
Beresnevičius G. Dausos: Pomirtinio gyvenimo samprata lietuvių pasaulėžiūroje. – V., 1990. – 214 p. Rec.: Usačiovaitė E. Protėvių takais į amžinybę // Lietuvos aidas. – 1991, rugs. 4, p. 5. Vaiškūnas J. Dausų beieškant // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 5, p. 30-31.
Beresnevičius G. Kosmosas ir šventvietės lietuvių ir prūsų religijose // Darbai ir dienos. – 1998, t. 6(15), p. 10-50. P. 13-17 – apie piliakalnius.
Beresnevičius G. Kriviai ir druidai // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 9, p. 5
Beresnevičius G. Lietuvos krikšto mįslės: Lietuvių žyniai: ar jie buvo ir kur dingo po krikšto? // Šiaurės Atėnai. – 1997, gruod. 6, 13, 20
Beresnevičius G. Pasaulio sukūrimas senovės lietuvių religijoje // Naujasis židinys. – 1991, Nr. 1, p. 8-17
Beresnevičius G. Prūsų pagonybės reforma. Videvutis ir Brutenis // Sietynas. – 1989, Nr. 5, p. 72-93
Beresnevičius G. Senosios religijos mįslės: “Zuikių dievas”: realijos ar nesupratimas // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 3, p. 5
Beresnevičius G. Senosios religijos mįslės: Augurai Kuršiuose? Paukščiai ir būrimas iš jų // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 1, p. 1
Beresnevičius G. Senosios religijos mįslės: Mergaičių žudymas Prūsijoje // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 4, p. 5
Beresnevičius G. Senosios religijos mįslės: Slotrazis, Szlotrazys. Vanta // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 2, p. 5
Beresnevičius G. Simboliai – sustingę ir judantys // Krantai. – 1991, kovas, p. 2-9 Apie archeologinių dirbinių ornamentikos mitologinę prasmę.
Beresnevičius G. Žaibuojantis kryžius // Šiaurės Atėnai. – 1994, saus. 21, p. 5 Perkūno simbolis.
Beresnevičius G. Žemaičiai senovės baltų religiniame kontekste // Žemaičių žemė. – 1998, Nr. 1, p. 8-11
Beresnevičius G. Žyniai ir valdovai. Du baltų visuomenės sąjungos modeliai legendinėje tradicijoje // Naujasis židinys. – 1991, Nr. 6, p. 17-21
Beresnevičius G. Žmonių aukos Lietuvoje // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 6, p. 5; Nr. 7, p. 5
Berga T. Saliekami svariņi Latvijā (10.-13. gs.) // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1996, t. 18, p. 49-61 Svarstyklių ir svorelių radiniai Latvijoje.
Berga T., Kulakovs V. 8.-14. gadsimta monetu atradumi senprūšu zemes // Latvijas Vestures institūta žurnals (Riga). – 1993, Nr. 2, p. 9-18
Bergas V. Aplankykime Gondingą // Mūsų girios. – 1958, Nr. 1, p. 42 Gandingos (Plungės raj.) piliakalnis.
Bergas V. Jurgaičių piliakalniui priderama pagarba // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1961, bal. 22 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Berkholz G. Über lettisch-litauische Urgeschichte // Baltische Monatschrift (Rīga). – 1886, sąs. 7/8, p. 513-531.
Berlėtaitė V. Senkapiai slepia paslaptis // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1979, rugpj. 2 Kasinėjimai Kėdainių rajone.
Bernota J. Čia bočių gyventa // Draugas (Šakiai). – 1995, geg. 10 Endziulių piliakalnis.
Bernota J. Čia bočių gyventa // Draugas (Šakiai). – 1995, kovo 2, p. 2 Baltrušių piliakalnis.
Bernota J. Čia bočių gyventa // Draugas (Šakiai). – 1995, rugpj. 5, rugs. 9 Pyplių (Kauno raj.) piliakalnis ir Pilėnai.
Bernotaitė A. Ar seniai gyvena žmonės Lietuvoje ? // Švyturys. – 1956, Nr. 16, p. 11
Bernotaitė A. Dzūkijoje apsilankius // Tarybinis balsas (Varėna). – 1959, rugs. 23, 26 Akmens amžiaus gyvenvietės Dubičių ir Marcinkonių apylinkėse.
Bernotaitė A. Kašėtų k. (Varėnos raj.) akmens amžiaus stovyklos // MADA. – 1960, t. 1, p. 49-73
Bernotaitė A. Radiniai Aukštadvaryje // Komjaunimo tiesa. – 1957, rugs. 25 Piliakalnio (Trakų raj.) gyvenvietė.
Bernotaitė A. Rudnios (Varėnos raj.) akmens amžiaus stovyklos //Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). –1959, t. 2, p. 86-102, 346-347
Bernotaitė A. Seniausi žmonių gyvenimo pėdsakai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1958, Nr. 5, p. 28-32
Bernotaitė A. Versminio upelio I (Varėnos raj.) akmens amžiaus stovykla // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1958, t. 1, p. 5-19, 289-290
Bernotas V., Daugudis V., Kudaba Č. Apie kai kurias Joniškio apylinkių įdomybes // Kraštotyra. – V., 1970. – P. 109-118 Pavandenės (Molėtų raj.) piliakalnis.
Bernotienė S., Mažeikienė O., Tautavičienė B. Lietuvos TSR istorijos-etnografijos muziejus. – V., 1970 – 143 p P. 8-31 – apie archeologijos skyriaus ekspoziciją.
Bertašius M. 1994-1995 metais tyrinėti Marvelės degintiniai kapai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 99-101 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Bertašius M. Jėzuitų kvartalo (Perkūno namo skverelio) tyrinėjimai 1997 metais Kaune // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 368-371 Kauno pilis ir miestas
Bertašius M. Kauno proistorę tyrinėjant // Kauno diena. – 1995, geg. 17, p. 17 Kauno pilis ir miestas
Bertašius M. Kauno senamiesčio Jėzuitų kvartalo tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 241-245 Kauno pilis ir miestas
Bertašius M. Kauno senamiesčio pietryčių dalies tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 121-122 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Bertašius M. Kauno vėlyvųjų viduramžių keramika /// Architektūros paminklai. – 1993, t. 13, p. 13-18
Bertašius M. Marvelės degintiniai kapai I // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 56-69
Bertašius M. Marvelės kapinyno radiniai keičia požiūrį į Lietuvos valstybės formavimosi raidą // Kauno diena. – 1996, saus. 31, p. 9 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Bertašius M. Marvelės kapinyno VIII-XII a. kapų tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V 1998. – P. 184-187
Bertašius M. Marvelės žirgų kapai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. Vilnius, 1994 m. kovo 30 d. – V., 1995. – P. 35-37 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Bertašius M. Tyrimai Kaune Vilniaus gatvėje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 122-124 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Bertašius M. Tyrimai Kėdainiuose (Didžioji g. Nr. 13 ir 15) // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 227-230 Kėdainiai
Bertašius M. Tyrimai šv. Gertrūdos bažnyčioje Kaune // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 211-212 Kauno pilis ir miestas
Bertašius M. Tyrinėjimai Kaune, buvusio jėzuitų vienuolyno teritorijoje // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 127-128 Kauno senamiestis
Bertašius M. Vėlyvojo geležies amžiaus kapai Marvelės kapinyne // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 128-132
Bertašius M. Vidurio Lietuva VIII-XII amžiais: Daktaro disert. santrauka. – V., 1998. – 26 p.
Bertašius M. Vidurio Lietuva: Rytų prekybos kelio beieškant // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 11-17
Bertašius M. Ženklas provincijai? // Kauno diena. – 1996, gruod. 14, p. 21-22 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Bertašius M. Žirgų kapai – vienas Kauno proistorės klausimas ? // Kauno istorijos metraštis. – K., 1998. – P. 12-16
Bertašius M., Balčius D. Kėdainių buvusio karmelitų vienuolyno tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 14-16
Bertašius M., Daugnora L. Kauno apylinkių žirgai // Veterinarija ir zootechnika (K.). – 1997, t. 4, p. 7-15
Bertašius M., Žalnierius A. Kauno senamiesčio 15-ojo kvartalo žvalgomieji archeologiniai tyrimai // Architektūros paminklai. –1988, t. 11, p. 11-19 Kauno senamiestis
Berteškaitė D. Iš Tado Daugirdo gyvenimo (1852-1919) // Kraštotyra. – V., 1989. – Kn. 23, p. 82-85
Berteškaitė D. T. Daugirdo išvaikščiotais takais // Naujas rytas (Raseiniai). – 1977, liep. 9
Bertuleit H. Das Religionswesen der alten Preussen mit litauisch-lettischen Parallelen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1924, t. 25, p. 9-29. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 211-229.
Berulis S. Įmovinis ietigalis su užbarzdomis iš Pakovarniškės kaimo // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 93 Pakovarniškės (Vilniaus raj.).
Berulis S. Zapyškio senamiesčio tyrinėjimai 1990 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 11-14
Berulis S. Žvejybinė blizgė iš Zapyškio senamiesčio // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 5, p. 38 1990 m. radinys, Kauno raj.
Beržanskytė R. Kartu su archeologais // Kibirkštis (Plungė). – 1986, rugpj. 7, p. 4 Godelių kapinynas.
Bešėnienė D. Gajūnų (Biržų raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 116-118
Bezzenberger A. Accesionen des Prussia-Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1895, sąs. 19, p. 235-273. P. 235-246 Kuršių nerijos radiniai; p. 246 Mišeikių (Klaipėdos raj.) pilkapių radiniai; p. 250 Aukštakiemio (Klaipėdos raj.) radiniai; p. 250 Vėžaičių (Šilutė) radiniai; p. 251-252 Kuršių nerijos vėlyvi radiniai.
Bezzenberger A. Analysen vorgeschichtlicher Bronzen Ostpreussens. – Königsberg, 1904. –108 p. Rec.: Götze A. // Korespondenz-Blatt der Gesellschaft der deutchen Geschichte und Altertums Vereine (Berlin). – 1905, p. 129.
Bezzenberger A. Bericht über prähistorische Kultur in Litauen // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1893, t. 3, p. 548-557.
Bezzenberger A. Bronzezeitliche Beziehungen Ostpreussens zum Kaukazus // Труды ХУ Археологического съезда в Новгороде. – Новгород, 1914. – Т. 1. – Straipsnis minimas „Švietimo darbe“ (1921 m., Nr. 5/6, p. 89).
Bezzenberger A. Das Gräberfeld bei Schernen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892, sąs.17, p. 141-168. Šernai (Klaipėdos raj.).
Bezzenberger A. Das Schlossberg im Augstumaller Moor // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892, sąs. 17, p. 40-43. Aukštumalų (Šilutės raj.) piliakalnis.
Bezzenberger A. Die ältere und die jüngere Steinzeit in Ostpreussen // Mannus (Würzburg). – 1911. II. Ergänzungsband, p. 39-40.
Bezzenberger A. Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner. – Stuttgart, 1889. – 139 p. Rec.: Jentsch A. // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1890, t. 27, p. 157-161. Stieda L. Letten und Preussen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1890, p. 39-43. P. 82-93 archeologinė Kuršių nerijos apžvalga.
Bezzenberger A. Die litauisch-preusische Grenze // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). –1882, t. 19, p. 651-655. Kalbiniais duomenimis apibrėžiamos ribos.
Bezzenberger A. Die Schanze von G. Pillkallen, Kr. Ragnit // Sitzungsberichte derAltertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 205-205. Piliakalnis prie Šešupės (Ragainės a.).
Bezzenberger A. Die Schanzen bei Piktaszen, Dwielen, Deegeln, Kr. Memel, und ein zerstörtes Gräberfeld bei Dwielen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, p. 184-191. Dieglių, Dvylių ir Piktožių (Klaipėdos raj.) pylimai ir Dvylių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Bezzenberger A. Einige Ostpreussische Hügelgräber // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892/1893, sąs. 18, p. 76-88. P. 82-85 Mišeikių pilkapiai; p. 76-82 Hemanlöhen (Šilutės raj.) pilkapiai.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Pangessen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 149-156, 1 lent. Pangesų-Pleškučių kapinynas (Klaipėdos raj.).
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Baiten, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 133-135.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Barsduhnen, Kr. Heydekrug // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 112-118. Barzdūnai (prie Šilutės).
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Bendiglauken, Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 138-148, 203. Bendiglaukių kapinynas prie Tilžės.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Greyszönen, Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 135-152. Greižėnai (Tauragės raj.).
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Rubocken, Kr. Heydekrug // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 148-193. Rubokų (Šilutės raj.) kapinynas.
Bezzenberger A. Gräberfeld von Lumpönen, Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 130-147. Lumpėnų (Šilutės raj.) kapinynas.
Bezzenberger A. Hügelgrab bei Eglischken, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 86-87. Egliškės (Kretingos raj.).
Bezzenberger A. Hügelgrab bei Schlaszen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 81-85. Šlažių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Bezzenberger A. Hügelgräber bei Dt. Krottingen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 39-41. Kretingalės (Klaipėdos raj.) pilkapiai.
Bezzenberger A. Ostpreussische Grenzbeziehungen // Mannus (Würzburg). – 1910, I. Ergänzungsband: Bericht über die I. Hauptversammlung zu Hannower, 6. bis 9. August 1909. p. 72-75.
Bezzenberger A. Späte Gräber bei Kl. Grabuppen, Kr. Heydekrug // Sitzunsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, p. 208-209. Grabupėlių (Šilutės raj.) kapinynas.
Bezzenberger A. Über die Verbreitung einige Ortsnamen in Ostpreussen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1883, t. 20, p. 123-128. Dėl kalbiniais duomenimis apibrėžtų lietuvių ir prūsų gyventos teritorijos ribų.
Bezzenberger A. Über einen bei Lankuppen, Kr. Memel, gemachten steinzeitlichen Fund // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 325-326. Lankupiai (Šilutės raj.).
Bezzenberger A. Über Zahlen- und Buchstabenähnliche Zeichen an vorgeschichtlichen Fundstücke // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 277-278.
Bezzenberger A. Vorgeschichtliche Gewichte des Prussia Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 270-277. Rec.: Kemke H. // Centalblatt für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (Jena). – 1900, sąs. 5, p. 300-301.
Bezzenberger A., Peiser F. E. Die Bronzefigur von Schernen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 424-444. Šernai (Klaipėdos raj.).
Bezzenberger, Adalbert // Encyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 118
Bicka J. Gynėsi pilys nuo priešo nuožmaus // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1973, saus. 13
Bicka J. Istorinėmis vietomis // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1973, rugpj. 4 Panemunės pilies, Rambynas.
Bicka J. Iš Tauragės miesto ir apylinkių istorijos // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1975, saus. 16
Bicka J. Kalvom ir kloniais // Komunistinis rytojus (Šilutė). – 1974, rugs. 10 Padavimai apie Šilutės rajono piliakalnius.
Bicka J. Tauralaukių akmuo // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1971, liep. 6
Bicka J., Tumosas F. 50 gražiausių Mažosios Lietuvos padavimų. – Lauksargiai, 1939. – 158 p Rec.: Balčiūnas J. Mūsų pajūris žmonių padavimuose // Kardas. – 1939, Nr. 17, virš. J. Vals. // Trimitas. – 1939, Nr. 23, p. 553. Lazauskas J. // Tautos mokykla. – 1939, Nr. 13, p. 314. M. Z-kas // Naujoji romuva. – 1940, Nr. 8, p. 167. Vykintas S. // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 15 (Nr. 373), Kultūros priedas, p. 2.
Bičiūnas V. Gedimino pilis // Mūsų Vilnius. – 1932, Nr. 10, p. 219-220; Nr. 11, p. 243 Vilniaus pilis, karalių kapai Vilniaus Katedroje.
Bičiūnas V. Globokime senienas / P. Daugis // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 19, p. 21 Paminklų apsauga.
Bičiūnas V. Kaunas 1030-1930. – K., 1930. – 256 p
Bičiūnas V. Maišiogala // Trimitas. – 1940, Nr. 25, p. 624 Apie piliakalnį.
Bičiūnas V. Senasis Kaunas // Lietuva. – 1925, rugpj. 19, p. 2-5; rugpj. 20, p. 2-3 Kauno pilis
Bičiūnas V. Tadas Narbutas – mūsų garbingos praeities kėlėjas // Mūsų rytojus. – 1934, rugs. 18, p. 6
Bičiūnas V. Žuvę Lietuvos miestai // Bangos. – 1932, Nr. 48, p. 1235 Apie piliakalnius.
Bielenstein A. Bemerkungen zum Bericht über Racken // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1868, p. 41, 47.
Bielenstein A. Die Grenzen des lettischen Volksstammes und lettischen Sprache in der Gegenwart und im 13. Jahrhundert. Ein Beitrag zur Ethnologischen Geographie und Geschichte Russlands. Mit einem Atlas von 7 Blättern. – St. Petersbourg, 1892. – 16, 548 p., 7 žemėl. Rec.: Bezzenberger A. Bemerkungen zu dem Werke von A.Bielensteins // Bulletin de l’Academie des Scient de St.Petersbourg. Nouvelles serie IV. – 1895, p. 467-508.
Bielenstein A. Eine Expedition nach Rackten und Sagare // Rigasche Zeitung. – 1884, Nr. 155. Žagarės piliakalnis.
Bielenstein A. Le village d’Apoule (Opoule) dans le gouvernement de Kowno et la ville finnoise Apulia (853) // Труды IX археологического с’езда в Вильне 1893. – М., 1895. – Т. 1, c. 62-80. Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Bielenstein A. Rimberts Apulia. Beantwortung einer Frage für den archäologischen Congres zu Wilna 1893 // Magazin der Lettischen literarischen Gesellschaft (Riga). – 1894, t. 19, p. 1-31. Apuolė (Skuodo raj.).
Bielenstein A. Über die Lage alten Semgallenburg Sidobre // Magazin der lettischen-literarischen Gesellschaft (Riga). – 1883, t. 1, d. 1, p. 118-119. Sidabrė (Joniškio raj.).
Bielenstein A. Über Expedition nach Rakten und Sagare und über Burgberge an der Düna zwischen Stockmanshof und Friedrichstadt // Magazin Lettischen literarischen Geselschaft (Rīga). – 1885, t. 17, d. 2, p. 291-292. Žagarės piliakalniai.
Bielenstein A. Wo lag Rimberts Apulia? // Rigasche Zeitung. – 1886, Nr. 20. Apuolės piliakalnis (Skuodo raj. ).
Bieliauskas S. Apie Šiaulių “Aušros” muziejaus monetų lobius // Šiaulių kraštas. – 1998, rugpj. 13, p. 11
Bieliauskas S. Šiaulių “Aušros” muziejaus monetų lobiai // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 14-16 Medginų ir Puikių (Joniškio raj.), Laugiriškių ir Užvenčio (Kelmės raj.), Bandorių (Joniškio raj.), Dočkų, Girkantų, Leilėnų, Lukošaičių, Padvaiskių (Šiaulių raj.) ir Šiaulių miesto lobiai.
Bielinis J. Istorijos ir kultūros paminklai– visos liaudies turtas // Tiesa. – 1977, gruod. 24 Kultūros ministro kalba LTSR Aukščiausioje Taryboje.
Bielskis G. Ant kaklo… kirvelis // Širvinta (Širvintos). – 1990, rugs. 4 Tyrimai Kernavėje
Bielskis G. Skandinavams Kernavės istorija suprantamesnė nei mums // Širvinta. – 1993, spal. 9
Bielskytė V. Grumtynės su laiku // Tiesa. – 1966, rugs. 17, p. 4 V. Urbanavičiaus darbai plastinės rekonstrukcijos srityje.
Bielskytė V. Sprogimo aidas po… 300 metų // Tiesa. – 1990, spal. 20, p. 6 Biržų pilis.
Bierbaum. Nauji kasinėjimai pas Rudaminius // Dabartis. – 1918, spal. 2. Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnio kasinėjimai.
Biezais H. Baltische Religion. – Stuttgart, 1975. – 76 p. – Atsp. iš: Ström A., Biezais H. Germanische und Baltische Religion. – Stuttgart, 1975. – P. 309-384
Biezais H. Die Gottesgestalt der lettischen Volksreligion. – Uppsala, 1961. – 267 p Rec.: Gimbutienė M. “Dievas” senojoje baltų religijoje // Metmenys (Chicago). – 1963, kn. 7, p. 78-86.
Biezais H. Die Relligionsquellen der Baltischen Völker und die Ergebnisse der bisherigen Forschungen. – Uppsala, 1954
Biezais H. Dzieje badań nad religią Bałtów // Euchemer – Przegląd religioznawczy (Warszawa). – 1976, Nr. 1, p. 19-35
Bikauskaitė D. Senoji miesto širdis interesų voratinklyje: Piliavietės lobiai // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1998, spal. 31, p. 14-15 Klaipėdos pilis ir miestas
Bikulčienė I. Piliakalnio šeimininkas // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1988, liep. 19, p. 4 Apie Poteronių piliakalnį prižiūrintį J. Vasiliauską.
Bikulčius R. Sėliai // Utenis. – 1995, bal. 29, p. 2; geg. 6, p. 5
Bikulicz W. Zapomniany grób // Czerwony sztandar. – 1967, liep. 20 Z. Sierakausko kapas esąs ant Vilniaus Pilies kalno.
Bikuličius J. Piliakalnis / Bivainės Driskis // Zarasų kraštas. – 1937, Nr. 14, p. 4 Piliakalnio (Zarasų raj., buv. Imbrado v.) vienkiemis.
Bikuličius V. Senos fotografijos pėdsakais // Mokslas ir gyvenimas. –1968, Nr. 6, p. 56 Z. Sierakausko ir kitų sukilėlių kapai esą Vilniuje, Pilies kalne.
Biniakonis. Svarbu senovės tyrinėtojams // Viltis. – 1908, rugs. 8 (21), p. 3. Šalčininkų dvare kasant žvyrą randama senienų.
Binkis D. Prosenelių palaikams 1500 metų // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1969, rugpj. 5 Riklikų (Anykščių raj.) pilkapiai.
Binkis K. Mažoji Lietuva // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 13, p. 200-201; Nr. 15, p. 232; Nr. 16, p. 250-251; Nr. 17, p. 263-264 Nr. 16 – yra skyrelis “Ką sako archeologija.”
Binkis K. Mūsų kultūros lopšys // Šviesos keliai. – 1934, Nr. 5, p. 258-262
Birgelis S. Baltai – slavų šiaurės kaimynai // Aušra (Punskas). – 1990, Nr. 8, p. 17-19 Paroda Varšuvoje.
Birkner F. Steinzeitliche Funde aus Litauen unter Berücksichtigung gleichzeitiger Funde aus Bayern // Abhandlungen der mathematischen-physikalischen Klasse der Bayrische Akademie der Wisenschaften (München). – 1923, Supplement Bd., p. 235-251.
Birštonas / Svečias // Vilniaus žinios. – 1907, rugs. 16 (29). Birštono ir apylinkų piliakalniai.
Birutės kalnas // Lietuvos aidas. – 1934, birž. 1, p. 6 Palangoje.
Birutės kalnas Palangoje // Lietuva. – 1925, birž. 22, p. 5 Perėmė Lietuvai pagražinti draugija.
Birutės kalno perdavimas Lietuvos Pagražinimo Draugijai // Rytas. – 1925, birž. 23
Birutės kalno perdavimo iškilmės // Lietuva. – 1925, birž. 23, p. 3 Palanga.
Birvėtaitė N. Ekspedicijų kronika // Tiesa. – 1987, lapkr. 4, p. 4 Tyrinėjimai Plateliuose.
Biržai // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 37, p. 536-537; Nr. 38, p. 551. Pilies ir miesto istorija.
Biržai. Biržų muziejus turi Dariaus ir Girėno vežtą laišką // Lietuvos žinios. – 1933, rugs. 6, p. 6 Minimi muziejuje esančius 3 sidabro lydinius iš Vilniaus.
Biržės kalnas // Mūsų rytojus. – 1936, geg. 29, p. 4 Kalniškių (buv. Spakainasties dv., Kelmės raj.) piliakalnis.
Biržiška M. Lietuvos geografija. – V., 1918. – 148 p. – Vėliau dar keli leidimai. P. 5-10 – aisčių giminės; p. 5-19 – akmenys klajūnai; p. 32-34 – piliakalniai; p. 35 – alkakalniai; p. 70 – šventupiai, alkupiai.
Biržiška M., Dielininkaitis P. Auka // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1934. – T. 2, skilt. 152-155.
Biržiška V. Dr. J. Basanavičiaus bibliografija // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 47, p. 374-377 Minimi ir jo archeologiniai straipsniai.
Biržiška V. Krašto pažinimas Lietuvoje ir Rusijoje / Vac. B-ka. // Švietimo darbas. – 1924, Nr. 4, p. 372-373.
Biržiška V. Kryžiuočių keliai į Lietuvą XIV amžiuje: I dalis. Keliai į Žemaičius // Praeitis (K.). – 1930, t. 1, p. 1-63
Biržiška V. Lietuviškų knygų istorijos XVI-XVIII amžiuje bruožai // Baras. – 1925, Nr. 3, p. 60-64; Nr. 4, p. 55-60; Nr. 6, p. 60-65 Nr. 4, p. 55-58 apie tariamą senovės lietuvių raštą.
Biržiška V. Lietuvos praeities liekanos laukuose / V. R-nis. // Trimitas. – 1921, Nr. 28, p. 23-27.
Biržiška V. Mūsų kraštas. Šiauliai / V.R-nis // Trimitas. – 1921, Nr. 32, p. 20-26. Kryžių kalnas ir Salduvė (Šiaulių raj.).
Biržiška V. Ochrona zabytków przeszłości / Rg. // Wiadomości Wileńskie. – 1920, rugs. 26 (Nr. 41).
Biržiška V. Papilės piliakalnis / V.R-nis. // Trimitas. – 1921, Nr. 29, p. 23-26.
Biržiška V. Paskutinioji žemaičių kova / Kap. B. // Karys. – 1922, Nr. 15, p. 174-175. Apie Paršpilį ir Medvėgalį (Šilalės raj.).
Biržiška V. Senovės lietuviai turėjo savo raštą? // Trimitas. – 1929, Nr. 18, p. 291-293
Biržys P. “Skutykla – Muziejus” Radvilišky // Sekmadienis. – 1931, Nr. 15, p. 3 Rinkiniuose yra senov. monetų, 5 akm. kirvius.
Biržų istorinės liekanos / Biržietis // Lietuva. – 1923, geg. 17, p. 3. Biržų pilis.
Biržų m. piliakalnis su kun. Radvilų pilies griuvėsiais bus globojami // Lietuvos aidas. – 1934, lapkr. 15, p. 5
Biržų muziejaus posėdis // Biržų žinios. – 1930, Nr. 36 Apie J. Tiškevičiaus kasinėjimus Biržų pilies teritorijoje.
Biržų muziejus auga / Kalnius // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1930, Nr. 41, p. 5 Minima sidabrinė antkaklė iš Migonių (Pasvalio raj.) lobio.
Biržų pilies apsauga / K. // Lietuva. – 1924, geg. 30, p. 6.
Biržų pilis / Šokių Mėgėjas // Biržų žinios. – 1927, Nr. 20
Biržų pilis // Savaitė. – 1942, Nr. 18, p. 354
Biržulio gyvenvietės; Grigiškių pilkapynas; Jaros neolito gyvenvietės; Jauneikių kapinynas; Kalifatas; Ryšiai su Lietuva; Kretuono pilkapiai; Kulikauskas Pranas. Kulikauskienė Regina; Pagrybio kapinynas; Plinkaigalio kapinynas; Šaukėnų kapinynas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1985. – Papildymai, p. 90, 219, 264, 266, 283, 330, 335, 488, 511, 596
Bitinaitė V. Įdomus archeologinis radinys // Raudonasis artojas (Biržai). – 1959, spal. 8 Biržų mieste rasta keramikos, mūrinių pastatų liekanų.
Bitinaitė V. Iš Biržų pilies istorijos // Raudonasis artojas (Biržai). – 1960, lapkr. 26 Biržų pilis.
Bitner-Wróblevska A. Prusowie przed Świętym Wojciechem // Prusowie: Dzieje i kultura ludu Bałtyjskiego. – Gdańsk, 1997. – P. 12-21
Bitner-Wróblewska A. Between Scania and Samland. From studies of stylistic Links in the Baltic basin during the Early Migration Period // Fornvännen (Stocholm). – 1991, t. 86, p. 225-241 Lankinės segės žvaigždine kojele ir geriamųjų ragų apkalai.
Bitner-Wróblewska A. Cross-Bow brooches from the Eastern Baltic basin in the Early Migration period. The import of ideas or objects? // Contacts across the Baltic Sea during the late Iron Age (5 th – 12 th centuries): Baltic sea conference, Lund, October 25-27, 1991. – Lund, 1992. – P. 27-36
Bitner-Wróblewska A. Elementy bałtyjskie w kulturze wielbarskiej // Kultura wielbarska w młodszym okresie rzymskim. – Lublin, 1989. – T. 2, p. 161-177
Bitner-Wroblewska A. Stražnicy bursztynowego wybrzeža // Gazeta Biskupińska (Biskupin). – 1998, rugs. 19 (Nr. 8), p. 2-3
Bitner-Wróblewska A. Suwalsczyzna w okresie wędrowek ludów: Problem tzw. kultury sudowskiej // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 14
Bitner-Wroblewska A. Suwalszyzna w okresie wędrówek ludów // Ceramika zachodnio bałtyjska od wcrecnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 305-318
Bitner-Wróblewska A. The Southeastern Baltic zone and Scandinavia in the Early Migration period // Barbaricum, 1992. – Warszawa, 1992. – T. 2, p. 245-277 Apie lankines seges žvaigždine kojele, storagales apyrankes, geriamųjų ragų apkalus.
Bitner-Wróblewska A. Z badań nad ceramiką zachodnio-bałtyjską w okresie wędrówek ludów: Problemy tzw. kultury sudowskiej // Barbaricum (Warszawa). – 1994. – T. 3, p. 219-241
Bitner-Wróblewska A. Zachodniobaltyjska osada w Kazimierówce gm. Jeleniowo, woj. Suwalskie // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 17, p. 365-372 Suvalkų vaivadija.
Bitner-Wróblewska A. Zapinki z gwiazdzistą i łopatkowatą nożką z południowo-wschodnych wybrzeży Baltiku // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1990, t. 51, sąs. 1, p. 49-90
Bitner-Wróblewska A., Iwanowska G. Zaryś dziejow osadnictwa ziemi Punskiej w starożytności i wczesnym średniowieczu na tle pojezieria Suwalskiego // Kultura wsi Punskiej: Materiały konferencijne. – Warszawa, 1987. – P. 8-25
Bižuteria sprzed 800 lat // Przyjazń (Warszawa). – 1965, Nr. 36, p. 7 Stakliškių (Trakų raj.) lobis.
Bylekas. Kuršo Neringa // Trimitas. – 1923, Nr. 1, p. 26-30. Akmens amžiaus paminklai (pagal O. Tischlerio ir A. Bezzenbergerio tyrinėjimus).
Bylėkas. Saugokim istorijos liekanas // Trimitas. – 1921, Nr. 46, p. 26-28.
Bylicki T. Wornie // Wiadomości numizmatyczne (Warszawa). – 1975, t. 19, sąs. 4, p. 245 Romos monetų radiniai Varniuose.
Blažinskas J. Piliakalnių liepsnos sąšauka // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, liep. 10 Apie rajono piliakalnius.
Blažys K. Lobio ieškotojo grąžtas // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1969, birž. 28, p. 3 Archeologijos paminklų ardymas.
Blažys K. Šatriją būtina išsaugoti // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1969, rugpj. 14, p. 3
Blažys K., Končius B. Kelionės praturtina // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1969, rugpj. 19, p. 3 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Blėda S. Padėkim Kryžių kalnui // Tiesa. – 1989, rugpj. 12, p. 5 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Blell-Tüngen T. Ein altrussischer Helm von Kowno um 1400 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia. 38. Vereinsjahre (Königsberg). – 1881/1882, p. 53-56.
Blesse E. Die Kuren und ihre sprachliche Stellung im Kreise baltischen Volksstämme // Congressus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae, 19.-23.VIII. 1930. – Rigae, 1931. – P. 293-312
Bliūdžiūtė V. Archeologijos paminklai neprivatizuojami // Švyturys (Kretinga). – 1993, saus. 26, p. 3
Bliujienė A. A Scandinavian style belt buckle from the Užpelkiai burial ground // Fennoscandia Archaeologica (Helsinki). – 1996, t. 13, p. 93-98
Bliujienė A. Alinkos (Raistinės) pilkapiai // Lietuvos archeologija. –1992, t. 8, p. 105-127 Alinka (Trakų raj.).
Bliujienė A. Alinkos (Raistinės) pilkapių tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 47-50 Trakų raj.
Bliujienė A. Alinkos (Raistinės) pilkapyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 41-43 Trakų raj.
Bliujienė A. Alinkos-Raistinės (Trakų raj.) pilkapiai // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 36-37
Bliujienė A. Apskriti kabučiai kuršių kultūroje VIII amžiaus pabaigoje – IX amžiuje // Lituanistica. – 1995, Nr. 1, p. 39-72
Bliujienė A. Apskriti pakabučiai // Ornamentikos raida rytų Lietuvoje: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1994. – P. 3-6
Bliujienė A. Ar kapinėse auginsime daržoves? // Švyturys (Kretinga). – 1989, bal. 18 Apie Užpelkių kapinyną.
Bliujienė A. Archeologai laukia paramos // Švyturys (Kretinga). – 1991, birž. 26, p. 3 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Archeologų radiniai pajūryje // Amžius. – 1992, bal. 25 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Bliujienė A. Archeologų radiniai Užpelkiuose // Švyturys (Kretinga). – 1988, bal. 16 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Archeologų vasaros Rūdaičiuose // Švyturys (Kretinga). – 1994, birž. 29 Užpelkių kapinyno tyrinėjimai.
Bliujienė A. Investigation of the Užpelkiai burial ground // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 16 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Investigations at the Užpelkiai Cemetery // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 277-290. Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Jau antrą vasarą... // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 21, p. 10 Apie Užpelkių kapinyną.
Bliujienė A. Senieji lietuvių papuošalai. – V., 1988. – 32 p. – Lygiagr. tekstas rusų ir vok. k Parodos katalogas.
Bliujienė A. Skandinaviško tipo radinys Užpelkių kapinyne // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 5-12 Užpelkiai (Kretingos raj.).
Bliujienė A. Užpelkių gintariniai papuošalai // Švyturys (Kretinga). – 1993, liep. 21 Užpelkių kapinynas.
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno paslaptys // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1995, rugpj. 4, 10
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrimai 1990 ir 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 73-77 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai // Švyturys (Kretinga). – 1992, birž. 17, p. 3 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1987 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 67-70 Kretingos raj.
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1988 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 74-77 Užpelkiai (Kretingos raj.).
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 132-137 Užpelkiai (Kretingos raj.).
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 102-106 Užpelkiai (Kretingos raj.).
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 187-190 Užpelkiai (Kretingos raj., prie Palangos).
Bliujienė A. VIII – IX a. kuršių moterų papuošalų ornamentika: Daktaro disert. santrauka. – V., 1997. – 48p.
Bliujienė A. VIII a. Lamatos moterų ovalūs kiauraraščiai kabučiai ir jų germaniškos paralelės // Lituanistica. – 1998, Nr. 2, p. 66-86
Bliujienė A. Žemaitijos žemė sklidina paslapčių / Kalbėjosi A. Kukys // Klaipėda. – 1995, rugpj. 19, p. 19. Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Žvalgome, tiriame ir saugome archeologinius paminklus – pažįstame praeitį // Švyturys (Kretinga). – 1995, rugpj. 9, p. 1, 2 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A., Aleksiejūnas V. Užpelkių kapinyno arabiška moneta // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 126 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Bliujienė A., Gleiznienė G. Masių spektrometrijos pritaikymas archeologinio metalo sudėčiai tirti // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 302-307
Bliujienė A., Klimka L. Archeologų radinys pajūrio kapinyne // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 8, p. 11-12 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas. Apeiginis židinys?
Bliujienė A., Petrauskienė J. II-XV a. alavuoti papuošalai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 11, p. 34-35
Bliujus A. Akmenės pilkapynas; Daugų piliakalnis; Eitulionių pilkapynas; Gerulių piliakalniai; Godelių kapinynas; Golubiškių piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 28, 395, 494, 608, 642
Bliujus A. Eitulionių (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 53-56
Bliujus A. Eitulionių pilkapių tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 43-46 Trakų raj.
Bliujus A. Eitulionių pilkapynas // Muziejai ir paminklai (V.). – 1983, sąs. 5, p. 31-40 Trakų raj.
Bliujus A. Saugokime paminklus // Spartuolis (Trakai). – 1978, bal. 8
Bliumas P. Gimtajam kraštui tirti draugijos muziejus // Panevėžys / Red. J. Masilionis. – Chicago, 1963. – P. 278-279 Mini Lepšių, Pajuostės, Pašilių (Panevėžio raj.) kapinynų kasinėjimus. Yra klaidinančių duomenų.
Bliumas P. “Milžinų ten kaulai pūva – verkia jų kapai” // Mūsų kraštas. – 1930, birž. 18. Nr. 6, p. 1 Apie Lepšių (Panevėžio raj.) kapinyną.
Bliumas P. Nuo kada lietuviai gyvena prie Baltijos jūros ? // Karys (Brooklyn). – 1956, Nr. 5, p. 169-170
Blynas M. 1993 metai – karaliaus Mindaugo metai // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 16-17 Dėl Medininkų pilies atstatymo.
Blynas M. Eastern Lithuanians Historical Monuments // Eastern Lithuania. – Chicago, 1985. – P. 27-73 Lietuvos mūrinės pilys.
Blynas M. Rytų Lietuvos senovės paminklai // Rytų Lietuva / red. A. M. Budreckis. – Chicago, 1980. – P. 39-83 Vilniaus, Trakų, Medininkų, Krėvos, Lydos pilys.
Blombergowa M. M. Badania archeologiczne Polaków na terytorium Imperium Rosyjskiego w XIX i początku XX wieku. – Lodż, 1993. – 125 p. P. 39-76 – apie tyrinėjimus Lietuvoje, Baltarusijoje.
Blombergowa M. M. Józefa Jodkowskiego kłopoty z objęciem posady w Wilnie w swietle listów do Wandalina Szukiewicza // Folia archeologica. – 1992, sąs. 16, p. 37-41. – Acta Universitatis Lodziensis
Blombergowa M. M. Kartki z życiorysu Wandalina Szukiewicza // Час, помнiкi, людзi. – Мiнск, 1993. – C. 157-159
Blombergowa M. M. Polacy członkowie rosyjskich towarzystw archeologicznych 1839-1914. – Wrocław, 1988. – 144 p. – (Acta archeologica Lodziensia; Nr. 35) Apie Vilniaus archeologinės komisijos narius.
Blombergowa M. M. Polscy członkowie Cesarskiego Moskowskiego Towarzystwa Archeologicznego (1864-1914). // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki (Warszawa). – 1980, Nr. 3, p. 545-559 Apie E. ir K. Tiškevičius, M. Krupowiczių.
Blombergowa M. M. W sprawie towarzystw naukowych działających w Wilnie w XIX i początku XX wieku // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki. – 1992, sąs. 1, p. 69-87
Bock S. Münzfunde aus der Römerzeit in Bernsteinbruch bei Memel, Wilkitten und Prökuls // Versuch eines wirtschaftlichen Naturgeschichte von der Königreich Ost – und Westpreussen. – Dessau, 1782. – T. 2, p. 610-611.
Bočiaus kaulais kelius taiso / Valstietis // Lietuvos ūkininkas. – 1935, Nr. 36, p. 7 Liepiškių (Radviliškio raj.) kapinynas.
Boetticher A. Die Bau- und Kunstdenkmäler der Province Ostpreussen. – Königsberg, 1895. – Sąs. 5. – 158 p. P. 84 Klaipėdos pilis ir apylnkės archeologiniai paminklai.
Bogušytė R. Mokslinė konferencija, skirta Vilniaus pilims // LIM, 1984 metai. – V., 1985. – P. 138 Vilniaus pilys
Bohneberg K. Die Vorzeit im Schützengraben // Das Land Ober-Ost. – Stuttgart; Berlin, 1917. P. 403-409. Šiaulių (?) X-XIV a. lobis.
Bohne-Fischer H. Ostpreussens Lebensraum in der Steinzeit. Schriften der Albertus Universität. Naturwissenschaftliche Reihe. – Königsberg, Berlin, 1941. – 7, 156 p Rec.: La Baume W. // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1942. P. 114-116.
Bohnsack D. Vor- und frühgeschichtlicher Bernsteinschmuck // Documenta archeologica. Wolfgang La Baume dedicata. – Bonn, 1956. – P. 9-12 Juodkrantės ir kiti radiniai.
Boy C. Die Sagen und Traditionen über Apulia // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1884, p. 24-25. Apuolė (Skuodo raj.).
Bokštas ant Napoleono kalno // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 13, p. 5 Pastatytas ant Pajiesio (Kaunas) piliakalnio.
Bolesne rzeczy opowiada w „Kurjerze Litewskim” p. Wandalin Szukiewicz // Ziemia (Warszawa). – 1910, Nr. 30, p. 430. Apie Lydos pilį.
Bolin S. Die Funde römischer und byzantinischer Münzen in Ostpreussen // Prussia (Königsberg). – 1926, t. 26, p. 223-240 Andulių (Kretingos raj.) ir Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) kapinynų monetos.
Borovskis J. Trakų salos pilis, kaip tvirtovė ir Didžiojo Kunigaikščio rezidencija, atliktų konservacinių darbų šviesoje // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – K., 1941, t. 1, p. 199-242 Trakų salos pilis.
Bortnowski W. Przegląd prac konserwacyjnych na Górze Zamkowej w Wilnie w latach 1930-1936 // Ateneum Wileńskie. –1938, t. 13, sąs. 1, p. 211-216 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Bosas J. Lietuvos proistorė: Žiloji Zanavykijos senovė // Draugas (Šakiai ). – 1997, birž. 7, 18
Botyrius A. Pasakojimai apie lietuvių griaustinį Perkūną (1871) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 241-249, 527-528// Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 249-264. – Versta iš: Батыр А. Сказание о литовском громовержце Перкунас // Московские университетские известия (М.). – 1871, № 9, c. 443-462.
Boльтерис Э. Литовская археология // Литовский голос. – 1933, 1 авг., с. 2
Brachel H. Die Riesenberge und Hünengräber in Litauen. Ein Bruchstück aus dem Denkwürdigkeiten von Jucewicz. Nach dem polnischen // Sendungen der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1840, t. 1, p. 45 – 49.
Bradūnas K. Bartininkai – dr. J. Basanavičiaus gimtinė // Ūkininko patarėjas. –1933, Nr. 12, p. 7 Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaimo piliakalnis.
Bradūnas K. Prie archeologo karsto // Draugas (Chicago). – 1978, bal. 22 J. Puzinui dedikuotas eilėraštis.
Braižys B. Kalnas su 380 kryžių. Padavimai apie Kryžių kalną. Toks kalnas Lietuvoje vienintelis // Tėviškė (Šiauliai). – 1942, Nr. 25, p. 5
Brama Rudnicka // Kurjer Litewski. – 1913, rugs. 14 (27). Rudininkų vartų pamatai.
Brama Rudnicka // Wiadomości ilustrowane (Wilno). – 1913, rugs. 22 Nr. 4, p. 9.
Brammer K. Auf der Burginsel von Traken // Wilnaer Zeitung. – 1941, lapkr. 1 Trakų salos pilis.
Branginkime kultūrinį palikimą // Lenino keliu (Utena). – 1969, rugpj. 14
Branginkime senovės paminklus / Sm. // Mūsų balsas (Telšiai). – 1932, Nr. 19, p. 3. Gondingos (Plungės raj.) piliakalnis.
Brangios archeologinės iškasenos // Lietuvos žinios. – 1937, saus. 9 Apie Tilžės ir Spitrės kapinynų radinius.
Brangios iškasenos // Lietuvos aidas. – 1931, gruod. 7, p. 7 Migonių (Pasvalio raj.) papuošalų lobis.
Brangios senovės liekanos vietos muziejui // Klaipėdos garsas. – 1927, kovo 24, p. 3 Aukštvilkių (Tauragės raj.) kapinyno radiniai.
Brangūs eksponatai // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 28, p. 2 Į “Alkos” muziejų pateko apie 40 archeologinių radinių iš Platelių apylinkių.
Brangus gintaro rinkinys Kretingos muziejuje // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 26, p. 2 Palangos gintariniai neolito dirbiniai.
Brangus radinys // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 4, p. 6 Patumšių (Telšių raj.) lobis.
Brangūs senienų radiniai Pagėgių apskr. // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 16, p. 7 Kreivėnų (Šilutės raj.) kapinynas.
Brangūs senovės liekanų atradimai Pagėgių krašte // Lietuvos žinios. – 1932, lapkr. 29, p. 6. – Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1932, lapkr. 23, p. 4 Kreivėnų (Šilutės raj.) kapinynas.
Brangūs senovės radiniai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, vas. 9, p. 4 Apie Spitrės kapinyno radinius prie Tilžės.
Brasiškis S. Rinkime senovės liekanas / Br. // Lietuva. – 1920, vas. 25. p. 4.
Brasiškis S. Tėvynės pažinimo reikalu / B. // Švietimo darbas. – 1920, Nr. 4, p. 15-18. Minima T. Daugirdo pastangos įsteigti Tėvynės pažinimo draugiją.
Brastiņš E. Rimberta ziņas par cīnam ar kuršiem // Aizsargs (Rīga). – 1927, Nr. 4 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Brazaitis D. Akmens amžiaus paminklų žvalgymas Vokės aukštupyje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 3-5 Mikašiūnų ir Papiškių (Šalčininkų raj.) gyvenvietės.
Brazaitis D. Akmens amžiaus tyrinėjimai Vokės aukštupyje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 5-8 Papiškių (Šalčininkų raj.) gyvenvietė.
Brazaitis D. Nauji akmens amžiaus paminklai Vokės aukštupyje // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 9-12 Mikašiūnų ir Papiškių (Šalčininkų raj.) gyvenvietės.
Brazaitis D. Papiškių akmens ir žalvario amžių gyvenvietė // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 5-7 Papiškės (Šalčininkų raj.).
Brazaitis D. Papiškių senovės gyvenvietės // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. T. 1, p. 234-235 Šalčininkų raj.
Brazaitis D. Pyplių piliakalnio papėdės gyvenvietės // Lietuvos archeologija (V.). – 1998, t. 15, p. 87- 106 Kauno raj.
Brazaitis D. Pyplių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 5-8 Kauno raj.
Brazaitis D. Tarptautinė archeologų konferencija // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 472-477 Vilniuje, Lietuvos ir Norvegijos archeologų.
Brazaitis D. The analysis of materials from Papiškės IV site using computer data sets // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 16 Papiškės (Šalčininkų raj.).
Brazaitis D. The Analysis of Materials from Papiškis IV Sitte Using Computer Databases // Archaeologia Baltica. – 1998. – T. 3, p. 175-186 Papiškės (Šalčininkų raj.).
Brazaitis D. Žvalgomieji tyrinėjimai Kunigiškių akmens amžiaus gyvenvietėse // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 5-7 Kunigiškiai (Jonavos raj.).
Brazaitis D., Zabiela G. Archeologiniai žvalgymai Būtingėje 1995 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 286-287 Būtingė (Kretingos raj.).
Brazauskas A. Dar kartą Žąsine // Artojas (Šilalė). – 1977, liep. 5 Kapinyno tyrinėjimai.
Brazauskas A. Kraštotyrininką prisiminus // Artojas (Šilalė). – 1970, rugpj. 27 A. Nezabitauskas (1901.VII.19-1968.XII.15).
Brazauskas A. Piliakalnių apsaugai // Artojas (Šilalė). – 1968, liep. 16
Brazauskas A. Regiu atstatytą senąją Medininkų pilį // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 3 Medininkų pilis
Brazauskas A. Sostinės pilys bus atstatytos istoriškai ir taps nacionalinių muziejų ansambliu / Su Lietuvos respublikos Prezidentu Algirdu Brazausku kalbasi Lietuvos seimo narys Romualdas Ozolas // Atgimimas. – 1995, Nr. 18, p. 1-2 Vilniaus pilys
Brazauskas A. Šneka Žąsino senkapis // Laisvė (New York). – 1978, rugpj. 25 Žąsinas (Šilalės raj.).
Brazauskas J. Saugokime istorinius paminklus // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1950, bal. 19 Paminklų apsauga.
Braziulis A. Apuolės piliakalnio paslaptys // Trimitas. – 1932, Nr. 31, p. 607-609 Apuolė (Skuodo raj.).
Braziulis A. Globokime senovės palikimus // Jaunimas “Lietuvos ūkininko” priedas. – 1923, Nr. 9, p. 2.
Braziulis A. Šiaulių “Aušros” muziejaus archeologiški radiniai // Diena. – 1933, Nr. 1, p. 3 Linkaičių (Joniškio raj.) ir Gibaičių (Šiaulių raj.) radiniai.
Braziulis J. Kaip gyveno mūsų senoliai? // Tiesa. – 1971, liep. 10, p. 1 Apie archeologinę ekspoziciją Istorijos ir etnografijos muziejuje Vilniuje.
Braziulis L. Barbakano likimas // Tiesa. – 1966, lapkr. 19 Vilnius.
Bražinskas L. Plateliai // Ūkininkas. – 1926, Nr. 15, p. 9 Platelių (Plungės raj.) pilis.
Breidaks A. Ievads baltu valodniecībā. – Daugavpils, 1998. – 100 p P. 7-78 – apie baltus, baltų gentis, jų apgyventą teritoriją priešistoriniais laikais ir viduramžiais.
Breidaks A. Latgaļu, sēļu un kuršu cilšu valodu sakari // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1969, Nr. 9, p. 40-51
Brensztejn M. Cmentarzyska „Gargżdi kalns“ i „Szyluks“ we wsi Judsodzie w powiecie i parafii Telszewskiej na Żmujdzi // Materiały antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1901, t. 5, p. 31-35. Juodsodės (Telšių raj.) kapinynas.
Brensztejn M. Cmentarzysko Potumszelu-Kapaj u pow. Telszewskim, par. Łuknickiej na Żmudzi, zbadane w kwietniu 1896 // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1896, Nr. 4, p.157-160; Atsp.: 1897. – 8 p. Patumšalių (Telšių raj.) kapinynas.
Brensztejn M. Foulles executées a Rajnie, ferme du district Telsze, en Samogitie // Bulletin de l’Academie Scientes de Cracowie. – 1899, Nr. 1, p. 5-7. Rainių (Telšių raj.) pilkapiai.
Brensztejn M. Góra Dżugasa // Kronika rodzinna (Warszawa). – 1901, Nr. 12.
Brensztejn M. Góra Dżugasa // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1895, Nr. 1, p. 286-287. Džiugo (Telšių raj.) piliakalnis.
Brensztejn M. IX zjazd archeologiczny w Wilnie // Wiadomości Numizmaticzno-archeologiczne (Kraków). – 1893, Nr. 4, p. 126-128.
Brensztejn M. Kilka podań żmujdzkich. Góra Girgżduti, Góra Sprudis, Panukalns // Wisła (Warszawa). –1899, t. 13, p. 348-352. Girgždūtė ir Sprūdės kalnas – Šaukštelio piliakalnis (Telšių raj.), Panų kalnas (Telšių raj.).
Brensztejn M. Kniaz Danilo Myszeckij / M.Br. // Kurjer Wileński. – 1911, lapkr. 20 (gruod. 4). Vilniaus pilis.
Brensztejn M. Komunikat odczytany przez kustosza zbiorów Towarzystwa Przyjaciół Nauk … pod czas uroczystego otwarcia Muzeum TPN. 2. III. 1930 // Žródła Mocy (V.). – 1930, sąs. 6, p. 96-106
Brensztejn M. Monety rzymskie na Żmujdzi // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1897, Nr. 1-2, p. 266-267. Vaiguvos (Kelmės raj.) radinys.
Brensztejn M. Muzeum miejskie w Kownie // Kurjer Litewski. – 1907, saus. 24 (vas. 6), p. 2.
Brensztejn M. Pogrzeb Kiejstuta. Obrazek obyczajowy z życia starożytnej Litwy // Przegląd Zakopański. – 1900, bal. 12 (Nr.15).
Brensztejn M. Rzadki róg // Wędrowiec (Warszawa). – 1896, Nr. 28. Šiaurės elnio ragų radiniai Telšių apskrityje.
Brensztejn M. S.p. Roman Szwojnicki // Kurjer Litewski. – 1915, saus. 8 (21). Dailininkas, kasinėjo Pakalniškių (Panevėžio raj.) pilkapius.
Brensztejn M. Ś.p.ks. kanonik Jan Kociełło // Kurjer Litewski. – 1908, geg. 21 (birž. 3). Jonas Katelė paliko nedidelį archeologijos rinkinį.
Brensztejn M. Skarb bronzowy, znaleziony we wsi Syrajcie w powiecie i parafii Telszewskiej na Żmujdzi // Materiały antropologiczno - archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1903, t. 6, p. 44-50. Siraičių (Telšių raj.) lobis.
Brensztejn M. Tadeusz Dowgird (Wspomnienie posmiertne) // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1922, t. 7, p. 148-154. – Liet.: Tadas Daugirdas // Lietuva. – 1924, rugs. 9, p. 2-5.
Brensztejn M. Telsze // Kurjer Litewski. – 1908, rugpj. 6 (19).
Brensztejn M. W Tow. Przyjaciół Nauk // Kurjer Litewski. – 1914, geg. 18 (31). Garbės nariais išrinkti: L. Krzywicki, W. Szukiewicz ir J. Tałko-Hryncewicz.
Brensztejn M. Wandalin Szukiewicz // Kujer Litewski. – 1914, saus. 1 (14), p. 2.
Brensztejn M. Wandalin Szukiewicz // Ziemia (Warszawa). – 1914, Nr. 15, p. 225-226.
Brensztejn M. Wykopalisho monet w pow. Święciańskim / M.E.B. //Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1896, Nr. 1, p. 36.
Brensztejn M. Wykopaliska na folwarku „Rajnie“ w pow. Telszewskim na Żmujdzi // Materiały antropologiszno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1898, t. 3, p. 38-40. Rainių (Telšių raj.) pilkapiai.
Brensztejn M. Wykopalisko w Strumilce, gub. Kowienskiej / M.E.B. // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1895, Nr. 1, p. 288. Straumilių (Rokiškio raj.) monetų lobis.
Brensztejn M. Z pow. Telszewskiego // Kurjer Litewski. – 1908, birž. 20 (liep. 3).
Brensztejn M. Z wycieczki letnej w Jeziorosie // Kurjer Litewski. – 1907, rugs. 2 (15); rugs. 4 (17). Rugsėjo 4 (17) apie J. Žiogą.
Brensztejn M. Zamek w Płotelach // Kurjer Litewski. – 1906, geg. 5 (18). Platelių (Plungės raj.) pilis.
Brensztejn M. Zamki na Litwie: I. Lidzki; II. Ritterswerder w Kownie; III. Zamek w Krewie // Naokoło świata (Warszawa). – 1903, Nr. 43, 47, 51.
Brensztejn M. Zbiory i opisy kurhanów // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Krakow). – 1894, Nr. 1-2, p. 181. Apie M. Davainio-Silvestraičio rinkinį.
Brensztejn M. Zbiory prywatne w gubernji Kowieńskiej // Kurjer Litewski. – 1906, spal. 13 (26); spal. 14 (27). Taip pat ir archeologinės kolekcijos.
Brensztejn M. Zbiory ś.p. Antoniego Zaborskiego w Poszuszwiu // Kurjer Litewski. – 1907, geg. 11 (24).
Brenšteinas (Brensztejn) // Bibliografijos žinios. – 1938, Nr. 3, p. 110-111 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Brenšteinas M. Tadas Daugirdas // Lietuva. – 1924, rugs. 9, p. 2-5. Versta iš “Wiadomości Archeologiczne”, – t. 7 (1922).
Bresava M. Jauni materiāli par sēlu kolektīvo uzkalniņu kapulaukiem // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis (Rīga). – 1966, Nr. 5, p. 41-54
Briedienė R. Kirtavietė… paminklo zonoje // Diena. – 1996, geg. 30, p. 12
Briedis A. Prof. Volteriui 80 metų // Akademikas. – 1936, Nr. 6, p. 151-152 E. Volterio 80-metis
Briedis S. Senovės lietuvių kapinės // Panevėžio tiesa. – 1968, spal. 25, p. 3 Berčiūnų (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Briedvaišio piliakalnis // Kultūros barai. – 1968, Nr. 10, p. 73 Kelmės raj.
Brilenis A. Tikrai piliakalnis // Lietuvos ūkininkas. – 1934, Nr. 30, p. 2 Ramulėnų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Briukneris (Brückner) A. Iš lietuvių mitologijos / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 453-457, 542-543 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 457-467. – Versta iš: Brückner A. Beitrage zur litauischen Mythologie // Archiv für slawische Philologie (Berlin). – 1886, t. 9, p. 1-12
Briukneris (Brückner) A. Lietuvių mitologija / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 453-457, 544 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 485-490. – Versta iš: Brückner A. Mitologia // Wielka encyklopedja powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1910. – T. 43/44, p. 633-635.
Briukneris (Brückner) A. Senoji Lietuva. Žmonės ir dievai. Mitologija / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 453-457, 543 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 468-485. – Versta iš: Brückner A. Starożytna Litwa. Ludy i bogi. – Warszawa, 1904. – P. 18-22, 147-166.
Brivkalne E. Daži amatniecības darinājumi Tērvetes pilskalnā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1964, t. 6, p. 85-104 Kaulo, spalvoto metalo, medžio apdirbimo įrankiai.
Brīvkalne E. Tērvetes saktas // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 121-140 Žiemgalių segės.
Brückner A. Beiträge zur litauischen Mythologie. Aus der Hypatioschronik und aus Rostowski’s Geschichte der Litauischen Ordensprovinz der Jesuiten. Unglaubwürdigkeit der Sammlung Weckenstedt’s // Archiv für slavische Philologie (Berlin). – 1886, t. 9, p. 1-35, 161-191. Lietuvių k.: Lietuvių mitologija. – V. 1995. – T. 1, p. 457-467.
Brückner A. Litauische Religion // Die Religion in Geschichte und Gegenwart. – Tübingen, 1929. – T. 3
Brückner A. Litwa starożytna. Ludy i bogi. – Warszawa, 1904. – Su J. Jaskanio įvadu ir komentarais perspausdinta Olsztyne 1979 ir 1984 m. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 468-485. Rec.: Būga K. // Mūsų senovė (Tilžė). – 1921. – T. 1. Prochaska A. // Kwartalnik Historyczny (Warszawa). – 1904, t. 18, p. 106-109. Zdziarski S. // Lud (Lwow). – 1904, d. 1, p. 110-114.
Brückner A. Ludy Bałtyckie. Pierwota wiara i kulty // Brückner A. Mitologia słowiańska i polska / Wstęp i oprac. S. Urbańczyk. – Warszawa, 1980. – P. 351-359
Brückner A. Ludy Baltyckie. Pierwotna wiara i kulty // Polska, jej dzieje i kultura. – Warszawa, 1929. – T. 1, p. 47-50
Brückner A. Mitologia litewska // Wielka enciklopedia powszechna. -– Warszawa, 1910. – T. 33/34, p. 633-635. – Taip pat: Lietuvių mitologija. – Vilnius, 1995. – T. 1, p. 485-490.
Brückner A. Osteuropäische Gotternamen. Ein Beitrag zur vergleichenden Mythologie //Zeitschrift fur vergleichende Sprachforschung (Göttingen). – 1922, t. 50, p. 161-197. Apie prūsų ir lietuvių mitologiją.
Brückner A. Slaven und Litauer // Lehrbuch der Religionsgeschichte. – Tübingen: Herausg. von A. Bertholet und E. Lehman, 1925. – T. 2, p. 506-539 Apie senąją lietuvių religiją.
Brückner A. Starożytna Litwa. Ludi i bogi: Szkice historiczne i mitologiczne / Opracował i wstępem poprzedzil Jan Jaskanis. – Olsztyn, 1979. – 240 p. – Tas pat Olštine, 1984 m Rec.: Powierski J. Wznowiany Brückner // Komunikaty Mozursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1981, Nr. 4, p. 567-581.
Brückner A. Starożytna Litwa. Ludy i bogi // Biblioteka Warszawska. – 1897, t. 2, p. 235-268; t. 3, p. 416-450; 1898, t. 1, p. 37-68.
Brückner A. Starożytna Litwa. Ludy i bogi // Biblioteka Warszawska. – 1898, t. 1, p. 37-68. – Žr. įrašą Nr. 768.
Brükner A. Starożytna Litwa. Ludi i bogi. Szkice historiczne i mitologiczne. – Olsztyn, 1984. – 17, 245 p. – Pakartotas 1904 ir 1979 metų leidimas
Brundza A. Lietuva turtinga senovės radinių. Paulaičiuose ir Nikėluose surasti dideli vertingi senovės kapinynai iš I ir II amžių // Lietuvos aidas. – 1936, rugs. 3 (Nr. 447), p. 4 Su Švėkšnos v. piliakalnių sąrašu.
Brundza A. Apie ištirtą turtingą III –IV amž. kapinyną Seredžiuje pasakoja dr. J. Puzinas / Algim. // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 21, p. 4. Seredžiaus (Jurbarko raj.) kapinynas.
Brundza A. Ką byloja mūsų senovės paminklai. Dr. J. Puzinas apie šių metų ištirtus senovės paminklus ir tyrimo rezultatus / Algis Agaras // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 22, Nr. 235, p. 3 Purvynai (Trakų raj.), Seredžius (Jurbarko raj.) Urnėžiai (Kėdainių raj., Dotnuvos v.) ir Poškaičiai (Raseinių raj., Betygalos v.).
Brundza A. Lietuva pilna senovės liudininkų. Keletas valandų su Valst. archeologinės komisijos ekspedicija // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 25 (Nr. 338), p. 7
Brundza A. Pačtuvos senkapių paslaptis ištirta / Algim. // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 16, p. 4. Paštuvos (Kauno raj.) kapinynas.
Brundza A. Prof. Eduardo Volterio 80 metų amžiaus sukaktis / Algis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, kovo 19, p. 3 E. Volterio 80-metis
Brundza A. Tyrinėjami piliakalniai / Algim. // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 19 (Nr. 327), p. 4. P. Tarasenkos tyrinėjami Bartkūnų, Berzgainių ir Paželvių (Ukmergės raj.) piliakalniai.
Brundza K. Archeologijos ir botanikos bendrieji ryšiai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 2/4, p. 529-533; 1937, Nr. 1, p. 57-65
Brundza K. Lietuvos miškų istorijos pradmenys // Mūsų girios. – 1934, Nr. 1/2
Brundza K. Mūsų gamtos ir kultūros tyrinėjimas // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 3, p. 58-61 Apie žiedadulkių reikšmę archeologijai.
Bruožaitytė V. Klaipėdos krašto piliakalniai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 26 – bal. 2 (Nr. 47, 53, 59, 65, 74). – Klaidų atitais.: Šlaža J. // Vakarai. – 1937, kovo 19, p. 2 Duotas ir 34 piliakalnių sąrašas pagal E. Hollacką, P. Tarasenką ir O. Schwarzieną.
Bružas A. Rambyno kalnas // Lietuva. – 1926, birž. 18, p. 4 Padavimai.
Brzoza B. Pilkalnie litewskie i żródło nazwy Znicza // Biblioteka Warszawska. – 1859, t. 4, p. 778-781. – Tas pat: Wisła (Warszawa). – 1892, t. 6, p. 433-434.
Brzoza B. Pilkalnie litewskie i żródło nazwy żnicza // Wisła (Warszawa). – 1892, t. 6, p. 433-434. – Perspausdinta iš: „Biblioteka Warszawska“. – 1859, t. 4, p. 778-782.
Brzozowski J., Siemaszko J. Grób szkieletowy z miejscowości Dręstwo, stanowisko 10, gm. Bargłów Kościelny, woj. Suwalskie // Concordia: Studia ofiarowane Jerzemu Okuliczowi-Kozarynowi w sześćdziesiątą piątą rocznice urodzin. – Warszawa, 1996. – P. 33-36 Mezolito laikotarpio kapas.
Bubelis L. Kukuoras // Kauno naujienos. – 1926, saus. 26 Notėnų (Skuodo raj.) kalva.
Bubnelis L. Vilniaus kalyklos pinigai Lietuvos dailės muziejaus numizmatikos rinkinyje // Lietuvos dailės muziejus: Metraštis. – V., 1998. – Kn. 2, p. 154-161 P. 156 – minimi Vilniuje, prie šv. Jokūbo ir šv. Kazimiero bažnyčių, bei Sabaliūnų kaime, (Šalčininkų raj.) rasti monetų lobiai.
Bubnys J. Gintaras numizmatikoje // Kauno tiesa. – 1979, rugpj. 26, p. 8
Bubnys J. Gintaras numizmatikoje // Kauno tiesa. – 1986, rugs. 3, p. 8
Bubnys J. Gintaras. – V., 1957. – 123 p P. 21-32 – gintaro prekyba senovėje.
Bubnys J. Gintaro keliai // Kauno tiesa. – 1976, spal. 17
Bubnys J. Numizmatika ir gintaras // Lietuvos ūkis. – 1992, Nr. 3, p. 10-12
Bubnys J. Prelomciškės piliakalnis // Alytaus naujienos. – 1995, rugpj. 23, p. 4 Prelomčiškė (Lazdijų raj.).
Bucevičiūtė J. Senojoje pilyje // Vakarinės naujienos. – 1966, liep. 7 Kauno pilis.
Buchaveckas S. Medininkų pilies mįslė // Komjaunimo tiesa. – 1977, birž. 18
Buchholz A., Spreckelsen A. Bibliografie der Archäologie Liv-, Est- und Kurlands von den Anfängen bis 1913 // Baltische Studien zur Archäologie und Geschichte. – Riga, 1914. – P. 296-415.
Bučelis B. Pagonių laikais // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1972, saus. 8, p. 3 Šilalės (Skuodo raj.) šventvietė.
Būdavas S. Papilė. Istorijos padavimas // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 11, p. 2. Papilės (Akmenės raj.) piliakalnis.
Budginas K. Pirmieji žmonės. Mūsų protėviai – baltai // Lietuvos darbininkas. – 1991, liep. 19, rugpj. 22
Budreckis A. Senovės lietuvių tikėjimas ir jo pasipriešinimas krikščionybei: Paskaita, skaityta Toronte, 1987 kovo 3 // Aidai (Brooklyn). – 1987, Nr. 2, p. 105-114
Budreckis A. Senovės lietuvių tikėjimas ir lietuvių priešinimasis krikščionybei // Lietuva ir krikščionybė. – Torontas, 1987. – P. 11-39
Budreika E. Vilniaus pilis. – V., 1977. – 47 p. – Tas pat leid. rusų k. Vilniuje 1980 m
Budreika E. Žemutinės pilies rūmai Vilniuje // Jaunimo gretos. – 1988, Nr. 5, p. 26-27 Vilniaus pilis
Budrys R. Ar jau rasti Vilniaus pamatai // Švyturys. – 1960, Nr. 2, p. 7 Vilniaus pilis.
Budrys R. Iš amžių glūdumos / R. Būdvietis // Švyturys. – 1961, Nr. 15, p. 28. Vilniaus pilis.
Budrys R. Potvynis padėjo archeologams / R.B. // Švyturys. – 1958, Nr. 12, p. 24. Krikštonių (Lazdijų raj.) pilkapiai.
Budrys R. Seniausias mūras Lietuvoj / R. Budvietis // Švyturys. – 1959, Nr. 19, p. 24. Kauno pilis.
Budrys R. Unikalios vertybės // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 5, p. 19-22 Minimi ir archeologiniai gintaro dirbiniai.
Budrytė S. Laivių “markapiai”. 1940 ir 1949 m. Laivių kapinyno tyrinėjimai // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 17-23. – Pab. Pradžia: 1997, Nr. 1 (10). – Žr. įr. 16286
Budrytė S. Laivių “markapiai”. 1940 ir 1949 m.: Laivių kapinyno tyrinėjimai // Baltų arrcheologija. – 1997, Nr 1(10), p. 8-13. – Straipsnio tęs.: Lietuvos archeologija. – 1998, Nr. 1 Laiviai (Kretingos raj.).
Budvytienė S. Marija Gimbutienė turėjo vieną išrinktąjį – mokslą / Pokalbį užrašė L. Tamulaitienė // Šiaulių kraštas. – 1997, saus. 23, p. 9, 12-13. M. Gimbutienė
Budvytienė S. Pasiekus pasaulinės šlovės Marija Gimbutienė išliko paprasta, neprofesoriška moteris / Atsiminimus užrašė L. Paleckis-Kaktavičius // Lietuvos aidas. – 1997, bal. 17, p. 15. M. Gimbutienė
Budvytienė S. Prie užsidarančios epochos vartų / Parengė A. Venckuvienė // Šiaulių naujienos. – 1997, saus. 29, p. 11-12. M. Gimbutienė
Budzinskas A. Seminaras kraštotyrininkams // Tiesa. – 1986, rugpj. 5, p. 2 Šiaulių rajono kraštotyrininkų suvažiavimas, minima V. Urbanavičiaus paskaita ir jo filmas apie Gervėnų Šiurpkalnį (Šiaulių raj.).
Budziński A. Korespondencja z Łomży // Przegląd bibliograficzno-archeologiczny (Warszawa). – 1882, t. 3, p. 276-277. Apie Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapius.
Budziński A. Poszukiwania archeologiczne w b. gubernyi Augustowskiej // Biblioteka Warszawska. – 1871, t. 1, p. 230-243. ir atspaudas: Warszawa, 1871. – 13 p. P. 234-235 Šiurpilių piliakalnis, p. 235-239 Justynavo kapai (?), p. 240-241 Žyva Voda, p. 242-243 Osovos pilkapiai (Suvalkų vaivadijoje).
Budzkiewicz B. Do Biblioteki Warszawskiej. Pilkalnie litewskie i żródło nazwy Znicza // Biblioteka Warszawska. – 1859, t. 4, p. 790.
Būga J. Tauragnai ir Taurapilis // Draugas (Chicago). – 1953, geg. 4
Būga K. E. Brastinš. Latvijas pilskalni. I. Kuršu zeme, 1923 // Tauta ir žodis (K.). – 1924, kn. 2, p. 484. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 724.
Būga K. “Romowe”, Criwe” i “Znicz” // Lietuvių tauta (V.). – 1909, kn. 1, d. 3, p. 337-350. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 165-189.
Būga K. Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje // Lietuva. – 1924, vas. 11; vas. 12, p. 2-3; Atsp.: K., 1924. – 20 p., 2 žml. Rec.: Jakštas A. // Klaipėdos žinios. – 1924, kovo 30, p. 5. Mūsų istorijai // Lietuvis. – 1925, Nr. 50, p. 9-10. Tarasenka P. “Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje” ir Lietuvos praeities pažinimas // Lietuva. –1924, rugpj. 12, p. 2-3. Vireliūnas A. // Švietimo darbas. – 1924, Nr. 2, p. 173-174.
Būga K. Die Vorgeschichte der aistischen (baltischen) Stämme im Lichte der Ortsnamenforschung // Streitberg – Festgabe. – Leipzig, 1924. – P. 22-35.
Būga K. Kalba ir senovė // Švietimo darbas. – 1922, Nr. 1-9. – Tas pat: Būga K. Kalba ir senovė. – K., 1922; Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 7-293. Apie prūsų dievus, krivius.
Būga K. Kalbos mažmožiai // Vairas. – 1914, Nr. 9/11, 13, 15, 17/18. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 546-550. Nr. 15, p. 10-12 – skyrelis “Medžioklės terminai bei lietuvių protėvynės klausimas”.
Būga K. Kalbų mokslas bei mūsų senovė // Draugija. – 1913, t. 20, p. 80-98; Atsp.: Kaunas, 1913. – 20 p. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 401-418. Apie lietuvių, latvių ir prūsų giminingumą, jų apsigyvenimą Pabaltijyje.
Būga K. Kalėdų vardo kilmė // Vilties nemokamas Mokslo ir Literatūros Kalėdų priedas. – 1913, p. 9-11. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 429-432. Apie lietuvių ryšius su suomiais-estais bei rusais-baltarusiais iki XIII a.
Būga K. Kann man Keltenspuren auf baltischen Gebiet nachweisen? // Rocznik sławistyczny (Warszawa). – 1913, t. 6, p. 1-38. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 496-530.
Būga K. Kunigo Criwe’s vardo kilmė // Labdarių Draugijos kalendorius. – Peterburgas, 1904. – Nurodoma pagal Z. Ivinskio “Senovės lietuvių religijos bibliografiją”. – K., 1938, Nr. 376.
Būga K. Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje // Tauta ir žodis (K.). – 1924, kn. 2, p. 1-27. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 551-583.
Būga K. Lietuvių kalbos žodynas. – K., 1924. Sąs. 1, p. 64, 80; 1925. – Sąs. 2, p. 65-149, 80. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1961. – T. 3, p. 9-457. P. 53-149 – apie lietuvių tautą ir kalbą bei jos artimiausius giminaičius; p. 57, 62 – apie alkas.
Būga K. Medžiaga lietuvių, latvių ir prūsų mytologijai // Lietuvių tauta. – 1908, kn. 1, d. 2, p. 208-229; 1909, kn. 1, d. 3, p. 337-351; – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 143-189. Tekste: Dievaitis, Suaixtix, Panicke, Rikoyt’as, Romowe, Criwe, Znicz, waidelotte.
Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1. – 655 p Perspausdinta: “Kalbos mokslai ir mūsų senovė” (p. 429-431), “Kann man Kelten spuren auf baltischem Gebiet nachweisen?” (p. 496-530), “Medžioklės terminai bei lietuvių protėvynės klausimas” (p. 546-550).
Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1959. T. 2. – 730 p P. 80-98 – seniausi lietuvių santykiai su germanais.
Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3. – 1008 p Perspausdinti darbai iš įvairių leidinių apie lietuvių atsikėlimą iš Aukštutinio Padnieprio, apie seniausius baltų santykius su slavais, germanais, apie baltų mitologiją (p. 491-483, 728-778, 807-810, 896-902 ir kt.).
Būga K. Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė // Tauta ir žodis. – 1923, kn. 1, p. 1-44. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 493-550.
Būga K. Videvuto veliava / K. Ulys // Vilniaus žinios. – 1905, kovo 1 (14), p. 3-4.
Būga K. Vietų vardai – istorijos šaltinis // Tėvynės balsas. – 1922, spal. 22, p. 4. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 491-492. Apie kuršių, sėlių, žiemgalių ir sūduvių gyventą teritoriją.
Būga K. Visų senieji lietuvių santykiai su germanais // Švietimo darbas. – 1921, Nr. 5-6, p. 12-28. – Tas pat: Būga K. Kalba ir senovė. – K., 1922; Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1959. – T. 2, p. 80-98.
Būga K. Voruta. Ariogala. Veredava // Draugija. – 1909, t. 8, Nr. 30, p. 206-213. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 131-137.
Būga K. Žiemgala // Lietuva. – 1924, geg. 7, priedas, p. 2-3. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 747-748.
Bugailiškis P. Kraštotyros darbas ir mokytojai // Kultūra. – 1932, Nr. 5, p. 304-308 P. 305 – darbai archeologijos srityje.
Bugailiškis P. Būkime savo senovės ir gamtos paminklų sargais // Jaunasis ūkininkas. – 1934, Nr. 10 Kultūros paminklų apsauga.
Bugailiškis P. Kraštotyros darbo organizacija ir uždaviniai // Kultūra. – 1933, Nr. 7/8, p. 343-345 Muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavime Šiauliuose skaityto pranešimo santrauka.
Bugailiškis P., Čipkus S., Galaunė P. Rinkime mūsų krašto kultūrines vertybes // Tiesa. – 1958, kovo 2
Bugenytė I. Archeologai Vilniuje // Respublika. – 1993, birž. 30, p. 3 Vilniaus senamiesčio kasinėjimai.
Buinevičius A. Turtai, kuriuos privalu išsaugoti // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1976, gruod. 23 Archeologiniai paminklai.
Buivydas A. Naujoji Žagarė / Žagaras A. I. B. // Auszra. – 1885, Nr. 10, p. 355-356; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Raktės piliakalnis (Žagarė).
Bujack F. Wenedowie na wschodnich wybrzežach Baltyku. – Toruń, 1948 Rec.: Łowmiański H. Początki Polski. – Warszawa, 1963. – T. 1, p. 60-61. Venedai-slavai, gyvenę Lietuvoje, o vėliau Kurše.
Bujack G. Accesionen des Prussia–Museums pro 1887. // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1888, p. 195-272. P. 196-197 Kuršių nerijos radiniai; p. 197 Spirkių ir Purmalių (Klaipėdos raj.) radiniai; p. 199-200 Šilutės dvaro radiniai; p. 200 Vėžaičių (Šilutė) radiniai; p. 200, 258 Macikų (Šilutės raj.) radiniai.
Bujack G. Accession des Prussia-Muzeums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1883, p. 125-135. P. 130 Joniškės (Klaipėda) kapinyno radiniai.
Bujack G. Accessionen des Prussia – Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1887, p. 132-175. P. 154 Joniškės (Klaipėda) kapinynų radiniai, p. 155 – Popelkių (Labguvos a.) sidabrinių lydinių lobis.
Bujack G. Accessionen des Prussia–Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg), – 1889, p. 260-299. P. 261-263 – Kuršių nerijos akmeniniai ir gintariniai radiniai; p. 283 – Jagučių-Spirkių (Klaipėdos raj.) ir p. 284 – Grambaviškių (Klaipėdos raj.) kapinynų radiniai; p. 284 – Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinyno radiniai.
Bujack G. Eine bronzene Brustkette mit Nadeln und ein bronzene Pferdschimnuck der römischen Periode aus Adl. Heydekrug // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1889, p. 111-112. Šilutės radiniai.
Bujack G. Eine Riesenfibula aus Weszeiten, Kr. Heydekrug // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1889, p. 110-111. Vėžaičių (Šilutė) radiniai.
Bujak F. Dwa bóstwa prusko-litewskie “Kurchie” i “Okopirmus” // Lud (Lwów). – 1923, t. 2, p. 1-12; Atsp.: Lwów, 1924.
Bujak F. Dwa bóstwa prusko-litewskie „Curche“ i „Okkopirmus“ // Studja spólczesne i gospodarcze. Księga jubilieuszowa dla uczczenia 40-letnej pracy naukowej Ludwika Krzywickiego. – Warszawa, 1925. – P. 31-43
Bujokas S. Druskių piliakalnis // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1933, Nr. 30, p. 5 Aluotos-Druskiai (Kupiškio raj.).
Bukauskas V. Lapainios puodžiai // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1968, rugpj. 13 Senovės gyvenvietė.
Bukauskienė T. Po karo mano gimtoji Ariogala... // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 28, p. 13 Apie T. Daugirdą.
Bukelis J. Pagerbtas prof. J. Puzinas // Draugas (Chicago). – 1965, lapkr. 4 Jono Puzino 60 m. sukaktis
Bukelis J. Prof. J. Puzino pagerbimas // Dirva (Cleveland). – 1965, lapkr. 3 Jono Puzino 60 m. sukaktis
Bukevičius S. Švėkšna / S. Bukevičia // Lietuvos žinios. – 1910, geg. 26 (birž. 8). Minimas Šiuparių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Bulota A. A. Bulotos kalba dėlei Vilniaus Pilies kalno // Lietuvos ūkininkas. – 1912, Nr. 25, p. 247-248. Kalba Valstybės dūmoje.
Bulota A. Senovės urvas Vilniuje / A.B.P. // Varpas. – 1901, Nr. 3, p. 34. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 12 (4). Apie radinius Vilniaus Katedros aikštėje.
Bulota J. “Kryžių kalnas” // Jaunimo gretos. – 1959, Nr. 8, p. 18-19 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Bulota J. Gedimino kalne ir jo pašlaitėse // Jaunimo gretos. – 1993, Nr. 6, p. 12-15
Bulota J. Katedros požemių paslaptys // Jaunimo gretos. – 1993, Nr. 8, p. 18-19
Bulota J. Kviečia “Pasaga”... // Literatūra ir menas. – 1971, Nr. 14, p. 16 Feljetonas apie Vilniaus barbakaną-bastėją.
Bulota J. Neatsakingi veiksmai // Komjaunimo tiesa. – 1959, liep. 15 Ardomas Laivių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bulota J. Radiniai buvusiame Vyskupų rūmų sode // Gimtasis kraštas. – 1995, Nr. 46, p. 4 Vilniaus miestas
Bulota J. Šventaragio slėnio tyrinėjimai // Gimtasis kraštas. – 1995, Nr. 33, p. 1, 4 Vilniaus pilys
Bulota J. Žemutinės pilies kunigaikščių rūmų požemiuose // Jaunimo gretos. – 1993, Nr. 7, p. 22-24
Bulota J., Šalūga R. Užpilti požemiai po Gedimino kalnu // Švyturys. – 1960, Nr. 20, p. 13 Vilniaus pilis.
Bulota J., Šalūga R. Vilniaus požemiuose. Kas yra po Vilniaus pilimi // Komjaunimo tiesa. – 1959, birž. 17 Vilniaus pilys
Bulzgis S. Daugyvenės žemė // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1970, rugpj. 20, 22, 27. – Tas pat: Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1970, rugs. 29, spal. 6, 8 Apie Raginėnų (Radviliškio raj.) piliakalnį ir pilkapius.
Bulzgis S. Iš Šiaulių pašonės, iš Malavėnų …// Šiaulių naujienos. – 1994, vas. 12, p. 5
Bulzgis S. Kas čia gyveno prieš pusantro tūkstančio metų? // Šiaulių naujienos. – 1991, spal. 24 Lieporių (Šiauliai) kapinynas
Bulzgis S. Neatmenamų laikų atgarsis // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1972, spal. 17 Pašušvio pilis (?).
Bulzgis S. Praeities puslapiai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1970, spal. 24, p. 3 Kapinynas Šeduvos miestelio centre.
Bulzgis S. Raginėnai // Panevėžio tiesa. – 1970, lapkr. 3 Radviliškio raj.
Bulzgis S. Šiaulių praeičiai skirta konferencija // Šiaulių naujienos. – 1991, gruod. 3, p. 2 Apie B. Salatkienės pranešimą.
Bulzgis S. Trypiame užmirštą Velžio piliakalnį // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1968, rugs. 17
Bumblauskas A. Istorijos ir archeologijos studijos Istorijos fakultete // Universitas Vilnensis. – 1994, Nr. 2, p. 10-11
Bumblauskas A., Gudavičius E., Urbanavičius V. Senovės lietuviai ir jų valstybė dabartinės kartos akimis / Pokalbį užrašė R. Geleževičius // Veidas. – 1998, Nr. 28, p. 24-29.
Bumbulis S. Ant Pivošiūnų piliakalnio // Lenino keliu (Jieznas). – 1961, rugpj. 23 Alytaus raj.
Bundorfas L. Archeologija Klaipėdos krašte // Skalvos keleivis (Šilutė). – 1992, geg. 7
Bunka L. Įdomūs radiniai Katedros aikštėje // Diena. – 1996, birž. 14, p. 16 Vilniaus pilys
Buračas B. Kryžkelių kryžiai // Sekmadienis. – 1937, Nr. 35, p. 3 Apie akmenis.
Buračas B. Pabudo piliakalniuose miegojusi kariuomenė // Ūkininko patarėjas. – 1939, Nr. 44, p. 5 Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis, Šatrija (Telšių raj.).
Buračas B. “Vingio” akmuo ant “Velnio pylimo” // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 45, p. 12 Laumakių (Kretingos raj.) kaime.
Buračas B. Akmeniu virtusi karalaitė // Trimitas. – 1939, Nr. 34, p. 831 Buv. Jučionių kaimo, Nerėpos upelio, akmuo (Kauno raj.).
Buračas B. Betygalos piliakalnis // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 11, p. 7
Buračas B. Birštono piliakalnio paslaptis / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 34, p. 2
Buračas B. Branginkime senovės paminklus // Jaunasis ūkininkas. – 1939, saus. 19
Buračas B. Eržvilko piliakalnis // Trimitas. – 1936, Nr. 43, p. 1023 Jurbarko raj.
Buračas B. Girgždutės kalnas / Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 32, p. 3
Buračas B. Girnikų kalnas // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 47, p. 9 Šiaulių raj.
Buračas B. Gražiaisiais Panemuniais / Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 23, p. 3. Veršvų (Kaunas) piliakalnis, Netonių (Kauno raj.) akmuo.
Buračas B. Gražioj Žemaitijoj / B. Buračėlis // Sekmadienis. –1937, Nr. 48, p. 3. Prie Lyduvėnų (Raseinių raj.) buvusią romuvą.
Buračas B. Gražioji Lietuva. Raganų kalnas // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 16, p. 13 Raginėnai (Radviliškio raj.).
Buračas B. Įžyniškių piliakalnis // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 50, p. 12 Raseinių raj.
Buračas B. Jurbarko piliakalnis – Lietuvos Golgota // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 9, p. 150. – Tas pat: Mūsų Vilnius. – 1933, Nr. 21/22, p. 297
Buračas B. Jurbarko piliakalnis // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 26, p. 444
Buračas B. Juškaičių piliakalnio legenda // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 49, p. 13 Tauragės raj.
Buračas B. Kaip dabar garbinamas perkūnas? // Sekmadienis. – 1937, Nr. 27, p. 3
Buračas B. Kairių ežero atsiradimas / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 37, p. 3. Kairiai (Šiaulių raj.).
Buračas B. Kauno pilies padavimas // Mūsų rytojus. – 1935, gruod. 3, p. 4 Kauno pilis ir miestas.
Buračas B. Kelionė Nemuno krantais / Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 26, p. 2 Seredžiaus ir Veliuonos apylinkių paminklai.
Buračas B. Kryžių kalnas // Sekmadienis. – 1933, Nr. 46, p. 3 Jurgaičiai (Šiaulių raj.).
Buračas B. Kupiškis. Randa senovės pinigų // Mūsų rytojus. – 1936, rugs. 4, p. 5 Miesto ganyklose.
Buračas B. Kur banguoja Nemunėlis / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 24, p. 3 Jaučakių (Kauno raj.) ir Seredžiaus piliakalniai.
Buračas B. Kur girių dievus garbina // Sekmadienis. – 1936, Nr. 40, p. 3
Buračas B. Kurtuvėnai ir jų gražiosios apylinkės / Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 26, p. 3 Girnikai (Šiaulių raj.).
Buračas B. Laumės // Sekmadienis. – 1936, Nr. 42, p. 3
Buračas B. Liškiavos pilis // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 24, p. 9 Varėnos raj.
Buračas B. Margarava – Margio pilis // Skautų aidas. – 1938, Nr. 13/14, p. 307 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis. Margaravas (Alytaus raj.).
Buračas B. Medvėgalis – Žemaičių pilis // Skautų aidas. – 1933, Nr. 6 Šilalės raj.
Buračas B. Medžiokalnio šventasis ąžuolas / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 21, p. 3. Kražiai (Kelmės raj.).
Buračas B. Merkinė // Mūsų Vilnius. – 1933, Nr. 13, p. 193-194 Piliakalnis, Varėnos raj.
Buračas B. Milžinkapių paslaptys // Sekmadienis. – 1936, Nr. 45, p. 3 Acokavai (Radviliškio raj.).
Buračas B. Milžinkapių praeitis pasakose // Ūkininko patarėjas. – 1944, Nr. 4, p. 5-6 Luponių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Buračas B. Milžinų kapai. Pasakojimai apie žemaičių Girgždutą ir kitus šventkalnius // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 15, p. 355 Girgždūtė (Telšių raj.).
Buračas B. Mirusiųjų garbinimo papročiai Aukštaitijoje // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 44, p. 13
Buračas B. Mūsų gražioji tėvynė / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 50, p. 3. Rozalimo (Pakruojo raj.) apylinkės akmenys.
Buračas B. Mūsų krašto įdomybės. Kryžių kalnas // Pavasaris. – 1933, Nr. 17, p. 506 Jurgaičiai (Šiaulių raj.).
Buračas B. Nagarbos kalne šmėklojasi // Sekmadienis. – 1936, Nr. 39, p. 3 Negarbos (Kretingos raj.) piliakalnis.
Buračas B. Nepaprastos Lietuvos vietos. Kryžių kalnas // Mūsų laikraštis. – 1936, Nr. 44, p. 8 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Buračas B. Nuotakos baubliai // Sekmadienis. – 1936, Nr. 41, p. 2 Kvesų (Kauno raj.) raistas-aukų vieta.
Buračas B. Pagoniškos rugiapiūčių apeigos / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 32, p. 3
Buračas B. Paskendę Žemaičių dievai // Diena. – 1936, Nr. 12 Biržulio ežere (Telšių raj.).
Buračas B. Paslaptingieji ežerai pasakojimuose // Ūkininko patarėjas. – 1944, Nr. 18, p. 7-8 Apie ežeruose nugrimzdusias pilis.
Buračas B. Perkūnas šaudo velnius / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 21, p. 3 Apie akmenis.
Buračas B. Perloja senovės atsiminimuose // Ateitis. – 1944, kovo 2 Apeiginės vietos, Varėnos raj.
Buračas B. Piliakalniai arba šventkalniai. Pilies Kryžių kalnas // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 43, p. 6-7 Jurgaičių (Šiaulių raj.) Kryžių kalnas.
Buračas B. Pilies kryžių kalnas // Trimitas. – 1930, Nr. 24, p. 485 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Buračas B. Puntuko akmuo gerbtinas senovės paminklas // Ūkininko patarėjas. – 1942, Nr. 36, p. 9 Nepritaria akmens panaudojimui Dariaus ir Girėno atminimui įamžinti.
Buračas B. Raudondvario pilis // Mūsų rytojus. – 1935, spal. 8, p. 3 Kauno raj.
Buračas B. Raudonė. Giliai žemėje nežinoma siena // Mūsų rytojus. – 1936, geg. 19, p. 4 Jurbarko raj., siena aptikta prie pilies.
Buračas B. Senoji Rudamina / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 2, p. 3. Piliakalnis, Lazdijų raj.
Buračas B. Seredžius. Archeologiniai radiniai // Mūsų rytojus. – 1936, geg. 19, p. 4 Miestelyje aptikti kapai.
Buračas B. Stebuklingas šaltinėlis / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 8, p. 3. Seredžius-Motiškiai (Jurbarko raj.).
Buračas B. Šatrija – žemaičių šventkalnis // Trimitas. – 1931, Nr. 49, p. 972-974 Telšių raj.
Buračas B. Šatrija – žemaičių šventovė // Skautų aidas. – 1936, Nr. 13, p. 281
Buračas B. Šiaulėnų piliakalniai // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 45, p. 6 Kudinų (Radviliškio raj.) kaimo.
Buračas B. Šiaulės kalnas // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 10, p. 10 Kudinų-Šiaulėnų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Buračas B. Šiaulių ežeras padavimuose / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 16, p. 3. Talkšos (Talšos) ež. Šiauliuose.
Buračas B. Šiluvos stebuklingasai akmuo / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 36, p. 3.
Buračas B. Tauragnai ir jų apylinkės // Mūsų Vilnius. – 1933, Nr. 15/16, p. 234 Taurapilis ir Kamšos piliakalnis (Utenos raj.).
Buračas B. Tauragnai ir jų apylinkės // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 46, p. 10 Taurapilio ir Kamšos (Utenos raj.) piliakalniai.
Buračas B. Užburtoji kariuomenė //Trimitas. – 1937, Nr. 33, p. 790 Šatrijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Buračas B. Užkeikti lobiai. Ukmergės apylinkės padavimai / Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 3, p. 3
Buračas B. Užkeikti Raseinių piliakalniai // Mūsų rytojus. – 1936, spal. 9, p. 4 Raseinių piliakalnis ir aplinkinės kalvos.
Buračas B. Vandenų ir dievų garbei / Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 23, p. 3
Buračas B. Vėlinės ir mirusiųjų gerbimo papročiai // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 43, p. 10
Buračas B. Velžių kaimo piliakalniai // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 46, p. 8 Velžių (Radviliškio raj.) pilė, Bažnytkalnis ir buvę pilkapiai.
Buračas B. Vilkijos istoriniai paminklai / Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 28, p. 3 Jaučakių (Kauno raj.) piliakalnis.
Buračas B. Žirgakalnio aukso žirgas // Trimitas. – 1940, Nr. 28, p. 693 Pajuodupės (Kupiškio raj.) kaimas.
Burba A. Lokavos kalns //Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1902, t. 5, p. 198-199. Akmenės raj. piliakalnis.
Burba J. Kauno pilis ir jos liekanų kasinėjimai // Naujienos (Chicago). – 1926, rugpj. 27
Burba J. Kur yra senosios kuršių kultūros liekanos // Lietuvos žinios. – 1927, liep. 23, p. 2 Apuolės (Skuodo raj.) kapinyno radiniai.
Burbienė L. Prie Kirsnos archeologai rado seniausio šalyje pastato liekanų // Lietuvos rytas. – 1997, rugpj. 5, p. 7 Turlojiškės (Marijampolės raj.) durpynas
Burbulo piliakalnio padavimas / J.M. // Vienybė. – 1931, Nr. 22, p. 181 Velžiai (Radviliškio raj.).
Burda A. Lobis moliniame puode // Tiesa. – 1967, geg. 27 Trakų pusiasalio pilyje.
Burda A. Surastas lobis // Komjaunimo tiesa. – 1963, bal. 13 Trakuose.
Burek K. Starożytnicy i archeolodzy. Z dziejów badań archeologicznych na Białostoczyżnie. – Olsztyn, 1977. – 227 p
Burneika J. Dovanok, didysis kunigaikšti, už savo ainių nevalumą // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 17, priedas: Sostinė, p. 44 Vilniaus pilys
Burneika K. Čia palaidotas T. Daugirdas // Naujas rytas (Raseiniai). – 1975, kovo 15
Burneika K. Saugokime archeologinius paminklus // Naujas rytas (Raseiniai). – 1972, spal. 10
Bus kasinėjama toliau // Vakarinės naujienos.– 1981, rugpj. 31, p. 2 Vilniuje, šalia Žemutinės pilies, Barboros Radvilaitės gatvėje.
Busilas A. Pateronių piliakalnis / K. Aukštuolis // Skautų aidas. – 1939, Nr. 6, p. 163 Poteronys (Alytaus raj.).
Busilas A. Poteronių piliakalnis / Aukštuolis K. // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 42, p. 13 Alytaus raj.
Buszyński I. Brzegi Niewiaży. / I. B. – Wilno, 1873. – 72 p. P. 15-16 apie archeologinius radinius Panevėžio apyl.
Bušmienė S. Eduardas Volteris. Bibliografija. – V., 1973. – 102 p Rec.: Urbutis V. // Kalbotyra. – 1976, t. 27, sąs. 1, p. 103-107. Žukas V. Vertinga Eduardo Volterio bibliografija // Bibliotekų darbas. – 1974, Nr. 4, p. 33-34. Žvurgūnas B. // Mūsų kalba. – 1974, Nr. 6, p. 30-32. P. 21-22 – darbai archeologijos srityje; p. 47-50 – archeologinio pobūdžio straipsniai.
Butėnas D. “Kliūčių neturim – tik atsargiai” // Vakarinės naujienos. – 1990, geg. 15, p. 3 Apie E. Tiškevičių.
Butėnas D. Mykolo Brenšteino rankraštinis palikimas // Pergalė. – 1970, Nr. 3, p. 133-135 Taip pat ir apie archeologinius darbus.
Butėnas D. Tadas Daugirdas // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 10, p. 16
Butėnas E. Generolui Vladui Nagiui-Nagevičiui – 111 // Trimitas. – 1996, Nr. 8, p. 5-6 V. Nagevičius
Butėnas E. Lietuvos archeologijos bibliografijų rodyklė // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 485-487
Butėnas E. Maisiejūnų pilkapių (Kaišiadorių raj.) tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 42-45
Butėnas E. Maisiejūnų pilkapių tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 47-48 Kaišiadorių raj.
Butėnas E. Maisiejūnų pilkapyno tyrinėjimai // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 163-184 Maisiejūnai (Kaišiadorių raj.).
Butėnas E. Vanagiškių pilkapyno tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 138- 142 Vanagiškiai (Jonavos raj.).
Butėnas E. Žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje Nr. 1 ir 1A // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 371-372 Vilniaus miestas
Butėnas J. Archeologijos populiarintojas // Pergalė. – 1967, Nr. 12, p. 167-168 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Butėnas J. Mirė P. Tarasenka // Pergalė. – 1962, Nr. 6, p. 180-181 Petras Tarasenka (1892. XII. 7-1962.V.17).
Butėnas J. Petrą Tarasenką prisimenant // Literatūra ir menas. – 1962, Nr. 21, p. 4 Petras Tarasenka (1892. XII. 7-1962.V.17).
Butėnas P. Ant. Stals. Sargasim savas tautas senatni. Rīga, 1925 // Lietuva. – 1925, geg. 22, p. 2-3. Latvijos senovės paminklų apsauga lyginama su padėtimi Lietuvoje.
Butėnas P. Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programa. – Šiauliai, 1925. – 208 p
Butėnas P. Lietuvių vandens ūkis prieš 3000 m. // Mokslo dienos. – 1937, Nr. 6/7, p. 375-376 Baltų protėvynė, finougrų skoliniai iš baltų kalbų.
Butėnas P. Mindaugo sostinės pėdsakų ieškojimas // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 3/4, p. 329-334 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Būtėnas P. Mūsų kalnai // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, t. 1, kn. 4/5, p. 590-597. Kryžių kalnas (Šiaulių raj.) ir Migonių (Pasvalio raj.) piliakalnis.
Butėnas P. Panevėžio apylinkių senovės atgarsiai apie Vytauto Didžiojo laikus // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 1, p. 196-199 Lepšių kapinynas ir Berčiūnų pilkapiai.
Butėnas P. Paslaptingieji sūduviai // Karys (Brooklyn). – 1963, Nr. 2, p. 36-43
Butėnas P. Senovė apkasuose // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 154-160 Atpasakotas R. Bohnenbergo straipsnis “Die Vorzeit in Schützengraben” (“Das Land Ober Ost.- Berlin, 1917”).
Butėnas P. Senovės lietuvių pažiūros į gamtą // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 5, p. 7
Butėnas P. Ten kur gražu ir istoriška // Kosmos. – 1938, Nr. 7/9, p. 193-224 P. 203-205 – Šeimyniškėliai (Anykščių raj.) – tai Voruta; p. 222 – Puntukas, šventi medžiai.
Butėnas P. Vorutos pilies beieškant // Panevėžio apygardos balsas. – 1943, Nr. 6, p. 4 Atsiliepimas į P. Tarasenkos straipsnį (“Ateitis”, 1943, saus. 23).
Butėnas S. Rudamina // Raudonasis artojas (Lazdijai). – 1959, birž. 24
Butėnienė E. Archeologiniai kasinėjimai Panevėžio apylinkėse // Panevėžio tiesa. – 1961, gruod. 3 Pažalvaičių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Butėnienė E. Archeologiniai paminklai Kaišiadorių rajone // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1971, spal. 12
Butėnienė E. Katkuškių, Eišiškių raj., pilkapių tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 64-66
Butėnienė E. Kretuonių (Švenčionių raj.) pilkapių tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 132-136
Butėnienė E. Kretuonių (Švenčionių raj.) pilkapių tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 56-59
Butėnienė E. Kretuonių pilkapių tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 65-67 Švenčionių raj.
Butėnienė E. Laivių kapinyno laidosena // MADA. – 1964, t. 1, p. 83-99. Laiviai (Kretingos raj.).
Butėnienė E. Lazdininkų kapinynas // Lietuvos archeologijos paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 143-161, 223-224 Kretingos raj.
Butėnienė E. Maisiejūnų pilkapių (Kaišiadorių raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 37-38
Butėnienė E. Nemaitonių (Kaišiadorių raj.) pilkapių tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 39-40
Butėnienė E. Palūšės pilkapiai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 67-70 Ignalinos raj.
Butėnienė E. Pelyšėlių kapinynas (Anykščių raj.) // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 153-154
Butėnienė E. Pelyšėlių kapinynas [Anykščių raj.]; Palūšės antrasis pilkapynas [Ignalinos raj.]; Gaidžių kapinynas; Pakubėtiškių kapinynas (Jurgiakampis) [Molėtų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. T. 1, p. 66, 154, 195, 202-203
Butėnienė E. Siraičių X-XII a. senkapis // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 159-176, 351-352 Siraičiai (Telšių raj.).
Butėnienė E. Zabieliškių (Šalčininkų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1972 ir 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 53-54
Butėnienė E. Želmeniškės pilkapynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 50-53 Utenos raj.
Butkevičienė I. Baltų protėvynė // Dienovidis. – 1991, Nr. 37, p. 3
Butkevičius A. Antrajam gyvenimui. Apie Biržų pilies restauravimą // Biržiečių žodis. – 1978, rugpj. 8
Butkevičius A. Apie restauraciją ir Biržų pilį // Biržiečių žodis. – 1979, birž. 12
Butkevičius A. Atgijusi praeitis // Biržiečių žodis. – 1975, geg. 24 Muoriškių (Biržų raj.) pilkapiai
Butkevičius A. Atgimsta naujam gyvenimui // Panevėžio tiesa. – 1979, liep. 7, p. 3 Biržų pilis.
Butkevičius A. Praeities tyrinėtojas // Biržiečių žodis. – 1972, gruod. 5 Apie P. Tarasenką.
Butkevičius A. Svajonė tampa tikrove // Biržiečių žodis. – 1986, spal. 7 Biržų pilis.
Butkevičius A. Žvalgomoji ekspedicija Astrave // Biržiečių žodis. – 1979, liep. 14, p. 4 Astravo kapinynas.
Butkevičius B. Žemė slepia praeitį // Kibirkštis (Plungė). – 1968, rugpj. 24 Gintališkės (Plungės raj.) kapinyno kasinėjimai.
Butkienė D. Vilniaus amatininkų miestelyje nedaug galios turėjo net Lietuvos valdovas // Lietuvos aidas. – 1998, spal. 24, p. 10 Kasinėjimai prezidentūros teritorijoje.
Butkų Juzė. Apie senovės lietuvių kultūrą / J. Bastelis // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 51/52.
Butkų Juzė. Kasinėjimai Upytėje / J.Br. // Lietuvos žinios. – 1938, rugpj. 1, p. 6. – Tas pat: Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 33, p. 11. Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Butkų Juzė. Kunigaikštienė Birutė ir jos kalnas Palangoje / J.B-ba. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 24, p. 6.
Butkų Juzė. Po gražiąją Žemaičių žemę / J.V-tis. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, birž. 3, p. 4. Žvaginių (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Butkų Juzė. Seniausioji mūsų krašto prosenovės istorija / J. Bastelis // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 50, p. 2, 4.
Butkus A. Akmeniniai Žiemgalos liudininkai // Mokslas ir gyvenimas. – 1993, Nr. 8, p. 18-19 Apie akmenis su įrašais “Žiemgala”.
Butkus A. Beletrizuojant istorinius faktus // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 8, p. 5 Aptariama etnokultūrinė situacija II a.m.e.
Butkus A. Galkaičių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, birž. 10
Butkus D. Kretingos kraštotyros muziejaus monetų lobiai // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 17-18 Baublių, Genčų, Lazdininkų, Kašučių, Kretingos, Kvecių, Palangos, Salantų ir Gargždų (visi Kretingos raj.) lobiai.
Butkus D. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 190-194 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Butkus D. Senovės kuršių moterų kostiumas Kretingos muziejuje // Švyturys (Kretinga). – 1998, kovo 10, p. 5
Butkus D. Žymus visuomenės veikėjas Vladas Nagevičius (1881.06.17 - 1954.09.15) // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1995, rugs. 12 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Butkus D., Kanarskas J. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 81-85
Butkus D., Kanarskas J. Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietės // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 39-41 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Butkus D., Sidrys R., Kanarskas J. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 138-145 Kretingos raj.
Butkus J. Mokas. Jankelis. Jankeliukas ir kiti // Lenino priesakai (Šalčininkai). – 1977, kovo 22 Akmenys Dieveniškių apylinkėje.
Butkus J. Priešistorinis žmogus Lietuvoje // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 29, p. 4
Butkus J. Šis tas iš žmogaus istorijos. Akmens laikotarpio pabaiga ir bronzos bei geležies laikotarpio pradžia Lietuvoje // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 39, p. 7-8
Butkus S. Kada balsas iš piliakalnių šaukė // Karys. – 1928, Nr. 8, p. 121-122 Padavimai.
Butkus V. “Priklausom vienai šeimai – Romuvai” // Europos lietuvis (London). – 1994, Nr. 37, 39
Butkus V. Generolas, archeologas, tautinių tradicijų puoselėtojas // Diena. – 1995, rugs. 9, p. 14 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Butkus V. Priklausom vienai šeimai – Ramuvai // Ramuva (V.). – 1997, sąs. 3, p. 6-9 M. Gimbutienė
Butkus V., Jakubauskaitė V. Generolo palaikus priglaus gimtoji žemė // Diena. – 1995, rugs. 8, p. 1 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Butkutė S. Piliakalniai byloja // Kalba Vilnius. – 1974, rugpj. 30, p. 11 Archeologai Mažeikių rajone.
Butnorius F. Eksponatai apie senovę // Pergalė (Vilkaviškis). – 1963, rugpj. 20 Kunigiškių-Pajevonių (Vilkaviškio raj.) piliakalnis.
Butrimas A. 1730 metais Prancūzijos Mokslų Akademijoje... // Literatūra ir menas. – 1983, Nr. 49, p. 15 Žurnalistų “atradimai” archeologijoje.
Butrimas A. Akmens amžius Žemaičių aukštumoje. Daktariškės neolito gyvenvietė: Katalogas / Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejus. – V., 1983. – 45 p., 34 lent
Butrimas A. Apie Šatrijos raganas ir archeologiją // Mūsų gamta. – 1984, Nr. 9, p. 14 Šatrija (Telšių raj.).
Butrimas A. Apylinkių istorija (Pavandenė) // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 176-185 P. 179-182 – apie Sprūdės ir Moteraičio (Telšių raj.) piliakalnius.
Butrimas A. Apylinkių istorija // Žemaičių praeitis. – V., 1996. – D. 6: Pavandenė, p. 9-18 Burbiškių Moteraitis ir Šaukštelių Sprūdė (Telšių raj.).
Butrimas A. Archeologiniai rinkiniai Kauno gubernijos dvaruose (M. Brenšteino duomenimis) // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987 geg. 6-7 d.d.). – V., 1987. – P. 12-14
Butrimas A. Archeologiniai tyrinėjimai prie Biržulio // Komunizmo švyturys (Telšiai).– 1981, spal. 22, 27 Akmens amžiaus paminklai.
Butrimas A. Baltai Vikingų epochoje // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 2, p. 9-10
Butrimas A. Biržulio baseino ir Žemaičių aukštumos akmens amžiaus tyrinėjimų apžvalga // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 107-131
Butrimas A. Biržulio ež. apylinkių (Telšių raj.) akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 3-6
Butrimas A. Biržulio sąsmaukos stovyklos ir gyvenvietės tyrinėjimai ir ežero pakrančių žvalgymas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 3-5 Telšių raj.
Butrimas A. Biržulio žynio kapas // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 2, p. 24-25 Biržulio ež. (Telšių raj.) Duonkalnio saloje.
Butrimas A. Corded Pottery Culture graves from Lithuania // Praehistoria XIX: Schnurkeramik Symposium, 1990. – Praha, 1992. – P. 307-311
Butrimas A. Daktariškės 5 neolito gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 8-11 Telšių raj.
Butrimas A. Daktariškės 5-os neolito gyvenvietės tyrinėjimai 1987 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 5-7 Telšių raj.
Butrimas A. Daktariškės 5-osios neolito gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 7-9 Telšių raj.
Butrimas A. Daktariškės I gyvenvietė // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 3-4 Akmens amžius, Telšių raj.
Butrimas A. Daktariškės neolito gyvenvietė; Duonkalnio neolito gyvenvietė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 377, 471-472
Butrimas A. Dešimt vasarų prie Biržulio // Moksleivis. – 1987, Nr. 8, p. 18-19 Akmens amžiaus paminklų tyrinėjimai.
Butrimas A. Double burial of a “seer” from Donkalnis // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 7
Butrimas A. Duonkalnio neolito gyvenvietės, alkos ir kapinyno tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 3-5 Telšių raj.
Butrimas A. Human Figurines in the praehistoric Art of the Eastern Baltic // The Indo-Europeanization of Northern Europe. – V., 1994. – P. 4-5
Butrimas A. Jaunųjų muziejininkų konferencija // LIM, 1983 metai. – V., 1984. – P. 167-168 Vilniuje.
Butrimas A. Kaulo bei rago dirbinių konservavimas Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejuje // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 18-20
Butrimas A. Krėva // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 51, p. 4 Krėvos pilis.
Butrimas A. Lietuvos istorija VI-VII klasei: Lietuva iki valstybės susidarymo. – K., 1990. – 49 p.
Butrimas A. Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki Vytauto Didžiojo mirties. – V., 1992. – 143 p. P. 3-63 – apžvelami laikai iki valstybės susidarymo (remiamasi daugiausia archeologijos duomenimis).
Butrimas A. Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos. – V., 1993. – 225 p. Rec.: Dubonis A. Ne paskutinis vadovėlio leidimas // Naujasis židinys. – 1993, Nr. 7/8, p. 136-137.
Butrimas A. Marija Gimbutas and the Archaeology of the Balts // From the Realm of the Ancestors: An Anthology in honor of Marija Gimbutas. – Manchester, 1997. – P. 32-35 M. Gimbutienė
Butrimas A. Marija Gimbutienė – senosios Europos ir baltų kultūros studijos // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 1-2 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Butrimas A. Mesolithic Grawes from Spiginas // Mesolithic Miscellany. – 1989, t. 10, sąs. 2, p. 10-11
Butrimas A. Mezolito kapai Spigino saloje // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 3-4 Biržulio ež. (Telšių raj.).
Butrimas A. Nauji tyrimai Šarnelės akmens amžiaus gyvenvietėje // Kibirkštis (Plungė). – 1982, spal. 23, p. 3-4
Butrimas A. Neolitas Žemaičių aukštumoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 83-84
Butrimas A. Neolito ir žalvario amžiaus paminklų tyrinėjimai prie Biržulio ežero ir Virvytės // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 5-7 Telšių raj.
Butrimas A. Neolito kapai iš Donkalnio (Telšių raj.) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 26-28 Biržulio ež. (Telšių raj.).
Butrimas A. Ožnugario 1-os neolito gyvenvietės tyrinėjimai 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 5-7 Prie Biržulio ež. (Telšių raj.).
Butrimas A. Sakote, nieko naujo? // Komjaunimo tiesa. – 1982, birž. 5, p. 3 Apie archeologinius tyrinėjimus.
Butrimas A. Senoji Viržuvėnų (Janapolės) istorija archeologinių šaltinių duomenimis // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 78-83
Butrimas A. Senosios Europos vizija – įmanoma ar geidžiama? // Šiaurės Atėnai. 1997, Nr. 4, p. 6 Apie M. Gimbutienės knygą “Senoji Europa”.
Butrimas A. Spigino mezolito kapai // Lietuvos archeologija. –1992, t. 8, p. 4-10 Biržulio (Telšių raj.) ež. saloje.
Butrimas A. Šarnelės neolito gyvenvietė // Lietuvos archeologija. – 1996, t. 14, p. 174-191 Plungės raj.
Butrimas A. Tyrinėjimai Žemaičių aukštumoje // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 5-7 Akmens amžiaus paminklai Biržulio ežero baseine ir Šarnelėje (Plungės raj.).
Butrimas A. Žmogus priešistorinėje Rytų Baltijos kraštų dailėje // Europos dailė. Lietuviškieji variantai. – V., 1994. – P. 7-38
Butrimas A., Aleksiejūnas V. Archeologiniai radiniai ir lobiai // Vakarinės naujienos. – 1983, birž. 3, p. 1 Paroda Istorijos ir etnografijos muziejuje, Vilniuje.
Butrimas A., Česnys G. Mezolito kapai iš Spigino (preliminariniai archeologinio ir antropologinio tyrimo duomenys) // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 6-11 Telšių raj.
Butrimas A., Česnys G. The Emergance on the Pamariu (Baltic Coastal) group of Indo-Europeans according to archeological and anthropological data // The Journal of Indo-European (Washington). – 1990, t. 18, Nr. 3/4, p. 359-378
Butrimas A., Girininkas A. Naujausia akmens amžiaus medžiaga (1976-1980): Ataskaitinės parodos katalogas. – V., 1980. – 39 p
Butrimas A., Jankauskas R. Donkalnio neolito gyventojų gyvenimo sąlygos ir paleopatalogija // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 100-102 Telšių raj.
Butrimas A., Jankauskas R. Mesolithic and Neolithic Graves in Lithuania: Data on the Transition from Foraging to Food Production // Harvesting in the Sea, farming the Forest: The Emergence of Neolithic Societies in the Baltic Region. – Sheffield, 1998. – P. 219-223. – (Sheffield Archaeological monographs; 10)
Butrimas A., Jankauskas R. Mesolithic and Neolithic graves in Lithuania: Data on transition from foraging to food production // Harvesting the Sea, Farming the Forest: The emergence of Neolithic societies in the Baltic Region and adjacent areas. – Sheffield, 1997. – P. 1-5
Butrimas A., Ostrauskas T. Mesolithic in North-Western Lithuania // Man and Sea in the Mesolithic. – Kalundborg, 1993. – P. 22
Butrimas A., Ostrauskas T. Pirmieji Varnių apylinkių gyventojai // Žemaičių praeitis. – V., 1996. – D. 4: Varniai, p. 7-14
Butrimas A., Paškevičius R. Žvejyba Virvytės upėje // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 100-105 P. 100-101 – apie neolito žvejybos įrankius.
Butrimas A., Žulkus V. Žemaitijos priešistorė // Žemaitijos istorija. – V., 1997. – P. 13-52
Butrimas E. Bičiulių klubas – Imbarėje // Lietuvos pionierius. – 1988, rugpj. 27, 31 Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnis.
Butrimówna M. Panevėžio pavieto Nevėžnikų pilkapiai: Iš “Swiatowit” (Warszawa, 1902, t. 4) // Panevėžio rytas. – 1993, rugs. 10, p. 4.
Butrymówna M. Kurhany w Niewieżnikach w pow. Poniewieskim / [Su E. Majewskio prier., p. 151] // Światowit (Warszawa). – 1902, t. 4, p. 148-149. – Vertimas: Panevėžio rytas. – 1993, rugs. 10, p. 4.
Buzaitė J. Stovykla Medininkų pilyje // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 44-45 Medininkų pilis
Buzas J. Įspūdžiai iš Dubingių ekspedicijos // Pirmyn (Molėtai). – 1968, rugpj. 3, p. 3 Mini įdomesnius akmenis, Drūsios ir Baliūnų lobius.
Buzas P. Apie Kupiškėnų piliakalnį / P. Vientautis // Lietuvos žinios. – 1924, liep. 18, p. 1. Apsodintas Kupiškio piliakalnis.
Caland W. Die vorgeschichtlichen baltischen Totengebräuche // Archiv für Religionswissenschaft (Leipzig). – 1914, t. 17, p. 476-512.
Caune A. Die Gräbertypen und Bestattungssitten im Ostbaltikum // Bestattungwesen und Totenkult. – Berlin, 1991. – P. 257-274
Caune A. Dobuakmeńi Latvijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 89-98
Caune A. IV starptautiskais slāvu arheologijas kongress // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga).– 1981, Nr. 5, p. 132-134 Minimi ir M. Michelberto ir A. Varno pranešimai Sofijoje, 1980 m. rugsėjo 15-21 d.
Cegły gotyckie na padworku przy kościele św. Michała w Wilnie // Słowo. – 1933, birž. 22 Rasta figūrinių plytų.
Cehak H. Chrońmy zabytki naszej najdawniejszej przeszłości // Spawy nauczycielskie (V.). – 1933, Nr. 1, p. 22-26
Cehak H. Muzeum Archeologiczne Universytetu Stefana Batorego w Wilnie // Z otchłani wieków (Poznań). – 1933, t. 8, p. 38-40
Cehak H. Muzeum Archeologiczne w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1933, gruod. 11, p. 2
Cehak H. Muzeum Storožytności Wileńskiej Komisji Archeologicznej a Muzeum Archeologiczne Uniwersytetu Stefana Batorego // Dziennik Wileński. – 1933, gruod. 8, p. 3
Cehak H. Nowo odkryte stanowisko ceramiki prafińskiej na Wilenszczyżnie // Z otchłani wieków (Poznań). – 1933, Nr. 3/4, p. 84 Bratoniškės (Vilniaus raj.).
Cehak H. O ochrone zabytków przedhistorycznych // Kurjer Wileński. – 1933, geg. 5
Cehak H. O ochrone zabytków przedhistorycznych // Kurjer Wileński. – 1935, geg. 3
Cehak H. Rola młodziežy akademickiej w ochrone zabytków przedhistorycznych // Wiadomości ludoznawcze (Łodz). – 1933, sąs. 1; Atsp.: Łódź, 1934. – 3 p
Cehak-Hołubowicz H. Cmentarzysko kurhanowe z VI i VII w. w miejsc. Karmazyny koło miasta Troki w Litewskiej SSR // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, p. 312-331 Karmazinų (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Cehak-Hołubowiczowa H. Zabytki archeologiczne województwa Wileńskiego i Nowogródskiego. – Wilno, 1936. – 40 p
Cehak-Hołubowiczowa H. 1000 kilometrów szłakiem ekspedycji archeologicznej na Wilenszczyznie // Z bliska i zdaleka (Lwów). – 1935, sąs. 7, p. 179-184 Mini Plikiškių (Širvintų raj.) ir Žingių (Vilniaus raj.) pilkapių kasinėjimus, Adrėjovcų ir Černevicų pilkapius (Baltarusija).
Cehak-Hołubowiczowa H. Brązoletka mankietowa z Pokradła w pow. Wileńsko-Trockim, gm. Niemenczyn // Z otchłani wieków (Poznań). – 1939, Nr. 3/4, p. 47-50 Pakrauglė (Vilniaus raj.).
Cehak-Hołubowiczowa H. Cmentarzysko kurhanowe w Karmazynach koło Dukszt Pijarskich // Prace i materiały sprawozdawcze sekcji historji sztuki Towarzystwa Pryjaciół Nauk w Wilnie. – Wilno, 1938 (1939). – T. 3, p. 266-267 Karmazinų (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Cehak-Hołubowiczowa H. Kto ochrania zabytki przedhistoryczne? Z powodu artykułu prof. Limanowskiego // Słowo. – 1936, lapkr. 25, p. 3
Cehak-Hołubowiczowa H. Mieszkańcy wileńszczyzny wspólczesni Chrystusowi / Dr. H.C.H. // Kurjer Wileński. – 1940, kovo 22/24, p. 3. Pakrauglės (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum Archeologii Przedhistorycznej USB w Wilnie //Ateneum Wileńskie. – 1936, t. 11, p. 806-811
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum Archeologii Przedhistorycznej USB w Wilnie / H.C.H. // Ateneum Wileńskie. – 1938, t. 13, sąs. 2, p. 351-353.
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum archeologji przedhistorycznej USB w Wilnie // Ateneum Wileńskie. – 1937, t. 12, p. 682-683
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum Archeologji Przedhistorycznej USB w Wilnie // Ateneum Wileńskie. – 1939, t. 14, sąs. 1, p. 374-375 Vilniaus Bekešo kalnas.
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum Starožytności Wileńskiej Komisji Archeologicznej a Muzeum Archeologiczne Universitetu Stefana Batorego // Światowit (Warszawa). – 1936/1937, t. 17, p. 9-14; Atsp.: Warszawa, 1938. – 6 p
Cehak-Hołubowiczowa H. Słowianie na Wilesnczyznie w swietle badań archeologji predhistorycznej // Kurjer Wileński. – 1938, geg. 3, p. 3-5; Atsp.: Wilno, 1938. – 7 p
Cehak-Hołubowiczowa H. Zburzenie Krzywego Grodu w swietle žrodeł historycznych // Coemedia (V.). – 1939, Nr. 6, p. 16-17 Vilniaus Bekešo kalnas.
Celencevičius R. “Barbora Radvilaitė” griuvėsiuose // Respublika. – 1995, birž. 14, p. 5 Apie J. Grušo dramos pastatymo premjerą Vilniaus Žemutinėje pilies rūmų griūvesiuose.
Celencevičius R. Apmirusi Vilniaus archeologija // Respublika. – 1995, liep. 22, p. 23 K. Katalyno nuomonė apie Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos tyrinėtojus.
Celencevičius R. Vilniaus pilys rezervatu netampa dėl konflikto // Respublika. – 1998, saus. 28 Vilniaus pilys
Cenne odkrycia archeologów // Czerwony sztandar. – 1963, lapkr. 26. Archeologinės ekspedicijos.
Cenne wykopaliska na Górze Zamkowej // Prawda Wileńska. – 1940, lapkr. 19, p. 1 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Cenny zabytek historyczny pod Wilnem // Prawda Wileńska. – 1940, rugs. 1 Rokantiškių (Naujoji Vilnia) pilis.
Centristų lyderis išaiškino Prezidento Žemutinės pilies atstatymo koncepciją // Lietuvos aidas. – 1995, geg. 11, p. 4 R. Ozolo nuomonė dėl Žemutinės pilies rūmų vietos tyrimų ir atstatymo.
Ceplīte R. Atsvariņi Latvijas 10.-13. gs. kapu inventārā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 198-212 Svarstyklės ir svoreliai Latvijos kapuose.
Ceramika zachodniobałtyjska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej: Materiały z konferencji, Białystok, 14-16 maja 1997. – Białystok, 1998. – 337 p
Ceдoв B. B. Eжи Aнтоневич // Coвeтcкaя apxeoлoгия (M.). - 1971, № 2, c. 307 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Ceдoв B. B. Бeлopyccкoe Пoдвине и Cмoлeнcкoe Пoднепровье в пepиoд вeликoгo пepeceлeния нapoдoв // Poccийская apxeoлoгия (M.). – 1998, № 2, c. 54-57
Chadaravičius T. Ir vėl statybos draustinyje // Komjaunimo tiesa. – 1988, kovo 25, p. 3 Veliuona.
Chantre E. Armes et objectés de parure du cabinet de l’Université Jaguellone a Cracovie // Matériaux pour l’histoire primitive et naturelle de l’homme. – Toulouse ; Paris, 1878, t. 9, ser. 2, p. 126-129. Apie įvairius dirbinius, tarp jų antkaklė kūginiais galais su kiauraraščiais kabučiais iš Lietuvos (?).
Charkiewicz W. Insygnja królewskie / W. Ch. // Słowo. – 1932, saus. 24, p. 1. Vilniaus pilis, karalių kapai Vilniaus Katedroje.
Charkiewicz W. Kościol św. Marcina stał na górach Altarji // Słowo. – 1939, birž. 29, p. 3, 6 Vilniaus Bekešo kalnas.
Charkiewicz W. Na górach Altarji stał gród warowny // Słowo, – 1939, birž. 27, p. 6 Vilniaus Bekešo kalnas.
Charkiewicz W. Ś.p. Michał Eustachy Brensztejn / W. Ch. // Słowo. – 1938, kovo 30, p. 7. Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Charkiewicz W. Zamek Królewskie w Wilnie / W. Ch. // Słowo. – 1933, gruod. 10, p. 3 Apie P. Sledziewskio paskaitą.
Chartonowicz M., Kaczmarz G. Komisje archeograficzne i archeologiczne Wileńskie w latach 1842-1915 // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki (Warszawa). – 1988, Nr. 4, p. 957-980
Chlewiński M. Troki // Ziarno (Warszawa). – 1904, Nr. 12, p. 226-227.
Chodzko I. Dzien szósty i siódmy wrzesnia w Wilnie. Artikul umieszczony w Albumu złożonym N.Cezarzom Jego Mości, przez Wileńska Komissya Archeologiczna, dnia 6 wczesnia 1858 roku // Kurjer Wileński. – 1858 rugs. 14 (Nr.73), p. 769-772. – Lygiagr. tekstas rus.
Cholodinska A. Kivylių (Akmenės raj.) senkapis //ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 144-148
Cholodinska A. Kukių (Mažeikių raj.) senkapio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 77-81
Cholodinska A., Striaukaitė A. Pavirvytės-Gudų (Akmenės raj.) senkapio tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 174-181
Cholodinskienė A. Kivylių senkapis // Vienybė (Akmenė). – 1977, rugpj. 23
Cholodinskienė A. Paventės (Mažeikių raj.) pilkapiai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 46-47
Cholodinskienė A. Pavirvytės-Gudų (Akmenės raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 95-97
Cholodinskienė A. Praeitis, saugota Skėrių senkapių // Žemaičių praeitis. – V., 1997. – T. 5: Seda, p. 51-54, 291
Cicėnas J. Dieną Trakuose pabuvus. Vandenin nugrimsta istorija // Vilniaus balsas. – 1941, bal. 11, p. 4 Trakų salos pilis.
Cicėnas J. Praeitis yra su mumis / J. Garšva // Naujoji Lietuva. – 1943, birž. 6, p. 4 Rokantiškių pilis.
Cicėnas J. Rekantiškių pilies paslaptis / J. Garšva // Lietuviai – 1943, Nr. 23, p. 4 Rokantiškių (N. Vilnia) pilis.
Ciechanowski A. Z dziejów budowy zamku w Biržach // Kwartalnik Architektury i Urbanistiki (Warszawa). – 1959, t. 4, sąs. 1/2, p. 44-66
Ciekawe odkrycie // Kurjer Litewski. – 1910, birž. 9 (22). Vilniuje, Pylimo g-vėje, rastas tašytų akmenų grindinys.
Ciekawe wykopaliska // Kurjer Wileński. – 1928, liep. 5, p. 3 Nemenčinės (Vilniaus raj.) senkapiai.
Ciekawe wykopaliska w pow. Postawskim // Goniec poranny. – 1939, rugpj. 2, p. 5 Viržių-Volkolatos ir Heljanovo pilkapių kasinėjimai (Baltarusija).
Ciekawy zabytek archeologiczny // Czerwony Sztandar. – 1954, gruod. 8 Kapinynas Šiauliuose.
Cieślak T. Jerzy Antoniewicz (1919-1970) // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 505-511 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Cieška I. Archeologiniai darbai Aukštadvaryje // Tiesa. – 1958, liep. 16 Piliakalnio tyrinėjimai.
Cijūnėlis P. Restauruojama apšildymo sistema // Spartuolis (Trakai). – 1972, bal. 13 Trakų salos pilis.
Cijūnėlis P. Surastas lobis // Spartuolis (Trakai). – 1963, birž. 4, p. 3 Vanagų (Trakų raj.) lobis.
Cijūnėlis P. Žilos senovės liudininkai // Spartuolis (Trakai).– 1981, rugpj. 4 Monetų radiniai Trakų muziejuje.
Cimbaliuk D. Atradimų dienos // Komjaunimo tiesa. – 1986, rugpj. 5, p. 3 Žvilių (Šilalės raj.) kapinyno kasinėjimai.
Cimermanis S., Mugurēvičs Ē., Rudzīte M. Starprespublikāniska konference par baltu etniskās vēstures problēmam // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1978, Nr. 3, p. 131-136 Tarprespublikinė konferencija etniniais klausimais.
Civinskas V. Čia Kęstutis girdydavo žirgą / V. Civ. // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 52, p. 8. Trakų salos pilis.
Clasen-Sandt K. Zur Baugeschichte der Memelburgen Ragnit, Splitter und Tilsit // Prussia (Königsberg). – 1931, t. 29, p. 196-222 Ragainės ir Tilžės pilys.
Clemen C. Die Religion der Balten und Slaven // Zeitschrift für Missionskunde und Religionswissenschaft. – 1938, t. 53, p. 76-95. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 312-330
Cleve N. Finnländische runde Fibeln der Wikingerzeit aus Osteuropa // Eurasia Septentrionalis Antiqua (Helsingfors). – 1934, t. 9, p. 405-409 Apie Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinyne rastą segę.
Cmentarzysko z czasów Napoleonskich pod Turgielami // Słowo. – 1930, birž. 4, p. 3 Turgeliai (Šalčininkų raj.).
Cmentarzysko z roku 1656 na ul. Mickiewicza // Kurjer Wileński. – 1927, lapkr. 3, p. 3 Vilniuje, Gedimino prosp.
Co sie robi na Placu Katedralnym ? // Kurjer Wileński. – 1937, liep. 9 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra.
Co znaleziono w podziemiach Katedry // Słowo. – 1930, spal. 19, p. 3 Vilniaus katedra.
Crome H. Die Religion der alten Preussen // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 2, p. 50-54
Crome H. Karte und Verzeichnis der vor-und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreussen // Altpreussen (Königsberg). – 1937, sąs. 3, p. 95-125 P. 124-125 – Klaipėdos krašto piliakalnių sąrašas.
Crome H. Kaspar Hennenbergers Karte des alten Preussens die älteste frühgeschichtliche Karte Ostpreussens // Altpreussen (Königsberg). – 1940, sąs. 1, p. 10-15; sąs. 2, p. 27-32
Crome H. Längswälle in Ostpreussen // Mannus (Leipzig). – 1937, t. 29, p. 69-90
Crome H. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreussens // Prussia (Königsberg), – 1940, t. 34, p. 83-154. Straipsnio pabaiga, pradžia – 1938, t. 32, d. 1
Crome H. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreussens // Prussia (Königsberg). – 1938, t. 32, d. I, p. 173-209; 1939, t. 32, d. II, p. 297-324; t. 33, p. 263-289; 1940, t. 34, p. 83-154 P. 185-186 – Klaipėdos krašto piliakalnių sąrašas.
Crome H. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreussens // Prussia (Königsberg). – 1939, t. 32, d. 2, p. 297-324; t. 33, p. 263-289; 1940, t. 34, p. 83-154. Pradžia – 1938, t. 32, d. 1
Crome H. Weitere Nachrichten über Johann Michael Guise, den Wegbereiter Ostpreussischer Burgwalforschung // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 4, p. 91-94
Crome H., Grunert W. Verzeichnis vor- und frühgeschichtlichen Wehranlagen im westlichen Nadrauen // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1935, sąs. 20, p. 1-11 Nadruvos piliakalniai.
Curman S. Medeltid och funko i Litauen. Riksantikvarien älterkomen fran Balticum // Svenska dagbladet (Stockholm). – 1931, rugs. 23
Curman S. Svearna voro ä ven herear över Apulia // Dagens Nyheter (Stocholm). – 1931, rugs. 5
Cvirka P. Archeologijos radiniai / Pė. // Lietuva. – 1927, kovo 8, p. 6. Domantų (Jurbarko raj.) lobis.
Cvirka P. Archeologiniai iškasiniai / Pė. // Lietuvis. – 1927, saus. 28, p. 5. Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Cvirka P. Archeologiniai radiniai // Lietuva. – 1926, lapkr. 23, p. 6. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 235 Veliuonos apylinkių Draustinės miško kapai ir Bereiviškių lobis (Jurbarko raj.).
Cvirka P. Archeologiniai radiniai // Lietuvis. – 1927, kovo 16, p. 4 Veliuonos Pilaitės (Jurbarko raj.).
Cvirka P. Archeologinis radinys / C. // Lietuva. – 1927, rugs. 15 Prie Seredžiaus (Jurbarko raj.) piliakalnio rasta didelė apyrankė.
Cvirka P. Brangus radinys / P. Cv. // Lietuva. – 1926, gruod. 10, p. 6. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 237 Seredžiaus (Jurbarko raj.) Romos monetų lobis.
Cvirka P. Brangus radinys / Pė // Lietuva. – 1927, kovo 17, p. 5 Burbinės (Jurbarko raj.) lobis.
Cvirka P. Brangus radinys / Pė // Lietuvos žinios. – 1927, spal. 6, p. 3 Domantų (Jurbarko raj.) kapinynas.
Cvirka P. Didelis akmuo / P.Cv. // Lietuva. – 1927, saus. 17, p. 6. Prie Klangių, Armenos upelyje (Jurbarko raj., Veliuonos v.).
Cvirka P. Istoriškas parašas // Lietuva. – 1926, spal. 21, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p.231 Padubysio (Jurbarko raj.) prie Seredžiaus akmuo su įrašu.
Cvirka P. Kasinėjimai // Lietuva. – 1926, rugpj. 13, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 229 Rasteikonių Bajorkalnyje (Seredžiaus v.) ieško aukso.
Cvirka P. Kaulai ir gelžgaliai / P. Cv. // Lietuva. – 1927, saus. 17, p. 6. Pakalniškių (Jurbarko raj.) kapinynas?
Cvirka P. Keistas akmuo // Lietuva. – 1926, liep. 20, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 228 Klangių (Jurbarko raj.) kaimo akmuo.
Cvirka P. Naikina Gedimino kalną. Veliuona // Lietuva. – 1926, lapkr. 9. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 236
Cvirka P. Netvarka Veliuonos kalne // Lietuva. – 1926, liep. 29, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1926. – T. 12, p. 229
Cvirka P. Požemio urvas. Veliuona / P. Cv. // Lietuva. – 1926, gruod. 9. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 236-237 Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Cvirka P. Prancūzų kapinės / P. Cv. // Lietuva. – 1927, saus. 20, p. 6. Į šiaurės rytus nuo Vilkijos, už žydų kapų.
Cvirka P. Rado strėlių. Veliuona // Lietuva. – 1926, lapkr. 11, p. 6. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 234 Pilaitės (Jurbarko raj.) prie Veliuonos.
Cvirka P. Senovės aukuras / P. Cv. // Lietuva. – 1926, gruod. 30, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 239 Jaučakių (Kauno raj.) piliakalnis.
Cvirka P. Veliuona / P. Cv. // Ūkininkas. – 1926, Nr. 49, p. 9. Veliuonos Pilaitės (Jurbarko raj.).
Czacki T. Dzieła. – Poznań, 1845. – T. 3. – 567 p. P. 364-455 apie Lenkijos ir Lietuvos monetas.
Czacki T. Dzieła.– Poznań, 1844. – T. 1. – 311 p.; T. 2. – 272, XV, XXIII, VI p. T. 1, p. 129–201 apie senąsias monetas; t. 2, p. I–VI: apie arabų monetas.
Czacki T. O monecie polskiej i litewskiej // Czacki T. O litewskich i polskich prawach. – Warszawa, 1800. – P. 111-178. – Tas pat: Dzieła Tadeusza Czackiego – Poznań, 1844. – T. 1, p. 129-201 [bei 1861 metų Krokuvos ir kituose leidimuose].
Czaykowski Z. M. Krzywy gród (podgrodzie zamku Wileńskiego) // Prawda Wileńska. – 1941, saus. 28, p. 5 Kreivoji pilis esanti Vilniaus senamiesčio dalis.
Czaplińska L. Wykopaliska archeologiczne // Czerwony sztandar. – 1956, liep. 10 Vilniaus pilys.
Czcimy przeszłości w imię przyszłości // Czerwony sztandar. – 1967, vas. 26 Kapinynai ir kiti paminklai.
Czeczuga B., Kossacka W. Nasiona prosa (Panicum miliaceum L.) i owsa (Avena sativa L.) z osad Jaćwieskich w pow. Suwalkskim // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 386-387
Czeczuga B., Kossacka W. Nasiona roslin uprawnych i chwastów z osady Jaćwieskiej w Osowej, pow. Suwałki (III-V w.n.e.) // Acta Baltico-Slawica (Warszawa). – 1973, t. 8, p. 151-164
Czeczuga B., Kossacka W. Szczątki rośline z osady protojaćwieskiej z okresu rzymskiego w Osowej, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1974, t. 12, p. 427-429
Czeczuga B., Kossacka W. Szczątki roślinne z osady jaćwieskiej (II-VI w.n.e.) w miejscowości Osinki pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 153-162
Czekanowski J. Bałtowie (3) // Słownik storožytności slowiańskich. – Wrocław, etc, 1961. – T. 1, p. 74-77 Baltų antropologija.
Czekanowski J. Wstęp do historii Słowian. – Lwów, 1927. – 327, 13 p P. 83-93 – baltų etnogenezės klausimu.
Czekanowski J. Wstęp do historii słowian. Perspektywy antropologiczne, etnograficzne, archeologiczne i językowe. – Poznań, 1957. – 515 p. – Wydanie 2 P. 113-138 – apie baltus.
Cавукинене Н., Сейбутис А. Влияние субатлантического ухудшения климата на развитие земледелия в Литве в свете палинологических данных // Первобытный человек и природная среда. – М., 1974. – С. 247-251
Cедов В. В. Ятвяжскoе племя Дейнова // КСИА (М.). – 1968, вып. 113, с. 24-30 Dainava – jotvingių žemė.
Cоболевский А. И. Где жила Литва? // Известия Академии Наук. Серия VI. (СПб.). – 1911, c. 1051-1054.
Cтанкус И. Технология железных изделий балтов в II-XIII вв. // Тезисы докладов советской делегации на III международном конгрессе славянской археологии. Братислава, сентябрь 1975 г. – М., 1975. – С. 43-44
Čadasai (Ežerėnų aps.) // Vienybė (Kaunas). – 1908, Nr. 1, p. 11. Čedasų (Rokiškio raj.) monetų lobis.
Čaikovskis A. Didelę grėsmę Gedimino kalnui kelia net medžiai // Lietuvos rytas. – 1998, bal. 28, priedas: Sostinė, p. 4 Vilniaus pilys
Čaikovskis A. Didžiosios praeities liudininkas // Komjaunimo tiesa. – 1967, saus. 14 Kauno pilis.
Čaikovskis A. Gynybinė pilies siena saugojo daug istorijos lobių // Lietuvos rytas. – 1998, rugpj. 27, priedas: Sostinė, p. 12 Pilies kalno šlaitą stiprinusios sienos.
Čaplikas V. Pamusių pilkapių tyrimui – 100 m. // Merkio kraštas (Varėna). – 1989, birž. 3
Čekienė E. Dr. Jonas Puzinas // Diena. – 1975, spal. 23 J. Puzino 70 metų jubiliejus
Čekienė N. Sudrauskime savivaliautojus // Pergalės vėliava (Mažeikiai).– 1981, birž. 9 Griežės kapinynas.
Čeliauskas P. Egipto dievai žemaičių žemėje // Tėviškės žinios. – 1995, kovo 4, p. 11 XIX a. A. Pliaterio radiniai.
Čelkaitis A. Alunta // Naujoji Lietuva. – 1942, lapkr. 4, p. 2 Apie Švobiškėlio (Molėtų raj.) akmenį su ženklais.
Čepaitienė A. Baltų simbolikos tyrinėjimai // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 304 Apie Vilniuje spalio 25-26 d. vykusią konferenciją.
Čepaitienė A. IV baltų etnogenezės konferencija // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 233-234 Apie 1991.IX.25-28 Palangos konferenciją.
Čepas V. Archeologinė ekspedicija Tauragės rajone // Leniniečių balsas (Tauragė).– 1981, rugpj. 11 Šaukėnų (Tauragės raj.) kapinynas.
Čepas V. Archeologų ekspedicija // Tėvynės šviesa (Tauragė). – 1990, rugs. 7, p. 6 Kasinėjimai Dauglaukyje (Tauragės raj.).
Čepėnas J. Gutaučių pilekalnis // Lietuva. – 1920, saus. 9, p. 3-4. Zarasų raj., padavimai.
Čepienė I. Lietuvių etninės kultūros istorija. – V., 1992. – 142 p. Rec.: Sereda A. Lietuvių etninė kultūra... Kas tai? // Naujasis židinys. – 1993, Nr. 11, p. 86-87. Stravinskas A. Pradžiamoksliu nepavadinsi // Liaudies kultūra. – 1993, Nr. 5, p. 49-50.
Čepienė I. Pažintis su baltų mitiniu pasauliu // Mokykla. – 1992, Nr. 5, p. 28-29
Čepkauskaitė A. Radome lobį // Lietuvos pionierius. – 1968, liep. 10, p. 3 Atiduotas Kauno istoriniam muziejui.
Čeponis K. Mirusieji nesiskundžia // Nauja vaga (Ignalina). – 1994, liep. 30, rugpj. 6, 10, lapkr. 12 Apie kapines ir apie kai kuriuos rajono pilkapynus.
Čerbienė V. Slinkties pasekmės likviduojamos // Šviesa (Jurbarkas). – 1986, lapkr. 22, p. 3-4 Seredžiaus piliakalnis.
Čerbulėnas K. Gynybiniai arealai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 4, p. 37-39 XIII-XIV a. pilys.
Čerbulėnas K. Gynybinių įrenginių sistema // Lietuvos architektūros istorija. – V., 1987. – T. 1, p. 16-31
Čerbulėnas K. Liškiavos ansamblis // Statyba ir architektūra. – 1969, Nr. 5, p. 23-24 Trumpai apie Liškiavos pilį.
Čerbulėnas K. Panemunės gynybos pilys // Statyba ir architektūra. – 1972, Nr. 10, p. 29-30
Čerbulėnas K. Pirmykštės bendruomenės laikotarpio statiniai // Lietuvos architektūros istorija. – V., 1987. – T. 1, p. 9-15
Čerbulėnas K. Renesanso architektūra Lietuvoje // Statyba ir architektūra. – 1976, Nr. 5, p. 29-32 Vilniaus Žemutinė pilis.
Čerbulėnas K. Šeduva // Kultūros barai. – 1969, Nr. 2, p. 34-39 Taip pat apie Raginėnų piliakalnį ir pilkapius.
Čerbulėnas K. Ten, kur Veliuonos šventykla // Nemunas (K.). – 1969, Nr. 11, p. 45-47 Veliuonos (Jurbarko raj.) pilis.
Čerka (Čerkauskas) J. Apie sidabrinį pinigų lobį Biržų apylinkėje / Starkas // Auszra. – 1885, Nr. 2, p. 58. Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7.
Čerkauskas M. Senojo Vilniaus dalis po Katedros aikštės grindiniu // Vakarinės naujienos. – 1998, spal. 28, p. 4 Vilniaus pilys
Čerkeliūnas K. Archeologas Karolis Mekas (1906-1993) // Draugas (Chicago). – 1993, kovo 27 K. Meko mirtis (1906.XI.13 – 1993.I.2)
Čerkeliūnas K. Aukštaitijoj pasidairius // Lietuvos aidas. – 1939, saus. 3, Nr. 6, p. 2 Taurapilio piliakalnis ir Šeimaties kaimo Moko akmuo (Utenos raj.).
Černeckis V. Kauno istorikas Konstantinas Gukovskis // Kauno tiesa. – 1965, birž. 3
Černeckis V. Konstantinas Gukovskis // Kultūros barai. – 1970, Nr. 2, p. 60-61
Černeckis V. Veršvai // Kauno tiesa. –1969, birž. 29 Kapinynas ir piliakalnis Kaune.
Černiauskaitė R. Bandymai įminti Vorutos mįslę // Anykšta. – 1993, lapkr. 10, Nr. 2
Černiauskas M. Archeologijos paminklai – seniausi kultūros liudininkai // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1974, geg. 18
Černiauskas M. Archeologijos paminklų apsauga // Kolūkiečio kalendorius. – V., 1970. – P. 83-84
Černiauskas M. Archeologiniai akmenys // Kolūkiečio kalendorius. – V., 1970. – P. 84-86
Černiauskas M. Aukuro akmuo // Mūsų gamta. – 1973, Nr. 2, p. 8 Daukonys (Radviliškio raj.).
Černiauskas M. Gaštynų megalitinis paminklas // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 7, p. 60 Kurtuvėnų (Šiaulių raj.) apylinkės akmuo.
Černiauskas M. Jesli znajdziesz na polu kamień niezwykly... / M. Czerniauskas // Czerwony sztandar. – 1972, vas. 10 Maseliškių-Paraisčių (Vilniaus raj.) akmuo.
Černiauskas M. Ką akmenys byloją? // Kauno tiesa. – 1971, rugpj. 1. – Tas pat: Tarybinė Klaipėda. – 1971, rugpj. 3; Panevėžio tiesa. – 1971, rugpj. 4. – Antr. skirtingos
Černiauskas M. Kultūros paminklai – liaudies turtas // Tarybų darbas. – 1958, Nr. 4, p. 21-22
Černiauskas M. Kultūros paminklai miškuose ir mes // Girios: “Mūsų gamtos” priedas. – 1969, Nr. 10, p. 8
Černiauskas M. Labūnavos kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 47-49 Kėdainių raj.
Černiauskas M. Milžinkapiai byloja // Valstiečių laikraštis. – 1965, liep. 9.Apie Ignalinos rajono piliakalnius ir pilkapynus
Černiauskas M. Noliškių (Šiaulių raj.) pilkapių tyrinėjimai 1973 ir 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 56-60
Černiauskas M. Pėdos akmenyje // Valstiečių laikraštis. – 1973, saus. 30
Černiauskas M. Saugokime archeologinius akmenis // Pirmyn (Molėtai). – 1973, rugs. 11
Černiauskas M. Saugokime archeologinius akmenis // Švyturys (Kretinga). – 1971, rugpj. 3; Nauja vaga (Ignalina). – 1971, rugpj. 12; Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, rugpj. 21, p. 3; Banga (Klaipėda). – 1971, rugs. 23, p. 3.
Černiauskas M. Saugokime archeologinius paminklus // Šviesa (Jurbarkas). – 1965, rugpj. 5. – Tas pat: Švyturys (Kretinga). – 1965, rugpj. 10
Černiauskas M. Vilniaus stabakūliai // Švyturys. – 1976, Nr. 5, p. 28-29
Černiauskas M. Žvalgomieji kasinėjimai 1978 ir 1979 metais Kėdainių rajone // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 122-125 Gailiakaimio ir Liliūnų kapinynai.
Černiauskas M., Savickas P. Saugoti rajono istorinius ir archeologinius paminklus // Lenino keliu (Priekulė). – 1956, saus. 12
Černiauskas M., Survilienė N. Nauji duomenys apie senovės paminklus // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1979, lapkr. 14 Pakiršinių ir Raginėnų-Stūriškių kapinynai.
Černiauskas P. Užmirštas milžinkapis // Valstiečių laikraštis. – 1972, geg. 20 Merkinės (Varėnos raj.) piliakalnis.
Česas V. Gal dar ne viskas prarasta...// Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 42, p. 14 Pernaravos (Kėdainių raj.) apylinkių sunaikinti piliakalniai (?).
Česnavičius J. Kelionė į senąją Lietuvos sostinę // Aušra (Seinai). – 1980, Nr. 1, p. 18-20 Kernavės piliakalnių tyrinėjimai.
Česnė // Vilniaus žinios. – 1905, kovo 30 (bal. 12), p. 4. Ardoma pilaitė (Telšių raj.), randama kaulų ir senienų.
Česnīs G. Triju Latvijas otrā gadu tūkstoša kraniologisko sēriju analīze pēc nemetriskajām pazīmēm // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1987, t. 15, p. 121-126
Česnių kaimas (Telšių v.) / Švilpukas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1934, Nr. 9, p. 2 Sunaikinta Pilalė, ardomas kapinynas.
Česnys B. Šatrija // Draugija. – 1909, t. 7, Nr. 26, p. 125-130. Šatrijos (Telšių raj.) kalnas; minimi 1908 m. mėgėjiškų kasinėjimų radiniai.
Česnys G. “Mažas paminklas Marijai” // Dienovidis. – 1994, Nr. 38, p. 2-3.
Česnys G. A Marija Gimbutas Memorial Conference // Homo: Zeitschrift für vergleichende Biologie der Menschen (Stuttgart; Jena; New York). – 1995, Nr. 1 M. Gimbutienės mirties metinės
Česnys G. Ankstyviausi mūsų etninės istorijos puslapiai antropologo akimis // Lietuvių katalikų mokslų akademijos XV suvažiavimo pranešimų tezės. – V., 1991. – P. 23-24
Česnys G. Antropologija apie baltų genčių susidarymą // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 2, p. 31-33
Česnys G. Antropologinės lietuvių tautos etnoso šaknys // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 5-16. – Perspausdinta iš: Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 1, p. 4-10
Česnys G. Antropologinės mūsų šaknys // Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 1, p. 4-10. – Perspausdinta Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 5-16
Česnys G. Archeologų konferencija Dubline // Gimtasis kraštas. – 1989, lapkr. 30, p. 4-5
Česnys G. Changes in body stature of Lithuanians during millenia A.D. // II nd Anthropological Congress of Aleś Hrdlička. – Praha, 1982. – P. 407-410
Česnys G. Cranialogical characteristics of the 14th-17th CC. population in Lithuania // Przegląd Antropologiczny (Poznań). – 1977, t. 43, sąs. 2, p. 347-356
Česnys G. Craniological characteristics of the 14th- 17th C population in Lithuania. 1. Male crania // Przegląd Antropologiczny (Poznań). – 1976, t. 42, sąs. 2, p. 233-243
Česnys G. Ethnogenesis of the Lithuanian people according to medieval craniological data a multivariate approach // Populations of the Nordic countries: Human population biology from the present to the Mesolithic: Abstracts. – Lund, 1990. – P. 9
Česnys G. I m.e. tūkstantmečio vidurio Lietuvos gyventojų paleodemografijos metmenys (Plinkaigalio kapinynas) // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 148-150 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Česnys G. II m.e. tūkstantmečio pietų Lietuvos gyventojų kraniologija ir paleodemografija // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 151-152 Leipalingio (Lazdijų raj.) ir Bazorų (Alytaus raj.) kapinynų medžiaga.
Česnys G. II-IV a. Kalnelių žmonės antropologijos požiūriu // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 146-148 Kalneliai (Šiaulių raj.).
Česnys G. III-XI a. žemaičiai kraniologijos atžvilgiu // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 141-151
Česnys G. Jakštaičių XIV-XVII a. gyventojų paleodemografija ir antropologija // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 152-170
Česnys G. Jonas Basanavičius – antropologas // LIM, 1988 metai. – V., 1989. – P. 29-40
Česnys G. Jonas Basanavičius – antropologas // Mokslas ir gyvenimas.– 1981, Nr. 11, p. 10-11
Česnys G. Jono Basanavičiaus antropologinis palikimas (analizė ir interpretacija) // Medicina. – 1985, t. 24, p. 156-173
Česnys G. Jonui Basanavičiui // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 32, p. 7 Konferencija Bulgarijoje.
Česnys G. Jotvingių antropologija // Iš lietuvių etnogenezės.– V., 1981. – P. 47-59
Česnys G. Kas buvo viduramžių vilniečiai? // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 6, p. 8-9
Česnys G. Lietuviai XIV amžiaus pabaigoje – XVIII amžiuje (antropologijos bruožai) // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 167-170
Česnys G. Lietuvių antropologinis tipas // Mokslas ir gyvenimas. – 1975, Nr. 10, p. 38-41
Česnys G. Lietuvių etninės paleoantropologijos pagrindai. – V., 1990. – 55 p.
Česnys G. Lietuvių kraniologijos dabartis ir gairės rytdienai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 62-70
Česnys G. Lietuvos gyventojai XIV-XVII amžiais // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 5, p. 22-23
Česnys G. Lietuvos II-V a. plokštinių kapinynų žmonės (antropologinė apžvalga) // Lietuvos archeologija.– 1981, t. 2, p. 92-110 Rec.: Rösing F.W. // Homo (Stuttgart; Jena; New York).– 1982, t. 33, sąs. 2-3, p. 155.
Česnys G. Lietuvos žmonių gyvenimo trukmės dinamika per du tūkstantmečius // Medicinos istorija ir praktika. – 1997, Nr. 1, p. 28-29
Česnys G. Marija Gimbutas in My Life: Some Reminiscences // From the Realm of the Ancestors: An Anthology in honor of Marija Gimbutas. – Manchester, 1997. – P. 26-31 M. Gimbutienė
Česnys G. Mūsų ūgis per du tūkstantmečius // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 11, p. 21-23
Česnys G. Naujas XV-XVI a. dzūkų antropologijos paminklas (Vinkšninių senkapis) // Šiuolaikiniai medicinos mokslo laimėjimai: Respublikinės mokslinės konferencijos tezės. – V., 1990. – P. 10 Vinkšninės (Alytaus raj.).
Česnys G. Neolitinės kaukolės iš Plinkaigalio // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 16-19 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Česnys G. On the craniology of the Balts // Ethnogenese europäischer Volker. Hrsg. W. Bernhard, A.Kandler-Pälsson. – Stutgart; New York, 1986. – P. 349-361
Česnys G. Osteologijos pagrindai archeologams. Kurso atmena ir pratybų nurodymai. – V., 1988. – 58 p.
Česnys G. Paleodemografija ir antropologija // Lietuvos archeologija. – V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 89-100
Česnys G. Paleodemography of Iron age man in Lithuania // Historicka demografie (Praha). – 1987, Nr. 11, p. 9-20
Česnys G. Pažvelkime į veidą žmogui, kursai gyveno prieš 8000 metų / Kalbėjosi Vida Petrauskaitė // Veidas. – 1994, Nr. 32, p. 18-19
Česnys G. Plinkaigalio gyventojų paleodemografija, antropologija ir populiacinė genetika // Lietuvos archeologija (V.). – 1993, t. 10, p. 182-196
Česnys G. Rimutė Rimantienė: asmenybės fenomenas // Lietuvos aidas. – 1995, spal. 24, p. 15
Česnys G. Suvalkiečių kilmė antropologijos duomenimis // Marijampolė: miestas ir žmonės Lietuvos istorijoje. – Marijampolė, 1992. – P. 5-13
Česnys G. Šapnagių (Akmenės raj.) senkapiai ir feodalizmo laikotarpio šiaurės žemaičių telšiškių antropologija // MADA. – 1987, t. 3, p. 48-58
Česnys G. Šis tas apie Juchnovo kultūros žmonių antropologiją // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 242-244
Česnys G. The Neolithic and Bronze Age Man in the South-East Baltic Area // Homo (Berlin; Frankfurt). – 1991, Nr. 1, p. 1-20; Nr. 2, p. 130-149; Nr. 4, p. 242-243
Česnys G. Visi mes čia vienodai seniai gyvename ir esame kraujo broliai. Kas buvo XIV-XVIII a. vilniečiai antropologijos požiūriu // Lietuvos aidas. – 1996, geg. 11, p. 16-17
Česnys G. XIV-XVII amžių Alytaus gyventojų paleodemografija ir kraniologija (preliminariniai duomenys) // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 120-126 Alytaus kapinynas.
Česnys G. Žemaičių antropologinis tipas ir jo kilmė // Žemaičių žemė. – 1998, Nr. 1, p 5-7.
Česnys G. Žemaičių mini akademija Varniuose // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 35, p. 16 Apie konferenciją Vilniuje.
Česnys G., Balčiūnienė I. Senųjų Lietuvos gyventojų antropologija. – V., 1988. – 199 p. Rec.: Butrimas A. Lietuvos viduramžių gyventojai // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 22, p. 5. Aptariama XIV-XVII a. kapinynų antropologinė medžiaga.
Česnys G., Barkus A., Jankauskas R. IV-Va. Kalniškių plokštiniame kapinyne palaidotų žmonių kraniologija // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 131-134 Kalniškiai (Raseinių raj.).
Česnys G., Binkauskaitė I., Mitraitė E. Nauji vėlyvojo feodalizmo rytų aukštaičių – kupiškėnų antropologiniai radiniai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 210-212 Plundakai, Elniškių ir Paketurių (Kupiškio raj.) kapinynai.
Česnys G., Bunikis J. Viduramžių vilniečių kraniologija // Medicina. – 1994, t. 31, p. 79-88
Česnys G., Jankauskas R. Viduramžių alytiškių antropologija // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 26-33
Česnys G., Jankauskas R. XVI-XVIII a. Rusnės gyventojų antropologijos ir paleopatalogijos metmenys // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 130-133 Rusnė (Šilutės raj.).
Česnys G., Jankauskas R. XV-XVII a. Varnių kapinyną palikusios populiacijos kraniologija, rekonstrukcinė somatologija ir paleopatalogija // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 212-215
Česnys G., Mitraitė E., Binkauskaitė I. Gyventojų biologinės istorijos metmenys // Alytaus miesto ir apylinkų istorijos bruožai. – V., 1989. – P. 72-73
Česnys G., Mitraitė E., Binkauskaitė I. Kuršų žmonės: kuršiai ar žemaičiai // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 51-53
Česnys G., Pavilionis S. Lietuvos antropologijos bibliografija (1470-1970). – V., 1974. – 236 p
Česnys G., Tautavičiūtė R. 1979 m. kasinėtų Žemaitijos senkapių antropologinė charakteristika // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 126-129 Arglaičiai ir Paprūdžiai (Raseinių raj.) bei Šapnagiai (Akmenės raj.).
Česnys G., Urbanavičius V. Archeologiniai tyrinėjimai Kavarsko vienkiemiuose // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 162-167
Česnys G., Urbanavičius V. Diktarų (Anykščių raj.) senkapis // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 191-202
Česnys G., Urbanavičius V. Gėluvos kalvinistų bažnyčios ir kapinių tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. P. 158-162 Gėluva (Raseinių raj.).
Česnys G., Urbanavičius V. M. e. I tūkstantmečio vidurio rytų Lietuvos gyventojų antropologija // MADA. – 1984, t. 4, p. 56-68
Česnys G., Urbanavičius V. Materials on the historical demography of Lithuania in the 14th-18th cc // Anthropologie (Brno). – 1978, t. 16, sąs. 3, p. 195-203
Česnulevičius L. Lietuvos kunigaikštystės sostinė // Mažoji Lietuva (Klaipėda). – 1990, Nr. 39, p. 5 Tyrimai Kernavėje
Čia brolių kaulai, tėvų kapai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1972, saus. 22 Uoginių (Kupiškio raj.) kapinės.
Čia dar slepiasi mūsų senovės garbinga praeitis // Kaimynas (Klaipėda). – 1932, Nr. 29, p. 113 Apuolė (Skuodo raj.).
Čia, kur mūsų praeities užkasti turtai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, birž. 29 Kopūstų-Dargužių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Čiapas J. Archeologų konferencija // Vakarinės naujienos. – 1963, geg. 11 Minske.
Čibas V. Verknė-Vytautava-Alkaitis // Ateitis. – 1944, vas. 24. Žuklijų (Trakų raj.) piliakalnis.
Čibiras L., Labanauskas K. Ko vertas sulaukėjęs medelynas? // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 39, p. 3
Čičinskas K. Šatrija // Sariai ir Luokė. – V., 1979. – P. 43-50. – (Socializmo laimėjimai Lietuvoje)
Čičinsko piliakalnis / Jaunimo Draugas // Panevėžio balsas. – 1932, Nr. 39, p. 4 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Čičiškina S. Įdomus radinys // Tiesa. – 1971, lapkr. 12 Genaičių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Čiegis J. Du seneliai // Tarybinis balsas (Ukmergė). – 1958, birž. 5 Mateikiškių-Pilionių piliakalnis (Ukmergės raj.).
Čilinskas V. Palangoje prabilo senkapiai // Stalinietis (Kretinga). – 1961, bal. 19
Čilvinaitė M. “Perkūno kolka” ir kiti gydymo būdai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1937, Nr. 1, p. 84-85 Apie akmeninius kirvius.
Čiobiškis. Reikėtų saugoti senovės kapus // XX amžius. – 1936, liep. 31, p. 6 Neries kair. krante, į vakarus nuo Čiobiškio, vėjas pusto kapinyną.
Čiubrinskas V. 1992 m. archeologinių ir etnologinių lauko tyrimų rezultatų aptarimas Vilniaus universitete // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 219-220
Čiurinskaitė E. Ant devinto rago kavoliai kalė // Moksleivis. – 1987, Nr. 10, p. 10-11
Čivilytė A., Zabiela G. Prano Kulikausko bibliografija // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 10-17
Čivylius J. Kernava // Diena. – 1931, Nr. 1, p. 11 Kernavės (Širvintų raj.) piliakalniai ir Mitkiškių (Trakų raj.) akmuo.
Čižas S. Mokytojas-kraštotyrininkas // Tarybinis mokytojas. – 1956, rugpj. 9, Nr. 32 Apie renkantį ir archeologinius radinius H. Lizdenį.
Čyžius J. Kodėl Viršupį vadiname Žirgo gatve ? // Literatūra ir menas. – 1971, Nr. 6, p. 10 Dėl Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vasaros rezidencijos Vilniuje.
Dabartinės Marvelės vietoje gyvenęs žmogus buvo ypač sėslus // Kauno diena. – 1993, kovo 23, p. 1 Marvelės kapinynas.
Dąbrowska T. Uwagi o związkach kulturowych między kulturą przeworską i kulturą zachodnio bałtyjską w okresie w pływow rzymskich // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 201-212
Dąbrowski J. Epoka brązu w północno-wschodnej Polsce. – Białystok, 1997. – 185 p.
Dąbrowski J. Problemy epoki brązu w Polsce północno-wschodniej // Węzłowe problemy pradziejów Polski północno-wschodniej. – Olsztyn, 1970. – P. 25-31
Dąbrowski J. Z problematyki II okresu epoki brązu w pólnocno-wschodnej Polsce // Komunikaty Mazursko-Warmyńskie (Olsztyn). – 1963, Nr. 2, p. 169-180 Plačiai apie Juodkrantės keramiką.
Dąbrowski J. Z problematyki wytwórczości metalurgicznej epoki brązu w północno-wschodnej Polsce i na terenach sąsiednych // Archeologia Polski (Warszawa). – 1968, t. 13, sąs. 1, p. 151-187
Daglėnai (Pušaloto v.) // Ūkininkas. – 1926, Nr. 42, p. 8 Deglėnų (Pasvalio raj.) kapinynas.
Daiga J. Karavīra aproce // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 174-197
Dailidė P. Baltijos valstybių archeologų konferencija Rygoje / Pikulis // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 21, p. 4
Dailidė R. Radiniai Valdamuose // Tarybinis mokytojas. – 1963, spal. 20 Valdomų (Šiaulių raj.) kapinynas.
Dainauskas J. Būtina tęsti Medininkų pilies atstatymą // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 14-15 Medininkų pilis
Dainauskas J. Medininkų pilies senovė // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 31-33 Medininkų pilis
Dainauskas J. Sūduvių praeities tyrinėjimai tęsiami // Draugas (Chicago). – 1974, saus. 26
Dainava turtingas senienomis kraštas / J. Ašm. // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 21 (Nr. 389), p. 4.
Dainius A. Legenda apie suakmenėjusią merginą // Mažeikių tiesa. – 1950, liep. 5 Repšiai (Mažeikių raj.).
Dainytė L. Užžėlusiu taku // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, rugs. 4, p. 3 Dėl Paplienijos piliakalnio.
Dainos Pilies kalne // Vakarinės naujienos. – 1971, birž. 5 Rokantiškių (N. Vilnia) piliavietė.
Dakanis B. Aluonos pilkapynas; Bagdononių piliakalnis; Beižionių pilkapynas; Čižiūnų Milžinkapis; Drabužninkų pilkapynas; Dusmenų pilkapiai; Eitulionių-Migliniškių pilkapynas; Jurgionių kapinynas; Kryžkelio-Zabarijos pilkapiai; Lavariškių pilkapynas; Mirgelių-Nupronių piliakalnis; Mitkiškių Kryžiaus akmuo; Monių-Dargonių pilkapiai; Mošos-Naujasodžio pilkapynas; Naravų piliakalnis; Paaliosės pilkapiai; Padvariškių-Blagodatnos pilkapynas; Padvariškių pilkapynas; Purvynų kapinynas; Senųjų Trakų senovės gyvenvietė; Skersabalės pilkapynas; Strakiškių senovės gyvenvietė; Toleikių senovės gyvenvietė; Totoriškių pilkapis; Valuškių pilkapynas; Varliškių pilkapis; Žemųjų Semeniukų pilkapiai [visi Trakų raj.]; Baraučiznos kapinynas; Gaičiūnų kapinynas; Užulėnio-Gružų kapinynas; Pamūšio kapinynas; Pavydžių piliakalnis ir pilkapynas [visi Ukmergės raj.]; Pavyžinčio pilkapynas [Utenos raj.]; Svironių pilkapynas [Vilniaus raj.]; Paežerinės pilkapiai; Vyželių pilkapynas [abu Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 15, 16, 18-22, 27, 28, 34-35, 39-41, 50-51, 58, 92-93, 95, 97, 102-103, 107, 161, 335, 372, 386.
Dakanis B. Archeologijos paminklai – senų senovės palikimas // Lietuvos kultūros kongresas. – V., 1991. – P. 643-650
Dakanis B. Archeologijos paminklai –senų senovės palikimas // Lietuvos kultūros būklė: Memorandumo medžiaga. – V., 1990. – P. 38-45
Dakanis B. Archeologijos paminklų apskaita Lietuvoje // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 98-108
Dakanis B. Archeologijos paminklų kartografavimas Lietuvos TSR // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 m. rugsėjis). – V., 1987. – P. 37-49
Dakanis B. Archeologinių paminklų žvalgymas 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 93-98 Kaišiadorių, Pasvalio, Utenos, Vilniaus rajonai.
Dakanis B. Auksūdžio archeologijos paminklai // Švyturys (Kretinga). – 1992, spal. 7, 10
Dakanis B. Avilčių kapinynas; Baltadvario pilkapynai; Baltišiaus-Skudutiškio pilkapynas; Beinašalio pilkapynas; Bendžiukų kapinynas ir senov. Gyvenvietė; Bučeliškės-Rudesėlės pilkapynai; Gudelių pilkapynas; Graužinių kapinynas; Budriškių pilkapynai; Janonių pilkapynas; Kijėlių pilkapiai; Laičių kapinynas; Lakajų pilkapynas; Mintaučkių-Pavyžinčio pilkapynas; Miškiškių pilkapynas; Napriūnų pilkapynas; Padumblės-Pavyžinčio pilkapynas; Padumblės pilkapynas; Padumblės-Sližiškių pilkapynas; Pakamonio kapinynas; Pastovėlio pilkapis; Pašekščių pilkapynas; Piešiškių pilkapynas; Rudesos pilkapis; Šlavinkos pilkapiai; Vanaginės pilkapiai; Voverių pilkapiai; Vorėnų pilkapynas; Voronių pilkapynas [visi Molėtų raj.]. Jašiūnų pilkapynas; Jundziliškių pilkapynas; Jurgionių pilkapynas; Kaniūkų pilkapynas; Mištūnų kapinynas; Žygmantičkių pilkapynas; Reistinių pilkapiai; Senųjų Macelių pilkapynas; Senųjų Miežionių pilkapiai; Skaivonių pilkapiai; Tadaravo-Mikoliškio pilkapynas; Reistinių pilkapynas; Tetėnų pilkapynas; Valakavičių pilkapynas [visi Šalčininkų raj.]. Jutonių pilkapynas (Švenčionių raj.) // Kultūros paminklų enciklopedija.– V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 180-183, 190, 193, 194, 196, 197, 200, 202, 203-205, 208, 212, 229, 230, 241, 249, 252, 258, 261, 314
Dakanis B. Avilčių senkapiai // Pirmyn (Molėtai). – 1979, geg. 29
Dakanis B. Bandomieji kasinėjimai Kelmės rajone 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 94-98 Budraičių kapinynas, Lapučių ir Noruišių pilkapiai.
Dakanis B. Juknaičių ir Raginėnų senovės gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 24-26 Juknaičiai (Šilutės raj.) ir Raginėnai (Radviliškio raj.).
Dakanis B. Kelmės rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 183-187 Palukojo pilkapiai, Dimgailių, Junkilų, Naukaimio ir Užvenčio kapinynai.
Dakanis B. Klaipėdos rajono senkapiai // Muziejai ir paminklai (V.). – 1983, sąs. 5, p. 40-53
Dakanis B. Klaišių (Truikinų) plokštinio kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 72-74 Skuodo raj.
Dakanis B. Lapučių kaimo senkapis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, rugs. 19, p. 3-4 Lapučių-Kelmynų (Kelmės raj.) pilkapiai.
Dakanis B. Mažai žinomi I tūkstantmečio ir II tūkstantmečio pradžios kapinynai // Muziejai ir paminklai (V.). –1991, sąs. 9, p. 8-37 Pateikti duomenys apie 45 kapinynus.
Dakanis B. Mažai žinomi I-IV a. pilkapiai // Muziejai ir paminklai. – 1985, sąs. 7, p. 56-64
Dakanis B. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 35-60 Pateikiama žinių apie 62 piliakalnius.
Dakanis B. Mažai žinomi V-XII a. rytų Lietuvos pilkapiai // Muziejai ir paminklai. – 1987, sąs. 8, p. 57-68 Skelbiami duomenys apie 45 pilkapių grupes.
Dakanis B. Mažeikių rajono archeologinių paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 187-191 Lėlaičių kapinynas, Ritinės piliakalnis, Purvėnų pėduotas akmuo.
Dakanis B. Nauja archeologinių akmenų grupė Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 106-110 Akmenys su kelių mažų dubenėlių duobutėmis.
Dakanis B. Naujosios Vilnios pilkapynas // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – V., 1988. – T. 1, p. 561
Dakanis B. Obelių ir Gaiciūnų senkapiai // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1980, saus. 3, p. 3-4
Dakanis B. Piepalių-Lopų plokštinio kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 43-44 Radviliškio raj.
Dakanis B. Pilkapiai Vilniaus mieste // Vakarinės naujienos. – 1982, rugs. 16 Netoli N. Vilnios.
Dakanis B. Pilsūdų senovės gyvenvietė // Artojas (Šilalė). – 1979, kovo 1
Dakanis B. Radiniai prie Saločių // Kraštotyra. – V., 1984. – Kn. 18, p. 99-102 Šalnaičių (Pasvalio raj.) pilkapiai, gyvenvietė,
Dakanis B. Rajone – archeologinė ekspedicija // Naujas rytas (Raseiniai). – 1974, rugs. 14
Dakanis B. Senovės gyvenviečių tyrinėjimai Radviliškio rajone 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 37-39
Dakanis B. Senųjų Alksnėnų akmuo su ženklais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 447-449. Marijampolės raj.
Dakanis B. Stungių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 45-47 Joniškio raj.
Dakanis B. Šašių kapinyno (Radviliškio raj.) žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 70-71
Dakanis B. Šiaulių miesto ir rajono archeologinių paminklų žvalgymai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 99-102 Ir Rokantiškių (Naujoji Vilnia) pilavietė.
Dakanis B. Tverijoniškių ir Maironių senkapiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, lapkr. 6
Dakanis B. Valstybės archeologijos komisijos archeologinė medžiaga (1919-1925) // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 90-94
Dakanis B., Kuncevičius A. Bazorų senkapiai // Komunistinis rytojus (Alytus).– 1981, geg. 23
Dakanis B., Kuncienė O. Popų-Vingelių pilkapynas [Trakų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 95
Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.). Nauji duomenys apie Radviliškio rajono archeologijos paminklus // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 179-181
Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.)., Zabiela G. Skuodo rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 181-184 Plačiau apie Puodkalių kapinyną.
Dakanis B., Ostrauskas T., Strazdas A. Archeologiniai žvalgymai Balsupiuose // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 145-146 Marijampolės raj.
Dakanis B., Strazdas A. Archeologijos vertybių žvalgymas Kėdainių ir Šiaulių apskrityse // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 287-289 Pilionių (Naujupio) piliakalnis (Kėdainių raj.), Plauciškių (Pakruojo raj.) pilkapiai.
Dakanis B., Strazdas A. Joniškio rajono kapinynų žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai 1995 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 104-106 Budraičių kapinynas.
Dakanis B., Škimelis A. Varsėdžių kapinynų tyrinėjimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 145-149 Šilalės raj.
Daktaraitytė L. Ką kalneliai pasakoja // Nauja vaga (Ignalina). – 1973, rugs. 6, 8 Rajono archeologiniai paminklai.
Dalinkevičius J. Paleolito klausimas Lietuvoj // Kūryba. –1944, Nr. 3, p. 181-183
Dalinkevičiūtė U. Archeologiniai kasinėjimai Baičiuose // Banga (Klaipėda). – 1989, rugpj. 3 Baičių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Dalis Rambyno nugriuvo // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1928, liep. 27
Dalsze badania podziemi katedry // Słowo. – 1931, rugs. 15, p. 3. Vyskupų kapai.
Dalsze badania w Bazylice Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1931, rugs. 15, p. 3
Dalsze odkrycia przy ul. Ostrobramskiej. Starožytne schody 8 metrów pod ulicą // Słowo. – 1926, kovo 31, p. 2 Vilnius.
Dalsze odkrycia w grobach królewskich. Badania szczątków królewny Barbary // Kurjer Wileński. – 1931, spal. 29, p. 2
Dambrauskaitė G. Iš Biržų istorijos. Pilies legenda // Raudonasis artojas (Biržai). – 1957, saus. 8
Dambrauskas A. A.a. kan. Žadeikis // Rytas. – 1933, gruod. 7, p. 7
Dambrauskas A. Benediktinų vienuolyno lobyje – unikalios lietuviškos ir vakarų Europos monetos // Kauno diena. – 1995, kovo 9, p. 1, 3 Kaune 1995 m. kovo 1 d. rastas lobis.
Dambrauskas A. Žvyryne rado žmogaus kaukolę // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 41, p. 11 Milžemių (Kėdainių raj.) kaime.
Dambrauskas A., Sėlenis D. Kauno požemių paslaptys // Kauno diena. – 1995, liep. 21, p. 5 Kauno pilis ir miestas
Dambrauskas K. Archeologijos profesorius lankėsi Šiauliuose // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1937, Nr. 22, p. 1 C. Engelis “Aušros” muziejuje.
Damijonaitis J. Krašto mokslo skaitymų rinkinys. – 2-asis leid. – K., 1928. – 160 p Su ištraukomis iš A. Aleknos, M. Biržiškos, Šatrijos Raganos, A. Vireliūno knygų ir straipsnių apie kai kuriuos piliakalnius, lietuvių gentis, senąjį tikėjimą.
Daminaitis V. 1992 metų Vilniaus šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčios archeologinių tyrimų apžvalga // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 212-214 Vilniaus miestas
Daminaitis V. 1994 m. archeologiniai tyrimai Vilniuje, Trakų g, Nr. 11 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 245-246 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Archeologiniai tyrinėjimai Savičiaus g. 6. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 16-19 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Archeologinių tyrinėjimų Katedros a. Nr. 1 (aplink bokštą) apžvalga // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 196-197 Varpinės aplinka.
Daminaitis V. Buvusių Oskierkų rūmų teritorijos (Vilniuje) archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 125-127 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Daminaitis V. Lietuvos archeologų atradimas // Draugas (Chicago). – 1996, gruod. 12 Jėzuitų vienuolyno teritorijoje “šventykla”.
Daminaitis V. Nauji duomenys apie Vilniaus senamiesčio pietvakarinės dalies praeitį // Mokslo Lietuva. – 1992, Nr. 13, p. 4-5 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Teatro ir muzikos muziejus Vilniuje, Vilniaus g. 41 // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 48-49 Vilniaus senamiestis
Daminaitis V. Tyrinėjimai šv. Pranciškaus ir Bernardinų bažnyčios šventoriuje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 341-342 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Tyrinėjimai Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 345-346 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Tyrinėjimai Vilniuje, Gaono g. 4 kieme // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 373 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Vilniaus pilys // Trimitas. - 1996, Nr. 1, p. 11. Vilniaus pilys
Daminaitis V. XVI a. metalo liejyklos Vilniuje // Kultūros barai. – 1988, Nr. 4, p. 48-50 Vilniaus senamiestis
Damulytė J. Katedros aikštėje rasta unikalių istorijos paminklų // Lietuvos aidas. – 1996, birž. 20, p. 3 Vilniaus pilys
Danilaitė E. Ankstyvosios brūkšniuotosios keramikos kilmės klausimu // MADA. – 1966, t. 2, p. 111-125
Danilaitė E. Archeologiniai tyrinėjimai Kiauleikiuose // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1961, t. 3, p. 101-124, 341-342 Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinynas.
Danilaitė E. Brūkšniuotoji keramika Lietuvoje // Spalio revoliucija ir visuomeniniai mokslai Lietuvoje. – V., 1967. – P. 229-231
Danilaitė E. Brūkšniuotosios keramikos gyvenvietė Vakarų Lietuvoje // MADA. –1964, t. 2, p. 23-39 Paplienija (Telšių raj.).
Danilaitė E. Brūkšniuotosios keramikos išnykimo Lietuvoje klausimu // MADA. – 1967, t. 1, p. 35-50
Danilaitė E. Ėgliškių, Kretingos raj., pilkapių tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 39-43
Danilaitė E. Lietuvos brūkšniuotosios keramikos ornamentas // MADA. – 1968, t. 1, p. 41-57
Danilavičius E. Gdyby kamienie przemówiły // Czerwony sztandar. – 1957, gruod. 1 Rokantiškių (Naujoji Vilnia) pilis.
Danilavičius E. Zaniedbany zabytek historyczny // Czerwony sztandar. – 1956, gruod. 21 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Danilavičius E. Wyprawa do Kiernawy //Czerwony sztandar. – 1957, gruod. 3
Danilevičius E. Domininkonų požemio paslaptis // Vakarinės naujienos. – 1960, kovo 23 Vilnius.
Danilevičius E. Kernavė // Tiesa. – 1958, lapkr. 30
Danilevičius E. Kernavė // Tiesa. – 1969, rugpj. 3, p. 4
Danilevičius E. Medininkai // Tarybinis mokytojas. 1969, rugpj. 1, p. 4 Pilis, Vilniaus raj.
Danilevičius E. Pilaitė // Draugystė (Vilnius). – 1978, saus. 14
Danilevičius E. Piliakalnis ar ganykla? // Valstiečių laikraštis. – 1973, birž. 12 Turgelių (Šalčininkų raj.) piliakalnis.
Danilevičius E. Vilnietis – tarptautinės organizacijos narys // Vakarinės naujienos. – 1982, rugs. 30, p. 1 V. Jurkštas – archeomuzikos studijų narys.
Danilevičius E. Vilniuje... Prieš 75 metus... Prieš 50 metų // Vakarinės naujienos. – 1983, spal. 8 Apie Vilniaus pilies griuvėsius.
Daniliauskas A. Archeologinių žvalgymų keliais // Panevėžio tiesa. – 1959, birž. 10 Akmens amžiaus radiniai Tiltagaliuose.
Daniševičius M. Mokslininkams žinotina // Lietuvos žinios. – 1913, geg. 18 (31), p. 3. Pakruojo-Noreikonių kapinyno radiniai.
Daniulaitis G. Piliakalniai Lietuvos kraštovaizdyje // Statyba ir architektūra. – 1975, Nr. 6, p. 30-32
Danta K. Lietuvos piliakalniai atskleidžia mūsų istorijos paslaptis / Kl. Da. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 34, p. 573-574.
Dar nesutvarkytas Utenio piliakalnis // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 26, p. 7A Narkūnai (Utenos raj.).
Dar apie Šventviečių saugojimą // Jaunoji karta. – 1937, Nr. 42, p. 864 Rambynas.
Dar archeologinių radinių // Trimitas. – 1926, Nr. 47, p. 1445 Draustinės (Veliuonos apyl.), miško kapinynas ir Bereiviškių (Jurbarko raj.) monetų lobis.
Dar daug randa archeologinių radinių / J. Pr. // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 21 (Nr. 528), p. 7. Apie Tverų (Plungės raj.) apylinkes, nekonkretus.
Dar dėl Pilies kalno // Lietuvos žinios. – 1912, bal. 5 (18). V. Šukevičiaus protesto ištrauka.
Dar dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, vas. 8 (21), p. 4.
Dar dėl senovės iškasimų Linkūnuose // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, rugs. 18, p. 3 Linkūnų kapinynas prie Tilžės.
Dar kartą svarstė Kauno pilies likimą // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 21, p. 5
Dar kartą dėl kultūros paminklų apsaugos / Kulikauskienė R., Kulikauskas P., Merkys V., Tautavičius A., Jasas R., Lasavickas S., Baliūnas V. // Komjaunimo tiesa. – 1958, liep. 9
Dar vienas piliakalnis / Vl-te. // Šaltinis (Marijampolė). – 1926, Nr. 36, p. 536. Masališkės (Varėnos raj.).
Darbai Apuolėje // Rytas. –1931, rugpj. 25, p. 5
Darbai Gedimino kalne // Vakarinės naujienos. – 1987, birž. 23, p. 1
Darbai Kauno pilyje // Tiesa. –1958, spal. 10 Kauno pilis.
Darbėnai. Moksliški kasinėjimai piliakalnyje // Mūsų rytojus. – 1933, rugs. L, p. 5 Įpilties (Kretingos raj.) piliakalnis.
Darbingo mokslininko sukaktuvės // Draugas (Chicago). – 1974, gruod. 17 Jonas Puzinas, 40 metų mokslinio darbo.
Darbininkai rado auksinių pinigų // Darbas. – 1936, spal. 22, p. 5 Gėluvos (Raseinių raj.) lobis.
Darbininkai rado nepaprastą radinį // Darbas. – 1936, spal. 24, p. 5 Gėluvos (Raseinių raj.) lobis.
Darbštus mokytojas surinko daug įdomių retenybių // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 27, p. 8. Akmeniniai kirviai, Būdautiškės (Prienų raj.).
Darbutaitė L. Istorikai – ne tarakonai. Jiems retkarčiais moka algas // Respublika. – 1995, spal. 9, p. 14 Lietuvos istorijos instituto archeologų ekspedicijos.
Dargaitė Z. Žemaitiškos žemės sauja Vilniaus Bernardinų kapinėse // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, gruod. 7 Apie E. M. Brenszteiną.
Dargis A. Pasivaikščiojimai su miestą mylinčiais žmonėmis // Nemunas (Kaunas). – 1977, Nr. 4, p. 10-12 Apie Karolį Meką.
Dargis A. Žmogų su dviračiu išdavė tie, kuriuos jis išgelbėjo nuo mirties // Lietuvos rytas. – 1997, saus. 14 – saus. 31 Apie P. Baleniūną.
Darys piliakalnių nuotraukas // Rytas. – 1932, geg. 28, p. 5
Daro tyrinėjimus // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 1 (Nr. 290), p. 8 J. Puzinas žvalgė Panevėžio ir Kupiškio rajonuose, tiria Rimaisus.
Darsūniškis / Padangių Aras // Lietuvos keleivis. – 1925, birž. 13, p. 2 Darsūniškio (Kaišiadorių raj.) pilkapynas.
Das Museum für Kunst und Gewerbe in Hamburg. 1877 bis 1927. – Hamburg, 1929 Lent. 35 publikuojama sidabrinė vytinė antkaklė iš Lietuvos.
Das Stadtmuseum in Kaunas / G.B. // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1934, Nr. 1. Apie muziejaus archeologinius rinkinius.
Daškevičius A. Antrasis Balčių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, bal. 27 Pužų piliakalnis.
Daškevičiūtė A. Išsaugota legenda // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1975, liep. 22 Buivydonių piliakalnis, padavimai.
Dating of fossil wood samples from the excavations of Grand Dukes castle in Vilnius / G. Zaitseva, A. Gaigalas, K. Alsanov, N. Kovaliuk, L. Sulerzhtskij, J. Mažeika, R. Petrošius, V. Urbanavičius // Conference on geochronology and dendrochronology of old works and radiocarbon dating of archeological findings in Lithuania. Vilnius, October 31- November 4, 1994: Abstracts and Papers. – V., 1994. – P. 48-53
Daudžvardienė J. Koks bus Klaipėdos piliavietės likimas // Lietuvos aidas. – 1996, gruod. 6, p. 1, 9
Daugėja eksponatai Vytauto Didžiojo muziejaus skyriams // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 7, p. 4. – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1935, rugpj. 19, p. 8 Pentiškių (Kaišiadorių raj.) kapinyno ir Draustinių (Kėdainių raj.) lobio daiktai.
Daugirdas (Dowgird) T. Trumpa apžvalga padarytų Lietuvoje ir Žemaitijoje archeologiszkų tyrinėjimų palaikų prieszistoriszkos gadynės / Vertė J. Bitaitis, J. Staugaitis // Varpas, 1891, Nr. 6, p. 86-88; Nr. 7, p. 100-102. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9 (1).
Daugirdas T. Gerai yra svetimas šalįs pažinti, o savoji – tai jau priedermė // Viltis. – 1908, liep. 20 (rugpj. 2), p. 1. Apie Kauno muziejaus rėmimą archeologiniais radiniais; S. Šilingo padovanoti Darsūniškio (Kaišiadorių raj.) radiniai.
Daugirdas T. Jeremiejaus rauda // Lietuvos žinios. – 1912, birž. 7 (20), p. 5. Kauno paminklų apsauga.
Daugirdas T. Kauno kapitulai // Lietuvos žinios. – 1912, geg. 8 (21). Kauno paminklų apsauga.
Daugirdas T. Kauno senovės pilis „Karalienės Bonos pilimi“ vadinta // Lietuvos žinios. – 1911, gruod. 8 (21); gruod. 17 (30); gruod. 20 (1912 saus. 2).
Daugirdas T. Mūsų piliakalniai / Barzdyla Lietuvis // Viltis. – 1910, rugpj. 11 (24). Apie Gabrieliškių (Raseinių raj.) piliakalnio kasinėjimus.
Daugirdas T. Piliakalniai // Telšiai. Straipsniai ir istorijos dokumentai. – V., 1994. – P. 7-14. – Versta iš: Dowgird T. Pilkalnie. – Wisła, 1889. – T. 3, p. 384-389 Apie Džiugo kalną-piliakalnį.
Daugnora L. “Keistas mano hobis – žirgų kaulai” // Laisvės alėja (K.). – 1996, Nr. 14, p. 8-10
Daugnora L. Birutės kalno papėdės gyvenvietės osteologinės medžiagos tyrimai // Žulkus V. Palangos viduramžių gyvenvietės. – Klaipėda, 1997. – P. 319-329
Daugnora L. Economic development in the Baltic territories in the Neolithic and Bronze Ages // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 12
Daugnora L. Kretuono 1B, Žemaitiškės 1 ir Kretuono 1C gyvenvietės rastų dirbinių tyrimas // Lietuvos veterinarijos akademijos mokslo darbai (V.). – 1994, p. 14-18 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Daugnora L. Kretuono apyežerės gyvenviečių archeologinių kasinėjimų medžiagos tyrimo rezultatai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 11-15 Akmens amžiaus gyvenvietės, Švenčionių raj.
Daugnora L. Laukinių gyvūnų galūnių kaulų, rastų Kretuono 1C gyvenvietėje, matavimai // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 29-33 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Daugnora L. Marvelės kapinyno žirgai // Vidurio Lietuvos archeologija. Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 86-90
Daugnora L. Metrical analysis of metacarpals and metamorfoses of horses in Marvelė cementery // The III. Workshop of Veterinary-medicine anatomists of the Baltic and Nordic countries. – Tartu, 1996. – P. 14-19 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Daugnora L., Girininkas A. Analysis of found remains from the Kretuonas Lake settlement // International Journal of osteoarchaeology (London). – 1995, Nr. 1, p. 83-93
Daugnora L., Girininkas A. Kretuono apyežerio gyvenviečių dirbinių paleosteologija // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 13-28 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Daugnora L., Girininkas A. Neolithic and Bronze Age mixed farming and stoch breeding in the traditional Baltic culture-area // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 43-51
Daugnora L., Girininkas A. Osteoarcheologija Lietuvoje: Vidurinysis ir vėlyvasis holocenas. – V., 1996. – 196 p.
Daugnora L., Girininkas A. Stock Breeding in the Baltic Culture Area // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 223-234
Daugudis V. Nauji Paželvių piliakalnio radiniai // Švyturys. – 1963, Nr. 21, p. 28 Ukmergės raj.
Daugudis V. “Iš glūdumos senų senovės” // Mokslo Lietuva. – 1992, Nr. 18, p. 7 Apie M. Černiausko eilėraščių knygutę.
Daugudis V. “Jaučio pėda” // Švyturys. – 1972, Nr. 3, p. 30 Plaštakos (Anykščių raj.) kaimo akmuo.
Daugudis V. “Tariamųjų” piliakalnių klausimu // Gimtinė. – 1997, Nr. 8, p. 3
Daugudis V. Akmuo su ženklais // Švyturys. – 1971, Nr. 5, p. 30 Klovinių (Utenos raj.) akmuo.
Daugudis V. Alovė // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 3, p. 51 Kapinynas ir lobis, Alytaus raj.
Daugudis V. Antatilčių piliakalniai; Aukštadvario piliakalnis; Bakainių piliakalnis; Barinės kapinynas; Bartkūnų piliakalnis; Berzgainių piliakalnis; Bilionių piliakalnis; Birštono piliakalnis; Bradeliškių piliakalnis; Bražuolės piliakalnis; Bubių piliakalnis; Budelių piliakalnis; Burbaičių piliakalnis; Daniliškių piliakalnis; Dapšių piliakalnis; Darbutų piliakalnis; Daubarių piliakalnis; Dūkšto piliakalnis; Džiuginėnų piliakalnis; Eglinė; Gabrieliškių piliakalnis; Gaigalių piliakalnis; Gandingos piliakalnis; Gimbutienė Marija; Ginučių piliakalniai; Griežės kapinynas; Griežės piliakalniai; Grublėtoji keramika // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 75, 135, 166, 210, 215, 239, 250, 256, 278, 283, 290, 293, 308, 382, 383, 390, 392, 466, 484, 487, 559, 562, 573, 616, 622, 659-660, 670
Daugudis V. Apie senąją Dūkšto praeitį // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 10, p. 44 Dūkšto (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Apuolės piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 12, p. 50-51 Skuodo raj.
Daugudis V. Ar dabartinėje Lietuvos teritorijoje žmonės gyveno prieš 200 tūkst. metų? // Apžvalga. – 1998, Nr. 4, p. 10
Daugudis V. Ar neradote protėvių kalavijo? // Švyturys. – 1966, Nr. 1, p. 28 Bernotų (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Ar verta domėtis praeitimi? // Atgimimas. – 1994, Nr. 50, 51
Daugudis V. Ar verta domėtis praeitimi? // Želvelė (Želva, Ukmergės raj.). – 1998, Nr. 11, p. 1-2; Nr. 12, p. 4; Nr. 13, p. 3; Nr. 15, p. 2; Nr. 17, p. 2; Nr. 19, p. 2
Daugudis V. Archeologai baigė darbą //Vakarinės naujienos. – 1971, rugs. 27 Žvalgomoji ekspedicija Vilniaus ir Švenčionių rajonuose.
Daugudis V. Archeologijos ir kultūros paminklų būklė pokario Lietuvoje // Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 2, p. 79-85
Daugudis V. Archeologinis paminklas // Švyturys. – 1970, Nr. 23, p. 30 Akmuo Utenoje.
Daugudis V. Archeologų paieškos // Vakarinės naujienos. – 1970, birž. 27 Žvalgomoji ekspedicija.
Daugudis V. Archeologų radiniai / Vakarinės naujienos. – 1971, spal. 22 Klaišių (Skuodo raj.) ir Gudų (Akmenės raj.) kapinynai.
Daugudis V. Archeologų radiniai // Draugystė (Vilnius). – 1973, birž. 9 Žvalgomoji ekspedicija Vilniaus rajone.
Daugudis V. Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1970, lapkr. 5, p. 4 Žvalgomoji ekspedicija.
Daugudis V. Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1970, liep. 23 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis
Daugudis V. Archeologų žvalgyba // Vakarinės naujienos. – 1971, geg. 29, p. 1 Mažeikių rajone.
Daugudis V. Ateities kartoms // Vakarinės naujienos. – 1974, rugpj. 16 Dapšių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Atsiveria Imbarės paslaptys / Pokalbis su koresp. G. Paulikaite // Švyturys (Kretinga). – 1988, rugpj. 9, p. 2-3.
Daugudis V. Aukštadvario apylinkių proistorė // Gimtinė. – 1993, Nr. 8-12
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnio įtvirtinimai ir pastatai // MADA. – 1962, t. 1, p. 43-69 Aukštadvaris (Trakų raj.).
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnis (Pilaitė) // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas: Bandomieji lankai. – V., 1982. – P. 22-24
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 2 Trakų raj.
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1986, Nr. 4, p. 34 Trakų raj.
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnis; Balandiškių Pilies kalnas; Baubonių-Mustenių pilkapynas; Beižonių piliakalnis; Bražuolės piliakalnis; Latvių piliakalnis; Lavariškių piliakalnis; Mošos pilkapynas; Žuklijų piliakalnis [visi Trakų raj.]; Antatilčių alkakalnis; Bartkūnų piliakalnis; Zujų pilkapiai [visi Ukmergės raj.]; Antabaltės piliakalnis; Antalgės piliakalnis; Daugailių piliakalnis; Kačiūnų piliakalnis; Kamšos Barsukalnis; Kaniūkų senovės gyvenvietė; Nolėnų piliakalnis; Sūngailiškio piliakalnis; Šeimaties piliakalnis; Šeimyniškių piliakalnis; Tauragnų piliakalnis; Taurapilio piliakalnis; Našloniškių piliakalnis Vaikėso ež. saloje; Urviškių piliakalnis-Piniginis kalnas [visi Utenos raj.]; Kaniavėlės piliakalnis [Varėnos raj.]; Pakilta-Bradeliškių piliakalnis; Lavoriškių senovės gyvenvietė ir geležies apdirbimo vieta [visi Vilniaus raj.]; Antaniškių piliakalnis; Bielkaučiznos piliakalnis; Narkyčių piliakalnis; Velikuškių Salos piliakalnis; Vencavų piliakalnis [visi Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 15-19, 27-28, 35, 95, 97-98, 136, 140-141, 146, 150-151, 159, 173-174, 183-184, 196, 202, 232, 306, 315, 352-353, 359, 372, 384-385.
Daugudis V. Aukštadvaris // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 118-119. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Aukštadvaris; Aukštupėnų piliakalnis; Bakainių piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1976. – T. 1, p. 461-462, 468, 572. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Aukštadvaru pilskalns // Latvijas padomju enciklopēdja.– Rīga, 1981. – T. 1. – Aut. nenurodytas Aukštadvaris (Trakų raj.).
Daugudis V. Bakainių piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 5, p. 3 Kėdainių raj.
Daugudis V. Bakšėnų piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 11, p. 3 Kupiškio raj
Daugudis V. Bartkūnų piliakalnis; Berzgainių piliakalnis; Bilionių piliakalnis; Bražuolės piliakalnis; Brodeliškių piliakalnis; Bubiai; Budelių piliakalnis; Burbaičių piliakalnis; Daniliškių piliakalnis; Darbutų piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1977. – T. 2, p. 32, 118-119, 145, 264, 282, 292, 297, 326, 551, 578-579. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Berzgainių piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 4, p. 3 Ukmergės raj.
Daugudis V. Beržiškių praeities liudininkai // Gimtinė. – 1997, Nr. 3, p. 3 Beržiškės (Vilniaus raj., Rudaminos apyl.) akmens amžiaus radiniai.
Daugudis V. Bilionių piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 2, p. 3 Šilalės raj.
Daugudis V. Bražuolė // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 5, p. 60 Bražuolės (Trakų raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Bražuolės (Trakų raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1972 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 19-22
Daugudis V. Bražuolės piliakalnis // Spartuolis (Trakai). – 1972, rugpj. 15
Daugudis V. Brodeliškių piliakalnio tyrinėjimai 1970 metais // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 19-21 Vilniaus raj.
Daugudis V. Bubių piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 4, p. 3 Šiaulių raj.
Daugudis V. Buvusi Sauginių pilaitė // Švyturys. – 1987, Nr. 6, p. 15 Šiaulių raj.
Daugudis V. Čia buvo geležies liejykla // Švyturys. – 1971, Nr. 10, p. 30 Bakieriškės (Trakų raj.).
Daugudis V. Dapšių (Mažeikių raj.) piliakalnis // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 10-20
Daugudis V. Dar apie įdomų radinį // Švyturys. – 1969, Nr. 19, p. 30 Akmuo – XVII a. antkapis Panorų (Kaišiadorių raj., Žąslių v.) kaime.
Daugudis V. Daubarių (Mažeikių raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1976 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 101-111
Daugudis V. Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 20-27
Daugudis V. Dėl laidojimų Lietuvos piliakalniuose // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 27-35
Daugudis V. Die Eisenzeitliche Kultstätten in Litauen // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 121-146
Daugudis V. Drobūkščių senkapis // Švyturys. – 1965, Nr. 1, p. 28.Drobūkščiai (Telšių raj.)
Daugudis V. Du įdomūs ir reti archeologiniai radiniai // Švyturys. – 1970, Nr. 17, p. 30 Akmeninis kirvis iš Molėtų rajono ir bronzinis kovos kirvis iš Ariogalos (Raseinių raj.) apylinkių.
Daugudis V. Dūkšto piliakalnis; Gabrieliškių piliakalnis; Gandinga // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 3, p. 189, 573, 618-619. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Dūkštų apylinkių praeitis // Kultūros barai. – 1971, Nr. 9, p. 70 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Dviašmenis kalavijas iš XI-XII amžiaus // Švyturys. – 1971, Nr. 11, p. 30 Ukmergė.
Daugudis V. Gabrieliškių piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 9, p. 1, 3 Raseinių raj.
Daugudis V. Gabrieliškių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1995, vas. 18, p. 4
Daugudis V. Gaigalių piliakalnis // Gimtinė. – 1995, Nr. 2, p. 5 Kupiškio raj.
Daugudis V. Galvyčių senkapio lobiai // Švyturys. – 1968, Nr. 4, p. 30 Galvyčiai (Plungės raj.).
Daugudis V. Gintaro lobis Neringoje // Švyturys. – 1963, Nr. 20, p. 28 Akmens amžius.
Daugudis V. Ginučiai; Griežės piliakalnis; Imbarės piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 4, p. 100, 212-213, 413. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Gyvenvietės ir pastatai // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1978. – T. 1, p. 14-47, 126-127
Daugudis V. Gutaučių piliakalnis; Imbarės piliakalnis; Karmazinų piliakalnis; Kšivickis Liudvikas; Kudirkos Naumiesčio piliakalnis; Kumelionių piliakalnis; Kupiškio piliakalnis; Lavoriškių piliakalnis; Maisiejūnų piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 19, 49-50, 221-222, 413, 419, 431, 439, 494, 677
Daugudis V. I tūkstantmečio pr.m.e. šiaurės Žemaitijos piliakalniai (1.Būdingesnieji piliakalnių bruožai ir jų įtvirtinimai) // MADA. – 1986, t. 2, p. 31-42
Daugudis V. I tūkstantmečio pr.m.e. šiaurės Žemaitijos piliakalniai (2.Pastatai) // MADA. – 1987, t. 2, p. 39-47
Daugudis V. Įdomiausias radinys – XIII-XIV a. krosnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 4, p. 34 Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.
Daugudis V. Įdomus archeologinis paminklas // Švyturys. – 1965, Nr. 12, p. 28.Velnio krase vadinamas akmuo, Lembo (Šilalės raj.) kaime, Aitros upėje
Daugudis V. Įdomūs radiniai // Švyturys. – 1966, Nr. 22, p. 28 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Daugudis V. Įdomus Vilnijos senovės puslapis // Tarybinis studentas. – 1970, spal. 16, p. 4 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis
Daugudis V. Imbarė // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 10, p. 40-42 Piliakalnis, Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarė ir Lietuvos miestų susidarymo pradžia // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 8-13
Daugudis V. Imbarės akmuo // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 8, p. 34-35 Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarės archeologiniai paminklai // Švyturys (Kretinga). – 1969, spal. 21, p. 3-4
Daugudis V. Imbarės archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 54-65.
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 32-34 Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 20-22 Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 20-22 Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 26-27
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1969 metais //AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 29-36
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 22-25
Daugudis V. Imbarės piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 26-28
Daugudis V. Imbarės senovė // Švyturys (Kretinga). – 1980, vas. 9, 12, 14
Daugudis V. Įpiltis // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 6, p. 34-35 Įpilties (Kretingos raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Iš akmens amžiaus // Švyturys. – 1969, Nr. 22, p. 30 Kuršių (Varėnos raj.) pilkapiai ir ženklinti akmenys.
Daugudis V. Iš akmens ir žalvario amžiaus // Švyturys. – 1965, Nr. 6, p. 30.Akmeniniai dirbiniai Dubėnų (Alytaus raj.) mokykloje.
Daugudis V. Iš amžių glūdumos // Komjaunimo tiesa. – 1967, bal. 8 Totemizno liekanos.
Daugudis V. Iš amžių glūdumos // Švyturys. – 1965, Nr. 16, p. 28.Velnio sostu vadinamas akmuo prie Kvėdarnos (Šilalės raj.) piliakalnio
Daugudis V. Iš apylinkių praeities // Gimtinė. – 1997, Nr. 2, p. 3, 5 Pernaravos, Pašušvio, Plinkaigalio ir Graužių (Kėdainių raj.) kapinynai.
Daugudis V. Iš Beržiškių praeities // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 42 Beržiškės (Vilniaus raj.), akmeniniai kirviai.
Daugudis V. Iš Dūkštų apylinkų praeities // Gimtinė. – 1994, Nr. 12, p. 1 Vilniaus raj.
Daugudis V. Iš ekspedicijos sugrįžus // Vakarinės naujienos. – 1971, liep. 1 Apie žvalgomąją ekspediciją Jonavos, Kaišiadorių ir Prienų rajonuose.
Daugudis V. Iš Mažeikių apylinkių praeities // Gimtinė. – 1994, Nr. 7, p. 1 Daubarių piliakalniai.
Daugudis V. Iš pirmųjų Lietuvos gyventojų buities: pirmą kartą Lietuva paminėta 1009 metais Kvedlinburgo analuose // Gairės. – 1998, Nr. 10, p. 32-35
Daugudis V. Iš Rytprūsių krašto ir Karaliaučiaus pilies praeities // Gimtinė. – 1997, Nr. 10, p. 1, 8
Daugudis V. Iš Semeliškių praeities // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 8, p. 52 Minima keletas paminklų, Trakų raj.
Daugudis V. Iš senosios Paparčių praeities // Gimtinė. – 1994, Nr. 3, p. 1-2 Kaišiadorių raj.
Daugudis V. Iš sunykusių pilkapių // Švyturys. – 1972, Nr. 11, p. 31 Vaivadiškių (Jonavos raj.) radiniai.
Daugudis V. Iš tolimos Gruzdžių apylinkės praeities // Švyturys. – 1964, Nr. 4, p. 29
Daugudis V. Iš tolimos Pirčiupių praeities // Gimtinė. – 1995, Nr. 11, p. 3 Varėnos rajone rastas titnaginis kirvelis.
Daugudis V. Iš tolimos praeities // Švyturys (Kretinga). – 1986, saus. 9, 11 Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai.
Daugudis V. Iš tolimos Raginėnų praeities // Gimtinė. – 1996, Nr. 9, p. 3 Piliakalnis ir pilkapiai, Radviliškio raj.
Daugudis V. Iš tolimosios Kudirkos Naumiesčio praeities // Gimtinė. – 1998, Nr. 2, p. 3 Apie akmeninius kirvius, piliakalnį.
Daugudis V. Iš tolimosios praeities // Paparčių ir Žaslių apylinkės. – Kaišiadorys, 1997. – P. 41-50 Budelių, Kalninių Mijaugonių, Laukagalio ir Paparčių piliakalniai, Našlėnų ir Pakalniškių pilkapiai, Laukagalio akmuo.
Daugudis V. Iš tolimosios Vilniaus miesto praeities // Mokslo Lietuva. – 1992, Nr. 3-10, 12
Daugudis V. Iš Utenos apylinkių praeities // Lenino keliu (Utena). – 1965, gruod. 7.Narkūnų piliakalnis
Daugudis V. Iš Vilniaus miesto praeities. – V., 1993. – 56 p. Rec.: Kriaučiūnienė Ž. Vilniaus senovė // Tiesa. – 1993, liep. 31, p. 6.
Daugudis V. Iš Želvos apylinkių praeities // Želvelė (Želvos Romos katalikų parapijos leid.). – 1992, Nr. 8, p. 3; Nr. 9, p. 3 Apie Paželvių (Ukmergės raj.) piliakalnį.
Daugudis V. Jaučakių piliakalnis; Kirkoras (Kirkor) Adomas Honoris // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1979. – T. 5, p. 33, 530. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Jurbarko piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 3, p. 1
Daugudis V. Jurgaičių senkapio radiniai // Švyturys. – 1963, Nr. 16, p. 28 Jurgaičiai (Šilutės raj.).
Daugudis V. Ką byloja senkapiai // Vakarinės naujienos. – 1973, rugpj. 21 Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Daugudis V. Ką byloja senovė // Švyturys (Kretinga). – 1982, rugs. 14, p. 3 Imbarės piliakalnis.
Daugudis V. Ką naujo rado archeologai. Gedimino kalno papėdėje // Kultūros barai. 1997, Nr. 12, p. 63-67. Vilniaus pilis
Daugudis V. Ką parodė tyrinėjimai // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1968, rugs. 20 Kumelionių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Ką sako puodų šukės // Kultūros barai. – 1972, Nr. 5, p. 61-62 Kauno apylinkių piliakalnių keramika.
Daugudis V. Kai kurie artimiausi Lietuvos senamiesčių archeologinių tyrinėjimų uždaviniai // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės.– V., 1981. – P. 89. – Lygiagr. tekstas rusų k., p. 53-54
Daugudis V. Kai kurie senovės kupiškėnų laidosenos bruožai // Gimtinė. – 1996, Nr. 12, p. 3
Daugudis V. Kai prabyla praeitis // Draugas (Šakiai). – 1983, spal. 13 Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.
Daugudis V. Kai prabyla senovė... // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1976, rugpj. 12, 14 Daubarių piliakalnis.
Daugudis V. Kalavijai // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 9, p. 51-52
Daugudis V. Kapsuko apylinkių piliakalnių tyrinėjimas 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 24-29 Kumelionys (Marijampolės raj.).
Daugudis V. Karmėlavos piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 2, p. 45 Kauno raj.
Daugudis V. Kasinėjimai Dūkštų apylinkėse // Draugystė (Vilnius). – 1970, lapkr. 26 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis
Daugudis V. Kaukų kalvos // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 7, p. 37-38 Alytaus ir Marijampolės rajonuose.
Daugudis V. Kidulių apylinkės // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 11, p. 52 Sudargo (Šakių raj.) ir Jurbarko piliakalniai.
Daugudis V. Kieliškio piliakalnis // Gimtinė. – 1997, Nr. 12, p. 3 Prienų raj.
Daugudis V. Kiemionių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 6, p. 35 Zarasų raj.
Daugudis V. Koks buvo Riklikų piliakalnis // Kultūros barai. – 1972, Nr. 2, p. 47 Anykščių raj.
Daugudis V. Konferencija Marijampolėje // Dienovidis. – 1995, Nr. 39, p. 15 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Daugudis V. Konferencija Salantuose // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 487-489 V. Daugudis skaitė pranešimą apie Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnį.
Daugudis V. Kšivickis (Krzywicki) Liudvikas; Kumelionių piliakalnis; Liaudanskas Aleksandras // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1980. – T. 6, p. 215-216, 250, 490. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Kšivickis (Krzywicki), Liudvikas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 277. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Kudirkos Naumiesčio piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 18-20
Daugudis V. Kudirkos Naumiesčio piliakalnis // Kudirkos Naumiestis. – V., 1990. – P. 12-19
Daugudis V. Kūlgrindos // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 239. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Kumelionių piliakalnio tyrinėjimų reikšmė nagrinėjant Lietuvos piliakalnių gyventojų praeitį // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 18-19
Daugudis V. Kumelionių piliakalnio tyrinėjimų reikšmė senųjų baltų genčių praeities pažinimui // Liaudies kultūra. – 1996, Nr. 4, p. 16-24
Daugudis V. Kupiškio apylinkių praeities liudytojai // Gimtinė. – 1994, Nr. 6, p. 1
Daugudis V. Kurklių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 4, p. 49-50 Buteikių (Anykščių raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Laukagalio aukuras // Kultūros barai. – 1972, Nr. 3, p. 61 Kaišiadorių raj.
Daugudis V. Laumės akmuo // Švyturys. – 1968, Nr. 11, p. 28 Mačiūkių (Skuodo raj.).
Daugudis V. Lavariškių piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 1 Trakų raj.
Daugudis V. Lepelionių piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 8, p. 3 Prienų raj.
Daugudis V. Lietuvių protėvių kai kurie gyvenimo ypatumai V-VIII a. po Kr. // Gimtinė. – 1998, Nr. 1, p. 1, 4.
Daugudis V. Likalaukių piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 10, p. 4 Kupiškio raj.
Daugudis V. Mažai pažįstamas senasis Vilnius laukia archeologų rankų // Mokslo Lietuva. – 1994, geg. 4, p. 6
Daugudis V. Mažai žinomas piliakalnis // Švyturys. – 1965, Nr. 10, p. 28.Pagirgždūtis (Telšių raj.)
Daugudis V. Mažai žinomas pilkapynas // Švyturys. – 1965, Nr. 15, p. 28 Gailiūnai (Lazdijų raj.).
Daugudis V. Mažai žinomi archeologijos paminklai // Gimtinė. – 1994, Nr. 5, p. 3 Daubariškių (Ukmergės raj.) piliakalnis ir pilkapiai.
Daugudis V. Mažai žinomi Varėnos rajono archeologiniai paminklai // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1969, bal. 8
Daugudis V. Mažulionių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 6, p. 36 Ignalinos raj.
Daugudis V. Mažulonių piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1961, t. 3, p. 16-40, 336-337 Mažulonys (Ignalinos raj.).
Daugudis V. Mažulonių piliakalnis; Medvėgalio piliakalnis; Medžionių piliakalnis; Merkinės piliakalnis; Moškėnų piliakalnis; Negarbos piliakalnis; Norkūnų piliakalniai; Oplankio piliakalnis; Pakačinių piliakalnis; Paraudinės piliakalnis; Pažarsčio pilkapynas; Paželvių piliakalnis; Petrešiūnų piliakalnis; Pilies kalnas; Pilys (str. dalis); Poteronių piliakalnis; Raudonėnų kapinynas; Ročiškės piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 30, 37, 40, 53-54, 148, 191, 219, 245, 268, 304-305, 338, 363, 379-380, 420, 514, 558
Daugudis V. Mindaugo laikų Lietuva // Gimtinė. – 1993, Nr. 7, p. 1
Daugudis V. Miniatiūrinis piliakalnis // Švyturys. – 1972, Nr. 2, p. 30 Rokiškės (Kaišiadorių raj.).
Daugudis V. Mokslinė konferencija Salantuose // Voruta. – 1996, Nr. 46, p. 5 Apie Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnį.
Daugudis V. Mokslinis archeologų ir istorikų seminaras Pskove // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 217-218
Daugudis V. Moškėnai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 637. – Straipsnio dalies aut. nenurodytas Piliakalnis Rokiškio raj.
Daugudis V. Moškėnų piliakalnis; Norkūnų piliakalnis; Petrešiūnų piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 8, p. 15, 225, 587. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Mūsų kraštiečiai // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1996, rugpj. 10, p. 4 Apie P. Tarasenką.
Daugudis V. Mūsų kraštiečiai // Želvelė (Želva). – 1993, Nr. 11, p. 3 Petro Tarasenkos gimimo 100-osios metinės
Daugudis V. Napoleono kepurė // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 10, p. 46-47 Lepelionių (Prienų raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Nauji archeologiniai paminklai // Vakarinės naujienos. – 1972, lapkr. 13 Šiaulių rajone.
Daugudis V. Nauji duomenys apie Liškiavos pilies kalną // Švyturys. – 1962, Nr. 21, p. 23 Liškiava (Varėnos raj.).
Daugudis V. Nauji duomenys apie senąją Lavariškių gyvenvietę // Švyturys. – 1964, Nr. 7, p. 29 Geležies gamyba Lavoriškėse (Vilniaus raj.).
Daugudis V. Nauji duomenys apie šv. Mikalojaus bažnyčią // Apžvalga. – 1997, Nr. 49/50 Vilniaus miestas
Daugudis V. Nauji duomenys apie Užnemunės senovę // Pergalė (Vilkaviškis). – 1983, rugs. 10, 15 Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.
Daugudis V. Nauji duomenys apie Vilniaus Plikojo (Trijų Kryžių) kalno praeitį // Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 2/3, p. 162-175
Daugudis V. Nauji duomenys apie Vilniaus senovę // Draugystė (V.). – 1986, vas. 8, 11
Daugudis V. Nauji Paežerio senkapio radiniai // Švyturys. – 1964, Nr. 23, p. 28 Požerė (Šilalės raj.).
Daugudis V. Nauji radiniai Norkūnuose // Švyturys. – 1965, Nr. 20, p. 28 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai
Daugudis V. Naujos praeities versmės // Kauno tiesa. – 1986, gruod. 28, p. 8 Veršvų piliakalnis ir gyvenvietė.
Daugudis V. Neolito kaplys nuo Viekšnių // Kultūros barai. – 1973, Nr. 9, p. 45
Daugudis V. Netektis // Gimtinė. – 1998, Nr. 5, p. 2, 8 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Daugudis V. Norkūnai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 697. – Aut. nenurodytas Prienų raj.
Daugudis V. Norkūnų archeologinių paminklų tyrinėjimai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, rugpj. 11. Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai.
Daugudis V. Norkūnų senovė // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, rugpj. 3 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalnis prie Mikasos upelio.
Daugudis V. Nugarmėjęs į pelkę // Švyturys. – 1973, Nr. 16, p. 30 Gaukeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Nuo kada Lietuvoje gyvena žmonės? // Respublika. – 1998, kovo 10. – Tas pat: Švyturys (Kretinga). – 1998, kovo 18, p. 5
Daugudis V. Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klausimu // Ikikrikščioniškos Lietuvos kultūra: Istoriniai ir teoriniai aspektai. –– V., 1992. – P. 50-77. – (Senovės baltų kultūra)
Daugudis V. Paminklai prabyla. Nauji duomenys apie šiaurės vakarinių Lietuvos rajonų senovę // Švyturys (Kretinga). – 1966, rugpj. 16, 18, 20 Piliakalniai, kapinynai, akmenys.
Daugudis V. Pamirštas piliakalnis // Gimtinė. – 1997, Nr. 6, p. 3 Mačiūnų (Prienų raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Pasakoja Gedimino kalnas // Švyturys. – 1963, Nr. 10, p. 3 (virš.). – Tas pat: Laisvė (NewYork). – 1963, rugpj. 28 Vilnius.
Daugudis V. Petrešiūnų piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 11, p. 1 Rokiškio raj.
Daugudis V. Piliakalniai prie Utenos // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 2, p. 49-50 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Piliakalnis atskleidžia žilos sanovės paslaptis // Tarybinė Klaipėda. – 1960, liep. 28. – Tas pat: Kauno tiesa. – 1960, liep. 29; Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1960, liep. 29 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Pirmieji Lietuvos gyventojai // Valstiečių kalendorius 1999 m. – V., 1998. – P. 21-22.
Daugudis V. Pirmieji žmogaus pėdsakai Lietuvoje // Gimtinė. – 1998, Nr. 4, p. 6
Daugudis V. Pirmojo tūkstantmečio pr.m.e. šiaurės Žemaitijos piliakalniai (3.Radiniai) // MADA. – 1989, t. 1, p. 74-88
Daugudis V. Plokštinis kapinynas // Švyturys. – 1964, Nr. 22, p. 29 Varsėdžių (Šilalės raj.) kapinynas.
Daugudis V. Povandeninė archeologija // Komjaunimo tiesa. – 1970, rugs. 26
Daugudis V. Praeities puslapiai // Vakarinės naujienos. – 1976, spal. 14 Apie žvalgomąsias ekspedicijas.
Daugudis V. Praeities tyrinėtojai // Vakarinės naujienos. – 1974, geg. 28 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Daugudis V. Prienlaukio apylinkių radiniai // Gimtinė. – 1995, Nr. 4, p. 6
Daugudis V. Prisimenant įžymiąją botanikę // Gimtinė. – 1998, Nr. 7, p. 2 Apie E. Šimkūnaitę.
Daugudis V. Prisimenant tarptautinę Marijampolės konferenciją // Voruta. – 1995, Nr. 43, p. 7 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Daugudis V. Puodų angų kraštų ornamentas – vienas iš rytinių ir vakarinių baltų genčių skirtybių požymių // Ornamentikos raida rytų Lietuvoje: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1994. – P. 7
Daugudis V. Radiniai Dapšių kaime // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, liep. 1, 3, 8 Dapšių piliakalnis.
Daugudis V. Radiniai Užnemunėje // Švyturys. – 1965, Nr. 5, p. 28 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai
Daugudis V. Radinio amžius – 2000 metų // Švyturys. – 1969, Nr. 15, p. 30-31 Bakšėnų (Kupiškio raj.) piliakalnio kaulinis žeberklas.
Daugudis V. Radinius reikia išsaugoti // Švyturys. – 1972, Nr. 17, p. 30 Pavirvytės-Gudų (Akmenės raj.) kapinynas.
Daugudis V. Radome įdomių archeologinių paminklų // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1971, birž. 3, p. 4 Ventos ir Varduvos upių pakrančių paminklai.
Daugudis V. Raginėnai // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 7, p. 50-51 Piliakalnis ir pilkapiai, Radviliškio raj.
Daugudis V. Rastas lobis // Draugystė (V.). – 1965, geg. 25 Kalnabridžiai (Vilniaus raj.).
Daugudis V. Retas praeities liudininkas // Švyturys. – 1969, Nr. 11, p. 31 Dapšių (Mažeikių raj.) akmuo.
Daugudis V. Retas radinys // Švyturys. – 1970, Nr. 22, p. 31 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis Sukamųjų girnų dalis.
Daugudis V. Retas radinys // Vakarinės naujienos. – 1971, birž. 5 Kalnėnų (Jurbarko raj.) karjere rastas mamuto ilties fragmentas.
Daugudis V. Retos senienos // Švyturys. – 1965, Nr. 13, p. 28 J. Rėkašiaus kolekcijoje Varniuose esąs bronzinis kirvelis iš Didkiemio (Šilalės raj.), kaulinis žeberklas iš Rešketos upelio (Telšių raj.).
Daugudis V. Rokiškių piliakalnis // Gimtinė. – 1995, Nr. 3, p. 3 Kaišiadorių raj.
Daugudis V. Rozalimas // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 7, p. 39 Apylinkės archeologiniai paminklai.
Daugudis V. Seniausi mediniai pastatai ir įrenginiai Lietuvoje (4. M.e. V-VIII amžių įtvirtinimai ir pastatai) // MADA.– 1981, t. 2, p. 61-72
Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir įrenginiai Lietuvoje (3. M.e. I tūkstantmečio I pusės pastatai) // MADA. – 1976, t. 1, p. 57-67
Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir įrenginiai Lietuvoje. (1. I tūkstantmečio pr.m.e. įtvirtinimai bei pastatai) // MADA. – 1974, t. 4 (49), p. 59-69
Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir įrenginiai Lietuvoje. (2. M.e. I tūkstantmečio I pusės įtvirtinimai) // MADA. – 1975, t. 2, p. 61-70
Daugudis V. Senoji medinė statyba Lietuvoje. – V., 1982. – 112 p Ref.: Šaparauskienė V. Ką mena senieji statiniai // Naujos knygos. – 1982, Nr. 3, p. 20.
Daugudis V. Senųjų Trakų paslaptys // Švyturys. – 1963, Nr. 7, p. 19 Raudonės I (Trakų raj.) kaimo gyvenvietė.
Daugudis V. Seredžiaus piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 6, p. 3
Daugudis V. Stakliškių lobis // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 12, p. 28-30 Sidabriniai papuošalai ir lydiniai.
Daugudis V. Stakliškių lobis. – V., 1968. – 42 p Rec.: Navarackas A. // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 6, p. 57. Navarackas A. Lobis pasakoja // Kalba Vilnius. – 1968, geg. 24. Tautavičius A. Ką pasakoja lobis // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 14, p. 6.
Daugudis V. Stakliškių lobis; Staniuliškių piliakalnis; Suginčių piliakalnis; Šeimyniškėlių piliakalnis; Šeimyniškių piliakalnis; Šišponiškių piliakalnis; Taurapilio piliakalnis; Turgelių piliakalnis; Ukmergės piliakalnis; Valakavičių piliakalnis; Valatka Vitas; Varduvos kapinynas ir piliakalnis; Vargulių piliakalnis; Velikuškių piliakalniai; Veliuonos piliakalnis; Veršvų piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 86, 91, 127-128, 166, 208-209, 283, 358, 369, 432, 433, 457, 478, 480, 492
Daugudis V. Stakliškių lobis; Šeimyniškėlių piliakalnis; Šeiminiškių piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. – T. 10, p. 367, 550. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Stakliškių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 6, p. 53 Trakų raj.
Daugudis V. Svėdasai // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 6, p. 39 Apylinkės archeologiniai paminklai.
Daugudis V. Svirnų piliakalnis [Anykščių raj.]; Dūkšto piliakalnis [Ignalinos raj.]; Ambraziškių piliakalnis; Antakščių piliakalnis; Antaraisčių (Mintaučių) piliakalnis; Bendžiukų piliakalnis; Čiulėnų piliakalnis; Didžiokų (Šideikių) piliakalnis; Dubingių piliavietė; Jaunonių piliakalnis; Kampų piliakalnis; Kertuojos piliakalnis; Klabinių piliakalnis; Krivitiškių piliakalnis; Kulionių piliakalnis; Liesėnų piliakalnis; Maišiakulės piliakalnis; Malkėsto piliakalnis; Padvario (Pazadvarijos) piliakalnis; Pavandenės piliakalnis; Perkalių piliakalnis; Sližiškių piliakalnis; Suginčių piliakalnis; Paraudinės (Šunakojų) piliakalnis; Vorėnų piliakalnis; Želvų piliakalnis [visi Molėtų raj.]; Bečionių piliakalnis; Eišiškių piliavietė; Kiauliekų piliakalnis; Kurmelionių piliakalnis; Tetervinų (Papiškių) piliakalnis; Turgelių piliakalnis; Valakavičių piliakalnis [visi Šalčininkų raj.];Baluošos piliakalnis; Budrių piliakalnis [Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 102, 127, 177, 182-185, 194-196, 202-204, 206-208, 212, 215, 222, 229, 230, 258, 261, 310
Daugudis V. Šukės pasakoja // Švyturys. – 1966, Nr. 5, p. 28 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnio radiniai.
Daugudis V. Tarptautinė istorikų konferencija Marijampolėje // Gimtinė. – 1995, Nr. 12, p. 3, 5 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Daugudis V. Tarptautinė istorikų konferencija Marijampolėje // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 395-396
Daugudis V. Ten, kur stovėjo pilis // Vakarinės naujienos. – 1972, rugpj. 16 Bražuolės (Trakų raj.) piliakalnis
Daugudis V. The Aukštadvaris hill-fort // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 20 Aukštadvaris (Trakų raj.).
Daugudis V. Tūkstantmečiai vienoje parodoje // Kultūros barai. – 1971, Nr. 11, p. 71-72 Archeologinių radinių paroda Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje.
Daugudis V. Ukmergės pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 12, p. 32
Daugudis V. Use dendrochronology during investigations of the old Lithuanian settlement // Conference on geochronology and dendrochronology of old towns and radiocarbon dating of archaeological findings, Lithuania. Vilnius, October 31 – November 4, 1994: Abstracts and papers. – V., 1994. – P. 13
Daugudis V. Velikuškės // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 707. – Aut. nenurodytas Piliakalnis, Zarasų raj.
Daugudis V. Vėlionys // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 707. – Aut. nenurodytas Mažulonių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Veliuonos archeologiniai paminklai // Mokslas ir gyvenimas. – 1975, Nr. 10, p. 52-53
Daugudis V. Veršvų piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 28-31 Veršvai (Kaunas).
Daugudis V. Videniškiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 4, p. 37-38. – Tas pat: Pirmyn (Molėtai). – 1977, birž. 4 Apylinkės archeologiniai paminklai.
Daugudis V. Vilniaus miesto ir apylinkių pirmieji gyventojai // Mokslo Lietuva. – 1998, Nr. 1, p. 16. – Pab. Pradžia: 1997, Nr. 22 Vilniaus miestas
Daugudis V. Vilniaus miesto teritorijos ir apylinkių pirmieji gyventojai // Mokslo Lietuva. – 1997, Nr. 22, p. 16; 1998, Nr. 1, p. 16 Vilniaus miestas
Daugudis V. Vilniaus Plikojo kalno archeologiniai kasinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 127-130 Vilniaus pilis
Daugudis V. Vilniaus Plikojo kalno archeologiniai kasinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 41-44 Plikasis – Trijų Kryžių kalnas Vilniuje.
Daugudis V. Vilnius; Archeologiniai paminklai ir pilių kompleksas; Kaunas; Archeologiniai paminklai; Salduvės piliakalnis; Palangos archeologiniai paminklai; Vytauto kalnas Birštono m. Punios piliakalnis; Šeimyniškėlių piliakalnis; Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniai; Veliuonos archeologinių paminklų kompleksas; Seredžiaus archeologiniai paminklai; Laukagalio mitologinis akmuo; Skomantų piliakalnis; Įpilties piliakalniai; Rudaminos piliakalnis; Dubingių piliavietė; Gondongos piliakalnis; Medžionių piliakalnis; Naukaimio (Gabrieliškių) piliakalnis; Apuolės piliakalnis; Medvėgalio piliakalnis; Kernavės piliakalniai; Šatrijos piliakalnis; Trakų archeologiniai paminklai; Aukštadvario piliakalnis; Ukmergės piliakalnis; Taurapilio archeologiniai paminklai; Narkūnų piliakalnis; Merkinės piliakalnis; Liškiavos archeologiniai paminklai; Kunigiškių (Pajevonio) piliakalnis; Nemenčinės piliakalnis; Maišiagalos piliakalnis // 300 kultūros paminklų. – V., 1980. – P. 10-12, 65-67, 100, 110-112, 115, 116-117, 122-123, 128, 135-138, 140, 153-154, 158-159, 165, 169, 178-181, 186-188, 192-194, 198-199, 205-206, 210, 213-214, 218-220, 222-228, 233-234, 238-240. – Tas pat rusų k. Vilniuje, 1984 m
Daugudis V. Žalvario amžiaus gyvenvietė // Švyturys. – 1963, Nr. 5, p. 29 Paželviai (Ukmergės raj.).
Daugudis V. Žalvario amžiaus radinys // Švyturys. – 1968, Nr. 2, p. 30 Apie Nortykių tipo kirvį iš Ariogalos apylinkių.
Daugudis V. Žemė saugo senovę // Kolūkiečio kalendorius, 1981. – V., 1980. – P. 101-104 Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnis ir gyvenvietė.
Daugudis V. Žemės knygą atvertus // Leninietis (Šiauliai). – 1973, liep. 26, 28, 31 Šiaulių rajono archeologiniai paminklai.
Daugudis V. Žilosios praeities lobynas // Švyturys (Kretinga). – 1980, spal. 23, p. 3-4 Imbarės piliakalnis ir gyvenvietė.
Daugudis V. Žilųjų amžių pėdsakais. Liudvikas Kšyvickis – Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas // Komjaunimo tiesa. – 1966, birž. 18
Daugudis V. Žuklijų piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 1, p. 1 Trakų raj.
Daugudis V. Žvelgaičio piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 7, p. 3 Žagarėje (Joniškio raj.).
Daugudis V., Gudavičius E. Senųjų Trakų piliavietė // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 50
Daugudis V., Laurinavičius Č., Meilus E., Milius V. Istorijos mokslai Septintajame pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simposiume // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 222-224
Daugudis V., Lisanka A. Vilniaus Gedimino kalno 1982 m. archeologinių tyrimų duomenys // “Vilniaus pilys naujausių mokslinių tyrinėjimų šviesoje”: Mokslinės konferencijos tezės (1983 m. gruodž. 20 d.). – V., 1983. – P. 10-11 Vilniaus pilis.
Daugudis V., Lisanka A. Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritorijos archeologiniai tyrinėjimai 1978 m. // Muziejai ir paminklai. – 1982, sąs. 4, p. 41-46
Daugudis V., Lisanka A. Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritorijos tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 39-41 Vilniaus pilis
Daugudis V., Merkevičius A. Istorijos liudininkai // Leninietis (Šiauliai). – 1974, kovo 19, 21, 26, 28 Sauginių piliakalnis ir kapinynas.
Daugudis V., Merkys V. Gedimino kalno papėdėje // Švyturys. – 1955, Nr. 14, p. 14 Vilniaus pilis.
Daugudis V., Stankus J. Lavoriškių (Vilniaus raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 28-29
Daugudis V., Stankus J. Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalnis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 10-14
Daugudis V., Tebelškis P. Iš seniausios kupiškėnų krašto praeities // Kupiškio kraštas. – V., 1997. – P. 13-35
Daujotytė V. Marijos Gimbutienės atminimui // Baltos lankos. – 1994, Nr. 4, p. 216-219
Daujotytė V. Moteris Paukštė // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 5, p. 1. – Tas pat: Dialogas. – 1996, vas. 2, p. 1, 4 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Daujotytė V. Žinia kaip ženklas Marijos Gimbutienės atminimui // Tiesa. – 1994, vas. 17, p. 8. – Tas pat: Atgimimas. – 1994, Nr. 10, p. 14
Daukantas S. Lietuvių pinigai senovėje // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 23, p. 5
Daukantas S. Lietuvių pinigai senovėje. // Pajūrio sargas (Klaipėda). – 1924, Nr. 8, p. 127-128.
Daukantas S. Raštai. – V., 1976. – T. 1. – 781 p. – Dalis teksto, t. y. “Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių” bei “Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių” (p. 488-510) perspausdinta: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 146-164 P. 41-98 – apie senąjį lietuvių tikėjimą, laidoseną; p. 488-538 – lietuvių senovės tikėjimas; p. 647-654 – senovės lietuvių pinigai.
Daukantas S. Tikyba senovės lietuvių (1845) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 141-146, 509-513 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 146-164. – Persp. iš: Daukantas S. Raštai. – V., 1976. – T. 1, p. 488-510.
Daukša L. “Nagarba” / Svajotojas // Viltis. – 1910, rugpj. 22 (rugs. 4). Apie piliakalnį Kretingos rajone.
Daukšiai. Du įdomūs piliakalniai // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 18 (Nr. 524), p. 8 Varnupių piliakalnis ir Valiūnkalnis (Marijampolės raj.).
Daukšių piliakalnis / V. Ž-kas. // Šaltinis (Marijampolė). – 1926, Nr. 25, p. 341. Varnupių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Daunys S. Dubenuotieji akmenys // Švyturys. – 1970, Nr. 9, p. 30 Vabalių, Vaidulonių ir Vėriškių (Radviliškio raj.) akmenys.
Daunys S. Juodonių piliakalnio paslaptys // Po Spalio vėliava (Rokiškis). – 1958, spal. 4 Juodonių (Rokiškio raj.) piliakalnio gyvenvietės tyrinėjimai.
Daunys S. Prancūzkapiai / St. D. // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 10 (Nr. 305), p. 3. Šeimaties (Utenos raj.) pilkapiai.
Daunys S. Taurapilis // Naujoji romuva. – 1935, Nr. 16/17, p. 383 Padavimai apie piliakalnį, Utenos raj.
Dausa J. Aptars naujus tyrinėjimus // Draugas (Šakiai). – 1995, rugs. 20, p. 3 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Davainis-Silverstraitis M. Klambarkio dvare (lenk. Plemborg, ant kraszto Dubisos...) / D. // Auszra. – 1883, Nr. 7, p. 215; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. Apie T. Daugirdą.
Davainis-Silvestraitis M. Apie senovės lietuvišką raštą / M. Davojna-Sylvestrovičė // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 6-7, p. 72-74.
Davainis-Silvestraitis M. Bažnyčios kapai / Vėversys // Auszra. – 1885, Nr. 2/3, p. 65-67; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Minimi Jurbarko, Seredžiaus, Naukaimio-Gabrieliškių ir Kalnujų (Raseinių raj.) piliakalniai.
Davainis-Silvestraitis M. Betygala. Raseinių pav. ant Dubysos kranto / Vėv. // Auszra. – 1885, Nr. 2/3, p. 61; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Betygalos (Raseinių raj.) piliakalnis.
Davainis-Silvestraitis M. Góra pod Popiełanami / M.D.S. // Litwa. – 1908, Nr. 4. Papilės piliakalnis.
Davainis-Silvestraitis M. IX archeologų suvažiavimas // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1893, Nr. 19.
Davainis-Silvestraitis M. Kraj’aus laikrasztyje randame szį rasztą p-o Alberto Žasztovto / S. // Auszra. – 1885, Nr. 10-11, p. 370-372. Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Apie Dubingių (Molėtų raj.) piliavietę.
Davainis-Silvestraitis M. Lida / V. // Auszra. – 1884, Nr. 12, p. 409-410; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. Apie Lydos pilį.
Davainis-Silvestraitis M. Papiliakalnis / M. D-s // Vilniaus žinios. – 1905, liep. 10 (23), p. 3. Linkmenų (Ignalinos raj.) piliakalnis ir senkapis.
Davainis-Silvestraitis M. Skaruliai // Vilniaus žinios. – 1905, birž. 2 (15). Senkapio, šalia Santeklių dvaro, Saleninkuose (Jonavos raj.) radiniai.
Davainis-Silvestraitis M. Teodoras Narbutas / M.D-s. // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1904, Nr. 3, p. 30.
Davainis-Silvestraitis M. Vilnius // šaltinis (Seinai). – 1907, Nr. 50, p. 793-795. Apie Vilniaus Bokšto kalno požemius.
Davainis-Silvestraitis M. Zamkus pilis, kitą sikį Gelgudo... / V. //Auszra. – 1884, Nr. 12, p. 409; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. Panemunė-Gelgaudai (Jurbarko raj.).
Dėdelė A. A. Birštonas ir lankytinos jo apylinkės // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 19, p. 6 Punios piliakalnis.
Dėdelė A. A. Tėvo ir sūnaus daktarų Scheu lietuviškas muziejus Šilutėje // Lietuva. – 1928, saus. 4, p. 3; saus. 5, p. 4 Liečia ir archeologinius rinkinius.
Dėdelė A. Prie kunigaikščio Gedimino kapo / Alf. Dd. // Lietuvos aidas. – 1929, rugpj. 6, p. 4. Veliuonos piliakalnis ir Pilaitės (Jurbarko raj.).
Dėdinas V. Archeologų darbai // Tarybinis studentas. – 1980, geg. 30, p. 3
Deimantienė V. Saugokime žilos senovės paminklus // 1973 m. kolūkiečio kalendorius. – V., 1973. – P. 100-102
Dėl archeologijos radinių // Viltis. – 1912, rugpj. 29 (rugs.11).
Dėl archeologinių tyrinėjimų ir mokslinių kadrų ruošimo respublikoje // Tiesa. – 1969, spal. 12, p. 4. – Tas pat: Komjaunimo tiesa. – 1969, spal. 12, p. 1
Dėl archeologinių tyrinėjimų respublikoje. LTSR Aukščiausiosios tarybos mokslo ir kultūros komisijos sprendimas (1969 spalio 9). – V., 1969. – 4. p
Dėl Birutės kalno nusavinimo // Rytas. – 1925, liep. 7, p. 3
Dėl Biržų pilies tvarkymo // Biržų žinios. – 1923, geg. 27, p. 1-2.
Dėl Instrukcijos archeologiniams ir istoriniams paminklams apskaityti bei apsaugoti Lietuvos TSR teritorijoje patvirtinimo. Lietuvos TSR MT 1949 m. birželio 10 d. Nutarimas Nr. 412 // Lietuvos TSR įstatymų, Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsakų ir vyriausybės nutarimų chronologinis rinkinys. – V., 1957. – T. 2, p. 187-193
Dėl istorinių, revoliucinių, architektūrinių, archeologinių bei meno paminklų sutvarkymo ir muziejinės vertės daiktų rinkimo mėnesio surengimo // Tiesa. – 1958, birž. 5. – Tas pat: Tarybinis mokytojas. – 1958, birž. 5
Dėl Kauno Senapilio restauravimo // Rytas. – 1930, rugpj. 19, p. 7
Dėl ko kasinėjimų nebus / J.Pr. // Lietuvos aidas. – 1940, kovo 21 (Nr. 134), p. 8. Vilniaus Žemutinė pilis.
Dėl kultūros liekanų / Šarkiškis // Lietuvos žinios. – 1927, rugs. 13, p. 3 Apuolės (Skuodo raj.) kapinynas, patikslinamas J. Burbos straipsnis laikr. “Lietuvos žiniose”. – 1927 m. liep. 23.
Dėl Lietuvos archeologijos paminklų apsaugos / R. Rimantienė, A. Girininkas, M. Michelbertas, B. Dakanis // Lietuvos kultūros kongresas. – V., 1991. – P. 782-785
Dėl negerbimo senobės liekanų / D. Malinauskas, J. Vileišis, O. Pleirytė-Puidienė, P. Juodelė, P. Kuzma, J. Marcinkevičius // Viltis. – 1911, gruod. 21 (saus. 3). Prieš projektą Vilniaus Pilies kalne įrengti vandentiekio rezervuarą.
Dėl piliakalnių pagražinimo ir medelių sodinimo // Lietuvos aidas. – 1938, kovo 5 (Nr. 100), p. 8. – Tas pat: Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, kovo 11, p. 7 Paminklų apsauga.
Dėl Pilies kalno // Lietuvos žinios – 1912, vas. 23 (kovo 7), p. 2-3. Asmenų ir draugijų iš įvairių miestų protestai.
Dėl Pilies kalno // Lietuvos žinios. – 1912, saus. 17 (30), p. 2.
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1911, gruod. 24 (saus. 6), p. 5.
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, saus. 15 (28), p. 3.
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, saus. 25 (vas. 5).
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, vas. 19 (kovo 3), p. 2. “Saulės” draugijos ir Lietuvių dailės draugijos protestai.
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, vas. 5 (18).
Dėl Pilies kalno griuvėsių // Viltis. – 1912, liep. 29 (rugpj. 11), p. 3.
Dėl pilių lankymo // Naujosios Biržų žinios. – 1943, Nr. 27
Dėl priemonių kultūros paminklų apsaugai pagerinti // Lenino keliu (Utena). – 1950, bal. 14 Paminklų apsauga.
Dėl priemonių kultūros paminklų apsaugai pagerinti // Tiesa. – 1958, birž. 3
Dėl priemonių kultūros paminklų apsaugai pagerinti. Lietuvos TSR MT 1949 m.kovo 21 nutarimas Nr. 184 // Lietuvos TSR įstatymų, Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsakų ir vyriausybės nutarimų chronologinis rinkinys. – V., 1957. – T. 2, p. 149-155
Dėl prof. E. Volterio bibliotekos // Naujoji Lietuva. – 1942, saus. 25
Dėl spausdinamo gen. Nagevičiaus darbo “Prišmančių milžinkapis” // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 47, p. 1115 Skelbiamas A. Bezzenbergerio laiškas.
Dėl Vilniaus Katedros aikštės archeologinių tyrimų / V. Urbanavičius, A. Tautavičius, R. Batūra, N. Kitkauskas // Lietuvos aidas. – 1998, spal. 6, p. 15 Vilniaus pilys
Dėl Vilniaus Žemutinės pilies // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 5, p. 15 Kultūros ministerijoje sudaryta ministro J. Bielinio vadovaujama komisija.
Dėl Vytauto Didžiojo muziejaus statymo // Lietuvos aidas. – 1931, liep. 15, p. 4 Taip pat apie Kauno pilį.
Dėlei Pilies kalno protestai // Lietuvos žinios. – 1912, kovo 13 (26).
Dėmesio vertas akmuo // Lietuvos aidas. – 1932, saus. 14, p. 6 Bajorų (Rokiškio raj., Kriaunų v.) akmuo su pėdomis.
Demikis P. Sūduvos istorijos spragos // Voruta. – 1995, Nr. 39, p. 8 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Deņisova R. Auklas keramikas kultūras cilšu genēze un ražotājsaimniecības attīstība Austrumbaltijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1987, t. 15, p. 110-120
Denisova R. Baltu cilsu etniskas vestures procesi m.e. l. gadu tūkstoti // Latvijas PSR Zinatnu akademijas vestis (Riga). – 1989, Nr. 12, p. 20-36
Der Algeberg // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1928, Nr. 6 Juknaičių Alkos (Šilutės raj.) kalnas.
Der Einsturz des Rombinus // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1929, Nr. 4 Rambynas (Šilutės raj.).
Der Pilkalnis in Lompönen / R. // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas. – 1929, Nr. 7 Lumpėnų (Šilutės raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Der Schlossberg Eydaten // Memeler Dampfboot. – 1924, birž. 19, priedas Eidaičių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Der Schloßberg zu Absteinen im Lichte der Sage / R. // Memeler Dampfboot. – 1924, liep. 13, priedas, p. 2 Opstainių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Der Wartulischker Schlosberg und der Pilkalnelis / R. // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1929, Nr. 8, p. 3-4 Vartūliškių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Derums V. Knochentuberkolose im alten Baltikum // Anthropologie (Brno). – 1973, t. 11, sąs. 3, p. 255-257 Naudoja Veršvų k. 4 (Kaunas) medžiagą.
Derums V. Tautas veselība un dziedniecība senajā Baltijā. – Rīga, 1978. – 244 p
Dešiniajame Nemuno krante rado Romos laikų pinigų // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 10 (Nr. 358), p. 8 Rumšiškėse (Kaišiadorių raj.) rastos dvi sidabrinės monetos.
Dethlefsen H. Bezzenberger Adalbert // Altpreussische Biographie. – Königsberg, 1941. – T. 1, p. 55-56
Devenis K. Kodėl Deltuvos pilys buvo užmirštos // Voruta. – 1994, Nr. 39, p. 5 Deltuvos pilis, buvusi Leonpolio dvare (Ukmergės raj.).
Devynių karių VIII-X amžių griaučiai Linkaičių senkapiuos / Meld. // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 1, p. 2.
Dexter M. R. Marija Gimbutas: In memoriam // The Journal of Indo-Europeans Studies (Washington). – 1994, Nr. 1/2, p. I-III
Didelė dovana muziejui // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 11 (Nr. 564), p. 9 Baublių (Kretingos raj.) lobis.
Didelė ūkininko dovana muziejams // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 51, p. 21 Baublių (Kretingos raj.) monetų lobis.
Didelės iškilmės Pilies kalne / J. S. // Mūsų laikraštis. – 1929, Nr. 34, p. 6 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis – Kryžių kalnas.
Didelės vertės istoriniai radiniai Vilniaus bazilikos požemiuos // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 40, p. 964-965
Dideli archeologiniai kasinėjimai Josvainių valsčiuje. Rasti trijų gadynių kultūros likučiai. Lietuvių žirgai senovėje buvo papuošti ir karoliais / J. J-rinas. // Lietuvos aidas. – 1938, birž. 2 (Nr. 244), p. 5. Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Dideli archeologiniai kasinėjimai Kaune // Lietuvos žinios. – 1938, bal. 12, p. 6 Sargėnai.
Dideli Iszkasimai abipus Nemuno // Naujasis Tilžes Keleiwis. – 1940, liep. 13 Veršvai.
Dideli radiniai Velykuškių piliakalnyje //Trimitas. – 1933, Nr. 35, p. 684-685
Dideli senovės kapai // Lietuvos aidas. – 1932, saus. 16, p. 9 Kazimieravo (Alytaus raj., buv. Pivašiūnų v.) pilkapiai.
Dideli tvarkymo darbai Trakų pilyje / Rk. // Darbo Lietuva. – 1940, rugs. 27, p. 5. Trakų salos pilis.
Didelis šaulių darbas Veliuonoje / Korespondentas // Karys. – 1932, Nr. 20, p. 405 Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Didingoji Gondingos pilis ir išnykęs Žemaičių miestas / Kasandra // Lietuvos aidas. – 1939, rugs. 27 (Nr. 567), p. 2
Didlaukio durpyno paslaptys // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 3, p. 4 Durpynas prie Mažeikių.
Didvyrių kaulams nėra ramumo / Balys P-kas. // Mūsų rytojus. – 1927, Nr. 21, p. 7. Ardomas Bartkūnų (Ukmergės raj.) piliakalnis.
Didžbalis J. Iškasa kariškų daiktų // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 23, p. 10 Augmėnų (Radviliškio raj.) kapinynas.
Didžiojoje Lietuvoje atrastos labai vertingos senovės liekanos / Bl. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1932, rugpj. 21, p. 1. Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Didžiosios praeities griuvėsiai Dubingiuose / Džimi Rait // Sekmadienis. – 1932, Nr. 52, p. 3
Didžiųjų kunigaikščių rūmuose prezidentūra? / V. Kazakevičius, R. Rimantienė, P. Repšys, A. Butrimas, G. Karalius, V. Čekanauskas // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 24, p. 12
Didžiulienė L. Piliakalniai // Lietuvos žinios. – 1910, liep. 21 (rugpj. 3), p. 3. Apie Moškėnų (Rokiškio raj.), Daugailių (Utenos raj.) ir Gaigalių (Kupiškio raj.) piliakalnius.
Didžiulis akmuo “Pašilvis” // Trimitas. – 1929, Nr. 17, p. 283 Troškūnai (Anykščių raj.).
Die Grabungen am Rombinus angestellt // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 31, priedas
Die Sensation von Bitthenen. Der Klang aus der Tiefe: Metall oder Steine ? // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 19, priedas
Die Archeölogenkonferenz in Riga // Juniores (Königsberg; Kaunas). – 1930, Nr. 8/9, p. 8-9
Die Balten – die nordlichen Nachbarn der Slaven / Hrgs. Gerd Biegel, Jan Jaskanis. – Freiburg i Br., 1987. – 222 p Rec.: Tautavičius A. // LIM, 1988 metai. – V., 1989. – P. 174-180.
Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slawen: Ausstellung des Staatlichen Archäologischen Museums Warschau. – Bregenz, 1991. – 78 p
Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slawen: Katalog / A. Bitner-Wróblewska, W. Brzeziński, G. Iwanowska, M. Kaczyński // Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slawen. – Freiburg i. Br., 1987. – P. 63-211 Gausiai iliustruotas eksponuojamų dirbinių sąrašas.
Die Skelettfunde in Schmelz // Memeler Dampfboot. – 1927, lapkr. 9, priedas Klaipėda, Malūnų Vartų gatvė.
Die verschwundene Schwedenschanze bei Rucken // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1929, Nr. 12, p. 4 Rukų (Šilutės raj.) pylimai.
Die Vorgeschichtliche Sammlung des Kurzemer (Kurländischen) Provinzialmuseums zu Jelgawa (Mitau) (1818-1938). – Riga, 1939. – 23 p., 29 lent Adakavo (Tauragės raj.) pilkapių radiniai.
Dieliauskas J. Archeologų radiniai Lieporių kaime // Šiaulių kraštas. – 1991, liep. 5, p. 5 Lieporių (Šiauliai) kapinynas
Dievų, milžinų ir didvyrių kalnas / Kasandra // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 4 (Nr. 669), p. 6 Medvėgalis (Šilalės raj.).
Dikšienė G. Žvilgsnis į praeitį // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1987, bal. 21, p. 3 Apie Alytaus kapinyną.
Dikšienė G., Svetikas E. Archeologinę ekspediciją Rimnuose prisiminus // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1987, spal. 20 Vinkšninių pilkapis ir kapinynas.
Dilys J. Lietuvos medžių sodinimo šventė ir apleistas piliakalnis // Biržų žinios. – 1923, Nr. 13, p. 1-2.
Dilytė B. Dirba archeologai // Artojas (Šilalė). – 1986, liep. 25 Paragaudžio pilkapiai ir Žvilių kapinynas.
Dilytė D. Tacitas apie aisčius // Literatūra. – 1985, t. 27, sąs. 3, p. 16-20
Dimitravas. Po pušimi rastas senovės ponių papuošalas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1940, Nr. 4, p. 7 Dimitravo (Kretingos raj.) kapinynas.
Dingusios pilies pėdsakai // Bangos. – 1932, Nr. 34, p. 854-855 Naujojo Kauno pilies paieškos prie Kačerginės.
Dirda J. Rado pinigų maišą // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1970, rugpj. 11, p. 4 Šeduvos ir Radvilonių (Radviliškio raj.) lobiai.
Dirkė J. Paliūniškio senkapis // Panevėžio tiesa. – 1959, saus. 15 Paliūniškio Lapkalnis (Panevėžio raj.).
Dirkė J. Žvyre iš Burvelių // Tėvynė (Panevėžys). – 1971, saus. 26 Minimi akmens amžiaus radiniai.
Dirkis J. Iš Karsakiškio praeities // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1933, Nr. 25, p. 3 Likpetrių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Dirvone rado senoviškų pinigų / J.K. // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 48, p. 10. Kumečių (Vilkaviškio raj.) monetų lobis.
Diskusija dėl pirmųjų lietuviškų monetų // Lietuvos aidas. – 1995, kovo 22
Dymek B., Kazimierski J. Jerzy Antoniewicz (1919-1970) // Rocznik Mazowiecki (Warszawa). – 1972, t. 4, p. 453-460
Dla Towarzystwa przyjaciół nauk // Kurjer Litewski. – 1908, rugpj. 15 (28). Mini V. Šukevičiaus padovanotus Trakų salos pilies koklius.
Dla Towarzystwa Przyjacioł Nauk w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1911, saus. 4 (17). Liškiavos radiniai.
Dnia 11 bieżącego miesiąca lipca odbyło sie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1863, liep. 20, p. 3.
Dnia 11 lutego odbyło... // Kurjer Wileński. – 1856, vas. 15 (Nr.14), p. 117. – Lygiagr. tekstas rus. Apie komisijos posėdį.
Do redakcyi Biblioteki Warszawskiej. Opiś posiedzienie Wileńskiej archeologicznej komissyi w 6 grudnia // Biblioteka Warszawska. – 1859, t. 1, p. 519-522.
Dobilas A. Pokalbiui kviečia archeologai // Švyturys (Kretinga). – 1976, birž. 19 Darbėnų bibliotekoje apie Lazdininkų kapinyną.
Dobkevičius K. Archeologinis atradimas Kernavėje – tarsi senolių laiškas pasaulio lietuviams // Kauno diena. – 1994, liep. 11, p. 4
Dobkevičius K. Kernavės piliakalnių paslaptys // Santara. – 1994, Nr. 18, p. 72-76
Dobkevičius K. Tėvynę laikyk visu savo pasauliu... // Santara. – 1992, Nr. 10, p. 37-42
Dobrovolskas J. Kelias į mokslą // Tarybinis studentas. – 1973, kovo 16 P. Kulikausko 60-osios metinės.
Dobužinskis M. Apie Vytauto ženklą // Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1980, t. 4, kn. 3-4, p. 185-191. – Perspausd. Iš “Praeitis”, K., 1933 m., t. 2 Apie seniausias Lietuvos monetas.
Dobužinskis M. Apie Vytauto ženklą // Praeitis (K.). – 1933, t. 2, p. 245-251. – Taip pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1980, t. 4, kn. 3-4, p. 185-191 Apie senąsias Lietuvos monetas.
Dobužinskis M. Vilniaus senovė. Gedimino kalnas // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 16, p. 346-348
Doc. Galaunė ir dr. Puzinas pasitraukia iš Valst. Archeologijos komisijos // Lietuvos žinios. – 1935, birž. 27, p. 7
Dogelis P. Ariogala. / P.D. // Vienybė (K.). – 1910, Nr. 31, p. 483. Žinutė apie Darbutų (Raseinių raj.) piliakalnio kasinėjimus.
Dolinskas V. Didžiųjų kunigaikščių rūmai – Lietuvos valstybės ir tautinio pasididžiavimo simbolis // Literatūra ir menas. – 1998, Nr. 30, p. 3, 14. Vilniaus pilys
Doluchanow P. M. Zur absoluten Chronologie und Paläogeogaphie des Neolitikums im europäischen Teil der UdSSR // Ethnografische-archeologische Zeitung (Berlin). – 1971, p. 161-170
Domisi senienom // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 24, p. 8 Krakėse (Kėdainių raj.) įsteigtas muziejus.
Doniosle odkrycie na zamku królewskim w Grodnie. Mury nieznanej swiatyni z XI wieku // Słowo. – 1932, liep. 2, p. 2 Gardino pilis.
Döring J. Bericht über die Forschungen zur Auffindung der Stadt Apulia // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1884, p. 8-24. Griežės piliakalnis kairiajame Ventos krante ir kapinynas.
Döring J. Das erste Vorkomen Kurlands in der Geschichte (Apulia Hauptstadt der Kuren und die dänische Kirche bei Domesnes) // Sitzungsberichte der Kurländische Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mittau. – 1883, p. 63-71.
Döring J. Der Burgberg in Kommodern und der Pilskaln an der Tatola, nebst Notizen über Ratten und Terwetten // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1882, p. 37-41. Ąžuolpamūšio (Pasvalio raj.) piliakalnis.
Döring J. Der Pelajte-kalnas und der Pyle-kalnis von Malung in Litauen // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1876, p. 34-37.
Döring J. Der Pilskaln bei Putkaln südlich von Schoden // Sitzungsberichte Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1887, p. 40-41. Puotkalių (Skuodo raj.) piliakalnis.
Döring J. Die Baerburg am Spahrnesee bei Ihlen, die mutmassliche Burg Racken der heidnischen Semgallen // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1868, p. 49-53.
Döring J. Die Semgaller Burgen Ratten und Racketen // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1878, p. 29-51. Žagarės (?) piliakalnis
Döring J. Ein Burgberg bei Poswol in Litauen. // Sitzungberichte der Kurländische Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1886, p. 26-27. Šimonių piliakalnis (Pasvalio raj.).
Döring J. Eine altrömische Fibula im Mitauschen Museum, gefundene auf Odachow im Kreise Rossiany // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1884, p. 2. Adakavas (Tauragės raj.).
Döring J. Eine altrömische Fibula in Mitauschen Muzeum, gefundene auf Odachow in Kreise Rossiany // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1882, p. 35; 1884, p. 2. Segė iš Adakavo (Tauragės raj.).
Döring J. Noch ein Mal Apulia // Rigasche Zeitung. – 1886, Nr. 38. Apuolės piliakalnis (Skuodo raj. ).
Döring J. Untersuchung von Apulia bei Schoden // Sitzungsberichte Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1887, p. 32-40. Apuolė (Skuodo raj.).
Döring J. Wo die Stelle der 1290 zerstörten Semgallerburg Sydobre wohl zu suchen sein dürfte // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1881, p. 65-70; 1882, p. 34-35.
Döring J., Bezzenberger A., Diederichs H. Kleines Beitrag zur Kunde über Sydobre // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1882, p. 34. Sidabrė (Joniškio raj.).
Dovainonių senkapiuose rasta įdomių senienų // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 27, p. 5 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Dovana iš naikinamo kapinyno // Lietuvos aidas. – 1934, rugs. 25, p. 5 Nosiedai (Šakių raj.).
Dovana Kauno Miesto Muziejui // Lietuva. – 1926, rugpj. 30, p. 5 Užpjaunių (Šakių raj.) durpyno kauliniai dirbiniai.
Dovana miesto muziejui // Lietuva. – 1925, spal. 1, p. 6 Gautas Opšrūtų (Vilkaviškio raj.) kaimo kaulinis žeberklas.
Dovana muziejui // Mūsų kraštas. – 1930, rugs. 19, p. 3 Panevėžio muziejus gavo žalvarinius papuošalus, rastus Lengviečių (Krakių v.) kaime, Apgyventų vietų sąraše (“Lietuvos apgyventos vietos”, K. 1925) tokio kaimo nėra.
Dovanos V. D. Kultūros muziejui // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 9, p. 6 Aukštuolių (Grinkiškio v.) kapinyno ir Laikiškių (Jonavos raj.) pilkapių radiniai.
Doveika K. J. Kraševskio ryšiai su Lietuva ir lietuvių literatūra // Literatūra ir kalba (V.). – 1962, t. 6, p. 266-301
Dovydaitis J. Nepaprastas radinys // Bangos. – 1932, Nr. 27, p. 713 Žygaičiuose (Tauragės raj.) iškasta liūto skulptūra.
Dovydaitis P. Lietuvos gintaras // Gamtos draugas. – 1929, birž., p. 73-86
Dovydėnas. Iš Jurbarko puslapių // Sekmadienis. – 1930, Nr. 17, p. 4 Jurbarko piliakalnis.
Dowgird T. Archeologia Litewska // Wielka encyklopedya powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1891. – T. 4, p. 626-627.
Dowgird T. Archeologia litewska // Wielka encyklopedja powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1894. – T. 3/4.
Dowgird T. Archeologja na wystawie starożytności w Warszawie // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1890, Nr. 2, p. 19-21. Mini radinius iš Lietuvos.
Dowgird T. Ausgrabungen in Jasno-Górka auf „Pogankapej“ / (Übersetzung aus dem Zeitschrift „Kłosy“ 1884, Nr. 999, nebst Zusätzen von J.Dörig) // Sitzungberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst (Mitau). – 1885, p. 13-16. Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas.
Dowgird T. Ausgrabungen in Jasnogórka in Litauen: Übersetzung aus der Zeitschrift Kłosy, Bd.XXXVII, Nr.952, 1883 / Su J. Döringo prierašu // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mittau. – 1883, p. 73-78. Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas.
Dowgird T. Das Kowner Kastell / [Versta iš lenkų k.] // Kownaer Zeitung. –1916, saus. 24, Nr. 24.
Dowgird T. Krótki przegląd badań archeologicznych, dokonanych nad zabytkami z czasów przedhistorycznych na Żmudzi i Litwie // Pamiętnik drugiego zjazdu historyków polskich w Lwowie. I. Referaty. – Lwów, 1890, p. 1-7. – Kiekvieno pranešimo puslapiai numeruojami atskirai.
Dowgird T. Mapka archeologiczna okolicy nad Dubiskiej od miasteczka Betygoły do okolicy Surwily // Przegląd Historyczni (Warszawa). – 1909, t. 8, p. 361-366; Atsp.: 1909. – 6 p., 1 žemėl.
Dowgird T. O dwóch mogiłach książecych z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi // Wisła (Warszawa). – 1889, t. 3, p. 380-389. Džiugo (Telšių raj.) ir Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalniai.
Dowgird T. Opiś wykopalisk z Jasnejgórki // Kłosy. – 1883, Nr. 952, p. 202-204. – Straipsnio tąsa iš 1882 m. Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas.
Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi. Melżyn kapas pod Jasnogórka // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1886, t. 6, p. 18-27; 1887, t. 7, p. 3-28. Paluknys (Raseinių raj.).
Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi. Melżyn-kapas w folwarku Wizdergi. Opis robot dokonanych w roku 1884 i 1885 // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1888, t. 8, p. 3-17; Atsp.: 15 p., 8 lent. Visdergių pilkapiai (Šiaulių raj.).
Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi. Opiś cmentarzyska i pilkalnia w Imbarach w roku 1885 i 1886 // Pamiętnik Fizyograficzny (Warszawa). – 1889, t. 9, p. 380-389. Imbarė (Kretingos raj.).
Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Žmujdzi. Melžyn-kapas pod Jasnogórką // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1887, t. 7, p. 3-28. – Tęsinys iš to paties leidinio 1886 m., t. 6 (žr. įr. Nr. 417). Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas.
Dowgird T. Wiadomości o wyrobach z kamienia gładzonego, znalezionych na Żmujdzi i Litwie // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1891, t. 10, p. 3-20. Rec.: Ossowski G. // Kwartalnik historyczny ( Warszawa). – 1892, t. 6, p. 561-566.
Dowgird T. Wykopalisko w Jansnogósce w gubernji Kowienskiej // Kłosy (Warszawa). – 1882, t. 34, Nr. 867, p. 86-87; 1883, t. 35, p. 202; 1884, t. 36, Nr. 999, p. 124-126. Paluknio kapinynas (Raseinių raj.).
Dowgird T. Wykopaliśko w Jasnogórce gubernii Kowienskiej. – žr. įr. 345. Paluknys (Raseinių raj.).
Dowgird T. Wystawa sztuki starożytnej do przemyslu urządzona w Muzeum rolnictwa i przemyslu w Warszawie 1889 roku // Biblioteka Warszawska. – 1890, t. 1, p. 356-366. P. 362-3 apie K. Przezdzieckio, T. Daugirdo, J. Weyssenhoffo rinkinius.
Dowojna–Silwestrowicz M. Pilkalnie w Lygmianach // Wisła (Warszawa). – 1890, t. 4, p. 214-215. Ginučių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Dr. Hugo Scheu muziejų aplankius // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 10, p. 7
Dr. Hugo Scheu palikimas lietuvių kultūrai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 7, p. 10
Dr. J. Puzinas – etnikos katedros vyr. asistentas // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 6, p. 4
Dr. J. Puzinas išvyko į Oslo // Lietuvos aidas. –1936, liep. 29 (Nr. 343), p. 3 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.).
Dr. J. Puzinas prašo pranešti // XX amžius. – 1940, birž. 17, p. 9 Apie atsisakymą dalyvauti Tarpžinybinės komisijos darbe Gedimino kalnui Vilniuje tvarkyti.
Dr. J. Puzinas rado I-II šitmečio kapus. Jų dalį išplovė šių metų potvynis // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 5 (Nr. 205), p. 4 Paštuvos (Kauno raj.) kapinynas.
Dr. J. Puzino archeologiniai darbai //Naujoji romuva. – 1937, Nr. 15, p. 338 Apie rašomus darbus.
Dr. Jono Puzino paskaita // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 4 (Nr. 668), p. 3
Dr. Marija Birutė Alseikaitė Gimbutienė // Draugas (Chicago). – 1991, saus. 19 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Dragūnaitė A. Pas senovės tyrinėtojus // Tarybinis mokytojas. – 1959, liep. 30 Juodonių (Rokiškio raj.) gyvenvietės tyrinėjimai.
Draudžiama Margio piliakalnyje ekskursantams ir atskiriems asmenims rinkti įvairius daiktus // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 9 (Nr. 355), p. 5 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Draugelis E. Iš Kauno lietuvių gyvenimo / K. K. Lizdeika // Viltis. – 1909, rugs. 8 (21), p.2-3. Apie muziejų, jo archeologijos rinkinius.
Drėmaitė G. Archeologinė “priežiūra” priedanga paveldo naikintojams // Lietuvos aidas. – 1997, vas. 11, p. 15. Vilniaus miestas
Drėmaitė G. Diskusijos dėl Vilniaus pilių valsybinio kultūrinio rezervato tęsiasi // Lietuvos rytas. - 1996, rugpj. 28, priedas: Sostinė, p. 48 Vilniaus pilys
Drevinskienė R. Archeologiniai paminklai ir jų apsauga // Darbas (Pasvalys).– 1981, gruod. 8
Drevinskienė R. Įdomus ir vertingas radinys // Biržiečių žodis. – 1973, liep. 28 Diemedžių (Biržų raj.) monetų lobis.
Drevinskienė R. Saugoti istorinius paminklus // Raudonasis artojas (Biržai). – 1956, bal. 15
Drg. P. Tarasenka – LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas // Literatūra ir menas. – 1958, Nr. 10, p. 3
Dringelis L., Pilkauskas R. Vilniaus pilių istorinis nacionalinis parkas: argumentai už ir prieš // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 14, priedas: Sostinė, p. 45 Vilniaus pilys
Drobelienė J. Archeologinės medienos konservavimo problemos Žemutinės pilies arsenale // Paminklotvarkos darbai ir problemos: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės, 1990 m. bal. 17-19. – V., 1990. – P. 61-62 Vilniaus pilis
Drogie kamienie znaleziono w trumnie królowej // Słowo. – 1931, lapkr. 8, p. 2
Drugie tegoroczne posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1863, vas. 23, p. 5.
Drutys A. Čičinsko kalnas // Mūsų girios. – 1959, Nr. 4, p. 63 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Du puodai su aukso ir sidabro pinigais // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1939, Nr. 10, p. 1 Polekėlė (Radviliškio raj.).
Dubausis L. Sudrauskime “lobių ieškotojus” // Švyturys. – 1972, Nr. 17, p. 6 Dėl pilkapių apsaugos.
Dubauskas A. Paminklams saugoti // Valstiečių laikraštis. – 1968, lapkr. 16 Šilalės rajono įnašas į Paminklų apsaugos fondą.
Dubauskas V. Įdomus radinys // Mūsų rytojus. – 1933, rugs. 12( Nr. 72), p. 7 Kaupiškių durpyne, prie Kybartų, rasti žmogaus griaučiai.
Dubeneckis V. Tadui Daugirdui paminėti // Lietuva. – 1919, gruod. 4.
Dubickas J. Žemaičių pažanga // Vakarai (Klaipėda). – 1938, rugpj. 15, p. 5 Ivangėnų (Tauragės raj.) piliakalnis.
Dubicki J. Toporki kamienne, cmentarzysko i oltar pagański // Kurjer Wileński. – 1934, geg. 25, p. 7 Bajorų piliakalnis ir Antakmenio-Dūdų akmuo (Ignalinos raj.).
Dubicki J. Na śladach zapomnionych bogów // Kurjer Wileński. – 1934, spal. 24, p. 8 Cirkliškio piliakalnis – Perkūno kalnas (Švenčionių raj.) ir Antakmenio-Dūdų akmuo (Ignalinos raj.).
Dubicki J. Ślady osadnictwa prahistorycznego w gm. Lyntupskiej / J.D. // Kurjer Wileński. – 1935, rugs. l. Lintupio apylinkės (Baltarusija).
Dubicki J. Ślady osadnictwa przedhistorycznego w okolicach jez. Dzisny // Kurjer Wileński. – 1934, bal. 18, p. 3 Bajorų piliakalnis ir Antakmenio-Dūdų akmuo (Ignalinos raj.).
Dubicki J. Szczątki wczesnohistorycznego grodzisku koło wsi Rusaki, pow. Święciańskiego // Kurjer Wileński. – 1936, lapkr. 8, p.10
Dubičių pilies griuvėsiai: iš “Vilniaus rytojus” / P.J. // Mūsų Vilnius. – 1931, Nr. 8, p. 177-178 Dubičiai (Varėnos raj.).
Dubingiai // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 6, p. 12 Piliavietė (Molėtų raj.).
Dubingiai. Statomi dideli turistiniai namai // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 7 (Nr. 299), p. 6 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Dubingių piliavietė atskleidžia savo paslaptį. Aptikti griuvėsiai, kur palaidotas Radvila Rudasis / J-nas. // Lietuvos aidas. – 1938, birž. 24 (Nr. 278), p. 5. Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Dubois de Montepereux F. Des tumulus, des forts et des remparts de la Russie Occidentale // Annuaire des voyages et de la géographie pour l’annle. –Paris, 1845. – P. 78–103; 1846. – P. 39–55; 1847. – P. 127-158.
Dubonis A. Kur buvo Lietuvos žemė? // Dienovidis. – 1991, Nr. 41, p. 6 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Dubuvos piliakalnio padavimai // Lietuvos aidas. – 1937, saus. 23 (Nr. 35), p. 7 Naujienėlės (? Marijampolės raj.) piliakalnis.
Dūda A. Gerbkime senovės paminklus // Naujosios Biržų žinios. – 1944, Nr. 24 Biržų pilis.
Dudai // Vilniaus žinios. – 1905, birž. 5 (18), p. 3. Dūdų-Antakmenės (Ignalinos raj.) akmuo.
Duksa Z. 45 tūkstančiai... monetų ir banknotų // Gimtasis kraštas. – 1969, Nr. 25, p. 3 Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje numizmatikos rinkinys.
Duksa Z. Arabiškų monetų spindesys // Tiesa. – 1986, vas. 9, p. 4 Arabų monetų radiniai Lietuvoje.
Duksa Z. Archeologai surado taupyklę... // Tiesa. – 1985, kovo 10, p. 4
Duksa Z. Gedimino stulpai // Vakarinės naujienos. – 1988, spal. 28, p. 11
Duksa Z. Įdomūs pilkapiai // Švyturys. – 1964, Nr. 16, p. 29 Šaltaliūnė-Sudota (Švenčionių raj.).
Duksa Z. Iš kelionės su lobiu // Vakarinės naujienos. – 1972, geg. 16, p. 2 Mištūnų (Šalčininkų raj.) lobis.
Duksa Z. Jurkiškio kaimo lobis // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1969, liep. 1
Duksa Z. Kada sušvinta radinys? // Tiesa. – 1985, bal. 14, p. 4 Apie monetų lobius.
Duksa Z. Kaugonių monetų lobis // Kultūros barai. – 1967, Nr. 10, p. 76-77 Kaišiadorių raj.
Duksa Z. Kolūkiečio radinys // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1969, bal. 19 Bartkuškių (Ukmergės raj.) lobis.
Duksa Z. Labanoro monetų lobis // Kultūros barai. – 1969, Nr. 6, p. 72-73 Švenčionių raj.
Duksa Z. Labanoro monetų lobis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1969, birž. 5
Duksa Z. Lietuviški pinigėliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1986, Nr. 8, p. 32-33
Duksa Z. Lietuvos TSR istorijos-etnografijos muziejaus XVII-XVIII a. monetų lobiai // Muziejai ir paminklai. – V., 1970. – P. 64-76 Blinstrubiškių (Raseinių raj.), Kukučių (Ignalinos raj.), Mantinionių (Širvintų raj.), Mikalčiūnų (Varėnos raj.), Šiliškių, Vežikėnų (buv. Eišiškių raj.) lobiai.
Duksa Z. Lobiai keliauja muziejun // Vakarinės naujienos. – 1971, geg. 22 Vilniuje, prie Nemenčinės plento, rastas lobis.
Duksa Z. LTSR Istorijos-etnografijos muziejaus XVII a. monetų lobiai // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 35-43
Duksa Z. Meistrai netroško viešumos // Tiesa. – 1985, rugs. 8, p. 4 Monetų falsifikatai.
Duksa Z. Monetos padeda istorikams // Lietuvos pionierius. – 1967, gruod. 20
Duksa Z. Monetos pasakoja // Lietuvos pionierius. – 1971, vas. 27
Duksa Z. Monetos pasakoja. – V., 1991. – 279 p. Rec.: Rimša S. Leidinys numizmatams // Voruta. – 1992, Nr. 3, p. 2.
Duksa Z. Monetų lobiai // Tiesa. – 1966, rugpj. 6 Minimi Trakų kaimo ir Labanoro (Švenčionių raj.) lobiai.
Duksa Z. Monetų lobis //Vakarinės naujienos. – 1970, geg. 4, p. 1 Alančiai (Panevėžio raj.).
Duksa Z. Nėr kam pinigų skaičiuot // Kalba Vilnius. – 1968, Nr. 48, p. 7
Duksa Z. Numizmatika ir jos tyrinėtojai // Tiesa. – 1968, saus. 10 Lietuvos numizmatikos padėtis.
Duksa Z. Numizmatikos skyrius // Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejus, 1855-1980: Katalogas. – V., 1980. – P. 16-19
Duksa Z. Pasakoja monetų lobiai // Komjaunimo tiesa. – 1968, rugpj. 10 Minimi Saulažolių (Klaipėdos raj.), Veleikių (Zarasų raj.), Alovės (Alytaus raj.) lobiai.
Duksa Z. Pierwsze znalezisko krzyżackiego kwartnika na Litwie // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1980, Nr. 4, p. 69 Klaipėdos pilies radinys.
Duksa Z. Pinigai ir jų apyvarta // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje.– V., 1981. – T. 2, p. 83-129. Santr.: rusų k. (p. 138-141), vokiečių k. (p. 151-154)
Duksa Z. Pirmajam Lietuvos muziejui 110 metų // Švyturys. – 1965, Nr. 7, p. 3 (virš.)
Duksa Z. Praeities lobius atidengus // Vakarinės naujienos. – 1969, geg. 30
Duksa Z. Prakalbintos monetos // Tiesa. – 1985, birž. 9, p. 4 Numizmatikos rinkiniai muziejuose.
Duksa Z. Puodynė su viduramžių monetomis // Tiesa. – 1969, bal. 3 Vilniuje, Rasų g-vėje rastas lobis.
Duksa Z. Rastas lobis // Literatūra ir menas. – 1967, Nr. 51, p. 8 Mikalčiūnų (Varėnos raj.) kaime.
Duksa Z. Rastas monetų lobis // Vakarinės naujienos. – 1976, gruod. 27 Vilniuje, buv. M. Gorkio gatvėje.
Duksa Z. Retos lietuviškos monetos užsienio aukcionuose // Kolekcija. – 1994, Nr. 1, p. 31-36
Duksa Z. S. Daukantas – numizmatas // Literatūra ir menas. – 1964, Nr. 49, p. 3
Duksa Z. Satyrinė moneta // Kultūros barai. – 1966, Nr. 8, p. 76 Žodiškio lobis.
Duksa Z. Senasalio monetų lobis // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 1, p. 56-57 Vilniaus raj.
Duksa Z. Seniausieji pinigai // Gimtasis kraštas.– 1981, Nr. 36, p. 4
Duksa Z. Senosios monetos Lietuvos muziejuose // Kultūros barai. – 1970, Nr. 12, p. 68-69
Duksa Z. Senovinių pinigų tvarkymas mokyklų muziejuose // Į pagalbą kraštotyrininkams. – V., 1968. – P. 65-67
Duksa Z. Skarby monetarne na Litwie // Biuletyn numizmatyczny (Warszawa). – 1982, Nr. 10, p. 192-193 Straipsnio “Vilniaus monetų lobiai” (Vakarinės naujienos, 1981 m. geg. 4) vertimas.
Duksa Z. Šiliškių monetų lobis // Kultūros barai. – 1968, Nr. 2, p. 74 Akmenės raj.
Duksa Z. Trakų kaimo lobis // Švyturys. – 1966, Nr. 18, p. 29 Švenčionių raj.
Duksa Z. Vanagų monetų lobis // Švyturys. – 1964, Nr. 24, p. 28 Vanagai (Trakų raj.).
Duksa Z. Vėlaikių kaimo lobis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1969, gruod. 20, p. 4
Duksa Z. Vertingas radinys // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1969, bal. 5 Apie 1951 m. Radviliškyje rastą lobį.
Duksa Z. Vilniaus monetų lobiai // Vakarinės naujienos.– 1981, geg. 4, p. 2. – Tas pat lenkų k.: Biuletyn numizmatyczny (Warszawa).– 1982, Nr. 10, p. 192-193 Apie sidabro lydinius.
Duksa Z. Wiadomości o znaleziskach skarbów monet na Litwie na podstawie doniesień prasowych z lat 1951-1971 // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1973, sąs. 3(65), p. 167-176 Vėlaikių (Zarasų raj.), Labanoro (Švenčionių raj.), Jauniūnų (Širvintų raj.), Alovės (Alytaus raj.) VIII-XIV a. lobiai. Alantės (Panevėžio raj.), Alkiškiai (Akmenės raj.), Alytus, Baliūnai (Molėtų raj.), Barčiai (Varėnos raj.), Barteliai (Varėnos raj.), Bartkuškiai (Ukmergės raj.), Blinstrubiškiai (Raseinių raj.), Gailiai (Kelmės raj.), Gaudikaičiai (Telšių raj.), Grinkiškis (Radviliškio raj.), Joniškis, Jucaičiai (Klaipėdos raj.), Jurkiškis (Rokiškio raj.), Kalnabridžiai (Vilniaus raj.), Kaugonys (Kaišiadorių raj.), Nartelis (Marijampolės raj.), Palanga, Papiliai (Anykščių raj.), Papiškiai (Kauno raj.), Radviliškis, Radviloniai (Radviliškio raj.), Romės Laukas (Šilalės raj.), Senasalis (Vilniaus raj.), Snaigupė (Lazdijų raj.), Sudargas (Šakių raj.), Šiliškiai (Akmenės raj.), Trakai, Vosyliukai (Trakų raj.), Vosgėliai (Utenos raj.), Vilnius, Zabieliškis (Kėdainių raj.), Žėronys (Trakų raj.), Žvirblaičiai (Plungės raj.).
Duksa Z. Wystawa numizmatyczna w Wilnie // Biuletyn Numizmaty (Warszawa). – 1971, Nr. 8, p. 156 Apie Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje, surengtą parodą.
Duksa Z. Ze zbiorów Wileńskiego Muzeuma // Czerwony sztandar. – 1971, rugpj. 4
Duksa Z. Žalvarinių šilingų lobis // Tiesa. – 1964, spal. 6 Trakuose.
Duksa Z. Žodiškio lobis // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 2, p. 43 Monetų lobis.
Dumalakas A. Gedimino kalnui pavasario liūtys kelia didelę grėsmę // Lietuvos rytas. – 1998, bal. 22, priedas: Sostinė, p. 4 Vilniaus pilys
Dumpe L. Jautajūmā par izkapts attīstību Latvijā // Latvijas PSR Zinatņu akademijas vēstis (Rīga). – 1958, Nr. 11, p. 17-30 Rašoma ir apie Lietuvą.
Dunauskienė G. “Prakalbo” Velnio akmuo // Šiaulių kraštas. – 1998, birž. 27, p. 27. Verdulių (Radviliškio raj.) akmuo.
Dundulienė P. Arklys lietuvių liaudies pasaulėjautoje // Istorija. – 1977, t. 17, sąs. 1, p. 83-102
Dundulienė P. Arklo atsiradimas ir raida Lietuvoje // Istorija. – 1966, t. 8, p. 122-156 P. 128-134 – Lietuvos archeologiniai radiniai.
Dundulienė P. Aukos žemei ir jos deivei Žemynai // Senieji tikėjimai naujausių tyrimų šviesoje. – V., 1977. – P. 29-41
Dundulienė P. Ginu Kernavės Perkūną // Švyturys. – 1966, Nr. 4, p. 18 Apie Kernavėje rastą “Perkūną” vaizduojančią statulėlę.
Dundulienė P. Joachimas Lelevelis apie senovės lietuvių religiją ir mitologiją // Joachimas Lelevelis: Respublikinės mokslinės konferencijos, skirtos 200-sioms gimimo metinėms paminėti, medžiaga. – V., 1987. – P. 13-21
Dundulienė P. Kaip anksčiau įsivaizdavo mėnulį // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 3, p. 46-48
Dundulienė P. Kaip atsirado mūsų liaudies paminklai // Kultūros barai. – 1978, Nr. 7, p. 59-63 Senasis lietuvių tikėjimas.
Dundulienė P. Lietuviškoji žagrė // Istorija. – 1968, t. 9, p. 161-181 P. 163-165 – archeologiniai radiniai.
Dundulienė P. Lietuvių arimo įrankių genezės ir raidos klausimu // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 99-104
Dundulienė P. Lietuvių etnologija. – 2-asis papild. leid. – V., 1991. – 407 p.
Dundulienė P. Medžiai senovės lietuvių tikėjimuose. – V., 1979. – 103 p
Dundulienė P. Mokai // Ledkalnis (Aukštaitijos nacionalinio parko leid.). – 1992, Nr. 1(41), p. 12
Dundulienė P. Namų židinio kultas Lietuvoje // Istorija. – 1964, t. 6, p. 125-151
Dundulienė P. Nauja apie jotvingius // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 3, p. 30-31
Dundulienė P. Pagonybė Lietuvoje. – V., 1989. – 163 p. Rec.: Baltakienė V. Romantiškų hipotezių keliais // Darbai ir dienos. – 1998, kn. 6(15), p. 305-315.
Dundulienė P. Pagonybė Lietuvoje. Moteriškosios dievybės. – V., 1984. – 165 p
Dundulienė P. Paukščiai senuosiuose lietuvių tikėjimuose ir mene: (Mokymo priemonė). – V., 1983. – 94 p
Dundulienė P. Prakalbo nebylūs akmenys // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 24, p. 13 Degučių ir Gatakiemio (Utenos raj.) akmenys.
Dundulienė P. Rago dirbiniai ir jų puošyba // Kultūros barai. – 1984, Nr. 10, p. 61-64
Dundulienė P. Saulė lietuvių liaudies mene ir tautosakoje // Istorija. – 1974, t. 15, sąs. 1, p. 99-130
Dundulienė P. Senovės lietuvių mitologija ir religija. – V., 1990. – 191 p. Rec.: Baltakienė V. // Romantiškų hipotezių keliais // Darbai ir dienos. – V., 1998, kn. 6 (15), p. 305-315.
Dundulienė P. Senovės lietuvių religija // Mūsų žodis. – 1983, Nr. 8, p. 19-20
Dundulienė P. Senovės lietuvių religijos klausimu // Istorija. – 1969, t. 10, p. 181-207
Dundulienė P. Trilaukės žemdirbystės sistemos atsiradimo ir įsigalėjimo klausimu // Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto mokslo darbai. Istorijos-filologijos mokslų serija (V.). – 1957, t. 3, p. 85-98 P. 86-87 – archeologiniai duomenys
Dundulienė P. Ugnis lietuvių liaudies pasaulėjautoje. – V., 1985. – 97 p
Dundulienė P. Žalčiai lietuvių pasaulėjautoje ir dailėje. – V., 1996. – 189 p. Rec.: Baltakienė V. Romantiškų hipotezių keliais // Darbai ir dienos. – 1998, kn. 6 (15), p. 305-315.
Dundulienė P. Žaltys ir jo simboliai lietuvių liaudies mene ir žodinėje kūryboje. – V., 1979. – 166 p
Dundulienė P. Žemdirbystė Lietuvoje (Nuo seniausių laikų iki 1917 metų). – V., 1963. – 275 p Rec.: Tautavičius A. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 353-356. P. 11-35 – žemdirbystė pirmykštės bendruomenės laikais.
Dundulienė P. Žiedai // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 12, p. 48
Dundulienė P., Luchtanas A. Kasmet per įvairius ūkinius darbus… // Gimtasis kraštas. – 1989, Nr. 50, p. Dėl archeologų ir etnografų ruošimo Vilniaus Universitete.
Dundulienė P., Straižys V. Apie senovės lietuvių raštą // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 12, p. 26-28
Dundulis B. Baltai ir jūra (iki XIII a.) // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 1, p. 26-28
Dundulis B. Normanai baltų kraštuose // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 4, p. 32-34
Dundulis B. Normanai ir baltų kraštai (IX-XI a.). – V., 1982. – 99 p
Duoba D., Daugnora L. Osteologinės medžiagos, rastos Šventosios 6-oje gyvenvietėje, tyrimo rezultatai // Veterinarija (Lietuvos Veterinarijos akademijos mokslo darbai). – 1994, t. 22, p. 24-28
Duobėtas akmuo // Šiaulių metraštis. – Šiauliai, 1932. – P. 104 Jakštaičiukai (Šiaulių raj.).
Duokiškis. Įdomus radinys // Tautininkų balsas. – 1927, Nr. 23, p. 8 Akmuo ir monetos, Rokiškio raj.
Duonkalnis: vėlyvojo neolito gyvenvietė, alkas ir kapinynas (Janapolės apyl., Telšių raj.) / R. Kunskas, A. Butrimas, G. Česnys, I. Balčiūnienė, R. Jankauskas // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 25-66
Durczewski Z. Gród litewski z XIII i XIV w. na Starym Zamku w Grodnie // Ilustrowany kurjer codzienny (Kraków). – 1937, lapkr. 15, priedas: Kurjer literacko-naukowy (Nr. 47)
Durczewski Z. Stary Zamek w Grodnie w swietle wykopalisk dókananych w latach 1937-1938 // Niemen (Grodno). – 1939, Nr. 1, p. 2-15 P. 5-11 – apie Gardino pilį XIII a. antroje pusėje – XIV a.
Durpynai – senienų saugotojai // Į laisvę. – 1942, liep. 11 Kultūros paminklų apsauga.
Durpyne rado laivą // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 37, p. 8 Noruišiai (Kelmės raj.).
Dusburgas P. Apie prūsų stabmeldystę, apeigas ir papročius / Vertė B.T. [B. Tarvydas] // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 5, p. 120.
Dusburgietis Petras. Prūsijos žemės kronika. – V., 1985. – 498 p R. Batūros paaiškinimuose (p.331-430) lokalizuojamos XIII-XIV a. Lietuvos pilys.
Dusetiškiai kuria K. Būgos vardo muziejų // Į laisvę. – 1941, gruod. 20, p. 4 Mini Vosgėlių (Zarasų raj.) piliakalnio radinius.
Dusetos – greitų bėgūnų kraštas / V.J. // Į laisvę. – 1942, vas. 2, p. 4. Velikuškių ir Vosgėlių (Zarasų raj.) piliakalniai.
Dusetos. Gražus kraštotyros darbas // XX amžius. – 1937, spal. 24, p. 7 Renkami akmeniniai kirviai, žalvariniai dirbiniai.
Dusetos. Naikinami senkapiai. Naikinami žilos praeities liudininkai // XX amžius. – 1937, kovo 20, p. 9 Sniegiškių kapinynas ir Šišponiškių piliakalnis (Zarasų raj.).
Dusetos. Napoleono karių kapai // Rytas. – 1935, bal. 11, p. 7 Kalniškės (Zarasų raj.).
Dusetos. P(avasarinin)kų dovana Kultūros muziejui // XX amžius. – 1938, rugs. 30, p. 8 Šišponiškių ir Vosgėlių (Zarasų raj.) piliakalnių radiniai.
Dusetos. Rado senienų / Z.V. // Mūsų rytojus. – 1934, rugpj. 28, p. 3. Drageliškių (Zarasų raj.) lobis.
Dusetos. Rado senienų // Rytas. – 1935, geg. 3, p. 8 Drageliškių (Zarasų raj.) lobis.
Dužyk A. Biskupińska Lietuvos diena // Gazeta Biskupińska. – 1998, rugs. 19 (Nr. 8), p. 3 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Dvareckas V. Akmens amžiaus aplinka // Mokslas ir gyvenimas. – 1995, Nr. 11/12, p. 30-31
Dvareckas V. Reti archeologiniai radiniai // Tiesa. – 1959, rugs. 10 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Dvi naujos habilitacijos // XX amžius. – 1939, birž. 16, p. 10 Apie mokslinių vardų suteikimą J. Puzinui ir A. Šapokai.
Dvilinskaitė D. Be duonos, yra dar ir senolių kapai // Lietuvos aidas. – 1994, lapkr. 11 Prienų rajono miškų ūkio teritorijoje esančių piliakalnių, kapinaičių tvarkymas.
Dwadzieścia jeden strzalów armatnych salutuje szcrątki królewskie // Słowo. – 1931, rugs. 23, p. 1
Dwunaste i trzynaste posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi (dnia 11 listopada i 11 grudnia) // Kurjer Wileński. – 1858, saus. 3 (Nr.1), p. 1-4; saus. 7 (Nr.2), p. 11-14, saus. 10 (Nr.3), p. 19-23. – Lygiagr. tekstas rus. Minima Tilžės apyl. rasta medinė stabo skulptūra.
Dwunaste i trzynaste posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi // Biblioteka Warszawska. – 1858, t. 1, p. 480-481.
Dzień szósty grudnia 1858 roku. W Wileńskiej Archeologicznej komissji. Wiersz Pawła Kukolnika (Przekład z rossyjskiego Władisława Syrakomli) // Kurjer Wileński. – 1858, gruod. 16. – Lygiagr. tekstas rus.
Dzieržykray-Rogalski T. Analiza szczątków znalezionych w latach 1958/59 w grobach ciałopalnych z V-VI wieku n.e. w miejscowości Osowa, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 299-336
Dzieržykray-Rogalski T. Badania szczątków kostnych z III-IV w. n.e. wydobytych w 1957 r. z grobów szkieletowych na cmentarzysku kuhanowym Jaćwingów w Szwajcarii (pow. Suwałki) // Przegląd antropologiczny (Poznań). – 1962, t. 28, sąs. 1, p. 63-78
Dzieržykray-Rogalski T. Czaszki z cmentarzyska staropruskiego w Równinie Dólnej, pow. Kętrzyn // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1956, t. 23, sąs. 2, p. 197-202
Dzieržykray-Rogalski T. Analiza kości z grobu rolnika jaćwieskiego z okresu rzymskiego ze Szwajcarii pod Suwałkami // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 225-232
Dzieržykray-Rogalski T. Badania antropologiczne Jaćwingów // Człowiek w czasie i przestrzeni. – 1960, t. 3, sąs. 4, p. 183-191
Dzieržykray-Rogalski T. Badania antropologiczne, prowadzone w latach 1950-1963 na obszarze Białostoczyzny // Rocznik Białostocki. – 1965, t. 5, p. 127-135
Dzieržykray-Rogalski T. Badania szczątków kostnych, znalezionych w 1956 r. w grobach szkieletowych z III-IV wieku n.e. na cmentarzysku kurhanowym w Osowej, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1963, t. 4, p. 309-321
Dzieržykray-Rogalski T. Konferencija Nauk Historycznych poświęcona badaniom ziem północno-wschodnich Polski (Białystok, 2-4.VI.1961) / Dzier.T. // Człowek w czasie i przestrzeni. – 1961, t. 4, sąs. 2, p. 76-80.
Dzieržykray-Rogalski T. Kości ludzkie z okresu rzymskiego z cmentarzyska kurhanowego w Szwajcarii pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1965, t. 23, sąs. 4, p. 327-336
Dzieržykray-Rogalski T. Materiały kostne z kurhanów z okresu rzymskiego wydobyte w 1956 r. na Suwalszczyzne // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 131-139
Dzieržykray-Rogalski T. Nad jaćwieskimi kurhanami. Polsko-szwedzkie badania na terenie Suwałszczyzny // Trybuna ludu (Warszawa). – 1975, birž. 10, p. 6
Dzieržykray-Rogalski T. Szczątki kostne Jaćwingów z grobów ciałopalnych na cmentarzysku kurhanowym w Osowej pow. Suwałski // Materiały i prace antropologiczne (Wrocław). – 1961, Nr. 61, p. 47-64
Dzieržykray-Rogalski T. Z badań nad niektórymi zagadnieniami typologicznymi i populacyjnymi Jaćwingów // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1964, t. 1, p. 65-75
Dzieržykray-Rogalski T., Promińska E. Badania szczątkow kostnych wydobytych w 1957 r. z grobów ciałopalnych z V-VI wieku n. e. w Osowej pow. Suwałski // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 2, p. 281-308
Dzieržykray-Rogalski T., Promińska E. Szczątki kostne z cmentarzyska ciałopalnego z V-VI w.n.e. we wsi Wołownia, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 209-227
Dzieržykray-Rogalski T., Promińska E. Szczątki kostne z grobów ciałopalnych z V wieku n.e. cmentarzyska kurhanowego Jaćwingów w Szwajcarii (pow. Suwałki) wydobyte w 1957 r. // Przegląd antropologiczny (Poznań). – 1961, t. 27, p. 23-63
Dzieržykraj-Rogalski T. Kości ludzkie z okresu rzymskiego z cmentarzyska kurhanowego w Szwajcarii, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1956, t. 23, p. 327-336
Dziewanowski K. Swiat skarbów i tajemnic. – Warszawa, 1979 P. 90-106 – apie archeologijos pradžią Lietuvoje.
Dzikas L. Anykščių senamiesčio žvalgomųjų archeologinių tyrimų rezultatai // Anykščiai: Istorijoje, literatūroje, atsiminimuose. – V., 1992. – P. 84-89
Dzikas L. Ar bus archeologas lygiateisis partneris? // Vakarinės naujienos. – 1987, liep. 7, p. 4
Dzikas L. Archeologinių tyrimų sezonui prasidėjus // Vakarinės naujienos. – 1988, geg. 19, p. 2 Vilniaus senamiestis
Dzikas L. Kai kurie Kairėnų istorijos puslapiai, remiantis archeologijos duomenimis // Architektūros paminklai. –1988, t. 11, p. 40-44 Kairėnai (Vilnius).
Dzikas L. Vilniaus universiteto teritorijos archeologiniai radiniai // Muziejai ir paminklai. – 1984, sąs. 6, p. 49-56 Vilniaus miestas
Dzikas L. Žinomas ir nežinomas Vilnius. Nauja archeologinių tyrimų programa // Vakarinės naujienos. – 1987, spal. 10, p. 2
Dzikas L., Jankauskas A. Lobiai prabyla // Mokslas ir gyvenimas. – 1980, Nr. 6, p. 37 Vilniuje 1979 m. rastas lobis.
Dzikowski M. Ś.p. Michał Brensztejn // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1938, t. 19, p. 131-135 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Dzikowski M. Tedrachma smyrneńska znaleziona w Wilnie // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1936, t. 19, p. 140-141 II a. pr.m.e. moneta, rasta Vilniuje, Rasose.
Dzikowski M. Znaleziska monet w ruinach Zamku w Trokach // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1936, t. 18, p. 154-155 Trakų salos pilis.
Dzikowski M. Znaleziska monet w ruinach zamku w Trokach // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1936, t. 18, p. 154-155
Dziś pokaz wykopalisk z Góry Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1938, spal. 19, p. 5 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Dzūkija turtinga senienomis / J. B-čius. // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 39, p. 2. K. Jablonskio ir J. Puzino išvyka į Varėnos rajoną.
Dzūkijoje rado 400 akmens amžiaus gyventojų įrankių // Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 21 (Nr. 424), p. 5. – Tas pat: Akademikas. – 1938, Nr. 16, p. 347; Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, rugs. 23, p. 3 K. Jablonskio ir J. Puzino išvyka į Perloją, Puvočius ir Merkinę (Varėnos raj.).
Dzūkų krašto gamta ir senovės liekanos // Laisvė. – 1922, rugs. 9, p. 3; Lietuva. – 1922, rugs. 8; Tėvynės balsas. – 1922, rugs. 8, p. 2. – Tekstai netapatūs. Mini Lazdijų raj. piliakalnius.
Dzūkų krašto gamta ir senovės liekanos // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 31 (Nr. 341), p. 9. – Tas pat: Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, rugpj. 13, p. 5 Palazdijų (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Džiugo piliakalnis // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 9, p. 3
Džiugo varpai: Padavimai. Legendos. Sakmės. – Telšiai, 1993. – 96 p. Padavimai apie Šatriją, Girgždūtę ir kitus piliakalnius, lobius.
Ebert M. Adalbert Bezzenberger // Latvijas augstskolas raksti: Acta Universitatis Latviensis. – Rīga, 1923, t. 5, p. 203-215. – Vok. k.
Ebert M. Die baltischen Provinzen Kurland, Livland und Estland // Praehistorische Zeitschrift (Berlin). – 1913, t. 5, p. 498-559.
Ebert M. Litauische Hacke // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1926. – T. 7, p. 301 Gyvatgalviai kapliai.
Ebert M. Zu den Beziehungen der Ostseeprovinzen mit Skandinavien in der 1. Hälfte des 11.Jahrhunderts // Baltische Studien zur Archäologie und Geschichte. – Riga, 1914. – P. 117-139.
Ebert M. Zur älteren Bronzezeit in der Provinz Ostpreussen. Mit 1 Karte und Tafel 6 // Studien zur Vorgeschichtlichen Archeologie. Alfred Götze zu seinem 60. Geburstage Dar gebracht. – Leipzig, 1925. – P. 90-92
Ebhardt B. Der Wehrbau Europas im Mittelalter. Versuch einer Gesamtdarstellung der europäischen Burgen. – Stollhamm-Oldb., 1958. – T. 2, d. 1/2. – 748 p P. 471-474 – Lietuvos pilys.
Eduard Gisevius / J. S. // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1883, t. 1, p. 138-160.
Eduardas Gisevius // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1929, liep. 31. – Tas pat: Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, rugpj. 3 Paroda Karaliaučiuje, “Prussios” muziejuje, 1929 m. liep. 7-15 d.
Eduardas Volteris // Ūkininko patarėjas. – 1941, Nr. 26, p. 3 Pranešimas apie mirtį.
Ehrlich B. Die alten Preussen // Der ostdeutsche Volksboden (Breslau). – 1926. – P. 265-285
Ehrlich B. Germanen und Altpreussen auf dem Boden Elbings // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 9/10, p. 268-277 Prūsų kapinynas Elbinge.
Ehrlich B. Germanen, Balten und Slaven in Ostdeutschland in vor-und frühgeschichtlicher Zeit // Vergangenheit und Gegenwart. – 1929, t. 19, p. 321-349
Ehrlich B. Ostpreussen. C. Nachchristliche Eisenzeit // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927. – T. 9, p. 284-314
Ehrlich B. Truso. Eine preussisch-wikingische Siedlung bei Elbing // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 3, p. 80-84
Ein Baudenkmal der alten Litauer // Ostsee-Beobachter. – 1934, rugs. 6
Ein heiliger Berg / B. // Memeler Dampfboot. – 1923, spal. 30, priedas. Šventkalnis prie Barzdūnų (Šilutės raj.) kelio.
Ein seltener Altertumsfund // Memeler Dampfboot. – 1927, kovo 5, priedas Aukštvilkių (Tauragės raj.) kapinynas.
Eine dreistöckige Totenstadt // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1930, Nr. 11/12 Linkūnų kapinynas prie Tilžės.
ėjai nešioja senovės liekanas / P-kas. // Lietuva. – 1924, rugs. 18, p. 5. Kraštų (Anykščių raj.) Taurakalnis prie Svėdasų.
Ekitės piliakalnis seniau ir dabar / Alg. Lks. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, liep. 15, p. 4. Eketė (Klaipėdos raj.).
Ekskavatoriaus kaušas palietė senovę // Vakarinės naujienos. – 1960, rugjūčio 10. Vilniaus pilis.
Ekskursija į Lepšius // Panevėžio balsas. – 1931, geg. 27, p. 3 Lepšių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Ekspedicijos daromos – muziejus turtėja // Momentas (Šiauliai). – 1928, Nr. 20, p. 3 Skėrių (Mažeikių raj.) kapinyno radiniai.
Elekšis J. Ar buvo Lizdeikos šventykla Verkiuose? // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 16, p. 2
Elertas D. Apeigos ant Birutės kalno XVI-XX a. // Vakarinė Palanga. – 1998, bal. 22-25 (Nr. 30), p. 5-6
Elertienė B. Archeologai Klaipėdos apylinkėse // Tarybinė Klaipėda. – 1974, liep. 27 Bandužių kapinynas.
Elertienė B. Dar vienas archeologinis paminklas // Tarybinė Klaipėda. – 1966, birž. 4 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Elertienė B. Įdomūs radiniai // Lietuvos žvejys. – 1966, birž. 12 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Elertienė B. Klaipėdos krašto istoriniai ir archeologiniai paminklai // Tarybinė Klaipėda. – 1959, geg. 17
Elertienė B. Klaipėdos kraštotyros muziejus. – Klaipėda, 1975. 35 p P. 10-12 – archeologijos ekspozicija.
Elertienė B. Laiškas iš Švedijos // Švyturys. – 1959, Nr. 13, p. 18 Nidoje rasta Švedijos moneta – plokštė.
Elertienė B. Monetų lobis // Tarybinė Klaipėda. – 1959, liep. 10 Jucaičių (Klaipėdos raj.) lobis.
Elertienė B. Nauji eksponatai // Tarybinė Klaipėda. – 1960, liep. 22 Mini Klaipėdos muziejaus gautą monetų lobį.
Elertienė B. Per Klaipėdą teka upė // Tarybinė Klaipėda. – 1961, vas. 19, p. 4 Archeologiniai paminklai Danės pakrantėse.
Elertienė B. Saugokime kultūros paminklus // Banga (Klaipėda). – 1968, liep. 11
Elertienė B. Surastas archeologinis paminklas // Banga (Klaipėda). – 1972, birž. 22 Slengių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Elisonas J. Archeologinių ir šiaip įdomių, tiek Panevėžio apskrities, tiek kitų artimų apylinkių, vietų sąrašas, kurį yra surinkę Panevėžio valstybinės gimnazijos mokiniai // Švietimo darbas. – 1925, Nr. 4, p. 304-332; Nr. 5, p. 434-458
Elisonas J. Karo istorija ir jos praeities liekanų rinkimas // Kariškių žodis. – 1920, Nr. 30, p. 284. Dėl piliakalnių ir kūlgrindų registravimo.
Elisonas J. Mūsų žmonių nesupratimas // Mūsų kraštas. – 1930, Nr. 18, p. 4 Dėl archeologinių radinių saugojimo.
Elisonas J., Lindė-Dobilas J., Butėnas P. Lietuvių kultūros duomenys // Lietuva. – 1926, rugpj. 6, p. 3-4
Endzelins J. Ievads baltu filologijā. – Rīga, 1945. P. 35-36 – archeologiniai duomenys apie baltus; p. 36-51 – pirmosios rašytinės žinios apie baltus; p. 51-70 – baltų kalbos.
Endzinas A. Apie rūdos telkinius, naudotus geležiai gauti Lietuvoje // Geografija ir geologija (V.). – 1968, t. 6, p. 91-101
Endzinas A. Geležies gamybos klausimu Lietuvoje // Geografinis metraštis (V.). – 1968, t. 9, p. 147-166
Endzinas A. Geležies gamybos raidos ir geografijos Lietuvoje klausimu // Geodezijos darbai (V.). – 1967, t. 2, p. 176-205
Endzinas A. Geležies gamybos raidos ir geografijos Lietuvoje klausimu // Geodezijos darbai. – 1964, t. 2, p. 176-205
Endzinas A. Geležies gavyba Lavoriškių apylinkėje // Mokslas ir technika. – 1967, Nr. 2, p. 38-39 Vilniaus raj.
Endzinas A. Geležies žingsniai Lietuvoje // Komjaunimo tiesa. – 1966, spal. 22
Endzinas A. Paplinijo metalurgai // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 7, p. 28-29 Paplienijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Endzinas A. Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai. – V., 1974. – 349 p P. 16-28 – mokymas pirmykštėje bendruomenėje.
Endzinas A., Bilvinas L. Damaskinis plienas Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 2, p. 15-16
Endzinas A., Bilvinas L. Stal damasceńska na Litwie // Czerwony standar. – 1966, rugpj. 18
Endzinas E. Apie rūdos telkinius, naudotus geležiai gauti Lietuvoje // Geografija ir geologija (V.). – 1969, t. 6, p. 91-101
Engel C. Aufgaben und Zukunft der memellandischen Vorgeschichtsforschung // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1931, Nr. 10, p. 1-2
Engel C. Aus ostpreussischer Vorzeit. – Königsberg, 1935. – 7, 156 p Rec.: Janssen H. // Altpreussen (Königsberg). – 1937, sąs. 2, p. 93-94.
Engel C. Ausflug nach der Kurischen Nehrung // Mannus. (Leipzig). – 1931, 8. Ergänzungsband, p. 96
Engel C. Beiträge zur Gliederung des jungsten heidnischen Zeitalters in Ostpreussen // Congresus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae, 19.-23.VIII. 1930. – Rigae, 1931. – P. 313-336. Linkūnų (prie Tilžės) kapinynas.
Engel C. Das Samland als altbaltisches Kulturzentrum und seine vorgeschichtlichen Beziehungen zu den Nachbargebieten // Altpreussischen Beiträge (Königsberg). – 1933, p. 182-208
Engel C. Das vierstöckige Gräberfeld von Linkuhnen // Forvännen (Stockholm). – 1932, t. 27, p. 168-177 Linkūnai prie Tilžės.
Engel C. Das vierstöckige Gräberfeld von Linkuhnen und seine Bedeutung für die Erforschung der vorgeschichtlichen Kulturbeziehungen in der ostbaltischen Ländern // Nachrichtenblatt für deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1931, t. 7, p. 193-195
Engel C. Die Altpreussen und ihre Stammesbeziehungen zu Mitteldeutschland // Montagsblatt der Magdeburger Zeitung. – 1930, Nr. 38, p. 297-301
Engel C. Die Ausgrabungen auf dem grossen Wikingerfriedhof bei Cranz und die Bedeutung der Wikingerbewegnung für Ostpreussen, das Memelgebiet und das Ostbaltikum // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1932, Nr. 12, p. 1-3
Engel C. Die baltische Besiedlung Weiss- und Mittelrusslands in vorgeschichtlicher Zeit // Literarum Societas Eesthonica. 1838-1938. Liber Saecularis. – Tartu, 1938. – T. 2, p. 904-910
Engel C. Die Bedeutung des Memellandes in vor- und frühgeschichtlicher Zeit // Germanen Erbe (Leipzig). – 1939, sąs. 5, p. 135-144
Engel C. Die Bevölkerung Ostpreussens in vorgeschichtliche Zeit.– Gumbinnen, 1932. – 26 p Rec.: Heym V.// Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1933, t. 10, p. 324-325.
Engel C. Die Frage der Herkunft und Urheimat der Baltischen Völker nach dem heutigen Stande der Vorgeschichtsforschung // Führer durch die vorgeschichtliche Sammlung der Dommuseums. – Riga, 1933. – P. 35-45
Engel C. Die kaiserzeitlicher Kulturgruppen zwischen Weichsel und Finnischen Meerbusen und ihr Verhältnis zueinander // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 261-286
Engel C. Die Kultur des Memellandes in Vorgeschichtlicher Zeit // Der Granzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1931, Nr. 3-9
Engel C. Die Kultur eines untergegangener Volker // Heimatblätter: Wöchentliche Beilage “Der Tilsiter Zeitung”. – 1931, Nr. 39 Linkūnų (prie Tilžės) kapinynas.
Engel C. Die Lausitzer Kultur in Ostpreussen // Forschungen und Fortschritte (Berlin). – 1932, t. 8, p. 42-43
Engel C. Die Ostausbreitung der baltischen Völker in vorgeschichtlicher Zeit // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 12, p. 335-338
Engel C. Die Tätigkeitsbericht der vorgeschichtlichen Abteilung des Prussia Museums in Königsberg Pr. // Nachrichtenblatt für deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1931, t. 7, p. 6-11 P. 10 – apie Viešvilės kapinyno radinius.
Engel C. Die Urnenfunde von Lobellen und Neu Lubönen, Kr. Tilsit-Ragnit. Ein Beitrag zur Nadrauer- und Sudauer-Frage // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1939, sąs. 22, p. 21-27
Engel C. Die vorgeschichtliche Ostgrenze der baltischer Völker // Forschungen und Fortschritte (Berlin). – 1938, Nr. 5, p. 49-51
Engel C. Ein Fund aus der Renntierzeit Ostpreussens (Pillkallen, Kr. Pillkallen) // Unsere Heimat (Allenstein). – 1933, Nr. 9, p. 102. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1933. – K., 1934, p. 8, įrašas Nr. 77
Engel C. Ein Jahr Vorgeschichtsarbeit im Ostland // Germanen Erbe (Leipzig). – 1943, Nr. 1/2, p. 2-10
Engel C. Eine altpreussische Totenstadt // Kosmos (Stuttgart). – 1933, sąs. 8, p. 266-271 Linkūnai (prie Tilžės).
Engel C. Einführung in die vorgeschichtliche Kultur des Memellandes. – Memel, 1931. – 87 p Rec.: La Baume W. // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1932, t. 9, p. 152-153. Dr. R. //Der Grenzgarten. – 1932, Nr. 7, p. 3-4.
Engel C. Freigelegte steinzeitliche Siedlungsplätze auf der Kurischen Nehrung // Memeler Dampfboot. – 1930, birž. 12, priedas
Engel C. Germanische Ostsiedlung in vor – und frühge-schichtlicher Zeit // Völkische Kultur. – 1934, p. 63-69. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lituanistika 1934. – K., 1936, įr. Nr. 107
Engel C. Heimat und Herkunft der baltischen Völkergruppe // Ostdeutsche Monatshefte (Berlin). – 1934, t. 15, p. 715-717
Engel C. Herkunft und Urheimat der Baltischen Völkergruppe // Unsere Heimat (Allenstein). – 1933, Nr. 2, p. 17-18. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, p. 4, įrašas Nr. 370
Engel C. Lezte Ergebinisse der Ausgrabung in Linkuhnen // Tilsiter Allgemeine Zeitung. – 1933, rugs. 8
Engel C. Nationalitäten Fragen in vorgeschichlichen Ostpreussen // Der ostpreussische Erzieher. – 1933, Nr. 50, p. 577-583. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, p. 4, įrašas Nr. 369
Engel C. Neue Ausgrabung in der viertöckigen Totenstadt von Linkuhnen bei Tilszit // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1933, Nr. 8, p. 1-3
Engel C. Neue Ausgrabungen in der vierstöchigen Totenstadt von Linkuhnen bei Tilsit // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1933, Nr. 8, p. 1-3
Engel C. Neue Funde in Linkuhnen // Tilsiter Zeitung. – 1933, rugpj. 5. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, įrašas Nr. 372
Engel C. Ostpreussens Stellung im Rahmen der gesamt deutschen Vorgeschichte // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 8/9, p. 250-257
Engel C. Typen ostpreussischer Hügelgräber / Bearbeitet von R. Grenz; Nachwort von W. La Baume.– Neumünster, 1960, t. 3. – 50 p., 35 lent. (Göttingen Schriften zur Vor- und Frühgeschichte) Rec.: Dąbrowski J. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1965, t. 10, sąs. 1, p. 376-378.
Engel C. Vorgeschichte der Altpreussischen Stämme. – Königsberg, 1935, t. 1, – 347 p., 152 lent Rec.: Ehrlich B. // Altpreussische Forschungen. (Königsberg). – 1935, t. 13, p. 128-134.
Engel C. Wiederaufnahme der Ausgrabungen in der vierstochigen Totenstadt Linkuhnen bei Tilsit // Heimatblätter (Tilsit). – 1933, Nr. 29, p. 3. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, įrašas Nr. 373
Engel C. Wikinger Ausstellung in Cranz // Memeler Dampfboot. – 1933, liep. 5
Engel C. Zur Bauart und Chronologie der ostpreussischen Hügelgräber // Mannus (Leipzig). – 1931. 8. Ergänzungsband, p. 41-54
Engel C. Zur Vorgeschichte der Kurischen Nehrung // Mannus (Leipzig). – 1931. 8. Ergänzungsband, p. 97-121
Engel C. Zwei spätheidnische Silberfunde aus altsudauischem Gebiet // Prussia (Königsberg). – 1931, t. 29, p. 68-87 P. 68-78 – Skomantų lobis (Rytų Prūsija); p. 79-87 Geliogalių (Molėtų raj.) lobis.
Engel C., La Baume W. Kulturen und Völker der Frühzeit im Preussenlande. – Königsberg, 1937. – 291 p. ir Atlas ost-und westpreussischen Landesgeschichte. I. Teil, – Königsberg, 1936. – 13 žemėl. (aplanke) Rec.: Jażdžewski K. // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1939, t. 20, sąs. 2, p. 307-323.
Engel K. Piezīmes par senprūšu tautas aizgajusu kultūra // Izglītības Ministrijas Menešrakts (Rīga). – 1930, Nr. 5/6, p. 545-553
Erdvinis E. Šviesa į Vilniaus proistoriją // Ateitis. – 1943, vas. 6, p. 6
Eržvilkas. Milaičių smelduobėje randama žmogaus kaulų // Žemaitis (Telšiai). – 1929, Nr. 35, p. 2 Milaičių (Jurbarko raj.) senkapiai.
Eugenijaus Ivanausko 1983- 1997 metų darbų bibliografija / Sudarė E. Ivanauskas. – V., 1998. – 28 p
Eustachijus Tiškevičius // Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 1, p. 14
Eustechijus Tiszkiawiczus // Tėvynė (Plymouth) – 1899, Nr. 4, p. 87.
Ežerskis M. Sutvarkykime istorinius bei kultūrinius paminklus // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, birž. 26
Fajnhaus D., Nosek F. Kirkor Adam Honory // Polski słownik biograficzny. – Wrocław etc., 1966. – T. 12, p. 475-478
Falk K. O. Z dyskusji nad problemem bałtosłowiańskiej wspólnoty językowej // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960), t. 3, p. 237-246
Federavičienė E. Valstybės diena – visų Lietuvos piliečių šventė (arba su Mindaugo vardu…) // Voruta. – 1993, Nr. 27/28, p. 9 “Piliakalnių liepsnos”.
Fediajevas O. Kas kaltas? // Dienovidis. – 1992, Nr. 52/53, p. 7. – Aut. nurodytas red. prier Apie archeologinių paminklų apsaugą.
Fediajevas O. Paveldo inspekcijai trūksta… Smetonos parašo / Kalbėjosi Nika Aukštaitytė // Lietuvos aidas. – 1991, gruod. 12, p. 9
Fedorovas G. B. Lobių su Lietuvos lydiniais ir monetomis topografija // Lietuvos istorijos instituto darbai. – V., 1951. T. 1, p. 181-229
Feinhaus D. Związki naukowe Wilna z Czechami w połowie XIX w. (Z dziejów Komisji Archeologicznej Wileńskiej) // Studia z dziejów ZSRR i Europy Wschodniej (Wrocław). – 1965, t. 1, p. 32-42
Fijalkauskas D. Piliakalnis supiltas kepurėmis // Diena. – 1933, Nr. 38, p. 3 Ariogalos apyl. (Raseinių raj.) piliakalniai.
Fijalkauskas S. Naikina brangią senovės milžinkapių vietą // Mūsų rytojus. – 1934, gruod. 21 Ročiškės piliakalnis ir Lenčių Viešpilis (Raseinių raj.).
Filipow K. Skrab monet Jagiellońskich z XV-XVI wieku, w zbiorach Muzeum Okręgowego w Białymstoku // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 486-490. Lobis rastas Vilniuje, o 1968 m. pateko į Balstogės (Bialystoko) muziejų.
Firkavičius S. Galvės ežero salas tyrinėjant // Pergalės vėliava (Trakai). – 1956, saus. 17
Fokas A. Kai dar akmenys minkšti buvę // Kauno tiesa. – 1968, rugs. 15 Daukliūnų (Jonavos raj. ?) miško pėduotas akmuo.
Fokas A. Piliakalnis prie Neries // Kauno tiesa. – 1968, rugpj. 11 Šalia Vaistariškių (Kauno raj.) kaimo.
Forrer R. Neue Bernstein–Schmuckstücke von Schwarzort // Antiqua (Strassburg). – 1890, Nr. 1-2, p. 1-3. 1889 m. Juodkrantėje rasti dirbiniai.
Fortstreuter K. Landskarten als Quelle zur Ladgeschichte. Ein Beitrag zur Geschichte Ordensburgen Gerdauen, Insterburg, Ragnit, Tilsit, Memel // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1934, t. 11, sąs. 2, p. 188-196 Rec.: Urbšienė M. // Mūsų žinynas. – 1935, t. 28 (Nr. 120), p. 310.
Frech F. Vorgeschichte aus Kurland // Das Land Ober-Ost. – Stuttgart; Berlin. – 1917. P. 400-402. Platonių (Joniškio raj.) kapinynas.
Friedenthal A. Ein Versuch zur Herstellung baltisch-archäologischen Typen Karten // Mannus (Leipzig). – 1923, t. 15, p. 110-118. P. 114-115 – apie baltų ir vakarinių finų gyventas teritorijas.
Friedenthal A. Südostbaltikum. C. Nachchristliche Eisenzeit. 1. Estland und Lettland // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1929. – T. 13, p. 7-29
Friederici W. Über altpreussische Gräber und Bestattungsgebreuche // Altpreussische Montschrifta (Königsberg). – 1872, t. 9, p. 137-161.
Friederici W. Über die Lage Romows oder Romowes des Oberpriestersitzes im heidnischen Preussen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1876, t. 13, p. 227-253.
Frölich G. Aus der Steinzeit Ostpreussens. Zwei Illustrationen nach Stücken des Insterburger Heimatmuzeum // Der Zeitschrift Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1930, sąs. 19, p. 85-86 Juodkrantė (Neringa).
From the Realm of the Ancestors: An Anthology in honor of Marija Gimbutas. – Manchester, 1997. – 659 p Rec.: Česnys G. Tu duosi pasauliui kažką vertingo… // Šiaurės Atėnai. – 1997, Nr. 27, p. 3. M. Gimbutienės garbei – antologija “iš protėvių karalystės” // Lietuvos rytas. – 1997, bal. 22, p. 50. Rimkutė D. Marija Gimbutienė ir “Protėvių karalystės antologija” // Kauno diena. – 1997, geg. 24, p. 17-18.
Gabartas R. Storžieviai // Respublika. – 1991, rugs. 21, p. 4 Ardomas Ramoniškių (Šakių raj.) kapinynas.
Gabnytė J. Atritinkime aukuro akmenį // Diena. – 1994, rugs. 21, p. 10 Ragučio šventykla.
Gabriūnaitė K. Retas radinys // Lietuvos pionierius. – 1958, kovo 23 Troškūnų apyl. rastas Zigmanto Vazos trigrašis.
Gabriūnaitė K. Apie vieną iš pradininkų // Kauno tiesa. – 1969, lapkr. 2, p. 4 Tadas Daugirdas (1852-1919)
Gabriūnaitė K. Archeologinių paminklų pėdsakais // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1978, bal. 15 Karmėlavos kapinynas.
Gabriūnaitė K. Iš amžių glūdumos // Raudondvaris. – K., 1969. – P. 9-19 Šilelio (Kauno raj.) kapinynas.
Gabriūnaitė K. Iš amžių glūdumos // Švyturys (Kretinga). – 1978, liep. 4 Lazdininkų kapinynas.
Gabriūnaitė K. Išsaugokime kartų kartoms // Kauno tiesa. – 1967, geg. 6
Gabriūnaitė K. Karmėlavos senkapis // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 3, p. 37-38 Kauno raj.
Gabriūnaitė K. Karmėlavos senkapyje // Kauno tiesa. – 1977, rugs. 25
Gabriūnaitė K. Pasakoja Kauno archeologai // Kraštotyra. – 1966. – P. 187-188 Šilelio (Kauno raj.) kapinynas.
Gabriūnaitė K., Kondrotas Z. Naujos ekspozicijos Kauno valstybiniame istorijos muziejuje // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 20-22 Archeologinė ekspozicija.
Gabriūnaitė K., Rickevičiūtė K. Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 59-62 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Gabriūnaitė K., Rickevičiūtė K. Lazdininkų senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 72-75 Kretingos raj.
Gabrys-Paršaitis J. La Parente des langues hittite et lituanienne et lu prehistoire. – Genčve, 1944. – 228 p Gabrys-Paršaitis J. Replika M. Gimbutienės recenzijai mano veikalo // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 9, p. 430-431. Gimbutienė M. Atsakymas į p. J. Gabrio replika / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 9, p. 432.
Gabulaitė E. Baltų pėdsakai // Tėvynė (Panevėžys). – 1987, geg. 19, p. 3 Griniūnų kapinynas.
Gabulaitė E. Barklainiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1976, gruod. 11 Barklainių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Gackowski J. Osiedla nadwodne kultury kurhanów zachodniobałtyjskich // Concordia: Studia ofiarowane Jerzemu Okuliczowi-Kozarynowi w sześćdziesiątą piątą rocznice urodzin. – Warszawa, 1996. – P. 57-79
Gackowski J. Próba Klasyfikacji funkcjonalnej ceramiki užytkowej z osad nadwodnych kultury kurhanów zachodniobałtyjskich na przykładzie materiałow z Mołtajn (stan. 1), woj. Olsztyn i Pieczarek (stan. 1), woj. Suwalski // Ceramika zachodniobałtyjska od wczesnej epoki želaza do począku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 39-53
Gadeikis A., Juknevičius P. Ar saugoti Pašilių senkapius? // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, liep. 4, p. 3 Pašilių kapinynas.
Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowienskiej w dawnym xięstwie Žmydkim položonego. – Wilno, 1846. – 186 p. P. 48 apie Platelių (Plungės raj.) pilį 1585 m.
Gadon W. Statystyka Xięstwa Żmudzkiego, na posiedzieniu Towarzystwa literackiego Polskiego w Paryžu dnia 2 czerwca 1839 roku odczytana. – Paris, 1839. – 4, 108 p. P. 85 – Seredžiaus piliakalnis, p. 101 – Birutės kalnas Palangoje.
Gaerte W. Auf den Spuren des ostpreussischen Mammut und Renntierjägers // Mannus (Leipzig). – 1926, t. 18, p. 253-257 Apie Šilutės apyl. radinius.
Gaerte W. Die mesolitische Feuersteinindustrie Ostpreussens und ihre Stellung innerhalb Europas // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 227-240
Gaerte W. Die neolitische Ostpreussenhacke mit Schlangenkopf, ihre Entwicklung und Verbreitung // Elbinger Jahrbuch. – 1923, sąs. 3, p. 141-144.
Gaerte W. Die ostbaltische Erdhacke mit Schlangenkopf und ihre europäische Beziehungen // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 241-254
Gaerte W. Die Ostgrenze der gotischen Weichselmündungs-Kultur in der römischen Kaiserzeit // Mannus (Leipzig). – 1932, t. 24, p. 561-563
Gaerte W. Die ostpreussische Vorgeschichtsforschung im Abwehrkampf // Altpreussen (Königsberg). – 1937, sąs. 3, p. 132-134
Gaerte W. Die steinzeitliche Keramik Ostpreussens. – Königsberg, 1927. – 99 p
Gaerte W. Die vorgeschtliche Gräberfelder im Osten unserer Provinz. Ihre Beutung für unsere Heimat (Tutschen, Seekampen, Witkampen, Kr. Stallupönen) // Das Heimatland (Tilsit). – 1933, Nr. 38, p. 4. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, p. 4, įrašas Nr. 377
Gaerte W. Die Wikinger in Ostpreussen. – Königsberg, 1932. – 24 p
Gaerte W. Gebänderte Feuersteingeräte aus Ostpreussen // Elbinger Jahrbuch. – 1938, sąs. 15, p. 34-38 P. 37 – nurodyti 3 radiniai iš Klaipėdos krašto.
Gaerte W. Germanische Kultur im Lichte ostpreussischer Bodenfunde // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 9/10, p. 261-267
Gaerte W. Kürische Nehrung // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1926. – T. 7, p. 197-198
Gaerte W. Kurzer Führer durch das Prussia Museum. – Königsberg, 1934 Rec.: “Sienų politika” Rytprūsių archeologijoje // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 12, p. 3.
Gaerte W. Ostpreussen. A. Steinzeit // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927. – T. 9, p. 246-269
Gaerte W. Römische Importwaren in ostpreussischen Gräbern // Prussia (Königsberg). – 1928, t. 28, p. 372-374
Gaerte W. Schmuck und Kleidung in der Frauenmode altpreussischer Urzeit // Deutsche Frauenkleidung und Frauenkultur. – 1925, t. 21, p. 107-111
Gaerte W. Skelettgräber zwischen Weichsel und Memel aus der römischen Kaiserzeit // Mannus (Leipzig). – 1928, Erganzungsband 6, p. 45-48
Gaerte W. Urgeschichte Ostpreussens. – Königsberg, 1929. – 8, 406 p Rec.: Ehrlich B. // Prussia (Königsberg). – 1930, t. 29, p. 304-308. La Baume W. // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1929, t. 20, p. 324. Kayser E. // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1931, t. 8, sąs. 1, p. 133-136.
Gaigalaitis V. Iš archeologiško kongreso Rygoj // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, rugpj. 29, p. 2
Gaigalas A. Archeologiniai akmenys // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 12, p. 19
Gaigalas A. Gandingos landšaftinis istorinis draustinis // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 5, p. 48 Gandingos (Plungės raj.) piliakalnis.
Gaigalas A. Kiek kartų Lietuvą buvo užliejusios jūros // Mokslas ir gyvenimas. – 1960, Nr. 1, p. 24-25
Gaigalas A. Pėduotieji akmenys // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 9, p. 8-9
Gaigalas A. Vilniaus kalneliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 10, p. 7-9, Nr. 11, p. 4-5; 1995, Nr. 1, p. 8-9 Vilniaus pilies geologinis pagrindas, geomorfinė aplinka.
Gaigalas A. Vilniaus Pilies kalno sluoksniai // Mūsų gamta. – 1983, Nr. 8, p. 6-7 Vilniaus pilis.
Gaigalas A., Lasavickas S., Banys J. Gedimino kalno senasis deliuvis ir kultūrinių sluoksnių radiokarboninis datavimas // “Vilniaus pilys naujausių mokslinių tyrinėjimų šviesoje”: Mokslinės konferencijos tezės (1983 m. gruodž. 20 d.). – V., 1983. – P. 12-14 Vilniaus pilis.
Gaigalas J. Kaip seniai mūsų protėvių gyventa // Lietuvos ūkininkas. – 1934, Nr. 48, p. 6
Gaigalas P. Atidarytas kraštotyros muziejus // Raudonasis švyturys (Klaipėda). – 1950, vas. 4 Minimi Klaipėdos muziejaus archeologiniai ir numizmatikos eksponatai.
Gaigalas Z. Archeologijos fondų paslaptys // Kauno tiesa. – 1965, kovo 12 Kauno istorijos muziejus.
Gaigalas Z. Archeologų ekspedicija // Tiesa. – 1965, birž. 15 Šilelio (Kauno raj.) kapinynas.
Gaigalas Z. Prabyla įvykiai ir amžiai // Kauno tiesa. – 1966, liep. 6 Kaugonių (Kaišiadorių raj.) lobis.
Gaila // Vilniaus balsas. – 1940, kovo 13, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis.
Gailius D. Apsaugokime praeities paminklus // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, birž. 23
Gaižauskas V. Gedimino pilis – Šilutės rajone? // Artojas (Šilalė). – 1990, spal. 17
Galaunė P. ...Ir sušvitęs gyvenimo noras // Dailėtyra. – V., 1981. – P. 337-343 Apie T. Daugirdą, pataisytas, papildytas iš “Kultūros barų” – 1977, Nr. 2, p. 62-63.
Galaunė P. “Ir sušvitęs gyvenimo noras...”: Tado Daugirdo gimimo 125-osioms metinėms // Kultūros barai. – 1977, Nr. 2, p. 63-64. – Tas pat su papild.: Dailėtyra. – V., 1981
Galaunė P. Kanalizacija ir archeologija // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 6, p. 150
Galaunė P. Kurių kultūros turtų būta Lietuvos dvaruose prieš didįjį karą //Švietimo darbas. – 1920, Nr. 11, p. 28-32. Minimos ir archeologijos kolekcijos.
Galaunė P. Lietuvai reikalingas “Tautos muziejus” // Lietuvis. – 1928, saus. 9, p. 3 Taip pat apie archeologijos padėtį Lietuvoje.
Galaunė P. Likimo duona. Muziejininko novelės. – K., 1998. – 169 p P. 142-143 – apie J. Žiogą, p. 146-147 – apie P. Karaziją.
Galaunė P. Mūsų praeities paminklai ir jų išsaugojimo būdai // Diena. – 1929, Nr. 3, p. 4
Galaunė P. Prie mūsų praeities senovės paminklų likimo / Pagielažietis // Lietuvis. – 1926, Nr. 36, p. 7-9; Nr. 39, p. 10-12 Trumpai apie Valstybės archeologijos komisijos neveiklumą.
Galgi ir Napoleono karių kapai / P. R. // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 7, p. 7 Varliškių (Trakų raj.) pilkapiai.
Galkauskas K. Mes Švobiškyje // Sėjėjas (Biržai). – 1939, liep. 5 Švobiškio (Pasvalio raj.) kapinynas.
Galvydis J. Žmogaus ir pirmykštės visuomenės kilmė bei raida. – V., 1972. – 343 p Rec.: Daugudis V. Mokslas apie žmogaus kilmę // Komunistas. – 1974, Nr. 4, p. 93. Kulikauskas P. Už knygą – respublikinė premija // Tarybinis studentas. – 1974, spal. 11.
Gandro lizde rado pinigų lobį // Mūsų laikraštis. – 1937, Nr. 42, p. 7. – Tas pat: Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 41, p. 11 Birštone.
Gankeliškiai, Vilkaviškio apskr. Naikinama pilis / J. Alm. // Mūsų rytojus. – 1935, rugs. 6, p. 3. Korektūros klaida: turi būti Lankeliškiai.
Gantautas J. Prūsų Lietuvos piliakalniai // Keleivis. Mažosios Lietuvos lietuvių laikraštis (Augsburg). – 1951, Nr. 10/11, p. 15
Garbanavičienė B. Apie Kauno pilies viziją, tyrinėjimus ir pinigus // Kauno tiesa. – 1994, lapkr. 25, p. 1, 4 Kauno pilis ir miestas
Garbaravičienė B. Karo muziejuje // Kauno diena. – 1996, geg. 4, p. 2 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Gardine atkasta nauja šventovė // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 6, p. 1 Žemutinės cerkvės radimas.
Gardino pilies kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 28, p. 2
Gardino pilis // Savaitė. – 1943, Nr. 4, p. 60
Gardino pilyje rasta senovės lietuvių aukurų // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 10, p. 3
Garezas Z. Piliakalniai // Jaunoji Lietuva. – 1935, Nr. 1, p. 44-46
Gargasaitė D. Gintaro pavadinimas // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 1, p. 14-15
Garmutė A. Gerbkime protėvių atminimą // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 2, p. 38 Kapinės esančios ant Veiveriukų (Jiesios kaime, Kauno raj.) piliakalnio.
Garsusis Rambynas / Š.K. // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 14, p. 5.
Gasiūnas I. Rozalimo akmuo // Kultūros barai. – 1969, Nr. 12, p. 73 Zigmantiškių (Pakruojo raj.) akmuo.
Gasparaitis A. Piliakalniai byloja // Lenino keliu (Utena). – 1979, lapkr. 29 Apie rajono piliakalnius.
Gasparaitis A. Taurapilio radiniai // Lenino keliu (Utena). – 1980, vas. 12
Gasparavičienė S. Rūdininkų vartai // Diena. – 1995, bal. 7, p. 9-10 Vilniaus miestas
Gasparavičienė S. Senieji Rūdininkų vartai // Kultūros barai. – 1993, Nr. 6, p. 59-63 Minimi vartų vietos kasinėjimai, Vilnius.
Gąssowski J. Przed Kiejstutem // Przyjazń. – 1971, Nr. 35, p. 7 Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) kapinyno radiniai.
Gatulis P. Atskleista Sidabrės paslaptis // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1974, bal. 2 Feljetonas apie Sidabrės pilies vietą.
Gatvių meksfaltavimas, Senapilės atkasimas ir miesto statyba // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 6, p. 7
Gaul J. Pochodzenie a bieg złota u schylku starożytności w strefie zachodniobałtyjskiej // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1982, t. 26, p. 48-54
Gausi įdomiais kalnais apylinkė // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 27, p. 4 Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) apylinkės.
Gausios ekskursijos Šatrijos kalne // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 20, p. 4
Gausus senovės kapinynas // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 10, p. 552 Veršvai.
Gaušienė M. Legendos ir tikrovė // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1968, liep. 25 Kupiškio rajono archeologiniai paminklai.
Gavėnavičienė M. Pilies kalno projektas // Eskizai (Ukmergė). – 1993, Nr. 4/5, p. 52-55 Ukmergės piliakalnis.
Gdzie są fundamenty dolnego zamku? Prace wykopaliskowe na place Katedralnym / Z. // Kurjer Wileński. – 1938, lapkr. 17, p. 5 Vilniaus Žemutinė pilis
Gębski M. Zamek Krewie – historia, zniszczenie i proby ratowania // Ochrona Zabytków (Warszawa). – 1998, Nr. 4, p. 434-437 Rec.: Pinczukas J., Sinczuk J. // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1999, Nr. 1, p. 52-53.
Gecevičius B. Džiugo kalnas // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 43, p. 9 Džiugas (Telšių raj.).
Gečas S. Amžių liudininkė // Kauno tiesa. – 1974, rugpj. 25 Kauno pilis.
Gečas S. Generuols eš Kretinguos // A mon sakaa? (Palanga). – 1991, birž. 22 (Nr. 1), p. 3 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Gečas S. Kai akmenys prabyla // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1968, kovo 2 Pokalbis su J. Šliavu.
Gečas S. Kiek sveria sidabro antkaklė? // Tiesa. – 1986, rugpj. 24, p. 4 Archeologinių radinių paroda Kauno istorijos muziejuje.
Gečas S. Vladas Nagevičius (1881-1954) // Lietuvos aidas. – 1991, birž. 18, p. 3 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Gečas S. Vladas Nagius-Nagevičius (1881-1954) // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 7, p. 30-31 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Gečiauskas E. Ugnies garbintojų miestai arabų geografo Idrisio 1154 metų veikale // Istorija. – 1998, t. 37, p. 63-64 Autorius mano, kad dalis miestų buvo Lietuvoje.
Gečiauskas E. Vorutos paslaptis // Voruta. – 1991, Nr. 19, p. 2 Voruta esą Medininkai.
Gečys G. Dar kartą apie Vorutą // Vilnia. – 1994, geg. 13 Medininkų pilis
Gedeikis A. Jutkonių senkapių tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 78-79 Panevėžio raj.
Gedgaudas Č. Mūsų praeities beieškant. – Del Toro. Mexiko, 1972. – 356 p. – Tas pat Vilniuje, 1994 m Rec.: Skardžius P. Kalbiniai svaičiojimai // Draugas (Chicago). – 1974, gruod. 14.
Gediga B. Prof. dr. Helena Cehak-Hołubowiczowa // Archeologia Polski (Warszawa). – 1980, t. 25, sąs. 2, p. 455-461 (1902 II 12 – 1977 VII 19), dirbo 1933-1944 m. Vilniuje.
Gediminkalnio armota // Viltis. – 1909, saus. 14 (27), p. 4. Žinutė apie ginčus dėl Vilniaus Pilies kalno patrankos.
Gedimino kalną perduos V.D. Karo muziejui // XX amžius. – 1939, lapkr. 15, p. 2
Gedimino kalnas / Peliksas // Žiburėlis. – 1943, Nr. 2/3
Gedimino kalnas Veliuonoje // Naujas žodis (Ryga). – 1925, Nr. 8, p. 1
Gedimino kalnas Vilniuje ir Aukštutinė pilis // Savaitė. – 1944, Nr. 9, p. 132-133
Gedimino kalnas Vilniuje pavestas globoti Karo muziejui // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 20 (Nr. 708), p. 2
Gedimino kalne randamos vertingos iškasenos // Vilniaus balsas. – 1940, lapkr. 6, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gedimino kalne vėliava keliama kasdien / Pr.Ra. // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 29 (Nr. 732), p. 4. Pasikalbėjimas su V. Nagevičiumi.
Gedimino kalno kasinėjimų duomenys // Vilniaus balsas. – 1940, lapkr. 22, p. 6 A. Valeškos ir W. Holubowicziaus spaudos konferencija.
Gedimino kalno papėdėje // Tiesa. – 1955, geg. 29 Vilniaus pilis.
Gedimino kalno tyrinėjimo duomenys // Vilniaus balsas. – 1940, rugs. 29, p. 4 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gedimino pilies griuvėsiai // Viltis. – 1908, spalio10 (23), p. 4. Apie numatomą griuvėsių tvarkymą.
Gedimino pilies restauracija // Tiesa. – 1949, liep. 5 Vilnius.
Gedimino pilis kokią ją vaizdavomės ir kokia ji buvo / V.R. // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 15 (Nr. 77), p. 15. Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gedimino pilis Lydoje // Dabartis. – 1917, lapkr. 3. (Nr. 92), p. 4.
Gedminas K. Biržų pilies papėdėje // Tėvynės balsas. – 1965, Nr. 76
Gedminienė S., Valatkienė L. Ar gyveno kuršiai Kuršuose // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 45-51
Gedvilienė A. Beribis darbštumas // Artojas (Šilalė). – 1987, bal. 17, p. 10 Apie V. Statkevičių.
Gedvilienė A. Išsaugokime savo vaikams // Artojas (Šilalė). – 1987, vas. 13, p. 11 Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Gedvilienė A. Senovės paminklai // Tauragiškių balsas. – 1995, gruod. 16, p. 3 Apie rajono piliakalnius.
Gegecka P. Kryžių kalnas // Karys. – 1930, Nr. 42, p. 844 Šiaulių raj.
Gegeckas S. Luponių piliakalnis // Kregždutė. – 1937, Nr. 11, p. 167 Šiaulių raj.
Gegužkalnis // Trimitas. – 1925, Nr. 31, p. 1018-1020 Gegužės (Šilalės raj.) piliakalnis.
Geheimnisvolle Schatzgräberei am alten Götterberg Rombinus // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 15, priedas, p. 2
Geidžių akmuo // Švyturys. – 1965, Nr. 19, p. 28. Mažeikių raj.
Gelbėkime mūsų senienas // Lietuvos žinios. – 1932, rugs. 24, p. 4
Geležies amžius; Geliogalių lobis; Gibaičių senkapis; Gintališkės piliakalnis ir senkapis; Girkalių kapinynas; Graužių kapinynas; Griežės piliakalnis; Imbarės piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1979. – T. 4, p. 30-32, 37, 83, 98, 103, 195, 212-213, 418
Gelgaudiškio Zamkaus pilis – Vytėnai / V. V-ys. // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 3 (Nr. 252), p. 6. Panemunės (Jurbarko raj.) pilis.
Gelgaudiškis. Daug piliakalnių / Aug. A-kas. // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 24, p. 8.
Gelgaudų pilies konservavimo darbai / Vyt. Kas. // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 21 (Nr. 387), p. 2. Panemunės – Gelgaudų (Jurbarko raj.) pilis. Pokalbis su A. Mošinskiu.
Gelgaudų pilies konservavimo darbai // XX amžius. – 1939, liep. 27, p. 11 Panemunės – Gelgaudų (Jurbarko raj.) pilis.
Gelgaudų pilis reikalinga didesnių sustiprinimų // Lietuvos aidas. – 1939, rugs. 14 (Nr. 532), p. 5 Panemunės – Gelgaudų (Jurbarko raj.) pilis.
Gelvonų pavasarininkai be litro kryžiaus nestato // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 46, p. 4 Lukonių (Širvintų raj.) akmuo su dubeniu.
Gen. Nagevičiaus paskaita // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 6, p. 1. Londone apie Apuolės kasinėjimus.
Gen. Nagevičiaus paskaita Stockholme // Dienos naujienos. – 1933, vas. 10, p. 3 Apie Apuolę (Skuodo raj.).
Gen. Nagevičius kalba viso kongreso vardu // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 13, p. 2 Londone, archeologų kongrese.
Gen. Nagevičius pasakoja apie Impilties piliakalnio kasinėjimą / J. Š. // Lietuvos žinios. – 1933, rugs. 14, p. 2.
Gen. Nagevičius proistorės kongrese // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 27, p. 5 Išvyksta į Londoną.
Gen. Nagevičius rašo piliakalnių monografiją // Diena. – 1934, Nr. 33, p. 1
Gen. Nagevičius skaitys paskaitą Londone // Dienos naujienos. – 1932, bal. 6, p. 1 Apuolė (Skuodo raj.).
Gen. Nagius apie Laisvės varpo kėlimą į Vilnių // Vilniaus balsas. – 1940, kovo 7, p. 2 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gen. Nagius apie Gedimino kalną ir Karo muziejaus sodelio tvarkymą // XX amžius. – 1940, kovo 5, p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gen. Nagius apie misteriją Šventaragio slėnyje // XX amžius. – 1939, gruod. 6, p. 7
Gendrėnas G. 1996 metų tyrinėjimai Vilniuje Šv. Mykolo g. Nr. 8 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 374-375 Vilniaus miestas
Gendrėnas G. Žvalgomieji tyrimai Siesikų dvarvietėje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 313-314. Siesikai (Ukmergės raj.).
Generolo gydytojo Nagiaus-Nagevičiaus gyvenimo ir darbų apžvalga / Red. B. Matulionis. – Putnam, Conn., 1962. – 374 p Rec.: Puzinas J. Vertingas leidinys apie gen. Vladą Nagių Nagevičių // Aidai (Brooklyn). – 1963, Nr. 4, p. 174.
Generolo palaikai gimtojoje Kretingoje // Gimtasis kraštas. – 1995, Nr. 35, p. 3 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Genienė Z., Genys J. Dėl Varnių-Medininkų istorijos // Žemaičių praeitis. – V., 1993. – T. 2, p. 63-71 Varnių archeologijos paminklai.
Genys A. Volų pilaitė // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, vas. 9 Biliūnai (Raseinių raj.).
Genys J. 1984-1985 m. archeologinių kasinėjimų Biržų pilyje rezultatai // Architektūros paminklai. –1988, t. 11, p. 45-51
Genys J. 1991 metų archeologiniai tyrinėjimai Šilutėje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 19-21
Genys J. 1996 metų žvalgomieji tyrinėjimai Žardės gyvenvietėje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 61-62. Žardė (Klaipėdos raj.).
Genys J. Ankstyvųjų viduramžių centras Žardėje // Klaipėda. – 1992, bal. 10, p. 3
Genys J. Apie kuršių ir žemaičių gyvenviečių savitumus ankstyvaisiais viduramžiais // Pabaltijo gyvenvietės nuo seniasuių laikų iki XIV amžiaus. – V., 1992. – P. 62-65
Genys J. Archeologiniai kasinėjimai Varniuose // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 130-134
Genys J. Archeologiniai tyrinėjimai Klaipėdoje, Daržų g, Nr. 13 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 246
Genys J. Atradimai / Kalbėjosi L. Giedraitis // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 4, p. 23 Apie Žardės (Klaipėda) gyvenvietės tyrimus.
Genys J. Autentiško Biržų pilies modelio beieškant // Statyba ir architektūra. – 1986, Nr. 4, p. 22-23
Genys J. Baltų ankstyvųjų miestų (protomiestų) socialinės struktūros klausimu // Miestas ir žmogus: regionas ir regioninė kultūra. – Klaipėda, 1991. – P. 33-35
Genys J. Biržų pilies pylimo tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 134-136
Genys J. Dėl Varnių kūrimosi pradžios (XIV-XV a.) // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 40-44
Genys J. Gal Klaipėdos įkūrimas nulėmė Žardės likimą / Užrašė Audrius Juškevičius // Klaipėda. – 1994, spal. 17, p. 2
Genys J. Herbiniai Biržų kokliai // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 96-101
Genys J. Ką mes žinome apie prūsus // Tarybinė Klaipėda. – 1988, lapkr. 20, p. 8
Genys J. Kai molis brangesnis už auksą / Kalbėjosi Ivona Žiemytė // Naujasis Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1996, lapkr. 21, p. 10.
Genys J. Kas po miesto veja? // Švyturys (Kretinga). – 1986, birž. 24, p. 3 Kasinėjimai Kretingoje.
Genys J. Kasinėjimai Klaipėdos Kurpių gatvėje // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 88-90
Genys J. Klaipėdos Frydricho priemiesčio urbanistinė raida XVI-XVIII amžiais // Architektūros paminklai. –1988, t. 11, p. 25-32 Klaipėdos pilis ir miestas
Genys J. Klaipėdos kokliai ir jų gamyba XVI-XVII amžiuje // Architektūros paminklai (V.). – 1984, t. 9, p. 43-53
Genys J. Klaipėdos kurpiai ir jų gaminiai XV a. pab. – XVI a. // Kraštotyra. – V., 1987. – Kn. 21, p. 48-54 Odinio apavo liekanos.
Genys J. Kuršių, žemaičių gyvenviečių struktūra X-XIII a. // Mindaugo karūnavimas – valstybės diena. – Klaipėda, 1991. – P. 15-17
Genys J. Lamatos žemė ir prekybos keliai vėlyvajame geležies amžiuje // Aitvarai (Klaipėda). – 1996, Nr. 5, p. 11-15
Genys J. Miestų kūrimasis Vakarų Lietuvoje // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 12-14
Genys J. Miestų kūrimosi vakarų Lietuvoje klausimu // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 128-137
Genys J. Pre urban settlements and their system of fortifications in Western Lithuania // Castella Maris Baltici. – Niköping, 1996. – T. 2, p. 53-57
Genys J. Prekybos keliai. Lietuvos pajūris – vidurio Lietuva vėlyvajame geležies amžiuje // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 98-105
Genys J. Protomiestų kūrimasis kuršių, žemaičių žemėse. Laiko problema // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 6, p. 29-30
Genys J. Protomiestų tipo gyvenvietės vakarų Lietuvoje // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 80-88
Genys J. Senieji Klaipėdos kokliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 1, p. 23-24 Klaipėdos pilis ir senamiestis
Genys J. Senieji Klaipėdos kokliai // Tarybinė Klaipėda. – 1988, bal. 16, p. 8 Klaipėdos pilis ir miestas
Genys J. Skrandėnų (Telšių raj.) kapinynas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 77-78
Genys J. Stages in the Early Development of the Lithuanian Town // XIII International Congress of Protohistoric Sciences, Forli (Italia) 8-14 September, 1996: Colloquia 14. – Forli, 1996. – P. 75-88
Genys J. Telšių raida iki XVIII amžiaus pabaigos (pagal archeologinius duomenis) // Telšiai: Straipsniai ir istorijos dokumentai. – V., 1994. – P. 26-36
Genys J. Tyrinėjimai Biržų pilyje // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 86-88
Genys J. Tyrinėjimai Klaipėdoje, Sukilėlių gatvėje Nr. 12 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 377-378 Klaipėdos pilis ir miestas
Genys J. Tyrinėjimai Klaipėdos senamiestyje // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 115-117
Genys J. Tyrinėjimai Žardės gyvenvietėje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 43-45 Žardė prie Klaipėdos.
Genys J. Varnių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 154-157
Genys J. Varnių raida iki XVII a. pabaigos // Žemaičių praeitis. – V., 1996. – D. 4: Varniai, p. 15-22
Genys J. Varnių senkapiai // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 65-76
Genys J. XVI-XVII a. koklininkystė Klaipėdoje // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 41-44. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 90-92)
Genys J. Žardė – Pilsoto žemės prekybos ir amatų centras // Lietuvininkų kraštas. – K., 1995. – P. 108-126
Genys J. Žardės gyvenvietės (Klaipėdos raj.) tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 39-41
Genys J. Žardės piliakalnio gyvenvietė // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 44-47 Klaipėda.
Genys J. Žvalgomieji tyrinėjimai Klaipėdoje, Grįžgatvio gatvėje Nr. 4, 6 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 375-377 Klaipėdos pilis ir miestas
Genys J., Česnys G., Jankauskas R. Feodalizmo epochos Varnių laidojimo paminklai archeologijos, antropologijos ir paleopatalogijos požiūriu // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 15-19
Genys J., Laužikienė N. Piliakalniai laukia mūsų // Tarybinė Klaipėda. – 1988, bal. 28, p. 4
Genys J., Sprainaitis R. Archeologiniai tyrimai Kretingoje // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 129-131
Genys J., Sprainaitis R. Archeologiniai tyrimai senamiestyje // Tarybinė Klaipėda. – 1982, rugs. 18, p. 4
Genys J., Sprainaitis R. Kretingos senovė // Tarybinė Klaipėda. – 1988, saus. 16, p. 8
Genys J., Žulkus V. Fachverkinių XVI a. pastatų liekanos Klaipėdoje, Kurpių gatvėje // Architektūros paminklai (V.). – 1982, t. 7, p. 51-57
Genys J., Žulkus V. Kintų bažnyčios archeologinių tyrimų duomenys // Architektūros paminklai. – V., 1982, t. 7, p. 45-50
Genys P. 1740 // Mūsų balsas (Telšiai). – 1930, Nr. 44, 45 Ubiškės ir Juodsodės (Telšių raj.) kapinynai.
Genys P. Ant aukšto kalno Šatrijos // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 17, p. 3
Genys P. Apuolė // Mūsų balsas (Telšiai). – 1932, Nr. 30, p. 2-3 Apuolė (Skuodo raj.).
Genys P. Apuolėje verda kasinėjimo darbas // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 16, p. 9
Genys P. Aš keliauju. “Boužėnų veinuolis” // Mūsų balsas (Telšiai). – 1932, Nr. 24, p. 2 Buožėnų (Telšių raj.) piliakalnis.
Genys P. Didingasis Medvėgalis ir klastinga sytuva // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 31, p. 8
Genys P. Jazdaičių ir Rudaičių kasinėjimai / G. // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 30, p. 1 Kapinynai, Plungės raj.
Genys P. Muziejininkų suvažiavimas Šiauliuose // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 25, p. 5 Apie archeologinių paminklų būklę.
Genys P. Nyksta Šatrijos kalnas // Lietuvos aidas. – 1930, liep. 24, p. 3 Šatrija (Telšių raj.).
Genys P. Plungė. Gondingos piliakalnis / Pr. G. // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 43.
Genys P. Rastas titnaginis peiliukas iš neolitiko pradžios (apie 2000 m. prieš Kr.) // Lietuvis. – 1927, saus. 31 Ylių (Plungės raj.) durpyno radinys.
Genys P. Šatrijos kalno lankytojams mokestis // Lietuvos aidas. – 1929, spal. 12, p. 4
Genys P. Žemaičių kultūros pėdsakai // Rytas. –1924, geg. 3, p. 2. Telšių apylinkių archeologiniai paminklai.
Genytė K. Archeologinių paminklų albumas // Pirmyn (Molėtai). – 1968, spal. 15 Antakščių ir Maišiakulės piliakalniai.
Genthe H. Münzfund // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1865, t. 2, p. 660-661. Apie Melnragėje (prie Klaipėdos) rastus Švedijos monetas.
Genthe H. Münzfunde // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1866, t. 3, p. 661. Romos moneta iš Šernų (Klaipėdos raj.) ir Melnragės (Klaipėda) radinys.
Gerbkime milžinkapius / Apaščios sūnus // Vienybė. – 1930, Nr. 17, p. 136-137
Gerdvilienė A. Atskleidus seniausią Dubičių istorijos puslapį // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1963, rugs. 3, 5 Akmens amž. gyvenvietė.
Germanų pylimas Lietuvoje // Dabartis. – 1918, kovo 14. Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Germontas-Meškauskas P. (vėliau – Meškauskas Pranas). Kazimieras Būga ir aisčių praeitis / Germantas // Lietuvos aidas. – 1934, gruodžio 3, p. 3
Gerulis G. Die altpreussischen Ortsnamen. – Berlin, 1922. – 286 p. Rec.: Būga K. // Lietuva. – 1922, geg. 25, p. 4. Būga K. // Tauta ir žodis. – 1923, t. 1, p. 418-419. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 675-677. P. 199 – teigia Lietuvoje iki m.e. pradžios gyvenus lyvius-estus.
Gerulis J. Adalbertas Beccenbergeris // Švietimo darbas. – 1921, Nr. 5-6, p. 86-96 (p. 88-96. – Bibliogr.: p. 88-96.
Gerullis G. Baltischer Völker // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1924. – T. 1, p. 335-342. – Turinyje: 1. Įvadas; 2. Aisčiai; 3. Prūsai (galindai, sūduviai-jotvingiai, kiti prūsai); 4. Lietuviai; 5. Goliad; 6. Latviai (kuršiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai arba latviai); 7. Baltų protėvynė. Rec.: Senn A. // Tauta ir žodis. – 1925, kn. 3, p. 446-447.
Geštautas A. Paalksnių radiniai Krašto muziejuje // Bičiulis (Kelmė). – 1995, gruod. 2 Paalksnių pilkapiai ir kapinynas.
Geštautas A. Paalksniuose vėl archeologai // Bičiulis (Kelmė). – 1994, liep. 20 Paalksnių pilkapiai.
Geštautas A. Tautos stiprybė – istorinėje atmintyje. Apie ką kalbėjo forumo “Persitvarkymas ir kultūra: kalba, istorija, ekologija, paminklosauga” dalyviai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1988, lapkr. 19, p. 2, 4 Cituojamos M. Michelberto mintys apie paminklosaugą.
Geštautas A. Trečioji archeologų vasara Paalksniuose // Bičiulis (Kelmė). – 1995, liep. 29
Getneris J. Konservuojant Kauno pilį // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 45, p. 803-805
Gettner G. Das alte Kauen und seine historischen Bauten // Ostland (Riga). – 1943, Nr. 8, p. 22-26 Kauno pilis.
Gettner G. Die Burgruine zu Kauen // Kauener Zeitung. – 1942, kovo 7
Gettner G. Die Wikinger in Litauen // Kauener Zeitung. – 1942, birž. 26. – Tas pat: Wilnaer Zeitung. – 1942, birž. 26
Gibaičių senkapy rado senovės moters kapą // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 13, p. 1 Gibaičiai (Šiaulių raj.).
Gibavičius R. Ne tik apie kiškius Vilniaus Žemutinėje pilyje // Kultūros barai. – 1991, Nr. 6, p. 59-60 Vilniaus pilis
Giedraitis K. Šiaulių “Aušros” muziejuj // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 21, p. 6-7 Apie archeologinius kasinėjimas.
Giedraitis L. Marija Gimbutienė. “Senoji Europa” // Lietuvos aidas. – 1997, vas. 27, p. 14 Knygos pristatymas.
Giedraitis L. Žiūrėjimas į ledkalnio tamsą // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 6, p. 1 Apie baltų etnogenezės konferenciją Palangoje.
Gieysztor A. Bałtowie i Słowianie w starožytności i we wczesnym średniowieczu // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1966, Nr. 1, p. 129-131 Simpoziumas Balstogėje, 1965 m. rugsėjo 20-21 d.
Gieysztor A. Jaćwiež. 2, 4 // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1964. – T. 2, p. 305, 306-308
Gieysztor A. Mythologia balte // Mythologies des montagnes, des forźts et des fles. – Paris, 1963. – P. 99-105
Gierasimów M. Szczątki drzewne z osady i grodziska w Osinkach, pow. Suwalki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1962, t. 29, sąs. 2, p. 241-215
Gierasimow M. Węgle drzewne zanalezione w miejscowości Bilwinowo pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 2, p. 277-279 Anglys iš V-VI a. pilkapių.
Giesler U. Jüngerkaiserzeitliche Nietknopfsporen mit Dreipunkthalterung vom Typ Leuna // Saalburg Jahrbuch (Berlin). – 1978, t. 35, p. 5-56, 11 lent.
Gilios senovės lietuviški paminklai Ermitaže // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1956, lapkr. 21. – Tas pat: Tarybinė Klaipėda. – 1956, lapkr. 25; Komunizmo aušra (Telšiai). – 1956, lapkr. 29 Dūkšto, Mažulonių (Ignalinos raj.) ir Petrešiūnų (Rokiškio raj.) piliakalnių, Raginėnų (Panevėžio raj.) pilkapių radiniai.
Gilmoras B. Mindaugas ir mūsų rajonas // Širvinta. – 1992, liep. 4
Gimbutas (Alseikaitė-Gimbutienė) Marija // Encyklopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 333-334
Gimbutas J. Lietuvos pilių archeologas Karolis Mekas // Draugas (Chicago). – 1987, saus. 17, p. 3
Gimbutas J. Marijos Gimbutienės biografijos patikslinimas // Šiaulių kraštas. – 1997, vas. 27, p. 15 M. Gimbutienė
Gimbutas M. A survey of the Bronze age culture in the Southeastern Baltic area // Światowit (Warszawa). – 1960, t. 23, p. 389-433 Rec.: Dąbrowski J. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1962, t. 7, p. 275-280. Odoj R. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 377-379.
Gimbutas M. Ancient Baltic lands // International Journal of Slavic Linguistics und Poetics (The Hague). – 1963, Nr. 6, p. 65-102
Gimbutas M. Ancient folk art and symbolism // Lietuvių dienos = Lithuanian Days (Los Angeles). –1956, Nr. 2, p. 20-21
Gimbutas M. Ancient simbolism in Lithuanian folk art. – Philadelphia, 1958. – 148 p. – Tas pat liet.: Gimbutienė M. Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene. – V., 1994. – 141 p Rec.: Balys J. Liaudies meno simbolika // Aidai (Brooklyn). – 1958, Nr. 9, p. 426-427. Kaunas J. Žilasis simbolizmas // Sėja (Chicago). – 1959, Nr. 4, p. 42-44.
Gimbutas M. Balts // Encyklopedia Britannica. – Chicago; London, 1955. – T. 3, p. 4-6
Gimbutas M. Bronze age Cultures in Central and Eastern Europe. – Paris; London, 1965. – 681 p., 115 lent Rec.: Kostrzewski J. // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1968, t. 18, p. 164-165. P. 389-456 – apžvelgiama baltų gyventa sritis.
Gimbutas M. Die Balten. Urgeschichte eines Volkes im Ostseeraum / Aus dem englischen übersetzt von S. Auerbach. – Frankfurt am Main; Berlin, 1991. – 267 p. – Pirmas vertimas Miunchene, 1983 m
Gimbutas M. Die Balten: Geschichte eines Volkes im Ostseeraum. – München, 1983. – 272 p., 79 iliustr. įkl. – 2-asis leid. Berline, 1991 m
Gimbutas M. Die bronzezeitliche Kultur Osteuropas (Russlands und des Ostbaltikums), ihre Verbreitung und chronologische Stellung // Bericht über den V. internationalen Kongress für Vor- und Frügeschichte. Hamburg, 1958. – Berlin, 1961. – P. 337-344
Gimbutas M. East Baltic Amber in the Fourth and Third Millenia B.C. // The Journal of Baltic Studies (Hackestown). – 1985, t. 16, Nr. 3, p. 231-257
Gimbutas M. Hittite figurines in the Ukraine and Russia // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. –Wrocław, etc., 1968. – P. 124-127 Taip pat apie Lietuvoje rastą figūrėlę.
Gimbutas M. I Batici. – Milano, 1967. – 265 p
Gimbutas M. La religione dei Balti // L’uomo. Indoeuropeo e il Sacro. – Milan, 1991. – P. 237-273
Gimbutas M. Lithuania in Prehistoric Time // The Lithuanian situation. – 1955, Nr. 1, p. 2-4. Įrašyta pagal Marija Gimbutienė. Bibliografinė rodyklė. 1938-1995 / Sudarė R. Andrašiūnaitė-Strakšienė. – V., 1995, įrašas Nr. 83
Gimbutas M. Lithuania in prehistoric times // The Festival of Lithuanian Art and Music. – Washington, 1953. – P. 11-19
Gimbutas M. On the origin of North Indo-Europeans // American Antropologist (Washington). – 1952, t. 54. Nr. 4, p. 602-611. Rec.: Gardawski A. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 265-266.
Gimbutas M. Os Baltas: Historia da origen dos antigos Prussienos, Lituanos et Letonianos / Vertė Jonas Ernestas Petraitis iš 1963 m. leidimo anglų k. – Rio de Janeiro, 1992. – 315 p.
Gimbutas M. Perkūnas. Perun: The Thonder God of the Balts and the Slavs // The Journal of Indo-European Studies (Washington). – 1973, t. 1, Nr. 4, p. 466-478
Gimbutas M. Pre-Indo-European Godesses in Baltic Mithology // The Mankind Quarterly (Washington). – 1985, t. 26, Nr. 1/2, p. 19-25
Gimbutas M. The Ancient Religion of the Balts. // Lituanus (Brooklyn). – 1962, Nr. 4, p. 97-108
Gimbutas M. The antiquity of the Daina // Great Linden. Select Lithuanian Folk-songs. – New York, 1964. – P. 11-27
Gimbutas M. The Balts // Encyklopedia Lithuanica. – Boston, 1970. – T. 1, p. 273-276
Gimbutas M. The Balts. – London; New York 1963. 2-asis leid.: Niujorke, 1968 m. – Tas pat italų k. Milane, 1967 m., vokiečių k. – Münchene, 1983 m. bei Berline, 1991 m., portugalų k. – Rio de Janeire, 1992 m Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 175-182. Antoniewicz J. // Pomerania Antiqua (Gdansk). – 1968, t. 2, p. 416-422. Avižonis K. // Slavic Review. – 1965, t. 24, Nr. 1. – Tas pat: Avižonis K. Rinktiniai raštai. – Roma, 1982. – T. 3, p. 239-241. Likienė V. Londone – knyga apie baltus // Vakarinės naujienos. – 1966, lapkr. 29. Powierski J. // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1966, t. 31, sąs. 2, p. 81-83. Puzinas J. A survey study of the ancient Balts // Lithuanus (Brooklyn). – 1964, Nr. 2, p. 63-67. Puzinas J. Dr. M. Gimbutienės knygai apie baltus pasirodžius // Metmenys (Chicago). – 1965. Kn. 9, p. 132-142. Slaski K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 182-185. Tinis J. Baltai archeologijos šviesoje // Aidai (Brooklyn). – 1964, Nr. 7, p. 328-329. Žygaitė E. V. The Balts ir Slavs anglų k. kritikoje // Metmenys (Chicago). – 1975, kn. 30, p. 181-185.
Gimbutas M. The Earliest Culture History of the Northern Part of the European USSR // Proceedings of the Prehistoric Society for 1953. – Cambridge, 1954. – D. 1, p. 108-115 Rec.: Gardawski A. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 266-269.
Gimbutas M. The language of the Goddess. – San Francisko, 1989. – 23, 374 p Rec.: Butrimas A. Priešistorinių deivių mitai // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 3, p. 25-26.
Gimbutas M. The Lithuanian God Velnias // Myth in Indo-European Antiquity / University of California. – Los Angeles, 1974. – P. 87-92
Gimbutas M. The origin of folk art // Lithuanus (Brooklyn). – 1961, Nr. 1, p. 13-17
Gimbutas M. The Pre-Cristian Religion of Lithuania // La christianizzazione della Lithuania. Atti del colloquio internacionale di storia ecelesiastica in occasione del VI antenario della Lithuania cristiana (1387-1987). – Roma; Vaticano, 1987. – T. 2, p. 13-25. – Tas pat liet. k.: Gimbutienė M. Krikščioniškoji religija Lietuvoje // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 2-5 Rec.: Jučas M. // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 152-153.
Gimbutas M. The prehistory of Eastern Europe. Part l. Mesolithic, neolithic and copper age cultures in Russia and the Baltic area. – Cambridge, Mass., 1956. – 241 p., 50 lent. – Antras leidimas Kembridže 1958 m Rec.: Ehrlich R. W. // Archeology (Brooklyn). – 1959, t. 12, Nr. 1, p. 68-69. Gardawski A. // Rocznik Olsztyński, – 1958, t. 1, p. 266-269. Kowalczyk J. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 268-269. Piggott S. // American Anthropologist (Washington). – 1958, t. 60, p. 608-609. Puzinas J. // Lithuanus (Brooklyn). – 1957, t. 3, Nr. 4, p. 26-28. Puzinas J. Svarbus veikalas Rytų Europos proistorei pažinti // Aidai (Brooklyn). – 1958, Nr. 4, p. 185-186.
Gimbutas M. The Slavs. – New York; Washington, 1971. – 240 p
Gimbutas M. The Stone Age of Northeastern Europe // Journal of World History – 1956, t. 3, Nr. 2, p. 409-435
Gimbutas Marija // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 403
Gimbutienė M. Pomirtinio gyvenimo įsivaizdavimas Lietuvoje proistoriniais laikais / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Gimtasai kraštas. – 1942, kn. 5 (sąs. 30), p. 1-1
Gimbutienė M. 40 mln. metų vabzdys pravers genetikams // Mokslas ir gyvenimas. –1983, Nr. 6, p. 31 Gintaro inkliuzas.
Gimbutienė M. Aisčiai // Metmenys (Chicago). – 1962, Nr. 5, p. 17 Recenzuoja: E. Sakso “Aestii”. – Monreal; Heidelberg, 1960.
Gimbutienė M. Akmens amžius // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 73-74. – Aut. nenurodyta
Gimbutienė M. Alka // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 121-122. – Aut. nenurodyta
Gimbutienė M. Antkaklė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 207
Gimbutienė M. Apie pastabas dėl senosios lietuvių religijos idealizavimo // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 9, p. 426-428 Atsiliepimas į A. Musteikio str. (“Aidai”, 1953, Nr. 9).
Gimbutienė M. Apie lietuvių mitologijos populiarizacijos reikalą bei šaltinius baltų mitologijai atkurti // Metmenys (Chicago). – 1977, kn. 33, p. 203-206
Gimbutienė M. Apie žemuogių skonį archeologijoje // Akiračiai (Chicago). – 1976, Nr. 75. – Tas pat: Pokalbių akiračiai. – V., 1991. – P. 97-102
Gimbutienė M. Apie žemuogių skonį archeologijoje: iš “Akiračių” (1976, Nr. 75) // Pokalbių akiračiai: “Akiračių” interviu su išeivių kultūros veikėjais (1964-1989). – V., 1991. – P. 97-102.
Gimbutienė M. Arklių kapai Lietuvoje / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, rugpj. 7, p. 5
Gimbutienė M. Baltai priešistoriniais laikais: Etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija. – V., 1985. – 192 p. – Tas pat: latvių k.: Balti aizvēsturiskajos laikos: Etnogenēze, materiālā kultūra un mitologija. – Rīga, 1994. – 225 p. (su I. Lozės įvadu, p. 3-6) Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1986, t. 14, p. 170-179. Rec.: Daunys V. Istorija ar poezija // Pergalė. – 1987, Nr. 12, p. 135-141. Kulikauskienė R. Knyga apie baltus // Gimtasis kraštas. – 1985, Nr. 42, p. 5. Šaparauskienė J. Studija apie baltus // Tarybinis mokytojas. – 1985, rugs. 11. Tautavičius A. Apie mūsų protėvius ir jų giminaičius // Literatūra ir menas. – 1986, Nr. 40, p. 4-5. Tautavičius A. // LIM, 1986 metai. – V., 1987. – P. 117-123.
Gimbutienė M. Balti aizvēsturiskajos laikos: Etnogenēze, materiālā kultūra un mitologija. – Rīga, 1994. – 226 p. – Iš 1985 m. leidinio liet. k. vertė ir įvadą “Marija Gimbutienė un vinas pētījumi par arheologiskajām kultūram senajā Eiropā” (p. 3-6), parašė I. Loze Ref.: Loze I. Gramata par baltisko senatne // Labirint (Rīga). – 1994, rugpj. 31.
Gimbutienė M. Baltiški hidronimai tarp Berlyno ir Maskvos // Donelaičio žemė. – 1994, Nr. 3, p. 4. – Iš kn.: Baltai priešistoriniais laikais. – V., 1985
Gimbutienė M. Baltų mitologija // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 2, p. 34-35; Nr. 3, p. 34-35; Nr. 4, p. 34-35; Nr. 5, p. 34-35; Nr. 6, p. 34-35; Nr. 7, p. 34-35; Nr. 8, p. 34-35; Nr. 9, p. 32-33; Nr. 10, p. 30-31
Gimbutienė M. Baltų religija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 2, p. 139-140. – Aut. nenurodytas
Gimbutienė M. Baltų tautų proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 2, p. 144-148
Gimbutienė M. Bendro žodžio beieškant / M. Alseikaitė-Gimbutienė //Aidai (Brooklyn). – 1954, Nr. 2, p. 89-90 Senovės lietuvių tikėjimas.
Gimbutienė M. Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė. – Tübingen, 1946. – 249 p., 26 lent., 5 žml Rec.: Ivinskis Z. Kaip buvo laidojama priešistorinėj Lietuvoj / Z. Patigiras // Aidai (München). – 1946, Nr. 8, p. 130-131. Šapoka A. Nauja mokslinė studija / A. Š. // Žiburiai (Augsburg). – 1946, Nr. 22.
Gimbutienė M. Djakovo piliakalniai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. – T. 5, p. 80-81.
Gimbutienė M. Dr. J. Puzinas // Voruta. – 1997, Nr. 14, p. 12. – Perspausdinta iš: Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 293-294.
Gimbutienė M. Europos civilizacijos pradžia ir indoeuropiečių antplūdis // Metmenys (Chicago). – 1966, kn. 11, p. 107-115
Gimbutienė M. Gintaro keliai priešistoriniais laikais // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 6, p. 249-253
Gimbutienė M. Į Vilnių – įkvėpimo / Kalbėjosi su E. Sliesoriūniene // Tarybinė moteris. – 1981, Nr. 7, p. 14.
Gimbutienė M. Įkapės // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 8, p. 387-388.
Gimbutienė M. Ikikrikščioniškoji religija Lietuvoje / iš anglų kalbos vertė Vida Bėkštienė // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 2-5 1987 m. Romoje skaitytas pranešimas.
Gimbutienė M. Indoeuropiečiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 8, p. 484-487
Gimbutienė M. Indoeuropiečių protėvynė. Kurganų (Pilkapių) kultūra penktame, ketvirtame ir trečiame tūkstantmetyje pr. Kr. // Metmenys (Chicago). – 1971, kn. 22, p. 67-94
Gimbutienė M. Išmintingųjų puota. Kaip pasireiškia žmogaus dvasingumas / Kalbėjosi T. Sakalauskas // Pergalė. – 1987, Nr. 5, p. 148-158
Gimbutienė M. Jazdai / A.M. // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1943. – T. 10, skilt. 592 . Jazdų (Kretingos raj.) kapinynas.
Gimbutienė M. Kai archeologė neužsikasė vien tik žemėje // Draugas (Chicago). – 1976, geg. 29
Gimbutienė M. Kaimas. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 10, p. 224-226
Gimbutienė M. Kaip vokiečių proistorikai sprendė baltų protėvynės klausimą Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Šviesa (Dillingen). – 1948, Nr. 4
Gimbutienė M. Kapai. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 10, p. 462-464
Gimbutienė M. Kapų tipai Lietuvoje proistoriniais laikais / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Gimtasai kraštas. – 1943, Nr. 31, p. 1-30
Gimbutienė M. Konferencija ir leidinys Pabaltijo archeologijai / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 10, p. 475-476 Apie 1951 m. geg. 21-22 d. Tartu įvykusią konferenciją.
Gimbutienė M. Krikščionybei Lietuvoje – 600 // Akiračiai (Chicago). – 1988, Nr. 4, p. 6-7
Gimbutienė M. Krivė / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, liep. 29, p. 3
Gimbutienė M. Kur baltų gyventa (Šis tas prie Juozo Vygando str. “Slaviškos įtakos Lietuvoje”, Ateityje. Nr. 213) / M. Alseikaitė // Ateitis. – 1943, spal. 15, p. 3-4
Gimbutienė M. Kur senovėje mūsų protėviai gyveno / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Panevėžio apygardos balsas. – 1943, Nr. 1/2, p. 3
Gimbutienė M. Laidosena // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 14, p. 49.
Gimbutienė M. Liaudies meno šaknys Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Augsburg). – 1948, Nr. 14, p. 210-215
Gimbutienė M. Lietuviškasis lobis / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (New York). – 1949, Nr. 26, p. 200-204 Apie senojo tikėjimo pėdsakus liaudies mene.
Gimbutienė M. Lietuvių liaudies meno simbolių klausimu // Aidai (Brooklyn). – 1955, Nr. 8, p. 310-315
Gimbutienė M. Lietuvių kryžių ir koplytėlių kilmės klausimu // Draugas (Chicago). – 1955, birž. 28, priedas, p. 3
Gimbutienė M. Lietuvių mitologijos fragmentai // Margutis (Chicago). – 1964, Nr. 11, p. 7-14
Gimbutienė M. Lietuvos proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1968. – T. 15, p. 269-291. Tas pat Vilniuje, 1990 m
Gimbutienė M. Lietuvos proistorė // Lietuvių enciklopedija. – T. 15: Lietuva. – 2-as leid. – V., 1990. – P. 269-291. – Perspausdintas Bostono 1968 m. leidimas
Gimbutienė M. Litauens Vorgeschichte in gesamteuropäischer Sicht // Universitas (Tübingen). – 1949, Nr. 2, p. 237-238
Gimbutienė M. M. Rudzinskaitė-Aramavičienė / M. Alseikaitė // Vilniaus balsas. – 1941, geg. 11, p. 5 1885-1941.V.8 gyvenusiai egiptologei atmint.i
Gimbutienė M. Marija Gimbutienė: mokslininkė, kurios darbus cituoja visas pasaulis, moteris, į kurios namus arbatos puodeliui užsuka kino žveigždės / Kalbėjosi N. Jonušaitė // Lietuvos rytas. – 1993, birž. 25, p. 1, 10 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Gimbutienė M. Mažosios Lietuvos antkapiniai paminklai / M. Alseikaitė // Aidai (München). – 1946, Nr. 7, p. 108-109
Gimbutienė M. Milžinkapiai / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, geg. 22, p. 3-4
Gimbutienė M. Mintys, išsakytos per paskutinę viešnagę Lietuvoje (1993 m.) // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 3, p. 9 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Gimbutienė M. Mirusiųjų deginimas priešistorinėje Lietuvoje / M. Alseikaitė // Ateitis. – 1943, bal. 19, p. 3
Gimbutienė M. Mūsų protėvių pažiūros į mirtį ir sielą Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Tremties metai.– Tiūbingenas, 1947. – P. 516-535; Atsp.: – Tiūbingenas, 1947. – 21 p
Gimbutienė M. Mūsų tėviškės “alkų kalnai” / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, vas. 27, p. 2
Gimbutienė M. Nauji duomenys apie jotvingių kultūrą // Metmenys (Chicago). – 1960, kn. 2, p. 161-166 Šveicarijos pilkapiai netoli Suvalkų.
Gimbutienė M. Naujo veikalo apie aisčius proga // Aidai (Brooklyn). – 1951, Nr. 2, p. 88-89 R.Schmittlein knygos “Studes sur la nationalité de Aestii” (1948), recenzija.
Gimbutienė M. Neolitas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 21, p. 193-194.
Gimbutienė M. Nuo senosios Europos iki Lietuvos / Užrašė J. Kuckailis // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 45, p. 5
Gimbutienė M. Ornamentas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 21, p. 200-203
Gimbutienė M. Pagoniškosios laidojimo apeigos Lietuvoje / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Gimtasai kraštas. – 1943, Nr. 31, p. 53-80 Rec.: Balys J. Tautotyros naujienos. Sukaktuvinis “Gimtasai kraštas” // Ateitis. – 1944, bal. 25, p. 3-4.
Gimbutienė M. Pagonybė, stabmeldystė ir mūsų protėvių religija // Vienybė (Brooklyn). – 1952, geg. 30
Gimbutienė M. Paleolito menas // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 10, p. 450-454
Gimbutienė M. Palytėjusi tūkstantmečius / Kalbėjosi N. Vėlius // Europos lietuvis (Londonas). – 1993, liep. 8, p. 3 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Gimbutienė M. Pamiršti ženklai // Kultūros barai. – 1967, Nr. 6, p. 65-67 Pagal jos knygą “Ancient symbolizm in Lithuanian folk art” (1958 m.).
Gimbutienė M. Piautuvas ir dalgis / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, rugpj. 24, p. 4
Gimbutienė M. Pilkapis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 531-532.
Gimbutienė M. Piltuvėlinės keramikos kultūra // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 540
Gimbutienė M. Pokalbis su Marija Gimbutiene apie baltus, Bulgariją ir dr. Basanavičių // Dirva (Cleveland). – 1977, vas. 10
Gimbutienė M. Priešistorės “Monstriškoji Venera” arba Deivė Pramotė // Baltos lankos. – 1997, Nr. 8, p. 68-98.
Gimbutienė M. Priešistorinių laikų ryšiai su lietuvių liaudies kultūra Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 2, p. 62-67
Gimbutienė M. Profesorės Marijos Gimbutienės kalba, pasakyta Vytauto Didžiojo universitete 1993 m. birželio 11 d., suteikiant jai Garbės daktarės vardą // Literatūra ir menas. – 1993, Nr. 29, p. 4 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Gimbutienė M. Protėvių keliai // Darbininkas (Brooklyn). – 1956, Nr. 19, p. 5
Gimbutienė M. Prūsai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 137-141.
Gimbutienė M. Prūsai prieš vokiečių nukariavimą // Darbas (Boston). – 1956, Nr. 2, p. 6-8
Gimbutienė M. Puzinas Jonas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 293-294. – Tas pat: Voruta. – 1997, Nr. 14, p. 12
Gimbutienė M. Rytprūsių ir Vakarų Lietuvos priešistorinės kultūros apžvalga // Mažoji Lietuva. – New-York, 1958. – P. 11-121, 291-294 ir 313-316
Gimbutienė M. Senasis geležies amžius Prūsų Lietuvoje (100 m. pr. Kr. – 400 m. po Kr.). Senoviniai lietuvių žalvariniai papuošalai // Moteris (Toronto). – 1966, Nr. 4, p. 4-5
Gimbutienė M. Senoji Europa ir pilkapių kultūra // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 7, p. 19-22
Gimbutienė M. Senoji Europa. – V., 1996. – 381 p. Rec.: Giedraitis L. // Lietuvos aidas. – 1997, vas. 27, p. 14.
Gimbutienė M. Senoji Europa: [Knygos 7-ojo skyriaus ištr.] // Liaudies kultūra. – 1995, Nr. 6, p. 1-21.
Gimbutienė M. Senoji lietuvių religija // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 1, p. 4-12
Gimbutienė M. Senosios Europos deivės ir dievai lietuvių mitologijoje // Metmenys (Chicago). – 1984, kn. 48, p. 27-57
Gimbutienė M. Senosios Europos mitiniai įvaizdžiai // Krantai. – 1990, spal., p. 73-79
Gimbutienė M. Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene // Gimtasai kraštas. – 1968, Nr. 33-36
Gimbutienė M. Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene. – V., 1994. – 141 p. Iš Filadelfijoje 1958 m. anglų k. išleisto leidinio, vertė A. Andriuškevičius Rec.: Repšienė Z. Pavartymui, pasižiūrėjimui ir pamąstymui // 7 meno dienos. – 1995, saus. 20, p. 4. Venckutienė A. Į praeitį ir amžinybę // Šiaulių naujienos. – 1994, gruod. 3, p. 9.
Gimbutienė M. Su Europos archeologais // Lietuvių dienos (Los Angeles). – 1959, Nr. 10, p. 4-5 Ir apie lankymąsi Suvalkų krašte.
Gimbutienė M. Svetimų kalnų papėdėje // Literatūra ir menas. – 1996, Nr. 3, p. 10 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės. Laiškai H. Didžiulytei-Mošinskienei.
Gimbutienė M. Šeštoji baltų studijų konferencija Švedijoje // Akiračiai (Chicago). – 1982, Nr. 2, p. 1, 5-6
Gimbutienė M. Šviesos ir nakties deivės lietuvių mitologijoje (Saulė, Saulytė, Aušrinė, Laima, Dalia, Laumė, Ragana, Giltinė ir kt. ) // Metmenys (Chicago). – 1976, kn. 32, p. 160-175
Gimbutienė M. Tavo mokinių vardu // Draugas (Chicago). – 1978, bal. 29
Gimbutienė M. Tiltas tarp dviejų kultūrų / Kalbėjosi I. Lukšaitė, užrašė Audronė Kudabienė // Moteris. – 1993, Nr. 9, p. 8-9 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Gimbutienė M. Velnio istorija: Velnias – vienas iš prieškrikščioniškųjų dievų // Metmenys (Chicago). – 1970, kn. 20, p. 137-147
Gimbutienė-Alseikaitė M. Baltai priešistoriniais laikais / M. // Kūryba. – 1944, Nr. 1, p. 37-41; Nr. 2, p. 106-111
Gimnazija į Impiltį // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, rugpj. 23 Apie J. Remeikos vadovaujamą Klaipėdos gimnazistų ekskursija.
Gimžauskas S. Lietuvos bičiulis. – V., 1996. – 320 p. P. 233-236 – laiškas M. Davainiui-Silvestraičiui apie rytų Lietuvos piliakalnius ir pilkapius.
Gineitaitė Č. Archeologiniai paminklai neliečiami // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1956, geg. 22
Gineitis R. Punios kalno tyrinėjimai // Komjaunimo tiesa. – 1958, rugpj. 13 Punia (Alytaus raj.).
Ginkluotas į muziejų // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 32, p. 7
Gintalas P. Džiugas. Žemaičių tautos legenda // Vytis (Chicago). – 1925, saus. 30 (Nr. 2), p. 35-37 Džiugo (Telšių raj.) piliakalnis.
Gintarėnas Z. Archeologų bičiuliai // Kauno tiesa. – 1966, spal. 30 Kauno istorijos muziejaus ryšiai su užsieniu.
Gintaro lobis // Švyturys (Kretinga). – 1965, saus. 7 Gintaro dirbiniai Palangoje.
Ginters V. Der Ursprung der Ringspangen von Östlichen Typ // Birka. Systematische Analysen der Gräberfunde. – Stockholm, 1984. – T. 2 (1), p. 23-30
Ginters V. Die emailverzierte Fibel von Helgö, Kirchspiel Ekerö, Uppland // Fornvännen (Stockholm). – 1961, Nr. 1, p. 1-24 Rec.: Slaski K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 397-398.
Ginters V. Romas imports Latvijā // Senatne un māksla (Rīga). – 1936, t. 2, p. 47-61 Ir apie Lietuvos radinius.
Ginters V. Tracht und Schmuck in Birka und im ostbaltischen Raum: Eine vergleichende Studie. – Stockholm, 1981
Gipiškis P. Zarasai – Lietuvos Šveicarija. Zarasų krašto geografija // Zarasų kraštas. – 1936, Nr. 20, 24-27 Mini daug piliakalnių ir pilkapynų.
Gipiškis P. Zarasų kraštas. – Zarasai, 1936. – 250 p P. 28-64, 228, 232 – mini archeologinius paminklus.
Gira L. Antras brangus Lietuvos mokslui kalnas pavojuje // Viltis. – 1912, vas. 1 (14), p. 1. Vilnius, Gedimino kapo kalva.
Gira L. Dėlei p. Olševskio sumanytosios leisti Enciklopedijos // Viltis. – 1910, lapkr. 5 (18), p. 1. Bendradarbiauti kviečiamų asmenų (archeologijai siūlomas J. Žiogas) sąrašas.
Gira L. Mūsų senovės tyrėjams / L. Gerulis // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 27, p. 377. Stakliškių apylinkės, Poteronių (Alytaus raj.) piliakalnis.
Giraitis A. Biržų senamiestis – archeologinio palikimo dalis // Panevėžio rytas. – 1995, rugs. 15, p. 5
Girčius S. Ašvos akmuo // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1973, lapkr. 13 Vilkų Kampo (Šilutės raj.) Velnio akmuo.
Girčys A. Garsiųjų Pilėnų beieškant // Aitvarai. – V.; K., 1992. – Sąs. 3, p. 69-72 Molavėnai (Raseinių raj.).
Girčys A. Garsiųjų Pilėnų beieškant // Dubysa (Raseiniai). – 1989, lapkr. 17, gruod. 8, 23 (Nr. 8-10) Molavėnų piliakalnis.
Girčys A. Garsiųjų Pilėnų beieškant // Lietuvis. – 1993, Nr. 5, p. 4, 8 Molavėnų (Raseinių raj.) piliakalnis.
Girčys B. Ką sako apie Velykuškių piliakalnio iškasenas vietos gyventojai // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 34, p. 1, 4
Girčys B. Paslaptingos žmonių iškasenos // Zarasų kraštas. – 1932, rugs. 7, p. 3 Padustėlio (Zarasų raj.) kapinynas prie Sartų ežero.
Girčys B. Užkeikta pilis // Zarasų kraštas. – 1936, Nr. 38, p. 4 Velikuškių (Zarasų raj.) piliakalnis.
Girčys B. Užkeiktos brangenybės / B.G-rč-s. // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 5, p. 2. Apie Palumskinės pelkę (prie Velikuškių piliakalnio).
Girčys B. Žvalgomosios ekspedicijos į piliakalnius // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 39, p. 2 P. Tarasenkos vadovaujami Maniuliškių, Mielėnų, Pakačinės ir Vozgėlių piliakalnių kasinėjimai (Zarasų raj.).
Girdenis A. Kada gi žemaičių tarmė atsiskyrė nuo aukštaičių // Kalbotyra (V.). – 1971, t. 22(1), p. 81-86
Girdvainis J. A. Brazauskas: “Kernavėje – jokios atrakcijos” // Respublika. – 1994, rugpj. 27, p. 5 Apie turėjusį įvykti prezidento ir respublikos archeologų susitikimą Kernavėje.
Girdžiūnas K. Domėkimės istoriniais paminklais // Pergalė (Skuodas). – 1956, saus. 5
Girdžiūnas V. Luknės piliakalnis // Pergalė (Skuodas). – 1959, gruod. 17
Girdžiūnas V. Luknių piliakalnio legendos // Mūsų žodis (Skuodas). – 1997, rugs. 27, p. 4
Girdžiūnas V. Luknių piliakalnis // Mūsų žodis (Skuodas). – 1976, vas. 7 Kapinynas, Luknės.
Girdžiūnienė A. Gondinga – Žemaitijos širdis // Žemaičių saulutė (Plungė). – 1997, rugs. 12, p. 8 Pagal E. Ravickienės duomenis.
Girdžius M. Apie Užpalių praeitį // Lenino keliu (Utena). – 1967, geg. 23 Užpalių pilis.
Girgždutos kalno lobiai užkerėti // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 4, p. 3 Pagirgždūtis (Telšių raj.).
Girininkas A. Akmens amžius istorinėse baltų žemėse // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 3-4
Girininkas A. Apie Stajėtiškio aukų akmenį // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 3, p. 8 Ant piliakalnio Švenčionių raj. yra trinamosios girnos.
Girininkas A. Archeologijos paminklai. Jaros senovės gyvenvietės; Jotkonių senovės gyvenvietė; Visėtiškių senovės gyvenvietė [visi Anykščių raj.]; Dvarykščiaus senovės gyvenvietė [Ignalinos raj.]; Mintaučkių senovės gyvenvietė [Molėtų raj.]; Akmeniškių senovės gyvenvietės; Akvieriškės piliakalnis; Aučynų piliakalnis; Bogutiškės piliakalnis; Cirkliškio piliakalnis; Juodeliškės pilkapynas; Kačėniškės piliakalnis; Žeimenų ež. senovės gyvenvietės; Kuklių senovės gyvenvietės; Kulbotiškės pilkapynas; Pakretuonės senovės gyvenvietės; Žemaitiškės senovės gyvenvietės; Prienų piliakalnis; Rakštelių piliakalnis; Rėkučių senovės gyvenvietė; Reškutėnų piliakalnis; Reškutėnų (Kretuono) senovės gyvenvietė ir kapinynas; Eglyno (Reškutėnų) senovės gyvenvietė; Šilelio ir Žemaitiškės senovės gyvenvietės; Senos Pašaminės senovės gyvenvietė; Šilinės pilkapynas; Paduobės-Šaltaliūnės pilkapynai ir senovės gyvenvietė; Šventos pilkapynas; Trakų pilkapynas [visi Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 5-9, 47-48, 101-102, 128, 197, 308-310, 312-314, 323, 341-342, 346-354, 357
Girininkas A. Archeologinė kultūra. Kas tai? // Komjaunimo tiesa. – 1982, spal. 30, p. 3
Girininkas A. Archeologiniai datavimo metodai // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 2, p. 22-24
Girininkas A. Archeologiniai kasinėjimai prie Jaros // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1976, vas. 5 Akmens amžiaus gyvenvietė.
Girininkas A. Archeologų konferencija // Tarybinis studentas. – 1972, kovo 17 Vilniaus universiteto studentų.
Girininkas A. Baltai – Europos aborigenai // Dienovidis. – 1990, lapkr. 23 (Nr. 5); gruodžio 14 (Nr. 7). – Tas pat: Dirva (Cleveland). – 1991, saus. 31
Girininkas A. Baltai ir baltotyra // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 1
Girininkas A. Baltų etnogenezė. Kas nauja? // Lietuvių Katalikų mokslo akademijos metraštis (V.). – 1998, t. 13, p. 345-355
Girininkas A. Baltų kultūros ištakos (Narvos kultūros duomenimis): Humanitarinių mokslų srities istorijos krypties habil. daktaro disertacijos tezės. – K., 1994. – 37 p. – Anglų k.: – K., 1994. – 41 p.
Girininkas A. Baltų kultūros ištakos // Lietuvos katalikų mokslų akademijos XVI suvažiavimo pranešimų tezės. – K., 1994. – P. 203-204
Girininkas A. Baltų kultūros ištakos. – V., 1994. – 279 p. Rec.: Česnys G. Nesėkminga didelio darbo interpretacija // LIM, 1994 metai. – V., 1995. P. 207-210. Daugudis V. Baltų genčių tyrėjui // Dienovidis. – 1995, Nr. 18, p. 14. Loze I. // Lituanistica. – 1998, Nr. 3 (35), p. 111-115.
Girininkas A. Baltų kultūros ištakos: (Pagal Narvos kultūros tyrimų duomenis): Habilitacinis darbas. Humanitariniai mokslai, Istorija (05 H). – V., 1998. – 52 p
Girininkas A. Baltų priešistorės tyrinėtojo jubiliejus // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 32 Apie latvių archeologą E. Šturmą (1895-1959).
Girininkas A. Barčių-Čepkelių piliakalnis; Dubičių karalienės Bonos pilis; Gudžių pilkapynas; Jurgiškių pilkapynas; Krūminių piliakalnis; Liškiavos pilies kalnas; Merkinės piliakalnis; Mikniūnų pilaitė; Radyščiaus piliakalnis; Subartonių piliakalnis Balynas; Girežerio piliakalnis [visi Varėnos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 208, 227, 231, 232, 249, 253-254, 261, 275, 277, 293
Girininkas A. Baubonių-Musteikių pilkapyno tyrinėjimas // Spartuolis (Trakai). – 1973, spal. 20
Girininkas A. Baubonių-Mustenių (Trakų raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 52-53
Girininkas A. Brūkšniuotosios keramikos formavimasis Rytų Lietuvoje // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 16-25
Girininkas A. Burkimės tirti baltų priešistorę // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 1
Girininkas A. Chtoniškieji simboliai formuojantis rytų baltų kultūrai // Kultūros paminklai. –1994, t. 1, p. 17-24
Girininkas A. Dar kartą apie baltų kilmę // Aušrinė. – 1990, Nr. 1, p. 48-50 Girininkas A. Kretuonas. Vidurinis ir vėlyvasis neolitas. – V., 1990. – 112 p. – (Lietuvos archeologija; T. 7). – Tekstas rusų k.
Girininkas A. Europos link (Redaktoriaus žodis) // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 13
Girininkas A. Gamtos įtaka žmonėms holocene Kretuono apyežeryje // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 5-12 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Girininkas A. Gelbėkime archeologinę Kretuono gyvenvietę // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 28, p. 13
Girininkas A. Ivertinkime jau sukauptą medžiagą: (Redaktoriaus žodis) // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2(11/12), p. 1. Dėl tyrinėtų paminklų medžiagos skelbimo.
Girininkas A. Jaros 3-čia gyvenvietė // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 13-14 Anykščių raj.
Girininkas A. Jaros I ir Jaros II (Anykščių raj.) neolito gyvenviečių tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 71-73
Girininkas A. Jaros pakrančių tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 3-5 Akmens amžiaus gyvenvietės, Anykščių raj.
Girininkas A. Joną Puziną prisimenant (1905-1978) // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 13 J. Puzino 90-osios gimimo metinės
Girininkas A. Kada ir kaip baltų gentys susipažino su krikščionybe? Kur galėjo stovėti pirmoji krikščioniška bažnyčia? // Apžvalga. – 1996, Nr. 51/52, p. 20
Girininkas A. Kai piliakalnių dar nebuvo // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 3, p. 28-29 Apie senąjį bronzos amžių.
Girininkas A. Kalba, simboliai ir ne tik šventės // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4 (7), p. 1
Girininkas A. Kapas urnoje // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 133-136 Kretuono (Švenčionių raj.) gyvenvietė.
Girininkas A. Kas naujo? Baltų etnogenezė // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 20-23
Girininkas A. Keramikos ornamentikos ypatumai rytų Lietuvoje (pagal virvelinės ir Narvos kultūrų keramiką) // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1980. – Kn. 3, p. 94-96
Girininkas A. Kietaviškių apylinkių priešistorija // Kietaviškės – Kaišiadorys, 1998. – P. 25-31 Bajorų (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Girininkas A. Konferencija “Keramika – kultūrinis etninis požymis” // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 221 Apie 1990 m. lapkr. 19-21 d. vykusią konferenciją, skirtą R. Rimantienės 70-mečiui.
Girininkas A. Konferencija “Keramika – kultūrinis etninis požymis” // Lituanistica. – 1991, Nr. 4, p. 105-107
Girininkas A. Kretuono (Švenčionių raj.) I gyvenvietės tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 10-11
Girininkas A. Kretuono 1-oji gyvenvietė // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 7-9
Girininkas A. Kretuono 1-os gyvenvietės tyrinėjimai 1984-1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 9-12 Akmens amžiaus gyvenvietė, Švenčionių raj.
Girininkas A. Kretuono 1-osios gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 7-11 Kretuonas (Švenčionių raj.).
Girininkas A. Kretuono gyvenvietė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 395-396 Švenčionių raj.
Girininkas A. Kretuono I gyvenvietė // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 9-12 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietė.
Girininkas A. Kultūros paveldą sunaikinti ar sutvarkyti? // Apžvalga. – 1997, Nr. 44, p. 2
Girininkas A. Malonūs skaitytojai ir gerbiami kolegos // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 2 (virš.)
Girininkas A. Marija Alseikaitė-Gimbutienė (1921.01.23-1994.02.02) // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 327-329 M. Gimbutienės mirties metinės
Girininkas A. Mus jungia ne vien praeitis… // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 1
Girininkas A. Mūsų titnagėliai – deimantėliai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1989, rugs. 12 Akmens amžiaus dirbiniai.
Girininkas A. Narvos kultūra ir baltų kilmės klausimas // LIM, 1988 metai. – V., 1989. – P. 5-28
Girininkas A. Narvos kultūros raida // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 111-118
Girininkas A. Nauji archeologijos paminklai Kaišiadorių rajone // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 290-296 Bajorų kapinynas ir keletas gyvenviečių.
Girininkas A. Nauji archeologijos paminklai Kaišiadorių rajone // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 449-452. Padalių, Kmitų, Krivonėlių, Paparčių ir Gegužinės gyvenvietės.
Girininkas A. Nauji archeologiniai paminklai Rytų Lietuvoje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 292-298 Adutiškio ir Stajėtiškio (Švenčionių raj.) piliakalniai ir gyvenvietės.
Girininkas A. Naujos akmens amžiaus gyvenvietės rytų Lietuvoje // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 13-16 Pasieniai (Vilniaus raj.) ir Duobio (Molėtų raj.) ež. pakrantės.
Girininkas A. Neolitinė Nemuno kultūra – mezolitinių tradicijų ar neištirtumo išdava // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 4-5
Girininkas A. Neolito gyventojai prie Kretuono // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 6, p. 16-18
Girininkas A. Neolito palikimas žalvario amžiuje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 85-87
Girininkas A. Netektis // Apžvalga. – 1994, vas. 11, p. 7
Girininkas A. Ornamentas – genties požymis // Ornamentikos raida Rytų Lietuvoje: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1994. – P. 8-9 Apie Narvos kultūros keramiką.
Girininkas A. Osteoarcheologiniai tyrinėjimai Lietuvoje // Lietuvos katalikų mokslų akademijos XVI suvažiavimo pranešimų tezės. – K., 1994. – P. 202-203
Girininkas A. Pakretuonės (Švenčionių raj.) I gyvenvietės tyrinėjimai 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 74-76
Girininkas A. Pakretuonės (Švenčionių raj.) I gyvenvietės tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 12-13
Girininkas A. Pakretuonės 3-čia gyvenvietė // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 7-10 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Pakretuonės gyvenvietė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 272
Girininkas A. Pakretuonio 3-ioji akmens amžiaus gyvenvietė // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 9-10 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Girininkas A. Paminklų naikinimas paspartėjo // Dienovidis. – 1992, Nr. 52/53, p. 16 Išartos Biržulio (Telšių raj.) ež. pakrančių gyvenvietės.
Girininkas A. Pavasariniai reformų vėjai // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 1
Girininkas A. Pilkapyno tyrinėjimai // Spartuolis (Trakai). – 1974, rugs. 21 Strėvos (Trakų raj.) pilkapiai.
Girininkas A. Pirmieji gintaro keliai į Rytų Europą // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 28-29
Girininkas A. Prie Kretuono – visa Lietuva // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 30, p. 11 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Priešistorė reformos fone // Paveldosaugos aktualijos. – 1998, Nr. 2, p. 2-3.
Girininkas A. Rėkučių-Pakretuonės pilkapyno 1992 m. tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 103-104 Švenčionių raj.
Girininkas A. Rėškutėnų paslaptys // Ladkalnis. – 1998, Nr. 2, p. 5-11 Archeologijos paminklų duomenys apie ūkį.
Girininkas A. Rėškutėnų paslaptys // Mūsų gamta. – 1998, Nr. 2, p. 24-25 Akmens, bronzos ir geležies amžiaus ūkis.
Girininkas A. Rėškutėnų piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 41-43 Švenčionių raj.
Girininkas A. Rėškutėnų piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 62-65. Švenčionių raj.
Girininkas A. Reškutėnų piliakalnis // Rytas (Švenčionys). – 1990, geg. 30
Girininkas A. Reškutėnų piliakalnis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1984, gruod. 11, p. 3-4
Girininkas A. Rytinių ir vakarinių baltų kilmė // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 7, p. 17-20
Girininkas A. Rytų baltų gimimas arba tradicijos galia // Lituanistica. – 1990, Nr. 1, p. 5-12; Nr. 2, p. 3-12
Girininkas A. Rytų baltų kultūros kilmės ypatybės // Rytų Lietuva: istorija, kultūra, kalba. – V., 1992. – P. 5-12
Girininkas A. Rytų baltų kultūrų susidarymo ypatumai // Ikikrikščioniškos Lietuvos kultūra. Istoriniai ir teoriniai aspektai. – V., 1992. – P. 14-21. – Senovės baltų kultūra
Girininkas A. Seniausi laidojimo papročiai Rytų Lietuvoje // Ledakalnis (Aukštaitijos nacionalinio parko leid.). – 1992, Nr. 1, p. 26
Girininkas A. Senieji Kretuono medžiotojai ir žvejai // Mūsų gamta. – 1984, Nr. 12, p. 12-13 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietės.
Girininkas A. Senieji žmonių gyvenimo pėdsakai // Lietuvos TSR nacionalinis parkas. – V., 1981. – P. 93-98
Girininkas A. Senojo žalvario amžiaus Kretuono 1c gyvenvietė // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 12-15 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Strėvos (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 123-125
Girininkas A. Sūduvių priešistorija ir istorija // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 21-22 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Girininkas A. Šarnelės vėlyvojo neolito (III tūkstantm. pr.m.e.) gyvenvietė // MADA. – 1977, t. 1, p. 57-65 Šarnelė (Plungės raj.).
Girininkas A. Šiaurės rytų Lietuvos akmens amžiaus paminklai (1.Jaros 1 neolito (III tūkstantmetis pr.m.e.) gyvenvietė) // MADA. – 1977, t. 4, p. 77-91 Jara (Anykščių raj. Svėdasų ap.).
Girininkas A. Šiaurės rytų Lietuvos akmens amžiaus paminklai (2. Jaros II vidurinio neolito (III tūkstantmetis prieš m.e.) gyvenvietė) // MADA. – 1978, t. 3, p. 63-72 Anykščių raj.
Girininkas A. Šiaurės rytų Lietuvos akmens amžiaus paminklai (3.Bratoniškių paleolitinė stovykla ir žalvario amžiaus gyvenvietės) // MADA. – 1979, t. 4, p. 63-83 Bratoniškės (Vilniaus raj.).
Girininkas A. Šiaurės rytų Lietuvos vidurinio neolito paminklų kultūrinės priklausomybės klausimu // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1978. – Kn. 2, p. 7-13
Girininkas A. Tadas Daugirdas ir Kaunas // Kauno istorijos metraštis. – K., 1998. – P. 99-103
Girininkas A. The Narva Culture and the Origin of the Baltic Culture // The Indo-Europeanization of Northern Europe. – Washington, 1996. – P. 42-47
Girininkas A. The Stone and Bronze Age settlements in the Kretuonas lake region // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 9-10
Girininkas A. Tyrinėjimai Kretuono apyežeryje // ATL 1992 ir 1993 metai. – V., 1994. – P. 10-14 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Girininkas A. Tyrinėjimai Kretuono apyežeryje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 5-11
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Kretuono // Žvaigždė (Švenčionys). – 1978, lapkr. 25, p. 4 Akmens amžiaus gyvenvietė.
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Kretuono ežero // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 9-14 Kretuono ir Pakretuonės (Švenčionių raj.) gyvenvietės.
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Kretuono ežero // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 16-20 Akmens amžiaus gyvenvietės, Švenčionių raj.
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Kretuono ežero // Žvaigždė (Švenčionys). – 1977, lapkr. 24 Akmens amžiaus gyvenvietės.
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Žeimenio ežero ir Žeimenos upės // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 76-77 Akmens amžiaus gyvenvietės.
Girininkas A. Tyrinėjimai tęsiami // Žvaigždė (Švenčionys). – 1986, gruod. 13 Akmens amžiaus paminklų tyrinėjimai.
Girininkas A. Žalvario amžiaus gyvenvietė prie Kretuono ežero // Žvaigždė (Švenčionys). – 1987, gruod. 3
Girininkas A. Žeimenio ežero 1-ma gyvenvietė // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 10-12 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Žeimenio ežero 1-oji gyvenvietė // Kultūros paminklai. –1997, t. 4, p. 16-36 Švenčionių raj., neolitas.
Girininkas A. Žeimenio ežero l-osios gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 11-14 Švenčionių raj.
Girininkas A. Žemaitiškės (Švenčionių raj.) I ir II gyvenvietės tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 6-9
Girininkas A. Žemaitiškės 2-oji gyvenvietė // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 10-11 Švenčionių raj.
Girininkas A. Žemaitiškės 3-ios gyvenvietės tyrinėjimai 1984 ir 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 7-9 Švečionių raj.
Girininkas A. Žemaitiškės II gyvenvietė // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 7-9 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietė.
Girininkas A. Žemaitiškės neolito gyvenvietės // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 650 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Žiemgalos metraštininkas Juozas Šliavas // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 8-9
Girininkas A. Žmogus yra žmogus / kalbėjosi L. Giedraitis // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 6, p. 2-4. Apie balų kilmę.
Girininkas A., Jarockis R., Puodžiūnas G., Zabiela G. Pasvalio archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 103-106
Girininkas A., Jarockis R., Zabiela G. Nauji archeologijos paminklai Rytų Lietuvoje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 191-193 Ažušilės ir Papravalės (Ignalinos raj.) piliakalniai.
Girininkas A., Jarockis R., Zabiela G. Pakruojo rajono 1991 m. archeologinės žvalgybos rezultatai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 107-111
Girininkas A., Lukoševičius O. Archeologinių paminklų paieškos Kaišiadorių rajone // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 23-24
Girininkas A., Lukoševičius O. Lietuvos priešistorija: Materialinės ir dvasinės kultūros raida, genčių formavimasis. – V., 1997. – 191 p. Rec.: Kaladytė V. Protėvių pėdsakai // Dienovidis. – 1997, Nr. 48. Mačerskienė J. // Žeimenos krantai (Švenčionys). – 1998, saus. 3, p. 5.
Girininkas A., Puodžiūnas G. Archeologinė komisija arba kas ir kaip saugos, tirs Lietuvos archeologijos paminklus // Dienovidis. – 1991, Nr. 48, p. 3
Girininkas A., Semėnas V. Alkvietės // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugpj. 28
Girininkas A., Semėnas V. Archeologinių tyrinėjimų istorija // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, spal. 27, 30 Nalšios archeologinių paminklų tyrinėjimai.
Girininkas A., Semėnas V. Eksperimentinės archeologijos pradininkas iš Švenčionių // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, lapkr. 24, p. 3 Apie S. A. Semionovą (1908-1978).
Girininkas A., Semėnas V. Kretuonų ekspedicija 1993 metais // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugs. 4, p. 3 Akmens amžiaus gyvenvietės ir Rėkučių (Paversmio) pilkapiai.
Girininkas A., Semėnas V. Laidojimo papročiai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugpj. 18, p. 3
Girininkas A., Semėnas V. Nauji piliakalniai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, liep. 28, p. 3 Adutiškio ir Stajetiškio piliakalniai.
Girininkas A., Semėnas V. Naujos gyvenvietės // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugpj. 7, p. 3 Kavaltiškių kaime, Lazdinių ež. pakrantės.
Girininkas A., Semėnas V. Rėkučių gynybinė užtvara // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugpj. 4
Girininkas A., Semėnas V. XIII a. Rekučių gynybinis įrenginys // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 28-35
Girininkas A., Semėnas V. Žeimenos prekybinis kelias akmens amžiuje. Kretuonų nekropolis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1994, vas. 2 ir 5
Girininkas A., Semėnas V., Šatavičius E. Ištirti nauji paminklai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1995, saus. 25
Girininkas A., Straižys V., Vaiškūnas J. Mintaučių ir Baltųjų Lakajų ežerų (Molėtų raj.) gyvenvietės // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 15-16
Girininkas A., Šatavičius E. Pasienių stovyklavietė [Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 326
Girininkas A., Škiudaitė V. Dėkingumas Tadui Daugirdui // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 17-22.
Girininkas A., Zabiela G. Rekučių pylimo tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 48-49 Švenčionių raj.
Girinis A. Šatrijos raganų skundas // Valstiečių laikraštis. – 1968, rugpj. 24, p. 4 Šatrija (Telšių raj.).
Girinkas A., Jarockis R., Zabiela G. Po mūsų nebebus mūsų istorijos // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1991, birž. 5. Archeologinių paminklų apsauga rajone.
Girkalių archeologinis paminklas // Tiesa. – 1966, birž. 10. – Tas pat: Komjaunimo tiesa. – 1966, birž. 10 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Girkalnio parap. / Bedantis // Vienybė. – 1910, Nr. 33, p. 517. Apie Gabrieliškių (Raseinių raj.) piliakalnio kasinėjimus.
Girkalnis. Švedų karų palaikai // Vakarai (Klaipėda).– 1937, spal. 16, p. 4 Volai-Biliūnai (Raseinių raj.).
Girkantas V. Kur Nemunėlis išteka // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 11, p. 10-11 Rokiškio rajono piliakalniai, akmenys.
Girnius J. Kelionė į Moliūnų piliakalnį // Panevėžio tiesa. – 1959, birž. 24 Moliūnų-Kriklinių (Pasvalio raj.) piliakalnis.
Girtakol (pow. Rosieński) // Kurjer Litewski. – 1910, rugpj. 12 (25). Apie Gabrieliškių (Raseinių raj.) piliakalnio tyrinėjimus.
Gisevius E. Der Kauk-Stein. Eine litauische Volkssage nach mündliche Mitteilung im Dorfe Kallehnen an der Jura // Neue Preußische Provinziall-Blätter (Königsberg). – 1849, t. 7, p. 456–463.
Gisevius E. Der Schlossberg bei Gilanden // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1891, p. 72-79. Gilandžių-Oplankio (Tauragės raj.) piliakalnis.
Gisevius E. Die Apste. Schlossberg bei Absteinen. Sage – Der Jäger // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1891, p. 86-90. Padavimai apie Opstainių (Šilutės raj.) piliakalnį.
Gisevius E. Die heidnische Schlossberge in der Umgegend der Rombinus / Kelauninkas // Preußische Provinziell-Blätter (Königsberg). – 1837, t. 18, p. 32; 1839, t. 22, p. 97-112, 252-267, 444-450, 553-560; 1840, t. 23, p. 44-54, 164-172, 422-441. – Nurodoma pagal: Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft. – Heidelberg, 1883. – T. 2, sąs. 7, p. 6.
Gisevius E. Eine alte Steinplate // Neue Preussischen Provinzial-blätter. Drite Folge (Königsberg). – 1866, p. 118-120. Apie Rambyno(?) akmeninę plokštę.
Gisevius E. Sage vom Wartulischker Schlossberge // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1891, p. 80-85. Vartuliškių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Gisevius E. Volkssagen von den Schlossbergen im Juregabiete // Neue Preussische Provinzial-Blätter (Königsberg). – 1859, t. 3, p. 37-53, 101-108; t. 4, p. 164-214. Padavimai apie Kalėnų Šarkos kalną, Oplankio (Greižėnų) ir Oplankio (Gilandžių) (Tauragės raj.) bei Opstainių (Apsties) ir Vartuliškių (Šilutės raj.) piliakalnius.
Gisevius. Der Rombinus :iš “Preussische Provinzial-Blätter”, 1837 // Tolkemita. Texte (Dieburg). – 1992, sąs. 41, p. 3-32.
Gizevius E. Mano gyvenimas // Lietuvninkai. – V., 1970. – P. 11-101
Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse: Mokslinių straipsnių rinkinys. – V., 1994. – 161 p.
Glazer W., Okulicz J. Badania metaloznawcze ozdób z kurhanów w miejc. Szwajcaria, pow. Suwalki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1956, t. 23, sąs. 4, p. 337-341 Rec.: Ranhut L. // Rocznik Ołsztyński. – 1958, t. 1, p. 292-293.
Glazer W., Okulicz J. Wyniki metaloznawczych i technologicznych analiz metalowych z cmentarzyska w miejscowości Netta, pow. Augustów // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, sąs. 3/4, p. 304-311
Głazunow M. Trakajski zamek na wyspie // Czerwony sztandar. – 1954, bal. 11
Gleizinienė G. Kepurėlė // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 28-29 Iš Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinyno.
Gleiznienė G. Vidgirių kapo 23 perpetės restauravimas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 221-224 Vidgiriai (Šilutės raj.).
Glemža J. Architektas restauratorius Sigitas Benjaminas Lasavickas (1923.07.19-1998.03.25) // Kultūros paminklai. – 1998, t. 5, p. 175-176 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Glemža J. Biržų pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 7, p. 19-22
Glemža J. Kultūros paminklai ir jų apsauga // Kultūros barai. – 1967, Nr. 9, p. 17-1
Glemža J. Liaudies sukurti – liaudies saugomi // Komunistas. – 1967, Nr. 7, p. 55-60
Glemža J. Medininkų pilis, jos išsaugojimo ir atkūrimo darbai // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 24-26 Medininkų pilis
Glinskas M. Žalvariniai ir geležiniai senolių laiškai // Panevėžio balsas. – 1992, rugpj. 4 Tyrimai Berčiūnų pilkapyne.
Gliogeris Z. Nemunu. – V., 1992. – 181 p. Išversta iš “Dolinami rzek” (Warszawa, 1903), su V. Būdos koment. ir baigiamuoju straipsniu (p. 116-179)
Gloger Z. Dolinami rzek. Opisy podróży wzdłuż Niemna, Wisły, Bugu i Biebrzy. – Warszawa, 1903. – 219 p. – Tas pat: Gliogeris Z. Nemunu. – V., 1992. – 181 p.
Gloger Z. Dziennik podróży po Niemnie // Kronika rodzinna (Warszawa). – 1873, Nr. 10-24; 1874, Nr. 3-16.
Gloger Z. Kilka słow o naszych stacyjach krzemienych // Biblioteka Warszawska. – 1872, t. 2, p. 346-392. Apie 1871 m. išvyką į Druskininkų ir Liškiavos apylinkes.
Gloger Z. Kilka slów z podróży // Biblioteka Warszawska. – 1874, t. 3, p. 406-416. Nemuno pakrančių akmens amžiaus stovyklos.
Gloger Z. List z Druskienik // Kronika rodzinna (Warszawa). – 1872, Nr. 7, p. 102-104.
Gloger Z. Osady nad Niemnem i na Podlasiu z czasów użytku krzemienia // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1873, t. 1, p. 97-102.
Gloger Z. Podróż Niemnem // Wisła (Warszawa). – 1888, t. 2, p. 30-84, 247-365. – Tas pat: Gloger Z. Dolinami rzek. – Warszawa, 1903; Lietuvių k.: Gliogeris Z. Nemunu. – V.,1992. – 179 p.
Głosik J. Problematyka neolitu Polski północno-wschodniej // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 9-34
Głosik J. Zarys młodszej epoki kamienia w Polsce północno-wschodniej // Węzłowe problemy pradziejów Polski północno-wschodniej. – Olsztyn, 1970. – P. 11-22
Gobokime istorinius paminklus / T.D. // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 8 (Nr. 260), p. 8. Varnupių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Godlewski A. L. Bałtyjskie ludy // Mały słownik antropologiczny. Wyd. 2-ie. – Warszawa, 1976. – P. 65-66
Godliauskas M. Gondingos pilė / M. G. // Szwiesa (Tilžė). – 1888, Nr. 3, p. 91-94. Gondingos piliakalnis ir Nausodžio kapinynas (Plungės raj.).
Godliauskas (Godlevskis) M. Apie Sztrijos kałna / Senis Žemaitis Mot. Gandras // Wienybe lietuvninku (Plymuot). – 1888, Nr. 35.
Godłowski K. Chronologia okresu póżnorzymskiego i wczesnego okresu wędrówek ludów w Polsce północno-wschodniej // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1974, t. 12, p. 9-109
Godłowski K. The Chronology of the Late Roman and Early Migration Periods in Central Europe. – Kraków, 1970. – 126 p.; 21 lent P. 42-56 – apie vakarų baltų kultūrą.
Goląb Z., Heinz A., Połański K. Słownik terminologii językoznawczej. – Warszawa, 1968. – 848 p P. 72 – baltų-slavų kalbų giminystė, p. 72-73 – baltų kalbos, p. 265 – jotvingių kalba, p. 307 – kuršių kalba, p. 321 – lietuvių kalba, p. 532 – prūsų kalba.
Gondinga / Gamūro Draugas // Trimitas. – 1921, Nr. 47, p. 22-26. Gondingos piliakalnis ir Nausodžio kapinynas (Plungės raj.).
Gondingos kalno lobiai // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 47, p. 6 Gandingos (Plungės raj.) piliakalnis.
Gondingos piliakalnis // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 16, p. 8 Plungės raj.
Gondingos piliakalny ir šiais metais surasta naujų archeologinių radinių // Į laisvę. – 1942, kovo 6, p. 4 Radiniai iš Gandingos (Plungės raj.) apylinkių.
Góra Boufallowa // Kurjer Wileński. – 1911, bal. 7 (20). Vilniaus Tauro kalno papėdėje rasta daug žmonių kaulų.
Góra Džuga // Nowiny. – 1927, Nr. 6 Džiugo (Telšių raj.) piliakalnis.
Góra Giedyminowa i zabytki archeologiczne // Kurjer Litewski. – 1907, geg. 10 (23). Gedimino kapo kalva Vilniuje.
Góra Zamkowa // Głos Litwy. – 1919, birž. 17. Dėl kryžiaus ant “kankinių kapo” Vilniaus Pilies kalne.
Góra Zamkowa // Žródła Mocy (V.). – 1929, sąs. 5, p. 138
Góra Zamkowa żródłem dochodziowe // Kurjer Litewski. – 1912, rugs. 13 (26). Įėjimas į Pilies kalną mokamas.
Górski J. Na zamku Trakajskim // Czerwony sztandar. – 1969, spal. 8
Gostomski W. Dowgird, Tadeusz / G.W. // Wielka encyklopedya powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1896. – T. 16, p. 894.
Götze A. Archeologische Untersuchungen im Urwalde von Bialowies (Beiträge zur Natur – und Kulturgeschichte Litauens und angrenzenden Gebiete) // Abhandlungen der mathematischen und naturwissenschaftlichen Abteilung der Bayrische Akademie der Wissenschäften (München). – 1929. – Supplement Band 14, p. 511-530
Götze A. Brettchenweberei im Altertum // Zeitschrift für Ethnologie (Berlin). – 1908, t. 40, p. 481-500. Andulių (Kretingos raj.), Aukštkiemio, Ramučių ir Laistų (Klaipėdos raj.) radiniai.
Götze A. Hügelgräber bei Eglien-Niclau, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 85-87. Egliškių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Grafienė Tyškevičienė Kretingos muziejui padovanojo brangią gintaro kolekciją // Lietuvos aidas. – 1936, vas. 15 (Nr. 75), p. 8 Akmens amžiaus dirbiniai iš Palangos.
Granauskas R. Dubenėtieji akmenys // Mūsų žodis (Skuodas). – 1970, rugs. 15
Graudonis J. Augsti apbalvojumi Lietavas zinātnikiem // Zinatnes vēstnesis (Rīga). – 1997, lapkr. 24 (Nr. 19), p. 1-2 R. Rimantienė – Baltijos Asamblėjos premijos laureatė
Graudonis J. Etniskie procesi Latvijas teritorijā agro metālu laikmetā (1500 g. pr. Kr. līdz mūsu erai) // Latvijas vēstures institūta źurnals (Rīga). – 1997, Nr. 4, p. 24-29 Apie baltų ir finougrų kontaktų zoną.
Graudonis J. Garīgas kulturas parādībam veltīta zinātniskā konference // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis. – 1986, Nr. 8, p. 134-135 Apie 1985 m. konferenciją Maskvoje (minimi A. Butrimo ir A. Girininko pranešimai).
Graudonis J. Konference Tallinā par Baltijas arheologijas musdienu problēmām // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1980, Nr. 11, p. 144-147
Graudonis J. Marija Gimbutienė, 23.01.1921. Vilna – 02.02.1994. Los Andželosā // Latvijas vēstures institūta žurnāls (Rīga). – 1994, Nr. 3, p. 195
Graudonis J. Par dažiem Latvijas agro metalu perioda kaula rotadatu tipiem // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 63-73
Graudonis J. Par svetvietām Latvijā // Latvijas vēstures institūta žurnals (Rīga). – 1996, Nr. 2, p. 148-152 Apie šventvietes Latvijoje.
Graudonis J. Zemkopības sākumi Austrumbaltijā // Zinātniskās atskaites sesijas materiāli par arheologu un etnogrāfu 1973. gada pētijumu rezultātiem. – Rīga, 1974. – P. 36-38
Graurokas A. Jiesios piliakalnis // Lietuva. –1924, bal. 28, p. 5. Kaunas, Napoleono kalnas.
Graurokas A. Mūsų senovė // Trimitas. – 1931, Nr. 1, p. 5 Molėtų ir Tauragnų apylinkės.
Graževičius A. Piliakalniai // Pavasaris. – 1930, Nr. 8, p. 250-252
Graži dovana V.D. Kultūros muziejui // XX amžius. – 1939, lapkr. 16, p. 7 Padovanota Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnio topografinė nuotrauka.
Graži istorinė vieta – “Piliukas” / Vl. // 89 Šiaulių naujienos. – 1928, kovo 11, p. 3. Burbaičių (Kelmės raj.) piliakalnis.
Gražinkime piliakalnį! // Biržų žinios. – 1924, Nr. 10. Biržų pilis.
Gražiūnas P. Laukuvos istoriniai paminklai // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 26 (Nr. 486), p. 10 Bilionys, Treigiai, Kaštaunaliai (Šilalės raj.).
Gražys V. Kraštotyrininkų veikla // Tarybinis mokytojas. – 1957, vas. 21 (Nr. 8) Tiltagalių (Panevėžio raj.) radiniai.
Gražulis J. Birutės parkas Palangoje // Mūsų girios. – 1933, Nr. 5, p. 359-361 P. 361 – Palangos Birutės kalnas.
Gražus muziejėlis / J.B-tas. // Suvalkų kraštas (Marijampolė). – 1938, Nr. 2, p. 4. Marijampolės berniukų gimnazija turi archeologinių radinių.
Gražus kampelis / Kancleris // Trimitas. – 1932, Nr. 47, p. 930 Padavimai apie Veprių (Ukmergės raj.) piliakalnį (?).
Gražusis Gedminų piliakalnis / T. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, rugs. 28, p. 4 Dovilai (Klaipėdos raj.).
Gražusis Kvėdarnos piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 16, p. 4 Kvėdarna (Šilalės raj.).
Greičius J. Eduardas Gizevius // Vakarai (Klaipėda). – 1937, bal. 30
Greimas A. Apie dievus ir žmones: Lietuvių mitologijos studijos. – Chicago, 1979. – 360 p
Greimas A. Aušrinė ir Laima. Gyvenimo ir mirties, likimo ir laimės samprata lietuvių mitologijoje // Metmenys (Chicago). – 1977, kn. 33, p. 95-132; kn. 34, p. 35-85; 1978, kn. 36, p. 38-81
Greimas A. Dievai ir viešpačiai // Metmenys (Chicago). – 1983, kn. 46, p. 38-58
Greimas A. Kaukai ir aitvarai // Metmenys (Chicago). – 1972, kn. 24, p. 50-96; 1974, kn. 28, p. 22-67
Greimas A. Sakmė apie Šovį, vėlių vedlį. Pirmasis lietuvių mitas // Metmenys (Chicago). – 1983, kn. 45, p. 3-26
Greimas A. Štai ką rugeliai kalbėjo. Javai ir jų globėjai // Metmenys (Chicago). – 1985, kn. 49, p. 106-122
Greimas A. Velinas ir Kalvelis // Metmenys (Chicago). – 1986, kn. 52, p. 98-123
Greimas A. Vulcanus Jagaubis: Ugnis szwenta. Feuer Gott // Metmenys (Chicago). – 1976, kn. 32, p. 58-83
Greimas A. Žvėrūna Medeina // Baltos lankos. – 1993, Nr. 3, p. 77-111
Greitesnę pagalbą Gedimino kalnui / A. Nasvytis, G. Laucius, N. Kitkauskas, J. Lukošiūnas // Komunistas. – 1981, Nr. 8, p. 81.
Grempe M. Der Bernstein im Aberglauben des Volkes // Krankendienst. – 1930, t. 11, p. 128-130. – Nurodoma pagal E. Wermkės bibliografiją (E. Wermke, 1964.Nr. 285)
Grewingk C. Das Grübenornament primitiver europäischer Keramik und dessen baltische Vertreter // Sitzungsberichte des Gelehrten Estnischen Gesellschaft (Dorpat). – 1880, p. 113-130.
Grewingk C. Das Steinalter der Ostseeprovinzen Liv-, Est- und Kurland und einiger angrenzenden Landstriche. – Dorpat, 1865. – 118 p.
Grewingk C. Geologie und Archeologie der Mergellagers von Kunda in Estland // Archiv für Naturkunde Liv-, Est- und Kurland (Dorpat). – 1882, t. 1, sąs. 9. P. 42-43, lent. III:33 kaulinis durklas iš Užnemunės.
Grewingk C. Über die frühere Existenz des Renntiers in den Ostseeprovinz und dessen Kenntnis bei den Eingeborenen derselben // Schriften der Gelehrten Estnischen Gesellschaft (Dorpat). – 1872, Nr. 6.
Grewingk C. Über die frühere Existenze des Renntiers in den Ostseeprovinzen und dessen Kenntnis bei den Eingeborenen derselben. – Dorpat, 1867. – 28 p.
Grewingk C. Über heidnische Gräber Russisch–Litauens und einiger benachbarten Gegenden, insbesondere Lettlands und Weisrusslands // Verhandlungen der Gelehrten estnischen Gesellschaft (Dorpat). – 1870, t. 6., sąs. 1-2. – 241 p. P. 4-34 – Dimitravo, p. 35-40 – Jazdų, p. 40-44 – Pryšmančių kapinynai (Kretingos raj.).
Grewingk C. Vergleich von Fundstücken aus dem bei Elbing liegenden Neustadter Gräberfelde mit solchen aus Livland und Litauen // Sitzungsberichte Gelehrten Estnischen Gesellschaft (Dorpat). – 1879, p. 242-243.
Grewingk C. Zur Archeologie des Balticums und Russlands. Steinalter, alteres und jüngeres Bronzealter // Archiv für Anthropologie (Braunschweig). – 1874, t. 7, p. 73-110; Atsp.: – Braunschweig, 1874. – 52 p.
Grewingk C. Zur Kentniss der Liv-, Est- und Kurland un einigen Nachbargegenden aufgefundenen Steinwerkzeuge heidnischer Vorzeit. – Dorpat, 1871. – 56 p. (Verhandlungen der Gelehrten Estnischen Gesellschaft, t. 7).
Griaučiai ant tako // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 10, p. 6 Veliuona (Jurbarko raj.), prie bažnyčios.
Griauna brangią istorinę vietą // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 23, p. 7 Medvėgalis (Šilalės raj.).
Griaunamas piliakalnis / Šarūno Ainis // Lietuvos žinios. – 1934, spal. 12, p. 6 Merkinė (Varėnos raj.).
Gricius A. Archeologijos darbų sezonas / K. P. Ganda // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 18 (Nr. 326), p. 4 Dėl savavališkų kasinėjimų.
Gricius A. Kauno senovės šventovė apleista / K. P. Ganda // Lietuvos aidas. – 1936, spal. 17 (Nr. 478), p. 5 Kauno pilis.
Gricius A. Muziejinius dalykus atiduokime muziejams / K. P. Ganda // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 4 (Nr. 260), p. 4 Ragina rinkti archeologinius radinius.
Gricius A. Sudraustini archeologai / K. P. Ganda // Lietuvos aidas. – 1937, rugs. 17 (Nr. 422), p. 5. Apie savavališkus “tyrinėtojus”.
Griciuvienė E. Akmens amžiaus ekspozicija LTSR istorijos ir etnografijos muziejuje (įrengta 1977 m.) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 9-12
Griciuvienė E. Aus der Geschichte Litauischen Historisch-Ethnografischen Museums in Vilnius // Archäologische Schätze aus Litauen. Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. – Duisburg, 1992. – P. 9-10
Griciuvienė E. Baltiškojo ornamento beieškant. – V. 1991. – 72 p. – Dalis teksto anglų, vokiečių ir rusų kalbomis
Griciuvienė E. Dział archeologii Muzeum Narodowego Litwy // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 16-17
Griciuvienė E. Fondai // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3(6), p. 14-15 Apie Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos fondus.
Griciuvienė E. Iš amžių glūdumos // Vakarinės naujienos. – 1980, lapkr. 14, p. 1 Akmens amžiaus radinių paroda, skirta R. Rimantienės 60-mečiui.
Griciuvienė E. Opis stanowisk archeologicznych. 2. Od epoki brązu do średniowiecza // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 121-129
Griciuvienė E., Tautavičienė B. Eugenija Gintautaitė-Butėnienė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 539-544
Griciuvienė E., Tautavičius A. Od epoki brązu do średniowiecza // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 75-116
Grienberger T. R. Die Baltica des Libellus Łasicki. Untersuchungen zur litauisch Mythologie // Archiv für slawische Philologie (Berlin). – 1896, t. 18, p. 1-19. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 434-452.
Griežienė A. Užpelkių kapinyno paslaptys // Švyturys (Kretinga). – 1992, rugpj. 1, p. 2 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Grigaitis A. Sudavijos liaudies padavimai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 2, p. 302-304 P. 304 – apie Šakių (Vilkaviškio raj.) piliakalnį.
Grigaitis E. Raginėnai / Pilies Svajūnas // Trimitas. – 1925, Nr. 12, p. 379 Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapius kasinėja moksleiviai.
Grigaitis J. Didysis akmuo // Mūsų girios. – 1960, Nr. 4, p. 66 Vištyčio (Vilkaviškio raj.).
Grigalavičienė E. Andreikėnų piliakalnis; Antilgės piliakalnis; Armališkių piliakalnis; Bajoriškių piliakalnis; Baltakarčių piliakalnis; Bikūnų piliakalnis; Brinkliškių piliakalnis; Dryžių piliakalnis; Galelių senovės gyvenvietė; Garnių piliakalniai; Gatelių piliakalnis; Gimžiškių piliakalnis; Kalvių piliakalnis; Klykių piliakalnis; Kubilių piliakalnis; Geniupio-Lygamiškio piliakalnis; Likančių piliakalnis; Maneičių piliakalnis; Nemeikščių piliakalnis; Papirčių Dovydo kalnas; Ruklių Kliedkalnis; Sėlės piliakalnis; Spitrėnų piliakalnis; Staniuliškių pilalė; Šiaudinių pilalė; Šikšnių piliakalnis; Užpalių Pilies kalnas; Vaikutėnų piliakalnis; Vitkūnų piliakalnis; Vosgėlių piliakalnis [visi Utenos raj.]; Betiškių piliakalnis; Degučių-Užusamanės piliakalnis; Golubiškių piliakalnis; Gutaučių piliakalnis; Jatkūniškių piliakalnis; Kiemionių piliakalnis; Kuklių piliakalnis; Liaudiškių piliakalnis; Lužų piliakalnis; Maniuliškių piliakalnis; Marciūniškių-Palatviškio piliakalnis; Mineikiškių piliakalnis; Morkūnų piliakalnis; Pakačinių (Dembų) piliakalnis; Pakalniškių piliakalnis; Skineikių piliakalnis; Šišponiškių piliakalnis; Užėniškių piliakalnis; Velikuškių piliakalnis; Verslavos piliakalnis; Vitkūnų piliakalnis; Vosgėlių piliakalnis; Zabičiūnų piliakalnis [visi Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 140-143, 145-148, 151-152, 154, 158-159, 161-165, 178, 192, 196, 202, 205, 359, 360, 364, 366, 367-373, 378, 382-386
Grigalavičienė E. Brūkšniuotosios keramikos lokaliniai variantai Lietuvoje // MADA. – 1989, t. 3, p. 69-83
Grigalavičienė E. Egliškių (Kretingos raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 ir 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 45-51
Grigalavičienė E. Egliškių pilkapiai // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 5-43 Kretingos raj.
Grigalavičienė E. Egliškių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 487 Kretingos raj.
Grigalavičienė E. I tūkstantmečio pr.m.e. Lietuvos piliakalnių kaulo dirbiniai (2. Medžioklės ir žvejybos įrankiai, ginklai) // MADA. – 1976, t. 1, p. 51-56
Grigalavičienė E. I tūkstantmečio pr.m.e. Lietuvos piliakalnių kaulo dirbiniai (3. Papuošalai) // MADA. – 1976, t. 3, p. 65-80
Grigalavičienė E. I tūkstantmečio pr.m.e. Lietuvos piliakalnių kaulo dirbiniai. (1. Darbo įrankiai) // MADA. – 1975, t. 4, p. 73-83
Grigalavičienė E. Juodonių (Rokiškio raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 28-30
Grigalavičienė E. Juodonių piliakalnio (Rokiškio raj.) tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 31-36
Grigalavičienė E. Juodonių piliakalnis ir gyvenvietė (Rokiškio raj.) // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 41-91
Grigalavičienė E. Kada buvo apgyventi piliakalniai // LIM, 1981 metai. – V., 1982. – P. 5-18
Grigalavičienė E. Kaulo dirbiniai; Kiauleikių kapinynai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 242-243, 302-303
Grigalavičienė E. Kerelių piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 24-27 Kupiškio raj.
Grigalavičienė E. Kerelių piliakalnis // Kupiškio kraštas. – V., 1997. – P. 36-47
Grigalavičienė E. Kerelių piliakalnis // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 85-105 Kereliai (Kupiškio raj.).
Grigalavičienė E. M.e. I tūkstantmečio I pusės Kerelių (Kupiškio raj.) piliakalnio įtvirtinimai ir pastatai // MADA. – 1989, t. 1, p. 89-102
Grigalavičienė E. Nevieriškės piliakalnis // Lietuvos archeologija. – 1986, t. 5, p. 52-88 Švenčionių raj.
Grigalavičienė E. Nevieriškių (Švenčionių raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 96-101
Grigalavičienė E. Nevieriškių piliakalnis; Paplienijos piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 212, 302
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis (Juodžeminis) [Ignalinos raj.], Nevieriškės piliakalnis [Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 168-169, 339-340
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 24-27 Ignalinos raj.
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 22-25 Ignalinos raj.
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis // Lietuvos archeologija. – 1986, t. 5, p. 89-138 Ignalinos raj.
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis; Varonių piliakalnis; Vosgėlių piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 70, 603, 605
Grigalavičienė E. Žalvario amžiaus paminklai ir radiniai // Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – V., 1974. – T. 1: Akmens ir žalvario amžiaus paminklai, p. 206-222, 236-238, 246-247
Grigalavičienė E. Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje. – V., 1995. – 280 p.
Grigelis A. Nesirūpinama istoriniais paminklais // Komjaunimo tiesa. – 1954, rugpj. 27 Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Grigelis A., Kadžanas V. Gintaras Kuršių mariose // Mokslas ir technika. – 1968, Nr. 4, p. 10-12
Grigonis M. Mūsų piliakalniai / Svirno Žvynė // Viltis. – 1910, liep. 4 (17), p. 3. Apie Papilių (Rokiškio raj.) piliakalnį.
Grigonis M. Užmirštas piliakalnis / Gojelis M. // Mūsų kraštas (Telšiai). – 1932, Nr. 34, p. 4 Šeimyniškėliai (Anykščių raj.).
Grigonytė A. Jį mokslui skyrė // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1990, bal. 14 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Griguola P. Korše Žemaitijuo // A mon sakaa? (Palanga). – 1991, Nr. 4, p.
Griguola P. Prūsai ir kuršiai // Žemaitis (Plungė). – 1991, liep. 20
Grimalauskaitė D. Margos lobio istorijos // Lietuvos aidas. – 1995, gruod. 19, p. 15 Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje rastas monetų lobis.
Grimalauskaitė D. Numizmatikos rinkinio istorija // Voruta. – 1996, Nr. 1-3 Lietuvos nacionalinio muziejaus numizmatikos rinkiniai.
Grimalauskaitė D. Vilniaus Bernardinų vienuolyno lobis // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 360-365
Grinaveckienė E. Pažinkime savo rajono apylinkes. Raginėnai // Spalio vėliava (Šeduva). – 1959, rugpj. 1 Raginėnai (Radviliškio raj.).
Grinaveckis V. Ar senos mūsų tarmės // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 9, p. 30-31
Grinaveckis V. Dėl Žemaičių vardo kilmės // Kalbotyra. – 1968, t. 19, p. 45-50
Grinaveckis V. Kai kurių vakarų Lietuvos kalnų vardai // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 2, p. 22-23 Džiugas, Girgždūtė, Medvėgalis, Naglis, Rambynas, Šatrija.
Grinbergeris (Grienberger) T. Baltistikos dalykai Lasickio knygelėje / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 433-434, 541-542 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 434-452. – Versta iš: Grienberger T. R. Die Baltica des libellus Lasicki: Untersuchungen zur litauischen Mythologie // Archiv für slawische Philologie (Berlin). – 1896, t. 18, p. 1-19.
Griniūnų proistorės paminklas // Tėvynės (Panevėžys). – 1998, bal. 15 Pilkapiai?
Grinius J. Die Herkunft der litauischen Kreuze // Commentationes Balticae. Jahrbuch des Baltischen Forschungsinstituts (Bonn). – 1957, t. 3, p. 49-93
Grinius J. Lietuvių kryžiai ir koplytėlės // Liaudies kultūra. – 1993, Nr. 2, p. 40-45. – Perspausdinta iš: Grinius J. Lietuvių kryžiai ir koplytėlės. – Roma, 1970. – P. 40-57 Jų ryšys su ikikrikščioniškais antkapiniais paminklais.
Grinius K. Apie gyvačių dievaitį // Naujienos (Chicago). – 1949, Nr. 255
Grišinas V. 1989 m. archeologiniai tyrimai buvusio Dominikonų vienuolyno kieme Vilniuje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 136-138 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Grišinas V. 1994 m. archeologiniai tyrimai Siesikų dvare // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 196-197 Ukmergės raj.
Grišinas V. 1995 m. kasinėjimai Vilniuje, Subačiaus gatvėje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 247-249 Vilniaus miestas
Grišinas V. Archeologiniai kasinėjimai Vilniuje, Vokiečių g. buvusių istorinių pastatų vietoje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 21-22 Vilniaus miestas
Grišinas V. Sklypas Vilniuje, J.Garelio g. 4. 27-asis senamiesčio kvartalas // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 50-52 Vilniaus senamiestis
Grišinas V. Tyrinėjimai Vilniuje L. Stuokos-Gucevičiaus ir Pilies gatvėse // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 379-380 Vilniaus miestas
Grišinas V. Videniškių Augustiniečių vienuolyno tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 346-347 Molėtų raj.
Griškaitė R. Apie “Lietuvių mitologijos” genezę // Narbutas T. Lietuvių tautos istorija. – 2-asis leid. – V., 1998. – T. 1, p. 47-77.
Griūva Liškiavos pilies liekanos // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 7, p. 8
Griūvančios pilys / Vyt. Arūnas // Sekmadienis. – 1935, Nr. 37, p. 3 Nemuno pakrantėse.
Griuvėsiai ant pilies kalno // Vilniaus žinios. – 1908, spal. 8 (21), p. 3. Vilniuje, bus konservuojami.
Grižas G. Sartų ežero salos žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 194-195 Gyvenvietė? Rokiškio raj.
Grižas G. Zapsės kapinyno tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 195-198 Lazdijų raj.
Grižas G., Juodagalvis V. Akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai prie Zapsės upės // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 11-14 Lazdijų raj.
Grižas G., Juodagalvis V. Kapinynas ir gyvenvietė prie Zapsės upės // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 109-110 Lazdijų raj.
Grižas G., Juodagalvis V. Zapsės upės 5-oji gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 14-17 Lazdijų raj.
Grižibauskienė E. Archeologai iš Vilniaus Katedros aikštės jau pasitraukė // Lietuvos aidas. – 1998, lapkr. 21, p. 1, 3 Vilniaus pilys
Grižibauskienė E. Katedros aikštė: rangovai neįsitikinę, ar laiku suspės pakeisti dangą // Lietuvos aidas. – 1998, lapkr. 5, p. 1, 9. Ir apie “kasinėjimus”.
Grįžo archeologinė ekspedicija // Vakarinės naujienos. – 1959, rugpj. 4 Iš Punios (Alytaus raj.) piliakalnio kasinėjimų.
Grįžo gen. Nagevičius // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 14, p. 8
Grybas G. Saugokime istorinius ir gamtos paminklus // Šviesa (Jurbarkas). – 1968, bal. 25
Grybauskas L. Padavimų krašte // Tarybinė moteris. – 1957, Nr. 9 Kernavė (Širvintų raj.).
Grybauskas S. Paminklai šaukiasi pagalbos // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1974, spal. 19 Rajono archeologiniai paminklai.
Gryžuvos kolūkio indėlis // Tiesa. – 1968, liep. 31 Kultūros paminklų apsauga Kelmės rajone.
Gryžuvos kolūkio kolūkiečių kreipimasis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, liep. 20 Dėl lėšų Paminklų apsaugos fondui.
Groby królewskie w Bazylice Wileńskiej // Słowo. – 1932, saus. 19, p. 3 S. Lorentzo paskaita.
Groby wczesnohistoryczne Litwinów koło Zułowa / Z. // Kurjer Wileński. – 1938, lapkr. 9, p. 5 Prie Zalavo (Švenčionių raj., buv. Koscielniki kaime).
Grodzisko i zagadkowe cmentarzysko. Prace ekspedycji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1935, liep. 24, p. 8 Sužionių piliakalnis ir Žingių pilkapiai (Vilniaus raj.).
Gronau H. Geschichtliche und vorgeschichtliche Spuren an der Wilke // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1935, Nr. 5 Kreivėnų (Šilutės raj.) piliakalnis.
Gronau W. Altpreussischer Kopfschmuck // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1939, sąs. 22, p. 45-46 Tilžės ir Linkūnų (prie Tilžės) radiniai.
Gronau W. Ausgrabungen an der Grenze Ostpreussens // Germanen Erbe (Leipzig). – 1942, t. 7, sąs. 7/8, p. 122-126 Suvalkų vaivadija.
Gronau W. Kultstätten bei ostpreussischen Gräberfeldern // Nachrichtenblatt für Deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1938, t. 14, sąs. 5, p. 126-134
Gross H. Auf den ältesten Spuren des Menschen in Altpreussen // Prussia (Königsberg). – 1938, t. 32, d. 1, p. 84-139
Gross H. Auf den Spuren der Steinzeitjäger vor 8000 bis 20.000 Jahren in Altpreussen // Altpreussen (Königsberg). – 1937, sąs. 4, p. 135-157 Mini ir Lietuvos radinius.
Gross H. Das Renntier in ostpreussischen Vorgeschichte // Altpreussen (Königsberg). – 1940, sąs. 1, p. 1-4
Gross H. Der erste sichere Fund einer paläolitischen Geräts in Ostpreussen // Mannus (Leipzig). – 1937, t. 29, sąs. 1, p. 113-118
Gross H. Die ältesten Spuren des Menschen im Nordostdeutschland // Nachrichtenblatt für deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1937, t 13, p. 73-80
Gross H. Die ältesten Steinzeitfunde Altpreussens // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 3, p. 83-85
Gross H. Die bearbeiteten Renngeweihe der Insterburger Heimatmuseums // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1939, sąs. 22, p. 7-10
Gross H. Die bearbeiteten Renngeweihe Ostpreussens // Nachrichtenblatt für Deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1938, t. 14, sąs. 5, p. 117-124
Gross H. Die Bedeutung der Renntierjägerfundes von Bachmann, Kreis Memel // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 3, p. 65-67 Kalniškių (prie Klaipėdos) 1868 m. radiniai.
Gross H. Die Renntierjäger Kulturen Ostpreussens // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1939/1940, t. 31, p. 39-67
Gross H. Die Subfossilen Renntierreste Ostpreussens // Schriften der Phisikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1939, t. 71, sąs. 1, p. 79-126
Gross H. Neue Ergebnisse ostpreussischer Späteiszeitforschungen // Forschungen und Forschritte (Berlin). – 1937, Nr. 25, p. 293-294
Gross H. Pollenanalytische Alterbestimmung einer ostpreussischen Lyngbyhacke und das absolute Alter der Lyngby Kultur // Mannus (Leipzig). – 1937, t. 29, p. 109-113
Gross H. Überblick über die Klimaentwicklung Ostpreussens seit der Eiszeit // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 3, p. 79-83
Grudzinskas L. Bokšto kalno paslaptys // Komjaunimo tiesa. – 1968, geg. 18 Vilnius.
Grudzinskas L. Kur paslėpti Barboros Radvilaitės perlai // Švyturys. – 1992, Nr. 16, p. 36-37
Grudzinskas L. Kur senovės luotai plaukė …// Valstiečių laikraštis. – 1968, rugs. 21 Šventosios akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai.
Grudzinskas L. Kur Taurapilis dunkso // Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 36, p. 3 Šeimaties ir Šimkūnų (Utenos raj.) akmenys.
Grudzinskas L. Lietuvos lobiai – rasti ir nerasti // Lietuva. – 1994, rugpj. (Nr. 1), p. 16 Senasalyje (Vilniaus raj.) 1960 m. rastas lobis.
Grudzinskas L. Mamutas – didysis žemaičių žvėris // Komjaunimo tiesa. – 1974, saus. 12 Mamuto kaulų radiniai.
Grudzinskas L. Moneta... su lapės uodega // Komjaunimo tiesa. – 1975, saus. 18 Apie mainus senovėje.
Grudzinskas L. Monetų lobiai // Tiesa. – 1982, vas. 3, p. 4
Grudzinskas L. Monograma vario plokštėje // Tiesa. – 1983, saus. 9, p. 4 Vilniuje rasta Švedijos moneta-plokštė.
Grudzinskas L. Netikėti lobiai // Komjaunimo tiesa. – 1972, lapkr. 4 Orijos ež. Romos monetų lobis ir Nendrinių kaplys (Marijampolės raj.).
Grudzinskas L. Radiniai Labanoro girioj ir Veleikių dirvose // Tiesa. – 1982, rugpj. 29, p. 4 Labanoro Prahos grašių ir Veleikių (Zarasų raj.) dirhemų lobis.
Grudzinskas L. Radinys, kuris nerudyja // Tiesa. – 1982, kovo 7, p. 4 Monetų lobiai.
Grudzinskas L. Rasti ir nerasti lobiai // Lietuva. – 1995, vas. 1 (Nr. 14), p. 8 Apie Vėleikių (Zarasų raj.) arabų dirhemų lobį.
Grudzinskas L. Senojo barbakano paslaptys // Valstiečių laikraštis. – 1967, rugs. 24 Vilnius.
Grudzinskas L. Senovė atskleidžia paslaptis // Valstiečių laikraštis. – 1966, geg. 11 Vilniaus dailės muziejaus ir Palangos Gintaro muziejaus ekspedicija po ariamus vakarų Lietuvos kapinynus.
Grudzinskas L. Sidabras moliniame puode. Numizmato istorijos apie monetų lobius // Švyturys. – 1975, Nr. 1, p. 16-18 Apie Z. Duksą bei Senasalio (Vilniaus raj.) ir Veleikių (Zarasų raj.) lobius.
Grudzinskas L. Skrynia ant krosnies // Tiesa. – 1983, saus. 16, p. 4 1967 m. Anykščių rajone rastas lobis.
Grudzinskas L. Tauragno Mokas ir kiti // Komjaunimo tiesa. – 1972, rugs. 30 Akmuo, Utenos raj.
Grudzinskas L. Užgimęs ąžuolų girioj, nukopęs nuo žvaigždynų // Švyturys. – 1989, Nr. 22, p. 28-29 Pakalnių (Utenos raj.) piliakalnyje atstatytas kryžius.
Grudzinskas L., Ruikas L. Muziejų sala Šventaragio slėnyje // Švyturys. – 1986, Nr. 24, p. 16-18 Vilniaus pilies arsenalas ir jo tyrinėjimai.
Grumadaitė R. Jis gyveno akmens amžiuje // Komjaunimo tiesa. – 1981, rugpj. 5, p. 1. – Tas pat: Tiesa. – 1981, rugpj. 9, p. 4. Prie Janapolės (Telšių raj.) rastas kapas.
Grumadaitė R. Nacionalinių mokslo premijų laureatai: talentas, be to, kantrybė ir fantazija // Lietuvos rytas. – 1994, kovo 11, p. 2 Premijuotųjų tarpe ir R. Rimantienė.
Grunert W. Nadrauer Grabungen // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1937, sąs. 21, p. 7-61
Grunert W. Engel, Carl Fridrich // Altpreussische Biographie. – Marburg, 1975. – T. 3, p. 898
Grunert W. Nadrauer Grabungen // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1939, sąs. 2, p. 28-41 Sendvario-Įsruties kapinynas.
Gruzdas G., Vaitkevičius V. Obelių-Kriaunų krašto senosios šventvietės // Obeliai-Kriaunos. – V., 1998. – P. 51-80 Apie šventus akmenis, šaltinius, medžius.
Gruzdžių kapeliai / Bačius’ Latoš’as. // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 40. Gruzdžiai (Šiaulių raj.).
Grzymało-Przybytko A. Wandalin Szukiewicz // Ziemia Lidzka. – 1936, Nr. 3/4, p. 5-6
Gubysta J. Gargždų piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 28, p. 2
Gubysta J. Milžino kalnas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, birž. 17, p. 2 Pypliškė (Šilutės raj.).
Gučas A. Kaip tvarkysime Vilniaus pilies aplinką / Su J. Glemžos prier. // Kultūros barai. – 1980, Nr. 3, p. 59-61 Vilniaus pilis
Gudaitis M. Gintaras Lietuvos auksas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, saus. 1; saus. 3; saus. 5; saus. 8
Gudas K. Papilė (Kupiškio parap.) // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 24, p. 2. Kupiškio piliakalnis.
Gudauskas A. Istorija – mums, istorija – šalia mūsų // Moksleivis. – 1986, Nr. 12, p. 7 Žvilių (Šilalės raj.) kapinynas.
Gudauskas A. Tirti kraštą – garbinga // Artojas (Šilalė). – 1986, saus. 24, p. 10 Šilalės rajono archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai.
Gudauskas A. Žemaičių “Mini akademijos” sesija // Artojas (Šilalė). – 1987, rugpj. 18 Apie konferenciją Varniuose.
Gudavičius E. Ar mini Herodotas baltus // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 30, p. 8 Apie hipotezę, kad neurai ir budinai buvę baltai.
Gudavičius E. Arbaletas – kilpinis // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 109-111
Gudavičius E. Asmens žymės Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 3, p. 45 Ženklai akmenyse.
Gudavičius E. Dėl Anykščių krašto vietovardžių ir Žiogų akmens // Gimtinė. – 1996, Nr. 8, p. 3-4
Gudavičius E. Jordano žinios apie baltus // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 18, p. 5
Gudavičius E. Lemoviai // Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – P. 75-83 Kapus su akmenų vainikais pajūryje palikusių žmonių etninė priklausomybė.
Gudavičius E. Lietuvių gentys ir jų ištakos // Gimtasis kraštas. – 1991, Nr. 33, p. 4
Gudavičius E. Miestų atsiradimas Lietuvoje. – 1991. – 93 p.
Gudavičius E. Mūro pilių atsiradimas ankstyvojoje Lietuvos monarchijoje // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 4-5
Gudavičius E. Naujausi duomenys apie gotų santykių su baltais ir slavais prielaidas // MADA. – 1981, t. 3, p. 103-106
Gudavičius E. Nikronių (Trakų raj.) ir Žvėryno (Vilnius) akmenų paskirtis ir jų panaudojimo laikas // MADA. – 1982, t. 4, p. 83-92
Gudavičius E. Pilėnų mįslė // Aitvarai (K., V.). –1992, sąs. 3, p. 64-68
Gudavičius E. Rūnos Staniavos akmenyje // MADA. – 1978, t. 3, p. 73-81 Staniava (Trakų raj.).
Gudavičius E. Tacito ir Ptolomėjaus žinios apie Lietuvą // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 34, p. 1, 2
Gudavičius E. The Ethno-origin of the Lithuanians // Vilnius. – 1995, Nr. 2, p. 168-173
Gudavičius E. Trakų žemė // Voruta. – 1991, Nr. 2, p. 4 Taip pat apie Trakų pilis.
Gudavičius E. Vaidilutės. Prasimanymas ar tikrovė ? // Forumas. – 1991, liep. 10
Gudavičius E. Vytauto pinigėliai // Voruta. – 1990, Nr. 4, p. 4 Daugiau apie heraldiką.
Gudavičius E. Ženklintųjų akmenų klausimas // “Religinės kovos ir erezijos feodalinėje Lietuvoje”. Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1975. – P. 15-18
Gudavičius E. Žodžiai apie Vorutą // Voruta (Trakai). – 1989, Nr. 1, p. 1, 4
Gudavičius E., Jankevičienė A. Trakų pusiasalio pilis // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 82-84
Gudavičius E., Rimša E. Vytis ir Gedimino stulpai: kilmė ir prasmė // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 20, p. 1, 2. – Tas pat: Spartuolis (Trakai). – 1988, rugs. 1
Gudavičius H. “Mokslo vežimą stumia tik darbštuoliai” // Komjaunimo tiesa. – 1987, spal. 7, p. 3 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Gudavičius H. Erozija: Kernavės landšaftinis-istorinis draustinis. Atradimai ir praradimai // Komjaunimo tiesa. – 1987, liep. 2, p. 3 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Gudavičius H. Prie Nemuno mūsų pasaulis // Kultūros barai. – 1986, Nr. 4, p. 35-37 Ir apie Jaučakių (Kauno raj.) piliakalnį.
Gudavičiūtė A. Ar Gedimino kalnas liks plikas, koks buvo kadaise // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 26, priedas: Sostinė, p. 37 Vilniaus pilys
Gudavičiūtė A. Iš naujo prisikelianti / Su M. Mikulionytės, J. Glemžos, M. T. Michailovič pasisakymais // Vilniaus balsas. – 1998, rugpj. 7, 14. Apie Medininkų pilį.
Gudavičiūtė D. Ar galėjo būti gynybinis pylimas ant kalno šlaito Vilniuje // Lietuvos rytas. – 1994, lapkr. 3
Gudavičiūtė D. Bronzos amžiaus vertybės galėjo tapti kontrabanda. Bus tiriama, ar aukcijone Norvegijoje siūlyti archeologiniai radiniai išvežti iš Lietuvos // Lietuvos rytas. – 1998, rugpj. 7, p. 1, 2
Gudavičiūtė D. Ieškota vietos Gediminui, surasti gynybinės sienos pamatai // Lietuvos rytas. – 1995, rugs. 15, p. 17 Vilniaus pilys
Gudavičiūtė D. Ir Lietuvos archeologijos turtai kontrabandos prekė // Lietuvos rytas. – 1998, liep. 29, p. 1, 2 Iš Danijos grąžintos senienos.
Gudavičiūtė D. Ką slėpė brūzgynai // Respublika. – 1991, rugpj. 30 Vilniaus Gedimino kapo kalno kasinėjimai.
Gudavičiūtė D. Legendinė Ragučio šventykla šeštadienį bus paženklinta ir aukuro akmeniu, ir apeigomis // Lietuvos rytas. – 1994, rugs. 21, p. 7
Gudavičiūtė D. Prezidento kieme – akmens amžiaus šuliniai, sena žalvario dirbtuvė // Lietuvos rytas / Sostinė. – 1995, lapkr. 23, p. 51 Vilniaus miestas
Gudavičiūtė D. Vytauto Didžiojo palaikų vietą nurodė ekstrasensai. Paieškų Merkinės bažnyčioje rezultatas – iškasti keturi maišai nenustatytų žmonių kaulų // Lietuvos rytas. – 1998, spal. 31, p. 1, 3
Gudelis V. Apie Aistmarių vardą // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 6, p. 20-21
Gudelis V. Ar būta Kuršių nerijoje pilių // Kultūros barai. – 1987, Nr. 6, p. 60-63
Gudelis V. Ar seniai gyvena žmonės Lietuvoje // Tarybinis mokytojas. – 1965, lapkr. 21
Gudelis V. Baltai ir pelkės // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 10, p. 11-13
Gudelis V. Baltų tautos vakarinė riba // Tėviškė (Šiauliai). – 1944, Nr. 13/14, p. 3
Gudelis V. Ką reiškia Ledkalnio vardas? // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 10, p. 35 Sieja su deive Leda.
Gudelis V. Kada pasirodė Lietuvoje pirmieji žmonės. Iškastinio žmogaus liekanų radiniai Tarybų Lietuvos teritorijoje // Kauno tiesa. – 1952, lapkr. 16. – Tas pat: Tarybinė Klaipėda. – 1952, lapkr. 16; Raudonoji vėliava. – 1952, lapkr. 29.
Gudelis V. Klaipėdos ir Palangos vardų kilmė bei reikšmė // Tarybinė Klaipėda. – 1977, saus. 19
Gudelis V. Kuršių nerija // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 6, p. 13-16 Istorinė ir archeologinė apžvalga.
Gudelis V. Navigare necesse est. Laivuoti yra būtina // Mūsų gamta. – 1973, Nr. 7, p. 20-22 Apie jūreivystę iki XVI a.
Gudelis V. Ne Kabelių, o Lankupių žmogaus kaukolė // LIM, 1992 metai. – V., 1994. – P. 267-269 Neolito žmogaus kaukolė, kurią paskelbė A. Bezzenbergeris 1900 m. (Sb. Prussia, sąs. 20, įr. Nr. 829).
Gudelis V. Poledyninio Lietuvos gyventojo kultūra. Kada galėjo jau Lietuvoje žmogus apsigyventi // Panevėžio apygardos balsas. – 1941, Nr. 38-41
Gudelis V. Sakmė apie Neriją ir marias. Žmogus ir Nerija // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 3, p. 1-3
Gudelis V. Šventosios uostas ir jo apylinkės // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 8, p. 4-6 Plati archeologinių radinių apžvalga.
Gudelis V. Žodžio ir vietovardžio “galas” etimologijos ir priešistorinės geografijos klausimu // Geografinis metraštis. – 1960, t. 3, p. 69-87
Gudelis V., Jurginis J., Kulikauskas P. Antropologiniams tyrinėjimams yra geros sąlygos // Literatūra ir menas. – 1958, Nr. 11, p. 3
Gudynaitė B. Baltadvario pilies liekanos [Molėtų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 180-181
Gudynas P., Pinkus S. Palangos gintaro muziejus. – V., 1964. – 64 p
Gudynas P., Pinkus S. Palangos gintaro muziejus. – V., 1968. – 120 p. – Tas pats rusų k. Vilniuje, 1968 m P. 44-84 – archeologiniai radiniai.
Gudynas P., Pinkus S. Palangos gintaro muziejus. – V., 1974. – 80 p. – 3-asis papild. leid P. 24-56 – gintaro keliai senovėje, gintaro radiniai Lietuvoje.
Guiga V. Nalšios krašte aptinkami nauji piliakalniai, pilkapiai, kapinynai, o seniai žinomi jau spėta ir išniekinti // Lietuvos rytas. – 1993, lapkr. 16, p. 35
Gulbinas A. Įrašai plytose // Švyturys. – 1974, Nr. 6, p. 30 Dėl plytos su įrašu Vilniuje, šv. Mikalojaus bažnyčioje.
Gulczyński E. Co się dzieję na Górze Zamkowej / E.G. // Kurjer Wileński. – 1937, bal. 26, p. 2. Vilniaus Aukštutinė pilis
Gumiński W., Fiedorczuk J. Badania w Dudce, woj. Suwalskie, a niektóre problemy epoki kamienia w Polsce północno-wschodniej // Archeologia Polski (Warszawa). – 1988, t. 31, sąs. 1, p. 114-150
Gumowski M. Monety anachroniczne // Biuletyn Numimatyczny (Warszawa). – 1968, Nr. 30, p. 555-557; Nr. 31, p. 575-579 Apie XVI a. Lietuvos monetas.
Gumowski M. Numizmatika litewska wieków średnich. – Kraków, 1920. – 80 p. Rec.: Biržiška V. / Majoras B-ka // Mūsų žinynas. – 1923, t. 5, Nr. 13, p. 185-187. P. 6-9 – apie Romos monetas, p. 12-17 – apie sidabrinius ilguosius.
Guntinas P. Senkapiai – užkonservuota knyga // Mūsų žodis (Skuodas). – 1983, rugpj. 4 Klaišių kapinynas.
Guobis R. Surastas piliakalnis, kur matyt buvo karūnuotas karalius Mindaugas // Anykšta. – 1998, kovo 27, p. 7; bal. 4, p. 4. Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Guobytė R., Stančikaitė M. Traces of Human Activities in Pollen Diagrams from Biržulis Lake with a Short Review of Geological and Geomorphological Conditions in the Biržulis Area // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 121-130
Guobytė R., Stančikaitė M. Žmogaus veiklos pėdsakai Biržulio ežero žiedadulkių diagramose // Lietuvos archeologija (V.). – 1996, t. 14, p. 213-218 Telšių raj.
Gupienic A. Losy skarbu z Rybiszek // Na granicach archeologii. – Lódz, 1968. – P. 55-58. – (Acta archeologica Lodziensia; Nr. 17) 1930 m. Rybiškių – Vilniaus lobis.
Gupieniec A. Grzywny z Rybiszek // Łódzki numizmatyk. – 1966, Nr. 5/6 1930 m. Vilniaus lobis.
Gupieniec A. Monety, znalezione na cmentarzysku szredniowiecznym w miejcowości Równina Dolna pow. Kętrzyn // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 157-170
Gupieniec A. Przewodnik po działu numizmatycznym Muzeum Archeologicznego w Lodzi: I. Starožytnośc i wczesnesredniowiecze. – Lódź, 1954 P. 45 – minima IV a. Romos moneta iš Nemenčinės apyl.
Gurba J. Neolit europiejskiej części ZSRR // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1966, sąs. 1, p. 1-10
Gurgždas I. Iš Juknaičių kaimo praeities // Kalba ir kraštas (Klaipėda). – 1933, Nr. 25 Juknaičių Alkos kalnas (Šilutės raj.).
Guriewicz F. Niektóre dane o osadach i grodziskach Sambii // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 205-220
Gurina N. Niektóre nowe materiały do pradziejów Mierzei Kurońskiej i Sambii // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 195-204 Kuršių nerija, akmens amžius.
Guslakov M. V., Kulakov V. I. Heiligtümer im südlichen Ostseegebiet aus dem 1. Jt. u.Z. // Jahresschrifte Mittel-deutschen Vorgeschichte (Halle / Saale). – 1991, sąs 74, p. 155-190
Gustainis A. Dniepro upė ir aplinka nuo priešistorinių laikų. –V., 1991. – 278 p.
Gustainis A. Lietuvių genčių senojo rašto beieškant / Su Juozo Elekšio koment. // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 20, p. 4
Gustainis A. Lietuvių genčių senojo rašto ieškojimas // Pasaulio Lietuvis (Chicago). – 1992, Nr. 2, p. 14-15
Gustainis A. Mitologijos reikšmė archeologijai // Varpas (Chicago). – 1991, Nr. 26, p. 73-78
Gustainis V. Kur buvo Lietuvos galybės širdis – Trakų pilies griuvėsiai ir ežeras su 38 salomis // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 16 (Nr. 271), p. 14 Trakų salos pilis.
Gustaitė G. Paskutinė kelionė Lietuvon: Velionės Alseikaitės-Gimbutienės palydėtuvės į Petrašiūnų kapines, kur ilsisi jos motina // Tėviškės žiburiai (Toronto). – 1994, Nr. 23, p. 3
Gustaitis A. Lietuvos pradžiai 1500 metų // Karys (Brooklyn). – 1988, Nr. 7, p. 328-329
Gustaitis M. Laikas Dzūkijai kurtis muziejų // Židinys. – 1925, Nr. 6/7, p. 161-171 – Tas pat: Gustaitis M. Laikas Dzūkijai kurtis muziejų. – K., 1925. – 13 p P. 167-169 – apie Palazdijų (Lazdijų raj.) piliakalnį.
Gustaitis M. Rudaminos piliakalnis // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 46, p. 372 Lazdijų raj.
Gustys P. Klaipėdos archeologų radiniai // Tiesa. – 1988, bal. 30, p. 4 Klaipėdos pilis ir miestas
Gutautas A. Žviliai džiugina radiniais // Artojas (Šilalė). – 1987, rugs. 8 Žvilių kapinynas.
Gutautas S. Žemaičių praeičiai skirta konferencija // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 217-218 Varnių konferencija (minimi A. Butrimo, I. Balčiūnienės, J. Genio, R. Jankausko, S. Urbanavičienės, L. Vaitkunskienės, G. Zabielos pranešimai).
Habsburgų pinigai Lietuvoje / J. // Rytas. – 1935, geg. 4, p. 8 Aščiagalių (Panevėžio raj.) monetų lobis.
Hans Crome zum 75-jährigen Geburstage // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 4, p. 97-98 Su jo darbų bibliografija.
Hanusch I. J. Die Wissenschaft der Slawischen Mythus im weitesten, den altpreussisch – lithauischen Mythus mitumfassenden Sinne. – Lemberg, Stanislawow und Tarnow, 1842. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – Vilnius, 1995. – T. 1, p. 104–123. P. 212–230 apie lietuvių – prūsų mitus.
Hanušas I. J. (1812-1869). Bendroji slavų mitologija, nagrinėjanti senovės prūsų ir lietuvių mitus (1842) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 102-104, 502-505 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 104-123. – Versta iš: Hanusch I. J. Die Wissenschaft des Slawischen Mythus im weitesten, den altpreussisch-litauischen Mythus mit umfassenden Sinne. – Lemberg., Stanislawow und Tarnow, 1842, p. 212-230.
Häpke R. Die geschichtliche und landeskundliche Forschung in Litauen und Baltenland 1915-1918 // Hansische Geschichtebläter (München; Leipzig). – 1919 (1920), t. 25, p. 17-33. P. 19-20 – kasinėjimai Rudaminoje (Lazdijų raj.).
Harri Moora erialased toöd. = Труды Харри Альбертовича Моора по специальности. = Fachschriften von Harri Moora // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 36-44
Harri Moora, 2.III.1900–2.V.1968. // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 5-22. – Estų, rusų ir vokiečių k
Häusler A. Protoindoeuropäier, Baltslaven, Urslaven: Bemerkungen zu einigen neuren Hypothesen // Zeitschrift für Archäologie (Berlin). – 1988, t. 22, sąs. 1, p. 1-11
Heydeck J. Das Gräberfeld von Daumen und ein Rückblick auf den Anfang eines deutsch – nationalen Kunst // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prusia (Königsberg). – 1895, sąs. 19, p. 41-80. Daumen (Tumiany) kapinynas Rytprusiuose.
Heym H. Die Blützeit der Altpreussischen Kultur // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 2, p. 44-46
Helena Cehak-Hołubowiczowa // Z otchlani wieków (Wrocław; Poznań). – 1970, sąs. 4, p. 328-329 1933-1944 m. dirbo Vilniuje.
Heltzer M. The “Idol from Šernai” and the question of Bronze Age amber provenance in the eastern Mediterranean // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 52-56
Hendel Z. Troki // Sprawozdanie Towarzystwa opieki nad polskiemi zabytkami sztuki i kultury za rok 1904. – Kraków, 1905.
Hensel W. La cummunaute culturelle archeologique Balto-Slave // I międzynarodowy kongres archeologii słowiańskiej. – Warszawa, 1968. – T. 1, p 75-87
Hensel W. O tzw. Bałto-słowiańskiej archeologicznej wspólnocie kulturowej // Z polskich studiów slawistycznych. Prace językoznawce i etnogenetyczne na IV Międzynarodowy Kongres Sławistów w Moskwie. – Warszawa, 1958. – P. 149-158
Hentschel W. Die litauischen Pilkalnis und deutschen Wallburgen // Zeitung der 10. Armee. – 1916, Nr. 181.
Hentschel W. Die litauischen Pilkalnis und die deutschen Wallburgen // Das Litauen-Buch. Eine Auslese aus der Zeitung der 10. Armee. – 1918, p. 74-75.
Herkunft und der Urheimat der baltischen Völker. Zu den Vorträgen Dr. Carl Engel in der Ostseerandstaaten // Memeler Damfboot. – 1933, saus. 19, p. 2
Hermes E. Über ein bei Memel unter Erde entdecktes Steinpflaster // Preußische Provinziell-Blätter (Königsberg). – 1838, t. 21, p. 285-287
Hess v. Wichdorft. Krantas und Jurabecken in Ostpreussen. Veraltete Anschaunungen der Geologie und Vorgeschichte // Mannus (Leipzig). – 1921, t. 13, p. 41-51.
Historyczne wykopaliska pod Kownem // Chata rodzinna. – 1935, Nr. 12, p. 5 Kapai Kaune, šalia Aleksoto.
Hładik B. Skarb monet z XVII w. z okolic Kowna // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1962, sąs. 3/4, p. 288-289 Lobis rastas 1914 m.
Hoffman J. Die spätheidnische Kultur des Memellandes (10.-12. Jahrhundert n.d. Zw.). – Königsberg, Berlin, 1941. – 12, 189 p., 25 lent Rec.: La Baume W. // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 2, p. 32. La Baume W. // Ostpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1942, p. 116-117.
Hoffmann J. Das Gräberfeld Linkuhnen, Kr. Niederung, und die spätheidnische Kultur des Memelgebiets // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 3, p. 73-77
Hoffmann M. J. Adalbert Bezzenberger – archeolog, językoznawca, historyk i etnograf // Borussia (Olsztyn). – 1992, Nr. 1, p. 97-101
Hoffmann M. J. Ceramika z obszaru południowo-wschodniego pobrzeža Bałtyku w I tysiącleciu p. n. e. – Proba typologii i periodyzacji // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 11-38
Hoffmann M. J. Otto Tischler – w stulecie śmierci // Pomarania Antiqua (Gdańsk). – 1993, t. 15, p. 313-318
Hoffmann M. Otto Tischler – w stulecie śmierci // Pomorania Antiqua (Gdańsk). – 1994, t. 15, p. 313-338
Hołd szczątkom królewskim. Nadzwyczajne walne zebranie Komitetu ratowania bazyliki // Słowo. – 1931, rugs. 24, p. 2
Hołda-Róziewicz H. Dzialalności Ludwika Krzywickiego w Towarzystwach naukowych // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki (Warszawa). – 1974, Nr. 1, p. 107-121 Užsimena apie kasinėjimus Lietuvoje.
Hollack E. Berich uber seine im Herbst 1896 und Frühjahr 1898 angestellten untersuchungen stein- und metallzeitlicher Plätze auf der Kurische Nehrung // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 307-311.
Hollack E. Bericht des Herrn Lehrer Hollack über seine Untersuchungen und Ausgrabungen auf der Kurischen Nehrung im Juli 1891 / [Su A. Bezzenbergerio pastabomis] // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1895, sąs. 19, p. 146-161, 241-246. Į muziejų patekusios medžiagos sąrašas.
Hollack E. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreussen. – Glogau-Berlin, 1908. – 88, 234 p., žemėlapis. Rec.: Kemke H. Eine neue Veröffentlichung zur Prähistorie Ostpreussens // Altpreussiche Monatschrift (Königsberg). – 1909, t. 46, p. 282-296.
Holubovičiai E. ir V. Gedimino kalno Vilniuje 1940 metų kasinėjimų pranešimas // Lietuvos praeitis. – V., K., 1941. – T. 1, sąs. 2, p. 649-678, 7 lent.; Atsp.: K., 1941. – 45 p. Vilniaus pilis.
Holubovičienė E., Holubovičius V., Jablonskytė R. Seniausias Vilniaus kasinėjimų šviesoje // Vilniaus balsas. – 1940, gruod. 22, p. 5. – Tas pat lenk.: Prawda Wileńska. – 1941, saus. 24 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Prace konserwatorskie i badawcze na Górze Zamkowej / Iz. A. // Słowo. – 1938, kovo 8, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Prace wykopaliskowe na górze Bekieszowej trwają / Iz. A. // Słowo. – 1939, geg. 2, p. 5. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Zabytki z Góry Zamkowej / W. // Kurjer Wileński. – 1936, gruod. 19, p. 6. Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Zagadkowe kurhany z przed kilka tysięcy lat. Badania archeologiczne koło Wolkołaty // Kurjer Wileński. – 1938, lapkr. 18, p. 7
Hołubowicz W. Chrońmy skarby polskiej nauki // Kurjer Wileński. – 1934, geg. 16, p. 5
Hołubowicz W. Ciekawe wykopaliska w “Krzywim Grodzie” na Górze Bekieszowej / Iz. A. // Goniec poranny. – 1939, geg. 15, p. 4. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Co będzie z placem Katedralnym ? / Wł. // Kurjer Wileński. – 1939, vas. 22, p. 4. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Co będzie z placem Katedralnym ? / Iz. A. // Kurjer Wileński. – 1939, kovo 2, p. 3. – Tas pat: Słowo. – 1939, kovo 3, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Co będzie z placem Katedralnym ? W biežącym roku tylko prowizoryczne uparządkowanie / Wł. // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 22, p. 5. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Co biędzie z drzewami na Placu Katedralnym ? / Iz.A. // Słowo. – 1938, kovo 29. Vilniaus Žemutinė pilis
Hołubowicz W. Co odkopano na pl. Katedralnym? Slady murów i bramy Zamkowej uwidocznione będą na betonowej nawierchni placu / Iz. A. // Słowo. – 1939, birž. 13, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Czy tylko konserwacja ? // Kurjer Wileński. – 1937, bal. 27, p. 2-3 Vilniaus Aukštutinė pilis
Hołubowicz W. Człowiek przed potopem na Wilenszczyznie // Kurjer Wileński. – 1933, bal. 15, p. 3
Hołubowicz W. Człowiek z przed tysiąca lat / Wł. // Kurjer Wileński. – 1936, rugpj. 20, p. 7. Nemenčinės-Pučkalaukio ir Paraisčių (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Hołubowicz W. Drzewa z p. Katedralnego będa przesadzone. Tylko chore zostaly wycięte / Iz.A. // Słowo. – 1938, bal. 2, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis
Hołubowicz W. Ekspedicja archeologiczna USB powróciła do Wilna // Słowo. – 1936, rugpj. 12, p. 5
Hołubowicz W. Fundamenty światyni Perkuna wykopano przy Katedrze / Iz.A. // Słowo. – 1938, rugs. 17, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis. Į šiaurę nuo Katedros, kanalizacijos darbų metu aptikti mūrai.
Hołubowicz W. Gdzie stał trzeci zamek Wilna zburzony przez Konrada Wallenroda w 1390 roku // Kurjer Wileński. – 1939, bal. 8, p. 11-12; Atsp.: Wilno, 1939 – 8 p Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Gdzie wył želazny wilk Giedymina? Giedymin nie wybudowal zamku na dzisiejszej Górze Zamkowej, lecz załožył gród na Krzywej Górze, zwanej w XVI wieku Lysą // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 18, p. 5 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Giną dokumenty pradziejów. Na ratunek zagrožonych kurhanów / Włod. // Kurjer Wileński. – 1936, bal. 7, p. 3-4. Paminklų apsauga.
Hołubowicz W. Granica osadnictwa Słowian i Litwinów na Wilenszczyznie w czasach przed i wczesnohistorycznych // Kurjer Wileński. – 1938, gruod. 25, p. 5; Atsp.: Wilno, 1938. – 6 p
Hołubowicz W. Grób z epochi brązu? Niezwykle wykopalisko koło Niemenczyna / W. // Kurjer Wileński. – 1938, gruod. 3, p. 4 Pakrauglė (Vilniaus raj.).
Hołubowicz W. Grodziska i kurhany ziemi Lidzkiej // Ziemia Lidzka. – 1939, Nr. 1, p. 27-35
Hołubowicz W. Jak natrafiono na gród obronny na Górze Bekieszowej / Iz A. // Słowo. – 1939, bal. 28, p. 29. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Kolebka Wilna w piaskach Góry Bekieszowej // Comoedia (V.). – 1939, Nr. 5, p. 15-16 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Koło prehistoryków U.S.B. / Prehistoryk // Wieści akademickie (V.). – 1933, gruod. 10 (Nr. 1), p. 4
Hołubowicz W. Krzywy Gród z XIV w. na Górze Bekieszowej Wilnie // Wilno. – 1939, Nr. 1, p. 27-35 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Kurhany i wczesnohistoryczne grodziska / Wł. H. // Kurjer Wileński. – 1934, rugs. 5. Sokiškių ir Bajorų piliakalniai, Dūkšto pilkapiai, Antakmenio-Dūdų akmuo (Ignalinos raj.).
Hołubowicz W. Mur z XVI w. odkopano przy Katedrze / Iz.A. // Słowo. – 1938, rugs. 19, p. 3. Vilniaus Žemutinė pilis
Hołubowicz W. Na badaniach archeologicznych / Włod. // Kurjer Wileński. – 1936, liep. 29, p. 3-4. Reportažas apie žvalgomąsias ekspedicijas.
Hołubowicz W. Na plac Katedralny wstęp surowo wzbroniony / Iz. A. // Słowo. – 1939, birž. 10, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Najstarsze mury Wilna. Wykopaliska na placu Katedralnym // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 13, p. 5 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Naležy zakonserwowac najstarsze mury Wilna na placu Katedralnym / Włod. // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 24, p. 5. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Nowa wiežę zamkowa odkopuje się na Górze Gedymina / W. // Kurjer Wileński. – 1940, birž. 1, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Nowe odkrycia na Górze Bekieszowej / Iz. A. // Słowo. – 1939, birž. 7, p. 7. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Nowe znaleziska na terenie Krzywego Grodu / Włod. // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 7, p. 6. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Nowo odkryte zabytki na Górze Zamkowej w Wilnie // Ilustrowany kurjer codzienny (Kraków). – 1936, gruod. 19 (Nr. 352), p. 8. – Aut. nenurodytas Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Odkopanie murów obwodowych na Górze Zamkowej / Iz. A. // Słowo. – 1938, kovo 23, p. 7. Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Odkrycia śladów prastarego osiedła / Włod. // Kurjer Wileński. – 1933, rugpj. 4, p. 2. Šilėnai (Vilniaus raj.).
Hołubowicz W. Odkrycie archeologiczne nad Swirem / Wł. H. // Kurjer Wileński. – 1934, birž. 5, p. 4. Zasvirio pilkapiai.
Hołubowicz W. Odkrycie szczątków przedhistorycznego ósiedla na Gorze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 19, p. 2 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Osada słowiańska na Górze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1933, lapkr. 20, p. 2
Hołubowicz W. Pięc lat pracy terenowej Muzeum archeologicznego Uniwersytetu Stefana Batorego w Wilnie (1933-1937) // Rocznik archeologiczny (Wilno). – 1937, sąs. 1, p. 83-90; Atskiras atsp
Hołubowicz W. Plac Katedralny i jego przeszłośc historyczna / Iz.A. // Słowo. – 1939, bal. 26, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Poszukiwania fundamentów kościoła św. Anny – św. Barbary w Cielętniku / Włod. // Kurjer Wileński. – 1933, birž. 11, p. 3.
Hołubowicz W. Prace archeologiczne na placu Katedralnym. Odkopanie podmurowania pomnika Katarzyni i piwnicy starego domu / Iz.A. // Słowo. – 1939, bal. 23, p. 15. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Prace terenowe Muzeum Archeologji Przedhistorycznej U.S.B. w 1938 roku // Z otchłani wieków (Poznań). – 1939, Nr. 5/6, p. 156-157
Hołubowicz W. Przykład godny naśladowania / W. // Kurjer Wileński. – 1937, saus. 1, p. 8. Apie Vilniaus universiteto muziejui dovanotus akmeninius dirbinius.
Hołubowicz W. Reszty zamku drewnianego odkryto na Górze Zamkowej w Wilnie / W. // Kurjer Wileński. – 1938, liep. 8, p. 5 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Sensacyjne wykopaliska przy ul. Wielkiej / Wł. // Kurjer Wileński. – 1939, rugpj. 9, p. 7. Vilnius, senamiestis.
Hołubowicz W. Stanowisko kultury pucharów lejkowatych koło wsi Zanarocze w woj. Wileńskim // Z otchłani wieków (Poznań). – 1939, Nr. 5/6, p. 159-165
Hołubowicz W. Szczątki ofiar pogańskich na Górze Bekieszowej / Iz. A. // Słowo. – 1939, geg. 14, p. 15. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Szczątki osady przedhistorycznej na Górze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 24, p. 2
Hołubowicz W. Szłakiem ekspedycji archeologicznej / Włod. // Kurjer Wileński. – 1934, gruod. 23, p. 5 Medėlo pilis.
Hołubowicz W. Szukamy skarbów // Kurjer Wileński. – 1933, rugpj. 11, 18, rugs. 5, spal. 6 Senųjų Macelių (Šalčininkų raj.) ir Karmazinų (Vilniaus raj.) bei Lošos (buv. Ašmenos a.) pilkapių kasinėjimai.
Hołubowicz W. Trzy wyprawy po tajemnyce pradziejów Ziemi Wileńskiej // Kurjer literacko-naukowy: “Ilustrowany kurjer codzienny” priedas (Kraków). – 1934, kovo 5, Nr. 10, p. 7 Senųjų Macelių (Šalčininkų raj.), Karmazinų (Vilniaus raj.) ir Lošos (Baltarusija) pilkapių kasinėjimai.
Hołubowicz W. Uroczyste otwarcia Muzeum Archeologicznego USB / W. // Kurjer Wileński. – 1933, gruod. 6, p. 3.
Hołubowicz W. W obronie skarbów Góry Zamkowej / Włod. // Kurjer Wileński. – 1937, bal. 23, p. 3. Vilniaus Aukštutinė pilis
Hołubowicz W. W poszukiwaniu śladów przehistorycznego człowieka na Wilenszczyżnie / Włod. // Kurjer Wileński. – 1936, bal. 11-13, p. 7. Plikiškių (Širvintų raj.) ir Žingių (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Hołubowicz W. Wczesnohistoryczna osada słowiańska w sercu Wilna / [su red. Prier.] // Ilustrowany kurjer codzienny (Kraków). – 1933, lapkr. 23 (Nr. 325), p. 7
Hołubowicz W. Wykopaliska koło Kurzenca // Kurjer Wileński. – 1937, rugpj. 13, p. 6 Helenovo pilkapių tyrinėjimai (Baltarusija).
Hołubowicz W. Wykopaliska na akord // Kurjer Wileński. – 1936, lapkr. 21, p 1 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Wykopaliska na Górze Zamkowej / Wł. // Kurjer Wileński. – 1938, geg. 3, p. 5. Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Wykopaliska na placu Katedralnym / Iz.A. // Kurjer Wileński. – 1939, bal. 26, p. 4. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Wykopaliska z Gory Zamkowej w Wilnie / Iz. A. // Słowo. – 1938, spal. 20 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Wyprawa po nieznane // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 30, p. 2 Lydos pilis, Rodūnės apylinkių paminklai.
Hołubowicz W. Wsród skarbów i tysiącleci // Kurjer Wileński. – 1937, rugpj. 18, p.3-4 Sausių (buv. Bevandeniškių) pilkapiai (Trakų raj.) ir Šilėnų (Vilniaus raj.) kapinynas.
Hołubowicz W. Zniszczono cenny zabytek. Slady człowieku z przed 5-ciu tysięcy lat nad Naroczem / Włod. // Kurjer Wileński. – 1937, rugpj. 28, p. 7.
Hołubowiczowie H. i W. Najstarsze Wilno w swietle wykopalisk // Prawda Wileńska. – 1941, saus. 24, p. 4 Vilniaus pilis.
Hołubowiczowie H. i W. Pierwszy człowiek na naszych ziemiach // Prawda Wileńska. – 1941, vas. 26, p. 5
Hołubowiczowie H. i W. W sprawie Krzywego Grodu // Prawda Wileńska. – 1941, vas. 4, p. 5 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowiczowie H. i W. Wykopaliska na Wilenszczyznie w latach 1938 i 1939. – Wilno, 1940. – 10 p Pakrauglės (Vilniaus raj.) pilkapiai, Vilniaus Bekešo kalnas.
Homolicki M. O grobach królewskich w katedrze Wileńskiej / Su L. Zasztowto prier. // Kwartalnik Litewski (Peterburg). – 1910, t. 1, p. 41-47.
Hoppe S. Jodkowski Józef // Polski słownik biograficzny. – Wrocław, 1965. – T. 11, p. 258-259
Į amžių glūdumą // Tiesa. – 1966, liep. 8 Apie archeologines ekspedicijas.
Į Apuolės kalną // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 30, p. 6. Apuolė (Skuodo raj.).
Į Apuolės kasinėjimus atvyko // Rytas. – 1932, liep. 19, p. 5 Atvyko latvių archeologai F. Balodis ir V. Ginteris.
Į Apuolės piliakalnį // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 30, p. 6 Išvyksta V. Nagevičius.
I Balti. Alle origini dei Prussiani, degli Jatvinghi, dei Lituani e dei Lettoni. Dal V secolo a C. al XIV secolo. Palermo – Albergo dei Poveri 1 febbraio – 31 maggio 1992. – Firence: Cantini, 1992. – 158 p. – Teksto autoriai: D. Jaskanis ir M. Kaczyński
Į ekspediciją Šventojoje // Vakarinės naujienos. – 1969, birž. 28 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Į gimtinę sugrįžo Nagevičių palaikai // Draugas (Chicago). – 1995, rugs. 28 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Į istorinę pelkę atlėkė 4 gulbės // XX amžius. – 1938, bal. 5, p. 8 Parausių (Vilkaviškio raj.) pelkėje buvusi pilis.
Į Titavienus, Raseinių paviete // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1894, Nr. 33, p. 390. Pėduoti akmenys prie Dubysos, Kalnujų (Raseinių raj.
Į tūkstantmečių gelmę // Vakarinės naujienos. – 1975, bal. 24 Studentų archeologų konferencija Petrozavodske.
Įdomi ir turtinga mūsų krašto praeitis. Iš Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus priešistorinio skyriaus tyrinėjimo darbų / Pr.Ra. // Lietuvos aidas. – 1939, vas. 9 (Nr. 67), p. 6. J. Puzino pranešimas apie pilkapių ir kapinynų kasinėjimus 1938 m.
Įdomios archeologinių žvilgsnių vietos Nemunėlio Radviliškio valsčiuje // Biržų žinios. – 1930, Nr. 39 Sandrausiškio (Biržų raj.) senkapiai.
Įdomios disertacijos // Gimtasis kraštas. – 1967, kovo 2 Apie L. Nakaitės disertaciją.
Įdomios iškasenos / Kor. // Lietuvos žinios. – 1914, geg. 10 (23). Balaikių prie Liudvinavo (Marijampolės raj.) radiniai.
Įdomios iškasenos Vilniuje // Darbo Lietuva. – 1940, liep. 27 Vilnius miestas.
Įdomios vietos / J.S. // Biržų žinios. – 1925, Nr. 4. Parovėjos ir Vinkšninių (Biržų raj.) kapinynai.
Įdomu archeologams / J.K. // Tautos vairas. – 1924, Nr. 18, p. 21. Kvėdarnos (Šilalės raj.) gyvenvietė?
Įdomūs radiniai // Tiesa. – 1957, saus. 16 Trakų salos pilis.
Įdomus akmuo Pakriauny // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 41, p. 8 Pakriaunių (Rokiškio raj.) pėduotas akmuo.
Įdomūs archeologiniai radiniai // Kauno tiesa. – 1959, liep. 3. – Tas pat: Vakarinės naujienos. – 1959, liep. 10; Tarybinė Klaipėda. – 1959, liep. 14 Trakų miestas.
Įdomūs archeologiniai radiniai // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 35, p. 5
Įdomūs archeologiniai radiniai // Po Spalio vėliava (Rokiškis). – 1959, rugs. 5, p. 4 Uliūnų (Panevėžio raj.) kapinynas.
Įdomūs archeologiniai radiniai // Tiesa. – 1959, rugs. 4 Uliūnų kapinynas ir Pažalvaičių pilkapiai (Panevėžio raj.).
Įdomūs archeologiniai radiniai Nevėžio krantuose // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 25, p. 1 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Įdomus archeologinis radinys // Lietuvos aidas. – 1935, lapkr. 22, p. 6 Varpininkų (Vilkaviškio raj.) kaime rasti gyvulio kaulai.
Įdomus archeologinis radinys // Lietuvos žinios. – 1937, geg. 4, p. 10 Apie akmens amžiaus radinius, iš ”Naujojo Tilžės keleiwio”, Nr. 32-33.
Įdomus archeologinis radinys // Mūsų kraštas. – 1935, Nr. 50, p. 13 Varpininkų (Vilkaviškio raj.) kaime išarti gyvulio kaulai.
Įdomūs Impilties tyrinėjimai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, rugpj. 25
Įdomūs Kauno pilies kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 29, p. 5 Kauno pilis.
Įdomūs kupstai // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 42, p. 13 Salako (Zarasų raj.) pilkapiai.
Įdomūs piliakalnio radiniai // Vilniaus rytojus. – 1933, rugs. 2
Įdomus piliakalnis // XX amžius. – 1937, kovo 20, p. 9 Varniškiai (Anykščių raj.).
Įdomūs praeities radiniai // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 27, p. 7, 10 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Įdomūs radiniai // Lietuvos aidas. – 1928, lapkr. 15, p. 4 Skėrių (Vadagių) kapinynas (Mažeikių raj.).
Įdomūs radiniai // Vakarinės naujienos. – 1965, rugs. 14 Šarnelės (Plungės raj.) akmens amžiaus kauliniai dirbiniai.
Įdomūs radiniai // Žemaičių balsas (Tauragė). – 1931, Nr. 41, p. 3 Laumių (Skuodo raj.) monetų radiniai.
Įdomūs radiniai Gibaičiuose // Rytas. – 1932, rugpj. 26, p. 4 Gibaičiai (Šiaulių raj.).
Įdomūs radiniai miesto muziejuje // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 28, p. 6 Pietarių (Marijampolės raj.) pilkapių, Nikėlų (Šilutės raj.) kapinyno ir Rešketos (Telšių raj., upelio prie Patilčio) radiniai Kauno muziejuje.
Įdomūs radiniai prie Kauno Metr. Seminarijos // Rytas. – 1935, spal. 26, p. 10 Kauno pilis ir miestas.
Įdomus radinys / Mekuška // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 5, p. 5 Degučių (Rokiškio raj.) 1929 m. radiniai.
Įdomus radinys / Mekuška // Mūsų laikraštis. – 1929, Nr. 32, p. 6. – Tas pat: Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 5, p. 5 Degučių (Rokiškio raj.) kapas.
Įdomus radinys / Vl. J. // Dienos naujienos. – 1933, rugpj. 11, p. 3. Žadavainiai (Utenos raj.).
Įdomus radinys // Karys. – 1928, Nr. 28, p. 551 Kaunas, akmeninis kirvis.
Įdomus radinys // Komjaunimo tiesa. – 1974, lapkr. 21 Akmens amžiaus radiniai Kaune.
Įdomus radinys // Lietuvos aidas. – 1929, spal. 2, p. 6 Pagiegalos (Panevėžio raj.) kapinynas.
Įdomus radinys // Lietuvos aidas. – 1930, geg. 28, p. 9 Asmalų (Utenos raj.) lobis.
Įdomus radinys // Tiesa. – 1966, liep. 22 Senesnio bokšto liekanos po Katedros varpine, Vilnius.
Įdomus radinys // Vakarai (Klaipėda). – 1936, gruod. 22, p. 4 Žvirgždės (Pasvalio raj.) kapinynas.
Įdomus radinys // Vakarinės naujienos. – 1967, bal. 19 Medinis grindinys Kaune, Vilniaus gatvėje.
Įdomus radinys // Valstiečių laikraštis. – 1960, spal. 9 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Įdomus radinys // Žemaičių balsas (Tauragė). – 1931, Nr. 17, p. 2 Stalgėnuose (Plungės raj.) rastas kalavijas.
Įdomus radinys Žemaičių krašte // Lietuvos aidas. – 1931, geg. 15, p. 6 Stalgėnuose (Plungės raj.) rastas kalavijas.
Įdomūs Velykuškio piliakalnio kasinėjimo daviniai / K. // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 25, p. 5.
Įdomūs Velykuškių piliakalnio kasinėjimo daviniai // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 33, p. 4
Ieškojimai pradėti // Vakarinės naujienos. – 1959, rugpj. 18 Galvės ežere, apie Trakų pilį.
Ieškojo pinigų – rado kūdikį // Lietuvos aidas. – 1936, bal. 24 (Nr. 188), p. 6 Dikonių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Ieškokime Apulės ar Apuolės // Lietuvos žinios. – 1923, geg. 10, p. 3. Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Ieškokite žymių senovės lietuvių prekybos su romėnais // Lietuva. – 1926, saus. 8, p. 4 Kauno miesto muziejaus kreipimasis.
Ieškoma Žemutinė pilis // Vakarinės naujienos. – 1964, liep. 2 Vilniaus pilis.
Ieškos senovės liekanų // Mūsų rytojus. – 1928, Nr. 31, p. 6 E. Volteris tyrinės Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnį.
Ignatavičius T. Po Katedros aikštės grindiniu slypi nemažai staigmenų // Lietuvos rytas. – 1998, spal. 21, priedas: Sostinė, p. 1. Vilniaus pilys
Ignatavičius T. Valdovų rūmai šaukiasi pagalbos: Buvęs šalies vadovas tikisi dabartinio prezidento dėmesio // Lietuvos rytas. – 1998, gruod. 7, p. 1, 2 Vilniaus pilys
Ilcevičius P., Vaicechovičius S. Napoleono pilkapiai // Raudonoji vėliava (Eišiškės). – 1957, saus. 19 Pabarės (Šalčininkų raj.) pilkapiai.
Ilginis K. Ardo Žvaginių kalną // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 11, p. 33 Piliakalnis, Klaipėdos raj.
Ilgowski J. Archeologia w Wilnie // Kraj. – 1892, Nr. 27.
Ilgūnas J. Vyčio kilmė // Mūsų žinynas. – 1928, Nr. 44, p. 89-110; Atsp.: K., 1928. – 22 p
Imbrasaitė A. Prieš dešimt šimtmečių // Tiesa. – 1984, rugs. 4 Tulpiakiemio (Ukmergės raj.) kapinynas.
Imbrasaitė A., Zabiela G. Ukmergės rajono Bečių kapinynas. – Ukmergė, 1986.
Impilties kasinėjimai vakar jau baigti // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 21, p. 8. – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1934, rugpj. 22
Impilties piliakalnio tyrimas tęsiamas // Lietuvos žinios. – 1934, rugpj. 4, p. 8
Impilties piliakalnyje atkasė tunelį // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 24, p. 8 Interviu su V. Nagevičiumi apie kasinėjimus.
Impiltis – senovės lietuvių tvirtovė // Mūsų rytojus. – 1934, rugpj. 28, p. 5
In memoriam: 1994. Vasario 2, Los Angeles, Marija Gimbutienė // Dienovidis. – 1994, Nr. 6, p. 7
Inčiūra K. Mano prašymas seniems ir jauniems // Panevėžio balsas. – 1931, Nr. 28, p. 4 Kviečia rinkti padavimus apie piliakalnius.
Indomios iškasenos // Viltis. – 1913, birž. 21 (liep. 4), p. 3. Pakalniškių (Kauno raj.) kapinynas.
Informacija iš praeities / D.B. // Lietuvos aidas. – 1993, birž. 26, p. 1 ir 3. Kernavės paminklai
Įpilties kasinėjimas davė įdomių duomenų. Iš gen. Nagevičiaus spaudai patiektų žinių // Lietuvos žinios. – 1934, rugpj. 27, p. 4
Įpilties piliakalnio kasinėjimai jau baigti // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 143, p. 765
Įpilties tyrinėjimai // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 4, p. 3
Ir istorinius paminklus palietė šiurkšti bolševikų ranka / A.Vt-kas. // Į laisvę. – 1941, spal. 3, p. 4. Apie pilis.
Ir pasipylė monetos … // Vakarinės naujienos. – 1960, lapkr. 2 Senasalio (Vilniaus raj.) lobis.
Ir policija padeda rinkti senienas // Rytas. – 1935, rugs. 5, p. 2 Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Ir senųjų prūsų moterys buvo raiteliai ? // Lietuvos aidas. – 1937, rugs. 22 (Nr. 429), p. 4 Apie Rytų Prūsijos degintinius kapus su žirgais.
Ir šiemet tyrinės Apuolę // Lietuvos aidas. – 1931, liep. 11, p. 8
Iršėnas M. Pavašuokių pilkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1988, rugj. 20, p. 3
Įsigijo vertingą numizmatikos eksponatą // Lietuvos žinios. – 1936, vas. 8, p. 8 Drageliškių (Zarasų raj.) lobis.
Įsipolitikavę “kankiniai” Apuolėje / Alb. V-nas // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 5, p. 7. Apuolė (Skuodo raj.).
Įspūdžiai iš kelionės į Kernavą / Paskenduolis // Rytas. – 1928, rugs. 26, p. 2 Kernavės (Širvintų raj.) piliakalniai ir Mitkiškių (Trakų raj.) akmuo.
Įstaiga, kuri tiria nuo kada lietuviai dabartinėse žemėse gyvena. Iš Anatomijos instituto darbų // Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 30 (Nr. 442), p. 3
Įstatymą vykdyti besąlygiškai! // Žvaigždė (Švenčionys). – 1987, rugpj. 29, p. 3. – Tas pat: Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 39, p. 10
Istorijos ir archeologijos mėgėjams žinotina // Rytas. – 1926, saus. 12; Lietuvos žinios. – 1926, saus. 10, p. 3 Kauno miesto muziejus renka žinias apie Romos monetų radinius.
Istorijos ir kultūros paminklų sąrašo papildymai (1976-1981) / B. Šilinienė, R. Olišauskas, E. Pivoriūnienė, A. Indriulaitis // Muziejai ir paminklai. – 1983, sąs. 5, p. 23-31 P. 26-27 – archeologijos paminklų sąrašas.
Istorikų darbai ir planai // Tiesa. – 1968, geg. 17 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Istorikų disertacijos // Vakarinės naujienos. – 1967, spal. 6 Apie V. Urbanavičiaus disertacijos gynimą.
Istorikų tyrinėjimų 20-metis // Vakarinės naujienos. – 1968, geg. 13 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Istorinės ir geografinės vietos / A. Vaid. // Laisvė. – 1921, lapkr. 5. Švėkšnos apylinkių piliakalniai ir kapinynai.
Istorinės pilys / Lietuvos artojas // Lietuvos ūkininkas. – 1933, Nr. 36, p. 7 Raudonė ir Gelgaudai (Panemunė) (Jurbarko raj.).
Istorinės reikšmės akmenų surašinėjimas // Ūkininko patarėjas. – 1942, Nr. 27, p. 8 Kultūros paminklų apsauga.
Istorinės vietos pagerbimas / S. // Lietuvos aidas. – 1928, liep. 30, p. 4 Gargždų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Istorinės vietovės // Lietuvos aidas. – 1934, birž. 16, p. 8 Mitkiškės (Trakų raj.). Minimas 1933 m. rastas lobis.
Istorinės-archeologinės reikšmės akmenų inventorizavimas // Į laisvę. – 1942, liep. 6, 7 Kultūros paminklų apsauga.
Istoriniai radiniai Vilniaus katedroje // Trimitas. – 1931, Nr. 40, p. 793
Istorinis įvykis Veliuonoje // Lietuva. – 1924, lapkr. 18, p. 2-3. Veliuonos piliakalnį perėmė Lietuvai pagražinti draugija.
Istorinis radinys // Lietuvos žinios. – 1934, saus. 30, p. 6 Gailiūnuose (Šiaulių raj.) rastas bronzinis kirvis (atiteko “Aušros” muziejui).
Istorinių vietų registracija // Lietuva. – 1925, spal. 12, p. 6 E. Volterio kreipimasis į karininkus.
Istorinių vietų sutvarkymas // Lietuvos žinios. – 1924, kovo 19, p. 2. Lietuvai pagražinti draugija nori perimti Veliuonos ir Kupiškio piliakalnius.
Istoriška vieta / J. Bar. // Viltis. – 1909, saus. 6 (19), p. 2-3. Akmenių ir Spiečiūnų (Rokiškio raj.) kaimų riboje esąs kapinynas (?).
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Lietuvos žinios. – 1909, birž. 10 (23); spal. 10 (23); gruod. 5 (18). Apie muziejui padovanotus archeologinius radinius ir monetas.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Lietuvos žinios. – 1910, saus. 9 (22); bal. 14 (27); geg. 12 (25); birž. 9 (22); liep. 7 (20); spal. 23 (lapkr. 5); lapkr. 6 (19); gruod. 11 (24). Apie draugijos muziejui dovanotas archeologinius radinius ir monetas; spalio 23 (lapkr. 5) – apie Norių (Pasvalio raj.) kapinyno radinius; lapkričio 6 (19) – apie J. Šnapščio-Margalio radinius Taurapilio (Utenos raj.) pilkapiuose.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Vilniaus žinios. – 1909, vas. 10 (22), p. 3. Draugijai padovanoti akmeniniai kirviai ir kt. radiniai.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Viltis. – 1909, liep. 15 (28); spal. 11 (24); gruod. 4 (17). Apie draugijai atitekusius archeologinius radinius ir monetas; spalio 11 – apie K. Būgos padovanotus dirbinius iš Vozgėlių (Zarasų raj.) piliakalnio.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Viltis. – 1910, geg. 30 (birž. 12), p. 2. Kvietimas pranešti apie archeologinius paminklus.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Viltis. – 1910, liep. 7 (20). – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1910, liep. 7 (20), p. 3-4 Apie gautą mamuto dantį iš Ceikinių (Ignalinos raj.) parapijos.
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Lietuvos žinios. – 1911, saus. 8 (21); vas. 10 (23); bal. 19 (geg. 2); geg. 12 (25); birž. 9 (22); liep. 12 (25); spal. 11 (24). Apie draugijos muziejui dovanotus archeologinius radinius, monetas (bal. 19 – apie Romos monetą iš Panevėžio raj., liep. 12 – apie Norių (Panevėžio apyl.) kapų radinius).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Lietuvos žinios. – 1913, vas. 7 (20); kovo 7 (20); bal. 2 (15); geg. 11 (24); birž. 6 (19); rugpj. 20 (rugs. 2). Apie draugijos muziejui padovanotus archeologinius radinius, monetas.
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Lietuvos žinios. – 1914, kovo 6 (19); geg. 4 (17). Draugijos muziejui padovanoti archeologiniai radiniai, monetos (geg. 4 minima Romos moneta iš Garliavos apyl.).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Viltis. – 1912, saus. 12 (28); vas. 26 (kovo 10); kovo 4 (17); bal. 20 (geg. 3); geg. 6 (19); birž. 6 (19); rugpj. 29 (rugs. 11); rugs. 8 (21); spal. 12 (25); lapkr. 7 (20); gruod. 8 (21). Apie draugijos muziejui atitekusius archeologinius radinius ir monetas (birželio 6 – iš Kurklintiškių ir Paažuolių (Ukmergės raj.) kapinynų, rugsėjo 8 – iš Pernaravos (Kėdainių raj.) kapinyno, lapkričio 7 – iš Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinyno).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Viltis. – 1913, vas. 8 (21); kovo 3 (16); bal. 3 (16); geg. 12 (25); birž. 7 (20); rugpj. 18 (31); spal. 13 (26); lapkr. 14 (27); gruod. 6 (19). Apie patekusius į draugijos muziejų archeologinius radinius ir monetas.
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Viltis. – 1914, kovo 6 (19); geg. 3 (16); birž. 8 (21). Draugijos muziejui padovanoti archeologiniai radiniai, monetos (geg. 3 minima Romos moneta iš Garliavos apyl.).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“// Lietuvos žinios. – 1912, saus. 14 (27); vas. 22 (kovo 7); kovo 3 (16); bal. 19 (geg. 2); geg. 5 (18); birž. 5 (18); rugpj. 30 (rugs. 12); rugs. 8 (21); lapkr. 6 (19). Apie archeologinius radinius, monetas, dovanotus draugijos muziejui (birželio 5 – apie Kurklintiškių ir Paąžuolių (Ukmergės raj.) kapinynų radinius, lapkričio 6 (19) – apie Pryšmančių (Kretingos raj.) radinius).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“// Viltis. – 1911, saus. 8 (2); vas. 9 (22); bal. 17 (30); geg. 13 (26); birž. 9 (22); rugpj. 3 (16); spal. 9 (22); lapkr. 9 (22). Apie draugijos muziejui padovanotus archeologinius radinius ir monetas (rugpj. 3 (16) – apie Rūdupio kapinyno radinius).
Iš amžių glūdumos // Tiesa. – 1966, lapkr. 25 Paminklų apsaugos paroda Kaune.
Iš amžių glūdumos // Vakarinės naujienos. – 1963, lapkr. 26, p. 4 Pakalniškių (Šakių raj.) šalmas, Stakliškių (Trakų raj.) lobis, Dubičių (Varėnos raj.) neolitinė keramika.
Iš amžių glūdumos į šviesią ateitį / A.R. // Trimitas. – 1939, Nr. 22, p. 517-520. Bendri samprotavimai apie kovas su vikingais.
Iš Apuolės archeologinių kasinėjimų // Lietuvos aidas. – 1931, rugpj. 25, p. 4
Iš Apuolės archeologinių kasinėjimų // Lietuvos studentas. – 1931, rugs. 15 (Nr. 13), p. 2
Iš Apuolės archeologinių kasinėjimų // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 39, p. 942
Iš Apuolės kasinėjimo darbų // Rytas. –1931, rugs. 3, p. 5
Iš ekskursantės Birutės P. dienoraščio // Šluota. – 1968, Nr. 10, p. 2 Kiaulidės Senųjų Trakų piliavietėje.
Iš kasinėjimų Gardino pilyje // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 27 (Nr. 586), p. 4
Iš kelionės su lobiu // Vakarinės naujienos. – 1967, lapkr. 29 Papilių (Anykščių raj.) kaimas.
Iš kur esame kilę? / Kz. G. // Trimitas. – 1936, Nr. 45, p. 1077.
Iš kur kilęs Altonės (lenkiškai – Aldonos) vardas? // Lietuvos aidas. – 1930, birž. 25, p. 7 Altoniškių (Kauno raj.) piliakalnis.
Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – 120 p Ref.: Merkienė R. Kas buvo mūsų protėviai // Naujos knygos. – 1981, Nr. 2, p. 21-22. Юзефович Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1982, вып. 6, c. 18-21. Rec.: Hensel W. // Przegląd Historyczny (Warszawa). – 1981, t. 72, sąs. 3, p. 575-577. Petr J. // Slavia (Praha). – 1981, t. 50, sąs. 2, p. 211-215.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos // Viltis. – 1908, lapkr. 14 (27), p. 3. Į muziejų pateko keli akmeniniai kirviai (radimo vietos nenurodytos).
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos // Viltis. – 1908, spal. 15 (28). Apie Balsupių durpyno, Pašlavančio ir Padovinio piliakalnių (Marijampolės raj.) radinius.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos // Viltis. – 1908, spal. 16 (29), p. 1-2; lapkr. 18 (gruod. 1); gruod. 10 (23). Minimi į draugijos rinkinius patekę archeologiniai radiniai.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos kronikos // Lietuvių tauta (V.). – 1935, kn. 5, p. 280-292 P. 286 – apie Dieveniškėse (Šalčininkų raj.) 1933 m. rastus lobius.
Iš Lietuvių mokslo draugijos kronikos // Lietuvių tauta. – 1910, kn. 1, d. 4, p. 563-579. Apie J. Basanavičiaus kasinėjimus 1909 m.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos kronikos // Viltis. – 1910, liep. 30 (rugpj. 12). J. Žiogas neatsiuntė pažadėto pranešimo apie Imbarės kapinyno kasinėjimus.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos kronikos // Viltis. – 1910, liep. 25 (rugpj. 7). Minimi J. Basanavičiaus kasinėjimai; apie Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinyno radinių nupirkimą.
Iš lietuvių tautos praeities // Lietuvos rytai (V.). – 1923, gruod. 29, p. 2.
Iš Naumiesčio / Sl. // Varpas. – 1896, Nr. 5, p. 74. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 11 (3). Apie Kudirkos Naumiesčio piliakalnį.
Iš nepaskelbtų laiškų redakcijai // Komjaunimo tiesa. – 1950, lapkr. 16 Paminklų apsauga. Raseinių raj. archeologiniai paminklai.
Iš Panevėžio miesto istorijos // Panevėžio balsas. – 1926, Nr. 5, p. 2-3 Buvęs Panevėžio piliakalnis.
Iš paskutinių profesorės Marijos Gimbutienės susitikimų su Lietuvos žmonėmis 1993 metų birželio mėnesį // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 2, p. 2-11
Iš praktikos su radiniais // Tiesa. – 1975, rugs. 21 Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapiai.
Iš Rumbonių / Kun. K. // Vilniaus žinios. – 1904, gruod. 29 (Nr. 17), p. 3. Minimi Rumbonių ir Margaravo piliakalniai, Punios šilo sentėvių kapai (pilkapiai).
Iš senų amžių Klaipėdos krašte gyveno lietuviai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, liep. 23, p. 6
Iš Švobiškio pakrantės // Mūsų kraštas. – 1935, Nr. 15, p. 6A Švobiškio (Pasvalio raj.) kapinyno savavališki kasinėjimai.
Iš žilos praeities // Švyturys (Kretinga). – 1969, rugpj. 16, p. 3 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Išarė daug brangenybių // Trimitas. – 1927, Nr. 18, p. 564 Nasvytalių (Šilalės raj.) lobis.
Išarė senovės pinigų // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 48, p. 13 Barkių (Šakių raj.) lobis.
Išarta žalvarinių senienų // Rytas. – 1933, rugpj. 30, p. 4 Lepšiai-Aleksandrija (Šiauliuose).
Išarti senovės pinigai // Panevėžio balsas. – 1926, Nr. 23, p. 3 Stačiūnų (buv. Pušaloto v.) monetų lobis.
Išgamų darbas // Biržų žinios. – 1923, Nr. 16, p. 2.
Išgriovė Perkūno šventyklos pamatus // Aidas (V.). – 1938, rugs. 20, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis
Iškalinėtas akmuo // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 22, p. 6 Dapšiai (Mažeikių raj.).
Iškasa kariškų dalykų // Mūsų rytojus. – 1933, saus. 10, p. 3 Mikytų (Šakių raj.) kapinynas.
Iškasama įdomių pinigų // Lietuvos aidas. – 1935, geg. 22, p. 4. – Tas pat: Rytas. – 1935, geg. 22, p. 7; Lietuvos žinios. – 1935, geg. 25, p. 9 Mūšos ardomi kapai Švobiškyje (Pasvalio raj.); Nevaronių (Kauno raj.) buv. Biržynės dvarelis (Mažeikių raj., Židikų v.) ir Algimantų (Raseinių raj.) monetų radiniai.
Iškasama žmonių graučių // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 36, p. 6 Bačkininkėliai (Prienų raj.).
Iškasė “švedų kapą” / M-ys. // Lietuvos žinios. – 1928, lapkr. 8, p. 3. Skėrių (Mažeikių raj.) kapinynas.
Iškasė du puodu pinigų // Trimitas. – 1928, Nr. 33, p. 1070 Turgeliai (Šalčininkų raj.).
Iškasė griaučius su senienom // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 29, p. 9 Skersabalių (Prienų raj.) kapinynas ežero krante.
Iškasė kirvuką / G.V. // Lietuva. – 1927, geg. 19, p. 6. Šalia Ringovės (Kauno raj.) piliakalnio.
Iškasė lobį // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 7, p. 7 Narvydžiai (Skuodo raj.).
Iškasė milžino griaučius // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 52, p. 8 Sadūnuose-Kraštuose (Zarasų raj., Dusetų v.), rasti griaučiai su įkapėmis.
Iškasė pinigų // Trimitas. – 1926, Nr. 49, p. 1475 Seredžiaus (Jurbarko raj.) monetų lobis.
Iškasė pinigus // Garsas (Viks Baras). – 1932, Nr. 30, p. 3 Narvydžiai (Skuodo raj.).
Iškasė seną šerno iltį. Leipalingis // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 22, p. 12 Druskininkėlių (Lazdijų raj.) durpyne (32 cm ilgio).
Iškasė senienų // Lietuvos aidas. – 1931, gruod. 10, p. 7 Kriukai (Šakių raj., Svetošino dv.).
Iškasė senovės prabočių aukurą // Trimitas. – 1927, Nr. 1, p. 5 Jaučakiai (Kauno raj.).
Iškasė senų pinigų // Lietuvos aidas. – 1932, vas. 27, p. 9 Varviškė (Lazdijų raj.).
Iškasė senų pinigų // Trimitas. – 1927, Nr. 2, p. 39 Maštalieriai (Alytaus raj.).
Iškasė senus griaučius // Trimitas. – 1928, Nr. 25, p. 868 Luokė (Telšių raj.).
Iškasė titnago amžiaus senienų. Liudvinavas // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 29 (Nr. 492), p. 6 Gulbiniškių (Marijampolės raj.) durpyno radiniai.
Iškasė žmogaus griaučius // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 28, p. 11 Ežeriškis (Rokiškio raj.).
Iškasė žmogaus griaučius // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 33, p. 2 XVIII a. pradžios kapas Telšiuose.
Iškasena Klaipėdoje // Lietuva. – 1921, rugs. 3. Klaipėdos pilis.
Iškasenos / Matęs // Lietuvos žinios. – 1927, spal. 27, p. 3 Junkilų (Kelmės raj.) kapinynas.
Iškasenos // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 27, p. 7 Bukonių (Jonavos raj.), kapinynas.
Iškasenos // Mūsų kraštas. – 1930, birž. 12 (Nr. 5), p. 3 Ėriškių (Panevėžio raj.) senkapiai.
Iškasenos // Panevėžio balsas. – 1930, Nr. 22 Venslaviškių-Pajuosčio (Panevėžio raj.) kapinynas.
Iškasenos // šaltinis (Seinai). – 1914, Nr. 22. Balaikiai (Marijampolės raj.).
Iškasenos // Trimitas. – 1939, Nr. 33, p. 814 Iš lenkų spaudos.
Iškasenos // Viltis. – 1913, rugs. 18 (spal. 1), p. 3.
Iškasenos Dovainonyse // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 22, p. 6 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Iškasenos Ožeškienės aikštėje // Vilniaus balsas. – 1940, liep. 28, p. 5 Vilnius miestas.
Iškasenos Vilniaus krašte // Karys. – 1925, Nr. 34, p. 272 Žvirblių (Naujoji Vilnia) pilkapiai.
Iškasenos. Židikai // Lietuvos aidas. – 1929, bal. 6, p. 5 Skėrių-Vadagių (Mažeikių raj.) kapinynas.
Iškasimai // Viltis. – 1908, rugs. 24 (spal. 7). Prie Pilies kalno Vilniuje ir Ukmergėje.
Iškasimai senovės kapinyne Spitrėje // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, geg. 4 Prie Tilžės, W. Gronau tyrinėjimai.
Iškasta pinigų // Lietuvos aidas. – 1928, bal. 26, p. 4 Ylakiai (Skuodo raj.).
Iškasta senovės liekanų // Mūsų kraštas. – 1930, geg. 28. Nr. 3, p. 3 Venslaviškių-Pajuosčio (Panevėžio raj.) kapinynas, pilkapiai.
Iškastas akmeninis liūtas // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 41, p. 2 Žygaičiuose (Tauragės raj.), Ežerūnos krante.
Iškastas durpyne nepaprastas ragas // Lietuvos aidas. – 1928, bal. 16, p. 4 Pajevonių (Vilkaviškio raj.) durpynas.
Iškasti senovės gyvulių kaulai // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 13, p. 8. – Tas pat: Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 32 Kirsnos upės radiniai (Marijampolės raj).
Iškastos senovės kario liekanos // Karys. – 1927, Nr. 15, p. 144-145 Aukštvilkių (Tauragės raj.) kapinynas.
Iškili Lietuvos proistorės tyrinėtoja // Mokslas ir gyvenimas. – 1996, Nr. 11, p. 39. Parengta pagal G. Zabielos straipsnį R. Kulikauskienės 80-osios gimimo metinės
Iškilmės Pilies kalne // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1928, Nr. 4, p. 3 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Išplovė seną kapinyną / K. // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 19, p. 7. Paštuva (Kauno raj.).
Išsaugoti ateičiai // Artojas (Šilalė). – 1976, bal. 27 Šilalės rajono vykdomojo komiteto posėdis dėl archeologinių paminklų būklės.
Išsaugoti senovės paminklus // Tarybinė Klaipėda. – 1978, lapkr. 24, p. 1 Konferencija Klaipėdoje.
Ištyrė 16 šimtm. kapinyną // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 30 (Nr. 294), p. 5 Pentiškių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Įteikti vyriausybiniai apdovanojimai // Tiesa. – 1976, rugs. 11 R. Kulikauskienės 60-mečio sukaktis
Įvairios žinios apie Raseinių apskritį. Įvairūs padavimai / M.M. // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 18, p. 3. Medžiokalnis prie Kražių, Kalnųjų ir Raseinių piliakalniai.
Ivanauskas E. Altoniškių lobiai // Tiesa. – 1986, kovo 30, p. 4 Kauno raj.
Ivanauskas E. Barvydžių lobio (1605/1882 m.) reikšmės auksinių monetų apyvartos Lietuvoje tyrinėjimams // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 135-141 Barvydžiai (Telšių raj.).
Ivanauskas E. Dėl trišonių lietuviškų lydynių datavimo // Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų. –V., 1991. – P. 20-23
Ivanauskas E. E. Volterio ekspedicija į Gotesverderį // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 15 Spėjamos pilies vietos (1932 m. ir 1974-1993 m. žvalgymai).
Ivanauskas E. Iškirtos lietuviškuose pusapvaliuose lydiniuose // LIM, 1997 metais. – V., 1998. – P. 440-441
Ivanauskas E. Jogailos monetų mįslės // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 9, p. 16
Ivanauskas E. Kabelių lobis // Panevėžio rytas. – 1993, rugs. 24, p. 4 Kabeliai (Panevėžio raj.). Lobis rastas 1914 m. (pagal Valstybės archeologijos komisijos duomenis).
Ivanauskas E. Kamanų apkalas su Žigimanto III Augusto portretu // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2(11/12), p. 50. Kauno miesto radinys.
Ivanauskas E. Kapinynų ir gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai Vidurio ir Rytų Lietuvoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 452-455 Kriemalos ir Kulautuvos (Kauno raj.) kapinynai, Gėluvos (Raseinių raj.) kapinynas, Vaidžiuliškių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Ivanauskas E. Kauno uoste rastos monetos // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 14-20
Ivanauskas E. Keletas pastabų apie Vladimiro Algirdaičio monetas // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987, geg. 6-7). – V., 1987. – P. 38-41
Ivanauskas E. Krikščioniškieji simboliai Jogailos ir Vytauto monetose // Apžvalga. – 1995, gruod. 22, p. 11
Ivanauskas E. Kulautuvos lobiai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 365 Kauno raj.
Ivanauskas E. Kulautuvos lobiai. – V., 1997. – 45 p. Sidabrinių lydinių ir papuošalų lobiai, Kauno raj.
Ivanauskas E. Lietuviški taleriai // Vakarinės naujienos. – 1989, bal. 7, p. 8-9
Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai: Paslėpti 1390-1865 metais. – V., 1995. – 340 p Rec.: Golabiewski Lannby M. // Svensk numismatisk tidiskrift. – 1996, Nr. 1, p. 21. Tautavičius A. // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 298-302.
Ivanauskas E. Lietuvos valstybinių ženklų kilmė ir prasmė // Galvė (Trakai). – 1990, geg. 3, p. 2 Seniausieji Lietuvos monetų ženklai.
Ivanauskas E. Lydinių, sidabro papuošalų ir monetų nuolaužos Lietuvos pinigų apyvartoje // Kultūros paminklai. – 1996, t. 3, p. 32-39
Ivanauskas E. Mena Mykolo Radvilos Juodojo mirtį // Vilniaus balsas. – 1990, birž. 25, p. 4 Apie 1565 m. trigrašius.
Ivanauskas E. Monetų lobiai Panevėžio apylinkėse // Panevėžio rytas. – 1993, gruod. 17, p. 4 Apie Ėriškių, Molainių ir Vilkelių lobius.
Ivanauskas E. Niunbergo ir Prancūzijos skaičiavimo žetonai Lietuvoje // Muziejai ir paminklai. – 1991, sąs. 9, p. 44-49 Kauno, Šventosios, Seredžiaus radiniai.
Ivanauskas E. Numizmatikos naujienos: Kas vaizduojama ant labai retai aptinkamos Teodoro Karijotaičio monetos? Ar monetos su liūtu yra lietuviškos // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 49-50
Ivanauskas E. Piniginių apkalai su liūtais // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 7
Ivanauskas E. Pirmosios Jogailos monetos // Istorija. – 1988, t. 29, p. 3-10
Ivanauskas E. Pirmosios lietuviškos monetos jubiliejus // Lietuvos rytas. – 1997, vas. 4, p. 50 Apie 1547 m. dukatą.
Ivanauskas E. Pirmosios Lietuvos monetos // Lenino keliu (Utena). – 1988, kovo 26
Ivanauskas E. Podolės kunigaikščio Teodoro Karijotaičio moneta // Voruta. – 1993, Nr. 25/26, p. 11 Iš Sosnicos (Ukraina) lobio.
Ivanauskas E. Prancūzijos monetų radiniai Lietuvoje // Voruta. – 1992, Nr. 40, p. 3
Ivanauskas E. Rinkime žinias apie monetų radinius // Mūsų kraštas. – 1992, sąs. 1, p. 157
Ivanauskas E. Saksonijos kunigaikštysčių monetų apyvarta Lietuvoje // Voruta. – 1992, Nr. 25/26, p. 8
Ivanauskas E. Segė su dievo Odino simboliu // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 43 X-XI a. segė iš Kulautuvos (Kauno raj.).
Ivanauskas E. Sena lietuviška moneta // Tiesa. – 1988, birž. 15, p. 4 Žemutinės pilies radinys.
Ivanauskas E. Seredžiaus numizmatinė medžiaga (XVI-XIX a. pradžia) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 60-62
Ivanauskas E. Skirgailos moneta // Voruta. – 1993, Nr. 19, p. 2 Iš Sosnicos (Ukraina) lobio.
Ivanauskas E. Švedijos monetų radiniai Lietuvoje // Voruta. – 1991, Nr. 20, p. 3
Ivanauskas E. Vasarą Vilkijos praeities lobyne // Tėviškės žinios (Kaunas). – 1991, rugs. 28
Ivanauskas E. Verkių lobis // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 197-201
Ivanauskas E. Viduramžių dvarviečių žvalgomieji tyrinėjimai 1994 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 201-204 Daugų ir Pasimnių (Alytaus raj.), Kurklelių (Anykščių raj.), Skemų (Rokiškio raj.) ir Vyžuonų (Utenos raj.) dvarvietės.
Ivanauskas E. Vietoj monetos... vielos // Tiesa. – 1988, rugpj. 3, p. 4 Šulaičių (Kėdainių raj.) ir Gėluvos (Raseinių raj.) radiniai.
Ivanauskas E. Vilkijos senamiesčio pietinės dalies tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 22-24
Ivanauskas E. XV a. II pusės piniginių reformų Lietuvoje datavimo klausimu // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 rugsėjis). – V., 1987. – P. 61-63
Ivanauskas E. Zoviškių dvarvietės tyrinėjimai // Lietuvos aidas. – 1994, rugpj. 26, p. 11 Zoviškiai (Anykščių raj.).
Ivanauskas E. Zoviškių senovės gyvenvietės (Anykščių raj.) kasinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 199-200 Dvarvietė.
Ivanauskas E., Balčius M. Danijos monetų radiniai Lietuvoje // Voruta. – 1994, Nr. 20, p. 9 Pribitkos (Plungės raj.) kape Nr. 28 – XV a. pirmos pusės moneta.
Ivanauskas E., Balčius M. Die Münzen und Barren des Großfürstentum in Litauen von 1387-1455 // Münstersche Numismatische Zeitung. – 1993, Nr. 2, p. 1-5; 1994, Nr. 2, p. 8-12; 1995, Nr. 1, p. 1-5; Nr. 2, p. 1-4; 1996, Nr. 1, p. 1-5; 1997, Nr. 1, p. 1-5; Nr. 3, p. 1-6
Ivanauskas E., Balčius M. Kazimiero lietuviškos monetos // Voruta. – 1993, Nr. 27/28, p. 10 ir 16
Ivanauskas E., Balčius M. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lydiniai ir monetos nuo 1387 iki 1495 metų. – V., 1994. – 111 p. Rec.: Galabiewski Lannby M. // Svensk numismatisk tidskrift. – 1994, Nr. 7, p. 5. Zabiela G. // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 215-218.
Ivanauskas E., Balčius M. Pirmosios Vytauto monetos // Voruta. – 1993, Nr. 4, p. 4-5
Ivanauskas E., Balčius M. Vytauto monetos 1413-1430 metais // Voruta. – 1993, Nr. 36, p. 5
Ivanauskas E., Kuncevičius A. Livländische mųntstompler fundet in den nedre borg i Vilnius // Nordisk Numismatik Unions medlemsblad (Kųbenhavn). – 1991, Nr. 4, p. 62-68 Vilniaus pilis
Ivanauskas E., Kuncevičius A. Monetų spaudai Žemutinėje pilyje // Tiesa. – 1989, geg. 28, p. 3 Vilniaus pilis
Ivanauskas E., Ribokas D. Tauragniškio lobio paslaptys // Utenis (Utena). – 1989, rugpj. 17, p. 3 Apie 1987 m. rastą lobį.
Ivanauskas E., Strazdas A. Nauji archeologiniai duomenys apie Sūduvos Panemunę // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 3 Paminklai tarp Kriūkų ir Dievogalos.
Ivancius A. Prieš tūkstančius metų // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1994, vas. 26, kovo 5, 12, 19
Ivanowska G. Badania grodziska we wsi Jegliniec gm. Szypliszky, woj. Suwalskie, przeprowodzone w latach 1984-1986 // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 17, p. 377-384
Ivanowska G. Prace wykopaliskowe na grodzisku wczesnośredniowiecznym w Jeglińcu w latach 1984-1986 // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1990, Nr. 1/4, p. 113-132
Ivinskis Z. Dėl mūsų paminklų saugojimo ir chronologijos. Paruoškime Lietuvą turistams // XX amžius. – 1936, spal. 5, p. 3 Nepritaria, jog Raudonės ir kitos pilys statytos XIV-XV a.
Ivinskis Z. Aisčių tautų likimas istorijoje // Ateitis. – 1928, Nr. 10
Ivinskis Z. Didžioji 1336 m. tragedija Pilėnuose // Trimitas. – 1939, Nr. 50, p. 1216-1218 Punios ir Pyplių (Kauno raj.) piliakalniai; Pilėnų vietos klausimas.
Ivinskis Z. Durbės kautynės 1260 m. ir jų politinis vaidmuo. – K., 1938. – 114 p Apie Jurbarko (buv. Georgenburgo) istoriją.
Ivinskis Z. Dvasininkai senovės lietuvių religijoje // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1939. – T. 7, skilt. 286-287.
Ivinskis Z. Dvasininkai senovės lietuvių religijoje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. – T. 5, p. 286-287
Ivinskis Z. Gediminas ir kryžiuočių planai nukariauti Lietuvai // Trimitas. – 1940, Nr. 3, p. 51-53 Bajerburgas (netoli Veliuonos).
Ivinskis Z. Gedimino pilis // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1941. – T. 9, skilt. 1139-1140 Buvusi Pagraudės žemėje (Šilalės raj.).
Ivinskis Z. Ikišioliniai lietuvių kultūros istorijos tyrinėjimai // Aidai (Brooklyn). – 1960, Nr. 1, p. 22-30
Ivinskis Z. Jonas Basanavičius // Soter. – 1927, Nr. 2, p. 157-158 Apie jo darbus senovės lietuvių religijos klausimais.
Ivinskis Z. Kur yra Vytauto D. grabas ir palaikai? // Židinys. – 1935, Nr. 5/6, p. 562-565 Vytauto kapo klausimas.
Ivinskis Z. Lietuvių kultūros problemos // Aidai (Schwäbisch Gmünd). – 1949, Nr. 22, p. 16-23
Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. – Roma, 1978. – Tas pat Vilniuje, 1991 m. P. 92-148 – Lietuvos proistorė ir lietuviai iki valstybės pradžios (proistorė su M. Gimbutienės pastabomis).
Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. –V., 1991. – 430 p. – Perspausdintas 1978 m. Romoje išleistas darbas su E. Gudavičiaus straipsniu apie Z. Ivinskį ir komentarais (p. 411-428 P. 92-148 – “Lietuvos proistorė ir lietuviai iki valstybės pradžios”. (Skyrelis su M. Gimbutienės pastabomis).
Ivinskis Z. Lietuvos proistorė ir pirmosios žinios apie lietuvius / su M. Gimbutienės koment. // Tarybinė mokykla. – 1989, Nr. 4, p. 33-39; Nr. 5, p. 40-45. – Tęs.: Tautinė mokykla. – Nr. 6, p. 32-37. – Perspausdinta iš: Ivinskis Z. Rinktiniai raštai. – Roma, 1986. – T. 2. Nr. 6, p. 32-37 apie senąjį tikėjimą.
Ivinskis Z. Medžių kultas lietuvių religijoje // Soter. – 1938, Nr. 2, p. 141-176; 1939. Nr. 1. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 334-357
Ivinskis Z. Medžių kultas lietuvių religijoje // Soter. – 1939, Nr. 1, p. 113-144. Tęsinys iš 1938 m., Nr. 2
Ivinskis Z. Mūsų kultūros reikalai viduje ir užsienyje // XX amžius. – 1938, rugpj. 22, p. 3 Paminklų apsauga.
Ivinskis Z. Narbutt Theodor // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 16-17.
Ivinskis Z. Nauji dalykai iš lietuvių tautos priešistorinių laikų // Židinys. – 1927, Nr. 9, p.159-160 Apie P. Tarasenkos straipsnį “Karde”, 1927, Nr. 19.
Ivinskis Z. Nemunas kovų ir kraujo upė: 1. Kryžiuočių pilys ant Nemuno ir Kaune; 2. Ties Nevėžio žiotimis Kęstutis buvo pastatęs Naująjį Kauną; 3. Pyplių piliakalnio paslaptys; 4. Ekskursantai Zapyškyje; 5. Garlaiviu nuo Pyplių iki Seredžiaus; 6. Ak čina, čina, kaip Seredžius mus kankina; 7. Istorikai Veliuonos apylinkėje // XX amžius. – 1939, birž. 14, 15, 18-21, 23 Nemuno pakrančių pilys ir piliakalniai tarp Kauno ir Veliuonos (Marienverderis, Ritersverderis, Pyplių piliakalnis, Seredžiaus piliakalnis – Pieštvės pilis, Veliuona, Bajerburgas).
Ivinskis Z. Pilėnai ir Margis prieš 600 metų // Kardas. – 1936, Nr. 23, p. 614-617 Pilėnų vietos aiškinimas.
Ivinskis Z. Prof. dr. Balodis mūsų universiteto garbės daktaras / Z. Iv. // XX amžius. – 1939, bal. 22, p. 5
Ivinskis Z. Senasis lietuvių tikėjimas // Kūryba. – 1944, Nr. 3, p. 171-181
Ivinskis Z. Senosios lietuvių kultūros problemos // Naujoji romuva. – 1935, Nr. 3/4, p. 93-99
Ivinskis Z. Senovės lietuvių religijos bibliografija // Soter. – 1935, Nr. 2, p. 133-161; 1936, Nr. 1, p. 55-96; Nr. 2, p. 54-94; 1937, Nr. 1, p. 78-98; Nr. 2, p. 73-106; Atsp.: – K., 1938. – 156 p. – Tas pat: Ivinskis Z. Rinktiniai raštai. – Roma, 1986. – T. 2, p. 471-630 Rec.: J.B. // Akademikas. – 1938. Nr. 7, 3 (virš.) p.
Ivinskis Z. Senovės lietuvių tikėjimas ir kultūra // Ivinskis Z. Rinktiniai raštai. – Roma, 1986. – T. 2, p. 327-469, senosios lietuvių religijos bibliografija p. 471-630
Ivinskis Z. Senovės lietuvių tikėjimas ir kultūra // Mokykla. – 1992, Nr. 1, p. 30-34; Nr. 2, p. 28-29
Ivinskis Z. Trakų Galvės ežero salos pilis // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – 1941. – T. 1, p. 135-198 Trakų salos pilis. Rec.: Naujas prof. Ivinskio veikalas / J.V. // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 13, p. 3.
Ivinskis Z. Turizmas ir istorija // Tarybų Lietuva. – 1941, geg. 25 Apie Nemuno pakrančių pilis.
Įvyko Raudonės pilies varžytinės / B. // Lietuvos žinios. –1933, lapkr. 3, p. 6.
Ivoncius A. Džiugas // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, gruod. 4, p. 3 Padavimai apie Džiugo piliakalnį.
Ivoncius A. Milžinų supilti kalnai // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1994, spal. 1, p. 3 Padavimai apie Šatriją, Džiugą.
IV-VIII amž. kapinės užtiktos Šiaulių mieste // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1939, Nr. 30, p. 1 Vilniaus ir Kudirkos gatvėse.
Iwanowska G. Prusowie. Rozkwit i upadek // Prusowie: Dzieje i kultura ludu Bałtyjskiego. – Gdańsk, 1997. – P. 31-44
Iwanowska G. Weresnośredniowieczna Jaćwiež // Archeologia Bałtyjska. – Olsztyn, 1991. – P. 86-99
IX археологический с’езд // Виленский вестник. – 1893, 4 авг. – 22 авг. (№ 166-182). Apie suvažiavimo eigą, sekcijas, pranešimus.
IX археологический с’езд // Московские ведомости. – 1893, № 210, 214-216, 218, 219, 221-225, 227-229.
Yčas J. Adalbert Bezzenberger // Tauta ir žodis. – 1924, kn. 2, p. 49-56.
Ylakiai. Apžiūrėjo alkos piliakalnį // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 20, p. 4 Erkšvos (Skuodo raj.) alkos kalnas.
Ylakiai. Iškasė akmens amžiaus senieną // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 17, p. 4. – Tas pat: “Lietuvos keleivyje” antr Gedrimų (Skuodo raj.) kaimo durpyne.
Ylakiai. Retas radinys // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 6, p. 4 Paluobės (Skuodo raj.) kaime, Luobės upelyje, rastas tauro ragas.
Ylevičius V. Žalojamas piliakalnis // Literatūra ir menas. – 1967, Nr. 43, p. 8 Išarta Kernavės piliakalnio pašlaitė.
Ypatingas užsispyrimas // Lietuvos žinios. – 1912, saus. 26 (vas. 8), p. 3.
Yra istorinių vietų. Kelmė // Vakarai (Klaipėda). – 1938, geg. 14, p. 4 Gaučiškės, Flerijoniškės, Šeduviškės (Kelmės raj) piliakalniai.
yriausybėje: Paminklotvarkos mokslinė taryba // Lietuvos aidas. – 1992, vas. 5, p. 7 Tarybos sudėtyje archeologai M. Michelbertas, V. Urbanavičius, V. Žulkus.
J. Puzino sukaktis // Keleivis (Boston). – 1970, spal. 7 J. Puzino 65 m. sukaktis
Jaanits L. Grewingk, Constantin // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 435
Jablońska A. Zapinki podkowiaste z emalją w Europie pólnocno-wschodniej w okresu wplywów rzymskich // Acta Baltico-Slavica (Warszawa). – 1992, t. 21, p. 115-165
Jablonskis I. Andulių-Kretingos senkapio radiniai // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 82-85
Jablonskis I. Ankštakių-Senkų kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 72-74 Kretingos raj.
Jablonskis I. Ar Imbarė buvo miestas // Švyturys (Kretinga). – 1968, liep. 4 Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Jablonskis I. Atidžiau globokime kultūros paminklus // Švyturys (Kretinga). – 1975, birž. 24
Jablonskis I. Baublių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1977, rugs. 22
Jablonskis I. Budrių kaimas. – V., 1993. – 197 p. P. 8-12 – apie archeologinius paminklus Budrių kaime, Mosėdžio valsčiuje.
Jablonskis I. Dar apie dubenėtuosius akmenis Kretingos ir Skuodo rajonuose // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 128-136
Jablonskis I. Dar apie Padvarių pilkapius // Švyturys (Kretinga). – 1978, rugpj. 15, p. 4
Jablonskis I. Dubenėti akmenys Skuodo ir Kretingos rajonuose // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 109-117
Jablonskis I. Egliškių pilkapiai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 35-37 Kretingos raj.
Jablonskis I. Gelbėdami kultūros paminklus, žadiname tautos dvasingumą // Lietuvos paminklai. –1989, liep. 15, p. 8
Jablonskis I. Gelbėkime nuo arklo degintinius ir kitokius kapinynus // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 29 (Nr. 409), priedas, p. 3 “Akmenų užmetimai” (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Gilieji kokliai-puodynės valstiečių buityje // Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1981 ir 1982 metais. – V., 1983. – P. 49-50
Jablonskis I. Gintarų kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 74 Kretingos raj.
Jablonskis I. Igno Vaitkaus radinys // Švyturys (Kretinga). – 1967, gruod. 12 Egliškių (Kretingos raj.) kaime rastos trinamosios girnos.
Jablonskis I. Imbarė – sena gyvenvietė // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 346-347 Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Jablonskis I. Iš Mosėdžio praeities // Mūsų žodis (Skuodas). – 1985, rugpj. 1, p. 3 Mosėdžio piliakalnis.
Jablonskis I. Iš nerašytos Kretingos istorijos // Švyturys (Kretinga). – 1986, lapkr. 4, p. 4 Apie Šlikių (Klaipėdos raj.) pilkapius ir Senkų-Ankštakių (Kretingos raj.) kapinyną.
Jablonskis I. Ką mena Gaidžio kalnelis // Švyturys (Kretinga). – 1971, saus. 30 Gyvenvietė ir kapinynas Žvainiuose, netoli Salantų.
Jablonskis I. Ką pasakoja Egliškių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1974, spal. 3
Jablonskis I. Kalno Grikštų kapinynas (Kretingos raj.) // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 78-79
Jablonskis I. Kartenos apylinkės paminklų tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 184-185 Kartenos kapinynas ir Gintarų piliakalnis-Vyšnių kalnas (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Kas atrasta Mosėdyje // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 3, p. 58 Piliakalnis (Skuodo raj.).
Jablonskis I. Kašučių (Kretingos raj.) pilkapių tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 64-70
Jablonskis I. Keistieji akmenys // Švyturys (Kretinga). – 1967, spal. 12, p. 3-4
Jablonskis I. Kraštotyrininkų siekiai ir rūpesčiai // Švyturys (Kretinga). – 1970, spal. 6
Jablonskis I. Kraštotyros talkininkai // Švyturys (Kretinga). – 1971, saus. 5 Apie išaiškintus archeologinius paminklus.
Jablonskis I. Kretingiškių trobos mūsų eros pradžioje // Švyturys (Kretinga). – 1979, birž. 28, p. 3 Remiantis Egliškių gyvenvietės duomenimis.
Jablonskis I. Kretingos plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 74-76
Jablonskis I. Kur buvo Kretingos pilis // Kraštotyra. – V., 1975. – P. 177-182. – Tas pat: Švyturys (Kretinga). – 1975, rugs. 2, 9 Andulių (Kretingos raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Jablonskis I. Mažosios architektūros formos // Švyturys (Kretinga). – 1979, rugpj. 30, p. 3 Senosios religijos klausimai.
Jablonskis I. Mįslingosios akmenų krūsnys // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 1, p. 21-22 Kašučiai ir Padvariai (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Mosėdžio (Skuodo raj.) pilkapių kasinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 32-35
Jablonskis I. Mosėdžio piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 27-28
Jablonskis I. Mūsų eros pirmųjų amžių gyvenamųjų pastatų pėdsakai Kretingos rajone // Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1979 ir 1980 metais. – V., 1981. – P. 62-65 Padvarių ir Egliškių (Kretingos raj.) gyvenvietės.
Jablonskis I. Nauji duomenys Kretingos miesto istorijai // Švyturys (Kretinga). – 1983, rugs. 6, p. 3 Kretingos kapinynas.
Jablonskis I. Padavimas apie gražiąją salantiškių bajoraitę Imbarę // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 28 – kovo 3 (Nr. 96, 98, 100, 102, 104), p. 3 Padavimas apie Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnį.
Jablonskis I. Padėjo vietovardis // Švyturys (Kretinga). – 1963, bal. 9 Kurmaičių (Kretingos raj.) piliakalnis.
Jablonskis I. Padvarių milžinkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1980, rugs. 11, p. 3
Jablonskis I. Padvarių pilkapiai (Kretingos raj) // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 46-48
Jablonskis I. Padvarių pilkapiai // Kraštotyra. – V., 1986. – Kn. 20, p. 92-94 Kretingos raj.
Jablonskis I. Padvarių pilkapius kasinėti užbaigus // Švyturys (Kretinga). – 1980, geg. 27, p. 3
Jablonskis I. Padvarių priešistorinės ugniavietės // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 1, p. 38 Akmenos (Kretingos raj.) upės pakrančių gyvenvietės.
Jablonskis I. Pasakoja Kašučių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1975, lapkr. 1, p. 3
Jablonskis I. Pasakoja Padvarių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1976, spal. 12
Jablonskis I. Paskutinis Egliškių pilkapis // Švyturys (Kretinga). – 1981, gruod. 1, p. 3
Jablonskis I. Pincetas ar segė // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 1, p. 35
Jablonskis I. Pirmasis eksponatas būsimajam Kretingos muziejui // Švyturys (Kretinga). – 1971, lapkr. 2 Dubenuotas akmuo.
Jablonskis I. Prabilo Egliškių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1969, rugpj. 21
Jablonskis I. Pradedančiam kraštotyrininkui – archeologijos mėgėjui // Paminklotyros pradmenys. – V., 1990. – P. 4-6
Jablonskis I. Priešistorinės užtvankos Daukšiuose // Mūsų žodis (Skuodas). – 1971, geg. 22
Jablonskis I. Priešistoriniai radiniai Darbos upelyje // Švyturys (Kretinga). – 1973, spal. 11 Kretingos rajone rastos vežimų ir rogių dalys.
Jablonskis I. Puotkalių piliakalnis laukia tyrinėtojų // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 3 (Nr. 498), p. 7 Skuodo raj.
Jablonskis I. Radinys Pastauninko pakrantėje // Švyturys (Kretinga). – 1973, kovo 15 Kretingoje iškastas dubenuotas akmuo.
Jablonskis I. Seniausi mūsų rajono kaimai // Švyturys (Kretinga). – 1969, kovo 22, p. 3-4 Minimi ir archeologiniai paminklai.
Jablonskis I. Seniausias pilkapis // Švyturys (Kretinga). – 1981, saus. 6, p. 3 Egliškiai (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Seniausios sukamos girnos Kretingos rajone // Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1979 ir 1980 metais. – V., 1981. – P. 70-71 Iš Egliškių gyvenvietės.
Jablonskis I. Seniausios sukamosios girnos Kretingos rajone // Kraštotyra. – V., 1982. – Kn. 15, p. 90-91 Egliškiai (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Senosios Kartenos mįslė // Švyturys (Kretinga). – 1977, gruod. 6 Gintarų kapinynas ir Vyšnių kalnas.
Jablonskis I. Sūdėnų pilkapiai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 53-55 Kretingos raj.
Jablonskis I. Sūdėnų pilkapiai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 47-49 Kretingos raj.
Jablonskis I. Sūdėnų pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1982, rugs. 23, p. 3
Jablonskis I. Sūdėnų senkapį tyrinėti užbaigus // Švyturys (Kretinga). – 1986, geg. 24, p. 2, 4
Jablonskis I. Sūdėnų senkapio tyrinėjimas // Švyturys (Kretinga). – 1984, rugs. 13, p. 3
Jablonskis I. Šlikių pilkapiai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 49-50 Kretingos raj.
Jablonskis I. Tiriami Egliškių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1974, rugpj. 8
Jablonskis I. XIV-XV a. ratai ir rogės // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 3, p. 58 Auksūdžio (Kretingos raj.) radiniai.
Jablonskis I. Žemaičių kilmės klausimas // Švyturys (Kretinga). – 1991, rugs. 25, p. 3
Jablonskis I. Žemaičių trobos // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 20-23 Egliškių (Kretingos raj.) ir Žvelsėnų (Klaipėdos raj.) gyvenvietės.
Jablonskis I. Žemaitis prie jūros gyvena nuo amžių. Įdomūs V.D. Kultūros muziejaus kasinėjimai Kretingos apskrityje // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 13 (Nr. 244), p. 9 Kurmaičiai (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Žmogus ir gamta seniau // Švyturys (Kretinga). – 1978, gruod. 2 Padvarių ir Egliškių gyvenvietės.
Jablonskis J. Devintas Rusijos archeologų kongresas / P.Vaidilas // Varpas. – 1893, Nr.9, p.135-138. – Tas pat: Jablonskis J. Rinktiniai raštai. – V., 1957. – T. 1, p. 13-22; – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 10 (2).
Jablonskis J. Devintas Rusijos archeologų kongresas // Jablonskis J. Rinktiniai raštai. – V., 1957. – T. 1, p. 13-22. – Perspausdinta iš “Varpo”, 1893, Nr. 9, p. 135-138
Jablonskis K. 1928 ir 1929 metų Lietuvos istorijos bibliografija // Praeitis (K.). –1930, t. 1, p. 383-395 P. 383-387 – “Praistorija”.
Jablonskis K. 1930 ir 1931 metų Lietuvos istorijos bibliografija // Praeitis (K.). – 1933, t. 2, p. 474-500 P. 483-485 – “Proistorija”.
Jablonskis K. Akmens kirvukai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 163-164
Jablonskis K. Antkaklė // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 770-771
Jablonskis K. Apyrankė // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 826-827
Jablonskis K. Apuolė // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 876-878
Jablonskis K. Ar Mažosios Lietuvos lietuviai auchtonai // Jablonskis K. Istorija ir jos šaltiniai. – V., 1979. – P. 131-139 Skalviai – lietuvių gentis.
Jablonskis K. Archeologija; Archeologijos komisija; Archeologiniai kasinėjimai // Lietuviškoji eciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 937-940
Jablonskis K. Auskarai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1934. – T. 2, skilt. 273-274
Jablonskytė R. Pirminės kultūros ir dailės skyriaus ekspozicijos katalogas-vadovas. – K., 1954. – 50 p
Jablonskytė R. Akmens amžiaus stovykla Skaruliuose // Vytauto Didžiojo Kultūro muziejaus metraštis. – K., 1941. T. 1, p. 1-18.
Jablonskytė R. Mezolitinė stovykla Puvočiuose // Lietuvos praeitis. – V., K., 1941. – T. 1, sąs. 2, p. 361-385 Varėnos raj.
Jablonskytė Rimutė // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1942. – T. 10, sąs. 3, skilt. 260.
Jablonskytė-Rimantienė R. Pirminė kultūra Lietuvoje (Ekspozicijos vadovas). – K., 1956. – 51 p
Jaceika P. Puodas pinigų // Lietuvos žinios. – 1927, birž. 22, p. 3 Sauginių (Biržų raj.) lobis.
Jackutė D. Plateliuose aptikti viduramžių pėdsakai // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1996, rugpj. 10, p. 6
Jaczynowski A. Pilkalnia Chwejdańska // Wisła (Warszawa). – 1905, t. 19, p. 99. Kvėdarnos-Padievaičio (Šilalės raj.) piliakalnis.
Jadżvingi // Encyklopedia powszechna. – Warszawa, 1900. – T. 7, p. 376. Jotvingiai.
Jagelevičius P. Kary, atmink Trakus / Varėnos dzūkas // Karys. – 1926, Nr. 37, p. 310-311 Trakų pilis.
Jagiełłowy zamek na wyspie odradza sie z ruin / J. // Głos Nadniemeński (Gardinas). – 1938, Nr. 31, p. 8 Trakų salos pilis.
Jagminas P. “Ruža” // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, liep. 6, p. 2 Tytuvėnų (Kelmės raj.) dvaro Šimšos miško pylimas.
Jagminas P. Akmenys – praeities liudininkai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1959, gruod. 26, p. 3
Jagminas P. Bažnytėlė ant akmens // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, liep. 17, p. 2 Akmenės (Raseinių raj.) kaimo kapinynas ir akmuo.
Jagminas P. Birutės piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, birž. 5 Kubiliai (Kelmės raj.).
Jagminas P. Briedvaičio (Brydvaišio) piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, birž. 25 Kelmės raj.
Jagminas P. Burniuko kalnas // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, spal. 30 Kuršių (Kelmės raj.) pilkapiai ir Šaukoto (Radviliškio raj.) kapinynas.
Jagminas P. Galminaičių piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, rugpj. 14 Pašimšės (Kelmės raj.) kaimo Skambalo kalnas.
Jagminas P. Įdomūs archeologiniai radiniai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1959, birž. 20 Pabariukų pilkapių ir Gintvingio pakrantės pilkapių radiniai.
Jagminas P. Pagrįžuvio piliakalnis // Komunistinis rytojus (Kelmė). – 1958, birž. 22,p. 2-3 Kelmės raj.
Jagminas P. Piliakalnis – Raganų kalnas // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, birž. 8, p. 2 Galvydiškė (Kelmės raj.), Raganų pelkės vakarinėje pusėje.
Jagminas P. Sudrausti archeologinių paminklų naikintojus // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1959, spal. 28
Jagminas P. Šeduviškių piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, liep. 16, p. 1 Kelmės raj.
Jagminas P. Visgailių piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, birž. 29 Kelmės raj.
Jagminas P. Zbarkalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, liep. 20, p. 3 Johampolio (Kelmės raj.) dvaro kalva.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg für das Vereinsjahr 1897 // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). –1898, sąs. 5, priedas, p. 1-13. P. 5-11 – G. Frölicho iškasti dirbiniai Andulių (Kretingos raj.) kapinyne.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg für das Vereinsjahr 1900 // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). – 1901, sąs. 7, priedas, p. 3-14. P. 4 – dėl Romuvos vietos Nadruvoje; p. 9-10 – Rušpelkių (Klaipėdos a.) radiniai.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg für das Vereinsjahre 1896 // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). – 1896, sąs. 4, priedas, p. 1-9. P. 6 E. Frölicho dovanoti dirbiniai iš Kuršių nerijos.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg für das Vereinsjahre 1899 // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). –1900, sąs. 6, priedas, p. 1-16. P. 10 – 1899 m. E. Frölicho radiniai iš Kuršių nerijos; p. 11-12 – Andulių (Kretingos raj.); p. 12 – Rušpelkių (Klaipėdos raj.) radiniai.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg. // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). – 1907, sąs. 10, p. 39-60. P. 47 – Rušpelkių (Klaipėdos raj.) radiniai, 1906 m. patekę į draugijos muziejų.
Jak ma wyglądac odnowione baszta Zamkowa / Przechodzien // Słowo. - 1928, gruod. 4, p. 3 Vilniaus pilis.
Jak zostaną uparządkowane ruiny zamku w Wilne. Wznowonie poszukiwań grobu Witolda // Gazeta codzienna. – 1940, kovo 8, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Jakie prace konserwatorskie będą wykonane w roku biežącym // Słowo. – 1939, liep. 12, p. 7 Tas pat ir Trakų pilis.
Jakimowicz R. Prawda o Górze Zamkowej w Grodnie // Marcholt (Warszawa). – 1938, sąs. 2, p. 196-214
Jakimowicz R. Kultura Polski wczesnohistorycznej (z powodu „Archeologji Polski” prof. Antoniewicza) // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1929, sąs. 4, p. 139-162 Taip pat apie Žvirblių (Naujoji Vilnia) pilkapius.
Jakimowicz R. Okres wczesnohistoryczny // Prehistoria ziem polskich. – Kraków, 1948. – P. 361-428 P. 423-428 – apžvelgiami rytų Lietuvos pilkapiai, daugiau remiamasi Žvirbliais (Naujoje Vilnioje).
Jakimowicz R. Okres wczesnohistoryczny // Prehistoria ziem polskich. Encyklopedia Polski. – Kraków, 1939. – T. 4, p. 362-428, lent. 91-100. Sunaikintas tiražas perspaudintas 1948 m Apie Žvirblių (N. Vilnia) pilkapius.
Jakimowicz R. Praca N. Bauera o grzywnach srebrenych i charakter grywien znalezionych w Rybiszkach // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1934, t. 16, p. 35-53 Vilniaus-Ribiškių lobis.
Jakimowicz R. Sprawozdanie z dzialalności Państwowego Konserwatora zabytków przedhistorycznych okręgu Warszawskiego za lata 1924-1926 // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1929, t. 10, p. 232-279 P. 243 – tyrimai Vilniaus vaivadijoje.
Jakimowicz R. Wykopaliska przedhistoryczne w Suwalszyznie // Z otchłani wieków (Poznań). – 1928, sąs. 3, p. 41-42; sąs. 4, p. 69 Prūdiškių (Suvalkų vaivadija) pilkapiai.
Jakobson F. Südostbaltikum. C. Nachchristliche Eisenzeit. 2. Litauen // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1929. – T. 13, p. 29-32
Jakobson F. Südostbaltikum. Nachchristliche Eisenzeit Litauens // Rallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1928. – T. 13, p. 29-32
Jakobsons F. Senlatviešu ienākšana Latvijā // Senatne (Rīga). – 1929, Nr. 1, p. 2-10 Baltų apsigyvenimas Latvijoje pagal K. Būgą.
Jakštas A. Lietuvos senovė sąryšy su bendrosios kultūros istorija // Vairas. – 1924, Nr. 1, p. 12-13. Apie A. A. Spicyno paskaitą.
Jakštas J. Aukštaičiai – senosios Lietuvos centras // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 5/6, p. 271-276 Mano sostinę buvus Vorutoje arba Kernavėje.
Jakštas J. Baltija ir aisčiai 9-12 amžiuje // Mokslo dienos. – 1937, Nr. 6/7, p. 403-409
Jakštas J. Iš praeities į dabartį // Vairas. – 1932, Nr. 7/8 Skalvių ir nadruvių etninė priklausomybė.
Jakštas J. Prof. dr. Jonas Puzinas (1905.X.1 – 1978.IV.14) / J. J. // Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1978, t. 4, kn. 2(14), p. 170-171.
Jakštas J. Proistorinė Lietuva ir vakarai // Ateitis. – 1944, kovo 6 ir 7
Jakštas P. Kuršiai // Karys. – 1933, Nr. 10, p. 200; Nr. 11, p. 222
Jakubonis A. Jotvingiai dar neišnyko. Jau IV-V amžiuje Lietuvos žemėse lankėsi “vaduotojai” // Sūduva (Marijampolė). – 1995, spal. 12, 14 Apie konferenciją Marijampolėje.
Jakubonis A. Kasinėjimai bei tyrinėjimai Vilniaus žemėje ir Vilniaus požemiuose // Sūduva (Marijampolė). – 1995, vas. 14 Vilniaus miestas
Jakubonis A. Pranoko visus lūkesčius: Meškučių piliakalnio tyrinėjimai // Sūduva (Marijampolė). – 1994, liep. 5
Jakutytė L. Dalijasi darbo patirtimi // Tarybinis studentas. – 1957, birž. 12 Vilniaus universiteto Archeologijos ir etnografijos katedros dešimtmečio minėjimas.
Janauskaitė D. Archeologiniai tyrinėjimai Baituose // Klaipėda. – 1997, liep. 22, p. 10
Janavičiūtė L. Įdomūs eksponatai // Komjaunimo tiesa. – 1955, gruod. 11 Valdomų (Šiaulių raj.) ir Papilės (Akmenės raj.) kapinynų radiniai.
Jančiauskas L. Lazdūnėnų piliakalnis / Liudas Šapas // Karys. – 1930, Nr. 32, p. 626 Šilutės raj.
Jančiauskas L. Pilaitė / Liudas Šapas // Karys. – 1930, Nr. 32, p. 626 Juodžių-Šeputaičių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Jančius R. Lobiai Palangos hipodrome // Tiesa. – 1988, liep. 20, p. 4 Apie tyrinėjamą gyvenvietę.
Jančys A. Raudondvario požemių paslaptys // Laikinoji sostinė. – 1998, lapkr. 5, p. 9
Janikas A. Trakų pilis // Tiesa. – 1949, spal. 13
Jankauskaitė K. Deivių gretoje: Marija Gimbutienė // Ieva. – 1997, Nr. 5, p. 30-33 M. Gimbutienė
Jankauskaitė K. Dingusio pasaulio atminties deivė // Gimtasis kraštas. – 1996, Nr. 5, p. 14 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Jankauskaitė K. Marija Gimbutienė, dingusio pasaulio atmintis // Vilniaus tribūna. – 1994, Nr. 36-38
Jankauskaitė K. Mūsų deivė Marija // Dienovidis. – 1991, Nr. 20, p. 7 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Jankauskaitė-Petrikienė K. 900 m. pirmajai Lietuvos sostinei Kernavei // Rytų Lietuva (Ukmergė). – 1935, Nr. 22, p. 4
Jankauskaitė-Petrikienė K. Iš praeities tavo sūnus … // Mūsų kraštas. – 1935, Nr. 15, p. 3A Kukovaičio giria ir Skerdimų laukas Dovydiškių (Ukmergės raj.) kaime.
Jankauskas A. Lietuvos TSR senamiesčių statybinė keramika // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 45-46. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 93-94)
Jankauskas A. O iš tikrųjų yra taip // Širvinta. – 1992, kovo 7 Dėl Kernavės senosios bažnyčios vietos tyrinėjimų.
Jankauskas A. Senųjų Kernavės bažnyčių vietos tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 24-28
Jankauskas A., Katalynas K., Luchtanas A., Misiukaitė-Luchtanienė D. Liudvikas Dzikas (1955.06.25-1991.08.16) // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 266-267
Jankauskas A., Luchtanas A. Senųjų Kernavės bažnyčių tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 138-140 Tyrimai Kernavėje
Jankauskas E. Klaipėdos požemių paslaptys // Lietuvos aidas. – 1998, spal. 31, p. 21. Klaipėdos pilis ir miestas
Jankauskas K. Gedimino kalno tyrinėjimas, Veliuona / K. Jan. // Vienybė lietuvninkų (Brooklyn). – 1912, Nr. 39, p. 2.
Jankauskas K. Sidabrinių lankinių žieduotų segių gamybos technologija // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 217-221
Jankauskas K. Smulkusis papuošalų iš spalvotųjų metalų dekoras // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 151-168 Apie Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinyno dirbinius.
Jankauskas K. Vilniaus universiteto archeologų ir etnografų konferencija // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 218
Jankauskas P. Jaunieji praeities ieškotojai // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1967, rugpj. 12 Akmenskinės (Plungės raj.) kapinyno tyrinėjimai.
Jankauskas R. 1988 ir 1989 metų archeologinių kasinėjimų kaulinės medžiagos rekonstrukcinė somatologija ir paleopatologija // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 245-247
Jankauskas R. 1993-1995 m. kai kurių archeologinių kasinėjimų antropologinių ir paleopatologinių tyrimų duomenys // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 397-403 Kernavės, Berčiūnų, Kalniškių, Marvelės, Gudiškių, Noriūnų, Ruklių kapinynų medžiaga.
Jankauskas R. Alytaus senkapio tyrinėjimai // Literatūra ir menas. – 1985, Nr. 44, p. 16
Jankauskas R. Degintinių kapų iš Kernavės Pajautos slėnio antropologinė analizė // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 39-40
Jankauskas R. Investigation of human skeletal remains from archaeological investigations – it’s possibilities and limits // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 18
Jankauskas R. Kai kurių Lietuvos praeities populiacijų biosocialinės diferencijacijos rodikliai // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 447-471 Plinkaigalio (Kėdainių raj.), Obelių (Ukmergės raj.) ir Gėluvos (Raseinių raj.) kapinynų medžiaga.
Jankauskas R. Ligų pėdsakai Plinkaigalio žmonių kauluose // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 153-155
Jankauskas R. Paleopataloginiai tyrinėjimai // Lietuvos archeologija. – 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 103-108
Jankauskas R. Paleopathological evidences of tuberculosis in Lithuania // Humanbiologie (Budapest). – 1989, Nr. 19, p. 65-68 Alytaus, Arglaičių, Diktarų ir Plinkaigalio kapinynų medžiaga.
Jankauskas R. Plinkaigalio kapinyno osteometrija ir paleopatologija // Lietuvos archeologija. – 1993, T. 10, p. 197-208 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Jankauskas R. Senkapis prabilo... // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1985, liep. 13, p. 3 Alytaus kapinynas.
Jankauskas R. Senojo ir viduriniojo geležies amžiaus šiaurinio Sūduvos paribio antropologija: (Marvelės senkapio duomenimis) // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 22-23
Jankauskas R. Traumatic lesions in human osteological remains from Neolithic Lithuania // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 12-19
Jankauskas R. Vėlyvųjų viduramžių Alytaus antropologija: (XIV-XVII a. senkapio duomenimis) // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 34-46
Jankauskas R. Vinkšninių XV-XVII a. kapinyno rekonstrukcinė somatologija ir paleopatalogija // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 215-217 Alytaus raj.
Jankauskas R. XIV-XVII a. Alytaus gyventojų paleodemografija (preliminariniai duomenys) // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 127-129
Jankauskas R. Žemaitijos gyventojų ligos I-II tūkstantmetyje (po Kr.) // Žemaičių praeitis. – V., 1993. – T. 2, p. 58-63 Pagrybio (Šilalės raj.), Šaukėnų (Tauragės raj.), Pribitkos (Plungės raj.), Pumpurų (Mažeikių raj.) kapinynų medžiaga.
Jankauskas R. Žmonijos kančių metraštininkės / Kalbėjosi R. Barauskaitė // Lietuvos sveikata. – 1998, Nr. 39, p. 13.
Jankauskas R., Barkus A. 1990-1992 metų archeologinių kasinėjimų kaulinės medžiagos rekonstrukcijė somatologija ir paleopatologija // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 309-320 Kalniškių (Raseinių raj.), Marvelės (Kaunas), Kernavės (Širvintų raj.), Klovinių ir Ruklių (Utenos raj.) kapinynų medžiaga.
Jankauskas R., Barkus A. Marvelės senkapio (I-VII m.e.a.) antropologija (1991-1992 m. medžiaga) // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 79-85
Jankauskas R., Barkus A. Senojo ir viduriniojo geležies amžiaus šiaurinio Sūduvos paribio antropologija Marvelės senkapio duomenimis // Liaudies kultūra. – 1996, Nr. 3, p. 9-12 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Jankauskas R., Barkus A., Česnys G. Pastarųjų metų antropologiniai radiniai šiaurės rytų Lietuvoje (Kernavės ir Ruklių senkapiai) // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 135-137 Rukliai (Utenos raj.).
Jankauskas R., Butrimas A. Changes of population biological status during the Indo-Europeanization in Lithuania // The Indo-Europeanization in Northern Europe. – Washington, 1996. – P. 306-322
Jankauskas R., Česnys G. Kaukolės skliauto chirurginės intervencijos Lietuvoje // Sveikatos apsauga. – 1984, Nr. 8, p. 35-39
Jankauskas R., Urbanavičius A. Paleodemography and population biology studies relating to the Marvele burial ground (2nd-7th centuries AD) // Acta biologica Szegedziensis. – 1997, t. 42, p. 67-73
Jankauskas R., Urbanavičius A. Preliminarūs 1996 – 1997 metų archeologinių kasinėjimų antropologinės medžiagos tyrimo rezultatai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 529-537
Jankauskas V. Karo muziejaus steigėjas // Pasaulis. – 1991, Nr. 18, p. 42-46 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Jankauskas V. Užmaršumas // Respublika. – 1990, vas. 27, p. 3 Nepaminėtas V. Nagevičius.
Jankevičienė A. Kaip formavosi senųjų mūsų krašto pilių stilius // Statyba ir architektūra. – 1975, Nr. 8, p. 30-32
Jankevičienė A. Liškiavos pilies liekanos // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 249-250
Jankevičienė A. Muziejus atšventė jubiliejų // Muziejai ir paminklai. – 1987, sąs. 8, p. 19-27 P. 19-21 – apie Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje archeologijos ir numizmatikos skyrių veiklą 1980-1984 m.
Jankevičienė A. Oginskių rūmų ir pagalbinio pastato liekanos [Trakuose] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 77.
Jankevičienė A. Pabarių pilkapiai // MADA. – 1961, t. 1, p. 37-48 Pabarė (Šalčininkų raj.).
Jankevičienė A. Pilies liekanos Pilies g., Nemuno ir Neries santakoje // Kauno architektūra. –V., 1991. – P. 213-216. – Aut. nurodytas knygos turinyje
Jankevičienė A. Počkaluvkos pilkapiai // MADA. – 1958, t. 2, p. 37-50 Pučkalaukis (Vilniaus raj.).
Jankevičienė A., Gudavičius E. Trakų salos pilis // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 59-61
Jankovskis A. Lavoriškės amžių glūdumoje // Draugystė (V.). – 1964, gruod. 3, p. 3 Lavoriškės (Vilniaus raj.).
Jankowski A. “Czcijmy przeszłośc w imie przyszłości” // Czerwony sztandar. – 1967, bal. 22 Lavoriškių (Vilniaus raj.) paminklai.
Jankowski A. Na prowincji giną zabytki historyczne // Słowo. – 1939, saus. 22, p. 12 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Jankuhn H. Die Bevölkerug Ostpreussens in der beiden ersten Jahrhunderten unserer Zeitrechnung // Ostdeutsche Monatshefte. – 1932/1933, t. 12, p. 729-733. Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, įrašas Nr. 399
Jankuhn H. Eine Spiralscheibenkopfnadel aus der Gegend von Tilsit // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1931, t. 22, p. 192-196
Jankuhn H. Gürtelgarnituren der älteren römischen Kaiserzeit im Samland // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 166-201
Jankuhn H. Zur Besiedlung des Samlandes in der älteren römischen Kaiserzeit // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 202-220
Jankuhn H. Zur räumlichen Gliederung der älteren Kaiserzeit in Ostpreussen // Archeologia Geographica (Bonn). – 1951, t. 1, sąs. 4, p. 53-64
Jankūnas P. Užkalnių senkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1986, liep. 1, p. 3
Jankus A. Ar pakelsime Apuolės piliakalnio garbę? // Mūsų žodis (Skuodas). – 1993, rugpj. 7, p. 3
Jankus J. Jonas Puzinas apie save ir kitus. Juostelėn įkalbėtas pokalbis // Aidai (Brooklyn). – 1979, Nr. 4, p. 141-146; Nr. 5, p. 206-211 J. Puzino mirties metinės
Jankuvienė R., Lititauskas A. Per Šiaulių gimtadienį duona kepta ant akmens // Respublika. – 1997, rugs. 23, p. 7 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Janowicz L. Powieśc o Ludwiku Krzywickim, autorze “Žmudzi starożytnej” // Czerwony sztandar. – 1977, rugpj. 27
Janse O. R. Ein in Litauen gefundene Bronzekelt von sog. Mälartyp // Forwännen (Stockholm). – 1929, sąs. 3, p. 176 Vaškai (Pasvalio raj.).
Jansen H. Mittelalterliche Berichte vom Totenbrauch der Balten // Prussia (Königsberg). – 1939, t. 33, p. 192-200 XIII-XVII a. rašytinės žinios.
Janulaitis A. Ten, kur senas Lietuvos atgarsis sužadino ir naują Lietuvos viltį įžiebė // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 2, p. 10 Salduvė (Šiauliai).
Janulytė E. Po žemėm palaidota praeitis // Sidabrė (Joniškis). – 1990, liep. 24, p. 1 Apie tyrinėjimus Sidabrėje.
Januševičius J. Gizeviaus sukaktuvės // Rytas. – 1931, vas. 27, p. 7
Januševičius P. Kaip pas mus žiūri žmonės ant senobės liekanų // Nedėldienio skaityms. – 1906, saus. 8 (Nr. 4), p. 6; vas. 14 (Nr. 9), p. 2.
Janušytė A. Senkapis // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1977, birž. 30 Kuosėnų kapinynas.
Janušytė V. Bartkūnų piliakalnis // Kregždutė. – 1934, Nr. 6, p. 93-94 Ukmergės raj.
Januška J. Sutvarkykime istorines vietas // Rytas. – 1930, bal. 22, p. 5 Raudonės (Jurbarko raj.) pilis.
Januškevičius J. Rambyno kalnas legendų ir prietarų židinys // Rytas. – 1933, spal. 24, p. 2
Januškevičius P. Iš Kauno praeities / I. P.Gab-ys. // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 24, p. 325-326. Kauno pilis.
Janušonis S. 1535-1536 metų lietuviški grašiai // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 80-108
Janušonis S. 1660-1661 m. lietuviški šilingai // Vilniaus Valstybinio universiteto mokslinės bibliotekos metraštis. – V., 1972. – P. 158-192
Janušonis S. Pragos grašis Lietuvos piniginėje apyvartoje XIV-XVI amžiais // Spalio revoliucija ir visuomeniniai mokslai Lietuvoje. – V., 1967. – P. 206-209
Jarocki S. W obronie zabytków przeszlości // Kurjer Wileński. – 1911, liep. 22 (rugpj. 4).
Jarockis R. Archaeology and areal photography in Lithuania // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 30.
Jarockis R. Archeologija ir aerofotografija // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 25
Jarockis R. Archeologų konferencija Šiauliuose // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 213 1993 m. vas.10 d. įvykusi konferencija “Miestas ir archeologijos paminklai”.
Jarockis R. Bubių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės 1993 m. žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 47-49
Jarockis R. Bubių piliakalnis – Dubysos pilis // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 14-16 Bubiai (Šiaulių raj.).
Jarockis R. Kaulinių-raginių dirbinių gamyba Kernavėje XIII-XIV a. // Lietuvos archeologija (V.). – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 168-182
Jarockis R. Lithuanian archaeology in the past and present // Archaeologia Baltica. – V., 1998. T. 3, p. 37-41
Jarockis R. Lithuanian archaeology in the past and present // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 7
Jarockis R. Luponių piliakalnio papėdės gyvenvietės 1997 metų tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 74-77. Luponiai (Šiaulių raj.).
Jarockis R. Raktuvės piliakalnio Žagarėje papėdės gyvenvietės 1996-1997 metų tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 72-74
Jarockis R. Ramulėnų piliakalnio (Radviliškio raj.) 1994 m. archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 44
Jarockis R. Spitrėnų piliakalnio 1997 metų tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 70-72. Spitrėnai (Utenos raj.).
Jarockis R. Šiaurės vakarų Lietuvos piliakalnių ir jų papėdžių gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 66-70 P. 66-67 – Žvelgaitis (Žagarėje), p. 67-68 – Eketės (Klaipėdos raj.) piliakalnis, p. 68-70 – Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Jarockis R. Šinkūnų piliakalnio 1992 m. tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 45-46 Ukmergės raj.
Jarockis R. Šinkūnų piliakalnio liekanų tyrinėjimai 1990-1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 49-51 Ukmergės raj.
Jarockis R. XIII-XIV amžių Kernavės kauliniai-raginiai dirbiniai // Lituanistica. – 1996, Nr. 4, p. 11-24 Kernavė
Jaroszewicz J. Obraz Litwy pod względem jej cywilizacyi, od czasów najdawniejszych do końca wieku XVIII. Litwa pogańska. –Wilno, 1844. – D. 1. – 240 p. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 125–140. P. 177–199 apie senovės lietuvių religiją, šventyklas.
Jaroszewicz J. Zarysy z czasow pogańskich Litwy. Mieszkania, wsi, grody, miasta i zaludnienia kraju // Pismo zbiorowe Wileńskie na rok 1859. – Wilno, 1859. – P. 83-115. Pateikiamas 77 pilių (piliakalnių) sąrašas.
Jaroszewicz-Kleindienst B. W kręgu bohemistycznych zainteresowań Adama Honorego Kirkora // Pamiętnik Słowiański (Warszawa). – 1975, t. 25, p. 145-157 Taip pat apie A. H. Kirkoro veiklą Vilniuje.
Jaroševičius A. Apie lietuvių dailę / A. Jaroševiče // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 15, p. 200-201. Dėl Trakų pilies apsaugos.
Jaroševičius J. Religija / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 124-125, 505-509 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 125-140. – Versta iš: Jaroszewicz J. Obraz Litwy pod względem jej cywilizacyj, od czasów najdawniejszych do końca wieku XVIII. Litwa pogańska. – Wilno, 1844. – P. 177-199.
Jasaitienė I. Pirmoji užsienio ekspedicija Plateliuose // Plungė. – 1995, liep. 21, p. 1, 3 Platelių ežerą tiria lenkų archeologai.
Jasas R. Kas buvo jotvingiai // Literatūra ir menas. – 1960, Nr. 11, p. 4
Jasas R. Lietuvių kilmė // Lietuvos TSR istorijos bruožai. – K., 1965. – P. 4-21
Jasas R. Rambyno kalnas // Lietuvos pionierius. – 1958, lapkr. 2
Jasas R. Švedų karių kapai // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 1, p. 33 Pilkapiuose buvę laidojama XVII-XVIII a.
Jaschinski-Ehlers K. Aus der Vorgeschichte des Memellandes // Elbing-Kreis. – 1972, sąs. 37, p. 5-20
Jasevičienė B., Semėnas V. Ornamentikos raida Rytų Lietuvoje // Žvaigždė (Švenčionys). – 1995, saus. 7, 11
Jasinskas E. Žalojamas senkapis // Artojas (Šilalė). – 1978, saus. 5, p. 3; vas. 4, p. 3. – vas. 4 antr.: Medžiagos pėdsakais. Košių kapinynas.
Jasiulaitis A. Atgaivinkime piliakalnius? // Mūsų gamta. – 1988, Nr. 3, p. 22 Apie piliakalnių augaliją.
Jaskanis D. Bałtyjska prapremjerza w Sofii // Z otchłani wieków (Wrocław-Poznań). – 1979, Nr. 4, p. 307 Baltų archeologinės medžiagos iš Lenkijos muziejų paroda Sofijoje.
Jaskanis D. Cmentarzysko kurhanowe w miejscowości Krzywólka, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1963, t. 4, p. 279-308
Jaskanis D. Jacwież w nowych badaniach naukowych w Polsce // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991 (1989), t. 16, p. 145-156
Jaskanis D. Jaćwiež. Katalog. – Białystok, 1962. – 44 p.: iliustr., p. 13-44 Rec.: Szymański W. // Rocznik Białostocki. – 1964, t. 5, p. 376-377.
Jaskanis D. Jeszcze o Jadźwingach // Gazeta Białostocka. – 1960, rugs. 17 Aiškinama, kad jotvingiai gyveno tik iki Narevo.
Jaskanis D. Konferecija w sprawie badań nad okresem rzymskim na Suwalszczyźnie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1957, t. 24, p. 154-156
Jaskanis D. Konferencija naukowa w Białymstoku w 20-lecie terenowych badań nad Jacwieżą // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1976, Nr. 2, p. 292-294
Jaskanis D. Materiały odkryte w 1934 r. na cmentarzysku kurhanowym w Zaswirzu rej. Swir w B.S.R.R. // Światowit (Warszawa). – 1962, t. 24, p. 457-483 Zasvyrio pilkapiai.
Jaskanis D. Pradzieje Białostoczyzny. – Warszawa, 1969. – 88 p., 64 p. iliustr
Jaskanis D. Prima fase dell’Alto Medioevo (VI-VIII secolo). Tarda fase dell’Alto Medioevo e inicio del Bosso Medioevo (IX-XV sec.) // I Balti. Alle origini dei Prussiani, degli Jatvinghi, dei Lituani e dei Lettoni. Dal V secolo a C. al XIV secolo. Palermo-Albergo dei Poveri 1 febbraio – 31 maggio 1992. – Firence: Cantini, 1992. – P. 39-57
Jaskanis D. Rezerwat archeologiczny w Szwajcarii / D. J. // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1973, Nr. 4, p. 282.
Jaskanis D. Siekiera brązowa z Błaskowizny, gm. Jeleniowo, woj. Suwalskie // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1976, t. 13, p. 471-472
Jaskanis D. Sympozium naukowe poświęcone kontaktom bałto-sławiańskim we wczesnym średniowieczu w Bialymstoku // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 319-326
Jaskanis D. Vom Frühmittelalter bis zum Spätmittelalter (5.-14. Jh. n. Chr.). // Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slaven. – Freiburg i. Br., 1987. – P. 42-58
Jaskanis D. Wstępne wyniki badań osady z okresu rzymskiego przeprowadzonych w Osowej, pow. Suwalski, w 1971 r. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1974, t. 12, p. 421-427
Jaskanis D., Jaskanis J. Sudauisches Siedlungskomplex aus der spätromischen Periode und Volkerwanderungszeit in Osowa, Kreis Suwalki // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 109-150
Jaskanis D., Kaczyński M. Bałtowie – północny sąsiedzi Słowian: Wystawa ze zbiorów polskich muzeów. – Warszawa, 1981. – 44 p., 2 žml., 77 iliustr. – Tas pats leid. anglų k
Jaskanis D., Kaczyński M. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slawen // Begleitheft zur Ausstellung. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slawen. – Bregenz, 1991. – P. 19-43
Jaskanis D., Kaczyński M. Wystawa “Bałtowie – północni sąsiedzi słowian”: Koncepcje i realizacje // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 227-249
Jaskanis D., Okulicz J. Kultura zachodniobałtyjska // Póżny okres Łateński i okres rzymski. –Wrocław etc., 1981. – P. 216-248
Jaskanis J. “Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slaven”. Die Ausstellung und ihre Entstehungsgeschichte // Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slaven. – Freiburg i. Br., 1987. – P. 7-14
Jaskanis J. Badania archeologiczne w woj. Białostockim w latach 1945-1963 // Rocznik Białostocki. – 1965, t. 5, p. 97-125
Jaskanis J. Cmentarzyska zachodniobałtyjskie z okresu rzymskiego. Materiały do badań nad obrządkiem pogrzebowym // Materiały Starożytne i Wczesnośredniowieczne (Warszawa). – 1977, t. 4, p. 239-350
Jaskanis J. Cmentarzysko kurhanowe na stanowisku II w Korklinach, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki. – 1970 (1968-1969), t. 9, p. 146-176
Jaskanis J. Dawni Bałtowie w nauce polskiej // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 91-108
Jaskanis J. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slawen. Die Ausstelung und die Forschungsgeschichte // Begleitheft zur Ausstellung. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slawen. – Bregenz, 1991. – P. 7-11
Jaskanis J. Human burials with horses in Prussia and Sudovia in the first millenium of our era // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 29-65
Jaskanis J. Jacwingowie dawni mieszkańcy Suwalszczyzny // Poznaj swój kraj (Warszawa). – 1962, Nr. 2, p. 8-9
Jaskanis J. Materialy z cmentarzyska kurhanowego na stanowisku I w Korklinach powiat Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1968, t. 8, p. 299-336
Jaskanis J. Materiały z kurhanów z drugiej połowy I tysiąclecia n.e. w Jemielistem i Wólce pow. Suwalski // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 133-152
Jaskanis J. Naczynie kultury ceramiki kreskowanej odkryte w Białymstoku // Rocznik Białostocki. – 1971, t. 10, p. 378-379 Brūkšniuotosios keramikos radinys Bialystoke.
Jaskanis J. Nauka na tropach Jaćwiežy // Poznaj swój kraj (Warszawa). – 1967, Nr. 6, p. 6-7
Jaskanis J. Obrządek pogrzebowy zachodnik Bałtów u schyłku starożytności (I-V w.n.e.). – Wrocław, etc., 1974. – 296 p Rec.: Gąssowski J. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1976, t. 13, p. 525-528.
Jaskanis J. Odkrycie stanowiska archeologicznego w Malinowce, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1974, t. 12, p. 418-421 Piliakalnis ir gyvenvietė.
Jaskanis J. Osada z wczesnego okresu želaza w miejscowości Osowa pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 152-153
Jaskanis J. Pochówki z końmi na cmentarzyskach protojaćwieskich z okresu rzymskiego i wędrowek ludów // Rocznik Białostocki. – 1968 (1967), t. 8, p. 77-109
Jaskanis J. Powojenne badania archeologiczne w Białostockiem // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1966, sąs. 1, p. 15-26
Jaskanis J. Sprączka brązowa z Szurpil, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki. – 1970 (1968-1969), t. 9, p. 395-396 D formos sagtis.
Jaskanis J. Sprawozdania z badań w 1956 r. na cmentarzysku kurhanowym w miejscowości Osowa pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 75-98
Jaskanis J. Wyniki badań cmentarzyska kurhanowego w wsi Osowa pow. Suwałki, w latach 1960-1961 // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 233-297
Jaskanis J. Wyniki badań przeprowadzonych na cmentarzysku kurhanowym w miejscowości Osowa pow. Suwałki, w latach 1958-1959 // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 1, p. 131-191
Jaskanis J. Wprowadzenie // Starožytności Litwy. Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 5-12 Lietuvos archeologijos paroda Varšuvoje
Jaskanis J. Z badań Kompleksowej Ekspedycji Jacwieskiej // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1960, sąs. 2, p. 182-185
Jaskanis J. Z problematyki dotychczasowych badań archeologicznych nad Jaćwiežą w I tys. n.e. na obszarze górnego dorzecza Czarnej Hańczy // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1964, t. 1, p. 49-63
Jaskonis J. Iš ekspedicijos dienoraščio // Kalba Vilnius. – 1987, Nr. 35, p. 11 Eržvilko (Jurbarko raj.) piliakalnio niokojimas.
Jastrumskienė L. Užmaršties žemės nužeriamos // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1990, spal. 2
Jasukaitytė V. Prisimenant iškiliausią Lietuvos moterį // Respublika. – 1994, vas. 9, p. 15
Jašinskas P. Gerbkime senovę // Biržų žinios. – 1922, Nr. 8. Mini Meleišių, Vinkšninių, Parovėjos (Biržų raj.) senkapius.
Jatužienė L. Ekspozicija Kauno pilyje // Tarybinis mokytojas. – 1964, spal. 16
Jau kasinėjamas Impilties piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 25, p. 5
Jau pradėti archeologiniai kasinėjimai. Kasinėjamas įdomus II amž. po Kr. kapinynas Sargėnuose // Lietuvos aidas. – 1938, bal. 15 (Nr. 170), p. 3
Jau pradėti archeologiniai tyrinėjimai // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 1 (Nr. 200), p. 5 Paštuvos (Kauno raj.) kapinynas.
Jau pradėti archeologiniai tyrinėjimai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, bal. 17, p. 6 Sargėnai.
Jau priimami prašymai į senovės paminklų apsaugos kursus // Lietuvos žinios. – 1934, spal. 13, p. 9. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1934, spal. 18, p. 5
JAV lietuviai – Kultūros fondui / L.A. // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 49, p. 2. Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
JAV mirė Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktarė prof. Marija Gimbutienė // Mokslo Lietuva. – 1994, vas. 10, p. 3
Jażdżewski K. Pradzieje Europy środkowej. – Wrocław etc., 1981. – 711 p P. 311-312, 369-370, 449-451, 497-498, 557-561, 602-605, 628-630 – apie baltus.
Jażdżewski K. Włodzimierz Antoniewicz (1893-1973) // Prace i materiały Muzeum archeologicznego i etnograficznego w Lodzi. Seria archeologiczna. – 1976, Nr. 23, p. 345-350
Jaždžewski K. Bałtyjskie elementy w kulturze słowiańskiej // Słownik starožytności słowianskich. – Wrocław, etc., 1961. – T. 1, p. 81-84
Jaždžewski K. Bałtowie (2) // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1961. – T. 1, p. 73-74
Jaždžewski K. Z problematyki początków Słowianszczyzny i Poski. – Lódz, 1968. – 130 p P. 29-35 – dėl baltų kilmės ir vėlyvo jų pasirodymo Pabaltijyje.
Jažomskis J. Atrasti senovės karių kapai // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 46, p. 12 Augmėnai (Radviliškio raj.).
Jegelevičius S. Archeologiniai radiniai Alytaus rajone // Kultūros barai. – 1970, Nr. 7, p. 74-75 Vabalių kaimo akmeniniai kirviai, akmenys su ženklais, Dubių pilkapiai (?).
Jelinskaitė M. Atrasti sau ir istorijai // Šiaulių naujienos. – 1992, rugpj. 26, p. 3 Lieporių (Šiauliai) kapinynas ir gyvenvietė
Jelinskaitė M. Saulėlydis ant Bubių piliakalnio // Šiaulių naujienos. – 1991, spal. 10, p. 3 Talka piliakalniui tvarkyti.
Jencius-Butautas V. Vilniaus Katedros bazilikos paslaptys // Voruta. – 1997, Nr. 9, p. 15 Dėl Vytauto palaikų likimo.
Jentsch A. Bericht über die Verwaltung des Ostpreussichen Provinzialmuseums der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft in den Jahren 1893-1895 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1896, t. 37, p. 61-80. P. 75-76 Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Jentsch A. Bericht über die Verwaltung des Prowinzial-Muzeums im Jahre 1892 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1893, t. 34, p. 61-75. P. 71-74 apie Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) kapinyną.
Jentsch A. Bericht über die Verwaltung und Vermehrung der Archeologischen Sammlungen der Provinzial-Muzeums in den Jahren 1890 und 1891 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1892, t. 33, p. 30-37. Minimi Kuršių nerijos radiniai.
Jentsch A. Über die in Ostpreussischen Provinzialmuseum auf bewahrten Gewichte der jüngsten heidnischen Zeit Preussens // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 278-289. Rec.: Kemke H. // Centralblatt für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (Jena). – 1900, sąs. 5, p. 300-301.
Jeszcze o górze Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, vas. 5 (18).
Jeszcze o wykopaliskach w Cielętniku / Tad. Č. // Słowo. – 1933, birž. 11.
Jėzdaičių raitelis // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 12, p. 2 Jazdaičių (Didviečių) kapinyno (Plungės raj.) radinys.
Jezukevičius V. Senovės liekanos / Sandžiulis // Aušra (Vilnius). – 1914, Nr. 25, p. 335-336. Raginama rinkti archeologinius radinius ir perduoti Lietuvių mokslo draugijai.
Jiezno apylinkėje, netoli Aukštadvario …: iš “Darbininkas” // Tautos praeitis (Chicago). – 1961, t. 1, kn. 3, p. 492-493. (1960, spal. 21) Apie Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnio ir gyvenvietės radinius.
Jocius P. Milžuvėnų piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1969, rugpj. 26 Pabalčių piliakalnis.
Jockus A. Amžiaus atradimas Vilniaus senamiestyje // Lietuvos aidas. – 1996, lapkr. 21, p. 1, 3 Židinys – šventykla (?) prie šv. Kazimiero bažnyčios.
Jodkowski J. Grodno wczesnośredniowieczne w świetle prac wykopaliskowych na królewskim Starym Zamku w Grodnie w latach 1932 i 1933 // Przęgląd Historyczno-wojskowy (Warszawa). – 1934, t. 7, p. 99-115
Jodkowski J. Nad Niemenem srodkowym w XI-XIII w. // Niemen (Grodno). – 1939, Nr. 1, p. 35-44 Diskusija su Z. Durczewskiu dėl Gardino pilies kultūrinių sluoksnių ir pastatų datavimo.
Jodkowski J. Poszukiwania archeologiczne w Bereżanach (pow. Augustowski) i Liszkowie (pow. Sejneński) // Światowit (Warszawa). – 1907, t. 8, p. 72-75. Akmens amžiaus ir feodalinės epochos radiniai.
Jodkowski J. Sztabki srebrene z Rybiszek pod Wilnem // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1931/1932, t. 14, p. 1-9 Vilniaus (Rybiškių) lobis.
Jodkowski J. Wawel nadniemański // Słowo. – 1933, rugpj. 2, p. 2 Gardino pilies kasinėjimai.
Jokantas K. Dijonizas Poška / K. Miškonis // Vilniaus žinios. – 1905, saus. 11 (24); saus. 21 (vas. 3). Trumpai minimi jo kasinėjimai.
Jokubaitis M. Paaukoti ėriukai ir riterių turnyrai arba sugrįžus iš pralekiančių šimtmečių šventės // Kauno diena. – 1998, spal. 10, p. 30 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Jokubauskaitė-Lauciuvienė I. Kernavė: Žila Lietuvos senovė ir pamėgtoji studentų atostogų vieta // Lietuvos aidas. – 1995, rugpj. 19, p. 25 Kernavės paminklai
Jokubauskienė A. Kultūros paminklų apsaugos mėnuo // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1975, bal. 12 Rajono archeologiniai paminklai.
Jokubauskienė A. Saugokime kultūros paminklus // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1975, liep. 15
Jokubavičius A. Nikėlų senkapiai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 18, p. 5 Šilutės raj.
Jonaitis A. Saugokime liaudies kūrybos palikimą // Tiesa. – 1954, birž. 11 Trakų pusiasalio pilis.
Jonaitis M. “Tenžės kultūra” Kretingos rajone // Stalinietis (Kretinga). – 1957, birž. 22 Dimitravo, Jazdų, Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynai.
Jonaitis M. Didysis Lietuvos garbintojas // Mūsų Vilnius. – 1936, Nr. 23, p. 387-388 Apie T. Narbutą.
Jonaitis M. Istorinių paminklų registracija // Šilutės tiesa. – 1949, rugpj. 19 Paminklų apsauga.
Jonaitis M. Saugokime istorinius paminklus // Šilutės tiesa. – 1949, gruod. 25 Paminklų apsauga.
Jonaitis M. Senovės lietuvių seitai arba amuletai // Akademikas. – 1936, Nr. 3, p. 64-65
Jonaitis M. Veliuonos ir Vytauto Didžiojo praeitis. – K., 1930. – 24 p
Jonaitytė B. Restauruojama Medininkų pilis // Draugystė (Vilnius). – 1979, liep. 21, p. 4
Jonas Puzinas – pirmas daktaras archeologas // Lietuvos aidas. – 1934, liep. 21, p. 8 1934.VII.5 suteiktas mokslinis laipsnis.
Jonas Puzinas – pirmas lietuvis dr-as archeologas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, rugpj. 1
Jonas Puzinas sulaukė 60 metų / Gr. Kr. // Sandara (Chicago). – 1965, spal. 15. Jono Puzino 60 m. sukaktis
Jonauskas S. Ar stovės koplyčia ant Alkos kalno? // Klaipėda. – 1996, saus. 23, p. 21 Erkšvos alkalnis (Skuodo raj.).
Jončys J. Vepriai // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 23, p. 12 Piliavietė (?), Ukmergės raj.
Jončys J. Veprių pilis // Karys. – 1930, Nr. 22, p. 439-440 Ukmergės raj.
Joninių laužas Apuolės piliakalnyje / St.Gčs. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, birž. 28, p. 4.
Joninių laužas Eketės piliakalnyje // Vakarai (Klaipėda). – 1938, birž. 24, p. 8 Eketė (Klaipėdos raj.).
Joniškis, Šiaulių apskr. // Trimitas. – 1925, Nr. 45, p. 1467 Kirnaičių (Joniškio raj.) monetų lobis.
Jonynas A. Baltai Livonijos kronikose // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 7, p. 18-19
Jonynas I. Les peuplades lithuaniennes jusqu’em XIV-e siecle // Pirmā Baltijas vēsturnieku konference. Rīga, 16.-20.VIII.1937.– Rīga, 1938. – P. 46-61
Jonynas I. Lietuvių gentys iki XIV amžiaus // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 17, p. 361-368
Jonynas I. Vytauto ženklas // Vairas. – 1930, t. 1, p. 497-507; t. 2, p. 25-34, 127-135; 206-221 Ir apie numizmatikos radinius.
Jonynas I. Vytauto ženklo arba herbo klausimu // Lietuvos aidas. – 1930, kovo 1, p. 2-3 Taip pat apie pirmąsias Lietuvos monetas.
Jonynas V. A. Lietuvaitės įnašas į proistorės mokslą // Tėviškės žiburiai (Mississanga). – 1996, lapkr. 26, p. 7 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Jonušaitė N. Mokslininkė grįžo amžino poilsio į gimtinę // Lietuvos rytas. – 1994, geg. 7, p. 3
Jonušas A. Kokia Šatrijos ateitis ? // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, birž. 29
Jonušas A. Radiniai milžinkapyje // Tiesa. – 1974, rugs. 15 Zastaučiai (Mažeikių raj.).
Jonušienė V. Kas atkurs istorijos puslapį // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1987, kovo 26 Rajono paminklų apsauga.
Jonuškaitė B. Archeologų vasaros derlius // Gimtasis kraštas. – 1983, Nr. 1, p. 5 Apie 1982 m. ekspedicijas.
Jonutis R. Kaip tvarkysimės senamiestyje? Vilniaus pilių teritorija padalyta dviem šeimininkams. Ar verta eksperimentuoti šioje kiekvienam lietuviui brangioje vietoje? // Diena. – 1995, liep. 28, p. 10 Vilniaus pilys
Jotautas S. Dėl restauruojamos Kauno pilies // Kauno tiesa. – 1958, geg. 20 Kauno pilis.
Jotvingių senkapiai Krikštonyse // Kultūros barai. – 1970, Nr. 10, p. 75
Jovaiša E. ...Ir Lauksvyduose // Tarybinis pedagogas. – 1979, saus. 5, p. 2 Lauksvydų (Kauno raj.) kapinynas.
Jovaiša E. Apavas iš Plinkaigalio kapinyno // Kultūros barai. – 1978, Nr. 4, p. 62-63 Kėdainių raj.
Jovaiša E. Archeologiniai tyrinėjimai Dauglaukyje // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1986. rugpj. 30, p. 3 Dauglaukio kapinynas.
Jovaiša E. Archeologų radiniai Nemuno deltos kapinynuose // Kultūros barai. – 1987, Nr. 9, p. 64-66 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas.
Jovaiša E. Archeologų radiniai Plinkaigaly // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1978, saus. 17
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 75-77 Tauragės raj.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 80-82
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 149-151 Tauragės raj.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 106-109 Tauragės raj.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // Nemuno delta: Tyrimai ir atradimai. – Dauglaukis, 1992. – P. 43-45
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // Tauragės kurjeris. – 1998, bal. 15, 17, 21, 24 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Jovaiša E. Dauglaukio plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 49-52 Tauragės raj.
Jovaiša E. Dauglaukio plokštinis kapinynas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 95-99 Dauglaukis (Tauragės raj.).
Jovaiša E. Dauglaukio plokštinis kapinynas // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V., 1995. – P. 17-24
Jovaiša E. Dauglaukis // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 13-14 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Jovaiša E. Kelmės rajono archeologiniai paminklai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, gruod. 19
Jovaiša E. Lauksvydų (Kauno raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 69-71
Jovaiša E. Lauksvydų kapinynas // Istorija. – 1984, t. 24, p. 118-137 Kauno raj.
Jovaiša E. Nemuno deltos kultūra // Tauragiškių balsas. – 1991, rugpj. 23 Dauglaukio kapinyno tyrinėjimai.
Jovaiša E. Onciškių kaimo senkapis // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1975, saus. 11
Jovaiša E. Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinyno tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 167-174
Jovaiša E. Raudonėnai // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 11, p. 37-38 Raudonėnų (Jurbarko raj.) kapinynas.
Jovaiša E. Raudonėnų kapinynas // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 51-55 Jurbarko raj.
Jovaiša E. Rupunionių kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 55-57 Kauno raj.
Jovaiša E. Senasis geležies amžius: paminklai ir kultūra // Istorija. – 1998, t. 36, p. 48-64, 318-319
Jovaiša E. Senojo geležies amžiaus visuomenės struktūros atspindžiai baltų laidojimo paminkluose // Istorija (V.). – 1997, t. 35, p. 15-47
Jovaiša E. Seredžiaus archeologiniai paminklai // Šviesa (Jurbarkas). – 1975, kovo 27 Seredžiaus kapinynas.
Jovaiša E. Žvilgsnis į “aukso amžių” // Dialogas. – 1998, kovo 13, p. 5-6 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Jovaiša E., Baublys A. Krūvandų (Kauno raj.) senkapio tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 87-89
Jovaiša E., Markelevičius J. Gruodžio 7 d. sukako 80 metų // Literatūra ir menas. – 1972, Nr. 49, p. 15 Apie P. Tarasenką.
Jovaiša E., Markelevičius J. Lietuvos TSR archeologijos paminklai ir jų apsauga: Metodinė priemonė. – V., 1976. – 94 p Ref.: Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. Referatyvinis leidinys (V.). – 1979, Nr. 6, p. 281-283.
Jucevičius L. A. Mitologijos pradai: Metamorfozės lietuvių mitologijoje / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 165-169, 513-516 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 69-185. – Persp. iš: Jucevičius L. A. Raštai. – V., 1959. – P. 75-88, 93-104.
Jucevičius L. A. Raštai. – V., 1959. – 680 p. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 169-185 P. 81-84 – apie “deivių akmenis”; p. 417-421 – apie Džiugo (Telšių raj.) piliakalnį; p. 565-569 – Milžinų kalnai ir kapai
Jucewicz L. A. Góra Džuga (wyjątek z rękopisma p. t. „Badania starožytnosci litewskich i białoruskich“) // Tygodnik Petersburski. – 1839, Nr. 21, p. 115–116; Gazeta Codzienna Warszawska. – 1839, Nr. 57.
Jucewicz L. A. Góry i groby olbrzymie w Litwie // Tygodnik Petersburski. –1837, Nr. 37. Tas pat: Jucevičius L. A. Raštai. – V., 1959. – P. 565-569.
Jucewicz L. A. Kamienie litewskich bogin // Tygodnik Petersburski. – 1836, Nr. 17.
Jucewicz L. A. Wspomnienia Žmudzi. – Wilno, 1842. – 212 p. – Tas pat: Jucevičius A. Raštai. – V., 1959. P. 357–498. P. 84–90 apie Džiugo piliakalnį ir Šatriją (Telšių raj.).
Jucys A. Baltiški vietovardžiai už Vyslos // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 12, p. 10-12
Jucys G. “Talkos” metai // Vakarinės naujienos. – 1988, bal. 23 Vilniaus pilis
Jučas M. Dubingių praeitis // Dubingiai. – V., 1971. – P. 49-66 P. 50-53 – apie pilį ir bažnyčią.
Jučas M. Gedimino pilis // Tiesa. – 1956, lapkr. 25 Vilniaus pilys.
Jučas M. Istorijos institutas // Lietuvos TSR Mokslų akademija, XXV. – V., 1967. – P. 390-409 P. 401-404 – apie archeologiją.
Jučas M. Kai kurie Biržų pilies ir senamiesčio istorijos metmenys // Architektūros paminklai. – V., 1972. – T. 2, p. 28-45 P. 28-36 – apie pilį.
Jučas M. Kauno miestas ir jo apylinkės. Pilis // Komjaunimo tiesa. – 1957, saus. 5 Kauno pilis.
Jučas M. Trakai // Komjaunimo tiesa. – 1956, rugs. 11 Trakų salos pilis.
Jučas M. Vilniaus pilys // Mokslas ir gyvenimas. – 1959, Nr. 1, p. 31-35 Vilniaus pilys
Jučas M., Merkys V. Lietuvos TSR istorija: Vadovėlis 7-9 klasėms. – V., 1978. – 144 p P. 3-7 – seniausi laikai.
Jučienė I. Lietuvos TSR miestų istorinių centrų archeologiniai tyrimai ir jų problemos // Istorijos ir kultūros paminklų tyrimai ir restauravimas Lietuvos TSR 1976-1980. – V., 1980. – P. 32-33. – Tekstas lygiagr. rusų k. (p. 110-111) ir anglų k. ( p. 172-173)
Jučienė I. Miesto istorinio centro archeologinių tyrimų metodikos klausimais // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 14-17. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 61-64)
Jučienė I. Senamiesčių tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 45-61
Jučienė I., Markelevičius J. Karoliui Mekui – 70 // Literatūra ir menas. – 1976, Nr. 46, p. 11 J. K. Meko 70-mečio sukaktis
Jučienė J. Istoriniai architektūros paminklų tyrimai // Muziejai ir paminklai. – V., 1968. P. 92-97 Rašoma ir apie archeologinius tyrimus.
Jukna J. Biržų pilis // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1985, saus. 22
Juknevičius A. Archeologiniai kasinėjimai Kėdainių senamiesčio 73 kvartalo vakarinėje dalyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 250-251 Kėdainiai
Juknevičius A. Archeologiniai kasinėjimai Kėdainių Senosios rinkos vakarinėje dalyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 249-250 Kėdainiai
Juknevičius A. Atkastieji Kėdainiai / Kalbėjosi R. Šukienė // Gimtasis kraštas. – 1995, Nr. 43, p. 5.
Juknevičius A. Kasinėjimai Akademijoje, buvusios šv. Povilo bažnyčios vietoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 347-349. Dotnuva (Kėdainių raj.).
Juknevičius A. Kastuvai sminga… istorijon // Kėdainių garsas. – 1990, rugpj. 11 Kėdainių senamiesčio tyrinėjimai.
Juknevičius A. Kaune, šv. Gertrūdos bažnyčioje ir šventoriuje, atlikti archeologiniai tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 140-143 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Juknevičius A. Kėdainiai – Hanzos pirklių kelyje // Kėdainių garsas. – 1997, lapkr. 5, p. 3
Juknevičius A. Kėdainiai ir jų senamiestis // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 10-13
Juknevičius A. Kėdainių Didžiosios Rinkos pietinių ir vakarinių prieigų tyrimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 231-235 Kėdainiai
Juknevičius A. Kėdainių senosios rinkos pietinės dalies tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 28-32
Juknevičius A. Pažaislio vienuolyno šiaurinio kiemo ir eremitoriumo archeologiniai tyrimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 130-133
Juknevičius A. Po storu žemės sluoksniu – šimtmečių istorija // Kėdainių garsas. – 1998, rugpj. 22, p. 3 Kasinėjimai Kėdainiuose.
Juknevičius A. Prakalbinti senamiesčio žemės sluoksniai / Kalbėjosi V. Kauklys // Rinkos aikštė (Kėdainiai). – 1996, rugs. 11, p. 4-5. Kėdainiai
Juknevičius A. Priekabiu žvilgsniu į praeitį dabartyje ir dabartį praeityje / Kalbėjosi J. Žebrauskaitė // Kėdainių garsas. – 1996, rugs. 10, p. 3-4. Kėdainiai
Juknevičius A. Seniausias archeologų radinys Kėdainiuose // Kėdainių garsas. – 1992, rugpj. 29, p. 4
Juknevičius A. Senoji Kėdainių gyvenvietė // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 70-78 Kėdainiai
Juknevičius A. Su viltimi, o kartais – ir su apmaudu / Kalbėjosi J. Žebrauskaitė // Kėdainių garsas. – 1996, birž. 3, p. 3. Kėdainiai
Juknevičius A. Sugrįžtanti praeitis // Mūsų kraštas (Radviliškis). – 1991, liep. 20 Kasinėjimai Šeduvoje.
Juknevičius A. Šeduvos buv. turgavietės šiaurinės dalies tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 32-33
Juknevičius A. Žvalgomieji kasinėjimai Kėdainiuose, Knypavos gatvėje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 180-182.
Juknevičius J. Saugokime senovės kultūros paminklus // Komunistiniu keliu (Kaišiadorys). – 1958, saus. 29
Juknevičius P. 1. Povilauskų kaimo proistorė; 2. Burvelių alkakalnis; 3. Tolimoji Upytės senovė; 4. Krekenavos dubenuoti akmenys // Tėvynė (Panevėžys). – 1998, liep. 8, p. 6 Povilauskuose buvę pilkapiai, Upytės kapinynas.
Juknevičius P. Akmens amžiaus gyventojų pėdsakai // Tėvynė (Panevėžys). – 1985, geg. 16, p. 3
Juknevičius P. Akmuo Mukolas // Panevėžio tiesa. – 1983, bal. 13 Naurašilis (Panevėžio raj.).
Juknevičius P. Alkakalniai // Panevėžio tiesa. – 1986, geg. 13
Juknevičius P. Ar greit išnyko pagonybė? // Tėvynė (Panevėžys). – 1988, saus. 19, 26
Juknevičius P. Ar kultūros paminklas Nibragalio akmuo? // Tėvynė (Panevėžys). – 1982, rugpj. 19
Juknevičius P. Ar senas Lepšių kaimas? // Tėvynė (Panevėžys). – 1995, saus. 4 Lepšių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Juknevičius P. Archeologiniai Panevėžio krašto radiniai Šiaulių “Aušros” muziejuje // Panevėžio rytas. – 1993, vas. 26, p. 4 Akmeniniai kirviai ir kiti radiniai.
Juknevičius P. Archeologiniai tyrinėjimai Upytėje // Tėvynė (Panevėžys). – 1998, liep. 8, p. 2 Upytės kapinynas.
Juknevičius P. Aščiagalių senkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1994, lapkr. 30
Juknevičius P. Ąžuolpamūšės piliakalnis // Panevėžio rytas. – 1993, kovo 25, p. 4
Juknevičius P. Baimainių piliakalnis // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, geg. 24, p. 3
Juknevičius P. Berčiūnų pilkapiai // Panevėžio balsas. – 1993, rugpj. 14, p. 7
Juknevičius P. Berčiūnų pilkapiai // Panevėžio tiesa. – 1985, saus. 23
Juknevičius P. Berčiūnų pilkapynas // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, vas. 21
Juknevičius P. Berčiūnų pilkapynas // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, vas. 21, p. 3
Juknevičius P. Budrionių alkakalnis // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, birž. 28, p. 3
Juknevičius P. Burbiškio parko archeologiniai akmenys // Panevėžio rytas. – 1993, kovo 13, p. 4 Radviliškio raj.
Juknevičius P. Čičinsko kalnu vadiname... // Vakarinės naujienos. – 1984, geg. 18, p. 3 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Juknevičius P. Dar kartą apie Upytės piliavietę // Kultūros paminklai. – 1996, t. 3, p. 3-5 Panevėžio raj.
Juknevičius P. Drulupio senkapiai, Prancūzų kalneliu vadinami // Panevėžio rytas. – 1993, birž. 24, p. 4 Prie Drulupio, Ramygalos girininkijos miške.
Juknevičius P. Dubenuoti akmenys Panevėžyje // Panevėžio savaitė. – 1992, rugpj. 1
Juknevičius P. Gailiūnų pilkapiai // Panevėžio rytas. – 1995, geg. 19, p. 9
Juknevičius P. Gilbonių senkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, bal. 27
Juknevičius P. Išsaugoti tai, kas dar išliko // Tėvynė (Panevėžys). – 1982, liep. 17
Juknevičius P. Įžymybė, kuriai pusantro tūkstančio metų // Aukštaitijos rytas (Panevėžys). – 1992, rugpj. 19 Berčiūnai (Panevėžio raj.).
Juknevičius P. Jie padeda atkelti tūkstantmečius saugančią velėną // Panevėžio rytas. – 1993, liep. 15, p. 5-6 Berčiūnų pilkapių kasinėjimai.
Juknevičius P. Jurgis Elisonas ir archeologija // Panevėžio rytas. – 1993, birž. 29, p. 5
Juknevičius P. Kaimo žmonės tą vietą vadina Lapkalniu, o tai Likpetrių senkapiai // Panevėžio rytas. – 1994, rugpj. 19, p. 5
Juknevičius P. Keli dideli ąžuolai rodo kelią į Pagiegalos senkapius // Panevėžio rytas. – 1994, birž. 24, p. 5
Juknevičius P. Kiaužerių akmenys su žalčio atvaizdu ar su paukščio pėdomis miške netoli Smilgių // Panevėžio rytas. – 1995, birž. 9, p. 9-10
Juknevičius P. Kultūros paminklų apsaugos problemos // Panevėžio tiesa. – 1984, geg. 9
Juknevičius P. Kur būta Nevėžninkų pilkapių // Panevėžio rytas. – 1993, rugs. 10, p. 4
Juknevičius P. Laidojimai vandenyje: atsitiktinumas ar paprotys // Panevėžio tiesa. – 1989, liep. 19, p. 3
Juknevičius P. Laukagalių kapinynas // Tėvynė (Panevėžys). – 1997, spal. 1, p. 2 Apie sunaikintą kapinyną, Panevėžio raj., Vadoklių apyl.
Juknevičius P. Lepšių kaimo senovė // Panevėžio rytas. – 1993, bal. 15, p. 6 Panevėžyje.
Juknevičius P. Minakalnio padavimai // Panevėžio rytas. – 1993, bal. 15, p. 6 Kiučių piliakalnis – senkapis.
Juknevičius P. Mitologinis akmuo pakeis savo vietą // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, rugs. 20 Naurašilio akmuo Mukolas.
Juknevičius P. Mūsų krašto alkai // Panevėžio balsas. – 1996, spal. 31, p. 4; lapkr. 1, p. 6
Juknevičius P. Naujamiesčio senkapiai // Panevėžio rytas. – 1995, bal. 28, p. 9
Juknevičius P. Naujamiesčio senkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1985, spal. 26, p. 3
Juknevičius P. Nauji archeologijos paminklai // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, bal. 12 Veverynės-Gailiūnų pilkapiai.
Juknevičius P. Nauji taškai paminklų žemėlapyje // Panevėžio tiesa. – 1983, geg. 7
Juknevičius P. Naurašilių mitologiniai akmenys // Tėvynė (Panevėžys). – 1982, lapkr. 27
Juknevičius P. Padavimai apie Mukolą. Mukolų akmenys // Panevėžio rytas. – 1995, rugpj. 4, p. 9 Naurašilių kaime.
Juknevičius P. Pagoniška šventvietė Kiaužeriuose? // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, lapkr. 4, p. 3 1987 m. tyrinėta.
Juknevičius P. Pakritižio senkapiai. Iš Venslaviškių senovės // Tėvynė (Panevėžys). – 1995, geg. 3
Juknevičius P. Paminklų tvarkymo mėnuo // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, bal. 19
Juknevičius P. Panevėžio krašto istorija: Apybraižos fragmentai. – Panevėžys, 1996. – 33 p. P. 5-7 – apie priešistorinius laikus.
Juknevičius P. Panevėžio rajono archeologijos paminklai // Gimtinė. – 1991, Nr. 2, p. 3
Juknevičius P. Panevėžio rajono archeologijos paminklai // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 87-89
Juknevičius P. Panevėžio rajono archeologiniai akmenys. – Panevėžys, 1988. – 6 p.
Juknevičius P. Panevėžio rajono archeologiniai paminklai: Šaltiniai ir literatūra. – Panevėžys, 1985. – 12 p
Juknevičius P. Panevėžio rajono kultūros paminklai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1983, bal. 6
Juknevičius P. Panevėžys priešistoriniais laikais // Panevėžio istorijos fragmentai. – Panevėžys, 1993. – P. 14-15. – Tas pat: Voruta. – 1993, Nr. 38, p. 2
Juknevičius P. Papušių piliakalnis // Tėvynė (Panevėžys). – 1994, spal. 22
Juknevičius P. Papušių piliakalnis: prasimanymai ir tikrovė // Panevėžio tiesa. – 1989, vas. 12, p. 3
Juknevičius P. Paslaptingas piliakalnis // Panevėžio tiesa. – 1984, kovo 14 Raginėnų piliakalnis.
Juknevičius P. Paslaptingieji alkakalniai // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, rugpj. 18
Juknevičius P. Pilkapiai ties Lėveniu // Panevėžio rytas. – 1993, geg. 8, p. 4 Gasparų ir Gasparėlių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Juknevičius P. Plukių senkapiai // Panevėžio rytas. – 1993, vas. 4
Juknevičius P. Raganų kalno paslaptys // Panevėžio rytas. – 1993, saus. 23, p. 4 Raginėnų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Juknevičius P. Raginėnų piliakalnio legendos // Mūsų kraštas (Radviliškis). – 1989, birž. 22
Juknevičius P. Raginėnų pilkapiai // Panevėžio rytas. – 1993, liep. 24, p. 4 Raginėnai (Radviliškio raj.).
Juknevičius P. Raguvos apylinkių senovė // Raguvos praeitis. – Panevėžys, 1993. – P. 8-10
Juknevičius P. Raguvos apylinkių senovė // Tėvynė (Panevėžys). – 1991, kovo 5
Juknevičius P. Rajono paminklai ir jų apsauga // Panevėžio tiesa. – 1982, rugs. 29
Juknevičius P. Rimiškių senkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1986, bal. 3, p. 4
Juknevičius P. Rymiškių kaimo senkapiai // Panevėžio rytas. – 1995, geg. 5 Pakartotos J. Klykūno žinios iš 1925 m. “Švietimo darbo”.
Juknevičius P. Seniausi gyventojų pėdsakai Panevėžyje // Panevėžio tiesa. – 1984, geg. 27
Juknevičius P. Seniausias šaltinis apie Tiltagalių pilkapius // Panevėžio rytas. – 1993, rugpj. 19, p. 4 1836 m. J. Pomarnackio laiškas T. Narbutui.
Juknevičius P. Senieji lietuvių tikėjimai //Tėvynė (Panevėžys). – 1987, vas. 12, 19, 24, 26; kovo 10, 12, 27
Juknevičius P. Stanionių senkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, spal. 24
Juknevičius P. Tiltagalių pilkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1995, bal. 8
Juknevičius P. Tiltagalių senovės gyvenvietė. Čia buvo įsikūrę mūsų protėviai // Panevėžio rytas. – 1994, rugs. 2, p. 5
Juknevičius P. Upytės piliavietė // Panevėžio tiesa. – 1985, bal. 26
Juknevičius P. Vilkelių akmuo // Panevėžio balsas. – 1993, vas. 18
Juknevičius P. Zubiškių pilkapiai – senovės karių kapai // Panevėžio rytas. – 1995, bal. 28, p. 9 Ragaudžių kaimas (prie kelio Upytė-Panevėžys).
Juknevičius P. Zūbiškių pilkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1985, liep. 18, p. 4 Dabar priskirtas Ragaudžių kaimui.
Jundakalnis / Obelienių Juozas // Karys. – 1928, Nr. 8, p. 144-148 Padavimai apie Šetijų (Šakių raj.) piliakalnį.
Junfer V. Alt-Litauen. Eine Darstellung von Land und Leuten, Sitten und Gebräuchen. – Berlin; Leipzig, 1926. – 143 p. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 249-261 P. 91-109 – skyrelis apie senąją religiją.
Jungfer W. Kulturbilder aus Litauen. – Würzburg, 1918. – 149 p. P. 81-103 apie seniausią Lietuvos kultūrą.
Jungferis V. Pabaltijo aisčių gintaro prekyba // Vairas. – 1933, t. 9, Nr. 9, p. 65-77.
Jungtinė konferencija archeologijos, etnografijos ir antropologijos klausimais // Tiesa. – 1955, geg. 27 Vilniuje.
Juodagalvis V. Akmens amžiaus paminklų tyrinėjimai Šešupės baseine // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 18-20 Gedupio ir Kirkilų (Šakių raj.) bei Dūsios (Lazdijų raj.) ežero pakrančių gyvenvietės.
Juodagalvis V. Akmens amžius Užnemunėje // Marijampolė: miestas ir žmonės Lietuvos istorijoje.- Marijampolė, 1993. – Sąs. 2, p. 16-19
Juodagalvis V. Dusios ežero 8-oji žalvario amžiaus gyvenvietė // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 20-23 Lazdijų raj.
Juodagalvis V. Dusios ežero gyvenvietė VIII // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 14-16
Juodagalvis V. Dusios ežero pakrančių akmens amžiaus paminklai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 15-17 Lazdijų raj.
Juodagalvis V. Epocha kamienia: Opis stanowisk archeologicznych. Obozowiska i osiedla epoki kamienia // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 18-23, 65-74, 117-120
Juodagalvis V. Gedupio gyvenvietės tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 17-18 Šakių raj.
Juodagalvis V. Glūko ežero 10-oji senovės gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 17-21. Varėnos raj.
Juodagalvis V. Gluobių akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 23-27 Šakių raj.
Juodagalvis V. Guobių (Šakių raj.) akmens amžiaus paminklai // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 3-12
Juodagalvis V. Kiaurasienės keramikos klausimu // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 4-5
Juodagalvis V. Kubilėlių 1-oji gyvenvietė // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 14-15 Šakių raj.
Juodagalvis V. Kubilėlių 1-os gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 16-18 Kubilėliai (Šakių raj.).
Juodagalvis V. Kubilėlių I-osios neolito gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 18-21 Šakių raj.
Juodagalvis V. Kubilėlių vėlyvojo neolito gyvenvietė // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 34-56 Šakių raj.
Juodagalvis V. Kultūrinio sluoksnio plovimo metodas // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 521-525
Juodagalvis V. Mezolitinės tradicijos vėlyvojo neolito titnago inventoriuje // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 107-115
Juodagalvis V. Nauji geležies amžiaus paminklai Užnemunėje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 152-15 Zapsės kapinynas ir Paveisininkų gyvenvietė (Lazdijų raj.).
Juodagalvis V. Program “Stone Age in South Lithuania” // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 8
Juodagalvis V. Rimutė Rimantienė // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 428-430
Juodagalvis V. Seniausios statybos pėdsakai Užnemunėje // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 34-45 Gluobių ir Kubilėlių (Šakių raj.) bei Dusios ežero (Lazdijų raj.) pakrantės gyvenvietės.
Juodagalvis V. The “Stone Age in South Lithuania” Project // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 55-66.
Juodagalvis V. Tyrinėjimai prie Veisėjo ežero ir Zapsės upės // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 16-20 Neolito gyvenvietės Lazdijų rajone.
Juodagalvis V. Tyrinėjimai Šešupės pakrantėje // Draugas (Šakiai). – 1986, saus. 9, p. 3-4 Kubilėlių neolito gyvenvietė.
Juodagalvis V. Užnemunė akmens amžiaus pabaigoje – žalvario amžiaus pradžioje // Sugrįžimai (Marijampolė). – 1995, rugsėjis (Nr. 15)
Juodagalvis V. Užnemunė akmens amžiaus pabaigoje – žalvario amžiaus pradžioje: Humanitarinių mokslų srities istorijos krypties daktaro dis. tezės. – V., 1993. – 14 p.
Juodagalvis V. Užnemunės neolito keramika // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 148-152
Juodagalvis V. Zapsės upės 1-oji gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 21-23 Agradnikai (Lazdijų raj.).
Juodagalvis V. Žalvario amžiaus gyvenvietė prie Dusios ežero // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 14-16
Juodagalvis V., Lodoen T. K. Tarptautinė kompleksinė ekspedicija Šventojoje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 23-25
Juodagalvis V., Tromnau G. Steinzeitalter // Archäologische Schätze aus Litauen: Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. – Duisburg, 1992. – P. 11-20
Juodakis V. Ar tai karo takas? // Švyturys. – 1959, Nr. 22, p. 26 Prie Medvėgalio (Šilalės raj.) aptikta kūlgrinda.
Juodakis V. Seniai, seniai, labai seniai // Moksleivis. – 1968, Nr. 7, p. 8-9 Pasikalbėjimas su R. Rimantiene apie Šventąją.
Juodakis V. Svarbiausias radinys // Moksleivis. – 1969, Nr. 12, p. 26 Moksleivių dalyvavimas archeologinėse ekspedicijose.
Juodelis J. Archeologų žvalgomoji ekspedicija // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1972, birž. 24
Juodelis S. Archeologiniai kasinėjimai Kupiškio rajone // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1980, kovo 6, 13 Apie 1977-1979 m. kasinėtus kapinynus.
Juodelis S. Degučių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1970, gruod. 19
Juodelis S. Drulėnų pilkapis // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 42-43 Kupiškio raj.
Juodelis S. Eikotiškio senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1972, liep. 1, p. 4
Juodelis S. Gilios senovės liudytojai // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1976, rugs. 24 Rajono archeologiniai paminklai.
Juodelis S. Globokime kultūros paminklus // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1957, geg. 23
Juodelis S. Gumbiškių senkapio (Rokiškio raj.) kasinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 73-74
Juodelis S. Istoriniai šaltiniai // Kultūros barai. – 1965, Nr. 4, p. 44 Juodonių (Rokiškio raj.) piliakalnio kaulinis dirbinys ir Rokiškio trinamosios girnos.
Juodelis S. Juodonių piliakalnio paslaptys // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1970, gruod. 8
Juodelis S. Ką davė Latvelių senkapio kasinėjimai // Spalio pergalė (Pandėlys). – 1960, lapkr. 12 Rokiškio raj.
Juodelis S. Kupiškio rajono senkapių tyrinėjimai // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 118-122 Čivų, Karaliūniškių, Lauksminiškių, Paprūdžių, Radžiūnų ir Starkonių kapinynai.
Juodelis S. Minaikiškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1971, vas. 16
Juodelis S. Mįslė Lėvens slėnyje // Komunizmo keliu (Kupiškio raj.). – 1980, gruod. 18 Drulėnų pilkapio tyrinėjimai.
Juodelis S. Mitragalio lobis // Kraštotyra. – V., 1963. – P. 108-109 Rokiškio raj.
Juodelis S. Naujasodės lobis // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 118-119 Rastas 1961 m., Rokiškio raj.
Juodelis S. Norkūnų pilkapiai // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1971, saus. 14
Juodelis S. Norkūnų pilkapių (Rokiškio raj.) kasinėjimai // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 34-35
Juodelis S. Norkūnų pilkapyno kasinėjimai 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 60-61 Rokiškio raj.
Juodelis S. Salako pilkapiai // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1971, liep. 10
Juodelis S. Saugokime archeologinius paminklus // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1969, gruod. 13
Juodelis S. Štaronių piliakalnio kapai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 100-101 Rokiškio raj.
Juodelis S., Makuška K. Kultūros paminklų apsauga – svarbus kultūrinio darbo baras // Spalio pergalė (Pandėlys). – 1960, spal. 15
Juodelis S., Žiukelis V. Gumbiškių senkapis // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1972, saus. 6
Juodelis V. Naujamiesčio apylinkės senovė // Panevėžio tiesa. – 1965, saus. 8
Juodikis S. Ardomas Minakalnis // Panevėžio tiesa. – 1972, liep. 5, p. 3 Kiūčių (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Juodikis S. Impilties pilies kasinėjimo vietoje // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 1, p. 5
Juodonių piliakalnis // Kultūros barai. – 1970, Nr. 4, p. 74 Rokiškio raj.
Juodvalkis A. Pagerbtas prof. J. Puzinas // Dirva. – 1975, saus. 3 J. Puzino 70 metų jubiliejus
Juodvalkis A. Prisiminti du mokslininkai // Dirva (Cleveland). – 1980, bal. 24 J. Puzinas ir P. Avižonis.
Juodvalkis A. Prof. Jono Puzino netekus // Dirva (Cleveland). – 1978, bal. 27
Juodzevičius B. Dubingiai // Tiesa. – 1959, birž. 6 Piliavietė, Molėtų raj.
Juodzevičius B. Ką slėpė Gūdės akmuo // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1969, liep. 29 Apie 1929 m. Trumbatiškio apylinkėje rastus dirbinius.
Juodzevičius B. Kad protėviai prakalbėtų … // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1968, geg. 25, p. 3 Mačionių ir Pelyšėlių radiniai.
Juodzevičius B. Monetų lobiai // Lenino keliu (Utena). – 1987, rugpj. 18 Asmalai, Griūtys, Musteikiai, Vosgėliai, Tauragnai.
Juodzevičius B. Palaukėmis vaikšto istorija // Lenino keliu (Utena). – 1969, geg. 5 Pakalnių piliakalnis.
Juodzevičius B. Protėvių aukuras // Lenino keliu (Utena). – 1971, gruod. 2 Stabulankių akmuo.
Juodzevičius B. Protėvių įkapės // Lenino keliu (Utena). – 1969, rugpj. 5 Ažugirių kapinynas.
Juodzevičius B. Saugokime paminklus // Lenino priesakai (Utena). – 1959, geg. 1 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Juodzevičius B. Tauragnų lobis // Lenino keliu (Utena). – 1987, birž. 13, p. 4
Juodzevičius B. Utena ir Utenis // Lenino keliu (Utena). –1968, kovo 12
Juodzevičius B. Žymėtas akmuo // Kultūros barai. – 1970, Nr. 3, p. 76 Norvaišių (Utenos raj.) kaime.
Juozaitis K. Įdomūs archeologų radiniai // Artojas (Šilalė). – 1966, liep. 7 Upynos (Šilalės raj.) kapinynas.
Juozaitis M. Paminklų apsaugos talkininkai // Vakarinės naujienos. – 1969, lapkr. 1, p. 1 Universiteto kraštotyrininkai Karmazinų (Vilniaus raj.) pilkapiuose.
Juozapavičius A. Kas pamatytina Varnių apylinkėse // Vaidotietis (Šiauliai). – 1936, Nr. 2, p. 34-35 Piliakalniai, kūlgrinda.
Juozapavičius J. Saugokime archeologinius paminklus, rinkime muziejinės vertės daiktus // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1958, birž. 21
Juozapavičius P. Eiguliai // Kauno tiesa. – 1972, liep. 16 Piliakalnis, kapinynas, Kaunas.
Juozapavičius P. Jiesia // Kauno tiesa. – 1971, bal. 25 Pajiesio (Kaunas) piliakalnis – Napoleono kalnas.
Juozapavičius P. Kauno pilis // Kauno tiesa. – 1955, birž. 3, p. 3
Juozapavičius P. Keliautojas po praeitį. Petro Tarasenkos 75-osioms gimimo metinėms // Kauno tiesa. – 1967, gruod. 7 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Juozapavičius P. Lietuvių kultūros darbininkas // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 7, p. 32 Apie E. Volterį.
Juozapavičius P. Pakalniškiai // Kauno marios. – V., 1981. – P. 66-73 P. 67-68 – apie Pakalniškių (Kauno raj.) piliakalnį.
Juozapavičius P. Pakalniškiai // Kauno tiesa. – 1971, rugs. 19 Pakalniškių (Kauno raj.) piliakalnis.
Juozėnas A. Upytės garsenybės // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1932, Nr. 28, p. 3-4 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Juozėnas D. Jurgaičių piliakalnis // Lietuvos pionierius. – 1988, liep. 23, 27, 30. – Tas pat: Mūsų žodis (Skuodas). – 1988, rugpj. 11 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Juozėnas D. Šventaragio slėnis. – V.: Švyturys, 1991. – 64 p. Anot.: Naujasis dienovidis. – 1992, Nr. 13, p. 8.
Juozėnas D. Žemutinės pilies kunigaikščių rūmai // Lietuvos pionierius. – 1988, saus. 16, 20, 23; 27 Vilniaus pilis
Juozo Šliavo raštų dalykinė rodyklė. – V., 1990. – 93 p. P. 16-32 – archeologija.
Juraitis J. Mokas // Žvaigždutė. – 1932, Nr. 5, p. 80 Sukinių (Ukmergės raj.) akmuo.
Juraitis V. Iš Dzūkijos kaimo į muziejų // Alytaus naujienos. – 1993, bal. 28, p. 1 Anglininkų kaime rastas titnaginis kirvukas.
Jurašienė A. M. Marija Gimbutienė (1921-1994) // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 1
Juravičius V. Gelbėkim piliakalnius // Lietuvos aidas. – 1928, vas. 28, p. 4 Betygalos (Raseinių raj.) piliakalnis.
Jurbarkas. Aptvarkytas piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 22, p. 4
Jurėnas V. Lobis // Jonavos balsas. – 1987, saus. 13 Keižonys.
Jurevičiūtė A. Archeologinių ekspedicijų derlius // Vakarinės naujienos. – 1984, spal. 4 Pasikalbėjimas su R. Kulikauskiene.
Jurgaičių (Meškuičių vlsč.) senkapis / Švedės ainis // Ūkininkas. – 1927, Nr. 31, p. 377 Jurgaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Jurgaičių piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1938, bal. 25, p. 4 Šilutės raj.
Jurgelionis R. M. Gerasimovas – universiteto garbės svečias // Komjaunimo tiesa. – 1967, spal. 6
Jurgilas R. Piliakalniai puošia kraštovaizdį // Mūsų gamta. – 1980, Nr. 1, p. 8
Jurginas M. Rado akmens amžiaus senieną // Mūsų rytojus. – 1936, lapkr. 17, p. 4 Bliūdsukių (Šilutės raj.) kaime rastas titnaginis kirvelis.
Jurginis J. 1009 metais // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 12, p. 54-55
Jurginis J. Aisčiai, baltai, lietuviai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 9, p. 11-12
Jurginis J. Archeologinės naujienos // Komjaunimo tiesa. – 1963, gruod. 27 Pakalniškių (Šakių raj.) ir Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) kapinynai.
Jurginis J. Arimo įrankių reikšmė žemdirbystės sistemoms // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1964, t. 4, p. 156-163, 284-286
Jurginis J. Dievai ir stabai // Švyturys. – 1966, Nr. 4, p. 18
Jurginis J. Entwicklung der Steinbauten in Litauen im 14.-15. Jahrhundert // Kultur und Politik im Ostseeraum und Norden 1350-1450. – Visby, 1973. – P. 223-238. – (Acta Visbyensia; IV
Jurginis J. Feodalinės Lietuvos miestų tyrinėjimai // Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). –1977, t. 5, sąs. 4, p. 4-19, 108-109
Jurginis J. Gedimino aikštė // Komjaunimo tiesa. – 1956, liep. 29 Vilniaus pilys.
Jurginis J. Ginčas dėl lietuvių kilmės // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 8, p. 12-14
Jurginis J. Griuvėsių romantika // Literatūra ir menas. – 1967, Nr. 26 Vilniaus ir Trakų pilių restauracija.
Jurginis J. Istorija ir istorikai // Gimtasis kraštas. – 1969, Nr. 42, p. 2 Minimi ir archeologų darbai.
Jurginis J. Kada Lietuvoje imta gaminti plytas ir degti kalkes // Statyba ir architektūra. – 1969, Nr. 6, p. 25-26
Jurginis J. Kada minėsime Vilniaus sukaktį // Komjaunimo tiesa. – 1966, vas. 5 Dėl archeologinių duomenų apie Vilniaus įkūrimą.
Jurginis J. Kas, kada įkūrė Vilnių // Švyturys. – 1968, Nr. 8, p. 18-19
Jurginis J. Kur stovėjo Vorutos ir Pilėnų pilys // Lietuvos pionierius. – 1958, kovo 6.
Jurginis J. Legendos apie lietuvių kilmę. – V., 1971. – 199 p P. 176-188 – legendų atgarsiai archeologijoje.
Jurginis J. Lietuviškos vertybės anapus Baltijos // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 16, p. 13 Apie Biržų pilies planus.
Jurginis J. Lietuvių dievai ir deivės // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 3, p. 30-31
Jurginis J. Lietuvių kildinimas iš alanų ir herulų // Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – P. 84-92
Jurginis J. Lietuvių mokslo draugija // Iš lietuvių kultūros istorijos. – 1975, t. 8: Mokslo, literatūros ir švietimo draugijos. – p. 37-118, 240-243 P. 57 – apie draugijos archeologinius rinkinius; p. 103 – apie draugijos veiklą paminklų apsaugos srityje.
Jurginis J. Lietuvių protėviai ir gintaras // Laivė (New York). – 1965, liep. 13
Jurginis J. Lietuvių ūkis ir visuomenė IX-XII amžiais. Feodalų ir valstiečių klasių susidarymas // Lietuvos TSR istorija. – V., 1957. – T. 1, p. 38-55
Jurginis J. Lietuvos krikštas. – V., 1987. – 334 p. P. 62-74 – apie senąjį lietuvių tikėjimą.
Jurginis J. Lietuvos meno istorijos bruožai. – V., 1960. – 493 p P. 13-20 – pirmykščių žmonių menas; p. 24-28 – apie piliakalnius; p. 28-34 – apie mūrinės architektūros pradžią.
Jurginis J. Medininkų pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 169-184
Jurginis J. Medininkų pilis // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 17-21
Jurginis J. Medininkų pilis. – V., 1984. – 47 p
Jurginis J. Nardymo sportas ir istorijos mokslas // Komjaunimo tiesa. – 1959, gruod. 3
Jurginis J. Pagonybės ir krikščionybės santykiai Lietuvoje. – V., 1976. – 127 p Rec.: Dundulienė P. Apie senovės lietuvių tikėjimą // Komunistas. – 1977, Nr. 9, p. 75-79. Genzelis B. Ar buvome pagonys // Literatūra ir menas. – 1977, bal. 9, p. 12.
Jurginis J. Pažiūros į tautos praeitį // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 10, p. 4 Dėl senosios lietuvių religijos.
Jurginis J. Raudondvario pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 225-240
Jurginis J. Senovės vandentiekis // Švyturys. – 1954, Nr. 6, p. 20 Vilniuje.
Jurginis J. Senųjų Trakų pilis // Statyba ir architektūra. – 1970, Nr. 6, p. 24-25
Jurginis J. Susidomėjimas pilimis, skirtumas tarp piliakalnio ir pilies. Pilys ir jų ypatybės. Pilių apsauga // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 5-24
Jurginis J. Tėvynės pažinimas: Istorijos apybraižos. – V., 1989. – 216 p. P. 72-95 – apie Medininkų pilį; p. 144-156 – apie Gedimino kapą Veliuonoje; p. 157-167 – apie Upytės pilį; p. 176-186 – apie Šatriją (Telšių raj.).
Jurginis J. Trakų mįslė // Moksleivis. – 1969, Nr. 10, p. 14-16 Trakų pilys.
Jurginis J. Upytės pilis ir Čičinsko dvaras // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 2, p. 26-27 Upytė (Panevėžio raj.).
Jurginis J. Vilniaus miesto įkūrimo klausimu // MADA. –1959, t. 1, p. 103-113 Vilniaus pilys
Jurginis J. Žemaičių žemė // Kultūros barai. – 1968, Nr. 8, p. 2-3
Jurginis J. Žemdirbių deivė // Kultūros barai. – 1970, Nr. 4, p. 59-60
Jurginis J., Krūminis B., Mikulionis S. Trakų pilys. Salos pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 89-102, 122-152
Jurginis J., Merkys V., Tautavičius A. Vilniaus miesto istorija nuo seniausių laikų iki Spalio revoliucijos. – V., 1968. – 399 p P. 19-27, 37-44 – archeologijos duomenys.
Jurius V. Kauno pilyje. Tyrinėjimai tęsiami toliau // Kauno tiesa. – 1957, spal. 1 Kauno pilis.
Jurius V. Ten kur gyveno suduviai // Kauno tiesa. – 1957, rugs. 29 Apie Lenkijos archeologų darbus Suvalkų krašte.
Jurkowski R. Z życia kulturalnego Wilna w latach 1899-1914 // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1990, t. 55, sąs. 1, p. 60-88 Apie W. Szukiewiczių.
Jurkšas V. Senieji liaudies muzikos instrumentai // Kultūros barai. – 1966, Nr. 2, p. 56 Apie žvangučius.
Jurkštas J., Labanauskas K. Pilaitė – saugotina vietovė // Statyba ir architektūra. – 1985, Nr. 4, p. 23 Pilaitė (Vilnius).
Jurkštas P. Dėl Vorutos vardo // Voruta. – 1997, Nr. 7, p. 11 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Jurkštas V. Apie viduramžių muzikos instrumentarijų // Literatūra ir menas. – 1984, Nr. 10, p. 9
Jurkštas V. Bubių piliakalnio švilpynėlės // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1982, rugs. 2
Jurkštas V. Kanklių ribos plečiasi // Kultūros barai. – 1966, Nr. 3, p. 50 XII-XIII a. radinys Gdanske.
Jurkštas V. Seniausia švilpynė Lietuvoje // Kultūros barai. – 1979, Nr. 6, p. 69-70 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnio radinys.
Jurkštas V. Seniausias molinukas // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 3, p. 43 XVII a., Kauno pilyje.
Jurkštas V. Vilniaus Žemutinės pilies opera // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 49, p. 13
Jurkūnas A. Trys archeologinės ekspedicijos // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1974, rugs. 20 Zastaučiuose ir Dapšiuose.
Jurkus J. Kas tie žemaičiai // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1944, geg. 20.
Jurkus P. Lietuvių kultūros pagrindai // Ateitis. – 1937, Nr. 2, p. 56-59 P. 56-57 – apžvelgiama archeologinė praeitis.
Juršė B. Netikėtas radinys // Komjaunimo tiesa. – 1973, geg. 26, p. 4 Kaune, Rotušės aikštėje, rastos vaško lydymo krosnys.
Juršė B. Piliakalnių jaunystė // Komjaunimo tiesa. – 1971, geg. 29, p. 3 Bražuolės (Trakų raj.), Bradeliškių (Vilniaus raj.), Merkinės (Varėnos raj.) piliakalnių šlaitų tvarkymas.
Jurudas K. Ar jau išnyko... // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 5/6, p. 14 Velnių stalas Stabgirėje, prie Vaitimėnų (Tauragės raj.).
Juškaitis R. Statyboje archeologai // Tiesa. – 1974, rugpj. 4 Mažeikių rajone.
Juškevičius A. Trakai ir jų pilis // Jaunimo draugas (V.). – 1927, Nr. 5
Juškevičius A. Vilniaus pilys // Lietuviškas baras. – 1936, Nr. 3, p. 15-26 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Juškevičius A., Maceika J. Vilnius ir jo apylinkės. – K., 1940. – 295 p. – Pirmas leidimas Vilniuje, 1937 m., o trečiasis Vilniuje, 1991 m P. 253-262 – apie Trakus ir jų pilis.
Juzeliūnas T., Gapšys G. Akmuo Neries pakrantėje // Vakarinės naujienos. – 1988, liep. 22 Vilniuje, Žvėryne.
Južintai. Istorinė vieta. Rasta senų amžių ginklų // Rytas. – 1935, vas. 22, p. 8 Dauliūnų piliakalnis ir Skeirių pilkapiai (Rokiškio raj.).
K. Jablonskis // Tiesa. – 1960, liep. 29 Nekrologas (1892.VIII.23-1960.VII.28).
Ką byloja mūsų žemė // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 35, p. 8 J. Puzino pasakojimas apie Veršvų, Sargėnų, Eigulių (Kaunas), Graužių (Kėdainių raj.), Rimaisų ir Upytės (Panevėžio raj.) kasinėjimus.
Ką byloja mūsų žemė? Pasikalbėjimas su V.D.Kultūros muziejaus priešistorinio skyriaus vedėju J. Puzinu // Lietuvos žinios. – 1938, rugpj. 25, p. 6 Eiguliai, Sargėnai ir Veršvai (Kaunas), Graužiai (Kėdainių raj.) Rimaisai ir Upytė (Panevėžio raj.).
Ką byloja Rytprūsių senovė // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, spal. 15, p. 3 Linkūnų (prie Tilžės) kapinynas.
Ką iškasė ekskavatorius ? // Vakarinės naujienos. – 1960, rugpj. 7 Vilniaus pilis. Karališkojo malūno pamatai.
Ką pasakoja mamuto likučiai Vilniuje // Tarybinė Klaipėda. – 1957, rugs. 1 Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Ką pasakoja mūsų seneliai. Padavimas apie Kupiškio piliakalnį / Užrašė J. Šarkauskas // Vienybė. – 1931, Nr. 21, p. 173
Ką rado prof. E. Volteris Pumpėnų valsčiuje // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 51, p. 3. – Tas pat: Lietuvos žinios – 1933, gruod. 19, p. 7 Smilgelių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Ką slepia Gedimino aikštė ? // Tiesa. – 1964, liep. 4 Vilniaus pilis.
Ką turim žinoti apie savo praeitį / Zg. Kz. // Trimitas. – 1928, Nr. 20, p. 662-666.
Kabailienė M. Augalijos raida vėlyvajame ledynmetyje ir poledynmetyje // Geografinis metraštis (V.). – 1959, t. 2, p. 477-505
Kabailienė M. Paleobotanical investigations in the reconstruction of the human life conditions and economy activity character in Lithuania // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 11
Kabailienė M., Rimantienė R. Holocene changes in the paleo-ecological conditions of the Lithuanian Coast around the Šventoji settlement // PACT 50-II.10. – 1996. – P. 185-196
Kabailienė M., Stančikaitė M., Ostrauskas T. Living conditions and Activity of Man in the Environs of Lake Grūda in the End of Late Glacial and Holocene // Geologia (V.). – 1997, Nr. 21, p. 32-43
Kabelka J. Baltija ir baltai // Žodžiai ir žmonės. – V., 1974. – P. 57-62
Kabelka J. Herodotas ir baltai // Kalba ir mintis. – V., 1980. – P. 96-103 Aiškinama, ar Herodoto minimi neurai buvo baltai?
Kaczyński M. Osada wczesnośredniowieczna w miejscowości Targowisko pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, sąs. 3/4, p.368-369 Šiurpilis (Suvalkų vaivadija).
Kaczyński M. Bałtowie w wędrówce przez Europę // Wiadomości Konserwatorskie (Warszawa). – 1991, sąs. 3/4, p. 45-46 Apie Varšuvos archeologijos muziejaus organizuotą baltų archeologijos parodą.
Kaczyński M. Ceramika z osady póžnorzymskiej (Stanowiko II) w Bargłowie Dwornym, gm. Baryłów Koscielny, woj. Suwalskie // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 167-194
Kaczyński M. Cmentarzysko kurhanowe z okresu póžnorzymskiego we wsi Jeleniowo, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, sąs. 3/4, p. 365-366
Kaczyński M. Cmentarzysko kurhanowe z VI wieku naszej ery miejcowości Suchodoły, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 149-152
Kaczyński M. Cmentarzysko z V-VI w.we wsi Wołownia pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 167-207
Kaczyński M. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slaven // Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slaven. – Freiburg i. Br., 1987. – P. 15-39. Apžvelgia V a. pr. m. e. – IV a. m. e. laikotarpį.
Kaczyński M. Dwa cmentarzyska kurhanowe z V-VI wieku we wsi Prudziszki, pow. Suwałki // Materiały Starožytne (Warszawa). – 1958, t. 3, p. 115-153 Rec.: Jaskanis D. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 282-284.
Kaczyński M. Grot oszczepu z póżnego okresu rzymskiego znaleziony we wsi Leszczewek, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1970, t. 35, p. 569 Ietigalis su daugiakampe įmova.
Kaczyński M. Introduzione alla mostra. Prima etą del ferro (dal V sec. a C. al I sec. d. C. circa). II periodo dell’influenca romana (I-V secolo) // I Balti. Alle origini dei Prussiani, degli Jatvinghi, dei Lituani e dei Lettoni. Dal V secolo a C. al XIV secolo. Palermo-Albergo dei Poveri 1 febbraio – 31 maggio 1992. – Firence: Cantini, 1992. – P. 13-38
Kaczyński M. Jubileuszowa prezentacja polskiej wystawy archeologicznej “Bałtowie – północny sąsiedzi Słowian” w Palermo na Sycylii // Zdarzenia muzealne (Warszawa). – 1992, sąs. 4, p. 45-47
Kaczyński M. Materiały cmentarzyska kurhanowego badanego w 1934 r. w miejscowości Miežany, pow. Święciany, na Wileńsczyznie (LSRR) // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, p. 119-137 Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 398-400.
Kaczyński M. Materiały z badań 1934 r. na cmentarzysku kurhanowym w miejscowości Sudata pow. Swięciany na Wileńszczyznie (LSSR) // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, p. 138-156 Miežionys (Švenčionių raj.). Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 398-400.
Kaczyński M. O badaniach kurhanów Suwalszczyzny // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1958, sąs. 4, p. 239-247
Kaczyński M. Problem zróżnicowania wewnętrznego “kultury sudowskiej” w póżnym podokresie wplywów rzymskich i okresie wędrowek ludów // Zeszyty naukowe Universitetu Jagiełońskiego. Prace archeologiczne (Kraków). – 1976, sąs. 22, p. 253-289
Kaczyński M. Sympozjum naukowe poświęcone archeologii ziem północno-wschodniej Polski w Olsztynie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1970, t. 35, p. 583-584
Kaczyński M. The cemeteries dating from the Roman and Great Migration period in the Augustow Great Lakes region // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 79-108
Kaczyński M. Wczesnosredniowieczna zapinka znaleziona w miejscowości Žywa Woda, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 153 Pasaginė segė gyvuliniais galais.
Kaczyński M. Z problematyki kontaktów zachodnych Bałtów z prowincjami Imperium Romanum // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 157-199
Kaczyński M., Brzeziński W., Bitner-Wróblewska, Iwanowska G. Catalogo // I Balti. Alle origini dei Prussiani, degli Jatvinghi, dei Lituani e dei Lettoni. Dal V secolo a C. al XIV secolo. Palermo-Albergo dei Poveri 1 febbraio – 31 maggio 1992. – Firence: Cantini, 1992. – P. 63-156
Kaczyński, Marijan // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Praga, 1966. – T. 1, p. 566
Kačergis G. Namas piliakalnio papėdėje // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1969, gruod. 2 Alytaus piliakalnis.
Kačiulis J. P. Tarasenka (1892-1962) // Lietuvių literatūros istorija. Tarybinis laikotarpis (1940-1967). – V., 1968. – T. 4, p. 691-692
Kačkutė R. Lietuvos moterų galvos dangos papuošalai I-IV amžiais // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 16-19; Nr. 4 (7), p. 14-24
Kad išliktų amžiams // Tiesa. – 1968, saus. 6 Kultūros paminklų apsaugos paroda Vilniuje.
Kada Lepšius kasinės? / Nearcheologas // Panevėžio balsas. – 1931, Nr. 35, p. 2-3 Lepšių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Kada nors būsime praeitis / N. Puteikis, R. Banytė, R. Songailaitė, R. Mosėjus, S. Drazdauskas, B. Lisauskaitė // Jaunimo gretos. – 1987, Nr. 1, p. 4-5
Kader D. Über eine Ausgrabung in Kupre bei Popiel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1895, sąs. 19, p. 135-136. Kupriai prie Papilio (Biržų raj.).
Kadžiulis A.Viduramžių radinys // Tiesa. – 1973, geg. 20, p. 2 Kaune, Rotušės aikštėje, rastos vaško lydymo krosnys.
Kai kurie padavimai apie archeologines ir šiaip įdomias Šiaulių apskr. vietas // Šiaulių metraštis. – Šiauliai, 1932. – P. 100-106 Bubių, Luponių, Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalniai.
Kai vadovaujamasi nuogirdomis / V. Stuikienė, V. Baranauskas, K. Ramelis, E. Bartusevičienė, B. Narkūnas; Su K. Juralavičiaus ir redakcijos prierašais // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 29, p. 6-7. Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Kaip atrodė Kristijonas Donelaitis? // Tiesa. – 1967, birž. 23. – Tas pat: Gimtasis kraštas. – 1967, Nr. 22, p. 6 Žinutė apie kasinėjimus Tolminkiemyje (Rytų Prūsija).
Kaip atrodė Lietuva seniausiais laikais. Šiandien atidarytas Vyt. D. Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius // XX amžius. – 1938, saus. 25, p. 4 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Kaip atrodė Lietuva prieš 14.000 metų. Vakar buvo atidarytas V. D. Muziejaus priešistorinis skyrius // Dešimt centų. – 1938, saus. 26, p. 4 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Kaip atrodė Lietuva prieš 1940 metų // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1940, Nr. 1, p. 3
Kaip atrodė Vilnius? // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 7, p. 27-28 S. Lasavicko paruoštas Vilniaus pilių 1390 m. maketas.
Kaip atrodo “aukso kasyklos” Rambyne // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, spal. 24.
Kaip atsirado Kalotės ežeras // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugs. 7, p. 5 Kalotės (Klaipėdos raj.) ežero saloje mitologinis (?) akmuo.
Kaip bus tvarkomas Gedimino kalnas Vilniuje // Lietuvos žinios. – 1940, kovo 5, p. 4 Pokalbis su V. Nagevičiumi.
Kaip gerbiama mūsų senovės istorinių vietų atminimai Veliuonoje // Lietuvos žinios. – 1922, rugpj. 11. Veliuonos Pilaitės ir piliakalnis (Jurbarko raj.).
Kaip gyveno akmens amžiaus žmogus Lietuvoje // Mūsų laikraštis. – 1938, Nr. 38, p. 7
Kaip gyventa žiloje senovėje / P.T. // Kalėdų mintys. – V., 1937. – P. 6-8 Populiariai apie akmens amžių.
Kaip ir kada bus sutvarkyta Katedros aikštė // Vilniaus balsas. – 1940, bal. 25 Vilniaus Žemutinė pilis.
Kaip įvertinamos istorinės liekanos Lietuvoje / Biržietis // Lietuvos žinios. – 1923, geg. 26, p. 1-2.
Kaip kovojo senovės lietuviai / A.P-nis. // Rytas. – 1933, rugs. 14, p. 2.
Kaip milžinas užpylė Ventą // Vakarai (Klaipėda). – 1938, saus. 29, p. 5 Naikių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Kaip negarbingai naikinamas mūsų tautos turtas – senovės liekanos / Agentas // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 4, p. 3 Stačiūnų (Pušaloto v.) lobis rastas 1926 m., kurio tik dalis pateko į Panevėžio muziejų.
Kaip senovėj lietuviai laidojo mirusiuosius // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, liep. 17, p. 7 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas. Taip pat apie Dubingių piliavietės tyrinėjimus.
Kaip tvarkoma ir matoma tvarkyti Gedimino kalnas Vilniuje / Pr. Ra. // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 13 (Nr. 276), p. 6. Sudaryta komisija (V. Nagevičius, J. Puzinas, V. Landsbergis-Žemkalnis ir kt.).
Kaip vokiečių “mokslas” tarnauja propagandai. Dr. Engel išleidžia knygą, kurioj “įrodysiąs”, kad Rytprūsiuose nuo amžių gyveno vokiečiai // Lietuvos žinios. – 1933, lapkr. 23, p. 5 Kalbama apie C. Engelio knygą “Vorgeschichte der Altpreussische Stämme”, kurios I tomas išspausdintas tik 1935 m.
Kaip žmonės kūrė dievą? // Vakarinės naujienos. – 1969, rugs. 1 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai Pokalbis su R. Rimantiene.
Kairys A. Moksleiviai iš Punsko Vilniaus Žemutinėje pilyje // Europos Lietuvis (London). – 1994, Nr. 32, p. 3
Kaišiadorys. Rado senovės kapus // Mūsų rytojus – 1936, rugs. 25, p. 6 Rečionių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Kajackas A. The history and recent archeological investigations of the Vilnius cathedral // Lithuanus (Chicago). – 1990, t. 36, Nr. 1, p. 49-58 Vilniaus pilis
Kajeckas A. Istoriniai ir vėlyviausieji archeologiniai atradimai Vilniaus katedroje // Aidai (Brooklyn). – 1988, Nr. 3, p. 184-196 Vilniaus pilis
Kakanauskas A. Kalnas ir žmonės // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, spal. 9 Šatrijos kalno apsauga.
Kakies M. Die Inselburg Traken von einem deutschen Baumeister erbaut // Wilnaer Zeitung. – 1941, lapkr. 1 Trakų salos pilis.
Kakies M. Strom ab, wie durch einem Garten // Wilnaer Zeitung. – 1942, birž. 13 Bajerburgas, Seredžius (Jurbarko raj.).
Kalesnikovas V. Poligonas ant archeologijos paminklų // Alytaus naujienos. – 1994, birž. 15, p. 2 Ežeryno ir Živulčiškės (Alytaus raj.) akmens amžiaus paminklai.
Kaletyn T. Prof. dr. hab. Helena Cehak-Hołubowiczowa // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1980, Nr. 2, p. 180-181 1902.II.12 – 1979.VII.19, 1933-1944 m. dirbo Vilniuje.
Kalimachas P. Kardinolo Zbignevo gyvenimas ir būdas // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 2, p. 8-9 Apie lietuvių kilmę ir senąjį tikėjimą.
Kalinovskis P. Paleontologų radiniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 2, p. 13-15 Mamuto kaulų radiniai.
Kalju Paaver apie Lietuvos praeities fauną // Vakarinės naujienos. – 1959, lapkr. 23 Lietuvos piliakalnių radiniai.
Kałkowski T. Tysiąc lat monety polskiej. – Wyd. 2-ie powiększone. – Kraków, 1974. – 491 p P. 110-111 – Lietuvos senosios monetos, lydiniai.
Kalnas, kuriame skamba varpai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, rugpj. 12, p. 5 Ekšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Kalnietis A., Marcinkevičius B. Prie Šlavantos upelio // Naujas kelias (Kapsukas). – 1959, birž. 5 Šakališkių piliakalnis (Marijampolės raj.).
Kaltenis V. Archeologiniai Šventosios radiniai // Lietuvos žvejys. – 1969, rugs. 21 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Kaltenis V. Metraštis teberašomas ietigaliu // Tiesa. – 1991, liep. 20, p. 3 Apie V. Statkevičių ir I. Jablonskį.
Kaltenis V. Pragaištingieji sodų vaisiai // Tiesa. – 1986, spal. 7, p. 2 Minimas Gandingos (Plungės raj.) piliakalnio ardymas.
Kalvaitis J. Dėl Pilies kalno // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 2, p. 19 Dėl Vilniaus Pilies kalną ardančios augalijos.
Kalvaitis K. Įamžinkime Gedimino sapną // Vilniaus balsas. – 1939, gruod. 5
Kalvarija // Auszra. – 1885, Nr. 6, p. 167-168; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Apie Alksnėnų (prie Kalvarijos) akmenį su ženklais.
Kaminskas A. Lietus plauna protėvių kaulus // Lietuvos aidas. – 1990, rugpj. 24, p. 6 Tyrimai Kernavėje
Kaminskas V. Pilys atgyja //Tarybinis mokytojas. – 1960, rugpj. 11 Vilnius, Kaunas.
Kamiński A. Jacwiež. Terytorium, ludnośc, stosunki gospodarsze i spoleczne. – Łódź, 1953. – 207 p Rec. Łowmiański H. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1954, p. 132. Zajączkowski S. // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1955, t. 21, sąs. 1/2, p. 286-291.
Kamiński A. Materjały do bibliografii archeologicznej Jaćwiežy od I do XIII w. // Materiały Starožytne (Warszawa). – 1956, t. 1, p. 193-273, žml
Kamiński A. Trzy uwagi “jaćwieskie” // Gazeta Białostocka. – 1961, Nr. 12, p. 5
Kan. Pr. Žadeikis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 61
Kanalizacija // Kurjer Litewski. – 1912, birž. 23 (liep. 6).
Kanalizacijos darbai // Lietuvos žinios. – 1913, rugs. 12 (25), p. 3.
Kanapkienė V. Muziejininko diena // Švyturys (Kretinga). – 1991, geg. 15, p. 1 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Kanarskas J. Andulių kapinynas, 1988 metų tyrinėjimų duomenimis // Švyturys (Kretinga). – 1993, geg. 12 ir 15
Kanarskas J. Archeologų vasara // Švyturys (Kretinga). – 1987, birž. 18, p. 2 Rajono archeologinių paminklų tyrinėjimai.
Kanarskas J. Ėgliškiai // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1995, gruod. 1, p. 6-7 Ėgliškių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Kanarskas J. Ekspedicijos dalyviai pasakoja / Užrašė A. Griežienė // Švyturys (Kretinga). – 1993, spal. 9, p. 3 Apie Lazdininkų gyvenvietės ir kapinyno tyrimus.
Kanarskas J. Generolas puoselėjo lietuvybę // Švyturys (Kretinga). – 1998, birž. 6, p. 3, 5 Apie V. Nagevičių.
Kanarskas J. Generolas V. Nagevičius – Apuolės tyrinėtojas // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, lapkr. 6 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Kanarskas J. Generolas Vladas Nagius-Nagevičius // Mažoji Lietuva (Klaipėda). – 1991, geg. 1, p. 7 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Kanarskas J. Generolas Vladas Nagius-Nagevičius // Švyturys (Kretinga). – 1991, geg. 11, 15, 18 (Nr. 38-40) V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Kanarskas J. Generolo V.Nagevičiaus gyvenimas ir veikla // Švyturys (Kretinga). – 1996, vas. 3, p. 6 V. Nagevičius
Kanarskas J. Impilties archeologinių paminklų kompleksas // Švyturys (Kretinga). – 1993, lapkr. 10, 13
Kanarskas J. Įpilties piliakalnis // Švyturys (Kretinga). – 1997, spal. 11, p. 5
Kanarskas J. Iš Laivių praeities // Švyturys (Kretinga). – 1992, vas. 1, p. 2 Apie Laivių kapinyną ir piliakalnį.
Kanarskas J. Iš Negarbos praeities // Švyturys (Kretinga). – 1993, rugpj. 11, p. 2-3
Kanarskas J. Ką mena Sauserių senovė // Švyturys (Kretinga). – 1998, kovo 18, p. 5 Sauserių piliakalnis.
Kanarskas J. Kačaičių piliakalnio teritorijos žvalgymas // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 49-50 Kretingos raj.
Kanarskas J. Kraštotyrininkas Ignas Jablonskis // Kretingos muziejus. – V., 1996. – P. 23-24
Kanarskas J. Kraštotyrininkas ir muziejininkas Ignas Jablonskis // Žemaičių žemė. – 1996, Nr. 4, p. 16-17
Kanarskas J. Kretingos 740 metų jubiliejų pasitinkant // Švyturys (Kretinga). – 1993, kovo 3, p. 2 Andulių piliakalnio tvarkymas.
Kanarskas J. Kretingos muziejaus rinkiniai keliauja į Norvegiją // Švyturys (Kretinga). – 1990, spal. 3 Ir archeologiniai radiniai.
Kanarskas J. Kretingos pilies paslaptys. Kretingai – 735-eri // Švyturys (Kretinga). – 1988, gruod. 3
Kanarskas J. Kretingos pilis // Švyturys (Kretinga). – 1993, kovo 31, bal. 3
Kanarskas J. Kretingos pilis // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 1, p. 15-16 Andulių piliakalnis ir kapinynas.
Kanarskas J. Kretingos rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1990 ir 1991 metais // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 112-114
Kanarskas J. Kretingos senovė archeologijos duomenimis // Švyturys (Kretinga). – 1993, kovo 10, 13 Akmens amžiaus radiniai, apylinkės pilkapiai ir kapinynai.
Kanarskas J. Mūsų generolas // Klaipėda. – 1996, vas. 13, p. 22 V. Nagevičius
Kanarskas J. Nauji objektai paminklų sąrašuose // Švyturys (Kretinga). – 1988, bal. 19 Gyvenvietės prie piliakalnių, Auksūdžio kapinynas.
Kanarskas J. Nauji radiniai Lazdininkų kapinyne // Švyturys (Kretinga). – 1996, spal. 12, p. 4
Kanarskas J. Praeities turtai Lazdininkų žemėje // Švyturys (Kretinga). – 1992, birž. 27, liep. 1
Kanarskas J. Pryšmančiai // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1994, bal. 26, 29 Kapinynas, Kretingos raj.
Kanarskas J. Pryšmančių XIV-XVII amžių senkapiai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 173-175 Kretingos raj.
Kanarskas J. Radinys Lazdininkų kaime // Pajūrio naujienos (Palanga). – 1993, rugs. 10, p. 4
Kanarskas J. Sauserių piliakalnio priešpilio gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 77-79. Kretingos raj.
Kanarskas J. Sauserių piliakalnio tyrinėjimus pabaigus // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1998, kovo 13, p. 8
Kanarskas J. Sauserių piliakalnis // Švyturys (Kretinga). – 1987, liep. 4
Kanarskas J. Šakotas Lietuvos ąžuolas. V. Nagius-Nagevičius – generolas, gydytojas, archeologas // Karys. – 1996, Nr. 2, p. 20-21 V. Nagevičius
Kanopka M. Bałtowie // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1979, Nr. 4, p. 305-307 Apie parodą Sofijoje “Baltai – šiauriniai slavų kaimynai”.
Kanopkaitė R. Iš amžių glūdumos // Kauno tiesa. – 1977, rugpj. 28 Kauno senamiesčio archeologinių radinių paroda.
Kantautas J., Černiauskas R. Kam tarnauja Klaipėdos pilis // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 44, p. 12 Klaipėdos pilis ir miestas
Kapinės iš 8-9 šimtmečio. Daugelaičių iškasenos / R.S. // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 17, p. 4C. Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Karagaudienė A. Mūsų šimtmečio mokslininkė // Kauno diena. – 1996, saus. 23, p. 1, 8 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Karaliaučiaus “Prussia” muziejaus direktorius dr. V. Gaerte pageidauja glaudaus bendradarbiavimo / A.N. // Lietuvos aidas. – 1933, kovo 11. 1933 m. kovo 7-10 dienomis lankėsi Kaune, skaitė paskaitą rotušėje.
Karaliaučiuje atrasta Vytauto laikų su Prūsija padaryta kupčystės sutartis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, gruod. 10 E. Volteris susipažino su Linkūnų prie Tilžės radiniais.
Karalienė D. Sausio 26 d. būtų sukakę 70 metų muziejininkui archeologui Vitui Valatkai. “Vertybės, kurias sukaupiau, primins mane…” // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1997, saus. 25, p. 4
Karalienė D. Vitas Valatka – muziejininkas, archeologas, žmogus // Žemaičių praeitis. – V., 1998. – T. 8, p. 280-285
Karalienė D., Valatkienė L. Archeologiniai tyrimai Telšių senamiestyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 251-254
Karaliūnas S. Baltų ir slavų kalbų seniausių santykių klausimu // MADA. – 1966, t. 1, p. 167-177
Karaliūnas S. Dar kartą apie lietuvių kilmę // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 1, p. 17-19 Dėl J. Basanavičiaus lietuvių kilmės teorijos.
Karaliūnas S. Dėl prūsų etnonimo reikšmės ir kilmės // Baltistica. – 1977, t. 13, sąs. 2, p. 372-373
Karaliūnas S. Gabija // Žodžiai ir žmonės. – V., 1974. – P. 63-68
Karaliūnas S. Iš kur kilęs žodis “Rambynas” // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 8, p. 35
Karaliūnas S. Kaunas ir jo vardas // Jaunimo gretos. – 1967, Nr. 8, p. 25
Karaliūnas S. Lietuva – tai kariauna // Lietuvos aidas. – 1996, liep. 5, p. 1, 11
Karaliūnas S. Lietuvių kalbos kilmė // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 2, p. 23, 26
Karaliūnas S. Lietuvos vardo kilmė // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1995, t. 35, p. 55-91
Karaliūnas S. Senovės lietuviai ir jų dangus // Jaunimo gretos. – 1968, Nr. 12, p. 21
Karaliūnas S. Trakiškosios lietuvių kilmės teorija // Pergalė. – 1971, Nr. 1, p. 140-150
Karaliūtė E. Estijos TSR mokslininkai Vilniuje // Tiesa. – 1957, kovo 6 H. Moora Vilniuje.
Karaliūtė E. Šios vasaros ekspedicijos // Literatūra ir menas. – 1958, Nr. 24, p. 3 Vilniaus pilis, Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Karaška A. Archeologiniai muzikos instrumentai Lietuvoje // Senovinė muzika ir dabartis. IV tarprespublikinė konferencija: Pranešimų tezės. – Šiauliai, 1989. – P. 9-14. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 21-25)
Karazija P. 1930 m. Vilniaus lobis // Lietuvių tauta (V.). – 1932, kn. 4, sąs. 3, p. 434-458, 8 lent
Karazija P. 1930 m. Vilniaus lobis. – V., 1932. – 39 p., 39 lent
Karazija P. Aluonos-Šklėrių ir Krūminių monetų lobiai // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – K., 1941. – T. 1, p. 65-134 Aluona (Trakų raj.) ir Krūminiai (Varėnos raj.).
Karčiauskas A. Jurbarkas // Saulutė. – 1927, Nr. 21, p. 331-335 Jurbarko piliakalnis.
Karčiauskas V. Antireklama // Dienovidis. – 1992, Nr. 31/32, p. 16 Apie ardomus paminklus Kretingos ir Švenčionių rajonuose.
Kareckas J. Milžinkapis // Lietuva. – 1923, bal. 7, p. 5. Skėrių (Kaišiadorių raj., Žaslių valsč.) pilkapiai (?).
Kareckas J. Žąsliai. Bočių kapai // Lietuvos žinios. – 1923, kovo 22. Skėriai (Kaišiadorių raj.).
Kargaudienė A. Marija Gimbutienė. “Deivės kalba” ir mes // Kauno tiesa. – 1991, saus. 26, p. 4 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Kargaudienė A. Marijai Gimbutienei – 70 // Kauno aidas. – 1991, Nr. 4, p. 6 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Kargaudienė A. Mylėjęs Lietuvą // XXI amžius. – 1997, kovo 26, p. 7 Apie T. Daugirdą.
Karge P. Litauerfrage in Altpreussen in geschichtlichen Beleuchtung. – Königsberg, 1925. – 100 p. Rec.: Gaerte W. // Prussia (Königsberg). – 1926, t. 26, p. 337-344. Knacke E. // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1926, t. 3, p. 137-142. Remeika J. Dėl Kargės veikalo lietuvių klausimu // Lietuvos aidas. – 1929, bal. 5, p. 2-3. P. – 5, 8, 9, 35 – dėl skalvių priskyrimo prūsams.
Karys (Kareckas) J. Istorinės Lietuvos pinigai // Karys. – 1936, Nr. 24, p. 594-595
Karys (Kareckas) J. Išskiriamieji ženklai lietuviškoje numizmatikoje / J. K. Karys// Tautos praeitis (Chicago). – 1964, t. 2, kn. 1(5), p. 108-121
Karys (Kareckas) J. K. Mūsų protėvių pinigai / J. K. Karys // Karys (Brooklyn). – 1954, Nr. 4, p. 97-98
Karys (Kareckas) J. Lietuvos metaliniai pinigai XIV-XVII a. / J. Kareckis // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 18 (Nr. 275), p. 4
Karys (Kareckas) J. Lietuvos pinigai ligi Vytauto Didžiojo mirties / J. Karys-Kareckas // Trimitas. – 1940, Nr. 27, p. 669-670
Karys (Kareckas) J. Numismatics / J. K. Karys // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 104-105.
Karys (Kareckas) J. Numizmatika. Žodynas, raštai / J. K. Karys. – V., 1970. – 340 p Rec.: Puzinas J. J. K. Kario numizmatikai pasirodžius // Aidai (Brooklyn). – 1971, Nr. 2, p. 93-96. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 408-417.
Karys (Kareckas) J. Nuo “kapos” ir grašio iki Lito. Moderniškiems Lietuvos pinigams 600 metų / J. K. Karys // Lietuvių dienos (Los Angeles). – 1961, Nr. 19, p. 12, 17 Iš Lietuvos pinigų istorijos.
Karys (Kareckas) J. Pragos gašis / J. K. Karys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 23, p. 401-402.
Karys (Kareckas) J. Seniausi lietuvių “pinigai “. Gintaras ir kailiai kaip mainų priemonė / J. K. Karys // Tautos praeitis (Chicago). – 1959, t. 1, kn. 1, p. 25-41
Karys (Kareckas) J. Senovės lietuvių pinigai / J. K. Karys. – Bridgeport, Conn., 1959. – 396 p Rec.: Kučas A. Jono K. Kario “Pinigai” // Aidai (Brooklyn). – 1960, Nr. 10, p. 442-443. Norkus K. Senovės lietuvių pinigai // Dirva (Cleveland). – 1960, vas. 1, p. 4. Ochmański J. // Kwartalnik Historyczny (Warszawa). – 1963, t. 70, Nr. 1, p. 166-170. Palemonas M. Didi dovana mūsų tautos kultūrai // Naujienos (Chicago). – 1960, saus. 23. Sužiedėlis S. Pinigai atskleidžia praeitį / S. Suž. // Darbininkas (Brooklyn). – 1960, saus. 19.
Karys (Kareckas) J. Truputis žinių apie monetas // Trimitas. – 1936, Nr. 23, p. 543-544
Karys (Kareckas) J. Vilnius – Lietuvos finansų politikos centras // Mūsų Vilnius. – 1936, Nr. 8, p. 127-128 Apie Vilniuje kaldintas monetas.
Karys (Kareckas) J. Vytauto pinigai / J. K. Karys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 34, p. 398-399
Karys-Kareckis J. Lietuvos pinigai viduramžiais ir vėliau // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 42, p. 817-821.
Karmonas A. Akvieriškės-Apieriškės piliakalnis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1970, gruod. 1
Karmonas A. Užpalių praeitis ir dabartis // Lenino keliu (Utena). – 1968, kovo 2
Karnatka G. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. V., 1994. – P. 236-238
Karnatka G. XV-XVII a. senkapio tyrinėjimai Kernavėje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 79-83
Karnups A. Die Haupttypen der lettischen Halsringe in der jüngeren Eisenzeit // Sitzungsberichte der Gelehrten Estnischen Gesellschaft (Tartu). – 1928, p. 116-139; Atsp.: Tartu, 1928
Karo muziejus rinks piliakalnių nuotraukas ir modelius // Lietuvos aidas. – 1930, vas. 28, p. 6
Karosas M. Raginėnų piliakalnis // Panevėžio vyskupija. – V., 1998. – P. 518-519
Karp F. K. Beiträge zur ältesten Geschichte des Memellandes und Preussisch-Litauens. Ein kritisches Betrachtung des neuesten deutschen Forschungsrezultate. – Memel, 1934. – 131 p
Karpavičius J., Daukantas A., Žalnierius A. Dating of archaeological wood from Kaunas castle by dendrochonological and radiocarbon methods // Dendrochronology and enwironmental trends: Proccedigs of the International Conference, 17-21 June, Kaunas, Lithuania. – K., 1998. – P. 22-26 Kauno pilis ir miestas
Karpius (Karpavičius) K. Merūnas. Istorinė apysaka iš Apuolės laikų. – Clevland. 1934. – 512 p Knyga dedikuota V. Nagevičiui (įdėtas jo portretas, dvi Apuolės kasinėjimų nuotraukos).
Karšakevičius A. Prakalbo senasis radinys // Vakarinės naujienos. – 1962, rugpj. 22 Krasnyj Boro (Baltarusija) sidabrinis emale puoštas dirbinys.
Kartjalas I. Tolimi kaimynai // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 8, p. 45 Iš seniausių baltų ir finų santykių istorijos.
Karvelytė D. Karžygio žirgas // Lietuvos pionierius. – 1971, rugs. 8, p. 3 Grigiškių-Neravų (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai.
Karžygių senienų rasta / Sakrespondė // Rytas. – 1924, rugpj. 20, p. 3. Brenčių (Pasvalio raj., Saločių valsč.) kapinynas.
Kas bus su senovės paminklų apsaugos kursais ir kursantais? / N.A. // Lietuvos žinios. –1935, liep. 30, p. 7. Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Kas čia per kapinės būtų? / K. Kuisys // Žemaitis (Telšiai). – 1928, Nr. 34, p. 2 Kveilių (Telšių raj.) senkapiai.
Kas yra kuršiai / K.B. // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 23, p. 4. Remiasi J. Endzelyno darbais.
Kas yra Rambynas / Jonas // Trimitas. – 1935, Nr. 25, p. 471-472
Kas ką rašo ir sako apie Lietuvoje mirusį Petrą Tarasenką // Laisvė (NewYork). – 1962, birž. 26 Petras Tarasenka (1892. XII. 7-1962.V.17).
Kas naujo Kauno požemiuose // ABC. – 1933, lapkr. 7, 8, 10, 12 Kauno pilis ir rotušė.
Kas nukaldino šią monetą? // Komjaunimo tiesa. – 1958, saus. 11, p. 4 Vėžionių (Prienų raj.) kaime rasta 1614 m. moneta.
Kas padaryta su Gedimino pilies bokštu // Lietuvos aidas. – 1930, spal. 15, p. 4.
Kas randama pilkapiuose // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 35, p. 6 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Kas suras lobį // Vakarinės naujienos. – 1980, birž. 17, p. 1
Kas turėtų sutvarkyti pilį ? // XX amžius. – 1936, liep. 31, p. 8 Kauno pilis.
Kasami Kauno požemiai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, spal. 27
Kasdami rūsį rado pinigus / Viešvienietis // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1933, Nr. 44, p. 7 Viešvėnų (Telšių raj.) kapinynas.
Kasinėdami Gedimino kalno papėdėje... // Kalba Vilnius. – 1980, Nr. 37, p. 4 Apie V. Urbanavičiaus filmą “Vilnius prieš 650 metų”.
Kasinėja 8 šimtmečio senkapį // Lietuvos aidas. – 1935, bal. 26, p. 8 Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Kasinėjami piliakalniai ir seni kapinynai / G. G-tis // Vilniaus rytojus. – 1934, rugs. 22. Švenčionių apylinkių paminklai.
Kasinėjimai Kaune // Karys. – 1925, Nr. 4, p. 31
Kasinėjimai Apuolėj // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 37, p. 6
Kasinėjimai Apuolėj vėl pradėti // Rytas. – 1931, rugs. 14, p. 1
Kasinėjimai Apuolėje šiemet baigti // Rytas. –1932, liep. 26, p. 5 Apuolė (Skuodo raj.).
Kasinėjimai prie Upytės / Ant. R. // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 20 (Nr. 321), p. 7. Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Kasinėjimai Vaduvų krašte // Tautos praeitis (Chicago). – 1960, t. 1, kn. 2, p. 302. Perspausdinta iš A. Mažiulio straipsnio – Draugas (Chicago). – 1959, liep. 22 Juodonių (Rokiškio raj.) piliakalnio gyvenvietės kasinėjimai.
Kasinėjimo darbai Apuolės piliakalny // Trimitas. – 1932, Nr. 30, p. 603 Apuolė (Skuodo raj.).
Kasinėjimo darbai Vilniuje // Vilniaus balsas. – 1941, birž. 22 Katedros aikštė.
Kasinėjo piliakalnį // XX amžius. – 1936, rugs. 18, p. 7 Paulaičių (Šilutės raj.) kapinynas (kasinėjo mokytojas V. Dėdinas).
Kasinės Impilties piliakalnį // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 14, p. 7; Trimitas. – 1933, Nr. 34, p. 674
Kasiulis P. Ten, kur Venta // Švyturys. – 1955, Nr. 18, p. 22-23 Papilės (Akmenės raj.) kapinynas.
Kasys A. Pašnekesys apie archeomuzikologiją // Gimtasis kraštas. – 1983, Nr. 47, p. 6 Apie V. Daugudžio paskaitą.
Kasperavičius J. Apie lobius ir jų ieškotojus // Valstiečių laikraštis. – 1965, saus. 17, p. 3 Apie Užvenčio (Kelmės raj.) ir Stakliškių (Prienų raj.) lobius.
Kasperavičius J. Kaunas. Rotušės aikštė // Vakarinės naujienos. – 1967, vas. 9 Apie T. Daugirdą.
Kasperavičius J. Kernavės muziejaus ekspozicija // Kultūros barai. – 1968, Nr. 9, p. 67-68
Kasperavičius J. Ko pyksta archeologai? // Šluota. – 1965, Nr. 12, p. 14 Dėl paminklų niokojimo.
Kasperavičius J. Lietuvos TSR muziejai. – 2-asis patais. ir papild. leid. – V., 1977. – 128 p Minimos muziejų archeologijos ekspozicijos.
Kasperavičius J. Lietuvos TSR muziejai. – V., 1968. – 94 p Taip pat apie eksponuojamą archeologinę medžiagą.
Kasperavičius J. Praeities paminklai šiandien // Literatūra ir menas. – 1964, Nr. 49, p. 2
Kasperavičius J. Vitas Valatka yra... // Kultūros barai. – 1977, Nr. 1, p. 69 Vitas Valatka (1927. I. 26 – 1977. VIII. 23). 50-mečio sukaktis.
Kasperavičius J., Tautavičius A. Palikta kraštotyros vaga // Literatūra ir menas. – 1977, Nr. 36, p. 15
Kasperavičius V. Žemutinė pilis – 1989-ieji // Draugystė (Vilnius). – 1989, rugpj. 19, p. 3 Vilniaus pilis
Kasperavičius V. Žemutinė pilis. Atkūrimo perspektyva // Draugystė (Vilnius). – 1988, rugpj. 6 Vilniaus pilis
Kaswurm K. Alte Schlossberge und andere Überreste von Bauwerken aus der Vorzeit im Pregelgebiete Litauens // Schriften der Phisikalish-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1883, t. 14, p. 72-80. Apie Įsruties, Gumbinės, Stalupėnų apylinkių piliakalnius.
Kašauskas R. Žemaičių kultūros židinys // Kultūros barai. – 1970, Nr. 2, p. 18-22 Telšių “Alkos” muziejaus archeologinės ekspedicijos.
Kašauskas S. Jungties ieškojimas // Moksleivis. – 1987, Nr. 11, p. 10-11 Apie Biržulio ežero pakrančių tyrinėjimus ir apie Kuršų (Telšių raj.) kapinyną.
Kašauskas S. Vilnius – matomas ir nematomas // Moksleivis. – 1984, Nr. 12, p. 22-23 Vilniaus pilies arsenalo teritorija.
Kašelionis B. Dzūkų kraštotyrininkas // Kultūros barai. – 1989, Nr. 4, p. 43-44 Apie J. Radziukyną.
Katalynas K. Archeologiniai tyrimai Vilniuje M. Gorkio gatvės Nr. 66, 68 // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 134-135 Vilniaus senamiestis
Katalynas K. Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje Subačiaus ir Malūnų gatvėse // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 143-144 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Katalynas K. Avižienių piliakalnis; Baravykinės pilkapynai; Bernotų kapinynas ir piliakalnis; Bradeliškių akmuo; Buivydų piliakalnis; Didžiosios Kuosinės piliakalnis; Elniakampio (Geležių, Panorių, Velniakampio) piliakalnis; Karmazinų piliakalnis; Keturiasdešimt Totorių kaimo pilkapynas; Veršiobalio-Kiemelių piliakalnis; Leoniškių piliakalnis; Maseliškių piliakalnis; Mažosios Riešės piliakalnis; Mikulionių akmuo; Mūrininkų piliakalnis; Naujosios Rėvos piliakalnis; Pakalnių pilkapynas; Rudaminos-Papiškių piliakalnis; Bildiškių-Pukštėnų pilkapiai; Puntūzų pilkapynai; Rėvos pilkapiai; Santakos pilkapynas; Sapiegiškių pilkapynas; Sirutiškių pilkapis; Skersabalių pilkapynai; Sužionių piliakalnis [visi Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 302, 304, 305-311, 314-315, 318, 320-322, 324, 325, 327-328, 331, 332, 335
Katalynas K. Bonifratrų vienuolynas // Vakarinės naujienos. – 1988, rugpj. 6 Vilniaus senamiestis
Katalynas K. Bonifratrų vienuolynas Vilniuje, S. Daukanto a. 1 (Buvusi Kutuzovo a.) // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 53-54 Vilniaus senamiestis
Katalynas K. Dar apie krosnis su kiškiais // Kultūros barai. – 1992, Nr. 1, p. 61-64
Katalynas K. Dūkštų apylinkės piliakalniai ir pilkapynai // Draugystė (Vilnius). – 1980, birž. 12
Katalynas K. Gotikos epochos krosnys Vilniaus Žemutinėje pilyje // Kultūros barai. – 1989, Nr. 1, p. 56-59 Vilniaus pilis
Katalynas K. Išsaugoti būsimoms kartoms // Draugystė (Vilnius). – 1979, bal. 10 Rajono archeolinių paminklų būklė.
Katalynas K. Koklių raštai // Tiesa. – 1984, saus. 15, p. 4 Apie XIV-XVII a. koklius.
Katalynas K. Nemenčinės piliakalnis // Draugystė (Vilnius). – 1981, rugpj. 11
Katalynas K. Nuo Vilniaus iki Medininkų // Draugystė (Vilnius). – 1980, rugs. 16
Katalynas K. Piliakalniai ir pilkapiai // Draugystė (Vilnius). – 1981, rugpj. 20 Bernotų ir Mažosios Riešės piliakalniai, Aukštųjų Rusokų pilkapiai.
Katalynas K. Tyrinėjimai Vilniuje, Malūnų g.3, 5 // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 33-34 Vilniaus miestas
Katalynas K. Vilniaus koklių ornamentų prototipai // Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 4, p. 101-108
Katalynas K. XV-XVI a. plokštiniai kokliai iš Siaurosios gatvės Vilniuje // Muziejai ir paminklai. – 1991, sąs. 9, p. 50-62
Katalynas K. XV-XVII a. kokliai – karūnėlės Vilniaus muziejų fonduose // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987, geg. 6-7). – V., 1987. – P. 50-51
Katalynas K. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Kalnų parko rajone // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 159-160 Vilniaus miestas
Katalynas K., Levandauskas V. Medininkų pilies liekanos ir senamiesčio teritorija [Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 319-320
Katalynas K., Luchtanienė D. Tyrinėjimai Vilniuje, Reprezentacinių rūmų teritorijoje 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 382-386 Vilniaus miestas
Katalynas K., Vaitkevičius G. Vilniaus miesto raida XIV-XVII amžiais // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4 (7), p. 25-32 Vilniaus miestas
Katalynas K., Zabiela G. Liudvikas Dzikas (1955-1991.VIII.16) // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 138-140
Katalog der Ausstellung zum X archäologischen Kongress in Riga 1896. – Riga, 1896. –255 p., 34 lent. P. 137-138 Jelgavos ir Tartu muziejų radiniai iš Lietuvos; p. 249-255 – Vilniaus muziejaus atsiųsti radiniai.
Katalog der Ausstellung zur Konferenz baltischer Archäologen in Riga, 1930. – Riga, 1930. – 179 p., 56 lent Eksponuojami ir Lietuvos archeologinių paminklų radiniai, buvę Jelgavos, Karaliaučiaus ir Varšuvos muziejuose. Tarp kitų Gribašos ir Rudnios (Varėnos raj.) akmens amžiaus gyvenviečių, Adakavo (Tauragės raj.), Kaniūkų (Utenos raj.), Pakalniškių (Panevėžio raj.), Totorkalnio (Biržų raj.) pilkapių bei Aukštkiemio (Klaipėdos raj.), Andulių (Kretingos raj.), Vėžaičių (prie Šilutės) radiniai.
Katalog des Prussia-Museums in Nordflügel des Königlichen Schlosses zu Königsberg i. Pr. Die Funde aus der Zeit der Heidnischen Gräberfelder (von Christi Geburt bis zur Einführung des Christentums). – Königsberg, 1897. – 48 p. Yra radinių iš Klaipėdos ir Šilutės apskričių.
Katalog des Prussia-Muzeum im Nordflügel des Königlichen Schlosses zu Königsberg. Steinzeit-, Bronzezeit-, Pfalbaufunde. – Königsberg, 1893. – 52 p.
Katalog trześciwy z bioru przedhistorycznego, ułożony porządkiem miejscowości (Muzeum przedhistorycznego Erazma Majewskiego) //Światowit (Warszawa). – 1911, t. 9, p. 128-149. Radiniai iš Kaniūkų (Utenos raj.), Pašušvio (Kėdainių raj.), Pakalniškių (Panevėžio raj.), Varšuvoje.
Kataržienė M. Kodėl? // Jaunimo gretos. – 1988, Nr. 11, p. 4-5 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Katilius A. Archive documents on the Carl von Schmith // Archaeologia Baltica. – V., 1997. – T. 2, p. 22-25
Katilius A. Carlo von Schmitho byla: areštas ir teismas // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2, p. 14-16
Katilius A. Dėl tyrimų aikštėje prie Vilniaus Arkikatedros // 7 meno dienos. - 1996, Nr. 28, p. 1, 7; Lietuvos rytas - 1996, liep. 17, priedas: Sostinė, p. 44 Vilniaus pilys
Katilius A. P. Tarasenkos rankraščiai VU MBRS // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 97-98
Katilius A. Tadas Daugirdas ir Kauno muziejus // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987, geg. 6-7). – V., 1987. – P. 15-17
Katinas B. Saugokime archeologinius paminklus // Švyturys (Kretinga). – 1963, liep. 6 Sudota (Švenčionių raj.).
Katinas V. Baltijos gintaras. – V., 1983. – 111 p P. 6-11 – gintaro archeologiniai radiniai, prekyba gintaru.
Katinavos Kalnas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1938, geg. 21, p. 2 Piliakalnis Nadruvoje.
Kauklys V. Archeologijos paminklai – raktas mūsų senovei pažinti // Rinkos aikštė (Kėdainiai). – 1996, rugs. 11, p. 4-5
Kaukolių miškas ir laukas. // Lietuvos aidas. – 1939, rugs. 2 (Nr. 438), p. 3 Uogiškių (Akmenės raj.) kapinynas.
Kaunas // Šaltinis (Seinai). – 1908, Nr. 22, p. 346. Apie dailės parodoje eksponuojamus T. Daugirdo radinius.
Kaunas // Trimitas. – 1925, Nr. 13, p. 410 Liksmadvario gatvės monetų lobis.
Kaunas. III-oji gimnazija // Mokslo dienos. – 1937, Nr. 6/7, p. 433 Mokinių ekskursija į kasinėjamą Eigulių (Kauno raj.) kapinyną.
Kaune ant Neries kranto // Vienybė. – 1911, Nr. 31, p. 487. Bus tvarkoma Kauno pilis.
Kaune rasta gatvė, grįsta prieš 500 metų / Putinėlis // Diena. – 1935, Nr. 43, p. 5 Kauno pilis ir miestas.
Kaune rasta XV amžiaus paslaptingi griuvėsiai // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 43, p. 2 Kauno pilis ir miestas.
Kaune rasti senamiesčio tilto grindinio likučiai // Karys. – 1938, Nr. 4, p. 133 Kauno senamiestis.
Kaune rengiamas muziejus // Tėvynės sargas. – 1899, Nr. 3, p. 31-32. Muziejus rinks ir archeologinius radinius. Panemunėlio klebonas padovanojo 11 akmeninių dirbinių.
Kaune. Kasinėjimo daviniai // Rytas. – 1925, saus. 15, p. 3
Kauno pilies konservavimo darbai / (V.K.) // Lietuvos aidas. – 1940, saus. 18 (Nr. 29), p. 10. Kauno pilis.
Kauno centre rado pinigų lobį // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 26 (Nr. 487), p. 2 Kaunas, Nemuno gatvė.
Kauno centre rado puodą su pinigais // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, spal. 29, p. 4 Kaunas, Nemuno gatvė.
Kauno gub. pilis ir kapai // Lietuvos žinios. – 1914, kovo 2 (15), p. 3.
Kauno miestas. Apžvalginis informacinis leidinys Kauno 900 m. sukakčiai paminėti. – K., 1930. – 142 p P. 19-21 – Kauno pilis.
Kauno miesto muziejaus konservatorius Švedijoje // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 23, p. 8 K. Mekas mokosi archeologijos paminklų registracijos.
Kauno miesto muziejui // Lietuvos žinios. – 1933, spal. 6, p. 7 Žinutė apie patekusį į muziejų tiglį iš Riogliškių (Kauno raj.).
Kauno miesto muziejuje // Lietuvos aidas. – 1932, bal. 21, p. 6 Pašventupio (Prienų raj.) radiniai.
Kauno miesto muziejus // Dabartis. – 1918, birž. 15, p. 3. Rašoma ir apie mamuto kaulų radinius.
Kauno miesto muziejus // Lietuvis. – 1928, saus. 24, p. 4 H. Mooros siūlymai skaityti paskaitas.
Kauno miesto muziejus // Lietuvos aidas. – 1928, spal. 18, p. 3-4 Kauno pilies padėtis, pokalbis su E. Volteriu.
Kauno miesto muziejus // Lietuvos žinios. – 1924, saus. 18, p, 3. 1923 m. darbo apžvalga, minimos A. A. Spicyno paskaitos.
Kauno miesto muziejus // Vairas. – 1923, Nr. 4, p. 23. Apie numizmatikos rinkinio pirkimą.
Kauno miesto muziejus // Vienybė (K.). – 1908, Nr. 29, p. 448. T. Daugirdo kvietimas rinkti senienas.
Kauno miesto muziejus // Viltis. – 1909, rugs. 16 (29). Apie T. Daugirdą, minimi jo kasinėjimai Dūkšte (Ignalinos raj.).
Kauno miesto muziejus 1923 metais / X. // Lietuva. – 1924, saus. 12, p. 4-5. Archeologinės paskaitos, nupirkta monetų kolekcija.
Kauno miesto muziejus gavo brangių senienų // Lietuvos aidas. – 1933, kovo 1, p. 7 Vaikantonių (Alytaus raj.) kaulinis žeberklas; Prapymo (Šilalės raj.) radiniai.
Kauno miesto savivaldybė pasiryžusi atstatyti Kauno pilį // Lietuvos aidas. – 1939, rugs. 15 (Nr. 535), p. 8
Kauno Mokslininkai nori isztirti Kauno Pilies Paslaptis // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1932, spal. 25, p. 3 Kauno pilis.
Kauno Mokslininkai nori isztirti Kauno Pilies Paslaptis // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, spal. 25, p. 3 Kauno pilis.
Kauno muziejaus dir. // Lietuvos žinios. – 1933, gruod. 6, p. 6 Smilgelių (Pasvalio raj.) radiniai.
Kauno pilies apgailėtinas padėjimas // Rytas. – 1928, rugpj. 20, p. 3
Kauno pilies atkasimo darbai tęsiami // Tautos praeitis (Chicago). – 1959, t. 1, kn. 1, p. 132 Kauno pilis.
Kauno pilies griuvėsiai // Lietuvos aidas. – 1930, bal. 28, p. 7
Kauno pilies griuvėsių tyrinėjimai. Kas šiemet pilį bekasinėjant buvo rasta // Naujas žodis. – 1930, Nr. 23/24, p. 4-7
Kauno pilies išgriovimas 1362 m. / J. P. // Rytas. – 1933, spal. 3, p. 3-4
Kauno pilies kasinėjimai // Klaipėdos žinios. – 1925, kovo 31
Kauno pilies kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 4, p. 8 Kauno pilis.
Kauno pilies kasinėjimai // Naujoji Romuva. – 1932, Nr. 24, p. 572-573 Kauno pilis.
Kauno pilies kasinėjimas // Tėvynės Sargas. – 1925, Nr. 24, p. 261-262; Nr. 25, p. 272
Kauno pilies kasinėjimas // Trimitas. – 1925, Nr. 12, p. 373-377
Kauno pilies požemiai // Kultūra. 1924, Nr. 12, p. 448
Kauno pilies praeitis / M. // Šaltinis (Marijampolė). – 1929, Nr. 3, p. 33
Kauno pilis – Vytauto Didžiojo rezidencija Kaune / J. Ka. // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 1, p. 5.
Kauno pilis / J. Tuzas // Draugija. – 1922, Nr. 7/8, p. 279-281. Feljetonas apie apleistą paminklą.
Kauno pilis / S. // Trimitas. – 1930, Nr. 47, p. 964-965
Kauno pilis // Viltis. – 1911, rugpj. 5 (18).
Kauno pilis dar neapsodinta // XX amžius. – 1938, bal. 21, p. 10 Kauno pilies griuvėsiai.
Kauno pilis pagaliau bus sutvarkyta / J. K-va. // Lietuvos aidas. – 1930, bal. 14, p. 7.
Kauno pilyje // Kauno tiesa. – 1957, lapkr. 3 Kauno pilis.
Kauno pilyje ir šiemet vyksta baisūs dalykai // XX amžius. – 1937, geg. 12, p, 7
Kauno požemiai tyrinėjami toliau // ABC. – 1933, lapkr. 5, p. 4
Kauno rotušės paslaptis // Sekmadienis. – 1933, Nr. 43, p. 9
Kauno senapilis // Lietuva. – 1923, spal. 30, p. 6. Kauno pilis.
Kaupuža A. XIX a. pradžios kultūros veikėjai pagal prof. I. N. Labojkos susirašinėjimą su N. P. Rumiancevu, muziejaus steigėju // Literatūra. – 1967, t. 10, p. 165-199 P. 168-169 – D. Poškos senienų rinkinys, taip pat jo laiškai Nr. 8, 15, 16, 18, 19, 21.
Kavaliauskas S. W sprawie trumien odkopanych na placu Katedralnym w Wilnie // Prawda Wileńska. – 1940, rugpj. 26, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis.
Kavolis V. Civilizacijos atradėja, darbo ir džiaugsmo žmogus // Akiračiai (Chicago). – 1994, Nr. 3, p. 12
Kavolis V. Išeivijos lietuviai socialiniuose moksluose // Lituanistikos instituto 1981 metų suvažiavimo darbai. – Chicago, 1985. – P. 11-33 P. 15-18 – apie dirbančius archeologijos, antropologijos bei etnografijos srityje.
Kavolis V. Išeivijos lietuviai socialiniuose moksluose // Metmenys (Chicago). – 1982, kn. 43, p. 165-176; kn. 44, p. 174-187 Kn. 43, p. 170-172 – archeologija ir antropologija.
Kazakevičius I. Apie ką byloja akmuo? // Žvaigždė (Švenčionys). – 1978, rugpj. 26 Apie Reškutėnų-Tribuciškių dubenuotą akmenį.
Kazakevičius V. 5th-6th century burial ground of Kalniškiai: results of 8 years of excavations // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 12 Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. A rare animal-headed crossbow brooch from Plinkaigalis in Lithuania // Fornvännen (Stockholm). – 1983, Nr. 3/4, p. 189-196
Kazakevičius V. Adolfas Tautavičius // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 433-434
Kazakevičius V. Apkartų pilkapynas; Čepeliškių pilkapynai; Gailiutiškės-Santupių pilkapynas; Galminių pilkapynai; Juškėnų kapinynas; Kavolių kapinynas; Kloviškių pilkapiai; Kraštų kapinynas; Liaudiškių kapinynas; Lygalaukių kapinynas; Pratkūnų milžinkapis; Riškonių kapeliai; Rusteikių pilkapynas; Salako pilkapynas; Subatiškio pilkapynas [visi Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 356, 359-360, 362-363, 366-369, 373-374, 377, 382.
Kazakevičius V. Archeologinės miniatiūros iš Plinkaigalio // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 2, p. 32 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Archeologiniai paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1988 metais // LIM, 1988 metai. – V., 1989. – P. 231-233
Kazakevičius V. Archeologinių paminklų tyrimai Lietuvoje 1987 metais // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 192-196
Kazakevičius V. Archeologų darbai Kalniškiuose // Naujas rytas (Raseiniai). – 1993, rugs. 29 Kalniškių kapinynas.
Kazakevičius V. Atidenk, žeme, paslėptus pėdsakus...// Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1985, liep. 6, p. 3 Plinkaigalio kapinynas.
Kazakevičius V. Baltų-hunų genčių ryšių liudininkė // Muziejai ir paminklai. – 1983, sąs. 5, p. 59-62 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Bijeikių piliakalnis; Buivydų piliakalnis; Buteikių piliakalnis; Jakšiškio pilkapynas ir piliakalnis; Juodviliškio kapinynas; Kurklių pilkapynas; Maldeikių pilkapynas; Piktagalio-Marijampolio piliakalnis; Butėnų pilkapynas; Mogylų kapinynas; Papilių piliakalnis; Levaniškių piliakalnis; Piliakalnio piliakalnis; Šaltinių pirmieji pilkapiai; Pakarklos kalnas; Šovenių-Budrių piliakalnis; Vargulių piliakalnis; Varkujų-Varniškių piliakalnis; Visėtiškių pilkapiai [visi Anykščių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 39, 42, 46, 48, 55, 58, 60, 64, 70, 89, 91, 99, 101, 102
Kazakevičius V. Das Gräberfeld von Plinkaigalis als Quelle der baltischen ethnischen Geschichte in Litauen // Prehistoric Graves as a Source of Information. – Stockholm, 1994. – P. 111-128
Kazakevičius V. Dėl Plinkaigalio kapinyno etninės interpretacijos // Lituanistica. – 1990, Nr. 3, p. 3-19
Kazakevičius V. Didžiojo tautų kraustymosi atspindžiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 8, p. 31-32 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) radiniai.
Kazakevičius V. Eketės piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 7, p. 33 Klaipėdos raj.
Kazakevičius V. Geležies amžiaus baltų genčių ginkluotė: Habilitacinis darbas. Humanitariniai mokslai, 05H Istorija. – V., 1998. – 67 p. – Tas pat anglų k
Kazakevičius V. Geriamieji ragai iš Plinkaigalio (Kėdainių raj.) // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1980. – Kn. 3, p. 96-98
Kazakevičius V. Įdomūs radiniai Žąsine // Artojas (Šilalė). – 1976, liep. 22 Kapinynas.
Kazakevičius V. Ietigaliai Lietuvoje V-VIII a. (1. Įtveriamieji) // MADA. – 1978, t. 4, p. 37-45
Kazakevičius V. Ietigaliai Lietuvoje V-VIII a. (2.Įmoviniai) // MADA. – 1979, t. 2, p. 63-65
Kazakevičius V. Iš vėlyvojo geležies amžiaus baltų ginklų istorijos (Kalavijų makštų apkalai) // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 287-332
Kazakevičius V. IX-XIII a. baltų kalavijai. – V., 1996. – 173 p. Rec.: Kurasiński T. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1997, Nr. 3/4, p. 412-414. Zabiela V. // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 368-373.
Kazakevičius V. Jie piešė briedžius // Mūsų gamta. – 1985, Nr. 9, p. 28-29
Kazakevičius V. Jotvingių keliais // Švyturys. – 1977, Nr. 23, p. 12-13 Šiurpilių piliakalnis (Suvalkų vaivadija).
Kazakevičius V. Ką byloja Plinkaigalis? // Tarybinis balsas (Kėdainiai). – 1978, rugpj. 15, p. 3 Plinkaigalio kapinynas.
Kazakevičius V. Kalniškiai Burial Ground: investigation, Results, Prospects // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 251-260. Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 99-103
Kazakevičius V. Kalniškių (Raseinių raj.) kapinyno tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 83
Kazakevičius V. Kalniškių kapinyno kasinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 111-115
Kazakevičius V. Kalniškių kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 154-158 Raseinių raj.
Kazakevičius V. Kalniškių plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 52-53 Raseinių raj.
Kazakevičius V. Kalniškiūs dygst poudaa // A mon sakaa? (Palanga). – 1991, Nr. 3, p. 2 Apie Kalniškių (Raseinių raj.) kapinyną.
Kazakevičius V. M. e. I tūkstantmečio strėlių antgaliai Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 91-93
Kazakevičius V. Miškinių (Anykščių raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 48-49
Kazakevičius V. Mitologiniai akmenys // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1988, rugs. 24
Kazakevičius V. Motifs of Animal Decorative Pattern on Bindings of the 5th-6th Century Drinking Horns from Plinkaigalis burial groud (Lithuania) // Finkst Museum (Helsingfors). – 1987, p. 45-63
Kazakevičius V. Naujas archeologinis paminklas // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1980, rugpj. 23, p. 3 Labūnavos (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Nauji archeologų atradimai Kalniškiuose // Naujas rytas (Raseiniai). – 1995, gruod. 16, p. 4 Kalniškių kapinynas.
Kazakevičius V. Neolito kapai Plinkaigalio III-VII a. kapinyne // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 15-16 Kėdainių raj.
Kazakevičius V. O buvo ne taip: “Darbų turėjau daugiau negu jiems atlikti laiko” // Gairės. – 1997, Nr. 8, p. 41-47; Nr. 9, p. 35-39 M. Gimbutienė
Kazakevičius V. On one type of Baltic sword on the Wiking Period // Archaeologia Baltica. – 1997. – T. 2, p. 117-132
Kazakevičius V. Penkeri metai Plinkaigalio kapinyne // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1981, spal. 17, p. 3
Kazakevičius V. Plinkaigalio (Kėdainių raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 80-83
Kazakevičius V. Plinkaigalio kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1993, t. 10, p. 3-181, 213-218 Rec.: Kazanski M. // Archeologie médiévale (Sasi, France). – 1995, t. 25, p. 375-377. Simniškytė A. // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 210-215. Šimėnas V. Raktas Plinkaigaliui // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1, p. 27-29. Žebrauskaitė J. 220 puslapių – vien apie Plinkaigalį // Kėdainių garsas. – 1995, vas. 11, p. 6. Артемов А. Р. // Российская археология (M.). – 1997, № 2, c. 251-254.
Kazakevičius V. Plinkaigalio kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 398
Kazakevičius V. Plinkaigalio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 52-55 Kėdainių raj.
Kazakevičius V. Plinkaigalio plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1984 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 54-55 Kėdainių raj.
Kazakevičius V. Plinkaigalio plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 77-79 Kėdainių raj.
Kazakevičius V. Prisilietimas prie protėvių / Pokalbį užrašė V. Kvedys // Naujas rytas (Raseiniai). – 1997, rugs. 20, p. 2.
Kazakevičius V. Rytietiškos kilmės radinys Visietiškių (Anykščių raj.) pilkapyne // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 133-137 Kalavijo rankenos skersinis.
Kazakevičius V. Sąvartynas ant… protėvių kapų // Valstiečių laikraštis. – 1989, spal. 10, p. 3 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Scandinavian bindings of the tips of sword sheaths from Lithuania // Austrumbaltijas un Skandinavijas kontakti agrajos viduslaikos: Starptautiskas konferences (Riga, 1990. 23. – 25. X) referātu tēzes. – Riga, 1990. – P. 27-29
Kazakevičius V. Situation ethnoculturelle des Baltes au milien du I-er millenaire du notre ére // L’identité des populations archeoloques. – Sophia Antipolis, 1996. – P. 81-94
Kazakevičius V. Some debatable questions Concerning the Armament of the Viking Period in Lithuania // Fasciculi archeologiae historicae (Lódż). – 1994, sąs. 7, p. 37-44
Kazakevičius V. Sword chapes from Lithuania // Die Kontakte zwischen Ostbaltikum und Skandinavien im frühen Mittelalter: (Internationale Konferenz 23.-25. Oktober 1990. Riga). Acta Universitatis Stockholmiensis. – Stockholm, 1992. – P. 91-107
Kazakevičius V. Šimtmečių pėdsakais // Tarybinis mokytojas. – 1978, lapkr. 1, p. 4 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. The find an East European sword quillon a barrow in Visėtiškės, Anykščiai district, Lithuania // Fornvännen. – 1992, t. 87, p. 177-179
Kazakevičius V. The Great Migration period and the Baltic according to the archeological data from Lithuania // Peregrinatio Gothica. – Oslo, 1992. – T. 3, p. 91-102
Kazakevičius V. The Plinkaigalis barrow as the soyrce of the ethnic history of the Balts // Medieval Europe 1992. A conference on Medieval archeology in Europe 21st –24 th September 1992 at the University of York. Abstracts. – York (England), 1992. – P. 35-36
Kazakevičius V. The Plinkaigalis burial ground // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 15
Kazakevičius V. Tiriamas Kalniškių kapinynas // Naujas rytas (Raseiniai). – 1991, rugpj. 20
Kazakevičius V. Tyrinėjimai sėlių genties žemėje // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1986, rugs. 4 Visėtiškių pilkapiai.
Kazakevičius V. Tyrinėjimų Kalniškiuose dešimtmetis // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 198-201 Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Topory bojowe typu M: Chronologia i pochodzienia na ziemiach Bałtów // Słowiańszczyzna w Europie średniowiecznej. – Wrocław, 1996. – T. 2, p. 233-241
Kazakevičius V. Unikalus V a. pab. geriamasis ragas iš Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinyno // MADA. – 1981, t. 3, p. 81-91
Kazakevičius V. Vienašmenių kalavijų atsiradimas ir raida Lietuvoje // Lietuvos archeologija. – 1981, t. 2, p. 43-58
Kazakevičius V. Visėtiškių (Anykščių raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1988 metais // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 49-52
Kazakevičius V. Visėtiškių pilkapynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 56-57 Anykščių raj.
Kazakevičius V. Visėtiškių pilkapynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 50-55 Anykščių raj.
Kazakevičius V. V-IX a. pradžios kalavijai Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1978. – Kn. 2, p. 14-23
Kazakevičius V. Žalvarinis ratelis iš Plinkagailio (Kėdainių raj.) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 31-33
Kazakevičius V. Žąsino kaimo senkapiai // Gimtasis kraštas. – 1976, Nr. 39, p. 3 Šilalės raj.
Kazakevičius V. Žemės knygą atvertus // Sveika buitis (Krakės). – 1984, birželis (Nr. 6) Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Žemės saugomi turtai // Naujas rytas (Raseiniai). – 1985, gruod. 12 Kalniškių (prie Ariogalos) kapinynas.
Kazėnas V. Mėlynojo Nemuno vingyje // Tarybinis žodis (Veisėjai). – 1957, birž. 22 Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Kazimiera Gabriūnaitė // Kauno tiesa. – 1990, liep. 26. 1916. V. 20 – 1990. VII. 24 nekrologas apie Kauno istorijos muziejaus darbuotoją, archeologę.
Kazimieras Vainoras (1927.VIII.23 – 1997.II.16) // Literatūra ir menas. – 1997, Nr. 8, p. 17 1963-1997 m. Istorijos instituto archeologijos skyriuje dirbęs fotografas.
Kazitėnas A. Skiriasi pilies pamatai // Lietuvos aidas. – 1990, rugs. 27 Biržų pilis.
Kazlauskas A. Iš kur kilę lietuviai // Kalba Vilnius. – 1967, Nr. 37, p. 11
Kazlauskas J. Dėl kuršių vardo etimologijos // Baltistika. – 1968, t. 4(1), p. 59-63
Kazlauskas R. Ieškome Vytauto Didžiojo kapo // Vytautas Didysis ir Lietuva. – V., 1997. – P. 120-128. – Perspausdinta iš: Voruta. – 1993, Nr. 25/26, p. 12-13. Vilniaus pilis
Kazlauskas R. Ieškome Vytauto Didžiojo kapo // Voruta. – 1993, Nr. 25/26, p. 12-13. – Tas pat: Vytautas Didysis ir Lietuva. – V., 1997. – P. 120-128
Kazlauskas R. Kur šiandien Vytauto palaikai // Kalba Vilnius. – 1990, Nr. 7
Kazlauskas V. Įdomūs radiniai // Mūsų laikraštis. – 1937, Nr.47, p. 8 Paluknių (Raseinių raj.) kapinynas.
Kazlauskas V. Muziejus dėkingas už radinį // Tiesa. – 1963, saus. 24 Gailių (Kelmės raj.) lobis.
Kazlauskienė B. Mokslinės ekspedicijos ir konferencijos // Tiesa. – 1950, rugpj. 4. Kurmaičių pilkapių ir Laivių kapinyno (Kretingos raj.) tyrinėjimai.
Kazlauskienė L. Gyvenimas paslapty // Kėdainių garsas. – 1997, geg. 27, p. 3 Kauno senamiestyje rastų ir restauruotų dirbinių paroda.
Kazlauskienė V. Baltai // Dienovidis. – 1990, Nr. 1, p. 5
Kazokienė G. Ir kur Tave dabar atrasime ? Atsisveikinimas su Marija Gimbutiene // Mūsų pastogė (Bankstown). – 1994, vas. 14, p. 3
Kažkas rado didelį lobį. Paliko tik varinės dėžės skeveldros // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 32, p. 6B Baruolių (Kaišiadorių raj.) kaime.
Kažukauskaitė J. Berčiūnų lobių ieškotojai // Panevėžio balsas. – 1995, liep. 18, p. 4 Berčiūnų pilkapių kasinėjimai.
Kėdainiai. Apskrities savivaldybės muziejuje yra retų senienų // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 2, p. 2 Mini bronzinį kirvį ir ietigalį.
Kėdainiai. Rasti nežinomi kapai ir senos pilies pamatai // Lietuvos aidas. – 1936, bal. 4 (Nr. 157), p. 6
Kėdainiai. Rastos senovinio statinio liekanos // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 23 (Nr. 327), p. 9 Kėdainiuose, Nevėžio krante, rastos mūrinio statinio liekanos.
Kėdainių muziejuje yra retų senienų // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 167, p. 264
Kedavičius K. Švedkalnis ir Jakštienės kalnas – milžinkapiai / Kėdaitis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1939, Nr. 1, p. 551-552 Šiuraičių (Plungės raj.) piliakalnis.
Keistas kaimas / Sarmala // Lietuva. – 1925, saus. 15, p. 5-6 Minimi Mantviliškių (Kėdainių raj.) kaime rasti 3 akmenys su duobutėmis ir monetos.
Keistas radinys // Lietuva. – 1925, vas. 3, p. 5 Tarp Skirsnemunės ir Šilinės (Jurbarko raj.) Nemunas ardo kapus.
Keistas Rytprūsių praeities aiškinimas // Lietuvos aidas. – 1936, lapkr. 19 (Nr. 526), p. 4
Keisti piliakalnių vardai / A.Šv. // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 12, p. 7. Vilkų Lauko (Šilalės raj.) piliakalniai: Kuplė ir Veringa.
Keisti radiniai // Šaltinis (Marijampolė). – 1937, Nr. 37, p. 590 Taikūnų (Lazdijų raj.) kapinynas.
Keletas bruožų iš senovės lietuvių tikybos / J. Linksmūnėlis // Kultūra. – 1925, Nr. 10, p. 454-460; Nr. 11, p. 526-531.
Keletas žinelių apie vieną dingusį senovėj Žemaičių miestelį // Ateitis. – 1917, Nr. 4, p. 106-108. 1859-1860 m. M. Valančius rinko žinias apie Boreikavą. Vieta vadinama Alku (Erkšva) (Skuodo raj.).
Keli žodžiai apie pilekalnį Rudaminos / Artojas // Varpas. – 1890, Nr. 4, p. 60-61. – Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9. Rudamina (Lazdijų raj.).
Keli žodžiai apie senovės kapines / Akmenupis // Vilniaus žinios. – 1905, geg. 22 (birž. 4), p. 1. Kaimų kapinaitės.
Kelionė į Rambyną / Ainis // Trimitas. – 1922, Nr. 23, p. 17-19. Iškraipyti faktai apie Rambyną (Šilutės raj.).
Kelios įdomios mūsų sentėvių laidojimo apeigos // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, lapkr. 19, p. 5
Kelmė. Archeologiniai radiniai / V.S. // Mūsų rytojus. – 1936, rugpj. 4, p. 5.
Kelmė. Įdomus radinys // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 10 Noruišių (Kelmės raj.) durpyne rastas laivelis.
Kelmės miestelis ant senovės kapinyno // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 31, p. 3
Kelmės rajone “Ąžuolo” kolūkio suartame lauke rastas didelis lobis // Pergalė. – 1958, Nr. 12, p. 181
Kemke H. Der Silberfund von Kiwitten // Prussia (Königsberg). – 1931, t. 29, p. 144-153 Sidabrinių spiralinių lydinių lobis, Rytų Prūsija.
Kemke H. Die Bedeutung der Ostbaltischen Altertümer für Vorgeschichte der Provinz Ostpreussen // Centralblatt für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (Jena). –1900, sąs. 5, p. 257-262.
Kemke H. Die Bedeutung der Ostsee für die Vorgeschichte unserer Provinz // Corespondenztblatt der Deutschen Gesellschaft für Anthropologie (Berlin). – 1904, t. 35, p. 44-46.
Kemke H. Die Gliederung des jungsten heidnischen Zeitalters in Ostpreussen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 21, d. 2, p. 522-525.
Kemke H. Ein Beitrag zur Chronologie der Ostpreussischen Gräberfelder mit Berücksichtung der Nachbargebiete // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft. (Königsberg). – 1899, t. 40, p. 87-112.
Kemke H. Ein Beitrag zur Geschichte unserer provinziallen Altertumsforschung // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1910, t. 47, p. 445-460.
Kemke H. Fundverzeichnis zu Tafeln 7-15 der 1. (ostpreussischen) Sektion des Fotografisches Albums der Berliner Anthropologischen Ausstellung vom Jahre 1880 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1901, t. 42, p. 88-95.
Kemke H. Kritische Betrachtungen über Tischlers Periode E der Ostpreussischen Gräberfelderzeit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 1-57.
Kemke H. Neues Material zur Kenntnis der baltischen Vorgeschichte // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1900, t. 41, p. 19-24.
Kemke H. Silberfund von Marienhof // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1897, t. 38, p. 79-96. Marienhofo lobis; minimi Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) kapinyno ir Kuršių nerijos radiniai.
Kemke H. Über die Gliederung des jüngsten heidnischen Zeitalters in Ostpreussen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1919, sąs. 23, t. 2, p. 522-525.
Kempisty E. Nowe materiały kultur praneolitycznych na stanowisku 1 w Staczach, woj. Suwalskie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1988, t. 49, sąs. 1, p. 45-74
Kempisty E. Ostrodonne naczynie z Czarnej Hańczy i zagadnienie kultury Narwskiej w Polsce // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1981, t. 46, sąs. 1, p. 15-22
Kempisty E., Sulgotowska Z. Pierwsza osada neolityczna z ceremiką typu Dubiczaj w północno-wschodnej Polsce // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1976, t. 41, p. 305-324
Kemtys M. Tyrinėjamos Grūstės istorinės vietos // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 31 Grūstė (Mažeikių raj.), Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Kenstavičius L. Dabšiai / D. Dveigys // Viltis. – 1914, liep. 17 (30), p. 3. Piliakalnis ir akmuo Mažeikių raj.
Kentsgaila A. Pikeliai // Trimitas. – 1924, Nr. 207, p. 26-27. Dapšių (Mažeikių raj.) alkakalnis, akmuo.
Kepurėnai. Plungės vlsč. / Kostis // Trimitas. – 1926, Nr. 12, p. 378 Apie senkapius.
Keras K. Archeologiniai paminklai – visos liaudies turtas // Lenino keliu (Utena). – 1959, spal. 29
Kerbedis S. Iš amžių glūdumos // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1963, spal. 20 Valdomų (Šiaulių raj.) kapinynas.
Kerbelytė B. Kai milžinai gyveno. Padavimai apie miestus, ežerus, kalnus, akmenis. – V., 1969. – 119 p Yra “Kas piliakalnius supylė” skyrelis.
Kerbelytė B. Lietuvių liaudies padavimai. – V., 1970. – 265 p P. 67-85 – padavimai apie akmenis; p. 107-170 – padavimai apie piliakalnius.
Kerbelytė B. Mokai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 121 Akmenys.
Kerbelytė B. Padavimas apie Čičinską // Kalba Vilnius. – 1975, Nr. 3, p. 14 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Kereišis D. Protėviai nenumatė vieno // Mūsų žodis (Skuodas). – 1983, saus. 8 Klaišių kapinynas.
Kerelis A. Pilis numiršta, jeigu pamirštama / Kalbėjosi G. Zemlickas // Mokslas ir technika. – 1996, Nr. 9, p. 9-16. Medininkų pilis
Kernagis S. Archeologiniai radiniai Gedimino kalno papėdėje // Tiesa. –1957, rugpj. 23 Vilniaus pilis.
Kernavė // Savaitė. – 1943, Nr. 10, p, 151
Kernavė laukia lankytojų / Vyt. K. Lab. // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 9 (Nr. 283), p. 4.
Kernavei 900 metų / A.L. // Lietuvos aidas. – 1940, geg. 11, p. 10.
Kernavės muziejuje // Darbininkas (Brooklyn). – 1995, Nr. 3, p. 5 Apie Kernavėje rastą sidabrinio ilgojo falsifikatą.
Kerpauskaitė R. Koks piliakalnių likimas // Naujas rytas (Raseiniai). – 1980, spal. 18 Žalojami Galkaičių ir Gėluvos piliakalniai.
Kerpauskaitė R. Neįkainuojamos vertybės // Naujas rytas (Raseiniai). – 1979, lapkr. 1, p. 3 Rajono kapinynai.
Kerpauskaitė R. Senosios kultūros pėdsakai // Naujas rytas (Raseiniai). – 1979, kovo 27 Derbutų ir Gabrieliškių piliakalniai.
Keršienė V. IV archeologijos festivalyje – ir mažeikiškiai muziejininkai // Santarvė (Mažeikiai). – 1998, spal. 3, priedas: Savaitgalis, p. 1, 6 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Keršys J. Gedimino kalnas prieš 300 metų // Tiesa. – 1957, vas. 24 Vilniaus pilis.
Keršytė N. Valstybės archeologijos komisija // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 24-32
Keršytė R. Bendras rūpestis // Darbas (Pasvalys). – 1984, bal. 17 Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Kętrzyński W. Najdawniejsza stolica litewska // Kwartalnik Historyczny (Warszawa). – 1907, t. 21, p. 604-611; Atsp.: Warszawa, 1907. –10 p. Vorutos paieškos Uturių (Raseinių raj.) apylinkėje.
Keturka P. Pažintis su rumšiškėnų protėviais // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1966, saus. 20 Apie televizijos laidą.
Ketvirtadienį dr. Puzino paskaita Klaipėdoje // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 29, p. 7 Krašto muziejaus draugijos metiniame susirinkime.
Kezienė T. Kai surandame save // Tarybinė moteris. – 1972, Nr. 12, p. 3-5 Apie R. Rimantienę.
Kezienė T. Taip liepia širdis // Tiesa. – 1971, vas. 11, p. 4 Apie R. Rimantienę.
Kezienė T. Žmogeliukas ant puodo šukės // Tiesa. – 1976, rugs. 24 Nidoje, Kuršių nerijoje.
Kezys B. Gyvolių piliakalnis // Vienybė (Akmenė). – 1993, spal. 6
Kiaupa Z. Trakų pilys – Lietuvos kultūros židinys // Galvė (Trakai). – 1989, spal. 31
Kiaušas A., Alekna A. Kaip globojame paminklus? // Žemės ūkis. – 1985, Nr. 11, p. 18 Kernavė.
Kibirkštienė A. Marija Gimbutienė: “Man gyvybės vanduo buvo Lietuva...” // Kauno diena. – 1993, birž. 12, p. 1-2 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Kicka N. Moneta tatarska hana Złotej Hordy Mehemeda Tochtamysza z kontramarką Witolda, Wielkiego księcia Litewskiego // Przgląd bibliograficzno-archeologiczny (Warszawa). – 1882, t. 3, p. 46-49.
Kieferling G. Bemerkungen zu Äxten römischen Kaiserzeit und der frühen Völkerwanderungszeit im mitteleuropäischen Barbaricum // Beiträge zu römischer und barbarischer Bewaffnung in den ersten vier nachchristlichen Jahrhunderten (Marburger Kolloquium, 1994). – Lublin/Marburg, 1994. – P. 336-356 Aptariami ir 24 vakarų baltų kirviai, 12 Lietuvos (Miežonių, Pajuosčio, Upytės) kirvių ir 143 Latvijos kirviai (remiamasi H. Mooros darbu).
Kiek kainuoja archeologiniai kasinėjimai / Linas // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 20 (Nr. 83), p. 8
Kiek metų žemdirbystei? // Vakarinės naujienos. – 1986, geg. 30 Apie archeologų konferenciją Vilniuje.
Kiekvieną Klaipėdos kraštotyros muziejaus lankytoją … // Švyturys (Kretinga). – 1964, geg. 16. – Tas pat: Panevėžio tiesa. – 1964, geg. 17 Apie eksponuojamą Švedijos monetą – varinę plokštę.
Kieniewicz K. Forum Jagiellonicum zagadnieniem palącej aktualności // Słowo. – 1938, bal. 3, p. 3 Vilniaus Žemutinė pilis
Kiersnowski R. Białoruś, Litwa, Polska, Ukraina – wspólne dzieje pieniądza: Referat wprowadzający // Białoruś, Litwa, Polska, Ukraina – wspólne dzieje pieniądza: Materialy z I Międzynarodowej konferencji numizmatycznej, Saprasl 20-22.X.1994. – Warszawa, 1996. – P. 5-12
Kiersnowski R. Najdawniejsze monety litewskie // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1984, sąs. 3/4, p. 129-175 Rec.: Michelbertas M. Darbai apie seniausias lietuviškas monetas // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 118-122.
Kiersnowski R. Uwagi o znaleziskach monet wczesnośredniowiecznych z ziem pruskich // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1961, t. 4, sąs. 1/2, p. 1-8
Kiersnowski R. Uwagi o znaleziskach monet wczesnośredniowiecznych z ziem pruskich // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1960, t. 4, sąs. 1/2, p. 1-4 Rec.: Piniński J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 206-208.
Kiersnowski R. Zagadnienie obiegu pieniądzą wczesnośredniowiecznego na obszarze Polski północno-wschodniej // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1964, t. 1, p. 87-97 VIII-XIII a. sidabro daiktų ir monetų lobiai prūsų žemėse.
Kiersnowski R. Zwischen Osten und Westen. Die ältesten litauschen Münzen // Hikuin (Hojbjerg). – 1985, Nr. 11, p. 281-288
Kieszkowski W. Dolny zamek Wileński // Arkady (Warszawa). – 1937, Nr. 10, p. 506-511 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra.
Kieszkowski W. Dzieje placu Katedralnego w Wilnie // Wilno. – 1939, Nr. 2, p. 89-107 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Kieszkowski W. Stara Lida // Goniec poranny. – 1939, bal. 23, p. 3 Lydos pilis.
Kieszkowski W. Teorija i praktyka w Trokach i na Górze Zamkowej // Coemedia (V.). –1938, Nr. 2, p. 15-17 Trakų salos pilis.
Kieszkowski W. Teorja i praktyka w Trokach i na Górze Zamkowej. Wywiad z p. Konserwatorem W. Kieszkowskim // Coemedia (V.). – 1938, Nr. 2, p. 15-17 Trakų salos pilis.
Kietis V. Karžygiai, skerdykla ir bekonai // Sekmadienis. – 1931, Nr. 20, p. 3 Tauragė, skerdykla statoma ant senkapių. Lyžiai?
Kilian L. Das Siedlungsgebiet der Balten in der älteren Bronzezeit // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 4, p. 107-114
Kilian L. Haffenküstenkultur und Ursprung der Balten. – Bonn, 1955. – 320 p., 56 lent., 17 žml Rec.: Kostrzewski J. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1960, t. 4, sąs. 2, p. 377-384. La Baume W. // Germania (Berlin). – 1955, t. 33, p. 245-247.
Kilian L. Mittelrussland Urheimat der Balten? // Tolkemita-Texte (Dieburg). – 1989, sąs. 30, p. 1-52
Kilian L. Zum Ursprung der Balten // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 2, p. 39-40
Kilian L. Zur Frage eines vestfinnischen Substrats in Litauen aus der Sicht von Archäologie und Hydronymie // Zeitschrift für Ostforschung (Marburg an der Lahn). – 1986, t. 35, sąs. 4, p. 481-502
Kilkus K. Įdomioji ežerotyra. – V., 1985. – 176 p P. 115-116 – apie Trakų ežerų lygio svyravimus; p. 117 – apie Dubingius (Molėtų raj.); p. 117-118 – apie Ginučius (Ignalinos raj.).
Kinčinaitis V. Kryžiaus kelio vingiai ir archeologija // Šiaulių kraštas. – 1993, rugs. 4, p. 5 Paroda Šiauliuose.
Kintų piliakalnio padavimas / M.D. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, birž. 11, p. 2. Šilutės raj.
Kiošių senkapis // Kaimynas (Klaipėda). – 1933, Nr. 10, p. 39-40; Nr. 11, p. 41-42 Šilutės raj.
Kiparsky V. Die Kurenfrage. – Helsinki, 1939. – 474 p. – (Annales Academiae Scientarum Fennicae. T. 42) Rec.: Blese E. // Latvijas Vēstures instituta žurnals (Rīga). – 1940, Nr. 2, p. 295-308.
Kirkilionis V. Krosnies amžius – 1500 metų // Švyturys. – 1962, Nr. 5, p. 26 Paplienijos (Telšių raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Kirkor A. H. Groby wielkoksiążece i królewskie w Wilnie. – Kraków, 1882. – Lietuvių k.: Aušra, 1886, Nr. 5, p. 137-143; atskiras leid. Tilžėje, 1898.
Kirkor A. H. Kapai didžiu kunigaikszcziu ir karaliu Vilniuje // Auszra. – 1886, Nr. 5, p. 137-143; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7.
Kirkor A. H. Wycieczka na górze Zamkowa w Wilnie // Kalendarz domowi litewski na r. 1882. – Wilno, 1882. P. 12-17.
Kirkor A. Wilno. Zostająca pod opieką J.C.Cesarzewicza Następcy Tronu Komissja archeologiczna Wileńska... / A. K. // Kurjer Wileński. – 1860, vas. 9, p. 102. – Lygiagr. tekstas rus.
Kirkor A. Wycieczka archeologiczna po gub. Wileńskiej Jana ze Sliwina // Biblioteka Warszawska. –1855, t. 2, p. 433-452; t. 3, p. 20-26; t. 4, p. 237-257.
Kirkor A. Zarysy gubernij północno i poludniowo zachodnych // Opiekun domowy. – 1875, Nr. 2-6; Nr. 15-21. Nr. 2-6 apie Vilniaus gub., Nr. 15-21 apie Kauno gub.
Kirkor A. Znaczenie i postęp archeologii w naszych czasach // Pamiętniki Komissji archeologicznej Wileńskiej.– Wilno, 1856. – D.1, p. 25-39. – Lygiagr. tekstas rus.
Kirkor A. И. Hroby a mohyly predhistoricke v Polsce, na Litve a Rusi // Slovensky sbirnik (Praha). – 1881, p.1-28.
Kirkoras A. H. Lietuva nuo seniausių laikų iki 1812 metų / Su A. Kulakausko įvadu “Lietuva” “Vaizdingosios Rusijos” leidinyje ir V. P. Būdos pastabomis-komentarais – V., 1995. – 208 p. – Versta iš kn. “Живописная Россия” (М., 1882, т. 3). – Skyrelis “Lietuvių mitologija” spausdintas knygoje: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 306-314. (Su N. Vėliaus įvadu ir paaiškinimais, p. 304-305, 531-532) P. 11-16 – Lietuvos Paliesės priešistoriniai laikai; p. 32-42 – lietuvių kalba ir mitologija.
Kirkoras A. H. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. –V., 1991. – 281p. / Vertė K. Uscila iš antro leidimo (Wilno, 1859)
Kirlys J. Ką byloja Juodonių piliakalnis? // Gimtinė. – 1997, Nr. 3, p. 3 Juodonys (Rokiškio raj.).
Kirrinnis H. Tilsit die Grenzstadt im deutschen Osten. – Tilsit, 1936. – 212 p Rec.: Jonaitis J. // Vairas. – 1936, t. 17, Nr. 6, p. 695-696. P. 49-63 – apie Linkūnų kapinyną prie Tilžės ir Klaipėdos krašto archeologiją.
Kisielius V. Napoleono kepurė // Švyturys. – 1965, Nr. 21, p. 28 Lepelionių (Prienų raj.) piliakalnis.
Kisinas J. Prof. E.A. Volterio bibliografija // Tauta ir žodis (K.). – 1928, kn. 5, p. 361-385
Kitkauskas K. Nežinomi būtovės slėpiniai / Pokalbį užrašė K. Pranckevičius // Apžvalga. - 1996, Nr. 32, p. 1 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Archeologai iš Katedros aikštės pasitraukė per anksti // Lietuvos aidas. – 1998, lapkr. 27, p. 13 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Archeologų radinys apie Lietuvą XII a. // Kultūros barai. – 1986, Nr. 8, p. 65-66 Apie Novgorode rastą tošį su įrašu, kuriame paminėta Lietuva.
Kitkauskas N. Architektūriniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai ( 1990-1993 metų tyrimai). – V., 1995. – P. 81-149 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Architektūriniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 metų tyrimai). – V., 1991. – P. 52-76 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Architektūros tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrimai). – V., 1989. – P. 49-75 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Biržų antrosios pilies pylimai, fosa, redutas, tiltas // Architektūros paminklai. – 1975, t. 3, p. 136-156, 224-225, 235-236
Kitkauskas N. Didžiausia mūsų sostinės puošmena – kunigaikščių rūmai // Veidas. – 1993, Nr. 34, p. 20-23
Kitkauskas N. Gyvenimas kultūros paveldui // Dienovidis. – 1998, Nr. 14, p. 16 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Kitkauskas N. Kas naujo Šventaragio slėnyje? Žemutinėje pilyje atkastos iki šiol nežinomų XIII-XIV a. mūrinių pastatų liekanos // Lietuvos aidas. – 1995, rugpj. 22, p. 1, 15 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Keletas minčių apie XIII-XIV a. Lietuvos kulto pastatus, urbanistiką, statybos medžiagas: S. Mikulionio straipsnio papildymas // Europos dailė: Lietuviškieji variantai. – V., 1994. – P. 49-54
Kitkauskas N. Kokia Žemutinės pilies Valdovų rūmų ateitis // Lietuvos aidas. – 1997, saus. 21, p. 1, 23 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Lietuviai, žemaičiai ir jų kaimynai XIII a.: su rankraščio “Incipiunt Descripciones Terrarum” tekstu (p. 365-368) ir jo vertimu iš liet. k. (vertė E. Ulčinaitė, p. 369-372) // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis (V.). – 1998, t. 13, p. 357-364.
Kitkauskas N. Medininkų pilis – Lietuvos rytų vartai // Statyba ir architektūra. – 1993, Nr. 11, p. 21-22
Kitkauskas N. Medininkų senovė ir nūdiena // Dienovidis. – 1992, Nr. 31/32, p. 7 Medininkų pilis.
Kitkauskas N. Medininkų senovė ir nūdiena // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 4-6
Kitkauskas N. Naujas istorijos puslapis // Vakarinės naujienos. – 1986, lapkr. 4 Apie šventvietę po Vilniaus katedra.
Kitkauskas N. Naujausi Vilniaus pilių tyrimo duomenys – svarbus Lietuvos istorijos šaltinis // Lietuvių katalikų mokslų akademijos suvažiavimo darbai. – V., 1995. – T. 15, p. 198-211 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Naujausi Vilniaus pilių tyrimų duomenys – svarbus Lietuvos istorijos šaltinis // Lietuvių katalikų mokslų akademijos XV suvažiavimo pranešimų tezės. – V., 1991. – P. 15-16 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Naujos žinios apie Radvilų rūmus Vilniaus pilyje // Lietuvos aidas. – 1998, rugpj. 22, p. 27 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Nuo Aukštutinės pilies žvelgiant // Veidas. – 1993, Nr. 31, p. 18-19
Kitkauskas N. Paskirta “Vilniaus garso” premija // Voruta. – 1994, Nr. 11, p. 2 Apie S. Lasavicką.
Kitkauskas N. Paveikslų galerijos (buv. Vilniaus katedros) konservavimas 1931-1937 m. ir šiandieninės jos deformacijos // Architektūros paminklai (V.). – 1970, t. 1, p. 15-43
Kitkauskas N. Prikelkime karališkuosius Medininkus // Draugas (Chicago). – 1993, liep. 10
Kitkauskas N. Ryžtamės nelengvam, bet prasmingam žingsniui – atstatyti didžiųjų kunigaikščių rūmus // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 22, p. 13
Kitkauskas N. Susirūpinkime Gedimino kalnu // Vakarinės naujienos. – 1981, kovo 31, p. 2 Vilnius.
Kitkauskas N. Šventaragio slėnyje stovėjo valdovų rūmai // Dienovidis. – 1993, geg. 21, p. 5
Kitkauskas N. Valdovų rūmų architektūra. Stilių kaita ir mada // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 16-22 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Vilniaus arkikatedros požemiai. – V., 1994. – 78 p
Kitkauskas N. Vilniaus katedra. – V., 1976. – 78 p. – Tas pat anglų ir rusų k. Vilniuje 1977 m
Kitkauskas N. Vilniaus pilies gynybiniai įtvirtinimai, pilies ryšys su miestu // Istorijos ir kultūros paminklų tyrimai ir restauravimas Lietuvos TSR, 1976-1980. – V., 1980. – P. 48-49 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Vilniaus pilys: statyba ir architektūra. – V., 1989. – 231 p. Rec.: Poklewski T. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1991, Nr. 2, p. 216-220.
Kitkauskas N. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorija // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 68-69 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai // Paminklotvarkos darbai ir problemos: Mokslinės techninės konferencijos pranešimų tezės, 1990 bal. 17-19 d. – V., 1990. – P. 83-85 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Vilniaus Žemutinės pilies senieji pastatai ir jų datavimo kriterijai // Urbanistika ir architektūra. – 1998, Nr. 2, p. 77-87 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Vilnius cathedral (basilica) // Lithuanian archaeology: investigations and findings. –V., 1998. – P. 26 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Vytauto Didžiojo statybos Lietuvoje // Vytautas Didysis ir Lietuva. – V., 1997. – P. 26-31
Kitkauskas N. XVIII a. pabaigos Vilniaus pilių planas // Dienovidis. – 1995, Nr. 39, priedas: Vilniaus balsas, p. 2(8) Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Žemutinės pilies valdovų rūmų architektūros atkūrimo prielaidos // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – 1998, t. 13, p. 373-411 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Žemutinės pilies Valdovų rūmų architektūros raida // Statyba ir architektūra. – 1997, Nr. 3, p. 45-46 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Žvilgsnis į Gedimino aikštės praeitį // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 44, p. 8-9
Kitkauskas N., Abramauskas S. Nauji išaiškinti faktai apie buvusios Vilniaus katedros (dabartinės Paveikslų galerijos) architektūros raidą // Architektūra ir miestų statyba. –1975, sąs. 4, p. 83-106
Kitkauskas N., Dzikas L. Žemutinės pilies karalių rūmai // Kultūros barai. – 1988, Nr. 6, p. 50-56; Nr. 7, p. 58-64; Nr. 8, p. 50-55 Vilniaus pilis
Kitkauskas N., Lasavickas S. Vilniaus Žemutinės pilies kai kurių ankstyvųjų pastatų liekanų tyrimai // Architektūros paminklai (V.). –1977, t. 4, p. 3-14, 105-106, 111-112, 116-117
Kitkauskas N., Levandauskas V., Juchnevičiūtė D. Žemutinės ir Aukštutinės pilių kompleksas Gedimino a. // Vilniaus architektūra. – V., 1985. – P. 98-105. – Aut. nurodyti turinyje Vilniaus pilys
Kitkauskas N., Levandauskas V., Tautavičius A. Vilniaus pilys // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – V., 1988. – T. 1, p. 45-55 Vilniaus pilis
Kitkauskas N., Lisanka A. Nauji duomenys apie viduramžių Vilniaus katedrą // Kultūros barai. – 1986, Nr. 4, p. 59-63; Nr. 5, p. 56-61; Nr. 6, p. 47-51; Nr. 7, p. 58-61
Kitkauskas N., Lisanka A. Perkūno šventyklos liekanos Vilniaus Žemutinėje pilyje // Kultūros barai. – 1986, Nr. 12, p. 51-55
Kitkauskas N., Lisanka A., Lasavickas S. Perkūno šventyklos liekanos Vilniaus Žemutinėje pilyje // Kultūros barai. – 1987, Nr. 1, p. 40-63; Nr. 2, p. 53-57
Kitkauskas N., Lukoševičius S. Gedimino pilyje – Lietuvos parlamentas // Lietuvos aidas. – 1991, rugs. 3, p. 5 Vilniaus pilis
Kitkauskas N., Šliogeris V. Litauische Burgen im Zeitraum der Bildung und Zentralisierung des litauischen Staates (11.-15. Jh). Ergebnisse ihrer Forschung // Castella Maris Baltici. – Stockholm, 1993. – T. 1, p. 109-115
Kiudulas A. Vertybės, kurias reikia saugoti. Dėl kai kurių archeologinių paminklų likimo // Tiesa. – 1974, rugpj. 15
Kizala J. Archeologiniai kasinėjimai Punioje // Lenino keliu (Jieznas). – 1958, rugs. 6 Punia (Alytaus raj.).
Kizelis J., Šilkinis A., Bucius V. Gyvename Punioje // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 14, p. 10 Dėl piliakalnio šlaitų sustiprinimo.
Kizis A. Ožkos akmuo // Mūsų girios. – 1960, Nr. 8, p. 60 Pasiaurės (Švenčionių raj.) miškas.
Kynas A. Vyčio kryžiaus mįslė // Kultūros barai. – 1990, Nr. 9, p. 60-63
Kynas K. Prieš šešis amžius Trakuose // Kalba Vilnius. – 1978, Nr. 51, p. 15 Trakų pilių teritorijoje rastos šachmatų figūrėlės.
Kyлaкoв B. И. Holibo. Meждуpeчье Ильфинг и Фришинг в 5 в.н.э. // Гicтapычна-apxeaлariчнi збоpнiк (Miнcк). – 1998, № 13, с. 98-119.
Kyлaкoв B. И. Maйнцcкий peгистр фибул из музеев Keнингсбepгa // Гicтapычна-apxeaлariчнi збоpнiк (Miнcк). – 1998, № 13, с. 48-58
Kłaczynśki S. Prace nad ochroną i restauracją zabytków na terenie Wileńskiego urzędu konserwatorskiego // Kurjer Wileński. – 1929, bal. 30, p. 3 Vilniaus ir Trakų pilys.
Kłaczyński S. Z. Góra Zamkowa / S.Z.Kł. // Kurjer Wileński. – 1930, gruod. 19, p. 2
Kłaczyński S. Z. Przy grobach królewskich w Bazylicie / S. Z. Kł. // Kurjer Wileński. – 1931, spal. 29, p. 2
Kłaczyński S. Z. Renesansowe Wilno Zygmunta Augusta / S.Z.Kł. // Kurjer Wileński. – 1934, lapkr. 15, p. 9. W. Kieszkowskio paskaitos atpasakojimas.
Kłaczyński S. Z. Środa konserwatorska / S.Z.Kl. // Kurjer Wileński. – 1930, vas. 15, p. 2-3. Trakų pilys, Vilnius, Medininkai, Lyda, Krėva.
Klaipėdoje iškasė ir vėl užkasė apie 30 paprastų kibirų senovės pinigų / A. S. // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1930, Nr. 30, p. 3
Klaipėdos kr. Muziejaus nauji turtai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1932, geg. 22, p. 5 Archeologiniai radiniai.
Klaipėdos krašto kraštotyra // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1937, Nr. 2/4 (14/16), p. 179-180 Apie Klaipėdos muziejaus archeologijos rinkinį.
Klaipėdos mokytojų seminarijos I kl. mokinių archeologinė iškyla į Žardę / Jon. Bas. // Lietuvos keleivis. – 1935, rugs. 26. Bandužių (Klaipėda) kapinynas (?).
Klaipėdos pašonėje // Mūsų gamta. – 1969, Nr. 2, p. 38 Tauralaukio akmuo.
Klaišių kaimas // Ūkininkas. – 1924, Nr. 16/17, p. 12-13. Kapinynas (Skuodo raj.).
Klau V. Blick vom Gediminberg // Wilnaer Zeitung. – 1943, bal. 3
Klauseikis J. Byla dėl 12 hektarų // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, vas. 13, p. 4 Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis
Klebs R. Ausstellung und Katalog des Bernstein Museums von Stantien und Becker. – Königsberg, 1889. – 103 p. Ir apie Juodkrantės radinius.
Klebs R. Der Bersteinfunde der Steinzeit von der Baggerei bei Schwarzort. (Königsberg). – 1882. – 75 p., 12 lent. Ties Juodkrante mariose rasti gintaro dirbiniai.
Kleemann O. Die vorgeschichtliche Erforschung des Kreises Sudauen // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 4, p. 56-64
Kleemann O. Die Wikingerausstellung des Prussia-Museums // Germanen-Erbe (Leipzig). – 1937, t. 2, p. 354-357
Kleemann O. Ein völkerwanderungszeitliches Gräberfeld in Sudauen // Altpreussen (Königsberg). – 1942, sąs. 2, p. 21-26 Prūdiškių pilkapiai (Suvalkų vaivadija).
Kleemann O. Gedanken zur Ursprung, Entstehung und Verbreitung der Baltischen Streitäxte // Bulletin de la Societe Royal des Lettres de Lund, 1953-1954. – Lund, 1954
Kleemann O. Kolbenarmringe in den Kulturbeziehungen der Volkerwanderungszeit // Jahreschrift für Mitteldeutsche Vorgeschichte. – 1951, t. 35, p. 102-106, 113-122, 140-141
Klevinskas V. Ar vaikščiosime po Lietuvos Pompėją… // Tiesa. – 1991, liep. 19, p. 3 Vilniaus pilis
Klevinskas V. Kur palaidotas Gediminas? // Tiesa. – 1991, rugs. 25, p. 3 Apie Gedimino kapo kalną Vilniuje.
Klevinskas V. Prie Aukštutinės pilies mūrų // Tiesa. – 1991, rugpj. 9, p. 3 Apie S. Lasavicko darbus.
Klevinskas V. Ten, kur stovėjo Kreivoji pilis? // Tiesa. – 1991, liep. 13, p. 2 Kreivosios pilies paieškos Vilniaus Trijų Kryžių kalne
Kligys V. Trakų piliakalnis // Diena. – 1930, Nr. 46, p. 5 Koplyčkalnis (Rokiškio raj., Kamajų v.).
Klimas A. Pasižvalgius į mūsų senovę / A. Kelmutis // Trimitas. – 1932, Nr. 13, p. 246-248. Vokiečių spauda dėl lietuvių kilmės Klaipėdos krašte ir Rytų Prūsijoje.
Klimas A. Užmirštas piliakalnis / A. Kelmutis // Lietuvos žinios. – 1909, spal. 10 (23), p. 3. Kampinių (Marijampolės raj.) kaimo Apšutkalnį laiko piliakalniu.
Klimas P. Lietuvių giminės // Liuosoji valanda. – 1918, vas. 26, p. 3.
Klimas P. Lietuvių senobės bruožai. – V., 1919, – 170 p. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 147-183. Rec.: Tumas J. // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, t. 1, kn. 3, p. 435-438. P. 78-107 – apie senovės religiją.
Klimas P. Trumpos žinios apie mūsų giminaičius senprūsius ligi XIII a. // Kovo 20 dieną. – K., 1921. – P. 3-23.
Klimas R. Išeivijos projektą žada paremti komercinis “Senamiesčio” bankas // Vakarinės naujienos. – 1993, rugs. 28, p. 4
Klimašauskaitė J. Aštuntą vasarą kasinėjami senovės Lieporiai // Šiaulių kraštas. – 1996, liep. 25, p. 3 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Klimašauskas B. Kas tu, mįslingoji Daugvėre? // Bičiulis (Kelmė). – 1991, bal. 20 Bumbulų (Kelmės raj.) kaimo pylimai.
Klimašauskas J. Paminklai – visų bendras turtas // Komunistinis žodis (Kelmė). –1968, liep. 20
Klimavičius J. Lietuvių etnoso antrasis amžius // Lietuvos aidas. – 1991, birž. 20, p. 5
Klimavičius J. Žirgo mįslę menant // Žodžiai ir žmonės. – V., 1974. – P. 69-77 Žirgo ir arklio sąvokų etimologija ir chronologija.
Klimavičius R. Dailininkas ir senienų kolekcionierius R.Alekna-Švoinickis // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987, geg. 6-7). – V., 1987. – P. 57-58 Jis kasinėjo Pakalniškių (Panevėžio raj.) pilkapius.
Klimka L. Akmenys ir kalendorius // Ūkininko patarėjas. – 1992, saus. 31, p. 3
Klimka L. Ant Birutės kalno užkopus: Birutės kalno koplyčia; Padavimas apie Birutę // Žemaičių žemė. – 1997, Nr. 1, p. 19-31
Klimka L. Apie astronominę Palangos alko statinio paskirtį // LIM, 1985 metai. – V., 1986. – P. 36-43 Birutės kalnas.
Klimka L. Astronominiai Lietuvos akmenys // Komjaunimo tiesa. – 1988, kovo 17, p. 3 Purmalių (Klaipėdos raj.), Birutės kalno Palangoje.
Klimka L. Baltijos šalių astroarcheologijos simpoziumas // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 19, p. 4 Rygoje, minimi V. Žulkaus ir L. Klimkos pranešimai.
Klimka L. Etnokosmologija: objektas ir problemos // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 2, p. 34-35
Klimka L. Istoriniai akmenys Daugyvenės slėnyje ir Koplyčkalnio mįslė // Daugyvenės kraštas. – K., 1998. – P. 27-31 Pakruojo ir Radviliškio rajonai.
Klimka L. Iš žvaigždžių ir dainų // Jaunimo gretos. – 1989, Nr. 7, p. 4-5 Apie senovės lietuvių kalendorių ir tikėjimus.
Klimka L. Kur dingo baltų astrologija / Kalbėjosi A. Gečiauskienė // Voruta. – 1998, Nr. 1, p. 11.
Klimka L. Kur saulutė stulpavojo // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 8, p. 24-25 Birutės kalnas Palangoje.
Klimka L. Mįslingieji “astronominiai” akmenys // Lietuvos dangus. – V., 1995. – P. 80-87
Klimka L. Mįslingieji akmenys // Šalcinis (Dzūkijos nacionalinio parko leidinys). – 1994, Nr. 12, p. 2-3 Jonionių (Varėnos raj.) kaime, Nemuno pakrantėje esą paleoastronominiai akmenys.
Klimka L. Mįslingieji ženklai // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 3, p. 13 Apie akmenis.
Klimka L. Sena astranomiskās noverošanas vieta Palangā // Zvaigżņota debess (Rīga). – 1986, gada rudens, p. 43-46 Birutės kalnas.
Klimka L., Gedvilas A. Stulpai ir ritualai // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 9, p. 10-12 Monetose aptinkamų ženklų simbolika.
Klimka L., Laužikas R. Paežerių akmenys // Žiemgala (Pakruojis). – 1993, Nr. 8/9, p. 14-15
Klimka L., Vaitkevičius V. Laukagalio apeiginis akmuo // Paparčių ir Žaslių apylinkės. – Kaišiadorys, 1997. – P. 343-350 Laukagalis (Kaišiadorių raj.).
Klimowicz F. Cenne wykopaliska // Czerwony sztandar. – 1955, birž. 5 Vilniaus pilis.
Klivis R. Lietui lyjant // Aistuva (Ukmergė). – 1990, Nr. 14, p. 1 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Klykūnas J. Dėl archeologinių ir šiaip įdomių vietų sąrašo, įdėto į „Švietimo darbo“ 4 Nr. // Švietimo darbas. – 1925, Nr. 8, p. 847-849 Panevėžio apskr. paminklai.
Klykūnas J. Šis tas iš mūsų senovės. Slaptieji karo keliai. Milžinkapiai. Bažnytiniai-istoriniai turtai. Alkakmeniai // Švietimo darbas. – 1926, Nr. 6, p. 755-757
Klovainiai. Rado senų pinigų // Mūsų rytojus. – 1936, geg. 19, p. 4 Dimšiškiai (Pakruojo raj.).
Klovaitė R. Tūkstantmečiai prabyla // Švyturys (Kretinga). – 1967, rugpj. 12 Šventosios (Palanga) gyvenvietė
Klumbys A. Jomantų pilis // Trimitas. – 1928, Nr. 16, p. 533-538; Nr. 17, p. 566-570 Grožinis kūrinėlis apie Jomantų (Šilutės raj.) piliakalnį.
Klumbys A. Švėkšnos valsčiaus senovės liekanos. // Lietuva. – 1924, lapkr. 18, p. 4-5. Paulaičių ir Nikėlų (Šilutės raj.) kapinynai, piliakalniai, mokyklų rinkiniai.
Knapke E. 16 ostpreussische Münzdepotfunde // Prussia (Königsberg). – 1927, t. 27, p. 282-288 P. 284 – Tauragės lobis.
Knapke E. Sieben ostpreussische Münzfunde // Zeitschrift für Numismatik. – 1926, t. 26, p. 228-229 Tauragės monetų lobis.
Kniūkštienė G. Namai šeimininką peikia // Komjaunimo tiesa. – 1988, bal. 7, p. 3 Veliuonos piliakalniai.
Knizinas S. Pulkininką Tarasenką palydint // Karys. – 1932, Nr. 51, p. 1012
Knystautas J. Paežeriečių muziejus // Artojas (Šilalė). – 1963, bal. 30 Požerės (Šilalės raj.) kapinyno radiniai.
Knyva A., Labanauskas K. Biržai: vertybių posūkis // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 25, p. 16 Biržų pilis, pilies teritorijos augalija.
Knorr H. Die slawische Messerscheidenbeschlage // Mannus (Leipzig). – 1933, t. 30, p. 479-545 Vakarų Lietuvos kapinynų (Andulią ir kt.) medžiaga.
Kobylińska U. Sambian style in the early Roman period: The problem of origin and development of Aesthic norms // Archeologia Polona (Wrocław). – 1981 (1982), t. 20, p. 123-128
Kochanskas J. Eugenijaus mokslas nežino provincijos… // Alytaus naujienos. – 1993, rugpj. 4, p. 1 Apie E. Svetiką.
Kodėl nuo Gedimino kalno pašalintos lenkų propagandos lentos ir kryžius // Vilniaus balsas. – 1940, birž. 12, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Kodėl sustabdyti Gedimino kalne darbai ? / P. A-žas. // XX amžius. – 1940, geg. 20, p. 5. V. Landsbergio-Žemkalnio paaiškinimas.
Köhne B. Zur Geschichte der Litauishen Wappenbilder // Mémoires de la Société d’Archéologie et de Numismatique de St. Pétersbourg. – St. Peterbourg-Berlin, Posen et Bromberg, 1847. – P. 353–358. Stiebų vartai kilę iš Genujos kolonijos Kafos monetų.
Kokia numatyta kultūros paminklų apsauga // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 27 (Nr. 480), p. 3 Paminklų apsauga
Kokie buvo Klaipėdos krašto gyventojai senovėje // Kalba ir kraštas (Klaipėda). – 1933, Nr. 41, 42 P. Pakarklio 1932 m. “Lietuvos žiniose” paskelbtų straipsnių atpasakojimas.
Kokios tai monetos? // Komjaunimo tiesa. – 1958, birž. 22 Paršežerio (Šilalės raj.) pakrantėje rastas 1539 m. Gdansko grašis ir Šapio (Anykščių raj.) kaime rastas 1664 m. Jono Kazimiero šilingas.
Koks likimas laukia Žemutinės pilies // Lietuvos rytas. – 1993, lapkr. 25, p. 3. –Tas pat: Respublika. – 1993, lapkr. 25
Koks Salduvės likimas / P. J. Šiauliškė // Šiaulių naujienos. – 1992, rugpj. 12, p. 2. Dėl piliakalnio aplinkos.
Kola A., Szulta W., Žulkus V. Tilto Platelių ežere povandeniniai tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 455-458
Kola A., Žulkus V. Viduramžių pabaigos – naujųjų laikų pradžios tilto Platelių ežere povandeniniai archeologiniai tyrimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 296-300
Kolendo J. A la recherche de l’ambre Baltique. L’expetion d’un chevalier romain sous Neron. – Warszawa, 1981. – 115 p. (Studia Antiqua, 4)
Kolendo J. Rzekome znalezisko posążków egipskich w Szwekszniach na Litwie // Rocznik Białostocki. – 1976, t. 13, p. 283-297 Dėl Švėkšnoje rastų statulėlių autentiškumo.
Kołendo J. Wenetowie w Europie środkowej i wschodniej: Lokalizacja i rzeczywistości etniczna // Przegląd Historyczny (Warszawa). – 1984, t. 75, sąs. 4, p. 637-653
Kolendo J. Wyprawa po bursztyn bałtycki za Nerona // Pomorania Antiqua (Gdańsk). – 1981, t. 10, p. 25-63
Kolupaila S. Gardinas – Trakai – Vilnius // Židinys. – 1938, Nr. 8/9, p. 289-302 Pilių tyrimai.
Kolupaila S. Nemunas (Nuo Merkinės iki Birštono) // Gamtos draugas. – 1937, p. 145-192 P. 165-171 – Punios piliakalnis.
Kolupaila S. Susirūpinkime “Gedimino kapu” Vilniuje // XX amžius. – 1940, liep. 9, p. 4
Kolupaila S. Trakuose // Karys. – 1930, Nr. 29, p. 569-570 Trakų pilis.
Komisya archeologiczna w Petersburgu // Biblioteka Warszawska. – 1889, t. 3, p. 483. Dėl Trakų pilies apsaugos.
Kompaktinis diskas apie seniausią istoriją // Lietuvos aidas. – 1998, vas. 28, p. 23 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Koncevičius J (?). Giltinė ir avykirpės žirklės / J. K. Sz. // Auszra. – 1885, Nr. 1, p. 10-13; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7.
Koncewicz J. Der Tod und die Schafschere // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1893, t. 3, p. 116-117.
Končiauskas L. Milžinkapiai // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 11, p. 11 Survilų (Raseinių raj.) kapinynas.
Končius I. Apie Plienijos kalną / Vepelis // Lietuvos žinios. – 1910, rugs. 11 (24), p. 2. Paplienijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Končius I. Gondinga // Žemaičių žemė. – 1997, Nr. 2, p. 47 Gandingos (Plungės raj.) piliakalnis.
Končius I. Gondingos pilis / Vepelis // Lietuvos žinios. – 1910, rugs. 25 (spal. 8), p. 3. Plungės raj.
Končius I., Ruokis V. Palangos kraštas. – K., 1925. – 256 p P. 234-238 apie Birutės kalno koplyčią; p. 242-247 apie “švedų pylimus” Palangoje, prie Basanavičiaus gatvės.
Kondratas Z. Naujoji ekspozicija istoriniame muziejuje // Kauno tiesa. – 1957, lapkr. 17 Minimi archeologiniai eksponatai.
Kondratas Z., Gabriūnaitė K. Naujas skyrius Istoriniame muziejuje // Kauno tiesa. – 1961, rugpj. 4 Archeologijos skyrius.
Kondratienė O. 1988 ir 1989 m. palinologinių tyrimų duomenys // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 m. tyrimai). – V., 1991. – P. 96-102
Kondratienė O. Gedimino kalno ir arsenalo kultūrinių sluoksnių susidarymo paleogeografijos bruožai // “Vilniaus pilys naujausių mokslinių tyrinėjimų šviesoje”: Mokslinės konferencijos tezės (1983 m. gruodž. 20 d.). – V., 1983. – P. 15-17 Vilniaus pilis.
Kondratienė O. Lietuvos miškai priešistoriniais laikais // Mūsų girios. – 1958, Nr. 9, p. 18-21
Kondratowicz L. Wiersze na uroczyste otwarcia Muzeum Starożytności w Wilnie, dnia 17 kwietnia 1856 roku // Pamiętnik Komissji archeologicznej Wileńskiej. – Wilno, 1856. – D. 1, p. 47-48.
Konferencija nauk historycznych poswięcona badaniom ziem północno-wschodnim Polski // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1962, sąs. 1, p. 93-95 Balstogės konferencija.
Konferencijos, seminarai // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 48 Apie 1996 m. įvykusias archeologų konferencijas.
Konferencijos, seminarai // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 60 Apie 1998 m. įvykusias archeologų konferencijas Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje.
Konferencja archeologów republiki // Czerwony sztandar. – 1961, gruod. 2
Konserwacja Góry Zamkowej // Słowo. – 1930, rugpj. 13, p. 2 Naugarduko pilis.
Konserwacja historycznych zabytków // Goniec poranny. – 1939, liep. 14, p. 4 Taip pat apie Trakų pilis.
Konserwacja ruin na górze Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1913, geg. 22 (birž. 4).
Konserwacja ruin na górze Zamkowej w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1933, lapkr. 21. – Tas pat: Słowo – 1933, lapkr. 21, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis
Konserwacja ruin zamku w Krewie // Žródła Mocy (V.). – 1930, sąs. 6, p. 104-105
Konserwacja zabytków historycznych w Wilnie, Trokach i Grodnie // Słowo. – 1938, spal. 13, p. 7 Trakų salos pilis.
Konserwator z Kowna bada wykopaliska w Wilnie // Słowo. – 1939, liep. 12, p. 7 V. K. Jonynas Vilniuje.
Kontautas T. III-V a. m.e. Berčiūnų pilkapių gentinės priklausomybės problema // Panevėžio rytas. – 1993, birž. 19
Kontrimaitienė M. Atsigręžus į didžiąją deivę // Dienovidis. – 1991, Nr. 4, p. 6 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Kontrimas K. Protėvių takais // Švyturys (Kretinga). – 1991, rugpj. 3 I. Jablonskio 80-metis
Kontrimas L. Parvežti Vlado Nagiaus-Nagevičiaus ir jo žmonos palaikai // Lietuvos aidas. – 1995, rugs. 8, p. 3 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Kontrimavičius L. Kompiuteryje – baltų senovės vaizdai, garsai, net ir kvapai // Lietuvos aidas. – 1998, vas. 28, p. 23 Apie E. Jovaišą ir jo darbus.
Kontrimavičius T. Anykščių apylinkių archeologinių tyrinėjimų rezultatai // Panevėžio rytas. – 1994, lapkr. 18, p. 5 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Kontrimavičius T. Anykščių senamiesčio iškasenos // Anykšta. – 1992, bal. 25, p. 1
Kontrimavičius T. Ar jau įminta Vorutos pilies paslaptis // Lietuvos rytas. – 1993, liep. 8, p. 3
Kontrimavičius T. Archeologas piliakalnį tyrinėja netradiciškai // Lietuvos rytas. – 1994, rugpj. 15, p. 4 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Kontrimavičius T. Jau 5 metus po Vorutos piliakalnį archeologas Gintautas Zabiela vaikštinėja su virgulėmis // Panevėžio rytas. – 1994, rugpj. 16, p. 3 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Kontrimavičius T. Kai dar nebuvo Anykščių, stovėjo Mindaugo Voruta // Panevėžio rytas. – 1993, liep. 10, p. 5
Kontrimavičius T. Miesto dieną Anykščiai pasitiko konferencija apie savo istoriją // Lietuvos rytas. – 1994, lapkr. 9, p. 17
Kontrimavičius T. Visėtiškėse dirba archeologai // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1986, liep. 31, p. 3 Visėtiškių pilkapiai.
Kontrimavičius T. Voruta: garbė, išlaidos, jaukas turistams. // Anykšta. – 1991, lapkr. 23, p. 3
Kontrimavičius T. Vorutos piliakalnis archeologams atskleidė naujų paslapčių // Lietuvos rytas. – 1995, rugpj. 16, p. 17 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Kontrimavičius T. Vorutos pilies paslaptys: istorikai ties Šeimyniškėlių piliakalniu ieško senųjų Lietuvos valstybės šaknų // Lietuvos rytas. – 1993, lapkr. 10, p. 3
Korotyński W. Konstantyn hr. Tyszkiewicz // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1868, Nr. 51, p. 287-288.
Korotyński W. Troki. Zamek lądowy // Tygodnik powschechny (Warszawa). – 1879, Nr. 40, p. 625.
Korzon T. Coś historycznego o Nowogródku // Dziennik Wileński. – 1907, Nr. 208, 210, 216, 217. Nr. 210 (rugs. 15 (28) apie Mindaugo kapu vadinamą kalvą šalia Naugarduko.
Korzon T. Zamek Mendoga // Kurjer Warszawski. – 1907, rugpj. 10 (23). – Tas pat: Dziennik Wileński. – 1907, rugpj. 14 (27). Naugarduko pilies konservavimas.
Kości ludzkie i ostra dzid znaleziono przy ul. Wielkiej // Słowo. –1939, rugpj. 8, p. 7 Vilnius.
Kości na ulicy św. Anny w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1934, rugpj. 14, p. 9 Vilniuje, šv. Onos g-vėje.
Kościałkowski S. Ś.p. Eustachy Brensztejn / St. K. // Ateneum Wileńskie. – 1938, t. 13, sąs. 1, p. 1-45; Atsp.: – Wilno, 1938. – 45 p Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Kościk A. Ziarna zbóž i chwastów z osady jaćwieskiej z II-VI w. n.e. w miejscowości Osinki, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1962, t. 29, sąs. 2, p. 210-213
Kośgołowicz W. O starej muzyce w Sziauliai // Czerwony sztandar. – 1983, gruod. 11, p. 2 V. Daugudžio ir V. Jurkšto paskaitos.
Koskienė N., Baranauskas G. Protėvių pėdsakai vandeny, žemėj ir danguj // Šiaulių kraštas. – 1997, liep. 11, p. 10-11. Tyrinėjimai Platelių ežere, Pilies saloje ir pakrantėje
Kosman M. Drogi zaniku pogaństwa u Baltów. – Wrocław etc., 1976. – 288 p Rec.: Jurginis J. // LIM, 1976 metai. – V., 1977. – P. 111-113. Powierski J. Zanik pogaństwa i postępy christianizacji u Bałtów // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1976, Nr. 4, p. 553-559. Wisner H. // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1977, t. 42, sąs. 2, p. 125-126. P. 8-25 – baltų pagoniški tikėjimai.
Kosman M. Litwa pierwotna: mity, legendy, fakty. – Warszawa, 1989. – 378 p.
Kosman M. Pogaństwo, chreścijaństwo i synkretyzm na Litwie w dobie przedreformacyjnej // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1975, Nr. 1, p. 109-122
Kosman M. Z dziejów Biblioteki Kórnickiej. – Wrocław etc., 1984. – 318 p P. 35-58 – apie T. Narbuto ryšius su biblioteka.
Kosman M. Zmierzch pogaństwa wsród Bałtów // Euchemer – Przegląd religionawczy (Warszawa). – 1974, Nr. 4, p. 97-114
Kossina G. Die Griffe der Wikingerschwerter // Mannus (Leipzig). – 1929, t. 21, p. 300-308 P. 305 – apie Vėžaičių (Šilutės) kalavijus.
Kossina G. Wikinger und Wäringer // Mannus (Leipzig). – 1929, t. 21, p. 84-112 P. 104 – apie Andulių (Kretingos raj.) kapinyno kalavijus.
Kostrzewski J. Dzieje polskich badań prehistorycznych. – Poznań, 1949. – 221 p., 13 lent Tas pat apie Vilniaus archeologinę komisiją, V. Šukevičių.
Kostrzewski J. Epoka wspólnoty pierwotnej // Historia Pomorza. – Poznań, 1969. –T. 1, d.1, p. 85-215
Kostrzewski J. Młodsza epocha kamienna w Polsce // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1925, t. 9, sąs. 3/4, p. 262-296 P. 267, 279 – apie Lietuvą.
Kostrzewski J. Motyki kamienne typu litewskiego z Pomorza i pólnocnej Wielkopolski // Zapiski Towarzystwa Naukowego w Toruniu. – 1931, t. 8, Nr. 11/12, p. 297-302
Kostrzewski J. Neolitische Depotfunde aus Polen und Litauen // Prähistorische Zeitschrift (Leipzig). – 1918, t. 10, p. 157-160. Apie Drucminų ir Kašėtų (Varėnos raj.) radinius.
Kostrzewski J. Od mezolitu do okresu wędrowek ludów // Prehistoria ziem polskich. Encyklopedia Polski. – Kraków, 1939. – T. 4, p. 123-361, lent. 50-90. – Sunaikintas tiražas perspausdintas 1948 m Apima ir rytų Lietuvą.
Kostrzewski J. Od mezolitu do wędrówek ludów // Prehistoria ziem polskich. – Kraków, 1948. – P. 118-359 Apžvelgia ir rytų Lietuvą.
Kostrzewski J. Polen. Bronzezeit // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1928. T. 10, p. 191-200 P. 198 – apžvelgiamas Vilniaus kraštas.
Kostrzewski J. Prehistoria Prus Wschodnich // Słownik Geograficzny Państwa Polskiego. – Warszawa, 1937. – T. 1, p. 416-423
Kostrzewski J. Spiś prac naukowych ś.p. Wandalina Szukiewicza // Pregląd Archeologiczny (Poznań). – 1920, sąs. 3/4, p. 82-84.
Kostrzewski J. Stosunki między kulturą łužycką i bałtyjską a zagadnienie wspólnoty językowej bałto-słowiańskiej // Slavia Antiqua (Poznań). – 1956, t. 5, p. 1-75 Rec.: Dąbrowski J. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 269-270.
Kostrzewski J. Zabytki przedhistoryczne Prus Wschodnich // Prusy Wschodnie: Przeszłość i terazniejszość. – Poznań. 1931, p. 1-22; Atsp.: Poznań, 1931. – 22 p
Kova su mūsų liaudies meno ir senienų prekiautojais// Lietuvos aidas. – 1938, liep. 28 (Nr. 334), p. 5 Paminklų apsauga.
Kovaitis A. Kauno pilis atjaunėja // Tiesa. – 1958, lapkr. 4 Kauno pilis.
Kowalik T., Hołda-Róziewicz H. Ludwik Krzywicki. – Warszawa, 1976. – 174 p P. 133-134 – apie L. Krzywickio archeologinius tyrinėjimus Lietuvoje.
Kowalski J. Materiały z cmentarzyska w Poszuszwiu (LSRR) ze zbiorów Państwowego muzeum archeologicznego w Warzawie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1981, t. 46, sąs. 1, p. 51-56 Pašušvys (Kėdainių raj.).
Kowalski J. Z badań nad chronologia okresu wędrówek ludów na ziemiach zachodnio baltyjskich (faza E) // Archeologia baltyjska. – Olsztyn, 1981. – P. 67-85
Kowalski J. Z badań nad chronologiją okresu wędrowek ludów na ziemiach zachodniobałtyjskich (faza E) // Archeologia bałtyjska. – Olsztyn, 1991. – P. 67-85
Kozakevičius J. Mūsų protėvių pėdomis. – Panevėžys, 1928. – 24 p Rec.: Berulis K. Iš ko neatsirado pasakos // Ateitis. – 1932, Nr. 3/4, p. 197-199.
Kozłowski L. L’epoque mesolithique en Pologne // L’Antropologie (Paris). – 1926, t. 36, p. 47-74 P. 65-68 – mezolitas pietų Lietuvoje.
Kozłowski L. Młodsza epocha kamienia w Polsce. – Lwów, 1924. – 242 p. P. 70-82 – apie neolitą baltų kraštuose; p. 199 , pav. 10 – radinys iš Užnemunės.
Kozłowski L. Stań ir zadania badań nad epoką kamienna w Polsce // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1921, t. 6, p. 23-46. P. 31, 40 – pietryčių Lietuvos akmens amžiaus paminklai.
Kozłowski S. K. Jednorzędowe harpuny typu hawelańskiego w baseine morza Baltickiego // Archeologia Polski (Warszawa). – 1977, t. 22, sąs. 1, p. 73-95
Kozłowski S. K. Północno-wschodni krąg kultur mezolitycznych // Z polskich badań nad epoką kamienia. – Wrocław, 1971. – P. 27-102
Kozłowski S. K. Ślady najdawniejszych grup ludzkich (paleolit i mezolit) w Polsce północno-wschodniej i na terenach sąsiednich // Węzłowe problemy pradziejów Polski północno-wschodniej. – Olsztyn, 1970. – P. 3-10
Kpaўцeвiч O. Нoвae ycлeдaвaннe cтapoгa зaмкa y Гpoднe // З глыбi вякоў (Miнск). – 1997, вып. 2, c. 227-232
Krajauskaitė V. LTSR Kinematografininkų sąjungoje // Savaitės ekranas. – 1978, Nr. 15, p. 2 Apie susitikimą su archeologais.
Krakauskas J. Gedimino kalnas ir jo lankytojai // Vakarinės naujienos. – 1960, birž. 10 Vilniaus pilis.
Krakės / Jangyla // Trimitas. – 1926, Nr. 15, p. 499-500 Bakšiškių (Krakių v.) vienkiemy esąs akmuo su pėda.
Krakulė // Lietuvos ūkininkas / Balys. – 1914, liep. 17 (30), p. 275-276. Apie stebuklingą šaltinėlį prie Užpalių.
Kralikauskas J. Senovės lietuvių dievija // Aidai (Brooklyn). – 1973, Nr. 3, p. 125-131; Nr. 4, p. 163-168; Nr. 5, p. 208-212; 1974, Nr. 6, p. 276
Krasauskaitė R. Senove alsuojanti Kernavė // Diena. – 1995, rugs. 21, p. 8 Kernavės paminklai
Krasauskaitė R. Senove alsuojanti Kernavė // Diena. – 1996, rugs. 21, p. 8 Kernavė
Krasauskas N. Ant Gedimino kalno // Tarybinis mokytojas. – 1956, kovo 8 Vilniaus pilys.
Krasauskas N. Gedimino aikštė // Tarybinis mokytojas. – 1956, kovo 22 Vilniaus pilys.
Kraszewski J. I. Biekeszówka ( wyjątek z tomu IV Hist. Wilna) // Biruta – Wilno, 1838. – D. 2, p. 125-154 Apie Bekešo kalną Vilniuje.
Kraszewski J. I. Litwa. Starožytne dzieje, ustawy, język, wiara, obyczaje, pieśni, przysłowia, podania i t. d. Historia do XIII wieku. – Warszawa, 1847. – T. 1. – 517 p. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 188–219. P. 99–141 apie senąjį tikėjimą.
Kraszewski J. I. Wilno od początków jego do roku 1750. – Wilno, 1840. – T. 1, 24, 477 p.; T. 2 – 528 p. T. 1, p. 7-12 apie lietuvių kilmę, kalbą ir senovės raštą; t. 2, p. 183-187 apie Perkūno šventyklą.
Kraszewski J. I. Wilno od początków jego do roku 1750. – Wilno, 1841. – T. 3. – 383 p. P. 347-354 apie Pilies, Trijų kryžių ir Bekešo kalnus Vilniuje.
Kraszewski J. Listy do redaktora // Gazeta Warszawska. – 1855, Nr. 62 Apie A. Kirkoro kasinėjimus.
Kraszewski J. Sztuka u Słowian, szczególnie w Polsce i Litwie przedchriscijańskiej // Teka Wileńska. – 1858, t. 2, p. 1-76. 1860 m. paskelbto darbo ištrauka (minimi Raginėnai ir kitos vietovės).
Kraszewski J. Sztuka u Słowian, szczególnie w Polsce i Litwie przedchriscijańskiej. – Wilno, 1860. – 391 p. Rec.: Lepkowski J. // Biblioteka Warszawska. – 1862, t. 3, p. 131-147.
Kraševskis J. I. Tikėjimas (1847). Žyniai ir religinės apeigos / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 186-188, 516-524 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 188-218. – Versta iš: Kraszewski J. I. Litwa. Starożytne dzieje, ustawy, język, wiara, obyczaje, piesni, przysłowia, podania i t.d.: Historia do XIII wieku. – Warszawa, 1847. – T. 1, p. 99-141.
Kraštotyrininkai archeologų ekspedicijose // Tiesa. – 1970, liep. 1
Kraštotyrininkai dirba // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1931, Nr. 46, p. 3 Šukionių (Pakruojo raj.) ir Linkaičių (Joniškio raj.) kapinynų kasinėjimai.
Kraštotyrininkai kasinėja Linkaičių senkapius // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 30, p. 1
Kraštotyrininkai vėl atrado vertingą archeologinį radinį // Lietuvos žinios. – 1935, bal. 25, p. 6 Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Kraštotyrininkų ekspedicijai sekasi // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1932, Nr. 33, p. 1 Gibaičiai (Šiaulių raj.).
Kraštotyros anketa // Šiaulių metraštis. Informacinė knyga 1931 metams. – Šiauliai, 1931. – P. 109-111 Duomenims apie archeologinius paminklus rinkti.
Kraštotyros darbų saugyklos katalogas / Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija. – V., 1977. – D. 1. – 64 p Minima apie 30 darbų archeologijos tematika.
Kraštotyros dirvoje. Archeologinės ir etnografinės medžiagos rinkinys. Atsp. Iš: Šiaulių metraštis… 1933 m. – Šiauliai, 1933. – 80 p. – Red. P. Bugailiškis
Kraštotyros ir senienų apsaugos reikalu memorandumai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 59-61
Kratulienė L. Seniausia lietuviška moneta // Vakarinės naujienos. – 1962, liep. 12 Į Vilniaus kraštotyros muziejų pateko XIV a. pab. – XV a. pradžios moneta.
Kraujalis P. Trakų pilis ir jos likimas. – V., 1924. – 23 p.
Kraujalis R. 1997 metų žvalgomieji tyrinėjimai Kačaičių piliakalnyje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 79-81 Kačaičiai (Kretingos raj.).
Kraujalis R. Protection of archaeological sites // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 30-31
Kraujalis R. Vilniaus apskrities 20 archeologinių objektų eroduojančių dalių žvalgymas 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 458-459 Piliakalniai ir pilkapiai.
Kraujalis R. Žalvarinių kirvuku – kontrabandininkams per nagus: Lietuvių archeologinių radinių kontrabanda sulaikyta Danijoje // Kultūros gyvenimas. – 1998, rugpj. 26 (Nr. 6), p. 1
Krečinskis J. Pagoniškos lietuvių dievybės / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 315-316, 532-534 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 316-325. – Versta iš: Кречинский. Литовские языческие божества // Вестник археологии и истории, издаваемый Археологическим институтом (СПб.). – 1885, вып. 3, c. 69-80.
Kregždė J. Ekskursija į Taurapilį // Lenino keliu (Utena). – 1956, birž. 14 Taurapilio piliakalnis.
Krėmalos senkapis; Kūlgrinda; Kulikauskas Pranas; Kumelionių piliakalnis; Kuncienė Ona; Kvecių pilkapiai; Laistų piliakalnis; Laivių kapinynas; Laivių piliakalnis; Lapušiškės pilkapiai; Lazdininkų senkapis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1980. – T. 6, p. 170, 215-216, 239-240, 250, 253, 270, 303, 326, 334, 362, 398
Kretinga. Aplankė muziejų. Pasiuntė gintaro rinkinį // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugs. 23 Palangos gintaro dirbiniai.
Kretinga. Netradiciškai Mindaugo karūnavimo dieną ruošiasi paminėti… // Respublika. – 1993, liep. 2, p. 3 Andulių (Kretingos raj.) piliakalnis.
Kretinga. Rasta vertingų archeologinių senienų // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 26, p. 8 Tūbausių (Kretingos raj.) kapinynas.
Kretingos muziejus // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1937, Nr. 2/4 (14/16), p. 181 Minima, kad muziejus turi 855 archeologinius radinius.
Kretingos muziejus didėja. Daug senienų iš Gondingos piliakalnio // Vakarai (Klaipėda). – 1938, kovo 22, p. 5 Gandingos (Plungės raj.) ir Kulų (Skuodo raj.) kapinynai.
Kretingos žinios. Praturtėjo Kretingos muziejus // Vakarai (Klaipėda). – 1936, vas. 15, p. 4 Palangos neolitiniai gintaro dirbiniai.
Kretynga // Kurjer Litewski. – 1908, rugpj. 22 (rugs. 4). Apie V. Nagevičiaus kasinėjimus Kiauleikiuose (Kretingos raj.).
Kretuono I-os gyvenvietės vidurinio neolito kapai / A. Girininkas, G. Česnys, I. Balčiūnienė, R. Jankauskas // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 5-14
Krėva // Dabartis. – 1917, saus. 31 (Nr. 9).
Krėvė // Savaitė. – 1943, gruod. 4, p. 754 Krėvos pilis.
Krėvė V. Archeologijos katedros reikalu / V. Kr. // Vytauto Didžiojo universiteto žinios. – 1936, Nr. 1, p. 4-6. – Atsakymas: Lietuvos aide, 1936 m. birž. 23 (Nr. 284), p. 3
Krėvė-Mickevičius V. Apie karalių Žvaigždikį. Padavimai // Tauta ir žodis (K.). – 1926, kn.4, p. 444-449 Vinkšninių (kitaip Mikniūnų) piliakalnis (Varėnos raj.).
Krėvos pilis // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 18 (spal. 1), p. 3
Krewo // Das Litauenbuch. Eine Auslese aus der Zeitung der 10. Armee. – Wilna, 1918. P. 76-77. Krėvos pilis.
Kriaucziunas P. Mitologiszkos smulkmenos // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1898, Nr. 7, p. 83-84; Nr. 8, p. 96-97. Apie Gabiją, vandenį.
Kriaučiūnaitė V. Darbavosi studentai // Tarybinis studentas. – 1981, gruod. 18 Kernavė.
Kriaučiūnas J. Kruopščiai saugokime istorinius ir archeologinius paminklus // Po Spalio vėliava (Jurbarkas). – 1955, geg. 1
Kriaučiūnienė Ž. “Visada stengdavausi turėti savo nuomonę” // Diena. – 1996, rugs. 6, p. 7-8 R. Kulikauskienės 80-osios gimimo metinės
Kriauza J. Padavimai apie Kupiškio piliakalnį // Žvaigždutė. – 1936, Nr. 17, p. 222
Kriegsgräber aus der Schwedenzeit // Litauische Rundschau. – 1926, vas. 6 Rumšaičių (Skuodo raj.) senkapiai.
Krikščionis V. Veliuona // Lietuvos ūkininkas. – 1921, Nr. 47, p. 3-4. Apie piliakalnį Jurbarko raj.
Krisikaitis V. Platelių ežero paslaptys // Tarybinė Klaipėda. – 1989, gruod. 17, p. 8 Apie V. Žulkaus tyrinėjimus.
Krisiukas A. Iš ekspedicijos sugrįžus // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1969, rugpj. 12, p. 2 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Krisiukas A. Rūpinkimės archeologiniais paminklais // Vienybė (Akmenė). – 1971, birž. 22
Kristaus laikų kapai Kaune / J.K. // Lietuvos žinios. – 1939, bal. 25, p. 7. Sargėnai.
Krištopaitė D. Kraštotyrininkų pirmtakas // Gaidės ir Rimšės apylinkės. – V., 1969. – P. 55-62 Apie J. Žiogą.
Kriūkelis P. Archeologiškas radinys // Lietuvos žinios. – 1934, bal. 25, p. 6 Audros (Rokiškio raj.) kaime rasti griaučiai su įkapėmis.
Kriūkelis P. Panų kalnas // Dirva. – 1934, lapkr. 6 Pasruojė (Plungės raj.).
Kriukelis P. Rado senovės pinigų // Lietuvos žinios. – 1928, birž. 21, p. 3 Pužonių (Jūžintų v.) lobis.
Kriukelis P. Rado senoviškų pinigų // Lietuvos žinios. – 1938, bal. 20, p. 11; geg. 4, p. 8. – Geg. 4 antr.: Dar apie rastus pinigus Varliakalnio (Rokiškio raj.) miškas, monetos rastos kapuose.
Kriukelis P. Rokiškio apylinkių gražesnės ir garsesnės vietos // Zarasų kraštas. – 1932, rugpj. 14 (Nr. 1), p. 2 Moškėnų ir Petrešiūnų piliakalniai bei Norkūnų pilkapiai (Rokiškio raj.).
Krykštė J. Istorijos instituto darbai // Tiesa. – 1948, lapkr. 18 Taip pat apie Turlojiškės (Marijampolės raj.) radinius.
Krypta królewska w podziemiach katedry. Znalezienie zwłok Aleksandra Jagiełłończyka, królowych Elžbiety i Barbary Radzwillówny // Słowo. – 1931, rugs. 22, p. 1
Krysiak K. Szczątki žwierzęca z okresu rzymskiego z kurhanów Suwalszczyzny wydobyte w 1956 r. // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 140-144
Krysiak K., Serwatka S. Groby koni w jaćvieskich kurhanach z Korklin na Suwalszczyznie // Rocznik Białostocki. – 1970, t. 9, p. 211-228
Kryževičiūtė T. Kai prabyla žemė // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1969, gruod. 16 Apie V. Valatką.
Kryžiai ir archeologijos paminklai / M. Michelbertas, V. Kazakevičius, A. Kuncevičius, G. Zabiela, B. Dakanis // Katalikų pasaulis. – 1990, Nr. 11, p. 13-15
Kryžiokai. Paskandytieji pinigai // Aušra. – 1912, Nr. 3 (vas. 1). Vilniaus apyl., Žaliųjų ežerų grupė.
Kryžių kalnas / Pšvė // Sekmadienis. –1932, Nr. 3, p. 3 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Kryžiuočių kapai // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 28 (Nr. 406), p. 7 Punia (Alytaus raj.).
Kryžiuočių palikuonys Lietuvoje / Jurėnas // Mūsų rytojus. – 1935, saus. 22, p. 7 E. Volterio išvyka į Raudondvario (Kauno raj.) apyl.
Krokialaukis // Ūkininkas. – 1927, Nr. 3, p. 33 Maštalierių (Alytaus raj.) lobis.
Krollmann C. Das Religionswesen der alten Preussen // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1927, t. 4, sąs. 2, p. 5-19
Kronika // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 40 Apie archeologų konferenciją Vilniuje.
Kronika krajoznawcza // Ziemia (Warszawa). – 1911, Nr. 44, p. 728. Kasinėjimai Lauksvyduose (Kauno raj.).
Kronika krajoznawcza // Ziemia (Warszawa). – 1913, Nr. 40, p. 672. Pilies bokšto konservacija.
Kronika krajoznawcza // Ziemia (Warszawa). – 1914, Nr. 5, p. 80. Archeologo V. Šukevičiaus darbo 30-osioms metinėms.
Kronika Wileńsko-Trocka // Kurjer Wileński. – 1928, rugpj. 9, p. 3 Prie Turgelių (Šalčininkų raj.) rastas monetų lobis.
Kronika: Archeologų disertacijos, apgintos 1993-1994.02.01. Konferencijos. Parodos // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 24
Krosna. Rado senkapius // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 29 (Nr. 396), p. 6 Jukneliškės-Delnicos (Lazdijų raj.) kapinynas.
Krosnos valsčiuje atrastas IV-ojo amžiaus kapinynas // Suvalkų kraštas (Marijampolė). – 1938, Nr. 38, p. 2 Delnicos (Lazdijų raj.) kapinynas
Krüger E. Über den Burgberg Lehkawkalns in Litauen nahe der kurischen Grenze // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1883, p. 51-53. Lokavos-Kerežių (Akmenės raj.) piliakalnis.
Krukowski S. Cmentarzysko ciałopalny bez popelnic w Wysokiem (pow. Sejnejski) // Światowit (Warszawa). – 1913, t. 11, p. 1-13, lent. 2. Vilkiautinio (Varėnos raj.) pilkapiai.
Krumbholcas (Krumbholtz) R. Žemaičių religinis gyvenimas / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 368, 537 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 368-369. – Versta iš: Krumbholtz R. Samaiten und der Deutsche Orden bis zum Frieden am Melno-See. – Königsberg, 1890. – P. 11-12.
Krūminis B. Trakų pilis // Tiesa. – 1957, birž. 15 Trakų salos pilis.
Krūminis B. Trakų salos pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1958, Nr. 8, p. 39-41 Trakų salos pilis.
Krupickas R. Pavojingos nuošliaužos // Tiesa. – 1979, kovo 30 Kernavė, Mindaugo sostu vad. piliakalnis.
Krupowicz M. Wilno / M.K. // Kurjer Wileński. – 1861, saus. 17, p. 39–40. Apie komisijos sausio 11 d. posėdį.
Krupowicz M. Wilno. 11 wrzesnia odbyło sie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1862, rugs. 14, p. 577.
Krupowicz M. Wilno. D. 11 marca odbyło sie zwyczajne posiedzenie Wileńskiej archeologicznej komissji // Kurjer Wileński. – 1861, kovo 17, p. 206.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. czerwca odbyło sie zwyczajne posiedzenie miesięczne Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1862, birž. 19, p. 378-379.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. grudnia odbyło sie dwanaste w tym roku zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1860, gruod. 16, p. 1015. – Autorius nenurodytas.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. kwietnia odbyło... // Kurjer Wileński. – 1861, bal. 21, p. 308.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. lipca odbyło sie zwyczajne posiedzenie miesięczne Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1862, liep. 17, p. 442-443.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. lutego... / M. K. // Kurjer Wileński. – 1861, vas. 17.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. maja odbyło sie piąte w tym roku zwyczajne posiedzenie członków Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1862, geg. 18, p. 312.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. odbyło dziewiąte w tym roku posiedzenie Komissji archeologicznej / M. K. // Kurjer Wileński. – 1861, rugs. 19, p. 720.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. odbyło pierwsze w tym roku zwyczajne posiedzenie komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1862, saus. 14, p. 45-46.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. odbyło sie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej / M. K. // Kurjer Wileński. – 1862, kovo 20, p. 182.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. odbyło sie siódme... / M.K. // Kurjer Wileński. – 1861, liep. 18, p. 545.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. odbyło sie zwyczajne posiedzenie członków Komissji archeologicznej / M. K. // Kurjer Wileński. – 1861, rugpj. 18, p. 631.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. odbyło... / M. K. // Kurjer Wileński. – 1861, geg. 19, p. 390-391.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. pazdziernika na zwyczajnem posiedzeniu... / M. K. // Kurjer Wileński. – 1861, spal. 20, p. 802-803.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. pażdziernika odbyło sie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1862, spal. 16, p. 651.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 pażdziernika pod przewodnictwem prezesa hr. Eustachego Tyszkiewicza... / M. K. // Kurjer Wileński. – 1860, lapkr. 18 [turi būti: lapkr. 11], p. 935-936. – Tekstas rus., p. 921.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 pażdziernika pod przewodnictwem prezesa hr. Eustachego Tyszkiewicza... / M. K. // Kurjer Wileński. – 1860, spal. 21, p. 865. Apie Platelių kapinyno archeologinius radinius.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 sierpnia odbylo sie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej / M. K. // Kurjer Wileński. – 1860, rugpj. 16, p. 633-634. – Tekstas rus., p. 629.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 wrzesnia odbylo sie pod przewodnictwem prezesa hr. Eustachego Tyszkiewicza zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej. – Przegląd miejscowy // Kurjer Wileński. – 1860, rugs. 18, p. 775. – Autorius nenurodytas.
Krupowicz M. Wilno. Drugie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1862, vas. 20, p. 117.
Krupowicz M. Wilno. Na dniu 14 b.m. kwietnia odbyło sie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1862, bal. 20, p. 248.
Krupowicz M. Wilno. Podajamy szczegolowe sprawozdanie z posiedzenia Archeologicznej komissji Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1860, geg. 17, p. 381. – Autorius nenurodytas. – Tekstas rus., p. 375.
Krupowicz M. Wilno. Posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1861, gruod. 15, p. 941-942; gruod. 19, p. 950.
Krupowicz M. Wilno. Posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1861, lapkr. 17, p. 871-872; lapkr. 21, p. 880-881. Dusėnėnų pilkapių (Vilniaus raj.) radiniai.
Krupowicz M. Wilno. W dniu 11 b.m. lipca mialo miejsce zwyczajne posiedzenie Archeologicznej komissji Wileńskiej / M. K. // Kurjer Wileński. – 1860, liep. 15, p. 542-543. – Tekstas rus., p. 537.
Krupowicz M. Wilno. W dniu 14 czerwca odbyło...// Kurjer Wileński. – 1861, birž. 20, p. 471.
Krupowicz M. Wilno. Zwyczajne w dniu 11 czerwca posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1860 birž. 17, p. 457. – Autorius nenurodytas. – Tekstas rus., p. 453.
Krušinskaitė E. Daugelis mūsų šalies piliakalnių prašosi pagalbos // Lietuvos rytas. – 1995, birž. 17, p. 25
Krušinskaitė E. Nosaičių piliakalnis // Gimtinė. – 1993, Nr. 11, p. 2 Tauragės raj.
Krušinskaitė E. Piliakalniai // Lietuvos ūkininko patarėjas. – 1991, gruod. 13, p. 3
Krušinskaitė E. Senovės liudininkas // Gimtinė. – 1993, Nr. 3, p. 4 Kupiškio piliakalnis.
Krušinskas V. XVI-XVIII a. vakarų Europos taleriai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 6, p. 17-18
Krūva griaučių kanalizacijos griovyje // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 25 (Nr. 338), p. 6 Ties Ukmergės piliakalniu.
Krzyvicki L. Žemaičių pilis / [iš rankraščio vertė J. Šaulys] // Vilniaus žinios. – 1904, gruod. 12 (Nr. 10), p. 2-3; 1905 saus. 19 (vas. 1), p. 2-3; 1905 saus. 20 (vas. 2), p. 2. Minimi Pilėnai.
Krzywicki L. Dodatek. Uzupelnienia do pracy M. Małatkówny: Sredniowieczne szczątki roślinne ze Žmudzi // Acta Societatis Botanicorum Poloniae (Warszawa). – 1925, t. 3, Nr. 2, p. 238-241 Apie Gabrieliškių (Raseinių raj.), Bubių (Šiaulių raj.) ir Veliuonos piliakalnių radinius.
Krzywicki L. Góra sypana na gruntach folw. Bubje // Wisła (Warszawa). – 1891, t. 5, p. 165. Bubių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Krzywicki L. Grodziska górno litewskie: I. Grodzisko w Duksztach: II. Grodzisko w Warańcach // Pamiętnik Fizyograficzny (Warszawa). – 1914, t. 22, p. 13-32. P. 13-18 Dūkšto (Ignalinos raj.) piliakalnis; p. 18-31 Vorėnų (Molėtų raj.) piliakalnis.
Krzywicki L. Grodziska górno-litewskie. Grodzisko na Górze Ościkowej pod Rakiszkami // Pamiętnik Fizyograficzny (Warszawa). – 1917, t. 24, sk. V, p. 1-33. Moškėnų (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Krzywicki L. Grodziska na Żmudzi // Rocznik Polskiego Towarzystwa Krajoznawczego (Warszawa). – 1907, t. 1, p. 44-52.
Krzywicki L. Grodzisko Derbuckie na Žmudzi // Pamiętnik Fizyograficzny (Warszawa). – 1913, t. 21, sk. 5, p. 15-29. Rec.: Kostrzewski J. Archeologia przedhistoryczna w XXI tomie „Pamiętnika Fizyograficznego// Światowit (Warszawa). – 1914, t. 12, p. 103-105.
Krzywicki L. Pilkalnia pod wsią Petraszunami // Rocznik Towarszystwa Przyjaciól Nauk w Wilnie, 1911-1914 (Wilno). – 1914, t. 5, p. 1-27. Petrešiūnų (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Krzywicki L. Pilkalnia w Gabrieliszkach // Księga pamiątkowa celem uczczenia 350-ci rocznicy załoženia Universytetu Stefana Batorego w Wilnie. – Warszawa, 1935. – P. 175-190 Gabrieliškių (Raseinių raj.) piliakalnis.
Krzywicki L. Pilkalnia w Gabryeliszkach // Księga pamiątkowa celem 350-ej rocznicy załoženia Universytetu Stefana Batorego w Wilnie. – Warszawa, 1931. – P. 175-190; Atsp Gabrieliškių (Raseinių raj.) piliakalnis.
Krzywicki L. Pilkalnie na Litwie // Studja staropolskie. Księga ku czi Brücknera. – Kraków, 1928. – P. 154-172 Rec.: Chodynowski K. ? / K. Ch. // Ateneum Wileńskie. – 1928, sąs. 4, p. 212-213.
Krzywicki L. W poszukiwaniu grodu Mędoga // Przegląd Historyczni (Warszawa). – 1909, t. 8, p. 20-48. Voruta buvusi Žemaitijoje.
Krzywicki L. Wspomnienia. – Warszawa, 1957. – T. 1. – 451 p P. 327-431 skyrelyje “Žemaitijoje” – apie piliakalnių žvalgymą XX a. pradžioje.
Krzywicki L. Żmudż starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. – Warszawa, 1906. – 89 p., 4 lent. – Tas pat: Žemaičių pilis // Vilniaus žinios. – 1904, Nr. 10, 1905, Nr. 16, 17; Lietuvių senovė // Vilnietis. – 1921, Nr. 11-17, 37-38; Senovės Žemaitija // Rytas. – 1925, Nr. 153-175; Žemaičių senovė. – Kaunas – Marijampolė, 1928. – 90 p. Жмудские пилькалнисы // Известия ИАК (СПб.). – 1909, вып. 29, с. 82-129. Rec.: Brückner A. // Kwartalnik Historyczny. – 1906, p. 332-336.
Krzywicki L., Szaulys J. Pilkalnie litewskie // Przegląd Polski rozwoju przemysłu, handlu i rolnictwa (Warszawa). – 1902, Nr. 1, p. 38-45. Skomantai (Klaipėdos raj.) ir Vilkų Lauko (Šilalės raj.) piliakalniai.
Krzywickis L. Žemaičių pilįs // Vilniaus žinios. – 1905, saus. 19 (vas. 1) ir 20 (vas. 2). – Pradžia – 1904 m.
Kšivickis apie Pilies kryžių kalną // Trimitas. – 1930, Nr. 24, p. 485-486 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.), iš L. Krzywickio “Žemaičių senovės”(K., Marijampolė, 1928).
Kšivickis L. Lietuvių senovė / Versta iš L. Krzywickio „Žmudż starożytna“ (Warszawa, 1907) // Vilnietis. – 1921, Nr. 11-17; Nr. 37-38.
Kšivickis L. Lietuvos piliakalniai // Rytas. – 1925, liep. 17-rugpj. 9 (Nr. 153-172). –Antros atkarpos pavadinimas: Senovės Žemaitija
Kšivickis L. Žemaičių senovė / Vertė J. Sužiedėlis. – Kaunas; Marijampolė, 1928. – 90 p Rec.: Biržiška V. // Bibliografijos žinios. – 1928, Nr. 3, p. 65-66. Klimas A. Kelmutis A. // Lietuvos aidas. – 1928, birž. 1, p. 5-6.
Ku czci archeologa Szukiewicza w Lidzie // Goniec poranny. – 1939, rugpj. 11, p. 5
Kubilevičius-Kubilius P. Apuolės kasinėjimai pagarsinti pasauliniam kongrese / Dantas E. // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 23, p. 1 Apuolė (Skuodo raj.).
Kubilius A. Įdomus radinys // Tiesa. – 1960, saus. 21 Subačiuje (Kupiškio raj.) rasti XVI a. kapai.
Kubilius A. Ką byloja akmenys ? // Švyturys. – 1961, Nr. 24, p. 27 Velnio pėda vadinamas Mikytų (Skuodo raj.) akmuo.
Kubilius E. Veliuonos iškilmės // Aušros medis. Lietuvai Pagražinti Draugijos vienkartinis leidinys. – K., 1925. – P. 10-14 Veliuonos piliakalnis.
Kubilius J. Piliakalniu reikia rūpintis // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1962, liep. 26 Kupiškio piliakalnis.
Kubilius P. Senovės lietuvių pinigai // Lietuvos aidas. – 1932, gruod. 20, p. 11-12. – Tas pat: Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 52, p. 12 Remiantis T. Narbutu.
Kubilius R. Tragedija Bubių piliakalnio papėdėje // Leninietis (Šiauliai). – 1960, liep. 7 Bubiai (Šiaulių raj.).
Kubilius V. Žvaigždžių sugrįžimas: Marijai Gimbutienei, Kalifornijos universiteto profesorei, 1993 m. birželio 11 d. iškilmingame Vytauto Didžiojo universiteto senato posėdyje buvo įteiktas garbės daktaro diplomas // Lietuvos aidas. – 1993, birž. 19, p. 9 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Kucharski J., Mikołajczyk A. Niektóre badania laboratoryjne ceramiki datowanej skarbami monet z XIV-XVIII w. z terenu Polski i Litwy // Prace i materialy Muzeum archeologii i etnografii w Lodzi. Seria archeologiczna (Lódź). – 1977, Nr. 24, p. 233-266
Kučikienė L. Dar iš Zastaučių praeities // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1974, rugpj. 8 Kapinynas.
Kučikienė L. Dubeniuotas akmuo // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1973, spal. 4 Žibininkų (Mažeikių raj.) kaime.
Kučikienė L. Kapinynas Zastaučiuose // Kraštotyra. – 1979. – Kn. 9, d. 2, p. 57-62
Kučikienė L. Suardytas kapinynas // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1974, vas. 14 Buknaičiai (Mažeikių raj.).
Kučikienė L. Zastaučių kapinynas // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1972, lapkr. 28
Kučinskas A. Vilniaus pilys: atkuriama miesto senovė, pastatai pritaikomi dabarčiai // Lietuvos rytas. – 1997, rugs. 11, priedas: Sostinė, p. 4 Vilniaus pilis
Kučinskas Z. Įdomiausias radinys – moliu plūktas židinys // Šiaulių kraštas. – 1993, liep. 17, p. 5 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Kučinskas Z. Ką papasakos Lieporių kapinynas? // Laikas (Šiauliai). – 1991, rugpj. 24 Lieporių (Šiauliai) kapinynas
Kudaba Č. Betygalos apylinkės // Tiesa. – 1969, gruod. 27 Apie apylinkės piliakalnius, T. Daugirdą.
Kudaba Č. Dubingiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 5, p. 21-23 Piliavietė, Molėtų raj.
Kudaba Č. Dūdų apylinkių gamtos paminklai // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 5, p. 50-51 Antakmenės-Dūdų (Ignalinos raj.) akmuo.
Kudaba Č. Ekspedicija Dūkštuose // Draugystė (Vilnius). – 1970, rugpj. 4
Kudaba Č. Gražiausia žemaičių žemės kalva // Kolūkiečio kalendorius 1975 m. – V., 1975. – P. 103-105. – Tas pat: Komunistinis žodis (Kelmė). – 1975, spal. 9, 14 Šatrija (Telšių raj.).
Kudaba Č. Iš Zūbiškių praeities // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 4, p. 38-42 Kaišiadorių raj.
Kudaba Č. Kaukolės pamatuose // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 5, p. 33 Rakšonių (Vilniaus raj.) kapai.
Kudaba Č. Naugarduko aukštuma // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 5, p. 27-30 Taip pat ir apie Naugarduko pilį.
Kudaba Č. Nuo Rudaminos kalvų besižvalgant // Tarybinė moteris. – 1986, Nr. 3, p. 20-21 Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Kudaba Č. Padubysių kraštotyrininkas // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1972, vas. 26 Apie P. Jagminą.
Kudaba Č. Padubysių kraštotyrininkas: (Apie tytuvėniškio P. Jagmino gyvenimą) // Kraštotyra. – V., 1975. – P. 292-296
Kudaba Č. Rambynas // Mūsų gamta. – 1969, Nr. 5, p. 3-4
Kudaba Č. Ścieżkami przeszłości i terazniejszości // Czerwony sztandar. – 1970, rugpj. 21
Kudaba Č. Senuoju Minsko keliu // Mūsų gamta. – 1968, Nr. 10, p. 12-13 Medininkų pilis.
Kudaba Č. Tauragnai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 7, p. 27-29
Kudaba Č. Upelė, kurios vardu pavadinta Lietuva // Jonavos balsas. – 1976, liep. 15
Kudaba Č. Užpaliai, Pilies gatvė // Kalba Vilnius. – 1968, Nr. 25, p. 11 Šeimyniškių (Utenos raj.) piliakalnis.
Kudaba Č., Kitkauskas N. Daktarės V. Čepulytės fondas pilių tyrimams // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 20, p. 8 Vilniaus pilis
Kudarauskas M. Perkūno akmuo // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1975, geg. 8 Merkio upėje, netoli santakos su Grūda.
Kudirka J. Kruopštus senienų rinkėjas // Lietuvos aidas. – 1933, birž. 16, p. 5 A. Gintnerio numizmatikos ir kitų senienų rinkinys, Lekėčiai (Šakių raj.).
Kudirko J. Trzy spotkania w Duksztach // Czerwony sztandar. – 1970, rugpj. 15
Kudirkos Naumiestis. Nežinomas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 27 (Nr. 385), p. 7
Kudrickas L. U stóp góry Gedymina // Czerwony sztandar. – 1957, liep. 10 Vilniaus pilis.
Kugevičius V. Kauno miesto istorinio centro 1966-1981 m. archeologinių tyrimų raida ir problemos // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 10-12. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 55-57)
Kugevičius V. Nūdienai ir ateities kartoms // Kauno tiesa. – 1966, liep. 17
Kühn H. Das Problem der masurgermanischen Fibeln in Ostpreussen // Documenta archeologica. Wolfgang La Baume dedicata – Bonn, 1956. – P. 79-108
Kühn R. Zabytek historyczny z bruku wydobyty // Słowo. – 1932, rugpj. 12, p. 4 Naujojoje Vilnioje rasta sviedinio dalis (svarstis su įrašu 307/1607).
Kukanauskas A. Kaip išsaugoti piliakalnius? // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1987, liep. 16 Dėl Šatrijos kalno.
Kukanauskas A. Wykopaliska w centrum miasta // Czerwony sztandar. – 1987, lapkr. 25 Radiniai Telšių mieste.
Kuklys A. Lazdininkų kapinynas – unikalus archeologijos objektas // Klaipėda. – 1998, rugpj. 19, p. 28 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Kuklys A. Paslaptingas Lazdininkų senkapis // Klaipėda. – 1996, rugpj. 26, p. 7 Kretingos raj.
Kukolnikas P. Priešistoriniai padavimai / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 236-237, 526-527 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 237-240. – Versta iš: Кукольник П. Черты из истории и жизни литовского народа. – Вильно,1854. – С. 68-70.
Kulakauskienė S. Konferencija Varniuose arba tėviškės atradimas // Kultūros barai. – 1987, Nr. 12, p. 59-60
Kulakov V. I., Šimėnas V. Latgalische Schmucktypen in der Sammlung des Instituts für Ur- und Frühgeschichte der Universität Wien // Archeologia Austriaca (Wien). – 1992, t. 76, p. 179-184 Aguoninė ir pelėdinė segės, kiaurakryžmiai smeigtukai būdingi žiemgaliams.
Kulakov V. Sembų ir notangų indų omamentika (C ir D etapai) // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 24-31
Kulakov V. Vakarų lietuvių V-XII a. radiniai prūsų žemėse // Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos.– Klaipėda, 1994. – P. 107-124. – (Acta Historica Universitatis Klaipėdensis; II)
Kulakov W. Die Tracht der Prusen im Frühmittelalter // Archaeologia Baltica. – V., 1997. – T. 2, p. 155-164
Kulakovas V., Šimėnas V. Šventasis prūsų ir “Prusos” klubo ženklas // Ramuva. – 1990. – P. 35-37
Kulakovas V., Šimėnas V. Užmirštieji prūsai // Ramuva. – V., 1997, sąs. 3, p. 80-95
Kulakow W. I. Kultsymbole und Kriegerembleme aus dem Baltikum, aus Skandinavien und Osteuropa im 10. und 11. Jahrhundert // Zeitschrift für Archäologie des Mittelalters (Bonn). – 1985, p. 53-64
Kulakow W. Preussische Gefolgschaft im 9. Jahrhundert // Austrumbaltijas un Skandināvijas kontakti agrajos viduslaikos: Starptautiskās konferences (Riga, 1990. 23. – 25. X) referātu tēzes. – Riga, 1990. – P. 29-33
Kulbis M. Medininkų pilis // Tiesa. – 1990, spal. 13, p. 5
Kulbokas V. Lietuvė Europos archeologų konferencijoje // Darbininkas (Brooklyn). – 1958, Nr. 55, p. 4 Apie M. Gimbutienės dalyvavimą.
Kulcešienė S. Marijos Gimbutienės gyvenimas ir darbai // Tarp knygų. – 1995, Nr. 3, p. 38 M. Gimbutienės mirties metinės
Kulešius K. Matyti milžinų būta // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 3, p. 13 Karžygių (Radviliškio raj.) senkapis.
Kulgrindos – žymiausias senos mūsų kultūros paminklas / J.Š. // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 52, p. 7.
Kulikaukienė R. Tėvų žemėje ir svetur: Jono Puzino 85-osioms gimimo metinėms // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 8, p. 18-19 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Kulikauskas P. Vilkiautinio pilkapynas ir jo tyrinėjimai // Istorija. – 1977, t. 17, sąs. 2, p. 83-104
Kulikauskas P. 10.000 metų senumo gyvenvietė. Įdomus archeologinis radinys Dubičiuose // Vakarinės naujienos. – 1959, liep. 16. – Tas pat: Tarybinis balsas (Varėna). – 1959, liep. 22 Dubičiai (Varėnos raj.).
Kulikauskas P. Akmens mūrai, pylimai iš medžio ir žemių // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1965. – Fasciculum 19,5; 20,5
Kulikauskas P. Apuolė // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 41 Piliakalnis, Skuodo raj.
Kulikauskas P. Archeologą Karolį Meką į amžiną poilsį palydėjus // Voruta. – 1993, Nr. 2, p. 8 K. Meko mirtis (1906.XI.13 – 1993.I.2)
Kulikauskas P. Archeologijos mokslas Vilniaus universitete // Istorija. – 1981, t. 21, sąs. 1, p. 111-118
Kulikauskas P. Archeologijos mokslo atsiekimai Tarybų Lietuvoje // Respublikos aukštųjų mokyklų istorikų mokslinės konferencijos, skirtos Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos penkiasdešimtmečiui paminėti (1967.V.15-17) pranešimų tezės. – V., 1967. – P. 21-22
Kulikauskas P. Archeologijos mokslo Tarybų Lietuvoje klausimu // Spalio revoliucija ir visuomenės mokslai Lietuvoje. – V., 1967. – P. 200-206
Kulikauskas P. Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje // Tarybinė Klaipėda. – 1954, spal. 10
Kulikauskas P. Archeologiniai radiniai 1951 metais // Tiesa. – 1952, saus. 2. – Tas pat: Leniniečio balsas (Skaudvilė). – 1952, saus. 10
Kulikauskas P. Archeologiniai radiniai Papilėje // Tiesa. – 1958, rugpj. 1 Papilės (Akmenės raj.) kapinynas.
Kulikauskas P. Archeologiniai tyrimai Tarybų Lietuvoje ir tolimesni uždaviniai // Mokslas Tarybų Lietuvoje. – V., 1961. – P. 136-146
Kulikauskas P. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje // Žvaigždė (Švenčionys). – 1954, spal. 13
Kulikauskas P. Atradimai Kauno pilyje // Vakarinės naujienos. – 1959, rugs. 10. Kauno pilis.
Kulikauskas P. Atradimai Kauno pilyje // Vakarinės naujienos. – 1959, rugs. 10
Kulikauskas P. Atrastos sodybos, kuriose gyventa prieš mūsų erą // Literatūra ir menas. – 1959, Nr. 24, p. 4 Juodonių (Rokiškio raj.) gyvenvietės tyrinėjimai.
Kulikauskas P. Aukštadvaris // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 60 Piliakalnis, Klaipėdos raj.
Kulikauskas P. Aukštakiemis // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 60. – Aut. nenurodytas Kapinynas, Klaipėdos raj.
Kulikauskas P. Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955-1961 // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 203-259
Kulikauskas P. Būsimosios jūros dugne // Literatūra ir menas. – 1953, Nr. 32, p. 3 Apie žvalgomąją ekspediciją būsimoje Kauno marių teritorijoje.
Kulikauskas P. Daugirdas Tadas // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 272. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Daugudis, Vytautas // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 272. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Dubičiai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 308 Gyvenvietė, Varėnos raj.
Kulikauskas P. Dzūkijos piliakalnių paslaptys // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 2, p. 11-13 Kaukų ir Obelytės (Alytaus raj.) piliakalniai.
Kulikauskas P. Eiguliai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 323 Akmens amžiaus gyvenvietė ir V-VII a. kapinynas, Kaunas.
Kulikauskas P. Emaliuotieji dirbiniai Lietuvoje // Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus metraštis. – K., 1941. – T. 1, p. 43-63
Kulikauskas P. Geležies amžius; Gibaičių senkapis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 4, p. 30-31, 83. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Geležis Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 6, p. 34
Kulikauskas P. Gen. V. Nagevičių prisimenant // Švyturys (Kretinga). – 1991, birž. 18, 19 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Kulikauskas P. Gibaičių kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 610
Kulikauskas P. Gremžtukas I,II, III // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1962. – Fasciculum 7, 4, p. 119; Fasciculum 8, 4, p. 119; Fasciculum 9, 4, p. 119
Kulikauskas P. Įdomus archeologinis radinys // Tiesa. – 1958, geg. 13. – Tas pat: Tautos praeitis (Chicago). – 1959, t. 1, kn. 1, p. 132-133 Krikštonių (Lazdijų raj.) pilkapiai.
Kulikauskas P. Įdomūs radiniai // Tarybinis studentas. – 1978, gruod. 29 (Nr. 40), p. 4 Apie Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnio tyrinėjimus.
Kulikauskas P. Įdomūs šiemetiniai kasinėjimų rezultatai / P.K. // Į laisvę. – 1941, lapkr. 8. Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinynas.
Kulikauskas P. Impiltis // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 529 Piliakalnis, Kretingos raj.
Kulikauskas P. Iš metalų panaudojimo istorijos // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 3-20, 341
Kulikauskas P. Iš universiteto archeologinių ekspedicijų kronikos // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 4, p. 40 Punios ir Užnemunės piliakalniai.
Kulikauskas P. Jablonskytė-Rimantienė, Rimutė // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 544. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Jotvingių pėdsakais // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 3, p. 30-32 Paveisininkų (Lazdijų raj.), Kunigiškių-Pajevonių ir Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaimo piliakalnių tyrinėjimai.
Kulikauskas P. Juodkrantė // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 564 Akmens amžiaus gyvenvietė.
Kulikauskas P. Ką byloja pilkapiai // Vakarinės naujienos. – 1973, rugpj. 8 Vilkiautinis (Varėnos raj.).
Kulikauskas P. Ką dirbs šiais metais mūsų archeologai // Komjaunimo tiesa. – 1956, geg. 8
Kulikauskas P. Kada Vilniaus apylinkėse pasirodė pirmieji žmonės // Vakarinės naujienos. –1958, kovo 28
Kulikauskas P. Kai kurie archeologiniai duomenys apie seniausiai Lietuvos TSR teritorijoje augintus javus // MADA. – 1955, t. 1, p. 75-85
Kulikauskas P. Kai kurie Lietuvos archeologijos klausimai naujų tyrinėjimų šviesoje // 40 metų. – V., 1958. – P. 188-197
Kulikauskas P. Kai prabyla piliakalniai // Lenino keliu (Utena). – 1976, rugpj. 5 Narkūnų piliakalnis.
Kulikauskas P. Kai sklido raudos ir liepsnojo laužai // Moksleivis. – 1969, Nr. 5, p. 22-23 Apie mirusiųjų deginimo paprotį.
Kulikauskas P. Kaip archeologai atpažįsta audinio spalvą // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 3, p. 46
Kulikauskas P. Kalavijas // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1965. – Fasciculum 22, 5
Kulikauskas P. Kalnai kalneliai pasakoja // Jaunimo gretos. – 1958, Nr. 12, p. 18 Krikštonys (Lazdijų raj.); Aukštadvario (Trakų raj.) ir Punios (Alytaus raj.) piliakalniai.
Kulikauskas P. Kapas I, II, III // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1965. – Fasciculum 16, 9; 17, 9; 18, 9
Kulikauskas P. Kapitoniškės // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 576 Pilkapiai, Kaišiadorių raj.
Kulikauskas P. Kasinėjimai Gedimino kalno papėdėje // Vakarinės naujienos. – 1958, birž. 2 Vilniaus pilys
Kulikauskas P. Kaukų ir Obelytės piliakalnių tyrinėjimai 1967-1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 12-22
Kulikauskas P. Kaukų piliakalnis; Kernavės piliakalniai, pilkapynas; Krūminių piliakalnis; Kunigiškių (Pajevonio) piliakalnis; Kurmaičių pilkapynas, kapinynas; Lauksvydų kapinynas; Liepynų kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 241-242, 296-297, 433-439, 446, 491, 542
Kulikauskas P. Kaunas // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 583. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Kauno Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius 1936-1940 metais (pirmajai mokslinei archeologijos ekspozicijai 60 metų) // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 447-454
Kulikauskas P. Kernavės istorijos puslapiai // Vakarinės naujienos. – 1980, rugs. 4. – Aut. nurodytas red. prier
Kulikauskas P. Kernavės pilkapiai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 70-71
Kulikauskas P. Kiek jų buvo ? // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 9, p. 4 Vilniaus pilys.
Kulikauskas P. Kirvis, ietis // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1965. – Fasciculum 23, 5
Kulikauskas P. Kriemala // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 643 Kapinynas, Kauno raj.
Kulikauskas P. Krikštonys; Kunigiškių piliakalnis; Kurmaičių senkapiai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1980. – T. 6, p. 174, 254, 270. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Krzywicki, Ludwik // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 650. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Kulikauskas, Pranas Zigmo // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 656. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Kunigiškiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 250-251. – Aut. nenurodytas Piliakalnis, Vilkaviškio raj.
Kulikauskas P. Kur šiais metais kasinėja archeologai? // Vakarinės naujienos. – 1959, rugpj. 3
Kulikauskas P. Kurmaičiai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 660. Aut. nenurodytas Kapinynas, Kretingos raj.
Kulikauskas P. Kurmaičiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 2, p. 258. – Aut. nenurodytas Kapinynas, Kretingos raj.
Kulikauskas P. Kurmaičių (Kretingos raj.) plokštinio kapinyno tyrinėjimai // Lietuvos istorijos instituto darbai. – V., 1951. – T. 1, p. 315-365
Kulikauskas P. Kurmaičių kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 12-56, 211-214. Kretingos raj.
Kulikauskas P. Laiviai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 668 Kapinynas, Kretingos raj.
Kulikauskas P. Lazdininkai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 691 Kapinynas, Kretingos raj.
Kulikauskas P. Liepynai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 353. – Aut. nenurodytas Marijampolė.
Kulikauskas P. Lietuvos archeologijos mokslo klausimai draugo Stalino darbų kalbos mokslo klausimais šviesoje // Lietuvos TSR Mokslų akademijos žinynas. – V., 1952. – T. 9, p. 168-178. – Tas pat: Lietuvių kalbos ir kultūros klausimai J. V. Stalino veikalų kalbos mokslo klausimais šviesoje. – V., 1953. – P. 186-198
Kulikauskas P. Lietuvos archeologijos mokslo klausimai draugo Stalino veikalų kalbos klausimais šviesoje // Lietuvių kalbos ir kultūros klausimai J.V. Stalino veikalų kalbos mokslo klausimais šviesoje. – V., 1953. – P. 186-198. Pakartotas 1952 m. straipsnis iš “Lietuvos TSR Mokslų akademijos žinyno” t. 9.
Kulikauskas P. Linksmučiai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 719 Kapinynas, Pakruojo raj.
Kulikauskas P. Litauen // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 722-723
Kulikauskas P. Mažulonys // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 795 Piliakalnis, Ignalinos raj.
Kulikauskas P. Merkjavičius Algimantas // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 807. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Michelbertas, Mikolas Mikolo // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 817. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Migonių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 10, p. 35 Kaišiadorių raj.
Kulikauskas P. Migonys // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 819 Migonių (Kaišiadorių raj.) piliakalnis.
Kulikauskas P. Mikniūnų piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 4, p. 51-52 Giraitė-Mikniūnai (Varėnos raj.).
Kulikauskas P. Mokytojas… / Pokalbis su Kęstučiu Urbu // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 4-5
Kulikauskas P. Monetų lobis // Tiesa. – 1959, geg. 28 Zabieliškis (Kėdainių raj.).
Kulikauskas P. Moškėnai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 857 Piliakalnis, Rokiškio raj.
Kulikauskas P. Nakaitė, Laima Mato // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 883. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Narkūnų (Utenos raj.) “Mažojo” piliakalnio tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 32-35
Kulikauskas P. Nauja archeologijoje // Istorija. –1978, t. 18, sąs. 2, p. 86-100
Kulikauskas P. Naujai aptikta akmens-žalvario amžių gyvenvietė Palangoje // MADA. – 1959, t. 2, p. 33-41
Kulikauskas P. Naujas archeologinis paminklas Užnemunėje (V-VII amžių jotvingių senkapis Krikštonyse, Lazdijų raj.) // MADA. – 1959, t. 1, p. 71-88 Rec.: Kaczyński M. // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 289-291.
Kulikauskas P. Nauji archeologiniai radiniai // Komjaunimo tiesa. – 1956, geg. 25 Vilnius, Dainų slėnis.
Kulikauskas P. Nauji radiniai Kurmaičių kapinyne // MADA. – 1957, t. 2, p. 141-151 Kurmaičiai (Kretingos raj.).
Kulikauskas P. Naukaimis-Gabrieliškės // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 886 Piliakalnis, Raseinių raj.
Kulikauskas P. Nausodžio kapinynas; Nemenčinės piliakalnis; Nikėlų kapinynas; Obelytės piliakalnis; Padvarių pilkapynas; Piliakalnių piliakalnis; Purvynų kapinynas; Raginėnų piliakalnis, pilkapynas; Rudaminos piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 188, 193-194, 214, 230, 261, 377, 473, 493, 577
Kulikauskas P. Nemenčinė // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 892 Piliakalnis, Vilniaus raj.
Kulikauskas P. Nemenčinės piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). –1958, t. 1, p. 20-34, 290-292 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960), t. 3, p. 285-286.
Kulikauskas P. Nemenčinės piliakalnis; Obelytės piliakalnis; Piliakalnių piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 8, p. 137, 272, 621. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Nemunas padeda archeologams // Mokslas ir gyvenimas. – 1958, Nr. 9, p. 19-22 Krikštonių (Lazdijų raj.) pilkapiai.
Kulikauskas P. Obelytės, Alytaus raj., piliakalnis ir jo tyrinėjimų duomenys // Istorija. – 1976, t. 16, sąs. 2, p. 104-114
Kulikauskas P. Palanga // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 992
Kulikauskas P. Panemunių dzūkai ir jotvingiai // Panemunių dzūkai. – V., 1970. – P. 12-32, 132-133
Kulikauskas P. Papelkiai-Visdergiai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 998 Pilkapiai, Šiaulių raj.
Kulikauskas P. Papiškių (Varėnos raj.) pilkapiai // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 45-46
Kulikauskas P. Paplinijys // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 998 Piliakalnis ir gyvenvietė, Telšių raj.
Kulikauskas P. Pastovi liedinimo forma, liedinimo įrankiai, liedinimas // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1965. – Fasciculum 14, 4; 15, 9
Kulikauskas P. Paveisininkų, Lazdijų raj., piliakalnis ir jo tyrinėjimai // Istorija. – 1970, t. 11, p. 227-245
Kulikauskas P. Paviekiai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1007 Pavėkių (Šiaulių raj.) pilkapiai.
Kulikauskas P. Petras Tarasenka – Lietuvos archeologijos pradininkas // Lietuvos archeologija (V.). – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 5-21 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Kulikauskas P. Petrašiūnai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1018 Petrešiūnų (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Kulikauskas P. Piliakalniai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1037 Piliakalniai, Vilkaviškio raj.
Kulikauskas P. Piliakalniai. 1. // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 847. – Aut. nenurodytas Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaimo piliakalnis.
Kulikauskas P. Piliakalnio kaimo, Rasių apylinkės, Vilkaviškio rajono piliakalnis ir jo tyrinėjimai 1961 metais // Istorija. – 1972, t. 12, sąs. 2, p. 143-161
Kulikauskas P. Piliakalnis. 1. // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 848. – Aut. nenurodytas Nemenčinės piliakalnis.
Kulikauskas P. Pirmykštė bendruomeninė santvarka Lietuvos TSR teritorijoje ir jos įrimas // Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1957 metų. – V., 1958. – P. 5-15
Kulikauskas P. Pirmykštė bendruomeninė santvarka Lietuvos TSR teritorijoje // Lietuvos TSR istorija. – V., 1957. – T. 1, p. 5-37 Rec.: Bagdonavičius V. Sovietinė Lietuvos istoriografija. Kritiškas LTSR istorijos I tomo įvertinimas // Tautos praeitis (Chicago). – 1959. T. 1, kn. 1, p. 3-24.
Kulikauskas P. Pirmykštė-bendruomeninė santvarka Lietuvos TSR teritorijoje // Lietuvos TSR istorija. – V., 1953. – P. 9-38. – Rankraščio teisėmis. – Tas pat rus
Kulikauskas P. Pokrovskij, Fedor Vasiljevič // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1055. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Praeities paminklai Lietuvoje // Ateitis. – 1943, birž. 3, p. 4
Kulikauskas P. Pryšmančiai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1099 Kapinynas, Kretingos raj.
Kulikauskas P. Radzvilovaitė, Efrosinija Alekseevna // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1117. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Raginėnai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1119. – Aut. nenurodytas Pilkapiai, Radviliškio raj.
Kulikauskas P. Raginėnai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 21. – Aut. nenurodytas Piliakalnis ir pilkapiai, Radviliškio raj.
Kulikauskas P. Raginėnų (Šeduvos raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai ir “Raginėnų kultūros” klausimas // MADA. – 1958, t. 1, p. 65-89 Rec.: Antoniewicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 287-288.
Kulikauskas P. Raginėnų piliakalnis, pilkapiai; Rudaminos piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1982. – T. 9, p. 310, 513-514. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Rėžtukas I, II, III // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1962. – Fasciculum 10, 4, p. 121; Fasciculum 11, 4, p. 121; Fasciculum 12, 4, p. 121
Kulikauskas P. Rimantienė, Rimutė // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1147. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Rudamina // Pažinkime Lietuvą: vadovas po 100 žymiausių vietovių, susijusių su mūsų krašto kultūra, istorija, gamta. – K., 1995. – P. 112-113 Piliakalnis, Lazdijų raj.
Kulikauskas P. Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnio 1965 m. tyrinėjimų duomenys // Istorija. – 1972, t. 13, sąs. 2, p. 83-109
Kulikauskas P. Rudaminos piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 9, p. 51-52 Lazdijų raj.
Kulikauskas P. Rudesos pilkapynas [Molėtų raj.]; Kernavės pilkapynas [Širvintų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 205, 283-284
Kulikauskas P. Sandrausiškė // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1199 Pilkapiai, Raseinių raj.
Kulikauskas P. Sargėnai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1205 Kapinynas, Kaunas.
Kulikauskas P. Segė I, II, dvinarė segė // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1965. – Fasciculum 24, 5; 25, 5; 26, 5
Kulikauskas P. Seniausi Kuršių Neringos gyventojai // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 72-85, 345-346
Kulikauskas P. Seniausi Lietuvoje auginami javai // Komjaunimo tiesa. – 1955, spal. 9
Kulikauskas P. Seniausi pastatai Lietuvoje // Lietuvos TSR architektūros klausimai (K.). – 1960, t. 1, p. 33-55, 316-318
Kulikauskas P. Seniausios praeities liudininkai // Eržvilkas. – V., 1970. – P. 13-18 Eržvilko piliakalnis ir kapinynas.
Kulikauskas P. Senovės paminklai // Komjaunimo tiesa. – 1955, gruod. 18 Vilniaus pilis.
Kulikauskas P. Seredžius // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1284 Kapinynas, Jurbarko raj.
Kulikauskas P. Sudargas // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 11, p. 18-20 1970 m. tyrinėjimų duomenys.
Kulikauskas P. Sudargo piliakalniai // Istorija. –1975, t. 15, sąs. 2, p. 105-124
Kulikauskas P. Sudargo piliakalnis; Tautavičius Adolfas; Varnupių piliakalnis; Vilkiautinio pilkapynas; Žalvario amžius // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 125, 285, 461, 523-524, 636
Kulikauskas P. Szukiewicz W. // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1424
Kulikauskas P. Šalmas // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1965. – Fasciculum 21,5
Kulikauskas P. Šernai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1284 Kapinynas, Klaipėdos raj.
Kulikauskas P. Šiauliai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1287
Kulikauskas P. Tarasenka, Petras Teodoro // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1432. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Tarnaukite mokslui // Lietuvos pionierius. – 1958, saus. 19
Kulikauskas P. Tautavičius Adolfas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 507. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Tautavičius, Adolfas Zenono // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1439. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Tiškevičius, Eustachas // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1467. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Titnaginis kirvis // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1962. – Fasciculum 13, 4, p. 111
Kulikauskas P. Tolimos praeities pėdsakai // Lietuvos pionierius. – 1953, birž. 27
Kulikauskas P. Trakai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1480
Kulikauskas P. Upytė // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1553 Kapinynas, Panevėžio raj.
Kulikauskas P. Upytės priešistorinio kapinyno (Naujamiesčio vls., Panevėžio apskr.) tyrinėjimų duomenys // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 19-85
Kulikauskas P. Utenio piliakalnis atskleidžia paslaptis // Vakarinės naujienos. – 1976, rugs. 9 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Kulikauskas P. Užnemunės archeologiniai paminklai // Tiesa. – 1955, bal. 14
Kulikauskas P. Užnemunės piliakalniai I-XIII amžiuje. – V., 1982. – 112 p Ref.: Rimantienė R. Kai Užnemunėje jotvingiai gyveno // Naujos knygos. – 1982, Nr. 5, p. 22-23. Kulikauskas P. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Refer. leidinys (V.). – 1982, sąs. 11. P. 145-154. Микнис Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1983, вып. 7, c. 109-116.
Kulikauskas P. Varnupių (Kapsuko raj.) piliakalnis 1971 m. tyrinėjimų duomenimis // Istorija. – 1974, t. 14, sąs. 1, p. 97-116
Kulikauskas P. Varnupių piliakalnio (Kapsuko raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 16-19
Kulikauskas P. Velykuškės // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1576 Piliakalnis, Zarasų raj.
Kulikauskas P. Versminio // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1580-1581 Akmens amž. gyvenvietė prie Grūdos ir Versminio santakos, Varėnos raj.
Kulikauskas P. Veršvai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1581 Kapinynas, Kaunas.
Kulikauskas P. Vilkiautinio (Varėnos raj.) pilkapių tyrinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 46-52
Kulikauskas P. Vilkiautinio (Varėnos raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 107-110
Kulikauskas P. Vilkiautinio pilkapynas [Varėnos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 293
Kulikauskas P. Vilkiautinyje prieš 1500 metų // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1973, rugs. 21 Pilkapiai, Varėnos raj.
Kulikauskas P. Vilniaus ekskavatorininko radinys. Prie Naujosios Vilnios aptiktos mamuto griaučių liekanos // Vakarinės naujienos. – 1961, liep. 28
Kulikauskas P. Vilniaus mamutas // Lietuvos pionierius. – 1957, rugpj. 2 Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Kulikauskas P. Vilnius // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1589. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Volkaitė-Kulikauskienė, Regina Kazio // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1600-1601. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Volteris, Eduardas Aleksandro // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1602. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Žalioji // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1659-1660 Gyvenvietė, Širvintų raj.
Kulikauskas P. Žalvario amžiaus pilkapiai Kurmaičiuose, Kretingos vlsč. ir apskr. // Gimtasai kraštas. – 1943, Nr. 31, p. 32-52
Kulikauskas P. Žilos praeities liudininkai // Valstiečių laikraštis. – 1959, liep. 8 Ženklinti akmenys.
Kulikauskas P., Černiauskas M. Kultūros paminklų apsaugos klausimu // Gamta ir jos apsauga. – V., 1958. – P. 138-152
Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai. – V., 1961. – 532 p Rec.: Gimbutienė M. // Metmenys (Chicago). – 1962, kn. 5, p. 168-171. Milčiūtė E. // Tarybinis mokytojas. – 1962, saus. 14. Ochmański J. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1963, Nr. 1, p. 117-119. Šaduikis Č. // Pergalės vėliava (Trakai). – 1962, bal. 12.
Kulikauskas P., Luchtanas A. Archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 35-38
Kulikauskas P., Luchtanas A. Kernavės piliakalniai atskleidžia paslaptis // Lenino vėliava (Širvintos). – 1979, spal. 20
Kulikauskas P., Luchtanas A. Rudesos (Molėtų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 59-61
Kulikauskas P., Luchtanas A. Vilniaus miesto archeologinės komisijos įkūrimas ir veikla 1911-1914 metais // Istorija. – 1980, t. 20, sąs. 1, p. 97-109
Kulikauskas P., Mačionis A., Žeiba S. Vilniaus mamutas // Mokslas ir gyvenimas. – 1957, Nr. 1, p. 16-20 Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Kulikauskas P., Petrulis J. Apsaugoti kultūros paminklus // Tiesa. – 1949, lapkr. 29 Paminklų apsauga.
Kulikauskas P., Volkaitė-Kulikauskienė R. Geležies amžius // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 538-541
Kulikauskienė R. Aisčiai; Alkas; Andulių kapinynas; Antkaklė; Antsmilkiniai. Apgalvis; Apyrankė; Archeologija; Archeologijos paminklai; Archeologinė kultūra; Archeologiniai žemėlapiai; Auskarai; Bagočių kapinynas; Brūkšniuotoji keramika, kultūra; Buožė; Čiobiškio pilkapynas; Diržas; Durklai; Girkalių kapinynas; Graužių kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 22, 49, 64, 79, 82, 85, 87, 95-96, 140-141, 162, 288, 307, 355, 437, 472, 626, 651
Kulikauskienė R. Aisčiai; Alkas; Antkaklė; Antsmilkinis; Apgalvis; Apyrankė; Apuolė; Archeologija; Archeologijos paminklai; Archeologinė kultūra; Archeologinis datavimas; Archeologinis žemėlapis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1976. – T. 1, p. 95, 160, 257, 271, 279, 282, 297-298, 315-319. – Aut. nenurodyta
Kulikauskienė R. Apie lietuvių kilmę // Vakarinės naujienos. – 1979, lapkr. 20 Istorijos instituto konferencija Vilniuje.
Kulikauskienė R. Archeologija ir kultūra // Kultūros barai. – 1983, Nr. 11, p. 44-47
Kulikauskienė R. Archeologinė ekspedicija // Tarybinis studentas. – 1957, spal. 10 Migonių (Kaišiadorių raj.) paminklai.
Kulikauskienė R. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1951 m. // Literatūra ir menas. – 1951, Nr. 38, p. 4
Kulikauskienė R. Archeologiniai tyrinėjimai Vilniaus srityje // Literatūra ir menas.– 1952, Nr. 38, p. 4 Nemenčinės (Vilniaus raj.) piliakalnis ir Šalčininkų rajono pilkapiai.
Kulikauskienė R. Čiobiškio pilkapynas; Rusių Rago pilkapiai; Rusių Rago ir Žvagakalnio pilkapynas [visi Širvintų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 274, 297
Kulikauskienė R. Dar kartą apie lietuvių kilmę // Kultūros barai. – 1971, Nr. 1, p. 68-70
Kulikauskienė R. Dar vieną archyvinį žemės puslapį atvertus / R. Kulikauskienė // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1969, liep. 29 Krūminių (Varėnos raj.) kapinynas.
Kulikauskienė R. Diržas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 3, p. 110. – Aut. nenurodyta
Kulikauskienė R. Galanda kirvius, kalavijus aštrius // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 12, p. 34-37 X-XII a. ginklai.
Kulikauskienė R. Galando kirvius, kalavijus aštrius // Moksleivis. – 1968, Nr. 12, p. 16-17
Kulikauskienė R. Girkalių kapinynas; Griaužių kapinynas; Ietis; Įkapės; Ipilties piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 4, p. 103, 195, 399, 403, 418. – Aut. nenurodyta
Kulikauskienė R. Grodzisko przemowiłó // Czerwony sztandar. – 1972, liep. 22 Maišiagalos (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Kulikauskienė R. Į pagalbą priešistoriniam berniukui // Lietuvos pionierius. – 1972, lapkr. 22
Kulikauskienė R. Ietigalis; Įkapė; Įpilties piliakalnis; Jotvingiai; Kabučiai; Kalavijas; Kamanos (str.d.); Kapas (str. d.); Karoliai; Kirvis; Lankas; Linksmučių kapinynas; Liškiavos piliakalnis; Maišiagalos piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 40, 44, 60-61, 136, 167, 180, 194, 204, 223, 319, 477, 615-616, 622, 679
Kulikauskienė R. Jotvingiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 1, p. 30-32
Kulikauskienė R. Jotvingiai; Kabučiai; Kalavijas; Kapas; Kapinynas; Kaukų piliakalnis; Kirvis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1979. – T. 5, p. 80-81, 165, 189, 266-267, 269, 384, 536. – Aut. nenurodyta
Kulikauskienė R. Ką slepia Kernavės piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 3, p. 12-14
Kulikauskienė R. Kokiais keliais, iš kur // Kalba Vilnius. – 1970, Nr. 2, p. 3
Kulikauskienė R. Kremacijos paprotys // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 1, p. 38-40
Kulikauskienė R. Krūminių kapinyno, Varėnos raj., tyrinėjimai 1969 metais //AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 99-102
Kulikauskienė R. Kuo dengėsi lietuvių protėviai // Kultūros barai. – 1971, Nr. 8, p. 60-61
Kulikauskienė R. Kur iškilęs “Mindaugo sostas” // Kolūkiečio kalendorius. – V., 1985. – P. 81-82 Kernavės piliakalniai.
Kulikauskienė R. Kur Utenos pradžia? // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 3, p. 8-10 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Kulikauskienė R. Laima Vaitkunskienė // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 324-326
Kulikauskienė R. Lietuvių kilmės problemos // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 11, p. 6-7
Kulikauskienė R. Linksmučių kapinynas; Liškiava; Maišiagalos piliakalnis; Migonių piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 7, p. 38, 49, 180-181, 473. – Aut. nenurodytas
Kulikauskienė R. Maišiagala // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 3, p. 14-17. – Tas pat: Draugystė. – 1976, liep. 17, 20, 22, 24
Kulikauskienė R. Maišiagalos piliakalnio radiniai // Kultūros barai. – 1971, Nr. 12, p. 64-65
Kulikauskienė R. Maišiagalos piliakalnio tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 22-25
Kulikauskienė R. Maišiagalos piliakalnio tyrinėjimai 1972 ir 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 23-29
Kulikauskienė R. Migonių piliakalnis, pilkapynas; Narkūnų piliakalniai; Noragas; Papuošalai; Paulaičių kapinynas; Pučkalaukio pilkapynas; Punios piliakalnis; Puzinas Jonas; Rusių Rago pilkapynas; Segė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 77, 179-180, 216, 302-303, 330, 466, 468-469, 478, 598, 642
Kulikauskienė R. Mūsų protėviams – 12.000 metų // Gimtasis kraštas. – 1966, Nr. 20, p. 6
Kulikauskienė R. Mūsų protėvių laidosena. Kai kurie interpretavimo momentai // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 11, p. 22-23
Kulikauskienė R. Narkūnų kapinynas ir piliakalniai [Utenos raj.]; Krūminių kapinynas [Varėnos raj.]; Aukštųjų Rusokų pilkapynas; Maišiagalos piliakalnis; Nemenčinės piliakalnis; Pučkalaukio pilkapynas [visi Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 156-158, 232-233, 302, 315-316, 326-327
Kulikauskienė R. Narkūnų piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 8, p. 92. – Aut. nenurodyta Utenos raj.
Kulikauskienė R. Netapau nei balerina nei aktore // Lietuvos pionierius. – 1972, vas. 9 Autobiografinis pasakojimas, kelias į archeologiją.
Kulikauskienė R. Pamiršta taikomosios dailės sritis // Kultūros barai. – 1985, Nr. 4, p. 61-63 Kauliniai X-XIV a. dirbiniai.
Kulikauskienė R. Po archeologų tarptautinio // Vakarinės naujienos. – 1966, rugs. 3. Apie VII tarptautinį archeologų kongresą Pragoje.
Kulikauskienė R. Prūsai; Punia; Puzinas Jonas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1982. – T. 9, p. 238, 263, 280. – Aut. nenurodyta
Kulikauskienė R. Prūsų kilmės problemos // Mokslas ir gyvenimas. – 1975, Nr. 8, p. 40-42
Kulikauskienė R. Rimutė Rimantienė // LIM, 1980 metai. – V., 1981. – P. 170 Šešiasdešimtmetis.
Kulikauskienė R. Segė: Skydas: Smeigtukas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – 1983. – T. 10, p. 73, 213, 259. – Aut. nenurodytas
Kulikauskienė R. Skydas; Smeigtukas; Šalmas; Vaineikių pilkapynas; Verpstukas; Vaitkunskienė-Nakaitė Laima // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 23-24, 47, 154, 418, 490, 427
Kulikauskienė R. The Maišiagala hill-fort // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 21
Kulikauskienė R. The Narkūnai hill-forts // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 7 Narkūnai (Utenos raj.).
Kulikauskienė R. Unikalus šaltinis // Jaunimo gretos. – 1984, Nr. 2, p. 18
Kulikauskienė R. Vai tu žirge, žirge // Moksleivis. – 1969, Nr. 11, p. 8-9 Apie žirgų kapus.
Kulikauskienė R. Vaitkunskienė Laima; Žiogas Juozas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1984. – T. 12, p. 9, 533-534. – Aut. nenurodytas
Kulikauskienė R. Vasara pakvietė archeologus // Vakarinės naujienos. – 1987, birž. 13, p.
Kulikauskienė R. Zenonas Duksa // Numizmatiniai ekslibrisai iš Zenono Duksos rinkinio: Parodos katalogas. – V., 1988. – P. 27-29. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 28) ir vok. k. (p. 29)
Kulikauskienė R. Žemės archyvo paslaptys // Moksleivis. – 1966, Nr. 1, p. 30-31 Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Kulikauskienė R. Žengti pirmieji žingsniai // Tarybinis pedagogas. – 1971, spal. 29, p. 2 Maišiagalos (Vilniaus raj.) piliakalnio kasinėjimai.
Kulikauskienė R. Žirgo motyvas Lietuvos archeologinėje medžiagoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 12, p. 33 Vadoklių (Panevėžio raj.) apylinkės kabutis.
Kulikauskienė R. Žvelgiant į amžių glūdumą // Lietuvos pionierius. – 1971, vas. 27
Kulikauskienė R., Kulikauskas P. Archeologai Utenoje // Lenino keliu (Utena). – 1975, liep. 10 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Kulikauskienė R., Kulikauskas P. Sudargo piliakalnių tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 11-16
Kulikauskienė R., Matulionis E. Senovės meistrų paslaptys // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 10, p. 29-30 Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinyno alavu puošti dirbiniai.
Kulikauskienė R., Rimantienė R. Gyventume akli ir kurti... // Kalba Vilnius. – 1988, rugs. 30 Pasisakymai Lietuvos istorijos klausimais.
Kulikauskienė-Volkaitė Regina // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1985. – T. 37, p. 311-312
Kulišauskienė E. Archeologas, muziejininkas // Diena. – 1995, spal. 7, p. 13 Apie K. Meką.
Kulišauskienė E. Padėka profesoriui // Vakarinis Kaunas. – 1994, rugpj. 23, p. 5 Apie E. Volterį.
Kuliukas J. Apuolės piliakalnis ir jo praeitis // Pergalė (Skuodas). – 1956, vas. 18
Kulys P. Dubingiai // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 23, p. 13 Apie Dubingių (Molėtų raj.) piliavietę.
Kulnytė B. Gedimino kalną labiausiai mėgsta turistai, niekdariai, elgetos ir pagonys // Lietuvos rytas. – 1994, spal. 13, p. 33
Kulnytė B. Z historii Muzeum Narodowego Litwy // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 13-15
Kultūra ir mokslas. Dar senovės radinys // Lietuva. – 1926, rugpj. 24, p. 4 Geliogalių (Molėtų raj.) lobis.
Kulturelle Denkmäler wird geschützt // Wilnaer Zeitung. – 1942, bal. 15 Kultūros paminklų apsauga.
Kultūrinė kronika // Ateitis. – 1944, bal. 22, p. 3 K. Kuprio archeologinė kolekcija Akmenėje.
Kultūros departamentas globoja Raudonės pilį // Lietuvos aidas. – 1934, lapkr. 21, p. 5
Kultūros kronika. Archeologija // Kultūra. – 1924, Nr. 1, p. 67. A. A. Spicyno paskaita Raginėnų kultūros klausimu.
Kultūros kronika. Archeologinių Lietuvos vietų surašinėjimas // Šviesos keliai. – 1935, Nr. 4, p. 245. Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Kultūros ministerija užgesino Pilių direkcijos ir Vilniaus pilių centro konfliktą // Lietuvos aidas. – 1998, birž. 5, p. 13. Vilniaus pilys
Kultūros muziejaus priešistorinio skyriaus ruošos darbai // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 23 (Nr. 327), p. 3 Archeologijos skyriaus ekspozicijos ruošimas Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Kultūros naujienos. Apie Pilėnus // Lietuvos aidas. – 1936, lapkr. 14, p. 5 Žinutė apie K. Paunksnio parašytą darbą.
Kultūros naujienos. Studija apie pilis // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 29 (Nr. 396), p. 5 Žinutė, kad K. Paunksnis parašė darbą apie pilis prie Nemuno žemupio.
Kultūros paminklai – liaudies turtas // Tiesa. – 1958, birž. 13 Vedamasis.
Kultūros paminklai – liaudies turtas // Tiesa. – 1958, liep. 29
Kultūros paminklai – liaudies turtas // Trakiečių šūkis. – 1949, rugpj. 14 Paminklų apsauga.
Kultūros paminklai laikomi valstybės nuosavybe. Kultūros paminklų apsaugos įstatymas // Darbo Lietuva. – 1940, liep. 25. – Tas pat: Tiesa. – 1940, liep. 25 Paminklų apsauga.
Kultūros paminklams apsaugoti įsakymas // Tarybų Lietuva. – 1940, spal. 6. – Tas pat: Tiesa. – 1940, spal. 6 Paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsauga // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 10, p. 7 Paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsauga // Tarybų Lietuva. – 1940, spal. 9 Paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsauga Vilniaus srityje // Vilniaus balsas. – 1939, gruod. 20 Paminklų apsauga
Kultūros paminklų apsaugai bus sudaryta speciali taryba // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 25 (Nr. 475), p. 7 Paminklų apsauga
Kultūros paminklų apsaugos ir Viešųjų kultūros muziejų įstatymas // Vyriausybės žinios. – 1940, liep. 25 (Nr. 720), p. 523-525 Paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsaugos įstaiga aiškinasi // Vilniaus balsas. – 1941, geg. 11, p. 5 Dėl Trakų salos pilies ir Rokantiškių (N. Vilnia) piliavietės.
Kultūros paminklų apsaugos įstaiga organizuos ardomųjų senkapių tyrinėjimus // Į laisvę. – 1942, geg. 2, p. 6 Kultūros paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsaugos įstaiga tvarko a.a. prof. E. Volterio biblioteką // Į laisvę. – 1942, saus. 17, p. 2 Kultūros paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsaugos įstaigos pranešimas // Vilniaus balsas. – 1940, spal. 12, p. 2 Paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsaugos įstaigos pranešimas dėl pilių lankymo // Naujoji Lietuva. – 1943, birž. 24, p. 3. – Tas pat: Ateitis. – 1943, birž. 28, p. 6
Kultūros Paminklų Apsaugos Įstaigos pusmetinio darbo planas / J.R. // Į laisvę. – 1941, lapkr. 22, p. 3.
Kultūros paminklų apsaugos įstaigos taryba // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 15, p. 3 Kultūros paminklų apsauga. Į tarybą įeina J. Puzinas, P. Galaunė, I. Končius, K. Jablonskis.
Kultūros paminklų apsaugos įstaigos uždaviniai ir darbai // Į laisvę. – 1941, rugs. 29, p. 6
Kultūros paminklų apsaugos įstaigos uždaviniai ir darbai // Į laisvę. – 1942, Nr. 80 Kultūros paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsaugos įstatymas // Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos (septinto šaukimo) pirmoji sesija, 1967 m. balandžio 14 ir 15 d. Stenogramos – V., 1967. – P. 107-111
Kultūros paminklų apsaugos įstatymas // Muziejai ir paminklai. – 1968. – P. 2-5
Kultūros paminklų apsaugos įstatymas ir kultūros paminklų apsaugos įstatymo taikymo instrukcija. – V., 1973. – 80 p
Kultūros paminklų apsaugos įstatymas. – V., 1967. – 14 p. – Tas pat: Kraštotyra. – V., 1967. – P. 5-8
Kultūros paminklų apsaugos įstatymo projektas // XX amžius. – 1939, rugpj. 2, p. 6 Paminklų apsauga
Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1. – 368 p. Rec.: Zabiela G. Apie praeities paminklus iš praeities pozicijų // Kultūros paminklai. – 1997, t. 4, p. 214-217. Apima Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų ir Švenčionių rajonų archeologinius paminklus.
Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2. – 392 p Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų paminklai (tarp jų apie 350 archeologijos).
Kultūros paminklų inventorizacijos taisyklės. – V., 1943. – 23 p
Kultūros paminklų ir kultūros muziejų įstatymai // Lietuvos žinios. – 1940, liep. 25 Paminklų apsauga.
Kultūros turtai priklauso visai lietuvių tautai // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 16, p. 3 Pokalbis su Kultūros departamento direktoriumi A. Juška.
Kulvinskaitė A. Kraštotyrininkų šiokiadieniai // Pergalė (Vilkaviškis). – 1979, spal. 11 Vilkaviškio rajoniniai pionierių namai turi muziejų, kuriame yra archeologijos ir numizmatikos (Konsultuoja P. Kulikauskas).
Kumečių sodžiuje // Suvalkietis. – 1931, Nr. 51, p. 4 Monetų lobis (Vilkaviškio raj.).
Kumetis J. Veliuona // Lietuvos žinios. – 1912, birž. 7 (20), p. 3. Rukšinių (Jurbarko raj.) XVII a. monetų lobis.
Kumetis J. Veliuona // Lietuvos žinios. – 1912, birž. 7 (20), p. 3. Rukšnių (Jurbarko raj.) kaimo monetų lobis.
Kumšlytis L. Gondingos senovės liekanos // Šiaulių metraštis… 1933 m. – Šiauliai, 1933. – P. 24-36. – Tas pats: Kraštotyros dirvoje. – Šiauliai, 1933. Perspausdinta: Plungė. – 1994, bal. 29, p. 5. Gondingos piliakalnis ir Nausodžio kapinynas (Plungės raj.).
Kumšlytis L. Jazdaičių dvaras // Šiaulių metraštis… 1933 m. – 1933. – P. 42-45. – Tas pats: Kraštotyros dirvoje. – Šiauliai, 1934 Jazdaičių (Plungės raj.) kapinynas.
Kumšlytis L. Lieplaukio pilalė // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 186-187 Plungės raj.
Kumšlytis L. Plungės miesto senovės liekanos // Plungė. – 1994, bal. 29, p. 5. – Perspausdinta iš 1933 m. “Šiaulių metraščio”
Kumšlytis L. Plungės miesto senovės liekanos // Šiaulių metraštis. – 1933. – P. 36-42. – Tas pats: Kraštotyros dirvoje. – Šiauliai, 1934; Plungė. – 1994, bal. 29
Kumšlytis L. Stanelių senovės liekanos // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 46-47 Stanelių (Plungės raj.) piliakalnis.
Kuncevičienė E. Archaeology in the Museums of Lithuania // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 28-30
Kuncevičienė E. Lenkijoje archeologai pažaidė senovę // Respublika. – 1998, rugs. 28, p. 4 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Kuncevičius A. Archeologijos paminklų sąrašą tikslinant // Muziejai ir paminklai. – 1983, sąs. 5, p. 62-66 Mitologiniai akmenys.
Kuncevičius A. Archeologiniai Senųjų Trakų tyrinėjimai // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 3 (virš.) Senųjų Trakų piliavietė
Kuncevičius A. Dėl akmenų smailiadugniais dubenimis paskirties // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 41-42
Kuncevičius A. Die Kacheln aus dem Palst der Grossfürsten im Vilnius // Archäologische Schätze aus Litauen: Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. – Duisburg, 1992. – P. 79-134
Kuncevičius A. Eustachijaus Tiškevičiaus 175-ųjų gimimo metinių minėjimas // LIM, 1989 metai. – V., 1990. – P. 140
Kuncevičius A. First investigation records about the Lower castle palace of Vilnius erected by Vytautas, the Grand Duke of Lithuania // Fasciculi Archeologiae Historicae (Łódz). – 1994, sąs. 7, p. 61-66
Kuncevičius A. Iron Age // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 8-11.
Kuncevičius A. Istorijos nepasirinksi. Baltarusijos vėlyvųjų viduramžių archeologijos naujienos 1993 metų publikacijose // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 23-24
Kuncevičius A. Iš sostinės į sostinę // Galvė (Trakai). – 1994, birž. 14, p. 2 Senųjų Trakų piliavietė
Kuncevičius A. Kodėl Vilnius tapo sostine // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 6-11
Kuncevičius A. Kokliai su herbais ir figūrinėmis kompozicijomis // Kultūros barai. – 1991, Nr. 10, p. 71-74
Kuncevičius A. Lietuvos proistorė // Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A. Lietuvos istorija iki 1795 metų. – V., 1995. – P. 15-53. 2-asis leid. Vilniuje, 1998 m
Kuncevičius A. Livonijos pinigų spaudai Vilniuje // Kultūros barai. – 1991, Nr. 7, p. 74-75
Kuncevičius A. Makrickų plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 123-124 Marijampolės raj.
Kuncevičius A. Old Trakai // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 24
Kuncevičius A. Pilaitės piliakalnio žvalgymo ir tvarkymo darbai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 314-315 Pilaitė (prie Vilniaus).
Kuncevičius A. Piliakalniai laukia globos // Tiesa. – 1987, birž. 12, p. 4
Kuncevičius A. Pirmieji duomenys apie Vytauto laikų Vilniaus Žemutinės pilies rūmus // Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai. – V., 1993. – P. 215-239
Kuncevičius A. Renesanso epochos krosnys Vilniaus Žemutinėje pilyje // Kultūros barai. – 1991, Nr. 2, p. 65-67
Kuncevičius A. Restauruoto kultūros paminklo… // Literatūra ir menas. – 1990, Nr. 8, p. 11 Skomantų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Kuncevičius A. Rokantiškių piliavietės žvalgymo ir tvarkymo darbai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 164-165 Netoli Naujosios Vilnios.
Kuncevičius A. Senųjų Trakų piliavietės tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 160-163 Senieji Trakai
Kuncevičius A. Senųjų Trakų piliavietės tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 258-261
Kuncevičius A. Senųjų Trakų pilis // Kultūros barai. – 1996, Nr. 1, p. 74-76 Senieji Trakai
Kuncevičius A. The first data about the Vilnius Lower Castle’s Palace = Erste Befunde für den Palast in der Uteren Burg zu Vilnius // Medieval Europe 1992: A conference on Medieval Archaeology in Europe 21st – 24th September 1992 at the University of York: Abstract. York (England), 1992. – P. 5
Kuncevičius A. Trakai: trys pilys Gediminaičių tėvonijoje / Pokalbis su J. Lozoraičiu // Respublika. – 1994, liep. 27, p. 16. Senųjų Trakų piliavietė
Kuncevičius A. Viduramžių archeologija // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 2-7
Kuncevičius A. Why did Vilnius become the capital of Lithuania? // Castella Maris Baltici. - Nykóping, 1996. - T. 2, p. 93-96 Vilniaus pilys
Kuncevičius A. XIV a. čia krykštavo kūdikis, vardu Vytautas / Kalbėjosi žurnalistas E. Juodviršis // Respublika. – 1994, liep. 14, p. 17 Senųjų Trakų piliavietė
Kuncevičius A., Aleksiejūnas V. Pirmosios lietuviškos monetos ir plombos // Kultūros barai. – 1992, Nr. 2, p. 67-69 Iš Vilniaus Žemutinės pilies.
Kuncevičius A., Luchtanas A. Lietuvos proistorė ir Lietuvos istorija: Lūžio problema // Lietuvos istorijos studijos. – V., 1997. – T. 4, p. 86-91
Kuncevičius A., Merkevičius A. (jaun.). Kudirkos Naumiesčio piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 29-30
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Archeologiniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrimai). – V., 1989. – P. 10-49. – Santr. rusų ir anglų k., p. 90-96, 111-116 Vilniaus pilis
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Archeologiniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 m. tyrimai). – V., 1991. – P. 8-51. – Rusų k. (p. 110-122), anglų k. (p. 134-146)
Kuncevičius A., Zabiela G. Deklaracija ir tikrovė // Tiesa. – 1989, saus. 31 Dėl archeologinių paminklų apsaugos.
Kuncevičius A., Zakrauskas S. Loviniai kokliai // Kultūros barai. – 1991, Nr. 11, p. 74-76
Kuncevičius A., Zakrauskas S. Stačiakampiai plokštiniai kokliai // Kultūros barai. – 1991, Nr. 12, p. 58-59
Kuncienė O. 900 metų laiko skraistę pakėlus // Spartuolis (Trakai). – 1972, rugs. 21 Grigiškių-Neravų (Trakų raj.) pilkapiai.
Kuncienė O. Aščiagalio plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 124-126 Panevėžio raj.
Kuncienė O. Atverstas naujas istorijos puslapis // Raudonoji žvaigždė (Švenčionys). – 1970, rugpj. 13 Sarių (Švenčionių raj.) kapinynas.
Kuncienė O. Bačkininkėlių piliakalnis; Berčiūnų pilkapynas; Geliogalių lobis; Grigiškių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 160, 235, 595, 662
Kuncienė O. Bražuolės pilkapiai; Daniliškių piliakalnis; Grigiškių (Naravų) pilkapynas; Sausių-Bevandeniškių pilkapynas; Maišinės-Sausių pilkapynas; Strėvos piliakalnis ir pilkapynas; Varnikų piliakalnis; Varliškių pilkapynas; Vievio pilkapynas; Žuvyčių piliakalnis [visi Trakų raj.]; Ąžuolaušio-Antandrajos pilkapynas; Bikūnų Kapų kalnas; Kuktiškių pilkapynas; Minčios pirmasis pilkapynas; Stasiūnų pilkapynas [visi Utenos raj.]; Pamusių pilkapynas [Varėnos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 19, 21-22, 45, 51, 69, 93, 95, 141, 143, 152, 156, 168, 272
Kuncienė O. Buniškių plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 126-127 Lazdijų raj.
Kuncienė O. Degintiniai žirgų kapai Skubėtų (Šalčininkų raj.) X-XII a. pilkapyne // MADA. – 1985, t. 1. P. 86-97
Kuncienė O. Dzūkijos žemės paslaptys // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1968, lapkr. 23 Pamusių (Varėnos raj.) pilkapynas.
Kuncienė O. Gaidės apylinkės archeologiniai paminklai // Gaidės ir Rimšės apylinkės. – V., 1969. P. 20-23 Lapuškės (Ignalinos raj.) pilkapiai.
Kuncienė O. Grigiškių (Neravų) pentinas // Kraštotyra. – V., 1982. – Kn. 14, p. 61-62 Grigiškės (Trakų raj.).
Kuncienė O. Grigiškių (Neravų) pilkapyno laidojimo papročiai (1.M.e. V-VII a. pilkapiai) // MADA. – 1980, t. 3, p. 41-54
Kuncienė O. Grigiškių (Neravų) pilkapyno laidojimo papročiai (2. M.e. VIII-X a. pilkapiai) // MADA. – 1981, t. 3, p. 93-102
Kuncienė O. Grigiškių (Neravų) pilkapyno radiniai (1. Darbo įrankiai ir ginklai) // MADA. – 1982, t. 3, p. 43-54
Kuncienė O. Grigiškių (Neravų, Trakų raj.) pilkapyno radiniai (2. Papuošalai) // MADA. – 1983, t. 1, p. 49-60
Kuncienė O. Grigiškių (Neravų, Trakų raj.) pilkapyno radiniai (3. Keramika) // MADA. – 1983, t. 2, p. 50-60
Kuncienė O. Iš prekybos Lietuvoje istorijos. Prieš 1000 metų // Kooperatininkas. – 1969, Nr. 3, p. 28-29 Apie svarstykles ir svorelius.
Kuncienė O. IX-XIII a. stiklo karoliai Lietuvoje // Lietuvos archeologija. – 1981, t. 2, p. 72-92
Kuncienė O. Ką byloja senkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, saus. 8 Kapinynų tyrinėjimai Karsakiškio apylinkėje.
Kuncienė O. Ką slepia “milžinkapiai” // Spartuolis (Trakai). – 1975, spal. 16 Grigiškių-Naravų (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai.
Kuncienė O. Kada Lietuvoje atsirado pirkliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 2, p. 17-18
Kuncienė O. Kaip anksčiau keliaudavo // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 11, p. 36-38
Kuncienė O. Kaip prekiavo mūsų bočiai. Iš prekybos Lietuvoje istorijos // Kooperatininkas. – 1969, Nr. 4, p. 31-32
Kuncienė O. Katkuškių pilkapiai // MADA. – 1973, t. 4, p. 91-106 Šalčininkų raj.
Kuncienė O. Kuo mūsų bočiai sidabrą svėrė // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 6, p. 30-31
Kuncienė O. Laukių pilkapių (Švenčionių raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 50-51
Kuncienė O. Likpetrių kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 107-108 Panevėžio raj.
Kuncienė O. M. e. V-VII amžių užbarzdinis ietigalis iš Grigiškių (Naravų) pilkapyno // MADA. – 1978, t. 2, p. 59-64
Kuncienė O. Mikytų kapinynas; Pabarės pilkapynas; Pagiegalos kapinynas; Pamusių pilkapynas; Pryšmančių kapinynai; Reketės kapinynas; Rekučių pilkapynas; Ringuvėnų kapinynas; Sarių kapinynas; Sausių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 62, 257, 264, 287, 450, 526, 528, 553, 629, 634
Kuncienė O. Naravų (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1972 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 55-56
Kuncienė O. Naravų (Trakų raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 126-132
Kuncienė O. Naravų-Grigiškių (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 ir 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 117-123
Kuncienė O. Pabarių (Eišiškių raj.) pilkapių 1966 m. tyrinėjimai // MADA. – 1969, t. 1, p. 57-68 Pabarė (Šalčininkų raj.).
Kuncienė O. Pagiegalos kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 105-107 Panevėžio raj.
Kuncienė O. Pagiegalos plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 127-128 Panevėžio raj.
Kuncienė O. Pamusio (Varėnos raj.) pilkapiai (1.Laidosena) // MADA. – 1972, t. 3, p. 91-100
Kuncienė O. Pamusio (Varėnos raj.) pilkapiai. (2. Radiniai) // MADA. – 1973, t. 2, p. 103-123
Kuncienė O. Pamusio pilkapių, Varėnos raj., tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 61-64
Kuncienė O. Prekyba // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1981. – T. 2, p. 49-81. – Santr. rusų k. (p. 133-138), vokiečių k. (p. 145-150)
Kuncienė O. Prekybiniai ryšiai IX-XIII amžiais // Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a. – V., 1972. – P. 149-254, 279-285
Kuncienė O. Sarių senkapio (Švenčionių raj.) tyrinėjimai 1970-1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 71-73
Kuncienė O. Sarių senkapis // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 76-100 Švenčionių raj.
Kuncienė O. Sausių (Trakų raj.) pilkapiai // MADA. – 1971, t. 1, p. 73-85 Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 76-77. Rec.: Laval P. de // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1974, t. 12. p. 455-456.
Kuncienė O. Seniausioji svorio matų sistema Lietuvoje // Kooperatininkas. – 1972, Nr. 7, p. 20-21
Kuncienė O. Seniausios (X-XIIIa.) svorio matų sistemos Lietuvoje klausimu / O. Navickaitė-Kuncienė // MADA. – 1966, t. 2, p. 143-159
Kuncienė O. Senosios Rusios importas X-XIII amžių Lietuvoje / O. Navickaitė-Kuncienė // MADA. – 1964, t. 1, p. 115-134
Kuncienė O. Skubėtų (Šalčininkų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 61-63
Kuncienė O. Skubėtų pilkapių tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 72-74 Šalčininkų raj.
Kuncienė O. Skubėtų pilkapynas; Sudotos pilkapynas; Veršvų kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 32-33, 127, 491
Kuncienė O. Susisiekimo vandeniu priemonės Lietuvoje iki XIII a. // MADA. – 1975, t. 2, p. 51-59
Kuncienė O. Vakarų Europos importas Lietuvoje IX-XII amžiais / O. Navickaitė-Kuncienė // MADA. – 1966, t. 3, p. 85-103 Rec.: Laval P. de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1968, Nr. 1, p. 186.
Kuncienė O. Vyžių-Ripelialaukio pilkapynas [Utenos raj.]; Pabarės pilkapynas; Skubėtų pilkapynas [Šalčininkų raj.]; Sarių-Antasarės Laukių pilkapynas ir kapinynas [Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 157, 233, 249, 350-351
Kuncienė O. XIII-XIV amžių rytų Lietuvos moterų galvos papuošalai // MADA. – 1974, t. 3, p. 67-75
Kuncienė R., Aleksiejūnas V. Valstybė ir pinigai // Respublika. – 1990, saus. 26, p. 4
Kunčinas J. Sapropelis // Amžius. – 1993, Nr. 15, p. 9 Apie E. Svetiką.
Kunčinas J. Sapropelis senelio darže // Gimtasis kraštas. – 1995, Nr. 5, p. 5 Apie E. Svetiką.
Kunicka-Okulicz L. Uwagi o procesie ksztaltowania się kultury kurhanów zachodnio bałtyjskich we wczesnej epoce želaza // Archeologia Polski (Warszawa). – 1966, t. 11, sąs. 2, p. 423-427
Kunskas R. Biržulio ežeras prieš 4000 metų // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 2, p. 23-24
Kunskas R. Paleogeografijos ir istorinės geografijos pastabos apie Vešetos slėnį ir Upytės pilį // Geografijos metraštis. – 1976, t. 14, p. 133-140 Upytės (Panevėžio raj.) pilis.
Kunskas R. Paleogeografijos pastabos apie Nevėžio lygumą ir Upytės apylinkę // Upytė. – V., 1986. – P. 7-20 P. 18-19 – apie Upytės piliakalnį.
Kunskas R., Butrimas A. Biržulio ežero krantų akmens amžiaus gyvenviečių kaita holocene // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 66-79
Kuodys J. Dvi Raginėnų kultūros // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 28, p. 6A Raginėnai (Radviliškio raj.).
Kuodys J. Krašto tyrimo reikalu // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1931, Nr. 30, p. 2
Kupiškis. Piliakalnio grožį naikina ožkos / E. // Ateitis. – 1943, rugpj. 5
Kuprelytė A. Archeologai atskleidžia paslaptis // Mūsų gamta. – 1997, Nr. 4, p. 4 Tyrinėjimai Platelių ežere, Pilies saloje ir pakrantėje
Kuprevičius V. Vytauto Didžiojo Kultūros Muziejaus 1936.XI.1. – 1939.XII.31 darbų apyskaita // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – K., 1941. – T. 1, p. 331-391 P. 335-344 – apie priešistorinį skyrių; p. 344-352 – apie istorinį skyrių, duomenys apie lobius; p. 371-381 – kultūros paminklų konservatoriaus ataskaita.
Kuprys K. Senienų vargai per pusantrų metų // XX amžius. – 1937, rugpj. 2, p. 7 Apie J. Žiogo archeologinių radinių likimą.
Kur buvo pirmoji Lietuvos karalių sostinė // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, saus. 10, p. 7 Šeimynškėliai (Anykščių raj.) – Voruta.
Kur dingo istorinis lobis // Vakarai (Klaipėda). – 1938, liep. 22, p. 4. – Tas pat: XX amžius. – 1938, liep. 5, p. 5 Šliktinės-Mikytų (Skuodo raj.) lobis.
Kur gerosios deivės saugo milžinų kapus / Bivainės Drįskis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 22, p. 5 Padavimai apie Medvėgalį (Šilalės raj.).
Kur gyveno senieji baltai // Gimtasis kraštas. – 1977, Nr. 15, p. 2 Baltų etninės istorijos konferencija Rygoje.
Kur senovėj lietuvių gyventa? / J.Pr. // Lietuvos žinios. – 1933, rugpj. 28 ir 29, p. 2.
Kur senovės lietuviai gynėsi nuo priešų // Mūsų kraštas. – 1934, Nr. 35, p. 7
Kur stovėjo Vorutos pilis? // Voruta. – 1993, Nr. 39, p. 2 Apie Anykščiuose vykstančią konferenciją, kurioje dalyvauja A. Tyla, R. Batūra, V. Urbanavičius, A. Dubonis, G. Zabiela.
Kuraitis A. Ką pasakoja iškasenos. Mokslinė konferencija žemės ūkio mokslų istorijos klausimais // Valstiečių laikraštis. – 1955, rugs. 25 Apie grūdų radinius.
Kurhany z okresu wędrówki ludów w powiecie postawskim. Osada Baltów koło Helijenowa // Słowo. – 1939, rugpj. 2, p. 7 Baltarusija.
Kurklietis J. Senovės lietuvių raitininkai // Trimitas. –1932, Nr. 1, p.7-8
Kurkulis B. Gedimino pilies bokšte – muziejus // Vakarinės naujienos. – 1960, liep. 12 Vilniaus pilis.
Kurpiewski J. Tak, jednak dwudenary litewskie Stefana Batorego // Biuletyn numizmatyczny (Warszawa). – 1988, Nr. 1/3, p. 39-42
Kursai Pabaltijo archeologams Švedijoj // Lietuvos aidas. – 1931, rugs. 26, p. 9 Išvyko K. Mekas.
Kurschat A. Die Ruinen von Troki // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1904, t. 41, p. 571-583.
Kuršaitis A. Naujieji Trakai ir jų pilys // Dabartis. – 1915, rugs. 22, 25, 29 (Nr. 7-9).
Kuršiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 263
Kuršių kopose prieš 4000 metų // Dienos naujienos. – 1931, geg. 19 (Nr. 38), p. 2. – Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1931, geg. 27
Kurtinaitis A. Sūduva ir senasis tikėjimas // Suvalkietis (Marijampolė). – 1997, birž. 17, p. 3-4
Kurtinaitis A. Sūduvių senieji kaimai ir alkos // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 24
Kurtinaitis A. Žinios apie sūduvius // Sūduva (Marijampolė). – 1996, saus. 10, 24, 31; vas. 21, 28; kovo 9. – Pab. Pradžia: 1995, rugpj. 29
Kurtinaitis A. Žinios apie sūduvius: Tarptautinei Sūduvos konferencijai // Sūduva (Marijampolė). – 1995, rugpj. 29; spal. 7, 14, 21; lapkr. 11, 25; gruod. 2; 1996, saus. 10, 24, 31; vas. 21, 28; kovo 3
Kurtz E. Verzeichnis alter Kultstätten in Lettland // Mitteilungen aus dem Gebiet der Geschichte Liv-, Est- und Kurlands (Rīga). – 1924, t. 22, sąs. 2, p. 47-119.
Kurtz J. Wycieczka do Trok // Biblioteka Warszawska. – 1847, t. 4, p. 422-436. Apie Trakų pilis.
Kušneris P. I. Apie medinius antkapius. Seniausios žinios apie Pietryčių Pabaltijo tautas // Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1977, t. 4, kn.1(13), p. 105-137. – Versta iš Maskvoje, 1951 m. rusų k. išleistos knygos
Kušneris P. I. Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis / Vertė A. Tenisonas. – Chicago, 1979. – 224 p. Rec.: Jonikas J. // Draugas (Chicago). – 1979, birž. 16, Nr. 140. Pasaulio lietuvis (Chicago). – 1979, Nr. 7, p. 39. Rėklaitis P. Neoriginalus leidinys lietuviškai apie buvusius Rytprusius // Aidai (Brooklyn). – 1980, Nr. 3, p. 177-180.
Kutka V. Akmuo keistuolis //Lenino keliu (Utena). – 1977, lapkr. 12 Stabulankių akmuo.
Kutkaitis P. Legenda apie Eketę // Banga (Klaipėda). – 1971, lapkr. 11 Eketės (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Kutkaitis P. Senovė mena // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1971, lapkr. 18 Šilutės rajono piliakalniai.
Kutkus A. Du nebylūs kalneliai // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, lapkr. 25 Papelkių ir Virgainių (Raseinių raj.) kapinynai (?).
Kutra J. Biržų pilis // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 25, p. 11
Kuzavinis K. Baltų etnonimų kilmės klausimu // Baltistica. – 1966, t. 1, p. 177-184
Kuzavinis K. Garbus – jotvingių žodis // Baltistica. – 1968, t. 4(1), p. 65-67
Kuzavinis K. Iš kur kilęs kraštovardis Lietuva // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 4, p. 10
Kuzavinis K. Lietuvos vardo kilmė // Kalbotyra (V.). – 1964, t. 10, p. 5-16
Kuzinaitė M. Archeologei nejauku drumsti pomirtinio pasaulio ramybę // Lietuvos rytas. – 1998, rugs. 5, priedas: Sostinė, p. 4 Apie D. Steponavičienę.
Kuzmickis Z. Lietuvių religija // Kardas. – 1931, Nr. 3, p. 35-41
Kuzmickis Z. Trakų pilis ir jos valdovai // Kardas. – 1930, Nr. 10, p. 147-155
Kuznecovaitė A. Gyvenimas ant kapinių // Lietuvos žinios. – 1998, liep. 3, p. 12-13 Vilniaus miestas
Kvaraciejienė R. Įdomus, tačiau toks trumpas … // Kalba Vilnius, – 1994, Nr. 3, p. 4 Televizijos filmas apie M. Gimbutienę.
Kvaraciejienė R. Nuskendęs dievas. Nauji archeologiniai radiniai Šventojoje // Švyturys (Kretinga). – 1969, rugpj. 2 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Kvašinas-Samarinas M. Kai kurie duomenys iš Pabaltijo neolitiko ir bronzos gadynių // Kosmos. – 1928, Nr. 7/8, p. 328-338
Kvedys V. Kruvina Pilėnų mįslė // Naujas rytas (Raseiniai). – 1992, liep. 4
Kviatkovskaja A. Jotvingių kapinynai Baltarusijoje (XI a. pab. – XVII a.) = Ятвяжские могильники Белоруси (XI-XVII вв.). – V., 1998. – 327 p. – Tekstas rusų k. – Santrauka lietuvių k., p. 306-327
Kviatkovskaja A. Senojoje Jotvingių žemėje / Vertė G. Zabiela // Šiaurės Atėnai. – 1997, Nr. 8, p. 9.
Kviedarnos piliekalnis // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1939, Nr. 50, p. 7 Padavimas apie Padievaičio-Kvėdarnos (Šilalės raj.) piliakalnį.
Kvietkauskienė P. Atsivėrė dar viena užmirštojo Vilniaus paslaptis // Lietuvos aidas. – 1993, birž. 19, p. 3 Šv. Kazimiero bažnyčios aplinkos radiniai.
Kvietkauskienė P. Katedros aikštė: ar bus atkasti keturkampio bokšto pamatai? // Lietuvos aidas. – 1993, liep.1, p. 1
Kviklys B. Atskleidžiamos senosios lietuvių religijos paslaptys. Prie Antalieptės esančiame Lužų miške rastos senosios lietuvių šventyklos liekanos // Draugas (Chicago). – 1975, kovo 11 Lūžų (Zarasų raj.) akmuo.
Kviklys B. Medininkai (Medninkai) // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 29-30. – Perspausdinta iš: Mūsų Lietuva. – Boston, 1964. – T. 1 Medininkų pilis
Kviklys B. Metai be prof. Jono Puzino // Draugas (Chicago). – 1979, bal. 14 J. Puzino mirties metinės
Kviklys B. Mūsų Lietuva. 2-oji (fotografuot.) laida – V., 1989. – T. 1. – 752 p. Rytų Lietuva.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai geografiniai, etnografiniai bruožai. – Boston, 1964. – T. 1 – 752 p. – Tas pat Vilniuje, 1989 m Vilnius ir rytų Aukštaitija.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Boston, 1965. – T. 2 – 750 p. – Tas pat Vilniuje, 1991 m Apima buvusias Utenos, Rokiškio, Kauno, Kėdainių, Ukmergės, Panevėžio ir Biržų apskritis, mini daug archeologinių paminklų.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Boston, 1968. – T. 4. – 816 p. – Tas pat Vilniuje, 1991 m Pateikiama daug žinių apie Žemaitijos, Klaipėdos krašto ir Karaliaučiaus srities archeologinius paminklus.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. Paruošė Bronius Kviklys. – Boston, 1966. – T. 3. – 719 p. – Tas pat Vilniuje, 1991 m Šiaulių apskr. Rytinė dalis ir Sūduva (Užnemunė).
Kviklys B. Mūsų Lietuva: Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – V., 1991. – T. 2. – 751 p. – Perspausdintas 1965 m. Bostono leidimas Pateikiama daug žinių apie rytų ir centrinės Lietuvos dalies archeologinius paminklus.
Kviklys B. Mūsų Lietuva: Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – V., 1991. – T. 3. – 717 p. – Perspausdintas 1966 m. Bostono leidimas Pateikiama daug žinių apie centrinės Lietuvos ir Užnemunės archeologinius paminklus.
Kviklys B. Mūsų Lietuva: Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – V., 1992 (1991). – T. 4. – 816 p. – Perspausdintas 1968 m. Bostono leidimas Pateikiama daug žinių apie Žemaitijos, Klaipėdos krašto ir Karaliaučiaus srities archeologinius paminklus.
Kviklys B. Prof. dr. J. Puziną sveikinant // Draugas (Chicago). – 1975, spal. 27 J. Puzino 70 metų jubiliejus
Kvilonaitė J. Saugokime archeologinius paminklus // Leninietis (Šilutė). – 1957, rugpj. 10
Kvizikavičius L. Dar viena moneta su tamgos ženklu // Kultūros paminklai (V.). – 1995, t. 2, p. 26-27 Vilniaus Žemutinės pilies radinys.
Kvizikevičius L. Archeologiniai tyrimai spėjamame Judagonių kapinyne // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 44-45 Kauno raj.
Kvizikevičius L. Falschgeld und dessen Funde in Litauen zwischen dem 13. und 17. Jahrhundert / L. Kirzikevičius [!L. Kvizikevičius] // XII. Internationaler Numismatischer Kongress: Vortragszusammenfassungen. – Berlin. 1997. – P. 178. Knygos antr. anglų ir prancūzų k.
Kvizikevičius L. Keletas minčių apie archeologiją ir Jurbarko praeitį // Šviesa (Jurbarkas). – 1998, bal. 1
Kvizikevičius L. Konferencija “Lietuvos miestai ir miesteliai archeologijos duomenimis” // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 499-500
Kvizikevičius L. Nauji monetų radiniai iš Veliuonos // Kultūros paminklai. –1997, t. 4, p. 65-73
Kvizikevičius L. Švininiai audeklų antspaudai // Lietuvos archeologija. – V., 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 433-446
Kvizikevičius L. Tarptautiniame numizmatikos kongrese Berlyne // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 488-489
Kvizikevičius L. Tarptautinis slavų archeologijos kongresas Naugarde // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 485-487
Kvizikevičius L. Vilniaus Žemutinės pilies lobis // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 199-200
Kvizikevičius L. XIV-XVI a. švininiai antspaudai iš Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos tyrinėjimų // Kultūros barai. – 1994, Nr. 12, p. 54-56
Kvizikevičius L. Žvalgomieji tyrimai Šeduvoje 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 390-392
Kvizikevičius L. Žvalgomieji tyrinėjimai Jurbarko senamiestyje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 386-387
Kvizikevičius L. Žvalgomieji tyrinėjimai Linkuvos (Vaižgantų) kapinyne // ATL 199 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 202.
Kvizikevičius L. Žvalgomieji tyrinėjimai Linkuvos miestelyje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 388-390 Pakruojo raj.
Kvizikevičius L. Žvalgomieji tyrinėjimai Veliuonos senamiestyje 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 396-397
Kvizikevičius L., Aleliūnas G. Monetų radiniai Veliuonoje ir Skirsnemunėje // Kultūros paminklai. – 1996, t. 3, p. 23-32
Kvizikevičius L., Vaitkevičius G. Žvalgomieji tyrinėjimai Trakų senamiestyje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 392-395
Kwiatkowskaja A. Die ländische Männertracht des XI.-XVII. Jahrhunderts nach den Materialien steinernes Grabstätten Belorusslands: Der Versuch einer Rekonstruktion // Tolkemita Waistnennei Mitteilung (Dieburg). – 1996, sąs. 3, p. 14-17
Kwieciński J. Odbudowa zamku Trakajskiego // Czerwony sztandar. – 1954, gruod. 9
L. Krzywickio paskaita // Lietuvos žinios. – 1912, bal. 19 (geg. 2). Vilniuje, apie piliakalnius.
L. Krzywickio skaitymai // Viltis. – 1907, gruod. 12 (25), p. 4. Lietuvių mokslo draugijos organizuota paskaita apie piliakalnius.
La Baume W. Altpreussische Zaumzeug // Altpreussen (Königsberg). – 1944, sąs. 1/2, p. 2-19
La Baume W. Bernstein und Bernsteins Artefakte // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1924. – T. 1, p. 430-441.
La Baume W. Bewaffnung und Tracht der Preussen auf der Reliefs der Gnesner Domtür // Altpreussen (Königsberg). – 1942, sąs. 3, p. 34-43
La Baume W. Carl Engel (1895-1947) // Zeitschrift für Ostforschung (Marburg an der Lahn). – 1953, t. 2, p. 278-280
La Baume W. Das altpreussische Schild // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 1, p. 5-12
La Baume W. Dem Andenken des Ostpreussischen Vorgeschichtsforschers Otto Tischler // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 2, p. 18-19
La Baume W. Die ältesten Bewohner der baltischen Länder // Ostdeutsche Monatshefte (Berlin). – 1923, t. 4, p. 238-245.
La Baume W. Die geschichtliche Bedeutung der Burgwälle Ostpreussens // Altpreussen (Königsberg). – 1940, sąs. 3, p. 43-44
La Baume W. Die Grundlagen vorgeschichtlicher Siedlung und Landwirschaft in Ostpreussen // Altpreussen (Königsberg). – 1942, sąs. 4, p. 50-61 Akmens amž.
La Baume W. Die jungsteinzeitliche Kugelampforenkultur in Ost- und Westpreussen // Prussia (Königsberg). – 1943, t. 35, p. 13-80
La Baume W. Die Vorgeschichte // Ostpreussen. –Essen, 1958. – P. 83-91 Rec.: Antoniewicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960), t. 3, p. 279-281.
La Baume W. Die Wikingerfunde aus Ostdeutschland // Praehistorische Zeitschrift (Berlin). – 1932, t. 23, p. 321-322
La Baume W. Ein Altpreussisches Frauengrab mit Stoffhaube ausgr. Ottenhagen, Kreis Samland // Altpreussen (Königsberg). – 1942, sąs. 1, p. 16 Sambija (Semba).
La Baume W. Frühgeschichtliche Helme aus Ostpreussen // Nahchrichtenblatt für deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1939, sąs. 11/12
La Baume W. Hirtestabnadeln // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1925. – T. 5, p. 332 Lazdeliniai smeigtukai.
La Baume W. Metall-Handwerk und Handel zur Bronzezeit // Altpreussen (Königsberg). – 1935, sąs. 1, p. 15-21
La Baume W. Nachruf für Hans Crome // Altpreussen (Königsberg). – 1943, sąs. 3, p. 15-16
La Baume W. Ostbaltische Randaxt // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927. – T. 9, p. 212
La Baume W. Ostbaltische Scheibennadel // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927. – T. 9, p. 212
La Baume W. Ostpreussen. B. Bronzezeit und vorrömischen Eisenzeit // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927. – T. 9, p. 269-284
La Baume W. Ostpreussische Hügelgräber // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927, t. 9, p. 314-315
La Baume W. Schernen // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1928. – T. 11, p. 228 Šernų (Klaipėdos raj.) kapinynas.
La Baume W. Sprache und Heimat der Preussen // Zeitschrift für Ostforschung (Marburg an der Lahn). – 1952. T. 1
La Baume W. Vorgeschichtliche Kulturen und Völker in West-und Ostpreussen // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1933, t. 10, p. 5-8
La Baume W. Wie alt sind die Moorbrücken im Sorgetal bei Baumgart und Christburg (Ostpreussen)? // Elbinger Jahrbuch. – 1937, t. 14, p. 201-205
La Baume W. Zur Kenntnis der Tauschiertechnik im frühen Mittelalter // Kölner Jahrbuch für Vor- und Frühgeschichte (Berlin). – 1959, t. 4, p. 66-72 Rytų Prūsijos medžiaga.
La Baume W. Zur Bedeutung der ostpreussischen Tür-Urnen // Prussia (Königsberg). – 1939, t. 33, p. 226-230 Galindų urnos.
La Baume W. Zur Technik der Verziehrung ostpreussischer Waffen der Wikingerzeit // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 2, p. 22-29
La Baume W., Gronau W. Das Gräberfeld von Raczki, Kreis Suvalki // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 4, p. 59-61
La Baume W., Wilczek J. Die frühmittelalterlichen Silberwaagen aus Ostpreussen // Altpreussen (Königsberg). – 1940, sąs. 3, p. 39-43
Labanauskas H. Archeologų ekspedicija // Diena. – 1995, liep. 22, p. 16 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Labanauskas H. Archeologų radiniai // Tiesa. – 1982, rugs. 26, p. 4. – Tas pat: Gimtasis kraštas. – 1982, Nr. 37, p. 2 Kauno senamiestyje rasti du monetų lobiai.
Labanauskas H. Kur protėvių vaikščiota // Tiesa. – 1991, rugs. 17, p. 5. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1991, rugs. 18, p. 5. Apie Marvelės (Kaunas) kapinyną.
Labanauskas K. Ant pilių slenksčio // Dienovidis. – 1994, Nr. 8, p. 15
Labanauskas K. Atgaivinkime piliakalnius? // Mūsų gamta. – 1988, Nr. 3, p. 22-23 Dėl augalijos ant piliakalnių.
Labanauskas K. Draugo atminimui // Voruta. – 1998, Nr. 15, p. 6 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Labanauskas K. O greit slenka laikai... // Dienovidis. – 1993, Nr. 21, p. 5
Labanauskas K. Padėkime atstatyti Medininkų pilį // Dienovidis. – 1993, Nr. 26/27, p. 15
Labanauskas K. Vilniaus pilių parkas // Statyba ir architektūra. – 1989, Nr. 11, p. 20-21 Vilniaus pilis
Labanauskas K. Visų mūsų garbei ir gerovei // Diena. – 1994, rugs. 2, p. 12
Laboyko J. Groby olbrzymie na Žmudzi i inne zabytki starožytności tego kraju, z rękopismu rossyjskiego // Dziennik Wileński. – 1823, t. 2, p. 145-157.
Labokas J. Lietuvos piliakalniai // Sargyba. – 1929, Nr. 8
Laboratorium archeologiczne przy Wileńskim muzeum miejskim // Prawda Wileńska. –1940, gruod. 7, p. 3 Radinių konservavimui.
Labuda G. Gudowie // Słownik starožytności słowiańskich. –Wrocław etc., 1964. – T. 2, p. 178
Labuda G. Rozkład wspólnoty rodowej i ksztatowanie się stosunków wczesnofeodanych (VI-XII wiek) // Historia Pomorza. – Poznań, 1969. – T. 1, d. 1, p. 219-432
Labuda G. Zagadnienie pobytu ludności bałtyjskiej na lewym brzegu dolnej Wisły w starożytności // Problemy kultury pomorskiej. – Koszalin, 1979. – P. 149-168
Labūnaitis V. Aukštaičių vaizdai // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 23, p. 8 Mini Gečių kapinyną ir Kulionių piliakalnį (Molėtų raj.).
Ladyga M. Lobis išsekusiame durpyne // Tiesa. – 1961, birž. 6 Gaudikaičių (prie Telšių).
Ladyga M. Pažintis su senąja žemaičių gentimi // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, liep. 19 Paragaudžio (Šilalės raj.) kapinynas.
Ladyga M. Radiniai byloja // Mūsų girios. – 1964, Nr. 6, p. 10-11 J. Rėkašiaus kolekcija Varniuose.
Ladyga M. Talkininkaus kraštotyrininkams // Tarybinis mokytojas. – 1969, liep. 16, p. 1 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Laikas pasirūpinti Rudaminos piliakalniu // Suvalkietis (Marijampolė). – 1933, Nr. 15, p. 4. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1933, bal. 7, p. 7 Ragina apsodinti Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnį.
Laikraščiai / A.K. // Vilniaus žinios. – 1905, saus. 18 (31), p. 4. Apie M. E. Brensztejną, jo rinkinius.
Laisvės Alėjoj kapinynas // Lietuvos žinios. – 1928, lapkr. 19, p. 3 Kaunas.
Lakinskų piliakalnis // Jaunimas. – 1924, Nr. 25/26, p. 9. Marijampolės raj. padavimai.
Lam J. P. The archeology of Apuolė in Lithuania. A Swedish – Lithanian research project resumed after 60 years // Fornvännen (Stocholm). – 1991, Nr. 4, p. 246-249
Lamm J. P. Carl von Schmith and his “Necrolituanica” // Archaeologia Baltica. – V., 1997. – T. 2, p. 11-22
Lammas J. P. Carlas von Schmithas ir jo “Necrolithuanica” // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 8-9
Lammas J. P. Svečiuose pas švedus // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 36-37 Apie 1931-1932 m. Apuolės (Skuodo raj.) kasinėjimus.
Landsbergis V. Apie baltų ir ikikrikščioniškosios Lietuvos muziką // Naujasis židinys. – 1993, Nr. 10, p. 36-42
Landsbergis-Žemkalnis V. Apie Vilnių ir jo pertvarkymą / V. Žemkalnis-Landsbergis // Naujoji romuva. – 1940, Nr. 1/2, p. 8-11 Vilniaus Žemutinė pilis.
Landsbergis-Žemkalnis V. Karališkieji karstai Vilniaus katedroje / V. Žemkalnis-Landsbergis // Mokslas ir gyvenimas. – 1959, Nr. 9, p. 32-35 Vilniaus pilys
Landsbergis-Žemkalnis V. Kokios buvo mūsų pilys // Draugas (Šakiai). – 1983, birž. 4
Langkusch A. G. Litauische Sagen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1878, t. 15, p. 412-459. P. 421-422 apie Pilališkių (Dovilų?) piliakalnį (Klaipėdos raj.); p. 422-425 apie Eidaičių piliakalnį (Šilutės raj.).
Lankėsi žymus archeologas // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 9, p. 6 Bolko von Richthofenas lankėsi Kaune.
Lanko Velykuškių piliakalnį // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 2, p. 5
Lankomiausia Kauno vieta / A. // Lietuvos aidas. – 1930, spal. 30, p. 5
Lapinskas A. Mūsų piliakalniai // Viltis. – 1911, rugs. 28 (spal. 11), p. 1-2. Migonių (Kaišiadorių raj.) piliakalnis ir pilkapiai.
Lapinskas J. Tadas Daugirdas // Voruta. – 1995, Nr. 12, p. 4
Lasavickas S. Apie Vilniaus Pilies kalną / Sigitas Žynys // Geležinis vilkas (Gediminaičių leid.). – 1990, Nr. 11, p. 1, 4 Apie 1982 m. rastą šventyklą.
Lasavickas S. Gedimino pilis // Tiesa. – 1958, birž. 15 Vilniaus pilys
Lasavickas S. Lyg vienas už viską atsakytum / Užrašė Asta Andrikonytė // Vilniaus laikraštis. – 1991, birž. (Nr. 18), p. 7 Apie Vilniaus ir Senųjų Trakų pilių tyrimus.
Lasavickas S. Regėjimai / Kalbėjosi K. Urba // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 8-9. Apie baltų ir Mikėnų kultūrų ryšį.
Lasavickas S. Trojėnų dvasia Vilniuje / Kalbėjosi V. Juozapavičius // Mažoji Lietuva (Klaipėda). – 1992, bal. 9, p. 11. Apie Trijų Kryžių kalne buvusią pilį nuo … Trojos laikų.
Lasavickas S. Vilniaus pilys – piliakalniai ir jų reikšmė / Spaudai parengė A. S. // Šiaurės Atėnai. – 1998, Nr. 29, p. 3. Vilniaus pilys
Lasavickas S. Vilniaus pilys // Dienovidis. – 1992, Nr. 20, p. 3
Lasicii J. Beitrage zur Mytologie der lettischen Völker. De diis Samagitarum caeterorumque sarmatorum et falsorum christianorum. / Johan Lasicii Polani; Mit Erläuterungen von W. Mannhardt und einigen Bemerkungen von A.Bielenstein // Magazin der Lettisch-literaschen Gesellschaft (Mitau). – 1868, t. 14, p. 82-143.
Lasickis J. Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus. – V., 1969. – 101 p. Rec.: Andriuškevičius A. Besidomintiems mitologija // Gimtasis kraštas. – 1969, Nr. 47, p. 2. Savukynas B. Dievai ir jų vardai // Pergalė. – 1970, Nr. 5, p. 169-173. Trinkūnas J. Apie žemaičių dievus // Literatūra ir menas. – 1970, saus. 24, p. 4. Įvadas (p. 9-12), žinios apie J. Lasickį (p. 52-58), tyrinėjimų apžvalga (p. 59-87) bei paaiškinimai (p. 88-96) J. Jurginio.
Lasota-Moskalewska A. Kości zwierzęce ze stanowiska w Tarławkach, woj. Suwalskie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1979, t. 44, sąs. 1, p. 88-95
Latoczek // Kurjer Wileński. – 1912, geg. 8 (21). Latako gatvės kultūrinis sluoksnis.
Latvelienė G. Čia stovėjo garsioji Voruta // Anykšta. – 1993, birž. 30, p. 1
Latvelienė G. Lietuvos širdis ties Anykščiais? // Respublika. – 1990, spal. 31, p. 19 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis.
Latvelienė G. Štai jis, tikrasis Liudiškių piliakalnis // Anykšta. – 1990, rugs. 4
Latvijas PSR arheologija / J. Apals, M. Atgāzis, J. Daiga, R. Deņisova, J. Graudonis, I. Loze, Ē. Mugurēvičs, Ā. Stubavs, E. Šnore, F. Zagorskis, A. Zariņa. – Rīga 1974. – 374 p., 80 lent. Rec.: Urtāns V., Vankina L. Nozīmigs pētijums par Latvijas senāku vesturi // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1974, Nr. 12, p. 143-146.
Latvijos prezidentas apdovanojo generolą Nagevičių // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, saus. 13
Latvijos universiteto prof. Fr. A. Balodis – mūsų universiteto garbės daktaras // Lietuvos aidas. – 1939, vas. 8 (Nr. 63), p. 5
Laucevičius E. Arabų monetų lobis // Švyturys. – 1961, Nr. 17, p. 25 Jauniūnai (Širvintų raj.).
Laucevičius E. Trinapolio lobis // Švyturys. – 1960, Nr. 2, p. 15 Sidabro lydiniai, Vilnius.
Lauciūtė R. Kernavė. Diena po švento Roko // Gimtasis kraštas. – 1994, Nr. 36, p. 4-5
Laučienė B. Ant Andulių piliakalnio visiems buvo gera // Švyturys (Kretinga). – 1993, liep. 10, p. 1
Laučiūtė J. Kur buvo žemoji Žemaitija // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 9, p. 25
Laukiama Gondingos piliakalnio ir buvusio senovės miesto kasinėjimo darbų // Lietuvos aidas. – 1940, kovo 6 (Nr. 108), p. 7 Plungės raj.
Laukys P. Iškasė senovės liekanų // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 31, p. 10 Jurkiškės (Šilutės raj.) kapinynas.
Lauksodis, Joniškio apskr. / Beržtalio Sūnus // Darbo balsas. – 1918, liep. 11. Lauksodžio (Joniškio raj.) kapinynas.
Laukuva. Iškasė pinigus / Jaunuolis Svajotojas // Rytas. – 1928, kovo 3, p. 2 Druktenių (Šilalės raj.) lobis.
Laukuva. Iškasė pinigus // Rytas. – 1924, kovo 3, p. 2 Druktenių (Šilalės raj.) lobis.
Laukuva. Yra dar daug senienų pas privačius asmenis // Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 13 (Nr. 411), p. 7 Nekonkrečios pastabos.
Laukuva. Laukiama archeologinių tyrinėjimų // Lietuvos žinios. – 1938, gruod. 13, p. 9 Mini apylinkės piliakalnius.
Laukuva. Surado karių kapus // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 25 (Nr. 381), p. 7 Šiauduvos (Šilalės raj.) kapinynas.
Laukuvoje atrasti senkapiai // Vakarai (Klaipėda). – 1936, lapkr. 12, p. 4 Dulkių Lauko (Šilalės raj.) kapinynas.
Laukżemy (pow. Telszewski) // Kurjer Litewski. – 1909, rugpj. 20 (rugs. 2). Mini Alkos kalną ir Įpilties (Kretingos raj.) piliakalnį, pasakojimai apie juos.
Laukžemiai. Išarė senus kapus // Vakarai (Klaipėda). – 1938, geg. 6, p. 4 Laukžemio (Klaipėdos raj.) radiniai pateko į Klaipėdos muziejų.
Lauraitis J. Tautosaka ir piliakalniai // Karys. – 1921, Nr. 50, p. 591-592.
Lauraitis V. Dapšių alkos kalnas // Kultūros barai. – 1970, Nr. 6, p. 75 Mažeikių raj.
Lauraitis V. Dapšių paslaptis // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1981, rugpj. 25, 27 Dapšių alkakalnis.
Lauraitis V. Griežės paslaptys // Komjaunimo tiesa. – 1970, geg. 16 Piliakalniai, Mažeikių raj.
Lauraitis V. Griežės piliakalnis // Švyturys. – 1972, Nr. 9, p. 30 Mažeikių raj.
Lauraitis V. Kelios “šventų” akmenų istorijos // Tarybinis mokytojas. – 1967, spal. 5 Jurgiškio (Anykščių raj.) pėduotas akmuo.
Lauraitis V. Legendos prakalbintas piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1988, liep. 26 Gabrieliškių piliakalnis.
Lauraitis V. Panų kalnas // Švyturys. – 1971, Nr. 1, p. 31 Pasruojė (Telšių raj.).
Lauraitis V. Po legendų skraiste // Kibirkštis (Plungė). – 1984, lapkr. 7, p. 6 Žemaičių Kalvarijos piliakalnis.
Laurinaitytė P. švedkapis // Karys. – 1920, Nr. 44, p. 416. Vaišnorių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Laurinavičius. Vykdomi Trakų pilies konservavimo darbai // Pergalės vėliava (Trakai). – 1953, liep. 23
Laurinkienė N. Senovės lietuvių dievas Perkūnas. – V., 1996. – 237 p Rec.: Beresnevičius G. Apie Perkūną // Šiaurės Atėnai. – 1997, Nr. 9, p. 10. Narbutas I. Perkūnas tebegriaudžia // Literatūra ir menas. – 1997, Nr. 8, p. 12.
Laurinkienė N. Vietovardžiai, susiję su Perkūnu // Lituanistica. – 1996, Nr. 1, p. 99-106
Lausch E. Schatz in der Schublade // Stern. – 1977, Nr. 34, p. 110-112 Juodkrantės gintaro dirbiniai Getingeno universitete.
Laužadis Š. Sarių milžinkapiai // Žeimenos krantai (Švenčionys). – 1997, rugs. 24, 27
Laužikas R. Žvalgomieji tyrinėjimai Tauragnų šv. Jurgio bažnyčios vietoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 349-352
Laužikienė N. Kartu su archeologais // Tiesa. – 1986, gruod. 10 Apie darbus prie Platelių Šventorkalnio (Plungės raj.) ir Purmalių (Klaipėdos raj.) piliakalnio.
Laužiškių piliakalnis // Kregždutė. – 1936, Nr. 6, p. 3 Širvintų raj.
Laval P. de. Wykopaliska na Litwie // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1966, sąs. 2, p. 144 Apie 1964 m. tyrinėjimus.
Laval P. de. Wykopaliska na Litwie // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1967, sąs. 4, p. 260
Laval P. de. Wykopaliska na Litwie w 1963 r. // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1965, sąs. 3, p. 234-235
Lazauskaitė R. Nuo adatos iki tvirtovės // Tiesa. – 1987, rugs. 23, p. 4
Lazauskas J. Dotnuvos moksleivių būrelis gimtajam kraštui tirti // Lietuva. – 1924, lapkr. 10, p. 3. Kaupiami archeologijos radiniai, numizmatika.
Lazauskas S. Tenžės slėnio paslaptis // Švyturys (Kretinga). – 1998, bal. 1, p. 6 Apie gintaro radinius.
Lazdeikis B. Micionskų senkapiai // Žvaigždė (Pakruojis). – 1960, rugpj. 31 Kibai (Pakruojo raj.).
Lazdynas R. Birutė Salatkienė atkasa savo Troją // Šiaulių naujienos. – 1995, rugpj. 19, p. 9 Lieporiai (Šiauliai).
Lažinskas J. Žingsnis archeologijos labirintų link // Tarybinė Klaipėda. – 1975, vas. 27 Klaipėdos pilis.
Lebedys J. Lietuvių kalba XVII-XVIII a. viešajame gyvenime. – V., 1976. – 278 p P. 199-213 – pagonybės liekanos (šventi medžiai, akmenys) ir kova su jomis.
Lebedys J. Simonas Stanevičius. – V., 1955. – 331 p P. – 307-315 – skelbiami laiškai T. Narbutui, kuriuose minimi keli piliakalniai, pilys.
Lebedys J., Milius V. Simono Stanevičiaus laiškai Mykolui Balinskiui // Literatūra. – 1970, t. 13(1), p. 183-219 P. 196, 204 ir 212 – rašoma apie Panemunės ir Raudonės pilis, Seredžiaus ir Jurbarko piliakalnius.
Lebenslauf Otto Tischlers // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1891, t. 32, p. 65-66.
Lebionka J. Įdomus senovės paminklas / J.L. // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 27 (Nr. 340), p. 6. Laužiškio (Širvintų raj.) piliakalnis.
Lebionka J. Vertas dėmesio piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1938, kovo 12 (Nr. 112), p. 9 Laužiškis (Širvintų raj.).
Leczycki K. Najstarsza częcz Wilna // Gazeta Polska. – 1939, Nr. 122 Vilniaus Bekešo kalnas.
Leczycki K. Odkrycie osady obronnej w XIV w. na Górze Bekieszowej // Goniec poranny. – 1939, bal. 27, p. 2 Vilniaus Bekešo kalnas.
Leczycki K. Szczątki Krzywego Grodu na Gorze Bekieszowej. Badane osady pochodzą z czasów przed Gedyminem ? // Glos narodowy (V.). – 1939, bal. 27, p. 6 Vilniaus Bekešo kalnas.
Leczycki K. W którym wieku powstało Wilno ? Badania na Górze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1939, bal. 28, p. 5 Vilniaus Bekešo kalnas.
Legenda apie Budrių ežero turtus / St. // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 22, p, 8. Pagrindo ir Velnio akmenys Budrių (Anykščių raj.) kaime.
Legenda apie Velnio akmenį / Lks. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, spal. 4, p. 5. Tauralaukis (prie Klaipėdos).
Legendų Lietuva / J.Š. // Vakarai (Klaipėda). – 1936, birž. 27, p. 3. Sukinių Moko akmuo ir Ukmergės piliakalnis.
Lehr-Spławinski T. Tło archeologiczne wspólnoty językowej bałto-słowianskiej // Slavia Antiqua (Poznań). – 1960, t. 7, p. 1-22 Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 341-349.
Leipalingis J. Parodyti senąsias amatų technologijas. Lietuvių archeologijos šventėje Biskupine // Voruta. – 1998, Nr. 40, p. 3 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Lekeckas K. Iš Kauno dėžutės. Etnografiškasis prie Lietuvių Dailės Parodos skyrius / B. D. // Vilniaus žinios. – 1908, geg. 21 (birž. 3), p. 1-2. Apie T. Daugirdo archeologinius rinkinius.
Lekėčiai. Rado senovės titnago dirbtuvę // Suvalkietis (Marijampolė). – 1933, Nr. 27, p. 3. – Tas pat: Mūsų rytojus. – 1933, liep. 22 (Nr. 57), p. 6 Riogliškiuose (Kauno raj.), Nemuno pakrantėje.
Lekiečiai. Kruopštus senienų rinkėjas // Mūsų rytojus. – 1933, birž. 23 (Nr. 49), p. 5 A. Gintnerio rinkinys (Šakių raj.).
Lekšas K. Rambyno kalnas šimtmečių bėgyje // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1936, birž. 28
Lelewel J. Spiś bogów żmódskich i litewskich // Lelewel J. Pisma rozmaite. – Poznań, 1863. P. 79-100.
Lemke P. Die Vorgeschichtsfunde der Memelniederung // Prussia (Königsberg). – 1928, t. 28, p. 258-268
Lemke P. Vom vorgeschichtlichen zum urkundlich bezeugten Linkuhnen // Tilsiter Allgemeine Zeitung. – 1931, Nr. 40, priedas.
Lemke P. Vorgeschichte der Memelniederung. – Heinrichswalde, Ostpr., 1935. – 36 p Apie Linkūnus (prie Tilžės).
Lemke P. Vorgeschichte und erste Besiedlung der Memelniederung // Der Ostpreusse. Heimatjahrbuch für den Kreis Niederung. – 1936. – P. 47-51
Lemke. Die Wikingersiedlung in der Memelniederung // Das Heimatland (Tilsit). – 1933, Nr. 29, p. 4. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lituanistika. 1934. – K., 1936, įrašas Nr. 405
Lenarczyk K. Badania archeologiczne w województwe Suwalskim w latach 1976-1981 // Rocznik Suwalsko-Mazurski (Warszawa). – 1991, sąs. 1, p. 71-74
Lenarczyk K. Materiały z badań cmentarzyska ciałopalnego z okresu wplywów rzymskich w Sterlawkach Wielkich gm. Ryn, woj. Suwalskie // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 17, p. 65-110
Lenarczyk L. Badania sondažowe na grodzisku w Gorczycach, woj. Suwalskie // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 483-485
Lenarczyk L. Wczesnośredniowieczny grot włoczni z Sejn, woj. Suwalskie // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 481-483
Lenčickienė E. Archeologiniai kasinėjimai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1980, liep. 22 Drulėnų pilkapio tyrinėjimai.
Lenčickienė E. Archeologiniai tyrimai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1977, birž. 9 Žilių ir Paketurių kapinynų tyrimai.
Lenčickienė E. Tyrinėjame archeologinius paminklus // Komunizmo aušra (Kupiškis). – 1979, birž. 7, p. 3 Čivų (Kupiškio raj.) kapinynas.
Lengvinas P. Veiviržėnai (Kretingos apskr.). Rasti senovės pinigai / P. Lietuvis // Klaipėdos žinios. 1925, birž. 4. – Tas pat: Ūkininkas. – 1925, Nr. 32, p. 6
Lenkai griauna Gedimino pilies sienas // Rytas. – 1930, bal. 29, p. 2
Lenkai labai susidomėjo Dubingių archeologija // Lietuvos žinios. – 1938, rugpj. 8, p. 9 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Lenkimaitė D. Kor tuos šaknys // A mon sakaa? (Palanga). – 1991, birž. 22 (Nr. 1), p. I. Jablonskio 80-metis
Lenkų mokslininkas ir visuomenininkas prof. L. Krzywickis – VDU humanitarinių mokslų fakulteto istorijos garbės daktaras / K-kas. // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 13 (Nr. 291), p. 4.
Lenkų Mokslo Draugų Dr-jos // Lietuvos žinios. – 1912, vas. 7 (20), p. 2.
Lenkų profesorius Lietuvoje. Pasikalbėjimas su dr. Antonievičium / Viva // Lietuvos žinios. – 1934, vas. 28, p. 2. – Tas pat: Mūsų momentas (Šiauliai). – 1934, Nr. 28
Lenkų profesorius Šiauliuose // Šiaulių žinios. – 1934, Nr. 6, p. 1
Leonaitis K. Kad nedingtų pelkių paslaptys // Švyturys. – 1971, Nr. 11, p. 27 Durpynų radiniai.
Leonas P. Lietuvių dailos paroda Kaune // Šaltinis (Seinai). – 1908, Nr. 24, p. 378-379. Taip pat apie T. Daugirdo eksponuojamus archeologinius radinius.
Leonavičius J. Ką parodė šiemetiniai Impilties tyrimai // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 19, p. 3
Lepkowski J. Drobiazgi archeologiczne // Gazeta Warszawska. – 1854, Nr. 187, 194, 196, 197. Apie ašarines.
Lepkowski J. Lithauischen Bronzeringes // Zeitschrift für Ethnologie/ Verhandlungen der Berliner Gesellschaft für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (Berlin). – 1879, t. 11, p. 106-107. Trimitinė antkaklė iš Panevėžio a.
Lepkowski J. Un bronze de Lithuanie // Materiaux pour l’histoire primitive et naturelle de l’homme (Toulouse, Paris). – 1879. – T. 10, p. 270. Trimitinės antkaklės iš Linkuvos (Pakruojo raj.).
Lesmaitis G. Apie Vorutos paieškas XIX a. // Voruta. – 1997, Nr. 5, p. 13 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Lesmaitis G. Apie Vorutos paieškas XX a. pradžioje // Voruta. – 1997, Nr. 10, p. 14 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Lesmaitis G. Mindaugo valdžios konsolidacija // Voruta. – 1995, Nr. 38, 39 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Lesmaitis G. Mindaugo Vorutos beieškant // Valstiečių laikraštis. – 1997, rugpj. 5, p. 10 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Lesmaitis G. Trečiasis Vorutos paieškų etapas // Voruta. – 1997, Nr. 14, p. 15 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Lesmaitis G. Vorutos bylos pabaiga? // Voruta. – 1998, Nr. 39, p. 5 Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Leščinskas V. Archeologiniai radiniai // Tiesa. – 1957, saus. 13 Bareikų (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Leščius V. Istorija // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 4, p. 40 Archeologija Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
Leščius V. Kurioje respublikos aukštojoje mokykloje galima įgyti archeologo specialybę? // Vakarinės naujienos. – 1983, spal. 18, p. 3
Leščius V. Piliakalniai // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1981, lapkr. 3
Letkauskienė M. Aptiko senkapį // Tarybinis mokytojas. – 1969, bal. 30, p. 2 Kryžkalnyje (Raseinių raj.).
Leube A. Westbaltische Kultureinflüsse im östlichen Mecklenburg und im Odergebiet wärend des 4. und 5. Jahrhunderts // Ausgrabungen und Funde (Berlin). – 1971, t. 16, sąs. 4, p. 204-207
Levandauskas V. Lietuvos aptvarinių pilių mūro technika ir medžiagos // Lietuvos TSR architektūros klausimai (V.). – 1974, t. 4, p. 432-447, 512-513, 548-549
Levandauskas V. Lietuvos XIII-XV a. mūrinių pilių kalkių tyrimai // XXIII respublikinės mokslinės techninės konferencijos medžiaga. Statybinės medžiagos. – K., 1972. – P. 67-68
Levandauskas V. Medininkų pilis // Draugystė (V.). – 1982, vas. 9
Levandauskas V. Mūrų ilgaamžiškumo paslaptys // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 6, p. 49-50 Pilių statyba.
Levandauskas V. Plytų rišimo būdai ir architektūros paminklo datavimas // Lietuvos TSR architektūros klausimai (V.). – 1981, t. 7, sąs. 1, p. 3-12
Levandauskas V., Mikulionis S. Trakų pilių sienų medžiagos ir mūrijimo technika // Architektūros paminklai. – 1975, t. 3, p. 121-135, 223-224, 234-235
Levandauskas V., Zareckienė D. Profilinės plytos Lietuvos gotikoje // Statyba ir architektūra. – 1973, Nr. 11, p. 30-32
Levickas J. Paminklai porina legendas // Vakarinės naujienos. – 1969, liep. 30, p. 5 Vilniaus rajono piliakalniai, akmenys.
Levickas J. Pinigus matuoja puodais // Gimtasis kraštas. – 1967, Nr. 44, p. 3 J. Rėkašiaus kolekcijaVarniuose.
Levkovas E. Kulto akmenys Baltarusijoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 5/6, p. 22-23
Lichtenstein. Über zwei Menschenschädel ausgegraben von Herrn Dubois 1828 aus zahlreichen, bei dem Gute Szadow in Litauen gehörigen Dorfe Raguiniany befindlichen uralten der vorchristlichen Lettenzeit angehörenden Grabhügeln // Allgemeine deutsche Zeitung für Russland (Rīga). – 1829, spal. 12 (Nr. 41), priedas.
Ličkūnas S. Akmenės valsčiaus istorinės vietos // Vakarai (Klaipėda). – 1938, lapkr. 21 Kesių (Akmenės raj.) alkakalnis.
Ličkūnas S. Apie senovės mūsų laidojimo papročius // Senovė: neperiodinis Mažeikių muziejaus leid. – K., 1930. – Nr. 3, p. 7-8 Kukiai ir Paventė (Mažeikių raj.).
Ličkūnas S. Istorinės vietos Mažeikių apskrityje // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 5, p. 3 Piliakalniai.
Ličkūnas S. Iš Akmenės praeities / S. Kūnas // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 45, p. 5. Radiniai miesto teritorijoje ir apylinkėje.
Ličkūnas S. Ką slepia nebyliai kalneliai. Viekšnių apylinkės istorinės vietovės // Vakarai (Klaipėda). – 1938, gruod. 19, p. 4; gruod. 20, p. 4 Mažeikių ir Akmenės rajonų piliakalniai ir kapinynai.
Ličkūnas S. Kaip milžinas užpylė Ventos upę / S.L. // Ateitis. – 1943, gruod. 20, p. 6. Naikių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Ličkūnas S. Kultūros paminklai Mažeikių apskrityje // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 31, p. 2
Ličkūnas S. Liko tik kapai ir kaimas / S.L. // Lietuvos aidas. – 1940, saus. 20 (Nr. 32), p. 3. Grūstė (Mažeikių raj.).
Ličkūnas S. Mažeikių apskrities alkos kalnai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 185-186 Dapšių (Mažeikių raj.), Erkšvos, Barstyčių ir Puokės (Skuodo raj.) alkakalniai.
Ličkūnas S. Mažeikių apskrities alkos kalnai // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 5, p. 5
Ličkūnas S. Mažeikių apskrities piliakalniai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 49-51
Ličkūnas S. Mažeikių apskrities piliakalniai // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 2, p. 5; liep. 3, p. 5
Ličkūnas S. Milžinų kapai. Mažeikių apskrities milžinkapiai // Vakarai (Klaipėda). – 1938, bal. 27, 28, 30; geg. 4, 5, p. 4
Ličkūnas S. Mūsų senovės kultūros liudininkai. Ylakių valsčiaus pilalės – buv. Apuolės pilies – miesto apsauga / S. Kūnas // Vakarai (Klaipėda). – 1938, rugs. 5, p. 4. Girdenių, Jedžiotų, Paluobės ir Veitelių (Skuodo raj.) piliakalniai.
Ličkūnas S. Užtiko senovės sodybą / S.L. // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 24, p. 6. Mažeikių (Mažeikių raj.) kaime.
Lida. Konserwator zabytków w Lidzie // Kurjer Wileński. – 1930, kovo 25, p. 3 Lydos pilis.
Lideikytė-Šopauskienė A. Javai iš Lietuvos piliakalnių // Vytauto Didžiojo universitetas. Matematikos-gamtos fakulteto darbai (K.). – 1935, t. 9, sąs. 2, p. 133-153; Atsp.: – K., 1935. – 24 p
Lidos pilis // Vilniaus žinios. – 1905, bal. 27 (geg. 10), p. 3.
Liekis A. Kai tyli legendos // Švyturys. – 1983, Nr. 11, p. 28-29
Liepaitė E. Degėsių „Kapų kalnas“ // Kosmos. – 1922, Nr. 4/5, p. 470. Degėsių (Pakruojo raj.) kapinynas.
Liepynų kaimo žvyrynuose randama senovės kapinyno žymių / J.B-tas. // Lietuvos aidas. – 1938, bal. 5 (Nr. 133), p. 6. Liepynų (Marijampolė) kapinynas.
Liet. Mokslo Draugijos muziejun gauta. // Viltis. – 1908, rugs. 26 (spal. 9), p. 4. Iš J. Griniaus gautos šarvų liekanos, rastos Dubiškiuose (Vilkaviškio a.).
Lietavas Saule // Latvijas Saule (Rīga). – 1924, Nr. 21/22, p. 225-226. Apie Kuršių (Kelmės raj.) segę, akmeninius kirvius.
Lietuva piliakalnių kraštas // XX amžius. – 1938, lapkr. 12, p. 5
Lietuva priešistorinių ir ankstyvosios istorijos mokslų kongrese. Generolo Nagevičiaus pareiškimai laikraštininkams // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 26 (Nr. 379), p. 2 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.).
Lietuvai pagražinti draugija // Lietuva. – 1922, bal. 22. Siūlo piliakalnius apsodinti medžiais.
Lietuviai gyveno dabartinėje vietoje 2500 metų prieš Kristų. Sensacingi Velykuškių piliakalnio kasinėjimai // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 35, p. 6
Lietuviški kryžeiviai // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 28, p. 7 Medvėgalis (Šilalės raj.).
Lietuviškos kultūros savaitė Ukmergėje // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 13, p. 303-307 Mini J. Puzino paskaitą.
Lietuvių protėviai jau prieš Kristaus gimimą gyveno dabartinės Lietuvos ir Rytprūsių žemėse / St. Vn. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, kovo 18.
Lietuvių akmens paminklai // Kultūra (Šiauliai). – 1924, Nr. 9, p. 342. Kretingos mengirai.
Lietuvių apsauga senovėje. Pilys. Ginklai ir kariška organizacija / J. Vdls. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 22, p. 5.
Lietuvių dievai ir kunigai / Jn. Nk. // Trimitas. – 1932, Nr. 15, p. 301-302.
Lietuvių etnogenezė / G. Česnys, E. Gudavičius, J. Jurginis, R. Kulikauskienė, V. Mažiulis, R. Rimantienė, A. Tautavičius, A. Vanagas, Z. Zinkevičius; Redkol.: R. Kulikauskienė, J. Jurginis, V. Mažiulis, A. Vanagas. – V., 1987. – 254 p Ref.: Juzefovičius R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1987, sąs. 16, p. 13-19. Rec.: Butrimas A., Stundžia B. Lietuvių kilmės beieškant // Kultūros barai. – 1988, Nr. 6, p. 60-63. Leonavičiūtė M. Nuo pačių etnoso ištakų // Naujos knygos. – 1988, Nr. 5, p. 39. eter J. K etnogenezi Litevcu // Slovo a slovesnost. – Praha, 1989. – D. 1, p. 52-56.
Lietuvių liaudies menas. Senovės lietuvių papuošalai / Sudarė R. Kulikauskienė, R. Rimantienė. – V., 1966. – Kn. 2, 163 p Rec.: “Žirgas kėlė balną, balnas kėlė raitą” … // Kultūros barai. – 1966, Nr. 10, p. 72-73. Žymi knygos dalis skirta žirgų aprangai, papuošalams.
Lietuvių liaudies menas. Senovės lietuvių papuošalai. Sudarė R. Kulikauskienė, R. Rimantienė. – V., 1958, 19, 359 p. (601 pav.) Rec.: Antoniewicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960), t. 3, p. 276-279. Karogs (Rīga). – 1959, Nr. 5, p. 151. Senovės lietuvių papuošalai // Literatūra ir menas. – 1959, Nr. 14, p. 3.
Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje / V. Daugudis, A. Merkevičius, J. Stankus, L. Vaitkunskienė, A. Varnas, R. Volkaitė-Kulikauskienė. – V., 1978. – T. 1, – 157 p. Ref.: Volkaitė-Kulikauskienė R. Archeologai apie Lietuvos praeitį // Naujos knygos. – 1978, Nr. 11, p. 20-21. Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Istorija (V.). – 1980, Nr. 7, p. 202-208. Зараускайте М. // Литуанистика в СССР. История (В.). – 1979, вып. 3, c. 177-183. Knygoje aptariami pastatai ir gyvenvietės, žemdirbystė ir gyvulininkystė, geležies gavyba, spalvotųjų metalų apdirbimas, gintaro gaminiai, medžioklė.
Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje / Z. Duksa, O. Kuncienė, R.Volkaitė-Kulikauskienė. – V., 1981. – T. 2, – 168 p Ref.: Ivanovienė S. Ginklai, prekyba ir pinigai // Naujos knygos. – 1981, Nr. 7, p. 16-17. Юзефовичюс Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1982, вып. 6, c. 102-104. Apie ginklus, prekybą, pinigus.
Lietuvių mitologija / Parengė Norbertas Vėlius: Su M. Akelaičio, A. Botyriaus, A. Brüknerio, S. Daukanto, T. Grienbergerio, I. J. Hanušo, J. Jaroszevicziaus, A. H. Kirkoro, J. I. Kraszewskio, J. Krečinskio, R. Krumbholtzo, P. Kukolniko, J. Lipperto, V. Mannhardto, A. Mierzyńskio, V. Rotkircho, K. Skirmuntt, S. Stanevičiaus, A. Schleicherio, H. Usenerio, E. Volterio darbų vertimais lietuvių senosios religijos ir mitologijos klausimais. – V., 1995. – T. 1. – 607 p.; T. 2 – 1997
Lietuvių mokslo draugija. Dovanų apyskaita // Viltis. – 1907, gruod. 7 (20), p. 3. Radiniai iš Pašušvio (Kėdainių raj.); Kaniūkų (Zarasų raj.) lobis.
Lietuvių mokslo draugijos muziejaus veikla // Lietuvių mokslo draugija, 1907-1940. Paroda: Lietuvos nacionalinis muziejus, 1997 12 17 – 1998 02 02. – V., 1997. – P. 7-16
Lietuvių Mokslo Draugijos muziejun gauta // Vilniaus žinios. – 1908, rugs. 27 (spal. 10). J. Griniaus perduoti Vilkaviškio raj. rasti šarvai.
Lietuvių mūšis su kardininkais Tiltagalio laukuose / Uzinas // Panevėžio garsas. – 1936, Nr. 7, p.4 Minimi Tiltagalio pilkapiai (Panevėžio raj.).
Lietuvių senovės karžygis / Salem // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1927, bal. 1 Aukštvilkių (Tauragės raj.) kapinynas.
Lietuvių sentėviai aisčiai / Jn.Nk. // Trimitas. – 1932, Nr. 12, p. 232; Nr. 13, p. 252.
Lietuvių sentėvių tikyba / Jn.Nk. // Trimitas. – 1932, Nr. 14, p. 272.
Lietuvių šventovė – Rambynas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1936, birž. 19, p. 5
Lietuvių tautosaka. Pasakos, sakmės, pasakojimai, oracijos. – V., 1967. – T. 4 P. 593-664 – padavimai apie piliakalnius, akmenis.
Lietuvninkai, kuršininkai ir prūsai // Kalba ir kraštas (Klaipėda). – 1933, Nr. 42/43 ir 45
Lietuvoje yra 4077 nekilnojamieji paminklai // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 19, p. 7 Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Lietuvoje palaidoti gen. V. Nagiaus-Nagevičiaus ir jo žmonos palaikai // Voruta. – 1995, Nr. 34/35, p. 2 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Lietuvoje rado laivą, nuskendusį prieš 1000 metų // Vienybė (Brooklyn). – 1958, Nr. 21, p. 9 Biržulio (Telšių raj.) ežere.
Lietuvoje rasta 3000 metų senumo Perkūno stovyla // Mūsų rytojus. – 1935, spal. 18, p. 2 Suvieko (Zarasų raj.) apyl. (?).
Lietuvoje vėl rasta svarbių senovės liekanų // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1932, rugpj. 28, p. 2 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Lietuvos archeologija (V.). – 1984, t. 3: V-VIII a. žemaičių kultūra. – 158 p
Lietuvos archeologija (V.). – 1995, t. 12: Bandužių kapinynas / J. Stankus. – 156 p.
Lietuvos archeologija / A. R. Jankauskas, V. Kazakevičius, P. Kulikauskas, L. Kvizikevičius, J. Mažeika, A. Merkevičius, J. Petrošius, B. Salatkienė, A. Simniškytė, E. Svetikas, L. Tamulynas, V. Vaitkevičius, G. Zabiela. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui. – 487 p
Lietuvos archeologija / V. Aleksiejūnas, I. Balčiūnienė, G. Česnys, R. Jankauskas, R. Kunskas, A. Merkevičius, J. Stankus, S. Urbanavičienė, V. Urbanavičius. – V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, 109 p. Rec.: Zabiela G. // LIM, 1989 metai. – V., 1990. – P. 95-101.
Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, 195 p Ref.: Volkaitė-Kulikauskienė R. Tęstinis archeologų leidinys // Naujos knygos. – 1979, Nr. 2, p. 14. Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1980, Nr. 8, p. 145-160. Зараускайте М. // Литуанистика в СССР. История. – 1980, вып. 4, c. 101-106.
Lietuvos archeologija. – 1981, t. 2. – 117 p Ref.: Vaitkunskienė L. Žvilgsnis į civilizacijos priešaušrį // Naujos knygos. – 1981, Nr. 10, p. 20.
Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4: Akmens amžiaus gyvenvietės ir kapinynai. – 136 p Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1986, sąs. 14, p. 180-186.
Lietuvos archeologija. – 1986, t. 5: Ankstyvieji šiaurės rytų Lietuvos piliakalniai. – 143 p.
Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, 170 p. Rec.: Girininkas A. Archeologijos šiupinys, arba ieškant profesionalumo // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 20-21.
Lietuvos archeologija. – 1993, t. 10: V. Kazakevičius. Plinkaigalio kapinynas. – 217 p. / Kiti autoriai: G. Česnys, R. Jankauskas, I. Balčiūnienė
Lietuvos archeologija. – 1996, t. 14: Vakarų Lietuvos akmens amžiaus paminklai, 223 p. Šventosios (Palanga), Šarnelės (Plungės raj.) ir Biržulio (Telšių raj.) ežero pakrančių gyvenvietės.
Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos gimimo 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, 188 p. Rec.: Šatavičius E. Akademiškumo link // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 25-29.
Lietuvos archeologija. – V., 1995, t. 13: / Pagrybio kapinynas. L. Vaitkunskienė. – 207 p.
Lietuvos archeologija.– 1995, t. 11: Viduramžių senkapiai. – 408 p. Rec.: Ivanauskas E. Senkapių tyrinėjimai – atradimai ir praradimai // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2 (9), p. 35-37. Marčėnaitė R. Leidybiniai archeologų džiaugsmai // Diena. – 1995, geg. 26.
Lietuvos archeologijos sensacija // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 26, p. 1
Lietuvos archeologijos tematika apgintos kandidatinės disertacijos (1949-1968) // LIM, 1972 metai. – V., 1973. – P. 255-256
Lietuvos archeologinės iškasenos Leningrado muziejuje / V.N. // Darbininkas (Brooklyn). – 1958, Nr. 40, p. 4
Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – 231 p Rec.: Geda S. Žalvario sagės, akmenys, verpsteliai // Kultūros barai. – 1969, Nr. 2, p. 67.
Lietuvos archeologų darbai // Lietuvos aidas. – 1997, saus. 21, p. 15 1996 m. archeologų kasinėjimai.
Lietuvos archeologų ir etnografų mokslinė konferencija // Literatūros ir meno metraštis. – 1969, p. 194 Apie 1968 m. konferenciją Vilniuje.
Lietuvos archeologų radinys // Tarybinė Klaipėda. – 1963, birž. 18 Kuršių nerijos neolito radiniai.
Lietuvos atstovai archeologijos kongrese // Lietuvos žinios. – 1936, rugpj. 4, p. 7 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.). V. Nagevičius ir J. Puzinas.
Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a. – V., 1972. – 287 p Rec.: Košnar L. // Archeologické rozhledy (Praha). – 1974, Nr. 2, p. 195-196. Markelevičius J. Su kuo prekiauta senovėje // Gimtasis kraštas. – 1973, Nr. 6, p. 3. Puzinas J. Niekada nebuvome užsisklendę nuo pasaulio // Draugas (Chicago). – 1973, Nr. 112, p. 4-6. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai (Chicago). – 1983. – T. 1, p. 647-652. Wielowejski J. // Wiadomości numizmatyczne (Warszawa). – 1973, sąs. 3, p. 184-186. Ref.: Михельбертас М. // Литуанистика в СССР. История. Научно-реферат. сборник. – В., 1977. – Вып. 1, c. 281-286.
Lietuvos gyventojų prieš 4000 metų pėdsakai tarp Telšių ir Varnių // Lietuvos žinios. – 1930, lapkr. 20, p. 3 Patilčio (Telšių raj.) akmens ir bronzos amžių radiniai.
Lietuvos ir Baltarusijos Švietimo liaudies komisariato nusprendimas apie archeologijos komisijos įsteigimą // Švietimo reikalai. – 1919, bal. 1, Nr. 4, p. 2-3.
Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: šiandiena ir perspektyvos: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės = The archaeology of Lithuania and Western Norway: status and perspectives: (the Vilnius-Bergen archaeological conference in Vilnius April 15-19, 1996): Programme and theses. – V., 1996. – 19 p. – Lietuvių autoriai: D. Brazaitis, A. Bliujienė, L. Daugnora, R. Jankauskas, R. Jarockis, V. Juodagalvis, A. Girininkas, R. Rimantienė, M. Kabailienė, V. Kazakevičius, L. Vedrickienė, V. Steponaitis, M. Stančikaitė, G. Zabiela. – Tekstas anglų k
Lietuvos istorija. Red. A. Šapoka. Priešistorinis laikotarpis / Su R. Rimantienės koment. (p. 65) // Kultūros barai. – 1988, Nr. 8, p. 63-65.
Lietuvos istorijos institute // Švyturys. – 1950, Nr. 19, p. 19 Kurmaičių pilkapių ir Laivių kapinyno (Kretingos raj.) tyrinėjimai.
Lietuvos istorijos paminklai. Iš Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus rinkinių / Sudarė B. Kulnytė. – V., 1990. – [240] p. – Lygiagr. tekstas anglų k Rec.: Daugelis O. Knyga, laukianti tęsinio // Naujasis židinys. – 1991, Nr. 3, p. 63. P. 15-17 – archeologija, aut. R. Rimantienė, 92 nuotraukos.
Lietuvos kalnai // Naujasis Tilžės keleiwis. – 1924, Nr. 19, p. 2. Medvėgalis ir Šatrija.
Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitete ir Lietuvos TSR Ministrų Taryboje // Tiesa. – 1987, kovo 6, p. 1, 3 Dėl paminklų apsaugos (minimas Kernavės, Gandingos piliakalnių žalojimas, senamiesčiai).
Lietuvos kultūros paminklų apsauga [atspausdinta – sąjunga] // Lietuvos aidas. –1938, kovo 28 (Nr. 139), p. 8 Paminklų apsauga.
Lietuvos kultūros paminklų surašymas. Iš Kultūros paminklų apsaugos įstaigos darbo // Į laisvę. – 1942, bal. 16. – Tas pat: Naujoji Lietuva. – 1942, bal. 16, p. 4 Kultūros paminklų apsauga.
Lietuvos medžiaginės kultūros paroda // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 159, p. 67 Kauno miesto muziejuje.
Lietuvos medžiaginės kultūros paroda apie 10.000 metų laikotarpio // Lietuvos aidas. – 1934, saus. 8, p. 8 Kauno miesto muziejuje eksponuoti Kirsnos (Marijampolės raj.), Patilčio (Telšių raj.),Velikuškių (Zarasų raj.) piliakalnio radiniai, Šančių (Kaunas) lobis.
Lietuvos Mikėnai // Lietuvos žinios. – 1922, spal. 10, p. 1. Dėl kultūros paminklų apsaugos.
Lietuvos Mokslininkai iszkasė brangias Senowės Liekanas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, rugpj. 30, p. 4
Lietuvos muziejų klausimu / A. M-kaitis // Lietuvos aidas. – 1928, liep. 9, p. 6 Paminklų apsaugos ir Valstybės archeologijos komisijos klausimas.
Lietuvos numizmatika // Rytas. - 1925, spal. 22, p. Apie A. Račkaus atsiųstą katalogą.
Lietuvos pasiuntinybė Londone rūpinasi mūsų archeologijos radinių apsauga // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 16, p. 7 Linksmėnų (Trivalakių) kapinynas (Joniškio raj.).
Lietuvos piliakalniai // Ūkininkas. – 1927, Nr. 7, p. 89; Nr. 8, p. 91 Varnupių (Marijampolės raj.) ir Prelomciškės (Alytaus raj.), Rudaminos (Lazdijų raj.) Merkinės (Varėnos raj.) ir Ukmergės piliakalnių nuotraukos.
Lietuvos piliakalniai atskleidžia savo paslaptis // Mūsų rytojus. – 1933, rugpj. 29, p. 3
Lietuvos piliakalnių registracija / A. // Lietuvos aidas. – 1931, gruod. 24, p. 9.
Lietuvos pilys. – V., 1971. – 304 p Rec.: Abramauskas S. Reikšmingas mokslo veikalas // Gimtasis kraštas. – 1971, rugpj. 19. Abramauskas S. // LIM, 1972 metai. – V., 1973. P. 187-190. Jakštas J. // Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1973, t. 3, kn. 2(10), p. 163-165. Juchnevičiūtė R. Vertingas mokslinis leidinys // Biržiečių žodis. – 1971, rugs. 16. Kosman M. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). –1972, Nr. 2, p. 346-348. Skaudvilaitė E. Atgiję paminklai // Artojas. – 1971, liep. 31. Wisner H. // Zapiski Historyczne (Torun). – 1979, sąs. 3, p. 175-177. Ref.: Даугудис В. Литуанистика в СССР. История: Научно-реферат. сборник. – В., 1977. – Вып. 1, с. 265-271.
Lietuvos praeities paslaptys. Atkasė kapines iš 6 iki 13 amžiaus. Vokiečių mokslininkų tvirtinimai // Dienos naujienos. – 1931, rugs. 2, p. 2
Lietuvos praeities tyrinėtojo jubiliejus // Tiesa. – 1957, gruod. 14 65-osioms P. Tarasenkos gimimo metinėms.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Nutarimas dėl Lietuvos respublikos kultūros paminklų apsaugos inspekcijos // Lietuvos aidas. – 1990, birž. 20, p. 5
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Nutarimas dėl Lietuvos respublikos kultūros paminklų apsaugos inspekcijos Laikinojo įstatymo įsigaliojimo // Lietuvos aidas. – 1990, rugpj. 8, p. 6
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos respublikos istorijos ir kultūros paminklų apsaugos naudojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo // Lietuvos aidas. – 1990, rugpj. 8, p. 6
Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo laikinasis įstatymas // Lietuvos aidas. – 1990, rugpj. 8, p. 6
Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių archeologijos tyrimų leidimų išdavimo tvarka // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 445-461
Lietuvos retenybės // Momentas (Šiauliai). – 1929, Nr. 29 Apie kun. V. Jarulaičio numizmatikos rinkinį.
Lietuvos Sacharoje prieš 4000 metų // Vakarai (Klaipėda). – 1936, bal. 24, p. 5 Kuršių nerija, neolito gyvenvietės.
Lietuvos senovė. “Senieji baltai arba aisčiai mūsų krašte įsikūrė jau naujame akmens amžiuje.” V.D. Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius [atsp. prieškarinis] // Vakarai (Klaipėda). – 1938, saus. 25, p. 7 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Lietuvos senovės paminklai // Draugas. – 1937, rugpj. 23 J. Puzino informacija apie tyrinėtus paminklus.
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo įsakas dėl Lietuvos TSR archeologijos paminklams padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo // Tiesa. – 1989, spal. 3 Priimtas 1989 rugs. 21 d., įsigaliojo 1989 spal. 1 d.
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas dėl Lietuvos TSR nusipelnusio kultūros veikėjo garbės vardo suteikimo drg. P. Tarasenkai // Tiesa. – 1958, kovo 2
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos istorijos ir kultūros paminklų apsaugos ir naudojimo įstatymas // Tiesa. – 1977, gruod. 27 Priimtas 1977. XII. 22, įsigalioja nuo 1978. III. 1.
Lietuvos TSR archeologija (1940-1967): Bibliografinė rodyklė / Sudarė L. Pagirienė. – V., 1970. – 258 p Rec.: Michelbertas M. Praeities tyrinėtojams // Tarybinis mokytojas. – 1971, saus. 29, p. 4. Rimkus V. Ir kraštotyrininkams įdomu // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1971, kovo 18.
Lietuvos TSR archeologijos atlasas / Kuncienė O., Michelbertas M., Mulevičienė I., Tautavičius A., Vaitkunskienė L. – V., 1978. T. 4: I-XIII a. radiniai. – 160 p., 73 žml Ref.: Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Istorija (V.). – 1980, Nr. 7, p. 209-211. Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История (В.). – 1979, вып. 3, c. 173-177.
Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – V., 1974. – T. 1: Akmens ir žalvario amžiaus paminklai / O. Bagušienė, E. Grigalavičienė, R. Rimantienė. – 247 p., 25 žemėl Ref.: Rimantienė R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referatyvinis leid. (V.). –1976, Nr. 4, p. 104-105. Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История (В.). – 1977, вып. 1, с. 246-250. Rec.: Graudonis J. Lielā darba pirmie sołi // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1976, Nr. 4, p. 149-151. Gurba J. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1981, t. 15, p. 347-349. Hausler A. // Zeitschrift für Archäologie (Berlin). –1976, Nr. 10, p. 324.
Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – V., 1975. – T. 2: Piliakalniai / V. Daugudis, E. Grigalavičienė, A. Merkevičius, A. Tautavičius. – 227 p., 6 žml Ref.: Daugudis V. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Istorija (V.). –1978, sąs. 5, p. 185-188. Даугудис В. Литуанистика в СССР. История: Научно-реферат. сборник (В.). – 1977, вып. 1, c. 250-257. Rec.: Graudonis J. Lielā darba pirmie soļi // Latvijas PSR zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1976, Nr. 4, p. 149-151. Šidlauskas A. Piliakalniai pasakoja // Artojas (Šilalė). – 1975, gruod. 11.
Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). –1977, t. 5, sąs. 4 Rec.: Kiaupa Z. // LIM, 1978 metai. – 1979. – P. 89-94 (recenzuoja J. Jurginio, A. Tautavičiaus straipsnius).
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakas dėl Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardo suteikimo K. Mekui // Tiesa. – 1976, lapkr. 13 J. K. Meko 70-mečio sukaktis
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakas dėl Lietuvos TSR nusipelniusios mokslo veikėjos garbės vardo suteikimo R. Kulikauskienei // Tiesa. – 1976, rugs. 10 R. Kulikauskienės 60-mečio sukaktis
Lietuvos TSR istorijos bibliografija, 1940-1965. – V., 1969. – 709 p P. 109-135 – “Pirmykštė bendruomeninė santvarka. Archeologija”; p. 55-56 – “P. Tarasenka”.
Lietuvos TSR istorijos bibliografija, 1966-1970 / O. Adomonienė. – V., 1980. – 587 p P. 87 – literatūra apie P. Tarasenką, p. 119-123 – apie numizmatiką, p. 201-238 – apie archeologiją.
Lietuvos TSR kultūros paminklų apsauga. Įstatymai ir įsakymai. – K., 1940. – 35 p Paminklų apsauga.
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). – V., 1977. – 101 p. – Tęs. Pradžią žr. įr. 9802 P. 11-28, 69-78 – archeologiniai paminklai (papildo 1973 m. išleistą sąrašą).
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – V., 1973, – 827 p. – Tęsinį žr. 1977 m. įr. Nr. 10585 P. 95-332 – archeologiniai paminklai (pateiktas 1852 paminklų sąrašas).
Lietuvos TSR Mokslų akademijos leidinių bibliografija, 1963. – V., 1965 P. 117-122 – archeologija.
Lietuvos TSR Mokslų akademijos leidinių bibliografija, 1964. – V., 1966 P. 115-126 – archeologija, etnografija.
Lietuvos TSR Mokslų akademijos leidinių bibliografija, 1965. – V., 1967 P. 142-149 – archeologija ir etnografija.
Lietuvos TSR Mokslų akademijos leidinių bibliografija, 1966. – V., 1968 P. 162-173 – archeologija.
Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvos istorijos institutas praneša // Tiesa. – 1949, geg. 18 Apie P. Kulikausko disertacijos gynimą.
Lietuvos vakarai priešistoriniame muziejuje // Vakarai (Klaipėda). – 1938, birž. 1, p. 5 Kultūros muziejaus Kaune.
Lietuwoj rado senowiszką Moters Kapą // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1932, rugpj. 17, p. 3 Gibaičiai (Šiaulių raj.).
Lileška V. Įdomios piliakalnio iškasenos // Mūsų rytojus. – 1933, liep. 25, p. 7
Limanowski M. Apeluje bezposrednio do pana ministra W.R. i O.P. // Słowo. – 1936, lapkr. 22, p. 3 Paminklų apsaugos ir archeologijos katedros Vilniaus universitete klausimais.
Limanowski M. Góra Giedymina była baszta obronna // Słowo. – 1939, birž. 8, p. 6 Gedimino kapo kalnas Vilniuje.
Limanowski M. Niemcy spalili Krzywy Gród // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 2, p. 5. – Aut. nenurodytas Vilniaus Bekešo kalnas.
Limanowski M. Niemcy spalili Wileński trzeci zamek // Słowo. – 1939, birž. 1, p. 6 Vilniaus Bekešo kalnas.
Limanowski M. Sprawa ochrany zabytków przedhistorycznych // Słowo. – 1936, lapkr. 26, p. 6
Linarčikienė L. Apžiūrėti archeologiniai paminklai // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1988, lapkr. 17
Lincke B. Eine baltische Halsringform der Völkerwanderungszeit // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1937-1938, t. 28/29, sąs. 1/2, p. 80-157 Antkaklės sukeistais galais.
Lindė-Dobilas J. ? Gutaučių piliakalnis / N. Dobilas // Viltis. – 1910, liep. 9 (22), p. 2. Padavimai apie Zarasų rajono piliakalnį.
Lindemann F. Rede, gehalten am Sarge Otto Tischlers († 18. Juni 1891) // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1891, t. 32, p. 1-14. Su O. Tischlerio darbų sąrašu.
Linderis I. Trakų šachmatai // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 3, p. 37-40 Trakų pilių radiniai.
Lingis J. Priešistorinė Lietuva // Aidai (Brooklyn). – 1950, Nr. 7, p. 300-309
Linkūnuose 1000 Metų seni Kapai su wisokiais Radiniais įszkasti // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1929, rugs. 18, p. 3 Linkūnai prie Tilžės.
Linkus K. Kauno pilies restauracija 1911 m. // “Lietuvos muziejininkystės klausimai”: Konferencijos pranešimų tezės, 1987 m. spalio mėn. – K., 1987. – P. 23-29
Linkuva. Gerbkime senuolių kapus / Kalnelis // Mūsų rytojus. – 1935, kovo 19, p. 3 Linkuvos (Pakruojo raj.) kapinynas.
Liobytė A. Užburtų lobių šeimininkas // Literatūra ir menas. – 1967, Nr. 50, p. 7 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Liogė A. Nežaisk... su kultūros paveldo inspekcija ir su liepsna // Anykšta. – 1992, spal. 24, p. 3 Archeologinių paminklų apsauga.
Liolys E. Žvilgsnis į praeitį // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1973, spal. 6 Apie J. Šliavą, jo archeologijos rinkinius.
Liorenšaitienė N. Archeologas iš Svaronių // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1990, rugs. 27, p. 2 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Lipertas J. Lietuvių religija (1881) / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 293-294, 531 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 294-303. – Versta iš: Lippert J. Die Religionen der europäischen Culturvölker, der Litauen, Slawen, Germanen, Griechen und Römer in ihrem geschichtlichen Ursprunge. – Berlin, 1881. – P. 68-77.
Lippert J. Die Religionen der europäischen Cultur Völker, der Litauer, Slawen, Germanen, Griechen und Römer, in ihrem geschichtlichen Ursprunge. – Berlin, 1881. – P. 68-77 – Lietuvių k.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 294-303.
Lisanka A. Dar du kalavijai su įrašais // Kraštotyra. – V., 1975. – P. 183-188 Ukmergės ir Gudų (Akmenės raj.) kalavijai.
Lisanka A. Gūdės Lauko kalavijas // Kraštotyra. – 1980. – T. 11, kn. 2, p. 54-56 Černiai (Černaučyzna) Anykščių rajone.
Lisanka A. Mankaviškių kapinyno (Kaišiadorių raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 61-62
Lisanka A. Upynos senkapio archeologiniai tyrinėjimai 1966 m. // XX studentų mokslinės konferencijos pranešimų tezės. Filosofija ir istorija. – V., 1967. – P. 43
Lisanka A. Vilniaus Gedimino Pilies kalno tyrinėjimai 1982 m. // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 25-26
Lisanka A. Vilniaus gynybinės sienos vartų tyrinėjimai 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 38-40 Vilniaus g. vartai.
Lisanka A. Vilniaus pilies arsenalo ir Siaurosios g. Nr. 6, 8 teritorijos archeologiniai tyrimai 1978 ir 1980 m. // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981, p. 27-28. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 75-76)
Lisanka A. Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritorijos archeologiniai tyrinėjimai 1978 metais // Istorijos ir kultūros paminklų tyrimai ir restauravimas Lietuvos TSR, 1976-1980. – V., 1980. – P. 33-34. – Tekstas lygiagr. rusų k. (p. 111-112) ir anglų k. (p. 173-174) Vilniaus pilis
Lisanka A. Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritorijos tyrimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 135-137 Vilniaus pilis
Lisanka A. Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritorijos tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 26-28
Lisanka A., Lasavickas S. Radiniai Siaurojoje gatvėje // Kultūros barai. – 1981, Nr. 2, p. 30-31 Vilniaus senamiestis.
Lisankienė N. Lobis pastarnokų lauke // Kultūros barai. – 1985, Nr. 12, p. 32 Aukštvilkių (Tauragės raj.) XIX a. vidurio monetų ir papuošalų lobis.
Lisankienė N. Metų derlius // Kultūros barai. – 1981, Nr. 1, p. 4 Apie patekusius į Istorijos ir etnografijos muziejų Vilniuje archeologinius radinius.
Lisankienė N. Nauji eksponatai muziejuje // Kultūros barai. – 1983, Nr. 2, p. 79 Į Istorijos ir etnografijos muziejų Vilniuje pateko Vyžių ir Želmeniškių (Utenos raj.) pilkapių bei Šarnelės (Plungės raj.) ir Duonkalnio (Telšių raj.) akmens amžiaus gyvenviečių radiniai.
Lisas P. Aluntos žiburiai // Pirmyn (Molėtai). – 1967, lapkr. 16 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Lisas P. Ar pažįstame savo tėviškę // Pirmyn (Molėtai). – 1969, birž. 3 Alantos apylinkių archeologiniai paminklai.
Lisauer A. Erster Bericht über die Tätigkeit der Kommission für prähistorischen Typenkarten // Zeitschrift für Ethnologie (Berlin). – 1904, p. 537-607. P. 549-571 – Rytų Pabaltijo atkraštiniai kirviai; p. 577-584 – ritiniai smeigtukai; p. 532 – rateliniai smeigtukai.
Lisauskaitė B. Archeologiniai tyrimai Trakų pusiasalio pilyje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 197-199
Lisauskaitė B. Archeologiniai tyrimai Trakų pusiasalio pilyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 165-166
Lisauskaitė B. Archeologiniai tyrimai Trakuose 1990-1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 35-38 Tyrimai salos pilyje ir mieste.
Lisauskaitė B. Daugirdiškių dvarvietė; Trakų senamiesčio kultūrinis sluoksnis; Žuvyčių kapinynas [visi Trakų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 20, 61, 95
Lisauskaitė B. Daugirdų dvaro žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 144-145 Trakų raj.
Lisauskaitė B. Įminta Žuvyčių kaimo mįslė // Spartuolis (Trakai). – 1988, saus. 16 Apie kapinyną.
Lisauskaitė B. Istorija tesiasi // Galvė (Trakai). – 1991, rugs. 13 Apie Bernardinų vienuolyno ir bažnyčios teritorijos tyrimus.
Lisauskaitė B. Semeliškių dvarvietės tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 316-318 Trakų raj.
Lisauskaitė B. Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo cerkvės Trakuose tyrimai 1988 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 146-147
Lisauskaitė B. Tyrimai Trakų salos pilies pietiniuose kazematuose // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 200
Lisauskaitė B. Tyrinėjimai Saudogalos piliakalnyje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 81. Pasvalio raj.
Lisauskaitė B. Tyrinėjimai Trakų pusiasalio pilyje 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 262-265
Lisauskaitė B. Trakų salos pilies vakarinių kazematų tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 147-148
Lisauskaitė B. Trakų senamiesčio kultūrinio sluoksnio zondavimas // Galvė (Trakai). – 1995, kovo 31, p. 3, 6
Lisauskaitė B. Žuvyčių kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 157-158 Trakų raj.
Lisauskaitė B., Katinienė J., Batūra R. Keistai skamba, bet tai tiesa // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 23, p. 6 Dėl Trakų miesto archeologinių tyrinėjimų.
Lisauskaitė S. Apleistame Skarulių dvare // Naujienos (Jonava). – 1995, rugpj. 12, p. 2
List z Wilna o organizacyi Towarzystwa i Muzeum starożytności // Biblioteka Warszawska. – 1862, t. 2, p. 377-379.
Liškiava. Nyksta pilis // XX amžius. – 1936, spal. 24, p. 9 Varėnos raj.
Liškiavos pilies griuvėsiai / Pr. Dz. // Rytas. – 1934, geg. 12, p. 7.
Liškiavos pilis // Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 34. – Tas pat: Raudonoji vėliava (Varėna). – 1970, rugs. 24
Liškiavos praeities pėdsakai / G. Gg. // Ateitis. – 1943, liep. 22, p. 3. Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Litauen. Bryggens muzeum myter og legender. 16. Februar-17. Mars 1991. Hordamuseet Tekstyler. 16. Februar-17. Mars. 1991. – Puslapiai nenumeruoti P. 1-12 – 143 archeologinių dirbinių iš Lietuvos muziejų sąrašas.
Lituanistikos instituto istorijos skyriaus konkursas parašyti mokslinei Lietuvos istorijos studijai tema: “Lietuvių tautos rytinės sienos” // Vilniaus balsas. – 1940, birž. 9, p. 6
Lituvninkaitė N. “Lietuvis visa savo siela” // Kauno diena. – 1996, kovo 22, p. 15 Apie E.Volterį.
Liubavas. Gerbkime senovės liekanas / Epidemių Pranas // Šešupės bangos (Marijampolė). – 1925, Nr. 23, p. 3. Papiliakalnio (Marijampolės raj.) piliakalnis, Bažnytkalnis, aukuras.
Liubavskis M. Apie lietuvius ir jų protėvynę // Pasaulio lietuvis. – 1937, Nr. 1, p. 5-6
Liubošas K. Apylinkės muziejuje // Panevėžio tiesa. – 1959, rugpj. 19 Gandingos kapinyno radiniai Kuliuose (Plungės raj.).
Liudaitis L. Kernavei – 700 metų // Lenino keliu (Širvintos). – 1979, birž. 16
Liūdnas piliakalnių vaizdas / J.M. // Lietuvos žinios. – 1932, birž. 1, p. 4. Buožėnų (Telšių raj.) piliakalnis.
Liudvinavas. Yra įdomių istorinių vietų // Lietuvos aidas. – 1938, kovo 26 (Nr. 137), p. 8 Mini Padovinio ir Varnupių (Marijampolės raj.) piliakalnius.
Livintaitė E. Alibi // Moksleivis. – 1988, Nr. 5, p. 18-19 Talkininkai prie Kretuono ež.
Lizdenis H. Akmens amžiaus paminklų pėdomis // Tarybinis balsas (Varėna). – 1957, vas. 1 Apie W. Szukiewiczių (Šukevičių).
Lizdenis H. Aplankykite savo miesto muziejų // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1958, vas. 19 Apie archeologinę ekspozicijos medžiagą.
Lizdenis H. Įdomus radinys // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1958, geg. 28 Nemuno išplautos Ežeryno (Alytaus raj.) XVII-XVIII a. sodybos liekanos.
Lizdenis H. Piliakalnių ir legendų šalis // Tarybinis balsas (Varėna). – 1957, rugpj. 22
Lizdenis H. Rastas pinigų lobis // Tarybinis balsas (Varėna). – 1956, bal. 28 Bartelių ir Barčių (Varėnos raj.) lobiai.
Lizdenis H. Saugokime istorinius-archeologinius paminklus // Tarybinis balsas (Varėna). – 1957, rugs. 6
Lizdenis H. Saugokime senovės kultūros paminklus // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1958, liep. 30
Lizdenis H. Svarbus archeologinis radinys // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1958, birž. 18 Balkasodžio (Alytaus raj.) gyvenvietė.
Lobis ar archeologinė vertybė? // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1927, Nr. 35, p. 5 Nasvytalių (Šilalės raj.) lobis.
Lobis iš Stakliškių // Tiesa. – 1963, lapkr. 20 Sidabriniai lydiniai ir papuošalai.
Lobis medinėje statinėje // Tiesa. – 1964, geg. 24 Užventis (Kelmės raj.).
Lobis Polocko gatvėje // Vakarinės naujienos. – 1985, spal. 16, p. 2 Vilnius.
Lobis Sodų gatvėje // Tiesa. – 1969, lapkr. 29, p. 3 Alytuje.
Lochy koło mostu Zielonego// Kurjer Wileński. – 1933, spal. 9 XVI a. mūrų liekanos prie Žaliojo tilto.
Lodiņa D. Marija Gimbutienė (1921-1994) un viņas darbi // Viedas vēstis (Rīga). – 1994, Nr. 4, p. 7-12
Loebell M. Historische Denkmäler im Kreise Ragnit // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). – 1888, sąs. 2, p. 44-52. Apie Ragainės apskrities piliakalnius ir pilis.
Lojewski E. Im Rauschen des Memelstroms. Heimatliche Volkserzählungen aus Tilsit und dem Bereich der Memel. – Tilsit, 1931. – 80 p Padavimai apie Rambyną.
Lojewski E. Romowe die Gottereiche im Osten. Heimaterzählungen aus der altpreussischen Gebiet Nadrauen. – Gumbinen, 1932. – 88 p
Lomsargis V. Gilios senovės aidas // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1968, rugs. 7 Archeologiniai kasinėjimai Vilkų Kampo kapinyne.
Lopaciński E. Góra Zamkowa i zamek Trocki w nowej szacie / E. L. // Gazeta codzienna. – 1940, kovo 9, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Lorentz S. Rzut oka na muzea Wileńskie // Kurjer Wileński. – 1934, birž. 24 ir 25, p. 3-4; Atsp.: – Wilno, 1934. – 6 p Ir apie archeologinius rinkinius.
Lorentz S. Groby królewskie w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1933, rugpj. 30, p. 2; rugpj. 31, p. 2
Lorentz S. Insygnija królewskie i wystawa w zakrystji katedralnej // Kurjer Wileński. – 1933, rugs. 6, p. 2-3
Lorentz S. Katedra Wileńska w XIV i XV w. // Kurjer Wileński. – 1934, kovo 31, p. 3 Vilniaus katedra
Lorentz S. Konservacja ruin zamku w Krewie // Žródła Mocy (V.). – 1930, sąs. 6, p. 105
Lorentz S. Konservacja zamków w Trokach / St. L. // Biuletyn Naukowy (Warszawa). – 1932, Nr. 2, p. 48
Lorentz S. Konserwacja ruin zamków w Trokach // Wiaodomości Konserwatorskie: Dodatek “Ziemi” (Warszawa). – 1928, Nr. 17, p. 18-20, 65-74
Lorentz S. Konserwacja bazyliki Wileńskiej / St. L. // Biuletyn naukowy (Warszawa). – 1932, Nr. 2, p. 97-98 Vilniaus pilis, karalių kapai Vilniaus Katedroje.
Lorentz S. Konserwacja bazyliki Wileńskiej / St. L. // Biuletyn Naukowy (Warszawa). – 1932, Nr. 2, p. 97-98
Lorentz S. Konserwacja ruin na Górze Zamkowej w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1934, liep. 1, p. 5-6; liep. 3, p. 5
Lorentz S. Konserwacja ruin zamków w Trokach // Wiadomości Konserwatorskie. – 1929, Nr. 17, p. 65-75; Nr. 18, p. 69-79
Lorentz S. Konserwacja zamków w Trokach / S.L. // Słowo. – 1930, saus. 1, p. 4 Trakų pilis
Lorentz S. Konserwacja zamków w Trokach // Kurjer Wileński. – 1934, liep. 8, p. 3-4 Trakų pilys
Lorentz S. Konserwacja zamków w Wileńszczyznie i Nowogródczyznie // Ochrona zabytków sztuki. – Warszawa, 1930/1931. – Sąs. 1/4. – D. 1, p. 161-179 Krėvos, Trakų ir Vilniaus pilys.
Lorentz S. Konserwacja zamków w Wilnie i w Trokach // Kurjer Wileński. – 1934, rugpj. 9, p. 3-4 Trakų pilys
Lorentz S. Losy szczątków W. Ks. Witolda // Kurjer Wileński. – 1933, liep. 16, p. 1
Lorentz S. Nowe odkrycia wileńskie // Kurjer Wileński. – 1932, lapkr. 25, 26 Vilniaus ir Trakų pilys, Markučių (Vilniuje) radiniai.
Lorentz S. Nowe odkrycia Wileńskie // Kurjer Wileński. – 1932, lapkr. 25, p. 2; lapkr. 26, p. 2 Lapkričio 26 d. apie Vilniaus ir Trakų pilių radinius.
Lorentz S. Odsłonięcie bramy wjazdowej do zamku na wyspie w Trokach / S.L. // Kurjer Wileński. – 1935, liep. 28, p. 5. Trakų salos pilis.
Lorentz S. Ogród Zamkowy. Plac Katedralny // Kurjer Wileński. – 1934, saus. 1, p. 2
Lorentz S. Restauracja Bazyliki Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1933, rugpj. 13, p. 2-3
Lorentz S. Ruiny zamków w Trokach / Sl. // Žródła Mocy. – 1930, sąs. 6, p. 105-106.
Lorentz S. Wycieczki po województwie Wileńskiem. – Wilno, 1932. – 83 p P. 14 – Senieji Trakai; p. 15-20 – Trakų salos ir pusiasalio pilys; p. 26-28 – Medininkų pilis; p. 35-37 – Pilaitė (Vilnius).
Lorentz S. Zamki średniowieczne w Wilenszczyznie // Dzień Kowieński. – 1930, rugs. 6-8 (Nr. 204), p. 6-7
Lorentz S., Kłos J. Urzędowe wyjaśnienia w sprawie badania podziemi Bazyliki // Kurjer Wileński. – 1930, spal. 19, p. 5
Lotočko gatvė // Viltis. – 1912, geg. 9 (22), p. 3.
Lõugas V. Über die Typologie und Chronologie der ältesten Hirtenstabnadeln des Ostbaltikums // Suomen museo (Helsinki). – 1971, p. 20-37
Lovčikas K. Sutvarkė piliakalnį // Artojas (Šilutė). – 1978, geg. 18, p. 3 Kalvalių piliakalnio augmenija.
Lövis of Menar K. Burgenlexikon für Alt-Livland. – Riga, 1922. – 130, 35 p. P. 37-39 – vardijami vakarinės ir šiaurinės Lietuvos piliakalniai; p. 82 – apie Klaipėdos pilį.
Lowmiański H. Elementy indoeuropejskie w religii Bałtów // Ars historica. – Poznań, 1976. – P. 145-153
Łowmiański H. Geografia polityczna Bałtów w dobie plemiennej // Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historica. – 1985, t. 1, p. 7-105. – Perspausdinta dalis “Studia nad początkami spoleczeństwa i państwa Litewskiego” (Wilno, 1932, t. 2)
Łowmiański H. Koniec “sprawy Jaćwingów” // Gazeta Białostocka. – 1961, Nr. 6, p. 4
Łowmiański H. Litwini. 3 // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc, 1967. – T. 3, p. 81-82
Łowmiański H. Prusy pogańskie. – Toruń, 1935. – 56 p., 2 žml P. 44-45 – apie senąją prūsų religiją.
Łowmiański H. Sudynowie // Slownik Starożytności Słowiańskich. – Wrocław etc., 1975. – T. 5, p. 472
Łowmiański H. Wikingowie na Baltyku // Kurjer Wileński. – 1940, kovo 31, p. 3-4
Łowmiański H. Zagadnienie słowiańskich i bałtyjskich nazw plemiennych w Sarmacji Europejskiej Ptolemeusza // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1964, t. 1, p. 37-47 Sūduvių ir galindų vardai.
Loze I. Agrais akmens kaujas (laivas) cirvis: tippologija un izplatība Latvijas teritorijā // Latvijas zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1996, Nr. 2, p. 28-37
Loze I. Akmens laikmeta māksla Austrumbaltijā. – Rīga, 1983. – 136 p Rec.: Girininkas A. // LIM, 1985 metai. – V., 1986. – P. 118-119.
Loze I. Austrumeiropas neolita laikmeta dzintara izstrādājumu atradumu kartografaśanas jautajumi // Zinātņiskās atskaites sesijas materiāli par arheologu un etnogrāfu 1973. gada pētijumu rezultātiem. – Rīga, 1974. – P. 44-48
Loze I. Dzintaru atsleggalvas piekarini Austrumbaltija un to kulturas piederiba // Latvijas Zinātnu akadēmijas vestis. A (Rīga). – 1993, Nr. 7, p. 32-38 Akmens amžiaus gintariniai lorneto formos kabučiai.
Loze I. Eiropas arheoloģija emeritus profesore Marija Gimbutas (23.01.1921 – 02.02. 1994) // Latvijas zinātnu akadēmijas vēstis. A (Rīga). – 1994, Nr. 4, p. 47
Loze I. Indo-Europeans in the Eastern Baltic in the view of an archaeologist // Humanities and Social Sciences. Latvia (Rīga). – 1997, sąs. 3, p. 19-35
Loze I. Indoeuropieši Austrumbaltijā arheologa skatījumā // Latvijas vēstures institūta žurnals (Rīga). – 1997, Nr. 3, p. 16-29
Loze I. Mesolithic Art of Eastern Baltic Region // The Mesolithic in Europe. – Warszawa, 1973. – P. 381-397
Loze I. Neolīta cēltņu vietas Austrumbatijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1978, t. 12, p. 7-23 Pastatai Šventojoje, Skaruliuose (Jonavos raj.), Versminyje (Varėnos raj.).
Loze I. Neolita problēmām veltītais simpozijs Leningradā // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1976, Nr. 4, p. 146-148 P. 147 – apie R. Rimantienės pranešimą.
Loze I. On cultural differentation in the Late neolithic of Eastern Baltic // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 29-38
Loze I. Padomu un somu arheologu tīkšanas Leningradā // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1982, Nr. 3, p. 130-131 Referuojamas ir R. Rimantienės pranešimas konferencijoje.
Loze I. Senākās dzintara rotas Baltijas jūras priekrastē // Padomju Latvijas sievete (Rīga). – 1969, Nr. 11, p. 19
Loze I. Seno ticējumu un tradīciju atspoguļojums akmens laikmeta mākslā Austrumbaltijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1970, t. 9, p. 9-30
Loze I. Some remarks about Indo-Europeanization of the Northern Europe (The case of the Eastern Baltic region) // The Indo-Europeanization of Northern Europe. – Washington, 1996. – P. 59-77
Loze I. Starptautiska konference par Zieme eiropas indoeiropeizacija // Latvijas Zinātnu akadēmijas vēstis. (Rīga). – 1994, Nr. 11/12, p. 82-84
Loze I. Vēlā neolīta apbedījumi Austrumbaltijā un to kultūras piederība // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1987, t. 15, p. 5-10
Lozoraitis J. “Stebuklingas” sprendimas // Respublika. – 1995, kovo 8, p. 17 Vilniaus pilys
Lozoraitis J. Archeologai Prezidentūroje rado amatininkų miestelį // Respublika. – 1995, lapkr. 15, p. 14 Vilniaus miestas
Lozoraitis J. Archeologijos radiniai grąžinti į Lietuvą // Respublika. – 1998, liep. 29, p. 4.
Lozoraitis J. Medžioklės sezonas nacionaliniame parke // Respublika. – 1995, geg. 12, p. 15 Dėl Vilniaus pilių parko steigimo.
Lozoraitis J. Radiniai Prezidentūroje // Respublika. – 1996, rugpj. 1, p. 17 Vilniaus miestas
Lozoraitis J. Unikali šventykla pakoreguos lietuvių kilmę? // Respublika. – 1996, lapkr. 22, p. 25 Vilniaus miestas
LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiume // Vakarinės naujienos. – 1986, rugs. 9 R. Kulikauskienės 70-mečio sukaktis R. Kulikauskienės apdovanojimas garbės raštu.
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume // Tiesa. – 1980, spal. 25, p. 1 Dėl R. Rimantienės apdovanojimo garbės raštu.
Luchatanas A., Merkevičius A.(jaun.). Vargas paminklams / Pokalbį užrašė Vytautas Leščinskas // SOS. – 1991, sausis.
Luchtanas A. “Aukuro kalno” piliakalnio Kernavėje tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 50-53
Luchtanas A. “Aukuro kalno” piliakalnis Kernavėje // Baltų archeologija ir etnologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos tezės. Vilnius, 1993m. kovo 31 diena. – V., 1994. – P. 11-13
Luchtanas A. Ankstyvojo geležies amžiaus Kernavės kapinynas // Lietuvos archeologija (V.). – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 35-39
Luchtanas A. Ar matėte žėrinčius Kernavės lobius? // Kauno laikas. – 1993, liep. 28, p. 4
Luchtanas A. Archeologinių tyrinėjimų metodika. Speckurso programa. – V., 1987. – [7] p
Luchtanas A. Ardiškio senovės gyvenvietė [Širvintų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 268
Luchtanas A. Atrastas miestas Kernavė // Kultūros barai. – 1987, Nr. 3, p. 63-69; Nr. 4, p. 58-63 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Luchtanas A. Didžiosios Kernavės paslaptys dar glūdi žemėje // Kauno tiesa. – 1994, birž. 13, p. 16
Luchtanas A. Djakovo tipo svoreliai Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1980. – Kn. 3, p. 104-106
Luchtanas A. Ekskursija į praeities miestą / Pokalbis su koresp. A. Chlevinskaite // Lenino vėliava (Širvintos). – 1986, liep. 29. Kernavės piliakalniai
Luchtanas A. Gyvenviečių ir kapinyno tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 82-86. Kernavės piliakalniai ir kapinynas
Luchtanas A. Gyvenvietė Kernavėje Neries krante // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 30-32 Kernavės piliakalniai
Luchtanas A. Gyvenvietės prie Kernavės tyrinėjimai 1983 m. // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 28-31
Luchtanas A. Išsaugoti būsimoms kartoms / Pokalbis su E. Babravičiene // Lenino vėliava (Širvintos). – 1986, lapkr. 4. Apie Kernavės paminklų tyrinėjimus.
Luchtanas A. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 103-107
Luchtanas A. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 115-117 Kernavė
Luchtanas A. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 158-160
Luchtanas A. Kernavė // Ąžuolas. – 1997, Nr. 2, p. 7
Luchtanas A. Kernavė // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – 1998. – P. 22-23 Kernavės piliakalniai ir kapinynas
Luchtanas A. Kernavė, Kernavė… / Kalbėjosi L. Giedraitis // Liaudies kultūra. – 1995, Nr. 5, p. 1-9. Kernavės paminklai
Luchtanas A. Kernavė. Naujausi archeologiniai tyrinėjimai // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 1, p. 12-14 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Luchtanas A. Kernavė: 1987 m. atradimai // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 2, p. 1 Kernavės tyrinėjimai
Luchtanas A. Kernavė: Pajautos slėnio paslaptys // Kultūros barai. – 1990, Nr. 3, p. 64-68; Nr. 4, p. 58-62 Tyrimai Kernavėje
Luchtanas A. Kernavėje // Lietuvos paminklai. – V., 1989, liep. 15 (Nr. 1), p. 6-7. Kernavės tyrinėjimai. Pokalbį užrašė A. Paulaitis.
Luchtanas A. Kernavės ekspedicijai 15 metų // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V., 1995. – P. 42-44 Kernavės paminklai
Luchtanas A. Kernavės piliakalniai ir gyvenvietės; Semeniškių senovės gyvenvietė [Širvintų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 277-281, 297 Kernavė
Luchtanas A. Kernavės piliakalnių paslaptys / Kalbėjosi K. Dobkevičius // Kauno diena. – 1992, rugpj. 29, p. 4
Luchtanas A. Kernavės Pilies kalno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 32-35 Kernavės piliakalniai
Luchtanas A. Kernavės pilkapių tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 55-57
Luchtanas A. Kernavės pilkapyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 57-58
Luchtanas A. Kernavės pušyno prie Neries archeologiniai tyrinėjimai 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 27-29
Luchtanas A. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 254-255 Kernavė
Luchtanas A. Narkūnų (Utenos raj.) senkapio tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 202-206
Luchtanas A. Narkūnų gyvenvietės (Pakalnių apyl., Utenos raj.) archeologiniai tyrinėjimai 1977 m. // VVU studentų moksliniai darbai. – V., 1977. – P. 14-20
Luchtanas A. Neries slėnio pakraštyje. Universiteto archeologai senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje // Tarybinis studentas. – 1986, spal. 21, p. 4 Kernavės piliakalniai
Luchtanas A. Pirmųjų lietuviškų monetų datavimas archeologijos duomenimis // Kultūros paminklai. – 1997, t. 4, p. 53-61
Luchtanas A. Pučkorių piliakalnis // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – V., 1988. – T. 1, p. 398 Vilnius.
Luchtanas A. Regina Volkaitė-Kulikauskienė // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 261-263
Luchtanas A. Rytų Lietuva I tūkst. pr. m. erą // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 56-85
Luchtanas A. Tyrinėjimai Kernavėje // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 137-142 Kernavės tyrinėjimai
Luchtanas A. Tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 148-152 Tyrimai Kernavėje
Luchtanas A. Vilniaus universiteto archeologų ir etnografų konferencija // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 277-278
Luchtanas A. Vytautas Ušinskas (1954.08.25-1991.01.14) // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 264-265
Luchtanas A. Žalvario apdirbimas ankstyvuosiuose rytų Lietuvos piliakalniuose // Lietuvos archeologija. – 1981, t. 2, p. 5-17
Luchtanas A. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje ir jos apylinkėse // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 193-196 Tyrimai Kernavėje
Luchtanas A. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje, Kerniaus gatvėje 6 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 397-399 Kernavės piliakalniai ir kapinynas
Luchtanas A., Ušinskas V. Pjautuvui – tūkstantis metų // Tiesa. – 1984, rugs. 23, p. 4 Puškorių-N.Vilnios piliakalnio radiniai.
Luchtanas A., Vėlius G. Laidosena Lietuvoje XIII-XIV a. // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 80-88 Kernavė
Luchtanas A., Zabiela G. Vytautas Ušinskas (1954.08.25-1991.01.14) // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 144-150
Luchtanienė D. Archaeological investigations of the prezidential palace // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 27. Vilniaus miestas
Luchtanienė D. Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Prezidentūros teritorijoje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 256-258 Vilniaus miestas
Luchtanienė D. Reprezentacinių rūmų teritorijos archeologiniai tyrimai // Statyba ir architektūra. – 1997, Nr. 6, p. 8-10 Prezidentūros teritorijos tyrinėjimai Vilniuje
Luchtanienė D. Unikalus radinys // Kultūros paminklai. – 1997, t. 4, p. 53-54 Prezidentūros teritorijos tyrinėjimai Vilniuje
Lucyan Moraczewski // Tygodnik illustrowany (Warszawa). – 1909, Nr. 13, p. 258. Vilniaus antikvaras, numizmatas.
Lukauskas E. Koks mūsų Bišpilis? // Šviesa (Jurbarkas). – 1987, liep. 7 Jurbarko piliakalnis.
Lukoševičienė R. Klaipėdos miestas ir piliavietė // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1997, saus. 17, p. 1, 4
Lukoševičienė R. Klaipėdos pilis: dabartis ir perspektyvos // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1994, lapkr. 4, p. 12 Klaipėdos pilis ir miestas
Lukoševičius E. “...jėgas skyrė praeities relikvijų kaupimui”: Povilo Karazijos 100-osioms gimimo metinėms // Tarybinis studentas. – 1987, geg. 15 (Nr. 18), p. 3
Lukoševičius O. Apie naujoves Kaišiadorių krašto senovėje // Kaišiadorių aidai. – 1995, geg. 5 Akmens amžiaus paminklai rajone.
Lukošiūtė B. “Aušros” istorijos ir etnografijos muziejaus archeologinė ekspozicija // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 5-6
Lukšaitė I. “Senoji Europa” veikalas smalsiam Lietuvos skaitytojui / Pokalbis su J. Kuckailiu // Voruta. – 1997, Nr. 18, p. 1, 8-9. M. Gimbutienė
Lukšaitė I. Iš amžių skrynios // Tarybinė moteris. – 1970, Nr. 3, p. 2-3 Apie R. Volkaitę-Kulikauskienę.
Lukšaitė I. Sūduva // Naujas kelias (Kapsukas). – 1960, vas. 28 – kovo 16
Lukšaitė I. Tolimame krašte – Kalifornijoje (JAV) 1994 vasario 2 d. iškeliavo į dausas … // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 2, p. 2
Lukšas A. Senų rūmų nauji rūbai / Pokalbis su žurnaliste V. Danilevičiūte // Tiesa. – 1988, liep. 21. Vilniaus pilis
Lukšienė M. Iš Augustino Janulaičio literatūrinių archivalijų // Literatūra. – 1980, t. 22, sąs. 1, p. 58-70 Apie D. Poškos laišką I. Labojkai.
Lullies H. Zum Götterglauben der alten Preussen // Jahresbericht 1904 des Königlichen Wilhelms - Gimnasiums in Königsberg. Beilage. (Königsberg). – 1904, p. 3-20. – Tas pat: Tolkemita - Texte (Dieburg). – 1983, sąs. 14, p. 3-34.
Lullies H. Zum Götterglauben der alten Preussen: iš “Jahresbericht 1904 des Königliches Wilhelms-Gimnasiums in Königsberg”// Tolkemita-Texte. – Dieburg, 1983, sąs. 14, p. 3-34
Luponių piliakalnio vinkšnos // Jaunasis ūkininkas. – 1940, Nr. 13 Piliakalnis ir akmuo (Šiaulių raj.).
M. Brensztejn doktorem h.c. U.S.B. // Chata rodzinna. – 1936, Nr. 23, p. 5
M. Gimbutienės paskaitos // Kultūros barai. – 1969, Nr. 12, p. 75 Žinutė, kad M. Gimbutienė Santa Monikoje (JAV) pasakojo apie R. Rimantienės kasinėjimus Šventojoje.
M. Jankus kalbėjo apie kunįgaiksztį Szereikį // Auszra. – 1885, Nr. 6, p. 163; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Šereiklaukio kalnas – piliakalnis (Tauragės raj.).
Maceika J. Adomas Honoris Kirkoras: Jo gyvenimas ir darbai // Kirkoras A. H. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. – V.,1991. – P. 5-15
Maceika J. Trakai. – V., 1939. – 71 p Rec.: Šapoka A. // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 5 (Nr. 261), p. 5.
Maceika J., Gudynas P. Vadovas po Vilnių. – V., 1960. – 387 p. – Tas pat rus. k. Vilniuje, 1962 m Vilniaus pilis. P. 67, 88-97 – Pilies kalnas, kasinėjimai, griuvėsiai.
Macežinskas M. Pamirštas Nagius-Nagevičius // Mūsų žodis. – 1989, Nr. 5, p. 11-12
Macežinskas M. Pirmasis Lietuvos kariuomenės karo gydytojas (V. Nagius-Nagevičius, 1881.06.17 – 1954.09.15) // Karys. – 1991, Nr. 9, p. 15 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Macijauskienė M. Atradimas // Nemunas (K.). – 1978, Nr. 7, p. 32-33 Apie V. Valatką.
Maciukevičius J. Atkaklus senukas ir piliakalnis // Literatūra ir menas. – 1965, Nr. 11, p. 7 Ročiškės (Raseinių raj.) piliakalnis.
Maciūnas V. Su prof. dr. Jonu Puzinu atsisveikinant: Kalba prie karsto balandžio 16 d., Chicagoje // Draugas (Chicago). – 1978, bal. 22
Mackevičius R. Teodoras Narbutas. – V., 1939. – 44 p
Mackiewicz J. Skandal… nie tylko w Dawidgródku // Słowo. – 1936, lapkr. 21, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Mackonis K. Mur starszy niž zamek Giedymina // Czerwony sztandar. – 1964, liep. 10
Mackonis R. Taip atrodė jotvingiai // Tėvynės balsas. – 1965, Nr. 6 Apie Lenkijoje W. Plawińskio atkurtus skulptūrinius atvaizdus.
Maculevičius S. Piliakalnio ataka // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1970, liep. 9 Pašlavančio piliakalnis.
Mačianskas F. Kaip praturtėjo Marija Gimbutienė ir kas iš to išėjo // Savininkas. – 1993, liep. 9 (Nr. 14), p. 5 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Mačianskas F. Senieji lietuvių religiniai tikėjimai // Ateizmas ir religija Lietuvoje. – V., 1985. – P. 9-25
Mačianskas F. Senovės lietuvių pasaulėvaizdis // Mačianskas F. Šimtas religijos mįslių. – V., 1975. – P. 75-115
Mačionis A. Vilniaus mamutas // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 2, p. 15-18
Mačionis V. Bejėgiškumas ar apsileidimas // Mūsų gamta. – 1968, Nr. 3, p. 5 Pagilės (Alytaus raj.) kaimo kapinynas.
Mačionis V. Dar vienas mitologinis? // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 6, p. 30-31 Daugų (Alytaus raj.) apylinkėje, prie Gilio ežero, akmuo su dubeniu.
Mačionis V. Kalesnykų miško paslaptys // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 4, p. 32 Kalesninkų ir Griciūnų (?) kapai (Alytaus raj.).
Mačionis V. Praeities miestas ? // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 9, p. 31 Viečiūnai (Alytaus raj.).
Mačionis V. Praeities pėdsakai // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 1, p. 31 Atžalyno (Alytaus raj.) radiniai.
Mačiukas R. Prie senosios pilies pamatų // Tarybinė Klaipėda. – 1975, liep. 30 Klaipėdos pilis.
Mačiukevičius J. Šis tas apie Tadą Daugirdą // Naujas rytas (Raseiniai). – 1969, lapkr. 27 Tadas Daugirdas (1852-1919)
Mačiulis J. Surastas labai senas kapinynas // Literatūra ir menas. – 1959, Nr. 36, p. 4 Krūvandai (Kauno raj.).
Mačiulis V. Ką papasakos Šilelio kapai // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1965, rugpj. 6
Mačiūnas A. Zigmantiškių akmuo // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1970, gruod. 19
Mados Vytauto laikais // XX amžius. – 1938, geg. 7, p. 5 Pokalbis su E. Volteriu apie Birštoną.
Magistriniai ir bakalauriniai Istorijos fakulteto Archeologijos katedros studentų darbai, apginti VU 1995.05.25 - 06.10 // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 32
Maironis J. Apie Mindaugo sostapilį / J. Maciulevičia // Draugija. – 1908, Nr. 13, p. 18-19. – Tas pat: Maironis. Raštai. – V., 1992. – T. 3, kn. 2, p. 650-651. Pritarė W. Kętrzyńskio minčiai, kad Vorutos reikia ieškoti prie Dubysos.
Maironis J. Apie Mindaugo sostapilį: iš “Draugijos” (1908, Nr. 13) / Maciulevičia // Maironis. Raštai. – V., 1992. – T. 3, kn. 2, p. 650-651
Maižius J. Nykstantieji mūsų bočių pėdsakai // Lietuvos žinios. – 1927, rugs. 10, p. 3 Jauneikių (Joniškio raj.) kapinynas.
Majewski E. Bronzy i kości ludzkie z grobu we wsi Koniuchy (pow. Wilkomierski) // Światowit (Warszawa). – 1901, t. 3, p. 85-88. Kaniūkai (Utenos raj.).
Majewski E. Kurhany w Pakalniszkach w pow. Poniewieskim, zbadane przez Maryę Butrymównę // Światowit (Warszawa). – 1900, t. 2, p. 92-103. Pakalniškiai (Panevėžio raj.).
Majewski E. Odpowiedż // Światowit (Warszawa). – 1900, t. 2, p. 111-116. Dėl dubenuotų akmenų.
Makarenko M. Zabytki przedhistoryczne gub. Kowieńskiej // Kvartalnik Litewski (Petersburg). – 1910, t. 2, p. 103-112, lent. I-VII. Bajoriškių (Kupiškio raj.), Jagminiškių ir Pakunio (Kelmės raj.), Vaviškių-Knitiškių (Ukmergės raj.) pilkapių radiniai.
Makarevičius A. Audra ties Virgale // Nemunas (K.). – 1969, Nr. 3, p. 53 1369-1409 m. kovos dėl Naujojo Kauno ir Gotesverderio pilių paėmimo.
Makarevičius A. Ir vilkijiečiai mokėjo geležį lydyti // Kauno tiesa. – 1970, spal. 11 Jaučakių piliakalnis.
Makarevičius A. Ką byloja senkapiai // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1967, rugs. 14 Mikytų (Šakių raj.) kapinynas.
Makarevičius A. Kai piliakalnis prabyla // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. P. 98-100 Jaučakių (Kauno raj.) piliakalnis.
Makarevičius A. Piliakalnis ieško savo istorijos // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 2, p. 44-45 Bernatoniai (Kauno raj.).
Makarevičius A. Seredžius // Kauno tiesa. – 1968, rugpj. 25 Jurbarko raj.
Makarevičius A. Vilkija // Kauno tiesa. – 1968, geg. 26 Apie Jaučakių piliakalnį.
Makarevičius A. Vilkijos apylinkės archeologiniai paminklai // Lietuva. – 1925, liep. 9- liep. 13 (Nr. 150, 151 ir 153) Pateikia duomenų apie Antalkių Višpilį, Jaučakių, Pabalių, Piepalių, Ringovės, Šėtijos, Žemosios Panemunės piliakalnius, Lauksvydų ir Rupunionių kapinynus, Altoniškių ir Riogliškių apeiginės vietas, Jaučakių ir Vilkijos monetų lobius ir kitus paminklus, radinių vietas (Jurbarko, Kauno ir Šakių raj.).
Makarevičius A. Vilkijos ir jos apylinkių praeities paminklai // Kraštotyra. – 1980. – Kn. 10, p. 52-59
Makarevičius A. Vilkijos praeities paminklai // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1970, bal. 2
Makarevičius A. Vilkijos senovės beieškant // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 55-64 Paštuvos pilis (Jaučiakių piliakalnis, Kauno raj.).
Makarevičius D. Rūpinkimės apleistais piliakalniais // Jaunasis ūkininkas. – 1933, Nr. 21 Burokaraisčio ir Mikniūnų (Varėnos raj.) piliakalniai.
Makelis A. Edvardas Gisevius / Daugeliškis A. // Lietuvos aidas. – 1930, geg. 10, p. 4 50-osioms mirties metinėms (1880.V.9).
Makowska K. Wspólczesne badania archeologiczne Zamku Dolnego w Wilnie // Ochrona zabytków (Warszawa). – 1997, Nr. 1, p. 91-96 Vilniaus pilis
Maksimaitienė O. Dėl senienų radinio / Maksimavičienė-Girčytė O. // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 24, p. 5 Kėdainių lobis.
Maksimaitienė O. Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai. –V., 1991. – 166 p. P. 7-25 apie baltų genčių ir žemių ribas iki valstybės susidarymo.
Maksimaitienė O. Petrą Tarasenką prisiminus // Mokslas ir gyvenimas. – 1993, Nr. 7, p. 34 Ir Velikuškių (Zarasų raj.) piliakalnio tyrinėjimai.
Maksimaitis M. Žymus mokslininkas ir teisininkų ugdytojas (profesoriaus Konstantino Jablonskio gimimo 90-ioms metinėms) // Socialistinė teisė. – 1982, Nr. 2, p. 16-20 Užsimena ir apie K. Jablonskio darbą archeologijos srityje.
Maksimovas P. Komisija nusprendė, deputatai pritarė // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, rugs. 21, p. 1 Dėl Varnių kapinyno apsaugos.
Maksvytis F. Apsaugoti kultūros paminklus // Naujasis kelias (Marijampolė). – 1950, bal. 22 Paminklų apsauga.
Maksvytis F. Rajono archeologiniai paminklai // Naujas kelias (Marijampolė). – 1952, saus. 13
Malaškevičiūtė B. Ką mena Alytaus piliakalnis // Gimtinė. – 1991, Nr. Padavimai.
Małatkówna M. Średniowieczne szczątki roślinne ze Žmudzi oraz niektóre zagadnienia pochodzienia zbóž //Acta Societatis Botanicorum Poloniae (Warszawa). – 1925, t. 3, Nr. 2, p. 196-231 Ref.: Regelis K. Javai iš Lietuvos piliakalnių // Kosmos. – 1927, Nr. 1, p. 13-16. Gabrieliškių (Raseinių raj.), Bubių (Šiaulių raj.) ir Veliuonos piliakalnių javų liekanos.
Maler J. Bibliography of Marija Gimbutas // From the Realm of the Ancestors: An Anthology in honor of Marija Gimbutas. – Manchester, 1997. – P. 609-625. Aut.-sudaryt. nenurodytas M. Gimbutienė
Malijonis V. Apie ką pasakoja piliakalnio iškasenos // Lenino priesakai (Nemenčinė). – 1959, geg. 1 Jotainiškių (?) piliakalnis (Vilniaus raj.).
Malinauskas D. Dėl Lietuvos karūnos ir Vytauto grabo apiplėšimo // Viltis. – 1914, birž. 5 (18), p. 2.
Malinauskas D. Dėl Vilniaus Pilies kalno apgynimo // Viltis. – 1912, vas. 15 (28), p. 2; Lietuvos žinios. – 1912, vas. 14 (27), p. 1-2.
Malinauskas D. Kur yra Vytauto karstas? // Naujoji romuva. – 1935, Nr. 12/13, p. 303 Vytauto kapo klausimas.
Malinauskas D. Vilniaus Pilies kalnui apsaugoti // Viltis. – 1911, gruod. 30 (saus. 12).
Malinowski E. Poznaj kraj rodzinny // Czerwony sztandar. – 1957, rugpj. 4 Vilniaus pilis.
Malinowski T. Nabytki b. Działu przedhistorycznego Muzeum Wielkopolskiego w Poznaniu w latach 1929-1932 // Fontes archeologici Posnaniensi. – 1956 (1955), t. 6, p. 104-161 P. 139, 160-161 apie muziejaus eksponatus, rastus Vilniaus Bekešo kalne ir Trakų apylinkėse.
Mališauskas J. Ką veikė vikingai prie Nemuno?: K. Engelio mirties 50-osioms metinėms // Vokiečių žinios Lietuvoje (Klaipėda). – 1997, vasaris
Mališauskas J. Kai kurių Mažosios Lietuvos piliakalnių (ar alkviečių) dabartinė būklė // Lietuvininkai ir Mažoji Lietuva amžių būvyje: (konferencijos pranešimai), Klaipėda, 1989, gruodžio 8-9 d.d. – Klaipėda, 1989. – P. 56-60
Mališauskas J. Kokios buvo Nadruvos pilys XIII a. Kaip nadruviai statėsi pilis XIII a. // Klaipėda. – 1996, geg. 2, p. 18
Mališauskas J. Šernų grožybių atradėjas // Klaipėda. – 1997, spal. 29, p. 27 Šernai (Klaipėdos raj.). Ryšium su A. Bezzenbergerio mirties 75-osioms metinėmis.
Mališauskis J. Marija Gimbutienė pas Klaipėdos lituanistus // Klaipėda. – 1996, saus. 20, p. 15 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Mališčenko M. Mokas // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1969, gruod. 13 Sukinių (Ukmergės raj.) akmuo.
Malyščenka M. Kad kurtų legendas // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1970, gruod. 10 Rajono archeologiniai paminklai.
Malkevičiūtė R. Archeologų radiniai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1974, liep. 25 Dapšių piliakalnis.
Malonaitis A. Dauglaukio alkavietės tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 45-46 Tauragės raj.
Malonaitis A. Dauglaukio alkvietės ir kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 53-56
Malonaitis A. Dauglaukio alkvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 86-88. Dauglaukis (Tauragės raj.).
Malonaitis A. Dauglaukio alkvietės tyrinėjimai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V.,1995. – P. 25-27 Dauglaukis (Tauragės raj.).
Malonaitis A. Dauglaukio gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 37-39. – Tas pat: Nemuno delta: Tyrimai ir atradimai. – Dauglaukis, 1992. – P. 46-48
Malonaitis A. Ornamentuotieji siauraašmeniai pentiniai kirviai Lietuvoje // Istorija. – 1998, t. 38, p. 3-11
Malonaitis A. Siauraašmeniai pentiniai kirviai Lietuvoje (tyrinėjimų metmenys) // Istorija (V.). –1997, t. 35, p. 48-77
Mamonaitis S. Birutės kalno paslaptis / Pokalbį užrašė G. Pilaitis // Tiesa. – 1990, gruod. 30, p. 5.
Mamonto dantys / B. // Lietuva. – 1926, rugs. 18, p. 5; Panevėžio balsas. – 1926, Nr. 37 Rasta Panevėžyje tarp akmenų gatvei grįsti.
Mamuto dantis universitete // Lietuvos žinios. – 1933, kovo 30, p. 5 Rastas Rokuose (Kauno raj.), Jiesios upėje.
Mamuto iltys Kaune // Lietuvos aidas. – 1929, geg. 13, p. 5 Aleksotas.
Manhartas V. Aisčių Mater Deum (1880) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 266-267, 530-531 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 283-292. – Versta iš: Mannhardt W. Die Mater Deum der Aestier // Zeitschrift für deutsches Altertum und deutsche Literatur (Berlin). – 1880, p. 159-168.
Manhartas V. Motiejus Strijkowskis (apie 1870-1880) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 266-267, 528-530 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 267-283. – Versta iš: Mannhardt W. Letto-Preussische Gotterlehre. – Riga, 1936. – P. 371-341.
Maniuliškių piliakalnis / Pr. P.M-as. // Zarasų kraštas. – 1932, gruod. 10 (Nr. 18), p. 2. Zarasų raj.
Mankevičius S. Lioliai ir jų legendos // Lietuva. – 1925, vas. 28, p. 5 Vainikės (Kelmės raj.) piliakalnis (?).
Mankevičiūtė J. Žvelgsime į praėjusius šimtmečius // Biržiečių žodis. – 1970, liep. 4 Biržų pilies restauracija.
Mannhardt W. Die Mater Deum der Aestier // Zeitschrift für deutsches Altertum und deutsche Litteratur (Berlin). – 1880, t. 24, p. 159-168. – Lietuvių k.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p.283-292.
Mannhardt W. Letto-Preussische Götterlehre. – Riga, 1936. – 13, 674 p. – Ištrauka lietuvių k.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 267-283 Apie M. Stryjkowskio senojo lietuvių tikėjimo tyrinėjimus.
Manomaitis S. Šventasis Birutės kalnas // Klaipėda. – 1991, saus. 2, p. 3
Mansarienė M. Kretinga // Lietuvos aidas. – 1991, birž. 21, p. 2 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Marcinauskas V. Muziejuje pilies radiniai // Tiesa. – 1950, gruod. 23 Biržų muziejuje pilies radiniai.
Marcinauskas V. Muziejuje pilies radiniai // Tiesa. – 1960, gruod. 23 Biržų pilis.
Marcinkėnas P. Degsnės-Labotiškių pilkapiai // Pirmyn (Molėtai). – 1981, kovo 3
Marcinkevičius A. Lietuviškoji Pompėja. Atrasta senoji Kernavė // Gimtasis kraštas. – 1986, Nr. 47, p. 1, 4-5 Kernavės piliakalniai
Marcinkevičius A. Senojo Vilniaus širdis // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 50, p. 4-5
Marcinkevičius J. Brangių senienų ieškotojai / Mrc. // Mūsų rytojus. – 1936, kovo 13, p. 5 Archeologinių paminklų kasinėjimai.
Marcinkevičius J. Gedimino kalnas daug liudija / Mrc. // Mūsų rytojus. – 1935, birž. 18, p. 5. Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Marcinkevičiūtė R. Pasijunti tautos žmogumi // Kultūros barai. – 1988, Nr. 8, p. 45-48 Apie paminklų tvarkymo ir tyrinėjimų talkas.
Marcinkus J. Archeologiniai tyrimai Lietuvos TSR miestų istoriniuose centruose // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981, p. 3-4. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 47-49)
Marczek K. Wspomnienie świetności: zamek // Magazyn Wilenski. – 1998, Nr. 5, p. 18-19. Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Marčėnaitė R. Archeologus piktina Pilių parko įstatymo rengėjai // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 21, priedas: sostinė, p. 42 Vilniaus pilys
Marčėnaitė R. Belskis ir bus atidaryta. Kasinėjimų sezonui Kauno pilyje pasibaigus // Diena. – 1994, lapkr. 25, p. 10 Kauno pilis ir miestas
Marčėnaitė R. Gedimino kalne – nei funikulieriaus, nei tualeto // Lietuvos rytas. – 1996, spal. 2, priedas: Sostinė, p. 51 Vilniaus pilys
Marčėnaitė R. Gedimino paminklo statytojai archeologams netrukdys // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 24, priedas: Sostinė, p. 43 Vilniaus pilys
Marčėnaitė R. Gedimino pilis atsidurs sugriežtinto režimo zonoje // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 2, priedas: Sostinė, p. 33 Vilniaus pilys
Marčėnaitė R. Moteris pajauninta apsidžiaugtų. O pilis? // Diena. – 1994, lapkr. 10, p. 13 Kauno pilis ir miestas
Marčėnaitė R. Vėl ginčijamasi, kur stovės Gediminas / Pasikalbėjimas su G. Drėmaite // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 10, priedas: Sostinė, p. 45. Vilniaus pilys
Marčėnaitė R. Vidūnas skubina paminklo statytojus // Lietuvos rytas. – 1996, rugs. 3, priedas: Sostinė, p. 50 Vilniaus pilys
Marčėnaitė R. Vilniaus pilys: kasdien nauji ginčai // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 26, priedas: Sostinė, p. 34 Vilniaus pilys
Marčius B. Pirmieji gyventojai žemaičių aukštumoje ir Baltijos pajūryje / Su A. Butrimo prier. // Žemaičių žemė. – 1995, Nr. 2, p. 8.
Margi Biržų istorijos lapai / Dž. Reporteris // Sekmadienis. – 1935, Nr. 47, p. 3 Biržų pilis.
Margio kalnas Punioje / K.J.K. // Mūsų kalendorius. – V., 1919. – P. 75-76.
Margis A. Ant Rambyno vėl skamba dainos // Komjaunimo tiesa. – 1957, kovo 4
Margis A. Žvilgsnis į žiląją senovę // Raudonasis artojas (Pagėgiai). – 1957, geg. 15
Margis K. Trečios kategorijos įstatymas // Švyturys. – 1968, Nr. 15, p. 9 Paminklų apsaugos įstatymo kritika.
Marija Gimbutienė: Bibliografinė rodyklė, 1938-1995 / Sudarė R. Andrašiūnaitė-Strakšienė. – V., 1995. – 130 p. Rec.: Skomskis J. Apie deivės civilizacijos autorę // Diena. – 1995, rugs. 21, p. 5. Šimėnas V. Nejaugi Gimbutienė nenusipelnė / Užrašė A. Šėmienė // Lietuvos aidas. – 1995, lapkr. 3, p. 13.
Marijampolė. Liepynų kaime rasti istorinės vertės kapai // Lietuvos žinios. – 1938, spal. 20, p. 9 Liepynų (Marijampolė) kapinynas.
Marijampolėje // Diena. – 1938, Nr. 12, p. 10 Mieste rasta įvairių radinių.
Marijampolėje rasta pilkapių // Suvalkų kraštas (Marijampolė). – 1938, Nr. 41, p. 1 Liepynų (Marijampolė) kapinynas.
Marijos Gimbutienės atminimui // Diena. – 1995, saus. 27, p. 7. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1995, vas. 23, p. 3 M. Gimbutienės mirties metinės
Marijos Gimbutienės nuopelnus vertina visas pasaulis // Europos lietuvis (London). – 1994, geg. 14, p. 5
Mariuvienė J. Nauji archeologų radiniai // Lenino vėliava (Širvintos). – 1987, spal. 10, p. 3 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Markatna V. Dievo ir žmonių užmirštas kampelis // Sekmadienis. – 1935, Nr. 33, p. 3 Varnupių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Markelevičius J. “Krūsnių” paslaptis // Švyturys. – 1972, Nr. 12, p. 30 Vilkiautinio (Varėnos raj.) pilkapiai.
Markelevičius J. Aplankykite Liškavą // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1968, birž. 1
Markelevičius J. Ar mokame gerbti protėvių palikimą // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1970, birž. 30
Markelevičius J. Archeologai Punioje // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1972, rugpj. 5
Markelevičius J. Archeologiniai tyrinėjimai Punioje 1972-1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 29-32
Markelevičius J. Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1975, birž. 17 Muoriškių (Biržų raj.) pilkapiai
Markelevičius J. Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1976, birž. 19 Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinynas.
Markelevičius J. Architektūros paminklai ir archeologas // Literatūra ir menas. – 1973, saus. 20
Markelevičius J. Biržų senamiesčio turtai // Biržiečių žodis. – 1976, lapkr. 27
Markelevičius J. Dėmesys turistiniams objektams // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1975, bal. 24 Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Markelevičius J. Dideli įvykiai Liškiavoje // Mūsų gamta. – 1975, Nr. 11, p. 8-9 Liškiavos (Varėnos raj.) pilis ir Bažnyčios kalnas.
Markelevičius J. Dunkso piliakalniai // Mūsų gamta. – 1974, Nr. 7, p. 12-13
Markelevičius J. Džiuginantys laiškai // Naujas rytas (Raseiniai). – 1975, kovo 11 Dėl Viduklės piliakalnio.
Markelevičius J. Hands that reviled centuries // Gimtasis kraštas. – 1978, Nr. 25, p. 4 Apie K. Meką.
Markelevičius J. Jeigu ne abejingumas // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1972, birž. 15 Vilkiautinio (Varėnos raj.) pilkapiai.
Markelevičius J. Ką slepia durpynai // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 6, p. 11
Markelevičius J. Ką veikė archeologų ekspedicija // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, rugpj. 22 Noruišių pilkapiai.
Markelevičius J. Kad liktų gyva praeitis // Šviesa (Jurbarkas). – 1972, lapkr. 4
Markelevičius J. Kai kraustėsi tautos // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, spal. 8 Budraičių kapinynas.
Markelevičius J. Kas puošia gimtą kraštą // Biržiečių žodis. – 1976, gruod. 14
Markelevičius J. Kernavės šiandiena ir rytdiena // Vakarinės naujienos. – 1989, vas. 21, p. 1 Kernavės tyrinėjimai
Markelevičius J. Kiburių radiniai // Švyturys. – 1972, Nr. 4, p. 30 Kiburių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Markelevičius J. Kiburių senkapio radiniai // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. P. 59-61 Kiburių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Markelevičius J. Kiburių senkapio radiniai // Darbas (Pasvalys). – 1973, vas. 10 Pasvalio raj.
Markelevičius J. Kuršių kultūros pėdsakais // Leninietis (Šiauliai). – 1974, birž. 18 Visdergiai-Papelkiai (Šiaulių raj.).
Markelevičius J. Pagarba senamiesčio turtams // Vakarinės naujienos. – 1973, liep. 7 Kauno Rotušės aikštė.
Markelevičius J. Pakritižio (Panevėžio raj.) senkapio tyrinėjimai 1975 metais / J. Merkelevičius // Raguvos praeitis. – V., 1998. – Kn. 3, p. 7-13. – Perspausdinta iš: ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978.
Markelevičius J. Pakritižio (Panevėžio raj.) senkapio tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 148-150. – Tas pat su radinių piešiniais: Raguvos praeitis. – V., 1998. – Sąs. 3
Markelevičius J. Paminklai atgimsta // Mūsų žodis (Skuodas). – 1973, geg. 19, 22 Apuolės piliakalnis, Šilalės kaimo akmuo.
Markelevičius J. Papiškių (Varėnos raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 ir 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 110-113
Markelevičius J. Pašilių (Panevėžio raj.) pilkapių ir kapinyno bandomieji kasinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 105-107
Markelevičius J. Piliakalnis ežero saloje // Švyturys. – 1974, Nr. 8, p. 30 Našloniškio (Utenos raj.) piliakalnis.
Markelevičius J. Pirmoji archeologų ekspedicija // Vakarinės naujienos. – 1973, bal. 12 Į Šiaulių rajoną.
Markelevičius J. Prabyla lobiai // Vakarinės naujienos. – 1977, gruod. 1 Apie monetų lobius.
Markelevičius J. Prasidėjo archeologų darbymetis // Vakarinės naujienos. – 1974, birž. 18 Apie ruošiamas žvalgomąsias ekspedicijas.
Markelevičius J. Radiniai kviečia tyrinėti // Švyturys. – 1973, Nr. 2, p. 30 Prie Punios (Alytaus raj.) rastas akmeninis kirvis.
Markelevičius J. Rajone – archeologų ekspedicija // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, rugpj. 3
Markelevičius J. Rekordininkas // Švyturys. – 1973, Nr. 19, p. 30 Vilkiautinyje (Varėnos raj.) rastas 60 cm ilgio įmovinis ietigalis.
Markelevičius J. Religijos kitimo atspindžiai Lietuvos archeologijos paminkluose // “Religinės kovos ir erezijos feodalinėje Lietuvoje”: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1975. – P. 1-4
Markelevičius J. Reti radiniai Juostininkuose // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1976, gruod. 16 Juostininkai (Anykščių raj.).
Markelevičius J. Ruošiasi ekspedicijoms // Vakarinės naujienos. – 1975, vas. 1 Mokiniai ruošiasi dalyvauti.
Markelevičius J. Saugomas praeities turtas // Gimtasis kraštas. – 1975, Nr. 40, p. 2-3 Archeologinių paminklų apsauga.
Markelevičius J. Senamiesčio paslaptims įminti // Vakarinės naujienos. – 1974, kovo 21, p. 4 Vilniaus senamiestis.
Markelevičius J. Šaukštas deguto statinę medaus gadina // Biržiečių žodis. – 1971, liep. 3 Rajono paminklų apsauga.
Markelevičius J. Tyrinėjant Punios piliakalnį // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1973, saus. 16
Markelevičius J. Tyrinėjimai Spitrėnų apylinkėse // Lenino keliu (Utena). – 1974, birž. 22 Našloniškio piliakalnis.
Markelevičius J. Tyrinėjimų sezonas Punioje // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1974, vas. 5 Punios piliakalnis.
Markelevičius J. Žvilgsnis į praeitį // Vakarinės naujienos. – 1974, rugs. 7 Kelmės rajono archeologinių paminklų žvalgymas.
Markelevičius J., Jovaiša E. Saugokime ir gerbkime senovės liudininkus // Jonavos balsas. – 1970, rugs. 17
Markelevičius J., Morauskienė E. Muoriškių (Biržų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 ir 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 87-93
Markelevičius J., Olišauskas R. Kaip saugome // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1973, spal. 6 Rajono archeologiniai paminklai.
Markelevičius J., Olišauskas R. Papelkių-Visdergių (Šiaulių raj.) pilkapio ir senkapio tyrinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 101-102
Markelevičius J., Olišauskas R. Praeities pėdsakai Dubysos pakrantėse // Naujas rytas (Raseiniai). – 1973, spal. 11, 13 ir 16
Markelevičius J., Olišauskas R. Spitrėnų (Utenos raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 12-14
Markelevičius J., Patkauskas S. Liškiavos (Varėnos raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 37-40
Markeliūnaitė J. Istorija akmenyse // Mūsų gamta. – 1986, Nr. 1, p. 28-29 Stabgirė (Tauragės raj.).
Market A. Bałtowie – północni sąsiedzi Słowian // Widnokręgi (Warszawa). – 1989, Nr. 3, p. 58-59 Apie Lenkijos muziejų parodą.
Markevičienė J. Aludės piliakalniuose – nauja paminklosaugos kryptis? // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 31 Viešbutis Vilniaus pilių teritorijoje.
Markevičius G. Mes dirbame mokslui // Moksleivis. – 1980, Nr. 11, p. 6 Apie akmens amžiaus gyvenvietės prie Kretuono (Švenčionių raj.) ež. tyrinėjimus.
Markevičius V. Platelių ežero pilis arba povandeninė archeologija // Vasario 16. – 1990, bal. 10 (Nr. 7), p. 7
Markevičius V. Praeities meilės žadintojas // Kauno tiesa. – 1991, gruod. 20 Apie P. Tarasenką.
Markonis S. Gimtojo krašto keliais // Tarybinis mokytojas. – 1958, birž. 19 Minimi Juodsodės (Telšių raj.) kapinyno kasinėjimai.
Markowskis T. Zaniedbane zabytki historyczne // Czarwony sztandar. – 1957, saus. 3 Apie Senųjų Trakų piliavietę.
Markūnas V. Prie didingų Radvilų pilies griuvėsių // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 5 (Nr. 427), priedas, p. 1 Biržai.
Marler J. A. A. archeologė Marija Gimbutienė // Draugas (Chicago). – 1994, vas. 12, p. 4
Martinionis A. Ateistiniai ketvirtadieniai // Vakarinės naujienos. – 1970, lapkr. 10 Apie V. Urbanavičiaus paskaitą.
Martinkus P. Kada pamatysime Klaipėdos pilį? // Tarybinė Klaipėda. – 1981, rugpj. 11
Martinkus P. Rajono kultūros paminklai ir jų apsaugos problemos // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1966, kovo 6
Martynowski F. K. Wystawa starożytności w Warszawe // Ateneum (Warszawa). – 1890, sąs.1, p. 104-117. Ir apie archeologinius radinius iš Lietuvos.
Masalkovienė R. Jėzuitų vienuolyno kiemo paslaptis // Atgimimas. – 1996, Nr. 50/51, p. 22 Vilniaus miestas
Masidunskis P. Šilalės krašto piliakalniai // Šilalės artojas. – 1994, rugs. 2 ir 13
Masikonis V. Kai prabyla žemė // Komjaunimo tiesa. – 1975, rugs. 11, p. 2 Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapiai.
Masikonis V. Kur Šlavanta teškena // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1965, rugpj. 28 Šakališkių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Masikonis V. Paskutinė didelė Lietuvos romantikė // Valstiečių laikraštis. – 1996, vas. 3, p. 8 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Masikonis V. Pažarsčio pilkapiai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1975, rugpj. 7
Masikonis V. Piliakalniai prie Nemuno // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1984, bal. 21
Masikonis V. Tik buvusio grožio šešėliai // Valstiečių laikraštis. – 1989, geg. 27, p. 1 Lazdijų rajono acheologijos paminklai.
Masilionis P. Molėtiškio radinys // Tiesa. – 1969, geg. 30 Jusėniškių (Švenčionių raj.) mamuto ilties dalis.
Masiliūnas L. Akmenys – gamtos paminklai // Valstiečių laikraštis. – 1964, kovo 27
Masiliūnas L. Kęstutis Šulija (1936-1975) // Geografinis metraštis. – 1976, t. 14, p. 218 Radiokarboninės laboratorijos darbuotojo nekrologas.
Masiliūnas L. Neardykime piliakalnių // Valstiečių laikraštis. – 1962, rugpj. 31
Masiliūnas L. Sudrausti žalotojus // Valstiečių laikraštis. – 1959, gruod. 25 Černiauskų ir Prelomciškės (Lazdijų raj.) piliakalniai.
Masionytė A. Geležinis vilkas kaukė ne tyruose // Pirmadienis. – 1996, Nr. 14, p. 22 Vilniaus pilys
Masiulionis R. Napoleono laikų akmuo // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1937, Nr. 2/4, p. 182 Šešuolių-Gursčių (Ukmergės raj.) akmuo, su ženklais.
Masys A. Aplankyti galės kiekvienas // Tarybinė Klaipėda. – 1978, liep. 1 Klaipėdos pilis.
Maskaliūnas L. Atstatykime Medininkų pilį // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 2-3
Maskaliūnas L. Medininkų pilis snaudžia // Draugas (Chicago). – 1996, saus. 20, p. 4 Medininkų pilis
Masteika R. Antroji senkapio vasara // Artojas (Šilalė). – 1977, rugpj. 4. – Tas pat: Tiesa. – 1977, rugs. 18 Žąsino kapinynas.
Masteika R. Archeologiniai tyrinėjimai Dauglaukyje // Tauragės balsas. – 1997, rugpj. 19
Masteika R. Didžiausia Lietuvoje, seniausia Pabaltijyje // Valstiečių laikraštis. – 1993, liep. 3, p. 6
Masteika R. Keturios senkapio vasaros // Komjaunimo tiesa. – 1979, spal. 13, p. 4 Žąsino (Šilalės raj.) kapinynas.
Masteika R. Platūs veiklos barai (Vladui Statkevičiui 75-eri) // Kraštotyra. – V., 1987. – Kn. 21, p. 44-46
Masteika R. Prie Medvėgalio // Komjaunimo tiesa. – 1983, bal. 30 Medvėgalio (Šilalės raj.) piliakalnis.
Masteika R. Senienų ieškotojas // Tiesa. – 1970, rugs. 5 Apie Šilalės kraštotyrininką V. Statkevičių.
Masteika R. Žalvario jaunystė // Artojas (Šilutė). – 1970, kovo 7 Apie V. Statkevičių Šilalėje.
Masteika R. Žąsino kaimo senkapiai // Tiesa. – 1976, rugs. 22 Šilalės raj.
Masteikienė I. Bilionių piliakalnis // Artojas (Šilalė). – 1978, birž. 22, p. 4
Masteikienė I. Laikas tvarkyti paminklus // Artojas (Šilalė). – 1987, bal. 17, p. 10
Masteikienė I. Liudininkai turi išlikti // Artojas (Šilalė). – 1976, bal. 10 Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Masteikienė I. Medvėgalio draustinis // Artojas (Šilalė). – 1978, liep. 8, 11
Masteikienė I. Prienų piliakalnis // Artojas (Šilalė). – 1978, bal. 13
Masteikienė I. Seniena – dar ne paminklas // Artojas (Šilalė). – 1975, birž. 10 Paminklų apsauga.
Maštaičių piliakalnis; Maudžiorų kapinynas; Mielėnų piliakalnis; Molavėnų piliakalnis; Muoriškių pilkapynas; Mustenių pilkapynas; Padievyčio piliakalnis; Pamiškių kapinynas; Paragaudžio kapinynas, pilkapynas; Pirčiupių lobis; Rubokų kapinynas; Rupunionių kapinynas; Sauginių kapinynas, piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 12, 20, 71, 136, 156, 159, 260, 287, 303, 384, 575-576, 588, 631
Matelska J., Pochodowicz-Maj J. Bibliografia Jaćvieży: (Materiały z lat 1945-1975). – Białystok, 1985. – 58, 162 p
Matevičiūtė G. Šis tas apie Platelių paslaptis // Žemaitis (Plungė). – 1996, rugpj. 10, p. 1, 6
Matijošaitis J. Kauno pilies praeitis ir dabartinis jos būvis // Rytas. – 1930, bal. 29, p. 8
Matijošaitis J. Kernavė // Rytas. – 1934, birž. 4, p. 5 Apie piliakalnius.
Matininkams ir kulturtechnikams paskaitos apie senovės paminklų apsauga // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 17, p. 7 Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Matiukas A. Aukštaitijoj, Dzūkijoj, Žemaitijoj... // Gimtinė. – 1991, Nr. 10, p. 3 Apie akmenis: Genionių (Akmenės raj.) kaimo, Pavarėnio (Varėnos raj.) miško Kiškių Bažnyčia, Kraštų (Rokiškio raj.) Belzebūbo sostą, Impilties (Kretingos raj.) aukūrą.
Matiukas A. Ir akmuo gali prabilti // Lenino keliu (Utena). – 1970, vas. 19 Apie rajono istorius-archeologinius akmenis.
Matiukas A. Kraštotyrininkas iš Budrių kaimo / Matas Salagiris // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, birž. 5, p. 4 I. Jablonskio 80-metis
Matiukas A. Po Aukštaitiją pasižvalgius. Kiek Mokų Lietuvoj // Gimtinė. – 1991, Nr. 9, p. 4 Apie Moko akmenis.
Matiukas A. Skuodo žemės piliakalniai // Mūsų žodis (Skuodas). – 1990, gruod. 29, p. 4
Matiukas A. Zarasų krašto akmenys / M. Salagiris // Tarybinė žemė (Zarasai). –1968, kovo 16.
Matyda-Legutko R. Metalowe części pasów na obszarze kultury Zachodniobałtyjskiej w okresie wpływow rzymskich // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – (1983) 1987, t. 48, sąs. 1, p. 21-35
Matłakówna M. Dalsze badania nad zbożem średniowiecznem z Litwy // Acta Societatis Botanicorum Poloniae (Warszawa). – 1929, t. 6. Nr. 4, p. 370-384 Ref.: Regelis K. Javai iš Lietuvos piliakalnių // Gamtos draugas. – 1930, liepa, p. 97-99. Gabrieliškių (Raseinių raj.) ir Veliuonos grūdų liekanos, Bilionių (Šilalės raj.) medžių anglys.
Matulaitis J. Padėkime Punios piliakalniui // Tiesa. – 1988, spal. 13, p. 1 Dėl šlaitų erozijos.
Matulaitis K. A. Die Schalaner des Altertums (bis zum XIII Jahrhundert) // Tolkemite-Texte (Dieburg). – 1997, sąs. 52, p. 8-32. – Versta iš: Tautos praeitis, 1965, t. 2, kn. 2, p. 123-142
Matulaitis K. A. Senovės skalviai (iki XIII a.) // Lietuvos mokslas. – 1993, t. 1, kn. 1, p. 4-15
Matulaitis K. A. Senovės skalviai (iki XIII a.) // Tautos praeitis (Chicago; Roma). – 1965, t. 2, kn. 2, p. 123-142. – Tas pat: Lietuvos mokslas. – 1993, t. 1, kn. 1, p. 4-15; Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 119-139. – Tas pat vok. k.: Tolkemita-Texte (Dieburg). – 1997, sąs. 52, p. 8-32
Matulaitis K. Senovės skalviai (iki XIII a.) // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 119-139. – Perspausdinta iš: Tautos praeitis (Chicago; Roma). – 1965, t. 2, kn. 2, p. 123-142
Matuliauskas J. Maškėnų piliakalnis // Žvaigždutė. – 1939, Nr. 4, p. 60 Padavimai apie Moškėnų (Rokiškio raj.) piliakalnį.
Matulionienė R. Marija Alseikaitė-Gimbutienė // Tarp knygų. – 1995, Nr. 4, p. 33-36 M. Gimbutienės mirties metinės
Matulionis P. Iš „Ekspedicijos Nemunui tirti“ darbų // Lietuva. – 1922, spal. 12, p. 3. Apie piliakalnių šlaitų slinkimą.
Matulionis P. Atsiminimai / (surašė P. Butėnas) // Židinys. – 1932, t. 16, Nr.7, p. 38-50; Nr. 8/9, p. 156-167 Nr. 7, p. 43 – apie Kupiškio piliakalnį.
Matulionis P. Kupiszkis ir kupiszkėnai / Bevardis P. // Vienybė lietuvininkų (Plymouth). – 1891, Nr. 51, p. 607-612; Nr. 52, p. 618-622. Apie Kupiškio piliakalnį.
Matulionis P. Kupiškio piliakalnis // Mūsų senovė. – 1921, t, 1, kn. 2, p. 77-78.
Matulionis P. Veliuona // Lietuva. – 1923, geg. 30, p. 2-4. – Tas pat: Veliuona ir Gedimino kalnas // Krivulė. – 1924, Nr. 11, p. 19-20.
Matulionis P. Veliuona ir Gedimino kalnas // Krivulė. – 1924, Nr. 11, p. 19-20. – Tas pat: Lietuva, 1923, geg. 30. Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Matulionis R. Jaros-Šetekšnos baseino melioracijos darbai. Jaros 1933-1934 m. reguliavimas // Žemėtvarka ir melioracija. – 1935, Nr. 1, p. 3-10 Akmens amžiaus radiniai Jaros (Anykščių raj.) upėje.
Matulis J., Petrauskas V. Mokslas Tarybų Lietuvoje. – V., 1970. – 157 p P. 77-78 – apie archeologiją.
Matulis R. Akmeninės piestos // Švyturys. – 1974, Nr. 8, p. 30 Istorijos ir etnografijos muziejuje Vilniuje.
Matulis R. Akmenys pasakoja // Ąžuolas. – 1998, Nr. 1, p. 4-5
Matulis R. Akmenyse iškalti raštaženkliai // Ąžuolas. – 1998, Nr. 3(23), p. 4-5
Matulis R. Akmuo – akmeniui nelygus // Moksleivis. – 1974, Nr. 5, p. 12-13 Apie apeiginius akmenis.
Matulis R. Apie akmeninį Vyžuonų žaltį // Literatūra ir menas. – 1974, Nr. 15, p. 12
Matulis R. Apie spėjamą Ragučio šventyklos aukurą // Lietuvos aidas. – 1994, rugs. 28, p. 17
Matulis R. Aukurai // Lituanistikos darbai (Chicago). – 1986, kn. 5, p. 131-203
Matulis R. Gamtos paminklai ir šventos vietos senajame Vilniuje // Ąžuolas. – 1997, Nr. 1, p. 4-5 ir Nr. 2, p. 4-5
Matulis R. Istoriniai akmenys. – V., 1990. – 143 p. Rec.: Juknevičius P. Apie akmenis // Panevėžio balsas. – 1991, rugpj. 17.
Matulis R. Iš dangaus kūnų, šviesos, ugnies simbolikos // Viltis. – 1992, vas. 5, p. 3, 6
Matulis R. Išsaugokime istorinius akmenis // Literatūra ir menas. – 1973, Nr. 12, p. 13
Matulis R. Ką mena istoriniai akmenys? // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, gruod. 18, p. 3
Matulis R. Ką reiškia šie ženklai // Švyturys. – 1987, Nr. 10, p. 26 Paragių (Akmenės raj.) akmuo.
Matulis R. Kiek tikėti A. Kojelavičiumi? // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 25, p. 5 Dėl lietuvių kilmės ir giminystės su “giruliais”.
Matulis R. Lietuvių tautos kilmė. – V., 1990. – 83 p.
Matulis R. Pasakoja akmenys: 1. Akmenys su netaisyklingai įgaubtu paviršiumi; 2. Akmenys su išskaldomis, grioviais, loviais, latakais // Ąžuolas. – 1997, Nr. 4, p. 4-5
Matulis R. Pilies kalnui pirmykštę išvaizdą // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 5, p. 27-28 Dėl augalijos, Vilnius.
Matulis R. Sprogdinami reti akmenys // Švyturys. – 1971, Nr. 6, p. 20 Žuklijai (Trakų raj.).
Matulis R. Vaidevučio vėliavos įrašas // Švyturys. – 1989, Nr. 22, p. 30
Matulis R. Vilniaus siurprizas // Švyturys. – 1973, Nr. 14, p. 30 Dubenuotas akmuo.
Matusas J. Arabiška žinia apie lietuvių giminę // Vakarai (Klaipėda). – 1938, saus. 19, p. 5
Matusas J. Iš prūsų lietuvių kultūros istorijos // Trimitas– 1936, Nr. 6, p. 128-130; Nr. 7, p. 159-160
Matusas J. Apie Vaižganto vardą // Trimitas. – 1940, Nr. 17, p. 400-401. Apie linų dievą.
Matusas J. Ar prūsai buvo lietuviai // Vairas. – 1936, Nr. 7/8, p. 697-705
Matusas J. Arabiška žinia apie lietuvių giminę // Trimitas. – 1937, Nr. 49, p. 1185-1186
Matusas J. Dėl ko prūsai neatsilaikė prieš kryžiuočius // Trimitas. – 1936, Nr. 13, p. 297; Nr. 14, p. 321-322
Matusas J. Kaip prūsai kovėsi su vokiečiais ties Klaipėda // Vakarai (Klaipėda). – 1936, geg. 17
Matusas J. Klaipėdos senovė // Trimitas. – 1937, Nr. 2, p. 31-33 Klaipėdos pilis.
Matusas J. Kuoka, kaip ginklas, Lietuvos senovėj // Aidai (Brooklyn). – 1961, Nr. 9, p. 411-412
Matusas J. Kuršiai ir jų laivynas // Trimitas. – 1936, Nr. 44, p. 1055-1056
Matusas J. Lietuva ir krikščionybė // Trimitas. – 1937, Nr. 38, p. 902-903; Nr. 39, p. 928; Nr. 40, p. 951; Nr. 41, p. 971 X-XIII a.
Matusas J. Lietuviai vikingų laikais // Trimitas. – 1937, Nr. 29, p. 676-678
Matusas J. Lietuviškosios giminės ir jūra // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 5-17 (Nr. 427-454)
Matusas J. Lietuvių kultūra senais laikais. – K., 1939. – 44 p. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1939, birž. 7-21 (Nr. 280-313) Rec.: A. A. // Kardas. – 1940, Nr. 5, p. 4 (virš.).
Matusas J. Lietuvių medžiaginė kultūra senosios valstybės laikais // Žiburiai (Augsburg). – 1948, Nr. 84/85
Matusas J. Lietuvos javų ir gyvulių ūkio apžvalga iki XVI-to amž. pabaigos // Žemės ūkis. – 1943, Nr. 6, p. 409-427
Matusas J. Lietuvos oilys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 525-528
Matusas J. Pirmieji Lietuvos ir kaimyninių kraštų gyventojai // Vairas. – 1938, t. 22, Nr. 5, p. 257-266
Matusas J. Prūsų laivynas ties Klaipėda prieš 680 metų // Trimitas. – 1936, Nr. 11, p. 248-249
Matusas J. Prūsų, kuršių ir žiemgalių laivynai // Vairas. – 1936, Nr. 6, p. 585-594
Matusas J. Senieji mūsų pastatai // Į laisvę. – 1942, spal. 9, p. 3 Apie medines pilis.
Matusas J. Senovės prūsų lietuvių laivynas // Trimitas. – 1936, Nr. 9, p. 198-200
Matusas J. Senovės prūsų žemė ir jos likimas // Trimitas. – 1940, Nr. 10, p. 241; Nr. 11, p. 257-258; Nr. 12, p. 287-288; Nr. 13, p. 307-309
Matusas J. Stiklas Lietuvos senovėje // Tautos praeitis (Chicago). – 1962, t. 1, kn. 4, p. 595-604 Apie langų stiklą, indus iki XVI a.
Matusas J. Vienas lapas iš mūsų istorijos // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 45, p. 839-840 Kuršas ir Žemaitija.
Matušakaitė M. Lyg tolimų amžių sakmė // Kultūros barai. – 1979, Nr. 6, p. 77-80 Kauno senamiesčio keramikos radiniai.
Matušakaitė O. Senojo Kauno istorijos atodangos // Kauno diena. – 1994, Nr. 77, p. 10 Apie radinius Aleksoto g, Nr. 2.
Mauclere J. Baronas Čičinskas / Vertė E. Mikaitytė ir A. Juozėnas // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1932, Nr. 29 Padavimas apie Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnį.
Maurušaičiuose rado 10.000 metų priešistorinį radinį // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 16 (Nr. 471), p. 4 Širvintoje (buv. Pilkalnio a.).
Mažeika A. Radiniai // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 11, p. 2 Sadūnų (Zarasų raj.) kapinynas.
Mažeika J., Petrošius R. Archeologinių radinių radioanglies amžius // Lietuvos archeologija (V.). – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 473-483.
Mažeikiai. Gadina istorines vietas // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 14 (Nr. 372), p. 7 Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Mažeikiai. Lankėsi dr. Puzinas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 16
Mažeikiai. Lankėsi dr. Puzinas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 16, p. 4
Mažeikiai. Rado senovės sodybą // XX amžius. – 1936, liep. 25, p. 8
Mažeikis J. Kaip prižiūrime paminklus // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1973, spal. 11
Mažeikių “Alkos” muziejus / J.Š. // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 58-59 Ir apie muziejaus archeologinę medžiagą.
Mažeikių apskrities istoriniai paminklai // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 27 (Nr. 329), p. 3
Mažeikytė I. Po vandeniu – archeologai // Vakarinės naujienos. – 1985, rugs. 7, p. 1 Apie V. Ušinską.
Mažiulis A. Dusetų krašto istorinės vietos // Panevėžio balsas. – 1934, Nr. 12, p. 3 Velikuškių, Vosgėlių, Pakačinių (Zarasų raj.) piliakalniai.
Mažiulis A. Giliai įmintos pėdos. Prof. dr. Jono Puzino gyvenimas ir darbai // Draugas (Chicago). – 1979, rugpj. 11, 18; rugs. 1 J. Puzino mirties metinės
Mažiulis A. Gimbutienė-Alseikaitė (dažniau Gimbutas) Marija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1985. – T. 37, p. 193.
Mažiulis A. Juozas Būga (1921.I.21 – 1957.XII.29) // Lituanistikos darbai (Chicago). – 1966, t. 1, p. 108-110 P. 110 – apie archeologijos srities darbus, Vosgėlių (Zarasų raj.) piliakalnio radinius.
Mažiulis A. Lietuvis meldžiasi žemei // Ateitis. – 1939, Nr. 2, p. 94-96
Mažiulis A. Lietuviškasis kryžius ir jo kilmė // Aidai (Brooklyn). – 1951, Nr. 2, p. 60-71
Mažiulis A. Lietuvos praeitį surado žemėse // Tėviškės žiburiai (Toronto). – 1965, gruod. 9, 16, 23 Jono Puzino 60 m. sukaktis
Mažiulis A. Mūsų kryžių kilmė // Draugas (Chicago). – 1955, liep. 30, priedas, p. 1
Mažiulis A. Netekome Lietuvos praeities tyrinėtojo // Keleivis (Boston). – 1978, geg. 23-30
Mažiulis A. Prof. dr. J. Puzinas ir jo mokslinis palikimas // Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. T. 1, p. 13-22
Mažiulis A. Prof. dr. Puzino rankraštinis palikimas // Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 677-684
Mažiulis A. Rimantienė-Jablonskytė Rimutė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1985. – T. 37, p. 500.
Mažiulis A. Senovės lietuvių tikėjimas // Ateitis (Brooklyn). – 1951, Nr. 7-9; 1952, Nr. 1
Mažiulis A. Vaidilutė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 32, p. 444
Mažiulis A. Žyniniai ir išskirtiniai Lietuvos akmenys // Lituanistikos darbai (Chicago). – 1986. – Kn. 5, p. 205-209
Mažiulis V. Apie senovės vakarų baltus bei jų santykius su slavais, ilirais ir germanais // Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – P. 5-11
Mažiulis V. Apie žodžio “medis” kilmę // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 6, p. 13
Mažiulis V. Jotvingiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 1, p. 32-33
Mažiulis V. Lietuviški žodžiai mardvių kalboje // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 5, p. 36
Mažiulis V. Linguiste notes on Baltic ethnogenesis // Международный конгресс антропологических и этнографических наук. Москва, 3-10 aвг. 1964 г. – М., 1970. – Т. 5, с. 653-657
Mažiulis V. Pastabos baltų ir slavų kalbų seniausių santykių klausimu // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1959, t. 2, p. 5-6
Mažiulis V. Prūsai // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. T. 2, p. 58-78. – Perspausdinta iš: Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 4(5), p. 4-10
Mažiulis V. Prūsai // Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 4(5), p. 4-10. – Tas pat: Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 68-78
Mažiulis V. Prūsai ir jų palikimas // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 15, p. 7
Mažiulis V. Senovės vakarų baltai // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 2, p. 7-8
Mažiulis V., Tautavičius A., Jasas R. Kuršiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 3, p. 22-26
Mažylienė O. Rūpinamasi per mažai // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1958, liep. 5
Mažylienė O., Kaminskas B. Radiniui – pusantro tūkstančio metų // Tiesa. – 1961, liep. 29 Kapas Kėdainiuose.
Mažylis B. Kur Įstras pievom virvena // Tėvynė (Panevėžys). – 1980, gruod. 6 Minimi keli sunaikinti kapinynai.
Mažylis B. Kur Istras pievomis virvena // Tėvynė (Panevėžys). – 1994, liep. 27, 30 Apie archeologinius paminklus.
Mažylis P. Žagarės kalnai – mūsų šiaurės buvusios tvirtovės // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 11, p. 5-6 Žagarės (Joniškio raj.) piliakalniai.
Mažoji Lietuva ir Klaipėdos kraštas senovėj turėjo labai aukštą kultūrą // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, saus. 28 Nuo m.e. pradžios čia gyvenę kuršiai.
Mažrimas E. Ką kalneliai pasakoja // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1988, liep. 9 Apie Gilaudžių ir Greižėnų piliakalnius.
Mažrimas E. Ką mena Batakių piliakalnis // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1988, spal. 15
Mažrimas E. Mūsų rajono mitologiniai akmenys // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1986, geg. 22
Mažrimas E. Žvalgomoji archeologinė ekspedicija Dauglaukyje // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1983, rugpj. 4
Mažuikis J. Retas radinys // Panevėžio tiesa. – 1959, lapkr. 13 Tauro galvos kaulai durpyne.
Mažutis S. Vadagių piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 14, p. 5 Mažeikių raj.
Meckelis A. Edvardas Gizevius / Mikaitis A. // Lietuvos aidas. – 1929, liep. 22, p. 3
Medininkai // Vilniaus žinios. – 1905, geg. 15 (28), p. 3. Vilniaus raj. pilis.
Medininkų pilis // Savaitė. – 1944, Nr. 3, p. 37 Medininkai (Vilniaus raj.).
Medininkų pilis // Skautų aidas (Chicago). –1994, Nr. 9, p. 5 Medininkų pilis
Medvėgalio piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, lapkr. 20, p. 6
Medvėgalio piliakalnis; Miežionių pilkapiai; Mikytų kapinynas; Minčios pilkapiai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 7, p. 326, 362, 453-454, 457, 473, 478, 502. – Aut. nenurodyti.
Medvėgalis // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 33 Iš L. Krzywickio “Žemaičių senovės”.
Medvėgalis-Žemaičių pilis // Mūsų rytojus. – 1935, bal. 30, p. 6 Šilalės raj.
Medziukas I. Lietuvos vardas mokslo pasaulyje. Prof. dr. Marijai Gimbutienei amžinybėn iškeliavus // Tėviškės žiburiai. – 1994, bal. 5, p. 7
Meilus A. Ar tai ne Puntuko brolis? / Vilnis (Molėtai). – 1997, spal. 7 Mindučių (Molėtų raj.) akmuo.
Meilus A. Etiudai Petro Tarasenkos gimimo šimtmečiui // Vilnis (Molėtai). – 1992, gruod. 18 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Meilus A. Kiekvienas kampelis – sena legenda // Pirmyn (Molėtai). – 1976, rugpj. 21 Perkalių (Molėtų raj.) piliakalnis.
Meilus A. Po kruopelę tai, kas brangu Lietuvai // Utenis. – 1994, vas. 12, 19 Apie P. Tarasenką.
Meilus E. Dėl Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų likimo // Lietuvos aidas. – 1995, geg. 26, p. 11 Vilniaus pilys
Meiželis T. Archeologai Jurgaičiuose // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1967, liep. 13 Jurgaičių (Šilutės raj.) kapinynas.
Meižių ežeras / J. Auk. // Jaunimas. –1924, Nr. 18, p. 7. Nuskandinti lobiai.
Meyer P. Aus baltischen Vorzeit // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1930, Nr. 3 Apie baltų ir skandinavų santykius.
Meyer P. Memel und die Kuren // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1930, Nr. 8
Meyer R. Heimatkunde des Memelgebietes. – Memel, 1922. – 116 p. P. 87-91 – apie archeologiją; p. 108-112 – padavimai apie archeologinius paminklus.
Meyer T. Ein Burgberg auf dem Gute Bubje in Litaunen // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1877, p. 51. Bubių piliakalnis (Šiaulių raj.)
Meysztowicz V. Gdzie jest grób Witolda ? // Pax (Wilno; Poznań). – 1934, Nr. 7/8, p. 3-5. – Klaidos: Nr. 9, p. 12 Vytauto kapo klausimas.
Mekas K. Gerbkime senovės paminklus // Trimitas. – 1933, Nr. 22, p. 425
Mekas K. Ar Trakų ežerai nuseko? // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 4, p. 42-43
Mekas K. Biržai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 7, p. 30-33 Apie pilį.
Mekas K. Impilties piliakalnis // Trimitas. – 1934, Nr. 39, p. 772-773
Mekas K. Kauno miesto raida iki XVII a. vidurio // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 21-24. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 68-72)
Mekas K. Kauno pilies archeologiniai tyrinėjimai jos architektūros raidai nušviesti // Architektūros paminklai. –1993, t. 13, p. 3-12
Mekas K. Kauno pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 153-168
Mekas K. Kauno pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1960, Nr. 4, p. 28-32 Kauno pilis.
Mekas K. Lietuvoj prieš 9000-12000 metų // Trimitas. – 1933, Nr. 12, p. 230-231
Mekas K. Liškiavos pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 241-244
Mekas K. Liškiavos pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 10, p. 29-31 Liškiava (Varėnos raj.).
Mekas K. Medininkai // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 11, p. 29-32 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Mekas K. Nepaprastai retas radinys. Lietuvos kultūra prieš 3000 metų / Konservaras // Lietuvos žinios. – 1931, vas. 4, p. 4. – Tas pat: Žemaitis (Telšiai). – 1931, Nr. 7, p. 3. – “Žemaityje” aut. Nenurodytas Patiltis (Telšių raj.).
Mekas K. Pastabos dėl kultūros paminklų apsaugos įstatymo projekto // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 46, p. 842-843 Paminklų apsauga
Mekas K. Pastoviųjų kultūros paminklų registracija ir aprašymas // Šiaulių metraštis. – 1933. – P. 18-21. – Tas pat: Kraštotyros dirva. – Šiauliai, 1933. – P. 18-21
Mekas K. Priešistorinių kultūros paminklų dabartinė būklė // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 11, p. 5 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Mekas K. Vytauto Didžiojo laiko lobis // Trimitas. – 1933, Nr. 20, p. 389-391 Šančių (Kaunas) lobis.
Mekas K. Žemaičių kraštas buvo gyvenamas jau 1400 m. prieš Kr.? Reti radiniai prie Janapolio / K.M. // Lietuvos aidas. – 1931, vas. 5, p. 4.
Mekas K., Oksas J. Kauno miesto ištakos // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – V., 1980, t. 6, sąs. 2: Architektūros istorija, p. 129-141. – Santr. rusų k. p. 149-151, anglų k. p. 159-160
Melaika K. Susidomėjimas kraštotyra auga // Tėvynė (Panevėžys). – 1965, gruod. 21, p. 3 Apie Ramygalos mokyklos archeologinius rinkinius.
Melinis P. Saugokime kultūros paminklus ir rinkime muziejines vertybes // Pergalės vėliava (Akmenė). – 1958, birž. 7
Melnikovas A., Staniukovičius A., Žulkus V., Smelakova T. Archeologiniai ir geofiziniai Šventosios tyrimai // Architektūros paminklai. – 1988, t. 11, p. 33-39
Meno turtai / P.R. // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 21, p. 6. Nedingės (Varėnos raj.) bažnyčios šventoriaus akmuo.
Mentz A. Der Bernstein und die Sudauer // Mitteilungen des Vereins für die Geschichte von Ost-und Westpreussen (Königsberg). – 1930, t. 4, p. 61-68
Merkelis A. A.a. Mykolas Brenšteinas lietuvių praeities tyrinėtojas / A. D-tis. // Lietuvos aidas. – 1938, bal. 2 (Nr. 149), p. 16. Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Merkelis A. Darbai apie dr. J. Basanavičių // Lietuvos aidas. – 1932, vas. 15, p. 6
Merkelis A. Kun. Juozas Žiogas / Dangerutis A. // Lietuvos aidas. – 1936, saus. 18 (Nr. 27), p. 6
Merkelis A. Mūsų garsiosios senovės liudytojai // Jaunoji karta. – 1932, Nr. 7, p. 127-129 Apie piliakalnius ir alkas.
Merkelis A. Padėkite savo kraštą tirti // Jaunoji karta. – 1932, Nr. 11, p. 210
Merkevičius A. (jaun.) Imbarės piliakalnis ir gyvenvietė I tūkstantm. pr. m. e. – IV m.e.a. // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 87-90
Merkevičius A. (jaun.), Zabiela G. Nauji piliakalniai ir senos problemos // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1986, gruod. 25
Merkevičius A. (jaun.). Burial in the Lithuania in the 1st Millennium BC // Proceedings of the 12th International congress on the prehistorical and proto-historical sciences, Bratislava 1-7 September 1991. – Bratislava, 1993. – P. 160-165
Merkevičius A. (jaun.). Etnokultūrinė situacija laidosenos duomenimis Vidurio Lietuvoje žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 5-9
Merkevičius A. (jaun.). Geležies amžiaus atviro tipo gyvenvietės Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 103-105
Merkevičius A. (jaun.). Pajevonio apylinkių archeologijos paminklai // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimas: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 rugsėjis). – V., 1987. – P. 50-53 Pajevonys (Vilkaviškio raj.).
Merkevičius A. (jaun.). Prienų rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 196-198 Babronių ir Noreikiškių piliakalniai, Pieštuvėnų pilkapiai.
Merkevičius A. (jaun.). Retos žalvarinės apyrankės // Muziejai ir paminklai. – 1987, sąs. 8, p. 81-85
Merkevičius A. (jaun.). Stanaičių kapinyno keramika // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 85-87 Stanaičiai (Vilkaviškio raj).
Merkevičius A. (jaun.). Stanaičių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 83-85 Vilkaviškio raj.
Merkevičius A. (jaun.). Stanaičių kapinyno tyrinėjimai 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 107-109 Vilkaviškio raj.
Merkevičius A. (jaun.). Stanaičių kapinyno tyrinėjimai 1993 m. // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 160-163 Vilkaviškio raj.
Merkevičius A. (jaun.). Stanaičių plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 79-80 Marijampolės raj.
Merkevičius A. (jaun.). Žalvario – ankstyvojo geležies amžiaus laidojimo paminklai ir pagrindiniai laidosenos bruožai (išskyrus pajūrio ruožą) // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 25-41
Merkevičius A. (jaun.). Žalvario amžius istorinėse baltų žemėse // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 2-4
Merkevičius A. (jaun.)., Šimėnas A. Tarptautinis archeologų kongresas // Lietuvos istorijos studijos. – V., 1994. – Sąs. 2, p. 119 Bratislavoje, 1991 m. rugsėjo 1-7 d.
Merkevičius A. 2500 metų senumo kapai // Švyturys. – 1964, Nr. 2, p. 29 Kvecių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Merkevičius A. Akmens ir ankstyvųjų metalų laikotarpio laidojimo paminklai Sūduvoje // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 6-7
Merkevičius A. Aknystėlės piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 31-32 Utenos raj.
Merkevičius A. Archeologiniai radiniai Norkūnuose // Komjaunimo tiesa. – 1965, rugs. 5 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai
Merkevičius A. Atkasti pilkapiai prie Salantų // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1997, liep. 18, p. 4 Žvainiai (Kretingos raj.), Gaidžio kalnelyje.
Merkevičius A. Aviniuostos pilkapynai; Degučių pilkapynai; Giteniškių pilkapynas; Joniškio pilkapis; Kloviškių pilkapis; Lūžų pilkapynas; Pakerių kapinynas; Samaukos pilkapiai; Verslavos pilkapynas; Zokorių piliakalnis [visi Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 358, 360, 363, 364, 366, 367, 369, 373, 377, 385-386, 391
Merkevičius A. Eketės (Klaipėdos raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1972 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 15-19
Merkevičius A. Eketės piliakalnis // Banga (Klaipėda). – 1974, kovo 5
Merkevičius A. Eketės piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 494
Merkevičius A. Genčų I kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 78-82 Kretingos raj.
Merkevičius A. Genčų I plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 58-61 Kretingos raj.
Merkevičius A. Genčų pirmasis plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 80-83 Kretingos raj.
Merkevičius A. Jautakių (Mažeikių raj.) piliakalnis // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 111-114
Merkevičius A. Jurgaičių kapinyno II-IX amžių žalvario dirbinių metalo sudėtis // MADA. – 1973, t. 1, p. 67-77
Merkevičius A. Kalnelio archeologijos paminklai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 51-55 Joniškio raj.
Merkevičius A. Kalnelio archeologinial paminklai // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 381-388 Kalnelis (Joniškio raj.).
Merkevičius A. Kalvė // Švyturys. – 1974, Nr. 21, p. 30 Eketės (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Merkevičius A. Kur stovėjo Sidabros pilis // Sidabrė (Joniškis). – 1991, rugpj. 17 Apie Kalnelio kasinėjimus.
Merkevičius A. Kurmaičių (Kretingos raj.) piliakalnis // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 20-22
Merkevičius A. Kurmaičių piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 27-28 Kretingos raj.
Merkevičius A. Kurmaičių piliakalnis; Kvecių pilkapynas; Laistų piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 446, 450, 467 Kernavės piliakalniai
Merkevičius A. Lietuvos aukštųjų mokyklų archeologų konferencija // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 285-286
Merkevičius A. Marių paslaptis // Vakarinės naujienos. –1962, spal. 30 Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Merkevičius A. Maudžiorų ir Požerės plokštinių kapinynų žalvaris // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 125-135 Maudžiorai (Kelmės raj.), Požerė (Šilalės raj.).
Merkevičius A. Narkūnų piliakalnio spalvoto metalo dirbiniai // Lietuvos archeologija. – 1986, t. 5, p. 49-52 Narkūnai (Utenos raj.).
Merkevičius A. Nendrinių kapinynas; Padovinio piliakalnis; Pagaršvio piliakalnis; Pašlavančio piliakalnis; Pašventupio piliakalniai; Paveisininkų piliakalnis; Piliakalnių piliakalnis; Pyplių piliakalnis; Pribitkos kapinynas; Radyščiaus piliakalnis; Radžiūnų piliakalnis; Rumbonių piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 199, 260-261, 263, 321, 324, 377, 384, 441, 484, 490, 585
Merkevičius A. Pamusio pilkapių IV-XI amžių žalvario dirbinių metalo sudėtis // MADA. – 1975, t. 1, p. 39-50 Pamusiai (Varėnos raj.).
Merkevičius A. Pašešupių piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 5, p. 48 Piliūnų (Vilkaviškio raj.) piliakalnis.
Merkevičius A. Piliakalniai dar saugo paslaptis // Švyturys. – 1966, Nr. 9, p. 28 Sudargo (Šakių raj.) piliakalniai.
Merkevičius A. Pribitkos plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 128-130 Pribitka (Plungės raj.).
Merkevičius A. Priešistorė. Marijampolės apskrities istorinės apybraižos // Suvalkietis (Marijampolė). – 1997, birž. 26, p. 2-3
Merkevičius A. Pumpurų (Mažeikių raj.) senkapis // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 151-155
Merkevičius A. Sauginių (Šiaulių raj.) senkapio tyrinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 58-63
Merkevičius A. Sauginių plokštinis kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 41-63 Šiaulių raj.
Merkevičius A. Seniausi jotvingių kapai // Švyturys. – 1964, Nr. 8, p. 29 Paveisininkai (Lazdijų raj.).
Merkevičius A. Seniausių Lietuvos metalo dirbinių cheminė sudėtis // MADA. – 1973, t. 2, p. 87-102
Merkevičius A. Senovės liudininkas // Švyturys. – 1966, Nr. 12, p. 28 Vištyčio (Vilkaviškio raj.) akmuo.
Merkevičius A. Stanaičių kapinyno tyrinėjimai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V., 1995. – P. 15-16 Stanaičiai (Vilkaviškio raj.).
Merkevičius A. Stanaičių kapinyno tyrinėjimai // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 8
Merkevičius A. Stanaičių kapinyno tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 117-118 Stanaičiai (Vilkaviškio raj.).
Merkevičius A. Sudotos pilkapių tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 52-56 Švenčionių raj.
Merkevičius A. Šakališkių piliakalnis; Šlavantų piliakalnis; Šukių piliakalnis; Vaitiekūnų piliakalnis; Vartuliškių piliakalnis; Verstaminų piliakalniai; Žemosios Panemunės piliakalnis; Žilvios piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 147, 211, 221, 425, 466, 491, 667, 679
Merkevičius A. Telšių senamiesčio tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 40-42
Merkevičius A. The Stone Age // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 1-4. Apima ir bronzos bei ankstyvąjį geležies amžius.
Merkevičius A. Turlojiškės archeologinių objektų tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 26-29. Jakimavičiai ir Turlojiškės (Marijampolės raj.).
Merkevičius A. Užupių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 109-110 Joniškio raj.
Merkevičius A. Vaitiekūnų (Radviliškio raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 115-118
Merkevičius A. Vaitiekūnų (Radviliškio raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 26-28
Merkevičius A. Vilkaviškio rajono archeologinių paminklų tyrinėjimai // “Vilkaviškis ir jo apylinkės”: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1997. – P. 3-4
Merkevičius A. Žalvario dirbinių cheminė sudėtis // Lietuvos archeologija. – V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 77-88
Merkevičius A. Žemaitijos piliakalnių paslaptys // Tiesa. – 1964, birž. 28 Žvalgomoji archeologinė ekspedicija.
Merkevičius A. Žvejo laimikis // Švyturys. – 1967, Nr. 14, p. 29 Raginis kirvis iš Nendrinių (Marijampolės raj.).
Merkevičius A., Ostrauskas T. Akmens amžius: Speckurso programa. – V., 1996. – 31 p. – Vilniaus universitetas
Merkevičius A., Šimėnas V. Žvainių pilkapio tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 143-145. Žvainių (Kretingos raj., prie Salantų), Gaidžio kalnelis.
Merkevičius M. A. a. Tadui Daugirdui atminti // Lietuva. – 1919, lapkr. 28.
Merkienė R. Sprendžiamos baltų etninės problemos // LIM, 1977 metai. – V., 1978. – P. 181 Apie 1977 m. konferenciją Rygoje.
Merkienė R., Vaitkunskienė L. Baltų etnogenezės ir etninės istorijos problemos // LIM, 1981 metai. – V., 1982. – P. 159-160 Apie 1981 m. Vilniuje įvykusią konferenciją.
Merkienė R., Vaitkunskienė L. III konferencija baltų etninės istorijos klausimais // LIM, 1985 metai. – V., 1986. – P. 165-166 1985 m. Rygoje.
Merkinė / J. G. // Vilniaus žinios. – 1905, kovo 16 (29), p. 3. Apie Merkinės piliakalnį.
Merkinė. Išarė senų plytų // Mūsų rytojus. – 1936, lapkr. 13, p. 6 Novasodų (Varėnos raj.) kaime rasta koklių.
Merkinė. Prie piliakalnio randa daug senovinių liekanų // Mūsų rytojus. – 1933, rugs. 1, p. 5
Merkinėj apsilankius // Šaltinis (Marijampolė). – 1928, Nr. 36, p. 528-583 Merkinės piliakalnis.
Merkinės istoriniai paminklai / Pr. Dz. // Rytas. – 1934, birž. 5, p. 6.
Merkinės piliakalnis / V. // Viltis. – 1910, rugpj. 18 (31), p. 2. Labai ardomas Stungio upelio.
Merkys V. Istorinių ir archeologinių paminklų pasportizacija // Tiesa. – 1951, gruod. 12
Merkys V. Konstantinas Jablonskis. – K., 1991. – 144 p. P. 53-61 – apie darbą Valstybės archeologijos komisijoje; p. 135-140 – apie akmens amžiaus paminklų žvalgymą.
Merkšaitis J. 7000 metų peilis // Švyturys. – 1970, Nr. 11, p. 30 Opšrūtų (Vilkaviškio raj.) durpyno radinys.
Merkšaitis J. Radinys Obšrutuose // Pergalė (Vilkaviškis). – 1970, spal. 15 Opšrūtai (Vilkaviškio raj.).
Mes čia gyvenam nuo neatmenamų laikų / J.V. // Naujas žodis: “Dienos” priedas. – 1933, rugs. 3.
Mes tvarkome pilies kalną / R-is. // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1933, Nr. 20, p. 3. Žagarės Žvelgaičio (Joniškio raj.) kalnas.
Meškauskas Z. “Eini į senovę atgal ir... ateitį matai” // Biržiečių žodis. – 1992, birž. 26, p. 3 Biržų “Sėlos” muziejaus archeologijos skyrius.
Meškelytė A. Rugiuose, tarp Vilniaus bokštų // Respublika. – 1996, spal. 6, priedas: Julius, p. 1 Apie archeologę D. Steponavičienę.
Meškuičiai. Pilies kalnas // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 6, p. 3. Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Meškuotis A. Utenio pilies paslaptis // Trimitas. – 1929, Nr. 22, p. 356-357. Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Metai be Jono Puzino // Laisvoji Lietuva. – 1979, geg. 3 J. Puzino mirties metinės
Mėtosi bočių kaulai. Randa Lietuvos senovės pinigų // Rytas. – 1932, gruod. 16, p. 6 Žeimelio (Pakruojo raj.) dvaras; Berštalio upelio pakrantėje suardytas kapinynas.
Mezginaitė E. Dešimt centimetrų ligi trčiojo ar ketvirtojo amžiaus // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, liep. 13, p. 4 Kasinėjimai Berčiūnų pilkapiuose.
Mezjeras Pilypas de (1327-1405). Senojo maldininko sapnas (1385) / Vertė A. Kasperavičius; komentarai A. Nikžentaičio ir N. Vėliaus // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 6, p. 6-7.
Mežinskis A. Lietuvių mitologijos šaltiniai / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 370-372, 537-540 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 372-402. – Versta iš: Mierzyński A. Zrodła do mytologii litewskiej: Od Tacyta do końca XIII wieku. –Warszawa, 1892. – T. 1, p. 1-3, 126-152.
Miąso J. Ludwik Krzywicki. – Warszawa, 1964. – 147 p
Michelbertas M. 1996 m. vasarą Paalksniuose: Pradėtas tyrinėti IX-XII a. kapinynas // Bičiulis (Kelmė). – 1997, geg. 3
Michelbertas M. Akmenių pilkapiams 1500-1600 metų // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1967, rugs. 9 Akmeniai (Kelmės raj.).
Michelbertas M. Akmenių pilkapynas; Arabų monetos; Berklainių pilkapynas; Daujėnų pilkapynas; Gintarų kapinynas; Graikų monetos // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 30, 94, 235-236, 396, 622, 649
Michelbertas M. Akmens amžiaus radiniai // Komjaunimo tiesa. – 1971, rugpj. 7, p. 3 Archeologinių radinių paroda Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje.
Michelbertas M. Akmens amžiaus radiniai Migonyse // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1973, geg. 12, p. 2
Michelbertas M. Akmenų pilkapynas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1976. – T. 1, p. 108. – Aut. nenurodytas Akmeniai (Kelmės raj.).
Michelbertas M. Ankštakių kapinynas // Lietuvos archeologijos paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 112-115, 219 Kretingos raj.
Michelbertas M. Antkaklių trimitiniais galais (III gr.) chronologijos klausimu // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 127-132
Michelbertas M. Archeologai Paalksnių pilkapiuose // Bičiulis (Kelmė). – 1993, gruod. 24
Michelbertas M. Archeologai Paragaudžio pilkapiuose // Artojas (Šilalė). – 1987, rugs. 3, p. 3-4
Michelbertas M. Archeologai pas mokinius // Tarybinis mokytojas. – 1963, saus. 6 Rumšiškėse (Kaišiadorių raj.).
Michelbertas M. Archeologai Pažarstyje // Tarybinis pedagogas. – 1976, spal. 7 Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapiai.
Michelbertas M. Archeologai Vienragių pilkapyne // Tarybinis pedagogas. – 1977, lapkr. 24 Vienragiai (Plungės raj.).
Michelbertas M. Archeologijos paminklai ir radiniai // Kražiai. – V.; K., 1993. – P. 7-14
Michelbertas M. Archeologinėje parodoje “Baltai” apsilankius // Istorija. – 1994, t. 33, p. 177-178 Varšuvos archeologijos muziejaus paroda.
Michelbertas M. Archeologiniai radiniai Rumšiškėse. Baigtas tyrinėti XIII-XIV amžių kapinynas // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1963, rugpj. 24, p. 3-4
Michelbertas M. Archeologų dienos / Pokalbis su L. Giedraičiu // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 2, p. 12-16
Michelbertas M. Archeologų ir etnografų konferencija // Literatūra ir menas. – 1963, Nr. 47, p. 7 Vilniuje.
Michelbertas M. Archeologų radiniai Paalksniuose // Bičiulis (Kelmė). – 1995, lapkr. 22, p. 2
Michelbertas M. Be teisės pasenti // Vakarinės naujienos. – 1968, spal. 29 Autobiografinis pasisakymas.
Michelbertas M. Berklainių pilkapio (Pasvalio raj.) tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 32-33
Michelbertas M. Bizantiška moneta iš Daukšaičių, Klaipėdos raj. // Istorija. – 1978, t. 18, sąs. 2, p. 101-104
Michelbertas M. Bizantiška moneta iš Jurgaičių, Šiaulių rajono // Lituanistica. – 1996, Nr. 3, p. 3-7
Michelbertas M. Buriasi archeologai // Gimtasis kraštas. – 1989, Nr. 7, p. 7. Apie steigiamą archeologų draugiją.
Michelbertas M. Centrinė Lietuva – romėniškojo laikotarpio emaliuotų dirbinių gamybos centras // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 18-26
Michelbertas M. Čičinsko kalnas ir Upytės kapinynas // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 9, p. 35 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Michelbertas M. Dar kartą apie Paalksnių pilkapius // Bičiulis (Kelmė). – 1989, saus. 5, p. 2
Michelbertas M. Daujėnų ir Berklainių pilkapių radiniai //Darbas (Pasvalys). – 1970, rugs. 5
Michelbertas M. Daujėnų pilkapių (Pasvalio raj.) tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 28-32
Michelbertas M. Die Kontakte zwischen den Donaugebieten und Litauen in der römische Kaiserzeit und der frühen Völkerwanderungszeit // Probleme der relativen und absoluten Chronologie ab Latenzeit bis zum Frühmittelalter. – Kraków, 1992. – P. 279-284
Michelbertas M. Djakovo kultūra // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 3, p. 124-125. – Aut. nenurodytas
Michelbertas M. Ein baltischer Halsring aus der Rheinprovinzen // Germania (Main am Rhein). – 1996, t. 74, antras pustomis, p. 556-561
Michelbertas M. Emaliuotos juostos Lietuvoje // MADA. – 1968, t. 2, p. 37-46
Michelbertas M. Eržvilko piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 1, p. 49 Jurbarko raj.
Michelbertas M. Gedžiūnėlių-Garšvinės pilkapynas // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 6, p. 35-36 Ignalinos raj.
Michelbertas M. Geležiniai papuošalai iš Paragaudžio // Artojas (Šilalė). – 1988, rugs. 8 Paragaudžio pilkapių radiniai.
Michelbertas M. Gintaro kelias // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 4, p. 31-32
Michelbertas M. Gintarų (Kretingos raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 66-68
Michelbertas M. Gintarų kapinyno tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 37-39 Kretingos raj.
Michelbertas M. Gintaruose...// Tarybinis pedagogas. – 1979, saus. 5, p. 2 Gintarų (Kretingos raj.) kapinynas.
Michelbertas M. I a. pr.m.e. – IV m.e.a. Rūdaičių kapinyno (Kretingos raj.) tyrinėjimai // MADA. – 1963, t. 2, p. 55-72
Michelbertas M. III-V m.e. amžių Veliuonos kapinynas // MADA. – 1967, t. 2, p. 47-60
Michelbertas M. Iš amžių glūdumos // Tarybinis pedagogas. – 1975, rugs. 12 Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapiai.
Michelbertas M. Ką slėpė ežeras? // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 10, p. 39-40 Apie įtvirtintą gyvenvietę Latvijoje, Araišių ežero saloje.
Michelbertas M. Kai dar puodai dygdavo // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 5, p. 43
Michelbertas M. Kai monetomis buvo puošiamasi // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 2, p. 45
Michelbertas M. Kai prabyla žemė // Komjaunimo tiesa. – 1963, rugpj. 13 Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Michelbertas M. Kartenos piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 12, p. 37
Michelbertas M. Kauno m. III-V amžių Romos monetų lobis // MADA. – 1966, t. 1, p. 49-57 Rec.: Laval P. de // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1969, sąs. 1, p. 61.
Michelbertas M. Kybartiškių pilkapynas; Kuršių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 305, 453
Michelbertas M. Kraštotyrinė-archeologinė praktika. Kasinėjimai Pajuostėje. Įdomus radinys. Studentų jėgomis // Tarybinis pedagogas. – 1973, kovo 23 Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Michelbertas M. Lietuva I-IV m.e. amžiais (Speckurso programa). – V., 1985. – 11, 2 p. – Aut. nurodytas p. 2 ir metrikoje
Michelbertas M. Lietuvos archeologija šiandien // Tiesa. – 1966, geg. 26
Michelbertas M. Lietuvos archeologijos programa. – V., 1974. – 7 p
Michelbertas M. Lietuvos archeologų darbai // Lietuva šiandien. – 1970, sąs. 4, p. 50-53. – Tas pat leid. anglų, lenkų ir vokiečių k.
Michelbertas M. Lietuvos archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1962, liep. 28 Rūdaičių (Kretingos raj.) kapinynas.
Michelbertas M. Lietuvos numizmatikos įvadas. – V., 1989. – 119 p.
Michelbertas M. Lietuvos numizmatikos pagrindai: Speckurso programa. – [V., 1986]. – 8 p
Michelbertas M. Maudžiorų kapinynas; Mėžionių pilkapiai; Milogrado kultūra // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 7, p. 326, 453-454, 497. – Aut. nenurodytas
Michelbertas M. Minčios pilkapynas; Numizmatika; Pajuosčio pilkapynas; Pakalniškių pilkapynas; Papelkių pilkapynas; Pleškučių kapinynas; Rinkšelių pilkapynas; Rokėnų kapinynas; Romos monetos; Rūdaičių I kapinynas; Sandrausiškės pilkapynas; Sargėnų kapinynas; Saulažolių lobis; Senkų kapinynas; Seredžiaus piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 93, 223, 267, 270, 300, 397, 553-554, 559, 568, 575, 576, 622, 628, 632, 652, 656
Michelbertas M. Monetų lobis // Kauno tiesa. – 1964, lapkr. 21 1959 m. Kaune rastas Romos monetų lobis.
Michelbertas M. Nauji radiniai Akmenių pilkapiuose // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, rugs. 5
Michelbertas M. Nauji radiniai Gintarų senkapyje // Švyturys (Kretinga). – 1981, spal. 13
Michelbertas M. Nauji radiniai Pajuostės pilkapyne // Tėvynė (Panevėžys). – 1973, kovo 24 Pajuosčio pilkapiai.
Michelbertas M. Nauji radiniai Paragaudžio pilkapyne // Artojas (Šilalė). – 1986, rugs. 5, p. 11
Michelbertas M. Nauji radiniai Pažarsčio pilkapiuose // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1976, rugs. 7
Michelbertas M. Nauji vertingi duomenys // Komjaunimo tiesa. – 1964, lapkr. 3 1964 m. ekspedicijos.
Michelbertas M. Norint tiksliau įvertinti dr. Jono Puzino darbų reikšmę // Mokslas ir Lietuva. – 1992, kn. 2/3, p. 129-132
Michelbertas M. Numizmatika; Pajuosčio pilkapiai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 8, p. 254-255, 406. – Aut. nenurodytas
Michelbertas M. Paalksnių laidojimo paminklai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V., 1995. – P. 38-41
Michelbertas M. Paalksnių pilkapiai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 107-110 Kelmės raj.
Michelbertas M. Paalksnių pilkapyno tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 79-82 Kelmės raj.
Michelbertas M. Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 83-87
Michelbertas M. Pajuosčio pilkapių (Panevėžio raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 25-28
Michelbertas M. Pajuostės (Panevėžio raj.) pilkapių tyrinėjimai 1972 ir 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 35-40
Michelbertas M. Pajuostės kaime // Tarybinis pedagogas. – 1971, spal. 29, p. 2 Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapių tyrinėjimai.
Michelbertas M. Pajuostės pilkapių radiniai // Tėvynė (Panevėžys). – 1971, lapkr. 4, p. 2
Michelbertas M. Pajuostės pilkapių tyrinėjimai // Tarybinis pedagogas. – 1973, gruod. 13, p. 2 Pajuostis (Panevėžio raj.).
Michelbertas M. Pajuostės pilkapių tyrinėjimai // Tėvynė (Panevėžys). – 1976, geg. 4, p. 3-4 Pajuostis (Panevėžio raj.).
Michelbertas M. Pakalnių piliakalnis ir Minčės pilkapiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 6, p. 35 Utenos raj.
Michelbertas M. Papildomi duomenys apie Romos monetų radinius Tarybų Lietuvos teritorijoje // Istorija. – 1978, t. 18, sąs. 1, p. 83-93
Michelbertas M. Papilės archeologiniai paminklai // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 4, p. 35-36 Piliakalnis ir kapinynas, Akmenės raj.
Michelbertas M. Papiliakalnės ir Ginučių piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 1, p. 34. – Tas pat: Liaudies balsas (Toronto). – 1966, lapkr. 25, p. 4 Ignalinos raj.
Michelbertas M. Paragaudžio pilkapiai // Baltų archeologija ir etnologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos tezės, Vilnius, 1993 m. kovo 31 diena. – V., 1994. – P. 5-8
Michelbertas M. Paragaudžio pilkapynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 58-60 Šilalės raj.
Michelbertas M. Paragaudžio pilkapynas // Šilalės kraštas. – V., 1994. – T. 1, p. 11-25
Michelbertas M. Paragaudžio pilkapynas. – V., 1997. – 212 p. Paragaudis (Šilalės raj.).
Michelbertas M. Paragaudžio pilkapyno tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 104-107 Paragaudis (Šilalės raj.).
Michelbertas M. Pasakoja monetų lobis // Švyturys. – 1968, Nr. 8, p. 16 Romos monetos iš Janapolės ir Dargiškių (Telšių raj.).
Michelbertas M. Paskutinė archeologų vasara Paragaudyje: Baigtas tyrinėti I-II a. pilkapynas // Artojas (Šilalė). – 1992, gruod. 1, p. 3
Michelbertas M. Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 61-64
Michelbertas M. Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1976 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 123-126
Michelbertas M. Pažarsčio pilkapiai // Istorija (V.). –1989, t. 30, p. 3-23 Prienų raj.
Michelbertas M. Pažarsčio pilkapiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 1, p. 36-37 Prienų raj.
Michelbertas M. Perkūniškės pilkapių radiniai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, rugpj. 31
Michelbertas M. Pilkapių tyrinėjimai Žemaitijoje 1968-1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 46-52 Akmenių ir Perkūniškės (Kelmės raj.) bei Kybartiškės (Šiaulių raj.) pilkapiai.
Michelbertas M. Prakalbinta senovė // Artojas (Šilalė). – 1985, rugs. 27, p. 7 Paragaudžio pilkapiai ir Kvėdarnos kapinynas.
Michelbertas M. Prekybiniai ryšiai su Romos inperija // Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a. – V., 1972. – P. 5-125, 255-275 Rec.: Wielowejski J. // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1973, t. 17, sąs. 3, p. 184-186.
Michelbertas M. Prisilietimas prie senovės. Archeologiniai tyrinėjimai Zarasų rajone 1966 m. // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1967, saus. 14 Martėniškių pilkapiai.
Michelbertas M. Radiniai “gintaro kelyje” // Mokslo Lietuva. – 1991, birž. 12, p. 3 Apie Paragaudžio (Šilalės raj.) pilkapių radinius.
Michelbertas M. Radiniai Gintarų kapinyne // Švyturys (Kretinga). – 1978, spal. 19, p. 3
Michelbertas M. Radiniai Paalksniuose // Bičiulis (Kelmė). – 1995, vas. 18 Paalksnių pilkapių tyrinėjimai.
Michelbertas M. Radiniai Paragaudyje // Artojas (Šilalė). – 1991, spal. 11, p. 3 Pilkapių tyrinėjimai.
Michelbertas M. Radiniai Paragaudžio pilkapiuose // Artojas (Šilalė). – 1982, spal. 22, p. 9
Michelbertas M. Radiniai Šilalės rajone // Tarybinis studentas. – 1986, rugs. 30 Paragaudžio pilkapiai.
Michelbertas M. Radiniams – 5000 metų // Tėvynė (Panevėžys). – 1971, spal.21 Akmeniniai kirviai.
Michelbertas M. Romėniška sparninė segė iš Vienragių (Plungės raj.) // LIM, 1977 metai. – V., 1978. – P. 36-45
Michelbertas M. Romėnų didiko ekspedicija gintarui pargabenti ir radiniai Lietuvoje // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 17-19
Michelbertas M. Römische Münzen in der Gräberfeldern Litauens // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 81-87
Michelbertas M. Romos imperijos įtakos baltų genčių kultūrai klausimu // MADA. – 1965, t. 1, p. 47-67 Rec.: Laval P. de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1966, Nr. 2, p. 411-412.
Michelbertas M. Romos monetos iš III-V a. Vaitiekūnų (Radviliškio raj.) pilkapyno // MADA. – 1984, t. 2, p. 39-44
Michelbertas M. Romos monetų lobis Kaune // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 1, p. 43 1959 m. rastasis lobis.
Michelbertas M. Romos monetų radiniai Lietuvos TSR teritorijoje // MADA. – 1961, t. 1, p. 19-36 Rec.: Laval L.de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1962. Nr. 3/4, p. 746-747.
Michelbertas M. Rūdaičių I kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 73-115, 215-218 Kretingos raj.
Michelbertas M. Rūdaičių II kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 56-73, 214-215 Kretingos raj.
Michelbertas M. Sandrausiškės pilkapiai: Saulažilių lobis: Šernų kapinynas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. – T. 10, p. 13, 49, 559. – Aut. nenurodytas
Michelbertas M. Saulažolių km. (Klaipėdos raj.) I-II amžių Romos monetų lobis // MADA. – 1964, t. 1, p. 53-62 Rec.: Laval P. de // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1965, t. 9, sąs. 2, p. 131.
Michelbertas M. Senasis geležies amžius Lietuvoje. – V., 1986. – 272 p. Autoref.: Lietuviai neatmenamais laikais // Naujos knygos. – 1986, Nr. 12, p. 12. Ref.: Juzefovičius R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. Kasmetinis mokslinis referat. leid. (V.). – 1987, sąs. 15, p. 109-110. – Tas pat: Юзефовичюс Р. Литуанистика в СССР. История. Ежегодный научно-реферативный сборник (В.). – 1987, вып. 11, с. 56-60. Rec.: Rimkus V. Archeologijos leidinys // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1987, vas. 28.
Michelbertas M. Seniausia Kelmės krašto praeitis // Kelmės kraštas. – V., 1997. – P. 8-29 P. 14-18 – apie Akmenių pilkapius, p. 22-24 – apie Maudžiorų kapinyną.
Michelbertas M. Seniausia Kražių praeitis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 3, p. 34-35
Michelbertas M. Seniausia Lietuvos praeitis (Archeologinių tyrinėjimų duomenims). – K., 1988-1989 m. – 50 p.
Michelbertas M. Seniausia moneta Lietuvoje // Švyturys. – 1964, Nr. 12, p. 28 V a. pr.m.e. moneta iš Glūko (Varėnos raj.) ež. pakrantės.
Michelbertas M. Senkų kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 115-123, 219-220 Kretingos raj.
Michelbertas M. Senovės pėdsakais // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, liep. 30 Apie pasirinktą kelią.
Michelbertas M. Sensacingi pirmojo amžiaus radiniai Paragaudyje // Artojas (Šilalė). – 1990, gruod. 5
Michelbertas M. Seredžiuje – III-IV amžių kapinynas // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, liep. 4
Michelbertas M. Su archeologų kastuvais // Tarybinis pedagogas. – 1977, vas. 26 Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapiai.
Michelbertas M. Šernų kapinynas; Urna; Vienragių pilkapynas; Vilniaus – Ribiškių lobis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 171, 386, 508, 536
Michelbertas M. The Paragaudis barrow cemetery // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 12 Paragaudis (Šilalės raj.).
Michelbertas M. Tišleris (Tischler) Otas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 555. – Aut. nenurodytas
Michelbertas M. Tyrinėjimai Kvėdarnos apylinkėse 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 61-63 Paragaudžio pilkapiai ir Kvėdarnos kapinynas (Šilalės raj.).
Michelbertas M. Tyrinėjimai Paalksniuose // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 145-150 Paalksnių (Kelmės raj.) pilkapiai ir kapinynas.
Michelbertas M. Tyrinėjimai Paragaudžio pilkapyne // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 55-59
Michelbertas M. Tyrinėjimai Paragaudžio pilkapyne // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 56-60 Šilalės raj.
Michelbertas M. Tyrinėjimai Paragaudžio pilkapyne // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 111-114 Šilalės raj.
Michelbertas M. Turtingas I amžiaus kapas Paragaudyje // Artojas (Šilalė). – 1989, spal. 26
Michelbertas M. V m.e.a. Daujėnų apgalvis // Istorija. – V., 1972, t. 13, sąs. 1, p. 121-131 Daujėnai (Pasvalio raj.).
Michelbertas M. Vakarų Lietuvos apgyvendinimas senajame geležies amžiuje ir kai kurie šio regiono etninės istorijos klausimai // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 13-21
Michelbertas M. Veršvų piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 12, p. 40
Michelbertas M. Vertingas radinys. Romos moneta Kretingos muziejuje // Švyturys (Kretinga). – 1971, kovo 16, p. 3 1968 m. Beržore (Plungės raj.) rasta moneta.
Michelbertas M. Vienragių (Plungės raj.) pilkapių tyrinėjimai 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 118-122
Michelbertas M. Vienragių pilkapių radiniai // Kibirkštis (Plungė). – 1977, spal. 4
Michelbertas M. Vienragių pilkapyno tyrinėjimai 1977 metais // Istorija. – 1980, t. 20, sąs. 1, p. 110-133 Vienragiai (Plungės raj.).
Michelbertas M. Žadavainių radiniams 1400-1600 metų // Lenino keliu (Utena). – 1966, rugpj. 9
Michelbertas M., Luchtanas A. Pabaltijo archeologija: Speckurso programa. – V., 1986. – 18 p.
Michelbertas M., Petravičius A. Senojo geležies amžiaus metalinių dirbinių visuminės sudėties tyrimai // Kultūros paveldas – 97: Respublikinio seminaro medžiaga (Metalų gavyba, jų sudėtis ir metalinių dirbinių gamyba). – V., 1997. – P. 3-9
Michelbertas M., Tautavičius A. Seniausia Lietuvos praeitis // Jaunimo gretos. – 1989, Nr. 1, p. 14-15 Apie Lietuvą iki VIII amžiaus.
Mickevičius A. Baltai Švedijos runų įrašuose // Žemaičių praeitis. – V., 1994. – T. 3, p. 110-125
Mickevičius A. Curonia in the “Eastern Policy” of Viking Age Scandinavia // Archaeologia Baltica. – V., 1997. – T. 2, p. 191-199
Mickevičius A. Curonian society within context of Wiking and Early Medieval Scandinavia // Towards a new History in the Baltic Republics: Historical Perspectives at the Time of the Recovery of Independence. – Gotheburg, 1993. – P. 45-57
Mickevičius A. Islandų sagos apie kuršius // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 108-110
Mickevičius A. Kuršiai Sakso Gramatiko duomenimis // Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos. – Klaipėda, 1994. – P. 160-167. – (Acta Historica Universitatis Klaipėdensis; II)
Mickevičius A. Kuršiai vikingų epochoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 1, p. 28-30
Mickevičius A. Kuršių visuomenės bruožai IX-XII a. // Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų. – V., 1991. – P. 24-30
Mickevičius A. Lyginamieji skandinavų vikingų ir kuršių visuomenės bruožai IX-XII a. // Ikikrikščioniškos Lietuvos kultūra: Istoriniai ir teoriniai aspektai. – V., 1992. – P. 204-210. – Senovės baltų kultūra
Mickevičius A. Valstybingumo pradžios problema vakarų baltų teritorijoje // Lietuvos valstybė XIII-XVII a. – V., 1997. – P. 233-246
Mickevičius J. Kas tai yra ypatingieji akmenys // Komjaunimo tiesa. – 1958, birž. 22
Mickevičius J. Platelių apylinkių geografinė būklė // Gimtasai kraštas. – 1940, Nr. 1, p. 1-34; Atsp.: Mickevičius J. Plateliai. Platelių apylinkių geografinė būklė. – K., 1940. – 32 p P. 19-25 – apie Pilies salą.
Mickevičius J. Putvės pilis // Gimtasai kraštas. – 1940, Nr. 3/4, p. 286-287 Šilalės raj.
Mickevičius J. Akmeniniai paminklai // Kibirkštis (Plungė). – 1974, birž. 25 Ženklinti akmenys.
Mickevičius J. Akmuo su įdubimu, vadinamas Laumės lova (Banaičių km., Kretingos raj.) // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 2, p. 55
Mickevičius J. Alkos kalnas / J. Mačiukiškis // Trimitas. – 1926, Nr. 44, p. 1376-1377. Mačiukų (Plungės raj.) alkakalnis.
Mickevičius J. Ypatingieji akmenys // Pergalė (Skuodas). – 1958, spal. 2. – Tas pat: Stalinietis (Kretinga). – 1958, spal. 8
Mickevičius J. Kodėl ardomas Laivių senkapis? // Švyturys (Kretinga). – 1973, kovo 27
Mickevičius J. Kvecių senkapiai, vadinamieji maro kapeliai // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 2, p. 55 Kretingos raj.
Mickevičius J. Lazdininkų valstiečio monetų lobis // Kraštotyra. – 1966. – P. 182-184 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Mickevičius J. Panemunės pilys XIV a. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, bal. 6, p. 5, 7 Kalnėnų, Sudargo, Jurbarko piliakalniai.
Mickevičius J. Panemunės pilys XIV š. // Gimtasai kraštas (Šiauliai). –1937, Nr. 2/4, p. 7-106 Kalnėnai, Jurbarkas ir Skirsnemunė (Jurbarko raj.), Sudargas (Šakių raj.).
Mickevičius J. Pilė / J. Mačiūkiškis // Trimitas. – 1926, Nr. 50, p. 1519-1523. Platelių (Plungės raj.) pilis.
Mickevičius J. Plungės rajone... prieš 10000 metų // Kibirkštis (Plungė). – 1979, liep. 19, p. 2-3 Akmens ir žalvario amžių radiniai rajone.
Mickevičius J. Prašneko gili senovė // Švyturys (Kretinga). – 1966, rugs. 27 Šventosios (Palanga) akmens amžiaus gyvenvietės.
Mickevičius J. Rūdaičių kapinynas prašneko // Švyturys (Kretinga). – 1962, rugs. 1
Mickevičius J. Seniausios kelių liekanos Kretingos rajone // Stalinietis (Kretinga). – 1957, geg. 29 Brastos-kūlgrindos.
Mickevičius J. Seniausių kelių liekanos Salantų rajone // Stalino vėliava (Salantai). – 1959, saus. 17
Mickevičius J. Surasta Lazdininkuose // Švyturys (Kretinga). – 1966, saus. 18 Lazdininkų (Kretingos raj.) lobis.
Mickevičius J. Tarvydų pilalė arba Boko kalva // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 2, p. 56 Kretingos raj.
Mickevičius J. Vertinga istorinė medžiaga durpynuose // Mūsų girios. – 1958, Nr. 5, p. 47
Mickevičius J. Vienragių pilkapiai prabilo // Stalinietis (Kretinga). – 1957, kovo 9 Plungės raj.
Mickevičius J., Berželionis A. Kašučių radiniai // Švyturys (Kretinga). – 1968, saus. 23 Kapinynas, Kretingos raj.
Mickevičius J., Berželionis A. Šventosios gintaro lobiai // Komjaunimo tiesa. – 1966, spal. 15 Šventosios (Palanga) akmens amžiaus gyvenvietė.
Mickevičius J., Kazitėnas J. Rūpinkimės visi // Švyturys (Kretinga). – 1967, geg. 11 Paminklų apsauga.
Mičiulis A. Kur dingo akmuo? // Suvalkietis (Marijampolė). – 1992, gruod. 9, p. 3 Apie Alksnėnų (Marijampolės a.) akmenį su rašmenimis, minimą “Aušroje”, 1885 m. (žr. įr. Nr. 396, 405).
Mičiulis J. Tauragės apskrities miesteliai ir paminklai // Lietuvos aidas. – 1934, vas. 24, p. 12 Medvėgalio (Šilalės raj.) ir Eržvilko (Jurbarko raj.) piliakalniai.
Miecz króla Aleksandra Jagiełłonczyka odnaleziony w Bazylice Wileńskiej // Słowo. – 1931, spal. 25, p. 2
Miejsce spoczynku szczątków W.Ks. Witolda jest nieznana. Komunikat Komitetu ratowania bazyliki w sprawie hipotezy ks. Meysztowicza // Kurjer Wileński. – 1934, lapkr. 30, p. 5
Miejska komisja archeologiczna // Kurjer Wileński. – 1911, lapkr. 19 (gruod. 2). Vilniaus miesto taryba sudarys tokia komisiją.
Mielczack M. Antyczne monety greckie odkryte na ziemiach Polski, Litwy, Białorusi i Zachodniej Ukrainy // Białoruś, Litwa, Polska, Ukraina: Wspólne dzieje pieniądza: Materiały z I Międzynarodowej konferencji numizmatycznej, Suprasł 20-22.X.1994. – Warszawa, 1996. – P. 31-37
Mieldažis J. Bogutiškio piliakalnis // Kultūros barai. – 1970, Nr. 5, p. 75 Švenčionių raj.
Mieldažys J. Apsaugokime archeologinius paminklus // Naujas gyvenimas (Švenčionėliai). – 1959, birž. 10. – Tas pat: Žvaigždė (Švenčionys). – 1959, birž. 17
Mierziński A. Sur quelques objects truovés dans des sepultures en Lithuanie // Congrés international d’antropologie et d’archeologie préhistoriques į Buda-Pest, 1876. – Budapest, 1877. – T. 1, p. 465-481.
Mierziński A. Żródła do mitologii litewskiej. Wiek XIV i XV. – Warszawa, 1896. – D. 2. – 154 p. Rec.: Alekna A. / A. Kuronelis // Tėvynės sargas. – 1896, Nr. 6, p. 37-40.
Mierzyński A. Ałkas/A. M. // Wielka encyklopedya powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1890. – T. 2, p. 887-889.
Mierzyński A. Der Eid des Kestutis im Jahre 1351 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1893, sąs. 18, p. 104-112.
Mierzyński A. Die heilige Eiche in Romowe // Archiv für Anthropologie (Braunschweig). – 1898, t. 25, p. 103-104. Archeologų suvažiavime Rygoje skaityto pranešimo santrauka.
Mierzyński A. Die samlandische Gotheit Auszautis // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 41-51.
Mierzyński A. Jan Lasicki. Żródlo do mytologii litewskiej // Rocznik Towarzystwa naukowego Krakowskiego. – 1870, t. 18, p. 1-102.
Mierzyński A. Nuncius cum baculo. Studium archeologiczne o krzywuli // Wisła (Warszawa). – 1895, t. 9, p. 361-395.
Mierzyński A. Przysięga Kiejstuta // Roczniki Towarzystwa przyjaciół nauk Poznańskiego (Poznań). – 1894, t. 20, p. 153-170.
Mierzyński A. Romowe, rozprawa archeologiczna // Roczniki Towarzystwa przyjaciól nauk Poznańskiego (Poznań). – 1900, t. 27, p. 97-216. Rec.: Brückner A. // Kwartalnik historyczny (Lwów). – 1904, sąs. 2, p. 288-289. Apie šventus medžius, ugnį, stabus, akmenis, dievus.
Mierzyński A. Żródła do mitologii litewskiej od Tacita do końca XIII wieku. – Warszawa, 1892. – T. 1. – 155 p. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 372-402. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 10 (2). Rec.: Jablonskis J. / Vanagas // Varpas. – 1894, Nr.1, p. 11-12.
Miesto muziejaus reikalai // Lietuvos aidas. – 1929, lapkr. 21, p. 7. – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1929, lapkr. 19, p. 3 Ir apie Kauno pilį.
Miesto muziejus // Lietuvos žinios. – 1926, rugpj. 21, p. 3; Rytas. – 1926, rugpj. 29, p. 3 Kauno miesto muziejus gavo Užpjaunių (Šakių raj.) durpyno radinius.
Miesto nuziejus gavo naujų senienų // Lietuvos žinios. – 1934, geg. 24, p. 6 Stragnų (Klaipėdos raj.) kapinyno radiniai Kaune.
Miesto piliakalnis – būsimoji poilsio vieta / S. Mt. // Ateitis. – 1943, rugs. 6, p. 4. Ukmergė.
Miesto taryboje // Viltis. – 1912, kovo 23 (bal. 5).
Miglinas S. Bus atstatyta Kauno pilis / S.Mg. // Vilniaus balsas. – 1940, geg. 12, p. 4. Kauno pilis.
Miglinas S. Didikų rūmų vietoje – modernūs turistiniai namai. Ežerų apsuptieji Dubingiai praeityje ir dabar // Lietuvos aidas. – 1939, geg. 22 (Nr. 241), p. 7
Miglinas S. Jau ketvirtame amžiuje lietuvių gyventa Upytėje ir verstasi žemės ūkiu. Pasikalbėjimas su dr. J. Puzinu / Mg. // Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 6 (Nr. 351), savaitinis priedas, p. 4. Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Miglinas S. Kaukolės kalba apie mūsų praeitį. Iš Anatomijos instituto darbų // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 20 (Nr. 475), p. 6
Miglinas S. Kauno apylinkėse jau prieš 1600 metų gyveno lietuviai // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 24 (Nr. 378), p. 5 Veršvai.
Miglinas S. Kauno žemėse slepiasi įdomi praeitis // Lietuvos aidas. – 1938, geg. 12 (Nr. 210), p. 6
Miglinas S. Mūsų senovės paminklų apsaugos reikalu // Lietuvos aidas. – 1938, geg. 13 (Nr. 213), p. 6 Ardomi Sargėnų ir Veršvų kapinynai, suardyta Lontainių (Kauno raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Miglinas S. Naujas istorijos lapas Nevėžio krantuose. Įdomūs archeologiniai radiniai Graužių kapinyne // Lietuvos aidas. – 1938, birž. 16 (Nr. 266), p. 2 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Miglinas S. Paruoštas senovės paminklų apsaugos įstatymas / S.M. // Lietuvos aidas. – 1938, kovo 30 (Nr. 143), p. 7. Paminklų apsauga. Pokalbis su P. Galaune.
Miglinas S. Paslaptingas žydo kapas baravyko pavidalo // Lietuvos aidas. – 1939, geg. 27 (Nr. 256), p. 7 Paparčių (Kaišiadorių raj.) piliakalnis.
Miglinas S. Pirmoje Lietuvos sostinėje // Lietuvos aidas. – 1939, geg. 30 (Nr. 259), p. 4 Kernavė (Širvintų raj.).
Miglinas S. Pradėta sistemingai rūpintis senovės paminklų apsauga. Bus konservuotos Kauno ir Gelgaudų pilys / S.M-as. // Lietuvos aidas. – 1938, gruod. 10 (Nr. 560), iliustruotas kultūros priedas, p. 4. Paminklų apsauga.
Miglinas S. Prie didingų praeities griuvėsių // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 25 (Nr. 381), p. 4 Biržų pilis.
Miglinas S. Prie virstančios Gelgaudų pilies. Vytauto D. Kultūros muziejus susirūpinęs jos apsauga // Lietuvos aidas. – 1938, birž. 9 (Nr. 254), p. 6 Panemunė-Gelgaudai (Jurbarko raj.).
Miglinas S. Priejuostėse žydi tulpės, paveiksluose – gyvenimo prasmė // Mūsų kraštas. – 1938, rugpj. 11, p. 4; rugpjūčio 25, p. 5 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje. Rugpjūčio 25 – archeologijos skyriaus ekspozicijos apžvalga.
Miglinas S. Rūpinasi Vilniaus senovės apsauga. Dešimtmečio planas Trakams sutvarkyti // Vilniaus balsas. – 1940, kovo 13, p. 4 Vilniaus ir Trakų pilys.
Miglinas S. Senosios ir naujosios Lietuvos liudininkai // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 34, p. 3 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Miglinas S. Senovės lietuvio kario žirgas / S. Mingaila // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 25 (Nr. 483), p. 6 Žirgų griaučių tyrimo rezultatai (Veršvų (Kaune), Graužių (Kėdainių raj.), Rimaisų (Panevėžio raj.) kapinynų medžiaga).
Miglinas S. Simano Daukanto aprašytoji pilis // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 18 (Nr. 379), p. 7 Apuolė (Skuodo raj.).
Miglinas S. Vaizdai iš pirmosios Lietuvos sostinės // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 1 (Nr. 288), p. 6 Kernavė (Širvintų raj.).
Migonių piliakalnis / Amerikonas // Lietuva. – 1924, geg. 14, p. 8. Piliakalnis ir ardomi pilkapiai Kaišiadorių raj.
Mika A. Panų kalnas / Adomas iš Rojaus // Klaipėdos žinios. – 1924, birž. 8, p. 5. Pasruojė (Plungės raj.).
Mika A. Šarnelė / Adomas iš Rojaus // Klaipėdos žinios. – 1924, birž. 22. Piliakalnis, Plungės raj.
Mikaila V. Ką byloja archeologiniai radiniai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1968, spal. 24, p. 3 Apima laikotarpį nuo akmens amžiaus iki Stakliškių lobio (XIV a.).
Mikaila V., Vaitkevičius G. Kai kurie duomenys apie importinę Kelcų keramiką Vilniuje // LIM, 1983 metai. – V., 1984. – P. 5-16
Mikaila V., Vaitkevičius G. Kai kurie Vilniaus XVI-XVII a. raudono molio plonasienės keramikos tyrimai // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 38-40 Vilniaus miestas.
Mikailionis V. Ji mūsų nepaliko // Donelaičio žemė. – 1994, Nr. 3, p. 4
Mikalajūnas E. Nevieriškių piliakalnis // Tarybinis pedagogas. – 1977, lapkr. 24 Švenčionių raj.
Mikalajūnas E. Tolimos praeities liudininkai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1977, rugpj. 2 Nevieriškių piliakalnis.
Mikalajūnas J. Margio pilaitė // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 21 (Nr. 313), priedas, p. 1 Akmeniškių ir Lazduonėnų (Šilutės raj.) piliakalniai.
Mikalajūnas. Stebuklingas Pervalkos akmuo // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 21, p. 2 Apie Pervalkoje rastą akmeninį kirvelį.
Mikalauskas J. Turtingi senienomis kapai // Vienybė. – 1932, Nr. 45/46, p. 246 Besmerčiai (Kauno raj.).
Mikalauskas P. Alkvietė-Šilelis // Komunizmo vėliava (Vilkija). – 1959, spal. 14 Šilelis (Kauno raj.).
Mikalauskas P. Antalkiai // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1964, lapkr. 1
Mikalauskas P. Antalkiai // Komunizmo vėliava (Vilkija). – 1956, lapkr. 7 Piliakalnis.
Mikalauskas P. Jaučakių piliakalnis // Komunizmo vėliava (Vilkija). – 1956, gruod. 9
Mikalauskas Z. Prisimenant muziejininkystės pionierių // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 44, p. 13 Tadas Daugirdas (1852-1919)
Mikalauskas Z. Skelbkime pavardes // Švyturys. – 1971, Nr. 11, p. 26 Archeologinių paminklų ardytojų.
Mikalauskas Z. Vienas iš pirmųjų // Nemunas (K.). – 1969, Nr. 12, p. 36-37 Tadas Daugirdas (1852-1919)
Mikalauskienė R. Archeologų radiniai pasakoja // Mokslo Lietuva. – 1998, Nr. 1, p. 4 Apie 1997 m. gruodžio mėn. įvykusią miestų ir miestelių tyrinėjimams skirtą konferenciją.
Mikalauskienė R. Lobis // Pirmadienis. – 1994, rugs. 26, p. 26 Seredžiuje (Jurbarko raj.).
Mikelėnas J. Biržų muziejus // Biržų žinios. – 1930, Nr. 15 Archeologija ir numizmatika muziejuje, Šližių dvaro kapinyno kasinėjimai.
Mikelėnas J. Mūsų senovė // Biržų žinios. – 1930, Nr. 32
Mikelevičiūtė A. Lietuviškų monetų lobis // Vakarinės naujienos. – 1980, bal. 26, p. 3 1979 m. rastas Vilniuje, prie šv. Onos bažnyčios.
Mikelinskas P. Sidabras // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 2, p. 39-41 Minimi sidabro lobiai.
Mikelionis D. Netikėtas radinys, menantis Biržų senovę // Biržiečių žodis. – 1997, bal. 17 Mūrinio pastato liekanos mieste.
Mikelionis D. Radiniai // Biržiečių žodis. – 1995, liep. 27 Biržų keramika.
Mikelionis D. Vietoj dvaro – bankas: Radvilos laikų radiniai Žemės ūkio banko kieme // Biržiečių žodis. – 1997, liep. 5, p. 3 Biržuose.
Mikelis A., Sukožauskas A. Įkopk į Šiaulės kalną // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1971, liep. 17 Kudinų-Šiaulėnų piliakalnis.
Mikeliūnaitė T. Saugokime kultūros paminklus // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1969, bal. 1 Apie rajono archeologijos paminklus.
Mikeška S. Minties laisvė perkasoje ir šalia jos // Tėvynė (Panevėžys). – 1993, vas. 1 Berčiūnų pilkapių kasinėjimai.
Miknevičius E. Atkasti XVI amžiaus kapai // Panevėžio balsas. – 1995, spal. 29, p. 2 Panevėžyje.
Mikołajczyk A. Skarby monet z XVI, XVII i XVIII wieku na byłym obszarze Wielkiego Księstwa Litewskiego: Materialy do inwentorizacji // Prace i materialy Muzeum Archeologicznego i Etnograficznego w Łodzi. Serja numizmatyczna i konserwatorska. – 1985, Nr. 5
Mikołajczyk A. Zbiory numizmatyczne Muzeum archeologicznego i etnograficznego w Lodzi. Seria Numizmatyczna i konserwatorska. – 1981(1982), Nr. 1, p. 5-67 P. 45 – mini Konstantino monetą iš Nemenčinės, p. 54 – Rybiškių-Vilniaus lobio lydinius, p. 61 – Vilniaus apyl. radinius.
Mikolajūnas A. “Pėduotų” akmenų atsiradimas // Trimitas. – 1927, Nr. 26, p. 826-828
Mikšys V. Dar kartą apie reliktinį akmenį // Vakarinės naujienos. – 1988, rugs. 2, p. 4 Žvėryno (Vilnius) akmuo.
Mikulevičius V. Kaunas. Donelaičio gatvėje, ant namo, pažymėto 75 numeriu // Lietuvos aidas. – 1991, rugs. 18, p. 8 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Mikulionis S. “Trakų štai didinga pilis” // Vakarinės naujienos. – 1985, rugpj. 14 Pilies restauracinių darbų apžvalga.
Mikulionis S. Aptvarinės pilys Lietuvoje // Statyba ir architektūra. – 1979, Nr. 11, p. 24-25
Mikulionis S. Atgims Trakų pusiasalio pilis // Gimtasis kraštas. – 1978, Nr. 8, p. 6
Mikulionis S. Buv. Imperatoriškosios archeologinės komisijos ir jos nario V. Šukevičiaus pastangos apsaugoti Trakų salos pilį // Kraštotyra. – 1986. – Kn. 20, p. 86-92
Mikulionis S. Die Inselburg Trakai. – V., 1982. – 62 p. – Tas pat anglų k
Mikulionis S. Du momentai iš Trakų pusiasalio pilies tyrinėjimo ir apsaugos istorijos // Kraštotyra. – V., 1982. – Kn. 15, p. 81-87 1854 m. E. Tiškevičiaus kasinėjimai ir 1907 m. Dominikonų bažnyčios ardymas.
Mikulionis S. Gediminas ir Trakai // Vakarinės naujienos. – 1991, spal. 21
Mikulionis S. Gynybinės architektūros paminklų konservavimas ir restauravimas // Muziejai ir paminklai. – V., 1968. – P. 103-111
Mikulionis S. Kai kurie duomenys apie dominikonų pastatų Trakų pusiasalio pilyje architektūrą // LTSR architektūros klausimai (V.). – 1986, t. 8, sąs. 2, p. 97-103
Mikulionis S. Kokia Trakų Didžiosios pilies ateitis // Statyba ir architektūra. – 1978, Nr. 3, p. 29-30
Mikulionis S. Kur dunkso Trakų pilys / Pokalbis su žurnalistu J. Vercinkevičiumi // Literatūra ir menas. – 1983,Nr. 15, p. 9
Mikulionis S. Medininkų pilies apsauga ir konservavimas // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 7-13
Mikulionis S. Medininkų pilis // Tiesa. – 1992, liep. 4, p. 5
Mikulionis S. Mūsų laukia dideli darbai // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 9, p. 5 Vilniaus pilis.
Mikulionis S. Pilis // Respublika. – 1990, gruod. 30, p. 12 Trakų salos pilis.
Mikulionis S. Trakų įkūrimo ir urbanistinės raidos klausimu // Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). –1977, t. 5, sąs. 4, p. 38-63
Mikulionis S. Trakų pilių medinių konstrukcijų mįslės // Statyba ir architektūra. – 1971, Nr. 10, p. 26
Mikulionis S. Trakų pilys // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 3, p. 4-7
Mikulionis S. Trakų pusiasalio pilį – į Juodąją knygą // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 45, p.5
Mikulionis S. Trakų salos ir pusiasalio pilių statybos istorija, remiantis atliktais architektūriniais tyrimais // Muziejai ir paminklai. – V., 1968. – P. 59-65
Mikulionis S. Trakų salos pilis. – V.: Mintis, 1978. – 63 p. Taip pat rusų k. Vilniuje, 1978 m., anglų ir vokiečių k. Vilniuje, 1982 m Rec.: Abramauskas S. Mūsų pilys // Naujos knygos. – 1978, Nr. 5, p. 37.
Mikulionis S. Trakų salos pilis: Svarbiausi faktai, skaičiai. – V., 1988. – 8 p. – Tas pats leid. rusų k
Mikulionis S. Trakų salos pilis: Svarbiausios žinios. – V., 1987. – 23 p.
Mikulionis S. Vakarų Europos ir Bizantijos architektūros tradicijos XIII-XIV a. Lietuvoje // Europos dailė: Lietuviškieji variantai. – V., 1994. – P. 39-48 Medininkų ir Krėvos pilys.
Mikulionis S. Vytauto bažnyčia Trakuose // Kultūros barai. – 1968, Nr. 9, p. 73-74 Mini 1967 m. prie Bernardinų bažnyčios likučių rastus gotikinius mūrus.
Mikulionis S. Zamek w Trakai // Czerwony sztandar. – 1978, bal. 6
Mikulionis S., Abramauskas S. Trakų miesto ir jo gynybinės sistemos susidarymo bruožai // Architektūra ir miestų statyba. – 1971, sąs. 1, p. 67-86
Mikulionis S., Abramauskas S. Trakų pusiasalio pilies statybos raida naujų tyrimų šviesoje // Architektūra ir miestų statyba. – 1973, sąs. 2, p. 73-104
Mikulionis S., Baliulis A. Senieji Trakai – piliavietė ir buvęs Benediktinų vienuolynas // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – 1981, t. 7, sąs. 1, p. 13-27
Mikulionis S., Žilevičius L. Pirmasis Trakų salos pilies apsaugos projektas // Vakarinės naujienos. – 1989, saus. 6, p. 11
Mikułko A. Raboty konserwatorskie na Górze Zamkowej w Nowogrodku // Kurjer Wileński. – 1930, spal. 8, p. 3 Naugarduko pilis.
Mikuta A. Stovykla ant piliakalnio // Tiesa. – 1978, rugs. 22 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Milainiai (Panevėžio apskr.). Įdomus radinys // Ūkininkas. – 1928, Nr. 28, p. 5 Molainių (Panevėžio raj.) monetų lobis.
Milašius O. V. Lietuvių tautos kilmė / Iš prancūzų k. vertė V. Raščius // Problemos. – 1982, Nr. 27, p. 94-107.
Milčiūtė E. Tyrinėjama Kauno pilis // Komunizmo vėliava (Vilkija). – 1959, saus. 17 Kauno pilis.
Mileris J. Lietuvos rytuose atsidarė mūsų krašto priešistorijos archivas // Kosmos. – 1928, Nr. 7/8, p. 338 Kapinynas prie Merkinės, Mildupio ir Merkio santakoje (Varėnos raj.).
Miliauskas A. Kaip pas senovės lietuvius raguoti šalmai atsirado // Trimitas. – 1928, Nr. 4, p. 129-132
Miliauskas R. Medikas mokslininko chalatu // Kalba Vilnius. – 1974, Nr. 33, p. 13 Apie antropologą Gintautą Česnį.
Miliauskas S. Ar senovės Lietuviai turėjo ryšių su aigiptėnais? // Trimitas. – 1928, Nr. 5, p. 137-160
Milieška M. Archeologai ieško lobių // Tiesa. – 1979, vas. 14, p. 4 Tyrinėjama Vilniaus universiteto teritorija.
Miliukas M. Kernavė – mano žemė // Draugystė (V.). – 1966, gruod. 3. – Tas pat: Komunizmo vėliava (K.). – 1966, gruod. 11
Miliukštis R. Gedimino pilis restauruota // Tiesa. – 1949, liep. 13 Vilniuje.
Milius J. Kodėl nepažįstam savo krašto? // Garsas (Brooklyn). – 1929, Nr. 47, p. 7 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Milius V., Tautavičius A. Ignas Jablonskis // Mūsų kraštas. – 1993, Nr. 1, p. 141-144
Milkevičiūtė G. Archeologai atskleidžia reprezentacinių Prezidentūros rūmų teritorijos paslaptis // Vakarinės naujienos. – 1997, rugpj. 18, p. 1-2 Prezidentūros teritorijos tyrinėjimai Vilniuje
Milkevičiūtė G. Žvilgsnis į akmens amžių // Vakarinės naujienos. – 1983, liep. 30, p. 4 Apie Biržulio (Telšių raj.) ež. pakrančių gyvenvietės.
Milośnicy starego Wilna / W. G. // Goniec Wileński. – 1909, gruod. 23 (saus. 5). Lenkų mokslo bičiulių draugijos archeologijos sekcija.
Miltakis A. Iškasti žmogaus griaučiai // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 29, p. 9 Gargžduose rastas kapas su įkapėmis.
Milžinkapiai / Alfa // Mūsų kraštas. – 1930, liep. 3 (Nr. 8), p. 3 Mėlėnų (Pasvalio raj.) pilkapiai.
Milžinkapiai // Lietuva. – 1924, gruod. 23, p. 8. Pliūpų (Kėdainių raj.) kapinynas.
Milžinkapiai ir pilkapiai Biržų apskrityje / V.M. // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 5 (Nr. 427), priedas, p. 2. Mini keletą piliakalnių.
Milžinkapiais paženklintoje žemėje vėl skamba dainos // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 33, p. 8 Pypliai (Kauno raj.) esą Pilėnai.
Milžinkapis laukia sutvarkymo // Ūkininko patarėjas. – 1939, Nr. 39, p. 7 Turčinų (Šakių raj.) piliakalnis.
Milžinkapių karalijoj / Senovės Mylėtojas // Lietuva. – 1923, rugpj. 3, p. 3. Bugailiškių ir Gaigalių (Kupiškio raj.) piliakalniai, Mielūnų ir Miškinėlių (Kupiškio raj.) bei Visėtiškių (Anykščių raj.) kapinynai.
Milžino Girkonto brasta // Vakarai (Klaipėda). – 1938, saus. 21, p. 4 Naikių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Milžinų kaulais grindžia kelius / Mažeikių Dėdė // Mūsų rytojus. – 1930, Nr. 26, p. 8 Naikių (Mažeikių raj.) pilkapiai.
Min. Szaulys w Wilnie w towarzystwie prof. prehistorii uniwersytetu kowienskiego i rektora U.J.P. // Kurjer Wileński. – 1939, liep. 20, p. 1 Informacija apie J. Puzino lankymąsi Vilniuje.
Minajevas A. Tyli senkapių kalba // Leninietis (Šiauliai). – 1985, rugpj. 13 Mažeikių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Mindaugo pilies paslaptys / A. Gėlinis // Trimitas. – 1926, Nr. 43, p. 1357 Liškiava (Varėnos raj.).
Mindaugo sostas / Bastūnas // Mūsų rytojus. – 1934, liep. 24, p. 6 Kernavės piliakalnis.
Mindaugo sostinės Vorutos beieškant // Šviesos keliai. –1935, Nr. 8, p. 489 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Mineikis J. Ylakių praeitis ir dabartis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 8, p. 6 Erkšvos (Skuodo raj.) alkos kalnas.
Mineikis J. Kalnas kuriame skamba varpai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 17, p. 5 Erkšvos (Skuodo raj.) alkos kalnas.
Ministrai apžiūrėjo senovės kapinyną // Laikas. – 1938, liep. 14, p. 4 Eigulių (prie Kauno) kapinynas.
Ministras pirmininkas apžiūrėjo V šimtmečio iškasenas // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 14 (Nr. 311), p. 10 Eigulių (prie Kauno) kapinynas.
Minkevičius V. Lietuvos akmenys // Lietuvos pionierius. – 1970, gruod. 5 Minimi ir istoriniai-archeologiniai akmenys.
Mirė Lietuvos geradaris // Trimitas. – 1922, Nr. 45, p. 16-17.
Mirė M. Alseikaitė-Gimbutienė // Vakarinės naujienos. – 1994, vas. 4, p. 2. – Tas pat: Respublika. – 1994, vas. 4, p. 2; Tiesa. – 1994, vas. 4, p. 3; Kauno diena. – 1994, vas. 4, p. 1
Mirė pasaulio mokslininkė M. Gimbutienė // Lietuvos rytas. – 1994, vas. 4, p. 3
Mirė prof. Jonas Puzinas // Darbininkas (Brooklyn). – 1978, bal. 21
Mirė senovės dalykų rinkėjas // Viltis. – 1912, saus. 1 (14), p. 3. Žinutė apie kolekcionieriaus B. Šulskio mirtį Vilniuje.
Mirė žymus Žemaičių krašto kultūros darbuotojas / G.V. // Ateitis. – 1944, bal. 13. S. Ličkūnas (1884-1944.IV.8).
Miroslavas. Įdomus piliakalnis // Rytas. – 1935, rugs. 28, p. 6 Pupasodžio-Tolkūnų (Alytaus raj.) piliakalnis.
Misevičius V., Šalūga R. Surastas Vilkpėdės akmuo // Komjaunimo tiesa. – 1958, geg. 25 Vilnius.
Misiukaitė D. Meno darbuotojų rūmų (buvusių reprezentacinių) trečiasis “D” korpusas S.Daukanto a. 3/8 // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 58-61 Vilniaus senamiestis
Misiukaitė D. Sklypas Didžiojoje g. 47. Vilniaus senamiesčio 50-asis kvartalas // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 55-57 Vilniaus senamiestis
Misiukaitė D. Vilniaus Kalnų parko teritorijos žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 153-154 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Misiukaitė-Luchtanienė D. XVI a. pabaigos – XVIII a. pradžios ūkinės paskirties krosnis Vilniuje // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 13-16
Misiukevičius V. Mažoji lietuva – amžiais lietuvių gyvenamas kraštas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 13 ir 14
Misiulis E. Apleistas senkapis // Valstiečių laikraštis. – 1987, saus. 13, p. 4. Jutiškių-Stanionių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Misiulis E. Direktorius įspėtas // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 37, p. 15 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Misiulis E. Paminklosaugos realybė: kairė nežino, ką daro dešinė // Lietuvos rytas. – 1997, spal. 7, priedas: Sostinė, p. 5 Dėl šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriaus kasinėjimų.
Misiulis E. Rūmai ant Pilies kalno // Tiesa. – 1977, spal. 12 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Misiulis E., Kuncevičius A. Apie paminklą ir kultūringumą // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 39, p. 10
Misiūnienė I. Trakų istorijos muziejus. – V., 1967. – 31 p
Miszkiewicz B. Crania Lithuanica, Polonica et Ruthenica. Groby z okresu brązu i wczesnego średniowiecza Peresopnica, Wolica Nowa, Žwirble, Poszuszwie, Turów, Sałapiaciszki i Bazar Nowy // Materiały i prace antropologiczne (Wrocław). – 1956, Nr. 25, p. 90-91 Žvirbliai (Naujoji Vilnia) ir Pašušvys (Kėdainių raj.), Salapiaciškės (Lydos apskr.).
Mišeikis V. Apie šventą Alko kalną // Žemaičių saulutė (Plungė). – 1998, kovo 20, p. 6 Alko kaime (Rietavo seniūnija).
Miškinis A. Dėl Lietuvos miestų atsiradimo laiko // Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). –1977, t. 5, sąs. 4, p. 25-31
Miškinis A. Kada atsirado ir kokie buvo pirmieji Lietuvos miestai // Statyba ir architektūra. – 1975, Nr. 5, p. 30-32
Miškinis A. Kaip kūrėsi ir statėsi Veliuona // Šviesa (Jurbarkas). – 1973, kovo 1-15
Miškinis A. Kaip, kur ir kada kūrėsi Šiaulių miestas? // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1984, kovo 16
Miškinis A. Prie Klaipėdos kūrimosi ir vystymosi ištakų // Statyba ir architektūra. – 1974, Nr. 11, p. 28-31
Miškinis A. Susitikimas su senoliais // Kultūros barai. – 1975, Nr. 1, p. 49-51 Apie E. Volterį.
Miškinis A. Trakai: senovė ir nūdiena // Literatūra ir menas. – 1979, Nr. 2, p. 8-9 Pilys, senamiestis.
Miškinis A. Veliuonos istorinė urbanistinė raida // Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). –1977, t. 5, sąs. 4, p. 64-89
Miškinis J. Būdingas Poteronių piliakalnis / J.M.-nis. // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 20 (Nr. 386), p. 4 Alytaus raj.
Miškinis J. Daugiau meilės mūsų istorijos palaikams // Lietuva. –1926, vas. 26, p. 4
Miškinis J. Kuklus Dzūkijos kampelis // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 26, p. 8 Akmens (Varėnos raj.) bažnytkaimis, šventas akmuo.
Miškinis J. (?) Susirūpinkime senovės paminklų apsauga / J.M. // Vilniaus balsas. – 1940, rugs. 7, p. 3. Paminklų apsauga.
Miškinis J. 1000 akacijų Merkinės piliakalnyje // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 23, p. 4B
Miškinis J. Birštonas – Vytauto Didžiojo poilsio vieta // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 5 (Nr. 427), priedas, p. 2 Birštono piliakalnis ir Ožkų pečiumi vadinamas akmuo (Prienų raj.) .
Miškinis J. Būdingoje Dzūkijoje daug slepiasi istorinių turtų / J. M. // Vilniaus balsas. – 1940, liep. 23, p. 7
Miškinis J. Būdingosios Stakliškės. Apylinkėje daug dar yra senovės paminklų // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 31 (Nr. 412), p. 6
Miškinis J. Dzūkija laukia archeologo // Lietuvos aidas. – 1939, bal. 29 (Nr. 194), priedas, p. 3
Miškinis J. Kunigaikščio Margio tėviškė – Punia vėl stropiai tvarkoma // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 1 (Nr. 264), p. 4
Miškinis J. Kunigaikščio Margio tvirtovėje vykdomi dideli darbai ir gražinama Punia // Lietuvos aidas. – 1938, gruod. 2 (Nr. 548), p. 5 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Miškinis J. Liškiava – Dainavos krašto tvirtovė // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 7 (Nr. 280). Iliustruotas kultūros priedas Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Miškinis J. Punia tikrovėje ir padavimuose // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 21, p. 6B
Mituzienė A. Lyg gyvoji Vilniaus pilių dvasia architektas Sigitas Lasavickas pirmasis pamatydavo tai, ką vėliau įrodydavo archeologai // Lietuvos aidas. – 1996, rugpj. 10, p. 1, 23
Mituzienė A. Nesiliauja aistros dėl Marijos Gimbutienės knygų // Lietuvos rytas. – 1997, gruod. 23, priedas: Mūzų malūnas, p. 8 M. Gimbutienė
Mizgirienė A. Jonas Bicka ir kraštotyra // Tauragiškių balsas. – 1995, gruod. 2
Mizgirienė A. Žodis Dauglaukio skalviams // Gimtinė. – 1998, Nr. 8, p. 4 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Mykolaitienė J. Atrastas lobis // Lenino keliu (Utena). –1956, spal. 25 Vosgėliai (Utenos raj.).
Mykolaitienė J. Daugiau dėmesio archeologinių ir istorinių paminklų apsaugai // Lenino keliu (Utena). – 1953, bal. 15
Mykolaitienė J. Saugokime archeologinius paminklus // Lenino keliu (Utena). – 1956, liep. 10
Mykolaitienė J. Utenos miesto kilmė // Lenino keliu (Utena). – 1956, spal. 9 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Mykolas Michelbertas: Bibliografinė rodyklė, 1961-1989 / Sudarė A. Tautavičius. – V., 1990. – 27 p.
Mjr. P. Tarasenkos paskaita // Kardas. – 1926, Nr. 9, p. 142 Apie alkas, Romuvą.
Młyński L., Rolska A. Pierwsza stolica Litwy // Czerwony sztandar. – 1971, rugpj. 25 Kernavė.
Młyński L., Rolska A. Posród kurhanów, szumiącej dąbrowy // Czerwony sztandar. – 1971, spal. 19 Dūkštų (Vilniaus raj.) pilkapynai.
Mockūnas L. Tarp atkastų miestų ir senų bažnyčių. Kelias į Kernavę // Akiračiai (Chicago). – 1987, Nr. 1, p. 3 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Mockus A. Ylių-Ižiniškių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1970, birž. 18
Mockūtė A. Seniausias šalies šulinys – Lieporių I gyvenvietėje // Šiaulių kraštas. – 1997, rugpj. 19, p. 3 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Modernizuotas piliakalnis // Šluota. – 1968, Nr. 10, p. 2 Gėluva (Raseinių raj.).
Mokytojas liaudies kultūros senienų rinkimo darbe / M.G. // Švietimo takais. 1926-1936. – Švenčionys, 1936. – P. 16-20. Aptariamas Švenčionių lietuvių gimnazijos archeologijos rinkinys.
Mokslas apie papuošalus // Kalba Vilnius. – 1968, Nr. 45, p. 5 Pokalbis su R. Kulikauskiene.
Mokslinė konferencija // Vakarinės naujienos. – 1958, kovo 19 1948-1958 m. archeologinių tyrinėjimų konferencija.
Mokslininkės gimimo ir mirties sukaktis // Lietuvos aidas. – 1995, saus. 24, p. 3 M. Gimbutienės mirties metinės
Mokslininkų archeologų konferencija // Tiesa. – 1950, gruod. 27
Mokslo mylėtojų draugijos posėdis // Viltis. – 1908, saus. 18 (31), p. 4. Apie V. Šukevičiaus ketinimą skaityti paskaitą apie Trakus.
Molėtai. Aukų kalnas // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 8 (Nr. 301), p. 6 Prie kelio į Videniškes (Molėtų raj.).
Monczuńska T. Wspomnienie pośmiertne // Słowo. – 1925, bal. 5, p. 3 T. Narbuto dukters atsiminimai.
Mončinskas G. Dingusio pilkapyno atradimas // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 15 Vasilevščyzna (Vilniaus raj., Rudaminos apyl.).
Monety litewskie z czasów Witolda // Dzień Kowieński. – 1930, rugs. 6/8, p. 10 Vilniaus (Rybiškių) lobis.
Monety z XVII stuliecia wykopano koło Želaznej Chatki // Słowo. – 1939, geg. 10, p. 7 Vilnius, Mažosios Jeruzalės gatvės lobis.
Monetų lobiai // Kauno tiesa. – 1963, liep. 28 XVII a. lobis Trakų raj.
Monetų lobis // Tiesa. – 1965, bal. 25 Nartelio (Marijampolės raj.) lobis.
Mongelis S. Akmenys // Spartuolis (Trakai). – 1971, lapkr. 23
Mongirdaitė L. Atrasta Lizdeikos šventykla // Mokslo Lietuva. – 1990, Nr. 11, p. 1. Trumpai atpasakota iš “Gimtasis kraštas”. – 1990, spal. 18, p. 3 Verkiai, Vilnius.
Monografija apie Apuolę // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 42, p. 1011. Rašo V. Nagevičius ir E. Volteris.
Monstvilas K. Vilnios žiočių geologija ir geomorfologija // Geografinis metraštis. – 1976, t. 14, p. 183-198 Vilniaus pilių teritorija.
Montelius O. Sur le premier āge du fer dans les provinces Baltiques de la Rusie et en Pologne // Congrčs international d’anthropologie et d’archéologie préhistoriques a Buda-Pest, 1876. – Budapest, 1877. – T. 1, p. 481-493.
Moora H. Bemerkungen über einige ostbaltische Schmucksachen der jüngeren Eisenzeit. I. Die ostbaltische, insbesondere die estländische Halsringe // Sitzungsberichte der Gelehrten Estnischen Gesellschaft 1928 (Tartu). – 1930, p. 141-170
Moora H. Die Eisenzeit in Lettland bis etwa 500 n. Chr.– Tartu; Dorpat, 1929. – I. Die Funde. – 194 p., priedas (atskiras sąsiuvinis su 44 lentelėmis). – 2-oji dalis – 1938 m
Moora H. Die Eisenzeit in Lettland bis etwa 500 n. Chr. – Tartu, 1938. – D. 2. – 749 p Rec.: Šturms E. // Latvijas vēstures instituta žurnals (Rīga). – 1938, Nr. 1, p. 146-152.
Moora H. Die wichtigsten Ergebnisse der Burgbergforschung im Ostbaltikum // Bericht über den V. Internationalen Kongress für Vor- und Frügeschichte. Hamburg, 1958. – Berlin, 1961. – P. 554-556
Moora H. Eine memelländische Halsringform // Prussia (Königsberg). – 1939, t. 33, p. 231-235 Apie vytinių antkaklių grupę.
Moora H. Einige Ergebnisse der Burgbergforschung im Ostbaltikum // Suomen museo (Helsinki). – 1967, p. 64-96
Moora H. Käsitöö arenemisjärg Baltimail 12.-13. sajandil // Pronksijast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 123-128 Apie amatus Pabaltijyje XII-XIII a.
Moora H. Neue Funde der Bronze und frühen Eisenzeit aus Estland // Sitzungsberichte der Gelehrten Estnischen Gesellschaft (Tartu). – 1937, t, 1, p. 365-370 Apie Steponavos (Anykščių raj.) radinį.
Moora H. Tutuli de l’age du fer romain dans la region de la Baltique orientale // Literarum Societas Eesthonica. 1838-1938. Liber Saecularis. – Tartu, 1938. – T. 2, p. 447-454 Aptaria apskritines seges, plokštelinius, antsmilkinius ir kt.
Moora H. Über den ostbaltischen Handel im 12.-13. Jahrhundert // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. – Wrocław etc., 1968. – P. 517-525
Moora H. Zur Frage der Entstehung des Ostbaltischen Historischen Kulturgebietes // Труды VII международного конгресса антропологических и этнографических наук. – М., 1971. – Т. 11, c. 267-272 Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 70-71.
Moora H. Zur Frage nach der Herkunft des ostbaltischen emailverzierten Schmuks // Suomen Muinaismuistoyhdistyksen Aikakauskirja (Helsinki). – 1934, t. 40, p. 75-90
Moora H. Zur Viehhaltung und Jagd im Ostbaltikum in der zweiten Hälfte des 1. Jahrtausends und Anfang des 2. Jahrtausends // Actes du VII-e Congress international des sciences Prehistoriques et Protohistoriques. Prague 21-27 Aōut 1966. – Prague, 1970. – T. 2, p. 1183-1190
Moora H., Ligi H. Wirtschaft und Gesellschaftsordnung der Völker des Baltikums zu Anfang des 13. Jahrhunderts. – Tallinn, 1970. – 100 p
Moora Harri // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2. p. 851-852
Morauskienė E. Atgyja praeitis // Biržiečių žodis. – 1979, birž. 16 Biržų muziejaus archeologinė ekspozicija.
Morauskienė E. Dar apie Eiskudžių lobį // Biržiečių žodis. – 1977, saus. 8
Morauskienė E. Vertingas radinys // Biržiečių žodis. – 1975, geg. 17, p. 4 Eiskudžių monetų lobis.
Morauskienė E., Butkevičius A. Žvilgsnis į praeitį // Biržiečių žodis. – 1975, birž. 28 Muoriškių (Biržų raj.) pilkapiai
Morawski S. Od Merecza do Kowna // Teka Wileńska. – 1858, sąs. 6, p. 61-63. Minimi keli piliakalniai.
Morelowski M. Bazylika Wileńska // Kurjer Wileński. – 1932, saus. 19, p. 2 Vilniaus pilis, karalių kapai Vilniaus Katedroje.
Morelowski M. Odkrycia Wileńskie // Alma Mater Wilnensis. – 1932, sąs. 10, p. 43-64 Vilniaus pilis, karalių kapai Vilniaus Katedroje.
Morelowski M. Wielkie święto królewskiego Wilna. Odkrycie królewskich szczątków // Kurjer Wileński. – 1931, rugs. 23, p. 2
Morelowski M. Zamek najeziorny trocki a žródła jego formy zachodnie i czarnomorskie // Sprawozdania z posiedzień Towarzystwa Nauk Warszawskiego. Wydz. 2. Nauk historycznych, spolecznych i filozoficznych. – Warszawa, 1947. – P. 47-56 Trakų salos pilis.
Morelowski M. Zamek najeziorny w Trokach a žródła formy zachodnie i czarnomorskie. Studijum z dziejów architektury, urbanistyki i karaimsko-tatarsko-ormianskich migracyj // Myśl karaimska (Wrocław). – 1946
Morkelis K. Apuolė // Karys. – 1932, Nr. 32, p. 636-637. Apuolė (Skuodo raj.).
Morkūnas P. Medžiais apsodyti piliakalnius // Laisvė. – 1921, rugpj. 23, p. 2. Šakališkių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Morkūnas V. Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Tytuvėnuose // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 42-44
Morozovas A. Aptikti nežinomi piliakalniai // Komjaunimo tiesa. – 1964, lapkr. 10 Gaurės (Tauragės raj.) apylinkės paminklai.
Morozovas A. Archeologinė ekspedicija Gaurėje // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, geg. 26 Žvalgomoji ekspedicija.
Morozovas A. Prancūzkapis ar Prūskapis? // Tauragiškių balsas. – 1992, vas. 1 Gauraičių kaime.
Mortensen H. Die litauische Einwanderung nach Ostpreussen // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 133-141
Mortensen H. Die Notienalitätengrenze zwischen Altpreussen und Litauen // Zeitschrift für Gesellschaft der Erdkunde (Berlin). – 1922, sąs. 1/2, p. 53-56. Rec.: Zajączkowski S. // Ateneum Wileńskie. – 1929, t. 6, sąs. 3/4, p. 668-669.
Mortensen H. Die völkische Verhältnisse der Ostseerandgebiet zwischen Weichsel und Finnischen Meerbusen // Geographische Zeitschrift (Berlin). – 1924, t. 30., p. 177-187. Rec.: Zajączkowski S. // Ateneum Wileńskie. – 1924, t. 6, sąs. 3/4, p. 669-670.
Mortensen H. Landschaft und Besiedlung Litauens in frühgeschichtliche Zeit // Baltische Lände. – Leipzig, 1939. – T. 1, p. 330-349
Mortensen H. Neues zur Frage der Mittelalterlichen Nordgrenze der Litauer // Zeitschrift für slawische Philologie (Heidelberg). – 1933, t. 10, p. 273-305 Rec.: Pryšmantas V. Nauji vokietininkų prasimanymai // Lietuvos aidas. – 1934, liep. 13, p. 6.
Mortensen H. Žemaičių augštės reikšmė žemaičių giminystės sienai nustatyti // Švietimo darbas. – 1922, Nr. 1/2, p. 32-35.
Mortensen H., Mortensen G. Die Besiedlung des nordöstlichen Ostpreussens bis zum Begin der 17. Jahrhunderts. – Leipzig, 1937. – T. 1. – 20, 212 p.; T. 2. – 254 p
Mortensen H., Mortensen G. Wikinger-ortsnamen an der unteren Memel // Nachrichten der Akademie der Wissenschaften. Philosophische-Historische Klasse (Göttingen). – 1941, p. 175-184
Most czy baszta ? // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 1, p. 3 Mūrų liekanos prie Žaliojo tilto.
Moškėnų kalnas / Jonas G-nas. // Šaltinis (Seinai). – 1909, rugs. 14. Moškėnų (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Moškėnų kalnas / Klišių Jonas // Šaltinis (Marijampolė). – 1930, Nr. 23, p. 296 Moškėnų (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Moškėnų piliakalnis / A.V-is. // Mūsų rytojus. – 1927, Nr. 25, p. 7. Rokiškio raj.
Motykę z przed kilku tysięcy lat wykopano koło Turniszek // Słowo. – 1938, lapkr. 20, p. 11 Prie Vilniaus, Neryje, rastas raginis kaplys.
Motuza G., Girininkas A. Lietuvos geologinė sandara ir etnogenezė // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 3-13
Mugurēvič Ē. Prof. dr. Marija Gimbutienė (1921.23.01 – 1994. 02.02) // Zinātnes vēstnesis (Rīga). – 1994, Nr. 9
Mugurevičs E. A historical survey and present problems of archaeological science in the Baltic states // Journal of Baltic studies (Hackettstown N. Y.). – 1993, t. 24, Nr. 3, p. 283-294
Mugurēvičs Ē. Ethnic processes in Baltic inhabited territories and the emergence of Latvian nation in the 6th to the 16th century // Humanities and Social Sciences. Latvia (Rīga). – 1997, sąs. 3, p. 75-92
Mugurevičs E. Geografiskais traktats “Descriptiones terrarum” un ta informacijas avoti par austrum Baltijas tautam 13. gadasimta vidū // Latvijas Zinatnu akadēmijas vestis. A (Rīga). – 1995, Nr. 7/8, p. 23-30
Mugurēvičs Ē. Krustiņveida piekarini Latvijā laikā no 11. lidz 15. gs. // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 220-239 Kryžiaus formos kabučiai.
Mugurēvičs Ē. Kurlands Siedlunsplätze in frühgeschichtlicher Zeit // Archaeologia Baltica. – V., 1997. – T. 2, p. 85-93
Mugurēvičs Ē. Zur Archäologie mittelalterlicher Burgen in Lettland // Lübecker Schriften zur Archäologie und Kulturgeschichte (Bonn). – 1986, t. 12, p. 241-259
Mugurēvičs Ē., Tautavičs A. Baltu tautu etnogenēzes arheologiskās izpētes stāvoklis un uzdevumi // Latvijas PSR Zinātnu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1978, Nr. 2, p. 111-121
Mühlen B. Die Kultur der Wikinger in Ostpreussen // Bonner Hefte zur Vorgeschichte. – 1975, Nr. 9. – 287 p Rec.: Гуревич Ф. Д. // Скандинавский сборник.– Таллин, 1977. – Т. 22, с. 241-248.
Mukaitė L. Palanga, Birutės kalnas // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1994, birž. 28, liep. 1
Mukienė D. Kuršiai // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1994, birž. 10, 14, 21
Mukienė D. Naglio kalnas: Piliakalnis? Kopa? Kapai? // Klaipėda. – 1994, rugs. 23, 30 Palangoje.
Mukienė D. Naglio kalnas: Piliakalnis? Kopa? Kapai? // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1995, vas. 21, kovo 3
Mulevičienė I. Dėl termino “žiedžiamasis ratas” // MADA. – 1971, t. 2, p. 123-129
Mulevičienė I. Lietuvos X-XVI amžių kapinynų keramika / I. Sadauskaitė-Mulevičienė // MADA, – 1965, t. 2, p. 41-58
Mulevičienė I. Puodų ženklai Lietuvos teritorijoje XII-XVI amžiais // MADA. – 1970, t. 1, p. 135-145
Mulevičienė I. Žiedžiamojo rato pasirodymo Lietuvos teritorijoje klausimu // MADA. – 1971, t. 2, p. 111-122
Müller-Wille M. Pferdegrab und Pferdeopfer im frühen Mittelalter // Berichten van de Rijksdienst voor het Oudheidk undig Bodemonderzoek (Amersfoort). – 1972 (1970-1971), t. 20/21, p. 119-248 P. 176-180, 229-230 – žirgų kapai Lietuvoje.
Mundrys E. Po namų pamatais – kapai // Pirmadienis. – 1994, rugpj. 22, p. 4
Mundrys V. Katros žmonės išsikelti nenori // Lietuvos žinios. – 1998, liep. 22, p. 12-13 Katros (Varėnos raj.) akmens amžiaus gyvenvietė.
Muralienė M. Archeologiniai paminklai // Kibirkštis (Plungė). – 1981, gruod. 15
Muralienė M. Gandingą išsaugosime // Kibirkštis (Plungė). – 1988, saus. 7 Piliakalnis.
Muralienė M. Talkininkavome prie Gandingos piliakalnio // Kibirkštis (Plungė). – 1988, birž. 4
Murauskienė D. Restauratorė Bronė Pinkevičiūtė // Lietuvos dailės muziejus: Metraštis. – V., 1998. – Kn. 2, p. 456-458 1921.IX.16-1995.II.10.
Mūrinė statyba Lietuvoje jau buvo žinoma XIII amžiuje: iš “Vienybė” // Tautos praeitis (Chicago). – 1960, t. 1, kn. 2, p. 303. (1959, spal. 23) Kauno pilis.
Mūrinė statyba pas senovės lietuvius // Ateitis. – 1943, saus. 30, p. 3 Spėja buvus nuo XIV a. vidurio
Mury obronne Dolnego zamku w Wilnie. Wykopaliska na placu Katedralnym // Goniec poranny. – 1939, birž. 14, p. 5 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Murnikaitė L. Gintaro dirbiniai Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinyno vyrų kapuose // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas. Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 34-35
Museum in Nidden // Königsberger Allgemeine Zeitung. – 1933, liep. 6. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lituanistika. 1933. – K., 1934, p. 17, įrašas Nr. 201
Musianowicz K. Przyczynek do kontaktów Polsko-Pruskich w początku średniowiecza // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1976, t. 41, sąs. 4, p. 393-398 XIII-XIV a. segė.
Musianowicz K. Wczesnośredniowieczny kurhan w Rekanciszkach, rejon Nowowilejka, na tle wschodnio litewskich kurhanów // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1968, t. 33, p. 338-353 Rokantiškės (prie N. Vilnios).
Musneckienė R. Paalksniuose rastas unikalus pilkapio akmenų vainikas // Šiaulių kraštas. – 1998, liep. 17, p. 3 Paalksniai (Kelmės raj.).
Musteikis A. Bendro žodžio beieškant // Aidai (Brooklyn). – 1954, Nr. 2, p. 89-90 Senoji baltų religija.
Musteikis A. Dėl kelių į senąją lietuvių religiją // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 9, p. 425-426
Musteikytė A. Piplių piliakalnis // Lietuvos pionierius. – 1951, Nr. 27 Pypliai (Kauno raj.).
Musteikytė D. Ar reikia tirti Gedimino mindytą žemę // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 4, priedas: Sostinė Vilniaus pilys
Musteikytė D. Archeologai atkasė viduramžių bokštą // Lietuvos rytas. – 1996, birž. 21, priedas: Sostinė Vilniaus pilys
Musteikytė D. Archeologai tiki radę pagonybės laikų šventyklą // Lietuvos rytas. – 1996, lapkr. 21, priedas: Sostinė, p. 51 Vilniaus miestas
Musteikytė D. Pilių šeimininkų svajonė – aukštinti Gedimino bokštą // Lietuvos rytas. – 1997, lapkr. 19, priedas: Sostinė, p. 9, 11 Vilniaus pilis
Musteikytė D. Prezidentūros kiemuose – XVI amžiaus rakandai // Lietuvos rytas. – 1997, bal. 23, priedas: Sostinė, p. 2 Prezidentūros teritorijos tyrinėjimai Vilniuje
Musteikytė D. Prezidentūros parke archeologai aptiko gynybinės sienos liekanas // Lietuvos rytas. – 1997, liep. 15, priedas: Sostinė, p. 1. Prezidentūros teritorijos tyrinėjimai Vilniuje
Musteikytė D. Prie bažnyčios atkasti žmonių kaulai įžiebė konfliktą. Atkasti šv. Mikalojaus bažnyčios pamatai Vilniaus archeologams priminė senas problemas // Lietuvos rytas. – 1997, spal. 3, priedas: Sostinė, p. 1, 3 Vilniaus miestas
Musteikytė D. Už neištikimybę baudžiami ir balandžiai // Lietuvos rytas. – 1997, kovo 22, priedas: Sostinė, p. 12 Apie archeologo S. Patkausko hobį.
Musteikytė D. Vakar Katedros aikštėje atkasti gyvenvietės pėdsakai // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 12, priedas: Sostinė, p. 36 Vilniaus pilys
Mūsų krašto senovės liekanos. Didlaukių durpyno paslaptis // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 28, p. 6 Mažeikių raj.
Mūsų istorijos lapeliai. Veliuona / V.P. // Karys. – 1923, Nr. 1, p. 11-12; Nr. 3, p. 30-31. Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Mūsų istorinės vietos / Ateities Švyturys // Šaltinis (Marijampolė). – 1927, Nr. 34, p. 535 Medelių sodinimas ant piliakalnių.
Mūsų iškasenos / Karingasis // Dienos naujienos. – 1932, rugs. 16, p. 2 Dėl ketinimo Apuolės radinius išvežti į Švediją.
Mūsų įžymenybių galerija // Sekmadienis. – 1929, Nr. 26, p. 5 Feljetonas apie E. Volterį.
Mūsų Jurbarkas / Paruošė A. Giedraitis-Giedrius. – Chicago, 1979. – 225 p P. 57-67 – Jurbarko ir jo apylinkės archeologiniai paminklai.
Mūsų kraštas iš amžių lietuviškas. Iš dr. Puzino paskaitos Klaipėdos muziejaus draugijoj // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, vas. 3, p. 6
Mūsų kraštas pirm 1000 metų // Kaimynas (Klaipėda). – 1933, Nr. 12, p. 45-46 Geležies amžius Klaipėdos krašte.
Mūsų krašto giriose gyveno velniukai, kaukai. Senų Klaipėdos krašto lietuvių padavimai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, liep. 6, p. 5
Mūsų krašto jaunieji Skomantų piliakalny // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, rugpj. 12. Skomantų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Mūsų krašto senovės liekanos. Lokavos piliakalnis // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 28, p. 6 Akmenės raj.
Mūsų kultūros žalvariniai padariniai randami Gotlando saloje ir Švedijoje. Gen. Nagevičius Norvegijos karaliaus palydovų tarpe // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 21, p. 3 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.).
Mūsų pilekalniai, Rokiškis / S. Z. // Viltis. –1910, liep. 10 (24), p. 2. Akmenių ir Miškinių kaimų kapai.
Mūsų piliakalniai / B. Dzūkas // Viltis. – 1910, rugs. 1 (14). Birštono piliakalnis.
Mūsų piliakalniai / D. // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 33, p. 3 Gatelių, Kiemionių ir Užėniškių piliakalniai.
Mūsų piliakalniai // Tautininkų balsas. – 1928, Nr. 44, p. 3 Bilionys ir Medvėgalis (Šilalės raj.).
Mūsų piliakalnių ir kapinių tyrinėjimai // Viltis. – 1909, birž. 19 (liep. 2), p. 3. Apie būsimus J. Basanavičiaus ir V. Nagevičiaus kasinėjimus.
Mūsų praeities paminklai / ( Pagal P. Tarasenkos raštus) // Jaunoji karta. – 1929, Nr. 5, p. 7-9
Mūsų praeitis kalba / Pr.Ra. // Lietuvos aidas. – 1938, bal. 23 (Nr. 183), p. 6.
Mūsų praeitis kalba / Pr.Ra. // Lietuvos aidas. – 1939, bal. 23 (Nr. 183), p. 6.
Mūsų prieteliai Amerikoje. Dr. Aleksandras M. Račkus // Šaltinis (Marijampolė). –1927, Nr. 22, p. 337-338 Numizmatas, kultūros istorikas.
Mūsų senovė // Panevėžio balsas. – 1925, Nr. 37, p. 1 Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapiai ir Jaukštų (Panevėžio raj., buv. Smilgių v.) kapinynas.
Mūsų senovės brangenybės // Lietuvis. – 1925, Nr. 38, p. 12-13 Apie piliakalnius.
Mūsų senovės kapai // Vilniaus žinios. – 1908, birž. 22 (liep. 5), p. 2.
Mūsų senovės kapinynai kalba apie aukštą medžiaginę mūsų krašto gyventojų kultūrą. J. Puzinas apie šių metų archeologinius kasinėjimus / J.K. // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 10 (Nr. 562), p. 4. Pavėkiai (Šiaulių raj.), Seredžius (Jurbarko raj.), Eiguliai (Kauno raj.), Purvynai (Trakų raj.), Poškaičiai (Raseinių raj.), Taikūnai (Lazdijų raj.), Urnėžiai (Kėdainių raj.).
Mūsų senovės liekanos // Mūsų kraštas. – 1930, birž. 18 (Nr. 6.), p. 2 E. Volterio lankymasis Panevėžyje, Lepšių (Panevėžio raj.) kapinyno radiniai.
Mūsų sentėvių tikėjimas ir apeigos / W. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, liep. 10, p. 6.
Mūsų tautos praeities paminklų tyrinėtojas // Kauno tiesa. – 1958, kovo 7 P. Tarasenka.
Mūsų tautos senobinės liekanos // Tėvynės sargas. – 1924, Nr. 49, p. 503 Dėl piliakalnių apsaugos.
Mūsų tautos turtai ir mūsų priedermė / V.K. // Viltis. – 1910, bal. 30 (geg. 13). Raginama ir užrašyti padavimus apie piliakalnius.
Mūsų universiteto senatas ima rūpintis senovės liekanomis // Lietuvos aidas. – 1929, gruod. 14, p. 6 Dėl Archeologijos komisijos.
Mūsų žemė – senovės liekanų lopšys / Vaisgenis // Ateitis. – 1920, sąs. 4/5, p. 143-146. Ponkrelių kaimo (Pasvalio raj.) kapai, lobiai.
Mūsų žirgas senovės raštuose ir dainose / B. Mjr. // Karys. – 1930, Nr. 8, p. 157-159.
Musvickaitė D. Verta istorikams susidomėti // Mūsų girios. – 1960, Nr. 11, p. 59 Pastatų liekanos Švėkšnos apyl., Liepų kalvos eiguvoje.
Mūša išplovė nežinomų karių kapus / Žagarėlis // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 14, p. 9 Švobiškis (Pasvalio raj.).
Mušaitis A. Kauno miesto muziejaus 1932 m. veikimas // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 31, p. 5 Gauta Kauno pilies, Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapių medžiaga; K. Meko studijos Švedijoje.
Mušinskienė J. Iškreiptų veidrodžių karalystė // Tautos kultūra. – 1990, Nr. 2, p. 4-5 Tyrimai Kernavėje
Muzeum Starożytności w Wilnie. – (Rozmaitości) // Kurjer Wileński. – 1856, saus. 3 (Nr.1), p. 1-4. – Lygiagr. tekstas rus.
Muzeum Tow. Przyjaciół Nauk w Wilnie // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1910, p. 83-84. Apie draugijos numizmatikos rinkinį.
Muzeum Towarzystwa naukowego Krakowskiego wzbogacili swemi darami...// Rocznik dla archeologów, numizmatyków i bibliografów polskich (Kraków). – 1870, p. 68. Mini A. Osipovičiaus dovanotas “pod Wielkowyszkami” iškastas Romos monetas.
Muziejaus Archeologijos skyrius – kol kas be vadovo // Šiaulių kraštas. – 1998, rugs. 30, p. 2 Šiaulių “Aušros” muziejus.
Muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavimas // Kultūra. – 1933, Nr. 5/6, p. 318-319
Muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavimas // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 1, p. 7 Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Muziejininkų suvažiavimas Šiauliuose // Lietuvos aidas. – 1933, birž. 14, p. 7
Muziejui padovanojo senų pinigų // Vakarai (Klaipėda). – 1937, gruod. 29, p. 4 Gargždų lobis Kretingos muziejuje.
Muziejus // Panevėžio balsas. – 1925, Nr. 36, p. 2 Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapių kasinėjimai.
Muziejus Gedimino pilies bokšte // Pergalė. – 1960, Nr. 10, p. 184 Vilniaus pilis.
Muziejus kolūkiečio sodyboje // Tiesa. – 1973, geg. 13 Archeologiniai radiniai Upynoje (Šilalės raj.).
Muziejus vis turtėja // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 48, p. 4 Venslaviškių-Pajuosčio (Panevėžio raj.) kapinyno radiniai Panevėžio muziejuje.
Muzika ir archeologija // Tiesa. – 1983, lapkr. 13, p. 2. – Tas pat: Vakarinės naujienos. – 1983, lapkr. 10, p.1 Apie V. Daugudžio ir V. Jurkšto paskaitas.
Mядзведзеў A. Дa пытания аб паходжаннi беларусау (пa дaдзеных apxeaлoгii i мoвaзнaycтвa) // Гicтapычна-apxeaлariчнi збоpнiк (Miнcк). – 1998, № 13, с. 10-15
Na dniu 11 marca odbyło sie zwyczajne miesiączne posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1860, kovo 15, p. 210, 213. – Tekstas rus., p. 210.
Na dniu 18 bieżącego miesiąca odbylo sie drugie w tym roku zwyczajne posiedzenie Archeologicznej komissji Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1860, vas. 22, p. 162-163. – Lygiagr. tekstas rus.
Na szlaku wędrowki zagadkowej ludności zprzed 1300 lat // Kurjer Wileński. – 1939, rugpj. 2, p. 5 Netoli Vokolatos (Pastovių v.), kasinėti 3 dideli pilkapiai, tiriami Heljanovo (Baltarusija) pilkapiai.
Nabažas L. Laidotovių papročiai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1972, rugpj. 26 Monetų, pypkių dėjimas į kapą.
Naber F. B. Einige wikhingerzeitliche Funde aus dem nördlichen Europa // Bonner Hefte zur Vorgeschichte. – 1976, Nr. 11, p. 161-170 Apie kalavijų makštų galų apkalus iš Lietuvos.
Nacza // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1913, t. 5, Nr. 11, p. 172. Rasta pirmųjų lietuviškų monetų.
Nadolski A. Joachima Lelewela wkład do archeologii // Kwartalnik Historyczny (Warszawa). – 1961, sąs. 4, p. 931-938
Nadolski A. Niektóre elementy bałto-słowiańskiej w uzbrojeniu i sztuce wojennej Krzyżaków // Pomorania Antiqua (Gdańsk). – 1974, t. 5, p. 165-173
Nagaitytė R. Perkasa: kiek šukių – tiek mįslių // Šiaulių naujienos. – 1994, rugpj. 13, p. 2 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė.
Nagarbos kalno paslaptys // Vakarai (Klaipėda). – 1939, kovo 15, p. 4 Pilakalnis, Kretingos raj.
Nagevičiaus paskaita apie Apuolę // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 6, p. 2 Londone, archeologų kongrese.
Nagevičius V. “Kirminų kalno” kapinės // Lietuvių tauta. – 1909, kn. 1, d. 3, p. 333-336.
Nagevičius V. A. a. prof. Spicynas (1858-1931) ir Lietuvos archeologija // Lietuvos aidas. – 1932, kovo 11, p. 4
Nagevičius V. Amžinajam Vilniui – viskas kas amžina // Lietuvos aidas. – 1940, kovo 21 (Nr. 134) Vilniaus Aukštutinė pilis.
Nagevičius V. Archeologijos reikalai Latvijoje // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 12, p. 2
Nagevičius V. Archeologijos tyrinėjimai Kauno gub. / V.N. // Viltis. – 1913, liep. 19 (rugpj. 1). Apie kapinyno prie Viekšnių tyrinėjimus.
Nagevičius V. Archeologiška ekskursija į Kirminų kalną / V. Nagevyčia // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 18 (spal. 1), p. 4; spal. 18. Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinynas.
Nagevičius V. Archeologiški tyrinėjimai Raseinių pav. (Kauno gub.) / V. Nagevičė // Lietuvos žinios. – 1909, rugpj. 22 (rugs. 4). Pocių (Šilutės raj.), Norgėlų, Skomantų ir Gargždų (Klaipėdos raj.) kapinynų kasinėjimai.
Nagevičius V. Archeologiški tyrinėjimai Telšių ir Raseinių apskrityse / V. Nagevičia // Viltis. – 1909, rugpj. 9 (22). Apie Kartenos, Senkų, Kretingos, Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynų bei Pocių (Šilutės raj.) ir Šateikių (Plungės raj.) tyrinėjimus.
Nagevičius V. Archeologiški tyrinėjimai Telšių paviete (Kauno gub.) / V. Nagevičė // Lietuvos žinios. – 1909, rugpj. 12 (25). Apie Kartenos ir Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynų tyrinėjimus.
Nagevičius V. Atsiliepimas ant d-ro Noraus sumanymo / V. Nagevyčia // Vilniaus žinios. – 1905, kovo 16 (29), p. 1. Siūlo atkreipti dėmesį į archeologiją, įkurti muziejų.
Nagevičius V. Das Gräberfeld von Prižmonti // Congressus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae, 19-23.VIII.1930. – Rigae, 1931. – P. 337-352 Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynas.
Nagevičius V. Dėl Birutės kalno nusavinimo // Rytas. – 1925, liep. 7
Nagevičius V. Die Ausgrabung des Walles der vorgeschichtlichen Befestigung (Burgberg) Apuolė // Procedings of the first International Congress of prehistoric and protohistoric sciences. – London, 1934. – P. 302-304
Nagevičius V. Fr. Balodis // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 14 (Nr. 468), p. 7
Nagevičius V. Keli žodžiai apie a.a. kan. Žadeikį // Rytas. – 1933, gruod. 22, p. 5
Nagevičius V. Lietuvai pagražinti draugijos veikla // Lietuva. – 1926, vas. 27, p. 5 Apie Veliuonos piliakalnį, Palangos Birutės kalną.
Nagevičius V. Lietuvos senovės liekanų apsaugojimas // Lietuva. – 1919, liep. 16.
Nagevičius V. Mūsų pajūrio medžiaginė kultūra VIII-XIII amž. // Senovė (K.). – 1935, t. 1, p. 3-124; Atsp.: K., 1935. – 124 p Rec.: Gira L. Gyvosios žilųjų amžių knygos skaitymo menas // Lietuvos aidas. – 1936, vas. 22, p. 6. Hoffmann J. // Mannus (Leipzig). – 1935, t. 29, p. 286-290. Ivinskis Z. // Židinys. – 1936, Nr. 4, p. 539-540. Jakštas A. // Rytas. – 1935, rugpj. 3, p. 5. Laurinaitis J. /Lts // Kardas. – 1935, Nr. 20, p. 454. Pryšmančių, Kiauleikių ir Kartenos (Kretingos raj.) Mockaičių ir Skomantų (Klaipėdos raj.) bei Pocių ir Norgėlų (Šilutės raj.) kapinynai.
Nagevičius V. Prie Tado Daugirdo kapo // Lietuva. – 1919, lapkr. 5; lapkr. 6.
Nagevičius V. Prišmončių milžinkapiai // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 2, p. 37-38; Nr. 3, p. 62-65; Nr. 8, p. 181-186. (Straipsnio pradžia – 1931 m.)
Nagevičius V. Prišmončių milžinkapis // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 47, p. 1116-1117; Nr. 48, p. 1147-1150; Nr. 49, p. 1173-1176; Nr. 50, p. 1198-1200; Nr. 51/52, p. 1225-1227; 1932, Nr. 2, p. 37-38; Nr. 3, p. 62-65; Nr. 8, p. 181-186 Pryšmančiai (Kretingos raj.).
Nagevičius V. Prof. E. Volteris / V. Nagius-Nagevičius // Naujoji Lietuva. – 1941, gruod. 21, p. 2
Nagevičius V. Profesorius Spicynas Lietuvoje // Lietuva. – 1923, gruod. 21.
Nagevičius V. Valstybinė apsauga senovės paminklų Lietuvoje // Lietuvos žinios. – 1926, rugpj. 29, p. 5 Apie buvusią Valstybės archeologijos komisiją.
Nagevičius V. Viena archeologijos ekskursija // Lietuva. – 1926, liep. 27, p. 2 Kurmaičių (Kretingos raj.) pilkapių ardymas.
Nagevičius Vladas; Nagarbos piliakalnis; Nendrinių kapinynas; Oplankio piliakalnis; Pabarės pilkapiai; Pakalniškių kapinynas; Paleolitas; Papelkių (Vidzgirių) pilkapiai; Paplienijo piliakalnis; Pašušvio kapinynas; Piliakalnis; Pilies kalnas Vilniuje / V. Daugudis, P. Kulikauskas, O. Kuncienė, M. Michelbertas, R. Rimantienė, A. Tautavičius, R. Volkaitė-Kulikauskienė ir kt. // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. T. 8, p. 77, 137, 140-141, 147, 225, 272, 335, 394, 408, 424, 431-432, 448, 450, 504, 587, 621-622. – Aut. nenurodyti
Naginskas S. Aestiorum gentes // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 12, p. 273-275 Baltų teritorija, tikėjimas.
Naginskas S. Aisčiai ir baltai // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 8, p. 186
Naginskas S. Senovės lietuvių stabmeldystės amžius / Nagas // Lietuvos žinios. – 1914, kovo 1 (14), p. 4. Apie K. Grumbinskio paskaitas Maskvoje.
Nagius J. 1500 kilometrų po Lietuvą ir Baltarusiją. Ant Punios piliakalnio // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1958, spal. 16 Punia (Alytaus raj.).
Nagius J. Alkakalniai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1970, geg. 26
Nagius J. Archeologų vasara // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1976, geg. 4 Apie numatomus kasinėjimus rajone.
Nagius J. Daubariai // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1961, geg. 13 Piliakalnis, Mažeikių raj.
Nagius J. Ekspedicijos talkininkai // Vienybė (Akmenė). – 1976, saus. 13, p. 3 Kivylių kapinynas.
Nagius J. Gojai. Dapšių alkakalnis // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1957, geg. 1, 26
Nagius J. Griežės kapinynas // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1956, spal. 30
Nagius J. Griežės piliakalnių grupė // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1956, spal. 20
Nagius J. Istoriniai akmenys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1976, liep. 8 Žibininkų ir Kuodžių dubeniuoti akmenys.
Nagius J. Keturios archeologinės ekspedicijos // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, birž. 3 Daubarių ir Jautakių piliakalnių, Kukių gyvenvietės ir Griežės kapinyno tyrinėjimai.
Nagius J. Leningrade // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1960, rugpj. 18 Lietuvos archeologinė medžiaga Ermitaže.
Nagius J. Naudingai prabėgo vasara // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1972, rugpj. 31 Skėrių kapinynas ir Renavo piliakalnis (Mažeikių raj.).
Nagius J. Naudingai prabėgo vasara // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1973, rugs. 13 Kukių (Mažeikių raj.) tyrinėjimai.
Nagius J. Nauji radiniai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, gruod. 30 Kalvių-Kivylių (Akmenės raj.) kapinynas.
Nagius J. Piliakalniai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1970, bal. 18
Nagius J. Pinigų lobis // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1964, lapkr. 14, p. 4 Krakių (Mažeikių raj.) lobis?
Nagius J. Studijuokime mūsų rajoną. Piliakalniai // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1956, spal. 4, 11
Nagius J. Zastaučiuose baigti tyrinėjimai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, rugpj. 12 Zastaučių (Mažeikių raj.) kapinynas.
Naglis B. Žmogaus ranka globoja piliakalnius // Kauno tiesa. – 1969, lapkr. 27
Nahlik A. Szczątki tkanin odkryte w grobie “ksiąžecym” w miejscowości Szwajcaria // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 72-74 Šveicarija (Suvalkų vaivadija).
Nahlik A. Tkaniny z XIII-XIV-wiecznego cmentarzyska w miejscowości Równina Dolna, pow. Kętrzyn // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 171-191
Naikina kultūros paminklus / Mž. // Lietuvos aidas. – 1940, geg. 15 (Nr. 225), p. 9. Leckavos (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Naikina piliakalnį / Koresp. // Lietuvos žinios. – 1932, geg. 3, p. 4. Džiugo (Telšių raj.) piliakalnis.
Naikinamas Šatrijos kalnas / K. M. // Lietuvos aidas. – 1934, geg. 15, p. 2 Telšių raj.
Naikinamas valsčiaus piliakalnis / Gamtos Mylėtojas // Lietuva. – 1923, liep. 29, p. 2. Maštaičių (Šakių raj.) piliakalnis.
Naikinami piliakalniai / A. B-las // Lietuva. – 1926, lapkr. 29, p. 6. Pipiriškių ir Daniliškių (Trakų raj.) piliakalniai.
Nainys J. V. Šilelio kapinyno skeletų antropologinė charakteristika // Raudondvaris. – K., 1969. – P. 20-27
Naivys E. Tvarkomas Apuolės piliakalnis // Statyba ir architektūra. – 1973, Nr. 6, p. 31 Apuolė (Skuodo raj.).
Nakaitė L. Auksakalystės Lietuvoje iki XIII a. klausimu (1. Technika, ornamentika) // MADA. – 1966, t. 3, p. 67-84
Nakaitė L. Auksakalystės Lietuvoje iki XIII a. klausimu (2. Sidabro dirbinių geografija) // MADA. – 1968, t. 2, p. 47-56 Rec.: Laval P. de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1969, Nr. 2, p. 313-314.
Nakaitė L. Guronių kaimo archeologiniai paminklai // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 2, p. 46 Lazdijų raj.
Nakaitė L. Įdomus radinys // Tarybinė moteris. – 1957, Nr. 1, p. 18 Laivių (Kretingos raj.) kapinynas.
Nakaitė L. Juodonių gyvenvietės (Rokiškio raj.) archeologinių tyrinėjimų duomenys // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 138-150, 349-350
Nakaitė L. Jurgaičių kapinyno VII-VIII a. kapai // MADA. – 1972, t. 4, p. 101-121 Jurgaičiai (Šilutės raj.).
Nakaitė L. Laivių senkapio tyrinėjimai // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1957, geg. 21, p. 3
Nakaitė L. Miniatiūrinės IX-XIII amžių įkapės Lietuvoje // MADA. – 1964, t. 2, p. 53-73
Nakaitė L. Senosios Lietuvos gyvenvietės // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 12, p. 44-45
Nakaitė L. Senovės lietuvių sidabriniai papuošalai // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 54-71, 344-345
Nakaitė L. Senovinis moterų galvos papuošalas // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 126-128 Jurgaičių (Šilutės raj.) kapinynas.
Nakaitė L. Senuolių papuošalai // Tarybinė moteris. – 1965, Nr. 7, p. 20 Apie medaliono formos kuršių kabučius.
Nakaitė L. Sidabras kaip vertės matas I m.e. tūkstantmečio Lietuvoje // MADA. – 1966, t. 1, p. 33-47 Rec.: Laval P. de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1967, Nr. 2, p. 442.
Nakaitė L. Sidabro naudojimas II-XIII amžiais Lietuvoje dirbiniams puošti // MADA. – 1964, t. 1, p. 63-82 Rec: Laval P. de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1968, Nr. 2, p. 422-423.
Nakaitė L. Šilutės raj. Vilkų Kampo kaimo “Kapų kalno” tyrinėjimai // MADA. – 1970, t. 3, p. 43-56
Nakaitė L. Vikų Kampo, Šilutės raj., kapinyno tyrinėjimai 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 71-73
Nakaitė L. Žalvariniai senolių laiškai. – V., 1991. – 118 p Rec.: Sereda A. Laiškai ar slaptaraščiai // Naujasis židinys. Aidai. – 1992, Nr. 1, p. 72. Tarvydaitė D. // Gimtoji kalba. – 1992, Nr. 2, p. 29-31.
Nakaitė L. Žvilgsnis į Merkinės archeologinius paminklus // Merkinė. – V., 1970. – P. 21-28 Merkinės piliakalnis.
Nakaitė L., Kudirka J. Archeologų ir etnografų darbai 1968-1969 metais // LIM, 1971 metai. – V., 1971. – P. 177-180 Apie 1970 m. gegužės 14-15 d. Vilniuje įvykusią konferenciją.
Nakaitė L., Merkienė R. Respublikos archeologų ir etnografų ataskaitinė konferencija // LIM, 1973 metai. – V., 1974. – P. 245-250
Nakaitė Laimutė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 403.
Nalaitis P. Leitmargiai (Vilkaviškio apskr.). Senoviški pinigai // Ūkininkas. – 1928, Nr. 31, p. 5 Rasta 1756 m. Prūsijos moneta.
Nalepa J. Jaćwięgowie. Nazwa i lokalizacja. – Białystok, 1964. – 60 p., žml Rec.: Kamiński A. // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 479-480. Powierski J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 5, p. 355-358. Zajączkowski S. Uwagi nad terytorialno-plemieną strukturą Jaćwiežy // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1964, t. 31, sąs. 4, p. 83-92.
Nalepa J. Polekszanie (Pollexiani) – plemie jaćwieskie u północno-wschodnich granic Polski // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 7-34
Nalepa J. Polekszanie // Słownik starożytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1970. – T. 4, sąs. 1, p. 212-213
Napoleono kalnas Kaune / Bj. // Laisvė. – 1921, bal. 3, p. 4. Pajėsio (Kauno raj.) piliakalnis.
Napoleono karių kapai ? / Algimantas // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 25, p. 4 Gavėnių (Širvintų raj.) senkapiai.
Narbutas A. Įdomus radinys // Komunizmo aušra (Žagarė). – 1959, spal. 21 Petraičių (Joniškio raj.) kapinynas.
Narbutas S. Brolių Bekešų kapas // Lietuvos aidas. – 1994, rugs. 16, p. 4 Dėl Bekešo kalno Vilniuje.
Narbutas T. Karas su vokiečiais // Panevėžio tiesa. – 1973, rugpj. 2 Akmenių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Narbutas T. Lietuvių mitologija (1835) / Koment. N. Vėliaus, p. 49-55, 497-499 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 55-80. – Versta iš: T. Narbutt. Dzieje starożytne narodu litewskiego. – Wilno, 1835. – T. 1.
Narbutas T. Lietuvių tautos istorija / Iš 1835 m. leidimo lenkų k. vertė R. Jasas. – V., 1992. – T. 1. – 391 p. – Antras leidimas. – V., 1998. T. 1. – 534 p. (su N. Vėliaus (p. 16-46) ir R. Griškaitės (p. 47-77) straipsniais). Rec.: Griškaitė R. Keletas minčių jau pasirodžius pirmajam Teodoro Narbuto “Lietuvių tautos istorijos” tomui lietuvių kalba // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 150-166. Šis tomas skirtas Lietuvių mitologijai.
Narbutas T. Lietuvių tautos istorija. – 2-asis leid. – 1998. – T. 1: Su V. Berenio, N. Vėliaus ir R. Grikšaitės straipsniais. – 534 p. (pirmas – 1992).
Narbutas T. Lietuvių tautos istorija: [versta iš 1837 m. leid. lenkų k.]. – V., 1995. – T. 2. 512 p P. 162 – apie Antakriaunio (Rokiškio raj.) radinius, p. 370-377 – apie pilkapius, p. 495-496 – apie Obelių (Ukmergės raj.) radinius.
Narbutas V. Saugokime archeologijos paminklus // Artojas (Šilalė). – 1993, vas. 19, p. 2
Narbutytė J. Ar išsipildys archeologų svajonė? // Komjaunimo tiesa. – 1987, rugs. 24, p. 2 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Narbutytė J. Mes – Kernavės vaikai // Nemunas (Kaunas). – 1988, Nr. 9, p. 18-19 Kernavės tyrinėjimai
Narbutytė J. Nauji radiniai Kernavėje // Tarybinis studentas. – 1988, rugs. 9 Kernavės tyrinėjimai
Narbutytė J. Susitikimai su Kernave // Tarybinis studentas. – 1987, rugs. 11 (Nr. 25); rugs. 18 (Nr. 27) Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Narbutt T. Pruskie Ramowe // Przyjaciól ludu (Lwów). – 1839, Nr. 32.
Narbutt T. Badanie starožytności litewskich. Domniemania o dawnich Litwinach // Tygodnik Wileński. –1817, t. 3, p. 273-282.
Narbutt T. Badanie starožytności litewskich. O kurhanach // Tygodnik Wileński. – 1818, – t. 6, p. 161-168. – Tas pat: Narbutt T. Dzieje starožytne narodu Litewskiego. – Wilno, 1837. – T. 2, p. 547-556; Narbutas T. Lietuvių tautos istorija. – V., 1995. – T. 2, p. 370-377.
Narbutt T. Birsztany // Kurjer Wileński. – 1862, liep. 27 (Nr. 58), p. 468; liep. 31 (Nr. 59), p. 475-476. Autoriaus nuomone Pilėnai buvę prie Pilviškių (Vilkaviškio raj.), o Birštonas esąs Posur.
Narbutt T. Dzieje starožytne narodu litewskiego. Mitologia Litewska. – Wilno, 1835. – T. 1. – Tas pat: Narbutas T. Lietuvių tautos istorija. – V., 1992. – T. 1; Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 55-80. Rec.: Kraszewski I. Uvagi nad pismem p. t. Dzieje starožytne narodu litewskiego przez T. Narbutta // Tygodnik Petersburski. – 1836, Nr. 70-71.
Narbutt T. O Jatwiežach z powodu artikuły Joroszewicza o Jadžwingach // Tygodnik Petersburski. – 1846, Nr. 25.
Narbutt T. O Liszkowie niegdys Nowogródku Nadniemnym Czyli Nauenpille // Ondyna (Grodno). – 1846, sąs. 4, p. 3–15 Apie Liškiavos pilį.
Narbutt T. Obawarowanie miasta Wilna murem obronnym // Atheneum (Wilno). – 1848, t. 3, p. 107-119.
Narbutt T. Pomniejsze pisma historyczne szczegółnie do historji Litwy odnoszące sie. – Wilno, 1856. – 302 p. P. 3-7 – apie ašarines; p. 7-16 – apie senovės lietuvių raštą; p. 21-31 – apie Liškiavą; p. 56-58 – apie Bekešo kalną; p. 62-66 – apie Vilniaus Žemutinės pilies rūmų griuvėsius; p. 220-221 – apie Daugilio (Utenos raj.) piliakalnį (?); p. 222–224 apie Obelių (Ukmergės raj.) radinius.
Narbutt T. Wiadomośc o staržytnym kościele Jowisza w Wilnie // Tygodnik Wileński. – 1817, t. 3, p. 103-107.
Nargėla S. Kultūros paminklai ir jų apsauga // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1949, gruod. 29 Paminklų apsauga.
Narkowicz L. Góra Bekieszowa w Wilnie i jej “właściciel” // Nasza gazeta. – 1998, Nr. 31, p. 8-12. Vilniaus pilys
Narmontas M. Nepaprastas radinys // Žemaitis (Telšiai). – 1927, Nr. 38, p. 2 Juodėnų (Telšių raj., buv. Alsėdžių v.) kapas.
Narušaičiuose, Kelmės vlsč., rastas įdomus bronzinių daiktų radinys // Ūkininkas. – 1927, Nr. 11, p. 128 Noruišių (Kelmės raj.) pilkapiai.
Naruševičius V. Dukurnonių piliakalnis // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1976, geg. 8 Paukščių piliakalnis.
Narutis J. Salduvės kalnui nesaldu // Tiesa. – 1963, spal. 26 Salduvės piliakalnis (Šiauliai).
Narvydas J. Piliakalnis – Lapkalnis ir Perkūnija // Lietuva. – 1926, vas. 24, p. 5 Kriklinių (Pasvalio raj.) piliakalnis.
Nastopka V. Grąžtas siekia viduramžius // Tarybinė Klaipėda. – 1986, vas. 5, p. 8 Klaipėdos tyrinėjimai.
Nasvytis T. Laumės akmuo // Leninietis (Šiauliai). – 1975, rugs. 23 Varputėnų (Šiaulių raj.) miške.
Nasze narodowe pochodzenie / J. // Słowo. – 1924, gruod. 30, p. 2-3 Skitai esą lietuvių ir latvių protėviai.
Nauburas E. Iš mūsų muziejinės veiklos // “Aukuras”. Draugija tautos kultūrai kelti. Penkiolikos metų sukakties proga. – Klaipėda, 1937. – P. 108-110 Dvylių ir Bandužių kapinynų (Klaipėdos raj.) kasinėjimai.
Nauburs E. Klaipėdos pilies istorija // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 1/2, p. 24-26
Naudužas J. Šiaulių miesto archeologiniai paminklai // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 177-187, 352 Kapinynai.
Naudužas J. 40 metų visuomeniniame darbe // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1969, kovo 20, p. 3 Apie B.Tarvydą.
Naudužas J. Archeologiniai radiniai Šiauliuose // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1954, lapkr. 12
Naudužas J. Archeologiniai tyrinėjimai Velžių piliakalnyje // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1969, liep. 3, p. 4 Radviliškio raj.
Naudužas J. Brangesni už auksą lobiai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1969, birž. 29, p. 3 Velžių (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Naudužas J. Dar vienas lobis // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1964, liep. 24 Puikių (Joniškio raj.) lobis.
Naudužas J. Domėkimės praeitimi // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1952, saus. 9
Naudužas J. Įdomus radinys // Švyturys. – 1964, Nr. 21, p. 28. – Tas pat: Kraštotyra. – V., 1964(1965). – P. 190 Linkaičių (Joniškio raj.) kapinyne rastas audinys.
Naudužas J. Ką slepia durpynai // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1961, geg. 20
Naudužas J. Kryžių kalnas // Leniniečio kelias (Šiauliai). – 1959, birž. 14 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Naudužas J. Naujas monetų lobis // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1960, geg. 6, p. 3 Lukošaičiai (Šiaulių raj.).
Naudužas J. Rūpinkimės rajono paminklais // Leninietis (Šiauliai). – 1965, spal. 21
Naudužas J. Salduvės kalnas ir jo apylinkės // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1958, rugs. 24
Naudužas J. Salduvės kalnas. Bubių piliakalnis. Kryžių kalnas // Mūsų girios. – 1959, Nr. 1, p. 4 (virš.) Šiaulių rajono piliakalniai.
Naudužas J. Senkapis Vaisių gatvėje // Raudonoji Vėliava (Šiauliai). – 1961, rugpj. 13 Šiauliuose.
Naudužas J. Visi į talką muziejams // Stalino vėliava (Salantai). – 1956, rugpj. 18
Naudužas J. Žvelgaičio kalnas // Komunizmo aušra (Žagarė). – 1959, gruod. 10
Naudžiūnas B. Kryžių kalnas // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 21, p. 4 Jurgaičiai (Šiaulių raj.).
Nauja dvasia mūsų praeities kultūros tyryboje / K.B. // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 22, p. 5. Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Naujas “moksliškas” Rytprūsių kolonizatorių pasikėsinimas // Dienos naujienos. – 1933, lapkr. 24, p. 2 Apie būsimą C. Engelio knygą.
Naujas milžinkapis Lietuvoje / K.P. // Lietuva. – 1923, saus. 19, p. 3. Mitkiškės (Trakų raj.).
Naujas radinys Kauno pilies požemy // Vytis (Chicago). – 1925, Nr. 1, p. 20
Nauji archeologijos atlaso puslapiai // Tiesa. – 1967, spal. 26 Apie 1967 m. archeologų ekspedicijas.
Nauji archeologiniai atradimai / J. Ž-kas. // Trimitas. – 1932, Nr. 38, p. 749-750. Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Nauji archeologiniai atradimai Graužiuose // Karys. – 1938, Nr. 23, p. 676 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Nauji archeologiniai kasinėjimai // XX amžius. – 1938, birž. 4, p. 9 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Nauji archeologiniai radiniai // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 42, p. 910 E. Volterio ekspedicija po Kauno apylinkes.
Nauji archeologiniai radiniai // Tiesa. – 1958, liep. 6 Žvalgomoji archeologinė ekspedicija šiaurės rytų Lietuvoje.
Nauji mokslų daktarai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1968, geg. 16, p. 3 Mini R. Kulikauskienę.
Nauji puslapiai Vilniaus istorijoje // Vakarinės naujienos. – 1983, lapkr. 24, p. 1 Apie V. Daugudžio paskaitą.
Nauji radiniai Apuolės piliakalny // Trimitas. – 1932, Nr. 32, p. 629-630. Apuolė (Skuodo raj.).
Nauji rinkiniai muziejui // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 39. – Tas pat: Mūsų momentas (Šiauliai). – 1930, Nr. 34, p. 3 Šukionių (Pakruojo raj.) ir Kurmaičių-Linksmėnų (Joniškio raj.) kapinynų, bei Indriūnų (Šiaulių raj., buv. Kriukų v.) žalvario amž. radiniai “Aušros” muziejuje.
Nauji wertingi Atradimai Apules Pilkalnyje // Naujasis Tilžės Keleiwis. –1931, rugs. 5, p. 4
Naujikas V. Senoji Gondinga // Mūsų gamta. – 1969, Nr. 3, p. 2 (virš.) Piliakalnis, Plungės raj.
Naujok R. Alt Memel. Aus einem Bericht des Pastors Reimer vor 200 Jahren // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1931, Nr. 11 Klaipėdos pilis.
Naujok R. Zur Gründung des Schlosses und der Stadt Memel // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1928, Nr. 5
Naujose kapinėse senkapis // Lietuvos žinios. – 1937, sausio 9, p. 6 Lepšių kapinynas (Šiauliai)
Naunčikas K. Ekskursijos Nemunu // Lietuva. – 1924, geg. 30, p. 5 Dievogalos miškas prie Nykos upelio (Šakių raj.), Veliuonos Pilaitės ir Panemunės pilis (Jurbarko raj.).
Naunčikas K. Gedimino piliakalnį Veliuonoj aplankius // Lietuva. – 1925, rugpj. 19, p. 3
Naunčikas K. Milžinkapiai // Lietuva. – 1923, birž. 23, p. 1-2. Varliškių (Orliškių) pilkapiai (Trakų raj.).
Naunčikas K. Mūsų istorinių vietų likimas // Lietuva. – 1925, rugs. 10, p. 4 Veliuonos Pilaitės ir Gelgaudų pilis (Jurbarko raj.).
Naunčikas K. Raudonės pilis seniau ir dabar // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 1, p. 8
Naunčikas V. Raudonės pilies ir kitų vietų likimo klausimu // Lietuvos aidas. – 1934, gruod. 14, p. 3
Nausėda J. ? Vyrų kalnas / J. N. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 1, p. 4 Jonelių (Šilutės raj.) kaime.
Nausėda J. Bartninkų piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1939, vas. 8, p. 4 Buv. Žemaičių Naumiesčio v. (Šilutės raj.).
Nausėda J. Istorinės Švėkšnos apylinkės vietos // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 28, p. 2 Paulaičių ir Nikėlų kapinynai, Gedminaičių, Jomantų ir Šiuparių piliakalniai (Šilutės raj.) bei Skomantų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Nausėda J. Kvėdarnos piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 2, p. 5 Minimas ir šalia piliakalnio esąs Velnio akmuo, Šilalės raj.
Nausėda J. Žiogų kalnas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 6, p. 5 Nikėlų (Šilutės raj.) kapinynas.
Nausėdas V. “Velnio akmuo” Tauralauky // Tarybinė Klaipėda. – 1975, rugpj. 1, p. 6
Nausėdas V. Ragainės pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 5, p. 38
Nausėdas V. Rambynas // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 6, p. 26-27
Navaitis V. Lietuvos rekordų knygoje – Kernavės įdomybės // Diena. – 1994, gruod. 13, p. 5
Navarackas A. “Prancūzų kapai” ar pilkapiai? // Vakarinės naujienos. – 1976, birž. 5. – Tas pat: Draugystė. – 1976, rugs. 23 Svironių (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Navarackas A. Archeologai pažįsta protėvių buitį ir kultūrą // Tiesa. – 1967, liep. 15 Obelytės-Kaukų (Alytaus raj.) piliakalnio tyrinėjimai.
Navarackas A. Archeologiniai radiniai Gerulių piliakalnio gyvenvietėje // Lenino keliu (Jieznas). – 1961, spal. 4 Alytaus raj.
Navarackas A. Ežerų krašte // Tiesa. – 1966, liep. 16. – Tas pat: Tėvynės balsas. – 1966, Nr. 32 Dūkšto (Ignalinos raj.) apyl. piliakalniai.
Navarackas A. Foto, etnografijos ir archeologijos paroda // Lietuvos aidas. – 1936, kovo 2 (Nr. 101), p. 5 Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, Kaune.
Navarackas A. Gyvatgalviai kapliai // Tiesa. – 1965, spal. 10 Pajiesių (Prienų raj.) kaime rastas kaplys.
Navarackas A. Grindinys pelkyne // Valstiečių laikraštis. – 1966, liep. 1 Bimberiškė (Ignalinos raj.).
Navarackas A. Kada įkurtos Trakų pilys // Kultūros barai. – 1967, Nr. 5, p. 65-68 Apie konferenciją Trakuose.
Navarackas A. Kalnas, kurį gaubia istorinės paslaptys // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, rugs. 15 Prienuose – piliakalnis ?
Navarackas A. Ko gero jotvingių pilis // Gimtasis kraštas. – 1969, Nr. 27, p. 2-3 Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Navarackas A. Kodėl apleistas piliakalnis // Komjaunimo tiesa. – 1969, rugpj. 14 Maišiagalos (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Navarackas A. Kur legendiniai Šarūno kalnai? // Literatūra ir menas. – 1970, Nr. 2, p. 12 Masališkių ir Balyno (Varėnos raj.) kalnai.
Navarackas A. Kvilių rago radiniai // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 117-118 Daugų (Alytaus raj.) ežero pakrančių gyvenvietės.
Navarackas A. Legendiniai Šarūno kalnai // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 121-126 Masališkių Šarūno kalnas ir Balyno (Varėnos raj.) kalnas.
Navarackas A. Maždaug už pusės kilometro // Švyturys. – 1969, Nr. 5, p. 30 Noreikiškių (Prienų raj.) Laumės akmenys.
Navarackas A. Merkinės senosios gyvenvietės ir pilkapynas // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1962, spal. 2
Navarackas A. Merkinės senovės gyvenvietės // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 175-178
Navarackas A. Netikėti radiniai // Tiesa. – 1967, rugs. 10 Galvyčių (Plungės raj.) kapinynas.
Navarackas A. Pakalniškių pilkapynas // Valstiečių laikraštis. – 1965, rugs. 17 Kaišiadorių raj.
Navarackas A. Piliakalniai // Lietuvos pionierius. – 1968, lapkr. 20 Užnemunės piliakalniai.
Navarackas A. Piliakalnis – slėptuvė // Komjaunimo tiesa. – 1969, saus. 11 Varnupių Kirvakalnis ir Daukšių Blyno akmuo (Marijampolės raj.).
Navarackas A. Pilkapynas ir Napoleono karieta // Lenino priesakai (Eišiškės). – 1969, lapkr. 25 Katkuškės (Šalčininkų raj.).
Navarackas A. Senasis Dūkštas // Komjaunimo tiesa. – 1967, geg. 27
Navarackas A. Senkapių turtai // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 1, p. 16-21 Prienlaukio ir Medžionių (Prienų raj.) radiniai.
Navarackas A. Senovės metalurgija // Tiesa. – 1965, rugs. 12 Lavoriškės (Vilniaus raj.).
Navarackas A. Tautos kultūrinių paminklų saugojimo talka // Trimitas. – 1936, Nr. 27, p. 637-638 Mini monetas, archeologijos radinius.
Navarackas A. Žemė atskleidžia paslaptis // Komjaunimo tiesa. – 1964, lapkr. 22, p. 1 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalnis.
Navarackas A., Sagatavičius J., Motiejūnas A. Naujosios Lavoriškių “įžymybės” // Draugystė (Vilnius). – 1976, gruod. 2 Lavoriškių piliakalnis ir gyvenvietė.
Navarauskas A. Kur stūksojo Norkūnų pilis // Valstiečių laikraštis. – 1965, vas. 3 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai
Navarauskas A. Piliakalnis prie Mikasos // Valstiečių laikraštis. – 1965, rugpj. 20 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai
Navasaitis J. Lieporių rudnelės rekonstmkcija // Kultūros paveldas – 97: Respublikinio seminaro medžiaga (Metalų gavyba, jų sudėtis ir metalinių dirbinių gamyba). – V., 1997. – P. 39-44 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Navickaitė O. Archeologinės ekspedicijos // Komjaunimo tiesa. – 1953, rugpj. 28
Navickaitė O. Archeologiniai tyrinėjimai Kauno jūros dugne // Komjaunimo tiesa. – 1956, gruod. 23
Navickaitė O. Archeologiniai tyrinėjimai Trakų salos pilyje // Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis. – V., 1960. – T. 2, p. 69-80 Rec.: Kruppe J. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1961, Nr. 4, p. 865.
Navickaitė O. Bačkininkėlių piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 103-118, 347 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 286-287.
Navickaitė O. Diržių kapinynas // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 151-158, 350-351 Pakruojo raj.
Navickaitė O. Ekspedicija būsimosios Kauno jūros vietovėse // Tiesa, – 1953, spal. 4
Navickaitė O. Estijos mokslininkai Vilniuje // Komjaunimo tiesa. – 1957, kovo 3 Apie H. Mooros lankymąsi.
Navickaitė O. Guogų-Piliuonos piliakalnis // MADA. – 1959, t. 1, p. 89-101 Rec.: Norgaila V. Mokslinis darbas apie Guogų piliakalnį // Kauno tiesa. – 1959, kovo 29.
Navickaitė O. Plokštinių kapinynų tyrinėjimai Lietuvoje 1948-1958 m. // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1961, t. 3, p. 66-100, 339-341
Navickaitė O. Pryšmančių, Kretingos raj., II-IV amžių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // MADA. – 1959, t. 2, p. 43-56
Navickaitė O. Veršvų kapinyno laidojimo papročiai // MADA, – 1957, t. 2, p. 153-175 Veršvai (Kaunas).
Navickaitė O. Žirgo apranga Veršvų kapinyne // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). –1958, t. 1, p. 83-93, 294-295
Navickaitė-Kuncienė O. Pryšmančių kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 137-143, 222-223 Kretingos raj.
Navickaitė-Kuncienė O. Reketės kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 161-183, 225-226 Kretingos raj.
Navickaitė-Kuncienė O. XIII-XIV amžių plokštinis kapinynas Pušaloto kaime, Molėtų raj. // MADA. – 1963, t. 1, p. 99-114
Navickaitė-Kuncienė, Ona // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969, –T. 36, p. 407
Navickas K. Gedimino kalno šiaurinėje papėdėje // Tiesa. – 1960, rugs. 18 Vilniaus pilis.
Navickas K. Gintaro lobis // Literatūra ir menas. –1963, Nr. 23, p. 8 Juodkrantė, akmens amž.
Navickas K. Kraštotyrininkai susitiko su mokslininkais // Tarybinis mokytojas. – 1963, lapkr. 28 R. Rimantienė Merkinėje.
Navickas K. Mamutas prie Kvėdarnos / K.N. // Švyturys. – 1964, Nr. 17, p. 28. Sauslaukio (Šilalės raj.) radinys.
Navickas K. Stakliškių lobis // Švyturys. – 1963, Nr. 24, p. 28 Sidabriniai lydiniai ir papuošalai.
Navickas K. Vilniaus gyventojų apavas XIII-XIV a. // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1964, t. 4, p. 188-198, 288
Navickas K. XIII amžiaus Vilniaus mūrai // Švyturys. – 1964, Nr. 21, p. 28
Navickienė A. Kovas su kryžiuočiais menantis piliakalnis // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1993, liep. 22 Juodausiai (Ukmergės raj.).
Navickienė O. Paminklų apsauga Širvintų rajone // Kultūros barai. – 1978, Nr. 1, p. 70 Kernavės piliakalniai.
Navys E. Žaliasis piliakalnių apdaras // Mūsų gamta. – 1975, Nr. 10, p. 8-9
Neaiškus Raudonės pilies likimas // Diena. – 1934, Nr. 46, p. 6
Neapgalvotas projektas // Tiesa. – 1966, rugs. 13 Dėl Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos.
Necrolithuanica // Lietuvos aidas. – 1933, vas. 23, p. 6 Apie C. Schmidto knygos rankraštį.
Nedelsiant reikia išleisti senovės paminklų apsaugos įstatymą // Lietuvos žinios. – 1939, liep. 21, p. 8 Paminklų apsauga . Pasikalbėjimas su A. Mošinskiu; Gelgaudų (Jurbarko raj.) pilis.
Nedera svetimomis plunksnomis puoštis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 6, p. 2 Tilžės muziejus eksponuoja Linkūnų ir Spitrės kapinynų radinius.
Nefas S. Įvertinkime piliakalnio dešimtmečio kaitą // Anykšta. – 1998, spal. 14, p. 3. Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Negerbia senovės paminklų // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 1, p. 13 Ardomas Juškaičių (Tauragės raj.) piliakalnis.
Negerbiamas praeities paminklas // Zarasų kraštas. – 1937, Nr.19, p. 3 Velikuškių (Zarasų raj.) piliakalnis.
Nehring A. Die Anbetung der Ringnatter bei alten Litauer, Samogiten und Preussen // Globus (Braunschweig). – 1898, t. 73, p. 65-67. Apie žalčių kultą.
Neimantas R. Senkapiai atskleidžia paslaptis // Gimtasis kraštas. – 1971, Nr. 47, p. 2 Kejėnų (Raseinių raj.) kapinynas.
Neištirtas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 6, p. 4 Papiliai (Rokiškio raj.).
Neištirtas piliakalnis // Šaltinis (Marijampolė). – 1927, Nr. 1, p. 13 Treigių (Šilalės raj.) piliakalnis.
Neištirtas piliakalnis // XX amžius. – 1939, lapkr. 10, p. 8 Gyvoliai (Akmenės raj., buv. Viekšnių v.).
Nekilnojamų priešistorinių paminklų apsauga. Valstybės archeologijos komisija turi 355 bendradarbius // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 18, p. 7 Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Nelaimė legendų beieškant // Dienos naujienos. – 1933, lapkr. 13, p. 1 Tiriant rotušės pamatus.
Neleisime sugriūti? / J.V. // Dienovidis. – 1995, Nr. 27, p. 14. Medininkų pilis
Neleiskime prekiauti mūsų senove // Lietuvos aidas. – 1935, geg. 22, p. 9. – Tas pat: Rytas. – 1935, geg. 22 Valstybės archeologijos komisijos kreipimasis.
Neleistinas kasinėjimas // Lietuvos aidas. – 1933, liep. 17, p. 5 Lieporų (Joniškio raj.) kapinynas.
Nemanis J. Antazavės apylinkėje // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, vas. 5 Didėjos kapinynas.
Nemanis J. Antazavės girininkijos miške // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, lapkr. 26 Pakačinės-Dembų piliakalnis.
Nemanis J. Avinuostos pilkapiai II // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1982, bal. 1
Nemanis J. Betiškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1980, vas. 7
Nemanis J. Čepeliškės pilkapiai // Gimtinė. – 1996, Nr. 8, p. 8 Zarasų raj.
Nemanis J. Čepeliškių pilkapiai // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, bal. 2
Nemanis J. Davainių mitologinis-sakralinis alkakmuo // Zarasų kraštas. – 1996, geg. 17
Nemanis J. Degučių apylinkėje // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1982, vas. 18 Apie Subatiškių pilkapius.
Nemanis J. Degučių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1980, kovo 6
Nemanis J. Degučių pilkapiai // Gimtinė. – 1998, Nr. 4, p. 4 Degučiai (Zarasų raj.).
Nemanis J. Galminių pilkapiai // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1980, kovo 20
Nemanis J. Golubiškės piliakalnis // Gimtinė. – 1997, Nr. 9, p. 3 Zarasų raj.
Nemanis J. Golubiškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, rugs. 23
Nemanis J. Gutaučių piliakalnis // Gimtinė. – 1998, Nr. 5, p. 10 Gutaučiai (Zarasų raj.).
Nemanis J. Gutaučių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, gruod. 24
Nemanis J. Išsaugoti visaliaudinę nuosavybę // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1979, geg. 4 Dėl archeologinių paminklų apsaugos.
Nemanis J. Jatkūniškės piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 7, p. 8 Zarasų raj.
Nemanis J. Kiemionių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, birž. 3
Nemanis J. Kloviškių pilkapiai // Gimtinė. – 1997, Nr. 6, p. 7 Zarasų raj.
Nemanis J. Lapeliškių mitologinis akmuo // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, spal. 29
Nemanis J. Laumių stalas // Gimtinė. – 1996, Nr. 5, p. 3 Paindrės (Zarasų raj.) Indrajos akmuo.
Nemanis J. Liaudiškių senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, bal. 30
Nemanis J. Lūžų akmuo su dubeniu // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, rugpj. 20
Nemanis J. Lūžų piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, geg. 14
Nemanis J. Maniuliškės piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 6, p. 4 Zarasų raj.
Nemanis J. Maniuliškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1980, rugs. 4
Nemanis J. Maniuliškių senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, liep. 9
Nemanis J. Mineikiškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, rugpj. 6
Nemanis J. Mitologinis akmuo “Raganų sostas” // Gimtinė. – 1996, Nr. 4, p. 4 Lapeliškiai (Zarasų raj.).
Nemanis J. Narkyčių piliakalnis // Gimtinė. – 1997, Nr. 11, p. 3 Zarasų raj., Dusetų seniūnija.
Nemanis J. Narkyčių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, rugpj. 8
Nemanis J. Nesodink medžio piliakalny // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1976, kovo 31, p. 3-4 Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Nemanis J. Pagoniškos šventyklos liekanos // Gimtinė. – 1996, Nr. 3, p. 6 Lūžų (Zarasų raj.) miško akmuo.
Nemanis J. Pakalniškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, rugpj. 19
Nemanis J. Pakerių senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, spal. 15
Nemanis J. Paminklai – liaudies nuosavybė // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, liep. 4
Nemanis J. Pažinkime gimtąjį kraštą // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1979, geg. 17 Gailiutiškės pilkapiai.
Nemanis J. Pažinkime gimtąjį kraštą // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1979, spal. 30 Girutiškių akmuo.
Nemanis J. Pažinkime gimtąjį kraštą // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1980, birž. 12 Marciūniškių piliakalnis.
Nemanis J. Pratkūnų senkapis // Gimtinė. – 1998.Nr. 5, p. 5 Pratkūnai (Zarasų raj.).
Nemanis J. Riškonių senkapis // Gimtinė. – 1997, Nr. 2, p. 7 Zarasų raj.
Nemanis J. Riškonių senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1982, vas. 4
Nemanis J. Salako akmuo // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1980, bal. 3
Nemanis J. Salako apylinkėje // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, spal. 1 Giteniškės pilkapiai.
Nemanis J. Salako girininkijos miške // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, gruod. 10
Nemanis J. Salako pilkapiai // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1980, vas. 21
Nemanis J. Salinių senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, geg. 28
Nemanis J. Skineikių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1982, saus. 21
Nemanis J. Subatiškės pilkapynas // Gimtinė. – 1998, Nr. 7, p. 6 Subatiškės (Zarasų raj.).
Nemanis J. Tilžės akmuo su dubenėliais // Gimtinė. – 1998, Nr. 6, p. 3 Tilžė (Zarasų raj.).
Nemanis J. Užėniškės piliakalnis // Gimtinė. – 1997, Nr. 10, p. 7 Zarasų raj.
Nemanis J. Užėniškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1979, spal. 18
Nemanis J. Vaidminių pėduotas akmuo // Gimtinė. – 1998, Nr. 3, p. 8 Vaidminiai (Zarasų raj.).
Nemanis J. Velikuškės piliakalnis // Gimtinė. – 1998, Nr. 1, p. 5 Velikuškės (Zarasų raj.).
Nemanis J. Velikuškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, liep. 1
Nemanis J. Verslavų piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, rugpj. 1
Nemanis J. Volungių senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, liep. 23
Nemanis J. Vosgėlių piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 9, p. 8 Zarasų raj.
Nemanis J. Vosgėlių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, liep. 22
Nemanis J. Zabičiūnų piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, lapkr. 14
Nemanis J. Zarasų rajono archeologijos paminklų sąrašas. – Zarasai, 1982. – 83 p. – Aut. nurodytas p. 8
Nemanis J. Zarasų rajono kultūros paveldas. – Zarasai, 1994. – 86 p.
Nematomasis muziejus su 15.000 eksponatų // Lietuvos aidas. – 1939, vas. 1 (Nr. 50), p. 6 Apie Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus archeologijos skyrių.
Nemeikaitė S. Archeologai aptiko vartų bokšto liekanas // Lietuvos rytas. – 1998, birž. 11, priedas: Sostinė, p. 2 Subačiaus vartų liekanos.
Nemeikaitė S. Archeologai Galvėje surado senuosius tiltus // Lietuvos rytas. – 1997, birž. 25, p. 7 Prie Trakų salos pilies.
Nemeikaitė S. Archeologai tikisi radę kunigaikštienės Birutės žiedą // Laikinoji sostinė. – 1997, rugpj. 1, p. 6. – Taip pat: Panevėžio rytas. – 1997, rugpj. 1, p. 6 Senieji Trakai
Nemeikaitė S. Katedros aikštė pasirodė esanti staigmenų arena: Archeologai aikštėje atrado jokiuose planuose nepažymėtas miesto komunikacijas // Lietuvos rytas. – 1998, lapkr. 6, priedas: Sostinė, p. 1, 2. – Tas pat: Laikinoji sostinė. – 1998, lapkr. 7, p. 15 Vilniaus pilys
Nemeikaitė S. Lenkų archeologai pademonstravo, kad istorijai pažinti tinka ir žaidimas // Lietuvos rytas. – 1998, spal. 2, priedas: Savaitgalis, p. 12 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Nemeikaitė S. Lietuvą garsina ir griūvanti sostinės gynybinė siena // Lietuvos rytas. – 1998, rugs. 1, priedas: Sostinė, p. 1, 6. Vilniaus miestas
Nemeikaitė S. Prie Prezidentūros archeologai aptiko istorijos lobyną // Lietuvos rytas. – 1998, liep. 15, priedas: Sostinė, p. 1-2 Vilniaus miestas
Nemeikaitė S. Radiniai senojoje sostinėje patvirtino archeologų prielaidas // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 22, p. 17 Senieji Trakai
Nemeikaitė S. Senoji Lietuvos sostinė archeologams atveria paslaptis: Gedimino statytoje pilyje tyrinėtojai spėja suradę net kunigaikštienės Birutės žiedą // Lietuvos rytas. – 1997, rugpj. 5, priedas: Sostinė, p. 1-2. Senieji Trakai
Nemenčinės piliakalnis ir jo turtai // Kultūros barai. – 1970, Nr. 8, p. 73
Nemunas išplovė pinigų lobį // Šaltinis (Marijampolė). – 1937, Nr. 18, p. 283. – Tas pat: Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 16, p. 13 Žiegždriai (Kauno raj.).
Nemunas išplovė senovės pinigų // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 17, p. 2. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1937, bal. 22 (Nr. 176), p. 3 Žiegždrių (Kauno raj.) lobis.
Nemunas praryja ir gimdo naujas salas / J.Š. // Mūsų rytojus. – 1936, kovo 13, p. 5. Archeologinių paminklų naikinimas ir prekyba radiniais.
Nemune rado Kęstučio pinigus // Dienos naujienos. – 1933, kovo 29, p. 3
Nemune rasta brangių senienų // Mūsų rytojus. – 1933, kovo 31, p. 2
Nemuno krante rado 5000 metų senumo žmogaus kaulų // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 29 (Nr. 343), p. 3 Prie Birštono.
Nemuno krante rado mamonto kaulus // Lietuvos žinios. – 1935, vas. 28, p. 7 Marvelėje (Kaunas).
Nemuno krante rado Vytauto laikų pinigų // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 15 (Nr. 270), p. 5 Ties Birštonu rastos 6 monetos.
Nemuno vingiuose / A.R. // Lietuvos žinios. – 1927, rugs. 16, p. 3. Pūnios piliakalnis (Alytaus raj.).
Nenėnaitė R. Kartu su archeologais // Tarybinis mokytojas. – 1967, rugs. 28 Šventosios (Palanga) gyvenvietė
Nenėnienė B. Stanaičiuose – vėl archeologai // Lietuvos aidas. – 1995, rugpj. 11, p. 2 Stanaičiai (Vilkaviškio raj.).
Neolito periodo stovykla Kauno senamiestyje // Tiesa. – 1974, lapkr. 21. – Tas pat: Gimtasis kraštas. – 1974, Nr. 48, p. 6
Nepaprastas kalnas / Žiogas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1925, Nr. 21, p. 3 Gegrėnų (Plungės raj.) piliakalnis.
Nepaprastas radinys prie Rotušės kasinėjimo // Sekmadienis. – 1933, Nr. 47, p. 1 Rasta “ašarinė”.
Nepaprastos iškasenos // Mūsų laikraštis. – 1930, Nr. 43, p. 2 Saločių (Pasvalio raj.) kapinynas ir lobis (?).
Nepaprastos iškasenos // Šiaulių žinios. – 1934, Nr. 23, p. 1 Prie Beržės upelio (Radviliškio v.) rasta mamuto (?) kaulų.
Nepaprastos vietos būta? Merkinė / Dzinguliukas // Lietuvos žinios. – 1933, rugpiūčio 25, p. 6 Ties piliakalniu, Nemuno pakrantėje randa koklių.
Nepatenkinti archeologijos kursais // Lietuvos žinios. – 1935, birž. 27, p. 7
Nerašytinės istorijos liudininkai kalba // Valstiečių laikraštis. – 1957, rugpj. 21 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Neringos muziejus (Nida) / L.A. // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1937, Nr. 2/4, p. 180. Yra archeologijos radinių – neolito keramikos, bronzinis ietigalis, Romos monetų.
Nerman B. Apulias vall späckad av pilspetsar // Socialdemokraten (Stockholm). – 1931, rugs. 5
Nerman B. Der Handel Gotlands mit dem Gebiete am Kurischen Haff im 11. Jarhundert // Prussia (Königsberg). – 1931, t. 29, p. 160-173
Nerman B. Die Verbindungen zwischen Skandinavien und dem Ostbaltikum in der Bronzezeit und der ältesten Eisenzeit // Acta Archeologica (Kopenhaga). – 1933, t. 4, sąs. 2-3, p. 237-252
Nerman B. Die Verbindungen zwischen Skandinavien und dem Ostbaltikum in der jungeren Eisenzeit. – Stockholm, 1929. – 185 p Rec.: Jākobsons F. // Senatne (Rīga). – 1930, Nr. 2, p. 64. Nagevičius V. Medžiaga archeologijos ryšiams išaiškinti tarp Skandinavijos ir mūsų krašto // Lietuvos aidas. – 1930, geg. 3, p. 2-4. Nagevičius V. // Juniores (Königsberg; Kaunas). – 1930, Nr. 8/9, p. 10. – Publikacija nebaigta (?). Žadeikis P. // Lietuvos aidas. – 1929, lapkr. 25, p. 2-3.
Nerman B. Einige auf Gotland gefundene ostbaltische Gegenstände der jüngeren Eisenzeit // Literarum Societas Eesthonica. 1838-1938. Liber Saecularis. – Tartu, 1938. T. 1, p. 439-477
Nerman B. Grobin-Seeburg. Ausgrabungen und Funde. – Stockholm; Uppsala, 1958. –12, 200 p., 61 lent P. 186-188 – Apuolės (Skuodo raj.) radiniai.
Nerman B. Ny stad framgrävd i Litauen Apuole // Svenska Dagbladet (Stockholm). – 1931, rugs. 5
Nerman B. Swedish Viking Colonies on the Baltic // Eurasia Septentrionalis Antiqua (Helsinki). – 1934, t. 9, p. 357-380 Apie Apuolės piliakalnį.
Neseniai Šiauliuose, Gluosnių gatvėje // Pergalė. – 1954, Nr. 7, p. 126 Aptiktas kapinynas.
Netekome Lietuvos piliakalnių tyrinėtojo / Grupė mokslo draugų // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 18, p. 15 A. Navarackas (1911.04.29 – 1994.02.13).
Netekome pasaulinio garso mokslininkės // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1994, vas. 5, p. 1
Netoli Kauno surastas seniausias kapinynas // Lietuvos aidas. – 1938, geg. 11 (Nr. 208), p. 5
Netoli Ragainės atkasti 1558 ir 1562 m. sidabriniai lietuviški ordinai: iš “Naujojo Tilžės keleiwio”, 1933, gruod. 20 // Lietuvos aidas. – 1933, gruod. 22, p. 6. XVI a. kapinynas.
Nevardauskas P. “Peles kalns” // Karys. – 1931, Nr. 16, p. 316-317 Šarnelės (Plungės raj.) piliakalnis.
Nezabitauskas A. Prof. Eduardas Volteris (70 m. sukaktuvių proga) // Tauta ir žodis (K.). – 1928, kn. 5, p. 344-360
Nezabitauskas A. “Piliuko” piliakalnis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1964, gruod. 12 Burbaičių (Kelmės raj.).
Nezabitauskas A. “Piniginis kalnas” // Lenino keliu (Utena). – 1968, saus. 16 Linkų kaimo kapinynas.
Nezabitauskas A. 700 metų nuo Kretingos pilies sunaikinimo // Švyturys (Kretinga). – 1963, bal. 4, 6
Nezabitauskas A. Adakavo ir Skaudvilės paminklai // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, lapkr. 14, p. 3 Adakavo (Tauragės raj.) ir Utelių (Raseinių raj.) radiniai.
Nezabitauskas A. Aisčių kultūros paminklai // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1964, lapkr. 19
Nezabitauskas A. Akmens amžiaus gyvenvietė // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1964, kovo 31 Alsėdžių (Plungės raj.) apyl. durpyno radiniai.
Nezabitauskas A. Akmens istorija ir legendos // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1965, rugpj. 26 Akmens (Varėnos raj.) bažnytkaimis.
Nezabitauskas A. Alytaus archeologiniai paminklai // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1968, vas. 27
Nezabitauskas A. Alytaus senovė ir pilis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1964, liep. 2
Nezabitauskas A. Aniškis ir jo paminklai // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1968, birž. 4
Nezabitauskas A. Antakmenės ir Plavėjų akmuo // Nauja vaga (Ignalina). – 1966, lapkr. 22
Nezabitauskas A. Antazavės senovė // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1964, rugpj. 4
Nezabitauskas A. Antikinės monetos mūsų muziejuje // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1963, kovo 19 Apie “Aušros” muziejuje esančias monetas iš Dirmeikių (Telšių raj.) ir Noreišių (Kelmės raj.).
Nezabitauskas A. Apie Kapsuko miesto senovę // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1964, liep. 14
Nezabitauskas A. Apuolė // Valstiečių laikraštis. – 1964, gruod. 9 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Nezabitauskas A. Apuolės pilis ir miestas – buvusi Kuršių sostinė // Kauno tiesa. – 1963, rugs. 29
Nezabitauskas A. Ar buvo Kėdainiuose kryžiuočių pilis ? // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1964, kovo 17
Nezabitauskas A. Ar buvo komtūrai Viešvienuose // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1964, liep. 9
Nezabitauskas A. Ar seniai įsikūrė Pakruojis ? // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1964, vas. 18, p. 4 Spėja ten esant IX-XII a. senkapį.
Nezabitauskas A. Ar žinote savo miesto istoriją? // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, geg. 30
Nezabitauskas A. Archeologas Juozas Žiogas (1868-1935.IX.21) // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1968, vas. 27
Nezabitauskas A. Archeologijos laikraščio reikalu / A.N. // Lietuva. – 1926, birž. l, p. 3-4
Nezabitauskas A. Archeologiniai radiniai pasakoja // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1963, rugs. 12 Junkilų ir Maudžiorų (Kelmės raj.) kapinynai.
Nezabitauskas A. Aristavos žemė ir pilis // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1964, bal. 16, p. 4 Spėja Aristavoje (Kėdainių raj.) buvus pilį.
Nezabitauskas A. Atkaklios lietuvių kovos su kryžiuočiais epizodas // Kauno tiesa. – 1963, rugs. 1 Kauno pilies sugriovimas 1362 m.
Nezabitauskas A. Atsiminimai apie Petrą Tarasenka // Pirmyn (Molėtai). – 1964, geg. 16, p. 3
Nezabitauskas A. Aukaimio pilies likimas // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, liep. 23
Nezabitauskas A. Aukštupėnai // Komunistiniu keliu (Kupiškis). – 1968, geg. 18, p. 3 Kupiškio piliakalnis.
Nezabitauskas A. Avilčių senovės paminklai // Pirmyn (Molėtai). – 1968, gruod. 17, p. 4 Avilčių kapinynas.
Nezabitauskas A. Bačkininkėlių piliakalnis // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, rugpj. 1
Nezabitauskas A. Baisogala – istorinė vieta // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1964, liep. 4 Piepalių (Radviliškio raj.) kapinynas.
Nezabitauskas A. Bakšėnai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1968, gruod. 3, p. 3 Piliakalnis.
Nezabitauskas A. Balbieriškio senovė ir paminklai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, lapkr. 14
Nezabitauskas A. Bartininkų senovė ir istoriniai paminklai // Pergalė (Vilkaviškis). – 1964, gruod. 24
Nezabitauskas A. Batakiai – viena iš seniausių gyvenviečių // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, bal. 23 Batakių piliakalnis.
Nezabitauskas A. Betygalos piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1968, geg. 7
Nezabitauskas A. Betygalos žemė ir tvirtovės // Naujas rytas (Raseiniai). – 1964, liep. 18 Betygalos piliakalniai.
Nezabitauskas A. Bikavėnai – X-XII amžiaus gyvenvietė // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1968, birž. 4 Kapinynas.
Nezabitauskas A. Biržų priešistorinių laikų paminklai // Biržiečių žodis. – 1968, liep. 2
Nezabitauskas A. Bišpilio piliakalnis ir pilis // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, bal. 4 Jurbarko piliakalnis, pilis.
Nezabitauskas A. Bražuolė – istorinė vietovė // Komjaunimo tiesa. – 1967, rugs. 9 Trakų raj.
Nezabitauskas A. Būdelių piliakalnis // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1967, rugpj. 5
Nezabitauskas A. Čiulėnai seniau ir dabar // Pirmyn (Molėtai). – 1968, rugs. 10, p. 3 Piliakalnis ir akmuo “Geležinė boba”.
Nezabitauskas A. Dapšių Alkos kalnas // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1965, bal. 7
Nezabitauskas A. Darsūniškio paminklai, žemė ir pilis // Į Komunizmą (Kaišiadorys). – 1964, rugpj. 20
Nezabitauskas A. Daubarių piliakalniai ir senkapiai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1964, spal. 22, p. 4
Nezabitauskas A. Deltuvos žemė ir jos pilys // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1964, rugs. 15
Nezabitauskas A. Derbutų piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1964, geg. 19
Nezabitauskas A. Dirmiškės piliakalnis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1968, geg. 4, p. 4
Nezabitauskas A. Dysnų ežeras – gamtinis ir istorinis paminklas // Nauja vaga (Ignalina). – 1964, spal. 28 Supainioti faktai (Dūkšto ež. Paminklai priskiriami Dysnams).
Nezabitauskas A. Dotnuvos praeitis // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1964, lapkr. 17
Nezabitauskas A. Drageliškių lobis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1968, birž. 4
Nezabitauskas A. Du vežimai senienų // Švyturys (Kretinga). – 1964, vas. 25 Kūlsodžio (Kretingos raj.) kapinyno radiniai.
Nezabitauskas A. Dubičių istoriniai paminklai ir pilis // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1964, rugpj. 4
Nezabitauskas A. Dūkštas ir jo paminklai // Nauja vaga (Ignalina). – 1964, liep. 15 Dūkšto piliakalnis.
Nezabitauskas A. Dusetų senovė // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1964, spal. 6
Nezabitauskas A. Dzirmiškės piliakalnis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1968, lapkr. 14, p. 4
Nezabitauskas A. Džiugo piliakalnis // Komjaunimo švyturys (Telšiai). – 1964, bal. 18, p. 3
Nezabitauskas A. Eiguliai – akmens amžiaus sodyba // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1964, rugpj. 7
Nezabitauskas A. Ekskursija po Klaipėdos kraštą prieš tūkstančius ir šimtus metų / A. N. // Lietuvos aidas. – 1937, vas. 24 (Nr. 86), p. 4.
Nezabitauskas A. Ekskursija po Klaipėdos kraštą prieš tūkstančius ir šimtus metų / A.N. // Lietuvos aidas. – 1936, vas. 24 (Nr. 86), p. 4. Kapinynai ir piliakalniai.
Nezabitauskas A. Ėriškiai, Žvirbliai, Rodai // Panevėžio tiesa. – 1969, birž. 13 Ėriškių akmuo.
Nezabitauskas A. Eržvilko piliakalnio padavimas // Šviesa (Jurbarkas). – 1968, saus. 5
Nezabitauskas A. Ežerų krašto paminklai // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1964, geg. 23 Zarasų rajono archeologiniai paminklai.
Nezabitauskas A. Gabrieliškių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1968, saus. 9
Nezabitauskas A. Gaidė // Nauja vaga (Ignalina). – 1967, rusėjo 9
Nezabitauskas A. Galelių priešistorinė gyvenvietė // Lenino keliu (Utena). – 1968, birž. 20
Nezabitauskas A. Gargždelės iečių gamykla // Švyturys (Kretinga). – 1963, gruod. 14 Gargždelė (Kretingos raj.).
Nezabitauskas A. Gedžiūnėlių archeologiniai paminklai // Nauja vaga (Ignalina). – 1968, saus. 20 Pilkapiai.
Nezabitauskas A. Gelgaudiškio praeities puslapiai // Draugas (Šakiai). – 1964, liep. 30
Nezabitauskas A. Genioto pilis – XIV amžiaus tvirtovė // Artojas (Šilalė). – 1964, birž. 11 Kryžiuočių kronikose minima pilis.
Nezabitauskas A. Gilvičiai // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1967, rugs. 26 Piliakalnis.
Nezabitauskas A. Gintališkė // Kibirkštis (Plungė). – 1967, rugs. 5 Piliakalnis ir kapinynas.
Nezabitauskas A. Gintaras – aisčių auksas // Lietuvos žvejys. – 1968, saus. 5
Nezabitauskas A. Ginučių piliakalnis // Nauja vaga (Ignalina). – 1965, lapkr. 16
Nezabitauskas A. Girkalnio ir Kalnųjų apylinkių paminklai // Naujas rytas (Raseiniai). – 1965, saus. 9
Nezabitauskas A. Giruliai // Banga (Klaipėda). – 1967, geg. 16 Tauralaukio (Klaipėdos raj.) akmuo.
Nezabitauskas A. Griežės piliakalnis ir pilis // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1964, birž. 18
Nezabitauskas A. Grinkiškio praeities puslapiai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1964, spal. 3 Spėja Grinkiškyje XV a. buvus pilį.
Nezabitauskas A. Gružių apylinkės senienos // Darbas (Pasvalys). – 1964, liep. 15 Nebuvėlių kapai.
Nezabitauskas A. Įdomi Birštono istorija // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, geg. 1 Birštono pilis.
Nezabitauskas A. Įdomus XVI-XVII amž. radinys Šiauliuose // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1965, spal. 26 Kapas.
Nezabitauskas A. III-IV amž. kultūros paminklas Berčiūnuose // Panevėžio tiesa. – 1964, rugpj. 7 Berčiūnų (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Nezabitauskas A. I-IV amžių radinys Gibaičiuose // Leninietis (Šiauliai). – 1965, gruod. 2 Gibaičių kapinynas.
Nezabitauskas A. Imbarės piliakalnio padavimai // Švyturys (Kretinga). – 1964, kovo 21, p. 24 Duomenys iš T. Daugirdo ir J. Žiogo.
Nezabitauskas A. Inturkės, Inketurių ir Stirnių senovės bruožai // Pirmyn (Molėtai). – 1965, rugpj. 3
Nezabitauskas A. Įpilties piliakalnis ir pilis // Švyturys (Kretinga). – 1964, rugpj. 15
Nezabitauskas A. Ir vėl rastas lobis // Literatūra ir menas. – 1964, Nr. 39, p. 7 Puikių (Joniškio raj.) lobis.
Nezabitauskas A. Istorikas M. Balinskis apie Uteną // Lenino keliu (Utena). – 1967, birž. 24 Narkūnų piliakalnis.
Nezabitauskas A. Istorinėmis vietovėmis // Leninietis (Šiauliai). – 1965, birž. 12 Šiaulių rajono piliakalniai.
Nezabitauskas A. Istoriniai Merkinės paminklai // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1964, birž. 6
Nezabitauskas A. Istoriniai mūsų rajono paminklai // Draugystė (Vilnius). – 1964, geg. 30
Nezabitauskas A. Istoriniai Salamiesčio paminklai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1964, gruod. 26
Nezabitauskas A. Iš senųjų prūsų papročių ir tikybinių įsitikinimų reformacijos metu / A.N. // Lietuvos aidas. – 1937, birž. 17 (Nr. 267), p. 4
Nezabitauskas A. Iš Šaukėnų praeities // Komunistinis žodis (Kelmė). –1964, rugpj. 20, p. 3
Nezabitauskas A. Iš Šešuolių praeities // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1964, gruod. 1, p. 4
Nezabitauskas A. Jonas Basanavičius. – K., 1938. – 542 p. – Tas pat Vilniuje, 1990 m P. 315-317 – apie J. Basanavičiaus kasinėjimus 1910 m.
Nezabitauskas A. Jonas Basanavičius. – V., 1990. – 364 p. – Perspausdintas 1938 m. leidinys P. 315-317 minimi J. Basanavičiaus kasinėjimai Lietuvoje 1910 m.
Nezabitauskas A. Josvainių pilis // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1964, birž. 11
Nezabitauskas A. Junigėdos žemė ir pilis // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, rugpj. 6
Nezabitauskas A. Juodainių paminklai // Artojas (Šilalė). – 1966, gruod. 13
Nezabitauskas A. Juodkrantė – Gintarė // Lietuvos žvejys. – 1966, birž. 26
Nezabitauskas A. Jūros upė – XIII amžiaus tvirtovė // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, bal. 16 Pūtvės (Šilalės raj.) pilis.
Nezabitauskas A. Ką byloja Bubių piliakalnis // Leninietis (Šiauliai). – 1964, saus. 4, p. 3
Nezabitauskas A. Ką byloja Liškiavos mūrai // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1966, gruod. 1
Nezabitauskas A. Ką slepia Jauneikių pilkapiai // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1964, bal. 25, p. 3
Nezabitauskas A. Kada Alytuje pastatyta pirmoji pilis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1965, gruod. 2
Nezabitauskas A. Kaltinėnų krašto senovė // Artojas (Šilalė). – 1964, geg. 21
Nezabitauskas A. Kalvarija ir jos apylinkės // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1964, liep. 28
Nezabitauskas A. Kalviai ir jų apylinkių paminklai // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1967, saus. 14
Nezabitauskas A. Karklėnų apylinkių paminklai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1965, gruod. 16 Paalksnių (Kelmės raj.) pilkapiai.
Nezabitauskas A. Karpiškių-Laimučių pilkapiai // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1964, rugpj. 6, p. 3-4
Nezabitauskas A. Karsakiškio apylinkės paminklai // Tėvynė (Panevėžys). – 1964, rugs. 10
Nezabitauskas A. Karšuvių pilis // Artojas (Šilalė). – 1964, kovo 28, p. 4 Pūtvės pilis.
Nezabitauskas A. Kartenos praeitis ir paminklai // Švyturys (Kretinga). – 1964, rugs. 12, p. 3 Piliakalnis ir kapinynas.
Nezabitauskas A. Kašėtų ir Rudnios akmens amžiaus stovyklos // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1964, gruod. 22
Nezabitauskas A. Kauliniai radiniai // Lietuva. – 1925, liep. 13, p. 4 Durpyne prie Alsėdžių (Plungės raj.) rastas kaulinis žeberklas.
Nezabitauskas A. Keletas Šeduvos istorijos bruožų // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1964, birž. 27 Raginėnų piliakalnis ir pilkapiai.
Nezabitauskas A. Kelmės miesto senkapiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, vas. 29
Nezabitauskas A. Kernavė – žymi istorinė vietovė // Lenino vėliava (Širvintai). – 1965, rugpj. 29
Nezabitauskas A. Kernavės istorija // Lenino vėliava (Širvintos). – 1968, saus. 17
Nezabitauskas A. Kęstučio pilis Nevėžio žiočių saloje // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1964, rugs. 30
Nezabitauskas A. Kirsnos sritis XIII amžiuje // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1964, lapkr. 12
Nezabitauskas A. Klaipėdos “pabūtkalniai” ir slėptuvės // Banga (Klaipėda). – 1968, birž. 29 Piliakalniai.
Nezabitauskas A. Klaišių IX-XV amžių senkapiai // Mūsų žodis (Skuodas). – 1964, bal. 25
Nezabitauskas A. Kolainių pilis ir jos vadas Surminas // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, rugs. 15
Nezabitauskas A. Kretingos piliakalnis ir X-XII a. senkapis // Švyturys (Kretinga). – 1964, lapkr. 17
Nezabitauskas A. Kretingos rajono archeologiniai paminklai // Švyturys (Kretinga). – 1964, birž. 9
Nezabitauskas A. Kryžiuočių ir kalavijuočių pilis Jurbarke // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, vas. 15
Nezabitauskas A. Kryžiuočių pastangos užimti Jurbarką // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, kovo 21
Nezabitauskas A. Kuktiškių senovė ir paminklai // Lenino keliu (Utena). – 1964, rugs. 3
Nezabitauskas A. Kupiškio pilies kalnas // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1964, bal. 28
Nezabitauskas A. Kur buvo Sudargo pilis ? // Draugas (Šakiai). – 1964, bal. 25
Nezabitauskas A. Kur buvo Visvaldos pilis? // Jonavos balsas. – 1966, liep. 26 Kronikų minima pilis.
Nezabitauskas A. Kvėdarnos piliakalnis ir gynybinė pilis // Artojas (Šilalė). – 1968, kovo 19
Nezabitauskas A. Laivių archeologinis ansamblis // Švyturys (Kretinga). – 1964, bal. 14 Piliakalnis, kapinynas.
Nezabitauskas A. Laugiriškių XVI amž. lietuviškų monetų lobis // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1959, lapkr. 21 Kelmės raj.
Nezabitauskas A. Lauksargių apylinkės piliakalniai ir padavimai // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, rugs. 3, p. 3
Nezabitauskas A. Laužiškių piliakalnis // Lenino vėliava (Širvintos). – 1968, vas. 25
Nezabitauskas A. Lazdijai senovėje // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1964, liep. 25
Nezabitauskas A. Legendinė Sidabros pilis // Tarybinis kelias (Joniškis). – 1964, kovo 21
Nezabitauskas A. Linkmenų žemė ir pilis // Nauja vaga (Ignalina). – 1964, liep. 3
Nezabitauskas A. Linkuvos gilioji senovė // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1964, birž. 9
Nezabitauskas A. Liškiavos paminklai // Raudonoji vėliava (Varėna). –1964, gruod. 25
Nezabitauskas A. Lokystos piliakalnis // Artojas (Šilalė). – 1964, birž. 6 Treigių piliakalnis.
Nezabitauskas A. Maišiogalos senovė // Draugystė (Vilnius). – 1964, lapkr. 26
Nezabitauskas A. Marcinkonių ir Mardasavo istoriniai paminklai // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1965, kovo 6
Nezabitauskas A. Mažulonių piliakalnis ir pilaitė // Nauja vaga (Ignalina). – 1964, rugpj. 30
Nezabitauskas A. Medininkų pilis // Draugystė (Vilnius). – 1964, rugpj. 6, p. 3
Nezabitauskas A. Medžioklinė Vytauto pilis Varėnoje 1-oje // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1964, birž. 2
Nezabitauskas A. Mergežeris // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1968, birž. 11 Akmens amžiaus gyvenvietės.
Nezabitauskas A. Merkio upė – gamtos ir istorijos paminklas // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1964, liep. 11
Nezabitauskas A. Meškuičiai // Leninietis (Šiauliai). – 1967, liep. 11 Kapinynai ir Jurgaičių piliakalnis, Šiaulių raj.
Nezabitauskas A. Mielonų kaimo piliakalnis // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1964, rugs. 1 Mielėnų (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Nezabitauskas A. Miesto muziejaus ekspedicija į Pietarius / A.N. // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 30, p. 4. E. Volteris ir K. Mekas Pietariuose (Marijampolės raj.).
Nezabitauskas A. Mikytai ir Dovainiai // Mūsų žodis (Skuodas). – 1966, birž. 14 Alkos kalnas, radiniai.
Nezabitauskas A. Monetų lobis Palangoje // Švyturys (Kretinga). – 1966, birž. 9, p. 4
Nezabitauskas A. Moškėnų-Laukupėnų piliakalnis // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1964, liep. 23
Nezabitauskas A. Mūsų kraštotyros reikalu / Nez. A. // Lietuva. – 1925, gruod. 30, p. 3-4. Dėl savavališkų kasinėjimų.
Nezabitauskas A. Mūsų protėviai prieš 2500 metų su viršum pradėjo prekiauti graikų saulės dievaičio dukterų ašaromis / A.N. // Lietuvos aidas. – 1937, kovo 19 (Nr. 124), p. 4.
Nezabitauskas A. Mūšis prie Apuolės // Mūsų žodis (Skuodas). – 1964, kovo 21
Nezabitauskas A. Naikių piliakalnis ir Dugnų pilis // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1964, rugs. 3
Nezabitauskas A. Napoleono pėdsakai Salake // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1965, vas. 27 Akmuo su ženklais.
Nezabitauskas A. Nauji radiniai Valdamų kapinyne // Leninietis (Šiauliai). – 1963, rugpj. 31 Valdomai (Šiaulių raj.).
Nezabitauskas A. Nedzingė – senovės paminklų kraštas // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1965, gruod. 18
Nezabitauskas A. Nemakščių praeitis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1964, gruod. 19, p. 4 Apie šventus miškus.
Nezabitauskas A. Nemenčinė // Draugystė (Vilnius). – 1964, rugs. 3 Piliakalnis.
Nezabitauskas A. Nemunaičio pilis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1964, birž. 6
Nezabitauskas A. Nepaprasti kraštotyrininkai // Kraštotyra, – V., 1967. – P. 273-277 Padovinių (Marijampolės raj.) gyvenvietė, Šėtos (Kėdainių raj.) piliakalnis (?).
Nezabitauskas A. Neries ir Šventosios santakos istoriniai paminklai // Jonavos balsas. – 1966, geg. 26
Nezabitauskas A. Nežinomi Pasvalio rajono piliakalniai ir pilkapiai // Darbas (Pasvalys). – 1964, rugs. 9
Nezabitauskas A. Nikėlų senkapių radiniai // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1968, vas. 15
Nezabitauskas A. Nuostabi kultūra Šukionių senkapiuose // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1964, birž. 2
Nezabitauskas A. Pabalčių piliakalnis ir pilis // Naujas gyvenimas (Raseiniai). – 1964, lapkr. 10
Nezabitauskas A. Padavimai apie Kernavę // Lenino vėliava (Širvintos). – 1968, birž. 2
Nezabitauskas A. Palanga, jos paminklai ir praeitis // Švyturys (Kretinga). – 1964, liep. 23 Birutės kalnas, Naglio kalnas.
Nezabitauskas A. Palėvenė // Komunistiniu keliu (Kupiškis). – 1966, kovo 17 Piliakalnis, kapinynas.
Nezabitauskas A. Panemuniai mūsų senovės kultūros centrai / A.N. // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 13, p. 7. Altoniškių (Kauno raj.) piliakalnis, Mikytų (Šakių raj.) kapinynas, Žemosios Panemunės (Šakių raj.) bronzinis kirvis.
Nezabitauskas A. Paparčiai senovėje // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1964, bal. 18
Nezabitauskas A. Paparčių apylinkių archeologiniai paminklai // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1967, birž. 29 Akmens amžiaus radiniai, akmenys su ženklais.
Nezabitauskas A. Papilė // Vienybė (Akmenė). – 1968, lapkr. 16 Piliakalnis, kapinynas.
Nezabitauskas A. Papilės piliakalnio padavimai // Vienybė (Akmenė). – 1968, kovo 23
Nezabitauskas A. Paršo piliakalnis ir Sietuvos kulgrinda // Artojas (Šilalė). – 1964, rugs. 1 Burbiškiai (Šilalės raj.).
Nezabitauskas A. Pasamanės kaimo pilkapiai // Nauja vaga (Ignalina). – 1967, rugpj. 15
Nezabitauskas A. Pasvalio piliakalniai ir senkapiai // Darbas (Pasvalys). – 1964, birž. 28
Nezabitauskas A. Perlojos senovė ir pilis // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1964, rugpj. 20
Nezabitauskas A. Peštvė – galinga lietuvių tvirtovė // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, bal. 25 Dėl Peštės pilies vietos.
Nezabitauskas A. Piliakalniai liudija // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1967, geg. 27 Paparčių piliakalnis.
Nezabitauskas A. Piliakalnis – biržiečių rūpestis // Biržiečių žodis. – 1967, geg. 23 Dėl Biržų pilies teritorijos.
Nezabitauskas A. Pilis, gynusi Kauną // Kauno tiesa. – 1968, rugs. 8 Naujojo Kauno pilis, sunaikinta 1368 m.
Nezabitauskas A. Pilkapiai // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1968, saus. 4
Nezabitauskas A. Pilsoto pilys ir tvirtovės // Lietuvos žvejys. – 1966, rugs. 11 Klaipėdos apylinkių piliakalniai.
Nezabitauskas A. Pirmasis kalavijuočių karo žygis į Kernavę // Lenino vėliava (Širvintos). – 1966, gruod. 16
Nezabitauskas A. Pypliškės Milžinų kalnas // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1968, geg. 28
Nezabitauskas A. Pyragiai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1968, birž. 20, p. 3 Kapinyno radiniai.
Nezabitauskas A. Prieš 700 metų // Lietuvos žvejys. – 1966, geg. 1 Kovos dėl Klaipėdos pilies.
Nezabitauskas A. Prieš penkis šimtus metų// Leniniečių balsas (Tauragė). –1964, liep. 14 Tauragės rajono paminklai.
Nezabitauskas A. Prieš tūkstančius metų // Komunistiniu keliu (Kupiškis). – 1964, birž. 9 Kupiškio rajono archeologiniai radiniai ir paminklai.
Nezabitauskas A. Pryšmančių kapinynai // Švyturys (Kretinga). – 1964, geg. 14
Nezabitauskas A. Prof. E. Volterio sukaktuvėms paminėti / A. // Lietuva. – 1926, kovo 19, p. 2-3
Nezabitauskas A. Prof. Eduardas Volteris / N. // Žvaigždė. – 1926, Nr. 4, p. 52-56.
Nezabitauskas A. Punios piliakalnis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1964, rugpj. 25
Nezabitauskas A. Puotkalių piliakalnis // Mūsų žodis (Skuodas). – 1964, birž. 11, p. 4
Nezabitauskas A. Pušaloto ir Pumpėnų senovė ir paminklai // Darbas (Pasvalys). – 1964, rugs. 25
Nezabitauskas A. Puvočių akmens amžiaus stovykla // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1964, spal. 3
Nezabitauskas A. Radiniai ir pasakojimai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1968, geg. 28 Rajono archeologiniai radiniai.
Nezabitauskas A. Radviliškis ir Verdulis // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1964, lapkr. 14, p. 3 Vaitiekūnų senkapis ir Velžių piliakalnis.
Nezabitauskas A. Radžiūnų piliakalnis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1967, rugpj. 3
Nezabitauskas A. Raginėnų pilkapiai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1964, kovo 21
Nezabitauskas A. Raguva // Panevėžio tiesa. – 1964, lapkr. 11 Senkapis, akmuo su pavaizduotais žalčiais.
Nezabitauskas A. Raktuvės pilis // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1964, liep. 7 Žagarė.
Nezabitauskas A. Rambyno kalnas – tautinės dvasios šaltinis ir senovės legenda. Rambyno kalno mistiškojo akmens likimas / A.N. // Lietuvos aidas. – 1937, birž. 20 (Nr. 273), p. 4.
Nezabitauskas A. Ramigės, Sareikos, Šešuvės pilys // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, birž. 9
Nezabitauskas A. Raseiniai senovėje // Naujas rytas (Raseiniai). – 1964, bal. 11, p. 4
Nezabitauskas A. Rastas vertingas lobis // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1964, liep. 23, p. 1 Puikių (Joniškio raj.).
Nezabitauskas A. Raudonės senovė ir istoriniai paminklai //Šviesa (Jurbarkas). – 1965, kovo 2 Raudonės pilis.
Nezabitauskas A. Rimšės apylinkių paminklai // Nauja vaga (Ignalina). – 1965, kovo 11
Nezabitauskas A. Ringių kaime vertingi radiniai // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, geg. 26, p. 3 Ringių radiniai Šiaulių “Aušros” muziejuje ir Bijotuose (Šilalės raj.).
Nezabitauskas A. Ringuvėnų senkapiai // Leninietis (Šiauliai). – 1964, lapkr. 12, p. 3
Nezabitauskas A. Romos monetų lobiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 5, p. 44 Apie Noreišių (Kelmės raj.) ir Dirmeikių (Telšių raj.) lobius.
Nezabitauskas A. Rozalimas ir jo įžymieji paminklai // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1964, lapkr. 12
Nezabitauskas A. Rūdaičiai // Švyturys (Kretinga). – 1968, rugpj. 6 Kapinynai.
Nezabitauskas A. Rudamina // Draugystė (V.). – 1964, liep. 25 Apie piliakalnį ir pilies (!) griuvėsius.
Nezabitauskas A. Rumbonys senovėje // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1964, lapkr. 17
Nezabitauskas A. Rumšiškių praeitis // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1964, birž. 16
Nezabitauskas A. Salantai // Švyturys (Kretinga). – 1965, rugpj. 5 Laivių kapinynas, Imbarės piliakalnis ir Salantų Alkos kalnas.
Nezabitauskas A. Sena ir nauja apie Salduvę // Leninietis (Šiauliai). – 1964, rugpj. 11 Mini Lepšių ir Šiaulių miesto kapinynų radinius.
Nezabitauskas A. Seniausi Anykščių paminklai // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1964, geg. 14
Nezabitauskas A. Seniausi archeologiniai radiniai // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1964, bal. 23
Nezabitauskas A. Seniausi istoriniai paminklai Vilkaviškio rajone // Pergalė (Vilkaviškis). – 1964, geg. 7
Nezabitauskas A. Seniausi Kapsuko rajono paminklai // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1964, birž. 18
Nezabitauskas A. Seniausi Lazdijų rajono istoriniai paminklai ir vietovės // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1964, geg. 7
Nezabitauskas A. Seniausi paminklai // Vienybė (Akmenė). – 1966, saus. 22
Nezabitauskas A. Seniausi Panevėžio paminklai // Panevėžio tiesa. – 1968, bal. 30 Akmens amžiaus radiniai rajone, Pajuosčio pilkapiai.
Nezabitauskas A. Seniausi Rokiškio rajono paminklai // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1964, birž. 6
Nezabitauskas A. Seniausi žvejybos įrankiai Lietuvoje // Lietuvos žvejys. – 1968, kovo 17
Nezabitauskas A. Seniausia Biržų praeitis // Biržiečių žodis. – 1964, lapkr. 28, p. 3
Nezabitauskas A. Seniausia Žemaičių žemės kultūra // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1943, Nr. 30 – 35
Nezabitauskas A. Seniausias lietuviškos juostelės raštas. Kiauleikių senkapių radiniai // Švyturys (Kretinga). – 1968, liep. 18
Nezabitauskas A. Seniausios kronikos apie Įpiltį // Švyturys (Kretinga). – 1968, rugpj. 17 Įpilties piliakalnis.
Nezabitauskas A. Seniausios Mažeikių rajono vietovės // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1964, rugs. 26
Nezabitauskas A. Senkų piliakalnis // Švyturys (Kretinga). – 1966, liep. 5 Negarbos piliakalnis.
Nezabitauskas A. Senovės paminklai mūsų rajone // Lenino priesakai (Eišiškės). – 1964, geg. 21
Nezabitauskas A. Senovės paminklų globa // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1943, Nr.17, 18 ir 20
Nezabitauskas A. Seredžiaus senovė // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, rugs. 3
Nezabitauskas A. Sidarų ir Kymalių pilys // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1966, rugs. 17
Nezabitauskas A. Sindriūnų piliakalnis ir jo padavimai // Darbas (Pasvalys). – 1964, bal. 24 Šimonių piliakalnis.
Nezabitauskas A. Skapiškis ir jo apylinkės senovėje // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1964, rugs. 3 Kerelių piliakalnis, Alka Skapiškio ežere.
Nezabitauskas A. Skirsnemunės pilis // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, liep. 2
Nezabitauskas A. Skomantai // Banga (Klaipėda). – 1968, geg. 21 Piliakalnis ir kapinynas.
Nezabitauskas A. Smilgelių kaimo senkapiai // Darbas (Pasvalys). – 1968, kovo 26
Nezabitauskas A. Stipriausia žemaičių tvirtovė // Artojas (Šilalė). – 1964, liep. 9 Medvėgalis (Šilalės raj.).
Nezabitauskas A. Strėvos pilis // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1964, geg. 26
Nezabitauskas A. Surviliškio senovė // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1965, rugpj. 10 Bakainių ir Kalnaberžės piliakalniai.
Nezabitauskas A. Šatrija senovėje // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1964, rugpj. 6
Nezabitauskas A. Šeduviškės piliakalnis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, bal. 4
Nezabitauskas A. Širvintų senovė ir paminklai // Lenino vėliava (Širvintos ). – 1965, rugpj. 18
Nezabitauskas A. Šlažių archeologiniai paminklai // Banga (Klaipėda). – 1968, spal. 1 Pilkapiai.
Nezabitauskas A. Šventybrasčio paminklai // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1964, gruod. 4
Nezabitauskas A. Šventosios ir Širvintos santakoje // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1967, liep. 18 Sližių piliakalnis.
Nezabitauskas A. Tauragės rajono seniausi paminklai ir radiniai // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1965, bal. 15
Nezabitauskas A. Tauragnų apylinkės // Komjaunimo tiesa. – 1966, kovo 13 Utenos raj.
Nezabitauskas A. Tauragnų senovė ir pilis // Lenino keliu (Utena). – 1964, geg. 30, p. 4
Nezabitauskas A. Trakai ir jų apylinkių paminklai // Spartuolis (Trakai). – 1964, birž. 2
Nezabitauskas A. Tryliktojo amžiaus Imbarės brolių kapai // Švyturys (Kretinga). – 1969, saus. 14
Nezabitauskas A. Tūkstantmetė Kurmaičių kultūra // Švyturys (Kretinga). – 1965, gruod. 28 Kurmaičių kapinynas.
Nezabitauskas A. Tūkstantmetinė Druskininkų kultūra // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1965, bal. 6 Akmens amžiaus gyvenvietės.
Nezabitauskas A. Ukmergės senovė // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1964, liep. 4
Nezabitauskas A. Upytė – lietuvių tvirtovė prieš kalavijuočius // Panevėžio tiesa. – 1964, vas. 19 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Nezabitauskas A. Upytės kapinynai // Panevėžio tiesa. – 1964, geg. 8
Nezabitauskas A. Upytės žemė // Tėvynė (Panevėžys). – 1968, liep. 6
Nezabitauskas A. Upninkai // Jonavos balsas. – 1967, rugs. 15 Apie archeologinius paminklus.
Nezabitauskas A. Utenos senovė ir pilis // Lenino keliu (Utena). – 1964, geg. 21, p. 4 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Nezabitauskas A. Užmiršta senovės sodyba // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1968, saus. 30 Mažeikių gyvenvietė.
Nezabitauskas A. Užpalių praeitis // Lenino keliu (Utena). – 1964, liep. 7 Užpalių (Utenos raj.) pilis.
Nezabitauskas A. Užvenčio monetų lobis // Kraštotyra. – V., 1964. – P. 187-190 Kelmės raj.
Nezabitauskas A. Užvenčio monetų lobis // Literatūra ir menas. – 1964, Nr. 20, p. 8. – Tas pat: Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 10, p. 36 Kelmės raj.
Nezabitauskas A. Užventyje rastas monetų lobis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1964, geg. 9
Nezabitauskas A. Vabalninko ir jo apylinkių senienos // Biržiečių žodis (Biržai). – 1965, birž. 3
Nezabitauskas A. Vaškų senovė // Darbas (Pasvalys). – 1965, gruod. 18 Vaškų (Pasvalio raj.) kapinynas.
Nezabitauskas A. Veiviržėnų apylinkių istoriniai paminklai // Banga (Klaipėda). – 1965, birž. 29
Nezabitauskas A. Veliuona – didžiausia XIV amž. lietuvių tvirtovė prieš kryžiuočius // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, rugpj. 11
Nezabitauskas A. Veliuona // Valstiečių laikraštis. – 1964, spal. 11
Nezabitauskas A. Veliuonos ir Peštvės pilys // Komjaunimo tiesa. – 1966, spal. 1; Tėvynės balsas. – 1966, Nr. 44 Veliuonos ir Seredžiaus (Jurbarko raj.) piliakalniai.
Nezabitauskas A. Veliuonos senovė ir paminklai // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, lapkr. 5, p. 3
Nezabitauskas A. Ventės Rago paminklai // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1964, liep. 16
Nezabitauskas A. Ventės žemė ir kryžiuočių pilis Ventės Rage // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1964, rugpj. 11
Nezabitauskas A. Ventos pakrančių tvirtovės // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1965, geg. 6 Jautakių ir Pumpurų piliakalniai.
Nezabitauskas A. Verknė – gamtinis istorinis draustinis // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, rugpj. 29, p. 4 Paverknių piliakalnis, Ožkų pečiumi vadinamas akmuo.
Nezabitauskas A. Verpenos senkapiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1965, rugs. 2
Nezabitauskas A. Videniškis XIV amžiuje // Pirmyn (Molėtai). – 1964, liep. 11 Videniškiuose buvusi Daumanto mūrinė pilis (?).
Nezabitauskas A. VIII-XII a. Lapušiškių kultūra // Nauja vaga (Ignalina). – 1964, gruod. 2 Lapušiškės pilkapių radiniai.
Nezabitauskas A. Vikingų kapinynas Viskiautuose ir jų gadynė Europoje / A.N. // Lietuvos aidas. – 1933, kovo 31, p. 3-4. Apie V. Gaertės paskaitą Kaune.
Nezabitauskas A. Vilniaus Katedros aikštė – Lietuvos valstybės reprezentacinė vieta. Kelios pastabos dėl jos sutvarkymo / A. Nezabitauskis // Vilniaus balsas. – 1940, geg. 1, p. 3 Vilniaus Žemutinė pilis.
Nezabitauskas A. Vilniaus meno ir kultūros paminklai / A. Zabitis-Nezabitauskis // Ateitis. – 1943, liep. 17, 21, 24, 28, 30, rugpj. 5, 7, 14 Vilniaus pilys (taip pat ir Kreivoji pilis), Šventaragio slėnis, Perkūno šventykla, miesto gynybinė siena.
Nezabitauskas A. Vištyčio senovė // Pergalė (Vilkaviškis). – 1964, rugpj. 25
Nezabitauskas A. Vyžuonų istoriniai paminklai // Lenino keliu (Utena). – 1964, rugpj. 6 Apie Kartuvių kalną, į bažnyčią įmūrytą akmenį “žaltį Vyžą”.
Nezabitauskas A. Vokiečių spauda palankiai įvertino Lietuvos priešistorinius tyrinėjimus // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 28 (Nr. 492), p. 4. – Aut. nenurodytas Apie J. Puzino pranešimą vokiečių archeologų suvažiavime Elbinge.
Nezabitauskas A. Vosgėlių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1964, liep. 14
Nezabitauskas A. XIV a. tvirtovė Milžuvėnuose // Naujas rytas (Raseiniai). – 1965, bal. 13 Pabalčių (Raseinių raj.) piliakalnis.
Nezabitauskas A. Žarėnai – XIII amžiaus vietovė // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1964, kovo 21 Apie Paplienijos piliakalnį.
Nezabitauskas A. Žemaičių kultūros istorijos puslapis // Literatūra ir menas. – 1966, Nr. 29 Telšių “Alkos” muziejaus archeologinė ekspozicija.
Nezabitauskas A. Žemosios Panemunės istoriniai paminklai // Draugas (Šakiai). – 1964, rugs. 3.
Nezabitauskas A. Žilos senovės liudininkai // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1968, saus. 30
Nezbitauskas A. Švenčionių apylinkių senovės paminklai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1964, birž. 8
Nežinomi kapai // Mūsų laikraštis. – 1932, Nr. 46, p. 6 Užluobė (Skuodo raj.).
Nežinomos pilies siena // Tiesa. – 1958, birž. 22 Trakų mieste.
Nežmoniškas pasielgimas naujo Pajūrės dvaro prievaizdos, Pajūrėlis. Raseinių apskr. / Pajūrėlio Žvirblis // Viltis. – 1911, birž. 12 (25). Išartos Pajūralio (Šilalės raj.) kapinaitės, minimi radiniai.
Niektóre drzewa na Górze Zamkowej będą wycięte // Kurjer Wileński. – 1938, saus. 7, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Niekuomet neužšalantis ežeras / J. Audrovaikis // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 41, p. 9. Pašilių Alka (Jurbarko raj.).
Niemi A. R. Užkasti lobiai // Niemi A. R. Lituanistiniai raštai. – V., 1996. – P. 656-659
Niemojewski A. W. Szukiewicz // Myśl Niepodlęgła. – 1920, Nr. 481, p. 44-45.
Niesiecki L. Wykopaliska // Wiadomosci Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1914, t. 6, p. 80. Giniūnų dv. (Panevėžio raj., Smilgių vlsč.) rasta įvairių radinių, vėliau patekusių į Peterburgą; kapai Pakalniškiuose prie Kauno.
Niezabytowski K. Krótki spis niekotórych starožytnych zabytków znaydujących w zbiorze obywatela prowincji Žmudzkiej Dionizego Paszkewicza, ziem. p-tu Rosienskiego // Dziennik Wileński. – 1823, t. 2, p. 157-161.
Niezemskis J. Gilios senovės liekanos (?) // Lietuva. – 1925, gruod. 9, p. 5 Mitkūnų (Kauno raj.) kaime randama koklių.
Niezwykle wykopalisko // Kurjer Wileński. – 1929, liep. 18, p. 3 Šklėrių (Trakų raj.) lobis.
Nikžentaitis A. Iš Pilėnų lokalizacijos problemos // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 97-100
Nikžentaitis A. Kaip buvo laidojami Lietuvos pagoniškieji valdovai? // Moksleivis. – 1988, Nr. 8, p. 18-19
Nikžentaitis A. Kas žuvo prie Bajerburgo 1337 m. // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 16, p. 4 Kautynės prie Pilaičių (Jurbarko raj) ties Veliuona.
Nikžentaitis A. Kur būta Pilėnų? // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 2, p. 32 Pilies lokalizavimas.
Nikžentaitis A. Nuo Daumanto iki Gedimino: Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai. – Klaipėda, 1996. – 138 p. P. 62-68 – lietuvių pilių sistema.
Nikžentaitis A. Pagraudės valsčiaus ryšiai su Medininkų ir Karšuvos žemėmis XIV a. pirmoje pusėje // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 30-35
Nikžentaitis A. Pagrindinės Vokiečių ordino puolimo kryptys 1328-1345 m. ir jų siejimas su Pilėnų lokalizacija // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 120-121
Nikžentaitis A. Pilėnų mįslė. – V., 1993. – 40 p 1336 m. sunaikintos pilies vietos paieška.
Nikžentaitis A. Rašytiniai šaltiniai apie Lietuvių pilių sistemą XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje // MADA. – 1986, t. 3, p. 51-63 Minimi Batakių (Tauragės raj.), Kvėdarnos ir Gegužių (Šilalės raj.) piliakalniai.
Nikžentaitis A. Žemaitija XIII-XV a. pirmoje pusėje // Žemaitijos istorija. – V., 1997. – P. 53-102 P. 67-77 – apžvelgia laidoseną, senąjį tikėjimą, kulto paminklus.
Nykstančios archeologinės liekanos // Klaipėdos žinios. – 1924, birž. 22 Nidos akmens amžiaus gyvenvietė Kuršių nerijoje.
Nykstanti senovė // Lietuvos aidas. – 1935, vas. 15, p. 8 Vareikių (Jonavos raj.) pilkapiai.
Nykstantieji turtai / Spudas // Rytas. – 1929, spal. 18, p. 4 Dėl paminklų apsaugos.
Nonevičius E., Kvašinas-Samarinas M., Mockus Z. XIV šimtmečio lietuvių arklio-žemaituko liekanos Kaune // Kosmos. – 1927, Nr. 3, p. 217-227 Ref.: Raštikis S. // Veterinarija ir zootechnika. – 1927, Nr. 3, p. 124-125.
Nooan T. S. Dirham Heards from Medieval Lithuania // Journal of Baltic Studies (New York). – 1992, t. 23, Nr. 4, p. 395-414 Rec.: Molarczyk D. // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1996, t. 40, sąs. 3/4, p. 207-208. Arabų monetų radiniai.
Noreika L. Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, geg. 23 (birž. 5).
Noreika L. Trakai // Vairas. – 1914, Nr. 11, p. 2-6.
Norėjo pasipelnyti iš archeologinių radinių // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 4, p. 6C Linksmėnų (Trivalakių) (Joniškio raj.) kapinynas.
Norgaila V. Leningrado Ermitaže – radiniai iš Raseinių apylinkių // Tiesa. – 1956, spal. 26 Pryšmančių kapinynas (Kretingos raj.) nukeltas į Tauragės rajoną.
Norgaila V. Lietuviški eksponatai Ermitaže // Švyturys. – 1958, Nr. 3, p. 21 Archeologinė medžiaga.
Norgaila V. Mokslinis darbas apie Kurmaičių kapinyną // Stalinietis (Kretinga). – 1957, rugs. 7. Apie P. Kulikausko straipsnį (žr. įr. 6401).
Norkevičius J. Žvilgsnis pro istorijos plyšį // Mokslo Lietuva. – 1993, Nr. 10, p. 9 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė.
Norkienė D. Kur yra Pilėnai? // Respublika. – 1993, kovo 30, p. 10 Paieškos Raseinių rajone.
Norkūnas A. Aisčiai. – V., 1994. – 152 p.
Norkus J. Senovės tikybos liekanos mūsų dainose // Jaunimas. – 1924, Nr. 4, p. 4-5
Norkus R. Kur senųjų kuršių gyventa // Klaipėda. – 1990, spal. 6, p. 4-6
Noruišienė S. Senoji Kernavė kviečia turistus // Širvinta. – 1993, liep. 3
Norvaiša K. Žvyrduobės paslaptis // Žvaigždė (Pakruojis). – 1960, spal. 29 Vaigailių (Pakruojo raj.) kapinynas.
Norvaišas Z. Tai buvo prieš 5000 metų // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, spal. 6 Šarnelės (Plungės raj.) akmens amžiaus gyvenvietė.
Nosek S. J. Kraszewski jako archeolog // Księga ku czci Józefa Ignacego Kraszewskiego. – Luck, 1939. – P. 397-406
Novakas J. Daujėnai // Ūkininkas. – 1924, Nr. 18, p. 8-9 Šventa bala (Pasvalio raj.).
Nowa armata na górze Zamkowej // Goniec Wileński. – 1909, liep. 8 (21). Vilniaus Pilies kalnas.
Nowa baszta zdobi górze Zamkowa // Słowo. – 1928, rugpj. 1, p. 3 Vilniaus pilis.
Nowakowski W. Apie studijas ir dresūrą / Pokalbį užrašė A. Šėmienė // Lietuvos aidas. – 1995, lapkr. 16, p. 17. Apie archeologijos studijas Lenkijoje ir Lietuvoje.
Nowakowski W. Baltes et proto-slaves l’antiquité // Dialogues d’histoire ancienne. – 1990, t. 16, p. 359-402
Nowakowski W. Das Samland in der römischen Kaiserzeit und seine Verbindungen mit dem römischen Reich und der barbarischen Welt. – Marburg; Warszawa, 1996. – 189 p., 16, 107 lent., 18 žml
Nowakowski W. Galindai (Galinditae and Soudinoi) and Sudawitae: the location problem of two Baltic peoples // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 11-13
Nowakowski W. Jaćwięskie cmentarzysko warstwowe(?) w miejscowości Burdyniszki, na Suwalszczyznie // Studia z dziejów cywilizacji: Studia ofiarowane profesorowi Jerzemu Gąssawskiemu w pięćdziesiątą rocznicę pracy naukowej. – Warszawa, 1998. – P. 119-123 XI-XII a. kapų pėdsakai.
Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter. Die Bewaffung der Aestii in der Römischen Kaiserzeit // Beiträge zu römischer und barbarischer Bewaffnung in den ersten vier nachchristlichen Jahrhunderten (Marburger Kolloquium, 1994). – Lublin/Marburg, 1994. – P. 379-391
Nowakowski W. Kultury krąg zachodniobałtyjski w okresie wplywów rzymskich. Kwestia definicji i podziałow wewnętrzych // Archeologia bałtyjska. – Olsztyn, 1991. – P. 42-66
Nowakowski W. Międzi wschodem a zachodem Europy – wenedowie Tacyta i ich archeologiczne ślady // ?еларусь у сiстэме трансеўрапейских сувязяў у I тысячагоддзi н.э.: Тэзiсы докладаў i паведаменняў мiжнароднай канферэнцыi, Miнск, 12-15 сакавiка 1996 г. – Мiнск, 1996. – С. 63-64 Mano venedus gyvenus Pripetės baseine.
Nowakowski W. Od Galindai do Galinditae: Z badań nad pradziejami bałtyjskiego ludu Pojeżierza Mazurskiego // Barbaricum. – Warszawa, 1995. – T. 4. – 105 p., 21 lent
Nowakowski W. Pomiędzi Baltami nad morskimi a nad dnieprzanskimi. “Strefa kurganowa” w okresie póżnorzymskim i okresie wędrówek ludów // Час, помнiкi, людзi. Памацi рэпрасованых археологаў. – Менск, 1993. – С. 165-167
Nowakowski W. Römer-Barbaren-Vermittler: Das Problem der Kontakte zwischen Mittellitauen und der Imperium Romanum in der älteren Kaiserzeit // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 72-79
Nowakowski W. Rzymskie importy przemysłowe na terytorium zachodnio bałtyjskiego kręgu kulturowego // Archeologia (Wrocław). – 1985, t. 34, p. 63-106
Nowakowski W. SOUDINOI – lud między Bałtykiem a morzem Czarym // Nunc de svebis dicendum est: Studia dedykowane profesorowi Jerzemu Kolendo w 60-lecie urodzin i 40-lecie pracy naukowej. – Warszawa, 1995. – P. 205-209
Nowakowski W. U žródel etnogenezy Bałtów i Słowian – Wenetowie Tacyta w świetle archeologii // Concordia: Studia ofiarowane Jerzemu Okuliczowi-Kozarynowi w sześćdziesiątą piątą rocznice urodzin. – Warszawa, 1996. – P. 187-191
Nowakowski W. Z badań nad dzwonkami rzymskimi znajdowanymi nad wschodnim Bałtykiem. Brązowe tintinabulum z Małborka // Archeologia (Wrocław). – 1987 (1986), t. 37, p. 107-129
Nowakowski W. Zachodniobałtyjski krąg kulturowy a kultura ceramiki kreskowanej w okresie wplywów rzymskich // ?асельнiцтва Белорусi i сумежнiх терыторыi у эпоху железа. – Менск, 1992. – C. 122-12
Nowakowski W. Земли над нижнем Неманом и Самбийский полуостров в римскую эпоху // Vakaru baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 99-107
Nowe Muzeum Archeologiczne w Wilnie / Algirdas // Słowo. – 1906, birž. 27. A. Brodovskio rinkiniai.
Nowe odkrycia historyczne na Górze Zamkowej // Słowo. – 1930, geg. 17, p. 3
Nowe odkrycia na pl. Katedralnym. Słady drzewnianych pomostów // Słowo. – 1939, birž. 14, p. 7 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Nowe odkrycia w Bazylice Wileńskiej // Słowo. – 1931, rugpj. 27, p. 1 Rasti Vladislovo IV palaikai.
Nowe odkrycie w Bazylice Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1931, gruod. 8, p. 3 Rasta užgriuvusi kripta.
Nowe Troki // Kurjer Wileński. – 1929, liep. 5, p. 3 Pradėti Trakų salos pilies konservavimo darbai.
Nowe wykopalisko // Prawda Wileńska. – 1941, bal. 8, p. 8 Vilniaus senamiestis.
Nowy loch w podziemiach Katedry / W.T. // Słowo. – 1930, spal. 12, p. 3.
Nowodworski W. S.p. Michal Eustachy Brensztejn // Kurjer Wileński. – 1938, kovo 30, p. 3 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Nufilmuoti Impilties kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 19, p. 8
Nugaraitė A. Atviras lapas arba ką veikia Respublikos archeologai / Kalbėjosi su V. Kazakevičiumi // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 6, p. 2.
Nühl F. Die Münzen der Schernen Gräberfeldes // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892, sąs. 17, p. 169-170. Romos monetos iš Šernų (Klaipėdos raj.) kapinyno.
Numizmatinis radinys // Klaipėdos žinios. – 1925, bal. 23. – Tas pat: Ūkininkas. – 1925, Nr. 18, p. 9. – “Ūkininke” antr.: Pinigų radinys Doškonių (Alytaus raj.) lobis.
Nuo 1 septemberio atidaromas Klaipėdos muziejus. Muziejus daug senovės daiktų turi ir mielai priima senovės radinius // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1931, rugpj. 27
Nuo kada lietuviai gyvena dabartiniame plote // Rytas. – 1934, gruod. 3, p. 5 Pagal P. Pakarklio straipsnį (“Lietuvos keleivis”, 1934, lapkr. 28).
Nuo kada Vilnius mūrinis // Kultūros barai. – 1966, Nr. 9, p. 76 Po katedros varpine rastos senesnio bokšto liekanos.
Nuo žemės mokesčių atleidžiami senovės paminklų užimami plotai // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 20 (Nr. 321), p. 10. – Tas pat: Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 30, p. 1; Suvalkų kraštas (Marijampolė). – 1938, Nr. 30, p. 2 Paminklų apsauga.
Nupirko piliakalnį / J. Putinėlis // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 8, p. 11. Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Nupirko Rambyno kalną // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 3, p. 1 Rambynas
Nusausinimo darbai // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 30, p. 7
Nusavino Šatrijos kalną // Lietuvos aidas. – 1937, bal. 16 (Nr. 167), p. 6 Perduotas Luokės šaulių būriui (Telšių raj.).
Nusilenkime Marijai Gimbutienei // Respublika. – 1995, vas. 1, p. 6. – Tas pat: Vakarinės naujienos. – 1995, vas. 1, p. 8 M. Gimbutienės mirties metinės
Nuskendusios pilys Nemune // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 18, p. 9
Nuskriaudė piliakalnį / Pilėnas // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 26, p. 7 Rumbonys (Alytaus raj.).
O cieniach średniowiecznych lochów. Na miejscu historycznego odkrycia przy ul. Ostrobramskiej // Słowo. – 1926, kovo 27, p. 4 Vilniuje, Aušros Vartų gatvė Nr. 25.
O Górze Zamkowej / Del. // Słowo. – 1930, spal. 5, p. 2.
O Kurtowianach // Nowiny (K.). – 1921, Nr. 28, p. 219. Apie Girnikų kalną (Šiaulių raj.).
O protopłastach dzisiejszych Litwinów i Słowian na Wileńszczyznie / Z. // Kurjer Wileński. – 1938, vas. 15, p. 7 Apie H. Cehak-Hołubowiczovos paskaitą.
O ruiny // Dziennik Wileński. – 1907, geg. 5 (18). Trakų pusiasalio pilis ir Dominikonų vienuolynas.
O ruiny klasztoru w Trokach // Dziennik Wileński. – 1907, rugs. 14 (27); rugs. 20 (spal. 3) Trakų pusiasalio pilys.
O ruiny na Górze Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, birž. 23 (liep. 6).
O wieże ciśnień na górze Zamkovej //Kurjer Wileński. – 1911, gruod. 23 (1912, saus. 5).
Obeliai. Ardomas piliakalnis // XX amžius. – 1937, spal. 21, p. 7 Kalnočiai (Rokiškio raj.).
Oberwanie się kamieni na Górze Zamkowej // Słowo. – 1930, bal. 8, p. 3
Obst J. O Górze Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, vas. 23 (kovo 7).
Obst J. Zburzenie Zamku Dolnego w Wilnie // Litwa i Ruś. – 1912, t. 2, sąs. 1, p. 55-58.
Obstainių piliakalnis / G.K. // Kaimynas (Klaipėda). – 1931, Nr. 38, p. 151-152; Nr. 39, p. 155-156. Opstainių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Obšrūtai. Rado senovės liekana / Provincijos teta // Šešupės bangos (Marijampolė). – 1925, Nr. 26, p. 3 Opšrūtuose (Vilkaviškio raj.) rastas kaulinis žeberklas.
Obuolėnas K. Įsisiūbavo piliakalnių ardyti // Lietuvos aidas. – 1934, rugs. 26, p. 3 Piliakalnių ir kapinynų niokojimą iliustruojantys pavyzdžiai.
Obuolėnas K. Ką rado po Kauno rotuše / K. Oblius // Diena. – 1933, Nr. 45, p. 2.
Obuolėnas K. Kaunui 1000 metų ? // Diena. – 1933, Nr. 47, p. 9
Obuolėnas K. Senovės lietuvių metalurgija // Diena. – 1933, Nr. 41, p. 7 Apie Riogliškių (Kauno raj.) tiglį.
Ochmański J. Krzywy Gród Wileński // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1971, t. 36, sąs. 2, p. 57-66. – Tas pat: Krzywy Gród Wileński. Próba lokalizacji // Ochmański J. Dawna Litwa. – Olsztyn, 1986. – P. 83-91
Ochmański J. Krzywy Gród Wileński. Próba lokalizacji: iš “Zapiski historyczne”, 1971, t. 36, sąs. 2, p. 57-66 // Ochmański J. Dawna Litwa. – Olsztyn, 1986. – P. 83-91.
Ochmański J. Lietuvių etninė siena rytuose nuo padermių epochos ligi XVI amžiaus // Rytų Lietuva / Red. A. M. Budreckis. – Chicago, 1980. – P. 121-211
Ochmański J. Lietuvių ir krivičių sandūra genčių epochoj // Vingis (Warszawa). – 1973, balandis, p. 4-6
Ochmański J. Litewska granica etniczna na wschodzie od epoki plemiennej do XVI wieku. – Poznań, 1981. – 84 p
Ochmański J. Nazwa Jaćwięgów // Europa-Słowiańszczyzna-Polska. – Poznań, 1970. – P. 197-204
Ochmański J. Obcoetniczne osadnictwo na Litwie w XIII i XIV wieku // Ochmański J. Dawna Litwa. – Olsztyn, 1986. – P. 55-74. – Dalis teksto išsp.: Z polskich studiów slawistycznych (Warszawa). – 1972, seria 4, p. 83-91. – Tas pat liet. k.: Kitų etninių grupių Lietuvos gyventojai XIII ir XIV a. // J. Ochmanskis. Senoji Lietuva. – V., 1996. – P. 63-87
Ochmański J. Pogranicze litewsko-krywickie w epoce plemiennej // Przegląd Historyczny (Warszawa). – 1970, t. 6, sąs. 2, p. 183-191
Ochmański J. Skolwa i Borcie. Zachodniobałtyjskie osadnictwo na Litwie średniowiecznej // Z polskich studiów sławistycznych. Seria 4. Historia. – Warszawa, 1972. – P. 83-91 – Tas pat su papild.: Ochmański J. Dawna Litwa. – Olsztyn, 1986. – P. 55-74; Ochmanskis J. Senoji Lietuva. – V., 1996. – P. 63-87
Ochmański J. Sporne początki Litwy: iš “Acta Baltico-Slawica” (1966, t. 3, p. 151-158) persp. str. “Weneckie początki Litwy” // Ochmański J. Dawna Litwa. – Olsztyn, 1986. – P. 9-19. – Tas pat liet. k.: Ochmanskis J. Senoji Lietuva. – V., 1996. – P. 7-18
Ochmański J. Weneckie początki Litwy // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 3, p. 151-158. – Tas pat antrašte “Sporne początki Litwy”: Ochmański J. Dawna Litwa. – Olsztyń, 1986. – P. 9-14. – Tas pat liet. k.: Ochmanskis J. Senoji Lietuva. – V., 1996. – P. 7-18
Ochmański J. Z dziejów współpracy polityczno-kulturałnej Polaków i Litwinów w końcu XIX i na początku XX wieku // Rocznik Olsztyński. – 1964, t. 4, p. 367-382 P. 378-380 – apie L. Krzywickio veiklą Lietuvoje.
Ochmańskis J. Ginčytinos Lietuvos ištakos // Ochmanskis J. Senoji Lietuva. – V., 1996. – P. 7-18. – Versta iš: Acta Baltico-Slawica. – 1966, t. 3, p. 151-158 Apie Lietuvoje gyvenusius venedus.
Ochmanskis J. Kitų etninių grupių Lietuvos gyventojai XIII-XIV a. // Ochmanskis J. Senoji Lietuva. – V., 1996. – P. 63-87. – Versta iš: Ochmański J. Dawna Litwa. – Olsztyn, 1986. – P. 55-74
Ochmanskis J. Nežinomas XIII a. antrosios pusės “Šalių aprašymo” autorius ir jo žinios apie baltus // Ochmanskis J. Senoji Lietuva. – V., 1996. – P. 97-105
Od paru miesięcu prowadzone // Ziemia (Warszawa). – 1910, Nr. 1, p. 15. Lydos pilies “konservavimo” darbai.
Odczyt L. Krzywickiego // Kurjer Litewski. – 1913, bal. 17 (30); bal. 20 (geg. 3); bal. 22 (geg. 5). L. Krzywickio paskaitos Vilniuje, ne archeologijos tematika.
Odkopanie fundamentow zamku Dolnego w Cielętniku // Słowo. – 1929, rugpj. 6, p. 3 Vilnius, Žemutinė pilis.
Odkopanie murów Dolnego Zamka // Gazeta codzienna. – 1940, birž. 2, p. 5 Vilniaus Žemutinė pilis. Rasta architektūrinių detalių.
Odkopywanie dolnych kondygnacyi baszty zamkowej // Kurjer Wileński. – 1933, lapkr. 18, p. 3
Odkrycia murów Zamku Dolnego w Cielętniku / Tad. Č. // Słowo. – 1933, birž. 9, p. 3 Šv. Onos bažnyčios paieškos pilies teritorijoje.
Odkrycia na Górze Zamkowej. Znaleziono piec do topienia metali / P. // Słowo. – 1937, bal. 22, p. 5 Vilniaus Aukštutinė pilis
Odkrycie archeologiczne // Goniec codzienny. – 1910, birž. 9 (22). Vilniuje, Pylimo gatvėje (?) rasti akmenų grindiniai.
Odkrycie archeologiczne na terenie wsi Dubicze // Czerwony sztandar. – 1959, liep. 26 Akmens amžiaus gyvenvietės, Dubičiai (Varėnos raj.).
Odkrycie grobu: wedlug Kurjer Warszawski, Nr. 223 // Kwartalnik historyczny (Warszawa). – 1899, t. 13, p. 655. Vilniuje, Paplavų priemiestyje, rastas 1812 m. kapas.
Odkrycie murów obronnych i szczątków młyna królewskiego w Cielętniku // Kurjer Wileński. – 1940, birž. 2, p. 5 Vilniaus Žemutinė pilis.
Odkrycie starožytnego cmentarza // Kurjer Wileński. – 1931, spal. 3, p. 3 Punžonys (Vilniaus raj., Buivydžių apyl.).
Odkrycie w Wilnie cmentarza z czasów wyprawy Napoleona // Kurjer Wileński. – 1930, kovo 9, p. 3 Vilnius, Jasinskio gatvė.
Odkrycie zagadkowych grobów w Katedrze pod kaplica Grobu św. // Kurjer Wileński. – 1937, saus. 14, p. 7 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra.
Odnalezienie prochów królewskich // Kurjer Wileński. – 1931, rugs. 22, p. 3
Odnalezienie szczątków króla Władisława IV ? // Kurjer Wileński. – 1931, rugpj. 27, p. 3
Odoj R. Dzieje Prusów do czasów krzyżackich // Węzłowe problemy pradziejów Polski północno-wschodniej. – Olsztyn, 1970. – P. 51-66
Odoj R. Kontakty bałto-słowiańskie we wczenym średniowieczu // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1965, Nr. 3, p. 499-504 Apie simpoziumą Balstogėje, 1965 m. rugsėjo mėn.
Odoj R. Sprawozdanie z prac wykopaliskowych w miejscowości Równina Dolna, pow. Kętrzyn // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1956, t. 23, sąs. 2, p. 177-196 Rec.: Jaskanis D. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, 292-294.
Odoj R. Sprawozdanie z prac wykopaliskowych, przeprowadzonych w Rownine Dolnej, pow. Kętrzyn, w 1956 i 1957 r. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 117-156
Odpowiedź p. prezidenta miasta w sprawie zbiornika // Kurjer Litewski. – 1912, vas. 4 (17).
Odrestaurowanie ściany pólnocnej na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1935, spal. 13, p. 11 Vilniaus pilis.
Okulicz J. Cmentarzysko z III-V w. naszej ery z miejcowości Netta, pow. Augustów // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, sąs. 3/4, p. 284-303
Okulicz J. Dyskusyjne problemy w pradziejach obszary zachodniobałtyjskiego // Acta Baltico-Slavica (Wrocław; Warszawa). – 1976, t. 9, p. 133-144
Okulicz J. Dr. Jerzy Antoniewicz // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyń). – 1970, Nr. 4, p. 675-678 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Okulicz J. Jerzy Antoniewicz // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1971, Nr. 1, p. 51-52 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Okulicz J. Kultura zachodnio baltyjska // Prahistoria ziem polskich. – Warszawa; Wrocław, 1981. – T. 5, p. 216-247 Lateno ir romėniškasis laikotarpis.
Okulicz J. Osadnictwo ziem pruskich do XIII wieku // Warmia i Mazury: Zarys dziejów. – Olsztyn, 1985. – P. 9-67
Okulicz J. Osadnictwo ziem pruskich od czasów najdawniejszych do XIII wieku // Dzieje Warmii i Mazur w zarysie. – Warszawa, 1981. – T. 1, p. 8-60
Okulicz J. Powiązania pobrzeża wschodniego Baltyku i centrum Sambijskiego z południem w podokresie wczesnorzymskim // Kultury archeologiczne i strefy kulturowe w Europie środkowej w okresie wplywów rzymskich.– Kraków, 1976, p. 181-213. – (Prace archeologiczne; Nr. 22) P. 202-205 – apie Lietuvą.
Okulicz J. Pradzieje ziem Pruskich od póżnego paleolitu do VII w.n.e. – Wrocław etc., 1973. – 588 p Rec.: Kulikauskienė R. // LIM, 1975 metai. – V., 1976. – P. 93-97. Malinowski T. Niektóre zagadnienia epoki brązu i wczesnej epoki żelaza ziem pruskich (Na marginesie monografii Jerzego Okulicza) // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1974, Nr. 2, p. 213-220. Powierski J. Uwagi o starożytnych dziejach ziem pruskich // Zapiski Historiczne (Toruń). – 1976, t. 41, sąs. 4, p. 111-138.
Okulicz J. Próba identifikacji archeologicznej ludów bałtyjskich w połowe pierwszego tysiącelecia naszej ery // Barbaricum, 1989. – Warszawa, 1989. – P. 64-100
Okulicz J. Problem ceramiki typu praskiego w grupie olsztyńskiej kultury zachodniobałtyjskiej (VI-VII w.) // Pomorania Antiqua (Wrocław). – 1988, t. 13, p. 103-133
Okulicz J. Problem wspólnoty bałtosłowianskiej a realia pradziejowe // Dzieje Warmii i Mazur w zarysie. – Warszawa, 1981. – T. 1, p. 61-67
Okulicz J. Problemy etnogenezy Bałtów i Słowian // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1985, Nr. 3/4, p. 131-142
Okulicz J. Problemy pochodzenia Bałtów i Słowian w swietle żródel archeologicznych i językoznawcznych // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 109-143
Okulicz J. Semigałowie // Słownik Starożytności Słowiańskich. – Wrocław etc., 1975. – P. 128-130
Okulicz J. Sprawozdanie z badań prowadzonych w 1959 r. na osadzie i grodzisku w Osinkach pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1962, t. 29, sąs. 2, p. 193-209
Okulicz J. Sprawozdanie z badań prowadzonych w 1959 r. na osadzie i grodzisku w Osinkach, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, p. 193-209
Okulicz J. Starožytni Prusowie // Z dziejów Warmii i Mazur. –Olsztyn, 1958. – P. 9-18
Okulicz L. Bałtowie we wczesnej epoce żelaza // Węzłowe problemy pradziejów Polski północno-wschodniej. – Olsztyn, 1970. – P. 33-38
Okulicz Ł. Kultura pomorska a kultura kurhanów zachodniobałtyjskich // Problemy kultury pomorskiej. – Koszalin, 1979. – P. 13-31
Okulicz Ł. Kultura zachodnich Bałtów // Prehistoria ziem polskich. Od środkowej epoki brązu do środkowego okresu lateńskiego. – Wrocław, 1979. – T. 4, p. 349-360
Okulicz L. Osadnictwo strefy wschodniobałtyckiej w I tysiącleciu przed nasza era. – Wrocław etc., 1976. – 338 p
Okulicz Ł. Studies on the Culture of West Balt tumuli in the early iron age // Archeologia Polona (Wrocław). – 1969, t. 11, p. 35-57
Okulicz Ł. Uwagi o etnogenezie zachodniego odłamu Baltów // Archeologia Polski (Warszawa). – 1969, t. 14, p. 391-416
Okulicz-Kazaryn L. Życie codzienne Prusów i Jaćwięgów w wiekach średnich (IX-XIII). – Warszawa, 1983. – 275 p
Okulicz-Kozaryn J. Szurpiły – zespól sładów osadnictwa z czasów od III w. p. n.e. do XIII w. n.e. // Przewodnik LXIV zjazdu Polskiego towarzystwa geologicznego. – Warszawa, 1993. – P. 139-146
Okulicz-Kozaryn J. Wprowadzenie do tematyki badań nad ceramiką zachodniobałtyjskiego kręgu kulturowego // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 7-10
Okulicz-Kozaryn L. Dzieje Prusów. – Wrocław, 1996. – 534 p. – 2-asis leidimas 1997 m
Okulicz-Kozaryn L. Dzieje Prusów. – Wrocław, 1997. – 534 p Rec.: Кулаков В. И. // Российская археология (М.). – 1999, № 1, с. 235-239.
Okulicz-Kozaryn Ł. Kultura kurhanów zachodniobałtyjskich: Próba weryfikacji hipotez // Barbaricum’ 92. – Warszawa, 1992. – T. 2, p. 82-88
Olbrzymi skarb wykopany w Rybiszkach // Słowo. – 1930, rugpjūčio 9, p. 3
Olechnowicz A. Nieznane rękopisy zasłužonego samouka // Kurjer Wileński. – 1938, liep. 26, p. 5 W. Szukiewicziaus rankraščiai.
Olenkowicz A. Tu mieszkał Długosz // Czerwony sztandar. – 1970, rugs. 16 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Olišauskas R. Ar saugomos kūlgrindos? // Tiesa. – 1977, gruod. 14
Olišauskas R. Karališkių piliakalnis; Pakryžės piliakalnis; Švobiškėlio piliakalnis-Skritkalnis; Vališkių piliakalnis [visi Molėtų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 194, 202, 207, 208.
Olišauskas R. Kernavė // Valstiečių laikraštis. – 1973, kovo 1
Olišauskas R. Kernavės archeologijos paminklai // Lenino vėliava (Širvintos). – 1973, kovo 11
Olišauskas R. Mažai žinomas piliakalnis // Švyturys. – 1971, Nr. 12, p. 30 Pamiškė (Trakų raj.).
Olišauskas R. Šiaulių miesto ir rajono piliakalniai // Šiaulių kraštas. – 1996, rugs. 12, p. 16
Olišauskas R. Žuklijų apylinkėse // Švyturys. – 1971, Nr. 2, p. 30 Žuklijų (Trakų raj.) piliakalnis.
Olsen A. B. Lithuania and Westem Norway in the Neolithic period: Research goals derived from a comparative presentation of two “marginal” regions in Neolithic Europe // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 43-54
Olsen A. B. Pratarmė // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 7-11 Apie Norvegijos ir Lietuvos archeologų bendradarbiavimą 1993-1996 metais.
Opieka nad zabytkami / L.A. // Kurjer Litewski. – 1908, spal. 7 (20). Apie Pilies bokštą.
Orbakas V. Paminklai brangiai kainuojantis turtas // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, birž. 29, p. 1 Apie baudas už archeologinių paminklų ardymą.
Orda J. O kulcie pogańskim w dawnym Wilnie // Alma Mater Wilnensis. – 1928, sąs. 7, p. 17-25
Orda J. Trakų pusiasalio pilis // Valstybės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis. – V., 1960. – T. 2, p. 49-68
Ordentliche Generalversammlung und Sitzung am 17. November 1904 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 537-539 P. 538 – rašoma, kad E. Hollackas 1904 m. kasinėjo Vilkyčių kapinyną, Klaipėdos apskrityje.
Ordentliche Generalversammlung und Sitzung am 17. November 1899 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 330-333. P. 331 nurodoma, kad 1899 m. A. Bezzenbergeris kasinėjo Rubokų ir Barvų (Šilutės raj.) kapinynus.
Ordentliche Generalversammlung und Sitzung am 18, November 1898 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 305-307. P. 305-306 nurodoma, kad A. Bezzenbergeris kasinėjo Barviuose, Barzdūnuose, Egliškėse, Greižėnuose ir Oplankyje (buv. Klaipėdos ir Šilutės apskrityse).
Ordentliche Generalversammlung und Sitzung am 19. November 1903 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 528-532 P. 529 – rašoma, kad A. Bezzenbergeris 1903 m. kasinėjo Laistų, Andulių ir Barvų, kapinynus Klaipėdos ir Šilutės apskrityse.
Ordentliche Generalversammlung und Sitzung am 20. November 1902 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 508-511. P. 508 – rašoma, kad A. Bezzenbergeris 1902 m. kasinėjo Lumpėnų, Laistų, Skėrių ir Barvų kapinynus Klaipėdos ir Šilutės apskrityse.
Ordentliche Generalversammlung und Sitzung am 23. November 1901 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 492-499. P. 493 – nurodoma, kad 1901 m. A. Bezzenbergeris kasinėjo Andulių, Barvų, Kretingalės, Lumpėnų ir Rubokų kapinynus Klaipėdos ir Šilutės apskrityse.
Ordentliche Generalversammlung und Sitzung an 20. Nowember 1891 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892, sąs. 17, p. 37-39. Apie 1891 m. išvykas po Kuršių neriją ir Klaipėdos–Šilutės rajonus.
Ornamentikos raida Rytų Lietuvoje: Konferencijos “Ornamentikos raida Rytų Lietuvoje” pranešimų santrauka. – V., 1994. – 16 p.
Orvydas P. Trečias kartas nemelavo... // Vienybė (Akmenė). – 1975, gruod. 13 Gyvolių (Akmenės raj.) piliakalnis.
Ose I. Some Analogies in the Decoration of Stove Ceramics in Latvia and Lithuania in the 16th Century // Acta Baltica (Warszawa). – 1997. – P. 115-119
Osipowicz A. Pobieżny rzut oka na niektóre zamczyska i t.zw. góry sypane w okolicach Suwałk // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). –1867, Nr. 384, p. 55-58; Nr. 385, p. 63-66.
Osypanie się muru na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1930, bal. 8, p. 2
Osobliwosci “Krzywego Grodu”. Sensacja wykopalisk na Górze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 14, p. 9 Vilniaus Bekešo kalnas.
Ostateczne wyjaśnienie sprawy podziemi kaplicy św. Kazimierza w bazylice Wileńskiej. Komunikat Komisji historyczno-artystycznej Komitetu ratowania bazyliki // Słowo. – 1931, rugpj. 25, p. 3
Ostatnia Twierdza Jaćwingów // Gazeta współczesna (Białystok). – 1985, rugs. 23 Šiurpilio (Suvalkų vaivadija) piliakalnis.
Ostatnie wykopaliska w Wilnie / W.T. // Słowo. – 1929, rugpj. 8, p. 3. Pokalbis su J. Klosu apie Vilniaus Žemutinės pilies tyrimus.
Ostpreussens ältestes Taschenmesser // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1932, Nr. 8, p. 4 Linkūnai prie Tilžės.
Ostrauskas T. Akmens amžiaus paminklų žvalgymas Varėnos rajone 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 465-467
Ostrauskas T. Dubos ežero ir Katros upės pakrančių žvalgymas 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 315-320 Varėnos raj.
Ostrauskas T. Grūdos upės aukštupio archeologiniai žvalgymai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 320-321 Varėnos raj.
Ostrauskas T. J. Kavaliausko senienų kolekcijos radimviečių archeologiniai žvalgymai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 323 Varėnos rajono akmens amžiaus paminklai.
Ostrauskas T. Kabelių 2-oji senovės gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 29-32 Varėnos raj.
Ostrauskas T. Kašėtų akmens amžiaus gyvenviečių I ir II žvalgomieji tyrinėjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 20-22 Varėnos raj.
Ostrauskas T. L. Kavaliausko senienų rinkinyje užfiksuotų archeologijos objektų žvalgymai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 460-467 Akmens amžiaus gyvenvietės ir radiniai Varėnos rajone.
Ostrauskas T. Lietuvos mezolito gyvenviečių periodizacija: Daktaro disertacijos santrauka. Humanitariniai mokslai, istorija (05 H). – V., 1998. – 40 p
Ostrauskas T. Merkio upės pakrančių archeologiniai žvalgymai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 329-330 Varėnos raj.
Ostrauskas T. Pakretuonės akmens amžiaus gyvenvietė III // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 16-17 Švenčionių raj.
Ostrauskas T. Šaltaliūnės akmens amžiaus gyvenvietė // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V., 1995. – P. 5-14 Šaltaliūnė (Švenčionių raj.).
Ostrauskas T. Šaltaliūnės akmens amžiaus stovykla // Baltų archeologija ir etnologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos tezės, Vilnius, 1993 m. kovo 31 diena. – V., 1994. – P. 3-5
Ostrauskas T. Šaltaliūnės akmens amžiaus stovyklavietė-gyvenvietė // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 29-31 Švenčionių raj.
Ostrauskas T. Šaltaliūnės akmens amžiaus stovyklavietės-gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 20-23 Šaltaliūnė (Švenčionių raj.).
Ostrauskas T. Ūlos upės pakrančių archeologiniai žvalgymai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 331-337 Varėnos raj.
Ostrauskas T. Vakarų Lietuvos mezolitas // Lietuvos archeologija. – 1996, t. 14, p. 192-212 Apie Biržulio (Telšių raj.) ežero pakrančių stovyklas.
Ostrauskas T. Varėnės 2-oji senovės gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 37-40 Gluko (Varėnos raj.) kaimas.
Ostrauskas T., Butrimaitė D. Upetų akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 23-25 Upetos (Telšių raj. prie Rešketos upelio).
Ostrauskas T., Butrimaitė D., Butrimas A. Akmens amžiaus paminklų žvalgymai Biržulio apyežeryje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 26-29 Drenių, Karkliškių, Pabiržulio (Telšių raj.) gyvenvietės.
Ostrauskas T., Piličiauskas G. Karaviškių 6-oji akmens amžiaus gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 32-35 Karaviškės (Varėnos raj.).
Ostrauskas T., Rimantienė R. Katros ištakų l-ji senovės gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 35-37 Karaviškės (Varėnos raj.).
Ostrauskas T., Steponaitis V. Paduobės-Šaltaliūnės III grupės pilkapių tyrinėjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 83-84 Švenčionių raj.
Ostrauskas T., Steponaitis V. Šaltaliūnės akmens amžiaus gyvenvietė // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 17-19 Švenčionių raj.
Osunięcie się posadzki w kaplicy św. Kazimierza w Katedrze // Kurjer Wileński. – 1931, bal. 30, p. 2
Oškinis L. Aneliavos lobis // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1982, gruod. 4, p. 4 Apie 1908 m. rastą sidabrinių lydinių lobį.
Otkrycie starego cmentarzyska wojskowego // Słowo. – 1925, liep. 5 Neries pakrantėje, ties Nemenčine (Vilniaus raj.).
Otrębski J. Zagadnienie Galindów // Studia Historica w 35-lecie pracy naukowej Henryka Łowmiańskiego. – Warszawa, 1958. – P. 37-41
Otrębski J. Die ältesten germanischen Lehnwörter im baltischen und slawischen // Die Spache (Wieden). – 1966, sąs. 1, p. 50-64
Otrębski J. Słowianie. – Poznań, 1947. –192 p Rec.: Łowmiański H. // Slavia Occidentalis (Poznań). – 1948, t. 19, p. 442-452. P. 133-138 – apie galindus.
Otwarcie trumny królowej Barbary // Słowo. – 1931, spal. 29, p. 3
Ozols J. Der Bernsteinhandel und die skandinawischen Kolonien in Kurland // Bonner Hefte zur Vorgeschichte. – 1976, Nr. 11, p. 153-159
Ozols J. Die Bootaxt und die Spätkammkeramische Kultur des baltischen Gebietes. – Bonn, 1972 Rec.: Gimbutas M. // The Journal of Baltic Studies (Haikettstown). – 1976, t. 7, Nr. 1, p. 80-81.
Ozols J. Die Ethnogenese der Balten aus der Sicht der Vor- und Frühgeschichte // Ethnogenese europäischer Völker. Aus der Sicht der Anthropologie und Vor- und Frühgeschichte. – Stuttgart; New York, 1986. – P. 341-348
Ozols J. Die Südgruppe der kammkeramischen Kultur // Finkst museum (Helsingfors). – 1965, t. 72
Ozols J. Die Völkerwanderungszeitliche Eulenfibeln // Berliner Jahrbuch für Vor-und-Frühgeschichte (Berlin). – 1964, t. 4, p. 75-101 Pelėdinės segės.
Ozols J. Die Vor- und Frühgeschitlichen Burgen Semgallens // Comentationes Balticae (Bonn). – 1971, t. 14/15, sąs. 3, p. 40-55 Mini Sidabrę ir Žagarę (Joniškio raj.).
Ozols J. Vorgeschichtliche Forschung in den Baltischen Staaten nach 1945 // Zeitschrift für Ostforschung (Marburg an der Lahn). – 1960, t. 9, Nr. 2/3, p. 377-386
Ozols J. Zur Frage der heiligen Wälder im ostlichen Ostseegebiet // Zeitschrift für Ostforschung (Marburg). – 1977, t. 26, p. 671-681
Ožalas A., Vasiliauskas A. Valdovų rūmai. Praeityje jau šešeri metai, o kiek dar ateityje ? // Voruta. – 1994, Nr. 3, p. 4-5
Ožalas A., Vasiliauskas A. Vorutos pilies paieškos // Voruta. – 1993, Nr. 45, p. 6
Ožalas E. Šurfas posesijos Nr. 461 (Kapitulos namų) vietoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 305-307 Vilniaus pilys
Ožalas E. Tyrinėjimai prie Valdovų rūmų pietvakarinio kampo // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 272-275 Vilniaus pilys
Ožalas E. Tyrinėjimai Valdovų rūmų M rūsio šiaurės rytų kampe // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 288-289. Vilniaus pilys
P
P. Nagevičiaus iškasenos // Viltis. – 1910, rugs. 1 (14), p. 3. Žinutė apie V. Nagevičiaus kasinėjimus pajūryje.
P. Švietimo ministeris aplankė Linkūnų kasinėjimus // Lietuvos aidas. – 1931, rugpj. 29, p. 9 Apie K. Šakenio ir E. Volterio apsilankymą.
P. Tarasenkos radiniai išstatomi Kauno muziejuje // Lietuvos aidas. – 1933, gruod. 22, p. 8
Paaver K., Kulikauskas P. Znaleziska kości žwierzących z grodzisk i osad z okresu wszesnoželaznego i rzymskiego na Litwie // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 261-279 Aukštadvario (Trakų raj.), Nemenčinės (Vilniaus raj.), Migonių (Kaišiadorių raj.), Bačkininkėlių (Prienų raj.) piliakalnių radiniai.
Pabaiskas / Sakalas // Šaltinis (Seinai). – 1910, Nr. 40, p. 638. Apie Sukinių (Ukmergės raj.) piliakalnį.
Pabaltės archeologų suvažiavimas Rygoj // Lietuvos aidas. – 1930, liep. 19
Pabudkalnio atsiradimas / A. // Kaimynas (Klaipėda). – 1930, Nr. 12, p. 94-95 Stankaičių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Pačesa R. Rastas lobis // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1965, bal. 17 Nartelis (Marijampolės raj.).
Padavimai apie Akmeniškių piliakalnį / G.K. // Kaimynas (Klaipėda). – 1930, Nr. 39, p. 309-310. – Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1930, gruod. 3, p. 2 Šilutės raj.
Padavimai apie Dzūkijos piliakalnius / A.A. iš D. // Šaltinis (Marijampolė). – 1929, Nr. 9, p. 112-113
Padavimai apie Kauno požemius / P.K. // Dienos naujienos. – 1933, saus. 5, p. 2.
Padavimai apie Kryžiaus kalną netoli Šiurpilių // Varsnos (Varšuva). – 1972, Nr. 1/2, p. 15 Šiurpilis (Suvalkų vaivadija).
Padavimai apie Liškiavą ir Merkinę / Užrašė V. Krėvė-Mickevičius // Tauta ir žodis (K.). – 1925, kn. 3, p. 321-331
Padavimai apie Pagėgių apskrities piliakalnius / Aras // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1936, rugpj. 30, p. 4
Padavimas apie “Alkaną kalną” / H.P. // Kaimynas (Klaipėda). – 1930, Nr. 21, p. 165-167. – Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1930, geg. 31, p. 2 Juknaičių (Šilutės raj.) piliakalnis-alkos kalnas.
Padavimas apie Dovilų piliakalnį / Užrašė Dėglių mokyklos moksleivė Kalmerytė // Pajūris (Klaipėda). – 1936, Nr. 5, p. 85 Klaipėdos raj.
Padavimas apie Gedminų piliakalnį // Kaimynas (Klaipėda). – 1929, Nr. 43, p. 351-352; Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1929, lapkr. 2, p. 3 Dovilų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Padavimas apie Plungės pilį // Vakarai. – 1937, rugpj. 21, p. 5 Gandingos (Plungės raj.) piliakalnis (užrašė H. Scheu).
Padavimas apie Rambyno šūngalvius, laumes ir Aistytę / (Užrašė O. Wm.) // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, geg. 29, p. 6 Rambynas
Padavimas apie Šventkalnį // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, spal. 4 Svencelė (Klaipėdos raj.).
Padeda muziejui. Trakai // Komjaunimo tiesa. – 1965, gruod. 31. – Tas pat: Vakarinės naujienos. – 1966, saus. 4 Vosyliukų ir Rykantų (Trakų raj) lobiai.
Padeda vykdyti kultūros paminklų registraciją // Vakarai (Klaipėda). – 1937, lapkr. 13, p. 5 B. Tarvydo išvyka į Žironų (Radviliškio raj.) kapinyną.
Padėka už Krašto muziejui gautas dovanas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1931, rugs. 26, p. 3 Ramučių kapinynas ir Kantvainių lobis (Klaipėdos raj.).
Padėkos raštai dalyvavusiems archeologijos šventėje Lenkijoje // Kultūros gyvenimas. – 1998, spal. 12 (Nr. 13), p. 3 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Padriezienė D. Numizmatikos rinkiniai // Kretingos muziejus. – V., 1996. – P. 37-38 Apie muziejuje saugomus lobius.
Paegle E. Arzemju muzejos // Latvijas Saule (Rīga). – 1927, Nr. 55/56, p. 609-614; Nr. 57/58, p. 631-644 Rec.: Ruseckas P. // Lietuva. – 1928, saus. 12, p. 3. Gausiai iliustruota nuotraukomis iš Varšuvos, Krokuvos, Karaliaučiaus muziejuose esančių radinių iš Lietuvos kapinynų.
Paegle E. Dažas dienas Viļņa // Latvijas Saule (Rīga). – 1927, Nr. 53/54, p. 588-593 Vilniaus muziejų archeologiniai rinkiniai.
Paegle E. Izbraukumu piezimes // Latvijas Saule (Rīga). – 1926, Nr. 47/48, p. 513-521 Dapšių alkakalnis ir akmuo, Griežės kapinynas ir Paventės pilkapis (Mažeikių raj.).
Paegle E. Latviešu senlietas arzemes // Latvijas Saule (Rīga). – 1924, Nr. 19/20, p. 197-203 P. 198 – Priekulės (Klaipėdos raj.) radiniai Britų muziejuje ir Andulių (Kretingos raj.) radiniai Berlyno muziejuje.
Pagečėnas A. Kasinėjimai Čiobiškyje // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1963, rugpj. 8 Čiobiškio (Širvintų raj.) pilkapiai.
Pagerbė bočių kapus / Perkūnas // Lietuva. – 1924, geg. 20, p. 4 Rimšionių (Rokiškio raj.) kapinynas.
Pagerbkime senuolių kaulus / J. Šnekutis // Šaltinis (Marijampolė). – 1929, Nr. 46, p. 600. Linkų (Utenos raj.) kapinynas.
Pagerbta lietuvė mokslininkė / A.A. // Sėja (Chicago). – 1960, Nr. 6, p. 43. M. Gimbutienė.
Pagodinas A. Senovės lietuviai / Iš rusų k. vertė J. Gr. [Grabauskas]. – K., 1921 – 23 p. Rec.: Biržiška V. // Trimitas. – 1921, Nr. 28, p. 30-31.
Pągowski J.Ł. Górny zamek w Wilnie / P.J.Ł. // Słowo. – 1937, bal. 30, p. 18. Vilniaus Aukštutinė pilis
Pajaujis Č. Tegul Kauno pilis tampa... gėdos nedarančia relikvija // Kauno tiesa. – 1991, saus. 24
Pajaujis J. Vaipienis // Aušra (Seinai). – 1983, Nr. 1, p. 12-15 Apie Eglinės (lenk. Jegliniec, Suvalkų vaiv.) piliakalnį.
Pajėdaitė R. Lobiai iš Kernavės // Tarybinis studentas. – 1981, rugs. 11 Kernavės radiniai.
Pajuostės dvaras // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 13, p. 8 Venslaviškių-Pajuosčio (prie Panevėžio) pilkapiai.
Pakalniai, Utenos raj. // Vienybė. – 1919, Nr. 34, p. 274. Apie kryžiaus pašventinimą ant piliakalnio.
Pakapiai (Pylimas) // Dabartis. – 1918, bal. 18, p. 3. Normančių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Pakarklis P. Antrą kartą atsako dr. A. Saliui // Lietuvos žinios. – 1932, saus. 19, p. 4 Atsiliepimas į A. Salio str. skalvių klausimu.
Pakarklis P. Ar tik nepasidavimas vokiečių mokslininkų-politikų įtakai // Lietuvos žinios. – 1931, gruod. 3, p. 4 Dėl skalvių priskyrimo lietuviams.
Pakarklis P. Ar Tilžės-Ragainės lietuviai atėjūnai? // Lietuvos žinios. – 1932, geg. 11, p. 2
Pakarklis P. Dėl vakarų Lietuvos gyventojų tautybės žiloje senovėje // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 11, p. 2-3
Pakarklis P. Kas gyveno Klaipėdos krašte maždaug prieš 700 metų // Trimitas. – 1935, Nr. 8, p. 137
Pakarklis P. Klaipėdos apylinkės gyventojų tautybė prieš Vokiečių ordino atėjimą // Trimitas. – 1936, Nr. 15/16, p. 365-367
Pakarklis P. Klaipėdos krašto gyventojų tautybė žiloje senovėje // Lietuvos aidas. – 1934, saus. 13, p. 14-15
Pakarklis P. Nuo kada Lietuva yra lietuvių kraštas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, lapkr. 28, p. 3. – Tas pat: Trimitas. – 1934, Nr. 43, p. 840-841
Pakarklis P. Pov. Pakarklio atsakymas į p. dr. Salio atsakymą // Lietuvos žinios. – 1931, gruod. 16, p. 4 Atsiliepimas į “Lietuvos žinių” 1931, gruod. 9 d.
Pakarklis P. Prieštaringas vokiečių mokslas apie Mažosios Lietuvos praeitį / Virkštas // Vairas. – 1935, t. 14, Nr. 6, p. 205-208
Pakarklis P. Prūsų lietuviai ne atėjūnai // Lietuvos žinios. – 1932, geg. 19, p. 2
Pakarklis P. Vokiečių mokslas apie Lietuvos vakarus // Lietuvos žinios. – 1939, kovo 7, p. 5
Pakarklis P. Vokiečių mokslininkai apie Mažąją Lietuvą // Akademikas. – 1935, Nr. 3, p. 66-70; Nr. 4, p. 85-91
Pakarklis P. Vokietininkų hipotezės ir Būga // Lietuvos žinios. – 1932, bal. 28 Dėl skalvių priskyrimo lietuviams.
Pakarklis P. Žemaitijos praeitis Lietuvos ir kitų valstybių leidiniuose // Lietuvos žinios. – 1939, kovo 8, p. 5
Pakruojis. Sutvarkė labai senus kapus // Mūsų rytojus. – 1936, birž. 5, p. 7 Uošo kapuose randa senienų (Pakruojo raj.).
Pakruojo raj.
Pakštaitė O. Archeologų ir etnografų konferencija // Tiesa. –1954, saus. 23 Vilniuje.
Pakštaitė O. Atrastos senojo Vilniaus vandentiekio liekanos // Tiesa. – 1953, rugpj. 4
Pakuckas Č. Velykuškių piliakalnis // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 145, p. 803
Pakutinskas J. Apylinkė su 10 piliakalnių // Švyturys (Kretinga). – 1983, birž. 23 Kartenos apylinkės.
Pakutinskas J. Atmintinos vietos // Tarybinė Klaipėda. – 1973, bal. 8 Laistų, Žardės (Klaipėdos raj.) piliakalniai.
Pakutinskas J. Be priežiūros // Tarybinė Klaipėda. – 1977, geg. 15 Archeologinių paminklų padėtis.
Pakutinskas J. Dėmesio: archeologiniai akmenys // Tarybinė Klaipėda. – 1977, bal. 9
Pakutinskas J. Išsaugokime archeologinius radinius // Tarybinė Klaipėda. – 1976, rugs. 8
Pakutinskas J. Nutarimas priimtas, o padėtis nepasikeitė // Tiesa. – 1976, kovo 11, p. 4 Dėl Laistų ir Žardės (Klaipėdos raj.) piliakalnių.
Pakutinskas J. Pamario kultūros paminklai // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 6, p. 22-27 Klaipėdos rajono paminklai.
Pakutinskas J. Praeities turtas // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1973, spal. 18 Rajono paminklai.
Pakutinskas J. Saugokime archeologinius paminklus // Kibirkštis (Plungė). – 1977, liep. 23
Pakutinskas J. Senkapių turtai // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1976, rugs. 18 Šilutės rajono kapinynai.
Pakutinskas J. Šernų apylinkėse // Tarybinė Klaipėda. – 1973, birž. 24 Šernų kapinynas, Dovilų ir Skomantų piliakalniai.
Pakutinskas J. Tai turime išsaugoti // Banga (Klaipėda). – 1973, liep. 3 Klaipėdos rajono archeologiniai paminklai.
Pakutinskas J., Rabašauskas S., Rumšaitė B. Išsaugokime senovės lobyną // Banga (Klaipėda). – 1975, birž. 12 Veiviržėnų apylinkės archeologiniai paminklai.
Palaidotas A. a. Jonas Puzinas // Draugas (Chicago). – 1978, bal. 19
Palanga. Iškasenos / N. // Lietuvos žinios. – 1922, geg. 11, p. 3. Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinynas.
Palangos praeities žinių žiupsnelis // Lietuvos aidas. – 1934, birž. 14, p. 8 Birutės kalnas Palangoje.
Paleckis J. Atidengtos Įpilties piliakalnio paslaptys // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 35, p. 6
Paleckis J. Baltų bendros senovės pėdsakų beieškant / (Pasikalbėjimas su “Latvijas Saule” redaktoriumi Ed. Paegle) // Lietuva. – 1927, rugpj. 16
Paleckis J. Eduardas Volteris // Naujas žodis. – 1926, Nr. 6, p. 2-3
Paleckis J. Lietuvos praeities tyrinėtojas // Laiko žodis. – 1936, Nr. 4, p. 6 E. Volterio 80-metis
Palei Rambyną // Lietuva. – 1927, geg. 24, p. 4 Padavimai.
Palėkas B. Jankelis ir Jankeliukas // Tėviškės gamta. – 1998, Nr. 10, p. 9 Didžiulių (Šalčininkų raj.) kaimo akmenys.
Pališkis K. Pilių statybos technika ir technologija // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 27-28 Medininkų pilis
Paliukas N. Archeologiniai radiniai iš Lietuvos Leningrado Ermitaže // Komjaunimo tiesa. – 1957, liep. 26
Paliulis A. Dr. Basanavičiaus piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 13 (Nr. 368), p. 3 Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaime.
Paliulis A. Dr. Basanavičiaus piliakalnis // Mokslo dienos. – 1939, Nr. 12, p. 599-600 Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaimo.
Paliulis A. Garsios praeities piliakalnis // Suvalkų kraštas (Marijampolė). – 1939, Nr. 29, p. 3 Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaimas.
Palmaitis L. Apie mitologiją ir jos objektą // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 45, p. 5
Pamiątki rossyjskie // Kurjer Wileński. – 1911, lapkr. 20 (gruod. 3). Vilniuje, ant Pilies kalno, pastatyti D. Myšeckiui paminklinę lentą.
Paminklai turi likti ateičiai // Tiesa. – 1968, vas. 10, p. 2 Apie Kreivosios pilies kalną Vilniuje.
Paminklo apsaugai // Tiesa. – 1988, kovo 25, p. 2 Biržų pilies želdiniai.
Paminklų apsauga ir visuomenė // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1969, birž. 24
Paminklų apsaugos paroda / A.K. // Kultūros barai. – 1968, Nr. 2, p. 70.
Paminklų apsaugos vykdytojų dėmesiui / D.P. // Vilniaus balsas. – 1940, spal. 5, p. 3. Rokantiškių (N. Vilnia) pilis.
Pamirštas Paželvių piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 23, p. 5 Ukmergės raj.
Pamirštas piliakalnis / V.D. // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 22, p. 9. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 14, p. 5 Lakinskų (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Pamirštas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 14, p. 5 Lakinskų (Marijampolės raj.) piliakalnis. Pakartota žinutė iš “Lietuvos aido”. – 1932, spal. 22, p. 9.
Pamirštas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1934, bal. 24, p. 5 Rudamina (Lazdijų raj.).
Pandėlys. Įdomios iškasenos // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 18, p. 6 Rumpiškėnų (Rokiškio raj.) senkapiai.
Panevėžio miesto muziejus // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 57-58 Yra duomenų apie archeologijos ir numizmatikos rinkinius.
Panevėžio muziejaus eksponatai V. D. Kultūros muziejui // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 9, p. 6 Muziejus perdavė 66 radinius.
Panevėžio muziejaus eksponatai V.D. Kultūros muziejuje // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 8 (Nr. 458)
Panevėžio muziejaus komisija // Panevėžio balsas. – 1925, rugpj. 20, p. 1 Apie ketinimą kasinėti Pajuosčio (Panevėžio raj., Raguvos v.) pilkapius.
Panevėžio muziejus turtėja // Mūsų kraštas. – 1930, liep. 17. (Nr. 10), p. 2 Apie patekusius į muziejų akmeninius kirvius (radimvietės nenurodytos).
Panevėžio valsčiuj rastas kario kapas iš Vytauto D. laikų // Vienybė. – 1930, Nr. 20, p. 159 Lepšių kapinyno radiniai.
Panevėžys / Danys // Lietuvos žinios. – 1931, rugpj. 9, p. Muziejaus archeologijos ir numizmatikos rinkiniai.
Panevėžys. Retas archeologinis radinys // Lietuvos žinios. – 1935, birž. 22, p. 6 Molainių (prie Panevėžio) kapinyno kasinėjimai.
Panevėžys. Tyrinėja piliakalnį // Lietuvos žinios. – 1934, liep. 6, p. 6. Žinutė, kad J. Elisonas kasinėjo Lepšių (Panevėžio raj.) kapinyną.
Panų kalnas / P.N-kas. // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 12, p. 3-4. Pasruojės (Plungės raj.) kaimas.
Papildyta ekspozicija // Vakarinės naujienos. – 1977, rugs. 9 Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje archeologinė ekspozicija.
Papilė / Sins. E. // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 2, p. 6. Piliakalniai (Akmenės raj.).
Papilės kalnas / Sidabro Rasa // Ateitis. – 1929, Nr. 7/9, p. 342 Skroblio (Plungės raj.) piliakalnis.
Paplauskas A. Nuostabus piliakalnis // Trimitas. – 1932, Nr. 26, p. 517-518 Liubavo apyl. (Marijampolės raj.).
Papreckienė I. Akmens amžiaus kaukolių odontologiniai duomenys // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 20-23
Papreckienė I. V-VII a. žemaičių etninė odontologija // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 151-155
Papreckienė I. XIV-XVII a. lietuvių odontologinis tipas // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 129-132
Papreckienė I. XIV-XVII a. pietų Lietuvos gyventojų odontologija // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 155-158 Leipalingio (Lazdijų raj.) ir Bazorų (Alytaus raj.) kapinynų medžiaga.
Papreckienė I., Česnys G. Odontology of the 14th – 17th century Lithuanians // Przegląd Antropologiczny (Poznań). – 1981, t. 47, sąs. 1, p. 49-62
Papuoškime Kauno pilį užsienio lietuviams parodyti // Rytas. – 1935, rugpj. 2, p. 2 Kauno pilis ir miestas.
Parapijos miestelis Strūnaicziai // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1894, Nr. 32, p. 379. Pilkapiai Strūnaičio (Švenčionių raj.) apylinkės.
Parčiauskas V., Jučienė I. Vilniaus barbakanas // Vakarinės naujienos. – 1967, vas. 18 Apie kasinėjimus.
Parkačinskaitė M. Piliakalnyje – karjeras // Valstiečių laikraštis. – 1966, liep. 1 Skroblis (Plungės raj.).
Parodytos Gedimino kalno pilies iškasenos // Aidas (V.). – 1938, spal. 22, p. 4 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Paršaitis-Gabrys J. Kaip reikėtų švęsti Vytauto Didžiojo jubiliejų // Rytas. – 1930, kovo 27, p. 3-4
Paršonis D. Buldozeris ant Lietuvos istorijos // Komjaunimo tiesa. – 1988, lapkr. 29, p. 2 Gudelių pilkapiai Vilniuje, prie Lazdynų.
Paruoštas kultūros paminklų apsaugos įstatymo projektas // Lietuvos žinios. – 1939, rugpj. 25, p. 8 Paminklų apsauga
Pasakoja Lieporių kapinynas // Tiesa. – 1991, spal. 24, p. 3 Lieporių (Šiauliai) kapinynas
Pasakojimai apie 1884 m. Biržų pilies kasinėjimą: iš “Biržų žinių”, 1930, Nr. 49 // Akiras – Biržys P. Lietuvos miestai ir miesteliai.– K. 1932. II. Biržų apskritis, p. 59-64.
Pasakojimas apie Trijų Kryžių kalną // Aidas (V.). – 1939, geg. 18, p. 2 Vilniuje.
Pasakos, sakmės, oracijos / Surinko Mečislovas Davainis-Silvestraitis. – V., 1973. – 455 p P. 361-362 – pasakojimas apie Vilkpėdės (Vilnius) akmenį, užrašytas 1904 m..
Pasakų ir istorijos vieta / Žvejys // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 9, p. 6 Stirbaičių (Tauragės raj.) kapinynas ir akmuo.
Pasibaigė Apuolės piliakalnio kasinėjimai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1931, rugs. 25, p. 2
Pasibaigė Apuolės volo tyrinėjimai // Rytas. – 1931, rugs. 24, p. 3
Pasibaigė archeologų ir etnografų konferencija // Tiesa. – 1963, lapkr. 19 Vilniuje.
Pasirūpinkime daugiau senovės kultūros liekanas išlaikyti // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, birž. 29 Apie patekusius į Klaipėdos muziejų archeologinius radinius.
Paskendęs Klaipėdos krašto senas Ventės miestas // Lietuvos aidas. – 1937, vas. 6 (Nr. 58), p. 4 Ventės (Šilutės raj.) ir Rasytės (Kuršių nerija) pilys.
Paskendusios šventosios salos Nemune / J.P-nis. // Sekmadienis. – 1932, Nr. 50, p. 4. E. Volterio ekspedicija po Kauno apylinkes.
Paskirtos Lietuvos Respublikos mokslo premijos // Tiesa. – 1994, vas. 3, p. 1 Ir R. Rimantienei.
Paskutinė Marijos Gimbutienės kelionė // Vakarinės naujienos. – 1994, geg. 10, p. 8
Paslaptingas radinys Rumšiškėse: iš “Darbininkas” / S. // Tautos praeitis (Chicago). – 1962, t. 2, kn. 4, p. 645-646 (1962, vas. 6) Atpasakotas 1960 m. R. Šalūgos straipsnis apie Rumšiškių bažnyčioje rastus griaučius.
Paslaptingi urvai po Kauno rotuše. Prof. Volteris pradėjo tyrimus // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 43, p. 3
Pastabos dėl kultūros paminklų apsaugos įstatymo projekto // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 35/36, p. 642-643 Paminklų apsauga
Pastarnokas J. Jundakalnis // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1966, spal. 7 Šėtijų (Šakių raj.) piliakalnis.
Pastarnokas J. Jundakalnis // Kultūros barai. – 1972, Nr. 7, p. 63 Šėtijų (Šakių raj.) piliakalnis.
Pasvalio miesto pilis ir bažnyčia // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 25, p. 11
Paszkiewicz B. Monety – kleinoty – sztabi srebra // Gazeta Biskupińska. – 1998, rugs. 20 (Nr. 9), p. 6 Ir apie Vilniaus-Ribiškių lobį.
Paszkiewicz B. Pierwsze monety litewskie // Gazeta Biskupińska. – 1998, rugs. 19 (Nr. 8), p. 6
Paszkiewicz B. Znaleziska średniowieczne i nowożytne w zbiorze i archywum Państwowego Muzeum Archeologicznego w Warszawie // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1988, sąs. 3/4, p. 215-241 P. 233 – Upytėje (Panevėžio raj.) rasta Aleksiejaus Michailovičiaus kapeika; p. 237 – XVIII a. pradžios monetų lobis iš Vilniaus apylinkių; p. 237-8 – Vilniaus lobio (?) lietuviškas lydinys ir Kijevo grivna.
Paszkiewicz D. Wyjątek z listu do pana K. D. pisanego dnia 5 stycznia 1818 roku // Tygodnik Wileński. – 1818, t. 5, (Nr. 113), p. 262-266. – Tas pat: Poška D. Raštai. – V., 1959. – P. 448-455. Apie Birutės kalną Palangoje, Papilės piliakalnį (Akmenės raj.), Šatriją (Telšių raj.).
Paszkiewicz H. Jagiełłonowie a Moskwa. – Warszawa, 1933. – T. 1. – 454 p P. 3-20 apie baltų teritoriją ir seniausiają istoriją.
Pašešupys J. Stanaičiai – Sūduvos Troja // Sūduva (Marijampolė). – 1991, liep. 16, p. 2 Stanaičių (Vilkaviškio raj.) kapinynas.
Paškevičius A. Iš mano kelionės po Lietuvą // Karys. – 1927, Nr. 1, p. 9-11 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.) be to, trumpai apie Šatriją (Telšių raj.) ir Medvėgalį (Šilalės raj.).
Paškevičius A. Rokiškėnų diena Mokslų akademijoje. Susitikimas su protėviais // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1974, gruod. 17 Taip pat ir Istorijos institute su archeologais.
Paškevičius B., Kudrickas L. Zamek Trakajski // Czerwony sztandar. – 1957, geg. 12 Trakų salos pilis.
Paškevičius J., Vaitiekūnas P. Ką pasakoja mamuto likučiai Vilniuje // Komjaunimo tiesa. – 1957, rugpj. 25 Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Paškevičius R. Šeimyniškėlių piliakalnio ir Anykščių dvarvietės osteologinės medžiagos tyrimo rezultatai // Anykščiai. – 1995, Nr. 8, p. 4-5 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Paškevičiūtė L. Po Katedros aikšte – istorijos lobiai // Atgimimas. – 1996, Nr. 26, p. 16 Vilniaus pilys
Paškevičiūtė L. Po namu – seniausios Europoje keramikos krosnys // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 24, p. 55. – Tas pat: Laikinoji sostinė. – 1996, rugpj. 27, p. 6 Vilniaus miestas
Pašventupys // Ūkininkas. – 1925, Nr. 15, p. 12 Minimas piliakalnis, Prienų raj.
Patkauskas S. Archeologiniai tyrimai Trakuose // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 82-83 Trakų miestas.
Patkauskas S. Dusios pakrančių akmens amžiaus radiniai // Muziejai ir paminklai. – 1987, sąs. 8, p. 53-56 Lazdijų raj.
Patkauskas S. Gedimino pilies kalno vakarinės pašlaitės tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 41-43 Vilniaus pilis
Patkauskas S. Lazdininkų (Kretingos raj.) senkapio tyrinėjimai 1976 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 141-150
Patkauskas S. Lazdininkų senkapio apskritieji kabučiai // Muziejai ir paminklai (V.). –1980, sąs. 2, p. 64-70
Patkauskas S. Ne aukso ieškoti... // Švyturys (Kretinga). – 1976, geg. 18 Lazdininkų kapinynas.
Patkauskas S. Plauciškių pilkapyno tyrinėjimai // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1978, rugpj. 22
Patkauskas S. Plaučiškių pilkapiai // Muziejai ir paminklai. – V., 1980, sąs. 2, p. 43-55 Plaučiškiai (Pakruojo raj.).
Patkauskas S. Plaučiškių pilkapių (Pakruojo raj.) tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 50-53
Patkauskas S. Po perkasas pasižvalgius // Švyturys (Kretinga). – 1976, birž. 8 Lazdininkų kapinynas.
Patkauskas S. Retas radinys Vilniaus senamiestyje // Muziejai ir paminklai (V.). – 1982, sąs. 4, p. 46-48 XVI a. pab. žetonas.
Patkauskas S. Sklypas Rūdininkų g. 13. Vilniaus senamiesčio 57-asis kvartalas // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 62-63 Vilniaus senamiestis
Patkauskas S. Vilniaus gynybinių įrenginių archeologiniai tyrimai // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 37. – Lygiagr. tekstas rusų k. p. 85
Patkauskas S. XVII-XVIII a. pradžios monetų lobis Lydos gatvėje Vilniuje // Muziejai ir paminklai. – 1991, sąs. 9, p. 37-44
Paukštelis J. Velnio krėslas // Pavasaris. – 1929, Nr. 2, p. 15-16 Titonių (Pakruojo raj.) akmuo.
Paukštelis J. Velnio krėslas // Pavasaris. – 1924, Nr. 2, p. 15-17. Titonių (Pakruojo raj.) akmuo.
Paulaitis V. “Talka” laukia jūsų // Vakarinės naujieos. – 1987, birž. 6
Paulaitis V. “Talka” laukia vilniečių // Vakarinės naujienos. – 1987, geg. 12, p. 1
Paulaitis V. Prieš 100 metų, 1892 m. gruodžio 19 d... // Dienovidis. – 1992, Nr. 52/53, p. 7 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Paulauskaitė S. Unikalūs karoliai Lazdininkų senkapyje // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1996, rugpj. 9, p. 6
Paulauskas A. Numizmatika, numizmatika… // Spartuolis (Trakai). – 1988, geg. 17, p. 2
Paulauskas A. Rajono archeologiniai paminklai // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1976, bal. 20, 24
Paulauskas H. Seniausi kupiškėnų praeities paminklai ir pirmieji rašytiniai šaltiniai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1975, kovo 6
Paulauskas K. Archeologiniai radiniai // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1948, liep. 17
Paulauskienė D. Žalojamas archeologinis paminklas // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1975, rugpj. 25 Paparčių (Kaišiadorių raj.) piliakalniai.
Paulauskienė R. Akmenų paslaptys // Artojas (Šilalė). – 1971, liep. 17 Šilalės rajono paminklai.
Paulikaitė G. Archeologai Sauserių piliakalnyje // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1997, liep. 31 Kretingos raj.
Paulikaitė G. Ignas Jablonskis // Švyturys (Kretinga). – 1991, birž. 1, p. 2 I. Jablonskio 80-metis
Paulikaitė G. Istorijos pradžia gimtinėje // Švyturys (Kretinga). – 1988, rugpj. 18 Darbėnų apylinkių archeologijos paminklai.
Paulikaitė G. Pagerbtas V. Nagiaus-Nagevičiaus atminimas // Švyturys (Kretinga). – 1991, geg. 25, p. 1-2 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Paulikaitė G. Prakalbinęs paslaptį / Su E. Butrimo prier. // Lietuvos pionierius. – 1988, spal. 2, p. 2. Apie I. Jablonskį.
Paulikaitė G. Tęsiamas Lazdininkų kapinyno tyrinėjimas // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1997, liep. 22 Kretingos raj.
Paulikas V. Plateliai ir jų apylinkės dabar ir padavimuose // Vakarai (Klaipėda). – 1938, geg. 30, 31; birž. 2
Paulsen P. Axt und Kreuz in Nord- und Osteuropa. – Bonn, 1956. – 333 p. 2-asis papildytas leid
Paulsen P. Schwertortbänder der Wikingerzeit. – Stuttgart, 1953. – 178 p., 17 žml Kalavijų makščių apkalai, taip pat ir rastų Lietuvoje.
Paunksnis K. Apuolės piliakalnis // Ateitis. – 1932, Nr. 1, p. 26-28 Apuolė (Skuodo raj.).
Paunksnis K. Bišpiliai / K.P. // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1935. – T. 3, skilt. 1267-1269 Kalnėnai (Jurbarko raj.).
Paunksnis K. Bišpilis / K.P. // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1935. – T. 3, skilt. 1269-1270 Jurbarko piliakalnis.
Paunksnis K. Gedimino kalno pilis // Trimitas. – 1940, Nr. 1, p. 15-16 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Paunksnis K. Ką galima rasti durpynuose // Po Spalio vėliava (Rokiškis). – 1959, rugs. 5, p. 4
Paunksnis K. Lietuvos piliakalniai // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 22/24, p. 534-536
Paunksnis K. Moškėnų piliakalnis // Po Spalio vėliava (Rokiškis). – 1956, lapkr. 18, p. 3
Paunksnis K. Pilėnų gynimas // Lietuvos karo invalidas. – K., 1936. – P. 17-19 Pyplių (Kauno raj.) piliakalnis.
Paunksnis K. Saugokime archeologinius paminklus // Po Spalio vėliava (Rokiškis). – 1956, rugs. 3
Paunksnis K. Saulės mūšis 1236 // Akademikas. – 1936, Nr. 3, p. 73-74
Paunksnis K. Sijų statybos likučiai Lietuvoje // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 21, p. 503-505
Pautienis A. Žilos praeities liudininkai // Nauja vaga (Ignalina). – 1976, rugpj. 3 Rajono archeologiniai paminklai.
Pautienius J. Atkastas V-VIII amž. pilkapis //Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 22, p. 3 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Pautienius J. Egipto dievai ir Perkūno stovylos Lietuvoj / J. P-nius. // Mūsų rytojus. – 1934, gruod. 11, p. 6. Vilniaus Pilies kalno, Švėkšnos ir Kernavės radiniai.
Pautienius J. Prof. Volterio ekspedicijos nauji atradimai // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 31, p. 4 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Pautienius J. Sodybos Kauno apylinkėse prieš 3000 metų. Užvakar ties Aukštadvariu rastas didelis stabmeldystės laikų kapinynas / Pts. // Lietuvos aidas. – 1937, geg. 12 (Nr. 209), p. 4. Laumėnai (Kauno raj.) ir Purvynų (Trakų raj.) kapinynas.
Pautienius K. Vėjo išpustyti iš smėlio karžygių kaulai // Karys. – 1923, Nr. 38, p. 430-431. Mitkiškių (Trakų raj.) kapinynas.
Pavalkis G. Senoji Užnemunė // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 12, p. 32 Apie Užnemunėje gyvenusius jotvingius.
Pavasaris ties Gondinga / Č.J. // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 25, p. 3 Piliakalnis, Plungės raj.
Pavašokių milžinkapiai (Subačius) / Danutė // Panevėžio balsas. – 1931, Nr. 33, p. 2 Pavašuokių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Pavilonis S., Česnys G. Lietuvos antropologijos istorijos bruožai // Medicina. – 1970, t. 12, p. 5-26
Pavilonis S., Jankauskas R. Ypatingos kaukolės dydžio variacijos // Sveikatos apsauga. – 1987, Nr. 12, p. 33-35 Alytaus kapinyno 1984 m. kape 78 rasta kaukolė.
Pavyzdingas piliakalnio tvarkymas // Lietuvos aidas. – 1929, rugpj. 8, p. 5 Biržų pilis.
Pavlovienė B. Piliakalniai žili dūmoja (Respublikinės reikšmės archeologiniai paminklai) // Pergalė (Vilkaviškis). – 1977, rugs. 23 Piliakalnių kaimo piliakalnis.
Pažarauskas Z. Povilo Karazijos numizmatikos parodos atidarymas // Kolekcija. – 1998, Nr. 5, p. 51
Pažerskis J. Iš Darsūniškio padangės // Trimitas. – 1921, Nr. 39, p. 31. Pilkapiai Kaišiadorių raj.
Pažinkime Lietuvą: Vadovas po 100 žymiausių vietovių, susijusių su mūsų krašto kultūra, istorija, gamta / Sudarė Rimantas Krupickas. – K., 1995. – 161 p. – Aut.: V. Almonaitis, I. Jablonskis, Č. Kudaba, P. Kulikauskas, R. Kulikauskienė, A. Luchtanas, S. Mikulionis, S. Pinkus ir kt Yra duomenų apie kai kuriuos piliakalnius, pilis, akmenis, kitus paminklus.
Pažinkime savo kraštą / A.R. // Trimitas. – 1936, Nr. 28, p. 660. Apie archeologijos paminklų registraciją.
Pažinkime Suvalkiją // Aušra (Warszawa). – 1964, Nr. 7, p. 8 Apie Šiurpilių (Suvalkų vaivadija) piliakalnį.
Pečeliūnaitė E. Audinių liekanos senojo geležies amžiaus paminkluose Lietuvoje // Lituanistica. – 1998, Nr. 4(36), p. 63-82
Pečeliūnaitė E., Vedreckienė L. Archeologinės medienos konservavimas cukrumi // Lietuvos dailės muziejus: Metraštis. – V., 1998. – Kn. 2, p. 325-329
Pečiulis Ž. Kraštotyros entuziastai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1973, birž. 26 Apie savavališkus kasinėjimus.
Pečiūra P. Šventi ir prakeikti akmenys // Valstiečių laikraštis. – 1965, lapkr. 3
Pečiūraitė A. Katedros aikštėje – gynybiniai įtvirtinimai // Respublika. – 1998, spal. 22, p. 25 Vilniaus pilys
Pečkytė B. Amžiaus atradimas – XVI a. krosnis? // Lietuvos žinios. – 1996, gruod. 6 (Nr. 8), p. 2 Vilniaus miestas
Peikštenis E. Atradimai ir praradimai // Merkio kraštas (Varėna). – 1989, spal. 15 Rajono archeologiniai paminklai.
Peiser F. Die Trinkhörn-Ränder des Prussia-Museums // Festschrift Adalbert Bezzenberger. – Gottingen, 1921. – P. 114-120. – Tas pat: Tolkemita-Miteilungen (Dieburg). – 1995, sąs 3, p. 16-22.
Peiser F. E. Gräberfeld in Splitter Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 336-346. Splitter kapinynas netoli Nemuno, 14 km nuo Ragainės.
Pele kalna legenda // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1943, Nr. 39, p. 4 Papilės (Akmenės raj.) piliakalnis.
Peleckienė L. Šiaulių gimtadienis kvepėjo šviežia duona // Lietuvos rytas. – 1997, rugs. 24 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Peleckienė L. Šiaulių pašonėje – senos, pirmojo tūkstantmečio gyvenvietės // Lietuvos rytas. – 1996, kovo 14, p. 16 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Peleckis-Kaktavičius L. Minimas Šiaulių krašto tyrinėtojas // Lietuvos rytas. – 1997, bal. 25 Minimos B.Tarvydo 100-osios gimimo metinės.
Peleckis-Kaktavičius L. Seniausias mūsų valstybės šulinys // Lietuvos aidas. – 1997, rugpj. 23, p. 4 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Pemkus A. Prof. dr. J. Puzino darbų bibliografija // Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 685-696
Pemkus A. Prof. dr. Jono Puzino darbų bibliografija: Diplominis darbas / Pedagoginis Lituanistikos institutas. – Chicago, 1979. – 48 p Rec.: Pasaulio lietuvis (London). – 1979, Nr. 5, p. 42-43.
Pemkus K. Prof. dr. Jono Puzino paskutinioji diena // Laisvoji Lietuva. – 1978, geg. 4
Penkauskas A. Į talką – savo noru // Vakarinės naujienos. – 1987, birž. 5
Penkauskas A. Jaunimas kviečia į talką // Vakarinės naujienos. – 1987, geg. 23, p. 1
Penktadienį iki išnaktų užtruko archeologijos parodos “Senovės Lietuva” atidarymas Lenkijos valstybiniame archeologijos muziejuje Varšuvoje // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 8, p. 3 Lietuvos archeologijos paroda Varšuvoje
Per 20 metų surinktas vertingas muziejinis turtas // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 5 (Nr. 261), p. 7 Kėdainių muziejaus archeologijos ir numizmatikos rinkiniai.
Per atgimstančią Plungę į istorinę Gondingą / Kasandra // Į laisvę. – 1942, geg. 16, p. 5
Per karžygių kapus pravedus kelią / St. Sklyp. // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 37, p. 11. Uogiškių (Akmenės raj.) kapinynas.
Per kaukoles važiuoja / Meld. // Dienos naujienos. – 1931, lapkr. 28, p. 5. Liepiniškių (Radviliškio raj.) kapinynas.
Per kryžių lietuvą / A.R-nis. // XX amžius. – 1936, rugpj. 28, p. 2. V. Pryšmanto ekspedicija į Žemaitiją.
Per mažai rūpinamės mūsų praeitimi / J.Rmk. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1932, rugs. 20, p. 2. Klaipėdos krašto muziejaus archeologiniai rinkiniai.
Perkauskis J. Padavimai apie Džiugo kalną // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1938, Nr. 7, p. 6 Pateikia XVI-XVIII a. dokumentų apie Džiugą.
Perkovskis J. Senovės gadynės pėdsakai Telšių apskrityje // Džiugo varpai. – Telšiai, 1993. – P. 6-10. – Perspausdinta iš “Gimtojo krašto” (1934, Nr. 2) Apie Džiugo piliakalnį.
Perkowski J. Resztki dawnych wierzeń i kultów na Žmudzi // Mūsų tautosaka (K.). – 1935, t. 10, p. 179-190
Perkowski J. Ś.p. Michał Eustachy Brensztejn // Dzień Polski (K.). –1938, bal. 18, p. 2-3 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Perkowski J. Senovės gadynės pėdsakai Telšių apskrityje // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 2, p. 112-114, Nr. 3/4, p. 160-163. – Dalis straipsnio išsp.: Džiugo varpai. – Telšiai, 1993. P. 6-10 Džiugo piliakalnis ir Siraičių lobis.
Perkumas M. Vilniečiai jau pamiršo, kas turėtų būti šalia katedros // Lietuvos rytas. – 1998, birž. 4, priedas: Sostinė. Vilniaus pilys
Perminienė L., Stravinskas A. Lietuvių pagonybės istorija V. Urbanavičiaus habilitaciniame darbe // Šviesa (Jurbarkas). – 1994, saus. 22
Pernai pradėtas didelis mūsų krašto tyrimo darbas / J. Rim. // Lietuvos aidas. – 1932, saus. 21, p. 5. Valstybės archeologijos komisija organizuoja etnografinius tyrimus.
Pernai vasarą, raszo “Vilenskij Viestnik”, sąnaris Petersburgo geografiszkos draugystės, E.Volteris... // Varpas. – 1889, Nr. 4, p. 59-60. – Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9. Apie E. Volterio kasinėjimus Alovėje (Alytaus raj.).
Perret G. Jüngsteizeitliche und frühbronzezeitliche Skelettreste Alt-Preussens. Zur Rassengeschichte Nordostdeutschlands // Zeitschrift für Morphologie und Anthropologie. – 1943, t. 40, sąs. 2/3, p. 334-336
Personalinės pensijos // Lietuvos aidas. – 1994, vas. 4, p. 3 Minima ir R. Kulikauskienė.
Petersen E. Eine Karte der Wikingerfunde Nord- und Ostdeutschland // Mannus (Leipzig). – 1933, t. 25, sąs. 2, p. 147-155 Apima ir Klaipėdos kraštą.
Petkauskaitė B. Žvilgsnis į amžių glūdumą // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1979, lapkr. 13, p. 3 Plinkaigalio kapinynas.
Petkevičaitė-Bitė G. Ar privalome tylėti // Lietuvos žinios. – 1912, saus. 28 (vas. 10), p. 1-2. – Aut. Nenurodytas.
Petkevičaitė-Bitė G. Raštai. – V., 1966. – T. 1. – 773 p P. 333-335 – apie Upytės piliakalnį.
Petkūnas K. Ėmė griūti restauruojamos Trakų pilies gynybinės sienos // Lietuvos rytas. – 1998, kovo 25, p. 7 Pusiasalio pilis.
Petkūnas K. Senuosiuose Trakuose atkasta XIV amžiaus pilies sienų liekanos // Lietuvos rytas. – 1994, liep. 28, p. 13 Senųjų Trakų piliavietė
Petkus J. Jis nusipelnė pasitikėjimo // Komunizmo vėliava (Telšiai). – 1959, kovo 5 Apie V. Valatką.
Petraitienė S. Generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus ir jo žmonos Veronikos Nagevičienės palaikus priglaudė gimtoji žemė // Švyturys (Kretinga). – 1995, rugs. 13, p. 1, 4 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Petraitis J. Berčiūnai // Tėvynė (Panevėžys). – 1966, liep. 14 Pilkapiai.
Petraitis J. Bibliotekininkai šefuoja Berčiūnų pilkapius //Tėvynė (Panevėžys). – 1984, geg. 9
Petras Tarasenka (1892-1972) // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1972, gruod. 7
Petras Tarasenka (nekrologas) // Kauno tiesa. – 1962, geg. 19 Petras Tarasenka (1892. XII. 7-1962.V.17).
Petras Tarasenka gimė … // Tiesa. – 1967, gruod. 7 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Petrašiūnas J. Velnio pėda akmenyje // Nauja vaga (Ignalina). – 1968, rugs. 14 Prie Guntauninkų kaimo.
Petraška M. Saugoti kultūros paminklus // Lenino priesakai (Šalčininkai). – 1978, rugpj. 10
Petrašun M., Stacevičius S. Liūdna paminklų dabartis // Lenino priesakai (Šalčininkai). – 1988, bal. 12
Petrauskaitė D. Žiegždrių piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 119-124, 348 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961. T. 3, p. 287.
Petrauskaitė S. Tolimųjų protėvių pėdsakais: archeologiniuose kasinėjimuose prie Varėnės talkininkauja studentai // Merkio kraštas (Varėna). – 1996, rugpj. 10 Kasinėjamos akmens amžiaus stovyklos.
Petrauskas B. Svėdasai / B. P. Melagis // Lietuvos ūkininkas. – 1910. Nr. 27, p. 250. Apie J. Tumo kasinėjimus.
Petrauskas J. Juozapas Radziukynas // Voruta. – 1995, Nr. 20, p. 7
Petrauskas J. Seirijų praeities takais. – V., 1993. – 133 p. P. 105 – apie Seiliūnų kapinyno radinius.
Petrauskas Z. Mūsų protėviai baltai. Mūsų šaknys // Bičiulis (Kelmė). – 1990, rugpj. 22
Petrauskienė I. Vilniaus mokslo bičiulių draugija (1907-1941) // Iš mokslų istorijos Lietuvoje. – V., 1979. – T. 4: Mokslo draugijos Lietuvoje, p. 76-142 P. 109-110 – draugijos veikla archeologijos srityje.
Petrauskienė J., Jonynaitė D. Archeologinių radinių konservavimas lauke // Muziejai ir paminklai. – 1991, sąs. 9, p. 137-143
Petrauskienė J., Vedrickienė L. Archeologinių radinių pirminis konservavimas: (Metodiniai nurodymai). – V., 1990. – 10 p.
Petrauskis G. Lietuvių protėviai buvo karingesni nei “tingūs germanai”: Gintaro kelias. Elektroninė istorija // Veidas. – 1998, Nr. 10, p. 60-63 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Petrošiūnai (palei Kauną) / Žvirblis iš Pastogės // Vienybė. – 1913, Nr. 34, p. 542. Apie kapo (?) ir lobio (?) radimą.
Petrulienė A. Archeologų radiniai // Panevėžio tiesa. – 1983, kovo 5 Barinės ir Pašilių kapinynai.
Petrulienė A. Atiduosi mirusiajam savo galvą… / Pokalbį užrašė E. Miknevičius // Panevėžio balsas. – 1995, lapkr. 8, p. 4.
Petrulienė A. Barinės plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 83-85 Panevėžio raj.
Petrulienė A. Barinės senkapis // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 47-72 Barinė (Panevėžio raj.).
Petrulienė A. Baroniškių-Jutiškių plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 131-133 Panevėžio raj.
Petrulienė A. Dievo pasiuntinio kamanos // Panevėžio balsas. – 1997, birž. 11 Paroda Panevėžyje “Archeologijos paminklų likimai”.
Petrulienė A. Drąseikių kaimo senkapiai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 235-236 Drąseikiai (Panevėžio raj.).
Petrulienė A. Drąseikių senkapio žvalgomieji tyrimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 146-147 Panevėžio raj.
Petrulienė A. Einant mūsų kultūros pėdsakais // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, bal. 5, p. 3 Baroniškių kapinynas.
Petrulienė A. Iš Panevėžio muziejaus istorijos // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 25-26 Išvardinti muziejaus tyrinėti archeologiniai paminklai.
Petrulienė A. Jasvilonių-Vainiškių kapinynas // Tėvynė (Panevėžys). – 1998, bal. 15
Petrulienė A. Jasvilonių-Vainiškių senkapiai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 236-237 Panevėžio raj.
Petrulienė A. Kai ugnį skėlė titnagu // Panevėžio rytas. – 1998, rugs. 5, p. 10 Apie archeologinius kasinėjimus rajone.
Petrulienė A. Kiūčių Minakalnio (Panevėžio raj.) tyrinėjimai 1986 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 36-38
Petrulienė A. Minakalnio legendos ir tikrovė // Tėvynė (Panevėžys). – 1986, lapkr. 29, p. 3 Kiūčių piliakalnis ir kapinynas.
Petrulienė A. Moteris kiekvieną vasarą aplankanti senolių kapus / Kalbėjosi R. Žilevičius // Sekundė (Panevėžys). – 1997, birž. 9, p. 9-10.
Petrulienė A. Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologijos rinkinys // “Lietuvos muziejų rinkiniai”: Konferencijos tezės, pranešimai, Rokiškis, 1998, bal. 30 – geg. 1. – Rokiškis, 1998. – P. 19.
Petrulienė A. Tėvų žemės ir paminklų žaizdos // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, rugpj. 22 Užkalnių (Panevėžio raj., Ramygalos apyl.) kapinynas.
Petrulienė A. Tyrimai Panevėžyje, Venslaviškio gatvėje, pirmosios bažnyčios ir kapinių vietoje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 219-220
Petrulienė A. To kaimo vyrai ir moterys, matyt, tikrai buvę drąsūs // Panevėžio rytas. – 1996, liep. 18, p. 12 Drąseikių kapinyno tyrinėjimai.
Petrulis G. Biržų pilies papėdėje // Valstiečių laikraštis. – 1965, rugpj. 8 Kasinėjimai pilies teritorijoje.
Petrulis J. Apžiūrėjo ir suregistravo istorinius paminklus / J. Vileikis // Tiesa. – 1948, rugs. 11 Apie 1948 m. žvalgomąją ekspediciją.
Petrulis J. Archeologiniai stebėjimai ir archeologinės medžiagos rinkimas // Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti / Sudarė P. Šinkūnas. – V., 1958. – P. 617-622
Petrulis J. Archeologiniai tyrimai / J. Medeinis // Tiesa. – 1949, liep. 9. Linksmučių (Pakruojo raj.) kapinyno tyrinėjimai.
Petrulis J. Archeologiniai tyrinėjimai // Tiesa. – 1953, rugs. 3
Petrulis J. Archeologų mokslinės ekspedicijos // Literatūra ir menas. – 1949, Nr. 26, p. 4. Linksmučių (Pakruojo raj.) kapinyno tyrinėjimai.
Petrulis J. Baltijos regiono vaizdas antikinėje kartografijoje. Klaudijaus Ptolomėjaus žemėlapis “Sarmatia Europae” // Geodezijos darbai. – 1972, t. 6, p. 5-30
Petrulis J. Ekspedicijos pabiros. Papyvesio žilos praeities paminklai // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 60-61 Likalaukių ir Bakšėnų piliakalniai, Nodiejiškių (Kupiškio raj.) pilkapiai.
Petrulis J. Kraštotyrininkas K. Gasiūnas // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1969, bal. 15 Rinko ir archeologinius radinius.
Petrulis J. Kryžių kalnas / J. Medeinis // Ateitis. – 1943, geg. 21, p. 4. Rokantiškių (Naujoji Vilnia) pilis.
Petrulis J. Migonių piliakalnio legendos // Panevėžio rytas. – 1993, kovo 4, p. 4 Pasvalio raj.
Petrulis J. Rastas senų monetų rinkinys // Tiesa. – 1951, lapkr. 20. Radviliškio lobis.
Petrulis J. Saugokime praeities paminklus // Komjaunimo tiesa. – 1946, birž. 23
Petrulis J. Starožytności Wileńskie // Czerwony sztandar. – 1955, birž. 4 Vilniaus pilis.
Petrulis P. Mūsų istorijos lapeliai. Jurbarkas // Karys. – 1923, Nr. 5, p. 56-57. Jurbarko piliakalnis.
Philadelphijoje pagerbtas žymus kultūrininkas / J.B-tis. // Tėvynė (New York). – 1965, lapkr. 26. Jono Puzino 60 m. sukaktis
Photographisches Album der Ausstellung Praehistorischer und Anthropologischer Funde Deutschlands in Aufnahmen nach der Originalen von Carl Günther / herausgegeben von Dr. A.Voss. – Berlin, 1880.
Piaskowski J. Badania metaloznawcze przedmiotów želaznych z kurhanów z okresu rzymskiego w wsi Szwajcaria, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 58-71
Piaskowski J. Metaloznacze badania przedmiotów želaznych z Miežań i Sudaty // Wiadomosci Archeologiczne (Warszawa). – 1966, t. 31, p. 363-379 Mėžionys ir Sudota (Švenčionių raj.).
Piaskowski J. Technologia żelaza plemion bałtyjskich u schylku czasów starożytnych i w początku wczesnego średniowiecza (I w.p.n.e. – VIII w.n.e.) // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1981, t. 15, p. 11-42 Mežionių ir Sudotos (Švenčionių raj.) pilkapių radiniai.
Piaskowski St. Dar dla Wilna (Muzeum w Poszuszwiu A. Zaborskiego) // Tygodnik Ilustrowany (Warszawa). – 1908, Nr. 2, p. 39.
Piekosiński F. O półgroszkach króla Władisława Jagiełły z krzyżem podwojnym // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Krakow). – 1896, Nr. 2, p. 54-57.
Pietario herojų žemėje // XX amžius. – 1939, rugs. 18, p. 7 Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Pietaris V. Lietuviai amžių glūdumose // Žemaičių ir Lietuvos apžvalga. – 1894, Nr. 2, p. 11-12; Nr. 4, p. 27-28; Nr. 6, p. 42-44; Nr. 7, p. 50-52; Nr. 8, p. 58; Atsp.: Tilžė, 1894, – 31 p. Aut. nenurodytas.
Pietaris V. Nauji istoriški takai. Lietuviai viduryje ir šiaurryčiuose Europos // Varpas. – 1894, Nr. 8, p. 116-118; Nr. 9, p. 135-137; Nr. 10, p. 154-156; Nr. 11, p. 173-175. – Aut. nenurodytas. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 10 (2).
Pietaris V. Senovės pinigai ir jų vardai pas rusus ir lietuvius / Archeologiškai –filologiški tyrinėjimai Pruso // Varpas. – 1891, Nr. 11, p. 164-166; Nr. 12, p. 184-185. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9 (1).
Pietaris V. Šiaurinės ežios mūsų tautos ir mūsų kunigaikštystės senovėje / Vanagas // Žemaičių ir Lietuvos apžvalga. – 1893, Nr. 18, p. 140-142; Nr. 20, p. 154-155; Nr. 21, p. 164-165.
Pietiniame Papušių km. (Naujamiestis) gale. / J.D. // Panevėžio balsas. – 1931, Nr. 23, p. 3. Papušių (Panevėžio raj.) piliakalnis ir senkapiai.
Pikiele (pow. Telszewski) // Kurjer Litewski. – 1910, rugpj. 14 (27). Apie Dapšių (Mažeikių raj.) piliakalnį.
Pilaitienė A. Juodkrantės gintarai – privačioje galerijoje // Lietuvos rytas. – 1996, birž. 25, p. 35 K. Mizgirio galerija Juodkrantėje pasidarė neolito gintarinių dirbinių kopijas.
Pilaitienė A. Kada bus galima lankyti Klaipėdos piliavietės ekspoziciją? // Lietuvos rytas. – 1995, saus. 20, p. 7
Pilaitienė A. Klaipėdos pilis: ką atsirinks dvidešimtasis amžius iš septynių šimtmečių palikimo? // Lietuvos rytas. – 1994, vas. 25, p. 33 Klaipėdos pilis ir miestas
Pilaitis G. Gintaras iš amžių glūdumos // Tiesa. – 1983, lapkr. 2, p. 4 Šventosios (Palanga) akmens amžiaus gyvenvietės.
Pilaitis G. Kur gyveno kuršiai… // Tiesa. – 1990, gruod. 8, p. 5 Kasinėjimai Palangoje.
Pilaitis G. Ryškėja Klaipėdos pilies kontūrai // Tiesa. – 1987, bal. 1, p. 4
Pilaitis G. Vidgirių kapinyne archeologai atskleidžia skalvių praeities paslaptis // Lietuvos rytas. – 1994, rugs. 13, p. 33 Vidgiriai (Šilutės raj.).
Pilė / D-kas T. // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 20, p. 9. Platelių (Plungės raj.) pilies sala.
Pilekalnis // Vilniaus žinios. – 1908, saus. 28 (vas. 11), p. 3. Ukmergės piliakalnis.
Piliakalnio apsauga pasirūpinta // Tiesa. – 1983, rugpj. 18, p.4 Lepelionys (Prienų raj.).
Piliakalnio paroda miesto muziejuje // Lietuvos žinios. – 1933, gruod. 22, p. 6
Piliakalnis // Lietuvos žinios. – 1923, lapkr. 11. Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Piliakalnis ant sienos // Lietuvos aidas. – 1932, vas. 6, p. 9 Ročkų-Turčinų (Šakių raj.).
Piliakalnis bus išsaugotas // Švyturys (Kretinga). – 1986, liep. 15 Laivių (Kretingos raj.) piliakalnis.
Piliakalnis su padavimais / Lakūnas // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 50, p. 10 Juodonys (Rokiškio raj.).
Piliakalnis vadinamas trimis vardais // Lietuvos aidas. – 1937, rugs. 3 (Nr. 400), p. 7 Paukščių-Dukurnonių (Prienų raj.).
Piliakalnis, apie kurį darėsi nuostabūs dalykai / Vaiduoklis // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 52, p. 9 Geruliai (Alytaus raj.).
Piliakalnis, iš kurio matyti okupuotieji Trakai, Villnius ir Lentvaris // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 29, p. 8 Daniliškės (Trakų raj.).
Piliakalnių nuotraukų gaminimo reikalu // Lietuvos aidas. – 1932, geg. 28, p. 10
Piliakalnių tyrinėjimas // Vilniaus žinios. – 1908, spal. 22 (lapkr. 4), p. 3. Apie G. Vetturi ketinimą atvykti į Lietuvą.
Piliakalniui išsaugoti // Tiesa. – 1983, lapkr. 17 Negarbas (Kretingos raj.).
Piliakalnius reikia saugoti // Vakarinės naujienos. – 1971, spal. 11 Eiguliai, Šančiai, Veršvai (Kaunas).
Piliaus kalnas / Lygumietis // Viltis. – 1911, geg. 11 (24), p. 5. Kryžių Kalnas (Šiaulių raj.).
Pilies idilija // Biržų žinios. – 1932, Nr. 27 Biržų pilies teritorija.
Pilies kalnas / R. Gegužė // Viltis. –1914, saus. 5 (18), p. 1. Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Pilies kalnas / V. // Viltis. – 1912, vas. 2 (15), p. 3. Lietuvių mokslo draugija kreipiasi į kitas draugijas, kad protestuotų.
Pilies kalnas // Viltis. – 1913, geg. 23 (birž. 5), p. 2. Griuvėsių konservavimas.
Pilies kalno griuvėsiai // Lietuvos žinios. – 1913, vas. 12 (25). Konservavimo darbų planas.
Pilies kalno griuvėsiai // Viltis. – 1912, birž. 24 (liep. 7).
Pilies kalno puošimas / Šiaulietis // Mūsų laikraštis. – 1929, Nr. 19, p. 7 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Pilies kalno reikalai // Viltis. – 1912, kovo 18 (31), p. 3.
Pilies kalno reikaluose // Lietuvos žinios. – 1912, kovo 25 (bal. 7).
Pilies likimu reikia susirūpinti // Rytas. – 1936, kovo 12, p. 6 Liškiava (Varėnos raj.).
Pilies sala Platelių ežere / Banguolis // Diena. – 1931, Nr. 48, p. 3 Platelių pilis.
Pilipaitis A. Archeologijos paminklų kartografavimas // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 16-17
Pilipaitis A. Kuo įdomios Lietuvos pilys // Lietuvos pionierius. – 1959, saus. 22, 25
Pilipaitis A., Vainauskas V. Arheologijas priemineklu kartešana // Zvaigznota debess (Riga). – 1987, pavasaris, p. 27-30 Sokiškių (Ignalinos raj.) piliakalnio planai.
Pilipavičius P. Archeologai domisi Aukštadvario piliakalniu // Spartuolis (Trakai). – 1963, birž. 6, p. 3 Pokalbis su tyrinėtoju V. Daugudžiu.
Pilipavičius P. Archeologinė ekspedicija Aukštadvario piliakalnyje // Lenino keliu (Jieznas). – 1960, liep. 27 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Pilipavičius P. Aukštadvaryje nauji archeologiniai radiniai // Lenino keliu (Jieznas). – 1960, rugs. 21. Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Pilipavičius P. Ką pasakoja paskutinis šių metų radinys Aukštadvaryje // Lenino keliu (Jieznas). – 1960, spal. 30 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Pilipavičius P. Pakilkim į piliakalnį... // Spartuolis (Trakai). – 1976, geg. 13 Aukštadvario piliakalnis.
Pilipavičius P. Paslaptingas akmuo // Spartuolis (Trakai). – 1976, kovo 20 Nikronys.
Pilis Neries ir Šventosios santakoje // Lietuvos žinios. – 1922, rugpj. 18. Salininkų (Jonavos raj.) kapinynas.
Pilių griuvėsių apsaugos darbai // Į laisvę. – 1942, rugs. 23, p. 2 Kultūros paminklų apsauga.
Pilypaitis A. Kauno rotušės ir turgavietės paslaptys // Statyba ir architektūra. – 1964, kovas, p. 17-21 Apie E. Volterio kasinėjimus.
Pilypaitis A. XVIII amžiaus Punia // Statyba ir architektūra. – 1963, lapkr., p. 9-12 Piliakalnis, Alytaus raj.
Pinigas, sveriantis daugiau kaip kilogramą // Tiesa, – 1958, rugs. 12. – Tas pat: Kauno tiesa. – 1958, rugs. 15, p. 4 Nidoje rasta 1585 m. Švedijos plokštė.
Pinigų lobis // Vakarinės naujienos. – 1962, lapkr. 14. – Tas pat: Leninietis (Šiauliai). – 1962, lapkr. 20 Kunigiškiai (Kretingos raj.).
Pinigų lobis gandralizdyje: iš “Lietuvos aido” // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, spal. 21 Birštone.
Piniński J. Monety litewskie w skarbach koronnych XVI-XVII wieku // Białoruś, Litwa, Polska, Ukraina: Wspólne dzieje pieniądza: Materiały z I Międzynarodowej konferencji Numizmatycznej, Suprasł 20-22.X.1994. – Warszawa, 1996. – P. 91-99
Pinkevičiūtė B. Šventosios demblys // Muziejai ir paminklai. – 1970. – P. 122-123 Šventosios (Palanga) gyvenvietės
Pinkevičiūtė B. X-XI a. mergaitės kepuraitė // Kultūros barai. – 1981, Nr. 12, p. 65 Žąsino (Šilalės raj.) kapinyno radinys.
Pinkus S. Biržų pilis // Lietuvos pilys. –V., 1971. – P. 245-276
Pinkus S. Kultūros paminklų apskaitą baigus // Kultūros barai. – 1976, Nr. 4, p. 25-29 P. 26-27 – apie archeologinių paminklų sąrašą.
Pinkus S. Panemunės pilis // Lietuvos pilys. –V., 1971. – P. 201-224
Pinkus S. Panemunės pilis // Po Spalio vėliava (Jurbarkas). – 1957, liep. 21, 25
Pinkus S. Panemunės pilis // Tiesa. – 1957, vas. 20
Pinkus S. Raudonės pilies istorijos puslapiai // Statyba ir architektūra. – 1972, Nr. 1, p. 28-30
Pinkus S. Raudonės pilis // Lietuvos pilys. –V., 1971. – P. 185-200
Pinkus S. Raudonės pilis // Tiesa. – 1957, liep. 18. – Tas pat: Žvaigždė (Ariogala). – 1957, rugpj. 18
Pirks Punios piliakalnį ir ligoninei sklypą // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 13, p. 7
Pirma Latvijoje, o paskui Lietuvoj // Rytas. – 1930, rugpj. 7, p. 7 Švedų archeologai dirbs Grobynioje (Latvija), o rugsėjo mėn. persikels į Apuolę (Skuodo raj.).
Pirmieji Klaipėdos apylinkės gyventojai / J.Bt. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 12, p. 2.
Pirmykštės bendruomenės istorijos, etnografijos ir archeologijos pagrindų programa. – V., 1958. – 18 p
Pirmoji Lietuvos sostinė Kernava / Šin. // Diena. – 1931, Nr. 37, p. 4
Pirmoji matininkų ir kultūrtechnikų fotoparoda // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 12, p. 287-288 Surinktų archeologinių radinių fotoparoda Kaune.
Pirmosios žinios apie gintaro žemę // Kaimynas (Klaipėda). – 1933, Nr. 40
Pirmosios žinios apie gintaro žemę // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 24, p. 2
Pirmųjų amžių kapinynas Eiguliuose. Mūsų sentėviai turėjo aukštą kultūrą / S. // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 21, p. 6 Eigulių (Kauno raj.) kapinynas.
Pisani V. Rom und Balten // Baltistica. – 1968, t. 4(1), p. 7-21
Pivorius K. Jaunieji archeologai // Lietuvos pionierius. – 1968, liep. 10, p. 3 Gintališkės (Plungės raj.) kapinyno tyrinėjimai.
Piwocki K. Korona miasta Wilna. Prace konserwatorskie na Zamku Górnym w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1936, liep. 1, p. 3-4 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Pypliai (Zapyškio val.). Užmirštas, apleistas piliakalnis / Kačergė // Vienybė. – 1929, Nr. 46, p. 371-372 Pyplių (Kauno raj.) piliakalnis.
Plačiai vykdomi respublikos istorinių-archeologinių paminklų tyrinėjimai // Pergalė. – 1954, Nr. 8, p. 124 Veršvų (Kaunas) kapinynas ir Trakų pilis.
Pladis J. Juodonių piliakalnyje // Po Spalio vėliava (Rokiškis). – 1959, liep. 15, 19 Juodonių (Rokiškio raj.) gyvenvietės tyrinėjimai.
Plakis J. Baltu tautas un ciltis // Latvieši. Rakstu krajums. – Rīga, 1930. – P. 45-49. – Tas pat vok. Die baltischen Völker und Stämme // Die Letten. – Riga, 1930.
Plateliai // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1925, Nr. 5, p.4 Apie pilį, Plungės raj.
Plateliai. Sutvarkys Pilies salą // Vakarai (Klaipėda). – 1938, liep. 16, p. 4
Plater A. Über steinerne Hämmer verschiedener Form und mehrere andere Effekten welche im Oberlande (Kurlande) auf der Güter Plater–Annenhof, ehemals Grenzhof und Warnoroitsch gefunden worden sind. // Mitteilungen der Gesellschaft für Geschichte und Altertums in Riga. – 1847, t. 4, sąs. 1, p. 169–177.
Plečkaitis V. Dar kartą apie Klaipėdos pilį // Tarybinė Klaipėda. – 1988, spal. 4, p. 8 Klaipėdos pilis ir miestas
Plėšia Trakų pilį // Lietuvos aidas. – 1929, rugpj. 13, p. 2 Žinutė apie konservacinių darbų pradžią.
Pleškys A. Įpilties piliakalnis ir Alkos kalnas // Karys. – 1927, Nr. 1, p. 18-20 Minimas sidabro spiralinių lydinių lobis iš Įpilties (Kretingos raj).
Pleškys A. Nuo Gargždų iki Lapių // Trimitas. – 1927, Nr. 12, p. 369-370; Nr. 13, p. 404-405; Nr. 14, p. 477-480 Klaipėdos raj. piliakalniai: p. 369-70 – Gargždų; p. 404-405 – Gerduvėnų (Sausdegimų); p. 477-478 – Gribžinių-Antakalnio.
Pleškys M. Kernavė // Pasaulio lietuvis (Chicago). – 1988, Nr. 2, p. 2 Kernavės tyrinėjimai
Plėtaitė P. Ką slepia žemė // Panevėžio tiesa. – 1971, liep. 27 Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Plewako J. Grzywna w średniowiecznej Polsce, na Litwie i Rusi // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1988, Nr. 1/3, p. 3-11
Pliuškevičienė J. Paslaptinga vietovė (Jankūnų piliakalnis) // Gimtinė. – 1992, Nr. 4, p. 3 Rokiškio raj.
Plug A. Adam Honory Kirkor // Kłosy (Warszawa). – 1886, 4 (16) gruod., p. 291.
Plugiem wyorał skarb. O 1000 srebrenych monet wzbogacisię muzeum // Goniec poranny. – 1939, geg. 11, p. 5 Žinutė apie Vilniuje, Mažosios Jeruzalės gatvėje, rastą lobį.
Plūkas P. Pašušvys // Viltis. – 1907, gruod. 7 (20). 1906 m. radiniai Pašušvyje (Kėdainių raj.), prie šventoriaus.
Plumpienė R. Gedimino aikštėje // Vakarinės naujienos. – 1985, vas. 8, p. 2 Kasinėjimai Vilniaus Katedroje.
Plumpienė R. Sugrįžę iš praeities // Vakarinės naujienos. – 1976, spal. 9, p. 2 Restauruojami archeologiniai radiniai.
Plungė K. Senovės kapai Raginėnuose // Panevėžio balsas. – 1924, Nr. 14, p. 2
Plungė. Rado lietuviškų palaikų // Mūsų rytojus. – 1934, birž. 26, p. 7 Jazdaičių (Didviečių) kapinynas (Plungės raj.).
Pluščiauskienė O. Archeologams Bakšiuose aiškėja jotvingių protėvių gyvenimo būdas // Alytaus naujienos. – 1996, rugs. 26, p. 1, 4 Bakšių gyvenvietės tyrinėjimai.
Po gražiąją Žemaitiją / Abraomas // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 36, p. 8 Džiugo ir Šatrijos (Telšių raj.), bei Medvėgalio (Šilalės raj.) piliakalniai.
Po Lietuvių Mokslo Draugijos susirinkimo // Viltis. – 1908, rugpj. 10 (23), p. 1. Ragina sekti J. Žiogu, t. y. rinkti senienas.
Pobol L. D. Konferencja archeologiczna w Minsku w 1966 r. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 5, p. 462-465 Mini ir Lietuvos archeologų pranešimus.
Pocienė A. Archeologinės keramikos perrestauravimo problemos // Lietuvos dailės muziejus: Metraštis. – V., 1998. – Kn. 2, p. 320-324
Pociūnas A. Užsiminus apie Kauną... // Literatūra ir menas. – 1978, Nr. 17, p. 15 Kauno pilis.
Pocius A. Pilėnų mįslė // Kauno laikas. – 1992, birž. 3, p. 4
Pódanie o górze Pilokalskiej / Biruta // Wisła (Warszawa). – 1889, t. 3, p. 899-900. Apie Piliakalnio kaimo (Vilkaviškio raj.) piliakalnį.
Podbrodzie // Kurjer Wileński. – 1936, liep. 23, p. 8 Žinutė apie archeologinius tyrinėjimus Pabradės (Švenčionių raj.) apyl.
Podczaszyński B. Przegląd historyczny starożytności krajowych z powodu wystawy w Warszawie w r. 1856 w palacach hr. Aug. Potockich. – Warszawa, 1857. P. 45, 55, 58, 71 – apie dievų statulėles iš Lietuvos.
Podkawińska Z. Wileńszczyzna / Z.P. // Z otchłani wieków (Poznań). – 1936, sąs. 4/5, p. 67-68. Žinutė apie Miežionių ir Sudatos pilkapių (Švenčionių raj.) kasinėjimus 1934 m.
Podkowińska Z. Sprawozdanie z dzialalności wewnętrznej Państwowego Muzeum Archeologicznego za lata 1945-1947 // Sprawozdania Państwowego Muzeum Archeologicznego (Warszawa). – 1948, t. 1, p. 71-82 P. 81-82 – minimi Radikių (prie Kauno) kapinyno radiniai.
Podróž naukowa archeologów litewskich // Słowo. – 1939, liep. 26, p. 7 J. Puzino lankymasis Vilniuje.
Podzemne przejscie // Kurjer Litewski. – 1913, spal. 24 (lapkr. 6). Vilniaus Katedros aikštėje rasti mūrai.
Podziemia kaplicy św. Kazimierza zostaly zbadane. Komunikat Komisji hist.-artystycznej Komitetu ratowania bazyliki // Kurjer Wileński. – 1931, rugpj. 25, p. 3
Podziemie na Antokołu // Kurjer Litewski. – 1914, geg. 24 (birž. 6). Vilniuje prie šv. Petro ir Povilo bažnyčios rasti du rūsiai.
Pokaz wykopalisk z Góry Zamkowej // Słowo. – 1938, spal. 19, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Pokrowsky T. W. Zur Untersuchung der Kurgane in der litauisch-weisrussischen Grenzgebieten // Archiv für Anthropologie (Braunschweig). – 1898, t. 25, p. 78-79. Rygoje archeologų suvažiavime skaityto pranešimo santrauka.
Poląnga i góra Biruty / A. J. // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1878, t. 5, p. 118, 131.
Pollakówna M. Aistowie 2. // Słownik starožytności słowiańskich. – Wroclaw etc., 1961. – T. 1, p. 8-9
Pollakówna M. Galindia (Golędž) // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc, 1964. – T. 2, p. 78-79
Połujanski A. Wędrowki po gubernji Augustowskiej. – Warszawa, 1859. – [6], 450, IV p. P. 266, 296, 299, 302-303, 308, 315, 340 minimi Bendrių, Šiurpilių, Alytaus piliakalnius.
Ponas Indijonas, milžinas Skuburlas ir kt. / Užrašė V. Statkevičius, J. Mickevičius ir kt.; Parengė J. Šuorys // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 38, p. 9 Padavimai apie Šilalės raj. piliakalnius.
Ponas Respublikos Prezidentas aplankė Šatrijos kalną / As. // Mūsų balsas (Telšiai). – 1932, rugpj. 21, p. 1. Šatrija (Telšių raj.).
Popiera V. Žingsniai į senovę // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1975, liep. 31 Pažarsčio pilkapiai.
Posiedzenie Komissyi archeologicznej Wileńskiej 11-go stycznia i 11-go lutego 1859 roku // Kurjer Wileński. – 1859, kovo 6 (Nr.19), p. 217-220. – Lygiagr. tekstas rus.
Posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1863, saus. 25, p. 7; kovo 26, p. 6; geg. 25, p. 3; birž. 22, p. 3.
Posiedzenie Sekcji Historii Sztuki T-wa Przyjaciół Nauk // Słowo. – 1936, kovo 6, p. 5 Minimas H. Cehak-Hołubowicz pranešimas apie Karmazinų (Vilniaus raj.) pilkapius.
Posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi d. 11 stycznia, 11 lutego i 11 marca 1858 // Biblioteka Warszawska. – 1858, t. 2, p. 227, 411; t. 3, p. 510.
Posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi dnia 11 czerwca 1858 // Kurjer Wileński. – 1858, birž. 24 (Nr.48), p. 437-440. – Lygiagr. tekstas rus. Atpasakojamas M. Gusevo laiškas apie Hanoverio muziejuje esančią skulptūrėlę, panašią į Kernavės Perkūną.
Posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi dnia 11 kwietnia i 11 maja 1858 roku // Kurjer Wileński. – 1858, geg. 27 (Nr.40), p. 355-357. – Lygiagr. tekstas rus.
Posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi dnia 11 kwietnia, 10 maja 1858 r. // Tygodnik Petersbugski. – 1858, Nr. 44, 45.
Posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi dnia 11 stycznia i 11 lutego 1858 roku // Kurjer Wileński. – 1858, kovo 14 (Nr.21), p. 173-176. – Lygiagr. tekstas rus.
Posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi dnia 11-go marca // Kurjer Wileński. – 1858, kovo 18 (Nr.22), p. 181-182. – Lygiagr. tekstas rus.
Posiedzenie Wileńskiej archeologicznej komissji // Виленский вестник. – 1864, 4 янв.; 11 февр.; 5 марта; 17 марта.
Poszukiwania archeologiczne // Czerwony sztandar. – 1956, rugs. 30 Siraičių kapinynas (Telšių raj.).
Poszukiwania archeologiczne // Litwa. – 1909, Nr. 14/15, p. 224-225. S. Abramovo kasinėjimai Panevėžio a.
Poszukiwania archeologiczne w Trokach // Gazeta Warszawska. – 1854, Nr. 178, p. 1-2. Apie E. Tiškevičiaus kasinėjimus Trakų pusiasalio pilyje.
Poszukiwania fundamentów dolnego zamku królewskiego // Kurjer Wileński. – 1937, saus. 5, p. 6 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra. K. Pivockio tyrinėjimai.
Poška A. Norelių kapeliai – archeologinis paminklas // Darbas (Pasvalys). – 1971, geg. 15
Poška A. Pikaičių kulgrinda //Literatūra ir menas. – 1960, Nr. 35 Šilalės raj.
Poška D. Apie senovės pagoniškas religines apeigas Lietuvos ir Žemaičių kunigaikštijose (1823) / Koment. N. Vėliaus, p. 32-35, 491-497 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 35-48. – Perspausdinta iš: Poška D. Raštai. – V., 1959. – P. 330-417.
Poška D. Raštai. – V., 1959. – 744 p. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 35-48 P. 449-454 – iš “Tygodnik Wileński” perspausdintas 1818 m. laiškas apie archeologinius radinius; p. 331-369 – apie senąjį tikėjimą.
Poška T. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Didžiojoje g, Nr. 1 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 258-259 Vilniaus miestas
Poška T. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus g, Nr. 3 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 260-262 Vilniaus miestas
Poška T. Archeologinių tyrimų Vilniuje, Didžioji g. Nr. 8, 10 rezultatai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 238-241
Poška T. Ten, kur Ašva teka … Jurgaičių piliakalnio pasaka // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1939, Nr. 4, p. 5 Jomantų (Jurgaičių) piliakalnis (Šilutės raj.).
Poška T. Tyrinėjimai Vilniuje, Gaono ir Didžiojoje gatvėse // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 399-400 Vilniaus miestas
Poška T. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Gedimino pr, Nr. 14 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 259-260 Vilniaus miestas
Poškaitienė V. Brangenybių nenešiojo, bet radiniai labai brangūs // Tėviškės žinios (K.). – 1995, birž. 3, p. 12
Poškienė J. Senųjų Trakų XIV a. keramika // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 15-28 Senieji Trakai
Poškus A. Ar stebuklingas Jurgaičių piliakalnis? // Leninietis (Šiauliai). – 1974, rugpj. 3, 10 Kryžių kalnas.
Pošupės. Ardomos senos kapinės // XX amžius. – 1939, gruod. 12, p. 10 Joniškio raj.
Potin V. M. Monety polskie w zbiorach Ermitažu // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1968, Nr. 34, p. 641-645 Ir Lietuvos monetos.
Potopovaitė O. Kam brangios liaudies vertybės // Tėvynė (Panevėžys). – 1967, kovo 11 Panevėžio rajono akmenys su ženklais.
Potrzebny archeolog i historyk sztuki // Kurjer Wileński. – 1990, spal. 5, p. 4 Lenkų kultūros centras Lietuvoje.
Poviliūnas V. Meilės kalno lobis // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 512-514 Galvyčių (Plungės raj.) monetų lobis.
Poviliūnas V. Pinigai Lietuvoje // Galvė (Trakai). – 1991, vas. 28, kovo 2, 5 Pinigų istorija.
Poviliūnas V. Vievio 3-sis monetų lobis // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 514-515
Povis S. Įdomūs piliakalniai // Karys. – 1934, Nr. 36, p, 741 Altoniškiai ir Jadagoniai (Kauno raj.).
Powierski J. Bogini Kurko i niektóre aspekty społeczno-gospodarcze wierzen pruskich // Prace Komisji historycznej Bygdoszskiego towarzystwa naukowego (Poznań). – 1975, t. 11, p. 3-23
Powierski J. Krytika koncepcji o decydującym znaczeniu ekspansji z zewnątrz dla opóżnenia rozwoju politycznego Prusów // Acta Baltico-Slawica (Wroclaw; Warszawa). – 1977, t. 11, p. 277-307
Powierski J. Nadrowia // Słownik starožytności słowniańskich. – Wrocław etc., 1967. – T. 3, p. 342
Powierski J. Najdawniejsze nazwy etniczne z terenu Prus i niektórych obszarów sąsiednich // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1965, Nr. 2, p. 161-183
Powierski J. Natangia // Słownik starožytności słowianskich. – Wrocław etc., 1967. – T. 3, p. 355-356
Powierski J. Pogezania // Słownik starożytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1970. – T. 4, d. 1, p. 175-176
Powierski J. Pomezania // Słownik starożytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1970. – T. 4, d. 1, p. 220
Powierski J. Prusowie, Prusy // Słownik starożytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1970. – T. 4, d. 1, p. 368-371
Powierski J. Sambia // Słownik Starożytności Słowiańskich. – Wrocław etc. 1975. – T. 5, p. 37-38
Powierski J. Skalowia // Słownik Starożytności Słowiańskich. – Wrocław etc. 1975. – T. 5, p. 192-193
Powierski J. Sudawowie // Słownik Starożytności Słowiańskich. – Wrocław etc. 1975. – T. 5, p. 469-470
Powierski J. W sprawie narzędzia ornego Prusów // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1973, Nr. 1/2, p. 3-44
Powierski J. Żmudż // Słownik starożytności słowiańskich. – Wrocław, 1986. – T. 7, p. 258-260
Powierski J. Žmudź // Słownik Starożytności Słowiańskich. – Wrocław, etc., 1982. – T. 7, p. 258-260
Pozarzycka-Urbańska A. Zabytki pochodzenia celtyckiego na obszarach zachodniobałtyjskich // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1978, t. 43, sąs. 2, p. 155-164
Požarskis J. Iš mūsų tėvynės praeities // Lietuva. – 1924, rugpj. 5, p. 3-4 Deltuvos (Ukmergės raj.) apylinkės, minimas Moko akmuo.
Požėlaitė-Davis I. Dr. Marija Alseikaitė-Gimbutienė Baltiškųjų studijų draugijos pirmininkė // Pasaulio lietuvis (Chicago). – 1982, Nr. 5, p. 14-15
Požemių kasinėjimai eina visu smarkumu // ABC. – 1933, lapkr. 16, p. 2
Požemius kasa toliau // ABC. – 1933, lapkr. 15, p. 4
Požerės kapinynas; Pryšmančių kapinynai; Radziukynas Juozapas; Reketės kapinynas; Riklikų pilkapiai; Rimaisų kapinynas; Rudaičių kapinynas / Kuncienė O., Michelbertas M., Tautavičius A., Volkaitė-Kulikauskienė R. ir kt. // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1982. – T. 9, p. 143-144, 211, 239, 280, 307, 310, 376, 436-437, 439. – Aut. nenurodyti
Prabilę piliakalniai // Vakarinės naujienos. – 1984, geg. 15, p. 4 Apie archeologų konferenciją Vilniuje.
Prabočių kapai Šiaulių muziejuje // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1932, Nr. 35, p. 2 Gibaičiai (Šiaulių raj.).
Prace archeologiczne na Placu Katedralnym // Prawda Wileńska. – 1940, spal. 5, p. 1 Vilniaus Žemutinė pilis.
Prace archeologiczne na Górze Zamkowej / L. // Prawda Wileńska. – 1940, spal. 9, p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Prace badawcze na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1936, lapkr. 7, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Prace badawcze nad fundamentami Zamku Dolnego // Słowo. – 1937, saus. 8, p. 8 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra.
Prace i znaleziska na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1933, lapkr. 29, p. 3 Pokalbis su S. Lorentzu.
Prace konservacyjne // Kurjer Wileński. – 1935, liep. 21, p. 11 Trakų salos pilis.
Prace konservatorskie na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1930, bal. 5, p. 3
Prace konserwacyjne na Górze Zamkowej // Słowo. – 1938, geg. 7, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Prace konserwacyjne na Górze Zamkowej w Wilnie i w Trokach // Kurjer Wileński. – 1938, geg. 8, p. 3 Trakų salos pilis.
Prace konserwacyjne na zamku Wileńskim i Trockim // Kurjer Wileński. – 1933, kovo 24, p. 3
Prace konserwacyjne w Trokach // Kurjer Wileński. – 1930, liep. 25, p. 3
Prace konserwatorskie i wykopaliskowe na Wilenszczyznie // Goniec poranny. – 1939, birž. 23, p. 5. – Tas pat: Słowo. – 1939, birž. 25, p. 7; Głos narodowy. – 1939, birž. 25, p. 6 Taip pat ir Trakų pilis.
Prace konserwatorskie na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1931, kovo 3 Vilniaus pilis
Prace konserwatorskie na Górze Zamkowej nie zostaną przerwane // Słowo. – 1931, rugpj. 28, p. 3
Prace konserwatorskie przy ruinach zamku na wyspie w Trokach // Kurjer Wileński. – 1932, rugpj. 17, p. 3 Trakų salos pilis.
Prace konserwatorskie przy ruinach Zamku Trockiego // Słowo. – 1930, liep. 25, p. 3
Prace konserwatorskie w woj. Wileńskim i Nowogrodzkim // Kurjer Wileński. – 1937, lapkr. 3, p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis
Prace konserwatorskie w województwe Wileńskim i Nowogrodzkim // Kurjer Wileński. – 1936, rugs. 24, p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis. Taip pat apie Trakų salos pilį.
Prace przy konserwacji Zamku Giedymina. O rezultatach robot konserwacyjnych i badań archeologicznych nad ruinami zamku obronnego w Wilniusie // Prawda komsomolska (V.). – 1940, spal. 13 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Prace w Bazylice katedralnej. Dzisiaj nastąpi przeniesienie prochów krolowej Barbary // Kurjer Wileński. – 1931, lapkr. 7, p. 3
Prace w Bazylice Wileńskiej // Słowo. – 1931, lapkr. 7, p. 3
Prace w krypcie królewskiej. Komunikat Komisji historyczno-artystycznej // Słowo. – 1931, lapkr. 1, p. 1 Barboros Radvilaitės kapo tyrimas.
Prace w podziemiach katedry // Słowo. – 1931, rugs. 16, p. 3
Prace wykopaliskowe na Górze Zamkowej w Wilnie // Słowo. – 1938, rugpj. 18, p. 7. – Tas pat: Kurjer Wileński. – 1938, rugpj. 18, p. 5 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Pradėjo kasinėti Kauno pilį // Lietuvos aidas. – 1932, geg. 18, p. 6. – Tas pat: Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 21 Kauno pilis.
Pradėjo naikinti piliakalnius // Lietuvos aidas. – 1932, gruod. 27, p. 6 Bilionių ir Pagrybio (Šilalės raj.), Juškaičių (Tauragės raj.).
Pradėta archeologiniai tyrinėjimai // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 19, p. 434 Paštuvos (Kauno raj.) kapinynas.
Pradėtas tyrinėti Žvelgaičio kalnas // Komunizmo aušra (Žagarė). – 1956, rugs. 12 Žagarės (Joniškio raj.) piliakalnis.
Pradėti Gedimino pilies restauracijos darbai // Tiesa. – 1948, rugpj. 12. Vilnius.
Praeities kultūros paminklų išsaugojimo reikalu // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 26 (Nr. 240), p. 4
Praeities puslapius atskleidus // Vakarinės naujienos. – 1972, geg. 11, p. 4 Apie respublikos archeologų konferenciją Vilniuje.
Praeitis // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 41, p. 598-599. Apie iškastinį žmogų, lietuvių kalbos senumą.
Prahos grašių lobiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 7, p. 47 Bendri teiginiai.
Pranaitis M. Rudamina praeityje // Raudonasis artojas (Lazdijai). – 1958, rugs. 27
Prancūzkapiai / Šiaudinės Skrajūnas // Mūsų rytojus. – 1934, lapkr. 9, p. 5 Palankinės (Šakių raj.) kapinynas.
Prancūzkapis / Gražupio žvirgždas // Pavasaris. – 1924, Nr. 5, p. 21 Vidgiriai (Vilkaviškio raj.).
Prapuolenis K. Plutiškių parapija. Pašlavantos kaimas / K.A. // Šaltinis (Seinai). – 1906, Nr. 19, p. 301. Apie ardomą kapinyną prie Pašlavančio (Prienų raj.) piliakalnio.
Prascevičius E. Apie Hermano Vartbergio Livonijos kronikoje 1372 m. minimą vietovę Sasen // Voruta. – 1995, Nr. 42, p. 8 Bakainių (Kėdainių raj.) piliakalnis.
Prascevičius E. Kiek pavasarių piliakalniui? Negi du tūkstančiai? // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1984, birž. 13, p. 8 Vaitiekūnų piliakalnis ir pilkapiai.
Prascevičius E. Kudinų piliakalnis ir senovės gyvenvietė // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1984, spal. 10, p. 8
Prascevičius E. Nauji Augmėnų senkapio radiniai // Mūsų kraštas (Radviliškis). – 1995, geg.11, p. 6
Prascevičius E. Raginėnų archeologinių paminklų kompleksas // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1984, vas. 22. P. 8 Piliakalnis, pilkapiai, Daukonių akmuo.
Prascevičius E. Velžiai prieš tūkstantį metų // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1984, bal. 18, p. 8 Piliakalnis.
Prašoma grąžinti knygas // Į laisvę. – 1942, saus. 3, p. 7 E. Volterio knygos priklauso Kultūros paminklų apsaugos įstaigai.
Pratonas V. Turtingas iškasenomis piliakalnis // Vienybė. – 1932, Nr. 51/52, p. 285 Papilių (Rokiškio raj., buv. Obelių v.) piliakalnis.
Prätorius M. Deliciae Prussiae oder die preussische Schaubühne. – Berlin, 1875. P. 189 – Vilkyčiuose, Nemirsetoje, Šilutėje Romos monetų radiniai.
Praturtintas Kultūros muziejus. Jo priešistoriniame skyriuje išstatyta naujų vertingų eksponatų // Lietuvos aidas. – 1939, saus. 19 (Nr. 29), p. 10 Sargėnų, Upytės, Nikėlų, Graužių kapinynų radiniai, Geliogalių lobis.
Prawidla o zbieraniu i przechowaniu przedmiotów znalezionych podczas rabot ziemych // Kurjer Litewski. – 1912, kovo 22 (bal. 4).
Prawocheński R., Sližyński B. Czaszka konia z kurhanu w okolicy Swięcian // Rocznik nauk rolnyk i lesnych (Poznań). – 1931, t. 26, sąs. 1, p. 57-70
Prelekcje. W nadchodząca subotę i nedzielę // Kurjer Litewski. – 1907, gruod. 7 (20). Įvyks L. Krzywickio paskaita apie žemaičių piliakalnius (Vilniuje).
Prelwitz W. Bericht über den Vortrag des Herrn Geheimrats Proffessors Dr. Bezzenberger über prähistorische Kultur in Litauen // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1899, t. 4, sąs. 6 (24), p. 548-553.
Premjerą sudomino ąžuolo atsodinimas // Lietuvos rytas. – 1997, spal. 7, p. 1, 3 Dėl Ginučių (Ignalinos raj.) piliakalnio.
Presas A. Pilies kasinėjimo darbai eina // Klaipėdos žinios. – 1924, gruod. 16, p. 4
Prespaliauskas J. Žemė gražina paslėptus lobius // Švyturys. – 1961, Nr. 8, p. 27 Alsėdžių kapinynas ir Žvirblaičių monetų lobis (Plungės raj.).
Prezidentui pateikti Žemutinės pilies atkūrimo projekto metmenys // Lietuvos aidas. 1997, lapkr. 6, p. 15 Vilniaus pilis
Prezidentūra jau įsikurs Žemutinėje pilyje ? // Lietuvos rytas. – 1994, kovo 10, p. 2
Prezidentūroje ieškoma lobio // Respublika. – 1997, birž. 14 Prezidentūros teritorijos tyrinėjimai Vilniuje
Prie 900 metų pilies griuvėsių // XX amžius. – 1940, liep. 15, p. 8 Liškiava (Varėnos raj.).
Prie Aluotės upelio surastas 8000 m. senumo šlynas ir paleontologinių liekanų // Lietuvos aidas. – 1935, bal. 4, p. 6 Jaros (Anykščių raj.) upelio radiniai.
Prie d-ro Noraus sumanymo / J.Bur. // Vilniaus žinios. – 1905, bal. 3 (16), p. 1. Pritaria istorinės, etnografinės, archeologinės draugijos steigimui.
Prie Isručio atrado mamuto dantį // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 5 (Nr. 256), p. 2
Prie Merkinės piliakalnio randa daug senovinių daiktų // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 25, p. 5 Švieskalnyje randa titnago dirbinių, koklių.
Prie piliakalnio neprivažiuosi / Beržas // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 18, p. 6 Apuolė (Skuodo raj.).
Prie senovės architektūros paminklo // Kauno tiesa. – 1960, liep. 6, p. 3 Biržų pilis.
Prie Tilžės atkasė didelį 2000 metų amžiaus kapinyną // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 5 (Nr. 205), p. 4
Prie žinios apie iškasimus palei Gedimino kalną // Vilniaus žinios. – 1908, rugs. 21 (spal. 4), p. 3. Vilnius.
Prieš 110 metų, 1881 m. birželio 17 d. Kretingoje gimė… // Dienovidis. – 1991, Nr. 22, p. 8 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Prieš 140 metų, 1852 m. vasario 27 d. Novgorodo srityje, Torbine gimė dailininkas archeologas Tadas Daugirdas // Dienovidis. – 1992, Nr. 8, p. 8
Prieš 180 metų gimė Lietuvos archeologijos pradininkas Eustachijus Tiškevičius // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 32
Prieš 2000 metų Panemunėse // Komjaunimo tiesa. – 1958, liep. 27 Pasikalbėjimas su R. Rimantiene.
Prieš 60 metų mirė Eduardas Gisewijus // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1940, geg. 8
Prieš 75 metų pavogė pusę Kauno pilies // Sekmadienis. – 1936, Nr. 24, p. 11
Prieš žiemą norima apsaugoti Kauno pilies griuvėsius // Lietuvo aidas. – 1938, spal. 25 (Nr. 483), p. 5 Kauno pilies griuvėsiai.
Priešistorinė Lietuva muziejuje // Mokslo dienos. – 1937, Nr. 5, p. 311 Kauno Kultūros muziejus.
Priešistoriniai laikai Klaipėdos Krašte. Pranešimas dr. C. Engel iš Karaliaučiaus // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1931, kovo 18
Priešistorinio skyriaus atidarymas Kultūros muziejuje // XX amžius. – 1938, saus. 26, p. 2 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Priešistorinis skyrius V.D. muziejuje // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 1, p. 46 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Priešistorinis skyrius V.D. muziejuje // Mūsų laikraštis. – 1938, Nr. 4, p. 7 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Priešistorinių laikų lietuviai / Z.V. // Trimitas. – 1927, Nr. 9, p. 277-280.
Priešistorinių laikų lietuviai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1927, birž. 5
Priešistoriškas vokiečių mokslas apie Mažosios Lietuvos praeitį // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, geg. 5, 7 ir 9 P. Pakarklio paskaitos atpasakojimas.
Primityviškos kultūros pėdsakai // ABC. – 1934, saus. 11, p. 2 Archeologinių radinių paroda Kauno miesto muziejuje.
Prisiglaudė prie Motinos // Lietuvos aidas. – 1994, geg. 10, p. 3
Privatus muziejėlis / A. // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1944, Nr. 15, p. 3 K. Kuprio archeologinis rinkinys Akmenėje.
Pryšmantas V. Kaunas ir mūsų kraštas 1154 m. arabo Indrisio žemėlapyje // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 24, p. 5
Pryšmantas V. Kraštotyros reikalu // Lietuvos žinios. – 1935, liep. 9, p. 5 Dėl paminklų apsaugos kursų.
Pryšmantas V. Lietuvių kovos už savo jūrą istorijos raidoje // Vairas. – 1938, t. 23, Nr. 10, p. 589-607 P. 600-601 – apie prekybą su skandinavais V-XIII a.
Pryšmantas V. Lietuvių senovės kultūros paminklai // Vairas. – 1934, t. 13 (Nr. 8/9), p. 161-164
Pryšmantas V. Lietuvių senovės paminklai ir jų apsauga // Tautos mokykla. – 1934, Nr. 15/16, p. 296-297
Pryšmantas V. Lietuvių tautos senovės turtai ir jų saugojimas // Vytauto Didžiojo garbei. 1430-1930. – K., 1930. – P. 202-210
Pryšmantas V. Lietuvos senovės paminklų apsaugos reikalu // Židinys . – 1939, Nr. 10, p. 408-418 Paminklų apsauga
Pryšmantas V. Senovės paminklų apsaugos kursus atidarant / V.Pr. // Lietuvos aidas. – 1934, lapkr. 5, p. 2.
Pryšmantas V. Vilniaus miesto ir jo srities kultūros paminklų apsaugos likimas // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 27 (Nr. 726), p. 4 Paminklų apsauga
Pro Apuolę / A. Džiugas // Ateitis. – 1943, rugpj. 25, p. 6
Proceding at meetings of the Archeological Institute, January 10, 1862 // The archeological journal (London). – 1862, t. 19, p. 85-87. K. Tiškevičiaus straipsnio apie piliakalnius atpasakojimas.
Procesija į Kryžių kalną // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 22 (Nr. 391), p. 4 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Procesija į Pilies kalną // Rytas. – 1930, liep. 2, p. 6. . – Tas pat: Lietuvos aidas – 1930, liep. 1, p. 7 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Prof Adalbertas Bezzenbergeris / J. P. // Lietuvos žinios. – 1922, lapkr. 26, p. 2.
Prof. A. Bezzenbergeris // Lietuvos žinios. – 1922, lapkr. 9.
Prof. Antonevičius su ponia Šiauliuose // ABC. – 1934, vas. 22, p. 4
Prof. Balodis Kaune // Lietuvos aidas. –1935, geg. 28, p. 7
Prof. Balodis pakviestas į Įpilties piliakalnio kasinėjimus // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 9, p. 5
Prof. Birger Nerman atvyksta į Lietuvą // Lietuvos aidas. –1931, rugpj. 4, p. 3
Prof. Būgos ir prof. Volterio paskaitos apie kuršius / J.Ambr // Lietuva. – 1923, spal. 2, p. 4.
Prof. dr. Balodžiui įteiktas garbės daktaro diplomas // Lietuvos aidas. – 1939, bal. 22 (Nr. 131), p. 3. – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1939, bal. 22, p. 8
Prof. dr. Gaigalaitis išvyko į archeologišką kongresą Rygoje // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, rugpj. 19, p. 3
Prof. dr. Jonas Puzinas // Aidai (Brooklyn). – 1978, Nr. 5, p. 221.
Prof. dr. Jonas Puzinas // Lithuanian Philatelic society of New York Bulletin. – 1978, Nr. 105, p. 7850
Prof. dr. Jonas Puzinas // Tėvynės sargas (Chicago). – 1978, Nr. 2
Prof. dr. Jonas Puzinas sukaktuvininkas / G.G.K. // Nepriklausoma Lietuva (Montreal). – 1965, spal. 20. Jono Puzino 60 m. sukaktis
Prof. E. Volterio ekspedicijai šią vasarą sekėsi // Lietuvos studentas. – 1932, rugs. 15 (Nr. 11) Raudondvario apyl. (Kauno raj.).
Prof. E. Volteriui 80 m. // Trimitas. – 1936, Nr. 13, p. 245 E. Volterio 80-metis
Prof. E. Volteriui sukako 75 m. amžiaus // Lietuvos aidas. – 1931, bal. 2, p. 8 Teigia, kad E. Volteris nuo 1929 m. vadovauja Kauno universiteto archeologijos katedrai.
Prof. Ed. Volteris // Lietuvos aidas. – 1936, kovo 21 (Nr. 183), p. 5 E. Volterio 80-metis
Prof. Eduardui Volteriui – 80 m. amžiaus // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 13, p. 307 E. Volterio 80-metis
Prof. Endzelino paskaita apie Baltijos kalbas // Viltis. – 1912, saus. 18 (31). Apie baltų gentys iki XIII a.
Prof. Fr. Balodžio paskaita // Lietuvos aidas. – 1935, geg. 22, p. 7 Kauno universitete apie baltų piliakalnius.
Prof. J. Puzinas. 50 metų sukakties proga // Naujienos (Chicago). – 1955, rugs. 24, 25
Prof. J. Puzinas. 60 m. sukaktis // Darbininkas (Brooklyn). – 1965, spal. 29 Jono Puzino 60 m. sukaktis
Prof. Jonui Puzinui, archeologui ir proistorikui, 65 metai // Dirva (Cleveland). – 1970, rugs. 23 J. Puzino 65 m. sukaktis
Prof. Nerman apie lietuvių, latvių ir estų kultūras //Rytas. – 1933, birž. 21, p. 6
Prof. Spicyno paskaita / P. J. // Lietuva. – 1923, gruod. 29, p. 7.
Prof. Vladimiras Antonievičius Lietuvoje // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 2, p. 124
Prof. Volterio 70 metų amžiaus sukaktuvėms // Rytas. – 1926, kovo 21
Prof. Volterio ekspedicija į Raudondvario apylinkes // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 6, p. 4 Apie Pyplių piliakalnį (Kauno raj.) ir Gotesverderio pilies pėdsakų paieškas.
Prof. Volterio ekspedicija ieško Marienverderio salos. Dovainonių pilkapių kasinėjimas užbaigtas // Lietuvos žinios. – 1932, rugs. 1, p. 4 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Prof. Volterio ekspedicija vėl surado eilę istorinių liekanų // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 27, p. 1 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Prof. Volterio sukaktuvių paminėjimas universitete // Rytas. – 1926, kovo 23
Prof. Volteris – pensijon // Šviesa. – 1934, Nr. 33
Prof. Volteris “Institum Archaeologicum Imperii Germanici” narys // Lietuvos aidas. – 1930, geg. 24, p. 5
Prof. Volteris ieškos Nidoje senovės liekanų // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, saus. 5, p. 1 Vasarą ketina tyrinėti Nidos apylinkes.
Prof. Volteris rado 38 žalvario senienas // Rytas. – 1933, gruod. 28, p. 7 Smilgelių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Prof. Volteris rado įdomių žalvario gadynės dirbinių // Mūsų rytojus. – 1933, gruod. 22, p. 3 Smilgelių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Prof. Volteris sklaido legendas // Dienos naujienos. – 1933, lapkr. 10, p. 1
Prof. Volteris tirs Plateliuos ir Plungėje // Lietuvos aidas. – 1933, liep. 15, p. 5 Numatoma E. Volterio išvyka į Jazdaičius (Plungės raj.).
Prof. Volteris tyrinės senkapius // Rytas. – 1933, gruod. 7, p. 6 Žinutė, kad vyks į Smilgelius (Pasvalio raj.).
Profesorė, daktarė Marija Alseikaitė-Gimbutienė // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 3, p. 10-11
Profesoriai vyksta Apuolėn // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 20, p. 5 Atvyksta prof. F. Balodis ir V. Ginteris.
Profesorio E. Volterio sukaktuvės // Sekmoji diena. – 1921, Nr. 4, p. 4.
Program prac konserwacyjnych na Górze Zamkowej w Wilnie i Trokach // Kurjer Wileński. – 1938, birž. 16, p. 5 Trakų salos pilis.
Promińska E. Szczątki kostne z wszesnośredniowiecznych grobów ciałopalnych odkrytych w kurhanach w miejsciowości Zaświrz, rej. Świr w BSRR // Rocznik Białostocki. – 1963, t. 4, p. 397-404
Pronckus J. Kas buvo senieji prūsai / J. Pr-kus. // Vakarai. – 1936, kovo 30, p. 3. C. Engelio paskaita šia tema Berlyno universitete.
Pronskus J. 2000 m. senos kapinės prie Tilžės / J.Pr. // Vakarai (Klaipėda). – 1936, geg. 10, p. 3. Spitrės kapinynas prie Tilžės.
Protestas // Lietuvos žinios. – 1912, bal. 10 (23); 24 (geg. 7); birž. 7 (20).
Prūsaitė D. Lietuvos praeities ištyrimui be galo brangūs atradimai Linkūnuose // Lietuvos keleivis. – 1931, rugs. 17
Prūsas A. Milžinų kapai // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 1, p. 6A Grikiapelių (Anykščių raj.) pilkapiai.
Prusowie: Dzieje i kultura ludu Bałtyjskiego. – Gdańsk, 1997. – 48 p.
Prūsų kiltys / S. J. Žemaitis // Tarybų Lietuva. – 1944, gruod. 10.
Przemowienie hr. Eustechego Tyszkiewicza przy zagajeniu posiedzenia Komissyi Archeologicznej d. 11 lutego 1857 roku // Kurjer Wileński. – 1857, vas. 22 (Nr.15), p. 127-129. – Lygiagr. tekstas rus. Vilniaus laikinoji archeologinė komisija ir Senienų muziejus.
Przenesienie prochów królewskich // Słowo. – 1931, spal. 27, p. 1
Przenesienie szczątków króla Aleksandra Jagiełłończyka // Kurjer Wileński. – 1931, spal. 25, p. 1
Przenesienie szczątków królewnej Barbary Radziwillowny // Kurjer Wileński. – 1931, lapkr. 8, p. 2
Przenesienie szczątków królewskich do prowizoricznego mauzoleum // Kurjer Wileński. – 1933, rugs. 1, p. 2
Przenesienie zwłok królowej Elžbiety // Kurjer Wileński. – 1931, spal. 27, p. 1 Apie jos įkapes.
Przerwanie prac konserwatorskich // Kurjer Wileński. – 1931, rugpj. 28, p. 3
Przezdziecki A. Obrządki pogańskie na Źmujdzi XVI w. // Dziennik Warszawski.– 1856, Nr.117.
Przy kopaniu // Kurjer Litewski. – 1910, rugs. 17 (30). Žinutė apie rąstų ir akmeninio sviedinio radimą Vilniaus žemės banko teritorijoje.
Przybilski W. Posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej // Tygodnik Petersbugski. – 1858, Nr. 77, 78.
Przybylski B. Notatki ze Žmudzi // Z otchłani wieków (Poznań). – 1932, sąs. 1, p. 1-11 P. 2-5 – Pajūrio (Šilalės raj.) kapinyno radiniai; p. 5-8 – Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnis; p. 9-11 – Rūdupių (Telšių raj.) kapinyno radiniai.
Przybylski W. Listy z Wilna // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1861, t. 4, Nr. 113, p. 196-198. Apie Vilniaus pilį.
Przybylski W. Posiedzenie Archeologicznej komissyi Wileńskiej 11 lipca i 11 sierpnia 1858 roku // Kurjer Wileński. – 1858, rugs. 2 (Nr.68), p. 719-722; rugs. 5 (Nr.69), p. 729-732. – Lygiagr. tekstas rus.
Puhvel J. Baltų panteono indoeuropietiškoji struktūra / Iš anglų k. vertė Milda Keršytė // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 2, p. 4-7.
Puipienė J. Vilniaus Aukštutinė pilis. – V., 1966. – 4 p. – Bukleto aut. nenurodytas
Puipienė J. Vilniaus pilies muziejus. – V., 1970. – 28 p. – Tas pats leid. lenkų, vok., anglų ir rusų k Kasinėjimai pilies teritorijoje, radiniai.
Pukas J. Nepaprastas akmuo // Lietuvos ūkininkas. – 1913, Nr. 41, p. 423. Prie Taujėnų (Ukmergės raj.) rastas akmuo su įrašu.
Pūkelis P. Ką byloja akmenys // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 4, p. 33-34 Gyvolių (Akmenės raj.) piliakalnis.
Pulkauninkas S. Koks tas senovės lietuvis ? // Gimtasis kraštas. – 1968, bal. 25, p. 1-3 Apie R. Kulikauskienės doktoratą.
Pumputis D. Šalintini Lietuvos TSR menininkų veiklos rūkumai // Vilniaus balsas. – 1941, bal. 27 Trakų salos pilis.
Punia – Pilėnų kunigaikščio piliakalnis / S.Z. // Trimitas. – 1929, Nr. 31, p. 526-527
Punia / Pilietis-Svečias // Karys. – 1932, Nr. 11, p. 225 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Punia. Sutvarkys Margio kalną // XX amžius. – 1938, rugpj. 25, p. 9 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Punia: Nuo liūčių į Nemuną nuslinko piliakalnio šlaitas // Lietuvos rytas. – 1993, liep. 27, p. 30
Punioje rasti kryžiuočių kapai? // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 13 (Nr. 566), p. 7 Punios (Alytaus raj.) kapinynas.
Punios miestelis / Daigas // Lietuvos žinios. – 1911, lapkr. 24 (gruod. 7). Aprašo ir piliakalnį.
Punios piliakalnis atskleidžia savo praeitį / J-mas J. // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 10 (Nr. 357), p. 5. Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Punios piliakalnis. Kernavės piliakalniai // Mūsų girios. – 1958, Nr. 12, p. 3 (virš.)
Puniškis L. Randa iškasenų // Šaltinis (Marijampolė). – 1937, Nr. 6, p. 412 Aistiškiai (Vilkaviškio raj.).
Punys P. Archeologiniai paminklai ir jų apsauga // Komunizmo švyturys (Vabalninkas). – 1958, birž. 7, 11
Puodas su senais pinigais / Vėsutis // Lietuva. – 1925, kovo 26, p. 6; Ūkininkas. – 1925, Nr. 14, p. 6. Kaune rastas XVII a. monetų lobis.
Puodžiūnas A. Bubių piliakalnis, kurį prieš 80 metų kasinėjo ir tyrė lenkų mokslininkas Liudvikas Kšivickis // Laikas (Šiauliai). – 1991, liep. 31
Puodžiūnas A. Ką slepia laukų kalneliai // Leninietis (Šiauliai). – 1972, rugs. 23, p. 3 Visdergių ir Pavėkių (Šiaulių raj.) pilkapiai.
Puodžiūnas A. Mokslinė ekspedicija Valdamų kapinyne // Leninietis (Šiauliai). – 1963, spal. 22 Valdomai (Šiaulių raj.).
Puodžiūnas G. Anykščių dvaro mįslė / Pokalbį užrašė G. Latvelienė // Anykšta. – 1991, rugpj. 24, p. 1, 3. Anykščių dvarvietės kasinėjimai.
Puodžiūnas G. Archeologiniai tyrinėjimai Bakšių senovės gyvenvietėje 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 57-59 Prie Alytaus.
Puodžiūnas G. Archeologinių gyvenviečių tyrinėjimų istorija (XIX a. pab. – XX a. 4-tas dešimtmetis) // Istorija. – 1994, t. 33, p. 133-141
Puodžiūnas G., Girininkas A. Nationalizm duobly appressend: archaeology and nationalizm in Lithuania // Nationalizm and archaeology in Europe. – London, 1996. – P. 243-255
Puodžiūnas G., Zabiela G. Anykščių dvarvietės tyrinėjimai 1990-1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 44-48.
Puodžiūnas G., Zabiela G. Anykščių senamiesčio kultūrinio sluoksnio kasinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 241-245
Puodžiuvytė-Sipavičienė B. Tulpiakiemio plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1984 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 94-95 Ukmergės raj.
Puotkalių piliakalnis / St. Gčs. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, liep. 28, p. 4. Skuodo raj.
Pupaleigis S. Beižonių milžinkapiai // Rytas. – 1927, rugpj. 13, p. 2 Beižionių (Trakų raj.) pilkapiai.
Pupienis A. Paveisininkų piliakalnis // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1988, rugpj. 23
Pupienis A. Prie Zapsės – europinio masto archeologijos paminklas // Dzūkų žinios (Lazdijai). – 1996, rugs. 14
Purėnas A. Kaip gyveno pirmieji žmonės ir kaip paskui gyvenimas atsimainė / A.P. – V., 1907. – 45, 4 p.
Purickis A. Senovės kapų kalnai // Viltis. – 1910, birž. 19 (2). Vabalninko parapijoje.
Purickis J. Žiupsnelis žinių apie Vytauto motiną / Vygandas // Lietuvos aidas. – 1930, bal. 10, p. 3-4. Apie Birutės kalną Palangoje.
Purinas P. Vingaudas P. Senovės palikimas, Kupiškis // Lietuvos žinios. – 1912, bal. 14 (27), p. 4. Mirabelio piliakalnis, radiniai.
Purlys E. Lietuvos valdovų rūmai. Praeitis ir ateitis // Lietuvos rytas. – 1996, vas. 4, p. 6 Vilniaus pilys
Puronas P. Gilės pilis prie Mituvos // Aidai (Brooklyn). – 1976, Nr. 1, p. 40-41 Gindviliai (Kupiškio raj.).
Puronas V. Bubių piliakalnio turtai // Leninietis (Šiauliai). – 1984, geg. 29
Puronas V. Kiek Šiauliuose piliakalnių? // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1986, saus. 31 Senosios Šiaulių kapinės esančios ant piliakalnio.
Puronas V. Kryžių kalnas – padavimai, pasakojimai, paslaptys // Šiaulių naujienos. – 1988, liep. 29, 30; rugpj. 2 Jurgaičių piliakalnis.
Puronas V. Kryžių kalnas. Paslaptys, legendos, padavimai. – Šiauliai, 1991. – 47 p. – Ta pati knygelė lenkų k
Puronas V. Luponių Perkūnkalnis // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1988, saus. 30 Luponių piliakalnis.
Puronas V. Prie Šiaulių ištakų // Leninietis (Šiauliai). – 1984, liep. 3
Puronas V. Salduvės kalne stovėjo medinė kryžiuočių pilis // Šiaulių kraštas. – 1991, spal. 18, p. 5 Salduvės (Šiauliai) piliakalnis.
Purvinienė M., Purvinas M. Klaipėdos pilis praeities dogmų labirintuose // Statyba ir architektūra. – 1993, Nr. 4, p. 22
Pušalotas //Lietuvos žinios. – 1913, rugpj. 22 (rugs. 4), p. 3. Gailiūnų (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Pušalotas. Biržų apskr. Rasta muziejinių dalykų // Mūsų rytojus. – 1933, birž. 27, p. 3 Kidžionių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Puteikienė D. Skambantys metaliniai papuošalai // Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje: Mokslinės praktinės konferencijos medžiaga, 1987 m. gegužės 6-7 d. – V., 1989. – P. 201-204
Putelis L. Vieni saugo, kiti – ardo // Švyturys. – 1971, Nr. 16, p. 26 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Putriūnaitė E., Mekaitė G. Nauji Kauno pilies archeologiniai tyrinėjimai // Už tarybinį mokslą / Kauno politechnikos institutas. – 1956, birž. 1, 8, 15
Putrius J. Finikiečių dievo statulėlė Šernuose // Mažoji Lietuva (Klaipėda). – 1992, liep. 2, p. 9 Šernai (Klaipėdos raj.).
Putrius J. Jauniausiems – 1000 metų // Jaunimo gretos. – 1966, Nr. 9, p. 36 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Putrius J. Senovinė gyvenvietė Kuršių Nerijoj // Tarybinė Klaipėda. – 1961, rugs. 14
Putrius J. Švediška moneta – plokštė arba Klipa // Mažoji Lietuva (Klaipėda). – 1992, Nr. 17, p. 12
Putrius J. Švediškos klipos Lietuvoje // Vakarų baltų istorija ir kultūra. – Klaipėda, 1992. – T. 1, p. 144-153
Puzinas B. Bubių piliakalnis // Kultūros barai. – 1973, Nr. 11, p. 17 Šiaulių raj.
Puzinas B. Įdomūs melioratorių radiniai // Leninietis (Šiauliai). – 1973, vas. 24 Noliškių (Šiaulių raj.) dubenuotas akmuo.
Puzinas B. Salduvės piliakalnis // Kultūros barai. – 1973, Nr. 1, p. 53 Salduvė (Šiauliai).
Puzinas J. Sargėnai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 26, p. 496-498. Kapinynas Kaune.
Puzinas J. “Aušros” laikotarpio archeologija // Vairas. – 1935, t. 15, Nr. 12, p. 401-411. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 335-345
Puzinas J. 1935 metų Lietuvos archeologijos raštai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 1, p. 64-65. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. A.a. prof. E.A. Volteris / J. Pelaitis // Į laisvę. – 1941, gruod. 16, p. 4.
Puzinas J. Aisčiai istorinių šaltinių šviesoje // Aidai (Augsburg). – 1948, Nr. 12, p. 97-102. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 317-331
Puzinas J. An important survey of Baltic Antiquity // The Baltic Review (New York). – 1964, Nr. 28, p. 57-61
Puzinas J. Ankstyvojo geležies amžiaus kapas, surastas Kurmaičiuose, Kretingos vls. // Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus metraštis. – K., 1941. T. 1, p. 19-27. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 229-238
Puzinas J. Ankstyvųjų Lietuvos gyventojų kultūros ir tautybės klausimu // Viltis (Pfullingen; Memminigen). – 1949, Nr. 1, p. 20-25. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 424-436
Puzinas J. Apuolės piliakalnio senovė // Lietuvos aidas. – 1928, lapkr. 22, p. 7 Apuolė (Skuodo raj.), E. Volterio kasinėjimai.
Puzinas J. Arabų pinigai Lietuvoje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 233
Puzinas J. Archeological research // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1970. – T. 1, p. 116-121
Puzinas J. Archeologija politikos vežime / Sv. // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 11 (Nr. 307), p. 3. Apie Karaliaučiuje įvykusį Rytų Prūsijos muziejininkų suvažiavimą ir W. Gaertės, O. Kleemanno, B. Richthofeno skaitytus pranešimus.
Puzinas J. Archeologija. Archeologijos komisijos. Archeologų kongresai. Archeologiniai kasinėjimai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 240-241.
Puzinas J. Archeologijos katedra // Lietuvos universitetas 1579-1803-1922. – Chicago, 1972. – P. 396-400
Puzinas J. Archeologijos mokslas ir Lietuva (Laiškas iš Heidelbergo) // Šviesos keliai. – 1931, Nr. 3, p. 220-226
Puzinas J. Archeologiniai Įpilties tyrinėjimai // Tautos mokykla. – 1934, Nr. 20, p. 388-391
Puzinas J. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje XIX a. gale ir XX a. pradžioje // Senovė (K.). – 1935, t. 1, p. 157-188. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 199-227 Rec.: Ivinskis Z. // Židinys. – 1936, t. 23, Nr. 4, p. 360. Trumpa V. // Vairas. – 1936, t. 16 (Nr. 4), p. 456-457.
Puzinas J. Archeology (Prehistory of Lithuania) // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1970. – T. 1, p. 121-140
Puzinas J. Arklių kapai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 275-276.
Puzinas J. Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį // Jaunoji karta. – 1936, Nr. 46, p. 927-928
Puzinas J. Baltų kilmė ir gyvenamosios vietos // Liaudies kultūra. – 1993, Nr. 1, p. 5-7. Perspausdinta iš: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 340-346
Puzinas J. Baltų kraštai arabų rašto šaltiniuose // Nemunas (Chicago). – 1950, Nr. 3/4, p. 4-9. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 307-316
Puzinas J. Baltų prekybiniai santykiai su Romos imperijos provincijomis pirmaisiais amžiais po Kristaus // Lituanistikos instituto 1975 metų suvažiavimo darbai. – Chicago, 1976. – P. 17-39
Puzinas J. Baltų protėvynės problema // Naujoji Lietuva. – 1942, bal. 4, p. 3
Puzinas J. Basanavičius lietuvių prosenovės tyrinėtojas // Akademikas. – 1937, Nr. 3, p. 64-65
Puzinas J. Biržų apskrities priešistoriniai laikai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1935. – T. 3, skilt. 1232-1235. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 323-325
Puzinas J. Brėslaujos apskrities priešistoriniai laikai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1936. – T. 4, skilt. 636-642. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 326-330
Puzinas J. Brėslaujos apskritis. Priešistoriniai laikai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 3, p. 241-243.
Puzinas J. Bronzos arba žalvario amžius // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1936. – T. 4, skilt. 773-792; Atsp.: K., 1936. – 10 p. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 297-306
Puzinas J. Burbiškių piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 3, p. 361 Netoli Paršežerio (Šilalės raj.).
Puzinas J. Castles of Gardinas // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 278-281.
Puzinas J. Daugirdas Tadas // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 31-32.
Puzinas J. Daugirdas Tadas // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1937. – T. 6, skilt. 95-104. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai – Chicago, 1983. – T. 1, p. 355-362
Puzinas J. Daugirdas, Tadas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 4, p. 345-355.
Puzinas J. Derbutai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1937. – T. 6, skilt. 459. Piliakalnis, Raseinių raj.
Puzinas J. Die Flügelfibeln in Litauen und ihre Bedeutung für die Handelsgeschichte // Ur- und Frühgeschichte als Historische Wissenschaft. Festschrift zum 60. Geburgstag von E. Wahle. – Heidelberg, 1950. – P. 189-199. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 674-687 Rec.: Antoniewicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 284-287.
Puzinas J. Dr. Jonas Basanavičius – Lietuvių mokslo draugijos steigėjas ir ugdytojas // Aidai (Brooklyn). – 1978, Nr. 4, p. 141-145; Nr. 5, p. 213-223
Puzinas J. Dr. Jonas Basanavičius – lietuvių tautos kilmės tyrinėtojas // Lituanistikos instituto 1977 metų suvažiavimo darbai. – Chicago, 1979. – P. 9-34
Puzinas J. Drabužiai priešistoriniais laikais // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1937. – T. 6, skilt. 1358-1361
Puzinas J. Drohičino plombos // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1937. – T. 6, skilt. 1496-1498; Atsp. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 333-334
Puzinas J. Dubenuoti akmenys // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1939. – T. 7, skilt. 72
Puzinas J. Dubois de Montepereux // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1939. – T. 7, skilt. 103.
Puzinas J. Dūkšto piliakalnis // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1939. – T. 7, skilt. 143 Ignalinos raj.
Puzinas J. Dvigubas IV amž. kapas surastas Veršvuose // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – 1941. – T. 1, p. 28-42, 8 lent. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 239-258
Puzinas J. Eiguliai // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 143-144. Eiguliai (Kaunas).
Puzinas J. Eiguliai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1939. – T. 7, skilt. 574-575. Piliakalnis ir kapinynas, Kaunas.
Puzinas J. Eiguliai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. T. 5, p. 392-393 Kapinynas ir piliakalnis Kaune.
Puzinas J. Eigulių II-jų kapinynas… // Vytauto Didžiojo Universiteto Medicinos fakulteto darbai (K.). – 1937, t. 4, kn. 1-3, p. 5-12 Eiguliai prie Kauno. Kelių 1935 m. tirtų kapų aprašymas, duotas J. Žilinsko ir R. Masalskio “Senojo geležies periodo Lietuvos gyventojų kaukolių studijai” (K., 1937).
Puzinas J. Emalė. Dirbiniai Lietuvoje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. – T. 5, p. 500-501
Puzinas J. Engelis, Karolis // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1939. – T. 7, skilt. 873-874.
Puzinas J. Fortress hill (Lith. piliakalnis) // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 234-238.
Puzinas J. Gaerte Wilhelmas // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1940. – T. 8, skilt. 777. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. Gandinga // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 271-272. Piliakalnis, Plungės raj.
Puzinas J. Gardino pilis // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1940. – T. 8, skilt. 972-982; Atsp.: K., 1939. – 7 p
Puzinas J. Gardino pilis // Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1955. – T. 6, p. 538-543.
Puzinas J. Gardino pilys // Karys (Brooklyn). – 1972, Nr. 7, p. 217-223; Nr. 8, p. 254-261. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 69-95
Puzinas J. Gediminas Vilniuje // Aidai (Brooklyn). – 1956, Nr. 9, p. 381-387
Puzinas J. Gedimino kalnas // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1940. – T. 8, skilt. 1136-1139; Atsp.: K., 1939. – 2 p Vilniaus Aukštutinė pilis.
Puzinas J. Gedimino kalnas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 7, p. 70-75.
Puzinas J. Gedimino sostinės sukaktį minint // Draugas (Chicago). – 1973, lapkr. 3, 10
Puzinas J. Gedimino sostinės Vilniaus 650 metų sukaktį minint // Laiškai lietuviams. – 1973, Nr. 9, p. 297
Puzinas J. Geležies amžius // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1940. – T. 8, skilt. 1180-1191; Atsp.: K., 1939. – 6 p. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 307-322
Puzinas J. Geležies amžius // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 7, p. 97-98.
Puzinas J. Gibaičiai / P.J. // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1940. – T. 8, skilt. 1407 Kapinynas, Šiaulių raj.
Puzinas J. Gintaras – lietuviškasis auksas // Saulutė. – 1947, Nr. 10-11, p. 172
Puzinas J. Gintaras priešistoriniais laikais // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 7, p. 262-264.
Puzinas J. Gintaro istorija // Darbas (Boston). – 1953, Nr. 4, p. 25
Puzinas J. Gintaro istorija // Naujienos (Chicago). – 1954, Nr. 25. – Tas pat: Literatūra (Chicago). – 1954, Nr. 224, p. 6
Puzinas J. Gyvatgalviai kapliai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1941. – T. 9, sk. 84.
Puzinas J. Gondinga // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1940. – T. 8, skilt. 934-935 Piliakalnis, Plungės raj.
Puzinas J. Graužiai // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 272-275. Kapinynas, Kėdainių raj.
Puzinas J. Graužiai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1941. T. 9, skilt. 552-553 Kapinynas, Kėdainių raj.
Puzinas J. Graužiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 7, p. 460-467. Kapinynas, Kėdainių raj
Puzinas J. Grewingk, Konstantin // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1941. – T. 9, skilt. 603
Puzinas J. Įdomi ir turtinga mūsų krašto praeitis. Iš Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus priešistorinio skyriaus tyrinėjimo darbų / Pr.Ra. // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 9 (Nr. 67), p. 6. Pagal J. Puzino pranešimą apie 1939 m. tyrinėtus paminklus. Tekstas priskiriamas J. Puzinui. Žr. Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 688, Nr. 126
Puzinas J. Imbarė // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 454-455. Piliakalnis ir kapai, Kretingos raj.
Puzinas J. Imbarė // Lietuvių enciklopedija. –Boston, 1956. – T. 8, p. 425 Piliakalnis, Kretingos raj.
Puzinas J. In Search of the Origins of the Lithuanian People // Lithuanus (Brooklyn). – 1957, Nr. 1, p. 7-11
Puzinas J. Įpiltis // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 479-480. Piliakalnis, Kretingos raj.
Puzinas J. Įpiltis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 9, p. 46-48 Piliakalnis, Kretingos raj.
Puzinas J. Įpiltis istorinių šaltinių šviesoje // Tautos mokykla. – 1934, Nr. 19, p. 359-360
Puzinas J. Iš Seredžiaus kapinyno tyrinėjimų dienoraščio // Daugirdaitė-Sruogienė V. Lietuvos istorijos vaizdai ir raštai. – K., 1939. – P. 26
Puzinas J. Iš Šiaulių miesto istorijos // Savivaldybė. – 1929, Nr. 2, p. 7 Šiaulių Salduvės piliakalnis.
Puzinas J. Iš Vilniaus pilių praeities // Kūryba. – 1944, Nr. 2, p. 80-88
Puzinas J. Iškasta daug vertingos medžiagos, kuri kalba apie aukštą senovės aisčių kultūros lygį. Tyrinėta keli šimtai kapų, užsilikusių net iš II-III, V-VI amžių. Surasta Romos monetų ir daug kitų vertingų radinių. Pasikalbėjimas su V.D.Kultūros muziejaus priešistorinio skyriaus vedėju dr. J. Puzinu // Lietuvos žinios. – 1940, liep. 3, p. 5 Veršvai ir Sargėnai (Kaunas), Kurmaičiai ir Tūbausiai (Kretingos raj.).
Puzinas J. Jablonskytė-Rimantienė, Rimutė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 9, p. 236.
Puzinas J. Javai. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 9, p. 362-365.
Puzinas J. Jazdai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 9, p. 366-7
Puzinas J. Jeleniavas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 9, p. 394-395. Pilkapiai, Suvalkų vaivadija.
Puzinas J. Juodkrantė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 10, p. 85-87.
Puzinas J. Ką pernai nuveikė V.D. Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 7 (Nr. 281), p. 2 Ataskaita už 1938 m.
Puzinas J. Kada atsikėlė į Lietuvą pirmieji žmonės ? // Daugirdaitė-Sruogienė V. Lietuvos istorijos vaizdai ir raštai. – K., 1939. – P. 7-13
Puzinas J. Kada atsikėlė į Lietuvą žmonės // Jaunoji karta. – 1937, Nr. 5, p. 91-92
Puzinas J. Kada atsikraustė pirmieji žmonės į Lietuvą? // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 2, p. 81-84
Puzinas J. Kaip gyveno naujojo akmens amžiaus žmonės Lietuvoje // Jaunoji karta. – 1938, Nr. 16, p. 330-332
Puzinas J. Kaip gyveno vidurinio akmens amžiaus žmonės // Jaunoji karta. – 1937, Nr. 47, p. 962-963
Puzinas J. Kaip mūsų protėviai kovojo su ligomis // Draugas (Chicago). – 1973, Nr. 173, 194, 200, 206, 211. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 439-466
Puzinas J. Kaip seniai gyvena žmonės Lietuvoje // Kalifornijos lietuvis. – 1948, Nr. 1, p. 8
Puzinas J. Kalavijas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. –T. 10, p. 275
Puzinas J. Kalbotyra apie lietuvių protėvynę // Lietuva (New York). – 1952, Nr. 1, p. 46-53
Puzinas J. Karoliai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 11, p. 48-49
Puzinas J. Kas yra tas gintaras, tas lietuviškas auksas ? // Vienybė (Brooklyn). – 1950, Nr. 33, p. 6
Puzinas J. Kaunas – Kęstučio tvirtovė // Bangos. – 1932, Nr. 38, p. 931-932 Kauno pilis.
Puzinas J. Kaunas karų sukury iki Žalgirio kovai // Savivaldybė. – 1928, Nr. 5, p. 10-15
Puzinas J. Kaunas: proistorė, pilis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. –T. 11, p. 203-206
Puzinas J. Kauno miesto muziejus // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 11, p. 235-236
Puzinas J. Kepuraitė Lietuvos proistorėje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 11, p. 376-377
Puzinas J. Kiauleikiai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 121. Kapinynas, Kretingos raj.
Puzinas J. Kirkor, Adam Honory // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 124-125
Puzinas J. Kirkor, Adam Honory // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 11, p. 515-516
Puzinas J. Kirvis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 11, p. 526-527
Puzinas J. Klimatas: priešistoriniais laikais // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 12, p. 125-126
Puzinas J. Kražių senovė // Kražiai. – Chicago, 1983. – P. 11-18
Puzinas J. Kražių senovė ir siaubingieji 1893 metų įvykiai // Nepriklausoma Lietuva. – 1993, rugs. 8, 15. – Perspausdinta iš: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 213-234
Puzinas J. Krzywicki, Ludwik // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 210-211
Puzinas J. Krzywicki, Ludwik // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 13, p. 243-244
Puzinas J. Kulikauskas Pranas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 325. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. Kulikauskas, Pranas // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 225-226
Puzinas J. Kulikauskas, Pranas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 13, p. 317
Puzinas J. Kulikauskienė, Regina // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 226
Puzinas J. Kurmaičiai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 240-241 Kapinynas, Kretingos raj.
Puzinas J. Kurmaičiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 13, p. 399-401. Kapinynas, Kretingos raj.
Puzinas J. Kvietys. Istorija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 13, p. 470-471.
Puzinas J. Lazdininkai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 14, p. 305-306. Kapinynas, Kretingos raj
Puzinas J. Ledynai ir pirmųjų žmonių pasirodymas Lietuvoje // Tėvynės šešėlyje (Detmold). – 1947, Nr. 1, p. 18-20, 22-23. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 413-423
Puzinas J. Lietuva prieš 10.000-5.000 metų // Jaunoji karta. – 1937, Nr. 16, p. 324-326
Puzinas J. Lietuva prieš 5000-3500 metų // Jaunoji karta. – 1938, Nr. 7, p. 133-134
Puzinas J. Lietuva prieš atsikeliant pirmiesiems žmonėms // Jaunoji karta. – 1936, Nr. 50, p. 1011-1012
Puzinas J. Lietuva prieškristiniame geležies amžiuje // Naujoji Lietuva. – 1942, birž. 7, p. 3
Puzinas J. Lietuviai ir jų giminės istorijos prieangyje // Darbas (Boston). – 1954, Nr. 4, p. 14
Puzinas J. Lietuviai ir jų giminės istorijos prieangyje // Darbas (Boston). – 1955, Nr. 1, p. 19-20. – Tas pat: Keleivis (Boston). – 1955, Nr. 5
Puzinas J. Lietuvių kilmė ir jų gyvenamieji plotai naujausių tyrinėjimų šviesoje // Lituanistikos instituto 1971 metų suvažiavimo darbai. – Chicago, 1971. – P. 41-62
Puzinas J. Lietuvių kilmė ir jų gyvenamieji plotai naujausių tyrinėjimų šviesoje // Lituanistikos instituto 1971 metų suvažiavimo darbai. – Chicago, 1972. – P. 41-62
Puzinas J. Lietuvių kilmės teorijos amžių būvyje // Literatūra.–Chicago, 1950. – T. 1, p. 193-244
Puzinas J. Lietuvių kilmės teorijos amžių būvyje // Naujienos (Chicago). – 1950, Nr. 248, 228, 229
Puzinas J. Lietuvių prosenovė ir kalba //Akademikas. – 1937, Nr. 7, p. 156-157 ir Nr. 8, p. 185-187
Puzinas J. Lietuvių tautos kelias prosenovėj // Argentinos “Lietuvių Balso” kalendorius, 1956. – Buenos Aires, 1955. P. 44-45. – Nurodoma pagal A. Pemkaus “Prof. dr. J. Puzino darbų bibliografija” (Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 689, įrašas Nr. 187)
Puzinas J. Lietuvių tautos kelias prosenovėje // Darbas (Boston). – 1954, Nr. 2, p. 22
Puzinas J. Lietuvos kapinynams prašnekus // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 33/34, p. 609-612. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 291-296 Apie Pavėkius (Šiaulių raj.), Seredžių (Jurbarko raj.), Eigulius (Kauno raj.), Purvynus (Trakų raj.).
Puzinas J. Lietuvos proistorės bruožai // Naujoji mokykla. Kraštotyra. – K., 1940. – T. 3, p. 97-139
Puzinas J. Lietuvos proistorės darbų apžvalga 1935 m. / P.S-tis. // Vairas. – 1936, Nr. 1, p. 85-87.
Puzinas J. Litauens Vorgeschichte // Litauens Werden und Schaffen. – K., 1938. – P. 23-30. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 384-391
Puzinas J. Liudvikas Krzywickis – Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas // Lietuvos praeitis. – K., 1940. – T. 1, sąs. 1, p. 352-358. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 363-370
Puzinas J. Ludwik Krzywicki – badacz grodzisk litewskich // Ludwik Krzywicki. Praca zbiorowa, poswięcona jego žyciu i twórczości. – Warszawa, 1938. – P. 133-138
Puzinas J. Maišiagala // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 17, p. 127 Piliakalnis, Vilniaus raj.
Puzinas J. Mamuto dantys Kaune // Lietuvos aidas. – 1929, geg. 18, p. 3 Kaune, Veiverių gatvėje.
Puzinas J. Marijampolė, proistorija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 17, p. 344
Puzinas J. Mažosios Lietuvos proistorės bruožai // Aidai (Augsburg). – 1948, Nr. 18, p. 340-346. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 437-458
Puzinas J. Medviagalis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 107-108 Medvėgalio (Šilalės raj.) piliakalnis.
Puzinas J. Medžioklė. Lietuvių proistorėje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 112-113
Puzinas J. Merkinė, proistorė, piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 247-248
Puzinas J. Michelbertas Mykolas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 385. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. Miesto muziejaus paroda (Nauja iškasenų paroda Kaune) / P. // Židinys. – 1934, Nr. 1, p. 103-104
Puzinas J. Miežiai, proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 387-388
Puzinas J. Miežionys, proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 390. Švenčionių rajono pilkapiai.
Puzinas J. Miežulėnai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 391 Mažulonių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Puzinas J. Migonys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 393 Piliakalnis ir pilkapiai, Kaišiadorių raj.
Puzinas J. Mūsų prosenovės kultūros taku // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 4/5, p. 79-82. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai: – Chicago, 1983. – T. 1, p. 281-290
Puzinas J. Nagius, Vladas – archeologas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 19, p. 479-480
Puzinas J. Nagius-Nagevičius Vladas // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 11-12
Puzinas J. Narbutas, Teodoras // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 19, p. 535.
Puzinas J. Naujas archeologijos radinys // Lietuvos aidas. – 1928, geg. 9, p. 4 Totorkalnio (Biržų raj.) antkaklė.
Puzinas J. Naujausių Lietuvos proistorinių tyrinėjimų bruožai // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 12, p. 281-285; Nr. 13, p. 309-312; Nr.15/16, p. 372-375; Nr. 18, p. 421-424
Puzinas J. Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys // Senovė (K.). – 1938, t. 4, p. 175-303, 56 lent., 7 žml.; Atsp.: K., 1938. – 132 p., iliustr. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 33-198 Rec.: Mažiulis A. // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 19, p. 430-431. Nezabitauskas A. Mūsų krašto seniausia kultūra proistorinių tyrinėjimų šviesoje / A.N. // Lietuvos aidas. – 1939, vas. 22 (Nr. 84), p. 6. Povilavičius S. Dr. J. Puzino archeologinių tyrinėjimų vaisiai / S. Vykintas // Vairas. – 1939, Nr. 27, p. 539-540. Stambus darbas iš Lietuvos archeologijos // XX amžius. – 1939, vas. 4, p. 5. Tarvydas B. Lietuva gali didžiuotis daugiau kaip 2400 metų kultūra // Akademikas. – 1939, Nr. 13/14, p. 3 (virš.).
Puzinas J. Neklastokite aisčių prosenovės / Rimtautas // Lietuvos aidas. – 1936, vas. 15 (Nr. 75), p. 7
Puzinas J. Nemenčinė, piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 20, p. 159-161
Puzinas J. Nemunėlio Radviliškis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 20, p. 182 Žalvariniai papuošalai, Biržų raj.
Puzinas J. Pačių pirmųjų Lietuvos gyventojų kultūra // Naujoji Lietuva. – 1942, vas. 1, p. 3
Puzinas J. Pakalniškiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 21, p. 305-306. Pilkapiai, Panevėžio raj.
Puzinas J. Palanga. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 21, p. 391-392
Puzinas J. Papilys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 21, p. 511 Kapai, buv. Veiviržėnų v., Klaipėdos raj.
Puzinas J. Pas V.D. Kultūros Muziejaus priešistorinio skyriaus vedėją dr. J. Puziną. Romos imperatorių pinigai lietuvių kapinynuose // XX amžius. – 1940, liep. 3, p. 6. Tekstas priskiriamas J. Puzinui. Žr. Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. T. 2, p. 688, Nr. 128 Veršvai ir Sargėnai (Kaune), Kurmaičiai (Kretingos raj.).
Puzinas J. Paštuva. Archeologiniai radiniai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 143-144
Puzinas J. Pašušvys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 145-146. Kapinynas, Kėdainių raj
Puzinas J. Pažinkime savo piliakalnius // Mokslo dienos. – 1937, Nr. 5, p. 282-286
Puzinas J. Per meną į archeologiją. Tado Daugirdo devyniasdešimtųjų gimimo metinių proga // Į laisvę. – 1942, gruod. 12, p. 3. – Autorius nenurodytas. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 362 pastaba
Puzinas J. Piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 499-504.
Puzinas J. Pilkapių krašte // Bangos. – 1932, Nr. 33, p. 827-828 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Puzinas J. Plateliai. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 23, p. 95.
Puzinas J. Počkaluvka // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 23, p. 182 Pučkalaukio (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Puzinas J. Pokrowsky Fedor Vasiljevich // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 308
Puzinas J. Poledinio Lietuvos gyventojo kultūra // Naujoji romuva. – 1935, Nr. 12/13, p. 281-287. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 264-280
Puzinas J. Politinis akomponimentas Vokietijos archeologų suvažiavime / P.S. // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 26 (Nr. 488), p. 3. Vokietijos archeologų suvažiavimas Elbinge.
Puzinas J. Prehistoric studies in Lithuania // Lithuanian Culture. – K., 1938. – P. 33-39
Puzinas J. Priešistorinė archeologija ir jos tyrimo metodai // Vairas. – 1931, Nr. 7/8, p. 422-425
Puzinas J. Priešistoriniai ir ankstyvosios Vilniaus krašto istorijos laikai // Vairas. – 1932, t. 4. Nr. 1, p. 91-95. W. Antoniewicziaus straipsnio, išspausdinto knygoje “Wilno i Ziemia Wileńska” (1930, t. 1), recenzija.
Puzinas J. Pryšmančiai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 372-373. Kapinynai, Kretingos raj.
Puzinas J. Pryšmančiai. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 62-63 Kapinynas, Kretingos raj.
Puzinas J. Prof. E. Volterio nuopelnas lietuvių kultūrai // Naujoji Lietuva. – 1941, gruod. 28, p. 3
Puzinas J. Proistorė apie lietuvių protėvynę // Lietuva (New York). – 1952, Nr. 2, p. 149-159
Puzinas J. Punia. Piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 236-237
Puzinas J. Pūtvės pilis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 281-282. Šilalės raj.
Puzinas J. Račkos // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 327-328 Kapai, Suvalkų vaivadija.
Puzinas J. Ragainė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 415.
Puzinas J. Ragas proistorėje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 423.
Puzinas J. Raginėnai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 423-424 Piliakalnis ir pilkapiai, Radviliškio raj.
Puzinas J. Raginėnai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 426-427.
Puzinas J. Rainiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 444 Kapinynas, Telšių raj.
Puzinas J. Reketė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 25, p. 94-95 Kapinynas, Kretingos raj.
Puzinas J. Retas radinys / J. P-as // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 28, p. 7. Rumšiškėse (Kaišiadorių raj.) rastas laivinis kovos kirvis.
Puzinas J. Rimaisai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 493. Kapinynas, Panevėžio raj.
Puzinas J. Rimaisiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 25, p. 290 Kapinynas, Panevėžio raj.
Puzinas J. Rimantienė Rimutė // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 493-494
Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2: Kultūros politikos istorija. – 749 p Turinyje: Mažiulis A. Prof. J. Puzino rankraštinis palikimas, p. 627-684; Pemkus A. Prof. dr. J. Puzino darbų bibliografija, p. 685-695. Perspausdinti J. Puzino darbai iš archeologijos: p. 11-23 – Vilniaus pilys. Iš “Vairas”. – 1940; p. 25-60 – Gedimino sostinės Vilniaus 650 metų sukaktį minint. Iš “Lituanistikos instituto 1973 metų suvažiavimo darbų”. – 1975. T. 3; p. 61-67 – Trečiosios Vilniaus pilies beieškant. Iš “Metmenys”. – 1960, Nr. 3; p. 69-95 – Gardino pilys. Iš “Karys”. – 1972, Nr. 7 ir 8; p. 97-211 – Iš Kauno istorijos. Iš “Jaunoji Lietuva” ir “Savivaldybė”. –1930-1933; p. 213-234 – Kražių senovė ir siaubingieji 1893 metų įvykiai. Iš rankraščio; p. 235-300 – Šiaulių miestas. Iš 1930 m. leidinio; p. 301-304 – Ukmergė ar Vilkmergė. Iš “Savivaldybė”. – 1928, Nr. 4; p. 307-316 – Baltų kraštai arabų rašto šaltiniuose. Iš “Nemunas”. – 1950; p. 317-331 – Aisčiai istorinių šaltinių šviesoje. Iš “Aidai”. – 1948, Nr. 12; p. 332-382 – Lietuvių kilmė ir jų gyvenamieji plotai naujausių tyrinėjimų šviesoje. Iš rankraščio; p. 382-395 – Dr. Jonas Basanavičius – lietuvių tautos kilmės tyrinėtojas. Iš rankraščio; p. 396-407 – Žvilgsnis į dr. J. Ochmanskio Lietuvos praeities tyrinėjimus. Iš “Aidai”. – 1969, Nr. 4; p. 408-417 – J. K. Kario “Numizmatikai” pasirodžius. Iš “Aidai”. – 1971, Nr. 2. Rec.: Dainauskas J. // Lituanus (Chicago). – 1984, Nr. 3, p. 82-91.
Puzinas J. Rinktiniai raštai.– Chicago, 1983. – T. 1: Proistorė. – 864 p. Turinyje: p. 13-22 – A. Mažiulis. Prof. Dr. Jonas Puzinas; p. 23-26. – T. Remeikis. Prof. Dr. Jonas Puzinas (1905-1978) – anglų k.; p. 27-29 – A. Mažiulis. Prof. Dr. J.Puzino raštų atranka ir rašybos klausimai; p. 33-198 – Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys. Persp. iš “Senovė”. – K., 1938. – T. 4; p. 199-227 – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje XIX a. gale ir XX a. pradžioje. Iš: “Senovė”. – 1935, t. 2; p. 229-238 – Ankstyvojo geležies amžiaus kapas, surastas Kurmaičiuose. Iš “V. D. Kultūros muziejaus metraščio”. – K., 1941, t. 1; p. 239-258 – Dvigubas IV amž. kapas, surastas Veršvuose, iš to paties leidinio; p. 259-263 – Priešistorinė archeologija ir jos tyrimo metodai. Iš “Vairo”, 1931, Nr. 6-7; p. 264-280 – Poledyninio Lietuvos gyventojo kultūra. Iš “Naujosios romuvos”, 1935, Nr. 12-13; p. 281-290 – Mūsų prosenovės kultūros taku. Iš “Naujosios romuvos”. – 1937, Nr. 3-4; p. 291-296 – Lietuvos kapinynams prašnekus. Iš “Naujosios romuvos”. – 1937, Nr. 33-34; p. 297-306 – Bronzos amžius Lietuvoje. Iš Lietuviškosios enciklopedijos. – K., 1936. T. 4; p. 307-322 – Geležies amžius. Iš to paties leidinio. – K., 1939. T. 8; p. 323-325 – Biržų apskrities priešistoriniai laikai. – Iš ten pat. – K., 1935. T. 3; p. 326-330 – Breslaujos priešistoriniai laikai. Iš ten pat. – K., 1936. T. 4; p. 331-332 – Šis tas iš Įpilties tyrinėjimų. Iš “Židinio”. – 1934, Nr. 10; p. 333-334 – Drohičino plombos. Iš Lietuviškosios enciklopedijos. – K., 1937. T. 6; p. 335-345 – Aušros laikotarpio archeologija. Iš “Vairo”. – 1935, Nr. 12; p. 346-354 – T. Narbutas mūsų senovės tyrinėtojas. Iš “Naujosios romuvos”. – 1936, Nr. 267; p. 355-362 – Tadas Daugirdas. Iš Lietuviškosios enciklopedijos. – K., 1937. T. 6; p. 363-370 – L. Krzywickis, Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas. 80 m. sukaktuvių proga. Iš “Lietuvos praeities”. – K., 1940. T. 1, sąs. 1; p. 371-378 – Šis tas iš tarptautinio archeologų kongreso Osloje. Iš “Vairo”. – 1936, Nr. 12; p. 379-383 – Prof. J. Žilinskas. Lietuvių protėviai. Iš “Archivum Philologicum”. – 1937, Nr. 6 (recenzija); p. 384-391 – Litauens Vorgeschichte. Iš “Litauen Werden und Schafen”. – K., 1938; p. 392-409 – Stand der archeologischen Forschungen in Litauen. Iš “Conventus Primus Historicum Balticorum”. – Riga, 1938; p. 413-423 – Ledynai ir pirmųjų žmonių pasirodymas Lietuvoje. Iš “Tėvynės šešėlyje” (Detmond). – 1947, Nr. 1; p. 424-436 – Ankstyvųjų Lietuvos gyventojų kultūros ir tautybės klausimas. Iš “Viltis”. – 1949, Nr. 1; p. 437-458 – Mažosios Lietuvos proistorės bruožai. Iš “Aidai”. – 1948, p. 340-346; p. 459-471 – Sūduvių problema. Iš “Aidai”. – 1965, Nr. 2; p. 472-495 – Sūduva naujausių archeologinių tyrinėjimų šviesoje. Iš “Aidai”. – 1965, Nr. 4; p. 496-537 – Zanavykų krašto proistorė. Iš “Zanavykija”. – 1978. T. 1; p. 538-625 – Švėkšnos kraštas Baltijos pajūrio archeologinių tyrinėjimų šviesoje. Iš “Lietuvių tautos praeitis”. – 1975, t. 3, kn. 3; p. 626-642 – Šis tas iš Panevėžio krašto proistorės. Iš “Panevėžys”. – 1963; p. 643-646 – Žvilgtelėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus. Iš “Į Laisvę”. – 1958, Nr. 16-17; p. 647-652 – Niekada nebuvom užsisklendę nuo pasaulio. Iš “Draugas”. – 1973, geg. 12; p. 653-673 – Žvilgtelėjus į naujausius Lietuvos archeologinių tyrinėjimų darbus. Iš “Lituanistikos darbai”. – 1978. T. 4; p. 674-687 – Die Flügelfibeln in Litauen und ihre Bedeutung für die Handelsgeschichte. Iš leidinio “Ur- und Frühgeschichte. Festschrift zum 60. Geburgstage von E.Wahle”. – Heidelberg, 1950; p. 688-726 – The Origins of the Lithuanian Nation. Iš rankraščio (?); p. 729-769 – Senasis akmens amžius. Iš rankraščio; p. 771-791 – Neolito kultūra prieš atsikeliant indoeuropiečiams. Iš rankraščio; p. 792-802 – Baltai žalvario amžiuje. Iš rankraščio; p. 803-812 – Prekyba su Romos imperijos provincijomis. Iš rankraščio.
Puzinas J. Rūdaičiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 26, p. 50-51 Kapinynas, Kretingos raj.
Puzinas J. Rudamina. Piliakalnis. Pilkapiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 26, p. 53-54 Lazdijų raj.
Puzinas J. Rudnia priešistoriniais laikais // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 26, p. 68 Akmens amžiaus gyvenvietė, Varėnos raj.
Puzinas J. Rugys proistorėje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 26, p. 87.
Puzinas J. Rumbonys. Piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 26, p. 109-110 Alytaus raj.
Puzinas J. Sagtis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 26, p. 264-265
Puzinas J. Sargėnai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 63-64. Kapinynas Kaune.
Puzinas J. Segė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1962. – T. 27, p. 153-157
Puzinas J. Senovės lietuvių pilyse // Vairas. – 1940, Nr. 2, p. 137-141. Gardino pilis.
Puzinas J. Seredžius. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1962. – T. 27, p. 295-296.
Puzinas J. Sidabras proistoriniais laikais // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1962. – T. 27, p. 372-374
Puzinas J. Skomantai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 209. Piliakalnis ir kapinynas, Klaipėdos raj.
Puzinas J. Smeigtukas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – T. 28, p. 169-171.
Puzinas J. Stand der archäologischen Forschungen in Litauen // Pirmā Baltijas vēsturnieku konference. Rīgā, 16.-20.VIII. 1937. – Rīga, 1938. P. 62-69. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 392-409
Puzinas J. Sūduva naujausių archeologinių tyrinėjimų šviesoje // Aidai (Brooklyn). – 1965, Nr. 4, p. 158-169. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 472-495; Lietuvos mokslas. – 1994, t. 2, kn. 4(5), p. 12-25; Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 79-106
Puzinas J. Sūduva naujausių archeologinių tyrinėjimų šviesoje // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 79-106. – Perspausdinta iš: Aidai (Brooklyn). – 1965. Nr. 4, p. 158-169
Puzinas J. Sūduva naujausių archeologinių tyrinėjimų šviesoje: iš “Aidai” (1965, Nr. 4, p. 158-169) // Lietuvos mokslas. – V., 1994, t. 2, kn. 4(5), p. 12-25. – Tas pat: Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – P. 79-106
Puzinas J. Sūduvių problema // Aidai (Brooklyn). – 1965, Nr. 2, p. 73-78, 80. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 459-471; Lietuvos mokslas. – 1994, t. 2, kn. 4(5), p. 73-78; Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 107-118
Puzinas J. Sudūvių problema // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 107-116. – Perspausdinta iš: Aidai (Brooklyn). – 1965, Nr. 2, p. 73-80
Puzinas J. Sūduvių problema: iš “Aidai” (1965, Nr. 2, p. 73-80) // Lietuvos mokslas. – V., 1994, t. 2, kn. 4(5), p. 4-11. – Tas pat: Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – P. 107-118.
Puzinas J. Svarstyklės Lietuvoje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – T. 29, p. 254.
Puzinas J. Szukiewicz, Wandalin // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 354.
Puzinas J. Šančiai, lobis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – T. 29, p. 341. Šančių (Kaunas) lobis.
Puzinas J. Šernai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 122. Kapinynas, Klaipėdos raj.
Puzinas J. Šernai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – T. 29, p. 417-418 Kapinynas, Klaipėdos raj.
Puzinas J. Šiandien atidaromas Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius // Lietuvos aidas. – 1938, saus. 25 (Nr. 36), p. 2 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Puzinas J. Šiauliai, proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – T. 29, p. 447-448.
Puzinas J. Šiaulių miestas ir jo istorija // Šiaulių metraštis. Informacinė knyga 1930 metams. – Šiauliai, 1930, priedas, 80 p.; Atsp. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 235-300 P. 4-5 – apie Salduvę ir Dubysos pilį; p. 77-80 – Šiaulių apskrities archeologinių paminklų sąrašas.
Puzinas J. Šilutė. Archeologiniai radiniai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – T. 29, p. 508
Puzinas J. Šis tas iš Įpilties tyrinėjimų / J.P. // Židinys. – 1934, Nr. 10, p. 322-323. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – P. 331-332
Puzinas J. Šis tas iš Panevėžio krašto proistorės // Panevėžys / Red. J. Masilionis. – Chicago, 1963. – P. 45-58. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 626-642 Apie Upytės ir Rimaisų kapinynus, Pajuosčio pilkapius.
Puzinas J. Šis tas iš tarptautinio archeologų kongreso Osloje // Vairas. – 1936, Nr. 12, p. 427-433. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. –Chicago, 1983. – T. 1, p. 371-378 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.).
Puzinas J. Šių metų archeologiniams kasinėjimams pasibaigus // Jaunoji karta. – 1937, Nr. 49, p. 1005-1006 Pavėkiai (Šiaulių raj.), Seredžius (Jurbarko raj.), Eiguliai (Kauno raj.), Purvynai (Trakų raj.).
Puzinas J. Šių metų archeologiniams tyrinėjimams pasibaigus // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 27, p. 6
Puzinas J. Šiurpilis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 23-26 Piliakalnis, Suvalkų vaivadija.
Puzinas J. Šlažai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 45-46 Pilkapiai, Kretingos raj.
Puzinas J. Šukevičius Vandalinas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 96-97
Puzinas J. Šukioniai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 98 Kapinynas, Pakruojo raj.
Puzinas J. Šveicarija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 200-204. Pilkapiai prie Suvalkų.
Puzinas J. Švėkšna. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 208 Kapinynas.
Puzinas J. Švėkšnos kraštas Baltijos pajūrio archeologinių tyrinėjimų šviesoje // Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1975, t. 3, kn. 3, p. 7-102. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 538-625 P. 40-44, 54-58 – Jurgaičių; p. 41, 58-63 – Mockaičių; p. 42-44, 69-74 – Nikėlų; p. 44 – Papilio; p. 44-46, 74-82 – Paulaičių; p. 46-47, 85-89 – Švėkšnos; p. 47-48 – Vilkų Kampo kapinynai.
Puzinas J. Švėkšnos krašto proistorė // Švėkšna / Red. A.Rugytė. – Chicago, 1974. P. 1-56 Apžvelgiama: p. 4-5, 17-20 – Jurgaičių, p. 5, 50-55 – Mockaičių, p. 7, 30-35 – Nikėlų, p. 8, 35-43 – Paulaičių, p. 43-46 – Pocių, p. 10-11, 46-50 – Švėkšnos ir p. 11-12, 20-25 – Vilkų Kampo kapinynų medžiaga.
Puzinas J. T. Daugirdas ir jo darbai // Lietuvos aidas. – 1929, spal. 31, p. 2-4
Puzinas J. T. Norbutas mūsų prosenovės tyrinėtojas // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 7, p. 149-152. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 346-354
Puzinas J. Talko-Hryncewicz Juljan // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 305
Puzinas J. Talko-Hryncewicz, Julijan // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 358-359.
Puzinas J. Tarasenka Petras // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 355-356
Puzinas J. Tarasenka, Petras // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 371-372.
Puzinas J. Tautavičius Adolfas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 506. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. Tautavičius, Adolfas // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 382.
Puzinas J. The 650th Anniversary of Vilnius – as a city or as Gediminas Capital?: [Versta iš kn. “Rytų Lietuva” (Chicago, 1980, p. 17-37)] // Eastern Lithuania. – Chicago, 1985. – P. 3-26.
Puzinas J. The Origins of the Lithuanian Nation // Lithuania: 700 years / Red. A. Gerutis. – New York, 1969. – P. 1-42, 451-456. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 688-726
Puzinas J. The theories of Lithunian origin within the realm of ages // The Literature Yearbook. – Chicago, 1951. – P. 193-244
Puzinas J. Tiškevičius Eustachas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 31, p. 237-238.
Puzinas J. Tiškevičius Konstantinas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 31, p. 241-242
Puzinas J. Tyszkiewicz Eustach // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 518-519
Puzinas J. Trečiosios Vilniaus pilies beieškant // Metmenys (Chicago). – 1960, t. 3, p. 164-171. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 61-67 Vilniaus pilis.
Puzinas J. Tūbausiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 31, p. 538 Kapinynas, Kretingos raj.
Puzinas J. Ukmergė, piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 32, p. 155.
Puzinas J. Uogučiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 32, p. 262-263. Kapai, Plungės raj.
Puzinas J. Upytė. III-V a. kapinynas. Piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 32, p. 286-287. Panevėžio raj.
Puzinas J. Vabalninkas // Lietuvių enciklopedija. – 1965. – T. 32, p. 408 Archeologiniai radiniai.
Puzinas J. Varapniškės // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 33, p. 118. Pilkapių radiniai, Vilniaus raj.
Puzinas J. Veliuona. Priešistorė, piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – 1965. – T. 33, p. 322-323.
Puzinas J. Velykuškių piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 33, p. 319-321 Zarasų raj.
Puzinas J. Verpstukas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 33, p. 449-450
Puzinas J. Verseka 3. // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 33, p. 445 Pilkapiai, Varėnos raj.
Puzinas J. Versminio neolitinė stovykla // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 33, p. 449 Varėnos raj., prie Grūdos ir Versminio santakos.
Puzinas J. Veršvai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1978. – T. 6, p. 101-102. Kapinynas Kaune.
Puzinas J. Veršvai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 33, p. 450-455 Kapinynas Kaune.
Puzinas J. Vėžaičiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 33, p. 483-484. Kapinynas prie Šilutės.
Puzinas J. Vikingų kolonija Semboje // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 9, p. 5. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. Vilniaus 650 metų sukaktis – miesto ar Gedimino sostinės // Rytų Lietuva / Red. A. M. Budreckis. – Chicago, 1980. – P. 17-37. – Tas pat: Naujienos (Chicago). – 1980, gegužė-birželis; Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 25-60. – Tas pat anglų k.: Eastern Lithuania. – Chicago, 1985. – P. 3-26
Puzinas J. Vilniaus 650 metų sukaktis – miesto ar Gedimino sostinės? // Lituanistikos instituto 1973 metų suvažiavimo darbai. – Chicago, 1975. – P. 9-24. – Tas pat: Rytų Lietuva. Studia Lithuanica. – Chicago, 1980. – T. 3, p. 17-37; Naujienos (Chicago). – 1980, gegužė-birželis
Puzinas J. Vilniaus ir Kauno universitetuose // Vienybė (Brooklyn). – 1950, Nr. 33
Puzinas J. Vilniaus pilys // Vairas. – 1940, Nr. 4, p. 285-292. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 11-23 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Puzinas J. Vilniaus proistorė // Aidai (Brooklyn). – 1955, Nr. 6, p. 211-219 Vilniaus pilis.
Puzinas J. Vilniuje yra buvusios trys pilys // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 6 (Nr. 673), p. 3 Ir apie Gardino pilį.
Puzinas J. Vilnius. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 34, p. 219-226
Puzinas J. Visdergiai-Papelkiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 34, p. 321 Pilkapiai, Šiaulių raj.
Puzinas J. Vl. Nagius-Nagevičius kaip archeologas // Generolo gydytojo Nagiaus-Nagevičiaus gyvenimo ir darbų apžvalga / Red. B. Matulionis. – Putnam, Conn., 1962. – P. 236-250
Puzinas J. Volkaitė-Kulikauskienė Regina // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 527. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. Volkaitė-Kulikauskienė, Regina // Lietuvių enciklopedija. –Boston, 1966. – T. 34, p. 516-517. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. Vorgeschichtsforschung und Nationalbewußtsein in Litauen. – K., 1935. – 134 p Rec.: Kichert H. // Jomsburg (Leipzig). – 1938, p. 100-103. Kleemann O. // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 2, p. 62. La Baume W. // Altpreussiche Forschungen (Königsberg). – 1936, p. 177. Serapinas I. // Akademikas. – 1935, Nr. 20, p. 448-450. Šapoka A. // Židinys. – 1935, Nr. 11/12, p. 602-606. Trumpa V. // Vairas. – 1936, Nr. 1, p. 118-120.
Puzinas J. XV-XVI a. Lietuvos miestai ir Magdeburgo teisė // Savivaldybė. – 1929, Nr. 8, p. 10-16
Puzinas J. Zanavykų krašto proistorė // Zanavykija. – Chicago, 1978. – T. 1, p. 17-48. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 496-537 P. 28-36 – Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas; p. 38-41 – Sudargo piliakalniai.
Puzinas J. Žalvario amžius // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 35, p. 170
Puzinas J. Žalvario amžius Lietuvoje (1500-500 m. pr. Kr.) // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 3/4, p. 321-328
Puzinas J. Žemoji Panemunė. Archeologiniai radiniai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 35, p. 264
Puzinas J. Žvilgsnis į dr. J. Ochmanskio Lietuvos praeities tyrinėjimus // Aidai (Brooklyn). – 1969, Nr. 4, p. 160-168. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 396-407
Puzinas J. Žvilgsnis į naujausius Lietuvos archeologinių tyrinėjimų darbus // Lituanistikos darbai (Chicago). – 1979, t. 4, p. 131-153. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 653-673
Puzinas J. Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus // Į laisvę (Chicago). – 1958, Nr. 16/17, p. 68-70. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 643-646
Puzinas Jonas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 469
Puzinas Jonas // Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1977, t. 4, kn. 1, p. 52
Pудзянскис А. Поиск продолжается // Советская Литва. – 1970, 15 февр Lietuvos Istorijos instituto archeologinės ekspedicijos.
R. Kulikauskienė – istorijos mokslų daktarė // Literatūros ir meno metraštis. – V., 1969. – P. 191
R. Kulikauskienė – mokslų daktarė // Tiesa. – 1968, bal. 26, p. 1
Raboty kanalizacyjne // Kurjer Litewski. – 1912, bal. 13 (26).
Raboty kanalyzacyjne // Kurjer Litewski. – 1912, geg. 24 (birž. 6).
Raboty kanalyzacyjne na brzegu Wilejki // Kurjer Litewski. – 1912, liep. 5 (18).
Raboty konserwatorskie na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1936, liep. 31, p. 9 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Raboty konserwatorskie w Trokach // Kurjer Wileński. – 1935, vas. 27, p. 9 Trakų salos pilis.
Raboty restauracyjne na Gorze Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1913, vas. 9 (22).
Racevičius A. Du kalnu // Lietuva. – 1924, lapkr. 28, p. 6 Medvėgalis (Šilalės raj.) ir Girgždutė (Telšių raj.).
Racevičius A. Kelias po vandeniu // Lietuva. – 1924, lapkr. 26, p. 5 Kūlgrinda prie Paršežerio (Šilalės raj.).
Rackevičius G. Katedros aikštės pietinės dalies tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 290-294. Vilniaus pilys
Rackevičius G. Radvilų rūmų (3-osios oficinos) tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 301-305 Vilniaus pilys
Rackevičius G. XV a. pradžios arbaleto ir lanko strėlių antgaliai Vilniaus Žemutinėje pilyje // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 23-25 Vilniaus pilys
Rackevičius G. Žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, Žemutinės pilies teritorijoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 307-311 Vilniaus pilys
Račaitė J. Archeologinė ekspedicija Marijampolės rajone / J. R. // Suvalkietis (Marijampolė). – 1997, liep. 22, p. 3 Turlojiškės (Marijampolės raj.) durpynas
Račaitė J. Nežinodami praeities, nežinosime, kas esame // Suvalkietis (Marijampolė). – 1997, vas. 6, p. 3 Apie susitikimą Marijampolėje su Vilniaus universiteto archeologais.
Račaitė J. Nykstantis piliakalnis // Suvalkietis (Marijampolė). – 1994, liep. 12 Meškučių piliakalnis (prie Marijampolės).
Račaitė J. Prie Kirsnos upės būta senų gyvenviečių // Suvalkietis (Marijampolė). – 1996, liep. 25, p. 3 Žvalgomoji ekspedicija.
Račaitė J. Prie Kirsnos upės žalvario amžiuje būta gyvenviečių // Suvalkietis (Marijampolė). – 1997, rugpj. 7, p. 4 Turlojiškės (Marijampolės raj.) durpynas
Račkaitis V. Barboros akmuo // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1977, birž. 30 Mackeliškių kaimo akmuo.
Račkaitis V. Puntuko brolis // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1976, vas. 7
Račkaitis V. Radinys bulvienoje // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1968, bal. 13, p. 3 Papilių (Anykščių raj.) lobis.
Račkauskas K. Ant piliakalnio žilo // Gimtinė. – 1996, Nr. 10, p. 8 Viktorina ant Maišiagalos piliakalnio.
Račkauskas K. Lobis iš Leipalingio // Tiesa. – 1975, spal. 15 Lazdijų raj.
Račkauskas K. Pilių tyrimų vadovas // Gimtinė. – 1995, Nr. 12, p. 7 Apie V. Urbanavičių.
Račkauskas K. Surastas archeologijos paminklas // Tiesa. – 1979, spal. 4, p. 2 Žalakių (Kelmės raj.) kapinynas.
Račkauskas K., Tautavičius A. Vladas Statkevičius // Vladas Statkevičius. Bibliografinė rodyklė, 1957-1983 metai. – V., 1985. – P. 2-5
Račkauskas Š. Radinys // Gimtinė. – 1992, Nr. 12, p. 4 Akmeninis kirvis iš Žebertonių (Trakų raj.).
Račkus A. Lietuvos pinigai Vytauto Didžiojo gadynėje // Draugas (Chicago). – 1930, Nr. 231-252
Račkus A. M. Ilgasis grašis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 8, p. 400-401.
Račkus A. M. Pilies vartų herbo kilmė // Tautos praeitis (Chicago). – 1960, t. 1, kn. 2, p. 233-250 Apie Stulpų vartų – Gedimino stulpų kilmę.
Račkus M. Gintaras numizmatikoje // Lietuvių tauta (V.). – 1926, kn. 4, p. 27-32.
Račkus M. Gudonai. Traktatas apie gudonų etnologiją, istoriją, gudonų viešpatavimą Italijoje ir Ispanijoje, numizmatiką, kalbą, pavardes, etc. – Chicago, 1929. – 432 p Rec.: Lietuvos aidas. – 1929, liep. 31, p. 3. Gudonai (gotai) lietuvių tautos giminaičiai / K.V. // Panevėžio balsas. – 1929, Nr. 38, 40. Svarbūs d-ro Račkaus tyrinėjimai apie Lietuvos praeitį / E.I.I. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, rugs. 15. Untulis M. Daktaro Račkaus teorija apie gotišką lietuvių kilmę / M.U. // Vilniaus žodis. – 1931, Nr. 8.
Račkus M. Lietuvos numizmatikos bruožai // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 12, p. 265-267
Radiniai / R.P. // Švyturys. – 1965, Nr. 3, p. 28. Šiaudalių (Šilalės raj.) kapinynas.
Radiniai / Vargo Plunksna // Lietuva. – 1927, geg. 7, p. 4 Žinutė apie Nasvytalių (Šilalės raj.) lobį.
Radiniai Gedimino kalno papėdėje: iš “Tėviškės žiburiai” // Tautos praeitis (Chicago). – 1962, t. 1, kn. 4, p. 645 (1961, spal. 12)
Radiniai ir sūraus vandens šaltinis / St. // Lietuvos aidas. – 1931, saus. 5, p. 7. Likiškėlių (Alytaus raj.) monetų lobis.
Radiniai iš Marvelės kapinyno // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 3 (virš.)
Radiniai iš Vorutos pilies papildė žinias apie Mindaugo laikus // Lietuvos rytas. – 1997, rugs. 8, p. 7 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Radiniai Paupių kaimo kapinyne // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 21, p. 5 Žmonių kaulai, įkapės Paupiuose (Klaipėdos raj.).
Radiniai Šventojoje // Vakarinės naujienos. – 1970, rugs. 2, p. 1 Šventosios (Palanga) gyvenvietės Pasikalbėjimas su R. Rimantiene.
Radiniui – tūkstančiai metų // Tiesa. – 1965, birž. 12 N. Vilnios žvyro karjere aptikta mamuto ilties dalis.
Radinys / Putinėlis // Lietuva. – 1927, rugs. 2, p. 6 Gajūnuose (Biržų raj.) rastas akmeninis kirvis.
Radinys // Karys. – 1925, Nr. 36, p. 287 Opšrūtų (Vilkaviškio raj.) kaulinis žeberklas.
Radinys // Viltis. – 1912, liep. 15 (28). Senkapis Švediškiuose (Šakių raj.).
Radinys ir jo vertė // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1968, bal. 25 Papilių (Anykščių raj.) lobis.
Radinys Smėlio gatvėje // Literatūra ir menas. – 1957, Nr. 32, p. 4 Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Radinš A. Latgaliai // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 2-12
Rado “velnių varstotą” // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 6 (Nr. 453), p. 2 Jonelaičių (Šiaulių raj.) akmuo su duobutėmis.
Rado 13-15 a. pinigų // Lietuvos aidas. – 1936, rugs. 19 (Nr. 430), p. 6 XVII (?) a. Pabaisko (Ukmergės raj.) lobis.
Rado 1500 metų senumo kapinyną // Ūkininko patarėjas. – 1939, Nr. 10, p. 2
Rado 400 akmens amžiaus įrankių // Suvalkų kraštas (Marijampolė). – 1938, Nr. 38, p. 6 K. Jablonskio ir J. Puzino išvyka į Merkinės ir Perlojos apylinkes (Varėnos raj.).
Rado 400 metų senumo pinigų // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 52, p. 21 Gargždų lobis.
Rado 8000000 m. senumo liekanų // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 16, p. 351 Jaros upelio (Anykščių raj.) radiniai.
Rado akmens amžiaus senieną // Vakarai (Klaipėda). – 1936, lapkr. 18, p. 4 Bliūdsukių (Šilutės raj.) titnaginis kirvis.
Rado archeologinių radinių // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 44, p. 8 Akmens amžiaus radiniai Gudžiūnuose (Kėdainių raj.).
Rado archeologinius kapus // Lietuvos aidas. – 1939, geg. 16 (Nr. 228), p. 7 Siraičiai (Telšių raj.).
Rado daug senienų // Šaltinis (Marijampolė). – 1937, Nr. 12, p. 86 Tilžės apylinkėse.
Rado daug senovės lietuviškų pinigų // Rytas. – 1935, spal. 21, p. 2 Lobis rastas Latvijoje, Jelgavos a.
Rado daug senoviškų auksinių pinigų // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 43, p. 12 Gėluvos (Raseinių raj.) lobis.
Rado daug senoviškų pinigų // Lietuvos aidas. – 1932, gruod. 12, p. 5 Udekai (Pakruojo raj.).
Rado daug senoviškų pinigų // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 29, p. 7. – Tas pat: Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 31, p. 11 Mikytų (Šakių raj.) lobis.
Rado daug senų monetų // Trimitas. – 1927, Nr. 10, p. 291 Žinutė apie Domantų (Jurbarko raj.) lobį.
Rado daug senų pinigų // Vakarai (Klaipėda). – 1937, lapkr. 24, p. 4 Baublių (Kretingos raj.) lobis.
Rado didelį lobį / Kunkorėžis // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 38, p. 7 Kreivenių (Kupiškio raj.) lobis.
Rado įdomių senienų // Lietuvos ūkininkas. – 1932, Nr. 35, p. 2 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Rado įspaniškų pinigų // Rytas. – 1935, spal. 22, p. 6 Balbieriškio (Prienų raj.) apyl..
Rado įvairių pinigų / P. // Šaltinis (Marijampolė). – 1931, Nr. 6, p. 80. Opšrūtų (Vilkaviškio raj.) monetų radiniai.
Rado kaustytą mešką // Lietuvos žinios. – 1935, rugs. 11, p. 2 Kelmės kapinyno radiniai.
Rado kryžiuočių kapus // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 50, p. 11 Punia (Alytaus raj.).
Rado labai senų dalykų // Trimitas. – 1927, Nr. 10, p. 291 Apie Noruišių (Kelmės raj.) radinius, bet radimo vieta neminima.
Rado lietuviškų senovinių pinigų // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 2, p. 3 Voluinėje (prie Lucko) rasta monetų su įrašu “pečat”.
Rado lobį // Žvaigždė (Švenčionys). – 1966, rugpj. 13 Žinutė apie Labanoro lobį.
Rado mamonto dantis // Rytas. – 1928, rugs. 4, p. 3. – Tas pat: Ūkininkas. – 1928, Nr. 37, p. 5 Pitmiškio durpyne, pateko į Šiaulių muziejų.
Rado mamuto dantį // Baltijos aidas (Klaipėda). – 1931, lapkr. 25, p. 3 Kurmaičiai (Kretingos raj.).
Rado milžino gyvulio kaušą // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 2 (Nr. 419), p. 3 Staniavos kaime, prie Punios (pateko į Alytaus muziejų).
Rado pilkapį / J. B-tas. // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 11 (Nr. 460), p. 6. Liepynų (Marijampolė) kapinynas.
Rado pinigų puodą / T. // Mūsų laikraštis. – 1934, Nr. 24, p. 1. Panemuninkų (Alytaus raj.) lobis.
Rado pinigus / Vairintojas // Lietuva. – 1925, rugs. 29, p. 5 Beržės (buv. Varnių v.) kaimo lobis.
Rado priešistorinį lobį // XX amžius. – 1939, kovo 22, p. 2 Sargėnai.
Rado Punios pilies herbą ir retų senienų / P-nėlis. // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 30, p. 9. Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Rado puodą pinigų / A.B. // Lietuvos aidas. – 1928, liep. 24, p. 5. Garšvinių (Vilkaviškio raj.) monetų lobis.
Rado puodelį senų auksinių pinigų // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 10 (Nr. 358), p. 8 Virbalio lobis.
Rado puodelį pinigų / Mrk. // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 33, p. 8. Virbalio lobis.
Rado puodynę pinigų // Lietuvos žinios. – 1935, bal. 24, p. 6 Stakliškių (Prienų raj.) lobis.
Rado rago ietį // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 31, p. 7C Gaudikaičių (Telšiai) durpyno radinys.
Rado seną lobį / Kr. // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 34, p. 11. Salos (Panevėžio apskr.?).
Rado seną monetą / V. Iksas // Dienos naujienos. – 1932, birž. 8, p. 3. Veliuonoje (Jurbarko raj.).
Rado senienų // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 48, p. 4 Ubiškės (Telšių raj., buv. Eigirdžių v.) kapinynas.
Rado senienų // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1933, Nr. 37, p. 6 Senkapiai Janapolės (Telšių raj.) dvaro laukuose.
Rado senovės karių kapus / St. // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 30, p. 6A. Piktagalio (Anykščių raj.) kapinynas.
Rado senovės aukurą // Karys. – 1927, Nr. 2, p. 23 Apie Jaučakiuose (Kauno raj.) rastą mūrą.
Rado senovės ginklų // Trimitas. – 1926, Nr. 45, p. 1393 Veliuonos Pilaitės (Jurbarko raj.).
Rado senovės kapus // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 34, p. 7 Rečionys (Kaišiadorių raj.).
Rado senovės karių kapus // Ūkininko patarėjas.– 1937, Nr. 38, p. 9 Taikūnų (Lazdijų raj.) kapinynas.
Rado senovės lietuvių aukuro vietą // Mūsų rytojus. – 1933, geg. 16, p. 3 Birutės kalnas Palangoje.
Rado senovės pinigų / Mikomedis // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 50, p. 3 Taurakių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Rado senovės pinigų // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 23, p. 7 Kumečių (Vilkaviškio raj.) monetų lobis.
Rado senovinių pinigų // Lietuvos aidas. – 1933, liep. 3, p. 5 Vilkaviškyje, statant tiltą.
Rado senoviškų monetų // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 42, p. 7 Gėluva (prie Ariogalos).
Rado senoviškų pinigų / Alfas // Lietuvos ūkininkas. – 1926, Nr. 47, p. 5 Maštalierių (Mažtorėlių) lobis (Alytaus raj.).
Rado senoviškų pinigų // Trimitas. – 1932, Nr. 51, p. 1022 Žinutė apie Linkuvos (Udekų?) apylikėse rastą lobį.
Rado senoviškų sidabrinių pinigų // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 1 (Nr. 416), p. 3 Dainos (buv. Gytarių dv.), prie Šiaulių.
Rado senų daiktų / Žiogas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1933, Nr. 7, p. 6 Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) kapinyno radiniai.
Rado senų daiktų // Lietuvos aidas. – 1937, vas. 6 (Nr. 59), p. 8 Gruodiškės (Zarasų raj.).
Rado senų pinigų / Gdž. // Dienos naujienos. – 1931, rugpj. 19, p. 3. Grinkiškio (Radviliškio raj.) pelkėje.
Rado senų pinigų / J.K. // Šaltinis (Marijampolė). – 1932, Nr. 34, p. 488. Paežerėliai (Marijampolės raj.).
Rado senų pinigų / M.J. // Mūsų laikraštis. – 1930, Nr. 22, p. 6. Asmalų (Utenos raj.) lobis.
Rado senų pinigų // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 23 (Nr. 584), p. 14. – Tas pat: Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 53, p. 8 Gargždų lobis.
Rado senų pinigų // Lietuvos žinios. – 1928, rugpj. 10, p. 3 Garšvinių lobis (Žemaičiuose (?)).
Rado senų pinigų // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 48, p. 8
Rado senų pinigų // Rytas. – 1931, saus. 17, p. 7 Žaiginys (?) (Raseinių raj.).
Rado senų pinigų // Suvalkietis (Marijampolė). – 1933, Nr. 25, p. 4 Vilkaviškyje, statant tiltą.
Rado senų pinigų // Trimitas. – 1925, Nr. 15, p. 483 Doškonių (Alytaus raj.) lobis.
Rado senų pinigų // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1932, Nr. 34, p. 8 Netoli Džiugo (Telšių raj.) piliakalnio.
Rado senų pinigų lobį // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 44, p. 3. – Tas pat: Mūsų laikraštis. – 1937, Nr. 43, p. 7 Kaunas, Nemuno gatvė.
Rado senų pinigų puodą // Lietuvos aidas. – 1934, birž. 14, p. 6. – Tas pat: Rytas. – 1934, birž. 14, p. 7 Panemuninkų (Alytaus raj.) lobis.
Rado senus karolius // Ūkininkas. – 1924, Nr. 52, p. 7
Rado senus pinigus / G. // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 32, p. 4 Vencavai (Zarasų raj.).
Rado svarbius senovės kapus // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, rugpj. 29, p. 1
Rado tris puodus monetų // Lietuvos žinios. – 1928, liep. 9, p. 3 Molainių (Panevėžio raj.) lobis.
Rado užkastą istorinį lobį // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 16, p. 5 Kėdainių lobis.
Rado velnio pėdų varstotą // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 40, p. 11 Pailių (Šiaulių v.) akmuo su duobutėmis.
Rado vertingų senienų // Rytas. – 1932, spal. 29, p. 3 Dobilio ež. (Prienų raj., Pakuonio v.) ir Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) radiniai.
Rado XIV a. pinigų // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 14, p. 7 Šoliškių (Kaišiadorių raj.) XVII a.? lobis.
Rado Zigmanto III pinigų // XX amžius. – 1937, spal. 26, p. 8 Kaunas, Nemuno gatvė.
Rado žmonių kaukolių ir ginklų // Lietuvos žinios. – 1932, rugs. 22, p. 5 Prienai.
Radzevičius J. Ar ne aukuras // Mūsų gamta. – 1976, Nr. 2, p. 15 Ties Liškiava (Varėnos raj.), Nemuno kair. krante dubeniuotas akmuo.
Radzevičius V. Saugokime savo rajono archeologinius paminklus // Tarybinis kelias (Ukmergė). – 1959, geg. 21
Radzevičiūtė A. Senamiesčio lobiai dar nesuskaičiuoti // Vilniaus laikraštis. – 1991, Nr. 24, p. 1 Vilniaus archeologiniai radiniai.
Radziukynas J. Kapłani u starożytnych Litwinów // Litwa. – 1913, Nr. 39/41 p. 290-291; Nr. 42/44, p. 306-308.
Radziukynas J. Laiškai į “V. Ž.” redakciją // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 4 (17), p. 3. Apie Suvalkų gub. piliakalnių tyrimus.
Radziukynas J. Lietuvos piliakalniai / Dzūkas // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1898, Nr.15, p. 178. Užnemunės piliakalniai: Varnupiai, Šakališkiai, Bambininkai, Prienlaukis, Daukšiai.
Radziukynas J. Obrządy religyjne u starożytnych Litwinów // Litwa. – 1913, Nr. 36/38, p. 272-274; Nr. 39/41, p. 290.
Radziukynas J. Pilekalnis w Piekiełku // Litwa. – 1913, Nr. 25/26, p. 188-190. Lontainių piliakalnis prie Kauno (minimas ir kapinynas).
Radziukynas J. Piliakalniai // Viltis. – 1911, bal. 29 (geg. 12). Prašo pranešti apie Kauno gubernijoje esančius piliakalnius.
Radziukynas J. Suvalkų rėdybos pilekalniai su žemlapiu. – Waršava, 1909. – 39 p. Rec.: Grinius K. / K. Gr. // Lietuvos ūkininkas. – 1909, Nr. 29, p. 266-267. – Tas pat: Viltis. – 1909, liep. 29 (rugpj. 11).
Radziukynas J. Z mitologji litewskiej // Litwa. – 1913, Nr. 33/35, p. 261-262.
Radzivonas J. Įdomios XV šimtmečio iškasenos // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 16, p. 5 Kriaušiškių (Pasvalio raj.) kapinynas?
Radzvilovaitė E. Kašučių kapinyno, Kretingos raj., tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 68-71
Radzvilovaitė E. Lietuvių genčių skydai II-VIII amžiais // MADA. – 1966, t. 2, p. 127-142
Raganų kalnas / Gučiūnų Antanas // Jaunimas, “Lietuvos ūkininko” priedas. – 1923, Nr. 10, p. 5-6. Rokiškio raj.
Ragažinskas A. Ylakiai. Alkos kalnas / K.A.R. // Šaltinis (Seinai). – 1907, Nr. 5, p. 76. Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Raginėnai / Bu iš Mu. // Vienybė. – 1910, Nr. 31, p. 483. Mini ir J. Basanavičiaus kasinėjimus.
Raginėnai // Vienybė. – 1910, Nr. 35, p. 547.
Raginėnų piliakalniai // Lietuvos žinios. – 1910, rugs. 22 (spal. 5), p. 2-3. Apie Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapius.
Raginėnų piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 17, p. 8 Apie Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapius.
Raginis S. Piliakalnių būtis ir buitis // Mūsų gamta. – 1989, Nr. 1, p. 2
Raguotienė G. Šviesi vieta Kretingoje. Keli žodžiai apie V. Nagevičienės knygyną // Švyturys (Kretinga). – 1991, geg. 4, p. 3 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Raila B. A.a. Marija Gimbutienė // Draugas (Chicago). – 1995, bal. 15. – Tas pat: Voruta. – 1995, Nr. 23/24, p. 11 M. Gimbutienės mirties metinės
Raila B. Išvyko į deivės dausas… Marija Alseikaitė-Gimbutienė // Atgimimas. – 1994, geg. 4, p. 15. – Tas pat: Dirva (Cleveland). – 1994, vas. 17, 24
Raila B. Marija Gimbutienė pirmaujanti mokslininkė pasaulinių mokslininkų eilėse // Lietuvių dienos (Los Angeles). – 1962, Nr. 3, p. 5-6
Raila B. Užmirštais prosenelių takais // Dirva (Cleveland). – 1964, bal. 24 Apie M. Gimbutienę.
Raila S. Paminėjimas Birutės kapo / Staje Szunb...is // Auszra. – 1883, Nr. 4, p. 105-107; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6.
Raitas ant 17 pūdų kiaulės // Dienos naujienos. – 1932, saus. 8, p. 3 Sadūnuose (Zarasų raj.) rasti griaučiai ir akmeninis kirvis.
Rajewski Z. Sprawozdanie z badań przedhistorycznych na obszarze wojewodztwa Wileńskiego i Białostockiego // Z otchłani wieków (Poznań). – 1932, t. 7, p. 88-97 P. 89-94 –akmens amžiaus radiniai Vilniaus vaivadijoje.
Rakauskas J. Ieškantiems Vorutos // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 2, p. 19 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Rakauskas J. Ieškantiems Vorutos // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 2, p. 19
Ramanauskaitė O. Ylakių apylinkės šnekta // Tauta ir žodis. – 1923, kn. 1, p. 372. Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Ramanauskaitė V. Akmens gyvenimas: Kunigo J. Žiogo archeologinė kolekcija “Aušros” muziejuje // Šiaulių naujienos. – 1998, kovo 4, p. 10
Ramanauskaitė V. Archeologas kunigas Juozas Žiogas // 1998. Šiaulių krašto kalendorius. – Šiauliai, 1998. – P. 50-53
Ramanauskas A. Kernavė // Valstiečių laikraštis. – 1959, rugs. 20
Ramanauskas A. Medvėgalis // Valstiečių laikraštis. – 1959, liep. 15 Piliakalnis, Šilutės raj.
Ramanauskas J. Agronomo atradimas // Švyturys. – 1974, Nr. 8, p. 30 Šilaičių (Prienų raj.) pilkapiai.
Ramanauskas J. Gausėja archeologijos paminklų // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1975, spal. 2 Bernatonių (Kauno raj.) piliakalnis.
Ramanauskas J. Naujai išaiškinti paminklai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1973, gruod. 12 Naravų piliakalnis ir Šilaičių pilkapiai (Prienų raj.).
Ramanauskas J. Nauji radiniai Karmėlavoje // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1974, bal. 11, p. 3. – Tas pat: Vakarinės naujienos. – 1974, bal. 15 Kapinynas.
Ramanauskas J. Saugokime kultūros paminklus // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1974, geg. 14, p. 4
Ramanauskas V. Atsidavęs Mažeikių kraštui // Santarvė (Mažeikiai). – 1994, kovo 26, p. 3 Apie S. Ličkūną (1884.12.12 – 1944.03.28).
Ramančionis D. Kriklių alkakalnis // Pajauta. – 1992, Nr. 5
Ramančionis D. Sugrįžimas prie tautos dvasios šaltinių. Alkakalniai – senosios šventvietės. Paslaptingi akmenys. Senoliai žino // Šiaulių naujienos. – 1991, rugs. 19, p. 3 Rajono alkakalniai, šventvietės.
Rambynas / Jonukas // Mūsų jaunimas. – 1931, Nr. 7, p. 50-53
Rambynas / Lietuvis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, birž. 19
Rambynas // Liuosoji valanda. – 1918, vas. 26, p. 1.
Rambynas amžių raidoje // Vakarai (Klaipėda). – 1936, birž. 28, p. 5
Rambynas. Šis tas iš padavimų bei atsiminimų / M.M. // Kaimynas (Klaipėda). – 1928, Nr. 23, p. 181-182.
Rambyno akmuo / I. Sp.L. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, birž. 20.
Rambyno Apieru Akmů // Apzwalga (Klaipeda). –1912, 9 sausio 9 (Nr. 3).
Rambyno kalnas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1924, Nr. 13, p. 2
Rambyno kalnas pavojuje // Lietuvos žinios. – 1935, lapkr. 21, p. 4
Rambyno velniukas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, kovo 27, p. 4 Rambynas
Ramonaitis E. Padavimas apie Kartkalnį // Kaimynas (Klaipėda). – 1934, Nr. 31 Kerkutviečiai (Šilutės raj.).
Ramonas A. Prakalbinęs gimtąją žemę // Lietuvos pionierius. – 1989, kovo 11, p. 3 Apie V. Valatką.
Ramonas J. Rasti senovės karių kapai ir pilies griuvėsiai // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 52, p. 15 Turčinų (Šakių raj.) piliakalnis.
Ramonas J. Verkia pilis didžiavyrių // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 36, p. 9 Turčinų (Šakių raj.) piliakalnis.
Ramonas. Vertėtų susidomėti // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 26, p. 7 Pabaisko (Ukmergės raj.) pilkapiai.
Ramonienė D. Gedimino kalnas ir jo aplinka // Kultūros barai. – 1987, Nr. 6, p. 74-75
Ramovė. Kriviai. Vaidilos / Jn. Nk. // Trimitas. – 1932, Nr. 16, p. 321.
Ramunėlis R. Šešuoliai ir jų įžymybės // Aukštaičių žemė (Ukmergė). – 1937, Nr. 13, p. 5 Šešuolių-Gursčių (Ukmergės raj.) akmuo ir Bažnytkalnis.
Randa daug senienų // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 19 (Nr. 374), p. 6. – Tas pat: Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugs. 11, p. 5 Nikėlų (Šilutės raj.) kapinynas.
Randa paslėptų pinigų / Juoba // Dienos naujienos. – 1933, vas. 28, p. 3 Griaudami sodybas Merkinėje, randa akmeninių kirvių, skiltuvų, pinigų.
Randa senienų. Trinkuškiai / M-k-s. // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 37, p. 4. Trinkuškių (Zarasų raj.) kapinynas.
Randa senų pinigų // Lietuvos žinios. – 1935, saus. 24, p. 6 Ėriškiai (Panevėžio raj.).
Randa titnaginių kirvukų / V.J. // Lietuvos žinios. – 1932, rugs. 27, p. 4. Antabūdis ir Galiniai (Šakių raj.).
Randa žmonių kaulų // Rytas. – 1927, lapkr. 10 Dauneikių (Anykščių raj.) kapai.
Randama archeologinių iškasenų / Nonasze // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 47, p. 9 Geldėnų (Skuodo raj.) kapinynas.
Randama įdomių senienų // Ūkininko patarėjas. – 1940, Nr. 15, p. 8 Lokavos (Akmenės raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Randama senienų // Lietuvos aidas. – 1930, vas. 10, p. 7 Užpalių (Utenos raj.) valsčiuje Skerdimų lauke kapai, radiniai.
Randamas senovės grindinys // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 34, p. 14 Merkinė (Varėnos raj.).
Randami senoviniai pinigai // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 14, p. 9 Akmenė.
Randis S. Atradimai Lapių piliavietėje // Kauno tiesa. – 1989, rugpj. 20, p. 3
Rapalis F. Alka // Stalino vėliava (Salantai). – 1957, rugs. 7 Alkas (Kretingos raj.).
Rapalis F. Imbarės piliakalnis // Stalino vėliava (Salantai). – 1958, kovo 22 Kretingos raj.
Raseiniai. Atkasti seni kapai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, birž. 4, p. 4 Raseiniuose, tiesiant gatvę.
Raseiniai. Atrasti nežinomi kapai // Lietuvos aidas. – 1937, birž. 2 (Nr. 242), p. 7 Raseiniuose, vakarinėje miesto dalyje.
Rasma P. Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje / Pr. Ra. // Lietuvos aidas. – 1931, liep. 4.
Rasta archeologiškos vertės turinčių senovės liekanų // Rytas. – 1927, birž. 4, p. 5. Šėtos (Kėdainių raj.) kapinynas.
Rasta daug senų pinigų // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 11, p. 7 Žygaičiuose (Tauragės raj.), Ežerūnos pakrantėje rastas XVII a. lobis.
Rasta įdomių senienų // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 6, p. 11 Gruodiškės (Zarasų raj.) moneta, pypkė.
Rasta įdomių žalvario gadynės dirbinių // Lietuvos aidas. – 1933, gruod. 19, p. 5 Smilgelių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Rasta labai vertingos medžiagos mūsų praeičiai pažinti // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 27, p. 12 Eigulių (Kauno raj.) kapinynas.
Rasta muziejinių dalykų. Pušalotas // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1933, Nr. 25, p. 3 Kidžionių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Rasta nežinomų mūrų sienos. Grinkiškis, Kėdainių apskr. // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 46, p. 3 Buv. Burbiškio dvaro laukuose.
Rasta ragų su žmogaus rankų pjaustymo žymėmis // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 29, p. 7 Paįstriečiai (Pasvalio raj.).
Rasta Saulės mūšio vieta / Ast. // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 3 (Nr. 352), p. 6. Buv. Bačiūnų dvaro (Šiaulių apyl.) Degimų durpyno radiniai.
Rasta senienų // Lietuvos žinios. – 1939, liep. 18, p. 10 Nemunėlio Radviliškyje (Biržų raj.), Švedų pylime.
Rasta senienų // Lietuvos žinios. – 1940, birž. 1, p. 9 Rokiškio monetų lobis.
Rasta senovės ginklų // Trimitas. – 1933, Nr. 5, p. 95 Skėrių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Rasta senovės pinigų // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 35, p. 2 XVII a. monetos Pušalote ir 1930 m. lobis ties Lėvens ir Amatos santaka.
Rasta senovės pinigų // Ūkininkas. – 1932, Nr. 50, p. 7 Udekai (Pakruojo raj.).
Rasta senų daiktų / Kukalis // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 11, p. 7 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Rastąja ašaruve susidomėjo ir užsienio muziejai // Lietuvos aidas. – 1933, gruod. 29, p. Rasta prie rotušės pamatų, žalio stiklo.
Rastas 4000 metų senumo peiliukas // Karys. – 1927, Nr. 6, p. 65 Ylių (Plungės raj.) durpyno radinys.
Rastas akmeninis kirvukas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1929, Nr. 48, p. 4 Šukiškiai (Kelmės raj.).
Rastas Apuolės miestas ties Skuodu // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 12, p. 7 E. Volteris grįžo iš Apuolės.
Rastas įdomus archeologinis radinys // Rytas. – 1931, rugs. 28, p. 6 Žygaičių (Tauragės raj.) akmeninė liūto skulptūra.
Rastas ispaniškų pinigų lobis // Mūsų rytojus . – 1935, spal. 15, p. 7 Balbieriškio (Prienų raj.) apyl..
Rastas lobis // Tiesa. – 1969, geg. 20, p. 4 Ubiškės (Trakų raj.).
Rastas mezolito gadynės kirvukas // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 24, p. 7 Preidžių (Panevėžio raj.) kaulinis kirvis.
Rastas radinys // Lietuva. – 1922, rugs. 2. Durpyne prie Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnio rastas elnio ragas.
Rastas retas bronzos amžiaus žalvarinis kirvelis / Jl. Šl. // Lietuvos aidas. – 1935, kovo 7, p. 8. Žadeikiai (Mažeikių raj.).
Rastas romėnų pinigų lobis // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 24, p. 7 Janapolės (Telšių raj.) apyl.
Rastas senas pinigas / Šešupės Aidelis // Ūkininkas. – 1924, Nr. 7, p. 6 Laukuose prie Kudirkos Naumiesčio rasta 1565 m. moneta.
Rastas senas pinigas // Panevėžio garsas. – 1936, Nr. 32, p. 4 Bikūnų (Zarasų raj.) kapinynas.
Rastas senoviškas indas su pinigais. Anykščiai // Lietuvos aidas. – 1930, geg. 6, p. 4 Anykščių lobis.
Rastas sidabrinis 17 amžiaus pinigas // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 21 (Nr. 386), p. 3 Apie Rokančių (Alytaus raj.) kaime rastą Vengrijos monetą.
Rasteika A. Ne žodžiais, o darbais mylėti miestą // Vakarinės naujienos. – 1987, saus. 17, p. 2
Rastenytė V. Mituvos pakrantėmis // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1976, bal. 29 Gindvilių kaimo vieta vad. Gilės pilimi (žr. P. Purono straipsnį)..
Rastenytė V., Juodelis S. Naujos žinios apie protėvius // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1978, geg. 11 Kuosėnų ir Žilių kapinynai.
Rasti 2 ispaniškų pinigų lobiai // Mūsų rytojus. – 1934, lapkr. 23, p. 2 Žaslių (Kaišiadorių raj.) ir Pundžių (Raseinių raj.) lobiai.
Rasti 4 senoviški durklai // Dienos naujienos. – 1931, spal. 12, p. 3 Babrungėnų (Plungės raj.) kapinynas .
Rasti arklių kapai // Lietuvos aidas. – 1933, bal. 22, p. 7 Mikytų (Šakių raj.) kapinynas.
Rasti Kęstučio muštiniai // Diena. – 1934, Nr. 34, p. 1 Žinutė apie Drageliškių (Zarasų raj.) lobį.
Rasti mamuto kaulai // Mūsų rytojus. – 1929, Nr. 20, p. 7 Kaune, Aleksote.
Rasti milžino griaučiai // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 2, p. 5 Kraniškio (Biržų raj.) kaimo žvyrduobėje.
Rasti senovėje vartoti papuošalai ir ginklai // Biržų žinios. – 1932, Nr. 45 Skrebiškio (Biržų raj.) pilkapių kasinėjimai.
Rasti senovės kapai. Saločiai / Makr. // Šaltinis (Marijampolė). –1927, Nr. 21, p. 334. Saločių (Pasvalio raj.) šventoriuje.
Rasti senoviški kapai // Mūsų rytojus. – 1935, bal. 2, p. 2 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Rasti tauro ragai // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 2, p. 5 Latveliai (Biržų raj.).
Rasti vertingi radiniai Apuolės piliakalnyje // Lietuvos keleivis. – 1931, rugs. 2, p. 2
Rasti VIII-X šimtmečių karių griaučiai / M. S. // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 3, p. 7
Rasti žemėje mūrai / J. D-nis. // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 34, p. 14. Zapyškis (Kauno raj.).
Rastoji šalia rotušės ašaruvė // Dienos naujienos. – 1933, lapkr. 22, p. 3
Rastos neolitinių sodybų liekanos // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 37, p. 791 Laumėnai ir Mozūrai (prie Kauno).
Rastos Prūsijos kunigaikštystės brangenybės // Momentas (Šiauliai). – 1929, Nr. 44 Skomantų lobis (Rytų Prūsija.).
Rastuosius durpynuose senovinius daiktus reikia perduoti Kultūros paminklų apsaugos įstaigai ar Vytauto Didžiojo kultūros muziejui // Naujoji Lietuva. – 1942, rugpj. 8, p. 4 Kultūros paminklų apsauga.
Rašytojas ir archeologas // Vakarinės naujienos. – 1982, gruod. 7, p. 1 P. Tarasenkos 90-osioms gimimo metinėms.
Raškauskas V. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Aušros vartų gatvėje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 245-247
Raškauskas V., Stankevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos archeologiniai tyrimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 143-146 Vilniaus pilis
Rašonis Z. Prof. K. Būgos paskaita Šiauliuose // Šiaulių naujienos. –1924, Nr. 14, p. 4 Skaitė paskaitą „Mūsų tautos kilmė“.
Ratkienė S. Salduvei kartais nesaldu // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1974, gruod. 18 Salduvės piliakalnis.
Ratowanie ruin na Górze Zamkowej / W.T. / // Słowo. – 1930, geg. 6, p. 3.
Rau G. Körpergräber mit Glasbeigaben des 4. nachchristlichen Jahrhunderts im Oder-Weichsel Raum // Acta praehistorica et archaeologica (Berlin). – 1972, t. 3, p. 109-214 P. 147-150 – apie radinius iš Lietuvos.
Rauckienė N. Archeologinę vertę turinčių atodangų cheminis tvirtinimas, pritaikant jas ekspozicijai // Paminklotvarkos darbai ir problemos: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. 1990, bal. 17-19 d. – V., 1990. – P. 63-64
Raudytė I. Atrasta ketvirtoji gyvenvietė // Mūsų Palanga. – 1994, rugs. 9, p. 3. – Tas pat: Klaipėda. – 1994, rugs. 16, p. 4 Palangoje.
Raudytė I. Praeities paslaptys – ne tik Preiloje // Klaipėda. – 1998, rugpj. 13, p. 1, 27 Šventosios (Palanga) gyvenvietės.
Raudonė // Tėvynė (Plymouth). – 1899, Nr. 1, p. 5-6.
Raudonės pilis / J.L. // Tauta. – 1920, geg. 11.
Raudonės pilis / V.B. // Trimitas. – 1931, Nr. 21, p. 406.
Raugalai. Užmirštos kapinės // Suvalkietis (Marijampolė). – 1930, birž. 7 (Nr. 7), p. 4 Kapinyno radiniai, Šakių raj.
Raugalai. Užmirštos kapinės // Suvalkietis (Marijampolė). – 1931, birž. 1 (Nr. 7), p. 4 Šakių raj.
Raulinaitis A. Gynybinės Kauno miesto sienos // Lietuvos TSR architektūros klausimai (V.). – 1964, t. 2, p. 192-206, 297
Raulinaitis A. Ką mena įrašai? // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 9, p. 35 Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios plytos.
Raulinaitis A. Klaipėdos tvirtovės // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 12, p. 35-36
Raulinaitis A. Miesto likimo vingiai // Kultūros barai. – 1967, Nr. 7, p. 25-27 Apie Klaipėdą.
Raulinaitis A. Seniausioji Klaipėda // Kultūros barai. – 1971, Nr. 10, p. 64-65
Raulinaitis Z. Apuolės užpuolimas. – Brooklyn, 1972. – 108 p Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Raulinaitis Z. Lietuvos raiteliai. – Brooklyn, 1990. – Kn. 3: Karaliaus karai. – 326 p P. 146-151 – dėl 1259 m. Kalavijuočių pastatytos Georgenburgo pilies lokalizavimo.
Rausiamas milžinkapis / Audrovaikis // Lietuvos žinios. – 1936, spal. 21, p. 5 Krūvandų (Kauno raj.) kapinynas.
Ravickienė E. Akmeniniai sviediniai // Kibirkštis (Plungė). – 1980, birž. 21 Plateliuose.
Ravickienė E. Akmenys mįslė // Gimtinė. – 1993, Nr. 3, p. 3 Gandingos (Plungės raj.) pilalių akmenys.
Ravickienė E. Alko alkakalnis // Kibirkštis (Plungė). – 1980, rugs. 4, p. 3-4 Rietavo apyl.
Ravickienė E. Apieros kalnas // Gimtinė. – 1996, Nr. 6, p. 5 Prie Gandingos (Plungės raj.) piliakalnio.
Ravickienė E. Ar neužklos užmaršties dulkės // Žemaitis (Plungė). – 1995, spal. 14 Nausodžio Kapukalnis, Gandinga.
Ravickienė E. Ąžuolas kapeliuose // Gimtinė. – 1996, Nr. 1, p. 6, 8 Siurblių (Plungės raj.) piliakalnis.
Ravickienė E. Babrungo piliakalniai // Kibirkštis (Plungė). – 1980, birž. 14, 17 ir 19 Gandinga.
Ravickienė E. Didvyčių senkapiai // Gimtinė. – 1993, Nr. 9, p. 3 Jazdaičių (Plungės raj.) kapinynas.
Ravickienė E. Dingęs Gondingos miestas // Žemaitis (Plungė). – 1993, gruod. 1
Ravickienė E. Gondinga – Plungės motina // Kibirkštis (Plungė). – 1976, rugs. 25
Ravickienė E. Gondinga padavimuose // Žemaitis (Plungė). – 1996, liep. 13, p. 6
Ravickienė E. Gondingos papėdėje // Gimtinė. – 1998, Nr. 2, p. 6 Nausodžio (Plungės raj.) kapinynas.
Ravickienė E. Išnykusi tauta: Kuršiai istorijos vingiuose. Apuolė. Kuršių pavergimas. Vietovardžiai Plungės apylinkėse // Plungė. – 1995, birž. 2, 9, 16. – Tas pat: Mūsų žodis (Skuodas). – 1995, rugpj. 9, 12, 26
Ravickienė E. Jei akmenys galėtų prakalbėti // Plungė. – 1996, saus. 19, p. 3 Kapakalnis prie Gandingos.
Ravickienė E. Kad Gondingos akmenys prabiltų...// Kibirkštis (Plungė). – 1981, geg. 23, 26, 28
Ravickienė E. Krašto keliais // Gimtinė. – 1998, Nr. 10, p. 5 Apuolės piliakalnis ir Barstyčių akmuo (Skuodo raj.); M. Gimbutienės protėviai.
Ravickienė E. Kur Platelių pilis su legendom // Švyturys (Kretinga). – 1987, kovo 31
Ravickienė E. Lekemės piliakalnis // Kibirkštis (Plungė). – 1982, saus. 9
Ravickienė E. Lieplaukalės piliakalnis // Žemaitis (Plungė). – 1991, saus. 10, p. 6
Ravickienė E. Liepų keliu // Švyturys (Kretinga). – 1991, saus. 5, p. 6 Lieplaukalės piliakalnis ir Jazdaičių kapinynas (Plungės raj.).
Ravickienė E. Milžinų žiedai // Žemaitis (Plungė). – 1991, spal. 3, p. 3 Apie Gandingą.
Ravickienė E. Miręs miestas // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 1, p. 17. – Tas pat: Gimtinė. – 1994, Nr. 1, p. 3 Gandinga (Plungės raj.).
Ravickienė E. Panų kalnas // Brasta (Plungė). – 1994, geg. (Nr. 2), priedas, p. 2-3. – Tas pat: Gimtinė. – 1994, Nr. 3 Pasruojės (Telšių raj.) kaimas.
Ravickienė E. Pasklepiai-Prūsaliai-Prūsai // Gimtinė. – 1998, Nr. 6, p. 6 Minimas Pasklepiuose (Plungės raj.) rastas sidabrinių ilgųjų lobis.
Ravickienė E. Paslaptingieji akmenys // Žemaitis (Plungė). – 1991, vas. 12, p. 3 Prie Gandingos pilalių.
Ravickienė E. Paslaptingosios “pilalės” // Kibirkštis (Plungė). – 1977, kovo 19 Gandingos pilalės.
Ravickienė E. Piliakalnis – bičių globėjas // Kibirkštis (Plungė). – 1983, saus. 15 Stalgėnai.
Ravickienė E. Platelių pilis // Kibirkštis (Plungė). – 1979, lapkr. 6
Ravickienė E. Prie Amerikos ežero // Gimtinė. – 1996, Nr. 2, p. 4 Plungės rajone Varduvoje (prie Ertinio-Amerikos ež.), rastą tauro ragą.
Ravickienė E. Prie Gondingos piliakalnio // Kibirkštis (Plungė). – 1971, birž. 24
Ravickienė E. Senosios Plungės kapinės // Žemaitis (Plungė). – 1991, gruod. 19, p. 3 Ir apie Plungės piliakalnį.
Ravickienė E. Surblių piliakalnis // Kibirkštis (Plungė). – 1981, spal. 20
Ravickienė E. Šimtmečių takais. – Klaipėda, 1997. – 158 p. P. 4-19 – apie Gandingos piliakalnį, p. 19-20 – apie Nausodžio kapinyną, p. 21 – apie Varkalių pilales, p. 23 – apie Plungės piliakalnį, p. 23-24 – apie Lieplaukalės piliakalnį, p. 25-27 – apie Didvyčių-Jazdaičių kapinyną, p. 27 – apie Godelių kapinyną, p. 28 – apie Siurblių piliakalnį, p. 30 – apie Lekemės piliakalnį, p. 30-31 – apie Alko kalną, p. 32-33 – apie Vilkų alkakalnį, p. 33-34 – apie Mikytų alkakalnį, p. 35 – apie Panų kalną, p. 109-110, 112 – apie Platelių Pilies salą.
Ravickienė E. Vilkų alkakalnis // Kibirkštis (Plungė). – 1981, birž. 4
Ravickienė E. Vilkų alkakalnis // Komjaunimo tiesa. – 1984, rugpj. 9 Plungės raj.
Ravickienė E. Vilkų kaimas // Žemaitis (Plungė). – 1994, spal. 15 Apie Vilkų alkakalnį.
Razma P. Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje / Pr. R. // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 4, p. 7 Pokalbis su E. Volteriu, dėl Apuolės piliakalnio kasinėjimų.
Razma P. Baltijos kraštų archeologų kongresas Rygoje / Pr. Ra. // Lietuvos aidas. – 1930, birž. 30, p. 2. E. Volteris ir V. Nagevičius atstovaus Lietuvai.
Redakcijoje viešėjęs ist. m. k. V. Urbanavičius... // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 10, p. 23 Pasakojo apie Obelių (Ukmergės raj.) radinius.
Redlich C. Über die Herkunft der lettländischen Eulenfibeln // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1933, t. 24, p. 305-308
Redveikis M. Pasimirė senas mūsų krašto mylėtojas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 28, p. 4 H. Scheu, 1937. VII.25.
Regelis K. Javai iš Lietuvos piliakalnių // Kosmos. – 1927, Nr. 1, p. 13-16 Referuoja M. Mutłakównos straipsnį (žurn. “Acta Botanicorum Polaniae. – 1925, t. 3, Nr. 2, p. 196-231).
Regina Kulikauskienė – archeologė // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 10, p. 30 Apie žurnalo premijos paskyrimą archeologei.
Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Literatūros rodyklė / Sudarė G. Sasnauskaitė. – V., 1996. – 115 p. R. Kulikauskienės 80-osios gimimo metinės
Regina Volkaitė-Kulikauskienė: Literatūros rodyklė (1943-1976) / Sudarė O. Adomonienė; Pratarmė R. Rimantienės. – V., 1976. – 36 p R. Kulikauskienės 60-mečio sukaktis
Regionalny cykl wykładów powszechnych USB / S. Kl-ski. // Kurjer Wileński. – 1927, vas. 1, p. 2 K. Chodynickio paskaita apie Vilniaus pradžią.
Registruojami piliakalniai, ežerai ir versmės // Lietuvos aidas. –1934, gruod. 27, p. 6 Alytaus apskritis.
Regulacja placu Katedralnego // Kurjer Wileński. – 1940, geg. 21 Vilniaus Žemutinė pilis.
Reikalas B., Tiškus G., Pauliukas J. Išsaugokime Klaipėdos praeities knygą // Kultūros barai. – 1968, Nr. 2, p. 67 Apie Klaipėdos senamiestį, jo archeologinius tyrinėjimus.
Reikėtų tokią vietą apsaugoti // Lietuva. – 1926, spal. 27, p. 5 Pašušvio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Reikia pasistengti, kad nedingtų nei viena mūsų praeities liekana // Ūkininko patarėjas. – 1939, Nr. 12, p. 13
Reisonas J. Senovės lietuvių tradicijos arba Sandariškių ąžuolas // Karys. – 1931, Nr. 1, p. 14 Sandariškių (Biržų raj.) pilkapiai (?).
Reizgys A. Kunigaikštis Dovilanas // Vakarai (Klaipėda). – 1938, spal. 7, p. 4 Dovilų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Rek A. Uwagi morfologii ceramiki kultury sudowskiej na przykładzie materiałow z objiektów 39, 40 oraz wybranego materiału ze skupiska 70 ze stanowiska 1a w Osinkach, woj Suwalskie // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 195-212
Rek J. Ceramika z chaty (obiekt 14) na stanowisku 2 w Osinkach w woj. Suwalskim // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 319-337
Rekašius J. Seniausias vardas – Panemunė // Kultūros barai. – 1977, Nr. 6, p. 41 Panemunės-Gelgaudų (Jurbarko raj.) pilis.
Rėklaitis P. Gotikos architektūros rytinė riba ir Lietuva // Aidai (Brooklyn). – 1962, Nr. 5, p. 185-190
Rėklaitis P. Kriavas (Krėva), pilis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 13, p. 88-90
Reklaitis P. Kur buvo Dainava? // Aidai (Brooklyn). – 1969, Nr. 6, p. 276
Rėklaitis P. Lietuvos gotika. Jos chronologija, geografija ir tyrinėtojai // Aidai (Brooklyn). – 1955, Nr. 7, p. 264-266
Rėklaitis P. Lyda, pilis // // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 14, p. 520-522
Rėklaitis P. Medninkai, pilis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 101 Medininkų pilis (Vilniaus raj.).
Rėklaitis P. Moksliniai darbai apie viduramžių mūro architektūrą Lietuvoje //Aidai (Brooklyn). – 1959, Nr. 5, p. 207-209
Reklaitis P. Netobula paroda // Europos lietuvis (London). – 1987, gruod. 9 Apie Lenkijos muziejininkų Braunšveige surengtą parodą “Baltai – šiauriniai slavų kaimynai”.
Rėklaitis P. The problem of eastern borders of gothic architecture // Lithuanus (Brooklyn). – 1964, Nr. 2, p. 33-49
Rėklaitis P. Trakai. Pusiasalio pilis. Vytauto pilis Galvės ežero saloje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 31, p. 380-384
Rėklaitis P. Vilniaus pilys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 34, p. 176-178
Rėkus V. Svarus patvirtinimas // Aušra (Punskas). – 1994, Nr. 6/7, p. 51-52. – Tas pat: Pasaulio lietuvis (Chicago). – 1994, Nr. 8/9, p. 53-54 Lietuvos archeologijos paroda Varšuvoje
Remecas E. Ar būta Lietuvoje vikingų palikuonių. Švedijos pinigų sistema ir jos monetos Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje // Diena. – 1996, birž. 24, p. 6 Vilniaus pilys
Remecas E. Kartais nauja prigyja ilgam // Diena. – 1996, gruod. 30, p. 6 Prūsijos monetų radiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje.
Remecas E. Mošos (Naujasodų) gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 89-190 Moša (Naujasodai, Trakų raj.).
Remecas E. Pinigų klajonės. Rusijos piniginė sistema ir jos monetos Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje // Diena. – 1996, birž. 10, 17 Vilniaus pilys
Remecas E. Religiniai medalikėliai rasti Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje // Kultūros paminklai. – 1988, kn. 5, p. 28-33 Vilniaus pilys
Remecas E. Vilniaus Žemutinės pilies monetų lobiai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 366-368 Vilniaus pilys
Remecas E. Vilniaus Žemutinės pilies monetų lobiai // Voruta. – 1996, Nr. 9, p. 6-7 Vilniaus pilys
Remeika J. Apuolės piliakalnio butovė // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 50, p. 1091-1093 Apuolė (Skuodo raj.).
Remeika J. Apuolės piliakalnio tyrinėjimai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1932, liep. 27 Apuolė (Skuodo raj.).
Remeika J. Baltų audringa būklė būtovei brėkštant // Aidai (Brooklyn). – 1958, Nr. 4, p. 157-161
Remeika J. Dėl Mažosios Lietuvos lietuvių kaip gyventojų senumo // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 21, p. 495-496 Padavimai apie Aukštumalų (Šilutės raj.) ir kitus piliakalnius.
Remeika J. Eketės piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1938, lapkr. 26, p. 6 Eketė (Klaipėdos raj.).
Remeika J. Ką kalneliai pasakoja. Padavimai iš Klaipėdos krašto piliakalnių praeities – K., 1990. – 93 p. – Perspausdintas 1938 m. knyga kartu su to paties autoriaus “Lietuvos praeities vaizdais”
Remeika J. Ką kalneliai pasakoja. Padavimai iš Klaipėdos krašto piliakalnių praeities. – Klaipėda, 1938. – 93 p. – Tas pat Vilniuje, 1990 m. Rec.: Braziulis A. // Trimitas. – 1938, Nr. 43, p. 1049 A.M. // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 12, p. 673-674 A.M-is. // Ateitis. – 1940, Nr. 7, p. 447-448. Čižūnas V. / Č-nas V. // Mokykla ir gyvenimas. – 1938, Nr. 12, p. 429. Draugija. – 1939, Nr. 1, p. 72-73. Duobinis K. // Tautos mokykla. – 1938, Nr. 22. Klaipėdos krašto padavimai // Lietuvos keleivis. – 1938, birž. 12, p. 3. Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 51, p. 19. Serevičius B. / B.S. // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 50, p. 972. Vakarai (Klaipėda). – 1938, spal. 29, p. 6.
Remeika J. Ką padavimai sako dėl Klaipėdos krašto lietuvių gyventojų ir Ordino // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, bal. 27, p. 5 Aukštumalų (Šilutės raj.) piliakalnis.
Remeika J. Kai dar amžina ugnis ruseno. – V., 1990. – 178 p. – Perspausdintas 1940 m., Kauno leidinys
Remeika J. Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai. – K. 1940. – 178 p. – Tas pat Vilniuje, 1990 m
Remeika J. Lietuvos praeities vaizdai. – K., 1939. – 147 p. – Tas pat Vilniuje, 1990 m Rec.: K.P. // Karys – 1940, Nr. 2, p. 60. – Tas pat: Kardas – 1940, Nr. 6, p. 151. Mažiulis A. // Naujoji romuva. – 1940, Nr. 10, p. 219-220. Remeika J. Dėl A. Mažiulio recenzijos // Naujoji romuva. – 1940, Nr. 14, p. 287-288. P. 7-38 – Klaipėdos krašto archeologija; p. 39-46 – apie Apuolę.
Remeika J. Lietuvos praeities vaizdai. – K., 1990. – 147 p. – Perspausdintas 1939 m. Kauno leidimas kartu su to paties autoriaus knyga “Ką kalneliai pasakoja”
Remeika J. Milžinai // Mokslo dienos. – 1940, Nr. 2, p. 76-82
Remeika J. Pagrindiniai istorijos bruožai iš Klaipėdos krašto santykiavimo su Vokiečių ordenu. Kokios tautos čia gyveno? / (D-ro Remeikos paskaitos santrauka) // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1928, lapkr. 9
Remeika J. Priešistoriniais laikais Klaipėdos kraštas turėjo nuostabią lietuvišką kultūrą // Kaimynas (Klaipėda). – 1934, Nr. 46. – Aut. nenurodytas
Remeika J. Rambyno padavimų vainikas // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 5/6, p. 281-286. – J. Remeikos knygos “Ką kalneliai pasakoja” (K., 1938) Rambynas
Remeika J. Skalvės piliakalnis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1939, saus. 18, p. 6 Nemuno kair. krante.
Remeika J. Vorpilio padavimai // Vakarai (Klaipėda). – 1938, gruod. 31, p. 4 Vorpilis buvęs prieš Tilžę, kitoje Nemuno pusėje.
Remeika J. Žvilgsnis į Klaipėdos krašto priešistorinius laikus // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 205/206, p. 903-904
Remeika J. Žvilgsnis į Klaipėdos krašto proistorijos senovę // Vakarai (Klaipėda). – 1938, bal. 25-30
Remeika P. Punia // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 19, p. 460 Piliakalnis.
Remeikis T. Prof. dr. Jonas Puzinas, 1905-1978 // Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 23-26. (Anglų k.)
Renava. Naikina senovės senkapius ir istorines vietas // Rytas. – 1934, lapkr. 7, p. 6 Skėrių (Mažeikių raj.) kapinynas.
Renava. Rado papuoštus griaučius // Rytas. – 1934, lapkr. 6, p. 6 Skėrių (Mažeikių raj.) kapinynas.
Rengiamas atidaryti Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius // Lietuvos aidas. – 1937, bal. 25 (Nr. 182), p. 4. – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1937, bal. 27, p. 11
Repininkas I., Kinderis I. Kauno pilyje – muziejus // Literatūra ir menas. – 1964, Nr. 39, p. 8
Respublikos prezidentas Apuolėje / Al. Bani. // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 2, p. 3. Apuolė (Skuodo raj.).
Respublikos Prezidentas p. A. Smetona Apuolėje / Alb. V. // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 1, p. 6. Apuolė (Skuodo raj.).
Restauruojama Biržų pilis // Švyturys. – 1956, Nr. 6, p. 9
Reta dovana muziejui // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1932, Nr. 51, p. 2 Berčiūnų (Panevėžio raj.) pilkapių segė Panevėžio muziejuje.
Reta monetų kolekcija // Rytas. – 1925, birž. 7, p. 3 J. Vilčinskio, Kaunas.
Reta seniena // Lietuvos aidas. – 1932, vas. 20, p. 9; – Tas pat: Žemaitis (Telšiai). – 1932, Nr. 6, p. 5 Paventės (Mažeikių raj.) pilkapių antkaklė.
Retas ir brangus radinys // Lietuvos aidas. – 1928, liep. 4, p. 4 Molainių (Panevėžio raj.) monetų lobis.
Retas radinys // Komjaunimo tiesa. – 1958, vas. 15 Biržulio (Telšių raj.) ež. rasta skobtinė valtis.
Retas radinys // Lietuvos aidas. – 1931, saus. 9, p. 7 Latveliuose (Biržų raj.) rasti tauro ragai.
Retas radinys Prienuose // XX amžius. – 1938, rugpj. 4, p. 10 Nemune, ties Prienais, rastas mamuto dantis, elnio ragai.
Retas senovės liekanų radinys // Lietuvos žinios. – 1933, liep. 3, p. 4 Luksnėnų (Alytaus raj.) kapinynas.
Retas senoviškų pinigų radinys / S.T.-kas. // Mūsų rytojus. – 1935, bal. 19, p. 5. Algimantų (Raseinių raj.) lobis.
Reti ir brangūs senovės atminimai // Tėvynės sargas. – 1926, Nr. 24, p. 202-204 Žagarės (Joniškio raj.) Žvelgaičio kalnas.
Retos dovanos muziejui // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1933, Nr. 22, p. 2. Dembavos (prie Panevėžio) raginis kirvis, kiti radiniai; numizmatikos kolekcija iš Panevėžio mergaičių gimnazijos.
Retos iškasenos // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 19, p. 8 Ringių (Tauragės raj.) kapinynas.
Rėza V. Padavimai apie “Šventkalnį” // Vakarai (Klaipėda). – 1938, rugs. 30, p. 4 Svencelė (Klaipėdos raj.).
Ribokas D. Dešimtasis Ruklių kapinyno tyrinėjimų sezonas // Gimtinė. – 1998, Nr. 10, p. 3
Ribokas D. Ką pasakoja senkapis // Indraja (Utena). – 1989, rugpjūtis-rugsėjis, p. 3 Apie Ruklių (Utenos raj.) kapinyną.
Ribokas D. Kaniūkų pilkapių vietos tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 60-61 Utenos raj.
Ribokas D. Nauji atradimai Ruklių senkapyje (Utenos raj.) // Utenos žinios. – 1993, rugs. 17
Ribokas D. Nauji atradimai Ruklių senkapyje // Gimtinė. – 1995, Nr. 7, p. 3 Ruklių (Utenos raj.) kapinynas.
Ribokas D. Nauji atradimai Ruklių senkapyje // Utenos krašto žinios. – 1994, spal. 22
Ribokas D. Ruklių milžinkapis // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 162
Ribokas D. Ruklių senkapio monetos // Utenis (Utena). – 1991, geg. 2
Ribokas D. Ruklių senkapio tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 83-85 Utenos raj.
Ribokas D. Ruklių senkapio tyrinėjimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 175-176 Rukliai (Utenos raj.).
Ribokas D. Ruklių senkapio tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 147-149 Utenos raj.
Ribokas D. Ruklių senkapių tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 173-174 Utenos raj.
Ribokas D. Tauragnų lobis // Kraštotyra. – V., 1990. – Kn. 24, p. 55-56
Ribokas D. Tyrinėjimai Ruklių senkapiuose 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 238-239.
Ribokas D. Tyrinėjimai Ruklių senkapyje // Utenis. – 1995, rugpj. 31, p. 4
Ribokas D., Beresnevičius G. Kuktiškių amuletas // Lenino keliu (Utena). – 1987, liep. 4, p. 4
Ribokas D., Zabiela G. Černaučyznos radiniai // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 24-31 Anykščių raj.
Richthofen B. Das genauere Alter der jüngsteizeitlichen Bernsteinschnizereien von Schwarzort auf der Kurischen Nehrung // Prussia (Königsberg). – 1939, t. 33. p. 256-262 Apie Juodkrantės gintarinius dirbinius.
Richthofen B. Die Deutung der jungsteinzeitlichen Bernsteinschnizereien vom Schwarzorter Stil // Altpreussen (Königsberg). – 1935, sąs. 1, p. 3-15 Juodkrantė.
Richthofen B. Die Volkergeschichte der Vorzeit Ostdeutschlands und seiner Nachbarstaaten // Historische Zeitschrift (München, Berlin). – 1935, t. 154, sąs. 3, p. 451-475
Rickevičiūtė K. Archeologų vasara // Kauno tiesa. – 1980, rugpj. 28 Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinynas.
Rickevičiūtė K. Ekspedicijos radiniai // Kauno tiesa. – 1984, rugpj. 26, p. 8 Šulaičių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Rickevičiūtė K. Generolą Vladą Nagevičių prisimenant // Švyturys (Kretinga). – 1995, rugs. 13, p. 2; rugs. 20, p. 1, 2 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Rickevičiūtė K. Generolas Vladas Nagevičius vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų, Karo muziejaus steigėjas, tautinių tradicijų puoselėtojas, archeologas (1881.06.17 – 1954.09.15) // Kauno diena. – 1995, rugs. 6, p. 17 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Rickevičiūtė K. Kalba bočių praeitis // Kauno tiesa. – 1981, spal. 25, p. 8 Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinynas.
Rickevičiūtė K. Kapinynas – pagonybės reliktas // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1985, spal. 5 Šulaičių kapinynas.
Rickevičiūtė K. Karmėlavos (Kauno raj.) senkapio tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 142-144
Rickevičiūtė K. Karmėlavos (Kauno raj.) senkapio tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 206-210
Rickevičiūtė K. Karmėlavos kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1994, t. 11, p. 73-103
Rickevičiūtė K. Kazė Gabriūnaitė // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 19. Ilgametė Karo muziejaus Kaune archeologijos skyriaus vedėja (1916.V.20 – 1990.VII.24.).
Rickevičiūtė K. Kulautuvos (Kauno raj.) kapinyno tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 114-117
Rickevičiūtė K. Lazdininkų plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 86-88 Kretingos raj.
Rickevičiūtė K. Lietuviškas ilgasis iš Žeimių // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 369 Jonavos raj.
Rickevičiūtė K. Liucija Murnikaitė (1951-1994) / Kristina // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 17
Rickevičiūtė K. Liucija Murnikaitė (1951-1994) // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 443-444 Kauno karo muziejaus archeologijos skyriaus bendradarbė.
Rickevičiūtė K. Pernaravos kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 83-85 Kėdainių raj.
Rickevičiūtė K. Pernaravos kapinyno tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 86-89 Kėdainių raj.
Rickevičiūtė K. Petrui Tarasenkai – 100 // Kauno diena. – 1993, saus. 6 (Nr. 2), p. 10 Petro Tarasenkos gimimo 100-osios metinės
Rickevičiūtė K. Retos segės iš Lazdininkų (Kretingos raj.) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 33-34
Rickevičiūtė K. Segės iš Lazdininkų // Muziejai ir paminklai. – 1984, sąs. 6, p. 45-48 Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinynas.
Rickevičiūtė K. Skandinaviškas radinys Šulaičių kapinyne // Kraštotyra. – V., 1988. – Kn. 22, p. 43-44 Kėdainių raj.
Rickevičiūtė K. Šulaičių kaimo kapinynas // Sveika buitis (Krakės). – 1984, Nr. 6 Kėdainių raj.
Rickevičiūtė K. Šulaičių plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 88-90 Kėdainių raj.
Rickevičiūtė K. Šulaičių plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 95-97 Kėdainių raj.
Rickevičiūtė K. Užmirštojo kapinyno radiniai // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1988, lapkr. 1 Pernaravos kapinynas.
Rickevičiūtė K. Vlado Nagevičiaus asmenybė (skiriama gimimo 110-osioms metinėms) // Kauno laikas. – 1991, birž. 13, 14 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Rieckhoff S., Tautavičius A. Von der Bronzezeit bis Mittelalter ///Archäologische Schätze aus Litauen: Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. – Duisburg, 1992. – P. 21-70
Riekstinš H. Kur priekš 11 gadu šimtmecu ar zviedru vikingiem cinijas kurši // Brīva zeme (Rīga). – 1931, rugpj. 19, p. 9
Riekstinš H. Pētijumi kuršu ungus kapu lauka pie Apules // Brīva zeme (Rīga). – 1931, rugs. 14, p. 7
Riemann E. Gaerte Wilhelm Otto. 1890-1958 // Altpreussische Biographie. – Marburg/L., 1975. – T. 3, p. 913-914
Rietavas / Kultūrinaitis // Klaipėdos žinios. – 1925, birž. 11; Ūkininkas. – 1925, Nr. 25, p. 19 Piaulėje (Plungės raj., buv. Rietavo v.) randamos monetos.
Rietavas. Apleistas piliakalnis / P.D. // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1928, Nr. 14, p. 6. Skroblis (Plungės raj.).
Rietavas. Surasti nežinomi milžinkapiai // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 9 (Nr. 303), p. 9 Spraudis (Plungės raj.).
Rimantas J. Puntuko tragedija // Ateitis. – 1943, rugs. 25, p. 3-4 Dėl Puntuko akmens panaudojimo S. Dariaus ir S. Girėno įamžinimui.
Rimantienė R. 1968-1977 metų akmens amžiaus ir ankstyvojo metalo laikotarpių paminklų tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 4-8
Rimantienė R. Akmens amžiaus gyvenvietė šalia Šakių lankos // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 11-12 Varėnos raj.
Rimantienė R. Akmens amžiaus gyvenvietė šalia Šakių lankos // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 16-17 Varėnos raj.
Rimantienė R. Akmens amžiaus gyvenvietė Šarnelėje // Kibirkštis (Plungė). – 1974, birž. 4
Rimantienė R. Akmens amžiaus Lietuvos gyventojų pasaulėžiūra // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 5, p. 12-13
Rimantienė R. Akmens amžiaus paminklai // Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – V., 1974. – T. 1: Akmens ir žalvario amžiaus paminklai. – p. 5-83, 229-231, 239-241, 1-10 žml
Rimantienė R. Akmens amžiaus papuošalai // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 5, p. 17-19
Rimantienė R. Akmens amžiaus tikėjimai Lietuvoje // Senieji tikėjimai naujausių tyrinėjimų šviesoje. – V., 1977. – P. 5-16
Rimantienė R. Akmens amžius // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 32-33. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Akmens amžius Lietuvoje – 2-as papild. leid. – V., 1996. – 343 p. – Pirmasis leidimas 1984 m
Rimantienė R. Akmens amžius Lietuvoje. – V., 1984. – 343 p Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). –1986, sąs. 14, p. 186-196. Rimantienė R. Pasakojimas apie akmens amžių // Naujos knygos. – 1984, Nr. 1, p. 20. Rec.: Česnys G., Butrimas A. Paminklas seniausiems Lietuvos gyventojams // Literatūra ir menas. – 1986, Nr. 23, p. 6. Michelbertas M. // LIM, 1985 metai. – V., 1986. – P. 116-118.
Rimantienė R. Akmens amžius; Auka; Baltai; Būstas; Drąseikių mezolito ir neolito gyvenvietės; Dubičių piliakalniai, stovyklavietės; Eigulių stovyklavietės; Gintaro dirbiniai; Grandukas; Gremžtukas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 30, 130, 178-179, 312-313, 452, 462, 490, 621-622, 650, 655
Rimantienė R. Akmens amžius; Baltai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1976. – T. 1, p. 108, 598-599. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Akmens ir žalvario amžiaus paminklai // Kauno marios. – V., 1981. – P. 12-28
Rimantienė R. Alkas vėl išvydo saulę // Gimtasis kraštas. – 1969, Nr. 39, p. 2-3 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Rimantienė R. Ankstyvojo geležies amžiaus Lapainios puodžiai / R. Jablonskytė-Rimantienė // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1961, t. 3, p. 3-15, 335 Lapainia (Kaišiadorių raj.).
Rimantienė R. Ankstyvojo neolito stovykla Ežerynų kaime (Alytaus raj., Raitininkų apyl.) / R. Jablonskytė-Rimantienė // MADA. – 1969, t. 2, p. 101-109
Rimantienė R. Archeological findings in Šventoji // Natural environment, man and cultural history on the coastal areas of Lithuania: Excursion Quide book. – V., 1995. – P. 21-23
Rimantienė R. Archeologija – kantriųjų mokslas / Kalbėjosi L. Drabutaitė // Respublika. – 1995, spal. 24, p. 16.
Rimantienė R. Archeologija // Lietuvos istorijos paminklai. Iš Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus rinkinių. – V., 1990. – [3 p., 92 nuotr.]. – Lygiagr. tekstas anglų k
Rimantienė R. Archeologiniai paminklai // Dubičiai. – V., 1989. – P. 21-37
Rimantienė R. Archeologiniai pelkių radiniai (metodiniai nurodymai). – V., 1966. – 10 p
Rimantienė R. Ariau, ariau, ariau... // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 3, p. 22-23 Šventosios neolito gyvenvietė.
Rimantienė R. Atradimai Šventosios pelkėse // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 11, p. 16-20. – Tas pat: Švyturys (Kretinga). – 1967, gruod. 19 Šventosios (Palanga) gyvenvietė
Rimantienė R. Atradumi Sventājos purvos // Zinātne un tehnika (Rīga). – 1969, Nr. 11, p. 26-29. – Tas pats žurnalas ir rusų k Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Rimantienė R. Baltiškojo ornamento beieškant // Jaunimo gretos. – 1991, Nr. 1, p. 6 Apie parodą Vilniuje, ornamento reikšmes.
Rimantienė R. Baltų kilmės problema // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 10, p. 16-19
Rimantienė R. Der Aalstecher von Šventoji 4B in Litauen // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 8-11
Rimantienė R. Der Anteil mesolitischer Typenformen an den Fundkomplexen der neolitischen Neman-Kultur // Veröffentlichungen des Museums für Ur- und Frühgeschichte (Potsdam). – 1980, t. 14/15, p. 177-182
Rimantienė R. Die etnokulturelle Lage in Litauen in der Spätaltsteinzeit // Actes du VII-e Congress international des sciences Prehistoriques et Protohistoriques. – Prague, 1970. – T. 2, p. 337-339
Rimantienė R. Die Haffküstenkultur in Litauen // Die kontinentaleuropäischen Gruppen der Kultur mit Schnurkeramik: Schnurkeramiksymposium, 1990 // Praehistorica (Praha). – 1992, t. 19, p. 301-305
Rimantienė R. Die Herkunft der mezolithischen Industrie in dem Bereiche des Neman (Nemunas) – Flussbassins // The Mesolithic in Europe. – Warszawa, 1973. – P. 485-502
Rimantienė R. Die Steinzeit in Litauen // Bericht der Römisch-germanischen Kommission (Mainz am Rein). – 1994, t. 75, p. 23-146, 52 lent
Rimantienė R. Draustinio archeologiniai paminklai // Ignalinos kraštas. – V., 1966. – P. 16-21 Limino ir Ginučių piliakalniai, Palūšės pilkapiai.
Rimantienė R. Eiti skirtu keliu // Šeiminkė. – 1996, spal. 24, p. 1, 5 Apie M. Gimbutienę.
Rimantienė R. Gimbutienė Marija // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 4, p. 91. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Gyvenimas baltų studijoms // “Tėviškės” draugijos kalendorius, 89. – V., 1988. – P. 153-155 Apie M. Gimbutienę.
Rimantienė R. Grūdos ežero 3-oji gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 40-41 Akmens amžiaus gyvenvietė Ašašninkų (Varėnos raj.) kaime.
Rimantienė R. Investigations at the Šventoji Find Site 4 1986-1995 // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 215-222
Rimantienė R. Investigations of the Šventoji find site in 1986-1995 // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: šiandiena ir perspektyvos: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 11
Rimantienė R. Ištikimybė akmens amžiui / Kalbėjosi G. Zemlickas // Mokslo Lietuva. – 1998, Nr. 4-7.
Rimantienė R. Juodkrantė (str. d.); Kašėtų stovyklavietės; Kulikauskienė-Volkaitė, Regina; Maglemozės kultūra; Margių gyvenvietės // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 147-148, 233, 424, 675, 692-693
Rimantienė R. Juodkrantė // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 241. – Aut. nenurodytas
Rimantienė R. Kai kurie Lietuvos paleolito klausimai // MADA. – 1964, t. 1, p. 35-51
Rimantienė R. Kai Lietuvoje ruonius medžiojo // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 6, p. 34-35
Rimantienė R. Keramikos radiniams – 4000 metų / Kalbėjosi P. Martinkus // Tarybinė Klaipėda. – 1975, liep. 30 Nidos gyvenvietė Kuršių nerijoje.
Rimantienė R. Kraštotyrininkų archeologų laukia darbai // Kraštotyra. – V., 1963. – P. 127-130
Rimantienė R. Kulikauskienė, Volkaitė, Regina // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1980. – T. 6, p. 240. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Lietuva iki Kristaus. – V., 1995. – 199 p. Rec.: Loze I. // Latvijas vestures instituta zurnals (Riga). – 1995, Nr. 4, p. 191-192.
Rimantienė R. Lietuvos akmens amžiaus šukinė puodų ornamentika ir finougrų klausimas // LIM, 1972 metai. – V., 1973. – P. 5-26
Rimantienė R. Lietuvos praeities tyrinėtojas // Kauno tiesa. – 1958, kovo 26 P. Tarasenka.
Rimantienė R. Lynupio akmens amžiaus stovykla ir gyvenvietė // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 98-111 Lyno (Varėnos raj.) ež.
Rimantienė R. Maglemozinė ankstyvojo mezolito stovykla Maksimonyse IV (Varėnos raj., Merkinės apyl.) / R. Jablonskytė-Rimantienė // MADA. – 1966, t. 3, p. 43-54
Rimantienė R. Maksimonių akmens amžiaus stovykla // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Bandomieji lankai. – V., 1982. – P. 27
Rimantienė R. Margių I gyvenvietė // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 12-15 Varėnos raj.
Rimantienė R. Marija Alseikaitė-Gimbutienė // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 259-261 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Rimantienė R. Mergežerio 13A ankstyvojo žalvario amžiaus gyvenvietė // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 111-118 Varėnos raj.
Rimantienė R. Mezolitas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 7, p. 462. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Mezolitas; Narvos kultūra; Nemuno kultūra; Neolitas; Netiesų stovyklavietės ir gyvenvietė; Nidos neolito gyvenvietė; Paleolitas; Pamarių kultūra; Paštuvos stovyklavietė ir alkvietė; Puvočių stovyklavietės; Radikių stovyklavietė ir kapinynas; Rėžtukas; Rudnios stovyklavietės; Samantonių stovyklavietės // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – 1987. – T. 3, p. 65-181, 198, 201, 209, 213, 281, 286, 323, 478, 482, 542, 579, 619
Rimantienė R. Miko Balčiaus padermei 5000 metų // Švyturys. – 1967, Nr. 22, p. 9-10 Šventosios (Palanga) gyvenvietė
Rimantienė R. Mūsų viešnia // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 7, p. 18 Apie M. Gimbutienę.
Rimantienė R. Narvos kultūra; Nemuno kultūra; Neolitas; Pamarių kultūra // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 8, p. 96, 140, 147, 431-432. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Nemuno žemupio (tarp Kauno ir Veliuonos) vėlyvojo neolito paminklai // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 80-98 Vilkijos, Klangių (Veliuonos apyl.), Šilelio (Raudondvario apyl.), Veršvų (Kaunas) ir Linkuvos (Kaunas) gyvenvietės.
Rimantienė R. Neolithic hunter-gathers of Šventoji in Lithuania // Antiquity. – 1992, t. 66, p. 367-376
Rimantienė R. Neolitinė Barzdžio miško gyvenvietė // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 13-14 Varėnos raj.
Rimantienė R. Neolito gyvenvietė Nidoje // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 5-10
Rimantienė R. Neolito gyvenvietės Nidoje tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 77-83
Rimantienė R. Netekome Marijos Gimbutienės // Literatūra ir menas. – 1994, Nr. 7, p. 15
Rimantienė R. Nida – senųjų baltų gyvenvietė // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 11, p. 16-19
Rimantienė R. Nida – senųjų baltų gyvenvietė. – V., 1989. – 211 p. Rec.: Vaskas A. // LIM, 1990 metai.. – V., 1992. – P. 148-156.
Rimantienė R. Nidos akmens amžiaus gyvenvietės tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 16-19
Rimantienė R. On the question of the economic activities of the corded ware people // In memoriam Eduards Šturms 1895.-1995: Scientific conference investigations of Stone and Bonze Ages in Baltic region, Rīga, October 9-11, 1995: Tezės. – Rīga, 1995. – Puslapiai nenumeruoti
Rimantienė R. Paleolitinės titnago dirbtuvės Ežerynų kaime (Alytaus raj., Raitininkų apyl.) / R. Jablonskytė-Rimantienė // MADA. – 1966, t. 2, p. 87-109
Rimantienė R. Pamerkinės stovyklavietė ir senovės gyvenvietė; Dubičių senovės gyvenvietės; Glyno stovyklavietės ir senovės gyvenvietės; Versminio senovės gyvenvietė; Jonionių stovyklavietė ir senovės gyvenvietė; Kaibūčių stovyklavietė; Glyno stovyklavietės; Lavyso senovės gyvenvietė; Maksimonių stovyklavietės ir senovės gyvenvietės; Mančiagirės stovyklavietė; Margių stovyklavietės ir senovės gyvenvietės; Mergežerio senovės gyvenvietė; Merkinės stovyklavietės ir senovės gyvenvietė; Netiesų stovyklavietė ir senovės gyvenvietė; Puvočių stovyklavietė; Ratnyčios senovės gyvenvietė; Lynupio stovyklavietė ir senovės gyvenvietė; Zervynų senovės gyvenvietė [visos Varėnos raj]; Bratoniškių stovyklavietė ir senovės gyvenvietė [Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva – V., 1998. – T. 2, p. 226-227, 230, 231, 232, 233, 236, 250, 252, 272, 275, 285-286, 299, 306
Rimantienė R. Petras Tarasenka // Kraštotyra. – V., 1963. – P. 96-98 Petras Tarasenka.
Rimantienė R. Pirmieji Lietuvos gyventojai (XI-IV tūkstantmetis pr. m.e.). – V., 1972. – 96 p. Autoref.: Rimantienė R. Akmens amžius // Naujos knygos. – 1972, Nr. 1, p. 16-17. Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Referatų rinkinys (V.). – 1974, Nr. 2, p. 123-124. Rec.: Gimbutas M. // American Historical Review (Washington). – 1975, spal., p. 952. Pladis J. Praeitis skaitoma šiandien // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1972, rugpj. 8.
Rimantienė R. Pirmieji Panemunių gyventojai // Panemunių dzūkai. – V., 1970. – P. 7-11, 132-133
Rimantienė R. Pirminės kultūros dailės skyrius // Kauno valstybinis M.K. Čiurlionio vardo dailės muziejus. – V., 1959. – P. 11-19
Rimantienė R. Pirmykščiai būstai Samantonyse / R. Jablonskytė-Rimantienė // Lietuvos TSR architektūros klausimai (K.). – 1960, t. 1, p. 56-65, 319-320 Akmens amžiaus gyvenvietė Ukmergės raj.
Rimantienė R. Pirmykštis Zervynų apgyvendinimas // Zervynos. Kraštotyros bruožai. – V., 1964. – P. 30-44
Rimantienė R. Pratarmė // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 3-4
Rimantienė R. Pratarmė // Lietuvos archeologija. – V., 1996, t. 14: Vakarų Lietuvos akmens amžiaus paminklai, p. 4
Rimantienė R. Protėvių kelių beieškant // Žemė ir kosmosas. – V., 1970. – P. 38-43
Rimantienė R. Radikių (Kauno raj.) akmens amžiaus stovyklos / R. Jablonskytė-Rimantienė // MADA. – 1965, t. 1, p. 33-45
Rimantienė R. Regina Volkaitė-Kulikauskienė // LIM, 1976 metai. – V., 1977. – P. 166-167
Rimantienė R. Regina Volkaitė-Kulikauskienė // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 524-526 Aštuoniasdešimtmečio proga.
Rimantienė R. Regina Volkaitė-Kulikauskienė // Regina Volkaitė-Kulikauskienė: Literatūros rodyklė (1943-1976). – V., 1976. – P. 3-10 R. Kulikauskienės 60-mečio sukaktis
Rimantienė R. Registruokime senovės paminklus // Tarybinis mokytojas. – 1958, birž. 8
Rimantienė R. Seniausieji Lietuvos gyventojai // Švyturys. – 1968, Nr. 19, p. 10
Rimantienė R. Skulptūra iš Šventosios // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 9, p. 36-39 Šventosios (Palanga) gyvenvietės
Rimantienė R. Stone Age settlement in the coustal area of Lithuania // Lithuanian archaeology: investigations and findings. –V., 1998. – P. 5-6
Rimantienė R. Stone age settlements in the coastal area of Lithuania // Natural environment, man and cultural history on the coastal areas of Lithuania: Excursion Quide book. – V., 1995. – P. 11-13
Rimantienė R. Stovyklos; Strėlė; Svidrų kultūra; Šventosios gyvenvietės; Tarasenka Petras; Titnagas; Virvelinės keramikos kultūra // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 112, 116, 143, 240, 262-263, 323, 578
Rimantienė R. Substantial Remains of Incipient Neolithic agriculture of Šventoji 6 - a Narwa culture sattlement in Lithuania // Tools and Tillage (Copenhaga). – 1995 (1993-1994), t. 7, sąs. 2/3, p. 92-102
Rimantienė R. Sudrausti suįžulėjusius paminklų naikintojus // Tiesa. – 1956, spal. 25 Eigulių (Kaunas) akmens amžiaus gyvenvietė.
Rimantienė R. Šakės – neolito gyvenvietė // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 16-34 Varėnos raj.
Rimantienė R. Šarnelės (Plungės raj.) stovykla // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 7-9
Rimantienė R. Šventoji. – V., 1979. – [Kn.] 1: Narvos kultūros gyvenvietės. – 189 p Autoref.: Byloja Šventosios radiniai // Naujos knygos. – 1979, Nr. 7, p. 18-19. Ref.: Girininkas A. Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1980, Nr. 8, p. 150-154. Rec.: Gurba J. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991 (1989), t. 16, p. 515-517. Šaparauskienė J. Šventoji neolito laikais // Tarybinė Klaipėda. – 1979, rugs. 1.
Rimantienė R. Šventoji. – V., 1980. – [Kn.] 2: Pamarių kultūros gyvenvietės. – 87 p Ref.: Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1981, Nr. 9, p. 171-175. Rec.: Gurba J. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991 (1989), t. 16, p. 517-518.
Rimantienė R. Šventoji; Tarasenka Petras // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. T. 11, p. 39, 102. – Aut. nenurodytas
Rimantienė R. Šventosios 23-iosios stovyklos tyrinėjimai 1970-1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 5-11
Rimantienė R. Šventosios 3-oji stovykla // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 5-7
Rimantienė R. Šventosios 4-oji radimvietė // Lietuvos archeologija. – 1996, t. 14, p. 5-79
Rimantienė R. Šventosios 4-osios gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1 p. 31-34
Rimantienė R. Šventosios 4-osios neolito gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 30-34
Rimantienė R. Šventosios 5-oji radimvietė // Lietuvos archeologija. – 1996, t. 14, p. 80-83
Rimantienė R. Šventosios 6-oji gyvenvietė // Lietuvos archeologija. – 1996, t. 14, p. 83-173
Rimantienė R. Šventosios 6-osios gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 15-17
Rimantienė R. Šventosios 6-osios gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 17-19
Rimantienė R. Šventosios 6-osios ir 4-osios gyvenviečių tyrinėjimai //ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 21-25
Rimantienė R. Šventosios briedžiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 3, p. 15-18
Rimantienė R. Šventosios gyvenviečių tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 20-23
Rimantienė R. Šventosios gyvenvietės IV tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 22-24
Rimantienė R. Šventosios, Kretingos raj., 1967-1969 m. tyrinėtos akmens amžiaus stovyklos // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 5-11 Šventosios (Palanga) gyvenvietės
Rimantienė R. Tarasenka Petras // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 469-470. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Tarptautinė konferencija Dubline // LIM, 1989 metai. – V., 1990. – P. 145-146 Dalyvavo R. Rimantienė, A. Butrimas ir G. Česnys.
Rimantienė R. The East Baltic area in the fourth and the third Millenia B.C. / Vertė M. Gimbutienė // The Journal of Indo-European Studies (Washington). – 1980, Nr. 3, p. 407-417.
Rimantienė R. The First Narva Culture Farmers Lithuania // Harvesting in the Sea, Farming the Forest: The Emergence of Neolithic Societies in the Baltic Region. – Sheffield, 1998. – P. 213-218. – (Sheffield Archaeological Monagraphy; 10) Šventosios gyvenviečių medžiaga.
Rimantienė R. The interrelations between the Finno-ugrians and the population of the Stone Age // Congressus Quintus Internationalis Fenno-Ugristarum, Turku 20-27 VIII 1980. – Turku, 1980. – D. 2, p. 337
Rimantienė R. The Neolithic of the Eastern Baltic // Journal of World Prehistory (New York). – 1992, t. 6, Nr. 1, p. 97-144
Rimantienė R. Topography and stratigraphy of valley camp sites in the Stone and Bronze ages in Lithuania // Prehistoric man, his industry and the environment in the Pleistocene and Holocene. – Moscow, 1973. – D. 2, p. 53
Rimantienė R. Tūbausių kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 183-209, 227-229 Kretingos raj.
Rimantienė R. Turininga archeologų vasara // Tarybinė Klaipėda. – 1976, rugpj. 11 Nidos (Kuršių nerija) akmens amžiaus gyvenvietė.
Rimantienė R. Vėlyvojo mezolito stovykla Lampėdžiuose / R. Jablonskytė-Rimantienė // MADA. – 1963, t. 2, p. 39-53 Rec.: Schild R. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 200-206. – Pranc k.
Rimantienė R. Virvelinės keramikos kultūra; Žalvario amžius // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1984. – T. 12, p. 297, 470-471. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Žaliosios stovyklavietė ir gyvenvietė (Širvintų raj.) // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. T. 1, p. 269-270
Rimantienė R. Žalvario amžius // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 872. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Žemdirbystės pradžia baltų žemėse // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 21-28
Rimantienė R. Žemės ūkio pradžia Lietuvoje // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 120-126
Rimantienė R. Žemųjų Kaniūkų IV-I tūkstantmečių pr.m.e. stovyklos / R. Jablonskytė-Rimantienė // MADA. – 1963, t. 1, p. 65-90
Rimantienė R. Žodis apie atsakingąją redaktorę // Lietuvos archeologija. – V., 1986, t. 5, p. 138-139 R. Kulikauskienės 70-mečio sukaktis
Rimantienė R., Butrimas A. Die Chronologie der Haffhüstenkultur (HKK) in Litauen // Die Kontinentaleuropäischen Gruppen der Kultur mit Schnurkeramik. Internationales Symposium. – Praha-Stirin, 1.-6. 10. – Praha, 1990. – P. 29-30
Rimantienė R., Butrimas A. Die Chronologie der Haffküsten Kultur (HKK) in Litauen // Internationales Symposium. Die Chronologie der Regionalen Gruppen. – Freiburg, 1991. – P. 70-74
Rimantienė R., Česnys G. Pan-European corded ware horizont (A horizont) and the Pamariu (Baltic Coastal) Culture // The Indo Europeanization of Northern Europe. – Washington, 1996. – P. 48-53. – Journal of Indo-European Studies monograph; Nr. 17
Rimantienė R., Česnys G. The Late Globular Amphora culture and its creator in the East Baltic area from archeological and anthropological points of view // The Journal of Indo-European studies (Washington). – 1990, t. 18, p. 339-358
Rimantienė R., Dvareckas V., Kudaba Č. Apie pajūrio pelkės archeologinių radinių slūgsojimo sąlygas (Kretingos raj.) // Geologija ir geografija (V.). – 1971, t. 8, p. 131-140 Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 74.
Rimantienė R., Urbanavičius V. Pagoniška šventykla Žemaitijoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 2, p. 11-13 Šilalės (Skuodo raj.) dubenuotas akmuo.
Rimantienė Rimute – Šventuojuo // “A mon sakaa” (Palanga). – 1992, Nr. 8, p. 7
Rimdeikienė A. Antroji Lietuvos “legendinė moteris” – profesorė Marija Gimbutienė // Tėviškės žinios (K.). – 1998, vas. 7, p. 5
Rimdeikienė A. Profesorius Adalbertas Becenbergeris // Tėviškės žinios (K.). – 1996, bal. 13, p. 10
Rimdeikienė A. Profesorius Eduardas Volteris // Tėviškės žinios (K.). – 1996, kovo 16, p. 10
Rimka A. Zygmuntas Glogeris (1845-1910) / R. // Lietuvos žinios. – 1910, rugpj. 7 (20), p. 3. Nekrologas.
Rimkienė E. Svečias iš Lenkijos // Komjaunimo tiesa. – 1957, vas. 19 J. Antoniewicziaus lankymasis Lietuvoje.
Rimkūnas A. Argi šitaip saugomi kultūros paminklai? // Tiesa. – 1954, rugpj. 4 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Rimkus A. Senovinių pinigų lobis // Švyturys (Kretinga). – 1962, lapkr. 13 Kunigiškių (Kretingos raj.) lobis.
Rimkus J. Apie vieną piliakalnį // Lietuvos žinios. – 1923, liep. 4, p. 2. Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Rimkus V. Archeologams būtų įdomu // Mūsų gamta. – 1965, Nr. 5, p. 35 Bagdoniškės (Šiaulių raj.) akmuo, kapinynas.
Rimkus V. Archeologiniai akmenys // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1988, liep. 26, 28
Rimkus V. Biržės kalnas // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1969, spal. 4 Kalniškių (Kelmės raj.) piliakalnis.
Rimkus V. Biržės pilė // Bičiulis (Kelmė). – 1992, kovo 28 Kalniškių-Spakainasties piliakalnis.
Rimkus V. Bukantiškės piliakalnis // Bičiulis (Klemė). – 1992, rugpj. 26
Rimkus V. Dar apie Plūsčias // Bičiulis (Kelmė). – 1992, vas. 23 Apie piliakalnį.
Rimkus V. Dvasininką ir pasaulietį prisiminus // Bičiulis (Kelmė). – 1998, kovo 14 Apie J. Žiogą.
Rimkus V. Gineikių Aukuro akmuo // Bičiulis (Kelmė). – 1992, liep. 18
Rimkus V. Įdomūs radiniai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1966, rugpj. 11 Šlapgirio kapinyno tyrinėjimai.
Rimkus V. Kalniškių piliakalnis // Tiesa. – 1992, birž. 19, p. 6 Kalniškiai (Kelmės raj.).
Rimkus V. Kubilių piliakalnis // Bičiulis (Klemė). – 1992, birž. 20
Rimkus V. Kubilių piliakalnis mena karžygę Birutę // Tiesa. – 1993, saus. 7 Kelmės raj.
Rimkus V. Kunigaikščio Vykinto pilis // Bičiulis (Kelmė). – 1992, geg. 6 Papilių piliakalnis.
Rimkus V. Kur gyveno kuršiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1986, gruod. 13 Apie vietovę “Kuršiai”.
Rimkus V. Lobiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1987, kovo 2 Kelmės rajono.
Rimkus V. Mūsų senkapiuose // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1982, geg. 15 Maudžiorų ir Žalakių kapinynai.
Rimkus V. Pilalė // Bičiulis (Kelmė). – 1992, geg. 27 Papilalio piliakalnis.
Rimkus V. Piliukas // Bičiulis (Kelmė). – 1992, geg. 16 Burbaičių piliakalnis.
Rimkus V. Pirmykščių žmonių pėdsakai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1988, rugpj. 6 Akmens amžiaus radiniai rajone.
Rimkus V. Prabočių šventovės // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1970, rugpj. 8
Rimkus V. Rastas nežinomas senkapis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1979, liep. 19 Žalakiai (Užvenčio apyl.).
Rimkus V. Senovės pėdsakai akmenyse // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1969, spal. 11
Rimkus V. Stebuklingasis šaltinėlis // Bičiulis (Klemė). – 1992, kovo 18 Maironiai.
Rimkus V. Šiaulių “Aušros” muziejaus parodos // Gimtinė. – 1994, Nr. 5, p. 3 Minima ir archeologinių papuošalų paroda.
Rimkus V. Žilos praeities liekanos // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1982, spal. 5, p. 3 Užvenčio kapinynas.
Rimkutė D. M. Gimbutienei mirus – spaudos atgarsiai // Respublika. – 1994, geg. 6, p. 19. – Tas pat: Pirmadienis. – 1994, Nr. 18, p. 14; Tiesa. – 1994, geg. 6, p. 8. – Aut. Nenurodyta. – Tekstai netapatūs
Rimkutė D. Metai be Marijos Gimbutienės // Vakarinės naujienos. – 1995, saus. 24, p. 7. – Tas pat: Diena. – 1995, saus. 28, p. 1, 6; Europos lietuvis (London). – 1995, saus. 28, p. 4; Lietuvos aidas. – 1995, vas. 1, p. 17; Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1995, vas. 1, p. 12 M. Gimbutienės mirties metinės
Rimkutė D. Parvežami M. Gimbutienės palaikai / D.R. // Gimtasai kraštas. – 1994, Nr. 18, p. 8-9.
Rimkutė D. Pasaulio kultūros lobyną praturtinusi Lietuvė // Lietuva. – 1995, saus. 31, p. 6 M. Gimbutienės mirties metinės
Rimkutė D. Pasaulio spauda apie lietuvių mokslininkę // Atgimimas. – 1994, geg. 4, p. 14. – Tas pat: Literatūra ir menas. – 1994, geg. 7, p. 3. Parašas: D. R.; Dienovidis. – 1994, Nr. 18, p. 7. – Aut. nenurodyta
Rimkutė D. Prof. dr. M. Gimbutienės palaikai palaidoti Petrašiūnų kapinėse // Dirva (Cleveland). – 1994, Nr. 21, p. 8
Rimša V. Baltų etninės istorijos problemos // Kultūros barai. – 1977, Nr. 6, p. 73-74 Konferencija Rygoje.
Rimša V. Dzūkų kilmė // Pirmasis Dzūkijos kultūros kongresas, Alytus, 1995.06.15-17. – Alytus, 1995. – P. 37-38
Rimša V. Geležies amžiaus baltai ir jų kaimynai // Voruta. – 1993, Nr. 31/32, p. 7
Rimša V. Geografiniai vardai su šaknimi “rud” // Geografijos metraštis. – 1979, t. 17, p. 225-230
Rimša V. Jono Basanavičiaus baltų ir trakų santykių tyrimai // Trimitas. – 1992, Nr. 6, Nr. 7, p. 6-7
Rimša V. Kuktiškių plokštelės įrašas // Utenis. – 1989, rugpj. 3, p. 3. – Tas pat: Rimša V. Senovės baltų kultūra. – 2-as leid. – K., 1995. – P. 72-74
Rimša V. Senovės baltų kultūra. – 2-asis leid., K., 1995. – 191 p. – 3-asis leid. 1996 m Yra Kuktiškių (Utenos raj.) amuleto, Dūkštų (Vilniaus raj.) akmens ir Vilniaus pilies arsenalo radinių įrašų tekstai.
Rimutė Rimantienė – archeologė // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 11, viršelio p. 2
Rimutė Rimantienė – Baltijos Asamblėjos premijos laureatė // Lietuvos aidas. – 1997, spal. 21, p. l R. Rimantienė – Baltijos Asamblėjos premijos laureatė
Rimutė Rimantienė: Bibliografinė rodyklė, 1940-1980 / Sudarė O. Adomonienė ir A. Tautavičius. – V., 1980. – 32 p
Rinkevičius C. Betygalos piliakalnis // Žvaigždė (Ariogala). – 1958, spal. 30 Raseinių raj.
Rinkevičius C. Šventkalnis. Papušynio vietovės // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, geg. 28 Jankaičių (Radviliškio raj.) kaimo Šventakalnis ir piliakalnis (buv. Šaukoto dvaro laukuose, prie Pašaltuonės upelio).
Rinkevičius Ch. Palendrių (Kalnųjų) piliakalnis // Stalinietis (Raseiniai). – 1959, spal. 27
Rinkevičius J. Pavojus piliakalniui // Lietuva. – 1925, kovo 24, p. 5 Prie Merkinės piliakalnio statomas vandens malūnas.
Rinkevičius P. Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje / Pr. R. // Lietuvos aidas. – 1930, liep. 4, p. 7.
Rinkevičius P. Dainavos piliakalniai // Rytas. – 1932, rugs. 25, p. 3-4. – Tęsinys iš 1931 m. “Ryto”, išvardinti piliakalniai Nr. 26-46, toliau sąrašas spausdintas. – “Ryte”, 1933 m. spalio 11, p. 4 ir 1934 m. gegužės 25
Rinkevičius P. Dainavos piliakalniai // Rytas. – 1931, rugpj. 27, p. 4-5; 1932, rugs. 25; 1933, spal. 11; 1934, geg. 25 Čia aprašyti 25 piliakalniai, o iš viso išvardyti 81 piliakalniai.
Rinkevičius P. Dainavos piliakalniai // Rytas. – 1933, spal. 11, p. 4. Tęsinys straipsnio spausdinto “Ryte” 1931 ir 1932. Pabaiga – 1934, geg. 25
Rinkevičius P. Dainavos piliakalniai // Rytas. – 1934, geg. 25, p. 6
Rinkevičius P. Kaip bus tvarkomas Gedimino kalnas / Pr. R. // XX amžius. – 1940, birž. 13, p. 8 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Rinkevičius P. Kur gyveno Eglė žalčių karalienė / Pr. R. // XX amžius. – 1939, liep. 6, p. 8. Dievyčio (Šilalės raj.) ež.
Rinkevičius P. Mūsų piliakalniai ir jų apsauga // Rytas. – 1934, rugpj. 10, p. 6
Rinkevičius P. Nauji eksponatai V.D. Kultūros muziejuje / Pr.R. // XX amžius. – 1939, saus. 19, p. 4. Apie 1938 m. J. Puzino tyrinėtus paminklus.
Rinkevičius P. Piliakalniai reikalingi globos // Rytas. – 1934, bal. 30, p. 5
Rinkim senovės daiktus // Mūsų rytojus. – 1933, geg. 27, p. 7
Rinkimai Mokslų akademijoje // Tiesa. – 1972, kovo 23 Minima, kad R. Kulikauskienė išrinkta nare korespondente.
Rinkime senovės liekanas / Jūraitis // Žemaičių balsas (Tauragė). – 1924, rugpj. 20 (Nr. 3), p. 3
Rinpis S. Retas radinys // Tiesa. – 1957, rugpj. 8 Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Riogliškiai / M. Aitvaras // Tautininkų balsas. – 1927, Nr. 27 Kapinynas, Kauno raj.
Riogliškiai / Reporteris // Trimitas. – 1925, Nr. 40, p. 1315 Kapinynas, Kauno raj.
Rybakovas B. Baltų šventyklos prie Dnepro ir Desnos // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 11, p. 27-29
Rybelis A. Kiek metų lietuvių kalbai // Jaunimo gretos. – 1968, Nr. 10, p. 24
Rybelis A. Senoji lietuvių pasaulėžiūra // Lietuvių filosofijos istorijos bruožai. – V., 1978. – P. 18-53
Rykštė V. Gelbėkime mūsų senienas // Lietuvos žinios. – 1932, rugs. 24, p. 4
Ryliškis L. Peršokšnos piliakalnis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1972, gruod. 2 Budrių (Švenčionių raj.) piliakalnis.
Ryszkiewicz A. Dowgird (Daugirdas) Tadeusz // Słownik artystów polskich i obcych w Polsce dzialających: Malarze. Rzeżbarze. Graficy. – Wrocław, 1975. – T. 2, p. 91-92
Rytietiškų inkrustacijų papuošalai Rimaisų kapinyne. Naujas XI-XII a. įdomus kapinynas / M. // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 7 (Nr. 298), p. 3 Rimaisų (Panevėžio raj.) kapinynas.
Rytprūsiai. Prie Darkiemio atrasta seniausia Rytprūsių apgyventa vieta // Vakarai (Klaipėda). – 1936, spal. 9, p. 6 Menturių durpyno tyrinėjimai.
Rytprūsiuose senovėje gyveno ar negyveno lietuviai // Dienos naujienos. – 1933, rugpj. 9, p. 4 Linkūnų (prie Tilžės) kapinyno kasinėjimai.
Rytprūsiuose vėl atrasta įvairių senienų ir kapinynų // Lietuvos aidas. – 1937, bal. 27 (Nr. 185), p. 2
Rytų Lietuva proistorėje // Vilniaus balsas. – 1940, bal. 2, p. 4 Apie J. Puzino paskaitą Vilniuje.
Robas B. XIII amžiaus suvenyrai // Švyturys. – 1962, Nr. 23, p. 19 Bitėnų (Šiaulių raj.) kapinynas.
Roboty na Górze Zamkowej // Goniec codzienny. – 1941, spal. 3, p. 4 Vilniaus pilis.
Roboty na górze Zamkowej // Słowo. – 1933, lapkr. 18, p. 3
Roboty na Górze Zamkowej przed okresu zimowym // Goniec codzienny. – 1941, spal. 16, p. 4 Vilniaus pilis.
Roboty na placu Katedralnym // Słowo. – 1938, geg. 17, p. 7 Vilniaus Žemutinė pilis
Roboty na placu Katedralnym // Słowo. – 1939, rugpj. 16, p. 3 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Roczne posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1860, saus. 15 (Nr. 5), p. 37-38; saus. 19, Nr. 6, p. 47-48.
Rocznik archeologiczny. – Wilno, 1937. – Sąs. 1. – 96 p Rec. J.K. // Z otchłani wieków (Poznań). – 1938, Nr. 11/12, p. 160. Vilniaus universiteto leidinys.
Ročka K. “Tarybų Lietuva Nr. 28” // Savaitės ekranas. – 1979, Nr. 5, p. 2 Apie R. Rimantienei skirtą kino kronikos žurnalą.
Ročkų piliakalnis / J.V-ys. // Lietuvos aidas. – 1935, rugs. 23, p. 10. Ročkų-Turčinų (Šakių raj.) piliakalnis.
Roda A. Vilniaus požemiai // Mūsų Vilnius. – 1932, Nr. 33, p. 689-69 Vilniaus pilis, miestas.
Rogge A. Der preußische Landsberg das älteste Romowe // Altpreusische Monatschrift (Königsberg). – 1877, t. 14, p. 585-592.
Rokiškėnas rado lobį // Diena. – 1938, Nr. 17, p. 5 Varliakalnio (Rokiškio raj.) miško kapuose.
Rokiškio kraštotyros draugijos ir muziejaus veikla // Lietuvos aidas. – 1937, bal. 6 (Nr. 149), p. 6 Minimi Jaros (Anykščių raj.) upės kauliniai radiniai.
Rokiškis. Klebonijos darže rastas senas lobis // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 3 (Nr. 257), p. 9
Rokiškis. Moškėnų piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1932, geg. 28, p. 7
Rolska A. Pierwsza stolica Litwy // Czerwony sztandar. – 1978, liep. 27 Apie Kernavę.
Romanovas E. R. Patarimai kaip daryti archajologinės ekskursijos ir kasinėjimai / Vertė S. Brašiškis // Švietimo darbas. – 1920, Nr. 6/7, p. 13-16; Nr. 8/9, p. 35-42.
Romanowicz W. Roboty zimowe na Zamku w Trokach // Prawda Wileńska. – 1941, bal. 8, p. 5 Trakų salos pilis.
Romer H. Zjazd konserwatorów / Hel. Rom. // Kurjer Wileński. – 1925, birž. 13, p. 2-3. Vilniaus ir Trakų pilys.
Römer M. Zasługi Ludwika Krzywickiego wobec nauki litewskiej // Liudwik Krzywicki. Praca zbiorowa, poswięcona jego žyciu i twórczości. – Warszawa, 1938. – P. 145-152
Rossius K. O. Die sogenannte Pfahlbauten Ostpreussens // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1933, t. 24, p. 22-95
Rotkirchas (Teobaldas) V. Lietuvių pagonybės bruožai / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 354-355, 536-537 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 356-367. – Versta iš: Теобальд. Литовско-языческие очерки. – Вильна, 1890. – С. 63-67, 73-84.
Rozwaliny Kowienskiego zamku // Przyjaciól ludu (Lwów). – 1839, Nr. 23, 25, 26.
Rožinskas S. Kas vyksta Gedimino kalne ir jo pašlaitėse? / Pokalbį užrašė A. Polis // Statyba ir architektūra. – 1997, Nr. 7/8, p. 28. Vilniaus pilis
Ruble litewskie w Onielewie // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Krakow). – 1911, t. 3, Nr. 5, p. 80. Buv. Anieliavos dvaro (Ukmergės a.) lobis.
Rudamina / Šaulys // Trimitas. – 1924, Nr. 216, p. 27 Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Rudaminos pilekalnis // Lietuva. – 1921, lapkr. 8, p. 1. Lazdijų raj.
Rudziński C. Grosz “Władislaus Rex Poloniae”. Czy sensacja numizmatyczna? // Filatelista (Warszawa). – 1989, Nr. 10, p. 218-219 Atpasakotas išspausdintas laikr. “Komjaunimo tiesa” (1988, birž. 19) M. Balčiaus ir E. Ivanausko straipsnis.
Rugiaveidė / A.Z. [A. Zinkuvienė ?] // Dienovidis. – 1998, Nr. 1, p. 9 Apie D. Steponavičienę.
Ruikaitė E. Monetų lobiai // Vienybė (Akmenė). – 1986, rugs. 20, p. 3 Apie Šiaulių “Aušros” muziejuje saugomus lobius.
Ruikaitė E. Rastas monetų lobis // Leninietis (Šiauliai). – 1987, saus. 1, p. 7 Akmenės rajone, Kruopių apylinkėje.
Ruiny zamku Giedymina w Lidzie bez opieki // Kurjer Wileński. – 1939, liep. 14, p. 5
Ruiny zamku i kościołu w Dubinkach bedą wydobyte na powierchnię ziemi // Dzień Polski. – 1938, birž. 25, p. 5 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Ruiny Zamku na wyspie w Trokach //Žródła Mocy. – 1929, sąs. 5, p. 137
Ruiny zamku trockiego // Kurjer Wileński. – 1911, gruod. 2 (15). Dėl Trakų pilies konservavimo.
Ruiny zamku w Miednikach Królewskich schroniskiem dla trzody chlewnej // Kurjer Wileński. – 1934, rugs. 24, p. 8 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Ruiny zamku w Trokach // Przyjaciól ludu (Lwów). – 1840, Nr. 33.
Rukas A. Ir piliakalniai prabyla // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, lapkr. 23 Apie Petrą Jagminą.
Rukas A. Kriaučiaus akmuo // Šiaulių kraštas. – 1998, lapkr. 17, p. 24 Vileikių (Kelmės raj.) akmuo.
Rukšienienė H. Valstybės kelio pradžia – Kernavė // Lietuvos aidas. – 1997, liep. 5, p. 1, 6
Rūkštelė A. Prof. E. Volteris // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 22, p. 529 75-ųjų sukaktuvių proga.
Rūkštelė A. Senienų paroda Kauno miesto muziejuje // Vairas. – 1934, t. 10 (Nr. 2), p. 250-251
Rumša A. J. Trakai // Mūsų Vytis (Chicago). – 1958, Nr. 4, p. 156-158 Trakų salos pilis.
Rumšaitė B. Radiniams 800 metų // Banga (Klaipėda). – 1978, liep. 22 Klaipėdos rajono archeologiniai paminklai.
Rumšas P. Istorinės vietos Paulaičiuose // Vakarai (Klaipėda). – 1939, vas. 14, p. 4 Paulaičių (Šilutės raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Rumšiškės. Rado senienų // Lietuvos aidas. – 1938, birž. 22 (Nr. 275), p. 7 Pašulių (Kaišiadorių raj.) kapai.
Ruošiamasi tinkamai sutvarkyti Kauno pilį // Lietuvos aidas. – 1938, birž. 11 (Nr. 259), p. 16 Kauno pilies griuvėsiai.
Rūpestingai saugokime senovinius Lietuvos paminklus. Senoviniai paminklai atskleidžia mūsų praeitį. Piliakalnių Lietuvoje yra tris kartus daugiau negu pas latvius ir septynis kart daugiau už estus // Tėviškė (Šiauliai). – 1942, Nr. 20, p. 4 Kultūros paminklų apsauga.
Rūpinasi įsigyti istorines vietas // Ūkininko patarėjas. – 1940, Nr. 9, p. 8 Kernavės (Širvintų raj.) piliakalniai.
Rūpinasi istorinėmis vietomis ir liekanomis // Mūsų rytojus. – 1933, saus. 31, p. 7
Rūpinasi sutvarkyti istorinę vietą // Mūsų rytojus. – 1934, liep. 31, p. 3 Raseinių-Mirklių piliakalnis.
Rūpšys J. Švėkšna, Raseinių pav. / J.R. // Vilniaus žinios. – 1904, gruod. 13 (Nr. 4), p. 4. Korespondencijoje minima, kad A. Pliateris Švėkšnoje su Vilniaus generalgubernatoriumi ir Kauno gubernatoriumi kasinėjo pilį(?!).
Ruseckas P. Archajologijos komisijos kasinėjimai // Lietuva. – 1921, rugs. 4 (Nr. 197); spal. 4 (Nr. 222); spal. 5 (Nr. 223). Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynas.
Ruseckas P. Kauno pilies bokštas // Lietuvos žinios. – 1914, vas. 4 (17); vas. 5 (18); vas. 6 (19).
Ruseckas P. Palangos kurortas // Lietuvos aidas. – 1930, liep. 30, p. 5. Padavimai apie Naglio kalną.
Ruseckas P. Rastasis turtas / P. R. // Trimitas. – 1922, Nr. 4, p. 12. – Tas pat: Lietuvos ūkininkas. – 1922, Nr. 4, p. 5; Nowiny. – 1922, Nr. 3, p. 23. Kavarsko (Anykščių raj.) lobis.
Ruseckas P. Senovės iškasenos // Lietuvos ūkininkas. – 1921, Nr. 37, p. 6. Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynas.
Ruseckas P. Septynios istoriškos vietos // Lietuva. – 1925, lapkr. 13, p. 2-4; lapkr. 14, p. 2-3 Alytaus, Poteronių, Obelytės ir Punios (Alytaus raj.), Merkinės (Varėnos raj.) ir Birštono (Prienų raj.) piliakalniai.
Rusin K. Ślady osadnictwa kultury ceramiki kreskowanej na stanowisku I w Grochach Starych, woj. Białostockie (w oparcin o materiał ceramiczny) // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 87-93
Rūstutis A. Didinga Platelių praeitis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 17, p. 5 Platelių pilis.
Rutkauskas J. Goda apie Vorpilį // Draugas (Šakiai). – 1983, vas. 15, 17, 24 Apie Sudargo piliakalnį.
Rutkauskas J. Maštaičių piliakalnio didybė // Draugas (Šakiai). – 1983, geg. 26
Rutkauskas J. Prakalbina praeitį // Draugas (Šakiai). – 1983, liep. 21 Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.
Rutkauskienė V. Gausūs muziejų lobiai // Tiesa. – 1987, rugpj. 14, p. 4 Numizmatikos rinkiniai Kauno M. K. Čiurlionio muziejuje.
Rutkauskienė V. Labardžių lobis // Rietavo apylinkės. – K., 1992. – P. 172-173 Labardžiai (Šilalės raj.).
Ruzas V. Eustachijus Tiškevičius ir numizmatika: Katalogas. – V., 1990. – 15 p.
Ruzas V. Numizmatika IEM II salės ekspozicijoje (įrengta 1968 m.) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 6-9
Ruzas V. XVI a.-XX a. pirmosios pusės lituanistiniai medaliai Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejuje. – V., 1988. – 118 p.
Ruzgas V. Gerbkim praeities paminklus // Lietuvos žinios. – 1927, liep. 20, p. 4 Kauno pilis
Ruzgys A. Lietuvos valdovų rūmai // Aušros alėja (Šiauliai). – 1994, liep. 12, 21, 26
Ružancovas A. Iš Kauno pilies praeities (Iš Kauno miesto archyvo) // Savivaldybė. – 1930, Nr. 8, p. 15-18
Ś.p. Michał Brensztejn (2.X.1874-29.III.1938) // Chata rodzinna. – 1938, Nr. 16, p. 3 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Sabaliauskas A. Baltų ir Pabaltijo suomių kalbų santykiai // Lietuvių kalbotyros klausimai (V.). – 1963, t. 6, p. 109-136
Sabaliauskas A. Gedimino kalną ir jo papėdę ištyrus // Statyba ir architektūra. – 1973, Nr. 6, p. 9-11
Sabaliauskas A. Marijos Gimbutienės pagerbimas // Vakarinės naujienos. – 1995, vas. 2, p. 2 M. Gimbutienės mirties metinės
Sabaliauskas A. Senovės kapų kalnai / Radviliškėnas // Viltis. – 1910, birž. 27 (liep. 10), p. 3. Nemunėlio Radviliškio apylinkėse.
Sabaliauskas A., Tautavičius A., Jasas R. Žiemgaliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 5, p. 30-33
Sabaliauskis J. Iš senų kapų žvyrą veža // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 48, p. 7 Liepiškiai (Radviliškio raj.).
Sabalytė E. Senuką artimieji palaidojo Alko alkakalnyje // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 2, p. 15 Alko kaimas (Plungės raj.).
Sadauskaitė I. Archeologiniai kasinėjimai Gedimino kalno papėdėje // Vakarinės naujienos. – 1959, rugs. 13
Sadauskaitė I. Dėl mirusiųjų deginimo papročio // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1961, t. 3, p. 125-131, 342-343
Sadauskaitė I. Dėl Sargėnuose rasto kalavijo ornamentuota gelažte kilmės ir datavimo // MADA. – 1963, t. 1, p. 91-98
Sadauskaitė I. Kairėnų ir Seiliūnų kapinynų radiniai // MADA. – 1959, t. 1, p. 59-70 Kairėnai (Vilnius) ir Seiliūnai (Lazdijų raj.).
Sadauskaitė I. Rusijos archeologų IX suvažiavimas // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 7, p. 14
Sadauskaitė I. XII-XIII amžių pirklio kapas Sargėnuose // MADA. – 1959, t. 2, p. 57-76 Sargėnai (Kaunas).
Sadauskas S. Istorijos mokslui vertingi radiniai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1976, lapkr. 24 Šaukoto kapinynas.
Sadūnas J. Lobis // Švyturys. – 1956, Nr. 18, p. 17 Barteliai (Varėnos raj.).
Sadžius A. Išniekintas piliakalnis // Lietuvos ūkininkas. – 1935, Nr. 11, p. 7 Žinėnai (Jonavos raj.).
Sagan L. Materiały osteologiczne z pilkalń žmudzkich // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1936, t. 14, p. 176-188 Petrešiūnų (Rokiškio raj.) ir kiti piliakalniai.
Sagen aus dem Kreise Heydekrug // Memel Zeitung. – 1924, liep. 5 Padavimai apie Juknaičių alkos kalną ir Aukštumalų piliakalnį (Šilutės raj.).
Sajauskas S. Jogailos vedybinės lietuviškos monetos // Kultūros barai. – 1998, Nr. 5, p. 75-77
Sajauskas S. Lietuvos numizmatika (XII-XV a.) // Mokslas ir Lietuva. – 1992, kn. 1, p. 99-107
Sajauskas S. Lietuvos numizmatikos mokslo raida // IX pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas: Tezės. – V., 1995. – P. 280
Sajauskas S. Nauji Lietuvos numizmatikos atradimai // Kolekcija. – 1998, Nr. 5, p. 42-44. Apie Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnyje rastą monetą.
Sajauskas S. Nežinomas Žygimanto Senojo grašis // Kolekcija. – 1994, Nr. 1, p. 30-31 1535 metų.
Sajauskas S. Romos monetų lobis prie Orijos // Kultūros barai. – 1972, Nr. 1, p. 57 Smalninkai (Marijampolės raj.).
Sajauskas S. Vytauto Didžiojo ženklas // Kultūros barai. – 1990, Nr. 12, p. 56-58
Sajauskas S., Kaubrys D. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika. – V., 1993. – 454 p. Rec.: Michelbertas M. Darbas apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigus // Voruta. – 1993, Nr. 47, p. 1, 5.
Sakalas J. Betygalos piliakalnių paslaptys // Sekmadienis. – 1939, Nr. 20, p. 3
Sakalas J. Čiobiškio ir Žvalgakalnio paslaptys // Sekmadienis. –1938, Nr. 42, p. 6 Čiobiškio (Širvintų raj.) pilkapiai.
Sakalas J. Eržvilko dabartis ir senovė // Sekmadienis. – 1939, Nr. 53, p. 3 Piliakalnis.
Sakalas J. Milžinų pėdsakai Baisogaloj // Sekmadienis. – 1939, Nr. 33, p. 3 Velnio akmuo ir kapinynas Baisogalos apyl. (Radviliškio raj.).
Sakalas J. Romatiškoji Panevėžio senovė // Sekmadienis. – 1938, Nr. 45, p. 6 Panevėžyje buvusios 3 pilys.
Sakalas J. Užkeiktų lobių ir vaiduoklių sodybos // Sekmadienis. – 1940, Nr. 16, p. 5 Gandinga (Plungės raj.).
Sakalas J. Veprių piliakalnio istorija // Sekmadienis. – 1939, Nr. 3, p. 3 Ukmergės raj.
Sakalas J. Žemaičių praeitis Dubysos krantuose // Sekmadienis. – 1939, Nr. 34, p. 3 Tarp Bubių ir Seredžiaus esą 60 piliakalnių!
Sakalas J. Žvilgsnis į Aukštadvario praeitį // Sekmadienis. – 1939, Nr. 22, p. 3 Piliakalnis.
Sakalas J. Žvilgsnis į Simno senovę // Sekmadienis. – 1939, Nr. 7, p. 3 Padavimai apie Giluičių (Alytaus raj.) piliakalnį.
Sakalauskas P. Kriklinių piliakalnis // Mūsų girios. – 1962, Nr. 4, p. 41 Panevėžio raj.
Sakalauskas T. Šeši klausimai nepaprastam restauratoriui // Švyturys. – 1964, Nr. 5, p. 18-19 Pokalbis su V. Urbanavičiumi.
Sakanaitė R. Archeologo paskaita // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1974, spal. 24 V. Urbanavičiaus paskaita apie archeologinius paminklus.
Sakavičius M. Prie piliakalnio seno // Lenino vėliava (Širvintos). – 1976, rugpj. 12 Kernavės piliakalnių tvarkymas.
Sakienė R. Dr. Marija Gimbutienė – sukaktuvininkė // Dirva (Cleveland). – 1991, vas. 28, p. 1, 4 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Sakmė apie Kauno pilį // Dabartis. – 1917, liep. 21.
Sakmė apie Vilkmergę // Tarybinis kelias (Ukmergė). – 1960, kovo 19 Ukmergės įkūrimas.
Saladžius M. Utenos žemės akmenys // Lenino keliu (Utena). – 1968, vas. 29
Salagiris M. Archeologai Kernavėje // Komjaunimo tiesa. – 1982, rugpj. 13, p. 2 Mindaugo sosto piliakalnis.
Salagiris M. Archeologų ekspedicija Janapolėje // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1984, birž. 19 Akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai prie Biržulio (Telšių raj.) ežero.
Salagiris M. Dar vienas archeologijos paminklas // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, lapkr. 26 Degučių pilkapiai.
Salagiris M. Palaidotas ne ant Liudiškių piliakalnio // Tėvynės šviesa. – 1990, rugs. 28, p. 7 Liudiškių (Anykščių raj.) piliakalnis.
Salagiris M. Paveisininkai, Rudamina ir... // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1984, rugpj. 21 Piliakalniai (pagal P. Kulikausko knygą “Užnemunės piliakalniai”).
Salagiris M. Pažinkime kraštą, širdžiai mielą // Nauja vaga (Ignalina). – 1990, spal. 30 Apie rajono piliakalnius.
Salagiris M. Piliakalnių sakmės // Komunizmo rytojus (Alytus). – 1984, saus. 17, p. 4 Alytaus rajono piliakalniai (pagal P. Kulikausko knygą “Užnemunės piliakalniai”).
Salagiris M. Užpalių pilis // Lenino keliu (Utena). – 1987, rugs. 26, p. 8
Salakas. Po sudegusiais namais rado senovės kapinyną // Mūsų rytojus. – 1936, rugpj. 25, p. 3
Salatkienė B. Akmens kirvelis ir visa kita // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1975, kovo 13 Jurgaičių (Šiaulių raj.) radiniai.
Salatkienė B. Ar išsaugos Šiauliai archeologijos paminklus? // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 4, p. 32-33 Lieporių (Šiauliai)kapinynas ir gyvenvietė.
Salatkienė B. Archeologai vėl Lieporiuose. Ko ieško: aukso ar sliekų? // Šiaulių kraštas. – 1994, liep. 14, p. 4
Salatkienė B. Archeologija – tai mokslas apie viską // Šiaulių naujienos. – 1995, birž. 21, p. 11
Salatkienė B. Archeologija darže / Kalbėjosi Linas Sabonis // Šiaulių kraštas. – 1994, rugpj. 13, priedas, p. A4 Apie B. Salatkienę.
Salatkienė B. Archeologinė muziejaus diena. Archeologai kasinėja tik tuos paminklus, kuriems gresia sunaikinimas // Šiaulių naujienos. – 1996, kovo 8, 9 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Salatkienė B. Aukštadvario-Gudelių senkapiai (Pakruojo raj.) // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 174-176
Salatkienė B. Balio Tarvydo gyvenimo reikalas // Šiaulių naujienos. – 1997, bal. 24, p. 3, 9
Salatkienė B. Birutės Salatkienės pompėjos ten, kur šėlioja mūsų vaikai / Pokalbį užrašė B. Vaižiulevičienė // Šiaulių naujienos. – 1997, kovo 14, p. 9.
Salatkienė B. Bubių piliakalnio papėdės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 99-101. Bubiai (Šiaulių raj.).
Salatkienė B. Geležies lydymo verslas Lieporių I-oje gyvenvietėje // Kultūros paveldas – 97: Respublikinio seminaro medžiaga (Metalų gavyba, jų sudėtis ir metalinių dirbinių gamyba). – V., 1997. – P. 30-38 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Salatkienė B. Gerbeniškės (Kelmės raj.) akmens su kumeliuko pėda aplinkos žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 300-302
Salatkienė B. Gyvenvietė, nematoma žemės paviršiuje // Šiaulių naujienos. – 1996, liep. 17, p. 3 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Salatkienė B. Jurgaičių piliakalnio gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 59-64 Šiaulių raj.
Salatkienė B. Ką slėpė Kalnelis? // Leninietis (Šiauliai). – 1983, saus. 15 Kalnelio pilkapiai.
Salatkienė B. Kalnelių (Šiaulių raj.) m.e. II-IV a. pilkapiai // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 29-31
Salatkienė B. Kalnelių archeologiniai paminklai // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 137-161. Kapai su akmens vainikais (?), gyvenvietė, Šiaulių raj.
Salatkienė B. Kalnelių pilkapiai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 60-64 Šiaulių raj.
Salatkienė B. Ko ieškojo archeologai prie Kryžių kalno // Laikas (Šiauliai). – 1993, rugpj. 4 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Salatkienė B. Kuo praturtėjo “Aušra” // Kultūros barai. – 1985, Nr. 3, p. 75-76 Gauti Lieporių (Šiauliai) kapinyno radiniai.
Salatkienė B. Kurtuvėnai – piliakalnis, dvaras, miestelis // Kurtuva, Šiauliai. – 1996, Nr. 2, p. 15-22 Piliakalnis, kapinynas, dvarvietė.
Salatkienė B. Kurtuvėnų dvaro (Šiaulių raj.) oficinos archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 204-208
Salatkienė B. Lieporiai: “metalurginis” kasinėjimų sezonas // Šiaulių kraštas. – 1995, saus. 10, p. 10
Salatkienė B. Lieporių (Šiauliai) kapinyno 1990 ir 1991 m. tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 117-122 Lieporių (Šiauliai) kapinynas ir gyvenvietė
Salatkienė B. Lieporių gyvenvietės I tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 47-49 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Salatkienė B. Lieporių gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 60-73 Šiauliuose.
Salatkienė B. Lieporių l-osios gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 90-99. Lieporiai (Šiauliai).
Salatkienė B. Lietuvos archeologijos rinkiniai // “Lietuvos muziejų rinkiniai”: Konferencijos tezės, pranešimai, Rokiškis – 1998. Balandžio 30 – gegužės 1. – Rokiškis, 1998. – P. 4-7
Salatkienė B. Naujienos iš senovės Lieporių, kuriuos negailestingai siaubia vaikai // Šiaulių naujienos. – 1997, rugpj. 2, p. 10 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Salatkienė B. Nematoma užuolaida / Kalbėjosi Nijolė Jurgilienė // Šiaulių naujienos. – 1992, spal. 10, p. 1-3 Lieporių (Šiauliai) kapinynas ir gyvenvietė
Salatkienė B. Nugalėtojų žemėje stovi pergalių paminklai arba archeologinis vidurvasaris Šiaulių mūšio lauke // Šiaulių kraštas. – 1997, rugpj. 14, p. 18
Salatkienė B. Padėka keletui šviesių žmonių // Šiaulių kraštas. – 1997, vas. 27, p. 9, 16 Apie archeologinius radinius, papildžiusius “Aušros” muziejaus rinkinius.
Salatkienė B. Perkasa: Kaimas – protėvių paminklas; Šulinys; Troboje; Ugnis prie Šventupio; Pažinti ir išsaugoti // Šiaulių naujienos. – 1992, rugs. 18, 19, 22, 23 Lieporių (Šiauliai) kapinynas ir gyvenvietė
Salatkienė B. Prieš šimtmečius užgesę žemaičių ugniakurai // Laikas (Šiauliai). – 1995, geg. 20, 24, 27 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietės tyrinėjimai.
Salatkienė B. Senovės Lieporių šventė vyks ekspedicijos zonoje tarp kaimo parduotuvės ir Kviečių gatvės // Šiaulių naujienos. – 1997, rugs. 19 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Salatkienė B. Šiaulių “Aušros” muziejaus archeologiniai tyrinėjimai. – Šiauliai, 1996. – 15 p
Salatkienė B. Šiaulių kraštotyros draugijos archeologiniai tyrinėjimai // Šiaulių kraštotyros draugijai – 70. – Šiauliai, 1997. – P. 12-19
Salatkienė B. Šventė akims ir širdžiai // Šiaulių naujienos. – 1991, gruod. 14, p. 3 Apie parodą “Baltiškojo ornamento beieškant”.
Salatkienė B. The complex of archaeological monuments in Lieporiai 5th – 8th c. AD // 19 Nordishe Arkeolog kongres. – Vejle, 1993. – P. 103-105 Lieporių (Šiauliai) archeologiniai paminklai.
Salatkienė B. Valdomų kapinyno (Šiaulių raj.) 1989 m. tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 89-92
Salatkienė B. Vieno rinkinio likimas // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1979, kovo 15 Apie J. Žiogo archeologinių radinių kolekciją.
Salatkienė B. XIII-XIV amžius po Kristaus // Geroji žinia (Šiauliai). – 1993, rugs. 4, p. 15 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Salatkienė B. Žemaičių karių kapai V-VIII a. po Kr. Lieporių kapinyne // Mūsų kraštas. – 1993, Nr. 2(3), p. 21-29
Salatkienė B. Žvalgomieji tyrinėjimai spėjamoje Saulės mūšio vietoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 468-469. Jauniūnai (Joniškio raj.).
Salduvė // Jaunoji karta. – 1932, Nr. 6, p. 113-114 Salduvės piliakalnis (Šiauliai).
Salduvės kalne uždrausta čiuožti slidėmis // Tėviškė (Šiauliai). – 1942, Nr. 6, p. 5 Dėl pasodintų pušaičių išsaugojimo.
Salys A. Atsakymas p. Pakarkliui // Lietuvos žinios. – 1931, gruod. 9, p. 4 Atsiliepimas į “Lietuvos žinių” 1931 m. gruodžio 3 d. publikaciją dėl skalvių ir sūduvių laikymo lietuviais.
Salys A. Baltų tautos // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1934. – T. 2, skilt. 999-1004 Rec.: Pakarklis P. Tendencingas straipsnis Lietuviškojoje enciklopedijoje // Lietuvos aidas. – 1934, birž. 12 ir 13.
Salys A. Dainava // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 4, p. 234-235
Salys A. Die žemaitischen Mundarten. 1. Geschichte žemaitischen Sprachgebiets // Tauta ir žodis (K.). – 1930, kn. 6, p. 173-314; Atsp.: – K., 1930. – 146 p Rec.: Łowmiański H. // Roczniki dziejów gospodarczych i społecznych (Warsawa). – 1932, t. 2, p. 377-382. Mortensen H. // Zeitschrift für slawische Philologie (Heidelberg). – 1933, t. 10, p. 212-214.
Salys A. Nadruva // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 19, p. 469-470
Salys A. Schalauen // Tolkemita-Texte (Dieburg). – 1997, sąs. 52, p. 33-35. – Versta iš: Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1962. – T. 27, p. 536-541
Salys A. Sėliai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1962. – T. 27, p. 221-223.
Salys A. Skalva // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1962. – T. 27, p. 536-541. – Tas pat vok.: Tolkemita-Texte. – Dieburg, 1997, sąs. 52, p. 33-35
Salys A., Balys J. Gabija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. – T. 6, p. 445-446
Samalavičius S. Gedimino aikštė Vilniuje // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai. Informacija. – V., 1989. – P. 30-31 Vilniaus pilis
Samalavičius S. Istorinių šaltinių paieškos // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrimai). – V., 1989. – P. 76-80 Vilniaus pilis
Samalavičius S. Kunigaikščių rūmų gyventojai XVIII amžiuje // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 m. tyrimai). – V., 1991. – P. 77-95
Samalavičius S., Abramauskas S. Naujas XIII a. šaltinis apie baltus / [šaltinį vertė E. Ulčinaitė] // Kultūros barai. – 1984, Nr. 6, p. 62-63.
Samas A. Birutės kalnas // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 7, p. 29 Palangoje.
Samas A. Legendomis apipinta // Vakarinės naujienos. – 1970, saus. 14, p. 3 Vilniaus Žemutinės pilies teritorija.
Samas A. Naglio kalnas // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 4, p. 27 Palangoje.
Samas A. Naglio kalnas // Švyturys (Kretinga). – 1968, geg. 14 Palangoje.
Samas A. Nuo Rudaminos piliakalnio // Gimtinė. – 1993, Nr. 1, p. 3 Rudamina (Lazdijų raj.).
Samas A. Prie Rudaminos piliakalnio // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 12, p. 7 Lazdijų raj.
Samas A. Rudamina // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1971, liep. 20 Piliakalnis.
Samas A. Velnio akmuo // Tarybinė Klaipėda. – 1971, rugpj. 20 Tauralaukis (Klaipėdos raj.).
Samas A., Tautavičius A. Biržulis // Mūsų gamta. – 1965, Nr. 9, p. 10 Biržulio (Telšių raj.) ežero pakrantės archeologiniai paminklai.
Samavičius R. Auditorijoje – kultūros paminklų saugotojai // Vakarinės naujienos. – 1985, liep. 16, p. 2 Minimi paskaitininkai V. Daugudis, R. Rimantienė, V. Urbanavičius.
Samboraitė-Giedraitienė D. Senoviniai baltų rūbai šiandien // Ramuva. – 1990. – P. 5-6
Samsonowicz A. Wiadomości o znaleziskach monet na podstawie doniesień prasowych z lat 1962-1969 // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1970, sąs. 3, p. 184-192 Trakų lobiai.
Samter A. Das Einkomen der Bevölkerung in Ostpreussen // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1873, t. 14, p. 1-6.
Samuolytė V. Kaunas neranda pinigų savo pilies remontui // Veidas. – 1998, Nr. 38, p. 52-54 Kauno pilis ir miestas
Samuolytė V. Prie pat Kauno, prie Vaišvydavos Pakalniškių piliakalnis // Kauno laikas. – 1991, spal. 26, p. 4
Samutis J. Kada pirmą kartą paminėtas lietuvių vardas // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 12, p. 54 Autoriaus nuomone – IX a. pradžioje.
Santoka. Groby powstanców // Słowo. –1926, rugs. 12, p. 2 Rusiškės (Švenčionių raj.) pilkapiai.
Santokių pilies paskutinės dienos / Ant. Č. // Lietuva. – 1924, spal. 21, p. 5. Buv. Santokos dv. (Jonavos raj.) pustomas kapinynas.
Santvaras S. Dr. Marija Gimbutienė ir jos darbai // Dirva (Cleveland, Ohio). – 1989, rugpj. 17, p. 5-6
Sarcevičius S. 1994 m. archeologinių tyrinėjimų, vykdytų prie Vilniaus Žemutinės pilies šiaurinės gynybinės sienos bei senojo Arsenalo kieme, apžvalga // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 166-169 Vilniaus pilys
Sarcevičius S. 1995 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Arsenalo g, Nr. 3 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 262-263 Vilniaus miestas
Sarcevičius S. 1997 metų tyrinėjimai Vilniuje, Kosciuškos gatvėje Nr. 3 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 401-402. Vilniaus miestas
Sarcevičius S. Tyrinėjimai Vilniuje, Trakų gatvėje Nr. 2 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 404-407 Vilniaus miestas
Sarcevičius S. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Biržų pilies vakarinio bastijono parakinės vietoje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 170-171
Sarcevičius S. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Didžiojoje g, Nr. 32, Jėzuitų vienuolyno pagalbiniame pastate // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 221-222 Vilniaus miestas
Sarcevičius S. Žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, Pilies ir Subačiaus gatvėse // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 402-404 Vilniaus miestas
Sarcevičius S. Žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, Tilto gatvėje Nr. 1/2 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 400-401 Vilniaus miestas
Sarcevičius S., Telksnienė E. Vilniaus Žemutinės pilies šiaurinės gynybinės sienos tyrimai // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 30-34 Vilniaus pilys
Sarcevičius S., Vaicekauskas A. Tyrinėjimai Vilniuje, Pranciškonų šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios viduje ir šventoriuje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 352-355 Vilniaus miestas
Sargėnai; Sedovas Valentinas; Siraičių lobis; Stragnų kapinynas; Sudargas; Sudotos pilkapiai; Šalmas; Šarnelės piliakalnis; Šernų kapinynas; Šiurpilio piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. – T. 10, p. 35, 72, 183, 367, 429, 456, 457, 527-528, 537, 559, 605
Sasnauskaitė G. Akademikės jubiliejui // Vakarinės naujienos. – 1996, rugs. 17, p. 6 R. Kulikauskienės 80-osios gimimo metinės
Sasnauskas E. Jurgaičių piliakalniui priderama pagarba // Leninietis (Šiauliai). – 1961, bal. 11. – Tas pat: Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1961, bal. 14 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Satkūnaitė S. XVI a. piniginė iš Ruklių senkapio // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 32-37
Satkūnaitė S., Vedrickienė L. Piniginės iš Ruklių senkapio (Utenos raj.) tyrimas ir restauravimas // Lietuvos dailės muziejus: Metraštis. – V., 1998. – Kn. 2, p. 315-319
Saudargas P. Lietuvos archeologijos mokslo pažiba // Tarp knygų. – 1996, Nr. 10, p. 32 R. Kulikauskienės 80-osios gimimo metinės
Saugokime kultūros paminklus // Tiesa. – 1968, geg. 31, p. 1
Saugokime piliakalnius // Lietuvos aidas. – 1937, birž. 14 (Nr. 262), p. 7 Dubuva (?) (Marijampolės a.).
Saugokime praeities liekanas / V. Č-nas. // Trimitas. – 1921, Nr. 19, p. 20-22.
Saugokime savo praeities kultūros radinius // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1927, geg. 2
Saugokime senovinius paminklus // Į laisvę. – 1942, geg. 9, p. 5. – Tas pat: Naujoji Lietuva. – 1942, geg. 12, p. 2; Naujosios Biržų žinios. – 1942, Nr. 10; Panevėžio apygardos balsas. – 1942, Nr. 19; Ūkininko patarėjas. – 1942, Nr. 21, p. 8 Kultūros paminklų apsauga.
Saugokime senuolių kapus // Karys. – 1935, Nr. 11, p. 266 Linkuvos (Pakruojo raj.) kapinynas.
Saugotinieji kultūros paminklai Lietuvos TSR // Tiesa. – 1940, spal. 10. Tas pat: Vilniaus balsas. – 1940, spal. 4, p. 3 Paminklų apsauga.
Saulės mūšis Zarasų krašte // Lietuvos aidas. – 1936, gruod. 9 Nr. 516), p. 6 Apie esantį Saulėkalnį (Smalvų v.) ir netoli jo esantį Šiaulių kaimą.
Saulius J. Ką slepia senamiesčiai // Kultūros barai. – 1974, Nr. 5, p. 75 Senamiesčių archeologinių sluoksnių apsauga.
Sausio 21 dienos pavakarę … // Dienovidis. – 1994, Nr. 15
Savickas A. Archeologai Bikavėnuose // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1967, rugpj. 19 Bikavėnų kapinyno tyrinėjimai.
Savickas A. Saugoti kultūros paminklus // Tarybinis žodis (Tauragė). – 1950, saus. 8 Paminklų apsauga.
Savickas G. Archeologų kasinėjimai // Vakarinės naujienos. – 1973, liep. 28 Maišiagaloje (Vilniaus raj.) ir Sauginiuose (Šiaulių raj.).
Savickas G. Piliakalnio kronika // Komjaunimo tiesa. – 1973, rugs. 1 Maišiagalos (Vilniaus raj.) piliakalnio tyrinėjimai.
Savickas P. Saugokime mūsų rajono archeologinius ir istorinius paminklus // Tarybinis žodis (Tauragė). – 1957, lapkr. 16
Savickas P. Susitikimas su archeologais // Artojas (Šilalė). – 1977, geg. 28 Žvalgomoji archeologinė ekspedicija rajone.
Savickis A. Archeologai kasinėja Kurtuvėnų parke // Šiaulių kraštas. – 1998, liep. 21, p. 20 Kurtuvėnų (Šiaulių raj.) dvarvietė.
Savickis J. Ar reikia užpilti Kauno pilies griovį // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 20, p. 460
Savickis J. Dėl piliakalnio didžiojo pylimo paskirties // Trimitas. – 1940, Nr. 7, p. 168 Pyplių (Kauno raj.) ir Gegužių (Šilalės raj.) piliakalniai.
Savickis J. Gelbėkim tautos kultūros turtus // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 200, p. 798 Gegužių (Šilalės raj.) piliakalnis.
Savickis J. Kaip tvarkytini mūsų archeologiniai ir etnografiniai reikalai // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 203, p. 868
Savickis J. Prancūzų poetas apie mūsų piliakalnį // XX amžius. – 1940, vas. 9, p. 6 Gegužės (Šilalės raj.).
Savickis P. Prabyla žila praeitis // Tiesa. – 1965, rugpj. 20, p. 4 Telšių “Alkos” muziejaus archeologinė ekspozicija.
Savičienė F. Žemutinėj pily – šiandien šventė? Ar niekas nenupirks Gedimino kalno? / Pokalbis su pilių direkcijos vadovu S. Rožinsku // Europa. – 1995, Nr. 22, p. 7. Vilniaus pilys
Savičiūnaitė V. Hanzos sąjungą Lietuvoje sunaikino Kauno pirkliai // Lietuvos rytas. – 1997, lapkr. 27, priedas: Vartai, p. 16 Ir apie Kėdainių senamiesčio kasinėjimus.
Savičiūtė V. Nagevičiaus palaikai grįžta į tėvų žemę // Lietuvos rytas. – 1995, rugs. 8, p. 3 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Savivaldybė išpirks Margio piliakalnio šlaitus // Lietuvos aidas. – 1938, kovo 30 (Nr. 143), p. 7 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Savukynas A. Vietovardžiai Pilėnų byloje // Aitvarai (K.; V.). – 1992, sąs. 3, p. 73-74
Savukynas B. Dėl M. Rudnickio Galindos, Priegliaus ir Suduvos etimologinių aiškinimų // Lietuvių kalbotyros klausimai (V.). – 1963, t. 6, p. 320-325
Savukynas B. Ir žemę galima prašnekinti // Pergalė. – 1968, Nr. 6, p. 143-151 Vietovardžių svarba praeities pažinimui.
Savukynas B. Nauji duomenys apie baltų priešistoriją // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 10, p. 9-10 Apie baltų apgyventą teritoriją.
Savukynienė N., Seibutis A. Effect of Sub-atlantic deterioration of climate on the development of agriculture in Lithuania in the light of palynological studies // Prehistoric man, his industry and the environment in the Pleistocene and Holocene. – Moscow, 1973. – D. 2, p. 52
Sawicki L. Sprawozdania z działalności konserwatora okręgu województw wschodnich // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1929, t. 10, p. 286-290 Apie išvykas po Vilniaus, Trakų, Varėnos rajonus.
Sawicki L. Sprawozdanie państwowego konserwatora zabytków przedhistorycznych na województwa Wileńskie, Nowogrodzkie i Poleskie za 1923 // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1925, t. 9, sąs. 3/4, p. 355
Scherbring C. Gräber bei Schlaszen an der russischen Grenze, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1879/1880, p. 4-9. Šlažių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Scherbring C. Grabhügel von Szlaszen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1878/1879, p. 27-28. Šlažių pilkapiai (Kretingos raj.).
Scheur-Sawicka I. Sprawozdanie z badań archeologicznych terenowych przeprowadzonych w 1925 r. // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1929, t. 10, p. 291-293 Varėnos rajono akmens amžiaus stovyklos.
Schiefferdecher P. Bericht über eine Reise zur Duchforschung der Kurischen Nehrung in archeologischen Hinsicht // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1873, t. 14, p. 33-69.
Schifferdecker P. Begräbnisplatz bei Stangenwalde // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). –1872, t. 12, p. 42-49. Štangenvaldė Kuršių nerijoje.
Schlicht O. Das Ordensland Preussen. – Dresden, 1933. – 10, 144 p P. 1-5 – apie Rytprūsių priešistorę, p. 6-9 – apie prūsų kaimynus žemaičius ir lietuvius.
Schlüter D. Die Ostsee und die Ostseeländer in der Hamburgischen Kirchengeschichte des Adam von Bremen // Sitzungsberichte des Gelehrten estnischen Gesellschaft (Tartu). – 1902, p. 1-28.
Schmid B. Burgen in Litauen // Der Burgwart. Jahrbuch der Vereinigung zur Erhaltung der deutschen Burgen für 1942. – T. 43, p. 1-12 Kauno, Trakų, Krėvos, Lydos, Naugarduko pilys.
Schmid W. P. Aisten // Reallexicon der germanischen Altertumskunde. – Berlin; New York, 1973. – T. 1, p. 116-119
Schmid W. P. Aisten // Reallexikon der Germanischen Altertumskunde. – Berlin; New York, 1986. – T. 1, p. 344-357
Schmid W. P. Beiträge zur Bestimmung der baltischen Westgrenze // Baltistica. – 1987, t. 23, sąs. 1, p. 4-12
Schmid W. P. Noch einmal zur Frage eines westfinnischen Substrats in Litauen // Zeitschrift für Ostforschung (Marburg an der Lahn). – 1988, t. 37, sąs. 2, p. 161-174
Schmidt B. Die Burgruine Traken // Das Litauenbuch. Eine Auslese aus der Zeitung der 10. Armee. – Wilna, 1918, p. 78-82.
Schmittlein R. Toponymes finnois et germaniques en Lithuanie // Onomastica. Revue internationale de toponymie et d’antroponymie. – Lyon, Paris, 1948. – T. 2 Rec.: Łowmiański H. // Przegląd Historyczy (Warszawa). – 1949, t. 39, p. 22-23.
Schuchhardt K. Vorgeschichte von Deutschland. – Berlin, 1928 P. 340-393 – „Die Preussen“.
Schwarzien O. Aus dem Sageborn des Juragebiets // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1933, Nr. 3 Opstainių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Schwarzien O. Der Altertumsfund in Wischwil // Memeler Dampfboot. – 1930, rugpj. 6 (Nr. 184, priedas) Viešvilės (Jurbarko raj.) kapinynas.
Schwarzien O. Der Sagenkranz des Ablenker Schloßberges // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1930, Nr. 10 Padavimai apie Oplankių (Šilutės raj.) piliakalnį.
Schwarzien O. Die Sagen des Juragebiets // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1930, Nr. 6, p. 3-4 Padavimai apie Jūros žemupio piliakalnius.
Schwarzien O. Memellandische Sagen, Märchen und Schwänke. – Kerkutwethen, 1925. – 103 p Yra padavimų apie Šilutės raj.piliakalnius.
Schwarzien O. Steinzeitfunde im Juragebiet // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1932, Nr. 12, p. 3- Akmeniniai kirviai iš buv. Pagėgių apskrities.
Schwarzien O. Vorgeschichtliche Spuren im Memelgebiet // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1929, Nr. 1, p. 3-4
Schwarzien O. Vorgeschichtliche Totenäcker im Juragebiet // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1933, Nr. 1, p. 3-4 Kapinynai buv. Pagėgių apskrityje.
Schwarzien O. Vorgeschichtliche und geschichtliche Spuren rechts und links der Scheschuppe // Das Heimatland (Tilsit). – 1933, Nr. 46, p. 3-4. – Nurodyta pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, p. 9, įrašas Nr. 442
Schwarzien O. Vorgeschichtliche und geschichtliche Spuren rechts und links Scheschuppe // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1928, Nr. 11
Schwarzort // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1254 Juodkrantė (Kuršių Nerija).
Seda. Apleista istorinė vieta // Vakarai (Klaipėda). – 1938, spal. 12, p. 4 Puokės (Skuodo raj.) alkakalnis.
Seda. Atkasė senovės pastatų vietą // Rytas. – 1935, geg. 2, p. 8 Grūstė-Boreikavas (Skuodo raj.).
Seda. Retas archeologinis radinys // Rytas. – 1935, kovo 7, p. 8 Žadeikių (Mažeikių raj.) bronzinis kirvelis (pateko į Mažeikių muziejų).
Seda. Retas archeologinis radinys // Rytas. – 1936, kovo 7, p. 8 Žadeikių (Mažeikių raj.) bronzinis kirvis.
Sedov V. Venedai-vendai kuršių žemėje // Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos. – Klaipėda, 1994. – P. 125-135. – (Acta Historica Universitatis Klaipėdensis; II)
Sedovas V. Vakarų baltų įtaka kaimyninių slavų kultūrai ankstyvaisiais viduramžiais. Mozūrijos ir Poliesės akmeninės kapavietės // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 6, p. 4-5
Sedovs V. Balti senatnē. – Rīga, 1992. – 157 p.
Sedovs V. Balti un slāvi senatnē // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1977, Nr. 12, p. 80-92
Seibutis A. Akmens amžiaus kiaušiniautojai //Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 1, p. 30-31
Seibutis A. Baltų žemės – šiaurės Europos žemdirbystės židinys // Lietuvos mokslas. – 1993, t. 1, kn. 1, p. 24-36
Seibutis A. Geologinius ir archeologinius radinius į mokslo įstaigas ir muziejus // Komjaunimo tiesa. – 1958, birž. 25
Seibutis A. Javai į Lietuvą – Gintaro keliu // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 17, p. 5
Seibutis A. Kada Lietuvoje pradėta sodai sodinti // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 5, p. 18-21
Seibutis A. Kai artojai arti nemokėjo // Mūsų gamta. – 1975, Nr. 11, p. 12-14 Apie riešutų reikšmę akmens amžiuje gyvenusiems žmonėms.
Seibutis A. Kraštovardžio Lietuva etnonimo kilmės ir semantikos klausimu // Geodezijos darbai. – 1979, t. 5, p. 5-19
Seibutis A. Kraštovardžio Lietuva kilmės mįslės // Darbas ir poilsis. – 1991, Nr. 11/12, p. 14
Seibutis A. Late glacial setting of man in the southern Baltic region as revealed by paleogeographic studies of toponyms // Prehistoric man, his industry and the environment in the Pleistocene and Holocene. – Moscow, 1973. – D. 2, p. 52-53
Seibutis A. Mindaugo Lietuvos archeologinis pagrindas // Lietuvos mokslas. – V., 1994, t. 2, kn. 4(5), p. 26-39
Seibutis A. Pabaltijo Prometėjas // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 2, p. 19-23 Apie rugių išplitimą ir reikšmę.
Seibutis A. Padavimai ir tikrovė // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 5, p. 38-40 Apie “keliaujančius” ežerus, akmenis.
Seibutis A. Paleogeografija apie indoeuropiečių protėvynę // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 9, p. 38-40
Seibutis A. Seniausioji lietuvių duona // Gyvenimo šaltiniai. – 1992, Nr. 6, p. 57-59
Seibutis A. Vėlyvojo ledynmečio vietovardžiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 10, p. 16-20
Seibutis A. Voruta – Mindaugo pilis // Darbas ir poilsis. – 1991, Nr. 7, p. 15-16; Nr. 8, p. 15; Nr. 9, p. 11; Nr. 10, p. 15 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Seibutis A. Žmonės ledynmečio salose // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 10, p. 20-23
Seimas priėmė Vytauto Didžiojo muziejaus įstatymą // Lietuvos žinios. – 1936, spal. 10, p. 2
Sejavičienė J. 2. Mokslininkė Marija Gimbutienė legendinių moterų plejadoje // Vienybė. – 1998, vas. 3
Sėkmingos “Aušros” muziejaus ekspedicijos // Lietuvos aidas. – 1934, liep. 27, p. 7 Minimi B. Tarvydo kasinėjimai Jauneikiuose (Joniškio raj.).
Sėliai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 181
Sėlis M. Visasąjunginėje spaudoje apie Tenžės radinius // Švyturys (Kretinga). – 1968, rugs. 5, p. 1 Rūdaičių (Kretingos raj.) kapinynas.
Semaška J. Kalnai ir ežerai // Vasaros darbai: priedas prie „Lietuvos žinių“ Nr. 59 ir „Aušrinės“ Nr. 3 (10). – 1911, p. 43-44. Padavimai apie Salduvę, Kryžių Kalną ir Luponių piliakalnius (Šiaulių raj.) bei Šatriją (Telšių raj.).
Sembritzki J. Bittens A. Geschichte des Kreises Heydekrug. – Memel, 1920. – 373 p. P. 6 – apie H. Scheu rinkinį.
Sembritzki J. Geschichte der königlich-preussischen See- und Handelsstadt Memel. – Memel, 1900. – T. 1. – 12, 334 p. P. 7-9 archeologiniai Klaipėdos apylinkių paminklai.
Sembrzycki J. Die Nord- und Westgebiete der Jadwinger und deren Grenzen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1891/1892, t. 28, p. 76-79. Rec.: Perbach M. // Kwartalnik Historyczny (Warszawa). – 1891, t. 5, p. 876-877 ir J. Sembrzyckio atsakymas į recenziją – Kwartalnik Historyczny – 1892, t. 6, p. 226-227.
Sembrzycki J. Ziemie północne i zachodnie kraju Żudwińskiego i ich granice // Wisła (Warszawa). – 1891, t. 5, p. 851-864. Apie jotvingių apgyvendintos teritorijos vakarines ir šiaurines ribas.
Semėnas V. Kretuonų I pilkapių grupės tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 84-85 Švenčionių raj.
Semėnas V. Naujausi Rėkučių pilkapyno tyrinėjimai // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 10-12 Rėkučiai (Švenčionių raj.).
Semėnas V. Nauji archeologiniai paminklai Švenčionių ir Ignalinos rajonuose // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 5
Semėnas V. Nesinorėtų prarasti kultūros vertybių // Žvaigždė (Švenčionys). – 1992, geg. 6
Semėnas V. Papiškių pilkapyno tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 152-154. Švenčionių raj.
Semėnas V. Pavajuonio-Rėkučių pilkapyno tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 85 Ignalinos raj.
Semėnas V. Pavajuonio-Rėkučių pilkapyno tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 150-152 Ignalinos raj.
Semėnas V. Rėkučių pylimo tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 52 Švenčionių raj.
Semėnas V. Rėkučių-Paversmio I grupės pilkapyno 1993 m. tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 110-112 Švenčionių raj., prie Švenčionėlių.
Semėnas V. Rėkučių-Paversmio I pilkapių grupės tyrinėjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 86 Švenčionių raj.
Semėnas V. Tylėję pilkapiai prabilo //Žvaigždė (Švenčionys). – 1992, gruod. 5 Rėkučių-Pakretuonės pilkapiai.
Seminaristai daro archeologinius kasinėjimus // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, spal. 6, p. 5 E. Nauburo vadovaujami Dvylių ir Bandužių (Klaipėdos raj.) kapinynų kasinėjimai.
Semrau A. Johannes Lankau, der Neugründer von Memel, als diener zweier Hochmeister // Mitteilungen des Coppernicus Vereins für Wissenschaft und Kunst zu Thorn. – 1931, t. 39, p. 177-183 Klaipėdos pilis.
Senapėdis R. 1553/1979 m. Vilniaus monetų lobis // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987m. rugsėjis). – V., 1987. – P. 64-72
Senapėdis R. Aukštvilkių kaimo lobis // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 204-205 Tauragės raj.
Senapėdis R. Šapnagių (Akmenės raj.) XVI-XVII a. senkapių monetos // MADA. – 1987, t. 3, p. 42-47
Senapėdis R. Šiaulių kaimo (Širvintų raj.) Prahos grašių lobis // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 53-56
Senapėdis R. Šilalės lobis – monetų kolekcija // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 201-204
Senapėdis R. Varnių girininko palikimas // Kultūros barai. – 1984, Nr. 1, p. 78-79 J. Rekašiaus monetų rinkinys.
Senapilės griuvėsių apžiūrėjimas // Lietuvos aidas. – 1930, spal. 21, p. 6
Senapilės tvarkymas ir vandentiekio mokesčių sumažinimas / Jurg. Ka. // Lietuvos aidas. – 1930, birž. 7, p. 6.
Senapilio rajono išpirkimo reikalu tarybai pranešimas // Lietuvos žinios. – 1930, vas. 18, p. 4
Senapilio tvarkymo darbai // Lietuvos žinios. – 1930, rugpj. 22, p. 4. – Tas pat: Rytas. – 1930, rugpj. 22, p. 7
Senas piliakalnis / P.V. // Lietuva. – 1924, rugs. 9, p. 7 Daubariai (Mažeikių raj.).
Senas piliakalnis / Papilietis // Lietuva. – 1924, liep. 22, p. 6 Mirabelis (Kupiškio raj.).
Senas radinys / K.A. // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 3, p. 6. – Tas pat: Biržų žinios. – 1933, Nr. 3 Skėrių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Senasis Rambynas // Lietuvos aidas. – 1934, birž. 22, p. 5
Seni kapeliai / S. P-kas. // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 43, p. 2. Biržūnai (Zarasų raj.).
Seni pinigai. Rokiškis / P.K.V. // Lietuva. – 1924, lapkr. 4, p. 5-6. Apie 1922 m. rastas 3 monetas.
Seniausias priešistorinis radinys Rytprūsiuose // Lietuvos aidas. – 1936, kovo 7 (Nr. 109), p. 3 Prie Gumbinės rastas kaulinis dirbinys.
Seniausioji lietuvių tautos kultūra / J. Ž-kas. // Trimitas. – 1937, Nr. 4, p. 84. Atpasakojamas J. Puzino straipsnis (“Naujosios romuvos”, 1937, Nr. 4/5).
Senieji Lietuvos pinigai. Parodos katalogas / [Z. Duksos tekstas, p. 2-3]. – V., 1970
Senieji tikėjimai naujausių tyrinėjimų šviesoje. – V., 1977. – 91 p Ref.: Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referatyvinis leid. (V.). – 1977, Nr. 6, p. 36-41.
Senienoms išvežti reikia leidimo // XX amžius. – 1940, vas. 13, p. 9 Paminklų apsauga.
Senienos durpyne // Mūsų rytojus. – 1933, geg. 30, p. 3 Balsupiai (Marijampolės raj.).
Senienų apsaugos reikalu / Ks. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, geg. 7, p. 5. Paminklų apsauga.
Senienų paroda // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 1, p. 9 Apie J. Žiogo rinkinio parodą Kretingoje.
Senienų paroda Kretingos vienuolyne // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 1(9), p. 62-63 J. Žiogo archeologijos rinkinys.
Senienų radinys / K.A. // Lietuvos ūkininkas. – 1933, Nr. 2, p. 8. Skėrių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Senienų radinys // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 19, p. 5 Dvylių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Senienų rinkėjas // Lietuvos aidas. – 1932, vas. 9, p. 7 Barsukynės (Kėdainių raj.) ūkininkas A. Lukauskas turi akmeninių kirvių ir kitų radinių.
Senkapių niekintojai / Juras // Mūsų laikraštis. – 1932, Nr. 52, p. 6 Vaitkaičiai (Šiaulių raj.).
Senkapiuose atrado 9 griaučius palaidotųjų VIII-IX amžiuj senovės lietuvių karių // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 30, p. 4
Senkus J. Kalbinė medžiaga archeologijos ir etnografijos veikaluose // Kalbos kultūra. – 1964, Nr. 7, p. 56-59. – Tas pat: Tarybinė mokykla. – 1964, Nr. 8, p. 21-23
Senkus J. Padėkite aprašyti piliakalnius // Mūsų Vilnius. – 1932, Nr. 18/19, p. 424
Senkus J. Rinkime piliakalnių liekanas // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 26, p. 621
Senkus J. Surinkime piliakalnių liekanas // Biržų žinios. – 1932, Nr. 27. – Tas pat: Lietuvos ūkininkas. – 1932, Nr. 27; Lietuvos žinios. – 1932, birž. 21, p. 6; Mūsų balsas (Telšiai). – 1932, Nr. 25, p. 3; Panevėžio balsas. – 1932, Nr. 32, p. 2; Suvalkietis (Marijampolė). – 1932, Nr. 27, p. 5-6; Šaltinis (Marijampolė). – 1932, Nr. 27/28, p. 192 Dėl piliakalnių registracijos.
Senn A. Ostpreussens Vorgeschichte sprachlich beleuchtet // Tolkemita Mitteilungen (Dieburg). – 1997, sąs. 3, p. 28-46 1932-1933 m. rašyto darbo santrauka.
Senn A. Ostpreussische Vorgeschichte sprachlich beleuchtet // The Germanic Review. – 1940, t. 15, sąs. 1
Senobės paminklai ir žmonės / V-is // Viltis. – 1911, gruod. 24 (saus. 6).
Senobiniai pinigai ir kitos retenybės // Lietuvos žinios. – 1929, bal. 11, p. 3 Perlojoje (Varėnos raj.) randama monetų.
Senoji Europa ir pilkapių kultūra // Gimtasis kraštas. – 1981, Nr. 31, p. 4-5 Apie M. Gimbutienės straipsnį žurn. “Mokslas ir gyvenimas”, 1981 m., Nr. 7.
Senojo piliakalnio naujas gyvenimas // Šluota. – 1969, Nr. 10, p. 3 Gėluva (Raseinių raj.).
Senojo Rymo sidabras Lietuvos laukuose / J.M. // Sekmadienis. – 1934, Nr. 18, p. 3. Pašušvio (Kėdainių raj.) kapinyno radiniai.
Senolių ženklai / S. M. // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 6-7. Apie 1990 m. Rygoje vykusią parodą “Senolių ženklai” ir 1991 m. Vilniuje – “Baltiško ornamento beieškant”.
Senosios lietuvių tikybos palaikai Siesikuose // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 18, p. 8. Ukmergės raj.
Senosios Rytų Lietuvos tvirtovės. 1. Krėvė arba Kriavas; 3. Medininkai; 4. Lyda / Galigautas // Lietuviai. – 1944, Nr. 19/20, p. 8; Nr. 33/34, p. 8; Nr. 37/38, p. 8 Krėvos pilis.
Senovė ir dabartis // Vakarinės naujienos. – 1966, kovo 16 Apie archeologų konferenciją Vilniuje.
Senovė, jos pažinimas, apsaugojimas: Šiaulių metraštis. – Šiauliai, 1931. – 32 p
Senovės liekanų radiniai // Lietuvos aidas. –1932, rugs. 24, p. 10 Totorkalnis Prienuose.
Senovės daiktų rinkinys // Lietuvos žinios. – 1915, geg. 31 (birž. 13), p. 3. Žinutė apie A. Šutino senienų rinkinį Vilniuje.
Senovės iškasenos / A. Jaunutis // Lietuvos žinios. – 1923, spal. 14, p. 3. Kaunas, Šančiai, XVII a. kapai?
Senovės iškasenos / Nevėžio Mylėtojas // Viltis. – 1913, gruod. 8 (21). Giniūnų (Panevėžio raj.) sidabrinių šaukštų ir kitų daiktų lobis.
Senovės iškasenos // Viltis. – 1912, rugs. 23 (spal. 6).
Senovės iškasenos. Žeimelis // Mūsų rytojus. – 1930, Nr. 40, p. 8 Žeimelio (Pakruojo raj.) apylinkės kapinynas.
Senovės kapai // Lietuvos žinios. – 1912, spal. 11 (24). V. Šukevičiaus kasinėjimai Nočioje (Lydos a.).
Senovės kapai // Viltis. – 1908, birž. 25 (liep. 8), p. 3-4.
Senovės kapai // Viltis. – 1909, liep. 5 (18). Apie kasinėjimus Kartenoje (Kretingos raj.) ir Šateikiuose (Plungės raj.).
Senovės kapinės. Simnas // Laisvė. – 1922, lapkr. 9, p. 3. Giluičiai (Alytaus raj.).
Senovės kapų kalnai / V. // Viltis. – 1910, liep. 7 (20). Apie J. Basanavičiaus kasinėjimus Anykščių raj.: Šeimyniškėliuose ir Kraštuose (Tauralaukyje).
Senovės kultūros liudininkai // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 7/8, p. 421 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Senovės kultūros paminklų apsauga // Lietuvos aidas. – 1934, spal. 3, p. 3 Apie steigiamą Paminklų apsaugos referentūrą.
Senovės kultūros turtų apsaugos reikalu / Sk. // Lietuvos žinios. – 1931, lapkr. 24, p. 3.
Senovės liekana / Šermuonėlis // Klaipėdos žinios. – 1924, spal. 9. Vadagių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Senovės liekanos / A. Ž. // Viltis. – 1908, rugpj. 8 (21), p. 3. Šventoji ties Andrioniškiu (Anykščių raj.) ardo krantą, išverčia žmonių kaulų.
Senovės liekanos / Pušynų Sūnus // Mūsų rytojus. – 1927, Nr. 19, p. 7 Lygalaukių (Zarasų raj.) pilkapių liekanos.
Senovės liekanos // Viltis. – 1908, rugpj. 10 (23). – Tas pat: Vilniaus žinios. – 1908, rugpj. 12 (25), p. 3.
Senovės liekanos Skuodo apylinkėje // Žemaitis (Telšiai). – 1931, Nr. 32, p. 1
Senovės liekanų iškasimas Linkūnuose // Lietuvos keleivis. – 1931, rugs. 16
Senovės liekanų radinys / Svyrūnas // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 20, p. 8 Rumšaičių (Skuodo raj.) monetų lobis ir Žalnierinės pelkės radiniai.
Senovės liekanų tyrinėjimai Kauno gub. // Lietuvos ūkininkas. – 1913, Nr. 35, p. 314-315. V. Nagevičiaus kasinėjimai prie Viekšnių.
Senovės lietuviai / Jn. Nk. // Trimitas. – 1932, Nr. 16, p. 312.
Senovės lietuvių fortuos apsilankius // Sekmadienis. – 1934, Nr. 34, p. 3
Senovės lietuvių pinigai // Lietuva. – 1922, saus. 21, p. 2. Kavarsko (Anykščių raj.) lobis.
Senovės lietuvių pinigai // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 29, p. 5 1930 m. Vilniaus (Ribiškių) lobis.
Senovės lietuvių šventykla // Šaltinis (Seinai). – 1910, Nr. 5, p. 66. Apie Ramuvą.
Senovės lietuvių tikėjimas / Ž. // Vilniaus rytojus. – 1930, Nr. 29, 30
Senovės lietuvių tikėjimas ir ką reiškia žodis “Criwe” – Krivis / Gediminas-Beržanskis-Klausutis J. – K., 1928. – 12 p Rec.: Jakštas A. Senovės lietuvių tikėjimas ir jo sekėjas // Rytas. – 1928, bal. 19, p. 1-2.
Senovės lietuvių tikyba / Dūdulis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1927, vas. 6 vas. 15
Senovės lietuvių vėlių kulto likučiai Pasarčių krašte // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, lapkr. 8, p. 6
Senovės milžinkapių ir pilekalnių tyrinėjimai Panevėžio ir Ukmergės apskrityse // Lietuvos žinios. – 1909, rugpj. 5 (8), p. 3; – Tas pat: Šaltinis (Seinai). – 1909, Nr. 32, p. 507-508. I. S. Abramovo kasinėjimai Pakalniškiuose ir Pamarnakyje (Panevėžio apskr.).
Senovės milžinkapių ir pilekalnių tyrinėjimai Panevėžio ir Ukmergės apskrityse // Viltis. – 1909, liep. 29 (rugpj. 11), p. 3.
Senovės padavimais turtingiausias Klaipėdos krašto kampelis – Jūrava // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, vas. 9, p. 5 Vartūliškių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Senovės palaikai // Lietuvos žinios. – 1913, kovo 19 (bal. 1), p. 3. Švėkšnos apylinkės (Šilutės raj.) kapinynai.
Senovės palikimą būtina išsaugoti // Biržiečių žodis. – 1970, geg. 5
Senovės paminklai // Lietuvos žinios. – 1912, saus. 2 (15). Žinutė apie radinius Klaipėdos a. prie Priekulės.
Senovės paminklai bus apsaugoti įstatymo keliais // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 29, p. 10 Paminklų apsauga.
Senovės paminklai reikalingi apsaugos // Lietuvos žinios. – 1937, lapkr. 22, p. 7 Apie A. Mošinskio paskaitą.
Senovės paminklų apsauga // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 2, p. 317-318
Senovės paminklų apsaugos kursai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 189-190
Senovės paminklų apsaugos kursai // Lietuvos žinios. – 1935, kovo 15, p. 7
Senovės paminklų apsaugos kursai baigti // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 3, p. 8
Senovės paminklų apsaugos kursantų reikalu // Lietuvos žinios. – 1935, liep. 23, p. 7
Senovės paminklų apsaugos kursų lankytojų dėmesiui // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, spal. 17 Skelbiama kursų programa.
Senovės paminklų apsaugos kursuose 49 klausytojai // Lietuvos aidas. – 1934, spal. 31, p. 5
Senovės paminklų globojimas // Lietuvos žinios. – 1912, saus. 14 (27).
Senovės paslaptys. “Zarasų krašto piliakalniai buvo apeiginio pobūdžio”, – sako ats. pulk. Tarasenka // Aukštaičių žemė (Ukmergė). – 1937, vas. 13, p. 2
Senovės piliakalnis / Sapaila // Lietuva. – 1925, saus. 22, p. 4 Varnupių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Senovės pilis // Lietuvos aidas. – 1928, lapkr. 19, p. 4 Vadagių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Senovės pinigų lobis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 1, p. 57-58 Drageliškių (Zarasų raj.) sidabro lydinių lobis, rastas 1934 gegužės 15 (įsigijo Šiaulių “Aušros” muziejus).
Senovės prūsai ir lietuviai kalbėjo viena kalba / Jureivis // Rytas. – 1935, rugpj. 19
Senovės prūsai ir lietuviai kalbėjo viena kalba / R. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, rugs. 25, p. 3.
Senovės radiniai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, kovo 12, p. 3 Į Tilžės muziejų pateko akmeninių kirvių.
Senovės radiniai // Lietuvos žinios. – 1912, liep. 7 (20), p. 2.
Senovės radiniai. Panevėžiukas, Babtų v. // Lietuvos aidas. – 1929, kovo 21, p. 4 Panevėžiukas (Kauno raj.).
Senovės radinys // Vienybė lietuvninkų (Brooklyn). – 1908, Nr. 39.
Senovės tardyti // Viltis. – 1910, birž. 13 (26). Apie Skomantų (Šilutės raj.) piliakalnį aplankyti ketinančio prof. A. Niemi atvykimą.
Senovės tilto liekanos ežere / Baublys // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 50, p. 9. Lietuvos aidas. – 1931, gruod. 17, p. 9 Ties Vaivadiškių vienkiemiu (Utenos raj., buv. Kuktiškių v.).
Senovės vyro ir moters kapai Šiaulių “Aušros” muziejuje / Meld. // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 25, p. 3. Gibaičiai (Šiaulių raj.) ir Linkaičiai (Joniškio raj.).
Senovinių Lietuvos monetų lobis // Tiesa. – 1959, lapkr. 20 Laugiriškių (Kelmės raj.).
Senovinių monetų lobis // Komjaunimo tiesa. – 1962, lapkr. 13, p. 4 Kunigiškiai-Palanga.
Senoviškas aukuras // Rytas. – 1926, kovo 14, p. 3 Prie Jaučiakių (Kauno raj.) piliakalnio.
Senoviški pinigai. Kalvarija // Šaltinis (Marijampolė). – 1929, Nr. 10, p. 128 Kalvarija (Marijampolės raj.).
Senoviško lietuvių arklio-žemaituko liekanos // Karys. – 1928, Nr. 23, p. 448 Kaunas.
Senoviškų lietuviškų pinigų lobis // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 44, p.7 Voluinėje, prie Lucko.
Senowės Liekanų Iszkasimas Linkūnuose // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1931, rugpj. 29
Sensacingi atkasimai Zarasų apskr. // Dienos naujienos. – 1933, rugpj. 28, p. 3 P. Tarasenkos spaudos konferencija.
Sensacingi prof. Volterio atradimai Rumšiškių v., Dovainonių kaime, iš 5-8 amžiaus // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 20, p. 1 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Sensacyjne wykopaliska przy ul. Franciskańskiej. Znaleziono szkielety lucki ukrzyžowanych // Gazeta codzienna. – 1940, liep. 13, p. 3 Vilnius miestas. Prie Pranciškonų bažnyčios.
Senų Lietuvos pinigų paroda // Tiesa. – 1970, liep. 22 Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje.
Senų palaikų radiniai Vilniuje // Dabartis. – 1917, lapkr. 22. Vilniaus Pilies kalnas.
Senųjų Lietuvių Szwentwietė Rambynkalnis // Kaimynas (Klaipėda). – 1929, Nr. 14, p. 118-119
Senulienė I. Padvariškių pilkapyno (Trakų raj.) tyrinėjimai 1986 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 59-60
Senulienė I. Varliškių pilkapyno (Trakų raj.) tyrinėjimai 1986 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 60-61
Senulis S. “Kas nežino praeities, visada liks vaiku” // Galvė (Trakai). – 1991, rugs. 17, p. 3 Trakų apylinkių akmens ir bronzos amžių gyvenvietės.
Senulis S. Aukštadvario piliakalnis // Spartuolis (Trakai). – 1988, saus. 7
Senulis S. Baubonių (Mustenių) pilkapynas // Spartuolis (Trakai). – 1987, saus. 3
Senulis S. Bražuolės piliakalnis // Galvė (Trakai). – 1995, vas. 21, p. 2
Senulis S. Bražuolės piliakalnis // Spartuolis (Trakai). – 1986, geg. 1
Senulis S. Bražuolės pilkapynas // Galvė (Trakai). – 1995, vas. 21, p. 2
Senulis S. Dar kartą apie Grigiškių-Neravų pilkapyną // Galvė (Trakai). – 1995, saus. 27, p. 3 Apie Neravų piliakalnio suradimą.
Senulis S. Grigiškių-Neravų pilkapynas // Galvė (Trakai). – 1995, saus. 10, p. 3-4
Senulis S. Grigiškių-Neravų pilkapynas // Spartuolis (Trakai). – 1987, rugpj. 22
Senulis S. Jotvingių paminklai mūsų rajone? // Spartuolis (Trakai). – 1986, rugpj. 26
Senulis S. Mitkiškių mitologinis akmuo // Galvė (Trakai). – 1995, vas. 3, p. 2
Senulis S. Mūsų piliakalniai // Galvė (Trakai). – 1995, geg. 2, 9 Apie rajono piliakalnius.
Senulis S. Senųjų Trakų pilis // Spartuolis (Trakai). – 1985, gruod. 24
Senulis S. Varnikų akmens amžiaus gyvenvietė [Trakų raj.] //Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 69
Senulis S. Vievio (Balcėriškio) pilkapynas // Galvė (Trakai). – 1995, saus. 27, p. 2
Senulis S. Žemėje – mūsų istorija // Galvė (Trakai). – 1991, saus. 12 Rajono archeologiniai paminklai.
Senuolių pasakojimas / Perkūnas // Lietuva. – 1924, geg. 28, p. 4 Skrebiškių (Rokiškio raj.) Koplyčkalnis.
Senvaitienė J., Vedrickienė L., Čeplinskaitė V., Urbanavičienė S. Bečių kapinyno audinių konservavimas ir tyrimas // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 104-116
Septintasis Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. – V.; K., 1991. – 567 p. Apie kongrese dalyvaujančius archeologus: p. 150 – J. Genį, p. 155 – A. Girininką, p. 197 – E. Jovaišą, p. 266 – R. Volkaitė-Kulikauskienę, p. 469 – V. Šimėną, p. 567 – V. Žulkų.
Septyni Žemaičių miestai išnykę nuo žemės veido / A. Visv. // Diena. – 1939, Nr. 5, p. 4.
Septynioliktojo šimtmečio kapinės // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 15, p. 4 Lepšių kapinynas (Šiauliai)
Serapinas Z. Biržų pilis vėl atgimsta // Vakarinės naujienos. – 1960, rugs. 29. – Tas pat: Tarybinė Klaipėda. – 1960, spal. 4 Biržų pilis.
Serapinas Z. Po šešių šimtų metų // Lenino keliu (Širvintos). –1960, birž. 25 Trakų salos pilis.
Seredžiuje baigti archeologiniai tyrinėjimai // Mūsų rytojus. – 1936, birž. 23, p. 2 Seredžiaus (Jurbarko raj.) kapinynas.
Seredžius // Rytas. – 1924, spal. 8, p. 2 Seredžiaus (Jurbarko raj.) piliakalnis apsodintas medeliais.
Sereikaitė A. Kuo praturtėjo muziejus // Kultūros barai. – 1982, Nr. 1, p. 78-79 Apie Istorijos ir etnografijos muziejų Vilniuje (minimas Jauniūnų (Širvintų raj.) lobis).
Serwatka S. Szczątki końskie z cmentarzyska okresu rzymskiego i wędrowek ludów w Netcie pow. Augustowski // Rocznik Białostocki. – 1970, t. 9, p. 229-236
Shadyra V. Ethno-cultural processes in the 1st millenium AD in the West Dvina (Daugava) basin in the territory of Belarus // European Association of Archeologists: 2nd Annual Meeting. Riga, 25th-29th September 1996: Programme and abstracts. – Riga, 1996. – P. 53-54
Shchukin M. The Balto-slawic forest direction in the archeological study of the ethnogenesis of the Slaws // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1990, t. 51, sąs. 1, p. 3-30
Sidabrinis radinys ties Trakais // Lietuvos aidas. – 1930, saus. 31, p. 5 XX a. pradžioje rastas papuošalų lobis.
Sidabrinių senienų lobis Skaudvilėje // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 19 (Nr. 229), p. 4 Sidabro lydiniai ir papuošalai.
Sidabro statinėlė // Vakarinės naujienos. – 1964, geg. 25 Užvenčio (Kelmės raj.) lobis.
Sidaras V. Piliakalnio legenda // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1958, lapkr. 19 Medžiokalnis (Kražiai).
Sideravičius K. Surmino žygiai // Karys. – 1932, Nr. 5, p. 86 Kolainių (Jurbarko raj.) pilis.
Sideravičius K. Alka // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1932, Nr. 5, p. 3-4
Sideravičius K. Didvyriškas Kauno gynimas // Mokslas ir gyvenimas. – 1962, Nr. 5, p. 31-32
Sideravičius K. Margis ir Pilėnai // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 2, p. 12-15 Rašo apie Punią (Alytaus raj.).
Sideravičius K. Marienverderio apgulimas 1384 m. // Karys. – 1932, Nr. 20, p. 397
Sideravičius K. Senovės lietuvių artilerija / K. Sidera // Karys. – 1934, Nr. 3, p. 47.
Sideravičius K. Sereikio mirtis / Sidera // Karys. – 1934, Nr. 3, p. 51 Apie skalvių kovas XIII a. su kryžiuočiais.
Sideravičius K. Tiltai Lietuvoje XIII-XIV šimtm. // Karys. – 1932, Nr. 19, p. 377
Sideravičius K. Trakai – lietuvių istorijos paminklas // Jaunimo gretos. – 1946, Nr. 8, p. 13-14
Sideravičius K. Veliuonos pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1961, Nr. 8, p. 38
Sidrys R. A Lithuanian-English glossary of Baltic archaeology = Lietuvių-anglų kalbų baltų archeologijos terminų žodynas // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 174-199
Sidrys R. Archeologiniai kasinėjimai Lazdininkų senkapyje // Švyturys (Kretinga). – 1993, saus. 23, p. 3
Sidrys R. Spalvingoji mūsų gintaro istorija // Draugas (Chicago). – 1978, bal. 8
Sidrys R. V. Gintaro įkapės senojo ir viduriniojo geležies amžiaus kapuose // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 28-46
Sidrys R., Snitkuvienė A. Tiškevičių gintaro karoliai iš Mikėnų kultūros? // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4 (7), p. 33-37 Gintaro muziejus Palangoje.
Sidrys R.V. Tėviškės pažinimas ir tautinės savimonės raida // Gimtinė. – 1994, Nr. 8, p. 4, 6
Sidrys R.V. Vakarų baltų gintaro įkapės geležies amžiuje // Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos. – Klaipėda, 1994. – P. 59-107. – (Acta Historica Universitatis Klaipėdensis; II)
Siedem dni pod znakiem serdecznych spotkań z laureatami // Czerwony sztandar. – 1977, rugs. 24 Minimas V. Daugudžio pranešimas apie archeologinius paminklus Dūkštų (Vilniaus raj.) mokykloje.
Siemaszko J. Archeologiczne badania wykopaliskowe w woj. Suwalskim w latach 1981-1989 // Rocznik Suwalsko-Mazurski (Warszawa). – 1991, t. 1, p. 75-89
Siemaszko J. Jacwież i Litwa w Suwałkach // Krajobrazy (Suwałki). – 1987, vas. 22 Paroda: “Jotvingiai ir lietuviai senovės laikais ir ankstyvaisiais viduramžiais” Suvalkų muziejuje.
Siemering F. Münzfund in Tilsit // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1883, t. 1, p. 59-60. XV a. vidurio – XVI a. pirmosios pusės monetų lobis.
Siemering F. Über Bernsteinfunde // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1887, t. 2, p. 230-232. Juodkrantės gintaro dirbiniai patekę į Tilžę.
Siemering F. Über litauischer Altertümer // Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1883, t. 1, sąs. 6, p. 403-405. Minimi Draugijai atitekę radiniai iš Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) ir Vėžaičių (Šilutė).
Sieroszewski W. Kurhany, stare śmietniska oraz cmentarz w widłach Niemna i Hańczy // Światowit (Warszawa). – 1901, t. 3, p. 163-167.
Sierpniowy “prima aprilis” // Kurjer Wileński. – 1931, rugpj. 15, p. 1 S. Lorentzo pranešimas apie kasinėjimus šv. Kazimiero koplyčioje.
Silickienė G. Ką pasakoja žemės gelmės // Respublika. – 1997, geg. 17, p. 7 Panevėžio muziejaus paroda “Archeologijos paminklų likimas”
Simniškytė A. Archeologiniai tyrinėjimai Vaineikiuose: rasti griaučiai, kaukolės, ietys // Gimtasis Rokiškis. – 1997, rugs. 3
Simniškytė A. Eikotiškio kapinynas Rytų Lietuvos pilkapių kultūros kontekste // Istorija. – 1998, t. 37, p. 14-24 Eikotiškis (Zarasų raj.).
Simniškytė A. Geriamieji ragai Lietuvoje // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 185-245
Simniškytė A. Geriamieji ragai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1996, Nr. 12, p. 22-23
Simniškytė A. Konferencija “Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais” // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 477-478
Simniškytė A. Senojo ir viduriniojo geležies amžiaus geriamieji ragai // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 10-13
Simniškytė A. Vaineikių pilkapyno tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 155-156 Vaineikiai (Rokiškio raj.).
Simniškytė A. Zarasų rajono archeologijos paminklų žvalgymas ir žvalgomieji tyrinėjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 302-303 P. 302 – Bružų pilkapynas; p. 303 – Eikotiškio kapinynas.
Simonaitis Ž. Žodis prie kapo // Voruta. – 1998, Nr. 15, p. 16 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Simonaitytė I., Kaunas D. Įžymaus lituanisto kapas Muižėje // Kultūros barai. – 1978, Nr. 5, p. 16 E. Beerbohm (1776.III.11-1865.II.20).
Sirgėdas P. Utenos (Norkūnų) piliakalnio padavimai // Karys. – 1930, Nr. 20, p. 399-400
Sitzka J. Archäologische Karte Liv-, Est- und Kurland. – Dorpat, 1896. – 40 p., 2 žemėlapiai. Archeologinių radimviečių sąraše minima 10 Lietuvos archeologinių paminklų.
Sitzung am 28. Juni 1901. // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 489-491. P. 491 – A. Bezzenbergerio ir E. Scheu 1899-1900 m. Klaipėdos ir Šilutės apskrityse surinktų akmeninių kirvių radimviečių sąsašas.
Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst (Mitau). – 1889. P. 8-9 apie patekusius į Kuršo muziejų Pamūšio (Šilingo) kapinyno dirbinius.
Sitzungsberichte der Kurländischen Geselschaft für Literatur und Kunst. – 1888. P. 22 apie Gondingos (Plungės raj.) kapinyno radinius Kuršo muziejuje.
Sympozjum poświęcone kontaktam bałto-słowianskim we wczesnym średniowieczu // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1966, Nr. 1, p. 45-46
Syrokomla W. Wycieczki po Litwie. – 156 p. – žr. įr. 102. P. 107-108, 125 – apie Kernavę, Medininkus.
Syrokomla W. Wycieczki po Litwie. – Wilno, 1857. T. 1. – 190 p; 1860. T. 2. – 156 p. – Tas pat: Sirokomlė V. škylos iš Vilniaus po Lietuvą. – V., 1989. – 166 p. T. 1 – apie Trakų pilis, Punią, antrame – Kernavę, Medininkus.
Skaborai (Rietavo vlsč.) / K. // Tautininkų balsas. – 1927, Nr. 28, p. 5 Skaborų (Plungės raj.) piliakalnis.
Skandalas Vilniaus Gedimino kalne: Pagal “Kurjer Wileński” // Lietuvos aidas. – 1936, lapkr. 27 (Nr. 548), p. 3. Vilniaus Aukštutinė pilis.
Skarb na polu // Chata rodzinna. – 1933, Nr. 3 Patumšių (Telšių raj.) lobis.
Skarb numizmatyczny pod Wilnem // Kurjer Wileński. – 1930, rugpj. 10, p. 3
Skarb wykopany w Wilenszczyznie. 40 kilo srebrenych monet wyoranych w polu // Głos narodu. – 1930, rugpj. 13
Skarb: wedlug Gazeta Lwowska, Nr. 79 // Kwartalnik historyczny (Warszawa). –1899, t. 13, p. 403-404. Vilniaus Didžiojoje g-vėje, buv. Radvilų valdoje rastas lobis.
Skarb: wedlug Kraj, Nr. 13 // Kwartalnik historyczny (Warszawa). – 1899, t. 13, p. 404. Vilniuje, prie buv. Barboros Radvilaitės rūmų (Tiškevičių valdoje), dabar Tilto g-vėje.
Skarby w Czerwonym Dworze // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Krakow). – 1918, Nr. 3, p. 138. 1867 m. Vilniaus raj. rastas arabų monetų lobis, o 1885 m. – 48 monetų ir 16 lydinių lobis.
Skardžius E. Senamiesčių archeologinių tyrimų planavimo ir organizavimo problemos // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981, p. 5-7. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 50-52)
Skardžius P. Aisčių sąvoka ir kilmė // Draugas (Chicago).– 1950, birž. 17
Skardžius P. Alkas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 122
Skardžius P. Alkas ir krienas // Aidai (Brooklyn). – 1959, Nr. 10, p. 439-444
Skardžius P. Ar gerai rašoma Gondinga ? // Draugas (Chicago). – 1950, kovo 11
Skardžius P. Brückner, Alexander // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 3, p. 284-285
Skardžius P. Dar dėl Dievo ir Perkūno // Dirva (Cleveland). –1952, liep. 31
Skardžius P. Dievas ir dievai nebuvėliai // Dirva (Cleveland). – 1952, rugpj. 28
Skardžius P. Dievas ir Perkūnas // Aidai (Brooklyn). – 1963, Nr. 6, p. 253-257; Nr. 7, p. 311-318
Skardžius P. Dievas ir Perkūnas // Dirva (Cleveland). – 1952, liep. 17
Skardžius P. Dievas ir Perkūnas. – Brooklyn, 1964. – 36 p
Skardžius P. Galinda // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 266-267
Skardžius P. Kazimieras Būga // Vairas. – 1934, t. 12 (Nr. 12), p. 514-526 P. 521-523 – aptaria K. Būgos teoriją apie lietuvių apsigyvenimą dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Skardžius P. Lietuvių kalba ir jų senovinė kultūra // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 8, p. 345-348
Skardžius P. Lietuvių mitologiniai vardai // Aidai (Brooklyn). – 1954, Nr. 5, p. 218-226
Skardžius P. Medvėgalis ir Krėva // Draugas (Chicago). – 1974, spal. 26
Skardžius P. Mokslo darbas ir kasdieninė praktika // Lietuvos žinios. – 1940, liep. 31, p. 3 Archeologijos katedros reikalu Kauno universitete.
Skatikaitė R. “Juodkrantės lobis” slepiamas Vokietijos seifuose // Respublika. – 1996, birž. 26, p. 17 Akmens amžiaus gintaro dirbiniai.
Skaudvilaitė E. Profesorius nuo Medžiokalnio // Kražių aidai. – 1991, Nr. 30, p. 3-4 Apie M. Michelbertą.
Skėbedrys K. Kryžių ir archeologinių paminklų apsaugojimas // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 167, p. 245-246
Skeberdienė J. Istorijos mokė buvę kražiškiai // Šiaulių kraštas. – 1996, geg. 14, p. B2 Akmenių, Kuršių, Noruišių (Kelmės raj.) pilkapiai.
Skėrys L. Duobgirių akmuo // Leninietis (Šiauliai). – 1971, gruod. 16 Šakynos apylinkėje.
Skipitis R. Iš senelių pasakojimų / R.S. // Dabartis. – 1918, vas. 5. Šiaulėnų-Kudinų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Skirmuntaitė K. Lietuvių mitologijos bruožai / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 403-404, 540 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 405-416. – Versta iš: Skirmuntt K. Nad Niemnem i nad Baltikiem. W zaraniu dziejów. – Warszawa, 1892. – P. 19-35.
Skirmuntt K. Nad Niemnem i nad Baltykiem. Wzaraniu dziejów. – Warszawa, 1892. – T. 1. – 164 p. – Atskiras leid. Liet. k. “Pagal Nemuną ir Baltiją istorijos apyaušry. –V., 1921 – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995, p. 405-416. P. 13-59 aptariama lietuvių-baltų kilmė, gentinis susiskirstymas, mitologija, senasis tikėjimas, archeologiniai radiniai.
Skirmuntt K. Z najstarszych czasów plemienia litewskiego (z kartą geograficzną). – Kraków, 1892. – 164 p. Rec.: Basanavičius J. / J.B-s. // Varpas. – 1893, Nr. 1, p. 10-11. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 10 (2).
Skomantų piliakalnyje atidengiamas paminklas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1928, lapkr. 9, p. 2 Skomantai (Klaipėdos raj.).
Skomskis J. “Mylios” gemės žemėlapis // Vilniaus balsas. – 1998, rugpj. 28, Nr. 4, p. 4 Vilniaus miestas
Skomskis J. “Nieko nenorėjau daugiau kaip grįžti į Lietuvą”: Reportažas iš archeologijos mokslininkės Marijos Gimbutienės atminimo vakaro Vilniaus menininkų rūmuose // Diena. – 1995, vas. 3, p. 7 M. Gimbutienės mirties metinės
Skomskis J. Apie Lietuvos pilis // Kauno diena. – 1998, spal. 13, p. 1, 5., Konferencija Klaipėdoje, 1998 m. rugs. 24-25 dienomis.
Skomskis J. Ar Subačiaus vartai verti Valdovų rūmų atstatymo repeticijos // Kauno diena. – 1998, kovo 2, p. 5 Vilniaus miestas
Skomskis J. Archeologai Suvalkijoje // Kauno diena. – 1997, vas. 6, p. 14 Apie Vilniaus universiteto archeologų susitikimą su visuomene Marijampolėje.
Skomskis J. Archeologija: stovėjimas ant duobės krašto // Kauno diena. – 1997, rugs. 23, p. 23
Skomskis J. Archeologijos kontrabanda // Kauno diena. – 1998, birž. 24, p. 1, 4. Danijoje atsidūrę radiniai.
Skomskis J. Konfliktai valdovų rūmų šešėlyje // Kauno diena. – 1998, saus. 21, p. 1, 5 Vilniaus pilys
Skomskis J. Kuklus marmuras didžiųjų darbų atminimui // Diena. – 1995, vas. 2, p. 2 M. Gimbutienės mirties metinės
Skomskis J. Naikiname savo praeitį: Iš Valstybinės paminklosaugos komisijos posėdžio Katedros aikštėje // Literatūra ir menas. – 1998, Nr. 48, p. 13 Vilniaus pilys
Skomskis J. Naujausi Lietuvos pilių tyrinėjimai // Literatūra ir menas. – 1998, Nr. 43, p. 2, 11 Apie konferenciją Klaipėdoje, 1998 m. rugs. 24-25 dienomis.
Skomskis J. Nežinia gaubia gynybinę sieną // Dienovidis. – 1998, Nr. 33, p. 6 Vilniaus miestas
Skomskis J. Paminklosaugininkų nuomone, pagoniško aukuro atradimo aplinkybės – tipiškas senamiesčio niokojimo pavyzdys // Lietuvos aidas. – 1996, gruod. 3, p. 15 Vilniaus miestas
Skomskis J. Siena – per pilkapius // Dienovidis. – 1998, geg. 22, priedas: Vilniaus balsas, p. 4 Mikališkių-Tadaravo (Šalčininkų raj.) pilkapiai.
Skomskis J. Sostinės pradžios mįslė – po žeme // Kauno diena. – 1998, birž. 11, p. 8 Odminių ir L. Stuokos Gucevičiaus gatvės.
Skomskis J. Valdovų rūmai: atsakomybės metas // Kauno diena. – 1998, geg. 28, p. 1, 2 Vilniaus pilys
Skomskis J. Valdovų rūmų baladės tęsinys // Kauno diena. – 1998, vas. 12, p. 8 Vilniaus pilys
Skomskis J. Valstybės siena, kuri eina per pilkapius // Kauno diena. – 1997, liep. 16 Mikališkio-Tadaravo (Šalčininkų raj.) pilkapynas.
Skomskis J. Vargšas tas mūsų paveldas // Kauno diena. – 1997, rugs. 9 Paminklų apsaugos reforma.
Skomskis J. Verkiai. Legendą atkasęs // Kalba Vilnius. – 1994, Nr. 11, p. 4 Apie S. Lasavicką.
Skomskis J. Vertybių sargyba ar stovėjimas ant duobės krašto // Kauno diena. – 1997, gruod. 9, p. 33 Paparčių ir Žaslių apylinkės.
Skomskis J. Viešbutis priešais Katedrą ? Pirmoji auka // Kauno diena. – 1998, kovo 27, p. 3-4 Ir apie S. Lasavicko mirtį.
Skomskis J. Vilniaus sienos griūtis // Kauno diena. – 1998, liep. 31, p. 20. Vilniaus miestas
Skomskis J. Žinomas ir nežinomas Vilnius archeologinių tyrimų žemėlapyje // Kauno diena. – 1998, liep. 27, p. 24 Vilniaus miestas
Skomskis J., Urbakavičius R. Prabanga po ąžuolų šaknimis… / Juozo Skomskio ir Raimondo Urbakavičiaus fotoreportažas iš kasinėjimų Senųjų Trakų piliavietėje // Diena. – 1995, rugpj. 18, p. 6
Skopas A. V. Nagevičiaus atminimui // Lietuvos aidas. – 1991, birž. 19, p. 2 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Skrėbaliūtė D. Ekspedicija Paragaudžio pilkapyne // Artojas (Šilalė). – 1988, liep. 30, p. 1
Skrebys J. Mažoji Lietuva praeityje ir dabar // Akademikas. – 1934, Nr. 11/12, p. 253-257
Skriebiškio piliakalnis / V. // Lietuvos žinios. – 1930, liep. 1, p. 3. Skrebiškių (Rokiškio raj.) Koplyčkalnis.
Skripka L. Reikšmingiausias darbas – Gedimino pilies rekonstrukcija // Lietuvos aidas. – 1998, rugpj. 7, p. 12 Apie architektą E. Budreiką 80-mečio proga.
Skrodenis S. Energingas XIX a. kraštotyrininkas (1849.IV.8-1919.V.31) // Bibliotekų darbas. – 1964, Nr. 4, p. 22-25 Apie M. Davainį-Silvestraitį.
Skrodenis S. Energingas XIX a. kraštotyrininkas // Bibliotekų darbas. – 1969, Nr. 4, p. 22-25 Apie M. Davainį-Silvestraitį.
Skubiai tvarkytinas istorinių kultūros paminklų žemių reikalas / S.L. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, spal. 14, p. 4. Paminklų apsauga.
Skučienė A., Steponavičienė D. Spynos ir raktai // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 14-15. Vilniaus pilys
Skulptūrai 4000 metų // Vakarinės naujienos. – 1971, birž. 25 Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje archeologinių radinių paroda.
Skutāns G. Atrasta Sidabrene? // Latvijas jaunatne (Rīga). – 1991, rugpj. 14 Sidabrė (Joniškio raj.).
Slady najwczesniejszego osadnictwa w Wilnie na terenie “Krzywego Grodu” na Gorze Bekieszowej // Głos narodowy (V.). – 1939, geg. 14, p. 7 Vilniaus Bekešo kalnas.
Slady osady obronnej zburzonej przez kryžaków pod wodzą Konrada Wallenroda odkopano na górze Bekieszowej w Wilnie. // Słowo. – 1939, bal. 27, p.7 Vilniaus Bekešo kalnas.
Ślaski K. Kurowie // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1964. – T. 2, p. 562-567
Ślaski K. Stosunki Prusów z innymi ludami nadbałtyckimi w VII-XII wieku // Rocznik Olsztyński. – 1965, t. 5, p. 9-27
Ślaski K. Stosunki Prusów z innymi ludami nadbaltyckimi z VII-XII wieku // Rocznik Olsztyński. – 1963, t. 5, p. 9-27
Slavėnas J. Antnemunio (Nadnemansko) valsčius / Dzūkelis // Vilniaus žinios. – 1906, rugpj. 10 (23), p. 3. Margaravo (Alytaus raj.) piliakalnis.
Slavėnas J. Laiškas “Vilniaus žinių “ redakcijai / Dzūkelis // Vilniaus žinios. – 1906, rugs. 6 (19). Apie urvą iš Punios piliakalnio į Margaravo piliakalnį (Alytaus raj.).
Slavėnas P. Astronomijos žinios Indrajos pasakose // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 12, p. 18-19
Slaviūnas Z. Vilniaus legenda (Pagal prof. I. Jonyną) / Skudutis Z. // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 40, p. 665 Dėl Vilniaus įkūrimo datos.
Sławiński W. Okolice Wilna. Oszmiańskim traktem z Wilna do Miednik Królewskich. – Wilno, 1919. – 38 p. P. 30-34 – Medininkų pilis.
Sławiński W., Gierasimow M., Kościk A. Szczątki roslinne z kurhanów z okresu rzymskiego odkryte na Suwałszczyznie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 145-148
Sledzievskis P. Kur yra Vytauto Didžiojo palaikai? // Naujoji romuva. – 1940, Nr. 6, p. 101-105; Nr. 7, p. 135-138 Vilniaus Žemutinė pilis.
Sledziewski P. Gdzie się znajdują ossa Witoldi M.D. Lit. // Pax (Wilno; Poznań). – 1935, Nr. 2, p. 1-5. – Tas pat liet. k. – Naujoji romuva, 1940, Nr. 6, 7
Śledziewski P. Regulacja placu Katedralnego // Goniec poranny. – 1939, geg. 1, p. 2 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Sledziewski P. W poszukiwaniu kości W. Ks. Witolda // Pax (Wilno; Poznań). – 1934, Nr. 9, p. 3-4
Sliesoriūnas F. Gedimino aikštė Vilniuje. – V., 1980. – 84 p., 47 iliustr Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos pietvakarių dalis.
Sliesoriūnienė E. Nauji puslapiai Lietuvos archeologijoje // Gimtasis kraštas. – 1985, Nr. 7, p. 8 Apie R. Kulikauskienę.
Sliesoriūnienė E. Prakalbinti senkapiai // Moteris. – 1994, Nr. 4, p. 36-38 Apie S. Urbanavičienės XIV-XVI a. drabužių tyrinėjimus.
Sliesoriūnienė E. Skamba ir žvanga, gaudžia varpai … // Švyturys. – 1967, Nr. 9, p. 11-13 Ir apie archeologinius radinius.
Sliesoriūnienė E. Tik keli gyvenimo puslapiai // Tarybinė moteris. – 1977, Nr. 5, p. 3-4 Apie R. Rimantienę.
Slonimskis. Skapiškis // Švietimo darbas. – 1925, Nr. 7, p. 724-731 P. 727 – apie Kerelių (Kupiškio raj.) piliakalnį ir jo kasinėjimus.
Slušnytė R. Nuo sniego nukentėjo ir Žemutinė pilis // Lietuvos rytas. – 1996, vas. 27, p. 3 Vilniaus pilys
Smailys A. Napoleono kalnas // Panevėžio balsas. – 1933, Nr. 8 Šedeikonių (Pasvalio raj.) pilkapis?
Smailys A. Nežinomos kapinės // Panevėžio balsas. – 1933, Nr. 7, p. 3 Pazūkai (Panevėžio raj.).
Smelstorius V. Netekėk, mergaite, už mokslininko // Merkio kraštas (Varėna). – 1996, kovo 12, 16 Apie W. Szukiewiczių.
Smigielskis B. Kun. Vikaro užrašai // Draugija – 1908, Nr. 22, p. 120-123; Nr. 23, p. 238-244; Nr. 24, p. 342-360; 1909, Nr. 35. XIX a. viduryje aprašyti įspūdžiai. Nr. 24 – Kvėdarnos piliakalnis.
Smigielskis B. Kunigo Vikaro užrašai // Draugija. – 1909, Nr. 27, p. 220-231; Nr. 29, p. 28-32; Nr. 30, p. 152-161, Nr. 33, p. 13-24; Nr. 34, p. 132-148; Nr. 35, p. 240-251; Nr. 36, p. 351-364 (Tęsinys iš 1908 m.). Nr. 27, p. 229 – Sprūdės kalnas – Šaukštelių piliakalnis ir Moteraitis (Telšių raj.); Nr. 35, p. 247 – Salduvė, p. 248 – Šiaulių dvaro parko radiniai; Nr. 36, p. 351 – Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Smilgavičius V. Vilniaus senojo arsenalo lobis // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 33-34 Vilniaus pilys
Smilgevičius V. “Ir pačiame krante renka gintarą…” // Diena. – 1995, kovo 13, p. 3 Romos monetų radiniai Lietuvoje.
Smilgevičius V. “Vaclavas, Bohemijos karalius…” // Diena. – 1995, kovo 27, p. 7 Prahos grašiai Lietuvoje.
Smilgevičius V. Aleksandro monetos // Diena. – 1995, liep. 10, 17, 21
Smilgevičius V. Apie blizgę, vinį, meilę ir šautuvą, kurio neprireikė // Diena. – 1996, rugpj. 26, p. 5 Lobis Vilniuje, Gvazdikų gatvėje.
Smilgevičius V. Aukščiausiojo kunigaikščio monetos: Lietuvos vasalinės monetos // Diena. – 1995, birž. 19, 26
Smilgevičius V. Karaliui nesilenksime // Diena. – 1995, spal. 23, 30 Mištūnų (Šalčininkų raj.) lobis.
Smilgevičius V. Labanoro lobis // Diena. – 1995, geg. 15, p. 4
Smilgevičius V. Mitkūnų kaimo lobis // Diena. – 1995, rugs. 4, 11, 18, 25 Kauno raj.
Smilgevičius V. Numizmatą Povilą Karaziją prisimenant // Panevėžio balsas. – 1996, vas. 29, p. 5
Smilgevičius V. Numizmatas Povilas Karazija // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 25-29
Smilgevičius V. Pirmieji lietuviški pinigėliai // Diena. – 1995, bal. 3, p. 7
Smilgevičius V. Povilo Karazijos numizmatinė kolekcija // Voruta. – 1994, Nr. 19, 20, 21
Smilgevičius V. Samanidų sidabras // Diena. – 1995, kovo 20, p. 7 Arabų monetų radiniai Lietuvoje.
Smilgevičius V. Talentingojo numizmato pėdsakas // Kauno diena. – 1995, geg. 1, p. 20 Apie Povilą Karaziją.
Smilgevičius V. XVIII amžiaus lobis iš Panevėžio rajono // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 516-519
Smilgevičius V. Žmogus. Numizmatas. Visuomeninkas: P. Karazijos mirties 40 metinių proga // Diena. – 1996, vas. 12, p. 5
Smilingis A. Gondingos piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 4, p. 12 Gandinga (Plungės raj.).
Smirnova M. Lankinės laiptelinės segės senųjų prūsų teritorijoje // Vakarų baltų istorija ir kultūra. – Klaipėda, 1995. – T. 2, p. 21-33
Smokowski W. Wspomnie Trok w 1822 r. // Atheneum (Wilno). – 1841, t. 5, p. 157–181. Trakų salos pilis; p. 176–178 apie Senųjų Trakų piliavietę.
Smoleńska W. Rozmowa z wiekami // Czerwony sztandar. – 1983, lapkr. 12 Vilniaus senamiesčio tyrinėjimai.
Smulski E. Wilno // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1973, t. 17, sąs. 4, p. 249 Monetų radiniai.
Snarskis P. Kaulai, kuriems 20.000 metų // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, geg. 10 Mamuto kaulų radiniai prie Ubiškės (Telšių raj.).
Sniežko A. Uczcijmy pamięc Wandalina Szukiewicza // Ziemia Lidzka. – 1939, Nr. 3, p. 73-81
Sniežko A. Wandalin Szukiewicz. Pionierz archeologii // Z otchłani wieków (Wrocław, Poznań). – 1959, sąs. 6, p. 408-411
Sniežko A. Wspomnienia o Józefie Jodkowskim // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 495-504 Gardino pilies tyrinėtojas.
Snitkuvienė A. Švėkšnos radinių paslaptis // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987 geg. 6-7 d.d.). – V., 1987. – P. 18-28 Švėkšnoje XIX a. viduryje rastų statulėlių autentiškumo klausimas.
Snitkuvienė A. Švėkšnos radinių paslaptis // Mokslas ir gyvenimas. – 1987. Nr. 12, p. 24-26
Soblys V. Vilniaus įkūrėjui Gediminui Vilniuje bus pastatytas paminklas. Gedimino kalno tvarkymo darbai. Pasikalbėjimas su kultūros d-to dir. ir Gedimino kalnui tvarkyti komisijos pirmininku Sobliu // Lietuvos žinios. – 1940, birž. 13, p. 9 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Sobolewa N. A. Grosze praskie w Wielkim Księstwie Litewskim // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1970, sąs. 2, p. 107-117
Sokołowski W. Do poszukiwania o piłkalniach. 1. Góra Zamkowa; 2. Piłekalnis pod wsią Lepelencami; 3. Góra Zamkowa przy drodze z Butrymaniec do Siemeliszek; 4. Góra Piłekalnis koło jeziora Wilkoksznia obok wsi Żukleje // Wisła (Warszawa). – 1890, t. 4, p. 453-456. Gerulių (Alytaus raj.), Lepelionių (Prienų raj.) ir Žuklijų (Trakų raj.) piliakalniai.
Songailaitė R. Astravo (Biržų) kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 203-204
Songailaitė R. Biržų piliavietės tyrinėjimai 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 52-54
Songailaitė R. Skrebiškio dvaro rūmų žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 321-323 Biržų raj.
Songailaitė R. Tyrinėjimai Biržų senamiestyje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V,., 1998. – P. 407-411
Songailaitė R. Viduramžių paminklų žvalgomieji tyrinėjimai Biržų rajone 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 318-321 Kriauklių ir Mantagailiškių gyvenvietės.
Songailaitė R. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Biržų senamiestyje 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 263-266
Songinas G. Kunigaikštis Vaidotas Kauno pilies gynėjas // Karys. – 1939, Nr. 49, p. 844-845 1362 m. kovos.
Sotvarienė R. Savininkai rūsyje aptiko tikrą lobį // Lietuvos rytas. – 1998, bal. 2, priedas: Vartai, p. 12 Vilniaus miestas
Sowiński J. Średniowieczne monety i grzywny litewskie z mojego zbioru // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1986, Nr. 9/12, p. 210-214 Lenkijoje atsidurę Rybiškių (Vilniaus) lobio lydiniai ir pavienės monetos.
Specjalna komisja konserwatorska z bada podziemia i fundamenty Bazyliki // Słowo. – 1930, liep. 27, p. 3
Spekke A. Senie dzintara ceļi un Austrum Baltijas geografiskā atklašana. – Stockholm, 1956. – 113 p
Spekke A. The Ancient Amber Routes and the Geographical Discovery of the Eastern Baltic. – Stockholm, 1957. – 120 p., 15 lent Rec.: Gimbutienė M. Senieji gintaro keliai // Aidai (Brooklyn). – 1958, Nr. 5, p. 234-235.
Spelskis A. Gedimino aikštės Vilniuje urbanistinis išsivystymas ir tvarkymo darbai // Statyba ir architektūra. – 1964, lapkritis, p. 12-17
Spelskis A. Lietuvos miestų pradinio kūrimosi bruožai // Statyba ir architektūra. – 1964, rugsėjis, p. 23-27
Spelskis A. Senoji architektūra ir mes // Vakarinės naujienos. – 1968, lapkr. 1, p. 2 Vilnius.
Spelskis A. Ten kur pilis Gedimino // Komjaunimo tiesa. – 1968, birž. 4 Vilnius.
Spis prywatnych zbieraczów z wyszczególnieniem zbiorów // Rocznik dla archeologów, numizmatyków i bibliografów polskich, 1870 (Kraków). – 1873, p. 207-237. P. 234 (sąrašo Nr. 309) apie E. Tiškevičiaus rinkinius.
Spitrėnai. Ardomas piliakalnis // XX amžius. – 1936, rugpj. 12, p. 6 Utenos raj.
Sprainaitis R. Archeologiniai kasinėjimai prie Rusnės bažnyčios // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 50-52
Sprainaitis R. Archeologiniai tyrimai Klaipėdos senamiestyje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 48-50
Sprainaitis R. Archeologiniai tyrimai Klaipėdos senamiestyje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 248 Klaipėdos pilis ir miestas
Sprainaitis R. Archeologiniai tyrimai Kretingoje, buvusios rotušės vietoje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 249
Sprainaitis R. Archeologiniai tyrimai Kretingoje, buvusios rotušės vietoje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 267
Sprainaitis R. Ką rado archeologai Teatro aikštėje // Tarybinė Klaipėda. – 1986, rugs. 16
Sprainaitis R. Kai kurie istoriniai ir archeologiniai duomenys apie jėzuitų kolegiją Kražiuose // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 81-85
Sprainaitis R. Kražių jėzuitų kolegijos bažnyčios archeologiniai kasinėjimai // Bičiulis (Kelmė). – 1989, saus. 17
Sprainaitis R. XVII a. Rusnės moterų papuošalai // Muziejai ir paminklai. – 1991, sąs. 9, p. 62-68 Rusnė (Šilutės raj.).
Sprainaitis R. XVII-XIX a. olandiško tipo pypkės Klaipėdos kultūriniuose sluoksniuose // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 150-157 Klaipėdos pilis ir senamiestis
Sprainaitis R. Žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai Klaipėdoje, Teatro gatvėje // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 117-118
Sprainaitis R. Žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai Kražiuose // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 154-157
Sprainaitis R. Žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai Rusnėje // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 97-99
Sprainaitis R. Žvalgomieji tyrimai Klaipėdos senamiestyje, šv. Jono bažnyčios vietoje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 222-223
Sprainaitis R. Žvalgomieji tyrinėjimai Klaipėdos senamiestyje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 411-413 Klaipėdos pilis ir miestas
Sprainaitis R. Žvalgomieji tyrinėjimai šalia Pryšmančių kapinyno // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 101-102 Gyvenvietės pėdsakai, Pryšmančiai (Kretingos raj.).
Sprawa budowy teatru // Goniec Codzienny. – 1910, rugpj. 4 (17). Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje planuojama jo statyba.
Sprawa Góry Zamkowej wyjasniona / Pel-mel. //Kurjer Wileński. – 1937, geg. 1, p. 2. Vilniaus Aukštutinė pilis
Sprawa grobu W. ks. Vitolda // Pax (Wilno; Poznań). – 1934, Nr. 9, p. 12
Sprawy miejskie // Kurjer Wileński. – 1928, saus. 11, p. 5 Vilniuje numatomi Pilies kalno tvarkymo darbai.
Sprawozdanie z stanu T-wa Przyjaciół Nauk w Wilnie w r. 1909 [B. v., 1910?]. – 19 p. P. 10 apie M. E. Brensztejno ir W. Szukiewicziaus archeologinių kolekcijų patekimą į draugijos rinkinius ir apie draugijos muziejaus numizmatikos skyriaus augimą.
Sprawozdanie ze stanu i działalności Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie za rok 1936. – Wilno, 1937. – 47 p P. 25 – apie 1928 m. rasto Ustronės (Vilniaus raj.) lobio ketvirto tipo lietuviškų monetas.
Sprawozdanie ze stanu i działalności Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie za rok 1937. – Wilno, 1938. – 47 p P. 27 – apie patekusią į draugijos muziejų Pilaitėje (Vilnius) rastą lietuvišką monetą.
Sprawozdanie ze stanu Towarystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie w r. 1911. – Wilno, 1912. – 24 p. P. 9 apie archeologijos ir numizmatikos rinkinių augimą, p. 11 apie Plungės kunigaikštienės M. Oginskienės numizmatikos rinkinio padovanojimą ir apie Švėkšnos grafienės G. Broel Pliaterienės padovanotą archeologijos rinkinį.
Sprawozdanie ze stanu Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie w r. 1912. – Wilno, 1912. – 24 p. P. 8 – apie archeologijos ir numizmatikos rinkinių augimą.
Sprendžiamas Kernavės piliakalnių likimas // Lietuvos aidas. – 1940, geg. 25 (Nr. 243), p. 11 Dėl piliakalnių nusavinimo.
Sprindienė J. Ir ateities kartoms... // Vakarinės naujienos. – 1988, rugpj. 6, p. 2 Vilniaus pilis
Sprindžiūnaitė J. Platelių ežero lobiai nustebino tyrinėtojus // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 2, p. 15
Spurgevičius P. Apie Paparčių senovę // Kaišiadorys. – 1997. – P. 172-202 P. 177-180 – apie senovės apeigines vietas.
Sragauskas D., Petrauskas J. Žemaitijos krašto tyrinėtojas // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1977, saus. 27
Srioga J. Kultūros paminklams reikiamą dėmesį // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1969, lapkr. 4
Sruoga B. Tadui Daugirdui paminėti / Padegėlis Kasmatė // Lietuva. – 1919, lapkr. 25.
Sruoga B. Tadui Daugirdui paminėti // Dainava. – K., 1920. – Kn. 1, p. 61-65.
Stabingis A. „Perkūno“ kirvelis „gydzymui“ vartojamas // Lietuva. – 1925, rugs. 10, p. 5 Petroškų (Lazdijų raj.) kaimo rastas akmeninis kirvis.
Stabingis A. Suvalkijos senovė // Lietuva. – 1925, liep. 3, p. 2 Mini Petroškų ir Paveisininkų piliakalnius, Petroškų krūsnis (Lazdijų raj.).
Stabrauskas A. Ką rodys kuorai akmenyje? // Švyturys. – 1989, Nr. 22, p. 18 Žvėryno (Vilnius) akmuo.
Stacevičius S. Archeologinė ekspedicija // Lietuvos aidas. – 1994, birž. 17, p. 2 Senųjų Trakų piliavietė
Stacevičius S. Atrasti pilies pamatai Senuosiuose Trakuose // Galvė (Trakai). – 1994, birž. 28. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1994, birž. 28, p. 4 Senųjų Trakų piliavietė
Stacevičius S. Kernavės vėtrungė // Jaunimo gretos. – 1994, Nr. 5, p. 3-4
Stačiūnai / Kauksnujietis // Mūsų rytojus. – 1929, Nr. 20, p. 7 Kauksnujų (Pakruojo raj.) kapinynas.
Stadelnikaitė Č. Įdomus radinys // Banga (Klaipėda). – 1971, spal. 19, p. 1 Genaičių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Stadie K. Aufdeckung eines spätheidnischen Gräberfeldes in Ragnit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1901, sąs. 22, p. 375-384. Ragainės (Kaliningrado sritis) kapinynas.
Stadie K. Das Gräberfeld in Ragnit. Aufdeckung eines spätheidnischen Gräberfeldes // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 375-384. Rytinėje Ragainės dalyje.
Stakelė S. Apie Mindaugo karaliaus sostinę // Šviesa. – 1908, Nr. 13/16, p. 103-105. Dėl Vorutos vietos.
Stakėnas. Dėl Raudonės likimo // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 13, p. 7 Raudonės (Jurbarko raj.) pilis.
Stakliškių lobis // Valstiečių laikraštis. – 1964, saus. 3 Stakliškės (Trakų raj.).
Stakmienė A. Marija Gimbutienė: prie giliųjų Europos šaknų // Metmenys (Chicago). – 1994, Nr. 67, p. 161-167
Stalgys A. Viešbučio statyba kelia grėsmę unikaliam paveldui: Statybos B. Dauguviečio skvere rizika sunaikinti istorinį branduolį // Lietuvos rytas. – 1997, spal. 11, priedas: Sostinė, p. 6 Statybos šalia buvusios Žemutinės pilies.
Stalnionis G. “Radau dirvoj akmeninį kirvelį...” // Komjaunimo tiesa. – 1984, lapkr. 3, p. 3 Apie I. Jablonskį.
Stalnionis G. Išsaugoti ką mums paliko laikas... // Gimtasis kraštas. – 1986, Nr. 39, p. 1, 6, 7 Apie B. Pinkevičiūtės konservuotus Šventosios ir Vilniaus katedros radinius.
Stalnionis G. Ką pasakoja užtvankų akmenys? // Tiesa. – 1985, saus. 20, p. 4 Apie I. Jablonskį.
Stalnionis G. Renesanso epochos apsiaustas // Tiesa. – 1986, bal. 6 Vilniaus radinys.
Stan murów na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1930, geg. 28, p. 3
Stanaitis A. 1993 metų žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Liepkalnio g. 1 // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 250-251.
Stanaitis A. Akmuo riboženklis Punioje // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 35
Stanaitis A. Išsaugokim istorijos pėdsakus // Lenino keliu (Utena). – 1970, gruod. 8, p. 3
Stančikaitė M. The traces of human activity in the pollen diagrams from Biržulis lake // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: šiandiena ir perspektyvos: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 17
Stanevičius A. Velnio pėda // Mūsų gamta. – 1974, Nr. 1, p. 30 Kliukų (Ignalinos raj.) akmuo.
Stanevičius S. Lietuvių mitologijos aiškinimas (apie 1838). Lietuvių-žemaičių mitologija pagal Strijkovskį ir Lasickį / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 81-83, 499-501 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 84-101. – Perspausdinta iš: Stanevičius S. Raštai. – V., 1967. – P. 217-229, 269-303.
Stanevičius S. Raštai. – V., 1967. – 655 p. – Dalis teksto išspausdinta: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 84-101 P. 216-302 – mitologijos klausimai; p. 417-435 – laiškai T. Narbutui apie kai kuriuos senovės paminklus.
Stanislovaitis A. Generolas ir jo dvaras // Tėviškės žinios (K.). – 1996, kovo 2, p. 10 V. Nagevičius
Staniškis J. Dainavos sostinė // Lietuva. – 1927, lapkr. 22, p. 2-3 Merkinės piliakalnis.
Staniulytė T. Akmenys pasakoja // Lietuvos pionierius. – 1972, saus. 19 Užkeiktos svodbos akmenys prie Dieveniškių (Šalčininkų raj.).
Stankaitienė E., Spitrys Ch. Kaunas, 1940-1974: Literatūros rodyklė. – V., 1979. – 567 p P. 344-345 – apie T. Daugirdą, P. Tarasenką; p. 295 – apie Kauno pilį.
Stankaitienė M. Palikęs žymų pėdsaką // Naujas rytas (Raseiniai). – 1989, geg. 11 Apie T. Daugirdą.
Stankevičienė Z. Pavėluotas piliakalnio gelbėjimas // Alytaus naujienos. – 1993, liep. 28, p. 1 Punios piliakalnis.
Stankevičius A. Kultūros vertybės Žemaitijos nacionaliniame parke // Lietuvos aidas. – 1997, rugpj. 8, p. 15 Žvirblaičių alkakalnis ir Platelių pilies sala (Plungės raj.).
Stankevičius G. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Lydos ir Kėdainių gatvių kampe // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 158-159 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Stankevičius G. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Odminių g. 7-9 // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 54-56 Vilniaus miestas
Stankevičius G. Sklypas Pylimo, Lydos ir Kėdainių gatvių kampe. Vilniaus senamiesčio 29-asis kvartalas // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 64-65 Vilniaus senamiestis
Stankevičius J. Piliakalnis // Lietuva. – 1925, kovo 14 Apie Samilų (Kauno raj.) piliakalnio kasinėjimus.
Stankevičiūtė O. Gedimino pilis turi naują šeimininką // Respublika. – 1994, saus. 20, p. 3 Pilies bokštas perduotas Nacionaliniam muziejui.
Stankienė I. Atidavęs save ateities kartoms: (Apie tytuvėniškio kraštotyrininko P. Jagmino gyvenimą ir veiklą) // Mūsų kraštas. – 1994, Nr. 2 (5), p. 144-147
Stankus J. A unique pectoral ornament from Bandužiai, Lithuania // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 88-93 Bandužių (Klaipėda) kapinynas.
Stankus J. Antrasis plokštinis Genčų kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 90-92 Kretingos raj.
Stankus J. Antrasis plokštinis Genčų kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 65-67 Kretingos raj.
Stankus J. Archeologai prie Šušvės // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1978, geg. 17 Kairėnėlių kapinynas.
Stankus J. Bandužiai // Tarybinė Klaipėda. – 1988, gruod. 10, 11 Bandužių (Klaipėda) kapinynas.
Stankus J. Bandužių kapinynas. – V., 1995. – 156 p. – (Lietuvos archeologija; T. 12).
Stankus J. Bandužių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 92-96 Klaipėda.
Stankus J. Bandužių kapinyno tyrinėjimai //ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 85-90 Klaipėdoje.
Stankus J. Bandužių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 63-64
Stankus J. Dagilionių pilkapių tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 157-158 Dagilioniai (Jonavos raj.).
Stankus J. Geležies dirbinių gamyba ir kalvystės lygis Lietuvoje (2.Aukštaitija) // MADA. – 1975, t. 3, p. 51-63
Stankus J. Geležies dirbinių gamyba ir kalvystės lygis Lietuvoje XIV-XVI amžiais (1.Žemaitija) // MADA. – 1975, t. 2, p. 71-85
Stankus J. Geležies dirbinių gamybos Lietuvoje II-IV amžiais technologija // MADA. – 1972, t. 4, p. 85-100
Stankus J. Geležies dirbinių gamybos Lietuvoje V-VIII amžiais technologija // MADA. – 1970, t. 3, p. 57-75
Stankus J. Geležies dirbinių gamybos raida Lietuvoje // LIM, 1973 metai. – V., 1974. – P. 5-20
Stankus J. Geležies dirbinių metalografinė analizė // Lietuvos archeologija. – V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 65-76
Stankus J. Geležinių įrankių gamybos technologija IX-XIII amžiais // MADA. – 1970, t. 1, p. 113-133
Stankus J. Genčų I kapinyno tyrinėjimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 163-167 Genčiai (Kretingos raj.).
Stankus J. Genčų kapinyno I tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 118-122 Kretingos raj.
Stankus J. Iron blooms in Lithuania // The importance of ironmaking technical innovation and social change. – Stockholm, 1996. – P. 57-62
Stankus J. Iron smelting furnances in Lithuania // Early iron (Kopenhaga). – 1996. – P. 43-48
Stankus J. Jautakių (Mažeikių raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 28-32
Stankus J. Juodoji metalurgija // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1978. – T. 1, p. 73-88, 130-131, 140-142
Stankus J. Jurgaičių piliakalnio gyvenvietė // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 55-56 Šiaulių raj.
Stankus J. Kada Lietuvoje atsirado geležis? // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 10, p. 50-51
Stankus J. Kairėnėlių (Radviliškio raj.) senkapio tyrinėjimai // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 78-80
Stankus J. Kairėnėlių (Radviliškio raj.) senkapio tyrinėjimai 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 164-167
Stankus J. Kairėnėlių plokštinis kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 63-79
Stankus J. Kairėnėlių senkapis // Tarybinis pedagogas. – 1977, lapkr. 24 Radviliškio raj.
Stankus J. Kalavijų ir ietigalių gamybos technologija Lietuvoje IX-XIII amžiais // MADA. – 1970, t. 2, p. 113-130
Stankus J. Klaipėdos m. dalies geležinių dirbinių metalografinės analizės duomenys // Kultūros paveldas – 97: Respublikinio seminaro medžiaga (Metalų gavyba, jų sudėtis ir metalinių dirbinių gamyba). – V., 1997. – P. 10-17
Stankus J. Kurmaičių-Pajuodupio (Kretingos raj.) senkapio tyrinėjimai // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 75-77
Stankus J. Kurmaičių-Pajuodupio (Kretingos raj.) VI-VII m.e.a. kapinynas // MADA. – 1988, t. 2, p. 33-42
Stankus J. Naujas lobis // Švyturys. – 1966, Nr. 11, p. 28 Vilniuje, Totorių gatvėje.
Stankus J. Pailgočio kapinynas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 122-124 Šilalės raj.
Stankus J. Pailgočio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 96-99 Šilalės raj.
Stankus J. Pailgočio senovė // Artojas (Šilalė). – 1990, birž. 7 Apie kapinyną.
Stankus J. Pirmykštės gimininės bendruomenės energetika (iki XIII a.) // Lietuvos energetika (iki 1940 m.). – V., 1978. – P. 7-15
Stankus J. Plinkaigalio (Kėdainių raj.) m.e. V-VI amžių kapinyno geležies dirbinių metalografinė analizė // MADA. – 1986, t. 1. P. 51-62
Stankus J. Pribitkos (Plungės raj.) m.e. II-III a. pilkapiai // MADA. – 1987, t. 4, p. 57-70
Stankus J. Pribitkos pilkapiai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 64-66 Plungės raj.
Stankus J. Rumšiškių kapinyno XIV-XVI a. geležies dirbinių metalografinė analizė // MADA. – 1974, t. 2, p. 63-72
Stankus J. Seniausi geležiniai dirbiniai // Mokslas ir technika. – 1971, Nr. 10, p. 50
Stankus J. Stabalankių gyvenvietė // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 33-34 Utenos raj.
Stankus J. Šaukėnų kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 39-42 Tauragės raj.
Stankus J. The technology of iron artefacts from the castle of Vilnius // Early iron production – archaeology, technology and experiments: Technical report (Lejre). – 1997, Nr. 3, p. 133 - 141 Vilniaus pilis
Stankus J. The technology of iron artefacts from the castle of Vilnius // Early iron production – archaeology, technology and experiments: Technical report (Lejre). – 1997, Nr. 3, p. 133-141
Stankus J. Tyrinėjimai Genčų kapinyno prieigose // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 204-207 Genčai (Kretingos rąj.).
Stankus J. Tyrinėjimai Kaune, Palangos gatvėje Nr. 10 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 413-414. Kauno pilis ir miestas
Stankus J. Tyrinėjimai Merkinėje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 102-103 Tyrinėta piliakalnio aplinkoje.
Stankus J. Tyrinėjimai Vilniuje, Lentpjūvių ir Lukiškių gatvių kampe // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 159-160 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Stankus J. Žemaičių plokštinių kapinynų geležies dirbinių metalografinė analizė // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 135-141
Stankus J. Žemantiškių-Skaistkalnio kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 108-110 Panevėžio raj.
Stankus S. Kalnujų piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1969, birž. 5
Stankus S. O švedas ir nepasirodė // Lietuvos pionierius. – 1970, liep. 15 Vaičaičių (Skuodo raj.) piliakalnis.
Stankutė A. Disertacija archeologijos mokslo klausimais // Literatūra ir menas. – 1951, Nr. 3, p. 3 Apie R. Volkaitės-Kulikauskienės disertaciją.
Stankutė J. de Rosales. Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje. – Chicago, 1985. – 327 p Gotai – gudai – baltai.
Staponkus A. “Saugokite žemę,saugokite ir paminklus” // Kultūros barai. – 1981, Nr. 3, p. 33-36 Apie Kėdainių rajono paminklosaugininkę V. Berlėtaitę.
Staponkus A. Paminklo praradimas // Kultūros barai. – 1981, Nr. 8, p. 62-64 Griežės (Mažeikių raj.) kapinynas.
Stapulionis A. Akmens simfonija // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 9, p. 33 Akmenys su duobutėmis.
Stapulionis A. Dėmesio, pilkapiai // Darbas (Pasvalys). – 1984, lapkr. 1
Stapulionis A. Dubenuoti akmenys // Darbas (Pasvalys). – 1975, saus. 23
Stapulionis A. Grūžių kalneliai // Darbas (Pasvalys). – 1977, saus. 13
Stapulionis A. Pasvalio rajono piliakalniai // Darbas (Pasvalys). – 1977, liep. 16 Ąžuolpamūšio, Migonių-Šimonių ir Saudogalos.
Stapulionis A. Pilkapiai, bitelės ir vėžės // Darbas (Pasvalys). – 1977, lapkr. 17 Mėlėnų pilkapiai.
Stapulionis A. Radiniai prie Pervalkų // Darbas (Pasvalys). – 1976, liep. 10 Dubenuoti akmenys.
Stapulionis A. Velniakalnių paslaptys // Darbas (Pasvalys). – 1976, vas. 5
Stare cmentarzysko przy ul. Zarzecznej // Kurjer Wileński. – 1933, geg. 27, p. 3 Užupio ir Malūnų gatvių kampe kapai.
Stary cmentarz tatarski? // Kurjer Wileński. – 1936, birž. 19, p. 9 Vilniuje.
Starkauskas A. Lietuvos šilingai, dukatai, kapos … // Moksleivis. – 1966, Nr. 10, p. 24-25
Starožytne mury // Kurjer Litewski. – 1912, rugs. 11 (24).
Starožytne pamiątki w okolicach Wilkomierza / D. D. // Atheneum (Wilno) – 1850. p. 111–117. Apie Siesikus.
Starožytności Litwy w muzeum archeologii / A.S. // Žycie Warszawy. – 1994, kovo 5/6, p. 22. Lietuvos archeologijos paroda Varšuvoje
Starožytności Litwy: Katalog wystawy Muzeum Narodowego Litwy z Wilna, 4.03.-30.06.1994, Warszawa. – Warszawa, 1994. – 134 p Lietuvos archeologijos paroda Varšuvoje
Starzdas A. Gudelių-Lenkiškių pilkapyno tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 63-65 Vilniuje, prie Lazdynų.
Stasiak J. Badania nad starožytnym krajobrazem Pojezierza Suwalskiego w rejonie Szwajcarii. – Białystok, 1965. – 37 p Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 213-216.
Stasiak J. Wstępne wyniki badań paleogeograficznych w Korklinach, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki. – 1970, t. 9, p. 197-209
Stasiukynas V. Praeities aidai. Apie rastas laidojimo urnas Kumečių dvaro laukuose // Alytaus naujienos. – 1992, gruod. 10, p. 3
Stasiulaitis J. XIX a. literatūroje buvo minimas... // Vakarinės naujienos. – 1988, gruod. 15, p. 3 Dėl Vilkpėdės (Vilnius) akmens.
Stasiulaitis J. Žvilgsnis į Gedimino kalną // Vakarinės naujienos. – 1987, kovo 31, p. 4
Stasiulionis J. Pilies kalnas // Lietuvos aidas. – 1933, gruod. 3, p. 12 Jurgaičių – Kryžių (Šiaulių raj.) kalnas.
Stasiulis H. Uplankio piliakalnis // Kalba ir kraštas (Klaipėda). – 1933, Nr. 16 Oplankys (Tauragės raj.).
Stasiūnas M. Restauruojamas Trakų pilies bokštas // Statyba ir architektūra. – 1975, Nr. 1, p. 30-31
Stašaitis S. Seniausi žmonių pėdsakai // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1981, rugs. 26
Statkevičius V. ...Jaunas būdamas...// Kraštotyra. – V., 1981. – Kn. 13, p. 74-76 Pasisakymas 70-mečio proga.
Statkevičius V. “Paseno” senkapis // Artojas (Šilalė). – 1975, geg. 17 Pagrybio kapinynas.
Statkevičius V. Akmeniniai kirviai Šilalės rajone // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 167-171
Statkevičius V. Alkakalniai // Gimtinė. – 1990, Nr. 9, p. 3 Šilalės raj.
Statkevičius V. Amžių glūdumoje // Šilalės kraštas. – V., 1994. – T. 1, p. 9-10 Akmens ir žalvario amžiaus radiniai.
Statkevičius V. Archeologijos paminklai // Šilalės kraštas. – V., 1994. – T. 1, p. 272-301
Statkevičius V. Archeologinis radinys // Artojas (Šilalė). – 1969, vas. 15, p. 3 Naujojo Obelyno kapinynas.
Statkevičius V. Atrastas lobis // Artojas (Šilalė). – 1972, rugpj. 29 Kūtymų kaimo žalvarinių papuošalų lobis.
Statkevičius V. Bilionys // Šilalės artojas. – 1996, lapkr. 5 Apie piliakalnį.
Statkevičius V. Burbiškiai // Artojas (Šilalė). – 1983, kovo 25 Kapinynas.
Statkevičius V. Burbiškiai // Šilalės artojas. – 1997, saus. 7, p. 5 Kapinynas.
Statkevičius V. Dargaliai // Artojas (Šilalė). – 1983, geg. 13 Kapinynas.
Statkevičius V. Dešimt archeologės vasarų // Kultūros barai. – 1985, Nr. 1, p. 42-44 Apie L. Vaitkunskienę.
Statkevičius V. Dešimtoji vasara // Artojas (Šilalė). – 1984, liep. 27, p. 10 Apie L. Vaitkunskienės kasinėjimus Šilalės rajone.
Statkevičius V. Du kalavijai // Artojas (Šilalė). – 1969, kovo 13, p. 3 Padievaičio – Kvėdarnos radiniai.
Statkevičius V. Gausūs radiniai Šiaudaliuose // Artojas (Šilalė). – 1975, spal. 7 Šiaudalių kapinynas.
Statkevičius V. Gegužkalnis // Šilalės artojas. – 1996, rugs. 10, p. 4 Apie piliakalnį.
Statkevičius V. Girnos // Artojas (Šilalė). – 1974, rugpj. 3 Apie rajone rastas trinamąsias girnas.
Statkevičius V. Gražioj žemėj // Artojas (Šilalė). – 1983, birž. 3 Jaunodavos ir Severėnų kapinynai.
Statkevičius V. Įdomi apylinkė // Artojas (Šilalė). – 1973, birž. 16 Kaštaunalių (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Iki pirmųjų mūsų eros amžių // Artojas (Šilalė). – 1983, liep. 22, p. 10 Žvilių kapinynas.
Statkevičius V. Iš tūkstantmečių dugno // Artojas (Šilalė). – 1974, spal. 8
Statkevičius V. Išaiškinta radinių vieta // Artojas (Šilalė). – 1971, gruod. 16, p. 3 Šarkų (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Išaiškinta radinių vieta Dulkių Lauko senkapyje // Spalio pergalė (Šilalė). – 1961, gruod. 16 Šilalės raj.
Statkevičius V. Juodainiai // Artojas (Šilalė). – 1973, rugs. 22, 25, 27 Apie apylinkės archeologijos paminklus.
Statkevičius V. Ką dar rasime Juodainiuose? // Artojas (Šilalė). – 1976, birž. 1 Kapinynas.
Statkevičius V. Ką išsaugosime ateičiai // Artojas (Šilalė). – 1974, gruod. 10
Statkevičius V. Ką liudija archeologija // Artojas (Šilalė). – 1969, lapkr. 1 Apie turtinę nelygybę.
Statkevičius V. Kai ieškome, tai ir randame // Gimtinė. – 1989, Nr. 2, p. 4 Gedminiškės (Šilalės raj.) piliakalnis.
Statkevičius V. Kapinyno likimas // Artojas (Šilalė). – 1970, liep. 23 Didkiemis (Šilalės raj.).
Statkevičius V. Kapinyno lobiai // Artojas (Šilalė). – 1971, gruod. 25 Pajūralio kapinynas.
Statkevičius V. Kapinyno paslaptys // Artojas (Šilalė). – 1973, spal. 30 Šiaudalių kapinynas.
Statkevičius V. Kepaluškalnis // Artojas (Šilalė). – 1974, lapkr. 14 Pilių (Šilalės raj.) piliakalnis.
Statkevičius V. Koks puikus mūsų rajonas // Tarybinis mokytojas. – 1970, liep. 3 Šilalės rajono archeologiniai paminklai.
Statkevičius V. Kraštotyrinių lobių vertė // Artojas (Šilalė). – 1975, geg. 29 Žąsino kapinynas.
Statkevičius V. Kūlgrindos // Artojas (Šilalė). – 1991, vas. 6, p. 3
Statkevičius V. Kupstis // Artojas (Šilalė). – 1975, gruod. 25, p. 4 Kupsčio ežero pakrančių paminklai.
Statkevičius V. Kur ilsisi mūsų protėviai // Šilalės artojas. – 1997, bal. 18, p. 5 Kaimų kapinaitės.
Statkevičius V. Kur Lokysta srovena // Gimtinė. – 1990, Nr. 5 Apie pakrančių piliakalnius ir kapinynus, Šilalės raj.
Statkevičius V. Kur šniokščia Akmena // Artojas (Šilalė). – 1990, geg. 31 Apie pakrančių paminklus.
Statkevičius V. Kur tas kelelis pilkas... // Artojas (Šilalė). – 1973, birž. 2 Didkiemio kapinynas ir Vilkų Lauko piliakalniai.
Statkevičius V. Kur žemaičiai su kryžiuočiais grūmėsi // Artojas (Šilalė). – 1975, lapkr. 29 Kaštaunalių ir Klabų kapinynai, Treigių piliakalnis.
Statkevičius V. Kviečia Akmena // Artojas (Šilalė). – 1973, birž. 7, p. 3 Vaičių, Biržų Lauko, Žvilių, Kreivių archeologiniai paminklai.
Statkevičius V. Lingės // Artojas (Šilalė). – 1983, liep. 1 Kapinynas.
Statkevičius V. Medvėgalis // Artojas (Šilalė). – 1975, gruod. 20
Statkevičius V. Medvėgalis // Šilalės artojas. – 1997, rugs. 5, p. 5
Statkevičius V. Mėgės kalnas // Šilalės artojas. – 1997, rugpj. 26, p. 4 Kalvalių kaimo piliakalnis.
Statkevičius V. Mirusiųjų deginimo paprotys // Gimtinė. – 1989, Nr. 3, p. 2
Statkevičius V. Muziejai po žeme // Artojas (Šilalė). – 1971, gruod. 21
Statkevičius V. Nauja radinių vieta // Artojas (Šilalė). – 1976, birž. 15 Varsėdžių kapinynas.
Statkevičius V. Naujas radinys // Artojas (Šilalė). – 1965, spal. 14 Leviškiai (Šilalės raj.).
Statkevičius V. Nauji archeologiniai radiniai // Artojas (Šilalė). – 1965, rugpj. 31 Paragaudžio (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Nauji radiniai // Artojas (Šilalė). – 1987, geg. 21 Padievaičio (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Nauji Šilalės rajono archeologiniai paminklai // Muziejai ir paminklai (V.). – 1980, sąs. 3, p. 39-43, 97 Apvaršuvos, Burbiškių, Juodainių, Gulbių, Kvėdarnos, Obelyno, Pajūrio, Pilsūdų, Rūtelių ir Severėnų kapinynai.
Statkevičius V. Nepaprastas radinys // Gimtinė. – 1994, Nr. 7, p. 3 1984 m. Požerės (Šilalės raj.) kapinyne rastas sudeginto mirusiojo kapas.
Statkevičius V. Nuo Varsėdžių iki Obelyno // Artojas (Šilalė). – 1973, rugpj. 16, p. 3 Vedrių piliakalnis ir Obelyno Alka.
Statkevičius V. Padavimai – turtas // Artojas (Šilalė). – 1986, rugpj. 22, p. 11-12 Apie archeologijos paminklus.
Statkevičius V. Pagrybės piliakalnis // Artojas (Šilalė). – 1974, lapkr. 2
Statkevičius V. Paižnio kaimo radiniai // Artojas (Šilalė). – 1964, birž. 25, p. 3 Payžnio (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Payžniais // Artojas (Šilalė). – 1990, bal. 24 Apie kapinynus.
Statkevičius V. Pajūriais // Gimtinė. – 1990, Nr. 3, p. 3 Jūros upės krantų piliakalniai ir kapinynai Šilalės rajone.
Statkevičius V. Pajūryje – senkapis? // Artojas (Šilalė). – 1975, birž. 7
Statkevičius V. Pakalniškiai. Burbiškiai // Artojas (Šilalė). – 1983, kovo 25 Kapinynai.
Statkevičius V. Pamatyti, išaiškinti // Komjaunimo tiesa. – 1985, birž. 22, p. 3 Pokalbis su R. Masteika apie archeologinius paminklus.
Statkevičius V. Pasakoja archeologiniai radiniai // Artojas (Šilalė). – 1964, bal. 4 Požerės (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Piliakalniai saugo senovę // Artojas (Šilalė). – 1973, geg. 19, 22 Lileikėnų, Padievaičio, Pajūralio ir Pakisio piliakalniai.
Statkevičius V. Prienų piliakalnis // Šilalės artojas. – 1996, lapkr. 15
Statkevičius V. Radiniai dovanoja mums senovę // Artojas (Šilalė). – 1988, kovo 1 Payžnio kapinynas.
Statkevičius V. Radiniai džiugina, tačiau... // Artojas (Šilalė). – 1975, spal. 28 Dargalių kapinynas.
Statkevičius V. Radiniai Gulbių kaime // Artojas (Šilalė). – 1976, geg. 15 Kapinynas.
Statkevičius V. Radiniai Žviliuose // Artojas (Šilalė). – 1986, rugpj. 8, p. 12 Žvilių kapinynas.
Statkevičius V. Retas radinys // Artojas (Šilalė). – 1973, rugs. 20 Pakalniškių kapinynas.
Statkevičius V. Romos monetos // Artojas (Šilalė). – 1975, geg. 13 Jokūbaičių (Šilalės raj.) radinys.
Statkevičius V. Rubinavo piliakalnis // Artojas (Šilalė). – 1989, birž. 27
Statkevičius V. Saugokime kultūros paminklus // Artojas (Šilalė). – 1973, lapkr. 1 Payžnio kapinynas.
Statkevičius V. Saugokime pilkapius // Artojas (Šilalė). – 1980, gruod. 16, p. 3 Jonaičių, Pajūralio, Paragaudžio ir Šakių pilkapiai.
Statkevičius V. Saugokime praeities vertybes // Gimtinė. – 1993, Nr. 2, p. 3 Šilalės rajono archeologinių paminklų apsauga.
Statkevičius V. Senkapio radiniai // Artojas (Šilalė). – 1971, spal. 11 Burbiškių kapinynas.
Statkevičius V. Senkapio radiniai // Artojas (Šilalė). – 1974, liep. 30 Burbiškių kapinynas.
Statkevičius V. Senkapis atrastas // Artojas (Šilalė). – 1976, lapkr. 19 Rūtelių kapinynas.
Statkevičius V. Senovė atskleidžia paslaptis // Artojas (Šilalė). – 1965, rugs. 4 Pagrybio (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Sidabro lobis // Artojas (Šilalė). – 1965, gruod. 7, p. 3 Romės Lauko (Šilalės raj.) lobis.
Statkevičius V. Signalų reikšmė // Artojas (Šilalė). – 1984, kovo 16 Kreipimasis į visuomenę, dėl duomenų rinkimo apie kapinynus.
Statkevičius V. Sunaikintas Didkiemio senkapis // Artojas (Šilalė). – 1984, geg. 11
Statkevičius V. Šarūnkalnis // Artojas (Šilalė). – 1972, gruod. 7 Rubinavo (Šilalės raj.) piliakalnis.
Statkevičius V. Šilalės krašto senkapiai ir pilkapynai // Šilalės artojas. – 1994, liep. 8
Statkevičius V. Šilalės rajono paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 198-202 Apie Jankaičių, Kaštaunalių, Kaukų, Pilkaičių, Šiauduvos ir Vaikių lauko kapinynus, rastus akmeninius kirvius ir kt.
Statkevičius V. Šilalės rajono senkapiai // Kraštotyra. – V., 1966. – P. 169-182.
Statkevičius V. Tikimės gerų radinių // Artojas (Šilalė). – 1975, liep. 22 Kaštaunalių kapinyno tyrinėjimai.
Statkevičius V. Treigiai // Artojas (Šilalė). – 1976, kovo 4 Piliakalnis.
Statkevičius V. Vaičiai // Artojas (Šilalė). – 1976, bal. 3 Piliakalnis.
Statkevičius V. Vertingi archeologiniai radiniai // Artojas (Šilalė). – 1964, birž. 20 Šiaudalių (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Vertingi radiniai // Kultūros barai. – 1974, Nr. 5, p. 52 Antininkų, Pakalniškių ir Šarkų (Šilalės raj.) kapinynų radiniai.
Statkevičius V. Žala istorijos mokslui // Artojas (Šilalė). – 1972, kovo 4 Antininkų (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Žalvario amžiaus radiniai // Artojas (Šilalė). – 1971, rugs. 18, p. 3 Drobūkščių įmovinis ietigalis, Didkiemio įtveriamasis kirvis ir Bilionių ietigalis.
Statkevičius V. Žemė atveria istorijos paslaptis // Tarybinis mokytojas. – 1973, lapkr. 21 Paragaudžio (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Žemės išsaugotos vertybės //Artojas (Šilalė). – 1969, bal. 24, p. 3 Žąsino kapinynas.
Statkevičius V. Žemės lobis // Artojas (Šilalė). – 1972, rugs. 7 Jucaičių durpyno papuošalų lobis.
Statkevičius V. Žemės randai // Artojas (Šilalė). – 1974, liep. 25 Ardomi kapinynai Šilalės rajone.
Statkevičius V. Žiloji senovė // Šilalės artojas. – 1994, birž. 21
Statkevičius V. Žilų padavimų takais // Artojas (Šilalė). – 1973, spal. 4, 6, 9 Apie Bilionių piliakalnį, Šiauduvos ir Payžnio kapinynus.
Statkevičius V. Žvilgsnis į giliąją praeitį // Kraštotyra. – V., 1985. – Kn. 19, p. 81-89 Kvėdarnos apylinkės archeologiniai paminklai.
Statkevičius V. Žviliai // Artojas (Šilalė). – 1973, saus. 7 Kapinynas.
Statkevičius V. Žviliai // Artojas (Šilalė). – 1983, saus. 7 Kapinynas.
Statkevičius V. Žvilių senkapis // Artojas (Šilalė). – 1975, lapkr. 25
Staugaitis J. Apie išdirbinius iš tekįto akmens rastus Lietuvoje ir Žemaitijoje: (Pagal p. Tad. Daugirdą)/ J. Bitaitis // Varpas. – 1891, Nr. 11, p. 170-171. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9 (1).
Staugaitis J. Archeologiški tyrinėjimai Žemaitijoj P. Tad. Dowgirdo / Bitaitis J. // Varpas. – 1892, Nr. 2, p. 25-28; Nr. 3, p. 39-42; Nr. 4/5, p. 61-63; Nr. 6, p. 89-93; Nr. 7, p. 100-101. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989. T. 10 (2). Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas, Vizdergių (Šiaulių raj.) pilkapiai ir Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Staugaitis J. Kokiu būdu buvo išgręžiamos skylės t.v. Perkūno kulkose / J. Bitaitis // Varpas. – 1891, Nr. 12, p. 185-188. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9.
Staugirdas E. Papilės piliakalnio padavimas // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 2, p. 5 Akmenės raj.
Stauskaitė J. Kur Vytauto Didžiojo palaikai? / Su Z. Ivinskio 1935 m. straipsnio ištrauka (žr. įr. Nr. 4084) // Trimitas. – 1990, Nr. 2, p. 1-6.
Stauskis A. Eigulių piliakalnis // Mūsų girios. – 1959, Nr. 2. p. 3 (virš.) Kaune.
Stawiarska T. Paciórki szklane z okresu wpływów rzymskich występujące w kulturze zachodniobałtyjskiej // Archeologia Polski (Warszawa). – 1974, t. 19, sąs. 1, p. 177-233 Rec.: Mączyńska M. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1976, t. 13, p. 545-549.
Stebuklingas piliakalnis // Mūsų laikraštis. – 1929, Nr. 18, p. 6 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Stecki K. O monetach Aleksandra Jagiełłonczyka // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1969, Nr. 40, p. 758-761
Steigiama archeologijos draugija // Vakarinės naujienos. – 1989, saus. 11, p. 1
Steikūnas J. Senovės kapų kalnai // Viltis. – 1910, birž. 4 (17). Apie Anykščių ir Utenos rajonų piliakalnius.
Stepinš P. Sidabrene – 700 // Karogs (Riga). – 1990, Nr. 10, p. 135-142 Sidabrės (Joniškio raj.) pilis.
Steponaitienė J. Eduardo Volterio fondas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 261-270
Steponaitis K. A. Ar rasta Voruta? // Lietuvos aidas. – 1935, rugs. 16, p. 2 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Steponaitis V. Bakšių senovės gyvenvietės tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 53-56 Bakšiai (prie Alytaus).
Steponaitis V. Bakšių senovės gyvenvietės tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 103-106 Bakšiai (prie Alytaus).
Steponaitis V. Dovainonių piliakalnio tyrinėjimai 1992 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 73-74 Kaišiadorių raj.
Steponaitis V. Iron Age Settlement Bakšiai // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: šiandiena ir perspektyvos: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P.15 Bakšių gyvenvietė prie Alytaus.
Steponaitis V. Kasinėjimas Pakalniškiuose / Sn. // Lietuvos žinios. – 1913, birž. 22 (liep. 5). Kapinynas Kauno raj.
Steponaitis V. Kauno miesto muziejus / Sn. // Lietuvos žinios. – 1914, saus. 12 (25), p. 2-3. Rašo ir apie archeologijos, numizmatikos rinkinius.
Steponaitis V. Mokslo archyvo komisijos veikimas / Sn. // Lietuvos žinios. – 1914, kovo 9 (22). Apie rūpinimasi ir Kauno pilimi.
Steponaitis V. Paduobės-Šaltaliūnės (Švenčionių raj.) III grupės pilkapių 1990 ir 1991 m. tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 124-127
Steponaitis V. Paduobės-Šaltaliūnės III grupės pilkapių 1993 metų tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 112-113 Švenčionių raj.
Steponaitis V. Paduobės-Šaltaliūnės III grupės pilkapių tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 61-62 Švenčionių raj.
Steponaitis V. Paduobės-Šaltaliūnės III pilkapiai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 61-63 Švenčionių raj.
Steponaitis V. Raguvos-Pakrityžio senkapis // Raguvos praeitis. – V., 1997. – Kn. 2, p. 18-28 Panevėžio raj.
Steponaitis V. Senovinė Bakšių gyvenvietė // Mokslas ir gyvenimas. – 1997, Nr. 5/6, p. 32-33 Bakšiai (prie Alytaus).
Steponaitis V. Veliuonos kalno kasinėjimai / Sn.; (žinias suteikė T. Daugirdas) // Lietuvos žinios. - 1912, rugpj. 30 (12), p. 1-2.
Steponavičienė D. Dar vienas inkunabulas ? // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 441-447 Vilniaus pilys
Steponavičienė D. Likimas mane surado / Pokalbį užrašė A. Talačkaitė // Vėjavaikė. – 1998, bal. 2, p. 4
Steponavičienė D. Petras Tarasenka (1892-1962): Biografinė apybraiža. – V., 1996. – 159 p. Rec.: Daugudis V. Reikšminga knyga // Voruta. – 1997, Nr. 5, p. 7. Jovaiša E. Archeologas Petras Tarasenka // Istorija. – 1997, t. 35, p. 168-170.
Steponavičienė D. Tyrinėjimai pietvakarinėje Gedimino kalno papėdėje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 298-301 Vilniaus pilys
Steponavičienė D. Valdovų rūmai. Vizija // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 35 Vilniaus pilys
Steponavičienė D. Valdovų rūmų pietinių vartų bokšto tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 275-281 Vilniaus pilys
Steponiškių-Paukščių piliakalnis; Stirniškių piliakalnis; Sūdėnų pilkapynas; Treigių piliakalnis; Trinapolio lobis; Velžių piliakalnis; Vėžaičių kapinynas; Vilkų Lauko piliakalniai; Zastaučių kapinynas ir pilkapynas; Žaduvėnų pilkapynas; Žalakių kapinynas; Žvilių kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 108, 126, 339, 343, 481, 497, 526, 616, 627, 632, 697
Stieda L. Aus der russischen Literatur. Der IX russische archeologische Congress in Wilna 1893 // Archiv für Anthropologie (Braunschweig). – 1895, t. 23, sąs. 3, p. 509-526.
Stieda L. Constantin Grewingks archeologische Arbeiten // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1889, p. 219-253.
Stikliorius J. Dvi Mažosios Lietuvos šventvietės // “Aukuras”. Draugija tautos kultūrai kelti. Penkiolikos metų sukakties proga. – Klaipėda, 1937. – P. 170-178 P. 170-172, 176-8 – apie Rambyną; p. 172-176 – apie Klaipėdos piliavietę.
Stikliorius J. Rambynkalnis / S.S. // Lietuviškai-vokiškas savaitraštis (Tilžė). – 1913, Nr. 33, p. 130-131; Nr. 34, p. 134-136. Rambynas (Šilutės raj.).
Stiprinami Trakų pilies griuvėsiai: iš “Vilniaus rytojaus” // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 30, p. 5
Stiprinamos Punios pakrantės // Lietuvos aidas. – 1934, gruod. 27, p. 7 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Stołyhwo K. Czaszka z Raginian // Wisła (Warszawa). – 1903, t. 17, p. 463-465. Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapiai.
Stołyhwo K. Dr. Julijan Talko-Hryncewicz // Światowit (Warszawa). – 1908, t. 8, p. 124-130.
Stonys A. Velniabliūdis // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1934, Nr. 31, p. 3 Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) apylinkėje.
Stonkus R. Kiekvieną vasarą // Tiesa. – 1968, liep. 21 Gintališkės (Plungės raj.) kapinyno kasinėjimai.
Stonkus R. Kraštotyrininkų ieškojimai // Valstiečių laikraštis. – 1969, liep. 19, p. 4 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Stoskeliūnas J. Senojo tikėjimo pėdsakai liaudies pasakojimuose // Varsnos (Varšuva). – 1971, Nr. 1/2, p. 13 Padavimai apie Šiurpilio piliakalnį, akmuo prie Galadūsio (Suvalkų vaivadija) ežero.
Straigytė E. Turlojiškės gali vėl išgarsėti anapus žemyno // Kauno diena. – 1997, rugpj. 7, p. 8 Turlojiškės (Marijampolės raj.) durpynas
Straižys V. Senovės baltų astronomija ir kosmogonija // Mokslas ir gyvenimas. – 1986, Nr. 9, p. 14-15
Straižys V. Senovės baltų dievai ir deivės // Lietuvos dangus. – V., 1990. – P. 115-130
Strakšytė A. Senkapis prabyla // Tėvynė (Panevėžys). – 1963, saus. 22, p. 3 Uliūnų (Panevėžio raj.) kapinynas.
Strangalys J. Prūsų lietuvių kilmė / Brolis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1928, rugpj. 21
Strangalys J. Rambynas / Brolis // Kaimynas (Klaipėda). – 1928, Nr. 30, p. 230-231
Strašinskas J. Bišpilis // Šviesa (Jurbarkas). – 1978, bal. 6 Jurbarko piliakalnis.
Strašinskas J. Bišpiliukai // Šviesa (Jurbarkas). – 1979, saus. 6 Kalnėnai (Jurbarko raj.).
Strašinskas J. Palemono kalnas // Šviesa (Jurbarkas). – 1978, kovo 11 Seredžiaus piliakalnis.
Strašinskas J. Pilkalnis // Šviesa (Jurbarkas). – 1978, birž. 10 Eržvilko piliakalnis.
Stravinskas A. Iš liaudies – liaudžiai // Pergalė. – 1968, Nr. 12, p. 168-171 Apie Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje ekspoziciją (p. 169 – archeologija).
Stravinskas A. Juozo Mickevičiaus (1900-1984) kelias į kraštotyrą // Mūsų kraštas. – 1995, sąs. 2 (7), p. 96-99
Stravinskas A. Praeities paminklus ateičiai // Tiesa. – 1960, rugpj. 25
Stravinskas A. Susirūpinkime Kauno miesto architektūrinių paminklų apsauga // Tarybų Lietuva. – 1949, gruod. 11 Kauno pilis.
Stravinskienė I. Amatininkų kvartalo kasinėjimai // Diena. – 1995, lapkr. 24, p. 10 Vilniaus miestas
Strazdaitė D. Kernavė – sostinių močiutė // Pirmadienis. – 1993, Nr. 38, p. 4
Strazdas A. 1995 m. Šilelio dvarvietės (Kauno raj.) tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 208-210
Strazdas A. Alytaus miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 202-204 Apie Lydekininkų kapinyną, Sudvariškių pilkapius ir kt.
Strazdas A. Archeologijos objektų žvalgymas ir žvalgomieji kasinėjimai 1985 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 304-307 Brūžės ir Žvirgždės (Kauno raj.) dvarvietės, Salotiškių pilkapiai, Vievininkų bei Žėronių (Trakų raj.) kapinynai.
Strazdas A. Daugėliškių piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 106-107 Daugėliškiai (Raseinių raj.).
Strazdas A. Dujotiekio trasos Panevėžys-Šiauliai žvalgymas // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 469-472. Pakruojo, Šiaulių, Panevėžio rajonų gyvenvietės, kapinynai.
Strazdas A. Dvarviečių tyrinėjimai Kauno, Pakruojo, Varėnos ir Vilniaus rajonuose // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 323-326. Jonėnai (Vilniaus raj.), Pažaislis ir Stanislava (Kauno raj.), Česukai ir Liškiava (Varėnos raj.), Impoliai (Pakruojo raj.).
Strazdas A. Geležies amžiaus paminklų žvalgomieji tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 207-209 Gėluvos (Raseinių raj.) kapinynas, Juodžių (Šilalės raj.) kapinynas, Dargužių (Pakruojo raj.) pilkapiai.
Strazdas A. Labanoro monetų lobis // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 369-371
Strazdas A. Šešuolių kapinynas [Molėtų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 208
Strazdas A. Viduramžių senkapių žvalgomieji tyrinėjimai Alytaus ir Pakruojo rajonuose // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 239-240. Luksnėnai (Alytaus raj.), Dargužiai (Pakruojo raj.).
Strazdas A., Zabiela G. Karališkių piliakalnio aplinkos tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 56-59 Ir Karališkių (Molėtų raj.) pilkapiai.
Strazdas K. Antakmenė / R. Paukštelis // Vilniaus žinios. – 1905, liep. 14 (27), p. 2-3. Apie apeiginį akmenį (Ignalinos raj.).
Strazdas K. Stiklas Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 11, p. 38-41 P. 38 – archeologinis stiklas.
Strazdas K., Žulkus V. Švėkšnos XVII a. stiklo manufaktūra // Muziejai ir paminklai. – 1987, sąs. 8, p. 89-92 1975 ir 1982 m. kasinėjimai Švėkšnos apyl. (Šilutės raj.).
Stražnickas L. Ant Trijų Kryžių kalno // Vakarinės naujienos. – 1988, spal. 28, p. 8 Apie Trijų Kryžių paieškas Vilniuje.
Strembosz A. Tyszkiewiczowie // Spotkania z zabytkami (Warszawa). – 1994, Nr. 12, p. 6-9 Apie E. ir K. Tiškevičius.
Striaukaitė A. Barinės kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 78-81 Panevėžio raj.
Striaukaitė A. Jie mūsų mokytojai / Kalbėjosi Marius Glinskas // Tėvynė (Panevėžys). – 1979, rugs. 8, p. 3 Apie Pašilių (Panevėžio raj.) kapinyną.
Striaukaitė A. Mintys apie arklį istorijos šviesoje. Barinės senkapio radinių pėdsakais // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, bal. 12 Kapinyno tyrinėjimai 1982 m.
Striaukaitė A. Prakalbinus Barinės senkapį // Tėvynė (Panevėžys). – 1981, spal. 17, p. 2
Stripinienė S. Sakmės, padavimai apie Platelius // Žemaičių žemė. – 1998, Nr. 2, p. 38-39 Yra padavimas apie Pilies salos turtus, pasakojimai apie jų ieškojimą.
Striškienė E. Diržių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 209-213. Diržiai (Pakruojo raj.).
Striužas V. Akvieriškės piliakalnis // Rytas (Švenčionys). – 1993, spalis
Striužas V. Cirkliškio piliakalnis – Perkūno kalnas // Rytas (Švenčionys). – 1993, lapkritis
Strockienė J. Ardomi, niokojami paminklai // Šiaulių kraštas. – 1997, rugpj. 21, p. 18 Pakruojo raj.
Strods H. VII tarptautiskais senvestures kongress // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis (Rīga). – 1966, Nr. 12, p. 127-132 Taip pat ir apie R. Kulikauskienės pranešimą.
Strods H., Urtāns V. Vissavienības arheologu un etnografu zinatniskā sesija Minskā // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis. – 1963, Nr. 8, p. 137-141 Ir apie Lietuvos archeologų dalyvavimą.
Strogonov J. Czy stare teksty na korze brzozowej odsłonią tajemnice? // Czerwony sztandar. – 1988, rugs. 11, p. 3 Kernavės tyrinėjimai
Strolienė N. Žemaičių kraštotyrininkui Ignui Jablonskiui – 85 // Tarp knygų. – 1996, Nr. 9, p. 40
Stronczyńki K. Pieniąžki Kiejstuta W. ks. Litewskiego // Biblioteka Warszawska. – 1845, t. 4, p. 666–667. Apie Kaune rastas monetas.
Stronczyński K. Dawne monety polskie dynastyi Piastów i Jagiełłonów. – Piotrków, 1885. – D. 3. – VIII, 244 p. P. 50-53 apie senąsias Lietuvos monetas.
Stropus J. Iš Telšių pavieto / Salantiškis // Vilniaus žinios. – 1904, gruod. 31 (Nr. 19), p. 2. Apie Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnį.
Stropus J. Salantai / Salantiškis // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 17 (30), p. 3. Apie Alkos kalną (Kretingos raj.).
Stropus S. Praeitis – dabarčiai ir ateičiai. Mintys apie paminklų apsaugą mūsų rajone // Švyturys (Kretinga). – 1968, spal. 24
Stružas V. Archeologija. Architektūra. Dailė // Žvaigždė (Švenčionys). – 1992, vas. 26 Paminklų apsauga.
Stubra A. Į XIV-XV amžius // Klaipėda. – 1997, rugs. 12, p. 27 Klaipėdos pilies tyrinėjimai.
Studnicki W. Plac Orzeszkowej w XVI wieku był terenem przemyslu zbrojeniowego Wilna. Wywiadz kierownikiem prac wykopaliskowych W. Studnickim // Gazeta codzienna. – 1940, liep. 31 Vilnius miestas.
Stulgaitis P. Gamtos paminklai // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1956, gruod. 20 Piliakalniai, akmenys.
Stulginskas S. Salduvės kalnas // Šiaulietis. – 1925, Nr. 7, p. 2 Šiauliai.
Stulpinas R. Gandinga vakar ir visada // Kultūros barai. – 1988, Nr. 9, p. 39-41 Plungės raj.
Stulpinas R. Gondingos piliakalniui naują gyvenimą // Kibirkštis (Plungė). – 1988, geg. 17 ir 19
Stulpinas R. Piliakalnių tyrimo ir projektavimo metodika (respublikinės reikšmės archeologijos paminklo Skomantų piliakalnio pavyzdžiu) // Architektūros paminklai. – 1993, t. 13, p. 19-28 Skomantai (Klaipėdos raj.).
Stulpinas R. Skomantų piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 5, p. 23-25 Klaipėdos raj.
Stumbrys B. “Adomonio akmuo” / [su red. prier.] // Panevėžio tiesa. – 1969, kovo 7 Tiltagalių kaime.
Stuoka A. “Mituvos alko sala” // Švyturys. – 1988, Nr. 23, p. 26 Kupiškio raj., Skapiškio ežere.
Sturba A. Radiniai prie Šventosios // Komjaunimo tiesa. – 1969, rugs. 6, p. 3 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Sturys K. Užkeikta pilis ežero dugne // Vakarai (Klaipėda). – 1937, birž. 22, p. 4 Tytuvėnų (Kelmės raj.) ežere.
Sturm E. Südostbaltikum. A. Steinzeit. B. Bronzezeit und vorrömische Eisenzeit (Lettland und Estland) // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1929. – T. 13, p. 1-7
Su juodbėriais, gyvenusiais prieš 700 m. Kapai, kuriuose mūsų tautiečiai buvo laidojami prieš 1700, o žirgai prieš 700 metų. Dr. Puzinas apie naująsias iškasenas Lietuvoje / K-nas P. // XX amžius. – 1938, rugpj. 13, p. 5.
Su moters atvaizdu akmuo // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 26 (Nr. 386), p. 6 Karliškių (Alytaus raj.).
Suakmenėję kaulai // Lietuvos aidas. – 1928, lapkr. 23, p. 4 Šarnelės (Plungės raj.) piliakalnis.
Suardė Perkūno šventyklos pamatus // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 10, p. 552 Vilniaus Žemutinė pilis
Subačius G. Iš Makedonijos // Gimtasis kraštas. – 1969, Nr. 38, p. 8 Apie M. Gimbutienės lankymąsi Lietuvoje.
Subačius J. Pajavonys // Trimitas. –1924, Nr. 217, p. 28. Pajevonių (Vilkaviškio raj.) piliakalnio pusė atiduota šauliams.
Suchacki Z. Z zagadnień muzealnictwa archeologiczno-historicznego Litewskiej SRR // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1974, t. 39, sąs. 1, p. 3-27 Vilniaus ir Trakų muziejų archeologijos rinkinių apžvalga.
Suchodolski S. Cmentarzysko z V-VI w. we wsi Podwysokie pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1961, t. 27, p. 116-117
Sučialkinas V. Livintų pinigų lobis // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1968, gruod. 10 Livintai (Kaišiadorių raj.).
Sudaris J. Luokė. Maudžiorų k. // Žemaitis (Telšiai). – 1930, Nr. 4, p. 2 Maudžiorų (Kelmės raj.) kapinynas.
Sudaris J. Rasta senovės liekanų. Maudžiorai, Luokės v. // Lietuvos ūkininkas. – 1929, Nr. 44, p. 14 Maudžiorai (Kelmės raj.).
Sudarytas kultūros paminklų apsaugos įstatymo projektas // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 25 (Nr. 474), p. 4 Paminklų apsauga
Sudavijos piliakalniai / Sg. // Lietuva. – 1926, rugs. 11, p. 4. Menkupių (Marijampolės raj.) ir Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) piliakalniai.
Sūduvos Troja prie Lieponos / Parengė V. Buragis // Sūduvos kraštas (Marijampolė). – 1998, saus. 30, p. 8. Stanaičių kapinynas (Vilkaviškio raj.).
Sukackas K. Parodos universitete // Tiesa. – 1963, rugs. 28 Kunigiškių-Pajevonių (Vilkaviškio raj.) piliakalnio radiniai.
Sukackas M. Radinių amžius 2500 metų // Tiesa. – 1962, rugs. 25 Dubičių (Varėnos raj.) kasinėjimai.
Sukaktuvininkas archeologas // Draugas (Chicago). – 1955, rugs. 24 50-osioms J. Puzino gimimo metinėms.
Sukanka 100 metų, kai gimė archeologas, rašytojas Petras Tarasenka // Tarp knygų. – 1992, Nr. 10, p. 38-39 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Sukanka 150 metų nuo varpininko dzūkų etnografijos pradininko Juozapo Radziukyno… // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 32
Sukanka 40 metų nuo kultūros veikėjo generolo Vlado Nagevičiaus… // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 32
Sumanūs jaunalietuviai globoja Raginėnų piliakalnį / T. // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 7, p. 5A
Sunaikino septynis senovės akmeninius dievaičius // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 45, p. 14 Ariogalos (Raseinių raj.) valsčiaus radiniai.
Suniokotas Naikių piliakalnis // Ateitis. – 1943, liep. 10, p. 6 Mažeikių raj.
Surado eilę naujų kapų / Pr. J. // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 23 (Nr. 327), p. 9. Dulkių Laukas (Šilalės raj.).
Surado pirmųjų Lietuvos gyventojų kaukolę ? // Rytas. – 1931, vas. 10, p. 6
Surandamus archeologinius radinius moksleiviai gabena į savo mokyklas // Į laisvę. – 1941, gruod. 12, p. 4
Surasta Kauno pilies požemiai / B.Rp. // Lietuva. – 1924, gruod. 12.
Surasta Kauno požemiai // Lietuvos ūkininkas. –1924, Nr. 50, p. 8
Surasta tikroji Marienverderio sala? Prof. Volterio ekspedicija Dovainonyse / senas Rumšiškietis // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 30, p. 3 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Surastas Lietuvos-Lenkijos karalių lobis // Naujos žinios. – 1934, kovo 19, p. Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Surastas milžiniškas senovės karių kapinynas / Ašarėlė // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 18, p. 7 Mikytai (Šakių raj.).
Surastas senovės pinigų lobis // Rytas. – 1930, rugpj. 12, p. 7
Surastas senų laikų lobis // Į laisvę. – 1942, bal. 9, p. 6 Labardžiai (Šilalės raj.).
Surasti nauji senkapiai // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 2, p. 11 Lepšių kapinynas (Šiauliai)
Surasti XVI amžiaus senkapiai // Komjaunimo tiesa. – 1965, rugpj. 21 Šilelis (Kauno raj.).
Surblys A. Pašaukimas ir aistra – archeologija // Kauno diena. – 1997, gruod. 15, p. 15 Apie P. Tarasenką.
Surgailis G. Jasonių kaimo senosios kapinės: Pranciškaus Vilčinskio kapas [Utenos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija, Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 149
Surinkime senovės liekanas / Aras // Lietuvos aidas. – 1932, gruod. 22, p. 4 Deglėnų (Pasvalio raj., Vaškų v.) kapinynas?.
Surinko žinias apie kultūros paminklus / Alm. // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 28 (Nr. 342), p. 6. Laužiškio (Širvintų raj.) piliakalnis ir Vepriai (Ukmergės raj.).
Susapnuotus pinigus kiaulės iškniso // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1932, Nr. 36, p. 3 Širminiai (Šiaulių raj.).
Susidomėjimas Apuole // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 20, p. 2 Atvyko F. Balodis ir V. Ginteris.
Susidomėjimo reikalingi milžinkapiai / Stud. Ad. Br. Š-kys. // Zarasų kraštas. – 1936, Nr. 5, p. 2. Bieliūnų (Zarasų raj., buv. Antazavės v.) kapinynas.
Susidomėta retenybė / Vimbaras // Lietuvos aidas. – 1928, spal. 12, p. 4 Puokės (Skuodo raj.) alkakalnis.
Susidomėta vieta / Klajūnėlis // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1936, Nr. 39, p. 6 Paulaičių (Šilutės raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Susidomėtinas piliakalnis // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 17, p. 5B Pupasodžio-Tolkūnų (Alytaus raj.) piliakalnis.
Susirinkimas ir paskaita. Janapolis / Korespondentas // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 35
Susirūpinkim mūsų Rambynu // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, liep. 6
Susirūpinta S. Lasavicko archyvo išsaugojimu // Respublika. – 1998, kovo 26, p. 7 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Susitikimas su archeologe // Kalba Vilnius. – 1979, kovo 16, p. 3 Apie R. Kulikauskienei skirtą televizijos laidą.
Sustabdyti Kauno pilies kasinėjimų darbai // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 22, p. 6 Kasinėta gegužės 11 – liepos 21 dienomis.
Sušinskas A. “Ąžuolo rago” piliakalnio paslaptis // Kelias į komunizmą (Simnas). – 1958, lapkr. 19 Bambininkų (Alytaus raj.) piliakalnis.
Sušinskas A. Atidavęs meilę gimtinei // Lietuvos žinios. – 1992, gruod. 11, p. 6 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Sušinskas A. Bambininkų piliakalnis // Kultūros barai. – 1973, Nr. 3, p. 57 Alytaus raj.
Sušinskas A. Gimtinės mylėtojas: 1992 gruodžio 12 (!) sukako 100 metų, kai gimė Petras Tarasenka // Voruta. – 1993, Nr. 1, p. 6 Petro Tarasenkos gimimo 100-osios metinės
Sušinskas A. Įžymus mokslininkas // Gimtinė. – 1996, Nr. 3, p. 2 Apie E. Volterį.
Sušinskas A. Krašto praeities tyrinėtoją prisimenant // Kraštotyra. – 1984. – Kn. 18, p. 112-115 Apie P. Tarasenką.
Sušinskas A. Lietuvos praeities žinovas: Atsiminimai apie P. Tarasenką // Gimtinė. – 1992, Nr. 8 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Sušinskas R. Devynis kartus matuok // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 9, p. 19 Dėl Vilniaus Pilies kalno medžių.
Sutkiewicz J. Miesiąc uporządkowania zabytków // Czerwony sztandar. – 1958, birž. 19 Medininkų ir Trakų pilys.
Sutkus J. Papilė // Trimitas. – 1924, Nr. 197, p. 26-27 Akmenės raj.
Sutvarkius Veliuonos piliakalnį // Rytas. – 1925, liep. 3, p. 3
Sutvarkomas istorinis žuvusiųjų kalnelis // Lietuvos aidas. – 1938, geg. 3 (Nr. 195), p. 7 Raseinių (Mirklių) piliakalnis.
Suvalkijos piliakalniai // Vakarinės naujienos. – 1967, lapkr. 17 J. Antoniewicziaus lankymasis Vilniuje.
Sužiedėlis J. Į šviesius žemaičių darbuotojus // Rytas. – 1925, liep. 24, p. 3 Dėl L. Krzywickio „Žmudź starožytna“ vertimo, lietuviškų vietovardžių.
Sužiedėlis S. Apuolė // Encyklopedia Lituanica. – Boston, 1970. – T. 1, p. 112-113. Skuodo raj.
Sužiedėlis S. Kaunas castle // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 64-65.
Sužiedėlis S. Medvėgalis // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 501-502.
Sužiedėlis S. Pirmosios žinios apie lietuvius ir jų giminaičius // Latvijos lietuvių kalendorius 1939 metams. – Riga, 1939. P. 54-58 Rašytinės žinios.
Sužiedėlis S. Puzinas Jonas // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 397-398.
Svarbios iškasenos // Viltis. – 1913, spal. 25 (lapkr. 7). Mūrų liekanos Katedros aikštėje.
Svarbios kapų iškasenos Prūsų Lietuvoje // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, rugs. 15 Linkūnų kapinynas prie Tilžės.
Svarbūs archeologiniai radiniai // Trimitas. – 1930, Nr. 47, p. 977
Svarbūs atradimai prie Gedimino kalno // Laisvė (New York) – 1964, rugs. 1
Svarbūs Kauno pilies kasinėjimai // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 15, p. 1, 5 Kauno pilis.
Svarbūs radiniai Kauno pilyje // Mūsų laikraštis. – 1932, Nr. 30, p. 2 Kauno pilis.
Svarbūs radiniai: Iš “Birutės” // Šaltinis. – 1911, Nr. 52, p. 621. Apie Pangesų-Pleškučių (Klaipėdos raj.) radinius.
Svarbūs senovės atradimai Ragainės krašte // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, gruod. 22, p. 2 XVI a. kapai prie Ragainės.
Svearna voro även herrar över Apulia. Prof. Nerman hemma frän grävningarna i Litauen. // Dagens Nyheter (Stockholm). – 1931, rugs. 5
Svėdasai. Piliakalnis be globos / S. Mt. // Ateitis. – 1943, rugpj. 19. Kraštų (Anykščių raj.) kaimo Taurakalnis.
Svetikas E. Aleknonių-Radastų (Alytaus raj.) kapinyno archeologiniai tyrinėjimai // Kraštotyra. – V., 1983. – Kn. 16, p. 84-87
Svetikas E. Alytaus istorijos atšvaitai // Alytaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas: Informacija deputatui. – Alytus, 1987, Nr. 6, p. 24-25 Apie padavimus.
Svetikas E. Alytaus kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 158-160
Svetikas E. Alytaus nekropolio paslaptys // Alytaus miesto 18 šaukimo Liaudies deputatų tarybos 9 sesija, 1986.12.18. – Alytus, 1986. – P. 50-51
Svetikas E. Alytaus nekropolio paslaptys // Alytaus naujienos. – 1994, saus. 26 – rugpj. 31
Svetikas E. Alytaus piliakalnio gyvenvietė // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 35-37
Svetikas E. Alytaus piliakalnio gyvenvietė // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 38-39
Svetikas E. Alytaus plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 99-102
Svetikas E. Alytus ir jo piliakalnis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1988, rugs. 27, 29; spal. 11
Svetikas E. Apkalai su širdies simboliu Lietuvoje kontrreformacijos laikotarpio pradžioje // Lituanistica. – 1997, Nr. 1(29), p. 28-34 Rec.: Ivanauskas E. // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 384-387.
Svetikas E. Archeologas Eustachijus Tiškevičius // Voruta. – 1994, Nr. 15, 16
Svetikas E. Archeologija – mokslas / Pokalbis su E. Vedlugaite // Ramovė (Alytus). – 1993, rugs. 3, p. 2
Svetikas E. Bakšių senovinė gyvenvietė // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1988, liep. 2. – Taip pat: Alytaus miesto 19 šaukimo liaudies deputatų tarybos 6 sesija. – Alytus, 1988. – P. 18-19
Svetikas E. Balkasodžio puodai // Muziejai ir paminklai. – 1987, sąs. 8, p. 85-89 Balkasodžio (Alytaus raj.) gyvenvietė.
Svetikas E. Bazorų kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 97-99 Alytaus raj.
Svetikas E. Bazorų kapinynas; Giluičių piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 226, 615
Svetikas E. Didžiasalio (Lazdijų raj.) kapinynas // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 37-38
Svetikas E. Didžiasalio plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 133-135 Lazdijų raj.
Svetikas E. Didžiųjų Likiškių senkapiai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 240-247. Šalia Alytaus.
Svetikas E. Dzirmiškių pilkapiai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 65-68 Alytaus raj.
Svetikas E. Dzirmiškių pilkapynas (1988 m. tyrimai). – Alytus, 1989. – 12 p.
Svetikas E. Giluičių gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 34-35
Svetikas E. Iš amžių glūdumos // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1984, bal. 19, p. 3 Apie 1983 m. Alytaus rajone tyrinėtus kapinynus.
Svetikas E. Kaip lietuviai tapo dzūkais // Pirmasis Dzūkijos kultūros kongresas, Alytus, 1995.06.15-17. – Alytus, 1995. – P. 39-40
Svetikas E. Kapšelių apkalai su liūto simboliu Lietuvoje XV a. antroje pusėje // Lituanistica. – 1997, Nr. 2(30), p. 20-29
Svetikas E. Kauliniai stiliai – vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų amžių rašykliai Lietuvoje // Lituanistica. – 1998, Nr. 3, p. 21-41
Svetikas E. Kaziulių degintinis kapas // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1982, vas. 6
Svetikas E. Kaziulių kapas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 74-75 Lazdijų raj.
Svetikas E. Leipalingio kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 501
Svetikas E. Leipalingio plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 135-138 Lazdijų raj.
Svetikas E. Monetos iš XIV-XVII a. kapų Lietuvoje (1988-1994 m.) // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 371-381
Svetikas E. Monetos XIV-XVII a. alytiškių kapuose // Alytaus miesto ir apylinkės istorijos bruožai. – V., 1989. – P. 40-44
Svetikas E. Monetos XIV-XVII a. Lietuvos kapinynuose // Lietuvos archeologija. – 1994, t. 11, p. 117-151 Rec.: Ivanauskas E. Senkapių tyrinėjimai – atradimai ir praradimai // Baltų archeologija. –1996, Nr. 2 (9), p. 36
Svetikas E. Nauji radiniai // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1981, gruod. 10 Bazorų kapinynas.
Svetikas E. Padavimas apie Mirgasėlę ir Alytį // Tekstilininkas (Alytus). – 1981, kovo 13 Apie Alytaus piliakalnį.
Svetikas E. Pirmasis Užnemunės piliakalnių registratorius (Juozapas Radziukynas) // Muziejai ir paminklai. – 1991, sąs. 9, p. 101-108
Svetikas E. Sagtys XIV –XVII a.: tipai ir paskirtis (pagal vėlyvųjų viduramžių kapinynų medžiagą) // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 389-431.
Svetikas E. Tretininkai Lietuvos christianizacijos pradžioje: archeologijos duomenys apie jų atributiką // Lituanistica. – 1997, Nr. 4(32), p. 13-38 Rec.: Ivanauskas E. // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 384-387. Apie piniginių apkalus.
Svetikas E. Užubalių radimvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 158-159 Alytaus raj., suardyti pilkapiai (?).
Svetikas E. Varpininkas Juozas Radziukynas // Alytaus naujienos. – 1989, saus. 4, 7. – Tęs. Pradžia: Komunistinis rytojus. – 1988, gruod. 29
Svetikas E. Varpininkas Juozas Radziukynas // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1988, gruod. 29, p. 3. – Straipsnio tęsinys: Alytaus žinios. – 1989, saus. 4, 7
Svetikas E. Varpininkas Juozas Radziukynas // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 7, p. 30-31
Svetikas E. Vinkšninių kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 160-161 Alytaus raj.
Svetikas E. Vinkšninių pilkapis // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 63-64 Alytaus raj.
Svetikas E. XIV-XVII a. Alytaus kapinynas: Katalogas. – Alytus, 1988. – Sąs. 1: Antsmilkiniai ir auskarai, 49 p.
Svetikas E. XVI-XVII amžių monetos Leipalingio (Lazdijų raj.) senkapiuose // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 58-60
Svetikas E. Žiedų iš XIV-XVII a. kapų Lietuvoje tipologija ir chronologija // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 10-15 Apie pintus žiedus.
Svetikas E. Žiedų iš XIV-XVII a. kapų Lietuvoje tipologija ir chronologija // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 18-19. – Tęs. Pradžia: 1994, Nr. 3
Svetikas E., Česnys G. Ką slepia Panemunės kalvos / Pokalbis su Giedre Dikšiene // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1985, rugs. 10, p. 3 Alytaus kapinynas.
Svetikas E., Česnys G., Jankauskas R. Senieji alytiškiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1986, Nr. 10, p. 12-14 Pagal Alytaus kapinyno duomenis.
Svetys archeologas // Rytas. – 1924, geg. 20, p. 3 Studento H. Mooros paskaita Kaune.
Svičiulienė P. Tadas Daugirdas (1852-1919) // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 106-111 Tadas Daugirdas (1852-1919)
Św. Kazimierz i zamek Miednicki // Kurjer Litewski. – 1906, kovo 4 (17), p. 2. Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Swiderski W. Chwasty z wykopalisk archeologicznych na Žmudzi i Małopolsce // Acta Societatis Botanicorum Poloniae (Warszawa). – 1925, t. 3, Nr. 2, p. 242-252
Świdziński K. O monetach hanów kipczachich czyli Złotej hordy, ze znamionami i nazwiskiem wielkiego księcia litewskiego (Wytolda i Kazimierza I) // Bartoszewicz J. Pogląd na stosunki Polskie z Turcyą i tatarami. – Warszawa, 1860. – p. 19-23.
Swięciany. Cmentarzysko prehistoryczne // Kurjer Wileński. – 1936, saus. 14, p. 8
Swierzewski S. Dzieła i studia archeologiczne Józefa Ignacego Kraszewskiego // Studia i materialy z dziejow nauki Polskiej. Seria A: Historia Nauk społecznik (Warszawa). – 1967, sąs. 11, p. 31-61
Swiętosławski W. “Wkład Wschodu i Zachodu w wojskowości średniowiecznej Europy Srodkowej”: II Międzynarodowe Kolokvium Grunwaldskie Mierki koło Ołsztyna, 4-7 grudnia 1990 // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1991, Nr. 2, p. 237-238 Minimi V. Kazakevičiaus ir A. Kuncevičiaus pranešimai.
Szafrański W. Dawne religie Europy // Religie wczoraj i dziś. – Warszawa, 1971. – P. 171-236 P. 205-209 – senoji baltų religija.
Szafrański W. Religia Baltów // Zarys dziejów religii. – Warszawa, 1968. – P. 644-659 Rec.: Trinkūnas J. Religijos praeities apybraiža // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 345-348.
Szafrański W. Religia Bałtów // Zarys dziejów religii. – Warszawa, 1976. – P. 522-537
Szafrański W. Über die Befestigungsiedlungen der früheisenzeitlichen Periode in Altpreussen // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 159-174
Szafrański W. Ze studiów nad wierzeniami Bałtów // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 223-230
Szarkiewicz W. Kamień pieniądz // Czerwony sztandar. – 1959, kovo 8 Mikulionys (Vilniaus raj.).
Szaulys J. Ludwik Krzywicki – badacz pilkalni // Ludwik Krzywicki. Praca zbiorowa, poswięcona jego žyciu i twórczości. – Warszawa, 1938. – P. 183-191
Szczątki dawnego Wilna na placu Katedralnym // Głos narodowy (V.). – 1939, birž. 14, p. 5 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Szczątki grobu przedhistorycznego. Wykopaliska pod Niemenczyn // Słowo. – 1938, gruod. 3, p. 7 Pakrauglė (Vilniaus raj.).
Szczątki przedhistorycznego osiedła w Wilnie // Z otchłani wieków (Poznań). – 1934, Nr. 1, p. 19 Vilniaus Bekešo kalnas.
Szenfeld E. Dlaczego Góra Zamkowa a nie Stałowa // Kurjer Litewski. – 1912, vas. 9 (22).
Szenfeld E. O wieże cisńień // Kurjer Wileński. – 1911, gruod. 23 (1912, saus. 5).
Szyk S. Wileńscy archeologowie na plenum Akademii Nauk w Leningradzie // Prawda Wileńska. – 1941, bal. 1, p. 5 Apie vykstančius H. ir W. Hołubowiczius.
Szymański P. Žubronajcie – przyczynek do badań nad wczesnoželazną ceramiką Suwalszczyzny // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 119-137
Szymański W. Kontakty handlowe Wielkopolski w IX-XI wieku. – Ponań, 1958. – 96 p P. 65-67 – prekyba su baltų gentimis.
Szymański W. Szeligi pod Płockiem na początku wszesnego średniowiecza. Zespól osadniczy z VI-VII w. – Wrocław, 1967. – 335 p Rec.: Antoniewicz J. // Rocznik Mazowiecki (Warszawa). – 1969, t. 2, p. 341-348.
Szukievicz W. Działy archeologii przedhistoricznej oraz etnografii w Muzeum // Rocznik Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie (Wilno). – 1908, t. 2, p. 129-135.
Szukiewicz W. Zwaliska zamku w Lidzie // Kurjer Litewski. – 1910, birž. 22 (liep. 5).
Szukiewicz W. Wykopaliska w Naczy // Materiały antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1914, t, 13, p. 68-75.
Szukiewicz W. Antropolog polski // Kurjer Litewski. – 1909, birž. 19 (liep. 2). Apie J. Talko-Hryncewiczių.
Szukiewicz W. Cmentarzyska przedhistoryczne w Naczy // Kurjer Wileński. – 1911, rugpj. 14 (27). Nočios degintinis kapinynas ir nedegintas kapas (Lydos a.).
Szukiewicz W. Cmentarzysko ciałopalne płaskie pod wsią Nacza pow Lidzkim gub. Wileńskiej // Pamiętnik Fizyograficzny (Warszawa). – 1913, t. 21, sk. V, p. 31-38; Atsp.: Warszawa, 1913. – 6 p. Rec.: Brensztejn M. / M.Br. // Kurjer Litewski. – 1913, spal. 31 (lapkr. 13). Ziemia (Warszawa). – 1913, Nr. 35 , p. 578. – Parašas: b.j. Kostrzewski J. Archeologia przedhistoryczna w XXI tomie „Pamiętnika Fizyograficznego“ // Światowit (Warszawa). – 1914, t. 11, p. 103-105.
Szukiewicz W. Cmentarzysko neolityczne w Lankiszkach pod Naczą w pow. Lidzkim, gub. Wilenska // Pamiętnik Fizyograficzny (Warszawa). – 1916, t. 23, p. 1-12, 2 lent. Lankiškių kapinynas prie Nočios (Lydos a.).
Szukiewicz W. Cmentarzysko szkieletowe w Lankiszkach pod Naczą w pow. Lidzkim gub. Wileńskiej // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1920, sąs. 1/2, p. 52-63, 4 lent., žml. Lankiškių kapinynas prie Nočios (Lydos a.).
Szukiewicz W. Cmentarzysko szkieletowe w Sałapiaciszkach (pow. Lidzki). Część II // Materyaly antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1910, t. 11, p. 57-62.
Szukiewicz W. Domniemane kurhany litewskie // Rocznik Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie (Wilno). – 1909, t. 3, p. 83-93.
Szukiewicz W. Dział archeologii przedhistoricznej w Muzeum Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie // Kurjer Litewski. – 1909, kovo 27 (bal. 9). Pašušvio (Kėdainių raj.), Pakalniškių (Panevėžio raj.), Šakarnių ir kt. radiniai.
Szukiewicz W. Dział archeologii przedhistoricznej w Muzeum Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie // Rocznik Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie (Wilno). – 1909, t. 2, p. 129-135.
Szukiewicz W. Interesujące wykopalisko // Kurjer Litewski. – 1908, liep. 26 (rugpj. 8).
Szukiewicz W. Jeszcze w sprawie Góry Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, kovo 29 (bal. 12).
Szukiewicz W. Kamień z rytym rysunkiem // Światowit (Warszawa). – 1900, t. 2, p. 122-123 Dubo (Varėnos raj.) ežero pakrantės.
Szukiewicz W. Kamienie z wyrytemy znakami // Światowit (Warszawa). – 1900, t. 2, p. 109-110. Dubenuoti akmenys.
Szukiewicz W. Kurhan ciałopalny przy wsi Wersoce w powiecie Lidzkim, gub. Wilenskiej // Materyały antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1910, t. 11, p. 63-69, lent. 28, 29. Versekos (Šalčininkų raj.) pilkapis.
Szukiewicz W. Kurhany ciałopalne w Pomusiu (pow. Trocki, gub. Wileńska) // Światowit (Warszawa). – 1900, t. 2, p. 1-16.
Szukiewicz W. Kurhany kamienne w pow. Lidzkim, gub. Wileńska // Światowit (Warszawa). – 1899, t. 1, p. 32-38. P. 33-38 – Puzėlių (Lydos a.) pilkapiai.
Szukiewicz W. Kurhany kamienne w pow. Lidzkim, gub. Wileńskiej // Światowit (Warszawa). – 1902, t. 4, p. 40-45.
Szukiewicz W. Merecz // Ziemia (Warszawa). – 1912, Nr. 26, p. 423-425. Merkinė.
Szukiewicz W. Mylny wniosek // Kurjer Litewski. – 1908, rugs. 7 (20).
Szukiewicz W. Muzeum w Wilnie // Kurjer Litewski. – 1906, spal. 3 (16), p. 1.
Szukiewicz W. Narzędzia kamienne gładzone w pow. Lidzkim i Trockim (gub. Wileńska) // Światowit (Warszawa). – 1904, t. 5, p. 9-16, 50-58.
Szukiewicz W. Nieco z archeologii Litwy // Kurjer Litewski. – 1907, rugs. 1 (14). Lietuva nuo amžių buvusi etniniu konglomeratu.
Szukiewicz W. Niektóre wierzenia, presady i zabobony ludu naszego, legendy i podania // Kwartalnik Litewski (Petersburg). – 1910, t. 2, p. 85-102. P. 94-95 – Skarb zaklęty w zamku Trockim; p. 96-97 – Uśpieni w zamku w Kownie; p. 97-98 – Kamien cudowny w “Kamieniu” pod Oranami w powiecie Trockim; p. 100-101 – Kamień z tzema kryžami.
Szukiewicz W. Niektóre zabytki przedhistoryczne w powiecie Lidzkim // Księga pamiątkowa na uczczenie setnej rocznicy urodzin Adama Mickiewicza (1798-1898). – Warszawa, 1898. – T. 2, p. 214-228. Čepeliūnų (Varėnos raj.) piliakalnis.
Szukiewicz W. Opowiadania z czasów najdawniejszych (szkic popularny) // Przyjaciel ludu (Wilno). – 1906, Nr. 36.
Szukiewicz W. Polska i Litwa // Kurjer Litewski. – 1907, birž. 3 (16).
Szukiewicz W. Poszukiwania archeologiczne w pow. Lidzkim gub. Wileńskiej. Kurhany ciałopalne w Bogatej, Mickańcach i Wersocze // Materialy antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1914, t. 13, p. 56-68. Pilkapiai Bagočiuose ir Mickonyse (Varėnos raj.) bei Versekėlėje (Šalčininkų raj.).
Szukiewicz W. Poszukiwania archeologiczne w pow. Lidzkim i Trockim (gub. Wileńska) // Światowit (Warszawa). – 1901, t. 3, p. 3-30. Dubičių, Grybašos, Kašėtų ir Rudnios (Varėnos raj.) akmens amž. radiniai.
Szukiewicz W. Poszukiwania archeologiczne w powiecie Lidzkim gubernii Wileńskiej (1. Osady przedhistoryczne w okolicy rzeki Uły; 2. Wytlumaczenie mapy archeologicznej; 3. Żarna przedhistoryczne; 4. Cmentarzysko szkieletowe w Sałapiaciszkach) // Materyały antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Krakow). – 1908, t. 10, p. 25-45, 11-16 lent.
Szukiewicz W. Przedmioty bronzowe znalezione nad Niemnem i Mereczanką // Światowit (Warszawa). – 1899, t. 1, p. 71-75. Česukai (Varėnos raj.).
Szukiewicz W. Skład chemiczny bronzów przedhistorycznych znalezionych na Litwie i Rusi Litewskiej // Rocznik Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie, 1911-1914 (Wilno). – 1914, t. 5, p. 28-37.
Szukiewicz W. Ślady epoki kamiennej w gub. Wileńskiej // Kwartalnik Litewski (Petersburg). – 1910, t. 1, p. 48-62.
Szukiewicz W. Stare Troki // Kurjer Litewski. – 1906, vas. 1 (14), p. 1. Senųjų Trakų piliavietė.
Szukiewicz W. Strefy archeologiczne na Litwie // Rocznik Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie (Wilno). – 1918, t. 6, p. 5-16.
Szukiewicz W. Szkice z archeologii przedhistoricznej Litwy. – W., 1901. – 40, 5 p. Ref.: Grinius K. Akmens gadynė Lietuvoj / K. // Naujienos (Tilžė). – 1902, Nr. 2, p. 9-12.
Szukiewicz W. Trepanowane czaszki z cmentarzyska pod Naczą // Ziemia (Warszawa). – 1914, Nr. 19, p. 278-279. Nočios (Lydos a.) kapinynas.
Szukiewicz W. W kwestji krajoznawstwa // Kurjer Litewski. – 1907, rugpj. 10 (23).
Szukiewicz W. W sprawie naszych zabytków // Kurjer Litewski. – 1909, vas. 6 (19), p. 1-2. Dėl Trakų salos pilies, Medininkų, Lydos, Dubyčių ir kitų paminklų apsaugos.
Szukiewicz W. W zamku Trockim // Kurjer Litewski. – 1906, vas. 23 (kovo 8), p. 2.
Szukiewicz W. Wykopaliska w Lidzkiem powiecie Wileńskiej gub. // Wiek (Warszawa). – 1889, Nr. 269.
Szukiewicz W. Wykopaliska w Naczy // Kurjer Litewski. – 1913, rugpj. 3 (16). XIV-XVI a. kapinynas (Lydos a.).
Szukiewicz W. Wykopaliska w Naczy powiat Lidzki // Ziemia (Warszawa). – 1912, Nr. 49, p. 787-788.
Szukiewicz W. Wykopalisko urny z ornamentem swastykowym w Naczy, pow. Lidzkiego gub. Wileńskiej // Materiały antropologiczno - archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1907, t. 9, p. 137-142; Atsp.: Kraków, 1907. – 6 p. Rec.: Uziębło L. / U. // Kurjer Litewski. – 1907, rugs. 8 (21).
Szukiewicz W. Wykopalisko w Lidzkiem // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1885, Nr. 114, p. 143-144.
Szukiewicz W. Wykopalisko w Palądze // Kurjer Litewski. – 1908, rugpj. 28 (rugs. 10). Apie Mokslo bičiulių draugijai padovanotus radinius iš Palangos.
Szukiewicz W. Z przeszłości Litwy // Z nad Wilii i Niemna. Pamięci A. Mickiewicza i T. Zana w 50-tą rocznicę ich zgonu. – Wilno, 1906. – P. 82-89.
Szukiewicz W. Zamek Trocki // Kalendarz ilustrowany “Kurjera Litewskiego” na rok 1909. – Wilno, 1908. – P. 200-213. Pusiasalio ir salos pilys, Rėkalnio kapai, Buciškės ir Kniazovkos pilkapiai, Balčio ež. pakrantės kapai, Varnikų radiniai.
Szukiewicz W. Zamek w Lidzie // Ziemia (Warszawa). – 1910, Nr. 30, p. 486.
Szukiewicz W. Zamek w Lidzie // Ziemia (Warszawa). – 1911, Nr. 46, p. 748-749.
Szukiewicz W. Zamek w Trokach // Kurjer Litewski. – 1906, gruod. 17 (30). Dėl pilies apsaugos.
Szukiewicz W. Zaniedbadane niwa // Kurjer Litewski. – 1908, liep. 31 (rugpj. 13). Apie archeologinius ir etnografinius tyrinėjimus.
Szulia S., Žytkowski J. Rówiestnicy Witolda Wielkiego // Czerwony sztandar. – 1960, rugpj. 30 Vilniaus pilis.
Szulta W. Archeologiczne badania podwodne w jeziorze Plateliai (Płotele) na Litwie w 1995 roku // Archeologia: Acta Universitatis Nicolai Copernici (Toruń). – 1996, sąs. 26, p. 148
Šabajevaitė L. Archeologija ir etnografija Vilniaus Stepono Batoro universitete (1919-1939 m.) // Istorija. – 1980, t. 20, sąs. 2, p. 95-107
Šabanas J. V. Pažinkime paslaptingą senovę // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 31, p. 6 Šiaulių apylinkės piliakalniai.
Šabasevičius P. Nauja specialybė – archeologija // Universitas Vilnensis. – 1993, balandis, p. 2
Šabasevičius P. Norite būti archeologais? Kviečiame // Universitas Vilnensis. – 1994, Nr. 2, p. 10
Šadevičius J. Dvikovos // Jaunimo gretos. – 1983, Nr. 9, p. 18-19 Apie archeologines ekspedicijas.
Šaduikis Č. Ar Aukštadvaris vadinosi Navenpile? // Spartuolis (Trakai). – 1969, lapkr. 1 Aukštadvario piliakalnis.
Šaduikis Č. Bražola – senoviška gyvenvietė // Pergalės vėliava (Trakai). – 1958, vas. 5 Bražuolė (Trakų raj.).
Šaduikis Č. Gelvonų koplyčios pėduotas akmuo // Lenino vėliava (Širvintos). – 1971, spal. 31
Šaduikis Č. Kernavė // Lenino vėliava (Širvintai). – 1957, birž. 22
Šaduikis Č. Nawenpill-Navininkai-Aukštadvaris // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 7, p. 58
Šaduikis Č. Pažinkime savo rajono praeitį // Leninietis (Vievis). – 1956, gruod. 22 Paparčiai (Kaišiadorių raj.).
Šaduikis Č. Senieji Trakai // Pergalės vėliava (Trakai). – 1958, birž. 11
Šaduikis Č. Šuns pilis // Spartuolis (Trakai). – 1971, rugs. 25 1381 m. kronikų minimą Sunenpil tapatina su Lavariškėmis (Trakų raj.).
Šaduikis Č. Užmirštas Aukštadvario vardas // Spartuolis (Trakai). – 1971, geg. 15
Šaduikis Č. Žiloji mūsų senovė // Spartuolis (Trakai). – 1970, kovo 28, bal. 2
Šaikūnienė A. Metalo papuošalų formų bruožai (X-XIV a. I pusėje) // Menotyra. – 1988, t. 16, p. 121-134
Šakalys A. Vertingas radinys // Valstiečių laikraštis. – 1957, rugpj. 30. Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Šakalys V. Atskleidžiama pilkapių paslaptis // Nauja vaga (Ignalina). – 1981, rugs. 8 Palūšės pilkapiai.
Šakiai. Rasta 11 piliakalnių // Rytas. – 1935, liep. 25, p. 8 V. Pryšmanto žvalgomoji ekspedicija.
Šakickas J. Neapleiskime prabočių kapų // Šaltinis (Seinai). – 1910, Nr. 5, p. 66.
Šakienė J. Kultūros tęstinumo beieškant // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1991, geg. 1 Archeologinių papuošalų paroda Ukmergės muziejuje.
Šaknys B. Marija Gimbutienė: “Baigsiu visus suplanuotus darbus” // Tiesa. – 1991, vas. 9, p. 3 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Šalčius M. Ką mes žinome apie save ir savo praeitį // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 35, p. 558-559
Šalčius M. Kauno tvirtovės reikšmė seniau ir dabar / M.Š. // Trimitas. – 1926, Nr. 15, p. 496-498. Kauno pilis.
Šalna A. Dubeniuotas akmuo // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, liep. 13, p. 3 Lyduvėnai.
Šaltenis R. Istoriškas Sukilėlių kalnelis / Serbenta R. // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 22, p. 3C Šiauliai.
Šaltenis R. Tikras ir netikras A. Vienuolis. – K., 1994. – 254 p P. 213-214 – apie Vorutos suradimą.
Šaltienė D. Senovės dvelkimą jaučiant: Kultūros vertybės Nemuno kilpų regioniniame parke (archeologija) // Žaliasis pasaulis. – 1998, Nr. 18, p. 6. Apie Nemuno krantų piliakalnius Prienų rajone.
Šaltis E. Dauglaukis: čia rašoma pirmoji elektroninė knyga // Tauragiškių balsas. – 1994, rugpj. 27, p. 4 Dauglaukio kapinynas.
Šaltis E. Dauglaukis: pasaulis dar labiau praturtėjo archeologiniais radiniais // Tauragiškių balsas. – 1995, rugpj. 4 Dauglaukio kapinynas.
Šaltis E. Eugenijus Jovaiša: žvilgsnis į “aukso amžių” // Tauragiškių balsas. – 1998, liep. 25, p. 2. Elektroniniame diske senojo geležies amžiaus apžvalga.
Šaltis E. Unikalūs radiniai kapinyne // Lietuvos žinios. – 1998, liep. 31, p. 16 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas.
Šaltuonos ir Eržvilko santakoj / Džekas Reporteris // Sekmadienis. – 1933, Nr. 4 Eržvilko (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Šalūga R. Jurbarkui 700 metų // Laisvė (Brooklyn). – 1960, birž. 3
Šalūga R. Medininkai // Tiesa. – 1959, birž. 14 Pilis, Vilniaus raj.
Šalūga R. Vilkpėdės akmuo / R. Barzdys // Švyturys. – 1958, Nr. 13, p. 24-25. Vilniuje.
Šalūga R. Ant Margio kalno // Jaunimo gretos. – 1958, Nr. 8, p. 16 Punia (Alytaus raj.).
Šalūga R. Dubingiuose // Jaunimo gretos. – 1959, Nr. 9, p. 9 Piliavietė, Molėtų raj.
Šalūga R. Garsioji Trakų praeitis // Tarybinis mokytojas. – 1956, liep. 26 Trakų salos pilis.
Šalūga R. Keistas radinys // Mokslas ir gyvenimas. – 1960, Nr. 9, p. 44 Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) bažnyčioje rasti griaučiai metaliniame narve.
Šalūga R. Kernavė. – V., 1960. – Bukletas
Šalūga R. Keturių piliakalnių miestas // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 269-274 Kernavė.
Šalūga R. Liškiava // Tarybinis mokytojas. – 1957, rugs. 5 Pilies griuvėsiai, Varėnos raj.
Šalūga R. Liškiava // Valstiečių laikraštis. – 1959, spal. 18 Piliavietė, Varėnos raj.
Šalūga R. Medininkų pilis // Tarybinis mokytojas. – 1956, rugs. 6
Šalūga R. Punioje. – V., 1958. – Bukletas Punia (Alytaus raj.).
Šalūga R. Rambyno romantika // Jaunimo gretos. – 1959, Nr. 6, p. 9-10
Šalūga R. Retas radinys // Švyturys. – 1955, Nr. 21, p. 20 Alovės (Alytaus raj.) lobis.
Šalūga R. Vilnius – senoji Lietuvos sostinė // Tiesa. – 1957, geg. 30. Vilniaus pilis.
Šalūga R. Žilagalvė Kernavė // Švyturys. – 1958, Nr.16, p. 21
Šančiuose rasta Vytauto laikų lobis // Lietuvos žinios. – 1933, kovo 29, p. 5
Šapaitė A. Archeologiniai tyrinėjimai Joniškio senamiestyje 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 267-268
Šapaitė A. Kriukų bažnyčios šventoriaus kapinių tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 223-224 Joniškio raj.
Šapaitė A. Mums nereikia aukso puodo: Pradėti archeologiniai kasinėjimai miesto centre // Šiaulių naujienos. – 1997, rugpj. 20, p. 3
Šapaitė A. Po nugriuvusia Kriukų bažnyčia archeologai surado kapines // Šiaulių kraštas. – 1994, spal. 29, p. 1, 4 Joniškio raj.
Šapaitė A. Šiaulių “Aušros” muziejaus archeologinis rinkinys // “Lietuvos muziejų rinkiniai”: Konferencijos tezės, pranešimai, Rokiškis, 1998. bal. 30-geg. 1. – Rokiškis, 1998. – P. 20-23
Šapaitė A. Šiaulių senamiestis po žeme // 1998. Šiaulių krašto kalendorius. – Šiauliai, 1998. – P. 39-40.
Šapaitė A. Viduriniojo geležies amžiaus kapas Joniškyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 122-124
Šapaitė A. Žvalgomieji tyrimai Šiaulių mieste 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 414-417
Šaparauskaitė J. Rado archeologai // Švyturys (Kretinga). – 1980, bal. 12, p. 3 Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinynas.
Šaparauskienė J. Apie Narkūnų piliakalnį // Lenino keliu (Utena). – 1979, birž. 26
Šapnagiai / Šapnagietis // Šiaulietis. – 1925, Nr. 4, p. 2 Luponių (Šiaulių raj.) akmuo.
Šapoka A. Aisčių kilčių bei jų tarpusavio santykių aiškinimas mokykloje // Tautos mokykla. – 1937, Nr. 1, p. 7-10
Šapoka A. Didžiosios XVI amžiaus statybos Vilniuje // Aidai (Brooklyn). – 1960, Nr. 4, p. 137-146 Apie Vilniaus miesto gynybinę sieną ir vartus.
Šapoka A. Geležinio vilko legenda ir archeologiniai duomenys // Žiburiai (Augsburg). – 1945, Nr. 8
Šapoka A. Pilėnų gynimas 1336 m. vasario 24-25 d. // Lietuvos aidas. – 1936, vas. 26, 27, 29 (Nr. 93, 94, 98) Nepritaria Pilėnų ir Punios sutapatinimui.
Šapoka A. Rytų apeigų Bažnyčia ir Lietuvos krikštas // Lietuvos aidas. – 1938, geg. 28 (Nr. 237), p. 5 Krikščionybės plitimas Lietuvoje XIII-XIV a.
Šapoka A. Senasis Vilnius. Vilniaus miesto istorijos bruožai iki XVII a. pabaigos. – Brooklyn; New-York, 1963. – 332 p Rec.: Dėl ikonografijos ir bibliografijos Senajame Vilniuje / Civis Caunensis // Metmenys (Chicago). – 1965, Nr. 9, p. 146-149. Trumpa V. // Aidai (Brooklyn). – 1964. Nr. 7, p. 326-328. P. 15-21 – Mindaugo sostinės klausimas; p. 25-26 – Geležinio vilko legenda; p. 27-30 – archeologiniai duomenys.
Šapoka A. Seniausios Lietuvos sostinės klausimas // Žiburiai (Augsburg). – 1945, Nr. 3, p. 3; Nr. 4, p. 3-4; Nr. 5/6, p. 3
Šapoka A. Senosios Lietuvos sostinės klausimas // Aidai (Brooklyn). – 1961, Nr. 9, p. 401-407
Šarka P. Švėkšna ir jos apylinkės. Jomantų piliakalnis. Paulaičių piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 29, p. 6
Šarka P. Švėkšnos apylinkių įžymybės. Skomantų piliakalnis. Jomantų piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 3, p. 8 Skomantai (Klaipėdos raj.), Jomantai (Šilutės raj.).
Šarkė. Dėl kultūros liekanų / Šarkiškis // Lietuvos žinios. – 1925, rugs. 13, p. 3 Apuolės (Skuodo raj.) kapinyno kasinėjimai.
Šarkys R. Sakmė apie “Šventakmenį” // Pirmyn (Molėtai). – 1973, birž. 5 Kraujelių akmuo.
Šarkutis V. Stambus archeologinis radinys // Komjaunimo tiesa. – 1955, geg. 29 Vilniaus pilis.
Šarūnas G. Moksleivio radinys // Tiesa. – 1958, rugs. 10 Jutkonių (Ukmergės raj.) kapinynas.
Šarūnas J. Radiniai Valdamuose // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1963, rugpj. 31 Valdomai (Šiaulių raj.).
Šatavičius E. Akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai Žeimenos baseine // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 30-34 Rėkučių ir Sudotos (Švenčionių raj.) gyvenvietės.
Šatavičius E. Kretuono ežero Didžiosios salos senovinės gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 75-78 XIV-XV a.(?, Švenčionių raj.).
Šatavičius E. Margių “Salos” akmens amžiaus gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 50-52 Margiai (Varėnos raj.).
Šatavičius E. Margių “salos” gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 24-26 Varėnos rajono akmens amžiaus gyvenvietės.
Šatavičius E. Nauji archeologiniai paminklai Rytų Lietuvoje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 307-308 Rėškutėnų ir Didžiosios salos gyvenvietės bei Sudotos pilkapiai (Švenčionių raj.).
Šatavičius E. Nauji paminklai Rytų Lietuvoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 472-474 Akmens amžiaus gyvenvietės Švenčionių ir Varėnos rajonuose.
Šatavičius E. Pasienių 1-osios akmens amžiaus gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 34-36 Vilniaus raj.
Šatavičius E. Pasienių I mezolitinės stovyklavietės tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 34-36 Vilniaus raj.
Šatavičius E. Pasienių l-osios akmens amžiaus gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 41-43. Pasieniai (Vilniaus raj.).
Šatavičius E. Rėkučių l-osios akmens amžiaus gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 43-45. Rėkučiai (Švenčionių raj.).
Šatavičius E. Sudotos archeologijos paminklų komplekso tyrinėjimai 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 45-50. Akmens amžiaus gyvenvietė ir pilkapis, Švenčionių raj.
Šatavičius E. Vėlyvoji Svidrų kultūra // Kultūros paminklai. –1997, t. 4, p. 3-15 Jakštonys (Kaišiadorių raj.) ir Pasienių (Vilniaus raj.) stovyklų medžiaga.
Šatavičius E. Vilniaus rajono akmens amžiaus paminklų tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 26-29 Verbiškių ir Pasienių gyvenvietės.
Šatavičius E. Žuvinto ežero ir palių pakrančių žvalgymas // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 309-310 Žuvintų ir Ąžuolinių (Alytaus raj.) akmens amžiaus gyvenvietės.
Šatavičius E. Žvalgomi archeologijos paminklai // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 14-15
Šatkutė O. Saugokime kultūros paminklus // Lenino keliu (Utena). – 1970, rugpj. 8
Šatrija // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 32, p. 8C Telšių raj.
Šatrija ir Blindos kapas / Al. Bani. // Laiko žodis. – 1936, geg. 15-31 Šatrijos (Telšių raj.) kalnas.
Šatrijos kalnas // Mūsų rytojus. – 1935, spal. 4, p. 7 Telšių raj.
Šatrijos kalno praeitis // Rytas. – 1930, rugpj. 11, p. 5 Šatrija (Telšių raj.).
Šauliai rūpinasi senovės paminklais // Karys. – 1931, Nr. 21, p. 425 Veliuonos piliakalnis.
Šauliai tvarkys istorinį kalnelį // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 6, p. 6 Raseinių-Mirklių piliakalnis.
Šaulys A. Laukagalių piliakalnis // Naujienos (Jonava). – 1993, geg. 21, p. 4
Šaulys A. Prie Sudervėlės // Švyturys. – 1967, Nr. 21, p. 3 (virš.) Pilaitė (Vilnius).
Šaulys J. Piliakalnių tyrinėjimas // Lietuvos žinios. – 1909, rugs. 23 (spal. 6), p. 3. L. Krzywickis kasinėjęs 3 piliakalnius (su ištraukomis iš jo laiško).
Šaulys J. Piliakalnių urvai // Lietuvos žinios. – 1909, rugs. 12 (25), p. 2-3. – Klaidų atitais.: rugs. 30 (spal. 13), p. 4. Apie Vilkų Lauko (Šilalės raj.) piliakalnį.
Šaulys V. “Velnio akmuo” // Švyturys. – 1977, Nr. 5, p. 30 Švendubrė (Varėnos raj.).
Šaulys V. Akmuo – aukuras // Kultūros barai. – 1969, Nr. 4, p. 74-75 Antakmenės-Dūdų (Ignalinos raj.) akmuo.
Šaulys V. Akmuo – milžinas // Valstiečių laikraštis. – 1966, vas. 11 Vištyčio (Vilkaviškio raj.) akmuo.
Šaulys V. Akmuo – pinigas // Kalba Vilnius. – 1969, Nr. 19, p. 5 Mikulionių (Vilniaus raj.) akmuo.
Šaulys V. Akmuo “Povilas” // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 1, p. 32 Maseliškių (Vilniaus raj.) akmuo.
Šaulys V. Apie pusę kilometro // Švyturys. – 1969, Nr. 3, p. 30 Naujažerio (Kaišiadorių raj.) kaimo akmuo.
Šaulys V. Archeologai nežinojo // Švyturys. – 1964, Nr. 6, p. 28 Skrebinų (Jonavos raj.) paminklai.
Šaulys V. Aukų akmuo // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 12, p. 34 Antakmenė (Ignalinos raj.).
Šaulys V. Avižienių įžymybė // Švyturys. – 1965, Nr. 14, p. 28 Piliakalnis.
Šaulys V. Beglobis akmuo // Kultūros barai. – 1968, Nr. 9, p. 73 Naujažerio (Kaišiadorių raj.) kaime.
Šaulys V. Bražuolės piliakalnis // Kultūros barai. – 1972, Nr. 1, p. 57 Bražuolė (Trakų raj.).
Šaulys V. Bražuolės piliakalnis // Švyturys. – 1969, Nr. 19, p. 30 Trakų raj.
Šaulys V. Bubių piliakalnis // Kultūros barai. – 1969, Nr. 1, p. 74 Šiaulių raj.
Šaulys V. Čia dvelkia jūros kvapas // Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 47, p. 4 Rūdaičių (Kretingos raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Dubenuotas akmuo // Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 44, p. 5 Vėžionys (Šalčininkų raj.).
Šaulys V. Eržvilko piliakalnis // Gimtasis kraštas. – 1977, Nr. 11, p. 7 Jurbarko raj.
Šaulys V. Gražiausias Paneryje // Kultūros barai. – 1968, Nr. 4, p. 72 Budelių (Kaišiadorių raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Įdomūs akmenys // Mūsų gamta. – 1975, Nr. 9, p. 40 Vėžionių (Šalčininkų raj.) dubenuotas akmuo Vilniuje.
Šaulys V. Įdomus akmuo // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 8, p. 43 Riešė (Vilniaus raj.).
Šaulys V. Įdomus radinys // Švyturys. – 1969, Nr. 1, p. 31. – Tas pat: Kultūros barai. – 1969, Nr. 7, p. 74 Panorų (Kaišiadorių raj.) akmuo-antkapis.
Šaulys V. Jūros krante // Švyturys. – 1971, Nr. 14, p. 30 Dapkiškių (Tauragės raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Kas buvo parašyta akmenyje // Kultūros barai. – 1969, Nr. 1, p. 74-75. – Aut. nenurodytas Lazdėnų (Trakų raj.) miške, šalia Papiškių kaimo esąs akmuo su ženklais.
Šaulys V. Kas rašė akmenyje // Švyturys. – 1964, Nr. 14, p. 3 (virš.) Airėnų (Vilniaus raj.) akmuo.
Šaulys V. Kryžiai akmenyse //Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 35, p. 4 Kryžiokų (Vilniaus raj.) kaimas.
Šaulys V. Kur kovėsi Vytenis // Kultūros barai. – 1970, Nr. 5, p. 74 Papilių (Kelmės raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Kur srovena Nemenčinėlė // Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 39, p. 4 Nemenčinės (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Kur sustodavo laivai // Kultūros barai. – 1968, Nr. 10, p. 73 Kalva Karmazinų (Vilniaus raj) kaime, Neries ir Dūkštos upių santakoje.
Šaulys V. Laukuva. Įstabios iškasenos / Bemokslis // Klaipėdos žinios. – 1925, spal. 25 Vaitkaičių kaimo (Šilalės raj.) durpyno radiniai.
Šaulys V. Minijos pakrantėje // Kultūros barai. – 1969, Nr. 6, p. 72 Kartenos (Kretingos raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Mūrinės piliakalnis // Švyturys. – 1967, Nr. 7, p. 28 Mūrininkai (Vilniaus raj.).
Šaulys V. Pagrobtas akmuo // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 6, p. 32 Didžioji Riešė (Vilniaus raj.).
Šaulys V. Palei Žiežmarą // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 8, p. 38 Paparčių piliakalnis ir Prūdninkų akmuo (Kaišiadorių raj.).
Šaulys V. Paslaptingas akmuo // Švyturys. – 1968, Nr. 4, p. 30 Nikronių (Trakų raj.) kaime.
Šaulys V. Pilaitė // Kultūros barai. – 1972, Nr. 9, p. 61 Vilnius.
Šaulys V. Pilalės piliakalnis // Kultūros barai. – 1968, Nr. 4, p. 72 Rūdaičiai (Kretingos raj.).
Šaulys V. Piliakalnio atodanga Dūkštoje // Valstiečių laikraštis. – 1970, rugs. 10 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Piliakalnis atveria paslaptis // Vakarinės naujienos. – 1972, geg. 22, p. 2 Maišiagalos (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Pilies liekanos // Mūsų gamta. – 1964, Nr. 6, p. 45-46 Veliuonos Pilaitės (Jurbarko raj.).
Šaulys V. Pilikė // Kultūros barai. – 1969, Nr. 3, p. 73 Geležiukų vienkiemyje (Vilniaus raj., Sudervės apyl.).
Šaulys V. Praeities paminklai ir jų priežiūra // Komjaunimo tiesa. – 1964, lapkr. 1 Vilniaus rajono paminklai.
Šaulys V. Pravažiavus … / V.Š. // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 11, p. 31. Pailgės (Vilniaus raj.) kaimo akmuo.
Šaulys V. Prie Balčios // Švyturys. – 1972, Nr. 8, p. 30 Pabalčių-Milžavėnų (Raseinių raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Prie Imsrės // Lietuvos pionierius. – 1974, geg. 1 Jurbarko piliakalnis.
Šaulys V. Prie Kražantės // Kultūros barai. – 1968, Nr. 12, p. 70 Burbiškių (Kelmės raj.) Piliukas.
Šaulys V. Prie Neries // Kultūros barai. – 1970, Nr. 2, p. 74 Skrebinų (Jonavos raj.) kaimo Dumkalnis.
Šaulys V. Prie Pilkapių kaimo // Kultūros barai. – 1972, Nr. 3, p. 61 Vilniaus raj., buvusios totorių kapinės.
Šaulys V. Prie Žeimių-Pagelažių kelio, ties Lukšių vienkiemiu // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 5, p. 38 Lukšių (Jonavos raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Prūdininkų kaimo įžymybė // Švyturys. – 1968, Nr. 23, p. 30. – Tas pat: Kultūros barai. – 1968, Nr. 11, p. 74 Akmuo, Kaišiadorių raj.
Šaulys V. Raštuotas akmuo // Mūsų gamta. – 1965, Nr. 9, p. 33 Žvėryno akmuo Vilniuje.
Šaulys V. Rudaminos (Popiškių) piliakalnis // Mūsų gamta. – 1964, Nr. 3 Rudamina (Vilniaus raj.).
Šaulys V. Senovinės girnos // Mūsų gamta. – 1976, Nr. 6, p. 39 Iš Nemenčinės (Vilniaus raj.) piliakalnio.
Šaulys V. Šiaučiuko akmuo // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 7, p. 31 Antatiškės (Molėtų raj.).
Šaulys V. Šiaulių šventė ant Medvėgalio / Bemokslis // Rytas. – 1925, liep. 4, p. 2
Šaulys V. Švendubrės Puntukas // Mūsų gamta. – 1973, Nr. 11, p. 35 Švendubrės (Varėnos raj.) kaimo Velnio akmuo.
Šaulys V. Tikrinant archeologinių paminklų būklę // Trakiečių žodis. – 1950, bal. 6 Paminklų apsauga.
Šaulys V. Totorių antkapiai // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 5, p. 31 Prie Medininkų, Kurganų (Vilniaus raj.) kaime.
Šaulys V. Trakų rajono … // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 3, p. 33 Pėduotas akmuo Būdos I kaime.
Šaulys V. Tverečiaus padangėje // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 1, p. 32. Pėduotas akmuo Užubalių (Ignalinos raj.) miške.
Šaulys V. Ukmergės piliakalnis // Kultūros barai. – 1973, Nr. 2, p. 39
Šaulys V. Už pusės kilometro … // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 12, p. 33 Naujažerio (Kaišiadorių raj.) akmuo.
Šaulys V. Varnupių akmuo // Kultūros barai. – 1969, Nr. 2, p. 74. – Aut. nenurodytas Marijampolės raj.
Šaulys V. Velnio akmenys // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 9, p. 33 Akmuo su įspaudu prie Trakų Vokės.
Šaulys V. Velnio pėda // Valstiečių laikraštis. – 1965, lapkr. 3 Marijampolio (Vilniaus raj.) akmuo.
Šaulys V. Velnio pėda akmenyje // Kultūros barai. – 1968, Nr. 4, p. 72 Marijampolio (Vilniaus raj.) akmuo.
Šaulys V. Velnio pėda akmenyje // Mūsų gamta. – 1965, Nr. 12, p. 31 Marijampolis (Vilniaus raj.).
Šaulys V. Vilkpėdės praeitis // Kultūros barai. – 1973, Nr. 1, p. 53 Vilnius, Vilkpėdės akmuo.
Šaulys V. Vištyčio akmuo // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 4, p. 33 Vilkaviškio raj.
Šaulys V. Vykstant iš Vilniaus // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 12, p. 33 Mažosios Riešės (Vilniaus raj.) piliakalnis ir pilkapiai.
Šaulys V. Ženklai akmenyje // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 3, p. 37 Rimšėnų (Ignalinos raj.) akmuo.
Šaulys V. Žuklijų piliakalnis // Kultūros barai. – 1968, Nr. 9, p. 73 Trakų raj.
Ščesnulevičius K. Donosų kurganai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 2/4, p. 522-525 Danosai (Trakų raj.).
Ščesnulevičius K. Titnago krūsnis // Girios aidai (Chicago). – 1950. P. 50-51
Ščiukaitė R. Praskleidus 5000 metų uždangą. Įspūdžiai iš Šventosios priešistorinės stovyklos kasinėjimų // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1972, rugs. 26
Šebeda P. Saugokime archeologinius radinius // Tarybinis žodis (Tauragė). – 1958, geg. 24
Šeduviškės piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 13, p. 5 Kelmės raj.
Šeinius I. Eikvojama praeitis // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 27, p. 4 Dėl archeologinių paminklų apsaugos.
Šeinius I. Pamestos gijos // Bangos. – 1932, Nr. 19, p. 552-553; Nr. 20, p. 573-574 Lietuvių kilmė.
Šeinius I. Trobos ant svajų Lietuvoje / Jurkūnas I. // Lietuvos žinios. – 1914, kovo 23 (bal. 5), p. 2-3. Šeiniūnų (Širvintų raj.) ežero poliai.
Šeinys J. Bočių rūnos // Dobilas (Vilkaviškis). – 1990, geg. 11
Šemas V. Kapmilžių mįslė Daugyvenės intako Sakos upelio pakrantėse // Daugyvenės kraštas. – K., 1998. – P. 26-27. Šileikoniai (Radviliškio raj.).
Šėmienė A. “Ragučio aukuro” statymas // Lietuvos aidas. – 1994, rugs. 21, p. 17 Ragučio “šventykla”.
Šėmienė A. …prašyčiau žemėlapio // Lietuvos aidas. – 1995, saus. 11, p. 17 Apie V. Juodagalvio tyrinėjimus.
Šėmienė A. Ar atrastoms unikalioms kapinėms gresia sunykimas ? // Respublika. – 1998, rugs. 9, p. 23 Vilniuje, prie šv. Dvasios cerkvės.
Šėmienė A. Archeologinis sezonas tebesitęsia. Prezidentūros kieme rasta akmens amžiaus gyvenvietės liekanų, auksinių monetų ir… // Lietuvos aidas. – 1995, lapkr. 8, p. 12 Vilniaus miestas
Šėmienė A. Atnaujinta Archeologų draugijos veikla // Lietuvos aidas. – 1995, vas. 10, p. 13
Šemienė A. Atstatysime ar leisime sunykti? Taip vadinasi Vilniuje, Architektūros muziejuje (šv. Mykolo g. 9) atidaroma paroda, skirta Medininkų pilies donžono atstatymui // Lietuvos aidas. – 1995, birž. 28, p. 17 Medininkų pilis
Šėmienė A. Brūzgynuose, tarp dilgėlių, šalia Vilniaus, Rokantiškėse yra dviejų aukštų gotikinė pilis // Lietuvos aidas. – 1995, liep. 7, p. 11 Piliavietės tvarkymo darbai.
Šėmienė A. Būti ar ne Pilių nacionaliniam parkui // Lietuvos aidas. – 1994, lapkr. 3, p. 17
Šemienė A. Ieškome lietuviškos Trojos. Trojos? // Lietuvos aidas. – 1994, rugs. 3, p. 13
Šėmienė A. Ką pasakys archeologai // Lietuvos aidas. – 1994, spal. 27, p. 17
Šėmienė A. Kaip Arsenalas neteko bokštų // Lietuvos aidas. – 1994, gruod. 20, p. 17
Šėmienė A. Marvelė // Lietuvos aidas. – 1991, spal. 17, p. 8 Apie tiriamą kapinyną Kaune.
Šemienė A. Marvelės kapinyno radiniai // Lietuvos aidas. – 1996, geg. 3, p. 2 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Šėmienė A. Pranciškonų paslaptys // Lietuvos aidas. – 1994, liep. 5, p. 16 Kasinėjimai Pranciškonų bažnyčioje.
Šemienė A. Rožinė Marijos Gimbutienės svajonė // Lietuvos aidas. – 1994, rugs. 3, p. 1, 3
Šemienė A. Vėl bandoma kastis po senaisiais Lietuvos sostinės pamatais: Senuosiuose Trakuose rengiamasi atidaryti žvyro gamybos karjerą // Lietuvos aidas. – 1996, vas. 22, p. 9 Senieji Trakai
Šėmienė A. Vilniaus pilių nacionalinis parkas: už ir prieš // Lietuvos aidas. – 1995, geg. 11, p. 16 Apie archeologų draugijos pasitarimą.
Šenauskas V. Akmuo su paslaptingais ženklais // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1973, saus. 6 Vileikių (Radviliškio raj.) akmuo.
Šenauskas V. Amžių glūdumoje // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1974, rugs. 14, p. 3 Baisogalos kapinynas.
Šenauskas V. Archeologinių tyrinėjimų pėdsakais // Spalio vėliava (Šeduva). – 1962, vas. 14 Jukiškių, Davongalio, Raginėnų ir Užuožerių (buv. Šeduvos raj.) kapinynai.
Šenauskas V. Davongalio senkapis // Spalio vėliava (Šeduva). – 1958, gruod. 5, p. 4 Davongalis (Radviliškio raj.).
Šenauskas V. Eksponatas pasakoja // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1975, gruod. 18 Šeduvos muziejuje laivinis kovos kirvis.
Šenauskas V. Gimbogalos senkapiai // Spalio vėliava (Šeduva). – 1960, liep. 16 Radviliškio raj.
Šenauskas V. Istorijos lapus praskleidus. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras Šeduvoje XVI-XVIII amžiuje // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1974, lapkr. 2, 12, 14 Lapkričio 12 – apie 1973 m. vasarą Šeduvoje aptiktus mūro likučius ir kultūrinį sluoksnį.
Šenauskas V. Ką pasakoja milžinkapiai // Spalio vėliava (Šeduva). – 1957, spal. 26, 30
Šenauskas V. Monetos istorija // Spalio vėliava (Šeduva). – 1960, spal. 22-29 Lietuvos monetos.
Šenauskas V. Monetų lobis Grinkiškyje // Spalio vėliava (Seda). – 1959, gruod. 2
Šenauskas V. Nauji eksponatai Šeduvos muziejuje // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1977, liep. 20 Pavartyčių sidabrinių lydinių lobis.
Šenauskas V. Raginėnų istoriniai paminklai // Spalio vėliava (Šeduva). – 1957, spal. 2 Raginėnų (Radviliškio raj.) piliakalnis ir pilkapiai.
Šenauskas V. Sulinkių pelkėse – akmens amžiaus pėdsakai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1971, spal. 2, 5
Šenauskas V. Šaukotas // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1976, lapkr. 24 Kapinynas.
Šenauskas V. Šilaikonių senkapiai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1971, geg. 22, p. 3-4 Šileikoniai (Radviliškio raj.).
Šerkšnys J. Išsaugokime tautos istorinį palikimą // Šiaulių naujienos. – 1989, geg. 26 Kryžių kalnas – Jurgaičių piliakalnis.
Šerkšnys J. Vilties rytas Kryžiui kalnui // Atgimimas. – 1989, Nr. 36, p. 1 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Šernai – gražioji Klaipėdos krašto vieta // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 24, p. 2 Šernų kapinynas.
Šernas A. Archeologiniai tyrinėjimai ties Švėkšna // Vakarai (Klaipėda). –1936, rugs. 25, p. 6 Paulaičių ir Nikėlų (Šilutės raj.) kapinynai.
Šeržentienė D. Kur piliakalniai rymo... // Vienybė (Akmenė). – 1981, gruod. 26 Paminklų apsauga.
Šestakauskas P. Apsisaugojimo priemonių atsiradimas ir jų raida // Ateitis. – 1943, saus. 29 Šarvai, šalmai ir kt.
Šestakauskas P. Šarvai: šarvų, skydų ir pentinų trumpa istorinė apžvalga. – K., 1936. – 39 p Rec.: Puzinas J. / J. P-nas // Lietuvos aidas. – 1936, Nr. 107, p. 4.
Šešelgis K. Lietuvos gyvenvietės iki XIII a. – V., 1986. – 93 p.
Šešelgis K. Lietuvos teritorijos apgyvendinimas nuo mūsų eros pradžios iki XIII a. // Urbanistika ir rajoninis planavimas. – 1988, Nr. 15, p. 3-59 Rec.: Zabiela G. // Lituanistika. – 1991, Nr. 1, p. 93-98.
Šešnickienė S. Archeologų tyrinėjimai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, liep. 31 Jautakių ir Daubarių piliakalniai.
Šeštakauskas P. Senoviniai šaunamieji ginklai. – K., 1940. – 86 p Rec.: Mekas K. // Lietuvos aidas. – 1940, bal. 3 (Nr. 152), p. 5.
Šeštokas V. Marijos Gimbutienės palaikai grįš į Lietuvą // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 5, p. 5
Šeštokas V. Prof. dr. Marijai Gimbutienei iškeliavus // Draugas (Chicago). – 1994, vas. 17, p. 5
Šeštokas V. Prof. Dr. Marijos Gimbutienės pagerbimo popietė // Draugas (Chicago). – 1991, kovo 26, p. 3 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Šėta (Kėdainių apskr.) // Ūkininkas. – 1927, Nr. 24, p. 294 Šėtos (Kėdainių raj.) kapinynas.
Šetra V. Uždrausti senovės liekanų naikinimą // Trakiečių šūkis. – 1950, saus. 15 Trakų pusiasalio pilis.
Šėtra V. Feodalo-valdovo buveinė // Valstiečių laikraštis. – 1957, lapkr. 13 Nemenčinės (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Šetra V. Reikia apsaugoti kultūrinius paminklus // Literatūra ir menas. – 1948, Nr. 47, p. 3
Šėtra V. Skarbo piliakalnis // Tiesa. – 1959, rugs. 6 Budelių (Kaišiadorių raj.) piliakalnis.
Šiaučiūnas J. Kernavė – Lietuvos lopšys // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 23, p. 10
Šiaučiūnas J. Kernavė – pirmoji Lietuvos sostinė// Bangos. – 1932, Nr. 34, p. 857-859
Šiaudinytė D. Istorijos paslaptys // Vakarinės naujienos. – 1981, rugpj. 24, p. 2 Radiniai Vilniaus senamiestyje, Latako g-vėje.
Šiaudinytė D. Išlikimas, nepraradus žemės šventumo // Vakarinės naujienos. – 1993, liep. 9, p. 4 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Šiaudinytė D. Ne epizodiniai dalykai // Vakarinės naujienos. – 1987, lapkr. 14, p. 1
Šiauliai. Archeologą B. Tarvydą išleidžiant // Rytas. – 1935, lapkr. 13, p. 8 Perkeliamas iš Šiaulių į Kretingą.
Šiauliai. Įdomi vieta / Lietuvis // Mūsų kraštas. – 1936, liep. 3, p. 7 Apie Kryžių kalną (Šiaulių raj.).
Šiauliai. Išarė senovės pinigų // XX amžius. – 1939, gruod. 29, p. 8 Girelės (prie Šiaulių) lobis.
Šiauliai. Išvyko archeologiniams kasinėjimams// Lietuvos žinios. – 1932, liep. 27, p. 4 B. Tarvydas išvyko į Linkaičius (Joniškio raj.).
Šiauliai. Kasinėjamas senkapis / J.Žr. // Mūsų rytojus. – 1935, geg. 28, p. 3. Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Šiauliai. Retas eksponatas // Lietuvos žinios. – 1929, bal. 23, p. 3 Šiaulių muziejus gavo sidabro lydinį su dviem įkartomis, radimo vieta nenurodyta.
Šiauliai. Rūpinasi kultūros paminklų apsauga // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 47, p. 8 Žironų (Radviliškio raj.) kapinynas.
Šiaulių “Aušros” muziejus // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 35, p. 8 Minimi Gibaičių (Šiaulių raj.) ir Linkaičių (Joniškio raj.) kasinėjimai.
Šiaulių kraštotyrininkai kasinės piliakalnius. Kraštotyrininkai vėl išvyko ekspedicijon // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1932, liep. 17, p. 1
Šiaulių kronika. Naujose kapinėse – senkapis // Lietuvos žinios. – 1937, saus. 9, p. 6 Lepšių kapinynas (Šiauliai)
Šiaulių rajone: Tvarkomas Šilėnų piliakalnis // Šiaulių kraštas. – 1998, rugs. 8, p. 2
Šiauliuose atkastos kapinės / V. Kn. // Lietuvos žinios. – 1934, birž. 4, p. 4. – Tas pat: Lietuvos ūkininkas. – 1934, Nr. 24, p. 8 Kapinynas tiesP. Višinskio ir Pagyžių gatvių sankryža.
Šiauliuose Vilniaus gatvėje rastas 1200 m. senumo senkapis // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1936, lapkr. 25, p. 3
Šiaurės Lietuvoje rasti Karaliaus Jono Kazimiero Vazos turtai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, kovo 21, p. 2 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai / Surinko Matas Slančiauskas. – V., 1975. – 367 p P. 132 – Linkaičių (Joniškio raj.) kapinynas; p. 154-155 – Šatrijos (Telšių raj.) kalnas; p. 155 – Luponių (Šiaulių raj.) piliakalnis; p. 156-157 – Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis-Kryžių kalnas; p. 157-158 – Ąžuolpamūšės (Pasvalio raj.) piliakalnis.
Šidiškis T. Šiaurės rytų Lietuvos mitologiniai sakraliniai objektai (2. Švenčionių raj.) // Mūsų kraštas. – 1995, Nr. 1 (6), p. 135-143
Šidiškis T. Šiaurės rytų Lietuvos sakraliniai mitologiniai objektai // Mūsų kraštas. – 1994, Nr. 2 (5), p. 153-163
Šidiškis T. Žemaičių alkai // Ąžuolas. – 1995, Nr. 4
Šidla L. “...kai su rąstais, su strėlėmis kariaudavo...” // Nauja vaga (Ignalina). – 1975, birž. 24 Ginučių piliakalnis.
Šidla L. Žemėj Lietuvos... // Voruta. – 1998, Nr. 8, p. 6 Ginučių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Šidla L. Žilos senovės paminklai // Nauja vaga (Ignalina). – 1975, saus. 16, p. 2-3
Šidlauskas A. “Laimingas tas žmogus...” // Artojas (Šilalė). – 1988, rugpj. 9 Apie V. Statkevičių.
Šidlauskas A. Apie “stebuklingąjį” kryžių kalną ir riebų rublį // Komjaunimo tiesa. – 1959, rugs. 19 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Šidlauskas A. Archeologinių senienų tvarkymas. Iš Archeologinės komisijos darbų / A. Vilainis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 23, p. 5.
Šidlauskas A. Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių mieste / A. Vilainis // Tėviškė (Šiauliai). – 1944, geg. 12, p. 4 Trakų pilys.
Šidlauskas A. Istorinės Veliuonos piliakalnio šlaituose / A. Vilainis // Ateitis. – 1943, liep. 16, p. 3.
Šidlauskas A. Istorinės vietos Laukuvoje / A. Vilainis // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 28, p. 2, 4
Šidlauskas A. Kaip du klebonai stebuklus darė … // Komjaunimo tiesa. – 1960, bal. 6 Jurgaičių (Šiaulių raj.) Kryžių kalnas.
Šidlauskas A. Kelionė tapusi ekspedicija // Artojas (Šilalė). – 1965, birž. 24. – Tas pat: Komjaunimo tiesa. – 1965, spal. 19 Payžnio (Šilalės raj.) kapinynas.
Šidlauskas A. Kuplė // Artojas (Šilalė). – 1977, birž. 25 Vilkų Lauko piliakalnis.
Šidlauskas A. Laukuvos apylinkėse / A. Vilainis // Ateitis. – 1943, rugs. 1 Bilionių, Padievyčio, Treigių (Šilalės raj.) piliakalniai.
Šidlauskas A. Legendos ir pasakojimai apie Šatriją / A. Vilainis // Ateitis. – 1943, rugpj. 18, p. 3 Šatrija (Telšių raj.).
Šidlauskas A. Lietuviškos Sodomos ir Homoros miestas / A. Vilainis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 7, p. 5 Salduvės (Šiauliuose) kalnas.
Šidlauskas A. Paminklai – praeities palikimas // Artojas (Šilalė). – 1973, vas. 17
Šidlauskas A. Praeities knyga – ateičiai // Tarybų darbas. – 1975, Nr. 11, p. 23-24 Paminklų apsauga Šilalės rajone.
Šidlauskas A. Prie išnykusio Gondingos miesto / A. Vilainis // Ateitis. – 1943, kovo 17, p. 3 Plungės raj.
Šidlauskas A. Prie Jankaičių milžinkapio / A. Treigūnas // Lietuviai. – 1943, Nr. 17, p. 2-3 Laukuvos (Šilalės raj.) apyl.
Šidlauskas A. Prie legendinio Džiugo piliakalnio / A. Treigūnas // Ateitis. – 1943, birž. 29, p. 3 Telšių raj.
Šidlauskas A. Raudondvario pilyje / A. Treigūnas // Ateitis. – 1943, liep. 15, p. 5 Kauno raj.
Šidlauskas A. Raudonės ir Gelgaudų pilių šešėliuose / A. Vilainis // Ateitis. – 1943, liep. 23, p. 3
Šidlauskas A. Saugokime kultūros paminklus // Artojas (Šilalė). – 1973, lapkr. 1
Šidlauskas A. Senosios Karšuvos padangėj / A. Vilainis // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 43 Šilalės apyl. paminklai.
Šidlauskas A. Surasta Mindaugo sostinė? / A. Vilainis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, spal. 25, p. 2. Voruta.
Šidlauskas A. Šilalė (Kultūrinė kronika) // Tiesa. – 1972, bal. 18, p. 4 V. Statkevičiaus surinktų archeologinių radinių paroda.
Šidlauskas A. Tylintieji raiteliai Gilindos piliakalnyje / A. Vilainis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, rugs. 14, p. 5. Gilandžių-Oplankio (Tauragės raj.) piliakalnis.
Šidlauskas A. Trakų pilyje / A. Vilainis // Lietuviai. – 1943, Nr. 11, p. 4 Trakų salos pilis.
Šidlauskas D. Nežinomas piliakalnis // Lietuva. – 1924, bal. 9, p. 7. Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose, už Karių kapų.
Šiemet numatoma ištirti nemaža priešistorinių kapinynų / J.Kls. // Lietuvos aidas. – 1940, liep. 3 (Nr. 312), p. 10. J. Puzinas informuoja apie kapinynų tyrinėjimus.
Šiemet rastos senienos parodytos valstybės Prezidentui // Lietuvos aidas. – 1933, gruod. 29, p. 5 E. Volteris lankėsi pas prezidentą.
Šilaitytė A. Archeologijos ekspedicija // Tarybinis studentas. – 1983, rugs. 23 Kernavės piliakalnių tyrinėjimas.
Šilalytė A. Radiniai Stungių kaime // Tiesa. – 1986, saus. 5 Kapinynas, Joniškio raj.
Šilas V., Sambora H. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – V., 1990. – 427 p. P. 418-421 – 132 piliakalnių sąrašas.
Šileikaitė L. Margio kalno mįslė // Lietuvos pionierius. – 1958, rugpj. 3 Punia (Alytaus raj.).
Šileikienė I. Ketvirtoji Trijų Kryžių karta // Vakarinės naujienos. – 1988, gruod. 23, p. 11 Apie Trijų Kryžių kalno kasinėjimus Vilniuje.
Šileikis P. Barboros akmuo // Komjaunimo tiesa. – 1971, rugpj. 19, p. 3 Mackeliškiai (Anykščių raj.).
Šileikis V. Išsaugoti praeities paminklus dabarčiai ir ateičiai // Lenino priesakai (Eišiškės). – 1971, lapkr. 13
Šilgalis A. Etnografiška – istoriška draugija // Vilniaus žinios. – 1905, birž. 2 (15), p. 4. Yra duomenų apie Puokės (Sedos apyl.) alkakalnį.
Šilgalis A. Laukžemė / D. Treigys // Viltis. – 1909, rugpj. 9 (22). Apie Įpilties (Kretingos raj.) piliakalnį.
Šilgalis A. Liekanų rinkėjas // Vilniaus žinios. – 1905, saus. 28 (vas. 10), p. 2-3. Apie Gauryliuose (Mažeikių raj.) kolekcionierių M. Šimkevičių.
Šilgalis A. Mūsų istorijai / Damazas Treigys // Lietuvis. – 1925, Nr. 50, p. 9-10. Dėl Ceklio skyrimo kuršiams.
Šilgalis A. Prie etnografiškai – istoriškos draugijos kūrimo // Vilniaus žinios. – 1905, geg. 19 (birž. 1), p. 1.
Šilgalis A. Skuodo praeitis / Damazas Treigys // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 51/52, p. 726. Luknės (Skuodo raj.) kapinynas.
Šilinas J. Paminklų apsaugos reikalu // Mažeikių tiesa. – 1950, saus. 13 Paminklų apsauga.
Šilingas J. Legenda apie akmenį // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 1, p. 33 Razmų (Telšių raj.) kaime.
Šilinskaitė A. “Nieko kito nemokąs” žmogus // Komjaunimo tiesa. – 1972, kovo 25 Apie M. Michelbertą.
Šimčikaitė J. Punsko krašto archeologinė praeitis // Aušra (Seinai). – 1989, Nr. 2, p. 13-14
Šimek E. Hradište na Križové hore, naystarši čest Vilna // Pamiętnik II. Zjazdu słowiańskich geografów i etnografów w Polsce w. r. 1927. – Kraków, 1930. – T. 2, p. 267-270 Vilniaus Trijų Kryžių kalnas.
Šimėnas V. Aisčių gentys mūsų eros pradžioje // Donelaičio žemė. – 1994, Nr. 1
Šimėnas V. Archeologiniai tyrinėjimai prūsų žemėse // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 18-23
Šimėnas V. Baravikinės pilkapyno l-osios grupės tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 159-161. Baravykinė (Vilniaus raj.).
Šimėnas V. Bitėnų kaimo kapinių aplinkos žvalgymas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 85-86 Šilutės raj.
Šimėnas V. Dėl Sarekos pilies lokalizacijos ir skalvių-lietuvių teritorijų ribų XIII a. pabaigoje // Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų. – V., 1991. – P. 5-12
Šimėnas V. Die Wildnis und baltische Stämmegrenzen // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 147-155
Šimėnas V. Dykros – tai genčių neapgyventi plotai // Mūsų gamta. – 1990, Nr. 5, p. 18-19
Šimėnas V. Dvyliškio (Paraisčių) pilkapyno tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 161-164. Dvyliškiai-Paraisčiai (Vilniaus raj.).
Šimėnas V. Jotvingiai: seniausioji Seinų ir Punsko krašto praeitis // Liaudies kultūra. – 1997, Nr. 3, p. 3-12
Šimėnas V. Kaliningrade susidomėta prūsų praeitimi // Lietuvos aidas. – 1991, kovo 30, p. 7 Apie kovo 20 d. Karaliaučiuje įvykusią konferenciją (dalyvavo J. Genys, V. Šimėnas, V. Žulkus).
Šimėnas V. Kaliningrado srities laidojimo paminklų tyrimai tarybiniu laikotarpiu // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 110-112
Šimėnas V. Kaliningrado srities piliakalnių ir atvirų gyvenviečių tyrimai tarybiniu laikotarpiu // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 82-85
Šimėnas V. Kiauleikių plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 67-69 Kretingos raj.
Šimėnas V. Kreivėnų kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 90-91 Šilutės raj.
Šimėnas V. Kreivėnų kapinyno tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 214-216 Kreivėnai (Šilutės raj.).
Šimėnas V. Kretingos rajono ardomų kapinynų žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 69-70 Pryšmančiai ir Užpelkiai (Kretingos raj).
Šimėnas V. Kur stovėjo Sareikos pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 2, p. 27-28 Šereiklaukio (Tauragės raj.) piliakalnis.
Šimėnas V. Kur stovėjo Sareikos pilis? // Pamarys (Šilutė). – 1989, saus. 17, 24
Šimėnas V. Kur stovėta Šereikos pilies // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1988, rugs. 29 Šereiklaukio piliakalnis.
Šimėnas V. Legenda apie Videvutį ir Brutenį (legendos šaltinių klausimu) // Prūsijos kultūra. – V., 1994. – P. 18-63
Šimėnas V. Literatūros rodyklė, 1976-1985 // Lietuvos archeologija (V.). – 1986, t. 5, p. 139-144 R. Kulikauskienės bibliografija.
Šimėnas V. Nadruviai – šiaurės vakariniai Sūduvos kaimynai // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 15
Šimėnas V. Nauji rajono archeologijos paminklai // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1988, geg. 31 Šereiklaukio ir Kreivėnų kapinynai.
Šimėnas V. Nauji V a. pabaigos – VI a. pr. laidojimo papročiai Nemuno žemupyje // Ikikrikščioniškos Lietuvos kultūra. Istoriniai ir teoriniai aspektai. – V., 1992. – P. 23-35. – Senovės baltų kultūra
Šimėnas V. Pajūrio, Nemuno žemupio ir vidurio Lietuvos kapinynai I m.e. tūkstantmečio pirmoje pusėje // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V. 1994. – P. 10-20
Šimėnas V. Prūsijos kultūros konferencija // Lituanistica. – 1991, Nr. 4, p. 107-108 Vilniuje, 1990 m. gruod. 11-12 d.
Šimėnas V. Prūsų herbas ir Videvučio legenda // Kultūros barai. – 1990, Nr. 1, p. 62-63
Šimėnas V. Prūsų kilmės beieškant. Vakarų baltų pilkapių kultūra // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 2-7; 1998, Nr. 1/2 (11/12)
Šimėnas V. Prūsų kilmės beieškant: Prūsų gentys I tūkstantmečio pradžioje ir viduryje – aistiškas periodas (I-VII a.) // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 2-16. – Tęs. Pradžia: 1997, Nr. 1 (10)
Šimėnas V. Radiniai patvirtina hipotezes / Pokalbis su koresp. G. Pilaičiu // Tiesa. – 1986, spal. 29, p. 4. Apie Sodėnų ir Vidgirių (Šilutės raj.) kapinynus.
Šimėnas V. Raginis kirvukas iš Legyčių // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 43 Legyčiai (buv. Labguvos apyl., Karaliaučiaus sr.).
Šimėnas V. Rambynas – mūsų istorija // Liaudies kultūra. – 1989, kovas-balandis, p. 18-19
Šimėnas V. Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Bibliografinė rodyklė (1943-1986). – V., 1986. – 53 p. Pratarmė L. Vaitkunskienės (p. 3-4) R. Kulikauskienės 70-mečio sukaktis
Šimėnas V. Rytų ir Vakarų baltų tarpusavio santykiai amžių bėgyje // Lietuvos kultūros kongresas. – V., 1991. – P. 396
Šimėnas V. Rubokų kapinyno tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 127-129 Šilutės raj.
Šimėnas V. Sidabro amžius Lietuvoje // Krantai. – 1994, kovas-balandis, p. 6-13
Šimėnas V. Skalvių auksas ir sidabras // Kultūros barai. – 1987, Nr. 10, p. 64-67 Vidgirių (Šilutės raj.) kapinyno radiniai.
Šimėnas V. Skersabalių pilkapyno 2-osios grupės tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 165-168. Vilniaus raj.
Šimėnas V. Smailieji kovos peiliai-durklai baltų kraštuose I m.e. tūkstantmečio viduryje // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 27-71
Šimėnas V. Sodėnų kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 91-94 Šilutės raj.
Šimėnas V. Šukionių kapinyno tyrinėjimai 1988 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 105-108 Pakruojo raj.
Šimėnas V. The Vidgiriai cemetery // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 19
Šimėnas V. Tiriama skalvių praeitis // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1986, spal. 23, p. 3 Sodėnų ir Vidgirių (Šilutės raj.) kapinynai.
Šimėnas V. Tolimų laikų žymės // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1986, spal. 21, 23 Sodėnų ir Vidgirių kapinynai.
Šimėnas V. Vakarų ir rytų baltų ribos kaita archeologijos duomenimis // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 39-67
Šimėnas V. Vakarų Lietuvos tarpgentinės teritorijos // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 41-46
Šimėnas V. Videvutis – legenda ar tikrovė? // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 41-49
Šimėnas V. Vidgirių kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 94-98 Šilutės raj.
Šimėnas V. Vidgirių kapinynas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 99-105 Šilutės raj.
Šimėnas V. Vidgirių kapinyno tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 124-127 Šilutės raj.
Šimėnas V. Vidgirių kapinyno tyrinėjimai 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 217-219. Vidgiriai (Šilutės raj.).
Šimėnas V. XII tarptautinis archeologų kongresas Bratislavoje // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 232-233 Dalyvavo A. Merkevičius ir V. Šimėnas.
Šimėnas V., Gleiznienė G. Conservation of a shoulder-strap discovered in a 5-th century burial ground at Vitgiriai (Western Lithuania, lower readies of the Nemunas) // ICOM Committee for conservation metal working group (Ottawa). – 1990, Nr. 5, p. 7-10.
Šimėnas V., Vaškevičiūtė I. Archeologiniai tyrinėjimai Šukioniuose // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1990, kovo 7
Šimienė S. Gyventa akmens amžiuje // Žeimenos krantai (Švenčionys). – 1995, rugpj. 26
Šimkūnaitė E. Etruskai vartojo... // Kalba Vilnius. – 1979, Nr. 23, p. 11 Apie televizijos laidą, skirtą R. Kulikauskienei.
Šimkūnaitė E. Įdomus radinys // Mūsų sodai. – 1965, Nr. 1, p. 29 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnio radiniai; vaismedžių kauliukai, sėklos.
Šimkūnaitė E. Įdomus radinys // Vakarinės naujienos. – 1962, birž. 6 Apie Kauno pilyje rastus grikius.
Šimkūnaitė E. Indraja // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 9, p. 34-45 Minimi akmens amžiaus radiniai.
Šimkūnaitė E. Indraja // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 3, p. 15-17
Šimkūnaitė E. Kaip ir ką angliukai pasakoja // Mūsų gamta. – 1968, Nr. 11, p. 32 Apie archeologinių radinių datavimą.
Šimkūnaitė E. Kanapės senelė Šventojoje // Valstiečių laikraštis. – 1972, saus. 8
Šimkūnaitė E. Pragaras, skaistykla – tai dūšioms // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 10, p. 34-35 Apie pomirtinio gyvenimo įsivaizdavimą.
Šimkūnaitė E. Slibino guolis // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 10, p. 15-17; Nr. 11, p. 15-16 Tauragnų apylinkės, mini archeologinius paminklus.
Šimkūnaitė E. Užpelkių (Kretingos raj.) 1990 m. organinių radinių mikroskopinė analizė // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 78-81 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas. Apie audinio liekanas, medieną.
Šimkūnaitė E. Velniapėdis // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 2, p. 15-16 Akmuo šalia Tauragnų (Utenos raj.).
Šimkūnaitė E. Žalkčių karalius // Mūsų gamta. – 1968, Nr. 9, p. 20-21; Nr. 10, p. 16-17 Senasis lietuvių tikėjimas.
Šimkūnaitė E., Tautavičius A. Narkūnų piliakalniai / E. Kemešytė, A. Tautavičius // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 3, p. 17. Prie Utenos.
Šimkūnas R. Ošia šilas, senoji Punia // Gimtasis kraštas. – 1978, Nr. 34, p. 8
Šimkus A. Daugiau dėmesio archeologijos paminklų apsaugai // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1975, kovo 4
Šimkus S. Girgždutės kalnas // Tautininkų balsas. – 1928, Nr. 40, p. 9 Girgždūtė (Telšių raj.), padavimai.
Šimkutė V. Ir seniausias ir jauniausias // Komunizmo keliu. – 1969, vas. 22 Istorijos ir etnografijos muziejaus ekspozicija Vilniuje.
Šimonis K. Gyvenimo nuotrupos. Atsiminimai. – V., 1959. – 208 p. – 2-rasis leidimas Vilniuje, 1966 m P. 133-4, 156-160, 170 (II-me leidime p. 122-123, 144-147, 153, 157-8) apie T. Daugirdą
Šimonis K. Gyvenimo nuotrupos. Atsiminimai. – V., 1966. – 195 p. – 2-asis leid. – 1-asis leid. Vilniuje, 1959 m P. 122-123, 144-147, 153, 157-8 apie T. Daugirdą.
Šimonis K. Rūnų pėdsakai Lietuvoje // Tarybinis mokytojas. – 1969, saus. 31 Kulautuvoje rastos šukės su įrašu runomis lietuvių kalba.
Šimonytė D. “Žiema – ne archeologinių kasinėjimų metas” // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1983, kovo 16, p. 3 Kasinėjimai Kalnelyje.
Šinkūnas P. Agricultur devolement and early urbanisation in the light of environment changes in Curonia 600-1200 AD // Fornvännen (Stockholm). – 1995, Nr. 5, p. 249-251
Šinkūnas P. Neleistinas darbas // Lietuvos žinios. – 1932, spal. 10, p. 4 ir atsakymas į šį rašinį: Laiškas Redakcijai // Lietuvos žinios. – 1932, spal. 18, p. 6 Dėl savavališkų Velykiškio ir Dembų (Zarasų raj.) piliakalnių kasinėjimų.
Šiožinys J. Daugailių piliakalnis // Karys. – 1933, Nr. 45, p. 915 Utenos raj.
Širmulis A. Kur ilsis Vytauto Didžiojo palaikai? // Literatūra ir menas. – 1993, Nr. 8, p. 8
Širvydas J. O. Keletas atsiminimų iš Dauliūnų // Zarasų kraštas. – 1932, spal. 8 (Nr. 9), p. 2 Dauliūnų Ožnugario (Rokiškio raj.) kapinynas.
Širvydas J. O. Keletas žodžių apie Južintus // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 30, p. 12 Dauliūnų piliakalnis ir Skeirių pilkapiai (Rokiškio raj.).
Širvydas J. O. Rado senus žmogaus griaučius su ginklais // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 17, p. 5 Greičiausiai Skeirių (Rokiškio raj.) pilkapiai.
Širvydas J. O. Rasta senų amžių ginklai // Zarasų kraštas. – 1932, rugs. 24 (Nr. 7), p. 1 Savavališki Skeirių (Rokiškio raj.) pilkapių kasinėjimai.
Širvytė N. Tyrinėjamas piliakalnis // Draugas (Šakiai). – 1985, liep. 2, p. 3 Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.
Šis dubenuotas akmuo // Pirmyn (Molėtai). – 1972, liep. 8 Kaližų (Molėtų raj.) akmuo.
Šis tas apie archeologiją / A.S. // Tiesa. – 1966, vas. 25, p. 4.
Šis tas apie istorinį Naglio kalną / Abraomas // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 28, p. 9 Palanga, Naglio kalnas.
Šis tas iš archeologinių kasinėjimų Žardėje // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, spal. 10, p. 4 E. Nauburo vadovaujami Bandužių (?) kapinyno (Klaipėda) kasinėjimai.
Šis tas iš Kvėdarnos praeities / Pr. J. // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 17 (Nr. 522), p. 7. Kvėdarnos-Padievaičio piliakalnis ir Velnio sosto akmuo (Šilalės raj.).
Šiugžda V. Ką sako akmuo ? // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1968, rugpj. 29 Černiauskų piliakalnis.
Šiugžda V. Praeities liudininkai // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1968, rugpj. 1 Lazdijų rajono archeologiniai paminklai.
Šiugžda V. Rudaminos piliakalnis // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1968, rugpj. 20
Šiugždinis J. Žiežmariai // Mūsų rytojus. – 1928, Nr. 25, p. 6 Buivydonių (Kaišiadorių raj.) kapas.
Šiupšinskas J. Archeologiniai-istoriniai paminklai ir jų reikšmė // Lenino keliu (Jieznas). – 1952, liep. 3
Šiušys V. Gyva Marijos Gimbutienės atmintis // Literatūra ir menas. – 1994, Nr. 37, p. 15
Šivickis P. B. Ant Šatrijos kalno // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 37, p. 884
Šivickis P. Moluskas Cyprea moneta Lietuvos senkapiuose // Kosmos. – 1930, Nr. 3/4, p. 47-48 Patumšalių (Telšių raj.) kapinynas.
Škimelienė I. Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Reškutėnuose (Švenčionių raj.) // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 314-315 Dubenuotas akmuo, gyvenvietė.
Škimelis A. Naniškių archeologijos objektų ir paminklų žvalgymas Kretingos raj. 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 310-314 Martynaičių piliakalnis ir Gargždupio, Kašučių, bei Sakuočių kapinynas.
Škimelis A. Varsėdžių senkapių (Šilalės raj.) žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 129-131
Škiudaitė A. Giminystė nuo ledynmečio // Literatūra ir menas. – 1982, geg. 15, p. 16 Ekspedicija Kolos pusiasalyje (dalyvių tarpe ir R. Rimantienė).
Škiudaitė A. Kolūkio pirmininkas kariauja prieš kultūrą // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 18, p. 2
Škiudaitė A. Milijonas už meilę // Nemunas (Kaunas). – 1981, Nr. 4, p. 8-9 Apie A. Girininką.
Škiudaitė A. Pasakoja piliakalniai // Komjaunimo tiesa. – 1968, kovo 16 Apie J. Šliavo vadovaujamų kraštotyrininkų darbus.
Škiudaitė A. Post sciptum, arba keli žodžiai apie autorių // Moksleivis. – 1980, Nr. 11, p. 6-7 Apie A. Girininko tyrinėjimus prie Kretuono ež. ir tyrinėjimų darbininką – Rumšiškių moksleivį Gintarą Markevičių.
Škiudaitė A. Seniai prieš mus ratu žvaigždynai skriejo // Literatūra ir menas. – 1980, Nr. 52, p. 16 Akmens amžiaus radinių paroda Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje.
Škiudaitė A., Girininkas A. Per dailę – istorijon // Komjaunimo tiesa. – 1982, kovo 20, p. 4 Apie T. Daugirdą.
Šlajus J. Rastas titnaginis kirvis // Ūkininko patarėjas. – 1939, Nr. 11, p. 9 Juškaičiai (Tauragės raj.).
Šlapeikės koplytėlės istorija / Alb. P. // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1936, Nr. 24, p. 3. Tverų (Plungės raj.) kapinynas.
Šlapkauskas V. Kultūros versmės kosmose // Kultūros barai. – 1988, Nr. 1, p. 44-47 Apie paleoastronomiją.
Šlaustas P. Senovės radiniai // Lietuva. – 1924, rugs. 19, p. 6 Buknaičiuose (Mažeikių raj.) rastas akmeninis kirvis, moneta.
Šlaža J. Dėl straipsnio apie Klaipėdos krašto piliakalnius // Vakarai (Klaipėda). – 1937, kovo 19, p. 2 Atsiliepimas į V. Bruožaitytės straipsnį (“Vakarai”, 1937, Nr. 47-74) dėl Šaipių (Klaipėdos raj.) piliakalnio.
Šlaža J. Melašių senkapiai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 2, p. 5 Klaipėdos raj.
Šlaža J. Po gimtąjį kraštą // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 16, p. 5 Eketės ir Purmalių (Klaipėdos raj.) piliakalniai.
Šleicheris A. Lietuvių dievų vardai (1853): Lietuvių kalba surinkti iš tikrų lietuviškų šaltinių / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 220-221, 524-526 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 221-235. – Versta iš: Schleicher A. Lithuanica. – Wien, 1853. – P. 16-30.
Šleikus J. Unikalūs Prienlaukio radiniai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1980, birž. 5 Prienlaukio kapinynas.
Šleikus P. Barboros akmuo // Mūsų girios. – 1962, Nr. 5, p. 47 Mackeliškiai (Anykščių raj.).
Šlekys J. Vertingas rankraštis // Literatūra ir menas. – 1978, Nr. 3, p. 15 V. Rotkircho (Teobaldo) (1821-1891) rankraštis apie lietuvių mitologiją Sankt Peterburge, Mokslų akademijos bibliotekoje.
Šlepetienė J. Kumelionių piliakalnis // Naujasis kelias (Marijampolė). – 1989, birž. 8
Šlėvė J. Įdomus pinigas // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 24, p. 9 Skomančiai (Radviliškio raj.).
Šlėvė J. Surastas įdomus pinigas // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 22, p. 11 XVIII a. dukatas (?) Gudžiūnuose (Kėdainių raj.).
Šlevė J. Tebestovi senovės lietuvių kovos šauklys // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 40, p. 5 Vaitiekūnų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Šležas P. Kauno pilies išgriovimas 1362 m. // Židinys. – 1932, Nr. 10, p. 271-281 Kauno pilis.
Šliavas J. Amžių pėdsakais // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1975, rugpj. 14 Žagarės pilis.
Šliavas J. Ar teisingai vadiname // Kraštotyra. – V., 1975. – P. 324-336 Lietuviškos Žiemgalos vietovardžiai, žiemgalių migracija.
Šliavas J. Archeologija // Šliavas J. Žeimelio apylinkės. Kultūros ir švietimo apybraiža. – K., 1985. – P. 7-13
Šliavas J. Kai kurie Joniškio rajono archeologiniai paminklai // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 92-97 Žagarės, Sidabrės, Montoriškių piliakalniai, kai kurie akmenys, senkapiai.
Šliavas J. Kai kurios pastabos žiemgalių klausimu // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 50-58
Šliavas J. Kur buvo Sidabrės tvirtovė? // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1973, saus. 16, p. 3-4 Sidabrės piliakalnis.
Šliavas J. Lietuvos Žiemgalos padavimai // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 272-275 Luokavos (Akmenės raj.) ir Peleniškių (Pakruojo raj.) piliakalniai.
Šliavas J. Mano pažintis su Kaziu Sideravičiumi // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1973, saus. 30
Šliavas J. Nebaigti ieškojimai // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 23-33 Žiemgalių etnogenezė.
Šliavas J. Paskutinis pagonis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 10, p. 47
Šliavas J. Pašvitinio-Linkuvos apylinkių archeologiniai paminklai // Kraštotyra. – V., 1970. – P. 118-126 Piliakalniai, kapinynai, akmenys.
Šliavas J. Perkūno kerštas. Pelaniškių kaimo legenda // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1968, bal. 4 Padavimas apie Peleniškių piliakalnį.
Šliavas J. Praeitį atskleidžia žemė // Darbas (Pasvalys). – 1974, rugpj. 13 Akmens amžiaus radiniai.
Šliavas J. Radiniui 3000 metų // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1971, birž. 26 Apie žalvarinį įtveriamą kirvelį iš Žeimelio ir Vileišių dubeniuotą akmenį.
Šliavas J. Šiaulės kalnas // Kultūros barai. – 1980, Nr. 6, p. 61-62 Šiaulėnų-Kudinų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Šliavas J. Šventasis ąžuolas (Pikiavičiai); Šventos Brigitos kalnas (Kalnelis) // Sidabrė (Joniškis). – 1998, lapkr. 24, 26
Šliavas J. Trečias gyvenimas // Komjaunimo tiesa. – 1970, kovo 5, p. 3 Akmeninis kirvis, panaudotas buožei – bezmėnui.
Šliavas J. Vertingas radinys // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 347-348 Žeimelio (Pakruojo raj.) brūkšniuotosios keramikos puodas.
Šliavas J. Žagarės senovė // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1973, kovo 17, p. 3-4 Raktuvės ir Žvelgaičio piliakalniai.
Šliavas J. Žeimelio ir jo apylinkių archeologiniai paminklai // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 136-144 Žeimelio piliakalnis ir kapinynas, Kairelių gyvenvietė, dubenuoti akmenys.
Šliavas J. Žiemgališki etiudai // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 310-320
Šliavas J. Žiemgalių pėdsakais. – V., 1996. – 199 p. P. 64-76 – archeologija, be to: paskutiniai žiemgalių atsparos punktai, p. 79-84; Žeimelis – Lietuvos Žiemgalės centras, p. 87-88; Žeimelio stabakūliai, p. 88-89; Kur buvo Sidabrės tvirtovė, p. 90-92; Lietuvių pagonybės liekanų atspindžiai O.Magnaus žemėlapyje, p. 104; Kokioms dievybėms vis dėlto buvo skirti dubenėtieji akmenys, p. 173-174; Buletiškio akmuo, p. 175; Trumpakojų mitologinis akmuo, p. 175-176.
Šliavas J. Žiemgalos tyrinėjimai. Žeimelis.– V., 1993. – 176 p. P. 5-16 – archeologija (Amžių uždangą pakėlus; Žeimelio piliakalnis; Glebavos piliavietė).
Šliogeris V. Klaipėdos pilis. Spręstinos problemos // Tarybinė Klaipėda. – 1980, geg. 24
Šliūpas J. Dėl 1260 m. mūšio pas Durbą // Lietuvos aidas. – 1930, liep. 4, p. 2-3 Įpilties piliakalnis ir alkos kalnas (Kretingos raj.).
Šliūpas J. Lietuvių milžinai – herojai / J. Šlp. // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 23, 24.
Šliūpas J. Lietuvių tautos kilmės klausimu // Trimitas. – 1937, Nr. 32, p. 747-748
Šliūpas J. Lietuvių, latvių bei prūsų arba baltų ir jų prosenių mitologija. – Šiauliai, 1932. – 212 p Rec.: Balys J. // Vairas. – 1933, Nr. 3, p. 403-404. Merkelis A. / A. Lietuvaitis // Jaunoji karta. – 1932, Nr. 15, p. 2 (virš.). P. 7-53 – apie lietuvių kilmę, alkakalnius.
Šliupas J. Palanga. / J. Szl. // Auszra. – 1884, Nr. 7-8, p. 260-267; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. P. 263-264 apie 1858 m. Palangoje rastas Romos monetas ir Birutės kalną.
Šliūpas J. Palyginamoji pasaulio religijų historija. – K., 1936. – 272 p P. 205-228 skyrelis “Aisčių arba Baltų (lietuvių, latvių ir prūsų) religija”.
Šliūpas R. Apie kalniukus Lietuvoje / Uola // Lietuviškas balsas. – 1888, Nr. 8, p. 61-62; Nr. 9, p. 69-70; Nr. 10, p. 74-76. Apie Bakšėnų (Kupiškio raj.), Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnius.
Šmits P. Valodas liecinas pas senajiem baltiem // Latvieši. Rakstu krajums. – Rīga, 1930. – P. 61-74. Taip pat vok.: Die Letten. – Rīga, 1930
Šnapštys-Margalis J. Mūsų piliakalniai // Viltis. – 1910, lapkr. 10 (21). Taurapilio (Utenos raj.) piliakalnis ir pilkapiai.
Šneideris E. Kur Mindaugas vainikavosi // Diena. – 1934, Nr. 34, p. 6; Nr. 35, p. 6 Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Šneideris E. Kur Mindaugas vainikavosi Lietuvos karaliumi // Suvalkietis (Marijampolė). – 1934, Nr. 12; 13 Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Šneideris E. Liškiavos senovė // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 167-174; 1935, Nr. 1, p. 199-203 Liškiavos pilis ir Vilkiautinio pilkapiai (Varėnos raj.), Ricielių (Lazdijų raj.) radiniai.
Šneideris E. Liškiavos senovė // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 1, p. 199-203
Šniukas D. Trakų pilis žiemoja // Tiesa. – 1965, saus. 31
Šnore E. Akademika Harija Moras sešdesmit dzīves gadi // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis (Rīga). – 1960, Nr. 4, p. 197-201 60-osioms H. Mooros gimimo metinėms.
Šnore E. Profesors Harijs Moora // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1968, Nr. 7, p. 151 Nekrologas (1900-1968 m.).
Šnore R. Dzels laikmeta latviešu rotas adatas // Latviešu aizvestures materiali. – Rīga, 1930. – T. 1, p. 39-108, 31 lent
Šopara I. Šventėnai / J. Šapoka // Vilniaus žinios. – 1905, bal. 12 (25) (Nr. 92), p. 3. Minimas Kačėniškės ir kiti Švenčionių apylinkių piliakalniai.
Šopauskas J. Ar seniai lietuviai kepa duoną ir daro alų // Mokslas ir technika. – 1966, Nr. 2, p. 39
Šorys J. Graudulinė Marijai // Šiaurės Atėnai. – 1995, vas. 4, p. 5 M. Gimbutienės mirties metinės
Šorys J. Prie nerakinamų Vilniaus vartų: keli žodžiai apie Sigitą Lasavicką // Šiaurės Atėnai. – 1998, bal. 4, p. 3. S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Špakauskienė B. Velniakalnis // Draugas (Šakiai). – 1971, saus. 16 Rygiškiai (Šakių raj.).
Špikas K. Suradęs savo pilį // Voruta. – 1993, Nr. 4, p. 6 K. Meko mirtis (1906.XI.13 – 1993.I.2)
Šreiberis V. Istorinėmis vietomis // Komjaunimo tiesa. – 1953, rugpj. 6 Merkinė ir Liškiava (Varėnos raj.).
Šteinas J. Įdomus akmuo // Tėvynė (Panevėžys). – 1971, spal. 19 Teberešiškių kaimas.
Štrimaitienė J. Ta atmintis šventa // Laiškai lietuviams (Chicago). – 1994, Nr. 11, p. 348-349 Medininkų pilis
Štuopis P. Aisčių dievai tautos tarnyboje // Akademikas. – 1933, Nr. 15, p. 289-292
Štuopis P. Aisčių protėvynė // Akademikas. – 1934, Nr. 11/12, p. 242-245
Štuopis P. Aisčių vėlių kultas // Akademikas. – 1934, Nr. 16, p. 360-365, Nr. 17, p. 398-403
Štuopis P. Aistuva // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 136/137, p. 654-656
Štuopis P. Istorikai po Žemaitija // Tautos mokykla. – 1936, Nr. 16/17, p. 377-378
Štuopis P. Jotvingiai // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 144, p. 782-785
Štuopis P. Kai piliakalniai prašneko // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 22-30 (Nr. 334, 336, 338, 340, 342, 344, 346) Rumšiškės, Dovainonys, Birštonas, Punia, Alytus, Merkinė, Liškiava, Rudamina, Pypliai, Seredžius, Veliuona, Raudonė, Jurbarkas, Medvėgalis, Įpiltis.
Štuopis P. Lietuvos istorijos pradžia ir jos kūrėjai // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 13, p. 254-255
Štuopis P. Lietuvos krikšto suvėlinimas // Lietuvos aidas. – 1939, bal. 18 – geg. 4 (Nr. 174-202)
Štuopis P. Po Dzūkijos piliakalnius // Tautos mokykla. – 1936, Nr. 14/15, p. 334-335
Štuopis P. Romuva mūsų mitologijoj // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 27, p. 638-641
Štuopis P. Senoji Aistuva skaičiais // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 163
Štuopis P. Senovės aisčių sauga // Trimitas. – 1933, Nr. 47, p. 926-928; Nr. 48, p. 949-950; Nr. 49, p. 966-967 Apie menkas pilis, prastus ginklus.
Štuopis P. Senovės aisčių vedybos // Trimitas. – 1935, Nr. 24, p.431-433
Štuopis P. Senovės lietuvių kultūra // Vairas. – 1938, Nr. 19, p. 156-164; Nr, 20, p. 245-252; Nr. 23, p. 429-439; Nr. 24, p. 480-493
Štuopis P. Senovės lietuvių tikyba // Vakarai (Klaipėda). – 1939, saus. 7, p. 5
Štuopis P. Sudavija // Akademikas. –1934, Nr. 2, p. 31-34; Nr. 3, p. 61-63
Štuopis P. Šiaulių mūšis 1236.IX.22 // Lietuvos aidas. – 1936, rugs. 22-24 (Nr. 434, 436, 438)
Štuopis P. Žemaitija senovėje // Akademikas. – 1934, Nr. 4, p. 81-82; Nr. 5, p. 102-106
Šturms E. Baltische Alkhügel // Pirmā Baltijas vēsturnieku konference. Rīgā, 16.-20.VIII.1937. – Rīga, 1938. – P. 116-132
Šturms E. Baltu tautu svetmeži // Sauksme (Augsburg). – 1948, p. 17-21 Baltų šventieji miškai.
Šturms E. Bibliographie des vorgeschtlichen Schriftums in den Baltischen Staaten für das Jahr 1924 // Vorgeschichtlicher Jahrbuch (Berlin). – 1926, t. 1, p. 69-73
Šturms E. Chroniku un senrakstu ziņas par baltu tautu beru parašam 13.un 14. g.s. // Tauts vēsturei. Festschift A. Švabe. – Rīga, 1938. – P. 84-110 Apie laidojimo papročius.
Šturms E. Der Bernsteinschmuck der ostlichen Amphorenkultur // Documenta archeologica Wolfgang La Baume dedicata. – Bonn, 1956. – P. 13-20 Apie Palangos radinius.
Šturms E. Der Bernsteinschmuck der östlichen Amphorkultur // Jahrbuch des Römisch-Germanischen Zentralmuseums (Mainz). – 1955, t. 2, p. 14-20
Šturms E. Der ostbaltische Bernsteinhandel in der vorchristlichen Zeit // Commentationes Balticae. Jahrbuch des Baltischen Forschungsinstituts (Bonn). – 1954, t. 1, p. 167-205 Rec.: Wojtasik J. // Materiały zachodnio-pomorskie. – 1959, t. 5, p. 522-526.
Šturms E. Der Ursprung der kamm- und grübchenkeramischen Kulturen Osteuropas // Commentationes Balticae (Bonn). – 1957, t. 3, p. 233-257
Šturms E. Die Älkstätten in Litauen. – Hamburg, 1946. – 36 p. (Contributions of Baltic University) Rec.: Mažiulis A. // Aidai (Augsburg). – 1948, Nr. 10, p. 34-36.
Šturms E. Die ältere Bronzezeit im Ostbaltikum (Vorgeschichtliche Forschungen, t. 10). – Berlin; Leipzig, 1936. – 155 p., 28 lent., 6 žml
Šturms E. Die Ausgrabungen in Rutzau und Bauske mit einem Exkurs. Frühgeschichtliche Fundegruppen und heutige Dialektgrenzen in Lettland und Litauen // Ur-und Frühgeschichte als historische Wissenschaft. Festschrift zum 60. Geburstag von E. Wahle. – Heidelberg, 1950. – P. 63-75
Šturms E. Die baltisch-slawischen Beziehungen in vorgeschichtlicher Licht // In Honorem Endzelini. – Chicago, 1960. – P. 149-155 Rec.: Jaskanis J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 249-351.
Šturms E. Die bronzezeitliche Funde in Lettland // Congressus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae, 18. – 23. VIII. 1930. – Rigae, 1931. – P. 103-144
Šturms E. Die Entstehung einer ostbaltischen Tüllenbeilform // Elbinger Jahrbuch. – 1938, t. 15, p. 54-56
Šturms E. Die ethnische Deutung der “masurgermanischen Kultur” // Contributions of Baltic University (Pinneberg). – 1947, Nr. 31, p. 1-12 Galindai.
Šturms E. Die Herkunft der Becher-Bootaxtkultur // Berichte über den V. Internationalen Kongress Vor- und Frühgeschichte. Hamburg, 1958. – Berlin, 1961. – P. 779-786
Šturms E. Die neolithische Plastik im Nordischen Kulturkreis // Jahrbuch des Römisch-Germanischen Zentralmuseums (Mainz). – 1955, t. 2, p. 21-26
Šturms E. Die neolitische Plastik im Nordischen Kulturkreis // Jahrbuch des Römisch-Germanischen Zentralmuseums (Mainz). – 1957, t. 2, p. 21-26
Šturms E. Die steinzeitliche Kulturen des Baltikums. – Bonn, 1970. – P. 21, 298 p., 115 lent
Šturms E. Die vorgeschichtlichen Probleme des Kurenlandes // Sitzungsberichte der Gesellschaft für Geschichte und Altertums zu Riga. – 1934, p. 9-21
Šturms E. Eine ostbaltische Streitaxtform der früheren Eisenzeit // Literarum Societas Esthonica. 1838-1938. Liber Saecularis. – Tartu, 1938. – T. 2, p. 717-720
Šturms E. Elka kalni un pilskalni Kursā // Pagātne un tagadne. – Rīga, 1936. – T. 1, p. 82-102
Šturms E. Lietavas aizvesture // Latviešu konversacijas vardnica. – Rīga, 1935. – T. 12, skilt. 24191-24222
Šturms E. Linkūnų senkapi // Latviešu konversacijas vardnica. – Riga, 1935. – T. 12, skilt. 23627-23629 Linkūnai (prie Tilžės).
Šturms E. Regionale Unterschiede in den Beziehungen zwischen dem Ostbaltikum und Skandinavien in der Bronzezeit // Contributions of Baltic University (Pinneberg). – 1947, Nr. 53, p. 1-10 Rec.: Dąbrowski J. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 267-268.
Šturms E. Schwarzort // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927. – T. 12, p. 373-379 Juodkrantė (Kuršių nerija).
Šturms E. Schwedische Kolonien in Lettland // Fornvännen (Stockholm). – 1949, t. 44, p. 205-217
Šturms E. Sēļi; Sēlija; Sēļu valoda // Latviešu konversācijas vardnica. – Rīga, 1939. – T. 19, skilt. 38062-38065, 38053-38055, 38073-38076. – Aut. nenurodytas
Šturms E. Zur ethnischen Deutung der “masurgermanischen Kultur” // Archeologia geographica (Bonn). – 1951, t. 1, p. 20-22 Galindai; lankinių žieduotų segių paplitimas.
Šukys B. Ten, kur dunksojo Lapių pilis // Tėviškės žinios (K.). – 1995, geg. 27, p. 12 Apie dvarvietės tyrinėjimus.
Šulinskas L. Sembos pusiasalio lobis // Kolekcija. – 1998, Nr. 5, p. 49-50 Sidabrinių ilgųjų lobis.
Šulja K. Neolitinių stovyklų amžius // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 3, p. 16-17
Šumskas A. Archeologiniai radiniai Vytauto gimtinėje // Lietuvos aidas. – 1997, rugpj. 7, p. 4 Senieji Trakai
Šumskas A. Lobiai dažniausiai atsiduria numizmatų rankose // Lietuvos aidas. – 1998, lapkr. 28, p. 7. Lobiai Trakų muziejuje.
Šumskas A. Trakų pusiasalio pilis gali būti pusšimčiu metų pasendinta // Lietuvos rytas. – 1998, bal. 2, p. 4.
Šuopienė Z. Rajono archeologijos paminklai // Draugystė (Vilnius). – 1998, Nr. 6
Šuopytė A. Klampios pėdos niekieno žemėje (?) // Naujienos (Jonava). – 1995, lapkr. 11, p. 1, 3 Paberžės piliakalnis.
Šurkus J. Radiniai senkapiuose // Kauno tiesa. – 1961, geg. 17, p. 5 Palangos kapinynas.
Šurna A. Monetos prabyla // Kauno tiesa. – 1966, birž. 25 Apie A. Furmano kolekciją Kaune.
Šutino archeologijos rinkiniai // Vairas. – 1915, Nr. 19, p. 310. Žinutė apie A. Šutino rinkinį Vilniuje.
Švedai domisi Lietuva // Lietuvos aidas. – 1931, liep. 24, p. 2
Švedai gėrisi gen. Nagevičiaus paskaita // Dienos naujienos. – 1933, kovo 27, p. 1 Apie Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnį.
Švedai kasinėja Apuolę // Rytas. – 1931, rugpj. 7, p. 6
Švedai vėl kasinės Apuolės piliakalnį // Trimitas. – 1930, Nr. 33, p. 698
Švedai, latviai ir lietuviai draugiškai tyrinės praeitį // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, rugpj. 8
Švedkalnis // Žemaičių žemė. – 1941, Nr. 28, p. 3 Šiuraičių (Plungės raj.) piliakalnis.
Švedkapiai ? // Lietuvos aidas. – 1933, geg. 11, p. 5 Bliūdašilio ir Daubariškių (Ukmergės raj.) pilkapiai.
Švedų piliakalnis / Pušynų Sūnus // Mūsų rytojus. – 1927, Nr. 18, p. 7 Maniuliškių (Zarasų raj.) piliakalnis.
Švedų akademijos rektoriaus laiškas mūsų universiteto rektoriui // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 22, p. 4 Siūlo bendradarbiauti archeologijos srityje.
Švedų archeologai baigė tyrinėjimus Apuolėje // Lietuvos aidas. – 1931, rugs. 2, p. 8
Švedų archeologai tiria Lietuvos ir Latvijos piliakalnius ir senkapius // Lietuvos aidas. – 1929, rugpj. 27, p. 2 Numatomi Apuolės tyrimai.
Švedų archeologų būrelis atvyksta Lietuvon // Lietuvos aidas. – 1929, rugpj. 20, p. 7 Apie ketinimą kartu su E. Volteriu tyrinėti Apuolę.
Švedų karalių karo taku / A.Č. // XX amžius. – 1940, kovo 28, p. 6. Biržų pilis ir Biržų rajono archeologiniai paminklai.
Švedų karo radiniai // Zarasų kraštas. – 1934, Nr. 19, p. 3 Audros (Rokiškio raj.) kaimo kapinynas.
Švedų mokslininkų noras draugiškai dirbti su Lietuvos mokslininkais // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, spal. 22, p. 2 Dėl bendradarbiavimo archeologijos srityje.
Švedų moneta // Kauno tiesa. – 1959, geg. 6, p. 5 Nidoje rasta 1685 m. Švedijos moneta-plokštė.
Švedų palaikai // XX amžius. – 1939, liep. 4, p. 10 Volai – Biliūnai (Raseinių raj.).
Švedų spauda domisi Apuolės iškasenomis // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 40, p. 965. – Tas pat: Rytas. – 1931, rugs. 25, p. 7
Švėgžda B. Apsaugokime praeities pėdsakus // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1957, bal. 13
Švėgžda B. Saugokime kultūrinius paminklus // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1957, birž. 4
Švėgžda P. Mūsų senuolių dievai // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 34, p. 544-546
Švėgždavičius B. Rinkime eksponatus muziejui // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, lapkr. 23
Švėgždavičius K. Žemaičių “Alkos” muziejus // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 17-23 Apie muziejaus archeologines ekspedicijas.
Švėkšna. Apleistas piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 29, p. 4 Paulaičiai (Šilutės raj., Švėkšnos v.).
Švėkšna. Archeologiniai kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1937, geg. 8 (Nr. 203), p. 7 Nikėlų ir Paulaičių kapinynai (Šilutės raj.).
Švėkšna. Iškasė pinigų // Vakarai (Klaipėda). –1936, rugpj. 7, p. 4 Inkaklių (Šilutės raj.) kaime.
Švėkšna. Prikasti kapai // Lietuvos aidas. – 1937, birž. 21 (Nr. 274), p. 6 Pūzraviečiai (Šilutės raj.).
Švėkšna. Ūkininkas turi muziejų // Lietuvos aidas. – 1937, geg. 12 (Nr. 210), p. 6. – Tas pat: Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 23, p. 4; Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 27, p. 12; Papiaunys (Šilutės raj.), turi archeologinių radinių.
Šventaragio slėnys – Vilniaus lopšys // Savaitė. – 1943, Nr. 41, p. 643; Nr. 42, p. 659
Šventasis Rambyno kalnas / D.S. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, birž. 16, p. 5.
Šventė Medvėgaly // Lietuva. – 1925, liep. 2, p. 4 Medvėgalio (Šilalės raj.) piliakalnis.
Šverebas P. Dapšių piliakalnis // Santarvė (Mažeikiai). – 1993, saus. 13, p. 2
Šverebas P. Darbai Daubarių archeologiniame komplekse // Santarvė (Mažeikiai). – 1995, liep. 1, p. 4 Daubarių piliakalnių tvarkymas.
Šverebas P. Kur stovėjo Sedos pilys // Gimtinė. – 1993, Nr. 11, p. 3 Mažeikių raj.
Šverebas P. Mažeikių rajono archeologiniai akmenys // Gimtinė. – 1995, Nr. 2, p. 7
Šverebas P. Mūsų piliakalniai // Santarvė (Mažeikiai). – 1992, vas. 26
Šverebas P. Restauruotas Renavo piliakalnis // Šiaulių kraštas. – 1994, rugs. 23, p. 11 Mažeikių raj.
Šverebas P., Vilkas A. Rajono istoriniai akmenys // Santarvė (Mažeikiai). – 1992, saus. 22
Švietimo komisaro įsakymas dėl kultūros paminklų apsaugos // Vilniaus balsas. – 1940, spal. 5, p. 3 Paminklų apsauga.
Švietimo liaudies komisariato nusprendimas apie Istorijos ir etnografijos muziejaus organizavimą Vilniuje // Švietimo reikalai. – 1919, bal. 1, Nr. 4.
Švietimo ministerija nupirko Rambyno kalną // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, saus. 9, p. 3 Rambynas
Švietimo Ministerijos įstaigų 1921 m. apyskaita // Švietimo darbas. – 1923, Nr. 5, p. 323-374. P. 362-363 – Valstybės archeologijos komisijos ataskaita.
Švietimo Ministerijos įstaigų 1922 m. apyskaita // Švietimo darbas. – 1925, Nr. 6, p. 513-667 P. 659-660 – Valstybės archeologijos komisijos ataskaita.
Švogžlys N. Kernavė – grynai lietuviška / Milžinas // Rytas. – 1931, birž. 2, p. 3 Kernavės ir apylinkių vietovardžiai.
Švogžlys N. Kernavė – pasakų šalis / Milžinas // Rytas. – 1930, lapkr. 20, p. 2 Padavimai apie piliakalnius.
T. Daugirdo lenkų kalba paskaitos // Lietuvos žinios. – 1914, geg. 14 (27).
Tadas Daugirdas // Bibliotekų darbas. – 1971, Nr. 12, p. 37-38. – Bibliogr
Tadas Daugirdas // Kauno tiesa. – 1972, vas. 26, p. 3
Tai yra neleistina // Kauno tiesa. – 1957, spal. 15 Apie P. Tarasenkos pastangas apsaugoti Eigulių (Kaune) piliakalnį.
Taip lenkai darko Gedimino bokštą // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 12, p. 5
Tajemnice trzech zamków na warsztacie prac konserwatorskich // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 24, p. 5.
Tajemniczy loch pod placem Katedralnym // Słowo. – 1929, rugpj. 8, p. 3 Vilnius, Žemutinė pilis.
Talko-Hryncewicz J. Cmentarzysko w Lankiszkach pod Naczą na Litwie z XIV-XVI w. // Myśl Narodowa (Peterburg). – 1916, Nr. 6.
Talko-Hryncewicz J. Listy Juliana Talko-Hryncewicza do Jana Karlowicza // Przegląd antropologiczny (Poznań). – 1965, t. 31, p. 259-264 1888-1902 m. iš Vilniaus rašyti laiškai apie archeologiją.
Talko-Hryncewicz J. Mieszkańcy Wilna z drugiej połowy XVI i początków XVII stulecia. Studium antropologiczne // Materiały antropologiczno – archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1907, t. 9, p. 87-138; Atsp.: Kraków, 1907. – 52 p. Rec.: Uziębło L. O mieszkańcach Wilna // Dziennik Wileński. – 1907, birž. 10 (23). Remiasi Vilniuje, prie šv. Onos bažnyčios rastomis 42 kaukolėmis.
Talko-Hryncewicz J. O domniemanych czaszkach Krywiczan // Materyały antropologiczno - archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1904, t. 7, p. 3-39. Apie akmeninius kapus Lydos a. (Opanovcų, Karnačiznos, Venžovščiznos kapinynai).
Talko-Hryncewicz J. O trepanowanych czaszkach XIV-XVI wieku z cmentarzyska w Lankiszkach pod Naczą w Litwie. – Kraków, 1918. – 19 p. Nočia (Lydos a.).
Talko-Hryncewicz J. Przyczynek do paleoantropologji Litwy. Cmentarzysko na Arjańskiej górce w majentności Unji pod Wierzbałowem pow. Wilkowyszki // Prace i materialy antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1920, t. 1, p. 48-52.
Talko-Hryncewicz J. S.p. Wandalin Szukiewicz // Pregląd Archeologiczny (Poznań). – 1920, sąs. 3/4, p. 81-82.
Talko-Hryncewicz J. Trepanacja czaszki žywego człowieka z góry Zamkowej w Wilnie // Rozprawy wydziału matematyczno-przyrodnicznego Polskiej Akademiji Umiejętności (Kraków). – 1921, Nr. 21 (61), p. 1-9.
Talko-Hryncewicz J. Über trepanierte Schädel der Grabstätte von Lankischki in Litauen // Bulletin de l’Academie des Sciences de Cracovie. – 1918, p. 158-160; Atsp.: Cracovie, 1918. – 5 p.
Talko-Hryncewicz J. W. Szukiewicz jako prehistoryk Litwy // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1920, t. 5, p. 65-70.
Talko-Hryncewicz J. Wandalin Szukiewicz. Kartka z žycia kresów wschodnich // Czas. – 1920, Nr. 24.
Talko-Hryncewicz J. Wiadomości antropologiczne o domniemanych szczątkach finskich na Żmujdzi // Materialy antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1919, t.14, p. 1-28. Vizdergių (Šiaulių raj.) pilkapiai, Lauksvydų (Kauno raj.) ir Titvydiškių (Kelmės raj.) kapinynai.
Talko-Hryncewicz J. Wiadomości o Zakladzie antropologji i prehistorji Universytetu Stefana Batorego w Wilnie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1921, t. 6, p. 121-125.
Talko-Hryncewicz J. Z moich wspomnień o dawnych archeologach // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1923, t. 8, p. 176-190. P. 189 – apie W. Szukiewiczių.
Talko-Hryncewicz J., Hoyer H. Cmentarzysko szkieletowe w Lankiszkach pod Naczą na Litwie z XIV-XVI w., pod względem antropologicznym // Rozprawy wydziału matematyczno-przyrodniczego Polskiej Akademiji Umiejętności (Krakow). – 1921, Nr. 21 (61), p. 181-247. Lankiškių (Lydos a.) kapinynas.
Tallat-Kelpšaitė Z. Kada baigsis Juodkrantės lobio klajonės ir jis sugrįš į žemę, kurioje gimė? // Klaipėda. – 1996, birž. 28, p. 20-21 Akmens amžiaus gintaro dirbiniai.
Tallat-Kelpšaitė Z. Vandenų gelmėse paskendę lobiai ir mūsų istorijos šaknys // Klaipėda. – 1997, rugpj. 22, p. 16-17 Povandeninė archeologija.
Tallgren A. M. A bronze statuette from Lithuania // Senatne un māksla (Rīga). – 1938, t. 2, p. 56-63
Tallgren A. M. Die sogenante Mälaräxte der ostbaltischen Bronzezeit // Literarum Societas Eesthonica. 1838-1938. Liber Saecularis. – Tartu, 1938. – T. 2, p. 721-726 Vaškų (Pasvalio raj.) lobis.
Tamašauskas M. Piliakalnių globėjai // Vakarinės naujienos. – 1970, kovo 28, p. 3 Eigulių ir Pajiesio (Kaunas) piliakalniai.
Tamašauskas R. Apie “Užburtų lobių” autorių // Tėvynės šviesa. – 1989, liep. 12, p. Apie P. Tarasenką.
Tamašauskas R. Gimtojo krašto tyrinėtojas // Pirmyn (Molėtai). – 1983, lapkr. 19 Apie P. Tarasenką.
Tamašauskas R. Iš Lietuvos – Lietuvai // Vilnis (Molėtai). – 1992, gruod. 18 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Tamašauskas R. Vainotiškių senkapis // Kėdainių garsas. – 1997, lapkr. 25, p. 4
Tamaševičius S. “Ginties” alka // Palanga. – 1991, bal. 26; geg. 3 Birutės kalnas Palangoje.
Tamaševičius S. Palangos “ginties” alka. Senovės lietuvių observatorijos paslaptis // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 1, p. 13-14 Birutės kalnas Palangoje.
Tamaševičius S. Palangos “Ginties” alka: Senovės lietuvių observatorijos paslaptis // Klaipėda. – 1991, geg. 18, p. 2 Birutės kalnas Palangoje.
Tamošaitis R. G. Dumezilis ir baltų mitologija // Mokslo Lietuva. – 1992, Nr. 2, p. 7
Tamoševičienė S. Rugiaveidė // Moteris. – 1997, Nr. 11, p. 54-56 Apie D. Steponavičienę.
Tamošiūnas P. Užpalių piliakalnis laukia turistų // Lenino keliu (Utena). – 1967, liep. 11, p. 3 Šeimyniškių (Utenos raj.).
Tamošiūnas V. Įtvirtinimai prie Klaipėdos // Gimtinė. – 1993, Nr. 2, p. 4 Dirvupių-Sudmantų kaime.
Tamulaitis J. Seredžius – istoriška apylinkė // Trimitas. – 1934, Nr. 47, p. 916 Apie piliakalnį ir Palocėlį (Jurbarko raj.).
Tamulioniai A. ir P. Dubysos vingyje // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, birž. 1 Gėluvos piliakalnis prie Ariogalos.
Tamulionytė V. Išsipildžiusi svajonė // Dienovidis. – 1994, Nr. 32, p. 14
Tamulynas L. A. Bezzenbergerio archeologiniai tyrinėjimai Klaipėdos krašte // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 247-285
Tamulynas L. Klaipėdos krašto archeologinių kapinynų paieška ir apskaita // Kultūros paminklai (V.). –1997, t. 4, p. 36-50
Tamulynas L. Mižeikių pilkapiai // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 24-25 1891 m. A. Bezzenbergerio kasinėti Mišeikių (Klaipėdos raj.) pilkapiai.
Tamulynas L. Pleškučių-Pangėsų kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 219-224 Pleškučiai-Pangesai (Klaipėdos raj.).
Tamulynas L. Šilutės dvarininkų Hugo ir Ericho Scheu’jų indėlis į Klaipėdos krašto proistorės ir archeologinius tyrinėjimus // Kultūros paminklai. – 1998, kn. 5, p. 36-47
Tarabilda P. Apsaugokime Kauno pilį // Tarybų Lietuva. – 1948, vas. 18
Tarasenka P. Kulturalne bogactwa naszych pól // Noviny. – 1926, Nr. 27
Tarasenka P. “Dievo pėdos” / P.T-ka. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 22, p. 377-378.
Tarasenka P. “Mokai” // Ateitis. – 1943, kovo 6, p. 4
Tarasenka P. “Pėduoti” akmenys // Trimitas. – 1927, Nr. 19, p. 614-617
Tarasenka P. “Pinigai dega” // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 28/29, p. 487; Nr. 30, p. 504
Tarasenka P. “Velnio “ pėdos // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 2, p. 21-22 Pėduoti akmenys.
Tarasenka P. „Dubenuoti“ akmenys // Lietuva. – 1925, vas. 10, p. 3-4
Tarasenka P. 1234 m. kautynės ties Kaunu // Karys. – 1928, Nr. 20, p. 366-367 Pagal S. Daukantą, T. Narbutą.
Tarasenka P. A.a. K. Būga // Kultūra. – 1925, Nr. 1, p. 51-52
Tarasenka P. Akmeniniai būstai vėlėms // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 33, p. 552
Tarasenka P. Akmenys – žyniai // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 37, p. 622-624
Tarasenka P. Akmenys kulto // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 161-162
Tarasenka P. Akmenys vaikus moko // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 32, p. 539-540
Tarasenka P. Akmenys žyniai // Jaunoji karta. – 1937, Nr. 37, p. 622
Tarasenka P. Akmuo “Laumių stalas” // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 48 Paindrė (Zarasų raj.).
Tarasenka P. Alko akmenys Trakų apskrityje / V. Tarasenka // Kultūra (Šiauliai). – 1923, Nr. 1, p. 25-31. Laukagalio (Kaišiadorių raj.) ir Mitkiškių (Trakų raj.) akmenys.
Tarasenka P. Alkos kalnai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 324
Tarasenka P. Ant Margio kalno // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 116-121 Punios piliakalnis.
Tarasenka P. Apeiginiai Lietuvos piliakalniai // Židinys. – 1934, t. 20 (Nr. 11), p. 409-418 Velikuškės ir Vozgėlių (Zarasų raj.) piliakalniai.
Tarasenka P. Apuolės apgulimas // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 338-342 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Tarasenka P. Archeologijos paminklus Lietuvoje tyrinėti programa / P. T-ka // Lietuva. – 1922, saus. 8, p. 2-3.
Tarasenka P. Archeologinės bei istorinės mokyklų išvykos (ekskursijos) // Švietimo darbas. – 1924, Nr. 11, p. 1014-1016
Tarasenka P. Archeologiški paminklai Biržų apskrityje //Akiras-Biržys P. Lietuvos miestai ir miesteliai.– K., 1932. – II. Biržų apskritis, p. 57-59
Tarasenka P. Archeologiškos Lietuvos brangenybės // Lietuva. – 1927, saus. 18, p. 3
Tarasenka P. Aukštaičių piliakalniai // Į laisvę. – 1942, geg. 18, p. 3
Tarasenka P. Buteikių, Jasiškių, Šeimyniškėlių ir Vargulių piliakalniai / Iš Mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne esančio rankraščio spaudai pateikė G. Zabiela // Anykščiai. – 1992. – Sąs. 3, p. 19-20.
Tarasenka P. Daugiau dėmesio mūsų senovei // Lietuva. – 1925, rugpj. 3, p. 1-2
Tarasenka P. Dėl praėjusių metų archeologinių tyrinėjimų // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 6, p. 6 Atsiliepimas į J. Puzino str. (“Lietuvos aidas” 1933, spal. 27).
Tarasenka P. Didžiųjų Tyrulių paslaptys. – V., 1956. – 284 p Rec.: Bieliauskas A. Pasakojimai apie senovę // Tarybinis mokytojas. – 1956, rugpj. 13. Donatauskas Š. Išaiškintos “paslaptys” // Komjaunimo tiesa. – 1956, rugs. 1. Gavėnas V. // Pergalė. – 1957, Nr. 5, p. 123. Stravinskas A. Atidengtos paslaptys // Kauno tiesa. – 1956, rugpj. 18. Stravinskas A. // Literatūra ir menas. – 1956, Nr. 34, p. 2. Šidlauskas A. Tyrulių paslaptys // Tarybinis mokytojas. – 1957, vas. 14.
Tarasenka P. Džiugo kalno paslaptis // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 48, p. 796-797 Telšių raj.
Tarasenka P. Europos tautų kilmė // Kultūra. – 1925, Nr. 4, p. 198-200
Tarasenka P. Gelgaudų pilis // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 39, p. 318 Jurbarko raj.
Tarasenka P. Gimtoji senovė (ieškojimas, pažinimas ir apsaugojimas). – Šiauliai, 1925. – 117 p Rec. Kantvydis B. // Lietuva. – 1925, liep. 3, p. 6. Kantvydis B. // Klaipėdos žinios. – 1925, liep. 19. Paegle E. / E. P. // Latvijas Saule (Rīga). – 1925, Nr. 34, p. 308-309.
Tarasenka P. Grodziska w łuku srodkowego Niemna na Litwie // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 221-226
Tarasenka P. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, kn. 4/5, p. 574-590. Budelių (Kaišiadorių raj.), Sližių (Ukmergės raj.), Totoriškių (Širvintų raj.) ir Kernavės piliakalniai; Ardiškių ir Rusių Rago (Širvintų raj.), Vangiškių (Jonavos raj.), Daugilionių (Ukmergės raj.), Rusių (Kaišiadorių raj.) pilkapynai, Neries pakrančių akmens amžiaus gyvenvietės.
Tarasenka P. Ieškotini senoviški paminklai // Lietuva. – 1927, liep. 8 Dėl Raguvos (Panevėžio raj.) akmens.
Tarasenka P. Istorinės-archeologinės reikšmės akmenys // Į laisvę. – 1942, liep. 24, p. 3
Tarasenka P. Iš Gargždų praeities // Klaipėdos žinios. – 1924, rugpj. 8; rugpj. 9
Tarasenka P. Iš kelionės po Žemaitiją: 1. Gondinga; 2. Apuolė; 3. Padievyčiai; 4. Skomantai-Akmeniškiai // Klaipėdos žinios. – 1925, rugs. 11-gruod. 29 (Nr. 209-214, 259, 294, 298, 299). – 1926, saus. 5, saus. 6
Tarasenka P. Iš kelionės po Žemaitiją: Džiugas, Šatrija // Klaipėdos žinios. – 1926, saus. 5, saus. 6. – Pradžia: 1925 m. rugs. 11
Tarasenka P. Jurbarko “Višpilies” piliakalnio padavimai / P. T-ka. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 17-18, p. 309-310, Nr. 20, p. 344-345.
Tarasenka P. Kalba ir mūsų praeitis // Klaipėdos žinios. – 1924, gruod. 7 (Nr. 248, priedas), p. 1-2. K. Būgos atminimui.
Tarasenka P. Kalba ir mūsų praeitis. Brangiai prof. K. Būgos, garbingojo gimtosios kalbos tyrinėtojo atminčiai // Tėvynė. – 1925, vas. 20, vas. 28
Tarasenka P. Kauno pilies gynimas 1362 m. // Kraštotyra. – V., 1963. – P. 98-105
Tarasenka P. Kauno senovė // Kauno tiesa. – 1958, rugs. 8, 11, 13, 20, 23, 28, spal. 1, 4, 6 Kapinynai ir pilis.
Tarasenka P. Kelios pastabos dėl d-ro Scheu archeologinių rinkinių // Klaipėdos žinios. – 1924, spal. 12
Tarasenka P. Klaipėdai reikalingas istorijos-archeologijos muziejus // Klaipėdos žinios. –1924, birž. 1
Tarasenka P. Koks turi būti Klaipėdos miesto muziejus // Klaipėdos žinios. – 1924, rugpj. 3
Tarasenka P. Kretingos „Stabakuliai“ / P. T-ka. // Klaipėdos žinios. – 1924, rugpj. 14; rugpj. 15.
Tarasenka P. Kretingos mengirai // Krivulė. – 1925, Nr. 1, p. 12-13
Tarasenka P. Kretingos mengirai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 24, p. 5
Tarasenka P. Kultūriški turtai mūsų laukuose // Mūsų rytojus. – 1928, Nr. 20, p. 4; Nr. 23, p. 4. – Nr. 23 paantr.: Akmenis ir jų reikšmė
Tarasenka P. Kur gyveno lietuviai senovėje // Karys. – 1927, Nr. 11, p. 104-105 K. Būgos ir J. Basanavičiaus hipotezių vertinimas.
Tarasenka P. Lietuvių senuoliai ir jų kaimynai // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 31, p. 495-496; Nr. 44, p. 715; Nr. 47, p. 761
Tarasenka P. Lietuvių piliakalniai Baltgudijoje // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 32-35
Tarasenka P. Lietuvių piliakalniai Gudijoje // Trimitas. – 1928, Nr. 7, p. 241-244
Tarasenka P. Lietuvių senuoliai ir jų kaimynai // Kaimynas (Klaipėda). – 1934, Nr. 29
Tarasenka P. Lietuvos archeologijos bruožai // Kultūra. – 1928, Nr. 10, p. 406-410; Nr. 11, p. 461-466; Nr. 12, p. 501-505
Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga ir archeologinis žemėlapis (autoreferatas) // Praeitis (K.). – 1930, t. 1, p. 366-379
Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. – K., 1928. – 32, 358 p. – Autoref.: Praeitis – K., 1930, t. 1, p. 366-369 Rec.: Balys A. // Švietimo darbas. – 1929, Nr. 8, p. 776-779. Biržiška V. // Bibliografijos žinios. – 1928, Nr. 1, p. 34, 1929; Nr. 4, p. 133. Biržiška V., Šinkūnas P. // Mūsų žinynas. – 1930, t. 18, p. 299-302. Merkelis A. / Mikaitis A. // Lietuvos aidas. – 1929, liep. 19, p. 3-4. Volteris E. // Židinys. – 1930, Nr. 1, p. 89-90.
Tarasenka P. Lietuvos archeologijos plėtojimosi bruožai // Jaunoji Lietuva. – 1929, Nr. 7, p. 34-39
Tarasenka P. Lietuvos archeologijos žemėlapis. – K., 1928
Tarasenka P. Lietuvos archeologinio žemėlapio sudarymo reikalu // Lietuva. – 1925, saus. 8
Tarasenka P. Lietuvos piliakalniai // Aušros medis. Lietuvai pagražinti draugijos vienkartinis leidinys. – K., 1925. – P. 15-22
Tarasenka P. Lietuvos piliakalniai. – 1956. – 100 p Rec.: Akelaitis A. Lietuva piliakalnių kraštas // Naujasis kelias (Marijampolė). – 1956, birž. 10. Laukys P. Įdomūs leidiniai // Švyturys. – 1956, Nr. 10. Rimantienė R. // Rocznik Olsztynski. – 1959, t. 2, p. 290-294. Stravinskas A. // Kauno tiesa. – 1956, kovo 11.
Tarasenka P. Lietuvos senovės paminklų rengiamojo tyrinėjimo archeologinių liekanų rinkimo programa // Kultūra (Šiauliai). – 1923, Nr. 2, p. 177-179.
Tarasenka P. Liškiavos paslaptis // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 98-101
Tarasenka P. Marvelės gyvenvietė // Kauno tiesa. – 1958, lapkr. 12 Kaune, Nemuno kairiajame krante.
Tarasenka P. Mielanų piliakalnis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 2, p. 85-87 Mielėnų (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Tarasenka P. Moksliniam darbui uždavinys. Pažinkime savo praeitį // Karys. – 1928, Nr. 21/22, p. 432
Tarasenka P. Mūsų laukų kultūriniai turtai // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 25, p. 422-423; Nr. 27, p. 457-458
Tarasenka P. Mūsų muziejų archeologiniai darbai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p.11-14
Tarasenka P. Mūsų piliakalniai // Iliustruoji Lietuva. – 1927, Nr. 6, p. 41-43
Tarasenka P. Mūsų piliakalniai // Lietuva. – 1923, bal. 26, p. 1-2.
Tarasenka P. Mūsų protėvių kovos su normanais // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 1, p. 7
Tarasenka P. Mūsų senovės liekanos // Trimitas. – 1927, Nr. 5, p. 143-146 Alytaus apskr. archeologinių paminklų apžvalga.
Tarasenka P. Mūsų senovės paminklų padėtis // Lietuva. – 1926, geg. 12, p. 4-5 Valstybės archeologijos komisijos veiklos apžvalga ir archeologinių paminklų padėtis.
Tarasenka P. Mūsų sentėviai ir germanai // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 49, p. 798
Tarasenka P. Mūsų Vytis / P. T-ka. // Karys. – 1926, Nr. 36, p. 298-300.
Tarasenka P. Naktis Trakų pilyje // Karys. – 1928, Nr. 8, p. 127-128 Beletrizuotas kūrinėlis.
Tarasenka P. Nauji duomenys lietuvių tautos kilmės klausimu // Kauno tiesa. – 1957, rugpj. 7
Tarasenka P. Nauji Lietuvos praeities duomenys // Kardas. – 1927, Nr. 19, p. 264-269 Apie lietuvių gyvenimą senovėje iki Smolensko.
Tarasenka P. Nauji piliakalnių pažinimo duomenys // Ateitis. – 1943, bal. 5
Tarasenka P. Nauji piliakalnių pažinimo duomenys // Ateitis. – 1944, birž. 14, 15
Tarasenka P. Naujos žmonijos praeities problemos // Kultūra (Šiauliai). – 1924, Nr. 10, p. 351-360; Nr. 11, p. 377-383
Tarasenka P. Nidos kapų ženklai / P.T-ka. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 7, p. 112-113.
Tarasenka P. Pabėgimas. – V., 1957. – 2-asis leid. Vilniuje, 1972 m., o 3-asis Vilniuje 1982 m Rec.: Juknevičius P. Kovų su kryžiuočiais atšvaitai // Tėvynė (Panevėžys). – 1982, rugpj. 28. Ruzgas V. // Kauno tiesa. – 1958, saus. 14. Sadauskas A. // Įdomūs puslapiai apie praeitį // Tarybinis mokytojas. – 1958, birž. 1. Skeivys S. // Vertinga dovana skaitytojams // Tarybinė Klaipėda. –1958, saus. 8.
Tarasenka P. Padėkite sudaryti archeologinį žemėlapį // Lietuva. – 1925, vas. 17, p. 2
Tarasenka P. Panerio pirmykščios kultūros sėdybos // Kultūra (Šiauliai). – 1924, Nr. 78, p. 299-310 Akmens amžiaus gyvenvietės Neries pakrantėse, tarp Kernavės ir Kauno.
Tarasenka P. Pėdos akmenyje. Lietuvos istoriniai akmenys. – V., 1958. – 81 p., žml Rec.: Tautavičius A. // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960), t. 3, p. 291-295.
Tarasenka P. Perkūno šventykloje // Skaudų aidas. – 1939, Nr. 1-13, p. 7-13; Nr. 2, p. 29-34; Nr. 3, p. 54-56; Nr. 4, p. 79-83; Nr. 5, p. 104-110; Nr. 6, p. 141-144; Nr. 7, p. 166-169; Nr. 8, p. 191-194; Nr. 9; Nr. 10, p. 213-216; Nr. 12, p. 257-259; Nr. 13, p. 292-294
Tarasenka P. Perkūno šventykloje. – 2-asis leidimas. – V., 1994. – 88 p. – Pirmas leid. Kaune, 1939 m
Tarasenka P. Perkūno šventykloje. – K., Marijampolė, 1939. – 140 p. – Antrasis leid.: V.: Pradai, 1994. – 88 p Rec.: J.S.O. // Suvalkų kraštas. – 1939, Nr. 25, p. 3. Alekna V. / Rimgaila V. // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 23/24, p. 503-504. Tamošaitis P. / Pr. T. // Draugija. – 1939, Nr. 14, p. 818.
Tarasenka P. Petras Tarasenka // Tarybų Lietuvos rašytojai. – V., 1957. – P. 467-472 Autobiografija.
Tarasenka P. Piliakalniai – mūsų tautiškos stiprybės šaltiniai // Neužmiršk Lietuvos / Red. A. Marcinkevičius. – K. 1927. – P. 56-66
Tarasenka P. Piliakalniai // Medžiaga kariškai Lietuvos istorijai. – K., 1928. – P. 102-120
Tarasenka P. Piliakalniai // Mūsų žinynas. – 1923, Nr. 13, p. 87-100.
Tarasenka P. Praeities vartai. – K., 1935. – 127 p Rec.: Lietuvos mokykla. – 1936, Nr. 2, p. 159-160. Čižūnas V. // Mokykla ir gyvenimas. –1936, Nr. 1, p. 31. Žlabys J. / J. Žg. // Lietuvos aidas. – 1935, gruod. 13, p. 6.
Tarasenka P. Prakalbintas piliakalnis // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 282-284. Kulionių (Molėtų raj.).
Tarasenka P. Prie Rambyno // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 386-390
Tarasenka P. Prieš dešimt tūkstančių metų // Matutis A., Stabingis A. Pasakoja gimtinės istorija: Lietuvos TSR istorijos skaitiniai IV klasei. – V., 1978. – P. 5-7
Tarasenka P. Priešistorinė Lietuva. Vadovas krašto praeities tyrimo darbams. – K., 1927. – 142 p. Rec.: Biržiška V. // Bibliografijos žinios. – 1928, Nr. 1, p. 3-4. Burokas R // Karys. – 1927, Nr. 3, p. 32. J. T-nas // Lietuva. – 1927, spal. 13, p. 5-6. Korsakas K. / K. G-nis. // Kultūra. – 1927, Nr. 1, p. 62. Ruseckas P. // Mūsų žinynas. – 1927, t. 12, Nr. 34, p. 94-95 Šinkūnas J. // Švietimo darbas. – 1927, Nr. 4, p. 370-377.
Tarasenka P. Priešistoriniai lietuvių karo žygiai // Medžiaga kariškai Lietuvos istorijai. – K., 1928. – P. 7-27
Tarasenka P. Raganų kalnas // Čia užaugau. –V., 1961. – P. 359-364 Šatrija (Telšių raj.).
Tarasenka P. Rambynas / P.T-ka. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 23, p. 391-392; Nr. 24, p. 408-410. – Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, liep. 11, 12
Tarasenka P. Rambyno alkvietė // Klaipėdos žinios. – 1924, birž. 22
Tarasenka P. Rambyno burtininkas. –V., 1958. – 259 p Rec.: Iešmantas G. Žilosios senovės vaizdai // Tarybinis mokytojas. – 1958, gruod. 11. Mickevičienė E. Kai prabyla iškasenos // Panevėžio tiesa. – 1958, lapkr. 26. Vadeikis J. Prieš keturis tūkstančius metų // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1958, gruod. 3, 5. Valionis M. Pasaka – ne pasaka // Pergalė. – 1959, Nr. 2, p. 184-185.
Tarasenka P. Rinkime medžiagą Lietuvos karo istorijai // Kardas. – 1926, Nr. 17, p. 265-266; Nr. 18, p. 281-282; Nr. 19, p. 302-303; Nr. 20, p. 315-317 Piliakalniai, pilys, kūlgrindos, kapinynai, alkos, monetos.
Tarasenka P. Seni kultūriniam darbui uždaviniai // Lietuva. – 1927, vas. 1, p. 2-3 Apie A. Kašarausko darbus.
Tarasenka P. Senovė ir jos pažinimas // Kultūra (Šiauliai). – 1923, Nr. 2, p. 115-127.
Tarasenka P. Senovės ir dabarties Lietuvos kariai // Karys. –1928, Nr. 20, p. 348-351
Tarasenka P. Senovės liekanos mūsų laukuose // Sodžiaus kalendorius 1926 m. – Šiauliai, 1925. – P. 9-18
Tarasenka P. Senovės lietuvių pavas. šventės // Karys. – 1927, Nr. 22, p. 202
Tarasenka P. Senovės lietuvių šventyklų vietos - alkvietės / P. T-ka. // Lietuva. – 1926, gruod. 22, p. 2-3 Alkos, Šventaragiai.
Tarasenka P. Senovės lietuvių šventovės // Švietimo darbas. –1926, Nr. 6, p. 706-715 – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 235-246.
Tarasenka P. Senovės mylėtojo vasaros darbai // Lietuva. – 1924, birž. 7, p. 2-5. – Tas pat: Mūsų kraštas. – 1924, Nr. 3, 4
Tarasenka P. Senovės paminklai Utenos apskrityje // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 14, p. 5
Tarasenka P. Senoviška Vilniaus tvirtovė // Karys. – 1927, Nr. 40, p. 360-361 Vilniaus pilis.
Tarasenka P. Stabakuliai // Į laisvę. – 1942, rugs. 10, p. 3
Tarasenka P. Suvalkijos senovė // Lietuva. – 1925, geg. 5 (Nr. 99), geg. 6 (Nr. 100)
Tarasenka P. Šauliai, padėkite pažinti Tėvynę // Trimitas. – 1924, Nr. 199, p. 23-27
Tarasenka P. Talkon mokslišką darbą dirbti // Trimitas. – 1928, Nr. 21, p. 704-706
Tarasenka P. Tauralaukių „Velnio“ akmuo // Klaipėdos žinios. – 1924, rugs. 21
Tarasenka P. Užburti lobiai. – V., 1956. – 146 p. – Antrasis leid. Vilniuje 1959 m., trečiasis Vilniuje 1978 m. – Vertimai: “Закалдованные сокровиша” (М., 1958), “Apburta manta” (Rīga, 1961), “Noiutrud aardett” (Tallinn, 1960) Rec.: Antanavičius S. Lobiai, kurių niekas nerado / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1978, birž. 20. Baltušis J. Nuoširdi knyga // Pergalė. – 1956, Nr. 9, p. 119-121. Bieliauskas A. Pasakojimai apie senovę // Tarybinis mokytojas. – 1956, rugpj. 16. Daunoras S. // Literatūra ir menas. – 1956, Nr. 24, p. 2. Vidmantas L. Apysaka apie mūsų piliakalnius // Komjaunimo tiesa. – 1956, geg. 16.
Tarasenka P. Užnemunės krašto piliakalniai. – V., 1997. – 176 p.
Tarasenka P. Valiulio akmuo // Mūsų senovė (Tilžė). – 1921, t. 1, kn. 2, p. 79-80. Švobiškėlių (Molėtų raj.) miške.
Tarasenka P. Velykos Kaune 1362 m. // Kardas. – 1927, Nr. 10-11, p. 136-139 Apie Kauno pilies sugriovimą.
Tarasenka P. Velykuškės piliakalnis // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 35, p. 586-587; Nr. 36, p. 610-611. – Nr. 36 antr. Straipsnio tęsinys, pavadintas: Lietuviai šiame krašte jau gyvena 4000 metų
Tarasenka P. Velnio keliai ir brastos // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 21, p. 361-362
Tarasenka P. Visų seniausieji žmogaus gyvenimo pėdsakai // Kultūra. – 1925, Nr. 1, p. 52
Tarasenka P. Vyties kryžiaus istorijos bruožai // Karys. – 1927, Nr. 46, p. 421-425
Tarasenka P. Vorutos pilis // Ateitis. – 1943, saus. 23, p. 3-4 Šeimyniškėlių ir Buteikių (Anykščių raj.) piliakalniai.
Tarasenka P. Žemaičių gynymasis nuo kryžiuočių // Medžiaga kariškai Lietuvos istorijai. – K., 1928. – P. 91-102
Tarasenka P. Žemaičių kunigaikštis Butegeidis // Karys. – 1928, Nr. 32, priedas, p. 26
Tarasenka P. Žiloji mūsų tautos praeitis // Karys. – 1927, Nr. 6, p. 61-62
Tarasenka Petras // Bibliotekų darbas. – 1972, Nr. 10, p. 36-37
Tarasenkos iškasimų paroda // Rytas. – 1933, gruod. 21, p. 5 Kauno miesto muziejuje.
Tarasovas A. Nepaklusnaus velnio ašaros // Diena. – 1931, Nr. 16, p. 7 Vištyčio (Vilkaviškio raj.) akmuo.
Taresenka P. Lietuvių senuoliai ir jų kaimynai suomiai // Kaimynas (Klaipėda). – 1934, Nr. 44
Tariasi archeologai ir etnografai // Tiesa. – 1963, lapkr. 15 Konferencija Vilniuje.
Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai (Istorija, Archeologija, Etnografija, Menotyra): Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1. – 165 p P. 74-84 – 1971 m. paskelbtų archeologinių knygų ir straipsnių referatai.
Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. – 1986, sąs. 14, 264 p. P. 158-215 – R. Miknys referuoja archeologijos knygą ir straipsnius.
Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. Archeologija, 1973: Referatų rinkinys (V.). – 1975, Nr. 3, 135 p P. 110-128 – archeologija.
Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. Referatyvinis leidinys (V.). – 1978, Nr. 5, 277 p P. 185-233 – referuojami 1975 m. archeologų straipsniai ir knygos.
Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. Referatyvinis leidinys (V.). –1979, sąs. 6, 326 p P. 273-304 – apie 1976-1977 m. išleistas knygas, straipsnius iš archeologijos.
Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referat. leid. (V). – 1984, sąs. 12 P. 133-146 – archeologijos knygos, straipsniai.
Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referatyvinis leidinys (V.). – 1976, Nr. 4, 176 p P. 98-140 – Archeologija (parengė V. Daugudis ir M. Zarauskaitė).
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos įstatymas dėl istorijos ir kultūros paminklų apsaugos ir naudojimo (projektas) // Tiesa. – 1976, birž. 18
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos istorijos ir kultūros paminklų apsaugos ir naudojimo įstatymas // Tiesa. – 1976, spal. 31 Priimtas 1976, spal. 29 d.
Tarp trijų laureatų – Lietuvos archeologė // Lietuvos rytas. – 1997, spal. 21, p. 1, 3 R. Rimantienė – Baltijos Asamblėjos premijos laureatė
Tarptautinis priešistorinių ir ankstyvosios istorijos mokslų kongresas // Lietuvos aidas. – 1932, bal. 6, p. 3 Londone, važiuos V. Nagevičius ir E. Volteris.
Tarptautinis priešistorinių ir ankstyvosios istorijos mokslų kongresas Londone. V. Nagevičiaus pareiškimas // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 23, p. 3
Tarulis A. Kur gyveno aisčiai ? // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 23/24, p. 489-493
Tarutis J. Muziejininkystės pradininkas // Biržiečių žodis. – 1984, bal. 5 Apie E. Tiškevičių.
Tarvydas A. Šiaulės kalnas // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 37, p. 2 Kudinų-Šiaulėnų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Tarvydas B. A.a. kun. J. Žiogas // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 3/4, p. 392-394
Tarvydas B. Archeologiniai pageidavimai // Šiaulių metraštis… 1933 metams. – Šiauliai, 1933. – P. 21-22. – Tas pat: “Kraštotyros dirva” – Šiauliai, 1933
Tarvydas B. Gražiausioji Žemaičių vietovė / B.T. // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1937, Nr. 31, p. 7. Plateliai ir Gintališkė (Plungės raj.).
Tarvydas B. Jauneikių (Joniškio v.) senkapis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 165-167
Tarvydas B. Kai protėviai prabyla į savo palikonis // Vaidotietis (Šiauliai). – 1936, Nr. 2, p. 17-18
Tarvydas B. Keletas mūsų archeologinių tyrinėjimų / B.T. // Židinys. – 1933, Nr. 8/9, p. 182-183. Ipilties (Kretingos raj.) ir Velikuškių (Zarasų raj.) piliakalniai, Jazdaičių (Plungės raj.) kapinynas.
Tarvydas B. Kuršėnų senkapis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 2/4, p. 525-526
Tarvydas B. Laidosimės kur senoliai laidojosi // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1939, Nr. 2 Lepšiai (Šiauliuose).
Tarvydas B. Laidosimės kur senuoliai laidojosi // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 2 Lepšių kapinynas Šiauliuose.
Tarvydas B. Leparų iškasenos // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 35-38 Lieporų (Joniškio raj.) kapinynas.
Tarvydas B. Lepšių senkapis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1938, Nr. 1/2, p. 276-277 Šiauliuose.
Tarvydas B. Lieparų senkapio žuvimas / B.T. // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1933, Nr. 35, p. 4. Lieporai (Joniškio raj.).
Tarvydas B. Muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavimas Šiauliuose / B.T. // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 130/131, p. 599.
Tarvydas B. Po Šiaulių gatvių grindiniu kapai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 163-165 P. Višinskio ir Pagyžių gatvių sankryžoje.
Tarvydas B. Senkapis 500 metų prieš Kristų. Šiaulių Kraštotyros dr-jos archeologinės ekspedicijos / B.T. // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1933, Nr. 34. Pavėkių (Šiaulių raj.) pilkapiai.
Tarvydas B. Senovės gintarinių papuošalų rinkinys // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1937, Nr. 1, p. 46-56; Atspaudas. – K., 1937. – 15 p
Tarvydas B. Šiauliai. Atkastos XVI-XVII šimtmečio kapinės / B.T. // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 18 (Nr. 576), p. 9. Lepšių kapinynas (Šiauliai)
Tarvydas B. Šiaulių “Aušros” muziejaus archeologijos skyrius // Šiaulių metraštis. – Šiauliai, 1931. – P. 84-88
Tarvydas B. Šiaulių Kraštotyros D-jos archeologiniai tyrinėjimai 1932 m. // Šiaulių metraštis… 1933 metams. – Šiauliai, 1933. – P. 1-17. – Tas pats: “Kraštotyros dirva” – Šiauliai, 1933 Linkaičių (Joniškio raj.) ir Gibaičių (Šiaulių raj.) tyrinėjimai.
Tarvydas B. Uogučių senkapis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 2/4, p. 527-529 Plungės raj.
Tarvydas S. Medvėgalis // Tiesa. – 1954, rugpj. 15
Tarvydas S. Vakarinių lietuvių genčių teritorijos istoriniai geografiniai landšaftai // Geografinis metraštis (V.). – 1967, t. 8, p. 52-64
Tatoraitis J. Nauji duomenys apie Klaipėdos pilį, apie kurios atstatymą diskutuoja architektai ir visuomenė // Statyba ir architektūra. – 1990, Nr. 3, p. 19 Klaipėdos pilis ir miestas
Tatoris J. Klaipėda archeologų radiniuose // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 23, p. 2 Klaipėdos pilis ir miestas
Taujanskas E. Didinga ir liūdna Alytaus praeitis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 10, p. 3 Alytaus piliakalnis.
Taujėnai / Bobų Ponaitis // Viltis. – 1911, rugs. 23 (spal. 23).. Apie Kurklintiškių ir Paąžuolių (Ukmergės raj.) kapinynus.
Taujėnai. Senovės liekanos // Lietuvos žinios. – 1923, saus. 27, p. 3. Radžiūnų (Ukmergės raj.) kapinėse rasta senienų.
Tauragė. Retos iškasenos // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 39, p. 8 Ringių (Tauragės raj.) kapinynas.
Tauragnai / V.S. // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 39, p. 565. Apie Taurapilio piliakalnį (Utenos raj.).
Tauragnai / V.S. // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 50, p. 714. Taurapilio (Utenos raj.) piliakalnis.
Tauragnai // Vilniaus žinios. – 1905, birž. 25 (liep. 8), p. 3. Apie Taurapilio piliakalnį ir Dovydo kalną (Utenos raj.).
Tauralaukių Velnio akmuo // Pajūris (Klaipėda). – 1936, Nr. 12, p. 233 Tauralaukis (prie Klaipėdos).
Taurapilio piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 31 (Nr. 341), p. 9 Utenos raj.
Taurapilio pilis // Rytas. – 1931, vas. 4, p. 6 Taurapilio (Utenos raj.) piliakalnis.
Tauras V. Brigados gen. gyd. Vlado Nagevičiaus mirties sukaktį minint // Draugas (Chicago). – 1994, gruod. 31, p. 7
Tautavičienė B. Archeologijos skyrius // Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejus, 1855-1980: Katalogas. – V., 1980. – P. 8-11 (pav. 1-80)
Tautavičienė B. Archeologiniai tyrinėjimai Pamiškiuose // Darbas (Pasvalys). – 1973, liep. 26 Pamiškių kapinynas.
Tautavičienė B. Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1972, rugpj. 11, p. 1 Šarkų (Šilalės raj.) kapinynas.
Tautavičienė B. Arglaičių (Raseinių raj.) senkapis // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 107-110
Tautavičienė B. Bikavėnų kapinyno, Šilutės raj., kasinėjimai 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 77-82
Tautavičienė B. Ekskursija į amžių glūdumą / Kalbėjosi Regina Varanauskaitė // Tiesa. – 1977, spal. 12, p. 4. Atnaujinta Istorijos ir etnografijos muziejaus archeologijos ekspozicija Vilniuje.
Tautavičienė B. Ekspozicijoje unikalūs radiniai // Literatūra ir menas. – 1973, rugs. 3, p. 15 Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje ekspozicijos papildymas.
Tautavičienė B. Ekspozicijoje unikalūs radiniai // Literatūra ir menas. – 1977, Nr. 36, p. 15 Istorijos ir etnografijos muziejaus archeologinė ekspozicija Vilniuje.
Tautavičienė B. III-XVI a. sidabriniai ir sidabru puošti dirbiniai: Katalogas. – V., 1981. – 41 p. (181 pav.)
Tautavičienė B. Iš seniausių laikų // Literatūra ir menas. – 1971, Nr. 30, p. 4 Archeologinių radinių paroda Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje.
Tautavičienė B. Judinio pilkapyno, Anykščių raj., kasinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 66-68
Tautavičienė B. Juozo Petrausko radiniai // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1971, rugpj. 19 Seiliūnų kapinyno radiniai.
Tautavičienė B. Naujausių archeologinių radinių paroda // Žvaigždė (Švenčionys). – 1971, liep. 13. – Tas pat: Banga (Klaipėda). – 1971, liep. 15; Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1971, liep. 17; Artojas (Šilalė). – 1971, liep. 18 Paroda Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje.
Tautavičienė B. Neįprastas žvejo laimikis // Vakarinės naujienos. – 1977, liep. 1 Buv. Puikino ežere – Elektrėnų mariose aptikti radiniai greičiausiai yra iš suardytų Alinkos (Trakų raj.) pilkapių.
Tautavičienė B. Pamiškių (Pasvalio raj.) senkapis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 40-45
Tautavičienė B. Senovės palikimas // Komunizmo vėliava (Vilkija). – 1961, liep. 15 Kriemalos (Kauno raj.) kapinynas.
Tautavičienė B. Šarkų (Šilalės raj.) senkapis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 67-74
Tautavičienė B. Šarkų kaimo radiniai // Artojas (Šilalė). – 1972, liep. 8, p. 3 Šarkų kapinynas.
Tautavičienė B. Šarkų plokštinis kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 25-41 Šilalės raj.
Tautavičienė B. Unikalus radinys // Kultūros barai. – 1979, Nr. 11, p. 65-66 Likėnų (Kėdainių raj.) antkaklė.
Tautavičienė B. Vyžių pilkapiai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 66-69 Utenos raj.
Tautavičienė B. Žilos senovės tyrinėtojų darbai // Kauno tiesa. – 1969, geg. 11 Apie patekusią į Istorijos-etnografijos muziejų Vilniuje archeologinę medžiagą.
Tautavičienė B., Tautavičius A. Jauneikių (Joniškio raj.) kapinyno tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 135-141
Tautavičius A. Lietuvos TSR archeologiniai paminklai ir jų apsauga. –V., 1957. – 40 p. – Išleistas rotaprintu
Tautavičius A. Šių metų archeologiniai kasinėjimai // Tarybinis mokytojas. – 1958, spal. 23
Tautavičius A. “Aušros muziejaus archeologinė veikla 1923-1940 metais // Muziejai ir paminklai. – 1984, sąs. 6, p. 24-29
Tautavičius A. “Aušros” muziejaus veikla archeologijos srityje (1923-1940) // Mokslinės konferencijos, skirtos Šiaulių “Aušros” istorijos ir etnografijos muziejaus 60-mečiui, tezės. – Šiauliai, 1983. – P. 9-11
Tautavičius A. 1955-1957 m. kasinėjimai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje // MADA. – 1958, t. 1, p. 91-111 Vilniaus pilys
Tautavičius A. 1957 metais // Tarybinė Klaipėda. – 1957, liep. 13 Apie archeologinius kasinėjimus Lietuvoje.
Tautavičius A. 1968 ir 1969 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 102-104
Tautavičius A. 1970 ir 1971 metų žvalgomosios ekspedicijos // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 86-88 Gudelių (Molėtų raj.) pilkapiai, Perkalių (Molėtų raj.) ir Vaivadiškių (Jonavos raj.) radiniai.
Tautavičius A. Akvieriškės piliakalnis; Alytaus piliakalnis; Alovės lobis; Ančiškio kapinynas; Aneliavos lobis; Antasarės pilkapynas; Antkalnio piliakalnis; Antonevičius Ježas; Antonevičius Vlodzimežas; Archeologijos komisijos; Aukštaitija; Aukštkiemių kapinynas; Ažugirių kapinynas; Bajerburgas; Bajoriškių pilkapiai; Bajorų piliakalnis; Bambininkų piliakalnis; Barčių piliakalnis; Barzdūnų kapinynas; Bikavėnų kapinynas; Biržulio gyvenvietės; Bogutiškės piliakalnis; Bratoniškių stovyklavietė; Buteikių piliakalnis; Cigelnės pilkapynas; Darsūniškio pilkapynas; Daugailių piliakalnis; Daugėlaičių kapinynas; Daugirdas Tadas (d. str.); Daugirdavos kapinynas; Daugudis Vytautas; Degsnės-Labotiškių pilkapynas; Didžiulių pilkapynas; Dieveniškių pilkapynas; Dovainonių pilkapynas; Drageliškių lobis; Druskių piliakalnis; Dubingių piliavietė; Eikotiškio pilkapiai; Eišiškių piliavietė; Galindai; Galminių pilkapynas; Genčų kapinynai; Gotesverderis; Grabijolų pilkapynas; Greižėnų kapinynas; Griniūnų kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 35, 45, 51, 62, 64, 75, 79, 80, 96, 137, 138, 155, 165, 166, 199, 208-209, 217, 249, 259, 272, 280, 313, 319, 390, 393, 394, 395, 403, 427, 431, 447, 450, 461, 463, 490, 493, 566, 567, 598, 644, 645, 646, 655, 665
Tautavičius A. Amžiai byloja apie senovę // Literatūra ir menas. – 1974, Nr. 38, p. 15 Apie 1974 m. ekspedicijas.
Tautavičius A. Amžiai užsikloję velėna // Švyturys. – 1965, Nr. 22, p. 26-27. – Tas pat: Šviesa (New York). – 1966, Nr. 1, p. 3-5
Tautavičius A. Amžių uždangą praskleidus // Tarybinis pedagogas. – 1971, spal. 29, p. 2 Taurapilio (Utenos raj.) pilkapiai.
Tautavičius A. Antonevičius (Antoniewicz) Ježis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 76-77. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Antonevičius (Antoniewicz) Ježis; Antonevičius (Antoniewicz) Vlodzimežas; Archeologijos komisijos; Aukštkiemių kapinynas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1976. – T. 1, p. 258, 317, 465. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Antonevičius (Antoniewicz) Vladimiras // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 77. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Antrasis Šliktinės, Skuodo raj., lobis // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 84-85 Geležinių ir žalvarinių dirbinių lobis.
Tautavičius A. Apie Riklikų pilkapius // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 4, p. 35 Anykščių raj.
Tautavičius A. Apie Rudaminos piliakalnį // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 9, p. 37 Lazdijų raj.
Tautavičius A. Apie senovę prabyla žemė // Kultūros barai. – 1966, Nr. 11, p. 5-7 Archeologinių paminklų apsauga.
Tautavičius A. Ar buvo žmonės – milžinai? // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 10, p. 34. – Tas pat: Laisvė (New York). – 1964, saus. 21
Tautavičius A. Ar kasinėjo prof. E. Volteris Apuolės piliakalnį 1930 metais ? // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 29
Tautavičius A. Ar reikalingi mokyklų muziejai? // Tarybinis mokytojas. – 1965, kovo 5 Apie archeologinius radinius mokyklų muziejuose.
Tautavičius A. Ar tyrinėjamas Suvalkų kraštas // Literatūra ir menas. – 1960, Nr. 46, p. 3
Tautavičius A. Archeologai kasinėja senkapius / Ar. Karolis // Komjaunimo tiesa. – 1948, rugpj. 15.
Tautavičius A. Archeologai užmezgė draugystės ryšius // Literaūra ir menas. – 1957, Nr. 7, p. 2 J. Antoniewicziaus lankymasis Lietuvoje.
Tautavičius A. Archeologijos paminklų tyrinėjimai 1977 metais // LIM, 1977 metai. – V., 1978. – P. 186-190
Tautavičius A. Archeologijos paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1983-1984 metais // LIM, 1984 metai. – V., 1985. – P. 148-155
Tautavičius A. Archeologijos pradininkas // Dienovidis. – 1995, Nr. 37, p. 6-7 J. Puzino 90-osios gimimo metinės
Tautavičius A. Archeologinės ekspedicijos // Tiesa. – 1954, liep. 2
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai 1957 metais // Komjaunimo tiesa. – 1957, liep. 9
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai Gedimino kalno papėdėje // Literatūra ir menas. – 1956, Nr. 34, p. 4 Vilniaus pilys.
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai padeda pažinti praeitį // Valstiečių laikraštis. – 1956, spal. 3
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai respublikoje 1970 m. // LIM, 1971 metai. – V., 1971. – P. 190-193
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai respublikoje 1971 metais // LIM, 1972 metai. – V., 1973. – P. 283-285
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 1957-1958 m. // MADA. – 1959, t. 1, p. 115-134 Vilniaus pilys
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 1959 m. // MADA. – 1960, t. 2, p. 43-66 Rec.: Kruppe J. / J. Kpp. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1962, Nr. 2, p. 301–302.
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 1960 m. // MADA. – 1961, t. 1, p. 103-124 Rec.: Kruppe J. / J. Kpp. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1964, Nr. 1, p. 152.
Tautavičius A. Archeologiniai radiniai ir paminklai // Kernavė. – V., 1972. – P. 26-44
Tautavičius A. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1955 metais // Literatūra ir menas. – 1955, Nr. 49, p. 3
Tautavičius A. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1956 m. // Literatūra ir menas. – 1957, Nr. 3, p. 4. – Mokslų akademijos prezidiumo atsakymas: “Literatūra ir menas”, 1957, Nr. 8, p. 4
Tautavičius A. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1975 metais // LIM, 1976 metai. – V., 1977. – P. 144-147
Tautavičius A. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1979 metais // LIM, 1979 metai. – V., 1981. – P. 159-163
Tautavičius A. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 metais // LIM, 1980 metai. – V., 1981. – P. 163-167
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai 1973 metais // LIM, 1974 metai. – V., 1976. – P. 201-204
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai 1974 metais // LIM, 1975 metai. – V., 1976. – P. 130-134
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai 1976 metais // LIM, 1976 metai. – V., 1977. – P. 159-163
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai 1978 metais // LIM, 1978 metai. – V., 1979. – P. 155-160
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai 1982 metais // LIM, 1983 metai. – V., 1984. – P. 172-175
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1985 metais // LIM, 1985 metai. – V., 1986. – P. 170-174
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1986 metais // LIM, 1986 metai. – V., 1987. – P. 166-170
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai respublikoje 1972 metais // LIM, 1973 metai. – V., 1974. – P. 259-263
Tautavičius A. Archeologinių radinių likimas seniau / A.T. // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 3, p. 44.
Tautavičius A. Archeologų konferencija Klaipėdoje // LIM, 1989 metai. – V., 1990. – P. 140-141
Tautavičius A. Arglaičių senkapis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1980, geg. 24, p. 3-4
Tautavičius A. Baltai – šiauriniai slavų kaimynai // Kultūros barai. – 1979, Nr. 8, p. 78 Apie Varšuvoje atidarytą baltų archeologijos parodą.
Tautavičius A. Daugirdas Tadas; Daugudis Vytautas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1977. – T. 2, p. 590. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Degsnės-Labatiškių “švedkapiai” // Pirmyn (Molėtai). – 1970, rugpj. 22, p. 3. – Tas pat antrašte “Švedkapiai be švedų”: Šviesa (New York). – 1971, p. 28
Tautavičius A. Degsnės-Labotiškių pilkapių (Molėtų raj.) kasinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 48-50
Tautavičius A. Dėl mirusiųjų deginimo papročio plitimo V-VIII a. Žemaitijoje // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 28-34
Tautavičius A. Didelė subyrėjusi mozaika // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 24, p. 10; Nr. 25, p. 10 Archeologinių paminklų apsauga.
Tautavičius A. Drageliškių lobis // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 10, p. 35 Zarasų raj.
Tautavičius A. Dubingių apylinkių archeologiniai paminklai // Dubingiai. – V., 1971. P. 27-38
Tautavičius A. Eduardas Volteris // Praeitis. – V., 1992. – T. 3, p. 257-258
Tautavičius A. Eikotiškio kapinynas [Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 362.
Tautavičius A. Epokabrązu i początek epoki żelaza (XVI-I w.p. n.e.). Okres rzymski (I-IV w.). Plemiona Bałtów w V-XIII w. Relikty kultury pogańskiej (Polowa XIII – początek XVI w.) // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 24-49
Tautavičius A. Fiodorą Pokrovskį prisimenant // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 114-115
Tautavičius A. Gedimino kalnas // Komjaunimo tiesa. – 1956, liep. 22 Vilniaus pilys.
Tautavičius A. Gedimino kalno papėdėje // Mokslas ir gyvenimas. – 1958, Nr. 1, p. 29-32 Vilniaus Žemutinė pilis.
Tautavičius A. Geležies amžius istorinėse baltų žemėse // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 2-5
Tautavičius A. Gyva istorijos knyga // Artojas (Šilalė). – 1964, liep. 11, 14, 16, 18, 21 Apie Šilalės rajono piliakalnius.
Tautavičius A. Griežės pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 2, p. 37-38 Griežė (Mažeikių raj.).
Tautavičius A. Griniūnų (Panevėžio raj.) senkapis // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 150-155
Tautavičius A. Griniūnų senkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1978, bal. 8
Tautavičius A. Grįžta uždrausti vardai // Eskizai (Ukmergė). – 1991, Nr. 1, p. 30-32 Apie J. Puziną.
Tautavičius A. Gudų lobis; Guogų piliakalnis; Istorija: Pirmykštė bendruomeninė santvarka; Jaros neolito gyvenvietės; Jauneikių kapinynas; Jurgenburgas; Kalnėnų piliavietė; Kaplys; Karmazinų pilkapynas; Katkuškių pilkapynas; Kejėnų pilkapynas ir kapinynas; Keramika; Kerežių piliakalnis; Kretingos kapinynas; Kretuonių pilkapynas; Kūlgrinda; Kuncienė Ona; Labanoro lobis; Laistų kapinynas; Latgala; Latgaliai; Lazdininkų kapinynas; Likėnų lobis; Marienburgas; Marienverderis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 14, 17, 64, 105, 110, 157, 187, 207-208, 222, 240, 285, 292-294, 295, 393, 395, 423, 432, 462, 467, 484, 497, 610, 493
Tautavičius A. Gudų lobis; Holakas (Hollack) Emylis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 4, p. 257, 368. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Įdomus radinys // Komjaunimo tiesa. – 1956, rugpj. 28 Vilniaus pilys.
Tautavičius A. Ignas Jablonskis (1911. 05. 20-1991.12.06) // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 140-144
Tautavičius A. Interviu // Literatūra ir menas. – 1971, Nr. 40, p. 2
Tautavičius A. Ir akmenys moka kalbėti // Valstiečių laikraštis. – 1968, lapkr. 23, p. 4
Tautavičius A. Istorijos instituto archeologiniai tyrinėjimai // LIM, 1983 metai. – V., 1984. – P. 94-97 1973-1983 metais.
Tautavičius A. Istorijos instituto veikla archeologijos srityje // LIM, 1973 metai. – V., 1974. – P. 177-184
Tautavičius A. Iš kiekvienos ekspedicijos // Gimtasis kraštas. – 1978, Nr. 21, p. 2. Pasikalbėjimas su žurnalistu V. Talačkoniu.
Tautavičius A. Iš tikrųjų ant Pilies kalno // Vakarinės naujienos. – 1984, lapkr. 21, p. 3 Rokantiškės (N.Vilnia.).
Tautavičius A. Iš XIV a. Vilniaus gyventojų buities // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). –1958, t. 1, p. 94-103, 295. Dainų slėnio radiniai Vilniuje.
Tautavičius A. Iš XIV a. vilniečių buities // Mokslas ir gyvenimas. – 1961, Nr. 4, p. 23-26. – Tas pat: Rinktinė (Londonas). – 1963, Nr. 14, p. 44-49
Tautavičius A. Ištirtas Jauneikių senkapis // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1976, spal. 19
Tautavičius A. Ištirtos Veliuonos apylinkės // Šviesa (Jurbarkas). – 1965, rugpj. 22 Pilaitės ir kapinynas, Jurbarko raj.
Tautavičius A. Įvadas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 5-11, 210-211
Tautavičius A. I-VIII amžių paminklų tyrinėjimai ir tolesni uždaviniai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 9-16
Tautavičius A. Jauneikių senkapį patyrinėjus // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1975, rugs. 30
Tautavičius A. Jono Puzino 85-osios gimimo metinės // Gimtinė. – 1990, Nr. 12, p. 4 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Tautavičius A. Jotvingiai, dainaviai, sūduviai, poleksėnai ir… // Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 1 (2), p. 4-14. – Tas pat: Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 140-159
Tautavičius A. Jotvingiai, sūduviai, poleksėnai ir … // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 140-159. Perspausdinta iš: Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 1
Tautavičius A. Judinio pilkapynas [Anykščių raj.]; Labotiškių-Degsnės pilkapynas [Molėtų raj.]; Paginų pilkapynas; Poškonių pilkapynas; Stakų pilkapynas; Didžiulių pilkapynas; Dieveniškių pilkapiai ir Mokas [visi Šalčininkų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 48, 195, 233-234, 240-241, 250, 252-253
Tautavičius A. Jurbarko Bišpiliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 7, p. 36
Tautavičius A. Ką pasakoja piliakalniai // Kolūkiečio kalendorius, 1980. – V., 1979. – P. 106-109
Tautavičius A. Ką slepia piliakalnis // Leninietis (Šiauliai). – 1972, kovo 4 Luponių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Tautavičius A. Ką surado archeologai // Literatūra ir menas. – 1960, Nr. 5, p. 4 1959 m. ekspedicijos.
Tautavičius A. Kada fotografuoti piliakalnius // Mūsų gamta. – 1965, Nr. 3, p. 7
Tautavičius A. Kada įsikūrė Vilnius? Kur stovėjo Perkūno šventykla? Ar išliko aukuro akmuo? // Moksleivis. – 1970, Nr. 3, p. 16-17
Tautavičius A. Kada susidarė sąlygos Lietuvoje miestams atsirasti? // Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). –1977, t. 5, sąs. 4, p. 19-24 Rec.: Kiaupa Z. // LIM, 1978 metai. – V., 1979. – P. 90-92.
Tautavičius A. Kai pro Vilniaus katedrą eisi… // Valstiečių laikraštis. – 1989, saus. 31, p. 4 Vilniaus pilis
Tautavičius A. Kapinyno paslaptys // Artojas (Šilalė). – 1966, rugpj. 2 Upyna (Šilalės raj.).
Tautavičius A. Kapitoniškių pilkapiai // MADA. – 1957, t. 1, p. 95-109 Kapitoniškės (Kaišiadorių raj.).
Tautavičius A. Kapitoniškių pilkapiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 48. – Aut. nenurodytas Kaišiadorių raj.
Tautavičius A. Karolis Mekas (1906.02.13-1993.01.02) // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 349-353
Tautavičius A. Karolis Mekas // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 252-256
Tautavičius A. Kas amžių kurta, neturi žūti // Kalba Vilnius. – 1968, Nr. 28, p. 14 Apie žvalgomąsias archeologų ekspedicijas.
Tautavičius A. Kas prisimename // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1968, rugpj. 10, p. 4 Lydinių lobis iš Joniškio apyl.
Tautavičius A. Kasinėjimai Tolminkiemyje // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 7, p. 14-16
Tautavičius A. Kasinėjimai Tolminkiemyje: iš “Mokslas ir gyvenimas” (1970, Nr. 7) // Kristijonas Donelaitis literatūros moksle ir kritikoje. – V., 1990. – P. 92-94
Tautavičius A. Keramika // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 122-123. – Aut. Nenurodytas. – Str. dalis
Tautavičius A. Kirkoras Adomas Honoris // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 145. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Kiti 1978 ir 1989 metais tyrinėti paminklai // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 133-137
Tautavičius A. Kiti tyrinėti paminklai // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 171-173
Tautavičius A. Kiti tyrinėti paminklai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 159-164
Tautavičius A. Kiti tyrinėti paminklai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 134-139
Tautavičius A. Klaipėdos pilies teritorijos šiaurinės dalies bandomieji kasinėjimai 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 36-39
Tautavičius A. Klaipėdos pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 277-300
Tautavičius A. Klaipėdos pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 5, p. 24-29
Tautavičius A. Kraštotyra, mokyklos ir muziejai // Komjaunimo tiesa. – 1964, liep. 4 Archeologija mokyklų muziejuose.
Tautavičius A. Kreivosios pilies lokalizavimo klausimu // Vilniui 650 metų. – V., 1976. – P. 99-104 Rec.: Wisner H. // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1979, t. 44, sąs. 4, p. 151.
Tautavičius A. Kryžiuočiai ties Veliuona // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 10, p. 29-31 Veliuonos Pilaitės.
Tautavičius A. Kulikauskas Pranas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 240. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Kulikauskienė Regina (Volkaitė) // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p, 240. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Kuplė ir Veringa // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 9, p. 36 Vilkų Lauko (Šilalės raj.) kaimo piliakalniai.
Tautavičius A. Kuršių kilmės beieškant // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 8, p. 15-17
Tautavičius A. Kvėdarnos piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 1, p. 50-51 Padievaičio-Kvėdarnos (Šilalės raj.) piliakalnis.
Tautavičius A. Latgalos archeologiniai paminklai // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 10, p. 12-14
Tautavičius A. Leidžiamas archeologijos atlasas // Gimtasis kraštas. – 1974, Nr. 27, p. 6
Tautavičius A. Lenkijos archeologų radiniai // Komjaunimo tiesa. – 1963, vas. 22 Jotvingių pilkapių tyrinėjimai.
Tautavičius A. Lietuvių ir jotvingių genčių gyventų plotų ribų klausimu // MADA, – 1966, t. 2, p. 161-182
Tautavičius A. Lietuvių tautos protėviai // Mokslas ir gyvenimas. – V., 1968, Nr. 8, p. 12-17
Tautavičius A. Lietuvos archeologijos paroda Duisburge // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 281
Tautavičius A. Lietuvos archeologiniai paminklai ir jų apsauga. – V., 1967. – 19 p
Tautavičius A. Lietuvos archeologų radiniai // Komjaunimo tiesa. – 1960, gruod. 30 1960 m. ekspedicijos.
Tautavičius A. Lietuvos archeologų radiniai // Tėvynės balsas. – 1965, Nr. 23
Tautavičius A. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 2-13 Vilniaus pilys
Tautavičius A. Lietuvos mokslinės archeologijos pagrindėjas: Profesoriaus Jono Puzino gimimo 90-osios metinės // Voruta. – 1995, Nr. 38, p. 1, 5. – Tas pat: Draugas (Chicago). – 1995, lapkr. 4, p. 4 J. Puzino 90-osios gimimo metinės
Tautavičius A. Lietuvos praeities tyrinėtojas Vandalinas Šukevičius // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 111-113
Tautavičius A. Lietuvos proistorės mokslo pradininkas // Kultūros barai. – 1990, Nr. 10, p. 59-62 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Tautavičius A. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – V., 1977. – T. 3.: I-XIII a. pilkapynai ir senkapiai. – 191 p. ir 11 žml. – Autorius nurodytas įvade Ref.: Daugudis V. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Istorija (V.). –1979, sąs. 6, p. 285-287. Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История: Научно-реферат. сборник (В.). –1978, вып. 2, c. 207-208. Rec.: Graudonis J. // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1978, Nr. 7, p. 108-110. Šidlauskas A. Archeologų paslaptys // Artojas (Šilalė). – 1978, birž. 17, p. 3.
Tautavičius A. Liudvikas Kšivickis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 4, p. 33-34
Tautavičius A. Lobiai piliakalnio šlaite / Pokalbis su Aloyzu Urbonu // Europos centras. – 1993, Nr. 4, p. 8 Bernotų (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Tautavičius A. M. E. Brenšteinas // Komjaunimo tiesa. – 1968, kovo 30, p. 4
Tautavičius A. Medvėgalis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 547. – Aut. nenurodytas Šilalės raj.
Tautavičius A. Medvėgalis // Valstiečių laikraštis. – 1973, vas. 1
Tautavičius A. Meldinių kapinynas; Mėžionių pilkapynas; Michelbertas Mykolas; Mitkiškių lobis; Mockaičių kapinynas ir piliakalnis; Nagevičius Vladas; Pagramančio piliakalnis; Pakalniškių kapinynas; Palangos kapinynai; Palūšės pilkapynas; Papilės kapinynas ir piliakalniai; Papiškių (Rudaminos) piliakalnis; Paulaičių piliakalnis; Pavėkių pilkapynas; Pavirvytės kapinynas; Peilis; Pentinai; Piliakalniai; Pilių piliakalnis; Pilkapis; Plauciškių pilkapynas; Plikiškių pilkapynas; Pokrovskis Fiodoras; Poškonių pilkapynas; Požerės kapinynas; “Prussia” muziejus; Pūnios Šilo pilkapiai; Puodkalių piliakalnis; Račių kapinynas; Radziukynas Juozapas; Ragas; Rambynas (str. dalis); Raudondvario lobis; Rykantų lobis; Riklikų pilkapynas; Rimantienė Rimutė, Jablonskytė; Rokantiškių pilkapynas; Rubinavo piliakalnis; Rusių Rago lobis; Salduvės piliakalnis; Sėla; Sembai; Senieji Trakai; Senųjų Macelių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 43, 66, 87, 115, 118, 175, 265, 269-270, 278, 285, 300, 301, 320, 324, 334, 336, 341, 347, 376-377, 380, 394, 398, 410, 419, 424, 459, 469, 470, 480, 490, 492, 500, 514, 547, 548, 559, 575, 598, 615, 649, 650, 652, 654
Tautavičius A. Michelbertas Mykolas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 7, p. 457. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Michelbertas Mykolas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 571. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Miegio kalnas // Mūsų gamta. – 1965, Nr. 1, p. 32 Kalvalių (Šilalės raj.) piliakalnis.
Tautavičius A. Mirė J. Antonievičius // Literatūra ir menas. – 1970, Nr. 30, p. 15 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Tautavičius A. Mūsų giminaičiai prūsai // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 6, p. 17-22
Tautavičius A. Mūsų protėvių archyvai // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 6, p. 4-6 Apie piliakalnius.
Tautavičius A. Mūsų širdis // Valstiečių laikraštis. – 1988, gruod. 31, p. 4 Pilies kalnas Vilniuje.
Tautavičius A. Muziejininkas ir archeologas // Gimtinė. – 1995, Nr. 1, p. 2 Apie J. Antanavičių.
Tautavičius A. Nagevičius Vladas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. T. 2, p. 658. – Aut. Nenurodytas. – Str. dalis
Tautavičius A. Napoleono kalnas // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 1, p. 34-35 Pajiesio piliakalnis Kaune.
Tautavičius A. Naugarduko pilies radiniai / A.T. // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 7, p. 59.
Tautavičius A. Nauji archeologiniai radiniai // Literatūra ir menas. – 1957, Nr. 40, p. 2 Vilniaus pilis.
Tautavičius A. Nauji radiniai Palangoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1962, Nr. 8, p. 25-28 Kapinynas Palangoje.
Tautavičius A. Nauji senojo Vilniaus puslapiai // Jaunieji (V.). – 1959, kn. 11, p. 145-148 Vilniaus pilys
Tautavičius A. Nereikalingos uždangos // Mūsų girios. – 1964, Nr. 5, p. 6-7 Dėl augmenijos archeologijos paminklų teritorijose.
Tautavičius A. Nesunaikinkime monetų lobių // Kraštotyra. – V., 1966. – P. 184-187
Tautavičius A. Palangos kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 123-137, 221-222
Tautavičius A. Paminėtos profesoriaus Jono Puzino 90-osios gimimo metinės // Gimtinė. – 1995, Nr. 11, p. 2 J. Puzino 90-osios gimimo metinės
Tautavičius A. Papildomi duomenys apie naujus sidabro lydinių ir XIV a. antros pusės – XV a. pradžios Lietuvos monetų radinius Lietuvos TSR teritorijoje // MADA. – 1965, t. 1, p. 67-84
Tautavičius A. Paprūdžių (Raseinių raj.) senkapis // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 104-107
Tautavičius A. Paprūdžių senkapis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1980, vas. 9, p. 3-4
Tautavičius A. Pasakoja kronikos ir archeologiniai radiniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 1, p. 14-16 Sėlių kultūra.
Tautavičius A. Pelkių lobiai // Banga (Klaipėda). – 1972, kovo 21
Tautavičius A. Pelkių lobiai // Kauno tiesa. – 1971, gruod. 26. – Tas pat: Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, gruod. 23; Leniniečių balsas (Tauragė). – 1971, gruod. 23; Lenino keliu (Utena). – 1971, gruod. 23; Biržiečių žodis. – 1971, gruod. 25 …[ir kt.]
Tautavičius A. Petras Tarasenka (75-osioms metinėms) // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 230-233 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Tautavičius A. Petras Tarasenka // Praeitis. – V., 1992, t. 3, p. 255-256 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Tautavičius A. Petro Tarasenkos kraštotyrinio pobūdžio darbų bibliografija // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 235-240 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Tautavičius A. Piliakalniai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 847-848. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Piliakalnis gali išnykti // Mūsų girios. – 1964, Nr. 3, p. 14-15 Upių ir upelių ardomi piliakalniai.
Tautavičius A. Piliakalnis; Pilkapis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 8, p. 621, 625. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Pilkapių radiniai // Gervėčiai. – V., 1989. – P. 18-29 Lošos ir Vitkų (buv. Ašmenos apskr.) pilkapiai.
Tautavičius A. Pirmykštė bendruomeninė santvarka Lietuvos TSR teritorijoje // Lietuvos TSR istorija: Nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – V., 1985. – P. 11-30. – 2-asis leid. Vilniuje, 1986 m Rec.: Jakštas J. // Akiračiai (Chicago). – 1987, Nr. 1, p. 14-15; Nr. 2, p. 12-13.
Tautavičius A. Po senais klevais // Mūsų gamta. – 1964, Nr. 4, p. 14
Tautavičius A. Pokrovskis Fiodoras // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 881. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Pokrovskis Fiodoras; Prussia; Rimantienė, Jablonskytė Rimutė // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1982. – T. 9, p. 75, 239, 439
Tautavičius A. Požerės plokštinis kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 93-118 Šilalės raj.
Tautavičius A. Praeities kultūros tyrinėtojas // Kultūros barai. – 1968, Nr. 9, p. 58-59 Apie E. M. Brensztejną.
Tautavičius A. Prancūzkapiai ar švedkapiai // Mūsų gamta. – 1965, Nr. 8, p. 22-23 Apie pilkapius.
Tautavičius A. Pratarmė // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 3-5
Tautavičius A. Prekybiniai-kultūriniai ryšiai V-VIII amžiais // Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a. – V., 1972. – P. 126-148, 276-278
Tautavičius A. Prieš 60 metų // Gimtinė. – 1998, Nr. 2, p. 3 Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Kaune 1938 metų ekspozicija.
Tautavičius A. Pučkalaukio pilkapiai // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas: Bandomieji lankai. – V., 1982. – P. 30-31
Tautavičius A. R. Rimantienė: Pirmykščiai Lietuvos teritorijos gyventojai // LIM, 1974 metai. – V., 1976. – P. 189-190 Apie R. Rimantienės daktaro disertacijos gynimą.
Tautavičius A. Radiniai Dainų slėnyje // Literatūra ir menas. – 1956, Nr. 22, p. 2 Vilnius, Kreivoji pilis.
Tautavičius A. Radiniai su Vazų herbu ir karūna // Kultūros barai. – 1991, Nr. 5, p. 67-69
Tautavičius A. Radziukynas Juozapas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 19. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Rambynas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 29-30. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Rambynas // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 2, p. 35-36
Tautavičius A. Rasta ir pamesta // Literatūra ir menas. – 1972, Nr. 7, p. 12-13. – Kultūros ministerijos atsakymas: Literatūra ir menas. – 1972, Nr. 16, p. 15
Tautavičius A. Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Lietuviai IX-XII amžiais // LIM, 1971 metai. – V., 1971. – P. 167-170 Apie daktaro disertacijos gynimą.
Tautavičius A. Riklikų pilkapių kasinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 53-60
Tautavičius A. Rimantienė Rimutė (Jablonskytė) // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 81. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Rinkime archeologinę medžiagą // Tarybinis mokytojas. – 1958, liep. 3
Tautavičius A. Rytų Lietuvos pilkapiai // MADA. – 1955, t. 1, p. 87-98 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 272-274.
Tautavičius A. Rokantiškių piliakalnis // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – V., 1988. – T. 1, p. 429 Prie N. Vilnios.
Tautavičius A. Rokantiškių pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 3, p. 49-50 N. Vilnia.
Tautavičius A. Salako senovė // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 11, p. 38. Salako (Zarasų raj.) pilkapiai.
Tautavičius A. Saugokime archeologinius paminklus // Valstiečių laikraštis. – 1956, liep. 1
Tautavičius A. Seniausias respublikos muziejus // Literatūra ir menas. – 1956, Nr. 19, p. 4 Buv. Senienų muziejus Vilniuje.
Tautavičius A. Seniausios praeities liudininkai // Rietavo apylinkės. – K., 1992. – P. 5-10
Tautavičius A. Senovinė pilis // Lenino priesakai (Eišiškės). – 1968, geg. 18, p. 2 Eišiškių piliavietė.
Tautavičius A. Senuosius kraštotyrininkus prisimenant // Gimtinė. – 1994, Nr. 12, p. 2 Apie T. Daugirdą ir W. Szukiewiczių.
Tautavičius A. Seredžiaus piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 5, p. 38
Tautavičius A. Siraičių kapinynas, lobis; Skalviai; Skaudvilės lobis; Skiltuvas; Skomantų kapinynas, piliakalnis; Slababdėlės pilkapynas; Spicynas Aleksandras; Stakų pilkapynas; Stragnų kapinynas; Sūduviai; Šančių lobis; Šarnelės piliakalnis; Šatrija; Šaukėnų kapinynas; Šiaudalių kapinynas; Šiurpilio piliakalnis; Šklėrių lobis; Šliktinės lobiai; Šukevičius Vandalinas; Šveicarijos pilkapynas; Taurapilio pilkapynas; Tiškevičius Eustachijus; Tiškevičius Konstantinas; Tišleris Otas; Trakų pilys (str. dalis); Turčinų piliakalnis; Upynos kapinynas; Urbanavičius Vytautas; Vakariniai lietuviai; Valdomų kapinynas; Varšuvos archeologijos muziejus; Vedrių piliakalnis; Vėlaičių piliakalnis; Veleikių lobis; Versekėlės pilkapynas; Vilčinskis Pranciškus; Vilkonių pilkapynas; Vilniaus laikinoji archeologinė komisija; Vyžių pilkapynas; Žeimelio kapinynas ir piliakalnis; Želmeniškės pilkapynas; Žemaičiai (str. dalis); Žiedas; Žiemgaliai; Žvirblių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 10, 19, 22, 24, 30, 40, 78-79, 87, 112, 127, 156, 159, 160-161, 162, 176, 210, 213, 220, 231, 283-284, 331-332, 333-334, 357, 382, 384, 430, 434, 465, 471, 477, 490, 517, 526, 536, 593, 641, 643, 644, 673, 698
Tautavičius A. Skaudvilės lobis; Spicynas Aleksandras; Šančių lobis; Šatrija; Šklėrių lobis; Šliktinės lobiai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. – T. 10, p. 210, 340, 532, 541, 606, 612. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Skomantų piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 11, p. 33-34 Klaipėdos raj.
Tautavičius A. Spicinas Aleksandras Andrejevičius // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 269-270. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Šalčininkų rajono pilkapynų tyrinėjimai // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1958, t. 1, p. 65-82, 293-4 Dieveniškių, Didžiulių, Stakų pilkapiai.
Tautavičius A. Šatrija // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 370. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Šatrija // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 10, p. 36 Telšių raj.
Tautavičius A. Šiaulių proistorė // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1983, rugs. 8
Tautavičius A. Šiaulių žemė (V-XIV a. archeologijos duomenimis) // Šiaulių praeitis ir dabartis. – V., 1986. – P. 15-23
Tautavičius A. Šiaulių žemė ir Šiauliai (V-XV a. archeologijos duomenimis) // Šiaulių miesto istorija (iki 1940 metų). – Šiauliai, 1991. – P. 9-12, 217-219
Tautavičius A. Šildė ir puošė // Vilniaus balsas. – 1990, bal. 16, p. 3 Žemutinės pilies kokliai.
Tautavičius A. Šių metų archeologiniai kasinėjimai // Komjaunimo tiesa. – 1958, liep. 11
Tautavičius A. Šliktinės pelkės paslaptis // Mūsų žodis (Skuodas). – 1971, spal. 28, p. 3 X-XI a. radiniai.
Tautavičius A. Šukevičius (Szukiewicz) Vandalinas; Šveicarijos pilkapiai; Taurapilio pilkapiai; Tiškevičius Eustachijus; Tiškevičius Konstantinas; Tišleris (Tischler) Otas; Urbanavičius Vytautas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. – T. 11, p. 10-11, 36, 206, 325-326, 567. – Aut. nenurodyta
Tautavičius A. Šukevičius Vandalinas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 430. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Švėkšna // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 9, p. 46-47 Apie kapinyną.
Tautavičius A. Tai ne puošimas – žalojimas // Mūsų girios. – 1962, Nr. 4, p. 18-20 Dėl medžių sodinimo ant piliakalnių.
Tautavičius A. Tam laivui beveik tūkstantis metų // Švyturys. – 1958, Nr. 6, p. 24 Biržulio (Telšių raj.) ežero radinys.
Tautavičius A. Taurapilio “kunigaikščio”kapas // Lietuvos archeologija. – 1981, t. 2, p. 18-42 Rec.: Kowalski J. // Acta Baltico-Slawica (Wrocław; Warszawa). – 1990, t. 19, p. 379-381. Taurapilio (Utenos raj.) pilkapiai.
Tautavičius A. Taurapilio pilkapių (Utenos raj.) kasinėjimai 1970 ir 1971 metais // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 40-48
Tautavičius A. Taurapilio radiniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 6, p. 26-28 Taurapilio (Utenos raj.) pilkapiai.
Tautavičius A. Taurapilis // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 17-18
Tautavičius A. Tiškevičius Eustachijus // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 554. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Tiškevičius Konstantinas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 554-555. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Tyrėjas / Kalbėjosi A. Girininkas // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 6-7 Apie save.
Tautavičius A. Trakų pilys. Pusiasalio pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 102-122
Tautavičius A. Trakų pusiasalio pilies teritorijos 1962-1964 m. archeologinių kasinėjimų duomenys // Muziejai ir paminklai. – 1968. P. 48-59
Tautavičius A. Trakų pusiasalio pilis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 566-567. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Trakų pusiasalio pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 6, p. 29-31
Tautavičius A. Užkastų lobių mįslės // Komjaunimo tiesa. – 1968, kovo 23
Tautavičius A. Vadagių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 5, p. 36 Mažeikių raj.
Tautavičius A. Vakarinės Žemaitijos dalies IX-XII a. moterų kepuraitės // Muziejai ir paminklai. – V., 1970. – P. 112-114
Tautavičius A. Valdovų rūmų tyrimus įpusėjus? // Lietuvos mokslas. – 1995, t. 3, kn. 7, p. 4-30 Vilniaus pilys
Tautavičius A. Varnupių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 1, p. 35 Marijampolės raj.
Tautavičius A. Varšuvos archeologinis muziejus; Žemaičiai; Žiemgaliai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1984. – T. 12, p. 98, 481-482, 525. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Vidurinis geležies amžius Lietuvoje (V-IX a.). – V., 1996. – 368 p. Rec.: Daugudis V. Reikalinga monografija // Voruta. – 1997, Nr. 12, p. 13. Kazakevičius V. // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 362-368. Michelbertas M. // Lituanistica. – 1997, Nr. 2, p. 125-127.
Tautavičius A. Vietovardžiai ir archeologiniai paminklai // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. – 1969, Nr. 8, p. 6-7
Tautavičius A. Vilniaus laikinoji archeologinė komisija // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 768. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Vilniaus pilies kokliai (XVI-XVII a.) – V., 1969. – 47 p
Tautavičius A. Vilniaus pilies teritorijos archeologiniai kasinėjimai // Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis. – V., 1960. – T. 2, p. 3-48 Rec.: Kruppe J. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1961, Nr. 4, p. 866-867.
Tautavičius A. Vilniaus senienų muziejus ir archeologijos komisija // Muziejai ir paminklai (V.). – 1982, sąs. 4, p. 12-22
Tautavičius A. Vilniaus Žemutinės pilies mediniai pastatai XIII-XIV amžiais // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1964, t. 4, p. 171-186, 287-288
Tautavičius A. Vilnius iki Gedimino // Vilniaus balsas. – 1990, saus. 8, p. 3 Vilniaus pilis
Tautavičius A. Vitą Valatką prisimenant // Gimtinė. – 1997, Nr. 8, p. 2
Tautavičius A. Vito Valatkos bibliografija // Muziejai ir paminklai (V.). – 1980, sąs. 2, p. 80-89
Tautavičius A. XIV a. medinis Vilnius // Mokslas ir gyvenimas. – 1960, Nr. 1, p. 28-32 Vilniaus pilis.
Tautavičius A. XVI-XVII a. mediniai gyvenamieji pastatai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 21-29, 342 Vilniaus pilys
Tautavičius A. Žemaičiai // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 2-5
Tautavičius A. Žemaičiai // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 39-49. – Perspausdinta iš: Mokslas ir Lietuva. – 1992, Nr. 1
Tautavičius A. Žemaičiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 2, p. 10-11
Tautavičius A. Žemaičiai // Mokslas ir Lietuva. – 1992, kn. 1, p. 4-10. – Tas pat: Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 39-49
Tautavičius A. Žemaičių etnogenezė (archeologijos duomenimis) // Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – P. 27-35
Tautavičius A. Žemaitijos archeologas // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 6-7 Apie V. Valatką.
Tautavičius A. Ženklai akmenyse // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 12, p. 22-25
Tautavičius A. Žvilių kapinyno, Šilalės raj., kasinėjimai 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 74-76
Tautavičius A. Žvilių senkapį pakasinėjus // Artojas (Šilalė). – 1968, rugpj. 16 Žviliai (Šilalės raj.).
Tautavičius A., Račkauskas K. Juozas Antanavičius (1935.I.5 – 1975.IV.4) // Kraštotyra. – V., 1978. – P. 124-127
Tautavičius A., Sakalauskas T. Žmogus: kada ? Žemė: prieš 500.000 metų // Švyturys. – 1963, Nr. 14, p. 20-21
Tautavičius A., Tautavičienė B. Jauneikių (Joniškio raj.) senkapio tyrinėjimai 1976 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 156-164
Tautavičius A., Urbanavičius V. Archeologiniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1990-1993 metų tyrimai). – V., 1995. – P. 12-80. – Santrauka anglų k. (p. 163-177), rusų k. (p. 205-224) Vilniaus pilys
Tautavičius A., Urbanavičius V. Ataskaita apie kasinėjimus buv. Tolminkiemyje (dabar Čistyje Prudy), 1967 m. birželio 22 – liepos 9 // Kristijono Donelaičio palaikų tyrinėjimo medžiaga. – V., 1981. – P. 9-27
Tautavičius A., Urbanavičius V. Įvadas // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrimai). – V., 1989. – P. 3-9 Vilniaus pilis
Tautavičius A., Urbanavičius V. Įvadas // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 m. tyrimai). – V., 1991. – P. 5-7
Tautavičius A., Urbanavičius V. Valdovų rūmų Vilniuje teritorijos tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 171-180 Vilniaus pilys
Tautavičius A., Vaitekūnas V. Nepaliko didelių turtų // Kraštotyra. – V., 1982. – Kn. 15, p. 59-62 Apie B. Tarvydą (1897.IV.27-1980.V.12).
Tautavičius A., Zalepūga Z. Saugokime praeities paminklus // Kauno tiesa. – 1969, spal. 26. – Tas pat: Raudonoji žvaigždė (Šiauliai). – 1969, spal. 30
Tautavičius Adolfas; Trakų pilys; Tūbausių kapinynas; Upytės kapinynas ir Čičinsko kalnas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. – T. 11, p. 208, 374, 444, 560.
Tautosakos būreliui penkeri metai // Panevėžio garsas. – 1938, Nr. 5, p. 3 Dusetuose (Zarasų raj.), turi archeologijos rinkinį.
Tautvaišas G. Globokime archeologinius, kultūrinius ir istorinius paminklus // Raudonasis švyturys (Klaipėda). – 1951, kovo 18
Tautvytis A. Kur Margio sostinės griuvėsiai kalba, kur tautos parkas šlama // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 10, p. 6B Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Tebelškis P. Baušiškių pilkapynas: Ką byloja archyviniai duomenys apie Baušiškių pilkapyną? Ar verta jį dar saugoti ? // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2(11/12), p. 51-53 Baušiškiai (Bogušiškės, Rokiškio raj.).
Tebelškis P. Berčiūnų pilkapiai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 68-71 Panevėžio raj.
Tebelškis P. Bryzgių piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 107-108 Bryzgiai (Rokiškio raj.).
Tebelškis P. Buivėnų plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 138-140 Kupiškio raj.
Tebelškis P. Degučių kapinyno 1995 m. žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 132-134 Degučiai (Rokiškio raj.).
Tebelškis P. Gilbonių senkapių 1995 m. žvalgomieji tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 134 Gilbonys (Panevėžio raj.).
Tebelškis P. Juozo Petrulio gyvenimo ir darbų kelias // Mūsų kraštas. – 1994, Nr. 2 (5), p. 140-143
Tebelškis P. Ką byloja senkapiai // Kupiškėnų mintys. – 1994, birž. 8 Noriūnų kapinynas.
Tebelškis P. Ką slėpė Buivėnų kapinynas? // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1984, vas. 2
Tebelškis P. Kampinių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 60-61 Marijampolės raj.
Tebelškis P. Kapams Berčiūnuose – 1500 metų // Tėvynė (Panevėžys). – 1990, rugpj. 8, p. 3 Berčiūnų pilkapiai.
Tebelškis P. Kirvuką iškalė dar prieš Kristaus gimimą: Septyniuose Pasvalio rajono vietovėse praėjusią vasarą archeologai ieškojo mūsų protėvių pėdsakų // Panevėžio rytas. – 1998, vas. 27, p. 4
Tebelškis P. Kunigiškių (Pajevonio) piliakalnio papėdės gyvenvietės 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 61-62 Vilkaviškio raj.
Tebelškis P. Mirabelio senovinių gynybinių įtvirtinimų žvalgomieji archeologiniai tyrimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 78-79 Kupiškio raj.
Tebelškis P. Mirabelis // Kupiškėnų mintys. – 1994, bal. 23, p. 2-3. – Tas pat: Panevėžio rytas. – 1994, bal. 29, p. 5
Tebelškis P. Mirabelis: padavimai ir tikrovė // Mūsų kraštas. – 1995, Nr. 2(7), p. 108-111 Kupiškio raj.
Tebelškis P. Naujos dvarvietės dujotiekio Ukmergė-Utena trasoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 326-328 Pamūšis ir Auštieji Svirnai (Ukmergės raj.), Dvaronys (Anykščių raj.).
Tebelškis P. Noriūnų senkapių žvalgomieji tyrimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 176-177 Kupiškio raj.
Tebelškis P. Oniūnų kaimo lobis // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1987, vas. 7. – Tas pat: Tarybinis balsas (Joniškis). – 1987, vas. 7 Oniūnai (Kupiškio raj.).
Tebelškis P. Palėvėnės vienuolyno teritorijos archeologiniai tyrimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 215-217
Tebelškis P. Palėvenės vienuolyno teritorijos archeologiniai tyrimai 1993 metais.. Noriūnų senkapių žvalgomieji archeologiniai tyrimai 1993 metais // Panevėžio rytas. – 1994, bal. 15, 22
Tebelškis P. Palėvenės, Kupiškio raj., vienuolyno teritorijos žvalgomieji tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 56-58
Tebelškis P. Paminklai laukia archeologų // Vakarinės naujienos. – 1987, liep. 30
Tebelškis P. Papušių piliakalnio 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 62-63 Panevėžio raj.
Tebelškis P. Raguviškių kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 324-325 Raguviškiai (Kretingos raj.).
Tebelškis P. Tikslinama mokslinė vertė ir teritorija // Darbas (Pasvalys). – 1998, kovo 14
Tebelškis P. Tyrinėjimai Tiltagaliuose // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, liep. 22 Kapinynas, pilkapių liekanos.
Tebelškis P. Tyrinėjimų vasara: Atrasti du nauji paminklai // Tėvynė (Panevėžys). – 1994, lapkr. 5 Vilkų kapinynas ir Papušių piliakalnis.
Tebelškis P. Vilkų (Tauginaičių) kapinyno 1994 m. žvalgomieji tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 135-137 Panevėžio raj.
Tebelškis P. Vilkų senkapiai ir Papušių piliakalnis – du nauji, jau ištirti archeologijos paminklai. Tokie ekspedicijos rezultatai // Panevėžio rytas. – 1995, saus. 6, p. 5
Tebelškis P. Žvalgomieji tyrinėjimai Norelių kapinyne 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 225-227 Noreliai (Pasvalio raj.).
Tebelškis P. Žvalgomieji tyrinėjimai Pasvalio rajone 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 109-111 Pamiškių, Vaidžiūnų ir Vytartų gyvenvietės.
Teichman A. Wiadomośc o wykopalisku monet litewskich z schylku XIV i z pocz. XV w. z pod Berdyczewa // Zapiski Numizmatyzcne (Kraków). – 1884, p. 6-11, 60-63, 92-94, 133-135. Polemika su W. Wittygu.
Teismas svarstė Kernavės bylą / R. V. // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 24, p. 8
Telksnytė A. Kraštotyrininkų talka // Tiesa. – 1985, liep. 2 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnio tvarkymas.
Telksnytė M. Glūdi metai, amžiai // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1968, gruod. 21, p. 4 A. Pakalnio muziejinis rinkinys, yra archeologinių radinių.
Telksnytė M., Račkaitis V. Akmenys – legendos // Anykšta. – 1991, kovo 20 ir 27 Apie Puntuką ir jo “brolį”, Barboros akmenį, Marčiupio ir Panarių akmenis.
Telksnytė M., Račkaitis V. Anykščių krašto akmenys – legendos // Utenis. – 1994, vas. 19, p. 4-5
Telksnytė M., Račkaitis V. Kas įmins Vorutos mįslę // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1988, spal. 11 Šeimyniškėlių piliakalnis.
Telksnytė M., Račkaitis V. Kas įmins Vorutos mįslę // Kultūros barai. – 1989, Nr. 10, p. 76-78. – Tas pat: Anykščiai. Istorijoje, literatūroje, atsiminimuose. – V., 1992. – P. 15-20
Telksnytė M., Račkaitis V. Kas įmins Vorutos mįslę: iš “Kultūros barų” (1989, Nr. 10) // Anykščiai: Istorijoje, literatūroje ir atsiminimuose. – V., 1992. – P. 15-20.
Telksnytė M., Račkaitis V. Puntukas // Ūkininkas. – 1990, Nr. 5, p. 12-13 Anykščių raj., akmuo.
Telksnytė M., Račkaitis V. Voruta // Anykšta. – 1991, rugpj. 10, p. 3 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Telšiai. Po kelmu rado žmogaus griaučius // Lietuvos žinios. – 1933, rugpiūčio 30, p. 6 XVIII a. kapas.
Telšiai. Retos dovanos “Alkos” muziejui // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 13, p. 4 D. Šakinis dovanojo Nausodžio (Plungės raj.) kapinyno radinių.
Telšiai: iš “Vilties” // Šaltinis (Seinai). – 1908, Nr. 34, p. 538.
Telšių kraštotyros muziejaus vyresnysis bendradarbis V. Valatka // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, liep. 29 Žaduvėnų (Telšių raj.) pilkapiai.
Telšių kronika. Siraičių ūkininko Ukrino žemėje… // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1939, Nr. 20, p. 8 Žinutė apie Siraičių (Telšių raj.) kapinyną.
Tempelmann-Mączyńska M. Próba rekonstrukciji stroju kobiecego kultury zachodnio bałtyjskiej w okresie wplywów rzymskich // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1983, t. 48, sąs. 1, p. 3-19
Tempelmann-Mączyńska M. Próba rekonstrukcji stroja kobieciego kultury zachodniobaltyjskiej w okresie wplywów rzymskich // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – (1983) 1987, t. 48, sąs. 1, p. 3-19
Ten apleistos pilys griuva (Kauno pilies praeitis) / J. Ka. // Trimitas. – 1932, Nr. 14, p. 279-280. Kauno pilis.
Teriasdvaris (Subačiaus par.) / Kaz. Paul. // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 8 (21). Mini ardomą Aščiagalių (Panevėžio raj.) kapinyną.
Tęsiami Impilties kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1934, liep. 18, p. 5
Tesori di Lituania. – Pavia, 1989, [12 p., 42 lap. nuotr.] Nuo 1989 lapkr. 21 d. 1990 sausio 1 d. vykusios parodos katalogas, kuriame pateiktos 22 iš Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus fondų archeologinių radinių nuotraukos.
Tėvynėn sugrįžo generolo Vlado Nagio-Nagevičiaus ir jo žmonos Veronikos palaikai // Dirva (Cleveland). – 1995, rugs. 28, p. 1 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Thomas A. Rombinus // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1887, t. 2, p. 111-121.
Thomas A. Szarkaberg und die Giseviusschen Volkssagen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1882, t. 19, p. 237-242. Šareikos (Tauragės raj.) pilis.
Thomas A. Über den Scharkenberg // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1883, t. 1, p. 348-349. Dėl Šereikos (Tauragės raj.) pilies vietos.
Ties Birštonu rasta įdomių senienų / J.P-s. // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 18 (Nr. 458), p. 4. Pylimai prie Birštono, Nemuno slėnyje.
Ties Kaunu rado 2 metrų gilumoje mamuto dantį // Dienos naujienos. – 1933, kovo 30, p. 1 Rokai (Kauno raj.), Jiesios upėje.
Ties Lyku atrasti prūsų kunigaikštystės turtai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, spal. 25, p. 3 Skomantų lobis (Rytų Prūsija).
Tijūnaitis S. Aukmergė. Trumpas aprašymas // Šaltinis (Seinai). – 1911, Nr. 42, p. 500-501. Ukmergės piliakalnis.
Tijunaitis S. Rado senovės pinigų // Lietuvos aidas. – 1928, liep. 30, p. 4 Oškiniai (Vilkaviškio apskr.).
Tilius A. “Bišpilio” piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 26, p. 2 Jurbarkas.
Tiltagalio kapinės ir koplyčia / Uzinas // Panevėžio garsas. – 1936, Nr. 8, p. 4 Tiltagalių (Panevėžio raj.) kapinių vieta, vadinta alka.
Tilžės krašte rasta daug senienų // Lietuvos aidas. – 1937, kovo 9 (Nr. 107), p. 4 Randama akmeninių kirvių.
Timfavičius M. Trakų praeitis // Pergalės vėliava (Trakai). – 1956, geg. 19 Trakų salos pilis.
Timofeev V. I. On the Early Neolthic Links between the East Baltic Area and Fenno-Scandia // Iskos (Helsinki). – 1984, t. 4, p. 36-41
Timofeev V. I. The Beginning of the Neolithic in the Eastem Baltic // Harwesting in the Sea, farming the Forest. The Emergence of Neolithic societies in the Baltic Region. – Sheffield, 1998. – P. 225-236. – (Sheffield Archaelogical Monographs; 10)
Timofeev V. I. Zabytki neoliticzne obwodu Kaliningradskiego i niektóre problemy neolitu strefy przybałtyjskiej // Neolit i początki epoki brązu na ziemi Chelmińskiej. – Toruń, 1987. – P. 419-428
Timofejeva N. Kiaunorių apylinkės kultūros paminklai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1983, birž. 28
Timofejeva N. Kultūros paminklai Kelmės apylinkėje // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1983, liep. 23
Timofejeva N. Liolių apylinkės kultūros paminklai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1983, rugpj. 9
Timofejeva N. Nusipelnęs krašto kultūros paminklų tyrinėtojas // Kraštotyra. – V., 1984. – Kn. 18, p. 95-98 Apie P. Jagminą.
Timotaitis L. Gyvačių kultas // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 3, p. 45
Tinfavičius A. Trakų salos pilies paslaptys // Pergalės vėliava (Trakai). – 1957, saus. 26 Trakų salos pilis.
Tinfavičius M. Archeologiniai tyrinėjimai ir jų reikšmė // Pergalės vėliava (Trakai). – 1955, rugs. 17
Tinfavičius M. Trakų pavadinimo kilmė // Pergalės vėliava (Trakai). –1957, saus. 9 Trakų salos pilis.
Tinkamai sutvarkys piliakalnį // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 3 (Nr. 446), p. 4 Sudaryta komisija Ukmergės piliakalniui sutvarkyti, jos sudėtyje yra ir J. Puzinas.
Tiria Paulaičių senkapių vietovę / P.Š. // Lietuvos aidas. – 1936, rugs. 22 (Nr. 434), p. 6. Paulaičių ir Nikėlų (Šilutės raj.) kapinynai.
Tiriamas IV-ojo amžiaus sūduvių kapinynas // Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 21 (Nr. 424), p. 5. – Tas pat: Naujoji romuva. – 1938, Nr. 39, p. 732 Delnicos (Lazdijų raj.) kapinynas
Tiriami senovės paminklai // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 29, p. 2 Apie V. Pryšmanto vadovaujamą ekspediciją.
Tirkime savo krašto praeitį / J. // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 41
Tirkšliai. Atkasa po bažnyčia buvusius kapus // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 10, p. 4 Mažeikių raj.
Tirs Skuodo apylinkės piliakalnius // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 29, p. 1
Tischler O. Beiträge zur Kenntnis der Steinzeit in Ostpreussen und den angrenzenden Gebieten // Schriften der Phisikalish-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1882, t. 23, p. 17-40. P. 18-19 apie Kuršių nerijos radinius.
Tischler O. Bericht über die archäologische–anthropologische Abteilung der Provinzial–Muzeums der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft bei der Gelegenheit der Feier des 100-jährigen Bestehens der Gesellschaft // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1890, t. 31, p. 85-109.
Tischler O. Bericht über die prähistorisch–antropologischen Arbeiten der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft // Schriften der Physihalisch-ökonomishen Gesellschaft (Königsberg). – 1877, t. 18, p. 260-264. Kuršių Nerijos tyrinėjimai.
Tischler O. Bericht über die Prähistorischen–anthropologischen Arbeiten der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1878, t. 18, p. 258-278. P. 260-264 apie gyvenvietes ir kapus Kuršių nerijoje.
Tischler O. Bericht über seine im Sommer unternomenen Wanderung auf der Kurische Nehrung // Hartungishe Zeitung (Königsberg). – 1874, Nr. 261.
Tischler O. Das Gräberfeld bei Oberhof, Kreis Memel // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1889, t. 29, p. 14-23. Aukštakiemio (prie Klaipėdos) kapinynas.
Tischler O. Das Gräberfeld zu Oberhof // Correspondenzblatt der Deutschen Gesellschaft für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (München). – 1888, Nr. 10, p. 118-122. Aukštakiemio kapinynas (Klaipėdos raj.).
Tischler O. Die neuesten Entdeckungen aus der Steinzeit im Ostbaltischen Gebiet und die Anfänge plastischer Kunst in Nord-Ost Europa // Schriften der Phisikalish-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1884, t. 24, p. 89-120.
Tischler O. Drei zu Adlig–Götzhöfen, Kr. Memel, gefundene Bronzen // Schriften der Physikalisch–ökonimischen Gesellschaft (Königsberg). – 1888, t. 29, p. 25. Gedminų (Klaipėdos raj.) bronzos amžiaus radiniai.
Tischler O. Eine Emailscheibe von Oberhof und Abriss der Geschichte des Emails // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1887, t. 28, p. 38-58.
Tischler O. Ostpreusische Grabhügel // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1890, t. 31, p. 1-36. Pabaiga, pradžia t. 27. – žr. įr. Nr. 240.
Tischler O. Ostpreussische Altertümer aus der Zeit der grossen Gräberfelder nach Christi Geb. – Königsberg, 1902. – 46 p., 30 lent.
Tischler O. Ostpreussische Grabhügel // Schriften der Physikalisch–ökonimischen Gesellschaft (Königsberg). – 1888, t. 29, p. 106-134 (žr. įr. Nr. 420).
Tischler O. Ostpreussische Grabhügel // Schriften der Physikalish-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1886, t. 27, p. 113-176; 1888, t. 29, p. 106-134; 1890, t. 31, p. 1-36.
Tischler O. Über den Zuwachs der anthropologisch-prähistorischen Abteilung des Provinzial-Muzeums in den letzten beiden Jahren // Schriften Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1881, t. 21, p. 1-6. P. 3-4 Kuršių nerijos radiniai, tarp jų bronzinis kirvis iš Nidos.
Tischler O. Über den Zuwachs der archäologischen Abteilung des Provinzial Muzeums im Jahre 1889 // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1890, t. 31, p. 18-23. Aukštkiemio kapinynas, Klaipėdos raj.
Tischler O. Über der Zuwachs der archäologisch-anthropologischen Abteilung des Provinzialmuseums im Jahre 1886 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1887, t. 28, p. 11-13. P. 11 apie Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) radinius.
Tischler O. Über die im Jahre 1887 angestelten archäologischen Untersuchungen und über neue Funde, die ins Provinzial–Museum gelangt sind // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1888, t. 29, p. 14-23. Apie Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) kapinyną.
Tischler O. Über eine Wanderung auf Kurischen Nehrung // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1874, t. 15, p. 25-27.
Tischler O. Über Gliederung der Urgeschichte Ostpreussens. – Insterburg, 1887. – 8 p.
Tischler O. Über Herstellung der alten Steingeräte // Schriften Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1881, t. 21, p. 16-19.
Tischler Otto // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1466
Tiškevičius K. Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo akimis / Vertė V. Būda iš “Wilija i jej brzegi” (Drezno, 1871). – V., 1992. – 398 p.
Tiškutė I. “12 aukštas” persikėlė į trečiąjį // Vakarinės naujienos. – 1987, kovo 14, p. 1 Paminklų apsauga ir archeologiniai tyrimai.
Tiškutė I. Gedimino aikštė – kiekvienam savo // Vakarinės naujienos. – 1987, gruod. 5, p. 1
Tiškutė I. Į svečius pas valdovus / Pasikalbėjimas su V. Urbanavičiumi // Respublika. – 1992, rugpj. 8, p. 3.
Tiškutė I. Institutas imasi atsakomybės // Vakarinės naujienos. – 1987, birž. 23, p. 1-2
Tiškutė I. Kasti ar nekasti – rūpi archeologams? // Vakarinės naujienos. – 1988, gruod. 20, p. 2 Vilniaus senamiestis
Tiškutė I. Keistųjų mūrų paslaptis // Vakarinės naujienos. – 1991, kovo 22, p. 3
Tiškutė I. Kernavė paskendusi abejingumo rūkuose // Vakarinės naujienos. – 1989, spal. 6, p. 11; spal. 13, p. 11 Kernavės tyrinėjimai
Tiškutė I. Kernavė prabilo… // Vakarinės naujienos. – 1989, rugs. 28, p. 1 Kernavės tyrinėjimai
Tiškutė I. Pagaliau! Kreivoji pilis surasta // Vakarinės naujienos. – 1991, birž. 21, p. 1 Kreivosios pilies paieškos Vilniaus Trijų Kryžių kalne
Tiškutė I. Požemiuose – šimtmečių mįslės. Vilniaus-Voruta. Kur Vytauto kapas // Vakarinės naujienos. – 1991, kovo 23, p. 3 Katedros kasinėjimai.
Tiškutė I. Prabilusi Vilniaus istorija // Vakarinės naujienos. – 1987, rugs. 29, p. 4
Titlius A. Nenaikinkime milžinkapių // Karys. – 1930, Nr. 29, p. 570
Tyla J. Šiaurinė senosios Lietuvos tvirtovė // Tėviškė (Šiauliai). – 1943, bal. 16, p. 2 Biržų pilis.
Tyla K. Papilio kalnelis // Ateitis. – 1943, spal. 15, p. 2 Bijeikių (Anykščių raj.) piliakalnis.
Tymczasowe archywum // Kurjer Litewski. – 1912, spal. 28 (lapkr. 10).
Tyrinėja kapinynus / J. B-čius. // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 41, p. 11. Delnicos (Lazdijų raj.) kapinynas
Tyrinėja piliakalnius // Vakarai (Klaipėda). – 1936, spal. 30 Šeputaičiai (Šilutės raj.).
Tyrinėja priešistorinius kapinynus // Lietuvos aidas. – 1937, birž. 4, Nr. 245, p. 4 Urnėžiai (Kėdainių raj.) ir Poškaičiai (Raseinių raj.).
Tyrinėjama Kauno pilis. Surinkta daug vertingos medžiagos // Kauno tiesa. – 1956, rugpj. 5
Tyrinės durpynų sluoksnius // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 30, p. 7 Numatyta tyrinėti Bublelių ir Opšrūtų (Šakių raj.) durpynus.
Tyrinėtinas piliakalnis // Šaltinis (Marijampolė). – 1937, Nr. 39, p. 622 Prelomčiškės (Lazdijų raj.).
Tyszkiewicz E. Archeologia na Litwie / E. T. // Rocznik dla archeologów, numizmatyków i bibliografów polskich, 1871 (Kraków). – 1874, p. 1-13; Atsp. – 15 p.
Tyszkiewicz E. Badania archeologiczne nad zabytkami przedmiotów sztuki, rzemiosł i. t. d. w dawniej Litwie i Rusi Litewskiej. – Wilno, 1850. – 62 p. Rec.: Kraszewski J. Badania archeologiczne przez Eustachego Tyszkiewicza // Tygodnik Petersburski. – 1850, Nr. 13.
Tyszkiewicz E. Birże. Rzut oku na przeszłośc miasta, zamku i ordynacji. – Sankt-Petersburg, 1869. – 170 p. P. 16-17 apie Biržų apylinkės pilkapynus.
Tyszkiewicz E. Ein Blick auf die quellen der Archäologie Litauen. / aus dem polnischen von A. Welmann // Baltische Studien (Marburg). – 1847, Nr. 2, p. 178–218.
Tyszkiewicz E. Kiernów i Troki / E. hr. T. // Tygodnik Petersburski. – 1840, Nr. 80, p. 446–448.
Tyszkiewicz E. O kilku nowo odkrytych monetach litewskich // Przyjaciól ludu (Lwów). – 1843, Nr. 5. Apie Kaune rastas monetas.
Tyszkiewicz E. O kilku nowo odkrytych monetach na Litwie wiadomośc zebrał / E. hr. T. // Atheneum (Wilno). – 1845, t. 4, sk. V, p. 5–22. Apie Kaune rastas monetas; minimi Vaitkuškio (Ukmergės raj.) ir Vastapų (Molėtų raj.) lobiai.
Tyszkiewicz E. Opisanie zabytków starožytności // Przyjaciól ludu (Lwów). – 1843, Nr. 3, p. 18–23, Nr. 4, p. 27–30; Nr. 5, p. 39.
Tyszkiewicz E. Rzut oka na źródła archeologii krajowej, czyli opisanie zabytków niektórych starožytności, odkrytych w zachodnich guberniach Cesarstwa Rossyiskiego. – Wilno, 1842. – 56 p., 8 lent.
Tyszkiewicz E. Wiadomości o kurhanach // Tygodnik Petersburski. – 1837, Nr. 94.
Tyszkiewicz J. Cultural processes connected with expansion of the Rus of Kiev towards Lithuania in the 9th-11th centuries // Archeologia Polski (Warszawa). – 1975, t. 16, p. 107-126
Tyszkiewicz J. Najważniejsze problemy historiografii Jaćwieży // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1981, t. 14, p. 69-86
Tyszkiewicz J. Osadnictwo nad górna Narvią w I tysiącleciu naszej ery // Przegląd Historyczny (Warszawa). – 1968, t. 59, sąs. 4, p. 580-611 Jotvingių prie Narevo upės aukštupio klausimas.
Tyszkiewicz J. Pagranicza w średniowiecznej Europie Słowiańskiej; przyklad międzyrzecza Narwi i Niemna w VI-XII w. // Granice i pogranicza. Język i historia: Materiały międzynarodowej konferencji naukowej, Warszawa, 27-28 maja, 1993. – Warszawa, 1994. – P. 133-141 Jotvingių gyventų plotų pietinės ribos.
Tyszkiewicz J. Proces sławizaciji ziem dorzecza Niemna w VI-VII w. // Przegląd Historyczny (Warszawa). – 1973, t. 64, sąs. 1, p. 1-23
Tyszkiewicz J. Przemiany kulturowe i etniczne na pograniczu bałto-słowiańskim w I-VII w.n.e. // Przegląd Historiczny (Warszawa). – 1972, t. 63, sąs. 2, p. 201-217
Tyszkiewicz J. Skorowidz monet litewskich. – Warszawa, 1975. – 47 p., 15 lent.
Tyszkiewicz J. Terytorium Jaćvieży w starszej historiografii // Prace Institutu Historicznego Universytetu Warszawskiego. – Warszawa, 1975. – T. 1, p. 99-207
Tyszkiewicz J. Zarys dziejów Białegostoku od starožytności do początku XVI w. // Studia i materiały do dziejów miasta Białystok. – Białystok, 1968. – T. 1, p. 57-80 Jotvingių gyventos teritorijos pietinių ribų klausimu.
Tyszkiewicz K. O kurhanach na Litwie i Rusi Zachodniej. – Berlin, 1868. – 287 p. Rec.: Sobieszczański F. M. // Biblioteka Warszawska. – 1869, t. 3, p. 445-451.
Tyszkiewicz K. Wiadomości hystoriczne o zamkach horodyszczach i okopiskach starożytnych na Litwie i Rusi Litewskiej // Teka Wileńska. – 1859, sąs. 3, p. 275-305; sąs. 4, p. 205-240; sąs. 5, p. 137-194; sąs. 6, p. 89-137; Atsp.: Wilno, 1859. – 194 p. P. 147-180 apie Biržus; p. 190-191 apie Raginėnus (Radviliškio raj.); p. 191 Sandariškių (Biržų raj.) piliakalnį?
Tyszkiewicz K. Wilja i jej brzegi. – Drezno, 1871 – 362 p. – Taip pat: Tiškevičius K. Neris ir jos krantai. – V., 1992. – 398 p. P. 233 apie Grabijolų pilkapius (Vilniaus raj.), p. 237-238 apie Kernavę.
Tkaчоў М. А. Лiдскi замак // Помнiкi гicторыi i культуры Беларусi (Miнск). – 1972, № 1, с. 13-18 Lydos pilis.
To ci skarb… // Czerwony sztandar. – 1987, saus. 8, p. 4 Skaidiškių (Vilniaus raj.) lobis.
Toeppen M. Geschichte Masurens. – Danzig, 1870. P. 1-17 apie jotvingių gyventą teritoriją.
Tołłoczko W. Badania L. Krzywickiego nad pilkalniami litewskimi / Jadżwing // Przegląd Wileński. – 1935, Nr. 1, p. 7-8
Tomonis M. Technikos amžiaus archeologija // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 6, p. 15-18
Tomonis S. Kauno dailės muziejaus numizmatiniai rinkiniai // Vakarinės naujienos. – 1962, rugpj. 28
Töppen M. Geschichte des Heidenthums in Preußen // Neue Preußische Provinziall-Blätter (Königsberg). – 1846, t. 1, p. 297-313, 339-353.
Töppen M. Lezten Spuren des Heidenthums in Preussen // Neue Preußische Provinziall-Blätter (Königsberg). – 1846, t. 2, p. 210-228, 294-303, 331-334.
Torf kryje zabytki zamierzchłej przeszlości // Goniec codzienny. – 1942, liep. 18, p. 3 Kultūros paminklų apsauga.
Totoraitis J. Aisčių senovė // Šaltinis (Marijampolė). – 1931, Nr. 30, p. 404-405
Totoraitis J. Leškavos piliakalnis ir Vokės raganos // Lietuvių tauta. – V., 1908, kn. 1, d. 2, p. 204-208. Apie Liškiavos (Varėnos raj.) piliakalnį.
Totoraitis J. Senovės liekanos ir lietuvių mitologiški atminimai // Lietuvių tauta. – 1908, kn. 1, d. 2, p. 177-204. – Tęs.: Šaltinis. – 1906, Nr. 22, 24, 25.
Totoraitis J. Senovės liekanos ir lietuvių mitologiški atminimai // Šaltinis (Seinai). – 1906, Nr. 22, p. 342-344; Nr. 24, p. 376-378; Nr. 25, p. 391-393. – Tęs.: Lietuvių tauta. – 1908, kn. 2, d. 2, p. 177-204. Apie Varnupių ir Padovinio (Marijampolės raj.) piliakalnius.
Totoraitis J. Užklausimas apie senovės pinigą / J. Norus // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 46/47, p. 667.
Totorių miesto liekanos // Lietuvos žinios. – 1925, lapkr. 5, p. 3 Apie buv. Panarių (Žaslių v.) akmenį-antkapį.
Tow. Przyjaciół Nauk // Kurjer Litewski. – 1907, gruod. 18 (31). Žinutė apie draugijai atitekusį M. Butrymównos archeologijos rinkinį.
Trabauskienė A. Gedimino kalnui apsaugoti // Vakarinės naujienos. – 1967, rugs. 15
Tracevičius R. M. Pirmasis Lietuvos archeologas // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 10, p. 16-17 Apie K. Tiškevičių.
Trakai / D.P. // Mūsų Vilnius. – 1936, Nr. 3/4, p. 40-41. Yra skyrelis apie Trakų pilį.
Trakys Ž. Senųjų Trakų praradimas // Voruta (Trakai). – 1989, Nr. 1, p. 4 Piliavietė.
Trakų griuvėsiai // Viltis. – 1908, spal. 17 (30). Salos pilis.
Trakų istorijos muziejaus mokslinė konferencija. Diskusija (I. Jučienė, A. Rulinaitis, K. Mekas, R. Batūra, J. Orda, M. Jučas, A. Pylipaitis) // Muziejai ir paminklai. – 1968. P. 66-68
Trakų pilies apsauga // Tiesa, – 1949, lapkr. 30
Trakų pilies griuvėsių aprašymas, kurį skaitė p. Koreva Vilniaus archeologiškos komisijos posėdyje lapkr. mėn. 1858 m. // Vilniaus žinios. – 1905, rugpj. 28 (rugs. 10), p. 2-3.
Trakų pilis. XV amžius. Albumas. – V., 1952. – 36 p., 40 lapų iliustr. – Teksto aut.: A. Janikas Rec.: Vaitkūnas S. Architektūrinio paminklo aprašymas ar feodalizmo idealizavimas // Tiesa. – 1952, rugpj. 14. Воронин Н. Улучить издание книг о памятниках архитектуры // Архитектура СССР (M.). – 1953, № 2, c. 32.
Trakų štai garbinga pilis // Mūsų gamta. – 1968, Nr. 11, p. 14-15
Tranizienė A. Kalnas be šeimininko // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 2, p. 8 Medvėgalis (Šilalės raj.).
Trasauskienė M. Sėkmės muziejininkai // Tarybinis mokytojas. – 1969, saus. 8, p. 4 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Trečiakauskas K. Petro Tarasenkos laiškas // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 288-290 1958.XI.27 laiškas.
Trečiauskas K. Kur anksčiau tekėjo Vilnelė // Kultūros barai. – 1966, Nr. 8, p. 76 Mūrų liekanos Vilniuje, Jaunimo sode.
Treigių piliakalnio įdubimas vis didėja / Pr.J. // Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 17 (Nr. 419), p. 10. Šilalės raj.
Treinytė N. Marijampolietis kalė pinigus // Suvalkietis (Marijampolė). – 1998, spal. 17, p. 3 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Treniota A. Jaunimo paminklosaugos klubas. Trys išbandymų mėnesiai // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 23, p. 1-2
Treškevičius J. Domančių dubenėti akmenys // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1977, saus. 6
Treškevičius J. Paežerių alkakalnis // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1977, rugs. 24 Prie Rozalimo, Ežerėlės upelio slėnyje.
Trijų Kryžių ir Bekešo kalnai Vilniuje // Savaitė. – 1944, Nr. 5, p. 5, 14
Trilikauskienė J. Punia // Lietuvos pionierius. – 1988, saus. 13, p. 4 Piliakalnis, pilis.
Triller E. Zapomniany projekt pisma starożytnego // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1985, Nr. 11/12, p. 223-225 Apie E. Tiškevičiaus sumanymą 1866 m. leisti archeologijai ir numizmatikai skirtą savaitraštį.
Trimakas K. Surastos įdomios senienos // Raudonasis artojas (Biržai). – 1959, lapkr. 12 Daudžgirių ir Naciūnų (Biržų raj.) kokliai, krosnių liekanos.
Trinka V. Bubių piliakalnis // Trimitas. – 1930, Nr. 36, p. 758 Padavimai Šiaulių raj.
Trinka V. Vytauto pinigai / Mokyt. Vl. Tr-ka. // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 39, p. 5. Šukionių (Pakruojo raj.) kapinynas.
Trinkūnas J. Baltai centrinėje Europoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 8, p. 23-24
Trinkūnas J. Ir akmuo kalba // Panevėžio tiesa. – 1969, geg. 28. – Tas pat: Tėvynė (Panevėžys). – 1969, birž. 12, p. 3; Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1969, liep. 29.
Trinkūnas J. Ką byloja mūsų deivės // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 3, p. 2 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Trinkūnas J. Marijai Gimbutienei – 70 metų // Ramuva. – 1990. – P. 13
Trinkūnas J. Nadruvos Romovė. Katinavos Romovė // Ramuva (V.). – 1997, sąs. 3, p. 27-30
Trinkūnas J. Ornamento simbolika // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 9, 10
Trinkūnas J. Religijos specifikos klausimas (Pastabos apie senovės lietuvių religijos kilmę) // Problemos. – 1973, Nr. 2, p. 25-32
Trinkūnas J. Senasis lietuvių tikėjimas // Lemtis. – 1998, Nr. 5, p. 24-25
Trinkūnas J. Šventovės ir alkai // Voruta. – 1996, Nr. 5, p. 3
Trinkūnas J. Vaidilos ir vaidilutės // Moksleivis. – 1970, Nr. 4, p. 28-29
Trinskytė M. Panemunės pilys. – V., 1971. – 95 p. – (Tarnybiniam naudojimui) P. 10-20 – apie pilis ir ginklus; p. 21-27 – apie Kauno pilį; p. 45-46 – apie Seredžiaus piliakalnį; p. 47-53 – apie Veliuoną; p. 66-69 – apie Veliuonos Pilaites; p. 70-72 – apie Raudonės pilį; p. 73-81 – apie Panemunės - Gelgaudų pilį; p. 97 – apie Jurbarko Bišpilius.
Tripplin T. Dziennik podroży po Litwie i Źmudzi, odbytej w 1856 roku. – Wilno, 1858. – T. 1. – 267 p. Minimos Trakų pilys.
Trylika žalvario amžiaus kapų. Archeologiniai tyrimai Pavėkių senkapiuose / P.K. // Lietuvos žinios. – 1933, rugs. 29, p. 5. B. Tarvydo kasinėjimai Pavėkių (Šiaulių raj.) pilkapiuose, minimi Noliškių pilkapiai.
Tryškiai. Rastas senas pinigas // XX amžius. – 1937, saus. 23, p. 9 Stakminiai (Telšių raj.).
Trobelkos nuo pilies griuvėsių jau šalinamos // Lietuvos aidas. – 1930, liep. 31, p. 6
Trofimovas V. Kaunas vėl prisiminė M.Gimbutienę // Tėviškės žinios (K.). – 1995, liep. 25, p. 3 Memorialinės lentos atidengimas.
Troki // Kurjer Litewski. – 1909, birž. 18 (liep. 1). Žinutė, kad iškritęs iš bokšto salos pilyje užsimušė ekskursantas.
Tromnau G. Archäologische Schätze aus Litauen // Duisburg Journal. – 1992, Nr. 9, p. 27 Archeologijos paroda Duisburge
Tromnau G. Archäologische Schätze aus Litauen: Einführungsvortrag anlässlich der Eröffnung der Ausstellung // Duisburg Journal. – 1992, Nr. 11, p. 39-41 Archeologijos paroda Duisburge
Truikys V. Atkasė senkapį // Mūsų žodis (Skuodas). – 1975, rugpj. 14 Stripiniai (Skuodo raj.).
Truikys V. Tiriamas Klaišių senkapis // Mūsų žodis (Skuodas). – 1983, birž. 11
Trumpa lietuvių kultūros stovio apžvalga / J.B. // Kaimynas (Klaipėda). – 1931, Nr. 43, p. 171-172; Nr. 44, p. 174-175 Istorinės ir archeologinės literatūros apžvalga.
Trumpa V. Jonas Puzinas – archeologas, istorikas, enciklopedininkas: Dešimtosioms mirties metinėms // Draugas (Mokslas, menas, literatūra). – 1988, vas. 20, p. 1, 4
Trumpa V. Jonas Puzinas – mokslininkas ir visuomenininkas // Aidai (Brooklyn). – 1965, Nr. 9, p. 408-409 Jono Puzino 60 m. sukaktis
Trumpa V. Kažin ar tik rėkt ir šaukt // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 31, p. 6 Kasinėjimai Kernavėje ir Vilniaus katedroje.
Trumpa V. Marijos Gimbutienės gimtadieniui // Akiračiai (Chicago). – 1991, Nr. 3, p. 9 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Tūkstančio metų senumo tiglis // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 6, p. 8 Riogliškių (Kauno raj.) radinys Kauno miesto muziejuje.
Tulpė J. Gondingos piliakalnis // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 17, p. 6C Plungės raj.
Tumas A. Retas radinys // Stalino keliu (Kupiškis). – 1960, birž. 8 Stračkių (Kupiškio raj.) kapinynas.
Tumas J. Branginkime savo kalnų turtus // Viltis. – 1910, geg. 26 (birž. 8).
Tumas J. Cetra – Šatrija // Lietuvos aidas. – 1930, kovo 1, p. 5 Šatrijos (Telšių raj.) kalnas.
Tumas J. Dėl Raudonės pilies // Lietuvos aidas. – 1931, spal. 28, p. 6 Parduodama iš varžytinių.
Tumas J. Minakalnis // Vilniaus žinios. – 1905, vas. 4 (17), p. 1-2. Apie Panevėžio raj. Linonių ir Kiūčių kaimų riboje esantį kalną ir kapus.
Tumas J. Mokslo ekskursija į Pažaislį. Archeologinė paskaita-apyskaita apie kauniečių akmens kultūros liekanas / Vaižgantas // Ateitis. – 1929, Nr. 7/9, p. 295-297 Feljetonas.
Tumas J. Pelešynės Raganių kalnas. Raginėnų milžinkapiai. Šaltinių kapai. // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, kn. 3, p. 425-426. Raganių (Rokiškio raj.) kalnas, Raginėnai (Radviliškio raj.), Šaltiniai (Anykščių raj.).
Tumas J. Senovės kapų kalnai // Viltis. – 1910, birž. 4 (17), p. 2. Moškėnų ir Juodonių (Rokiškio raj.) piliakalniai, Aluotus (Druskių) ir Tatkonių (Kupiškio raj.) piliakalniai.
Tumas J. Tautos poema varsomis // Viltis – 1910, birž. 16 (29), p. 4.
Tumas J. Vytauto Didžiojo senapilė vėl teršiama // Lietuvos aidas. – 1932, geg. 31, p. 5 Kauno pilis.
Tumas J. Vytauto pilis iki pat Nemuno // Lietuvos aidas. – 1930, spal. 22, p. 3 Kaune, prie Perkūno namų, rasti 3 m storio pamatai.
Tumavičius B. Didingoji Šatrija // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1943, Nr. 32 Šatrija (Telšių raj.).
Tumėnas S. Jotvingiai // Žvaigždutė. – 1988, Nr. 3, p. 5
Tumosa V. Pasmerktajam pateisinti // Amžius. – 1993, Nr. 12, p. 10 Apie kalbininką Jurgį Gerulį, gelbėjusį Ukmergėje areštuotą J. Puziną.
Tumosas E. Pažinkime Mažosios Lietuvos rytus // Akademikas. – 1938, Nr. 11/12, p. 262-265 Jūros žemupio archeologiniai paminklai.
Tumosas F. Rambynas ir jo reikšmė // Jaunoji karta. – 1938, Nr. 23, p. 483 Rambynas
Tumosas F. Rambyno padavimas // Trimitas. – 1938, Nr. 25, p. 600 Rambynas
Tupešu J. Senoji latvių religija – dievturyba: iš “Lituanus” (1987, Nr. 3) // Ramuva. – 1990. – P. 8-12.
Tur J. Opiś kości ludzkich z grobu w Koniuchach (powiat Wilkomierski) //Światowit (Warszawa). – 1901, t. 3, p. 89-93. Kaniūkai (Utenos raj.).
Turauskas P. Senovės kapų kalnai / R.M. // Viltis. – 1910, birž. 16 (29), p. 2. Narkūnų ir Pakalnių (Utenos raj.), Pagrybio-Skuburlo (Šilalės raj.) piliakalniai.
Turėtų būti sąžiningiau prižiūrimas Gedimino kalnas // Naujoji Lietuva. – 1941, spal. 1, p. 3 Vilniaus pilis.
Turime pasirūpinti senovės liekanų apsauga // Mūsų rytojus. – 1935, geg. 28, p. 7
Turkų miesto ženklas Lietuvoj // Lietuva – 1925, lapkr. 5, p. 5 Buv. Panarų (Kaišiadorių raj., Žaslių v.) akmuo su įrašu.
Turnwald K. Die Balten des vorgeschichtlichen Mitteleuropas // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1968, t. 8, p. 135-147
Turnwald K. Sprachliche eigentümlichkeiten aus dem Vorgeschichtlichen Südbaltikum // Actes des VII-e Congres international des sciences Prehistoriques et Protohistoriques. Prague 21-27 aōut 1966. – Prague, 1971. – T. 2, p. 1344-1347
Turtingos senais radiniais vietos // Rytas. – 1925, spal. 16, p. 3 Akmenys su ženklais ir kapinynai, Rokiškio raj., Juodupės apyl.
TV forumas // Kalba Vilnius. – 1978, Nr. 1, p. 14 Ir apie archeologinių paminklų apsaugą.
TV forumas // Kalba Vilnius. – 1980, Nr. 21, p. 3-12 Paminklų apsaugos klausimai; Vilniaus pilies kalnas.
Tvarkys Dubingių pilies kalną // XX amžius. – 1938, liep. 16, p. 11 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Tvarkoma Kernavės pilis // Lietuvos aidas. – 1938, vas. 3 (Nr. 55), p. 5 Dėl piliakalnių nusavinimo.
Tvarkoma Kernavės pilis // Lietuvos aidas. – 1939, vas. 3 (Nr. 55), p. 5 Dėl piliakalnių nusavinimo.
Tvarkomas Gedimino kalnas // Naujoji Lietuva. – 1941, rugs. 2 Vilniaus pilis.
Tvarkomas Gedimino kalnas Vilniuje // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1941, Nr. 20, p. 3 Vilniaus pilis.
Twardecka J. Ludwika Krzywickiego – więcej niż hobby // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1973, Nr. 2, p. 122-125
Tworek D. Wyniki badań zdobionych częsci miecza z Rekanciszek // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1968, t. 33, sąs. 3/4, p. 354 Rokantiškių (Naujoji Vilnia) pilkapiai.
U “Przyjaciół Nauk” // Kurjer Litewski. – 1907, rugs. 21 (spal. 4). Draugija susipažino su Vilniaus Bokšto gatvės požemių tyrimais.
Uba J. Piliakalniai // Lietuvos aidas. – 1929, birž. 19, p. 4 Piliakalnių apsaugos klausimai; Šatrija (Telšių raj.), Imbarė (Kretingos raj.).
Uba J. Piliakalniai ir jaunimas // Žemaičių balsas (Tauragė). – 1931, Nr. 18, p. 12
Ubys J. Pažinkime savo apylinkės vietoves // Tarybinis mokytojas. – 1957, saus. 31. Skomantų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Uchwały komiteta Witoldowego // Kurjer Wileński. – 1930, spal. 26, p. 3 Nutarta paminklą Vytautui statyti Pilies kalno aikštelėje.
Uczcenie pamięci Michała Brensztejna // Kurjer Wileński. – 1938, birž. 16, p. 3 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Ūkininkas išarė 300 metų senumo puodų // Lietuvos aidas. – 1937, geg. 22 (Nr. 225), p. 4 Kaunas, Palemono apylinkė.
Ūkininkas išarė ranką su žalvarinėmis apyrankėmis // Lietuvos žinios. – 1938, rugs. 9, p. 6 Pajuostis (Panevėžio raj., Miežiškių apyl.).
Ūkininkas išgelbėjo senienas // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 26, p. 9 Pašulių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Ūkininkas rado 1800 senų pinigų // Vakarai (Klaipėda). – 1937, gruod. 9, p. 4 Baublių (Kretingos raj.) lobis.
Ūkininkas-archeologas // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 20, p. 9 D. Šakinio rinkinys iš Nausodžio (Plungės raj.) kapinyno.
Ukmergė. Piliakalnis bevardis // Lietuvos aidas. – 1936, rugs. 9 (Nr. 412), p. 6
Ukmergė. Rado senų pinigų // Mūsų rytojus. – 1936, rugs. 22, p. 3 Pabaisko apylinkėse.
Ukmergė. Surinko žinias apie istorinius paminklus / V.L. // Mūsų rytojus. – 1936, rugpj. 7, p. 3. Laužiškio (Širvintų raj.) piliakalnis ir Vepriai (Ukmergės raj.).
Ukmergė. Sutvarkys pilies kalną // Lietuvos aidas. – 1938, vas. 12 (Nr. 69), p. 11
Ukmergė.Visur randami griaučiai // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 11 (Nr. 366), p. 6 Miesto centre.
Ukmergės miesto kanalizacija. 5 m. gilumoje atkasta ištisa trobelė ir gatvės grindinys // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 16, p. 5
Ukmergės piliakalnis / A. Lik. // Panevėžio apygardos balsas. – 1942, Nr. 41, p. 3.
Ukmergės piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 19, p. 8. – Tas pat: Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 29, p. 5A.
Ukmergiečiai negerbia bočių palikimo // Dienos naujienos. – 1933, birž. 10, p. 5 Ukmergės piliakalnis.
Ūksienė T. Pažinkime savo krašto praeitį // Artojas (Šilalė). – 1964, rugs. 3 Šiaudalių (Šilalės raj.) kapinynas.
Ulčinskas V. Dar vienas Balyno kalnas // Literatūra ir menas. – 1971, Nr. 6, p. 10 Raitininkų (Alytaus raj.) apylinkėje.
Ulčinskas V. Kur snaudžia senasis piliakalnis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1972, gruod. 2 Piliakalnio kaimo piliakalnis prie Raitininkų.
Ulys A. Uliūnų XV-XVI a. senkapiai šiandien // Panevėžio tiesa. – 1959, lapkr. 7 Uliūnai (Panevėžio raj.).
Umbra Z. Legendų krašte // Vakarai (Klaipėda). – 1938, liep. 15, p. 4 Padavimai apie Mažeikių rajono paminklus.
Umbražiūnas K. Ignalinos kultūros paminklai laukia // Literatūra ir menas. – 1963, Nr. 49, p. 8
Umbražiūnas K. “Velnio pėdas” // Švyturys. – 1970, Nr. 3, p. 31 Akmuo Užkabalio (Ignalinos raj., Tverečiaus apyl.) miške.
Umbražiūnas K. Atsiliepė mokslininkai // Švyturys. – 1970, Nr. 15, p. 30 1911 m. Pilies kalną Vilniuje norėta panaudoti vandentiekiui.
Umbražiūnas K. Jonas Basanavičius – archeologas // Vakarinės naujienos. – 1994, gruod. 13, p. 12
Umbražiūnas K. Ką pasakoja Bogutiškės piliakalnis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1971, birž. 29
Umbražiūnas K. Ką pasakoja varpinės bokštas // Tiesa. – 1966, liep. 23 Vilniaus pilis.
Umbražiūnas K. Nauja apie katedrą // Draugystė (Vilnius). – 1978, vas. 18
Umbražiūnas K. Padysnio gyvenimas. Ką byloja pilkapiai Tverečiaus apylinkėse // Vakarinės naujienos. – 1994, birž. 2, p. 9 Apie F. Pokrovskio XIX a. pab. tyrinėtus pilkapius.
Umbražiūnas K. Radiniai Gedimino kalno papėdėje // Tiesa. – 1964, rugpj. 20
Umbražiūnas K. Tostas Teodoro Narbuto garbei // Amžius. – 1993, Nr. 53, p. 6
Umbražiūnas K. Tostas Teodoro Narbuto garbei // Jaunimo gretos. – 1989, Nr. 1, p. 33 1853 m. Vilniuje, pas E. Tiškevičių.
Umbražiūnas K. Trakų pilies genezė // Draugystė. – 1977, saus. 4, p. 2-3
Umbražiūnas K. Velnio pėda // Mūsų gamta. – 1969, Nr. 8, p. 33 Akmuo, Ignalinos raj., Tverečiaus apyl.
Umbražiūnas K. Vilėkų pilkapiai // Nauja vaga (Ignalina). – 1971, birž. 26 Vilėkų-Tverečiaus pilkapiai.
Umbražiūnas K. Vladislovas Syrokomlė // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 10, p. 41-42 (1822-1862).
Umbražiūnas K. Wykopaliska na placu Giedymina // Czerwony sztandar. – 1964, rugs. 23
Ungeitis B. Kyla Trakų pilies bokštai // Vakarinės naujienos. – 1960, birž. 10 Trakų salos pilis.
Unia (koło Wierzbałowa, Litwa) // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1913, t. 5, Nr. 11, p. 172. Buv. Unijos dvaras (Vilkaviškio raj.), XVII a. senkapiai.
Unikalus radinys // Kretingos muziejus. – V., 1996. – P. 4 Apie 1991 m. Lazdininkų kape 2 rastą apskritą kiauraraštę segę (radimo vieta nenurodyta).
Untulis B. D-ro Jono Basanavičiaus teorija apie lietuvių tautos kilmę // Lietuvių tauta (V.). – 1928, kn. 4, sąs. 2, p. 227-260. – Tas pat: – Lietuvių tauta (V.). – 1997, t. 1, p. 255-303
Upė keturiais vardais / Abraomas // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 25, p. 9 Varduvos (Mažeikių raj.) pakrančių piliakalniai.
Upytė // Vienybė. – 1908, Nr. 33, p. 515. Upytės (Panevėžio raj.) Čičinskio kalnas.
Upytė. Rasta įdomių senienų / Alfas Žalgiris // Mūsų rytojus. – 1934, bal. 10, p. 3 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Upytės kapinių kasinėjimai // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 31/32, p. 638 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Upytės senkapiai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1938, Nr. 3/4, p. 439-440 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Upytės senkapių kasinėjimas // Panevėžio garsas. – 1938, Nr. 30, p. 1 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Urba K. “Baltai ir jų kaimynai Baltijos regione (800-1200)”. Tokiu pavadinimu Nidoje š.m. balandžio 25-30 dienomis įvyko tarptautinė konferencija // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 22-23
Urba K. Archeologų vasara prie Kirsnos / Mantas Sargūnas // Lietuvos aidas. – 1997, rugs. 2, p. 15 Turlojiškės (Marijampolės raj.) durpynas
Urba K. Gausus archeologinių kasinėjimų derlius // Lietuvos aidas. – 1998, spal. 15, p. 15
Urba K. Indoeuropiečiai: Atėnų-Helsinkio kryptimi // Šiaurės Atėnai. – 1998, Nr. 26-28
Urba K. Kirsnos dienoraščiai // Šiaurės atėnai. – 1988, spal. 31, p. 1 Apie tyrinėjimus Turlojiškės (Marijampolės raj.) durpyne.
Urba K. Svarbūs radiniai prie Kirsnos // Sūduvos kraštas (Marijampolė). – 1998, rugpj. 18, p. 3 Turlojiškės (Marijampolės raj.).
Urba K. Svingas Kirsnai (*kers-) indoeuropiečių tema // Šiaurės Atėnai. – 1997, Nr. 44, 45, 46
Urba K. Šiaurės Europos indoeuropėjimas // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 14-15 M. Gimbutienės atminimui skirta konferencija Vilniuje.
Urban W. Locating the Castle of St.George in Karšova (1259-1265) // Lituanus. – 1983, Nr. 1, p. 5-19 Georgenburgas Karšuvoje nebuvo Jurbarkas.
Urbanavičienė S. Ažugirių kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 152-168 Utenos raj.
Urbanavičienė S. Berčiūnų pilkapių tyrinėjimai // Panevėžio kraštotyros muziejus: konferencijos, skirtos muziejaus 70 metų sukakčiai paminėti, tezės, Panevėžys, 1995.01.18. – Panevėžys, 1995. – P. 5-6
Urbanavičienė S. Berčiūnų pilkapių tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 86-89 Panevėžio raj.
Urbanavičienė S. Berčiūnų pilkapių tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 168-169 Berčiūnai (Panevėžio raj.).
Urbanavičienė S. Diktarų kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 169-206 Anykščių raj.
Urbanavičienė S. Konferencija, skirta Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmečiui // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 183-184
Urbanavičienė S. Lietuvos kaimiečių išeiginiai drabužiai XIV a. pab. – XVII a. // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 6, p. 10-16
Urbanavičienė S. Lietuvos kaimo moterų išeiginiai drabužiai XIV-XVI a. (archeologijos duomenimis) // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 115-116
Urbanavičienė S. Rimutė Rimantienė // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 332
Urbanavičienė S. Seredžiaus naujo kapinyno tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 108-110
Urbanavičienė S. Tarptautinė konferencija “Šiaurės Europos suindoeuropietinimas”, skirta Marijos Gimbutienės atminimui // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 297-299
Urbanavičienė S. Tautinis kostiumas ir metaliniai papuošalai // Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje: Mokslinės praktinės konferencijos medžiaga, 1987 m. gegužės 6-7 d. – V., 1989. – P. 195-200
Urbanavičienė S. XV-XVI a. I-os pusės Lietuvos kaimo siuvėjai // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 96-98
Urbanavičienė S. XV-XVI amžių moterų drabužių spalvos // Spalva lietuvių liaudies mene. – V., 1988. – P. 47-50
Urbanavičienė S. XV-XVII a. Lietuvos kaimo siuvėjų įrankiai // MADA. – 1988, t. 4, p. 51-63
Urbanavičienė S. Žvalgomieji kasinėjimai Skirsnemunėje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 176-177 Kapinynas, Jurbarko raj.
Urbanavičienė S. Žvalgomieji tyrinėjimai Upytės piliavietėje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 111-112 Upytė (Panevėžio raj.).
Urbanavičienė S., Vaškevičiūtė I. Berčiūnų pilkapių tyrinėjimai 1992-1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 113-119 Berčiūnai (Panevėžio raj.).
Urbanavičius V. “Mano duona kaip duobkasio – kastuvas…” / Pokalbis su J. Skomskiu // Diena. – 1996, saus. 26, p. 9, 15.
Urbanavičius V. Akmenys paminklai; Diktarų kapinynas; Girgždūtė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 30, 430, 625
Urbanavičius V. Ant Valdovų rūmų pamatų. “Pradėsime nuo kultūros” / Kalbėjosi Audronė Jablonskienė // Lietuvos aidas. – 1994, rugs. 6, p. 15.
Urbanavičius V. Ar atstatysime kunigaikščių rūmus? // Tiesa. – 1989, rugpj. 26, p. 3 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Ar sumažės paslapčių Vilniaus Katedroje ? // Utenis (Utena). – 1989, kovo 23, p. 4
Urbanavičius V. Archeologiniai Kavarsko “Koplyčkalnio” kasinėjimai 1974 m. // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1975, liep. 12, p. 3-4
Urbanavičius V. Archeologiniai tyrimai Obeliuose // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1982, gruod. 14, p. 3 Kapinynas.
Urbanavičius V. Atkuriami senuolių veidai // Valstiečių laikraštis. – 1968, bal. 11
Urbanavičius V. Atstatyti Žemutinę pilį – titaniškas darbas, bet iš jos Lietuvą galėtų valdyti Prezidentas / Kalbėjosi Laima Žemulienė // Lietuvos rytas. – 1994, kovo 3, p. 29.
Urbanavičius V. Aukštutinė pilis // Gimtinė. – 1995, Nr. 10 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Ažugirių (Utenos raj.) senkapis // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 210-215
Urbanavičius V. Ažugirių senkapis // Lenino keliu (Utena). – 1976, gruod. 11
Urbanavičius V. Barboros akmuo, Mackeliškių kaime; Diktarų kapinynas; Kavarsko viensiedžių Koplyčkalnis; Klevėnų akmuo; Mendrupio akmuo; Mozūriškių akmuo; Paelmio akmuo; Pašventupio pilkapynas; Puntuko brolis; Piktagalio kapinynas; Pieniankų pilkapynas; Katinų viensėdžio akmuo; Šlavėnų Marčiupio akmuo [visi Anykščių raj.]; Antakmenės aukų akmuo [Ignalinos raj.]; Antatiškių Šiaučiukas; Avilčių akmuo; Cimbariškių akmuo; Krakiškių akmuo; Kraujelkių šventakmenis; Levaniškių Geležinė Boba; Petrauskų Moliapestis; Skūdutiškio akmuo; Svobiškėlio Valiulio akmuo; Valių akmuo [visi Molėtų raj.]; Didžiulių Jankelis ir Jankeliukas [Šalčininkų raj.]; Dūdų akmuo; Liukonių akmenys [Širvintų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 42, 44, 45, 52, 60-62, 67, 70, 82, 91, 115, 177, 180, 183, 195, 196, 204, 206-208, 215, 275, 285
Urbanavičius V. Bastūnų akmuo; Bečių akmuo; Gerklinės akmuo; Sukinių Mokas [visi Ukmergės raj.]; Aknystėlių kapinynas; Ažugirių kapinynas; Klovinių akmuo; Noliškio akmuo; Stabulankių Girnapusė; Šeimaties Mokas ir Mokiukas; Šeimaties akmuo [visi Utenos raj.]; Geidukonių Mergos akmuo; Genionių Kiškių bažnyčia; Kuršių akmenys; Liškiavos akmuo; Papiškių akmuo; Šventdubrės Velnio akmuo [visi Varėnos raj.]; Lepeliškių Raganos sostas; Lūžų akmuo; Maniuliškių kapinynas; Vaidminių akmuo [visi Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 98, 102, 113, 140, 142, 152, 159, 164, 173, 230, 233, 244, 273, 285, 368, 369, 370, 383
Urbanavičius V. Bierių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 103-104 Ukmergės raj.
Urbanavičius V. Būk sveikas, mokytojau! // Mokslas ir gyvenimas. – 1995, Nr. 8/9, p. 24-25 Apie A. Tautavičių.
Urbanavičius V. Dar kartą apie lobius // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 4, p. 58 Cinkiškiuose (Kauno raj.) rasta sidabrinė vyta antkaklė.
Urbanavičius V. Dokumentinis portretas // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 7, p. 18-19 Apie K. Donelaičio portreto atkūrimą.
Urbanavičius V. Dokumentinis portretas: iš “Mokslas ir gyvenimas” (1970, Nr. 7, p. 18-19) // Kristijonas Donelaitis literatūros moksle ir kritikoje. – V., 1990. – P. 96-99
Urbanavičius V. Dubenuotų akmenų paslaptis // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 2, p. 16-19
Urbanavičius V. Gervėnų Šiurpkalnio tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 140-142 Šiaulių raj.
Urbanavičius V. Grand Duke’s palace of Vilnius Lower castle // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 25 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Graužių lobis // MADA. – 1970, t. 3, p. 77-83
Urbanavičius V. Graužių lobis // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 9, p. 28-29 X-XI a. sidabriniai dirbiniai, Kėdainių raj.
Urbanavičius V. Graužių, Kėdainių raj., senkapio tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 82-86
Urbanavičius V. Į šiaurės vakarus nuo “Palocielių” // Šviesa (Jurbarkas). – 1985, gruod. 17 Apie 1985 m. kasinėjimus Seredžiuje.
Urbanavičius V. Iš Obelių kaimo istorijos // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1981, lapkr. 17, 24 Obelių kapinynas.
Urbanavičius V. Įvadas. Iš rūmų istorijos // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1990-1993 metų tyrimai). – V., 1995. – P. 5-11 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Jakštaičių (Šiaulių raj.) senkapis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 93-99
Urbanavičius V. Jakštaičių (Šiaulių raj.) švedkapis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 99-101
Urbanavičius V. Jakštaičių kapinynas; Jakštaičių-Meškių kapinynas; Kriemalos kapinynas; Lūžų piliakalnis ir pilkapiai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 93-94, 398, 666
Urbanavičius V. Jakštaičių senkapiai // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 122-151 Jakštaičiai (Šiaulių raj.).
Urbanavičius V. Jakštaičių-Meškių (Šiaulių raj.) kapinyno tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 129-134
Urbanavičius V. Jakštaičių-Meškių (Šiaulių raj.) senkapio kasinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 63-67
Urbanavičius V. Jakštaičių-Meškių plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1982 m. // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 93-95 Šiaulių raj.
Urbanavičius V. Jonelaičių (Šiaulių raj.) švedkapis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 57-58
Urbanavičius V. Ką slepia Ruseinių senkapis // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1968, rugpj. 22
Urbanavičius V. Kad žemė prabiltų // Draugas (Šakiai). – 1985, bal. 16, p. 3-4 Apie kasinėjimus Kiduliuose.
Urbanavičius V. Kada pastatyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai // Kultūros barai. – 1990, Nr. 10, p. 62-66 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Kai kurie duomenys XVII a. Gėluvos kalvinistų bendruomenei pažinti // “Religinės kovos ir erezijos feodalinėje Lietuvoje”: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1975. – P. 26-30
Urbanavičius V. Karališkųjų rūmų pėdsakais // Vilniaus balsas. – 1990, vas. 12, p. 3 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Katinų (Anykščių raj.) dubenėtas akmuo // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 170-171
Urbanavičius V. Kazimieras Vainoras (1927.VIII.23-1997.II.17) // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 538-539
Urbanavičius V. Kidulių plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1985 metais // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 70-72 Šakių raj.
Urbanavičius V. Kreivoji pilis // Gimtinė. – 1995, Nr. 11 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Kunigaikščių rūmai laukia šeimininkų // Vakarinės naujienos. – 1989, rugs. 29, p. 9 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Kur kaukė geležinis vilkas? // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 1, p. 12-13
Urbanavičius V. Kur palaidotas kunigaikštis Šventaragis? // Žvaigždutė. – 1989, Nr. 11, p. 20-21 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Laidojimas vandenyje: atradimai ir mįslės // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 7, p. 23-26
Urbanavičius V. Laidojimo papročiai Uliūnuose XVI-XVII amžiais // Uliūnai. – V., 1993. – P. 15-27. – Perspausdinta iš: MADA. – 1975. – T. 1, p. 51-62
Urbanavičius V. Laidosena Lietuvoje XV-XVII amžiais // MADA, – 1966, t. 3, p. 105-119
Urbanavičius V. Laukų akmuo – tauri medžiaga // Tiesa. – 1973, bal. 5
Urbanavičius V. Liepiniškių senkapio (Utenos raj.) tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 69-71
Urbanavičius V. Liepiniškių senkapis // Valstiečių laikraštis. – 1971, lapkr. 13. – Tas pat: Lenino keliu (Utena). – 1971, lapkr. 18 Utenos raj.
Urbanavičius V. Lietuvių pagonybė ir jos reliktai XIII-XVI amžiuje: Habilitac. daktaro dis. tezės. – V., 1993. – 27 p.
Urbanavičius V. Lietuvių pagonybė ir jos reliktai XIII-XVII amžiais // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 3, p. 1-7
Urbanavičius V. Lietuvos valdovų rūmai – praeitis ir ateitis // Gimtasis kraštas. – 1992, Nr. 1, p. 1, 5
Urbanavičius V. Lietuvos valdovų rūmai – praeitis ir ateitis // Mūsų žodis (Skuodas). – 1993, rugpj. 7, 10
Urbanavičius V. Lietuvos valdovų rūmai / Kalbėjosi Algirdas Gineitis // Litas. – 1993, Nr. 40, p. 13
Urbanavičius V. Lietuvos Valdovų rūmai / Kalbėjosi E. Sliesoriūnienė // Mokslas ir gyvenimas. – 1995, Nr. 1, p. 4-5. Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Lietuvos valdovų rūmai: žiema grasina sunaikinti jų liekanas // Lietuvos rytas. – 1996, lapkr. 15, priedas: Sostinė, p. 49 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Lietuvos valstybės ramsčiai // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 19-21 Taip pat apie kitas pilis.
Urbanavičius V. Lūžų akmuo // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas: Bandomieji lankai. – V., 1982. – P. 31 Lūžos (Zarasų raj.).
Urbanavičius V. Mindaugo sostinė // Gimtinė. – 1995, Nr. Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Mindaugo sostinė. Valdovų rūmų tyrimai: mūsų tėvynės sostinė // Tėvynės labui. – 1996, Nr. 1 ir 2 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Mitologiniai akmenys // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 8, p. 36-37 Apie akmenis su plokščiadugniais dubenimis.
Urbanavičius V. Mitologinių akmenų tyrinėjimai 1970-1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 77-83 Rec.: Kosman M. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1975, t. 20, sąs. 1, p. 235-237.
Urbanavičius V. Mitologinių akmenų tyrinėjimai rytų Lietuvoje 1972 metais // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 108-110
Urbanavičius V. Naujo plokštinio kapinyno ir gyvenvietės Seredžiuje tyrinėjimai 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 72-73
Urbanavičius V. Obelių (Ukmergės raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 84-86
Urbanavičius V. Obelių ežero paslaptis // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1983, spal. 20, p. 3 Obelių kapinynas.
Urbanavičius V. Obelių ežero turtai // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 8, p. 19-21 Obelių (Ukmergės raj.) kapinynas.
Urbanavičius V. Obelių kapinynas; Piktagalio kapinynas; Raguva; Rimaisų kapinynas; Ruseinių kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 230, 274-275, 494, 548, 589
Urbanavičius V. Obelių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 57-59 Ukmergės raj.
Urbanavičius V. Obelių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 95-98 Ukmergės raj.
Urbanavičius V. Pałac władców Litwy na Zamku Dolnym w Wilnie // Kontakty (Warszawa). – 1993, Nr. 3/4, p. 30-33
Urbanavičius V. Palast der Grossfürsten Litauens // Baltische Rundschau. – 1995, Nr. 4, p. 4 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Palikusi neįkainojamus turtus // Gimtasis kraštas. – 1994, Nr. 6, p. 7
Urbanavičius V. Palydos į pomirtinį gyvenimą // Šviesa. – 1989, Nr. 8, p. 24-26
Urbanavičius V. Piktagalio senkapio (Anykščių raj.) tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 68-69
Urbanavičius V. Piktagalio senkapis // MADA. – 1972, t. 1, p. 89-102
Urbanavičius V. Pilių tyrėjai: Adolfas Tautavičius // Gimtinė. – 1995, Nr. 9
Urbanavičius V. Pilys turi gyventi // Gimtinė. – 1995, Nr. 8 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Praeitis ateityje // Gimtinė. – 1995, Nr. 12 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Prie kunigaikščių rūmų kasasi archeologai // Gimtasis kraštas. – 1989, Nr. 36, p. 4-5 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Punios pilys // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 9, p. 28
Urbanavičius V. Rumšiškėnai senovėje // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1971, vas. 9, 13
Urbanavičius V. Rumšiškėnai XIV-XVI amžiais. – V., 1970. – 83 p Rec.: Kosman M. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1973, Nr. 3, p. 539. Michelbertas M. Kaip atrodė senovės rumšiškėnai // Tiesa. – 1971, geg. 25, p. 4.
Urbanavičius V. Ruseinių senkapio, Kėdainių raj., tyrinėjimai 1968 ir 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 86-89
Urbanavičius V. Seniausi Vilniaus mūrai // Gimtasis kraštas. – 1992, Nr. 52/53, p. 6
Urbanavičius V. Senieji drabužių papuošalai // Kultūros barai. – 1979, Nr. 8, p. 72-74
Urbanavičius V. Senieji lietuvių tikėjimai // LIM, 1974 metai. – V., 1976. – P. 196 Apie 1973 m. konferenciją Vilniuje šia tema.
Urbanavičius V. Senkapių radiniai // Tarybinė moteris. – 1971, Nr. 5, p. 16-17 Moterų papuošalai.
Urbanavičius V. Senųjų gyventojų pėdsakai // Jurbarkas. – V., 1996. – P. 16-26 Jurbarko piliakalnis, pilis.
Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje archeologijos duomenimis (XVI-XVIII amž.) // Senieji tikėjimai naujų tyrinėjimų šviesoje. – V., 1977. – P. 17-28
Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje XV-XVII amžiais (2. Pagonybės liekanos Pakalniškiuose XVI-XVII amžiais) // MADA. – 1974, t. 4, p. 71-81 Pakalniškių (Kauno raj.) kapinynas.
Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje XV-XVII amžiais (4. Pagoniškos švenvietės XVI-XVII amžiais) // MADA. – 1977, t. 3, p. 79-89
Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje XV-XVII amžiais. (3. Laidojimo papročiai Uliūnuose XVI-XVII amžiais) // MADA. – 1975, t. 1, p. 51-62. – Tas pat: Uliūnai. – V., 1993. – P. 15-27 Panevėžio raj.
Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai XV-XVII amžiais. (1.Pagoniškų laidojimo papročių nykimas rytų Lietuvoje) // MADA. – 1974, t. 3, p. 77-91 Liepiniškių (Utenos raj.) kapinynas.
Urbanavičius V. Seredžiaus naujojo kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 98-102
Urbanavičius V. Skirsnemunės pilis arba kur stovėjo Kristmemelis // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 10, p. 8-9
Urbanavičius V. Skrebinų senkapio (Jonavos raj.) tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 62-67
Urbanavičius V. Spėjamos apeiginės vietos Dubysos aukštupyje // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 103-108 Reizgių (Šiaulių raj.) alkakalnis.
Urbanavičius V. Sunaikintos kalvinistų bažnyčios Gėluvoje archeologiniai tyrinėjimai // Religinės kovos ir erezijos Lietuvoje. – V., 1977. – P. 27-40
Urbanavičius V. Šiurpkalnis // Leninietis (Šiauliai). – 1986, liep. 10 Gervėnai (Šiaulių raj.).
Urbanavičius V. Šiurpkalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 5, p. 34-35 Gervėnų (Šiaulių raj.) kapinynas.
Urbanavičius V. Šlapgirio kaimo (Kelmės raj.) senkapis // MADA. – 1967, t. 1, p. 51-67
Urbanavičius V. Šlapgirio radiniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 11, p. 32-33 Šlapgirio (Kelmės raj.) kapinynas.
Urbanavičius V. Šliaužiojanti dievybė // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 7, p. 13-14 Žalčių garbinimas.
Urbanavičius V. Šventaragio slėnis: legendos ir faktai // Kultūros barai. – 1987, Nr. 12, p. 53-56
Urbanavičius V. Taip atrodė mūsų bočiai // Kalba Vilnius. – 1969, Nr. 10, p. 5
Urbanavičius V. Tarp Katedros ir Gedimino kalno // Ūkininko patarėjas. – 1992, bal. 24, p. 3
Urbanavičius V. Tęsiasi Medininkų pilies tyrimai // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 21-23 Medininkų pilis
Urbanavičius V. Tik rūkstantys mūrai... // Mokslas ir gyvenimas. – 1975, Nr. 8, p. 62 Gėluvos (Radviliškio raj.) kalvinistų bažnyčios ir kapų tyrinėjimai.
Urbanavičius V. Uliūnų senkapio (Panevėžio raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 74-75
Urbanavičius V. Valdovų rūmai – Lietuvos valstybingumo simbolis // Gimtinė. – 1995, Nr. 6 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Valdovų rūmai – Lietuvos valstybingumo simbolis // Tėvynės labui. – 1997, Nr. 7/8, p. 4 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Valdovų rūmai // Gimtinė. – 1995, Nr. 1 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Valdovų rūmų ateitis: užkasti ar atstatyti? // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 26-29 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Valdovų rūmų likimas // Gimtinė. – 1995, Nr. 5 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Valdovų rūmų tyrimai // Gimtinė. – 1995, Nr. 3 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Valdovų rūmų vietoje – miesto parkas // Gimtinė. – 1995, Nr. 7 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Valdovų rūmų vizija // Gimtinė. – 1995, Nr. 4 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Veidų rekonstrukcija pagal kaukoles, rastas Tolminkiemio bažnyčios kapuose Nr. 1 ir Nr. 2 // Kristijono Donelaičio palaikų tyrinėjimo medžiaga. – V., 1981. – P. 51-53
Urbanavičius V. Vidurio Lietuvos gyventojų laidojimo papročių kaita IV-XIV a. // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 47-55
Urbanavičius V. Vilniaus pilys – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras // “Vilniaus savivaldybei 610 metų”: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1997. – P. 1-2 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 160-165 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 59-62
Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 201-205
Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Kada žodis taps kūnu? / Kalbėjosi J. Skomskis // Diena. – 1995, rugs. 12, p. 1, 2 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. XIV-XVII a. Jakštaičių gyventojų veido bruožai (Rekonstrukcija pagal kaukoles) // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 171-190 Jakštaičiai (Šiaulių raj.).
Urbanavičius V. XIV-XVII amžių archeologinių paminklų tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 36-45
Urbanavičius V. XIV-XVII amžių monetos Lietuvos kapinynuose // MADA. – 1967, t. 2, p. 61-74
Urbanavičius V. XIV-XVII amžių pasaginės segės Lietuvoje // MADA. – 1969, t. 2, p. 111-120
Urbanavičius V. Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos tyrinėjimai Vilniuje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P.270 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Žvėryno akmuo // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – V., 1988. – T. 1, p. 561 Vilnius.
Urbanavičius V., Bardauskienė R., Puzinienė I. Ukmergės rajono Obelių senkapis. – Ukmergė, 1983. – 5 p
Urbanavičius V., Jankauskas R., Vedrickienė L., Širmulis A. Alberto Goštauto kapas // Mokslas ir Lietuva. – 1992, kn. 2/3, p. 121-125
Urbanavičius V., Tamulevičienė E., Šliavas J. Kur palaidotas T. Grotusas // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 3, p. 28-29
Urbanavičius V., Urbanavičienė S. Archeologiniai tyrimai // Lietuvos archeologija. – V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 9-63
Urbanavičius V., Vaškevičiūtė I. Tuskulėnų dvaro likučių tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 328-330. Tuskulėnai (Vilnius).
Urbanavičiūtė D. Maginė metalinių papuošalų reikšmė // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 94-96
Urbas D. Ano gyvenimo atminimai / D.U. // Pavasaris. – 1933, Nr. 20, p. 604.
Urbas D. Apie senienas // Pavasaris. – 1932, Nr. 17, p. 532-535; Nr. 19, p. 594-596; Nr. 21, p. 671
Urbas D. Ar žinome kas mūsų žemėje yra ? // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 40, p. 6 Dėl archeologinių radinių svarbos.
Urbas D. Piliakalnių paslaptys // Ateities spinduliai. –1933, Nr. 10, p. 226-227
Urbas D. Pusantro tūkstančio metų kapas Lietuvoje // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 35, p. 2
Urbas D.? Panevėžio muziejui / D.U. // Panevėžio balsas. – 1930, vas. 13 Numizmatikos radiniai.
Urbas K. Archeologiniai paveldo tyrinėjimai / Mantas Sargūnas // Lietuvos aidas. – 1997, rugs. 19, p. 15
Urbonaitė A. Archeologijos profesorius pasirašytų įskaitą “Aisčių” autoriams // Lietuvos aidas. – 1995, bal. 25 Apie televizijos filmą “Aisčiai”.
Urbonaitė A. Saugokime archeologinius paminklus // Pergalė (Zarasai). – 1959, spal. 6
Urbonas A. Gedimino kalno ateičiai // Literatūra ir menas. – 1968, Nr. 36, p. 15 Vilnius.
Urbonavičius A. Ekspedicija į Merkinės senovę // Šalcinis (Dzūkijos nac. parko leid.). – 1993, lapkritis, p. Apie akmenis kairiajame Nemuno krante, ties Merkine.
Urbonienė D. Juo labai didžiavosi // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, vas. 13, p. 3-4 Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis
Urbonienė E. Aptiko XVI amžiaus kapinyną // Panevėžio rytas. – 1993, rugs. 2, p. 2 Noriūnų (Kupiškio raj.) kapinynas.
Urbutis V. Kaip senos lietuvių ir latvių kalbos // Kalbotyra (V.). – 1962, t. 4, p. 381-386
Urnelis E. Išsaugant būsimoms kartoms. Iš Klaipėdos rajono vykdomojo komiteto posėdžio // Tiesa. – 1975, spal. 10 Archeologinių paminklų apsauga.
Urnelis E. Po kruopelę – istorijos pažinimui // Tiesa. – 1977, bal. 1
Urtāns J. Cylindrical ritualistic stones with a cup mark in Latvia // Journal of Baltic Studies (New York). – 1992, Nr. 1, p. 47-56 Akmenys su cilindriniais dubenimis Latvijoje.
Urtans J. Gramata par baltu mitologija // Gramata (Riga). – 1990, sąs. 3, p. 59-64 Apie H. Biezais kn. “Die baltische Ikonographie” (Leiden, 1985).
Urtans J. Pedakmeni, robežakmeni, muldakmeni. – Riga, 1990. – 94 p.
Urtans V. Plastiskie bonzas zvirdziņi // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 212-219 Kabučiai – žirgų figūrėlės.
Urtans V. Puces sakta // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1961, t. 3, p. 39-54 Pelėdinės segės.
Urvickis V., Kalanta B. Merkinės piliakalnis // Mūsų girios. – 1959, Nr. 11, p. 63
Usačiova O. Gintaras: Bibliografinė rodyklė. – V., 1981. – 202 p P. 115-127 –archeologiniai radiniai, senieji gintaro prekybos keliai.
Usačiovaitė E. Nauji eksponatai // Kultūros barai. – 1985, Nr. 2, p. 73-74 Lietuvos Istorijos ir etnografijos muziejaus archeologinės ekspedicijos.
Usačiovaitė E. Prakalbinti ornamentai // Lietuvos aidas. – 1990, gruod. 23, p. Apie R. Rimantienės 70-mečiui skirtą parodą.
Usačiovaitė E. Prakalbinti ornamentai // Literatūra ir menas. – 1991, Nr. 1, p. 13 Apie R. Rimantienės 70-mečiui skirtą parodą.
Usačiovaitė E. Žemės ženklai // Lietuvos aidas. – 1991, gruod. 11, p. 5 Apie 1991 m. spalio mėn. įvykusią konferenciją “Senovės baltų chtoniškieji simboliai” (mini A. Girininko ir L. Vaitkunskienės pranešimus).
Usener H. Götternamen: Versuch einer Lehre von der religiosen Begriffsbildung. – Bonn, 1896. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 419-432.
Ustawa o Muzeum Starožytności i Tymczasowej archeologicznej komissji w Wilno // Kurjer Wileński. – 1855, liep. 8. – Lygiagr. tekstas rus.
Ušinskas V. Archeologai po vandeniu // Tiesa. – 1981, gruod. 6
Ušinskas V. Fizika padeda archeologams // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 2, p. 24
Ušinskas V. Kiek legendose tikrovės // Tiesa. – 1978, liep. 23 Pokalbis su koresp. B. Čekanausku apie povandeninę archeologiją.
Ušinskas V. Tyrinėjimai Vilniuje, K. Giedrio gatvėje // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 118-121 Šv. Ignoto (K. Giedrio) gatvė.
Ušinskas V. Vilniaus miesto gynybinės sienos tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 121-122 Vilniaus miestas
Ušinskas V. XIV-XVIII a. radiniai Vilniuje // Literatūra ir menas. – 1983, Nr. 43, p. 13 Šv. Ignoto (K. Giedrio) gatvė.
Utena. – V., 1970. – 31 p Yra skyrelis “Rajono gamta ir kultūros paminklai”.
Utenio piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 17 (Nr. 370), p. 7 Narkūnai (Utenos raj.).
Utenos krašto padavimai / Parengė Leonora Buičenkienė. – Utena; Kaunas, 1996. – 175 p P. 9-19 – padavimai apie nepaprastus akmenis, p. 83-111 – padavimai apie piliakalnius, pilkapius.
Uwagi o Górze Zamkowej / P.W. // Kurjer Wileński. – 1934, liep. 26, p. 6.
Uzeneris H. Lietuvių dievai / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 417-419, 540-541 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 419-432. – Versta iš: Usener H. Götternamen. Versuch einer Lehre von der religiosen Begriffsbildungen. – Bonn, 1896. – P. 79-85, 106, 108-116, 117-118, 119.
Uziębło L. Ochrona ruin zamków w Trokach / U. // Kurjer Litewski. – 1907, geg. 13 (26). Apie Lenkų mokslo bičiulių draugijos rūpinimąsi pilių apsauga.
Uziębło L. Adam hr. Broel-Plater jako amator-starożytnik // Goniec Wileński. – 1909, gruod. 29 (1910, saus. 11).
Uziębło L. Doniosle odkrycie numizmatyczne // Słowo. – 1930, rugpj. 10, p. 2
Uziębło L. Eustachy Tyszkiewicz (W 60-tą rocznice zgonu) / Diaulos // Kurjer Wileński. – 1933, rugpj. 14, p. 3.
Uziębło L. Kolko miłosników starożytnictwa i ludoznawstwa // Kurjer Litewski. – 1907, kovo 24 (bal. 6). Apie nelegalų Vilniaus archeologų ratelį.
Uziębło L. Losy zbiorow ś.p. Baz. Griaznowie / Sulima // Kurjer Litewski. – 1909, bal. 25 (geg. 8). Trakų salos pilies keramiką nupirko generolas Al. Furs-Życkiewicz.
Uziębło L. Muzeum Nauki i Sztuki // Kurjer Litewski. – 1907, liep. 7 (20). Grafas J. Tiškevičius iš Lahojsko padovanojo slavų pilkapių radinių.
Uziębło L. Muzeum Nauki i Sztuki // Kurjer Litewski. – 1907, rugpj. 9 (22). Grafas B. Tiškevičius padovanojo M. Tiškevičiaus iškastas etruskų senienas.
Uziębło L. Muzeum Nauki i Sztuki // Kurjer Litewski. – 1907, vas. 20 (kovo 5). V. Šukevičius dovanojo kelis tūkstančius akmens amžiaus dirbinių.
Uzięblo L. Muzeum p. A. Brodowskiego w Wilnie // Kurjer Litewski. – 1906, birž. 1 (14), p. 2-3.
Uziębło L. Nieco o zabytkach sztuki i przyszlem muzeum w Trokach / Sulimczyk // Słowo. – 1926, spal. 21, p. 4 Apie Trakų pilį.
Uziębło L. Nieco o zabytkach Wil. Zamku Górnego // Słowo. – 1930, lapkr. 1, p. 4
Uziębło L. Nieco o zapoznawanych rycinach i niektórych pamiątkach naszych / Diaulos // Kurjer Wileński. – 1929, birž. 21. Apie E. Tiškevičių ir J.K. Vilčinskio albumą.
Uziębło L. O groby pamiątkowe na historycznych górach wileńskich // Słowo. – 1930, lapkr. 5, p. 3 Vilniaus Pilies kalnas. Trijų Kryžių kalnas.
Uziębło L. O komisje archeologiczna miejska // Kurjer Litewski. – 1912, kovo 18 (31).
Uzięblo L. O mury zamku lidzkiego / U. // Kurjer Litewski. – 1914, bal. 26 (geg. 9). Lydos pilis.
Uziębło L. O niezapomnianym archeologu Wileńskim. Kilka dat i wspomnień / Sulymczyk // Słowo. – 1934, gruod. 23, p. 6 15-osioms W. Szukiewicziaus mirties metinėms.
Uzięblo L. O Wileńskim Zjezdzie archeologicznym przed 40-ma lat / Diaulos // Kurjer Wileński. – 1933, rugpj. 28, p. 2 Apie IX rusų archeologų suvažiavimą Vilniuje, 1893 m.
Uziębło L. Ochrona zabytków w Trokach / Diaulos // Kurjer Wileński. – 1926, spal. 19, p. 2 Trakų pilys.
Uziębło L. Opieka nad zabytkami historycznemi w Nowych Trokach / Sulimczyk // Słowo. – 1926, spal. 6, p. 4 Trakų pilys.
Uziębło L. Pare uwag z powodu zjazdu konserwatorów w Wilnie / L. Uz. // Kurjer Wileński. – 1925, birž. 9, p. 2.
Uziębło L. Prace i zasługi naiwybitniejszego polskiego antropologa / Diaulos // Kurjer Wileński. – 1936, geg. 1, p. 6 Apie J. Tałko-Hryncewiczių.
Uziębło L. Szątki zamków Wilenskich // Tygodnik Wileński. – 1911, saus. 23 (vas. 5) (Nr. 4), p. 8.
Uziębło L. Szczątki żubra kopalnego // Kurjer Litewski. – 1908, liep. 23 (rugpj. 5).
Uziębło L. To, czego nie mogła zdruzgotac stopa diabła zniszczyła bezmyślnośc ludzka // Kurjer Wileński. – 1937, spal. 4, p. 5 Vilnius, Vilkpėdės akmuo.
Uziębło L. Trzydziestolecie polskiego badacza Litwy // Wiadomości ilustrowane (Wilno). – 1913, Nr. 18, p. 3-5. Apie V. Šukevičių.
Uziębło L. Uwadze starożytników i badaczy sztuki // Kurjer Litewski. – 1908, liep. 6 (19). Vilniaus senamiesčio radiniai.
Uziębło L. W sprawie potrzeb numizmatyki w Polsce / L.U. // Słowo. – 1930, liep. 13, p. 3. Vilniaus numizmatų draugija.
Użiębło L. Wandalin Szukiewicz. Wspomnienie posmiertne // Nasz kraj (V.). – 1920, saus. 21(Nr. 16), p. 3.
Uziębło L. Wspomnienia o Kongresie archeologicznym w Wilnie z przed 40-tu laty / Diaulos // Kurjer Wileński. – 1934, liep. 7, p. 2-3
Uziębło L. Z działalności numizmatyków Wileńskich // Słowo. – 1930, liep. 27, p. 3 Apie XIX a. ir XX a. pr. Vilniaus kolekcionierius.
Uzięblo L. Z dziedziny archeologii przedhistorycznej / U. // Kurjer Wileński. – 1911, kovo 22 (bal. 4). Apie V. Šukevičiaus veiklą.
Uziębło L. Z Wileńskiego Tow. Muzeum Nauki i Sztuki // Kurjer Litewski. – 1907, liep. 4 (17). Mini muziejui gautus V. Šukevičiaus surinktus titnaginius dirbinius.
Uziębło L. Zamek w Trokach / L.U. // Kurjer Litewski. – 1905, rugs. 14 (27), p. 3. Apie Šukevičiaus darbus salos pilyje.
Uziębło Ł. Zaniedbana niwa. Parę uwag o prahistoryj u nas // Kalendarz Peterburski Towarzystwa Dobroczyności na rok 1901. – Petersburg, 1901; Atsp.
Už ką niekinam mūsų sentėvius / A.S. // Panevėžio balsas. – 1933, Nr. 10, p. 3. Ardomi Gailiūnų (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Užbalių piliakalnio nėra // Šluota. – 1968, Nr. 10, p. 3 Kauno raj.
Užburtas piliakalnis / Algimantas // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 24, p. 7 Laužiškis (Širvintų raj.).
Užburtasis piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1934, geg. 24, p. 6 Laužiškio (Širvintų raj.) piliakalnis.
Užburti turtai ir istorinis akmuo // Vakarai (Klaipėda). – 1938, saus. 2, p. 4 Dapšių (Mažeikių raj.) paminklai.
Užburti turtai ir istorinis akmuo // Vakarai (Klaipėda). – 1939, saus. 2, p. 4 Dapšių (Mažeikių raj.) archeologiniai paminklai.
Uždavinys V. Akmuo // Naujas žodis. – 1929, Nr. 12, p. 8-9 Bažnytkaimio Akmuo (Varėnos raj.) stebuklingas akmuo (“Užkeikta merga”).
Užgirys S. Mokytojos Mineikytės iniciatyva // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, kovo 13, p. 3 Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis
Užkurkim laužus piliakalniuose / Bangpūtis // Trimitas. – 1932, Nr. 25, p. 486-487
Užmiršta vieta / Parapijietis // Panevėžio balsas. – 1934, Nr. 23, p. 2 Gilbonių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Užmirštas piliakalnis // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 20, p. 9 Vadagiai (Mažeikių raj.).
Užpurvis J. Lietuvių tautos istorijos šaltiniai – Klaipėda, 1938. – 142 p Klaipėdos pilis.
Užsienio mokslininkai susidomėjo mūsų archeologija // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 30, p. 3 C. Engelis žada kasinėti Viešvilės (Jurbarko raj.) kapinyną.
Užtiko IV-VIII šimtm. kapines Šiauliuose // Lietuvos aidas. – 1939, rugs. 4 (Nr. 504), p. 3 Vilniaus ir Kudirkos gatvėse.
Užtiko senovės sodybą // Rytas. – 1934, kovo 27, p. 6 Buv. Mažeikių (Mažeikiai) kaime, prie Ventos.
Užtikta akmens kultūros sodyba // XX amžius. – 1937, spal. 21, p. 7 Marciūniškės (Zarasų raj.) piliakalnis prie Latviškių ež.
Užtikta vertingų senienų // Rytas. – 1933, lapkr. 21, p. 6 Smilgelių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Užtikti senkapiai // Tiesa. – 1948, liep. 18
Užtiktos labai senos kapinės // XX amžius. – 1936, liep. 21, p. 2 Linkų (Utenos raj.) kapinynas.
Užulėnis – žilosios senovės lietuvių žygių liudininkas ? Ta vieta prašosi Lietuvos senovės tyrinėtojų darbo // Lietuvos aidas. – 1936, saus. 8 (Nr. 8), p. 2 Gružų (Ukmergės raj.) pilkapiai.
Užunevėžis A. Atgyja požemių skliautai // Tiesa. – 1978, bal. 12, p. 4 Vilniaus katedros tyrinėjimai.
Užupaltis K. Impilties piliakalnio kasinėjimo darbai // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 36, p. 2
Užventis, Šiaulių apskr. Apleisti senkapiai // Mūsų rytojus. –1933, spal. 6, p. 5 Labūnavėlėje (Kelmės raj.) ardomas milžinkapis.
Užventy klebonauja kunig. Žiogas / A.Ž. // Šiaulietis. – 1925, rugpj. 9, p. 3.
V. Adamkus inicijuos Vyriausybėje Vilniaus pilių atstatymo darbus // Lietuvos aidas. – 1998, gruod. 18, p. 13 Vilniaus pilys
V. D. Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius gerokai papildytas // Lietuvos žinios. – 1939, saus. 19, p. 6 J. Puzino pranešimas spaudai.
V. D. Kultūros muziejaus santykiai su provincijos muziejais // Lietuvos žinios. – 1937, rugpj. 14, p. 5. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 15 (Nr. 367), p. 2. Apie archeologinių radinių koncentravimą Kaune, muziejaus priešistoriniame skyriuje.
V. D. Muziejaus priešistorinis skyrius atidarytas sausio 25 d. // Karys. – 1938, Nr. 4, p. 133 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
V. D. Muziejui gaunama vis daugiau eksponatų // Lietuvos aidas. – 1935, rugs. 2, p. 8 Sotkalnio (Kelmės raj.) radiniai.
V. D. Muziejus gauna vis daugiau eksponatų // Lietuvos žinios. – 1935, rugs. 5, p. 7 Sotkalnio (Kelmės raj.), Staurylų (Telšių raj.), Šiauduvos (Šilalės raj.) pilkapių ir kapinynų radiniai.
Vabalas V. Prabils mūsų garbingoji praeitis // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 34, p. 549
Vabalas V. Šlovingos senovės liudytojai // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 35, p. 561 Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapiai.
Vabalas V. Vytauto Didžiojo vieškelis // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 27, p. 431 Akmens (Varėnos raj.) bažnytkaimis.
Vabalkšnis A. Rambyno kalno dvasių kerštas // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 24, p. 5
Vabalkšnis A. Kunigaikštis Pyplys //Trimitas. – 1929, Nr. 30, p. 512-514 Padavimas apie Pyplių (Kauno raj.) piliakalnį.
Vabalnikuose ir Pumpėnuose du seni kapinynai // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 6 (Nr. 358), p. 8 Vabalninkas (Biržų raj.) ir Pumpėnai (Pasvalio raj.).
Vadeikis A. Gelgaudiškių radiniai // Draugas (Šakiai). – 1963, liep. 2 Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas.
Vadeikis J. 400 metų senumo pinigai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1959, gruod. 16, p. 3-4 Laugiriškių lobis.
Vadeikis J. Burbaičių Piliukas // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1958, gruod. 24
Vadeikis J. Susirūpinkime praeities vertybėmis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1958, birž. 11
Vadišius S. Kernavės slėpiniai / Pokalbį užrašė J. Lozoraitis // Respublika. – 1996, liep. 22, p. 15. Kernavė
Vadiškis S. Pajautos slėnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 6, p. 20-21
Vagners K. Daži pažistamakie pilskalni Lietavā // Latvijas Saule (Rīga). – 1928, Nr. 65/68, p. 712-716 Jurbarko, Seredžiaus, Veliuonos ir Merkinės piliakalniai.
Vaicekauskas A. 1996 metų tyrinėjimai Vilniuje, Arsenalo gatvėje Nr. 3 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 417-419 Vilniaus miestas
Vaicekauskas A. 1996 metų tyrinėjimai Vilniuje, Didžiojoje gatvėje Nr. 18 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 419-421 Vilniaus miestas
Vaicekauskas A. 1997 metų žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvėje Nr. 8 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 421-422 Vilniaus miestas
Vaicekauskas A. 1997 metų žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, Polocko gatvėje tarp namų Nr. 28-43 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 423-424 Vilniaus miestas
Vaicekauskas A. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Trakų g, Nr. 9, Pranciškonų bažnyčios viduje ir šventoriuje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 224-227 Vilniaus miestas
Vaicekauskas A. Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Jogailos g, Nr. 9 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 269-271 Vilniaus miestas
Vaicekauskas A. Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Kosciuškos g, Nr. 3 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 271-275 Vilniaus miestas
Vaicekauskas A., Sarcevičius S. Archeologiniai tyrinėjimai šv. Stepono bažnyčios šventoriuje Vilniuje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 214-215
Vaicekauskienė A., Burdinaitė R. O mes dirbome prie Žemutinės pilies // Aušra (Punskas). – 1989, Nr. 4, p. 21 Apie Punsko moksleivius – kasinėjimų talkininkus.
Vaiciekauskas S. Piliakalniai ir jų nuotraukos // Žemėtvarka ir melioracija. – 1934, Nr. 2, p. 63-65
Vaičiulaitis A. Viduramžių poetas Machaut Lietuvoj // Židinys. – 1939, Nr. 2, p. 178-181 1329 m. kovos dėl Medvėgalio ir Gegužės pilių (Šilalės raj.).
Vaičiulaitis A. Vidurinių amžių poetas Machaut Lietuvoje // Suvažiavimo darbai. Lietuvių katalikų mokslo akademija. – K., 1940. – T. 3, p. 315-319
Vaičiulionis S. Muzika ir archeologija // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1983, gruod. 4 Paskaita-koncertas Šiauliuose.
Vaičiūnaitė J. “Deivių sutartinės” // Dienovidis. – 1995, Nr. 6, p. 14 M. Gimbutienės mirties metinės
Vaidelys J. Prof. E. Volteriui 80 metų // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 11, p. 10 E. Volterio 80-metis
Vaidelys J. Rambynas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, birž. 12, p. 5 Rambynas
Vaidyla M. M. Padavimas apie alkakalnį // Kalba ir kraštas (Klaipėda). – 1933, Nr. 41 Juknaičiai (Šilutės raj.).
Vaidogas G. Ikikrikščioniškosios kryžių kilmės teorijų apžvalga // Liaudies kultūra. – 1993, Nr. 6, p. 14-20
Vaikai rado senų pinigų // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 9 (Nr. 457), p. 5 Kaune, Aleksote, Marvelės kairiajame krante.
Vailionis E. Tyrinėjimai Valdovų rūmų šiaurės vakarų dalyje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 281-288 Vilniaus pilys
Vaina J. 1972 m. rugsėjo-spalio “Versmėse” // Aušra (Seinai). – 1977, Nr. 3, p. 9 Šlynakiemyje (Suvalkų vaivadija) rastas titnaginis kirvis.
Vaina J. Kaip galėjo atsirasti jotvingių pavadinimas // Varsnos (Varšuva). – 1971, Nr. 1/2, p. 5-7
Vainilaitis V. 1994-1995 m. archeologiniai tyrimai Vilniuje, Savičiaus g, Nr. 11 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 275-276 Vilniaus miestas
Vainilaitis V. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Maironio g. 13/6 // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 251-255
Vainilaitis V. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, šv. Pranciškaus ir Bernardo bažnyčios presbiterijos rūsyje ir šventoriuje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 227-228 Vilniaus miestas
Vainilaitis V. Vilniaus senamiesčio Augustijonų g. 3 archeologiniai tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 63-65 Vilniaus miestas
Vainilaitis V., Žukovskis R. Archeologiniai tyrimai // Statyba ir architektūra. – 1996, Nr. 2, p. 15- 16. Signatarų namų teritorijoje.
Vaintraubas S. Iš lenkiško bloknoto. Takoskyra virtusi tiltu // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 1, p. 4-5 Pokalbis su J. Antoniewicziumi ir D. Jaskanių.
Vaintraubas S. Paminklų globa visuomenės lėšomis // Vakarinės naujienos. – 1971, rugs. 2, p. 2 Mini Kreivąją pilį Vilniuje.
Vaintraubas S. Pas portreto atkūrėją // Vakarinės naujienos. – 1970, kovo 30 Apie V. Urbanavičių.
Vaintraubas S. Visai šalia Vilniaus sporto rūmų archeologams atsivėrė Nekropolis // Lietuvos žinios. – 1998, liep. 24, p. 5. Vilniaus miestas
Vaintraubas S. Žemė atskleidžia tūkstantmetes paslaptis // Šviesa (New York). – 1979, Nr. 4, p. 19-20
Vairas-Račkauskas K. Apie archeologą K. P. Gukovskį // Kauno tiesa. – 1958, liep. 29 1857.II.27 – 1908.I.6.
Vaiškūnas A. Mūsų piliakalniai // Viltis. – 1910, liep. 4 (17), p. 3. Apie Lintupio apyl. pilkapynus.
Vaiškūnas J. Apie žvaigždžių simboliką baltų pasaulėžiūroje // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 2, p. 35-37
Vaiškūnas J. Paslaptingosios Valiulio akmens mįslės // Tiesa. – 1994, birž. 24, p. 9 Karališkių-Svobiškėlio (Molėtų raj.) akmuo.
Vaišnora K. J. Biržai ir jų apylinkės // Karys. – 1931, Nr. 6, p. 109-111 Biržų pilis.
Vaišvila A. Geologiniai paminklai saugotini // Pirmyn (Molėtai). – 1976, saus. 15 Taip pat ir apie Karališkių kaimo Valiulio akmenį.
Vaišvila A. Išsaugokime geologinius paminklus // Pirmyn (Molėtai). – 1973, spal. 25 Kreiviškių pėduotas akmuo ir Švobiškėlio-Karališkių Valiulio akmuo.
Vaitekūnas G. Ar visoje Alytaus apskrities teritorijoje prieš keletą tūkstančių ir daugiau metų tikrai gyveno jotvingiai? // Alytaus naujienos. – 1995, spal. 10, p. 1-2 Apie konferenciją Marijampolėje.
Vaitekūnas V., Zdzikauskas V. Atrastas stambus kapinynas // Leninietis (Šiauliai). – 1962, lapkr. 20 Bitėnai (Šiaulių raj.).
Vaitekūnas V., Daunys S. Apsaugokime Salduvės piliakalnį // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1948, rugs. 16
Vaitkevičius A. Susirūpinkime Punia // Gimtinė. – 1991, Nr. 10, p. 4 Dėl piliakalnio, Alytaus raj.
Vaitkevičius B., Tautavičius A. Archeologija paminklų sargyboje // Vakarinės naujienos. – 1987, vas. 17, p. 2
Vaitkevičius G. Baltosios keramikos importas Vilniuje XIV-XVII a. // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 95-97
Vaitkevičius G. Gedimino kalno kirvis // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 1, p. 31 Vilniaus Pilies kalno radinys.
Vaitkevičius G. Mesbauerio spektroskopijos (MS) pritaikymas archeologinės keramikos tyrimuose, būdų paieškos ir pagrindimas // Paminklotvarkos darbai ir problemos. Mokslinės konferencijos pranešimų tezės, 1990 m. bal. 17-19. – V., 1990. – P. 68-69
Vaitkevičius G. Vilniaus miesto infrastruktūros susiformavimas (archeologijos duomenimis) // “Vilniaus savivaldybei 610 metų”: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1997. – P. 1 Vilniaus miestas
Vaitkevičius G. XV-XVII a. buitinės keramikos importas Vilniuje // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 40-41. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 88-89)
Vaitkevičius V. Akmenys su duobutėmis: sena ir nauja // Kultūros paminklai. – 1996, t. 3, p. 6-19
Vaitkevičius V. Akmenys su pėdomis Lietuvoje // Lituanistica. – 1997, Nr. 2, p. 30-54
Vaitkevičius V. Alkai // Gimtinė. – 1992, Nr. 5, p. 3
Vaitkevičius V. Alkas: Lietuviškas paminklų kontekstas // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 333-350.
Vaitkevičius V. Apie senąsias šventvietes / Pokalbį užrašė L. Armonaitė // Atgimimas. – 1998, Nr. 18, p. 1, 12
Vaitkevičius V. Ar šventos senosios lietuvių šventovės? // Lietuvos aidas. – 1997, liep. 23, p. 17 Alkakalniai, akmenys.
Vaitkevičius V. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1997 metais // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 501-521
Vaitkevičius V. Barstyčių alkai – senųjų kuršių tikėjimo ir apeigų atspindys // Žemaičių praeitis. – V., 1994. – T. 3, p. 102-109 Mikytų (Skuodo raj.) alkakalnis, akmenys.
Vaitkevičius V. Barstyčių alkai // Gimtinė. – 1992, Nr. 6, p. 3 Mikytų (Skuodo raj.) alkakalnis.
Vaitkevičius V. Iš Barstyčių – Platelių apylinkių senovės // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 3, p. 14-16 Senosios šventvietės.
Vaitkevičius V. Lietuvos alkai ir V. Putvinskio gimtinė // Trimitas. – 1992, Nr. 7, p. 10-11
Vaitkevičius V. Mitologinių ir sakralinių objektų žvalgymai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 337-342 Šventi miškai, upeliai, šaltiniai, alkai, akmenys.
Vaitkevičius V. Mitologinių ir sakralinių objektų žvalgymai 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 474-482 Vandenys, alkos, miškai-medžiai, akmenys.
Vaitkevičius V. Mosėdžio ir Salantų apylinkių senosios šventvietės // Liaudies kultūra. – 1995, Nr. 2, p. 31-34; Nr. 3, p. 11-18
Vaitkevičius V. Rašytiniai šaltiniai apie Birutės kalną // Žemaičių žemė. – 1997, Nr. 1, p. 32-33
Vaitkevičius V. Senojo tikėjimo šventvietės // Mūsų gamta. – 1997, Nr. 4, p. 18-19 Kalnai, akmenys, šaltiniai.
Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. – V., 1998. – 743 p Rec.: Daugudis V. Vertingi leidiniai // Voruta. – 1998, Nr. 29, p. 6. Kerbelytė B. // Tautosakos darbai. – 1998, t. 9, p. 309-310. Klimka L. Šventoji Žemaitijos žemė // Istorija. – 1998, t. 38, p. 79-80. Žilinienė I. Kiek daug Žemaitijoj šventviečių // Liaudies kultūra. – 1999, Nr. 1, p. 57.
Vaitkevičius V. Stabinės šventvietės klausimu // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 3-11 Vaitinienai-Stabinė (Tauragės raj.).
Vaitkevičius V. Šiaurės vakarų Lietuvos mitologiniai-sakraliniai kultūros paveldo objektai ir jų etnologinio-folkloristinio tyrimo perspektyvos // Etnologiniai ir folkloristiniai tyrinėjimai / Vilniaus universitetas. – V., 1997. – P. 5-12
Vaitkevičius V. Šventi Žemaitijos šaltiniai // Žemaičių žemė. – 1996, Nr. 2, p. 18-19; Nr. 3, p. 14
Vaitkevičius V. Šventovės neturi “materialinių ir kultūros vertybių požymių” ir… artimiausiu metu neturės? // Lietuvos aidas. – 1995, bal. 25, p. 15 Dėl apeiginių vietų apsaugos.
Vaitkevičius V. Unikalus paminklas Auksūdyje? // Žemaičių žemė. – 1995, Nr. 2, p. 14-16 Auksūdžio Kūlių pilalė (Kretingos raj.).
Vaitkevičius V. Žmonės, pavirtę akmenimis // Liaudies kultūra. – 1995, Nr. 6, p. 24-29
Vaitkevičius V. Žmonės, pavirtę akmenimis // Liaudies kultūra. – 1996, Nr. 2, p. 13-25; Nr. 5, p. 20-31
Vaitkevičius V., Zabiela G. 1996-1997 metais aptiktos archeologinės vertybės // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 482-487. Kristapiškio (Prienų raj.) gyvenvietė, Palatavio (Anykščių raj.) piliakalnis, Ramoškų (Šalčininkų raj.) pilkapis, Stirbaičių (Plungės raj.) pilkapis, Akmenskynės (Šalčininkų raj.) lobis.
Vaitkevičius V., Zabiela G. Nežinomi Lietuvos piliakalniai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 342-347 Dangerukų, Gūvainių ir Jaunodavos (Šilalės raj.), Rėvos (Vilniaus raj.), Riečių (Marijampolės raj.), Stirnių (Trakų raj.), Zujų (Utenos raj.) piliakalniai.
Vaitkevičius V., Zabiela G. Rėvos ir Stirnių piliakalniai // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 44-46 Rėva (Vilniaus raj.) ir Stirniai (Trakų raj.).
Vaitkunskaitė M. Saugokime mūsų krašto praeities paminklus // Stalinietis (Kretinga). – 1957, birž. 8
Vaitkunskaitė M. Archeologiniai tyrinėjimai Kretingos rajone // Stalinietis (Kretinga). – 1958, rugpj. 13 Pryšmančių ir Lazdininkų kapinynai.
Vaitkunskaitė M. Įdomūs radiniai // Stalinietis (Kretinga). – 1957, saus. 16 Kurmaičių (Kretingos raj.) kapinynas.
Vaitkunskaitė M. Įdomūs radiniai Ronžės upėje // Stalinietis (Kretinga). – 1958, rugs. 17 Akmens amžiaus radiniai Palangoje.
Vaitkunskaitė M. Kodėl užmirštame muziejų? // Stalinietis (Kretinga). – 1957, rugpj. 14 Vidmantų-Kvecių (Kretingos raj.) lobis.
Vaitkunskienė L. 15-oji archeologų konferencija // LIM, 1982 metai. – V., 1983. – P. 152
Vaitkunskienė L. Amber in the art and religion of the ancient Balts // Contacts across the Baltic Sea during the late Iron Age (5th – 12th Centuries): Baltic Sea conference, Lund, October 25-27, 1991. – Lund, 1992. – P. 49-57
Vaitkunskienė L. Antatilčių piliakalniai; Berzgainių piliakalnis; Bliūdšilio pilkapynai; Daubariškių piliakalnis; Deltuvėlės alka; Juodausių piliakalnis; Pašilės pilkapynas; Paželvių piliakalnis; Pilionių-Mateikiškių piliakalnis; Sližių piliakalnis; Sukinių piliakalnis; Šilininkų kapinynas; Ukmergės piliakalnis; Vaisgėliškio pilkapynas; Vaitkuškio piliakalnis; Zujų alka ir senoviniai gynybiniai įtvirtinimai [visi Ukmergės raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 97, 98, 99, 103, 107, 108, 112, 113, 117, 121, 134, 136
Vaitkunskienė L. Aptarti archeologinių ekspedicijų rezultatai // LIM, 1976 metai. – V., 1977. – P. 151-153 1976 m. konferencija Vilniuje.
Vaitkunskienė L. Archeologai skaito senuolių laiškus // Literatūra ir menas. – 1985, Nr. 16, p. 14 Pagrybio (Šilalės raj.) kapinyno radinys.
Vaitkunskienė L. Archeologiniai atradimai Žemaitijoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1993, Nr. 1, p. 32-33, 37 Žvilių (Šilalės raj.) kapinynas.
Vaitkunskienė L. Archeologiniai duomenys apie gyvulių kultą žemaičių religijoje m.e. I tūkstantmečio viduryje // MADA. – 1985, t. 3, p. 69-82
Vaitkunskienė L. Archeologiniai kasinėjimai Pagrybyje // Artojas (Šilalė). – 1982, spal. 7, p. 9
Vaitkunskienė L. Archeologiniai šaltiniai apie baltų mitologijos chtoniškąjį pasaulį // Dangaus ir žemės simboliai. – V., 1995. – P. 22-39
Vaitkunskienė L. Archeologiniai šaltiniai apie mirusiųjų minėjimo apeigas (XIV-XVI a.) // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 207-213 Pagrybio (Šilutės raj.) kapinynas.
Vaitkunskienė L. Archeologų konferencija // LIM, 1992 metai. – V., 1994. – P. 279-280 Biržuose, 1992.V.14-15.
Vaitkunskienė L. Atskleista paslaptis // Tarybinė Klaipėda. – 1974, lapkr. 26, p. 2 Bandužių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Vaitkunskienė L. Bandužių (Klaipėdos raj.) kapinyno tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 70-72
Vaitkunskienė L. Bandužių kapinynas; Degėsių kapinynas; Eigulių kapinynas; Gintališkės kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 200-201, 403, 490, 620
Vaitkunskienė L. Bandužių kapinyno III-VI amžių kapų 1974 m. tyrinėjimai / L. Nakaitė-Vaitkunskienė // MADA. – 1976, t. 2, p. 91-102 Klaipėda.
Vaitkunskienė L. Dailieji metalo dirbiniai senovės Lietuvoje // Meno verslai. – K., 1987. – P. 5-21
Vaitkunskienė L. Dėl kuršių etninės teritorijos rytinių ribų Žemaitijoje // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 22-28
Vaitkunskienė L. Dėl vakarinių baltų kultūros paveldo žemaičių tradicijose (I tūkstantmečio vidurys) // Lituanistica. – 1994, Nr. 2, p. 57-73
Vaitkunskienė L. Dėl vakarų žemaičių kultūros substrato // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 151-163
Vaitkunskienė L. Dėl žemaičių aprangos regioninių skirtumų // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 144-151 Žvilių (Šilalės raj.) kapinyno medžiaga.
Vaitkunskienė L. Dėl žemaičių kilmės // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 26-41
Vaitkunskienė L. Gintališkės kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 44-75 Gintališkė (Plungės raj.).
Vaitkunskienė L. Gintaras – laimės akmuo // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 3, p. 8-9
Vaitkunskienė L. Gintaras senovės baltų mene // Ikikrikščioniškos Lietuvos kultūra. Istoriniai ir teoriniai aspektai. – V., 1992. – P. 36-49. – Senovės baltų kultūra
Vaitkunskienė L. Gintaro magiškoji galia. Kaip puošėsi mūsų prosenelės / L.Nakaitė // Šeima. – 1992, Nr. 4, p. 16-17
Vaitkunskienė L. Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūros tyrinėtojų forumas // LIM, 1989 metai. – V., 1990. – P. 149
Vaitkunskienė L. IV a. Lietuvos karys raitelis // MADA. – 1989, t. 3, p. 55-68 Žvilių (Šilalės raj.) kapas Nr. 47.
Vaitkunskienė L. Jono Puzino 85-ųjų metinių minėjimas // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 218
Vaitkunskienė L. Juodonių piliakalnis; Jurgaičių kapinynas; Laivių kapinynas, piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 148, 156, 470
Vaitkunskienė L. Jurgaičių antsmilkiniai // Kraštotyra. – V., 1978. – P. 84-85 Kapinynas (Šilutės raj.).
Vaitkunskienė L. Kada atsirado vienašmeniai kalavijai // MADA. – 1988, t. 2, p. 45-55
Vaitkunskienė L. Kaštaunalių (Šilalės raj.) kapinyno tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 98-105
Vaitkunskienė L. Kaštaunalių plokštinis kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 79-93 Šilalės raj.
Vaitkunskienė L. Keturioliktoji archeologų konferencija // LIM, 1980 metai. – V., 1981. – P. 160
Vaitkunskienė L. Knitiškių pilkapynas [Anykščių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 52-53
Vaitkunskienė L. Kultūros istorijos tyrinėtoja // Vakarinės naujienos. – 1986, birž. 21, p. 1 R. Kulikauskienės 70-mečio sukaktis
Vaitkunskienė L. Lietuvos TSR MA narė-korespondentė, ist. m. dr. Regina Volkaitė-Kulikauskienė...// Šimėnas V. Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Bibliografinė rodyklė (1943-1986). – V., 1986, p. 3-4 R. Kulikauskienės 70-mečio sukaktis
Vaitkunskienė L. Menas ir pasaulėžiūra senovės Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 2, p. 8-9
Vaitkunskienė L. Mitologiniai ir ritualiniai simboliai m.e. I tūkstantmečio vidurio Lietuvos metalo plastikoje (2.Kosmogoniniai vaizdiniai) // MADA. – 1987, t. 4, p. 44-56
Vaitkunskienė L. Mitologiniai ir ritualiniai simboliai m.e. I tūkstantmečio vidurio Lietuvos metalo plastikoje (3. Pasaulio medžio vaizdinys) // MADA. – 1988, t. 1, p. 49-59
Vaitkunskienė L. Mitologiniai ir ritualiniai simboliai m.e. I tūkstantmečio vidurio Lietuvos plastikoje (1.Žirgo vaizdinys) // MADA. – 1986, t. 3, p. 37-50
Vaitkunskienė L. Moteris ir vyras senovės Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 9, p. 15-17 Pagal Pagrybio (Šilalės raj.) kapinyno radinius.
Vaitkunskienė L. Moters ir vyro statusas žemdirbių bendruomenėje V-VI amžiaus Lietuvoje // MADA. – 1985, t. 1. P. 74-85 Pagrybio (Šilalės raj.) kapinynas.
Vaitkunskienė L. Pagoniškos žirgų aukos Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 1, p. 26
Vaitkunskienė L. Pagrybio kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 49-52 Šilalės raj.
Vaitkunskienė L. Pagrybio kapinynas ir piliakalnis; Pašušvio kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 265, 323
Vaitkunskienė L. Pagrybio kapinynas. – V., 1995. – 207 p. – (Lietuvos archeologija; T. 13)
Vaitkunskienė L. Pagrybio plokštinio kapinyno kasinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 98-101 Šilalės raj.
Vaitkunskienė L. Paslaptingieji žemaičiai / L. Nakaitė // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 5, p. 14-15
Vaitkunskienė L. Praeities kultūros tyrinėtojų forumas / L. Nakaitė // Pergalė. – 1986, Nr. 8, p. 184-185 Archeologų konferencija Vilniuje.
Vaitkunskienė L. Prakalbintas dar vienas senkapis // Artojas (Šilalė). – 1980, spal. 7 Pagrybio kapinynas.
Vaitkunskienė L. Prieš pusantro tūkstančio metų // Artojas (Šilalė). – 1983, spal. 28 Žvilių kapinynas.
Vaitkunskienė L. Radinys Žadeikiuose / Su Kazimiero Jukniaus prier. // Artojas (Šilalė). – 1991, lapkr. 26, p. 3. Apie segę.
Vaitkunskienė L. Respublikinė 13-oji archeologų konferencija // LIM, 1978 metai. – V., 1979. – P. 145
Vaitkunskienė L. Retas X-XI amžių raitelio įnagis iš Žąsino kapinyno // MADA. – 1983, t. 3, p. 72-78
Vaitkunskienė L. Romos monetų radinys // Kraštotyra. – V., 1980. – Kn. 11, p. 59-61 Bandužių (Klaipėda) kapinynas.
Vaitkunskienė L. Senieji lietuvių laidojimo papročiai (iki XIII a.) // Lietuvių liaudies papročiai. – V., 1991. – P. 22-28
Vaitkunskienė L. Senovės šilališkių šventiniai drabužiai // Šilalės kraštas. – V., 1994. – T. 1, p. 26-38
Vaitkunskienė L. Senovės žemaičių papuošalai: simbolinis aspektas // Lituanistica. – 1996, Nr. 2, p. 3-15
Vaitkunskienė L. Sidabras kapuose ir lobiuose // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 10, p. 16-17
Vaitkunskienė L. Sidabras senovės Lietuvoje. – V., 1981. – 126 p., 32 p. iliustr., 16 spalvotų iliustr Autoref.: Vaitkunskienė L. Kaip kukli dovana // Naujos knygos. – 1981, Nr. 1, p. 20. Ref.: Юзефовичюс Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1982, вып. 6, c. 99-101. Rec.: Bitner-Wróblewska A. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991(1989), t. 16, p. 525-526. Statkevičius V. Ar tik kuklus paminklas // Artojas (Šilalė). – 1981, kovo 24. Sidabras senovės Lietuvoje // Draugas (Chicago). – 1981, geg. 30.
Vaitkunskienė L. Skandinaviški elementai žemaičių kultūroje X-XI a. // LIM, 1982 metai. – V., 1983. – P. 5-17
Vaitkunskienė L. Skandinaviški motyvai senovės žemaičių kultūroje // Kultūros barai. – 1982, Nr. 2, p. 62-64
Vaitkunskienė L. Socialinės nelygybės atspindžiai žemaičių laidojimo paminkluose (Žąsino kapinynas, Šilalės raj.) (X-XI a.) // LIM, 1977 metai. – V., 1978. – P. 23-35
Vaitkunskienė L. The formation of a varrior elite during the Middle Iron Age in Lithuania // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 94-106
Vaitkunskienė L. Tolimos istorijos aidai // Vakarinės naujienos. – 1983, rugpj. 20
Vaitkunskienė L. Tūbausių kapinynas; Upytės kapinynas; Vilkų Kampo kapinynas; Žagarės piliakalnis-Raktuvės kalnas; Žąsino kapinynas; Žvelgaičio piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 350, 382, 526, 629, 632, 696
Vaitkunskienė L. Vakarų žemaičiai geležies amžiuje: Kultūra, etninė istorija: Humanitarinių mokslų srities archeologijos krypties habil. daktaro dis. tezės. – V., 1993. – 27 p.
Vaitkunskienė L. XII a. Graužių auksakalys (2. Auksakalio gaminiai) // MADA. – 1982, t. 1, p. 58-70 Graužai (Kėdainių raj.).
Vaitkunskienė L. XII a. Graužių auksakalys. (1. Auksakalio kapo tyrinėjimai) // MADA. – 1981, t. 1, p. 33-43 Graužiai (Kėdainių raj.).
Vaitkunskienė L. XIX archeologų konferencija // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 216
Vaitkunskienė L. XVI archeologų konferencija // LIM, 1984 metai. – V., 1985. – P. 139 Vilniuje.
Vaitkunskienė L. XVII archeologų konferencija // LIM, 1986 metai. – V., 1987. – P. 162
Vaitkunskienė L. XVIII archeologų konferencija // LIM, 1988 metai. – V., 1989. – P. 221-222
Vaitkunskienė L. Žąsino (Šilalės raj.) senkapio tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 182-190
Vaitkunskienė L. Žąsino (Šilalės raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 97-100
Vaitkunskienė L. Žirgų aukos Lietuvoje // Lietuvos archeologija. – 1981, t. 2, p. 55-77
Vaitkunskienė L. Žvilių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 103-107 Šilalės raj.
Vaitkunskienė L. Žvilių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 110-114 Šilalės raj.
Vaitkunskienė L. Žvilių plokštinio kapinyno kasinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 101-104 Šilalės raj.
Vaitkunskienė L. Žvilių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 74-75 Šilalės raj.
Vaitkunskienė L., Merkevičius A. Spalvotųjų metalų dirbiniai ir jų gamyba // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1978. – T. 1, p. 89-116, 131-133, 142-144
Vaitkunskienė L., Milius V. Archeologų ir etnografų konferencija // LIM, 1975 metai. – V., 1976. – P. 126-127
Vaitkutė R. Darbų sūkuryje // Kauno tiesa. – 1966, bal. 29 50-osioms K. Gabriūnaitės gimimo metinėms.
Vaitonis L. Paslaptį saugo šimtmečiai // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1974, rugs. 24 Kavarsko vienkiemių Koplyčkalnis.
Vaivada J. S. Kupiškis // Trimitas. – 1924, Nr. 212, p. 26 Gaigalių (Kupiškio raj.) piliakalnis.
Vaivada V. Mykolas Brenšteinas // Mastiečių žodis (Telšiai). – 1989, geg. 4
Vaivada V. Žemaičių krašto apgyvendinimas // “Muziejaus istorija, fondai, ekspozicija”. Teorinės-praktinės konferencijos, skirtos tarptautinei muziejų dienai, pranešimų tezės (Telšiai, geg. 18 d.). – Telšiai, 1988. – P. 10-11
Vaivadienė L. Keletas pasvarstymų apie Džiugo kalną // Žemaičių aidas (Telšiai). – 1995, saus. 6
Vajega J. Juodonių piliakalnis // Zarasų kraštas. – 1934, Nr. 5 Rokiškio raj.
Vakar: Kauno Vytauto Didžiojo universitete garbės daktarės regalijos įteiktos įžymiai mūsų išeivijos mokslininkei, Kalifornijos universiteto profesorei, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narei, filosofijos daktarei Marijai Alseikaitei-Gimbutienei // Lietuvos aidas. – 1993, birž. 12, p. 1 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – 367 p 1991 m. Palangoje įvykusios konferencijos medžiaga.
Vakarų Lietuvos gyventojai pirm 300 metų / Brl. // Lietuvos keleivis. – 1931, saus. 8. A. Salio paskaitos atpasakojimas.
Valaitis J. Griauja Kauno pilies bokštą // Lietuvos žinios. – 1914, vas. 2 (15).
Valaitis J. Prienai // Šaltinis (Seinai). – 1906, Nr. 5, p. 78. Apie Bagrėnuose (Prienų raj.) rastas XVI-XVII a. monetas.
Valaitis P. Laisvės varpas turi skambėti iš Gedimino pilies bokšto // Vilniaus balsas. – 1940, geg. 31, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Valančius M. Antano tretininko pasakojimai. – V., 1906. – 112 p. –Tas pat: Kaune 1931 m. ir Vilniuje 1972 m. Raštai, t. 1, p. 319-402. 63 Lietuvos piliakalnių sąrašas ir pasakojimai apie pilis.
Valančius M. Karės pas Salantų pilį // Tėvynė. – 1917, gruod. 21 (Nr. 12), p. 11. – Aut. nenurodytas. Imbarė (Kretingos raj.).
Valančius M. Raštai. – V., 1972. – T. 1. – 598 p P. 360-365 – piliakalnių sąrašas iš “Antano tretininko pasakojimų”; p. 390-392 – apie Pilėnus.
Valančius M. Senkų kalnas // Tėvynė. – 1917, rugpj. 24. – Aut. nenurodytas. Negarbos (Kretingos raj.) piliakalnis.
Valančius M. Žemajtiu Wiskupiste / Wolonczewskis. – Wilniuj, 1848. – T. 1. – 337 p.; T. 2. – 274 p. – Tas pat: Valančius M. Raštai. – V., 1972. – T. 1, p. 21-402. P. 35, 36, 101 apie Salantų alkakalnį; p. 40–41 apie Šatrijos (Telšių raj.) ir Birutės kalnus.
Valančiūtė B. Saugokime kultūros ir gamtos paminklus // Lenino vėliava (Širvintai). – 1959, spal. 21
Valantinas A. Puotkalių piliakalnis // Lietuvos žinios. – 1927, rugpj. 29, p. 2 Skuodo raj.
Valantinas A. Saulėlydis prie Divyčio ežero // Jaunoji karta. – 1938, Nr. 36, p. 738 Šilalės raj., apie stabų nuskandinimą ežere.
Valašinas A. Archeologų laukianti vietovė // Rytas. – 1928, kovo 31, p. 6 Žagarė (Joniškio raj.).
Valatka R. Archeologai atrado miestą // Tiesa. – 1986, spal. 12 Kernavė.
Valatka R. Archeologai su akvalangais // Gimtasis kraštas. – 1984, Nr. 32, p. 8 Apie V. Ušinską.
Valatka R. Ateities archeologija // Tiesa. – 1985, birž. 23 Magnetometrų taikymas tyrinėjimams.
Valatka R. Keturioliktojo amžiaus grindinys // Tiesa. – 1983, spal. 5, p. 4 Vilnius, šv. Ignoto (K. Giedrio) gatvė.
Valatka R. Ko į Kijevą suvažiavo Europos archeologai? // Tiesa. – 1985, lapkr. 11, p. 4 Pasikalbėjimas su A. Luchtanu ir V. Ušinsku apie slavų archeologijos kongresą.
Valatka R. Mažoji gildija ir liejykla // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 32, p. 8
Valatka R. Paveikslų galerija vėl kviečia // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 9, p. 1-2
Valatka R. Po žeme stovėjo miestas // Statyba ir architektūra. – 1984, Nr. 5, p. 22-23 Vilniaus miestas
Valatka R. Prie viduramžių miesto kampelio // Gimtasis kraštas. – 1983, Nr. 43, p. 6 Vilnius, šv. Ignoto (K. Giedrio) gatvė.
Valatka R. Sidabru pažirę lobiai // Švyturys. – 1984, Nr. 9, p. 24-25 Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje archeologijos ir numizmatikos lobiai.
Valatka R. Vilniaus Pompėja / Valdas Ramunis // Vakarinės naujienos. – 1983, spal. 29, p. 1. Vilniaus senamiestis, šv. Ignoto (K. Giedrio) gatvė.
Valatka R. Žurnalisto ir mokslininko dialogas: amatas, menas ar gyvenimo būdas // Komjaunimo tiesa. – 1987, birž. 13, p. 2
Valatka V. Vienos monetos paslaptis // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1956, spal. 2 Buv. Dargeliškės (Telšių raj.) kaimo Romos monetų lobis.
Valatka V. “Už beraštį pasirašau …” // Tiesa. – 1966, geg. 28 Telšių “Alkos” muziejaus fondai, archeologinė medžiaga.
Valatka V. 1964 m. rudenį // Kultūros barai. – 1965, Nr. 3, p.44 Tryškių (Telšių raj.) kapinynas.
Valatka V. Aiškinamos Paplinijo paslaptys // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1959, liep. 7 Paplienijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Valatka V. Akmens amžiaus stovykla Janapolėje // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, birž. 9
Valatka V. Archeologinės miniatiūros // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1974, lapkr. 14, 16, 23 Zastaučių (Mažeikių raj.) pilkapiai.
Valatka V. Archeologinės miniatiūros iš Zastaučių: 1. Ar gyventa čia milžinų?; 2. Palaidojo ir karstadirbį; 3. Mados, mados // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, saus. 18, 21, 23
Valatka V. Archeologinių tyrinėjimų dešimtmetis // Muziejai ir paminklai. – V., 1967. –P. 75-77 Telšių “Alkos” muziejaus archeologinės ekspedicijos.
Valatka V. Archeologo stekas // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, spal. 23 Aptiktas 1958 m., Juodsodės kapinyne.
Valatka V. Atskleidus pirmąjį kalendoriaus lapelį // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1968, saus. 1 Apie archeologinių tyrinėjimų perspektyvas.
Valatka V. Buožėnų pilalė // Kraštotyra. – 1970. – P. 126-130 Piliakalnis, Telšių raj.
Valatka V. Buvo aukuras Petraičiuose // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, kovo 13 1965 m. rastas ir suskaldytas dubeniuotas akmuo Telšių raj..
Valatka V. Damaskinis plienas senovės Žemaitijoje // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1962, spal. 20, p. 3-4 Radiniai Telšių muziejuje.
Valatka V. Dar vieni kapai Zastaučiuose // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1974, spal. 8
Valatka V. Dargeliškės lobis // Kraštotyra. – V., 1966. – P. 165-169 Romos monetos ir papuošalai, Telšių raj.
Valatka V. Dešimt archeologinių // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1966, rugpj. 6 Telšių “Alkos” muziejaus 1957-1966 m. archeologinės ekspedicijos.
Valatka V. Džiugo kalnas // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 8, p. 51-52 Džiuginėnų (Telšių raj.) piliakalnis.
Valatka V. Gargždo lauko kapinynas // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, birž. 21 Juodsodė (Telšių raj.).
Valatka V. Gargždo Lauko kapinynas // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 68-76 Juodsodė (Telšių raj.).
Valatka V. Gaudikaičių monetų lobis // Kraštotyra. – V., 1964. – P. 185-186 Gaudikaičiai (Telšiai).
Valatka V. Getautės piliakalnis // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1961, birž. 20 Telšių raj.
Valatka V. Giliosios praeities pėdsakai // Sariai ir Luokė. – V., 1979. – P. 50-61. – (Socializmo laimėjimai Lietuvoje) Žaduvėnų (Telšių raj.) pilkapiai.
Valatka V. Gintališkės kapinyno, Plungės raj., tyrinėjimai 1968 ir 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 89-99
Valatka V. Į Kukių praeitį pažvelgus // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1973, rugs. 11 Gyvenvietė, kapinynas.
Valatka V. Į Kukių praeitį pažvelgus // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, saus. 11 Gyvenvietė, kapai.
Valatka V. Įkapių drobulė // Moksleivis. – 1971, Nr. 7, p. 26. – Tas pat: Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, rugs. 14 Maudžiorų (Kelmės raj.) kapinynas.
Valatka V. Ir tinko trupiniai prabilo // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1961, rugs. 14, p. 4 Paplienijos (Telšių raj.) gyvenvietė.
Valatka V. Iš Renavo ekspedicijos sugrįžus // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1972, rugpj. 11 Renavo (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Valatka V. Iš senųjų Džiugo gyventojų buities // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1957, birž. 20 Siraičių (Telšių raj.) kapinynas.
Valatka V. Išlikusi valtis ir žuvęs irklas // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, saus. 23 Biržulio (Telšių raj.) ežero radiniai.
Valatka V. Išsaugosim ateities kartoms // Kultūros barai. – 1969, Nr. 7, p. 13-14
Valatka V. Janapolės gyvenvietė // Kraštotyra. – V., 1980. – Kn. 11, p. 57-59 Telšių raj.
Valatka V. Ką kalba senkapiai // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1956, spal. 23 Siraičių kapinynas (Telšių raj.).
Valatka V. Ką perskaitėm žemės knygoje // Kibirkštis (Plungė). – 1969, rugpj. 16 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Valatka V. Ką slėpė Vienragių pilkapiai // Kibirkštis (Plungė). – 1963, gruod. 3
Valatka V. Ką slepia senkapių velėna // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1964, liep. 16, p. 4 Maudžiorų (Kelmės raj.) kapinynas.
Valatka V. Kada gyveno Džiugas // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1956, rugs. 11 Siraičių kapinynas (Telšių raj.).
Valatka V. Kam senovės Žemaitijos gyventojai naudojo ąžuolą // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 6, p. 42-43 Vienragių (Plungės raj.) pilkapio ir Maudžiorų (Kelmės raj.) kapinyno radiniai.
Valatka V. Kasinėjimai Žaduvėnuose // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1975, liep. 17
Valatka V. Kiek laiko reikėjo akmens kirvukui padaryti // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1960, gruod. 17
Valatka V. Kultūriniai paminklai ir jų apsauga // Tarybų Žemaitija (Telšiai). – 1950, saus. 26. – Tas pat: Socialistinis kelias (Plungė). – 1950, bal. 5 Paminklų apsauga.
Valatka V. Maudžiorų plokštinis kapinynas (1964 ir 1966 m. tyrinėjimų duomenys) // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 6-24 Kelmės raj.
Valatka V. Medžioklės trofėjui... tūkstančiai metų // Komjaunimo tiesa. – 1971, vas. 13 Šarnelės (Plungės raj.) radiniai.
Valatka V. Nauja ekspozicija // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1965, rugpj. 14 Archeologinė ekspozicija Telšių “Alkos” muziejuje.
Valatka V. Netikėti radiniai senkapiuose // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1968, bal. 20 Akmenskinės (Plungės raj.) kapinynas ir gyvenvietė.
Valatka V. Pagermančio kapeliai // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, birž. 26
Valatka V. Paminklų apžiūrai pasibaigus // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1976, liep. 3, p. 3
Valatka V. Paminklų tvarkymo mėnesiui prasidėjus // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1976, bal. 3, p. 3-4
Valatka V. Paragaudžio (Šilalės raj.) senkapis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 74-77
Valatka V. Paragaudžio juosta // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 4, p. 49 Paragaudžio (Šilalės raj.) kapinynas.
Valatka V. Paragaudžio senkapio radiniai // Artojas (Šilalė). – 1973, rugpj. 11
Valatka V. Rastas kapinynas // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, lapkr. 17 Žaduvėnų kapinynas.
Valatka V. Renavo (Mažeikių raj.) piliakalnis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 14-15
Valatka V. Renavo piliakalnio paslaptis // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1972, rugpj. 29
Valatka V. Retas radinys // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 171-173 Djakovo svoreliai Paplienijos (Telšių raj.) gyvenvietėje.
Valatka V. Retenybė iš Jazdauskiškių // Kibirkštis (Plungė). – 1971, saus. 14 X-XII a. papuošalai.
Valatka V. Seniausi veidrodžiai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 3, p. 59 Skėrių (Mažeikių raj.) kapinyno radinys.
Valatka V. Senovės lietuvių verslas // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1962, saus. 25 Paplienijo (Telšių raj.) geležies lydymo krosnelė.
Valatka V. Senovės žemaičių pėdsakų beieškant // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, rugpj. 11, 14 Paragaudžio (Šilalės raj.) kapinynas.
Valatka V. Skėrių (Mažeikių raj.) švedkapis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 91-93
Valatka V. Surasti senkapiai // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1975, birž. 26 Vembūtai (Telšių raj., Viešvėnų apyl.).
Valatka V. Svečias iš Lenkijos Telšiuose // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1957, vas. 14 J. Antoniewicziaus lankymasis Lietuvoje.
Valatka V. Šarnelės stovykla // Muziejai ir paminklai. – 1968. – P. 39-42 Plungės raj.
Valatka V. Šatrijos kalnas // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1972, geg. 23
Valatka V. Telšiai // Komjaunimo tiesa. – 1966, vas. 20
Valatka V. Telšių kraštotyros muziejaus moksliniai pasai // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 28-30 Maudžiorų (Kelmės raj.) kapinyno radiniai.
Valatka V. Telšių kraštotyros muziejui – 30 metų // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1962, vas. 17 Minimos muziejaus darbuotojų archeologinės ekspedicijos.
Valatka V. Telšių kraštotyros muziejus. – V., 1971. – 53 p Rec.: Dumčius J. Plati pažintis // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, spal. 21. P. 16-21 – muziejaus archeologinės ekspedicijos; p. 24-25 – archeologijos rinkiniai; p. 36-38 – archeologijos skyriaus ekspozicija.
Valatka V. Tiriamas Skėrių senkapis // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1972, rugpj. 8
Valatka V. Titnaginis kirvukas iš Paplienijos // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 173-175 Paplienija (Telšių raj.).
Valatka V. Tyrinėjamas senkapis Akmenskinėje // Kibirkštis (Plungė). – 1967, liep. 13
Valatka V. Tyrinėjome pilkapius // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1974, rugs. 24, p. 3 Zastaučiai (Mažeikių raj.).
Valatka V. Velnio akmuo // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, gruod. 23 Siraičiai (Telšių raj.).
Valatka V. Vembutų senkapis // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 150-151 Vembutai (Telšių raj., Viešvėnų apyl.).
Valatka V. Vienragių pilkapiai // Muziejai ir paminklai. – 1966. – P. 12-17 1963 m. kasinėjimų duomenys, Plungės raj.
Valatka V. Vienragių pilkapius patyrinėjus // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1963, gruod. 3 Vienragių (Plungės raj.) pilkapiai.
Valatka V. Zastaučių (Mažeikių raj.) I-V amžių pilkapiai ir kapinynas // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 72-78
Valatka V. Žaduvėnų (Telšių raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 ir 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 79-83
Valatka V. Žalvario amžiaus stovykla // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 65-67 Akmenskinė (Plungės raj.).
Valatka V. Žemė saugo mūsų protėvių pėdsakus // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1960, rugpj. 30 Paplienijos (Telšių raj.) piliakalnio gyvenvietės tyrinėjimai.
Valatka V. Žvizdo kalno archeologiniai radiniai // Kraštotyra. – V., 1979. – Kn. 9, d. 2, p. 114-117 Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) kapinynas.
Valatkienė L. Archeologiniai tyrinėjimai Užvenčio apylinkėse // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1980, liep. 17 Maudžiorų kapinynas.
Valatkienė L. Džiugo piliakalnio ŠV gyvenvietės žvalgymas // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 79-84 Telšių raj.
Valatkienė L. Galkančių (Telšių raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 114-116
Valatkienė L. Galkančių senkapio įdomybės // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1979, geg. 29, p. 3 1978 m. tyrinėtas kapinynas.
Valatkienė L. Godelių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 107-110 Plungės raj.
Valatkienė L. Godelių praeitis // Kibirkštis (Plungė). – 1986, gruod. 27, 30 Kapinynas.
Valatkienė L. Į archeologinius barus pažvelgus // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1982, birž. 10 Apie “Alkos” muziejaus ekspediciją.
Valatkienė L. Istorijos šaltinis. Muziejaus archeologinių tyrinėjimų trisdešimtmetis // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1986, spal. 9
Valatkienė L. Iš senosios Plungės praeities // Saulutė (Plungė). – 1993, Nr. 32, p. 3 Nausodžio ir Gandingos radiniai Telšių “Alkos” muziejuje.
Valatkienė L. Iš senosios Telšių praeities // Telšiai: Straipsniai ir istorijos dokumentai. – V., 1994. – P. 13-18
Valatkienė L. Ką randa archeologai Maudžiorų kapinyne // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1979, rugs. 11, p. 3-4
Valatkienė L. Kasinėjimai Kuršuose // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 161-165 Telšių raj.
Valatkienė L. Kumpikų kaimo senkapis // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 178 Telšių raj.
Valatkienė L. Kuršų kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 214-243 Kuršai (Telšių raj.).
Valatkienė L. Kuršų kapinyno tyrinėjimai // “Muziejaus istorija, fondai, ekspozicija”. Teorinės-praktinės konferencijos, skirtos tarptautinei muziejų dienai, pranešimų tezės (Telšiai, geg. 18 d.). – Telšiai, 1988. – P. 30-32
Valatkienė L. Maudžiorų kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 62-65 Kelmės raj.
Valatkienė L. Maudžiorų plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 104-106 Kelmės raj.
Valatkienė L. Maudžiorų plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 76-78 Kelmės raj.
Valatkienė L. Maudžiorų senkapio (Kelmės raj.) tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 89-92
Valatkienė L. Maudžioruose gyventa žemaičių // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1979, rugs. 12, p. 4 Maudžiorų kapinyno radinių paroda “Alkoje”.
Valatkienė L. Mūsų muziejaus penkmetis // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1976, vas. 10, p. 4-5 “Alkos” muziejaus 1970-1975 metų archeologines ekspedicijos.
Valatkienė L. Pirmieji aptiko melioratoriai // Tiesa. – 1980, rugs. 16, p. 2 Žalakių (Kelmės raj.) kapinynas.
Valatkienė L. Šatrijos kalno pietinės pašlaitės tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 38-40
Valatkienė L. Telšių kraštotyros muziejaus archeologinių tyrinėjimų trisdešimtmetis // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 20-25
Valatkienė L. Tiriamas Žalakių senkapis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1982, birž. 26
Valatkienė L. Tyrinėjami Maudžiorų senkapiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1979, liep. 10
Valatkienė L. Varnių šv. Aleksandro bažnyčios zakristijos tyrimai 1992 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 218-220
Valatkienė L. Vasara ekspedicijoje // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1983, rugs. 6 Maudžiorų (Kelmės raj.) kapinynas.
Valatkienė L. Žalakių kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 101-103 Kelmės raj.
Valatkienė L. Žalakių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 143-145 Kelmės raj.
Valatkienė L. Žalakių praeities puslapis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1983, birž. 4 Žalakių kapinynas.
Valatkienė L. Žvalgomieji tyrinėjimai Telšių senamiestyje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 424-426
Valatkienė L., Tautavičius A. Poetas, kraštotyrininkas, muziejininkas // Gimtinė. – 1992, Nr. 2, p. 1, 3 Apie P. Genį, Telšių “Alkos” muziejaus įkūrėją.
Valatkienė L., Vaivada V. Kas jie, kapų vagys? // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1987, birž. 4, p. 3 Kuršų (Telšių raj.) kapinynas.
Valentas A. Gilšės ežero paslaptis // Diena. – 1934, Nr. 46, p. 2 Šarūno (Varėnos raj.) kalnas.
Valerija Čepulytė // Vakarinės naujienos. – 1987, lapkr. 14, p. 3 Nekrologas (1904.II.24 – 1987.XI.12), kuriame minima, kad 1944-1945 m. dirbo Istorijos instituto archeologijos poskyrio vedėja (?).
Valeška A. Dėl pagonybės mūsų kryžiuose bei koplytstulpiuose // Draugas (Chicago). – 1955, geg. 28
Valeška A. Gedimino kalno istorija ir reikšmė // Naujoji Lietuva. – 1942, vas. 1, p. 4-5 Vilnius.
Valeška A. Gedimino kalno iškasenos // Vilniaus balsas. – 1940, lapkr. 24, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Valia Dievų...: (Padavimas apie Vilniaus pilies uždėjimą) / Sena Pelėda // Lietuvių laikraštis. – 1905, Nr. 11, p. 127-129; Nr. 12, p. 143-144; Nr. 13, p. 161-162.
Valicka-Bucevičienė N. Palanga // Laisvė. – 1921, saus. 25. Apie Birutės kalno aplinką XIX a. pabaigoje.
Valickis V. Nauji akmens amžiaus paminklai vidurio Lietuvoje // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 12-16
Valickis V. XVII a. I pusės keramikos rinkinys iš Kaltanėnų // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987 geg. 6-7 d.d.). – V., 1987. – P. 29-3 Kaltanėnai (Švenčionių raj.).
Valiukevičius G. Ar Maišiagala buvo Lietuvos sostinė // Naujoji romuva. – 1998, Nr. 1, p. 71-75. – Atsiliepimas apie šį straipsnį: Zinkevičius Z. Arogancijos ir nemokšiškumo pinklėse // Dienovidis. – 1998, Nr. 41, p. 12-13.
Valiukevičius G. Keistas akmuo // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 9, p. 33 Debeikiai (Anykščių raj.).
Valiuškis G. Gedimino aikštė ir pilies kalnas // Švyturys. – 1953, Nr. 14, p. 18
Valys S. Fotometrija – archeologams // Tiesa. – 1981, rugpj. 19, p. 4
Valys S. Kalno rūbas ir jo gelmės // Tiesa. – 1983, bal. 10 Pasikalbėjimas su A. Lisanka ir S. Lasavicku apie Vilniaus Pilies kalno kasinėjimus.
Valys S. Kokią matysime Klaipėdos pilį? // Literatūra ir menas. – 1980, Nr. 43, p. 14
Valonytė L. Archeologės radinių kalba ir prasmė // Genys. – 1998, Nr. 6, p. 4-5 Apie R. Rimantienę.
Valsčiaus viršaitis ieškos Vytauto pinigų // Rytmetinės naujos žinios. – 1934, kovo 25 Kružiūnai (Alytaus raj.). Tekste – Krečiūnai (Butrimonių v.).
Valstybės archeologijos komisijos ekspedicija senovės paminklams tirti // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 11 (Nr. 314), p. 5 Apie V. Pryšmanto vadovaujamą ekspediciją, maršrutą.
Valstybės apsaugon // Tiesa. – 1969, lapkr. 4 Archeologinių paminklų sąrašai.
Valstybės Archaiologijos Komisija // Švietimo darbas. – 1920, Nr. 5, p. 30-31. 1919-ųjų metų veikla.
Valstybės Archaiologijos komisija atsistatydino // Lietuvos žinios. – 1925, gruod. 1, p. 3 Komisija atsistatydino 1925.XI.19.
Valstybės Archaiologijos Komisijos Įstatai // Švietimo darbas. – 1920, Nr. 2, p. 13.
Valstybės Archaiologijos Komisijos Įstatymas // Laikinosios vyriausybės žinios. – 1920, Nr. 11.
Valstybės Archaiologijos Komisijos taisyklės // Laikinosios vyriausybės žinios. – 1920, Nr. 25.
Valstybės archeologijos komisijos šią vasarą suorganizuotoje ekspedicijoje į Žemaičius // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 2/4, p. 572 Inventorizuoti 123 archeologiniai paminklai.
Valstybės archeologinė komisija ieško kun. Žiogo senienų // Lietuvos aidas. – 1935, lapkr. 15, p. 2
Valstybinės Archaiologijos Komisijos įstatymas // Laikinosios vyriausybės žinios. – 1919, rugpj. 28, Nr. 11.
Valunta V. Dalelė iš amžių glūdumos // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1969, birž. 21 Mamuto iltis iš Žagarės apylinkių.
Valužis V. Piliakalniai prabyla // Gimtasis kraštas. – 1979, Nr. 36, p. 5 Kernavės piliakalnio tyrinėjimai.
Vanagas A. Baltų etnonimai // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 5, p. 16-17
Vanagas A. Baltų substratas ir baltarusių tautybės susidarymas // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 7, p. 30-32
Vanagas A. Dėl senųjų baltų teritorijos pietryčių ribos // Lietuvių kalbotyros klausimai (V.). – 1967, t. 9, p. 239-241
Vanagas A. Demonologinės reikšmės lietuvių vandenvardžiai // Mūsų gamta. – 1978, Nr. 7, p. 22
Vanagas A. Galindai // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 5, p. 28-29
Vanagas A. Galindai Ispanijoje ir Amerikoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 11, p. 38-39
Vanagas A. K. Būga – lietuvių onomastikos pradininkas // Iš lietuvių kalbotyros istorijos. – V., 1980. P. 7-35. – (Lietuvių kalbotyros klausimai; T. 20)
Vanagas A. Kalbos reliktai // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 2, p. 19-21 Apie jotvingių kalbos reliktus.
Vanagas A. Kodėl tas kalnas vadinamas Nagliu? // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 2, p. 35 Palanga.
Vanagas A. Kur gyventa prabaltų // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 8, p. 25-27
Vanagas A. Kur senovėje baltų gyventa // Aušra (Seinai). – 1974, Nr. 4, p. 9
Vanagas A. Kur senovėje baltų gyventa // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 12, p. 8-9
Vanagas A. Lietuva ir Baltarusija upėvardžiuose // Mokslas ir gyvenimas. – 1975, Nr. 6, p. 12-13
Vanagas A. Pirmoji baltų etnogenezės konferencija // Pergalė. – 1977, Nr. 6, p. 188-189 Rygoje, 1977 m. kovo 29-30 d.
Vanagas A. Slaviškos kilmės vandenų vardai // Mūsų gamta. – 1977, Nr. 12, p. 37
Vanagas A. Suomiški vietovardžiai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 4, p. 28-29
Vanagas A. Vietovardžiai ir etnogenezė // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. – 1969, Nr. 8, p. 2-4
Vanagas A. Vietovardžiai ir etnogenezė // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 8, p. 16-17
Vanagas R. Donelaičio žemėje // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1967, rugpj. 19 K. Donelaičio palaikų paieškos Tolminkiemyje.
Vanagienė B. Ar mokame branginti savo krašto kultūrinį palikimą // Pakruojo naujienos. – 1997, spal. 24
Vandalinas Šukevičius // Lietuvos žinios. – 1914, saus. 3 (16). Mokslinio darbo 30-osioms metinėms.
Vanduo išplovė nežinomus kapus / Kurėjas // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1933, Nr. 3, p. 3 Kavoliukuose (Zarasų raj.), Sartų ežero pakrantėje, ardomi kapai.
Vangas R. Karalius grįžo į Vorutą // Anykšta. – 1993, liep. 14, p. 1, 2
Varakauskas R. Didvyriškieji Pilėnai. – V., 1969. – 43 p P. 30-38 – Punia laikoma Pilėnų pilies vieta.
Varakauskas R. Pilėnų gynimas. – V., 1960. – 26 p Punia tapatinama su Pilėnais.
Varanauskaitė R. Rastas monetų lobis // Komjaunimo tiesa. – 1976, gruod. 22 Vilniuje.
Varanauskienė J. Nebetikiu jokiais stebuklais // Tiesa. – 1959, spal. 15 Jurgaičių piliakalnis – Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Vardys L. Neolito fonas Pabaltijy // Rytas. – 1934, bal. 21, p. 5
Vardys L. Pabaltijys aisčių pasirodymo priešaušry // Rytas. – 1934, bal. 14, p. 8
Vardys L. Seniausias Lietuvos gyventojas // Rytas. – 1934, kovo 24, p. 3 Apie pirmuosius gyventojus.
Vardys L. Suomiškosios giminės Lietuvoje. Raginėnų kultūra – brangus aisčių palikimas // Rytas – 1934, bal. 28, p. 7
Vareikis V. Klaipėdos pilis kyla iš užmaršties // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1995, liep. 31, p. 11
Varėnas J. Užkeiktas Juškos lobis // Sekmadienis. – 1934, Nr. 29, p. 3 Juškaičių (Tauragės raj.) piliakalnis.
Varėnos rajono istorinių-revoliucinių, architektūrinių ir archeologinių paminklų sąrašas / Sudarė J. Vėlyvis, V. Zalieckas. – Varėna, 1969. – 24 p P. 2-19 – archeologinių paminklų sąrašas.
Varguntas S. A. Laumių ir raganų kalnas // Sekmadienis. – 1932, Nr. 26, p. 3 Luponių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Varnas A. Antrasis Griežės kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 103-105 Mažeikių raj.
Varnas A. Archeologas Jonas Stankus // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 534-535 60-metis.
Varnas A. Archeologiniai tyrimai Verkių parke 1990 ir 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 65-73 Vilnius.
Varnas A. Ažubalio-Bajorų piliakalnis; Bajorų-Padūdžio pilkapynas; Bendiktavo Linkmenų piliakalnis; Ginučių piliakalnis; Margavonės pilkapynas; Palūšės pirmasis pilkapynas; Papiliakalnės piliakalnis; Didžiasalio pirmasis pilkapynas; Povyliškės pilkapynas; Ruokiškės piliakalnis; Šakarvos pilkapynas; Tolimėnų piliakalnis; Trakų pilkapynas; Vaišniūnų (Medžiukalnio miško) pilkapynas; Vaškonių piliakalnis; Žagarinės pilkapiai [visi Ignalinos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 116, 129, 139, 154, 155, 156, 159, 170, 171, 172, 173
Varnas A. Baltijos šalių archeologų simpoziumas Danijoje // LIM, 1992 metai. – V., 1994. – P. 285-286 1992.IV.26-29 Bornholme.
Varnas A. Burials with horses in Lithuania (from the ancient times to the 14th century) // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 18
Varnas A. Daubarių (Mažeikių raj.) senkapių tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 155-156
Varnas A. Gintaro apdirbimas // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1978. – T. 1, p. 117-124, 133-134, 144-145
Varnas A. Gintaro dirbiniai Lietuvoje IX-XIII a. // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1976. – Kn. 1, p. 7-18
Varnas A. Griežės kapinynas //ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 75-78 Mažeikių raj.
Varnas A. Griežės km. (Mažeikių raj.) XV a. pabaigos – XVII a. senkapiai // MADA. – 1986, t. 3, p. 24-36
Varnas A. Griežės plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 108-111 Mažeikių raj.
Varnas A. III-V a. Vaitiekūnų (Radviliškio raj.) pilkapynas //MADA. – 1984, t. 4, p. 24-38
Varnas A. Ką mena Griežės senkapiai? // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1987, rugs. 10, p. 3 Apie 1981 m. tyrinėtą XV a. kapinyną.
Varnas A. Laistų plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 78-80 Klaipėdos raj.
Varnas A. Masteikių kapinyno (Kauno raj.) tyrimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 138-141
Varnas A. Masteikių kapinyno 1993 metų tyrimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 178-184 Kauno raj.
Varnas A. Milių plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 106-108 Mažeikių raj.
Varnas A. Paketurių ir Elniškių kapinynai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 110-112 Kupiškio raj.
Varnas A. Pamūšio senkapių tyrimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 185-186 Ukmergės raj.
Varnas A. Pavilkijo kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 110-114 Šakių raj.
Varnas A. Rajono archeologinė praeitis // Mažeikiai: Praeitis, dabartis ir perspektyvos: Konferencijos, įvykusios 1996 kovo 2-3, medžiaga. – Mažeikiai, 1997. – P. 7-12
Varnas A. Senovės kapų kalnai // Viltis. – 1910, birž. 4 (17). Šventupio (Anykščių raj.) senkapiai, Šeimyniškių (Utenos raj.) piliakalnis.
Varnas A. Stragnų plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 80-82 Klaipėdos raj.
Varnas A. Šapnagių (Akmenės raj.) senkapio tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 111-114
Varnas A. Tulpiakiemio kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 94-97 Ukmergės raj.
Varnas A. Tulpiakiemio kapinynas [Ukmergės raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 121
Varnas A. Tulpiakiemio kapinynas; Vaitiekūnų pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 425-426
Varnas A. Tulpiakiemio senkapiai // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 244-289 Ukmergės raj.
Varnas A. Vaitiekūnų (Radviliškio raj.) senkapio tyrinėjimai 1977 metais //ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 136-141
Varnas A. Vaitiekūnų pilkapyno (Radviliškio raj.) 1978 metų tyrinėjimai // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 48-50
Varnas A. Verkių virsmas / Pokalbį užrašė L. Giedraitis // Liaudies kultūra. – 1997, Nr. 6, p. 1-6. Verkiai (prie Vilniaus).
Varnas A. Žirgų antkaklės Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1980. – Kn. 3, p. 99-101
Varnas A., Ivanauskas E. Šapnagių (Akmenės raj.) XVI-XVIII a. senkapiai // MADA. – 1987, t. 3, p. 24-41
Varniai. Daiktai prieš 3000 metų // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 14, p. 7
Varnupių piliakalnis; Velikuškių piliakalnis; Veliuonos Gedimino kapas; Pilies kalnas; Pilaitės; Verpstukas; Veršvų kapinynas, piliakalnis; Vilniaus pilys; Vyžių pilkapiai; Vorėnų piliakalnis; Žąsino kapinynas; Želmeniškės pilkapiai; Žemaitiškė; Žvelgaičio piliakalnis; Žvirblių pilkapiai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1984. – T. 12, p. 93, 138-139, 178, 181, 263-264, 328, 385, 395, 474, 481, 485, 533, 562, 565
Varšuvos mokslininkas Biržuose / J. Mž. // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 9, p. 13
Vasaris J. Dabartis ir praeitis ties Kernave // Lietuviai. – 1943, Nr. 16, p. 3
Vasilevičius L. Įdomus radinys Tryškiuose // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1992, gruod. 5, p. 2 Dubenuotas akmuo Tryškiuose ir akmuo su plokščiadugniu dubeniu Žąsūgaloje.
Vasilevičius L. Tryškių akmenys // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1997, spal. 11, p. 5 Tryškiai (Telšių raj.).
Vasilevičius L. Tryškių akmenys // Voruta. – 1998, Nr. 10, p. 2. Apie akmenis su duobutėmis ir su dubeniu.
Vasilevičius L., Vaitkevičius V. Nežinomi paminklai Tryškiuose // Žemaičių žemė. – 1997, Nr. 2, p. 10-11 Akmenys.
Vasiliauskaitė V. Kur kunigaikščių gyventa // Ūkininko patarėjas. – 1996, rugs. 7, p. 20 Kernavė
Vasiliauskas E. Sidabrė ir Žagarė Žiemgalių VIII-XII a. prekyboje // Sidabrė (Joniškis). – 1996, gruod. 7, p. 6
Vasiliauskas E. Žiemgalių laidojimo papročiai ir dvasinė kultūra // Sidabrė (Joniškis). – 1996, geg. 18, p. 6-7. – Pab. Pradžia: 1995, rugpj. 16
Vasiliauskas E. Žiemgalių laidojimo papročiai ir dvasinė kultūra X-XIII a. // Sidabrė (Joniškis). – 1995, rugpj. 16, 30; rugs. 9; gruod. 2; 1996, geg. 18
Vasiliauskas E. Žiemgalių pilys: Gynybinė sistema X-XII a. // Sidabrė (Joniškis). – 1997, rugpj. 2, p. 4-5
Vasiliauskas J. Eilutės iš laiškų // Tiesa. – 1968, saus. 9 Paminklų apsauga.
Vasiliauskas J. Į Čičinsko kalną // Tėvynė (Panevėžys). – 1963, birž. 25 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Vasiliauskas P. Bilionių piliakalnis // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 9, p. 27 Šilalės raj.
Vasiliauskas P. Moteraitis // Mūsų gamta. – 1981, Nr. 8, p. 12 Burbiškių (Telšių raj.) piliakalnis.
Vasiliauskas P. Moteraitis // Švyturys. – 1981, Nr. 19, p. 26 Burbiškių (Telšių raj.) piliakalnis.
Vasiliauskas P. Susirūpinkime Medvėgalio likimu // Tiesa. – 1959, kovo 21 Medvėgalio (Šilutės raj.) piliakalnis.
Vaska B. Latgaļu 8.-9. gs. manšetaprocu ornaments // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1996, t. 18, p. 137-146
Vasks A. Apmestas keramikas izplaitība Latvijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1996, t. 18, p. 147-154
Vasmanas J. Beveik tūkstantis eksponatų // Suvalkietis (Marijampolė). – 1993, rugpj. 7 Stanaičių (Vilkaviškio raj.) kapinynas.
Vasmanas J. Konferencija baigėsi, konferencija tęsiasi // Sūduva (Marijampolė). – 1995, gruod. 16, p. 3 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Vasmanas J. Parsivežė Marijampolės senovę // Sūduva (Marijampolė). – 1995, kovo 25, p. 3 Meškučių piliakalnio medžiaga.
Vasmer M. Beitrag zur historischen Völkerkunde Osteuropas I. Die Ostgrenze der baltischen Stämme // Sitzungsberichte der Preussischen Akademie der Wissenschaften. Philolog.-Historische Klasse (Berlin). – 1932, t. 24, p. 637-666
Vasmer M. Die ursprüngliche Wohnsitze der Balten // Vasmer M. Schriften zur slawischen Altertumskunde und Namenskunde. – Berlin; Wiesbaden, 1971. – T. 1, p. 203-249
Vaškelis A. 1992 metų tyrinėjimai Kaune, sklype T. Daugirdo g. Nr. 1-3 // ATL 1992 ir 1993 metais. V., 1994. – P. 255-258 Kauno pilis ir miestas
Vaškelis A. 1995 m. archeologiniai tyrimai Kaune, sklype T. Daugirdo g. 1 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 276-279 Kauno pilis ir miestas
Vaškelis A. 1997 metų Kauno miesto gynybinės sienos liekanų paieškos Laisvės Alėjoje Nr. 93 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 429-430 Kauno pilis ir miestas
Vaškelis A. Kauno miesto gynybinės sienos tyrimai // Architektūros paminklai. –1988, t. 11, p. 3-10 Kauno senamiestis
Vaškelis A. Kauno senamiesčio 6 kvartalo rytinės dalies archeologiniai tyrimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 146-148 Kauno senamiestis
Vaškelis A. Pastato Kaune, T. Daugirdo g. Nr. 4 tyrinėjimai 1992 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 258-261 Kauno pilis ir miestas
Vaškelis A., Balčiūnas D. 1996 metų kasinėjimai Kaune, Vilniaus gatvėje Nr. 5 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 426-428 Kauno pilis ir miestas
Vaškelis A., Balčiūnas D. 1996-1997 metų tyrinėjimai Kaune, Bernardinų vienuolyne // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 355-357 Kauno pilis ir miestas
Vaškelis K. Akmuo Mokas // Ąžuolas. – 1997, Nr. 2, p. 6 Sukiniai (Ukmergės raj.).
Vaškelytė G. Archeologiniai paminklai ir jų apsauga // Lenino keliu (Utena). – 1964, rugpj. 1
Vaškevičius A. Apie jotvingius – jotvingių palikuonė // Lietuvos rytas. – 1995, spal. 9, p. 2 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Vaškevičius A. Archeologiniai radiniai iš neolito periodo // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 19, p. 15 Radiniai prie Kalvarijos (Marijampolės raj.).
Vaškevičiūtė I. Ardiškio pilkapiai; Janionių piliakalnis; Kiauklių piliakalnis; Laužiškio piliakalnis; Mančiušėnų piliakalnis; Pasodninkų piliakalnis; Plikiškių pilkapynas; Rubikonių pilkapynas; Sabališkių Raudonkos piliakalnis; Totoriškio piliakalnis [visi Širvintų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 268, 278, 285-286, 296, 297, 304
Vaškevičiūtė I. Burial practices in the one of the Baltic tribes – Semigalians // Across the Baltic Sea during late Iron age (5th – 12th centuries): Baltic Sea conference, Lund, October 25-27, 1991. – Lund, 1992. – P. 91-98
Vaškevičiūtė I. Galminių (Zarasų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 63-65
Vaškevičiūtė I. Gyvuliniai motyvai VI-VII a. žiemgalių papuošalų ornamentuose // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1978. – Kn. 2, p. 24-30 Jauneikių (Joniškio raj.) kapinyno radiniai.
Vaškevičiūtė I. Iš žiemgalių papuošalų istorijos // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1980. – Kn. 3, p. 101-104
Vaškevičiūtė I. IV-XI a. įvijiniai apgalviai // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 128-135
Vaškevičiūtė I. Jauneikių (Joniškio raj.) V-XI a. kapinynas (1. Laidosena. Darbo įrankiai) // MADA. – 1985, t. 2, p. 48-57
Vaškevičiūtė I. Jauneikių (Joniškio raj.) V-XI a. kapinynas (2.Ginklai) // MADA. – 1986, t. 2, p. 43-52
Vaškevičiūtė I. Jauneikių (Joniškio raj.) V-XI a. kapinynas (3.Galvos ir kaklo papuošalai) // MADA. – 1987, t. 1, p. 20-30
Vaškevičiūtė I. Jauneikių (Joniškio raj.) V-XI a. kapinynas (4.Krūtinės papuošalai) // MADA. – 1987, t. 2, p. 25-38
Vaškevičiūtė I. Jauneikių (Joniškio raj.) V-XI a. kapinynas (5.Rankų papuošalai) // MADA. – 1987, t. 4, p. 71-81
Vaškevičiūtė I. Kuršių kapai žiemgalių kapinyne // MADA. – 1989, t. 4, p. 55-67 Pavirvytės (Akmenės raj.). kapinynas.
Vaškevičiūtė I. Liejikės kapas iš Pavirvytės kapinyno // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 112-114 Akmenės raj.
Vaškevičiūtė I. Lieporių (Šiaulių raj.) kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 114-116
Vaškevičiūtė I. Mažeikių (Šiaulių raj.) senkapiai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 177-180
Vaškevičiūtė I. Mažeikių (Šiaulių raj.) XVI-XVII a. kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 290-316
Vaškevičiūtė I. Mažeikių plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 104-105 Šiaulių raj.
Vaškevičiūtė I. Pavirvytės-Gudų plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1983 m. // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 111-114 Akmenės raj.
Vaškevičiūtė I. Pavirvytės-Gudų plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1984 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 106-107
Vaškevičiūtė I. Pietinių žiemgalių dvasinė kultūra ir materialinė būtis V-XII a.: Humanitarinių mokslų srities archeologijos krypties daktaro disertacijos tezės. – V., 1993. – 16 p.
Vaškevičiūtė I. Stungiams – per 1000 metų // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1986, rugs. 6 Stungių (Joniškio raj.) kapinynas.
Vaškevičiūtė I. Stungių (Joniškio raj.) kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 116-118
Vaškevičiūtė I. Šilininkų (Klaipėdos raj.) senkapis // Kraštotyra. – V., 1981. – Kn. 12, p. 73-77
Vaškevičiūtė I. Šukionių (Pakruojo raj.) kapinyno 1990 m. tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 127-129
Vaškevičiūtė I. Šukionių kapinyno (Pakruojo raj.) 1989 m. tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 114-118
Vaškevičiūtė I. XVI-XVIII a. Pavirvytės-Gudų kapinyno (Akmenės raj.) kapai // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 317-329
Vaškevičiūtė I. Žiemgaliai // Žiemgala (Pakruojis). – 1991, Nr. 1, p. 4-5
Vaškevičiūtė I. Žiemgaliai V-XII amžiais // Liaudies kultūra. – 1998, Nr. 4, p. 13-21
Vaškevičiūtė I. Žiemgaliai V-XII amžiuje // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 2-7
Vaškevičiūtė I. Žiemgalių dvasinė kultūra ir materialinė būtis V-XII a. // Sidabrė (Joniškis). – 1991, liep. 31; rugpj. 3, 7
Vaškevičiūtė I. Žiemgalių vyrų V-XI a. papuošalai (Jauneikių senkapio duomenimis) // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 93-95
Vaškytė B. Nenaikinkime milžinkapių // Zarasų kraštas. – 1938, rugs. 10, p. 2 Paminklų apsauga.
Vaškūnaitė J. Archeologų ir etnografų konferencija // Pergalė. – 1963, Nr. 12, p. 172-174 Vilniuje.
Vaškūnaitė J. Saugokime kultūros paminklus // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1968, lapkr. 23
Vater H. Bronzeschmuck von Labatischen bei Prökuls / Su R. Virchow’o prier. // Verhandlungen der Berliner Gesellschaft für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte. – Berlin, 1887. P. 159-162. Labatikių (Klaipėdos raj.) kapinyno radiniai ir Juodkrantės gintarinis kabutis.
Vaupšas Č. Akis į akį su amžių glūduma // Tauragiškių balsas. – 1991, rugpj. 16 Dauglaukio kapinyno tyrinėjimai.
Vaupšas Č. Kasinėjimi Nemuno žemupio kapinynai // Lietuvos aidas. – 1992, rugpj. 26, p. 3 Dauglaukis (Tauragės raj.).
Vaupšas Č. Pasislėpęs istorijos liudininkas // Voruta. – 1993, Nr. 19, p. 3 Skomantų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Vaupšas Č. Pasislėpęs istorijos liudininkas // Žemaičių saulutė (Plungė). – 1995, rugpj. 26, p. 4 Skomantų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Vaupšas Č. Saugokime istoriją // Kibirkštis (Plungė). – 1975, lapkr. 27 Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Veckenstedt M. Die Myten, Sagen und Legenden der Żamaiten. – Heidelberg, 1883. Rec.: Brückner A. Unglaubwürtigkeiten der Sammlung Veckenstedts // Archiv für Slavische Philologie (Berlin). – 1889, t. 9, p. 12-31. Karłovicz J. La Mytologie lituanniane et M.Veckenstedt // Melusine. – 1890, t. 5, Nr. 5, p. 121-144.
Vedlugaitė E. Kasinėjimai Bakšių gyvenvietėje // Ramovė (Alytus). – 1993, rugs. 3, p. 3
Vedrickienė L. Apie konservavimo centrą // Dienovidis. – 1992, Nr. 4, p. 3 Archeologinių radinių konservavimas.
Vedrickienė L. Conservation of archeological finds in Lithuania. Practice and problems // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 14
Vedrickienė L. Ornamentuotos tošies konservavimas // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 307-308
Vedrickienė L. Restauratorių forumas // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 19
Vedrickienė L. Vidgirių kapo Nr. 30 pirminis konservavimas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 224-228 Vidgiriai (Šilutės raj.).
Veiviržėnai. Aptiktas senas kapinynas // XX amžius. – 1938, rugpj. 22, p. 7 Veiviržėnų (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Veiviržėnai. Rasti senovės pinigai / P. Lietuvis // Klaipėdos žinios. – 1925, birž. 4.
Veiviržėnai. Seni pinigai // Rytas. – 1925, liep. 15, p. 3. – Tas pat: Ūkininkas. – 1925, Nr. 32, p. 6 Klaipėdos raj.
Vėl aptiktas naujas V amž. kapinynas Veršvuose // XX amžius. – 1939, kovo 6. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1939, kovo 7 (Nr. 105); Lietuvos žinios . – 1939, kovo 7
Vėl Lepšiai tyrinėti // Panevėžio balsas. – 1934, Nr. 26, p. 2 Lepšių kapinynas ir Berčiūnų pilkapiai (Panevėžio raj.).
Vėl rado senojo Kauno statybos likučių // Lietuvos aidas. – 1937, lapkr. 24 (Nr. 535), p. 5 Kaunas, senamiestis.
Vėl tyrinės Apuolės piliakalnį // Mūsų rytojus – 1931, Nr. 28, p. 2
Vėliavos tvarka Gedimino kalne // Lietuvos žinios. – 1939, gruod. 26, p. 6
Velička G. Trys grabai aukso // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 25, p. 5 Padavimai apie Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnį.
Velička J. Įdomi istorinė mūsų krašto vieta // Trimitas. – 1928, Nr. 7, p. 244-245 Veliuonos piliakalniai ir Pilaitės (Jurbarko raj.).
Velička J. Veliuonos piliakalniai // Karys. – 1930, Nr. 11, p. 221
Veliuona / Antanas Erškėtys // Trimitas, – 1923, Nr. 144, p. 29. Veliuonos piliakalnis – kryžiuočių pilies vieta.
Veliuona / Korespondentas // Karys. – 1932, Nr. 28, p. 563 Veliuonos piliakalnis.
Veliuona / Korespondentas // Karys. – 1932, Nr. 4, p. 76 Veliuonos piliakalnis.
Veliuona // Ūkininkas. – 1927, Nr. 1, p. 8 Draustinės miške prie Veliuonos (Jurbarko raj.) aptinkami radiniai.
Veliuona. Gedimino kalno tyrinėjimas // Lietuvos žinios. – 1912, rugpj. 21 (rugs. 3), p. 3.
Veliuonos iškilmės // Lietuva. – 1925, liep. 3, p. 2-3 Piliakalnis, Jurbarko raj.
Veliuonos piliakalnis – tautos nuosavybė // Rytas. – 1924, spal. 7, p. 2
Veliuonos piliakalnis // Lietuvos žinios. – 1912, rugpj. 9 (22), p. 4. L. Krzywickis išvyko kasinėti.
Veliuonos praeitis ir dabartis // Lietuvos laisvė. – 1922, Nr. 12, p. 3. Veliuonos piliakalnis.
Veliuonos sutvarkymas // Lietuva. – 1925, bal. 22, p. 4. – Tas pat: Rytas. – 1925, bal. 24, p. 3 Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Vėlius A. Ventės ragas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, vas. 27; kovo 9, 20; bal. 3, 10, 21, 24 Kovo 20 apie Ventės pilį.
Vėlius G. 13th-14th century cemetery of Kemavė // Lithuanian archeology: ivestigations and findings. – V., 1998. – P. 23 Kernavės piliakalniai ir kapinynas
Vėlius G. Karmazinų pilkapyno tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 169-171. Karmazinai (Vilniaus raj.).
Vėlius G. Kernavė: Pirmieji Lietuvos miestelėnų kapai // Mokslas ir gyvenimas. – 1995, Nr. 4, p. 24-26 Kernavės paminklai
Vėlius G. Kernavės-Kriveikiškio XIII-XIV a. senkapiai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 248-250 Kernavės piliakalniai ir kapinynas
Vėlius G. Kernavės-Kriveikiškių XIII-XIV a. kapinynas // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 149-154 Kernavė
Vėlius G. Kernavės-Kriveikiškių XIII-XIV a. kapinynas ir rytų Lietuvos senkapiai // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 26-34; 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 38-48
Vėlius G. Kernavės-Kriveikiškių XIII-XIV a. kapinynas ir rytų Lietuvos senkapiai // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 38-48. – Pab. Pradžia: 1997, Nr. 1 (10) Kernavės piliakalniai ir kapinynas
Vėlius G. Traidenio epochos liudininkės // Širvinta. – 1994, liep. 6
Vėlius N. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 1, p. 22-23; Nr. 2, p. 11-12
Vėlius N. Baltų religijos ir mitologijos šaltinių pobūdis // Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. – V., 1996. – T. 1: Nuo seniausių laikų iki XV amžiaus pabaigos. – P. 22-49. – Lygiagr. tekstas anglų k. (p. 50-78), vokiečių k. (p. 79-112)
Vėlius N. Girgždutės apylinkių padavimai // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 179-181
Vėlius N. Kaip baltai laidojo mirusiuosius: Rašytinių šaltinių duomenys // Kultūros barai. – 1988, Nr. 1, p. 56-59
Vėlius N. Lietuvos mitologijos rekonstrukcija // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 11, p. 13-15; Nr. 12, p. 18-19
Vėlius N. Mitas, paverstas tikrove // Kauno diena. – 1995, saus. 28, p. 17 M. Gimbutienės mirties metinės
Vėlius N. Mitinės lietuvių sakmių būtybės. Laimės. Laumės. Aitvarai. Kaukai. Raganos. Burtininkai. Vilktakiai. – V., 1977. – 334 p Rec.: Genzelis B. Senosios pasaulėžiūros rekonstrukcija // Kultūros barai. – 1977, Nr. 5, p. 69.
Vėlius N. Padavimai apie Medvėgalį // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 260-262
Vėlius N. Senosios lietuvių religijos ir mitologijos tyrimo metmenys // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 7-31
Vėlius N. Senovės baltų pasaulėžiūra // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 3, p. 26-27
Vėlius N. Senovės baltų pasaulėžiūra. – V., 1983. – 310 p Rec.: Balys J. // Aidai (Brooklyn). – 1985, Nr. 2, p. 95-102.
Vėlius N. Senovės lietuvių religija ir mitologija // Jaunimo gretos. – 1989, Nr. 2, p. 36-37
Vėlius N. Senovės lietuvių religija ir mitologija // Krikščionybė ir jos socialinis vaidmuo. – V., 1986. – P. 9-42
Vėlius N. Senųjų tikėjimų liekanos // Dieveniškės. – V., 1968. – P. 279-288
Vėlius N. Teodoras Narbutas – lietuvių mitologijos tyrinėtojas // Narbutas T. Lietuvių tautos istorija. – V., 1992. – T. 1, p. 18-46. – Tas pat antrajame leid.: – V., 1998. – T. 1, p. 16-46
Vėlius N. Trys baltų mitologijos atmainos // Laikas ir idėjos: Filosofijos istorijos baruose. – V., 1980. – P. 107-134 Dėl senovės lietuvių olimpo (sritiniai skirtumai).
Velykuškės piliakalny (Prie Sartų ežero). // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 140/141, p. 715
Velykuškių piliakalnio radiniai Kauno muziejuje // Mūsų rytojus . – 1934, saus. 30, p. 5
Velniakampio kilpų užantyje / V. Bergas, V. Daugudis, R. Jankevičienė, Č. Kudaba, Z. Lazdauskaitė, J. Strazdaitė // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 7, p. 7-8 Bradeliškių, Buivydų ir Karmazinų (Vilniaus raj.) piliakalniai.
Velnias nešęs akmenį // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 30, p. 8A Budrių (Anykščių raj.) akmuo.
Velnio akmuo Tauralaukiuose // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, rugpj. 24 Klaipėdos raj.
Velnio duobė // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 18, p. 8 Taujėnai (Ukmergės raj.).
Velžys J. Saugokime praeities paminklus // Darbas (Pasvalys). – 1967, kovo 23
Vencius J. Saulės mūšio vietoje // XX amžius. – 1939, spal. 25, p. 4 Račių (Šiaulių raj.) kaimo radiniai.
Venckus L. Atstatoma Trakų pilis // Pergalės vėliava ( Trakai). – 1956, rugpj. 11 Trakų salos pilis.
Venckus Z. Rambyno kalnas // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1980, liep. 17, p. 3-4
Venckus Z. Rambyno kalno praeitis // Rambynas. – V., 1987. – P. 8-19
Venckus Z. Šventieji miškai lietuvių pagoniškuose tikėjimuose // Tėviškės gamta. – 1997, Nr. 9, p. 10; Nr. 10, p. 10; Nr. 11, p. 10
Venckuvienė A., Jakubauskas A. Po šimtmečių pauzės senovės Lieporiuose kvepėjo šviežia duona // Šiaulių naujienos. – 1997, rugs. 23. Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Venclova T. Baltic exhibition – a great success in Europe // AABS Newsletter. Assoc. for the Advancement of Baltic Studies (Hackettstown, N.Y.). – 1990, t. 14, Nr. 2, p. 6-7 Apie baltų archeologijos parodą Varšuvos archeologijos muziejuje.
Venclova T. Didžiulė baltų parodos sėkmė Europoje // Kultūros barai. – 1991, Nr. 8, p. 71 Apie Varšuvos archeologijos muziejaus organizuotą baltų parodą.
Ventės Ragas seniau ir dabar / A. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, kovo 5, p. 5. Ventės pilis (vok. Windeburg, Šilutės raj.).
Veprių akmenys milžinai // Kregždutė. – 1936, Nr. 7, p. 101 Ukmergės raj.
Veprių dvaras // Kregždutė. – 1936, Nr. 7, p. 92-93 P. 93 apie piliakalnį, Ukmergės raj.
Verbickaitė B. Mokslininkės jubiliejui // Vakarinės naujienos. – 1986, rugs. 13 R. Kulikaukienės darbų paroda Mokslų akademijos bibliotekoje.
Verbickas V., Getneris J. Kauno pilies konservavimo darbai // Technika ir ūkis. – 1940, Nr. 2, p. 22-25 Kauno pilis.
Verbyla L. Girkautų lobis // Leninietis (Šiauliai). – 1972, birž. 27 Monetų lobis.
Vercinkevičius J. Kernavė: Svarbiausios žinios. – V., 1988. – 24 p. P. 6-14 – apie archeologijos paminklus.
Vercinkevičius J. Pusiasalio pilies atgimimas // Tiesa. – 1979, kovo 14, p. 4 Trakų pusiasalio pilis.
Vercinkevičius J. Pusiasalio pilis Trakuose // Spartuolis (Trakai). – 1980, rugpj. 2, 7
Vercinkevičius J. Zamek na półwyspie // Czerwony szandar. – 1980, liep. 4 Trakai.
Verkelienė R. Kazlų Rūdos monetų lobis // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 382-387 Sidabrinių monetų kolekcija.
Verslovas K. Ko švedų karalius nepadarė // Tiesa. – 1970, rugs. 20, p. 4 Archeologinių paminklų – Apuolės (Skuodo raj.) ir Pašlavančio (Prienų raj.) piliakalnių, Katkuškių (Šalčininkų raj.) pilkapių – ardymas.
Versmės // Kalba Vilnius. – 1981, rugs. 18, p. 4 Vienas “Versmių” puslapis skirtas Obelių (Ukmergės raj.) kapinynui.
Veršinskas T. Iš po žemių kyla praeitis // Respublika. – 1994, rugpj. 9, p. 17 Lieporių (Šiauliai) kapinynas.
Veršvų kapinyne surasta 116 kapų // Akademikas. – 1938, Nr. 17, p. 3 (virš.). – Tas pat: Naujoji romuva. – 1938, Nr. 39, p. 732; Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 40, p. 2; Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 21 (Nr. 424), p. 5
Veršvų piliakalnio beieškant / P. Vasinauskas, K. Mekas, V. Poškienė, S. Lukėnas // Kauno tiesa. – 1975, rugs. 6
Veršvuose atkastas įdomus IV amžiaus moters kapas / Pr. Ra. // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 30, Nr. 411, p. 4. Interviu su J. Puzinu.
Veršvuose atrastas arklių kapinynas // Lietuvos žinios. – 1938, rugpj. 1, p. 7
Veršvuose surastas III-IV amžiaus kapinynas // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 32/33, p. 662
Veršvuose surasti turtingi arklių kapai / Ra. // Lietuvos aidas. – 1940, bal. 26 (Nr. 193), p. 4.
Vertas dėmesio piliakalnis / Vargo Našlaitis // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 16, p. 9 Taraldžių (Rokiškio raj.) kapinynas.
Vertas tyrinėjimo piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, spal. 30, p. 4 Treigių (Šilalės raj.) piliakalnis.
Vertelka B. Mėgstantys paūžti į Kernavę nevažiuos // XXI amžius. – 1997, rugs. 19, p. 7 Apie G. Vėlių.
Verti dėmesio Paviekių senkapiai // Rytas. – 1933, spal. 22, p. 4 Pavėkių (Šiaulių raj.) pilkapiai.
Vertingas lobis // Vakarinės naujienos. – 1962, gruod. 14 Rokiškio raj., Žiobiškio apylinkėje.
Vertingas muziejus Plungėje // Vakarai (Klaipėda). – 1938, spal. 21, p. 4 L. Kumšlyčio rinkinys (yra archeologinių radinių).
Vertingas radinys // Kelias į komunizmą (Simnas). – 1956, lapkr. 13. – Tas pat: Komunizmo aušra (Telšiai). – 1956, lapkr. 13; Pergalė (Vilkaviškis). – 1956, gruod. 13; Stalinietis (Obeliai). – 1956, lapkr. 11. Alkiškių (Akmenės raj.) lobis.
Vertingi radiniai senkapiuose // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 13, p. 8 Gandinga (Plungės raj.).
Vertingos iškasenos / J.Š. // Lietuvos tarpininkas. – 1932, Nr. 1.
Vertingos iškasenos / Š. // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 16, p. 7C Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Vertingos iškasenos // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 35, p. 6. – Nebaigtas
Verzeichnis der prähistorischen und historischen Sammlungen der Altertum–Gesellschaft zu Insterburg // Zeitschrift der Altertums–Gesellschaft Insterburg (Insterburg). – 1888, sąs. 2, p. 199-210. P. 200, 204, 205 iš Šilutės patekę dirbiniai.
Verzeichnis der Seit 1. August 1896 bis 31. December 1899 für das Museum eingegenen Geschenke // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 356-365. P. 357-358 – apie Kuršių nerijos radinius; p. 360 – apie Priekulės (Klaipėdos raj.) radinius; p. 363 – apie Greižėnų (Tauragės raj.) kapinyno radinius; p. 363 – apie Lumpėnų (Šilutės raj.) kapinyno radinius; p. 363 – apie Barvių (Šilutės raj.) kapinyno radinius; p. 363 – apie Skėrių prie Priekulės (Klaipėdos raj.) kapinyno radinius.
Vidugiris A. Sūduviai (jotvingiai) ir jų gyventos teritorijos // Voruta. – 1996, Nr. 12, p. 1, 2
Viduklė. Radiniai Pašešuvio kapinyne // Lietuvos žinios. – 1939, rugpj. 2, p. 9 Apie Kauno muziejui atitekusius radinius.
Viduklė. Senas kapinynas // Lietuvos žinios. – 1939, liep. 20, p. 10 Pašešuvys (Raseinių raj.).
Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai / A. Astrauskas, M. Bertašius, J. Genys, A. Luchtanas, M. Michelbertas, W. Nowakowski, G. Vėlius, V. Žulkus. – V., 1996. – 105 p. 1995 m. konferencijos medžiaga.
Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – 91 p.
Vidury Kelmės miestelio senovės kapinynas // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 6 (Nr. 357), p. 3
Viekšniai. Ardo ir gadina piliakalnį // Vakarai (Klaipėda). – 1938, spal. 29, p. 4 Palnosai (Akmenės raj.).
Viekšniai. Rasta reta Lietuvoje seniena // XX amžius. – 1939, rugs. 14, p. 10 Gudų (Akmenės raj.) sidabrinių lydinių lobis.
Viekšniai. Rasta reta seniena // Lietuvos žinios. – 1939, rugs. 16, p. 6 Gudų (Akmenės raj.) sidabrinių lydinių lobis.
Viena įdomiausių Vilnijos vietų – Medininkai // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 3, p. 16 Dėl Medininkų pilies apsaugos.
Vienas klausimas Laisvės prospekte: Ar verta atstatyti Žemutinę pilį ? // Vakarinės naujienos. – 1998, rugs. 9, p. 3 Vilniaus pilys
Vierte Generalversammlung, Tilsit den 9. October 1883 // Mitteilungen der litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1884, t. 2, sąs. 2, p. 71-75. P. 74 – minimi F. Siemeringo kasinėjimai Aukštakiemyje prie Klaipėdos.
VIII-X a. šimtmečio karių griaučiai // Trimitas. – 1932, Nr. 33, p. 662
VIII-X šimtmečių radiniai // Vakarai (Klaipėda). – 1936, lapkr. 17, p. 4 Šiauliuose, prie Kuršėnų kelio.
Vijeikis E. Baluošo ežero salos žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 52-53. Šuminų (Utenos raj.) kaimo akmens ir geležies amžių gyvenvietė.
Vikingai // Savaitė. – 1944, Nr. 3, p. 36 Apuolė (Skuodo raj.).
Vikingų keliais. Iš pasikalbėjimo su gen. Nagevičiumi / Pn. // XX amžius. – 1936, rugpj. 20, p. 2 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.).
Vikšnelis P. Užmirštas piliakalnis // Kultūros barai. – 1969, Nr. 8, p. 69 Kraštų kaimo (Anykščių raj.) Taurakalnio kapynas.
Vilčinskis A. Lietuviškas Gedimino laikų kalendorius // Lietuvių laikraštis. – 1905, Nr.51, p. 729-731.
Vilčinskis A. Lietuvos pinigai / (Medegą suteikė O.V.); [parengė] K.R. [K. Vairas-Račkauskas] // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 50, p. 709-711. Remiasi T. Czackiu, T. Narbutu.
Vilčinskis A. Runos /(Istoriškas piešinėlis, kuriam medegą pateikė maloniai p. O.V.); [parengė] K.R. [K. Vairas-Račkauskas] // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 40, p. 581-582. Apie Mindaugo monetas.
Vilčius K. Nauji archeologiniai radiniai Rytų Lietuvoje // Lietuvos aidas. – 1993, rugs. 2, p. 9 Kretuono (Švenčionių raj.) ekspedicija.
Vileišis V. Dėl “prūsų” ir “baltų” terminų // Akademikas . – 1936, Nr. 10, p. 229-231
Vileišis V. Pirmųjų Mažosios Lietuvos gyventojų kiltinė priklausomybė // Akademikas. – 1935, Nr. 10, p. 242-246
Vileišis V. Prūsai ir lietuviai turėjo bendrą kalbą // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 30, p. 634-636
Viliamas V. Iš kelionės dviračiais per Lietuvą // Rytas. – 1930, rugs. 20, rugs. 22. Skyrius “Ant Lietuvos piliakalnių”.
Vilkaitis J. Minėtinos istorinės vietos / J. Vlkts. // Klaipėdos žinios. – 1924, spal. 24, p.24. Juškaičių (Tauragės raj.) piliakalnis ir akmuo prie Didkiemio (Šilalės raj.), Žąsbučio miške.
Vilkaitis J. Tauragės komercinė mokykla / J. Vlkts. // Krivulė. – 1925, Nr. 13, p. 274-275. Mokyklos muziejus turi archeologijos, numizmatikos.
Vilkas A. Sunaikinti paminklai Krakių apylinkėse // Santarvė (Mažeikiai). – 1996, liep. 30
Vilkija. Senos I-II amž. kapinės Paštuvoje // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 1 (Nr. 200), p. 7 Paštuvos (Kauno raj.) kapinynas.
Vilkutaitis-Keturakis J. Antanavas / Vilkutaitis // Lietuvos žinios. – 1912, Rugs. 22 (spal. 5), p. 4. Plioplių (Marijampolės a.) kaimo kapinaitės.
Vilmantienė O. Archeologiniai turtai Linkūnuose: iš “Naujojo Tilžės Keleiwio” // Rytas. – 1933, rugs. 5, p. 2
Vilmantienė O. Eduardo Gisewijaus Patyrimas Mažojoje Lietuvoje / O. Wilmantienė // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1940, geg. 8
Vilmantienė O. Eduardo Gizevijaus nuotykiai Juravos krašte // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, gruod. 31
Vilmantienė O. Kaip įsikūrė Rambyno šventovė (senas Mažosios Lietuvos padavimas) / O.W. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, birž. 18, p. 3. Rambynas
Vilmantienė O. Linkūnuose prasidėjo vėl dideli archeologiniai tyrinėjimai / Vlm. // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 14. Linkūnai (prie Tilžės).
Vilmantienė O. Prūsai ir lietuviai ilgai nepamiršo savo senųjų dievų // Trimitas. – 1939, Nr. 51/52, p. 1251-1252
Vilmantienė O. Senųjų Aisczių Kultūra ir Žmoniszkumas / O. Wilmantienė // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1940, kovo 27
Vilmantienė O. Žvejys Mikė ir Vorpilio barzdukai // Naujoji romuva. – 1940, Nr. 14, p. 284 Rambynas.
Vilniaus pilies kalnas // Šaltinis (Seinai). – 1912. Nr. 7, p. 100.
Vilniaus etnografiniam ir archeologiniam muziejams paskirti muziejininkai // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 20 (Nr. 82), p. 6 R. Volkaitė-Kulikauskienė paskirta nuo vas. 20 d.
Vilniaus iškasenos / O., [su P. R. prier.] // Lietuvos žinios. – 1913, rugpj. 13 (26), p. 2.
Vilniaus Katedros požemiuose atkasti karalių palaikai // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 40, p. 1
Vilniaus krašte rasta brangių senoviškų pinigų // Mūsų rytojus. – 1930, Nr. 33, p. 1
Vilniaus krašte rasta dar prieš vytautinių laikų pinigų // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 12, p. 1. – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1930, rugpj. 14, p. 3; Mūsų kraštas. – 1930, rugpj. 21(Nr. 15), p. 3; Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, rugpj. 15, p. 3
Vilniaus krašto žmonių padavimai // Trimitas. – 1934, Nr. 27, p. 543 Iš W. Szukiewicziaus užrašytų padavimų apie Maišiagalos piliakalnį ir Trakų pilį.
Vilniaus lobis // Trimitas. – 1932, Nr. 39, p. 680 Pagal išspausdintą 1932 m. P. Karazijos straipsnį “Lietuvių tautoje”.
Vilniaus pilis // Savaitė. – 1943, Nr. 3, p. 42
Vilniaus pilių atstatymo darbai sustojo. A. Brazauskas dėl to kaltina Kultūros ministeriją // Lietuvos aidas. – 1998, birž. 18, p. 3 Vilniaus pilys
Vilniaus pilių teritorijos aplinkos sąlygų kitimo poledynmetyje svarbiausi etapai ir radiokarboninis datavimas / A. Gaigalas, J. Banys, S. Lasavickas, A. Lisanka, M. Meleišytė // Geografijos metraštis. –1986, t. 22-23, p. 70-78
Vilniaus pilių vizija / Medžiagą parengė Aušra Šėmienė pagal N. Kitkausko, V. Urbanavičiaus, B. Kulnytės, A. Katiliaus ir kt. pasisakymus // Lietuvos aidas. – 1994, birž. 24, p. 11.
Vilniaus pilyje aptiktas lobis // Lietuvos aidas. – 1937, kovo 17 (Nr. 120), p. 4 Vilniaus Aukštutinė pilis
Vilniaus pilys / E. Budreika, R. Batūra, M. Jučas, A. Tautavičius // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 25-76
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrimai) / N. Kitkauskas, A. Kuncevičius, S. Samalavičius, A. Tautavičius, V. Urbanavičius. – V., 1989. – 128 p. Rec.: Ose I. // Keramos (Offenbach, Main). – 1992, sąs. 138, p. 67-68.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 m. tyrimai) / N. Kitkauskas, O. Kondratienė, A. Kuncevičius, S. Samalavičius, A. Tautavičius, V. Urbanavičius. – V., 1991. – 159 p., 175 iliustr. Rec.: Ose I. // Keramos (Offenbach, Main). – 1992, sąs. 138, p. 67-68. Ose I. Vilnas pils izrakumi: Pirmo petijumu gadu secinajumi // Latvijas Zinatnu akademijas vestis. A (Rīga). – 1993, Nr. 6, p. 47-48.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai: (1990-1993 metų tyrimai). – V., 1995. – 264 p. Autoriai: N. Kitkauskas, A. Tautavičius, V. Urbanavičius Vilniaus pilys
Vilniaus Žemutinės pilies rūmų tyrimai // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 3 (virš.) Vilniaus pilys
Vilniuje atkasė nežinomų mūrų liekanas // Tiesa. – 1940, liep. 27 Vilnius miestas.
Vilniuje atrasta trečioji pilis / Vilnietis // Lietuvos žinios. – 1939, geg. 5, p. 12. – Tas pat: Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 20, p. 5 Vilniaus Bekešo kalnas.
Vilniuje oficialiai užregistruota senovės baltų tikėjimo religinė bendruomenė // Literatūra ir menas. – 1992, Nr. 7, p. 2
Vilniuje trečioji pilis // Diena. – 1939, Nr. 21, p. 3 Vilniaus Bekešo kalnas.
Vilnius. Apie archeologinius kasinėjimus // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 6 (Nr. 277), p. 2 Vilniaus Bekešo kalnas.
Vilnius. Kasinėjimai Vilniaus Pilies kalne // Lietuvos žinios. – 1936, liep. 16, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Vingris J. Dėmesio verta istorinė vieta // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 37, p. 7 Babrungėnų (Plungės raj.) kapinynas.
Vireliūnas A. Apuolė (žem. Apoulė) 853 metais // Švietimo darbas. – 1923, Nr. 11/12, p. 748-758. Apuolė (Skuodo raj.).
Vireliūnas A. Dėl tyrimų apie Apuolę ir kam tirti Lietuva: milicininkui ar mokyklai? // Lietuva. – 1924, vas. 28, p. 2 Apuolė (Skuodo raj.).
Vireliūnas A. Gaigaliai / Trll. // Viltis. – 1912, rugpj. 31 (rugs. 13), p. 2-3. Gaigalių (Kupiškio raj.) piliakalnis.
Virkietis A. Eržvilko piliakalnio padavimai // Žiburėlis. – 1931, Nr. 21, p. 413-416 Jurbarko raj.
Virmauskas K. Bulviakasio radinys // Tiesa. – 1965, lapkr. 11 Papilės (Akmenės raj.) lobis.
Virveliūnas A. Kupiškis / Tralialia // Viltis. – 1912, saus. 6 (19). Padavimai apie Kupiškio piliakalnį.
Vis daugiau garbingos praeities liudytojų // Lietuvos žinios. – 1935, geg. 24, p. 7 Draustinių (Kėdainių raj.) papuošalų lobis.
Visą laiką Gedimino kalne plėvesuos mūsų trispalvė vėliava // Vilniaus balsas. – 1939, gruod. 7
Visa Panemunė kapinynai. Nauji radiniai A. Panemunės valsčiuje // Dienos naujienos. – 1932, rugs. 3, p. 3 J. Puzinas informuoja apie kapinynus Mozūruose ir Šlienavoje (Kauno raj.).
Visgirdas. Retas archeologinis radinys // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1932, Nr. 8, p. 7 Paventės (Mažeikių raj.) pilkapis.
Visko pradžia – tvarka / B. Valantinaitė-Jokubonienė, G. Jokubonis, I. Kazakevičius, B. Mackevičius, V. Strazdelis, A. Grybauskas // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 35, p. 15
Vismanta J. Mirties patalo radiniai // Lietuva. – 1925, spal. 29, p. 4 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) kapinyno kasinėjimai.
Visockis A. Dar kartą apie Vilkiautinio senkapį // Kultūros barai. – 1973, Nr. 5, p. 43 Vilkiautinio (Varėnos raj.) pilkapiai.
Visockis A. Kaulo ir rago dirbinių radiniai Kapsuko rajone // Švyturys. – 1968, Nr. 6, p. 30
Visockis A. Mūsų protėvių palikimas // Naujas kelias (Kapsukas). – 1967, spal. 14 Dovinės upelyje rastas raginis kaplys.
Visockis A. Peterburgo archeologijos institutas ir Lietuva // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 182-187
Visockis A. Tarptautinė konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje // Istorija (V.). –1997, t. 35, p. 192-193
Visuomeninių muziejų katalogas / Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija. – V., 1978. – 44 p Minimi archeologiniai radiniai 17 muziejų.
Visuotinas Mokslo Draugijos susirinkimas // Lietuvos žinios. – 1911, liep. 14 (27). Nupirktas Kaltanėnų (Švenčionių raj.) šventoriuje rastas lobis.
Visuotinis Lietuvių Mokslo Draugijos narių susirinkimas // Vilniaus žinios. – 1907, rugpj. 9 (22), p.2. J. Basanavičiaus pranešimas, eksponuojamos J. Žiogo, A. Žmuidzinavičiaus, A. Šutino archeologijos kolekcijos.
Visuotinis Lietuvių Mokslo Draugijos susirinkimas // Viltis. – 1908, rugpj. 8 (21), p. 1. Minimi J. Žiogo pranešimas bei E. Volterio ir J. Basanavičiaus pranešimai apie senąjį lietuvių tikėjimą.
Viščionytė G., Semėnas V. Nalšia – protėvių žemė // Žvaigždė (Švenčionys). –1993, geg. 8 Apie rajono archeologinius paminklus.
Višinskis P. Raštai. – V., 1964. – 622 p P. 398-403 – P. Višinskio laiškai L. Krzywickiui apie Ušnėnų (Kelmės raj.) pilkapius ir kai kuriuos piliakalnius.
Vištelis (Višteliauskas) A. Sengadiszkas musų gentės paminklas / J. A. K. L. // Auszra. – 1883, Nr. 8-10, p. 278-279; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. Apie Christburgo (dab. Lenkija) akmeninę skulptūrą.
Vitas Valatka (nekrologas) // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1977, rugpj. 25
Vitkauskaitė E. Kultūros paveldo problemos // Draugas (Šakiai). – 1994, birž. 1 Archeologinių paminklų apsauga rajone.
Vitkauskaitė V. Verkiuose. Jų aukštus valdovus užmigdė kapai… // Respublika. – 1990, vas. 28, p. 11 Kasinėjimai Verkiuose prie Vilniaus.
Vitkauskas A. Vieni senovės vartai į Lietuvos gilumą // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 49, p. 2 Biržų pilis.
Vitkauskas A. Vieni senovės vartai į Lietuvos gilumą: iš “Zarasų krašto” 1933 // Šiaulių žinios. – 1934, Nr. 45, p. 3 Biržų pilis.
Vitkauskas L. Vieni senovės vartai į Lietuvos gilumą // Karys. – 1929, Nr. 24 Biržų pilis.
Vitkauskas V. Nekraipykime “Girgždūtės” kalno pavadinimo // Tarybinis mokytojas. – 1981, geg. 16, p. 6
Vitkauskienė I. Kraštotyrininkei Eleonorai Ravickienei – 80 // Lietuvos aidas. – 1996, saus. 31, p. 2
Vitkauskienė I. Plateliuose aptikta pagonybės laikų observatorija // Lietuvos aidas. – 1997, liep. 23, p. 4
Vitkauskienė I. Plateliuose aptikta pagonybės laikų observatorija // Lietuvos aidas. – l997, liep. 23, p. 4 Tyrinėjimai Platelių ežere, Pilies saloje ir pakrantėje
Vitkauskienė R. Kiškio simbolika ir renesansas // Kultūros barai. – 1992, Nr. 1, p. 65.
Vitkauskienė V. Susirūpinta generolo V. Nagevičiaus atminimo įamžinimu // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1997, rugpj. 19, p. 3
Vitkūnas J. Kernavės proistorė ir vaidmuo valstybės formavimosi procese: istorija ir padavimai // Širvinta. – 1996, liep. 13, 20, 24 Kernavė
Vitkūnas V. Archeologą, muziejininką prisimenant // Vakarinės naujienos. – 1984, bal. 18 Paroda E. Tiškevičiaus gimimo sukakčiai Respublikinėje bibliotekoje.
Vitkūnas V. Petrą Tarasenką prisimenant // Tiesa. – 1992, gruod. 10, p. 7 Apie parodą M. Mažvydo bibliotekoje.
Vitkus J. „Dubenuoti“ akmenys // Lietuva. – 1925, vas. 26, p. 4 Dėl šių akmenų paskirties.
Vitkus J. Lieporių žmogau iš ketvirtojo amžiaus, padėk suprasti mūsų laiko tėkmę // Laikas. – 1998, vas. 18 Lieporių (Šiauliai) senovės gyvenvietė.
Vitkus J. Merkinė // Tiesa. – 1953, birž. 9 Ir apie Merkinės piliakalnį.
Vitkus V. Archeologai Raseiniuose // Lūšies žvilgsnis (Raseiniai). – 1998, liep. 7, p. 4 Kalniškių kapinynas ir Pažobrio pilkapynas.
Vitkus V. Istoriniai akmenys // Naujas rytas (Raseiniai). – 1992, lapkr. 4
Vitkus V. Jasnagūros kapinynas // Naujas rytas (Raseiniai). – 1997, rugpj. 30, p. 5 Jasnagūra-Paluknys (Raseinių raj.).
Vitkus V. Kejėnų archeologijos paminklai // Lūšies žvilgsnis (Raseiniai). – 1998, spal. 20, p. 5 Pilkapiai ir kapinynas.
Vitkus V. Molavėnų piliakalnis // Lūšies žvilgsnis (Raseiniai). – 1998, spal. 6
Vitkus V. Prabyla senovė // Artojas (Šilalė). – 1978, rugpj. 17, p. 4 Žąsino kapinynas.
Vitkus V. Viena iš versijų // Lūšies žvilgsnis (Raseiniai). – 1998, spal. 6, p. 4 Paprūdžių (Raseinių raj.) kapinynas.
Vizbaras A. Spaudos atgavimo metinės sukaktuvės Kurtuvėnų parapijoje / Kurtuvėniškis // Vilniaus žinios. – 1905, geg. 19 (birž. 1) (Nr. 23), p. 2. Apie Šatriją (Telšių raj.) ir Girnikų (Šiaulių raj.) kalną.
Vizbaras-Sūduvas J. Lietuvos piliakalniai / J. V. Sūduvas // Karys (Brooklyn). – 1978, Nr. 1, p. 15-17; Nr. 2, p. 60-64; Nr. 3, p. 89-93
Vizbaras-Sūduvas J. Lietuvos valstybės kūrimasis archeologijos šaltinių šviesoje / J. V. Sūdavas // Karys (Brooklyn). – 1975, Nr. 7, p. 247-252
Vizgirdienė O. Lenkų mokslininko pranešimas Vilniuje // Tiesa. – 1957, vas. 14 J. Antoniewicziaus lankymasis Lietuvoje.
Vižaičiai / Anapolio Jonas // Ūkininkas. – 1925, Nr. 22, p. 7 Vyžeičių (Rokiškio raj.) XVII a. lobis.
Vyčinas V. Aisčių mitinės buities prasmė // Lietuvių katalikų mokslų akademijos suvažiavimo darbai. – Roma, 1990. – T. 13, p. 159-191
Vyčinas V. Baltų kilmė // Aidai (Brooklyn). – 1982, Nr. 2, p. 115-120
Vykintas S. Jonas Puzinas – archeologas ir proistorikas. Jo 65 m. gimimo sukaktį švenčiant // Europos lietuvis (Londonas). – 1970, rugs. 22 J. Puzino 65 m. sukaktis
Vykintas S. Prof. dr. Jono Puzino plačiašakės asmenybės netekus // Laisvoji Lietuva. – 1978, geg. 18
Vyriausybė atidavė miestui piliakalnį ir Širvėnos ežerą // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 47, p. 7 Biržų pilis.
Vyšniauskaitė A. Lietuviai IX-XIX a. vidurio istoriniuose šaltiniuose. – V., 1994. – 195 p. Rec.: Daugudis V. // Dienovidis. – 1995, Nr. 45, p. 14.
Vyšniauskaitė A. Mokslinės ekspedicijos mūsų senovei tirti // Literatūra ir menas. – 1949, Nr. 37, p. 4 Taip pat Laiviai (Kretingos raj.), Nausodis (Plungės raj.).
Vyšniauskaitė B. Archeologai išžvalgė Būtingės statybvietę // Lietuvos rytas. – 1995, geg. 23, p. 3
Vyšniauskaitė B. Ir sostinės pilys slapta dalijamos // Lietuvos rytas. – 1995, geg. 1, p. 1 Vilniaus pilys
Vyšniauskaitė B. Prie rūmų – ginčai dėl pinigų // Lietuvos rytas. – 1998, birž. 3, priedas: Sostinė, p. 1, 2 Vilniaus pilys
Vyšniauskaitė B. Sensacingi šalies archeologų atradimai Senuosiuose Trakuose // Lietuvos rytas. – 1994, rugpj. 20, p. 1, 3 Senųjų Trakų piliavietė
Vyšniauskas J. Amerikoje – apie Alkos kalną Erkšvos kaime // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, vas. 13, p. 3 Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis
Vyšniauskas J. Dėl to, kad nežinojo // Mūsų žodis (Skuodas). – 1975, rugpj. 14 Rajono kapinynų apsauga.
Vyšniauskas J. Kalnas ir koplyčia, ant jo paminklas dingusiam Bareikių miestui ir šventai mūsų gimtinės žemei // Mūsų žodis (Skuodas). – 1990, lapkr. 10, p. 4 Erkšvos alkakalnis.
Vyšniauskas J. Nebylūs daiktai // Mūsų žodis (Skuodas). – 1973, geg. 12 Archeologiniai radiniai, netekę metrikos.
Vytartas T. “Nukentėjusioji – Kernavė, kaltinamasis – biurokratizmas” // Švyturys. – 1987, Nr. 11, p. 10-11, 28
Vytautas Daugudis: Bibliografinė rodyklė, 1955-1989 / Sudarė A. Tautavičius. – V., 1989. – 42 p.
Vytautas Didysis ir Jogaila ties Šatrijos kalnu / K.B. // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 4, p. 9. Šatrijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Vytautas Urbanavičius // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 7, p. 2 (virš.)
Vytautas Urbanavičius. Bibliografinė rodyklė, 1966-1995 / Sudarė A. Tautavičius. – V., 1995. – 35 p.
Vytauto D. Kultūros Muziejaus priešistorinis skyrius // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 33/34, p. 628 Ekspozicija būsianti atidaryta rugsėjo 8 d.
Vytauto Didž. Likučių apsaugojimas // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 12, p. 1, 3 Apie D. Malinausko nuomonę dėl Vytauto Didžiojo kapo.
Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus šių dienų darbas ir to darbo perspektyvos // Lietuvos aidas. – 1937, saus. 10 (Nr. 12), p. 2
Vytauto Didžiojo Kultūros muziejus – Lietuvos kultūros saugotojas // Tėviškė (Šiauliai). – 1942, Nr. 7, p. 3 Apie 1941 m. tyrinėjimus.
Vytauto Didžiojo Kultūros muziejus rengia priešistorinių laikų iškasenų parodą / A. V-s. // Į laisvę. – 1941, gruod. 30, p. 4.
Vytauto Didžiojo Muziejuje atidengtas priešistorinis skyrius // Jaunoji Lietuva. – 1938, Nr. 1, p. 40 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Vytauto Didžiojo rezidencijos griuvėsiai Kaune // Karys. – 1932, Nr. 17, p. 330 Kauno pilis.
Vytauto Didžiojo Universiteto zoologijos muziejus // Lietuvos aidas. – 1933, kovo 30, p. 7 Rokuose (Kauno raj.) rasti mamuto kaulai.
Vytauto laikų Lietuvos pinigai / (Pagal Dr. A.M. Račkaus studiją) // Laiko žodis. – 1935, rugs. 1
Vytauto piliakalnis Žemaitijoje / K. Jur. // Diena. – 1932, Nr. 24, p. 7 Norgėlų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Vyteikis B. Archeologai Visėtiškėse // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1987, liep. 23 Visėtiškių pilkapiai.
Vytis, erelis ir karūna / Fuga // Sekmadienis. – 1933, Nr. 25, p. 3 Griebčių (Vilkaviškio raj.) kapinynas.
Vytulis J. Aistringas praeities tyrinėtojas // Gimtasis kraštas. – 1967, Nr. 45, p. 2 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Vytulis J. Aistringas praeities tyrinėtojas // Kultūros barai. – 1967, Nr. 12, p. 67-69 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Vytulis J. Petro Tarasenkos rankraštinis palikimas // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 233-234 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Vyžuonos / G-čius J. // Trimitas. – 1924, Nr. 204, p. 25-26. Kartuvių kalnas prie Vyžuonų (Utenos raj.).
Vladas Statkevičius; Bibliografinė rodyklė, 1957-1983 metai / Sudarė K. Račkauskas. – V., 1985. – 26 p
Vodzinskas E. Karstinis procesas po Biržų pilies rūmų pamatais // Geografinis metraštis (V.). – 1961, t. 4, p. 127-136
Vodzinskas E. Trumpos pastabos apie Vilniaus žemupio raidą priešistoriniu ir istoriniu laikotarpiu // Geografinis metraštis (V.). – 1963-1964, t. 6/7, p. 17-20
Vodzinskas E. Trumpos pastabos apie žemės paviršiaus kitimą Raudonės pilies teritorijoje // Geografinis metraštis. – 1968, t. 9, p. 177-181 Jurbarko raj.
Vodzinskas E. Vilniaus miesto Gedimino kalno geologiniai ir geomorfologiniai bruožai // Geografinis metraštis (V.). – 1960, t. 3, p. 111-135 Vilniaus pilis.
Voigtmann K. Die westmasurische “Loch”- und “Fensterurnen” // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 3, p. 36-46 V-VI a. galindų urnos.
Voigtmann K. Zwei ostpreussische Fibeln mit menschlicher Maske als Fußkopf // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 4, p. 114-115
V-ojo amžiaus kapinyne laidojami XX amžiaus lietuviai / Sm. // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 20 (Nr. 320), p. 5. Eiguliai (Kaunas) ir Upytė (Panevėžio raj.).
Vokiečiai kasinėja Rambyno kalną // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, spal. 13 Ieškoma aukso.
Vokiečio balsas Vilniaus Pilies kalno reikalais / Liutovaras // Lietuvos žinios. – 1912, vas. 25 (kovo 9), p. 3.
Vokiečių ir lietuvių santykiai 13-14 amžiuje // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, vas. 1, 3 ir 4 J. Jakšto paskaitos atpasakojimas.
Vokietaitis A. Kai kurie aplinkotyros darbai pradžios mokykloje // Naujoji mokykla. Kraštotyra. – K., 1940. – T. 3, p. 175-184 P. 181-185 – apie piliakalnių matavimą.
Volkaitė-Kulikausienė R. Punios piliakalnio (Jiezno r.) 1958-1959 m. tyrinėjimų rezultatai // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1961, t. 3, p. 41-65, 337-338
Volkaitė-Kulikauskienė R. “Mindaugo sostu” vadinamo Kernavės piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 28-31
Volkaitė-Kulikauskienė R. Ankstyviausių šalmų Lietuvoje klausimu // MADA. – 1965, t. 2, p. 59-71 Rec.: Laval P. de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1966, Nr. 3, p. 573-574.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Antkaklė // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 75-76. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Antsmilkinis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 77. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Apgalvis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p 81. – Aut. nenurodytas
Volkaitė-Kulikauskienė R. Apie Petro Tarasenkos ir Jono Puzino polemiką “Lietuvos aido” puslapiuose // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 21-27 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Volkaitė-Kulikauskienė R. Apie vieną galvos papuošalą // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 118-125
Volkaitė-Kulikauskienė R. Apyrankė // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 82. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Apuolė // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 85-86. – Aut. nenurodyta Piliakalnis (Skuodo raj.).
Volkaitė-Kulikauskienė R. Archeologija // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 87-88. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Archeologija Vytauto Didžiojo universitete // Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos Katalikų mokslų akademijos septyniasdešimtmetis. – K., 1993. – P. 165-168 Apie E. Volterio ir J. Puzino darbus Kauno universitete.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Archeologinių ekspedicijų derlius / Kalbino A. Juzevičiūtė // Vakarinės naujienos. – 1984, spal. 4
Volkaitė-Kulikauskienė R. Aukštųjų Rusokų (Vilniaus raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 113-116
Volkaitė-Kulikauskienė R. Baltai // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 19-38. – Perspausdinta iš: Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 3, p. 4-13
Volkaitė-Kulikauskienė R. Baltai // Mokslas ir Lietuva. – 1991, kn. 3, p. 4-13. – Tas pat: Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 19-38
Volkaitė-Kulikauskienė R. Dėl kaikurių Pryšmančių I (Kretingos raj.) kapinyno papuošalų gamybos // MADA. – 1988, t. 3, p. 37-51
Volkaitė-Kulikauskienė R. Derliaus nuėmimo įrankiai Lietuvoje m.e. I tūkstantmetyje ir II tūkstantmečio pradžioje (1. Peiliai-pjautuvėliai m.e. I-IV a.) // MADA. – 1984, t. 4, p. 79-91
Volkaitė-Kulikauskienė R. Enkolpionas iš Maišiagalos piliakalnio // LIM, 1974 metai. – V., 1976. – P. 5-12
Volkaitė-Kulikauskienė R. Graužiai // Mažoji lietuviškoji-tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 590. – Aut. nenurodyta Kapinynas, Kėdainių raj.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Į deivės kalbą įsiklausiusi // Kultūros barai. – 1994, Nr. 6, p. 12-14. Kalba pasakyta 1994. 05.07, palydint M. Gimbutienės palaikus.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Įkapės // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 636. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Impilties piliakalnis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 641. – Aut. Nenurodyta Kretingos raj.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Iš Utenos apylinkių istorijos // Lenino keliu (Utena). – 1978, rugpj. 29 Narkūnų piliakalnis.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Išėjusi į Deivių šalį // Lietuvos aidas. – 1994, vas. 4, p. 3
Volkaitė-Kulikauskienė R. IX-XII amžių kalavijai Lietuvoje // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1964, t. 4, p. 197-226, 289-290
Volkaitė-Kulikauskienė R. Jonas Puzinas – profesionaliosios Lietuvos archeologijos pradininkas // Mokslas ir Lietuva. – 1992, sąs. 2/3, p. 126-128
Volkaitė-Kulikauskienė R. Ką mena piliakalnis // Lenino keliu (Utena). – 1978, rugpj. 12. Pokalbis su koresp. A. Kibiela apie Narkūnų piliakalnio tyrinėjimus.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kabučiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 10-11. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kai kurių VIII-XI a. rytų Lietuvos moterų galvos papuošalų klausimu // MADA. – 1975, t. 4, p. 85-95
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kalavijas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 22. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kapai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 44-46. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kapas; Kapinynas; Kirvis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1979. – T. 5, p. 266-267, 269, 536. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Karoliai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 69. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Keletas bruožų Marijos Gimbutienės portretui // Mokslas ir Lietuva. – 1991, kn. 1, p. 49-50 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kernavės “Pilies kalno” tyrinėjimai 1983 m. // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 38-40
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kernavės piliakalnio “Mindaugo sostas” tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 35-38
Volkaitė-Kulikauskienė R. Klasinės visuomenės susidarymas Lietuvoje (Remiantis archeologinių tyrinėjimų duomenimis) // Istorijos-filologijos fakulteto darbai (V.). – 1955, t. 1, p. 120-138 Rec.: Kaczyński M. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 275-277.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kovos kirviai Lietuvoje ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu // MADA, – 1964, t. 1, p. 101-114
Volkaitė-Kulikauskienė R. Krūminių senkapis // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 112-121 Krūminiai (Varėnos raj.).
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuva valstybės susidarymo išvakarėse // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1978. – T. 1, p. 4-13, 125-126, 135-136
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuviai IX-XII amžiais. – V., 1970. – 296 p Rec.: Kazlauskas A. Svarbi studija apie 9-ojo – 12-ojo amžių lietuvius // Laisvė (New York). – 1972, vas. 15. Radzvilovaitė E. // Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 37, p. 2. Tautavičius A. Knyga apie senovės lietuvius // Kultūros barai. – 1970, Nr. 10, p. 68-69.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuvio kario žirgas. – V., 1971. – 29 p Autoref.: Литуанистика в СССР. История. Научно-реферат. сборник. – В., 1977. – С. 257-260. Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 75-76. Rec.: Kosman M. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1972, Nr. 2, p. 345-346.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuvių tautybės susidarymas (archeologiniais duomenimis) // LIM, 1977 metai. – V., 1978. – P. 5-22 Ref.: Аугус А. // Литуанистика в СССР. История (В.). – 1979, вып. 3, c. 194-195.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuvos archeologijos ugdytojas // Lietuvos mokslas. – 1995, t. 3, kn. 7, p. 143-144 J. Puzino 90-osios gimimo metinės
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuvos archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai. – V., 1958. – 181 p Rec.: Iešmantas G. Knyga kraštotyrininkams // Tarybinis mokytojas. – 1958, rugs. 28. Okulicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 294-295.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuvos archeologų darbai IX-XIII amžių tyrinėjimų srityje 1968-1977metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 17-35
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuvos pajūrio archeologinių paminklų tyrinėjimai // Tarybinės Klaipėdos istorijos klausimai. – V., 1977. – P. 71-80
Volkaitė-Kulikauskienė R. Linksmučių (Pakruojaus raj., Šiaulių srit.) kapinyno 1948 m. tyrinėjimų duomenys // Lietuvos istorijos instituto darbai. – V., 1951, T. 1, p. 279-314
Volkaitė-Kulikauskienė R. Marija Gimbutienė (1921-1994) // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 441-443 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Volkaitė-Kulikauskienė R. Migonių (Jiezno raj.) archeologiniai paminklai // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). –1958, t. 1, p. 44-64, 292-293 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960). T. 3, p. 286.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Miniatiūrinių piliakalnių Lietuvoje klausimu // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 125-137, 348-349 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 287-289.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Mokymas gimininės-gentinės santvarkos irimo ir ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu // Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai (Ligi Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos). – M., 1983. – P. 5-9
Volkaitė-Kulikauskienė R. Moteris ir jos darbas šeimoje archeologiniais duomenimis (I-asis m.e. tūkstantmetis ir II-ojo pradžia) // Šeima, moteris, visuomenė: Mokslinio seminaro pranešimų tezės, 1990 m. spalio 19 d. – V., 1990. – P. 16-19
Volkaitė-Kulikauskienė R. Narkūnų (Utenos raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 32-37
Volkaitė-Kulikauskienė R. Narkūnų didžiojo piliakalnio tyrimų rezultatai: (Apatinis kultūrinis sluoksnis) // Lietuvos archeologija. – V., 1986, t. 5, p. 5-49
Volkaitė-Kulikauskienė R. Naujausi tyrimai apie baltų papuošalų dekorą // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 177-198
Volkaitė-Kulikauskienė R. Nauji duomenys apie Vakarų Lietuvos moterų galvos dangą ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu // MADA. – 1964, t. 2, p. 41-52
Volkaitė-Kulikauskienė R. Nauji duomenys apie žemdirbystę ir gyvulininkystę rytų Lietuvoje // MADA. – 1974, t. 3, p. 51-65 Rec.: Laval P. de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1976, Nr. 2, p. 345. Maišiagalos piliakalnio radiniai.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Pratarmė // Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – P. 3-4
Volkaitė-Kulikauskienė R. Pratarmė // Lietuvos archeologija. – V., 1986, t. 5, p. 3-4
Volkaitė-Kulikauskienė R. Pratarmė; Ginklai // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1981. – T. 2, p. 3-48. – Santr. rusų k., p. 130-133, vokiečių k., p. 142-145
Volkaitė-Kulikauskienė R. Prekybiniai senųjų lietuvių ryšiai su senąja Rusia Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // LIM, 1971 metai. – V., 1971. – P. 19-38 Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 80-81.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Prieš tūkstantį metų. Lietuvos pajūrio gyventojų prekybiniai ryšiai // Gimtasis kraštas. – 1967, Nr. 9, p. 3
Volkaitė-Kulikauskienė R. Pryšmančių I kapinyno 1986 m. tyrinėjimų rezultatai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 118-122
Volkaitė-Kulikauskienė R. Punia. Svarbiausios žinios. – V., 1990. – 48 p. Rec.: Pladis J. Nemirtingas žygdarbis // Gimtasis Rokiškis. – 1991, kovo 20.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Punios piliakalnis. – V.: Mintis, 1974. – 86 p Autoref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. Referatyvinis leidinys (V.). – 1976, Nr. 4, p. 127-129. Ref.: Лухтан А. // Литуанистика в СССР. История. Научно-реферат. сборник (В.). –1977, вып. 1, c. 261-264. Rec.: Vaitkunskienė R. Tyrinėjimai, abejonės, prielaidos // Gimtasis kraštas. – 1974, Nr. 33, p. 2.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Puzinas Jonas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 956. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Senovės lietuvių drabužiai ir jų papuošalai (I-XVI a.). – V., 1997. – 153 p.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Senovės lietuvių moterų galvos danga ir jos papuošalai // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 30-54, 342-344
Volkaitė-Kulikauskienė R. Stačiūnų kapinyno antkaklės // Gimtasai kraštas. – 1943, Nr. 31, p. 80-95 Stačiūnai (Pakruojo raj.).
Volkaitė-Kulikauskienė R. Šalmas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 363. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Taikomosios dailės iš spalvotųjų metalų ištakos Lietuvoje // Etninė kultūra atkurtoje Lietuvos Respublikoje: (Konferencijos medžiaga). – V., 1997. – P. 39-44
Volkaitė-Kulikauskienė R. Vieno kaklo papuošalo klausimu // Muziejai ir paminklai. – V., 1970. – P. 109-111
Volkaitė-Kulikauskienė R. Viskas klojasi gerai / Pokalbis su E. Sliesoriūniene // Tarybinė moteris. – 1979, Nr. 10, p. 4-5
Volkaitė-Kulikauskienė R. Žemdirbystė, gyvulininkystė ir medžioklė // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1978. – T. 1, p. 48-74, 128-129, 130-131
Volkaitė-Kulikauskienė R., Jankauskas K. Iš senosios lietuvių amatininkystės istorijos (alavas senuosiuose lietuvių papuošalauose) // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 135-170
Volkaitė-Kulikauskienė R., Kulikauskas P. Narkūnų (Utenos raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 84-94
Volkaitė-Kulikauskienė R., Luchtanas A. Narkūnų (Utenos raj.) “Didžiojo” piliakalnio tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 29-32
Volkaitė-Kulikauskienė R., Luchtanas A. Narkūnų senkapio 1976 m. tyrinėjimai // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 101-111 Narkūnai (Utenos raj.).
Volkaitė-Kulikauskienė R., Šimėnas V. Pryšmančių I plokštinio kapinyno 1984 ir 1985 m. tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 83-85
Volteris E. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Kęstučio 1351 metų priesaika ir senieji lietuvių prietarai // Židinys. – 1936, Nr. 4, p. 453-455
Volteris E. Iš senovės kuršių ir švedų kolonistų gyvenimo // Iliustruotoji Lietuva. – 1928, Nr. 5, p. 34-37 Apuolės (Skuodo raj.) radiniai.
Volteris E. Lietuvių čia gyventa prieš 5000 metų / A. Volteris // Naujas žodis. – 1932, Nr. 1, p. 17
Volteris E. 45 metai Lietuvos ir Žemaičių archeologijos // Naujas žodis. – 1931, Nr. 10, p. 201
Volteris E. Aisčių kilmės ir protėvynės klausimas // Akademikas. – 1936, Nr. 13/14, p. 263-264
Volteris E. Aistiešu ciltis musu senvesturē // Latvijas Kareivis (Rīga). – 1925, Nr. 5 Apie Rygoje skaitytą paskaitą.
Volteris E. Alkiai ir alkvietės. Lietuvos šventovės ir jų pažinimas // Akademikas. – 1933, Nr. 4, p. 73-74
Volteris E. Aplink Kauną // Naujas žodis. – 1932, Nr. 19 Kauno pilis.
Volteris E. Apuolė // Praeitis (K.). – 1933, t. 2, p. 467-472
Volteris E. Apuolės pilies paslaptis // Naujas žodis. – 1932, Nr. 6, p. 107 Apuolė (Skuodo raj.).
Volteris E. Archaiologiniai nesusipratimai // Tauta ir žodis. (K.), – 1924, kn. 2, p. 156-163; Atsp.: – K., 1924, - 12 p. – Kauno Miesto muziejaus leid. Nr. 1 Apie kapuose randamas “ašaruves”, žvangučius ir žvėrių nagus.
Volteris E. Archeologas Wilhelm Gaerte Kaune // Akademikas. – 1933, Nr. 5, p. 99
Volteris E. Archeologiniai nesusipratimai // Praeitis (K.). – 1930, t. 1, p. 339-342 Apie senovės monetas ir Šarūną.
Volteris E. Die Silbersachen des Stadtmuseums in Kaunas // Congressus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae, 19.- 23. VIII. 1930. – Rigae, 1931. – P. 267-268
Volteris E. Įdomus radinys senajam Kaune // Lietuvos aidas. – 1928, geg. 31, p. 7 Akmeninis kirvis su kotu.
Volteris E. Kai kurie iš senovės Lietuvos gyvulių // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 38, p. 306-308 Mamuto kaulų radiniai.
Volteris E. Kaip kitose šalyse rūpinamasi senovės kultūra (Keletas pastabų biudžetą sustatant) // Lietuva. – 1928, saus. 16, p. 3 Padėties Lietuvoje ir Estijoje palyginimas.
Volteris E. Kas yra Kapstai ? // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 48, p. 973
Volteris E. Kauno miunckabinetas // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 3, p. 17-19 Monetų radiniai Kauno miesto muziejuje.
Volteris E. Kauno pilies palaikų beieškant // Studentų balsas. – 1932, birž. 10 (Nr. 9), p. 2-3 Kauno pilis.
Volteris E. Kauno senosios pilies pėdsakai ir palaikai // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 43, p. 350-353
Volteris E. Kauno Šančių lobis // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 122, p. 422
Volteris E. Kazis Buga // Latvijas Saule (Rīga). – 1925, Nr. 25, p. 527-528
Volteris E. Kodėl reikėjo ištirti Apuolės piliakalnis ? // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 40, p. 949-950.
Volteris E. Kokie žmonės gyveno Lietuvoje prieš Kristų // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 15, p. 356-357
Volteris E. Kultūros pėdsakai Lietuvoje prieš Kristaus gimimą // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 9, p. 203
Volteris E. Kun. Žiogo senovės daiktų rinkinys // Viltis. – 1912, rugpj. 15 (28), p. 2. Medingėnuose (Plungės raj.).
Volteris E. Kur ieškotina Saulė-Šiauliai, 1236 m. mūšio vieta? // Židinys. – 1935, t. 22, Nr. 12, p. 567-569 Jo nuomone – šiaurės rytų Lietuvoje.
Volteris E. Kur reikia ieškoti Mindaugo sostinės ? // Židinys. – 1935, t. 22, Nr. 11, p. 413-416 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Volteris E. Kuršių ir Žemaičių santykiai su skandinavais ir vikingais // Lietuva. – 1923, geg. 8, p. 1-2.
Volteris E. Lietuvių mitologija / Įvadas N. Vėliaus, p. 336-338 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 349-353. – Versta iš: Вольтер Э. Литовская мифология // Энциклопедический словарь. – СПб., 1896. – Т. 17, c. 812-813
Volteris E. Lituanistikos aktualieji uždaviniai // XX amžius. – 1937, gruod. 27, p. 5 Taip pat apie archeologiją.
Volteris E. Lobis iš Vilniaus // Sekmadienis. – 1933, Nr. 43, p. 2 Sidabriniai lydiniai, 1932 m. lobis Vilniuje ?
Volteris E. Mendauga pilseta jeb kur meklet 13 gs. Letoviju // Dzintars (Rīga). – 1918, Nr. 55-60.
Volteris E. Mitologijos apybraižos / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 336-338, 534-536 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 338-348. – Versta iš: Литовский катахизис Н. Даукши по изданию 1595 года, вновь перепечатанный и снабженный объяснениями Э.Вольтера. – СПб., 1886. – C. 121-126.
Volteris E. Mūsų mamutai // Lietuvos žinios. – 1922, lapkr. 24, p. 4.
Volteris E. Mūsų sagutės-fibulos // Naujas žodis. – 1931, Nr. 23, p. 561 Noruišių (Kelmės raj.) ir Užpelkių (Plungės raj.) radiniai.
Volteris E. Mūsų senovės kultūros liekanų bei paminklų apsaugos reikalu // Lietuvos aidas. – 1928, rugpj. 13, p. 2-3
Volteris E. Padėka // Lietuva. – 1924, spal. 22, p. 5 Dėkoja už gautus archeologinius radinius iš Panevėžio.
Volteris E. Padėka // Lietuvis. – 1927, birž. 1, p. 3 Už Paluknio (Raseinių raj.) kapinyno radinius.
Volteris E. Per mamuto kaulus į Lietuvos praeitį // XX amžius. – 1937, gruod. 18, p. 5 Pokalbis su E. Volteriu archeologijos klausimais.
Volteris E. Senojo Kauno tvirtovės likimas // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 30, p. 689-690 Kauno pilis.
Volteris E. Senovės ir meno paminklų apsaugojimo reikalu // Lietuvos aidas. – 1928, vas. 9, p. 2
Volteris E. Senprūsių pėdsakai Gardino krašte // Naujas žodis. – 1932, Nr. 14, p. 153
Volteris E. Ties Palanga rasta Romos pinigų // Klaipėdos žinios. – 1924, rugs. 16 Arabų monetų lobis tarp Rūdaičių ir Kvecių (Kretingos raj.).
Volteris E. Vilniaus krašto senovės lietuvių kultūra // Iliustruotoji Lietuva. – 1928, Nr. 2, p. 10 Gervėčių apskrities Romos monetų radiniai.
Volteris E. Vytauto Didžiojo laikų laidotuvės ir žmonių aukojimas // Akademikas. – 1933, Nr. 6, p. 120-121
Volteris E. Wann und wie konnten litauisch-aisto baltisch sprechende Indogermanen in ihre prähistorisch bestimmbaren Wohnsitze eingerückt sein? // Pirmā Baltijas vēsturnieku konference. Rīgā, 16.-20.VIII.1937. – Rīga, 1938. – P. 37-45
Volungevičius A. Apsaugokime archeologinius mūsų rajono paminklus // Tarybinis žodis (Veisiejai). – 1958, vas. 19
Volungevičius A. Archeologiniai kasinėjimai Leipalingyje // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1982, rugpj. 26 Leipalingio kapinynas.
Volungevičius A. Černiauskų ir Druskininkėlių piliakalniai // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1966, liep. 5
Volungevičius A. Jovaišių kaimo lobis // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1976, saus. 29, p. 3
Volungevičius A. Panaros ir Snaigupės lobiai // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1971, rugs. 2
Volungevičius A. Seniausi žmogaus gyvenimo pėdsakai Lazdijų rajone // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1969, rugs. 2 ir 4
Volungevičius A. Snaigyno ežero paslaptis // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1978, liep. 25 Apie ežere rastą kalaviją.
Vom Schlossberg Wartulischken // Memeler Dampfboot. – 1923, spal. 11, priedas. Vartuliškių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Vonsavičius B. Nauji Gelgaudų pilies nuosavybės duomenys // Istorija. – 1998, t. 37, p. 55-56
Vorobjovas M. Trakai ir jų pilys // Naujoji Lietuva. – 1943, birž. 20, p. 4 Trakų salos pilis.
Vorpilės padavimai / Aras // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, rugpj. 19, p. 5 Piliakalnis prie Tilžės.
Vortrag von dr. Engel-Königsberg “Die prähistorische Kultur des Memelgebiets” // Memeler Dampfboot. – 1931, kovo 12
Voruta // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 16, p. 8 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Vorutos pilis – Mindaugo sostinė // Mūsų rytojus. – 1935, rugpj. 6, p. 3 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Vrenasas P. Jurgaičiai (Meškuičių vlsč.) // Tautininkų balsas. – 1927, Nr. 33, p. 5 Kryžių (Šiaulių raj.) kalnas.
Vrenasas P. Treigiai // Tautininkų balsas. – 1927, Nr. 36, p. 6 Treigių (Šilalės raj.) piliakalnis.
Vrensas K. Dalgai (Tverų vlsč). Iškasenos // Tautininkų balsas. – 1928, Nr. 22, p. 8-9 Plungės raj., moneta.
Vulff H. Die Burg Traken // Ostland (Riga). – 1943, Nr. 1, p. 26-28 Rec. “Ostland” apie Trakų pilį // Ateitis. – 1943, liep. 26, p. 6; rugpj. 19, p. 5.
W Aryańskiej Górce pod Wierzbalowem // Wiadomości Numizmaticzno-archeologiczne. – 1918, Nr. 12, p. 144. Unijoje (Vilkaviškio raj.) rastos XVII a. monetos.
W cielętniku zapadła się ziemia. Resztki zagadkowych podziemi // Kurjer Wileński. – 1937, saus. 3, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra. Į šiaurę nuo katedros.
W czasie robót kanalizacyjnych natrafiono koło mostu Zielonego na baszte obronna z czasów średniowiecza // Kurjer Wileński. – 1933, rugs. 29, p. 3
W obronie Góry Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, kovo 17 (30). V. Šukevičiaus ir V. Czarnowskio protestai.
W obronie Góry Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, saus. 23 (vas. 5).
W ochronie zabytków // Kurjer Litewski. – 1908, spal. 15 (28). Žinutė apie P. P. Pokryškino Imperatoriškos Archeologinės komisijos pavedimu apžiūrėjusi Trakuose Dominikonų vienuolyno griuvėsius.
W pobliżu Zamku Królewskiego // Wiadomości ilustrowane (Wilno). – 1913, spal. 20 (Nr. 8), p. 8. Kanalizacijos darbų metu Katedros aikštėje aptikti pilies vartai.
W Radzie miejskiej // Kurjer Litewski. – 1912, kovo 21 (bal. 3). Randamų senienų surinkimo instrukcija Kanalizacijos darbų metu.
W Radzie miejskiej // Kurjer Litewski. – 1912, lapkr. 9 (22).
W sprawie góry Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, vas. 23 (kovo 7).
W Tow. Przyjaciół Nauk // Kurjer Litewski. – 1908, spal. 26 (lapkr. 8). V. Šukevičiaus pranešimas apie surastą naują kapų tipą – dideliu puodu užvožtą urną.
W Tow. Przyjaciół Nauk // Kurjer Litewski. – 1909, lapkr. 3 (16). Kunigas Kozickis įrodinėja Vilniaus pilies griuvėsius esant XVI-XVII a.
W Trokach natrafiono na ciekawe wykopaliska // Kurjer Wileński. – 1936, liep. 31 Rasta renesansinių koklių.
W Wilnie, jak pisma Warszawskie donoszą // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1911, Nr. 11, p. 180. Lobis šv. Stepono g-vėje.
Wachtsmuth F. Die semgallische Burg Racketten (Racken, Rahel, Ratten) // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1877, p. 53-54. Žagarės piliakalnis.
Waetzold D. Zur Tracht der Bewohner des Memelgebiets in der Eisenzeit // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 1, p. 116-120
Waetzold D., Urbanek H. Die Neuauffstellung der vorgeschichtlichen Abteilung des Grenzlandmuseums Tilsit // Nachrichtenblatt für deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1936, t. 12, sąs. 6, p. 146-147
Waetzoldt D., Urbanek H. Zur Neuaufstellung des Grenzland und Heimatmuseums in Tilsit unter besonderen Berücksichtigung der vorgeschichtlichen Abteilung // Altpreussen (Königsberg). – 1937, t. 2, p. 79-80
Wagner K. Vokiečių ordino pilys Kauno apylinkėje // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 107, p. 65
Wahle E. Studien zur Geschichte der prähistorischen Forschung. – Heidelberg, 1950 Ir apie Lietuvą.
Wandalin Szukiewicz // Goniec wieczorny (Warszawa). – 1914, Nr. 26. – Tas pat: Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1914, Nr. 14; Ziemia (Warszawa). – 1914, Nr. 5, p. 80. Mokslinio darbo 30-osioms metinėms.
Wdowiszewski Z. Wilno. Skarb monet litewskich z XV w. // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1969, sąs. 3, p. 184 Pilies kalno radinys.
We wtorek d. 11-go czerwca odbyło sie zwyczajne posedzenie Wileńskiej Archeologicznej Komissyi // Kurjer Wileński. – 1857, birž. 21 (Nr.47), p. 404-405. – Lygiagr. tekstas rus.
Wędzki A. Alfons Budziński – pionier badań archeologicznych na Suwałszczyznie i w Lomžynskiem // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1964, sąs. 2, p. 129-131 A. Budziński (1822-1885.X.23).
Węgrynowicz T. Kultura łużycka na Mazowszu wschodnim i Podlasiu // Materiały Starożytnie i Wczesnośredniowieczne (Wrocław; Warszawa). – 1973, t. 2, p. 7-126 P. 89-91 – apie pietinę baltų apgyventos teritorijos ribą bronzos – ankstyvosios geležies amžiuje.
Wejtko W. Do poszukiwania o pilkalniach: 1. Pileskalnas we wsi Poderańcach; 2. Góra Mniszki pod Olitą; 3. Piłup pod Rumbowiczami; 4. Góra Margiera w Puniach; 5. Pilkalnis w Niemonajciach / W. W.; su T. Daugirdo pastabomis // Wisła (Warszawa). – 1889, t. 3, p. 894-898. Poteronių, Alytaus, Rumbonių, Punios ir Radžiūnų ? (Alytaus raj.) piliakalniai.
Werner J. Archäologische Zeugnisse für merowingischen Handel in Ostpreussen // Germania (Mainz am Rhein). – 1933, t. 17, p. 277-282
Werner J. Der Grabfund von Taurapilis, Rayon Utena (Litauen) und die Verbindung der Balten zur Reich Theodoricus // Archäologische Beiträge zur Chronologie der Völkerwanderungszeit. – Bonn, 1977. – P. 87-92. – (Antiquitas; Reihe 3, Bd. 20)
Werner J. Eine ostpreussische Bügelfibeln aus dem Hannegau // Germania (Mainz am Rhein). – 1951, t. 29, p. 58-62
Werner J. Slawische Bügenfibeln des 7. Jahrhunderts // Reinecke Festschrift. – Mainz, 1950. Linkūnų (prie Tilžės) ir Šreitlaukio (Šilutės raj.) segės.
Werner J. Zu dem Bügelfibeln aus dem Volkerwanderungzeitlichen Brandgräberfelder Masurens // Germania (Mainz). – 1984, t. 62, sąs. 1, p. 74-77 Segės iš Galindos (Rytų Prūsija).
Wiadomości krajowe. Wilno // Kurjer Wileński. – 1858, gruod. 9, p. 1-2. – Lygiagr. tekstas rus. Apie gruodžio 6 d. posėdį.
Wielkie zmiany na Górze Zamkowej. Zniesienie nadbudowki drzewnianej // Słowo. – 1930, geg. 28, p. 3
Wiens 1000 Metų senas Peilis atrastas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1930, vas. 5, p. 3 Linkūnų kapinyne prie Tilžės rastas lenktinis peilis.
Wiercińska A. Analyza antropologiczna ludzkich szczątków kostnych z cmentarzyska ciałopalnego w Jemelistem, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 387-388
Wiercińska A. Badania antropologiczne ludzkich szczątków kostnych z cmentarzysk ciałopalnych w Korklinach, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki. – 1970, t. 9, p. 177-196
Wiercińska A. Wybrane zagadnienia antropologii Bałtów // Rocnik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 213-225
Wierciński H. W sprawie nadbudowki na baszcie Zamkowej w Wilnie // Ziemia (Warszawa). – 1913, Nr. 44, p. 720.
Wierzbicka S. Sprawozdanie z badań powierchniowych stanowisk epoki kamienia na Suwalszczyznie // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 147-166 Rec.: Kozłowski S. // Rocznik Białostocki. – 1967(1968), t. 7, p. 282-284.
Wiesner J. Die Bronzefigur von Schernen, Kreis Memel // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 2, p. 19-22 Šernai (Klaipėdos raj.).
Wilczyński F. Wędrowka do gór Utenesa, xiąžecia Litwy, załožyciela Uciany // Tygodnik Petersburski. – 1836, Nr. 93, p. 559-560. Narkūnų ir Pakalnių piliakalnių kasinėjimai (Utenos raj.).
Wilkomierz: iš “Lietuvos ūkininko” // Kurjer Litewski. – 1913, spal. 11 (24). Apie akmenį su įrašu, rastą prie Taujėnų.
Wilkus K. Garśc wspomnień // Czerwony sztandar. – 1986, birž. 14, p. 4 Apie Valdovų kapų suradimą Vilniaus katedroje 1931 m.
Wilmantienė O. Iszkasiniai Linkunuose baigiasi // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, rugpj. 5
Wilmantienė O. Linkunuose Dr. Engel wėl pradėjo daryti Iszkasimus // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, liep. 12, p. 1
Wilmantienė O. Linkunuose isznaujo kasama // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, rugs. 2
Wilniuje surasta daug Senowės Lietuwių Pinigų // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1930, rugpj. 23
Wilno // Kurjer Wileński. – 1856, saus. 17 (Nr.5), p. 39. – Lygiagr. tekstas rus. Apie sausio 11 d. posėdį.
Wilno. Dnia 11 tego miesiąca odbyłosię dziewiąte zwyczajne posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej Komissyi... // Kurjer Wileński. – 1856, rugs. 21 (Nr.74), p. 725. – Lygiagr. tekstas rus.
Wilno. Kurator Muzeum Starożytności i Prezes Archeologicznej Komissyi Wileńskiej... // Kurjer Wileński. – 1856, kovo 23 (Nr.24), p. 197-198. – Lygiagr. tekstas rus.
Wilno. Posiedzenie zwyczajne Komissyi Archeologicznej ... // Kurjer Wileński. – 1856, rugpj. 17 (Nr.64), p. 599. – Lygiagr. tekstas rus.
Wilno. W dniu 11 sierpnia, 11 wrzesnia i 11 pazdziernika odbyło zwyczajnie posiedzenia Wileńskiej Archeologicznej Komissyi // Kurjer Wileński. – 1857 lapkričio 1, (Nr. 85), p.720-721. – Lygiagr. tekstas rus.
Wilno. W dniu 11-go b.m. odbyło... // Kurjer Wileński. – 1857, vas. 15 (Nr.13), p. 109. – Lygiagr. tekstas rus.
Wilno. W dniu 24-m miesiąca czerwca w obecności J.W. jenerał–gubernatora Nazimova odbyło sie siódme w tym roku... // Kurjer Wileński. – 1857, liep. 5 (Nr.51), p. 437. – Lygiagr. tekstas rus. Apie posėdį ryšium su K. Tiškevičiaus išvyka Nerimi.
Wilno. W tymczasie w Katedrze Rzymsko–Katolickiej... // Kurjer Wileński. – 1856, bal. 20 (Nr.31), p. 259. – Lygiagr. tekstas rus.
Wiśniewski J. Domniemane ślady osad jaćwieskich w puszczach pojaćwieskich // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 1, p. 223-231.
Wiśniewski J. Ślady jaćwieskie koło Tykocina ? // Problemy. – 1961, Nr. 9, p. 3-29
Wityg W. Wykopalisko monet litewskich we wsi Turaijsku // Roczniki Towarzystwa przyjaciół nauk Poznańskiego (Poznań). – 1900, t. 26, p. 515-519. Monetų su stiebų vartais lobis Nemuno krante, buv. Lydos apskr.
Witort J. Wykopaliska // Wisła (Warszawa). – 1893, t. 7, p. 242. Apie prie Veliuonos rastą buožę.
Wittyg W. O potrzebach numizmatyki Polskiej // Pamiętnik drugiego zjazdu historyków polskich w Lwowie. I. Referaty. – Lwów, 1890, p. 1-5. – Kiekvieno pranešimo puslapiai numeruojami atskirai.
Wittyg W. Wykopalisko monet litewskich z pod Czerwonego Dworu // Zapiski Numizmatyczne (Warszawa). – 1886, Nr. 8, p. 138-142. Raudondvaris (Vilniaus raj.).
Wittyg W. Wykopalisko z pod Czerwonego Dworu // Ateneum (Warszawa). – 1888, t. 3, p. 114-120. Raudondvario lobis (Vilniaus raj.).
Wykopaliska // Kurjer Litewski, 1908, rugpj. 31 (rugs. 13). Pilies kalno papėdėje rasti žmonių griaučiai (pateko į A. Brodowskio rinkinius).
Wykopaliska // Kurjer Litewski. – 1912, birž. 24 (liep. 7).
Wykopaliska // Kurjer Litewski. – 1912, liep. 29 (rugpj. 11). Vilnius, Pilies kalno rytinėje pašlaitėje.
Wykopaliska // Kurjer Litewski. – 1912, rugpj. 28 (rugs. 8).
Wykopaliska // Litwa – 1913, Nr. 31/32, p. 247.
Wykopaliska archeologiczne w Žwirblach // Kurjer Wileński. – 1925, rugpj. 4, p. 3. – Tas pat: Słowo. – 1925, rugpj. 2, p. 3 Žvirblių (Naujoji Vilnia) pilkapiai.
Wykopaliska i komisija archeologiczna // Kurjer Litewski. – 1912, rugs. 20 (spal. 3); rugs. 21 (spal. 4).
Wykopaliska na górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1933, lapkr. 28, p. 3
Wykopaliska na górze Zamkowej // Prawda Wileńska. – 1940, lapkr. 24, p. 4 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Wykopaliska na Górze Zamkowej // Słowo. – 1937, kovo 14, p. 4 Vilniaus Aukštutinė pilis. Pilies kalne, rūmų griuvėsiuose, rastas lobis.
Wykopaliska na placu Katedralnym / Z. // Kurjer Wileński. – 1939, bal. 26, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Wykopaliska na placu Katedralnym // Kurjer Wileński. – 1938, spal. 27, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis
Wykopaliska na Placu Napoleona // Kurjer Wileński. – 1937, birž. 8, p. 7 Vilnius, senamiestis.
Wykopaliska na szosie Suwalki-Wiżainys. Urni epochi porzedhistorycznej // Słowo. – 1928, liep. 28, p. 3 Konkreti vietovė nenurodyta.
Wykopaliska z Góry Zamkowej w Wilnie / Iz. A. // Słowo. – 1938, spal. 20, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Wykopaliska z przed pól tysiąca lat w Kownie // Chata rodzinna. – 1935, Nr. 44, p. 5 XV-XVII a. radiniai.
Wykopaliska z VII vieku w pow. Oszmianskim // Kurjer Wileński. – 1938, rugs. 7, p. 7 Suardytas Gudagojaus pilkapis (Ašmenos a.).
Wykopaliska z VII wieku pod Ostrowem // Słowo. – 1938, rugs. 6, p. 7 Gudagojaus pilkapis (Ašmenos a.).
Wykopalisko // Kurjer Litewski. – 1914, birž. 13 (26). Vilniuje rastas mamuto dantis.
Wykopalisko w Wilnie // Wiadomosci Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1911. Nr. 3, p. 48. Lobis Vilniuje Jeruzalės g-vėje.
Wykopanie trumien na ul. Mickiewicza // Słowo. – 1927, spal. 5, p. 4 Vilnius, Gedimino prosp.
Wysocki A. Pmiątka po świętym Królewiczu – zamek w Miednikach niszczeje // Kurjer Wileński. – 1937, kovo 4, p. 3 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Wystawa prac dokonanych przy odkryciu grobów królewskich // Kurjer Wileński. – 1931, gruod. 15, p. 3
Wysztrał na górze Zamkowej // Kurjer Wilenski. – 1911, liep. 30 (rugpj. 12).
Wodociągi na Górze Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, saus. 22 (vas. 4).
Wójcicki K. W. Aleksander Przezdziecki (1814-1871) // Biblioteka Warszawska. – 1872, t. 2, p. 60-72.
Wojcicki K. Wł. Eustachy hrabia Tyszkiewicz // Kłosy (Warszawa). – 1865, Nr. 43, bal. 13 (25).
Wojciechowska D. Wystawa “Bałtowie – północni sąsiedzi słowian” w Muzeum archeologicznym // Silesia Antiqua (Wrocław). – 1982, t. 24, p. 185-187
Wolański T. Odkrycie najdawniejszych pomników narodu polskiego. – Poznań, 1843. – 52 p. P. 9, 11 apie Kukovaičio ir Liutauro monetas.
Wolter E. Apoule und die Herrn Apulski’s // Sitzungsberichte Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1888, p. 20-23. – Nurodoma pagal Kisinas J. Prof. E. Volterio bibliografija // Tauta ir žodis (K.). – 1928, kn. 5, įrašas Nr. 71. Apuolė (Skuodo raj.).
Wolter E. Einfluss Westrusslands auf Litauen vor XII. Jahrhundert // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1887, t. 2, p. 306-312.
Wolter E. Göttersteine und Steinbilder in Südrussland, Böhmen und Litauen // Archiv für Religionswissenschaft. – 1899, t. 2, p. 258-261.
Wolter E. Litauische Archäologie // Memeler Morgenstimme. – 1926, rugpj. 15
Wolter E. Litauische Götter in Joh. Malala’s Chronograf russischen Redaktion von Jahre 1261 // Archiv für slawische Philologie (Berlin). – 1887, sąs. 4, p. 635-642.
Wolter E. Mythologische Skizzen // Archiv für slawische Philologie (Berlin). – 1886, t. 9, p. 635-642. – Tas pat lietuvių k.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 338-344.
Wolter E. Perkunastempel und litauische Opfer- und Deivensteine // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1897, sąs. 22, p. 363-370. – Tas pat: Tolkemita – Mitteilungen (Dieburg). – 1996, sąs. 3, p. 26-28.
Wolter E. Vilnas archeologiska IX saeima // Dienas lapi (Rīga). – 1893, Nr.174.
Wolter E. Zum Feurkultus der Litauer / E.W. // Archiv für Religionswissenschaft (Freiburg i B.; Leipzig; Tübingen). –1898, t. 1, p. 368.
Wolter E. Zur altlitauischen Topographie der russischen Städte Wilna und Troki // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1899, t. 4, p. 293-296.
Wolter E. Zur Frage über die Lage der Kurenstadt Apulia (von Jahre 853) // Rigasche Zeitung. – 1887, Nr. 293, priedas. – Nurodoma pagal Kisinas J. Prof. E. Volterio bibliografija // Tauta ir žodis (K.). – 1928, kn. 5, įrašas Nr. 43. Apuolė (Skuodo raj.).
Wolter E. Zur litauischen Archeologie. Bibliografische Notizen über litauische Altertümer // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1899, t. 4, p. 281-293.
Wrońska J. Archeolodzy warszawscy na początku XX wieku. – Wrocław, 1986. – 197 p. P. 108-118 – apie L. Krzywickio darbus Žemaitijoje; p. 189-190 – M. Biržiškos laiškas L. Krzywickiui, rašytas 1939 m. liep. 3 d.
Wrzeszcie zbadane będa fundamenty na placu Katedralnym i w Cielętniku // Kurjer Wileński. – 1937, saus. 8, p. 2 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra. Prie rytinės katedros sienos.
Wrzosek A. Ludwik Krzywicki // Przegląd antropologiczny (1939-1945) (Poznań). – 1947, t. 13, sąs. 3/4
Wrzosek A. Wskažnik głowny czaszek średniowiecznych z kurhanow Wileńszczyzny, znajdujących się w Muzeum archeologii przedhistorycznej Univ. Stefana Batorego w Wilnie // Sprawozdania z czynności i posiedzeń Polskiej Akademiji Umiejętności. – 1936, t. 6, p. 184-186
Wrzoszek A. Julijan Talko-Hryncewicz // Przegląd Antropologiczny (Poznań). – 1926, t. 2, Nr. 2, p. 59-79
Wspólpraca archeologów Litwy i Polski // Czerwony sztandar. – 1957, vas. 15 J. Antoniewicziaus lankymasis Lietuvoje.
Wznowienie prac na Górze Bekieszowej // Słowo. – 1939, geg. 31, p. 7 Vilniaus Bekešo kalnas.
Wznowienie prac wykopaliskowych na górze Zamkowej i Altarii // Kurjer Wileński. – 1939, rugpj. 8, p. 6 Vilniuje, Pilies kalne ir Bekešo kalne.
Wznowienie robot konserwacyjnych na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1937, birž. 8, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis
Wznowienie robót konserwacyjnych na górze Zamkowej w Wilnie i na zamku w Trokach // Kurjer Wileński. – 1933, kovo 9, p. 3 Taip pat apie Trakų pilis.
Wznowienie wykopalisk na Górze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 1, p. 5 Vilniaus Bekešo kalnas.
XVII-ojo amžiaus Vilniaus vandentiekis // Tiesa. – 1952, vas. 1 Rasti mediniai vamzdžiai.
XVI-XVII šimtmečio kapinės (Šiauliuose) // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1938, Nr. 1/2, p. 295 Lepšiai.
X-XI amž. papuošalai // Valstiečių laikraštis. – 1959, liep. 26. – Tas pat: Vakarinės naujienos. – 1959, liep. 30; Raudonasis artojas. – 1959, rugpj. 1 Daugėlaičių (Joniškio raj.) lobis.
X-XII šimtmečių radiniai// Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 30, p. 4 Jonelaičiai (Šiaulių raj.).
Z dziejów starożytnictwa na Litwie. Z powodu zgona ś.p. Moraczewskiego / L-saw. // Świat (Warsawa). –1909, Nr. 16. Kolekcionierius, antikvaras, E. Tiškevičiaus testamento vykdytojas.
Z legend o górze Zamkowej // Tygodnik Wileński. – 1911, Nr. 4.
Z notatnika Wandalina Szukiewicza (Wybrane myśli) – wybrał Aleksander Sniežko // Ziemia Lidzka. – 1939, Nr. 4/5, p. 139-141
Z ostatnik notatek Wandalina Szukiewicza – wybrał Aleksander Sniežko // Ziemia Lidzka . – 1939, Nr. 6, p. 169-171
Z Pol. Tow. Krajoznawczego // Ziemia (Warszawa). – 1913, Nr. 2, p. 29. Žinutė apie L. Krywickio paskaitą apie Veliuonos piliakalnio kasinėjimus.
Z Polskiego Towarzystwa Krajoznawczego // Ziemia (Warszawa). – 1911, Nr. 52, p. 851. L. Krzywickio paskaita apie piliakalnių tyrinėjimus.
Z Tow. Przyjacioł Nauk // Kurjer Litewski. – 1912, vas. 4 (17).
Z Wilna. Kanalizacija // Gazeta codzienna. – 1912, geg. 23 (birž. 5). Latako gatvės radiniai.
Z Wilna. Wykopaliska // Gazeta codzienna. – 1912, geg. 11 (24). Latako gatvės radiniai.
Z zagadnienień ochrony zabytków // Goniec codzienny. – 1943, vas. 13
Zabiela G. Alkų alkavietė; Balčių-Dabulės pilkapynas; Subiškio pilkapynas; Daunonių pilkapynas; Galinių senovės gyvenvietė; Galinių-Užpalių pilkapiai; Gatelių pilkapynas; Gudėniškių pilkapynas; Jaurelio piliakalnis; Kamšos piliakalnis; Kaniūkų senovės gyvenvietė; Kirklių akmuo; Minčios pilkapiai; Nolėnų piliakalnis; Pakalnių piliakalnis; Rugšėnų piliakalnis; Skaistašilio pilkapynai; Skroblaus pilkapynai; Sprakšių pilkapiai; Stanėnų-Patalės pilkapynas; Stučių pilkapiai; Stuglių akmuo; Šeimaties pilkapynas; Šimkūnų akmuo; Tautiškio pilkapynas; Vaitkūnų kapinynas; Varniškių pilkapynai; Vyžuonų pilkapiai; Žaibiškių piliakalnis [visi Utenos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 140, 142, 143, 146, 148, 149, 151, 156, 159, 162, 163, 164, 172, 173, 178, 184, 199, 202, 205
Zabiela G. Anykščių apylinkių proistorė // Anykščiai: Istorijoje, literatūroje, atsiminimuose. – V., 1992. – P. 21-48
Zabiela G. Anykščių dvarvietė; Anykščių senovės gyvenvietė; Bičionių kapinynas; Kriokšlio kapinynas; Liūdiškių piliakalnis; Naujasėdžio kapinynas; Šeimyniškėlių piliakalnis ir kapinynas; Trumbatiškio kapinynas; Zovišių senovės gyvenvietė [visi Anykščių raj.]; Čeberakų piliakalnis; Jakaviškių piliakalnis; Kylatrakio-Baltėniškės pilkapynas; Papravalės piliakalnis ir pilkapynas; Senojo Daugėliškio piliakalnis; Strakšiškės piliakalnis [visi Ignalinos raj.]; Burnėnų kapinynas; Paduobužės akmuo; Šakių kapinynas; Žvangučių I kapinynas [visi Molėtų raj.]; Ėžerinciškės pilkapis; Juodyno pilkapiai; Melagėnų pilkapynas; Rėkučių pylimas [visi Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 32, 37, 38, 53, 56, 61, 90, 91, 99, 102, 117, 131, 132, 155, 163, 169, 183, 202, 207, 212, 297, 313, 326, 348
Zabiela G. Antalgės piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 39-40 Utenos raj.
Zabiela G. Antatilčių piliakalnio 2 (Ukmergės raj.) tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 40-43
Zabiela G. Antatilčių piliakalnių tyrinėjimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 84-89 Ukmergės raj.
Zabiela G. Apie Griūčių kaimą ir akmenis su dubenimis // Mūsų kraštas. – 1995, Nr. 1 (6), p. 144-146 Utenos raj.
Zabiela G. Application of Altemative Methods in Lithuanian Field Archaeology (up to 1996) // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 143-158
Zabiela G. Ar išsaugosime? // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 48, p. 7 Archeologinių paminklų apsauga ir tyrimai.
Zabiela G. Archeologai Ignalinos rajone // Nauja vaga (Ignalina). – 1990, birž. 20, p. 2 Apie Mažulonių piliakalnio gyvenvietę.
Zabiela G. Archeologas Vladimiras Kaširskis // Kultūros paminklai (V.). – 1996, t. 3, p. 41-52
Zabiela G. Archeologės Marijos Gimbutienės 75-metų gimimo sukakties minėjimo renginiai // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 469-470 M. Gimbutienė
Zabiela G. Archeologijos paminklų žvalgymai Anykščių rajone // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 347-350 Gudiškių, Klevėnų, Pagojės, Pusbačkių ir Šeimyniškėlių kapinynai, Jankūnų piliakalnis ir Penionių dvarvietė.
Zabiela G. Archeologijos paminklų žvalgymo patirtis ir perspektyvos // Etninė kultūra atkurtoje Lietuvos Respublikoje: (Konferencijos medžiaga). – V., 1997. – P. 46-48
Zabiela G. Archeologijos radinys prie Rubikių ežero // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1986, gruod. 27, p. 4 Kriokšlio kaimo kapai.
Zabiela G. Archeologiniai kasinėjimai Anykščiuose 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 73-75
Zabiela G. Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje 1993 metais // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 12
Zabiela G. Archeologiniai tyrinėjimai Anykščių apylinkėse // Anykščiai. – 1995, Nr. 8, p. 2-3 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Zabiela G. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 metais // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 20-21
Zabiela G. Archeologų konferencija Anykščiuose // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 305
Zabiela G. Archeologų konferencijos // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 225-226 Švedijoje, Baltarusijoje ir Anykščiuose.
Zabiela G. Atradimai Šventosios pakrantėje // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1988, kovo 3 Zokorių piliakalnis.
Zabiela G. Atrastas nežinomas piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1987, birž. 25 Molavėnų piliakalnis.
Zabiela G. Bečių Pakapės tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 107-108 Bečių (Ukmergės raj.) kapinynas.
Zabiela G. Bečių senkapis // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 330-381 Bečiai (Ukmergės raj.).
Zabiela G. Dar kartą apie piliakalnius // Utenis. – 1990, spal. 30
Zabiela G. Daugyvenės pakrančių archeologiniai paminklai // Daugyvenės kraštas. – V., 1998. – P. 14-22
Zabiela G. Dėl m.e. I tūkstantmečio archeologijos periodizacijos // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 m. rugsėjis). – V., 1987. – P. 54-87
Zabiela G. Dovainonių piliakalnio ir jo aplinkos tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 63-68 Kaišiadorių raj.
Zabiela G. E. Volterio archeologinė veikla Žemaitijoje // Žemaičių praeitis. – V., 1993. – T. 2, p. 71-77
Zabiela G. Eduardo Volterio darbas paminklų apsaugos srityje // Mūsų praeitis (V.). –1993, sąs. 3, p. 122-132 Skelbiami 1936 m. švietimo ministrui adresuoti laiškai.
Zabiela G. Gyvenviečių tyrinėjimai Mažulonių piliakalnio pašlaitėje 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 31-32 Mažulonys (Ignalinos raj.).
Zabiela G. Grunto sijojimas archeologiniuose kasinėjimuose // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 525-527
Zabiela G. Gudiškių senkapio tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 187-190 Anykščių raj.
Zabiela G. Guogų (Piliuonos) piliakalnio liekanų tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 32-34 Kauno raj.
Zabiela G. Iš Pelekonių kaimo senovės // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1989, gruod. 14 Pelekonių piliakalniai.
Zabiela G. Iškili Lietuvos proistorės tyrinėtoja // Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Literatūros rodyklė. – V., 1996. – P. 6-12 R. Kulikauskienės 80-osios gimimo metinės
Zabiela G. Ką paliksime ateities kartoms // Biržiečių žodis. – 1989, birž. 8
Zabiela G. Ką rodo tyrinėjimai prie Siesarties // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1988, bal. 26 Antatilčių piliakalnis.
Zabiela G. Kai piliakalnis neprabyla // Lenino keliu (Utena). – 1987, geg. 21, p. 3 Antalgės piliakalnis.
Zabiela G. Kasinėjimai Bečių Pakapėje // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1985, rugpj. 22, p. 3; lapkr. 5, p. 4 Bečių kapinynas.
Zabiela G. Keramikos fragmentų kolekcijos aprašymo pagrindai // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987 geg. 6-7 d.d.). – V., 1987. – P. 32-34
Zabiela G. Kirsti, bet ne viską // Mūsų gamta. – 1988, Nr. 4, p. 8 Piliakalnių augalija.
Zabiela G. Krašto apgyvendinimas priešistoriniais laikais // Biržų kraštas. – Biržai, 1997. – P. 8-11
Zabiela G. Krašto apgyvendinimas priešistoriniais laikas // Biržiečių žodis. – 1991, liep. 17, p. 2-3
Zabiela G. Kriokšlio pilkapiai // Kultūros paminklai. – 1998, kn. 5, p. 48-57 Kriokšlys (Anykščių raj.).
Zabiela G. Kriokšlio pilkapių vietos tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 89-94 Anykščių raj.
Zabiela G. Kur buvo Sprudeikio valdos? // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 67-69 Šaukštelio piliakalnis – Sprūdės kalnas (Telšių raj.).
Zabiela G. Kur stovėjo Vorutos pilis // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 5-22
Zabiela G. Kur stovėjo Vorutos pilis? // Voruta. –1994, Nr. 7, p. 4; Nr. 8, p. 4; Nr. 9, p. 10; Nr. 10, p. 10; Nr. 11, p. 6 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Zabiela G. Laidosena pagoniškoje Lietuvoje // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 351-379
Zabiela G. Lamatos žemė // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 211-217. – Tas pat vok. k.: Tolkemita Mitteilungen (Dieburg). – 1998, p. 35-42. – “Tolkemita Mitteilungen” su vertėjo G. Lepa prier., p. 42-46
Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. – V., 1995. – 335 p. Rec.: Urbanavičius V. // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 293-298.
Zabiela G. Lietuvos vėlyvųjų piliakalnių sąrašas // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 53-67
Zabiela G. Liūdiškių piliakalnis ir papėdės gyvenvietė // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 60-62 Anykščių raj.
Zabiela G. Luokės senkapio 1990 m. archeologinė žvalgyba // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 89-90 Telšių raj.
Zabiela G. Luokės senkapio tyrinėjimai // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, geg. 15, p. 2 1990 m. Pieninės kalne, Luokėje.
Zabiela G. Metalo detektorių naudojimas archeologiniuose tyrinėjimuose // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 388-390
Zabiela G. Nalšia Lietuvos valstybės kūrimosi išvakarėse // Rytų Lietuva: istorija, kultūra, kalba. – V., 1992. – P. 12-24
Zabiela G. Nauji archeologiniai radiniai // Darbas (Pasvalys). – 1991, geg. 15 Apie rajono paminklus.
Zabiela G. Nežinotas gynybinis įtvirtinimas // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 11, p. 26 Rėkučių (Švenčionių raj.) pylimas.
Zabiela G. Obelių-Kriaunų apylinkių senovė // Obeliai – Kriaunos. – V., 1998. – P. 26-50 P. 27-30 – apie akmeninių kirvių radinius, p. 32-34 – Papilių, p. 35 – Mielėnų, p. 31 – Velikuškių piliakalniai, p. 41-43 – Degučių kapinynas.
Zabiela G. Pakalnių piliakalnio (Utenos raj.) tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 35-36
Zabiela G. Pas Švedijos archeologus // Lituanistica. – 1993, Nr. 2, p. 92-94
Zabiela G. Paslapties sostinė // Liaudies kultūra. – 1998, Nr. 2, p. 1-6 Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Zabiela G. Paverknių piliakalnio liekanų tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 68-72 Prienų raj.
Zabiela G. Pelekonių piliakalnio I (Prienų raj.) tyrinėjimai 1988 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 36-37
Zabiela G. Pelekonių piliakalnių tyrinėjimai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1989, saus. 3, p. 3
Zabiela G. Petras Tarasenka apie rajono piliakalnius //Anykščiai. – 1992, Nr. 3, p. 19 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Zabiela G. Pilėnų pilies paieškos 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 350-353 Įžiniškių (Raseinių raj.) piliakalnis.
Zabiela G. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // Lituanistica. – 1991, Nr. 4, p. 22-42
Zabiela G. Piliakalnių raidos atspindžiai kultūriniuose sluoksniuose // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 80-82
Zabiela G. Pilys rytų Lietuvoje valstybės kūrimosi metu // Lietuvos valstybė XII-XVIII a. – V., 1997. – P. 459-474
Zabiela G. Piniginės apkausto istorija / Kalbėjosi G. Latvelienė // Anykšta. – 1991, lapkr. 9, p. 1-3. Anykščiuose rasta apkausto liejimo forma.
Zabiela G. Pirmojo Lietuvos kultūros paminklų apsaugos įstatymo projektas // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 149-157 1939 m. įstatymo projektas.
Zabiela G. Pranui Kulikauskui – 85 // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 5-6, anglų k. p. 6-7, rusų k. p. 8-9
Zabiela G. Pusės amžiaus senumo patirtis // Dienovidis. – 1992, Nr. 13, p. 6 Dėl archeologinių paminklų apsaugos.
Zabiela G. Rajono archeologijos paminklai // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1987, kovo 19
Zabiela G. Rėkučių pilkapis // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 11-13 Švenčionių raj.
Zabiela G. Retos monetos iš Šeimyniškėlių piliakalnio // Kultūros paminklai. – 1997, t. 4, p. 61-64 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Zabiela G. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 204-205 Jakaviškių ir Stakšiškių (Ignalinos raj.) piliakalniai, Veprių (Ukmergės raj.) dvarvietė, Geliogalių (Molėtų raj.) lobio radimo vieta.
Zabiela G. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas ir žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 114-119 Anykščių, Ignalinos, Švenčionių, Utenos ir Zarasų rajonai.
Zabiela G. Ruklos piliakalnio tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 112-114 Rukla (Jonavos raj.).
Zabiela G. Scandinavian arrowheads in Lithuania // Archaeologia Baltica. – V., 1997. T. 2, p. 133-140
Zabiela G. Senieji Anykščiai: Kada ir kaip formavosi senoji Anykščių gyvenvietė, kur aptiktas seniausias miesto kultūrinis sluoksnis? // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 54-57
Zabiela G. Skiemonių apylinkių senovė // Skiemonys. – 1996. – P. 1-2 Apylinkės piliakalniai, kapinynai, akmenys, Diktarų kapinynas.
Zabiela G. Sudarytojo žodis // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 3-4
Zabiela G. Šeimyniškėlių archeologijos paminklų komplekso tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 90-94 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Zabiela G. Šeimyniškėlių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 57-60 Anykščių raj.
Zabiela G. Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 73-76 Anykščių raj.
Zabiela G. Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 115-119. Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Zabiela G. Šeimyniškėlių senkapiai // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 382-397 Anykščių raj.
Zabiela G. Šeimyniškėlių senkapio tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 87-88 Anykščių raj.
Zabiela G. Tarptautinė konferencija Baltarusijoje // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 472
Zabiela G. Tarptautinė pilių tyrinėtojų konferencija // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 393 1995 rugsėjo 2-8 d. Marienburge, Lenkija.
Zabiela G. Telšių rajono archeologijos paminklai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 186-187
Zabiela G. The end of wooden fortifications in Lithuania // Casstella Maria Baltici. – Nyköping, 1996. – T. 2, p. 223-228
Zabiela G. Untraditional methods of archeological excavations application experience // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 18
Zabiela G. Užnemunės kultūrinė-etninė padėtis II tūkstantmečio pradžioje // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 20-21
Zabiela G. V a. kapas Ukmergėje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 142-143
Zabiela G. V amžiaus kapas // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1994, vas. 22 Ukmergėje.
Zabiela G. Vėlaičių piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 119-125 Vėlaičiai (Kretingos raj.).
Zabiela G. Velikuškių piliakalnio “kapai” // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 46-60
Zabiela G. Vytautas Urbanavičius // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 438-440
Zabiela G. Vladas Nagevičius – archeologas // Žemaičių praeitis. – V., 1994. – T. 3, p. 59-72
Zabiela G. Voruta – Vilnius? // Voruta. – 1991, lapkr. 1, p. 3 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Zabiela G. Vorutos bylos pabaiga arba dar kartą apie Anykščių proistorę // Anykščiai. – 1994, sąs. 6, p. 2-4 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Zabiela G. Vorutos mįslė dar neįminta // Europos lietuvis (Londonas). – 1993, Nr. 41, p. 4. – Tas pat: Žiburys (Anykščiai). – 1993, Nr. 10
Zabiela G. Vorutos pilis surasta // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 10, p. 10-11 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Zabiela G. Zapijuvkos dvarvietė // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 210-211 Molėtų raj.
Zabiela G. Žemaitijos piliakalnių tyrinėtojas Liudvikas Kšivickis // Žemaičių praeitis.– V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 22-26
Zabiela G. Žėronių degintinių kapų tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 250-255 Žėronys (Trakų raj.).
Zabiela G. Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Anykščių apylinkėse // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 119-121 Ir apie Niūronių sidabrinių lydinių lobį.
Zabiela G. Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Anykščių senamiestyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 279-281
Zabiela G. Žvalgomieji tyrinėjimai Anykščiuose 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 431-434
Zabiela G. Žvalgomieji tyrinėjimai Molėtuose // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 261-262
Zabiela G. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai-Būtingė trasoje 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 497-507 Juodeikių (Mažeikių raj.) pilkapis, Trūbakių (Ivoniškės) kapinynas, Erslos piliakalnis, Gedrimų Alkos kalnas, Dibikių ir Jedžiotų akmenys (Skuodo raj.), Senosios Įpilties (Kretingos raj.) trečias piliakalnis ir gyvenvietės, dvarvietės.
Zabiela G., Aleksiejūnas V. Reta moneta iš Bečių senkapių // Kultūros barai. – 1988, Nr. 3, p. 66 Bečių (Ukmergės raj.) kapinynas.
Zabiela G., Baranauskas T. Deltuvos žemė // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 5-14
Zabiela G., Katalynas K. Įteisinama anarchija: Seime svarstomas Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymas. Ką apie jį mano archeologai? / Kalbėjosi Aušrinė Šėmienė // Lietuvos aidas. – 1994, gruod. 16, p. 5
Zabiela G., Šimėnas V. Archeologinių tyrinėjimų ir atsiskaitymo už juos bendrieji reikalavimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 354-366
Zabiela G., Vaitkevičius V. Archeologijos paminklų žvalgymas Žemaitijoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 487-497 Gyvenvietės, pilys, akmenys, apeiginės (?) vietos.
Zabiela G., Varnas A. Mažulonių piliakalnis [Ignalinos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 140
Zabielavičius R. Alančių lobis // Tėvynė (Panevėžys). – 1971, kovo 23
Zabielavičius R. Kam žmonės pinigus renka // Lietuvos pionierius. – 1972, gruod. 27
Zabytki // Litwa. – 1909, Nr. 5, p. 72. Apie W. Szukiewicziaus straipsnį.
Zabytki archeologiczne miejskie // Kurjer Litewski. – 1912, geg. 10 (23).
Zabytki archeologiczne miejskie // Kurjer Litewski. – 1912, liep. 14 (27).
Zabytki w pow. Oszmianskim // Kurjer Wileński. – 1938, geg. 22, p. 5 Lošos (Ašmenos a.) pilkapiai ir Mazyriškių piliakalnis.
Zabytki w pow. Swięciańskim // Kurjer Wileński. – 1934, rugs. 6, p. 8 Mėžionių (Švenčionių raj.) pilkapiai.
Zabytki Wileńskie // Goniec codzienny. – 1910, liep. 30 (rugpj. 12). Radiniai Vilniuje, Žemės banko teritorijoje.
Zabytki z epoki kamienia w darze Muzeum archeologji przedhistorycznej USB // Kurjer Wileński. – 1936, lapkr. 18, p. 6 Iš Gervėčių apyl.
Zaborski A. Cmentarzysko w Poszuszwiu w pow. i gub. Kowieńskiej // Światowit (Warszawa). – 1905, t. 6, p. 145-148, lent. 6-11. Pašušvys (Kėdainių raj.); p. 147 – Šilainėlių-Šilainių (Kėdainių raj.) bronzinis įmovinis kirvis.
Zabukaitė M. Po senuoju Vilniaus Arkikatedros aikštės grindiniu surastas medinis Gedimino laikų miestas // Lietuvos aidas. – 1996, liep. 18 Vilniaus pilys
Zagadkowy loch koło mostu Zielonego // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 6, p. 3 Mūrų liekanos Vilniuje, prie Žaliojo tilto.
Zagadkowy loch koło mostu Zielonego // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 6, p. 3
Zagorska I. Akmens laikmeta petnieki tiekas Suprasla // Latvijas vestures institūta žurnals (Rīga). – 1995, Nr. 1, p. 187 Konferencija Supraslyje, 1994 m. rugs. 6-8 d. (dalyvavo A. Girininkas, T. Ostrauskas, E. Šatavičius).
Zahorski W. Grób W. Ks. Witolda w Katedrze Wileńskiej // Goniec Wileński. – 1909, rugpj. 1 (14). Apie 1909 m. balandžio 17 ir 22 tyrinėjimus.
Zahorski W. Kościoł św. Marcina // Jednodniówka literacka na kolonie letnie. – Wilno, 1908, p. 22-24. Vilniaus Aukštutinės pilies griuvėsiai.
Zahorski W. Troki i zamek Trocki. – Wilno, 1902. – 58 p.
Zahorski W. Z Zamkowej Góry // Kurjer Litewski. – 1906, geg. 21 (birž. 3), p. 1-2. Priedas prie Nr. 113. Vilniaus Pilies kalnas.
Zahorski W. Zamek w Krewie // Ziemia (Warszawa). – 1912, Nr. 48, p. 774-777.
Zaikauskas V. Balandė, šuo ir žaltys // Lietuvos žinios. – 1997, Nr. 5, p. 22 Apie M. Gimbutienės palaikų laidotuves Vilniuje ir Kaune.
Zairys J. Romos imperatorių pinigai Šilutės rajone // Skalvos keleivis (Šilutė). – 1992, saus. 16, p. 7
Zajączkowski S. Studja nad dziejami Žmudzi XIII wieku. – Lwow, 1925. – 111 p P. 32-34 – apie pilis prie Nemuno ir Jūros upių.
Zajančkauskaitė R. Ar kirtėjai teisūs? // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 34, p. 15
Zakończenie robót konserwacyjnych na wyspie Trockiej // Kurjer Wileński. – 1932, rugs. 6, p. 3 Trakų salos pilis.
Zakrauskas S. Ar Žemutinė pilis padarys perversmą / Kalbėjosi Aida Marteckaitė // Tiesa. – 1992, rugpj. 11, p. 5
Zakrauskas S. Iki reformacinio meno atspindžiai Vilniaus Žemutinės pilies XVI a. pradžios kokliuose // Protestantizmas Lietuvoje: istorija ir dabartis. – V., 1994. – P. 149-158
Zaleskis B. Napaleono akmuo // Lietuva. – 1927, birž. 2, p. 5 Salako (Zarasų raj.) akmuo.
Zaleskis B. Vozgelių-Drageliškių piliakalnis // Lietuva. – 1927, birž. 2, p. 3-4 Zarasų raj.
Zalieckas D. Kapinynas pakluonėje // Žemaitis (Plungė). – 1998, birž. 4 Prūsalių kapinynas.
Zalieckas V. Ar teisios “septynios dienos”? // Literatūra ir menas. – 1970, Nr. 37, p. 15 Dėl paminklų apsaugos Varėnos rajone.
Zalieckas V. Krūminių plokštinis kapinynas // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1969, birž. 28, p. 2
Zalinkevičius P. Archeologiniai paminklai ir jų apsauga // Raudonasis artojas (Biržai). – 1957, rugpj. 22, 27, 29
Zalys S. Prieš 340 metų – carai. Trakai ir pinigai // Galvė (Trakai). – 1995, gruod. 1 Trakų rajono lobiai.
Zalys S. Vievio radinys // Galvė (Trakai). – 1995, bal. 28, p. 2 Rastas lietuviškas pinigėlis.
Zalkind S. W Muzeum Miejskim // Prawda Wileńska. – 1940, lapkr. 15, p. 3 Vilniaus radiniai.
Zamek Dolny w Wilnie / Tad. Č. // Słowo. – 1933, birž. 22, p. 2.
Zamek ksiąžat litewskich w Wilnie // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1872, t. 10, Nr. 251, p. 192-193.
Zamek nowogródzki / L.A. // Kurjer Litewski. – 1907, rugpj. 19 (rugs. 1). Vyksta konservavimas.
Zamek Trocki / M. K. // Ondyna Druskienieckich žródel (Grodno). – 1845, Nr. 2, p. 11–15.
Zamek w Nowogródku // Dziennik Wileński. – 1907, rugpj. 7 (20). Pradėti konservavimo darbai.
Zamkaus pilis – Vytėnai / J. V-ys. // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 3 (Nr. 252), p. 6. Panemunės (Jurbarko raj.) pilis.
Zaniewski B. Lud, który zginał // Wiedza i życie (Warszawa). – 1972, Nr. 9, p. 65-70 Apie jotvingius.
Zapareckaitė M. Istorinius paminklus – saugoti // Gimtoji žemė (Ukmergė). –1964, liep. 4, p. 3
Zarasai. Piliakalniai ir jų iškasenos // Mūsų rytojus. – 1933, rugs. 29, p. 5 Gatelių (Utenos raj.) ir Užėniškių (Zarasų raj.) piliakalniai.
Zarasų kraštas atidengė mūsų senovės paslaptį / V. Km. // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 7, p. 5.
Zareckienė D. Saugokime kultūros paminklus // Kauno tiesa. – 1964, rugs. 4
Zarysy trzeciej baszty odkopano na Górze Zamkowej // Słowo. – 1938, kovo 22, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Zasztowt L. Wiadomości o grobie, pomniku i niektórych szczątkach K. Bekiesza // Kwartalnik Litewski (Petersburg). – 1910, t. 2, p. 125-127. Vilniaus Bekešo kalnas.
Zasztowt L. Wileńscy milośnicy “starożytności” w latach 1899-1914 // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki (Warszawa). – 1990, t. 35, Nr. 2/3, p. 259-283
Zatarg o monety z XV stulecia // Chata rodzinna. – 1932, Nr. 42. Kaune, prie Rotušės aikštės, rastas lobis.
Zauka A. Stropiau šefuokime paminklus // Kauno tiesa. – 1959, spal. 10.
Zauka J. Paliekanos XV amžiaus / J.Z. // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 9, p. 106-107. Mini ardomą Piepalių (Radviliškio raj.) kapinyną.
Zawadzka B. Dwa kurhany ciałopalne z V-VI w.n.e. w miejscowości Szeszupka, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1964, t. 30, sąs. 3/4, p. 417-428 Rec.: Jaskanis J. // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 281-282.
Zbieracz litewski / W.C. // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1911, Nr. 38. Apie J. Obstą.
Zbiory Brodowskiego / M.Ch-ski // Dziennik Wileński. – 1906, lapkr. 19 (gruod. 2).
Zbomirskas R. Uostamiesčio kraštotyrininkai // Komjaunimo tiesa. – 1966, spal. 12 Apie Girkalių (Klaipėdos raj.) kapinyno kasinėjimus.
Zbomirskas R. Žemaitijos tyrinėtojas // Komjaunimo tiesa. – 1967, spal. 7 Apie V. Valatką.
Zdanavičius B. Impilties piliakalnis // Rytas. – 1933, rugpj. 31, p. 4
Zdančius K. Degalai kapinaitėse // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 6, p. 25 Neravų ir Kuklių (Lazdijų raj.) kapinaičių ardymas.
Zdobycz archeologiczna // Kurjer Litewski. – 1913, rugs. 13 (25).
Zemītis G. Apie ką pasakoja latvių ornamentas // Liaudies kultūra. – 1996, Nr. 6, p. 48-51
Zemitis G. Ornaments Latvijas dzels laikmeta senlieta un ta simbolika // Latvijas Zinatnu akadēmijas vestis (Rīga). – 1995, Nr. 5/6, p. 21-28
Zemlickas G. Ieškojusi deivių, atrado rojų // Lietuvos aidas. – 1994, bal. 29, p. 12
Zemlickas G. Pavargo suktis malūno ratai // Mokslas ir technika. – 1990, Nr. 3, p. 43-45 Apie I. Jablonskį.
Zenkevičius Z. Apie archeologinius radinius mūsų rajone // Mūsų žodis (Skuodas). – 1978, liep. 11
Zenkiewicz R. O kurhanach i grodziskach powiatu Oszmianskiego // Atheneum (Wilno). – 1848, sąs. 5, p. 119–128. Krėvos pilis ir apylinkės piliakalniai, pilkapiai.
Zepčikas Z. Dar kartą apie apyrankę // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 5, p. 56-57 Prienlaukio (Prienų raj.) radiniai.
Ziemlińska-Odojowa W. Sprawozdanie z badań w 1956 r. na cmentarzysku kurhanowym w mejsc. Žywa Woda pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 99-106
Ziemlińska-Odojowa W. Badania w 1962 r. na cmentarzysku z okresu póžnorzymskiego w Žywej Wodzie pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 229-239
Ziemlińska-Odojowa W. Badania wykopaliskowe w 1959 r. na cmentarzysku kurhanowym w miejsc. Žywa Woda, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 1, p. 193-221
Zigmantavičius G. Senovės liudininkai // Kauno tiesa. – 1965, gruod. 22 Archeologiniai radiniai Kauno istoriniame muziejuje.
Ziminskas J. Teodoras Narbutas // Mūsų Vilnius. – 1936, Nr. 23, p. 390
Ziminskas J. Užmirštas piliakalnis. Vilkija // Lietuvos aidas. – 1928, birž. 12, p. 4 Jaučakiai (Kauno raj.).
Zingeris M. Senamiesčio “dovana” // Vakarinės naujienos. – 1967, bal. 28 Lobis Kaune, Vilniaus g-vėje.
Zinkevičienė V. Penketą. O už ką? // Tarybų darbas. – 1987, Nr. 1, p. 32-34 Kultūros paminklų apsauga Telšių rajone, Šatrijos kalnas.
Zinkevičius Z. A few observations on the origin of the Samogitian dialect // Lingua Posnaniensis. – 1980, t. 23, p. 223-226
Zinkevičius Z. Arogancijos ir nemokšiškumo pinklėse // Dienovidis. – 1998, Nr. 41, p. 12-13. – Atsiliepimas į G. Valiukevičiaus straipsnį “Ar Maišiagala buvo Lietuvos sostinė”, žurn. “Naujoji romuva”, 1998, Nr. 1
Zinkevičius Z. Dėl “Vorutos paslapties” ir klaidingo požiūrio į rytų Lietuvos vietovardžius // Voruta. – 1991, Nr. 4, p. 2 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Zinkevičius Z. Dėl K. Bartkaus straipsnio “Pamiršta K. Būgos pasaka” // Bibliotekų darbas. – 1969, Nr. 11, p. 31 Atsiliepimas į 1969 m. “Bibliotekų darbe” spausdintą straipsnį.
Zinkevičius Z. Dėl žemaičių: Jų vardas, kilmė ir kt. // Dienovidis. – 1994, Nr. 10, 11
Zinkevičius Z. Dzūkai (Dzūkija) ir dzūkavimas // Pirmasis Dzūkijos kultūros kongresas, Alytus, 1995.06.15-17. – Alytus, 1995. – P. 43
Zinkevičius Z. Kas toji Voruta? // Voruta. – 1991, kovo 16, Nr. 6, p. 2 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Zinkevičius Z. Kur prieš šimtmečius lietuviškai (baltiškai) kalbėta… // Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 1 (2), p. 15-24
Zinkevičius Z. Lietuviai ir kuršiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 1, p. 27-29
Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija. – V., 1984. – [T.] 1: Lietuvių kalbos kilmė. – 389 p
Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija. – V., 1987. T. 2: Iki pirmųjų raštų. – 306 p P. 76-98 – materialinė ir dvasinė kultūra VII-XIV a.
Zinkutė N. Prie Barboros akmens // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1972, birž. 8 Mackeliškiai (Anykščių raj.).
Żylynśki L. IX zjazd archeologiczny w Wilnie // Wiadomości Numizmaticzno-archeologiczne (Kraków). – 1893, Nr. 4, p. 123-126.
Żytkowicz L. Towarzystwo Przyjaciól Nauk w Wilnie 1907-1940 // Z dziejów nauki polskiej: Księga Pamiątkowa Towarzystwa Naukowego w Toruniu (1875-1975). – Warszawa; Poznań, 1975. – P. 49-75
Zjazd młodych prehistorików w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1934, geg. 25, p. 9 Sausių (Bezwodnos) (Trakų raj.) pilkapiai.
Zjazd Rady Konserwatorów w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1925, birž. 7, p. 3 Vilniaus pilis.
Złotogłow z trumny królowej Barbary Radzwiłłówny // Kurjer Wileński. – 1933, saus. 20, p. 3
Znalezienie arabskich i rzymskich monet // Nowiny. – 1924, Nr. 39, p. 2 Tarp Rūdaičių ir Kvecių (Kretingos raj.).
Znaleziono skarb na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1937, kovo 14, p. 5 Vilniaus Aukštutinė pilis
Zniszczenia kamienia pamiątkowego // Litwa. – 1909, Nr. 2, p. 28-29. Dūdų – Antakmenio (Ignalinos raj.) akmuo.
Znowu historyczne wykopaliska // Chata rodzinna. – 1935, Nr. 15, p. 4 XVI a. kapai prie Labūnavos (Graužių?, Kėdainių raj.).
Zobarskas S. Piliakalnis // Trimitas. – 1929, Nr. 41, p. 688-689 Mini piliakalnį prie Gražiškių (Vilkaviškio raj.).
Zobarskas S. Taurapilis // Trimitas. – 1929, Nr. 45, p. 750-752 Padavimas apie Taurapilio (Utenos raj.) piliakalnį.
Zobova V. Giliai senovėi ginti // Tarybinė Klaipėda. – 1969, rugpj. 21
Zobova V., Oginskas K. Pilis aistrų verpetuose // Tarybinė Klaipėda. – 1988, spal. 25, p. 2-3 Klaipėdos pilis ir miestas
Zokaitytė Z. Šimtmečiai... iš mažyčių šukelių // Pergalė (Vilkaviškis). – 1984, rugpj. 14 Kudirkos Naumiesčio piliakalnio tyrinėjimai.
Zovienė D. Vis dar tebevilkinama nustatyti Vilniaus pilių valstybinio rezervato ribas // Lietuvos rytas. – 1998, liep. 21 Vilniaus pilys
Zubovas V. Atstatysime Medininkų pilies bokštą // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 3-4
Zubrickas-Turčinskis J. Nuo Margerio kalno // Vilniaus žinios. – 1906, lapkr. 4 (17), p. 1-2. Dėl Punios (Alytaus raj.) piliakalnio ir kitų paminklų apsaugos.
Zulonas K. Gamtą ir kultūros paminklus reikia tausoti // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1968, gruod. 28
Zum 90. Geburstag Hugo Scheu // Memeler Dampfboot. – 1935, kovo 31, priedas
Zurba A. Vėl – ne visai taip // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 23, p. 16 Biržų pilies teritorijos augalija.
Zur-Mühlen B. Die Bedeutung der Wikinger für Ostpreussen // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 2, p. 45-46
Zvonkuvienė J. Eketė – lyrikų kampelis // Klaipėda. – 1997, kovo 8, p. 24
Zwloki nieznanego biskupa znaleziono w katedrze Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1936, gruod. 13, p. 1
Žadeikis P. Apuolės negalima užmiršti // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 44, p. 1051
Žadeikis P. Apuolės piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1929, spal. 7, p. 2-3
Žadeikis P. Darbai Apuolėje eina prie galo // Rytas. – 1931, rugs. 7, p. 6
Žadeikis P. Impilties pilis // Rytas. – 1933, rugs. 25, p. 3-4
Žadeikis P. Istorinis Žemaičių mūšis prie Durbės // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 28, p. 671-673
Žadeikis P. Kaip eina darbai Apuolės piliakalny // Rytas. – 1931, rugpj. 14, p. 5
Žadeikis P. Kas šiemet daroma Apuolėje // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 30/31, p. 688 Apuolė (Skuodo raj.).
Žadeikis P. Kasinėjimai Apuolėje // Lietuvių katalikų mokslo akademija. Suvažiavimo darbai. – K., 1935. – T. 1, p. 397-402
Žadeikis P. Mamuto dantis Lietuvoje // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 49, p. 1178 Kurmaičiai (Kretingos raj.).
Žadeikis P. Nauji kasinėjimai Apuolėje // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 32/33, p. 715 Apuolė (Skuodo raj.).
Žadeikis P. Šis tas iš Klaipėdos senovės // Vairas. – 1930, Nr. 12, p. 259-264
Žadeikis P. Tolimesni darbai Apuolėje // Rytas. – 1931, rugpj. 20, p. 4
Žadeikytė R. Apie “Aušros” muziejaus numizmatikos fondų tvarkytoją ir jo paslaptis // Šiaulių kraštas. – 1998, rugpj. 13, p. 11 Apie S. Bieliauską.
Žadeikytė R. Miesto gimtadieniui – duona kepta ant akmens // Šiaulių kraštas. – 1997, rugs. 22 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Žadeikytė R. Šiauliuose ieškoma senųjų Šiaulių pėdsakų // Šiaulių kraštas. – 1997, rugpj. 14, p. 3 Tyrinėjimai Šiauliuose.
Žagarė / Pilietis // Trimitas. – 1923, geg. 31, Nr. 141, p. 26. Apie Žvelgaičio kalno apsodinimą ir radinius.
Žagunis P. Ateinančioms kartoms // Artojas. – 1975, spal. 18 Paminklų apsauga.
Žalingas darbas // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 61 Archeologinių radinių išvežimas iš Lietuvos.
Žaliūkienė D. Akmeniniai kirviai / D.Ž. // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 8, p. 46.
Žalys A. Kovos dėl Klaipėdos piliavietės likimo // Klaipėda. – 1998, spal. 12, p. 3, 6 Klaipėdos pilis ir miestas
Žalnierius A. 1991 ir 1994 m. Kauno pilies archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 185-193 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A. 1994-1995 m. Panemunės pilies rytinio korpuso ir vakarinio priešpilio archeologiniai tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 180-185
Žalnierius A. 1996 metų Kauno pilies rytinio gynybinio griovio tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 265-267 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A. 1996 metų žvalgomieji tyrinėjimai Kaune, Rotušės aikštėje Nr. 14 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 434-435 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A. Benediktinų vienuolyno lobis: ispaniškas auksas ir lietuviška tragedija // Kauno diena. – 1995, kovo 3, p. 1 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A. Kauno ištakų ir ankstyvosios raidos archeologinių tyrinėjimų problemos // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 145-150
Žalnierius A. Kauno pilies kasinėjimai 1994 m. // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 16-17 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A. Kauno pilies teritorijos archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 168-170 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Žalnierius A. Kauno senamiesčio 24 kvartalo ir Vilniaus gatvės 22 ir 24 sklypo archeologiniai kasinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 165-168 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Žalnierius A. Kauno senamiesčio 3 kvartalo (buv. Bernardinų vienuolyno ansamblio) archeologiniai tyrimai // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 31-32. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 79-80)
Žalnierius A. Kauno senamiesčio 3-ojo kvartalo šiaurinės dalies užstatymo raida XV-XVII amžiais // Architektūros paminklai (V.). –1989, t. 12, p. 16-25
Žalnierius A. Kauno senamiesčio 4 ir 4b kvartalo archeologiniai tyrimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 149-151 Kauno senamiestis
Žalnierius A. Kauno senamiesčio pastatų Rotušės aikštės Nr. 17-20 kieme tiestų trasų archeologiniai tyrimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 262-264 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A. Kėdainių senamiesčio 75 kvartalo sklypo Didžiojoje g. Nr. 25 žvalgomieji archeologiniai tyrimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 264-266 Kėdainiai
Žalnierius A. Mažųjų Lapių dvarvietės žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 330-332 Mažosios Lapės (Kauno raj.).
Žalnierius A. Sklypo Virbalyje, Vilniaus g, Nr. 22 archeologiniai tyrimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 266-268
Žalnierius A., Babiliūnaitė D. 1997 metų tyrinėjimai Kaune, Muziejaus gatvėje Nr. 11a // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P.436-439 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A., Baliliūnaitė D. 1997 metų tyrinėjimai Kaune, Kuzmos gatvėje Nr. 6 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 439-441 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A., Zareckienė D. XVI a. antrosios pusės – XVII a. pradžios gyvenamieji namai Kaune, šv. Trejybės bažnyčios ir bernardinių vienuolyno teritorijoje // Lietuvos TSR architektūros klausimai (V.). – 1986, t. 8, sąs. 2, p. 83-96
Žalvario papuošalai po medžiu // Lietuvos aidas. – 1940, saus. 19 (Nr. 31), p. 5 Dimitravo (Kretingos raj.) kapinynas.
Žąsliai, Trakų apskr. Rado Napoleono karių kaulų / B. Marmukonis // Mūsų rytojus. – 1934, birž. 12, p. 7
Žebrys K. Kame buvo Mindaugo sostapilis? // Draugija. – 1909, Nr. 35, p. 269-271. – Tas pat: Anykščiai. – 1991, Nr. 1, p. 11-13. Dėl Vorutos lokalizavimo.
Žebrys K. Kame buvo Mindaugo sostapilis?: iš “Draugijos” (1909, Nr. 34) // Anykščiai. – 1991, Nr. 1, p. 11-13. Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Žebrytė G. Kraštotyrininkų vasara // Lenino priesakai (Eišiškės). – 1969, rugs. 27, p. 4 Pabarės (Šalčininkų raj.) pilkapiai.
Žebrytė J. Švedkalnis ar sėlių pilies vieta? // Panevėžio rytas. – 1998, rugs. 19, p. 10 Apie Kupiškio piliakalnį.
Žeimienė G. Archeologai išėjo. Grįš kapinyno niokotojai? // Ūkininko patarėjas. – 1997, liep. 26, p. 19 Diržių (Pakruojo raj.) kapinynas.
Žeimienė G. Tyrinėjamas Diržių senkapis // Šiaulių kraštas. – 1996, spal. 12, p. 2 Pakruojo raj.
Žeimienė G. Žada sutvarkyti Upytės piliavietės želdinius // Panevėžio rytas. – 1995, birž. 23 Panevėžio raj.
Žeižienė E. Sodininkų ekpancija į Maisiejūnų piliakalnį // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1988, lapkr. 29
Žekas. Senovės kapinės // Lietuvos žinios. – 1927, gruod. 9, p. 3 Zūbiškių (Panevėžio raj.) pilkapiai ir kapinynas.
Želvytė D. Po Mėguvos žemę // Palanga. – 1992, birž. 12, liep. 2
Žem. Kalvarija. Pilies kalno griovimas / D. Vaikas // Vienybė. – 1921, Nr. 30. Iš piliakalnio Plungės raj. kasamas žvyras.
Žemaičių Kalvarija // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1933, Nr. 45, p. 8 Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) kapinyno radiniai.
Žemaičių Kalvarija. Gausi įvairiomis senienomis vieta // Mūsų rytojus. – 1933, rugs. 26, p. 7 Piliakalnis ir kapinynas, Plungės raj.
Žemaičių Kalvarija. Vėl rasta senienų // Mūsų rytojus. – 1933, lapkr. 25, p. 7 Kapinyno radiniai, Plungės raj.
Žemaičių Kalvarijoje rastos senienos jau Kauno muziejuje // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 10, p. 7 Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) kapinyno radiniai.
Žemaičių vyskupijos istorija / Pir. A. // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1930, Nr. 1-5. Nr. 1 – “Senovės lietuvių tikyba”; Nr. 2 – “Senovės lietuvių tikėjimas į pomirtinį gyvenimą”.
Žemaitija atskleidžia amžių uždangą // Vakarinės naujienos. – 1966, liep. 2 Žvalgomoji archeologinė ekspedicija.
Žemaitija buvo gyvenamas kraštas prieš 3300 metų // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 6, p. 7. – Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1931, vas. 21, p. 2
Žemaitijoj gyventojas rado 3750 labai senų pinigų // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, saus. 5, p. 1 Patumšių (Telšių raj.) lobis.
Žemaitis A. Ar stovės pilis Anykščiuose ? // Anykšta. – 1998, lapkr. 11, p. 2 Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Žemaitis A. Santūri nuomonė apie būsimą pilį // Anykšta. – 1998, lapkr. 21, p. 3 Diskusija dėl Šeimyniškėlių-Vorutos pilies atstatymo.
Žemaitis A. Ten, kur dunkso Šatrija // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1968, geg. 25
Žemaitis A. Tolimos praeities šviesa Vorutos pilies griuvėsiuose // Anykšta. – 1995, rugpj. 19, p. 1, 3 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Žemaitis F. Pilaitės piliakalnis // Vilnia. – 1994, vas. 18 Vilniuje.
Žemaitis K. Archeologams žinotina - rasta senas kapinynas // Lietuva. – 1923, spal. 30. Kaune, Šančiuose, randa XVIII-XIX a. monetų.
Žemaitis V. Lietuviški vandenvardžiai ir pilkapiai nuo Vyslos iki pat Maskvos. – Chicago, 1972. – 66 p
Žemaitis V. Niokojamas senkapis // Spartuolis (Trakai). – 1978, rugpj. 17 Nikronių kapinynas ir akmuo.
Žemaitis Z. Darbas kruopštus, varginantis, tačiau labai reikalingas // Santaka. – 1994, rugpj. 2 Stanaičių (Vilkaviškio raj.) kapinyno tyrinėjimai.
Žemaitytė A. Aukštutinė pilis pavojuje // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 36, p. 15 Vilniaus pilis
Žemaitytė A. Biržų karūna // Literatūra ir menas. – 1979, Nr. 35, p. 8-9 Biržų pilis.
Žemaitytė A. Kernavė ir biurokratija // Vilniaus balsas. – 1989, spal. 2-8 Kernavės tyrinėjimai
Žemaitytė A. Kurie sugrįžta // Literatūra ir menas. – 1979, Nr. 20, p. 11 Apie restauratorę B. Pinkevičiūtę, restauruojamus Šventosios akmens amžiaus gyvenvietės radinius.
Žemaitytė A. Medininkų pilies atstatymas sustojo // Respublika. – 1995, lapkr. 23, p. 15 Medininkų pilis
Žemaitytė A. Medininkų pilis rengiasi žiemoti // Respublika. – 1995, lapkr. 15, p. 5 Medininkų pilis
Žemaitytė A. Nuo sniego nukentėjo Žemutinė pilis // Respublika. – 1996, vas. 27, p. 7 Vilniaus pilys
Žemaitytė A. Pilių teritorija – amžių veidrodyje // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 39, p. 3; Nr. 40, p. 6
Žemaitytė A. Protėvių šnekėjimas // Literatūra ir menas. – 1983, Nr. 4, p. 8-9 Vilniaus Pilies kalno tyrinėjimai.
Žemaitytė A. Salut sidabrinei Marijai // Atgimimas. – 1990, Nr. 15, p. 9 Apie M. Gimbutienę.
Žemaitytė A. Sfinksas tūno po žeme // Literatūra ir menas. – 1986, Nr. 49, p. 3 Apie K. Meką.
Žemaitytė A. Sigitas // Dienovidis. – 1993, Nr. 32, p. 1. – Aut. nenurodyta Apie S. Lasavicką.
Žemaitytė A. Sigitas Lasavickas, 1998. Kovo 25, Vilnius // Dienovidis. – 1998, Nr. 14, p. 16 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Žemaitytė E. Rusiškai maldos nekalbėjo arba būsimojo generolo mokslai Palangos progimnazijoje // Vakarinė Palanga. – 1994, lapkr. 12, p. 11 Apie V. Nagevičių.
Žemartas J. Brangus radinys Papilėje // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 45, p. 6 Papilėje (Akmenės raj.) rastas žiedas-signetas.
Žemartas J. Senovės liekanos // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 41, p. 3 Papilės (Akmenės raj.) kapinynas.
Žemė slepia lobius // Banga (Klaipėda). – 1972, rugs. 23 Jucaičių (Šilalės raj.) papuošalų lobis.
Žemgaila J. Archeologai šiemet dirbs ir po vandeniu // Respublika. – 1998, birž. 19 Apie 1998 m. tyrinėjamus paminklus.
Žemgaila J. Subačiaus vartai stovėjo ne ten, kur manyta // Respublika. –1998, birž. 4, p. 15 Vilniaus miestas
Žemgulienė L. Medininkų pilis vėl suviliojo architektus, archeologus, istorikus // Lietuvos rytas. – 1993, birž. 16, p. 10
Žemkalnis-Landsbergis V. Vilniaus miesto rekonstrukcinis planas iki 1655 metų ir Vilniaus pilių modelis, sudarytas 1940-1943 metais / V. Žemkalnis-Landsbergis // Lietuvos TSR architektūros klausimai (V.). – 1966, t. 3, p. 409-413
Žemoji Panemunė. Keistas urvas // Mūsų rytojus. – 1933, birž. 7, p. 3 Žemosios Panemunės (Šakių raj.) piliakalnis.
Žemulienė L. Architektas mirė gindamas savo idėjas // Lietuvos rytas. – 1998, kovo 27, p. 3 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Žemulienė L. Atkasta Vytauto Didžiojo laikų ginkluotės // Lietuvos rytas. – 1994, rugpj. 19, p. 3
Žemulienė L. Didžiausia paslaptis – pats Vilniaus miestas, tačiau toks pavadinimas ne vienintelis pasaulyje // Lietuvos rytas. – 1994, kovo 15, p. 3 Apie S. Lasavicką.
Žemulienė L. Gediminas rašė laiškus iš Žemutinės pilies / Pasikalbėjimas su V. Urbanavičiumi // Respublika. – 1991, rugs. 26, p. 5
Žemulienė L. Marija Gimbutienė – Deivės civilizacijos atradėja // Lietuvos rytas. – 1998, saus. 30, priedas: Stilius, p. 12
Žemulis F., Labanauskas K., Vasiliauskienė R. Barbarai Veliuonoje // Mūsų gamta. – 1991, Nr. 6, p. 17 Dėl medžių kirtimo nuo piliakalnio.
Žentelis. Senovės kapų kalnai // Viltis. – 1910, birž. 11 (24). Barboriškio (Ukmergės raj.) kapinynas.
Žibartas J. Nepaprasto darbo nepaprasti vaisiai. Nauja sensacija Kaune // Darbo Lietuva. – 1935, lapkr. 9 (Nr. 19), p. 6 M. Šlepavičiaus numizmatikos kolekcija.
Žibartienė P. Panevėžys. Iškasė XI-XII šimtmečio žmogaus palaikus // Mūsų rytojus. – 1935, rugpj. 2, p. 3 Molainių (Panevėžio raj.) kasinėjimai.
Žibas J. Lobį atnešė … vėtra // Gimtasis kraštas. – 1967, Nr. 47, p. 6 Papiškių (Kauno raj.) lobis.
Žibietis P. Istoriškieji Trakai // Vilniaus balsas. – 1940, geg. 29-31 Trakų salos pilis.
Žičkutė T. Jam tėviškės žemė buvo gyva // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 2, p. 2-3 Apie V. Valatką.
Žičkuvienė A. Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrėjui Vladui Nagiui-Nagevičiui atminti // Klaipėda. – 1995, rugs. 15, p. 21 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Židikai. Vietoje didelio lobio – senovės pinigėliai // Rytas. – 1935, geg. 3, p. 8 Buv. Biržynės (Mažeikių raj.) dvarelio lobis.
Žiedžiūnas P. Apie nugrimzdusį ir naująjį miestą // Diena. – 1939, Nr. 31, p. 3 Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Žiemys A. Dangus baltų mitologijoje // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 23, p. 5 Remiasi latvių dainomis.
Žiemys A. Iš Šiaulių praeities // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 21, p. 4 Vilniaus gatvės kapai.
Žiemys A. Kraštotyros darbai Klaipėdos krašte. Klaipėdos krašto ir miesto muziejus // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugs. 18, p. 5-6
Žiemys A. Kulgrindžiai Lietuvoje // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 21, p. 2 Mini daug žemaitijos kūlgrindų.
Žiemys A. Margis ir Pilėnai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugs. 24, p. 5 Punia (Alytaus raj.) ir Pypliai (Kauno raj.).
Žiemys A. Šiaurės giminaičių likimas // Vakarai (Klaipėda). – 1938, vas. 5, p. 5 Apie sėlius, žiemgalius ir kuršius.
Žiemys A. Šventieji medžiai Prūsuose // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 16, p. 5
Žiemys A. Vėlių kultas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, lapkr. 1, p. 2
Žigas V. Heraldinio ženklo mįslė // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 9, p. 24 Apie sukurtą T. Daugirdo Vytauto ženklą, sekant senosiomis monetomis.
Žikonis J. Moškėnų piliakalnis // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 15, p. 3 Moškėnai (Rokiškio raj.).
Žilėnas A. Avižos ant piliakalnių // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1969, spal. 23 Paminklų apsauga.
Žilėnas V. Apie numizmatikos lobių tvarkymą // Muziejai ir paminklai. – V., 1966. – P. 31-32
Žilėnas V. Atrastas lobis // Tiesa. – 1958, birž. 5 Blinstrubiškiai (Raseinių raj.).
Žilėnas V. Kultūros paminklų apsaugos reikalai Vilniuje // Lietuvos žinios. – 1939, lapkr. 27, p. 3 Paminklų apsauga . Pasikalbėjimas su P. Karazija.
Žilėnas V. Lietuvos kolekcininkai ir muziejininkai. 11. Povilas Karazija // Kultūros barai. – 1983, Nr. 10, p. 67-69
Žilėnas V. Lietuvos kolekcininkai ir muziejininkai: 1. Antanas Zaborskis // Kultūros barai. – 1982, Nr. 12, p. 55-56
Žilėnas V. Naujas gyvenimas Vilniuje // Lietuvos žinios. – 1940, liep. 26 Vilnius miestas.
Žilėnas V. Povilo Karazijos numizmatikos kolekcija // Literatūra ir menas. – 1977, Nr. 46, p. 14
Žilėnas V. Stepono Batoro universiteto muziejai // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 1, p. 28-29 Ir Archeologijos muziejus.
Žilėnas V. Vilniuje surasti Žemosios kunigaikščių pilies rūmai? // Lietuvos žinios. – 1940, birž. 3, p. 9 Vilniaus Žemutinė pilis.
Žilėnienė D., Žilėnas A. Antalieptės apylinkių senovė // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 97-103 Verslavos ir Gutaučių piliakalniai (Zarasų raj.), Žadavainių (Utenos raj.) kapinynas.
Žilevičius R. Neatspėtos praeities mįslės // Tėvynės balsas. – 1966, Nr. 42 Telšių “Alkos” muziejaus archeologinės ekspedicijos.
Žilinskaitė J. Kas rūpinsis piliakalniais? // Šviesa (Jurbarkas). – 1974, birž. 18 Antakalniškių piliakalnis ir Veliuonos Pilaitės.
Žilinskas A. Ką byloja Barstyčių akmuo, arba Vištyčio akmens pusbrolis // Šešupė (Marijampolė). – 1997, spal. 15
Žilinskas A. Kovų su kryžiuočiais liudininkas // Pergalė (Vilkaviškis). – 1977, liep. 30 Piliakalnių kaimo piliakalnis.
Žilinskas A. Mūsų rajono piliakalniai // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1972, liep. 25
Žilinskas A. Piliakalnių apsauginės zonos // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1973, bal. 17
Žilinskas J. Akmens periodo žmogus Žemaitijoje ir Suvalkijoje, jo kilmė ir jojo ainiai. – K., 1931. – 36 p
Žilinskas J. Ką mokslas sako apie lietuvių kaukoles / J. Žl. // Jaunoji karta. – 1939, Nr. 12, p. 287-288.
Žilinskas J. Les ancźtres Lithuaniens a l’époque préhistorique, protohistorique et historique // Vytauto Didziojo universiteto Medicinos fakulteto darbai (K.). – 1937, t. 4, kn. 1/3, p. 481-558 Knygos “Lietuvių protėviai” santrauka.
Žilinskas J. Lietuvių kaukolės dėžė. – K., 1927. – 135 p
Žilinskas J. Lietuvių protėviai. – K., 1937. – 143 p. – Tas pat Vilniuje, 1991 m Rec.: Matusas J. // Vairas. – 1937, Nr. 6, p. 232-234. Nezabitauskas A. Nauja mūsų protėvių kilmės ir senovės kultūros mokslinė koncepcija / A.N. // Lietuvos aidas. – 1937, kovo 25 (Nr. 135), p. 4. Puzinas J. / P.S. // XX amžius. – 1937, bal. 19, p. 5. Puzinas J. // Archyvum philologicum. – 1937, t. 6, p. 226-231; Atsp.: – K., 1937. – 6 p. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 374-383. Salys A. // Akademikas. – 1937, Nr. 9, p. 220; Nr. 10, p. 244-245. Žlabys J. / J. Žg. //Tautos mokykla. – 1937, Nr. 10, p. 252.
Žilinskas J. Lietuvių protėviai. – K., 1990. – 144 p. – Perspausdintas 1937 m. leidinys
Žilinskas J. Lietuvių rasinė kilmė // Trimitas. – 1935, Nr. 16/17, p. 294-295
Žilinskas J. Naruišių kaukolė (Iš Romos epochos) // Tauta ir žodis (K.). – 1928, kn. 5, p. 232-247 Noruišių (Kelmės raj.) pilkapiai.
Žilinskas J., Masalskis R. Senojo geležies periodo Lietuvos gyventojų kaukolių studija // Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto darbai (K.). – 1937, t. 4, p. 10-197 Rec.: Naujas veikalas apie Lietuvos gyventojų kaukoles / S.Žg. // Lietuvos aidas. – 1937, rugs. 4 (Nr. 402), p. 5. P. 5-12 J. Puzinas apie Eigulių kapinyną.
Žilius J. Palemonas ir jo padermė. – Klaipėda, 1928. – 68 p
Žilys S. Mūsų pareiga – saugoti paminklus // Naujas rytas (Raseiniai). – 1977, kovo 19 Pužų piliakalnis.
Žinios ir spėjimai iš seniausios mūsų krašto praeities // Kaimynas (Klaipėda). – 1933, Nr. 10, p. 37-38 Akmens ir bronzos amžius Klaipėdos krašte.
Žiogas J. Archaiologiški tyrinėjimai Gaidės apylinkėje // Lietuvių tauta. – 1909, kn. 1, d. 3, p. 313-333; Atsp.: V., 1909. – 24 p. Lapušiškių ir Pasamanės pilkapiai ir Čeberakų piliakalnis (Ignalinos raj.), Drūkšių piliakalnis (Baltarusija).
Žiogas J. Barbariškas senovės liekanų panaikinimas // Viltis. – 1909, vas. 1 (14), p. 4. Neteisinga žinutė apie Dūdų-Antakmenio (Ignalinos raj.) apeiginio akmens išsprogdinimą 1908 m.
Žirgų kapuose Labūnavoje // XX amžius. – 1938, birž. 7, p. 6 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Žiugžda J. Apie tradicijas, tikras ir tariamas // Tiesa. – 1961, kovo 4 Paminklų apsauga.
Žiugžda J. Dėl Jono Basanavičiaus kultūrinio palikimo // Tiesa. – 1967, vas. 15
Žiupsnis žinių apie Sūduvos žilą senovę / J.S. // Aušra (Seinai). – 1980, Nr. 4, p. 9-14.
Žycie artystyczne w Wilnie // Słowo. – 1933, rugs. 3, p. 2 Karalių kapų tyrinėjimų ir radinių paroda.
Žyciórys prof. dr. Wlodzimierza Hołubowicza // Studia archeologiczne (Wrocław). – 1967, t. 2, p. 5-17. – Bibliogr
Žlabys J. Adalbertas Bezzenbergeris filologas ir archeologas / J. Ž-s. // Į laisvę. – 1942, lapkr. 19, p. 3.
Žlabys J. Kaip atrodo spėjama Saulės-Šiaulių kautynių vieta // Lietuvos aidas. – 1936, spal. 5 (Nr. 456), p. 3 Salduvės piliakalnio apylinkės.
Žmogus buvo laidojamas su turtu. Dar kai kas iš prof. Volterio radinių. Pradėti tyrinėjimai iš Lapių valsč. / El. // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 22. Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Žmonių kaulais kelią taiso // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 22, p. 1 Vaišnorių (Šiaulių raj.) kapinyno ardymas.
Žmonių kaulais kelius taiso. Traupis / Ąžuolaitis // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 38, p. 4 Traupio (Anykščių raj.) senkapiai.
Žodelis apie Alkos kalną / Kyrupis // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1895, Nr. 38, p. 456-457. Erkšva (Skuodo raj.).
Žodelis apie Byrutės kalną / Kyrupis // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1895, Nr. 38, p. 432-433. Palanga.
Žukas V. Įvairių mokslo šakų specialios bibliografijos (1917-1940) // Bibliotekų darbas. – 1971, Nr. 10, p. 31-35 Yra skyrelis apie archeologijos ir etnografijos bibliografiją.
Žukas V. Lietuvių bibliografijos istorija (iki 1940 metų). – V., 1976. – 239 p P. 187-188 – 1917-1940 m. archeologijos ir etnografijos bibliografija.
Žukas V. Lietuvių bibliografijos istorija (iki 1940 metų). – V., 1983. – T. 1, 264 p P. 172-174 – apie archeologiją ir etnografiją.
Žukas V. Lietuvos istorijos bibliografija 1917-1940 m. // Bibliotekų darbas. – 1971, Nr. 7, p. 21-25; Nr. 8, p. 29-32
Žukas V. Lietuvos kraštotyros ir specialioji bibliografija 1861-1917 m. // Bibliotekų darbas. – 1974, Nr. 12, p. 26-28
Žukas V. Tiesa amžinai pasilieka // Tarp knygų. – 1991, Nr. 11, p. 27-30 Apie K. Jablonskį, trumpai paminima ir R. Rimantienė.
Žukauskas A. Apsaugokime revoliucinius ir archeologinius-istorinius paminklus // Stalino keliu (Kupiškis). – 1950, bal. 6 Paminklų apsauga.
Žukauskas A. Atrasta Mindaugo laikų Vorutos pilis / A.Ž. // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 3, p. 6 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Žukauskas A. Istorinių revoliucinių ir archeologinių paminklų pasportizaciją vykdant // Stalino keliu (Kupiškis). – 1951, spal. 24
Žukauskas A. Kultūros paminklų apsaugos reikalu // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1950, geg. 17 Paminklų apsauga.
Žukauskas P. Kas “nupraus” Dievytį? // Artojas (Šilalė). – 1989, vas. 9 Apie piliakalnį.
Žuklijūtė O. Archeologiniai paminklai ir jų apsauga // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1959, geg. 16
Žukovskis R. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Stiklių g, Nr. 5 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 282-283 Vilniaus miestas
Žukovskis R. Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Skapo g, Nr. 10 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 281-282 Vilniaus miestas
Žukovskis R. Žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, tarp Rinktinės ir Žvejų gatvių // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 441-443 Vilniaus miestas
Žukowski T. Cmentarzysko ciałopalne na stanowisku 2 we wsi Szurpiły, pow. Suwałki, na podstawie wykopalisk w latach 1958-1960 // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, sąs. 3, p. 250-288
Žulys B. Kauno pilis atgimsta // Laikinoji sostinė. – 1996, birž. 12, p. 3 Kauno pilis ir miestas
Žulkus V. “Kas yra sensacija mums – labai nuobodūs dalykai kitiems…” / Pokalbis su Jonu Siauruku // Mažoji Lietuva. – 1990, gruod. 12, p. 7 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Antroji Palangos senovinė gyvenvietė // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 45-46
Žulkus V. Archeologinius kasinėjimus pradėjus // Tarybinė Klaipėda. – 1974, gruod. 22, p. 4
Žulkus V. Archeologų radiniai Plateliuose // Kibirkštis (Plungė). – 1987, lapkr. 17
Žulkus V. Archeologų šiokiadieniai // Tarybinė Klaipėda. – 1981, rugpj. 1
Žulkus V. Atkursime alkvietę ant Birutės kalno // Tarybinė Klaipėda. – 1988, spal. 2, p. 8
Žulkus V. Ąžuolų sala – naujas archeologinis kompleksas Platelių ežere // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 125-127
Žulkus V. Baltische Funde an den westlichen Ostseeküsten // Archaeologia Baltica. – V., 1997. – T. 2, p. 165-189
Žulkus V. Baltų visuomenė ankstyvaisiais viduramžiais // Lietuvos valstybė XII-XVIII a. – V., 1997. – P. 13-30
Žulkus V. Bažnyčios Klaipėdos XIII-XVII a. urbanistinėje struktūroje // Protestanizmas Lietuvoje: istorija ir dabartis. – V., 1994. – P. 99-116 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Birutės kalnas ir gyvenvietė Palangoje // LIM, 1985 metai. – V., 1986. – P. 21-35
Žulkus V. Birutės kalnas ir Palanga // Baltija. 1985. – V.,1985. – P. 7-13
Žulkus V. Birutės kalno gyvenvietė Palangoje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 94-96
Žulkus V. Birutės kalno gyvenvietės Palangoje tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 62-65
Žulkus V. Birutės kalno ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 43-46 Palanga.
Žulkus V. Birutės kalno paslaptys // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 6, p. 16-17 Palanga.
Žulkus V. Dar kartą dėl Klaipėdos ir Palangos vardų kilmės // Tarybinė Klaipėda. – 1977, bal. 16
Žulkus V. Die Kuren im 13.-15. Jahrhundert // Preussen, Kuren und Masuren: Drei Beitrage zur Landeskunde Ostpreussens. – Hamburg/Weissenburg, 1991. – P. 15-29
Žulkus V. Die Landschaften und Zentralorte Südkurlands im 9. bis 13. Jahrhundert // Culture Clash or Compromise? The Europeanisation of the Baltic Sea Area 1100-1400 AD. – Visby, 1998. – P. 131-146. – (Acta Visbyensia; XI)
Žulkus V. Die Preussen und ihre Nachbarn im 1. Jahrtausend nach Christi Geburt // Preussen, Kuren und Masuren: Drei Beitrage zur Landeskunde Ostpreussens. – Hamburg/Weissenburg, 1991. – P. 4-14
Žulkus V. Grigaičių pilalės (Plungės raj.) žvalgymas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 43-44
Žulkus V. Įkurta Lietuvos archeologijos draugija // Tarybinė Klaipėda. – 1989, saus. 27, p. 8
Žulkus V. Kaip tvarkysime mūsų archeologijos paminklus? // Tarybinė Klaipėda. – 1980, liep. 26 Dėl Bandužių ir Laistų kapinynų bei piliakalnių.
Žulkus V. Kasinėjimai Klaipėdos piliavietės princo Fridricho bastiono poternose // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 205-207 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Kasinėjimai Šventosios uoste // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 89-91
Žulkus V. Kaunas tarp Rytų ir Vakarų. Nemuno kelias I-II tūkst. po Kr. pradžioje // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 89-97
Žulkus V. Klaipėdos istorijos ir topografijos bruožai XIII-XVII a. (archeologijos duomenimis) // Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos. – Klaipėda, 1994. – P. 5-18. – (Acta Historica Universitatis Klaipėdensis; II) Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Klaipėdos kultūriniai sluoksniai // Architektūros paminklai. – 1982, t. 7, p. 6-12. – Santr. rusų k., p. 58-59, anglų k., p. 62-63, vok. k., p. 66-67
Žulkus V. Klaipėdos piliavietės kasinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 268-270. Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Klaipėdos piliavietės tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 83-85
Žulkus V. Klaipėdos piliavietės tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 43-45
Žulkus V. Klaipėdos pilies liekanų tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 193-196
Žulkus V. Klaipėdos pilies teritorijos tyrinėjimai // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 41-45
Žulkus V. Klaipėdos pilis // Tarybinė Klaipėda. – 1989, gruod. 20, p. 8 Klaipėdos pilis ir senamiestis
Žulkus V. Klaipėdos pilis ir miestas XIII-XIV a. // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 8, p. 28-29
Žulkus V. Klaipėdos pilis ir miestas XIII-XVI a. // Nemuno kraštas. – 1990, Nr. 1 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Klaipėdos pilis vėl šaukiasi pagalbos // Atgimimas – 1990, saus. 12, Nr. 2, p. 8-9 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Klaipėdos pilis: realijos ir ateitis // Klaipėda. – 1990, rugs. 15, p. 2 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Klaipėdos senamiesčio archeologinių tyrimų metu rastos keramikos analizės išvados // Istorijos ir kultūros paminklų tyrimai ir restauravimas Lietuvos TSR, 1976-1980. – V., 1980. – P. 34. – Tekstas lygiagr. rusų k. (p. 113), anglų k. (p. 174-175)
Žulkus V. Klaipėdos senamiesčio kultūriniai sluoksniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 1, p. 24-26
Žulkus V. Klaipėdos senamiesčio pietinės dalies žvalgymas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 151-152 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Klaipėdos senamiesčio raidos XIII-XVII amžiais problemos // Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). – 1977, t. 5, sąs. 4, p. 31-36
Žulkus V. Klaipėdos senamiesčio tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 85-88
Žulkus V. Klaipėdos senojo miesto modelis. – V., 1991. – 82 p.
Žulkus V. Kuo ženkli Klaipėdos urbanistinė raida XIII-XVI amžiais? // Tarybinė Klaipėda. – 1988, bal. 10, p. 8 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Kuršiai // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. T. 2, p. 50-67. – Perspausdinta iš: Mokslas ir Lietuva. – 1992, Nr. 4, p. 2-11
Žulkus V. Kuršiai // Mokslas ir Lietuva. – 1992, Nr. 4, p. 2-11. – Tas pat: Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 50-67
Žulkus V. Kuršių žemės ir žmonės // Lietuvininkų kraštas. – K., 1995. – P. 65-74
Žulkus V. Laistų gyvenvietės žvalgomieji kasinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 41-43 Klaipėdos raj.
Žulkus V. Lietuvos pajūrio archeologijos paminklai ir gamtinė aplinka // Geografijos metraštis (V.). –1990, t. 25/26, p. 76-82
Žulkus V. Marios baltų pasaulėžiūroje // Jūra. – 1991, Nr. 1, p. 1-13
Žulkus V. Migration in Žemaitija in den 13. – 16. Jahrhunderten // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 156-173
Žulkus V. Mirusiųjų pasaulis baltų pasaulėžiūroje (archeologijos duomenimis) // Žemaičių praeitis. – V., 1993. – T. 2, p. 23-35
Žulkus V. Naglio kalno archeologiniai tyrinėjimai // Kraštotyra. – V., 1981. – Kn. 12, p. 63-72 Palangoje.
Žulkus V. Nauja apie Klaipėdos pilį // Tarybinė Klaipėda. – 1975, gruod. 3
Žulkus V. Naujai rasti kapai Palangos VIII-XIII a. kapinyne // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 167-170
Žulkus V. Nauji duomenys apie Kražių pilį ir kolegiją // Architektūros paminklai. – 1988, t. 11, p. 20-24
Žulkus V. Palanga als kurischer Handelsplatz an der Ostseeküste im 9.-12. Jahrhundert // Vakarų baltų istorija ir kultūra: Straipsnių rinkinys: Skiriama Klaipėdos miesto 740 metų jubiliejui. – Klaipėda, 1992. – P. 46-67
Žulkus V. Palangos antroji senovinė gyvenvietė // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 37-41
Žulkus V. Palangos Birutės kalno senosios gyvenvietės chronologija // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V.,1995. – P. 45-50
Žulkus V. Palangos kapinyno šiaurinės dalies žvalgymai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 143-144
Žulkus V. Palangos priešistorė; Ar gyveno Lietuvoje neandertaliečiai? Akmens amžiaus radiniai; Akmens amžius; Senojo geležies amžiaus kapinynas; Kuršiai mūsų pajūryje; Mėguvos žemė; Viduramžiai; Ar seniai žemaičiai Palangoje // Vasara: “Tarybinės Klaipėdos” priedas. – 1989, birž. 30 – rugpj. 17
Žulkus V. Palangos viduramžių gyvenvietės. – Klaipėda, 1997. – 350 p. – (Acta Historica Universitatis Klaipedensis; T. 6) Apie Birutės kalno gyvenvietės, Žemaičių kalnelio, Rąžės pakrančių ir Naglio kalno tyrinėjimus.
Žulkus V. Palangos VIII-XIII a. kapinyno ribų tikslinimas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 123-125
Žulkus V. Pilies ir miesto kolizija viduramžių Klaipėdoje // Miestas ir žmogus. – Klaipėda, 1989. – P. 28-30 Klaipėdos pilis ir senamiestis
Žulkus V. Platelių Šventorkalnio dvarvietė ir Apvaliosios kalvos alkvietės 1996-1997 metų kasinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 336-339
Žulkus V. Protomiestai Europoje ir Lietuvos pajūryje // Miestas ir žmogus: regionas ir regioninė kultūra. – Klaipėda, 1991. – P. 31-32
Žulkus V. Radiniai Birutės kalne // Tarybinė Klaipėda. – 1977, geg. 22 Palanga.
Žulkus V. Radiniai Platelių apylinkėse ir ežere // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 187-190
Žulkus V. Senieji kuršiai // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4 (7), p. 2-6
Žulkus V. Senosios Klaipėdos beieškant // Tarybinė Klaipėda. – 1977, bal. 23, p. 3
Žulkus V. Senovinė gyvenvietė Palangos parke // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 66-68
Žulkus V. Slengių senkapio (Klaipėdos raj.) radiniai // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 101-103
Žulkus V. Tarpgentinės dykros ir mirusiųjų pasaulis baltų pasaulėžiūroje // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 107-116
Žulkus V. Teritoriniai junginiai Lietuvos pajūryje // Mindaugo karūnavimas – valstybės diena. – Klaipėda, 1991. – P. 28-30
Žulkus V. Tyrimai senamiestyje // Tarybinė Klaipėda. – 1972, liep. 6
Žulkus V. Vakarinės žemaičių žemės XIII-XIV amžiais // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 26-30 Pagraudė, Medininkai, Karšuva.
Žulkus V. Vakarų baltai gotų-gepidų migracijoje (I-IV a.) // Lietuvininkų kraštas. – K., 1995. – P. 74-107
Žulkus V. Ventės Rago ir Kuršių marių dugno žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 209-210 Ventės (Šilutės raj.) pilis.
Žulkus V. Vikingų burės Kuršių mariose // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 4, p. 28-29
Žulkus V. XVI-XIX a. Klaipėdos buitinės keramikos klasifikacija // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 38-39. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 86-87)
Žulkus V. XV-XVII a. senkapiai Žemaičių kalnelyje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 90-92 Palanga.
Žulkus V. Zur Frühgeschichte der baltischen Stadt // Burg–Burgstadt–Stadt: Zur Genese mittelalterlicher nichtagrarischen Zentrum in Ostmitteleuropa. – Berlin, 1995. – P. 190-206
Žulkus V. Žemaičiai ir Palanga // Palangos Juzė (Skuodas). – 1991, birž. 15, p. 6
Žulkus V. Žemaičiai pajūryje // Žemaičių žemė. – 1995, Nr. 2, p. 9-10
Žulkus V. Žemėje ir po vandeniu. Klaipėdos archeologai Plateliuose // Tarybinė Klaipėda. – 1987, spal. 11, p. 8
Žulkus V., Butrimas A. Lūkšto ežero pakrančių žvalgymas // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 96-98 Alkos Kaktos (Telšių raj.) žvalgymas.
Žulkus V., Genys J. Klaipėdos XV-XVII a. krosnys (archeologiniai duomenys) // Muziejai ir paminklai. – 1984, sąs. 6, p. 56-63
Žulkus V., Klimka L. Lietuvos pajūrio žemės viduramžiais. – V., 1989. – 94 p. Rec.: Zabiela G. // Lituanistica. – 1990, Nr. 4, p. 87-91.
Žulkus V., Krisikaitis V. Platelių ežero ir pakrančių žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 210-212
Žulkus V., Malonaitis S. Pilies liekanos ir mitologiniai akmenys Pilies saloje Platelių ežere // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 333-336
Žulkus V., Plečkaitis V. “Vakarų baltų kultūra” // Lietuvos rytas. – 1990, saus. 3, p. 2. – Tas pat: Literatūra ir menas. – 1990, Nr. 4, p. 15 Žinutė apie rengiamą leidinį.
Žulkus V., Sprainaitis R. Kasinėjimai Klaipėdos senamiestyje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 170-172 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V., Urbanavičius V. Baltai ir skandinavai // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4 (7), p. 9-13
Žurowski T. Sprawozdanie z badań cmentarzysk kurhanowych we wsi Szurpiły, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, sąs. 1/2, p. 107-130
Žvalgevičiūtė J. Kur lobių ieškota // Panevėžio tiesa. – 1973, lapkr. 7 Naujamiesčio apylinkė.
Žvilgsnis į senovę // Vakarinės naujienos. – 1970, geg. 14 Ataskaitinė archeologų konferencija Vilniuje.
Žvilius G. Netikėti studentų radiniai // Komjaunimo tiesa. – 1988, rugpj. 25, p. 1 Vilniaus pilies arsenalo teritorijoje.
Žvirblis A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1989 metais // LIM, 1989 metai. – V., 1990. – P. 155-161
Žvirblis V. Senkapis Kačerginėje // Tiesa. – 1957, gruod. 14 Kauno raj.
Žvirgždinas J. Į žilą senovę sugrįžus // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, liep. 24 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas.
Πaшyтo B. T. Πaмяти Eжи Aнтоневичя // Coвeтcкoe cлавяноведение (M.). – 1971, № 3, c. 126 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Абрамаускас С. К вопросу генеза крепостных сооружении типа кастел в Литве (На примере замка в Медининкай) // Statyba ir architektūra. – 1963, Nr. 3, p. 73-107
Абрамаускас С. Развитие каменного строительства в Литве в XIII-XVI вв. – Автореферат канд. дисс. – Каунас, 1965. – 23 с.
Абрамов И. С. Об археологических разведнках и раскопках в Ковенской губернии // Записки Отделения русской и славянской археологии Русского археологического общества (СПб.). – 1913, т. 9, протоколы, c. 340.
Абрамова Т. А., Жиндарев А. А., Кулаков В. И. Палеогеографическая ситуация раннего средневековья Юговосточной Прибалтики // Рельеф и климат. – М., 1985. – С. 167-173
Адомонис Т. Искусство Литвы // История искусства народов СССР. – М., 1974. – Т. 3, с. 185-208
Александравичюс Э. А. Культурно-организационное движение в Литве 1831-1863 гг.: Автореф. канд. дисс. – В., 1986. – 17 с Apie Vilniaus archeologinę komisiją.
Алексеев В. П. Происхождение народов Восточной Европы (Краниологические исследования). – М.,1969. – 324 с P. 66-114 – apie lietuvių ir latvių kilmę.
Алексеев Г. В глубь истории // Советская Литва. – 1984, 28 июля Birulio (Telšių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietės.
Алексеев Г. Путешествие в глубь веков // Советская Литва. – 1981, 10 апр Vilniaus, Latako g-vės medžiaga.
Алексеев Л. В. Владимир Голубович // Советская археология. – 1964, № 1, с. 362
Алексеев Л. В. Очерк истории Белорусской дореволюционной археологии и исторического краеведения до 60-х годов XIX в. // Советская археология (M.). – 1967, № 4, с. 146-163
Алексеев Л. В. Очерки истории белорусской дореволюционной археологии и исторического краеведения до XIX века // Советская археология (М.). – 1960, № 4, с. 146-163
Амброз А. К. Деталь восточнобалтийского питьевого рога из сел. Лезгур Северо Осетинской AССР // Славяне и Русь. – М., 1968. С. 13-16 Taip pat apie Lietuvoje rastas emaliuotas juostas.
Антанавичюс Ю. Исследования могильника в Пакальнишкяй // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 413-416 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Антанавичюс Ю. Раскопки могильника в Пакальнишкяй // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 386-387 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Антанавичюс Ю. Раскопки у дер. Кейенай // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 326-328 Kejėnų (Raseinių raj.) pilkapiai ir kapinynas.
Антейн А. Дамасская сталь в странах бассейна Балтийсского моря. – Рига, 1973. – 139 c Rec.: Piaskowski J. // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki (Warszawa). – 1974, Nr. 1, p. 151-154. Семиранд Ю. // Eesti NSV Teaduste akad. Tometised (Tallinn). – 1974, Nr. 2, p. 200-203.
Антейн А. К. Наконечники копии из сварочной узорчатой (Дамасской) стали в древней Прибалтике // Советская аpхеология (M.). – 1963, № 4, с. 167-178
Антейн А. К. Дамасская сталь в древней Прибалтике // Actes du XI Congres International d’Histoire de Sciences. – Wrocław, 1968. – T. 6, p. 268-270
Антейн А. К. Древнее оружие из дамасской стали в Литве // Материалы VI-ой конференции по истории науки в Прибалтики. – В., 1965. – С. 78-80 Rec.: Jaskanis J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 212-213.
Антейн А. К. Наконечники копий с посеребренными втулками в древней Прибалтики и исследование дамаскирования их перев // Studia archeologiczne (Wrocław). – 1967, t. 2, p. 289-305
Антоневич В. Древнейшие остатки человека в северо-восточной Польше и Литве // Труды II международной конференции ассоциации по изучению четвертичной эпохи в Европе. – Л., 1936. – Т. 5, с. 28-44
Антоневич Е. К археологическому изучению древнего населения Прибалтики // Eesti NSV Teaduste Akadeemia toimetised. Ühiskonnateaduste seeria (Tallinn). – 1957, Nr. 2, p. 166-179 Rec.: Tautavičius A. // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 273-275.
Антоневич Е. О находках Обручских пряслиц на племенных территориях бальтов //Archeologia Polona (Wrocław). – 1960, t. 3, p. 172-180
Анучин Д. Н. Сани, ладья и кони как принадлежность похороного обряда // Древности (М.). – 1890, т. 14, c. 81-226. P. 212-216 apie arklių kapus Lietuvoje.
Арунас М. Тракай. – В., 1970. – 30 c P. 12-23 – Trakų pilis.
Археологiя, нумiзматыка i геральдыка Беларусi. – Мiнск, 1979. – 198 c Yra skyreliai: apie baltus, lietuvius, jotvingius, brūkšniuotąją keramiką ir kt.
Археологическая заметка / А. З. // Виленский вестник. – 1910, 5 дек. Vilniaus senamiestuje rastos tašyto akmens detalės.
Археологическая заметка /A. C. // Виленский вестник. – 1890, 6 июня, c. 1. Monetų radiniai Vilniuje.
Археологическая комиссия // Голос Литвы. – 1926, 11 нояб
Археологическая находка // Советская Литва. – 1948, 30 апр Turbojiškės (Marijampolės raj.) durpynas.
Археологическая находка // Эхо. – 1922, 25 янв. Kavarsko (Anykščių raj.) lobis.
Археологическая экскурсия в Сморгонь Ошмянского уезда // Известия ИАК (СПб.). – 1915, вып. 57, прибавление, c. 19. – Перепечатанo из: Виленский вестник, 1914.
Археологическая экспедиция // Советская Литва. – 1948, 31 июля
Археологические древности на Замковой горе // Виленский вестник. – 1895, 3 окт. Apie Maskvos archeologų draugijos rūpinimąsi Vilniaus Pilies kalnu.
Археологические находки // Виленский вестник. – 1913, 11 сент.; 23 октяб.; 9 нояб. – Tas pat: Известия ИАК (СПб.). – 1914, вып. 25, прибавлениe, c. 81-82.
Археологические находки // Советская Литва. – 1954, 10 дек Kapai Šiauliuose.
Археологические раскопки // Литовская Русь. – 1912, 1 июня. – Перепечатано: Известия ИАК (СПб). – 1912, вып. 46, прибавление, c. 142. Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Археологические раскопки в Рагинянах, Ковенской губ. // Виленский вестник. – 1910, 12 авг.
Археологические раскопки в близи Балтийского побережья // Известия ИАК (СПб). – 1912, вып. 46, прибавление, c. 146. Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynai.
Археологические раскопки в Жемайтии // Советская Литва. – 1948, 4 сент Žvalgomoji ekspedicija.
Археологические раскопки в Литве // Советская Литва. – 1949, 5 окт 1949 m. žvalgomoji ekspedicija.
Археологические раскопки в Литве // Советская Литва. – 1957, 25 июля Siraičių (Telšių raj.) kapinynas.
Археологические раскопки в Поневежском и Вилкомирском у. / А.Б. // Северо-западный телеграф (Ковна). – 1909, 4 июля. – Tas pat: Виленский вестник. –1909, 26 июля.
Археологические раскопки в Рагинянах // Известия ИАК (СПб.). – 1911, вып. 39, прибавления, c. 102-103. Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapiai.
Археологические раскопки в Рагинянах, Ковенской губ.: (от нашего корреспондента) // СПб ведомости. – 1910, 10 авг. (№ 178).
Археологические экспедиции // Советская Литва. – 1950, 21 мая Kurmaičių pilkapių ir Laivių kapinyno (Kretingos raj.) tyrinėjimai.
Археологический с’езд в Вильне // Виленский вестник. – 1893, 3 авг. Atidarymo iškilmių aprašymas.
Археологический с’езд в Вильне // Русские ведомости (СПб.). – 1893, № 214, 216, 220.
Археологический с’езд. Извлечение из отчета профессора Ф. И. Успенского о научных заседаниях IX Виленского Археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 25 авг.
Археологический с’езд. Извлечение из речи графини П. Уваровой перед закрытием с’езда // Виленский вестник. – 1893, 26 авг.
Археологическия раскопки в Ковенской губ. // Записки Северо-западного отдела Русского Географического Общества (Вильна). – 1911, кн. 2, c. 360. Pajūralio (Šilalės raj.) kapinynas.
Археологическия раскопки в Лидском и Трокском уездах Виленской губернии // Правительственный вестник (СПб.). – 1889, 24 авг. (№ 185). E. Voltero kasinėjimai.
Археология Беларусi. – Мiнск, 1997. – Т. 1. 424 с Apima akmens ir bronzos amžius, brūkšniuotos keramikos kilmę, paplitimą.
Археология и политика в Вильне / А. З-ич. // Виленский вестник. – 1912, 1 мая. Dėl miesto archeologinės komisijos nekompetetingumo.
Археология Советской Прибалтики // Известия Академии наук СССР. Серия истории и философии (M.). – 1951, т. 8, № 4, с. 380-384 Apie konferenciją Tartu (Estija).
Асарис Я. Находка бронзового топора Клайпедского типа в Латвии // Vakaru baltų istorija ir kultūra: Straipsnių rinkinys: Skiriama Klaipėdos miesto 740 metų jubiliejui. – Klaipėda, 1992. – P. 92-97
Астраускас А. Курганы в центральной Литве // Беларусь у сiстэме трансеўропейскiх сувязяў у I тысячагоддзi н.э.: Тезiсы докладаў i паведамленняў мiжнароднай канференцыi, Мiнск, 12-15 сакавiка 1996 г. – Мiнск, 1996. – С. 17-21 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Астраускас А. Погребальные памятники ятвяжской земли // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 70-71
Атгазис М. Вопросы этнической истории земгалов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 54-59
Атгазис М. К. Вопросы этнической истории земгалов // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 89-101
Афанасьев Д. Материалы для географии и статистики России. Ковенская губерния. – СПб., 1861. – 744 c. P. 702-718 – archeologiniai paminklai.
Багласов С. Г., Трусов О. А. Историко-архитектурные исследования и рестаурация Лидского замка // Lietuvos TSR architekturos klausimai. – 1981, t. 7, sąs. 1, p. 28-40
Багушене О., Гирининкас А., Римантене Р. Раскопки неолитических стоянок Швянтойи 3 и 9 // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 373-374
Бадер О. Н. Совещание по проблемами мезолита // Советская археология. – 1962, № 4, с. 303-305
Бажан И. А., Каргапольцев С. Ю. В-образные рифленные пряжки как хронологический индикатор синхронизации // КСИЯ (M). – 1989, вып. 198, c. 28-35
Балтрамайтис С. Сборник библиографических материалов для географии, истории, истории права, статистики и этнографии Литвы. – 2-ое изд. – СПб., 1904. – 12, 616 с. Rec.: Kosciałkowski S. Uwagi o „Bibliografji“ S. Bałtramajtisa // Rocznik Towarzystwa Przyaciół Nauk w Wilnie. – Wilno, 1909, t. 2, p. 102-111.
Балтрашайтис С. Сборник библиографических материалов для географии, этнографии и статистики Литвы. – СПб., 1891. – 291 с.
Балчюнас Б. И. Некоторые сравнительно-анатомические данные костяков лошадей, обнаруженных при раскопках магильников X-XII вв. на территории Лит. ССР // Тезисы 7-ого всесоюзного с’езда анатомов, гистологов и эмбриологов. – Тбилиси, 1966. – С. 242
Балчюнас Б. Некоторые сравнительного-анатомические данные костяков лошадей, обнаруженных при раскопках могильников X-XII вв. на территории Лит. ССР // Тезисы докладов научной конференции преподавателей, посвященной 25-й годовщине Лит. ССР / Литовское ветеринарная академия. – К., 1965. – С. 9-10, 72-74
Бальчюнас Й. Раскопки могильника Дауглаукис // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 416 Dauglaukis (Tauragės raj.).
Бальчюнас Й. Раскопки у д. Чюкишкес // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 390 Čiukiškių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Бальчюнене И. А. Одонтология древнего и современного населения Литвы: Автореф. докт. дисс. – В., 1987. – 34 c
Бальчюнене И. Генезис одонтологического типа литовцев // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 3-8
Банис Ю., Гайгалас А., Петрошюс Р. Датировка по радиоуглероду в лаборатории Лит. НТРИ // Геохронологические и изотопно-геохимические исследования в четвертичной геологии и археологии. – В., 1991. – С. 41-78 Obelių (Ukmergės raj.) ir Vidgirių (Šilutės raj.) kapinynų bei Vilniaus radinių datavimas.
Батура Р. Оборона правобережья нижнего Немана против агрессии Тевтонского ордена (XIII – начало XIV в.) // Древнейшие государства на территории СССР. Материалы и исследования 1985 г. – М., 1986. – С. 184-193
Батура Р. Оборонительные укрепления некоторых центров Литвы XIV века // Материалы VI-ой конференции по истории науки в Приблтике. – В., 1965. – С. 83-88 Kauno, Vilniaus, Veliuonos, Trakų ir Klaipėdos pilys.
Батура Р., Пашуто В. Т. Культура Великого княжества Литовского // Вопросы истории (M.). – 1977, № 4, c. 94-117
Батыр А. Сказание о литовском громовержце Перкуне // Московские университетские известия. – 1871, № 9, c. 443-462. – Taip pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 249-265.
Бектинеев Ш. И. Денежное обращение Великого Княжества Литовского в XIII-XV вв. – Минск, 1994. – 74 с
Бектинеев Ш. И. Пражский грош в денежном обращении Великого Княжества Литовского (XIV в) // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 130-134
Береговая Н. А. Палеолитические местонахождения в СССР (1958-1970 гг.). – Л., 1984. – 172 c P. 57-59 – Lietuvoje.
Березанская С. С. О балтском компоненте в культурах эпохи бронзы Северной Украины // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 5-7
Берельсон З. Памятники страны // Труженик. – 1941, 10 апр
Берельсон З. Реставрация замка в Тракай // Труженик. – 1941, 8 апр Trakų salos pilis.
Бешенене Д. Раскопки могильника Алекнай // АО 1977 года. – М.,1978. – С. 430 Aleknai (Raseinių raj.).
Бешенене Д. Раскопки могильника у дер. Репенгяй // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 421 Repengiai (Kėdainių raj.).
Бешенене Д., Бутенене Е., Кунцене О. Курганный могильник у дер. Неравай // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 432 Grigiškių-Neravų (Trakų raj.) pilkapiai.
Бешенене Д., Кунцене О. Раскопки курганов у дер. Наравай // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 400-401 Grigiškės-Naravai (Trakų raj.).
Библиографический указатель сочинений и статей, касающихся археологии Западной России // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 3, c. 79-104.
Битвинскас Т., Брукштас В., Жулкус В. Вопросы создания дендрохронологических шкал западной Литвы // Временные и пространственные изменения климата и годичные кольца деревьев. – К., 1984. – С. 69-73
Бич О. И. Архив А. А. Спицына // Советская археология (М.; Л.). – 1948, т. 10, с. 21-52
Благоустройство горы Гедимина // Советская Литва. – 1952, 14 дек Vilnius.
Блюене А. Исследование могильника Алинка (Райстине) // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 416-417 Pilkapiai, Trakų raj.
Блюене А. Исследование могильника Алинка // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 379 Trakų raj.
Блюене А. Раскопки могильника Алинка // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 475 Alinkos (Trakų raj.) pilkapiai.
Блююс А. Раскопки курганов в д. Эйтулёнис // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 350 Eitulionys (Trakų raj.).
Бобринскийи А. Выставка древностей добытых Императорской Археологической комиссиею в 1888-1890 г. – СПб., 1891. – 44 с. P. 7-8 apie Jocherio kasinėjimų radinius Grabioluose (Vilniaus raj.).
Боголюбова Н. Д., Якубайтис Т. А. История и разработка вопроса о балто-славянских языковых отношениях // Rakstu krājums. – Rīga, 1959. – P. 331-375
Болсуновски К. Новый клад литовско-русских монет XIV века // Санктпетербургские ведомости. – 1906, № 220.
Болсуновский К. Новый клад литовско-русских монет XIV века // Известия ИАК (СПб.). – 1907, вып. 21, прибавление, с. 20-21.
Бондарчик В. К. К ппроблеме этногенеза белорусов и критика теории “балтского субстрата” // Доповiдi науковoi юбiлейной конференцii до 100-рiччя музею этнографii та художного промислу. – Киiв, 1976. – С. 21-31
Бохан Ю. Клiнковая збоя у Вялiкiм Княстве Лiтоўскiм у другой полове XIV – канца XVI ст. // Гiстарычна-археалагiчны зборнiк (Мiнск). – 1997, № 11, c. 51-70 Taip pat apie Krūminių, Kuršų, Diktarų ir Karmėlavos kalavijus.
Брюсов А. Я., Зимина М. П. Каменные свердлевые боевые топоры на территории Европейской части СССР. – М., 1966. – 99 с
Буга К. Lituanica // Известия отделения русского языка и словестности Имп. Академии Наук (СПб). – 1912, т. 17, вып. 1, c. 1-49. P. 1-14. “К вопросу о хронологии литовских заимствований с русского” (перепечатано: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 339-351). P. 19-21. Apie žodžius “aukauti”, “auka”.
Будзински А. Археологические розыскания в Сувалкской губернии. // Памятная книжка Сувалкской губернии на 1877. – Сувалки, 1877. – Отд. 3, с. 21-24. Pažarsčio pilkapiai (Prienų raj.).
Булкин В. А., Зоценко В. Н. Среднее Поднепровье и Неманско-Днепровский путь IX-XI вв. // Проблемы археологии Южной Руси: Материалы археологического семинара “ Чернигов и его округа в IX-XIII вв.” – Киев, 1990. – С. 117-123
Булота А. Стенографический отдел // Государственная Дума. Третъи созыв. Сессия V. Заседание 151. 7.VII.1912. – СПб., 1912. – С. 3999-4014.
Бутенас Э. Исследования курганов в Майсеюнай // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 390-391 Maisiejūnai (Kaišiadorių raj.).
Бутенене Е. Исследование курганов в Кретуонай // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 351 Kretuonys (Švenčionių raj.).
Бутенене Е. Исследование курганов у с. Кретуонас // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 373 Kretuonys (Švenčionių raj.).
Бутенене Е. Исследования курганов в Кретуонай // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 421-422 Kretuonys (Švenčionių raj.).
Бутенене Е. Раскопки в дер. Майсеюнай // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 416-417 Maisiejūnai (Kaišiadorių raj.).
Бутенене Е. Раскопки могильника в Жельменишкес // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 379 Utenos raj.
Бутенене Е., Кунцене О. Раскопки курганов в местности Кретуонай // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 450 Kretuonys (Švenčionių raj.).
Бутримас А. Древнейшие захоронения на территории Литвы // Природа (Москва). – 1983, № 5, c. 116
Бутримас А. Исследование неолитического поселения Дактаришкес I // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 351-352 Daktariškė (Telšių raj.).
Бутримас А. Исследования у оз. Биржулис // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 391 Akmens amžiaus paminklai prie Biržulio (Telšių raj.) ežero.
Бутримас А. К вопросу о судьбе нарвской культуры // Актуальные проблемы археологических исследований в Украинской ССР: Тезисы докладов республиканской конференции молодых ученых. Киев, апрель 1981. – Киев, 1981. – С. 20-21
Бутримас А. Кремневые стамески в материале неолита Литвы // Древности Белоруссии и Литвы. – Минск, 1982. – С. 12-19.
Бутримас А. Поздний неолит жемайтской возвышенности: Автореф. канд. дисс. – В., 1985. – 24 c
Бутримас А. Раскопки на оз. Биржулис // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 373-374 Akmens amžiaus paminklai (Telšių raj.).
Бутримас А. Раскопки на оз. Биржулис // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 354 Akmens amžiaus paminklai prie Biržulio ežero.
Бутримас А. Раскопки неолитических памятников на Жемайтской возвышенности // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 380 Šarnelė (Plungės raj.) ir Duonkalnis (Biržulio ež., Telšių raj.).
Бутримас А. Раскопки памятников каменного века на оз. Биржулис // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 417 Biržulio (Telšių raj.) ež.
Бутримас А., Гирининкас А. Старые и новые погребальные обычаи в неолите Литвы // Конференция балто-славянские древности, погребальный обряд. – М., 1985. – С. 17-19
Бутримас А., Гирининкас А. Старые местные и новые погребальные обряды в неолите Литвы // Исследования в области балто-славянской культуры: Погребальный обряд. – М., 1990. – С. 147-157
Бутримас А., Чеснис Г. О генезисе Приморской культуры и ее носителей // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 39-42
Бутримас А., Янкаускас Р. Окружающая среда и палеопатология неолитических жителей Дуонкальнис // Полевая археология мезолита-неолита: Сборник научных трудов. – Л., 1990. – С. 43-50
Бюст Пушкина в Замковом сквере // Виленский вестник. – 1899, 19 мая, c. 2. Vilniaus Žemutinė pilis.
В Виленской публичной библиотеке в течении октября 1889 года...// Виленский вестник. – 1889, 11 нояб. Minimi Vilniaus muziejaus gauti žalvariniai papuošalai, tačiau jų radimo vieta nenurodoma.
В Вильну на дня днях прибыл член Имп. Географического общества Э. А. Вольтер // Виленский вестник. – 1888, 31 мая, c. 2.
В Каунасе имеется коллекция огромной цености / Нумизмат // Литовский голос. – 1934, 28 авг., с. 2 N. Šlepavičiaus numizmatikos kolekcija.
В Ковенском городском музее // Эхо. – 1922, 12 марта, c. 4. Muziejus gavo P. Tarasenkos surinktus radinius iš Neries pakrančių.
В краеведческом музее // Советская Литва. – 1954, 9 нояб Troškūnų apyl. rastas bronzinis kirvis (pateko į Panevėžio muziejų).
В м. Янишках, Ковенской губернии, найдено евреем...// Виленский вестник. –1862, 16 окт., c. 645. Monetų lobis.
В мае месяце 1863 г. мещанин местечка Вилковишек // Виленский вестник. – 1864, 28 апр. (№ 46), c. 2. Apie rastus sidabrinius bažnytinius reikmenis.
В настоящее время у подножья Замковой горы. // Виленский вестник. – 1908, 24 авг.
В окрестности Оран, Трокского уезда, крестьянин откопал сосуд со старинными монетами // Виленский вестник. – 1906, 6 (19) мая. Varėnos apyl. lobis.
В свое время мы сообщали нашим читателям...// Виленский вестник. – 1882, 28 окт.; 30 окт. Vilniaus Pilies kalną perima miestas.
В субботу, 31 июля, 12 ч. дня состоялось заседание совета IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 1 авг., c. 2.
В том месте Замковой горы где проиводится раскопки. // Виленский вестник. – 1908, 19 сент. Pilies kalne (prie arsenalo) rastos geležinės durys, sviediniai.
В Тракай на замковой острове // Советская Литва. – 1957, 11 янв Trakų salos pilis.
В Шяуляйском этнографическом музее // Советская Литва. – 1957, 3 янв Žvelgaičio kalno Žagarėje radiniai.
Вoльтер Э. Виленский музей древностей // Записки Императорского Русского археологического общества (СПб.). – 1890, т. 4, вып. 3/4, c. 437.
Вайткунскене Л. Древнелитовская зооморфная металлопластика в системе связей Восточной и Северной Европы (V-VII в.в.) // Всесоюзная конференция по изучению истории, экономики, литературы и языка скандинавских стран и Финляндии: Тезисы докладов. – М., 1986. – С. 194-196
Вайткунскене Л. Исследование могильника у д. Жвиляй // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 418 Žviliai (Šilalės raj.).
Вайткунскене Л. К вопросу о балто-славянских культурных отношениях в IX-XIII вв. (по материалам подковообразных фибул). // Тезисы докладов советской делегации на III международном конгрессе славянской археологии. – М., 1975. – С. 33-34
Вайткунскене Л. К вопросу о балто-славянских культурных отношениях в IX-XIII веках // Rapports du IIIe Congres International d’Archeologie Slave, Bratislava 7-14 septembre 1975. – Bratislava, 1980. – T. 2, p. 461-469
Вайткунскене Л. К вопросу о контактах жемайтов с куршами в X-XII вв. // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 7-10
Вайткунскене Л. К вопросу о начале дружин в Литве // Задачи советской археологии в свете решений XXVII с’езда КПСС: Тезисы докладов (Суздаль, 1987 г.). – М., 1987. – С. 56-57
Вайткунскене Л. К вопросу о роли коня в древнелитовском погребальном обряде (IX-XIII вв.) // Исследования в области балто-славянской культуры: Погребальный обряд. – М., 1990. – С. 201-207
Вайткунскене Л. К изучению культа коня в Литве V-VI вв. // Советская археология (M.). – 1986, № 2, c. 100-109 Pagrybio (Šilalės raj.) kapinyno medžiaga.
Вайткунскене Л. К изучению религиозных верований древних балтов // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1988. – С. 10-11 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinyno radiniai.
Вайткунскене Л. К изучению этнической истории жемайтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 42-44
Вайткунскене Л. Контакты между балтскими племенами на территории Литвы в X-XII вв. // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – В., 1985. – С. 67-77
Вайткунскене Л. Культовая роль коня в древнелитовском погребальном обряде (V-XII в.в.) // Конференция балто-славянские древности, погребальный обряд. – М., 1985. – С. 21-22
Вайткунскене Л. Культовые места – “алкветес” в могильнике Пагрибис, Шилалского района // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 167-174
Вайткунскене Л. Могильник Пагрибис // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 380-381 Šilalės raj.
Вайткунскене Л. Новые данные о культурных взаимоотношениях Литвы и стран Скандинавии // IX всесоюзная конференция по изучению истории, экономики, литературы и языка скандинавских стран и финляндии. – Тарту, 1982. – Ч. 1, c. 175-176
Вайткунскене Л. Раскопки в Пагрибис // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 367 Pagrybio (Šilalės raj.) kapinynas.
Вайткунскене Л. Раскопки могильника Бандужяй // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 401 Bandužiai (Klaipėda).
Вайткунскене Л. Раскопки могильника в Жвиляй // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 391-392 Žvilių (Šilalės raj.) kapinynas.
Вайткунскене Л. Раскопки могильника Жасинас // АО 1978 года. – М., 1979. С. 451 Žąsinas (Šilutės raj.).
Вайткунскене Л. Раскопки могильника Жасинас // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 374 Žąsinas (Šilalės raj.).
Вайткунскене Л., Казакявичюс В. Раскопки могильника Жасинас // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 422 Žąsinas (Šilalės raj.).
Вайткунскене Л., Казакявичюс В. Раскопки могильника Жасинас // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 430-431 Žąsinas (Šilalės raj.).
Вайткявичюс Г., Каталинас К., Ушинскас В. Опыт формализованного описания массовых археологических находок // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1985. – С. 5-7
Валатка В. Застаучяйские курганы // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 401-402 Zastaučiai (Mažeikių raj.).
Валатка В. Могильник в дер. Жадувенай // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 433 Žaduvėnai (Telšių raj.).
Валатка В. Раскопки в дер. Кукяй // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 422-423 Kukių (Mažeikių raj) gyvenvietė ir kapai.
Валатка В. Раскопки могильника в дер. Парагаудис // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 387 Paragaudis (Šilalės raj.).
Валатка В. Раскопки могильника в Мауджорай (Кяльмеский район) в 1964 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиции 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 10-11
Валатка В., Холодинска А. Раскопки в дер. Кукяй // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 388 Kukiai (Mažeikių raj.).
Валаткене Л. Исследования могильника в Мауджерай // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 353 Maudžiorai (Kelmės raj.).
Валаткене Л. Раскопки могильника в д. Годеляй // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 392 Godeliai (Plungės raj.).
Валаткене Л. Раскопки могильника в д. Мауджёрай // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 374-375 Maudžiorai (Kelmės raj.).
Валаткене Л. Раскопки могильника в д. Мауджерай // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 418 Mandžiorai (Kelmės raj.).
Ванагас А. К вопросу о диалектной дифференции балтов, обитавших на территории Литвы (по данным гидронимики) // MADA. – 1968, t. 1, p. 143-155
Ванагас А. К вопросу о финно-угорском субстрате в Литовской гидронимике // Питання гiдронимiки. – Киiв, 1971. – С. 146-152
Ванагас А. К вопросу о финно-угорском субстрате в Литовской топонимике (гидронимии) // III республиканска ономастична (гiдронiмична) конференцiя. – Киiв, 1965. – С. 126-128
Ванагас А. К вопросу о языковых ятвяжских реликтах в Литве // Acta Baltico-Slavica (Wrocław; Warszawa). – 1976, t. 9, p. 71-87
Ванагас А. К проблеме финно-угорского субстрата в литовской топонимике // Congressus Tertius internationalis Fenno-ugristarum, Tallinnae habitus, 17.-23. VIII. 1970. – Tallinn, 1975. – D. 1, p. 404-405
Ванагас А. Максимальный ареал балтской гидронимии и проблема происхождения балтов // Этнографические и лингвистические аспекты этнической истории балтских народов. – Рига, 1980. – С. 119-129
Ванагас А. Максимальный ареал балтской гидронимики и проблема происхождения балтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 129-132
Варнас А. Исследования могильника Страгнай // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 475-476 Stragnai (Klaipėdos raj.).
Варнас А. Некоторые особенности украшений конской сброи у балтов в X-XII вв. // Тезисы докладов советской делегации на IV международном конгрессе славянской археологии. – М., 1980. – С. 5-6
Варнас А. Раскопки могильника в д. Гриеже // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 381-382 Kretingos raj.
Варнас А. Раскопки могильника в д. Гриеже // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 419 Griežė (Mažeikių raj.).
Варнас А. Раскопки могильника вд. Вайтекунай // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 451 Vaitiekūnai (Radviliškio raj.).
Варнас А. Раскопки могильника у дер. Вайтекунай // АО 1977 года. – М.,1978. – С. 431 Vaitiekūnai (Radviliškio raj.).
Варнас А. Раскопки могильников в Шапнагяй и Тульпякемис // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 375 Šapnagiai (Akmenės raj.) ir Tulpiakiemis (Ukmergės raj.).
Василевский В. Г. Где находился Виленский Кривой замок // Труды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М, 1897. – Т. 2, протоколы, c. 120-121.
Васкс А. К вопросу о культуре штрихованной керамики и ее ареале // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1987. – С. 76-77
Васкс А. Керамика эпохи поздней бронзы и раннего железа Латвии. – Рига, 1991. – 198 с
Васкс А. Эпизод связей Балтики и Центральной Европы в эпоху ранней бронзы // Vakaru baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 69-79
Васкс А. Южные связи племен западной Латвии в раннем железном веке по данным керамики // Latvijas PSR Zinatnu akademijas vestis (Riga). – 1988, Nr. 7, p. 78-88
Вашкявичюте И. Древнейшие головные венки земгалов // Древности Белоруссии и Литвы. – Минск, 1982. – С. 56-61
Вашкявичюте И. К исследованию контактов земгальских и куршских племен // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1987. – С. 43-44 Pavirvytės (Akmenės raj.) kapinynas.
Вашкявичюте И. Могильник Павирвите-Гудай // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 419-420 Pavirvytė (Akmenės raj.).
Вашкявичюте И. Могильник Павирвите-Гудай // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 355 Akmenės raj.
Вашкявичюте И. Могильник Стунгяй // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 393 Stungiai (Joniškio raj.).
Вашкявичюте И. Могильник у д. Мажейкяй // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 476-477 Mažeikiai (Šiaulių raj.).
Веселовский Н. И. История Императорского Русского археологического общества за первые пятидесяти лет его существования. 1846-1896. – СПб., 1900. P. 224, 327-329 – apie P. Vilčinskio, E. Tiškevičiaus, A. Kirkoro, A. Platerio ryšius su draugija.
Вести о раскопках и археологических находках // Виленский вестник. – 1888, 29 окт. (№ 230), c. 2-3. Apie V. Šukevičiaus kasinėjimus ir Bakšiškių (prie Alytaus) radinius.
Взгляд на дохристиянскую Литву // Ковенские губернские ведомости. – 1851, № 9.
Виленская Замковая гора // Виленский вестник. – 1895, 3 сент. Apie kelio į Pilies kalną nutiesimą.
Виленская хроника //Виленский вестник. – 1861, 23 мая, c. 395; 27 июня, c. 480, 25 июля, c. 559.
Виленский археологический с’езд // Русские ведомости (СПб.). – 1893, № 222, 224, 226, 229, 238.
Виленский музей древностей получил приращчение по археологическому отделу // Виленский вестник. – 1869, 27 мая, с. 3. Gauta piešinių kolekcija.
Вилинбахов В. Б., Энговатов Н. Е. Предварительные замечания о западных Галиндах и восточной Голяды // Slavica Occidentalis (Poznań). – 1963, t. 25, p. 233-265
Вилчински Ф. Отчёт об исследовании некоторых археологических памятников в окрестностях м. Утянь // Сын отечества (СПб.), – 1836, № 182, c. 221-228.
Вильна, 24-го июля // Виленский вестник. – 1893, 25 июля, c. 1. Paruošiamojo komiteto veikla.
Вильна, 26-го мая // Виленский вестник. – 1967, 27 мая (№ 60), c. 1-2. Apie Vilniaus viešosios bibliotekos atidarymą Senienų muziejaus patalpose.
Вильна, 2-го августа // Виленский вестник. – 1893, 3 августа.
Вильна, 31-го июля // Виленский вестник. – 1893, 1 авг.
Вильно // Виленский вестник. –1862, 23 февраля, c. 121; 23 марта, c. 185.
Вильно. 11 апреля происходило ежемесячное заседание, состоящей под покровительством Его Имп. Высочества Государя Наследника Цесаревича, Виленской археологической комисии // Виленский вестник. – 1860, 15 апр., с. 291.
Вильно. 11 сентября происходило обыкновенное ежемесячное заседание, состоящей под покровительством Его Имп. Высочества Государя Наследника Цесаревича, Виленской археологической комисии // Виленский вестник. – 1860, 16 сент., с. 771.
Вильчинский Ф. В. Заметки о Семенишской, Ушпольской волости, Вилкомирского уезда, замковой горе и о раскопке двух находящихся по соседству с горою, курганов. // Известия Императорского русского археологического общества (СПб.). –1959, т. 1, с. 174. Šeimyniškių piliakalnis ir pilkapiai.
Вильчинский Ф. З. Археологические поиски в Литве // Записки С. Петербургского археологического – нумизматического общества (СПб.), – 1849, т. 1, с. 281– 282, 442; 1850, – т. 2, c. 4411-415.
Вильчинский Ф. З. Археологические поиски в Литве // Записки С. Петербургского археологического – нумизматического общества (СПб.), – 1850. Т. 2, С. 411–415.
Виноградов И. М. Вниманию местных археологов // Виленский вестник. –1909, 18 апр. Dėl archeologų suvažiavimo Kostromoje.
Витов М. В., Марк К. Ю., Чебоксаров Н. Н. Этническая антропология Восточной Прибалтики. – M., 1959. – 237 с. – (Труды Прибалтийской об’единенной комплексной экспедиции, т. 2)
Вишняускайте А., Терентьева Л. Н. Историко-этнографический музей Литовской ССР // Советская этнография (M.). – 1969, № 4, c. 142-152
Возвратилась археологическая экспедиция // Советская Литва. – 1950, 9 авг Kurmaičių pilkapių ir Laivių kapinyno (Kretingos raj.) tyrinėjimai.
Волкайте-Куликаускене Р,. Куликаускас П. Раскопки городища в Кернаве // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 382
Волкайте-Куликаускене Р. Генезис феодальных отношении в Литве (по археологическими данными ) // Доклады и сообщения археологов СССР. VII международный конгресс доисториков и происториков. – М., 1966. – С. 215-221
Волкайте-Куликаускене Р. Генезис феодальных отношений в Литве // Actes du VII-e Congress international des sciences Prehistoriques et Protohistoriques. – Prague, 1970. – T. 2, p. 1070-1076
Волкайте-Куликаускене Р. Городище Майшягала // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 418-419
Волкайте-Куликаускене Р. Грунтовой могильник в Круминяй // АО 1969 года. – М., 1970. С. 323-324 Krūminių (Varėnos raj.) kapinynas.
Волкайте-Куликаускене Р. Древние поселения-городища как источник для изучения развития общественных отношений в Литве // Материалы научной конференции по источниковедению и историографии народов Прибалтийских республик Союза ССР. Историография. – 1978. – С. 12-18
Волкайте-Куликаускене Р. Земледелие в восточной Литве в XIII-XIV вв. (по данным исследований Майшягальского городища) // Восточная Европа в древности и средневековье. – М., 1978. – С. 164-170
Волкайте-Куликаускене Р. Исследования городища в Кернаве // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 367-368 Kernavės “Mindaugo sostu” vadinamas piliakalnis.
Волкайте-Куликаускене Р. Исследования городища Майшягала // Тезисы докладов на секциях посвященных итогам полевых исследований 1971 г. – М., 1972. – С. 132-133
Волкайте-Куликаускене Р. К вопросу о локализации аукштайтов в центральной части Литвы // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 10-11
Волкайте-Куликаускене Р. К вопросу этнической принадлежности грунтовых могильников центральной Литвы I-VIII в.н.э. // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – В., 1985. – С. 20-30
Волкайте-Куликаускене Р. К этническому вопросу грунтовых могильников I – начала II тысячeлетия, расположенных у Литовского взморья // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 241-246
Волкайте-Куликаускене Р. Крест – энколпион из городища Майшягала // Тези пленарних и секцiйних доповiдей (результати польовых археологiчних дослiжень 1970-1971 рокiв на територii Украiни). – Одеса, 1972. – С. 365-367
Волкайте-Куликаускене Р. Литовцы в IX-XII веках. Автореферат докт. дисс. – В., 1968. – 56 с
Волкайте-Куликаускене Р. Новейшие археологические исследования в Советской Литве // Прибалтийским Советским республикам тридцать лет. Материалы к научной конференции Институтов истории Академии Наук Литовской, Латвийской и Эстонской ССР (20-21 октября 1970 года). – В., 1970. – С. 99-103
Волкайте-Куликаускене Р. Новые данные о культуре штрихованной керамики (по раскопкам городища Наркунай) // Тезисы докладов советской делегации на V археологическом конгрессе славянской археологии (Киев, сентябрь 1985 г.). – М., 1985. – С. 176
Волкайте-Куликаускене Р. О весах и весовой системе в Литве в эпоху раннего феодализма // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 216-224
Волкайте-Куликаускене Р. О северной границе ятвягов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 49-51
Волкайте-Куликаускене Р. О серпах литовского типа // Новое в археологии Прибалтики и соседних территорий. – Таллин, 1985. – С. 7-14
Волкайте-Куликаускене Р. Образование литовской народности (по данным археологии) // Советская этнография. – 1979, № 3, c. 31-46
Волкайте-Куликаускене Р. Одежда литовцев с древнейших времен до XVIII в. // Древняя одежда народов Восточной Европы. – М., 1986. – С. 146-171
Волкайте-Куликаускене Р. По вопросу самых древнейших шлемов в Литве // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. – Wrocław etc., 1968. – P. 475-783
Волкайте-Куликаускене Р. Раскопки городища Замковая гора в Кернаве // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 420
Волкайте-Куликаускене Р. Раскопки курганов в местности Аукштейи Русокай // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 402-403 Aukštieji Rusokai (Vilniaus raj.).
Волкайте-Куликаускене Р. Раскопки могильника в Пришманчяй // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 355-356 Kretingos raj.
Волкайте-Куликаускене Р. Торговые связи древних литовцев с древней Русью в IX-XIII вв. (по археологическим данным) // Тезисы докладов советской делегации на II международном конгрессе славянской археологии в Берлине (август 1970). – М., 1970. – С.13-15
Волкайте-Куликаускене Р. Успехи археологической науки в Литовской ССР // Советская археология (M.). – 1967, № 3, с. 91-105
Волкайте-Куликаускене Р. Этническая ситуация на территории Литвы в I и начале II тыс.н.э.// VI международный конгресс славянской археологии: Тезисы докладов советской делегации г. Прилеп, Югославия, 1990. – М., 1990. – С. 14-16
Волкайте-Куликаускене Р., Куликаускас П. Исследования городищ у Сударгас // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 324-325
Волкайте-Куликаускене Р., Куликаускас П. Раскопки городища в Кернаве // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 353-354
Волкайте-Куликаускене Р., Куликаускас П. Раскопки древнего поселения в местности Наркунай // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 433-434 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Волкайте-Куликаускене Р., Куликаускас П., Лухтан А. Исследования памятников в местности Наркунай // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 423-424 Narkūnai (Utenos raj.).
Волкайте-Куликаускене Р., Куликаускас П., Лухтан А. Раскопки в местности Наркунай // АО 1977 года. – М.,1978. – С. 432 Narkūnai (Utenos raj.).
Волкайте-Куликаускене Р., Куликаускас П., Лухтан А. Раскопки в местности Наркунай // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 452-453 Narkūnai (Utenos raj.).
Волкайте-Куликаускене Р., Лухтан А. Редкие монеты из восточной Литвы // Советская археология (M.). – 1981, № 4, c. 265-270 Narkūnų (Utenos raj.) ir apylinkės radiniai.
Волтер Э. Местечко Немонайце / айcтис // Виленский вестник. – 1888, 4 сент. (№ 188), c. 2. Alytaus rajono akmens amžiaus gyvenvietės
Волунгявичюс Ю. Беречь памятники культуры // Советская Литва. – 1958, 8 авг
Вольтер Э. А. Ковенские древности // Вольная Литва. – 1921, 7 июня (№ 2), с. 2. Akmens amž. radiniai.
Вольтер Э. А. Ковно-Каунас как город общественного индиферентизма и его национальное оживление в связи с диференцией общественных народных нужд (1891-1934) // Литовский голос. – 1934, 26 авг., с. 2
Вольтер Э. Готесвердер и кончина Кейстута в Креве // Литовский курьер. – 1932, 25 сент., с. 1
Вольтер Э. // Биографический словарь профессоров и преподавателей СПб университета 1869-1894 г.г.. – СПб., 1896. – Т. 1, c. 167-170.
Вольтер Э. А. Следы древних пруссов и их языка в Гродненской губернии // Известия Отделения русского языка и словестности (СПб.) – 1911, т. 16, вып. 4, с. 151-160.
Вольтер Э. А. Град Мендога или где искать Летовию XIII века // Известия отделения Русского языка и словесности (СПб.). – 1909, т. 14, кн.3, c. 95-102; Отт.: СПб., 1910. – 8 с. Vorutos vietos klausimas.
Вольтер Э. Археологическая экскурсия Э.А.Вольтера в Лидский уезд // Виленский вестник. – 1888, 25 сент. (№ 204), c. 2-3. Su V. Šukevičiumi kasinėjami vėlyvi kapinynai.
Вольтер Э. Археологические находки // Виленский вестник. – 1888, 25 июля, c. 2. Правительственный вестник (СПб). – 1888, 29 июля (№ 140). Apie Alovės kapinyną (Alytaus raj.) ir Bakšiškių prie Alytaus radinius. Korespondencija greičiausiai rašyta E. Volterio.
Вольтер Э. Археологическия исследования о могильных древностях Северо–западного края // Виленский вестник. – 1889, 8 июня, c. 3. Apie E. Volterio komandiravimą į Vilniaus guberniją.
Вольтер Э. Археологическия коллекции частных лиц в Северо–западном крае // Виленский вестник. – 1889, 13 дек. (№ 269); Отт.: Вильна, 1889. – 6 с.
Вольтер Э. Виленский музей древностей // Виленский вестник. – 1889, 11 июня, c. 3.
Вольтер Э. Где был Ворута ? // Литовский голос. – 1935, 22 сент Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Вольтер Э. Где искать землю Нальшанскую Ипатьевской летописи? // Журнал Министерства нардного просвещения (СПб.). – 1900, ч. 329, c. 195-201. Utenos-Tauragnų-Sugintų apylinkėse.
Вольтер Э. Город Каунас и его забытая твердыня // Литовский курьер. – 1932, 15, 16, 17 сент Kauno pilis.
Вольтер Э. Град Мендога или где искать Летовию ХIII века // Известия отделения русского языка и словестности (СПб.). – 1910 (1908), t. 14, c. 95-102; Отт.: СПб., 1910. – 8 с. Už Vorutą prie Latavėnų (Anykščių raj.).
Вольтер Э. Деятельность губернских статистических комитетов Северо–западного края в пользу местной археологии // Виленский вестник. – 1889, 15 июня (№ 126), c. 1. Mini 1870 m. Zarasų a. rastą arabų monetų lobį, Žeimių radinius.
Вольтер Э. Жмудския городища и древния урочища Тельшевского уезда // Памятная книжка Ковенской губернии на 1888 год. – Ковно, 1888. – С. 230-237; Отт.: Ковно, 1888. – 8 с. Ragina rinkti duomenis apie piliakalnius.
Вольтер Э. К реставрации Ковенского замка // Литовский курьер. – 1932, 24 июля, с. 2 Kauno pilis.
Вольтер Э. Когда и откуда в Литву пришли литовцы // Литовский голос. – 1934, 17 окт., с. 2
Вольтер Э. Литовская культура и ее прошлое // Наше эхо. – 1930, 28 сент., с. 2
Вольтер Э. Литовская мифология // Энциклопедический словарь. – СПб., 1896. – Т. 17, c. 812-813. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 349-352.
Вольтер Э. Литовские древности // Виленский вестник. – 1887, 8 июля (№ 143); 10 июля (№ 145); Atsp.: В., 1887. – 14 c. Kviečia rinkti žinias apie piliakalnius ir pilkapius.
Вольтер Э. Литовский фольклор в русском освещении // Литовский голос. – 1934, 30 июля, с. 2
Вольтер Э. Материалы для составления археологической карты Виленской губернии // Виленский вестник. – 1890, 26 янв. (№ 20); 27 янв. (№ 21).
Вольтер Э. Наши шведско-литовские отношения // Наше эхо. – 1931, 26 сент
Вольтер Э. Новыя музейныя здания и роль музеев в политико- просветительной работе современных государств // Литовский голос. – 1934, 9, 10 авг Plačiai ir apie T. Daugirdą.
Вольтер Э. О ятвягах // Ежегодник Русского антропологического общества при Имп. С. Петербургском университете. – 1908, т. 2, c. 1-9.
Вольтер Э. Об изучении литовской мифологии // Памятная книжка Ковенской губернии на 1887 г. – Ковно, 1886. С. 309-318; Отт.: Ковно, 1887. – 10 с.
Вольтер Э. Об Этнографической поездке по Литве и Жмуди летом 1887 года. Приложение к 56 тому Записок Импер. Академии наук. – СПб., 1887. – 159 с. P.17-56 yra skyrius “Lietuvos senienos”, kuriame p. 21-24 duodamas piliakalnių sąrašas iš M. Valančiaus „Antano tretininko pasakojimų“; p. 25-51 Apie Apuolės pilies vietą; p. 51-56 apie Trakų pilies griuvėsius.
Вольтер Э. Олавские раскопки // Виленский вестник. – 1888, 29 сент. (№ 206), c. 1-2. Alovės kapinyno bei Slabadėlės pilkapių kasinėjimai ir Skraičionių lobis (Alytaus raj.).
Вольтер Э. От чего лит. Археологическая комиссия так малоуспешно работает? // Голос Литвы. – 1926, 27 ноября
Вольтер Э. Развалины Трокскаго замка // Памятная книжка Виленской губернии на 1889 год. – Вильна, 1888. – Ч. 2, c. 181-185.
Вольтер Э. Развалины Трокского замка // Памятная книжка Виленской губернии на 1899 год. – Вильна, 1898. – Ч. 2, c. 181-185.
Вольтер Э. Раскопки Э. А. Вольтера // Виленский вестник. – 1889, 5 авг. (№ 168), c. 1-2. Kasinėjimai Slabadėlėje (Alytaus raj.), Dumbliuose, Drucminuose ir Pamusiuose (visi Varėnos raj.), Maceliuose (Šalčininkų raj.), Vievyje ir Varliškėse (Trakų raj.).
Вольтер Э. Столетие литовской археологии // Литовский голос. – 1934, 30 сент., с. 2; 2 окт., с. 2 Ir apie C. Schmidto rankraštį “Necrolituanica”.
Вольтер Э. Ятвяги / Э.В. // Большая энциклопедия. – 1902. – Т. 41, c. 851-852.
Вольтерис Э. Литовская костяная культура и костяные городища // Литовский голос. – 1933, 19 окт., с. 2
Вольтерис Э. Новое из прошлого таинственного Апульскаго городища // Литовский курьер. – 1932, 3 апр., с. 2 Apuolė (Skuodo raj.).
Вольтерис Э. Очередные задачи литовской археологии // Литовский голос. – 1933, 12 сент., с. 2
Вольтерис Э. Пять тысячь лет тому назад // Литовский голос. – 1933, 6 сент., с. 2
Вопросы на которые желательно получить раз’яснения на IX археологическом с’езде // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 13-20.
Вопросы, предложенные на обсуждение IX археологического с’езда // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 11-13.
Воронин Н. Н. Древнее Гродно. По материалам археологических раскопок 1932-1949. – М., 1954. – 239 с. – (Материалы и исследования по археологии СССР, т. 41)
Вчера 12 марта в 8 часов вечера в читальном зале Виленской публичной библиотеки состоялось торжественное и экстренное заседание под председательством графини П. С. Уваровой // Виленский вестник. – 1892, 13 марта. Dėl archeologinių kasinėjimų 1892 m.
Высочайшим приказом по Министерству народного просвещения 27 сентября // Виленский вестник. – 1865, 12 октября. (№ 222), c. 1. Apie E. Tiškevičiaus atleidimą iš Archeologinės komisijos pirmininko ir muziejaus vedėjo.
Выясняется тайна Апуле. Работа экспедиции проф. Вольтера // Наше эхо. – 1929, 23 сент
Габрюнайте К. Локальные подражания раннесредневековых шлемов русского типа в Литве // Acta-Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 115-133 Pakalniškių (Šakių raj.) kapinyno radinys.
Габрюнайте К. Раскопки могильника в д. Лаздининкай // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 453 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Габрюнайте К. Раскопки могильника в д. Лаздининкай // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 368-369 Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinynas.
Габрюнайте К., Рицкевичюте К. Раскопки в Кармелаве // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 434 Karmėlavos (Kauno raj.) kapinynas.
Габрюнайте К., Рицкевичюте К. Раскопки в Кармелаве // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 433 Karmėlavos (Kauno raj.) kapinynas.
Габрюнайте К., Рицкявичюте К. Раскопки могильника в д. Лаздининкай // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 376 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Габрюнайте К., Рицкявичюте К. Раскопки могильника в д. Лаздининкай // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 354 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Гавритухин И. О. Кодынские фибулы // Vakarų baltų archeologija ir istorija. Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 78-85
Гельбак А. Мечь племени скальви // Советская Литва. – 1967, 2 сент Archeologinės ekspedicijos.
Генис Й. Очаги и печи в западной Литве (XIV-XVII вв.) // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1989. – Псков, 1990. – С. 63-65
Генис Я. Особенности куршских и жемайтских поселений в эпоху раннего средневековья // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 62-65
Гильтебрант П. Виленский музей древностей // Виленский вестник. – 1866, 20 января (№ 16), c. 2-4.
Гирининкас А. Грунтовые могильники I-IV вв. н.э. в Западной Литве и их этническая принадлежность // Тезисы докладов XVI всесоюзной археологической студенческой конференции. – М., 1970. – С. 34
Гирининкас А. Грунтовые могильники I-VII вв. н.э. в Западной Литве и их этническая принадлежность // Тезисы II региональной археологической конференции вузов Северо-запада СССР. – Калинин, 1970. – С. 16-17
Гирининкас А. Исследование у оз. Крятуонас // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 382-383 Švenčionių raj.
Гирининкас А. Исследования на оз. Крятуонас // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 356 Švenčionių rajono akmens amžiaus gyvenvietės.
Гирининкас А. К вопросу о формировании культуры штрихованной керамики // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1991: Материалы симпозиюма. – Псков, 1992. – C. 91-93
Гирининкас А. Крятуонас. Средний и поздний неолит. – В., 1990. – 112 с. (Lietuvos archeologija; T. 7)
Гирининкас А. Культ предков и появление анимизма на поселении Крятуонас Ic // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1988. – С. 11-12
Гирининкас А. Неолитические строительные сооружения в Литве // Задачи советской археологии в свете решений XXVII с’езда КПСС: Тезисы докладов (Суздаль, 1987 г.). – М., 1987. – С. 74-75
Гирининкас А. Поздненарвская культура в Восточной Литве // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 37-50
Гирининкас А. Поздний неолит Восточной Литвы (по данным материалов памятников оз. Крятуонас): Автореф. канд. дисс. – В., 1982. – 21 c
Гирининкас А. Работы у оз. Крятуонас // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 393
Гирининкас А. Раскопки на оз. Кретуонас // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 376-377 Kretuono ež. (Švenčionių raj.) pakrančių akmens amžiaus gyvenvietės.
Гирининкас А. Раскопки на оз. Кретуонас // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 355 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės.
Гирининкас А. Раскопки на оз. Крятуонас // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 421 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietės.
Гирининкас А. Раскопки неолитических стоянок Яра I и Яра II // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 424-425 Jara (Anykščių raj., Svėdasų apyl.).
Гирининкас А. Раскопки у оз. Кретуонас // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 433-434 Akmens amžiaus gyvenvietės, Švenčionių raj.
Гирининкас А. Раскопки у оз. Кретуонас // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 454 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietės.
Гирининкас А. Роль поздненарвской культуры в процессе образования восточных балтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 51-53
Гирининкас А. Связи неолитических культур нарвской и неманской в восточной Литве // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 12-14
Гирининкас А. Строительные сооружения в неолите и ранней бронзе на территории Литвы // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. – Псков, 1989. – С. 42-44
Гирининкас А. Строительные сооружения на поселении Крятуонас Iс // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 7-8
Гирининкас А. Формирование балтских племен в бронзовом веке // Тезисы III-ей региональной студенческой археолого-этнографической конференции вузов Северо-запада СССР. – Рига, 1971. – С. 57-58
Гирининкас В. Различия керамики развитого неолита в восточной и западной Литве // Древности Белоруссии и Литвы. – Минск, 1982. – С. 19-27
Глебов И. Виленские замки верхний и нижний (исторический очерк) // Виленский календарь на 1904 год. – Вильна, 1903. – С. 292-336.
Глухов С. Раскопки Абрамова в Рагинянах, Ковенской губ. // Известия ИАК (СПб.). – 1911. Приб. к вып. 39, c. 102-103. – 1910, кн. 1, c. 236-238.
Годовое заседание Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1864, 11 февраля, c. 4-5.
Головацкий Я. Ф. Об археологических трудах и исследованиях в Северо–западном крае // Труды I археологического с’езда в Москве. – М., 1871. – Т. 1, c. 147-152. Rašoma ir apie C. Schmidto darbus.
Головинский В. Ф. В. Покровский // Виленский вестник. – 1903, 13 авг., c. 3. Ryšium su F. V. Pokrovskio mirtimi.
Головицкий Я. О состоянии Виленского археологического музея // Древности. Труды Московского археологического общества (М.). – 1880, т. 8, c. 61.
Голубовичи Е. и В. Кривой город – Вильно // КСИИМК (М., Л.). – 1945, вып 11, с. 114-126 Vilniaus Bekešo kalnas.
Горнунг Б. В. Из истории изучения балтийско-славянских языковых отношении // Rakstu krājums. – Rīga, 1959. – P. 109-148
Город Троки и его замки // Виленский вестник. – 1893, 7 авг., c. 1.
Гороховский Е. М. О группе фибул с выемчатой эмалью из среднего Поднепровья // Новые памятники древней и средневековой художественной культуры. – Киев, 1982. – С. 115-151. – Тоже самое на укр. языке: – Археологiя (Kieв). – 1982, № 38, c. 16-36
Готье Ю. В. Железный век в Восточной Европе. – Москва, Ленинград, 1930 Yra skyrelis apie Lietuvą.
Гравере Р. Одонтологические данные в аспекте проблемы генезиса земгалов и селов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 8-12
Граудонис Я. Древние печи Прибалтики // Наука и техника (Рига). – 1981, № 5, c. 22-23
Граудонис Я. Культуры позднего бронзового века Прибалтики // Эпоха бронзы лесной полосы СССР. – М., 1987. – С. 119-124
Граудонис Я. Латвия в эпоху поздней бронзы и раннего железа. – Рига, 1967. – 164 с., 42 табл Rec.: Лыугас В. // Eesti NSV Teaduste akademia. Ühiskonnateadused (Tallinn). – 1968, p. 418-420. Седов В. В. // Советская археология (M.). – 1970, № 3, с. 272-276. Plačiai rašo ir apie brūkšniuotos keramikos kultūros išnykimą rytų Lietuvoje.
Граудонис Я. Серпы и косы 2-9 вв. на территории Латвии // Новое в археологии Прибалтики и соседних территорий. – Таллин, 1985. – С. 24-36
Граудонис Я. Строительство на территории штрихованной керамики // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 14-17
Граудонис Я. Штрихованная керамика на территории Латвийской ССР и вопросы этногенеза балтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 26-29
Граф Константин Пиевич Тышкевич // Древности (М.). –1868, т. 1, c. 283.
Гревингк К. И. // Историческая записка о деятельности Императорского Московского археологического общества за 25 лет существования. – М., 1890. – С. 152-154.
Григалавичене Е. Городище Кереляй // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 477 Kereliai (Kupiškio raj.).
Григалавичене Е. Исследование курганов в дер. Эглишкес // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 403-404 Egliškiai (Kretingos raj.).
Григалавичене Е. Исследование курганов в дер. Эглишкес // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 435 Egliškių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Григалавичене Е. Исследования городища Сокишкяй // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 383 Ignalinos raj.
Григалавичене Е. Исследования курганов Эглишкес / E. Данилайте // АО 1969 года. – М., 1970. – С. 316 Ėgliškiai (Kretingos raj.).
Григалавичене Е. Оборонительные укрепления, сооружения и жилища ранних городищ населения культуры штрихованной керамики // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 35-39
Григалавичене Е. Проблемы штрихованной керамики на территории Восточной Прибалтики // Тезисы докладов советской делегации на II международном конгрессе славянской археологии в Берлине (август 1970). – М., 1970. – С. 17-20
Григалавичене Е. Раскопки городища Неверишкес // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 425 Nevieriškės (Švenčionių raj.).
Григалавичене Е. Раскопки городища Неверишкес // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 434 Nevieriškės (Švenčionių raj.).
Григалавичене Е. Раскопки городища Неверишкес // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 454 Nevieriškės (Švenčionių raj.).
Григалавичене Е. Раскопки городища Сокишкес // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 355-356 Sokiškiai (Ignalinos raj.).
Григалавичене Е. Распостранение памятников культуры штрихованной керамики на территории Литвы / E. Данилайте // Славяне и их соседи. – М., 1970. – С. 44-48. – Материалы и исследования по археологии СССР; № 176
Григалавичене Е., Мяркявичюс А. Древнейшие металлические изделия в Литве. – В., 1980. – 115 c., 30 табл Ref.: Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1981, Nr. 9, p. 164-167.
Григалавичене Э. Исследование городища Йодонис // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 394 Juodonis (Rokiškio raj.).
Григалавичене Э. Новые данные о культуре штрихованной керамики Восточной Литвы // Всесоюзная археологическая конференция “Достижения советской археологии в XI пятилетке”: Тезисы докладов. (Баку, 17-21 мая 1985 г.) – Баку, 1985. – С. 116-118
Григалавичене Э. Раскопки городища Керяляй // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 356 Kupiškio raj.
Григалавичене Э. Раскопки городища Сокишкяй // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 369 Sokiškiai (Ignalinos raj.).
Григалавичене Э. Раскопки городища Сокишкяй // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 421-422 Sokiškiai (Ignalinos raj.).
Грималаускайте Д. Нумизматические собрания в Национальном музее Литвы // Bialoruś, Litwa, Polska, Ukraina. – wspólne dzieje pieniądza: Materiały z I Międzynarodowej konferencji numizmatycznej, Suprasł 20-22.X.1994. – Warszawa, 1996. – P. 13-19
Гринблат М. Я. Белорусы. Очерки происхождения и этнической истории. – Минск, 1968. – 288 с P. 144-173 – lietuviai baltarusių etninėje istorijoje.
Гринблат М. Я. К вопросу об участии литовцев в этногенезе белоруссов // Вопросы этнической истории народов Прибалтики. – М., 1959. С. 523-543. – (Труды Прибалтийской об’единенной комплексной экспедиции, т. 1)
Гринблат М. Я. К происхождению белорусской народности (По поводу теории субстрата) // Советская этнография (M.). – 1968, № 5, с. 79-92
Гришин В. К. Вильнюсский рурмус // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1988. – Псков, 1989. – С. 67-69 Vilniaus senamiestis
Гришин В. Раскопки к югу от ворот Аушрос в Вильнюсе // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 422
Гудавичюс Е. Литва Миндовга // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 131-132
Гуделис В., Повилионис С. Череп ископаемого человека // Природа (М.). – 1952, № 6, с. 118
Гуковский К. Археологическая находка / Гук К. // Ковенские губернские ведомости. – 1892, № 26, прибавление. – Tas pat: Археологические известия и заметки (СПб.). – 1893, № 1, c. 17. Janapolės (Telšių raj.) radiniai.
Гуковский К. Археологическая находка / К.Г. // Виленский вестник. – 1894, 11 июня, c. 2. Jurbarke rastas antspaudas.
Гуковский К. Археологическая находка // Археологические известия и заметки (СПб.). – 1893, № 1, c. 17. – Persp. is „Ковенские губернские ведомости“. – 1892, № 26. Janapolės (Telšių raj.) radiniai.
Гуковский К. Губернская летопись // Памятная книжка Ковенской губернии на 1896 год. – Ковна, 1895. – Отд. 2, c. 113. Apie K. Gukovskio kasinėtus Salako pilkapius.
Гуковский К. Ковенский уезд // Памятная книжка Ковенской губернии на 1892 год. – Ковна, 1891. – Отд. 4, c. 87-181. P. 159-174 skyrelyje senovės paminklai; p. 161-163 – Seredžiaus ir Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalniai; p. 163-165 – Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas; p. 165-170 apeiginės vietos.
Гуковский К. Краткий исторический очерк Ковенской губернии // Памятная книжка Ковенской губернии на 1889 год. – Ковна, 1888. – С. 247-281. Iš archeologinių paminklų mini tik Kauno pilį, Ukmergės piliakalnį ir Džiugo (prie Telšių) piliakalnį.
Гуковский К. Поневежский уезд // Памятная книжка Ковенской губернии на 1898 год. – Ковна, 1897. – Отд. 4, c. 88-173. P. 158-160 apie Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapius; p. 161-167 apie Biržų pilį; p. 169-170 apie Upytės pilį.
Гуковский К. Россейнский уезд // Памятная книжка Ковенской губернии на 1893 год. – Ковна, 1892. – С. 91-216.
Гуковский К. Шавельский уезд // Памятная книжка Ковенской губернии на 1896 год. – Ковна, 1895. – Отд. 4, c. 119-201. P. 193-196 apie archeologinius paminklus: Girninkai (Šiaulių raj.), Šatrija (Telšių raj.), Vizdergių (Šiaulių raj.) pilkapiai.
Гуковский К., Скобин Ф. Местечко Колтыняны // Памятная книжка Ковенской губернии на 1901 год. – Ковна, 1900. – Отд. 2, c. 50-64. P. 50-54 – apie Kaltinėnų apyl. (Šilutės raj.) piliakalnius, kalvas.
Гуковский К., Чернышев Н. М. Юрбург // Памятная книжка Ковенской губернии на 1900 год. – Ковна, 1899. – Ч. 2, c. 81-108. P. 82, 85-88 – apie archeologinius paminklus.
Гуревич Ф. Д. Каменные могилы на границе Литвы и Белоруссии (К вопросу о ятвягах ) // Рефераты научно-исследовательской работ за 1945 г. – М., Л., 1947. – С. 94
Гуревич Ф. Д. Археологическая разведка в Понеманье // Вопросы этнической истории народов Прибалтики. – М., 1959. С. 233-254. – (Труды Прибалтийской об’единенной комплексной экспедиции, т. 1)
Гуревич Ф. Д. Археологические работы в Калининградской области в 1950 году // КСИИМК (M.). – 1952, вып. 47, с. 93-100
Гуревич Ф. Д. Верхнее Понеманье в I тысячелетии и начале II тысяч. нашей эры (По материалам Прибалтийской экспедиции 1955-1957 гг.) // КСИИМК. – 1960, вып. 81, с. 13-24
Гуревич Ф. Д. Детинец и окольный город древнерусского Новогрудка в свете археологических работ 1956-1977 гг. // Советская археология (M.). – 1980, № 4, c. 87-101 Naugarduko pilis.
Гуревич Ф. Д. Древние верования народов Прибалтики по данным “Хроники Ливонии” Генрика Латвийского // Советская этнография (M.). – 1948, № 4, с. 70-77
Гуревич Ф. Д. Древние памятники Юговосточной Прибалтики и задачи их изучения // КСИИМК (M.). – 1952, вып. 42, с. 13-23
Гуревич Ф. Д. Древние поселения Калининградской области // КСИИМК (М.). – 1951, вып 38, с. 91-98
Гуревич Ф. Д. Древний Новогрудок: Посад-окольный город. – Л., 1981. – 159 c Rec.: Tautavičius A. // LIM, 1982 metai. – V., 1983. – P. 111-114. Ермалович А. Новые факты, старая схема // Неман (Минск). – 1983, № 1, c. 141-149.
Гуревич Ф. Д. Древности Белорусского Понеманья. – М.; Л., 1962. – 222 с Rec.: Musianowicz K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 368-372. Седов //Советская археология (M.). – 1966, № 1, с. 305-311.
Гуревич Ф. Д. Заснаванне Навагрудка (на пiсмовых i археалагiчных крынiцах) // Весцi АН БССР, Сер. Грамадсiх навук (Мiнск). – 1985, № 3, с. 71-76
Гуревич Ф. Д. Из истории Юго-западной Прибалтики в I тысяч. н.э. // Материалы и исследования по археологии СССР (М.; Л.). – 1960, № 76, с. 328-451 Rec.: Jaskanis J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 358-368.
Гуревич Ф. Д. К вопросу об археологических памятниках летописных ятвягов // КСИИМК (M.). – 1950, вып. 33, с. 110-120
Гуревич Ф. Д. К истории древних прусов в I тысячелетии н.э. // KСИИМК (М.). – 1957, вып. 70, с. 40-48
Гуревич Ф. Д. Культурные взаимоотношения древнерусских городов на территории Белоруссии с Прибалтикой // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 17-19
Гуревич Ф. Д. Некоторые итоги археологического исследования детинца древнего Новогрудка // КСИА (М.). – 1974, вып. 139, с. 93-99 Naugarduko pilis.
Гуревич Ф. Д. О длинных и удлиненных курганах в Западной Беларуссии // КСИИМК (М.). – 1958, вып. 72, с. 54-65 Rec.: Musianowicz K. // Rocznik Białostocki. – 1961(1960), t. 3, p. 460-462.
Гуревич Ф. Д. Об этническом составе населения древнего Новогрудка // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 219-222
Гуревич Ф. Д. Обряды погребения в Литве // КСИИМК (М., Л.). – 1947, вып. 18, с. 31-37
Гуревич Ф. Д. Польско-советский симпозюм, посвященный балто-словянским отношениям // Советское славяноведение (M.). – 1966, № 4, с. 109-110 Białystoke.
Гуревич Ф. Д. Прибалтийский импорт в Понеманье в 10-13 вв. // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 52-59
Гуревич Ф. Д. Работы славянско-литовского отряда Прибалтийской экспедиции в 1956 году // КСИИМК (М.). – 1959, вып. 74, с. 89-91
Гуревич Ф. Д. Рагинянский могильник // КСИИМК (М.). – 1951, вып. 36, с. 56-61 Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapiai.
Гуревич Ф. Д. Скандинавская колония на территории древних прусов // Скандинавский сборник. – Таллин, 1978. – Т. 23, c. 167-173 Viskiautų kapinynas Semboje.
Гуревич Ф. Д. Славяно-литовский отряд Прибалтийской экспедиции // КСИИМК (M.). – 1960, вып. 79, с. 95-96 Rytų Prūsijos šiaurinės dalies archeologiniai paminklai.
Гуревич Ф. Д. Украшения со звериными головами из Прибалтийских могильников //КСИИМК (М.). – 1947, вып. 15, с. 68-76
Гуревич Ф. Д. Этнический состав населения Верхнего Понеманья по археологическим данным второй половины I тысячелетия н. Э. // Исследования по археологии СССР. Сборник статей в честь проф. М. И. Артомонова. – Л., 1961. – С. 174-181 Rec.: Szymański W. // Rocznik Białostocki. – 1963, t. 4, p. 473-477.
Гуревич Ф. Д. Юго-восточная Прибалтика в I тысячелетии н.э. // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Пленарные заседания). – М., 1955. – С. 30-32
Гурина Н. Н. Мезолит Литвы и Белоруссии // Археология СССР. Мезолит СССР. – М., 1989. – С. 55-62, 237-243
Гурина Н. Н. Неолит лесной и лесостепной зон Европейской части СССР // Каменный век на территории СССР. – М., 1970. – С. 134-156 P.155 – apie Narvos ir Nemuno kultūras.
Гурина Н. Н. Новые данные о каменном веке северо-западной Белоруссии // Материалы и исследования по археологии СССР (М.; Л.). – 1965, № 131, с. 141-203 Rec.: Głosik J. // Rocznik Białostocki. – 1968, t. 8, p. 475-477.
Гусаков М. Т. Святилище – археологический феномен (проблема исторической реконструкции) // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 116-123
Гусаков М., Кулаков В. И., Смирнов Ю. А. Конференция “Балто-славянские этнокультурные и археологические древности: погребальный обряд” (Москва, 1985) // Советская археология (M.). – 1987, № 3, c. 270-275 Minimi A. Butrimo, A. Girininko, J. Graudonio, L. Vaitkunskienės pranešimai.
Даканис Б. Работы в Радвилишском районе // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 394-395
Даканис Б. Раскопки могильника Клайшяй // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 423 Klaišiai (Skuodo raj.).
Даканис Б. Раскопки могильника Стунгяй // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 477-478 Stungiai (Joniškio raj.).
Даканис Б., Маркелевичюс Ю. Раскопки в Кельмском районе // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 404-405 Lapučių ir Noruišių pilkapiai, Budraičių kapinynas.
Даканис Б., Олишаускас Р. Исследования в Плунгеском и Шилутском районах // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 357 Archeologinių paminklų žvalgymas.
Данилайте Е. Штрихованная керамика в Литве (некоторые данные по вопросам об этногенезе литовцев). Автореферат канд. дисс. – B., 1967. – 31 с.
Данилявичюте В. Нижний замок. Каким он был? // Советская Литва. – 1988, 30 сент Vilniaus pilis
Даркевич В. П. О так называемом “идоле Перкуна” из Кернова // Советская археология (M.). – 1963, № 4, с. 221-224
Даркевич В. П. Произведения западного художественного ремесла в Восточной Европе (X-XIV вв.). – М., 1966. – 148 p P. 42-43 – Kernavės “Perkūnas” ir Bartkuškio (Ukmergės raj.) indas.
Даркевич В. П., Соболева Е. А. О датировке литовских монет с надписью “печать” (по материалам Шанчяйского клада) // Советская археология. – 1973, № 1, с.83-95 Šančiai (Kaunas).
Датирования по радиоуглероду в лаборатории Лит. НИРГРИ и перспективы их расширения / Гайгалас А., Банис Ю., Гальчене Ю., Кибилда З. // Вопросы изучения четвертичных отложений Литвы. – В., 1974. С. 197-209 P. 21-29 – archeologinių paminklų datos (Šventoji, Gintališkė, Aukštadvaris ir kt.).
Датировка по радиоуглероду археологических находок на территории бывшего арсенала Нижнего замка г. Вильнюса / А. Гайгалас, Ю. Банис, Г. Давайнис, З. Кибилда, Р. Пятрощюс // Методика использования результатов определения активности 14 С в геологии. – В., 1979. – С. 21-22
Даугнора Л. Исследование остеологического материала и изделий из рога и кости в поселениях каменного века // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 4-7
Даугудис В. Археологические раскопки городищ в Норкунай (Пренайский р-н) в 1964-1965 гг. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 5-7
Даугудис В. Археологические раскопки поселения у местечка Лаваришкес (Вильнюсский р-н) в 1965 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 7-8
Даугудис В. Городища Литвы V-VIII вв. // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1989. – Псков, 1990. – С. 61-63
Даугудис В. Городища Литвы первых веков нашей эры // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1989. – Псков, 1990. – С. 59-61
Даугудис В. Городище Саугиняй // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 51-58 Saugainiai (Šiaulių raj.).
Даугудис В. Древние сооружения городища и селища Аукштадварис // Тезисы докладов на сессии посвященной итогам археологических и этнографических экспедиции 1960 года. – Рига, 1961. – С. 24-26
Даугудис В. К вопросу об охранных зонах археологических памятников // Тезисы докладов совещания по охране памятников культуры Прибалтийских советских республик. – В., 1969. – С. 30-31
Даугудис В. Некоторые данные о происхождении и хронологии шероховатой курамики в Литве // MADA. – 1966, т. 3, с. 55-66
Даугудис В. Некоторые данные о хронологии и происхождении керамики с шероховатой поверхностью в Литве // Древности Белоруссии. Материалы конференции по археологии Белоруссии и смежных территории. – Минск, 1966. – С. 163-165
Даугудис В. О классификации восточно-литовских городищ // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 24-36
Даугудис В. О находках сетчатой керамики в Литве // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 38-41
Даугудис В. О ранней штрихованной керамике в Литве // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1991: Материалы симпозиюма. – Псков, 1992. – C. 93-94
Даугудис В. О языческих святилищах в Литве // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1988. – С. 13-15
Даугудис В. Остатки деревянной архитектуры на городищах Литвы // Беларускiя старажитнасцi. – Мiнск, 1972. – С. 90-93
Даугудис В. Отражение общественного строя жителей Литвы на архитектуре городищ V-VIII вв. // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 51-55
Даугудис В. Раскопки в Имбаре // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 357-358. Piliakalnis ir gyvenvietė, Kretingos raj.
Даугудис В. Раскопки городищ близ г. Капсукас // АО 1968 года. – М., 1969. – С. 358-359 Kumelionių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Даугудис В. Раскопки городища близ г. Кудиркос Науместис // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 423-424
Даугудис В. Раскопки городища Бражуоле // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 374-375 Bražuolė (Trakų raj.).
Даугудис В. Раскопки городища Броделишкес // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 319-320 Bradeliškės (Vilniaus raj.).
Даугудис В. Раскопки городища и селища Вяршвай // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 395 Veršvai (Kaunas).
Даугудис В. Раскопки городища и селища Имбаре // АО 1969 года. – М., 1970. – С. 320-322 Imbarė (Kretingos raj.).
Даугудис В. Раскопки городища и селища Имбаре // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 377 Imbarė (Kretingos raj.).
Даугудис В. Раскопки городища и селища Имбаре // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 383-384 Kretingos raj.
Даугудис В. Раскопки городища Имбаре // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 356-357
Даугудис В. Раскопки городища Имбаре // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 370 Imbarė (Kretingos raj.).
Даугудис В. Раскопки городища Имбаре и селища Вяршвай // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 478-479 Imbarė (Kretingos raj.) ir Veršvai (Kaunas).
Даугудис В. Раскопки селища в д. Имбаре // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 455 Imbarė (Kretingos raj.).
Даугудис В. Укрепления и постройки ранних литовских городищ // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. – Псков, 1989. – С. 40-42
Даугудис В., Варнас А. Раскопки в дер. Даубаряй // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 435-436 Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalniai.
Даугудис В., Станкус Й. Раскопки городища Саугиняй // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 388-389 Sauginiai (Šiaulių raj.).
Даугудис В., Станкус Й., Мяркевичюс А. Раскопки городища Дапшяй // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 405-406 Dapšiai (Mažeikių raj.).
Даугудис В., Холодинска А., Варнас А. Раскопки в дер. Даубаряй // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 426 Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Девятый археологический с’езд в Вильне // Виленский календарь на 1894 год. – Вильна, 1893. – С. 159-185.
Девятый археологический с’езд в Вильне 1-14 авг. 1893 г. – Москва, 1891. – 30 с.; Памятная книжка Виленской губернии на 1892 год. – Вильна, 1891. – С. 141-170. Devintasis rusų archeologų suvažiavimas Vilniuje. Maskvoje įvyko posėdis.
Декабря 31, 1876. Высочайше утвержденное Положение о временной комиссии по устройству и управлению Виленской публичной библиотеки с состоящим при ней Музеум, о’бявленное Сенату Министерством народного просвещения 15 января 1875 года // Полное собрание законов Российской Империи. Собрание второе. – СПб., 1978. – Т. 51, отд. 2, с. 571-572.
Денисова Р. К вопросу об антропологическом типе селов XI-XII вв. В связи с краниологическим материалом из могильника Леясдопелес // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis (Rīga). – 1964, Nr. 5, p. 19-30
Денисова Р. Культура шнуровой керамики Прибалтики и проблема балтийского этногенеза // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 12-14
Денисова Р. Состояние антропологических исследований в Советской Прибалтике после второй мировой войны // Acta Baltico-Slawica (Bialystok). – 1970, t. 7, p. 243-268
Денисова Р. Я. Антропология древних балтов. – Рига, 1975. – 403 c Ref.: Daugudis V. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). –1975, Nr. 5, p. 188-190. Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История. Научно-рефер. сборник (В.). –1978, вып. 2, c. 218-219. Rec.: Česnys G. // LIM, 1976 metai. – V., 1977. – P. 104-106. Szynkiewicz S. // Etnografia Polska (Warszawa). – 1977, sąs. 1, p. 229-230. Саливон И. Серьезное палеоантропологическое исследование о населении Прибалтики // Известия Академии наук Лaтвийской ССР (Рига). – 1976, № 10, c. 154-155.
Денисова Р. Я. Антропология древних и современных балтов: Aфвтореф. докторск. дисс. – М., 1973. – 50 c
Денисова Р. Я. Генезис балтов (по данным антропологии) // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 66-68
Денисова Р. Я. Генезис балтов // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 26-35
Денисова Р. Я. География антропологических типов балтских племен и этногенетические процессы в I и начале II тысячелетия н.э. на территории Литвы и Латвии // Балты, славяне, прибалтские фины. Этногенетические процессы. – Рига, 1990. – С. 28-81
Денисова Р. Я. Основные этнорасовые компоненты в составе латышей и литовцев // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 68-71
Денисова Р. Я. Проблема балтийского этногенеза в свете новых антропологических данных // Балто-славянские этноязыковые отношения в историческом и ареалном плане: Тезисы докладов второй балто-славянской конференции. – М., 1983. – С. 13-15
Денисова Р. Я. Этногенез латышей (по данным краниологии). – Рига: Зинатне, 1977. – 360 с
Денисова Р., Марк К. Связи между разными этническими группами населения Прибалтики в I-II тысяч. н.э. по данным антропологии // Конференция по топонимике Северо-западной зоны СССР. Тезисы докладов и сообщении. – Рига, 1966. – С. 221-223
Дерумс В. Я. Костные зaболевания у древних жителей Прибалтики по материалам археологических раскопок // Из истории медицины (Рига). –1963, т. 5, с. 81-95
Десятый археологический с’езд в Риге 1-20 августа 1896 // Памятная книжка Виленской губернии на 1896 год. – Вильна, 1895. – Ч. 2, c. 93-106.
Дзикас Л. Археологические раскопки на территории Вильнюсского университета // Актуальные проблемы развития научных исследований молодых ученных и специалистов Вильнюсского университета им. В. Капсукаса. – В., 1980. – С. 93-94
Дзикас Л. Некоторые данные о росте территории Вильнюса в XII-XVI вв. // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1986. – С. 45-46
Для выставки при археологическом в Вильне с’езде // Виленский вестник. – 1893, 6 июля.
Дневник заседания комиссии для разбора, приведения в известность и надлежащий порядок предметов находящихся в Виленском Музеуме древностей // Вестник Западной России (Вильна). – 1865, кн. 10, с. 1-74; и отт.: Вильна, 1865. – 74 с.
Добрянский Ф. Каталог предметов музея древностей состоящего при Виленской публичной библиотеке. – 2-oe изд. – Вильна, 1885. – 272 с. Авт. не указан. P. 109, Nr. 1422-1439 nurodyta, kad muziejus turi 18 lietuviškų denarų (pinigėlių). Radimo vieta nenurodyta.
Добрянский Ф. Каталог предметов Музея древностей, состоящего при Виленской публичной библиотеке. – Вильна, 1879. – 118, 10 с. Рец.: Виленский вестник. – 1880, 24 янв., с. 1-2. Kataloge nurodyta Nr. 748 – Veliuonos bronzos amžiaus durklas; Nr. 762 – pasaginė sagė su emale iš Vilniaus apylinkių; Nr. 1332 – Taragnų (Utenos raj.) ar Taragės antkaklė su kabučiais; Nr. 5662-5666 – Veliuonos sidabriniai lydiniai.
Долуханов П. М. История Балтики. – М., 1969. – 119 с
Долуханов П. М. После ледиковая история Балтики и хронология неолита // Новые методы в археолгических исследованиях. – М., 1963. – С. 57-76
Долуханов П. М. Этнолингвистические процессы на территории Восточной Прибалтики по археологическим и палеоэкологическим данным // Tarptautinė baltistų konferencija, 1985 m. spal. 9-12 d.: Pranešimų tezės. – V., 1985. – P. 153-154
Долуханов П. М., Лийва А. А., Микляев А. М. Проблемы абсолютной хронологии культур V-II тысячелетий до н.э. в бассейне Балтийского моря // КСИА (М.). – 1978, вып. 153, с. 25-30
Долуханов П. М., Тимофеев В. И. Абсолютная хронология неолита Евразии // Проблемы абсолютного датирования в археологии. – М., 1972. – С. 28-75 P. 53-60 – apie Lietuvą.
Долуханов П. М., Тимофеев В. И. Проблемы абсолютной хронологии мезолита и неолита Евразии // Тезисы докладов на заседаниях, посвященных итогам полевых исследований 1969 г. – М., 1970. – С. 22-26
Дрбоглав Д. А. Знаки латинских клейм на мечах IX-XIV веков. – М., 1984. – 138 c P. 67 – Sargėnų (Kaunas) kalavijas; p. 77 – Gudės Lauko (Anykščių raj.) kalavijas; p. 82 – Ukmergės kalavijas.
Древинскене Р., Йовайша Е. Раскопки Муоришкяйского курганного могильника // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 406-407 Muoriškių (Biržų raj.) pilkapiai
Древние оружия из курганов в Вилкомирском уезде, Ковенской губ. // Вестник Императорского Русского географического общества (СПб.). – 1857, ч. 19, отд. 6, c. 27. Apie tiesiant geležinkelį rastas senienas.
Древний замок Гедимина // Виленский вестник. – 1902, 9 июля, c. 3. Apie Trakų salos pilį.
Древний замок Гедимина // Известия ИАК (СПб.). – 1902, вып. 3, приб., с. 44. Trakų salos pilis.
Древности Белоруссии и Литвы. – Минск, 1982. – 175 c. Реф.: Miknys R. // Tarybu Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referat. leid. (V.). – 1983, Nr. 11, p. 142-144. Микнис Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1983, вып. 7, c. 107-109. Общественные науки в СССР. Серия 5: История (М.). – 1983, № 2, c. 187-190.
Древности Западного края // Исторический вестник (СПб.). – 1889, февр., c. 512. E. Voltero kasinėjimai.
Древности и археологические памятники Виленской губернии // Памятная книжка Виленской губернии на 1890 год. – Вильна, 1890. – С. 175-205.
Древные монеты найденные в Вильне. // Виленскые губернские ведомости. – 1838, №. 2.
Дроздович И. М. Замковая (Турья) гора // Виленский вестник. – 1912. 18 янв. Перепечатанo: Известия ИАК (СПб.). – 1912, вып. 46, прибавление, c. 120-121.
Дубiнскi С. А. Бiблiографiя на археолoгii Беларусii и сумежных краiн. – Менск, 1933. – 12, 224 с Rec.: Žytkowicz L. // Ateneum Wileńskie. – 1935, t. 10, p. 331-333.
Дукса З. К вопросу о древнейших литовских монетах // Сборник тезисов докладов 9-ой всесоюзной археологической студенческой конференции. – М., 1963. – С. 40
Дукса З. Неопубликованные клады с русскими монетами в Историко-этнографическом музее Литовской ССР // Вторая всесоюзная нумизматическая конференция: Тезисы докладов и сообщений. – М., 1987. – С. 36-38
Думпе Л., Паэгле Д. Проблема этногенеза и этнической истории балтов в исследованиях последних лет // Балто-славянские исследования, 1982. – М., 1983. – С. 273-285
Дундулене П. Земледелие в Литве в эпоху феодализма // Балтийский этнографический сборник. – М., 1956. – С. 3-47. – (Труды Института этнографии. Новая серия) P. 3-7 archeologiniai duomenys apie žemdirbystę.
Дучиц Л. В. Курганы белорусско-литовско-латышского пограничья // Исследования в области балто-славянской культуры: Погребальный обряд. – М., 1990. – С. 163-170
Дучыц Л. Касцюм на терыторii Беларусi у I тысячагоддзi н.э. // Гiстарычна-археалагiчны зборнiк (Мiнск). – 1997, № 11, c. 99-104
Дучыц Л. Курганныя пaxaвaннi з cяpпaмi нa тepитopыi Бeлapyci // Гicтapычна-apxeaлariчнi збоpнiк (Miнcк). – 1998, № 13, с. 120-124
Дучыц Л. У., Шадыро В. И. Аб славянском рассяленнi на пауночным заходзе Беларусi // Весцi АН Беларусi. Сер. грамадских навук. – 1992, № 3/4, с. 73-79
Дэрумс В. Балтийский вклад в палеопаталогию // Communicationes de historia artis medicinae (Budapest). – 1969, p. 185-194
Дэрумс В. Болезни и врачевание в древней Прибалтике // Наука и техника (Рига). – 1969, № 12, c. 23-26
Дэрумс В. Болезни и врачевание в древней Прибалтике. – Рига, 1970. – 200 c Rec.: Gladykowska-Rzeczycka J. // Acta Baltico-Slawica (Warszawa). – 1973, t. 8, p. 213-215. Tyszkiewicz J. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1972, Nr. 2, p. 339-343.
Дэрумс В. О травмах костей и народном врачеваии по материалам археологических раскопок в Прибалтике // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis (Rīga). – 1964, Nr. 6, p. 113-120
Дэрумс В. Я. О трепанациях черепа у древних жителей Прибалтики // Архив анатомии, гистологиии эмбриологии (Л.). – 1966, № 2, с. 87-90
Егорейченко А. А. Культура штрихованной керамики и славянский мир (к вопросу об этнической принадлежности носителей культуры) // Труды V международного конгресса археологов славистов, Киев, 18-25 сент. 1985 г. – Киев, 1988. – Т. 4, c. 61-66
Егорейченко А. А. Очковидные подвески на территории СССР // Советская археология (M.). – 1991, № 2, c. 171-181
Егорейченко А. А. Племена культуры штрихованной керамики и славянский мир (к вопросу об этнической принадлежности культуры) // Тезисы докладов советской делегации на V международном конгрессе славянской археологии (Киев, сентябрь 1985). – М., 1985. – С. 24-25
Егорейченко А. К истории населения Белоруссии в раннем железном веке // Советская археология (M.). – 1982, № 1, c. 54-61 Apie brūkšnuotosios keramikos kultūrą.
Ермалович Н. И. Где была летописная Литва? // Тезисы докладов к конференции по археологии Беларуссии. – Минск, 1969. – С. 233-238 Lietuva vadinama sritis buvusi tarp Minsko, Naugarduko ir Molodečno.
Ермолович М. О. О местонахождении древней Литвы и некоторых других балтийских земель на территории Беларуссии. // Проблемы этнической истории балтов: Тезисы докладов межреспубликанской научной конференции. – Рига, 1985. – С. 69-72
Жебелев С. А. Археолог-энтузиаст (Памяти А.А. Спицына) // Советская археология (М.; Л.). – 1948, t. 10, с. 9-20
Жиленас В. Сосуд с драгоценностями // Советский Союз (M.). – 1965, № 2, с. 11 Stakliškių (Prienų raj.) lobis.
Жогас Й. Археологические заметки по Тельшевскому уезду // Памятная книжка Ковенской губернии на 1901 год. – Ковна, 1900. – Отд. 4, c. 33-49. P. 33-36 – Tintelių švedkapiai; p. 36-38 – Sakučių kapinynas; p. 39-41 – Kulsodžio kapinynas; p. 41-47 – Imbarės (visi Kretingos raj.) piliakalnis ir kapinynas; P. 39 – Šateikių Rūdaičių (Plungės raj.) kapinynas.
Жулкус В. Земли литовского поморья в X-XIII вв. // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1987. – С. 41-43
Жулкус В. Исследования горы Бируте в Паланге // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 424-425
Жулкус В. Клайпеда и ее округа в XI-XVII вв. Автореф. канд, дисс. – М., 1988. – 15 с Klaipėdos pilis ir miestas
Жулкус В. Особенности домостроительства литовского поморья в XI-XIII вв. // КСИА (М.). –1987, вып. 190, c. 31-38
Жулкус В. Памятники археологии в парках (Проблемы охраны и экспозиции) // Совершенствование исследований, реставрации и приспособления к современным нуждам усадебных ансамблей – памятников культуры. – В., 1984. – С. 73-74
Жулкус В. Региональные особенности домостроительства в I – начале II тысячл. н.э. // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 83-85
Жулкус В. Территория и особенности социальной структуры южнокуршских земель в IX-XII вв. // // КСИЯ (M.). – 1989, вып. 198, c. 21-31
Жулкус В., Климка Л. Астрономическая интерпретация горы Бируте в Паланге // Историко-астрономические исследования. – М., 1988. – С. 126-136
Журкевич В. А. К вопросу о балтийском субстрате в этногенезе белоруссов // Советская этнография (M.). – 1968, № 2, с. 107-113
Забела Г. Археолог В. А. Каширский // Проблемы истории отечественной археологии. – Санкт-Петербург, 1993. – С. 73-74
Забела Г. Археологическая наука в Литве в 1918-1943 годах // Час, помнiкi, людзi. – Мiнск, 1993. – С. 42-44
Забела Г. Валы городищ Литвы XII-XIV веков // Гистарычна археалагiчны зборнiк (Мiнск). – 1996, № 6, c. 189-192
Забела Г. Новый тип археологических памятников в Литве // Насельнiцтва Беларусi i сумежных терыторий у эпоху жалеза. – Менск, 1992. – С. 51-52 Rėkučių (Švenčionių raj.) pylimas.
Забела Г. Позднесредневековый могильник Бячяй // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 480 Bečiai (Ukmergės raj.).
Забела Г. Работы в Тельшяйском районе // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 396
Забела Г. Селы – потомки населения культуры штрихованной керамики // Беларусь у сiстэме трансеўропейскiх сувязяў у I тысячагоддзi н.э.: Тезiсы докладаў i паведамленняў мiжнароднай канференцыi, Мiнск, 12-15 сакавiка 1996 г. – Мiнск, 1996. – С. 35-36
Забота об исторических местах // Эхо. – 1924, 27 марта, с. 3 Veliuonos ir Kupiškio piliakalnis.
Заведующий Ковенским… // Северо-западный телеграф (Ковна). – 1910, 8 авг. Darbutų (Raseinių raj.) piliakalnis.
Заведующий Ковенским… // Записки Северо-западного отдела Русского Географического Общества (Вильна). – 1910, кн. 1, c. 239. Darbutų (Raseinių raj.) piliakalnio kasinėjimai.
Загорска И. А. Костяные и роговые острия и гарпуны каменного века из Восточной Прибалтики // Орудия каменного века. – Киев, 1978. – С. 122-135
Загорульский Э. М. Археология Белоруссии. – Минск, 1965. – 222 с Rec.: Antoniewicz J. // Acta-Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 185-195.
Загорульский Э. М. Древняя история Белоруссии: Очерки этнической истории и материальной культуры (до IX в.). – Минск, 1977. – 134 с
Загорульский Э. М. К проблеме происхождения западных балтов // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 21-24
Зайковский Э. М. Орнаментация керамики северо белорусской археологической культуры // Gyvenviecių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 104-113
Зайковский Э. О погребальном обряде у населения культуры штрихованной керамики // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 104-107
Закончена реставрация башни Гедимина // Советская Литва. – 1949, 13 июля
Закрытие IX Археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 15 авг., c. 3.
Закс Б. Конференция археологов и этнографов // Советская Литва. – 1966, 18 марта Vilniuje.
Заметка о раскопках К. П. Гуковского в казенной Петровской даче, возле м. Солок // Ковенские губернские ведомости. – 1895, № 54, прибавление. Salako (Zarasų raj.) pilkapiai.
Заметка об изучении литовских наречий и древностей / Н. К. // Виленский вестник. – 1968, 27 июня (№ 73); 4 июля (№ 76).
Замечательныя места по Неману // Ковенские губернские ведомости. – 1848, № 38. Minimas Seredžiaus piliakalnis.
Замковая гора / А.З -ич. // Виленский вестник. – 1913. 17 февр.
Замковая гора // Виленский вестник. – 1894, 5 янв. Vilniaus miesto valdybos ir kariuomenės vadovybės ginčas dėl kalno priklausomybės.
Замковая гора // Виленский вестник. – 1895, 8 апр. Slenka kalno šlaitas.
Замковая гора // Виленский вестник. – 1899, 4 июня. Vilnius.
Замковая Гора в Вильне // Древности. Труды Коммиссии по сохранению древних памятников Имп. Московского археологического общества (М.). – 1914, т. 5, c. 70, 74.
Замковая гора в Вильне // Древности. Труды Коммиссии по сохранению древних памятников Имп. Московского археологического общества (М.). –1912, т. 4, c. 12.
Замковая гора в Вильне// Древности. Труды Коммиссии по сохранению древних памятников Имп. Московского археологического общества (М.). – 1915, т. 6, c. 31, 48-49.
Замок Гедимина // Русское слово. – 1912, 20 янв; Свет. – 1912, 22 апр. Перепечатаны: Известия ИАК (СПб.). – 1912, вып. 46, прибавление, c. 122-123.
Записки Виленской Археологической комиссии / Pamiętniki Wileńskiej Archeologicznej komissyi /. – Вильна, 1858. – Ч. 3, 26 p. Рец.: Савельев // Известия Императорского археологического общества (СПб.). –1859, т. 1, вып. 4, с. 268-270.
Записки о деятельности Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству в Вильне IX археологического с’езда (Протокол 13 заседания) // Виленский вестник. – 1893, 13 янв.; 14 янв.
Заседание Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1864, 4 янв., 5 марта, 17 марта, 28 апр., 17 нояб., 22 декаб. (№ 1, 16, 25, 30, 46, 132, 147).
Заседание Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1865, 17 марта. K. Tiškevičiaus pranešimas apie Drogičino plombas.
Заседание Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1865, 3 февр. (№ 26), c. 1-2. 1864 m. ataskaita.
Заседания IX археологического с’езда публичны, т.е. доступны // Виленский вестник. – 1893, 11 авг.
Заседания X археологического с’езда в Риге// Археологические известия и заметки (СПб.). – 1896, № 9/10, c. 335-336. Apie F. V. Pokrovskio pranešimą.
Заседания Виленской археологической комисии // Виленский вестник. – 1861, 29 декабря, c. 969.
Заседания Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1857, Nr. 13, 15, 47, 51, 85.
Заседания Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1863, 25 мая.
Защита диссертации в Академии Наук Литовской ССР // Советская Литва. – 1949, 16 июня P. Kulikausko disertacijos gynimas.
Зверуго Я. Г. Верхнее Понеманье в IX-XIII вв. – Минск, 1989. – 208 с Rec.: Zabiela G. // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 179-183. P. 14-61 – apie baltų senienas.
Зверуго Я. Г. Исследование поселений второй половины I тыс. н.э. в бассейне верхней Вилии // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 55-57
Зверуго Я. Г. Исследования Верхненеманского огряда // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 404-405 Zasvyrio (Medilo raj.) pilkapiai ir piliakalnis.
Зверуго Я. Г. Работы Понеманье // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 414-415 Lintupio ir Sidariškių (Baltarusija) pilkapiai.
Зверуго Я. Г. Славяно-литовсие контакты в средневековье (по материалам белорусско-литовского пограничья) // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 24-27
Зверуго Я. Г. Ятвяги и памятники Неманско-Бугского междуречья. Восточнолитовские курганы // Очерки археологии Белоруссии. – Минск, 1972. – Ч. 2, с. 42-51
Зверуго Я. Г., Медведев А. М. Селище на берегу оз. Свир (к вопросу о происхождении культуры восточнолитовских курганов) // Vakaru baltų istorija ir kultūra: Staripsnių rinkinys: Skiriama Klaipėdos miesto 740 metų jubiliejui. – Klaipėda, 1992. – P. 35-45
Зверуго Я. Исследования Горанского городища // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinems pažymėti, p. 92-103 Smurgainių raj.
Звяруга Я. Г. Аукштайты // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 63
Звяруга Я. Даследаваннi Мiкольскага селiша // Беларусь у сiстэме трансеўропейскiх сувязяў у I тысячагоддзi н.э.: Тезiсы докладаў i паведамленняў мiжнароднай канференцыi, Мiнск, 12-15 сакавiка 1996 г. – Мiнск, 1996. – С. 38-39
Земгали, Земигола // Большая советская энциклопедия.– 1952. – Т. 16, с. 626. – Изд. 2-е
Земгали. Земигола // Советская историческая энциклопедия. – М., 1964. – Т. 5, стб. 654
Земляные работы по произведению канализационно-водопроводной сети // Виленский вестник. – 1913, 9 нояб. Žemutinės pilies teritorijoje aptikti mūrai (sienos, vartai).
Зинкявичюс З. К вопросу о происхождении жемайтского диалекта // Балто-славянские исследования, 1982. – М., 1983. – С. 113-119
Зинкявичюс З. К истории литовской христианской терминологии восточнославянского происхождения // Конференция этнолингвистические балто-славянские контакты в настоящем и прошлом. 11-15 декабря 1978 г. – М., 1978. – С. 83
Зоценко В. И. О происхождении и использовании янтаря в Киеве (X – первая половина XIII в.) // Археологические исследования Киева, 1978-1983 г. – Киев, 1985. – С. 137-142
Зоценко В. И. Пути проникновения скандинавов в среднее Поднепровье (IX-X вв.) // Тезисы докладов советской делегации на V международном конгрессе славянской археологии (Киев, сентябрь 1985). – М., 1985. – С. 126-127
Зоценко В. И. Южный круг обращения дирхемов в Восточной Европе VIII-X вв. // Bialoruś, Litwa, Polska, Ukraina. – wspólne dzieje pieniądza: Materiały z I Międzynarodowej konferencji numizmatycznej, Suprasł 20-22.X.1994. – Warszawa, 1996. – P. 51-56
Зоценко В. М. Экспорт зброi Киева в Пiвденно-Схiдну Прибалтику // Археологiя (Киев). – 1983, вып. 44, c. 46-61
Зоценко В. Н. Импорт изделий юговосточной Прибалтики в Киев (X – первая половина XIII вв.) // Древнерусский город: (Материалы Всесоюзной археологической конференции, посвященной 1500-летию города Киева). – Киев, 1984. – С. 35-37
Зоценко В. Н. Историко-экономические связи Киева с юговосточной Прибалтикой в IX – начале XIII вв.: Автореф. канд. дисс. – Киев, 1984. – 20 c
Зоценко В. Н. Пути проникновения скандинавов в среднее Поднепровье в IX-X вв. // Труды V международного конгресса славянской археологии, Киев, 18-25 сентября 1985 г. Секция V: Города, их культурные и торговые связи. – М., 1987. – С. 87-92
Зоценко В. Н. Экспорт Киева в Прибалтику X – перв. пол. XIII в. // Актуальные проблемы археологических исследований в Украинской ССР: Тезисы докладов республиканской конференции молодых ученых. Киев, апрель 1981. – Киев, 1981. – С. 117
Иванаускас Е. Монеты Митавского монетного двора (Курляндия и Земигалия) в денежном обороте Литвы // Mennice między Bałtykiem a morzem Czarnym – wspólnota dziejów. – Warszawa, 1998. – P. 135-142
Иванов В. B., Топоров В. Балтийская мифология в свете сравнительно-исторических реконструкций индоевропейских древностей // Zeitschrift für Slawistik (Berlin). – 1974, t. 19, sąs. 2, p. 144-157
Иванов В. В. К этимологии балтийского и славянского названия бога грома // Вопросы славянского языкознания (М.). – 1958, вып. 3, с. 101-111
Иванов В. В. К проблеме происхождения некоторых балтийских названий металлов // III Sąjunginė baltų kalbotyros konferencija. 1975 m. rugsėjo 25-27 d.: Pranešimų tezės. – V., 1975. – P. 105-108
Иванов В. В., Топоров В. Н. Балтийская мифология // Мифы народов мира. – М., 1991. – Т. 2, c. 153-159
Иванов В. В., Топоров В. Н. Балтийская мифология // Мифы народов мира. Энциклопедия. – М., 1980. – Т. 1, c. 153-159
Иванов В. В., Топоров В. Н. Исследования в области славянских древностей. – М., 1974. – 344 c Rec.: Powierski J. Z badań nad mitologią Bałto-Słowianska // Slavia antiqua (Poznań). – 1977, t. 24, p. 305-316. Vėlius N. // Baltistica. – 1975, t. 11, sąs. 2, p. 219-222. Perkūnas, velnias ir laumė slavų ir baltų mitologijoje.
Иверсен Ю. Б. О монетных кладах последних трех лет // Труды VI археологического с’езда в Одессе. – М., 1886. – Т. 1, c. 273-275. Apie Romos monetas, rastas prie Raseinių.
Иессен А. А. Древние памятники Западной Белоруссии, Западной Украины, Польши и Литвы в собраниях Эрмитажа // Сообщения Гос. Эрмитажа (Л.). –1940. – Вып. 2, с. 15-17
Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – 139 c Ref.: Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). –1981, p. 167-170. Kulikauskienė R. // LIM, 1980 metai. – V., 1981. – P. 125-130. Okulicz J. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1982, t. 27, p. 467-475. Рец.: Думпе П., Паэгле Д. // Балто-славянские исследования 1982. – М., 1983. – С. 273-280. Загорска И. // Общественные науки в СССР. Сер. 5: История. – М., 1981, № 4, c. 201-204.
Из Новоалександровского уезда. Археологическая заметка / К. // Виленский вестник. – 1892, 22 июня. Apie Belmonto ir Apso pilkapynus Baltarusijoje.
Из полученаго нами списка наград присужденных на всеросийской этнографической выставке // Виленский вестник. – 1967, 9 сент. (№ 105), c. 1. Apie E. ir R. Tiškevičių dalyvavimą parodoje.
Из Трок // Виленский вестник. – 1866, 25 апр., c. 2. Apie ardomus pilies griuvėsius ir Aukštadvario piliakalnį.
Известия IX археологического с’езда в г. Вильне 1893. – В., 1893, № 1-14. Nr. 6, p. 2-3 A. Mierzyńskio pranešimas apie krivę; Nr. 11, p. 7 A. Bezzenbergerio pranešimas apie Rytų Prūsijos senienas; Nr. 12, p. 4 –grafo de Flery pranešimas „Apie jotvingių kapus“; Nr. 14, p. 3-4 –V. G. Vasilevskio referatas „Kur buvo Vilniaus Kreivoji pilis“.
Изыскание способов поддержки развалин Трокского замка и научные экскурсии по Литве // Виленский вестник. – 1888, 21 июля, c. 1-2.
Ильин А. А. Классификация русских удельных монет. – Л., 1940. – Вып. 1. – 44 с P. 14-22 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos.
Ильин А. Топография кладов серебрянных и золотых слитков // Труды Нумизматической комиссии Российской академии истории материальной культуры (Петербург). – 1921, № 1, с. 2-62.
Императорская Археологическая комиссия обратилась // Виленский вестник. – 1868, 23 апр. (№ 43), c. 1. Dėl atsitiktinių archeologinių radinių rinkimo ir saugojimo.
Императорская археологическая комиссия уведомила Виленского губернатора // Виленский вестник. – 1908, 15 окт. Komisijos narys dailininkas-architektas P. P. Pokryškinas Trakų pusiasalio pilyje apžiūrėjo Dominikonų bažnyčios griuvėsius ir pripažino juos saugotinais.
Императорскому Московскому археологическому обществу разрешено созвать в Вильне в 1893 году... // Виленский вестник. – 1891, 13 июля.
Инструкция Императорского Московского Археологического общества для исследования курганов, городищ и других памятников древности Северо-Западного края // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 3, c. 79-104.
Инструкция Императорского Московского археологического общества для исследования курганов, городищ и других памятников древности Северо-Западного края. // Виленский вестник. – 1892, 22 авг. (№ 180); 25 авг. (№ 182); 27 авг. (№ 184).
Интересная находка // Советская Литва. – 1952, 17 февраля Liberiškio (Panevėžio raj.) lobis.
Интересная находка // Советская Литва. – 1952, 23 мая Monetų lobis Trakų raj.
Интересная находка // Советская Литва. – 1957, 11 авг Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Интересные экспонаты музея // Советская Литва. – 1956, 15 нояб Žvelgaičio (Žagarė) kalnas.
Исаенко В. Ф. Археологическая карта Белоруссии.– Минск, 1968. Вып. 1: Памятники каменного века. – 126 с Gardino, Minsko ir Vitebsko sričių vakariniame pakraštyje minimi baltiški paminklai.
Исаенко В. Ф. Археологическая карта Белоруссии. Памятники бронзового века. – Минск, 1976. – 151 c Gardino, Minsko ir Vitebsko sričių, kaimyninių Lietuvai, rajonų paminklai.
Исаенко В. Ф. Неолит Припятского Полесья. – Минск, 1976. – 128 c Rec.: Girininkas A. // LIM, 1977 metai. – V., 1978. – P. 145-148.
Исследования археологов // Советская Литва. – 1954, 16 окт Kapitoniškių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Исследования кургана Джюгас // Советская Литва. – 1956, 30 сент Siraičių kapinynas (Telšių raj.).
Исследования литовских археологов // Советская Литва. – 1951, 9 февр
Истекший 1879 год, как известно ознаменовался... // Виленский вестник. – 1880, 17 янв., c. 1. Apie senienų muziejaus archeologinius eksponatus Maskvos parodoje.
Историко-этнографический атлас Прибалтики: Земледелие. – В., 1985. – 139 c., 54 карт. Autorių tarpe R. Volkaitė-Kulikauskienė ir A. Luchtanas.
Исторические памятники Виленской губернии // Памятная книжка Виленской губернии на 1898 год. – Вильна, 1897. – Ч. 2, c. 66-76. Apie piliakalnius, pilkapius ir kt.
Йовайша Е. Раскопки грунтового могильника Середжюс // Новейшие открытия советских археологов: Тезисы докладов конференции. – Киев, 1975. – Ч. 3, c. 57
Йовайша Е. Раскопки могильника в д. Крувандай // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 378 Krūvandai (Kauno raj.).
Йовайша Е. Раскопки могильника в д. Лауксвидай // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 455-456 Lauksvydai (Kauno raj.).
Йовайша Е. Раскопки могильника в д. Рупунонис // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 357 Rupunioniai (Kauno raj.).
Йовайша Е. Раскопки могильника в дер. Плинкайгалис // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 434-435 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Йовайша Е., Даканис Б. Новый тип грунтовых погребений в Литве // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 437 Raudonėnai (Jurbarko raj.).
Йовайша Е., Станкус Й. Раскопки могильника Шаукенай // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 370 Šaukėnai (Tauragės raj.).
Йовайша Э. Мировозрение балтов по данным пространственного ориентирования и внутреннего устройства погребении центральной Литвы I-IV вв. // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 92-107
Йовайша Э. Центральная Литва в I-IV вв. (на материалах погребальных памятников): Автореф. канд. дисс. – Киев, 1987. – 22 c
К защите Замковой горы в Вильне // Виленский вестник. – 1912. 12 февр.
К исследованию памятников литовской старины // Известия ИАК (СПб.). – 1905, вып. 16, прибавление, c. 51-52. Из „Санкт Петербург. ведомости“. – 1905.II. 16.
К найденному кладу // Виленский вестник. – 1899, 11 марта, c. 3. Vilniaus Didžiosios gatvės lobis.
К находке человеческих костей на Пятницком переулке // Виленский вестник. – 1912, 17 мая.
К охране Замковой горы в Вильне // Виленский вестник. – 1912, 12 янв.
К охроне Замковой горы в Вильне (По поводу письма инжинера Е. Шенфельда): Versta iš “Vilties” // Виленский вестник. – 1911, 31 дек.
К охроне Замковой горы: Versta iš “Vilties” // Виленский вестник. – 1911, 24 дек.
Кaзaкявичюс B. Шлем из Павирвите-Гудай // Icтopiя Pyci – Yкpaiны: (icтopикo-apxeoлoгiчний cбоpник). – Kиiв, 1998. – С. 129-135 Pavirvytės (Akmenės raj.) kapinynas.
Казакявичюс В. Боевые топоры на территории Литвы и Белоруссии в I тысячелетии н.э. // Древности Белоруссии и Литвы. – Минск, 1982. – С. 71-80
Казакявичюс В. Исследования могильника Кальнишкяй и курганов у д. Висетишкес // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 480-481 Kalniškiai (Raseinių raj.) ir Visėtiškės (Anykščių raj.).
Казакявичюс В. Курганы у д. Висетишкес // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 396 Visetiškės (Anykščių raj.).
Казакявичюс В. Материалы эпохи Великого переселения народов в Литве // Актуальные проблемы археологических исследований в Украинской ССР: Тезисы докладов республиканской конференции молодых ученых. Киев, апрель 1981. – Киев, 1981. – С. 98-99
Казакявичюс В. Могильник Плинкайгалис // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 425 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Казакявичюс В. Могильник Плинкайгалис как памятник аукштайтских племен // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1987. – С. 73-75 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Казакявичюс В. Находка двупластинчатой фибулы в Литве // Советская археология (M.). – 1987, № 4, c. 264-266. – По статье подготовлена инф.: Венгерская застежка в Литве // Наука и жизнь (M.). – 1988, № 6, c. 12 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Казакявичюс В. Оружие балтских племен II-VIII вв. на территории Литвы: Автореф. канд. дисс. – В., 1984. – 23 c
Казакявичюс В. Оружия балтских племен II-VIII веков на территории Литвы. – В., 1988. – 159 с Рец.: Nowokowski A. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1989, Nr. 3/4, p. 643-649. Артемьев А. Р. // Российская археология (M.). – 1992, № 3, c. 246-248.
Казакявичюс В. Погребение с наконечником стрелы из могильника Плинкайгалис // Советская археология (M.). – 1986, № 2, c. 238-243 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Казакявичюс В. Развитие вооружения жителей Литвы в I тысячелети н.э. // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1986. – С. 53-54
Казакявичюс В. Раскопки в Плинкайгалис // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 378-379 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Казакявичюс В. Раскопки в Плинкайгалис // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 358-359 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Казакявичюс В. Раскопки могильника Плинкайгалис // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 456-457 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Казакявичюс В. Раскопки могильника Плинкайгалис // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 357-358 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Казакявичюс В. Раскопки могильника Плинкайгалис // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 384 Kėdainių raj.
Казакявичюс В. Редкая форма наконечников копий на территории Литвы // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 79-88
Казакявичюс В. Уникальный ритон конца V в. из Плинкайгалис (Литовская ССР) // Памятники культуры: Новые открытия, 1982 год. – М., 1984. – С. 497-503 Kėdainių raj.
Казакявичюс В., Вашкявичюте И. Исследования в Плинкайгалис // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 371 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Казанцев В. Из экспедиции возвратясь // Советская Литва. – 1973, 8 сент Apie V. Daugudį, Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalnio tyrinėtoją.
Казаринов З. Курганы казенной сборной Слободской дачи // Циркуляры Виленско-Ковенской управлении земел и государственных имуществ. – 1912, 31 дек. (№ 97).
Казаринов З. Находки в Сталовой горе // Известия ИАК (СПб.). – 1912, вып. 44, прибавление, c. 80-81. – Перепечатано из: Северо-западный голос. – 1911, 18 нояб. № 277. Vilniaus Stalo kalnas
Казаринов Л. Н. Следы свайных построек // Виленский вестник. – 1913, 25 янв. Bulos ežero (Vileikos a.) poliai.
Как известно, после упразднения Виленской цитадели...// Виленский вестник. – 1884, 20 июня, c. 2. Pilies kalnas Vilniuje.
Как мы уже сообщали, у подножья Замковой горы произходят в настоящее время раскопки // Виленский вестник. – 1908, 29 авг. Rasti griaučiai (2 m gylyje).
Каканаускас А. Находки из XVII века // Советская Литва. – 1987, 21 нояб., c. 4 Telšių miestas
Каралюте Е. Экспедиции археологов и этнографов // Советская Литва. – 1958, 12 июня
Карнуп А. К вопросу о народно-медицинских инструментах эпохи металлов на территории Латвийской ССР // Из истории медицины. – Рига, 1975. – Т. 10, c. 34-45
Карнуп А. Я. Миниатюрная глиняная посуда в народной медицине средней и северо-восточной Европы в эпоху неолита, бронзового и железного веков // Из истории медицины (Рига). – 1969, т. 8, c. 209-217
Карский С. Лидский замок // Виленский вестник. – 1891, 26 июля.
Касперавичюс Ю. Археолог, историк, писатель // Советская Литва. – 1967, 7 дек 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Каталинас К. Вильнюсские карнизные изразцы (к вопросу о развитии Вильнюсских пластинчатых изразцов XVI-XVII вв.) // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1988. – С. 116-117 Vilniaus senamiestis
Каталинас К. Вильнюсские коробчатые изразцы второй половины XVI и XVII вв. // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1985. – С. 58-60
Каталинас К. Вильнюсские пластинчатые изразцы XVI-XVII вв. с “кованным”орнаментом // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 135-140 Vilniaus senamiestis
Каталинас К. Комплекс готических изразцов из Вильнюсского Нижнего замка // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. – Псков, 1989. – С. 69-71
Каталинас К. Прототипы орнамента некоторых Вильнюсских изразцов в XV-XVI вв. // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1991: Материалы симпозиюма. – Псков, 1992. – С. 111-113
Каталог предметов, доставленных на археологическую выставку при IX археологическом с’езде в Вильне в 1893 году. – Вильна, 1893. – 122, 30 c. Rec.: Brensztejn M. / M.E.B.// Wiadomosci Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1895, Nr. 2/3, p. 329-331. Minimi archeologiniai radiniai: p. 19-20 akmeninių kapų (Lydos a.); p. 20-21 Alovės (Alytaus raj.) kapinyno; p. 21-22 Pamusių (Varėnos raj.), Varliškių (Trakų raj.) bei Likiškių (Alytaus raj.); p. 22-23 Bakiškių (prie Alytaus); p. 50-54 E. Volterio 1888-1889 m. kasinėjimų; p. 55-56 V. Šukevičiaus ir p. 57-62 F. Pokrovskio kasinėjimų medžiaga; p. 102-105 A. Pliaterio kolekcija ir p. 110 Vilniaus Bekešo kalno radinai.
Каханоуски Г. Крэускi замак // Лiтература i мастацтва (Мiнск). – 1969, 20 мая Krėvos pilis.
Каханоўcки Г. А. Шукевiч Вандалiн Аляксандравiч // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 661
Каханоўскi Г. А. Археологiя i истарыческае краязнаўства Беларусi у XVI-XIX стст. – Мiнск, 1984. – 120 с
Квизикявичюс Л. Денежное обращение Торунских монет в Литве // Mennice między Bałtykiem a morzem Czarnym – wspólnota dziejów. – Warszawa, 1998. – P. 93-95
Квятковская А. В. Каменные могильники Беларуси XI-XIII вв.: Автореф. канд. дисс. – Минск, 1994. – 26 с
Квятковская А. В. Каменные могильники Белорусского Понеманья // КСИА (М.). –1986, вып. 183, с. 32-41
Квятковская А. В. Курганы ятвягов (в пределах современной Беларуси) // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 16-18
Квятковская А. В. Курганы ятвягов конца I – начала II тысячелетия н.э. (устройство и типология) // Гiстарычна-археалагiчны зборнiк (Минск). – 1996, вып. 10, с. 58-61
Квятковская А. Я. Каменные могильники Белорусского Понеманья конца X-XVII вв. (устройство и типология) // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. – Псков, 1989. – С. 50-52
Кене Б. Древние литовские монеты // Записки Императорского русского археологического общества (СПБ.), – 1853, т. 5, отд. IX, c. 108-112.
Кербeлите Б. Литовские предания об изчезнувших городах // Советская этнография (M.). – 1963, № 5, с. 99-108
Киркор А. Виленский музей древности и археологическая комиссия // Журнал Министерства народного просвещения (СПб.). – 1856. № 1, отд. 7, с. 67-72.
Киркор А. Г. Археологические розискания А. Г. Киркора в Виленской губернии // Известия Императорского русского археологического общества (СПб.). –1959, т. 1, с. 15-19.
Киркор А. Г. О литовской богини Мильды // Известия Императорского русского археологического общества (СПб.). – 1859, т. 1, c. 9-12.
Киркор А. Город Троки // Памятная книжка Виленской губернии на 1852 год. – Вильна 1852. – Ч. 2. P. 214-215 apie Trakų salos pilį.
Киркор А. Древности найденные в Вильне // Записки Императорского Русского археологического общества (СПб.).– 1856, t. 8, c. 104-117. Vilniaus Pilies kalno radiniai.
Киркор А. К. (1812–1886) // Историческая записка о деятельности Императорского Московского археологического общества за 25 лет существования. – М., 1890. – С. 286-290.
Киркор А. К. Литовский язык и литовская мифология // Живописная Россия (СПб.). – 1882, т. 3, c. 30-36. – Tas pat: Kirkoras A. H. Lietuva nuo seniausių laikų iki 1882 metų. – V., 1995; Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 306-314.
Киркор А. К. Перечневый каталог предметов в Виленском музеуме древностей. – Вильно, 1858. – 21 с. Рец.: Гильдебрандт П. Виленский музей древностей // Виленский вестник. – 1866, 20 янв., с. 2-4. Nr. 1 – Kernavės „perkūno“ statulėlė, Nr. 45, 1333, 1352-1354, 1344, 1388, 1468-1474 – Bražuolės (Trakų raj.) radiniai, Nr. 41, 1356, 1381-1387 – Lentvario radiniai (Trakų raj.), Nr. 1341, 2441 – Paparčių (Kaišiadorių raj.) radiniai, Nr. 1547-1556 – Platelių pilies radiniai, Nr. 1542 – Trakų pilies radinys, Nr. 1245, 2746-2752 – Viršupio (Vilnius) radiniai, Nr. 2753-2754 – Markučių (Vilnius) radiniai.
Киркор А. Монетное дело в Литве // Древности (М.). –1869, т. 2, вып. 2, с. 87-119.
Киркор А. Несколько слов о литовских монетах // Записки Императорского Русского археологического общества (СПб.).– 1856, t. 8, c. 165-175. Vilniaus laikinoji archeologinė komisija ir Senienų muziejus.
Киркор А. О развалинах готического замка на озере в Троках // Северная пчела (СПб.), – 1852, № 244.
Киркор А. Черты из истории и жизни литовского народа. – Вилно, 1854. – 149 с. Apie Vilniaus, Trakų, Medininkų, Krėvos pilis.
Киркор А. Этнографический взгляд на Виленскую губернию // Вестник Русского географического общества (Пет.). – 1858, т. 21, отд. 2, c. 378-382; Этнографический сборник Русского географического общества. – 1858, вып. 3, c. 115-276. Minimi akmenys su ženklais.
Киткаускас Н. Комплекс зданий Вильнюсского Нижнего замка. Исследования и вопросы охраны: Автореф. канд. дисс. – М., 1980 Vilniaus pilis
Кишунайте Б. Литовские народные пояся и орудия их тканья в VIII-XIII веках // Тезисы III-ей региональной студенческой археолого-этнографической конференции вузов Северо-запада СССР. – Рига, 1971. – С. 70-71
Клад // Виленский вестник. – 1899, 10 марта, c. 3. Vilniaus Didžiosios gatvės monetų lobis.
Клад //Литовская Русь. – 1912, 10 июня. – Перепечатано: Известия ИАК (СПб.). – 1912, вып. 46, прибавление, c. 142. Rukšinės lobis (Jurbarko raj.).
Клад древних монет // Советская Литва. – 1955, 6 окт Alovės (Alytaus raj.) lobis.
Клейменова Г. И., Вишневская Е. М., Римантене Р. Некоторые черты палеогеографии в среднем и позднем голоцене района Швянтойи // Вестник Санкт-Петербургского университета. Сер.7: Геология, география. – 1992, вып. 4, c. 49-53, 101-108
Климанский С. Новое о Киркоре // Неман (Минск). – 1969, № 7, c. 188-191
Климка Л. Роль астрономии при формировании культуры древних балтов // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 85-91
Ковенская губерния // Известия ИАК (СПб.). – 1909, вып. 32, прибавление, c. 76-77. Perspausdintos korespondencijos iš “?иленский вестник” ir “Вестник Либивы”.
Ковенская губерния // Отчет ИАК за 1906 г. – СПб., 1909. – С. 120, 147. Apie Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinyną.
Ковенская губерния. Археологическая хроника // Известия ИАК (СПб.). – 1913, вып. 50, прибавления, c. 107-108. Kauno pilis, pilkapiai Panevėžio apskr.
Ковенская губерния. Археологичекая хроника // Известия ИАК. (СПб.), – 1910, вып. 34, прибавление, 93-94 с.
Ковенский замок // Эхо. – 1923 19 нояб.
Ковна // Ковенские губернские ведомости. – 1893, № 60. Apie suvažiavimo dalyvių lankymąsi Kaune.
Ковна. В деревне Лаукишки. // Виленский вестник. – 1911, 23 сент. Lauksvydų (Kauno raj.) kapinyno kasinėjimai.
Коллекция предметов для археологической выставки // Виленский вестник. – 1893, 16 июня. E. Romanovo kolekcija.
Кольцов Л. В. Финальный палеолит и мезолит Южной и Восточной Прибалтики. – М., 1977. – 216 с Rec.: Rimantienė R. // LIM, 1978 metai. – V., 1979. – P. 94-99.
Коновалов Н., Пономаренко Ю. Время ли востановить замки? // Известия (М.). – 1960, 20 дек. (№ 300) Rytų Prūsijos šiaurinės dalies archeologiniai paminklai. Dėl paminklų restauravimo Lietuvoje.
Корева А. Виленская губерния. – СПб., 1861. – 804 с.
Корева А. Развалины Кревскаго замка // Памятная книжка Виленской губернии на 1861 год. – Вильна, 1860. – Ч. 2, c. 59-68.
Корзухина Г. Ф. Предметы убора с выемчатыми эмальями V – первой половины VI в.н.э. в Среднем Поднепровье. – Л., 1978. – 123 с Rec.: Michelbertas M. // LIM, 1979 metai. – V., 1981. – P. 109-112.
Кормелевский замок // Виленский вестник. – 1894, 24 мая, c. 2; – Tas pat: Ковенские губернские ведомости. – 1984, № 32, прибавление. Karmėlavos piliakalnis.
Косорукова (Кондакова) Н. В. Совещание по проблеме “Ранний неолит лесной и лесостепной зон СССР и его генезис” (Ленинград, 1990) // Российсская археология (M.). – 1992, № 2, c. 300-303
Котляр Н. Ф. Русско-литовские монеты XIV в. // Вспомогательные исторические дисциплины. – Л., 1970. – Т. 3, c. 179-201
Котляревский А. А. Граф К.П. Тышкевич // Археологический вестник (Москва). – 1868, ноябрь/декабрь, c. 285.
Котляровский А. А. Граф К.П. Тышкевич // Историческая записка о деятельности Императорского Московского археологического общества за 25 лет существования. – М., 1890. – С. 230-231.
Кочубинский А. А. Территория доисторической Литвы // Журнал Министерства народного просвещения (СПб.). – 1897, № 1, c. 60-94.
Кочубинский А. А. Территория доисторической Литвы // Труды деcятого археологического с’езда в Риге 1896 году. – М., 1900. – Т. 3: Протоколы, c. 68-67.
Кочубинский А. Территория доисторической Литвы // Известия X археологического с’езда в Риге. – Рига, 1896. – С. 48-49.
Кравцевич А. К. Раскопки в Лидском замке // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 369
Краинов Д. А. Фатьяновская культура в этногенезе балтов // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 36-46
Крайнов Д. А. Фатьяновская культура и этногенез балтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 16-21
Крайнов Д. А., Лозе И. Культуры шнуровой керамики и лaдьевидных топоров в Восточной Прибалтике // Эпоха бронзы лесной полосы СССР. – М., 1987. – С. 51-57
Краснов А. Ю. Раннее земледелие и животноводство в лесной полосе Восточной Европы. II тысячелетие до н.э. – первая половина I тысячелетия н.э.. – М., 1971. – 168 c P. 35-65 – apie Pabaltijį.
Краснов Ю. А. Из истории железных серпов в лесной полосе Европейской части СССР // КСИА (М.). – 1966, вып. 107, с. 17-27
Краснов Ю. А. К истории раннего земледелия в лесной полосе европейской части СССР // Советская археология (M.). – 1965, № 2, с. 57-74
Краснов Ю. А. О возникновении пашенного земледелия в лесной полосе Восточной Европы // Советская археология (M.). – 1968, № 2, с. 3-22
Краткие сведения о работах временной комиссии по устройству библиотеки и музея за июнь 1892 года // Виленский вестник. – 1892, 21 июля. Apie akmeninių kirvių įsigijimą.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за апрель месяц 1894 года // Виленский вестник. – 1894, 24 мая. Muziejus gavo 650 monetų iš Naugarduko a. rasto lobio.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за май месяц текущего 1901 года // Виленский вестник. – 1901, 12 июня, c. 3. Gautos 7 lietuviškos monetos ir sidabrinio lydinio dalis (Pievagalių, Alytaus raj., lobis).
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за октябрь месяц 1893 года // Виленский вестник. – 1893, 12 нояб., c. 3. Apie Imperatoriškosios Archeologinės komisijos padovanotus radinius.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за октябрь месяц 1908 года // Виленский вестник. – 1908, 21 нояб. Apie muziejaus gautus Pilies kalno papėdėje (prie arsenalo) rastus daiktus.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за октябрь месяц сего года // Виленский вестник. – 1894, 30 нояб. Muziejus gavo XVII a. lobį iš Mogiliovo gubernijos.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за сентябрь месяц 1894 г. // Виленский вестник. – 1894, 20 окт. Muziejus gavo XVI a. monetų lobį iš Vitebsko gubernijos.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за сентябрь месяц 1908 года // Виленский вестник. – 1908, 10 окт. Vilniaus I gimnazija atidavė “akmeninę bobą” iš Berdiansko miesto apylinkių.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за февраль месяц 1895 года // Виленский вестник. – 1895, 16 марта. Muziejus gavo Minsko gub. rastą arabų monetų lobį.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за январь месяц 1895 года // Виленский вестник. – 1895, 26 февр. Muziejus gavo Dubinos (Pakalnių? Vilniaus raj.) ir Prienų radinių.
Краткий указатель некоторых местностей Виленской губ. замечательных в археологическом отношении // Памятная книжка Виленской губернии на 1889 год. – Вильна, 1888. – Ч. 2, c. 186-187.
Краўцевич А., Трусаў А. Знаходкi у Лiдскiм замку // Спадчына (Минск). – 1992, № 5, c. 57-61
Крачковский Ю. Д. Отчет о деятельности Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству в Вильне IX Археологического с’езда // Труды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М, 1897. – Т. 2, протоколы, c. 32-37.
Крестьянин Войтомской волости Свенцянского уезда, Виленской губернии деревни Колодки, Василий Путыский пожертвовал для музея... // Виленский вестник. – 1878, 8 авг., с. 673. Apie dovanotas XVII a. monetas.
Кречинский И. Литовские языческие божества // Вестник археологии и истории, издаваемый Археологическим институтом (СПб.). – 1885, вып. 3, c. 69-80. Lietuvių k.: Lietuvių mitologija. V. – 1995. – T. 1, p. 316-325. Minimas Erkšvos alkakalnis (Skuodo raj.).
Крживицкий Л. Жмудские пилькалнисы // Известия ИАК (СПб.). – 1909, вып. 29, c. 82-129.
Крживицкий Л. Последние моменты неолитической эпохи в Литве // Сборник в честь семидесятилетия проф. Дм. Н. Анучина. – М., 1913. – С. 301-318.
Кропоткин В. В. Клады римских монет в Восточной Европе // Вестник древней истории (M.). – 1951, № 4, с. 243-281
Кропоткин В. В. Клады римских монет на территории СССР.– М., 1961. – 135 с P. 98-101 – Lietuvos lobiai.
Кропоткин В. В. Новые находки римских монет в СССР // Нумизматика и эпиграфика (М.). – 1966, с. 74-102 P. 95-96 Lietuvos radiniai.
Кропоткин В. В. Новые находки сасанидских и куфических монет в Восточной Европе // Нумизматика и эпиграфика (M.). – 1971, т. 9, с. 76-97 P. 93-94 – radiniai Lietuvoje.
Кропоткин В. В. Римские импортные изделия в Восточной Европе (II в. до н.э.- V в. н.э.). – М., 1970. – 277 c Rec.: Wielowejski J. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1972, t. 17, sąs. 1, p. 227-232. P. 34, 98, 117-118 – radiniai iš Lietuvos.
Кропоткин В. В. Топография кладов римских и ранневизантийских монет на территории СССР // Вестник древней истории (М.). – 1954, № 3, с. 152-180
Круминис Б. Островной замок в Тракай // Советская Литва. – 1958, 28 июля Trakų salos pilis.
Кудринский Ф. Литовцы // Виленский календарь на 1906 г. – Вильна, 1905. – С. 117-119. Apie piliakalnius ir pilkapius.
Кузнецов Ю. П. Сообщение в заседании общего собрания Северо–западного отдела Императорского Русского географического общества. // Известия Императорского Русского географического общества (СПб.). –1871, т. 7, с. 316. Gondingos piliakalnis (Plungės raj.).
Кузнецов Ю. П. Сообщение о Литовских городищах // Известия Имрераторского русского географического общества. – 1873, т. 9, вып. 4, c. 117-118. Apie Gondingą (Plungės raj.).
Кукольник П. Предания литовского народа // Черты из истории и жизни литовского народа. – Вилно, 1854. – с. 68-70. Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 237-240.
Кулаков В. И. “Звериноголовые” фибулы балтов (V-VIII вв.) // Советская археология (M.). – 1990, № 2, c. 204-215
Кулаков В. И. “Прусские земли” в свете археологии // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 72-74
Кулаков В. И. Археологические исследования в ареале западных балтов: (Экспедиции 1991-1994) // Российская археология (М.). –1996, № 4, c. 207-214
Кулаков В. И. Археологичкский перипл Куршского залива // Изучение памятников морской археологии (СПб.). – 1995, вып. 2, c. 86-98
Кулаков В. И. Древности пруссов VI-XIII вв. – М., 1990. – 188 с Rec.: Šimenas V., Zabiela G. // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 166-179.
Кулаков В. И. Древности пруссов VI-XIII вв. (по данным погребальных памятников): Автореф. канд. дисс. – М., 1982. – 24 c
Кулаков В. И. Дружинные элементы в могильниках пруссов VII – начале XI в.// Археологические памятники Европейской части РСФСР: Погребальные памятники. – М., 1988. – С. 119-145
Кулаков В. И. Земля пруссов и “прусские земли” // Балто-славянские исследования, 1985. – M., 1987. – С. 95-101
Кулаков В. И. Знамена дружин Балтийского региона // Советская археология (M.). – 1990, № 2, c. 61-70
Кулаков В. И. Знамена дружин балтского региона // Советская археология (M.). – 1989, № 4, c. 61-70
Кулаков В. И. Итоги изучения древностей пруссов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 43-44
Кулаков В. И. Культовое оружие балтов и славян X-XII вв. // Slavica antiqua (Poznan). – 1991/1992, t. 33, p. 115-129
Кулаков В. И. Могильники западной части Мазурского Поезерья конца V – начала VIII вв. (по материалам раскопок 1878-1938 г.) // Barbaricum, 1989. – Warszawa,1990. – P. 148-176
Кулаков В. И. Начало дружины пруссов // Всесоюзная конференция по изучению истории, экономики, литературы и языка скандинавских стран и Финляндии. Тезисы докладов. – М., 1986. – С. 188-190
Кулаков В. И. Нумизматические находки VIII-XIV вв. в земле пруссов // Насельнiцтва Беларусi i сумежных тэриторий у эпоху железа. – Менск, 1992. – С. 67-70
Кулаков В. И. Погребальный обряд пруссов в эпоху раннего средневековья // Исследования в области балто-славянской культуры: Погребальный обряд. – М., 1990. – С. 182-196
Кулаков В. И. Погребальный обряд пруссов, скальвов и ламатов в VIII-XII вв. // Конференция балто-славянские древности, погребальный обряд. – М., 1985. – С. 53-54
Кулаков В. И. Погребения военачальников прусской дружины // КСИЯ (M.). – 1989, вып. 198, c. 35-44
Кулаков В. И. Поселенческая ситуация в Самбии II-XIII вв. // Проблемы изучения древних поселений в археологии (социологический аспект). – М., 1990. – С. 69-85
Кулаков В. И. Пруссы и восточные славяне // Тезисы докладов советской делегации на V международном конгрессе славянской археологии (Киев, сентябрь 1985). – М., 1985. – С. 130
Кулаков В. И. Пруссы и восточные славяне // Труды V международного конгресса славянской археологии, Киев, 18-25 сентября 1985 г. Секция V: Города, их культурные и торговые связи. – М., 1987. – Т. 3, вып. 1А, c. 116-124
Кулаков В. И. Прусы (V-XIII вв.). – М., 1994. – 215 с
Кулаков В. И. Прусы в эпоху раннего средневековья: Автореферат докт. дисс. – М., 1994. – 37 с
Кулаков В. И. Хронология пруссов VI-XIII вв. ( по материалам могильника Суворово) // Istorija. –1990, t. 31, p. 3-19
Кулаков В. И. Эстии и видиварии // Балто-славянские исследования, 1988-1996. – М., 1997. – С. 359-372
Кулаков В. И. Этапы истории пруссов V-XII вв. // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 34-41
Кулаков В. И., Тимофеев В. И. Очерк археологии Калининградской области // Vakaru baltų istorija ir kultūra: Skiriama Klaipėdos miesto 740 metų jubiliejui. – Klaipėda, 1992. – P. 5-34
Кулаков В. Истоки культуры пруссов // Vakaru baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 109-123
Кулаков В. Конское снаряжение в X-XI вв. (проблемы относительной хронологии деталей оголовья) // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms paminėti, p. 137-144
Куликаускас П. По следами древних культур // Советская Литва. – 1952, 11 дек
Куликаускас П. Археологические исследования в Литве в 1951-1954 г.г. // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Пленарные заседания). – М., 1955. – С. 15-17
Куликаускас П. Археологические исследования в Литве в 1959 году // Тезисы докладов на сессии посвященной итогам археологических и этнографических экспедиции 1959 года. – Rīga, 1960. – С. 42-47 Rytų Prūsijos šiaurinės dalies archeologiniai paminklai.
Куликаускас П. Археологические исследования городищ в Литве в 1967-1968 гг. // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 95-101 Kumelionys (Marijampolės raj.), Kaukai ir Obelytė (Alytaus raj.).
Куликаускас П. Археологические исследования Неменчинского городища в 1952-1954 г.г. // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Секция археологии). – М., 1955. – С. 23-25
Куликаускас П. Археологические экспедиции литовских ученных // Советская Литва. – 1954, 7 апр
Куликаускас П. Археологический очерк // Путеводитель XVI экспедиции ботаников Прибалтики. – В., 1982. – С. 39-42
Куликаускас П. В тайны далеких веков // Советская Литва. – 1958, 3 сент
Куликаускас П. З. Изучение археологических памятников Литовской ССР в 1948-1950 г. // Тезисы докладов на пленуме Института истории материальной культуры АН СССР, посв. вопросам археологии Прибалтики. – M., 1951. – С. 17-22
Куликаускас П. З. Исследование городищ Занеманья в Юго-западной части Литвы // Древности Белоруссии. Материалы конференции по археологии Белоруссии и cмежных территорий. – Минск, 1966. – С. 160-162
Куликаускас П. З. Курмайчские археологические памятники и данные их исследования. Автореф. кандидатской дисс. – Вильнюс, 1949. – 11 с
Куликаускас П. Исслeдование археологических памятников Литвы // КСИИМК (М.). – 1952, вып. 42, с. 92-107
Куликаускас П. Исследование городищ Занеманья и ятвяжских вопрос // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиции 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 17-19
Куликаускас П. Исследование городища в местности Обелите-Каукай. // АО 1967 года. – М., 1968. – С. 266-267 Kaukai (Alytaus raj.).
Куликаускас П. Исследования городищ Занеманья – Юго-западной части Литвы // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 72-85
Куликаускас П. Исследования городищ Занеманья в Литве // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. – Wrocław, etc, 1968. – P. 297-313
Куликаускас П. Исследования курганов в местности Кернаве // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 373 Kernavė (Širvintų raj.).
Куликаускас П. Клад старинных монет // Молодеж Литвы. – 1955, 25 февр Matelių (Molėtų raj.) lobis.
Куликаускас П. Курганный могильник V-VIII вв. в местности Вилькяутинис // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 407-408 Vilkiautinis (Varėnos raj.).
Куликаускас П. Литовские археологические памятники и задачи их изучения // Институт этнографии. Краткие сообщения (М.). – 1950, вып. 12, с. 59-61
Куликаускас П. Некоторые данные o первоначальном заселении территории Литвы и о племенных групах в I и начале II тысячелетия н.э. по данным археологии // Труды Института этнографии им. Миклухо Маклая (М.). – 1954, т. 23, с. 36-46
Куликаускас П. Раскопки городища Варнупяй // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 417 Varnupiai (Marijampolės raj.).
Куликаускас П. Раскопки каменных курганов в местности Вилькяутинис // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 389-390 Vilkiautinis (Varėnos raj.).
Куликаускас П. Связи академика Х.Моора с Литвой // О научной деятельности Харри Моора. – Таллин, 1982. – С. 29-41
Куликаускас П., Лухтан А. Исследования в Кернаве // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 379-380
Куликаускас П., Лухтан А. Курганы у д. Рудеса // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 457 Rudesa (Molėtų raj.).
Куликаускас П., Юргинис Ю. Литовцы // Народы Европейской части СССР. – М., 1964. – Т. 2, с. 9-208 P. 12-15 – apie geležies amžių, to meto gentis.
Куликаускене Р. Исследование в дер. Гиркаляй (Клайпедский р-н) // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 69-71
Куликаускене Р. К. Материальная культура населения Литвы IX-XII в. По данным исследований погребальных памятников (поздний железный век). Автореф. канд. дисс. – В., 1950. – 20 с
Куликаускене Р. Новые данные о земледелии и скотоводстве в Восточной Литве в XIII-XV вв. по раскопкам Майшягольского городища // Новейшие открытия советских археологов: Тезисы докладов конференции. – Киев, 1975. – Ч. 3, c. 101
Куликаускене Р. Образование литовской народности (по данным археологии) // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 61-65
Куликаускене Р. Погребальные памятники Литвы конца I – начала II тысячелетии нашей эры // КСИИМК (М.). – 1952, вып. 42, с. 108-122
Куликаускене Р. Погребения с конями у древних литовцев // Советская археология (М.). – 1953, т. 17, с. 211-222
Куликаускене Р. Раскопки курганов в окрестностях Чиобишкис в 1963-1964 гг. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиции 1964-1965 гг.– В., 1966. – С. 11-13 Čiobiškis (Širvintų raj.).
Культурные ценности – под надлежащей охраной // Голос Литвы. – 1926, 9 окт
Кунскас Р., Бутримас А. Развитие лимноглациальных остатков островной возвышенности западной Литвы и стоянки каменного века // ИНКВА XI конгресс. Москва, август 1982: Тезисы докладов. – М., 1982. – Т. 3, c. 190-191
Кунцене О. В. О весах и гирках в археологическом материале Литвы // Пленум Института археологии 1966 г. Секция “Нумизматика”. Тезисы докладов. – М., 1966. – С. 34
Кунцене О. Исследование курганов в Скубетай // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 359-360 Skubėtai (Šalčininkų raj.).
Кунцене О. Исследование курганов Каткyшкес // АО 1969 года. – М., 1970. – С. 315 Šalčininkų raj.
Кунцене О. Исследования восточнолитовских курганов в 1948-1967 гг.// 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 47-50
Кунцене О. Исследования грунтового могильника в Саряй // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 325-326
Кунцене О. Исследования курганов Беванденишкес (Тракайский р-н) в 1964 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиции 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 13-14 Sausių (Trakų raj.) pilkapiai.
Кунцене О. Исследования курганов в дер. Мисионарка-Наравай // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 375-376 Grigiškės-Neravai (Trakų raj.).
Кунцене О. Исследования курганов Памусис // АО 1968 года. – М., 1969. – С. 359-360 Pamusiai (Varėnos raj.).
Кунцене О. Курганы у дер. Лаукяй // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 413 Antasarės-Laukių (Švenčionių raj.) pilkapiai.
Кунцене О. Наравайские курганы // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 426-427 Grigiškės-Naravai (Trakų raj.).
Кунцене О. Раскопки курганов в Наравай // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 435 Grigiškės-Naravai (Trakų raj.).
Кунцене О. Раскопки курганов у д. Скубетай // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 380 Skubėtai (Šalčininkų raj.).
Кунцене О. Раскопки могильников Ащагалис и Пагегала // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 384-385 Panevėžio raj.
Кунцене О. Раскопки у дер. Микитай (Шакяйский р-н) // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 71-72
Кунцявичюс А. Работы по благоустройству городищ в Литве // Охрана и реставрация комплексных памятников: Тезисы докладов межреспубликанской научной конференции. – Рига, 1987. – С. 32-33
Кунцявичюс А., Мяркявичюс А. (jaun.). Работы в Вилкавишском и Капсукском районах // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 426-427 Makrickų (Marijampolės raj.) ir Stanaičių (Vilkaviškio raj.) kapinynai.
Купчикас Д. Находки археологов // Советская Литва. – 1983, 29 окт Vilniaus senamiestis.
Курши // Большая советская энциклопедия.– М., 1953. – Т. 24, с. 130. – Изд. 2-е
Курши // Советская историческая энциклопедия. – М., 1965. – Т. 8, стб. 329
Курьезная археологическая подделка в Вильне // Виленский вестник. – 1904, 21 марта. Apie XIV a. samovarą...
Кушнер П. И. Этнические территории и этнические границы. – М., 1951. – 280 с. – (Труды Института этнографии Н.Н. Миклуко Маклая. Т. 15). – Dalis teksto issp.: “Apie medinius antkapius” ir “Seniausios žinios apie pietryčių Pabaltijo tautas”, Lietuvių tautos praeitis. (Chicago, 1977. – T. 4, kn. 1(13), p. 105-137. Sutrumpintas knygos vertimas išleistas Čikagoje 1979 m., rusų k. Vilniuje, 1991 m Rec.: Žemaitis V. // Lietuvių tautos praeitis. – Chicago, 1973. – T. 3, kn. 2(20), p. 153-155. P. 112-142 – Rytų Prūsijos archeologinė ir istorinė apžvalga.
Кушнер П. И. Этническое прошлое юго-восточной Прибалтики. – В., 1991. – 183 с. – Dalis knygos, isleistos Maskvoje 1951 m
Кушнир А. И. Краниология каменного могильника X-XIII вв. у д. Вензовщина // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. – Псков, 1989. – С. 53-55 Buv. Lydos apskritis.
Лiауданскi A. Некоторые данные о городищах Смоленской губ. // Смоленский Гос. Университет. Научные известия (Смоленск). – 1926, т. 3, с. 179-296 Senuosius Smolensko srities piliakalnius priskiria lietuviams (baltams).
Лавягин А. М. К портрету Э.А. Волтера // Доклады и отчеты Русского библиографического общества (СПб.). – 1913, т. 2, c. 38-47.
Ланский. Памятники старины в Ковне. Замок коpoлевны Боны // Эхо. – 1921, 22 февр., с. 3.
Лаучюте А. Древняя и древнейшая территория расселения балтских племен // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 99-101
Лебедев Г. С. Северные славянские племена // Новое в археологии Северо-запада СССР. – Л., 1985. – С. 44-48 Teigiama, kad tai brūkšniuotosios keramikos kultūra, priklausanti slavų gentims.
Лебенка И. Жизнь и научная деятельнолсть И.Н. Лабойко // Literatūra (V.). – 1966, t. 9, c. 85-111
Левковская Г. М. Палинологические данные к хронологии неолита и мезолита Прибалтики // Проблемы абсолютного датирования в археологии. – М., 1972. – С. 134-141
Летопись Императорского археологического общества. Заметки о раскопке курганов гр. Ад. Плятером в Швекшнях, Россиенского уезда // Известия Императорского русского археологического общества (СПб.). –1859, т. 1, c. 28-29. Švėkšnos kapinynas (Šilutės raj.).
Лизунова Е. В глубь веков // Советская Литва. – 1983, 2 июля Vilniaus senamiestis.
Линдер И. М. Шахматы на Руси. – Изд. 2-е, доп. и перераб. – М., 1975. – 207 c P. 118-119 – Trakų pilyje surastos šachmatų figūrėlės.
Линдер И. Царь и Лукомля // Шахматы в СССР (M.). – 1968, № 10, с. 10-11 Taip pat apie Trakų pilyje rastas šachmatų figūrėles.
Лисанка А. Раскопки в г. Вильнюс на ул. Сяуройи // AO 1980 года. – M., 1981. – С. 360
Лисанка А. Раскопки на горе Гедиминаса в Вильнюсе // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 385
Лисанка А., Киткаускас Н. Комплексное исследование территории и обьектов Вильнюсских замков в 1970-1986 г.г. // Охрана и реставрация комплексных памятников: Тезисы докладов межреспубликанской научной конференции. – Рига, 1987. – С. 35-36
Литовская ССР. Археология // Реставрация культурного наследия в Советской Прибалтике. Каталог первой выставки работ реставраторов Литвы, Эстонии и Латвии. – Рига, 1987. – С. 63-67 Dauglaukio, Obelių, Pagrybio, Žvilių ir Šaukoto kapinynų radiniai.
Литуанистика в СССР. История: Научно-реферативный сборник (В.). – 1978, вып. 2, 301 с P. 207-219 – archeologinių straipsnių referatai.
Ловкжеме // Северо-западный голос. – 1904, 25 авг. Kretingos raj. kapinynas ir alkakalnis.
Лозе И. Изображение человека в искусстве каменного века Восточной Прибалтики // Антропоморфные изображения. – Новосибирск, 1987. – С. 37-48
Лозе И. Исскуство каменного века Восточной Прибалтики // Природа. – 1985, № 9, c. 40-42
Лозе И. Нарвская культура и ее место в этногенезе народов Восточной Прибалтики // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 27-30
Лозе И. Нарвская культура и ее роль в этногенезе народов Восточной Прибалтики // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – В., 1985. – С. 11-20
Лозе И. Резная скульптура каменного века Восточной Прибалтики в соотношении с Уральской скульптурой // Проблемы археологии Урала и Сибири. – М., 1973. – С. 174-182
Лозе И., Загорскис Ф. Отражение охоты и рыболовства в исскустве каменного века Восточной Прибалтики // ИНКВА XI конгресс, Москва, август 1982: Тезисы докладов. – М., 1982. – Т. 3, c. 200-201
Лозе И., Лийва А. Хронология раннего неолита Восточной Прибалтики (по данным поселений) // Latvijas PSR Zinatnu akademijas vēstis (Rīga). – 1989, Nr. 2, p. 50-67
Лукeнайте Е. Янтарные изделия в стоянке Швянтойи // Тезисы III-ей региональной студенческой археолого-этнографической конференции вузов Северо-запада СССР. – Рига, 1971. – С. 16
Лукашевич А. Курганы и городища в Северо–западных губерниях // Ковенские губернские ведомости. – 1873, Nr. 58, 60. Remtasi E. Tiškevičiaus darbais.
Лухтан А. Б. Война V века в Литве // Гiстарычна-археалагiчны зборнiк (Мiнск). – 1997, № 11, c. 15-20
Лухтан А. Война V века в Литве // Беларусь у сiстэме трансеўропейскiх сувязяў у I тысячагоддзi н.э.: Тезiсы докладаў i паведамленняў мiжнароднай канференцыi, Мiнск, 12-15 сакавiка 1996 г. – Мiнск, 1996. – С. 53-54
Лухтан А. Восточная Литва в I тысячелетии до н. э.: Автореф. канд. дисс. – М., 1990. – 22 с
Лухтан А. Грунтовой могильник латенской эпохи в Кярнаве // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1989. – Псков, 1990. – С. 70-72 Tyrimai Kernavėje
Лухтан А. Исследования в долине Паяуты в Кернаве // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 397 Kernavės tyrinėjimai
Лухтан А. Исследования в Кернаве // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 359
Лухтан А. Исследования в Кернаве // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 481-482
Лухтан А. Исследования в окрестностях Кернаве // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 427-428
Лухтан А. Келты меларского типа в Литве // Древности Белоруссии и Литвы. – Минск, 1982. – С. 48-54
Лухтан А. Кернаве в свете письменных и археологических источников // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1985. – С. 49-50
Лухтан А. Клад из Кернаве // Советская археология (M.). – 1988, № 2, c. 251-256 Sidabrinių lydinių lobis.
Лухтан А. Кярнаве // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1988. – С. 66-69 Kernavės tyrinėjimai
Лухтан А. Селище в Кернаве на берегу р. Нярис // Istorija. –1987, t. 28, p. 3-21
Лухтан А. Скотоводство и охота в восточной Литве в I тысячелетии до н.э. (по материалам городища Наркунай) // Istorija. – 1986, t. 25, p. 3-19 Narkūnai (Utenos raj.).
Лухтан А., Сазонов Ю. В. Строительство в Кернаве в I и первой половине II тысячелетия н.э. // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. – Псков, 1989. – С. 36-38 Kernavės tyrinėjimai
Лухтан А., Ушинскас В. К вопросу о столице Литвы до 1323 г. // Труды V международного конгресса славянской археологии, Киев, 18-25 сентября 1985 г. Секция V. Города, их культурные и торговые связи. – М., 1987. – Т. 3, вып. 1б, c. 5-13
Лухтан А., Ушинскас В. К вопросу о столице Литвы до 1323 года // Тезисы докладов советской делегации на V международном конгрессе славянской археологии (Киев, сентябрь, 1985 г.). – М., 1985. – С. 132
Лухтан А., Ушинскас В. К проблеме становления литовской земли в свете археологических данных // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 89-104
Лухтан А., Ушинскас В. Территория “Литовской земли” во второй половине I- начале II тыс. н. э. // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1986. – С. 40-42
Лыгас В. А. Отражение Прибалтийско-Скандинавских связей в работах археологов советской Прибалтики // Материалы межреспубликанской научной конференции по источниковедению и историографии народов Прибалтийских республик Союза ССР. Историография. – В., 1978. – С. 8-12
Львова З. А. Прибалтийские племенa (V в. до н.э. – XI в. н.э.) // Культура и исскуство древнего населения Европейской части СССР (VII в. до н.э. – XII в. н.э.). Путеводитель по залам Государственного ордена Ленина Эрмитажа. – Л., 1969. – С. 106-111
Львова З. А. Прибалтийские племена. V век до н.э. – XI век н.э. // Древние племена Восточной Европы: Путеводитель по выставке “Культура и исскуство древнего населения Европейской части СССР. VII век до н.э. –XII век н.э.” / Гос. Эрмитаж. – Л., 1978. – С. 133-138
Любимов Н. Интересная находка // Молодеж Литвы. – 1952, 13 июня Žaliosios (Širvintų raj.) akmens ir bronzos amžių gyvenvietė.
М. Олита // Виленский вестник. – 1888, 26 авг. (№ 182.). Alovės kapinyno, Slabadėlės ir Punios Šilo–Kuronų pilkapių tyrinėjimai (Alytaus raj.).
Мiкулiёнiс С. Тракайскi замак // Помнiкi гiсториi i культуры Беларусi (Мiнск). – 1973, № 4, c. 46-48
Мiтрафанаў А. Банцарауская культура // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 72-73
Мiтрафанаў А. Штрыхаванай керамiкi культура // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 660
Магила А. Оружейный клад XI-XII вв. из Литвы // Материалы XXIII Всесоюзной научной студенческой конференции “Студент и научно-технический прогресс: История”. – Новосибирск, 1985. – С. 15-17 Rupunionių (Kauno raj.) radiniai.
Мажюлис В. Лингвистические заметки к балтийскому этногенезу (VII международный конгресс антропологических и этнографических наук. Москва, август 1964 г.). – М., 1964. – 6 с
Малаховый М. В. Стоянка доисторического человека на берегу Немана // Известия Императорского Русского географического общества (СПб.). –1884, т. 19, вып. 5, c. 367-383.
Малевская М. В. Применение брускового кирпича в архитектуре западной Руси второй половины XIII-XIV вв. // Советская археология (M.). – 1989, № 4, c. 212-222
Малиновский Д. По поводу „таинственной“ короны и взлома гробницы великого князя Литовского Витовта // Виленский вестник. – 1914, 11 июня.
Марк К. Ю. Результаты изучения палеоантропологических материалов эпохи неолита в Прибалтикe // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Секция этнографии и антропологии ). – М., 1955. – С. 6-8
Маркелявичюс Ю. Исследования замка Биржай // Тезисы III-ей региональной студенческой археолого-этнографической конференции вузов Северо-запада СССР. – Рига, 1971. – C. 48-49
Маркелявичюс Ю. Раскопки курганов на Северо-востоке Литвы // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 437-438 Muoriškių (Biržų raj.) pilkapiai.
Маркелявичюс Ю., Пачеса М. Новые погребальные памятники в Паневежском районе // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 438-439 Pakritižio ir Pašilio (Panevėžio raj.) kapinynai.
Марков А. Топография кладов восточных монет. – Санкт-Петербург, 1910. – 148, 4 с.
Маркялявичюс Ю. Захоронения с конями в Литве // Тезисы II региональной археологической студенческой конференции вузов Северо-запада СССР. – Калинин, 1970. – С. 51-52
Маркялявичюс Ю., Олишаускас Р. Раскопки городищ в Утянском районе // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 390-391 Spitrėnai ir Našloniškis (Utenos raj.).
Материалы для археологического словаря // Древности. Труды Московского археологического общества (М.). – 1865, t. 1, с. 17-78. Kirkoro rašyti straipsniai: p. 21-22 Alcis, p. 26 – Antakalnis (Vilnius), p. 28 – Atlamba (Vilnius, Bokšto g-vė), p. 35-36 – Gedimino kalnas ir Gedimino kapo kalva Vilniuje, Veliuonos piliakalnis, p. 40-42 – lietuvių gentis, p. 47-49 – Perkūnas.
Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиции 1964-1965 гг. Института истории АН Литовской ССР (Вильнюс, 17-18 марта 1966 г.). – B., 1966. – 46 с
Матулис Р. Литовские жертвенные камни // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1985. – С. 65-66
Матулис Ю. Академия наук Литовской ССР. XXV. – В., 1965. – 140 с P. 110-111 apie archeologiją.
Медведев А. М. Беларуское Понеманье в раннем железном веке. – Минск, 1996. – 200 с
Медведев А. М. Влияние западных балтов на население культуры штрихованной керамики (по материалам керамики) // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 81-85, 117-118
Медведев А. М. К вопросу о взаимоотношениях западных балтов и носителей культуры штрихованной керамики в I тысячелетии до н.э. // Насельнiцтва Беларусi i сумежных тэриторий у эпоху железа. – Менск, 1992. – С. 81-83
Медведев А. М. К вопросу о появлении ятвягов на территории Литвы и Беларуси: (памятники типа Нача) // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 9-10
Медведев А. М. К вопросу о происхождении культуры восточно-литовских курганов // Хозяйство и культура доклассовых и раннеклассовых обществ: Тезисы докладов III конференции молодых ученых Института археологии АН СССР. – М., 1986. – С. 100-101
Медведев А. М. К вопросу об участии ятвягов в формировании культуры восточнолитовских курганов // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 55-58
Медведев А. М. О хронологии памятников штрихованной керамики (по материалам Понеманья ) // Barbaricum. – Warszawa, 1994. – T. 3, p. 21-29
Медведев А. М. Поселения культуры штрихованной керамики Белорусского Понеманья в I-V вв. н.э. // Konferencijos “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus” pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 57-61
Медведев А. М. Посоховидные булавки // Гiтарычна-археолагiчны збiрнiк (Мiнск). – 1995, № 7, с. 172-201
Мельниковская О. Н. Племена Южной Белоруссии в раннем железном веке. – М., 1967. – 196 с Rec.: Седов В. В. // Советская археология (M.). – 1970, № 2, с. 272-285. Dėl Milogrado kultūros gyventojų etninės priklausomybės.
Мержинский А. О надровском жреце огня Криве // Труды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М., 1895. – Т. 1, c. 246-259.
Мержинский А. Прусский жрец „Sicco“ // Труды VIII археологического с’езда. – М., 1895. – Т. 2, c. 183-190.
Мержинский А. Ромове. Археологическое исследование // Труды деcятого археологического с’езда в Риге 1896 году. – М., 1899. – Т. 1, c. 350-455.
Мержинский А. Священный дуб в Ромове // Труды деcятого археологического с’езда в Риге 1896 году. – М., 1900. – Т. 3: Протоколы, c. 119.
Мержинский А. Ф. О литовской мифологии // Труды III археологического с’езда. Протоколы. – М., 1878. – Т. 1, с. 52.
Мержинский А. Ф. О Прусском Рамове // Труды VI археологического с’езда в Одессе. – М., 1886. – Т. 1: протоколы, c. 641.
Мержинский А. Ф. Ян Ласицкий и его сочинение De diis Samogitarum // Труды III археологического с’езда. – М., 1878. – Т. 2, с. 173-204.
Меркевичюс А. Городища Занеманья по данным археологических разведок последних лет // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 14-17
Меркевичюс А. Исследования городищ Занеманья // Материалы конференции молодых ученых Белоруссии и Прибалтики. – Минск, 1963. – Вып. [1]: История, языкознания, литературоведение, c. 73-79 Rec.: Jaskanis J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 403-404.
Меркевичюс А. Раскопки могильника в дер. Няндриняй (Капсукский р-н) // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 72-76
Меркявичюс А., Станкус Й. Раскопки могильника в дер. Саугиняй // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 391 Sauginiai (Šiaulių raj.).
Меркявичюс А., Станкус Й. Расскопки городища Экете // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 376-377 Eketė (Klaipėdos raj.).
Меркявичюс А., Урбанавичюс В. Могильник Лиепинишкес // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 419-420 Liepiniškės (Utenos raj.).
Мерперт Н. Я. Памяти Марии Гимбутас (1921-1994) // Российская археология (M.). – 1994, № 4, с. 251-252
Микайла В., Селиванова Н. Б., Вайткявичюс Г. Исследования бытовой керамики Вильнюса XIV-XVII вв. // “Комплексные методы в изучении истории с древнейших времен до наших дней”: Тезисы докладов совещания. – М., 1984. – С. 72-73 Vilniaus miestas
Микуленис С. Бывшая Имп. Археологическая комиссия и дело охраны памятников в Литве в XIX – начале XX вв. (на примере Тракайских замков) // Проблемы истории архитектуры: Тезисы Всесоюзной научной конференции. – М., 1991. – Т. 1, c. 31-35
Микуленис С. Исследования комплекса памятников оборонного зодчества Тракай и вопросы его охраны: Автореф. канд. дисс. – М., 1975. – 47 c
Микулёнис С. Комплексное исследование и реставрация ансамблей Тракайских замков на острове и полуострове // Охрана, исследование и регенерация памятников истории и культуры (межресп. научн. конф., Клайпеда, 25-29 октября 1982): Тезисы докладов. – Клайпеда, 1982. – С. 59-61
Миловидов А. Из археологии г. Вильны / А.М. // Виленская почта. – 1910, 29 нояб., (№ 5). Vilniaus senamiestis.
Миловидов А. Новое приобретение Виленского публичного музея древностей // Виленский вестник. – 1909, 4 янв. – Tas pat: Известия ИАК (СПб.). – 1909, вып. 32, прибавление, c. 58-59. Apie gautą “akmeninę bobą” iš Berdiansko miesto apylinkių.
Миловидов А. Случайныя раскопки у подошвы Замковой горы в г. Вильне / А.М. // Отчет Виленской публичной библиотеки и музея за 1908 год. – Вильна, 1909. – С. 43-52.
Минасян Р. С. Классификация серпов Восточной Европы железного века и раннего средневековья // Археологический сборник (Л.). –1978, вып. 19, с. 74-85
Минасян Т. Н. Неаполитанские монеты с надчеканкой Сигизмунда II Августа в Государственном Эрмитаже // Труды Гос. Эрмитажа (Л.). – 1967, т. 9, вып. 3, с. 102-105
Митрофанов А. Г. Археологические памятники восточных балтов на территории Белоруссии в эпоху железа (VIII в. до н.э. – IX в.н.э.) // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 102-110
Митрофанов А. Г. Археологические памятники средней Белоруссии в эпоху раннего железа // Тезисы доклaдов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Секция археологии). – М., 1955. – С. 21-22
Митрофанов А. Г. Железный век средней Белоруссии (VII-VI вв. до н.э. – VIII в. н.э.). – Минск, 1978. – 160 c Рец.: Daugudis V. // LIM, 1979 metai. – V., 1981. – P. 113-118. Перхавко В. Б. // Советская археология (M.). – 1983, № 3, c. 262-269.
Митрофанов А. Г. К истории населения средней Белоруссии в эпоху раннего железа. Автореферат канд. дис. – Л., 1955. –18 с Apie brūkšniuotosios keramikos kultūrą.
Митрофанов А. Г. О происхождении культуры типа верхнего слоя Банцеровщины (V-VIII вв.) // Белaрускiя старожитнасцi. – Мiнск, 1972. – С.150-163
Митрофанов А. Г. Памятники V-X вв. белорусско-латышского пограничья // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 30-33
Митрофанов А. Г. Территория распостранения и проблема происхождения культуры штрихованной керамики // Тезисы докладов к конференции по археологии Беларуссии. – Минск, 1969. – С. 69-76
Митянин А. Д. Оборонительные сооружения Белоруссии в XIII-XVII вв. // Сборник научных работ Института строительства и архитектуры АН БССР (Минск). –1958, вып. 1, с. 135-164 Lydos, Naugarduko pilys.
Михельбертас М. Два клада римских провинциальных монет из западной Литвы // Нумизматика и эпиграфика (М.). – 1968, т. 7, с. 68-71 Janapolės ir Dargeliškių (Telšių raj.) lobiai.
Михельбертас М. Изделия с выемчатой эмалью в Литве // Материалы XIII конференции Института археологии УССР. – Киев, 1972. – С. 262-264
Михельбертас М. Исследования курганов в Жемайтии // АО 1968 года. – М., 1969. – С. 356-357 Akmenių ir Perkūniškės (Kelmės raj.) pilkapiai.
Михельбертас М. Исследования курганов в северной Литве // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 320-321 Daujėnų ir Barklainių (Pasvalio raj.) pilkapiai.
Михельбертас М. Исследования курганов в северной Литве в 1970 году // Тезисы докладов, посвященных итогам полевых археологических исследований в 1970 году в СССР (археологические секции). – Тбилиси, 1971. – С. 253-254 Daujėnai ir Barklainiai (Pasvalio raj.).
Михельбертас М. Курганы в Венрагяй // АО 1977 года. – М.,1978. – С. 436 Vienragiai (Plungės raj.).
Михельбертас М. Курганы в Кибартишкес // АО 1969 года. – М., 1970. С. 317-318 Kybartiškė (Šiaulių raj.).
Михельбертас М. Курганы в Пажарстис // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 427-428 Pažarstis (Prienų raj.).
Михельбертас М. Курганы в Пайосте // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 411-412 Pajuostis (Panevėžio raj.).
Михельбертас М. Курганы в Парагаудис // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 385-386 Šilalės raj.
Михельбертас М. Литовское Понеманье в I-IV вв. н.э.: Автореф. докт. дисс. – М., 1987. – 40 с
Михельбертас М. Могильник Гинтарай // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 458-459 Gintarai (Kretingos raj.).
Михельбертас М. Находки византийских монет в литовских собраниях // Rozwoj muzealnictwa i kolekcjonerstwa numizmatycznego dawniej i dzis na Białorusi, Litwie, w Polsce i Ukrainie: Materiały z II Międzynarodowej konferencji numizmatycznej, Supraśl 5-7.IX.1996. – Warszawa, 1997. – P. 11-14
Михельбертас М. Находки греческих монет на территории Литовской ССР // Istorija. –1977, t. 17, sąs. 2, p. 75-82 Salenikų (Jonavos raj.), Vilniaus (Rasos) ir Glūko ežero pakrančių radiniai.
Михельбертас М. Некоторые черты погребального обряда курганов Жемайтии и северной части центральной Литвы // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 37-46
Михельбертас М. Погребальный памятник в Пайосте // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 392 Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Михельбертас М. Раскопки в Пайосте // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 377-379 Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Михельбертас М. Раскопки в Пайосте // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 408-409 Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Михельбертас М. Раскопки в Парагаудис // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 397-398 Paragaudis (Šilalės raj.).
Михельбертас М. Раскопки курганов в Пажарстис // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 439-440 Pažarstis (Prienų raj.).
Михельбертас М. Раскопки могильника III-IV вв. н.э. в Середжюс (Юрбаркский р-н) в 1964 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 8-9
Михельбертас М. Раскопки могильника в д. Гинтарай // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 373 Gintarai (Kretingos raj.).
Михельбертас М. Раскопки у д. Парагаудис и окрестностях местечка Кведарна // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 482-483 Paragaudis ir Kvėdarna (Šilalės raj.).
Михельбертас М. Римские металлические предметы в Литве // Советская археология (M.). – 1965, № 3, с. 163-177 Autoref.: Römische Metallgegenstände in Litauen // Biblioteca Classica Orientalis (Berlin). – 1968, sąs. 3, p. 179-183.
Михельбертас М. Римский импорт в Литве // Материалы конференции молодых ученых Белоруссии и Прибалтики.– Минск, 1963. – Вып. [1]: История, языкознание и литературоведение, c. 79-87
Михельбертас М. Римский импорт в Литве. Автореф. канд. дисс. – В., 1965. – 28 с.
Михельбертас М. Связи жителей Литвы с соседними племенами в I-IV вв. н.э. // Тезисы докладов советской делегации на IV международном конгрессе славянской археологии. – М., 1980. – С. 16-17
Михельбертас М. Фибула с эмалью из Рудишкяй (Северная Литва) // Studia in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – C.122-125 Rudiškiai (Joniškio raj.).
Михельбертас М., Таутавичюс А. Раскопки Института истории АН Литовской ССР // АО 1967 года. – М., 1968. – С. 259-265 Apima visus 1967 m. tyrinėtus paminklus.
Мицельмахер В. Г. Очерки по истории медицины в Литве. – Л., 1967 Rec.: Medicina prieš šimtmečius // Valstiečių laikraštis. – 1968, rugs. 28, p. 4. P. 11-14 – apie mediciną iki XIV a.
Мокрушин В. Тайны горы Бирутес // Эхо Литвы. – 1990, 8 сент Palanga.
Монета-гигант / Нумизмат // Виленский Вестник. – 1904, 25 янв. (7 февр.), c. 3. Apie Senienų muziejuje gautą monetą-plokštę.
Моора Х. А. Вопросы этногенеза народов Советской Прибалтики по данным археологии // Институт этнографии. Краткие сообщения (М.). – 1950, вып. 12, с. 29-37
Моора Х. A. Вопросы сложения эстонского народа и некоторых соседних народов в свете данных археологии // Вопросы этнической истории эстонского народа. – Таллин, 1956. – С. 49-141
Моора Х. A. К вопросу о древней территории расселения балтийских племен // Советская археология (M.). – 1958, № 2, с. 9-33
Моора Х. А. Некоторые вопросы археологического исследования Прибалтики // КСИИМК (М.). – 1952, вып. 42, с. 24-39
Моора Х. А. Археологические исследования в Прибалтике // Вестник Академии наук СССР (М.). – 1958, № 10, с. 53-56 Rec.: Antoniewicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960), t. 3, p. 272-273.
Моора Х. А. Археологические памятники I-IV вв. в Прибалтике // КСИИМК (М.). – 1954, вып. 53, с. 3-22
Моора Х. А. К истории сложения балтийских племен // Тезисы докладов на сессии Отделения исторических наук и на пленуме Института истории материальной культуры посвященной итогам археологических и этнографических исследовании 1956 г. – М., 1957. – С. 42-45
Моора Х. А. Некоторые вопросы изучения славяно-прибалтийских культурных взаймоотношении // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Пленарные заседания). – М., 1955. – С. 35-39
Моора Х. А. Памятники позднего неолита и ранней эпохи металла в Прибалтикe // КСИИМК (М.). – 1952, вып. 48, с. 3-24
Моора Х. А., Гуревич Ф. Д. Латвийские и литовские племена Прибалтики в первой половине I тысяч. Племена Прибалтики во второй половине первого тысячелетия // Очерки истории СССР. Кризис рабовладетельской системы и зарождение феодолизма на территории СССР. III-IX вв. – М., 1958. – С. 111-124, 643-657
Моора Х. А., Гуревич Ф. Д., Третьяков П. Н. Финно-угорские и летто-литовские племена в I тысячелетии до н.э. Финно-угорские ит летто-литовские племена на рубеже нашей эры // Очерки истории СССР. Первобытно-общинный строй и древнейшие государства на территории СССР. – М., 1956. – С. 373-388, 530-536
Моора Х. А., Лиги Х. М. К истории сельского хозяйства в Прибалтике в период образования феодальных отношении (XI-XIII вв.) // Ежегодник по аграрной истории Восточной Европы, 1963 г. – В., 1964. – C. 77-84
Моора Х. А., Лиги Х. М. К истории сельского хозяйства в Прибалтики в период зарождения феодальных отношении (XI-XIII) вв. // Тезисы докладов и сообщении шестой сессии симпозиумa по аграрной истории Восточной Европы в гор. Вильнюсе (сентябрь 1963). – Вильнюс, 1963. – С. 29-33
Моора Х. Возникновение классового общеста в Прибалтике // Советская археология (М.). – 1953, т. 17, с. 105-132
Моора Х. Об оловянных украшениях и их изготовлении в Прибалтике // Munera archeologica Josepho Kostrzewski quinquamesimum annum optimarum artium studiis dedictum paragenti ab amicis, collegis, discipulos oblata. – Poznań, 1963. – P. 355-367
Моора Х., Лиги Х. К вопросу о генезисе феодальных отношений у народов Прибалтики // Проблемы возникновения феодализма у народов СССР. – М., 1969. – С. 118-153
Моора Х., Лиги Х. Хозяйство и общественный строй народов Прибалтики в начале XIII века. – Таллин, 1969. – 72 c
Моора Харри Альбертович // Советская историческая энциклопедия. – М., 1966. – Т. 9, с. 675-676
Моргун А. Поиск, которому нет конца // Советская Литва. – 1977, 11 августа Nevieriškių (Švenčionių raj.) piliakalnis.
Мугуревич Э. Находки железных частей пахотных орудий 10-17 вв. в Восточной Прибалтике // Новое в археологии Прибалтики и соседних территорий. – Таллин, 1985. – С. 86-98
Мугуревич Э. Письменные источники и археологические данные о куршах IX-XIV вв. // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 78-80
Мугуревич Э. Проблема вендов в период раннего феодализма в Латвии // Berichte über den II. Internationalen Kongress für slawische Archeologie. – Berlin, 1972. – T. 2, p. 291-299
Мугуревич Э. Проблемы формирования латышской народности в средневековье (по данным археологии) // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 33-35
Мугуревич Э. Укрепление поселение начала нашей эры в Западной Латвии (Курземе) // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 139-149 Apie brūkšniuotosios keramikos radinius Kurše.
Мугуревич Э., Таутавичюс А. Состояние и задачи археологического изучения балтских народов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 3-9
Мугуревич Э., Таутавичюс А. Состояние и задачи археологического изучения этногенеза балтских народов // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 7-13
Музей Древности и заседания Виленской Археологической комиссии // Виленский вестник. – 1856, № 1, с. 1-4; № 5, с. 39; № 14, c. 117; № 24, c. 196-197; № 31, c. 259; № 39, c. 337-341; № 64, c. 599; № 74, c.725.
Мурникайте Л. Курганы Восточной Литвы в IX-XII веках // Материалы пятой студенческой археологической конференции вузов Северо-запада и центральных областей СССР. – Могилев, 1975. – С. 63-64
Мустейкис В., Сонгайла Г., Путейкис Н. Роют землю в заповеднике // Советская культура (M.). – 1987, 20 авг
Мы получили сведения, что в Виленское отделение предварительного комитета // Виленский вестник. – 1893, 8 июня. Dėl archeologinės parodos.
Мы слышали, что члены предстоящего археологического в Вильне с’езда // Виленский вестник. – 1893, 20 июня. Apie numatomas ekskursijas.
Мядзведзеў А. Аб храналогii помнiкаў культури штрихаванай керамiкi у I-V ст. н.э. // З глыбi веков (Мiнск). – 1996, вып. 1, c. 50-67
Мяркявичюс А. Археологические исследования в зоне строительства мелиоративных систем в северо-западной Литве / Маркявичюс // Археологические исследования в зонах мелиорации: Научно-практическая конференция (декабрь 1985). – Л., 1985. – С. 57-58
Мяркявичюс А. Могильник у д. Генчай // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 359-360 Genčai (Kretingos raj.).
Мяркявичюс А. Раскопки городища и селища Вайтекунай // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 459 Vaitiekūnai (Radviliškio raj.).
Мяркявичюс А. Раскопки городища Курмайчяй // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 380-381 Kurmaičiai (Kretingos raj.).
Мяркявичюс А. Раскопки могильника I у д. Генчай // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 484 Genčai (Kretingos raj.).
Мяркявичюс А. Раскопки могильника в д. Генчaй / Маркявичюс // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 428 Genčų (Kretingos raj.) kapinynas.
Мяркявичюс А. Раскопки могильника в д. Гянчай // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 398 Genčiai (Kretingos raj.).
Мяркявичюс А. Раскопки могильника в д. Прибиткос // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 374 Pribitka (Plungės raj.).
Мяркявичюс А. Раскопки могильника в д. Прибиткос // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 386 Plungės raj.
Мяркявичюс А., Станкус Й. Исследования городища и селища у дер. Яутакяй // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 428 Jautakiai (Mažeikių raj.).
Мяркявичюс А., Станкус Й. Раскопки городища Вайтекунай // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 436-437
Мяркявичюс А., Станкус Й. Раскопки городища и селища Яутакяй // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 440-441 Jautakių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
На последнем заседании Виленская дума постановила // Виленский вестник. – 1893, 25 июня. Apie suvažiavimo dalyvių apgyvendinimą.
Навицкайте О. Могильник Вершвай. Автореферат канд. дисс. – В., 1957. – 15 с Rec.: Antoniewicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 288-289.
Найдена ценная коллекция монет // Советская Литва. – 1948, 23 июля Svilonėlių (Jonavos raj.) lobis.
Найденный клад // Виленский вестник. – 1866, 20 мая. XVI a. (?) Vilniaus monetų lobis.
Найнис И. В. Идентификация личности по проксимальным костям конечностей. – В., 1972 P. 128-130 – Šilelio (Kauno raj.) antropologinė medžiaga.
Накайте Л. Раскопки в дер. Юргайчяй (Шилутский р-н)// 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). –В., 1968. – С. 65-67
Накайте Л. Серебро в археологических материалах Литвы (X-XIIвв). Автореферат канд. дисс. – В., 1967. – 28 с.
Накайте-Вайткунскене Л. Могильник у дер. Каштауналяй // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 441 Kaštaunaliai (Šilutės raj.).
Нам передают...// Виленский вестник. – 1880, 7 июля, c. 1. Vilniaus monetų lobis.
Нарбут А. Н. Жизнь и деятельность Теодора Нарбута // Наш родовод: Материалы I и II межреспубликанских научных конференций по историческому краеведению Белоруссии и генеалогии. – Гродно, 1990. – Кн. 2, c. 252-262
Нарбут Ф. Догадки о древних литовцах // Северный архив (СПб.), – 1822, т. 1, c. 479-490. P. 488-489 apie Jurbarko piliakalnį.
Нарбутт Ф. Исторические сведение о местечке Лишкове, называвшемся Новогрудком Наднеманским или Науенпилле // Гродненские губернские ведомости. – 1846, № 35. Apie Liškiavos pilį.
Народы Прибалтики в IX – первой четверти XIII в. // Очерки истории СССР. Период феодолизма. IX-XV вв.– М., 1953. – Ч. 1; IX-XIII вв., c. 670-675
Научные экспедиции // Советская Литва. – 1952, 2 авг Nemenčinės (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Научные экспедиции // Советская Литва. – 1953, 26 июня Žvalgomoji Nemuno pakrančių ekspedicija.
Научные экспедиции археологов и этнографов // Советская Лита. – 1954, 19 июня Veršvų (Kaunas) kapinynas.
Находка 3.311 старой монеты // Виленский вестник. – 1894, 11 окт. Lobis prie Vilniaus šv. Stepono bažnyčios.
Находки археологов // Советская Литва. – 1952, 29 янв Vilnius, medinio vandentiekio liekanos.
Находки археологов // Советская Литва. – 1953, 1 авг Nemenčinės piliakalnis.
Находки в Вильне // Древности. Труды Коммиссии по сохранению древних памятников Имп. Московского археологического общества (М.). – 1915, т. 6, c. 52-53.
Находки. Беседки на Замковой горе // Виленский вестник. – 1895, 15 окт.
Началась реставрация башни Гедимина // Советская Литва. – 1948, 13 сент
Непокупный А. П. К исследованию ареала ятвяжских реликтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 143-146
Непокупный А. П. К поискам языковых следов ятвягов к востоку от Немана // Этнографические и лингвистические аспекты этнической истории балтских народов. – Рига, 1980. – С. 137-146
Непокупный А. П. Лингвистические свидетельства об исторической и доисторической географии ятвягов // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 106-109
Непокупный А. Ятвяжские территории Покима и Кыменов: тождество или смежность // Zeszyty naukowe. Prace językoznawcze / Uniw. Gdanski. – 1982, Nr. 8, p. 135-143
Нидерле Л. Славянские древности. – М., 1956. – 450 с P. 136-138 apie lietuvius.
Нумизматика в Эрмитаже // Нумизматика и эпиграфика (М.). – 1971, т. 9, с. 154-180 P. 174 – apie Lietuvos monetas.
Нумизматическая находка в Ковенской губернии // Северная пчела (СПб). – 1862, Nr. 282. Joniškio lobis.
О памятниках древностей наиденних в Верках в имении князя Витгенштейна // Виленский вестник. – 1845, Nr. 92, с. 733–798. Verkių kapinyno radiniai (Vilnius).
О результатах командировки И. В. Татишчева в Вильне // Древности. Труды Комиссии по содержанию древних памятников Имп. Московского археологического общества (Москва). – 1908, т. 2, c. 35-36.
О руинах Виленского замка // Древности. Труды по содержанию древних памятников Московского археологического общества (Москва). – 1907, c. 54. 1905.IX.21 protokolas.
О чем пишут „Санкт Петербургские ведомости“ // Виленский вестник. – 1893, 10 авг., c. 3.
О чем пишут по поводу назначения Риги местом собрания следующего всероссийского археологического с’езда „Рижский вестник“ // Виленский вестник. – 1893, 21 авг. (№ 181); 24 авг. (№ 183).
Об археологических исследованиях и подготовке научных кадров в республике // Советская Литва. – 1969, 16 нояб
Обнаруженное на Антоколe около костела св. Петра и Павла подземелье. // Виленский вестник. – 1914, 24 мая. Žinutė apie surastus mūrinius rūsius.
Озере И. Миниатюрные глиняные сосуды в куршских погребениях V-IX веков // Latvijas PSR Zinatņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1986, Nr. 1, p. 48-58
Озере И. Основные признаки куршской культуры V-IX вв. // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1987. – С. 70-72
Озере И. Привески – амулеты из могильников Курземе X-XV вв. // КСИА (M.). – 1986, вып. 183, c. 41-49
Озере И. Этническая история куршей V-IX веков.: Автореф. канд. дисс. – М., 1987. – 21 с
Окончание работ по приспособлению Замковой горы // Виленский вестник. – 1895, 13 дек.
Окулич А. Город Троки // Вестник Западной России (Вильна). – 1869, № 9, c. 97-169. Apie E. Tiškevičiaus kasinėjimai pusiasalio pilyje 1854 m.
Описание древних монет найденных в Виленской губернии в м. Жижморах в 1860 г. // Виленския губернския ведомости. – 1860, c. 60-62. Žiežmarių lobis.
Описание клада найденного на поле дер. Струмильцы (Панемунен) // Ковенские губернские ведомости. – 1895, № 13. – Tas pat: Археологические известия и заметки (СПб.). – 1895, № 5, c. 153. Stramiliai (Rokiškio raj.).
Опись коллекции Московского археологического общества пожертвованных Историческому Музею // Древности (М.). – 1909, т. 22, вып. 1, c. 313-368. P. 316-321 radiniai iš F. V. Pokrovskio kasinėtų pilkapių ir piliakalnių.
Остатки замка // Записки Северо-западного отдела Русского Географического Общества (Вильна). – 1910, кн. 1, c. 243. Piliakalnis Mažeikių raj. Ventos upės pakrantėje.
Остраускас Т. Мезолит Северной Литвы // Шляки розвитку слов’янских народiв. – Кiiв, 1993, вып. 4, с. 46-48
Остраускас Т., Римантене Р., Юодагалвис В. Кремневая индустрия поселений раннего бронзового века Литвы // Międzynarodowe Sympozjum: “Trzciniec” system kulturowy czy interkulturowy procces. Społeczeństwa pogranicza Baltyjsko-pontyjskiego w początkach epóki brązu. Streszczenia referatów. Poznań; Obrzysko, 13-16.10. 1997. – Poznań, 1997. – P. 57-58
От Виленского отделения предварительного комитета по устройству в 1893 году в Вильне IX археологического с’езда и выставки древностей. Извещение // Виленский вестник. – 1892, 15 марта (№ 59). – Tas pat: в Гродненских и Витебских губ. Ведомостях. Kvietimas pranešti apie turimas kolekcijas ir dalyvauti suvažiavime.
От Императорской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1894, 4 сент. Apie draudimą kasinėti paminklus be komisijos leidimo.
От Императорской Археологической комиссии // Виленский вестник. – 1967, 18 февр., c. 3. Dėl atsitiktinių archeologinių radinių rinkimo.
Ответ инжинера Шенфельда: из “Kurjer Litewski” // Виленский вестник. – 1912, 10 февр.
Отзыв Императорского Московского археологического общества // Виленский вестник. – 1895, 4 окт. Apie darbų Pilies kalne kontrolę.
Открытие IX археологического с’езда в Вильне последует 1 августа // Виленский вестник. – 1893, 30 июля.
Отрембски Я. Дайнава – название одного из ятвяжских племен // Вопросы славянского языкознания (М.). – 1963, вып. 7, с. 3-6
Отрембски Я. Язык ятвягов // Вопросы славянского языкознания (М.). – 1961, т. 5, с. 3-8
Отчет Виленской библиотеки и музея за 1875 год // Виленский вестник. – 1876, 9 апр., с. 385-390. Apie muziejaus archeologijos skyriaus katalogo ruošimą.
Отчет Виленской публичной библиотеки за 1914 год. – Вильна, 1915. – 22 с. P. 14-17 – apie patekusius į muziejų Trakų pilies radinius ir kitus archeologijos dirbinius.
Отчет Виленской публичной библиотеки и музея 1907 год. – Вильна, 1908. -32 с.. P. 21-23 apie archeologinius radinius ir monetas.
Отчет Виленской публичной библиотеки и музея за 1903 год. – Вильна, 1904. – 43 c. P. 22-27 – apie muziejaus gautas monetas.
Отчет Виленской публичной библиотеки и музея за 1906 год. – Вильна, 1907. - 90 с. P. 35-37 – į muziejų patekusios monetos; p. 49-69 – E. Romanovo kolekcijos archeologiniai dirbiniai.
Отчет Виленской публичной библиотеки и музея за 1908 год. – Вильна, 1909. – 52 с. P. 23-26 – į muziejui atitekę daiktai, tarp jų ir rasti Vilniaus Pilies kalno šiaurės rytų pašlaitės; p. 42-43 – apie “akmeninę bobą” muziejuje; p. 43-52 – A. Milovidovo straipsnis apie kasinėjimus Vilniaus Pilies kalno pašlaitėje.
Отчет Виленской публичной библиотеки и музея за 1910 год. – Вильна, 1911. – 26, 69 с. P. 17-20 apie patekusius į muziejų numizmatinius ir archeologinius radinius.
Отчет временной комиссии по устройству Виленской публичной библиотеки и музея за апрель месяц 1872 года // Виленский вестник. – 1872, 27 июля, c. 525-526. Yra duomenų apie muziejaus gautas monetas.
Отчет временной комиссии по устройству Виленской публичной библиотеки и музея за май месяц 1872 года // Виленский вестник. – 1872, 29 июля, c. 529-530. Yra duomenų apie muziejaus gautas monetas.
Отчет временной комиссии по устройству Виленской публичной библиотеки и музея за...// Виленский вестник. – 1873, 8 янв., с. 21-22; 6 марта, с. 201-202; 24 мая, с. 441. Apie patekusias į muziejų pavienes monetas.
Отчет временной комиссии по устройству Виленской публичной библиотеки и музея за...// Виленский вестник. – 1874, 5 янв., с. 10; 25 февр., с. 162; 16 июля, с. 585-586; 12 сент., с. 746; 13 сент., с. 749-750; 23 ноября, с. 994; 26 ноября, с. 1002. Apie patekusias į muziejų monetas.
Отчет временной комиссии по устройству Виленской публичной библиотеки и музея за...// Виленский вестник. – 1875, 8 янв., с. 18; 7 марта, с. 205-206; 19 июня, с. 523-524; 2 июля, с. 559-560; 23 сент., с. 811; 20 окт., с. 896. Apie patekusias į muziejų pavienes monetas.
Отчет временной комиссии по устройству Виленской публичной библиотеки и музея за...// Виленский вестник. – 1876, 2 июля, с. 547-548; 6 июля, с. 555-556; 15 окт., с. 817-818; 22 окт., с. 881-882; 24 нояб., с. 983.
Отчет временной комиссии по устройству и управлению Виленской публичной библиотеки c состоящим при ней музеем за... // Виленский вестник. – 1882, 9 янв.; 20 янв.; 22 февр.; 25 марта; 21 апр.; 21 мая; 19 июня; 27 июля; 2 нояб. Apie muziejui padovanotas monetas.
Отчет временной комиссии по устройству и управлению Виленской публичной библиотеки и музея за месяца сентябрь-декабрь 1883 г. // Виленский вестник. – 1884, 11 февр. Apie Kauno gimnazijos numizmatikos rinkinio perdavimą muziejui.
Отчет временной комиссии по устройству и управлению Виленской публичной библиотеки и состоящем при ней музеем за... // Виленский вестник. – 1881, 7 апр., c. 2; 28 апр., с. 2; 9 июня, с. 2; 18 июля, c. 1-2; 19 сент.; 19 окт.; 30 нояб. Apie muziejaus numizmatikos skyrių, kuriame saugoma ir 350 Romos monetų.
Отчет временной комиссии по устройству и управлению Виленской публичной библиотеки с состоящим при ней музеем за... // Виленский вестник. – 1878, 4 янв., с. 5-6; 2 марта, с. 191; 21 марта, с. 245; 17 мая, с. 417; 28 сент., с. 831; 20 окт., с. 904.
Отчет временной комиссии по устройству и управлению Виленской публичной библиотеки с состоящим при ней музеем за... // Виленский вестник. – 1880, 22 марта, c. 2; 24 апр., c. 1-2; 14 июня; 13 окт.; 18 нояб.; 18 дек. Apie patekusias į muziejų monetas ir nupirktus akmeninius kirvius.
Отчет ИАК за 1905 год. – СПб., 1908. P. 111, 121 apie L. Krzywickio kasinėjimus; p. 110-111 apie V. Nagevičiaus kasinėjimus.
Отчет ИАК за 1913 год. – Петербург, 1918. – 254 c. P. 228, 240 apie L. Krzywickio kasinėjimus.
Отчет Императорской Археологической комиссии за 1881-1888 годы. – СПб., 1891. P. 329-331 apie E. Volterio kasinėjimus ir kitus radinius iš Lietuvos.
Отчет комиссии по устройству Виленской публичной библиотеки и музея за...// Виленский вестник. – 1877, 8 апр., с. 293; 7 мая, с. 381-382; 10 июня, с. 481; 15 июля, с. 593-594; 17 сент., с. 793-977; 20 окт., с. 889; 1 дек., с. 1025-1026. Apie muziejaus gautas pavienes monetas.
Отчет о состоянии Виленской археологической комисии и соединеннаго музеума древностей за 1860-й год // Виленский вестник. – 1861, 27 янв., c. 63.
Отчет о состоянии Виленской археологической комисии и соединенного с ней Музеума Древностей в 1862-й год // Виленский вестник. – 1863, 22 января.
Отчет о состоянии Виленской археологической комисии и соединенного с ней музеума древностей за 1861-й год, прочитан в заседании 11 января 1862 // Виленский вестник. – 1862, 19 янв., c. 41.
Охманский Е. Неизвестный автор “Описания земель” второй половины XIII в. и его сведения о балтах // Балто-славянские исследования, 1985. – М., 1987. – С. 89-95
Очерки археологии Белоруссии. – Минск, 1970. – Ч. 1. – 272 c P. 184-224 – baltų paminklai; p. 241-254 – VI-VIII a. šiaurinės Baltarusijos paminklų etninė priklausomybė.
Паавер К. Формирование фауны и изменчивость млекопитающих Прибалтики в голоцене. – Тарту, 1965. – 498 с
Павлова К. В. Балтские элементы в погребальном обряде курганов в окрестностях древнего Новогрудка // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 38-40
Павлова К. В. Об одном типе височных колец древнего Новогрудка // КСИА. – 1969, вып. 120, c. 120-121 Antsmilkiniai su įvija viename žiedo gale.
Палеолит СССР. – М., 1984. – 384 c P. 223-225 – apie Lietuvą.
Памяти Александра Николаевича Лявдaнского // Советская археология (M.). – 1964, № 1, с. 120-125
Паткаускас С. Исследования курганов в д. Плаучишкяй // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 459-460 Plaučiškiai (Pakruojo raj.).
Паткаускас С. Обзор исследований каменного века в Занемане // Актуальные проблемы развития научных исследований молодых ученых и специалистов Вильнюсского государственного университета им. В. Капсукаса. – В., 1980. – С. 111-114
Паткаускас С. Раскопки могильника Лаздининкай // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 429 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Паулаускас А. К вопросу о древнейшей денежной системе в Литве // Тезисы II региональной археологической студенческой конференции вузов Северо-запада СССР. – Калини, 1970. – С. 62-63
Пашуто В. Хозяйство и техника средневековой Литвы // Вопросы истории (M.). – 1947, № 8, с. 74-81
Пашуто В. Т. Образование Литовского государства. – М., 1959. – 531 с. – Sutrumpintas vertimas: Pašuta V. Lietuvos valstybės susidarymas. – V., 1971. – 424 p Rec.: Моора Х. А. // Вопросы истории (M.). – 1961, № 9, с. 150-155. Piercew V. // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 308-318. P. 249-283 – ūkis XI-XIV a.
Первая дорожка-аллея на Замковой горе // Виленский вестник. – 1895, 8 окт. Apie kelią į kalną ir šlaitų sutvarkymą.
Перечень археологических находок в Ковенской губернии, переданых гр. Ад. Плятером в собрание древностей при Русском археологическом обществе // Известия Императорского русского археологического общества (СПб.). –1859, т. 1, с. 303. Švėkšnos kapinynas (Šilutės raj.).
Перхавко В. Б. Классификация орудий труда и предметов вооружения из раннесредневековых памятников междуречья Днепра и Немана // Советская археология (M.). – 1979, № 4, c. 40-55
Перхавко В. Б. Появление и распространение шпор на территории Восточной Европы // Советская археология (M.). – 1978, № 3, c. 113-126
Перхавко В. Б. Раннесредневековые древности междуречья Днепра и Немана V-VIII вв.: Автореф. канд. дисс. / Исторический факультет Московского университета. – М., 1978. – 22 с
Перхавко В. Б. Украшения из раннесредневековых памятников междуречья Днепра и Немана // Вестник Московского гос. университета. История. – 1978, № 2, c. 59-72
Перцев В. Н. Начальные периоды истории древней Пруссии (Генезис прусской народности) // Ученные записки Беларусского Гос. Университета. Серия историческая (Mинск). – 1956, вып. 30, с. 109-122
Петраускас О. К вопросу о балто-славянских отношениях на территории Восточной Европы в период раннего железного века и раннего средневековья (по материалам обряда трупосожжения) // Vakaru baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 81-97
Петраускас О., Терпиловский Р. К вопросу о балто-славянских отношениях в I тысячелетии н.э. // Час, помнiкi, людзi: Памяцi рэпрасаваных археологау: Тэзiсы докладау мiжнароднай конф., Мiнск, 27-30 кастрычнiка. – Мiнск, 1993. – С. 98-100
Петри Б. Э. Путеводитель по Музею антропологии и этнографии имени Петра Великого. – Петроград, 1916. – 52 с. P. 42 Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinyno radiniai.
Петров Н. Из путешествия в Северо–западный край // Киевская старина. – 1889, февр., c. 464-476. Apie Vilniaus muziejaus archeologijos rinkinius.
Петрулис Ю. Экспедиция возвратилась в Вильнюс / Ю. Медейнис // Советская Литва. – 1949, 14 июля.
Петрухин В. Я., Чернецов А. В. Конференция “Древнерусское язычество и его традиции” (Псков, 1988, 28 ноября – 1 декабря) // Советская археология (M.). – 1991, № 1, c. 299-303 Minimi V. Daugudžio, A. Girininko, V. Šimėno, L. Vaitkunskienės pranešimai.
Плавский Д. Описание древнего замка в м. Крева, Ошмянского уезда, и этнографический очерк окрестностей // Известия Императорского Русского географического общества (СПб.). –1871, т. 7, c. 313-315. Виленский вестник. – 1871, № 115-117.
По поводу археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 1 авг. Apie grafą A. Uvarovą.
По поводу опасений за участь Замковой горы в Вильне // Виленский вестник. – 1912, 29 янв.
По Северо-Западному краю. Ковна // Виленский вестник. – 1893, 1 июня, (№ 113). Apie Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) lobį.
По Северо-Западному краю. Ковна // Виленский вестник. – 1893, 24 авг. Apie ekskursiją į Kauną ir jo apylinkes.
По Северо-Западному краю. Ковна // Виленский вестник. – 1893, 27 июня. Apie V. M. Giršfeldo numizmatikos–medalių kolekciją.
Поболь Л. Д. Древности Белоруссии в музеях Польши. – Минск, 1979. – 208 с W. Szukiewicziaus radiniai ir kt.
Поболь Л. Д. О некоторых спорных вопросах племен железного века Белорусии // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6. p. 269-270
Поболь Л. Д. Посоховидные булавки (о времени их появления, территории распространения и этнической принадлежности) // Acta archeologica Carpatica (Kraków). – 1971, t. 12, p. 239-247
Поболь Л. Д. Славянские древности Белоруссии. – Минск, 1973. – 241 c P. 9-15 – apie brukšniuotosios keramikos paplitimo rytines ribas.
Поболь Л. Д., Митрофанаў А. Г. Проблема рассления славян на территории Белоруси у I тысячагоддзi н.э. // Весцi Акад. Наук БССР. Сepiя грамдск. навук (Минск). – 1966, № 2, с. 43-53 Rec.: Седов В. В. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 263-268.
Погодин А. А. Древние литовцы // Русская история в очерках и статьях. – М., 1904. – Т. 1, c. 42-56.
Погодин А. Из древнейшей истории Литовского племени // Погодин А. Сборник статей по археологии и этнографии. – СПб., 1902. – С. 155-162. Rec.: Būga K. / Sėlis // Dirva - žinynas. – 1903, Nr. 6, p. 91-96.
Погодин А. Л. Древние литовцы. – Вильна, 1920. – 24 c.
Под землей // Эхо. – 1924, 28 дек., с. 3
Поездка членов IX Археологического с’езда в г. Троки, Виленской губернии // Виленский вестник. – 1893, 15 авг.
Поездка членов Археологического с’езда в Верки // Виленский вестник. – 1893, 8 авг.
Покровский Ф. В. Вторая археологическая экскурсия в бассейн реки Лоши. // Виленский вестник. – 1893, 22 января. – Tas pat: Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 136-139. Sužantų ir Palošės (Ašmenos a.) pilkapių tyrinėjimai.
Покровский Ф. В. / Н. И. // Литовския епархиальныя ведомости. – 1903, № 35, c. 278. Nekrologas
Покровский Ф. В. // Виленский календарь на 1904 год. – Вильна, 1903. – С. 379-380. Nekrologas
Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда. – Вильна, 1893. – Отд. 2. – 164, 18 c. – Atskiras leid. Rusu k. Vilniuje, 1893.
Покровский Ф. В. Археологическая карта Гродненской губернии. – Вильна, 1895. - 165 с. – Irišta su: ?руды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М., 1895. – Т. 1, приложение. Рец.: Библиография. Археологическая карта Гродненской губернии. Сост. Ф. В. Покровский / Н. // Виленский вестник. – 1895, 25 мая.
Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. – Вильна, 1899. –161 с. – Приложение: Труды деcятого археологического с’езда в Риге 1896 году. – М., 1900. – Т. 3.
Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. – Вильна, 1899. 161 с. и Труды деcятого археологического с’езда в Риге 1896 году. – М., 1900. – Т. 3: Приложение.
Покровский Ф. В. Археологическая прогулка в окресности Радошкович // Виленский вестник. – 1893, 24 янв. (№ 19); 27 янв. (№ 21); 30 янв. (№ 24). – Tas pat: Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 147-156.
Покровский Ф. В. Археологическая раскопка // Виленский вестник. – 1889, 21 сент. (№ 203), c. 1-2. – Tas pat: Записки Императорскаго Русского археологического общества (СПб.). – 1890, т. 4, вып. 3/4, c. 411-413. Greičiausiai Pakritižis (Raguva) (Panevėžio raj.).
Покровский Ф. В. Археологическая экскурсия по Виленской губернии. – Вильна, 1893. – 50 с. Straipsniai is „Виленский вестник“.
Покровский Ф. В. Археологические находки // Виленский вестник. – 1899, 15 окт. Liudvikavo (Latgala) kapinyno radiniai.
Покровский Ф. В. Виленский музей древностей. – Вильна, 1892. – 8, 62 c., 22 табл.
Покровский Ф. В. Грабяловские курганы // Виленский вестник. – 1891, 8 нояб. Grabiolų (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Покровский Ф. В. Из доисторического быта на славянско-литовской границе // Виленский вестник. – 1894, 3 сент. – 8 сент. (№ 189-192); Отт.: – Вильна, 1894. – 19 с.
Покровский Ф. В. К исследованию бассейна р. Вилии в археологическом отношении // Труды деcятого археологического с’езда в Риге 1896 году. – М., 1899. – Т. 1, c. 71-171; Отт.
Покровский Ф. В. К исследованию курганов и городищ на восточной окраине современной Литвы // Труды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М, 1897. – Т. 2, c. 138-136. P. 138-140 apie Tverečiaus pilkapius; p. 154-190 apie Miežionių (Švenčionių raj.) pilkapius; P. 190-196 apie Bogutiškių ir Akvieriškės (Švenčionių raj.) piliakalnius.
Покровский Ф. В. Каталог музея предметов древностей состоящего при Виленской публичной библиотеке (дополнение первое). – Вильна, 1898. –154 с. – Aвт. не указан. Turinyje: p. 7-12 ir 15-16 – akmeniniai kirviai ir jų fragmentai iš Vilniaus ir Kauno gubernijų (su radimo vietomis); p. 17 – Kašėtų (Varėnos raj.) bronzinis kirvis; Nr. 556-564 – Šveicarų (Vilniaus raj.) pilkapių radiniai; Nr. 565-579 – Grabiolų (Vilniaus raj.) pilkapių radiniai; Nr. 586-595 – Slabadėlės (Alytaus raj.) radiniai pilkapių; Nr. 596-600 – Vievio pilkapių radiniai; Nr. 606-680 – Pamusių (Varėnos raj.) pilkapių radiniai; Nr. 681-700 – Varliškių (Orliškių) pilkapių (Trakų raj.) radiniai; Nr. 701-849 – Alovės (Alytaus raj.) kapinyno radiniai; Nr. 952-961 – Bagočių (Varėnos raj.) pilkapių radiniai, Nr. 2619-2668 – Raguvos (Panevėžio raj.) radiniai; Nr. 2856-2862 – Likiškėlių (Alytaus raj.) radiniai; Nr. 2835-2855 – Punios Šilo (Bundorių) pilkapių radiniai (Alytaus raj.); Nr. 2629-2639 ir P. 142 Nr. 5336 – Endrietiškių (Telšių raj.) lobio radiniai; Nr. 5310, 5311 – Vilniuje rasti monetų lobiai; Nr. 5317 – Kaugonių (Kaišiadorių raj.) lobis; p. 154 Nr. 531-533 – Vilniaus Pilies kalno radiniai.
Покровский Ф. В. Курганы на границе современной Литвы и Беларусии // Труды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М., 1895. – Т. 1, c. 166-220. P. 215-220 apie Šveicarų (Vilniaus raj.) pilkapius.
Покровский Ф. В. О „налучных“ кольцах // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 45-49. Apie “Kario” apyrankes.
Покровский Ф. В. О налучном кольце // Виленский вестник. – 1892, 6 марта. Apie „kario“ apyrankes.
Покровский Ф. В. Оршанская кольчуга Виленского музея // Виленский вестник. – 1892, 25 апр.
Покровский Ф. В. Отчет о раскопках 1895 г. // Труды предварительного комитета по устройству X археологического с’езда. – Рига, 1896. – Вып. 2, c. 36-37.
Покровский Ф. В. Проект инструкции для собирания археологических сведений по Ковенской губернии // Древности (М.). – 1901, т. 18, протоколы, c. 155.
Покровский Ф. В. Следы пребывания человека в неолитическую эпоху на берегах Вилии // Виленский вестник. – 1894, 4 окт. – Tas pat: Археологические известия и заметки (СПб.). – 1894, т. 2, c. 314-315.
Покровский Ф. В. Случайная археологическая экскурсия в верховья р. Вилейки // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 122-133. Lošos (Ašmenos a.) pilkapių tyrinėjimai.
Покровский Ф. В. Случайная археологическая экскурсия в верховьях р. Вилейки. Приложение к протоколу 11-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда. // Виленский вестник. – 1892, 17 нояб. – 21 нояб. (№ 246, 248-250). Lošos (Ašmenos a.) ir Laukininkų (Polianų) (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Покровский Федор Васильевич // Императорское Московское археологическое общество в первое пятидесятилетия его существования (1864-1914 гг.). – М., 1915. – Т. 2, c. 278-279.
Постановление думы об ассигновании кредита на покpытие расходов вызываемых будущим археологическим с’ездом // Виленский вестник. – 1893, 26 июня.
Потулов И. И. Заметка о древних литовцах и их могильниках в Виленской губернии // Памятная книжка Виленской губернии на 1901 год. – Вильна, 1900. – Ч. 3, c. 42-60. Konkretūs paminklai neminimi.
Почти во всех губерниях наших ежегодно при распашке полей // Виленский вестник. – 1868, 25 апр. (№ 46), c. 1.
Почти во всех наших губерниях ежегодно при распашке полей... // Виленский вестник. – 1882, 3 авг. Dėl atsitiktinių archeologinių radinių saugojimo.
Правила о выставке IX археологического с’езда в Вильне // Виленский вестник. – 1893, 9 апр. (№ 73); 8 мая (№ 96); 12 мая (№ 99); 25 июня (№ 134); 6 июля (№ 142); 27 июля (№ 159).
Пребывание высочайших особ в Вильне // Виленский вестник. – 1893, 11 авг. Apie caro brolio apsilankymą suvažiavimo posėdyje.
Предание о Лидском замке // Виленский вестник. – 1893, 18 июня.
Предварительный комитет по устройству IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1891, 9 янв. (№ 7); 10 янв. (№. 8).
Предварительный комитет по устройству IX археологического с’езда // Литовские епархиальные ведомости (B.). – 1891, № 2, c. 14.
Предположения садовой комиссии об устройстве Замковой горы // Виленский вестник. – 1895, 29 сент. Kelias į Pilies kalną.
Предстоящий Высочайше разрешенный девятый археологический с’езд в г. Вильне // Памятная книжка Виленской губернии на 1893 год. – В., 1892. – Ч. 2, с. 161-164. Komitetų sudėtis.
Прибытие проф. Спицына // Эхо. – 1923, 22 дек., с. 3.
Приват доц. Н. В. Квашин-Самарин // Литовский голос. – 1935, № 125
Приезд Августейших Гостей в Вильну // Виленский вестник. – 1893, 10 августа. Apie caro brolio atvykimas į suvažiavimą.
Приложение к протоколу 7-го экстренного заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в Вильне в 1893 году. // Виленский вестник. – 1892, 22 апр. (№ 85); 23 апр. (№ 86). P. S. Uvarovos pranešimas ir komiteto narių nuomonės dėl kasinėjimų.
Приобретение коллекции и случайных находок // Отчет ИАК за 1898 год. – СПб., 1901. – С. 71, 181-182. Parijos (Ukmergės raj.) pilkapių radiniai.
Приобретение отдельных предметов древностей и коллекции // Отчет ИАК за 1894 год. – СПб., 1896. – С. 34-46. P. 34-35 F. V. Pokrovskio radiniai iš Miežionių (Švenčionių raj.) pilkapių.
Приобретения отдельных коллекций и случайных находок // Отчет ИАК за 1895 год. – СПб., 1897. – С. 52-81. P. 53 –Vilniaus (Paplavų) monetų lobis, Trakų monetų lobis, Dubo (Varėnos raj.) ežero pakrančių radiniai; p. 56 – V. Šukevičiaus Katros upės pakrančių radiniai; p. 56-57 – Strumilių lobis (Stramiliai) (Rokiškio raj.).
Проблемы этнической истории балтов: Тезисы докладов межреспубликанской научной конференции. – Рига, 1985. – 203 с Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1986, sąs. 14, p. 158-164.
Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – В., 1985. – 290 с Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1986, sąs. 14, p. 164-170. Rec.: Petr J. K etnogenezi Baltů // Slovo a slovesnost (Praha). – 1986, t. 46, p. 163-168. Швецова М. Древние связи балтов // Советская Литва. – 1985, 24 нояб.
Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – 156 c Ref.: Юзефовичюс Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1982, вып. 6, c. 25-27. P. 3-62 – archeologų ir p. 63-86 antropologų pranešimų tezės.
Проведение воды на Замковую гору // Виленский вестник. – 1899, 19 февр., c. 2. Vilnius.
Производство археологических раскопок // Отчет ИАК за 1893 год. – СПб., 1895. – С. 1-38. P. 12-15 F. V. Pokrovskio kasinėjimai.
Производство археологических раскопок. 10. Ковенская губерния. Исследования В. В. Нагевича // Отчет ИАК за 1909 и 1910 годы. – СПб., 1913. – С. 168-170. Mockaičių, Norgėlų, Pocių, Senkų, Skomantų ir Pryšmančių kapinynai
Производство археологических раскопок. 10. Ковенская губерния. Исследования И. С. Абрамова // Отчет ИАК за 1909 и 1910 годы. – Спб., 1913. – С. 170-172. Raginėnų (Radviliškio raj.), Berčiūnų ir Pamarnakių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Производство археологических раскопок. 11. Виленская губерния. Исследования В. Шукевича // Отчет ИАК за 1909 и 1910 годы. – СПб., 1913. – С. 173-174. Versokos ir Versokėlės (Šalčininkų raj.), Bagočių (Varėnos raj.) pilkapiai, Nočios (Lydos a.) kapinynas.
Производство археологических раскопок. 12. Виленская губерния // Отчет ИАК за 1907 год. – СПб., 1910. – С. 106-107. Apie Mažulonių (Ignalinos raj.) piliakalnio kasinėjimus.
Производство археологических раскопок. 6. Виленская губерния // Отчет ИАК за 1908 год. – СПб., 1912. – С. 162-163. Mažulonių (Ignalinos raj.) piliakalnio kasinėjimai.
Производтво археологических раскопок. 10. Ковенская губерния. Исследования Л.З. Крживицкого // Отчет ИАК за 1909 и 1910 годы. – Спб., 1913. – С. 172-173. Petrešiūnų (Rokiškio raj.) ir Dūkšto (Ignalinos raj.) piliakalniai.
Пронин Г. Н. Два типа погребений в земле ятвягов // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 59-70
Протокол 10-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в городе Вильне в 1893 году...// Виленский вестник. – 1892, 21 авг. Apie paruoštą spaudai „Виленский музей древностей“.
Протокол 11-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в городе Вильне в 1893 году // Виленский вестник. – 1892, 13 нояб. Gauti atsakymai į paminklų registravimo anketas; F. Pokrovskio pranešimas apie pilkapių kasinėjimus Šumsko apylinkėse.
Протокол 12 заседания Виленского отделения предварительного комитета..., происходившего 2 ноября 1892 года // Виленский вестник. – 1893, 21 янв.
Протокол 14 заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 9 февр. Vilniaus gubernijos archeologinis žemėlapis parengtas.
Протокол 15 заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 24 марта. Parodos reikalai.
Протокол 16 заседания Виленского отделения предварительного комитета 10 июля 1893 года // Виленский вестник. – 1893, 21 июля. Parodos reikalai.
Протокол 1-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству в Вильне в 1893 году // Виленский вестник. – 1891, 22 дек.
Протокол 2-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда // Виленский вестник. – 1892, 8 янв.; 9 янв. Svarstomos komiteto narių kandidatūros.
Протокол 3-го, экстренного заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в Вильне // Виленский вестник. – 1892, 14 янв. Numatomi kasinėti beveik visi žinomesni Lietuvos archeologiniai paminklai.
Протокол 4-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в городе Вильна // Виленский вестник. – 1892, 4 февр. Dėl Lydos pilies.
Протокол 5-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в Вильне в 1893 году // Виленский вестник. – 1892, 21 февр.
Протокол 6-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в городе Вильне в 1893 году // Виленский вестник. – 1892, 28 марта.
Протокол 7-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в Вильне в 1893 году // Виленский вестник. – 1892, 16 апр. Apie archeologinių žemėlapių rengimo instrukcija–anketa.
Протокол 8-го экстренного заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в городе Вильне в 1893 году // Виленский вестник. – 1892, 1 мая. Kasinėjimų reikalai.
Протокол 9-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в городе Вильне в 1893 году // Виленский вестник. – 1892, 19 июня. Siūloma į komiteto sudėtį įtraukti T. Daugirdą ir K. Jaunių.
Протокол заседания общего собрания Северо–западного отдела Императорского Русского географического общества 15 декабря 1872 года // Виленский вестник. – 1873, 16 февр., с. 153-154, 157-159. T. Narbuto mitologijos sampratos kritiką ir J. Kuznecovo pranešimą apie lietuvių dievus ir Ramovę.
Протокол заседания общего собрания Северо–западного отдела Императорского Русского географического общества, 20 августа 1871 года // Виленский вестник. – 1871, 11 сент. (№ 103), c. 299-301. J. Kuznecovas užsimena apie Gondingą (Plungės raj.).
Протокол заседания Северо–западного отдела Императорского Русского географического общества // Виленский вестник. – 1869, 2 сент. Apie archeologinių tyrinėjimų svarbą.
Протокол заседания Совета IX археологического с’езда в Вильне 31 июля 1893 года // Виленский вестник. – 1893, 3 авг., c. 1. Numatytos 9 sekcijos, pranešimai.
Пунишките Б. Женские головные уборы древних литовцев по археологическим данным // Материалы пятой студенческой археологической конференции вузов Северо-запада и центральных областей СССР. – Могилев, 1975. – С. 68-69
Пушинскайте А. Исследование погребального памятника с конями в местности Пакальнишкяй // Тезисы докладов к 12-ой всесоюзной археологической студенческой конференции. – Ужгород, 1966. – С. 36-37 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Радзвиловайте Е. Исследования могильника Кашучяй // АО 1969 года. – М., 1970. – С. 318-319 Kašučiai (Kretingos raj.).
Радзвиловайте Е. Раскопки в дер. Рудайчяй (Кретингский р-н) // 20 лет. Археологические и этнографические экспедици Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 64-65
Радиоуглеродный возраст геологических отложений и культурных слоев на территории бывших Вильнюсских замков / Гайгалас А., Арсланов Х. А., Банис Ю., Ласавицкас С., Лысанка А., Малешите М., Тертыгная Т. В. // Изотопно-геохимические исследования в Прибалтике и Белоруссии. – Таллин, 1986. – С. 73-81
Радиоуглеродный возраст послеледниковых слоев и их корреляция с археологическими находками на территории Вильнюсского замка / И. Гайгалас, С. Ласавицкас, А. Лисанка, Ю. Банис // Geologija. – 1985, t. 6, p. 140-151 Vilniaus pilies arsenalas.
Развалины Трокского замка // Виленский вестник. – 1911, 1 дек. Trakų apskrities bajorų kreipimasis į Vilniaus gubernatorių dėl salos pilies griuvėsių apsaugos.
Раскопки в 1910 г.: а) в дер. Рагинянах Ковенской губернии // Записки Северо-западного отдела Русского Географического Одщества (Вильна). – 1910, кн. 1, c. 236-239.
Раскопки в Виленской губернии // Отчет ИАК за 1889 год. – СПб., 1892. – С. 40-43, 212-213. E. Volterio kasinėjimai Pamusių (Varėnos raj.), Slabadėlės (Alytaus raj.), Vievio pilkapynuose (Trakų raj.).
Раскопки в Тракайском замке // Советская Литва – 1956, 16 августа Trakų salos pilis.
Раскопки в Тракайском замке // Советская Литва. – 1953, 7 окт
Раскопки Вольтера и Шукевича // Записки Императорского Русского археологического общества (СПб.), – 1890, т. 4, вып. 3/4, c. 385-386.
Раскопки древнего могильника // Советская Литва. – 1948, 30 июля
Раскопки еще продолжаются // Эхо. – 1924, 21 дек., с. 2-3
Раскопки курганов в Минской губернии // Виленский вестник. – 1967, 16 февр. (№ 20), c. 2. Apie K. Tiškevičiaus kasinėjimus.
Раскопки курганов в Трокском уезде, Виленской губ. // Археологические известия и заметки (СПб.). –1893, № 1, c. 15-16.
Раскопки на территории Старого арсенала в Вильнюсе / А. Лисанка, В. Даугудис, Д. Бешенене, С. Ласавицкас // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 457-458
Раскопки у подножия горы Гедимина // Советская Литва. – 1955, 1 июля Vilniaus pilis.
Раулинайтис А. Ревизия концепции по истории строительства в Литве // Научные связи Прибалтики в XVIII-XIX веках. Материалы к VII Прибалтийской конференции по истории науки. – Рига, 1968. – С. 80-83
Рачинский А. Международный археологический конгресс в Бельгии // Виленский вестник. – 1866, 12 февр., c. 3. Senienų muziejus kviečiamas dalyvauti kongrese Antverpene.
Регистрация кладов // Записки Северо-западного отдела Русского Географического Общества (Вильна). – 1912, кн. 3, с. 394-396.
Редкая находка // Северо-западная жизнь. – 1912, 24 февр. Перепечатано из: Известия ИАК (СПб.). – 1912, вып. 46, прибавление, c. 141-142. Kaltanėnų lobis.
Результаты раскопок // Эхо. – 1924, 10 дек., с. 3
Реставрация башни Гедимина // Советская Литва. – 1948, 4 апр Vilniuje
Реставрация ковенского замка немыслима. Из беседы с проф. Э. Вольтером // Наше эхо. – 1930, 2 окт
Реферат проф. Э. А. Вольтера // Литовский курьер. – 1932, 13 марта, с. 2-3 Apie Ramovę.
Речы са сбораy В. Шукевича y Вицебским дзяржауным музэe // Працы сэкцii археологii Iнстытута гiсторыi Беларуской академii навук (Менск). – 1931, т. 3, с. 247
Речы старажытнасцi з Вицебшчины i Виленшчыны у Бранскiм музэе // Працы сэкцыi археолoгii Iнстытута гiсторыi Белорускай акадэмii навук (Менск). – 1931, т. 3, с. 249 Grabiolų, Mitkiškių ir Vievio (Trakų raj.) radiniai.
Римантене Р. Взаимодействие древних культур в бассейне Балтийского моря // Взаимодействие древних культур в бассейне Балтийского моря: Тезисы докладов советско-датского симпозиума. – Л., 1989. – С. 34-36
Римантене Р. Взаимоотношения между финно-угорскими племенами и населением Литвы в каменном веке // Новое в археологии Прибалтики и соседних территорий. – Таллин, 1985. – С. 99-107
Римантене Р. Древнейшая пряжка в Литве // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 142-146 Šventosios (Palanga) gyvenvietės
Римантене Р. Из быта неолитических рыбаков // Тези пленарних и секцiйних доповiдей (результати польовых археологiчних дослiжень 1970-1971 рокiв на територii Украiни). – Одеса, 1972. – С. 84-86 Šventoji.
Римантене Р. Исследование стоянок каменного века в Швянтойи Кретингского района // АО 1969 года. – М., 1970. – С. 313-315 Šventosios (Palanga) gyvenvietės
Римантене Р. Исследования неолитической стоянки Швянтойи 23 // Тезисы докладов на секциях посвещенных итогам полевых исследований 1971 г. – М., 1972. – С. 37
Римантене Р. Исследования стоянок каменного века в Литве, проводившиеся в 1948-1967 гг. // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР ( 1948-1967). – В., 1968. – С. 17-23 Rec.: Gurba J. / J.G. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1970, t. 7, p. 275-276.
Римантене Р. К вопросу об образовании балтов // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 22-25
Римантене Р. К вопросу об образовании балтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 13-15
Римантене Р. К. Палеолит и мезолит Литвы. – В., 1971. – 203 c Autoref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 71-73. – Tas pat: Литуанистика в СССР. История: Научно-реферат. сборник (В.). – 1977, вып. 1, c. 265-280. Rec.: Banosz L. // Slovenska archeologija (Bratislava). – 1973, t. 21, sąs. 2, p. 474-476. Chmielewska M. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1974, t. 19, sąs. 2, p. 247-254. Телегин Д. Я. // Советская археология (M.). – 1974, № 2, c. 269-271.
Римантене Р. Каменные шлифовальные изделия в Литве // Беларускiя старaжитнасцi. – Мiнск, 1972. – С. 19
Римантене Р. Культура шнуровой керамики в Прибалтике // Новое в археологии СССР и Финляндии. – Л., 1984. – С. 34-40
Римантене Р. Методика pазчленения разновременных очагов открытых поселений // Полевая археология мезолита-неолита: Сборник научных трудов. – Л., 1990. – С. 38-43
Римантене Р. Начало земледелия в Прибалтике // Задачи советской археологии в свете решений XXVII с‘езда КПСС (Суздаль, 1987 г.). – М., 1987. – С. 212-213 Šventosios gyvenviečių medžiaga.
Римантене Р. Неолит Литвы и Калининградской области // Этнокультурные общности лесной и лесо-степной зоны Европейской части СССР в эпоху неолита. – Л., 1973. С. 218-225. – (Материалы и исследования по археологии СССР; №172) Rec.: Kempisty E. // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1976, t. 41, sąs. 2, p. 241-249.
Римантене Р. Неолитические поселения Шакес и Швянтойи 6 // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 360 Šakės (Varėnos raj.).
Римантене Р. Образование жуцевской культуры // Час, помнiкi, людзi: Памяцi рэпрасаваных археологау: Тэзiсы докладау мiжнароднай конф., Мiнск, 27-30 кастрычнiка. – Мiнск, 1993. – С. 107-108
Римантене Р. Озерное рыболовство и морская охота в каменном веке Литвы // Рыболовство и морской промысел в эпоху мезолита – раннего металла в лесной и лесостепной зоне Восточной Европы. – Л., 1991. – С. 65-86
Римантене Р. Основные черты мезолита Литвы // КСИА (М.). – 1977, вып. 149, c. 66-69
Римантене Р. П.Ф. Тарасенка // Советская археология (M.). – 1964, № 1, с. 364
Римантене Р. Первоначальное заселение территории Литвы.: Автореф. докт. дисс. – В., 1972. – 24 c
Римантене Р. Периодизация и топография посeлении каменного и бронзового веков в Литве (по данным поселении центральной Литвы). Автореф. канд. дисс. – В., 1962. – 17 с Rec.: Kozłowski S. K. // Acta Baltico- Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 373-377.
Римантене Р. Попытка типологического членения ланцетовидных кремневых наконечников Литвы // Новейшие открытия советских археологов. Тезисы докладов конференции. – Киев, 1975. – Ч. 1, c. 32-33
Римантене Р. Раскопки неолитических поселений Швянтойи 6 и Шакес // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 429-430 Šventoji (Palanga) ir Šakės (Varėnos raj.).
Римантене Р. Раскопки неолитического поселения Леса Барздис // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 387 Varėnos raj.
Римантене Р. Раскопки палеолитических мест обработки кремня в Эжяринай (Алитусский р-н) в 1964 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиции 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 3
Римантене Р. Раскопки поселений Швянтойи // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 399
Римантене Р. Раскопки поселения бронзового века в Мяргяжярис 13 (Варенский р-н) в 1965 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 4-5
Римантене Р. Раскопки поселения каменного века у с. Маргяй // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 374-375 Margiai (Varėnos raj.).
Римантене Р. Раскопки поселения у с. Маргяй // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 360-361 Margiai (Varėnos raj.).
Римантене Р. Раскопки поселения Швянтойи 6 // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 484-485
Римантене Р. Раскопки стоянки раннего неолита в Эжяринай (Алитусский р-н) в 1964 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 4
Римантене Р. Раскопки у с. Нида // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 437 Akmens amžiaus gyvenvietė.
Римантене Р. Роль неманской культуры в образовании балтов // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – В., 1985. – С. 7-11
Римантене Р. Роль неманской культуры в образовании балтов // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 40-43
Римантене Р. Рыболовное сооружение на берегу Балтийского моря // Изыскания по мезолиту и неолиту СССР. – Л., 1983. – С. 73-78 Šventoji.
Римантене Р. Стоянка Швянтойи 23 (Паланга) // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 410-411
Римантене Р. Стоянки каменного и бронзового веков в Самантонис // Советская археология (M.). – 1960, № 2, с. 115-127 Samantonys (Ukmergės raj.).
Римантене Р. Стоянки неолита в юго-восточной Литве // Древности Белоруссии. Материалы конференции по археологии Белоруссии и смежных территорий. – Минск, 1966. – С. 54-62
Римантене Р. Типология палеолитических и мезолитических наконечников Прибалтики // Орудия каменного века. – Киев, 1978. – С. 20-31
Римантене Р. Топография и стратиграфия долинных стоянок каменного и бронзового веков в Литве // Первобытный человек и природная среда. – М., 1974. – С. 255-258
Римантене Р. Хронология неолита Литвы // КСИА (М.). – 1978, вып. 153, c. 31-34
Римантене Р. Художественные изделия стоянки Швянтойи 3 // Памятники древнейшей истории Евразии: Сборник в честь О. Н. Бадера. – М., 1975. – С. 138-142 Briedės galva ir šukė su “Adomėlio” figūra iš Šventosios gyvenvietės.
Римантене Р. Шарнеле – стоянка культуры шнуровой керамики // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 393 Šarnelė (Plungės raj.).
Римантене Р. Этапы перелома мировозрения в неолите (по данным памятников Литвы) // Конференция “Религиозные представления в первобытном обществе”: Тезисы докладов. – М., 1987. – С. 98-100
Римантене Р., Багушене О. Раскопки поселения эпохи камня у с. Нида на Куршской косе // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 442-443
Римантене Р., Багушене О., Гирининкас А. Раскопки у с. Нида на Куршской косе // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 430 Nidos akmens amžiaus gyvenvietė.
Римантене Р., Гирининкас А. Раскопки поселения каменного века у с. Нида, на Куршской косе // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 409-410 Nidos gyvenvietės tyrinėjimai.
Римантене Р., Кунскас Р. Швянтойи – комплекс неолитических поселений на приморской лагуне Балтийского побережья Литовской ССР // Археология и палеогеография мезолита и неолита Русской равнины: Путеводитель совместного советско-французского полевого семинара по теме “Динамика взаимодействия между естественной средой и доисторическими обществами”. – М., 1984. – С. 30-40
Римантене Р., Остраускас Т. Поселения раннего бронзового века на территории Литвы и их связи с Тщинецко-Комаровско-Социнской культурной областью // Międzynarodowe Sympozjum: “Trzciniec” system kulturowy czy interkulturowy procces. Społeczeństwa pogranicza Baltyjsko-pontyjskiego w początkach epóki brązu: Streszczenia referatów, Poznań; Obrzysko, 13-16. 10. 1997. – Poznań, 1977. – P. 59-60
Римантене Р., Урбанавичюс В. Языческое святилище в Жемайтии // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 330 Šilalė (Skuodo raj.).
Римша В. Балты в древности (по материалам языкознания) // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1991: Материалы симпозиюма. – Псков, 1992. – С. 83-85
Римша В. Некоторые языковые данные об этногенезе балтов (обзор литературы) // Этнографические и лингвистические аспекты этнической истории балтских народов. – Рига, 1980. – С. 153-158
Римша В. Некоторые языковые данные об этногенезе балтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 136-139
Ринкявичюс К. Ятвяжский вопрос в новейшей советской археологической литературе // Тезисы III-ей региональной студенческой археолого-этнографической конференции вузов Северо-запада СССР. – Рига, 1971. – С. 59-61
Рицкявичюте К. Раскопки могильника в д. Пернарава // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 399-400 Pernarava (Kėdainių raj.).
Рицкявичюте К. Раскопки могильника в д. Шулайчяй // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 430-431 Šulaičiai (Kėdainių raj.).
Рицкявичюте К. Раскопки могильника в д. Шулайчяй // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 362 Šulaičiai (Kėdainių raj.).
Рицкявичюте К. Раскопки могильника Лаздининкай // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 387-388 Kretingos raj.
Рицкявичюте К. Раскопки могильника Шулайчяй // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 485-486 Šulaičiai (Kėdainių raj.).
Розенберг А. “Окно в V век” // Советская Литва. – 1978, 20 авг Apie archeologines ekspedicijas Plinkaigalyje (Kėdainių raj.), Narkūnuose (Utenos raj.) ir Nidoje.
Розенберг А. Тайны древнего замка // Советская Литва. – 1978, 10 сент Vilniaus pilies arsenalas.
Романов Е. Доисторическая старина Северо-западного края // Виленский календарь на 1908 г. – Вильна, 1907. – С. 65-110; Отт.: Вильна, 1908. – 46 с.
Роткирх В. Гедеминовая гора в Вильне / Теобальд // Виленский вестник. – 1887, 31 окт. Gedimino kapo kalnas.
Роткирх В. Древний герб города Вильны / Теобальд // Виленский вестник. – 1888, 4 июня (№ 118).
Роткирх В. Загробная жизнь по литовско–языческим представлениям / Теобальд // Виленский вестник. – 1887, 12 янв.
Роткирх В. Кривой горад / Теобальд // Виленский вестник. – 1888, 5 июня. Vilniaus Kreivoji pilis.
Роткирх В. Литовско-языческие очерки // Теобальда. – Виьна, 1890. – 201 c. Istraukos: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 356-367. P. 63-67, 73-84 apie kai kuriuos dievus ir šventvietes.
Роткирх В. Литовско–языческие погребальные обряды / Теобальд // Виленский вестник. – 1887, 22 марта; 23 марта.
Роткирх В. Языческие священные места в Вильне // Виленский вестник. – 1887, 16 дек.; 17 дек.
Рубежанский А. Ф. Определение лабораторными методами различия в датировке археологических костей, обнаруженных в одном погребении // Советская археология (M.). – 1972, № 4, c. 272-275 Upytės (Panevėžio raj.) dvigubas kapas.
Рушайте Э. Археологические материалы городищ Каукай и Обялите в Литве: Исследования 1967-1969 гг. // Тезисы II региональной археологической студенческой конференции вузов Северо-запада СССР. – Калинин, 1970. – С. 44-46
Рушайте Э. Исследования городища Обелите и Каукай в 1967-1969 гг. // Тезисы докладов 22-й студенческой научной конференции (Вильнюсский ГУ). Филология и история. –В., 1970. – С. 111-113 Kaukų ir Obelytės (Alytaus raj.) piliakalniai.
Рушайте Э. Керамика городищ юго-западной части Литвы (по данным исследованных городищ в местностях Каукай и Обелите Алитусского района) // Тезисы III-ей региональной студенческой археолого-этнографической конференции вузов Северо-запада СССР. – Рига, 1971. – С. 53-54
Рыков П. С. Дневник раскопок близ м. Сморгонь Ошмянского уезда в мае 1913 г. // Записки Северо-западного отдела Русского Географического Общества (Вильна). – 1913, кн. 4, c. 13-17. Smorgainių pilkapiai (Ašmenos a.).
Рыков П. С. Могильник близ Маркеняты, Ошмянского уезда Виленской губ. // Записки Северо-западного Отдела Русского Географического Общества (Вильна). – 1913, кн. 4, c. 18-22.
Рыков П. С. Могильник близ станицы Сморгонь // Записки Северо-западного Отдела Русского Географического Общества (Вильна). –1913, кн. 4, c. 7-13. Smorgainių pilkapiai.
Рыков П. С. Раскопки в Ошмянской уезде, Виленской губернии. – Вильна, 1914. – 18 с. – Отт. из: Записки Северо-западного отдела Русского Географического Общества. (1914, кн. 4).
Рябцевич В. И. Шотландские монеты первой половины XVIII в. в кладах Белоруссии и соседних районов // Нумизматика и эпиграфика (М.). – 1963, т. 4, с. 251-260
Рябцевич В. Н. К вопросу о денежном обращении в западнорусских земель в XIV-XV вв. // Нумизматика и сфрагистика (Киев). – 1965, т. 2, с. 121-134
Рябцевич В. Н. Нумизматика Беларуси. – Минск, 1995. – 685 с
Рябцевич В. Н. О чем рассказывают монеты. – Минск, 1968. – 255 с
Рябцевич В. Н. О чем рассказывают монеты. – Минск, 1977. – 399 с
Рябцевич В. Н. Раковецкий клад // Тезисы докладов на секциях посвещенных итогам полевых исследований 1971 г. – М., 1972. – С. 320-321 Smurgainių rajone 1971 m. rastas dirhemų lobis.
Савукинас Б. К проблеме западнобалтийского субстрата в югозападной Литве // Конференция по вопросам истории балтийских языков. Программа и тезисы докладов. – В., 1964. – С. 16-17
Савукинене Н., Сейбутис А. Основные фазы земледелия в Литве по палинологическим данным // Палинология в континентальных и морских геологических исследованиях. – Рига, 1976. – С. 91-101
Саяускас С. Чеканка литовских монет на Каунасском монетном дворе // Mennice między Bałtykiem a morzem Czarnym – wspólnota dziejów. – Warszawa, 1998. – P. 169-174
Сведения об археологических, этнографических и др. исследованиях предпринятых в западном крае в течение 1865-1866 годах // Известия Императорского Русского географического общества (СПб.). –1866, отд. 2, № 7, c. 208-210.
Свистунов А. Тайны Вильнюсского подземелья // Советская Литва. – 1984, 8 апр Vilniaus senamiestis
Святикас Е. Литовские монеты XIV-XV веков из средневековых могильников // Białoruś, Litwa, Polska, Ukraina. – wspólne dzieje pieniądza: Materiały z I Międzynarodowej konferencji numizmatycznej, Suprasł 20-22.X.1994. – Warszawa, 1996. – P. 81-83
Святикас Е. Раскопки могильника Базорай // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 375-376 Bazorai (Alytaus raj.).
Святикас Э. Раскопки могильника Алитус // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 486
Святикас Э. Раскопки могильника Алитус // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 400
Северо-западный Отдел Русского Географического общество // Известия ИАК (СПб.). – 1914, вып. 57, прибавление, c. 30-31. Markiniatos (Ašmenos a.) kapinynas.
Сегодня, 1 августа в 4 ч. дня состоятся в актовом зале 1-ой гимназии торжественное открытие IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 1 авг., c. 2.
Седов В. IV конференция по этногенезу и этнической истории балтов (Паланга, 1991) // Российская археология. – 1993, № 1, c. 260-264
Седов В. В. Гидронимика и археология средней полосы Восточной Европы // Тезисы докладов на заседании посвященным итогам полевых исследовании 1962 г. – М., 1963. – С. 27-31 Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 352-353.
Седов В. В. Дреговичи // Советская археология (M.). – 1963, № 3, с. 112-125 Rec.: Musianowicz K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 380-382.
Седов В. В. Балто-иранский контакт в Дрепровском ледобережье // Советская археология (M.). – 1965, № 4, с. 52-62
Седов В. В. Балтская гидронимика Волго-Окского междуречья // Древнее поселение в Подмосковье. – М., 1971. – С. 99-113. – (Материалы исследования по археологии СССР; № 184)
Седов В. В. Балты // Финноугры и балты в эпоху средневековья. – М., 1987. – С. 353-456
Седов В. В. Балты и славяне в древности (I тысячелетие до н.э. – I тысяч. н.э.) // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 10-13
Седов В. В. Балты и славяне в древности (по данным археологии) // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 14-21
Седов В. В. Балты и славяне в древности // Наука и техника (Рига). – 1977, № 9, с. 33-36
Седов В. В. Булавки восточных балтов в эпоху раннего железа // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 7, p. 129-146 Lazdeliniai ir kiauraraštėmis galvutėmis smeigtukai.
Седов В. В. Восточные славяне в VI-XIII вв. – М., 1982. – 325 c Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referat. leidinys (V.). – 1983, Nr. 11, p. 154-155.
Седов В. В. Гидронимика голяди // III республiканська ономастична (гiдронiмiчна) конференцiя (Тезы). – Киiв, 1965. – С. 128-132
Седов В. В. Гидронимия Голяди // Питания гiдронiмiки. – Киiв, 1971. – С. 131-137
Седов В. В. Днепровские балты // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – В., 1985. – С. 20-30
Седов В. В. Днепровские балты // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 43-46
Седов В. В. Еще раз о вкладе балтов в культуру восточных славян // Советская археология (M.). – 1973, № 3, c. 73-82
Седов В. В. Еще раз о происхождении белорусов // Советская этнография (M.). – 1969, № 1, c. 105-121
Седов В. В. Жилища юго-восточной Прибалтики (I- начало II тысячелетия н.э.) // Древние жилища народов Восточной Европы. – М., 1975. – С. 276-301
Седов В. В. Заселяли ли ятвяги южную Литву ? // Советская археология (M.). – 1968, № 2, с. 82-92
Седов В. В. Земля ятвягов (племенная дифференциация) // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 50-55
Седов В. В. К истории поселений Черной Руси // КСИА (М.). – 1974, вып. 139, c. 27-33 Nemuno aukštupio piliakalniai.
Седов В. В. К происхождению белоруссов // Советская этнография (M.). – 1967, № 2, с. 112-129
Седов В. В. Конференция “Археология и история западных балтов” // КСИA (M.). – 1989, вып. 198, c. 123-125
Седов В. В. Кривичи // Советская археология (M.). – 1960, № 1, с. 47-62 Rec.: Musianowicz K. // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 462-466.
Седов В. В. Культура Днепро-Двинского междуречья в конце I тысячелетия до н.э. // Советская археология (M.). – 1969, № 2, c. 116-125 Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 7, p. 279-281.
Седов В. В. Курганы ятвягов // Советская археология (M.). – 1964, № 4, с. 36-51
Седов В. В. Международная археологическая конференция “Время, памятники, люди: Памяти репрессированных археологов” (Минск, 1993) // Российская археология (М.). –1994, № 4, с. 241-244 P. 241 – referuojamas G. Zabielos pranešimas “Archeologijos mokslas Lietuvoje 1918-1943 m.”; p. 242 paminėtas M. Blombergowos (Lodzė) pranešimas apie V. Šukevičių.
Седов В. В. Начальный этап славянского расселения в области днепровских балтов // Балто-славянские исследования, 1980. – М., 1981. – С. 45-52
Седов В. В. Поселения культуры штрихованной керамики // Studia archeologiczne (Wrocław). – 1967, t. 2, p. 177-195
Седов В. В. Ранняя этническая история балтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 92-95
Седов В. В. Славяне в Юго-восточной Прибалтике // Седов В.В. Очерки по археологии славян. – М., 1994. – С. 67-78 Apie slavus-vendus, gyvenusius Ventos baseine, Kurše.
Седов В. В. Славяне Верхнего Поднепровья и Подвинья. – М., 1970. – 200 c Rec.: Артамонов М. И. Некоторые вопросы отношения восточных славян с болгарами и балтами в процессе заселения ими Среднего и Верхнего Поднепровья // Советская археология (M.). – 1974, № 1, c. 245-254.
Седов В. В. Славяне и племена юго-восточного региона Балтийского моря // Berichte über II. Internationalen Kongress für slawische Archäologie. – Berlin, 1970. – T. 1, p. 11-23
Седов В. В. Славяне и племена юго-восточного региона Балтийского моря // Тезисы докладов советской делегации на II международном конгрессе славянской археологии в Берлине (август 1970). – М., 1970. – С. 43-46
Седов В. В. Следы восточно-балтийского погребального обряда в курганах древней Руси // Советская археология (M.). – 1961, № 2, с. 103-121
Седов В. В. Ятвяжские древности в Литве (По поводу статьи А.З. Таутавичюса “К вопросу о границах между ятвяжскими и литовскими племенами” ) // MADA. – 1967, t. 1(26), p. 177-185
Сейбутис А. Возможности лингвистической палеогеографии в познании первобытного человека // Geografija ir geologija. –1976, t. 12, p. 51-61
Сейбутис А. К перезимовке позднеледникового человека в Северной Европе // Geografija ir geologija. – 1978, t. 14, p. 56-60
Сейбутис А. Палеогеография, топонимика и этногенез // Известия Академии наук СССР. Географическая серия (M.). – 1974, № 6, c. 40-53
Сейбутис А. Послеледниковое расселение человека в Южной Прибалтике по данным палеогеографического исследования топонимов // Первобытный человек и природная среда. – М., 1974. – С. 251-255
Сейбутис А. Проблемы этногенеза балтов и славян в свете палеогеографии // Природа (М.). – 1980, № 11, c. 78-85
Селы // Большая советская энциклопедия.– М., 1955. – Т. 38, с. 418. – Изд. 2-е
Селы // Советская историческая энциклопедия. – M., 1969. – Т. 12, c. 719
Сергеева З. М. Балтские находки в курганах Западной Руси // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 46-48
Сергеева З. М. К изучению культурно-экономических связей западнорусских земель с Прибалтикой // КСИА (M.). – 1981, вып. 164, c. 30-35
Сергеева З. М. Культурно-экономические связи Западно-русских земель с Прибалтикой в X-XIII в. (по археологическим материалам): Автореф. канд. дисс. – М., 1980. – 21 c
Сергеева З. М. О подковообразных фибулах с утолщенными концами на территории древней Руси // КСИА (М.). – 1977, вып. 150, c. 34-37
Сергеева З. М. О прибалтийских шейных гривнах в древнерусских памятниках X-XIII вв. // КСИА (М.). –1978, вып. 155, c. 25-40
Синицын И. В., Степанов П. Д. Памяти Павла Сергеевича Рыкова // Советская археология (M.). – 1964, № 1, с. 126-130
Сиротко И. М. Крево / И. О-ч. // Виленский вестник. – 1889, 19 марта. Krėvos pilis.
Следы существования мамонта на реке Немане в Виленской губернии / В.Ч. // Виленский вестник. – 1902, 12 апр., c. 3. Mamuto iltys, rastos Lydos apskrityje.
Слесорюнене Э. Искать истоки // Советская Литва. – 1988, 20 июля Apie R. Kulikauskienę.
Слово „Московских ведомостей“ по поводу археологического с’езда в Вильне // Виленский вестник. – 1893, 4 авг.
Случайные находки и приобратения // Отчет ИАК за 1908 год. – СПб., 1912. – С. 168-187. P. 172 – Čedasų (Rokiškio raj.) lobis, p. 173 – Cegelnės (Ignalinos raj.) pilkapių radiniai.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1896 год. – СПб., 1898. – С. 113-142. P. 113 – Podembės (Vilniaus apskr.) monetų lobis; p. 123 – Endrietiškių (Telšių raj.) lietuviškų pinigėlių ir papuošalų lobis.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1899 гoд. – СПб., 1902. – С. 107-140. P. 110 – Pyragių (Kupiškio raj.) radiniai; p. 110-111 – Parijos (Ukmergės raj.) pilkapių radiniai; p. 110 – Veršvų (Kaunas) kalavijas; p. 110 – Juosvainių (Kėdainių raj.) lobis; p. 110-112 – Pakalniškių (Panevėžio raj.) pilkapių radiniai; p. 113 – Vilniaus monetų lobis; p. 113 – Vievio įvijinė apyrankė.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1901 год. – СПб., 1903. – С. 117-148. P. 119 apie Vilniuje rastą XVII a. medalioną; p. 120 apie Kirkūnų (buv. Zarasų apskr.) lobį.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1903 год. – СПб., 1906. – С. 133-176. P. 135 Miškinių (Panevėžio raj.) monetų lobis.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1904 год. – СПб., 1907. – С. 108-139. P. 112 – Rūkšteliškių (buv. Zarasų a.) monetų lobis, Salako monetų lobis, Joniškio (buv. Šiaulių a.) monetų lobis; p. 153 – apie Rusių Rago (Širvintų raj.) monetinių lydinių lobio dalies atidavimą Sankt Peterburgo Rusų muziejui.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1906 год. – СПб., 1909. – С. 117-134. P. 120 – Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinyno radiniai; p. 121 – Varėnos monetų lobis.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1909 и 1910 годы. – СПб., 1913. – С. 194-232. P. 197 – Juodkėnų (Raseinių raj.) pilkapių radiniai, p. 200 – Vilniaus Čistaja g-vės monetų lobis, Mozūriškių lobis; p. 201 – Niukiškių (Švenčionių ap.) monetų lobis.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1912 год. – Петроград, 1916. – С. 77-95. P. 79-80 titnaginių ir akmeninių dirbinių kolekcija (falsifikatai?) iš Vilniaus gub.
Случайные находки и приобретения. // Отчет ИАК за 1897 год. – СПб., 1900. – С. 58-83. P. 64 – Pernaravos (Kėdainių raj.) kapinyno radiniai.
Случайные находки и приобретения. Ковенская губерния // Отчет ИАК за 1911 год. – Петроград, 1914. – С. 74, 103. Radiniai Zarasų raj.
Смирнова М. Е. Декор круглых фибул западных балтов // Задачи советской археологии в свете решений XXVII с‘езда КПСС (Суздаль, 1987 г.). – М., 1987. – С. 236-237
Смирнова М. Е. Статистический анализ при реконструкции погребального обряда пруссов // “Комплексные методы в изучении истории с древнейших времен до наших дней”: Тезисы докладов совещания. – М., 1984. – С. 49-52
Смирнова М. Е. Структура святилищ раннесредневековых пруссов // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 123-128
Сниткувене А. Очерки по истории собирания египетских древностей в Литве // Вестник древней истории (M.). – 1988, № 3, c. 75-93
Соболева Н. А. К проблеме обращения пражских грошей в русских землях в XIV-XV вв. // Вестник Московского университета. Серия 9: История. – 1967, № 2, с. 49-61
Соболева Н. А. Клады пражских грошей как источник по экономической истории Великого Княжества Литовского в XIV-XV вв. // Тезисы докладов и сообщений конференции по источниковедческим проблемам истории народов Прибалтики. – Рига, 1968. – С. 54-56
Соболева Н. А. О денежных системах Великого Княжества Литовского в XIV-XV вв. // Nummus et historia. – Warszawa, 1985. – P. 205-213
Соболева Н. А. Хронология и области распространения пражских грошей на территории СССР // Numismaticky sbornik (Praha). – 1975, t. 13, p. 153-165
Соловьева Г. Ф. О роли балтского субстрата в истории племени Верхнего Поднепровья // Советская археология (M.). – 1971, № 2, c. 124-132 Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 78-79.
Сотникова М. Н. Эпиграфика серебряных слитков Великого Новгорода XII-XVвв. // Труды Государственного Эрмитажа. Нумизматика (Л.). – 1961, т. 4, с. 44-91
Сотникова М. Рязанский клад литовских серебрянных слитков в собрании Эрмитажа // Сообщения Государственного Эрмитажа. – 1957, вып. 12, с. 15-18
Спаский И. Экономические отношения западных славян со Скандинавией и другими Прибалтийскими странами в VI-XI вв. // Скандинавский сборник (Таллин). – 1963, т. 6, с. 61-94
Спасский И. Г. Русская монетная система. – Л., 1970. – 256 c P. 64 – Lietuvos lydiniai; p. 133-134 – Lietuvos monetos.
СПб археологическим обществом получена коллекция литовских древностей из Рагинянского могильника // Биржевые ведомости (СПб.). – 1910, 14 сент. (№ 11917).
Список вопросов по которым желательно было бы получить ответы для составления археологической карты Северо-Западного края России // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 27-30.
Список депутатов IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 31 июля.
Список пмятников археологии общесоюзнного значения // Сообщения. – М., 1967. – Вып. 3: Материалы по охране памятников археологии P. 56-57 – Lietuvos archeologiniai paminklai.
Спицын A. А. Литовские древности // Tauta ir žodis (K.). – 1925, kn. 3, p. 112-171 Rec.: Vorgeschichtliches Jahrbuch (Berlin). – 1926, t. 1, p. 69-70.
Спицын А. 1894 год. Выставка древностей представляемых Императорской Археологической коммиссией. – СПб., 1895. - 32 с. P. 10, 30-31 eksponatai iš Lietuvos.
Спицын А. A. 1895 год. Выставка древностей представляемых Императорской Археологической комиссией. – СПб., 1896. – 35 с. P. 10 ir 13 – dirbiniai iš Kauno gub. ir Lydos apskrities.
Спицын А. A. Курганы близ д. Пакальнишек, Ковенской губ. // Известия ИАК. (СПб.), – 1902, вып. 2, c. 95-98. Pakalniškiai (Panevėžio raj.).
Спицын А. A. Могильники с каменными кистами в Виленской губ. / А. С. // Известия ИАК (СПб.). – 1904, вып. 12, c. 26-29.
Спицын А. A. Предполагаемые литовские курганы VII-IX в.в. // Записки Императорского Русского археологического общества (СПб.). – 1896, т. 8, вып. 1/2, c. 103-114.
Спицын А. А. Предметы с выемчатою эмалью // Записки Отделения русской и славянской археологии Русского археологического общества (СПб.). – 1903, т. 5, вып. 1, c. 149-192.
Спицын А. Выставка древностей при Императорской Археологической комиссии. – СПб., 1894. – 38 c. P. 8-9, 14 V. Šukevičiaus radiniai.
Спицын А. Курганы в окрестностях озера Жеймяны // Записки отделении русской и славянской археологии Русского Археологического общества (СПб.). – 1907, вып. 2, c. 248-251.
Спицын А. Моцкайцкий могильник / А.С. // Известия ИАК (СПб.). – 1909, вып. 29, c. 71-72. Mockaičių (Klaipėdos raj) kapinynas.
Спицын А. Находка древних вещей в Сувалкской губ. / А.С. // Записки Русского Императорского археологического общества. (Труды отделения славянской и русской археологии, ч. третья) (СПб.). – 1898, т. 10, c. 358-360. Bakšių (prie Alytaus) radiniai.
Спицын А. Обозрение некоторых губерний в археологическом отношении. Гродненская губ., Виленская губ. // Записки Русского Императорского археологического общества (СПб.). – 1898, т. 11, вып. 1/2, c. 297-302.
Спицын А. Раскопки В.А. Шукевича / А.С. // Известия ИАК (СПб.). – 1909, вып. 29, c. 68-70.
Спицын А.А. Новые сведения о городищах Дьякова типа // Записки Отделения русской и славянской археологии (СПб.). – 1905, т. 7, вып. 1, c. 83-93. Dalį piliakalnių skiria baltų gentims.
Спрогис И. Археологические наблюдения в гор. Вильне // Виленский вестник. – 1900, 24 нояб.; 28 нояб.; Отт.: Вильна, 1900. – 13 с. Vilniaus Katedros aikštė.
Спрогис И. Виленская замковая гора и украшающее ее в настоящее время развалины древнего Гедиминовскаго замка // Литовские епархиевие ведомости (B.). – 1893, № 38.
Спрогис И. Виленская Замковая гора и украшающиая ее в настоящее время развалины древнего Гедеминовскаго замка // Литовские епархиальные ведомости (B.). – 1873, № 38, с. 340-344.
Спрогис И. Откуда взято название нашего города «Вильна» // Виленский вестник. – 1894, 12 янв. Kilmė slaviška, nuo Vilnios upėvardžio.
Спрогис И. Сооружение фундамента под памятник Императрицы Екатерины II // Виленский вестник. – 1902, 18 янв., c. 2-3. Vilnius, Katedros aikštė.
Спрогис И. Я. Гедиминов замок в Вильне // Древности. Труды Комиссии по сохранению древних памятников Московского археологического общества (М.). – 1909, т. 4, протоколы, c. 11-12.
Спрогис Я. О Гедиминовом замке в Вильне // Западный вестник. – 1905, № 237.
Станкус Й. Исследования археологических памятников на стройках Литвы // Археологические исследования в зонах мелиорации: Научно-практическая конференция (декабрь 1985). – Л., 1985. – С. 11-12
Станкус Й. Исследования производства железа и кузнечного дела в Литве // Новое в археологии Прибалтики и соседних территорий. – Таллин, 1985. – С. 131-139
Станкус Й. История производства железных изделий на территории Литвы во II-XIII вв. // Тезисы докладов на секциях посвященных итогам полевых исследований 1971 г. – М., 1972. – С. 134
Станкус Й. История технологии производства железных изделий на территории Литвы в II-XIII вв. (по данным металлографических исследований железных изделий из археологических памятников Литовской ССР): Автореф. канд. дисс. – В., 1971. – 32 c
Станкус Й. Курганы в д. Прибитка // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 388-389 Plungės raj.
Станкус Й. Могильник Курмайчяй // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 381 Kurmaičiai-Pajuodupiai (Kretingos raj.).
Станкус Й. Раскопки близ Утяны и Кретинги // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 431 Stabalankių (Utenos raj.) gyvenvietė ir Genčų (Kretingos raj.) kapinynas.
Станкус Й. Раскопки могильника Бандужяй // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 400-401 Bandužiai (Klaipėda).
Станкус Й. Раскопки могильника в д. Кайренеляй // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 461-462 Kairėnėliai (Radviliškio raj.).
Станкус Й. Раскопки могильника в дер. Кайренеляй // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 437-438 Kairėnėliai (Radviliškio raj.).
Станкус Й. Раскопки могильников Бандужяй и Генчай // // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 486-487 Bandužiai (Klaipėda) ir Genčai (Kretingos raj.).
Станкус Й. Технология железных изделий балтов во II-XIII веках // Rapports du IIIe Congres International d’Archeologie Slave, Bratislava 7-14 septembre 1975. – Bratislava, 1980. – T. 2, p. 437-442
Станкус Й., Даугудис В. Раскопки селища в Лаворишкес // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 462 Lavoriškės (Vilniaus raj.).
Степанец Б. По поводу предстоящих раскопок // Виленский вестник. – 1912, 27 апр.
Степанец В. К вопросу о водопроводе на Замковой горе // Виленский вестник. – 1912, 5 февр. – Перепечатано: Известия ИАК (СПб.). – 1912, вып. 46, прибавления, c. 122.
Сторожев В.И. IX археологический с’езд в г. Вильне // Историческое обозрение (СПб.). – 1894. С.112-135; Отт.: СПб., 1894. – 24 с.
Страздас К. Некоторые аспекты производства литовского стекла до XVIII века // Из истории естествознания и техники Прибалтики (научно-технические идеи в Прибалтике). – В., 1980. – С. 47-65
Строганов Ю. Находкам 15 веков // Советская Литва. – 1980, 31 авг Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Строганов Ю. Нашли археологи ...город // Советская Литва. – 1986, 10 сент. – То же самое: Правда (M.). – 1986, 20 сент., c. 6 Kernavė.
Строганов Ю. Тайны города мастеров // Советская Литва. – 1986, 12 сент Kernavė.
Строгонов Ю. Как переступить порог? // Советская Литва. – 1988, 19 авг Vilniaus senamiestis
Строгонов Ю. Новые находки – новые тайны // Советская Литва. – 1989, 7 окт Kernavės tyrinėjimai
Строгонов Ю. Раскрой тайну береста! // Советская Литва. – 1988, 6 авг Kernavės tyrinėjimai
Строгонов Ю. У истоков // Советская Литва. – 1989, 19 авг Kernavės tyrinėjimai
Строгонов Ю. Хранилище древних кладов // Советская Литва. – 1984, 14 окт., c. 4 Apie monetų lobius Vilniuje, Istorijos-etnografijos muziejuje.
Стубавс А. Некоторые аспекты этнической истории селов (VII-XII вв.) // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 48-52
Суворов В. С. История Юго-восточной Прибалтики в XII-XIII веках (племена прусов по материалам Калиниградской области): Автореф. канд. дисс. – Л., 1985. – 22 с
Супрун В. П. Старажытнае Крэва // Помникi гiсторыi i культуры Беларусi (Мiнск). – 1983, № 4, c. 37-39
Супрун В. Штрихованная керамика // Помнiкi гiсторыi i культуры Беларусi (Мiнск). – 1989, № 2, c. 28-29
Сурпилы // Статистические очерки Сувалкской губернии. – [Б. М], 1868 ? – С. 87-98. (Žr.: Lietuvių mokslo draugijos biblioteka, 20717). Leidimo vieta ir leidimo metai nenurodyti, turėtų būti apie 1868 m. Šiurpilių piliakalnis (Suvalkų a.).
Сыманович Э. А. Древности Скандинавии и Прибалтики на территории культуры полей погребения // КСИА (М.). – 1973, вып. 133, с. 24-31
Сыманович Э. А. Опыт сопоставления керамики Белоруссии и балтийских племен в I тысячелетии н.э. // Беларускiя старожитнасцi. – Мiнск, 1972. – С. 94-96
Тараканова С. А. Изучение этнической истории народов Прибалтики // Вестник Академии наyк СССР (M.). – 1955, № 8, с. 99-101 Apie konferenciją Vilniuje.
Тараканова С. А., Терентьева Л. Н. , Чебоксаров Н. Н. Некоторые вопросы этногенеза народов Прибалтики // Советская этнография (M.). – 1956, № 2, с. 1-17
Тараканова С. А., Терентьева Л. Н. Работа Прибалтийской об’единенной экспедиции в 1956 году // Советская этнография (M.). – 1957, № 4, с. 156-163
Тарасенко П. Ф. Городища Литвы // КСИИМК (М.). – 1952, вып. 42, с. 86-91 Pakačinių, Velikuškių, Vosgėlių piliakalniai (Zarasų raj.).
Таутавичене Б. Раскопки курганов у д. Вижяй // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 389 Utenos raj.
Таутавичене Б. Раскопки курганов у д. Вижяй // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 431-432 Vyžiai (Utenos raj.).
Таутавичене Б. Раскопки могильника в д. Арглайчяй // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 381-382 Arglaičiai (Raseinių raj.).
Таутавичене Б. Раскопки могильника в дер. Шаркай // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 379 Šarkai (Šilalės raj.).
Таутавичене Б. Раскопки могильника в Памишкяй // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 393-394 Pamiškiai (Pasvalio raj.).
Таутавичене Б., Урбанавичюс В. Могильник у дер. Якштайчяй-Мяшкяй // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 410-411 Jakštaičiai-Meškiai (Šiaulių raj.).
Таутавичюс А. Археологические исследование средневековых городов и замок в Литве // Древности Белоруссии. Материалы конференции по археологии Белоруссии и смежных территорий. – Минск, 1966. – С. 310-312
Таутавичюс А. Археологические исследования в Литве в 1962-1966 гг. // Асta Baltico-Slavica (Białystok). –1970, t. 7, p. 207-241
Таутавичюс А. Археологические исследования Института истории АН Лит. ССР в 1948-1967 гг. // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 5-16
Таутавичюс А. Археологические раскопки в Велионе и ее окрестностях в 1965 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 19-21
Таутавичюс А. Археологические раскопки Института истории АН Литовской ССР // АО 1966 года. – М., 1967. – С. 271-278
Таутавичюс А. Балтские племена на территории Литвы в I тысячел. н.э. // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 44-48
Таутавичюс А. Балтские племена на территории Литвы в I тысячелетии н.э. // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 80-88
Таутавичюс А. Беречь археологические памятники // Советская Литва. – 1955, 17 авг
Таутавичюс А. Восточная Литва в первом тысячелетии нашей эры. Автореферат канд. дисс. – В., 1954. – 19 с
Таутавичюс А. Восточнолитовские курганы // Вопросы этнической истории народов Прибалтики. – М., 1959. С. 128-153. – (Труды Прибалтийской об’единенной комплексной экспедиции, т. 1)
Таутавичюс А. Восточнолитовские курганы // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Секция археологии). – М., 1955. – С. 26-29
Таутавичюс А. Восточнолитовские курганы с трупоположениями IV-VI вв. // Беларускiя старaжитнасцi. – Мiнск, 1972. – С. 93
Таутавичюс А. Дополнительные замечания по вопросу о границах между ятвяжских и литовских племенами // MADA. – 1968, t. 1, p. 187-190
Таутавичюс А. К вопросу о хронологии восточно литовских боевых топоров // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 187-191
Таутавичюс А. Коллекционирование или собирательство // Советская Литва. – 1972, 4 марта
Таутавичюс А. Лето археологов // Советская Литва. – 1974, 23 июля
Таутавичюс А. Манжетообразные браслеты в Литве // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 197-201
Таутавичюс А. Некоторые вопросы археологического исследования I тысячелетия н.э. в Литве // Новое в археологии Прибалтики и соседних территорий. – Таллин, 1985. – С. 140-147
Таутавичюс А. Первобытно-общинный строй. Зарождение классового общества // История Литовской ССР. – В., 1978. – С. 9-23
Таутавичюс А. Раскопки в дер. Бикавенай (Шилутский р-н) // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 68-69
Таутавичюс А. Раскопки курганов V-VI вв. в дер. Рикликай // АО 1969 года. – М., 1970. – С. 322-323 Riklikai (Anykščių raj.).
Таутавичюс А. Раскопки курганов у деревень Таурапилис, Дегсне и Лабатишкес // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 321-323
Таутавичюс А. Раскопки могильника в д. Папруджяй // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 382 Paprūdžiai (Raseinių raj.).
Таутавичюс А. Территория жемайтов по археологическим данным V-XII вв. // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 56-63
Таутавичюс А., Эрингис К. Некоторые ландшафто-исторические памятники ОХВА // Путеводитель VII ботанической экспедиции в Прибалтикe по озерно-холмистой возвышенности Аукштайтии. – В., 1963. – С. 51-54
Таутавичюс А., Таутавичене Б. Раскопки могильника в дер. Яунейкяй // АО 1975 года. – М., 1976. – С.443 Jauneikiai (Joniškio raj.).
Таутавичюс А., Таутавичене Б. Раскопки могильника у дер. Яуняйкяй // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 430-431 Jauneikiai (Joniškio raj.).
Таутавичюс А., Таутавичене Б., Вашкявичюте И. Могильник Гринюнай // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 438 Griniūnai (Panevėžio raj.).
Таутавичюс А., Урбанавичюс В. Воин V в. из Таурапилиса. – В., 1974. – 4 c. – Авторы не указаны Taurapilio (Utenos raj.) pilkapiai.
Таутавичюс А., Ючас М. Некоторые вопросы истории СССР в “Ежегоднике Олштина” // История СССР (M.). – 1962, № 5, с. 232-233
Тельши // Виленский вестник. – 1909, 2 авг. Apie kasinėjimus Kretingos rajone: Kartenoje, Šateikiuose, Senkuose, Kretingoje.
Тизенгаузен В. Т. О саманидских монетах // Записки Императорского русского археологического общества (СПб.), – 1853, т. 6, c. 1-237. P. 52-56 apie arabų monetos iš Lietuvos ir Baltarusijos.
Тимофеев В. И. К вопросу о временных различиях некоторых памятников раннего неолита Восточной Прибалтики // КСИА (М.). – 1975, вып. 141, c. 18-24
Тимофеев В. И. Мезолитические памятники в нижнем течении р. Шешупе // Изыскания по мезолиту и неолиту СССР. – Л., 1983. – С. 27-33
Тимофеев В. И. Неолитические памятники Калининградской области и их место в неолите Прибалтики: Автореф. канд. дисс. – Л., 1980. – 19 c
Тимофеев В. И. Новые данные по хронологии неолита Юго-Восточной Прибалтики // КСИА (М.). – 1978, вып. 153, c. 34-37
Тимофеев В. И. Памятники каменного века восточной части Калининградской области // КСИА (М.). –1979, вып. 157, с. 61-69
Тимофеев В. И., Филиппов А. К. Три изделия рога северного оленя, найденные в юго-восточной Прибалтике // Советская археология (M.). – 1981, № 2, c. 251-255
Ткачев М. А. Военное зодчество Белоруссии XIII-XVIII вв. (по памятникам северо-западной и юго-западной Белоруссии): Автореф. канд. дисс. – Минск, 1972. – 47 c
Ткачев М. А. Замки Белоруссии. – Минск, 1987. – 222 с P. 14-25 – Naugarduko pilis; p. 25-35 – Gardino pilis; p. 35-41 – Lydos pilis; p. 41-46 – Krėvos pilis; p. 146-156 – Myro pilis; p. 160-164 – Geranainių pilis.
Ткачев М. А. Исследования памятников оборонного зодчества Белоруссии // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 307-308 Naugarduko, Lydos ir Krėvos pilys.
Ткачев М. А. Работы экспедиции Гродненского университета // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 360-362 Apie Medilo pilies tyrinėjimus.
Ткачев М. А., Семенчук Г. К. Поселение на острове “Замок” озера Дрысвяты // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 80-83 Drūkšių ežero gyvenvietė.
Ткачев М. А., Трусов О. А. Исторические и архитектурно-археологические исследования Кревского замка // Lietuvos TSR architekturos klausimai. –1988, t. 9, sąs. 1, p. 3-22
Ткачоу М. А. Замки Беларусi (XIII-XVII ст.). – Мiнск, 1977. – 83 с P. 15-21 – Naugarduko pilis; p. 21-25 – Gardino pilis; p. 27-31 – Lydos pilis; p. 33-36 – Krėvos pilis; p. 39-45 – Miro pilis; p. 47-48 – Geranainių pilis.
Ткачоу М. А. Лiдскi замок // Помнiкi гiсторыi i культуры Беларусi (Минск). – 1971, № 2, c. 13-18
Ткачоў А. М. Навагрудскi замак // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 454-455
Ткачоў М. А. Абарончыя збудаваннi заходнiх зямель Беларусi XIII-XVIII стст. – Мiнск, 1978. – 142 c P. 28-34 – apie Lydos, p. 34-38 – apie Krėvos, p. 44-52 – apie Naugarduko, p. 52-55 – apie Gardino, p. 63-70 – apie Miro, p. 74-79 – apie Geranainių, p. 95-97 – apie Medilo, p. 97-99 – apie Alšėnų pilis.
Ткачоў М. А. Таутавiчус Адольф Зянонавiч // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 610
Ткачоў М. А., Трусаў А. А. Лiдскi замак // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 368-369
Ткачоў М. А., Чарняускi I. М. Крэускi замак // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 352-353
Толстой И., Кондаков Н. Русские древности в памятниках искусства. – СПб., 1897. – Вып. 5: Курганные древности и клады доисторического периода. P. 53-54 senienos iš Vilniaus gub.
Топоров В. И. Мифологизированные описания обряда трупосожжения и его происхождение у балтов и славян // Конференция балто-славянские древности, погребальный обряд. – М., 1985. – С. 95-107
Топоров В. И. Новые работы о следах пребывания пруссов к западу от Вислы // Балто-славянские исследования, 1982. – М., 1983. – С. 263-273
Топоров В. Н. Галинды в Западной Европе // Балто-славянские исследования, 1982. – М., 1983. – С. 129-140
Топоров В. Н. Голядский фон ранней Москвы (О балтийском элементе в Подмосковье) // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 112-117
Топоров В. Н. Заметки по балтийской мифологии // Балто-славянский сборник. – М., 1972. – С. 289-315 Prūsų-lietuvių dievų vardai.
Топоров В. Н. К проблеме балто-славянских языковых отнешении // Краткие сообщения Института славяноведения (М.). – 1961, вып. 33/34, с. 211-218
Топоров В. Н. Об одной “ятвяжской” мифологеме в связи со славянской паралелю // Acta-Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 3, p. 143-149
Топоров В. Н., Трубачев О. Н. Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья. – М., 1962. –270 с., 13 карт Rec.: Gimbutienė M. Baltų gyvenamieji plotai pagal upėvardžius // Metmenys (Chicago). – 1963, kn. 6, p. 145-147. Vanagas A. Aukštutinės Padnieprės hidronimija ir baltų praeitis // Lietuvių kalbotyros klausimai (V.). – 1964, t. 7, p. 221-231.
Топоров В. Н., Трубачев О. Н. Балтийская гидронима Верхнего Поднепровья // Lietuvių kalbotyros klausimai (V.). – 1961, t. 4, p. 195-217
Третьяков П. Н. Восточные славяне и балтийский субстрат // Советская этнография (M.). –1967, № 4, с. 110-118
Третьяков П. Н. К вопросу о балтах и славянах в области Верхнего Поднепровья // Slavia Antiqua (Poznań). – 1964, t. 11, p. 1-36
Третьяков П. Н. К вопросу о балто-славянских отношениях в области Верхнего Поднепровья в первом тысячелетии нашей эры // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. – Wrocław etc. – 1968. –P. 288-296
Третьяков П. Н. О балтах и славянах в области Верхнего Поднепровья // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 117-127
Третьяков П. Н. О древностях середины и третьей четверти I тысячелетия в южной части Верхнего Поднепровья // Советская археология (M.). – 1965, № 4, с. 63-75 Rec.: Musianowicz K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 5, p. 316-318.
Третьяков П. Н. По следам древних славянских племен. – Л., 1982. – 143 c Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referat. leidinys (V.). – 1983, Nr. 11. p. 155-156.
Третьяков П. Н. У истоков древнерусской нардности. – Л., 1970. – 156 c P. 15-71 – slavai ir baltai Aukštutinėje Padnieprėje.
Третьяков П. Н. Финнo-угры, балты и славяне в области верхнего течения Днепра и Волги // История, фольклор, искусство славянских народов. – М., 1963. – С. 3-33
Третьяков П. Н. Финно-угры, балты и славяне на Днепре и Волге. – М., 1966. –308 с Rec.: Вилинбахов В. Б. По поводу некоторых замечании П.Н.Третьякова // Советская археология (M.). – 1970, № 1, с. 294-298. Damaszewski A. // Slavia Antiqua (Poznań). – 1967, t. 14, p. 373-380. Łowmiański H. // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1968, sąs. 2, p. 74-80. Okulicz L. // Rocznik Białostocki. – 1970, t. 9, p. 427-433. Седов В. В. // Советская археология. – 1967, №. 3, с. 307-315.
Троки // Виленский вестник. – 1888, 6 авг. (№ 167), c. 2. E. Volteris apžiūri Trakų salos pilį.
Труды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М, 1897. – Т. 2. –328, 126 с.
Труды Виленского археологического с’езда // Литовские епархиевые ведомости (B.). – 1893, № 5, c. 288-295; № 36, c. 298-306; № 37, c. 308-314; № 38, c. 316-324.
Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильнo, 1893.
Труды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М., 1895. – Т. 1. – 346 с. – Irišta su: ?окровский Ф. В. Археологическая карта Гродненской губернии. – Вильна, 1895. – 165 c.
Трусау А. А. Архiтэктурна-археалагiчнае дослеживанне Лiдскага замка // Помнiкi гiсторыi i культуры Беларусi. – 1979, № 4, c. 16-19 Lydos pilis.
Трусаў А. А. Зброя Лидскага замка // Помнiкi чiсторыi i культуры Беларусi (Мiнск). – 1980, № 2, с. 26-27 Lydos pilies radiniai.
Трусаў А. А. Старадаўнiх мyраў адраджение. Мiнулае i сучаснасць Лiдскага замка. – Мiнск, 1990. – 79 с
Трусаў А. А., Краўцэвiч А. К., Сагановiч Г. М. Металiчныя вырабы з раскопках Лiдскага i Miрскага замкаў (XIV-XVIII) стст. // Весцi Акадэмii навук БССР. Серыя грамадскiх навук (Мiнск). – 1987, № 4, с. 73-83
Трусаў А. А., Собаль В. Е., Здановiч Н. I. Стары замак у Гродне XI-XVIII стст. – Мiнск, 1993. – 80 с., 117 рис
Трусаў А. А., Угрыновiч У. В. Тыпалогiя i храналогiя Лiдскай кафлi // Помнiкi мастацкай культуры Беларусi. – Miнск, 1989. – С. 194-202 Lydos pilies kokliai.
Трусаў А. Кафля з раскопак на Старым замку у Гродне // Спадчына (Минск). – 1992, № 6, c. 63-67
Трусаў А. Матерыальная культура Крэўскага замка // З глыбi веков (Мiнск). – 1996, вып. 1, c. 212-228
Трусов О. А. Археологическое изучение архитектурных памятников Белорусии // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 362-363 Gardino pilies tyrinėjimai.
Трусов О. А. Белорусская черепица XIV-XVII вв. // Советская археология (М.). – 1986, № 3, с. 186-191
Трусов О. А. Из истории архитектурной археологии Белоруссии // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1985. – С. 66-68 Lydos, Gardino ir Myro pilys.
Трусов О. А., Паничева Л. Т. Раскопки в Лидском замке // AO 1978 года. – M., 1979. – C. 446-447 Lydos pilis.
Трусов О. М. Исследования средневековых замков Белоруссии // AO 1980 года. – M., 1981. – C. 345-346 Lydos pilis.
Тубинис Ю. Тайна Виьнюсских замков // Эхо Литвы. – 1995, 5 янв., c. 3 Vilniaus pilys
Турцевич А. О. Трокский замок // Виленский календарь на 1902 год. – Вильна, 1901. – С. 281-307.
Тыртов А. П. Не есть ли местечко Шкудской волости, Тельшевского уезда Ковенской губернии им. Ополе древний город чудский корси (куров) Apulia 852 г. // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 2, c. 232. Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Тыртов А. П. Перечень статей и исследований, касающихся Северо-Западного края, извлеченных председателем отделения А. П. Тыртовым из 13-ти томов изданий Московского археологического общества „Древности“ // Виленский вестник. – 1892, 31 марта.
Тышкевич Е. Беглый взгляд на источники местной археологии или описание некоторых древних памятников, открытых в западных губерниях // Виленский вестник. – 1843, №. 21.
Тышкевич Е. О древних могилах в Минской губернии и Литве // Сын отечества (СПб.). – 1838, с. 51–58.
Тышкевич Е. П. Камень с изображением трех змей. Памятник литовской старины // Археологический вестник (Москва). – 1867, № 3, c. 137-138. Apie Raguvos apylinkėje (Panevėžio raj.) buvusį akmenį.
Тышкевич К. О курганах в Литве и Западной Руси // Виленский вестник. – 1864, 1 окт. – 13 окт. (№ 112-117).
Уваров А. С. Археология России. Каменный период. – М., 1881. – Т. 2, 4, 152 с., 49 табл. P. 59-61, 139-140 apie Vilniaus gubernijos radinius; p. 61-62, 140-141 apie Kauno gubernijos.
Уварова П. С. О важном значении для науки раскопок и куда именно таковые должны быть направлены для предстоящего IX археологического с’езда // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 71-80.
Уварова П. С. О результате поездки в Вильну 14-го и 20-го марта // Древности (М.). – 1900, т. 16, протоколы, с. 77-78.
Уварова П. С. Отчет по IX Археологическому с’езду в Вильне // Древности (М.). –1900, т. 16, протоколы, c. 88-100.
Указатель выставки при седьмом археологическом с’езде. – Ярославль, 1887. – 13, 16 с. P. 89 Kauno gubernijos archeologiniai radiniai.
Укрепления откоса берега р. Вилейки // Виленский вестник. – 1895, 11 окт. Ruošiamasi sutvarkyti Vilnios krantą ties Pilies kalnu.
Урбанавичене С. Одежда жемайтов в XV-XVII вв. (по данным археологии) // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 156-167
Урбанавичюс В. Граужяйский могильник // АО 1969 года. – М., 1970. – С. 319-320 Graužiai (Kėdainių raj.).
Урбанавичюс В. Захоронения в воде: находки и интерпретация // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1987. – С. 75-76
Урбанавичюс В. Исследование могильника у д. Серяджюс // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 401 Seredžius (Jurbarko raj.).
Урбанавичюс В. Исследования могильников XIV-XVII вв. в Пиктагалис и Скрябинай // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 328-330 Piktagalys (Anykščių raj.), Skrebinai (Jonavos raj.).
Урбанавичюс В. К вопросу о погребениях с трупосожжением XIV в. в Литве // MADA. – 1966, t. 2, p. 183-90
Урбанавичюс В. Костел и кладбище кальвинистов в Гелуве // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 411 Gėluva (Raseinių raj.).
Урбанавичюс В. Материальная и духовная культура сельского насселения Литвы в XIV-XVII вв. (по данными исследований могильников). Автореферат канд. дисс. – В., 1967. – 28 с
Урбанавичюс В. Могильник Ажугиряй // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 431 Ažugiriai (Utenos raj.).
Урбанавичюс В. Могильник в дер. Якштайчяй-Мешкяй // АО 1973 года. – М., 1974. С. 394 Šiaulių raj.
Урбанавичюс В. Могильник Диктарай // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 438-439 Diktarai (Anykščių raj.).
Урбанавичюс В. Могильник Обяляй // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 361-362 Obeliai (Ukmergės raj.).
Урбанавичюс В. Могильник Обяляй // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 377 Obeliai (Ukmergės raj.).
Урбанавичюс В. Могильник Скрябинай // Антропологическая реконструкция и проблемы палеоэтнографии: Сборник памяти М. М. Герасимова. – М., 1973. – С. 85-99 Skrebinai (Jonavos raj.).
Урбанавичюс В. Могильник Якштайчяй // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 380 Jakštaičiai (Šiaulių raj.).
Урбанавичюс В. Могильники Литвы XV-XVII вв. как источник изучения остатков язычества // Пленум Института археологии 1966 г. Секция “Славяно-русская археология”. Тезисы докладов. – М., 1966. – Ч. 2, с. 13
Урбанавичюс В. Новые памятники у пос. Серяджюс // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 487-488 Seredžius (Jurbarko raj.).
Урбанавичюс В. О возможности применения метода восстановления лица по черепу в решении этногенеза литовцев // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 77-79
Урбанавичюс В. Погребения в озере Обеляй // Исследования в области балто-славянской культуры: Погребальный обряд. – М., 1990. – С. 196-201
Урбанавичюс В. Раскопки могильника в д. Обеляй // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 382-383 Obeliai (Ukmergės raj.).
Урбанавичюс В. Резиденция литовских правителей в Вильнюсе // Вильнюс = Vilnius. – 1995, март-апрель, c. 108-121 Vilniaus pilys
Урбанавичюс В. Реликты язычества в памятниках 14-16 вв. в Литве // Новое в археологии Прибалтики и соседних территорий. – Таллин, 1985. – С. 161-167
Урбанавичюс В. Русейняйский могильник // АО 1968 года. – М., 1969. – С. 361-362 Ruseinių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Урбанавичюс В. Селище XVI-XVII вв. в восточной Литве // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 444 Kavarsko (Anykščių raj.) vienkiemiai.
Урбанавичюс В. Языческие святилища XVI-XVII вв. в Литве // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 420-421
Урбанавичюс В., Тамулевичене Э., Шлявас Ю. Где похоронен Теодор Гроттус // Материалы IX межреспубликанской конференции по истории естествознания и техники в Прибалтике (октябрь 1972 г.). – В., 1972. – С. 200-202
Уртанс Ю. Городища Аугшземе в контексте культуры штрихованной керамики // Беларусь у сiстэме трансеўропейскiх сувязяў у I тысячагоддзi н.э.: Тезiсы докладаў i паведамленняў мiжнароднай канференцыi, Мiнск, 12-15 сакавiка 1996 г. – Мiнск, 1996. – С. 77-78 Apie šiaurinę brūkšniuotosios keramikos paplitimo ribą.
Уртанс Ю. Камни “следовики” на территории Латвии // Latvijas PSR Zinatnu akademijas vestis (Riga). – 1988, Nr. 7, p. 92-106
Уртанс Ю. Культовые камни с углублениями в Латвии // КСИА (М.). –1987, вып. 190, c. 69-73
Уртанс Ю. Языческие культовые памятники на территории Латвии: Автореф. канд. дисс. – Л., 1988. – 16 c
Ученые члены... // Виленский вестник. – 1893, 27 июля. Apie P. S. Uvarovos atvykimą.
Ушинскас В. Балты. К проблеме этногенеза // Folia archeologica (Lódz). –1991, sąs. 12, p. 33-44. – (Acta Universitatis Lodziensis)
Ушинскас В. Исследования в Вильнюсе // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 432-433 K. Giedrio (Šv. Ignoto) gatvėje.
Ушинскас В. Подводная археология в Литве // “Комплексные методы в изучении истории с древнейших времен до наших дней”: Тезисы докладов совещания. – М., 1984. – С. 105-106
Ушинскас В. Роль культуры штрихованной керамики в этногенезе балтов // Славяне. Этногенез и этническая история: (Междисциплинарные исследования). – Л., 1989. – С. 62-67
Ушинскас В. Формирование раннегосударственной территории Литвы I-XIII вв. (по данным археологии): Автореф. канд. дисс. – Л., 1988. – 20 с
Федоров Г. Б. Дневная поверхность. – М., 1966. – 381 с. – Изд. 2-ое дополненое P. 127-179 – “Pyta” – beletrizuotas pasakojimas apie 1948 m. žvalgomąją ekspediciją.
Федоров Г. Б. За передовую советскую археологию Прибалтики // КСИИМК (М.; Л.). – 1949, вып. 29, с. 129-134
Федоров Г. Б. Классификация литовских слитков и монет // КСИИМК (М.; Л.). – 1949, вып. 29, с. 114-115
Федоров Г. Б. Рута // Федоров Г. Б. Дневная поверхность. – М., 1963. – С. 119-173. – М., 1966. – 2-ое изд Beletrizuotas 1948 m. žvalgomosios ekspedicijos Žemaitijoje aprašymas.
Федоров Г. Б. Сесия Института истории материальной кулбтуры АН СССР посвященная археологии Прибалтики // КСИИМК (М.). – 1952, вып. 42, с. 3-12 Tartu konferencija.
Федоров Г. Б. Топография кладов с литовскими слитками и монетами // КСИИМК (М.; Л.). – 1949, вып. 29, с. 64-75
Ференц Х. Троки // Виленский вестник. – 1909, 17 июня. Salos pilies griuvėsiai.
“Akmeninė boba” prie Gedimino aikštės // Vakarinės naujienos. – 1970, birž. 8 Klaidinanti žinutė.
“Alkoje” lankėsi prof. dr. Antonievičius // Lietuvos aidas. – 1934, vas. 26, p. 5 V. Antonievicziaus lankymasis Lietuvoje.
“Alkos” muziejus gavo Romėnų pinigų lobį // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 6. Nr. 258, p. 7 Iš Janapolės (Telšių raj.) gauta 18 Romos monetų su graikiškais įrašais.
“Aušros” muziejų aplankė Varšuvos universiteto profesorius // Lietuvos žinios. – 1934, vas. 27, p. 6
“Aušros” muziejui aukos // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1939, Nr. 28, p. 3 Šiaulių ir Bubių (Šiaulių raj.) radiniai.
“Aušros” muziejuje du lavonai // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 17, p. 6 Gibaičių (Šiaulių raj.) ir Linkaičių (Joniškio raj.) kapai.
“Aušros” muziejus plečiasi // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 23, p. 4 Apie Noruišių (Kelmės raj.) durpyno laivelio įsigijimą.
“Barboros” akmuo / J. Š-nas. // Lietuva. – 1926, rugs. 7, p. 5. Mackeliškių (Anykščių raj.) akmuo.
“Dzūkų” muziejui padovanojo Pocių herbą // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 20 (Nr. 376), p. 6 Jiezne rastas 100 kg sveriąs Pacų herbas, atiduotas Alytaus muziejui.
“Goldrausch” am Rombinus // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 18, priedas
“Kristaus pėda” // Krivulė – 1924, Nr. 12, p. 17. Paminėtas Musninkų parapijos (Širvintų raj.) akmuo.
“Mitologija – mano mažoji žemė” // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 19, p. 2 Apie M. Gimbutienę.
“Nugrimzdęs dvaras” / L. P-lis. // Mūsų kraštas. – 1935, Nr. 29, p. 7A Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
“Nukentėjusioji – Kernavė, kaltinamasis – biurokratizmas” // Švyturys. – 1987, Nr. 20, p. 22-24. Širvintų teismo nutartis ir įvairių pareigūnų paaiškinimai.
“Pabaltijo gyvenvietės nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: konferencijos pranešimų santrauka / Nacionalinis parkas “Aukštaitija”, Lietuvos kultūros paveldo centras. – V., 1992. – 85 p. – Titulinis lapas lietuvių ir rusų kalbomis, tekstas rusų k
“Panų” kalnas / Vimbaras // Tautininkų balsas. – 1928, Nr. 51-52, p. 8 Pasruojė (Plungės raj.).
“Peles kalnas” (Pilies kalnas) / R. N-kas. // Lietuvos aidas. – 1929, birž. 14, p. 5. Šarnelės (Plungės raj.) piliakalnis.
“Rasta Pavirvytės kaime...” // Vienybė (Akmenė). – 1977, rugpj. 20 Pavirvytės kapinynas.
“Užburti turtai” ir istorinis akmuo // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 1 (Nr. 442), p. 5 Dapšiai (Mažeikių raj.).
“Vikingai mūsų istorijos priešaušry paragino mūsų protėvius atkakliau gintis…” sako gen Nagevičius, kalbėdamas apie Osloj įvykusį kongresą // Lietuvos žinios. – 1936, rugpj. 20, p. 5 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.).
“Vyrai svarsto, o senamiestis laukia” // Vakarinės naujienos. – 1987, saus. 27, p. 2
“Zaniedbany zabytek historyczny” // Czerwony sztandar. – 1957, vas. 28 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
“В начале июля нынешнего года из Вильни в Троки отправилась...” // Виленский вестник. – 1888, 1 окт. Architektų ir fotografo išvyka į Trakų salos pilį.
“Вильна. 14 ноября, скончался в Вильне, после продолжительной болезни, известный историк, отставной инжинер–капитан Феодор Ефимович Нарбутт – 89 лет от роду” // Виленский вестник. – 1864, 17 нояб. (№ 132), c. 2.
„Lietuvio“ Redakcijai // Lietuvis. – 1925, Nr. 41, p. 16 Dėl piliakalnių registravimo.
„Mes dvi galios“ / Vairintojas // Lietuva. – 1924, gruod. 9, p. 5. Medvėgalis (Šilalės raj.).
„Pilies kalnas“/ Strielčiukas // Viltis. – 1914, saus. 11 (24), p. 1. Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
… o ji tebestovi dar vis // XX amžius. – 1940, vas. 8, p. 6 Trakų salos pilis. Pokalbis su J. Borowskiu.
1-14 августа 1893 г. IX Археологический с’езд в г. Вильне // Памятная книжка Виленской губернии на 1894 год. – Вильна, 1893. – Ч. 2, c. 158-160.
11-го марта происходило третье заседание Виленской археологической комиссии... // Виленский вестник. – 1863, 26 марта.
11-го текущего июля происходило обыкновенное заседание Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1863, 30 июля.
11-го февраля происходило второе заседание Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1863, 23 февраля.
17 Tafeln mit Abbildungen der wichtigsten Stucke des Museums der Altertumsgesellschaft nebst Erklärung // 1880-1905. Festschrift zum 25 jährigen Jubiläum der Altertumsgesellschaft Insterburg. – Insterburg, 1905. – 83 p., 17 lent. Lent. VII:8,8 kanopinės antkaklės iš Šilutės raj.; lent. IX:1-8 Vilkyčių (Klaipėdos raj.) radiniai; lent. X ir XI Andulių (Kretingos raj.) radiniai; lent. XII Rušpelkių (Klaipėdos raj.) radiniai; lent. XIII:13-22 radiniai iš buvusių Klaipėdos ir Šilutės apskričių.
1801. Uziębło L. Pamięci E. hr. Tyszkiewicza / Sulimczyk // Słowo (Vilnius). – 1923, rugpj. 26.
1994 m. vasario 2 dieną Los Andžele mirė Marija Alseikaitė-Gimbutienė // Voruta. – 1994, Nr. 7, p. 2
23 posiedzenie Oddziału archeologii i sztuki w Towarzystwie naukowem odbyte dnia 20 stycznia 1858 // Czas (Warszawa). – 1858, Nr. 29. Minimi A. Kirkoro dovanoti archeologiniai dirbiniai, monetos, medaliai.
26 октября состоялось открытие Виленского отделения предварительнаго комитета по устройству в 1893 г. в Вильне IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1891, 3 нояб.
300 eksponatų // Vakarinės naujienos. – 1973, spal. 23, p. 4 Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas.
4 pėst. L.K. Mindaugo pulko būstinė – istorinė vieta / A. R-s. // Karys. – 1935, Nr. 29, p. 690. Venslaviškių-Pajuosčio (prie Panevėžio) kapinynas.
5 kilogramus pinigų paaukojo muziejams // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 50, p. 8 Baublių (Kretingos raj.) lobis.
5 Vytauto Didžiojo monetos // ABC. – 1933, gruod. 8, p. 4
5000 metų senumo // Valstiečių laikraštis. – 1969, lapkr. 15 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
A. a. dr. Marija Alseikaitė-Gimbutienė // Tėviškės žiburiai (Toronto). – 1994, kovo 8, p. 7
A. a. kun. Jonas Katelė // Draugija. – 1908, Nr. 17, p. 110. Turėjo archeologinių radinių.
A. a. prof. dr. Jonas Puzinas // Mūsų žinios (Lietuvių jėzuitų ir jaunimo Čikagoje biuletenis). – 1978, bal. 30 (Nr. 7), p. 105, 107, 120 J. Puzinas (1905.X.1 – 1978.IV.14)
A. A. Stasys Ličkūnas // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1944, bal. 22, p. 6 Mažeikių muziejaus vedėjas (1884-1944.IV.8).
A. Brazauskas skubina valdovų rūmų atstatymą // Respublika. – 1998, birž. 19 Vilniaus pilys
A. S. Lituanistikos instituto konkursas parašyti mokslinei Lietuvos istorijos studijai // XX amžius. – 1940, birž. 8, p. 7 Konkurso tema – “Lietuvių tautos rytinės sienos”.
A.a. Jono Puzino mirties metinės // Draugas (Chicago). – 1979, bal. 24 J. Puzino mirties metinės
A.a. Juozas Radziukynas // Rytas. – 1925, geg. l, p. 3 Mirė Suvalkuose 1925.IV.9.
A.a. kan. Pr. Žadeikis // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1933, Nr. 45, p. 1 Pranas Žadeikis (1869.X.11 – 1933. XII. 6).
A.a. Kvašinas-Samarinas / J. Lč. // Lietuvos aidas. – 1935, geg. 29, p. 4. Kauno Vytauto Didžiojo universitete M. Kvašinas-Samarinas skaitęs akmens ir bronzos amžių paleoantropologijos kursą.
A.a. Mykolas Brenšteinas // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1938, Nr. 1/2, p. 295-296 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
A.a. Prof. Adalbertas Bezzenbergeris // Vienybė. – 1922, Nr. 46, p. 362.
A.a. prof. dr. Adalbertas Bezzenbergeris // Karys. – 1922, Nr. 47, p. 565.
A.a. šaulys kan. Pranas Žadeikis / Šaulys R. J. // Trimitas. – 1933, Nr. 51/52, p. 1011.
A.a. T. Daugirdo autobiografija // Veja. – 1919, Nr. 1, p. 12.
Abaravičius G. Archeologiniai žvalgomieji darbai Semeliškėse // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 5-7 Semeliškių (Trakų raj.) dvarvietės tyrinėjimai.
Abaravičius G. Archeologiniai žvalgomieji tyrimai Poškonių senkapiuose 1992 m. // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 171-172 Šalčininkų raj.
Abaravičius G. Archeologiniai žvalgomieji tyrimai Vilniuje, L.Sapiegos g, Nr. 3 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 229-231 Vilniaus miestas
Abaravičius G. Bus nutrauktas archeologų darbas / Kalbėjosi R. Marčėnaitė // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 10, p. 46. Vilniaus pilys
Abaravičius G. Kas glūdi po apibendrintais samprotavimais? / Su red. prierašu // 7 meno dienos. – 1996, Nr. 29, p. 9. Vilniaus pilys
Abaravičius G. Mošos (Naujasodų) pilkapyno kasinėjimai 1994 metais //ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 77-78 Trakų raj.
Abaravičius G. Mošos (Naujasodų) pilkapyno tyrinėjimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 99-102 Trakų raj.
Abaravičius G. Semeliškių dvarvietė [Trakų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 48.
Abaravičius G. Vilniaus Žemutinės pilies pietinės gynybinės sienos paieškos // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 155-156 Vilniaus pilys
Abaravičius G., Remecas E. Tyrinėjimai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo vietoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 294-298 Vilniaus pilys
Abdulskytė J. Bibliofilas, istorikas, muziejininkas // Kauno tiesa. – 1987, birž. 10, p. 5 Apie P. Karaziją.
Abdulskytė J. Kauno Benediktinių vienuolyno lobis // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 354-356 Kauno pilis ir miestas
Åberg N. Ostpreussen in der Völkerwanderungszeit. – Uppsala, 1919. – 175 p., 8 žml. Rec.: Jākobsons F. // Latviju grāmata (Rīga). – 1926, Nr. 3, p. 202-204.
Abraitytė L. Kreivais takeliais i Kreivąją // Politika. – 1991, Nr. 26, p. 15-17 Kreivosios pilies paieškos Vilniaus Trijų Kryžių kalne
Abramauskas S. Kodėl neatstatoma Kauno pilis, kokia ji buvo senovėje // Literatūra ir menas. – 1959, Nr. 25, p. 4 Kauno pilis.
Abramauskas S. Plytų dydžiai XIV-XV amžių Lietuvos architektūros paminkluose // Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos metraštis. – V., 1958. – T. 1, p. 31-37
Abramauskas S. Raudondvario pilis // Komjaunimo tiesa. – 1957, gruod. 25
Abramauskas S., Černeckis V., Gulbinskienė A. Kaunas. – V., 1968. – 240 p P. 126-132 – apie Kauno pilį.
Abramavičius K. Įdomios pažintys // Vakarinės naujienos. – 1969, gruod. 27.Apie T. Daugirdą
Abramavičius V. Petras Tarasenka // Literatūros ir meno metraštis, 1962. – V., 1963. – P. 84 Petras Tarasenka.
Abramowicz A. Archeologia // Historia nauki polskiej 1795-1862. – Wrocław etc., 1977. – P. 711-721 P. 717-718 – Vilniaus laikinoji archeologinė komisija.
Abramowicz A. Dalecy i blyscy. Sckice z dziejów archeologii. – Lódż, 1974. – 128 p. – (Acta archeologica Lodziensia; Nr. 23) P. 52-75 – mini Vilniaus laikinąją archeologinę komisiją ir jos narius.
Abramowicz A. Konstantego hr. Tyszkiewicza wykopaliska w Hallstatt // Acta archeologia Lodziensia. – 1968, Nr. 17, p. 7-12
Abramowicz A. Podrożnicy po przeszłości. Szkice z dziejów archeologii. – Lódż, 1970. – 78 p. – (Acta archeologica Lodziensia; Nr.18) Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas P. 42-53 – apie V. Sirokomlę, Vilniaus archeologinės komisijos narį.
Abramowicz A. Trzy listy Sirakomli // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1977, Nr. 3, p. 177-179 Skelbiami 1856 (?) ir 1860 m. Krokuvoje, Jogailos universiteto bibliotekoje, saugomi laiškai Vilniaus laikinajai archeolog. komisijai.
Abramowicz A. Wiek archeologii. Problemy polskiej archeologii XIX wiecznej. – Warszawa, 1967. – 191 p P. 67-74 – apie domėjimąsi archeologija Vilniuje.
Abramowicz L. Z žałobnej karty. Michał Brensztejn // Przegląd Wileński. – 1938, bal. 15 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Abramowicz W. Zamek Wileński // Czerwony sztandar. – 1957, rugs. 26 Vilniaus pilis.
Abramowicz W. Zamek Wileński // Czerwony sztandar. – 1967, rugs. 26
Abramowizc W. Wileńskie mury obronne // Czerwony sztandar. – 1957, lapkr. 20
Abromaitis V. XX amžiaus tyrinėjimai; Kai nuolatinių gyventojų dar nebuvo; Didelių pokyčių metas; Ūlos kraštas senovėje; Piliakalnių ir pilkapių gadynė; Lietuviai ar dainaviai? Lietuviai // Merkio kraštas (Varėna). – 1997, bal. 26, geg. 3, 24, 31; birž. 3, 7, 10
Abromavičius V. Seniausieji archeologų radiniai Kuršių nerijoje // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1995, kovo 14, p. 14
Abrosimovas I. Senovės iškasenos // Komjaunimo tiesa. – 1951, liep. 25 Kurmaičių ir Laivių (Kretingos raj.) kapinynai.
Accessionen des Prussia Museums pro 1883 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1884, p. 185-205. P. 185 akmeninis kirvis iš Klaipėdos apylinkių.
Adiklienė E. Ką kalba seniausieji radiniai // Tarybinė Klaipėda.– 1981, bal. 11 Palanga.
Adolfas Tautavičius: Bibliografinė rodyklė, 1948-1984. – V., 1985. – 42 p
Adomaitis R. Išsaugoti ateičiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1980, rugpj. 9, p. 3 Archeologinių paminklų apsauga.
Adomaitis V. Kapinynų paslaptys // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1989, rugs. 16 Jauneikių kapinynas.
Adomaitis-Šernas J. Senoviszki Lietuvos pinigai / Szernas // Lietuviszkas balsas. – 1887, Nr. 34.
Adomaitytė G. Andrius ieško lobio // Lietuvos pionierius. – 1985, gruod. 7 Kasinėjimai Žvilių (Šilalės raj.) kapinyne.
Adomaitytė G. Pirmosios pažintys. Reškutėnų dienoraštis // Lietuvos pionierius. – 1987, rugs. 5
Adomaitytė G. Septyni žingsniai į archeologiją // Lietuvos pionierius. – 1988, saus. 1, p. 3 Kernavės tyrinėjimai
Adomaitytė R. Neapleisk, atmintie // Moksleivis. – 1988, Nr. 12, p. 18-19 Apie archeologą ir restauratorių A. Lisanką.
Adomonienė O., Strazdūnaitė R. Lietuvos istorijos bibliografija, 1971-1975. – V., 1992. – 560 p. P. 76-77 – literatūra apie P. Tarasenką, E. ir K.Tiškevičius; p. 80 – apie E. Volterį; p. 176-211 – Lietuvos proistorė, senasis lietuvių tikėjimas.
Adomonis T. Dzirmiškių piliakalnis (Pagal žmonių padavimą) // Jaunoji karta. – 1932, Nr. 6, p. 110-111 Alytaus raj.
Adomonis T. Lietuvių išeiginiai drabužiai IX-XVI amžiuje // Menotyra. – 1976, t. 6, p. 91-112
Adomonis T., Čerbulėnas K. Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija. Nuo seniausių laikų iki 1775 metų. – V., 1987. – 327 p P. 18-28 – apie pirmykštės bendruomenės meną; p. 29-50 – apie X-XIV a. pirmosios pusės architektūrą ir dailę.
Adomowicz A. O zębie mamutowym znalezionym blizko Wilna. –Wilno, 1846. –13 p.
Adrzejowski J. Okucia rogów do picia z młodszego okresu przedrzymskiego i okresu wplywów rzymskich w Europie Srodkowej i Północnej // Materiały Starożytne i Wczesnodziejowe (Warszawa). – 1991, t. 6, p. 1-121
Afanasjeva Z. Gediminaičių sidabras // Komjaunimo tiesa. – 1985, bal. 6 Lietuviškos monetos valst. Ermitaže Sankt Peterburge.
Aglinskaitė R. Jono Puzino atminimui // Bibliotekų darbas. – 1990, Nr. 11, p. 14 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Aglinskas A. Kas sudomino archeologus // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1967, liep. 18 Bikavėnų (Šilutės raj.) kapinynas.
Agurkis V. Lakinskų piliakalnis // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1960, rugs. 11 Marijampolės raj.
Aisčių kultūros paminklai “Prussia” muziejuje // Lietuvos aidas. – 1937, lapkr. 16 (Nr. 522), p. 4
Aisčių tautos buvo laisvos nuo “kulturtregerių” dar priešistorinias laikais // Lietuvos aidas. – 1934, spal. 18, p. 6. – Tas pat: Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, spal. 20 Apie prof. P. Šmito paskaitą Rygoje.
aisyklės kultūros paminklų apsaugai vykdyti // Tarybų Lietuva. – 1940, spal. 30, 31. – Tas pat: Tiesa. – 1940, spal. 30, 31; Vilniaus balsas. – 1940, spal. 30, p. 2 Paminklų apsauga.
Aiškėja Kauno pilies istorija // Vakarinės naujienos. – 1960, saus. 4 Kauno pilis.
Aiškėja pilies paslaptys // Švyturys. – 1958, Nr. 21, p. 5 Kauno pilis.
Ayräpää A. Neue Beitrage zur Verbreitung des Bernsteins in kammkeramischen Gebiet // Światowit (Warszawa). – 1960, t. 23, p. 235-247
Ayräpää A. Uber die Streitaxtkulturen in Russland. Studien über die Verbreitung neolitischer Elemente aus Mitteleuropa nach Osten // Eurasia Septentrionalis Antiqua (Helsinki). – 1933, t. 8, p. 1-161
Akavickas R. “Vilkduobės” mįslė // Utenis. – 1993, vas. 27, p. 3-4 Daugilis (Utenos raj.).
Akavickas R. Archeologas Jonas Basanavičius // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 16-18; Nr. 2, p. 18-21; Nr. 3, p. 24-27; 1995, Nr. 1(4), p. 22-24
Akavickas R. Archeologas Jonas Basanavičius // Baltų archeologija. – 1995. Nr.1 (4), p. 22-24. – Straipsnio pabaiga. Pradžia: 1994, Nr. 1-3
Akavickas R. Dr. J. Basanavičiaus archeologinė veikla // Lietuvos aidas. – 1994, vas. 19, p. 11
Akavickas R. J. Basanavičiaus archeologinių paminklų tyrinėjimai Svėdasų ir Anykščių krašte // Anykščiai. – 1996, Nr. 11, p. 2-4 Kraštų Taurakalnio ir Šeimyniškėlių Kapanicos kapinynų kasinėjimai.
Akavickas R. Kraštų (Svėdasų) senkapiai, vadinami Taurakalniu // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 5-15
Akavickas R. Neaiškių archeologinių objektų žvalgymas Utenos raj. 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 272-278 Pakalnių “Laumės kvartukėlis”, Kamešio kaimo Vaidulonių miško krūsnys, Daugilio “vilkduobė”.
Akelaitis M. Pastabos (1863) // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 246-247. – Versta iš: Akielewicz M. Uwagi // Lelewel J. Pisma rozmaite. – Poznań, 1863. – P. 107-108. Dėl senųjų lietuvių dievų.
Akelaitis M. Słówko o bogach litewskich / Akielewicz M. // Biblioteka Warszawska. – 1858, t. 3, p. 192-195. Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 242-246.
Akelaitis M. Žodelis apie lituvių dievus (1858) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 241-242, 527) // Lietuvių mitologija. – V., 1995. T. 1, p. 242-246. – Versta iš: Akielewicz M. Słowko o bogach litewskich // Biblioteka Warszawska. – 1858, t. 3, p. 192-195
Akielewicz M. Uwagi // Lelewel J. Pisma rozmaite. – Poznań, 1863. – P. 107-108. Vertimas: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 246-247. Pastabos apie senąjį lietuvių tikėjimą.
Akiras-Biržys P. Vyžuonos. – K., 1927. – 30 p P. 4 – apie žalčio akmenį.
Akmenė. Ardo istorinę vietą ir naikina radinius // XX amžius. – 1938, rugpj. 18, p. 2 Buv. Judrelių (Akmenės raj.) kaimo kapinynas.
Akmenė. Ardo kapus ir naikina senienas // Vakarai (Klaipėda). – 1938, rugpj. 16, p. 4 Buv. Judrelių (Akmenės raj.) kaimo kapinynas.
Akmeniai // Šaltinis (Marijampolė). – 1932, Nr. 39, p. 558 Ardomas senkapis, Lazdijų raj.
Akmeninė stovyla // Lietuvos aidas. – 1935, geg. 22, p. 10 Lankeliškiuose (Vilkaviškio raj.) rasta žmogaus galva(?).
Akmens amžiaus radiniai Dzūkijoje // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 10, p. 552 Akmens amžiaus paminklų žvalgymas.
Akmens ir žalvario amžių radiniai iš Kretuono apyežerio gyvenviečių // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 2 (virš.) Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Akmens laikų sijų statybos pėdsakai Duobilės ežere // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 28, p. 7 Taurakiemio (Kauno raj.) kaime, Dobilios ežere.
Akmens su kryžiais ir paslaptingais ženklais // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 12 (Nr. 514), p. 7 Jakėnų (Varėnos raj.) kaime.
Akmuo milžinas, kuriuo velnias norėjęs užtvenkti Ventos upę // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 3 (Nr. 341), p. 3 Geidžių (Mažeikių raj.) kaimas.
Akmuo, kuriuo velnias norėjo užtvenkti Ventos upę / St. Sklyp. // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 34, p. 9 Geidžių (Mažeikių raj.) akmuo.
Akt otwarcia Muzeum Starożytności w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1856, geg. 18 (Nr.39), p. 337-341. – Lygiagr. tekstas rus.
Aktualiausi sostinės tvarkymo darbai. Pasikalbėjimas su miesto inžinieriumi arch. Vyt. Žemkalniu // Vilniaus balsas. – 1940, birž. 5 Taip pat apie Katedros aikštės sutvarkymą.
Aktualiausieji darbai kultūros paminklams apsaugoti / J.R. // Į laisvę. – 1940, geg. 2, p. 6. Kultūros paminklų apsauga.
Aktualijos // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 1
Aktualūs Kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – 109 p
alatka V. Klajoklių stovyklos liekanos // Kibirkštis (Plungė). – 1976, birž. 12 Akmenskinės gyvenvietė.
Albertavičius J. Karaliaus Mindaugo pilis // Lietuvos žinios. – 1997, liep. 4 (Nr. 27), p. 6 Medininkų pilis.
Albertavičius J. Našlaitė, kuria turi kažkas pasirūpinti. Jos vardas – Medininkų pilis // Lietuvos rytas. – 1993, lapkr. 3, p. 4, 5 Medininkų pilis
Albertavičius J. Pilie Karališkųjų Medininkų, kelkis // Pirmadienis. – 1994, Nr. 47, p. 25 Medininkų pilis
Albertavičius J. Sugrįžimas į Medininkus // Draugas (Chicago). – 1993, spal. 9, p. 5 Medininkų pilis
Alė Rūta, Girnius J. Marija Gimbutienė / Alė Rūta ir Alaušius // Aidai (Brooklyn). – 1971, Nr. 3, p. 129-130.
Alė Rūta. Tokią aš tave matau: Marijai Gimbutienei // Draugas: Mokslas, menas, literatūra (Chicago). – 1991, vas. 23 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms. Eilėraštis.
Alekna A. Kaip gi yra iš tikro? / Pokalbis su žurnalistu Gintaru Bielskiu // Širvinta. – 1992, saus. 29 Kernavės senosios bažnyčios vietos tyrinėjimai.
Alekna A. Kas užtars Kernavę // Tiesa. – 1990, spal. 3 Tyrimai Kernavėje
Alekna A. Legendos tęsinyje // Voruta. – 1994, Nr. 13, p. 3 Apie 1993 m. Kernavės koplyčioje rastą akmeninį kiaušinį …
Alekna V. Eduardas Volteris // Voruta. – 1996, Nr. 11, p. 3
Aleknavičius B. “Kvailas per visą pilvą” // Gimtinė. – 1992, Nr. 12, p. 2 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Aleknavičius B. Archeologiniai radiniai // Komunistinis rytojus (Telšiai). – 1972, kovo 14 Šliktinės (Skuodo raj.) lobis.
Aleknavičius B. Bangpūtys // Lietuvos jūreivis (Klaipėda). – 1980, vas. 7-13, p. 10
Aleknavičius B. Į ateitį per praeitį // Klaipėda. – 1997, gruod. 30, p. 15. – Tas pat: XXI amžius. – 1997, gruod. 27, p. 6 Girkalių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Aleknavičius B. Iš XVII amžiaus // Švyturys. – 1965, Nr. 15, p. 3 (virš.).Švedijos moneta-plokštė Klaipėdos muziejuje
Aleknavičius B. Jis buvo laimingas // Vakarinis Kaunas. – 1992, gruod. 3 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Aleknavičius B. Laimingas žmogus // Respublika. – 1992, gruod. 18, p. 8 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Aleknavičius B. Neblėstančios akimirkos // Tarybinė Klaipėda. – 1982, gruod. 4 Apie P. Tarasenką.
Aleknavičius B. Netekome pasaulinio garso mokslininkės // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1994, vas. 9, p. 12
Aleknavičius B. Pasaulinio garso mokslininkė. Dešimtmečiu pavėlavęs fotoreportažas // Klaipėda. – 1991, saus. 23, p. 4 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Aleknavičius B. Pyplių piliakalnis // Socialistinių keliu (Kaunas). – 1958, gruod. 3
Aleknavičius B. Praėjusią vasarą // Švyturys. – 1972, Nr. 5, p. 2 Šliktinės (Skuodo raj.) lobis.
Aleknavičius B. Protėvių takais // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1969, rugs. 11; Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1969, rugs. 16 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Aleknavičius B. Vitą Valatką prisiminus // Kibirkštis (Plungė). – 1987, saus. 31 Telšių “Alkos” muziejaus darbuotojas, archeologas.
Aleknavičius B. Žemaitijos praeities tyrinėtojas // Tarybinė Klaipėda. – 1975, vas. 13. – Tas pat: Šviesa (Jurbarkas). – 1975, kovo 27; Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, liep. 29 Apie V. Valatką.
Aleknavičius B. Žemės paslapčių paviliotas // Tarybinė Klaipėda. – 1987, saus. 27, p. 5 Apie “Alkos” muziejaus darbuotoją, archeologą V. Valatką.
Aleknavičius G. Šukės laimę neša // Moksleivis. – 1977, Nr. 12, p. 36-37 Apie Nidos gyvenvietės kasinėjimus.
Aleknienė H. Dūla Valdovų rūmai // Vakarinės naujienos. – 1998, rugs. 9, p. 3 Vilniaus pilys
Aleksandras Vaškelis / Pokalbį užrašė B. Mačienė // Kauno diena. – 1998, rugs. 12, p. 33-34. Kauno pilis ir miestas
Aleksandravičius E. Caro valdžios požiūris į Vilniaus archeologijos komisiją (1855-1865) // MADA. – 1984, t. 4, p. 101-112
Aleksandravičius E. Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831-1863 metais: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai. – V., 1989. – 137 p. P. 34-65 – apie Vilniaus archeologinę komisiją; p. 106-112 – komisijos narių sąrašas.
Aleksandravičius E. Vieni pirmųjų // Mūsų gamta. – 1985, Nr. 11, p. 24 Vilniaus archeologinės komisijos veikla.
Aleksandravičius P. Saugokime istorinius paminklus // Panevėžio tiesa. – 1949, liep. 29 Paminklų apsauga.
Alekseev V. Forschungen der Sowetischen Anthropologen über die lettisch-litauischen Völker // Demos (Berlin). – 1963, sąs. 2, p. 224-225
Aleksejevas G. Stebuklingo akmens paieškų ekspedicija // Lietuvos žvejys. – 1983, geg. 14, p. 9 Gintaro dirbinių paieškos ariamuose kapinynuose.
Aleksėriūnaitė V. Pilkapiai, alkakalniai ir senkapiai // Daugyvenės kraštas. – K., 1998. – P. 22-25
Aleksiejūnas L., Kapočius V. Čia tuokėsi Kęstutis ir Birutė, gimė, augo Vytautas // Gimtasis kraštas. – 1994, Nr. 30, p. 6-7 Senųjų Trakų piliavietė
Aleksiejūnas V. Alančių (Panevėžio raj.) XVII-XVIII a. monetų blobis // Raguvos praeitis. – V., 1997. – Kn. 2, p. 29-30
Aleksiejūnas V. Alančių XVII-XVIII a. monetų lobis // Panevėžio rytas. – 1994, vas. 22, p. 5
Aleksiejūnas V. Baniškių kaimo Prahos grašių lobis // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 356 Netoli Vilniaus.
Aleksiejūnas V. Gegužinės kaimo (Jonavos raj.) XV-XVII a. monetų lobis // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 116-119
Aleksiejūnas V. Joachimo Lelevelio paieškos numizmatikos srityje // Joachimas Lelevelis: Respublikinės mokslinės konferencijos, skirtos 200-sioms gimimo metinėms paminėti, medžiaga. – V., 1987. – P. 103-106
Aleksiejūnas V. Kai kurie duomenys apie Lietuvos pinigėliams artimas monetas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 229-233
Aleksiejūnas V. Kėdainių miesto 1992 m. lobis // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 299-301
Aleksiejūnas V. Konferencija Lunde // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 236
Aleksiejūnas V. Kontrasygnowany grosz Augusta III z 1754 r. // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1987, Nr. 4/6, p. 55-56 Radinys Vilniaus Žemutinėje pilyje.
Aleksiejūnas V. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų kaldinimo raida iki Liublino unijos (1569) // Pinigų studijos. – 1996, Nr. 2, p. 15-20
Aleksiejūnas V. Monetary Circulation in the Territory of Lithuania before the Introduction of its own Coinage // Contacts across the Baltic Sea during the late Iron Age (5th-12th centuries) Baltic Sea: Conference, Lund. October 25-27. – 1991. – P. 153-158 Apie arabų monetų lobius ir pavienius radinius.
Aleksiejūnas V. Monetary circulation in the territory of Lithuania before the introduction of its own coinge // Across the Baltic sea during the Late Iron Age (5 th – 12 th centuries): Baltic sea conference, Lund, October 25-27, 1991. – Lund, 1992. – P. 153-158
Aleksiejūnas V. Monetos // Lietuvos archeologija.– V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 63-65 Obeliai (Ukmergės raj.).
Aleksiejūnas V. Papildomi duomenys apie Labanoro lobį // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 233-234 Prahos grašiai, Švenčionių raj.
Aleksiejūnas V. Pierwsze monety litewskie // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1985, Nr. 7/8, p. 121-126 Rec.: Michelbertas M. Nauji darbai apie seniausias lietuviškas monetas // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 117-118.
Aleksiejūnas V. Pirmasis Lietuvos valstybės monetos spaudas // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 1, p. 53 Vilniaus pilys
Aleksiejūnas V. Pirmosios lietuviškos kaltinės monetos // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 56-58
Aleksiejūnas V. Senkapių monetos // Lietuvos archeologija (V.). – 1995, t. 11, p. 16-20 Ažugiriai (Utenos raj.), Bečiai (Ukmergės raj.), Diktarai (Anykščių raj.), Karmėlava (Kauno raj.), Kuršiai (Telšių raj.), Mažeikiai (Šiaulių raj.), Obeliai (Ukmergės raj.), Pavirvytė (Akmenės raj.) ir Tupiakiemis (Ukmergės raj.).
Aleksiejūnas V. Sidabrinės paslaptys // Tiesa. – 1984, rugs. 30 Romės Lauko (Šilalės raj.) lobis.
Aleksiejūnas V. Skaidiškių ir Altoniškių kaimų lobiai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 191-193 Skaidiškės (Vilniaus raj.) ir Altoniškės (Kauno raj.).
Aleksiejūnas V. Skaidiškių lobis // Draugystė (V.). – 1986, lapkr. 18, p. 4
Aleksiejūnas V. Skarb monet z XV-XVII w. z Trok // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1995, sąs. 3/4, p. 103-134
Aleksiejūnas V. Telšių lobis // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 234
Aleksiejūnas V. Trakų miesto XV-XVII a. monetų lobis (1991 m.) // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 122-125
Aleksiejūnas V. Vienos monetos klystkeliai // Kolekcija. – 1995, Nr. 2, p. 18-25 Iš Z. Jankausko kolekcijos.
Aleksiejūnas V. Virvytės aukštupio numizmatinė medžiaga // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis. Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 133-135 Pribitkos (Plungės raj.) kapinyno monetos.
Aleksiejūnas V. Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piniginė sistema // Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai. – V., 1993. – P. 207-214
Aleksienė I. Amžių lobiai pasakoja // Kauno tiesa. – 1969, rugpj. 27.Kauno M. K. Čiurlionio muziejaus numizmatikos rinkiniai
Aleksienė I. Archeologas ir rašytojas // Kauno tiesa. – 1962, gruod. 7 70-osioms P. Tarasenkos gimimo metinėms.
Aleksienė I. Ką sukaupę numizmatai? // Vakarinės naujienos. – 1979, gruod. 21, p. 3 M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune numizmatikos rinkiniai.
Aleksiūnaitė V. Trys piliakalniai // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1994, birž. 22 Pelaniškių, Tučių ir Žeimelio piliakalniai.
Aleliūnas G. 1996 metų žvalgomieji tyrinėjimai Trakuose, karaimų gatvėje Nr. 57 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 363-365
Aleliūnas G. 1997 metų žvalgomieji tyrinėjimai Kražiuose ir Linkuvoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 360-361
Aleliūnas G. Joniškio lobis // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 509-511
Aleliūnas G. Medininkai: nauji radiniai // Gimtasis kraštas. – 1992, Nr. 38, p. 4
Aleliūnas G. Medininkų pilies archeologiniai tyrimai 1992 m. // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 31-32 Medininkų pilis
Aleliūnas G. Medininkų pilies archeologiniai tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 191-195 Medininkų pilis
Aleliūnas G. Nauji radiniai Veliuonoje // Šviesa (Jurbarkas). – 1996, liep. 13, p. 1, 4
Aleliūnas G. Veliuonos kokliai // Kultūros paminklai. – 1996, t. 3, p. 19-22
Aleliūnas G. XIV a. antrosios pusės ginklai // Kultūros barai. – 1992, Nr. 6, p. 72-74 Apie Žemutinės pilies teritorijoje rastus strėlių antgalius.
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Jurbarko mieste 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 231-232
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Seredžiuje (Jurbarko raj.) 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 232-233
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Skirsnemunėje (Jurbarko raj.) 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 233-234
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Ukmergėje 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 234-235
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Veliuonoje (Jurbarko raj.) // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 235-237
Aleliūnas G. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilkijoje (Kauno raj.) // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 237-239
Aleliūnas G. Žvalgomieji tyrinėjimai Joniškyje 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 365-366.
Aleliūnas G. Žvalgomieji tyrinėjimai Jurbarke 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 362-363
Aleliūnas G. Žvalgomieji tyrinėjimai Ukmergėje 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 359-360.
Aleliūnas G. Žvalgomieji tyrinėjimai Žagarėje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 366-367
Aleliūnas G., Kvizikevičius L. Seredžiaus lobio radimvietės tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 356-359
Aleliūnas G., Merkevičius A. Medininkų pilies archeologiniai tyrimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 157-159 Medininkų pilis
Aleliūnas J. Alsėdžiai // Tautininkų balsas. – 1927, Nr. 23 Alsėdžių (Plungės raj.) piliakalnis – alkos kalnas.
Aleliūnas L. Žvalgų kalnas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1934, Nr. 26, p. 2 Eidintaičiai (Telšių raj.).
Ališauskaitė R. Septynetą šimtmečių išstovėję // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1987, rugpj. 29 Griežės piliakalnių apsauga.
Ališauskas N. XI-XII amžiaus kapai Rimaisiuose // Panevėžio tiesa. – 1965, saus. 9
Aliulytė D. Kasinėjama senovės gyvenvietė // Ramovė (Alytus). – 1996, rugpj. 23 Bakšiai (prie Alytaus).
Alytaus apskrityje yra šventkalnių // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 19 (Nr. 308), p. 3
Alytus. Apleisti istoriniai kalnai // Mūsų rytojus. – 1936, lapkr. 17, p. 4 Alytaus piliakalnis.
Alytus. Apleisti istoriniai kalnai // Rytas. – 1935, rugs. 21, p. 10 Alytaus piliakalnis.
Alytus. Arklių skerdykla ant piliakalnio // Lietuvos aidas. – 1940, saus. 12 (Nr. 12), p. 7 5 km nuo Alytaus, kaimas nenurodytas.
Alytus. Klebono akmuo // Lietuvos aidas. – 1938, gruod. 12 (Nr. 563), p. 5
Alytus. Piliakalnio tvarkymas // Rytas. – 1934, kovo 14, p. 8
Alytus. Randami žmogaus kaulai ir senoviški ginklai // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 17 (Nr. 454), p. 5 Poteronys (Alytaus raj.).
Alytus. Rasta senoviška ietis // Lietuvos aidas. – 1939, spal. 30 (Nr. 656), p. 6 Jurkonys (Alytaus raj.).
Alytus. Reikėtų susidomėti // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 18 (Nr. 475), p. 6 Kazimieravo (Alytaus raj.) pilkapiai.
Alytus. Retas senovės liekanų radinys // Lietuvos žinios. – 1933, liep. 3, p. 4 Luksnėnų (Alytaus raj.) kapinynas.
Alytus. Sudarytas Alytaus apskrities senovės paminklų žemėlapis // Lietuvos aidas. – 1939, gruod. 2 (Nr. 741), p. 8
Alytus. Surado senovės kapus // Mūsų rytojus. – 1933, liep. 7, p. 5 Luksnėnai (Alytaus raj.).
Alytus. Surado senovišką ietį // Lietuvos aidas. – 1939, vas. 28 (Nr. 95), p. 7 Trakininkai (Alytaus raj., Butrimonių v.), kapai.
Alytus. Tvarkomi piliakalniai // Rytas. – 1934, gruod. 3, p. 6 Punia ir Merkinė.
Alytus. Užtikti nežinomi senkapiai // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 9 (Nr. 355), p. 5 Kaspariškės (Alytaus raj.).
Alka. Laukuvos istorinės vietovės / J. E-čius // Vakarai (Klaipėda). – 1938, gruod. 30, p. 4. Bilionių ir Treigių (Šilalės raj.) piliakalniai.
Alkos kalnas / P.M. // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 2, p. 4. Juknaičiai (Šilutės raj.).
Alkos kalno paslaptis // Kaimynas (Klaipėda). – 1934, Nr. 31 Juknaičiai (Šilutės raj.).
Almgren O. Studien über nordeuropäische Fibelformen der ersten nachchristichen Jahrhunderte mit Berücksichtigung der provinzialrömischen und südrussischen Formen-Zweite Auflage. – Leipzig, 1923, – 245 p., 11 lent.
Alminas V. Matiškių piliakalnis // Lietuvis. – 1993, Nr. 5 Tauragės rajone (padavimai).
Alminauskis K. Įpilties piliakalnio kasinėjimai / K. Alm. // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 20, p. 6. Įpilties Senosios piliakalnis (Kretingos raj.).
Almonaičiai V. ir J. Stabinės mįslė // Skautų aidas. – 1991, Nr. 10/11, p. 6-7 Vaitimėnų (Tauragės raj.) Stabinės akmenys.
Almonaitis J. Kaip užkeikti pinigai degdavo // Lietuvos ūkininkas. – 1932, Nr. 10, p. 6
Almonaitis V. Akmenų legendos // Tarybinis studentas. – 1985, gruod. 3
Almonaitis V. Didi Mažųjų Žinėnų senovė // Jonavos balsas. – 1989, kovo 30 Apie kaimo piliakalnį.
Almonaitis V. Kernavė // Lietuvos pionierius. – 1987, birž. 24, p. 2 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Almonaitis V. Molavėnai // Lietuvos pionierius. – 1988, geg. 18 Piliakalnis, Raseinių raj.
Almonaitis V. Molavėnų šventvietė // Aitvarai (K.; V.). –1992, sąs. 3, p. 75 Akmuo-aukuras, Raseinių raj.
Almonaitis V. Nauji radiniai Pašlavantyje // Gėlupis (Prienai). – 1992, vas. 7 Piliakalnio gyvenvietės brūkšniuotoji ir grublėtoji keramika.
Almonaitis V. Paminklas paskandintiems Vieškūnams // Kauno laikas. – 1993, vas. 19 Apie Vieškūnų piliakalnį.
Almonaitis V. Paminklas paskandintiems Vieškūnams // Mokslas ir gyvenimas. – 1995, Nr. 4, p. 5 Vieškūnų (Kauno raj.) piliakalnis.
Almonaitis V. Rambynas // Lietuvos pionierius. – V., 1988, vas. 13, p. 4
Almonaitis V. Ženklus akmuo // Mūsų gamta. – 1986, Nr. 7, p. 28-29 Mažiulėniškės (Vilniaus raj.), deš. Neries krantas.
Alseika V. Lietuvos dvasios deivė // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 3, p. 3, 9 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės. Brolis apie M. Gimbutienę.
Alseikaitė-Gimbutienė Marija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 27
Alseikaitė-Gimbutienė Marija-Birutė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 130-131.
Alseikaitė-Mikulskienė E. Alseikų giminės šaknys // Gimtinė. – 1995, Nr. 3, p. 2 Apie M. Gimbutienės senelius, tėvus.
Alte Münzen / R. // Memeler Dampfboot. – 1924, vas. 7, priedas. Vilkyškių (Šilutės raj.) lobis.
Altertumsfunde / S-n. // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1865, t. 2, p. 755-756. P. 755 – apie mariose prie Juodkrantės rastus gintarinius dirbinius.
Altertumsfunde in Olschöwen // Neue Preussische Provinzial-Blätter (Königsberg). – 1859, t. 3, p. 108-109. Sidabrinių lydinių ir papuošalų lobis.
Altlitauische Befestigungsanlagen // Litauen (Bern). – 1917, Nr. 1.
Altlitauische Befestigungsanlagen // Zeitung der 10. Armee. – 1916, Nr. 162. – Tas pat: Das Litauenbuch. – Wilna, 1918. P. 69-73.
Altlitauische Befestigungsanlagen // Zeitung der 10. Armee. – Wilna, 1918. P. 69-73 (1916, Nr. 162).
Altlitauische Burgen in Volksmärchen // Litauen (Bern). – 1917, Nr. 4.
Altlitauische Festungen // Litauen (Bern). – 1917, Nr. 3, p. 93-94.
Alunta / Vėjo vaikas // Tėvynės balsas. – 1922, birž. 21. Avilčių (Molėtų raj.) monetų lobis.
Ambrasas K. Anei dūdos, anei smuiko... // Tiesa. – 1969, rugs. 11 Dėl Kernavės piliakalnių.
Ambrasas K. Gaidės pamiškėmis ir paežerėmis // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 15, p. 14-15 Minimi J. Žiogo kasinėti paminklai.
Ambrasas K. Kraštotyrininkų pėdsakai Dubingiuose // Pirmyn (Molėtai). – 1968, spal. 1 Archeologijos paminklų padėtis.
Ambrozaitis J. “Bišpilis” // Karys.– 1931, Nr. 40, p. 805 Jurbarko piliakalnis.
Ambrozaitis J. Kalnėnų piliakalniai // Karys. – 1930, Nr. 33, p. 648 Kalnėnų Bišpiliai (Jurbarko raj.).
Ambrozaitis J. Mūsų piliakalniai // Karys. – 1930, Nr. 7, p. 138
Ambrozaitis J. Prancūzkapiai // Karys. – 1930, Nr. 33, p. 652. – Aut. nurodytas turinyje, p. 1067 Prie Jurbarko.
Ambrozaitis J. Raganė // Karys. – 1930, Nr. 7, p. 135 Mituvos sietuva (prie Jurbarko).
Amžinai gyvas // Šluota. – 1968, Nr. 10, p. 3 Bražuolės (Trakų raj.) piliakalnis.
Amžių ataskaita // Tiesa. – 1966, kovo 18 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Andraikėnai / Žvaigždelė // Vienybė. – 1931, Nr. 50, p. 404 Andreikėnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Andrašienė A. Kernavės archeologijos paminklų rytdiena / Pokalbis su A. Luchtanu, V. Ušinsku, R. Stulpinu ir P. Marcinkevičiumi // Vakarinės naujienos. – 1989, rugs. 5 Kernavės tyrinėjimai
Andrašiūnaitė D. Mustenių-Baubonių pilkapių (Trakų raj.) tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 36-37
Andrašiūnaitė D. Rumbonių piliakalnio, Alytaus raj., gyvenvietės kasinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 22-24
Andrašiūnaitė D. Trakų ir Rykantų lobiai // Muziejai ir paminklai. – V., 1967. – P. 90
Andrašiūnaitė D. Ubiškių lobis // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 144-147 Ubiškės (Trakų raj.).
Andrašiūnaitė R. Antroji garbės daktarė Vytauto Didžiojo universitete // Mokslo Lietuva. – 1993, Nr. 14, p. 7 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Andrašiūnaitė R. Marija Gimbutienė – archeomitologijos krypties pradininkė // Mokslo Lietuva. – 1993, Nr. 10, p. 1, 3 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Andrašiūnaitė R. Marijai Gimbutienei paminėti // Metai. – 1994, Nr. 3, p. 155
Andrašiūnaitė R. Nutilusi “Motinos-deivės” giesmė // Moteris. – 1994, Nr. 4, p. 6
Andrašiūnaitė R. Sausio 21 d. Vilniaus menininkų rūmuose įvyko vakaras-paroda, skirta profesorės Marijos Gimbutienės 73-čiajam gimtadieniui // Literatūra ir menas. – 1994, Nr. 5, p.14
Andrašiūnienė E. Saugokime archeologijos paminklus // Nauja vaga (Ignalina). – 1987, rugs. 30
Andrėjaitis V. Praeities beieškant // Kauno tiesa. – 1971, rugpj. 29, p. 6. – Tas pat: Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1971, rugpj. 21; Panevėžio tiesa. – 1971, rugpj. 24; Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, rugpj. 26; Nauja vaga (Ignalina). – 1971, rugs. 4 K. Mekui 65-eri; Kauno pilies tyrinėjimai.
Andriukaitienė I. Kur stovėjo Vorutos pilis // Europos lietuvis (London). – 1993, gruod. 4, Nr. 48, p. 4, 6. – Tas pat: Utenis. – 1993, gruod. 2, p. 1-2; Žiburys (Anykščiai). – 1993, Nr. 15
Andriukaitis V. Džiugo kalnas // Trimitas. – 1930, Nr. 12, p. 240 Telšių raj., padavimai.
Andrius A. A. Upytė ir Sicinskio kalnas // Vienybė lietuvininkų (Plymouth). – 1893, Nr. 10. Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Andriusevičius J. Apie Šatriją ir Luokę // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1976, bal. 17
Andriusevičius J. Biržuvėnų paminklai // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1976, vas. 7
Andriusevičius J. Ežero gatvės lobis // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1986, gruod. 20, p. 3-4 Telšiuose.
Andriusevičius J. Garbės kalnelis // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1997, lapkr. 8, p. 3 Apeiginė vieta(?), Telšių raj., Viešvienų apyl.
Andriusevičius J. Gilioji praeitis // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, spal. 12, p. 3
Andriusevičius J. Norėjo pirkti Šatriją // Gimtasis kraštas. – 1972, rugpj. 18
Andriusevičius J. Pirksiu... Šatriją // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, geg. 15 Apie “observatoriją” ant Šatrijos kalno.
Andriusevičius J. Prie Šatrijos // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 1, p. 21-24
Andriusevičius J. Šatrija – pagonių žinyčia // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1974, vas. 16 Pagal S. Daukantą, L. Jucevičių, M. Valančių.
Andriusevičius J. Šatrijos apylinkių padavimai // Kraštotyra. – V., 1970. – P. 247-249
Andriusevičius J. Šatrijos krikštas // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, vas. 8 Šatrija.
Andriusevičius J. Telšių kalneliai. Džiugo piliakalnis // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 4, p. 32
Andriušis P. Septinton įleidus. Memuaro autobiografiniai apmatai. – K., 1992. – 172 p. P. 69-70 – apie Juknėnų pilkapių kasinėjimus (Utenos raj.).
Andriušytė A. Marijampolės priešistorės radiniai // Lietuvos aidas. – 1995, kovo 21, p. 2 Meškučių (prie Marijampolės) piliakalnis.
Andriuškevičius A. Archeologų ir etnografų konferencija // Literatūra ir menas. – 1970, Nr.21, p. 15 Vilniuje.
Andriuškevičius A. Architektų [! archeologų] ir etnografų konferencija // Kultūros barai. – 1970, Nr.7, p. 74-75
Andriuškevičius A. Generalinė repeticija Rumšiškėse // Kauno diena. – 1998, rugpj. 6, p. 1, 5 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Andriuškevičius D. Ar mūsų archeologai tą vietą žino? // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 4, p. 4 Piliakalnis Kaune, Neries pakrantėje, ties VII fortu.
Andrukaitienė I. Vorutos tyrinėjimai šiemet buvo vaisingi // Lietuvos aidas. – 1995, rugpj. 30, p. 16 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Anykščiai. Puntukas. Voruta // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 16, p. 8
Ankstyvieji virvelinės keramikos kultūros kapai Lietuvoje / A. Butrimas, V. Kazakevičius, G. Česnys, I. Balčiūnienė, R. Jankauskas // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 14-24
Ant Galvės ežero / R.V. // Ateitis. – 1943, birž. 10, p. 4. Trakų pilis.
Ant kelių polių laikosi valdovų rūmai? // Kultūros gyvenimas. – 1998, rugs. 30 (Nr. 11), p. 1-4 Ištraukos iš 1994.XI.18 ir 1998.IX.18 posėdžių protokolų.
Antanaitis I. An Archaeomythological Approach to Meaningn of Some East Baltic // From the Realm of the Ancestors: An anthology in honor of Marija Gimbutas. – Manchester, 1997. – P. 145-162
Antanaitis J. Matarnų piliakalnis // Lietuvos žinios. – 1927, rugs. 28, p. 4 Rementiškių (Vilkaviškio raj.) piliakalnis.
Antanaitis J. Senovė // Lietuva. – 1927, spal. 28, p. 4 Rementiškių (Vilkaviškio raj.) piliakalnis.
Antanaitis J. Senovė. Leliokų užpuolimas. Titnaginė arklio galva. Ugnies kamuoliai. Vokietukas // Lietuva. – 1927, lapkr. 23, p. 4 Rementiškių (Vilkaviškio raj.) piliakalnio padavimai.
Antanaitis K. Radiniai Kuršuose // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1987, geg. 7 Apie aptiktą kapinyną.
Antanaitis S. Adalbertas Bezzenbergeris // Lietuvos mokykla. – 1921, Nr. 4/6.
Antanaitytė A. Trakų pilis atgimsta // Tiesa. – 1957, vas. 5 Trakų salos pilis.
Antanaitytė I. Kai kurių Rytų Pabaltijo simbolių prasmės interpretacija // Kultūros paminklai. – 1998, t. 5, p. 3-17.
Antanavičius B. Jau praskverbta velėna // Artojas (Šilalė). – 1976, birž. 24 Žąsino kapinynas.
Antanavičius J. Apie Medžionių senkapį // Švyturys. – 1968, Nr. 12, p. 30 Medžionys (Prienų raj.).
Antanavičius J. Balno kilpos Lietuvoje X-XIV a. // MADA. – 1976, t. 1, p. 69-81
Antanavičius J. Gailiušių sidabrinė antkaklė // Kraštotyra. – V., 1978. P. 86-87 Iš Babtų (Kauno raj.) apylinkės.
Antanavičius J. Geležiniai žirgo aprangos dirbiniai // Kraštotyra. – V., 1975. – P. 188-194 Botkočiai iš kapų su žirgais.
Antanavičius J. Gyvi šaltinėliai // Kauno tiesa. – 1969, birž. 22 Kauno istorijos muziejaus archeologijos ekspozicija.
Antanavičius J. Įdomūs senoviniai papuošalai // Muziejai ir paminklai. – V., 1969, p. 77-79 Prienlaukio ir Medžionių (Prienų raj.) radiniai.
Antanavičius J. Kai prabyla archeologinė praeitis // Kauno tiesa. – 1963, rugpj. 11. – Autorius nurodytas redakcijos prieraše Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas.
Antanavičius J. Kasinėjimai Pakalniškiuose // Kauno tiesa. – 1971, lapkr. 21, p. 6 Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas.
Antanavičius J. Kejėnų (Raseinių raj.) pilkapių ir senkapio kasinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 51-56
Antanavičius J. Medžionių (Prienų raj.) kapai // Kraštotyra. – V., 1970. – P. 130-140
Antanavičius J. Medžionių, Prienų raj., pavieniai kapai // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 44-45
Antanavičius J. Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 125-128
Antanavičius J. Pakalniškių (Šakių raj.) senkapio kasinėjimai 1972 ir 1973 metais // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 86-91
Antanavičius J. Pakalniškių kapinyno (Šakių raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 56-58
Antanavičius J. Pakalniškių kapinyno tyrinėjimas // Muziejai ir paminklai. – V., 1967. – P. 90 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Antanavičius J. Pakalniškių radiniai // Draugas (Šakiai). – 1974, rugs. 21, p. 3-4 Pakalniškių kapinynas.
Antanavičius J. Pakalniškių senkapis // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 3, p. 31-32 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Antanavičius J. Pakapių kaimo žirgų kapai // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 147-163 Kauno raj.
Antanavičius J. Plokštinis kapinynas // Švyturys. – 1968, Nr. 15, p. 30 Mankuviškės-Morkūnai (Kaišiadorių raj.).
Antanavičius J. Prabyla senovė // Kauno tiesa. – 1966, spal. 20 Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas.
Antanavičius J. Ramoniškių kapinyno, Šakių raj., tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 43-44
Antanavičius J. Šilelis atskleidžia paslaptis // Vakarinės naujienos. – 1966, geg. 31 Šilelio (Kauno raj.) kapinynas.
Antanavičius J. X-XIII a. žirgų kamanos iš Pakalniškių // Kraštotyra. – 1969. – P.103-109 Šakių raj.
Antanavičius S. Apie brolį Juozą // Gimtinė. – 1995, Nr. 1, p. 2 Apie J. Antanavičių.
Antanavičius S. Ar piliakalnius ir ateityje arsime // Pirmyn (Molėtai). – 1968, spal. 15 Paminklų apsauga, minimi sunaikinti apeiginiai akmenys.
Antanavičius S. Ar žinome kultūros paminklus / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1975, saus. 25. Antatiškių akmuo ir pilkapiai.
Antanavičius S. Brangūs susitikimai // Pirmyn (Molėtai). – 1972, gruod. 5 Apie P. Tarasenką.
Antanavičius S. Ką žinome apie Baltadvarį // Pirmyn (Molėtai). – 1974, rugpj. 17
Antanavičius S. Kaip saugome kultūros paminklus / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1978, rugs. 14. Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Antanavičius S. Kulionių piliakalnis // Pirmyn (Molėtai). – 1976, kovo 20
Antanavičius S. Kultūros paminklas ar ne? / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1977, rugpj. 2 Rajono pilkapynai.
Antanavičius S. Molėtų rajonas Utenos muziejuje // Pirmyn (Molėtai). – 1973, birž. 14
Antanavičius S. Padavimų akmenys // Vilnis (Molėtai). – 1996, lapkr. 8
Antanavičius S. Pasenusios paminklinės lentos / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1975, bal. 24. Vorėnų piliakalnis.
Antanavičius S. Pavandenės piliakalnis / S. Antanaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1977, spal. 15.
Antanavičius S. Piliakalnis ar tik kalnas / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1978, saus. 17. Švobiškėlio Skritkalnis ir Kaližų kaimo kalnas.
Antanavičius S. Saugoti paminklus – pareiga // Pirmyn (Molėtai). – 1977, rugs. 15 Gyvenvietės Molėtų rajone.
Antanavičius S. Senovė ir piktžolės // Vilnis (Molėtai). – 1991, rugpj. 21 Apie Dubingių piliavietę.
Anteinas A. Baltų ginkluotė // Mokslas ir technika. – 1966, Nr. 5, p. 42-43
Anteins A. Damaskinis plienas Pabaltijyje // Mokslas ir gyvenimas. – 1962, Nr. 6, p. 30
Anteins A. Die kurischen rhombischen Lanzenspitzen mit damaszierten Blatt // Gladius. – 1968, t. 7, p. 5-26 Yra duomenų apie Lietuvos radinius.
Anteins A. Im Ostbaltikum gefundene Schwerter mit damaszierten Klingen // Waffen und Kostümkunde. – München; Berlin, 1966. – P. 111-125
Anteins A. Latvijas senās akmens lejamas veidnes // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis (Rīga). – 1960, Nr. 3, p. 45-50
Anteins A. Structure and manufacturing techniques of patternwelded objects found in the Baltic States // Journal of the Ironand Steel Institute. – 1968, birželis, p. 563-571 Taip pat apie Lietuvos radinius.
Antiqua. Uterhaltungsblatt für den Freude der Altertumskunde (Zürich). – 1885, Nr. 11. P. 159, 160, lent. 34 ir 35 skelbiamos Linkuvos (Pakruojo raj.) trimitinės antkaklės.
Antireklama // Dienovidis. – 1992, Nr. 27/28, p. 16 Apie ardomus archeologijos paminklus.
Antoniewicz B. Wykaz prac opublikowanych i edytorskich Jerzego Antoniewicza za lata 1945-1970 // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyń). – 1970, Nr. 4, p. 678-685 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Antoniewicz J. Konferencja nauk historycznych poswięcona badaniom ziem północno-wschodnich Polski w Białymstoku // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, p. 232-233
Antoniewicz J. Prispevek k problemu vlivů Zapadnich Slovanů na hrnčirstvi Prusů // Wznik a počátky Slovanů. – Praha, 1958. – T. 2, p. 211-244
Antoniewicz J. Prusowie we wczesnym średniowieczu i zarys ich kultury materialnej // Pomorze średniowieczne. – Warszawa, 1958. – T. 1, p. 121-159
Antoniewicz J. The Mysterious Sudavian People // Archeology (New York). – 1959, t. 11, sąs. 3, p. 156-161. – Tas pat: Antoniewicz J. “Paslaptingieji sūduviai. Naujausi archeologiniai kasinėjimai Suvalkų apskr.” / vertė M. Gimbutienė // Tautos praeitis (Chicago). – 1959, t. 1, kn. 1, p. 63-64 Rec.: Gimbutas M. // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 275-276.
Antoniewicz J. Badania kurhanów z odresu rzymskiego dokonane w 1957 r. w miejśowości Szwajcaria pow. Suwalki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1961, t. 27, sąs. 1, p. 1-26
Antoniewicz J. Baltowie zachodni w V w.p. n.e. – V w.n.e.: Terytorium, podstawy gospodarcze i spoleczne plemion prusko-jaćwieskich i letto-litewskich. – Olsztyn; Białystok, 1979. – 246 p Ref.: Ильгевич Г. // Литyанистика за рубежом. Общественные науки: Научно-реферативный сборник (В.). – 1982, вып. 5, с. 14-16.
Antoniewicz J. Ciekawe naczynie z miejscowości Szurpiły, pow. Suwalki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, p. 369-370 Šiurpilis (Suvalkų vaivadija).
Antoniewicz J. Einige Bemerkungen über den Getreidebau und die Wiehhaltung bei den westbaltischen Stämmen in der Früh- und Mitteleisenzeit // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 27-37 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 8, p. 480-483. Ślaski K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 5, p. 336.
Antoniewicz J. Harri Moora (1900-1968) // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 7-13
Antoniewicz J. Harri Moora (1900-1968) // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 511-514
Antoniewicz J. Historia badań nad rozsiedleniem plemion bałtyjskich oraz ich kulturą materialną w starožytności (V w. przed n.e. – V w.n.e.) // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1965, Nr. 3, p. 337-352.Rec.: Jaskanis J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 199-200
Antoniewicz J. I konferencja nauk historycznych poświęcona badaniom ziem północno-wschodnich Polski w Białymstoku // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1961, Nr. 4, p. 625-630
Antoniewicz J. Jaki przebieg miała granica etniczna między Mazowszem a Prusami przed najazdem krzyžackim // Z dziejów Warmii i Mazur. – Olsztyn, 1958. – T. 4, p. 19-24
Antoniewicz J. Jotvingiai – kas jie buvo, kur gyveno ir kaip buvo išnaikinti / J. Antonevičius // Laisvė (New York). – 1962, birž. 26
Antoniewicz J. Litwini // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1967. – T. 3, p. 79-81
Antoniewicz J. Na tropach Jaćwiežy // Poznaj Świata (Warszawa). – 1957, Nr. 5
Antoniewicz J. Nasz dotychczasowy stan wiedzy o žyciu człowieka paleolitycznego w Prusach // Instytut Mazurski w Olsztynie (Olsztyn). – 1948, Nr. 1, p. 1-24
Antoniewicz J. Neue Forschungen über das Sudauen- problem in Polen // Archeologia Polona (Wrocław). – 1962, t. 4, p. 315-330
Antoniewicz J. Niektóre dane do dziejów rolnictwa w pierwszych wiekach n.e. na obszarze Prus i Jaćwiežy // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1968, Nr. 2, p. 179-189
Antoniewicz J. Niektóre dowody kontaktów słowiańsko-pruskich w okresie wczesnosredniowiecznym w swietle žródel archeologicznych // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, p. 233-277 Rec.: Kaczyński M. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 277-288. Szymański W. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1959, t. 3, sąs. 1, p. 217-221.
Antoniewicz J. Niektóre sporne aspekty kontaktów Bałto-słowiańskich w świetle żródel archeologicznych, onomastycznych i pisanych // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 105-116
Antoniewicz J. Niektóre średniowieczne skarby pruskie i litewskie i ich związki z Rusią // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. – Wrocław etc., 1968. – P. 540-550
Antoniewicz J. O granicy etnicznej mazowiecko-pruskiej w świetle žródel archeologicznych // Notatki Płockie. – 1957, Nr. 3/4, p. 2-5
Antoniewicz J. O kilku importach prowincjonalno rzymskich i kultury “wenedzkiej”, znalezionych na obszarach plemennych Jaćwiežy // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 183-204 Rec.: Odoj R. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 395-397.
Antoniewicz J. O kompleksowych badaniach najstarszej przeszłości ziem dawnych Prusów // Warmia i Mazury (Olsztyń). – 1959, t. 5, Nr. 12, p. 9-12
Antoniewicz J. O wpływie rzemiosła Słowian na kulturę matiarialną starožytnych Prusów // Warmia i Mazury(Olsztyń). – 1959, t. 5, Nr. 1, p. 4-5
Antoniewicz J. Odkrycie grobu rolnika jaćwieskiego z narzędziami produkcji z okresu rzymskiego // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 205-223
Antoniewicz J. Osiedla obronne okresu wszesnoželaznego w Prusach // Światowit (Warszawa). – 1964, t. 25, p. 5-211; Atsp.: Warszawa, 1964 Rec.: Nosek S. // Rocznik Olsztyński. – 1968, t. 7, p. 269-271.
Antoniewicz J. Paslaptingieji jotvingiai // Aušra (Varšuva). – 1962, Nr. 4, p. 4
Antoniewicz J. Paslaptingieji sūduviai // Suvalkija (Marijampolė). – 1997, Nr. 7, p. 3
Antoniewicz J. Paslaptingieji sūduviai. Naujausi archeologiniai kasinėjimai Suvalkų apskr. // Tautos praeitis (Chicago). – 1959, t. 1, kn. 1, p. 63-64. Iš “Archeology”, 1958, sąs. 3
Antoniewicz J. Petras Tarasenka // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 258-259
Antoniewicz J. Petras Tarasenka // Rocznik Białostocki. – 1963, t. 4, p. 574-576 Petras Tarasenka.
Antoniewicz J. Polskie badania archeologiczne nad Bałtami w okresie powojennym (1945-1957) // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 295-317
Antoniewicz J. Problem stref pogranicznych Baltów ze Słowianami i Finami w starožytności (V w. przed n.e. – V w. n.e.) // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1966, t. 4, p. 481-511
Antoniewicz J. Problematyka regionu wschodnionadbałtyckiego na VII kongresie nauk przedhistorycznych i protohistorycznych w Pradzie w 1966 r. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 5, p. 455-459
Antoniewicz J. Problemy i potrzeby badań archeologicznych na pólnocno-wschodnych ziemiach Polski // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1964, t. 1, p. 13-24
Antoniewicz J. Radlica łopatkowa okresu rzymskiego z Połnocnej Polski // Kwartalnik Historii Kultury Materialnei (Warszawa). – 1962, Nr. 3/4, p. 595-599 Rec.: Pokropek M. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 211-212. – Angl.
Antoniewicz J. Rauls Šnore (1901-1962) // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 257-258 Latvių archeologas, tyręs ir Lietuvos radinius.
Antoniewicz J. Rozwój nauk historycznych w Białymstoku w wypowiedziach nauki zagranicznej // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 543-549
Antoniewicz J. Senovės baltų žemdirbystės technikos klausimu / J. Antonevičius // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1964, t. 4, p. 164-170, 286 Rec.: Pokropek M. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 211-212. – Anglų k.
Antoniewicz J. Several imported objects from the Roman and Great Migration period found on the Sudavian tribal territory // Światowit (Warszawa). – 1962, t. 24, p. 319-334 Rec.: Odoj R. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 395-397.
Antoniewicz J. Symposium of Polish and U.S.S.R. scientists devoted to Balto-Slavonic contacts in the early middle ages in Bialystok // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 247-251 Įvyko 1965 m. rugs. 20-21 d.
Antoniewicz J. Slady handlu Słowian z Bałtami we wczenym średniowieczu // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 9-20
Antoniewicz J. Studies of the Balto-Slavonic contacts in the 6th-8th centuries in Northern Poland // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 45-49
Antoniewicz J. Terytoria plemienne ludów bałtyjskich w okresie starožytnym w swietle badań archeologii i hydronimii // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1965, Nr. 4, p. 513-530
Antoniewicz J. The Sudovians. – Białystok, 1962. – 20 p., 24 lent Rec.: Slaski K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 210-211.
Antoniewicz J. Toponimiczne nazwy “Prusy” w pólnocnej Polsce i na Rusi Nowogrodzkiej // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1967, Nr. 1/2, p. 121-129
Antoniewicz J. Tribal territories of the Baltic people in the Hallstatt – La Tene und Roman periods in the light of archaeology and toponimy // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 7-27
Antoniewicz J. Wyniki badań przeprowadzonych w latach 1958-1960 na cmentarzysku w miejscowości Szwajcaria, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, p. 162-192 Rec.: Jaskanis J. // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 279-281.
Antoniewicz J. Wyniki dotychczasowych badań starožytnego osadnictwa jaćwieskiego w dorzeczu Czarnej Hanczy // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, sąs. 1/2, p. 1-21
Antoniewicz J. Włodzimierz Hołubowicz (1908-1962) // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 254-257
Antoniewicz J. Zagadnienie wczesnoželaznych osiedli obronnych na wschód od dolnej Wisły i w dorzeczy rzeki Pregoły // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1954, t. 20, p. 327-364 Rec.: Dąbrowski J. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 270-272. Malinowski T. // Fontes Archeologici Posnaniensis. – 1955, t. 5. Szafrański W. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1957, t. 1, p. 248-260.
Antoniewicz J. Zaryś pradziejów powiatu Suwałskiego // Studia i materiały do dziejów Suwalszczyzny / Praca zbiorowa pod red. J. Antoniewicza. – Białystok, 1965. – P. 13-50.Rec.: Okulicz L. // Rocznik Białostocki. – 1968, t. 8, p. 477-480.
Antoniewicz J., Dzieržykray-Rogalski T. Grób ksiąžecy z końca IV w. naszej ery odkryty na cmentarzysku Jadżwingów na Suwalszczyznie // Przegląd Antropologiczny (Poznań). – 1958, t. 24, p. 502-510
Antoniewicz J., Kaczyński M., Okulicz J. Wyniki badań prowadzonych w 1956 roku na cmentarzysku kurhanowym w miejsc. Szwajcaria, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, sąs. 1-2, p. 22-57
Antoniewicz J., Kamiński A. Jaćwiež // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1964. – T. 2, p. 305
Antoniewicz Jerzy // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 38
Antoniewicz Jerzy // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 42-43
Antoniewicz W. Czasy przedhistoryczne i wczesnodziejowe Ziemi Wileńskiej // Wilno i Ziemia Wileńska. – Wilno, 1930. – T. 1, p. 103-123; Atsp.: Wilno, 1930. – 24 p Rec.: Puzinas J. Priešistoriniai ir ankstyvosios Vilniaus krašto istorijos laikai // Vairas. – 1932, t. 4, Nr. 1, p. 91-95.
Antoniewicz W. Adam Honory Kirkor // Ziemia (Warszawa). – 1913, Nr. 6, p. 87-91.
Antoniewicz W. Aquamanile du moyen age de Grodno // Revue Archeologique (Paris). – 1926. – P. 23-27
Antoniewicz W. Archeologia Polski. Zarys czasów przedhistorycznych i wczesnodziejowych na ziem Polski. – Warszawa, – 1928, – 8, 344 p., 48 lent., 9 žml Apima ir Vilniaus kraštą.
Antoniewicz W. Archeologiczne problemy związane z zagadnieniem Bałto-Słowian // Słowianie w dziejach Europy. Studia historyczne k uczczeniu 75 rocznicy urodzin i 50-lecia pracy naukowej prof. Henryka Łowmiańskiego. – Poznań, 1974. – P. 25-36
Antoniewicz W. Les plus anciens vestiges de l’homme dans la Pologne du nord-est et en Lithuanie // Transactions of the II. International conference of the Quarternary period in Europe. – Leningrad; Moskow, 1935. – P. 29-46
Antoniewicz W. Muzea archeologiczne w Polsce // Pamiętnik muzealny (Kraków). – 1933, sąs. 2, p. 47-57 Taip pat apie Vilniaus muziejų archeologinius rinkinius.
Antoniewicz W. Muzea Wileńskie // Źródła Mocy (V.). – 1928, sąs. 4, p. 32-43 Ir apie muziejų archeologinius rinkinius.
Antoniewicz W. Najdawniejsze kultury epóki kamienia (Streszczenie rozdziału ks. “Archeologia Litwy”) // Sprawozdania Polskiej Akademji Umiejętności (Kraków). – 1932, t. 37, Nr. 9, p. 30-36
Antoniewicz W. Ochrona zabytków kultury i sztuki w krajach baltyckich // Ochrona zabytków sztuki. – Warszawa, 1930/1931, d. 2, p. 451-456
Antoniewicz W. Posąžki Kaukazke w Muzeum Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1928/1929, t. 12, p. 129-136; Atsp.: Kraków, 1930. – 8 p
Antoniewicz W. Prace W. Szukiewicza z zakresu prehistorji / W.A. // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1920, t. 5, p. 70-72. Wandalinas Szukiewiczius.
Antoniewicz W. Siekiery bronzowe typu Mälar z Minska na Białorusi // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, p. 278-283 Rec.: Jaskanis J. // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 1, p. 332.
Antoniewicz W. Skarb w Muzeum Wileńskim: „Aquamanile“ sredniowieczne znalezione w Grodnie // Tygodnik Wileński. – 1925, liep. 26 (Nr. 16), p. 5
Antoniewicz W. Sprawozdanie z delegacji na Padole i do Wilna // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1921, t. 6, p. 184-193. P. 193 – apie Senienų muziejaus likučių tvarkymą Vilniuje.
Antoniewicz W. Wykopaliska z kurhanu póżno-rzymskiego we wsi Urdomin w pow. Kalwaryjskim // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1919, sąs. 3-4, p. 141-143. Rudaminos (Lazdijų raj.) pilkapis.
Antoniewicz W. Zabytki póżno-rzymskie z Wewirszan na Žmudzi // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1920, sąs. 1/2, p. 63-64. Veiviržėnų (Klaipėdos raj.) keramika.
Antoniewicz Wl. Les plus anciens vestiges de l ‚homme en Pologne du nord-est et en Lithuanie // Proceedings of the I International Congress of Prehistoric and Protohistoric Sciences. – London, Oxford, 1934. – P. 88-89
Antoniewicz Władzimierz // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 38
Antoniewiczowa B. Bibliografia prac Jerzego Antoniewicza // Rocznik Mazowiecki (Warszawa). – 1972, t. 4, p. 461-468
Antras Lietuvos Puntukas / Ąžuolo Šermukšnis // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1932, Nr. 18, p. 3 Akmuo prie Stelmužės (Zarasų raj.), Degsnės miške.
Antroji archeologinė ekspedicija į Žemaičius // XX amžius. – 1936, rugs. 16, p. 8
Antušaitė N., Spudytė E. Archeologijos ir numizmatikos fondai Telšių kraštotyros muziejuje // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 12-14
Anusevičius R. Trakų pusiasalį reikia sutvarkyti // Mūsų gamta. – 1979, Nr. 3, p. 12-13 Pusiasalio pilis.
Anužis A. Ant Margirio kalno // Diena. – 1995, liep. 20, p. 8 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Apals J., Leinasāre I., Loze I. Padomju arheologijas jubilejas sesija // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1969, Nr. 11, p. 143-146 P. 144 – apie R. Rimantienės pranešimą Leningrade.
Apanavičienė V. Valstybė ir mes // Lietuva. – 1995, liep. 8 Vilniaus pilys
Apanavičius R. Baltai ir jų seniausieji kaimynai // Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 2/3, p. 115-129
Apanavičius R. Kanklės – Narvos kultūros reliktas // Liaudies kultūros palikimas dabarties kultūroje. – K., 1989. P. 65-73
Apanavičius R. Kanklių kilmė ir baltų bei Pabaltijo finų etnogenezė // Mokslas ir gyvenimas. – 1986, Nr. 11, p. 18-19 Narvos kultūros areale.
Apanavičius R. Lietuviai ir suomiai: kaimynai ar giminaičiai // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 5, p. 50-54
Apanavičius R. Suvalkiečių kilmė etninės muzikos duomenimis // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 25
Apanavičius R. Tautos kilmę praskleidžia etnomuzika // Darbai ir dienos. – V., 1995, kn. 1 (10), p. 69-84 Rytų ir vakarų baltai, jų skirtumai.
Apanavičius V. Senovė keliasi iš kapų // Jaunoji Lietuva. – 1938, Nr. 6, p. 326-327 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Apdumta pilis // Dabartis. – 1918, saus. 31. Lepelionių (Prienų raj.) piliakalnis.
Apie 10.000 metų laikotarpio Lietuvos medžiaginės kultūros paroda // Trimitas. – 1934, Nr. 2, p. 32 Kauno miesto muziejuje.
Apie Gilandviržių Liūdežerį / Tikrasis // Lietuvos Keleivis (Klaipėda). – 1926, lapkr. 16 Padavimai apie Gilandviržių (Tauragės raj.) piliakalnį.
Apie Graužių archeologinius kasinėjimus / Alf.V. // Židinys. – 1938, t. 28, p. 145-146. Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Apie istorijos ir kultūros paminklų apsaugą // Tėvynė (Panevėžys). – 1979, saus. 13
Apie Iszkasimus prie Apuolės // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1931, rugs. 2 Apuolė (Skuodo raj.).
Apie ką byloja monetos // Vakarinės naujienos. – 1960, geg. 17 Lobis Šiaulių “Aušros” muziejuje.
Apie Kauno gubernijos milžinkapius // Viltis. – 1909, birž. 28 (liep. 11), p. 2-3. S. Abramovo kasinėjimai Berčiūnuose (Panevėžio raj.).
Apie Kauno istorinę statybą “Ostlando” numeryje // Ateitis. – 1943, kovo 4, p. 3 Referuojamas G. Gettnerio str. (“Ostland”, 1943, Nr. 8).
Apie Kauno pilies kasinėjimus (pagal prof. Volterio informaciją) // Dienos naujienos. – 1932, birž. 11, p. 2 Kauno pilis.
Apie Mažosios Lietuvos gyventojų kilmę // Kaimynas (Klaipėda). – 1930, Nr. 4, p. 30-31. – Taip pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1930, vas. 8, p. 3 Apie A. Salio paskaitą Kauno universitete.
Apie Pilies kalną, Vilnius // Lietuvos ūkininkas. – 1912, Nr. 12/13, p. 120.
Apie priešistorinę kultūrą Klaipėdos krašte // Lietuvos keleivis. – 1931, kovo 10, p. 5 Klaipėdoje įvyks C. Engelio paskaita.
Apie senovės kapų kasinėjimus Tilžės-Spitrės laukuose // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, liep. 25, p. 3
Apie senovės piliakalnius ir jų paskirtį / J.B. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 17, p. 2.
Apie Senowės Gywentojus mūsų Kraszte // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, rugs. 16, p. 3-4 Apie akmens amžių.
Apie žemaičių archeologines vietoves // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 8 Tintelių kapinynas ir Imbarės piliakalnis (Kretingos raj.).
Apie žiliausios senovės gyventojus mūsų krašte // Kaimynas (Klaipėda). – 1933, Nr. 8, p. 29-30 Apie akmens amžių.
Apiplėšė Gedimino paminklą Veliuonoje // Lietuva. – 1926, kovo 17, p. 5. – Tas pat: Rytas. – 1926, kovo 17, p. 4
Apylinkės muziejuje // Tarybinis balsas (Varėna). – 1959, rugs. 23 Gandingos kapinyno radiniai Kulių (Plungės raj.) muziejuje.
Apyrankė iš jūros dugno // Komjaunimo tiesa. – 1973, saus. 3 Tyrinėjimai Šiaulių rajone.
Aplankykime Trakus // Lietuva šiandien. – 1968, Nr. 3, p. 73-77 Trakų salos pilis, muziejus.
Apleista istorinė vieta // Lietuvos aidas. – 1931, rugpj. 10, p. 7 Žagarės (Joniškio raj.) Žvelgaičio kalnas.
Apleista istorinė vieta. Punia / J.K.P. // Lietuvos žinios. – 1935, birž. 27, p. 5.
Apleista Liškiavos pilis / Dzūkų sūnus // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 39, p. 13
Apleista pilis / Lakūnas P. // Lietuva. – 1924, bal. 30, p. 5. Dubingių (Molėtų raj.) pilis.
Apleistas istorinis kalnelis // Lietuvos aidas. – 1933, liep. 28, p. 5 Raseinių-Mirklių piliakalnis.
Apleistas istoriškas piliakalnis // Rytas. – 1934, liep. 7, p. 6 Punia (Alytaus raj.).
Apleistas Karmėlavos piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 4, p. 7 Kauno raj.
Apleistas piliakalnis / P. // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 5, p. 6A Karmėlavos (Kauno raj.) piliakalnis.
Apleistas piliakalnis / Skruzdė // Lietuvos žinios. – 1924, saus. 12, p.1. Ukmergė.
Apleistas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 24, p. 7 Lazduonėnų (Šilutės raj., Vainuto v.) piliakalnis.
Apleistas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, bal. 5, p. 10 Karmėlava (Kauno raj.).
Apleistas piliakalnis // Lietuvos žinios. – 1935, rugpj. 20, p. 6 Varnupiai (Marijampolės raj.).
Apleistas piliakalnis // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 43, p. 9 Žinutė apie Gargždų piliakalnį.
Apleistas piliakalnis // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 32, p. 12 Paulaičiai (Šilutės raj.).
Apleistas Ukmergės piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 8, p. 5
Apleisti karių kapai / Rožių keras // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 10, p. 9 Juodonių (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Apleisti piliakalniai // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 11, p 7 Šakališkių (Marijampolės raj.) ariamas, Pašlavančio (Prienų raj.) iškasinėtas.
Apleistos senienos. Punia // Lietuvos aidas. – 1932, bal. 19, p. 7 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Apleistos senovės liekanos / Valia // Mūsų laikraštis. – 1934, Nr. 38 Merkinės (Varėnos raj.) piliakalnis.
Apsaugojamas milžinkapis // Lietuvos aidas. – 1935, vas. 7, p. 9 Lenčių Viešpilis (Raseinių raj.).
Apsaugos senovės paminklus Lietuvoje // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 125, p. 500 Informacija apie paruoštą įstatymą.
Apsodino istoriškąjį Cibakalnį // Lietuvos aidas. – 1932, geg. 27, p. 5 Raseinių (Mirklių) piliakalnis.
Apsodins Šatriją / Nepo // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1938, Nr. 18, p. 7 Šatrijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Aptiko mūrų liekanas // Lietuvos žinios. – 1940, liep. 27, p. 1 Vilnius miestas.
Aptikta Vytauto Didžiojo medžioklės pilies liekanos // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 27, p. 2 Prienų apylinkės.
Aptikti senkapiai. Dusetų v. / Ad. Br. Šk. // Panevėžio garsas. – 1935, Nr. 43, p. 1. Vildžiūniškės (Zarasų raj.) vienkiemis, netoli Dusetų.
Aptiktos Vytauto Didžiojo medžioklės pilies liekanos? Legendos artina prie tikrovės // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 2 (Nr. 290), p. 2 Senuosiuose Prienuose aptiktos mūrų liekanos.
Apuolė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 226-227
Apuolė mūsų senovės raktas // Bangos. – 1932, Nr. 29, p. 749-750 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuolė vėl kasinėjama // Lietuvos žinios. – 1931, rugs. 14, p. 3
Apuolėj nauji radiniai // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 15, p. 6 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuolėj vėl pradėti tyrinėjimai // Lietuvos aidas. – 1931, rugs. 14, p. 4
Apuolės iškasenų paroda Švedijoje // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 6, p. 3 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuolės kasinėjimai pabaigti // Lietuvos žinios. – 1931, rugs. 24, p. 5
Apuolės piliakalnį pradeda kasinėti // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 7, p. 6
Apuolės piliakalnį tyrinėja // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 10, p. 7
Apuolės piliakalnio kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1931, rugpj. 11, p. 7
Apuolės piliakalnio kasinėjimai // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 39, p. 6
Apuolės piliakalnio kasinėjimai // Trimitas. – 1931, Nr. 38, p. 743-744. – Tas pat: Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 32, p. 2
Apuolės piliakalnio kasinėjimai baigiami // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 35, p. 5
Apuolės piliakalnio tyrinėjimai // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 46, p. 3
Apuolės piliakalnis dar sykį bus kasinėjamas // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 12, p. 6 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Apuolės piliakalnyje rasta daug įdomių dalykų // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 27, p. 5 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuolės pilis turi 2000 metų amžiaus // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 27, p. 3 Apuolė (Skuodo raj.).
Apuoles pils izrakumi Liepajas muzieja // Kurzemes vards (Liepaja). – 1927, vasaris. Nurodomas pagal J. Burbos straipsnį “Lietuvos žinios”, 1927m. liep. 23 Apuolės (Skuodo raj.) kapinyno (?) radiniai.
Apuolės radiniai // Latvijas Saule (Rīga). – 1930, Nr. 93/96, p. 1045 E. Volterio iškasenų nuotraukos.
Apvogė mirusį numizmatą // Lietuvos aidas. – 1936, lapkr. 23 (Nr. 540), p. 6 Alsėdžiuose pavogta kunigo E. Semenavičiaus monetų kolekcija.
Ar eksponuosime senąją keramiką? / J. Baršauskas, R. Batūra, K. Čerbulėnas, A. Jankevičienė, A. Miškinis, J. Oksas, S. Pinkus // Literatūra ir menas. – 1978, Nr. 8, p. 14
Ar garbinę lietuviai stabus ? / Jn. Nk. // Trimitas. – 1932, Nr. 15, p. 301.
Ar nereikėtų uždrausti žmonėms vaikščioti pilyje // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 27, p. 6 Biržų pilis.
Ar restauruoti ar tik konservuoti senąją pilį // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 30, p. 4. – Tas pat: Rytas. – 1930, rugs. 27, p. 6 Kauno pilis.
Ar Saulės mūšio archeologiniai radiniai // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 9 (Nr. 308), p. 2 Bauskės apyl. (Latvija).
Ar tuoj sugrius pilys ant Nemuno krantų // XX amžius. – 1936, liep. 21, p. 8
Arabų pinigai Lietuvoje // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 904
Arbman H. Zur Geschichte der Nortyckener Axte // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1933, t. 24, p. 3-21 Ir Lietuvoje rastieji kirviai.
Archaeologia Baltica / Edited by Vytautas Kazakevičius, Raymond Sidrys. – V., 1995. – 199 p Rec.: Malbory J. P. // The Journal of Indo-European stadies (Washington). – 1998, Nr. 1/2, p. 203.
Archaiologijos kasinėjimai Kauno gub. // Lietuvos žinios. – 1913, liep. 18 (31), p. 3. V. Nagevičiaus kasinėjimai Pavenčiuose, prie Viekšnių.
Archaiologijos tardymams svarbu // Viltis. – 1910, gruod. 1 (14), p. 3. Žinutė apie Vilniuje aptiktus rūsius.
Archaiologiški kasinėjimai: iš “Vestnik Libavy” // Lietuvos žinios. – 1910, spal. 20 (lapkr. 2), p. 2. Apie V. Nagevičiaus kasinėjimus Pryšmančiuose (Kretingos raj.).
Archäologische Schätze aus Litauen im Duisburg Museum // Rheinische Post. – 1992, rugs. 11 Archeologijos paroda Duisburge
Archäologische Schätze aus Litauen: Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. – Duisburg, 1992. – 135 p. Archeologijos paroda Duisburge
Archeologai baigė darbymetę // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1976, gruod. 7 Apie darbų Mažeikių naftos gamyklos teritorijoje pabaigą.
Archeologai dirbs ir po vandeniu // Respublika. – 1998, birž. 4, p. 15 Apie būsimas ekspedicijas.
Archeologai leis laikraštį // Dienos naujienos. – 1933, bal. 23, p. 3
Archeologai nepritaria Vilniaus Žemutinės pilies atstatymui // Lietuvos aidas. – 1998, gruod. 24, p. 3 Vilniaus pilys
Archeologai per vasarą tikisi atrasti nemažai radinių // Lietuvos aidas. – 1997, liep. 18, p. 13 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnio ir Kalniškių (Raseinių raj.) kapinyno kasinėjimai.
Archeologai pradėjo tyrinėjimų sezoną // Lietuvos aidas. – 1996, liep. 19, p. 3 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Archeologai pradėjo vasaros sezoną // Lietuvos aidas. – 1997, birž. 6, p. 12 Archeologinės ekspedicijos.
Archeologai tyrinėjo 91 km ilgio ruožą // Lietuvos aidas. – 1996, lapkr. 28, p. 4 Apie Erslos piliakalnį ir Trūbakių kapinyną (Skuodo raj.).
Archeologai Utenoje // Lenino keliu (Utena). – 1975, liep. 10 Narkūnų piliakalnis.
Archeologai, susidomėkite / Kazlas // Lietuva. – 1923, geg. 26, p. 2. Sukinių (Ukmergės raj.) kapinynas ir Moko akmuo.
Archeologas prof. dr. J. Puzinas / S.K. // Vienybė (Brooklyn). – 1950, birž. 2.
Archeologiczna komisyja Wileńska // Encyklopedyja powszechna S.Olgelbranda. – Warszawa, 1883. – T. 1, p. 267. – Tas pat: Warszawa, 1898. – T. 1, p. 406.
Archeologiczna komisja Wileńska // Wielka encyklopedya powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1891. – T. 4, p. 633-638.
Archeologija // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 3/4, p. 575-576 Apie Kelmės kapinyną, Seredžiaus kapinyno tyrinėjimus, Janapolės (Telšių raj.) Romos monetų lobį.
Archeologija // Gimtasai kraštas. – 1940, Nr. 3/4, p. 316 Pilys ir kapinynai.
Archeologija // Kultūra (Šiauliai). – 1924, Nr. 1, p. 67. Apie A. A. Spicyno paskaitą Kaune.
Archeologija ir numizmatika // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 17, rugs. 20, p. 6 Salako (Zarasų raj.) pilkapiai, akmuo, monetų rinkiniai.
Archeologija Katedros aikštėje // Vilniaus balsas. – 1998, lapkr. 13 (Nr. 15), p. 7 Vilniaus pilys
Archeologijos atlaso puslapiai // Vakarinės naujienos. – 1967, lapkr. 20 Apie ekspedicijas.
Archeologijos dalykai pas mus // Židinys. – 1930, t. 12, Nr. 8/9, p. 182 Pabaltijo archeologų kongresas Rygoje.
Archeologijos ekskursija Smurgainiuosna // Viltis. – 1914, liep. 10 (23), p. 3. Smurgainių pilkapiai (Ašmenos a.).
Archeologijos ekspedicija // Komjaunimo tiesa. – 1952, rugpj. 23 Nemenčinės (Vilniaus raj.) piliakalnio tyrinėjimai.
Archeologijos ir etnografijos lobiai // Tiesa. – 1959, kovo 22. Apie konferenciją Vilniuje.
Archeologijos iškasenos // Biržų žinios. – 1932, Nr. 22/23 Degėsiai (Pakruojo raj.).
Archeologijos iškasenos // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 37, p. 5 Šapnagių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Archeologijos kasinėjimai prie Baltijos kranto // Viltis. – 1912, birž. 29 (liep. 12), p. 3. Pryšmančiai (Kretingos raj.).
Archeologijos katedros reikalu // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 23 (Nr. 284), p. 4 Atsiliepimas į V. Krėvės straipsnį (“Vytauto Didžiojo Universiteto žinios”, 1936, Nr. 1).
Archeologijos paminklų teritorijos ir jų apsauginės zonos // Tėvynė (Panevėžys). – 1978, rugs. 2
Archeologijos paskaita / Klausytojas // Rytas. – 1923, gruod. 23, p. 7. A. A. Spicynas Kaune.
Archeologijos radinys // Trimitas. – 1927, Nr. 37, p. 1173 Seredžiaus (Jurbarko raj.) piliakalnyje rasta apyrankė.
Archeologijos tardymai // Viltis. – 1910, birž. 4 (17), p. 3.
Archeologijos vietos // Lietuva. – 1927, lapkr. 17, p. 2 Tarp Panemunio ir Juodupės (Rokiškio raj.) esą 5 piliakalniai ir 27 milžinkapiai.
Archeologinė ekspedicija // Darbas (Pasvalys). – 1973, liep. 5 Pamiškių kapinynas.
Archeologinė konferencija ir Lietuva / Mr. // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 9, p. 2.
Archeologinė paroda “Senovės Lietuva” Varšuvoje // Respublika. – 1994, kovo 9 Lietuvos archeologijos paroda Varšuvoje
Archeologinės Apuolės iškasenos / E. // Lietuvos žinios. – 1931, rugs. 1, p. 4.
Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – 81 p Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referat. leid. (V.). –1984, sąs. 12, p. 133-135.
Archeologinės vietos // Rytas. – 1927, lapkr. 16, p. 3 Juodupės apyl. (Rokiškio raj.) archeologiniai paminklai.
Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – 178 p Ref.: Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История: Научно-реферат. Сборник (B.). – 1977, вып. 1, с. 232-245. Rec.: Kosman M. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1975, t. 20, sąs. 1, p. 231-237.
Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – 207 p Ref.: Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История: Научно-реферат. сборник (В.). – 1977, вып. 1, c. 232-245.
Archeologiniai ir konservaciniai darbai Vilniaus krašte // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 27 (Nr. 328), p. 2 Taip pat apie Trakų salos pilį.
Archeologiniai kasinėjimai / Aš. // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 23, p. 11. Nikėlų ir Paulaičių (Šilutės raj.) radiniai.
Archeologiniai kasinėjimai Dubysos žiotyse / M. Porteris // Šluota. – 1969, Nr. 10, p. 3. Seredžiaus Palocėlio aplinkos niokojimas.
Archeologiniai kasinėjimai Įpilty // Rytas. – 1934, rugpj. 24, p. 5
Archeologiniai kasinėjimai ir senovės paminklų apsauga // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 23, p. 7 V. Nagevičius išvyko į Įpiltį (Skuodo raj.), P. Tarasenka – į Velikuškį (Zarasų raj.).
Archeologiniai kasinėjimai Katedros aikštėje // Vilniaus balsas. – 1941, birž. 19, p. 5 Vilniaus pilis.
Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje // Židinys. – 1932, Nr. 8/9, p. 174-178 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnio, Kauno pilies teritorijos ir Gibaičių (Šiaulių raj.) kapinyno kasinėjimai.
Archeologiniai kasinėjimai Linkaičiuose // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1932, Nr. 33, p. 6 Linkaičių (Joniškio raj.) kapinynas.
Archeologiniai kasinėjimai tęsiami // Vakarinės naujienos. – 1987, rugpj. 18, p. 1 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Archeologiniai kasinėjimai Trakų pilyje // Tiesa. – 1956, rugpj. 12. – Tas pat: Valstiečių laikraštis. – 1956, rugpj. 17 Trakų salos pilis.
Archeologiniai kasinėjimai Vilniuje // Lietuviškas baras (V.). – 1939, Nr. 5, p. 200 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Archeologiniai kasinėjimai Vilniuje bus tęsiami // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 26 (Nr. 93), p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Archeologiniai radiniai // Rytas. – 1934, kovo 22, p. 6 Paventės (Mažeikių raj.) ir Upytės (Panevėžio raj.) kapinynų radiniai.
Archeologiniai radiniai // Į laisvę – 1942, spal. 31, p. 3. – Tas pat: Ūkininko patarėjas. – 1942, Nr. 44 Kėblių (Šiaulių apyl.) kapinynas ir akmuo.
Archeologiniai radiniai // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 3, p. 4 Ricielių (Lazdijų raj.) gyvenvietės kasinėjimai.
Archeologiniai radiniai // Tiesa. – 1957, birž. 30. – Tas pat: Tarybinė Klaipėda. – 1957, liep. 3, p. 1; Žvaigždė (Švenčionys). – 1957, liep. 3; Stalino vėliava (Salantai). – 1957, liep. 17 Bareikų (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Archeologiniai radiniai “Alkos” muziejuje // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 43, p. 13 Virvytėje šalia Daktariškės (Telšių raj.), rasti akmeniniai kirveliai.
Archeologiniai radiniai Užulėnyje // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 10, p. 8 Gružos (Ukmergės raj.).
Archeologiniai tyrimai būsimosios jūros dugne // Tiesa. – 1956, rugpj. 8. – Tas pat: Komunizmo keliu (Tytuvėnai). – 1956, rugpj. 12 Bačkininkėlių (Prienų raj.) ir Guogų-Piliuonos (Kauno raj.) piliakalniai.
Archeologiniai tyrinėjimai // Naujas gyvenimas (Švenčionėliai). – 1957, rugs. 20. – Tas pat: Vilnis (Chicago). – 1957, spal. 23 Aukštadvario piliakalnis (Trakų raj.).
Archeologiniai tyrinėjimai Apuolėje / E. // Lietuvos žinios. – 1931, rugpj. 26, p. 4.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – 180 p Ref.: Daugudis V. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1979, sąs. 6, p. 273-279. Rimkus V. Ką surado archeologai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1978, birž. 3, p. 3. Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История (В.). – 1978, вып. 2, с. 210-217.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – 220 p Ref.: Daugudis V. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referatyvinis leid. (V.). – 1980. Nr. 7, p. 194-202. Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История. – В., 1979, вып. 3, c. 163-172.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – 142 p Ref.: Rimkus V. Kas naujo archeologijoje // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1980, gruod. 30. Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1981, sąs. 9, p. 159-163.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – 115 p Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referat. leid. (V.). – 1983, Nr. 11, p. 135-142. Микнис Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1983, вып. 7, c. 100-105.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – 169 p
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – 144 p.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – 223 p
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – 253 p
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1. – 193 p.; Sąs. 2. – 167 p.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – 377 p.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – 478 p.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – 558 p
Archeologiniai tyrinėjimo darbai // Tiesa. – 1948, rugs. 8 Žvalgomoji ekspedicija.
Archeologinis radinys / O. // Lietuva. – 1926, liep. 29, p. 5 Noruišių (Kelmės raj.) pilkapių radiniai (tekste Noruišiai vadinami Namiškiais).
Archeologinis radinys // Komjaunimo tiesa. – 1954, gruod. 11 Kapinynas Šiauliuose.
Archeologinis radinys // Lietuvos žinios. – 1926, spal. 5, p. 3. Deglėnų (Pasvalio raj., buv. Pušaloto v.) kapinynas.
Archeologinis radinys // Lietuvos žinios. – 1924, geg. 11, p. 3. Kaunas, rasta glazūruotų čerpių.
Archeologinis radinys Klaipėdos krašte. Iškasenos Kopūstų kalne // Rytas. – 1930, gruod. 3, p. 2 Kapinynas Kopūstų ir Dargužių (Klaipėdos raj.) kaimų riboje.
Archeologinių ekspedicijų radiniai // Tiesa. – 1969, rugs. 5, p. 2 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Archeologiškas radinys // Lietuvos žinios. – 1911, liep. 5 (18), p. 2. Apie Lauksvydų (Kauno raj.) kapinyną.
Archeologiški kasinėjimai // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 31, p. 2
Archeologiški radiniai Kauno pilyje / A.P. // Rytas. – 1932, liep. 26, p. 4. – Tas pat: Ūkininkas. – 1932, Nr. 29, p. 4 Kauno pilis.
Archeologiško instituto narys Abramovas // Lietuvos žinios. – 1910, rugs. 1 (14).
Archeologų atsilankymo rezultatai // Panevėžio balsas. – 1930, Nr. 25, 26 E. Volteris lankėsi Panevėžio muziejuje ir Raguvoje pas K. Šulgą.
Archeologų draugijoje // Dienovidis. – 1992, Nr. 5, p. 8
Archeologų ekspedicija // Tiesa. – 1948, liep. 30 Linksmučių kapinyno ir Sakališkių pilkapių (Pakruojo raj.) kasinėjimai.
Archeologų ekspedicija // Vakarinės naujienos. – 1960, birž. 9 Žvalgomoji ekspedicija prie Nemuno.
Archeologų ekspedicijos // Komjaunimo tiesa. – 1970, liep. 1
Archeologų ir etnografų darbai // Vakarinės naujienos. – 1968, bal. 22
Archeologų ir etnografų konferencija // Komjaunimo tiesa. – 1959, kovo 31 Vilniuje
Archeologų ir etnografų konferencija // Literatūros ir meno metraštis, 1963. – V., 1964. – P. 254-255 Konferencija Vilniuje, 1963 m. lapkr. 14-16 d.
Archeologų ir etnografų konferencija // Tiesa. – 1970, geg. 15, p. 1 Vilniuje.
Archeologų radiniai // Po Spalio vėliava (Trakai). – 1957, saus. 27. – Tas pat: Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1957, vas. 21 Trakų salos pilis.
Archeologų radiniai // Tiesa. – 1978, lapkr. 2. – Tas pat: Gimtasis kraštas. – 1978, lapkr. 7; Vakarinės naujienos. – 1978, lapkr. 2 Archeologų konferencija Vilniuje.
Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1970, liep. 23 Kauno senamiestis.
Archeologų radinys // Kauno tiesa. – 1963, birž. 28 Gintaro radiniai Kuršių nerijoje.
Archeologų suvažiavimas Elbinge // Vakarai (Klaipėda). – 1937, lapkr. 2, p. 2 Apie J. Puzino dalyvavimą.
Archeologų talkininkai // Vakarinės naujienos. – 1972, kovo 9 Vilniaus universiteto studentų archeologų konferencija.
Archeologų vasara // Lietuvos aidas. – 1997, liep. 19, p. 4 Eltos informacija apie kasinėjimus.
Archipovaitė L. Archeologų darbai // Vakarinės naujienos. – 1974, spal. 14 Mokslinės metodinės kultūros paminklų tarybos ekspedicijos.
Archipovas-Šidlauskas V. Praeitis kalbasi su mumis // Šiaulių laikraštis. – 1991, rugpj. 6, p. 3 Lieporių (Šiauliai) kapinynas
Ardamas pelkę rado lobį // Lietuvos aidas. – 1934, rugs. 14, p. 5 Meškininkų (Jurbarko raj.) monetų lobis.
Ardamas rado lobį // Trimitas. – 1934, Nr. 38, p. 759 Meškininkų (Jurbarko raj.) monetų lobis.
Ardė piliakalnį / Vienas iš visų // Žemaitis (Telšiai). – 1929, Nr. 22, p. 2 Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Ardomas piliakalnis // Zarasų kraštas. – 1934, Nr. 15, p. 4 Kiemionių piliakalnis.
Ardomas pilies kalnas. Ukmergė // Lietuvos aidas. – 1928, geg. 10, p. 4
Ariogala – piliakalnių kraštas // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 7, p.7 Gėluvos (Raseinių raj.) piliakalnis.
Ariogala. Rado kaukolę su šalmo papuošimu / Fija // Mūsų rytojus. – 1935, birž. 14, p. 3 Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas.
Arkeologiski rakumi kaiminu zemes. Rakumi Lietavas austrumos // Latvijas Saule (Rīga). – 1929, Nr. 73/74, p. 788-790; Nr. 75/76, p. 820-826 Apie F. V. Pokrovskio 1893-1894 m. kasinėjimus.
Arlauskas A. Velnio akmuo // Lietuvos pionierius. – 1957, rugpj. 29 Valatkoniai (Radviliškio raj.).
Arlauskas A. Velnio akmuo // Mūsų girios. – 1960, Nr. 8, p. 62-63 Valatkoniai (Radviliškio raj.).
Arlauskas K. Po plytą į Vilniaus pilių mūrą // Kultūros barai. – 1988, Nr. 5, p. 9 Vilniaus pilis
Arlauskas K. Puntuko pusbrolis // Anykšta. – 1992, spal. 22, p. 3 Mini trinamąsias girnas iš durpyno prie Desiukiškių.
Arlauskas P. Mūsų piliakalniai // Spartuolis (Trakai). – 1972, vas. 29 Trakų rajono piliakalniai.
Arlauskas P. Saugokime archeologinius paminklus // Spartuolis (Trakai). – 1972, saus. 15
Arlauskienė R. Muziejininko dienai artėjant // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1994, geg. 17, p. 14 Apie E. Tiškevičių.
Armalienė L. Lietuvos kaimo senovė // Švyturys (Kretinga). – 1968, spal. 17 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas.
Armalis V. Apie Paveikslų galeriją // Vakarinės naujienos. – 1987, kovo 28, p. 2 Renginys Meno darbuotojų rūmuose (minimi V. Daugudžio, V. Urbanavičiaus pranešimai).
Armalis V. Gedimino kalnas ir jo gelmės // Vakarinės naujienos. – 1985, rugpj. 7, p. 2 Vilniaus pilys
Armalis V. Gedimino kalnas. Tvirtinimo darbai // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 4, p. 8
Armalis V. Lobis tranšėjoje // Tiesa.– 1981, rugs. 6, p. 4 Vievyje, Vilniaus gatvėje.
Armalis V. Muziejaus fonduose // Tiesa. – 1978, spal. 29, p. 4 Klaipėdos pilies XVI a. sluoksnyje rastas žiedas.
Armalis V. Sekli atminties versmė // Jaunimo gretos. – 1988, Nr. 4, p. 22-23 Archeologinių paminklų apsauga.
Armalis V. Tavo viduramžių miestai // Jaunimo gretos. – 1987, Nr. 8, p. 6-7 Apie E. Svetiką.
Arminas-Trupinėlis P. Nusidavimai Lydos pilies / Trupinėlis P. // Lietuwiszkas „Auszros“ kalendorius ant metų 1885… – Bitėnai, 1884.
Arti Tilžės iškasė seną kapinyną // Lietuvos aidas. – 1936, bal. 11 (Nr. 168), p. 3 Tilžės vakariniame pakraštyje.
Arturas M. Kur mūsų bočiai kovojo // Leninietis (Šiauliai). – 1972, birž. 27 Bubių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Arvasevičius S. Jurgaičių piliakalnio kryžiaus keliai // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 43, p. 4-5 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Asadauskas A. 1991-ųjų tyrinėjimai // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 20, p. 5; Nr. 21, p. 4 Apie archeologines ekspedicijas.
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrimai Lietuvoje 1990 metais // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 224-229
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrimai Lietuvoje 1992 metais // LIM, 1992 metai. – V., 1994. – P. 291-295
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrimai Lietuvoje 1993 metais // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 235-244
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1991 metais // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 246-255
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1994 metais // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 312-318
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1995 metais // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 411-420
Asadauskas A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1996 metais // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 500-517
Asadauskas A. Baltische Waffen der römischen Kaiserzeit im Gräberfeld von Dauglaukis // Beiträge zu römischer und barbarischer Bewaffnung in den ersten vier nachchristlicher Jahrhunderten. – Lublin; Marburg, 1994. – P. 393-403
Asadauskas A. Dauglaukio senovės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 37-39 Dauglaukis (Tauragės raj.).
Asadauskas A. Greižėnų plokštinis kapinynas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 86-89 Tauragės raj.
Asadauskas A. Žagdailių vietovės žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 269-272 Gyvenvietė, Tauragės raj.
Asadauskas A. Žvalgomieji Žagdailių vietovės tyrinėjimai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V., 1995. – P. 28-29 Tauragės raj.
Asadauskas A., Malonaitis A. Dauglaukio senovės gyvenvietės tyrimai 1994-1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 35-37
Asadauskas-Žvirblis A. Dauglaukio gyvenvietės žvalgomieji tyrimai // Nemuno delta: Tyrimai ir atradimai. – Dauglaukis, 1992. – P. 38-42
Asadauskas-Žvirblis A. Greižėnų plokštinis kapinynas // Nemuno delta: Tyrimai ir atradimai. – Dauglaukis, 1992. – P. 7-37. Remiamasi A. Bezzenbergerio 1900 m. darbu (žr. įr. Nr. 826).
Asaris J. 11.-13. gs. zobens maksts bronzas uzgaļu tipi un to izplatība Kurzemē // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1994, t. 17, p. 21-28
Aścik K. O wojskowości Prusów w V-XIII wieku // Kommunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1968, Nr. 2, p. 221-237
Ascikas K. Lietuviškas skydų tipas // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 12, p. 26 XIII-XV a. skydai.
Ascikas K. Prūsų pėdsakai Lodzės vaivadijoje // Aušra (Varšuva). – 1967, Nr. 12, p. 4
Asmenų archyvai: Rankraštyno fondų apžvalgos / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. – V., 1989. – 186 p. J. Puzino, E. Volterio, E. M. Brenszteino fondai; archeologinės medžiagos ir duomenų apie archeologus yra ir kituose fonduose.
Aspelin J. R. Antiquités du Nord Finno-Ougrien. V.L’age du fer.Antiquités des Provinces Baltiques. – Helsingfors, St. Petersbourg; Paris, 1884. Rec.: Grewingk C. // Situngsberichte Eestnischen Gesellschaft. – Tartu, 1885, p. 98-122. Pav. 1883-1900 – radiniai iš Lietuvos. Recenzijoje – minimi radiniai iš Vilniaus apyl.
Astramskas A. Panevėžio kraštotyros muziejaus sidabro lydiniai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 51 1-512
Astrauskas A. K. Ptolemėjaus minimų sūdinų lokalizavimo problema // Lituanistica. – 1990, Nr. 4, p. 3-10
Astrauskas A. Laidojimo papročiai Marvelės kapinyne // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 21-27
Astrauskas A. Marvelė // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 6
Astrauskas A. Marvelės (Kauno miestas) kapinyno senojo ir viduriniojo geležies amžiaus tyrinėjimai 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 173-175
Astrauskas A. Marvelės bendruomenė II a. pabaigoje – V a.: Daktaro disert. santrauka. Humanitariniai mokslai, istorija (05H). –V., 1998. – 24 p
Astrauskas A. Marvelės kapinynas // Baltų archeologija ir etnologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos tezės. Vilnius, 1993 m. kovo 31 diena. – V., 1994. – P. 8-10
Astrauskas A. Marvelės kapinyno (II-VII a. kapai) tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 120-124
Astrauskas A. Marvelės kapinyno senojo ir viduriniojo geležies amžių kapų tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 93-95 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Astrauskas A. Marvelės pilkapiai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. Vilnius, 1994 m. kovo 30 d. – V., 1995. – P. 30-34 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Astrauskas A. Naujojo Obelyno kapinyno tyrinėjimai 1997 metais. – V., 1998. – P. 175-178 Šilalės raj.
Astrauskas A. Poškonių senkapių tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 229-230. Šalčininkų raj.
Astrauskas A. Ramoniškių senkapių tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 230-232 Šakių raj.
Astrauskas A. Relations between the west and east balts during the first halt of the first millennium A. D. // The sections of the XIII International Congress of prehistoric and protohistoric sciences, Forli (Italia) 8-14 September 1996: 1 Abstracts. – Forli, 1996. – P. 402
Astrauskas A. Vidurio Lietuvos gyventojų kultūrinės orientacijos kaita SGA-VIGA // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 4-10 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Astrauskas A. X-XVI a. jotvingių laidojimo paminklai BTSR teritorijoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 89-90
Astrauskas A. Žvengia žirgai Marvelės tyruose / Kalbėjosi L. Inis // Laisvės alėja (Kaunas). – 1996, birž. 1, p. 12. Marvelės (Kaunas) kapinynas
Astrauskas A., Bertašius M. Archeologiniai tyrimai Marijampolės Marijonų vienuolyne // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 212-213
Astrauskas A., Bertašius M. Marvelės kapinyno tyrinėjimai 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 90-94 Kaunas.
Astrauskas A., Luchtanas A. Archeologijos įvado kurso programa. – V., 1991. – 11 p. Vilniaus universitete.
Astrauskas J. Atrastos senovės karių kapinės // Karys. – 1934, Nr. 40, p. 829 Mikytai (Šakių raj.).
Astrauskas J. Nosiedai- Pavilkijys istorinė vieta // Trimitas. – 1935, Nr. 1, p. 18 Mikytų ir Nosiedų (Šakių raj.) kapinynai.
Ašmantas E. Graži dabar nuskurdusių Dubingių praeitis // Diena. – 1935, Nr. 20 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Atgaivinamoji praeitis. Karo muziejuje apsilankius // Į laisvę. – 1941, lapkr. 19, p. 3 Apie archeologijos skyrių.
Atgazis M. Avas cirvji Latvijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1997, t. 19, p. 53-63 Kovos kirviai.
Atgazis M. Dzels iedzītna šķēpu gali ar atkarpem Latvijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 154-173 Įtveriami ietigaliai su užbarzdomis.
Atgimimo deivė // Atgimimas. – 1994, Nr. 6, p. 8
Atidarys V.D. Kultūros muziejaus priešistorinį skyrių // Lietuvos žinios. – 1937, liep. 23 Archeologijos skyriaus ekspozicijos ruošimas Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Atidarytas V. D. Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius // Lietuvos žinios. – 1938, saus. 25, p. 7 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Atidarytas Vytauto D. Muziejaus priešistorinis skyrius // Lietuvos aidas. – 1938, saus. 26 (Nr. 38), p. 2 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Atidaromas priešistorinis skyrius // Lietuvos aidas. – 1938, saus. 21, Nr. 30, p. 5 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Atkasama Tauragės senovė. Kasinėja senkapius // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugs. 23, p. 6 Paulaičių ir Nikėlų (Šilutės raj.) kapinynai.
Atkasė 1500 metų senumo kapą // Ūkininko patarėjas. – 1939, Nr. 31, p. 2
Atkasė 16 amž. kapus // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 26, p. 1 Pentiškių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Atkasė Apuolės miestą // Šaltinis (Marijampolė). – 1929, Nr. 38, p. 492
Atkasė krūvą kaukolių // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 23, p. 7 Totorkalnio kapinynas Prienuose.
Atkasė senienas // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 13, p. 7 Suvainiškio (Rokiškio raj.) kapinynas.
Atkasė senovės kario kapą / Skaitytojas // Mūsų rytojus. – 1930, Nr. 39, p. 6 Šaltinių (Anykščių raj.) pilkapiai.
Atkasė senovės karių kapus // Mūsų laikraštis. – 1934, Nr. 21, p. 6 Augmėnų (Radviliškio raj.) kapinynas.
Atkasė senovės titnago dirbtuvę // Lietuvos aidas. – 1933, birž. 2, p. 5. – Tas pat: Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 23, p. 2; Suvalkietis (Marijampolė). – 1933, Nr. 27, p. 3 Riogliškiai (Kauno raj.).
Atkasė senųjų Prūsų Milžinkapius // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, liep. 6 Vėluvos a. kasinėti pilkapiai (Rytų Prūsija).
Atkasinėja Kauno požemius // Klaipėdos žinios. – 1924, gruod. 6
Atkasta pinigai // Lietuvos žinios. – 1911, rugpj. 15 (18), p. 3. Vilnius, XVI a. monetų lobis.
Atkasta praeitis apie mūsų senovę / A.P-nis. // Rytas. – 1933, rugpj. 28, p. 2. Velikuškių (Zarasų raj.) piliakalnis.
Atkasta senoviški pinigai / Senienų Mėgėjas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1932, Nr. 2, p. 8 Kuršai (Telšių raj.).
Atkastas lietuvių ir kryžiuočių kautynių laukas / J-rinas // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 22, p. 13. Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Atkastas senojo Vilniaus grindinys // Mūsų rytojus. – 1929, Nr. 19, p. 2 Vilnius, Bernardinų g-vė.
Atkasti 8-9 šimtmečio 26 palaidojimai. Istoriniai radiniai Daugėlaičių žvyryne // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1935, bal. 21 Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Atkasti senovės kariai // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 1 (Nr. 336), p. 2 Pašešuvio (Raseinių raj.) kapinynas.
Atkasti tūkstantmečiai // Tiesa. – 1968, geg. 15 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Atkasti vartai Trakų pilin // Mūsų Vilnius. – 1935, Nr. 17, p. 264 Trakų salos pilis.
Atkastos kapinės – sukilėlių ? // Lietuvos žinios. – 1934, liep. 6, p. 6 Šiauliai.
Atkastos kapinės / Vinc. Ša. // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 31, p. 8. Kelmės kapinynas.
Atkastos svarbios mūsų senovės liekanos // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, rugs. 14
Atkastos XVI šimtmečio kapinės // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr.51, p. 9 Lepšių kapinynas (Šiauliai)
Atkočiūnas J. Paliūniškio senkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1966, birž. 23, p. 3
Atkočiūnas J. Ruseinių kapinynas // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1983, spal. 25
Atkočiūnas J. Sukniškio kaimo senkapis // Tėvynė (Panevėžys).– 1981, rugpj. 22 Lėvens upės pakrantėje spėja buvus piliakalnį.
Atradimai Šventosios pelkėse // Švyturys (Kretinga). –1967, gruod. 19 Šventosios (Palanga) gyvenvietė
Atrado daug senovinių Lietuvos pinigų: iš “Draugo” // Tautos praeitis (Chicago). – 1960, t. 1, kn. 2, p. 302-303 (1959, birž. 13). Laugiriškių (Kelmės raj.) lobis.
Atrado labai senus kapus // Lietuvos žinios. – 1937, rugs. 20, p. 5 Ringiai (Tauragės raj.).
Atrado milžinišką senovės kapinyną // Lietuvos ūkininkas. – 1933, Nr. 16, p. 6. – Tas pat: Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 16, p. 1 Mikytai (Šakių raj.).
Atrado piliakalnį // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 36, p. 11 Turčinų (Šakių raj.) piliakalnis.
Atrado piliakalnį. Iškasti dviejų žmonių griaučiai // Ryto naujienos. – 1934, rugs. 9, p. 4 Turčinų (Šakių raj.) piliakalnis.
Atrado senkapius // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 35, p. 1 Žaduvėnai (Telšių raj.).
Atrado Senovės Liekanas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1935, spal. 23 XVII a. kapai Tilžės apyl.
Atrasta Saulės mūšio vieta ? // Mūsų rytojus. – 1936, rugpj. 7, p. 4 Buv. Bačiūnų dvaro Degimų durpynas (prie Šiaulių).
Atrasta senoji Kernavė // Lenino vėliava (Širvintos). – 1986, spal. 23
Atrasta senovės lietuvių aukuro vieta // Žemaičių balsas (Tauragė). – 1933, Nr. 19, p. 5 Palangoje, Birutės kalno šlaite.
Atrastas lobis // Tiesa. – 1956, lapkr. 23 Vosgėliai (Utenos raj.).
Atrastas senas kapinynas // Karys. –1938, Nr. 34, p. 966 Veršvai.
Atrastas senas kapinynas // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 19 (Nr. 278), p. 6 Pagrybis (Šilalės raj.).
Atrastas turtingas kapas // Karys. – 1938, Nr. 30, p. 852. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1938, liep. 22 (Nr. 325), p. 8 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Atrasti karaliaus Jono Kazimiero Vazos turtai // Lapas. –1934, kovo 25, p. 1 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Atrasti keli seni kapinynai // Mūsų rytojus. – 1936, rugpj. 18, p. 2 Kelmės, Pumpėnų (Pasvalio raj.) bei Vabalninko (Biržų raj.).
Atrasti kurganų kapai // Lietuvos aidas. – 1933, liep. 5, p. 11 Luksnėnai (Alytaus raj.).
Atrasti nežinomi seni kapai Pangesuose // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, spal. 2, p. 3 Pangesų (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Atrasti seni aisčių kapai netoli Šventosios upės / St. // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 22, p. 8. Piktagalio (Anykščių raj.) kapinynas.
Atrasti senovės lietuvių kapai // Šaltinis (Marijampolė). – 1937, Nr. 46, p. 729 Taikūnai (Lazdijų raj.).
Atsakome skaitytojams: A. Rindokui, Prienai // Tiesa. – 1979, saus. 4, p. 3 Dėl Vilniaus pilies.
Atsakome skaitytojams: Punios miestelio gyventojams // Tiesa. – 1979, saus. 4, p. 3 Dėl Punios piliakalnio.
Atsargiau su radiniais // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 22, p. 12
Atsiskaitymo už išduotus leidimus atlikti archeologinius tyrimus bendrieji reikalavimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 462-466
Atsisveikinimas su VDU garbės daktare Marija Alseikaite-Gimbutiene // Universitas Vytauti Magni. – 1994, Nr. 2, p. 3
Atvyko užsienio archeologai // Trimitas. – 1930, Nr. 36, p. 758 C. Engelis lankėsi Kaune.
Atvyksta dvi švedų mokslininkų grupės susipažinti su Lietuvos praeitimi ir liaudies statyba bei menu / Mr. // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 30, p. 3. 1930 m. piliakalnis nebus kasinėjamas.
Augulis P. Ties Utena rado daug senų pinigų // Lietuvos žinios. – 1933, bal. 20, p. 4 Griūtys (Utenos raj.).
Augulytė M. “Man gėda, kai vėliava plėvesuoja virš šiukšlyno” // Diena. – 1994, rugpj. 27, p. 16 Vilniaus pilys
Augustinas K. Archeologų dėmesiui // Lietuvos aidas. – 1936, rugs. 26 (Nr. 421), p. 7 Šiaulių (Anykščių raj.) kaimo pilkapiai.
Augutis D. Pilaitė // Vakarinės naujienos. – 1959, rugpj. 1 Pilaitė (Vilnius).
Aukštadvaris. Randama senienų // XX amžius. – 1937, rugpj. 31, p. 7 Gudžionių ir Alešiškių (Trakų raj.) monetų radiniai.
Aukštaičių koplytėlė / Pr. D. // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 29, p. 7. Daugailių (Utenos raj.) piliakalnis.
Aukštaitis J. Alkai // Mūsų girios. – 1993, Nr. 2, p. 7
Aukštaitis N. Smilgių-Rymiškių apylinkių paminklai // Panevėžio tiesa. – 1965, kovo 19
Aukštaitytė N. Neabejingi senamiesčio likimui // Tarybinis studentas. – 1987, vas. 13, p. 3 Apie studentų dalyvavimą tyrimuose.
Aukštwilkiai. Senovės Kareivio Kapas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1927, kovo 16, p. 3 Aukštvilkių (Tauragės raj.) kapinynas.
Auryla V. Lietuvių vaikų literatūra. – V., 1986. – 319 p P. 224-225, 294, 299 – apie P. Tarasenką.
Auserordentliche Generalversammlung und Sitzung am 1. Februar 1902 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 500-503. P. 502-503 – A. Bezzenbergeris referuoja apie grūdų atspaudų keramikoje iš Kuršių nerijos tyrimus.
Avižonis K. Alkvietės ir alkakalniai – senovės lietuvių tikybos paminklai // Lietuva. – 1927, vas. 5, p. 3
Avižonis K. Kelios istorinės Lietuvos vietos (su 9 fotografijomis ir 6 brėžiniais). – K., 1927, – 36 p. – Tas pat: Avižonis K. Rinktiniai raštai. – Roma, 1982. – T. 3, p. 211-232 Rec.: Ruseckas P. // Švietimo darbas. – 1927, Nr. 7, p. 680-682. Turinyje: 1. Pilis “Zamkus”, 2. Piltinis (Karklėnų apyl.), 3. Pilė (Pabalčiai, Raseinių raj.), 4. Pilinės kalnas (Gudeliai, Kelmės raj.), 5. Pilies kalnas (Papiliai, Kelmės raj.), 6. Piliukas (Burbaičiai, Kelmės raj), 7. Rumšiškių piliakalnis ir “Velnio tiltas” (Kaišiadorių raj.), 8. Žvalgos kalnas (Čiobiškio apyl., Širvintų raj.), 9. Skarbas (Budeliai, Kaišiadorių raj.). II. Alkvietės ir alkakmeniai: 1. Spaustis ir Spausčiukas (Kelmės raj.), 2. Girgždūta (Telšių raj.), 3. Žydkapis (Paparčiai, Kaišiadorių raj.), 4. Veselija (Pakievis, Kelmės raj). III. Kurganai ir senkapiai: 1. Karoliniškių kurganai (Kelmės raj.), 2. Milžinkapiai (Panūdžiai, Kelmės raj.), 3. Verpenos senkapiai (Kelmės raj.). IV. Dionizo Poškos Baubliai.
Avižonis K. Kelios istorinės vietos // Avižonis K. Rinktiniai raštai. – Roma, 1982. – T. 3, p. 211-232. – Perspausdinta iš atskiro leidinio Kaune, 1927 m
Avižonis K. Lietuvių kilimo iš romėnų teorija XV ir XVI a. – K., 1939. – 30 p. – Tas pat: Praeitis. – V., 1993. – T. 3, p. 49-72
Avižonis K., Kolupaila S., Končius I. 20 kelionių po Kauno apskritį. – K., 1937. – 110 p., žml Rec.: Naujokaitis P. / P.N-tis. Tautos mokykla. – 1937, Nr. 10, p. 252. Minima daug piliakalnių, akmenų, kapinynų.
Azijatai sunaikino kultūros paminklą // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, vas. 16, p. 6 Naikių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Ažaneckienė D. Po žiupsnelį praeities // Žemaitis (Plungė). – 1994, rugpj. 6, p. 1 Apie Rietavo dvarvietės kasinėjimus.
Ažaneckienė D. Viduramžių ženklai // Žemaitis (Plungė). – 1997, liep. 19, p. 4 Tyrinėjimai Platelių ežere, Pilies saloje ir pakrantėje
Ąžuolais apaugęs Aukuro kalnas // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 31, p. 6A. Buv. Kurklių (Anykščių raj.) dvare.
Aлексеев Л. В. Белорусская археология и историческое краеведение во второй половине XIX – начале XX века // Советская археология (M.). – 1968, № 3, с. 85-100
Aнтанавичюс Ю. Раскопки могильника в Пакальнишкяй // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 381 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Babickas D. Gedimino kalno papėdėje – griūvantys gyventojų sandėliukai // Lietuvos rytas. – 1998, rugs. 24, priedas: Sostinė, p. 4. Vilniuje, Gedimino kapo kalva.
Babickas P. Apuolės paslaptys / P. Bab. // Mūsų Vilnius. – 1931, Nr. 26, p. 619.
Babickas P. Trakuose // Lietuvos aidas. – 1939, saus. 21 (Nr. 31). Iliustruotas kultūros priedas, p. 4 Trakų salos pilis.
Babičius V. Ožkų akmuo // Kultūros barai. – 1970, Nr. 4, p. 74-75 Pasiaurių (Švenčionių raj., Labanoro apyl.) girininkija.
Babińska A. Zygmunt Gloger – historyk, etnograf i archeolog // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1975, Nr.1, p. 70-74
Babinskas P. Juodkalnis // Žvaigždutė. – 1938, Nr. 20 Prie Pajevonių (Vilkaviškio raj.).
Babrungėnai / J. B. // Žemaičių prietelius (Telšiai), – 1925, Nr. 13, p. 3-4 Ir apie kapinyną – Milžinkapį, Plungės raj.
Bačiliūnaitė J. Kokius indus naudojo mūsų protėviai // Lietuvos rytas. – 1995, bal. 26, p. 2 Keramikos paroda Klaipėdoje.
Bačiūnų durpyne atkastas grindinys // Lietuvos žinios. – 1936, liep. 29, p. 5 Prie Šiaulių buv. dvaro durpyne.
Badania archeologiczne w gub. Kowieńskiej / K. N. // Litwa. – 1913, Nr. 29/30, p. 229. Pavenčiuose, prie Viekšnių.
Badania cmentarzyska Bałtów // Słowo. – 1939, rugpj. 23, p. 7 Pakrauglės (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Badania cmentarzyska kurhanowego koło Jaszun // Słowo. – 1938, geg. 19, p. 7 Jašiūnai (Šalčininkų raj.).
Badania na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1936, gruod. 5, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Badania na Górze Zamkowej w Wilnie // Žródła Mocy (Wilno). – 1930, sąs. 6, p. 103-104 Vilniaus pilis.
Badania techniczno-archeologiczne // Kurjer Litewski. – 1912, saus. 26 (vas. 8).
Bagdanavičius V. Sūduvių religijos klausimas // Tėvynės sargas (Chicago). – 1980, Nr. 3, p. 41-51
Bagdonas V. Archeologų radiniai // Diena. – 1994, spal. 18, p. 3 Šeimyniškėlių piliakalnio ir Kriokšlio kapinyno tyrinėjimai (Anykščių raj.).
Baginskaitė D. Pilies kalnui sutvarkyti // Vakarinės naujienos. – 1979, rugs. 7, p. 2 Vilnius.
Bagušienė O., Rimantienė R. Akmeniniai gludinti dirbiniai // Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – V., 1974. – T. 1: Akmens ir žalvario amžiaus paminklai. – p. 84-205, 244-245
Baigia kasti Apuolę // Žemaitis (Telšiai). – 1931, Nr. 36, p. 5
Baigia nykti senkapiai / Gr. // Mūsų rytojus. – 1934, geg. 29, p. 3. Palankinės-Karališkių (Šakių raj.) kapinynas.
Baigs stiprinti istorinių pilių griuvėsius // XX amžius. – 1939, liep. 17, p. 10 Taip pat apie Trakų ir Gardino pilis.
Baigtas piliakalnio kasinėjimas // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 38, p. 4
Baigti archeologiniai tyrinėjimai Seredžiuje // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 19 (Nr. 278), p. 8 Seredžiaus (Jurbarko raj.) kapinynas.
Baigti kasinėjimai Apuolėj // Lietuvos aidas. – 1931, rugs. 24, p. 6
Baikštytė E. “Kernavė” // Kalba Vilnius. – 1987, saus. 30, p. 4 Televizijos laida apie Kernavės tyrinėjimus.
Baikštytė E. Nuo laiko viršūnės // Kalba Vilnius. – 1988, Nr. 7, p. 4 Vilniaus pilis
Bay J. de. Compte rendu des traveaux du neuvieme congrés russe d’archeologie 1893, precédé d’une etude historique sur la Lithuanie et Vilna. – Paris, 1894. – 136 p. Rec.: Покровский Ф. В. // Виленский вестник. – 1894, 6 окт.
Bajalienė R. Šventojoje atstatyta pagoniškoji šventykla – žemaitiško užsispyrimo ir triūso padarinys // Vakarinė Palanga. – 1998, birž. 24/27 (Nr. 48), p. 6.
Bajor A. A. Współczesni o Marii Gimbutas i razem z nia // Kurjer Wileński. – 1996, vas. 1, p. 6 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Bajor A. A. Zamek w Miednikach // Kurjer Wileński. – 1996, liep. 11 Medininkų pilis
Bajoras V. Archeologai Šventojoje // Tarybinė Klaipėda. – 1969, rugpj. 29 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Bajoras V. Iš amžių glūdumos // Tarybinė Klaipėda. – 1966, liep. 23 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Bajoras V. Klaipėdos pilis. Kada ją aplankysime? // Tarybinė Klaipėda. – 1986, gruod. 5, p. 8
Bajoras V. Kur prasidėjo ir ant ko stovi Palanga // Vasara: Tarybinės Klaipėdos priedas). – 1988, birž. 17, 24
Bajoras V. Medžio rievių byla // Tarybinė Klaipėda. – 1987, geg. 31, p. 8 Apie J. Genį.
Bajorūnaitė I. Išvyka prie Džiugo piliakalnio // Komunizmo aušra (Telšiai). –1956, geg. 12 Siraičių kapinynas (Telšių raj.).
Bakanas J. Padavimas apie Veliuonos piliakalnį // Mūsų rytojus. – 1936, spal. 13, p. 4
Bakas S. Gedimino kalno ir pilies svetimkūniai // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 15, p. 7 Vilniaus pilys
Bakėnas J. Ieško užkastų turtų // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 24, p. 9 Kubilių (Šakių raj.) kapeliuose.
Bakonis E. Archeologai mokykloje pirmauja // Dialogas. – 1998, kovo 13, p. 5
Bakonis E. Istorijos ir kultūros paminklų apsauga Lietuvoje 1918-1940 metais // Istorija (V.). –1994, t. 33, p. 18-33
Balbieriškis. Pamirštas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1938, geg. 23 (Nr. 229), p. 7 Prie Peršėkės upelio, Norkūnuose (?, Prienų raj.).
Balčikonis J. Nauja Vilniaus archeologų draugija / Šimtanagis // Viltis. – 1912, saus. 25 (vas. 7). Feljetonas apie Miesto taryboje archeologų komisiją.
Balčiūnas A. Įdomi iškasena // Kauno tiesa. – 1955, rugpj. 13 Usėnų (Šilutės raj.) apyl. rasti tauro kaulai.
Balčiūnas D. Danielius Balčiūnas – iš tų, su kuriais mes einame į piliakalnius / Pokalbį užrašė S. Bulzgis // Šiaulių kraštas. – 1997, kovo 5, p. 10.
Balčiūnas D. Kauno senamiesčio 33 kvartalo archeologiniai tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 119-120 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Balčiūnas D. Kauno šv. Jurgio bažnyčios archeologiniai tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 7-9
Balčiūnas D. Tyrinėjimai Kaune Panevėžio gatvės Nr. 8 sklype // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 126-127 Kauno senamiestis
Balčiūnas D., Vaškelis A. 1995 m. archeologiniai tyrinėjimai Kaune, buvusiame Bernardinų vienuolyne // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 215-217 Kauno pilis ir miestas
Balčiūnas D., Vaškelis A. Kauno senamiesčio sklypo T. Daugirdo g. Nr. 1-3 archeologiniai tyrimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 221-224 Kauno pilis ir miestas
Balčiūnas D., Vaškelis A. Kauno šv. Jurgio bažnyčios archeologiniai tyrimai 1994 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 213-215 Kauno pilis ir miestas
Balčiūnas J. Akmenių pilkapynai [Trakų raj.], Akmens kaimo Užkeikta merga; Andriūnų Alka; Burokaraisčio kapinynas; Dvarčių pilkapiai; Kaniavos kapinynas; Kapiniškių kapinynas; Kuršių pilkapynas; Liškiavos Bažnyčios kalnas; Liškiavos akmens liekanos; Papiškių senovės gyvenvietė; Pasgrindos pilkapynas; Vilkiautinio senovės gyvenvietė; Voniškių piliakalnis [visi Varėnos raj.]; Akmenės-Mūrininkų pilkapynas; Dusinėnų pilkapynai; Paraisčių-Dvyliškio pilkapynas; Grabijolų pilkapynas; Grabijolų-Žemaitiškių pilkapynai; Gudelių pilkapynas; Karmazinų pilkapynas; Karveliškių senovės gyvenvietė; Kregžlės pilkapynas; Laukininkų pilkapynas; Mūrininkų pilkapiai; Marijampolio akmuo; Paraisčių pilkapynas; Parudaminio pilkapynas; Pilaitės piliakalnis (Vilnius); Pilviškių pilkapynas; Aleksandriškių-Pukštėnų pilkapynas; Pūkštėnų pilkapynas; Bildiškių-Pukštėnų pilkapynas; Pukštėnų pilkapiai; Sidaronių pilkapiai; Veseluchos pilkapiai; Žingių pilkapynas [visi Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 15, 208, 209, 230, 232, 233, 243, 250, 273, 293, 302, 308-311, 314, 320-321, 325-327, 332, 347
Balčiūnas J. Biržų (Astravo) senkapio žvalgomieji tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 92-94
Balčiūnas J. Čiukiškių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 65-66 Čiukiškiai (Kėdainių raj.).
Balčiūnas J. Dauglaukio plokštinio kapinyno 1983 m. žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 70-72
Balčiūnas J. Dvejos kautynės dėl Kauno pilies // Kardas. – 1931, Nr. 7, p. 98-106 1362 ir 1384 m. kovos.
Balčiūnas J. Grikiapelių pilkapiai; Miškinių pilkapiai; Šaltinių pilkapiai; Trakinių piliakalnis; Varkujų kapinynas [visi Anykščių raj.]. Ažušilės pilkapiai; Bališkių pilkapiai; Čelniukų akmuo; Dvarykščiaus pilkapiai; Gedžiunėlių-Garšvinės pilkapiai; Gedžiūnų pilkapiai; Ginučių pilkapiai; Gurbų pilkapiai; Ignalinos pilkapiai; Padysnio pilkapiai; Kazlupiškės piliakalnis; Kuprių pilkapiai; Lapušiškės pilkapiai; Laukstenių pilkapiai; Leoniškės-Bajorų piliakalnis; Medžiukiškių pilkapiai; Pavajuonio-Cegelnės pilkapiai; Pavajuonio pilkapiai; Didžiasalio (Poglinės miško) pilkapiai; Poliankos (Dvarykščiaus) pilkapiai; Puziniškio piliakalnis; Ramiojo pilkapiai; Rokėnų kapinynas; Sidariškių (Krivasalio) pilkapiai; Stripeikių pilkapiai; Dūkšto-Vigodkos pilkapiai [visi Ignalinos raj.]. Žlaugtų pilkapiai [Šalčininkų raj.]. Ardiškio pilkapiai; Dailidžių-Ardiškio pilkapiai; Dailidžių pilkapiai; Dainių kapinynas; Karališkių kapinynas ir gyvenvietė; Kiemelių kapinynas; Labūnavos (Liukonių) pilkapiai; Mančiušėnų piliakalnis, sen. gyvenvietė ir kapinynas; Maskoliškių piliakalnis; Staurygalos kapinynas; Voliukiškių pilkapiai; Vindeikių kapinynas; Žvagukalnio pilkapiai [visi Širvintų raj.]. Abejučių pilkapiai; Antaniškės pilkapiai; Baliulių piliakalnis ir pilkapiai; Stirnių pilkapiai; Dotlnėnų pilkapiai; Družilų pilkapiai; Paduobės-Šaltaliūnės piliakalnis; Degutinės-Kaltanėnų pilkapiai; Kavalčiukų piliakalnis; Kirdeikiškės pilkapiai; Kretuinių antrieji pilkapiai; Liulinės pilkapiai; Mylių I pilkapiai; Naujojo Strūnaičio pilkapiai; Paaldikio pilkapiai; Pabradės pilkapiai; Papiškės pilkapiai; Pašekščio pilkapiai; Peršaukščio-Kasčiukų pilkapiai; Rėkučių-Pakretuonės pilkapiai; Rėkučių-Paversmio piliakalnis; Sarių-Laukių pilkapiai; Stuglių piliakalnis; Sudotos pilkapiai; Svitailiškės pilkapiai; Šeškynės pilkapiai; Švenčionėlių pilkapiai; Veikūnų-Pašaminės pilkapiai; Ziboliškės pilkapiai [visi Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 46, 60, 89, 91, 99, 116, 117, 128-132, 138, 139, 147, 155-159, 167-170, 172, 266, 268, 274, 275, 276, 285, 286, 297, 304, 305, 307, 309, 310, 313, 314, 316, 317, 322, 326, 334, 340, 341, 342, 345-348, 351, 352, 354, 358, 364, 365
Balčiūnas J. Mokslinės metodinės paminklų apsaugos tarybos archeologiniai tyrinėjimai 1967-1986 metais // 1967-1986 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 m. rugsėjis). – V., 1987. – P. 31-36
Balčiūnas J. Neaiškių objektų žvalgomieji tyrinėjimai 1994-1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 284-285 Vilniaus ir Zarasų rajonai.
Balčiūnas J. Paveldo sąrašas plečiasi // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 17
Balčiūnas J. Raudonės pilis // Lietuvos aidas. – 1931, liep. 2, p. 2-3 Teigiama, kad pastatyta 1337 m., o 1339 m. čia žuvęs Gediminas.
Balčiūnas J. Šalčininkų ir Varėnos rajonų paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 181-183 Žlaugtų (Šalčininkų raj.) pilkapiai.
Balčiūnas J., Dakanis B. Ignalinos rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 110-113 Leoniškės ir Puziniškio piliakalniai, Rokėnų pilkapių radiniai.
Balčiūnas J., Dakanis B. Rokiškio rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 113-114 Rudžių piliakalnis ir kiti paminklai.
Balčiūnas J., Dakanis B. Švenčionių rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1987 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 166-168
Balčiūnas J., Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.). Akmenės rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 168-169
Balčiūnas J., Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.)., Zabiela G. 1986 m. žvalgyti paminklai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 169-171
Balčiūnas J., Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.)., Zabiela G. 1987 m. žvalgyti paminklai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 172-177
Balčiūnas J., Dakanis B., Strazdas A. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 278-292 P. 278 – Laumakės (Dietkauščiznos, Ignalinos raj.) akmuo su dubeniu; p. 279-280 – Šuneliškių (Kaunas) piliakalnis; p. 285 – Puškų (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Balčiūnas J., Dakanis B., Zabiela G. Vilniaus miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1987 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 177-178
Balčiūnas J., Kuncienė O. Kretuonių pirmasis pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 322-323.
Balčiūnas J., Merkevičius A. (jaun.), Zabiela G. Utenos rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 115-116
Balčiūnas J., Merkevičius A. (jaun.). Žvalgomoji ekspedicija Zarasų rajone // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 114-115
Balčiūnas K. Archeologiniai radiniai iš Paragaudžio // Tiesa. – 1973, rugpj. 4 Kapinynas (Šilalės raj.).
Balčiūnas K. Kurmis ir archeologai // Mūsų gamta. – 1986, Nr. 10, p. 29 Apie Padievaičio (Šilalės raj.) piliakalnyje rastą Romos monetą.
Balčiūnas K. Kurmis rado Romos monetą // Tiesa. – 1986, rugs. 3, p. 4 Padievaičio (Šilalės raj.) piliakalnis prie Kvėdarnos.
Balčiūnas K. Pajūralis // Artojas (Šilutė). – 1970, vas. 7
Balčiūnas. Gen. leit. gyd. V. Nagevičius // Karys. – 1929, Nr. 1, p. 4
Balčiūnienė I. 1988 ir 1989 metų archeologinių tyrinėjimų sukauptos medžiagos odontologiniai duomenys // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 235-241 Spigino ir Duonkalnio (Telšių raj) radiniai.
Balčiūnienė I. Ar kentė dantų skausmą mūsų senoliai? // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 3, p. 34-35
Balčiūnienė I. Dantų raštas ir... tautos // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 3, p. 14-15
Balčiūnienė I. Pamarių kultūros žmonių odontologinis tipas ir jo genezė // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 281-289
Balčiūnienė I. Pirmųjų Žemaitijos žmonių odontologija // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 42-45
Balčiūnienė I. Plinkaigalio kapinyno etninės odontologijos duomenys // Lietuvos archeologija. – 1993, t. 10, p. 209-212
Balčiūnienė I. Plinkaigalio V-VI a. gyventojų odontologija // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 117-120 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Balčiūnienė I. XIV-XVII a. Alytaus miesto gyventojų odontologija // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 21-25
Balčiūnienė I. XIV-XVII a. Alytiškių etninė odontologija // Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai. – V., 1989. – P. 79-86
Balčiūnienė I. XV-XVIII a. Kernavės žmonių dantų ligos // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 127-130
Balčiūnienė I., Česnys G. XVI-XVII a. Mažeikių (Šiaulių raj.) kapinynas etninės odontologijos ir kraniologijos požiūriu // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 206-210
Balčiūnienė I., Česnys G., Jankauskas R. Spigino mezolito kapų kraniometrija, odontologija, osteometrija ir paleopatologija // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 10-16 Biržulio ežero baseinas (Telšių raj.).
Balčiūnienė I., Jankauskas R. Spigino kapų Nr. 4 ir Nr. 2 žmonių odontologiniai, osteometriniai ir paleopataloginiai duomenys // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 11-15
Balčiūnienė I., Volkaitė-Kulikauskienė R., Merkienė R. Pratarmė // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 11-13. – Lygiagr. k. anglų k. (p. 14-16) ir rusų k. p. 17-20) Etnogenezės ir etninės istorijos tyrinėjimų apžvalga.
Balčiūnienė J. Etninės odontologijos duomenys // Lietuvos archeologija. – V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 100-103
Balčius A. Dėl Liškiavos piliakalnio // Tiesa. – 1958, kovo 26 Varėnos raj.
Balčius A. Nesaugomi istoriniai paminklai // Komjaunimo tiesa. – 1958, gruod. 3 Liškiavos pilis (Varėnos raj.).
Balčius M. Atradimų žemė // Palanga. – 1992, kovo 6 (Nr. 8), kovo 13 (Nr. 9), kovo 20 (Nr. 10) Šventosios monetų radiniai.
Balčius M. Būtingės dvarvietėje rastos monetos // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 22-25 Būtingė (Kretingos raj.).
Balčius M. Dadotkų lobis (1601/1977) kaip XVI a. II pusės piniginės apyvartos šiaurės Žemaitijoje tyrinėjimo objektas // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 141-146 Telšių raj.
Balčius M. Gegužinės (Jonavos raj.) monetų lobio (1643/1980) komplektavimas // Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų. – V., 1991. – P. 13-19
Balčius M. Mikelis / Kalbėjosi A. Girininkas // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4(7), p. 7-8. M. Balčius apie save.
Balčius M. Monetų radinių skirstymas // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 m. rugsėjis). – V., 1987. – P. 58-60
Balčius M. Palangos lobis // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 193-196 Kunigiškių (Kretingos raj.).
Balčius M. Vokiečių Ordino monetos // Voruta. – 1992, Nr. 40, p. 3
Balčius M., Ivanauskas E. Die Münzen und Barren des Grossfürstentums Litauen von 1387-1495 // Münstersche Numismatische Zeitung (München). – 1993, Nr. 2, p. 1-5; 1994, Nr. 2, p. 8-12; 1995, Nr. 2, p. 1-4; 1996, Nr. 1, p. 1-5; 1997, Nr. 1, p. 1-5
Balčius M., Ivanauskas E. Lietuvos valstybinių ženklų kilmė ir prasmė // Voruta. – 1990, Nr. 13, p. 2
Balčius M., Ivanauskas E. Monetų radiniai Šventosios pajūryje 1967-1987 m. // Kultūros paminklai (V.). –1994, t. 1, p. 31-35
Balčius M., Ivanauskas E. Pirmosios Lietuvos monetos // Komjaunimo tiesa. – 1988, birž. 19
Balčius M., Ivanauskas E. Polocko ir Smolensko monetų kalyklos // Voruta. – 1992, Nr. 5, p. 4, 7 Apie Andriaus Algirdaičio monetas.
Balčius M., Ivanauskas E. Seniausios Šventojoje rastos monetos // Žemaičių praeitis. – 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 77-80
Balčius M., Ivanauskas E. Švedijos monetų radiniai Lietuvoje // Voruta. – 1991, Nr. 20, p. 3
Balčius M., Ivanauskas E. Šventosios anglų pirklių kontoros numizmatinė medžiaga // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 91-93
Balčius M., Ivanauskas E. Varnių archeologinių tyrinėjimų monetos // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 196-197
Baleišis E. Šventoji...prieš 5000 metų // Vakarinės naujienos. – 1969, rugs. 27, p. 4 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Balevičius Z. Senovinis žvejybos ūkis // Mūsų girios. – 1959, Nr. 8, p. 32-36
Balevičiūtė A. Dovanos mokyklos muziejui // Moksleivis. – 1983, Nr. 2, p. 5 Leipalingio (Lazdijų raj.) kapinynas.
Balikienė B. Įvykis Kėdainių senosios rinkos aikštėje // Respublika. – 1991, bal. 26, p. 9 Apie 1990 m. kasinėjimus Kėdainiuose.
Balikienė B. Monetų skambesys // Vakarinės naujienos. – 1986, rugs. 4, p. 4 Monetų radiniai Vilniuje (minimas 1981 m. Lydos gatvėje rastas lobis).
Balikienė B. Padovanojo grašį // Vakarinės naujienos. – 1986, birž. 28, p. 1 Į Istorijos ir etnografijos muziejų Vilniuje pateko Prahos grašis.
Balikienė B. Suvenyras taupyklė // Vakarinės naujienos. – 1986, gruod. 20, p. 2 Skaidiškių (Vilniaus raj.) lobis.
Baliliūnaitė D. Archeologiniai tyrimai Kaune, Karaliaus dvaro g. Nr. 6 kieme // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 224-227 Kauno pilis ir miestas
Baliliūnaitė D. Archeologiniai tyrimai Simno bažnyčioje 1992 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 208-210
Baliliūnaitė D., Vaškelis A. Kėdainių senamiesčio sklypo Didžiojoje gatvėje Nr. 17 archeologiniai tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 239-241 Kėdainiai
Baliliūnaitė D., Žalnierius A. Buvusiojo Bernardinų vienuolyno bravoro Kaune 1995 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 217-219 Kauno pilis ir miestas
Baliński M. Krewo starodawny zamek na Litwie. // Baliński M. Pisma historyczne. – Warszawa, 1843. – T. 4, p. 165–180. Krėvos pilis (Ašmenos a.).
Baliński M. Starożytna Polska. – Warszawa, 1886. – T. 3. – Pakartotas 1846 m. leidimas.
Balinski M., Lipiński T. Starožytna Polska pod względem historycznym, jeograficzszym i statistycznym. – Warszawa, 1846. – T. 3. – 866, 28 p. P. 201-202 – Pilaitė ( Vilnius); p. 202-204 – Kernavė; p. 204-206 – Maišiagala; p. 206-207 – Giedraičiai; p. 207-208 – Vydeniškės; p. 209-210 – Dubingiai; p. 211-213 – Medininkai; p. 216 – Kurmelionių (Šalčininkų raj.) piliakalnis ( su griuvėsiais!); p. 233-238 –Krėvos pilis; p. 252-257 – Lydos pilis; p. 264-270 – Ukmergė; p. 270-272 – Deltuvos (Sukinių, Ukmergės raj.) Mokas; p. 276-279 – Norkūnai ir Pakalniai (Utenos raj.); p. 280 – Vyžuonų pilkapiai; p. 282 – Raguvos akmuo; p. 283 – Obelių kapinynas (Ukmergės raj., nukeltas į Rokiškio raj.); p. 296-318 – Trakai; p. 318-323 – Senieji Trakai; p. 324-325 – Rūdininkai; p. 427-429 – Punia; p. 448 – Upytės pilis; p. 459-466 – Raginėnai (Radviliškio raj.); p. 467-473 – kryžiuočių pilys prie Nemuno; p. 525-526 –Platelių pilis; p. 538 – Jurbarko pilis; p. 544-554 – Veliuona; p. 554-559 –Seredžius; p. 579 – Salduvės kalnas (Šiauliai).
Baliulis A. Jurbarko praeitis istoriniuose dokumentuose // Jurbarkas. – V., 1996. – P. 27-63 P. 27-30 – apie Jurbarko pilį.
Baliulis A., Mikulionis S. Karališkieji Medininkai – miestelis ar kaimas // Statyba ir architektūra. – 1983, Nr. 10, p. 22-23
Baliulis A., Miškinis A. Kada ir kaip kūrėsi Trakai // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 12, p. 13-15
Baliulytė I. Miestų užuomazgų Lietuvoje chronologija ir bruožai // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 105-107
Baliūnas K. Anykščiai dabar ir prieš 400 metų // Sekmadienis. – 1939, Nr. 6, p. 5
Baliūnas K. Eigulių didvyriai ir pabaisos // Sekmadienis. – 1939, Nr. 30, p. 3 Eigulių (Kaunas) piliakalnis, kapinynas ir akmens amžiaus stovykla.
Baliūnas K. Gražiųjų ežerų paslaptys // Sekmadienis. – 1939, Nr. 4, p. 3 Padavimai apie Molėtų v. ežerus.
Baliūnas K. Istoriniai apsaugos vartai Darsūniškyje // Sekmadienis. – 1939, Nr. 11, p. 3 Darsūniškio (Kaišiadorių raj.) piliakalnis ir pilkapiai.
Baliūnas K. Karaliaus sostas Kernavėje // Sekmadienis. – 1938, Nr. 36, p. 5 Daug pramanytų dalykų apie piliakalnius.
Baliūnas K. Plungės gyvenimo vaizdeliai // Sekmadienis. – 1939, Nr. 39, p. 3 Gandingos piliakalnis (Plungės raj.).
Baliūnas K. Rumbonių valdovai ir vaiduokliai // Sekmadienis. – 1938, Nr. 33, p. 4 Rumbonių (Alytaus raj.) piliakalnis.
Balys J. Ar senovės lietuviai turėjo stabų // Jaunoji Lietuva. – 1929, Nr. 8, p. 33-37; Nr. 9, p. 44-46; Nr. 10, p. 50-54
Balys J. Ąžuolas tikybos istorijoje // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1934. – T. 2, skilt. 536-538.
Balys J. Baltų mitologijos apžvalga // Aidai (Brooklyn). – 1954, Nr. 7, p. 326-327
Balys J. Baum und Mensch im litauischen Volksglauben // Deutsche Volkskunde. – 1942, sąs. 4, p. 171-177
Balys J. Dar apie Karsakiškį / J.B. // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 38, p. 3-4. Žiaunų (Panevėžio raj.) kapinynas.
Balys J. Deginamosios aukos // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1937. – T. 6, skilt. 281-283
Balys J. Dvasių kultas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. – T. 5, p. 288-289
Balys J. Etnografijos ir archeologijos sutartinis darbas // Vairas. – 1932, Nr. 6, p. 221-228
Balys J. Etnografiniai ir archeologiniai darbai susovietintoj Lietuvoj // Draugas (Chicago). – 1953, bal. 18
Balys J. Gilios senovės laivas muziejuje // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 19 (Nr. 374), p. 6 Noruišių (Kelmės raj.) durpyno radinys Šiaulių “Aušros” muziejuje.
Balys J. Istoriniai padavimai. – Chicago, 1949. – 101 p P. 49-56 – apie paskendusius miestus, pilis; p. 57-81 – apie užburtas pilis, piliakalnius.
Balys J. Karsakiškio apylinkė // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 30-32 Gasparėlių pilkapiai, Pagiegalos kapinynas ir Tiltagalio apylinkės (Panevėžio raj.).
Balys J. Keletas istorinių vietų Lėvenos baseine // Panevėžio balsas. – 1930, Nr. 33 Ties Aščiagalių-Bygailių (Panevėžio raj.) kaimais esąs piliakalnis.
Balys J. Lietuvių kryžiai // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 43-52 Kryžių ryšys su ikikrikščioniškais antkapiniais paminklais.
Balys J. Lietuvių liaudies pasaulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje. – Čikaga, 1966. – 120 p Rec.: Jonynas A. Knyga apie lietuvių liaudies tikėjimą // Kultūros barai. – 1968, Nr. 9, p. 70-71.
Balys J. Lietuvių mitologija “Mytologie generale” leidinyje // Lietuvos aidas. – 1935, rugs. 7, p. 3 Prancūzijoje leidžiamo leidinio 20 sąsiuvinyje, p. 270-277, F. Guirand ir G. Alexinsky pateikia straipsnį apie lietuvių mitologiją.
Balys J. Lietuvių rasinė sudėtis // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 35, p. 581-582
Balys J. Lietuvos archeologiniai paminklai Mintaujos muziejuje // Lietuvos aidas. – 1930, vas. 4, p. 6
Balys J. Lithuanian Mythology // Standar Dictionary of Folklore, Mythology and Legend. – New York, 1950. – P. 631-634. – Tas pat: Lietuvių mitologija. V., 1997. – T. 2, p. 397-406
Balys J. Mokslas religijų istorijoje. Mintys apie senųjų lietuvių religiją // Aidai (Brooklyn). – 1954, Nr. 1, p. 40-41
Balys J. Senovės lietuvių dievai ir dvasios // Santarvė (London). – 1956, Nr. 4/5
Balys J. Senovės lietuvių tikybos klausimu / J.B. // Lietuva. – 1927, vas. 25, p. 2, 3, 5 Alkos, mini Mituvos ež. salą – Alką (Kupiškio raj.).
Balys J. Skapiškis // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 30, p. 12 Mini Alko salą prie Skapiškio (Kupiškio raj.).
Balys J. Ugnis ir jos garbinimas // Kūryba. – 1942, Nr. 1, p. 47-52; Nr. 2, p. 41-46
Balys J. Žalčių garbinimas senovės Lietuvoj // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 3, p. 115-117
Balys J. Žalčių garbinimas senovės Lietuvoje // Aidai (Augsburg). – 1948, Nr. 18, p. 346-349
Balys J., Biezais H. Baltische Mythologie // Wörterbuch des Mythologie / Herausg. von. H.W. Hassing. 1. Die alten Kulturvölker. – Stuttgart, 1965. – P. 373-454
Balys J., Skardžius P. Deivė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 4, p. 410-412.
Balytė P. Lankėsi archeologai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1976, spal. 16 Paminklų registracija.
Balodis F. “V. Nagevičiaus iškasenos Apuolėje yra įrašiusios naujų puslapių senovės kuršių istorijoje” // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 24, p. 5 Apuolė (Skuodo raj.).
Balodis F. Apule. Apules pilskalns // Brīvas Zeme (Rīga). – 1931, Nr. 39, p. 309-311
Balodis F. Apuolės piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 18, p. 2-3.
Balodis F. Atrakts seno kuršu varenības piemineklis // Atpūta (Rīga). – 1932, Nr. 405 Apuolė (Skuodo raj.).
Balodis F. Bagātīgi izrakumi Apūles pilskalnā Lietuvā // Jaunakas ziņas (Rīga). – 1932, Nr. 159 Apuolė (Skuodo raj.).
Balodis F. Die lettischen Burgberge nach den Grabungen der letzten Jahre // Finska fornminnesföreningens tidiskrift (Helsinki). – 1934, t. 40, p. 200-211 Aptaria ir Apuolės piliakalnio tyrinėjimus.
Balodis F. Izrakumi Impiltas pilskalnā // Brīva zeme (Rīga). – 1934, Nr. 185. – Tas pat: Latvis (Rīga). – 1934, Nr. 3843
Balodis F. Kvieši senajā Kursā sēti jau 5.g.s. pr. Kr. Izrakumi Apūles pilskalnā // Brīva zeme (Rīga). – 1932, Nr. 160 Apuolė (Skuodo raj.).
Balodis F. Latvijas pilskalni 1909.-1934. gadu izrakumi gaismā // Pagātne un tagadne.– Riga, 1938. – T. 2, p. 110-119 P. 114-117 – aptaria Apuolės tyrinėjimus.
Balodis F. Nobeigti izrakumu darbi Apūlés pilskalnā // Latvis (Rīga). – 1932, Nr. 3214 Apuolė (Skuodo raj.).
Balsys V. Kaune atkasta senojo miesto pastatų liekanų / Vb. // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 18, p. 7. Kauno pilis ir miestas.
Balsys V. Kaune rado Romos laikų pinigų // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 3, p. 8 Sidabrinė Cezario moneta.
Balšaitytė N. Senovės paslaptys // Valstiečių laikraštis. – 1963, lapkr. 22, p. 3 Trakų pusiasalio pilis.
Baltai ar aisčiai? / Al. U-as. // Akademikas. – 1936, Nr. 16/17, p. 346-347.
Baltakis J. A. Smetonos akmuo ant Ginučių piliakalnio tarp turistų lankomų objektų // Lietuvos aidas. – 1997, geg. 29, p. 4 Ginučių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Balte E. Altlitauische Festungen // Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1927, Nr. 2, p. 1-2 Piliakalniai, remiasi P. Tarasenka.
Balte G. Zur Mythologie der alten Litauer // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1928, Nr. 4
Balten // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 83
Baltijas arkeologu Konference. Rīga // Latvijas Saule (Rīga). – 1930, Nr. 91/92, p. 1005-1012 P. 1007 – E. Volterio pranešimas; p. 1010 – V. Nagevičiaus pranešimas.
Baltijas Asamblėjas balva // Latvijas vēstures institūta žurnals (Rīga). – 1997, Nr. 4, p. 160 R. Rimantienė – Baltijos Asamblėjos premijos laureatė
Baltijos kraštų archeologų kongresan Rygoj // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 2, p. 6
Baltijos kraštų archeologų kongresas // Lietuvos aidas. – 1930, birž. 30, p. 2 V. Nagevičius vyks su Pryšmančių kapinyno (Kretingos raj.) radiniais.
Baltijos tautos priešistorinėje gadynėje. Vokiečių mokslininko prof. dr. Carlo Engelio tyrinėjimų duomenys // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 31 (Nr. 594), p. 3 Rygoje skaitė paskaitą.
Baltijos valstybės švedų archeologo tyrinėjimų šviesoje // Lietuvos aidas. – 1933, birž. 20, p. 2
Baltis A. Aplankykite “istorines” vietas // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 28, p. 11 Biržų pilis ir muziejus.
Bałtowe – północni sąsiedzi słowian // Kurjer Wileński. – 1990, spal. 16 Apie parodą Varšuvos archeologijos muziejuje.
Baltramiejūnas A. Gilbonių kapmilžiai // Panevėžio balsas. – 1934, Nr. 32 Panevėžio raj.
Baltrūnas A. Nuo kada lietuviai pinigus skaičiuoja // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 3/4, p. 2-3 Apie pirmąsias Lietuvos monetas.
Baltrūnas V. Nelinksma kelionė per Žemaitiją // Komjaunimo tiesa. – 1987, liep. 16, p. 3 Apie archeologinius akmenis.
Baltrūnas V., Kučas V. Šlaitas netruks nugriūti // Tiesa. – 1978, rugpj. 4, p. 4 Paverknių (Prienų raj.) piliakalnis.
Baltrušaitienė K. Dantų caries ir jo pasekmės seniausiose iškastinėse Lietuvos gyventojų kaukolėse // Medicina. – 1962, t. 3, p. 243-244
Baltrušaitienė K. Paleostomatologiniai tyrinėjimai // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 12, p. 19-20
Baltrušaitis J. Paslaptingas praeities liudininkas // Draugas (Šakiai). – 1996, spal. 26 Kukarskės piliakalnis.
Baltrušaitis J. Žemė slepia lobius // Švyturys. – 1968, Nr. 18, p. 26 XVIII a. taleriai Sudarge (Šakių raj.).
Balts K. Baltijos kraštų prosenovė dabartinių Rytprūsių mokslo šviesoje // Tėvų žemė. – 1938, bal. 14 (Nr. 3), p. 8
Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1 Ref.: Urba K. Apie protėvių būtį ir dabarties būtį // Literatūra ir menas. – 1994, Nr. 23, p. 14. Umbražiūnas K. Baltų archeologija // Voruta. – 1994, Nr. 48, p. 2. Volkaitė-Kulikauskienė R., Griciuvienė E., Luchtanas A., Butrimas A., Vaitkunskienė L. Deguto šaukštas gražiame leidinyje // Lietuvos aidas. – 1994, birž. 29, p. 13. – Atsakymas: Girininkas A. Ar šaukšte tikrai degutas? // Lietuvos aidas. – 1994, rugpj. 19, p. 11.
Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga, Vilnius, 1994 m. kovo 30 d. – V., 1995. – 51 p
Baltų etninės istorijos problemos // Vakarinės naujienos.– 1981, kovo 27, p. 3 Apie konferenciją Vilniuje.
Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. Nuo seniausių laikų iki XV amžiaus pabaigos / Sudarė N. Vėlius. – V., 1996. – 741 p. Rec.: Mikhailov N. Naujas stimulas baltų mitologijai tyrinėti // Kultūros barai. – 1997, Nr. 12, p. 101-103. Vyšniauskaitė A. Nepamirštamas palikimas // Liaudies kultūra. – 1997, Nr. 3, p. 51-53.
Baltų tautų civilizacijos paroda Florencijoje // Akiračiai (Chicago). – 1991, Nr. 9, p. 3. – Tas pat: Europos lietuvis (London). – 1991, rugpj. 6 Apie Varšuvos archeologijos muziejaus surengtą baltų parodą.
Baltutis J. Pilaitės piliakalnyje matydavę tris moteris plaukus šukuojant // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 26, p. 7 Šeputaičių-Juodžių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Baltutis L. Išarė puodą pinigų // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 19, p. 8 Buv. Kurtuvėnų (Šiaulių raj.) dvaro laukuose rasti du lobiai.
Banelis J. Sudarkytas piliakalnis // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 7, p. 34 Pilaitė (Vilnius).
Banelis S. Muziejui / S.B. // Panevėžio balsas. – 1928, Nr. 22, p. 2. Molainių (Panevėžio raj.) lobis, Inkūnų (Biržų raj.) bronzinis kirvis.
Banelis S. Muziejus // Panevėžys / Red. J. Masilionis. – Chicago, 1963. – P. 280 Rinkiniai iki 1940 m.: minimi Užprūdžių (Naujamiesčio v.) ir Stačiūnų (Pušaloto v.) monetų lobiai.
Banelis S. Panevėžio muziejus / S. B-lis. // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 7, p. 1-2 Lepšių, Baibokėlių (Panevėžio raj.) numizmatikos radiniai.
Banelis S. Panevėžio muziejus / St. B-lis. // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 26, p. 1-2.
Banelis S. Panevėžio muziejus. Akmeniniai kirveliai / S. B-lis. // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 17, 18.
Banelis S. Panevėžys / S.B. // Mūsų rytojus. – 1928, Nr. 23, p. 6. Molainių (Panevėžio raj.) lobis.
Bangus radinys // Lietuvis. – 1927, Nr. 2, p. 3 Maštalierių (Alytaus raj.) lobis.
Banionis J. Jono Puzino gimtosios sodybos vieta // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 113. Svaronys (Ukmergės raj.).
Baniulis V. Ar paremsime iniciatyvą? / Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 48, p. 7 Apie V. Urbanavičiaus filmą “Šventaragio mįslės”.
Baniulis V. Kernava // Pavasaris. – 1930, Nr. 3, p. 74-76 Kernavė (Širvintų raj.).
Banys A. Dešimtasis sąraše // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, lapkr. 4 Ižiniškių (Raseinių raj.) piliakalnis.
Banys A. Kas po mūsų kojomis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1969, spal. 18 Raseinių-Mirklių piliakalnis.
Banys A. Mūsų žemė – kaip knyga // Naujas rytas (Raseiniai). – 1969, spal. 7 Raseinių rajono kapinynai.
Banys A. Padubysio-Kaimelės piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, kovo 2
Banys A. Šiaulelių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1972, spal. 31
Banys P. Kur mūsų sentėviai gyveno, vargelį vargo // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 22, p. 352 Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Banytė R. 1993 m. Baitų plokštinio kapinyno tyrinėjimai //ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 124-127 Baitai (Klaipėdos raj.).
Banytė R. Baičių kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 72-74 Baičiai (Klaipėdos raj.).
Banytė R. Baitų (Klaipėdos raj.) kapinyno tyrinėjimai 1990 ir 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 70-73
Banytė R. Baitų kapinyno tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 178-191. Klaipėdos raj.
Banytė R. Baitų plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 95-98 Klaipėdos raj.
Banytė R. Gintariniai kabučiai iš Baitų senkapių // Vakarų baltų istorija ir kultūra. – Klaipėda, 1995. – T. 2, p. 5-20
Banytė R., Genys J., Sprainaitis R. Prisilietimai prie praeities // Klaipėda. – 1992, bal. 10, p. 3 Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archeologiniai tyrinėjimai.
Banytė R., Žulkus V. Jakų, Klaipėdos raj., pylimų žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 39-43
Banzemer I. Muzeum archeologiczne w Wilnie // Światowit (Warszawa). – 1899, t. 1, p. 157-159.
Barakauskas S. 1994-1995 m. Vilniaus miesto Bernardinų ir Pranciškonų bažnyčiose rastų palaikų antropologinė analizė // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 391-396 Vilniaus miestas
Baranauskas P. Apsaugoti istorines vertybes // Mažeikių tiesa. – 1950, bal. 20 Paminklų apsauga.
Baranauskas T. Apie tariamą Žagarės jubiliejų // Voruta. – 1998, Nr. 35, p. 12 Ir apie Žagarės piliakalnius.
Baranauskas T. Atrasta Latavos pilaitė // Voruta. – 1997, Nr. 35, p. 9 Palatavio (Anykščių raj.) piliakalnis.
Baranauskas T. Praeities pėdsakai Anykščių krašto vietovardžiuose // Anykščiai. – 1995, sąs. 9, p. 18-22 Rašoma ir apie Žiogų akmenį.
Baranauskas T. Vorutos piliakalnio mįslė // Voruta. – 1997, Nr. 3, p. 13; Nr. 4, p. 13, 15. Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Baranauskas T. Vorutos piliakalnis tyrinėjamas // Žiburys (Anykščiai). – 1997, Nr. 4 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Baranauskas T., Zabiela G. Mindaugo dvaras Latava // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 21-40 Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Baranauskas V. Kokia bus Gedimino aikštė // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 19, p. 1, 5 Vilniaus pilis
Baranauskas V. Kur tvyro piliakalnių dvasia // Moksleivis. – 1971, Nr. 11, p. 26 Laukių (Švenčionių raj.) pilkapių tyrinėjimai.
Baranauskas V. Mūšiai pilies papėdėje // Lietuvos jūreivis (Klaipėda). – 1997, spal. 23, p. 5 Dėl Klaipėdos pilies teritorijos.
Baranowski T. Ceramika “grupy olsztyńskiej” z osady i cmentarzyka w Tumianach (uwagi wstępne) // Ceramika zachodnio bałtyjska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 283-292
Baranowski T. Pochowki koni z Tumian w woj. Olsztynskim // Archeologia Polski (Warszawa). – 1996, t. 41, sąs.1/2, p. 65-130
Barauskas R. Nušovė tėvelį... Už ką? // Respublika. – 1992, kovo 14, p. 3 Apie 1991 m. rugpj. 15 d. nušautą archeologą L. Dziką.
Barauskas V., Antanavičius J. Pakalniškių kapinyne iškastų žirgų kaulų liekanų archeologiniai, morfologiniai bei osteometriniai tyrimai // Lietuvos veterinarijos akademijos darbai (K.). – 1976, t. 11, p. 13-18 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Barbaravičienė J. Kernavės žemės paslaptys // Širvinta (Širvintos). – 1989, rugs. 2 Kernavės tyrinėjimai
Barbaravičienė J. Kernawe odsłania swe tajemnice // Czerwony sztandar. – 1989, spal. 6 Kernavės tyrinėjimai
Barbaravičienė J. Tikimės visos tautos paramos // Širvinta (Širvintos). – 1989, liep. 5 Kernavės tyrinėjimai
Barber E. J. Europos kultūros transformacija tarp 4500 ir 2500 m. pr. Kr. / Vertė M. G. [M. Gimbutienė] // Metmenys (Chicago). – 1980, kn. 39, p. 184-195 Pranešimas, skaitytas Dubrovnikų kongrese, 1979 rugsėjo 12-17 d.
Bardauskienė R. Prabyla praeitis // Tiesa. – 1983, lapkr. 11 Obelių kapinyno radinių paroda Ukmergės muziejuje.
Bareika F. Saugokime istorinius ir archeologinius paminklus // Pergalė (Zarasai). – 1950, bal. 16 Paminklų apsauga.
Barysas J. Kokie išliks praeities paminklai? // Tėvynė (Panevėžys). – 1977, kovo 1, p. 3 Taip pat ir rajono archeologiniai paminklai.
Barkus A. Kriveikiškių kapinyno odontologiniai duomenys // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 396-397 Kernavė
Barkus A. Nauji senojo ir viduriniojo geležies amžiaus odontologijos duomenys (Marvelės senkapio medžiaga) // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 23 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Barkus M. Senoviški kapai // Lietuva. – 1925, kovo 20, p. 5 Dimaičių (Telšių raj.) kapai.
Baronaitė A. Užkasta ateinančioms kartoms // Veidas. – 1996, Nr. 31, p. 58-59 Vilniaus pilys
Baronas D. Lietuvių karybos bruožai XIII a. pradžioje // Lietuvos valstybė XII-XVII a. – V., 1997. – P. 487-505
Barran O. Auf archäologischer Ekspedition im Memelland. Juli 96 // Tolkemita-Mitteilungen (Dieburg). – 1996, Nr. 3, p. 7-12
Barstyčių apylinkė // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1929, Nr. 10, p. 6 Mikytų (Skuodo raj.) piliakalnis ir alkakalnis.
Baršauskas J. Barboros Radvilaitės rūmų pėdsakais // Tiesa. – 1968, Rugsėjo 19 Vilniuje.
Baršauskas J. Prie rūsčių Kauno gynybos sienų // Statyba ir architektūra. – 1971, Nr. 2, p. 23-24
Baršauskas J. Viduramžių Kaunas – miestas tvirtovė // Statyba ir architektūra. – 1972, Nr. 2, p. 29-30
Baršauskas J., Jankevičienė A., Kitkauskas N. Mūrinės statybos pradžia // Lietuvos architektūros istorija. – V., 1987. – T. 1, p. 32-47
Bartininkai. Didingas Basanavičiaus piliakalnis / Petr. A. // XX amžius. – 1939, birž. 23, p. 8. Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaimas.
Bartininkai. Gražus piliakalnis / Akiraitis // Suvalkietis (Marijampolė). – 1932, Nr. 23, p. 5 Piliakalniai (Vilkaviškio raj.).
Bartininkas M. Krivaitis, krivis, krivių krivis, krivūlė // Voruta. – 1994, Nr. 47, p. 5
Bartininkas M. Ugnies sergėtojos // Jaunimo gretos. – 1988, Nr. 1, p. 19 Apie vaidilutes.
Bartkus J. Šis tas iš žmonijos istorijos. Pirmųjų Lietuvos gyventojų tikėjimas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 37, p. 8
Bartkus K. Nepastebėtas piliakalnis ties Kaunu // Kraštotyra. – V., 1963. – P. 110-112 Marvelė (Kaunas).
Bartkus K. Berčiūnų pilkapiai // Panevėžio tiesa. – 1966, liep. 30
Bartkus K. Įrašai plieno ašmenyse // Bibliotekų darbas. – 1967, Nr. 4, p. 40 Įrašai kalavijuose.
Bartkus K. Ką byloja pamirštas kalno vardas // Naujas rytas (Raseiniai). – 1964, spal. 13, p. 4 Kapurnio (Raseinių raj.) kalva – apeiginė (?) vieta.
Bartkus K. Kur buvo Naujasis Kaunas // Kauno tiesa. –1969, rugpj. 31
Bartkus K. Metraščiai, legendos ir tikrovė // Kultūros barai. –1969, Nr. 12, p. 73 Apie Palemono legendą.
Bartkus K. Nevėžio žemupys kovų prieš kryžiuočius metu // Raudondvaris. – K., 1969. – P. 28-37
Bartkus K. Pamiršta K. Būgos “pasaka” // Bibliotekų darbas. – 1969, Nr. 7, p. 25-26 Apie lietuvių senovės raštą.
Bartkus K. Pilėnų beieškant // Kauno tiesa. – 1968, gruod. 22 Mano Bajerburgą prie Veliuonos buvus Pilėnais.
Bartkus K. Vardas ir legendos // Kauno tiesa. – 1967, birž. 18 Kaunas.
Bartkus K. Veliuona ir Junigėda // Kultūros barai. – 1970, Nr. 5, p. 74-75
Bartuškaitė V. Sudužusio puodo istorija // Lietuvos pionierius. – 1978, liep. 22, p. 3 Akmens amžiaus gyvenvietė prie Kretuono (Švenčionių raj.) ežero.
Barzdukas S. Suakmenėję daiktai ir Simno iškasenos // Lietuva. – 1925, rugs. 3, p. 5 Giluičių (Alytaus raj.) kapinynas.
Basalykas A. Kaip kūrėsi Lietuvos kraštovaizdis // Mūsų girios. – 1961, Nr. 8, p. 26-31
Basalykas A. Kaip kūrėsi Lietuvos upių tinklas // Mokslas ir gyvenimas. – 1958, Nr. 3, p. 8-11
Basalykas A. Kaip traukėsi ledynai iš Lietuvos teritorijos // Mokslas ir gyvenimas. – 1962, Nr. 3, p. 5-9
Basalykas A. Vėlyvojo ledynmečio tvanas Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1961, Nr. 2, p. 23-27
Basanavičius J. Akmens ir vario bei žalvario kultūra lietuvių dainose ir pasakose // Lietuvių tauta (V.). – 1923, kn. 3, d. 2, p. 318-345.
Basanavičius J. Apie senovės lietuvių dailą ir raštą // Vilniaus žinios. – 1905, lapkr. 10 (23) (Nr. 264); lapkr. 16 (29) (Nr. 269). Apie pagonišką aukurą Vilniaus Katedroje.
Basanavičius J. Apie senovės Lietuvos pilis // Auszra. – 1884, Nr.1, p.37-42. Darbo pabaiga, pradžia „Auszra“, 1883, Nr. 1-10.
Basanavičius J. Apie senovės Lietuvos pilis. – Tilžė, 1891. – 55 p. – Tas pat: Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., 1970. – P. 55-101.
Basanavičius J. Apie senowės Lietuwos piles // Auszra. –1883, Nr. 1, p. 15-18; Nr. 2, p. 30-41; Nr. 3, p. 60-64; Nr. 4, p. 97-102; Nr. 5, p. 129-135; Nr. 6, p. 163-169; Nr. 8-10, p. 236-242; 1884, Nr. 1, p. 37-42; 1983. – Tas pat: atskiras leid. Bitėnuose, 1891; Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., 1970. – P. 55-101; Lietuvių tautos preitis (Chicago). – 1983, t. 6.
Basanavičius J. Apie senowes Lietuwos pylis / Jonas iš Oszkabalių // Lietuwiszka Ceitunga. – 1882, Nr. 32, 33, 35, 38, 40. – Str. nebaigtas, – Visas str. išsp.: Aušra, 1883, Nr. 1-6, 8-10; 1884, Nr.1.
Basanavičius J. Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon // Lietuvių tauta (V.). – 1921, kn. 3, d. 1, p. 1-168. Rec.: Būga K. // Tauta ir žodis. (K.) – 1923. Kn. 1, p. 411-417. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 666-673. Klimas P. // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, t. 1, kn. 3, p. 430-435.
Basanavičius J. Apie Vilniaus pradžią // Lietuvos rytai (V.). – 1923, geg. 19 (Nr. 5), p. 1-2.
Basanavičius J. Atsišaukimas į Lietuvos turtuolius // Viltis. – 1910, liep. 7 (20), p. 2-3. Kvietimas supirkti monetų kolekciją Lietuvių mokslo draugijai.
Basanavičius J. Autobiografija – V., 1936. – 195 p. – Atsp. Iš “Lietuvių tautos” (V., 1935, kn. 5); pakartota – V., 1997
Basanavičius J. Autobiografija. Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija. 1851-1922 m. // Lietuvių tauta (V.). – 1935, kn. 5, p. 7-195. Ir atskiras leidinys. – V., 1936. – 195 p. ir V., 1997. – 335 p. Dalis teksto išsp.: Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., 1970 Pasakoja apie savo kasinėjimus, Vilniaus Pilies kalno apsaugą, Lietuvių Mokslo draugijos veiklą, kaupiant archeologinius radinius.
Basanavičius J. Bajaro pilis / J. Bs. // Auszra. – 1884, Nr. 10-11, p. 354-357. Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. Bajerburgo pilis prie Veliuonos.
Basanavičius J. Dar kartą apie „Getvingius“ // Varpas. – 1899, Nr. 4, p. 70. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 12 (4). Apie jotvingius.
Basanavičius J. Dar kartą apie įsteigimą „mokslo“ draugijos // Vilniaus žinios. – 1905, birž. 24 (liep. 7). Pakartoja „Varpe“ 1902, p.43 skelbtą draugijos projektą, kurio §10 ir 11 skirti archeologijai.
Basanavičius J. Dar kartą apie Rambyną // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1903, Nr. 12.
Basanavičius J. Daugiau tikrumo mūsų scenoje ir kostiumuose // Viltis. – 1909, saus. 30 (vas. 12), p. 3. Lietuvių kunigaikščių drabužius XIV a. pab.
Basanavičius J. Dėliai žynio Ilgio // Lietuvių tauta. – 1923, kn. 3, d. 2, p. 351-353. – Tas pat: Ramuva (V.). – 1997, sąs. 3, p. 20-21.
Basanavičius J. Dėliai žynio Ilgio // Ramuva. – 1997, sąs. 3, p. 20-21. – Perspausdinta iš: Lietuvių tauta (V.). – 1923, kn. 3, d. 2, p. 351-353
Basanavičius J. Etnologiškos smulkmenos / Basanavitius J. – Tilžėje, 1893, – 32 p. Rec.: Jablonskis J. / Kaz. Obelaitis. // Varpas. – 1894, Nr. 2, p. 29-32. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 10 (2); Jablonskis J. Rinktiniai raštai. – V., 1957. – T. 1, p. 43-56.
Basanavičius J. Gelgaudiškio inteligentams! // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 3 (16), p. 1. Kviečia ieškoti Bajerburgo pilyje buvusio akmens su įrašu.
Basanavičius J. Gentaras/ J. Birštonas // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1892, Nr. 3.
Basanavičius J. Isz priežasties atradimo Lietuvoje „raszyto akmens“ / D-ras J. Bs. // Auszra. – 1885, Nr. 12, p. 377-387; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Apie Alksnėnų (prie Kalvarijos) akmenį, skelbtą “Aušros” Nr. 6 korespondencijoje iš Kalvarijos.
Basanavičius J. Iš krikščionybės santykių su senobės lietuvių kultūra // Viltis. – 1912, gruod. 5 (18).
Basanavičius J. Iš musun praeigos. II. Žinės apie pirmus Lietuvos gyventojus // Auszra. – 1885, Nr. 4/5, p. 105-111; Nr. 7-8, p. 179-184; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7.
Basanavičius J. Lapelis iš senovės lietuvių kultūros istorijos // Lietuvių tauta. – 1919, kn. 2, p. 598-601. Apie žalvario apdirbimą senovės Lietuvoje.
Basanavičius J. Lietuvių kalba archaiologijos ir etnografijos šviesoje // Lietuvių tauta. – 1923, kn. 3, d. 2, p. 266-274.
Basanavičius J. Lietuvių Mokslo Draugija 1908-9 metais // Viltis. – 1909, liep. 19 (rugpj. 1), p. 1. Apie J. Basanavičiaus ir V. Nagevičiaus kasinėjimus; apie atsitiktinius radinius.
Basanavičius J. Lietuvių Mokslo Draugijos dešimties metų apyskaita // Lietuvos aidas. – 1917, lapkr. 6, p. 2. Apie muziejų ir jo archeologijos rinkinius.
Basanavičius J. Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija, 1851-1922. – V., 1997. – 335 p. – Persp. (žr. įr. Nr. 4050)
Basanavičius J. Prie „Kirminų kalno“ archeologijos // Vilniaus žinios. – 1905, spal. 29 (lapkr. 11), p. 4. Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinynas ir V. Nagevičiaus išvadų kritika – kasinėtos lietuvių kapinės, o ne mūšio laukas.
Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., Vaga, 1970. – 1037 p. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 16-51 P. 46-48 – “Iš autobiografijos”; p. 55-101 – “Apie senovės Lietuvos pilis”; p. 124-125 – “Lietuvių kryžiai archeologijos šviesoje”; p. 272-375 – “Apie vėles bei nekrokultą senovės lietuvių”; p. 577-616 – “Iš senovės lietuvių mitologijos”.
Basanavičius J. Über die Bestimung der Schafschere im litauischen Gräbern // Corespondenzblatt der Deutschen Gesellschaft für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (München). – 1888, t. 19, Nr. 1, p. 1-4. Apie Giltinę.
Baškys V. Ar bus atstatyta Klaipėdos piliavietė // Atgimimas. – 1998, birž. 19, p. 11 Klaipėdos pilis ir miestas
Baškys V. Kelias į Salduvės kalną // Voruta. – 1995, Nr. 34/35, p. 1, 2 Salduvės (Šiauliai) piliakalnis.
Batūra R. Atradimai Vilniaus pilyje // Literatūra ir menas. – 1978, Nr. 40, p. 12 Arsenalo teritorijos tyrinėjimai.
Batūra R. Birštono pilies problemos // Tiesa. – 1968, geg. 22
Batūra R. Drūkšių pilis // Gaidės ir Rimšės apylinkės. – V., 1969. – P. 24-29 Drūkšiai (Brėslaujos raj.).
Batūra R. Dubingių pilis // Dubingiai. – V., 1971. – P. 39-49
Batūra R. Heroika prie žilojo Nemuno // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 3, p. 22-23 Nemuno pakrančių pilių lokalizavimas.
Batūra R. Ir menui, ir mokslui // Tiesa. – 1977, spal. 29 Apie miestų keramikos rinkinius.
Batūra R. Kreivasis kalnas Vilniuje (Trečioji Vilniaus pilis). – Alytus, 1971. – 4 p. – Lygiagr. tekstas rusų k
Batūra R. Kultūros istorija, paminklai ir mes // Tarybinis studentas. – 1987, gruod. 18, p. 3 Šiaulių rajono piliakalniai.
Batūra R. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys Vytauto Didžiojo epochoje // Vytautas Didysis ir Lietuva. – V., 1997. – P. 32-35
Batūra R. Lietuvos pilys // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 4, p. 7-11
Batūra R. Linkmenų pilis ir krašto gynyba XIII-XV a. // Ignalinos kraštas. – V., 1966. – P. 34-42 Ginučių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Batūra R. Medvėgalis // Lietuvos pionierius. – 1961, kovo 25 Piliakalnis, Šilalės raj.
Batūra R. Merkinės pilis // Merkinė. – V., 1970. –P. 28-35
Batūra R. Nauji duomenys apie senąjį Vilnių // Vakarinės naujienos. – 1963, bal. 16 Vilniaus pilis.
Batūra R. Nuo kirvio iki raketos // Moksleivis. – 1966, Nr. 8, p. 26-27 Apie senovės ginklus.
Batūra R. Senasis Seredžius // Lietuvos pionierius. – 1961, saus. 7 Apie piliakalnį, Jurbarko raj.
Batūra R. Seniausioji Lietuvos sostinė // Jaunimo gretos. – 1966, Nr. 9, p. 14-15 Vilnius.
Batūra R. Sukurkime tautos memorialą // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 48, p. 10 Vilniaus Kreivosios pilies teritorijoje.
Batūra R. Šiauliai ir Šiaulių žemė karo su Ordinu verpetuose // Raudonoji vėliava. – 1983, rugs. 15-17
Batūra R. Šiaulių žemė kare su kryžiuočiais // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 10, p. 22-24
Batūra R. Tegu prabyla Vilniaus kalnai // Literatūra ir menas. – 1968, Nr. 9, p. 5 Dėl Kreivosios pilies vietos.
Batūra R. Teodoras Narbutas // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 9, p. 15-16, 33
Batūra R. Užpalių pilis // Kraštotyra. – V., 1966. – P. 61-67 Šeimyniškių (Utenos raj.) piliakalnis.
Batūra R. Varėnos pilis // Komjaunimo tiesa. – 1968, birž. 15 Girežerio piliakalnis.
Batūra R. Vienas reikšmingiausių Europoje // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 9, p. 5 Vilniaus pilys.
Batūra R. Vietovardžiai – svarbūs praeities liudytojai // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. – 1969, Nr. 8, p. 5-6
Batūra R. Vilniaus Aukštutinė pilis. – V., 1964. – Bukletas liet., lenkų, rusų, anglų ir vok. kalbomis Vilniaus pilis.
Batūra R. Vilniaus pilis (tyrinėjimai, problemos) // “Vilniaus pilys naujausių mokslinių tyrinėjimų šviesoje”: Mokslinės konferencijos tezės (1983 m. gruodž. 20 d.). – V., 1983. – P. 3-9 Vilniaus pilis.
Batūra R. Vilniaus pilys // Vienybė (Akmenė). – 1972, rugpj. 5
Batūra R. XIV a. Vilniaus miesto gynybiniai įtvirtinimai // Statyba ir architektūra. – 1964, liepa, p. 13-15
Batūra Š. Archeologinėje ekspedicijoje // Lietuvos pionierius. – 1975, spal.1 Muoriškių (Biržų raj.) pilkapiai
Baubinas R. Kur gyveno sėliai? // Nauja vaga (Ignalina). – 1992, birž. 6
Baublienė M., Vanagienė E. Plunksna iš slankos sparno // Literatūra ir menas. – 1970, Nr. 49, p. 6 Apie E. Talmantą, archeologinės keramikos gamybos tyrinėtoją.
Baublys A. Archeologiniai tyrimai Biržuose, J.Janonio a. rytinėje dalyje 1990 ir 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 9-10
Baublys A. Archeologų konferencija Biržuose // Biržiečių žodis. – 1992, geg. 13, p. 4
Baublys A. Biržų, Rotušės g. 28, archeologiniai tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 10-11
Baublys K. Rasta daug senų pinigų // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 11, p. 7 Žygaičiai (Tauragės raj.).
Baubonis Z. Kūlgrindų, medgrindų ir žemgrindų klausimu // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 47-53
Baubonis Z. Pilaitės piliakalnio teritorijos žvalgymas // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 197 Vilnius.
Baubonis Z. Povandeniniai žvalgomieji tyrinėjimai Trakuose, Galvės ežere // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 257-258
Baubonis Z. Septynioliktojo amžiaus lobis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1982, birž. 1
Baubonis Z. Spėjamo Turbinavos (Bažavalės) kapinyno 1995 m. žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 285-286 Raseinių raj.
Baubonis Z., Dakanis B. Krūminių kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 232-234. Varėnos raj.
Baubonis Z., Dakanis B. Mačiūkių senkapių žvalgomieji tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 234-235. Plungės raj. (?).
Baubonis Z., Dakanis B. Maneičių piliakalnio gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 55-56. Utenos raj.
Baubonis Z., Dakanis B. Miškiškių (Aktapolio) pilkapyno žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 129-130. Molėtų raj.
Baubonis Z., Dakanis B. Nausodžio (Mardosų) kapinyno tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 181-183 Nausodžio (Plungės raj.) kapinynas.
Baubonis Z., Dakanis B. Plungės rajono kapinynų žvalgomieji tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 445-447 P. 445 – Vaištarų pilkapiai, p. 446 – Kepurėnų kapinynas, p. 446-447 – Dovainių kapinynas, p. 447 – Laumalenkų kapinynas.
Baubonis Z., Dakanis B. Radviliškio rajono piliakalnių ir gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 56-61 P. 56-59 – Pakalniškių piliakalnis, p. 59-61 – Raginėnų piliakalnio gyvenvietė.
Baubonis Z., Dakanis B. Raginėnų 3-iojo pilkapyno tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 131-135
Baubonis Z., Dakanis B. Vilkiautinio pilkapynų ir gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 135-138 Varėnos raj.
Bauer A. Semgallen und Upmale in frühgeschichtlicher Zeit // Baltische Lande. – Leipzig, 1939. – T. 1, p. 307-309
Baužytė J. Maišiagalos piliakalnis – Algirdo kapas? // Tiesa. – 1992, bal. 18, p. 7
Bazevičius B. Ugnis ir jos simbolis // Švyturys. – 1959, Nr. 15, p. 6
Beardamas rado didelį lobį //Garsas (Brooklyn). – 1937, Nr. 41, p. 1 Kreivenių (Kupiškio raj.) monetų lobis.
Bebre V. Ornamentēto dzeramo ragu atradumi Latvijā 8.-12. gs. // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1996, t. 18, p. 43-48
Becekavičienė E. Kur pilys tarp ežerų // Jaunimo gretos. – 1970, Nr. 2, p. 22-23 Trakų pilys.
Beck W. Criteria for amber trade: the evidence in the eastern European Neolithic // Journal of Baltic Studies (Brooklyn). – 1985, t. 16, p. 200-209
Beck W. The role of the scientist: the amber trade, the chemical analysis of amber and the determination of the Baltic provenience // Journal of Baltic Studies (Brooklyn). – 1985, t. 16, p. 191-199
Becker J. Des Claudius Ptolomäus Germaniakarte in der frühgeschichtlichen Forschung // Geographische Zeitschrift. – 1938, t. 44, p. 220-229 Rašo ir apie aisčius.
Beckherr C. Merkwürdige Steine in Ost- und Westpreussen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1893, t. 30, p. 373-429. P. 377-378 Ventės Rago ir Werden (Šilutės raj.) akmenys; p. 389 apie Rambyno akmenį.
Beckherrn C. Über die Benennungen der ostpreussischen «Burgwälle» und die Pillberge im Samland // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1895, t. 32, p. 353-410. P. 367, 386-7 Vartuliškių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Beckmann B. Die baltischen Metallnadeln der römischen Kaiserzeit // Saalburg Jahrbuch (Berlin; NewYork). – 1969, t. 26, p. 107-119, 19-22 lent. Rec.: Michelbertas M. Lietuvos archeologijos klausimai “Saalburg Jahrbuch” leidinyje // LIM 1976 metai. – V., 1977. – P. 119-121.
Beckmann Chr. Metallfingerringe der römischen Kaiserzeit in freien Germania // Saalburg Jahrbuch (Berlin; NewYork). – 1969, t. 26, p. 5-106, 18 lent Rec.: Michelbertas M. Lietuvos archeologijos klausimai “Saalburg Jahrbuch” leidinyje // LIM 1976 metai. – V., 1977. – P. 120-121.
Będą wycięte drzewa na Górze Zamkowej // Słowo. – 1938, saus. 6, p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Bedarbis rado Vytauto Didžiojo laikų pinigų // Lietuvos aidas. – 1936, saus. 18 (Nr. 26), p. 4 Šančiuose (Kaune), Nemuno krante.
Bednarczuk A. Reliktowe formy ubioru Bałtów // Lud (Wrocław; Poznań). – 1982, t. 66, p. 179-191
Bednarczuk L. Etnolingvistiniai santykiai priešistorinėje Šiaurės-Rytų Europoje // Baltistica (V.). – 1977, II priedas, p. 7-14
Beerbohm E. Nachricht von heidnischen Gräbern auf der Kuhrischen Nehrung // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1896, sąs. 20, p.117-122. Persp. iš: Preussische Provinzial-Blatter. – 1833.
Beerbohm W. Nachricht von heidnischen Gräbern auf der Kurischen Nehrung // Preußisiche Provinziel-Blätter (Königsberg). – 1833, t. 9, p. 84-89. – Tas pat: Sitzungsberichte der Altertums Ges ellschaft Prussia (Königsberg). – 1896. – sąs. 20, p. 117-122.
Bei den Schatzengräber auf dem Rombinus // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 24, priedas, p. 1-2 Lobio paieškos prie Rambyno.
Beinoraitė E. Ar yra Lietuvoje archeologinių paminklų? // Šaltinis (Panevėžys). – 1995, Nr. 4/5, p. 42-44 Pakruojo, Panevėžio ir Pasvalio rajonų alkvietės, apeiginiai akmenys.
Beišytė I. Žodis Dauglaukio skalviams // Gimtinė. – 1998, Nr. 9, p. 4 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Beitnaras V. Ieškantys senovės // Švyturys (Kretinga). – 1979, liep. 26 Imbarės piliakalnis.
Beyer K. Album wystawy starżytności i przedmiotów sztuki.– Warszawa, 1856. Pristatomi ir radiniai iš Lietuvos.
Bekasinėjant miestą // Viltis. – 1912, birž. 24 (liep. 7).
Bekešo kalno paslaptis // Lietuviai. – 1943, Nr. 20, p. 3
Bėkšta A. Rentgeno spinduliai archeologijoje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 213-216
Beleckas J. K. Daugiau meilės ir rūpesčio Trakų piliai // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 15 (Nr. 280), p. 7 Trakų salos pilis.
Beleckas J. K. Panevėžio muziejuje archeologiniai pinigai skaitomi centneriais // Lietuvos aidas. – 1938, saus. 29 (Nr. 45), priedas, p. 3
Belgiškų ir ispaniškų monetų lobis // Lenino priesakai (Nemenčinė). – 1959, gruod. 19 Joniškio rajono “Vienybės” kolūkis – Bandoriai ?
Bemotas A., Skučienė A., Vedrickienė L. Nesudėtinga lokalinės elektrolizės įranga archeologiniams metalo radiniams valyti // Lietuvos dailės muziejus: Metraštis. – V., 1998. – Kn. 2, p. 334-336
Bendoraitis G. Istorines vertybes – ateinančioms kartoms // Draugas (Šakiai). – 1977, spal. 11 Palankinės (Šakių raj.) kapinynas.
Bendoravičius A. Kernavė – Lietuvos istorinė šventovė // Rytas. – 1931, vas. 4, p. 5
Beniševičius N. Kauno istorinės vietos // Diena. – 1929, Nr. 31, p. 3 Kauno Pajiesio piliakalnis (Napaleono kalnas).
Berčiūnai – istorinis kurortas // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 24 (Nr. 379), p. 5 Berčiūnų (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Berdysz z XVII wieku znaleziono za Wołokumpią // Kurjer Wileński. – 1938, lapkr. 9, p. 4 Minimas prie Valakampių (Vilnius) esąs Piliakalnio kaimelis.
Beresnevičius G. Baltų religijos reformos ir jų iniciatoriai // Naujasis židinys. – 1991, Nr. 4, p. 9-22 Apie Videvutį, Brutenį, Šventaragį.
Beresnevičius G. Baltų religinės reformos. – V., 1995. – 221 p. Rec.: Repšienė R. Kas buvo pasakojama apie tai, kas įvyko // Metai. – 1996, Nr. 2, p. 109-114. Šimėnas V. Kas iš tikrųjų buvo // Metai. – 1996, Nr. 6, p. 147-149. Vėlius N. // Naujasis židinys. – 1995, Nr. 11, p. 886-887.
Beresnevičius G. Dausos: Pomirtinio gyvenimo samprata lietuvių pasaulėžiūroje. – V., 1990. – 214 p. Rec.: Usačiovaitė E. Protėvių takais į amžinybę // Lietuvos aidas. – 1991, rugs. 4, p. 5. Vaiškūnas J. Dausų beieškant // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 5, p. 30-31.
Beresnevičius G. Kosmosas ir šventvietės lietuvių ir prūsų religijose // Darbai ir dienos. – 1998, t. 6(15), p. 10-50. P. 13-17 – apie piliakalnius.
Beresnevičius G. Kriviai ir druidai // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 9, p. 5
Beresnevičius G. Lietuvos krikšto mįslės: Lietuvių žyniai: ar jie buvo ir kur dingo po krikšto? // Šiaurės Atėnai. – 1997, gruod. 6, 13, 20
Beresnevičius G. Pasaulio sukūrimas senovės lietuvių religijoje // Naujasis židinys. – 1991, Nr. 1, p. 8-17
Beresnevičius G. Prūsų pagonybės reforma. Videvutis ir Brutenis // Sietynas. – 1989, Nr. 5, p. 72-93
Beresnevičius G. Senosios religijos mįslės: “Zuikių dievas”: realijos ar nesupratimas // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 3, p. 5
Beresnevičius G. Senosios religijos mįslės: Augurai Kuršiuose? Paukščiai ir būrimas iš jų // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 1, p. 1
Beresnevičius G. Senosios religijos mįslės: Mergaičių žudymas Prūsijoje // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 4, p. 5
Beresnevičius G. Senosios religijos mįslės: Slotrazis, Szlotrazys. Vanta // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 2, p. 5
Beresnevičius G. Simboliai – sustingę ir judantys // Krantai. – 1991, kovas, p. 2-9 Apie archeologinių dirbinių ornamentikos mitologinę prasmę.
Beresnevičius G. Žaibuojantis kryžius // Šiaurės Atėnai. – 1994, saus. 21, p. 5 Perkūno simbolis.
Beresnevičius G. Žemaičiai senovės baltų religiniame kontekste // Žemaičių žemė. – 1998, Nr. 1, p. 8-11
Beresnevičius G. Žyniai ir valdovai. Du baltų visuomenės sąjungos modeliai legendinėje tradicijoje // Naujasis židinys. – 1991, Nr. 6, p. 17-21
Beresnevičius G. Žmonių aukos Lietuvoje // Šiaurės Atėnai. – 1995, Nr. 6, p. 5; Nr. 7, p. 5
Berga T. Saliekami svariņi Latvijā (10.-13. gs.) // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1996, t. 18, p. 49-61 Svarstyklių ir svorelių radiniai Latvijoje.
Berga T., Kulakovs V. 8.-14. gadsimta monetu atradumi senprūšu zemes // Latvijas Vestures institūta žurnals (Riga). – 1993, Nr. 2, p. 9-18
Bergas V. Aplankykime Gondingą // Mūsų girios. – 1958, Nr. 1, p. 42 Gandingos (Plungės raj.) piliakalnis.
Bergas V. Jurgaičių piliakalniui priderama pagarba // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1961, bal. 22 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Berkholz G. Über lettisch-litauische Urgeschichte // Baltische Monatschrift (Rīga). – 1886, sąs. 7/8, p. 513-531.
Berlėtaitė V. Senkapiai slepia paslaptis // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1979, rugpj. 2 Kasinėjimai Kėdainių rajone.
Bernota J. Čia bočių gyventa // Draugas (Šakiai). – 1995, geg. 10 Endziulių piliakalnis.
Bernota J. Čia bočių gyventa // Draugas (Šakiai). – 1995, kovo 2, p. 2 Baltrušių piliakalnis.
Bernota J. Čia bočių gyventa // Draugas (Šakiai). – 1995, rugpj. 5, rugs. 9 Pyplių (Kauno raj.) piliakalnis ir Pilėnai.
Bernotaitė A. Ar seniai gyvena žmonės Lietuvoje ? // Švyturys. – 1956, Nr. 16, p. 11
Bernotaitė A. Dzūkijoje apsilankius // Tarybinis balsas (Varėna). – 1959, rugs. 23, 26 Akmens amžiaus gyvenvietės Dubičių ir Marcinkonių apylinkėse.
Bernotaitė A. Kašėtų k. (Varėnos raj.) akmens amžiaus stovyklos // MADA. – 1960, t. 1, p. 49-73
Bernotaitė A. Radiniai Aukštadvaryje // Komjaunimo tiesa. – 1957, rugs. 25 Piliakalnio (Trakų raj.) gyvenvietė.
Bernotaitė A. Rudnios (Varėnos raj.) akmens amžiaus stovyklos //Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). –1959, t. 2, p. 86-102, 346-347
Bernotaitė A. Seniausi žmonių gyvenimo pėdsakai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1958, Nr. 5, p. 28-32
Bernotaitė A. Versminio upelio I (Varėnos raj.) akmens amžiaus stovykla // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1958, t. 1, p. 5-19, 289-290
Bernotas V., Daugudis V., Kudaba Č. Apie kai kurias Joniškio apylinkių įdomybes // Kraštotyra. – V., 1970. – P. 109-118 Pavandenės (Molėtų raj.) piliakalnis.
Bernotienė S., Mažeikienė O., Tautavičienė B. Lietuvos TSR istorijos-etnografijos muziejus. – V., 1970 – 143 p P. 8-31 – apie archeologijos skyriaus ekspoziciją.
Bertašius M. 1994-1995 metais tyrinėti Marvelės degintiniai kapai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 99-101 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Bertašius M. Jėzuitų kvartalo (Perkūno namo skverelio) tyrinėjimai 1997 metais Kaune // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 368-371 Kauno pilis ir miestas
Bertašius M. Kauno proistorę tyrinėjant // Kauno diena. – 1995, geg. 17, p. 17 Kauno pilis ir miestas
Bertašius M. Kauno senamiesčio Jėzuitų kvartalo tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 241-245 Kauno pilis ir miestas
Bertašius M. Kauno senamiesčio pietryčių dalies tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 121-122 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Bertašius M. Kauno vėlyvųjų viduramžių keramika /// Architektūros paminklai. – 1993, t. 13, p. 13-18
Bertašius M. Marvelės degintiniai kapai I // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 56-69
Bertašius M. Marvelės kapinyno radiniai keičia požiūrį į Lietuvos valstybės formavimosi raidą // Kauno diena. – 1996, saus. 31, p. 9 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Bertašius M. Marvelės kapinyno VIII-XII a. kapų tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V 1998. – P. 184-187
Bertašius M. Marvelės žirgų kapai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. Vilnius, 1994 m. kovo 30 d. – V., 1995. – P. 35-37 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Bertašius M. Tyrimai Kaune Vilniaus gatvėje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 122-124 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Bertašius M. Tyrimai Kėdainiuose (Didžioji g. Nr. 13 ir 15) // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 227-230 Kėdainiai
Bertašius M. Tyrimai šv. Gertrūdos bažnyčioje Kaune // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 211-212 Kauno pilis ir miestas
Bertašius M. Tyrinėjimai Kaune, buvusio jėzuitų vienuolyno teritorijoje // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 127-128 Kauno senamiestis
Bertašius M. Vėlyvojo geležies amžiaus kapai Marvelės kapinyne // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 128-132
Bertašius M. Vidurio Lietuva VIII-XII amžiais: Daktaro disert. santrauka. – V., 1998. – 26 p.
Bertašius M. Vidurio Lietuva: Rytų prekybos kelio beieškant // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 11-17
Bertašius M. Ženklas provincijai? // Kauno diena. – 1996, gruod. 14, p. 21-22 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Bertašius M. Žirgų kapai – vienas Kauno proistorės klausimas ? // Kauno istorijos metraštis. – K., 1998. – P. 12-16
Bertašius M., Balčius D. Kėdainių buvusio karmelitų vienuolyno tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 14-16
Bertašius M., Daugnora L. Kauno apylinkių žirgai // Veterinarija ir zootechnika (K.). – 1997, t. 4, p. 7-15
Bertašius M., Žalnierius A. Kauno senamiesčio 15-ojo kvartalo žvalgomieji archeologiniai tyrimai // Architektūros paminklai. –1988, t. 11, p. 11-19 Kauno senamiestis
Berteškaitė D. Iš Tado Daugirdo gyvenimo (1852-1919) // Kraštotyra. – V., 1989. – Kn. 23, p. 82-85
Berteškaitė D. T. Daugirdo išvaikščiotais takais // Naujas rytas (Raseiniai). – 1977, liep. 9
Bertuleit H. Das Religionswesen der alten Preussen mit litauisch-lettischen Parallelen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1924, t. 25, p. 9-29. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 211-229.
Berulis S. Įmovinis ietigalis su užbarzdomis iš Pakovarniškės kaimo // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 93 Pakovarniškės (Vilniaus raj.).
Berulis S. Zapyškio senamiesčio tyrinėjimai 1990 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 11-14
Berulis S. Žvejybinė blizgė iš Zapyškio senamiesčio // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 5, p. 38 1990 m. radinys, Kauno raj.
Beržanskytė R. Kartu su archeologais // Kibirkštis (Plungė). – 1986, rugpj. 7, p. 4 Godelių kapinynas.
Bešėnienė D. Gajūnų (Biržų raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 116-118
Bezzenberger A. Accesionen des Prussia-Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1895, sąs. 19, p. 235-273. P. 235-246 Kuršių nerijos radiniai; p. 246 Mišeikių (Klaipėdos raj.) pilkapių radiniai; p. 250 Aukštakiemio (Klaipėdos raj.) radiniai; p. 250 Vėžaičių (Šilutė) radiniai; p. 251-252 Kuršių nerijos vėlyvi radiniai.
Bezzenberger A. Analysen vorgeschichtlicher Bronzen Ostpreussens. – Königsberg, 1904. –108 p. Rec.: Götze A. // Korespondenz-Blatt der Gesellschaft der deutchen Geschichte und Altertums Vereine (Berlin). – 1905, p. 129.
Bezzenberger A. Bericht über prähistorische Kultur in Litauen // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1893, t. 3, p. 548-557.
Bezzenberger A. Bronzezeitliche Beziehungen Ostpreussens zum Kaukazus // Труды ХУ Археологического съезда в Новгороде. – Новгород, 1914. – Т. 1. – Straipsnis minimas „Švietimo darbe“ (1921 m., Nr. 5/6, p. 89).
Bezzenberger A. Das Gräberfeld bei Schernen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892, sąs.17, p. 141-168. Šernai (Klaipėdos raj.).
Bezzenberger A. Das Schlossberg im Augstumaller Moor // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892, sąs. 17, p. 40-43. Aukštumalų (Šilutės raj.) piliakalnis.
Bezzenberger A. Die ältere und die jüngere Steinzeit in Ostpreussen // Mannus (Würzburg). – 1911. II. Ergänzungsband, p. 39-40.
Bezzenberger A. Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner. – Stuttgart, 1889. – 139 p. Rec.: Jentsch A. // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1890, t. 27, p. 157-161. Stieda L. Letten und Preussen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1890, p. 39-43. P. 82-93 archeologinė Kuršių nerijos apžvalga.
Bezzenberger A. Die litauisch-preusische Grenze // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). –1882, t. 19, p. 651-655. Kalbiniais duomenimis apibrėžiamos ribos.
Bezzenberger A. Die Schanze von G. Pillkallen, Kr. Ragnit // Sitzungsberichte derAltertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 205-205. Piliakalnis prie Šešupės (Ragainės a.).
Bezzenberger A. Die Schanzen bei Piktaszen, Dwielen, Deegeln, Kr. Memel, und ein zerstörtes Gräberfeld bei Dwielen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, p. 184-191. Dieglių, Dvylių ir Piktožių (Klaipėdos raj.) pylimai ir Dvylių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Bezzenberger A. Einige Ostpreussische Hügelgräber // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892/1893, sąs. 18, p. 76-88. P. 82-85 Mišeikių pilkapiai; p. 76-82 Hemanlöhen (Šilutės raj.) pilkapiai.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Pangessen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 149-156, 1 lent. Pangesų-Pleškučių kapinynas (Klaipėdos raj.).
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Baiten, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 133-135.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Barsduhnen, Kr. Heydekrug // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 112-118. Barzdūnai (prie Šilutės).
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Bendiglauken, Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 138-148, 203. Bendiglaukių kapinynas prie Tilžės.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Greyszönen, Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 135-152. Greižėnai (Tauragės raj.).
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Rubocken, Kr. Heydekrug // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 148-193. Rubokų (Šilutės raj.) kapinynas.
Bezzenberger A. Gräberfeld von Lumpönen, Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 130-147. Lumpėnų (Šilutės raj.) kapinynas.
Bezzenberger A. Hügelgrab bei Eglischken, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 86-87. Egliškės (Kretingos raj.).
Bezzenberger A. Hügelgrab bei Schlaszen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 81-85. Šlažių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Bezzenberger A. Hügelgräber bei Dt. Krottingen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 39-41. Kretingalės (Klaipėdos raj.) pilkapiai.
Bezzenberger A. Ostpreussische Grenzbeziehungen // Mannus (Würzburg). – 1910, I. Ergänzungsband: Bericht über die I. Hauptversammlung zu Hannower, 6. bis 9. August 1909. p. 72-75.
Bezzenberger A. Späte Gräber bei Kl. Grabuppen, Kr. Heydekrug // Sitzunsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, p. 208-209. Grabupėlių (Šilutės raj.) kapinynas.
Bezzenberger A. Über die Verbreitung einige Ortsnamen in Ostpreussen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1883, t. 20, p. 123-128. Dėl kalbiniais duomenimis apibrėžtų lietuvių ir prūsų gyventos teritorijos ribų.
Bezzenberger A. Über einen bei Lankuppen, Kr. Memel, gemachten steinzeitlichen Fund // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 325-326. Lankupiai (Šilutės raj.).
Bezzenberger A. Über Zahlen- und Buchstabenähnliche Zeichen an vorgeschichtlichen Fundstücke // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 277-278.
Bezzenberger A. Vorgeschichtliche Gewichte des Prussia Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 270-277. Rec.: Kemke H. // Centalblatt für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (Jena). – 1900, sąs. 5, p. 300-301.
Bezzenberger A., Peiser F. E. Die Bronzefigur von Schernen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 424-444. Šernai (Klaipėdos raj.).
Bezzenberger, Adalbert // Encyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 118
Bicka J. Gynėsi pilys nuo priešo nuožmaus // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1973, saus. 13
Bicka J. Istorinėmis vietomis // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1973, rugpj. 4 Panemunės pilies, Rambynas.
Bicka J. Iš Tauragės miesto ir apylinkių istorijos // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1975, saus. 16
Bicka J. Kalvom ir kloniais // Komunistinis rytojus (Šilutė). – 1974, rugs. 10 Padavimai apie Šilutės rajono piliakalnius.
Bicka J. Tauralaukių akmuo // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1971, liep. 6
Bicka J., Tumosas F. 50 gražiausių Mažosios Lietuvos padavimų. – Lauksargiai, 1939. – 158 p Rec.: Balčiūnas J. Mūsų pajūris žmonių padavimuose // Kardas. – 1939, Nr. 17, virš. J. Vals. // Trimitas. – 1939, Nr. 23, p. 553. Lazauskas J. // Tautos mokykla. – 1939, Nr. 13, p. 314. M. Z-kas // Naujoji romuva. – 1940, Nr. 8, p. 167. Vykintas S. // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 15 (Nr. 373), Kultūros priedas, p. 2.
Bičiūnas V. Gedimino pilis // Mūsų Vilnius. – 1932, Nr. 10, p. 219-220; Nr. 11, p. 243 Vilniaus pilis, karalių kapai Vilniaus Katedroje.
Bičiūnas V. Globokime senienas / P. Daugis // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 19, p. 21 Paminklų apsauga.
Bičiūnas V. Kaunas 1030-1930. – K., 1930. – 256 p
Bičiūnas V. Maišiogala // Trimitas. – 1940, Nr. 25, p. 624 Apie piliakalnį.
Bičiūnas V. Senasis Kaunas // Lietuva. – 1925, rugpj. 19, p. 2-5; rugpj. 20, p. 2-3 Kauno pilis
Bičiūnas V. Tadas Narbutas – mūsų garbingos praeities kėlėjas // Mūsų rytojus. – 1934, rugs. 18, p. 6
Bičiūnas V. Žuvę Lietuvos miestai // Bangos. – 1932, Nr. 48, p. 1235 Apie piliakalnius.
Bielenstein A. Bemerkungen zum Bericht über Racken // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1868, p. 41, 47.
Bielenstein A. Die Grenzen des lettischen Volksstammes und lettischen Sprache in der Gegenwart und im 13. Jahrhundert. Ein Beitrag zur Ethnologischen Geographie und Geschichte Russlands. Mit einem Atlas von 7 Blättern. – St. Petersbourg, 1892. – 16, 548 p., 7 žemėl. Rec.: Bezzenberger A. Bemerkungen zu dem Werke von A.Bielensteins // Bulletin de l’Academie des Scient de St.Petersbourg. Nouvelles serie IV. – 1895, p. 467-508.
Bielenstein A. Eine Expedition nach Rackten und Sagare // Rigasche Zeitung. – 1884, Nr. 155. Žagarės piliakalnis.
Bielenstein A. Le village d’Apoule (Opoule) dans le gouvernement de Kowno et la ville finnoise Apulia (853) // Труды IX археологического с’езда в Вильне 1893. – М., 1895. – Т. 1, c. 62-80. Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Bielenstein A. Rimberts Apulia. Beantwortung einer Frage für den archäologischen Congres zu Wilna 1893 // Magazin der Lettischen literarischen Gesellschaft (Riga). – 1894, t. 19, p. 1-31. Apuolė (Skuodo raj.).
Bielenstein A. Über die Lage alten Semgallenburg Sidobre // Magazin der lettischen-literarischen Gesellschaft (Riga). – 1883, t. 1, d. 1, p. 118-119. Sidabrė (Joniškio raj.).
Bielenstein A. Über Expedition nach Rakten und Sagare und über Burgberge an der Düna zwischen Stockmanshof und Friedrichstadt // Magazin Lettischen literarischen Geselschaft (Rīga). – 1885, t. 17, d. 2, p. 291-292. Žagarės piliakalniai.
Bielenstein A. Wo lag Rimberts Apulia? // Rigasche Zeitung. – 1886, Nr. 20. Apuolės piliakalnis (Skuodo raj. ).
Bieliauskas S. Apie Šiaulių “Aušros” muziejaus monetų lobius // Šiaulių kraštas. – 1998, rugpj. 13, p. 11
Bieliauskas S. Šiaulių “Aušros” muziejaus monetų lobiai // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 14-16 Medginų ir Puikių (Joniškio raj.), Laugiriškių ir Užvenčio (Kelmės raj.), Bandorių (Joniškio raj.), Dočkų, Girkantų, Leilėnų, Lukošaičių, Padvaiskių (Šiaulių raj.) ir Šiaulių miesto lobiai.
Bielinis J. Istorijos ir kultūros paminklai– visos liaudies turtas // Tiesa. – 1977, gruod. 24 Kultūros ministro kalba LTSR Aukščiausioje Taryboje.
Bielskis G. Ant kaklo… kirvelis // Širvinta (Širvintos). – 1990, rugs. 4 Tyrimai Kernavėje
Bielskis G. Skandinavams Kernavės istorija suprantamesnė nei mums // Širvinta. – 1993, spal. 9
Bielskytė V. Grumtynės su laiku // Tiesa. – 1966, rugs. 17, p. 4 V. Urbanavičiaus darbai plastinės rekonstrukcijos srityje.
Bielskytė V. Sprogimo aidas po… 300 metų // Tiesa. – 1990, spal. 20, p. 6 Biržų pilis.
Bierbaum. Nauji kasinėjimai pas Rudaminius // Dabartis. – 1918, spal. 2. Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnio kasinėjimai.
Biezais H. Baltische Religion. – Stuttgart, 1975. – 76 p. – Atsp. iš: Ström A., Biezais H. Germanische und Baltische Religion. – Stuttgart, 1975. – P. 309-384
Biezais H. Die Gottesgestalt der lettischen Volksreligion. – Uppsala, 1961. – 267 p Rec.: Gimbutienė M. “Dievas” senojoje baltų religijoje // Metmenys (Chicago). – 1963, kn. 7, p. 78-86.
Biezais H. Die Relligionsquellen der Baltischen Völker und die Ergebnisse der bisherigen Forschungen. – Uppsala, 1954
Biezais H. Dzieje badań nad religią Bałtów // Euchemer – Przegląd religioznawczy (Warszawa). – 1976, Nr. 1, p. 19-35
Bikauskaitė D. Senoji miesto širdis interesų voratinklyje: Piliavietės lobiai // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1998, spal. 31, p. 14-15 Klaipėdos pilis ir miestas
Bikulčienė I. Piliakalnio šeimininkas // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1988, liep. 19, p. 4 Apie Poteronių piliakalnį prižiūrintį J. Vasiliauską.
Bikulčius R. Sėliai // Utenis. – 1995, bal. 29, p. 2; geg. 6, p. 5
Bikulicz W. Zapomniany grób // Czerwony sztandar. – 1967, liep. 20 Z. Sierakausko kapas esąs ant Vilniaus Pilies kalno.
Bikuličius J. Piliakalnis / Bivainės Driskis // Zarasų kraštas. – 1937, Nr. 14, p. 4 Piliakalnio (Zarasų raj., buv. Imbrado v.) vienkiemis.
Bikuličius V. Senos fotografijos pėdsakais // Mokslas ir gyvenimas. –1968, Nr. 6, p. 56 Z. Sierakausko ir kitų sukilėlių kapai esą Vilniuje, Pilies kalne.
Biniakonis. Svarbu senovės tyrinėtojams // Viltis. – 1908, rugs. 8 (21), p. 3. Šalčininkų dvare kasant žvyrą randama senienų.
Binkis D. Prosenelių palaikams 1500 metų // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1969, rugpj. 5 Riklikų (Anykščių raj.) pilkapiai.
Binkis K. Mažoji Lietuva // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 13, p. 200-201; Nr. 15, p. 232; Nr. 16, p. 250-251; Nr. 17, p. 263-264 Nr. 16 – yra skyrelis “Ką sako archeologija.”
Binkis K. Mūsų kultūros lopšys // Šviesos keliai. – 1934, Nr. 5, p. 258-262
Birgelis S. Baltai – slavų šiaurės kaimynai // Aušra (Punskas). – 1990, Nr. 8, p. 17-19 Paroda Varšuvoje.
Birkner F. Steinzeitliche Funde aus Litauen unter Berücksichtigung gleichzeitiger Funde aus Bayern // Abhandlungen der mathematischen-physikalischen Klasse der Bayrische Akademie der Wisenschaften (München). – 1923, Supplement Bd., p. 235-251.
Birštonas / Svečias // Vilniaus žinios. – 1907, rugs. 16 (29). Birštono ir apylinkų piliakalniai.
Birutės kalnas // Lietuvos aidas. – 1934, birž. 1, p. 6 Palangoje.
Birutės kalnas Palangoje // Lietuva. – 1925, birž. 22, p. 5 Perėmė Lietuvai pagražinti draugija.
Birutės kalno perdavimas Lietuvos Pagražinimo Draugijai // Rytas. – 1925, birž. 23
Birutės kalno perdavimo iškilmės // Lietuva. – 1925, birž. 23, p. 3 Palanga.
Birvėtaitė N. Ekspedicijų kronika // Tiesa. – 1987, lapkr. 4, p. 4 Tyrinėjimai Plateliuose.
Biržai // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 37, p. 536-537; Nr. 38, p. 551. Pilies ir miesto istorija.
Biržai. Biržų muziejus turi Dariaus ir Girėno vežtą laišką // Lietuvos žinios. – 1933, rugs. 6, p. 6 Minimi muziejuje esančius 3 sidabro lydinius iš Vilniaus.
Biržės kalnas // Mūsų rytojus. – 1936, geg. 29, p. 4 Kalniškių (buv. Spakainasties dv., Kelmės raj.) piliakalnis.
Biržiška M. Lietuvos geografija. – V., 1918. – 148 p. – Vėliau dar keli leidimai. P. 5-10 – aisčių giminės; p. 5-19 – akmenys klajūnai; p. 32-34 – piliakalniai; p. 35 – alkakalniai; p. 70 – šventupiai, alkupiai.
Biržiška M., Dielininkaitis P. Auka // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1934. – T. 2, skilt. 152-155.
Biržiška V. Dr. J. Basanavičiaus bibliografija // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 47, p. 374-377 Minimi ir jo archeologiniai straipsniai.
Biržiška V. Krašto pažinimas Lietuvoje ir Rusijoje / Vac. B-ka. // Švietimo darbas. – 1924, Nr. 4, p. 372-373.
Biržiška V. Kryžiuočių keliai į Lietuvą XIV amžiuje: I dalis. Keliai į Žemaičius // Praeitis (K.). – 1930, t. 1, p. 1-63
Biržiška V. Lietuviškų knygų istorijos XVI-XVIII amžiuje bruožai // Baras. – 1925, Nr. 3, p. 60-64; Nr. 4, p. 55-60; Nr. 6, p. 60-65 Nr. 4, p. 55-58 apie tariamą senovės lietuvių raštą.
Biržiška V. Lietuvos praeities liekanos laukuose / V. R-nis. // Trimitas. – 1921, Nr. 28, p. 23-27.
Biržiška V. Mūsų kraštas. Šiauliai / V.R-nis // Trimitas. – 1921, Nr. 32, p. 20-26. Kryžių kalnas ir Salduvė (Šiaulių raj.).
Biržiška V. Ochrona zabytków przeszłości / Rg. // Wiadomości Wileńskie. – 1920, rugs. 26 (Nr. 41).
Biržiška V. Papilės piliakalnis / V.R-nis. // Trimitas. – 1921, Nr. 29, p. 23-26.
Biržiška V. Paskutinioji žemaičių kova / Kap. B. // Karys. – 1922, Nr. 15, p. 174-175. Apie Paršpilį ir Medvėgalį (Šilalės raj.).
Biržiška V. Senovės lietuviai turėjo savo raštą? // Trimitas. – 1929, Nr. 18, p. 291-293
Biržys P. “Skutykla – Muziejus” Radvilišky // Sekmadienis. – 1931, Nr. 15, p. 3 Rinkiniuose yra senov. monetų, 5 akm. kirvius.
Biržų istorinės liekanos / Biržietis // Lietuva. – 1923, geg. 17, p. 3. Biržų pilis.
Biržų m. piliakalnis su kun. Radvilų pilies griuvėsiais bus globojami // Lietuvos aidas. – 1934, lapkr. 15, p. 5
Biržų muziejaus posėdis // Biržų žinios. – 1930, Nr. 36 Apie J. Tiškevičiaus kasinėjimus Biržų pilies teritorijoje.
Biržų muziejus auga / Kalnius // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1930, Nr. 41, p. 5 Minima sidabrinė antkaklė iš Migonių (Pasvalio raj.) lobio.
Biržų pilies apsauga / K. // Lietuva. – 1924, geg. 30, p. 6.
Biržų pilis / Šokių Mėgėjas // Biržų žinios. – 1927, Nr. 20
Biržų pilis // Savaitė. – 1942, Nr. 18, p. 354
Biržulio gyvenvietės; Grigiškių pilkapynas; Jaros neolito gyvenvietės; Jauneikių kapinynas; Kalifatas; Ryšiai su Lietuva; Kretuono pilkapiai; Kulikauskas Pranas. Kulikauskienė Regina; Pagrybio kapinynas; Plinkaigalio kapinynas; Šaukėnų kapinynas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1985. – Papildymai, p. 90, 219, 264, 266, 283, 330, 335, 488, 511, 596
Bitinaitė V. Įdomus archeologinis radinys // Raudonasis artojas (Biržai). – 1959, spal. 8 Biržų mieste rasta keramikos, mūrinių pastatų liekanų.
Bitinaitė V. Iš Biržų pilies istorijos // Raudonasis artojas (Biržai). – 1960, lapkr. 26 Biržų pilis.
Bitner-Wróblevska A. Prusowie przed Świętym Wojciechem // Prusowie: Dzieje i kultura ludu Bałtyjskiego. – Gdańsk, 1997. – P. 12-21
Bitner-Wróblewska A. Between Scania and Samland. From studies of stylistic Links in the Baltic basin during the Early Migration Period // Fornvännen (Stocholm). – 1991, t. 86, p. 225-241 Lankinės segės žvaigždine kojele ir geriamųjų ragų apkalai.
Bitner-Wróblewska A. Cross-Bow brooches from the Eastern Baltic basin in the Early Migration period. The import of ideas or objects? // Contacts across the Baltic Sea during the late Iron Age (5 th – 12 th centuries): Baltic sea conference, Lund, October 25-27, 1991. – Lund, 1992. – P. 27-36
Bitner-Wróblewska A. Elementy bałtyjskie w kulturze wielbarskiej // Kultura wielbarska w młodszym okresie rzymskim. – Lublin, 1989. – T. 2, p. 161-177
Bitner-Wroblewska A. Stražnicy bursztynowego wybrzeža // Gazeta Biskupińska (Biskupin). – 1998, rugs. 19 (Nr. 8), p. 2-3
Bitner-Wróblewska A. Suwalsczyzna w okresie wędrowek ludów: Problem tzw. kultury sudowskiej // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 14
Bitner-Wroblewska A. Suwalszyzna w okresie wędrówek ludów // Ceramika zachodnio bałtyjska od wcrecnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 305-318
Bitner-Wróblewska A. The Southeastern Baltic zone and Scandinavia in the Early Migration period // Barbaricum, 1992. – Warszawa, 1992. – T. 2, p. 245-277 Apie lankines seges žvaigždine kojele, storagales apyrankes, geriamųjų ragų apkalus.
Bitner-Wróblewska A. Z badań nad ceramiką zachodnio-bałtyjską w okresie wędrówek ludów: Problemy tzw. kultury sudowskiej // Barbaricum (Warszawa). – 1994. – T. 3, p. 219-241
Bitner-Wróblewska A. Zachodniobaltyjska osada w Kazimierówce gm. Jeleniowo, woj. Suwalskie // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 17, p. 365-372 Suvalkų vaivadija.
Bitner-Wróblewska A. Zapinki z gwiazdzistą i łopatkowatą nożką z południowo-wschodnych wybrzeży Baltiku // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1990, t. 51, sąs. 1, p. 49-90
Bitner-Wróblewska A., Iwanowska G. Zaryś dziejow osadnictwa ziemi Punskiej w starożytności i wczesnym średniowieczu na tle pojezieria Suwalskiego // Kultura wsi Punskiej: Materiały konferencijne. – Warszawa, 1987. – P. 8-25
Bižuteria sprzed 800 lat // Przyjazń (Warszawa). – 1965, Nr. 36, p. 7 Stakliškių (Trakų raj.) lobis.
Bylekas. Kuršo Neringa // Trimitas. – 1923, Nr. 1, p. 26-30. Akmens amžiaus paminklai (pagal O. Tischlerio ir A. Bezzenbergerio tyrinėjimus).
Bylėkas. Saugokim istorijos liekanas // Trimitas. – 1921, Nr. 46, p. 26-28.
Bylicki T. Wornie // Wiadomości numizmatyczne (Warszawa). – 1975, t. 19, sąs. 4, p. 245 Romos monetų radiniai Varniuose.
Blažinskas J. Piliakalnių liepsnos sąšauka // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, liep. 10 Apie rajono piliakalnius.
Blažys K. Lobio ieškotojo grąžtas // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1969, birž. 28, p. 3 Archeologijos paminklų ardymas.
Blažys K. Šatriją būtina išsaugoti // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1969, rugpj. 14, p. 3
Blažys K., Končius B. Kelionės praturtina // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1969, rugpj. 19, p. 3 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Blėda S. Padėkim Kryžių kalnui // Tiesa. – 1989, rugpj. 12, p. 5 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Blell-Tüngen T. Ein altrussischer Helm von Kowno um 1400 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia. 38. Vereinsjahre (Königsberg). – 1881/1882, p. 53-56.
Blesse E. Die Kuren und ihre sprachliche Stellung im Kreise baltischen Volksstämme // Congressus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae, 19.-23.VIII. 1930. – Rigae, 1931. – P. 293-312
Bliūdžiūtė V. Archeologijos paminklai neprivatizuojami // Švyturys (Kretinga). – 1993, saus. 26, p. 3
Bliujienė A. A Scandinavian style belt buckle from the Užpelkiai burial ground // Fennoscandia Archaeologica (Helsinki). – 1996, t. 13, p. 93-98
Bliujienė A. Alinkos (Raistinės) pilkapiai // Lietuvos archeologija. –1992, t. 8, p. 105-127 Alinka (Trakų raj.).
Bliujienė A. Alinkos (Raistinės) pilkapių tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 47-50 Trakų raj.
Bliujienė A. Alinkos (Raistinės) pilkapyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 41-43 Trakų raj.
Bliujienė A. Alinkos-Raistinės (Trakų raj.) pilkapiai // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 36-37
Bliujienė A. Apskriti kabučiai kuršių kultūroje VIII amžiaus pabaigoje – IX amžiuje // Lituanistica. – 1995, Nr. 1, p. 39-72
Bliujienė A. Apskriti pakabučiai // Ornamentikos raida rytų Lietuvoje: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1994. – P. 3-6
Bliujienė A. Ar kapinėse auginsime daržoves? // Švyturys (Kretinga). – 1989, bal. 18 Apie Užpelkių kapinyną.
Bliujienė A. Archeologai laukia paramos // Švyturys (Kretinga). – 1991, birž. 26, p. 3 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Archeologų radiniai pajūryje // Amžius. – 1992, bal. 25 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Bliujienė A. Archeologų radiniai Užpelkiuose // Švyturys (Kretinga). – 1988, bal. 16 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Archeologų vasaros Rūdaičiuose // Švyturys (Kretinga). – 1994, birž. 29 Užpelkių kapinyno tyrinėjimai.
Bliujienė A. Investigation of the Užpelkiai burial ground // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 16 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Investigations at the Užpelkiai Cemetery // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 277-290. Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Jau antrą vasarą... // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 21, p. 10 Apie Užpelkių kapinyną.
Bliujienė A. Senieji lietuvių papuošalai. – V., 1988. – 32 p. – Lygiagr. tekstas rusų ir vok. k Parodos katalogas.
Bliujienė A. Skandinaviško tipo radinys Užpelkių kapinyne // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 5-12 Užpelkiai (Kretingos raj.).
Bliujienė A. Užpelkių gintariniai papuošalai // Švyturys (Kretinga). – 1993, liep. 21 Užpelkių kapinynas.
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno paslaptys // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1995, rugpj. 4, 10
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrimai 1990 ir 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 73-77 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai // Švyturys (Kretinga). – 1992, birž. 17, p. 3 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1987 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 67-70 Kretingos raj.
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1988 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 74-77 Užpelkiai (Kretingos raj.).
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 132-137 Užpelkiai (Kretingos raj.).
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 102-106 Užpelkiai (Kretingos raj.).
Bliujienė A. Užpelkių kapinyno tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 187-190 Užpelkiai (Kretingos raj., prie Palangos).
Bliujienė A. VIII – IX a. kuršių moterų papuošalų ornamentika: Daktaro disert. santrauka. – V., 1997. – 48p.
Bliujienė A. VIII a. Lamatos moterų ovalūs kiauraraščiai kabučiai ir jų germaniškos paralelės // Lituanistica. – 1998, Nr. 2, p. 66-86
Bliujienė A. Žemaitijos žemė sklidina paslapčių / Kalbėjosi A. Kukys // Klaipėda. – 1995, rugpj. 19, p. 19. Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A. Žvalgome, tiriame ir saugome archeologinius paminklus – pažįstame praeitį // Švyturys (Kretinga). – 1995, rugpj. 9, p. 1, 2 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bliujienė A., Aleksiejūnas V. Užpelkių kapinyno arabiška moneta // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 126 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Bliujienė A., Gleiznienė G. Masių spektrometrijos pritaikymas archeologinio metalo sudėčiai tirti // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 302-307
Bliujienė A., Klimka L. Archeologų radinys pajūrio kapinyne // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 8, p. 11-12 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas. Apeiginis židinys?
Bliujienė A., Petrauskienė J. II-XV a. alavuoti papuošalai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 11, p. 34-35
Bliujus A. Akmenės pilkapynas; Daugų piliakalnis; Eitulionių pilkapynas; Gerulių piliakalniai; Godelių kapinynas; Golubiškių piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 28, 395, 494, 608, 642
Bliujus A. Eitulionių (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 53-56
Bliujus A. Eitulionių pilkapių tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 43-46 Trakų raj.
Bliujus A. Eitulionių pilkapynas // Muziejai ir paminklai (V.). – 1983, sąs. 5, p. 31-40 Trakų raj.
Bliujus A. Saugokime paminklus // Spartuolis (Trakai). – 1978, bal. 8
Bliumas P. Gimtajam kraštui tirti draugijos muziejus // Panevėžys / Red. J. Masilionis. – Chicago, 1963. – P. 278-279 Mini Lepšių, Pajuostės, Pašilių (Panevėžio raj.) kapinynų kasinėjimus. Yra klaidinančių duomenų.
Bliumas P. “Milžinų ten kaulai pūva – verkia jų kapai” // Mūsų kraštas. – 1930, birž. 18. Nr. 6, p. 1 Apie Lepšių (Panevėžio raj.) kapinyną.
Bliumas P. Nuo kada lietuviai gyvena prie Baltijos jūros ? // Karys (Brooklyn). – 1956, Nr. 5, p. 169-170
Blynas M. 1993 metai – karaliaus Mindaugo metai // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 16-17 Dėl Medininkų pilies atstatymo.
Blynas M. Eastern Lithuanians Historical Monuments // Eastern Lithuania. – Chicago, 1985. – P. 27-73 Lietuvos mūrinės pilys.
Blynas M. Rytų Lietuvos senovės paminklai // Rytų Lietuva / red. A. M. Budreckis. – Chicago, 1980. – P. 39-83 Vilniaus, Trakų, Medininkų, Krėvos, Lydos pilys.
Blombergowa M. M. Badania archeologiczne Polaków na terytorium Imperium Rosyjskiego w XIX i początku XX wieku. – Lodż, 1993. – 125 p. P. 39-76 – apie tyrinėjimus Lietuvoje, Baltarusijoje.
Blombergowa M. M. Józefa Jodkowskiego kłopoty z objęciem posady w Wilnie w swietle listów do Wandalina Szukiewicza // Folia archeologica. – 1992, sąs. 16, p. 37-41. – Acta Universitatis Lodziensis
Blombergowa M. M. Kartki z życiorysu Wandalina Szukiewicza // Час, помнiкi, людзi. – Мiнск, 1993. – C. 157-159
Blombergowa M. M. Polacy członkowie rosyjskich towarzystw archeologicznych 1839-1914. – Wrocław, 1988. – 144 p. – (Acta archeologica Lodziensia; Nr. 35) Apie Vilniaus archeologinės komisijos narius.
Blombergowa M. M. Polscy członkowie Cesarskiego Moskowskiego Towarzystwa Archeologicznego (1864-1914). // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki (Warszawa). – 1980, Nr. 3, p. 545-559 Apie E. ir K. Tiškevičius, M. Krupowiczių.
Blombergowa M. M. W sprawie towarzystw naukowych działających w Wilnie w XIX i początku XX wieku // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki. – 1992, sąs. 1, p. 69-87
Bock S. Münzfunde aus der Römerzeit in Bernsteinbruch bei Memel, Wilkitten und Prökuls // Versuch eines wirtschaftlichen Naturgeschichte von der Königreich Ost – und Westpreussen. – Dessau, 1782. – T. 2, p. 610-611.
Bočiaus kaulais kelius taiso / Valstietis // Lietuvos ūkininkas. – 1935, Nr. 36, p. 7 Liepiškių (Radviliškio raj.) kapinynas.
Boetticher A. Die Bau- und Kunstdenkmäler der Province Ostpreussen. – Königsberg, 1895. – Sąs. 5. – 158 p. P. 84 Klaipėdos pilis ir apylnkės archeologiniai paminklai.
Bogušytė R. Mokslinė konferencija, skirta Vilniaus pilims // LIM, 1984 metai. – V., 1985. – P. 138 Vilniaus pilys
Bohneberg K. Die Vorzeit im Schützengraben // Das Land Ober-Ost. – Stuttgart; Berlin, 1917. P. 403-409. Šiaulių (?) X-XIV a. lobis.
Bohne-Fischer H. Ostpreussens Lebensraum in der Steinzeit. Schriften der Albertus Universität. Naturwissenschaftliche Reihe. – Königsberg, Berlin, 1941. – 7, 156 p Rec.: La Baume W. // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1942. P. 114-116.
Bohnsack D. Vor- und frühgeschichtlicher Bernsteinschmuck // Documenta archeologica. Wolfgang La Baume dedicata. – Bonn, 1956. – P. 9-12 Juodkrantės ir kiti radiniai.
Boy C. Die Sagen und Traditionen über Apulia // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1884, p. 24-25. Apuolė (Skuodo raj.).
Bokštas ant Napoleono kalno // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 13, p. 5 Pastatytas ant Pajiesio (Kaunas) piliakalnio.
Bolesne rzeczy opowiada w „Kurjerze Litewskim” p. Wandalin Szukiewicz // Ziemia (Warszawa). – 1910, Nr. 30, p. 430. Apie Lydos pilį.
Bolin S. Die Funde römischer und byzantinischer Münzen in Ostpreussen // Prussia (Königsberg). – 1926, t. 26, p. 223-240 Andulių (Kretingos raj.) ir Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) kapinynų monetos.
Borovskis J. Trakų salos pilis, kaip tvirtovė ir Didžiojo Kunigaikščio rezidencija, atliktų konservacinių darbų šviesoje // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – K., 1941, t. 1, p. 199-242 Trakų salos pilis.
Bortnowski W. Przegląd prac konserwacyjnych na Górze Zamkowej w Wilnie w latach 1930-1936 // Ateneum Wileńskie. –1938, t. 13, sąs. 1, p. 211-216 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Bosas J. Lietuvos proistorė: Žiloji Zanavykijos senovė // Draugas (Šakiai ). – 1997, birž. 7, 18
Botyrius A. Pasakojimai apie lietuvių griaustinį Perkūną (1871) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 241-249, 527-528// Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 249-264. – Versta iš: Батыр А. Сказание о литовском громовержце Перкунас // Московские университетские известия (М.). – 1871, № 9, c. 443-462.
Boльтерис Э. Литовская археология // Литовский голос. – 1933, 1 авг., с. 2
Brachel H. Die Riesenberge und Hünengräber in Litauen. Ein Bruchstück aus dem Denkwürdigkeiten von Jucewicz. Nach dem polnischen // Sendungen der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1840, t. 1, p. 45 – 49.
Bradūnas K. Bartininkai – dr. J. Basanavičiaus gimtinė // Ūkininko patarėjas. –1933, Nr. 12, p. 7 Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaimo piliakalnis.
Bradūnas K. Prie archeologo karsto // Draugas (Chicago). – 1978, bal. 22 J. Puzinui dedikuotas eilėraštis.
Braižys B. Kalnas su 380 kryžių. Padavimai apie Kryžių kalną. Toks kalnas Lietuvoje vienintelis // Tėviškė (Šiauliai). – 1942, Nr. 25, p. 5
Brama Rudnicka // Kurjer Litewski. – 1913, rugs. 14 (27). Rudininkų vartų pamatai.
Brama Rudnicka // Wiadomości ilustrowane (Wilno). – 1913, rugs. 22 Nr. 4, p. 9.
Brammer K. Auf der Burginsel von Traken // Wilnaer Zeitung. – 1941, lapkr. 1 Trakų salos pilis.
Branginkime kultūrinį palikimą // Lenino keliu (Utena). – 1969, rugpj. 14
Branginkime senovės paminklus / Sm. // Mūsų balsas (Telšiai). – 1932, Nr. 19, p. 3. Gondingos (Plungės raj.) piliakalnis.
Brangios archeologinės iškasenos // Lietuvos žinios. – 1937, saus. 9 Apie Tilžės ir Spitrės kapinynų radinius.
Brangios iškasenos // Lietuvos aidas. – 1931, gruod. 7, p. 7 Migonių (Pasvalio raj.) papuošalų lobis.
Brangios senovės liekanos vietos muziejui // Klaipėdos garsas. – 1927, kovo 24, p. 3 Aukštvilkių (Tauragės raj.) kapinyno radiniai.
Brangūs eksponatai // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 28, p. 2 Į “Alkos” muziejų pateko apie 40 archeologinių radinių iš Platelių apylinkių.
Brangus gintaro rinkinys Kretingos muziejuje // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 26, p. 2 Palangos gintariniai neolito dirbiniai.
Brangus radinys // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 4, p. 6 Patumšių (Telšių raj.) lobis.
Brangūs senienų radiniai Pagėgių apskr. // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 16, p. 7 Kreivėnų (Šilutės raj.) kapinynas.
Brangūs senovės liekanų atradimai Pagėgių krašte // Lietuvos žinios. – 1932, lapkr. 29, p. 6. – Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1932, lapkr. 23, p. 4 Kreivėnų (Šilutės raj.) kapinynas.
Brangūs senovės radiniai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, vas. 9, p. 4 Apie Spitrės kapinyno radinius prie Tilžės.
Brasiškis S. Rinkime senovės liekanas / Br. // Lietuva. – 1920, vas. 25. p. 4.
Brasiškis S. Tėvynės pažinimo reikalu / B. // Švietimo darbas. – 1920, Nr. 4, p. 15-18. Minima T. Daugirdo pastangos įsteigti Tėvynės pažinimo draugiją.
Brastiņš E. Rimberta ziņas par cīnam ar kuršiem // Aizsargs (Rīga). – 1927, Nr. 4 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Brazaitis D. Akmens amžiaus paminklų žvalgymas Vokės aukštupyje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 3-5 Mikašiūnų ir Papiškių (Šalčininkų raj.) gyvenvietės.
Brazaitis D. Akmens amžiaus tyrinėjimai Vokės aukštupyje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 5-8 Papiškių (Šalčininkų raj.) gyvenvietė.
Brazaitis D. Nauji akmens amžiaus paminklai Vokės aukštupyje // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 9-12 Mikašiūnų ir Papiškių (Šalčininkų raj.) gyvenvietės.
Brazaitis D. Papiškių akmens ir žalvario amžių gyvenvietė // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 5-7 Papiškės (Šalčininkų raj.).
Brazaitis D. Papiškių senovės gyvenvietės // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. T. 1, p. 234-235 Šalčininkų raj.
Brazaitis D. Pyplių piliakalnio papėdės gyvenvietės // Lietuvos archeologija (V.). – 1998, t. 15, p. 87- 106 Kauno raj.
Brazaitis D. Pyplių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 5-8 Kauno raj.
Brazaitis D. Tarptautinė archeologų konferencija // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 472-477 Vilniuje, Lietuvos ir Norvegijos archeologų.
Brazaitis D. The analysis of materials from Papiškės IV site using computer data sets // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 16 Papiškės (Šalčininkų raj.).
Brazaitis D. The Analysis of Materials from Papiškis IV Sitte Using Computer Databases // Archaeologia Baltica. – 1998. – T. 3, p. 175-186 Papiškės (Šalčininkų raj.).
Brazaitis D. Žvalgomieji tyrinėjimai Kunigiškių akmens amžiaus gyvenvietėse // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 5-7 Kunigiškiai (Jonavos raj.).
Brazaitis D., Zabiela G. Archeologiniai žvalgymai Būtingėje 1995 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 286-287 Būtingė (Kretingos raj.).
Brazauskas A. Dar kartą Žąsine // Artojas (Šilalė). – 1977, liep. 5 Kapinyno tyrinėjimai.
Brazauskas A. Kraštotyrininką prisiminus // Artojas (Šilalė). – 1970, rugpj. 27 A. Nezabitauskas (1901.VII.19-1968.XII.15).
Brazauskas A. Piliakalnių apsaugai // Artojas (Šilalė). – 1968, liep. 16
Brazauskas A. Regiu atstatytą senąją Medininkų pilį // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 3 Medininkų pilis
Brazauskas A. Sostinės pilys bus atstatytos istoriškai ir taps nacionalinių muziejų ansambliu / Su Lietuvos respublikos Prezidentu Algirdu Brazausku kalbasi Lietuvos seimo narys Romualdas Ozolas // Atgimimas. – 1995, Nr. 18, p. 1-2 Vilniaus pilys
Brazauskas A. Šneka Žąsino senkapis // Laisvė (New York). – 1978, rugpj. 25 Žąsinas (Šilalės raj.).
Brazauskas J. Saugokime istorinius paminklus // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1950, bal. 19 Paminklų apsauga.
Braziulis A. Apuolės piliakalnio paslaptys // Trimitas. – 1932, Nr. 31, p. 607-609 Apuolė (Skuodo raj.).
Braziulis A. Globokime senovės palikimus // Jaunimas “Lietuvos ūkininko” priedas. – 1923, Nr. 9, p. 2.
Braziulis A. Šiaulių “Aušros” muziejaus archeologiški radiniai // Diena. – 1933, Nr. 1, p. 3 Linkaičių (Joniškio raj.) ir Gibaičių (Šiaulių raj.) radiniai.
Braziulis J. Kaip gyveno mūsų senoliai? // Tiesa. – 1971, liep. 10, p. 1 Apie archeologinę ekspoziciją Istorijos ir etnografijos muziejuje Vilniuje.
Braziulis L. Barbakano likimas // Tiesa. – 1966, lapkr. 19 Vilnius.
Bražinskas L. Plateliai // Ūkininkas. – 1926, Nr. 15, p. 9 Platelių (Plungės raj.) pilis.
Breidaks A. Ievads baltu valodniecībā. – Daugavpils, 1998. – 100 p P. 7-78 – apie baltus, baltų gentis, jų apgyventą teritoriją priešistoriniais laikais ir viduramžiais.
Breidaks A. Latgaļu, sēļu un kuršu cilšu valodu sakari // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1969, Nr. 9, p. 40-51
Brensztejn M. Cmentarzyska „Gargżdi kalns“ i „Szyluks“ we wsi Judsodzie w powiecie i parafii Telszewskiej na Żmujdzi // Materiały antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1901, t. 5, p. 31-35. Juodsodės (Telšių raj.) kapinynas.
Brensztejn M. Cmentarzysko Potumszelu-Kapaj u pow. Telszewskim, par. Łuknickiej na Żmudzi, zbadane w kwietniu 1896 // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1896, Nr. 4, p.157-160; Atsp.: 1897. – 8 p. Patumšalių (Telšių raj.) kapinynas.
Brensztejn M. Foulles executées a Rajnie, ferme du district Telsze, en Samogitie // Bulletin de l’Academie Scientes de Cracowie. – 1899, Nr. 1, p. 5-7. Rainių (Telšių raj.) pilkapiai.
Brensztejn M. Góra Dżugasa // Kronika rodzinna (Warszawa). – 1901, Nr. 12.
Brensztejn M. Góra Dżugasa // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1895, Nr. 1, p. 286-287. Džiugo (Telšių raj.) piliakalnis.
Brensztejn M. IX zjazd archeologiczny w Wilnie // Wiadomości Numizmaticzno-archeologiczne (Kraków). – 1893, Nr. 4, p. 126-128.
Brensztejn M. Kilka podań żmujdzkich. Góra Girgżduti, Góra Sprudis, Panukalns // Wisła (Warszawa). –1899, t. 13, p. 348-352. Girgždūtė ir Sprūdės kalnas – Šaukštelio piliakalnis (Telšių raj.), Panų kalnas (Telšių raj.).
Brensztejn M. Kniaz Danilo Myszeckij / M.Br. // Kurjer Wileński. – 1911, lapkr. 20 (gruod. 4). Vilniaus pilis.
Brensztejn M. Komunikat odczytany przez kustosza zbiorów Towarzystwa Przyjaciół Nauk … pod czas uroczystego otwarcia Muzeum TPN. 2. III. 1930 // Žródła Mocy (V.). – 1930, sąs. 6, p. 96-106
Brensztejn M. Monety rzymskie na Żmujdzi // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1897, Nr. 1-2, p. 266-267. Vaiguvos (Kelmės raj.) radinys.
Brensztejn M. Muzeum miejskie w Kownie // Kurjer Litewski. – 1907, saus. 24 (vas. 6), p. 2.
Brensztejn M. Pogrzeb Kiejstuta. Obrazek obyczajowy z życia starożytnej Litwy // Przegląd Zakopański. – 1900, bal. 12 (Nr.15).
Brensztejn M. Rzadki róg // Wędrowiec (Warszawa). – 1896, Nr. 28. Šiaurės elnio ragų radiniai Telšių apskrityje.
Brensztejn M. S.p. Roman Szwojnicki // Kurjer Litewski. – 1915, saus. 8 (21). Dailininkas, kasinėjo Pakalniškių (Panevėžio raj.) pilkapius.
Brensztejn M. Ś.p.ks. kanonik Jan Kociełło // Kurjer Litewski. – 1908, geg. 21 (birž. 3). Jonas Katelė paliko nedidelį archeologijos rinkinį.
Brensztejn M. Skarb bronzowy, znaleziony we wsi Syrajcie w powiecie i parafii Telszewskiej na Żmujdzi // Materiały antropologiczno - archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1903, t. 6, p. 44-50. Siraičių (Telšių raj.) lobis.
Brensztejn M. Tadeusz Dowgird (Wspomnienie posmiertne) // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1922, t. 7, p. 148-154. – Liet.: Tadas Daugirdas // Lietuva. – 1924, rugs. 9, p. 2-5.
Brensztejn M. Telsze // Kurjer Litewski. – 1908, rugpj. 6 (19).
Brensztejn M. W Tow. Przyjaciół Nauk // Kurjer Litewski. – 1914, geg. 18 (31). Garbės nariais išrinkti: L. Krzywicki, W. Szukiewicz ir J. Tałko-Hryncewicz.
Brensztejn M. Wandalin Szukiewicz // Kujer Litewski. – 1914, saus. 1 (14), p. 2.
Brensztejn M. Wandalin Szukiewicz // Ziemia (Warszawa). – 1914, Nr. 15, p. 225-226.
Brensztejn M. Wykopalisho monet w pow. Święciańskim / M.E.B. //Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1896, Nr. 1, p. 36.
Brensztejn M. Wykopaliska na folwarku „Rajnie“ w pow. Telszewskim na Żmujdzi // Materiały antropologiszno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1898, t. 3, p. 38-40. Rainių (Telšių raj.) pilkapiai.
Brensztejn M. Wykopalisko w Strumilce, gub. Kowienskiej / M.E.B. // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1895, Nr. 1, p. 288. Straumilių (Rokiškio raj.) monetų lobis.
Brensztejn M. Z pow. Telszewskiego // Kurjer Litewski. – 1908, birž. 20 (liep. 3).
Brensztejn M. Z wycieczki letnej w Jeziorosie // Kurjer Litewski. – 1907, rugs. 2 (15); rugs. 4 (17). Rugsėjo 4 (17) apie J. Žiogą.
Brensztejn M. Zamek w Płotelach // Kurjer Litewski. – 1906, geg. 5 (18). Platelių (Plungės raj.) pilis.
Brensztejn M. Zamki na Litwie: I. Lidzki; II. Ritterswerder w Kownie; III. Zamek w Krewie // Naokoło świata (Warszawa). – 1903, Nr. 43, 47, 51.
Brensztejn M. Zbiory i opisy kurhanów // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Krakow). – 1894, Nr. 1-2, p. 181. Apie M. Davainio-Silvestraičio rinkinį.
Brensztejn M. Zbiory prywatne w gubernji Kowieńskiej // Kurjer Litewski. – 1906, spal. 13 (26); spal. 14 (27). Taip pat ir archeologinės kolekcijos.
Brensztejn M. Zbiory ś.p. Antoniego Zaborskiego w Poszuszwiu // Kurjer Litewski. – 1907, geg. 11 (24).
Brenšteinas (Brensztejn) // Bibliografijos žinios. – 1938, Nr. 3, p. 110-111 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Brenšteinas M. Tadas Daugirdas // Lietuva. – 1924, rugs. 9, p. 2-5. Versta iš “Wiadomości Archeologiczne”, – t. 7 (1922).
Bresava M. Jauni materiāli par sēlu kolektīvo uzkalniņu kapulaukiem // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis (Rīga). – 1966, Nr. 5, p. 41-54
Briedienė R. Kirtavietė… paminklo zonoje // Diena. – 1996, geg. 30, p. 12
Briedis A. Prof. Volteriui 80 metų // Akademikas. – 1936, Nr. 6, p. 151-152 E. Volterio 80-metis
Briedis S. Senovės lietuvių kapinės // Panevėžio tiesa. – 1968, spal. 25, p. 3 Berčiūnų (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Briedvaišio piliakalnis // Kultūros barai. – 1968, Nr. 10, p. 73 Kelmės raj.
Brilenis A. Tikrai piliakalnis // Lietuvos ūkininkas. – 1934, Nr. 30, p. 2 Ramulėnų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Briukneris (Brückner) A. Iš lietuvių mitologijos / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 453-457, 542-543 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 457-467. – Versta iš: Brückner A. Beitrage zur litauischen Mythologie // Archiv für slawische Philologie (Berlin). – 1886, t. 9, p. 1-12
Briukneris (Brückner) A. Lietuvių mitologija / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 453-457, 544 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 485-490. – Versta iš: Brückner A. Mitologia // Wielka encyklopedja powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1910. – T. 43/44, p. 633-635.
Briukneris (Brückner) A. Senoji Lietuva. Žmonės ir dievai. Mitologija / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 453-457, 543 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 468-485. – Versta iš: Brückner A. Starożytna Litwa. Ludy i bogi. – Warszawa, 1904. – P. 18-22, 147-166.
Brivkalne E. Daži amatniecības darinājumi Tērvetes pilskalnā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1964, t. 6, p. 85-104 Kaulo, spalvoto metalo, medžio apdirbimo įrankiai.
Brīvkalne E. Tērvetes saktas // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 121-140 Žiemgalių segės.
Brückner A. Beiträge zur litauischen Mythologie. Aus der Hypatioschronik und aus Rostowski’s Geschichte der Litauischen Ordensprovinz der Jesuiten. Unglaubwürdigkeit der Sammlung Weckenstedt’s // Archiv für slavische Philologie (Berlin). – 1886, t. 9, p. 1-35, 161-191. Lietuvių k.: Lietuvių mitologija. – V. 1995. – T. 1, p. 457-467.
Brückner A. Litauische Religion // Die Religion in Geschichte und Gegenwart. – Tübingen, 1929. – T. 3
Brückner A. Litwa starożytna. Ludy i bogi. – Warszawa, 1904. – Su J. Jaskanio įvadu ir komentarais perspausdinta Olsztyne 1979 ir 1984 m. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 468-485. Rec.: Būga K. // Mūsų senovė (Tilžė). – 1921. – T. 1. Prochaska A. // Kwartalnik Historyczny (Warszawa). – 1904, t. 18, p. 106-109. Zdziarski S. // Lud (Lwow). – 1904, d. 1, p. 110-114.
Brückner A. Ludy Bałtyckie. Pierwota wiara i kulty // Brückner A. Mitologia słowiańska i polska / Wstęp i oprac. S. Urbańczyk. – Warszawa, 1980. – P. 351-359
Brückner A. Ludy Baltyckie. Pierwotna wiara i kulty // Polska, jej dzieje i kultura. – Warszawa, 1929. – T. 1, p. 47-50
Brückner A. Mitologia litewska // Wielka enciklopedia powszechna. -– Warszawa, 1910. – T. 33/34, p. 633-635. – Taip pat: Lietuvių mitologija. – Vilnius, 1995. – T. 1, p. 485-490.
Brückner A. Osteuropäische Gotternamen. Ein Beitrag zur vergleichenden Mythologie //Zeitschrift fur vergleichende Sprachforschung (Göttingen). – 1922, t. 50, p. 161-197. Apie prūsų ir lietuvių mitologiją.
Brückner A. Slaven und Litauer // Lehrbuch der Religionsgeschichte. – Tübingen: Herausg. von A. Bertholet und E. Lehman, 1925. – T. 2, p. 506-539 Apie senąją lietuvių religiją.
Brückner A. Starożytna Litwa. Ludi i bogi: Szkice historiczne i mitologiczne / Opracował i wstępem poprzedzil Jan Jaskanis. – Olsztyn, 1979. – 240 p. – Tas pat Olštine, 1984 m Rec.: Powierski J. Wznowiany Brückner // Komunikaty Mozursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1981, Nr. 4, p. 567-581.
Brückner A. Starożytna Litwa. Ludy i bogi // Biblioteka Warszawska. – 1897, t. 2, p. 235-268; t. 3, p. 416-450; 1898, t. 1, p. 37-68.
Brückner A. Starożytna Litwa. Ludy i bogi // Biblioteka Warszawska. – 1898, t. 1, p. 37-68. – Žr. įrašą Nr. 768.
Brükner A. Starożytna Litwa. Ludi i bogi. Szkice historiczne i mitologiczne. – Olsztyn, 1984. – 17, 245 p. – Pakartotas 1904 ir 1979 metų leidimas
Brundza A. Lietuva turtinga senovės radinių. Paulaičiuose ir Nikėluose surasti dideli vertingi senovės kapinynai iš I ir II amžių // Lietuvos aidas. – 1936, rugs. 3 (Nr. 447), p. 4 Su Švėkšnos v. piliakalnių sąrašu.
Brundza A. Apie ištirtą turtingą III –IV amž. kapinyną Seredžiuje pasakoja dr. J. Puzinas / Algim. // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 21, p. 4. Seredžiaus (Jurbarko raj.) kapinynas.
Brundza A. Ką byloja mūsų senovės paminklai. Dr. J. Puzinas apie šių metų ištirtus senovės paminklus ir tyrimo rezultatus / Algis Agaras // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 22, Nr. 235, p. 3 Purvynai (Trakų raj.), Seredžius (Jurbarko raj.) Urnėžiai (Kėdainių raj., Dotnuvos v.) ir Poškaičiai (Raseinių raj., Betygalos v.).
Brundza A. Lietuva pilna senovės liudininkų. Keletas valandų su Valst. archeologinės komisijos ekspedicija // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 25 (Nr. 338), p. 7
Brundza A. Pačtuvos senkapių paslaptis ištirta / Algim. // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 16, p. 4. Paštuvos (Kauno raj.) kapinynas.
Brundza A. Prof. Eduardo Volterio 80 metų amžiaus sukaktis / Algis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, kovo 19, p. 3 E. Volterio 80-metis
Brundza A. Tyrinėjami piliakalniai / Algim. // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 19 (Nr. 327), p. 4. P. Tarasenkos tyrinėjami Bartkūnų, Berzgainių ir Paželvių (Ukmergės raj.) piliakalniai.
Brundza K. Archeologijos ir botanikos bendrieji ryšiai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 2/4, p. 529-533; 1937, Nr. 1, p. 57-65
Brundza K. Lietuvos miškų istorijos pradmenys // Mūsų girios. – 1934, Nr. 1/2
Brundza K. Mūsų gamtos ir kultūros tyrinėjimas // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 3, p. 58-61 Apie žiedadulkių reikšmę archeologijai.
Bruožaitytė V. Klaipėdos krašto piliakalniai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 26 – bal. 2 (Nr. 47, 53, 59, 65, 74). – Klaidų atitais.: Šlaža J. // Vakarai. – 1937, kovo 19, p. 2 Duotas ir 34 piliakalnių sąrašas pagal E. Hollacką, P. Tarasenką ir O. Schwarzieną.
Bružas A. Rambyno kalnas // Lietuva. – 1926, birž. 18, p. 4 Padavimai.
Brzoza B. Pilkalnie litewskie i żródło nazwy Znicza // Biblioteka Warszawska. – 1859, t. 4, p. 778-781. – Tas pat: Wisła (Warszawa). – 1892, t. 6, p. 433-434.
Brzoza B. Pilkalnie litewskie i żródło nazwy żnicza // Wisła (Warszawa). – 1892, t. 6, p. 433-434. – Perspausdinta iš: „Biblioteka Warszawska“. – 1859, t. 4, p. 778-782.
Brzozowski J., Siemaszko J. Grób szkieletowy z miejscowości Dręstwo, stanowisko 10, gm. Bargłów Kościelny, woj. Suwalskie // Concordia: Studia ofiarowane Jerzemu Okuliczowi-Kozarynowi w sześćdziesiątą piątą rocznice urodzin. – Warszawa, 1996. – P. 33-36 Mezolito laikotarpio kapas.
Bubelis L. Kukuoras // Kauno naujienos. – 1926, saus. 26 Notėnų (Skuodo raj.) kalva.
Bubnelis L. Vilniaus kalyklos pinigai Lietuvos dailės muziejaus numizmatikos rinkinyje // Lietuvos dailės muziejus: Metraštis. – V., 1998. – Kn. 2, p. 154-161 P. 156 – minimi Vilniuje, prie šv. Jokūbo ir šv. Kazimiero bažnyčių, bei Sabaliūnų kaime, (Šalčininkų raj.) rasti monetų lobiai.
Bubnys J. Gintaras numizmatikoje // Kauno tiesa. – 1979, rugpj. 26, p. 8
Bubnys J. Gintaras numizmatikoje // Kauno tiesa. – 1986, rugs. 3, p. 8
Bubnys J. Gintaras. – V., 1957. – 123 p P. 21-32 – gintaro prekyba senovėje.
Bubnys J. Gintaro keliai // Kauno tiesa. – 1976, spal. 17
Bubnys J. Numizmatika ir gintaras // Lietuvos ūkis. – 1992, Nr. 3, p. 10-12
Bubnys J. Prelomciškės piliakalnis // Alytaus naujienos. – 1995, rugpj. 23, p. 4 Prelomčiškė (Lazdijų raj.).
Bucevičiūtė J. Senojoje pilyje // Vakarinės naujienos. – 1966, liep. 7 Kauno pilis.
Buchaveckas S. Medininkų pilies mįslė // Komjaunimo tiesa. – 1977, birž. 18
Buchholz A., Spreckelsen A. Bibliografie der Archäologie Liv-, Est- und Kurlands von den Anfängen bis 1913 // Baltische Studien zur Archäologie und Geschichte. – Riga, 1914. – P. 296-415.
Bučelis B. Pagonių laikais // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1972, saus. 8, p. 3 Šilalės (Skuodo raj.) šventvietė.
Būdavas S. Papilė. Istorijos padavimas // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 11, p. 2. Papilės (Akmenės raj.) piliakalnis.
Budginas K. Pirmieji žmonės. Mūsų protėviai – baltai // Lietuvos darbininkas. – 1991, liep. 19, rugpj. 22
Budreckis A. Senovės lietuvių tikėjimas ir jo pasipriešinimas krikščionybei: Paskaita, skaityta Toronte, 1987 kovo 3 // Aidai (Brooklyn). – 1987, Nr. 2, p. 105-114
Budreckis A. Senovės lietuvių tikėjimas ir lietuvių priešinimasis krikščionybei // Lietuva ir krikščionybė. – Torontas, 1987. – P. 11-39
Budreika E. Vilniaus pilis. – V., 1977. – 47 p. – Tas pat leid. rusų k. Vilniuje 1980 m
Budreika E. Žemutinės pilies rūmai Vilniuje // Jaunimo gretos. – 1988, Nr. 5, p. 26-27 Vilniaus pilis
Budrys R. Ar jau rasti Vilniaus pamatai // Švyturys. – 1960, Nr. 2, p. 7 Vilniaus pilis.
Budrys R. Iš amžių glūdumos / R. Būdvietis // Švyturys. – 1961, Nr. 15, p. 28. Vilniaus pilis.
Budrys R. Potvynis padėjo archeologams / R.B. // Švyturys. – 1958, Nr. 12, p. 24. Krikštonių (Lazdijų raj.) pilkapiai.
Budrys R. Seniausias mūras Lietuvoj / R. Budvietis // Švyturys. – 1959, Nr. 19, p. 24. Kauno pilis.
Budrys R. Unikalios vertybės // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 5, p. 19-22 Minimi ir archeologiniai gintaro dirbiniai.
Budrytė S. Laivių “markapiai”. 1940 ir 1949 m. Laivių kapinyno tyrinėjimai // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 17-23. – Pab. Pradžia: 1997, Nr. 1 (10). – Žr. įr. 16286
Budrytė S. Laivių “markapiai”. 1940 ir 1949 m.: Laivių kapinyno tyrinėjimai // Baltų arrcheologija. – 1997, Nr 1(10), p. 8-13. – Straipsnio tęs.: Lietuvos archeologija. – 1998, Nr. 1 Laiviai (Kretingos raj.).
Budvytienė S. Marija Gimbutienė turėjo vieną išrinktąjį – mokslą / Pokalbį užrašė L. Tamulaitienė // Šiaulių kraštas. – 1997, saus. 23, p. 9, 12-13. M. Gimbutienė
Budvytienė S. Pasiekus pasaulinės šlovės Marija Gimbutienė išliko paprasta, neprofesoriška moteris / Atsiminimus užrašė L. Paleckis-Kaktavičius // Lietuvos aidas. – 1997, bal. 17, p. 15. M. Gimbutienė
Budvytienė S. Prie užsidarančios epochos vartų / Parengė A. Venckuvienė // Šiaulių naujienos. – 1997, saus. 29, p. 11-12. M. Gimbutienė
Budzinskas A. Seminaras kraštotyrininkams // Tiesa. – 1986, rugpj. 5, p. 2 Šiaulių rajono kraštotyrininkų suvažiavimas, minima V. Urbanavičiaus paskaita ir jo filmas apie Gervėnų Šiurpkalnį (Šiaulių raj.).
Budziński A. Korespondencja z Łomży // Przegląd bibliograficzno-archeologiczny (Warszawa). – 1882, t. 3, p. 276-277. Apie Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapius.
Budziński A. Poszukiwania archeologiczne w b. gubernyi Augustowskiej // Biblioteka Warszawska. – 1871, t. 1, p. 230-243. ir atspaudas: Warszawa, 1871. – 13 p. P. 234-235 Šiurpilių piliakalnis, p. 235-239 Justynavo kapai (?), p. 240-241 Žyva Voda, p. 242-243 Osovos pilkapiai (Suvalkų vaivadijoje).
Budzkiewicz B. Do Biblioteki Warszawskiej. Pilkalnie litewskie i żródło nazwy Znicza // Biblioteka Warszawska. – 1859, t. 4, p. 790.
Būga J. Tauragnai ir Taurapilis // Draugas (Chicago). – 1953, geg. 4
Būga K. E. Brastinš. Latvijas pilskalni. I. Kuršu zeme, 1923 // Tauta ir žodis (K.). – 1924, kn. 2, p. 484. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 724.
Būga K. “Romowe”, Criwe” i “Znicz” // Lietuvių tauta (V.). – 1909, kn. 1, d. 3, p. 337-350. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 165-189.
Būga K. Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje // Lietuva. – 1924, vas. 11; vas. 12, p. 2-3; Atsp.: K., 1924. – 20 p., 2 žml. Rec.: Jakštas A. // Klaipėdos žinios. – 1924, kovo 30, p. 5. Mūsų istorijai // Lietuvis. – 1925, Nr. 50, p. 9-10. Tarasenka P. “Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje” ir Lietuvos praeities pažinimas // Lietuva. –1924, rugpj. 12, p. 2-3. Vireliūnas A. // Švietimo darbas. – 1924, Nr. 2, p. 173-174.
Būga K. Die Vorgeschichte der aistischen (baltischen) Stämme im Lichte der Ortsnamenforschung // Streitberg – Festgabe. – Leipzig, 1924. – P. 22-35.
Būga K. Kalba ir senovė // Švietimo darbas. – 1922, Nr. 1-9. – Tas pat: Būga K. Kalba ir senovė. – K., 1922; Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 7-293. Apie prūsų dievus, krivius.
Būga K. Kalbos mažmožiai // Vairas. – 1914, Nr. 9/11, 13, 15, 17/18. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 546-550. Nr. 15, p. 10-12 – skyrelis “Medžioklės terminai bei lietuvių protėvynės klausimas”.
Būga K. Kalbų mokslas bei mūsų senovė // Draugija. – 1913, t. 20, p. 80-98; Atsp.: Kaunas, 1913. – 20 p. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 401-418. Apie lietuvių, latvių ir prūsų giminingumą, jų apsigyvenimą Pabaltijyje.
Būga K. Kalėdų vardo kilmė // Vilties nemokamas Mokslo ir Literatūros Kalėdų priedas. – 1913, p. 9-11. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 429-432. Apie lietuvių ryšius su suomiais-estais bei rusais-baltarusiais iki XIII a.
Būga K. Kann man Keltenspuren auf baltischen Gebiet nachweisen? // Rocznik sławistyczny (Warszawa). – 1913, t. 6, p. 1-38. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 496-530.
Būga K. Kunigo Criwe’s vardo kilmė // Labdarių Draugijos kalendorius. – Peterburgas, 1904. – Nurodoma pagal Z. Ivinskio “Senovės lietuvių religijos bibliografiją”. – K., 1938, Nr. 376.
Būga K. Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje // Tauta ir žodis (K.). – 1924, kn. 2, p. 1-27. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 551-583.
Būga K. Lietuvių kalbos žodynas. – K., 1924. Sąs. 1, p. 64, 80; 1925. – Sąs. 2, p. 65-149, 80. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1961. – T. 3, p. 9-457. P. 53-149 – apie lietuvių tautą ir kalbą bei jos artimiausius giminaičius; p. 57, 62 – apie alkas.
Būga K. Medžiaga lietuvių, latvių ir prūsų mytologijai // Lietuvių tauta. – 1908, kn. 1, d. 2, p. 208-229; 1909, kn. 1, d. 3, p. 337-351; – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 143-189. Tekste: Dievaitis, Suaixtix, Panicke, Rikoyt’as, Romowe, Criwe, Znicz, waidelotte.
Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1. – 655 p Perspausdinta: “Kalbos mokslai ir mūsų senovė” (p. 429-431), “Kann man Kelten spuren auf baltischem Gebiet nachweisen?” (p. 496-530), “Medžioklės terminai bei lietuvių protėvynės klausimas” (p. 546-550).
Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1959. T. 2. – 730 p P. 80-98 – seniausi lietuvių santykiai su germanais.
Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3. – 1008 p Perspausdinti darbai iš įvairių leidinių apie lietuvių atsikėlimą iš Aukštutinio Padnieprio, apie seniausius baltų santykius su slavais, germanais, apie baltų mitologiją (p. 491-483, 728-778, 807-810, 896-902 ir kt.).
Būga K. Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė // Tauta ir žodis. – 1923, kn. 1, p. 1-44. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 493-550.
Būga K. Videvuto veliava / K. Ulys // Vilniaus žinios. – 1905, kovo 1 (14), p. 3-4.
Būga K. Vietų vardai – istorijos šaltinis // Tėvynės balsas. – 1922, spal. 22, p. 4. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 491-492. Apie kuršių, sėlių, žiemgalių ir sūduvių gyventą teritoriją.
Būga K. Visų senieji lietuvių santykiai su germanais // Švietimo darbas. – 1921, Nr. 5-6, p. 12-28. – Tas pat: Būga K. Kalba ir senovė. – K., 1922; Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1959. – T. 2, p. 80-98.
Būga K. Voruta. Ariogala. Veredava // Draugija. – 1909, t. 8, Nr. 30, p. 206-213. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 131-137.
Būga K. Žiemgala // Lietuva. – 1924, geg. 7, priedas, p. 2-3. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 747-748.
Bugailiškis P. Kraštotyros darbas ir mokytojai // Kultūra. – 1932, Nr. 5, p. 304-308 P. 305 – darbai archeologijos srityje.
Bugailiškis P. Būkime savo senovės ir gamtos paminklų sargais // Jaunasis ūkininkas. – 1934, Nr. 10 Kultūros paminklų apsauga.
Bugailiškis P. Kraštotyros darbo organizacija ir uždaviniai // Kultūra. – 1933, Nr. 7/8, p. 343-345 Muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavime Šiauliuose skaityto pranešimo santrauka.
Bugailiškis P., Čipkus S., Galaunė P. Rinkime mūsų krašto kultūrines vertybes // Tiesa. – 1958, kovo 2
Bugenytė I. Archeologai Vilniuje // Respublika. – 1993, birž. 30, p. 3 Vilniaus senamiesčio kasinėjimai.
Buinevičius A. Turtai, kuriuos privalu išsaugoti // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1976, gruod. 23 Archeologiniai paminklai.
Buivydas A. Naujoji Žagarė / Žagaras A. I. B. // Auszra. – 1885, Nr. 10, p. 355-356; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Raktės piliakalnis (Žagarė).
Bujack F. Wenedowie na wschodnich wybrzežach Baltyku. – Toruń, 1948 Rec.: Łowmiański H. Początki Polski. – Warszawa, 1963. – T. 1, p. 60-61. Venedai-slavai, gyvenę Lietuvoje, o vėliau Kurše.
Bujack G. Accesionen des Prussia–Museums pro 1887. // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1888, p. 195-272. P. 196-197 Kuršių nerijos radiniai; p. 197 Spirkių ir Purmalių (Klaipėdos raj.) radiniai; p. 199-200 Šilutės dvaro radiniai; p. 200 Vėžaičių (Šilutė) radiniai; p. 200, 258 Macikų (Šilutės raj.) radiniai.
Bujack G. Accession des Prussia-Muzeums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1883, p. 125-135. P. 130 Joniškės (Klaipėda) kapinyno radiniai.
Bujack G. Accessionen des Prussia – Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1887, p. 132-175. P. 154 Joniškės (Klaipėda) kapinynų radiniai, p. 155 – Popelkių (Labguvos a.) sidabrinių lydinių lobis.
Bujack G. Accessionen des Prussia–Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg), – 1889, p. 260-299. P. 261-263 – Kuršių nerijos akmeniniai ir gintariniai radiniai; p. 283 – Jagučių-Spirkių (Klaipėdos raj.) ir p. 284 – Grambaviškių (Klaipėdos raj.) kapinynų radiniai; p. 284 – Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinyno radiniai.
Bujack G. Eine bronzene Brustkette mit Nadeln und ein bronzene Pferdschimnuck der römischen Periode aus Adl. Heydekrug // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1889, p. 111-112. Šilutės radiniai.
Bujack G. Eine Riesenfibula aus Weszeiten, Kr. Heydekrug // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1889, p. 110-111. Vėžaičių (Šilutė) radiniai.
Bujak F. Dwa bóstwa prusko-litewskie “Kurchie” i “Okopirmus” // Lud (Lwów). – 1923, t. 2, p. 1-12; Atsp.: Lwów, 1924.
Bujak F. Dwa bóstwa prusko-litewskie „Curche“ i „Okkopirmus“ // Studja spólczesne i gospodarcze. Księga jubilieuszowa dla uczczenia 40-letnej pracy naukowej Ludwika Krzywickiego. – Warszawa, 1925. – P. 31-43
Bujokas S. Druskių piliakalnis // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1933, Nr. 30, p. 5 Aluotos-Druskiai (Kupiškio raj.).
Bukauskas V. Lapainios puodžiai // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1968, rugpj. 13 Senovės gyvenvietė.
Bukauskienė T. Po karo mano gimtoji Ariogala... // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 28, p. 13 Apie T. Daugirdą.
Bukelis J. Pagerbtas prof. J. Puzinas // Draugas (Chicago). – 1965, lapkr. 4 Jono Puzino 60 m. sukaktis
Bukelis J. Prof. J. Puzino pagerbimas // Dirva (Cleveland). – 1965, lapkr. 3 Jono Puzino 60 m. sukaktis
Bukevičius S. Švėkšna / S. Bukevičia // Lietuvos žinios. – 1910, geg. 26 (birž. 8). Minimas Šiuparių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Bulota A. A. Bulotos kalba dėlei Vilniaus Pilies kalno // Lietuvos ūkininkas. – 1912, Nr. 25, p. 247-248. Kalba Valstybės dūmoje.
Bulota A. Senovės urvas Vilniuje / A.B.P. // Varpas. – 1901, Nr. 3, p. 34. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 12 (4). Apie radinius Vilniaus Katedros aikštėje.
Bulota J. “Kryžių kalnas” // Jaunimo gretos. – 1959, Nr. 8, p. 18-19 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Bulota J. Gedimino kalne ir jo pašlaitėse // Jaunimo gretos. – 1993, Nr. 6, p. 12-15
Bulota J. Katedros požemių paslaptys // Jaunimo gretos. – 1993, Nr. 8, p. 18-19
Bulota J. Kviečia “Pasaga”... // Literatūra ir menas. – 1971, Nr. 14, p. 16 Feljetonas apie Vilniaus barbakaną-bastėją.
Bulota J. Neatsakingi veiksmai // Komjaunimo tiesa. – 1959, liep. 15 Ardomas Laivių (Kretingos raj.) kapinynas.
Bulota J. Radiniai buvusiame Vyskupų rūmų sode // Gimtasis kraštas. – 1995, Nr. 46, p. 4 Vilniaus miestas
Bulota J. Šventaragio slėnio tyrinėjimai // Gimtasis kraštas. – 1995, Nr. 33, p. 1, 4 Vilniaus pilys
Bulota J. Žemutinės pilies kunigaikščių rūmų požemiuose // Jaunimo gretos. – 1993, Nr. 7, p. 22-24
Bulota J., Šalūga R. Užpilti požemiai po Gedimino kalnu // Švyturys. – 1960, Nr. 20, p. 13 Vilniaus pilis.
Bulota J., Šalūga R. Vilniaus požemiuose. Kas yra po Vilniaus pilimi // Komjaunimo tiesa. – 1959, birž. 17 Vilniaus pilys
Bulzgis S. Daugyvenės žemė // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1970, rugpj. 20, 22, 27. – Tas pat: Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1970, rugs. 29, spal. 6, 8 Apie Raginėnų (Radviliškio raj.) piliakalnį ir pilkapius.
Bulzgis S. Iš Šiaulių pašonės, iš Malavėnų …// Šiaulių naujienos. – 1994, vas. 12, p. 5
Bulzgis S. Kas čia gyveno prieš pusantro tūkstančio metų? // Šiaulių naujienos. – 1991, spal. 24 Lieporių (Šiauliai) kapinynas
Bulzgis S. Neatmenamų laikų atgarsis // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1972, spal. 17 Pašušvio pilis (?).
Bulzgis S. Praeities puslapiai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1970, spal. 24, p. 3 Kapinynas Šeduvos miestelio centre.
Bulzgis S. Raginėnai // Panevėžio tiesa. – 1970, lapkr. 3 Radviliškio raj.
Bulzgis S. Šiaulių praeičiai skirta konferencija // Šiaulių naujienos. – 1991, gruod. 3, p. 2 Apie B. Salatkienės pranešimą.
Bulzgis S. Trypiame užmirštą Velžio piliakalnį // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1968, rugs. 17
Bumblauskas A. Istorijos ir archeologijos studijos Istorijos fakultete // Universitas Vilnensis. – 1994, Nr. 2, p. 10-11
Bumblauskas A., Gudavičius E., Urbanavičius V. Senovės lietuviai ir jų valstybė dabartinės kartos akimis / Pokalbį užrašė R. Geleževičius // Veidas. – 1998, Nr. 28, p. 24-29.
Bumbulis S. Ant Pivošiūnų piliakalnio // Lenino keliu (Jieznas). – 1961, rugpj. 23 Alytaus raj.
Bundorfas L. Archeologija Klaipėdos krašte // Skalvos keleivis (Šilutė). – 1992, geg. 7
Bunka L. Įdomūs radiniai Katedros aikštėje // Diena. – 1996, birž. 14, p. 16 Vilniaus pilys
Buračas B. Kryžkelių kryžiai // Sekmadienis. – 1937, Nr. 35, p. 3 Apie akmenis.
Buračas B. Pabudo piliakalniuose miegojusi kariuomenė // Ūkininko patarėjas. – 1939, Nr. 44, p. 5 Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis, Šatrija (Telšių raj.).
Buračas B. “Vingio” akmuo ant “Velnio pylimo” // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 45, p. 12 Laumakių (Kretingos raj.) kaime.
Buračas B. Akmeniu virtusi karalaitė // Trimitas. – 1939, Nr. 34, p. 831 Buv. Jučionių kaimo, Nerėpos upelio, akmuo (Kauno raj.).
Buračas B. Betygalos piliakalnis // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 11, p. 7
Buračas B. Birštono piliakalnio paslaptis / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 34, p. 2
Buračas B. Branginkime senovės paminklus // Jaunasis ūkininkas. – 1939, saus. 19
Buračas B. Eržvilko piliakalnis // Trimitas. – 1936, Nr. 43, p. 1023 Jurbarko raj.
Buračas B. Girgždutės kalnas / Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 32, p. 3
Buračas B. Girnikų kalnas // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 47, p. 9 Šiaulių raj.
Buračas B. Gražiaisiais Panemuniais / Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 23, p. 3. Veršvų (Kaunas) piliakalnis, Netonių (Kauno raj.) akmuo.
Buračas B. Gražioj Žemaitijoj / B. Buračėlis // Sekmadienis. –1937, Nr. 48, p. 3. Prie Lyduvėnų (Raseinių raj.) buvusią romuvą.
Buračas B. Gražioji Lietuva. Raganų kalnas // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 16, p. 13 Raginėnai (Radviliškio raj.).
Buračas B. Įžyniškių piliakalnis // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 50, p. 12 Raseinių raj.
Buračas B. Jurbarko piliakalnis – Lietuvos Golgota // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 9, p. 150. – Tas pat: Mūsų Vilnius. – 1933, Nr. 21/22, p. 297
Buračas B. Jurbarko piliakalnis // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 26, p. 444
Buračas B. Juškaičių piliakalnio legenda // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 49, p. 13 Tauragės raj.
Buračas B. Kaip dabar garbinamas perkūnas? // Sekmadienis. – 1937, Nr. 27, p. 3
Buračas B. Kairių ežero atsiradimas / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 37, p. 3. Kairiai (Šiaulių raj.).
Buračas B. Kauno pilies padavimas // Mūsų rytojus. – 1935, gruod. 3, p. 4 Kauno pilis ir miestas.
Buračas B. Kelionė Nemuno krantais / Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 26, p. 2 Seredžiaus ir Veliuonos apylinkių paminklai.
Buračas B. Kryžių kalnas // Sekmadienis. – 1933, Nr. 46, p. 3 Jurgaičiai (Šiaulių raj.).
Buračas B. Kupiškis. Randa senovės pinigų // Mūsų rytojus. – 1936, rugs. 4, p. 5 Miesto ganyklose.
Buračas B. Kur banguoja Nemunėlis / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 24, p. 3 Jaučakių (Kauno raj.) ir Seredžiaus piliakalniai.
Buračas B. Kur girių dievus garbina // Sekmadienis. – 1936, Nr. 40, p. 3
Buračas B. Kurtuvėnai ir jų gražiosios apylinkės / Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 26, p. 3 Girnikai (Šiaulių raj.).
Buračas B. Laumės // Sekmadienis. – 1936, Nr. 42, p. 3
Buračas B. Liškiavos pilis // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 24, p. 9 Varėnos raj.
Buračas B. Margarava – Margio pilis // Skautų aidas. – 1938, Nr. 13/14, p. 307 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis. Margaravas (Alytaus raj.).
Buračas B. Medvėgalis – Žemaičių pilis // Skautų aidas. – 1933, Nr. 6 Šilalės raj.
Buračas B. Medžiokalnio šventasis ąžuolas / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 21, p. 3. Kražiai (Kelmės raj.).
Buračas B. Merkinė // Mūsų Vilnius. – 1933, Nr. 13, p. 193-194 Piliakalnis, Varėnos raj.
Buračas B. Milžinkapių paslaptys // Sekmadienis. – 1936, Nr. 45, p. 3 Acokavai (Radviliškio raj.).
Buračas B. Milžinkapių praeitis pasakose // Ūkininko patarėjas. – 1944, Nr. 4, p. 5-6 Luponių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Buračas B. Milžinų kapai. Pasakojimai apie žemaičių Girgždutą ir kitus šventkalnius // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 15, p. 355 Girgždūtė (Telšių raj.).
Buračas B. Mirusiųjų garbinimo papročiai Aukštaitijoje // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 44, p. 13
Buračas B. Mūsų gražioji tėvynė / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 50, p. 3. Rozalimo (Pakruojo raj.) apylinkės akmenys.
Buračas B. Mūsų krašto įdomybės. Kryžių kalnas // Pavasaris. – 1933, Nr. 17, p. 506 Jurgaičiai (Šiaulių raj.).
Buračas B. Nagarbos kalne šmėklojasi // Sekmadienis. – 1936, Nr. 39, p. 3 Negarbos (Kretingos raj.) piliakalnis.
Buračas B. Nepaprastos Lietuvos vietos. Kryžių kalnas // Mūsų laikraštis. – 1936, Nr. 44, p. 8 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Buračas B. Nuotakos baubliai // Sekmadienis. – 1936, Nr. 41, p. 2 Kvesų (Kauno raj.) raistas-aukų vieta.
Buračas B. Pagoniškos rugiapiūčių apeigos / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 32, p. 3
Buračas B. Paskendę Žemaičių dievai // Diena. – 1936, Nr. 12 Biržulio ežere (Telšių raj.).
Buračas B. Paslaptingieji ežerai pasakojimuose // Ūkininko patarėjas. – 1944, Nr. 18, p. 7-8 Apie ežeruose nugrimzdusias pilis.
Buračas B. Perkūnas šaudo velnius / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 21, p. 3 Apie akmenis.
Buračas B. Perloja senovės atsiminimuose // Ateitis. – 1944, kovo 2 Apeiginės vietos, Varėnos raj.
Buračas B. Piliakalniai arba šventkalniai. Pilies Kryžių kalnas // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 43, p. 6-7 Jurgaičių (Šiaulių raj.) Kryžių kalnas.
Buračas B. Pilies kryžių kalnas // Trimitas. – 1930, Nr. 24, p. 485 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Buračas B. Puntuko akmuo gerbtinas senovės paminklas // Ūkininko patarėjas. – 1942, Nr. 36, p. 9 Nepritaria akmens panaudojimui Dariaus ir Girėno atminimui įamžinti.
Buračas B. Raudondvario pilis // Mūsų rytojus. – 1935, spal. 8, p. 3 Kauno raj.
Buračas B. Raudonė. Giliai žemėje nežinoma siena // Mūsų rytojus. – 1936, geg. 19, p. 4 Jurbarko raj., siena aptikta prie pilies.
Buračas B. Senoji Rudamina / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1940, Nr. 2, p. 3. Piliakalnis, Lazdijų raj.
Buračas B. Seredžius. Archeologiniai radiniai // Mūsų rytojus. – 1936, geg. 19, p. 4 Miestelyje aptikti kapai.
Buračas B. Stebuklingas šaltinėlis / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 8, p. 3. Seredžius-Motiškiai (Jurbarko raj.).
Buračas B. Šatrija – žemaičių šventkalnis // Trimitas. – 1931, Nr. 49, p. 972-974 Telšių raj.
Buračas B. Šatrija – žemaičių šventovė // Skautų aidas. – 1936, Nr. 13, p. 281
Buračas B. Šiaulėnų piliakalniai // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 45, p. 6 Kudinų (Radviliškio raj.) kaimo.
Buračas B. Šiaulės kalnas // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 10, p. 10 Kudinų-Šiaulėnų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Buračas B. Šiaulių ežeras padavimuose / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 16, p. 3. Talkšos (Talšos) ež. Šiauliuose.
Buračas B. Šiluvos stebuklingasai akmuo / B. Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 36, p. 3.
Buračas B. Tauragnai ir jų apylinkės // Mūsų Vilnius. – 1933, Nr. 15/16, p. 234 Taurapilis ir Kamšos piliakalnis (Utenos raj.).
Buračas B. Tauragnai ir jų apylinkės // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 46, p. 10 Taurapilio ir Kamšos (Utenos raj.) piliakalniai.
Buračas B. Užburtoji kariuomenė //Trimitas. – 1937, Nr. 33, p. 790 Šatrijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Buračas B. Užkeikti lobiai. Ukmergės apylinkės padavimai / Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 3, p. 3
Buračas B. Užkeikti Raseinių piliakalniai // Mūsų rytojus. – 1936, spal. 9, p. 4 Raseinių piliakalnis ir aplinkinės kalvos.
Buračas B. Vandenų ir dievų garbei / Buračėlis // Sekmadienis. – 1937, Nr. 23, p. 3
Buračas B. Vėlinės ir mirusiųjų gerbimo papročiai // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 43, p. 10
Buračas B. Velžių kaimo piliakalniai // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 46, p. 8 Velžių (Radviliškio raj.) pilė, Bažnytkalnis ir buvę pilkapiai.
Buračas B. Vilkijos istoriniai paminklai / Buračėlis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 28, p. 3 Jaučakių (Kauno raj.) piliakalnis.
Buračas B. Žirgakalnio aukso žirgas // Trimitas. – 1940, Nr. 28, p. 693 Pajuodupės (Kupiškio raj.) kaimas.
Burba A. Lokavos kalns //Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1902, t. 5, p. 198-199. Akmenės raj. piliakalnis.
Burba J. Kauno pilis ir jos liekanų kasinėjimai // Naujienos (Chicago). – 1926, rugpj. 27
Burba J. Kur yra senosios kuršių kultūros liekanos // Lietuvos žinios. – 1927, liep. 23, p. 2 Apuolės (Skuodo raj.) kapinyno radiniai.
Burbienė L. Prie Kirsnos archeologai rado seniausio šalyje pastato liekanų // Lietuvos rytas. – 1997, rugpj. 5, p. 7 Turlojiškės (Marijampolės raj.) durpynas
Burbulo piliakalnio padavimas / J.M. // Vienybė. – 1931, Nr. 22, p. 181 Velžiai (Radviliškio raj.).
Burda A. Lobis moliniame puode // Tiesa. – 1967, geg. 27 Trakų pusiasalio pilyje.
Burda A. Surastas lobis // Komjaunimo tiesa. – 1963, bal. 13 Trakuose.
Burek K. Starożytnicy i archeolodzy. Z dziejów badań archeologicznych na Białostoczyżnie. – Olsztyn, 1977. – 227 p
Burneika J. Dovanok, didysis kunigaikšti, už savo ainių nevalumą // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 17, priedas: Sostinė, p. 44 Vilniaus pilys
Burneika K. Čia palaidotas T. Daugirdas // Naujas rytas (Raseiniai). – 1975, kovo 15
Burneika K. Saugokime archeologinius paminklus // Naujas rytas (Raseiniai). – 1972, spal. 10
Bus kasinėjama toliau // Vakarinės naujienos.– 1981, rugpj. 31, p. 2 Vilniuje, šalia Žemutinės pilies, Barboros Radvilaitės gatvėje.
Busilas A. Pateronių piliakalnis / K. Aukštuolis // Skautų aidas. – 1939, Nr. 6, p. 163 Poteronys (Alytaus raj.).
Busilas A. Poteronių piliakalnis / Aukštuolis K. // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 42, p. 13 Alytaus raj.
Buszyński I. Brzegi Niewiaży. / I. B. – Wilno, 1873. – 72 p. P. 15-16 apie archeologinius radinius Panevėžio apyl.
Bušmienė S. Eduardas Volteris. Bibliografija. – V., 1973. – 102 p Rec.: Urbutis V. // Kalbotyra. – 1976, t. 27, sąs. 1, p. 103-107. Žukas V. Vertinga Eduardo Volterio bibliografija // Bibliotekų darbas. – 1974, Nr. 4, p. 33-34. Žvurgūnas B. // Mūsų kalba. – 1974, Nr. 6, p. 30-32. P. 21-22 – darbai archeologijos srityje; p. 47-50 – archeologinio pobūdžio straipsniai.
Butėnas D. “Kliūčių neturim – tik atsargiai” // Vakarinės naujienos. – 1990, geg. 15, p. 3 Apie E. Tiškevičių.
Butėnas D. Mykolo Brenšteino rankraštinis palikimas // Pergalė. – 1970, Nr. 3, p. 133-135 Taip pat ir apie archeologinius darbus.
Butėnas D. Tadas Daugirdas // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 10, p. 16
Butėnas E. Generolui Vladui Nagiui-Nagevičiui – 111 // Trimitas. – 1996, Nr. 8, p. 5-6 V. Nagevičius
Butėnas E. Lietuvos archeologijos bibliografijų rodyklė // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 485-487
Butėnas E. Maisiejūnų pilkapių (Kaišiadorių raj.) tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 42-45
Butėnas E. Maisiejūnų pilkapių tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 47-48 Kaišiadorių raj.
Butėnas E. Maisiejūnų pilkapyno tyrinėjimai // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 163-184 Maisiejūnai (Kaišiadorių raj.).
Butėnas E. Vanagiškių pilkapyno tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 138- 142 Vanagiškiai (Jonavos raj.).
Butėnas E. Žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje Nr. 1 ir 1A // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 371-372 Vilniaus miestas
Butėnas J. Archeologijos populiarintojas // Pergalė. – 1967, Nr. 12, p. 167-168 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Butėnas J. Mirė P. Tarasenka // Pergalė. – 1962, Nr. 6, p. 180-181 Petras Tarasenka (1892. XII. 7-1962.V.17).
Butėnas J. Petrą Tarasenką prisimenant // Literatūra ir menas. – 1962, Nr. 21, p. 4 Petras Tarasenka (1892. XII. 7-1962.V.17).
Butėnas P. Ant. Stals. Sargasim savas tautas senatni. Rīga, 1925 // Lietuva. – 1925, geg. 22, p. 2-3. Latvijos senovės paminklų apsauga lyginama su padėtimi Lietuvoje.
Butėnas P. Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programa. – Šiauliai, 1925. – 208 p
Butėnas P. Lietuvių vandens ūkis prieš 3000 m. // Mokslo dienos. – 1937, Nr. 6/7, p. 375-376 Baltų protėvynė, finougrų skoliniai iš baltų kalbų.
Butėnas P. Mindaugo sostinės pėdsakų ieškojimas // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 3/4, p. 329-334 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Būtėnas P. Mūsų kalnai // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, t. 1, kn. 4/5, p. 590-597. Kryžių kalnas (Šiaulių raj.) ir Migonių (Pasvalio raj.) piliakalnis.
Butėnas P. Panevėžio apylinkių senovės atgarsiai apie Vytauto Didžiojo laikus // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 1, p. 196-199 Lepšių kapinynas ir Berčiūnų pilkapiai.
Butėnas P. Paslaptingieji sūduviai // Karys (Brooklyn). – 1963, Nr. 2, p. 36-43
Butėnas P. Senovė apkasuose // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 154-160 Atpasakotas R. Bohnenbergo straipsnis “Die Vorzeit in Schützengraben” (“Das Land Ober Ost.- Berlin, 1917”).
Butėnas P. Senovės lietuvių pažiūros į gamtą // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 5, p. 7
Butėnas P. Ten kur gražu ir istoriška // Kosmos. – 1938, Nr. 7/9, p. 193-224 P. 203-205 – Šeimyniškėliai (Anykščių raj.) – tai Voruta; p. 222 – Puntukas, šventi medžiai.
Butėnas P. Vorutos pilies beieškant // Panevėžio apygardos balsas. – 1943, Nr. 6, p. 4 Atsiliepimas į P. Tarasenkos straipsnį (“Ateitis”, 1943, saus. 23).
Butėnas S. Rudamina // Raudonasis artojas (Lazdijai). – 1959, birž. 24
Butėnienė E. Archeologiniai kasinėjimai Panevėžio apylinkėse // Panevėžio tiesa. – 1961, gruod. 3 Pažalvaičių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Butėnienė E. Archeologiniai paminklai Kaišiadorių rajone // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1971, spal. 12
Butėnienė E. Katkuškių, Eišiškių raj., pilkapių tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 64-66
Butėnienė E. Kretuonių (Švenčionių raj.) pilkapių tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 132-136
Butėnienė E. Kretuonių (Švenčionių raj.) pilkapių tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 56-59
Butėnienė E. Kretuonių pilkapių tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 65-67 Švenčionių raj.
Butėnienė E. Laivių kapinyno laidosena // MADA. – 1964, t. 1, p. 83-99. Laiviai (Kretingos raj.).
Butėnienė E. Lazdininkų kapinynas // Lietuvos archeologijos paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 143-161, 223-224 Kretingos raj.
Butėnienė E. Maisiejūnų pilkapių (Kaišiadorių raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 37-38
Butėnienė E. Nemaitonių (Kaišiadorių raj.) pilkapių tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 39-40
Butėnienė E. Palūšės pilkapiai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 67-70 Ignalinos raj.
Butėnienė E. Pelyšėlių kapinynas (Anykščių raj.) // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 153-154
Butėnienė E. Pelyšėlių kapinynas [Anykščių raj.]; Palūšės antrasis pilkapynas [Ignalinos raj.]; Gaidžių kapinynas; Pakubėtiškių kapinynas (Jurgiakampis) [Molėtų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. T. 1, p. 66, 154, 195, 202-203
Butėnienė E. Siraičių X-XII a. senkapis // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 159-176, 351-352 Siraičiai (Telšių raj.).
Butėnienė E. Zabieliškių (Šalčininkų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1972 ir 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 53-54
Butėnienė E. Želmeniškės pilkapynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 50-53 Utenos raj.
Butkevičienė I. Baltų protėvynė // Dienovidis. – 1991, Nr. 37, p. 3
Butkevičius A. Antrajam gyvenimui. Apie Biržų pilies restauravimą // Biržiečių žodis. – 1978, rugpj. 8
Butkevičius A. Apie restauraciją ir Biržų pilį // Biržiečių žodis. – 1979, birž. 12
Butkevičius A. Atgijusi praeitis // Biržiečių žodis. – 1975, geg. 24 Muoriškių (Biržų raj.) pilkapiai
Butkevičius A. Atgimsta naujam gyvenimui // Panevėžio tiesa. – 1979, liep. 7, p. 3 Biržų pilis.
Butkevičius A. Praeities tyrinėtojas // Biržiečių žodis. – 1972, gruod. 5 Apie P. Tarasenką.
Butkevičius A. Svajonė tampa tikrove // Biržiečių žodis. – 1986, spal. 7 Biržų pilis.
Butkevičius A. Žvalgomoji ekspedicija Astrave // Biržiečių žodis. – 1979, liep. 14, p. 4 Astravo kapinynas.
Butkevičius B. Žemė slepia praeitį // Kibirkštis (Plungė). – 1968, rugpj. 24 Gintališkės (Plungės raj.) kapinyno kasinėjimai.
Butkienė D. Vilniaus amatininkų miestelyje nedaug galios turėjo net Lietuvos valdovas // Lietuvos aidas. – 1998, spal. 24, p. 10 Kasinėjimai prezidentūros teritorijoje.
Butkų Juzė. Apie senovės lietuvių kultūrą / J. Bastelis // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 51/52.
Butkų Juzė. Kasinėjimai Upytėje / J.Br. // Lietuvos žinios. – 1938, rugpj. 1, p. 6. – Tas pat: Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 33, p. 11. Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Butkų Juzė. Kunigaikštienė Birutė ir jos kalnas Palangoje / J.B-ba. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 24, p. 6.
Butkų Juzė. Po gražiąją Žemaičių žemę / J.V-tis. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, birž. 3, p. 4. Žvaginių (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Butkų Juzė. Seniausioji mūsų krašto prosenovės istorija / J. Bastelis // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 50, p. 2, 4.
Butkus A. Akmeniniai Žiemgalos liudininkai // Mokslas ir gyvenimas. – 1993, Nr. 8, p. 18-19 Apie akmenis su įrašais “Žiemgala”.
Butkus A. Beletrizuojant istorinius faktus // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 8, p. 5 Aptariama etnokultūrinė situacija II a.m.e.
Butkus A. Galkaičių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, birž. 10
Butkus D. Kretingos kraštotyros muziejaus monetų lobiai // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 17-18 Baublių, Genčų, Lazdininkų, Kašučių, Kretingos, Kvecių, Palangos, Salantų ir Gargždų (visi Kretingos raj.) lobiai.
Butkus D. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 190-194 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Butkus D. Senovės kuršių moterų kostiumas Kretingos muziejuje // Švyturys (Kretinga). – 1998, kovo 10, p. 5
Butkus D. Žymus visuomenės veikėjas Vladas Nagevičius (1881.06.17 - 1954.09.15) // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1995, rugs. 12 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Butkus D., Kanarskas J. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 81-85
Butkus D., Kanarskas J. Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietės // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 39-41 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Butkus D., Sidrys R., Kanarskas J. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 138-145 Kretingos raj.
Butkus J. Mokas. Jankelis. Jankeliukas ir kiti // Lenino priesakai (Šalčininkai). – 1977, kovo 22 Akmenys Dieveniškių apylinkėje.
Butkus J. Priešistorinis žmogus Lietuvoje // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 29, p. 4
Butkus J. Šis tas iš žmogaus istorijos. Akmens laikotarpio pabaiga ir bronzos bei geležies laikotarpio pradžia Lietuvoje // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 39, p. 7-8
Butkus S. Kada balsas iš piliakalnių šaukė // Karys. – 1928, Nr. 8, p. 121-122 Padavimai.
Butkus V. “Priklausom vienai šeimai – Romuvai” // Europos lietuvis (London). – 1994, Nr. 37, 39
Butkus V. Generolas, archeologas, tautinių tradicijų puoselėtojas // Diena. – 1995, rugs. 9, p. 14 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Butkus V. Priklausom vienai šeimai – Ramuvai // Ramuva (V.). – 1997, sąs. 3, p. 6-9 M. Gimbutienė
Butkus V., Jakubauskaitė V. Generolo palaikus priglaus gimtoji žemė // Diena. – 1995, rugs. 8, p. 1 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Butkutė S. Piliakalniai byloja // Kalba Vilnius. – 1974, rugpj. 30, p. 11 Archeologai Mažeikių rajone.
Butnorius F. Eksponatai apie senovę // Pergalė (Vilkaviškis). – 1963, rugpj. 20 Kunigiškių-Pajevonių (Vilkaviškio raj.) piliakalnis.
Butrimas A. 1730 metais Prancūzijos Mokslų Akademijoje... // Literatūra ir menas. – 1983, Nr. 49, p. 15 Žurnalistų “atradimai” archeologijoje.
Butrimas A. Akmens amžius Žemaičių aukštumoje. Daktariškės neolito gyvenvietė: Katalogas / Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejus. – V., 1983. – 45 p., 34 lent
Butrimas A. Apie Šatrijos raganas ir archeologiją // Mūsų gamta. – 1984, Nr. 9, p. 14 Šatrija (Telšių raj.).
Butrimas A. Apylinkių istorija (Pavandenė) // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 176-185 P. 179-182 – apie Sprūdės ir Moteraičio (Telšių raj.) piliakalnius.
Butrimas A. Apylinkių istorija // Žemaičių praeitis. – V., 1996. – D. 6: Pavandenė, p. 9-18 Burbiškių Moteraitis ir Šaukštelių Sprūdė (Telšių raj.).
Butrimas A. Archeologiniai rinkiniai Kauno gubernijos dvaruose (M. Brenšteino duomenimis) // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987 geg. 6-7 d.d.). – V., 1987. – P. 12-14
Butrimas A. Archeologiniai tyrinėjimai prie Biržulio // Komunizmo švyturys (Telšiai).– 1981, spal. 22, 27 Akmens amžiaus paminklai.
Butrimas A. Baltai Vikingų epochoje // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 2, p. 9-10
Butrimas A. Biržulio baseino ir Žemaičių aukštumos akmens amžiaus tyrinėjimų apžvalga // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 107-131
Butrimas A. Biržulio ež. apylinkių (Telšių raj.) akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 3-6
Butrimas A. Biržulio sąsmaukos stovyklos ir gyvenvietės tyrinėjimai ir ežero pakrančių žvalgymas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 3-5 Telšių raj.
Butrimas A. Biržulio žynio kapas // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 2, p. 24-25 Biržulio ež. (Telšių raj.) Duonkalnio saloje.
Butrimas A. Corded Pottery Culture graves from Lithuania // Praehistoria XIX: Schnurkeramik Symposium, 1990. – Praha, 1992. – P. 307-311
Butrimas A. Daktariškės 5 neolito gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 8-11 Telšių raj.
Butrimas A. Daktariškės 5-os neolito gyvenvietės tyrinėjimai 1987 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 5-7 Telšių raj.
Butrimas A. Daktariškės 5-osios neolito gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 7-9 Telšių raj.
Butrimas A. Daktariškės I gyvenvietė // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 3-4 Akmens amžius, Telšių raj.
Butrimas A. Daktariškės neolito gyvenvietė; Duonkalnio neolito gyvenvietė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 377, 471-472
Butrimas A. Dešimt vasarų prie Biržulio // Moksleivis. – 1987, Nr. 8, p. 18-19 Akmens amžiaus paminklų tyrinėjimai.
Butrimas A. Double burial of a “seer” from Donkalnis // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 7
Butrimas A. Duonkalnio neolito gyvenvietės, alkos ir kapinyno tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 3-5 Telšių raj.
Butrimas A. Human Figurines in the praehistoric Art of the Eastern Baltic // The Indo-Europeanization of Northern Europe. – V., 1994. – P. 4-5
Butrimas A. Jaunųjų muziejininkų konferencija // LIM, 1983 metai. – V., 1984. – P. 167-168 Vilniuje.
Butrimas A. Kaulo bei rago dirbinių konservavimas Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejuje // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 18-20
Butrimas A. Krėva // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 51, p. 4 Krėvos pilis.
Butrimas A. Lietuvos istorija VI-VII klasei: Lietuva iki valstybės susidarymo. – K., 1990. – 49 p.
Butrimas A. Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki Vytauto Didžiojo mirties. – V., 1992. – 143 p. P. 3-63 – apžvelami laikai iki valstybės susidarymo (remiamasi daugiausia archeologijos duomenimis).
Butrimas A. Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos. – V., 1993. – 225 p. Rec.: Dubonis A. Ne paskutinis vadovėlio leidimas // Naujasis židinys. – 1993, Nr. 7/8, p. 136-137.
Butrimas A. Marija Gimbutas and the Archaeology of the Balts // From the Realm of the Ancestors: An Anthology in honor of Marija Gimbutas. – Manchester, 1997. – P. 32-35 M. Gimbutienė
Butrimas A. Marija Gimbutienė – senosios Europos ir baltų kultūros studijos // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 1-2 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Butrimas A. Mesolithic Grawes from Spiginas // Mesolithic Miscellany. – 1989, t. 10, sąs. 2, p. 10-11
Butrimas A. Mezolito kapai Spigino saloje // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 3-4 Biržulio ež. (Telšių raj.).
Butrimas A. Nauji tyrimai Šarnelės akmens amžiaus gyvenvietėje // Kibirkštis (Plungė). – 1982, spal. 23, p. 3-4
Butrimas A. Neolitas Žemaičių aukštumoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 83-84
Butrimas A. Neolito ir žalvario amžiaus paminklų tyrinėjimai prie Biržulio ežero ir Virvytės // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 5-7 Telšių raj.
Butrimas A. Neolito kapai iš Donkalnio (Telšių raj.) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 26-28 Biržulio ež. (Telšių raj.).
Butrimas A. Ožnugario 1-os neolito gyvenvietės tyrinėjimai 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 5-7 Prie Biržulio ež. (Telšių raj.).
Butrimas A. Sakote, nieko naujo? // Komjaunimo tiesa. – 1982, birž. 5, p. 3 Apie archeologinius tyrinėjimus.
Butrimas A. Senoji Viržuvėnų (Janapolės) istorija archeologinių šaltinių duomenimis // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 78-83
Butrimas A. Senosios Europos vizija – įmanoma ar geidžiama? // Šiaurės Atėnai. 1997, Nr. 4, p. 6 Apie M. Gimbutienės knygą “Senoji Europa”.
Butrimas A. Spigino mezolito kapai // Lietuvos archeologija. –1992, t. 8, p. 4-10 Biržulio (Telšių raj.) ež. saloje.
Butrimas A. Šarnelės neolito gyvenvietė // Lietuvos archeologija. – 1996, t. 14, p. 174-191 Plungės raj.
Butrimas A. Tyrinėjimai Žemaičių aukštumoje // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 5-7 Akmens amžiaus paminklai Biržulio ežero baseine ir Šarnelėje (Plungės raj.).
Butrimas A. Žmogus priešistorinėje Rytų Baltijos kraštų dailėje // Europos dailė. Lietuviškieji variantai. – V., 1994. – P. 7-38
Butrimas A., Aleksiejūnas V. Archeologiniai radiniai ir lobiai // Vakarinės naujienos. – 1983, birž. 3, p. 1 Paroda Istorijos ir etnografijos muziejuje, Vilniuje.
Butrimas A., Česnys G. Mezolito kapai iš Spigino (preliminariniai archeologinio ir antropologinio tyrimo duomenys) // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 6-11 Telšių raj.
Butrimas A., Česnys G. The Emergance on the Pamariu (Baltic Coastal) group of Indo-Europeans according to archeological and anthropological data // The Journal of Indo-European (Washington). – 1990, t. 18, Nr. 3/4, p. 359-378
Butrimas A., Girininkas A. Naujausia akmens amžiaus medžiaga (1976-1980): Ataskaitinės parodos katalogas. – V., 1980. – 39 p
Butrimas A., Jankauskas R. Donkalnio neolito gyventojų gyvenimo sąlygos ir paleopatalogija // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 100-102 Telšių raj.
Butrimas A., Jankauskas R. Mesolithic and Neolithic Graves in Lithuania: Data on the Transition from Foraging to Food Production // Harvesting in the Sea, farming the Forest: The Emergence of Neolithic Societies in the Baltic Region. – Sheffield, 1998. – P. 219-223. – (Sheffield Archaeological monographs; 10)
Butrimas A., Jankauskas R. Mesolithic and Neolithic graves in Lithuania: Data on transition from foraging to food production // Harvesting the Sea, Farming the Forest: The emergence of Neolithic societies in the Baltic Region and adjacent areas. – Sheffield, 1997. – P. 1-5
Butrimas A., Ostrauskas T. Mesolithic in North-Western Lithuania // Man and Sea in the Mesolithic. – Kalundborg, 1993. – P. 22
Butrimas A., Ostrauskas T. Pirmieji Varnių apylinkių gyventojai // Žemaičių praeitis. – V., 1996. – D. 4: Varniai, p. 7-14
Butrimas A., Paškevičius R. Žvejyba Virvytės upėje // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 100-105 P. 100-101 – apie neolito žvejybos įrankius.
Butrimas A., Žulkus V. Žemaitijos priešistorė // Žemaitijos istorija. – V., 1997. – P. 13-52
Butrimas E. Bičiulių klubas – Imbarėje // Lietuvos pionierius. – 1988, rugpj. 27, 31 Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnis.
Butrimówna M. Panevėžio pavieto Nevėžnikų pilkapiai: Iš “Swiatowit” (Warszawa, 1902, t. 4) // Panevėžio rytas. – 1993, rugs. 10, p. 4.
Butrymówna M. Kurhany w Niewieżnikach w pow. Poniewieskim / [Su E. Majewskio prier., p. 151] // Światowit (Warszawa). – 1902, t. 4, p. 148-149. – Vertimas: Panevėžio rytas. – 1993, rugs. 10, p. 4.
Buzaitė J. Stovykla Medininkų pilyje // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 44-45 Medininkų pilis
Buzas J. Įspūdžiai iš Dubingių ekspedicijos // Pirmyn (Molėtai). – 1968, rugpj. 3, p. 3 Mini įdomesnius akmenis, Drūsios ir Baliūnų lobius.
Buzas P. Apie Kupiškėnų piliakalnį / P. Vientautis // Lietuvos žinios. – 1924, liep. 18, p. 1. Apsodintas Kupiškio piliakalnis.
Caland W. Die vorgeschichtlichen baltischen Totengebräuche // Archiv für Religionswissenschaft (Leipzig). – 1914, t. 17, p. 476-512.
Caune A. Die Gräbertypen und Bestattungssitten im Ostbaltikum // Bestattungwesen und Totenkult. – Berlin, 1991. – P. 257-274
Caune A. Dobuakmeńi Latvijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 89-98
Caune A. IV starptautiskais slāvu arheologijas kongress // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga).– 1981, Nr. 5, p. 132-134 Minimi ir M. Michelberto ir A. Varno pranešimai Sofijoje, 1980 m. rugsėjo 15-21 d.
Cegły gotyckie na padworku przy kościele św. Michała w Wilnie // Słowo. – 1933, birž. 22 Rasta figūrinių plytų.
Cehak H. Chrońmy zabytki naszej najdawniejszej przeszłości // Spawy nauczycielskie (V.). – 1933, Nr. 1, p. 22-26
Cehak H. Muzeum Archeologiczne Universytetu Stefana Batorego w Wilnie // Z otchłani wieków (Poznań). – 1933, t. 8, p. 38-40
Cehak H. Muzeum Archeologiczne w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1933, gruod. 11, p. 2
Cehak H. Muzeum Storožytności Wileńskiej Komisji Archeologicznej a Muzeum Archeologiczne Uniwersytetu Stefana Batorego // Dziennik Wileński. – 1933, gruod. 8, p. 3
Cehak H. Nowo odkryte stanowisko ceramiki prafińskiej na Wilenszczyżnie // Z otchłani wieków (Poznań). – 1933, Nr. 3/4, p. 84 Bratoniškės (Vilniaus raj.).
Cehak H. O ochrone zabytków przedhistorycznych // Kurjer Wileński. – 1933, geg. 5
Cehak H. O ochrone zabytków przedhistorycznych // Kurjer Wileński. – 1935, geg. 3
Cehak H. Rola młodziežy akademickiej w ochrone zabytków przedhistorycznych // Wiadomości ludoznawcze (Łodz). – 1933, sąs. 1; Atsp.: Łódź, 1934. – 3 p
Cehak-Hołubowicz H. Cmentarzysko kurhanowe z VI i VII w. w miejsc. Karmazyny koło miasta Troki w Litewskiej SSR // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, p. 312-331 Karmazinų (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Cehak-Hołubowiczowa H. Zabytki archeologiczne województwa Wileńskiego i Nowogródskiego. – Wilno, 1936. – 40 p
Cehak-Hołubowiczowa H. 1000 kilometrów szłakiem ekspedycji archeologicznej na Wilenszczyznie // Z bliska i zdaleka (Lwów). – 1935, sąs. 7, p. 179-184 Mini Plikiškių (Širvintų raj.) ir Žingių (Vilniaus raj.) pilkapių kasinėjimus, Adrėjovcų ir Černevicų pilkapius (Baltarusija).
Cehak-Hołubowiczowa H. Brązoletka mankietowa z Pokradła w pow. Wileńsko-Trockim, gm. Niemenczyn // Z otchłani wieków (Poznań). – 1939, Nr. 3/4, p. 47-50 Pakrauglė (Vilniaus raj.).
Cehak-Hołubowiczowa H. Cmentarzysko kurhanowe w Karmazynach koło Dukszt Pijarskich // Prace i materiały sprawozdawcze sekcji historji sztuki Towarzystwa Pryjaciół Nauk w Wilnie. – Wilno, 1938 (1939). – T. 3, p. 266-267 Karmazinų (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Cehak-Hołubowiczowa H. Kto ochrania zabytki przedhistoryczne? Z powodu artykułu prof. Limanowskiego // Słowo. – 1936, lapkr. 25, p. 3
Cehak-Hołubowiczowa H. Mieszkańcy wileńszczyzny wspólczesni Chrystusowi / Dr. H.C.H. // Kurjer Wileński. – 1940, kovo 22/24, p. 3. Pakrauglės (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum Archeologii Przedhistorycznej USB w Wilnie //Ateneum Wileńskie. – 1936, t. 11, p. 806-811
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum Archeologii Przedhistorycznej USB w Wilnie / H.C.H. // Ateneum Wileńskie. – 1938, t. 13, sąs. 2, p. 351-353.
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum archeologji przedhistorycznej USB w Wilnie // Ateneum Wileńskie. – 1937, t. 12, p. 682-683
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum Archeologji Przedhistorycznej USB w Wilnie // Ateneum Wileńskie. – 1939, t. 14, sąs. 1, p. 374-375 Vilniaus Bekešo kalnas.
Cehak-Hołubowiczowa H. Muzeum Starožytności Wileńskiej Komisji Archeologicznej a Muzeum Archeologiczne Universitetu Stefana Batorego // Światowit (Warszawa). – 1936/1937, t. 17, p. 9-14; Atsp.: Warszawa, 1938. – 6 p
Cehak-Hołubowiczowa H. Słowianie na Wilesnczyznie w swietle badań archeologji predhistorycznej // Kurjer Wileński. – 1938, geg. 3, p. 3-5; Atsp.: Wilno, 1938. – 7 p
Cehak-Hołubowiczowa H. Zburzenie Krzywego Grodu w swietle žrodeł historycznych // Coemedia (V.). – 1939, Nr. 6, p. 16-17 Vilniaus Bekešo kalnas.
Celencevičius R. “Barbora Radvilaitė” griuvėsiuose // Respublika. – 1995, birž. 14, p. 5 Apie J. Grušo dramos pastatymo premjerą Vilniaus Žemutinėje pilies rūmų griūvesiuose.
Celencevičius R. Apmirusi Vilniaus archeologija // Respublika. – 1995, liep. 22, p. 23 K. Katalyno nuomonė apie Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos tyrinėtojus.
Celencevičius R. Vilniaus pilys rezervatu netampa dėl konflikto // Respublika. – 1998, saus. 28 Vilniaus pilys
Cenne odkrycia archeologów // Czerwony sztandar. – 1963, lapkr. 26. Archeologinės ekspedicijos.
Cenne wykopaliska na Górze Zamkowej // Prawda Wileńska. – 1940, lapkr. 19, p. 1 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Cenny zabytek historyczny pod Wilnem // Prawda Wileńska. – 1940, rugs. 1 Rokantiškių (Naujoji Vilnia) pilis.
Centristų lyderis išaiškino Prezidento Žemutinės pilies atstatymo koncepciją // Lietuvos aidas. – 1995, geg. 11, p. 4 R. Ozolo nuomonė dėl Žemutinės pilies rūmų vietos tyrimų ir atstatymo.
Ceplīte R. Atsvariņi Latvijas 10.-13. gs. kapu inventārā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 198-212 Svarstyklės ir svoreliai Latvijos kapuose.
Ceramika zachodniobałtyjska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej: Materiały z konferencji, Białystok, 14-16 maja 1997. – Białystok, 1998. – 337 p
Ceдoв B. B. Eжи Aнтоневич // Coвeтcкaя apxeoлoгия (M.). - 1971, № 2, c. 307 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Ceдoв B. B. Бeлopyccкoe Пoдвине и Cмoлeнcкoe Пoднепровье в пepиoд вeликoгo пepeceлeния нapoдoв // Poccийская apxeoлoгия (M.). – 1998, № 2, c. 54-57
Chadaravičius T. Ir vėl statybos draustinyje // Komjaunimo tiesa. – 1988, kovo 25, p. 3 Veliuona.
Chantre E. Armes et objectés de parure du cabinet de l’Université Jaguellone a Cracovie // Matériaux pour l’histoire primitive et naturelle de l’homme. – Toulouse ; Paris, 1878, t. 9, ser. 2, p. 126-129. Apie įvairius dirbinius, tarp jų antkaklė kūginiais galais su kiauraraščiais kabučiais iš Lietuvos (?).
Charkiewicz W. Insygnja królewskie / W. Ch. // Słowo. – 1932, saus. 24, p. 1. Vilniaus pilis, karalių kapai Vilniaus Katedroje.
Charkiewicz W. Kościol św. Marcina stał na górach Altarji // Słowo. – 1939, birž. 29, p. 3, 6 Vilniaus Bekešo kalnas.
Charkiewicz W. Na górach Altarji stał gród warowny // Słowo, – 1939, birž. 27, p. 6 Vilniaus Bekešo kalnas.
Charkiewicz W. Ś.p. Michał Eustachy Brensztejn / W. Ch. // Słowo. – 1938, kovo 30, p. 7. Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Charkiewicz W. Zamek Królewskie w Wilnie / W. Ch. // Słowo. – 1933, gruod. 10, p. 3 Apie P. Sledziewskio paskaitą.
Chartonowicz M., Kaczmarz G. Komisje archeograficzne i archeologiczne Wileńskie w latach 1842-1915 // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki (Warszawa). – 1988, Nr. 4, p. 957-980
Chlewiński M. Troki // Ziarno (Warszawa). – 1904, Nr. 12, p. 226-227.
Chodzko I. Dzien szósty i siódmy wrzesnia w Wilnie. Artikul umieszczony w Albumu złożonym N.Cezarzom Jego Mości, przez Wileńska Komissya Archeologiczna, dnia 6 wczesnia 1858 roku // Kurjer Wileński. – 1858 rugs. 14 (Nr.73), p. 769-772. – Lygiagr. tekstas rus.
Cholodinska A. Kivylių (Akmenės raj.) senkapis //ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 144-148
Cholodinska A. Kukių (Mažeikių raj.) senkapio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 77-81
Cholodinska A., Striaukaitė A. Pavirvytės-Gudų (Akmenės raj.) senkapio tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 174-181
Cholodinskienė A. Kivylių senkapis // Vienybė (Akmenė). – 1977, rugpj. 23
Cholodinskienė A. Paventės (Mažeikių raj.) pilkapiai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 46-47
Cholodinskienė A. Pavirvytės-Gudų (Akmenės raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 95-97
Cholodinskienė A. Praeitis, saugota Skėrių senkapių // Žemaičių praeitis. – V., 1997. – T. 5: Seda, p. 51-54, 291
Cicėnas J. Dieną Trakuose pabuvus. Vandenin nugrimsta istorija // Vilniaus balsas. – 1941, bal. 11, p. 4 Trakų salos pilis.
Cicėnas J. Praeitis yra su mumis / J. Garšva // Naujoji Lietuva. – 1943, birž. 6, p. 4 Rokantiškių pilis.
Cicėnas J. Rekantiškių pilies paslaptis / J. Garšva // Lietuviai – 1943, Nr. 23, p. 4 Rokantiškių (N. Vilnia) pilis.
Ciechanowski A. Z dziejów budowy zamku w Biržach // Kwartalnik Architektury i Urbanistiki (Warszawa). – 1959, t. 4, sąs. 1/2, p. 44-66
Ciekawe odkrycie // Kurjer Litewski. – 1910, birž. 9 (22). Vilniuje, Pylimo g-vėje, rastas tašytų akmenų grindinys.
Ciekawe wykopaliska // Kurjer Wileński. – 1928, liep. 5, p. 3 Nemenčinės (Vilniaus raj.) senkapiai.
Ciekawe wykopaliska w pow. Postawskim // Goniec poranny. – 1939, rugpj. 2, p. 5 Viržių-Volkolatos ir Heljanovo pilkapių kasinėjimai (Baltarusija).
Ciekawy zabytek archeologiczny // Czerwony Sztandar. – 1954, gruod. 8 Kapinynas Šiauliuose.
Cieślak T. Jerzy Antoniewicz (1919-1970) // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 505-511 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Cieška I. Archeologiniai darbai Aukštadvaryje // Tiesa. – 1958, liep. 16 Piliakalnio tyrinėjimai.
Cijūnėlis P. Restauruojama apšildymo sistema // Spartuolis (Trakai). – 1972, bal. 13 Trakų salos pilis.
Cijūnėlis P. Surastas lobis // Spartuolis (Trakai). – 1963, birž. 4, p. 3 Vanagų (Trakų raj.) lobis.
Cijūnėlis P. Žilos senovės liudininkai // Spartuolis (Trakai).– 1981, rugpj. 4 Monetų radiniai Trakų muziejuje.
Cimbaliuk D. Atradimų dienos // Komjaunimo tiesa. – 1986, rugpj. 5, p. 3 Žvilių (Šilalės raj.) kapinyno kasinėjimai.
Cimermanis S., Mugurēvičs Ē., Rudzīte M. Starprespublikāniska konference par baltu etniskās vēstures problēmam // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1978, Nr. 3, p. 131-136 Tarprespublikinė konferencija etniniais klausimais.
Civinskas V. Čia Kęstutis girdydavo žirgą / V. Civ. // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 52, p. 8. Trakų salos pilis.
Clasen-Sandt K. Zur Baugeschichte der Memelburgen Ragnit, Splitter und Tilsit // Prussia (Königsberg). – 1931, t. 29, p. 196-222 Ragainės ir Tilžės pilys.
Clemen C. Die Religion der Balten und Slaven // Zeitschrift für Missionskunde und Religionswissenschaft. – 1938, t. 53, p. 76-95. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 312-330
Cleve N. Finnländische runde Fibeln der Wikingerzeit aus Osteuropa // Eurasia Septentrionalis Antiqua (Helsingfors). – 1934, t. 9, p. 405-409 Apie Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinyne rastą segę.
Cmentarzysko z czasów Napoleonskich pod Turgielami // Słowo. – 1930, birž. 4, p. 3 Turgeliai (Šalčininkų raj.).
Cmentarzysko z roku 1656 na ul. Mickiewicza // Kurjer Wileński. – 1927, lapkr. 3, p. 3 Vilniuje, Gedimino prosp.
Co sie robi na Placu Katedralnym ? // Kurjer Wileński. – 1937, liep. 9 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra.
Co znaleziono w podziemiach Katedry // Słowo. – 1930, spal. 19, p. 3 Vilniaus katedra.
Crome H. Die Religion der alten Preussen // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 2, p. 50-54
Crome H. Karte und Verzeichnis der vor-und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreussen // Altpreussen (Königsberg). – 1937, sąs. 3, p. 95-125 P. 124-125 – Klaipėdos krašto piliakalnių sąrašas.
Crome H. Kaspar Hennenbergers Karte des alten Preussens die älteste frühgeschichtliche Karte Ostpreussens // Altpreussen (Königsberg). – 1940, sąs. 1, p. 10-15; sąs. 2, p. 27-32
Crome H. Längswälle in Ostpreussen // Mannus (Leipzig). – 1937, t. 29, p. 69-90
Crome H. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreussens // Prussia (Königsberg), – 1940, t. 34, p. 83-154. Straipsnio pabaiga, pradžia – 1938, t. 32, d. 1
Crome H. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreussens // Prussia (Königsberg). – 1938, t. 32, d. I, p. 173-209; 1939, t. 32, d. II, p. 297-324; t. 33, p. 263-289; 1940, t. 34, p. 83-154 P. 185-186 – Klaipėdos krašto piliakalnių sąrašas.
Crome H. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreussens // Prussia (Königsberg). – 1939, t. 32, d. 2, p. 297-324; t. 33, p. 263-289; 1940, t. 34, p. 83-154. Pradžia – 1938, t. 32, d. 1
Crome H. Weitere Nachrichten über Johann Michael Guise, den Wegbereiter Ostpreussischer Burgwalforschung // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 4, p. 91-94
Crome H., Grunert W. Verzeichnis vor- und frühgeschichtlichen Wehranlagen im westlichen Nadrauen // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1935, sąs. 20, p. 1-11 Nadruvos piliakalniai.
Curman S. Medeltid och funko i Litauen. Riksantikvarien älterkomen fran Balticum // Svenska dagbladet (Stockholm). – 1931, rugs. 23
Curman S. Svearna voro ä ven herear över Apulia // Dagens Nyheter (Stocholm). – 1931, rugs. 5
Cvirka P. Archeologijos radiniai / Pė. // Lietuva. – 1927, kovo 8, p. 6. Domantų (Jurbarko raj.) lobis.
Cvirka P. Archeologiniai iškasiniai / Pė. // Lietuvis. – 1927, saus. 28, p. 5. Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Cvirka P. Archeologiniai radiniai // Lietuva. – 1926, lapkr. 23, p. 6. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 235 Veliuonos apylinkių Draustinės miško kapai ir Bereiviškių lobis (Jurbarko raj.).
Cvirka P. Archeologiniai radiniai // Lietuvis. – 1927, kovo 16, p. 4 Veliuonos Pilaitės (Jurbarko raj.).
Cvirka P. Archeologinis radinys / C. // Lietuva. – 1927, rugs. 15 Prie Seredžiaus (Jurbarko raj.) piliakalnio rasta didelė apyrankė.
Cvirka P. Brangus radinys / P. Cv. // Lietuva. – 1926, gruod. 10, p. 6. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 237 Seredžiaus (Jurbarko raj.) Romos monetų lobis.
Cvirka P. Brangus radinys / Pė // Lietuva. – 1927, kovo 17, p. 5 Burbinės (Jurbarko raj.) lobis.
Cvirka P. Brangus radinys / Pė // Lietuvos žinios. – 1927, spal. 6, p. 3 Domantų (Jurbarko raj.) kapinynas.
Cvirka P. Didelis akmuo / P.Cv. // Lietuva. – 1927, saus. 17, p. 6. Prie Klangių, Armenos upelyje (Jurbarko raj., Veliuonos v.).
Cvirka P. Istoriškas parašas // Lietuva. – 1926, spal. 21, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p.231 Padubysio (Jurbarko raj.) prie Seredžiaus akmuo su įrašu.
Cvirka P. Kasinėjimai // Lietuva. – 1926, rugpj. 13, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 229 Rasteikonių Bajorkalnyje (Seredžiaus v.) ieško aukso.
Cvirka P. Kaulai ir gelžgaliai / P. Cv. // Lietuva. – 1927, saus. 17, p. 6. Pakalniškių (Jurbarko raj.) kapinynas?
Cvirka P. Keistas akmuo // Lietuva. – 1926, liep. 20, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 228 Klangių (Jurbarko raj.) kaimo akmuo.
Cvirka P. Naikina Gedimino kalną. Veliuona // Lietuva. – 1926, lapkr. 9. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 236
Cvirka P. Netvarka Veliuonos kalne // Lietuva. – 1926, liep. 29, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1926. – T. 12, p. 229
Cvirka P. Požemio urvas. Veliuona / P. Cv. // Lietuva. – 1926, gruod. 9. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 236-237 Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Cvirka P. Prancūzų kapinės / P. Cv. // Lietuva. – 1927, saus. 20, p. 6. Į šiaurės rytus nuo Vilkijos, už žydų kapų.
Cvirka P. Rado strėlių. Veliuona // Lietuva. – 1926, lapkr. 11, p. 6. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 234 Pilaitės (Jurbarko raj.) prie Veliuonos.
Cvirka P. Senovės aukuras / P. Cv. // Lietuva. – 1926, gruod. 30, p. 5. – Tas pat: Cvirka P. Raštai. – V., 1956. – T. 12, p. 239 Jaučakių (Kauno raj.) piliakalnis.
Cvirka P. Veliuona / P. Cv. // Ūkininkas. – 1926, Nr. 49, p. 9. Veliuonos Pilaitės (Jurbarko raj.).
Czacki T. Dzieła. – Poznań, 1845. – T. 3. – 567 p. P. 364-455 apie Lenkijos ir Lietuvos monetas.
Czacki T. Dzieła.– Poznań, 1844. – T. 1. – 311 p.; T. 2. – 272, XV, XXIII, VI p. T. 1, p. 129–201 apie senąsias monetas; t. 2, p. I–VI: apie arabų monetas.
Czacki T. O monecie polskiej i litewskiej // Czacki T. O litewskich i polskich prawach. – Warszawa, 1800. – P. 111-178. – Tas pat: Dzieła Tadeusza Czackiego – Poznań, 1844. – T. 1, p. 129-201 [bei 1861 metų Krokuvos ir kituose leidimuose].
Czaykowski Z. M. Krzywy gród (podgrodzie zamku Wileńskiego) // Prawda Wileńska. – 1941, saus. 28, p. 5 Kreivoji pilis esanti Vilniaus senamiesčio dalis.
Czaplińska L. Wykopaliska archeologiczne // Czerwony sztandar. – 1956, liep. 10 Vilniaus pilys.
Czcimy przeszłości w imię przyszłości // Czerwony sztandar. – 1967, vas. 26 Kapinynai ir kiti paminklai.
Czeczuga B., Kossacka W. Nasiona prosa (Panicum miliaceum L.) i owsa (Avena sativa L.) z osad Jaćwieskich w pow. Suwalkskim // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 386-387
Czeczuga B., Kossacka W. Nasiona roslin uprawnych i chwastów z osady Jaćwieskiej w Osowej, pow. Suwałki (III-V w.n.e.) // Acta Baltico-Slawica (Warszawa). – 1973, t. 8, p. 151-164
Czeczuga B., Kossacka W. Szczątki rośline z osady protojaćwieskiej z okresu rzymskiego w Osowej, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1974, t. 12, p. 427-429
Czeczuga B., Kossacka W. Szczątki roślinne z osady jaćwieskiej (II-VI w.n.e.) w miejscowości Osinki pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 153-162
Czekanowski J. Bałtowie (3) // Słownik storožytności slowiańskich. – Wrocław, etc, 1961. – T. 1, p. 74-77 Baltų antropologija.
Czekanowski J. Wstęp do historii Słowian. – Lwów, 1927. – 327, 13 p P. 83-93 – baltų etnogenezės klausimu.
Czekanowski J. Wstęp do historii słowian. Perspektywy antropologiczne, etnograficzne, archeologiczne i językowe. – Poznań, 1957. – 515 p. – Wydanie 2 P. 113-138 – apie baltus.
Cавукинене Н., Сейбутис А. Влияние субатлантического ухудшения климата на развитие земледелия в Литве в свете палинологических данных // Первобытный человек и природная среда. – М., 1974. – С. 247-251
Cедов В. В. Ятвяжскoе племя Дейнова // КСИА (М.). – 1968, вып. 113, с. 24-30 Dainava – jotvingių žemė.
Cоболевский А. И. Где жила Литва? // Известия Академии Наук. Серия VI. (СПб.). – 1911, c. 1051-1054.
Cтанкус И. Технология железных изделий балтов в II-XIII вв. // Тезисы докладов советской делегации на III международном конгрессе славянской археологии. Братислава, сентябрь 1975 г. – М., 1975. – С. 43-44
Čadasai (Ežerėnų aps.) // Vienybė (Kaunas). – 1908, Nr. 1, p. 11. Čedasų (Rokiškio raj.) monetų lobis.
Čaikovskis A. Didelę grėsmę Gedimino kalnui kelia net medžiai // Lietuvos rytas. – 1998, bal. 28, priedas: Sostinė, p. 4 Vilniaus pilys
Čaikovskis A. Didžiosios praeities liudininkas // Komjaunimo tiesa. – 1967, saus. 14 Kauno pilis.
Čaikovskis A. Gynybinė pilies siena saugojo daug istorijos lobių // Lietuvos rytas. – 1998, rugpj. 27, priedas: Sostinė, p. 12 Pilies kalno šlaitą stiprinusios sienos.
Čaplikas V. Pamusių pilkapių tyrimui – 100 m. // Merkio kraštas (Varėna). – 1989, birž. 3
Čekienė E. Dr. Jonas Puzinas // Diena. – 1975, spal. 23 J. Puzino 70 metų jubiliejus
Čekienė N. Sudrauskime savivaliautojus // Pergalės vėliava (Mažeikiai).– 1981, birž. 9 Griežės kapinynas.
Čeliauskas P. Egipto dievai žemaičių žemėje // Tėviškės žinios. – 1995, kovo 4, p. 11 XIX a. A. Pliaterio radiniai.
Čelkaitis A. Alunta // Naujoji Lietuva. – 1942, lapkr. 4, p. 2 Apie Švobiškėlio (Molėtų raj.) akmenį su ženklais.
Čepaitienė A. Baltų simbolikos tyrinėjimai // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 304 Apie Vilniuje spalio 25-26 d. vykusią konferenciją.
Čepaitienė A. IV baltų etnogenezės konferencija // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 233-234 Apie 1991.IX.25-28 Palangos konferenciją.
Čepas V. Archeologinė ekspedicija Tauragės rajone // Leniniečių balsas (Tauragė).– 1981, rugpj. 11 Šaukėnų (Tauragės raj.) kapinynas.
Čepas V. Archeologų ekspedicija // Tėvynės šviesa (Tauragė). – 1990, rugs. 7, p. 6 Kasinėjimai Dauglaukyje (Tauragės raj.).
Čepėnas J. Gutaučių pilekalnis // Lietuva. – 1920, saus. 9, p. 3-4. Zarasų raj., padavimai.
Čepienė I. Lietuvių etninės kultūros istorija. – V., 1992. – 142 p. Rec.: Sereda A. Lietuvių etninė kultūra... Kas tai? // Naujasis židinys. – 1993, Nr. 11, p. 86-87. Stravinskas A. Pradžiamoksliu nepavadinsi // Liaudies kultūra. – 1993, Nr. 5, p. 49-50.
Čepienė I. Pažintis su baltų mitiniu pasauliu // Mokykla. – 1992, Nr. 5, p. 28-29
Čepkauskaitė A. Radome lobį // Lietuvos pionierius. – 1968, liep. 10, p. 3 Atiduotas Kauno istoriniam muziejui.
Čeponis K. Mirusieji nesiskundžia // Nauja vaga (Ignalina). – 1994, liep. 30, rugpj. 6, 10, lapkr. 12 Apie kapines ir apie kai kuriuos rajono pilkapynus.
Čerbienė V. Slinkties pasekmės likviduojamos // Šviesa (Jurbarkas). – 1986, lapkr. 22, p. 3-4 Seredžiaus piliakalnis.
Čerbulėnas K. Gynybiniai arealai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 4, p. 37-39 XIII-XIV a. pilys.
Čerbulėnas K. Gynybinių įrenginių sistema // Lietuvos architektūros istorija. – V., 1987. – T. 1, p. 16-31
Čerbulėnas K. Liškiavos ansamblis // Statyba ir architektūra. – 1969, Nr. 5, p. 23-24 Trumpai apie Liškiavos pilį.
Čerbulėnas K. Panemunės gynybos pilys // Statyba ir architektūra. – 1972, Nr. 10, p. 29-30
Čerbulėnas K. Pirmykštės bendruomenės laikotarpio statiniai // Lietuvos architektūros istorija. – V., 1987. – T. 1, p. 9-15
Čerbulėnas K. Renesanso architektūra Lietuvoje // Statyba ir architektūra. – 1976, Nr. 5, p. 29-32 Vilniaus Žemutinė pilis.
Čerbulėnas K. Šeduva // Kultūros barai. – 1969, Nr. 2, p. 34-39 Taip pat apie Raginėnų piliakalnį ir pilkapius.
Čerbulėnas K. Ten, kur Veliuonos šventykla // Nemunas (K.). – 1969, Nr. 11, p. 45-47 Veliuonos (Jurbarko raj.) pilis.
Čerka (Čerkauskas) J. Apie sidabrinį pinigų lobį Biržų apylinkėje / Starkas // Auszra. – 1885, Nr. 2, p. 58. Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7.
Čerkauskas M. Senojo Vilniaus dalis po Katedros aikštės grindiniu // Vakarinės naujienos. – 1998, spal. 28, p. 4 Vilniaus pilys
Čerkeliūnas K. Archeologas Karolis Mekas (1906-1993) // Draugas (Chicago). – 1993, kovo 27 K. Meko mirtis (1906.XI.13 – 1993.I.2)
Čerkeliūnas K. Aukštaitijoj pasidairius // Lietuvos aidas. – 1939, saus. 3, Nr. 6, p. 2 Taurapilio piliakalnis ir Šeimaties kaimo Moko akmuo (Utenos raj.).
Černeckis V. Kauno istorikas Konstantinas Gukovskis // Kauno tiesa. – 1965, birž. 3
Černeckis V. Konstantinas Gukovskis // Kultūros barai. – 1970, Nr. 2, p. 60-61
Černeckis V. Veršvai // Kauno tiesa. –1969, birž. 29 Kapinynas ir piliakalnis Kaune.
Černiauskaitė R. Bandymai įminti Vorutos mįslę // Anykšta. – 1993, lapkr. 10, Nr. 2
Černiauskas M. Archeologijos paminklai – seniausi kultūros liudininkai // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1974, geg. 18
Černiauskas M. Archeologijos paminklų apsauga // Kolūkiečio kalendorius. – V., 1970. – P. 83-84
Černiauskas M. Archeologiniai akmenys // Kolūkiečio kalendorius. – V., 1970. – P. 84-86
Černiauskas M. Aukuro akmuo // Mūsų gamta. – 1973, Nr. 2, p. 8 Daukonys (Radviliškio raj.).
Černiauskas M. Gaštynų megalitinis paminklas // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 7, p. 60 Kurtuvėnų (Šiaulių raj.) apylinkės akmuo.
Černiauskas M. Jesli znajdziesz na polu kamień niezwykly... / M. Czerniauskas // Czerwony sztandar. – 1972, vas. 10 Maseliškių-Paraisčių (Vilniaus raj.) akmuo.
Černiauskas M. Ką akmenys byloją? // Kauno tiesa. – 1971, rugpj. 1. – Tas pat: Tarybinė Klaipėda. – 1971, rugpj. 3; Panevėžio tiesa. – 1971, rugpj. 4. – Antr. skirtingos
Černiauskas M. Kultūros paminklai – liaudies turtas // Tarybų darbas. – 1958, Nr. 4, p. 21-22
Černiauskas M. Kultūros paminklai miškuose ir mes // Girios: “Mūsų gamtos” priedas. – 1969, Nr. 10, p. 8
Černiauskas M. Labūnavos kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 47-49 Kėdainių raj.
Černiauskas M. Milžinkapiai byloja // Valstiečių laikraštis. – 1965, liep. 9.Apie Ignalinos rajono piliakalnius ir pilkapynus
Černiauskas M. Noliškių (Šiaulių raj.) pilkapių tyrinėjimai 1973 ir 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 56-60
Černiauskas M. Pėdos akmenyje // Valstiečių laikraštis. – 1973, saus. 30
Černiauskas M. Saugokime archeologinius akmenis // Pirmyn (Molėtai). – 1973, rugs. 11
Černiauskas M. Saugokime archeologinius akmenis // Švyturys (Kretinga). – 1971, rugpj. 3; Nauja vaga (Ignalina). – 1971, rugpj. 12; Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, rugpj. 21, p. 3; Banga (Klaipėda). – 1971, rugs. 23, p. 3.
Černiauskas M. Saugokime archeologinius paminklus // Šviesa (Jurbarkas). – 1965, rugpj. 5. – Tas pat: Švyturys (Kretinga). – 1965, rugpj. 10
Černiauskas M. Vilniaus stabakūliai // Švyturys. – 1976, Nr. 5, p. 28-29
Černiauskas M. Žvalgomieji kasinėjimai 1978 ir 1979 metais Kėdainių rajone // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 122-125 Gailiakaimio ir Liliūnų kapinynai.
Černiauskas M., Savickas P. Saugoti rajono istorinius ir archeologinius paminklus // Lenino keliu (Priekulė). – 1956, saus. 12
Černiauskas M., Survilienė N. Nauji duomenys apie senovės paminklus // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1979, lapkr. 14 Pakiršinių ir Raginėnų-Stūriškių kapinynai.
Černiauskas P. Užmirštas milžinkapis // Valstiečių laikraštis. – 1972, geg. 20 Merkinės (Varėnos raj.) piliakalnis.
Česas V. Gal dar ne viskas prarasta...// Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 42, p. 14 Pernaravos (Kėdainių raj.) apylinkių sunaikinti piliakalniai (?).
Česnavičius J. Kelionė į senąją Lietuvos sostinę // Aušra (Seinai). – 1980, Nr. 1, p. 18-20 Kernavės piliakalnių tyrinėjimai.
Česnė // Vilniaus žinios. – 1905, kovo 30 (bal. 12), p. 4. Ardoma pilaitė (Telšių raj.), randama kaulų ir senienų.
Česnīs G. Triju Latvijas otrā gadu tūkstoša kraniologisko sēriju analīze pēc nemetriskajām pazīmēm // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1987, t. 15, p. 121-126
Česnių kaimas (Telšių v.) / Švilpukas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1934, Nr. 9, p. 2 Sunaikinta Pilalė, ardomas kapinynas.
Česnys B. Šatrija // Draugija. – 1909, t. 7, Nr. 26, p. 125-130. Šatrijos (Telšių raj.) kalnas; minimi 1908 m. mėgėjiškų kasinėjimų radiniai.
Česnys G. “Mažas paminklas Marijai” // Dienovidis. – 1994, Nr. 38, p. 2-3.
Česnys G. A Marija Gimbutas Memorial Conference // Homo: Zeitschrift für vergleichende Biologie der Menschen (Stuttgart; Jena; New York). – 1995, Nr. 1 M. Gimbutienės mirties metinės
Česnys G. Ankstyviausi mūsų etninės istorijos puslapiai antropologo akimis // Lietuvių katalikų mokslų akademijos XV suvažiavimo pranešimų tezės. – V., 1991. – P. 23-24
Česnys G. Antropologija apie baltų genčių susidarymą // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 2, p. 31-33
Česnys G. Antropologinės lietuvių tautos etnoso šaknys // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 5-16. – Perspausdinta iš: Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 1, p. 4-10
Česnys G. Antropologinės mūsų šaknys // Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 1, p. 4-10. – Perspausdinta Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 5-16
Česnys G. Archeologų konferencija Dubline // Gimtasis kraštas. – 1989, lapkr. 30, p. 4-5
Česnys G. Changes in body stature of Lithuanians during millenia A.D. // II nd Anthropological Congress of Aleś Hrdlička. – Praha, 1982. – P. 407-410
Česnys G. Cranialogical characteristics of the 14th-17th CC. population in Lithuania // Przegląd Antropologiczny (Poznań). – 1977, t. 43, sąs. 2, p. 347-356
Česnys G. Craniological characteristics of the 14th- 17th C population in Lithuania. 1. Male crania // Przegląd Antropologiczny (Poznań). – 1976, t. 42, sąs. 2, p. 233-243
Česnys G. Ethnogenesis of the Lithuanian people according to medieval craniological data a multivariate approach // Populations of the Nordic countries: Human population biology from the present to the Mesolithic: Abstracts. – Lund, 1990. – P. 9
Česnys G. I m.e. tūkstantmečio vidurio Lietuvos gyventojų paleodemografijos metmenys (Plinkaigalio kapinynas) // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 148-150 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Česnys G. II m.e. tūkstantmečio pietų Lietuvos gyventojų kraniologija ir paleodemografija // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 151-152 Leipalingio (Lazdijų raj.) ir Bazorų (Alytaus raj.) kapinynų medžiaga.
Česnys G. II-IV a. Kalnelių žmonės antropologijos požiūriu // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 146-148 Kalneliai (Šiaulių raj.).
Česnys G. III-XI a. žemaičiai kraniologijos atžvilgiu // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 141-151
Česnys G. Jakštaičių XIV-XVII a. gyventojų paleodemografija ir antropologija // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 152-170
Česnys G. Jonas Basanavičius – antropologas // LIM, 1988 metai. – V., 1989. – P. 29-40
Česnys G. Jonas Basanavičius – antropologas // Mokslas ir gyvenimas.– 1981, Nr. 11, p. 10-11
Česnys G. Jono Basanavičiaus antropologinis palikimas (analizė ir interpretacija) // Medicina. – 1985, t. 24, p. 156-173
Česnys G. Jonui Basanavičiui // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 32, p. 7 Konferencija Bulgarijoje.
Česnys G. Jotvingių antropologija // Iš lietuvių etnogenezės.– V., 1981. – P. 47-59
Česnys G. Kas buvo viduramžių vilniečiai? // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 6, p. 8-9
Česnys G. Lietuviai XIV amžiaus pabaigoje – XVIII amžiuje (antropologijos bruožai) // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 167-170
Česnys G. Lietuvių antropologinis tipas // Mokslas ir gyvenimas. – 1975, Nr. 10, p. 38-41
Česnys G. Lietuvių etninės paleoantropologijos pagrindai. – V., 1990. – 55 p.
Česnys G. Lietuvių kraniologijos dabartis ir gairės rytdienai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 62-70
Česnys G. Lietuvos gyventojai XIV-XVII amžiais // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 5, p. 22-23
Česnys G. Lietuvos II-V a. plokštinių kapinynų žmonės (antropologinė apžvalga) // Lietuvos archeologija.– 1981, t. 2, p. 92-110 Rec.: Rösing F.W. // Homo (Stuttgart; Jena; New York).– 1982, t. 33, sąs. 2-3, p. 155.
Česnys G. Lietuvos žmonių gyvenimo trukmės dinamika per du tūkstantmečius // Medicinos istorija ir praktika. – 1997, Nr. 1, p. 28-29
Česnys G. Marija Gimbutas in My Life: Some Reminiscences // From the Realm of the Ancestors: An Anthology in honor of Marija Gimbutas. – Manchester, 1997. – P. 26-31 M. Gimbutienė
Česnys G. Mūsų ūgis per du tūkstantmečius // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 11, p. 21-23
Česnys G. Naujas XV-XVI a. dzūkų antropologijos paminklas (Vinkšninių senkapis) // Šiuolaikiniai medicinos mokslo laimėjimai: Respublikinės mokslinės konferencijos tezės. – V., 1990. – P. 10 Vinkšninės (Alytaus raj.).
Česnys G. Neolitinės kaukolės iš Plinkaigalio // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 16-19 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Česnys G. On the craniology of the Balts // Ethnogenese europäischer Volker. Hrsg. W. Bernhard, A.Kandler-Pälsson. – Stutgart; New York, 1986. – P. 349-361
Česnys G. Osteologijos pagrindai archeologams. Kurso atmena ir pratybų nurodymai. – V., 1988. – 58 p.
Česnys G. Paleodemografija ir antropologija // Lietuvos archeologija. – V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 89-100
Česnys G. Paleodemography of Iron age man in Lithuania // Historicka demografie (Praha). – 1987, Nr. 11, p. 9-20
Česnys G. Pažvelkime į veidą žmogui, kursai gyveno prieš 8000 metų / Kalbėjosi Vida Petrauskaitė // Veidas. – 1994, Nr. 32, p. 18-19
Česnys G. Plinkaigalio gyventojų paleodemografija, antropologija ir populiacinė genetika // Lietuvos archeologija (V.). – 1993, t. 10, p. 182-196
Česnys G. Rimutė Rimantienė: asmenybės fenomenas // Lietuvos aidas. – 1995, spal. 24, p. 15
Česnys G. Suvalkiečių kilmė antropologijos duomenimis // Marijampolė: miestas ir žmonės Lietuvos istorijoje. – Marijampolė, 1992. – P. 5-13
Česnys G. Šapnagių (Akmenės raj.) senkapiai ir feodalizmo laikotarpio šiaurės žemaičių telšiškių antropologija // MADA. – 1987, t. 3, p. 48-58
Česnys G. Šis tas apie Juchnovo kultūros žmonių antropologiją // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 242-244
Česnys G. The Neolithic and Bronze Age Man in the South-East Baltic Area // Homo (Berlin; Frankfurt). – 1991, Nr. 1, p. 1-20; Nr. 2, p. 130-149; Nr. 4, p. 242-243
Česnys G. Visi mes čia vienodai seniai gyvename ir esame kraujo broliai. Kas buvo XIV-XVIII a. vilniečiai antropologijos požiūriu // Lietuvos aidas. – 1996, geg. 11, p. 16-17
Česnys G. XIV-XVII amžių Alytaus gyventojų paleodemografija ir kraniologija (preliminariniai duomenys) // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 120-126 Alytaus kapinynas.
Česnys G. Žemaičių antropologinis tipas ir jo kilmė // Žemaičių žemė. – 1998, Nr. 1, p 5-7.
Česnys G. Žemaičių mini akademija Varniuose // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 35, p. 16 Apie konferenciją Vilniuje.
Česnys G., Balčiūnienė I. Senųjų Lietuvos gyventojų antropologija. – V., 1988. – 199 p. Rec.: Butrimas A. Lietuvos viduramžių gyventojai // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 22, p. 5. Aptariama XIV-XVII a. kapinynų antropologinė medžiaga.
Česnys G., Barkus A., Jankauskas R. IV-Va. Kalniškių plokštiniame kapinyne palaidotų žmonių kraniologija // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 131-134 Kalniškiai (Raseinių raj.).
Česnys G., Binkauskaitė I., Mitraitė E. Nauji vėlyvojo feodalizmo rytų aukštaičių – kupiškėnų antropologiniai radiniai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 210-212 Plundakai, Elniškių ir Paketurių (Kupiškio raj.) kapinynai.
Česnys G., Bunikis J. Viduramžių vilniečių kraniologija // Medicina. – 1994, t. 31, p. 79-88
Česnys G., Jankauskas R. Viduramžių alytiškių antropologija // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 26-33
Česnys G., Jankauskas R. XVI-XVIII a. Rusnės gyventojų antropologijos ir paleopatalogijos metmenys // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 130-133 Rusnė (Šilutės raj.).
Česnys G., Jankauskas R. XV-XVII a. Varnių kapinyną palikusios populiacijos kraniologija, rekonstrukcinė somatologija ir paleopatalogija // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 212-215
Česnys G., Mitraitė E., Binkauskaitė I. Gyventojų biologinės istorijos metmenys // Alytaus miesto ir apylinkų istorijos bruožai. – V., 1989. – P. 72-73
Česnys G., Mitraitė E., Binkauskaitė I. Kuršų žmonės: kuršiai ar žemaičiai // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 51-53
Česnys G., Pavilionis S. Lietuvos antropologijos bibliografija (1470-1970). – V., 1974. – 236 p
Česnys G., Tautavičiūtė R. 1979 m. kasinėtų Žemaitijos senkapių antropologinė charakteristika // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 126-129 Arglaičiai ir Paprūdžiai (Raseinių raj.) bei Šapnagiai (Akmenės raj.).
Česnys G., Urbanavičius V. Archeologiniai tyrinėjimai Kavarsko vienkiemiuose // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 162-167
Česnys G., Urbanavičius V. Diktarų (Anykščių raj.) senkapis // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 191-202
Česnys G., Urbanavičius V. Gėluvos kalvinistų bažnyčios ir kapinių tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. P. 158-162 Gėluva (Raseinių raj.).
Česnys G., Urbanavičius V. M. e. I tūkstantmečio vidurio rytų Lietuvos gyventojų antropologija // MADA. – 1984, t. 4, p. 56-68
Česnys G., Urbanavičius V. Materials on the historical demography of Lithuania in the 14th-18th cc // Anthropologie (Brno). – 1978, t. 16, sąs. 3, p. 195-203
Česnulevičius L. Lietuvos kunigaikštystės sostinė // Mažoji Lietuva (Klaipėda). – 1990, Nr. 39, p. 5 Tyrimai Kernavėje
Čia brolių kaulai, tėvų kapai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1972, saus. 22 Uoginių (Kupiškio raj.) kapinės.
Čia dar slepiasi mūsų senovės garbinga praeitis // Kaimynas (Klaipėda). – 1932, Nr. 29, p. 113 Apuolė (Skuodo raj.).
Čia, kur mūsų praeities užkasti turtai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, birž. 29 Kopūstų-Dargužių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Čiapas J. Archeologų konferencija // Vakarinės naujienos. – 1963, geg. 11 Minske.
Čibas V. Verknė-Vytautava-Alkaitis // Ateitis. – 1944, vas. 24. Žuklijų (Trakų raj.) piliakalnis.
Čibiras L., Labanauskas K. Ko vertas sulaukėjęs medelynas? // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 39, p. 3
Čičinskas K. Šatrija // Sariai ir Luokė. – V., 1979. – P. 43-50. – (Socializmo laimėjimai Lietuvoje)
Čičinsko piliakalnis / Jaunimo Draugas // Panevėžio balsas. – 1932, Nr. 39, p. 4 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Čičiškina S. Įdomus radinys // Tiesa. – 1971, lapkr. 12 Genaičių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Čiegis J. Du seneliai // Tarybinis balsas (Ukmergė). – 1958, birž. 5 Mateikiškių-Pilionių piliakalnis (Ukmergės raj.).
Čilinskas V. Palangoje prabilo senkapiai // Stalinietis (Kretinga). – 1961, bal. 19
Čilvinaitė M. “Perkūno kolka” ir kiti gydymo būdai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1937, Nr. 1, p. 84-85 Apie akmeninius kirvius.
Čiobiškis. Reikėtų saugoti senovės kapus // XX amžius. – 1936, liep. 31, p. 6 Neries kair. krante, į vakarus nuo Čiobiškio, vėjas pusto kapinyną.
Čiubrinskas V. 1992 m. archeologinių ir etnologinių lauko tyrimų rezultatų aptarimas Vilniaus universitete // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 219-220
Čiurinskaitė E. Ant devinto rago kavoliai kalė // Moksleivis. – 1987, Nr. 10, p. 10-11
Čivilytė A., Zabiela G. Prano Kulikausko bibliografija // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 10-17
Čivylius J. Kernava // Diena. – 1931, Nr. 1, p. 11 Kernavės (Širvintų raj.) piliakalniai ir Mitkiškių (Trakų raj.) akmuo.
Čižas S. Mokytojas-kraštotyrininkas // Tarybinis mokytojas. – 1956, rugpj. 9, Nr. 32 Apie renkantį ir archeologinius radinius H. Lizdenį.
Čyžius J. Kodėl Viršupį vadiname Žirgo gatve ? // Literatūra ir menas. – 1971, Nr. 6, p. 10 Dėl Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vasaros rezidencijos Vilniuje.
Dabartinės Marvelės vietoje gyvenęs žmogus buvo ypač sėslus // Kauno diena. – 1993, kovo 23, p. 1 Marvelės kapinynas.
Dąbrowska T. Uwagi o związkach kulturowych między kulturą przeworską i kulturą zachodnio bałtyjską w okresie w pływow rzymskich // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 201-212
Dąbrowski J. Epoka brązu w północno-wschodnej Polsce. – Białystok, 1997. – 185 p.
Dąbrowski J. Problemy epoki brązu w Polsce północno-wschodniej // Węzłowe problemy pradziejów Polski północno-wschodniej. – Olsztyn, 1970. – P. 25-31
Dąbrowski J. Z problematyki II okresu epoki brązu w pólnocno-wschodnej Polsce // Komunikaty Mazursko-Warmyńskie (Olsztyn). – 1963, Nr. 2, p. 169-180 Plačiai apie Juodkrantės keramiką.
Dąbrowski J. Z problematyki wytwórczości metalurgicznej epoki brązu w północno-wschodnej Polsce i na terenach sąsiednych // Archeologia Polski (Warszawa). – 1968, t. 13, sąs. 1, p. 151-187
Daglėnai (Pušaloto v.) // Ūkininkas. – 1926, Nr. 42, p. 8 Deglėnų (Pasvalio raj.) kapinynas.
Daiga J. Karavīra aproce // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 174-197
Dailidė P. Baltijos valstybių archeologų konferencija Rygoje / Pikulis // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 21, p. 4
Dailidė R. Radiniai Valdamuose // Tarybinis mokytojas. – 1963, spal. 20 Valdomų (Šiaulių raj.) kapinynas.
Dainauskas J. Būtina tęsti Medininkų pilies atstatymą // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 14-15 Medininkų pilis
Dainauskas J. Medininkų pilies senovė // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 31-33 Medininkų pilis
Dainauskas J. Sūduvių praeities tyrinėjimai tęsiami // Draugas (Chicago). – 1974, saus. 26
Dainava turtingas senienomis kraštas / J. Ašm. // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 21 (Nr. 389), p. 4.
Dainius A. Legenda apie suakmenėjusią merginą // Mažeikių tiesa. – 1950, liep. 5 Repšiai (Mažeikių raj.).
Dainytė L. Užžėlusiu taku // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, rugs. 4, p. 3 Dėl Paplienijos piliakalnio.
Dainos Pilies kalne // Vakarinės naujienos. – 1971, birž. 5 Rokantiškių (N. Vilnia) piliavietė.
Dakanis B. Aluonos pilkapynas; Bagdononių piliakalnis; Beižionių pilkapynas; Čižiūnų Milžinkapis; Drabužninkų pilkapynas; Dusmenų pilkapiai; Eitulionių-Migliniškių pilkapynas; Jurgionių kapinynas; Kryžkelio-Zabarijos pilkapiai; Lavariškių pilkapynas; Mirgelių-Nupronių piliakalnis; Mitkiškių Kryžiaus akmuo; Monių-Dargonių pilkapiai; Mošos-Naujasodžio pilkapynas; Naravų piliakalnis; Paaliosės pilkapiai; Padvariškių-Blagodatnos pilkapynas; Padvariškių pilkapynas; Purvynų kapinynas; Senųjų Trakų senovės gyvenvietė; Skersabalės pilkapynas; Strakiškių senovės gyvenvietė; Toleikių senovės gyvenvietė; Totoriškių pilkapis; Valuškių pilkapynas; Varliškių pilkapis; Žemųjų Semeniukų pilkapiai [visi Trakų raj.]; Baraučiznos kapinynas; Gaičiūnų kapinynas; Užulėnio-Gružų kapinynas; Pamūšio kapinynas; Pavydžių piliakalnis ir pilkapynas [visi Ukmergės raj.]; Pavyžinčio pilkapynas [Utenos raj.]; Svironių pilkapynas [Vilniaus raj.]; Paežerinės pilkapiai; Vyželių pilkapynas [abu Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 15, 16, 18-22, 27, 28, 34-35, 39-41, 50-51, 58, 92-93, 95, 97, 102-103, 107, 161, 335, 372, 386.
Dakanis B. Archeologijos paminklai – senų senovės palikimas // Lietuvos kultūros kongresas. – V., 1991. – P. 643-650
Dakanis B. Archeologijos paminklai –senų senovės palikimas // Lietuvos kultūros būklė: Memorandumo medžiaga. – V., 1990. – P. 38-45
Dakanis B. Archeologijos paminklų apskaita Lietuvoje // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 98-108
Dakanis B. Archeologijos paminklų kartografavimas Lietuvos TSR // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 m. rugsėjis). – V., 1987. – P. 37-49
Dakanis B. Archeologinių paminklų žvalgymas 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 93-98 Kaišiadorių, Pasvalio, Utenos, Vilniaus rajonai.
Dakanis B. Auksūdžio archeologijos paminklai // Švyturys (Kretinga). – 1992, spal. 7, 10
Dakanis B. Avilčių kapinynas; Baltadvario pilkapynai; Baltišiaus-Skudutiškio pilkapynas; Beinašalio pilkapynas; Bendžiukų kapinynas ir senov. Gyvenvietė; Bučeliškės-Rudesėlės pilkapynai; Gudelių pilkapynas; Graužinių kapinynas; Budriškių pilkapynai; Janonių pilkapynas; Kijėlių pilkapiai; Laičių kapinynas; Lakajų pilkapynas; Mintaučkių-Pavyžinčio pilkapynas; Miškiškių pilkapynas; Napriūnų pilkapynas; Padumblės-Pavyžinčio pilkapynas; Padumblės pilkapynas; Padumblės-Sližiškių pilkapynas; Pakamonio kapinynas; Pastovėlio pilkapis; Pašekščių pilkapynas; Piešiškių pilkapynas; Rudesos pilkapis; Šlavinkos pilkapiai; Vanaginės pilkapiai; Voverių pilkapiai; Vorėnų pilkapynas; Voronių pilkapynas [visi Molėtų raj.]. Jašiūnų pilkapynas; Jundziliškių pilkapynas; Jurgionių pilkapynas; Kaniūkų pilkapynas; Mištūnų kapinynas; Žygmantičkių pilkapynas; Reistinių pilkapiai; Senųjų Macelių pilkapynas; Senųjų Miežionių pilkapiai; Skaivonių pilkapiai; Tadaravo-Mikoliškio pilkapynas; Reistinių pilkapynas; Tetėnų pilkapynas; Valakavičių pilkapynas [visi Šalčininkų raj.]. Jutonių pilkapynas (Švenčionių raj.) // Kultūros paminklų enciklopedija.– V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 180-183, 190, 193, 194, 196, 197, 200, 202, 203-205, 208, 212, 229, 230, 241, 249, 252, 258, 261, 314
Dakanis B. Avilčių senkapiai // Pirmyn (Molėtai). – 1979, geg. 29
Dakanis B. Bandomieji kasinėjimai Kelmės rajone 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 94-98 Budraičių kapinynas, Lapučių ir Noruišių pilkapiai.
Dakanis B. Juknaičių ir Raginėnų senovės gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 24-26 Juknaičiai (Šilutės raj.) ir Raginėnai (Radviliškio raj.).
Dakanis B. Kelmės rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 183-187 Palukojo pilkapiai, Dimgailių, Junkilų, Naukaimio ir Užvenčio kapinynai.
Dakanis B. Klaipėdos rajono senkapiai // Muziejai ir paminklai (V.). – 1983, sąs. 5, p. 40-53
Dakanis B. Klaišių (Truikinų) plokštinio kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 72-74 Skuodo raj.
Dakanis B. Lapučių kaimo senkapis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, rugs. 19, p. 3-4 Lapučių-Kelmynų (Kelmės raj.) pilkapiai.
Dakanis B. Mažai žinomi I tūkstantmečio ir II tūkstantmečio pradžios kapinynai // Muziejai ir paminklai (V.). –1991, sąs. 9, p. 8-37 Pateikti duomenys apie 45 kapinynus.
Dakanis B. Mažai žinomi I-IV a. pilkapiai // Muziejai ir paminklai. – 1985, sąs. 7, p. 56-64
Dakanis B. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 35-60 Pateikiama žinių apie 62 piliakalnius.
Dakanis B. Mažai žinomi V-XII a. rytų Lietuvos pilkapiai // Muziejai ir paminklai. – 1987, sąs. 8, p. 57-68 Skelbiami duomenys apie 45 pilkapių grupes.
Dakanis B. Mažeikių rajono archeologinių paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 187-191 Lėlaičių kapinynas, Ritinės piliakalnis, Purvėnų pėduotas akmuo.
Dakanis B. Nauja archeologinių akmenų grupė Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 106-110 Akmenys su kelių mažų dubenėlių duobutėmis.
Dakanis B. Naujosios Vilnios pilkapynas // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – V., 1988. – T. 1, p. 561
Dakanis B. Obelių ir Gaiciūnų senkapiai // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1980, saus. 3, p. 3-4
Dakanis B. Piepalių-Lopų plokštinio kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 43-44 Radviliškio raj.
Dakanis B. Pilkapiai Vilniaus mieste // Vakarinės naujienos. – 1982, rugs. 16 Netoli N. Vilnios.
Dakanis B. Pilsūdų senovės gyvenvietė // Artojas (Šilalė). – 1979, kovo 1
Dakanis B. Radiniai prie Saločių // Kraštotyra. – V., 1984. – Kn. 18, p. 99-102 Šalnaičių (Pasvalio raj.) pilkapiai, gyvenvietė,
Dakanis B. Rajone – archeologinė ekspedicija // Naujas rytas (Raseiniai). – 1974, rugs. 14
Dakanis B. Senovės gyvenviečių tyrinėjimai Radviliškio rajone 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 37-39
Dakanis B. Senųjų Alksnėnų akmuo su ženklais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 447-449. Marijampolės raj.
Dakanis B. Stungių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 45-47 Joniškio raj.
Dakanis B. Šašių kapinyno (Radviliškio raj.) žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 70-71
Dakanis B. Šiaulių miesto ir rajono archeologinių paminklų žvalgymai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 99-102 Ir Rokantiškių (Naujoji Vilnia) pilavietė.
Dakanis B. Tverijoniškių ir Maironių senkapiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, lapkr. 6
Dakanis B. Valstybės archeologijos komisijos archeologinė medžiaga (1919-1925) // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 90-94
Dakanis B., Kuncevičius A. Bazorų senkapiai // Komunistinis rytojus (Alytus).– 1981, geg. 23
Dakanis B., Kuncienė O. Popų-Vingelių pilkapynas [Trakų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 95
Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.). Nauji duomenys apie Radviliškio rajono archeologijos paminklus // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 179-181
Dakanis B., Merkevičius A. (jaun.)., Zabiela G. Skuodo rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 181-184 Plačiau apie Puodkalių kapinyną.
Dakanis B., Ostrauskas T., Strazdas A. Archeologiniai žvalgymai Balsupiuose // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 145-146 Marijampolės raj.
Dakanis B., Strazdas A. Archeologijos vertybių žvalgymas Kėdainių ir Šiaulių apskrityse // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 287-289 Pilionių (Naujupio) piliakalnis (Kėdainių raj.), Plauciškių (Pakruojo raj.) pilkapiai.
Dakanis B., Strazdas A. Joniškio rajono kapinynų žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai 1995 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 104-106 Budraičių kapinynas.
Dakanis B., Škimelis A. Varsėdžių kapinynų tyrinėjimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 145-149 Šilalės raj.
Daktaraitytė L. Ką kalneliai pasakoja // Nauja vaga (Ignalina). – 1973, rugs. 6, 8 Rajono archeologiniai paminklai.
Dalinkevičius J. Paleolito klausimas Lietuvoj // Kūryba. –1944, Nr. 3, p. 181-183
Dalinkevičiūtė U. Archeologiniai kasinėjimai Baičiuose // Banga (Klaipėda). – 1989, rugpj. 3 Baičių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Dalis Rambyno nugriuvo // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1928, liep. 27
Dalsze badania podziemi katedry // Słowo. – 1931, rugs. 15, p. 3. Vyskupų kapai.
Dalsze badania w Bazylice Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1931, rugs. 15, p. 3
Dalsze odkrycia przy ul. Ostrobramskiej. Starožytne schody 8 metrów pod ulicą // Słowo. – 1926, kovo 31, p. 2 Vilnius.
Dalsze odkrycia w grobach królewskich. Badania szczątków królewny Barbary // Kurjer Wileński. – 1931, spal. 29, p. 2
Dambrauskaitė G. Iš Biržų istorijos. Pilies legenda // Raudonasis artojas (Biržai). – 1957, saus. 8
Dambrauskas A. A.a. kan. Žadeikis // Rytas. – 1933, gruod. 7, p. 7
Dambrauskas A. Benediktinų vienuolyno lobyje – unikalios lietuviškos ir vakarų Europos monetos // Kauno diena. – 1995, kovo 9, p. 1, 3 Kaune 1995 m. kovo 1 d. rastas lobis.
Dambrauskas A. Žvyryne rado žmogaus kaukolę // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 41, p. 11 Milžemių (Kėdainių raj.) kaime.
Dambrauskas A., Sėlenis D. Kauno požemių paslaptys // Kauno diena. – 1995, liep. 21, p. 5 Kauno pilis ir miestas
Dambrauskas K. Archeologijos profesorius lankėsi Šiauliuose // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1937, Nr. 22, p. 1 C. Engelis “Aušros” muziejuje.
Damijonaitis J. Krašto mokslo skaitymų rinkinys. – 2-asis leid. – K., 1928. – 160 p Su ištraukomis iš A. Aleknos, M. Biržiškos, Šatrijos Raganos, A. Vireliūno knygų ir straipsnių apie kai kuriuos piliakalnius, lietuvių gentis, senąjį tikėjimą.
Daminaitis V. 1992 metų Vilniaus šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčios archeologinių tyrimų apžvalga // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 212-214 Vilniaus miestas
Daminaitis V. 1994 m. archeologiniai tyrimai Vilniuje, Trakų g, Nr. 11 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 245-246 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Archeologiniai tyrinėjimai Savičiaus g. 6. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 16-19 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Archeologinių tyrinėjimų Katedros a. Nr. 1 (aplink bokštą) apžvalga // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 196-197 Varpinės aplinka.
Daminaitis V. Buvusių Oskierkų rūmų teritorijos (Vilniuje) archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 125-127 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Daminaitis V. Lietuvos archeologų atradimas // Draugas (Chicago). – 1996, gruod. 12 Jėzuitų vienuolyno teritorijoje “šventykla”.
Daminaitis V. Nauji duomenys apie Vilniaus senamiesčio pietvakarinės dalies praeitį // Mokslo Lietuva. – 1992, Nr. 13, p. 4-5 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Teatro ir muzikos muziejus Vilniuje, Vilniaus g. 41 // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 48-49 Vilniaus senamiestis
Daminaitis V. Tyrinėjimai šv. Pranciškaus ir Bernardinų bažnyčios šventoriuje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 341-342 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Tyrinėjimai Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 345-346 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Tyrinėjimai Vilniuje, Gaono g. 4 kieme // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 373 Vilniaus miestas
Daminaitis V. Vilniaus pilys // Trimitas. - 1996, Nr. 1, p. 11. Vilniaus pilys
Daminaitis V. XVI a. metalo liejyklos Vilniuje // Kultūros barai. – 1988, Nr. 4, p. 48-50 Vilniaus senamiestis
Damulytė J. Katedros aikštėje rasta unikalių istorijos paminklų // Lietuvos aidas. – 1996, birž. 20, p. 3 Vilniaus pilys
Danilaitė E. Ankstyvosios brūkšniuotosios keramikos kilmės klausimu // MADA. – 1966, t. 2, p. 111-125
Danilaitė E. Archeologiniai tyrinėjimai Kiauleikiuose // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1961, t. 3, p. 101-124, 341-342 Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinynas.
Danilaitė E. Brūkšniuotoji keramika Lietuvoje // Spalio revoliucija ir visuomeniniai mokslai Lietuvoje. – V., 1967. – P. 229-231
Danilaitė E. Brūkšniuotosios keramikos gyvenvietė Vakarų Lietuvoje // MADA. –1964, t. 2, p. 23-39 Paplienija (Telšių raj.).
Danilaitė E. Brūkšniuotosios keramikos išnykimo Lietuvoje klausimu // MADA. – 1967, t. 1, p. 35-50
Danilaitė E. Ėgliškių, Kretingos raj., pilkapių tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 39-43
Danilaitė E. Lietuvos brūkšniuotosios keramikos ornamentas // MADA. – 1968, t. 1, p. 41-57
Danilavičius E. Gdyby kamienie przemówiły // Czerwony sztandar. – 1957, gruod. 1 Rokantiškių (Naujoji Vilnia) pilis.
Danilavičius E. Zaniedbany zabytek historyczny // Czerwony sztandar. – 1956, gruod. 21 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Danilavičius E. Wyprawa do Kiernawy //Czerwony sztandar. – 1957, gruod. 3
Danilevičius E. Domininkonų požemio paslaptis // Vakarinės naujienos. – 1960, kovo 23 Vilnius.
Danilevičius E. Kernavė // Tiesa. – 1958, lapkr. 30
Danilevičius E. Kernavė // Tiesa. – 1969, rugpj. 3, p. 4
Danilevičius E. Medininkai // Tarybinis mokytojas. 1969, rugpj. 1, p. 4 Pilis, Vilniaus raj.
Danilevičius E. Pilaitė // Draugystė (Vilnius). – 1978, saus. 14
Danilevičius E. Piliakalnis ar ganykla? // Valstiečių laikraštis. – 1973, birž. 12 Turgelių (Šalčininkų raj.) piliakalnis.
Danilevičius E. Vilnietis – tarptautinės organizacijos narys // Vakarinės naujienos. – 1982, rugs. 30, p. 1 V. Jurkštas – archeomuzikos studijų narys.
Danilevičius E. Vilniuje... Prieš 75 metus... Prieš 50 metų // Vakarinės naujienos. – 1983, spal. 8 Apie Vilniaus pilies griuvėsius.
Daniliauskas A. Archeologinių žvalgymų keliais // Panevėžio tiesa. – 1959, birž. 10 Akmens amžiaus radiniai Tiltagaliuose.
Daniševičius M. Mokslininkams žinotina // Lietuvos žinios. – 1913, geg. 18 (31), p. 3. Pakruojo-Noreikonių kapinyno radiniai.
Daniulaitis G. Piliakalniai Lietuvos kraštovaizdyje // Statyba ir architektūra. – 1975, Nr. 6, p. 30-32
Danta K. Lietuvos piliakalniai atskleidžia mūsų istorijos paslaptis / Kl. Da. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 34, p. 573-574.
Dar nesutvarkytas Utenio piliakalnis // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 26, p. 7A Narkūnai (Utenos raj.).
Dar apie Šventviečių saugojimą // Jaunoji karta. – 1937, Nr. 42, p. 864 Rambynas.
Dar archeologinių radinių // Trimitas. – 1926, Nr. 47, p. 1445 Draustinės (Veliuonos apyl.), miško kapinynas ir Bereiviškių (Jurbarko raj.) monetų lobis.
Dar daug randa archeologinių radinių / J. Pr. // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 21 (Nr. 528), p. 7. Apie Tverų (Plungės raj.) apylinkes, nekonkretus.
Dar dėl Pilies kalno // Lietuvos žinios. – 1912, bal. 5 (18). V. Šukevičiaus protesto ištrauka.
Dar dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, vas. 8 (21), p. 4.
Dar dėl senovės iškasimų Linkūnuose // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, rugs. 18, p. 3 Linkūnų kapinynas prie Tilžės.
Dar kartą svarstė Kauno pilies likimą // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 21, p. 5
Dar kartą dėl kultūros paminklų apsaugos / Kulikauskienė R., Kulikauskas P., Merkys V., Tautavičius A., Jasas R., Lasavickas S., Baliūnas V. // Komjaunimo tiesa. – 1958, liep. 9
Dar vienas piliakalnis / Vl-te. // Šaltinis (Marijampolė). – 1926, Nr. 36, p. 536. Masališkės (Varėnos raj.).
Darbai Apuolėje // Rytas. –1931, rugpj. 25, p. 5
Darbai Gedimino kalne // Vakarinės naujienos. – 1987, birž. 23, p. 1
Darbai Kauno pilyje // Tiesa. –1958, spal. 10 Kauno pilis.
Darbėnai. Moksliški kasinėjimai piliakalnyje // Mūsų rytojus. – 1933, rugs. L, p. 5 Įpilties (Kretingos raj.) piliakalnis.
Darbingo mokslininko sukaktuvės // Draugas (Chicago). – 1974, gruod. 17 Jonas Puzinas, 40 metų mokslinio darbo.
Darbininkai rado auksinių pinigų // Darbas. – 1936, spal. 22, p. 5 Gėluvos (Raseinių raj.) lobis.
Darbininkai rado nepaprastą radinį // Darbas. – 1936, spal. 24, p. 5 Gėluvos (Raseinių raj.) lobis.
Darbštus mokytojas surinko daug įdomių retenybių // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 27, p. 8. Akmeniniai kirviai, Būdautiškės (Prienų raj.).
Darbutaitė L. Istorikai – ne tarakonai. Jiems retkarčiais moka algas // Respublika. – 1995, spal. 9, p. 14 Lietuvos istorijos instituto archeologų ekspedicijos.
Dargaitė Z. Žemaitiškos žemės sauja Vilniaus Bernardinų kapinėse // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, gruod. 7 Apie E. M. Brenszteiną.
Dargis A. Pasivaikščiojimai su miestą mylinčiais žmonėmis // Nemunas (Kaunas). – 1977, Nr. 4, p. 10-12 Apie Karolį Meką.
Dargis A. Žmogų su dviračiu išdavė tie, kuriuos jis išgelbėjo nuo mirties // Lietuvos rytas. – 1997, saus. 14 – saus. 31 Apie P. Baleniūną.
Darys piliakalnių nuotraukas // Rytas. – 1932, geg. 28, p. 5
Daro tyrinėjimus // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 1 (Nr. 290), p. 8 J. Puzinas žvalgė Panevėžio ir Kupiškio rajonuose, tiria Rimaisus.
Darsūniškis / Padangių Aras // Lietuvos keleivis. – 1925, birž. 13, p. 2 Darsūniškio (Kaišiadorių raj.) pilkapynas.
Das Museum für Kunst und Gewerbe in Hamburg. 1877 bis 1927. – Hamburg, 1929 Lent. 35 publikuojama sidabrinė vytinė antkaklė iš Lietuvos.
Das Stadtmuseum in Kaunas / G.B. // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1934, Nr. 1. Apie muziejaus archeologinius rinkinius.
Daškevičius A. Antrasis Balčių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, bal. 27 Pužų piliakalnis.
Daškevičiūtė A. Išsaugota legenda // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1975, liep. 22 Buivydonių piliakalnis, padavimai.
Dating of fossil wood samples from the excavations of Grand Dukes castle in Vilnius / G. Zaitseva, A. Gaigalas, K. Alsanov, N. Kovaliuk, L. Sulerzhtskij, J. Mažeika, R. Petrošius, V. Urbanavičius // Conference on geochronology and dendrochronology of old works and radiocarbon dating of archeological findings in Lithuania. Vilnius, October 31- November 4, 1994: Abstracts and Papers. – V., 1994. – P. 48-53
Daudžvardienė J. Koks bus Klaipėdos piliavietės likimas // Lietuvos aidas. – 1996, gruod. 6, p. 1, 9
Daugėja eksponatai Vytauto Didžiojo muziejaus skyriams // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 7, p. 4. – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1935, rugpj. 19, p. 8 Pentiškių (Kaišiadorių raj.) kapinyno ir Draustinių (Kėdainių raj.) lobio daiktai.
Daugirdas (Dowgird) T. Trumpa apžvalga padarytų Lietuvoje ir Žemaitijoje archeologiszkų tyrinėjimų palaikų prieszistoriszkos gadynės / Vertė J. Bitaitis, J. Staugaitis // Varpas, 1891, Nr. 6, p. 86-88; Nr. 7, p. 100-102. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9 (1).
Daugirdas T. Gerai yra svetimas šalįs pažinti, o savoji – tai jau priedermė // Viltis. – 1908, liep. 20 (rugpj. 2), p. 1. Apie Kauno muziejaus rėmimą archeologiniais radiniais; S. Šilingo padovanoti Darsūniškio (Kaišiadorių raj.) radiniai.
Daugirdas T. Jeremiejaus rauda // Lietuvos žinios. – 1912, birž. 7 (20), p. 5. Kauno paminklų apsauga.
Daugirdas T. Kauno kapitulai // Lietuvos žinios. – 1912, geg. 8 (21). Kauno paminklų apsauga.
Daugirdas T. Kauno senovės pilis „Karalienės Bonos pilimi“ vadinta // Lietuvos žinios. – 1911, gruod. 8 (21); gruod. 17 (30); gruod. 20 (1912 saus. 2).
Daugirdas T. Mūsų piliakalniai / Barzdyla Lietuvis // Viltis. – 1910, rugpj. 11 (24). Apie Gabrieliškių (Raseinių raj.) piliakalnio kasinėjimus.
Daugirdas T. Piliakalniai // Telšiai. Straipsniai ir istorijos dokumentai. – V., 1994. – P. 7-14. – Versta iš: Dowgird T. Pilkalnie. – Wisła, 1889. – T. 3, p. 384-389 Apie Džiugo kalną-piliakalnį.
Daugnora L. “Keistas mano hobis – žirgų kaulai” // Laisvės alėja (K.). – 1996, Nr. 14, p. 8-10
Daugnora L. Birutės kalno papėdės gyvenvietės osteologinės medžiagos tyrimai // Žulkus V. Palangos viduramžių gyvenvietės. – Klaipėda, 1997. – P. 319-329
Daugnora L. Economic development in the Baltic territories in the Neolithic and Bronze Ages // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 12
Daugnora L. Kretuono 1B, Žemaitiškės 1 ir Kretuono 1C gyvenvietės rastų dirbinių tyrimas // Lietuvos veterinarijos akademijos mokslo darbai (V.). – 1994, p. 14-18 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Daugnora L. Kretuono apyežerės gyvenviečių archeologinių kasinėjimų medžiagos tyrimo rezultatai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 11-15 Akmens amžiaus gyvenvietės, Švenčionių raj.
Daugnora L. Laukinių gyvūnų galūnių kaulų, rastų Kretuono 1C gyvenvietėje, matavimai // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 29-33 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Daugnora L. Marvelės kapinyno žirgai // Vidurio Lietuvos archeologija. Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 86-90
Daugnora L. Metrical analysis of metacarpals and metamorfoses of horses in Marvelė cementery // The III. Workshop of Veterinary-medicine anatomists of the Baltic and Nordic countries. – Tartu, 1996. – P. 14-19 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Daugnora L., Girininkas A. Analysis of found remains from the Kretuonas Lake settlement // International Journal of osteoarchaeology (London). – 1995, Nr. 1, p. 83-93
Daugnora L., Girininkas A. Kretuono apyežerio gyvenviečių dirbinių paleosteologija // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 13-28 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Daugnora L., Girininkas A. Neolithic and Bronze Age mixed farming and stoch breeding in the traditional Baltic culture-area // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 43-51
Daugnora L., Girininkas A. Osteoarcheologija Lietuvoje: Vidurinysis ir vėlyvasis holocenas. – V., 1996. – 196 p.
Daugnora L., Girininkas A. Stock Breeding in the Baltic Culture Area // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 223-234
Daugudis V. Nauji Paželvių piliakalnio radiniai // Švyturys. – 1963, Nr. 21, p. 28 Ukmergės raj.
Daugudis V. “Iš glūdumos senų senovės” // Mokslo Lietuva. – 1992, Nr. 18, p. 7 Apie M. Černiausko eilėraščių knygutę.
Daugudis V. “Jaučio pėda” // Švyturys. – 1972, Nr. 3, p. 30 Plaštakos (Anykščių raj.) kaimo akmuo.
Daugudis V. “Tariamųjų” piliakalnių klausimu // Gimtinė. – 1997, Nr. 8, p. 3
Daugudis V. Akmuo su ženklais // Švyturys. – 1971, Nr. 5, p. 30 Klovinių (Utenos raj.) akmuo.
Daugudis V. Alovė // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 3, p. 51 Kapinynas ir lobis, Alytaus raj.
Daugudis V. Antatilčių piliakalniai; Aukštadvario piliakalnis; Bakainių piliakalnis; Barinės kapinynas; Bartkūnų piliakalnis; Berzgainių piliakalnis; Bilionių piliakalnis; Birštono piliakalnis; Bradeliškių piliakalnis; Bražuolės piliakalnis; Bubių piliakalnis; Budelių piliakalnis; Burbaičių piliakalnis; Daniliškių piliakalnis; Dapšių piliakalnis; Darbutų piliakalnis; Daubarių piliakalnis; Dūkšto piliakalnis; Džiuginėnų piliakalnis; Eglinė; Gabrieliškių piliakalnis; Gaigalių piliakalnis; Gandingos piliakalnis; Gimbutienė Marija; Ginučių piliakalniai; Griežės kapinynas; Griežės piliakalniai; Grublėtoji keramika // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 75, 135, 166, 210, 215, 239, 250, 256, 278, 283, 290, 293, 308, 382, 383, 390, 392, 466, 484, 487, 559, 562, 573, 616, 622, 659-660, 670
Daugudis V. Apie senąją Dūkšto praeitį // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 10, p. 44 Dūkšto (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Apuolės piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 12, p. 50-51 Skuodo raj.
Daugudis V. Ar dabartinėje Lietuvos teritorijoje žmonės gyveno prieš 200 tūkst. metų? // Apžvalga. – 1998, Nr. 4, p. 10
Daugudis V. Ar neradote protėvių kalavijo? // Švyturys. – 1966, Nr. 1, p. 28 Bernotų (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Ar verta domėtis praeitimi? // Atgimimas. – 1994, Nr. 50, 51
Daugudis V. Ar verta domėtis praeitimi? // Želvelė (Želva, Ukmergės raj.). – 1998, Nr. 11, p. 1-2; Nr. 12, p. 4; Nr. 13, p. 3; Nr. 15, p. 2; Nr. 17, p. 2; Nr. 19, p. 2
Daugudis V. Archeologai baigė darbą //Vakarinės naujienos. – 1971, rugs. 27 Žvalgomoji ekspedicija Vilniaus ir Švenčionių rajonuose.
Daugudis V. Archeologijos ir kultūros paminklų būklė pokario Lietuvoje // Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 2, p. 79-85
Daugudis V. Archeologinis paminklas // Švyturys. – 1970, Nr. 23, p. 30 Akmuo Utenoje.
Daugudis V. Archeologų paieškos // Vakarinės naujienos. – 1970, birž. 27 Žvalgomoji ekspedicija.
Daugudis V. Archeologų radiniai / Vakarinės naujienos. – 1971, spal. 22 Klaišių (Skuodo raj.) ir Gudų (Akmenės raj.) kapinynai.
Daugudis V. Archeologų radiniai // Draugystė (Vilnius). – 1973, birž. 9 Žvalgomoji ekspedicija Vilniaus rajone.
Daugudis V. Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1970, lapkr. 5, p. 4 Žvalgomoji ekspedicija.
Daugudis V. Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1970, liep. 23 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis
Daugudis V. Archeologų žvalgyba // Vakarinės naujienos. – 1971, geg. 29, p. 1 Mažeikių rajone.
Daugudis V. Ateities kartoms // Vakarinės naujienos. – 1974, rugpj. 16 Dapšių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Atsiveria Imbarės paslaptys / Pokalbis su koresp. G. Paulikaite // Švyturys (Kretinga). – 1988, rugpj. 9, p. 2-3.
Daugudis V. Aukštadvario apylinkių proistorė // Gimtinė. – 1993, Nr. 8-12
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnio įtvirtinimai ir pastatai // MADA. – 1962, t. 1, p. 43-69 Aukštadvaris (Trakų raj.).
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnis (Pilaitė) // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas: Bandomieji lankai. – V., 1982. – P. 22-24
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 2 Trakų raj.
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1986, Nr. 4, p. 34 Trakų raj.
Daugudis V. Aukštadvario piliakalnis; Balandiškių Pilies kalnas; Baubonių-Mustenių pilkapynas; Beižonių piliakalnis; Bražuolės piliakalnis; Latvių piliakalnis; Lavariškių piliakalnis; Mošos pilkapynas; Žuklijų piliakalnis [visi Trakų raj.]; Antatilčių alkakalnis; Bartkūnų piliakalnis; Zujų pilkapiai [visi Ukmergės raj.]; Antabaltės piliakalnis; Antalgės piliakalnis; Daugailių piliakalnis; Kačiūnų piliakalnis; Kamšos Barsukalnis; Kaniūkų senovės gyvenvietė; Nolėnų piliakalnis; Sūngailiškio piliakalnis; Šeimaties piliakalnis; Šeimyniškių piliakalnis; Tauragnų piliakalnis; Taurapilio piliakalnis; Našloniškių piliakalnis Vaikėso ež. saloje; Urviškių piliakalnis-Piniginis kalnas [visi Utenos raj.]; Kaniavėlės piliakalnis [Varėnos raj.]; Pakilta-Bradeliškių piliakalnis; Lavoriškių senovės gyvenvietė ir geležies apdirbimo vieta [visi Vilniaus raj.]; Antaniškių piliakalnis; Bielkaučiznos piliakalnis; Narkyčių piliakalnis; Velikuškių Salos piliakalnis; Vencavų piliakalnis [visi Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 15-19, 27-28, 35, 95, 97-98, 136, 140-141, 146, 150-151, 159, 173-174, 183-184, 196, 202, 232, 306, 315, 352-353, 359, 372, 384-385.
Daugudis V. Aukštadvaris // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 118-119. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Aukštadvaris; Aukštupėnų piliakalnis; Bakainių piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1976. – T. 1, p. 461-462, 468, 572. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Aukštadvaru pilskalns // Latvijas padomju enciklopēdja.– Rīga, 1981. – T. 1. – Aut. nenurodytas Aukštadvaris (Trakų raj.).
Daugudis V. Bakainių piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 5, p. 3 Kėdainių raj.
Daugudis V. Bakšėnų piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 11, p. 3 Kupiškio raj
Daugudis V. Bartkūnų piliakalnis; Berzgainių piliakalnis; Bilionių piliakalnis; Bražuolės piliakalnis; Brodeliškių piliakalnis; Bubiai; Budelių piliakalnis; Burbaičių piliakalnis; Daniliškių piliakalnis; Darbutų piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1977. – T. 2, p. 32, 118-119, 145, 264, 282, 292, 297, 326, 551, 578-579. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Berzgainių piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 4, p. 3 Ukmergės raj.
Daugudis V. Beržiškių praeities liudininkai // Gimtinė. – 1997, Nr. 3, p. 3 Beržiškės (Vilniaus raj., Rudaminos apyl.) akmens amžiaus radiniai.
Daugudis V. Bilionių piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 2, p. 3 Šilalės raj.
Daugudis V. Bražuolė // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 5, p. 60 Bražuolės (Trakų raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Bražuolės (Trakų raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1972 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 19-22
Daugudis V. Bražuolės piliakalnis // Spartuolis (Trakai). – 1972, rugpj. 15
Daugudis V. Brodeliškių piliakalnio tyrinėjimai 1970 metais // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 19-21 Vilniaus raj.
Daugudis V. Bubių piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 4, p. 3 Šiaulių raj.
Daugudis V. Buvusi Sauginių pilaitė // Švyturys. – 1987, Nr. 6, p. 15 Šiaulių raj.
Daugudis V. Čia buvo geležies liejykla // Švyturys. – 1971, Nr. 10, p. 30 Bakieriškės (Trakų raj.).
Daugudis V. Dapšių (Mažeikių raj.) piliakalnis // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 10-20
Daugudis V. Dar apie įdomų radinį // Švyturys. – 1969, Nr. 19, p. 30 Akmuo – XVII a. antkapis Panorų (Kaišiadorių raj., Žąslių v.) kaime.
Daugudis V. Daubarių (Mažeikių raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1976 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 101-111
Daugudis V. Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 20-27
Daugudis V. Dėl laidojimų Lietuvos piliakalniuose // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 27-35
Daugudis V. Die Eisenzeitliche Kultstätten in Litauen // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 121-146
Daugudis V. Drobūkščių senkapis // Švyturys. – 1965, Nr. 1, p. 28.Drobūkščiai (Telšių raj.)
Daugudis V. Du įdomūs ir reti archeologiniai radiniai // Švyturys. – 1970, Nr. 17, p. 30 Akmeninis kirvis iš Molėtų rajono ir bronzinis kovos kirvis iš Ariogalos (Raseinių raj.) apylinkių.
Daugudis V. Dūkšto piliakalnis; Gabrieliškių piliakalnis; Gandinga // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 3, p. 189, 573, 618-619. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Dūkštų apylinkių praeitis // Kultūros barai. – 1971, Nr. 9, p. 70 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Dviašmenis kalavijas iš XI-XII amžiaus // Švyturys. – 1971, Nr. 11, p. 30 Ukmergė.
Daugudis V. Gabrieliškių piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 9, p. 1, 3 Raseinių raj.
Daugudis V. Gabrieliškių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1995, vas. 18, p. 4
Daugudis V. Gaigalių piliakalnis // Gimtinė. – 1995, Nr. 2, p. 5 Kupiškio raj.
Daugudis V. Galvyčių senkapio lobiai // Švyturys. – 1968, Nr. 4, p. 30 Galvyčiai (Plungės raj.).
Daugudis V. Gintaro lobis Neringoje // Švyturys. – 1963, Nr. 20, p. 28 Akmens amžius.
Daugudis V. Ginučiai; Griežės piliakalnis; Imbarės piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 4, p. 100, 212-213, 413. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Gyvenvietės ir pastatai // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1978. – T. 1, p. 14-47, 126-127
Daugudis V. Gutaučių piliakalnis; Imbarės piliakalnis; Karmazinų piliakalnis; Kšivickis Liudvikas; Kudirkos Naumiesčio piliakalnis; Kumelionių piliakalnis; Kupiškio piliakalnis; Lavoriškių piliakalnis; Maisiejūnų piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 19, 49-50, 221-222, 413, 419, 431, 439, 494, 677
Daugudis V. I tūkstantmečio pr.m.e. šiaurės Žemaitijos piliakalniai (1.Būdingesnieji piliakalnių bruožai ir jų įtvirtinimai) // MADA. – 1986, t. 2, p. 31-42
Daugudis V. I tūkstantmečio pr.m.e. šiaurės Žemaitijos piliakalniai (2.Pastatai) // MADA. – 1987, t. 2, p. 39-47
Daugudis V. Įdomiausias radinys – XIII-XIV a. krosnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 4, p. 34 Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.
Daugudis V. Įdomus archeologinis paminklas // Švyturys. – 1965, Nr. 12, p. 28.Velnio krase vadinamas akmuo, Lembo (Šilalės raj.) kaime, Aitros upėje
Daugudis V. Įdomūs radiniai // Švyturys. – 1966, Nr. 22, p. 28 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Daugudis V. Įdomus Vilnijos senovės puslapis // Tarybinis studentas. – 1970, spal. 16, p. 4 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis
Daugudis V. Imbarė // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 10, p. 40-42 Piliakalnis, Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarė ir Lietuvos miestų susidarymo pradžia // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 8-13
Daugudis V. Imbarės akmuo // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 8, p. 34-35 Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarės archeologiniai paminklai // Švyturys (Kretinga). – 1969, spal. 21, p. 3-4
Daugudis V. Imbarės archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 54-65.
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 32-34 Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 20-22 Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 20-22 Kretingos raj.
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 26-27
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1969 metais //AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 29-36
Daugudis V. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 22-25
Daugudis V. Imbarės piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 26-28
Daugudis V. Imbarės senovė // Švyturys (Kretinga). – 1980, vas. 9, 12, 14
Daugudis V. Įpiltis // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 6, p. 34-35 Įpilties (Kretingos raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Iš akmens amžiaus // Švyturys. – 1969, Nr. 22, p. 30 Kuršių (Varėnos raj.) pilkapiai ir ženklinti akmenys.
Daugudis V. Iš akmens ir žalvario amžiaus // Švyturys. – 1965, Nr. 6, p. 30.Akmeniniai dirbiniai Dubėnų (Alytaus raj.) mokykloje.
Daugudis V. Iš amžių glūdumos // Komjaunimo tiesa. – 1967, bal. 8 Totemizno liekanos.
Daugudis V. Iš amžių glūdumos // Švyturys. – 1965, Nr. 16, p. 28.Velnio sostu vadinamas akmuo prie Kvėdarnos (Šilalės raj.) piliakalnio
Daugudis V. Iš apylinkių praeities // Gimtinė. – 1997, Nr. 2, p. 3, 5 Pernaravos, Pašušvio, Plinkaigalio ir Graužių (Kėdainių raj.) kapinynai.
Daugudis V. Iš Beržiškių praeities // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 42 Beržiškės (Vilniaus raj.), akmeniniai kirviai.
Daugudis V. Iš Dūkštų apylinkų praeities // Gimtinė. – 1994, Nr. 12, p. 1 Vilniaus raj.
Daugudis V. Iš ekspedicijos sugrįžus // Vakarinės naujienos. – 1971, liep. 1 Apie žvalgomąją ekspediciją Jonavos, Kaišiadorių ir Prienų rajonuose.
Daugudis V. Iš Mažeikių apylinkių praeities // Gimtinė. – 1994, Nr. 7, p. 1 Daubarių piliakalniai.
Daugudis V. Iš pirmųjų Lietuvos gyventojų buities: pirmą kartą Lietuva paminėta 1009 metais Kvedlinburgo analuose // Gairės. – 1998, Nr. 10, p. 32-35
Daugudis V. Iš Rytprūsių krašto ir Karaliaučiaus pilies praeities // Gimtinė. – 1997, Nr. 10, p. 1, 8
Daugudis V. Iš Semeliškių praeities // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 8, p. 52 Minima keletas paminklų, Trakų raj.
Daugudis V. Iš senosios Paparčių praeities // Gimtinė. – 1994, Nr. 3, p. 1-2 Kaišiadorių raj.
Daugudis V. Iš sunykusių pilkapių // Švyturys. – 1972, Nr. 11, p. 31 Vaivadiškių (Jonavos raj.) radiniai.
Daugudis V. Iš tolimos Gruzdžių apylinkės praeities // Švyturys. – 1964, Nr. 4, p. 29
Daugudis V. Iš tolimos Pirčiupių praeities // Gimtinė. – 1995, Nr. 11, p. 3 Varėnos rajone rastas titnaginis kirvelis.
Daugudis V. Iš tolimos praeities // Švyturys (Kretinga). – 1986, saus. 9, 11 Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai.
Daugudis V. Iš tolimos Raginėnų praeities // Gimtinė. – 1996, Nr. 9, p. 3 Piliakalnis ir pilkapiai, Radviliškio raj.
Daugudis V. Iš tolimosios Kudirkos Naumiesčio praeities // Gimtinė. – 1998, Nr. 2, p. 3 Apie akmeninius kirvius, piliakalnį.
Daugudis V. Iš tolimosios praeities // Paparčių ir Žaslių apylinkės. – Kaišiadorys, 1997. – P. 41-50 Budelių, Kalninių Mijaugonių, Laukagalio ir Paparčių piliakalniai, Našlėnų ir Pakalniškių pilkapiai, Laukagalio akmuo.
Daugudis V. Iš tolimosios Vilniaus miesto praeities // Mokslo Lietuva. – 1992, Nr. 3-10, 12
Daugudis V. Iš Utenos apylinkių praeities // Lenino keliu (Utena). – 1965, gruod. 7.Narkūnų piliakalnis
Daugudis V. Iš Vilniaus miesto praeities. – V., 1993. – 56 p. Rec.: Kriaučiūnienė Ž. Vilniaus senovė // Tiesa. – 1993, liep. 31, p. 6.
Daugudis V. Iš Želvos apylinkių praeities // Želvelė (Želvos Romos katalikų parapijos leid.). – 1992, Nr. 8, p. 3; Nr. 9, p. 3 Apie Paželvių (Ukmergės raj.) piliakalnį.
Daugudis V. Jaučakių piliakalnis; Kirkoras (Kirkor) Adomas Honoris // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1979. – T. 5, p. 33, 530. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Jurbarko piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 3, p. 1
Daugudis V. Jurgaičių senkapio radiniai // Švyturys. – 1963, Nr. 16, p. 28 Jurgaičiai (Šilutės raj.).
Daugudis V. Ką byloja senkapiai // Vakarinės naujienos. – 1973, rugpj. 21 Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Daugudis V. Ką byloja senovė // Švyturys (Kretinga). – 1982, rugs. 14, p. 3 Imbarės piliakalnis.
Daugudis V. Ką naujo rado archeologai. Gedimino kalno papėdėje // Kultūros barai. 1997, Nr. 12, p. 63-67. Vilniaus pilis
Daugudis V. Ką parodė tyrinėjimai // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1968, rugs. 20 Kumelionių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Ką sako puodų šukės // Kultūros barai. – 1972, Nr. 5, p. 61-62 Kauno apylinkių piliakalnių keramika.
Daugudis V. Kai kurie artimiausi Lietuvos senamiesčių archeologinių tyrinėjimų uždaviniai // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės.– V., 1981. – P. 89. – Lygiagr. tekstas rusų k., p. 53-54
Daugudis V. Kai kurie senovės kupiškėnų laidosenos bruožai // Gimtinė. – 1996, Nr. 12, p. 3
Daugudis V. Kai prabyla praeitis // Draugas (Šakiai). – 1983, spal. 13 Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.
Daugudis V. Kai prabyla senovė... // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1976, rugpj. 12, 14 Daubarių piliakalnis.
Daugudis V. Kalavijai // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 9, p. 51-52
Daugudis V. Kapsuko apylinkių piliakalnių tyrinėjimas 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 24-29 Kumelionys (Marijampolės raj.).
Daugudis V. Karmėlavos piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 2, p. 45 Kauno raj.
Daugudis V. Kasinėjimai Dūkštų apylinkėse // Draugystė (Vilnius). – 1970, lapkr. 26 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis
Daugudis V. Kaukų kalvos // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 7, p. 37-38 Alytaus ir Marijampolės rajonuose.
Daugudis V. Kidulių apylinkės // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 11, p. 52 Sudargo (Šakių raj.) ir Jurbarko piliakalniai.
Daugudis V. Kieliškio piliakalnis // Gimtinė. – 1997, Nr. 12, p. 3 Prienų raj.
Daugudis V. Kiemionių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 6, p. 35 Zarasų raj.
Daugudis V. Koks buvo Riklikų piliakalnis // Kultūros barai. – 1972, Nr. 2, p. 47 Anykščių raj.
Daugudis V. Konferencija Marijampolėje // Dienovidis. – 1995, Nr. 39, p. 15 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Daugudis V. Konferencija Salantuose // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 487-489 V. Daugudis skaitė pranešimą apie Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnį.
Daugudis V. Kšivickis (Krzywicki) Liudvikas; Kumelionių piliakalnis; Liaudanskas Aleksandras // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1980. – T. 6, p. 215-216, 250, 490. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Kšivickis (Krzywicki), Liudvikas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 277. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Kudirkos Naumiesčio piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 18-20
Daugudis V. Kudirkos Naumiesčio piliakalnis // Kudirkos Naumiestis. – V., 1990. – P. 12-19
Daugudis V. Kūlgrindos // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 239. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Kumelionių piliakalnio tyrinėjimų reikšmė nagrinėjant Lietuvos piliakalnių gyventojų praeitį // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 18-19
Daugudis V. Kumelionių piliakalnio tyrinėjimų reikšmė senųjų baltų genčių praeities pažinimui // Liaudies kultūra. – 1996, Nr. 4, p. 16-24
Daugudis V. Kupiškio apylinkių praeities liudytojai // Gimtinė. – 1994, Nr. 6, p. 1
Daugudis V. Kurklių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 4, p. 49-50 Buteikių (Anykščių raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Laukagalio aukuras // Kultūros barai. – 1972, Nr. 3, p. 61 Kaišiadorių raj.
Daugudis V. Laumės akmuo // Švyturys. – 1968, Nr. 11, p. 28 Mačiūkių (Skuodo raj.).
Daugudis V. Lavariškių piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 1 Trakų raj.
Daugudis V. Lepelionių piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 8, p. 3 Prienų raj.
Daugudis V. Lietuvių protėvių kai kurie gyvenimo ypatumai V-VIII a. po Kr. // Gimtinė. – 1998, Nr. 1, p. 1, 4.
Daugudis V. Likalaukių piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 10, p. 4 Kupiškio raj.
Daugudis V. Mažai pažįstamas senasis Vilnius laukia archeologų rankų // Mokslo Lietuva. – 1994, geg. 4, p. 6
Daugudis V. Mažai žinomas piliakalnis // Švyturys. – 1965, Nr. 10, p. 28.Pagirgždūtis (Telšių raj.)
Daugudis V. Mažai žinomas pilkapynas // Švyturys. – 1965, Nr. 15, p. 28 Gailiūnai (Lazdijų raj.).
Daugudis V. Mažai žinomi archeologijos paminklai // Gimtinė. – 1994, Nr. 5, p. 3 Daubariškių (Ukmergės raj.) piliakalnis ir pilkapiai.
Daugudis V. Mažai žinomi Varėnos rajono archeologiniai paminklai // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1969, bal. 8
Daugudis V. Mažulionių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 6, p. 36 Ignalinos raj.
Daugudis V. Mažulonių piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1961, t. 3, p. 16-40, 336-337 Mažulonys (Ignalinos raj.).
Daugudis V. Mažulonių piliakalnis; Medvėgalio piliakalnis; Medžionių piliakalnis; Merkinės piliakalnis; Moškėnų piliakalnis; Negarbos piliakalnis; Norkūnų piliakalniai; Oplankio piliakalnis; Pakačinių piliakalnis; Paraudinės piliakalnis; Pažarsčio pilkapynas; Paželvių piliakalnis; Petrešiūnų piliakalnis; Pilies kalnas; Pilys (str. dalis); Poteronių piliakalnis; Raudonėnų kapinynas; Ročiškės piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 30, 37, 40, 53-54, 148, 191, 219, 245, 268, 304-305, 338, 363, 379-380, 420, 514, 558
Daugudis V. Mindaugo laikų Lietuva // Gimtinė. – 1993, Nr. 7, p. 1
Daugudis V. Miniatiūrinis piliakalnis // Švyturys. – 1972, Nr. 2, p. 30 Rokiškės (Kaišiadorių raj.).
Daugudis V. Mokslinė konferencija Salantuose // Voruta. – 1996, Nr. 46, p. 5 Apie Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnį.
Daugudis V. Mokslinis archeologų ir istorikų seminaras Pskove // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 217-218
Daugudis V. Moškėnai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 637. – Straipsnio dalies aut. nenurodytas Piliakalnis Rokiškio raj.
Daugudis V. Moškėnų piliakalnis; Norkūnų piliakalnis; Petrešiūnų piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 8, p. 15, 225, 587. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Mūsų kraštiečiai // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1996, rugpj. 10, p. 4 Apie P. Tarasenką.
Daugudis V. Mūsų kraštiečiai // Želvelė (Želva). – 1993, Nr. 11, p. 3 Petro Tarasenkos gimimo 100-osios metinės
Daugudis V. Napoleono kepurė // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 10, p. 46-47 Lepelionių (Prienų raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Nauji archeologiniai paminklai // Vakarinės naujienos. – 1972, lapkr. 13 Šiaulių rajone.
Daugudis V. Nauji duomenys apie Liškiavos pilies kalną // Švyturys. – 1962, Nr. 21, p. 23 Liškiava (Varėnos raj.).
Daugudis V. Nauji duomenys apie senąją Lavariškių gyvenvietę // Švyturys. – 1964, Nr. 7, p. 29 Geležies gamyba Lavoriškėse (Vilniaus raj.).
Daugudis V. Nauji duomenys apie šv. Mikalojaus bažnyčią // Apžvalga. – 1997, Nr. 49/50 Vilniaus miestas
Daugudis V. Nauji duomenys apie Užnemunės senovę // Pergalė (Vilkaviškis). – 1983, rugs. 10, 15 Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.
Daugudis V. Nauji duomenys apie Vilniaus Plikojo (Trijų Kryžių) kalno praeitį // Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 2/3, p. 162-175
Daugudis V. Nauji duomenys apie Vilniaus senovę // Draugystė (V.). – 1986, vas. 8, 11
Daugudis V. Nauji Paežerio senkapio radiniai // Švyturys. – 1964, Nr. 23, p. 28 Požerė (Šilalės raj.).
Daugudis V. Nauji radiniai Norkūnuose // Švyturys. – 1965, Nr. 20, p. 28 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai
Daugudis V. Naujos praeities versmės // Kauno tiesa. – 1986, gruod. 28, p. 8 Veršvų piliakalnis ir gyvenvietė.
Daugudis V. Neolito kaplys nuo Viekšnių // Kultūros barai. – 1973, Nr. 9, p. 45
Daugudis V. Netektis // Gimtinė. – 1998, Nr. 5, p. 2, 8 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Daugudis V. Norkūnai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 697. – Aut. nenurodytas Prienų raj.
Daugudis V. Norkūnų archeologinių paminklų tyrinėjimai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, rugpj. 11. Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai.
Daugudis V. Norkūnų senovė // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, rugpj. 3 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalnis prie Mikasos upelio.
Daugudis V. Nugarmėjęs į pelkę // Švyturys. – 1973, Nr. 16, p. 30 Gaukeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Nuo kada Lietuvoje gyvena žmonės? // Respublika. – 1998, kovo 10. – Tas pat: Švyturys (Kretinga). – 1998, kovo 18, p. 5
Daugudis V. Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klausimu // Ikikrikščioniškos Lietuvos kultūra: Istoriniai ir teoriniai aspektai. –– V., 1992. – P. 50-77. – (Senovės baltų kultūra)
Daugudis V. Paminklai prabyla. Nauji duomenys apie šiaurės vakarinių Lietuvos rajonų senovę // Švyturys (Kretinga). – 1966, rugpj. 16, 18, 20 Piliakalniai, kapinynai, akmenys.
Daugudis V. Pamirštas piliakalnis // Gimtinė. – 1997, Nr. 6, p. 3 Mačiūnų (Prienų raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Pasakoja Gedimino kalnas // Švyturys. – 1963, Nr. 10, p. 3 (virš.). – Tas pat: Laisvė (NewYork). – 1963, rugpj. 28 Vilnius.
Daugudis V. Petrešiūnų piliakalnis // Gimtinė. – 1994, Nr. 11, p. 1 Rokiškio raj.
Daugudis V. Piliakalniai prie Utenos // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 2, p. 49-50 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Piliakalnis atskleidžia žilos sanovės paslaptis // Tarybinė Klaipėda. – 1960, liep. 28. – Tas pat: Kauno tiesa. – 1960, liep. 29; Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1960, liep. 29 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Pirmieji Lietuvos gyventojai // Valstiečių kalendorius 1999 m. – V., 1998. – P. 21-22.
Daugudis V. Pirmieji žmogaus pėdsakai Lietuvoje // Gimtinė. – 1998, Nr. 4, p. 6
Daugudis V. Pirmojo tūkstantmečio pr.m.e. šiaurės Žemaitijos piliakalniai (3.Radiniai) // MADA. – 1989, t. 1, p. 74-88
Daugudis V. Plokštinis kapinynas // Švyturys. – 1964, Nr. 22, p. 29 Varsėdžių (Šilalės raj.) kapinynas.
Daugudis V. Povandeninė archeologija // Komjaunimo tiesa. – 1970, rugs. 26
Daugudis V. Praeities puslapiai // Vakarinės naujienos. – 1976, spal. 14 Apie žvalgomąsias ekspedicijas.
Daugudis V. Praeities tyrinėtojai // Vakarinės naujienos. – 1974, geg. 28 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Daugudis V. Prienlaukio apylinkių radiniai // Gimtinė. – 1995, Nr. 4, p. 6
Daugudis V. Prisimenant įžymiąją botanikę // Gimtinė. – 1998, Nr. 7, p. 2 Apie E. Šimkūnaitę.
Daugudis V. Prisimenant tarptautinę Marijampolės konferenciją // Voruta. – 1995, Nr. 43, p. 7 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Daugudis V. Puodų angų kraštų ornamentas – vienas iš rytinių ir vakarinių baltų genčių skirtybių požymių // Ornamentikos raida rytų Lietuvoje: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1994. – P. 7
Daugudis V. Radiniai Dapšių kaime // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, liep. 1, 3, 8 Dapšių piliakalnis.
Daugudis V. Radiniai Užnemunėje // Švyturys. – 1965, Nr. 5, p. 28 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai
Daugudis V. Radinio amžius – 2000 metų // Švyturys. – 1969, Nr. 15, p. 30-31 Bakšėnų (Kupiškio raj.) piliakalnio kaulinis žeberklas.
Daugudis V. Radinius reikia išsaugoti // Švyturys. – 1972, Nr. 17, p. 30 Pavirvytės-Gudų (Akmenės raj.) kapinynas.
Daugudis V. Radome įdomių archeologinių paminklų // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1971, birž. 3, p. 4 Ventos ir Varduvos upių pakrančių paminklai.
Daugudis V. Raginėnai // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 7, p. 50-51 Piliakalnis ir pilkapiai, Radviliškio raj.
Daugudis V. Rastas lobis // Draugystė (V.). – 1965, geg. 25 Kalnabridžiai (Vilniaus raj.).
Daugudis V. Retas praeities liudininkas // Švyturys. – 1969, Nr. 11, p. 31 Dapšių (Mažeikių raj.) akmuo.
Daugudis V. Retas radinys // Švyturys. – 1970, Nr. 22, p. 31 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis Sukamųjų girnų dalis.
Daugudis V. Retas radinys // Vakarinės naujienos. – 1971, birž. 5 Kalnėnų (Jurbarko raj.) karjere rastas mamuto ilties fragmentas.
Daugudis V. Retos senienos // Švyturys. – 1965, Nr. 13, p. 28 J. Rėkašiaus kolekcijoje Varniuose esąs bronzinis kirvelis iš Didkiemio (Šilalės raj.), kaulinis žeberklas iš Rešketos upelio (Telšių raj.).
Daugudis V. Rokiškių piliakalnis // Gimtinė. – 1995, Nr. 3, p. 3 Kaišiadorių raj.
Daugudis V. Rozalimas // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 7, p. 39 Apylinkės archeologiniai paminklai.
Daugudis V. Seniausi mediniai pastatai ir įrenginiai Lietuvoje (4. M.e. V-VIII amžių įtvirtinimai ir pastatai) // MADA.– 1981, t. 2, p. 61-72
Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir įrenginiai Lietuvoje (3. M.e. I tūkstantmečio I pusės pastatai) // MADA. – 1976, t. 1, p. 57-67
Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir įrenginiai Lietuvoje. (1. I tūkstantmečio pr.m.e. įtvirtinimai bei pastatai) // MADA. – 1974, t. 4 (49), p. 59-69
Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir įrenginiai Lietuvoje. (2. M.e. I tūkstantmečio I pusės įtvirtinimai) // MADA. – 1975, t. 2, p. 61-70
Daugudis V. Senoji medinė statyba Lietuvoje. – V., 1982. – 112 p Ref.: Šaparauskienė V. Ką mena senieji statiniai // Naujos knygos. – 1982, Nr. 3, p. 20.
Daugudis V. Senųjų Trakų paslaptys // Švyturys. – 1963, Nr. 7, p. 19 Raudonės I (Trakų raj.) kaimo gyvenvietė.
Daugudis V. Seredžiaus piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 6, p. 3
Daugudis V. Stakliškių lobis // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 12, p. 28-30 Sidabriniai papuošalai ir lydiniai.
Daugudis V. Stakliškių lobis. – V., 1968. – 42 p Rec.: Navarackas A. // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 6, p. 57. Navarackas A. Lobis pasakoja // Kalba Vilnius. – 1968, geg. 24. Tautavičius A. Ką pasakoja lobis // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 14, p. 6.
Daugudis V. Stakliškių lobis; Staniuliškių piliakalnis; Suginčių piliakalnis; Šeimyniškėlių piliakalnis; Šeimyniškių piliakalnis; Šišponiškių piliakalnis; Taurapilio piliakalnis; Turgelių piliakalnis; Ukmergės piliakalnis; Valakavičių piliakalnis; Valatka Vitas; Varduvos kapinynas ir piliakalnis; Vargulių piliakalnis; Velikuškių piliakalniai; Veliuonos piliakalnis; Veršvų piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 86, 91, 127-128, 166, 208-209, 283, 358, 369, 432, 433, 457, 478, 480, 492
Daugudis V. Stakliškių lobis; Šeimyniškėlių piliakalnis; Šeiminiškių piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. – T. 10, p. 367, 550. – Aut. nenurodytas
Daugudis V. Stakliškių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 6, p. 53 Trakų raj.
Daugudis V. Svėdasai // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 6, p. 39 Apylinkės archeologiniai paminklai.
Daugudis V. Svirnų piliakalnis [Anykščių raj.]; Dūkšto piliakalnis [Ignalinos raj.]; Ambraziškių piliakalnis; Antakščių piliakalnis; Antaraisčių (Mintaučių) piliakalnis; Bendžiukų piliakalnis; Čiulėnų piliakalnis; Didžiokų (Šideikių) piliakalnis; Dubingių piliavietė; Jaunonių piliakalnis; Kampų piliakalnis; Kertuojos piliakalnis; Klabinių piliakalnis; Krivitiškių piliakalnis; Kulionių piliakalnis; Liesėnų piliakalnis; Maišiakulės piliakalnis; Malkėsto piliakalnis; Padvario (Pazadvarijos) piliakalnis; Pavandenės piliakalnis; Perkalių piliakalnis; Sližiškių piliakalnis; Suginčių piliakalnis; Paraudinės (Šunakojų) piliakalnis; Vorėnų piliakalnis; Želvų piliakalnis [visi Molėtų raj.]; Bečionių piliakalnis; Eišiškių piliavietė; Kiauliekų piliakalnis; Kurmelionių piliakalnis; Tetervinų (Papiškių) piliakalnis; Turgelių piliakalnis; Valakavičių piliakalnis [visi Šalčininkų raj.];Baluošos piliakalnis; Budrių piliakalnis [Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 102, 127, 177, 182-185, 194-196, 202-204, 206-208, 212, 215, 222, 229, 230, 258, 261, 310
Daugudis V. Šukės pasakoja // Švyturys. – 1966, Nr. 5, p. 28 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnio radiniai.
Daugudis V. Tarptautinė istorikų konferencija Marijampolėje // Gimtinė. – 1995, Nr. 12, p. 3, 5 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Daugudis V. Tarptautinė istorikų konferencija Marijampolėje // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 395-396
Daugudis V. Ten, kur stovėjo pilis // Vakarinės naujienos. – 1972, rugpj. 16 Bražuolės (Trakų raj.) piliakalnis
Daugudis V. The Aukštadvaris hill-fort // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 20 Aukštadvaris (Trakų raj.).
Daugudis V. Tūkstantmečiai vienoje parodoje // Kultūros barai. – 1971, Nr. 11, p. 71-72 Archeologinių radinių paroda Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje.
Daugudis V. Ukmergės pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 12, p. 32
Daugudis V. Use dendrochronology during investigations of the old Lithuanian settlement // Conference on geochronology and dendrochronology of old towns and radiocarbon dating of archaeological findings, Lithuania. Vilnius, October 31 – November 4, 1994: Abstracts and papers. – V., 1994. – P. 13
Daugudis V. Velikuškės // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 707. – Aut. nenurodytas Piliakalnis, Zarasų raj.
Daugudis V. Vėlionys // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 707. – Aut. nenurodytas Mažulonių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Daugudis V. Veliuonos archeologiniai paminklai // Mokslas ir gyvenimas. – 1975, Nr. 10, p. 52-53
Daugudis V. Veršvų piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 28-31 Veršvai (Kaunas).
Daugudis V. Videniškiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 4, p. 37-38. – Tas pat: Pirmyn (Molėtai). – 1977, birž. 4 Apylinkės archeologiniai paminklai.
Daugudis V. Vilniaus miesto ir apylinkių pirmieji gyventojai // Mokslo Lietuva. – 1998, Nr. 1, p. 16. – Pab. Pradžia: 1997, Nr. 22 Vilniaus miestas
Daugudis V. Vilniaus miesto teritorijos ir apylinkių pirmieji gyventojai // Mokslo Lietuva. – 1997, Nr. 22, p. 16; 1998, Nr. 1, p. 16 Vilniaus miestas
Daugudis V. Vilniaus Plikojo kalno archeologiniai kasinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 127-130 Vilniaus pilis
Daugudis V. Vilniaus Plikojo kalno archeologiniai kasinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 41-44 Plikasis – Trijų Kryžių kalnas Vilniuje.
Daugudis V. Vilnius; Archeologiniai paminklai ir pilių kompleksas; Kaunas; Archeologiniai paminklai; Salduvės piliakalnis; Palangos archeologiniai paminklai; Vytauto kalnas Birštono m. Punios piliakalnis; Šeimyniškėlių piliakalnis; Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniai; Veliuonos archeologinių paminklų kompleksas; Seredžiaus archeologiniai paminklai; Laukagalio mitologinis akmuo; Skomantų piliakalnis; Įpilties piliakalniai; Rudaminos piliakalnis; Dubingių piliavietė; Gondongos piliakalnis; Medžionių piliakalnis; Naukaimio (Gabrieliškių) piliakalnis; Apuolės piliakalnis; Medvėgalio piliakalnis; Kernavės piliakalniai; Šatrijos piliakalnis; Trakų archeologiniai paminklai; Aukštadvario piliakalnis; Ukmergės piliakalnis; Taurapilio archeologiniai paminklai; Narkūnų piliakalnis; Merkinės piliakalnis; Liškiavos archeologiniai paminklai; Kunigiškių (Pajevonio) piliakalnis; Nemenčinės piliakalnis; Maišiagalos piliakalnis // 300 kultūros paminklų. – V., 1980. – P. 10-12, 65-67, 100, 110-112, 115, 116-117, 122-123, 128, 135-138, 140, 153-154, 158-159, 165, 169, 178-181, 186-188, 192-194, 198-199, 205-206, 210, 213-214, 218-220, 222-228, 233-234, 238-240. – Tas pat rusų k. Vilniuje, 1984 m
Daugudis V. Žalvario amžiaus gyvenvietė // Švyturys. – 1963, Nr. 5, p. 29 Paželviai (Ukmergės raj.).
Daugudis V. Žalvario amžiaus radinys // Švyturys. – 1968, Nr. 2, p. 30 Apie Nortykių tipo kirvį iš Ariogalos apylinkių.
Daugudis V. Žemė saugo senovę // Kolūkiečio kalendorius, 1981. – V., 1980. – P. 101-104 Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnis ir gyvenvietė.
Daugudis V. Žemės knygą atvertus // Leninietis (Šiauliai). – 1973, liep. 26, 28, 31 Šiaulių rajono archeologiniai paminklai.
Daugudis V. Žilosios praeities lobynas // Švyturys (Kretinga). – 1980, spal. 23, p. 3-4 Imbarės piliakalnis ir gyvenvietė.
Daugudis V. Žilųjų amžių pėdsakais. Liudvikas Kšyvickis – Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas // Komjaunimo tiesa. – 1966, birž. 18
Daugudis V. Žuklijų piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 1, p. 1 Trakų raj.
Daugudis V. Žvelgaičio piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 7, p. 3 Žagarėje (Joniškio raj.).
Daugudis V., Gudavičius E. Senųjų Trakų piliavietė // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 50
Daugudis V., Laurinavičius Č., Meilus E., Milius V. Istorijos mokslai Septintajame pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simposiume // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 222-224
Daugudis V., Lisanka A. Vilniaus Gedimino kalno 1982 m. archeologinių tyrimų duomenys // “Vilniaus pilys naujausių mokslinių tyrinėjimų šviesoje”: Mokslinės konferencijos tezės (1983 m. gruodž. 20 d.). – V., 1983. – P. 10-11 Vilniaus pilis.
Daugudis V., Lisanka A. Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritorijos archeologiniai tyrinėjimai 1978 m. // Muziejai ir paminklai. – 1982, sąs. 4, p. 41-46
Daugudis V., Lisanka A. Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritorijos tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 39-41 Vilniaus pilis
Daugudis V., Merkevičius A. Istorijos liudininkai // Leninietis (Šiauliai). – 1974, kovo 19, 21, 26, 28 Sauginių piliakalnis ir kapinynas.
Daugudis V., Merkys V. Gedimino kalno papėdėje // Švyturys. – 1955, Nr. 14, p. 14 Vilniaus pilis.
Daugudis V., Stankus J. Lavoriškių (Vilniaus raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 28-29
Daugudis V., Stankus J. Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalnis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 10-14
Daugudis V., Tebelškis P. Iš seniausios kupiškėnų krašto praeities // Kupiškio kraštas. – V., 1997. – P. 13-35
Daujotytė V. Marijos Gimbutienės atminimui // Baltos lankos. – 1994, Nr. 4, p. 216-219
Daujotytė V. Moteris Paukštė // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 5, p. 1. – Tas pat: Dialogas. – 1996, vas. 2, p. 1, 4 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Daujotytė V. Žinia kaip ženklas Marijos Gimbutienės atminimui // Tiesa. – 1994, vas. 17, p. 8. – Tas pat: Atgimimas. – 1994, Nr. 10, p. 14
Daukantas S. Lietuvių pinigai senovėje // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 23, p. 5
Daukantas S. Lietuvių pinigai senovėje. // Pajūrio sargas (Klaipėda). – 1924, Nr. 8, p. 127-128.
Daukantas S. Raštai. – V., 1976. – T. 1. – 781 p. – Dalis teksto, t. y. “Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių” bei “Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių” (p. 488-510) perspausdinta: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 146-164 P. 41-98 – apie senąjį lietuvių tikėjimą, laidoseną; p. 488-538 – lietuvių senovės tikėjimas; p. 647-654 – senovės lietuvių pinigai.
Daukantas S. Tikyba senovės lietuvių (1845) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 141-146, 509-513 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 146-164. – Persp. iš: Daukantas S. Raštai. – V., 1976. – T. 1, p. 488-510.
Daukša L. “Nagarba” / Svajotojas // Viltis. – 1910, rugpj. 22 (rugs. 4). Apie piliakalnį Kretingos rajone.
Daukšiai. Du įdomūs piliakalniai // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 18 (Nr. 524), p. 8 Varnupių piliakalnis ir Valiūnkalnis (Marijampolės raj.).
Daukšių piliakalnis / V. Ž-kas. // Šaltinis (Marijampolė). – 1926, Nr. 25, p. 341. Varnupių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Daunys S. Dubenuotieji akmenys // Švyturys. – 1970, Nr. 9, p. 30 Vabalių, Vaidulonių ir Vėriškių (Radviliškio raj.) akmenys.
Daunys S. Juodonių piliakalnio paslaptys // Po Spalio vėliava (Rokiškis). – 1958, spal. 4 Juodonių (Rokiškio raj.) piliakalnio gyvenvietės tyrinėjimai.
Daunys S. Prancūzkapiai / St. D. // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 10 (Nr. 305), p. 3. Šeimaties (Utenos raj.) pilkapiai.
Daunys S. Taurapilis // Naujoji romuva. – 1935, Nr. 16/17, p. 383 Padavimai apie piliakalnį, Utenos raj.
Dausa J. Aptars naujus tyrinėjimus // Draugas (Šakiai). – 1995, rugs. 20, p. 3 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Davainis-Silverstraitis M. Klambarkio dvare (lenk. Plemborg, ant kraszto Dubisos...) / D. // Auszra. – 1883, Nr. 7, p. 215; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. Apie T. Daugirdą.
Davainis-Silvestraitis M. Apie senovės lietuvišką raštą / M. Davojna-Sylvestrovičė // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 6-7, p. 72-74.
Davainis-Silvestraitis M. Bažnyčios kapai / Vėversys // Auszra. – 1885, Nr. 2/3, p. 65-67; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Minimi Jurbarko, Seredžiaus, Naukaimio-Gabrieliškių ir Kalnujų (Raseinių raj.) piliakalniai.
Davainis-Silvestraitis M. Betygala. Raseinių pav. ant Dubysos kranto / Vėv. // Auszra. – 1885, Nr. 2/3, p. 61; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Betygalos (Raseinių raj.) piliakalnis.
Davainis-Silvestraitis M. Góra pod Popiełanami / M.D.S. // Litwa. – 1908, Nr. 4. Papilės piliakalnis.
Davainis-Silvestraitis M. IX archeologų suvažiavimas // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1893, Nr. 19.
Davainis-Silvestraitis M. Kraj’aus laikrasztyje randame szį rasztą p-o Alberto Žasztovto / S. // Auszra. – 1885, Nr. 10-11, p. 370-372. Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Apie Dubingių (Molėtų raj.) piliavietę.
Davainis-Silvestraitis M. Lida / V. // Auszra. – 1884, Nr. 12, p. 409-410; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. Apie Lydos pilį.
Davainis-Silvestraitis M. Papiliakalnis / M. D-s // Vilniaus žinios. – 1905, liep. 10 (23), p. 3. Linkmenų (Ignalinos raj.) piliakalnis ir senkapis.
Davainis-Silvestraitis M. Skaruliai // Vilniaus žinios. – 1905, birž. 2 (15). Senkapio, šalia Santeklių dvaro, Saleninkuose (Jonavos raj.) radiniai.
Davainis-Silvestraitis M. Teodoras Narbutas / M.D-s. // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1904, Nr. 3, p. 30.
Davainis-Silvestraitis M. Vilnius // šaltinis (Seinai). – 1907, Nr. 50, p. 793-795. Apie Vilniaus Bokšto kalno požemius.
Davainis-Silvestraitis M. Zamkus pilis, kitą sikį Gelgudo... / V. //Auszra. – 1884, Nr. 12, p. 409; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. Panemunė-Gelgaudai (Jurbarko raj.).
Dėdelė A. A. Birštonas ir lankytinos jo apylinkės // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 19, p. 6 Punios piliakalnis.
Dėdelė A. A. Tėvo ir sūnaus daktarų Scheu lietuviškas muziejus Šilutėje // Lietuva. – 1928, saus. 4, p. 3; saus. 5, p. 4 Liečia ir archeologinius rinkinius.
Dėdelė A. Prie kunigaikščio Gedimino kapo / Alf. Dd. // Lietuvos aidas. – 1929, rugpj. 6, p. 4. Veliuonos piliakalnis ir Pilaitės (Jurbarko raj.).
Dėdinas V. Archeologų darbai // Tarybinis studentas. – 1980, geg. 30, p. 3
Deimantienė V. Saugokime žilos senovės paminklus // 1973 m. kolūkiečio kalendorius. – V., 1973. – P. 100-102
Dėl archeologijos radinių // Viltis. – 1912, rugpj. 29 (rugs.11).
Dėl archeologinių tyrinėjimų ir mokslinių kadrų ruošimo respublikoje // Tiesa. – 1969, spal. 12, p. 4. – Tas pat: Komjaunimo tiesa. – 1969, spal. 12, p. 1
Dėl archeologinių tyrinėjimų respublikoje. LTSR Aukščiausiosios tarybos mokslo ir kultūros komisijos sprendimas (1969 spalio 9). – V., 1969. – 4. p
Dėl Birutės kalno nusavinimo // Rytas. – 1925, liep. 7, p. 3
Dėl Biržų pilies tvarkymo // Biržų žinios. – 1923, geg. 27, p. 1-2.
Dėl Instrukcijos archeologiniams ir istoriniams paminklams apskaityti bei apsaugoti Lietuvos TSR teritorijoje patvirtinimo. Lietuvos TSR MT 1949 m. birželio 10 d. Nutarimas Nr. 412 // Lietuvos TSR įstatymų, Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsakų ir vyriausybės nutarimų chronologinis rinkinys. – V., 1957. – T. 2, p. 187-193
Dėl istorinių, revoliucinių, architektūrinių, archeologinių bei meno paminklų sutvarkymo ir muziejinės vertės daiktų rinkimo mėnesio surengimo // Tiesa. – 1958, birž. 5. – Tas pat: Tarybinis mokytojas. – 1958, birž. 5
Dėl Kauno Senapilio restauravimo // Rytas. – 1930, rugpj. 19, p. 7
Dėl ko kasinėjimų nebus / J.Pr. // Lietuvos aidas. – 1940, kovo 21 (Nr. 134), p. 8. Vilniaus Žemutinė pilis.
Dėl kultūros liekanų / Šarkiškis // Lietuvos žinios. – 1927, rugs. 13, p. 3 Apuolės (Skuodo raj.) kapinynas, patikslinamas J. Burbos straipsnis laikr. “Lietuvos žiniose”. – 1927 m. liep. 23.
Dėl Lietuvos archeologijos paminklų apsaugos / R. Rimantienė, A. Girininkas, M. Michelbertas, B. Dakanis // Lietuvos kultūros kongresas. – V., 1991. – P. 782-785
Dėl negerbimo senobės liekanų / D. Malinauskas, J. Vileišis, O. Pleirytė-Puidienė, P. Juodelė, P. Kuzma, J. Marcinkevičius // Viltis. – 1911, gruod. 21 (saus. 3). Prieš projektą Vilniaus Pilies kalne įrengti vandentiekio rezervuarą.
Dėl piliakalnių pagražinimo ir medelių sodinimo // Lietuvos aidas. – 1938, kovo 5 (Nr. 100), p. 8. – Tas pat: Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, kovo 11, p. 7 Paminklų apsauga.
Dėl Pilies kalno // Lietuvos žinios – 1912, vas. 23 (kovo 7), p. 2-3. Asmenų ir draugijų iš įvairių miestų protestai.
Dėl Pilies kalno // Lietuvos žinios. – 1912, saus. 17 (30), p. 2.
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1911, gruod. 24 (saus. 6), p. 5.
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, saus. 15 (28), p. 3.
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, saus. 25 (vas. 5).
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, vas. 19 (kovo 3), p. 2. “Saulės” draugijos ir Lietuvių dailės draugijos protestai.
Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, vas. 5 (18).
Dėl Pilies kalno griuvėsių // Viltis. – 1912, liep. 29 (rugpj. 11), p. 3.
Dėl pilių lankymo // Naujosios Biržų žinios. – 1943, Nr. 27
Dėl priemonių kultūros paminklų apsaugai pagerinti // Lenino keliu (Utena). – 1950, bal. 14 Paminklų apsauga.
Dėl priemonių kultūros paminklų apsaugai pagerinti // Tiesa. – 1958, birž. 3
Dėl priemonių kultūros paminklų apsaugai pagerinti. Lietuvos TSR MT 1949 m.kovo 21 nutarimas Nr. 184 // Lietuvos TSR įstatymų, Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsakų ir vyriausybės nutarimų chronologinis rinkinys. – V., 1957. – T. 2, p. 149-155
Dėl prof. E. Volterio bibliotekos // Naujoji Lietuva. – 1942, saus. 25
Dėl spausdinamo gen. Nagevičiaus darbo “Prišmančių milžinkapis” // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 47, p. 1115 Skelbiamas A. Bezzenbergerio laiškas.
Dėl Vilniaus Katedros aikštės archeologinių tyrimų / V. Urbanavičius, A. Tautavičius, R. Batūra, N. Kitkauskas // Lietuvos aidas. – 1998, spal. 6, p. 15 Vilniaus pilys
Dėl Vilniaus Žemutinės pilies // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 5, p. 15 Kultūros ministerijoje sudaryta ministro J. Bielinio vadovaujama komisija.
Dėl Vytauto Didžiojo muziejaus statymo // Lietuvos aidas. – 1931, liep. 15, p. 4 Taip pat apie Kauno pilį.
Dėlei Pilies kalno protestai // Lietuvos žinios. – 1912, kovo 13 (26).
Dėmesio vertas akmuo // Lietuvos aidas. – 1932, saus. 14, p. 6 Bajorų (Rokiškio raj., Kriaunų v.) akmuo su pėdomis.
Demikis P. Sūduvos istorijos spragos // Voruta. – 1995, Nr. 39, p. 8 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Deņisova R. Auklas keramikas kultūras cilšu genēze un ražotājsaimniecības attīstība Austrumbaltijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1987, t. 15, p. 110-120
Denisova R. Baltu cilsu etniskas vestures procesi m.e. l. gadu tūkstoti // Latvijas PSR Zinatnu akademijas vestis (Riga). – 1989, Nr. 12, p. 20-36
Der Algeberg // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1928, Nr. 6 Juknaičių Alkos (Šilutės raj.) kalnas.
Der Einsturz des Rombinus // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1929, Nr. 4 Rambynas (Šilutės raj.).
Der Pilkalnis in Lompönen / R. // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas. – 1929, Nr. 7 Lumpėnų (Šilutės raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Der Schlossberg Eydaten // Memeler Dampfboot. – 1924, birž. 19, priedas Eidaičių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Der Schloßberg zu Absteinen im Lichte der Sage / R. // Memeler Dampfboot. – 1924, liep. 13, priedas, p. 2 Opstainių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Der Wartulischker Schlosberg und der Pilkalnelis / R. // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1929, Nr. 8, p. 3-4 Vartūliškių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Derums V. Knochentuberkolose im alten Baltikum // Anthropologie (Brno). – 1973, t. 11, sąs. 3, p. 255-257 Naudoja Veršvų k. 4 (Kaunas) medžiagą.
Derums V. Tautas veselība un dziedniecība senajā Baltijā. – Rīga, 1978. – 244 p
Dešiniajame Nemuno krante rado Romos laikų pinigų // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 10 (Nr. 358), p. 8 Rumšiškėse (Kaišiadorių raj.) rastos dvi sidabrinės monetos.
Dethlefsen H. Bezzenberger Adalbert // Altpreussische Biographie. – Königsberg, 1941. – T. 1, p. 55-56
Devenis K. Kodėl Deltuvos pilys buvo užmirštos // Voruta. – 1994, Nr. 39, p. 5 Deltuvos pilis, buvusi Leonpolio dvare (Ukmergės raj.).
Devynių karių VIII-X amžių griaučiai Linkaičių senkapiuos / Meld. // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 1, p. 2.
Dexter M. R. Marija Gimbutas: In memoriam // The Journal of Indo-Europeans Studies (Washington). – 1994, Nr. 1/2, p. I-III
Didelė dovana muziejui // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 11 (Nr. 564), p. 9 Baublių (Kretingos raj.) lobis.
Didelė ūkininko dovana muziejams // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 51, p. 21 Baublių (Kretingos raj.) monetų lobis.
Didelės iškilmės Pilies kalne / J. S. // Mūsų laikraštis. – 1929, Nr. 34, p. 6 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis – Kryžių kalnas.
Didelės vertės istoriniai radiniai Vilniaus bazilikos požemiuos // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 40, p. 964-965
Dideli archeologiniai kasinėjimai Josvainių valsčiuje. Rasti trijų gadynių kultūros likučiai. Lietuvių žirgai senovėje buvo papuošti ir karoliais / J. J-rinas. // Lietuvos aidas. – 1938, birž. 2 (Nr. 244), p. 5. Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Dideli archeologiniai kasinėjimai Kaune // Lietuvos žinios. – 1938, bal. 12, p. 6 Sargėnai.
Dideli Iszkasimai abipus Nemuno // Naujasis Tilžes Keleiwis. – 1940, liep. 13 Veršvai.
Dideli radiniai Velykuškių piliakalnyje //Trimitas. – 1933, Nr. 35, p. 684-685
Dideli senovės kapai // Lietuvos aidas. – 1932, saus. 16, p. 9 Kazimieravo (Alytaus raj., buv. Pivašiūnų v.) pilkapiai.
Dideli tvarkymo darbai Trakų pilyje / Rk. // Darbo Lietuva. – 1940, rugs. 27, p. 5. Trakų salos pilis.
Didelis šaulių darbas Veliuonoje / Korespondentas // Karys. – 1932, Nr. 20, p. 405 Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Didingoji Gondingos pilis ir išnykęs Žemaičių miestas / Kasandra // Lietuvos aidas. – 1939, rugs. 27 (Nr. 567), p. 2
Didlaukio durpyno paslaptys // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 3, p. 4 Durpynas prie Mažeikių.
Didvyrių kaulams nėra ramumo / Balys P-kas. // Mūsų rytojus. – 1927, Nr. 21, p. 7. Ardomas Bartkūnų (Ukmergės raj.) piliakalnis.
Didžbalis J. Iškasa kariškų daiktų // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 23, p. 10 Augmėnų (Radviliškio raj.) kapinynas.
Didžiojoje Lietuvoje atrastos labai vertingos senovės liekanos / Bl. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1932, rugpj. 21, p. 1. Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Didžiosios praeities griuvėsiai Dubingiuose / Džimi Rait // Sekmadienis. – 1932, Nr. 52, p. 3
Didžiųjų kunigaikščių rūmuose prezidentūra? / V. Kazakevičius, R. Rimantienė, P. Repšys, A. Butrimas, G. Karalius, V. Čekanauskas // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 24, p. 12
Didžiulienė L. Piliakalniai // Lietuvos žinios. – 1910, liep. 21 (rugpj. 3), p. 3. Apie Moškėnų (Rokiškio raj.), Daugailių (Utenos raj.) ir Gaigalių (Kupiškio raj.) piliakalnius.
Didžiulis akmuo “Pašilvis” // Trimitas. – 1929, Nr. 17, p. 283 Troškūnai (Anykščių raj.).
Die Grabungen am Rombinus angestellt // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 31, priedas
Die Sensation von Bitthenen. Der Klang aus der Tiefe: Metall oder Steine ? // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 19, priedas
Die Archeölogenkonferenz in Riga // Juniores (Königsberg; Kaunas). – 1930, Nr. 8/9, p. 8-9
Die Balten – die nordlichen Nachbarn der Slaven / Hrgs. Gerd Biegel, Jan Jaskanis. – Freiburg i Br., 1987. – 222 p Rec.: Tautavičius A. // LIM, 1988 metai. – V., 1989. – P. 174-180.
Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slawen: Ausstellung des Staatlichen Archäologischen Museums Warschau. – Bregenz, 1991. – 78 p
Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slawen: Katalog / A. Bitner-Wróblewska, W. Brzeziński, G. Iwanowska, M. Kaczyński // Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slawen. – Freiburg i. Br., 1987. – P. 63-211 Gausiai iliustruotas eksponuojamų dirbinių sąrašas.
Die Skelettfunde in Schmelz // Memeler Dampfboot. – 1927, lapkr. 9, priedas Klaipėda, Malūnų Vartų gatvė.
Die verschwundene Schwedenschanze bei Rucken // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1929, Nr. 12, p. 4 Rukų (Šilutės raj.) pylimai.
Die Vorgeschichtliche Sammlung des Kurzemer (Kurländischen) Provinzialmuseums zu Jelgawa (Mitau) (1818-1938). – Riga, 1939. – 23 p., 29 lent Adakavo (Tauragės raj.) pilkapių radiniai.
Dieliauskas J. Archeologų radiniai Lieporių kaime // Šiaulių kraštas. – 1991, liep. 5, p. 5 Lieporių (Šiauliai) kapinynas
Dievų, milžinų ir didvyrių kalnas / Kasandra // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 4 (Nr. 669), p. 6 Medvėgalis (Šilalės raj.).
Dikšienė G. Žvilgsnis į praeitį // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1987, bal. 21, p. 3 Apie Alytaus kapinyną.
Dikšienė G., Svetikas E. Archeologinę ekspediciją Rimnuose prisiminus // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1987, spal. 20 Vinkšninių pilkapis ir kapinynas.
Dilys J. Lietuvos medžių sodinimo šventė ir apleistas piliakalnis // Biržų žinios. – 1923, Nr. 13, p. 1-2.
Dilytė B. Dirba archeologai // Artojas (Šilalė). – 1986, liep. 25 Paragaudžio pilkapiai ir Žvilių kapinynas.
Dilytė D. Tacitas apie aisčius // Literatūra. – 1985, t. 27, sąs. 3, p. 16-20
Dimitravas. Po pušimi rastas senovės ponių papuošalas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1940, Nr. 4, p. 7 Dimitravo (Kretingos raj.) kapinynas.
Dingusios pilies pėdsakai // Bangos. – 1932, Nr. 34, p. 854-855 Naujojo Kauno pilies paieškos prie Kačerginės.
Dirda J. Rado pinigų maišą // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1970, rugpj. 11, p. 4 Šeduvos ir Radvilonių (Radviliškio raj.) lobiai.
Dirkė J. Paliūniškio senkapis // Panevėžio tiesa. – 1959, saus. 15 Paliūniškio Lapkalnis (Panevėžio raj.).
Dirkė J. Žvyre iš Burvelių // Tėvynė (Panevėžys). – 1971, saus. 26 Minimi akmens amžiaus radiniai.
Dirkis J. Iš Karsakiškio praeities // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1933, Nr. 25, p. 3 Likpetrių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Dirvone rado senoviškų pinigų / J.K. // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 48, p. 10. Kumečių (Vilkaviškio raj.) monetų lobis.
Diskusija dėl pirmųjų lietuviškų monetų // Lietuvos aidas. – 1995, kovo 22
Dymek B., Kazimierski J. Jerzy Antoniewicz (1919-1970) // Rocznik Mazowiecki (Warszawa). – 1972, t. 4, p. 453-460
Dla Towarzystwa przyjaciół nauk // Kurjer Litewski. – 1908, rugpj. 15 (28). Mini V. Šukevičiaus padovanotus Trakų salos pilies koklius.
Dla Towarzystwa Przyjacioł Nauk w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1911, saus. 4 (17). Liškiavos radiniai.
Dnia 11 bieżącego miesiąca lipca odbyło sie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1863, liep. 20, p. 3.
Dnia 11 lutego odbyło... // Kurjer Wileński. – 1856, vas. 15 (Nr.14), p. 117. – Lygiagr. tekstas rus. Apie komisijos posėdį.
Do redakcyi Biblioteki Warszawskiej. Opiś posiedzienie Wileńskiej archeologicznej komissyi w 6 grudnia // Biblioteka Warszawska. – 1859, t. 1, p. 519-522.
Dobilas A. Pokalbiui kviečia archeologai // Švyturys (Kretinga). – 1976, birž. 19 Darbėnų bibliotekoje apie Lazdininkų kapinyną.
Dobkevičius K. Archeologinis atradimas Kernavėje – tarsi senolių laiškas pasaulio lietuviams // Kauno diena. – 1994, liep. 11, p. 4
Dobkevičius K. Kernavės piliakalnių paslaptys // Santara. – 1994, Nr. 18, p. 72-76
Dobkevičius K. Tėvynę laikyk visu savo pasauliu... // Santara. – 1992, Nr. 10, p. 37-42
Dobrovolskas J. Kelias į mokslą // Tarybinis studentas. – 1973, kovo 16 P. Kulikausko 60-osios metinės.
Dobužinskis M. Apie Vytauto ženklą // Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1980, t. 4, kn. 3-4, p. 185-191. – Perspausd. Iš “Praeitis”, K., 1933 m., t. 2 Apie seniausias Lietuvos monetas.
Dobužinskis M. Apie Vytauto ženklą // Praeitis (K.). – 1933, t. 2, p. 245-251. – Taip pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1980, t. 4, kn. 3-4, p. 185-191 Apie senąsias Lietuvos monetas.
Dobužinskis M. Vilniaus senovė. Gedimino kalnas // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 16, p. 346-348
Doc. Galaunė ir dr. Puzinas pasitraukia iš Valst. Archeologijos komisijos // Lietuvos žinios. – 1935, birž. 27, p. 7
Dogelis P. Ariogala. / P.D. // Vienybė (K.). – 1910, Nr. 31, p. 483. Žinutė apie Darbutų (Raseinių raj.) piliakalnio kasinėjimus.
Dolinskas V. Didžiųjų kunigaikščių rūmai – Lietuvos valstybės ir tautinio pasididžiavimo simbolis // Literatūra ir menas. – 1998, Nr. 30, p. 3, 14. Vilniaus pilys
Doluchanow P. M. Zur absoluten Chronologie und Paläogeogaphie des Neolitikums im europäischen Teil der UdSSR // Ethnografische-archeologische Zeitung (Berlin). – 1971, p. 161-170
Domisi senienom // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 24, p. 8 Krakėse (Kėdainių raj.) įsteigtas muziejus.
Doniosle odkrycie na zamku królewskim w Grodnie. Mury nieznanej swiatyni z XI wieku // Słowo. – 1932, liep. 2, p. 2 Gardino pilis.
Döring J. Bericht über die Forschungen zur Auffindung der Stadt Apulia // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1884, p. 8-24. Griežės piliakalnis kairiajame Ventos krante ir kapinynas.
Döring J. Das erste Vorkomen Kurlands in der Geschichte (Apulia Hauptstadt der Kuren und die dänische Kirche bei Domesnes) // Sitzungsberichte der Kurländische Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mittau. – 1883, p. 63-71.
Döring J. Der Burgberg in Kommodern und der Pilskaln an der Tatola, nebst Notizen über Ratten und Terwetten // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1882, p. 37-41. Ąžuolpamūšio (Pasvalio raj.) piliakalnis.
Döring J. Der Pelajte-kalnas und der Pyle-kalnis von Malung in Litauen // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1876, p. 34-37.
Döring J. Der Pilskaln bei Putkaln südlich von Schoden // Sitzungsberichte Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1887, p. 40-41. Puotkalių (Skuodo raj.) piliakalnis.
Döring J. Die Baerburg am Spahrnesee bei Ihlen, die mutmassliche Burg Racken der heidnischen Semgallen // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1868, p. 49-53.
Döring J. Die Semgaller Burgen Ratten und Racketen // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1878, p. 29-51. Žagarės (?) piliakalnis
Döring J. Ein Burgberg bei Poswol in Litauen. // Sitzungberichte der Kurländische Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1886, p. 26-27. Šimonių piliakalnis (Pasvalio raj.).
Döring J. Eine altrömische Fibula im Mitauschen Museum, gefundene auf Odachow im Kreise Rossiany // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1884, p. 2. Adakavas (Tauragės raj.).
Döring J. Eine altrömische Fibula in Mitauschen Muzeum, gefundene auf Odachow in Kreise Rossiany // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1882, p. 35; 1884, p. 2. Segė iš Adakavo (Tauragės raj.).
Döring J. Noch ein Mal Apulia // Rigasche Zeitung. – 1886, Nr. 38. Apuolės piliakalnis (Skuodo raj. ).
Döring J. Untersuchung von Apulia bei Schoden // Sitzungsberichte Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1887, p. 32-40. Apuolė (Skuodo raj.).
Döring J. Wo die Stelle der 1290 zerstörten Semgallerburg Sydobre wohl zu suchen sein dürfte // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1881, p. 65-70; 1882, p. 34-35.
Döring J., Bezzenberger A., Diederichs H. Kleines Beitrag zur Kunde über Sydobre // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1882, p. 34. Sidabrė (Joniškio raj.).
Dovainonių senkapiuose rasta įdomių senienų // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 27, p. 5 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Dovana iš naikinamo kapinyno // Lietuvos aidas. – 1934, rugs. 25, p. 5 Nosiedai (Šakių raj.).
Dovana Kauno Miesto Muziejui // Lietuva. – 1926, rugpj. 30, p. 5 Užpjaunių (Šakių raj.) durpyno kauliniai dirbiniai.
Dovana miesto muziejui // Lietuva. – 1925, spal. 1, p. 6 Gautas Opšrūtų (Vilkaviškio raj.) kaimo kaulinis žeberklas.
Dovana muziejui // Mūsų kraštas. – 1930, rugs. 19, p. 3 Panevėžio muziejus gavo žalvarinius papuošalus, rastus Lengviečių (Krakių v.) kaime, Apgyventų vietų sąraše (“Lietuvos apgyventos vietos”, K. 1925) tokio kaimo nėra.
Dovanos V. D. Kultūros muziejui // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 9, p. 6 Aukštuolių (Grinkiškio v.) kapinyno ir Laikiškių (Jonavos raj.) pilkapių radiniai.
Doveika K. J. Kraševskio ryšiai su Lietuva ir lietuvių literatūra // Literatūra ir kalba (V.). – 1962, t. 6, p. 266-301
Dovydaitis J. Nepaprastas radinys // Bangos. – 1932, Nr. 27, p. 713 Žygaičiuose (Tauragės raj.) iškasta liūto skulptūra.
Dovydaitis P. Lietuvos gintaras // Gamtos draugas. – 1929, birž., p. 73-86
Dovydėnas. Iš Jurbarko puslapių // Sekmadienis. – 1930, Nr. 17, p. 4 Jurbarko piliakalnis.
Dowgird T. Archeologia Litewska // Wielka encyklopedya powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1891. – T. 4, p. 626-627.
Dowgird T. Archeologia litewska // Wielka encyklopedja powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1894. – T. 3/4.
Dowgird T. Archeologja na wystawie starożytności w Warszawie // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1890, Nr. 2, p. 19-21. Mini radinius iš Lietuvos.
Dowgird T. Ausgrabungen in Jasno-Górka auf „Pogankapej“ / (Übersetzung aus dem Zeitschrift „Kłosy“ 1884, Nr. 999, nebst Zusätzen von J.Dörig) // Sitzungberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst (Mitau). – 1885, p. 13-16. Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas.
Dowgird T. Ausgrabungen in Jasnogórka in Litauen: Übersetzung aus der Zeitschrift Kłosy, Bd.XXXVII, Nr.952, 1883 / Su J. Döringo prierašu // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mittau. – 1883, p. 73-78. Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas.
Dowgird T. Das Kowner Kastell / [Versta iš lenkų k.] // Kownaer Zeitung. –1916, saus. 24, Nr. 24.
Dowgird T. Krótki przegląd badań archeologicznych, dokonanych nad zabytkami z czasów przedhistorycznych na Żmudzi i Litwie // Pamiętnik drugiego zjazdu historyków polskich w Lwowie. I. Referaty. – Lwów, 1890, p. 1-7. – Kiekvieno pranešimo puslapiai numeruojami atskirai.
Dowgird T. Mapka archeologiczna okolicy nad Dubiskiej od miasteczka Betygoły do okolicy Surwily // Przegląd Historyczni (Warszawa). – 1909, t. 8, p. 361-366; Atsp.: 1909. – 6 p., 1 žemėl.
Dowgird T. O dwóch mogiłach książecych z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi // Wisła (Warszawa). – 1889, t. 3, p. 380-389. Džiugo (Telšių raj.) ir Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalniai.
Dowgird T. Opiś wykopalisk z Jasnejgórki // Kłosy. – 1883, Nr. 952, p. 202-204. – Straipsnio tąsa iš 1882 m. Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas.
Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi. Melżyn kapas pod Jasnogórka // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1886, t. 6, p. 18-27; 1887, t. 7, p. 3-28. Paluknys (Raseinių raj.).
Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi. Melżyn-kapas w folwarku Wizdergi. Opis robot dokonanych w roku 1884 i 1885 // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1888, t. 8, p. 3-17; Atsp.: 15 p., 8 lent. Visdergių pilkapiai (Šiaulių raj.).
Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi. Opiś cmentarzyska i pilkalnia w Imbarach w roku 1885 i 1886 // Pamiętnik Fizyograficzny (Warszawa). – 1889, t. 9, p. 380-389. Imbarė (Kretingos raj.).
Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Žmujdzi. Melžyn-kapas pod Jasnogórką // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1887, t. 7, p. 3-28. – Tęsinys iš to paties leidinio 1886 m., t. 6 (žr. įr. Nr. 417). Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas.
Dowgird T. Wiadomości o wyrobach z kamienia gładzonego, znalezionych na Żmujdzi i Litwie // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1891, t. 10, p. 3-20. Rec.: Ossowski G. // Kwartalnik historyczny ( Warszawa). – 1892, t. 6, p. 561-566.
Dowgird T. Wykopalisko w Jansnogósce w gubernji Kowienskiej // Kłosy (Warszawa). – 1882, t. 34, Nr. 867, p. 86-87; 1883, t. 35, p. 202; 1884, t. 36, Nr. 999, p. 124-126. Paluknio kapinynas (Raseinių raj.).
Dowgird T. Wykopaliśko w Jasnogórce gubernii Kowienskiej. – žr. įr. 345. Paluknys (Raseinių raj.).
Dowgird T. Wystawa sztuki starożytnej do przemyslu urządzona w Muzeum rolnictwa i przemyslu w Warszawie 1889 roku // Biblioteka Warszawska. – 1890, t. 1, p. 356-366. P. 362-3 apie K. Przezdzieckio, T. Daugirdo, J. Weyssenhoffo rinkinius.
Dowojna–Silwestrowicz M. Pilkalnie w Lygmianach // Wisła (Warszawa). – 1890, t. 4, p. 214-215. Ginučių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Dr. Hugo Scheu muziejų aplankius // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 10, p. 7
Dr. Hugo Scheu palikimas lietuvių kultūrai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 7, p. 10
Dr. J. Puzinas – etnikos katedros vyr. asistentas // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 6, p. 4
Dr. J. Puzinas išvyko į Oslo // Lietuvos aidas. –1936, liep. 29 (Nr. 343), p. 3 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.).
Dr. J. Puzinas prašo pranešti // XX amžius. – 1940, birž. 17, p. 9 Apie atsisakymą dalyvauti Tarpžinybinės komisijos darbe Gedimino kalnui Vilniuje tvarkyti.
Dr. J. Puzinas rado I-II šitmečio kapus. Jų dalį išplovė šių metų potvynis // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 5 (Nr. 205), p. 4 Paštuvos (Kauno raj.) kapinynas.
Dr. J. Puzino archeologiniai darbai //Naujoji romuva. – 1937, Nr. 15, p. 338 Apie rašomus darbus.
Dr. Jono Puzino paskaita // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 4 (Nr. 668), p. 3
Dr. Marija Birutė Alseikaitė Gimbutienė // Draugas (Chicago). – 1991, saus. 19 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Dragūnaitė A. Pas senovės tyrinėtojus // Tarybinis mokytojas. – 1959, liep. 30 Juodonių (Rokiškio raj.) gyvenvietės tyrinėjimai.
Draudžiama Margio piliakalnyje ekskursantams ir atskiriems asmenims rinkti įvairius daiktus // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 9 (Nr. 355), p. 5 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Draugelis E. Iš Kauno lietuvių gyvenimo / K. K. Lizdeika // Viltis. – 1909, rugs. 8 (21), p.2-3. Apie muziejų, jo archeologijos rinkinius.
Drėmaitė G. Archeologinė “priežiūra” priedanga paveldo naikintojams // Lietuvos aidas. – 1997, vas. 11, p. 15. Vilniaus miestas
Drėmaitė G. Diskusijos dėl Vilniaus pilių valsybinio kultūrinio rezervato tęsiasi // Lietuvos rytas. - 1996, rugpj. 28, priedas: Sostinė, p. 48 Vilniaus pilys
Drevinskienė R. Archeologiniai paminklai ir jų apsauga // Darbas (Pasvalys).– 1981, gruod. 8
Drevinskienė R. Įdomus ir vertingas radinys // Biržiečių žodis. – 1973, liep. 28 Diemedžių (Biržų raj.) monetų lobis.
Drevinskienė R. Saugoti istorinius paminklus // Raudonasis artojas (Biržai). – 1956, bal. 15
Drg. P. Tarasenka – LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas // Literatūra ir menas. – 1958, Nr. 10, p. 3
Dringelis L., Pilkauskas R. Vilniaus pilių istorinis nacionalinis parkas: argumentai už ir prieš // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 14, priedas: Sostinė, p. 45 Vilniaus pilys
Drobelienė J. Archeologinės medienos konservavimo problemos Žemutinės pilies arsenale // Paminklotvarkos darbai ir problemos: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės, 1990 m. bal. 17-19. – V., 1990. – P. 61-62 Vilniaus pilis
Drogie kamienie znaleziono w trumnie królowej // Słowo. – 1931, lapkr. 8, p. 2
Drugie tegoroczne posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1863, vas. 23, p. 5.
Drutys A. Čičinsko kalnas // Mūsų girios. – 1959, Nr. 4, p. 63 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Du puodai su aukso ir sidabro pinigais // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1939, Nr. 10, p. 1 Polekėlė (Radviliškio raj.).
Dubausis L. Sudrauskime “lobių ieškotojus” // Švyturys. – 1972, Nr. 17, p. 6 Dėl pilkapių apsaugos.
Dubauskas A. Paminklams saugoti // Valstiečių laikraštis. – 1968, lapkr. 16 Šilalės rajono įnašas į Paminklų apsaugos fondą.
Dubauskas V. Įdomus radinys // Mūsų rytojus. – 1933, rugs. 12( Nr. 72), p. 7 Kaupiškių durpyne, prie Kybartų, rasti žmogaus griaučiai.
Dubeneckis V. Tadui Daugirdui paminėti // Lietuva. – 1919, gruod. 4.
Dubickas J. Žemaičių pažanga // Vakarai (Klaipėda). – 1938, rugpj. 15, p. 5 Ivangėnų (Tauragės raj.) piliakalnis.
Dubicki J. Toporki kamienne, cmentarzysko i oltar pagański // Kurjer Wileński. – 1934, geg. 25, p. 7 Bajorų piliakalnis ir Antakmenio-Dūdų akmuo (Ignalinos raj.).
Dubicki J. Na śladach zapomnionych bogów // Kurjer Wileński. – 1934, spal. 24, p. 8 Cirkliškio piliakalnis – Perkūno kalnas (Švenčionių raj.) ir Antakmenio-Dūdų akmuo (Ignalinos raj.).
Dubicki J. Ślady osadnictwa prahistorycznego w gm. Lyntupskiej / J.D. // Kurjer Wileński. – 1935, rugs. l. Lintupio apylinkės (Baltarusija).
Dubicki J. Ślady osadnictwa przedhistorycznego w okolicach jez. Dzisny // Kurjer Wileński. – 1934, bal. 18, p. 3 Bajorų piliakalnis ir Antakmenio-Dūdų akmuo (Ignalinos raj.).
Dubicki J. Szczątki wczesnohistorycznego grodzisku koło wsi Rusaki, pow. Święciańskiego // Kurjer Wileński. – 1936, lapkr. 8, p.10
Dubičių pilies griuvėsiai: iš “Vilniaus rytojus” / P.J. // Mūsų Vilnius. – 1931, Nr. 8, p. 177-178 Dubičiai (Varėnos raj.).
Dubingiai // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 6, p. 12 Piliavietė (Molėtų raj.).
Dubingiai. Statomi dideli turistiniai namai // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 7 (Nr. 299), p. 6 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Dubingių piliavietė atskleidžia savo paslaptį. Aptikti griuvėsiai, kur palaidotas Radvila Rudasis / J-nas. // Lietuvos aidas. – 1938, birž. 24 (Nr. 278), p. 5. Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Dubois de Montepereux F. Des tumulus, des forts et des remparts de la Russie Occidentale // Annuaire des voyages et de la géographie pour l’annle. –Paris, 1845. – P. 78–103; 1846. – P. 39–55; 1847. – P. 127-158.
Dubonis A. Kur buvo Lietuvos žemė? // Dienovidis. – 1991, Nr. 41, p. 6 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Dubuvos piliakalnio padavimai // Lietuvos aidas. – 1937, saus. 23 (Nr. 35), p. 7 Naujienėlės (? Marijampolės raj.) piliakalnis.
Dūda A. Gerbkime senovės paminklus // Naujosios Biržų žinios. – 1944, Nr. 24 Biržų pilis.
Dudai // Vilniaus žinios. – 1905, birž. 5 (18), p. 3. Dūdų-Antakmenės (Ignalinos raj.) akmuo.
Duksa Z. 45 tūkstančiai... monetų ir banknotų // Gimtasis kraštas. – 1969, Nr. 25, p. 3 Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje numizmatikos rinkinys.
Duksa Z. Arabiškų monetų spindesys // Tiesa. – 1986, vas. 9, p. 4 Arabų monetų radiniai Lietuvoje.
Duksa Z. Archeologai surado taupyklę... // Tiesa. – 1985, kovo 10, p. 4
Duksa Z. Gedimino stulpai // Vakarinės naujienos. – 1988, spal. 28, p. 11
Duksa Z. Įdomūs pilkapiai // Švyturys. – 1964, Nr. 16, p. 29 Šaltaliūnė-Sudota (Švenčionių raj.).
Duksa Z. Iš kelionės su lobiu // Vakarinės naujienos. – 1972, geg. 16, p. 2 Mištūnų (Šalčininkų raj.) lobis.
Duksa Z. Jurkiškio kaimo lobis // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1969, liep. 1
Duksa Z. Kada sušvinta radinys? // Tiesa. – 1985, bal. 14, p. 4 Apie monetų lobius.
Duksa Z. Kaugonių monetų lobis // Kultūros barai. – 1967, Nr. 10, p. 76-77 Kaišiadorių raj.
Duksa Z. Kolūkiečio radinys // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1969, bal. 19 Bartkuškių (Ukmergės raj.) lobis.
Duksa Z. Labanoro monetų lobis // Kultūros barai. – 1969, Nr. 6, p. 72-73 Švenčionių raj.
Duksa Z. Labanoro monetų lobis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1969, birž. 5
Duksa Z. Lietuviški pinigėliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1986, Nr. 8, p. 32-33
Duksa Z. Lietuvos TSR istorijos-etnografijos muziejaus XVII-XVIII a. monetų lobiai // Muziejai ir paminklai. – V., 1970. – P. 64-76 Blinstrubiškių (Raseinių raj.), Kukučių (Ignalinos raj.), Mantinionių (Širvintų raj.), Mikalčiūnų (Varėnos raj.), Šiliškių, Vežikėnų (buv. Eišiškių raj.) lobiai.
Duksa Z. Lobiai keliauja muziejun // Vakarinės naujienos. – 1971, geg. 22 Vilniuje, prie Nemenčinės plento, rastas lobis.
Duksa Z. LTSR Istorijos-etnografijos muziejaus XVII a. monetų lobiai // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 35-43
Duksa Z. Meistrai netroško viešumos // Tiesa. – 1985, rugs. 8, p. 4 Monetų falsifikatai.
Duksa Z. Monetos padeda istorikams // Lietuvos pionierius. – 1967, gruod. 20
Duksa Z. Monetos pasakoja // Lietuvos pionierius. – 1971, vas. 27
Duksa Z. Monetos pasakoja. – V., 1991. – 279 p. Rec.: Rimša S. Leidinys numizmatams // Voruta. – 1992, Nr. 3, p. 2.
Duksa Z. Monetų lobiai // Tiesa. – 1966, rugpj. 6 Minimi Trakų kaimo ir Labanoro (Švenčionių raj.) lobiai.
Duksa Z. Monetų lobis //Vakarinės naujienos. – 1970, geg. 4, p. 1 Alančiai (Panevėžio raj.).
Duksa Z. Nėr kam pinigų skaičiuot // Kalba Vilnius. – 1968, Nr. 48, p. 7
Duksa Z. Numizmatika ir jos tyrinėtojai // Tiesa. – 1968, saus. 10 Lietuvos numizmatikos padėtis.
Duksa Z. Numizmatikos skyrius // Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejus, 1855-1980: Katalogas. – V., 1980. – P. 16-19
Duksa Z. Pasakoja monetų lobiai // Komjaunimo tiesa. – 1968, rugpj. 10 Minimi Saulažolių (Klaipėdos raj.), Veleikių (Zarasų raj.), Alovės (Alytaus raj.) lobiai.
Duksa Z. Pierwsze znalezisko krzyżackiego kwartnika na Litwie // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1980, Nr. 4, p. 69 Klaipėdos pilies radinys.
Duksa Z. Pinigai ir jų apyvarta // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje.– V., 1981. – T. 2, p. 83-129. Santr.: rusų k. (p. 138-141), vokiečių k. (p. 151-154)
Duksa Z. Pirmajam Lietuvos muziejui 110 metų // Švyturys. – 1965, Nr. 7, p. 3 (virš.)
Duksa Z. Praeities lobius atidengus // Vakarinės naujienos. – 1969, geg. 30
Duksa Z. Prakalbintos monetos // Tiesa. – 1985, birž. 9, p. 4 Numizmatikos rinkiniai muziejuose.
Duksa Z. Puodynė su viduramžių monetomis // Tiesa. – 1969, bal. 3 Vilniuje, Rasų g-vėje rastas lobis.
Duksa Z. Rastas lobis // Literatūra ir menas. – 1967, Nr. 51, p. 8 Mikalčiūnų (Varėnos raj.) kaime.
Duksa Z. Rastas monetų lobis // Vakarinės naujienos. – 1976, gruod. 27 Vilniuje, buv. M. Gorkio gatvėje.
Duksa Z. Retos lietuviškos monetos užsienio aukcionuose // Kolekcija. – 1994, Nr. 1, p. 31-36
Duksa Z. S. Daukantas – numizmatas // Literatūra ir menas. – 1964, Nr. 49, p. 3
Duksa Z. Satyrinė moneta // Kultūros barai. – 1966, Nr. 8, p. 76 Žodiškio lobis.
Duksa Z. Senasalio monetų lobis // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 1, p. 56-57 Vilniaus raj.
Duksa Z. Seniausieji pinigai // Gimtasis kraštas.– 1981, Nr. 36, p. 4
Duksa Z. Senosios monetos Lietuvos muziejuose // Kultūros barai. – 1970, Nr. 12, p. 68-69
Duksa Z. Senovinių pinigų tvarkymas mokyklų muziejuose // Į pagalbą kraštotyrininkams. – V., 1968. – P. 65-67
Duksa Z. Skarby monetarne na Litwie // Biuletyn numizmatyczny (Warszawa). – 1982, Nr. 10, p. 192-193 Straipsnio “Vilniaus monetų lobiai” (Vakarinės naujienos, 1981 m. geg. 4) vertimas.
Duksa Z. Šiliškių monetų lobis // Kultūros barai. – 1968, Nr. 2, p. 74 Akmenės raj.
Duksa Z. Trakų kaimo lobis // Švyturys. – 1966, Nr. 18, p. 29 Švenčionių raj.
Duksa Z. Vanagų monetų lobis // Švyturys. – 1964, Nr. 24, p. 28 Vanagai (Trakų raj.).
Duksa Z. Vėlaikių kaimo lobis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1969, gruod. 20, p. 4
Duksa Z. Vertingas radinys // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1969, bal. 5 Apie 1951 m. Radviliškyje rastą lobį.
Duksa Z. Vilniaus monetų lobiai // Vakarinės naujienos.– 1981, geg. 4, p. 2. – Tas pat lenkų k.: Biuletyn numizmatyczny (Warszawa).– 1982, Nr. 10, p. 192-193 Apie sidabro lydinius.
Duksa Z. Wiadomości o znaleziskach skarbów monet na Litwie na podstawie doniesień prasowych z lat 1951-1971 // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1973, sąs. 3(65), p. 167-176 Vėlaikių (Zarasų raj.), Labanoro (Švenčionių raj.), Jauniūnų (Širvintų raj.), Alovės (Alytaus raj.) VIII-XIV a. lobiai. Alantės (Panevėžio raj.), Alkiškiai (Akmenės raj.), Alytus, Baliūnai (Molėtų raj.), Barčiai (Varėnos raj.), Barteliai (Varėnos raj.), Bartkuškiai (Ukmergės raj.), Blinstrubiškiai (Raseinių raj.), Gailiai (Kelmės raj.), Gaudikaičiai (Telšių raj.), Grinkiškis (Radviliškio raj.), Joniškis, Jucaičiai (Klaipėdos raj.), Jurkiškis (Rokiškio raj.), Kalnabridžiai (Vilniaus raj.), Kaugonys (Kaišiadorių raj.), Nartelis (Marijampolės raj.), Palanga, Papiliai (Anykščių raj.), Papiškiai (Kauno raj.), Radviliškis, Radviloniai (Radviliškio raj.), Romės Laukas (Šilalės raj.), Senasalis (Vilniaus raj.), Snaigupė (Lazdijų raj.), Sudargas (Šakių raj.), Šiliškiai (Akmenės raj.), Trakai, Vosyliukai (Trakų raj.), Vosgėliai (Utenos raj.), Vilnius, Zabieliškis (Kėdainių raj.), Žėronys (Trakų raj.), Žvirblaičiai (Plungės raj.).
Duksa Z. Wystawa numizmatyczna w Wilnie // Biuletyn Numizmaty (Warszawa). – 1971, Nr. 8, p. 156 Apie Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje, surengtą parodą.
Duksa Z. Ze zbiorów Wileńskiego Muzeuma // Czerwony sztandar. – 1971, rugpj. 4
Duksa Z. Žalvarinių šilingų lobis // Tiesa. – 1964, spal. 6 Trakuose.
Duksa Z. Žodiškio lobis // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 2, p. 43 Monetų lobis.
Dumalakas A. Gedimino kalnui pavasario liūtys kelia didelę grėsmę // Lietuvos rytas. – 1998, bal. 22, priedas: Sostinė, p. 4 Vilniaus pilys
Dumpe L. Jautajūmā par izkapts attīstību Latvijā // Latvijas PSR Zinatņu akademijas vēstis (Rīga). – 1958, Nr. 11, p. 17-30 Rašoma ir apie Lietuvą.
Dunauskienė G. “Prakalbo” Velnio akmuo // Šiaulių kraštas. – 1998, birž. 27, p. 27. Verdulių (Radviliškio raj.) akmuo.
Dundulienė P. Arklys lietuvių liaudies pasaulėjautoje // Istorija. – 1977, t. 17, sąs. 1, p. 83-102
Dundulienė P. Arklo atsiradimas ir raida Lietuvoje // Istorija. – 1966, t. 8, p. 122-156 P. 128-134 – Lietuvos archeologiniai radiniai.
Dundulienė P. Aukos žemei ir jos deivei Žemynai // Senieji tikėjimai naujausių tyrimų šviesoje. – V., 1977. – P. 29-41
Dundulienė P. Ginu Kernavės Perkūną // Švyturys. – 1966, Nr. 4, p. 18 Apie Kernavėje rastą “Perkūną” vaizduojančią statulėlę.
Dundulienė P. Joachimas Lelevelis apie senovės lietuvių religiją ir mitologiją // Joachimas Lelevelis: Respublikinės mokslinės konferencijos, skirtos 200-sioms gimimo metinėms paminėti, medžiaga. – V., 1987. – P. 13-21
Dundulienė P. Kaip anksčiau įsivaizdavo mėnulį // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 3, p. 46-48
Dundulienė P. Kaip atsirado mūsų liaudies paminklai // Kultūros barai. – 1978, Nr. 7, p. 59-63 Senasis lietuvių tikėjimas.
Dundulienė P. Lietuviškoji žagrė // Istorija. – 1968, t. 9, p. 161-181 P. 163-165 – archeologiniai radiniai.
Dundulienė P. Lietuvių arimo įrankių genezės ir raidos klausimu // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 99-104
Dundulienė P. Lietuvių etnologija. – 2-asis papild. leid. – V., 1991. – 407 p.
Dundulienė P. Medžiai senovės lietuvių tikėjimuose. – V., 1979. – 103 p
Dundulienė P. Mokai // Ledkalnis (Aukštaitijos nacionalinio parko leid.). – 1992, Nr. 1(41), p. 12
Dundulienė P. Namų židinio kultas Lietuvoje // Istorija. – 1964, t. 6, p. 125-151
Dundulienė P. Nauja apie jotvingius // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 3, p. 30-31
Dundulienė P. Pagonybė Lietuvoje. – V., 1989. – 163 p. Rec.: Baltakienė V. Romantiškų hipotezių keliais // Darbai ir dienos. – 1998, kn. 6(15), p. 305-315.
Dundulienė P. Pagonybė Lietuvoje. Moteriškosios dievybės. – V., 1984. – 165 p
Dundulienė P. Paukščiai senuosiuose lietuvių tikėjimuose ir mene: (Mokymo priemonė). – V., 1983. – 94 p
Dundulienė P. Prakalbo nebylūs akmenys // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 24, p. 13 Degučių ir Gatakiemio (Utenos raj.) akmenys.
Dundulienė P. Rago dirbiniai ir jų puošyba // Kultūros barai. – 1984, Nr. 10, p. 61-64
Dundulienė P. Saulė lietuvių liaudies mene ir tautosakoje // Istorija. – 1974, t. 15, sąs. 1, p. 99-130
Dundulienė P. Senovės lietuvių mitologija ir religija. – V., 1990. – 191 p. Rec.: Baltakienė V. // Romantiškų hipotezių keliais // Darbai ir dienos. – V., 1998, kn. 6 (15), p. 305-315.
Dundulienė P. Senovės lietuvių religija // Mūsų žodis. – 1983, Nr. 8, p. 19-20
Dundulienė P. Senovės lietuvių religijos klausimu // Istorija. – 1969, t. 10, p. 181-207
Dundulienė P. Trilaukės žemdirbystės sistemos atsiradimo ir įsigalėjimo klausimu // Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto mokslo darbai. Istorijos-filologijos mokslų serija (V.). – 1957, t. 3, p. 85-98 P. 86-87 – archeologiniai duomenys
Dundulienė P. Ugnis lietuvių liaudies pasaulėjautoje. – V., 1985. – 97 p
Dundulienė P. Žalčiai lietuvių pasaulėjautoje ir dailėje. – V., 1996. – 189 p. Rec.: Baltakienė V. Romantiškų hipotezių keliais // Darbai ir dienos. – 1998, kn. 6 (15), p. 305-315.
Dundulienė P. Žaltys ir jo simboliai lietuvių liaudies mene ir žodinėje kūryboje. – V., 1979. – 166 p
Dundulienė P. Žemdirbystė Lietuvoje (Nuo seniausių laikų iki 1917 metų). – V., 1963. – 275 p Rec.: Tautavičius A. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 353-356. P. 11-35 – žemdirbystė pirmykštės bendruomenės laikais.
Dundulienė P. Žiedai // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 12, p. 48
Dundulienė P., Luchtanas A. Kasmet per įvairius ūkinius darbus… // Gimtasis kraštas. – 1989, Nr. 50, p. Dėl archeologų ir etnografų ruošimo Vilniaus Universitete.
Dundulienė P., Straižys V. Apie senovės lietuvių raštą // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 12, p. 26-28
Dundulis B. Baltai ir jūra (iki XIII a.) // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 1, p. 26-28
Dundulis B. Normanai baltų kraštuose // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 4, p. 32-34
Dundulis B. Normanai ir baltų kraštai (IX-XI a.). – V., 1982. – 99 p
Duoba D., Daugnora L. Osteologinės medžiagos, rastos Šventosios 6-oje gyvenvietėje, tyrimo rezultatai // Veterinarija (Lietuvos Veterinarijos akademijos mokslo darbai). – 1994, t. 22, p. 24-28
Duobėtas akmuo // Šiaulių metraštis. – Šiauliai, 1932. – P. 104 Jakštaičiukai (Šiaulių raj.).
Duokiškis. Įdomus radinys // Tautininkų balsas. – 1927, Nr. 23, p. 8 Akmuo ir monetos, Rokiškio raj.
Duonkalnis: vėlyvojo neolito gyvenvietė, alkas ir kapinynas (Janapolės apyl., Telšių raj.) / R. Kunskas, A. Butrimas, G. Česnys, I. Balčiūnienė, R. Jankauskas // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 25-66
Durczewski Z. Gród litewski z XIII i XIV w. na Starym Zamku w Grodnie // Ilustrowany kurjer codzienny (Kraków). – 1937, lapkr. 15, priedas: Kurjer literacko-naukowy (Nr. 47)
Durczewski Z. Stary Zamek w Grodnie w swietle wykopalisk dókananych w latach 1937-1938 // Niemen (Grodno). – 1939, Nr. 1, p. 2-15 P. 5-11 – apie Gardino pilį XIII a. antroje pusėje – XIV a.
Durpynai – senienų saugotojai // Į laisvę. – 1942, liep. 11 Kultūros paminklų apsauga.
Durpyne rado laivą // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 37, p. 8 Noruišiai (Kelmės raj.).
Dusburgas P. Apie prūsų stabmeldystę, apeigas ir papročius / Vertė B.T. [B. Tarvydas] // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 5, p. 120.
Dusburgietis Petras. Prūsijos žemės kronika. – V., 1985. – 498 p R. Batūros paaiškinimuose (p.331-430) lokalizuojamos XIII-XIV a. Lietuvos pilys.
Dusetiškiai kuria K. Būgos vardo muziejų // Į laisvę. – 1941, gruod. 20, p. 4 Mini Vosgėlių (Zarasų raj.) piliakalnio radinius.
Dusetos – greitų bėgūnų kraštas / V.J. // Į laisvę. – 1942, vas. 2, p. 4. Velikuškių ir Vosgėlių (Zarasų raj.) piliakalniai.
Dusetos. Gražus kraštotyros darbas // XX amžius. – 1937, spal. 24, p. 7 Renkami akmeniniai kirviai, žalvariniai dirbiniai.
Dusetos. Naikinami senkapiai. Naikinami žilos praeities liudininkai // XX amžius. – 1937, kovo 20, p. 9 Sniegiškių kapinynas ir Šišponiškių piliakalnis (Zarasų raj.).
Dusetos. Napoleono karių kapai // Rytas. – 1935, bal. 11, p. 7 Kalniškės (Zarasų raj.).
Dusetos. P(avasarinin)kų dovana Kultūros muziejui // XX amžius. – 1938, rugs. 30, p. 8 Šišponiškių ir Vosgėlių (Zarasų raj.) piliakalnių radiniai.
Dusetos. Rado senienų / Z.V. // Mūsų rytojus. – 1934, rugpj. 28, p. 3. Drageliškių (Zarasų raj.) lobis.
Dusetos. Rado senienų // Rytas. – 1935, geg. 3, p. 8 Drageliškių (Zarasų raj.) lobis.
Dužyk A. Biskupińska Lietuvos diena // Gazeta Biskupińska. – 1998, rugs. 19 (Nr. 8), p. 3 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Dvareckas V. Akmens amžiaus aplinka // Mokslas ir gyvenimas. – 1995, Nr. 11/12, p. 30-31
Dvareckas V. Reti archeologiniai radiniai // Tiesa. – 1959, rugs. 10 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Dvi naujos habilitacijos // XX amžius. – 1939, birž. 16, p. 10 Apie mokslinių vardų suteikimą J. Puzinui ir A. Šapokai.
Dvilinskaitė D. Be duonos, yra dar ir senolių kapai // Lietuvos aidas. – 1994, lapkr. 11 Prienų rajono miškų ūkio teritorijoje esančių piliakalnių, kapinaičių tvarkymas.
Dwadzieścia jeden strzalów armatnych salutuje szcrątki królewskie // Słowo. – 1931, rugs. 23, p. 1
Dwunaste i trzynaste posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi (dnia 11 listopada i 11 grudnia) // Kurjer Wileński. – 1858, saus. 3 (Nr.1), p. 1-4; saus. 7 (Nr.2), p. 11-14, saus. 10 (Nr.3), p. 19-23. – Lygiagr. tekstas rus. Minima Tilžės apyl. rasta medinė stabo skulptūra.
Dwunaste i trzynaste posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi // Biblioteka Warszawska. – 1858, t. 1, p. 480-481.
Dzień szósty grudnia 1858 roku. W Wileńskiej Archeologicznej komissji. Wiersz Pawła Kukolnika (Przekład z rossyjskiego Władisława Syrakomli) // Kurjer Wileński. – 1858, gruod. 16. – Lygiagr. tekstas rus.
Dzieržykray-Rogalski T. Analiza szczątków znalezionych w latach 1958/59 w grobach ciałopalnych z V-VI wieku n.e. w miejscowości Osowa, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 299-336
Dzieržykray-Rogalski T. Badania szczątków kostnych z III-IV w. n.e. wydobytych w 1957 r. z grobów szkieletowych na cmentarzysku kuhanowym Jaćwingów w Szwajcarii (pow. Suwałki) // Przegląd antropologiczny (Poznań). – 1962, t. 28, sąs. 1, p. 63-78
Dzieržykray-Rogalski T. Czaszki z cmentarzyska staropruskiego w Równinie Dólnej, pow. Kętrzyn // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1956, t. 23, sąs. 2, p. 197-202
Dzieržykray-Rogalski T. Analiza kości z grobu rolnika jaćwieskiego z okresu rzymskiego ze Szwajcarii pod Suwałkami // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 225-232
Dzieržykray-Rogalski T. Badania antropologiczne Jaćwingów // Człowiek w czasie i przestrzeni. – 1960, t. 3, sąs. 4, p. 183-191
Dzieržykray-Rogalski T. Badania antropologiczne, prowadzone w latach 1950-1963 na obszarze Białostoczyzny // Rocznik Białostocki. – 1965, t. 5, p. 127-135
Dzieržykray-Rogalski T. Badania szczątków kostnych, znalezionych w 1956 r. w grobach szkieletowych z III-IV wieku n.e. na cmentarzysku kurhanowym w Osowej, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1963, t. 4, p. 309-321
Dzieržykray-Rogalski T. Konferencija Nauk Historycznych poświęcona badaniom ziem północno-wschodnich Polski (Białystok, 2-4.VI.1961) / Dzier.T. // Człowek w czasie i przestrzeni. – 1961, t. 4, sąs. 2, p. 76-80.
Dzieržykray-Rogalski T. Kości ludzkie z okresu rzymskiego z cmentarzyska kurhanowego w Szwajcarii pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1965, t. 23, sąs. 4, p. 327-336
Dzieržykray-Rogalski T. Materiały kostne z kurhanów z okresu rzymskiego wydobyte w 1956 r. na Suwalszczyzne // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 131-139
Dzieržykray-Rogalski T. Nad jaćwieskimi kurhanami. Polsko-szwedzkie badania na terenie Suwałszczyzny // Trybuna ludu (Warszawa). – 1975, birž. 10, p. 6
Dzieržykray-Rogalski T. Szczątki kostne Jaćwingów z grobów ciałopalnych na cmentarzysku kurhanowym w Osowej pow. Suwałski // Materiały i prace antropologiczne (Wrocław). – 1961, Nr. 61, p. 47-64
Dzieržykray-Rogalski T. Z badań nad niektórymi zagadnieniami typologicznymi i populacyjnymi Jaćwingów // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1964, t. 1, p. 65-75
Dzieržykray-Rogalski T., Promińska E. Badania szczątkow kostnych wydobytych w 1957 r. z grobów ciałopalnych z V-VI wieku n. e. w Osowej pow. Suwałski // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 2, p. 281-308
Dzieržykray-Rogalski T., Promińska E. Szczątki kostne z cmentarzyska ciałopalnego z V-VI w.n.e. we wsi Wołownia, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 209-227
Dzieržykray-Rogalski T., Promińska E. Szczątki kostne z grobów ciałopalnych z V wieku n.e. cmentarzyska kurhanowego Jaćwingów w Szwajcarii (pow. Suwałki) wydobyte w 1957 r. // Przegląd antropologiczny (Poznań). – 1961, t. 27, p. 23-63
Dzieržykraj-Rogalski T. Kości ludzkie z okresu rzymskiego z cmentarzyska kurhanowego w Szwajcarii, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1956, t. 23, p. 327-336
Dziewanowski K. Swiat skarbów i tajemnic. – Warszawa, 1979 P. 90-106 – apie archeologijos pradžią Lietuvoje.
Dzikas L. Anykščių senamiesčio žvalgomųjų archeologinių tyrimų rezultatai // Anykščiai: Istorijoje, literatūroje, atsiminimuose. – V., 1992. – P. 84-89
Dzikas L. Ar bus archeologas lygiateisis partneris? // Vakarinės naujienos. – 1987, liep. 7, p. 4
Dzikas L. Archeologinių tyrimų sezonui prasidėjus // Vakarinės naujienos. – 1988, geg. 19, p. 2 Vilniaus senamiestis
Dzikas L. Kai kurie Kairėnų istorijos puslapiai, remiantis archeologijos duomenimis // Architektūros paminklai. –1988, t. 11, p. 40-44 Kairėnai (Vilnius).
Dzikas L. Vilniaus universiteto teritorijos archeologiniai radiniai // Muziejai ir paminklai. – 1984, sąs. 6, p. 49-56 Vilniaus miestas
Dzikas L. Žinomas ir nežinomas Vilnius. Nauja archeologinių tyrimų programa // Vakarinės naujienos. – 1987, spal. 10, p. 2
Dzikas L., Jankauskas A. Lobiai prabyla // Mokslas ir gyvenimas. – 1980, Nr. 6, p. 37 Vilniuje 1979 m. rastas lobis.
Dzikowski M. Ś.p. Michał Brensztejn // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1938, t. 19, p. 131-135 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Dzikowski M. Tedrachma smyrneńska znaleziona w Wilnie // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1936, t. 19, p. 140-141 II a. pr.m.e. moneta, rasta Vilniuje, Rasose.
Dzikowski M. Znaleziska monet w ruinach Zamku w Trokach // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1936, t. 18, p. 154-155 Trakų salos pilis.
Dzikowski M. Znaleziska monet w ruinach zamku w Trokach // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1936, t. 18, p. 154-155
Dziś pokaz wykopalisk z Góry Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1938, spal. 19, p. 5 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Dzūkija turtinga senienomis / J. B-čius. // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 39, p. 2. K. Jablonskio ir J. Puzino išvyka į Varėnos rajoną.
Dzūkijoje rado 400 akmens amžiaus gyventojų įrankių // Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 21 (Nr. 424), p. 5. – Tas pat: Akademikas. – 1938, Nr. 16, p. 347; Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, rugs. 23, p. 3 K. Jablonskio ir J. Puzino išvyka į Perloją, Puvočius ir Merkinę (Varėnos raj.).
Dzūkų krašto gamta ir senovės liekanos // Laisvė. – 1922, rugs. 9, p. 3; Lietuva. – 1922, rugs. 8; Tėvynės balsas. – 1922, rugs. 8, p. 2. – Tekstai netapatūs. Mini Lazdijų raj. piliakalnius.
Dzūkų krašto gamta ir senovės liekanos // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 31 (Nr. 341), p. 9. – Tas pat: Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, rugpj. 13, p. 5 Palazdijų (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Džiugo piliakalnis // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 9, p. 3
Džiugo varpai: Padavimai. Legendos. Sakmės. – Telšiai, 1993. – 96 p. Padavimai apie Šatriją, Girgždūtę ir kitus piliakalnius, lobius.
Ebert M. Adalbert Bezzenberger // Latvijas augstskolas raksti: Acta Universitatis Latviensis. – Rīga, 1923, t. 5, p. 203-215. – Vok. k.
Ebert M. Die baltischen Provinzen Kurland, Livland und Estland // Praehistorische Zeitschrift (Berlin). – 1913, t. 5, p. 498-559.
Ebert M. Litauische Hacke // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1926. – T. 7, p. 301 Gyvatgalviai kapliai.
Ebert M. Zu den Beziehungen der Ostseeprovinzen mit Skandinavien in der 1. Hälfte des 11.Jahrhunderts // Baltische Studien zur Archäologie und Geschichte. – Riga, 1914. – P. 117-139.
Ebert M. Zur älteren Bronzezeit in der Provinz Ostpreussen. Mit 1 Karte und Tafel 6 // Studien zur Vorgeschichtlichen Archeologie. Alfred Götze zu seinem 60. Geburstage Dar gebracht. – Leipzig, 1925. – P. 90-92
Ebhardt B. Der Wehrbau Europas im Mittelalter. Versuch einer Gesamtdarstellung der europäischen Burgen. – Stollhamm-Oldb., 1958. – T. 2, d. 1/2. – 748 p P. 471-474 – Lietuvos pilys.
Eduard Gisevius / J. S. // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1883, t. 1, p. 138-160.
Eduardas Gisevius // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1929, liep. 31. – Tas pat: Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, rugpj. 3 Paroda Karaliaučiuje, “Prussios” muziejuje, 1929 m. liep. 7-15 d.
Eduardas Volteris // Ūkininko patarėjas. – 1941, Nr. 26, p. 3 Pranešimas apie mirtį.
Ehrlich B. Die alten Preussen // Der ostdeutsche Volksboden (Breslau). – 1926. – P. 265-285
Ehrlich B. Germanen und Altpreussen auf dem Boden Elbings // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 9/10, p. 268-277 Prūsų kapinynas Elbinge.
Ehrlich B. Germanen, Balten und Slaven in Ostdeutschland in vor-und frühgeschichtlicher Zeit // Vergangenheit und Gegenwart. – 1929, t. 19, p. 321-349
Ehrlich B. Ostpreussen. C. Nachchristliche Eisenzeit // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927. – T. 9, p. 284-314
Ehrlich B. Truso. Eine preussisch-wikingische Siedlung bei Elbing // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 3, p. 80-84
Ein Baudenkmal der alten Litauer // Ostsee-Beobachter. – 1934, rugs. 6
Ein heiliger Berg / B. // Memeler Dampfboot. – 1923, spal. 30, priedas. Šventkalnis prie Barzdūnų (Šilutės raj.) kelio.
Ein seltener Altertumsfund // Memeler Dampfboot. – 1927, kovo 5, priedas Aukštvilkių (Tauragės raj.) kapinynas.
Eine dreistöckige Totenstadt // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1930, Nr. 11/12 Linkūnų kapinynas prie Tilžės.
ėjai nešioja senovės liekanas / P-kas. // Lietuva. – 1924, rugs. 18, p. 5. Kraštų (Anykščių raj.) Taurakalnis prie Svėdasų.
Ekitės piliakalnis seniau ir dabar / Alg. Lks. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, liep. 15, p. 4. Eketė (Klaipėdos raj.).
Ekskavatoriaus kaušas palietė senovę // Vakarinės naujienos. – 1960, rugjūčio 10. Vilniaus pilis.
Ekskursija į Lepšius // Panevėžio balsas. – 1931, geg. 27, p. 3 Lepšių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Ekspedicijos daromos – muziejus turtėja // Momentas (Šiauliai). – 1928, Nr. 20, p. 3 Skėrių (Mažeikių raj.) kapinyno radiniai.
Elekšis J. Ar buvo Lizdeikos šventykla Verkiuose? // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 16, p. 2
Elertas D. Apeigos ant Birutės kalno XVI-XX a. // Vakarinė Palanga. – 1998, bal. 22-25 (Nr. 30), p. 5-6
Elertienė B. Archeologai Klaipėdos apylinkėse // Tarybinė Klaipėda. – 1974, liep. 27 Bandužių kapinynas.
Elertienė B. Dar vienas archeologinis paminklas // Tarybinė Klaipėda. – 1966, birž. 4 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Elertienė B. Įdomūs radiniai // Lietuvos žvejys. – 1966, birž. 12 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Elertienė B. Klaipėdos krašto istoriniai ir archeologiniai paminklai // Tarybinė Klaipėda. – 1959, geg. 17
Elertienė B. Klaipėdos kraštotyros muziejus. – Klaipėda, 1975. 35 p P. 10-12 – archeologijos ekspozicija.
Elertienė B. Laiškas iš Švedijos // Švyturys. – 1959, Nr. 13, p. 18 Nidoje rasta Švedijos moneta – plokštė.
Elertienė B. Monetų lobis // Tarybinė Klaipėda. – 1959, liep. 10 Jucaičių (Klaipėdos raj.) lobis.
Elertienė B. Nauji eksponatai // Tarybinė Klaipėda. – 1960, liep. 22 Mini Klaipėdos muziejaus gautą monetų lobį.
Elertienė B. Per Klaipėdą teka upė // Tarybinė Klaipėda. – 1961, vas. 19, p. 4 Archeologiniai paminklai Danės pakrantėse.
Elertienė B. Saugokime kultūros paminklus // Banga (Klaipėda). – 1968, liep. 11
Elertienė B. Surastas archeologinis paminklas // Banga (Klaipėda). – 1972, birž. 22 Slengių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Elisonas J. Archeologinių ir šiaip įdomių, tiek Panevėžio apskrities, tiek kitų artimų apylinkių, vietų sąrašas, kurį yra surinkę Panevėžio valstybinės gimnazijos mokiniai // Švietimo darbas. – 1925, Nr. 4, p. 304-332; Nr. 5, p. 434-458
Elisonas J. Karo istorija ir jos praeities liekanų rinkimas // Kariškių žodis. – 1920, Nr. 30, p. 284. Dėl piliakalnių ir kūlgrindų registravimo.
Elisonas J. Mūsų žmonių nesupratimas // Mūsų kraštas. – 1930, Nr. 18, p. 4 Dėl archeologinių radinių saugojimo.
Elisonas J., Lindė-Dobilas J., Butėnas P. Lietuvių kultūros duomenys // Lietuva. – 1926, rugpj. 6, p. 3-4
Endzelins J. Ievads baltu filologijā. – Rīga, 1945. P. 35-36 – archeologiniai duomenys apie baltus; p. 36-51 – pirmosios rašytinės žinios apie baltus; p. 51-70 – baltų kalbos.
Endzinas A. Apie rūdos telkinius, naudotus geležiai gauti Lietuvoje // Geografija ir geologija (V.). – 1968, t. 6, p. 91-101
Endzinas A. Geležies gamybos klausimu Lietuvoje // Geografinis metraštis (V.). – 1968, t. 9, p. 147-166
Endzinas A. Geležies gamybos raidos ir geografijos Lietuvoje klausimu // Geodezijos darbai (V.). – 1967, t. 2, p. 176-205
Endzinas A. Geležies gamybos raidos ir geografijos Lietuvoje klausimu // Geodezijos darbai. – 1964, t. 2, p. 176-205
Endzinas A. Geležies gavyba Lavoriškių apylinkėje // Mokslas ir technika. – 1967, Nr. 2, p. 38-39 Vilniaus raj.
Endzinas A. Geležies žingsniai Lietuvoje // Komjaunimo tiesa. – 1966, spal. 22
Endzinas A. Paplinijo metalurgai // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 7, p. 28-29 Paplienijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Endzinas A. Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai. – V., 1974. – 349 p P. 16-28 – mokymas pirmykštėje bendruomenėje.
Endzinas A., Bilvinas L. Damaskinis plienas Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 2, p. 15-16
Endzinas A., Bilvinas L. Stal damasceńska na Litwie // Czerwony standar. – 1966, rugpj. 18
Endzinas E. Apie rūdos telkinius, naudotus geležiai gauti Lietuvoje // Geografija ir geologija (V.). – 1969, t. 6, p. 91-101
Engel C. Aufgaben und Zukunft der memellandischen Vorgeschichtsforschung // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1931, Nr. 10, p. 1-2
Engel C. Aus ostpreussischer Vorzeit. – Königsberg, 1935. – 7, 156 p Rec.: Janssen H. // Altpreussen (Königsberg). – 1937, sąs. 2, p. 93-94.
Engel C. Ausflug nach der Kurischen Nehrung // Mannus. (Leipzig). – 1931, 8. Ergänzungsband, p. 96
Engel C. Beiträge zur Gliederung des jungsten heidnischen Zeitalters in Ostpreussen // Congresus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae, 19.-23.VIII. 1930. – Rigae, 1931. – P. 313-336. Linkūnų (prie Tilžės) kapinynas.
Engel C. Das Samland als altbaltisches Kulturzentrum und seine vorgeschichtlichen Beziehungen zu den Nachbargebieten // Altpreussischen Beiträge (Königsberg). – 1933, p. 182-208
Engel C. Das vierstöckige Gräberfeld von Linkuhnen // Forvännen (Stockholm). – 1932, t. 27, p. 168-177 Linkūnai prie Tilžės.
Engel C. Das vierstöckige Gräberfeld von Linkuhnen und seine Bedeutung für die Erforschung der vorgeschichtlichen Kulturbeziehungen in der ostbaltischen Ländern // Nachrichtenblatt für deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1931, t. 7, p. 193-195
Engel C. Die Altpreussen und ihre Stammesbeziehungen zu Mitteldeutschland // Montagsblatt der Magdeburger Zeitung. – 1930, Nr. 38, p. 297-301
Engel C. Die Ausgrabungen auf dem grossen Wikingerfriedhof bei Cranz und die Bedeutung der Wikingerbewegnung für Ostpreussen, das Memelgebiet und das Ostbaltikum // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1932, Nr. 12, p. 1-3
Engel C. Die baltische Besiedlung Weiss- und Mittelrusslands in vorgeschichtlicher Zeit // Literarum Societas Eesthonica. 1838-1938. Liber Saecularis. – Tartu, 1938. – T. 2, p. 904-910
Engel C. Die Bedeutung des Memellandes in vor- und frühgeschichtlicher Zeit // Germanen Erbe (Leipzig). – 1939, sąs. 5, p. 135-144
Engel C. Die Bevölkerung Ostpreussens in vorgeschichtliche Zeit.– Gumbinnen, 1932. – 26 p Rec.: Heym V.// Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1933, t. 10, p. 324-325.
Engel C. Die Frage der Herkunft und Urheimat der Baltischen Völker nach dem heutigen Stande der Vorgeschichtsforschung // Führer durch die vorgeschichtliche Sammlung der Dommuseums. – Riga, 1933. – P. 35-45
Engel C. Die kaiserzeitlicher Kulturgruppen zwischen Weichsel und Finnischen Meerbusen und ihr Verhältnis zueinander // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 261-286
Engel C. Die Kultur des Memellandes in Vorgeschichtlicher Zeit // Der Granzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1931, Nr. 3-9
Engel C. Die Kultur eines untergegangener Volker // Heimatblätter: Wöchentliche Beilage “Der Tilsiter Zeitung”. – 1931, Nr. 39 Linkūnų (prie Tilžės) kapinynas.
Engel C. Die Lausitzer Kultur in Ostpreussen // Forschungen und Fortschritte (Berlin). – 1932, t. 8, p. 42-43
Engel C. Die Ostausbreitung der baltischen Völker in vorgeschichtlicher Zeit // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 12, p. 335-338
Engel C. Die Tätigkeitsbericht der vorgeschichtlichen Abteilung des Prussia Museums in Königsberg Pr. // Nachrichtenblatt für deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1931, t. 7, p. 6-11 P. 10 – apie Viešvilės kapinyno radinius.
Engel C. Die Urnenfunde von Lobellen und Neu Lubönen, Kr. Tilsit-Ragnit. Ein Beitrag zur Nadrauer- und Sudauer-Frage // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1939, sąs. 22, p. 21-27
Engel C. Die vorgeschichtliche Ostgrenze der baltischer Völker // Forschungen und Fortschritte (Berlin). – 1938, Nr. 5, p. 49-51
Engel C. Ein Fund aus der Renntierzeit Ostpreussens (Pillkallen, Kr. Pillkallen) // Unsere Heimat (Allenstein). – 1933, Nr. 9, p. 102. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1933. – K., 1934, p. 8, įrašas Nr. 77
Engel C. Ein Jahr Vorgeschichtsarbeit im Ostland // Germanen Erbe (Leipzig). – 1943, Nr. 1/2, p. 2-10
Engel C. Eine altpreussische Totenstadt // Kosmos (Stuttgart). – 1933, sąs. 8, p. 266-271 Linkūnai (prie Tilžės).
Engel C. Einführung in die vorgeschichtliche Kultur des Memellandes. – Memel, 1931. – 87 p Rec.: La Baume W. // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1932, t. 9, p. 152-153. Dr. R. //Der Grenzgarten. – 1932, Nr. 7, p. 3-4.
Engel C. Freigelegte steinzeitliche Siedlungsplätze auf der Kurischen Nehrung // Memeler Dampfboot. – 1930, birž. 12, priedas
Engel C. Germanische Ostsiedlung in vor – und frühge-schichtlicher Zeit // Völkische Kultur. – 1934, p. 63-69. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lituanistika 1934. – K., 1936, įr. Nr. 107
Engel C. Heimat und Herkunft der baltischen Völkergruppe // Ostdeutsche Monatshefte (Berlin). – 1934, t. 15, p. 715-717
Engel C. Herkunft und Urheimat der Baltischen Völkergruppe // Unsere Heimat (Allenstein). – 1933, Nr. 2, p. 17-18. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, p. 4, įrašas Nr. 370
Engel C. Lezte Ergebinisse der Ausgrabung in Linkuhnen // Tilsiter Allgemeine Zeitung. – 1933, rugs. 8
Engel C. Nationalitäten Fragen in vorgeschichlichen Ostpreussen // Der ostpreussische Erzieher. – 1933, Nr. 50, p. 577-583. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, p. 4, įrašas Nr. 369
Engel C. Neue Ausgrabung in der viertöckigen Totenstadt von Linkuhnen bei Tilszit // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1933, Nr. 8, p. 1-3
Engel C. Neue Ausgrabungen in der vierstöchigen Totenstadt von Linkuhnen bei Tilsit // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1933, Nr. 8, p. 1-3
Engel C. Neue Funde in Linkuhnen // Tilsiter Zeitung. – 1933, rugpj. 5. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, įrašas Nr. 372
Engel C. Ostpreussens Stellung im Rahmen der gesamt deutschen Vorgeschichte // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 8/9, p. 250-257
Engel C. Typen ostpreussischer Hügelgräber / Bearbeitet von R. Grenz; Nachwort von W. La Baume.– Neumünster, 1960, t. 3. – 50 p., 35 lent. (Göttingen Schriften zur Vor- und Frühgeschichte) Rec.: Dąbrowski J. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1965, t. 10, sąs. 1, p. 376-378.
Engel C. Vorgeschichte der Altpreussischen Stämme. – Königsberg, 1935, t. 1, – 347 p., 152 lent Rec.: Ehrlich B. // Altpreussische Forschungen. (Königsberg). – 1935, t. 13, p. 128-134.
Engel C. Wiederaufnahme der Ausgrabungen in der vierstochigen Totenstadt Linkuhnen bei Tilsit // Heimatblätter (Tilsit). – 1933, Nr. 29, p. 3. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, įrašas Nr. 373
Engel C. Wikinger Ausstellung in Cranz // Memeler Dampfboot. – 1933, liep. 5
Engel C. Zur Bauart und Chronologie der ostpreussischen Hügelgräber // Mannus (Leipzig). – 1931. 8. Ergänzungsband, p. 41-54
Engel C. Zur Vorgeschichte der Kurischen Nehrung // Mannus (Leipzig). – 1931. 8. Ergänzungsband, p. 97-121
Engel C. Zwei spätheidnische Silberfunde aus altsudauischem Gebiet // Prussia (Königsberg). – 1931, t. 29, p. 68-87 P. 68-78 – Skomantų lobis (Rytų Prūsija); p. 79-87 Geliogalių (Molėtų raj.) lobis.
Engel C., La Baume W. Kulturen und Völker der Frühzeit im Preussenlande. – Königsberg, 1937. – 291 p. ir Atlas ost-und westpreussischen Landesgeschichte. I. Teil, – Königsberg, 1936. – 13 žemėl. (aplanke) Rec.: Jażdžewski K. // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1939, t. 20, sąs. 2, p. 307-323.
Engel K. Piezīmes par senprūšu tautas aizgajusu kultūra // Izglītības Ministrijas Menešrakts (Rīga). – 1930, Nr. 5/6, p. 545-553
Erdvinis E. Šviesa į Vilniaus proistoriją // Ateitis. – 1943, vas. 6, p. 6
Eržvilkas. Milaičių smelduobėje randama žmogaus kaulų // Žemaitis (Telšiai). – 1929, Nr. 35, p. 2 Milaičių (Jurbarko raj.) senkapiai.
Eugenijaus Ivanausko 1983- 1997 metų darbų bibliografija / Sudarė E. Ivanauskas. – V., 1998. – 28 p
Eustachijus Tiškevičius // Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 1, p. 14
Eustechijus Tiszkiawiczus // Tėvynė (Plymouth) – 1899, Nr. 4, p. 87.
Ežerskis M. Sutvarkykime istorinius bei kultūrinius paminklus // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, birž. 26
Fajnhaus D., Nosek F. Kirkor Adam Honory // Polski słownik biograficzny. – Wrocław etc., 1966. – T. 12, p. 475-478
Falk K. O. Z dyskusji nad problemem bałtosłowiańskiej wspólnoty językowej // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960), t. 3, p. 237-246
Federavičienė E. Valstybės diena – visų Lietuvos piliečių šventė (arba su Mindaugo vardu…) // Voruta. – 1993, Nr. 27/28, p. 9 “Piliakalnių liepsnos”.
Fediajevas O. Kas kaltas? // Dienovidis. – 1992, Nr. 52/53, p. 7. – Aut. nurodytas red. prier Apie archeologinių paminklų apsaugą.
Fediajevas O. Paveldo inspekcijai trūksta… Smetonos parašo / Kalbėjosi Nika Aukštaitytė // Lietuvos aidas. – 1991, gruod. 12, p. 9
Fedorovas G. B. Lobių su Lietuvos lydiniais ir monetomis topografija // Lietuvos istorijos instituto darbai. – V., 1951. T. 1, p. 181-229
Feinhaus D. Związki naukowe Wilna z Czechami w połowie XIX w. (Z dziejów Komisji Archeologicznej Wileńskiej) // Studia z dziejów ZSRR i Europy Wschodniej (Wrocław). – 1965, t. 1, p. 32-42
Fijalkauskas D. Piliakalnis supiltas kepurėmis // Diena. – 1933, Nr. 38, p. 3 Ariogalos apyl. (Raseinių raj.) piliakalniai.
Fijalkauskas S. Naikina brangią senovės milžinkapių vietą // Mūsų rytojus. – 1934, gruod. 21 Ročiškės piliakalnis ir Lenčių Viešpilis (Raseinių raj.).
Filipow K. Skrab monet Jagiellońskich z XV-XVI wieku, w zbiorach Muzeum Okręgowego w Białymstoku // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 486-490. Lobis rastas Vilniuje, o 1968 m. pateko į Balstogės (Bialystoko) muziejų.
Firkavičius S. Galvės ežero salas tyrinėjant // Pergalės vėliava (Trakai). – 1956, saus. 17
Fokas A. Kai dar akmenys minkšti buvę // Kauno tiesa. – 1968, rugs. 15 Daukliūnų (Jonavos raj. ?) miško pėduotas akmuo.
Fokas A. Piliakalnis prie Neries // Kauno tiesa. – 1968, rugpj. 11 Šalia Vaistariškių (Kauno raj.) kaimo.
Forrer R. Neue Bernstein–Schmuckstücke von Schwarzort // Antiqua (Strassburg). – 1890, Nr. 1-2, p. 1-3. 1889 m. Juodkrantėje rasti dirbiniai.
Fortstreuter K. Landskarten als Quelle zur Ladgeschichte. Ein Beitrag zur Geschichte Ordensburgen Gerdauen, Insterburg, Ragnit, Tilsit, Memel // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1934, t. 11, sąs. 2, p. 188-196 Rec.: Urbšienė M. // Mūsų žinynas. – 1935, t. 28 (Nr. 120), p. 310.
Frech F. Vorgeschichte aus Kurland // Das Land Ober-Ost. – Stuttgart; Berlin. – 1917. P. 400-402. Platonių (Joniškio raj.) kapinynas.
Friedenthal A. Ein Versuch zur Herstellung baltisch-archäologischen Typen Karten // Mannus (Leipzig). – 1923, t. 15, p. 110-118. P. 114-115 – apie baltų ir vakarinių finų gyventas teritorijas.
Friedenthal A. Südostbaltikum. C. Nachchristliche Eisenzeit. 1. Estland und Lettland // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1929. – T. 13, p. 7-29
Friederici W. Über altpreussische Gräber und Bestattungsgebreuche // Altpreussische Montschrifta (Königsberg). – 1872, t. 9, p. 137-161.
Friederici W. Über die Lage Romows oder Romowes des Oberpriestersitzes im heidnischen Preussen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1876, t. 13, p. 227-253.
Frölich G. Aus der Steinzeit Ostpreussens. Zwei Illustrationen nach Stücken des Insterburger Heimatmuzeum // Der Zeitschrift Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1930, sąs. 19, p. 85-86 Juodkrantė (Neringa).
From the Realm of the Ancestors: An Anthology in honor of Marija Gimbutas. – Manchester, 1997. – 659 p Rec.: Česnys G. Tu duosi pasauliui kažką vertingo… // Šiaurės Atėnai. – 1997, Nr. 27, p. 3. M. Gimbutienės garbei – antologija “iš protėvių karalystės” // Lietuvos rytas. – 1997, bal. 22, p. 50. Rimkutė D. Marija Gimbutienė ir “Protėvių karalystės antologija” // Kauno diena. – 1997, geg. 24, p. 17-18.
Gabartas R. Storžieviai // Respublika. – 1991, rugs. 21, p. 4 Ardomas Ramoniškių (Šakių raj.) kapinynas.
Gabnytė J. Atritinkime aukuro akmenį // Diena. – 1994, rugs. 21, p. 10 Ragučio šventykla.
Gabriūnaitė K. Retas radinys // Lietuvos pionierius. – 1958, kovo 23 Troškūnų apyl. rastas Zigmanto Vazos trigrašis.
Gabriūnaitė K. Apie vieną iš pradininkų // Kauno tiesa. – 1969, lapkr. 2, p. 4 Tadas Daugirdas (1852-1919)
Gabriūnaitė K. Archeologinių paminklų pėdsakais // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1978, bal. 15 Karmėlavos kapinynas.
Gabriūnaitė K. Iš amžių glūdumos // Raudondvaris. – K., 1969. – P. 9-19 Šilelio (Kauno raj.) kapinynas.
Gabriūnaitė K. Iš amžių glūdumos // Švyturys (Kretinga). – 1978, liep. 4 Lazdininkų kapinynas.
Gabriūnaitė K. Išsaugokime kartų kartoms // Kauno tiesa. – 1967, geg. 6
Gabriūnaitė K. Karmėlavos senkapis // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 3, p. 37-38 Kauno raj.
Gabriūnaitė K. Karmėlavos senkapyje // Kauno tiesa. – 1977, rugs. 25
Gabriūnaitė K. Pasakoja Kauno archeologai // Kraštotyra. – 1966. – P. 187-188 Šilelio (Kauno raj.) kapinynas.
Gabriūnaitė K., Kondrotas Z. Naujos ekspozicijos Kauno valstybiniame istorijos muziejuje // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 20-22 Archeologinė ekspozicija.
Gabriūnaitė K., Rickevičiūtė K. Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 59-62 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Gabriūnaitė K., Rickevičiūtė K. Lazdininkų senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 72-75 Kretingos raj.
Gabrys-Paršaitis J. La Parente des langues hittite et lituanienne et lu prehistoire. – Genčve, 1944. – 228 p Gabrys-Paršaitis J. Replika M. Gimbutienės recenzijai mano veikalo // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 9, p. 430-431. Gimbutienė M. Atsakymas į p. J. Gabrio replika / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 9, p. 432.
Gabulaitė E. Baltų pėdsakai // Tėvynė (Panevėžys). – 1987, geg. 19, p. 3 Griniūnų kapinynas.
Gabulaitė E. Barklainiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1976, gruod. 11 Barklainių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Gackowski J. Osiedla nadwodne kultury kurhanów zachodniobałtyjskich // Concordia: Studia ofiarowane Jerzemu Okuliczowi-Kozarynowi w sześćdziesiątą piątą rocznice urodzin. – Warszawa, 1996. – P. 57-79
Gackowski J. Próba Klasyfikacji funkcjonalnej ceramiki užytkowej z osad nadwodnych kultury kurhanów zachodniobałtyjskich na przykładzie materiałow z Mołtajn (stan. 1), woj. Olsztyn i Pieczarek (stan. 1), woj. Suwalski // Ceramika zachodniobałtyjska od wczesnej epoki želaza do począku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 39-53
Gadeikis A., Juknevičius P. Ar saugoti Pašilių senkapius? // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, liep. 4, p. 3 Pašilių kapinynas.
Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowienskiej w dawnym xięstwie Žmydkim položonego. – Wilno, 1846. – 186 p. P. 48 apie Platelių (Plungės raj.) pilį 1585 m.
Gadon W. Statystyka Xięstwa Żmudzkiego, na posiedzieniu Towarzystwa literackiego Polskiego w Paryžu dnia 2 czerwca 1839 roku odczytana. – Paris, 1839. – 4, 108 p. P. 85 – Seredžiaus piliakalnis, p. 101 – Birutės kalnas Palangoje.
Gaerte W. Auf den Spuren des ostpreussischen Mammut und Renntierjägers // Mannus (Leipzig). – 1926, t. 18, p. 253-257 Apie Šilutės apyl. radinius.
Gaerte W. Die mesolitische Feuersteinindustrie Ostpreussens und ihre Stellung innerhalb Europas // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 227-240
Gaerte W. Die neolitische Ostpreussenhacke mit Schlangenkopf, ihre Entwicklung und Verbreitung // Elbinger Jahrbuch. – 1923, sąs. 3, p. 141-144.
Gaerte W. Die ostbaltische Erdhacke mit Schlangenkopf und ihre europäische Beziehungen // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 241-254
Gaerte W. Die Ostgrenze der gotischen Weichselmündungs-Kultur in der römischen Kaiserzeit // Mannus (Leipzig). – 1932, t. 24, p. 561-563
Gaerte W. Die ostpreussische Vorgeschichtsforschung im Abwehrkampf // Altpreussen (Königsberg). – 1937, sąs. 3, p. 132-134
Gaerte W. Die steinzeitliche Keramik Ostpreussens. – Königsberg, 1927. – 99 p
Gaerte W. Die vorgeschtliche Gräberfelder im Osten unserer Provinz. Ihre Beutung für unsere Heimat (Tutschen, Seekampen, Witkampen, Kr. Stallupönen) // Das Heimatland (Tilsit). – 1933, Nr. 38, p. 4. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, p. 4, įrašas Nr. 377
Gaerte W. Die Wikinger in Ostpreussen. – Königsberg, 1932. – 24 p
Gaerte W. Gebänderte Feuersteingeräte aus Ostpreussen // Elbinger Jahrbuch. – 1938, sąs. 15, p. 34-38 P. 37 – nurodyti 3 radiniai iš Klaipėdos krašto.
Gaerte W. Germanische Kultur im Lichte ostpreussischer Bodenfunde // Germanen Erbe (Leipzig). – 1937, sąs. 9/10, p. 261-267
Gaerte W. Kürische Nehrung // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1926. – T. 7, p. 197-198
Gaerte W. Kurzer Führer durch das Prussia Museum. – Königsberg, 1934 Rec.: “Sienų politika” Rytprūsių archeologijoje // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 12, p. 3.
Gaerte W. Ostpreussen. A. Steinzeit // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927. – T. 9, p. 246-269
Gaerte W. Römische Importwaren in ostpreussischen Gräbern // Prussia (Königsberg). – 1928, t. 28, p. 372-374
Gaerte W. Schmuck und Kleidung in der Frauenmode altpreussischer Urzeit // Deutsche Frauenkleidung und Frauenkultur. – 1925, t. 21, p. 107-111
Gaerte W. Skelettgräber zwischen Weichsel und Memel aus der römischen Kaiserzeit // Mannus (Leipzig). – 1928, Erganzungsband 6, p. 45-48
Gaerte W. Urgeschichte Ostpreussens. – Königsberg, 1929. – 8, 406 p Rec.: Ehrlich B. // Prussia (Königsberg). – 1930, t. 29, p. 304-308. La Baume W. // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1929, t. 20, p. 324. Kayser E. // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1931, t. 8, sąs. 1, p. 133-136.
Gaigalaitis V. Iš archeologiško kongreso Rygoj // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, rugpj. 29, p. 2
Gaigalas A. Archeologiniai akmenys // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 12, p. 19
Gaigalas A. Gandingos landšaftinis istorinis draustinis // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 5, p. 48 Gandingos (Plungės raj.) piliakalnis.
Gaigalas A. Kiek kartų Lietuvą buvo užliejusios jūros // Mokslas ir gyvenimas. – 1960, Nr. 1, p. 24-25
Gaigalas A. Pėduotieji akmenys // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 9, p. 8-9
Gaigalas A. Vilniaus kalneliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 10, p. 7-9, Nr. 11, p. 4-5; 1995, Nr. 1, p. 8-9 Vilniaus pilies geologinis pagrindas, geomorfinė aplinka.
Gaigalas A. Vilniaus Pilies kalno sluoksniai // Mūsų gamta. – 1983, Nr. 8, p. 6-7 Vilniaus pilis.
Gaigalas A., Lasavickas S., Banys J. Gedimino kalno senasis deliuvis ir kultūrinių sluoksnių radiokarboninis datavimas // “Vilniaus pilys naujausių mokslinių tyrinėjimų šviesoje”: Mokslinės konferencijos tezės (1983 m. gruodž. 20 d.). – V., 1983. – P. 12-14 Vilniaus pilis.
Gaigalas J. Kaip seniai mūsų protėvių gyventa // Lietuvos ūkininkas. – 1934, Nr. 48, p. 6
Gaigalas P. Atidarytas kraštotyros muziejus // Raudonasis švyturys (Klaipėda). – 1950, vas. 4 Minimi Klaipėdos muziejaus archeologiniai ir numizmatikos eksponatai.
Gaigalas Z. Archeologijos fondų paslaptys // Kauno tiesa. – 1965, kovo 12 Kauno istorijos muziejus.
Gaigalas Z. Archeologų ekspedicija // Tiesa. – 1965, birž. 15 Šilelio (Kauno raj.) kapinynas.
Gaigalas Z. Prabyla įvykiai ir amžiai // Kauno tiesa. – 1966, liep. 6 Kaugonių (Kaišiadorių raj.) lobis.
Gaila // Vilniaus balsas. – 1940, kovo 13, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis.
Gailius D. Apsaugokime praeities paminklus // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, birž. 23
Gaižauskas V. Gedimino pilis – Šilutės rajone? // Artojas (Šilalė). – 1990, spal. 17
Galaunė P. ...Ir sušvitęs gyvenimo noras // Dailėtyra. – V., 1981. – P. 337-343 Apie T. Daugirdą, pataisytas, papildytas iš “Kultūros barų” – 1977, Nr. 2, p. 62-63.
Galaunė P. “Ir sušvitęs gyvenimo noras...”: Tado Daugirdo gimimo 125-osioms metinėms // Kultūros barai. – 1977, Nr. 2, p. 63-64. – Tas pat su papild.: Dailėtyra. – V., 1981
Galaunė P. Kanalizacija ir archeologija // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 6, p. 150
Galaunė P. Kurių kultūros turtų būta Lietuvos dvaruose prieš didįjį karą //Švietimo darbas. – 1920, Nr. 11, p. 28-32. Minimos ir archeologijos kolekcijos.
Galaunė P. Lietuvai reikalingas “Tautos muziejus” // Lietuvis. – 1928, saus. 9, p. 3 Taip pat apie archeologijos padėtį Lietuvoje.
Galaunė P. Likimo duona. Muziejininko novelės. – K., 1998. – 169 p P. 142-143 – apie J. Žiogą, p. 146-147 – apie P. Karaziją.
Galaunė P. Mūsų praeities paminklai ir jų išsaugojimo būdai // Diena. – 1929, Nr. 3, p. 4
Galaunė P. Prie mūsų praeities senovės paminklų likimo / Pagielažietis // Lietuvis. – 1926, Nr. 36, p. 7-9; Nr. 39, p. 10-12 Trumpai apie Valstybės archeologijos komisijos neveiklumą.
Galgi ir Napoleono karių kapai / P. R. // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 7, p. 7 Varliškių (Trakų raj.) pilkapiai.
Galkauskas K. Mes Švobiškyje // Sėjėjas (Biržai). – 1939, liep. 5 Švobiškio (Pasvalio raj.) kapinynas.
Galvydis J. Žmogaus ir pirmykštės visuomenės kilmė bei raida. – V., 1972. – 343 p Rec.: Daugudis V. Mokslas apie žmogaus kilmę // Komunistas. – 1974, Nr. 4, p. 93. Kulikauskas P. Už knygą – respublikinė premija // Tarybinis studentas. – 1974, spal. 11.
Gandro lizde rado pinigų lobį // Mūsų laikraštis. – 1937, Nr. 42, p. 7. – Tas pat: Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 41, p. 11 Birštone.
Gankeliškiai, Vilkaviškio apskr. Naikinama pilis / J. Alm. // Mūsų rytojus. – 1935, rugs. 6, p. 3. Korektūros klaida: turi būti Lankeliškiai.
Gantautas J. Prūsų Lietuvos piliakalniai // Keleivis. Mažosios Lietuvos lietuvių laikraštis (Augsburg). – 1951, Nr. 10/11, p. 15
Garbanavičienė B. Apie Kauno pilies viziją, tyrinėjimus ir pinigus // Kauno tiesa. – 1994, lapkr. 25, p. 1, 4 Kauno pilis ir miestas
Garbaravičienė B. Karo muziejuje // Kauno diena. – 1996, geg. 4, p. 2 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Gardine atkasta nauja šventovė // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 6, p. 1 Žemutinės cerkvės radimas.
Gardino pilies kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 28, p. 2
Gardino pilis // Savaitė. – 1943, Nr. 4, p. 60
Gardino pilyje rasta senovės lietuvių aukurų // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 10, p. 3
Garezas Z. Piliakalniai // Jaunoji Lietuva. – 1935, Nr. 1, p. 44-46
Gargasaitė D. Gintaro pavadinimas // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 1, p. 14-15
Garmutė A. Gerbkime protėvių atminimą // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 2, p. 38 Kapinės esančios ant Veiveriukų (Jiesios kaime, Kauno raj.) piliakalnio.
Garsusis Rambynas / Š.K. // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 14, p. 5.
Gasiūnas I. Rozalimo akmuo // Kultūros barai. – 1969, Nr. 12, p. 73 Zigmantiškių (Pakruojo raj.) akmuo.
Gasparaitis A. Piliakalniai byloja // Lenino keliu (Utena). – 1979, lapkr. 29 Apie rajono piliakalnius.
Gasparaitis A. Taurapilio radiniai // Lenino keliu (Utena). – 1980, vas. 12
Gasparavičienė S. Rūdininkų vartai // Diena. – 1995, bal. 7, p. 9-10 Vilniaus miestas
Gasparavičienė S. Senieji Rūdininkų vartai // Kultūros barai. – 1993, Nr. 6, p. 59-63 Minimi vartų vietos kasinėjimai, Vilnius.
Gąssowski J. Przed Kiejstutem // Przyjazń. – 1971, Nr. 35, p. 7 Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) kapinyno radiniai.
Gatulis P. Atskleista Sidabrės paslaptis // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1974, bal. 2 Feljetonas apie Sidabrės pilies vietą.
Gatvių meksfaltavimas, Senapilės atkasimas ir miesto statyba // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 6, p. 7
Gaul J. Pochodzenie a bieg złota u schylku starożytności w strefie zachodniobałtyjskiej // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1982, t. 26, p. 48-54
Gausi įdomiais kalnais apylinkė // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 27, p. 4 Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) apylinkės.
Gausios ekskursijos Šatrijos kalne // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 20, p. 4
Gausus senovės kapinynas // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 10, p. 552 Veršvai.
Gaušienė M. Legendos ir tikrovė // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1968, liep. 25 Kupiškio rajono archeologiniai paminklai.
Gavėnavičienė M. Pilies kalno projektas // Eskizai (Ukmergė). – 1993, Nr. 4/5, p. 52-55 Ukmergės piliakalnis.
Gdzie są fundamenty dolnego zamku? Prace wykopaliskowe na place Katedralnym / Z. // Kurjer Wileński. – 1938, lapkr. 17, p. 5 Vilniaus Žemutinė pilis
Gębski M. Zamek Krewie – historia, zniszczenie i proby ratowania // Ochrona Zabytków (Warszawa). – 1998, Nr. 4, p. 434-437 Rec.: Pinczukas J., Sinczuk J. // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1999, Nr. 1, p. 52-53.
Gecevičius B. Džiugo kalnas // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 43, p. 9 Džiugas (Telšių raj.).
Gečas S. Amžių liudininkė // Kauno tiesa. – 1974, rugpj. 25 Kauno pilis.
Gečas S. Generuols eš Kretinguos // A mon sakaa? (Palanga). – 1991, birž. 22 (Nr. 1), p. 3 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Gečas S. Kai akmenys prabyla // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1968, kovo 2 Pokalbis su J. Šliavu.
Gečas S. Kiek sveria sidabro antkaklė? // Tiesa. – 1986, rugpj. 24, p. 4 Archeologinių radinių paroda Kauno istorijos muziejuje.
Gečas S. Vladas Nagevičius (1881-1954) // Lietuvos aidas. – 1991, birž. 18, p. 3 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Gečas S. Vladas Nagius-Nagevičius (1881-1954) // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 7, p. 30-31 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Gečiauskas E. Ugnies garbintojų miestai arabų geografo Idrisio 1154 metų veikale // Istorija. – 1998, t. 37, p. 63-64 Autorius mano, kad dalis miestų buvo Lietuvoje.
Gečiauskas E. Vorutos paslaptis // Voruta. – 1991, Nr. 19, p. 2 Voruta esą Medininkai.
Gečys G. Dar kartą apie Vorutą // Vilnia. – 1994, geg. 13 Medininkų pilis
Gedeikis A. Jutkonių senkapių tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 78-79 Panevėžio raj.
Gedgaudas Č. Mūsų praeities beieškant. – Del Toro. Mexiko, 1972. – 356 p. – Tas pat Vilniuje, 1994 m Rec.: Skardžius P. Kalbiniai svaičiojimai // Draugas (Chicago). – 1974, gruod. 14.
Gediga B. Prof. dr. Helena Cehak-Hołubowiczowa // Archeologia Polski (Warszawa). – 1980, t. 25, sąs. 2, p. 455-461 (1902 II 12 – 1977 VII 19), dirbo 1933-1944 m. Vilniuje.
Gediminkalnio armota // Viltis. – 1909, saus. 14 (27), p. 4. Žinutė apie ginčus dėl Vilniaus Pilies kalno patrankos.
Gedimino kalną perduos V.D. Karo muziejui // XX amžius. – 1939, lapkr. 15, p. 2
Gedimino kalnas / Peliksas // Žiburėlis. – 1943, Nr. 2/3
Gedimino kalnas Veliuonoje // Naujas žodis (Ryga). – 1925, Nr. 8, p. 1
Gedimino kalnas Vilniuje ir Aukštutinė pilis // Savaitė. – 1944, Nr. 9, p. 132-133
Gedimino kalnas Vilniuje pavestas globoti Karo muziejui // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 20 (Nr. 708), p. 2
Gedimino kalne randamos vertingos iškasenos // Vilniaus balsas. – 1940, lapkr. 6, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gedimino kalne vėliava keliama kasdien / Pr.Ra. // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 29 (Nr. 732), p. 4. Pasikalbėjimas su V. Nagevičiumi.
Gedimino kalno kasinėjimų duomenys // Vilniaus balsas. – 1940, lapkr. 22, p. 6 A. Valeškos ir W. Holubowicziaus spaudos konferencija.
Gedimino kalno papėdėje // Tiesa. – 1955, geg. 29 Vilniaus pilis.
Gedimino kalno tyrinėjimo duomenys // Vilniaus balsas. – 1940, rugs. 29, p. 4 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gedimino pilies griuvėsiai // Viltis. – 1908, spalio10 (23), p. 4. Apie numatomą griuvėsių tvarkymą.
Gedimino pilies restauracija // Tiesa. – 1949, liep. 5 Vilnius.
Gedimino pilis kokią ją vaizdavomės ir kokia ji buvo / V.R. // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 15 (Nr. 77), p. 15. Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gedimino pilis Lydoje // Dabartis. – 1917, lapkr. 3. (Nr. 92), p. 4.
Gedminas K. Biržų pilies papėdėje // Tėvynės balsas. – 1965, Nr. 76
Gedminienė S., Valatkienė L. Ar gyveno kuršiai Kuršuose // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 45-51
Gedvilienė A. Beribis darbštumas // Artojas (Šilalė). – 1987, bal. 17, p. 10 Apie V. Statkevičių.
Gedvilienė A. Išsaugokime savo vaikams // Artojas (Šilalė). – 1987, vas. 13, p. 11 Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Gedvilienė A. Senovės paminklai // Tauragiškių balsas. – 1995, gruod. 16, p. 3 Apie rajono piliakalnius.
Gegecka P. Kryžių kalnas // Karys. – 1930, Nr. 42, p. 844 Šiaulių raj.
Gegeckas S. Luponių piliakalnis // Kregždutė. – 1937, Nr. 11, p. 167 Šiaulių raj.
Gegužkalnis // Trimitas. – 1925, Nr. 31, p. 1018-1020 Gegužės (Šilalės raj.) piliakalnis.
Geheimnisvolle Schatzgräberei am alten Götterberg Rombinus // Memeler Dampfboot. – 1933, spal. 15, priedas, p. 2
Geidžių akmuo // Švyturys. – 1965, Nr. 19, p. 28. Mažeikių raj.
Gelbėkime mūsų senienas // Lietuvos žinios. – 1932, rugs. 24, p. 4
Geležies amžius; Geliogalių lobis; Gibaičių senkapis; Gintališkės piliakalnis ir senkapis; Girkalių kapinynas; Graužių kapinynas; Griežės piliakalnis; Imbarės piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1979. – T. 4, p. 30-32, 37, 83, 98, 103, 195, 212-213, 418
Gelgaudiškio Zamkaus pilis – Vytėnai / V. V-ys. // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 3 (Nr. 252), p. 6. Panemunės (Jurbarko raj.) pilis.
Gelgaudiškis. Daug piliakalnių / Aug. A-kas. // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 24, p. 8.
Gelgaudų pilies konservavimo darbai / Vyt. Kas. // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 21 (Nr. 387), p. 2. Panemunės – Gelgaudų (Jurbarko raj.) pilis. Pokalbis su A. Mošinskiu.
Gelgaudų pilies konservavimo darbai // XX amžius. – 1939, liep. 27, p. 11 Panemunės – Gelgaudų (Jurbarko raj.) pilis.
Gelgaudų pilis reikalinga didesnių sustiprinimų // Lietuvos aidas. – 1939, rugs. 14 (Nr. 532), p. 5 Panemunės – Gelgaudų (Jurbarko raj.) pilis.
Gelvonų pavasarininkai be litro kryžiaus nestato // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 46, p. 4 Lukonių (Širvintų raj.) akmuo su dubeniu.
Gen. Nagevičiaus paskaita // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 6, p. 1. Londone apie Apuolės kasinėjimus.
Gen. Nagevičiaus paskaita Stockholme // Dienos naujienos. – 1933, vas. 10, p. 3 Apie Apuolę (Skuodo raj.).
Gen. Nagevičius kalba viso kongreso vardu // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 13, p. 2 Londone, archeologų kongrese.
Gen. Nagevičius pasakoja apie Impilties piliakalnio kasinėjimą / J. Š. // Lietuvos žinios. – 1933, rugs. 14, p. 2.
Gen. Nagevičius proistorės kongrese // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 27, p. 5 Išvyksta į Londoną.
Gen. Nagevičius rašo piliakalnių monografiją // Diena. – 1934, Nr. 33, p. 1
Gen. Nagevičius skaitys paskaitą Londone // Dienos naujienos. – 1932, bal. 6, p. 1 Apuolė (Skuodo raj.).
Gen. Nagius apie Laisvės varpo kėlimą į Vilnių // Vilniaus balsas. – 1940, kovo 7, p. 2 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gen. Nagius apie Gedimino kalną ir Karo muziejaus sodelio tvarkymą // XX amžius. – 1940, kovo 5, p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Gen. Nagius apie misteriją Šventaragio slėnyje // XX amžius. – 1939, gruod. 6, p. 7
Gendrėnas G. 1996 metų tyrinėjimai Vilniuje Šv. Mykolo g. Nr. 8 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 374-375 Vilniaus miestas
Gendrėnas G. Žvalgomieji tyrimai Siesikų dvarvietėje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 313-314. Siesikai (Ukmergės raj.).
Generolo gydytojo Nagiaus-Nagevičiaus gyvenimo ir darbų apžvalga / Red. B. Matulionis. – Putnam, Conn., 1962. – 374 p Rec.: Puzinas J. Vertingas leidinys apie gen. Vladą Nagių Nagevičių // Aidai (Brooklyn). – 1963, Nr. 4, p. 174.
Generolo palaikai gimtojoje Kretingoje // Gimtasis kraštas. – 1995, Nr. 35, p. 3 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Genienė Z., Genys J. Dėl Varnių-Medininkų istorijos // Žemaičių praeitis. – V., 1993. – T. 2, p. 63-71 Varnių archeologijos paminklai.
Genys A. Volų pilaitė // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, vas. 9 Biliūnai (Raseinių raj.).
Genys J. 1984-1985 m. archeologinių kasinėjimų Biržų pilyje rezultatai // Architektūros paminklai. –1988, t. 11, p. 45-51
Genys J. 1991 metų archeologiniai tyrinėjimai Šilutėje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 19-21
Genys J. 1996 metų žvalgomieji tyrinėjimai Žardės gyvenvietėje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 61-62. Žardė (Klaipėdos raj.).
Genys J. Ankstyvųjų viduramžių centras Žardėje // Klaipėda. – 1992, bal. 10, p. 3
Genys J. Apie kuršių ir žemaičių gyvenviečių savitumus ankstyvaisiais viduramžiais // Pabaltijo gyvenvietės nuo seniasuių laikų iki XIV amžiaus. – V., 1992. – P. 62-65
Genys J. Archeologiniai kasinėjimai Varniuose // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 130-134
Genys J. Archeologiniai tyrinėjimai Klaipėdoje, Daržų g, Nr. 13 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 246
Genys J. Atradimai / Kalbėjosi L. Giedraitis // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 4, p. 23 Apie Žardės (Klaipėda) gyvenvietės tyrimus.
Genys J. Autentiško Biržų pilies modelio beieškant // Statyba ir architektūra. – 1986, Nr. 4, p. 22-23
Genys J. Baltų ankstyvųjų miestų (protomiestų) socialinės struktūros klausimu // Miestas ir žmogus: regionas ir regioninė kultūra. – Klaipėda, 1991. – P. 33-35
Genys J. Biržų pilies pylimo tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 134-136
Genys J. Dėl Varnių kūrimosi pradžios (XIV-XV a.) // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 40-44
Genys J. Gal Klaipėdos įkūrimas nulėmė Žardės likimą / Užrašė Audrius Juškevičius // Klaipėda. – 1994, spal. 17, p. 2
Genys J. Herbiniai Biržų kokliai // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 96-101
Genys J. Ką mes žinome apie prūsus // Tarybinė Klaipėda. – 1988, lapkr. 20, p. 8
Genys J. Kai molis brangesnis už auksą / Kalbėjosi Ivona Žiemytė // Naujasis Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1996, lapkr. 21, p. 10.
Genys J. Kas po miesto veja? // Švyturys (Kretinga). – 1986, birž. 24, p. 3 Kasinėjimai Kretingoje.
Genys J. Kasinėjimai Klaipėdos Kurpių gatvėje // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 88-90
Genys J. Klaipėdos Frydricho priemiesčio urbanistinė raida XVI-XVIII amžiais // Architektūros paminklai. –1988, t. 11, p. 25-32 Klaipėdos pilis ir miestas
Genys J. Klaipėdos kokliai ir jų gamyba XVI-XVII amžiuje // Architektūros paminklai (V.). – 1984, t. 9, p. 43-53
Genys J. Klaipėdos kurpiai ir jų gaminiai XV a. pab. – XVI a. // Kraštotyra. – V., 1987. – Kn. 21, p. 48-54 Odinio apavo liekanos.
Genys J. Kuršių, žemaičių gyvenviečių struktūra X-XIII a. // Mindaugo karūnavimas – valstybės diena. – Klaipėda, 1991. – P. 15-17
Genys J. Lamatos žemė ir prekybos keliai vėlyvajame geležies amžiuje // Aitvarai (Klaipėda). – 1996, Nr. 5, p. 11-15
Genys J. Miestų kūrimasis Vakarų Lietuvoje // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 12-14
Genys J. Miestų kūrimosi vakarų Lietuvoje klausimu // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 128-137
Genys J. Pre urban settlements and their system of fortifications in Western Lithuania // Castella Maris Baltici. – Niköping, 1996. – T. 2, p. 53-57
Genys J. Prekybos keliai. Lietuvos pajūris – vidurio Lietuva vėlyvajame geležies amžiuje // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 98-105
Genys J. Protomiestų kūrimasis kuršių, žemaičių žemėse. Laiko problema // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 6, p. 29-30
Genys J. Protomiestų tipo gyvenvietės vakarų Lietuvoje // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 80-88
Genys J. Senieji Klaipėdos kokliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 1, p. 23-24 Klaipėdos pilis ir senamiestis
Genys J. Senieji Klaipėdos kokliai // Tarybinė Klaipėda. – 1988, bal. 16, p. 8 Klaipėdos pilis ir miestas
Genys J. Skrandėnų (Telšių raj.) kapinynas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 77-78
Genys J. Stages in the Early Development of the Lithuanian Town // XIII International Congress of Protohistoric Sciences, Forli (Italia) 8-14 September, 1996: Colloquia 14. – Forli, 1996. – P. 75-88
Genys J. Telšių raida iki XVIII amžiaus pabaigos (pagal archeologinius duomenis) // Telšiai: Straipsniai ir istorijos dokumentai. – V., 1994. – P. 26-36
Genys J. Tyrinėjimai Biržų pilyje // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 86-88
Genys J. Tyrinėjimai Klaipėdoje, Sukilėlių gatvėje Nr. 12 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 377-378 Klaipėdos pilis ir miestas
Genys J. Tyrinėjimai Klaipėdos senamiestyje // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 115-117
Genys J. Tyrinėjimai Žardės gyvenvietėje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 43-45 Žardė prie Klaipėdos.
Genys J. Varnių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 154-157
Genys J. Varnių raida iki XVII a. pabaigos // Žemaičių praeitis. – V., 1996. – D. 4: Varniai, p. 15-22
Genys J. Varnių senkapiai // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 65-76
Genys J. XVI-XVII a. koklininkystė Klaipėdoje // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 41-44. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 90-92)
Genys J. Žardė – Pilsoto žemės prekybos ir amatų centras // Lietuvininkų kraštas. – K., 1995. – P. 108-126
Genys J. Žardės gyvenvietės (Klaipėdos raj.) tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 39-41
Genys J. Žardės piliakalnio gyvenvietė // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 44-47 Klaipėda.
Genys J. Žvalgomieji tyrinėjimai Klaipėdoje, Grįžgatvio gatvėje Nr. 4, 6 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 375-377 Klaipėdos pilis ir miestas
Genys J., Česnys G., Jankauskas R. Feodalizmo epochos Varnių laidojimo paminklai archeologijos, antropologijos ir paleopatalogijos požiūriu // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 15-19
Genys J., Laužikienė N. Piliakalniai laukia mūsų // Tarybinė Klaipėda. – 1988, bal. 28, p. 4
Genys J., Sprainaitis R. Archeologiniai tyrimai Kretingoje // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 129-131
Genys J., Sprainaitis R. Archeologiniai tyrimai senamiestyje // Tarybinė Klaipėda. – 1982, rugs. 18, p. 4
Genys J., Sprainaitis R. Kretingos senovė // Tarybinė Klaipėda. – 1988, saus. 16, p. 8
Genys J., Žulkus V. Fachverkinių XVI a. pastatų liekanos Klaipėdoje, Kurpių gatvėje // Architektūros paminklai (V.). – 1982, t. 7, p. 51-57
Genys J., Žulkus V. Kintų bažnyčios archeologinių tyrimų duomenys // Architektūros paminklai. – V., 1982, t. 7, p. 45-50
Genys P. 1740 // Mūsų balsas (Telšiai). – 1930, Nr. 44, 45 Ubiškės ir Juodsodės (Telšių raj.) kapinynai.
Genys P. Ant aukšto kalno Šatrijos // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 17, p. 3
Genys P. Apuolė // Mūsų balsas (Telšiai). – 1932, Nr. 30, p. 2-3 Apuolė (Skuodo raj.).
Genys P. Apuolėje verda kasinėjimo darbas // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 16, p. 9
Genys P. Aš keliauju. “Boužėnų veinuolis” // Mūsų balsas (Telšiai). – 1932, Nr. 24, p. 2 Buožėnų (Telšių raj.) piliakalnis.
Genys P. Didingasis Medvėgalis ir klastinga sytuva // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 31, p. 8
Genys P. Jazdaičių ir Rudaičių kasinėjimai / G. // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 30, p. 1 Kapinynai, Plungės raj.
Genys P. Muziejininkų suvažiavimas Šiauliuose // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 25, p. 5 Apie archeologinių paminklų būklę.
Genys P. Nyksta Šatrijos kalnas // Lietuvos aidas. – 1930, liep. 24, p. 3 Šatrija (Telšių raj.).
Genys P. Plungė. Gondingos piliakalnis / Pr. G. // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 43.
Genys P. Rastas titnaginis peiliukas iš neolitiko pradžios (apie 2000 m. prieš Kr.) // Lietuvis. – 1927, saus. 31 Ylių (Plungės raj.) durpyno radinys.
Genys P. Šatrijos kalno lankytojams mokestis // Lietuvos aidas. – 1929, spal. 12, p. 4
Genys P. Žemaičių kultūros pėdsakai // Rytas. –1924, geg. 3, p. 2. Telšių apylinkių archeologiniai paminklai.
Genytė K. Archeologinių paminklų albumas // Pirmyn (Molėtai). – 1968, spal. 15 Antakščių ir Maišiakulės piliakalniai.
Genthe H. Münzfund // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1865, t. 2, p. 660-661. Apie Melnragėje (prie Klaipėdos) rastus Švedijos monetas.
Genthe H. Münzfunde // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1866, t. 3, p. 661. Romos moneta iš Šernų (Klaipėdos raj.) ir Melnragės (Klaipėda) radinys.
Gerbkime milžinkapius / Apaščios sūnus // Vienybė. – 1930, Nr. 17, p. 136-137
Gerdvilienė A. Atskleidus seniausią Dubičių istorijos puslapį // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1963, rugs. 3, 5 Akmens amž. gyvenvietė.
Germanų pylimas Lietuvoje // Dabartis. – 1918, kovo 14. Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Germontas-Meškauskas P. (vėliau – Meškauskas Pranas). Kazimieras Būga ir aisčių praeitis / Germantas // Lietuvos aidas. – 1934, gruodžio 3, p. 3
Gerulis G. Die altpreussischen Ortsnamen. – Berlin, 1922. – 286 p. Rec.: Būga K. // Lietuva. – 1922, geg. 25, p. 4. Būga K. // Tauta ir žodis. – 1923, t. 1, p. 418-419. – Tas pat: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1961. – T. 3, p. 675-677. P. 199 – teigia Lietuvoje iki m.e. pradžios gyvenus lyvius-estus.
Gerulis J. Adalbertas Beccenbergeris // Švietimo darbas. – 1921, Nr. 5-6, p. 86-96 (p. 88-96. – Bibliogr.: p. 88-96.
Gerullis G. Baltischer Völker // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1924. – T. 1, p. 335-342. – Turinyje: 1. Įvadas; 2. Aisčiai; 3. Prūsai (galindai, sūduviai-jotvingiai, kiti prūsai); 4. Lietuviai; 5. Goliad; 6. Latviai (kuršiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai arba latviai); 7. Baltų protėvynė. Rec.: Senn A. // Tauta ir žodis. – 1925, kn. 3, p. 446-447.
Geštautas A. Paalksnių radiniai Krašto muziejuje // Bičiulis (Kelmė). – 1995, gruod. 2 Paalksnių pilkapiai ir kapinynas.
Geštautas A. Paalksniuose vėl archeologai // Bičiulis (Kelmė). – 1994, liep. 20 Paalksnių pilkapiai.
Geštautas A. Tautos stiprybė – istorinėje atmintyje. Apie ką kalbėjo forumo “Persitvarkymas ir kultūra: kalba, istorija, ekologija, paminklosauga” dalyviai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1988, lapkr. 19, p. 2, 4 Cituojamos M. Michelberto mintys apie paminklosaugą.
Geštautas A. Trečioji archeologų vasara Paalksniuose // Bičiulis (Kelmė). – 1995, liep. 29
Getneris J. Konservuojant Kauno pilį // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 45, p. 803-805
Gettner G. Das alte Kauen und seine historischen Bauten // Ostland (Riga). – 1943, Nr. 8, p. 22-26 Kauno pilis.
Gettner G. Die Burgruine zu Kauen // Kauener Zeitung. – 1942, kovo 7
Gettner G. Die Wikinger in Litauen // Kauener Zeitung. – 1942, birž. 26. – Tas pat: Wilnaer Zeitung. – 1942, birž. 26
Gibaičių senkapy rado senovės moters kapą // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 13, p. 1 Gibaičiai (Šiaulių raj.).
Gibavičius R. Ne tik apie kiškius Vilniaus Žemutinėje pilyje // Kultūros barai. – 1991, Nr. 6, p. 59-60 Vilniaus pilis
Giedraitis K. Šiaulių “Aušros” muziejuj // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 21, p. 6-7 Apie archeologinius kasinėjimas.
Giedraitis L. Marija Gimbutienė. “Senoji Europa” // Lietuvos aidas. – 1997, vas. 27, p. 14 Knygos pristatymas.
Giedraitis L. Žiūrėjimas į ledkalnio tamsą // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 6, p. 1 Apie baltų etnogenezės konferenciją Palangoje.
Gieysztor A. Bałtowie i Słowianie w starožytności i we wczesnym średniowieczu // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1966, Nr. 1, p. 129-131 Simpoziumas Balstogėje, 1965 m. rugsėjo 20-21 d.
Gieysztor A. Jaćwiež. 2, 4 // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1964. – T. 2, p. 305, 306-308
Gieysztor A. Mythologia balte // Mythologies des montagnes, des forźts et des fles. – Paris, 1963. – P. 99-105
Gierasimów M. Szczątki drzewne z osady i grodziska w Osinkach, pow. Suwalki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1962, t. 29, sąs. 2, p. 241-215
Gierasimow M. Węgle drzewne zanalezione w miejscowości Bilwinowo pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 2, p. 277-279 Anglys iš V-VI a. pilkapių.
Giesler U. Jüngerkaiserzeitliche Nietknopfsporen mit Dreipunkthalterung vom Typ Leuna // Saalburg Jahrbuch (Berlin). – 1978, t. 35, p. 5-56, 11 lent.
Gilios senovės lietuviški paminklai Ermitaže // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1956, lapkr. 21. – Tas pat: Tarybinė Klaipėda. – 1956, lapkr. 25; Komunizmo aušra (Telšiai). – 1956, lapkr. 29 Dūkšto, Mažulonių (Ignalinos raj.) ir Petrešiūnų (Rokiškio raj.) piliakalnių, Raginėnų (Panevėžio raj.) pilkapių radiniai.
Gilmoras B. Mindaugas ir mūsų rajonas // Širvinta. – 1992, liep. 4
Gimbutas (Alseikaitė-Gimbutienė) Marija // Encyklopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 333-334
Gimbutas J. Lietuvos pilių archeologas Karolis Mekas // Draugas (Chicago). – 1987, saus. 17, p. 3
Gimbutas J. Marijos Gimbutienės biografijos patikslinimas // Šiaulių kraštas. – 1997, vas. 27, p. 15 M. Gimbutienė
Gimbutas M. A survey of the Bronze age culture in the Southeastern Baltic area // Światowit (Warszawa). – 1960, t. 23, p. 389-433 Rec.: Dąbrowski J. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1962, t. 7, p. 275-280. Odoj R. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 377-379.
Gimbutas M. Ancient Baltic lands // International Journal of Slavic Linguistics und Poetics (The Hague). – 1963, Nr. 6, p. 65-102
Gimbutas M. Ancient folk art and symbolism // Lietuvių dienos = Lithuanian Days (Los Angeles). –1956, Nr. 2, p. 20-21
Gimbutas M. Ancient simbolism in Lithuanian folk art. – Philadelphia, 1958. – 148 p. – Tas pat liet.: Gimbutienė M. Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene. – V., 1994. – 141 p Rec.: Balys J. Liaudies meno simbolika // Aidai (Brooklyn). – 1958, Nr. 9, p. 426-427. Kaunas J. Žilasis simbolizmas // Sėja (Chicago). – 1959, Nr. 4, p. 42-44.
Gimbutas M. Balts // Encyklopedia Britannica. – Chicago; London, 1955. – T. 3, p. 4-6
Gimbutas M. Bronze age Cultures in Central and Eastern Europe. – Paris; London, 1965. – 681 p., 115 lent Rec.: Kostrzewski J. // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1968, t. 18, p. 164-165. P. 389-456 – apžvelgiama baltų gyventa sritis.
Gimbutas M. Die Balten. Urgeschichte eines Volkes im Ostseeraum / Aus dem englischen übersetzt von S. Auerbach. – Frankfurt am Main; Berlin, 1991. – 267 p. – Pirmas vertimas Miunchene, 1983 m
Gimbutas M. Die Balten: Geschichte eines Volkes im Ostseeraum. – München, 1983. – 272 p., 79 iliustr. įkl. – 2-asis leid. Berline, 1991 m
Gimbutas M. Die bronzezeitliche Kultur Osteuropas (Russlands und des Ostbaltikums), ihre Verbreitung und chronologische Stellung // Bericht über den V. internationalen Kongress für Vor- und Frügeschichte. Hamburg, 1958. – Berlin, 1961. – P. 337-344
Gimbutas M. East Baltic Amber in the Fourth and Third Millenia B.C. // The Journal of Baltic Studies (Hackestown). – 1985, t. 16, Nr. 3, p. 231-257
Gimbutas M. Hittite figurines in the Ukraine and Russia // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. –Wrocław, etc., 1968. – P. 124-127 Taip pat apie Lietuvoje rastą figūrėlę.
Gimbutas M. I Batici. – Milano, 1967. – 265 p
Gimbutas M. La religione dei Balti // L’uomo. Indoeuropeo e il Sacro. – Milan, 1991. – P. 237-273
Gimbutas M. Lithuania in Prehistoric Time // The Lithuanian situation. – 1955, Nr. 1, p. 2-4. Įrašyta pagal Marija Gimbutienė. Bibliografinė rodyklė. 1938-1995 / Sudarė R. Andrašiūnaitė-Strakšienė. – V., 1995, įrašas Nr. 83
Gimbutas M. Lithuania in prehistoric times // The Festival of Lithuanian Art and Music. – Washington, 1953. – P. 11-19
Gimbutas M. On the origin of North Indo-Europeans // American Antropologist (Washington). – 1952, t. 54. Nr. 4, p. 602-611. Rec.: Gardawski A. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 265-266.
Gimbutas M. Os Baltas: Historia da origen dos antigos Prussienos, Lituanos et Letonianos / Vertė Jonas Ernestas Petraitis iš 1963 m. leidimo anglų k. – Rio de Janeiro, 1992. – 315 p.
Gimbutas M. Perkūnas. Perun: The Thonder God of the Balts and the Slavs // The Journal of Indo-European Studies (Washington). – 1973, t. 1, Nr. 4, p. 466-478
Gimbutas M. Pre-Indo-European Godesses in Baltic Mithology // The Mankind Quarterly (Washington). – 1985, t. 26, Nr. 1/2, p. 19-25
Gimbutas M. The Ancient Religion of the Balts. // Lituanus (Brooklyn). – 1962, Nr. 4, p. 97-108
Gimbutas M. The antiquity of the Daina // Great Linden. Select Lithuanian Folk-songs. – New York, 1964. – P. 11-27
Gimbutas M. The Balts // Encyklopedia Lithuanica. – Boston, 1970. – T. 1, p. 273-276
Gimbutas M. The Balts. – London; New York 1963. 2-asis leid.: Niujorke, 1968 m. – Tas pat italų k. Milane, 1967 m., vokiečių k. – Münchene, 1983 m. bei Berline, 1991 m., portugalų k. – Rio de Janeire, 1992 m Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 175-182. Antoniewicz J. // Pomerania Antiqua (Gdansk). – 1968, t. 2, p. 416-422. Avižonis K. // Slavic Review. – 1965, t. 24, Nr. 1. – Tas pat: Avižonis K. Rinktiniai raštai. – Roma, 1982. – T. 3, p. 239-241. Likienė V. Londone – knyga apie baltus // Vakarinės naujienos. – 1966, lapkr. 29. Powierski J. // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1966, t. 31, sąs. 2, p. 81-83. Puzinas J. A survey study of the ancient Balts // Lithuanus (Brooklyn). – 1964, Nr. 2, p. 63-67. Puzinas J. Dr. M. Gimbutienės knygai apie baltus pasirodžius // Metmenys (Chicago). – 1965. Kn. 9, p. 132-142. Slaski K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 182-185. Tinis J. Baltai archeologijos šviesoje // Aidai (Brooklyn). – 1964, Nr. 7, p. 328-329. Žygaitė E. V. The Balts ir Slavs anglų k. kritikoje // Metmenys (Chicago). – 1975, kn. 30, p. 181-185.
Gimbutas M. The Earliest Culture History of the Northern Part of the European USSR // Proceedings of the Prehistoric Society for 1953. – Cambridge, 1954. – D. 1, p. 108-115 Rec.: Gardawski A. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 266-269.
Gimbutas M. The language of the Goddess. – San Francisko, 1989. – 23, 374 p Rec.: Butrimas A. Priešistorinių deivių mitai // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 3, p. 25-26.
Gimbutas M. The Lithuanian God Velnias // Myth in Indo-European Antiquity / University of California. – Los Angeles, 1974. – P. 87-92
Gimbutas M. The origin of folk art // Lithuanus (Brooklyn). – 1961, Nr. 1, p. 13-17
Gimbutas M. The Pre-Cristian Religion of Lithuania // La christianizzazione della Lithuania. Atti del colloquio internacionale di storia ecelesiastica in occasione del VI antenario della Lithuania cristiana (1387-1987). – Roma; Vaticano, 1987. – T. 2, p. 13-25. – Tas pat liet. k.: Gimbutienė M. Krikščioniškoji religija Lietuvoje // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 2-5 Rec.: Jučas M. // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 152-153.
Gimbutas M. The prehistory of Eastern Europe. Part l. Mesolithic, neolithic and copper age cultures in Russia and the Baltic area. – Cambridge, Mass., 1956. – 241 p., 50 lent. – Antras leidimas Kembridže 1958 m Rec.: Ehrlich R. W. // Archeology (Brooklyn). – 1959, t. 12, Nr. 1, p. 68-69. Gardawski A. // Rocznik Olsztyński, – 1958, t. 1, p. 266-269. Kowalczyk J. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 268-269. Piggott S. // American Anthropologist (Washington). – 1958, t. 60, p. 608-609. Puzinas J. // Lithuanus (Brooklyn). – 1957, t. 3, Nr. 4, p. 26-28. Puzinas J. Svarbus veikalas Rytų Europos proistorei pažinti // Aidai (Brooklyn). – 1958, Nr. 4, p. 185-186.
Gimbutas M. The Slavs. – New York; Washington, 1971. – 240 p
Gimbutas M. The Stone Age of Northeastern Europe // Journal of World History – 1956, t. 3, Nr. 2, p. 409-435
Gimbutas Marija // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 403
Gimbutienė M. Pomirtinio gyvenimo įsivaizdavimas Lietuvoje proistoriniais laikais / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Gimtasai kraštas. – 1942, kn. 5 (sąs. 30), p. 1-1
Gimbutienė M. 40 mln. metų vabzdys pravers genetikams // Mokslas ir gyvenimas. –1983, Nr. 6, p. 31 Gintaro inkliuzas.
Gimbutienė M. Aisčiai // Metmenys (Chicago). – 1962, Nr. 5, p. 17 Recenzuoja: E. Sakso “Aestii”. – Monreal; Heidelberg, 1960.
Gimbutienė M. Akmens amžius // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 73-74. – Aut. nenurodyta
Gimbutienė M. Alka // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 121-122. – Aut. nenurodyta
Gimbutienė M. Antkaklė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 207
Gimbutienė M. Apie pastabas dėl senosios lietuvių religijos idealizavimo // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 9, p. 426-428 Atsiliepimas į A. Musteikio str. (“Aidai”, 1953, Nr. 9).
Gimbutienė M. Apie lietuvių mitologijos populiarizacijos reikalą bei šaltinius baltų mitologijai atkurti // Metmenys (Chicago). – 1977, kn. 33, p. 203-206
Gimbutienė M. Apie žemuogių skonį archeologijoje // Akiračiai (Chicago). – 1976, Nr. 75. – Tas pat: Pokalbių akiračiai. – V., 1991. – P. 97-102
Gimbutienė M. Apie žemuogių skonį archeologijoje: iš “Akiračių” (1976, Nr. 75) // Pokalbių akiračiai: “Akiračių” interviu su išeivių kultūros veikėjais (1964-1989). – V., 1991. – P. 97-102.
Gimbutienė M. Arklių kapai Lietuvoje / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, rugpj. 7, p. 5
Gimbutienė M. Baltai priešistoriniais laikais: Etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija. – V., 1985. – 192 p. – Tas pat: latvių k.: Balti aizvēsturiskajos laikos: Etnogenēze, materiālā kultūra un mitologija. – Rīga, 1994. – 225 p. (su I. Lozės įvadu, p. 3-6) Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1986, t. 14, p. 170-179. Rec.: Daunys V. Istorija ar poezija // Pergalė. – 1987, Nr. 12, p. 135-141. Kulikauskienė R. Knyga apie baltus // Gimtasis kraštas. – 1985, Nr. 42, p. 5. Šaparauskienė J. Studija apie baltus // Tarybinis mokytojas. – 1985, rugs. 11. Tautavičius A. Apie mūsų protėvius ir jų giminaičius // Literatūra ir menas. – 1986, Nr. 40, p. 4-5. Tautavičius A. // LIM, 1986 metai. – V., 1987. – P. 117-123.
Gimbutienė M. Balti aizvēsturiskajos laikos: Etnogenēze, materiālā kultūra un mitologija. – Rīga, 1994. – 226 p. – Iš 1985 m. leidinio liet. k. vertė ir įvadą “Marija Gimbutienė un vinas pētījumi par arheologiskajām kultūram senajā Eiropā” (p. 3-6), parašė I. Loze Ref.: Loze I. Gramata par baltisko senatne // Labirint (Rīga). – 1994, rugpj. 31.
Gimbutienė M. Baltiški hidronimai tarp Berlyno ir Maskvos // Donelaičio žemė. – 1994, Nr. 3, p. 4. – Iš kn.: Baltai priešistoriniais laikais. – V., 1985
Gimbutienė M. Baltų mitologija // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 2, p. 34-35; Nr. 3, p. 34-35; Nr. 4, p. 34-35; Nr. 5, p. 34-35; Nr. 6, p. 34-35; Nr. 7, p. 34-35; Nr. 8, p. 34-35; Nr. 9, p. 32-33; Nr. 10, p. 30-31
Gimbutienė M. Baltų religija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 2, p. 139-140. – Aut. nenurodytas
Gimbutienė M. Baltų tautų proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 2, p. 144-148
Gimbutienė M. Bendro žodžio beieškant / M. Alseikaitė-Gimbutienė //Aidai (Brooklyn). – 1954, Nr. 2, p. 89-90 Senovės lietuvių tikėjimas.
Gimbutienė M. Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė. – Tübingen, 1946. – 249 p., 26 lent., 5 žml Rec.: Ivinskis Z. Kaip buvo laidojama priešistorinėj Lietuvoj / Z. Patigiras // Aidai (München). – 1946, Nr. 8, p. 130-131. Šapoka A. Nauja mokslinė studija / A. Š. // Žiburiai (Augsburg). – 1946, Nr. 22.
Gimbutienė M. Djakovo piliakalniai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. – T. 5, p. 80-81.
Gimbutienė M. Dr. J. Puzinas // Voruta. – 1997, Nr. 14, p. 12. – Perspausdinta iš: Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 293-294.
Gimbutienė M. Europos civilizacijos pradžia ir indoeuropiečių antplūdis // Metmenys (Chicago). – 1966, kn. 11, p. 107-115
Gimbutienė M. Gintaro keliai priešistoriniais laikais // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 6, p. 249-253
Gimbutienė M. Į Vilnių – įkvėpimo / Kalbėjosi su E. Sliesoriūniene // Tarybinė moteris. – 1981, Nr. 7, p. 14.
Gimbutienė M. Įkapės // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 8, p. 387-388.
Gimbutienė M. Ikikrikščioniškoji religija Lietuvoje / iš anglų kalbos vertė Vida Bėkštienė // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 2-5 1987 m. Romoje skaitytas pranešimas.
Gimbutienė M. Indoeuropiečiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 8, p. 484-487
Gimbutienė M. Indoeuropiečių protėvynė. Kurganų (Pilkapių) kultūra penktame, ketvirtame ir trečiame tūkstantmetyje pr. Kr. // Metmenys (Chicago). – 1971, kn. 22, p. 67-94
Gimbutienė M. Išmintingųjų puota. Kaip pasireiškia žmogaus dvasingumas / Kalbėjosi T. Sakalauskas // Pergalė. – 1987, Nr. 5, p. 148-158
Gimbutienė M. Jazdai / A.M. // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1943. – T. 10, skilt. 592 . Jazdų (Kretingos raj.) kapinynas.
Gimbutienė M. Kai archeologė neužsikasė vien tik žemėje // Draugas (Chicago). – 1976, geg. 29
Gimbutienė M. Kaimas. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 10, p. 224-226
Gimbutienė M. Kaip vokiečių proistorikai sprendė baltų protėvynės klausimą Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Šviesa (Dillingen). – 1948, Nr. 4
Gimbutienė M. Kapai. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 10, p. 462-464
Gimbutienė M. Kapų tipai Lietuvoje proistoriniais laikais / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Gimtasai kraštas. – 1943, Nr. 31, p. 1-30
Gimbutienė M. Konferencija ir leidinys Pabaltijo archeologijai / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 10, p. 475-476 Apie 1951 m. geg. 21-22 d. Tartu įvykusią konferenciją.
Gimbutienė M. Krikščionybei Lietuvoje – 600 // Akiračiai (Chicago). – 1988, Nr. 4, p. 6-7
Gimbutienė M. Krivė / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, liep. 29, p. 3
Gimbutienė M. Kur baltų gyventa (Šis tas prie Juozo Vygando str. “Slaviškos įtakos Lietuvoje”, Ateityje. Nr. 213) / M. Alseikaitė // Ateitis. – 1943, spal. 15, p. 3-4
Gimbutienė M. Kur senovėje mūsų protėviai gyveno / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Panevėžio apygardos balsas. – 1943, Nr. 1/2, p. 3
Gimbutienė M. Laidosena // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 14, p. 49.
Gimbutienė M. Liaudies meno šaknys Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Augsburg). – 1948, Nr. 14, p. 210-215
Gimbutienė M. Lietuviškasis lobis / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (New York). – 1949, Nr. 26, p. 200-204 Apie senojo tikėjimo pėdsakus liaudies mene.
Gimbutienė M. Lietuvių liaudies meno simbolių klausimu // Aidai (Brooklyn). – 1955, Nr. 8, p. 310-315
Gimbutienė M. Lietuvių kryžių ir koplytėlių kilmės klausimu // Draugas (Chicago). – 1955, birž. 28, priedas, p. 3
Gimbutienė M. Lietuvių mitologijos fragmentai // Margutis (Chicago). – 1964, Nr. 11, p. 7-14
Gimbutienė M. Lietuvos proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1968. – T. 15, p. 269-291. Tas pat Vilniuje, 1990 m
Gimbutienė M. Lietuvos proistorė // Lietuvių enciklopedija. – T. 15: Lietuva. – 2-as leid. – V., 1990. – P. 269-291. – Perspausdintas Bostono 1968 m. leidimas
Gimbutienė M. Litauens Vorgeschichte in gesamteuropäischer Sicht // Universitas (Tübingen). – 1949, Nr. 2, p. 237-238
Gimbutienė M. M. Rudzinskaitė-Aramavičienė / M. Alseikaitė // Vilniaus balsas. – 1941, geg. 11, p. 5 1885-1941.V.8 gyvenusiai egiptologei atmint.i
Gimbutienė M. Marija Gimbutienė: mokslininkė, kurios darbus cituoja visas pasaulis, moteris, į kurios namus arbatos puodeliui užsuka kino žveigždės / Kalbėjosi N. Jonušaitė // Lietuvos rytas. – 1993, birž. 25, p. 1, 10 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Gimbutienė M. Mažosios Lietuvos antkapiniai paminklai / M. Alseikaitė // Aidai (München). – 1946, Nr. 7, p. 108-109
Gimbutienė M. Milžinkapiai / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, geg. 22, p. 3-4
Gimbutienė M. Mintys, išsakytos per paskutinę viešnagę Lietuvoje (1993 m.) // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 3, p. 9 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Gimbutienė M. Mirusiųjų deginimas priešistorinėje Lietuvoje / M. Alseikaitė // Ateitis. – 1943, bal. 19, p. 3
Gimbutienė M. Mūsų protėvių pažiūros į mirtį ir sielą Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Tremties metai.– Tiūbingenas, 1947. – P. 516-535; Atsp.: – Tiūbingenas, 1947. – 21 p
Gimbutienė M. Mūsų tėviškės “alkų kalnai” / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, vas. 27, p. 2
Gimbutienė M. Nauji duomenys apie jotvingių kultūrą // Metmenys (Chicago). – 1960, kn. 2, p. 161-166 Šveicarijos pilkapiai netoli Suvalkų.
Gimbutienė M. Naujo veikalo apie aisčius proga // Aidai (Brooklyn). – 1951, Nr. 2, p. 88-89 R.Schmittlein knygos “Studes sur la nationalité de Aestii” (1948), recenzija.
Gimbutienė M. Neolitas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 21, p. 193-194.
Gimbutienė M. Nuo senosios Europos iki Lietuvos / Užrašė J. Kuckailis // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 45, p. 5
Gimbutienė M. Ornamentas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 21, p. 200-203
Gimbutienė M. Pagoniškosios laidojimo apeigos Lietuvoje / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Gimtasai kraštas. – 1943, Nr. 31, p. 53-80 Rec.: Balys J. Tautotyros naujienos. Sukaktuvinis “Gimtasai kraštas” // Ateitis. – 1944, bal. 25, p. 3-4.
Gimbutienė M. Pagonybė, stabmeldystė ir mūsų protėvių religija // Vienybė (Brooklyn). – 1952, geg. 30
Gimbutienė M. Paleolito menas // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 10, p. 450-454
Gimbutienė M. Palytėjusi tūkstantmečius / Kalbėjosi N. Vėlius // Europos lietuvis (Londonas). – 1993, liep. 8, p. 3 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Gimbutienė M. Pamiršti ženklai // Kultūros barai. – 1967, Nr. 6, p. 65-67 Pagal jos knygą “Ancient symbolizm in Lithuanian folk art” (1958 m.).
Gimbutienė M. Piautuvas ir dalgis / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, rugpj. 24, p. 4
Gimbutienė M. Pilkapis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 531-532.
Gimbutienė M. Piltuvėlinės keramikos kultūra // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 540
Gimbutienė M. Pokalbis su Marija Gimbutiene apie baltus, Bulgariją ir dr. Basanavičių // Dirva (Cleveland). – 1977, vas. 10
Gimbutienė M. Priešistorės “Monstriškoji Venera” arba Deivė Pramotė // Baltos lankos. – 1997, Nr. 8, p. 68-98.
Gimbutienė M. Priešistorinių laikų ryšiai su lietuvių liaudies kultūra Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 2, p. 62-67
Gimbutienė M. Profesorės Marijos Gimbutienės kalba, pasakyta Vytauto Didžiojo universitete 1993 m. birželio 11 d., suteikiant jai Garbės daktarės vardą // Literatūra ir menas. – 1993, Nr. 29, p. 4 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Gimbutienė M. Protėvių keliai // Darbininkas (Brooklyn). – 1956, Nr. 19, p. 5
Gimbutienė M. Prūsai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 137-141.
Gimbutienė M. Prūsai prieš vokiečių nukariavimą // Darbas (Boston). – 1956, Nr. 2, p. 6-8
Gimbutienė M. Puzinas Jonas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 293-294. – Tas pat: Voruta. – 1997, Nr. 14, p. 12
Gimbutienė M. Rytprūsių ir Vakarų Lietuvos priešistorinės kultūros apžvalga // Mažoji Lietuva. – New-York, 1958. – P. 11-121, 291-294 ir 313-316
Gimbutienė M. Senasis geležies amžius Prūsų Lietuvoje (100 m. pr. Kr. – 400 m. po Kr.). Senoviniai lietuvių žalvariniai papuošalai // Moteris (Toronto). – 1966, Nr. 4, p. 4-5
Gimbutienė M. Senoji Europa ir pilkapių kultūra // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 7, p. 19-22
Gimbutienė M. Senoji Europa. – V., 1996. – 381 p. Rec.: Giedraitis L. // Lietuvos aidas. – 1997, vas. 27, p. 14.
Gimbutienė M. Senoji Europa: [Knygos 7-ojo skyriaus ištr.] // Liaudies kultūra. – 1995, Nr. 6, p. 1-21.
Gimbutienė M. Senoji lietuvių religija // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 1, p. 4-12
Gimbutienė M. Senosios Europos deivės ir dievai lietuvių mitologijoje // Metmenys (Chicago). – 1984, kn. 48, p. 27-57
Gimbutienė M. Senosios Europos mitiniai įvaizdžiai // Krantai. – 1990, spal., p. 73-79
Gimbutienė M. Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene // Gimtasai kraštas. – 1968, Nr. 33-36
Gimbutienė M. Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene. – V., 1994. – 141 p. Iš Filadelfijoje 1958 m. anglų k. išleisto leidinio, vertė A. Andriuškevičius Rec.: Repšienė Z. Pavartymui, pasižiūrėjimui ir pamąstymui // 7 meno dienos. – 1995, saus. 20, p. 4. Venckutienė A. Į praeitį ir amžinybę // Šiaulių naujienos. – 1994, gruod. 3, p. 9.
Gimbutienė M. Su Europos archeologais // Lietuvių dienos (Los Angeles). – 1959, Nr. 10, p. 4-5 Ir apie lankymąsi Suvalkų krašte.
Gimbutienė M. Svetimų kalnų papėdėje // Literatūra ir menas. – 1996, Nr. 3, p. 10 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės. Laiškai H. Didžiulytei-Mošinskienei.
Gimbutienė M. Šeštoji baltų studijų konferencija Švedijoje // Akiračiai (Chicago). – 1982, Nr. 2, p. 1, 5-6
Gimbutienė M. Šviesos ir nakties deivės lietuvių mitologijoje (Saulė, Saulytė, Aušrinė, Laima, Dalia, Laumė, Ragana, Giltinė ir kt. ) // Metmenys (Chicago). – 1976, kn. 32, p. 160-175
Gimbutienė M. Tavo mokinių vardu // Draugas (Chicago). – 1978, bal. 29
Gimbutienė M. Tiltas tarp dviejų kultūrų / Kalbėjosi I. Lukšaitė, užrašė Audronė Kudabienė // Moteris. – 1993, Nr. 9, p. 8-9 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Gimbutienė M. Velnio istorija: Velnias – vienas iš prieškrikščioniškųjų dievų // Metmenys (Chicago). – 1970, kn. 20, p. 137-147
Gimbutienė-Alseikaitė M. Baltai priešistoriniais laikais / M. // Kūryba. – 1944, Nr. 1, p. 37-41; Nr. 2, p. 106-111
Gimnazija į Impiltį // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, rugpj. 23 Apie J. Remeikos vadovaujamą Klaipėdos gimnazistų ekskursija.
Gimžauskas S. Lietuvos bičiulis. – V., 1996. – 320 p. P. 233-236 – laiškas M. Davainiui-Silvestraičiui apie rytų Lietuvos piliakalnius ir pilkapius.
Gineitaitė Č. Archeologiniai paminklai neliečiami // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1956, geg. 22
Gineitis R. Punios kalno tyrinėjimai // Komjaunimo tiesa. – 1958, rugpj. 13 Punia (Alytaus raj.).
Ginkluotas į muziejų // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 32, p. 7
Gintalas P. Džiugas. Žemaičių tautos legenda // Vytis (Chicago). – 1925, saus. 30 (Nr. 2), p. 35-37 Džiugo (Telšių raj.) piliakalnis.
Gintarėnas Z. Archeologų bičiuliai // Kauno tiesa. – 1966, spal. 30 Kauno istorijos muziejaus ryšiai su užsieniu.
Gintaro lobis // Švyturys (Kretinga). – 1965, saus. 7 Gintaro dirbiniai Palangoje.
Ginters V. Der Ursprung der Ringspangen von Östlichen Typ // Birka. Systematische Analysen der Gräberfunde. – Stockholm, 1984. – T. 2 (1), p. 23-30
Ginters V. Die emailverzierte Fibel von Helgö, Kirchspiel Ekerö, Uppland // Fornvännen (Stockholm). – 1961, Nr. 1, p. 1-24 Rec.: Slaski K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 397-398.
Ginters V. Romas imports Latvijā // Senatne un māksla (Rīga). – 1936, t. 2, p. 47-61 Ir apie Lietuvos radinius.
Ginters V. Tracht und Schmuck in Birka und im ostbaltischen Raum: Eine vergleichende Studie. – Stockholm, 1981
Gipiškis P. Zarasai – Lietuvos Šveicarija. Zarasų krašto geografija // Zarasų kraštas. – 1936, Nr. 20, 24-27 Mini daug piliakalnių ir pilkapynų.
Gipiškis P. Zarasų kraštas. – Zarasai, 1936. – 250 p P. 28-64, 228, 232 – mini archeologinius paminklus.
Gira L. Antras brangus Lietuvos mokslui kalnas pavojuje // Viltis. – 1912, vas. 1 (14), p. 1. Vilnius, Gedimino kapo kalva.
Gira L. Dėlei p. Olševskio sumanytosios leisti Enciklopedijos // Viltis. – 1910, lapkr. 5 (18), p. 1. Bendradarbiauti kviečiamų asmenų (archeologijai siūlomas J. Žiogas) sąrašas.
Gira L. Mūsų senovės tyrėjams / L. Gerulis // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 27, p. 377. Stakliškių apylinkės, Poteronių (Alytaus raj.) piliakalnis.
Giraitis A. Biržų senamiestis – archeologinio palikimo dalis // Panevėžio rytas. – 1995, rugs. 15, p. 5
Girčius S. Ašvos akmuo // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1973, lapkr. 13 Vilkų Kampo (Šilutės raj.) Velnio akmuo.
Girčys A. Garsiųjų Pilėnų beieškant // Aitvarai. – V.; K., 1992. – Sąs. 3, p. 69-72 Molavėnai (Raseinių raj.).
Girčys A. Garsiųjų Pilėnų beieškant // Dubysa (Raseiniai). – 1989, lapkr. 17, gruod. 8, 23 (Nr. 8-10) Molavėnų piliakalnis.
Girčys A. Garsiųjų Pilėnų beieškant // Lietuvis. – 1993, Nr. 5, p. 4, 8 Molavėnų (Raseinių raj.) piliakalnis.
Girčys B. Ką sako apie Velykuškių piliakalnio iškasenas vietos gyventojai // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 34, p. 1, 4
Girčys B. Paslaptingos žmonių iškasenos // Zarasų kraštas. – 1932, rugs. 7, p. 3 Padustėlio (Zarasų raj.) kapinynas prie Sartų ežero.
Girčys B. Užkeikta pilis // Zarasų kraštas. – 1936, Nr. 38, p. 4 Velikuškių (Zarasų raj.) piliakalnis.
Girčys B. Užkeiktos brangenybės / B.G-rč-s. // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 5, p. 2. Apie Palumskinės pelkę (prie Velikuškių piliakalnio).
Girčys B. Žvalgomosios ekspedicijos į piliakalnius // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 39, p. 2 P. Tarasenkos vadovaujami Maniuliškių, Mielėnų, Pakačinės ir Vozgėlių piliakalnių kasinėjimai (Zarasų raj.).
Girdenis A. Kada gi žemaičių tarmė atsiskyrė nuo aukštaičių // Kalbotyra (V.). – 1971, t. 22(1), p. 81-86
Girdvainis J. A. Brazauskas: “Kernavėje – jokios atrakcijos” // Respublika. – 1994, rugpj. 27, p. 5 Apie turėjusį įvykti prezidento ir respublikos archeologų susitikimą Kernavėje.
Girdžiūnas K. Domėkimės istoriniais paminklais // Pergalė (Skuodas). – 1956, saus. 5
Girdžiūnas V. Luknės piliakalnis // Pergalė (Skuodas). – 1959, gruod. 17
Girdžiūnas V. Luknių piliakalnio legendos // Mūsų žodis (Skuodas). – 1997, rugs. 27, p. 4
Girdžiūnas V. Luknių piliakalnis // Mūsų žodis (Skuodas). – 1976, vas. 7 Kapinynas, Luknės.
Girdžiūnienė A. Gondinga – Žemaitijos širdis // Žemaičių saulutė (Plungė). – 1997, rugs. 12, p. 8 Pagal E. Ravickienės duomenis.
Girdžius M. Apie Užpalių praeitį // Lenino keliu (Utena). – 1967, geg. 23 Užpalių pilis.
Girgždutos kalno lobiai užkerėti // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 4, p. 3 Pagirgždūtis (Telšių raj.).
Girininkas A. Akmens amžius istorinėse baltų žemėse // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 3-4
Girininkas A. Apie Stajėtiškio aukų akmenį // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 3, p. 8 Ant piliakalnio Švenčionių raj. yra trinamosios girnos.
Girininkas A. Archeologijos paminklai. Jaros senovės gyvenvietės; Jotkonių senovės gyvenvietė; Visėtiškių senovės gyvenvietė [visi Anykščių raj.]; Dvarykščiaus senovės gyvenvietė [Ignalinos raj.]; Mintaučkių senovės gyvenvietė [Molėtų raj.]; Akmeniškių senovės gyvenvietės; Akvieriškės piliakalnis; Aučynų piliakalnis; Bogutiškės piliakalnis; Cirkliškio piliakalnis; Juodeliškės pilkapynas; Kačėniškės piliakalnis; Žeimenų ež. senovės gyvenvietės; Kuklių senovės gyvenvietės; Kulbotiškės pilkapynas; Pakretuonės senovės gyvenvietės; Žemaitiškės senovės gyvenvietės; Prienų piliakalnis; Rakštelių piliakalnis; Rėkučių senovės gyvenvietė; Reškutėnų piliakalnis; Reškutėnų (Kretuono) senovės gyvenvietė ir kapinynas; Eglyno (Reškutėnų) senovės gyvenvietė; Šilelio ir Žemaitiškės senovės gyvenvietės; Senos Pašaminės senovės gyvenvietė; Šilinės pilkapynas; Paduobės-Šaltaliūnės pilkapynai ir senovės gyvenvietė; Šventos pilkapynas; Trakų pilkapynas [visi Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 5-9, 47-48, 101-102, 128, 197, 308-310, 312-314, 323, 341-342, 346-354, 357
Girininkas A. Archeologinė kultūra. Kas tai? // Komjaunimo tiesa. – 1982, spal. 30, p. 3
Girininkas A. Archeologiniai datavimo metodai // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 2, p. 22-24
Girininkas A. Archeologiniai kasinėjimai prie Jaros // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1976, vas. 5 Akmens amžiaus gyvenvietė.
Girininkas A. Archeologų konferencija // Tarybinis studentas. – 1972, kovo 17 Vilniaus universiteto studentų.
Girininkas A. Baltai – Europos aborigenai // Dienovidis. – 1990, lapkr. 23 (Nr. 5); gruodžio 14 (Nr. 7). – Tas pat: Dirva (Cleveland). – 1991, saus. 31
Girininkas A. Baltai ir baltotyra // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 1
Girininkas A. Baltų etnogenezė. Kas nauja? // Lietuvių Katalikų mokslo akademijos metraštis (V.). – 1998, t. 13, p. 345-355
Girininkas A. Baltų kultūros ištakos (Narvos kultūros duomenimis): Humanitarinių mokslų srities istorijos krypties habil. daktaro disertacijos tezės. – K., 1994. – 37 p. – Anglų k.: – K., 1994. – 41 p.
Girininkas A. Baltų kultūros ištakos // Lietuvos katalikų mokslų akademijos XVI suvažiavimo pranešimų tezės. – K., 1994. – P. 203-204
Girininkas A. Baltų kultūros ištakos. – V., 1994. – 279 p. Rec.: Česnys G. Nesėkminga didelio darbo interpretacija // LIM, 1994 metai. – V., 1995. P. 207-210. Daugudis V. Baltų genčių tyrėjui // Dienovidis. – 1995, Nr. 18, p. 14. Loze I. // Lituanistica. – 1998, Nr. 3 (35), p. 111-115.
Girininkas A. Baltų kultūros ištakos: (Pagal Narvos kultūros tyrimų duomenis): Habilitacinis darbas. Humanitariniai mokslai, Istorija (05 H). – V., 1998. – 52 p
Girininkas A. Baltų priešistorės tyrinėtojo jubiliejus // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 32 Apie latvių archeologą E. Šturmą (1895-1959).
Girininkas A. Barčių-Čepkelių piliakalnis; Dubičių karalienės Bonos pilis; Gudžių pilkapynas; Jurgiškių pilkapynas; Krūminių piliakalnis; Liškiavos pilies kalnas; Merkinės piliakalnis; Mikniūnų pilaitė; Radyščiaus piliakalnis; Subartonių piliakalnis Balynas; Girežerio piliakalnis [visi Varėnos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 208, 227, 231, 232, 249, 253-254, 261, 275, 277, 293
Girininkas A. Baubonių-Musteikių pilkapyno tyrinėjimas // Spartuolis (Trakai). – 1973, spal. 20
Girininkas A. Baubonių-Mustenių (Trakų raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 52-53
Girininkas A. Brūkšniuotosios keramikos formavimasis Rytų Lietuvoje // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 16-25
Girininkas A. Burkimės tirti baltų priešistorę // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 1
Girininkas A. Chtoniškieji simboliai formuojantis rytų baltų kultūrai // Kultūros paminklai. –1994, t. 1, p. 17-24
Girininkas A. Dar kartą apie baltų kilmę // Aušrinė. – 1990, Nr. 1, p. 48-50 Girininkas A. Kretuonas. Vidurinis ir vėlyvasis neolitas. – V., 1990. – 112 p. – (Lietuvos archeologija; T. 7). – Tekstas rusų k.
Girininkas A. Europos link (Redaktoriaus žodis) // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 13
Girininkas A. Gamtos įtaka žmonėms holocene Kretuono apyežeryje // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 5-12 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Girininkas A. Gelbėkime archeologinę Kretuono gyvenvietę // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 28, p. 13
Girininkas A. Ivertinkime jau sukauptą medžiagą: (Redaktoriaus žodis) // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2(11/12), p. 1. Dėl tyrinėtų paminklų medžiagos skelbimo.
Girininkas A. Jaros 3-čia gyvenvietė // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 13-14 Anykščių raj.
Girininkas A. Jaros I ir Jaros II (Anykščių raj.) neolito gyvenviečių tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 71-73
Girininkas A. Jaros pakrančių tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 3-5 Akmens amžiaus gyvenvietės, Anykščių raj.
Girininkas A. Joną Puziną prisimenant (1905-1978) // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 13 J. Puzino 90-osios gimimo metinės
Girininkas A. Kada ir kaip baltų gentys susipažino su krikščionybe? Kur galėjo stovėti pirmoji krikščioniška bažnyčia? // Apžvalga. – 1996, Nr. 51/52, p. 20
Girininkas A. Kai piliakalnių dar nebuvo // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 3, p. 28-29 Apie senąjį bronzos amžių.
Girininkas A. Kalba, simboliai ir ne tik šventės // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4 (7), p. 1
Girininkas A. Kapas urnoje // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 133-136 Kretuono (Švenčionių raj.) gyvenvietė.
Girininkas A. Kas naujo? Baltų etnogenezė // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 20-23
Girininkas A. Keramikos ornamentikos ypatumai rytų Lietuvoje (pagal virvelinės ir Narvos kultūrų keramiką) // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1980. – Kn. 3, p. 94-96
Girininkas A. Kietaviškių apylinkių priešistorija // Kietaviškės – Kaišiadorys, 1998. – P. 25-31 Bajorų (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Girininkas A. Konferencija “Keramika – kultūrinis etninis požymis” // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 221 Apie 1990 m. lapkr. 19-21 d. vykusią konferenciją, skirtą R. Rimantienės 70-mečiui.
Girininkas A. Konferencija “Keramika – kultūrinis etninis požymis” // Lituanistica. – 1991, Nr. 4, p. 105-107
Girininkas A. Kretuono (Švenčionių raj.) I gyvenvietės tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 10-11
Girininkas A. Kretuono 1-oji gyvenvietė // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 7-9
Girininkas A. Kretuono 1-os gyvenvietės tyrinėjimai 1984-1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 9-12 Akmens amžiaus gyvenvietė, Švenčionių raj.
Girininkas A. Kretuono 1-osios gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 7-11 Kretuonas (Švenčionių raj.).
Girininkas A. Kretuono gyvenvietė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 395-396 Švenčionių raj.
Girininkas A. Kretuono I gyvenvietė // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 9-12 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietė.
Girininkas A. Kultūros paveldą sunaikinti ar sutvarkyti? // Apžvalga. – 1997, Nr. 44, p. 2
Girininkas A. Malonūs skaitytojai ir gerbiami kolegos // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 2 (virš.)
Girininkas A. Marija Alseikaitė-Gimbutienė (1921.01.23-1994.02.02) // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 327-329 M. Gimbutienės mirties metinės
Girininkas A. Mus jungia ne vien praeitis… // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 1
Girininkas A. Mūsų titnagėliai – deimantėliai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1989, rugs. 12 Akmens amžiaus dirbiniai.
Girininkas A. Narvos kultūra ir baltų kilmės klausimas // LIM, 1988 metai. – V., 1989. – P. 5-28
Girininkas A. Narvos kultūros raida // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 111-118
Girininkas A. Nauji archeologijos paminklai Kaišiadorių rajone // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 290-296 Bajorų kapinynas ir keletas gyvenviečių.
Girininkas A. Nauji archeologijos paminklai Kaišiadorių rajone // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 449-452. Padalių, Kmitų, Krivonėlių, Paparčių ir Gegužinės gyvenvietės.
Girininkas A. Nauji archeologiniai paminklai Rytų Lietuvoje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 292-298 Adutiškio ir Stajėtiškio (Švenčionių raj.) piliakalniai ir gyvenvietės.
Girininkas A. Naujos akmens amžiaus gyvenvietės rytų Lietuvoje // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 13-16 Pasieniai (Vilniaus raj.) ir Duobio (Molėtų raj.) ež. pakrantės.
Girininkas A. Neolitinė Nemuno kultūra – mezolitinių tradicijų ar neištirtumo išdava // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 4-5
Girininkas A. Neolito gyventojai prie Kretuono // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 6, p. 16-18
Girininkas A. Neolito palikimas žalvario amžiuje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 85-87
Girininkas A. Netektis // Apžvalga. – 1994, vas. 11, p. 7
Girininkas A. Ornamentas – genties požymis // Ornamentikos raida Rytų Lietuvoje: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1994. – P. 8-9 Apie Narvos kultūros keramiką.
Girininkas A. Osteoarcheologiniai tyrinėjimai Lietuvoje // Lietuvos katalikų mokslų akademijos XVI suvažiavimo pranešimų tezės. – K., 1994. – P. 202-203
Girininkas A. Pakretuonės (Švenčionių raj.) I gyvenvietės tyrinėjimai 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 74-76
Girininkas A. Pakretuonės (Švenčionių raj.) I gyvenvietės tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 12-13
Girininkas A. Pakretuonės 3-čia gyvenvietė // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 7-10 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Pakretuonės gyvenvietė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 272
Girininkas A. Pakretuonio 3-ioji akmens amžiaus gyvenvietė // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 9-10 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Girininkas A. Paminklų naikinimas paspartėjo // Dienovidis. – 1992, Nr. 52/53, p. 16 Išartos Biržulio (Telšių raj.) ež. pakrančių gyvenvietės.
Girininkas A. Pavasariniai reformų vėjai // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 1
Girininkas A. Pilkapyno tyrinėjimai // Spartuolis (Trakai). – 1974, rugs. 21 Strėvos (Trakų raj.) pilkapiai.
Girininkas A. Pirmieji gintaro keliai į Rytų Europą // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 28-29
Girininkas A. Prie Kretuono – visa Lietuva // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 30, p. 11 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Priešistorė reformos fone // Paveldosaugos aktualijos. – 1998, Nr. 2, p. 2-3.
Girininkas A. Rėkučių-Pakretuonės pilkapyno 1992 m. tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 103-104 Švenčionių raj.
Girininkas A. Rėškutėnų paslaptys // Ladkalnis. – 1998, Nr. 2, p. 5-11 Archeologijos paminklų duomenys apie ūkį.
Girininkas A. Rėškutėnų paslaptys // Mūsų gamta. – 1998, Nr. 2, p. 24-25 Akmens, bronzos ir geležies amžiaus ūkis.
Girininkas A. Rėškutėnų piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 41-43 Švenčionių raj.
Girininkas A. Rėškutėnų piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 62-65. Švenčionių raj.
Girininkas A. Reškutėnų piliakalnis // Rytas (Švenčionys). – 1990, geg. 30
Girininkas A. Reškutėnų piliakalnis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1984, gruod. 11, p. 3-4
Girininkas A. Rytinių ir vakarinių baltų kilmė // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 7, p. 17-20
Girininkas A. Rytų baltų gimimas arba tradicijos galia // Lituanistica. – 1990, Nr. 1, p. 5-12; Nr. 2, p. 3-12
Girininkas A. Rytų baltų kultūros kilmės ypatybės // Rytų Lietuva: istorija, kultūra, kalba. – V., 1992. – P. 5-12
Girininkas A. Rytų baltų kultūrų susidarymo ypatumai // Ikikrikščioniškos Lietuvos kultūra. Istoriniai ir teoriniai aspektai. – V., 1992. – P. 14-21. – Senovės baltų kultūra
Girininkas A. Seniausi laidojimo papročiai Rytų Lietuvoje // Ledakalnis (Aukštaitijos nacionalinio parko leid.). – 1992, Nr. 1, p. 26
Girininkas A. Senieji Kretuono medžiotojai ir žvejai // Mūsų gamta. – 1984, Nr. 12, p. 12-13 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietės.
Girininkas A. Senieji žmonių gyvenimo pėdsakai // Lietuvos TSR nacionalinis parkas. – V., 1981. – P. 93-98
Girininkas A. Senojo žalvario amžiaus Kretuono 1c gyvenvietė // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 12-15 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Strėvos (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 123-125
Girininkas A. Sūduvių priešistorija ir istorija // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 21-22 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Girininkas A. Šarnelės vėlyvojo neolito (III tūkstantm. pr.m.e.) gyvenvietė // MADA. – 1977, t. 1, p. 57-65 Šarnelė (Plungės raj.).
Girininkas A. Šiaurės rytų Lietuvos akmens amžiaus paminklai (1.Jaros 1 neolito (III tūkstantmetis pr.m.e.) gyvenvietė) // MADA. – 1977, t. 4, p. 77-91 Jara (Anykščių raj. Svėdasų ap.).
Girininkas A. Šiaurės rytų Lietuvos akmens amžiaus paminklai (2. Jaros II vidurinio neolito (III tūkstantmetis prieš m.e.) gyvenvietė) // MADA. – 1978, t. 3, p. 63-72 Anykščių raj.
Girininkas A. Šiaurės rytų Lietuvos akmens amžiaus paminklai (3.Bratoniškių paleolitinė stovykla ir žalvario amžiaus gyvenvietės) // MADA. – 1979, t. 4, p. 63-83 Bratoniškės (Vilniaus raj.).
Girininkas A. Šiaurės rytų Lietuvos vidurinio neolito paminklų kultūrinės priklausomybės klausimu // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1978. – Kn. 2, p. 7-13
Girininkas A. Tadas Daugirdas ir Kaunas // Kauno istorijos metraštis. – K., 1998. – P. 99-103
Girininkas A. The Narva Culture and the Origin of the Baltic Culture // The Indo-Europeanization of Northern Europe. – Washington, 1996. – P. 42-47
Girininkas A. The Stone and Bronze Age settlements in the Kretuonas lake region // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 9-10
Girininkas A. Tyrinėjimai Kretuono apyežeryje // ATL 1992 ir 1993 metai. – V., 1994. – P. 10-14 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino gyvenviečių tyrinėjimai
Girininkas A. Tyrinėjimai Kretuono apyežeryje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 5-11
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Kretuono // Žvaigždė (Švenčionys). – 1978, lapkr. 25, p. 4 Akmens amžiaus gyvenvietė.
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Kretuono ežero // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 9-14 Kretuono ir Pakretuonės (Švenčionių raj.) gyvenvietės.
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Kretuono ežero // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 16-20 Akmens amžiaus gyvenvietės, Švenčionių raj.
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Kretuono ežero // Žvaigždė (Švenčionys). – 1977, lapkr. 24 Akmens amžiaus gyvenvietės.
Girininkas A. Tyrinėjimai prie Žeimenio ežero ir Žeimenos upės // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 76-77 Akmens amžiaus gyvenvietės.
Girininkas A. Tyrinėjimai tęsiami // Žvaigždė (Švenčionys). – 1986, gruod. 13 Akmens amžiaus paminklų tyrinėjimai.
Girininkas A. Žalvario amžiaus gyvenvietė prie Kretuono ežero // Žvaigždė (Švenčionys). – 1987, gruod. 3
Girininkas A. Žeimenio ežero 1-ma gyvenvietė // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 10-12 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Žeimenio ežero 1-oji gyvenvietė // Kultūros paminklai. –1997, t. 4, p. 16-36 Švenčionių raj., neolitas.
Girininkas A. Žeimenio ežero l-osios gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 11-14 Švenčionių raj.
Girininkas A. Žemaitiškės (Švenčionių raj.) I ir II gyvenvietės tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 6-9
Girininkas A. Žemaitiškės 2-oji gyvenvietė // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 10-11 Švenčionių raj.
Girininkas A. Žemaitiškės 3-ios gyvenvietės tyrinėjimai 1984 ir 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 7-9 Švečionių raj.
Girininkas A. Žemaitiškės II gyvenvietė // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 7-9 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietė.
Girininkas A. Žemaitiškės neolito gyvenvietės // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 650 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Girininkas A. Žiemgalos metraštininkas Juozas Šliavas // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 8-9
Girininkas A. Žmogus yra žmogus / kalbėjosi L. Giedraitis // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 6, p. 2-4. Apie balų kilmę.
Girininkas A., Jarockis R., Puodžiūnas G., Zabiela G. Pasvalio archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 103-106
Girininkas A., Jarockis R., Zabiela G. Nauji archeologijos paminklai Rytų Lietuvoje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 191-193 Ažušilės ir Papravalės (Ignalinos raj.) piliakalniai.
Girininkas A., Jarockis R., Zabiela G. Pakruojo rajono 1991 m. archeologinės žvalgybos rezultatai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 107-111
Girininkas A., Lukoševičius O. Archeologinių paminklų paieškos Kaišiadorių rajone // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 23-24
Girininkas A., Lukoševičius O. Lietuvos priešistorija: Materialinės ir dvasinės kultūros raida, genčių formavimasis. – V., 1997. – 191 p. Rec.: Kaladytė V. Protėvių pėdsakai // Dienovidis. – 1997, Nr. 48. Mačerskienė J. // Žeimenos krantai (Švenčionys). – 1998, saus. 3, p. 5.
Girininkas A., Puodžiūnas G. Archeologinė komisija arba kas ir kaip saugos, tirs Lietuvos archeologijos paminklus // Dienovidis. – 1991, Nr. 48, p. 3
Girininkas A., Semėnas V. Alkvietės // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugpj. 28
Girininkas A., Semėnas V. Archeologinių tyrinėjimų istorija // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, spal. 27, 30 Nalšios archeologinių paminklų tyrinėjimai.
Girininkas A., Semėnas V. Eksperimentinės archeologijos pradininkas iš Švenčionių // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, lapkr. 24, p. 3 Apie S. A. Semionovą (1908-1978).
Girininkas A., Semėnas V. Kretuonų ekspedicija 1993 metais // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugs. 4, p. 3 Akmens amžiaus gyvenvietės ir Rėkučių (Paversmio) pilkapiai.
Girininkas A., Semėnas V. Laidojimo papročiai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugpj. 18, p. 3
Girininkas A., Semėnas V. Nauji piliakalniai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, liep. 28, p. 3 Adutiškio ir Stajetiškio piliakalniai.
Girininkas A., Semėnas V. Naujos gyvenvietės // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugpj. 7, p. 3 Kavaltiškių kaime, Lazdinių ež. pakrantės.
Girininkas A., Semėnas V. Rėkučių gynybinė užtvara // Žvaigždė (Švenčionys). – 1993, rugpj. 4
Girininkas A., Semėnas V. XIII a. Rekučių gynybinis įrenginys // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 28-35
Girininkas A., Semėnas V. Žeimenos prekybinis kelias akmens amžiuje. Kretuonų nekropolis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1994, vas. 2 ir 5
Girininkas A., Semėnas V., Šatavičius E. Ištirti nauji paminklai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1995, saus. 25
Girininkas A., Straižys V., Vaiškūnas J. Mintaučių ir Baltųjų Lakajų ežerų (Molėtų raj.) gyvenvietės // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 15-16
Girininkas A., Šatavičius E. Pasienių stovyklavietė [Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 326
Girininkas A., Škiudaitė V. Dėkingumas Tadui Daugirdui // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 17-22.
Girininkas A., Zabiela G. Rekučių pylimo tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 48-49 Švenčionių raj.
Girinis A. Šatrijos raganų skundas // Valstiečių laikraštis. – 1968, rugpj. 24, p. 4 Šatrija (Telšių raj.).
Girinkas A., Jarockis R., Zabiela G. Po mūsų nebebus mūsų istorijos // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1991, birž. 5. Archeologinių paminklų apsauga rajone.
Girkalių archeologinis paminklas // Tiesa. – 1966, birž. 10. – Tas pat: Komjaunimo tiesa. – 1966, birž. 10 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Girkalnio parap. / Bedantis // Vienybė. – 1910, Nr. 33, p. 517. Apie Gabrieliškių (Raseinių raj.) piliakalnio kasinėjimus.
Girkalnis. Švedų karų palaikai // Vakarai (Klaipėda).– 1937, spal. 16, p. 4 Volai-Biliūnai (Raseinių raj.).
Girkantas V. Kur Nemunėlis išteka // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 11, p. 10-11 Rokiškio rajono piliakalniai, akmenys.
Girnius J. Kelionė į Moliūnų piliakalnį // Panevėžio tiesa. – 1959, birž. 24 Moliūnų-Kriklinių (Pasvalio raj.) piliakalnis.
Girtakol (pow. Rosieński) // Kurjer Litewski. – 1910, rugpj. 12 (25). Apie Gabrieliškių (Raseinių raj.) piliakalnio tyrinėjimus.
Gisevius E. Der Kauk-Stein. Eine litauische Volkssage nach mündliche Mitteilung im Dorfe Kallehnen an der Jura // Neue Preußische Provinziall-Blätter (Königsberg). – 1849, t. 7, p. 456–463.
Gisevius E. Der Schlossberg bei Gilanden // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1891, p. 72-79. Gilandžių-Oplankio (Tauragės raj.) piliakalnis.
Gisevius E. Die Apste. Schlossberg bei Absteinen. Sage – Der Jäger // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1891, p. 86-90. Padavimai apie Opstainių (Šilutės raj.) piliakalnį.
Gisevius E. Die heidnische Schlossberge in der Umgegend der Rombinus / Kelauninkas // Preußische Provinziell-Blätter (Königsberg). – 1837, t. 18, p. 32; 1839, t. 22, p. 97-112, 252-267, 444-450, 553-560; 1840, t. 23, p. 44-54, 164-172, 422-441. – Nurodoma pagal: Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft. – Heidelberg, 1883. – T. 2, sąs. 7, p. 6.
Gisevius E. Eine alte Steinplate // Neue Preussischen Provinzial-blätter. Drite Folge (Königsberg). – 1866, p. 118-120. Apie Rambyno(?) akmeninę plokštę.
Gisevius E. Sage vom Wartulischker Schlossberge // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1891, p. 80-85. Vartuliškių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Gisevius E. Volkssagen von den Schlossbergen im Juregabiete // Neue Preussische Provinzial-Blätter (Königsberg). – 1859, t. 3, p. 37-53, 101-108; t. 4, p. 164-214. Padavimai apie Kalėnų Šarkos kalną, Oplankio (Greižėnų) ir Oplankio (Gilandžių) (Tauragės raj.) bei Opstainių (Apsties) ir Vartuliškių (Šilutės raj.) piliakalnius.
Gisevius. Der Rombinus :iš “Preussische Provinzial-Blätter”, 1837 // Tolkemita. Texte (Dieburg). – 1992, sąs. 41, p. 3-32.
Gizevius E. Mano gyvenimas // Lietuvninkai. – V., 1970. – P. 11-101
Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse: Mokslinių straipsnių rinkinys. – V., 1994. – 161 p.
Glazer W., Okulicz J. Badania metaloznawcze ozdób z kurhanów w miejc. Szwajcaria, pow. Suwalki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1956, t. 23, sąs. 4, p. 337-341 Rec.: Ranhut L. // Rocznik Ołsztyński. – 1958, t. 1, p. 292-293.
Glazer W., Okulicz J. Wyniki metaloznawczych i technologicznych analiz metalowych z cmentarzyska w miejscowości Netta, pow. Augustów // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, sąs. 3/4, p. 304-311
Głazunow M. Trakajski zamek na wyspie // Czerwony sztandar. – 1954, bal. 11
Gleizinienė G. Kepurėlė // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 28-29 Iš Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinyno.
Gleiznienė G. Vidgirių kapo 23 perpetės restauravimas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 221-224 Vidgiriai (Šilutės raj.).
Glemža J. Architektas restauratorius Sigitas Benjaminas Lasavickas (1923.07.19-1998.03.25) // Kultūros paminklai. – 1998, t. 5, p. 175-176 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Glemža J. Biržų pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 7, p. 19-22
Glemža J. Kultūros paminklai ir jų apsauga // Kultūros barai. – 1967, Nr. 9, p. 17-1
Glemža J. Liaudies sukurti – liaudies saugomi // Komunistas. – 1967, Nr. 7, p. 55-60
Glemža J. Medininkų pilis, jos išsaugojimo ir atkūrimo darbai // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 24-26 Medininkų pilis
Glinskas M. Žalvariniai ir geležiniai senolių laiškai // Panevėžio balsas. – 1992, rugpj. 4 Tyrimai Berčiūnų pilkapyne.
Gliogeris Z. Nemunu. – V., 1992. – 181 p. Išversta iš “Dolinami rzek” (Warszawa, 1903), su V. Būdos koment. ir baigiamuoju straipsniu (p. 116-179)
Gloger Z. Dolinami rzek. Opisy podróży wzdłuż Niemna, Wisły, Bugu i Biebrzy. – Warszawa, 1903. – 219 p. – Tas pat: Gliogeris Z. Nemunu. – V., 1992. – 181 p.
Gloger Z. Dziennik podróży po Niemnie // Kronika rodzinna (Warszawa). – 1873, Nr. 10-24; 1874, Nr. 3-16.
Gloger Z. Kilka słow o naszych stacyjach krzemienych // Biblioteka Warszawska. – 1872, t. 2, p. 346-392. Apie 1871 m. išvyką į Druskininkų ir Liškiavos apylinkes.
Gloger Z. Kilka slów z podróży // Biblioteka Warszawska. – 1874, t. 3, p. 406-416. Nemuno pakrančių akmens amžiaus stovyklos.
Gloger Z. List z Druskienik // Kronika rodzinna (Warszawa). – 1872, Nr. 7, p. 102-104.
Gloger Z. Osady nad Niemnem i na Podlasiu z czasów użytku krzemienia // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1873, t. 1, p. 97-102.
Gloger Z. Podróż Niemnem // Wisła (Warszawa). – 1888, t. 2, p. 30-84, 247-365. – Tas pat: Gloger Z. Dolinami rzek. – Warszawa, 1903; Lietuvių k.: Gliogeris Z. Nemunu. – V.,1992. – 179 p.
Głosik J. Problematyka neolitu Polski północno-wschodniej // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 9-34
Głosik J. Zarys młodszej epoki kamienia w Polsce północno-wschodniej // Węzłowe problemy pradziejów Polski północno-wschodniej. – Olsztyn, 1970. – P. 11-22
Gobokime istorinius paminklus / T.D. // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 8 (Nr. 260), p. 8. Varnupių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Godlewski A. L. Bałtyjskie ludy // Mały słownik antropologiczny. Wyd. 2-ie. – Warszawa, 1976. – P. 65-66
Godliauskas M. Gondingos pilė / M. G. // Szwiesa (Tilžė). – 1888, Nr. 3, p. 91-94. Gondingos piliakalnis ir Nausodžio kapinynas (Plungės raj.).
Godliauskas (Godlevskis) M. Apie Sztrijos kałna / Senis Žemaitis Mot. Gandras // Wienybe lietuvninku (Plymuot). – 1888, Nr. 35.
Godłowski K. Chronologia okresu póżnorzymskiego i wczesnego okresu wędrówek ludów w Polsce północno-wschodniej // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1974, t. 12, p. 9-109
Godłowski K. The Chronology of the Late Roman and Early Migration Periods in Central Europe. – Kraków, 1970. – 126 p.; 21 lent P. 42-56 – apie vakarų baltų kultūrą.
Goląb Z., Heinz A., Połański K. Słownik terminologii językoznawczej. – Warszawa, 1968. – 848 p P. 72 – baltų-slavų kalbų giminystė, p. 72-73 – baltų kalbos, p. 265 – jotvingių kalba, p. 307 – kuršių kalba, p. 321 – lietuvių kalba, p. 532 – prūsų kalba.
Gondinga / Gamūro Draugas // Trimitas. – 1921, Nr. 47, p. 22-26. Gondingos piliakalnis ir Nausodžio kapinynas (Plungės raj.).
Gondingos kalno lobiai // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 47, p. 6 Gandingos (Plungės raj.) piliakalnis.
Gondingos piliakalnis // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 16, p. 8 Plungės raj.
Gondingos piliakalny ir šiais metais surasta naujų archeologinių radinių // Į laisvę. – 1942, kovo 6, p. 4 Radiniai iš Gandingos (Plungės raj.) apylinkių.
Góra Boufallowa // Kurjer Wileński. – 1911, bal. 7 (20). Vilniaus Tauro kalno papėdėje rasta daug žmonių kaulų.
Góra Džuga // Nowiny. – 1927, Nr. 6 Džiugo (Telšių raj.) piliakalnis.
Góra Giedyminowa i zabytki archeologiczne // Kurjer Litewski. – 1907, geg. 10 (23). Gedimino kapo kalva Vilniuje.
Góra Zamkowa // Głos Litwy. – 1919, birž. 17. Dėl kryžiaus ant “kankinių kapo” Vilniaus Pilies kalne.
Góra Zamkowa // Žródła Mocy (V.). – 1929, sąs. 5, p. 138
Góra Zamkowa żródłem dochodziowe // Kurjer Litewski. – 1912, rugs. 13 (26). Įėjimas į Pilies kalną mokamas.
Górski J. Na zamku Trakajskim // Czerwony sztandar. – 1969, spal. 8
Gostomski W. Dowgird, Tadeusz / G.W. // Wielka encyklopedya powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1896. – T. 16, p. 894.
Götze A. Archeologische Untersuchungen im Urwalde von Bialowies (Beiträge zur Natur – und Kulturgeschichte Litauens und angrenzenden Gebiete) // Abhandlungen der mathematischen und naturwissenschaftlichen Abteilung der Bayrische Akademie der Wissenschäften (München). – 1929. – Supplement Band 14, p. 511-530
Götze A. Brettchenweberei im Altertum // Zeitschrift für Ethnologie (Berlin). – 1908, t. 40, p. 481-500. Andulių (Kretingos raj.), Aukštkiemio, Ramučių ir Laistų (Klaipėdos raj.) radiniai.
Götze A. Hügelgräber bei Eglien-Niclau, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 85-87. Egliškių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Grafienė Tyškevičienė Kretingos muziejui padovanojo brangią gintaro kolekciją // Lietuvos aidas. – 1936, vas. 15 (Nr. 75), p. 8 Akmens amžiaus dirbiniai iš Palangos.
Granauskas R. Dubenėtieji akmenys // Mūsų žodis (Skuodas). – 1970, rugs. 15
Graudonis J. Augsti apbalvojumi Lietavas zinātnikiem // Zinatnes vēstnesis (Rīga). – 1997, lapkr. 24 (Nr. 19), p. 1-2 R. Rimantienė – Baltijos Asamblėjos premijos laureatė
Graudonis J. Etniskie procesi Latvijas teritorijā agro metālu laikmetā (1500 g. pr. Kr. līdz mūsu erai) // Latvijas vēstures institūta źurnals (Rīga). – 1997, Nr. 4, p. 24-29 Apie baltų ir finougrų kontaktų zoną.
Graudonis J. Garīgas kulturas parādībam veltīta zinātniskā konference // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis. – 1986, Nr. 8, p. 134-135 Apie 1985 m. konferenciją Maskvoje (minimi A. Butrimo ir A. Girininko pranešimai).
Graudonis J. Konference Tallinā par Baltijas arheologijas musdienu problēmām // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1980, Nr. 11, p. 144-147
Graudonis J. Marija Gimbutienė, 23.01.1921. Vilna – 02.02.1994. Los Andželosā // Latvijas vēstures institūta žurnāls (Rīga). – 1994, Nr. 3, p. 195
Graudonis J. Par dažiem Latvijas agro metalu perioda kaula rotadatu tipiem // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 63-73
Graudonis J. Par svetvietām Latvijā // Latvijas vēstures institūta žurnals (Rīga). – 1996, Nr. 2, p. 148-152 Apie šventvietes Latvijoje.
Graudonis J. Zemkopības sākumi Austrumbaltijā // Zinātniskās atskaites sesijas materiāli par arheologu un etnogrāfu 1973. gada pētijumu rezultātiem. – Rīga, 1974. – P. 36-38
Graurokas A. Jiesios piliakalnis // Lietuva. –1924, bal. 28, p. 5. Kaunas, Napoleono kalnas.
Graurokas A. Mūsų senovė // Trimitas. – 1931, Nr. 1, p. 5 Molėtų ir Tauragnų apylinkės.
Graževičius A. Piliakalniai // Pavasaris. – 1930, Nr. 8, p. 250-252
Graži dovana V.D. Kultūros muziejui // XX amžius. – 1939, lapkr. 16, p. 7 Padovanota Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnio topografinė nuotrauka.
Graži istorinė vieta – “Piliukas” / Vl. // 89 Šiaulių naujienos. – 1928, kovo 11, p. 3. Burbaičių (Kelmės raj.) piliakalnis.
Gražinkime piliakalnį! // Biržų žinios. – 1924, Nr. 10. Biržų pilis.
Gražiūnas P. Laukuvos istoriniai paminklai // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 26 (Nr. 486), p. 10 Bilionys, Treigiai, Kaštaunaliai (Šilalės raj.).
Gražys V. Kraštotyrininkų veikla // Tarybinis mokytojas. – 1957, vas. 21 (Nr. 8) Tiltagalių (Panevėžio raj.) radiniai.
Gražulis J. Birutės parkas Palangoje // Mūsų girios. – 1933, Nr. 5, p. 359-361 P. 361 – Palangos Birutės kalnas.
Gražus muziejėlis / J.B-tas. // Suvalkų kraštas (Marijampolė). – 1938, Nr. 2, p. 4. Marijampolės berniukų gimnazija turi archeologinių radinių.
Gražus kampelis / Kancleris // Trimitas. – 1932, Nr. 47, p. 930 Padavimai apie Veprių (Ukmergės raj.) piliakalnį (?).
Gražusis Gedminų piliakalnis / T. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, rugs. 28, p. 4 Dovilai (Klaipėdos raj.).
Gražusis Kvėdarnos piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 16, p. 4 Kvėdarna (Šilalės raj.).
Greičius J. Eduardas Gizevius // Vakarai (Klaipėda). – 1937, bal. 30
Greimas A. Apie dievus ir žmones: Lietuvių mitologijos studijos. – Chicago, 1979. – 360 p
Greimas A. Aušrinė ir Laima. Gyvenimo ir mirties, likimo ir laimės samprata lietuvių mitologijoje // Metmenys (Chicago). – 1977, kn. 33, p. 95-132; kn. 34, p. 35-85; 1978, kn. 36, p. 38-81
Greimas A. Dievai ir viešpačiai // Metmenys (Chicago). – 1983, kn. 46, p. 38-58
Greimas A. Kaukai ir aitvarai // Metmenys (Chicago). – 1972, kn. 24, p. 50-96; 1974, kn. 28, p. 22-67
Greimas A. Sakmė apie Šovį, vėlių vedlį. Pirmasis lietuvių mitas // Metmenys (Chicago). – 1983, kn. 45, p. 3-26
Greimas A. Štai ką rugeliai kalbėjo. Javai ir jų globėjai // Metmenys (Chicago). – 1985, kn. 49, p. 106-122
Greimas A. Velinas ir Kalvelis // Metmenys (Chicago). – 1986, kn. 52, p. 98-123
Greimas A. Vulcanus Jagaubis: Ugnis szwenta. Feuer Gott // Metmenys (Chicago). – 1976, kn. 32, p. 58-83
Greimas A. Žvėrūna Medeina // Baltos lankos. – 1993, Nr. 3, p. 77-111
Greitesnę pagalbą Gedimino kalnui / A. Nasvytis, G. Laucius, N. Kitkauskas, J. Lukošiūnas // Komunistas. – 1981, Nr. 8, p. 81.
Grempe M. Der Bernstein im Aberglauben des Volkes // Krankendienst. – 1930, t. 11, p. 128-130. – Nurodoma pagal E. Wermkės bibliografiją (E. Wermke, 1964.Nr. 285)
Grewingk C. Das Grübenornament primitiver europäischer Keramik und dessen baltische Vertreter // Sitzungsberichte des Gelehrten Estnischen Gesellschaft (Dorpat). – 1880, p. 113-130.
Grewingk C. Das Steinalter der Ostseeprovinzen Liv-, Est- und Kurland und einiger angrenzenden Landstriche. – Dorpat, 1865. – 118 p.
Grewingk C. Geologie und Archeologie der Mergellagers von Kunda in Estland // Archiv für Naturkunde Liv-, Est- und Kurland (Dorpat). – 1882, t. 1, sąs. 9. P. 42-43, lent. III:33 kaulinis durklas iš Užnemunės.
Grewingk C. Über die frühere Existenz des Renntiers in den Ostseeprovinz und dessen Kenntnis bei den Eingeborenen derselben // Schriften der Gelehrten Estnischen Gesellschaft (Dorpat). – 1872, Nr. 6.
Grewingk C. Über die frühere Existenze des Renntiers in den Ostseeprovinzen und dessen Kenntnis bei den Eingeborenen derselben. – Dorpat, 1867. – 28 p.
Grewingk C. Über heidnische Gräber Russisch–Litauens und einiger benachbarten Gegenden, insbesondere Lettlands und Weisrusslands // Verhandlungen der Gelehrten estnischen Gesellschaft (Dorpat). – 1870, t. 6., sąs. 1-2. – 241 p. P. 4-34 – Dimitravo, p. 35-40 – Jazdų, p. 40-44 – Pryšmančių kapinynai (Kretingos raj.).
Grewingk C. Vergleich von Fundstücken aus dem bei Elbing liegenden Neustadter Gräberfelde mit solchen aus Livland und Litauen // Sitzungsberichte Gelehrten Estnischen Gesellschaft (Dorpat). – 1879, p. 242-243.
Grewingk C. Zur Archeologie des Balticums und Russlands. Steinalter, alteres und jüngeres Bronzealter // Archiv für Anthropologie (Braunschweig). – 1874, t. 7, p. 73-110; Atsp.: – Braunschweig, 1874. – 52 p.
Grewingk C. Zur Kentniss der Liv-, Est- und Kurland un einigen Nachbargegenden aufgefundenen Steinwerkzeuge heidnischer Vorzeit. – Dorpat, 1871. – 56 p. (Verhandlungen der Gelehrten Estnischen Gesellschaft, t. 7).
Griaučiai ant tako // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 10, p. 6 Veliuona (Jurbarko raj.), prie bažnyčios.
Griauna brangią istorinę vietą // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 23, p. 7 Medvėgalis (Šilalės raj.).
Griaunamas piliakalnis / Šarūno Ainis // Lietuvos žinios. – 1934, spal. 12, p. 6 Merkinė (Varėnos raj.).
Gricius A. Archeologijos darbų sezonas / K. P. Ganda // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 18 (Nr. 326), p. 4 Dėl savavališkų kasinėjimų.
Gricius A. Kauno senovės šventovė apleista / K. P. Ganda // Lietuvos aidas. – 1936, spal. 17 (Nr. 478), p. 5 Kauno pilis.
Gricius A. Muziejinius dalykus atiduokime muziejams / K. P. Ganda // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 4 (Nr. 260), p. 4 Ragina rinkti archeologinius radinius.
Gricius A. Sudraustini archeologai / K. P. Ganda // Lietuvos aidas. – 1937, rugs. 17 (Nr. 422), p. 5. Apie savavališkus “tyrinėtojus”.
Griciuvienė E. Akmens amžiaus ekspozicija LTSR istorijos ir etnografijos muziejuje (įrengta 1977 m.) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 9-12
Griciuvienė E. Aus der Geschichte Litauischen Historisch-Ethnografischen Museums in Vilnius // Archäologische Schätze aus Litauen. Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. – Duisburg, 1992. – P. 9-10
Griciuvienė E. Baltiškojo ornamento beieškant. – V. 1991. – 72 p. – Dalis teksto anglų, vokiečių ir rusų kalbomis
Griciuvienė E. Dział archeologii Muzeum Narodowego Litwy // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 16-17
Griciuvienė E. Fondai // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3(6), p. 14-15 Apie Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos fondus.
Griciuvienė E. Iš amžių glūdumos // Vakarinės naujienos. – 1980, lapkr. 14, p. 1 Akmens amžiaus radinių paroda, skirta R. Rimantienės 60-mečiui.
Griciuvienė E. Opis stanowisk archeologicznych. 2. Od epoki brązu do średniowiecza // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 121-129
Griciuvienė E., Tautavičienė B. Eugenija Gintautaitė-Butėnienė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 539-544
Griciuvienė E., Tautavičius A. Od epoki brązu do średniowiecza // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 75-116
Grienberger T. R. Die Baltica des Libellus Łasicki. Untersuchungen zur litauisch Mythologie // Archiv für slawische Philologie (Berlin). – 1896, t. 18, p. 1-19. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 434-452.
Griežienė A. Užpelkių kapinyno paslaptys // Švyturys (Kretinga). – 1992, rugpj. 1, p. 2 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas
Grigaitis A. Sudavijos liaudies padavimai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 2, p. 302-304 P. 304 – apie Šakių (Vilkaviškio raj.) piliakalnį.
Grigaitis E. Raginėnai / Pilies Svajūnas // Trimitas. – 1925, Nr. 12, p. 379 Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapius kasinėja moksleiviai.
Grigaitis J. Didysis akmuo // Mūsų girios. – 1960, Nr. 4, p. 66 Vištyčio (Vilkaviškio raj.).
Grigalavičienė E. Andreikėnų piliakalnis; Antilgės piliakalnis; Armališkių piliakalnis; Bajoriškių piliakalnis; Baltakarčių piliakalnis; Bikūnų piliakalnis; Brinkliškių piliakalnis; Dryžių piliakalnis; Galelių senovės gyvenvietė; Garnių piliakalniai; Gatelių piliakalnis; Gimžiškių piliakalnis; Kalvių piliakalnis; Klykių piliakalnis; Kubilių piliakalnis; Geniupio-Lygamiškio piliakalnis; Likančių piliakalnis; Maneičių piliakalnis; Nemeikščių piliakalnis; Papirčių Dovydo kalnas; Ruklių Kliedkalnis; Sėlės piliakalnis; Spitrėnų piliakalnis; Staniuliškių pilalė; Šiaudinių pilalė; Šikšnių piliakalnis; Užpalių Pilies kalnas; Vaikutėnų piliakalnis; Vitkūnų piliakalnis; Vosgėlių piliakalnis [visi Utenos raj.]; Betiškių piliakalnis; Degučių-Užusamanės piliakalnis; Golubiškių piliakalnis; Gutaučių piliakalnis; Jatkūniškių piliakalnis; Kiemionių piliakalnis; Kuklių piliakalnis; Liaudiškių piliakalnis; Lužų piliakalnis; Maniuliškių piliakalnis; Marciūniškių-Palatviškio piliakalnis; Mineikiškių piliakalnis; Morkūnų piliakalnis; Pakačinių (Dembų) piliakalnis; Pakalniškių piliakalnis; Skineikių piliakalnis; Šišponiškių piliakalnis; Užėniškių piliakalnis; Velikuškių piliakalnis; Verslavos piliakalnis; Vitkūnų piliakalnis; Vosgėlių piliakalnis; Zabičiūnų piliakalnis [visi Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 140-143, 145-148, 151-152, 154, 158-159, 161-165, 178, 192, 196, 202, 205, 359, 360, 364, 366, 367-373, 378, 382-386
Grigalavičienė E. Brūkšniuotosios keramikos lokaliniai variantai Lietuvoje // MADA. – 1989, t. 3, p. 69-83
Grigalavičienė E. Egliškių (Kretingos raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 ir 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 45-51
Grigalavičienė E. Egliškių pilkapiai // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 5-43 Kretingos raj.
Grigalavičienė E. Egliškių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 487 Kretingos raj.
Grigalavičienė E. I tūkstantmečio pr.m.e. Lietuvos piliakalnių kaulo dirbiniai (2. Medžioklės ir žvejybos įrankiai, ginklai) // MADA. – 1976, t. 1, p. 51-56
Grigalavičienė E. I tūkstantmečio pr.m.e. Lietuvos piliakalnių kaulo dirbiniai (3. Papuošalai) // MADA. – 1976, t. 3, p. 65-80
Grigalavičienė E. I tūkstantmečio pr.m.e. Lietuvos piliakalnių kaulo dirbiniai. (1. Darbo įrankiai) // MADA. – 1975, t. 4, p. 73-83
Grigalavičienė E. Juodonių (Rokiškio raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 28-30
Grigalavičienė E. Juodonių piliakalnio (Rokiškio raj.) tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 31-36
Grigalavičienė E. Juodonių piliakalnis ir gyvenvietė (Rokiškio raj.) // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 41-91
Grigalavičienė E. Kada buvo apgyventi piliakalniai // LIM, 1981 metai. – V., 1982. – P. 5-18
Grigalavičienė E. Kaulo dirbiniai; Kiauleikių kapinynai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 242-243, 302-303
Grigalavičienė E. Kerelių piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 24-27 Kupiškio raj.
Grigalavičienė E. Kerelių piliakalnis // Kupiškio kraštas. – V., 1997. – P. 36-47
Grigalavičienė E. Kerelių piliakalnis // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 85-105 Kereliai (Kupiškio raj.).
Grigalavičienė E. M.e. I tūkstantmečio I pusės Kerelių (Kupiškio raj.) piliakalnio įtvirtinimai ir pastatai // MADA. – 1989, t. 1, p. 89-102
Grigalavičienė E. Nevieriškės piliakalnis // Lietuvos archeologija. – 1986, t. 5, p. 52-88 Švenčionių raj.
Grigalavičienė E. Nevieriškių (Švenčionių raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 96-101
Grigalavičienė E. Nevieriškių piliakalnis; Paplienijos piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 212, 302
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis (Juodžeminis) [Ignalinos raj.], Nevieriškės piliakalnis [Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 168-169, 339-340
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 24-27 Ignalinos raj.
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 22-25 Ignalinos raj.
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis // Lietuvos archeologija. – 1986, t. 5, p. 89-138 Ignalinos raj.
Grigalavičienė E. Sokiškių piliakalnis; Varonių piliakalnis; Vosgėlių piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 70, 603, 605
Grigalavičienė E. Žalvario amžiaus paminklai ir radiniai // Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – V., 1974. – T. 1: Akmens ir žalvario amžiaus paminklai, p. 206-222, 236-238, 246-247
Grigalavičienė E. Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje. – V., 1995. – 280 p.
Grigelis A. Nesirūpinama istoriniais paminklais // Komjaunimo tiesa. – 1954, rugpj. 27 Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Grigelis A., Kadžanas V. Gintaras Kuršių mariose // Mokslas ir technika. – 1968, Nr. 4, p. 10-12
Grigonis M. Mūsų piliakalniai / Svirno Žvynė // Viltis. – 1910, liep. 4 (17), p. 3. Apie Papilių (Rokiškio raj.) piliakalnį.
Grigonis M. Užmirštas piliakalnis / Gojelis M. // Mūsų kraštas (Telšiai). – 1932, Nr. 34, p. 4 Šeimyniškėliai (Anykščių raj.).
Grigonytė A. Jį mokslui skyrė // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1990, bal. 14 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Griguola P. Korše Žemaitijuo // A mon sakaa? (Palanga). – 1991, Nr. 4, p.
Griguola P. Prūsai ir kuršiai // Žemaitis (Plungė). – 1991, liep. 20
Grimalauskaitė D. Margos lobio istorijos // Lietuvos aidas. – 1995, gruod. 19, p. 15 Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje rastas monetų lobis.
Grimalauskaitė D. Numizmatikos rinkinio istorija // Voruta. – 1996, Nr. 1-3 Lietuvos nacionalinio muziejaus numizmatikos rinkiniai.
Grimalauskaitė D. Vilniaus Bernardinų vienuolyno lobis // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 360-365
Grinaveckienė E. Pažinkime savo rajono apylinkes. Raginėnai // Spalio vėliava (Šeduva). – 1959, rugpj. 1 Raginėnai (Radviliškio raj.).
Grinaveckis V. Ar senos mūsų tarmės // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 9, p. 30-31
Grinaveckis V. Dėl Žemaičių vardo kilmės // Kalbotyra. – 1968, t. 19, p. 45-50
Grinaveckis V. Kai kurių vakarų Lietuvos kalnų vardai // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 2, p. 22-23 Džiugas, Girgždūtė, Medvėgalis, Naglis, Rambynas, Šatrija.
Grinbergeris (Grienberger) T. Baltistikos dalykai Lasickio knygelėje / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 433-434, 541-542 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 434-452. – Versta iš: Grienberger T. R. Die Baltica des libellus Lasicki: Untersuchungen zur litauischen Mythologie // Archiv für slawische Philologie (Berlin). – 1896, t. 18, p. 1-19.
Griniūnų proistorės paminklas // Tėvynės (Panevėžys). – 1998, bal. 15 Pilkapiai?
Grinius J. Die Herkunft der litauischen Kreuze // Commentationes Balticae. Jahrbuch des Baltischen Forschungsinstituts (Bonn). – 1957, t. 3, p. 49-93
Grinius J. Lietuvių kryžiai ir koplytėlės // Liaudies kultūra. – 1993, Nr. 2, p. 40-45. – Perspausdinta iš: Grinius J. Lietuvių kryžiai ir koplytėlės. – Roma, 1970. – P. 40-57 Jų ryšys su ikikrikščioniškais antkapiniais paminklais.
Grinius K. Apie gyvačių dievaitį // Naujienos (Chicago). – 1949, Nr. 255
Grišinas V. 1989 m. archeologiniai tyrimai buvusio Dominikonų vienuolyno kieme Vilniuje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 136-138 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Grišinas V. 1994 m. archeologiniai tyrimai Siesikų dvare // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 196-197 Ukmergės raj.
Grišinas V. 1995 m. kasinėjimai Vilniuje, Subačiaus gatvėje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 247-249 Vilniaus miestas
Grišinas V. Archeologiniai kasinėjimai Vilniuje, Vokiečių g. buvusių istorinių pastatų vietoje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 21-22 Vilniaus miestas
Grišinas V. Sklypas Vilniuje, J.Garelio g. 4. 27-asis senamiesčio kvartalas // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 50-52 Vilniaus senamiestis
Grišinas V. Tyrinėjimai Vilniuje L. Stuokos-Gucevičiaus ir Pilies gatvėse // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 379-380 Vilniaus miestas
Grišinas V. Videniškių Augustiniečių vienuolyno tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 346-347 Molėtų raj.
Griškaitė R. Apie “Lietuvių mitologijos” genezę // Narbutas T. Lietuvių tautos istorija. – 2-asis leid. – V., 1998. – T. 1, p. 47-77.
Griūva Liškiavos pilies liekanos // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 7, p. 8
Griūvančios pilys / Vyt. Arūnas // Sekmadienis. – 1935, Nr. 37, p. 3 Nemuno pakrantėse.
Griuvėsiai ant pilies kalno // Vilniaus žinios. – 1908, spal. 8 (21), p. 3. Vilniuje, bus konservuojami.
Grižas G. Sartų ežero salos žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 194-195 Gyvenvietė? Rokiškio raj.
Grižas G. Zapsės kapinyno tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 195-198 Lazdijų raj.
Grižas G., Juodagalvis V. Akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai prie Zapsės upės // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 11-14 Lazdijų raj.
Grižas G., Juodagalvis V. Kapinynas ir gyvenvietė prie Zapsės upės // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 109-110 Lazdijų raj.
Grižas G., Juodagalvis V. Zapsės upės 5-oji gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 14-17 Lazdijų raj.
Grižibauskienė E. Archeologai iš Vilniaus Katedros aikštės jau pasitraukė // Lietuvos aidas. – 1998, lapkr. 21, p. 1, 3 Vilniaus pilys
Grižibauskienė E. Katedros aikštė: rangovai neįsitikinę, ar laiku suspės pakeisti dangą // Lietuvos aidas. – 1998, lapkr. 5, p. 1, 9. Ir apie “kasinėjimus”.
Grįžo archeologinė ekspedicija // Vakarinės naujienos. – 1959, rugpj. 4 Iš Punios (Alytaus raj.) piliakalnio kasinėjimų.
Grįžo gen. Nagevičius // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 14, p. 8
Grybas G. Saugokime istorinius ir gamtos paminklus // Šviesa (Jurbarkas). – 1968, bal. 25
Grybauskas L. Padavimų krašte // Tarybinė moteris. – 1957, Nr. 9 Kernavė (Širvintų raj.).
Grybauskas S. Paminklai šaukiasi pagalbos // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1974, spal. 19 Rajono archeologiniai paminklai.
Gryžuvos kolūkio indėlis // Tiesa. – 1968, liep. 31 Kultūros paminklų apsauga Kelmės rajone.
Gryžuvos kolūkio kolūkiečių kreipimasis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, liep. 20 Dėl lėšų Paminklų apsaugos fondui.
Groby królewskie w Bazylice Wileńskiej // Słowo. – 1932, saus. 19, p. 3 S. Lorentzo paskaita.
Groby wczesnohistoryczne Litwinów koło Zułowa / Z. // Kurjer Wileński. – 1938, lapkr. 9, p. 5 Prie Zalavo (Švenčionių raj., buv. Koscielniki kaime).
Grodzisko i zagadkowe cmentarzysko. Prace ekspedycji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1935, liep. 24, p. 8 Sužionių piliakalnis ir Žingių pilkapiai (Vilniaus raj.).
Gronau H. Geschichtliche und vorgeschichtliche Spuren an der Wilke // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1935, Nr. 5 Kreivėnų (Šilutės raj.) piliakalnis.
Gronau W. Altpreussischer Kopfschmuck // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1939, sąs. 22, p. 45-46 Tilžės ir Linkūnų (prie Tilžės) radiniai.
Gronau W. Ausgrabungen an der Grenze Ostpreussens // Germanen Erbe (Leipzig). – 1942, t. 7, sąs. 7/8, p. 122-126 Suvalkų vaivadija.
Gronau W. Kultstätten bei ostpreussischen Gräberfeldern // Nachrichtenblatt für Deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1938, t. 14, sąs. 5, p. 126-134
Gross H. Auf den ältesten Spuren des Menschen in Altpreussen // Prussia (Königsberg). – 1938, t. 32, d. 1, p. 84-139
Gross H. Auf den Spuren der Steinzeitjäger vor 8000 bis 20.000 Jahren in Altpreussen // Altpreussen (Königsberg). – 1937, sąs. 4, p. 135-157 Mini ir Lietuvos radinius.
Gross H. Das Renntier in ostpreussischen Vorgeschichte // Altpreussen (Königsberg). – 1940, sąs. 1, p. 1-4
Gross H. Der erste sichere Fund einer paläolitischen Geräts in Ostpreussen // Mannus (Leipzig). – 1937, t. 29, sąs. 1, p. 113-118
Gross H. Die ältesten Spuren des Menschen im Nordostdeutschland // Nachrichtenblatt für deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1937, t 13, p. 73-80
Gross H. Die ältesten Steinzeitfunde Altpreussens // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 3, p. 83-85
Gross H. Die bearbeiteten Renngeweihe der Insterburger Heimatmuseums // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1939, sąs. 22, p. 7-10
Gross H. Die bearbeiteten Renngeweihe Ostpreussens // Nachrichtenblatt für Deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1938, t. 14, sąs. 5, p. 117-124
Gross H. Die Bedeutung der Renntierjägerfundes von Bachmann, Kreis Memel // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 3, p. 65-67 Kalniškių (prie Klaipėdos) 1868 m. radiniai.
Gross H. Die Renntierjäger Kulturen Ostpreussens // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1939/1940, t. 31, p. 39-67
Gross H. Die Subfossilen Renntierreste Ostpreussens // Schriften der Phisikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1939, t. 71, sąs. 1, p. 79-126
Gross H. Neue Ergebnisse ostpreussischer Späteiszeitforschungen // Forschungen und Forschritte (Berlin). – 1937, Nr. 25, p. 293-294
Gross H. Pollenanalytische Alterbestimmung einer ostpreussischen Lyngbyhacke und das absolute Alter der Lyngby Kultur // Mannus (Leipzig). – 1937, t. 29, p. 109-113
Gross H. Überblick über die Klimaentwicklung Ostpreussens seit der Eiszeit // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 3, p. 79-83
Grudzinskas L. Bokšto kalno paslaptys // Komjaunimo tiesa. – 1968, geg. 18 Vilnius.
Grudzinskas L. Kur paslėpti Barboros Radvilaitės perlai // Švyturys. – 1992, Nr. 16, p. 36-37
Grudzinskas L. Kur senovės luotai plaukė …// Valstiečių laikraštis. – 1968, rugs. 21 Šventosios akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai.
Grudzinskas L. Kur Taurapilis dunkso // Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 36, p. 3 Šeimaties ir Šimkūnų (Utenos raj.) akmenys.
Grudzinskas L. Lietuvos lobiai – rasti ir nerasti // Lietuva. – 1994, rugpj. (Nr. 1), p. 16 Senasalyje (Vilniaus raj.) 1960 m. rastas lobis.
Grudzinskas L. Mamutas – didysis žemaičių žvėris // Komjaunimo tiesa. – 1974, saus. 12 Mamuto kaulų radiniai.
Grudzinskas L. Moneta... su lapės uodega // Komjaunimo tiesa. – 1975, saus. 18 Apie mainus senovėje.
Grudzinskas L. Monetų lobiai // Tiesa. – 1982, vas. 3, p. 4
Grudzinskas L. Monograma vario plokštėje // Tiesa. – 1983, saus. 9, p. 4 Vilniuje rasta Švedijos moneta-plokštė.
Grudzinskas L. Netikėti lobiai // Komjaunimo tiesa. – 1972, lapkr. 4 Orijos ež. Romos monetų lobis ir Nendrinių kaplys (Marijampolės raj.).
Grudzinskas L. Radiniai Labanoro girioj ir Veleikių dirvose // Tiesa. – 1982, rugpj. 29, p. 4 Labanoro Prahos grašių ir Veleikių (Zarasų raj.) dirhemų lobis.
Grudzinskas L. Radinys, kuris nerudyja // Tiesa. – 1982, kovo 7, p. 4 Monetų lobiai.
Grudzinskas L. Rasti ir nerasti lobiai // Lietuva. – 1995, vas. 1 (Nr. 14), p. 8 Apie Vėleikių (Zarasų raj.) arabų dirhemų lobį.
Grudzinskas L. Senojo barbakano paslaptys // Valstiečių laikraštis. – 1967, rugs. 24 Vilnius.
Grudzinskas L. Senovė atskleidžia paslaptis // Valstiečių laikraštis. – 1966, geg. 11 Vilniaus dailės muziejaus ir Palangos Gintaro muziejaus ekspedicija po ariamus vakarų Lietuvos kapinynus.
Grudzinskas L. Sidabras moliniame puode. Numizmato istorijos apie monetų lobius // Švyturys. – 1975, Nr. 1, p. 16-18 Apie Z. Duksą bei Senasalio (Vilniaus raj.) ir Veleikių (Zarasų raj.) lobius.
Grudzinskas L. Skrynia ant krosnies // Tiesa. – 1983, saus. 16, p. 4 1967 m. Anykščių rajone rastas lobis.
Grudzinskas L. Tauragno Mokas ir kiti // Komjaunimo tiesa. – 1972, rugs. 30 Akmuo, Utenos raj.
Grudzinskas L. Užgimęs ąžuolų girioj, nukopęs nuo žvaigždynų // Švyturys. – 1989, Nr. 22, p. 28-29 Pakalnių (Utenos raj.) piliakalnyje atstatytas kryžius.
Grudzinskas L., Ruikas L. Muziejų sala Šventaragio slėnyje // Švyturys. – 1986, Nr. 24, p. 16-18 Vilniaus pilies arsenalas ir jo tyrinėjimai.
Grumadaitė R. Jis gyveno akmens amžiuje // Komjaunimo tiesa. – 1981, rugpj. 5, p. 1. – Tas pat: Tiesa. – 1981, rugpj. 9, p. 4. Prie Janapolės (Telšių raj.) rastas kapas.
Grumadaitė R. Nacionalinių mokslo premijų laureatai: talentas, be to, kantrybė ir fantazija // Lietuvos rytas. – 1994, kovo 11, p. 2 Premijuotųjų tarpe ir R. Rimantienė.
Grunert W. Nadrauer Grabungen // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1937, sąs. 21, p. 7-61
Grunert W. Engel, Carl Fridrich // Altpreussische Biographie. – Marburg, 1975. – T. 3, p. 898
Grunert W. Nadrauer Grabungen // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. – 1939, sąs. 2, p. 28-41 Sendvario-Įsruties kapinynas.
Gruzdas G., Vaitkevičius V. Obelių-Kriaunų krašto senosios šventvietės // Obeliai-Kriaunos. – V., 1998. – P. 51-80 Apie šventus akmenis, šaltinius, medžius.
Gruzdžių kapeliai / Bačius’ Latoš’as. // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 40. Gruzdžiai (Šiaulių raj.).
Grzymało-Przybytko A. Wandalin Szukiewicz // Ziemia Lidzka. – 1936, Nr. 3/4, p. 5-6
Gubysta J. Gargždų piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 28, p. 2
Gubysta J. Milžino kalnas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, birž. 17, p. 2 Pypliškė (Šilutės raj.).
Gučas A. Kaip tvarkysime Vilniaus pilies aplinką / Su J. Glemžos prier. // Kultūros barai. – 1980, Nr. 3, p. 59-61 Vilniaus pilis
Gudaitis M. Gintaras Lietuvos auksas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, saus. 1; saus. 3; saus. 5; saus. 8
Gudas K. Papilė (Kupiškio parap.) // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 24, p. 2. Kupiškio piliakalnis.
Gudauskas A. Istorija – mums, istorija – šalia mūsų // Moksleivis. – 1986, Nr. 12, p. 7 Žvilių (Šilalės raj.) kapinynas.
Gudauskas A. Tirti kraštą – garbinga // Artojas (Šilalė). – 1986, saus. 24, p. 10 Šilalės rajono archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai.
Gudauskas A. Žemaičių “Mini akademijos” sesija // Artojas (Šilalė). – 1987, rugpj. 18 Apie konferenciją Varniuose.
Gudavičius E. Ar mini Herodotas baltus // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 30, p. 8 Apie hipotezę, kad neurai ir budinai buvę baltai.
Gudavičius E. Arbaletas – kilpinis // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 109-111
Gudavičius E. Asmens žymės Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 3, p. 45 Ženklai akmenyse.
Gudavičius E. Dėl Anykščių krašto vietovardžių ir Žiogų akmens // Gimtinė. – 1996, Nr. 8, p. 3-4
Gudavičius E. Jordano žinios apie baltus // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 18, p. 5
Gudavičius E. Lemoviai // Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – P. 75-83 Kapus su akmenų vainikais pajūryje palikusių žmonių etninė priklausomybė.
Gudavičius E. Lietuvių gentys ir jų ištakos // Gimtasis kraštas. – 1991, Nr. 33, p. 4
Gudavičius E. Miestų atsiradimas Lietuvoje. – 1991. – 93 p.
Gudavičius E. Mūro pilių atsiradimas ankstyvojoje Lietuvos monarchijoje // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 4-5
Gudavičius E. Naujausi duomenys apie gotų santykių su baltais ir slavais prielaidas // MADA. – 1981, t. 3, p. 103-106
Gudavičius E. Nikronių (Trakų raj.) ir Žvėryno (Vilnius) akmenų paskirtis ir jų panaudojimo laikas // MADA. – 1982, t. 4, p. 83-92
Gudavičius E. Pilėnų mįslė // Aitvarai (K., V.). –1992, sąs. 3, p. 64-68
Gudavičius E. Rūnos Staniavos akmenyje // MADA. – 1978, t. 3, p. 73-81 Staniava (Trakų raj.).
Gudavičius E. Tacito ir Ptolomėjaus žinios apie Lietuvą // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 34, p. 1, 2
Gudavičius E. The Ethno-origin of the Lithuanians // Vilnius. – 1995, Nr. 2, p. 168-173
Gudavičius E. Trakų žemė // Voruta. – 1991, Nr. 2, p. 4 Taip pat apie Trakų pilis.
Gudavičius E. Vaidilutės. Prasimanymas ar tikrovė ? // Forumas. – 1991, liep. 10
Gudavičius E. Vytauto pinigėliai // Voruta. – 1990, Nr. 4, p. 4 Daugiau apie heraldiką.
Gudavičius E. Ženklintųjų akmenų klausimas // “Religinės kovos ir erezijos feodalinėje Lietuvoje”. Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1975. – P. 15-18
Gudavičius E. Žodžiai apie Vorutą // Voruta (Trakai). – 1989, Nr. 1, p. 1, 4
Gudavičius E., Jankevičienė A. Trakų pusiasalio pilis // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 82-84
Gudavičius E., Rimša E. Vytis ir Gedimino stulpai: kilmė ir prasmė // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 20, p. 1, 2. – Tas pat: Spartuolis (Trakai). – 1988, rugs. 1
Gudavičius H. “Mokslo vežimą stumia tik darbštuoliai” // Komjaunimo tiesa. – 1987, spal. 7, p. 3 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Gudavičius H. Erozija: Kernavės landšaftinis-istorinis draustinis. Atradimai ir praradimai // Komjaunimo tiesa. – 1987, liep. 2, p. 3 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Gudavičius H. Prie Nemuno mūsų pasaulis // Kultūros barai. – 1986, Nr. 4, p. 35-37 Ir apie Jaučakių (Kauno raj.) piliakalnį.
Gudavičiūtė A. Ar Gedimino kalnas liks plikas, koks buvo kadaise // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 26, priedas: Sostinė, p. 37 Vilniaus pilys
Gudavičiūtė A. Iš naujo prisikelianti / Su M. Mikulionytės, J. Glemžos, M. T. Michailovič pasisakymais // Vilniaus balsas. – 1998, rugpj. 7, 14. Apie Medininkų pilį.
Gudavičiūtė D. Ar galėjo būti gynybinis pylimas ant kalno šlaito Vilniuje // Lietuvos rytas. – 1994, lapkr. 3
Gudavičiūtė D. Bronzos amžiaus vertybės galėjo tapti kontrabanda. Bus tiriama, ar aukcijone Norvegijoje siūlyti archeologiniai radiniai išvežti iš Lietuvos // Lietuvos rytas. – 1998, rugpj. 7, p. 1, 2
Gudavičiūtė D. Ieškota vietos Gediminui, surasti gynybinės sienos pamatai // Lietuvos rytas. – 1995, rugs. 15, p. 17 Vilniaus pilys
Gudavičiūtė D. Ir Lietuvos archeologijos turtai kontrabandos prekė // Lietuvos rytas. – 1998, liep. 29, p. 1, 2 Iš Danijos grąžintos senienos.
Gudavičiūtė D. Ką slėpė brūzgynai // Respublika. – 1991, rugpj. 30 Vilniaus Gedimino kapo kalno kasinėjimai.
Gudavičiūtė D. Legendinė Ragučio šventykla šeštadienį bus paženklinta ir aukuro akmeniu, ir apeigomis // Lietuvos rytas. – 1994, rugs. 21, p. 7
Gudavičiūtė D. Prezidento kieme – akmens amžiaus šuliniai, sena žalvario dirbtuvė // Lietuvos rytas / Sostinė. – 1995, lapkr. 23, p. 51 Vilniaus miestas
Gudavičiūtė D. Vytauto Didžiojo palaikų vietą nurodė ekstrasensai. Paieškų Merkinės bažnyčioje rezultatas – iškasti keturi maišai nenustatytų žmonių kaulų // Lietuvos rytas. – 1998, spal. 31, p. 1, 3
Gudelis V. Apie Aistmarių vardą // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 6, p. 20-21
Gudelis V. Ar būta Kuršių nerijoje pilių // Kultūros barai. – 1987, Nr. 6, p. 60-63
Gudelis V. Ar seniai gyvena žmonės Lietuvoje // Tarybinis mokytojas. – 1965, lapkr. 21
Gudelis V. Baltai ir pelkės // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 10, p. 11-13
Gudelis V. Baltų tautos vakarinė riba // Tėviškė (Šiauliai). – 1944, Nr. 13/14, p. 3
Gudelis V. Ką reiškia Ledkalnio vardas? // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 10, p. 35 Sieja su deive Leda.
Gudelis V. Kada pasirodė Lietuvoje pirmieji žmonės. Iškastinio žmogaus liekanų radiniai Tarybų Lietuvos teritorijoje // Kauno tiesa. – 1952, lapkr. 16. – Tas pat: Tarybinė Klaipėda. – 1952, lapkr. 16; Raudonoji vėliava. – 1952, lapkr. 29.
Gudelis V. Klaipėdos ir Palangos vardų kilmė bei reikšmė // Tarybinė Klaipėda. – 1977, saus. 19
Gudelis V. Kuršių nerija // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 6, p. 13-16 Istorinė ir archeologinė apžvalga.
Gudelis V. Navigare necesse est. Laivuoti yra būtina // Mūsų gamta. – 1973, Nr. 7, p. 20-22 Apie jūreivystę iki XVI a.
Gudelis V. Ne Kabelių, o Lankupių žmogaus kaukolė // LIM, 1992 metai. – V., 1994. – P. 267-269 Neolito žmogaus kaukolė, kurią paskelbė A. Bezzenbergeris 1900 m. (Sb. Prussia, sąs. 20, įr. Nr. 829).
Gudelis V. Poledyninio Lietuvos gyventojo kultūra. Kada galėjo jau Lietuvoje žmogus apsigyventi // Panevėžio apygardos balsas. – 1941, Nr. 38-41
Gudelis V. Sakmė apie Neriją ir marias. Žmogus ir Nerija // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 3, p. 1-3
Gudelis V. Šventosios uostas ir jo apylinkės // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 8, p. 4-6 Plati archeologinių radinių apžvalga.
Gudelis V. Žodžio ir vietovardžio “galas” etimologijos ir priešistorinės geografijos klausimu // Geografinis metraštis. – 1960, t. 3, p. 69-87
Gudelis V., Jurginis J., Kulikauskas P. Antropologiniams tyrinėjimams yra geros sąlygos // Literatūra ir menas. – 1958, Nr. 11, p. 3
Gudynaitė B. Baltadvario pilies liekanos [Molėtų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 180-181
Gudynas P., Pinkus S. Palangos gintaro muziejus. – V., 1964. – 64 p
Gudynas P., Pinkus S. Palangos gintaro muziejus. – V., 1968. – 120 p. – Tas pats rusų k. Vilniuje, 1968 m P. 44-84 – archeologiniai radiniai.
Gudynas P., Pinkus S. Palangos gintaro muziejus. – V., 1974. – 80 p. – 3-asis papild. leid P. 24-56 – gintaro keliai senovėje, gintaro radiniai Lietuvoje.
Guiga V. Nalšios krašte aptinkami nauji piliakalniai, pilkapiai, kapinynai, o seniai žinomi jau spėta ir išniekinti // Lietuvos rytas. – 1993, lapkr. 16, p. 35
Gulbinas A. Įrašai plytose // Švyturys. – 1974, Nr. 6, p. 30 Dėl plytos su įrašu Vilniuje, šv. Mikalojaus bažnyčioje.
Gulczyński E. Co się dzieję na Górze Zamkowej / E.G. // Kurjer Wileński. – 1937, bal. 26, p. 2. Vilniaus Aukštutinė pilis
Gumiński W., Fiedorczuk J. Badania w Dudce, woj. Suwalskie, a niektóre problemy epoki kamienia w Polsce północno-wschodniej // Archeologia Polski (Warszawa). – 1988, t. 31, sąs. 1, p. 114-150
Gumowski M. Monety anachroniczne // Biuletyn Numimatyczny (Warszawa). – 1968, Nr. 30, p. 555-557; Nr. 31, p. 575-579 Apie XVI a. Lietuvos monetas.
Gumowski M. Numizmatika litewska wieków średnich. – Kraków, 1920. – 80 p. Rec.: Biržiška V. / Majoras B-ka // Mūsų žinynas. – 1923, t. 5, Nr. 13, p. 185-187. P. 6-9 – apie Romos monetas, p. 12-17 – apie sidabrinius ilguosius.
Guntinas P. Senkapiai – užkonservuota knyga // Mūsų žodis (Skuodas). – 1983, rugpj. 4 Klaišių kapinynas.
Guobis R. Surastas piliakalnis, kur matyt buvo karūnuotas karalius Mindaugas // Anykšta. – 1998, kovo 27, p. 7; bal. 4, p. 4. Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Guobytė R., Stančikaitė M. Traces of Human Activities in Pollen Diagrams from Biržulis Lake with a Short Review of Geological and Geomorphological Conditions in the Biržulis Area // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 121-130
Guobytė R., Stančikaitė M. Žmogaus veiklos pėdsakai Biržulio ežero žiedadulkių diagramose // Lietuvos archeologija (V.). – 1996, t. 14, p. 213-218 Telšių raj.
Gupienic A. Losy skarbu z Rybiszek // Na granicach archeologii. – Lódz, 1968. – P. 55-58. – (Acta archeologica Lodziensia; Nr. 17) 1930 m. Rybiškių – Vilniaus lobis.
Gupieniec A. Grzywny z Rybiszek // Łódzki numizmatyk. – 1966, Nr. 5/6 1930 m. Vilniaus lobis.
Gupieniec A. Monety, znalezione na cmentarzysku szredniowiecznym w miejcowości Równina Dolna pow. Kętrzyn // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 157-170
Gupieniec A. Przewodnik po działu numizmatycznym Muzeum Archeologicznego w Lodzi: I. Starožytnośc i wczesnesredniowiecze. – Lódź, 1954 P. 45 – minima IV a. Romos moneta iš Nemenčinės apyl.
Gurba J. Neolit europiejskiej części ZSRR // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1966, sąs. 1, p. 1-10
Gurgždas I. Iš Juknaičių kaimo praeities // Kalba ir kraštas (Klaipėda). – 1933, Nr. 25 Juknaičių Alkos kalnas (Šilutės raj.).
Guriewicz F. Niektóre dane o osadach i grodziskach Sambii // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 205-220
Gurina N. Niektóre nowe materiały do pradziejów Mierzei Kurońskiej i Sambii // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 195-204 Kuršių nerija, akmens amžius.
Guslakov M. V., Kulakov V. I. Heiligtümer im südlichen Ostseegebiet aus dem 1. Jt. u.Z. // Jahresschrifte Mittel-deutschen Vorgeschichte (Halle / Saale). – 1991, sąs 74, p. 155-190
Gustainis A. Dniepro upė ir aplinka nuo priešistorinių laikų. –V., 1991. – 278 p.
Gustainis A. Lietuvių genčių senojo rašto beieškant / Su Juozo Elekšio koment. // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 20, p. 4
Gustainis A. Lietuvių genčių senojo rašto ieškojimas // Pasaulio Lietuvis (Chicago). – 1992, Nr. 2, p. 14-15
Gustainis A. Mitologijos reikšmė archeologijai // Varpas (Chicago). – 1991, Nr. 26, p. 73-78
Gustainis V. Kur buvo Lietuvos galybės širdis – Trakų pilies griuvėsiai ir ežeras su 38 salomis // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 16 (Nr. 271), p. 14 Trakų salos pilis.
Gustaitė G. Paskutinė kelionė Lietuvon: Velionės Alseikaitės-Gimbutienės palydėtuvės į Petrašiūnų kapines, kur ilsisi jos motina // Tėviškės žiburiai (Toronto). – 1994, Nr. 23, p. 3
Gustaitis A. Lietuvos pradžiai 1500 metų // Karys (Brooklyn). – 1988, Nr. 7, p. 328-329
Gustaitis M. Laikas Dzūkijai kurtis muziejų // Židinys. – 1925, Nr. 6/7, p. 161-171 – Tas pat: Gustaitis M. Laikas Dzūkijai kurtis muziejų. – K., 1925. – 13 p P. 167-169 – apie Palazdijų (Lazdijų raj.) piliakalnį.
Gustaitis M. Rudaminos piliakalnis // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 46, p. 372 Lazdijų raj.
Gustys P. Klaipėdos archeologų radiniai // Tiesa. – 1988, bal. 30, p. 4 Klaipėdos pilis ir miestas
Gutautas A. Žviliai džiugina radiniais // Artojas (Šilalė). – 1987, rugs. 8 Žvilių kapinynas.
Gutautas S. Žemaičių praeičiai skirta konferencija // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 217-218 Varnių konferencija (minimi A. Butrimo, I. Balčiūnienės, J. Genio, R. Jankausko, S. Urbanavičienės, L. Vaitkunskienės, G. Zabielos pranešimai).
Habsburgų pinigai Lietuvoje / J. // Rytas. – 1935, geg. 4, p. 8 Aščiagalių (Panevėžio raj.) monetų lobis.
Hans Crome zum 75-jährigen Geburstage // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 4, p. 97-98 Su jo darbų bibliografija.
Hanusch I. J. Die Wissenschaft der Slawischen Mythus im weitesten, den altpreussisch – lithauischen Mythus mitumfassenden Sinne. – Lemberg, Stanislawow und Tarnow, 1842. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – Vilnius, 1995. – T. 1, p. 104–123. P. 212–230 apie lietuvių – prūsų mitus.
Hanušas I. J. (1812-1869). Bendroji slavų mitologija, nagrinėjanti senovės prūsų ir lietuvių mitus (1842) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 102-104, 502-505 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 104-123. – Versta iš: Hanusch I. J. Die Wissenschaft des Slawischen Mythus im weitesten, den altpreussisch-litauischen Mythus mit umfassenden Sinne. – Lemberg., Stanislawow und Tarnow, 1842, p. 212-230.
Häpke R. Die geschichtliche und landeskundliche Forschung in Litauen und Baltenland 1915-1918 // Hansische Geschichtebläter (München; Leipzig). – 1919 (1920), t. 25, p. 17-33. P. 19-20 – kasinėjimai Rudaminoje (Lazdijų raj.).
Harri Moora erialased toöd. = Труды Харри Альбертовича Моора по специальности. = Fachschriften von Harri Moora // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 36-44
Harri Moora, 2.III.1900–2.V.1968. // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 5-22. – Estų, rusų ir vokiečių k
Häusler A. Protoindoeuropäier, Baltslaven, Urslaven: Bemerkungen zu einigen neuren Hypothesen // Zeitschrift für Archäologie (Berlin). – 1988, t. 22, sąs. 1, p. 1-11
Heydeck J. Das Gräberfeld von Daumen und ein Rückblick auf den Anfang eines deutsch – nationalen Kunst // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prusia (Königsberg). – 1895, sąs. 19, p. 41-80. Daumen (Tumiany) kapinynas Rytprusiuose.
Heym H. Die Blützeit der Altpreussischen Kultur // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 2, p. 44-46
Helena Cehak-Hołubowiczowa // Z otchlani wieków (Wrocław; Poznań). – 1970, sąs. 4, p. 328-329 1933-1944 m. dirbo Vilniuje.
Heltzer M. The “Idol from Šernai” and the question of Bronze Age amber provenance in the eastern Mediterranean // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 52-56
Hendel Z. Troki // Sprawozdanie Towarzystwa opieki nad polskiemi zabytkami sztuki i kultury za rok 1904. – Kraków, 1905.
Hensel W. La cummunaute culturelle archeologique Balto-Slave // I międzynarodowy kongres archeologii słowiańskiej. – Warszawa, 1968. – T. 1, p 75-87
Hensel W. O tzw. Bałto-słowiańskiej archeologicznej wspólnocie kulturowej // Z polskich studiów slawistycznych. Prace językoznawce i etnogenetyczne na IV Międzynarodowy Kongres Sławistów w Moskwie. – Warszawa, 1958. – P. 149-158
Hentschel W. Die litauischen Pilkalnis und deutschen Wallburgen // Zeitung der 10. Armee. – 1916, Nr. 181.
Hentschel W. Die litauischen Pilkalnis und die deutschen Wallburgen // Das Litauen-Buch. Eine Auslese aus der Zeitung der 10. Armee. – 1918, p. 74-75.
Herkunft und der Urheimat der baltischen Völker. Zu den Vorträgen Dr. Carl Engel in der Ostseerandstaaten // Memeler Damfboot. – 1933, saus. 19, p. 2
Hermes E. Über ein bei Memel unter Erde entdecktes Steinpflaster // Preußische Provinziell-Blätter (Königsberg). – 1838, t. 21, p. 285-287
Hess v. Wichdorft. Krantas und Jurabecken in Ostpreussen. Veraltete Anschaunungen der Geologie und Vorgeschichte // Mannus (Leipzig). – 1921, t. 13, p. 41-51.
Historyczne wykopaliska pod Kownem // Chata rodzinna. – 1935, Nr. 12, p. 5 Kapai Kaune, šalia Aleksoto.
Hładik B. Skarb monet z XVII w. z okolic Kowna // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1962, sąs. 3/4, p. 288-289 Lobis rastas 1914 m.
Hoffman J. Die spätheidnische Kultur des Memellandes (10.-12. Jahrhundert n.d. Zw.). – Königsberg, Berlin, 1941. – 12, 189 p., 25 lent Rec.: La Baume W. // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 2, p. 32. La Baume W. // Ostpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1942, p. 116-117.
Hoffmann J. Das Gräberfeld Linkuhnen, Kr. Niederung, und die spätheidnische Kultur des Memelgebiets // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 3, p. 73-77
Hoffmann M. J. Adalbert Bezzenberger – archeolog, językoznawca, historyk i etnograf // Borussia (Olsztyn). – 1992, Nr. 1, p. 97-101
Hoffmann M. J. Ceramika z obszaru południowo-wschodniego pobrzeža Bałtyku w I tysiącleciu p. n. e. – Proba typologii i periodyzacji // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 11-38
Hoffmann M. J. Otto Tischler – w stulecie śmierci // Pomarania Antiqua (Gdańsk). – 1993, t. 15, p. 313-318
Hoffmann M. Otto Tischler – w stulecie śmierci // Pomorania Antiqua (Gdańsk). – 1994, t. 15, p. 313-338
Hołd szczątkom królewskim. Nadzwyczajne walne zebranie Komitetu ratowania bazyliki // Słowo. – 1931, rugs. 24, p. 2
Hołda-Róziewicz H. Dzialalności Ludwika Krzywickiego w Towarzystwach naukowych // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki (Warszawa). – 1974, Nr. 1, p. 107-121 Užsimena apie kasinėjimus Lietuvoje.
Hollack E. Berich uber seine im Herbst 1896 und Frühjahr 1898 angestellten untersuchungen stein- und metallzeitlicher Plätze auf der Kurische Nehrung // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 307-311.
Hollack E. Bericht des Herrn Lehrer Hollack über seine Untersuchungen und Ausgrabungen auf der Kurischen Nehrung im Juli 1891 / [Su A. Bezzenbergerio pastabomis] // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1895, sąs. 19, p. 146-161, 241-246. Į muziejų patekusios medžiagos sąrašas.
Hollack E. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreussen. – Glogau-Berlin, 1908. – 88, 234 p., žemėlapis. Rec.: Kemke H. Eine neue Veröffentlichung zur Prähistorie Ostpreussens // Altpreussiche Monatschrift (Königsberg). – 1909, t. 46, p. 282-296.
Holubovičiai E. ir V. Gedimino kalno Vilniuje 1940 metų kasinėjimų pranešimas // Lietuvos praeitis. – V., K., 1941. – T. 1, sąs. 2, p. 649-678, 7 lent.; Atsp.: K., 1941. – 45 p. Vilniaus pilis.
Holubovičienė E., Holubovičius V., Jablonskytė R. Seniausias Vilniaus kasinėjimų šviesoje // Vilniaus balsas. – 1940, gruod. 22, p. 5. – Tas pat lenk.: Prawda Wileńska. – 1941, saus. 24 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Prace konserwatorskie i badawcze na Górze Zamkowej / Iz. A. // Słowo. – 1938, kovo 8, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Prace wykopaliskowe na górze Bekieszowej trwają / Iz. A. // Słowo. – 1939, geg. 2, p. 5. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Zabytki z Góry Zamkowej / W. // Kurjer Wileński. – 1936, gruod. 19, p. 6. Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Zagadkowe kurhany z przed kilka tysięcy lat. Badania archeologiczne koło Wolkołaty // Kurjer Wileński. – 1938, lapkr. 18, p. 7
Hołubowicz W. Chrońmy skarby polskiej nauki // Kurjer Wileński. – 1934, geg. 16, p. 5
Hołubowicz W. Ciekawe wykopaliska w “Krzywim Grodzie” na Górze Bekieszowej / Iz. A. // Goniec poranny. – 1939, geg. 15, p. 4. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Co będzie z placem Katedralnym ? / Wł. // Kurjer Wileński. – 1939, vas. 22, p. 4. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Co będzie z placem Katedralnym ? / Iz. A. // Kurjer Wileński. – 1939, kovo 2, p. 3. – Tas pat: Słowo. – 1939, kovo 3, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Co będzie z placem Katedralnym ? W biežącym roku tylko prowizoryczne uparządkowanie / Wł. // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 22, p. 5. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Co biędzie z drzewami na Placu Katedralnym ? / Iz.A. // Słowo. – 1938, kovo 29. Vilniaus Žemutinė pilis
Hołubowicz W. Co odkopano na pl. Katedralnym? Slady murów i bramy Zamkowej uwidocznione będą na betonowej nawierchni placu / Iz. A. // Słowo. – 1939, birž. 13, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Czy tylko konserwacja ? // Kurjer Wileński. – 1937, bal. 27, p. 2-3 Vilniaus Aukštutinė pilis
Hołubowicz W. Człowiek przed potopem na Wilenszczyznie // Kurjer Wileński. – 1933, bal. 15, p. 3
Hołubowicz W. Człowiek z przed tysiąca lat / Wł. // Kurjer Wileński. – 1936, rugpj. 20, p. 7. Nemenčinės-Pučkalaukio ir Paraisčių (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Hołubowicz W. Drzewa z p. Katedralnego będa przesadzone. Tylko chore zostaly wycięte / Iz.A. // Słowo. – 1938, bal. 2, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis
Hołubowicz W. Ekspedicja archeologiczna USB powróciła do Wilna // Słowo. – 1936, rugpj. 12, p. 5
Hołubowicz W. Fundamenty światyni Perkuna wykopano przy Katedrze / Iz.A. // Słowo. – 1938, rugs. 17, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis. Į šiaurę nuo Katedros, kanalizacijos darbų metu aptikti mūrai.
Hołubowicz W. Gdzie stał trzeci zamek Wilna zburzony przez Konrada Wallenroda w 1390 roku // Kurjer Wileński. – 1939, bal. 8, p. 11-12; Atsp.: Wilno, 1939 – 8 p Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Gdzie wył želazny wilk Giedymina? Giedymin nie wybudowal zamku na dzisiejszej Górze Zamkowej, lecz załožył gród na Krzywej Górze, zwanej w XVI wieku Lysą // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 18, p. 5 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Giną dokumenty pradziejów. Na ratunek zagrožonych kurhanów / Włod. // Kurjer Wileński. – 1936, bal. 7, p. 3-4. Paminklų apsauga.
Hołubowicz W. Granica osadnictwa Słowian i Litwinów na Wilenszczyznie w czasach przed i wczesnohistorycznych // Kurjer Wileński. – 1938, gruod. 25, p. 5; Atsp.: Wilno, 1938. – 6 p
Hołubowicz W. Grób z epochi brązu? Niezwykle wykopalisko koło Niemenczyna / W. // Kurjer Wileński. – 1938, gruod. 3, p. 4 Pakrauglė (Vilniaus raj.).
Hołubowicz W. Grodziska i kurhany ziemi Lidzkiej // Ziemia Lidzka. – 1939, Nr. 1, p. 27-35
Hołubowicz W. Jak natrafiono na gród obronny na Górze Bekieszowej / Iz A. // Słowo. – 1939, bal. 28, p. 29. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Kolebka Wilna w piaskach Góry Bekieszowej // Comoedia (V.). – 1939, Nr. 5, p. 15-16 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Koło prehistoryków U.S.B. / Prehistoryk // Wieści akademickie (V.). – 1933, gruod. 10 (Nr. 1), p. 4
Hołubowicz W. Krzywy Gród z XIV w. na Górze Bekieszowej Wilnie // Wilno. – 1939, Nr. 1, p. 27-35 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Kurhany i wczesnohistoryczne grodziska / Wł. H. // Kurjer Wileński. – 1934, rugs. 5. Sokiškių ir Bajorų piliakalniai, Dūkšto pilkapiai, Antakmenio-Dūdų akmuo (Ignalinos raj.).
Hołubowicz W. Mur z XVI w. odkopano przy Katedrze / Iz.A. // Słowo. – 1938, rugs. 19, p. 3. Vilniaus Žemutinė pilis
Hołubowicz W. Na badaniach archeologicznych / Włod. // Kurjer Wileński. – 1936, liep. 29, p. 3-4. Reportažas apie žvalgomąsias ekspedicijas.
Hołubowicz W. Na plac Katedralny wstęp surowo wzbroniony / Iz. A. // Słowo. – 1939, birž. 10, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Najstarsze mury Wilna. Wykopaliska na placu Katedralnym // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 13, p. 5 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Naležy zakonserwowac najstarsze mury Wilna na placu Katedralnym / Włod. // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 24, p. 5. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Nowa wiežę zamkowa odkopuje się na Górze Gedymina / W. // Kurjer Wileński. – 1940, birž. 1, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Nowe odkrycia na Górze Bekieszowej / Iz. A. // Słowo. – 1939, birž. 7, p. 7. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Nowe znaleziska na terenie Krzywego Grodu / Włod. // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 7, p. 6. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Nowo odkryte zabytki na Górze Zamkowej w Wilnie // Ilustrowany kurjer codzienny (Kraków). – 1936, gruod. 19 (Nr. 352), p. 8. – Aut. nenurodytas Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Odkopanie murów obwodowych na Górze Zamkowej / Iz. A. // Słowo. – 1938, kovo 23, p. 7. Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Odkrycia śladów prastarego osiedła / Włod. // Kurjer Wileński. – 1933, rugpj. 4, p. 2. Šilėnai (Vilniaus raj.).
Hołubowicz W. Odkrycie archeologiczne nad Swirem / Wł. H. // Kurjer Wileński. – 1934, birž. 5, p. 4. Zasvirio pilkapiai.
Hołubowicz W. Odkrycie szczątków przedhistorycznego ósiedla na Gorze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 19, p. 2 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Osada słowiańska na Górze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1933, lapkr. 20, p. 2
Hołubowicz W. Pięc lat pracy terenowej Muzeum archeologicznego Uniwersytetu Stefana Batorego w Wilnie (1933-1937) // Rocznik archeologiczny (Wilno). – 1937, sąs. 1, p. 83-90; Atskiras atsp
Hołubowicz W. Plac Katedralny i jego przeszłośc historyczna / Iz.A. // Słowo. – 1939, bal. 26, p. 7. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Poszukiwania fundamentów kościoła św. Anny – św. Barbary w Cielętniku / Włod. // Kurjer Wileński. – 1933, birž. 11, p. 3.
Hołubowicz W. Prace archeologiczne na placu Katedralnym. Odkopanie podmurowania pomnika Katarzyni i piwnicy starego domu / Iz.A. // Słowo. – 1939, bal. 23, p. 15. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Prace terenowe Muzeum Archeologji Przedhistorycznej U.S.B. w 1938 roku // Z otchłani wieków (Poznań). – 1939, Nr. 5/6, p. 156-157
Hołubowicz W. Przykład godny naśladowania / W. // Kurjer Wileński. – 1937, saus. 1, p. 8. Apie Vilniaus universiteto muziejui dovanotus akmeninius dirbinius.
Hołubowicz W. Reszty zamku drewnianego odkryto na Górze Zamkowej w Wilnie / W. // Kurjer Wileński. – 1938, liep. 8, p. 5 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Sensacyjne wykopaliska przy ul. Wielkiej / Wł. // Kurjer Wileński. – 1939, rugpj. 9, p. 7. Vilnius, senamiestis.
Hołubowicz W. Stanowisko kultury pucharów lejkowatych koło wsi Zanarocze w woj. Wileńskim // Z otchłani wieków (Poznań). – 1939, Nr. 5/6, p. 159-165
Hołubowicz W. Szczątki ofiar pogańskich na Górze Bekieszowej / Iz. A. // Słowo. – 1939, geg. 14, p. 15. Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowicz W. Szczątki osady przedhistorycznej na Górze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 24, p. 2
Hołubowicz W. Szłakiem ekspedycji archeologicznej / Włod. // Kurjer Wileński. – 1934, gruod. 23, p. 5 Medėlo pilis.
Hołubowicz W. Szukamy skarbów // Kurjer Wileński. – 1933, rugpj. 11, 18, rugs. 5, spal. 6 Senųjų Macelių (Šalčininkų raj.) ir Karmazinų (Vilniaus raj.) bei Lošos (buv. Ašmenos a.) pilkapių kasinėjimai.
Hołubowicz W. Trzy wyprawy po tajemnyce pradziejów Ziemi Wileńskiej // Kurjer literacko-naukowy: “Ilustrowany kurjer codzienny” priedas (Kraków). – 1934, kovo 5, Nr. 10, p. 7 Senųjų Macelių (Šalčininkų raj.), Karmazinų (Vilniaus raj.) ir Lošos (Baltarusija) pilkapių kasinėjimai.
Hołubowicz W. Uroczyste otwarcia Muzeum Archeologicznego USB / W. // Kurjer Wileński. – 1933, gruod. 6, p. 3.
Hołubowicz W. W obronie skarbów Góry Zamkowej / Włod. // Kurjer Wileński. – 1937, bal. 23, p. 3. Vilniaus Aukštutinė pilis
Hołubowicz W. W poszukiwaniu śladów przehistorycznego człowieka na Wilenszczyżnie / Włod. // Kurjer Wileński. – 1936, bal. 11-13, p. 7. Plikiškių (Širvintų raj.) ir Žingių (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Hołubowicz W. Wczesnohistoryczna osada słowiańska w sercu Wilna / [su red. Prier.] // Ilustrowany kurjer codzienny (Kraków). – 1933, lapkr. 23 (Nr. 325), p. 7
Hołubowicz W. Wykopaliska koło Kurzenca // Kurjer Wileński. – 1937, rugpj. 13, p. 6 Helenovo pilkapių tyrinėjimai (Baltarusija).
Hołubowicz W. Wykopaliska na akord // Kurjer Wileński. – 1936, lapkr. 21, p 1 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Wykopaliska na Górze Zamkowej / Wł. // Kurjer Wileński. – 1938, geg. 3, p. 5. Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Wykopaliska na placu Katedralnym / Iz.A. // Kurjer Wileński. – 1939, bal. 26, p. 4. Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Hołubowicz W. Wykopaliska z Gory Zamkowej w Wilnie / Iz. A. // Słowo. – 1938, spal. 20 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Hołubowicz W. Wyprawa po nieznane // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 30, p. 2 Lydos pilis, Rodūnės apylinkių paminklai.
Hołubowicz W. Wsród skarbów i tysiącleci // Kurjer Wileński. – 1937, rugpj. 18, p.3-4 Sausių (buv. Bevandeniškių) pilkapiai (Trakų raj.) ir Šilėnų (Vilniaus raj.) kapinynas.
Hołubowicz W. Zniszczono cenny zabytek. Slady człowieku z przed 5-ciu tysięcy lat nad Naroczem / Włod. // Kurjer Wileński. – 1937, rugpj. 28, p. 7.
Hołubowiczowie H. i W. Najstarsze Wilno w swietle wykopalisk // Prawda Wileńska. – 1941, saus. 24, p. 4 Vilniaus pilis.
Hołubowiczowie H. i W. Pierwszy człowiek na naszych ziemiach // Prawda Wileńska. – 1941, vas. 26, p. 5
Hołubowiczowie H. i W. W sprawie Krzywego Grodu // Prawda Wileńska. – 1941, vas. 4, p. 5 Vilniaus Bekešo kalnas.
Hołubowiczowie H. i W. Wykopaliska na Wilenszczyznie w latach 1938 i 1939. – Wilno, 1940. – 10 p Pakrauglės (Vilniaus raj.) pilkapiai, Vilniaus Bekešo kalnas.
Homolicki M. O grobach królewskich w katedrze Wileńskiej / Su L. Zasztowto prier. // Kwartalnik Litewski (Peterburg). – 1910, t. 1, p. 41-47.
Hoppe S. Jodkowski Józef // Polski słownik biograficzny. – Wrocław, 1965. – T. 11, p. 258-259
Į amžių glūdumą // Tiesa. – 1966, liep. 8 Apie archeologines ekspedicijas.
Į Apuolės kalną // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 30, p. 6. Apuolė (Skuodo raj.).
Į Apuolės kasinėjimus atvyko // Rytas. – 1932, liep. 19, p. 5 Atvyko latvių archeologai F. Balodis ir V. Ginteris.
Į Apuolės piliakalnį // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 30, p. 6 Išvyksta V. Nagevičius.
I Balti. Alle origini dei Prussiani, degli Jatvinghi, dei Lituani e dei Lettoni. Dal V secolo a C. al XIV secolo. Palermo – Albergo dei Poveri 1 febbraio – 31 maggio 1992. – Firence: Cantini, 1992. – 158 p. – Teksto autoriai: D. Jaskanis ir M. Kaczyński
Į ekspediciją Šventojoje // Vakarinės naujienos. – 1969, birž. 28 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Į gimtinę sugrįžo Nagevičių palaikai // Draugas (Chicago). – 1995, rugs. 28 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Į istorinę pelkę atlėkė 4 gulbės // XX amžius. – 1938, bal. 5, p. 8 Parausių (Vilkaviškio raj.) pelkėje buvusi pilis.
Į Titavienus, Raseinių paviete // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1894, Nr. 33, p. 390. Pėduoti akmenys prie Dubysos, Kalnujų (Raseinių raj.
Į tūkstantmečių gelmę // Vakarinės naujienos. – 1975, bal. 24 Studentų archeologų konferencija Petrozavodske.
Įdomi ir turtinga mūsų krašto praeitis. Iš Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus priešistorinio skyriaus tyrinėjimo darbų / Pr.Ra. // Lietuvos aidas. – 1939, vas. 9 (Nr. 67), p. 6. J. Puzino pranešimas apie pilkapių ir kapinynų kasinėjimus 1938 m.
Įdomios archeologinių žvilgsnių vietos Nemunėlio Radviliškio valsčiuje // Biržų žinios. – 1930, Nr. 39 Sandrausiškio (Biržų raj.) senkapiai.
Įdomios disertacijos // Gimtasis kraštas. – 1967, kovo 2 Apie L. Nakaitės disertaciją.
Įdomios iškasenos / Kor. // Lietuvos žinios. – 1914, geg. 10 (23). Balaikių prie Liudvinavo (Marijampolės raj.) radiniai.
Įdomios iškasenos Vilniuje // Darbo Lietuva. – 1940, liep. 27 Vilnius miestas.
Įdomios vietos / J.S. // Biržų žinios. – 1925, Nr. 4. Parovėjos ir Vinkšninių (Biržų raj.) kapinynai.
Įdomu archeologams / J.K. // Tautos vairas. – 1924, Nr. 18, p. 21. Kvėdarnos (Šilalės raj.) gyvenvietė?
Įdomūs radiniai // Tiesa. – 1957, saus. 16 Trakų salos pilis.
Įdomus akmuo Pakriauny // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 41, p. 8 Pakriaunių (Rokiškio raj.) pėduotas akmuo.
Įdomūs archeologiniai radiniai // Kauno tiesa. – 1959, liep. 3. – Tas pat: Vakarinės naujienos. – 1959, liep. 10; Tarybinė Klaipėda. – 1959, liep. 14 Trakų miestas.
Įdomūs archeologiniai radiniai // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 35, p. 5
Įdomūs archeologiniai radiniai // Po Spalio vėliava (Rokiškis). – 1959, rugs. 5, p. 4 Uliūnų (Panevėžio raj.) kapinynas.
Įdomūs archeologiniai radiniai // Tiesa. – 1959, rugs. 4 Uliūnų kapinynas ir Pažalvaičių pilkapiai (Panevėžio raj.).
Įdomūs archeologiniai radiniai Nevėžio krantuose // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 25, p. 1 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Įdomus archeologinis radinys // Lietuvos aidas. – 1935, lapkr. 22, p. 6 Varpininkų (Vilkaviškio raj.) kaime rasti gyvulio kaulai.
Įdomus archeologinis radinys // Lietuvos žinios. – 1937, geg. 4, p. 10 Apie akmens amžiaus radinius, iš ”Naujojo Tilžės keleiwio”, Nr. 32-33.
Įdomus archeologinis radinys // Mūsų kraštas. – 1935, Nr. 50, p. 13 Varpininkų (Vilkaviškio raj.) kaime išarti gyvulio kaulai.
Įdomūs Impilties tyrinėjimai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, rugpj. 25
Įdomūs Kauno pilies kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 29, p. 5 Kauno pilis.
Įdomūs kupstai // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 42, p. 13 Salako (Zarasų raj.) pilkapiai.
Įdomūs piliakalnio radiniai // Vilniaus rytojus. – 1933, rugs. 2
Įdomus piliakalnis // XX amžius. – 1937, kovo 20, p. 9 Varniškiai (Anykščių raj.).
Įdomūs praeities radiniai // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 27, p. 7, 10 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Įdomūs radiniai // Lietuvos aidas. – 1928, lapkr. 15, p. 4 Skėrių (Vadagių) kapinynas (Mažeikių raj.).
Įdomūs radiniai // Vakarinės naujienos. – 1965, rugs. 14 Šarnelės (Plungės raj.) akmens amžiaus kauliniai dirbiniai.
Įdomūs radiniai // Žemaičių balsas (Tauragė). – 1931, Nr. 41, p. 3 Laumių (Skuodo raj.) monetų radiniai.
Įdomūs radiniai Gibaičiuose // Rytas. – 1932, rugpj. 26, p. 4 Gibaičiai (Šiaulių raj.).
Įdomūs radiniai miesto muziejuje // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 28, p. 6 Pietarių (Marijampolės raj.) pilkapių, Nikėlų (Šilutės raj.) kapinyno ir Rešketos (Telšių raj., upelio prie Patilčio) radiniai Kauno muziejuje.
Įdomūs radiniai prie Kauno Metr. Seminarijos // Rytas. – 1935, spal. 26, p. 10 Kauno pilis ir miestas.
Įdomus radinys / Mekuška // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 5, p. 5 Degučių (Rokiškio raj.) 1929 m. radiniai.
Įdomus radinys / Mekuška // Mūsų laikraštis. – 1929, Nr. 32, p. 6. – Tas pat: Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 5, p. 5 Degučių (Rokiškio raj.) kapas.
Įdomus radinys / Vl. J. // Dienos naujienos. – 1933, rugpj. 11, p. 3. Žadavainiai (Utenos raj.).
Įdomus radinys // Karys. – 1928, Nr. 28, p. 551 Kaunas, akmeninis kirvis.
Įdomus radinys // Komjaunimo tiesa. – 1974, lapkr. 21 Akmens amžiaus radiniai Kaune.
Įdomus radinys // Lietuvos aidas. – 1929, spal. 2, p. 6 Pagiegalos (Panevėžio raj.) kapinynas.
Įdomus radinys // Lietuvos aidas. – 1930, geg. 28, p. 9 Asmalų (Utenos raj.) lobis.
Įdomus radinys // Tiesa. – 1966, liep. 22 Senesnio bokšto liekanos po Katedros varpine, Vilnius.
Įdomus radinys // Vakarai (Klaipėda). – 1936, gruod. 22, p. 4 Žvirgždės (Pasvalio raj.) kapinynas.
Įdomus radinys // Vakarinės naujienos. – 1967, bal. 19 Medinis grindinys Kaune, Vilniaus gatvėje.
Įdomus radinys // Valstiečių laikraštis. – 1960, spal. 9 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Įdomus radinys // Žemaičių balsas (Tauragė). – 1931, Nr. 17, p. 2 Stalgėnuose (Plungės raj.) rastas kalavijas.
Įdomus radinys Žemaičių krašte // Lietuvos aidas. – 1931, geg. 15, p. 6 Stalgėnuose (Plungės raj.) rastas kalavijas.
Įdomūs Velykuškio piliakalnio kasinėjimo daviniai / K. // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 25, p. 5.
Įdomūs Velykuškių piliakalnio kasinėjimo daviniai // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 33, p. 4
Ieškojimai pradėti // Vakarinės naujienos. – 1959, rugpj. 18 Galvės ežere, apie Trakų pilį.
Ieškojo pinigų – rado kūdikį // Lietuvos aidas. – 1936, bal. 24 (Nr. 188), p. 6 Dikonių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Ieškokime Apulės ar Apuolės // Lietuvos žinios. – 1923, geg. 10, p. 3. Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Ieškokite žymių senovės lietuvių prekybos su romėnais // Lietuva. – 1926, saus. 8, p. 4 Kauno miesto muziejaus kreipimasis.
Ieškoma Žemutinė pilis // Vakarinės naujienos. – 1964, liep. 2 Vilniaus pilis.
Ieškos senovės liekanų // Mūsų rytojus. – 1928, Nr. 31, p. 6 E. Volteris tyrinės Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnį.
Ignatavičius T. Po Katedros aikštės grindiniu slypi nemažai staigmenų // Lietuvos rytas. – 1998, spal. 21, priedas: Sostinė, p. 1. Vilniaus pilys
Ignatavičius T. Valdovų rūmai šaukiasi pagalbos: Buvęs šalies vadovas tikisi dabartinio prezidento dėmesio // Lietuvos rytas. – 1998, gruod. 7, p. 1, 2 Vilniaus pilys
Ilcevičius P., Vaicechovičius S. Napoleono pilkapiai // Raudonoji vėliava (Eišiškės). – 1957, saus. 19 Pabarės (Šalčininkų raj.) pilkapiai.
Ilginis K. Ardo Žvaginių kalną // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 11, p. 33 Piliakalnis, Klaipėdos raj.
Ilgowski J. Archeologia w Wilnie // Kraj. – 1892, Nr. 27.
Ilgūnas J. Vyčio kilmė // Mūsų žinynas. – 1928, Nr. 44, p. 89-110; Atsp.: K., 1928. – 22 p
Imbrasaitė A. Prieš dešimt šimtmečių // Tiesa. – 1984, rugs. 4 Tulpiakiemio (Ukmergės raj.) kapinynas.
Imbrasaitė A., Zabiela G. Ukmergės rajono Bečių kapinynas. – Ukmergė, 1986.
Impilties kasinėjimai vakar jau baigti // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 21, p. 8. – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1934, rugpj. 22
Impilties piliakalnio tyrimas tęsiamas // Lietuvos žinios. – 1934, rugpj. 4, p. 8
Impilties piliakalnyje atkasė tunelį // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 24, p. 8 Interviu su V. Nagevičiumi apie kasinėjimus.
Impiltis – senovės lietuvių tvirtovė // Mūsų rytojus. – 1934, rugpj. 28, p. 5
In memoriam: 1994. Vasario 2, Los Angeles, Marija Gimbutienė // Dienovidis. – 1994, Nr. 6, p. 7
Inčiūra K. Mano prašymas seniems ir jauniems // Panevėžio balsas. – 1931, Nr. 28, p. 4 Kviečia rinkti padavimus apie piliakalnius.
Indomios iškasenos // Viltis. – 1913, birž. 21 (liep. 4), p. 3. Pakalniškių (Kauno raj.) kapinynas.
Informacija iš praeities / D.B. // Lietuvos aidas. – 1993, birž. 26, p. 1 ir 3. Kernavės paminklai
Įpilties kasinėjimas davė įdomių duomenų. Iš gen. Nagevičiaus spaudai patiektų žinių // Lietuvos žinios. – 1934, rugpj. 27, p. 4
Įpilties piliakalnio kasinėjimai jau baigti // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 143, p. 765
Įpilties tyrinėjimai // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 4, p. 3
Ir istorinius paminklus palietė šiurkšti bolševikų ranka / A.Vt-kas. // Į laisvę. – 1941, spal. 3, p. 4. Apie pilis.
Ir pasipylė monetos … // Vakarinės naujienos. – 1960, lapkr. 2 Senasalio (Vilniaus raj.) lobis.
Ir policija padeda rinkti senienas // Rytas. – 1935, rugs. 5, p. 2 Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Ir senųjų prūsų moterys buvo raiteliai ? // Lietuvos aidas. – 1937, rugs. 22 (Nr. 429), p. 4 Apie Rytų Prūsijos degintinius kapus su žirgais.
Ir šiemet tyrinės Apuolę // Lietuvos aidas. – 1931, liep. 11, p. 8
Iršėnas M. Pavašuokių pilkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1988, rugj. 20, p. 3
Įsigijo vertingą numizmatikos eksponatą // Lietuvos žinios. – 1936, vas. 8, p. 8 Drageliškių (Zarasų raj.) lobis.
Įsipolitikavę “kankiniai” Apuolėje / Alb. V-nas // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 5, p. 7. Apuolė (Skuodo raj.).
Įspūdžiai iš kelionės į Kernavą / Paskenduolis // Rytas. – 1928, rugs. 26, p. 2 Kernavės (Širvintų raj.) piliakalniai ir Mitkiškių (Trakų raj.) akmuo.
Įstaiga, kuri tiria nuo kada lietuviai dabartinėse žemėse gyvena. Iš Anatomijos instituto darbų // Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 30 (Nr. 442), p. 3
Įstatymą vykdyti besąlygiškai! // Žvaigždė (Švenčionys). – 1987, rugpj. 29, p. 3. – Tas pat: Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 39, p. 10
Istorijos ir archeologijos mėgėjams žinotina // Rytas. – 1926, saus. 12; Lietuvos žinios. – 1926, saus. 10, p. 3 Kauno miesto muziejus renka žinias apie Romos monetų radinius.
Istorijos ir kultūros paminklų sąrašo papildymai (1976-1981) / B. Šilinienė, R. Olišauskas, E. Pivoriūnienė, A. Indriulaitis // Muziejai ir paminklai. – 1983, sąs. 5, p. 23-31 P. 26-27 – archeologijos paminklų sąrašas.
Istorikų darbai ir planai // Tiesa. – 1968, geg. 17 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Istorikų disertacijos // Vakarinės naujienos. – 1967, spal. 6 Apie V. Urbanavičiaus disertacijos gynimą.
Istorikų tyrinėjimų 20-metis // Vakarinės naujienos. – 1968, geg. 13 Archeologų ir etnografų konferencija Vilniuje.
Istorinės ir geografinės vietos / A. Vaid. // Laisvė. – 1921, lapkr. 5. Švėkšnos apylinkių piliakalniai ir kapinynai.
Istorinės pilys / Lietuvos artojas // Lietuvos ūkininkas. – 1933, Nr. 36, p. 7 Raudonė ir Gelgaudai (Panemunė) (Jurbarko raj.).
Istorinės reikšmės akmenų surašinėjimas // Ūkininko patarėjas. – 1942, Nr. 27, p. 8 Kultūros paminklų apsauga.
Istorinės vietos pagerbimas / S. // Lietuvos aidas. – 1928, liep. 30, p. 4 Gargždų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Istorinės vietovės // Lietuvos aidas. – 1934, birž. 16, p. 8 Mitkiškės (Trakų raj.). Minimas 1933 m. rastas lobis.
Istorinės-archeologinės reikšmės akmenų inventorizavimas // Į laisvę. – 1942, liep. 6, 7 Kultūros paminklų apsauga.
Istoriniai radiniai Vilniaus katedroje // Trimitas. – 1931, Nr. 40, p. 793
Istorinis įvykis Veliuonoje // Lietuva. – 1924, lapkr. 18, p. 2-3. Veliuonos piliakalnį perėmė Lietuvai pagražinti draugija.
Istorinis radinys // Lietuvos žinios. – 1934, saus. 30, p. 6 Gailiūnuose (Šiaulių raj.) rastas bronzinis kirvis (atiteko “Aušros” muziejui).
Istorinių vietų registracija // Lietuva. – 1925, spal. 12, p. 6 E. Volterio kreipimasis į karininkus.
Istorinių vietų sutvarkymas // Lietuvos žinios. – 1924, kovo 19, p. 2. Lietuvai pagražinti draugija nori perimti Veliuonos ir Kupiškio piliakalnius.
Istoriška vieta / J. Bar. // Viltis. – 1909, saus. 6 (19), p. 2-3. Akmenių ir Spiečiūnų (Rokiškio raj.) kaimų riboje esąs kapinynas (?).
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Lietuvos žinios. – 1909, birž. 10 (23); spal. 10 (23); gruod. 5 (18). Apie muziejui padovanotus archeologinius radinius ir monetas.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Lietuvos žinios. – 1910, saus. 9 (22); bal. 14 (27); geg. 12 (25); birž. 9 (22); liep. 7 (20); spal. 23 (lapkr. 5); lapkr. 6 (19); gruod. 11 (24). Apie draugijos muziejui dovanotas archeologinius radinius ir monetas; spalio 23 (lapkr. 5) – apie Norių (Pasvalio raj.) kapinyno radinius; lapkričio 6 (19) – apie J. Šnapščio-Margalio radinius Taurapilio (Utenos raj.) pilkapiuose.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Vilniaus žinios. – 1909, vas. 10 (22), p. 3. Draugijai padovanoti akmeniniai kirviai ir kt. radiniai.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Viltis. – 1909, liep. 15 (28); spal. 11 (24); gruod. 4 (17). Apie draugijai atitekusius archeologinius radinius ir monetas; spalio 11 – apie K. Būgos padovanotus dirbinius iš Vozgėlių (Zarasų raj.) piliakalnio.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Viltis. – 1910, geg. 30 (birž. 12), p. 2. Kvietimas pranešti apie archeologinius paminklus.
Iš “Lietuvių Mokslo Draugijos” // Viltis. – 1910, liep. 7 (20). – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1910, liep. 7 (20), p. 3-4 Apie gautą mamuto dantį iš Ceikinių (Ignalinos raj.) parapijos.
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Lietuvos žinios. – 1911, saus. 8 (21); vas. 10 (23); bal. 19 (geg. 2); geg. 12 (25); birž. 9 (22); liep. 12 (25); spal. 11 (24). Apie draugijos muziejui dovanotus archeologinius radinius, monetas (bal. 19 – apie Romos monetą iš Panevėžio raj., liep. 12 – apie Norių (Panevėžio apyl.) kapų radinius).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Lietuvos žinios. – 1913, vas. 7 (20); kovo 7 (20); bal. 2 (15); geg. 11 (24); birž. 6 (19); rugpj. 20 (rugs. 2). Apie draugijos muziejui padovanotus archeologinius radinius, monetas.
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Lietuvos žinios. – 1914, kovo 6 (19); geg. 4 (17). Draugijos muziejui padovanoti archeologiniai radiniai, monetos (geg. 4 minima Romos moneta iš Garliavos apyl.).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Viltis. – 1912, saus. 12 (28); vas. 26 (kovo 10); kovo 4 (17); bal. 20 (geg. 3); geg. 6 (19); birž. 6 (19); rugpj. 29 (rugs. 11); rugs. 8 (21); spal. 12 (25); lapkr. 7 (20); gruod. 8 (21). Apie draugijos muziejui atitekusius archeologinius radinius ir monetas (birželio 6 – iš Kurklintiškių ir Paažuolių (Ukmergės raj.) kapinynų, rugsėjo 8 – iš Pernaravos (Kėdainių raj.) kapinyno, lapkričio 7 – iš Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinyno).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Viltis. – 1913, vas. 8 (21); kovo 3 (16); bal. 3 (16); geg. 12 (25); birž. 7 (20); rugpj. 18 (31); spal. 13 (26); lapkr. 14 (27); gruod. 6 (19). Apie patekusius į draugijos muziejų archeologinius radinius ir monetas.
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“ // Viltis. – 1914, kovo 6 (19); geg. 3 (16); birž. 8 (21). Draugijos muziejui padovanoti archeologiniai radiniai, monetos (geg. 3 minima Romos moneta iš Garliavos apyl.).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“// Lietuvos žinios. – 1912, saus. 14 (27); vas. 22 (kovo 7); kovo 3 (16); bal. 19 (geg. 2); geg. 5 (18); birž. 5 (18); rugpj. 30 (rugs. 12); rugs. 8 (21); lapkr. 6 (19). Apie archeologinius radinius, monetas, dovanotus draugijos muziejui (birželio 5 – apie Kurklintiškių ir Paąžuolių (Ukmergės raj.) kapinynų radinius, lapkričio 6 (19) – apie Pryšmančių (Kretingos raj.) radinius).
Iš „Lietuvių Mokslo Draugijos“// Viltis. – 1911, saus. 8 (2); vas. 9 (22); bal. 17 (30); geg. 13 (26); birž. 9 (22); rugpj. 3 (16); spal. 9 (22); lapkr. 9 (22). Apie draugijos muziejui padovanotus archeologinius radinius ir monetas (rugpj. 3 (16) – apie Rūdupio kapinyno radinius).
Iš amžių glūdumos // Tiesa. – 1966, lapkr. 25 Paminklų apsaugos paroda Kaune.
Iš amžių glūdumos // Vakarinės naujienos. – 1963, lapkr. 26, p. 4 Pakalniškių (Šakių raj.) šalmas, Stakliškių (Trakų raj.) lobis, Dubičių (Varėnos raj.) neolitinė keramika.
Iš amžių glūdumos į šviesią ateitį / A.R. // Trimitas. – 1939, Nr. 22, p. 517-520. Bendri samprotavimai apie kovas su vikingais.
Iš Apuolės archeologinių kasinėjimų // Lietuvos aidas. – 1931, rugpj. 25, p. 4
Iš Apuolės archeologinių kasinėjimų // Lietuvos studentas. – 1931, rugs. 15 (Nr. 13), p. 2
Iš Apuolės archeologinių kasinėjimų // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 39, p. 942
Iš Apuolės kasinėjimo darbų // Rytas. –1931, rugs. 3, p. 5
Iš ekskursantės Birutės P. dienoraščio // Šluota. – 1968, Nr. 10, p. 2 Kiaulidės Senųjų Trakų piliavietėje.
Iš kasinėjimų Gardino pilyje // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 27 (Nr. 586), p. 4
Iš kelionės su lobiu // Vakarinės naujienos. – 1967, lapkr. 29 Papilių (Anykščių raj.) kaimas.
Iš kur esame kilę? / Kz. G. // Trimitas. – 1936, Nr. 45, p. 1077.
Iš kur kilęs Altonės (lenkiškai – Aldonos) vardas? // Lietuvos aidas. – 1930, birž. 25, p. 7 Altoniškių (Kauno raj.) piliakalnis.
Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – 120 p Ref.: Merkienė R. Kas buvo mūsų protėviai // Naujos knygos. – 1981, Nr. 2, p. 21-22. Юзефович Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1982, вып. 6, c. 18-21. Rec.: Hensel W. // Przegląd Historyczny (Warszawa). – 1981, t. 72, sąs. 3, p. 575-577. Petr J. // Slavia (Praha). – 1981, t. 50, sąs. 2, p. 211-215.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos // Viltis. – 1908, lapkr. 14 (27), p. 3. Į muziejų pateko keli akmeniniai kirviai (radimo vietos nenurodytos).
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos // Viltis. – 1908, spal. 15 (28). Apie Balsupių durpyno, Pašlavančio ir Padovinio piliakalnių (Marijampolės raj.) radinius.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos // Viltis. – 1908, spal. 16 (29), p. 1-2; lapkr. 18 (gruod. 1); gruod. 10 (23). Minimi į draugijos rinkinius patekę archeologiniai radiniai.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos kronikos // Lietuvių tauta (V.). – 1935, kn. 5, p. 280-292 P. 286 – apie Dieveniškėse (Šalčininkų raj.) 1933 m. rastus lobius.
Iš Lietuvių mokslo draugijos kronikos // Lietuvių tauta. – 1910, kn. 1, d. 4, p. 563-579. Apie J. Basanavičiaus kasinėjimus 1909 m.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos kronikos // Viltis. – 1910, liep. 30 (rugpj. 12). J. Žiogas neatsiuntė pažadėto pranešimo apie Imbarės kapinyno kasinėjimus.
Iš Lietuvių Mokslo Draugijos kronikos // Viltis. – 1910, liep. 25 (rugpj. 7). Minimi J. Basanavičiaus kasinėjimai; apie Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinyno radinių nupirkimą.
Iš lietuvių tautos praeities // Lietuvos rytai (V.). – 1923, gruod. 29, p. 2.
Iš Naumiesčio / Sl. // Varpas. – 1896, Nr. 5, p. 74. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 11 (3). Apie Kudirkos Naumiesčio piliakalnį.
Iš nepaskelbtų laiškų redakcijai // Komjaunimo tiesa. – 1950, lapkr. 16 Paminklų apsauga. Raseinių raj. archeologiniai paminklai.
Iš Panevėžio miesto istorijos // Panevėžio balsas. – 1926, Nr. 5, p. 2-3 Buvęs Panevėžio piliakalnis.
Iš paskutinių profesorės Marijos Gimbutienės susitikimų su Lietuvos žmonėmis 1993 metų birželio mėnesį // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 2, p. 2-11
Iš praktikos su radiniais // Tiesa. – 1975, rugs. 21 Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapiai.
Iš Rumbonių / Kun. K. // Vilniaus žinios. – 1904, gruod. 29 (Nr. 17), p. 3. Minimi Rumbonių ir Margaravo piliakalniai, Punios šilo sentėvių kapai (pilkapiai).
Iš senų amžių Klaipėdos krašte gyveno lietuviai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, liep. 23, p. 6
Iš Švobiškio pakrantės // Mūsų kraštas. – 1935, Nr. 15, p. 6A Švobiškio (Pasvalio raj.) kapinyno savavališki kasinėjimai.
Iš žilos praeities // Švyturys (Kretinga). – 1969, rugpj. 16, p. 3 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Išarė daug brangenybių // Trimitas. – 1927, Nr. 18, p. 564 Nasvytalių (Šilalės raj.) lobis.
Išarė senovės pinigų // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 48, p. 13 Barkių (Šakių raj.) lobis.
Išarta žalvarinių senienų // Rytas. – 1933, rugpj. 30, p. 4 Lepšiai-Aleksandrija (Šiauliuose).
Išarti senovės pinigai // Panevėžio balsas. – 1926, Nr. 23, p. 3 Stačiūnų (buv. Pušaloto v.) monetų lobis.
Išgamų darbas // Biržų žinios. – 1923, Nr. 16, p. 2.
Išgriovė Perkūno šventyklos pamatus // Aidas (V.). – 1938, rugs. 20, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis
Iškalinėtas akmuo // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 22, p. 6 Dapšiai (Mažeikių raj.).
Iškasa kariškų dalykų // Mūsų rytojus. – 1933, saus. 10, p. 3 Mikytų (Šakių raj.) kapinynas.
Iškasama įdomių pinigų // Lietuvos aidas. – 1935, geg. 22, p. 4. – Tas pat: Rytas. – 1935, geg. 22, p. 7; Lietuvos žinios. – 1935, geg. 25, p. 9 Mūšos ardomi kapai Švobiškyje (Pasvalio raj.); Nevaronių (Kauno raj.) buv. Biržynės dvarelis (Mažeikių raj., Židikų v.) ir Algimantų (Raseinių raj.) monetų radiniai.
Iškasama žmonių graučių // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 36, p. 6 Bačkininkėliai (Prienų raj.).
Iškasė “švedų kapą” / M-ys. // Lietuvos žinios. – 1928, lapkr. 8, p. 3. Skėrių (Mažeikių raj.) kapinynas.
Iškasė du puodu pinigų // Trimitas. – 1928, Nr. 33, p. 1070 Turgeliai (Šalčininkų raj.).
Iškasė griaučius su senienom // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 29, p. 9 Skersabalių (Prienų raj.) kapinynas ežero krante.
Iškasė kirvuką / G.V. // Lietuva. – 1927, geg. 19, p. 6. Šalia Ringovės (Kauno raj.) piliakalnio.
Iškasė lobį // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 7, p. 7 Narvydžiai (Skuodo raj.).
Iškasė milžino griaučius // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 52, p. 8 Sadūnuose-Kraštuose (Zarasų raj., Dusetų v.), rasti griaučiai su įkapėmis.
Iškasė pinigų // Trimitas. – 1926, Nr. 49, p. 1475 Seredžiaus (Jurbarko raj.) monetų lobis.
Iškasė pinigus // Garsas (Viks Baras). – 1932, Nr. 30, p. 3 Narvydžiai (Skuodo raj.).
Iškasė seną šerno iltį. Leipalingis // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 22, p. 12 Druskininkėlių (Lazdijų raj.) durpyne (32 cm ilgio).
Iškasė senienų // Lietuvos aidas. – 1931, gruod. 10, p. 7 Kriukai (Šakių raj., Svetošino dv.).
Iškasė senovės prabočių aukurą // Trimitas. – 1927, Nr. 1, p. 5 Jaučakiai (Kauno raj.).
Iškasė senų pinigų // Lietuvos aidas. – 1932, vas. 27, p. 9 Varviškė (Lazdijų raj.).
Iškasė senų pinigų // Trimitas. – 1927, Nr. 2, p. 39 Maštalieriai (Alytaus raj.).
Iškasė senus griaučius // Trimitas. – 1928, Nr. 25, p. 868 Luokė (Telšių raj.).
Iškasė titnago amžiaus senienų. Liudvinavas // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 29 (Nr. 492), p. 6 Gulbiniškių (Marijampolės raj.) durpyno radiniai.
Iškasė žmogaus griaučius // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 28, p. 11 Ežeriškis (Rokiškio raj.).
Iškasė žmogaus griaučius // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 33, p. 2 XVIII a. pradžios kapas Telšiuose.
Iškasena Klaipėdoje // Lietuva. – 1921, rugs. 3. Klaipėdos pilis.
Iškasenos / Matęs // Lietuvos žinios. – 1927, spal. 27, p. 3 Junkilų (Kelmės raj.) kapinynas.
Iškasenos // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 27, p. 7 Bukonių (Jonavos raj.), kapinynas.
Iškasenos // Mūsų kraštas. – 1930, birž. 12 (Nr. 5), p. 3 Ėriškių (Panevėžio raj.) senkapiai.
Iškasenos // Panevėžio balsas. – 1930, Nr. 22 Venslaviškių-Pajuosčio (Panevėžio raj.) kapinynas.
Iškasenos // šaltinis (Seinai). – 1914, Nr. 22. Balaikiai (Marijampolės raj.).
Iškasenos // Trimitas. – 1939, Nr. 33, p. 814 Iš lenkų spaudos.
Iškasenos // Viltis. – 1913, rugs. 18 (spal. 1), p. 3.
Iškasenos Dovainonyse // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 22, p. 6 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Iškasenos Ožeškienės aikštėje // Vilniaus balsas. – 1940, liep. 28, p. 5 Vilnius miestas.
Iškasenos Vilniaus krašte // Karys. – 1925, Nr. 34, p. 272 Žvirblių (Naujoji Vilnia) pilkapiai.
Iškasenos. Židikai // Lietuvos aidas. – 1929, bal. 6, p. 5 Skėrių-Vadagių (Mažeikių raj.) kapinynas.
Iškasimai // Viltis. – 1908, rugs. 24 (spal. 7). Prie Pilies kalno Vilniuje ir Ukmergėje.
Iškasimai senovės kapinyne Spitrėje // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, geg. 4 Prie Tilžės, W. Gronau tyrinėjimai.
Iškasta pinigų // Lietuvos aidas. – 1928, bal. 26, p. 4 Ylakiai (Skuodo raj.).
Iškasta senovės liekanų // Mūsų kraštas. – 1930, geg. 28. Nr. 3, p. 3 Venslaviškių-Pajuosčio (Panevėžio raj.) kapinynas, pilkapiai.
Iškastas akmeninis liūtas // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 41, p. 2 Žygaičiuose (Tauragės raj.), Ežerūnos krante.
Iškastas durpyne nepaprastas ragas // Lietuvos aidas. – 1928, bal. 16, p. 4 Pajevonių (Vilkaviškio raj.) durpynas.
Iškasti senovės gyvulių kaulai // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 13, p. 8. – Tas pat: Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 32 Kirsnos upės radiniai (Marijampolės raj).
Iškastos senovės kario liekanos // Karys. – 1927, Nr. 15, p. 144-145 Aukštvilkių (Tauragės raj.) kapinynas.
Iškili Lietuvos proistorės tyrinėtoja // Mokslas ir gyvenimas. – 1996, Nr. 11, p. 39. Parengta pagal G. Zabielos straipsnį R. Kulikauskienės 80-osios gimimo metinės
Iškilmės Pilies kalne // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1928, Nr. 4, p. 3 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Išplovė seną kapinyną / K. // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 19, p. 7. Paštuva (Kauno raj.).
Išsaugoti ateičiai // Artojas (Šilalė). – 1976, bal. 27 Šilalės rajono vykdomojo komiteto posėdis dėl archeologinių paminklų būklės.
Išsaugoti senovės paminklus // Tarybinė Klaipėda. – 1978, lapkr. 24, p. 1 Konferencija Klaipėdoje.
Ištyrė 16 šimtm. kapinyną // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 30 (Nr. 294), p. 5 Pentiškių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Įteikti vyriausybiniai apdovanojimai // Tiesa. – 1976, rugs. 11 R. Kulikauskienės 60-mečio sukaktis
Įvairios žinios apie Raseinių apskritį. Įvairūs padavimai / M.M. // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 18, p. 3. Medžiokalnis prie Kražių, Kalnųjų ir Raseinių piliakalniai.
Ivanauskas E. Altoniškių lobiai // Tiesa. – 1986, kovo 30, p. 4 Kauno raj.
Ivanauskas E. Barvydžių lobio (1605/1882 m.) reikšmės auksinių monetų apyvartos Lietuvoje tyrinėjimams // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 135-141 Barvydžiai (Telšių raj.).
Ivanauskas E. Dėl trišonių lietuviškų lydynių datavimo // Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų. –V., 1991. – P. 20-23
Ivanauskas E. E. Volterio ekspedicija į Gotesverderį // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 15 Spėjamos pilies vietos (1932 m. ir 1974-1993 m. žvalgymai).
Ivanauskas E. Iškirtos lietuviškuose pusapvaliuose lydiniuose // LIM, 1997 metais. – V., 1998. – P. 440-441
Ivanauskas E. Jogailos monetų mįslės // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 9, p. 16
Ivanauskas E. Kabelių lobis // Panevėžio rytas. – 1993, rugs. 24, p. 4 Kabeliai (Panevėžio raj.). Lobis rastas 1914 m. (pagal Valstybės archeologijos komisijos duomenis).
Ivanauskas E. Kamanų apkalas su Žigimanto III Augusto portretu // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2(11/12), p. 50. Kauno miesto radinys.
Ivanauskas E. Kapinynų ir gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai Vidurio ir Rytų Lietuvoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 452-455 Kriemalos ir Kulautuvos (Kauno raj.) kapinynai, Gėluvos (Raseinių raj.) kapinynas, Vaidžiuliškių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Ivanauskas E. Kauno uoste rastos monetos // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 14-20
Ivanauskas E. Keletas pastabų apie Vladimiro Algirdaičio monetas // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987, geg. 6-7). – V., 1987. – P. 38-41
Ivanauskas E. Krikščioniškieji simboliai Jogailos ir Vytauto monetose // Apžvalga. – 1995, gruod. 22, p. 11
Ivanauskas E. Kulautuvos lobiai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 365 Kauno raj.
Ivanauskas E. Kulautuvos lobiai. – V., 1997. – 45 p. Sidabrinių lydinių ir papuošalų lobiai, Kauno raj.
Ivanauskas E. Lietuviški taleriai // Vakarinės naujienos. – 1989, bal. 7, p. 8-9
Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai: Paslėpti 1390-1865 metais. – V., 1995. – 340 p Rec.: Golabiewski Lannby M. // Svensk numismatisk tidiskrift. – 1996, Nr. 1, p. 21. Tautavičius A. // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 298-302.
Ivanauskas E. Lietuvos valstybinių ženklų kilmė ir prasmė // Galvė (Trakai). – 1990, geg. 3, p. 2 Seniausieji Lietuvos monetų ženklai.
Ivanauskas E. Lydinių, sidabro papuošalų ir monetų nuolaužos Lietuvos pinigų apyvartoje // Kultūros paminklai. – 1996, t. 3, p. 32-39
Ivanauskas E. Mena Mykolo Radvilos Juodojo mirtį // Vilniaus balsas. – 1990, birž. 25, p. 4 Apie 1565 m. trigrašius.
Ivanauskas E. Monetų lobiai Panevėžio apylinkėse // Panevėžio rytas. – 1993, gruod. 17, p. 4 Apie Ėriškių, Molainių ir Vilkelių lobius.
Ivanauskas E. Niunbergo ir Prancūzijos skaičiavimo žetonai Lietuvoje // Muziejai ir paminklai. – 1991, sąs. 9, p. 44-49 Kauno, Šventosios, Seredžiaus radiniai.
Ivanauskas E. Numizmatikos naujienos: Kas vaizduojama ant labai retai aptinkamos Teodoro Karijotaičio monetos? Ar monetos su liūtu yra lietuviškos // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 49-50
Ivanauskas E. Piniginių apkalai su liūtais // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 7
Ivanauskas E. Pirmosios Jogailos monetos // Istorija. – 1988, t. 29, p. 3-10
Ivanauskas E. Pirmosios lietuviškos monetos jubiliejus // Lietuvos rytas. – 1997, vas. 4, p. 50 Apie 1547 m. dukatą.
Ivanauskas E. Pirmosios Lietuvos monetos // Lenino keliu (Utena). – 1988, kovo 26
Ivanauskas E. Podolės kunigaikščio Teodoro Karijotaičio moneta // Voruta. – 1993, Nr. 25/26, p. 11 Iš Sosnicos (Ukraina) lobio.
Ivanauskas E. Prancūzijos monetų radiniai Lietuvoje // Voruta. – 1992, Nr. 40, p. 3
Ivanauskas E. Rinkime žinias apie monetų radinius // Mūsų kraštas. – 1992, sąs. 1, p. 157
Ivanauskas E. Saksonijos kunigaikštysčių monetų apyvarta Lietuvoje // Voruta. – 1992, Nr. 25/26, p. 8
Ivanauskas E. Segė su dievo Odino simboliu // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 43 X-XI a. segė iš Kulautuvos (Kauno raj.).
Ivanauskas E. Sena lietuviška moneta // Tiesa. – 1988, birž. 15, p. 4 Žemutinės pilies radinys.
Ivanauskas E. Seredžiaus numizmatinė medžiaga (XVI-XIX a. pradžia) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 60-62
Ivanauskas E. Skirgailos moneta // Voruta. – 1993, Nr. 19, p. 2 Iš Sosnicos (Ukraina) lobio.
Ivanauskas E. Švedijos monetų radiniai Lietuvoje // Voruta. – 1991, Nr. 20, p. 3
Ivanauskas E. Vasarą Vilkijos praeities lobyne // Tėviškės žinios (Kaunas). – 1991, rugs. 28
Ivanauskas E. Verkių lobis // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 197-201
Ivanauskas E. Viduramžių dvarviečių žvalgomieji tyrinėjimai 1994 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 201-204 Daugų ir Pasimnių (Alytaus raj.), Kurklelių (Anykščių raj.), Skemų (Rokiškio raj.) ir Vyžuonų (Utenos raj.) dvarvietės.
Ivanauskas E. Vietoj monetos... vielos // Tiesa. – 1988, rugpj. 3, p. 4 Šulaičių (Kėdainių raj.) ir Gėluvos (Raseinių raj.) radiniai.
Ivanauskas E. Vilkijos senamiesčio pietinės dalies tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 22-24
Ivanauskas E. XV a. II pusės piniginių reformų Lietuvoje datavimo klausimu // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 rugsėjis). – V., 1987. – P. 61-63
Ivanauskas E. Zoviškių dvarvietės tyrinėjimai // Lietuvos aidas. – 1994, rugpj. 26, p. 11 Zoviškiai (Anykščių raj.).
Ivanauskas E. Zoviškių senovės gyvenvietės (Anykščių raj.) kasinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 199-200 Dvarvietė.
Ivanauskas E., Balčius M. Danijos monetų radiniai Lietuvoje // Voruta. – 1994, Nr. 20, p. 9 Pribitkos (Plungės raj.) kape Nr. 28 – XV a. pirmos pusės moneta.
Ivanauskas E., Balčius M. Die Münzen und Barren des Großfürstentum in Litauen von 1387-1455 // Münstersche Numismatische Zeitung. – 1993, Nr. 2, p. 1-5; 1994, Nr. 2, p. 8-12; 1995, Nr. 1, p. 1-5; Nr. 2, p. 1-4; 1996, Nr. 1, p. 1-5; 1997, Nr. 1, p. 1-5; Nr. 3, p. 1-6
Ivanauskas E., Balčius M. Kazimiero lietuviškos monetos // Voruta. – 1993, Nr. 27/28, p. 10 ir 16
Ivanauskas E., Balčius M. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lydiniai ir monetos nuo 1387 iki 1495 metų. – V., 1994. – 111 p. Rec.: Galabiewski Lannby M. // Svensk numismatisk tidskrift. – 1994, Nr. 7, p. 5. Zabiela G. // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 215-218.
Ivanauskas E., Balčius M. Pirmosios Vytauto monetos // Voruta. – 1993, Nr. 4, p. 4-5
Ivanauskas E., Balčius M. Vytauto monetos 1413-1430 metais // Voruta. – 1993, Nr. 36, p. 5
Ivanauskas E., Kuncevičius A. Livländische mųntstompler fundet in den nedre borg i Vilnius // Nordisk Numismatik Unions medlemsblad (Kųbenhavn). – 1991, Nr. 4, p. 62-68 Vilniaus pilis
Ivanauskas E., Kuncevičius A. Monetų spaudai Žemutinėje pilyje // Tiesa. – 1989, geg. 28, p. 3 Vilniaus pilis
Ivanauskas E., Ribokas D. Tauragniškio lobio paslaptys // Utenis (Utena). – 1989, rugpj. 17, p. 3 Apie 1987 m. rastą lobį.
Ivanauskas E., Strazdas A. Nauji archeologiniai duomenys apie Sūduvos Panemunę // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 3 Paminklai tarp Kriūkų ir Dievogalos.
Ivancius A. Prieš tūkstančius metų // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1994, vas. 26, kovo 5, 12, 19
Ivanowska G. Badania grodziska we wsi Jegliniec gm. Szypliszky, woj. Suwalskie, przeprowodzone w latach 1984-1986 // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 17, p. 377-384
Ivanowska G. Prace wykopaliskowe na grodzisku wczesnośredniowiecznym w Jeglińcu w latach 1984-1986 // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1990, Nr. 1/4, p. 113-132
Ivinskis Z. Dėl mūsų paminklų saugojimo ir chronologijos. Paruoškime Lietuvą turistams // XX amžius. – 1936, spal. 5, p. 3 Nepritaria, jog Raudonės ir kitos pilys statytos XIV-XV a.
Ivinskis Z. Aisčių tautų likimas istorijoje // Ateitis. – 1928, Nr. 10
Ivinskis Z. Didžioji 1336 m. tragedija Pilėnuose // Trimitas. – 1939, Nr. 50, p. 1216-1218 Punios ir Pyplių (Kauno raj.) piliakalniai; Pilėnų vietos klausimas.
Ivinskis Z. Durbės kautynės 1260 m. ir jų politinis vaidmuo. – K., 1938. – 114 p Apie Jurbarko (buv. Georgenburgo) istoriją.
Ivinskis Z. Dvasininkai senovės lietuvių religijoje // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1939. – T. 7, skilt. 286-287.
Ivinskis Z. Dvasininkai senovės lietuvių religijoje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. – T. 5, p. 286-287
Ivinskis Z. Gediminas ir kryžiuočių planai nukariauti Lietuvai // Trimitas. – 1940, Nr. 3, p. 51-53 Bajerburgas (netoli Veliuonos).
Ivinskis Z. Gedimino pilis // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1941. – T. 9, skilt. 1139-1140 Buvusi Pagraudės žemėje (Šilalės raj.).
Ivinskis Z. Ikišioliniai lietuvių kultūros istorijos tyrinėjimai // Aidai (Brooklyn). – 1960, Nr. 1, p. 22-30
Ivinskis Z. Jonas Basanavičius // Soter. – 1927, Nr. 2, p. 157-158 Apie jo darbus senovės lietuvių religijos klausimais.
Ivinskis Z. Kur yra Vytauto D. grabas ir palaikai? // Židinys. – 1935, Nr. 5/6, p. 562-565 Vytauto kapo klausimas.
Ivinskis Z. Lietuvių kultūros problemos // Aidai (Schwäbisch Gmünd). – 1949, Nr. 22, p. 16-23
Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. – Roma, 1978. – Tas pat Vilniuje, 1991 m. P. 92-148 – Lietuvos proistorė ir lietuviai iki valstybės pradžios (proistorė su M. Gimbutienės pastabomis).
Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. –V., 1991. – 430 p. – Perspausdintas 1978 m. Romoje išleistas darbas su E. Gudavičiaus straipsniu apie Z. Ivinskį ir komentarais (p. 411-428 P. 92-148 – “Lietuvos proistorė ir lietuviai iki valstybės pradžios”. (Skyrelis su M. Gimbutienės pastabomis).
Ivinskis Z. Lietuvos proistorė ir pirmosios žinios apie lietuvius / su M. Gimbutienės koment. // Tarybinė mokykla. – 1989, Nr. 4, p. 33-39; Nr. 5, p. 40-45. – Tęs.: Tautinė mokykla. – Nr. 6, p. 32-37. – Perspausdinta iš: Ivinskis Z. Rinktiniai raštai. – Roma, 1986. – T. 2. Nr. 6, p. 32-37 apie senąjį tikėjimą.
Ivinskis Z. Medžių kultas lietuvių religijoje // Soter. – 1938, Nr. 2, p. 141-176; 1939. Nr. 1. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 334-357
Ivinskis Z. Medžių kultas lietuvių religijoje // Soter. – 1939, Nr. 1, p. 113-144. Tęsinys iš 1938 m., Nr. 2
Ivinskis Z. Mūsų kultūros reikalai viduje ir užsienyje // XX amžius. – 1938, rugpj. 22, p. 3 Paminklų apsauga.
Ivinskis Z. Narbutt Theodor // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 16-17.
Ivinskis Z. Nauji dalykai iš lietuvių tautos priešistorinių laikų // Židinys. – 1927, Nr. 9, p.159-160 Apie P. Tarasenkos straipsnį “Karde”, 1927, Nr. 19.
Ivinskis Z. Nemunas kovų ir kraujo upė: 1. Kryžiuočių pilys ant Nemuno ir Kaune; 2. Ties Nevėžio žiotimis Kęstutis buvo pastatęs Naująjį Kauną; 3. Pyplių piliakalnio paslaptys; 4. Ekskursantai Zapyškyje; 5. Garlaiviu nuo Pyplių iki Seredžiaus; 6. Ak čina, čina, kaip Seredžius mus kankina; 7. Istorikai Veliuonos apylinkėje // XX amžius. – 1939, birž. 14, 15, 18-21, 23 Nemuno pakrančių pilys ir piliakalniai tarp Kauno ir Veliuonos (Marienverderis, Ritersverderis, Pyplių piliakalnis, Seredžiaus piliakalnis – Pieštvės pilis, Veliuona, Bajerburgas).
Ivinskis Z. Pilėnai ir Margis prieš 600 metų // Kardas. – 1936, Nr. 23, p. 614-617 Pilėnų vietos aiškinimas.
Ivinskis Z. Prof. dr. Balodis mūsų universiteto garbės daktaras / Z. Iv. // XX amžius. – 1939, bal. 22, p. 5
Ivinskis Z. Senasis lietuvių tikėjimas // Kūryba. – 1944, Nr. 3, p. 171-181
Ivinskis Z. Senosios lietuvių kultūros problemos // Naujoji romuva. – 1935, Nr. 3/4, p. 93-99
Ivinskis Z. Senovės lietuvių religijos bibliografija // Soter. – 1935, Nr. 2, p. 133-161; 1936, Nr. 1, p. 55-96; Nr. 2, p. 54-94; 1937, Nr. 1, p. 78-98; Nr. 2, p. 73-106; Atsp.: – K., 1938. – 156 p. – Tas pat: Ivinskis Z. Rinktiniai raštai. – Roma, 1986. – T. 2, p. 471-630 Rec.: J.B. // Akademikas. – 1938. Nr. 7, 3 (virš.) p.
Ivinskis Z. Senovės lietuvių tikėjimas ir kultūra // Ivinskis Z. Rinktiniai raštai. – Roma, 1986. – T. 2, p. 327-469, senosios lietuvių religijos bibliografija p. 471-630
Ivinskis Z. Senovės lietuvių tikėjimas ir kultūra // Mokykla. – 1992, Nr. 1, p. 30-34; Nr. 2, p. 28-29
Ivinskis Z. Trakų Galvės ežero salos pilis // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – 1941. – T. 1, p. 135-198 Trakų salos pilis. Rec.: Naujas prof. Ivinskio veikalas / J.V. // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 13, p. 3.
Ivinskis Z. Turizmas ir istorija // Tarybų Lietuva. – 1941, geg. 25 Apie Nemuno pakrančių pilis.
Įvyko Raudonės pilies varžytinės / B. // Lietuvos žinios. –1933, lapkr. 3, p. 6.
Ivoncius A. Džiugas // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, gruod. 4, p. 3 Padavimai apie Džiugo piliakalnį.
Ivoncius A. Milžinų supilti kalnai // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1994, spal. 1, p. 3 Padavimai apie Šatriją, Džiugą.
IV-VIII amž. kapinės užtiktos Šiaulių mieste // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1939, Nr. 30, p. 1 Vilniaus ir Kudirkos gatvėse.
Iwanowska G. Prusowie. Rozkwit i upadek // Prusowie: Dzieje i kultura ludu Bałtyjskiego. – Gdańsk, 1997. – P. 31-44
Iwanowska G. Weresnośredniowieczna Jaćwiež // Archeologia Bałtyjska. – Olsztyn, 1991. – P. 86-99
IX археологический с’езд // Виленский вестник. – 1893, 4 авг. – 22 авг. (№ 166-182). Apie suvažiavimo eigą, sekcijas, pranešimus.
IX археологический с’езд // Московские ведомости. – 1893, № 210, 214-216, 218, 219, 221-225, 227-229.
Yčas J. Adalbert Bezzenberger // Tauta ir žodis. – 1924, kn. 2, p. 49-56.
Ylakiai. Apžiūrėjo alkos piliakalnį // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 20, p. 4 Erkšvos (Skuodo raj.) alkos kalnas.
Ylakiai. Iškasė akmens amžiaus senieną // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 17, p. 4. – Tas pat: “Lietuvos keleivyje” antr Gedrimų (Skuodo raj.) kaimo durpyne.
Ylakiai. Retas radinys // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 6, p. 4 Paluobės (Skuodo raj.) kaime, Luobės upelyje, rastas tauro ragas.
Ylevičius V. Žalojamas piliakalnis // Literatūra ir menas. – 1967, Nr. 43, p. 8 Išarta Kernavės piliakalnio pašlaitė.
Ypatingas užsispyrimas // Lietuvos žinios. – 1912, saus. 26 (vas. 8), p. 3.
Yra istorinių vietų. Kelmė // Vakarai (Klaipėda). – 1938, geg. 14, p. 4 Gaučiškės, Flerijoniškės, Šeduviškės (Kelmės raj) piliakalniai.
yriausybėje: Paminklotvarkos mokslinė taryba // Lietuvos aidas. – 1992, vas. 5, p. 7 Tarybos sudėtyje archeologai M. Michelbertas, V. Urbanavičius, V. Žulkus.
J. Puzino sukaktis // Keleivis (Boston). – 1970, spal. 7 J. Puzino 65 m. sukaktis
Jaanits L. Grewingk, Constantin // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 435
Jablońska A. Zapinki podkowiaste z emalją w Europie pólnocno-wschodniej w okresu wplywów rzymskich // Acta Baltico-Slavica (Warszawa). – 1992, t. 21, p. 115-165
Jablonskis I. Andulių-Kretingos senkapio radiniai // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 82-85
Jablonskis I. Ankštakių-Senkų kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 72-74 Kretingos raj.
Jablonskis I. Ar Imbarė buvo miestas // Švyturys (Kretinga). – 1968, liep. 4 Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Jablonskis I. Atidžiau globokime kultūros paminklus // Švyturys (Kretinga). – 1975, birž. 24
Jablonskis I. Baublių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1977, rugs. 22
Jablonskis I. Budrių kaimas. – V., 1993. – 197 p. P. 8-12 – apie archeologinius paminklus Budrių kaime, Mosėdžio valsčiuje.
Jablonskis I. Dar apie dubenėtuosius akmenis Kretingos ir Skuodo rajonuose // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 128-136
Jablonskis I. Dar apie Padvarių pilkapius // Švyturys (Kretinga). – 1978, rugpj. 15, p. 4
Jablonskis I. Dubenėti akmenys Skuodo ir Kretingos rajonuose // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 109-117
Jablonskis I. Egliškių pilkapiai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 35-37 Kretingos raj.
Jablonskis I. Gelbėdami kultūros paminklus, žadiname tautos dvasingumą // Lietuvos paminklai. –1989, liep. 15, p. 8
Jablonskis I. Gelbėkime nuo arklo degintinius ir kitokius kapinynus // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 29 (Nr. 409), priedas, p. 3 “Akmenų užmetimai” (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Gilieji kokliai-puodynės valstiečių buityje // Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1981 ir 1982 metais. – V., 1983. – P. 49-50
Jablonskis I. Gintarų kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 74 Kretingos raj.
Jablonskis I. Igno Vaitkaus radinys // Švyturys (Kretinga). – 1967, gruod. 12 Egliškių (Kretingos raj.) kaime rastos trinamosios girnos.
Jablonskis I. Imbarė – sena gyvenvietė // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 346-347 Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Jablonskis I. Iš Mosėdžio praeities // Mūsų žodis (Skuodas). – 1985, rugpj. 1, p. 3 Mosėdžio piliakalnis.
Jablonskis I. Iš nerašytos Kretingos istorijos // Švyturys (Kretinga). – 1986, lapkr. 4, p. 4 Apie Šlikių (Klaipėdos raj.) pilkapius ir Senkų-Ankštakių (Kretingos raj.) kapinyną.
Jablonskis I. Ką mena Gaidžio kalnelis // Švyturys (Kretinga). – 1971, saus. 30 Gyvenvietė ir kapinynas Žvainiuose, netoli Salantų.
Jablonskis I. Ką pasakoja Egliškių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1974, spal. 3
Jablonskis I. Kalno Grikštų kapinynas (Kretingos raj.) // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 78-79
Jablonskis I. Kartenos apylinkės paminklų tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 184-185 Kartenos kapinynas ir Gintarų piliakalnis-Vyšnių kalnas (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Kas atrasta Mosėdyje // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 3, p. 58 Piliakalnis (Skuodo raj.).
Jablonskis I. Kašučių (Kretingos raj.) pilkapių tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 64-70
Jablonskis I. Keistieji akmenys // Švyturys (Kretinga). – 1967, spal. 12, p. 3-4
Jablonskis I. Kraštotyrininkų siekiai ir rūpesčiai // Švyturys (Kretinga). – 1970, spal. 6
Jablonskis I. Kraštotyros talkininkai // Švyturys (Kretinga). – 1971, saus. 5 Apie išaiškintus archeologinius paminklus.
Jablonskis I. Kretingiškių trobos mūsų eros pradžioje // Švyturys (Kretinga). – 1979, birž. 28, p. 3 Remiantis Egliškių gyvenvietės duomenimis.
Jablonskis I. Kretingos plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 74-76
Jablonskis I. Kur buvo Kretingos pilis // Kraštotyra. – V., 1975. – P. 177-182. – Tas pat: Švyturys (Kretinga). – 1975, rugs. 2, 9 Andulių (Kretingos raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Jablonskis I. Mažosios architektūros formos // Švyturys (Kretinga). – 1979, rugpj. 30, p. 3 Senosios religijos klausimai.
Jablonskis I. Mįslingosios akmenų krūsnys // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 1, p. 21-22 Kašučiai ir Padvariai (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Mosėdžio (Skuodo raj.) pilkapių kasinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 32-35
Jablonskis I. Mosėdžio piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 27-28
Jablonskis I. Mūsų eros pirmųjų amžių gyvenamųjų pastatų pėdsakai Kretingos rajone // Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1979 ir 1980 metais. – V., 1981. – P. 62-65 Padvarių ir Egliškių (Kretingos raj.) gyvenvietės.
Jablonskis I. Nauji duomenys Kretingos miesto istorijai // Švyturys (Kretinga). – 1983, rugs. 6, p. 3 Kretingos kapinynas.
Jablonskis I. Padavimas apie gražiąją salantiškių bajoraitę Imbarę // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 28 – kovo 3 (Nr. 96, 98, 100, 102, 104), p. 3 Padavimas apie Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnį.
Jablonskis I. Padėjo vietovardis // Švyturys (Kretinga). – 1963, bal. 9 Kurmaičių (Kretingos raj.) piliakalnis.
Jablonskis I. Padvarių milžinkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1980, rugs. 11, p. 3
Jablonskis I. Padvarių pilkapiai (Kretingos raj) // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 46-48
Jablonskis I. Padvarių pilkapiai // Kraštotyra. – V., 1986. – Kn. 20, p. 92-94 Kretingos raj.
Jablonskis I. Padvarių pilkapius kasinėti užbaigus // Švyturys (Kretinga). – 1980, geg. 27, p. 3
Jablonskis I. Padvarių priešistorinės ugniavietės // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 1, p. 38 Akmenos (Kretingos raj.) upės pakrančių gyvenvietės.
Jablonskis I. Pasakoja Kašučių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1975, lapkr. 1, p. 3
Jablonskis I. Pasakoja Padvarių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1976, spal. 12
Jablonskis I. Paskutinis Egliškių pilkapis // Švyturys (Kretinga). – 1981, gruod. 1, p. 3
Jablonskis I. Pincetas ar segė // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 1, p. 35
Jablonskis I. Pirmasis eksponatas būsimajam Kretingos muziejui // Švyturys (Kretinga). – 1971, lapkr. 2 Dubenuotas akmuo.
Jablonskis I. Prabilo Egliškių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1969, rugpj. 21
Jablonskis I. Pradedančiam kraštotyrininkui – archeologijos mėgėjui // Paminklotyros pradmenys. – V., 1990. – P. 4-6
Jablonskis I. Priešistorinės užtvankos Daukšiuose // Mūsų žodis (Skuodas). – 1971, geg. 22
Jablonskis I. Priešistoriniai radiniai Darbos upelyje // Švyturys (Kretinga). – 1973, spal. 11 Kretingos rajone rastos vežimų ir rogių dalys.
Jablonskis I. Puotkalių piliakalnis laukia tyrinėtojų // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 3 (Nr. 498), p. 7 Skuodo raj.
Jablonskis I. Radinys Pastauninko pakrantėje // Švyturys (Kretinga). – 1973, kovo 15 Kretingoje iškastas dubenuotas akmuo.
Jablonskis I. Seniausi mūsų rajono kaimai // Švyturys (Kretinga). – 1969, kovo 22, p. 3-4 Minimi ir archeologiniai paminklai.
Jablonskis I. Seniausias pilkapis // Švyturys (Kretinga). – 1981, saus. 6, p. 3 Egliškiai (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Seniausios sukamos girnos Kretingos rajone // Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1979 ir 1980 metais. – V., 1981. – P. 70-71 Iš Egliškių gyvenvietės.
Jablonskis I. Seniausios sukamosios girnos Kretingos rajone // Kraštotyra. – V., 1982. – Kn. 15, p. 90-91 Egliškiai (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Senosios Kartenos mįslė // Švyturys (Kretinga). – 1977, gruod. 6 Gintarų kapinynas ir Vyšnių kalnas.
Jablonskis I. Sūdėnų pilkapiai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 53-55 Kretingos raj.
Jablonskis I. Sūdėnų pilkapiai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 47-49 Kretingos raj.
Jablonskis I. Sūdėnų pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1982, rugs. 23, p. 3
Jablonskis I. Sūdėnų senkapį tyrinėti užbaigus // Švyturys (Kretinga). – 1986, geg. 24, p. 2, 4
Jablonskis I. Sūdėnų senkapio tyrinėjimas // Švyturys (Kretinga). – 1984, rugs. 13, p. 3
Jablonskis I. Šlikių pilkapiai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 49-50 Kretingos raj.
Jablonskis I. Tiriami Egliškių pilkapiai // Švyturys (Kretinga). – 1974, rugpj. 8
Jablonskis I. XIV-XV a. ratai ir rogės // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 3, p. 58 Auksūdžio (Kretingos raj.) radiniai.
Jablonskis I. Žemaičių kilmės klausimas // Švyturys (Kretinga). – 1991, rugs. 25, p. 3
Jablonskis I. Žemaičių trobos // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 20-23 Egliškių (Kretingos raj.) ir Žvelsėnų (Klaipėdos raj.) gyvenvietės.
Jablonskis I. Žemaitis prie jūros gyvena nuo amžių. Įdomūs V.D. Kultūros muziejaus kasinėjimai Kretingos apskrityje // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 13 (Nr. 244), p. 9 Kurmaičiai (Kretingos raj.).
Jablonskis I. Žmogus ir gamta seniau // Švyturys (Kretinga). – 1978, gruod. 2 Padvarių ir Egliškių gyvenvietės.
Jablonskis J. Devintas Rusijos archeologų kongresas / P.Vaidilas // Varpas. – 1893, Nr.9, p.135-138. – Tas pat: Jablonskis J. Rinktiniai raštai. – V., 1957. – T. 1, p. 13-22; – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 10 (2).
Jablonskis J. Devintas Rusijos archeologų kongresas // Jablonskis J. Rinktiniai raštai. – V., 1957. – T. 1, p. 13-22. – Perspausdinta iš “Varpo”, 1893, Nr. 9, p. 135-138
Jablonskis K. 1928 ir 1929 metų Lietuvos istorijos bibliografija // Praeitis (K.). –1930, t. 1, p. 383-395 P. 383-387 – “Praistorija”.
Jablonskis K. 1930 ir 1931 metų Lietuvos istorijos bibliografija // Praeitis (K.). – 1933, t. 2, p. 474-500 P. 483-485 – “Proistorija”.
Jablonskis K. Akmens kirvukai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 163-164
Jablonskis K. Antkaklė // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 770-771
Jablonskis K. Apyrankė // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 826-827
Jablonskis K. Apuolė // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 876-878
Jablonskis K. Ar Mažosios Lietuvos lietuviai auchtonai // Jablonskis K. Istorija ir jos šaltiniai. – V., 1979. – P. 131-139 Skalviai – lietuvių gentis.
Jablonskis K. Archeologija; Archeologijos komisija; Archeologiniai kasinėjimai // Lietuviškoji eciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 937-940
Jablonskis K. Auskarai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1934. – T. 2, skilt. 273-274
Jablonskytė R. Pirminės kultūros ir dailės skyriaus ekspozicijos katalogas-vadovas. – K., 1954. – 50 p
Jablonskytė R. Akmens amžiaus stovykla Skaruliuose // Vytauto Didžiojo Kultūro muziejaus metraštis. – K., 1941. T. 1, p. 1-18.
Jablonskytė R. Mezolitinė stovykla Puvočiuose // Lietuvos praeitis. – V., K., 1941. – T. 1, sąs. 2, p. 361-385 Varėnos raj.
Jablonskytė Rimutė // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1942. – T. 10, sąs. 3, skilt. 260.
Jablonskytė-Rimantienė R. Pirminė kultūra Lietuvoje (Ekspozicijos vadovas). – K., 1956. – 51 p
Jaceika P. Puodas pinigų // Lietuvos žinios. – 1927, birž. 22, p. 3 Sauginių (Biržų raj.) lobis.
Jackutė D. Plateliuose aptikti viduramžių pėdsakai // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1996, rugpj. 10, p. 6
Jaczynowski A. Pilkalnia Chwejdańska // Wisła (Warszawa). – 1905, t. 19, p. 99. Kvėdarnos-Padievaičio (Šilalės raj.) piliakalnis.
Jadżvingi // Encyklopedia powszechna. – Warszawa, 1900. – T. 7, p. 376. Jotvingiai.
Jagelevičius P. Kary, atmink Trakus / Varėnos dzūkas // Karys. – 1926, Nr. 37, p. 310-311 Trakų pilis.
Jagiełłowy zamek na wyspie odradza sie z ruin / J. // Głos Nadniemeński (Gardinas). – 1938, Nr. 31, p. 8 Trakų salos pilis.
Jagminas P. “Ruža” // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, liep. 6, p. 2 Tytuvėnų (Kelmės raj.) dvaro Šimšos miško pylimas.
Jagminas P. Akmenys – praeities liudininkai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1959, gruod. 26, p. 3
Jagminas P. Bažnytėlė ant akmens // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, liep. 17, p. 2 Akmenės (Raseinių raj.) kaimo kapinynas ir akmuo.
Jagminas P. Birutės piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, birž. 5 Kubiliai (Kelmės raj.).
Jagminas P. Briedvaičio (Brydvaišio) piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, birž. 25 Kelmės raj.
Jagminas P. Burniuko kalnas // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, spal. 30 Kuršių (Kelmės raj.) pilkapiai ir Šaukoto (Radviliškio raj.) kapinynas.
Jagminas P. Galminaičių piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, rugpj. 14 Pašimšės (Kelmės raj.) kaimo Skambalo kalnas.
Jagminas P. Įdomūs archeologiniai radiniai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1959, birž. 20 Pabariukų pilkapių ir Gintvingio pakrantės pilkapių radiniai.
Jagminas P. Pagrįžuvio piliakalnis // Komunistinis rytojus (Kelmė). – 1958, birž. 22,p. 2-3 Kelmės raj.
Jagminas P. Piliakalnis – Raganų kalnas // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, birž. 8, p. 2 Galvydiškė (Kelmės raj.), Raganų pelkės vakarinėje pusėje.
Jagminas P. Sudrausti archeologinių paminklų naikintojus // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1959, spal. 28
Jagminas P. Šeduviškių piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, liep. 16, p. 1 Kelmės raj.
Jagminas P. Visgailių piliakalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, birž. 29 Kelmės raj.
Jagminas P. Zbarkalnis // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, liep. 20, p. 3 Johampolio (Kelmės raj.) dvaro kalva.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg für das Vereinsjahr 1897 // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). –1898, sąs. 5, priedas, p. 1-13. P. 5-11 – G. Frölicho iškasti dirbiniai Andulių (Kretingos raj.) kapinyne.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg für das Vereinsjahr 1900 // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). – 1901, sąs. 7, priedas, p. 3-14. P. 4 – dėl Romuvos vietos Nadruvoje; p. 9-10 – Rušpelkių (Klaipėdos a.) radiniai.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg für das Vereinsjahre 1896 // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). – 1896, sąs. 4, priedas, p. 1-9. P. 6 E. Frölicho dovanoti dirbiniai iš Kuršių nerijos.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg für das Vereinsjahre 1899 // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). –1900, sąs. 6, priedas, p. 1-16. P. 10 – 1899 m. E. Frölicho radiniai iš Kuršių nerijos; p. 11-12 – Andulių (Kretingos raj.); p. 12 – Rušpelkių (Klaipėdos raj.) radiniai.
Jahresbericht der Altertumsgesellschaft Insterburg. // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). – 1907, sąs. 10, p. 39-60. P. 47 – Rušpelkių (Klaipėdos raj.) radiniai, 1906 m. patekę į draugijos muziejų.
Jak ma wyglądac odnowione baszta Zamkowa / Przechodzien // Słowo. - 1928, gruod. 4, p. 3 Vilniaus pilis.
Jak zostaną uparządkowane ruiny zamku w Wilne. Wznowonie poszukiwań grobu Witolda // Gazeta codzienna. – 1940, kovo 8, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Jakie prace konserwatorskie będą wykonane w roku biežącym // Słowo. – 1939, liep. 12, p. 7 Tas pat ir Trakų pilis.
Jakimowicz R. Prawda o Górze Zamkowej w Grodnie // Marcholt (Warszawa). – 1938, sąs. 2, p. 196-214
Jakimowicz R. Kultura Polski wczesnohistorycznej (z powodu „Archeologji Polski” prof. Antoniewicza) // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1929, sąs. 4, p. 139-162 Taip pat apie Žvirblių (Naujoji Vilnia) pilkapius.
Jakimowicz R. Okres wczesnohistoryczny // Prehistoria ziem polskich. – Kraków, 1948. – P. 361-428 P. 423-428 – apžvelgiami rytų Lietuvos pilkapiai, daugiau remiamasi Žvirbliais (Naujoje Vilnioje).
Jakimowicz R. Okres wczesnohistoryczny // Prehistoria ziem polskich. Encyklopedia Polski. – Kraków, 1939. – T. 4, p. 362-428, lent. 91-100. Sunaikintas tiražas perspaudintas 1948 m Apie Žvirblių (N. Vilnia) pilkapius.
Jakimowicz R. Praca N. Bauera o grzywnach srebrenych i charakter grywien znalezionych w Rybiszkach // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1934, t. 16, p. 35-53 Vilniaus-Ribiškių lobis.
Jakimowicz R. Sprawozdanie z dzialalności Państwowego Konserwatora zabytków przedhistorycznych okręgu Warszawskiego za lata 1924-1926 // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1929, t. 10, p. 232-279 P. 243 – tyrimai Vilniaus vaivadijoje.
Jakimowicz R. Wykopaliska przedhistoryczne w Suwalszyznie // Z otchłani wieków (Poznań). – 1928, sąs. 3, p. 41-42; sąs. 4, p. 69 Prūdiškių (Suvalkų vaivadija) pilkapiai.
Jakobson F. Südostbaltikum. C. Nachchristliche Eisenzeit. 2. Litauen // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1929. – T. 13, p. 29-32
Jakobson F. Südostbaltikum. Nachchristliche Eisenzeit Litauens // Rallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1928. – T. 13, p. 29-32
Jakobsons F. Senlatviešu ienākšana Latvijā // Senatne (Rīga). – 1929, Nr. 1, p. 2-10 Baltų apsigyvenimas Latvijoje pagal K. Būgą.
Jakštas A. Lietuvos senovė sąryšy su bendrosios kultūros istorija // Vairas. – 1924, Nr. 1, p. 12-13. Apie A. A. Spicyno paskaitą.
Jakštas J. Aukštaičiai – senosios Lietuvos centras // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 5/6, p. 271-276 Mano sostinę buvus Vorutoje arba Kernavėje.
Jakštas J. Baltija ir aisčiai 9-12 amžiuje // Mokslo dienos. – 1937, Nr. 6/7, p. 403-409
Jakštas J. Iš praeities į dabartį // Vairas. – 1932, Nr. 7/8 Skalvių ir nadruvių etninė priklausomybė.
Jakštas J. Prof. dr. Jonas Puzinas (1905.X.1 – 1978.IV.14) / J. J. // Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1978, t. 4, kn. 2(14), p. 170-171.
Jakštas J. Proistorinė Lietuva ir vakarai // Ateitis. – 1944, kovo 6 ir 7
Jakštas P. Kuršiai // Karys. – 1933, Nr. 10, p. 200; Nr. 11, p. 222
Jakubonis A. Jotvingiai dar neišnyko. Jau IV-V amžiuje Lietuvos žemėse lankėsi “vaduotojai” // Sūduva (Marijampolė). – 1995, spal. 12, 14 Apie konferenciją Marijampolėje.
Jakubonis A. Kasinėjimai bei tyrinėjimai Vilniaus žemėje ir Vilniaus požemiuose // Sūduva (Marijampolė). – 1995, vas. 14 Vilniaus miestas
Jakubonis A. Pranoko visus lūkesčius: Meškučių piliakalnio tyrinėjimai // Sūduva (Marijampolė). – 1994, liep. 5
Jakutytė L. Dalijasi darbo patirtimi // Tarybinis studentas. – 1957, birž. 12 Vilniaus universiteto Archeologijos ir etnografijos katedros dešimtmečio minėjimas.
Janauskaitė D. Archeologiniai tyrinėjimai Baituose // Klaipėda. – 1997, liep. 22, p. 10
Janavičiūtė L. Įdomūs eksponatai // Komjaunimo tiesa. – 1955, gruod. 11 Valdomų (Šiaulių raj.) ir Papilės (Akmenės raj.) kapinynų radiniai.
Jančiauskas L. Lazdūnėnų piliakalnis / Liudas Šapas // Karys. – 1930, Nr. 32, p. 626 Šilutės raj.
Jančiauskas L. Pilaitė / Liudas Šapas // Karys. – 1930, Nr. 32, p. 626 Juodžių-Šeputaičių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Jančius R. Lobiai Palangos hipodrome // Tiesa. – 1988, liep. 20, p. 4 Apie tyrinėjamą gyvenvietę.
Jančys A. Raudondvario požemių paslaptys // Laikinoji sostinė. – 1998, lapkr. 5, p. 9
Janikas A. Trakų pilis // Tiesa. – 1949, spal. 13
Jankauskaitė K. Deivių gretoje: Marija Gimbutienė // Ieva. – 1997, Nr. 5, p. 30-33 M. Gimbutienė
Jankauskaitė K. Dingusio pasaulio atminties deivė // Gimtasis kraštas. – 1996, Nr. 5, p. 14 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Jankauskaitė K. Marija Gimbutienė, dingusio pasaulio atmintis // Vilniaus tribūna. – 1994, Nr. 36-38
Jankauskaitė K. Mūsų deivė Marija // Dienovidis. – 1991, Nr. 20, p. 7 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Jankauskaitė-Petrikienė K. 900 m. pirmajai Lietuvos sostinei Kernavei // Rytų Lietuva (Ukmergė). – 1935, Nr. 22, p. 4
Jankauskaitė-Petrikienė K. Iš praeities tavo sūnus … // Mūsų kraštas. – 1935, Nr. 15, p. 3A Kukovaičio giria ir Skerdimų laukas Dovydiškių (Ukmergės raj.) kaime.
Jankauskas A. Lietuvos TSR senamiesčių statybinė keramika // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 45-46. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 93-94)
Jankauskas A. O iš tikrųjų yra taip // Širvinta. – 1992, kovo 7 Dėl Kernavės senosios bažnyčios vietos tyrinėjimų.
Jankauskas A. Senųjų Kernavės bažnyčių vietos tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 24-28
Jankauskas A., Katalynas K., Luchtanas A., Misiukaitė-Luchtanienė D. Liudvikas Dzikas (1955.06.25-1991.08.16) // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 266-267
Jankauskas A., Luchtanas A. Senųjų Kernavės bažnyčių tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 138-140 Tyrimai Kernavėje
Jankauskas E. Klaipėdos požemių paslaptys // Lietuvos aidas. – 1998, spal. 31, p. 21. Klaipėdos pilis ir miestas
Jankauskas K. Gedimino kalno tyrinėjimas, Veliuona / K. Jan. // Vienybė lietuvninkų (Brooklyn). – 1912, Nr. 39, p. 2.
Jankauskas K. Sidabrinių lankinių žieduotų segių gamybos technologija // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 217-221
Jankauskas K. Smulkusis papuošalų iš spalvotųjų metalų dekoras // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 151-168 Apie Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinyno dirbinius.
Jankauskas K. Vilniaus universiteto archeologų ir etnografų konferencija // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 218
Jankauskas P. Jaunieji praeities ieškotojai // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1967, rugpj. 12 Akmenskinės (Plungės raj.) kapinyno tyrinėjimai.
Jankauskas R. 1988 ir 1989 metų archeologinių kasinėjimų kaulinės medžiagos rekonstrukcinė somatologija ir paleopatologija // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 245-247
Jankauskas R. 1993-1995 m. kai kurių archeologinių kasinėjimų antropologinių ir paleopatologinių tyrimų duomenys // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 397-403 Kernavės, Berčiūnų, Kalniškių, Marvelės, Gudiškių, Noriūnų, Ruklių kapinynų medžiaga.
Jankauskas R. Alytaus senkapio tyrinėjimai // Literatūra ir menas. – 1985, Nr. 44, p. 16
Jankauskas R. Degintinių kapų iš Kernavės Pajautos slėnio antropologinė analizė // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 39-40
Jankauskas R. Investigation of human skeletal remains from archaeological investigations – it’s possibilities and limits // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 18
Jankauskas R. Kai kurių Lietuvos praeities populiacijų biosocialinės diferencijacijos rodikliai // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 447-471 Plinkaigalio (Kėdainių raj.), Obelių (Ukmergės raj.) ir Gėluvos (Raseinių raj.) kapinynų medžiaga.
Jankauskas R. Ligų pėdsakai Plinkaigalio žmonių kauluose // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 153-155
Jankauskas R. Paleopataloginiai tyrinėjimai // Lietuvos archeologija. – 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 103-108
Jankauskas R. Paleopathological evidences of tuberculosis in Lithuania // Humanbiologie (Budapest). – 1989, Nr. 19, p. 65-68 Alytaus, Arglaičių, Diktarų ir Plinkaigalio kapinynų medžiaga.
Jankauskas R. Plinkaigalio kapinyno osteometrija ir paleopatologija // Lietuvos archeologija. – 1993, T. 10, p. 197-208 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Jankauskas R. Senkapis prabilo... // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1985, liep. 13, p. 3 Alytaus kapinynas.
Jankauskas R. Senojo ir viduriniojo geležies amžiaus šiaurinio Sūduvos paribio antropologija: (Marvelės senkapio duomenimis) // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 22-23
Jankauskas R. Traumatic lesions in human osteological remains from Neolithic Lithuania // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 12-19
Jankauskas R. Vėlyvųjų viduramžių Alytaus antropologija: (XIV-XVII a. senkapio duomenimis) // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 34-46
Jankauskas R. Vinkšninių XV-XVII a. kapinyno rekonstrukcinė somatologija ir paleopatalogija // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 215-217 Alytaus raj.
Jankauskas R. XIV-XVII a. Alytaus gyventojų paleodemografija (preliminariniai duomenys) // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 127-129
Jankauskas R. Žemaitijos gyventojų ligos I-II tūkstantmetyje (po Kr.) // Žemaičių praeitis. – V., 1993. – T. 2, p. 58-63 Pagrybio (Šilalės raj.), Šaukėnų (Tauragės raj.), Pribitkos (Plungės raj.), Pumpurų (Mažeikių raj.) kapinynų medžiaga.
Jankauskas R. Žmonijos kančių metraštininkės / Kalbėjosi R. Barauskaitė // Lietuvos sveikata. – 1998, Nr. 39, p. 13.
Jankauskas R., Barkus A. 1990-1992 metų archeologinių kasinėjimų kaulinės medžiagos rekonstrukcijė somatologija ir paleopatologija // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 309-320 Kalniškių (Raseinių raj.), Marvelės (Kaunas), Kernavės (Širvintų raj.), Klovinių ir Ruklių (Utenos raj.) kapinynų medžiaga.
Jankauskas R., Barkus A. Marvelės senkapio (I-VII m.e.a.) antropologija (1991-1992 m. medžiaga) // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 79-85
Jankauskas R., Barkus A. Senojo ir viduriniojo geležies amžiaus šiaurinio Sūduvos paribio antropologija Marvelės senkapio duomenimis // Liaudies kultūra. – 1996, Nr. 3, p. 9-12 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Jankauskas R., Barkus A., Česnys G. Pastarųjų metų antropologiniai radiniai šiaurės rytų Lietuvoje (Kernavės ir Ruklių senkapiai) // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 135-137 Rukliai (Utenos raj.).
Jankauskas R., Butrimas A. Changes of population biological status during the Indo-Europeanization in Lithuania // The Indo-Europeanization in Northern Europe. – Washington, 1996. – P. 306-322
Jankauskas R., Česnys G. Kaukolės skliauto chirurginės intervencijos Lietuvoje // Sveikatos apsauga. – 1984, Nr. 8, p. 35-39
Jankauskas R., Urbanavičius A. Paleodemography and population biology studies relating to the Marvele burial ground (2nd-7th centuries AD) // Acta biologica Szegedziensis. – 1997, t. 42, p. 67-73
Jankauskas R., Urbanavičius A. Preliminarūs 1996 – 1997 metų archeologinių kasinėjimų antropologinės medžiagos tyrimo rezultatai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 529-537
Jankauskas V. Karo muziejaus steigėjas // Pasaulis. – 1991, Nr. 18, p. 42-46 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Jankauskas V. Užmaršumas // Respublika. – 1990, vas. 27, p. 3 Nepaminėtas V. Nagevičius.
Jankevičienė A. Kaip formavosi senųjų mūsų krašto pilių stilius // Statyba ir architektūra. – 1975, Nr. 8, p. 30-32
Jankevičienė A. Liškiavos pilies liekanos // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 249-250
Jankevičienė A. Muziejus atšventė jubiliejų // Muziejai ir paminklai. – 1987, sąs. 8, p. 19-27 P. 19-21 – apie Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje archeologijos ir numizmatikos skyrių veiklą 1980-1984 m.
Jankevičienė A. Oginskių rūmų ir pagalbinio pastato liekanos [Trakuose] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 77.
Jankevičienė A. Pabarių pilkapiai // MADA. – 1961, t. 1, p. 37-48 Pabarė (Šalčininkų raj.).
Jankevičienė A. Pilies liekanos Pilies g., Nemuno ir Neries santakoje // Kauno architektūra. –V., 1991. – P. 213-216. – Aut. nurodytas knygos turinyje
Jankevičienė A. Počkaluvkos pilkapiai // MADA. – 1958, t. 2, p. 37-50 Pučkalaukis (Vilniaus raj.).
Jankevičienė A., Gudavičius E. Trakų salos pilis // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 59-61
Jankovskis A. Lavoriškės amžių glūdumoje // Draugystė (V.). – 1964, gruod. 3, p. 3 Lavoriškės (Vilniaus raj.).
Jankowski A. “Czcijmy przeszłośc w imie przyszłości” // Czerwony sztandar. – 1967, bal. 22 Lavoriškių (Vilniaus raj.) paminklai.
Jankowski A. Na prowincji giną zabytki historyczne // Słowo. – 1939, saus. 22, p. 12 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Jankuhn H. Die Bevölkerug Ostpreussens in der beiden ersten Jahrhunderten unserer Zeitrechnung // Ostdeutsche Monatshefte. – 1932/1933, t. 12, p. 729-733. Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, įrašas Nr. 399
Jankuhn H. Eine Spiralscheibenkopfnadel aus der Gegend von Tilsit // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1931, t. 22, p. 192-196
Jankuhn H. Gürtelgarnituren der älteren römischen Kaiserzeit im Samland // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 166-201
Jankuhn H. Zur Besiedlung des Samlandes in der älteren römischen Kaiserzeit // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 202-220
Jankuhn H. Zur räumlichen Gliederung der älteren Kaiserzeit in Ostpreussen // Archeologia Geographica (Bonn). – 1951, t. 1, sąs. 4, p. 53-64
Jankūnas P. Užkalnių senkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1986, liep. 1, p. 3
Jankus A. Ar pakelsime Apuolės piliakalnio garbę? // Mūsų žodis (Skuodas). – 1993, rugpj. 7, p. 3
Jankus J. Jonas Puzinas apie save ir kitus. Juostelėn įkalbėtas pokalbis // Aidai (Brooklyn). – 1979, Nr. 4, p. 141-146; Nr. 5, p. 206-211 J. Puzino mirties metinės
Jankuvienė R., Lititauskas A. Per Šiaulių gimtadienį duona kepta ant akmens // Respublika. – 1997, rugs. 23, p. 7 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Janowicz L. Powieśc o Ludwiku Krzywickim, autorze “Žmudzi starożytnej” // Czerwony sztandar. – 1977, rugpj. 27
Janse O. R. Ein in Litauen gefundene Bronzekelt von sog. Mälartyp // Forwännen (Stockholm). – 1929, sąs. 3, p. 176 Vaškai (Pasvalio raj.).
Jansen H. Mittelalterliche Berichte vom Totenbrauch der Balten // Prussia (Königsberg). – 1939, t. 33, p. 192-200 XIII-XVII a. rašytinės žinios.
Janulaitis A. Ten, kur senas Lietuvos atgarsis sužadino ir naują Lietuvos viltį įžiebė // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 2, p. 10 Salduvė (Šiauliai).
Janulytė E. Po žemėm palaidota praeitis // Sidabrė (Joniškis). – 1990, liep. 24, p. 1 Apie tyrinėjimus Sidabrėje.
Januševičius J. Gizeviaus sukaktuvės // Rytas. – 1931, vas. 27, p. 7
Januševičius P. Kaip pas mus žiūri žmonės ant senobės liekanų // Nedėldienio skaityms. – 1906, saus. 8 (Nr. 4), p. 6; vas. 14 (Nr. 9), p. 2.
Janušytė A. Senkapis // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1977, birž. 30 Kuosėnų kapinynas.
Janušytė V. Bartkūnų piliakalnis // Kregždutė. – 1934, Nr. 6, p. 93-94 Ukmergės raj.
Januška J. Sutvarkykime istorines vietas // Rytas. – 1930, bal. 22, p. 5 Raudonės (Jurbarko raj.) pilis.
Januškevičius J. Rambyno kalnas legendų ir prietarų židinys // Rytas. – 1933, spal. 24, p. 2
Januškevičius P. Iš Kauno praeities / I. P.Gab-ys. // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 24, p. 325-326. Kauno pilis.
Janušonis S. 1535-1536 metų lietuviški grašiai // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 80-108
Janušonis S. 1660-1661 m. lietuviški šilingai // Vilniaus Valstybinio universiteto mokslinės bibliotekos metraštis. – V., 1972. – P. 158-192
Janušonis S. Pragos grašis Lietuvos piniginėje apyvartoje XIV-XVI amžiais // Spalio revoliucija ir visuomeniniai mokslai Lietuvoje. – V., 1967. – P. 206-209
Jarocki S. W obronie zabytków przeszlości // Kurjer Wileński. – 1911, liep. 22 (rugpj. 4).
Jarockis R. Archaeology and areal photography in Lithuania // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 30.
Jarockis R. Archeologija ir aerofotografija // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 25
Jarockis R. Archeologų konferencija Šiauliuose // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 213 1993 m. vas.10 d. įvykusi konferencija “Miestas ir archeologijos paminklai”.
Jarockis R. Bubių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės 1993 m. žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 47-49
Jarockis R. Bubių piliakalnis – Dubysos pilis // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 14-16 Bubiai (Šiaulių raj.).
Jarockis R. Kaulinių-raginių dirbinių gamyba Kernavėje XIII-XIV a. // Lietuvos archeologija (V.). – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 168-182
Jarockis R. Lithuanian archaeology in the past and present // Archaeologia Baltica. – V., 1998. T. 3, p. 37-41
Jarockis R. Lithuanian archaeology in the past and present // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 7
Jarockis R. Luponių piliakalnio papėdės gyvenvietės 1997 metų tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 74-77. Luponiai (Šiaulių raj.).
Jarockis R. Raktuvės piliakalnio Žagarėje papėdės gyvenvietės 1996-1997 metų tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 72-74
Jarockis R. Ramulėnų piliakalnio (Radviliškio raj.) 1994 m. archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 44
Jarockis R. Spitrėnų piliakalnio 1997 metų tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 70-72. Spitrėnai (Utenos raj.).
Jarockis R. Šiaurės vakarų Lietuvos piliakalnių ir jų papėdžių gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 66-70 P. 66-67 – Žvelgaitis (Žagarėje), p. 67-68 – Eketės (Klaipėdos raj.) piliakalnis, p. 68-70 – Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Jarockis R. Šinkūnų piliakalnio 1992 m. tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 45-46 Ukmergės raj.
Jarockis R. Šinkūnų piliakalnio liekanų tyrinėjimai 1990-1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 49-51 Ukmergės raj.
Jarockis R. XIII-XIV amžių Kernavės kauliniai-raginiai dirbiniai // Lituanistica. – 1996, Nr. 4, p. 11-24 Kernavė
Jaroszewicz J. Obraz Litwy pod względem jej cywilizacyi, od czasów najdawniejszych do końca wieku XVIII. Litwa pogańska. –Wilno, 1844. – D. 1. – 240 p. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 125–140. P. 177–199 apie senovės lietuvių religiją, šventyklas.
Jaroszewicz J. Zarysy z czasow pogańskich Litwy. Mieszkania, wsi, grody, miasta i zaludnienia kraju // Pismo zbiorowe Wileńskie na rok 1859. – Wilno, 1859. – P. 83-115. Pateikiamas 77 pilių (piliakalnių) sąrašas.
Jaroszewicz-Kleindienst B. W kręgu bohemistycznych zainteresowań Adama Honorego Kirkora // Pamiętnik Słowiański (Warszawa). – 1975, t. 25, p. 145-157 Taip pat apie A. H. Kirkoro veiklą Vilniuje.
Jaroševičius A. Apie lietuvių dailę / A. Jaroševiče // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 15, p. 200-201. Dėl Trakų pilies apsaugos.
Jaroševičius J. Religija / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 124-125, 505-509 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 125-140. – Versta iš: Jaroszewicz J. Obraz Litwy pod względem jej cywilizacyj, od czasów najdawniejszych do końca wieku XVIII. Litwa pogańska. – Wilno, 1844. – P. 177-199.
Jasaitienė I. Pirmoji užsienio ekspedicija Plateliuose // Plungė. – 1995, liep. 21, p. 1, 3 Platelių ežerą tiria lenkų archeologai.
Jasas R. Kas buvo jotvingiai // Literatūra ir menas. – 1960, Nr. 11, p. 4
Jasas R. Lietuvių kilmė // Lietuvos TSR istorijos bruožai. – K., 1965. – P. 4-21
Jasas R. Rambyno kalnas // Lietuvos pionierius. – 1958, lapkr. 2
Jasas R. Švedų karių kapai // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 1, p. 33 Pilkapiuose buvę laidojama XVII-XVIII a.
Jaschinski-Ehlers K. Aus der Vorgeschichte des Memellandes // Elbing-Kreis. – 1972, sąs. 37, p. 5-20
Jasevičienė B., Semėnas V. Ornamentikos raida Rytų Lietuvoje // Žvaigždė (Švenčionys). – 1995, saus. 7, 11
Jasinskas E. Žalojamas senkapis // Artojas (Šilalė). – 1978, saus. 5, p. 3; vas. 4, p. 3. – vas. 4 antr.: Medžiagos pėdsakais. Košių kapinynas.
Jasiulaitis A. Atgaivinkime piliakalnius? // Mūsų gamta. – 1988, Nr. 3, p. 22 Apie piliakalnių augaliją.
Jaskanis D. Bałtyjska prapremjerza w Sofii // Z otchłani wieków (Wrocław-Poznań). – 1979, Nr. 4, p. 307 Baltų archeologinės medžiagos iš Lenkijos muziejų paroda Sofijoje.
Jaskanis D. Cmentarzysko kurhanowe w miejscowości Krzywólka, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1963, t. 4, p. 279-308
Jaskanis D. Jacwież w nowych badaniach naukowych w Polsce // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991 (1989), t. 16, p. 145-156
Jaskanis D. Jaćwiež. Katalog. – Białystok, 1962. – 44 p.: iliustr., p. 13-44 Rec.: Szymański W. // Rocznik Białostocki. – 1964, t. 5, p. 376-377.
Jaskanis D. Jeszcze o Jadźwingach // Gazeta Białostocka. – 1960, rugs. 17 Aiškinama, kad jotvingiai gyveno tik iki Narevo.
Jaskanis D. Konferecija w sprawie badań nad okresem rzymskim na Suwalszczyźnie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1957, t. 24, p. 154-156
Jaskanis D. Konferencija naukowa w Białymstoku w 20-lecie terenowych badań nad Jacwieżą // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1976, Nr. 2, p. 292-294
Jaskanis D. Materiały odkryte w 1934 r. na cmentarzysku kurhanowym w Zaswirzu rej. Swir w B.S.R.R. // Światowit (Warszawa). – 1962, t. 24, p. 457-483 Zasvyrio pilkapiai.
Jaskanis D. Pradzieje Białostoczyzny. – Warszawa, 1969. – 88 p., 64 p. iliustr
Jaskanis D. Prima fase dell’Alto Medioevo (VI-VIII secolo). Tarda fase dell’Alto Medioevo e inicio del Bosso Medioevo (IX-XV sec.) // I Balti. Alle origini dei Prussiani, degli Jatvinghi, dei Lituani e dei Lettoni. Dal V secolo a C. al XIV secolo. Palermo-Albergo dei Poveri 1 febbraio – 31 maggio 1992. – Firence: Cantini, 1992. – P. 39-57
Jaskanis D. Rezerwat archeologiczny w Szwajcarii / D. J. // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1973, Nr. 4, p. 282.
Jaskanis D. Siekiera brązowa z Błaskowizny, gm. Jeleniowo, woj. Suwalskie // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1976, t. 13, p. 471-472
Jaskanis D. Sympozium naukowe poświęcone kontaktom bałto-sławiańskim we wczesnym średniowieczu w Bialymstoku // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 319-326
Jaskanis D. Vom Frühmittelalter bis zum Spätmittelalter (5.-14. Jh. n. Chr.). // Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slaven. – Freiburg i. Br., 1987. – P. 42-58
Jaskanis D. Wstępne wyniki badań osady z okresu rzymskiego przeprowadzonych w Osowej, pow. Suwalski, w 1971 r. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1974, t. 12, p. 421-427
Jaskanis D., Jaskanis J. Sudauisches Siedlungskomplex aus der spätromischen Periode und Volkerwanderungszeit in Osowa, Kreis Suwalki // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 109-150
Jaskanis D., Kaczyński M. Bałtowie – północny sąsiedzi Słowian: Wystawa ze zbiorów polskich muzeów. – Warszawa, 1981. – 44 p., 2 žml., 77 iliustr. – Tas pats leid. anglų k
Jaskanis D., Kaczyński M. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slawen // Begleitheft zur Ausstellung. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slawen. – Bregenz, 1991. – P. 19-43
Jaskanis D., Kaczyński M. Wystawa “Bałtowie – północni sąsiedzi słowian”: Koncepcje i realizacje // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 227-249
Jaskanis D., Okulicz J. Kultura zachodniobałtyjska // Póżny okres Łateński i okres rzymski. –Wrocław etc., 1981. – P. 216-248
Jaskanis J. “Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slaven”. Die Ausstellung und ihre Entstehungsgeschichte // Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slaven. – Freiburg i. Br., 1987. – P. 7-14
Jaskanis J. Badania archeologiczne w woj. Białostockim w latach 1945-1963 // Rocznik Białostocki. – 1965, t. 5, p. 97-125
Jaskanis J. Cmentarzyska zachodniobałtyjskie z okresu rzymskiego. Materiały do badań nad obrządkiem pogrzebowym // Materiały Starożytne i Wczesnośredniowieczne (Warszawa). – 1977, t. 4, p. 239-350
Jaskanis J. Cmentarzysko kurhanowe na stanowisku II w Korklinach, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki. – 1970 (1968-1969), t. 9, p. 146-176
Jaskanis J. Dawni Bałtowie w nauce polskiej // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 91-108
Jaskanis J. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slawen. Die Ausstelung und die Forschungsgeschichte // Begleitheft zur Ausstellung. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slawen. – Bregenz, 1991. – P. 7-11
Jaskanis J. Human burials with horses in Prussia and Sudovia in the first millenium of our era // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 29-65
Jaskanis J. Jacwingowie dawni mieszkańcy Suwalszczyzny // Poznaj swój kraj (Warszawa). – 1962, Nr. 2, p. 8-9
Jaskanis J. Materialy z cmentarzyska kurhanowego na stanowisku I w Korklinach powiat Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1968, t. 8, p. 299-336
Jaskanis J. Materiały z kurhanów z drugiej połowy I tysiąclecia n.e. w Jemielistem i Wólce pow. Suwalski // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 133-152
Jaskanis J. Naczynie kultury ceramiki kreskowanej odkryte w Białymstoku // Rocznik Białostocki. – 1971, t. 10, p. 378-379 Brūkšniuotosios keramikos radinys Bialystoke.
Jaskanis J. Nauka na tropach Jaćwiežy // Poznaj swój kraj (Warszawa). – 1967, Nr. 6, p. 6-7
Jaskanis J. Obrządek pogrzebowy zachodnik Bałtów u schyłku starożytności (I-V w.n.e.). – Wrocław, etc., 1974. – 296 p Rec.: Gąssowski J. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1976, t. 13, p. 525-528.
Jaskanis J. Odkrycie stanowiska archeologicznego w Malinowce, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1974, t. 12, p. 418-421 Piliakalnis ir gyvenvietė.
Jaskanis J. Osada z wczesnego okresu želaza w miejscowości Osowa pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 152-153
Jaskanis J. Pochówki z końmi na cmentarzyskach protojaćwieskich z okresu rzymskiego i wędrowek ludów // Rocznik Białostocki. – 1968 (1967), t. 8, p. 77-109
Jaskanis J. Powojenne badania archeologiczne w Białostockiem // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1966, sąs. 1, p. 15-26
Jaskanis J. Sprączka brązowa z Szurpil, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki. – 1970 (1968-1969), t. 9, p. 395-396 D formos sagtis.
Jaskanis J. Sprawozdania z badań w 1956 r. na cmentarzysku kurhanowym w miejscowości Osowa pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 75-98
Jaskanis J. Wyniki badań cmentarzyska kurhanowego w wsi Osowa pow. Suwałki, w latach 1960-1961 // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 233-297
Jaskanis J. Wyniki badań przeprowadzonych na cmentarzysku kurhanowym w miejscowości Osowa pow. Suwałki, w latach 1958-1959 // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 1, p. 131-191
Jaskanis J. Wprowadzenie // Starožytności Litwy. Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 5-12 Lietuvos archeologijos paroda Varšuvoje
Jaskanis J. Z badań Kompleksowej Ekspedycji Jacwieskiej // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1960, sąs. 2, p. 182-185
Jaskanis J. Z problematyki dotychczasowych badań archeologicznych nad Jaćwiežą w I tys. n.e. na obszarze górnego dorzecza Czarnej Hańczy // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1964, t. 1, p. 49-63
Jaskonis J. Iš ekspedicijos dienoraščio // Kalba Vilnius. – 1987, Nr. 35, p. 11 Eržvilko (Jurbarko raj.) piliakalnio niokojimas.
Jastrumskienė L. Užmaršties žemės nužeriamos // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1990, spal. 2
Jasukaitytė V. Prisimenant iškiliausią Lietuvos moterį // Respublika. – 1994, vas. 9, p. 15
Jašinskas P. Gerbkime senovę // Biržų žinios. – 1922, Nr. 8. Mini Meleišių, Vinkšninių, Parovėjos (Biržų raj.) senkapius.
Jatužienė L. Ekspozicija Kauno pilyje // Tarybinis mokytojas. – 1964, spal. 16
Jau kasinėjamas Impilties piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 25, p. 5
Jau pradėti archeologiniai kasinėjimai. Kasinėjamas įdomus II amž. po Kr. kapinynas Sargėnuose // Lietuvos aidas. – 1938, bal. 15 (Nr. 170), p. 3
Jau pradėti archeologiniai tyrinėjimai // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 1 (Nr. 200), p. 5 Paštuvos (Kauno raj.) kapinynas.
Jau pradėti archeologiniai tyrinėjimai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, bal. 17, p. 6 Sargėnai.
Jau priimami prašymai į senovės paminklų apsaugos kursus // Lietuvos žinios. – 1934, spal. 13, p. 9. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1934, spal. 18, p. 5
JAV lietuviai – Kultūros fondui / L.A. // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 49, p. 2. Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
JAV mirė Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktarė prof. Marija Gimbutienė // Mokslo Lietuva. – 1994, vas. 10, p. 3
Jażdżewski K. Pradzieje Europy środkowej. – Wrocław etc., 1981. – 711 p P. 311-312, 369-370, 449-451, 497-498, 557-561, 602-605, 628-630 – apie baltus.
Jażdżewski K. Włodzimierz Antoniewicz (1893-1973) // Prace i materiały Muzeum archeologicznego i etnograficznego w Lodzi. Seria archeologiczna. – 1976, Nr. 23, p. 345-350
Jaždžewski K. Bałtyjskie elementy w kulturze słowiańskiej // Słownik starožytności słowianskich. – Wrocław, etc., 1961. – T. 1, p. 81-84
Jaždžewski K. Bałtowie (2) // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1961. – T. 1, p. 73-74
Jaždžewski K. Z problematyki początków Słowianszczyzny i Poski. – Lódz, 1968. – 130 p P. 29-35 – dėl baltų kilmės ir vėlyvo jų pasirodymo Pabaltijyje.
Jažomskis J. Atrasti senovės karių kapai // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 46, p. 12 Augmėnai (Radviliškio raj.).
Jegelevičius S. Archeologiniai radiniai Alytaus rajone // Kultūros barai. – 1970, Nr. 7, p. 74-75 Vabalių kaimo akmeniniai kirviai, akmenys su ženklais, Dubių pilkapiai (?).
Jelinskaitė M. Atrasti sau ir istorijai // Šiaulių naujienos. – 1992, rugpj. 26, p. 3 Lieporių (Šiauliai) kapinynas ir gyvenvietė
Jelinskaitė M. Saulėlydis ant Bubių piliakalnio // Šiaulių naujienos. – 1991, spal. 10, p. 3 Talka piliakalniui tvarkyti.
Jencius-Butautas V. Vilniaus Katedros bazilikos paslaptys // Voruta. – 1997, Nr. 9, p. 15 Dėl Vytauto palaikų likimo.
Jentsch A. Bericht über die Verwaltung des Ostpreussichen Provinzialmuseums der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft in den Jahren 1893-1895 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1896, t. 37, p. 61-80. P. 75-76 Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Jentsch A. Bericht über die Verwaltung des Prowinzial-Muzeums im Jahre 1892 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1893, t. 34, p. 61-75. P. 71-74 apie Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) kapinyną.
Jentsch A. Bericht über die Verwaltung und Vermehrung der Archeologischen Sammlungen der Provinzial-Muzeums in den Jahren 1890 und 1891 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1892, t. 33, p. 30-37. Minimi Kuršių nerijos radiniai.
Jentsch A. Über die in Ostpreussischen Provinzialmuseum auf bewahrten Gewichte der jüngsten heidnischen Zeit Preussens // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 278-289. Rec.: Kemke H. // Centralblatt für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (Jena). – 1900, sąs. 5, p. 300-301.
Jeszcze o górze Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, vas. 5 (18).
Jeszcze o wykopaliskach w Cielętniku / Tad. Č. // Słowo. – 1933, birž. 11.
Jėzdaičių raitelis // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 12, p. 2 Jazdaičių (Didviečių) kapinyno (Plungės raj.) radinys.
Jezukevičius V. Senovės liekanos / Sandžiulis // Aušra (Vilnius). – 1914, Nr. 25, p. 335-336. Raginama rinkti archeologinius radinius ir perduoti Lietuvių mokslo draugijai.
Jiezno apylinkėje, netoli Aukštadvario …: iš “Darbininkas” // Tautos praeitis (Chicago). – 1961, t. 1, kn. 3, p. 492-493. (1960, spal. 21) Apie Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnio ir gyvenvietės radinius.
Jocius P. Milžuvėnų piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1969, rugpj. 26 Pabalčių piliakalnis.
Jockus A. Amžiaus atradimas Vilniaus senamiestyje // Lietuvos aidas. – 1996, lapkr. 21, p. 1, 3 Židinys – šventykla (?) prie šv. Kazimiero bažnyčios.
Jodkowski J. Grodno wczesnośredniowieczne w świetle prac wykopaliskowych na królewskim Starym Zamku w Grodnie w latach 1932 i 1933 // Przęgląd Historyczno-wojskowy (Warszawa). – 1934, t. 7, p. 99-115
Jodkowski J. Nad Niemenem srodkowym w XI-XIII w. // Niemen (Grodno). – 1939, Nr. 1, p. 35-44 Diskusija su Z. Durczewskiu dėl Gardino pilies kultūrinių sluoksnių ir pastatų datavimo.
Jodkowski J. Poszukiwania archeologiczne w Bereżanach (pow. Augustowski) i Liszkowie (pow. Sejneński) // Światowit (Warszawa). – 1907, t. 8, p. 72-75. Akmens amžiaus ir feodalinės epochos radiniai.
Jodkowski J. Sztabki srebrene z Rybiszek pod Wilnem // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1931/1932, t. 14, p. 1-9 Vilniaus (Rybiškių) lobis.
Jodkowski J. Wawel nadniemański // Słowo. – 1933, rugpj. 2, p. 2 Gardino pilies kasinėjimai.
Jokantas K. Dijonizas Poška / K. Miškonis // Vilniaus žinios. – 1905, saus. 11 (24); saus. 21 (vas. 3). Trumpai minimi jo kasinėjimai.
Jokubaitis M. Paaukoti ėriukai ir riterių turnyrai arba sugrįžus iš pralekiančių šimtmečių šventės // Kauno diena. – 1998, spal. 10, p. 30 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Jokubauskaitė-Lauciuvienė I. Kernavė: Žila Lietuvos senovė ir pamėgtoji studentų atostogų vieta // Lietuvos aidas. – 1995, rugpj. 19, p. 25 Kernavės paminklai
Jokubauskienė A. Kultūros paminklų apsaugos mėnuo // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1975, bal. 12 Rajono archeologiniai paminklai.
Jokubauskienė A. Saugokime kultūros paminklus // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1975, liep. 15
Jokubavičius A. Nikėlų senkapiai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 18, p. 5 Šilutės raj.
Jonaitis A. Saugokime liaudies kūrybos palikimą // Tiesa. – 1954, birž. 11 Trakų pusiasalio pilis.
Jonaitis M. “Tenžės kultūra” Kretingos rajone // Stalinietis (Kretinga). – 1957, birž. 22 Dimitravo, Jazdų, Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynai.
Jonaitis M. Didysis Lietuvos garbintojas // Mūsų Vilnius. – 1936, Nr. 23, p. 387-388 Apie T. Narbutą.
Jonaitis M. Istorinių paminklų registracija // Šilutės tiesa. – 1949, rugpj. 19 Paminklų apsauga.
Jonaitis M. Saugokime istorinius paminklus // Šilutės tiesa. – 1949, gruod. 25 Paminklų apsauga.
Jonaitis M. Senovės lietuvių seitai arba amuletai // Akademikas. – 1936, Nr. 3, p. 64-65
Jonaitis M. Veliuonos ir Vytauto Didžiojo praeitis. – K., 1930. – 24 p
Jonaitytė B. Restauruojama Medininkų pilis // Draugystė (Vilnius). – 1979, liep. 21, p. 4
Jonas Puzinas – pirmas daktaras archeologas // Lietuvos aidas. – 1934, liep. 21, p. 8 1934.VII.5 suteiktas mokslinis laipsnis.
Jonas Puzinas – pirmas lietuvis dr-as archeologas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, rugpj. 1
Jonas Puzinas sulaukė 60 metų / Gr. Kr. // Sandara (Chicago). – 1965, spal. 15. Jono Puzino 60 m. sukaktis
Jonauskas S. Ar stovės koplyčia ant Alkos kalno? // Klaipėda. – 1996, saus. 23, p. 21 Erkšvos alkalnis (Skuodo raj.).
Jončys J. Vepriai // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 23, p. 12 Piliavietė (?), Ukmergės raj.
Jončys J. Veprių pilis // Karys. – 1930, Nr. 22, p. 439-440 Ukmergės raj.
Joninių laužas Apuolės piliakalnyje / St.Gčs. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, birž. 28, p. 4.
Joninių laužas Eketės piliakalnyje // Vakarai (Klaipėda). – 1938, birž. 24, p. 8 Eketė (Klaipėdos raj.).
Joniškis, Šiaulių apskr. // Trimitas. – 1925, Nr. 45, p. 1467 Kirnaičių (Joniškio raj.) monetų lobis.
Jonynas A. Baltai Livonijos kronikose // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 7, p. 18-19
Jonynas I. Les peuplades lithuaniennes jusqu’em XIV-e siecle // Pirmā Baltijas vēsturnieku konference. Rīga, 16.-20.VIII.1937.– Rīga, 1938. – P. 46-61
Jonynas I. Lietuvių gentys iki XIV amžiaus // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 17, p. 361-368
Jonynas I. Vytauto ženklas // Vairas. – 1930, t. 1, p. 497-507; t. 2, p. 25-34, 127-135; 206-221 Ir apie numizmatikos radinius.
Jonynas I. Vytauto ženklo arba herbo klausimu // Lietuvos aidas. – 1930, kovo 1, p. 2-3 Taip pat apie pirmąsias Lietuvos monetas.
Jonynas V. A. Lietuvaitės įnašas į proistorės mokslą // Tėviškės žiburiai (Mississanga). – 1996, lapkr. 26, p. 7 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Jonušaitė N. Mokslininkė grįžo amžino poilsio į gimtinę // Lietuvos rytas. – 1994, geg. 7, p. 3
Jonušas A. Kokia Šatrijos ateitis ? // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, birž. 29
Jonušas A. Radiniai milžinkapyje // Tiesa. – 1974, rugs. 15 Zastaučiai (Mažeikių raj.).
Jonušienė V. Kas atkurs istorijos puslapį // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1987, kovo 26 Rajono paminklų apsauga.
Jonuškaitė B. Archeologų vasaros derlius // Gimtasis kraštas. – 1983, Nr. 1, p. 5 Apie 1982 m. ekspedicijas.
Jonutis R. Kaip tvarkysimės senamiestyje? Vilniaus pilių teritorija padalyta dviem šeimininkams. Ar verta eksperimentuoti šioje kiekvienam lietuviui brangioje vietoje? // Diena. – 1995, liep. 28, p. 10 Vilniaus pilys
Jotautas S. Dėl restauruojamos Kauno pilies // Kauno tiesa. – 1958, geg. 20 Kauno pilis.
Jotvingių senkapiai Krikštonyse // Kultūros barai. – 1970, Nr. 10, p. 75
Jovaiša E. ...Ir Lauksvyduose // Tarybinis pedagogas. – 1979, saus. 5, p. 2 Lauksvydų (Kauno raj.) kapinynas.
Jovaiša E. Apavas iš Plinkaigalio kapinyno // Kultūros barai. – 1978, Nr. 4, p. 62-63 Kėdainių raj.
Jovaiša E. Archeologiniai tyrinėjimai Dauglaukyje // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1986. rugpj. 30, p. 3 Dauglaukio kapinynas.
Jovaiša E. Archeologų radiniai Nemuno deltos kapinynuose // Kultūros barai. – 1987, Nr. 9, p. 64-66 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas.
Jovaiša E. Archeologų radiniai Plinkaigaly // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1978, saus. 17
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 75-77 Tauragės raj.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 80-82
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 149-151 Tauragės raj.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 106-109 Tauragės raj.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // Nemuno delta: Tyrimai ir atradimai. – Dauglaukis, 1992. – P. 43-45
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // Tauragės kurjeris. – 1998, bal. 15, 17, 21, 24 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Jovaiša E. Dauglaukio plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 49-52 Tauragės raj.
Jovaiša E. Dauglaukio plokštinis kapinynas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 95-99 Dauglaukis (Tauragės raj.).
Jovaiša E. Dauglaukio plokštinis kapinynas // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V., 1995. – P. 17-24
Jovaiša E. Dauglaukis // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 13-14 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Jovaiša E. Kelmės rajono archeologiniai paminklai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, gruod. 19
Jovaiša E. Lauksvydų (Kauno raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 69-71
Jovaiša E. Lauksvydų kapinynas // Istorija. – 1984, t. 24, p. 118-137 Kauno raj.
Jovaiša E. Nemuno deltos kultūra // Tauragiškių balsas. – 1991, rugpj. 23 Dauglaukio kapinyno tyrinėjimai.
Jovaiša E. Onciškių kaimo senkapis // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1975, saus. 11
Jovaiša E. Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinyno tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 167-174
Jovaiša E. Raudonėnai // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 11, p. 37-38 Raudonėnų (Jurbarko raj.) kapinynas.
Jovaiša E. Raudonėnų kapinynas // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 51-55 Jurbarko raj.
Jovaiša E. Rupunionių kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 55-57 Kauno raj.
Jovaiša E. Senasis geležies amžius: paminklai ir kultūra // Istorija. – 1998, t. 36, p. 48-64, 318-319
Jovaiša E. Senojo geležies amžiaus visuomenės struktūros atspindžiai baltų laidojimo paminkluose // Istorija (V.). – 1997, t. 35, p. 15-47
Jovaiša E. Seredžiaus archeologiniai paminklai // Šviesa (Jurbarkas). – 1975, kovo 27 Seredžiaus kapinynas.
Jovaiša E. Žvilgsnis į “aukso amžių” // Dialogas. – 1998, kovo 13, p. 5-6 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Jovaiša E., Baublys A. Krūvandų (Kauno raj.) senkapio tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 87-89
Jovaiša E., Markelevičius J. Gruodžio 7 d. sukako 80 metų // Literatūra ir menas. – 1972, Nr. 49, p. 15 Apie P. Tarasenką.
Jovaiša E., Markelevičius J. Lietuvos TSR archeologijos paminklai ir jų apsauga: Metodinė priemonė. – V., 1976. – 94 p Ref.: Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. Referatyvinis leidinys (V.). – 1979, Nr. 6, p. 281-283.
Jucevičius L. A. Mitologijos pradai: Metamorfozės lietuvių mitologijoje / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 165-169, 513-516 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 69-185. – Persp. iš: Jucevičius L. A. Raštai. – V., 1959. – P. 75-88, 93-104.
Jucevičius L. A. Raštai. – V., 1959. – 680 p. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 169-185 P. 81-84 – apie “deivių akmenis”; p. 417-421 – apie Džiugo (Telšių raj.) piliakalnį; p. 565-569 – Milžinų kalnai ir kapai
Jucewicz L. A. Góra Džuga (wyjątek z rękopisma p. t. „Badania starožytnosci litewskich i białoruskich“) // Tygodnik Petersburski. – 1839, Nr. 21, p. 115–116; Gazeta Codzienna Warszawska. – 1839, Nr. 57.
Jucewicz L. A. Góry i groby olbrzymie w Litwie // Tygodnik Petersburski. –1837, Nr. 37. Tas pat: Jucevičius L. A. Raštai. – V., 1959. – P. 565-569.
Jucewicz L. A. Kamienie litewskich bogin // Tygodnik Petersburski. – 1836, Nr. 17.
Jucewicz L. A. Wspomnienia Žmudzi. – Wilno, 1842. – 212 p. – Tas pat: Jucevičius A. Raštai. – V., 1959. P. 357–498. P. 84–90 apie Džiugo piliakalnį ir Šatriją (Telšių raj.).
Jucys A. Baltiški vietovardžiai už Vyslos // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 12, p. 10-12
Jucys G. “Talkos” metai // Vakarinės naujienos. – 1988, bal. 23 Vilniaus pilis
Jučas M. Dubingių praeitis // Dubingiai. – V., 1971. – P. 49-66 P. 50-53 – apie pilį ir bažnyčią.
Jučas M. Gedimino pilis // Tiesa. – 1956, lapkr. 25 Vilniaus pilys.
Jučas M. Istorijos institutas // Lietuvos TSR Mokslų akademija, XXV. – V., 1967. – P. 390-409 P. 401-404 – apie archeologiją.
Jučas M. Kai kurie Biržų pilies ir senamiesčio istorijos metmenys // Architektūros paminklai. – V., 1972. – T. 2, p. 28-45 P. 28-36 – apie pilį.
Jučas M. Kauno miestas ir jo apylinkės. Pilis // Komjaunimo tiesa. – 1957, saus. 5 Kauno pilis.
Jučas M. Trakai // Komjaunimo tiesa. – 1956, rugs. 11 Trakų salos pilis.
Jučas M. Vilniaus pilys // Mokslas ir gyvenimas. – 1959, Nr. 1, p. 31-35 Vilniaus pilys
Jučas M., Merkys V. Lietuvos TSR istorija: Vadovėlis 7-9 klasėms. – V., 1978. – 144 p P. 3-7 – seniausi laikai.
Jučienė I. Lietuvos TSR miestų istorinių centrų archeologiniai tyrimai ir jų problemos // Istorijos ir kultūros paminklų tyrimai ir restauravimas Lietuvos TSR 1976-1980. – V., 1980. – P. 32-33. – Tekstas lygiagr. rusų k. (p. 110-111) ir anglų k. ( p. 172-173)
Jučienė I. Miesto istorinio centro archeologinių tyrimų metodikos klausimais // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 14-17. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 61-64)
Jučienė I. Senamiesčių tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 45-61
Jučienė I., Markelevičius J. Karoliui Mekui – 70 // Literatūra ir menas. – 1976, Nr. 46, p. 11 J. K. Meko 70-mečio sukaktis
Jučienė J. Istoriniai architektūros paminklų tyrimai // Muziejai ir paminklai. – V., 1968. P. 92-97 Rašoma ir apie archeologinius tyrimus.
Jukna J. Biržų pilis // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1985, saus. 22
Juknevičius A. Archeologiniai kasinėjimai Kėdainių senamiesčio 73 kvartalo vakarinėje dalyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 250-251 Kėdainiai
Juknevičius A. Archeologiniai kasinėjimai Kėdainių Senosios rinkos vakarinėje dalyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 249-250 Kėdainiai
Juknevičius A. Atkastieji Kėdainiai / Kalbėjosi R. Šukienė // Gimtasis kraštas. – 1995, Nr. 43, p. 5.
Juknevičius A. Kasinėjimai Akademijoje, buvusios šv. Povilo bažnyčios vietoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 347-349. Dotnuva (Kėdainių raj.).
Juknevičius A. Kastuvai sminga… istorijon // Kėdainių garsas. – 1990, rugpj. 11 Kėdainių senamiesčio tyrinėjimai.
Juknevičius A. Kaune, šv. Gertrūdos bažnyčioje ir šventoriuje, atlikti archeologiniai tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 140-143 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Juknevičius A. Kėdainiai – Hanzos pirklių kelyje // Kėdainių garsas. – 1997, lapkr. 5, p. 3
Juknevičius A. Kėdainiai ir jų senamiestis // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 10-13
Juknevičius A. Kėdainių Didžiosios Rinkos pietinių ir vakarinių prieigų tyrimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 231-235 Kėdainiai
Juknevičius A. Kėdainių senosios rinkos pietinės dalies tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 28-32
Juknevičius A. Pažaislio vienuolyno šiaurinio kiemo ir eremitoriumo archeologiniai tyrimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 130-133
Juknevičius A. Po storu žemės sluoksniu – šimtmečių istorija // Kėdainių garsas. – 1998, rugpj. 22, p. 3 Kasinėjimai Kėdainiuose.
Juknevičius A. Prakalbinti senamiesčio žemės sluoksniai / Kalbėjosi V. Kauklys // Rinkos aikštė (Kėdainiai). – 1996, rugs. 11, p. 4-5. Kėdainiai
Juknevičius A. Priekabiu žvilgsniu į praeitį dabartyje ir dabartį praeityje / Kalbėjosi J. Žebrauskaitė // Kėdainių garsas. – 1996, rugs. 10, p. 3-4. Kėdainiai
Juknevičius A. Seniausias archeologų radinys Kėdainiuose // Kėdainių garsas. – 1992, rugpj. 29, p. 4
Juknevičius A. Senoji Kėdainių gyvenvietė // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 70-78 Kėdainiai
Juknevičius A. Su viltimi, o kartais – ir su apmaudu / Kalbėjosi J. Žebrauskaitė // Kėdainių garsas. – 1996, birž. 3, p. 3. Kėdainiai
Juknevičius A. Sugrįžtanti praeitis // Mūsų kraštas (Radviliškis). – 1991, liep. 20 Kasinėjimai Šeduvoje.
Juknevičius A. Šeduvos buv. turgavietės šiaurinės dalies tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 32-33
Juknevičius A. Žvalgomieji kasinėjimai Kėdainiuose, Knypavos gatvėje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 180-182.
Juknevičius J. Saugokime senovės kultūros paminklus // Komunistiniu keliu (Kaišiadorys). – 1958, saus. 29
Juknevičius P. 1. Povilauskų kaimo proistorė; 2. Burvelių alkakalnis; 3. Tolimoji Upytės senovė; 4. Krekenavos dubenuoti akmenys // Tėvynė (Panevėžys). – 1998, liep. 8, p. 6 Povilauskuose buvę pilkapiai, Upytės kapinynas.
Juknevičius P. Akmens amžiaus gyventojų pėdsakai // Tėvynė (Panevėžys). – 1985, geg. 16, p. 3
Juknevičius P. Akmuo Mukolas // Panevėžio tiesa. – 1983, bal. 13 Naurašilis (Panevėžio raj.).
Juknevičius P. Alkakalniai // Panevėžio tiesa. – 1986, geg. 13
Juknevičius P. Ar greit išnyko pagonybė? // Tėvynė (Panevėžys). – 1988, saus. 19, 26
Juknevičius P. Ar kultūros paminklas Nibragalio akmuo? // Tėvynė (Panevėžys). – 1982, rugpj. 19
Juknevičius P. Ar senas Lepšių kaimas? // Tėvynė (Panevėžys). – 1995, saus. 4 Lepšių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Juknevičius P. Archeologiniai Panevėžio krašto radiniai Šiaulių “Aušros” muziejuje // Panevėžio rytas. – 1993, vas. 26, p. 4 Akmeniniai kirviai ir kiti radiniai.
Juknevičius P. Archeologiniai tyrinėjimai Upytėje // Tėvynė (Panevėžys). – 1998, liep. 8, p. 2 Upytės kapinynas.
Juknevičius P. Aščiagalių senkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1994, lapkr. 30
Juknevičius P. Ąžuolpamūšės piliakalnis // Panevėžio rytas. – 1993, kovo 25, p. 4
Juknevičius P. Baimainių piliakalnis // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, geg. 24, p. 3
Juknevičius P. Berčiūnų pilkapiai // Panevėžio balsas. – 1993, rugpj. 14, p. 7
Juknevičius P. Berčiūnų pilkapiai // Panevėžio tiesa. – 1985, saus. 23
Juknevičius P. Berčiūnų pilkapynas // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, vas. 21
Juknevičius P. Berčiūnų pilkapynas // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, vas. 21, p. 3
Juknevičius P. Budrionių alkakalnis // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, birž. 28, p. 3
Juknevičius P. Burbiškio parko archeologiniai akmenys // Panevėžio rytas. – 1993, kovo 13, p. 4 Radviliškio raj.
Juknevičius P. Čičinsko kalnu vadiname... // Vakarinės naujienos. – 1984, geg. 18, p. 3 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Juknevičius P. Dar kartą apie Upytės piliavietę // Kultūros paminklai. – 1996, t. 3, p. 3-5 Panevėžio raj.
Juknevičius P. Drulupio senkapiai, Prancūzų kalneliu vadinami // Panevėžio rytas. – 1993, birž. 24, p. 4 Prie Drulupio, Ramygalos girininkijos miške.
Juknevičius P. Dubenuoti akmenys Panevėžyje // Panevėžio savaitė. – 1992, rugpj. 1
Juknevičius P. Gailiūnų pilkapiai // Panevėžio rytas. – 1995, geg. 19, p. 9
Juknevičius P. Gilbonių senkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, bal. 27
Juknevičius P. Išsaugoti tai, kas dar išliko // Tėvynė (Panevėžys). – 1982, liep. 17
Juknevičius P. Įžymybė, kuriai pusantro tūkstančio metų // Aukštaitijos rytas (Panevėžys). – 1992, rugpj. 19 Berčiūnai (Panevėžio raj.).
Juknevičius P. Jie padeda atkelti tūkstantmečius saugančią velėną // Panevėžio rytas. – 1993, liep. 15, p. 5-6 Berčiūnų pilkapių kasinėjimai.
Juknevičius P. Jurgis Elisonas ir archeologija // Panevėžio rytas. – 1993, birž. 29, p. 5
Juknevičius P. Kaimo žmonės tą vietą vadina Lapkalniu, o tai Likpetrių senkapiai // Panevėžio rytas. – 1994, rugpj. 19, p. 5
Juknevičius P. Keli dideli ąžuolai rodo kelią į Pagiegalos senkapius // Panevėžio rytas. – 1994, birž. 24, p. 5
Juknevičius P. Kiaužerių akmenys su žalčio atvaizdu ar su paukščio pėdomis miške netoli Smilgių // Panevėžio rytas. – 1995, birž. 9, p. 9-10
Juknevičius P. Kultūros paminklų apsaugos problemos // Panevėžio tiesa. – 1984, geg. 9
Juknevičius P. Kur būta Nevėžninkų pilkapių // Panevėžio rytas. – 1993, rugs. 10, p. 4
Juknevičius P. Laidojimai vandenyje: atsitiktinumas ar paprotys // Panevėžio tiesa. – 1989, liep. 19, p. 3
Juknevičius P. Laukagalių kapinynas // Tėvynė (Panevėžys). – 1997, spal. 1, p. 2 Apie sunaikintą kapinyną, Panevėžio raj., Vadoklių apyl.
Juknevičius P. Lepšių kaimo senovė // Panevėžio rytas. – 1993, bal. 15, p. 6 Panevėžyje.
Juknevičius P. Minakalnio padavimai // Panevėžio rytas. – 1993, bal. 15, p. 6 Kiučių piliakalnis – senkapis.
Juknevičius P. Mitologinis akmuo pakeis savo vietą // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, rugs. 20 Naurašilio akmuo Mukolas.
Juknevičius P. Mūsų krašto alkai // Panevėžio balsas. – 1996, spal. 31, p. 4; lapkr. 1, p. 6
Juknevičius P. Naujamiesčio senkapiai // Panevėžio rytas. – 1995, bal. 28, p. 9
Juknevičius P. Naujamiesčio senkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1985, spal. 26, p. 3
Juknevičius P. Nauji archeologijos paminklai // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, bal. 12 Veverynės-Gailiūnų pilkapiai.
Juknevičius P. Nauji taškai paminklų žemėlapyje // Panevėžio tiesa. – 1983, geg. 7
Juknevičius P. Naurašilių mitologiniai akmenys // Tėvynė (Panevėžys). – 1982, lapkr. 27
Juknevičius P. Padavimai apie Mukolą. Mukolų akmenys // Panevėžio rytas. – 1995, rugpj. 4, p. 9 Naurašilių kaime.
Juknevičius P. Pagoniška šventvietė Kiaužeriuose? // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, lapkr. 4, p. 3 1987 m. tyrinėta.
Juknevičius P. Pakritižio senkapiai. Iš Venslaviškių senovės // Tėvynė (Panevėžys). – 1995, geg. 3
Juknevičius P. Paminklų tvarkymo mėnuo // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, bal. 19
Juknevičius P. Panevėžio krašto istorija: Apybraižos fragmentai. – Panevėžys, 1996. – 33 p. P. 5-7 – apie priešistorinius laikus.
Juknevičius P. Panevėžio rajono archeologijos paminklai // Gimtinė. – 1991, Nr. 2, p. 3
Juknevičius P. Panevėžio rajono archeologijos paminklai // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 87-89
Juknevičius P. Panevėžio rajono archeologiniai akmenys. – Panevėžys, 1988. – 6 p.
Juknevičius P. Panevėžio rajono archeologiniai paminklai: Šaltiniai ir literatūra. – Panevėžys, 1985. – 12 p
Juknevičius P. Panevėžio rajono kultūros paminklai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1983, bal. 6
Juknevičius P. Panevėžys priešistoriniais laikais // Panevėžio istorijos fragmentai. – Panevėžys, 1993. – P. 14-15. – Tas pat: Voruta. – 1993, Nr. 38, p. 2
Juknevičius P. Papušių piliakalnis // Tėvynė (Panevėžys). – 1994, spal. 22
Juknevičius P. Papušių piliakalnis: prasimanymai ir tikrovė // Panevėžio tiesa. – 1989, vas. 12, p. 3
Juknevičius P. Paslaptingas piliakalnis // Panevėžio tiesa. – 1984, kovo 14 Raginėnų piliakalnis.
Juknevičius P. Paslaptingieji alkakalniai // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, rugpj. 18
Juknevičius P. Pilkapiai ties Lėveniu // Panevėžio rytas. – 1993, geg. 8, p. 4 Gasparų ir Gasparėlių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Juknevičius P. Plukių senkapiai // Panevėžio rytas. – 1993, vas. 4
Juknevičius P. Raganų kalno paslaptys // Panevėžio rytas. – 1993, saus. 23, p. 4 Raginėnų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Juknevičius P. Raginėnų piliakalnio legendos // Mūsų kraštas (Radviliškis). – 1989, birž. 22
Juknevičius P. Raginėnų pilkapiai // Panevėžio rytas. – 1993, liep. 24, p. 4 Raginėnai (Radviliškio raj.).
Juknevičius P. Raguvos apylinkių senovė // Raguvos praeitis. – Panevėžys, 1993. – P. 8-10
Juknevičius P. Raguvos apylinkių senovė // Tėvynė (Panevėžys). – 1991, kovo 5
Juknevičius P. Rajono paminklai ir jų apsauga // Panevėžio tiesa. – 1982, rugs. 29
Juknevičius P. Rimiškių senkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1986, bal. 3, p. 4
Juknevičius P. Rymiškių kaimo senkapiai // Panevėžio rytas. – 1995, geg. 5 Pakartotos J. Klykūno žinios iš 1925 m. “Švietimo darbo”.
Juknevičius P. Seniausi gyventojų pėdsakai Panevėžyje // Panevėžio tiesa. – 1984, geg. 27
Juknevičius P. Seniausias šaltinis apie Tiltagalių pilkapius // Panevėžio rytas. – 1993, rugpj. 19, p. 4 1836 m. J. Pomarnackio laiškas T. Narbutui.
Juknevičius P. Senieji lietuvių tikėjimai //Tėvynė (Panevėžys). – 1987, vas. 12, 19, 24, 26; kovo 10, 12, 27
Juknevičius P. Stanionių senkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, spal. 24
Juknevičius P. Tiltagalių pilkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1995, bal. 8
Juknevičius P. Tiltagalių senovės gyvenvietė. Čia buvo įsikūrę mūsų protėviai // Panevėžio rytas. – 1994, rugs. 2, p. 5
Juknevičius P. Upytės piliavietė // Panevėžio tiesa. – 1985, bal. 26
Juknevičius P. Vilkelių akmuo // Panevėžio balsas. – 1993, vas. 18
Juknevičius P. Zubiškių pilkapiai – senovės karių kapai // Panevėžio rytas. – 1995, bal. 28, p. 9 Ragaudžių kaimas (prie kelio Upytė-Panevėžys).
Juknevičius P. Zūbiškių pilkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1985, liep. 18, p. 4 Dabar priskirtas Ragaudžių kaimui.
Jundakalnis / Obelienių Juozas // Karys. – 1928, Nr. 8, p. 144-148 Padavimai apie Šetijų (Šakių raj.) piliakalnį.
Junfer V. Alt-Litauen. Eine Darstellung von Land und Leuten, Sitten und Gebräuchen. – Berlin; Leipzig, 1926. – 143 p. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 249-261 P. 91-109 – skyrelis apie senąją religiją.
Jungfer W. Kulturbilder aus Litauen. – Würzburg, 1918. – 149 p. P. 81-103 apie seniausią Lietuvos kultūrą.
Jungferis V. Pabaltijo aisčių gintaro prekyba // Vairas. – 1933, t. 9, Nr. 9, p. 65-77.
Jungtinė konferencija archeologijos, etnografijos ir antropologijos klausimais // Tiesa. – 1955, geg. 27 Vilniuje.
Juodagalvis V. Akmens amžiaus paminklų tyrinėjimai Šešupės baseine // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 18-20 Gedupio ir Kirkilų (Šakių raj.) bei Dūsios (Lazdijų raj.) ežero pakrančių gyvenvietės.
Juodagalvis V. Akmens amžius Užnemunėje // Marijampolė: miestas ir žmonės Lietuvos istorijoje.- Marijampolė, 1993. – Sąs. 2, p. 16-19
Juodagalvis V. Dusios ežero 8-oji žalvario amžiaus gyvenvietė // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 20-23 Lazdijų raj.
Juodagalvis V. Dusios ežero gyvenvietė VIII // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 14-16
Juodagalvis V. Dusios ežero pakrančių akmens amžiaus paminklai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 15-17 Lazdijų raj.
Juodagalvis V. Epocha kamienia: Opis stanowisk archeologicznych. Obozowiska i osiedla epoki kamienia // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 18-23, 65-74, 117-120
Juodagalvis V. Gedupio gyvenvietės tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 17-18 Šakių raj.
Juodagalvis V. Glūko ežero 10-oji senovės gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 17-21. Varėnos raj.
Juodagalvis V. Gluobių akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 23-27 Šakių raj.
Juodagalvis V. Guobių (Šakių raj.) akmens amžiaus paminklai // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 3-12
Juodagalvis V. Kiaurasienės keramikos klausimu // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 4-5
Juodagalvis V. Kubilėlių 1-oji gyvenvietė // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 14-15 Šakių raj.
Juodagalvis V. Kubilėlių 1-os gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 16-18 Kubilėliai (Šakių raj.).
Juodagalvis V. Kubilėlių I-osios neolito gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 18-21 Šakių raj.
Juodagalvis V. Kubilėlių vėlyvojo neolito gyvenvietė // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 34-56 Šakių raj.
Juodagalvis V. Kultūrinio sluoksnio plovimo metodas // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 521-525
Juodagalvis V. Mezolitinės tradicijos vėlyvojo neolito titnago inventoriuje // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 107-115
Juodagalvis V. Nauji geležies amžiaus paminklai Užnemunėje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 152-15 Zapsės kapinynas ir Paveisininkų gyvenvietė (Lazdijų raj.).
Juodagalvis V. Program “Stone Age in South Lithuania” // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 8
Juodagalvis V. Rimutė Rimantienė // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 428-430
Juodagalvis V. Seniausios statybos pėdsakai Užnemunėje // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 34-45 Gluobių ir Kubilėlių (Šakių raj.) bei Dusios ežero (Lazdijų raj.) pakrantės gyvenvietės.
Juodagalvis V. The “Stone Age in South Lithuania” Project // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 55-66.
Juodagalvis V. Tyrinėjimai prie Veisėjo ežero ir Zapsės upės // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 16-20 Neolito gyvenvietės Lazdijų rajone.
Juodagalvis V. Tyrinėjimai Šešupės pakrantėje // Draugas (Šakiai). – 1986, saus. 9, p. 3-4 Kubilėlių neolito gyvenvietė.
Juodagalvis V. Užnemunė akmens amžiaus pabaigoje – žalvario amžiaus pradžioje // Sugrįžimai (Marijampolė). – 1995, rugsėjis (Nr. 15)
Juodagalvis V. Užnemunė akmens amžiaus pabaigoje – žalvario amžiaus pradžioje: Humanitarinių mokslų srities istorijos krypties daktaro dis. tezės. – V., 1993. – 14 p.
Juodagalvis V. Užnemunės neolito keramika // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 148-152
Juodagalvis V. Zapsės upės 1-oji gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 21-23 Agradnikai (Lazdijų raj.).
Juodagalvis V. Žalvario amžiaus gyvenvietė prie Dusios ežero // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 14-16
Juodagalvis V., Lodoen T. K. Tarptautinė kompleksinė ekspedicija Šventojoje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 23-25
Juodagalvis V., Tromnau G. Steinzeitalter // Archäologische Schätze aus Litauen: Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. – Duisburg, 1992. – P. 11-20
Juodakis V. Ar tai karo takas? // Švyturys. – 1959, Nr. 22, p. 26 Prie Medvėgalio (Šilalės raj.) aptikta kūlgrinda.
Juodakis V. Seniai, seniai, labai seniai // Moksleivis. – 1968, Nr. 7, p. 8-9 Pasikalbėjimas su R. Rimantiene apie Šventąją.
Juodakis V. Svarbiausias radinys // Moksleivis. – 1969, Nr. 12, p. 26 Moksleivių dalyvavimas archeologinėse ekspedicijose.
Juodelis J. Archeologų žvalgomoji ekspedicija // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1972, birž. 24
Juodelis S. Archeologiniai kasinėjimai Kupiškio rajone // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1980, kovo 6, 13 Apie 1977-1979 m. kasinėtus kapinynus.
Juodelis S. Degučių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1970, gruod. 19
Juodelis S. Drulėnų pilkapis // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 42-43 Kupiškio raj.
Juodelis S. Eikotiškio senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1972, liep. 1, p. 4
Juodelis S. Gilios senovės liudytojai // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1976, rugs. 24 Rajono archeologiniai paminklai.
Juodelis S. Globokime kultūros paminklus // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1957, geg. 23
Juodelis S. Gumbiškių senkapio (Rokiškio raj.) kasinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 73-74
Juodelis S. Istoriniai šaltiniai // Kultūros barai. – 1965, Nr. 4, p. 44 Juodonių (Rokiškio raj.) piliakalnio kaulinis dirbinys ir Rokiškio trinamosios girnos.
Juodelis S. Juodonių piliakalnio paslaptys // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1970, gruod. 8
Juodelis S. Ką davė Latvelių senkapio kasinėjimai // Spalio pergalė (Pandėlys). – 1960, lapkr. 12 Rokiškio raj.
Juodelis S. Kupiškio rajono senkapių tyrinėjimai // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 118-122 Čivų, Karaliūniškių, Lauksminiškių, Paprūdžių, Radžiūnų ir Starkonių kapinynai.
Juodelis S. Minaikiškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1971, vas. 16
Juodelis S. Mįslė Lėvens slėnyje // Komunizmo keliu (Kupiškio raj.). – 1980, gruod. 18 Drulėnų pilkapio tyrinėjimai.
Juodelis S. Mitragalio lobis // Kraštotyra. – V., 1963. – P. 108-109 Rokiškio raj.
Juodelis S. Naujasodės lobis // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 118-119 Rastas 1961 m., Rokiškio raj.
Juodelis S. Norkūnų pilkapiai // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1971, saus. 14
Juodelis S. Norkūnų pilkapių (Rokiškio raj.) kasinėjimai // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 34-35
Juodelis S. Norkūnų pilkapyno kasinėjimai 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 60-61 Rokiškio raj.
Juodelis S. Salako pilkapiai // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1971, liep. 10
Juodelis S. Saugokime archeologinius paminklus // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1969, gruod. 13
Juodelis S. Štaronių piliakalnio kapai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 100-101 Rokiškio raj.
Juodelis S., Makuška K. Kultūros paminklų apsauga – svarbus kultūrinio darbo baras // Spalio pergalė (Pandėlys). – 1960, spal. 15
Juodelis S., Žiukelis V. Gumbiškių senkapis // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1972, saus. 6
Juodelis V. Naujamiesčio apylinkės senovė // Panevėžio tiesa. – 1965, saus. 8
Juodikis S. Ardomas Minakalnis // Panevėžio tiesa. – 1972, liep. 5, p. 3 Kiūčių (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Juodikis S. Impilties pilies kasinėjimo vietoje // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 1, p. 5
Juodonių piliakalnis // Kultūros barai. – 1970, Nr. 4, p. 74 Rokiškio raj.
Juodvalkis A. Pagerbtas prof. J. Puzinas // Dirva. – 1975, saus. 3 J. Puzino 70 metų jubiliejus
Juodvalkis A. Prisiminti du mokslininkai // Dirva (Cleveland). – 1980, bal. 24 J. Puzinas ir P. Avižonis.
Juodvalkis A. Prof. Jono Puzino netekus // Dirva (Cleveland). – 1978, bal. 27
Juodzevičius B. Dubingiai // Tiesa. – 1959, birž. 6 Piliavietė, Molėtų raj.
Juodzevičius B. Ką slėpė Gūdės akmuo // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1969, liep. 29 Apie 1929 m. Trumbatiškio apylinkėje rastus dirbinius.
Juodzevičius B. Kad protėviai prakalbėtų … // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1968, geg. 25, p. 3 Mačionių ir Pelyšėlių radiniai.
Juodzevičius B. Monetų lobiai // Lenino keliu (Utena). – 1987, rugpj. 18 Asmalai, Griūtys, Musteikiai, Vosgėliai, Tauragnai.
Juodzevičius B. Palaukėmis vaikšto istorija // Lenino keliu (Utena). – 1969, geg. 5 Pakalnių piliakalnis.
Juodzevičius B. Protėvių aukuras // Lenino keliu (Utena). – 1971, gruod. 2 Stabulankių akmuo.
Juodzevičius B. Protėvių įkapės // Lenino keliu (Utena). – 1969, rugpj. 5 Ažugirių kapinynas.
Juodzevičius B. Saugokime paminklus // Lenino priesakai (Utena). – 1959, geg. 1 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Juodzevičius B. Tauragnų lobis // Lenino keliu (Utena). – 1987, birž. 13, p. 4
Juodzevičius B. Utena ir Utenis // Lenino keliu (Utena). –1968, kovo 12
Juodzevičius B. Žymėtas akmuo // Kultūros barai. – 1970, Nr. 3, p. 76 Norvaišių (Utenos raj.) kaime.
Juozaitis K. Įdomūs archeologų radiniai // Artojas (Šilalė). – 1966, liep. 7 Upynos (Šilalės raj.) kapinynas.
Juozaitis M. Paminklų apsaugos talkininkai // Vakarinės naujienos. – 1969, lapkr. 1, p. 1 Universiteto kraštotyrininkai Karmazinų (Vilniaus raj.) pilkapiuose.
Juozapavičius A. Kas pamatytina Varnių apylinkėse // Vaidotietis (Šiauliai). – 1936, Nr. 2, p. 34-35 Piliakalniai, kūlgrinda.
Juozapavičius J. Saugokime archeologinius paminklus, rinkime muziejinės vertės daiktus // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1958, birž. 21
Juozapavičius P. Eiguliai // Kauno tiesa. – 1972, liep. 16 Piliakalnis, kapinynas, Kaunas.
Juozapavičius P. Jiesia // Kauno tiesa. – 1971, bal. 25 Pajiesio (Kaunas) piliakalnis – Napoleono kalnas.
Juozapavičius P. Kauno pilis // Kauno tiesa. – 1955, birž. 3, p. 3
Juozapavičius P. Keliautojas po praeitį. Petro Tarasenkos 75-osioms gimimo metinėms // Kauno tiesa. – 1967, gruod. 7 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Juozapavičius P. Lietuvių kultūros darbininkas // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 7, p. 32 Apie E. Volterį.
Juozapavičius P. Pakalniškiai // Kauno marios. – V., 1981. – P. 66-73 P. 67-68 – apie Pakalniškių (Kauno raj.) piliakalnį.
Juozapavičius P. Pakalniškiai // Kauno tiesa. – 1971, rugs. 19 Pakalniškių (Kauno raj.) piliakalnis.
Juozėnas A. Upytės garsenybės // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1932, Nr. 28, p. 3-4 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Juozėnas D. Jurgaičių piliakalnis // Lietuvos pionierius. – 1988, liep. 23, 27, 30. – Tas pat: Mūsų žodis (Skuodas). – 1988, rugpj. 11 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Juozėnas D. Šventaragio slėnis. – V.: Švyturys, 1991. – 64 p. Anot.: Naujasis dienovidis. – 1992, Nr. 13, p. 8.
Juozėnas D. Žemutinės pilies kunigaikščių rūmai // Lietuvos pionierius. – 1988, saus. 16, 20, 23; 27 Vilniaus pilis
Juozo Šliavo raštų dalykinė rodyklė. – V., 1990. – 93 p. P. 16-32 – archeologija.
Juraitis J. Mokas // Žvaigždutė. – 1932, Nr. 5, p. 80 Sukinių (Ukmergės raj.) akmuo.
Juraitis V. Iš Dzūkijos kaimo į muziejų // Alytaus naujienos. – 1993, bal. 28, p. 1 Anglininkų kaime rastas titnaginis kirvukas.
Jurašienė A. M. Marija Gimbutienė (1921-1994) // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 1
Juravičius V. Gelbėkim piliakalnius // Lietuvos aidas. – 1928, vas. 28, p. 4 Betygalos (Raseinių raj.) piliakalnis.
Jurbarkas. Aptvarkytas piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 22, p. 4
Jurėnas V. Lobis // Jonavos balsas. – 1987, saus. 13 Keižonys.
Jurevičiūtė A. Archeologinių ekspedicijų derlius // Vakarinės naujienos. – 1984, spal. 4 Pasikalbėjimas su R. Kulikauskiene.
Jurgaičių (Meškuičių vlsč.) senkapis / Švedės ainis // Ūkininkas. – 1927, Nr. 31, p. 377 Jurgaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Jurgaičių piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1938, bal. 25, p. 4 Šilutės raj.
Jurgelionis R. M. Gerasimovas – universiteto garbės svečias // Komjaunimo tiesa. – 1967, spal. 6
Jurgilas R. Piliakalniai puošia kraštovaizdį // Mūsų gamta. – 1980, Nr. 1, p. 8
Jurginas M. Rado akmens amžiaus senieną // Mūsų rytojus. – 1936, lapkr. 17, p. 4 Bliūdsukių (Šilutės raj.) kaime rastas titnaginis kirvelis.
Jurginis J. 1009 metais // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 12, p. 54-55
Jurginis J. Aisčiai, baltai, lietuviai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 9, p. 11-12
Jurginis J. Archeologinės naujienos // Komjaunimo tiesa. – 1963, gruod. 27 Pakalniškių (Šakių raj.) ir Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) kapinynai.
Jurginis J. Arimo įrankių reikšmė žemdirbystės sistemoms // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1964, t. 4, p. 156-163, 284-286
Jurginis J. Dievai ir stabai // Švyturys. – 1966, Nr. 4, p. 18
Jurginis J. Entwicklung der Steinbauten in Litauen im 14.-15. Jahrhundert // Kultur und Politik im Ostseeraum und Norden 1350-1450. – Visby, 1973. – P. 223-238. – (Acta Visbyensia; IV
Jurginis J. Feodalinės Lietuvos miestų tyrinėjimai // Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). –1977, t. 5, sąs. 4, p. 4-19, 108-109
Jurginis J. Gedimino aikštė // Komjaunimo tiesa. – 1956, liep. 29 Vilniaus pilys.
Jurginis J. Ginčas dėl lietuvių kilmės // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 8, p. 12-14
Jurginis J. Griuvėsių romantika // Literatūra ir menas. – 1967, Nr. 26 Vilniaus ir Trakų pilių restauracija.
Jurginis J. Istorija ir istorikai // Gimtasis kraštas. – 1969, Nr. 42, p. 2 Minimi ir archeologų darbai.
Jurginis J. Kada Lietuvoje imta gaminti plytas ir degti kalkes // Statyba ir architektūra. – 1969, Nr. 6, p. 25-26
Jurginis J. Kada minėsime Vilniaus sukaktį // Komjaunimo tiesa. – 1966, vas. 5 Dėl archeologinių duomenų apie Vilniaus įkūrimą.
Jurginis J. Kas, kada įkūrė Vilnių // Švyturys. – 1968, Nr. 8, p. 18-19
Jurginis J. Kur stovėjo Vorutos ir Pilėnų pilys // Lietuvos pionierius. – 1958, kovo 6.
Jurginis J. Legendos apie lietuvių kilmę. – V., 1971. – 199 p P. 176-188 – legendų atgarsiai archeologijoje.
Jurginis J. Lietuviškos vertybės anapus Baltijos // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 16, p. 13 Apie Biržų pilies planus.
Jurginis J. Lietuvių dievai ir deivės // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 3, p. 30-31
Jurginis J. Lietuvių kildinimas iš alanų ir herulų // Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – P. 84-92
Jurginis J. Lietuvių mokslo draugija // Iš lietuvių kultūros istorijos. – 1975, t. 8: Mokslo, literatūros ir švietimo draugijos. – p. 37-118, 240-243 P. 57 – apie draugijos archeologinius rinkinius; p. 103 – apie draugijos veiklą paminklų apsaugos srityje.
Jurginis J. Lietuvių protėviai ir gintaras // Laivė (New York). – 1965, liep. 13
Jurginis J. Lietuvių ūkis ir visuomenė IX-XII amžiais. Feodalų ir valstiečių klasių susidarymas // Lietuvos TSR istorija. – V., 1957. – T. 1, p. 38-55
Jurginis J. Lietuvos krikštas. – V., 1987. – 334 p. P. 62-74 – apie senąjį lietuvių tikėjimą.
Jurginis J. Lietuvos meno istorijos bruožai. – V., 1960. – 493 p P. 13-20 – pirmykščių žmonių menas; p. 24-28 – apie piliakalnius; p. 28-34 – apie mūrinės architektūros pradžią.
Jurginis J. Medininkų pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 169-184
Jurginis J. Medininkų pilis // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 17-21
Jurginis J. Medininkų pilis. – V., 1984. – 47 p
Jurginis J. Nardymo sportas ir istorijos mokslas // Komjaunimo tiesa. – 1959, gruod. 3
Jurginis J. Pagonybės ir krikščionybės santykiai Lietuvoje. – V., 1976. – 127 p Rec.: Dundulienė P. Apie senovės lietuvių tikėjimą // Komunistas. – 1977, Nr. 9, p. 75-79. Genzelis B. Ar buvome pagonys // Literatūra ir menas. – 1977, bal. 9, p. 12.
Jurginis J. Pažiūros į tautos praeitį // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 10, p. 4 Dėl senosios lietuvių religijos.
Jurginis J. Raudondvario pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 225-240
Jurginis J. Senovės vandentiekis // Švyturys. – 1954, Nr. 6, p. 20 Vilniuje.
Jurginis J. Senųjų Trakų pilis // Statyba ir architektūra. – 1970, Nr. 6, p. 24-25
Jurginis J. Susidomėjimas pilimis, skirtumas tarp piliakalnio ir pilies. Pilys ir jų ypatybės. Pilių apsauga // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 5-24
Jurginis J. Tėvynės pažinimas: Istorijos apybraižos. – V., 1989. – 216 p. P. 72-95 – apie Medininkų pilį; p. 144-156 – apie Gedimino kapą Veliuonoje; p. 157-167 – apie Upytės pilį; p. 176-186 – apie Šatriją (Telšių raj.).
Jurginis J. Trakų mįslė // Moksleivis. – 1969, Nr. 10, p. 14-16 Trakų pilys.
Jurginis J. Upytės pilis ir Čičinsko dvaras // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 2, p. 26-27 Upytė (Panevėžio raj.).
Jurginis J. Vilniaus miesto įkūrimo klausimu // MADA. –1959, t. 1, p. 103-113 Vilniaus pilys
Jurginis J. Žemaičių žemė // Kultūros barai. – 1968, Nr. 8, p. 2-3
Jurginis J. Žemdirbių deivė // Kultūros barai. – 1970, Nr. 4, p. 59-60
Jurginis J., Krūminis B., Mikulionis S. Trakų pilys. Salos pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 89-102, 122-152
Jurginis J., Merkys V., Tautavičius A. Vilniaus miesto istorija nuo seniausių laikų iki Spalio revoliucijos. – V., 1968. – 399 p P. 19-27, 37-44 – archeologijos duomenys.
Jurius V. Kauno pilyje. Tyrinėjimai tęsiami toliau // Kauno tiesa. – 1957, spal. 1 Kauno pilis.
Jurius V. Ten kur gyveno suduviai // Kauno tiesa. – 1957, rugs. 29 Apie Lenkijos archeologų darbus Suvalkų krašte.
Jurkowski R. Z życia kulturalnego Wilna w latach 1899-1914 // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1990, t. 55, sąs. 1, p. 60-88 Apie W. Szukiewiczių.
Jurkšas V. Senieji liaudies muzikos instrumentai // Kultūros barai. – 1966, Nr. 2, p. 56 Apie žvangučius.
Jurkštas J., Labanauskas K. Pilaitė – saugotina vietovė // Statyba ir architektūra. – 1985, Nr. 4, p. 23 Pilaitė (Vilnius).
Jurkštas P. Dėl Vorutos vardo // Voruta. – 1997, Nr. 7, p. 11 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Jurkštas V. Apie viduramžių muzikos instrumentarijų // Literatūra ir menas. – 1984, Nr. 10, p. 9
Jurkštas V. Bubių piliakalnio švilpynėlės // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1982, rugs. 2
Jurkštas V. Kanklių ribos plečiasi // Kultūros barai. – 1966, Nr. 3, p. 50 XII-XIII a. radinys Gdanske.
Jurkštas V. Seniausia švilpynė Lietuvoje // Kultūros barai. – 1979, Nr. 6, p. 69-70 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnio radinys.
Jurkštas V. Seniausias molinukas // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 3, p. 43 XVII a., Kauno pilyje.
Jurkštas V. Vilniaus Žemutinės pilies opera // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 49, p. 13
Jurkūnas A. Trys archeologinės ekspedicijos // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1974, rugs. 20 Zastaučiuose ir Dapšiuose.
Jurkus J. Kas tie žemaičiai // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1944, geg. 20.
Jurkus P. Lietuvių kultūros pagrindai // Ateitis. – 1937, Nr. 2, p. 56-59 P. 56-57 – apžvelgiama archeologinė praeitis.
Juršė B. Netikėtas radinys // Komjaunimo tiesa. – 1973, geg. 26, p. 4 Kaune, Rotušės aikštėje, rastos vaško lydymo krosnys.
Juršė B. Piliakalnių jaunystė // Komjaunimo tiesa. – 1971, geg. 29, p. 3 Bražuolės (Trakų raj.), Bradeliškių (Vilniaus raj.), Merkinės (Varėnos raj.) piliakalnių šlaitų tvarkymas.
Jurudas K. Ar jau išnyko... // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 5/6, p. 14 Velnių stalas Stabgirėje, prie Vaitimėnų (Tauragės raj.).
Juškaitis R. Statyboje archeologai // Tiesa. – 1974, rugpj. 4 Mažeikių rajone.
Juškevičius A. Trakai ir jų pilis // Jaunimo draugas (V.). – 1927, Nr. 5
Juškevičius A. Vilniaus pilys // Lietuviškas baras. – 1936, Nr. 3, p. 15-26 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Juškevičius A., Maceika J. Vilnius ir jo apylinkės. – K., 1940. – 295 p. – Pirmas leidimas Vilniuje, 1937 m., o trečiasis Vilniuje, 1991 m P. 253-262 – apie Trakus ir jų pilis.
Juzeliūnas T., Gapšys G. Akmuo Neries pakrantėje // Vakarinės naujienos. – 1988, liep. 22 Vilniuje, Žvėryne.
Južintai. Istorinė vieta. Rasta senų amžių ginklų // Rytas. – 1935, vas. 22, p. 8 Dauliūnų piliakalnis ir Skeirių pilkapiai (Rokiškio raj.).
K. Jablonskis // Tiesa. – 1960, liep. 29 Nekrologas (1892.VIII.23-1960.VII.28).
Ką byloja mūsų žemė // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 35, p. 8 J. Puzino pasakojimas apie Veršvų, Sargėnų, Eigulių (Kaunas), Graužių (Kėdainių raj.), Rimaisų ir Upytės (Panevėžio raj.) kasinėjimus.
Ką byloja mūsų žemė? Pasikalbėjimas su V.D.Kultūros muziejaus priešistorinio skyriaus vedėju J. Puzinu // Lietuvos žinios. – 1938, rugpj. 25, p. 6 Eiguliai, Sargėnai ir Veršvai (Kaunas), Graužiai (Kėdainių raj.) Rimaisai ir Upytė (Panevėžio raj.).
Ką byloja Rytprūsių senovė // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, spal. 15, p. 3 Linkūnų (prie Tilžės) kapinynas.
Ką iškasė ekskavatorius ? // Vakarinės naujienos. – 1960, rugpj. 7 Vilniaus pilis. Karališkojo malūno pamatai.
Ką pasakoja mamuto likučiai Vilniuje // Tarybinė Klaipėda. – 1957, rugs. 1 Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Ką pasakoja mūsų seneliai. Padavimas apie Kupiškio piliakalnį / Užrašė J. Šarkauskas // Vienybė. – 1931, Nr. 21, p. 173
Ką rado prof. E. Volteris Pumpėnų valsčiuje // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 51, p. 3. – Tas pat: Lietuvos žinios – 1933, gruod. 19, p. 7 Smilgelių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Ką slepia Gedimino aikštė ? // Tiesa. – 1964, liep. 4 Vilniaus pilis.
Ką turim žinoti apie savo praeitį / Zg. Kz. // Trimitas. – 1928, Nr. 20, p. 662-666.
Kabailienė M. Augalijos raida vėlyvajame ledynmetyje ir poledynmetyje // Geografinis metraštis (V.). – 1959, t. 2, p. 477-505
Kabailienė M. Paleobotanical investigations in the reconstruction of the human life conditions and economy activity character in Lithuania // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 11
Kabailienė M., Rimantienė R. Holocene changes in the paleo-ecological conditions of the Lithuanian Coast around the Šventoji settlement // PACT 50-II.10. – 1996. – P. 185-196
Kabailienė M., Stančikaitė M., Ostrauskas T. Living conditions and Activity of Man in the Environs of Lake Grūda in the End of Late Glacial and Holocene // Geologia (V.). – 1997, Nr. 21, p. 32-43
Kabelka J. Baltija ir baltai // Žodžiai ir žmonės. – V., 1974. – P. 57-62
Kabelka J. Herodotas ir baltai // Kalba ir mintis. – V., 1980. – P. 96-103 Aiškinama, ar Herodoto minimi neurai buvo baltai?
Kaczyński M. Osada wczesnośredniowieczna w miejscowości Targowisko pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, sąs. 3/4, p.368-369 Šiurpilis (Suvalkų vaivadija).
Kaczyński M. Bałtowie w wędrówce przez Europę // Wiadomości Konserwatorskie (Warszawa). – 1991, sąs. 3/4, p. 45-46 Apie Varšuvos archeologijos muziejaus organizuotą baltų archeologijos parodą.
Kaczyński M. Ceramika z osady póžnorzymskiej (Stanowiko II) w Bargłowie Dwornym, gm. Baryłów Koscielny, woj. Suwalskie // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 167-194
Kaczyński M. Cmentarzysko kurhanowe z okresu póžnorzymskiego we wsi Jeleniowo, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, sąs. 3/4, p. 365-366
Kaczyński M. Cmentarzysko kurhanowe z VI wieku naszej ery miejcowości Suchodoły, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 149-152
Kaczyński M. Cmentarzysko z V-VI w.we wsi Wołownia pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 167-207
Kaczyński M. Die Balten, die nördlichen Nachbarn der Slaven // Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slaven. – Freiburg i. Br., 1987. – P. 15-39. Apžvelgia V a. pr. m. e. – IV a. m. e. laikotarpį.
Kaczyński M. Dwa cmentarzyska kurhanowe z V-VI wieku we wsi Prudziszki, pow. Suwałki // Materiały Starožytne (Warszawa). – 1958, t. 3, p. 115-153 Rec.: Jaskanis D. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 282-284.
Kaczyński M. Grot oszczepu z póżnego okresu rzymskiego znaleziony we wsi Leszczewek, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1970, t. 35, p. 569 Ietigalis su daugiakampe įmova.
Kaczyński M. Introduzione alla mostra. Prima etą del ferro (dal V sec. a C. al I sec. d. C. circa). II periodo dell’influenca romana (I-V secolo) // I Balti. Alle origini dei Prussiani, degli Jatvinghi, dei Lituani e dei Lettoni. Dal V secolo a C. al XIV secolo. Palermo-Albergo dei Poveri 1 febbraio – 31 maggio 1992. – Firence: Cantini, 1992. – P. 13-38
Kaczyński M. Jubileuszowa prezentacja polskiej wystawy archeologicznej “Bałtowie – północny sąsiedzi Słowian” w Palermo na Sycylii // Zdarzenia muzealne (Warszawa). – 1992, sąs. 4, p. 45-47
Kaczyński M. Materiały cmentarzyska kurhanowego badanego w 1934 r. w miejscowości Miežany, pow. Święciany, na Wileńsczyznie (LSRR) // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, p. 119-137 Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 398-400.
Kaczyński M. Materiały z badań 1934 r. na cmentarzysku kurhanowym w miejscowości Sudata pow. Swięciany na Wileńszczyznie (LSSR) // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, p. 138-156 Miežionys (Švenčionių raj.). Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 398-400.
Kaczyński M. O badaniach kurhanów Suwalszczyzny // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1958, sąs. 4, p. 239-247
Kaczyński M. Problem zróżnicowania wewnętrznego “kultury sudowskiej” w póżnym podokresie wplywów rzymskich i okresie wędrowek ludów // Zeszyty naukowe Universitetu Jagiełońskiego. Prace archeologiczne (Kraków). – 1976, sąs. 22, p. 253-289
Kaczyński M. Sympozjum naukowe poświęcone archeologii ziem północno-wschodniej Polski w Olsztynie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1970, t. 35, p. 583-584
Kaczyński M. The cemeteries dating from the Roman and Great Migration period in the Augustow Great Lakes region // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 79-108
Kaczyński M. Wczesnosredniowieczna zapinka znaleziona w miejscowości Žywa Woda, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 153 Pasaginė segė gyvuliniais galais.
Kaczyński M. Z problematyki kontaktów zachodnych Bałtów z prowincjami Imperium Romanum // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 157-199
Kaczyński M., Brzeziński W., Bitner-Wróblewska, Iwanowska G. Catalogo // I Balti. Alle origini dei Prussiani, degli Jatvinghi, dei Lituani e dei Lettoni. Dal V secolo a C. al XIV secolo. Palermo-Albergo dei Poveri 1 febbraio – 31 maggio 1992. – Firence: Cantini, 1992. – P. 63-156
Kaczyński, Marijan // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Praga, 1966. – T. 1, p. 566
Kačergis G. Namas piliakalnio papėdėje // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1969, gruod. 2 Alytaus piliakalnis.
Kačiulis J. P. Tarasenka (1892-1962) // Lietuvių literatūros istorija. Tarybinis laikotarpis (1940-1967). – V., 1968. – T. 4, p. 691-692
Kačkutė R. Lietuvos moterų galvos dangos papuošalai I-IV amžiais // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 16-19; Nr. 4 (7), p. 14-24
Kad išliktų amžiams // Tiesa. – 1968, saus. 6 Kultūros paminklų apsaugos paroda Vilniuje.
Kada Lepšius kasinės? / Nearcheologas // Panevėžio balsas. – 1931, Nr. 35, p. 2-3 Lepšių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Kada nors būsime praeitis / N. Puteikis, R. Banytė, R. Songailaitė, R. Mosėjus, S. Drazdauskas, B. Lisauskaitė // Jaunimo gretos. – 1987, Nr. 1, p. 4-5
Kader D. Über eine Ausgrabung in Kupre bei Popiel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1895, sąs. 19, p. 135-136. Kupriai prie Papilio (Biržų raj.).
Kadžiulis A.Viduramžių radinys // Tiesa. – 1973, geg. 20, p. 2 Kaune, Rotušės aikštėje, rastos vaško lydymo krosnys.
Kai kurie padavimai apie archeologines ir šiaip įdomias Šiaulių apskr. vietas // Šiaulių metraštis. – Šiauliai, 1932. – P. 100-106 Bubių, Luponių, Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalniai.
Kai vadovaujamasi nuogirdomis / V. Stuikienė, V. Baranauskas, K. Ramelis, E. Bartusevičienė, B. Narkūnas; Su K. Juralavičiaus ir redakcijos prierašais // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 29, p. 6-7. Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės
Kaip atrodė Kristijonas Donelaitis? // Tiesa. – 1967, birž. 23. – Tas pat: Gimtasis kraštas. – 1967, Nr. 22, p. 6 Žinutė apie kasinėjimus Tolminkiemyje (Rytų Prūsija).
Kaip atrodė Lietuva seniausiais laikais. Šiandien atidarytas Vyt. D. Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius // XX amžius. – 1938, saus. 25, p. 4 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Kaip atrodė Lietuva prieš 14.000 metų. Vakar buvo atidarytas V. D. Muziejaus priešistorinis skyrius // Dešimt centų. – 1938, saus. 26, p. 4 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Kaip atrodė Lietuva prieš 1940 metų // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1940, Nr. 1, p. 3
Kaip atrodė Vilnius? // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 7, p. 27-28 S. Lasavicko paruoštas Vilniaus pilių 1390 m. maketas.
Kaip atrodo “aukso kasyklos” Rambyne // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, spal. 24.
Kaip atsirado Kalotės ežeras // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugs. 7, p. 5 Kalotės (Klaipėdos raj.) ežero saloje mitologinis (?) akmuo.
Kaip bus tvarkomas Gedimino kalnas Vilniuje // Lietuvos žinios. – 1940, kovo 5, p. 4 Pokalbis su V. Nagevičiumi.
Kaip gerbiama mūsų senovės istorinių vietų atminimai Veliuonoje // Lietuvos žinios. – 1922, rugpj. 11. Veliuonos Pilaitės ir piliakalnis (Jurbarko raj.).
Kaip gyveno akmens amžiaus žmogus Lietuvoje // Mūsų laikraštis. – 1938, Nr. 38, p. 7
Kaip gyventa žiloje senovėje / P.T. // Kalėdų mintys. – V., 1937. – P. 6-8 Populiariai apie akmens amžių.
Kaip ir kada bus sutvarkyta Katedros aikštė // Vilniaus balsas. – 1940, bal. 25 Vilniaus Žemutinė pilis.
Kaip įvertinamos istorinės liekanos Lietuvoje / Biržietis // Lietuvos žinios. – 1923, geg. 26, p. 1-2.
Kaip kovojo senovės lietuviai / A.P-nis. // Rytas. – 1933, rugs. 14, p. 2.
Kaip milžinas užpylė Ventą // Vakarai (Klaipėda). – 1938, saus. 29, p. 5 Naikių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Kaip negarbingai naikinamas mūsų tautos turtas – senovės liekanos / Agentas // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 4, p. 3 Stačiūnų (Pušaloto v.) lobis rastas 1926 m., kurio tik dalis pateko į Panevėžio muziejų.
Kaip senovėj lietuviai laidojo mirusiuosius // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, liep. 17, p. 7 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas. Taip pat apie Dubingių piliavietės tyrinėjimus.
Kaip tvarkoma ir matoma tvarkyti Gedimino kalnas Vilniuje / Pr. Ra. // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 13 (Nr. 276), p. 6. Sudaryta komisija (V. Nagevičius, J. Puzinas, V. Landsbergis-Žemkalnis ir kt.).
Kaip vokiečių “mokslas” tarnauja propagandai. Dr. Engel išleidžia knygą, kurioj “įrodysiąs”, kad Rytprūsiuose nuo amžių gyveno vokiečiai // Lietuvos žinios. – 1933, lapkr. 23, p. 5 Kalbama apie C. Engelio knygą “Vorgeschichte der Altpreussische Stämme”, kurios I tomas išspausdintas tik 1935 m.
Kaip žmonės kūrė dievą? // Vakarinės naujienos. – 1969, rugs. 1 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai Pokalbis su R. Rimantiene.
Kairys A. Moksleiviai iš Punsko Vilniaus Žemutinėje pilyje // Europos Lietuvis (London). – 1994, Nr. 32, p. 3
Kaišiadorys. Rado senovės kapus // Mūsų rytojus – 1936, rugs. 25, p. 6 Rečionių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Kajackas A. The history and recent archeological investigations of the Vilnius cathedral // Lithuanus (Chicago). – 1990, t. 36, Nr. 1, p. 49-58 Vilniaus pilis
Kajeckas A. Istoriniai ir vėlyviausieji archeologiniai atradimai Vilniaus katedroje // Aidai (Brooklyn). – 1988, Nr. 3, p. 184-196 Vilniaus pilis
Kakanauskas A. Kalnas ir žmonės // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, spal. 9 Šatrijos kalno apsauga.
Kakies M. Die Inselburg Traken von einem deutschen Baumeister erbaut // Wilnaer Zeitung. – 1941, lapkr. 1 Trakų salos pilis.
Kakies M. Strom ab, wie durch einem Garten // Wilnaer Zeitung. – 1942, birž. 13 Bajerburgas, Seredžius (Jurbarko raj.).
Kalesnikovas V. Poligonas ant archeologijos paminklų // Alytaus naujienos. – 1994, birž. 15, p. 2 Ežeryno ir Živulčiškės (Alytaus raj.) akmens amžiaus paminklai.
Kaletyn T. Prof. dr. hab. Helena Cehak-Hołubowiczowa // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1980, Nr. 2, p. 180-181 1902.II.12 – 1979.VII.19, 1933-1944 m. dirbo Vilniuje.
Kalimachas P. Kardinolo Zbignevo gyvenimas ir būdas // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 2, p. 8-9 Apie lietuvių kilmę ir senąjį tikėjimą.
Kalinovskis P. Paleontologų radiniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 2, p. 13-15 Mamuto kaulų radiniai.
Kalju Paaver apie Lietuvos praeities fauną // Vakarinės naujienos. – 1959, lapkr. 23 Lietuvos piliakalnių radiniai.
Kałkowski T. Tysiąc lat monety polskiej. – Wyd. 2-ie powiększone. – Kraków, 1974. – 491 p P. 110-111 – Lietuvos senosios monetos, lydiniai.
Kalnas, kuriame skamba varpai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, rugpj. 12, p. 5 Ekšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Kalnietis A., Marcinkevičius B. Prie Šlavantos upelio // Naujas kelias (Kapsukas). – 1959, birž. 5 Šakališkių piliakalnis (Marijampolės raj.).
Kaltenis V. Archeologiniai Šventosios radiniai // Lietuvos žvejys. – 1969, rugs. 21 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Kaltenis V. Metraštis teberašomas ietigaliu // Tiesa. – 1991, liep. 20, p. 3 Apie V. Statkevičių ir I. Jablonskį.
Kaltenis V. Pragaištingieji sodų vaisiai // Tiesa. – 1986, spal. 7, p. 2 Minimas Gandingos (Plungės raj.) piliakalnio ardymas.
Kalvaitis J. Dėl Pilies kalno // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 2, p. 19 Dėl Vilniaus Pilies kalną ardančios augalijos.
Kalvaitis K. Įamžinkime Gedimino sapną // Vilniaus balsas. – 1939, gruod. 5
Kalvarija // Auszra. – 1885, Nr. 6, p. 167-168; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Apie Alksnėnų (prie Kalvarijos) akmenį su ženklais.
Kaminskas A. Lietus plauna protėvių kaulus // Lietuvos aidas. – 1990, rugpj. 24, p. 6 Tyrimai Kernavėje
Kaminskas V. Pilys atgyja //Tarybinis mokytojas. – 1960, rugpj. 11 Vilnius, Kaunas.
Kamiński A. Jacwiež. Terytorium, ludnośc, stosunki gospodarsze i spoleczne. – Łódź, 1953. – 207 p Rec. Łowmiański H. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1954, p. 132. Zajączkowski S. // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1955, t. 21, sąs. 1/2, p. 286-291.
Kamiński A. Materjały do bibliografii archeologicznej Jaćwiežy od I do XIII w. // Materiały Starožytne (Warszawa). – 1956, t. 1, p. 193-273, žml
Kamiński A. Trzy uwagi “jaćwieskie” // Gazeta Białostocka. – 1961, Nr. 12, p. 5
Kan. Pr. Žadeikis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 61
Kanalizacija // Kurjer Litewski. – 1912, birž. 23 (liep. 6).
Kanalizacijos darbai // Lietuvos žinios. – 1913, rugs. 12 (25), p. 3.
Kanapkienė V. Muziejininko diena // Švyturys (Kretinga). – 1991, geg. 15, p. 1 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Kanarskas J. Andulių kapinynas, 1988 metų tyrinėjimų duomenimis // Švyturys (Kretinga). – 1993, geg. 12 ir 15
Kanarskas J. Archeologų vasara // Švyturys (Kretinga). – 1987, birž. 18, p. 2 Rajono archeologinių paminklų tyrinėjimai.
Kanarskas J. Ėgliškiai // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1995, gruod. 1, p. 6-7 Ėgliškių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Kanarskas J. Ekspedicijos dalyviai pasakoja / Užrašė A. Griežienė // Švyturys (Kretinga). – 1993, spal. 9, p. 3 Apie Lazdininkų gyvenvietės ir kapinyno tyrimus.
Kanarskas J. Generolas puoselėjo lietuvybę // Švyturys (Kretinga). – 1998, birž. 6, p. 3, 5 Apie V. Nagevičių.
Kanarskas J. Generolas V. Nagevičius – Apuolės tyrinėtojas // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, lapkr. 6 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Kanarskas J. Generolas Vladas Nagius-Nagevičius // Mažoji Lietuva (Klaipėda). – 1991, geg. 1, p. 7 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Kanarskas J. Generolas Vladas Nagius-Nagevičius // Švyturys (Kretinga). – 1991, geg. 11, 15, 18 (Nr. 38-40) V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Kanarskas J. Generolo V.Nagevičiaus gyvenimas ir veikla // Švyturys (Kretinga). – 1996, vas. 3, p. 6 V. Nagevičius
Kanarskas J. Impilties archeologinių paminklų kompleksas // Švyturys (Kretinga). – 1993, lapkr. 10, 13
Kanarskas J. Įpilties piliakalnis // Švyturys (Kretinga). – 1997, spal. 11, p. 5
Kanarskas J. Iš Laivių praeities // Švyturys (Kretinga). – 1992, vas. 1, p. 2 Apie Laivių kapinyną ir piliakalnį.
Kanarskas J. Iš Negarbos praeities // Švyturys (Kretinga). – 1993, rugpj. 11, p. 2-3
Kanarskas J. Ką mena Sauserių senovė // Švyturys (Kretinga). – 1998, kovo 18, p. 5 Sauserių piliakalnis.
Kanarskas J. Kačaičių piliakalnio teritorijos žvalgymas // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 49-50 Kretingos raj.
Kanarskas J. Kraštotyrininkas Ignas Jablonskis // Kretingos muziejus. – V., 1996. – P. 23-24
Kanarskas J. Kraštotyrininkas ir muziejininkas Ignas Jablonskis // Žemaičių žemė. – 1996, Nr. 4, p. 16-17
Kanarskas J. Kretingos 740 metų jubiliejų pasitinkant // Švyturys (Kretinga). – 1993, kovo 3, p. 2 Andulių piliakalnio tvarkymas.
Kanarskas J. Kretingos muziejaus rinkiniai keliauja į Norvegiją // Švyturys (Kretinga). – 1990, spal. 3 Ir archeologiniai radiniai.
Kanarskas J. Kretingos pilies paslaptys. Kretingai – 735-eri // Švyturys (Kretinga). – 1988, gruod. 3
Kanarskas J. Kretingos pilis // Švyturys (Kretinga). – 1993, kovo 31, bal. 3
Kanarskas J. Kretingos pilis // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 1, p. 15-16 Andulių piliakalnis ir kapinynas.
Kanarskas J. Kretingos rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1990 ir 1991 metais // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 112-114
Kanarskas J. Kretingos senovė archeologijos duomenimis // Švyturys (Kretinga). – 1993, kovo 10, 13 Akmens amžiaus radiniai, apylinkės pilkapiai ir kapinynai.
Kanarskas J. Mūsų generolas // Klaipėda. – 1996, vas. 13, p. 22 V. Nagevičius
Kanarskas J. Nauji objektai paminklų sąrašuose // Švyturys (Kretinga). – 1988, bal. 19 Gyvenvietės prie piliakalnių, Auksūdžio kapinynas.
Kanarskas J. Nauji radiniai Lazdininkų kapinyne // Švyturys (Kretinga). – 1996, spal. 12, p. 4
Kanarskas J. Praeities turtai Lazdininkų žemėje // Švyturys (Kretinga). – 1992, birž. 27, liep. 1
Kanarskas J. Pryšmančiai // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1994, bal. 26, 29 Kapinynas, Kretingos raj.
Kanarskas J. Pryšmančių XIV-XVII amžių senkapiai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 173-175 Kretingos raj.
Kanarskas J. Radinys Lazdininkų kaime // Pajūrio naujienos (Palanga). – 1993, rugs. 10, p. 4
Kanarskas J. Sauserių piliakalnio priešpilio gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 77-79. Kretingos raj.
Kanarskas J. Sauserių piliakalnio tyrinėjimus pabaigus // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1998, kovo 13, p. 8
Kanarskas J. Sauserių piliakalnis // Švyturys (Kretinga). – 1987, liep. 4
Kanarskas J. Šakotas Lietuvos ąžuolas. V. Nagius-Nagevičius – generolas, gydytojas, archeologas // Karys. – 1996, Nr. 2, p. 20-21 V. Nagevičius
Kanopka M. Bałtowie // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1979, Nr. 4, p. 305-307 Apie parodą Sofijoje “Baltai – šiauriniai slavų kaimynai”.
Kanopkaitė R. Iš amžių glūdumos // Kauno tiesa. – 1977, rugpj. 28 Kauno senamiesčio archeologinių radinių paroda.
Kantautas J., Černiauskas R. Kam tarnauja Klaipėdos pilis // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 44, p. 12 Klaipėdos pilis ir miestas
Kapinės iš 8-9 šimtmečio. Daugelaičių iškasenos / R.S. // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 17, p. 4C. Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Karagaudienė A. Mūsų šimtmečio mokslininkė // Kauno diena. – 1996, saus. 23, p. 1, 8 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Karaliaučiaus “Prussia” muziejaus direktorius dr. V. Gaerte pageidauja glaudaus bendradarbiavimo / A.N. // Lietuvos aidas. – 1933, kovo 11. 1933 m. kovo 7-10 dienomis lankėsi Kaune, skaitė paskaitą rotušėje.
Karaliaučiuje atrasta Vytauto laikų su Prūsija padaryta kupčystės sutartis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, gruod. 10 E. Volteris susipažino su Linkūnų prie Tilžės radiniais.
Karalienė D. Sausio 26 d. būtų sukakę 70 metų muziejininkui archeologui Vitui Valatkai. “Vertybės, kurias sukaupiau, primins mane…” // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1997, saus. 25, p. 4
Karalienė D. Vitas Valatka – muziejininkas, archeologas, žmogus // Žemaičių praeitis. – V., 1998. – T. 8, p. 280-285
Karalienė D., Valatkienė L. Archeologiniai tyrimai Telšių senamiestyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 251-254
Karaliūnas S. Baltų ir slavų kalbų seniausių santykių klausimu // MADA. – 1966, t. 1, p. 167-177
Karaliūnas S. Dar kartą apie lietuvių kilmę // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 1, p. 17-19 Dėl J. Basanavičiaus lietuvių kilmės teorijos.
Karaliūnas S. Dėl prūsų etnonimo reikšmės ir kilmės // Baltistica. – 1977, t. 13, sąs. 2, p. 372-373
Karaliūnas S. Gabija // Žodžiai ir žmonės. – V., 1974. – P. 63-68
Karaliūnas S. Iš kur kilęs žodis “Rambynas” // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 8, p. 35
Karaliūnas S. Kaunas ir jo vardas // Jaunimo gretos. – 1967, Nr. 8, p. 25
Karaliūnas S. Lietuva – tai kariauna // Lietuvos aidas. – 1996, liep. 5, p. 1, 11
Karaliūnas S. Lietuvių kalbos kilmė // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 2, p. 23, 26
Karaliūnas S. Lietuvos vardo kilmė // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1995, t. 35, p. 55-91
Karaliūnas S. Senovės lietuviai ir jų dangus // Jaunimo gretos. – 1968, Nr. 12, p. 21
Karaliūnas S. Trakiškosios lietuvių kilmės teorija // Pergalė. – 1971, Nr. 1, p. 140-150
Karaliūtė E. Estijos TSR mokslininkai Vilniuje // Tiesa. – 1957, kovo 6 H. Moora Vilniuje.
Karaliūtė E. Šios vasaros ekspedicijos // Literatūra ir menas. – 1958, Nr. 24, p. 3 Vilniaus pilis, Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Karaška A. Archeologiniai muzikos instrumentai Lietuvoje // Senovinė muzika ir dabartis. IV tarprespublikinė konferencija: Pranešimų tezės. – Šiauliai, 1989. – P. 9-14. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 21-25)
Karazija P. 1930 m. Vilniaus lobis // Lietuvių tauta (V.). – 1932, kn. 4, sąs. 3, p. 434-458, 8 lent
Karazija P. 1930 m. Vilniaus lobis. – V., 1932. – 39 p., 39 lent
Karazija P. Aluonos-Šklėrių ir Krūminių monetų lobiai // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – K., 1941. – T. 1, p. 65-134 Aluona (Trakų raj.) ir Krūminiai (Varėnos raj.).
Karčiauskas A. Jurbarkas // Saulutė. – 1927, Nr. 21, p. 331-335 Jurbarko piliakalnis.
Karčiauskas V. Antireklama // Dienovidis. – 1992, Nr. 31/32, p. 16 Apie ardomus paminklus Kretingos ir Švenčionių rajonuose.
Kareckas J. Milžinkapis // Lietuva. – 1923, bal. 7, p. 5. Skėrių (Kaišiadorių raj., Žaslių valsč.) pilkapiai (?).
Kareckas J. Žąsliai. Bočių kapai // Lietuvos žinios. – 1923, kovo 22. Skėriai (Kaišiadorių raj.).
Kargaudienė A. Marija Gimbutienė. “Deivės kalba” ir mes // Kauno tiesa. – 1991, saus. 26, p. 4 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Kargaudienė A. Marijai Gimbutienei – 70 // Kauno aidas. – 1991, Nr. 4, p. 6 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Kargaudienė A. Mylėjęs Lietuvą // XXI amžius. – 1997, kovo 26, p. 7 Apie T. Daugirdą.
Karge P. Litauerfrage in Altpreussen in geschichtlichen Beleuchtung. – Königsberg, 1925. – 100 p. Rec.: Gaerte W. // Prussia (Königsberg). – 1926, t. 26, p. 337-344. Knacke E. // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1926, t. 3, p. 137-142. Remeika J. Dėl Kargės veikalo lietuvių klausimu // Lietuvos aidas. – 1929, bal. 5, p. 2-3. P. – 5, 8, 9, 35 – dėl skalvių priskyrimo prūsams.
Karys (Kareckas) J. Istorinės Lietuvos pinigai // Karys. – 1936, Nr. 24, p. 594-595
Karys (Kareckas) J. Išskiriamieji ženklai lietuviškoje numizmatikoje / J. K. Karys// Tautos praeitis (Chicago). – 1964, t. 2, kn. 1(5), p. 108-121
Karys (Kareckas) J. K. Mūsų protėvių pinigai / J. K. Karys // Karys (Brooklyn). – 1954, Nr. 4, p. 97-98
Karys (Kareckas) J. Lietuvos metaliniai pinigai XIV-XVII a. / J. Kareckis // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 18 (Nr. 275), p. 4
Karys (Kareckas) J. Lietuvos pinigai ligi Vytauto Didžiojo mirties / J. Karys-Kareckas // Trimitas. – 1940, Nr. 27, p. 669-670
Karys (Kareckas) J. Numismatics / J. K. Karys // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 104-105.
Karys (Kareckas) J. Numizmatika. Žodynas, raštai / J. K. Karys. – V., 1970. – 340 p Rec.: Puzinas J. J. K. Kario numizmatikai pasirodžius // Aidai (Brooklyn). – 1971, Nr. 2, p. 93-96. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 408-417.
Karys (Kareckas) J. Nuo “kapos” ir grašio iki Lito. Moderniškiems Lietuvos pinigams 600 metų / J. K. Karys // Lietuvių dienos (Los Angeles). – 1961, Nr. 19, p. 12, 17 Iš Lietuvos pinigų istorijos.
Karys (Kareckas) J. Pragos gašis / J. K. Karys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 23, p. 401-402.
Karys (Kareckas) J. Seniausi lietuvių “pinigai “. Gintaras ir kailiai kaip mainų priemonė / J. K. Karys // Tautos praeitis (Chicago). – 1959, t. 1, kn. 1, p. 25-41
Karys (Kareckas) J. Senovės lietuvių pinigai / J. K. Karys. – Bridgeport, Conn., 1959. – 396 p Rec.: Kučas A. Jono K. Kario “Pinigai” // Aidai (Brooklyn). – 1960, Nr. 10, p. 442-443. Norkus K. Senovės lietuvių pinigai // Dirva (Cleveland). – 1960, vas. 1, p. 4. Ochmański J. // Kwartalnik Historyczny (Warszawa). – 1963, t. 70, Nr. 1, p. 166-170. Palemonas M. Didi dovana mūsų tautos kultūrai // Naujienos (Chicago). – 1960, saus. 23. Sužiedėlis S. Pinigai atskleidžia praeitį / S. Suž. // Darbininkas (Brooklyn). – 1960, saus. 19.
Karys (Kareckas) J. Truputis žinių apie monetas // Trimitas. – 1936, Nr. 23, p. 543-544
Karys (Kareckas) J. Vilnius – Lietuvos finansų politikos centras // Mūsų Vilnius. – 1936, Nr. 8, p. 127-128 Apie Vilniuje kaldintas monetas.
Karys (Kareckas) J. Vytauto pinigai / J. K. Karys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 34, p. 398-399
Karys-Kareckis J. Lietuvos pinigai viduramžiais ir vėliau // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 42, p. 817-821.
Karmonas A. Akvieriškės-Apieriškės piliakalnis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1970, gruod. 1
Karmonas A. Užpalių praeitis ir dabartis // Lenino keliu (Utena). – 1968, kovo 2
Karnatka G. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. V., 1994. – P. 236-238
Karnatka G. XV-XVII a. senkapio tyrinėjimai Kernavėje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 79-83
Karnups A. Die Haupttypen der lettischen Halsringe in der jüngeren Eisenzeit // Sitzungsberichte der Gelehrten Estnischen Gesellschaft (Tartu). – 1928, p. 116-139; Atsp.: Tartu, 1928
Karo muziejus rinks piliakalnių nuotraukas ir modelius // Lietuvos aidas. – 1930, vas. 28, p. 6
Karosas M. Raginėnų piliakalnis // Panevėžio vyskupija. – V., 1998. – P. 518-519
Karp F. K. Beiträge zur ältesten Geschichte des Memellandes und Preussisch-Litauens. Ein kritisches Betrachtung des neuesten deutschen Forschungsrezultate. – Memel, 1934. – 131 p
Karpavičius J., Daukantas A., Žalnierius A. Dating of archaeological wood from Kaunas castle by dendrochonological and radiocarbon methods // Dendrochronology and enwironmental trends: Proccedigs of the International Conference, 17-21 June, Kaunas, Lithuania. – K., 1998. – P. 22-26 Kauno pilis ir miestas
Karpius (Karpavičius) K. Merūnas. Istorinė apysaka iš Apuolės laikų. – Clevland. 1934. – 512 p Knyga dedikuota V. Nagevičiui (įdėtas jo portretas, dvi Apuolės kasinėjimų nuotraukos).
Karšakevičius A. Prakalbo senasis radinys // Vakarinės naujienos. – 1962, rugpj. 22 Krasnyj Boro (Baltarusija) sidabrinis emale puoštas dirbinys.
Kartjalas I. Tolimi kaimynai // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 8, p. 45 Iš seniausių baltų ir finų santykių istorijos.
Karvelytė D. Karžygio žirgas // Lietuvos pionierius. – 1971, rugs. 8, p. 3 Grigiškių-Neravų (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai.
Karžygių senienų rasta / Sakrespondė // Rytas. – 1924, rugpj. 20, p. 3. Brenčių (Pasvalio raj., Saločių valsč.) kapinynas.
Kas bus su senovės paminklų apsaugos kursais ir kursantais? / N.A. // Lietuvos žinios. –1935, liep. 30, p. 7. Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Kas čia per kapinės būtų? / K. Kuisys // Žemaitis (Telšiai). – 1928, Nr. 34, p. 2 Kveilių (Telšių raj.) senkapiai.
Kas yra kuršiai / K.B. // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 23, p. 4. Remiasi J. Endzelyno darbais.
Kas yra Rambynas / Jonas // Trimitas. – 1935, Nr. 25, p. 471-472
Kas ką rašo ir sako apie Lietuvoje mirusį Petrą Tarasenką // Laisvė (NewYork). – 1962, birž. 26 Petras Tarasenka (1892. XII. 7-1962.V.17).
Kas naujo Kauno požemiuose // ABC. – 1933, lapkr. 7, 8, 10, 12 Kauno pilis ir rotušė.
Kas nukaldino šią monetą? // Komjaunimo tiesa. – 1958, saus. 11, p. 4 Vėžionių (Prienų raj.) kaime rasta 1614 m. moneta.
Kas padaryta su Gedimino pilies bokštu // Lietuvos aidas. – 1930, spal. 15, p. 4.
Kas randama pilkapiuose // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 35, p. 6 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Kas suras lobį // Vakarinės naujienos. – 1980, birž. 17, p. 1
Kas turėtų sutvarkyti pilį ? // XX amžius. – 1936, liep. 31, p. 8 Kauno pilis.
Kasami Kauno požemiai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, spal. 27
Kasdami rūsį rado pinigus / Viešvienietis // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1933, Nr. 44, p. 7 Viešvėnų (Telšių raj.) kapinynas.
Kasinėdami Gedimino kalno papėdėje... // Kalba Vilnius. – 1980, Nr. 37, p. 4 Apie V. Urbanavičiaus filmą “Vilnius prieš 650 metų”.
Kasinėja 8 šimtmečio senkapį // Lietuvos aidas. – 1935, bal. 26, p. 8 Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Kasinėjami piliakalniai ir seni kapinynai / G. G-tis // Vilniaus rytojus. – 1934, rugs. 22. Švenčionių apylinkių paminklai.
Kasinėjimai Kaune // Karys. – 1925, Nr. 4, p. 31
Kasinėjimai Apuolėj // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 37, p. 6
Kasinėjimai Apuolėj vėl pradėti // Rytas. – 1931, rugs. 14, p. 1
Kasinėjimai Apuolėje šiemet baigti // Rytas. –1932, liep. 26, p. 5 Apuolė (Skuodo raj.).
Kasinėjimai prie Upytės / Ant. R. // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 20 (Nr. 321), p. 7. Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Kasinėjimai Vaduvų krašte // Tautos praeitis (Chicago). – 1960, t. 1, kn. 2, p. 302. Perspausdinta iš A. Mažiulio straipsnio – Draugas (Chicago). – 1959, liep. 22 Juodonių (Rokiškio raj.) piliakalnio gyvenvietės kasinėjimai.
Kasinėjimo darbai Apuolės piliakalny // Trimitas. – 1932, Nr. 30, p. 603 Apuolė (Skuodo raj.).
Kasinėjimo darbai Vilniuje // Vilniaus balsas. – 1941, birž. 22 Katedros aikštė.
Kasinėjo piliakalnį // XX amžius. – 1936, rugs. 18, p. 7 Paulaičių (Šilutės raj.) kapinynas (kasinėjo mokytojas V. Dėdinas).
Kasinės Impilties piliakalnį // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 14, p. 7; Trimitas. – 1933, Nr. 34, p. 674
Kasiulis P. Ten, kur Venta // Švyturys. – 1955, Nr. 18, p. 22-23 Papilės (Akmenės raj.) kapinynas.
Kasys A. Pašnekesys apie archeomuzikologiją // Gimtasis kraštas. – 1983, Nr. 47, p. 6 Apie V. Daugudžio paskaitą.
Kasperavičius J. Apie lobius ir jų ieškotojus // Valstiečių laikraštis. – 1965, saus. 17, p. 3 Apie Užvenčio (Kelmės raj.) ir Stakliškių (Prienų raj.) lobius.
Kasperavičius J. Kaunas. Rotušės aikštė // Vakarinės naujienos. – 1967, vas. 9 Apie T. Daugirdą.
Kasperavičius J. Kernavės muziejaus ekspozicija // Kultūros barai. – 1968, Nr. 9, p. 67-68
Kasperavičius J. Ko pyksta archeologai? // Šluota. – 1965, Nr. 12, p. 14 Dėl paminklų niokojimo.
Kasperavičius J. Lietuvos TSR muziejai. – 2-asis patais. ir papild. leid. – V., 1977. – 128 p Minimos muziejų archeologijos ekspozicijos.
Kasperavičius J. Lietuvos TSR muziejai. – V., 1968. – 94 p Taip pat apie eksponuojamą archeologinę medžiagą.
Kasperavičius J. Praeities paminklai šiandien // Literatūra ir menas. – 1964, Nr. 49, p. 2
Kasperavičius J. Vitas Valatka yra... // Kultūros barai. – 1977, Nr. 1, p. 69 Vitas Valatka (1927. I. 26 – 1977. VIII. 23). 50-mečio sukaktis.
Kasperavičius J., Tautavičius A. Palikta kraštotyros vaga // Literatūra ir menas. – 1977, Nr. 36, p. 15
Kasperavičius V. Žemutinė pilis – 1989-ieji // Draugystė (Vilnius). – 1989, rugpj. 19, p. 3 Vilniaus pilis
Kasperavičius V. Žemutinė pilis. Atkūrimo perspektyva // Draugystė (Vilnius). – 1988, rugpj. 6 Vilniaus pilis
Kaswurm K. Alte Schlossberge und andere Überreste von Bauwerken aus der Vorzeit im Pregelgebiete Litauens // Schriften der Phisikalish-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1883, t. 14, p. 72-80. Apie Įsruties, Gumbinės, Stalupėnų apylinkių piliakalnius.
Kašauskas R. Žemaičių kultūros židinys // Kultūros barai. – 1970, Nr. 2, p. 18-22 Telšių “Alkos” muziejaus archeologinės ekspedicijos.
Kašauskas S. Jungties ieškojimas // Moksleivis. – 1987, Nr. 11, p. 10-11 Apie Biržulio ežero pakrančių tyrinėjimus ir apie Kuršų (Telšių raj.) kapinyną.
Kašauskas S. Vilnius – matomas ir nematomas // Moksleivis. – 1984, Nr. 12, p. 22-23 Vilniaus pilies arsenalo teritorija.
Kašelionis B. Dzūkų kraštotyrininkas // Kultūros barai. – 1989, Nr. 4, p. 43-44 Apie J. Radziukyną.
Katalynas K. Archeologiniai tyrimai Vilniuje M. Gorkio gatvės Nr. 66, 68 // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 134-135 Vilniaus senamiestis
Katalynas K. Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje Subačiaus ir Malūnų gatvėse // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 143-144 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Katalynas K. Avižienių piliakalnis; Baravykinės pilkapynai; Bernotų kapinynas ir piliakalnis; Bradeliškių akmuo; Buivydų piliakalnis; Didžiosios Kuosinės piliakalnis; Elniakampio (Geležių, Panorių, Velniakampio) piliakalnis; Karmazinų piliakalnis; Keturiasdešimt Totorių kaimo pilkapynas; Veršiobalio-Kiemelių piliakalnis; Leoniškių piliakalnis; Maseliškių piliakalnis; Mažosios Riešės piliakalnis; Mikulionių akmuo; Mūrininkų piliakalnis; Naujosios Rėvos piliakalnis; Pakalnių pilkapynas; Rudaminos-Papiškių piliakalnis; Bildiškių-Pukštėnų pilkapiai; Puntūzų pilkapynai; Rėvos pilkapiai; Santakos pilkapynas; Sapiegiškių pilkapynas; Sirutiškių pilkapis; Skersabalių pilkapynai; Sužionių piliakalnis [visi Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 302, 304, 305-311, 314-315, 318, 320-322, 324, 325, 327-328, 331, 332, 335
Katalynas K. Bonifratrų vienuolynas // Vakarinės naujienos. – 1988, rugpj. 6 Vilniaus senamiestis
Katalynas K. Bonifratrų vienuolynas Vilniuje, S. Daukanto a. 1 (Buvusi Kutuzovo a.) // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 53-54 Vilniaus senamiestis
Katalynas K. Dar apie krosnis su kiškiais // Kultūros barai. – 1992, Nr. 1, p. 61-64
Katalynas K. Dūkštų apylinkės piliakalniai ir pilkapynai // Draugystė (Vilnius). – 1980, birž. 12
Katalynas K. Gotikos epochos krosnys Vilniaus Žemutinėje pilyje // Kultūros barai. – 1989, Nr. 1, p. 56-59 Vilniaus pilis
Katalynas K. Išsaugoti būsimoms kartoms // Draugystė (Vilnius). – 1979, bal. 10 Rajono archeolinių paminklų būklė.
Katalynas K. Koklių raštai // Tiesa. – 1984, saus. 15, p. 4 Apie XIV-XVII a. koklius.
Katalynas K. Nemenčinės piliakalnis // Draugystė (Vilnius). – 1981, rugpj. 11
Katalynas K. Nuo Vilniaus iki Medininkų // Draugystė (Vilnius). – 1980, rugs. 16
Katalynas K. Piliakalniai ir pilkapiai // Draugystė (Vilnius). – 1981, rugpj. 20 Bernotų ir Mažosios Riešės piliakalniai, Aukštųjų Rusokų pilkapiai.
Katalynas K. Tyrinėjimai Vilniuje, Malūnų g.3, 5 // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 33-34 Vilniaus miestas
Katalynas K. Vilniaus koklių ornamentų prototipai // Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 4, p. 101-108
Katalynas K. XV-XVI a. plokštiniai kokliai iš Siaurosios gatvės Vilniuje // Muziejai ir paminklai. – 1991, sąs. 9, p. 50-62
Katalynas K. XV-XVII a. kokliai – karūnėlės Vilniaus muziejų fonduose // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987, geg. 6-7). – V., 1987. – P. 50-51
Katalynas K. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Kalnų parko rajone // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 159-160 Vilniaus miestas
Katalynas K., Levandauskas V. Medininkų pilies liekanos ir senamiesčio teritorija [Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 319-320
Katalynas K., Luchtanienė D. Tyrinėjimai Vilniuje, Reprezentacinių rūmų teritorijoje 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 382-386 Vilniaus miestas
Katalynas K., Vaitkevičius G. Vilniaus miesto raida XIV-XVII amžiais // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4 (7), p. 25-32 Vilniaus miestas
Katalynas K., Zabiela G. Liudvikas Dzikas (1955-1991.VIII.16) // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 138-140
Katalog der Ausstellung zum X archäologischen Kongress in Riga 1896. – Riga, 1896. –255 p., 34 lent. P. 137-138 Jelgavos ir Tartu muziejų radiniai iš Lietuvos; p. 249-255 – Vilniaus muziejaus atsiųsti radiniai.
Katalog der Ausstellung zur Konferenz baltischer Archäologen in Riga, 1930. – Riga, 1930. – 179 p., 56 lent Eksponuojami ir Lietuvos archeologinių paminklų radiniai, buvę Jelgavos, Karaliaučiaus ir Varšuvos muziejuose. Tarp kitų Gribašos ir Rudnios (Varėnos raj.) akmens amžiaus gyvenviečių, Adakavo (Tauragės raj.), Kaniūkų (Utenos raj.), Pakalniškių (Panevėžio raj.), Totorkalnio (Biržų raj.) pilkapių bei Aukštkiemio (Klaipėdos raj.), Andulių (Kretingos raj.), Vėžaičių (prie Šilutės) radiniai.
Katalog des Prussia-Museums in Nordflügel des Königlichen Schlosses zu Königsberg i. Pr. Die Funde aus der Zeit der Heidnischen Gräberfelder (von Christi Geburt bis zur Einführung des Christentums). – Königsberg, 1897. – 48 p. Yra radinių iš Klaipėdos ir Šilutės apskričių.
Katalog des Prussia-Muzeum im Nordflügel des Königlichen Schlosses zu Königsberg. Steinzeit-, Bronzezeit-, Pfalbaufunde. – Königsberg, 1893. – 52 p.
Katalog trześciwy z bioru przedhistorycznego, ułożony porządkiem miejscowości (Muzeum przedhistorycznego Erazma Majewskiego) //Światowit (Warszawa). – 1911, t. 9, p. 128-149. Radiniai iš Kaniūkų (Utenos raj.), Pašušvio (Kėdainių raj.), Pakalniškių (Panevėžio raj.), Varšuvoje.
Kataržienė M. Kodėl? // Jaunimo gretos. – 1988, Nr. 11, p. 4-5 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Katilius A. Archive documents on the Carl von Schmith // Archaeologia Baltica. – V., 1997. – T. 2, p. 22-25
Katilius A. Carlo von Schmitho byla: areštas ir teismas // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2, p. 14-16
Katilius A. Dėl tyrimų aikštėje prie Vilniaus Arkikatedros // 7 meno dienos. - 1996, Nr. 28, p. 1, 7; Lietuvos rytas - 1996, liep. 17, priedas: Sostinė, p. 44 Vilniaus pilys
Katilius A. P. Tarasenkos rankraščiai VU MBRS // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 97-98
Katilius A. Tadas Daugirdas ir Kauno muziejus // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987, geg. 6-7). – V., 1987. – P. 15-17
Katinas B. Saugokime archeologinius paminklus // Švyturys (Kretinga). – 1963, liep. 6 Sudota (Švenčionių raj.).
Katinas V. Baltijos gintaras. – V., 1983. – 111 p P. 6-11 – gintaro archeologiniai radiniai, prekyba gintaru.
Katinavos Kalnas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1938, geg. 21, p. 2 Piliakalnis Nadruvoje.
Kauklys V. Archeologijos paminklai – raktas mūsų senovei pažinti // Rinkos aikštė (Kėdainiai). – 1996, rugs. 11, p. 4-5
Kaukolių miškas ir laukas. // Lietuvos aidas. – 1939, rugs. 2 (Nr. 438), p. 3 Uogiškių (Akmenės raj.) kapinynas.
Kaunas // Šaltinis (Seinai). – 1908, Nr. 22, p. 346. Apie dailės parodoje eksponuojamus T. Daugirdo radinius.
Kaunas // Trimitas. – 1925, Nr. 13, p. 410 Liksmadvario gatvės monetų lobis.
Kaunas. III-oji gimnazija // Mokslo dienos. – 1937, Nr. 6/7, p. 433 Mokinių ekskursija į kasinėjamą Eigulių (Kauno raj.) kapinyną.
Kaune ant Neries kranto // Vienybė. – 1911, Nr. 31, p. 487. Bus tvarkoma Kauno pilis.
Kaune rasta gatvė, grįsta prieš 500 metų / Putinėlis // Diena. – 1935, Nr. 43, p. 5 Kauno pilis ir miestas.
Kaune rasta XV amžiaus paslaptingi griuvėsiai // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 43, p. 2 Kauno pilis ir miestas.
Kaune rasti senamiesčio tilto grindinio likučiai // Karys. – 1938, Nr. 4, p. 133 Kauno senamiestis.
Kaune rengiamas muziejus // Tėvynės sargas. – 1899, Nr. 3, p. 31-32. Muziejus rinks ir archeologinius radinius. Panemunėlio klebonas padovanojo 11 akmeninių dirbinių.
Kaune. Kasinėjimo daviniai // Rytas. – 1925, saus. 15, p. 3
Kauno pilies konservavimo darbai / (V.K.) // Lietuvos aidas. – 1940, saus. 18 (Nr. 29), p. 10. Kauno pilis.
Kauno centre rado pinigų lobį // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 26 (Nr. 487), p. 2 Kaunas, Nemuno gatvė.
Kauno centre rado puodą su pinigais // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, spal. 29, p. 4 Kaunas, Nemuno gatvė.
Kauno gub. pilis ir kapai // Lietuvos žinios. – 1914, kovo 2 (15), p. 3.
Kauno miestas. Apžvalginis informacinis leidinys Kauno 900 m. sukakčiai paminėti. – K., 1930. – 142 p P. 19-21 – Kauno pilis.
Kauno miesto muziejaus konservatorius Švedijoje // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 23, p. 8 K. Mekas mokosi archeologijos paminklų registracijos.
Kauno miesto muziejui // Lietuvos žinios. – 1933, spal. 6, p. 7 Žinutė apie patekusį į muziejų tiglį iš Riogliškių (Kauno raj.).
Kauno miesto muziejuje // Lietuvos aidas. – 1932, bal. 21, p. 6 Pašventupio (Prienų raj.) radiniai.
Kauno miesto muziejus // Dabartis. – 1918, birž. 15, p. 3. Rašoma ir apie mamuto kaulų radinius.
Kauno miesto muziejus // Lietuvis. – 1928, saus. 24, p. 4 H. Mooros siūlymai skaityti paskaitas.
Kauno miesto muziejus // Lietuvos aidas. – 1928, spal. 18, p. 3-4 Kauno pilies padėtis, pokalbis su E. Volteriu.
Kauno miesto muziejus // Lietuvos žinios. – 1924, saus. 18, p, 3. 1923 m. darbo apžvalga, minimos A. A. Spicyno paskaitos.
Kauno miesto muziejus // Vairas. – 1923, Nr. 4, p. 23. Apie numizmatikos rinkinio pirkimą.
Kauno miesto muziejus // Vienybė (K.). – 1908, Nr. 29, p. 448. T. Daugirdo kvietimas rinkti senienas.
Kauno miesto muziejus // Viltis. – 1909, rugs. 16 (29). Apie T. Daugirdą, minimi jo kasinėjimai Dūkšte (Ignalinos raj.).
Kauno miesto muziejus 1923 metais / X. // Lietuva. – 1924, saus. 12, p. 4-5. Archeologinės paskaitos, nupirkta monetų kolekcija.
Kauno miesto muziejus gavo brangių senienų // Lietuvos aidas. – 1933, kovo 1, p. 7 Vaikantonių (Alytaus raj.) kaulinis žeberklas; Prapymo (Šilalės raj.) radiniai.
Kauno miesto savivaldybė pasiryžusi atstatyti Kauno pilį // Lietuvos aidas. – 1939, rugs. 15 (Nr. 535), p. 8
Kauno Mokslininkai nori isztirti Kauno Pilies Paslaptis // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1932, spal. 25, p. 3 Kauno pilis.
Kauno Mokslininkai nori isztirti Kauno Pilies Paslaptis // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, spal. 25, p. 3 Kauno pilis.
Kauno muziejaus dir. // Lietuvos žinios. – 1933, gruod. 6, p. 6 Smilgelių (Pasvalio raj.) radiniai.
Kauno pilies apgailėtinas padėjimas // Rytas. – 1928, rugpj. 20, p. 3
Kauno pilies atkasimo darbai tęsiami // Tautos praeitis (Chicago). – 1959, t. 1, kn. 1, p. 132 Kauno pilis.
Kauno pilies griuvėsiai // Lietuvos aidas. – 1930, bal. 28, p. 7
Kauno pilies griuvėsių tyrinėjimai. Kas šiemet pilį bekasinėjant buvo rasta // Naujas žodis. – 1930, Nr. 23/24, p. 4-7
Kauno pilies išgriovimas 1362 m. / J. P. // Rytas. – 1933, spal. 3, p. 3-4
Kauno pilies kasinėjimai // Klaipėdos žinios. – 1925, kovo 31
Kauno pilies kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 4, p. 8 Kauno pilis.
Kauno pilies kasinėjimai // Naujoji Romuva. – 1932, Nr. 24, p. 572-573 Kauno pilis.
Kauno pilies kasinėjimas // Tėvynės Sargas. – 1925, Nr. 24, p. 261-262; Nr. 25, p. 272
Kauno pilies kasinėjimas // Trimitas. – 1925, Nr. 12, p. 373-377
Kauno pilies požemiai // Kultūra. 1924, Nr. 12, p. 448
Kauno pilies praeitis / M. // Šaltinis (Marijampolė). – 1929, Nr. 3, p. 33
Kauno pilis – Vytauto Didžiojo rezidencija Kaune / J. Ka. // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 1, p. 5.
Kauno pilis / J. Tuzas // Draugija. – 1922, Nr. 7/8, p. 279-281. Feljetonas apie apleistą paminklą.
Kauno pilis / S. // Trimitas. – 1930, Nr. 47, p. 964-965
Kauno pilis // Viltis. – 1911, rugpj. 5 (18).
Kauno pilis dar neapsodinta // XX amžius. – 1938, bal. 21, p. 10 Kauno pilies griuvėsiai.
Kauno pilis pagaliau bus sutvarkyta / J. K-va. // Lietuvos aidas. – 1930, bal. 14, p. 7.
Kauno pilyje // Kauno tiesa. – 1957, lapkr. 3 Kauno pilis.
Kauno pilyje ir šiemet vyksta baisūs dalykai // XX amžius. – 1937, geg. 12, p, 7
Kauno požemiai tyrinėjami toliau // ABC. – 1933, lapkr. 5, p. 4
Kauno rotušės paslaptis // Sekmadienis. – 1933, Nr. 43, p. 9
Kauno senapilis // Lietuva. – 1923, spal. 30, p. 6. Kauno pilis.
Kaupuža A. XIX a. pradžios kultūros veikėjai pagal prof. I. N. Labojkos susirašinėjimą su N. P. Rumiancevu, muziejaus steigėju // Literatūra. – 1967, t. 10, p. 165-199 P. 168-169 – D. Poškos senienų rinkinys, taip pat jo laiškai Nr. 8, 15, 16, 18, 19, 21.
Kavaliauskas S. W sprawie trumien odkopanych na placu Katedralnym w Wilnie // Prawda Wileńska. – 1940, rugpj. 26, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis.
Kavolis V. Civilizacijos atradėja, darbo ir džiaugsmo žmogus // Akiračiai (Chicago). – 1994, Nr. 3, p. 12
Kavolis V. Išeivijos lietuviai socialiniuose moksluose // Lituanistikos instituto 1981 metų suvažiavimo darbai. – Chicago, 1985. – P. 11-33 P. 15-18 – apie dirbančius archeologijos, antropologijos bei etnografijos srityje.
Kavolis V. Išeivijos lietuviai socialiniuose moksluose // Metmenys (Chicago). – 1982, kn. 43, p. 165-176; kn. 44, p. 174-187 Kn. 43, p. 170-172 – archeologija ir antropologija.
Kazakevičius I. Apie ką byloja akmuo? // Žvaigždė (Švenčionys). – 1978, rugpj. 26 Apie Reškutėnų-Tribuciškių dubenuotą akmenį.
Kazakevičius V. 5th-6th century burial ground of Kalniškiai: results of 8 years of excavations // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 12 Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. A rare animal-headed crossbow brooch from Plinkaigalis in Lithuania // Fornvännen (Stockholm). – 1983, Nr. 3/4, p. 189-196
Kazakevičius V. Adolfas Tautavičius // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 433-434
Kazakevičius V. Apkartų pilkapynas; Čepeliškių pilkapynai; Gailiutiškės-Santupių pilkapynas; Galminių pilkapynai; Juškėnų kapinynas; Kavolių kapinynas; Kloviškių pilkapiai; Kraštų kapinynas; Liaudiškių kapinynas; Lygalaukių kapinynas; Pratkūnų milžinkapis; Riškonių kapeliai; Rusteikių pilkapynas; Salako pilkapynas; Subatiškio pilkapynas [visi Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 356, 359-360, 362-363, 366-369, 373-374, 377, 382.
Kazakevičius V. Archeologinės miniatiūros iš Plinkaigalio // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 2, p. 32 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Archeologiniai paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1988 metais // LIM, 1988 metai. – V., 1989. – P. 231-233
Kazakevičius V. Archeologinių paminklų tyrimai Lietuvoje 1987 metais // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 192-196
Kazakevičius V. Archeologų darbai Kalniškiuose // Naujas rytas (Raseiniai). – 1993, rugs. 29 Kalniškių kapinynas.
Kazakevičius V. Atidenk, žeme, paslėptus pėdsakus...// Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1985, liep. 6, p. 3 Plinkaigalio kapinynas.
Kazakevičius V. Baltų-hunų genčių ryšių liudininkė // Muziejai ir paminklai. – 1983, sąs. 5, p. 59-62 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Bijeikių piliakalnis; Buivydų piliakalnis; Buteikių piliakalnis; Jakšiškio pilkapynas ir piliakalnis; Juodviliškio kapinynas; Kurklių pilkapynas; Maldeikių pilkapynas; Piktagalio-Marijampolio piliakalnis; Butėnų pilkapynas; Mogylų kapinynas; Papilių piliakalnis; Levaniškių piliakalnis; Piliakalnio piliakalnis; Šaltinių pirmieji pilkapiai; Pakarklos kalnas; Šovenių-Budrių piliakalnis; Vargulių piliakalnis; Varkujų-Varniškių piliakalnis; Visėtiškių pilkapiai [visi Anykščių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 39, 42, 46, 48, 55, 58, 60, 64, 70, 89, 91, 99, 101, 102
Kazakevičius V. Das Gräberfeld von Plinkaigalis als Quelle der baltischen ethnischen Geschichte in Litauen // Prehistoric Graves as a Source of Information. – Stockholm, 1994. – P. 111-128
Kazakevičius V. Dėl Plinkaigalio kapinyno etninės interpretacijos // Lituanistica. – 1990, Nr. 3, p. 3-19
Kazakevičius V. Didžiojo tautų kraustymosi atspindžiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 8, p. 31-32 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) radiniai.
Kazakevičius V. Eketės piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 7, p. 33 Klaipėdos raj.
Kazakevičius V. Geležies amžiaus baltų genčių ginkluotė: Habilitacinis darbas. Humanitariniai mokslai, 05H Istorija. – V., 1998. – 67 p. – Tas pat anglų k
Kazakevičius V. Geriamieji ragai iš Plinkaigalio (Kėdainių raj.) // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1980. – Kn. 3, p. 96-98
Kazakevičius V. Įdomūs radiniai Žąsine // Artojas (Šilalė). – 1976, liep. 22 Kapinynas.
Kazakevičius V. Ietigaliai Lietuvoje V-VIII a. (1. Įtveriamieji) // MADA. – 1978, t. 4, p. 37-45
Kazakevičius V. Ietigaliai Lietuvoje V-VIII a. (2.Įmoviniai) // MADA. – 1979, t. 2, p. 63-65
Kazakevičius V. Iš vėlyvojo geležies amžiaus baltų ginklų istorijos (Kalavijų makštų apkalai) // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 287-332
Kazakevičius V. IX-XIII a. baltų kalavijai. – V., 1996. – 173 p. Rec.: Kurasiński T. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1997, Nr. 3/4, p. 412-414. Zabiela V. // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 368-373.
Kazakevičius V. Jie piešė briedžius // Mūsų gamta. – 1985, Nr. 9, p. 28-29
Kazakevičius V. Jotvingių keliais // Švyturys. – 1977, Nr. 23, p. 12-13 Šiurpilių piliakalnis (Suvalkų vaivadija).
Kazakevičius V. Ką byloja Plinkaigalis? // Tarybinis balsas (Kėdainiai). – 1978, rugpj. 15, p. 3 Plinkaigalio kapinynas.
Kazakevičius V. Kalniškiai Burial Ground: investigation, Results, Prospects // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 251-260. Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 99-103
Kazakevičius V. Kalniškių (Raseinių raj.) kapinyno tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 83
Kazakevičius V. Kalniškių kapinyno kasinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 111-115
Kazakevičius V. Kalniškių kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 154-158 Raseinių raj.
Kazakevičius V. Kalniškių plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 52-53 Raseinių raj.
Kazakevičius V. Kalniškiūs dygst poudaa // A mon sakaa? (Palanga). – 1991, Nr. 3, p. 2 Apie Kalniškių (Raseinių raj.) kapinyną.
Kazakevičius V. M. e. I tūkstantmečio strėlių antgaliai Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 91-93
Kazakevičius V. Miškinių (Anykščių raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 48-49
Kazakevičius V. Mitologiniai akmenys // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1988, rugs. 24
Kazakevičius V. Motifs of Animal Decorative Pattern on Bindings of the 5th-6th Century Drinking Horns from Plinkaigalis burial groud (Lithuania) // Finkst Museum (Helsingfors). – 1987, p. 45-63
Kazakevičius V. Naujas archeologinis paminklas // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1980, rugpj. 23, p. 3 Labūnavos (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Nauji archeologų atradimai Kalniškiuose // Naujas rytas (Raseiniai). – 1995, gruod. 16, p. 4 Kalniškių kapinynas.
Kazakevičius V. Neolito kapai Plinkaigalio III-VII a. kapinyne // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 15-16 Kėdainių raj.
Kazakevičius V. O buvo ne taip: “Darbų turėjau daugiau negu jiems atlikti laiko” // Gairės. – 1997, Nr. 8, p. 41-47; Nr. 9, p. 35-39 M. Gimbutienė
Kazakevičius V. On one type of Baltic sword on the Wiking Period // Archaeologia Baltica. – 1997. – T. 2, p. 117-132
Kazakevičius V. Penkeri metai Plinkaigalio kapinyne // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1981, spal. 17, p. 3
Kazakevičius V. Plinkaigalio (Kėdainių raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 80-83
Kazakevičius V. Plinkaigalio kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1993, t. 10, p. 3-181, 213-218 Rec.: Kazanski M. // Archeologie médiévale (Sasi, France). – 1995, t. 25, p. 375-377. Simniškytė A. // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 210-215. Šimėnas V. Raktas Plinkaigaliui // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1, p. 27-29. Žebrauskaitė J. 220 puslapių – vien apie Plinkaigalį // Kėdainių garsas. – 1995, vas. 11, p. 6. Артемов А. Р. // Российская археология (M.). – 1997, № 2, c. 251-254.
Kazakevičius V. Plinkaigalio kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 398
Kazakevičius V. Plinkaigalio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 52-55 Kėdainių raj.
Kazakevičius V. Plinkaigalio plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1984 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 54-55 Kėdainių raj.
Kazakevičius V. Plinkaigalio plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 77-79 Kėdainių raj.
Kazakevičius V. Prisilietimas prie protėvių / Pokalbį užrašė V. Kvedys // Naujas rytas (Raseiniai). – 1997, rugs. 20, p. 2.
Kazakevičius V. Rytietiškos kilmės radinys Visietiškių (Anykščių raj.) pilkapyne // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 133-137 Kalavijo rankenos skersinis.
Kazakevičius V. Sąvartynas ant… protėvių kapų // Valstiečių laikraštis. – 1989, spal. 10, p. 3 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Scandinavian bindings of the tips of sword sheaths from Lithuania // Austrumbaltijas un Skandinavijas kontakti agrajos viduslaikos: Starptautiskas konferences (Riga, 1990. 23. – 25. X) referātu tēzes. – Riga, 1990. – P. 27-29
Kazakevičius V. Situation ethnoculturelle des Baltes au milien du I-er millenaire du notre ére // L’identité des populations archeoloques. – Sophia Antipolis, 1996. – P. 81-94
Kazakevičius V. Some debatable questions Concerning the Armament of the Viking Period in Lithuania // Fasciculi archeologiae historicae (Lódż). – 1994, sąs. 7, p. 37-44
Kazakevičius V. Sword chapes from Lithuania // Die Kontakte zwischen Ostbaltikum und Skandinavien im frühen Mittelalter: (Internationale Konferenz 23.-25. Oktober 1990. Riga). Acta Universitatis Stockholmiensis. – Stockholm, 1992. – P. 91-107
Kazakevičius V. Šimtmečių pėdsakais // Tarybinis mokytojas. – 1978, lapkr. 1, p. 4 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. The find an East European sword quillon a barrow in Visėtiškės, Anykščiai district, Lithuania // Fornvännen. – 1992, t. 87, p. 177-179
Kazakevičius V. The Great Migration period and the Baltic according to the archeological data from Lithuania // Peregrinatio Gothica. – Oslo, 1992. – T. 3, p. 91-102
Kazakevičius V. The Plinkaigalis barrow as the soyrce of the ethnic history of the Balts // Medieval Europe 1992. A conference on Medieval archeology in Europe 21st –24 th September 1992 at the University of York. Abstracts. – York (England), 1992. – P. 35-36
Kazakevičius V. The Plinkaigalis burial ground // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 15
Kazakevičius V. Tiriamas Kalniškių kapinynas // Naujas rytas (Raseiniai). – 1991, rugpj. 20
Kazakevičius V. Tyrinėjimai sėlių genties žemėje // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1986, rugs. 4 Visėtiškių pilkapiai.
Kazakevičius V. Tyrinėjimų Kalniškiuose dešimtmetis // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 198-201 Kalniškių (Raseinių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Topory bojowe typu M: Chronologia i pochodzienia na ziemiach Bałtów // Słowiańszczyzna w Europie średniowiecznej. – Wrocław, 1996. – T. 2, p. 233-241
Kazakevičius V. Unikalus V a. pab. geriamasis ragas iš Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinyno // MADA. – 1981, t. 3, p. 81-91
Kazakevičius V. Vienašmenių kalavijų atsiradimas ir raida Lietuvoje // Lietuvos archeologija. – 1981, t. 2, p. 43-58
Kazakevičius V. Visėtiškių (Anykščių raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1988 metais // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 49-52
Kazakevičius V. Visėtiškių pilkapynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 56-57 Anykščių raj.
Kazakevičius V. Visėtiškių pilkapynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 50-55 Anykščių raj.
Kazakevičius V. V-IX a. pradžios kalavijai Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1978. – Kn. 2, p. 14-23
Kazakevičius V. Žalvarinis ratelis iš Plinkagailio (Kėdainių raj.) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 31-33
Kazakevičius V. Žąsino kaimo senkapiai // Gimtasis kraštas. – 1976, Nr. 39, p. 3 Šilalės raj.
Kazakevičius V. Žemės knygą atvertus // Sveika buitis (Krakės). – 1984, birželis (Nr. 6) Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Kazakevičius V. Žemės saugomi turtai // Naujas rytas (Raseiniai). – 1985, gruod. 12 Kalniškių (prie Ariogalos) kapinynas.
Kazėnas V. Mėlynojo Nemuno vingyje // Tarybinis žodis (Veisėjai). – 1957, birž. 22 Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Kazimiera Gabriūnaitė // Kauno tiesa. – 1990, liep. 26. 1916. V. 20 – 1990. VII. 24 nekrologas apie Kauno istorijos muziejaus darbuotoją, archeologę.
Kazimieras Vainoras (1927.VIII.23 – 1997.II.16) // Literatūra ir menas. – 1997, Nr. 8, p. 17 1963-1997 m. Istorijos instituto archeologijos skyriuje dirbęs fotografas.
Kazitėnas A. Skiriasi pilies pamatai // Lietuvos aidas. – 1990, rugs. 27 Biržų pilis.
Kazlauskas A. Iš kur kilę lietuviai // Kalba Vilnius. – 1967, Nr. 37, p. 11
Kazlauskas J. Dėl kuršių vardo etimologijos // Baltistika. – 1968, t. 4(1), p. 59-63
Kazlauskas R. Ieškome Vytauto Didžiojo kapo // Vytautas Didysis ir Lietuva. – V., 1997. – P. 120-128. – Perspausdinta iš: Voruta. – 1993, Nr. 25/26, p. 12-13. Vilniaus pilis
Kazlauskas R. Ieškome Vytauto Didžiojo kapo // Voruta. – 1993, Nr. 25/26, p. 12-13. – Tas pat: Vytautas Didysis ir Lietuva. – V., 1997. – P. 120-128
Kazlauskas R. Kur šiandien Vytauto palaikai // Kalba Vilnius. – 1990, Nr. 7
Kazlauskas V. Įdomūs radiniai // Mūsų laikraštis. – 1937, Nr.47, p. 8 Paluknių (Raseinių raj.) kapinynas.
Kazlauskas V. Muziejus dėkingas už radinį // Tiesa. – 1963, saus. 24 Gailių (Kelmės raj.) lobis.
Kazlauskienė B. Mokslinės ekspedicijos ir konferencijos // Tiesa. – 1950, rugpj. 4. Kurmaičių pilkapių ir Laivių kapinyno (Kretingos raj.) tyrinėjimai.
Kazlauskienė L. Gyvenimas paslapty // Kėdainių garsas. – 1997, geg. 27, p. 3 Kauno senamiestyje rastų ir restauruotų dirbinių paroda.
Kazlauskienė V. Baltai // Dienovidis. – 1990, Nr. 1, p. 5
Kazokienė G. Ir kur Tave dabar atrasime ? Atsisveikinimas su Marija Gimbutiene // Mūsų pastogė (Bankstown). – 1994, vas. 14, p. 3
Kažkas rado didelį lobį. Paliko tik varinės dėžės skeveldros // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 32, p. 6B Baruolių (Kaišiadorių raj.) kaime.
Kažukauskaitė J. Berčiūnų lobių ieškotojai // Panevėžio balsas. – 1995, liep. 18, p. 4 Berčiūnų pilkapių kasinėjimai.
Kėdainiai. Apskrities savivaldybės muziejuje yra retų senienų // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 2, p. 2 Mini bronzinį kirvį ir ietigalį.
Kėdainiai. Rasti nežinomi kapai ir senos pilies pamatai // Lietuvos aidas. – 1936, bal. 4 (Nr. 157), p. 6
Kėdainiai. Rastos senovinio statinio liekanos // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 23 (Nr. 327), p. 9 Kėdainiuose, Nevėžio krante, rastos mūrinio statinio liekanos.
Kėdainių muziejuje yra retų senienų // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 167, p. 264
Kedavičius K. Švedkalnis ir Jakštienės kalnas – milžinkapiai / Kėdaitis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1939, Nr. 1, p. 551-552 Šiuraičių (Plungės raj.) piliakalnis.
Keistas kaimas / Sarmala // Lietuva. – 1925, saus. 15, p. 5-6 Minimi Mantviliškių (Kėdainių raj.) kaime rasti 3 akmenys su duobutėmis ir monetos.
Keistas radinys // Lietuva. – 1925, vas. 3, p. 5 Tarp Skirsnemunės ir Šilinės (Jurbarko raj.) Nemunas ardo kapus.
Keistas Rytprūsių praeities aiškinimas // Lietuvos aidas. – 1936, lapkr. 19 (Nr. 526), p. 4
Keisti piliakalnių vardai / A.Šv. // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 12, p. 7. Vilkų Lauko (Šilalės raj.) piliakalniai: Kuplė ir Veringa.
Keisti radiniai // Šaltinis (Marijampolė). – 1937, Nr. 37, p. 590 Taikūnų (Lazdijų raj.) kapinynas.
Keletas bruožų iš senovės lietuvių tikybos / J. Linksmūnėlis // Kultūra. – 1925, Nr. 10, p. 454-460; Nr. 11, p. 526-531.
Keletas žinelių apie vieną dingusį senovėj Žemaičių miestelį // Ateitis. – 1917, Nr. 4, p. 106-108. 1859-1860 m. M. Valančius rinko žinias apie Boreikavą. Vieta vadinama Alku (Erkšva) (Skuodo raj.).
Keli žodžiai apie pilekalnį Rudaminos / Artojas // Varpas. – 1890, Nr. 4, p. 60-61. – Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9. Rudamina (Lazdijų raj.).
Keli žodžiai apie senovės kapines / Akmenupis // Vilniaus žinios. – 1905, geg. 22 (birž. 4), p. 1. Kaimų kapinaitės.
Kelionė į Rambyną / Ainis // Trimitas. – 1922, Nr. 23, p. 17-19. Iškraipyti faktai apie Rambyną (Šilutės raj.).
Kelios įdomios mūsų sentėvių laidojimo apeigos // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, lapkr. 19, p. 5
Kelmė. Archeologiniai radiniai / V.S. // Mūsų rytojus. – 1936, rugpj. 4, p. 5.
Kelmė. Įdomus radinys // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 10 Noruišių (Kelmės raj.) durpyne rastas laivelis.
Kelmės miestelis ant senovės kapinyno // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 31, p. 3
Kelmės rajone “Ąžuolo” kolūkio suartame lauke rastas didelis lobis // Pergalė. – 1958, Nr. 12, p. 181
Kemke H. Der Silberfund von Kiwitten // Prussia (Königsberg). – 1931, t. 29, p. 144-153 Sidabrinių spiralinių lydinių lobis, Rytų Prūsija.
Kemke H. Die Bedeutung der Ostbaltischen Altertümer für Vorgeschichte der Provinz Ostpreussen // Centralblatt für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (Jena). –1900, sąs. 5, p. 257-262.
Kemke H. Die Bedeutung der Ostsee für die Vorgeschichte unserer Provinz // Corespondenztblatt der Deutschen Gesellschaft für Anthropologie (Berlin). – 1904, t. 35, p. 44-46.
Kemke H. Die Gliederung des jungsten heidnischen Zeitalters in Ostpreussen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 21, d. 2, p. 522-525.
Kemke H. Ein Beitrag zur Chronologie der Ostpreussischen Gräberfelder mit Berücksichtung der Nachbargebiete // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft. (Königsberg). – 1899, t. 40, p. 87-112.
Kemke H. Ein Beitrag zur Geschichte unserer provinziallen Altertumsforschung // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1910, t. 47, p. 445-460.
Kemke H. Fundverzeichnis zu Tafeln 7-15 der 1. (ostpreussischen) Sektion des Fotografisches Albums der Berliner Anthropologischen Ausstellung vom Jahre 1880 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1901, t. 42, p. 88-95.
Kemke H. Kritische Betrachtungen über Tischlers Periode E der Ostpreussischen Gräberfelderzeit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 1-57.
Kemke H. Neues Material zur Kenntnis der baltischen Vorgeschichte // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1900, t. 41, p. 19-24.
Kemke H. Silberfund von Marienhof // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1897, t. 38, p. 79-96. Marienhofo lobis; minimi Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) kapinyno ir Kuršių nerijos radiniai.
Kemke H. Über die Gliederung des jüngsten heidnischen Zeitalters in Ostpreussen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1919, sąs. 23, t. 2, p. 522-525.
Kempisty E. Nowe materiały kultur praneolitycznych na stanowisku 1 w Staczach, woj. Suwalskie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1988, t. 49, sąs. 1, p. 45-74
Kempisty E. Ostrodonne naczynie z Czarnej Hańczy i zagadnienie kultury Narwskiej w Polsce // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1981, t. 46, sąs. 1, p. 15-22
Kempisty E., Sulgotowska Z. Pierwsza osada neolityczna z ceremiką typu Dubiczaj w północno-wschodnej Polsce // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1976, t. 41, p. 305-324
Kemtys M. Tyrinėjamos Grūstės istorinės vietos // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 31 Grūstė (Mažeikių raj.), Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Kenstavičius L. Dabšiai / D. Dveigys // Viltis. – 1914, liep. 17 (30), p. 3. Piliakalnis ir akmuo Mažeikių raj.
Kentsgaila A. Pikeliai // Trimitas. – 1924, Nr. 207, p. 26-27. Dapšių (Mažeikių raj.) alkakalnis, akmuo.
Kepurėnai. Plungės vlsč. / Kostis // Trimitas. – 1926, Nr. 12, p. 378 Apie senkapius.
Keras K. Archeologiniai paminklai – visos liaudies turtas // Lenino keliu (Utena). – 1959, spal. 29
Kerbedis S. Iš amžių glūdumos // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1963, spal. 20 Valdomų (Šiaulių raj.) kapinynas.
Kerbelytė B. Kai milžinai gyveno. Padavimai apie miestus, ežerus, kalnus, akmenis. – V., 1969. – 119 p Yra “Kas piliakalnius supylė” skyrelis.
Kerbelytė B. Lietuvių liaudies padavimai. – V., 1970. – 265 p P. 67-85 – padavimai apie akmenis; p. 107-170 – padavimai apie piliakalnius.
Kerbelytė B. Mokai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 121 Akmenys.
Kerbelytė B. Padavimas apie Čičinską // Kalba Vilnius. – 1975, Nr. 3, p. 14 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Kereišis D. Protėviai nenumatė vieno // Mūsų žodis (Skuodas). – 1983, saus. 8 Klaišių kapinynas.
Kerelis A. Pilis numiršta, jeigu pamirštama / Kalbėjosi G. Zemlickas // Mokslas ir technika. – 1996, Nr. 9, p. 9-16. Medininkų pilis
Kernagis S. Archeologiniai radiniai Gedimino kalno papėdėje // Tiesa. –1957, rugpj. 23 Vilniaus pilis.
Kernavė // Savaitė. – 1943, Nr. 10, p, 151
Kernavė laukia lankytojų / Vyt. K. Lab. // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 9 (Nr. 283), p. 4.
Kernavei 900 metų / A.L. // Lietuvos aidas. – 1940, geg. 11, p. 10.
Kernavės muziejuje // Darbininkas (Brooklyn). – 1995, Nr. 3, p. 5 Apie Kernavėje rastą sidabrinio ilgojo falsifikatą.
Kerpauskaitė R. Koks piliakalnių likimas // Naujas rytas (Raseiniai). – 1980, spal. 18 Žalojami Galkaičių ir Gėluvos piliakalniai.
Kerpauskaitė R. Neįkainuojamos vertybės // Naujas rytas (Raseiniai). – 1979, lapkr. 1, p. 3 Rajono kapinynai.
Kerpauskaitė R. Senosios kultūros pėdsakai // Naujas rytas (Raseiniai). – 1979, kovo 27 Derbutų ir Gabrieliškių piliakalniai.
Keršienė V. IV archeologijos festivalyje – ir mažeikiškiai muziejininkai // Santarvė (Mažeikiai). – 1998, spal. 3, priedas: Savaitgalis, p. 1, 6 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Keršys J. Gedimino kalnas prieš 300 metų // Tiesa. – 1957, vas. 24 Vilniaus pilis.
Keršytė N. Valstybės archeologijos komisija // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 24-32
Keršytė R. Bendras rūpestis // Darbas (Pasvalys). – 1984, bal. 17 Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Kętrzyński W. Najdawniejsza stolica litewska // Kwartalnik Historyczny (Warszawa). – 1907, t. 21, p. 604-611; Atsp.: Warszawa, 1907. –10 p. Vorutos paieškos Uturių (Raseinių raj.) apylinkėje.
Keturka P. Pažintis su rumšiškėnų protėviais // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1966, saus. 20 Apie televizijos laidą.
Ketvirtadienį dr. Puzino paskaita Klaipėdoje // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 29, p. 7 Krašto muziejaus draugijos metiniame susirinkime.
Kezienė T. Kai surandame save // Tarybinė moteris. – 1972, Nr. 12, p. 3-5 Apie R. Rimantienę.
Kezienė T. Taip liepia širdis // Tiesa. – 1971, vas. 11, p. 4 Apie R. Rimantienę.
Kezienė T. Žmogeliukas ant puodo šukės // Tiesa. – 1976, rugs. 24 Nidoje, Kuršių nerijoje.
Kezys B. Gyvolių piliakalnis // Vienybė (Akmenė). – 1993, spal. 6
Kiaupa Z. Trakų pilys – Lietuvos kultūros židinys // Galvė (Trakai). – 1989, spal. 31
Kiaušas A., Alekna A. Kaip globojame paminklus? // Žemės ūkis. – 1985, Nr. 11, p. 18 Kernavė.
Kibirkštienė A. Marija Gimbutienė: “Man gyvybės vanduo buvo Lietuva...” // Kauno diena. – 1993, birž. 12, p. 1-2 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Kicka N. Moneta tatarska hana Złotej Hordy Mehemeda Tochtamysza z kontramarką Witolda, Wielkiego księcia Litewskiego // Przgląd bibliograficzno-archeologiczny (Warszawa). – 1882, t. 3, p. 46-49.
Kieferling G. Bemerkungen zu Äxten römischen Kaiserzeit und der frühen Völkerwanderungszeit im mitteleuropäischen Barbaricum // Beiträge zu römischer und barbarischer Bewaffnung in den ersten vier nachchristlichen Jahrhunderten (Marburger Kolloquium, 1994). – Lublin/Marburg, 1994. – P. 336-356 Aptariami ir 24 vakarų baltų kirviai, 12 Lietuvos (Miežonių, Pajuosčio, Upytės) kirvių ir 143 Latvijos kirviai (remiamasi H. Mooros darbu).
Kiek kainuoja archeologiniai kasinėjimai / Linas // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 20 (Nr. 83), p. 8
Kiek metų žemdirbystei? // Vakarinės naujienos. – 1986, geg. 30 Apie archeologų konferenciją Vilniuje.
Kiekvieną Klaipėdos kraštotyros muziejaus lankytoją … // Švyturys (Kretinga). – 1964, geg. 16. – Tas pat: Panevėžio tiesa. – 1964, geg. 17 Apie eksponuojamą Švedijos monetą – varinę plokštę.
Kieniewicz K. Forum Jagiellonicum zagadnieniem palącej aktualności // Słowo. – 1938, bal. 3, p. 3 Vilniaus Žemutinė pilis
Kiersnowski R. Białoruś, Litwa, Polska, Ukraina – wspólne dzieje pieniądza: Referat wprowadzający // Białoruś, Litwa, Polska, Ukraina – wspólne dzieje pieniądza: Materialy z I Międzynarodowej konferencji numizmatycznej, Saprasl 20-22.X.1994. – Warszawa, 1996. – P. 5-12
Kiersnowski R. Najdawniejsze monety litewskie // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1984, sąs. 3/4, p. 129-175 Rec.: Michelbertas M. Darbai apie seniausias lietuviškas monetas // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 118-122.
Kiersnowski R. Uwagi o znaleziskach monet wczesnośredniowiecznych z ziem pruskich // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1961, t. 4, sąs. 1/2, p. 1-8
Kiersnowski R. Uwagi o znaleziskach monet wczesnośredniowiecznych z ziem pruskich // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1960, t. 4, sąs. 1/2, p. 1-4 Rec.: Piniński J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 206-208.
Kiersnowski R. Zagadnienie obiegu pieniądzą wczesnośredniowiecznego na obszarze Polski północno-wschodniej // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1964, t. 1, p. 87-97 VIII-XIII a. sidabro daiktų ir monetų lobiai prūsų žemėse.
Kiersnowski R. Zwischen Osten und Westen. Die ältesten litauschen Münzen // Hikuin (Hojbjerg). – 1985, Nr. 11, p. 281-288
Kieszkowski W. Dolny zamek Wileński // Arkady (Warszawa). – 1937, Nr. 10, p. 506-511 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra.
Kieszkowski W. Dzieje placu Katedralnego w Wilnie // Wilno. – 1939, Nr. 2, p. 89-107 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Kieszkowski W. Stara Lida // Goniec poranny. – 1939, bal. 23, p. 3 Lydos pilis.
Kieszkowski W. Teorija i praktyka w Trokach i na Górze Zamkowej // Coemedia (V.). –1938, Nr. 2, p. 15-17 Trakų salos pilis.
Kieszkowski W. Teorja i praktyka w Trokach i na Górze Zamkowej. Wywiad z p. Konserwatorem W. Kieszkowskim // Coemedia (V.). – 1938, Nr. 2, p. 15-17 Trakų salos pilis.
Kietis V. Karžygiai, skerdykla ir bekonai // Sekmadienis. – 1931, Nr. 20, p. 3 Tauragė, skerdykla statoma ant senkapių. Lyžiai?
Kilian L. Das Siedlungsgebiet der Balten in der älteren Bronzezeit // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 4, p. 107-114
Kilian L. Haffenküstenkultur und Ursprung der Balten. – Bonn, 1955. – 320 p., 56 lent., 17 žml Rec.: Kostrzewski J. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1960, t. 4, sąs. 2, p. 377-384. La Baume W. // Germania (Berlin). – 1955, t. 33, p. 245-247.
Kilian L. Mittelrussland Urheimat der Balten? // Tolkemita-Texte (Dieburg). – 1989, sąs. 30, p. 1-52
Kilian L. Zum Ursprung der Balten // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 2, p. 39-40
Kilian L. Zur Frage eines vestfinnischen Substrats in Litauen aus der Sicht von Archäologie und Hydronymie // Zeitschrift für Ostforschung (Marburg an der Lahn). – 1986, t. 35, sąs. 4, p. 481-502
Kilkus K. Įdomioji ežerotyra. – V., 1985. – 176 p P. 115-116 – apie Trakų ežerų lygio svyravimus; p. 117 – apie Dubingius (Molėtų raj.); p. 117-118 – apie Ginučius (Ignalinos raj.).
Kinčinaitis V. Kryžiaus kelio vingiai ir archeologija // Šiaulių kraštas. – 1993, rugs. 4, p. 5 Paroda Šiauliuose.
Kintų piliakalnio padavimas / M.D. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, birž. 11, p. 2. Šilutės raj.
Kiošių senkapis // Kaimynas (Klaipėda). – 1933, Nr. 10, p. 39-40; Nr. 11, p. 41-42 Šilutės raj.
Kiparsky V. Die Kurenfrage. – Helsinki, 1939. – 474 p. – (Annales Academiae Scientarum Fennicae. T. 42) Rec.: Blese E. // Latvijas Vēstures instituta žurnals (Rīga). – 1940, Nr. 2, p. 295-308.
Kirkilionis V. Krosnies amžius – 1500 metų // Švyturys. – 1962, Nr. 5, p. 26 Paplienijos (Telšių raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Kirkor A. H. Groby wielkoksiążece i królewskie w Wilnie. – Kraków, 1882. – Lietuvių k.: Aušra, 1886, Nr. 5, p. 137-143; atskiras leid. Tilžėje, 1898.
Kirkor A. H. Kapai didžiu kunigaikszcziu ir karaliu Vilniuje // Auszra. – 1886, Nr. 5, p. 137-143; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7.
Kirkor A. H. Wycieczka na górze Zamkowa w Wilnie // Kalendarz domowi litewski na r. 1882. – Wilno, 1882. P. 12-17.
Kirkor A. Wilno. Zostająca pod opieką J.C.Cesarzewicza Następcy Tronu Komissja archeologiczna Wileńska... / A. K. // Kurjer Wileński. – 1860, vas. 9, p. 102. – Lygiagr. tekstas rus.
Kirkor A. Wycieczka archeologiczna po gub. Wileńskiej Jana ze Sliwina // Biblioteka Warszawska. –1855, t. 2, p. 433-452; t. 3, p. 20-26; t. 4, p. 237-257.
Kirkor A. Zarysy gubernij północno i poludniowo zachodnych // Opiekun domowy. – 1875, Nr. 2-6; Nr. 15-21. Nr. 2-6 apie Vilniaus gub., Nr. 15-21 apie Kauno gub.
Kirkor A. Znaczenie i postęp archeologii w naszych czasach // Pamiętniki Komissji archeologicznej Wileńskiej.– Wilno, 1856. – D.1, p. 25-39. – Lygiagr. tekstas rus.
Kirkor A. И. Hroby a mohyly predhistoricke v Polsce, na Litve a Rusi // Slovensky sbirnik (Praha). – 1881, p.1-28.
Kirkoras A. H. Lietuva nuo seniausių laikų iki 1812 metų / Su A. Kulakausko įvadu “Lietuva” “Vaizdingosios Rusijos” leidinyje ir V. P. Būdos pastabomis-komentarais – V., 1995. – 208 p. – Versta iš kn. “Живописная Россия” (М., 1882, т. 3). – Skyrelis “Lietuvių mitologija” spausdintas knygoje: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 306-314. (Su N. Vėliaus įvadu ir paaiškinimais, p. 304-305, 531-532) P. 11-16 – Lietuvos Paliesės priešistoriniai laikai; p. 32-42 – lietuvių kalba ir mitologija.
Kirkoras A. H. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. –V., 1991. – 281p. / Vertė K. Uscila iš antro leidimo (Wilno, 1859)
Kirlys J. Ką byloja Juodonių piliakalnis? // Gimtinė. – 1997, Nr. 3, p. 3 Juodonys (Rokiškio raj.).
Kirrinnis H. Tilsit die Grenzstadt im deutschen Osten. – Tilsit, 1936. – 212 p Rec.: Jonaitis J. // Vairas. – 1936, t. 17, Nr. 6, p. 695-696. P. 49-63 – apie Linkūnų kapinyną prie Tilžės ir Klaipėdos krašto archeologiją.
Kisielius V. Napoleono kepurė // Švyturys. – 1965, Nr. 21, p. 28 Lepelionių (Prienų raj.) piliakalnis.
Kisinas J. Prof. E.A. Volterio bibliografija // Tauta ir žodis (K.). – 1928, kn. 5, p. 361-385
Kitkauskas K. Nežinomi būtovės slėpiniai / Pokalbį užrašė K. Pranckevičius // Apžvalga. - 1996, Nr. 32, p. 1 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Archeologai iš Katedros aikštės pasitraukė per anksti // Lietuvos aidas. – 1998, lapkr. 27, p. 13 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Archeologų radinys apie Lietuvą XII a. // Kultūros barai. – 1986, Nr. 8, p. 65-66 Apie Novgorode rastą tošį su įrašu, kuriame paminėta Lietuva.
Kitkauskas N. Architektūriniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai ( 1990-1993 metų tyrimai). – V., 1995. – P. 81-149 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Architektūriniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 metų tyrimai). – V., 1991. – P. 52-76 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Architektūros tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrimai). – V., 1989. – P. 49-75 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Biržų antrosios pilies pylimai, fosa, redutas, tiltas // Architektūros paminklai. – 1975, t. 3, p. 136-156, 224-225, 235-236
Kitkauskas N. Didžiausia mūsų sostinės puošmena – kunigaikščių rūmai // Veidas. – 1993, Nr. 34, p. 20-23
Kitkauskas N. Gyvenimas kultūros paveldui // Dienovidis. – 1998, Nr. 14, p. 16 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Kitkauskas N. Kas naujo Šventaragio slėnyje? Žemutinėje pilyje atkastos iki šiol nežinomų XIII-XIV a. mūrinių pastatų liekanos // Lietuvos aidas. – 1995, rugpj. 22, p. 1, 15 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Keletas minčių apie XIII-XIV a. Lietuvos kulto pastatus, urbanistiką, statybos medžiagas: S. Mikulionio straipsnio papildymas // Europos dailė: Lietuviškieji variantai. – V., 1994. – P. 49-54
Kitkauskas N. Kokia Žemutinės pilies Valdovų rūmų ateitis // Lietuvos aidas. – 1997, saus. 21, p. 1, 23 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Lietuviai, žemaičiai ir jų kaimynai XIII a.: su rankraščio “Incipiunt Descripciones Terrarum” tekstu (p. 365-368) ir jo vertimu iš liet. k. (vertė E. Ulčinaitė, p. 369-372) // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis (V.). – 1998, t. 13, p. 357-364.
Kitkauskas N. Medininkų pilis – Lietuvos rytų vartai // Statyba ir architektūra. – 1993, Nr. 11, p. 21-22
Kitkauskas N. Medininkų senovė ir nūdiena // Dienovidis. – 1992, Nr. 31/32, p. 7 Medininkų pilis.
Kitkauskas N. Medininkų senovė ir nūdiena // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 4-6
Kitkauskas N. Naujas istorijos puslapis // Vakarinės naujienos. – 1986, lapkr. 4 Apie šventvietę po Vilniaus katedra.
Kitkauskas N. Naujausi Vilniaus pilių tyrimo duomenys – svarbus Lietuvos istorijos šaltinis // Lietuvių katalikų mokslų akademijos suvažiavimo darbai. – V., 1995. – T. 15, p. 198-211 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Naujausi Vilniaus pilių tyrimų duomenys – svarbus Lietuvos istorijos šaltinis // Lietuvių katalikų mokslų akademijos XV suvažiavimo pranešimų tezės. – V., 1991. – P. 15-16 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Naujos žinios apie Radvilų rūmus Vilniaus pilyje // Lietuvos aidas. – 1998, rugpj. 22, p. 27 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Nuo Aukštutinės pilies žvelgiant // Veidas. – 1993, Nr. 31, p. 18-19
Kitkauskas N. Paskirta “Vilniaus garso” premija // Voruta. – 1994, Nr. 11, p. 2 Apie S. Lasavicką.
Kitkauskas N. Paveikslų galerijos (buv. Vilniaus katedros) konservavimas 1931-1937 m. ir šiandieninės jos deformacijos // Architektūros paminklai (V.). – 1970, t. 1, p. 15-43
Kitkauskas N. Prikelkime karališkuosius Medininkus // Draugas (Chicago). – 1993, liep. 10
Kitkauskas N. Ryžtamės nelengvam, bet prasmingam žingsniui – atstatyti didžiųjų kunigaikščių rūmus // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 22, p. 13
Kitkauskas N. Susirūpinkime Gedimino kalnu // Vakarinės naujienos. – 1981, kovo 31, p. 2 Vilnius.
Kitkauskas N. Šventaragio slėnyje stovėjo valdovų rūmai // Dienovidis. – 1993, geg. 21, p. 5
Kitkauskas N. Valdovų rūmų architektūra. Stilių kaita ir mada // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 16-22 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Vilniaus arkikatedros požemiai. – V., 1994. – 78 p
Kitkauskas N. Vilniaus katedra. – V., 1976. – 78 p. – Tas pat anglų ir rusų k. Vilniuje 1977 m
Kitkauskas N. Vilniaus pilies gynybiniai įtvirtinimai, pilies ryšys su miestu // Istorijos ir kultūros paminklų tyrimai ir restauravimas Lietuvos TSR, 1976-1980. – V., 1980. – P. 48-49 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Vilniaus pilys: statyba ir architektūra. – V., 1989. – 231 p. Rec.: Poklewski T. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1991, Nr. 2, p. 216-220.
Kitkauskas N. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorija // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 68-69 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai // Paminklotvarkos darbai ir problemos: Mokslinės techninės konferencijos pranešimų tezės, 1990 bal. 17-19 d. – V., 1990. – P. 83-85 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Vilniaus Žemutinės pilies senieji pastatai ir jų datavimo kriterijai // Urbanistika ir architektūra. – 1998, Nr. 2, p. 77-87 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Vilnius cathedral (basilica) // Lithuanian archaeology: investigations and findings. –V., 1998. – P. 26 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Vytauto Didžiojo statybos Lietuvoje // Vytautas Didysis ir Lietuva. – V., 1997. – P. 26-31
Kitkauskas N. XVIII a. pabaigos Vilniaus pilių planas // Dienovidis. – 1995, Nr. 39, priedas: Vilniaus balsas, p. 2(8) Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Žemutinės pilies valdovų rūmų architektūros atkūrimo prielaidos // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – 1998, t. 13, p. 373-411 Vilniaus pilys
Kitkauskas N. Žemutinės pilies Valdovų rūmų architektūros raida // Statyba ir architektūra. – 1997, Nr. 3, p. 45-46 Vilniaus pilis
Kitkauskas N. Žvilgsnis į Gedimino aikštės praeitį // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 44, p. 8-9
Kitkauskas N., Abramauskas S. Nauji išaiškinti faktai apie buvusios Vilniaus katedros (dabartinės Paveikslų galerijos) architektūros raidą // Architektūra ir miestų statyba. –1975, sąs. 4, p. 83-106
Kitkauskas N., Dzikas L. Žemutinės pilies karalių rūmai // Kultūros barai. – 1988, Nr. 6, p. 50-56; Nr. 7, p. 58-64; Nr. 8, p. 50-55 Vilniaus pilis
Kitkauskas N., Lasavickas S. Vilniaus Žemutinės pilies kai kurių ankstyvųjų pastatų liekanų tyrimai // Architektūros paminklai (V.). –1977, t. 4, p. 3-14, 105-106, 111-112, 116-117
Kitkauskas N., Levandauskas V., Juchnevičiūtė D. Žemutinės ir Aukštutinės pilių kompleksas Gedimino a. // Vilniaus architektūra. – V., 1985. – P. 98-105. – Aut. nurodyti turinyje Vilniaus pilys
Kitkauskas N., Levandauskas V., Tautavičius A. Vilniaus pilys // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – V., 1988. – T. 1, p. 45-55 Vilniaus pilis
Kitkauskas N., Lisanka A. Nauji duomenys apie viduramžių Vilniaus katedrą // Kultūros barai. – 1986, Nr. 4, p. 59-63; Nr. 5, p. 56-61; Nr. 6, p. 47-51; Nr. 7, p. 58-61
Kitkauskas N., Lisanka A. Perkūno šventyklos liekanos Vilniaus Žemutinėje pilyje // Kultūros barai. – 1986, Nr. 12, p. 51-55
Kitkauskas N., Lisanka A., Lasavickas S. Perkūno šventyklos liekanos Vilniaus Žemutinėje pilyje // Kultūros barai. – 1987, Nr. 1, p. 40-63; Nr. 2, p. 53-57
Kitkauskas N., Lukoševičius S. Gedimino pilyje – Lietuvos parlamentas // Lietuvos aidas. – 1991, rugs. 3, p. 5 Vilniaus pilis
Kitkauskas N., Šliogeris V. Litauische Burgen im Zeitraum der Bildung und Zentralisierung des litauischen Staates (11.-15. Jh). Ergebnisse ihrer Forschung // Castella Maris Baltici. – Stockholm, 1993. – T. 1, p. 109-115
Kiudulas A. Vertybės, kurias reikia saugoti. Dėl kai kurių archeologinių paminklų likimo // Tiesa. – 1974, rugpj. 15
Kizala J. Archeologiniai kasinėjimai Punioje // Lenino keliu (Jieznas). – 1958, rugs. 6 Punia (Alytaus raj.).
Kizelis J., Šilkinis A., Bucius V. Gyvename Punioje // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 14, p. 10 Dėl piliakalnio šlaitų sustiprinimo.
Kizis A. Ožkos akmuo // Mūsų girios. – 1960, Nr. 8, p. 60 Pasiaurės (Švenčionių raj.) miškas.
Kynas A. Vyčio kryžiaus mįslė // Kultūros barai. – 1990, Nr. 9, p. 60-63
Kynas K. Prieš šešis amžius Trakuose // Kalba Vilnius. – 1978, Nr. 51, p. 15 Trakų pilių teritorijoje rastos šachmatų figūrėlės.
Kyлaкoв B. И. Holibo. Meждуpeчье Ильфинг и Фришинг в 5 в.н.э. // Гicтapычна-apxeaлariчнi збоpнiк (Miнcк). – 1998, № 13, с. 98-119.
Kyлaкoв B. И. Maйнцcкий peгистр фибул из музеев Keнингсбepгa // Гicтapычна-apxeaлariчнi збоpнiк (Miнcк). – 1998, № 13, с. 48-58
Kłaczynśki S. Prace nad ochroną i restauracją zabytków na terenie Wileńskiego urzędu konserwatorskiego // Kurjer Wileński. – 1929, bal. 30, p. 3 Vilniaus ir Trakų pilys.
Kłaczyński S. Z. Góra Zamkowa / S.Z.Kł. // Kurjer Wileński. – 1930, gruod. 19, p. 2
Kłaczyński S. Z. Przy grobach królewskich w Bazylicie / S. Z. Kł. // Kurjer Wileński. – 1931, spal. 29, p. 2
Kłaczyński S. Z. Renesansowe Wilno Zygmunta Augusta / S.Z.Kł. // Kurjer Wileński. – 1934, lapkr. 15, p. 9. W. Kieszkowskio paskaitos atpasakojimas.
Kłaczyński S. Z. Środa konserwatorska / S.Z.Kl. // Kurjer Wileński. – 1930, vas. 15, p. 2-3. Trakų pilys, Vilnius, Medininkai, Lyda, Krėva.
Klaipėdoje iškasė ir vėl užkasė apie 30 paprastų kibirų senovės pinigų / A. S. // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1930, Nr. 30, p. 3
Klaipėdos kr. Muziejaus nauji turtai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1932, geg. 22, p. 5 Archeologiniai radiniai.
Klaipėdos krašto kraštotyra // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1937, Nr. 2/4 (14/16), p. 179-180 Apie Klaipėdos muziejaus archeologijos rinkinį.
Klaipėdos mokytojų seminarijos I kl. mokinių archeologinė iškyla į Žardę / Jon. Bas. // Lietuvos keleivis. – 1935, rugs. 26. Bandužių (Klaipėda) kapinynas (?).
Klaipėdos pašonėje // Mūsų gamta. – 1969, Nr. 2, p. 38 Tauralaukio akmuo.
Klaišių kaimas // Ūkininkas. – 1924, Nr. 16/17, p. 12-13. Kapinynas (Skuodo raj.).
Klau V. Blick vom Gediminberg // Wilnaer Zeitung. – 1943, bal. 3
Klauseikis J. Byla dėl 12 hektarų // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, vas. 13, p. 4 Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis
Klebs R. Ausstellung und Katalog des Bernstein Museums von Stantien und Becker. – Königsberg, 1889. – 103 p. Ir apie Juodkrantės radinius.
Klebs R. Der Bersteinfunde der Steinzeit von der Baggerei bei Schwarzort. (Königsberg). – 1882. – 75 p., 12 lent. Ties Juodkrante mariose rasti gintaro dirbiniai.
Kleemann O. Die vorgeschichtliche Erforschung des Kreises Sudauen // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 4, p. 56-64
Kleemann O. Die Wikingerausstellung des Prussia-Museums // Germanen-Erbe (Leipzig). – 1937, t. 2, p. 354-357
Kleemann O. Ein völkerwanderungszeitliches Gräberfeld in Sudauen // Altpreussen (Königsberg). – 1942, sąs. 2, p. 21-26 Prūdiškių pilkapiai (Suvalkų vaivadija).
Kleemann O. Gedanken zur Ursprung, Entstehung und Verbreitung der Baltischen Streitäxte // Bulletin de la Societe Royal des Lettres de Lund, 1953-1954. – Lund, 1954
Kleemann O. Kolbenarmringe in den Kulturbeziehungen der Volkerwanderungszeit // Jahreschrift für Mitteldeutsche Vorgeschichte. – 1951, t. 35, p. 102-106, 113-122, 140-141
Klevinskas V. Ar vaikščiosime po Lietuvos Pompėją… // Tiesa. – 1991, liep. 19, p. 3 Vilniaus pilis
Klevinskas V. Kur palaidotas Gediminas? // Tiesa. – 1991, rugs. 25, p. 3 Apie Gedimino kapo kalną Vilniuje.
Klevinskas V. Prie Aukštutinės pilies mūrų // Tiesa. – 1991, rugpj. 9, p. 3 Apie S. Lasavicko darbus.
Klevinskas V. Ten, kur stovėjo Kreivoji pilis? // Tiesa. – 1991, liep. 13, p. 2 Kreivosios pilies paieškos Vilniaus Trijų Kryžių kalne
Kligys V. Trakų piliakalnis // Diena. – 1930, Nr. 46, p. 5 Koplyčkalnis (Rokiškio raj., Kamajų v.).
Klimas A. Pasižvalgius į mūsų senovę / A. Kelmutis // Trimitas. – 1932, Nr. 13, p. 246-248. Vokiečių spauda dėl lietuvių kilmės Klaipėdos krašte ir Rytų Prūsijoje.
Klimas A. Užmirštas piliakalnis / A. Kelmutis // Lietuvos žinios. – 1909, spal. 10 (23), p. 3. Kampinių (Marijampolės raj.) kaimo Apšutkalnį laiko piliakalniu.
Klimas P. Lietuvių giminės // Liuosoji valanda. – 1918, vas. 26, p. 3.
Klimas P. Lietuvių senobės bruožai. – V., 1919, – 170 p. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 147-183. Rec.: Tumas J. // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, t. 1, kn. 3, p. 435-438. P. 78-107 – apie senovės religiją.
Klimas P. Trumpos žinios apie mūsų giminaičius senprūsius ligi XIII a. // Kovo 20 dieną. – K., 1921. – P. 3-23.
Klimas R. Išeivijos projektą žada paremti komercinis “Senamiesčio” bankas // Vakarinės naujienos. – 1993, rugs. 28, p. 4
Klimašauskaitė J. Aštuntą vasarą kasinėjami senovės Lieporiai // Šiaulių kraštas. – 1996, liep. 25, p. 3 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Klimašauskas B. Kas tu, mįslingoji Daugvėre? // Bičiulis (Kelmė). – 1991, bal. 20 Bumbulų (Kelmės raj.) kaimo pylimai.
Klimašauskas J. Paminklai – visų bendras turtas // Komunistinis žodis (Kelmė). –1968, liep. 20
Klimavičius J. Lietuvių etnoso antrasis amžius // Lietuvos aidas. – 1991, birž. 20, p. 5
Klimavičius J. Žirgo mįslę menant // Žodžiai ir žmonės. – V., 1974. – P. 69-77 Žirgo ir arklio sąvokų etimologija ir chronologija.
Klimavičius R. Dailininkas ir senienų kolekcionierius R.Alekna-Švoinickis // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987, geg. 6-7). – V., 1987. – P. 57-58 Jis kasinėjo Pakalniškių (Panevėžio raj.) pilkapius.
Klimka L. Akmenys ir kalendorius // Ūkininko patarėjas. – 1992, saus. 31, p. 3
Klimka L. Ant Birutės kalno užkopus: Birutės kalno koplyčia; Padavimas apie Birutę // Žemaičių žemė. – 1997, Nr. 1, p. 19-31
Klimka L. Apie astronominę Palangos alko statinio paskirtį // LIM, 1985 metai. – V., 1986. – P. 36-43 Birutės kalnas.
Klimka L. Astronominiai Lietuvos akmenys // Komjaunimo tiesa. – 1988, kovo 17, p. 3 Purmalių (Klaipėdos raj.), Birutės kalno Palangoje.
Klimka L. Baltijos šalių astroarcheologijos simpoziumas // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 19, p. 4 Rygoje, minimi V. Žulkaus ir L. Klimkos pranešimai.
Klimka L. Etnokosmologija: objektas ir problemos // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 2, p. 34-35
Klimka L. Istoriniai akmenys Daugyvenės slėnyje ir Koplyčkalnio mįslė // Daugyvenės kraštas. – K., 1998. – P. 27-31 Pakruojo ir Radviliškio rajonai.
Klimka L. Iš žvaigždžių ir dainų // Jaunimo gretos. – 1989, Nr. 7, p. 4-5 Apie senovės lietuvių kalendorių ir tikėjimus.
Klimka L. Kur dingo baltų astrologija / Kalbėjosi A. Gečiauskienė // Voruta. – 1998, Nr. 1, p. 11.
Klimka L. Kur saulutė stulpavojo // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 8, p. 24-25 Birutės kalnas Palangoje.
Klimka L. Mįslingieji “astronominiai” akmenys // Lietuvos dangus. – V., 1995. – P. 80-87
Klimka L. Mįslingieji akmenys // Šalcinis (Dzūkijos nacionalinio parko leidinys). – 1994, Nr. 12, p. 2-3 Jonionių (Varėnos raj.) kaime, Nemuno pakrantėje esą paleoastronominiai akmenys.
Klimka L. Mįslingieji ženklai // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 3, p. 13 Apie akmenis.
Klimka L. Sena astranomiskās noverošanas vieta Palangā // Zvaigżņota debess (Rīga). – 1986, gada rudens, p. 43-46 Birutės kalnas.
Klimka L., Gedvilas A. Stulpai ir ritualai // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 9, p. 10-12 Monetose aptinkamų ženklų simbolika.
Klimka L., Laužikas R. Paežerių akmenys // Žiemgala (Pakruojis). – 1993, Nr. 8/9, p. 14-15
Klimka L., Vaitkevičius V. Laukagalio apeiginis akmuo // Paparčių ir Žaslių apylinkės. – Kaišiadorys, 1997. – P. 343-350 Laukagalis (Kaišiadorių raj.).
Klimowicz F. Cenne wykopaliska // Czerwony sztandar. – 1955, birž. 5 Vilniaus pilis.
Klivis R. Lietui lyjant // Aistuva (Ukmergė). – 1990, Nr. 14, p. 1 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Klykūnas J. Dėl archeologinių ir šiaip įdomių vietų sąrašo, įdėto į „Švietimo darbo“ 4 Nr. // Švietimo darbas. – 1925, Nr. 8, p. 847-849 Panevėžio apskr. paminklai.
Klykūnas J. Šis tas iš mūsų senovės. Slaptieji karo keliai. Milžinkapiai. Bažnytiniai-istoriniai turtai. Alkakmeniai // Švietimo darbas. – 1926, Nr. 6, p. 755-757
Klovainiai. Rado senų pinigų // Mūsų rytojus. – 1936, geg. 19, p. 4 Dimšiškiai (Pakruojo raj.).
Klovaitė R. Tūkstantmečiai prabyla // Švyturys (Kretinga). – 1967, rugpj. 12 Šventosios (Palanga) gyvenvietė
Klumbys A. Jomantų pilis // Trimitas. – 1928, Nr. 16, p. 533-538; Nr. 17, p. 566-570 Grožinis kūrinėlis apie Jomantų (Šilutės raj.) piliakalnį.
Klumbys A. Švėkšnos valsčiaus senovės liekanos. // Lietuva. – 1924, lapkr. 18, p. 4-5. Paulaičių ir Nikėlų (Šilutės raj.) kapinynai, piliakalniai, mokyklų rinkiniai.
Knapke E. 16 ostpreussische Münzdepotfunde // Prussia (Königsberg). – 1927, t. 27, p. 282-288 P. 284 – Tauragės lobis.
Knapke E. Sieben ostpreussische Münzfunde // Zeitschrift für Numismatik. – 1926, t. 26, p. 228-229 Tauragės monetų lobis.
Kniūkštienė G. Namai šeimininką peikia // Komjaunimo tiesa. – 1988, bal. 7, p. 3 Veliuonos piliakalniai.
Knizinas S. Pulkininką Tarasenką palydint // Karys. – 1932, Nr. 51, p. 1012
Knystautas J. Paežeriečių muziejus // Artojas (Šilalė). – 1963, bal. 30 Požerės (Šilalės raj.) kapinyno radiniai.
Knyva A., Labanauskas K. Biržai: vertybių posūkis // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 25, p. 16 Biržų pilis, pilies teritorijos augalija.
Knorr H. Die slawische Messerscheidenbeschlage // Mannus (Leipzig). – 1933, t. 30, p. 479-545 Vakarų Lietuvos kapinynų (Andulią ir kt.) medžiaga.
Kobylińska U. Sambian style in the early Roman period: The problem of origin and development of Aesthic norms // Archeologia Polona (Wrocław). – 1981 (1982), t. 20, p. 123-128
Kochanskas J. Eugenijaus mokslas nežino provincijos… // Alytaus naujienos. – 1993, rugpj. 4, p. 1 Apie E. Svetiką.
Kodėl nuo Gedimino kalno pašalintos lenkų propagandos lentos ir kryžius // Vilniaus balsas. – 1940, birž. 12, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Kodėl sustabdyti Gedimino kalne darbai ? / P. A-žas. // XX amžius. – 1940, geg. 20, p. 5. V. Landsbergio-Žemkalnio paaiškinimas.
Köhne B. Zur Geschichte der Litauishen Wappenbilder // Mémoires de la Société d’Archéologie et de Numismatique de St. Pétersbourg. – St. Peterbourg-Berlin, Posen et Bromberg, 1847. – P. 353–358. Stiebų vartai kilę iš Genujos kolonijos Kafos monetų.
Kokia numatyta kultūros paminklų apsauga // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 27 (Nr. 480), p. 3 Paminklų apsauga
Kokie buvo Klaipėdos krašto gyventojai senovėje // Kalba ir kraštas (Klaipėda). – 1933, Nr. 41, 42 P. Pakarklio 1932 m. “Lietuvos žiniose” paskelbtų straipsnių atpasakojimas.
Kokios tai monetos? // Komjaunimo tiesa. – 1958, birž. 22 Paršežerio (Šilalės raj.) pakrantėje rastas 1539 m. Gdansko grašis ir Šapio (Anykščių raj.) kaime rastas 1664 m. Jono Kazimiero šilingas.
Koks likimas laukia Žemutinės pilies // Lietuvos rytas. – 1993, lapkr. 25, p. 3. –Tas pat: Respublika. – 1993, lapkr. 25
Koks Salduvės likimas / P. J. Šiauliškė // Šiaulių naujienos. – 1992, rugpj. 12, p. 2. Dėl piliakalnio aplinkos.
Kola A., Szulta W., Žulkus V. Tilto Platelių ežere povandeniniai tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 455-458
Kola A., Žulkus V. Viduramžių pabaigos – naujųjų laikų pradžios tilto Platelių ežere povandeniniai archeologiniai tyrimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 296-300
Kolendo J. A la recherche de l’ambre Baltique. L’expetion d’un chevalier romain sous Neron. – Warszawa, 1981. – 115 p. (Studia Antiqua, 4)
Kolendo J. Rzekome znalezisko posążków egipskich w Szwekszniach na Litwie // Rocznik Białostocki. – 1976, t. 13, p. 283-297 Dėl Švėkšnoje rastų statulėlių autentiškumo.
Kołendo J. Wenetowie w Europie środkowej i wschodniej: Lokalizacja i rzeczywistości etniczna // Przegląd Historyczny (Warszawa). – 1984, t. 75, sąs. 4, p. 637-653
Kolendo J. Wyprawa po bursztyn bałtycki za Nerona // Pomorania Antiqua (Gdańsk). – 1981, t. 10, p. 25-63
Kolupaila S. Gardinas – Trakai – Vilnius // Židinys. – 1938, Nr. 8/9, p. 289-302 Pilių tyrimai.
Kolupaila S. Nemunas (Nuo Merkinės iki Birštono) // Gamtos draugas. – 1937, p. 145-192 P. 165-171 – Punios piliakalnis.
Kolupaila S. Susirūpinkime “Gedimino kapu” Vilniuje // XX amžius. – 1940, liep. 9, p. 4
Kolupaila S. Trakuose // Karys. – 1930, Nr. 29, p. 569-570 Trakų pilis.
Komisya archeologiczna w Petersburgu // Biblioteka Warszawska. – 1889, t. 3, p. 483. Dėl Trakų pilies apsaugos.
Kompaktinis diskas apie seniausią istoriją // Lietuvos aidas. – 1998, vas. 28, p. 23 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Koncevičius J (?). Giltinė ir avykirpės žirklės / J. K. Sz. // Auszra. – 1885, Nr. 1, p. 10-13; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7.
Koncewicz J. Der Tod und die Schafschere // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1893, t. 3, p. 116-117.
Končiauskas L. Milžinkapiai // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 11, p. 11 Survilų (Raseinių raj.) kapinynas.
Končius I. Apie Plienijos kalną / Vepelis // Lietuvos žinios. – 1910, rugs. 11 (24), p. 2. Paplienijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Končius I. Gondinga // Žemaičių žemė. – 1997, Nr. 2, p. 47 Gandingos (Plungės raj.) piliakalnis.
Končius I. Gondingos pilis / Vepelis // Lietuvos žinios. – 1910, rugs. 25 (spal. 8), p. 3. Plungės raj.
Končius I., Ruokis V. Palangos kraštas. – K., 1925. – 256 p P. 234-238 apie Birutės kalno koplyčią; p. 242-247 apie “švedų pylimus” Palangoje, prie Basanavičiaus gatvės.
Kondratas Z. Naujoji ekspozicija istoriniame muziejuje // Kauno tiesa. – 1957, lapkr. 17 Minimi archeologiniai eksponatai.
Kondratas Z., Gabriūnaitė K. Naujas skyrius Istoriniame muziejuje // Kauno tiesa. – 1961, rugpj. 4 Archeologijos skyrius.
Kondratienė O. 1988 ir 1989 m. palinologinių tyrimų duomenys // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 m. tyrimai). – V., 1991. – P. 96-102
Kondratienė O. Gedimino kalno ir arsenalo kultūrinių sluoksnių susidarymo paleogeografijos bruožai // “Vilniaus pilys naujausių mokslinių tyrinėjimų šviesoje”: Mokslinės konferencijos tezės (1983 m. gruodž. 20 d.). – V., 1983. – P. 15-17 Vilniaus pilis.
Kondratienė O. Lietuvos miškai priešistoriniais laikais // Mūsų girios. – 1958, Nr. 9, p. 18-21
Kondratowicz L. Wiersze na uroczyste otwarcia Muzeum Starożytności w Wilnie, dnia 17 kwietnia 1856 roku // Pamiętnik Komissji archeologicznej Wileńskiej. – Wilno, 1856. – D. 1, p. 47-48.
Konferencija nauk historycznych poswięcona badaniom ziem północno-wschodnim Polski // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1962, sąs. 1, p. 93-95 Balstogės konferencija.
Konferencijos, seminarai // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 48 Apie 1996 m. įvykusias archeologų konferencijas.
Konferencijos, seminarai // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 60 Apie 1998 m. įvykusias archeologų konferencijas Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje.
Konferencja archeologów republiki // Czerwony sztandar. – 1961, gruod. 2
Konserwacja Góry Zamkowej // Słowo. – 1930, rugpj. 13, p. 2 Naugarduko pilis.
Konserwacja historycznych zabytków // Goniec poranny. – 1939, liep. 14, p. 4 Taip pat apie Trakų pilis.
Konserwacja ruin na górze Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1913, geg. 22 (birž. 4).
Konserwacja ruin na górze Zamkowej w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1933, lapkr. 21. – Tas pat: Słowo – 1933, lapkr. 21, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis
Konserwacja ruin zamku w Krewie // Žródła Mocy (V.). – 1930, sąs. 6, p. 104-105
Konserwacja zabytków historycznych w Wilnie, Trokach i Grodnie // Słowo. – 1938, spal. 13, p. 7 Trakų salos pilis.
Konserwator z Kowna bada wykopaliska w Wilnie // Słowo. – 1939, liep. 12, p. 7 V. K. Jonynas Vilniuje.
Kontautas T. III-V a. m.e. Berčiūnų pilkapių gentinės priklausomybės problema // Panevėžio rytas. – 1993, birž. 19
Kontrimaitienė M. Atsigręžus į didžiąją deivę // Dienovidis. – 1991, Nr. 4, p. 6 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Kontrimas K. Protėvių takais // Švyturys (Kretinga). – 1991, rugpj. 3 I. Jablonskio 80-metis
Kontrimas L. Parvežti Vlado Nagiaus-Nagevičiaus ir jo žmonos palaikai // Lietuvos aidas. – 1995, rugs. 8, p. 3 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Kontrimavičius L. Kompiuteryje – baltų senovės vaizdai, garsai, net ir kvapai // Lietuvos aidas. – 1998, vas. 28, p. 23 Apie E. Jovaišą ir jo darbus.
Kontrimavičius T. Anykščių apylinkių archeologinių tyrinėjimų rezultatai // Panevėžio rytas. – 1994, lapkr. 18, p. 5 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Kontrimavičius T. Anykščių senamiesčio iškasenos // Anykšta. – 1992, bal. 25, p. 1
Kontrimavičius T. Ar jau įminta Vorutos pilies paslaptis // Lietuvos rytas. – 1993, liep. 8, p. 3
Kontrimavičius T. Archeologas piliakalnį tyrinėja netradiciškai // Lietuvos rytas. – 1994, rugpj. 15, p. 4 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Kontrimavičius T. Jau 5 metus po Vorutos piliakalnį archeologas Gintautas Zabiela vaikštinėja su virgulėmis // Panevėžio rytas. – 1994, rugpj. 16, p. 3 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Kontrimavičius T. Kai dar nebuvo Anykščių, stovėjo Mindaugo Voruta // Panevėžio rytas. – 1993, liep. 10, p. 5
Kontrimavičius T. Miesto dieną Anykščiai pasitiko konferencija apie savo istoriją // Lietuvos rytas. – 1994, lapkr. 9, p. 17
Kontrimavičius T. Visėtiškėse dirba archeologai // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1986, liep. 31, p. 3 Visėtiškių pilkapiai.
Kontrimavičius T. Voruta: garbė, išlaidos, jaukas turistams. // Anykšta. – 1991, lapkr. 23, p. 3
Kontrimavičius T. Vorutos piliakalnis archeologams atskleidė naujų paslapčių // Lietuvos rytas. – 1995, rugpj. 16, p. 17 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Kontrimavičius T. Vorutos pilies paslaptys: istorikai ties Šeimyniškėlių piliakalniu ieško senųjų Lietuvos valstybės šaknų // Lietuvos rytas. – 1993, lapkr. 10, p. 3
Korotyński W. Konstantyn hr. Tyszkiewicz // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1868, Nr. 51, p. 287-288.
Korotyński W. Troki. Zamek lądowy // Tygodnik powschechny (Warszawa). – 1879, Nr. 40, p. 625.
Korzon T. Coś historycznego o Nowogródku // Dziennik Wileński. – 1907, Nr. 208, 210, 216, 217. Nr. 210 (rugs. 15 (28) apie Mindaugo kapu vadinamą kalvą šalia Naugarduko.
Korzon T. Zamek Mendoga // Kurjer Warszawski. – 1907, rugpj. 10 (23). – Tas pat: Dziennik Wileński. – 1907, rugpj. 14 (27). Naugarduko pilies konservavimas.
Kości ludzkie i ostra dzid znaleziono przy ul. Wielkiej // Słowo. –1939, rugpj. 8, p. 7 Vilnius.
Kości na ulicy św. Anny w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1934, rugpj. 14, p. 9 Vilniuje, šv. Onos g-vėje.
Kościałkowski S. Ś.p. Eustachy Brensztejn / St. K. // Ateneum Wileńskie. – 1938, t. 13, sąs. 1, p. 1-45; Atsp.: – Wilno, 1938. – 45 p Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Kościk A. Ziarna zbóž i chwastów z osady jaćwieskiej z II-VI w. n.e. w miejscowości Osinki, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1962, t. 29, sąs. 2, p. 210-213
Kośgołowicz W. O starej muzyce w Sziauliai // Czerwony sztandar. – 1983, gruod. 11, p. 2 V. Daugudžio ir V. Jurkšto paskaitos.
Koskienė N., Baranauskas G. Protėvių pėdsakai vandeny, žemėj ir danguj // Šiaulių kraštas. – 1997, liep. 11, p. 10-11. Tyrinėjimai Platelių ežere, Pilies saloje ir pakrantėje
Kosman M. Drogi zaniku pogaństwa u Baltów. – Wrocław etc., 1976. – 288 p Rec.: Jurginis J. // LIM, 1976 metai. – V., 1977. – P. 111-113. Powierski J. Zanik pogaństwa i postępy christianizacji u Bałtów // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1976, Nr. 4, p. 553-559. Wisner H. // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1977, t. 42, sąs. 2, p. 125-126. P. 8-25 – baltų pagoniški tikėjimai.
Kosman M. Litwa pierwotna: mity, legendy, fakty. – Warszawa, 1989. – 378 p.
Kosman M. Pogaństwo, chreścijaństwo i synkretyzm na Litwie w dobie przedreformacyjnej // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1975, Nr. 1, p. 109-122
Kosman M. Z dziejów Biblioteki Kórnickiej. – Wrocław etc., 1984. – 318 p P. 35-58 – apie T. Narbuto ryšius su biblioteka.
Kosman M. Zmierzch pogaństwa wsród Bałtów // Euchemer – Przegląd religionawczy (Warszawa). – 1974, Nr. 4, p. 97-114
Kossina G. Die Griffe der Wikingerschwerter // Mannus (Leipzig). – 1929, t. 21, p. 300-308 P. 305 – apie Vėžaičių (Šilutės) kalavijus.
Kossina G. Wikinger und Wäringer // Mannus (Leipzig). – 1929, t. 21, p. 84-112 P. 104 – apie Andulių (Kretingos raj.) kapinyno kalavijus.
Kostrzewski J. Dzieje polskich badań prehistorycznych. – Poznań, 1949. – 221 p., 13 lent Tas pat apie Vilniaus archeologinę komisiją, V. Šukevičių.
Kostrzewski J. Epoka wspólnoty pierwotnej // Historia Pomorza. – Poznań, 1969. –T. 1, d.1, p. 85-215
Kostrzewski J. Młodsza epocha kamienna w Polsce // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1925, t. 9, sąs. 3/4, p. 262-296 P. 267, 279 – apie Lietuvą.
Kostrzewski J. Motyki kamienne typu litewskiego z Pomorza i pólnocnej Wielkopolski // Zapiski Towarzystwa Naukowego w Toruniu. – 1931, t. 8, Nr. 11/12, p. 297-302
Kostrzewski J. Neolitische Depotfunde aus Polen und Litauen // Prähistorische Zeitschrift (Leipzig). – 1918, t. 10, p. 157-160. Apie Drucminų ir Kašėtų (Varėnos raj.) radinius.
Kostrzewski J. Od mezolitu do okresu wędrowek ludów // Prehistoria ziem polskich. Encyklopedia Polski. – Kraków, 1939. – T. 4, p. 123-361, lent. 50-90. – Sunaikintas tiražas perspausdintas 1948 m Apima ir rytų Lietuvą.
Kostrzewski J. Od mezolitu do wędrówek ludów // Prehistoria ziem polskich. – Kraków, 1948. – P. 118-359 Apžvelgia ir rytų Lietuvą.
Kostrzewski J. Polen. Bronzezeit // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1928. T. 10, p. 191-200 P. 198 – apžvelgiamas Vilniaus kraštas.
Kostrzewski J. Prehistoria Prus Wschodnich // Słownik Geograficzny Państwa Polskiego. – Warszawa, 1937. – T. 1, p. 416-423
Kostrzewski J. Spiś prac naukowych ś.p. Wandalina Szukiewicza // Pregląd Archeologiczny (Poznań). – 1920, sąs. 3/4, p. 82-84.
Kostrzewski J. Stosunki między kulturą łužycką i bałtyjską a zagadnienie wspólnoty językowej bałto-słowiańskiej // Slavia Antiqua (Poznań). – 1956, t. 5, p. 1-75 Rec.: Dąbrowski J. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 269-270.
Kostrzewski J. Zabytki przedhistoryczne Prus Wschodnich // Prusy Wschodnie: Przeszłość i terazniejszość. – Poznań. 1931, p. 1-22; Atsp.: Poznań, 1931. – 22 p
Kova su mūsų liaudies meno ir senienų prekiautojais// Lietuvos aidas. – 1938, liep. 28 (Nr. 334), p. 5 Paminklų apsauga.
Kovaitis A. Kauno pilis atjaunėja // Tiesa. – 1958, lapkr. 4 Kauno pilis.
Kowalik T., Hołda-Róziewicz H. Ludwik Krzywicki. – Warszawa, 1976. – 174 p P. 133-134 – apie L. Krzywickio archeologinius tyrinėjimus Lietuvoje.
Kowalski J. Materiały z cmentarzyska w Poszuszwiu (LSRR) ze zbiorów Państwowego muzeum archeologicznego w Warzawie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1981, t. 46, sąs. 1, p. 51-56 Pašušvys (Kėdainių raj.).
Kowalski J. Z badań nad chronologia okresu wędrówek ludów na ziemiach zachodnio baltyjskich (faza E) // Archeologia baltyjska. – Olsztyn, 1981. – P. 67-85
Kowalski J. Z badań nad chronologiją okresu wędrowek ludów na ziemiach zachodniobałtyjskich (faza E) // Archeologia bałtyjska. – Olsztyn, 1991. – P. 67-85
Kozakevičius J. Mūsų protėvių pėdomis. – Panevėžys, 1928. – 24 p Rec.: Berulis K. Iš ko neatsirado pasakos // Ateitis. – 1932, Nr. 3/4, p. 197-199.
Kozłowski L. L’epoque mesolithique en Pologne // L’Antropologie (Paris). – 1926, t. 36, p. 47-74 P. 65-68 – mezolitas pietų Lietuvoje.
Kozłowski L. Młodsza epocha kamienia w Polsce. – Lwów, 1924. – 242 p. P. 70-82 – apie neolitą baltų kraštuose; p. 199 , pav. 10 – radinys iš Užnemunės.
Kozłowski L. Stań ir zadania badań nad epoką kamienna w Polsce // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1921, t. 6, p. 23-46. P. 31, 40 – pietryčių Lietuvos akmens amžiaus paminklai.
Kozłowski S. K. Jednorzędowe harpuny typu hawelańskiego w baseine morza Baltickiego // Archeologia Polski (Warszawa). – 1977, t. 22, sąs. 1, p. 73-95
Kozłowski S. K. Północno-wschodni krąg kultur mezolitycznych // Z polskich badań nad epoką kamienia. – Wrocław, 1971. – P. 27-102
Kozłowski S. K. Ślady najdawniejszych grup ludzkich (paleolit i mezolit) w Polsce północno-wschodniej i na terenach sąsiednich // Węzłowe problemy pradziejów Polski północno-wschodniej. – Olsztyn, 1970. – P. 3-10
Kpaўцeвiч O. Нoвae ycлeдaвaннe cтapoгa зaмкa y Гpoднe // З глыбi вякоў (Miнск). – 1997, вып. 2, c. 227-232
Krajauskaitė V. LTSR Kinematografininkų sąjungoje // Savaitės ekranas. – 1978, Nr. 15, p. 2 Apie susitikimą su archeologais.
Krakauskas J. Gedimino kalnas ir jo lankytojai // Vakarinės naujienos. – 1960, birž. 10 Vilniaus pilis.
Krakės / Jangyla // Trimitas. – 1926, Nr. 15, p. 499-500 Bakšiškių (Krakių v.) vienkiemy esąs akmuo su pėda.
Krakulė // Lietuvos ūkininkas / Balys. – 1914, liep. 17 (30), p. 275-276. Apie stebuklingą šaltinėlį prie Užpalių.
Kralikauskas J. Senovės lietuvių dievija // Aidai (Brooklyn). – 1973, Nr. 3, p. 125-131; Nr. 4, p. 163-168; Nr. 5, p. 208-212; 1974, Nr. 6, p. 276
Krasauskaitė R. Senove alsuojanti Kernavė // Diena. – 1995, rugs. 21, p. 8 Kernavės paminklai
Krasauskaitė R. Senove alsuojanti Kernavė // Diena. – 1996, rugs. 21, p. 8 Kernavė
Krasauskas N. Ant Gedimino kalno // Tarybinis mokytojas. – 1956, kovo 8 Vilniaus pilys.
Krasauskas N. Gedimino aikštė // Tarybinis mokytojas. – 1956, kovo 22 Vilniaus pilys.
Kraszewski J. I. Biekeszówka ( wyjątek z tomu IV Hist. Wilna) // Biruta – Wilno, 1838. – D. 2, p. 125-154 Apie Bekešo kalną Vilniuje.
Kraszewski J. I. Litwa. Starožytne dzieje, ustawy, język, wiara, obyczaje, pieśni, przysłowia, podania i t. d. Historia do XIII wieku. – Warszawa, 1847. – T. 1. – 517 p. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 188–219. P. 99–141 apie senąjį tikėjimą.
Kraszewski J. I. Wilno od początków jego do roku 1750. – Wilno, 1840. – T. 1, 24, 477 p.; T. 2 – 528 p. T. 1, p. 7-12 apie lietuvių kilmę, kalbą ir senovės raštą; t. 2, p. 183-187 apie Perkūno šventyklą.
Kraszewski J. I. Wilno od początków jego do roku 1750. – Wilno, 1841. – T. 3. – 383 p. P. 347-354 apie Pilies, Trijų kryžių ir Bekešo kalnus Vilniuje.
Kraszewski J. Listy do redaktora // Gazeta Warszawska. – 1855, Nr. 62 Apie A. Kirkoro kasinėjimus.
Kraszewski J. Sztuka u Słowian, szczególnie w Polsce i Litwie przedchriscijańskiej // Teka Wileńska. – 1858, t. 2, p. 1-76. 1860 m. paskelbto darbo ištrauka (minimi Raginėnai ir kitos vietovės).
Kraszewski J. Sztuka u Słowian, szczególnie w Polsce i Litwie przedchriscijańskiej. – Wilno, 1860. – 391 p. Rec.: Lepkowski J. // Biblioteka Warszawska. – 1862, t. 3, p. 131-147.
Kraševskis J. I. Tikėjimas (1847). Žyniai ir religinės apeigos / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 186-188, 516-524 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 188-218. – Versta iš: Kraszewski J. I. Litwa. Starożytne dzieje, ustawy, język, wiara, obyczaje, piesni, przysłowia, podania i t.d.: Historia do XIII wieku. – Warszawa, 1847. – T. 1, p. 99-141.
Kraštotyrininkai archeologų ekspedicijose // Tiesa. – 1970, liep. 1
Kraštotyrininkai dirba // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1931, Nr. 46, p. 3 Šukionių (Pakruojo raj.) ir Linkaičių (Joniškio raj.) kapinynų kasinėjimai.
Kraštotyrininkai kasinėja Linkaičių senkapius // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 30, p. 1
Kraštotyrininkai vėl atrado vertingą archeologinį radinį // Lietuvos žinios. – 1935, bal. 25, p. 6 Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Kraštotyrininkų ekspedicijai sekasi // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1932, Nr. 33, p. 1 Gibaičiai (Šiaulių raj.).
Kraštotyros anketa // Šiaulių metraštis. Informacinė knyga 1931 metams. – Šiauliai, 1931. – P. 109-111 Duomenims apie archeologinius paminklus rinkti.
Kraštotyros darbų saugyklos katalogas / Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija. – V., 1977. – D. 1. – 64 p Minima apie 30 darbų archeologijos tematika.
Kraštotyros dirvoje. Archeologinės ir etnografinės medžiagos rinkinys. Atsp. Iš: Šiaulių metraštis… 1933 m. – Šiauliai, 1933. – 80 p. – Red. P. Bugailiškis
Kraštotyros ir senienų apsaugos reikalu memorandumai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 59-61
Kratulienė L. Seniausia lietuviška moneta // Vakarinės naujienos. – 1962, liep. 12 Į Vilniaus kraštotyros muziejų pateko XIV a. pab. – XV a. pradžios moneta.
Kraujalis P. Trakų pilis ir jos likimas. – V., 1924. – 23 p.
Kraujalis R. 1997 metų žvalgomieji tyrinėjimai Kačaičių piliakalnyje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 79-81 Kačaičiai (Kretingos raj.).
Kraujalis R. Protection of archaeological sites // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 30-31
Kraujalis R. Vilniaus apskrities 20 archeologinių objektų eroduojančių dalių žvalgymas 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 458-459 Piliakalniai ir pilkapiai.
Kraujalis R. Žalvarinių kirvuku – kontrabandininkams per nagus: Lietuvių archeologinių radinių kontrabanda sulaikyta Danijoje // Kultūros gyvenimas. – 1998, rugpj. 26 (Nr. 6), p. 1
Krečinskis J. Pagoniškos lietuvių dievybės / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 315-316, 532-534 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 316-325. – Versta iš: Кречинский. Литовские языческие божества // Вестник археологии и истории, издаваемый Археологическим институтом (СПб.). – 1885, вып. 3, c. 69-80.
Kregždė J. Ekskursija į Taurapilį // Lenino keliu (Utena). – 1956, birž. 14 Taurapilio piliakalnis.
Krėmalos senkapis; Kūlgrinda; Kulikauskas Pranas; Kumelionių piliakalnis; Kuncienė Ona; Kvecių pilkapiai; Laistų piliakalnis; Laivių kapinynas; Laivių piliakalnis; Lapušiškės pilkapiai; Lazdininkų senkapis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1980. – T. 6, p. 170, 215-216, 239-240, 250, 253, 270, 303, 326, 334, 362, 398
Kretinga. Aplankė muziejų. Pasiuntė gintaro rinkinį // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugs. 23 Palangos gintaro dirbiniai.
Kretinga. Netradiciškai Mindaugo karūnavimo dieną ruošiasi paminėti… // Respublika. – 1993, liep. 2, p. 3 Andulių (Kretingos raj.) piliakalnis.
Kretinga. Rasta vertingų archeologinių senienų // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 26, p. 8 Tūbausių (Kretingos raj.) kapinynas.
Kretingos muziejus // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1937, Nr. 2/4 (14/16), p. 181 Minima, kad muziejus turi 855 archeologinius radinius.
Kretingos muziejus didėja. Daug senienų iš Gondingos piliakalnio // Vakarai (Klaipėda). – 1938, kovo 22, p. 5 Gandingos (Plungės raj.) ir Kulų (Skuodo raj.) kapinynai.
Kretingos žinios. Praturtėjo Kretingos muziejus // Vakarai (Klaipėda). – 1936, vas. 15, p. 4 Palangos neolitiniai gintaro dirbiniai.
Kretynga // Kurjer Litewski. – 1908, rugpj. 22 (rugs. 4). Apie V. Nagevičiaus kasinėjimus Kiauleikiuose (Kretingos raj.).
Kretuono I-os gyvenvietės vidurinio neolito kapai / A. Girininkas, G. Česnys, I. Balčiūnienė, R. Jankauskas // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 5-14
Krėva // Dabartis. – 1917, saus. 31 (Nr. 9).
Krėvė // Savaitė. – 1943, gruod. 4, p. 754 Krėvos pilis.
Krėvė V. Archeologijos katedros reikalu / V. Kr. // Vytauto Didžiojo universiteto žinios. – 1936, Nr. 1, p. 4-6. – Atsakymas: Lietuvos aide, 1936 m. birž. 23 (Nr. 284), p. 3
Krėvė-Mickevičius V. Apie karalių Žvaigždikį. Padavimai // Tauta ir žodis (K.). – 1926, kn.4, p. 444-449 Vinkšninių (kitaip Mikniūnų) piliakalnis (Varėnos raj.).
Krėvos pilis // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 18 (spal. 1), p. 3
Krewo // Das Litauenbuch. Eine Auslese aus der Zeitung der 10. Armee. – Wilna, 1918. P. 76-77. Krėvos pilis.
Kriaucziunas P. Mitologiszkos smulkmenos // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1898, Nr. 7, p. 83-84; Nr. 8, p. 96-97. Apie Gabiją, vandenį.
Kriaučiūnaitė V. Darbavosi studentai // Tarybinis studentas. – 1981, gruod. 18 Kernavė.
Kriaučiūnas J. Kruopščiai saugokime istorinius ir archeologinius paminklus // Po Spalio vėliava (Jurbarkas). – 1955, geg. 1
Kriaučiūnienė Ž. “Visada stengdavausi turėti savo nuomonę” // Diena. – 1996, rugs. 6, p. 7-8 R. Kulikauskienės 80-osios gimimo metinės
Kriauza J. Padavimai apie Kupiškio piliakalnį // Žvaigždutė. – 1936, Nr. 17, p. 222
Kriegsgräber aus der Schwedenzeit // Litauische Rundschau. – 1926, vas. 6 Rumšaičių (Skuodo raj.) senkapiai.
Krikščionis V. Veliuona // Lietuvos ūkininkas. – 1921, Nr. 47, p. 3-4. Apie piliakalnį Jurbarko raj.
Krisikaitis V. Platelių ežero paslaptys // Tarybinė Klaipėda. – 1989, gruod. 17, p. 8 Apie V. Žulkaus tyrinėjimus.
Krisiukas A. Iš ekspedicijos sugrįžus // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1969, rugpj. 12, p. 2 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Krisiukas A. Rūpinkimės archeologiniais paminklais // Vienybė (Akmenė). – 1971, birž. 22
Kristaus laikų kapai Kaune / J.K. // Lietuvos žinios. – 1939, bal. 25, p. 7. Sargėnai.
Krištopaitė D. Kraštotyrininkų pirmtakas // Gaidės ir Rimšės apylinkės. – V., 1969. – P. 55-62 Apie J. Žiogą.
Kriūkelis P. Archeologiškas radinys // Lietuvos žinios. – 1934, bal. 25, p. 6 Audros (Rokiškio raj.) kaime rasti griaučiai su įkapėmis.
Kriūkelis P. Panų kalnas // Dirva. – 1934, lapkr. 6 Pasruojė (Plungės raj.).
Kriukelis P. Rado senovės pinigų // Lietuvos žinios. – 1928, birž. 21, p. 3 Pužonių (Jūžintų v.) lobis.
Kriukelis P. Rado senoviškų pinigų // Lietuvos žinios. – 1938, bal. 20, p. 11; geg. 4, p. 8. – Geg. 4 antr.: Dar apie rastus pinigus Varliakalnio (Rokiškio raj.) miškas, monetos rastos kapuose.
Kriukelis P. Rokiškio apylinkių gražesnės ir garsesnės vietos // Zarasų kraštas. – 1932, rugpj. 14 (Nr. 1), p. 2 Moškėnų ir Petrešiūnų piliakalniai bei Norkūnų pilkapiai (Rokiškio raj.).
Krykštė J. Istorijos instituto darbai // Tiesa. – 1948, lapkr. 18 Taip pat apie Turlojiškės (Marijampolės raj.) radinius.
Krypta królewska w podziemiach katedry. Znalezienie zwłok Aleksandra Jagiełłończyka, królowych Elžbiety i Barbary Radzwillówny // Słowo. – 1931, rugs. 22, p. 1
Krysiak K. Szczątki žwierzęca z okresu rzymskiego z kurhanów Suwalszczyzny wydobyte w 1956 r. // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 140-144
Krysiak K., Serwatka S. Groby koni w jaćvieskich kurhanach z Korklin na Suwalszczyznie // Rocznik Białostocki. – 1970, t. 9, p. 211-228
Kryževičiūtė T. Kai prabyla žemė // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1969, gruod. 16 Apie V. Valatką.
Kryžiai ir archeologijos paminklai / M. Michelbertas, V. Kazakevičius, A. Kuncevičius, G. Zabiela, B. Dakanis // Katalikų pasaulis. – 1990, Nr. 11, p. 13-15
Kryžiokai. Paskandytieji pinigai // Aušra. – 1912, Nr. 3 (vas. 1). Vilniaus apyl., Žaliųjų ežerų grupė.
Kryžių kalnas / Pšvė // Sekmadienis. –1932, Nr. 3, p. 3 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Kryžiuočių kapai // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 28 (Nr. 406), p. 7 Punia (Alytaus raj.).
Kryžiuočių palikuonys Lietuvoje / Jurėnas // Mūsų rytojus. – 1935, saus. 22, p. 7 E. Volterio išvyka į Raudondvario (Kauno raj.) apyl.
Krokialaukis // Ūkininkas. – 1927, Nr. 3, p. 33 Maštalierių (Alytaus raj.) lobis.
Krollmann C. Das Religionswesen der alten Preussen // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1927, t. 4, sąs. 2, p. 5-19
Kronika // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 40 Apie archeologų konferenciją Vilniuje.
Kronika krajoznawcza // Ziemia (Warszawa). – 1911, Nr. 44, p. 728. Kasinėjimai Lauksvyduose (Kauno raj.).
Kronika krajoznawcza // Ziemia (Warszawa). – 1913, Nr. 40, p. 672. Pilies bokšto konservacija.
Kronika krajoznawcza // Ziemia (Warszawa). – 1914, Nr. 5, p. 80. Archeologo V. Šukevičiaus darbo 30-osioms metinėms.
Kronika Wileńsko-Trocka // Kurjer Wileński. – 1928, rugpj. 9, p. 3 Prie Turgelių (Šalčininkų raj.) rastas monetų lobis.
Kronika: Archeologų disertacijos, apgintos 1993-1994.02.01. Konferencijos. Parodos // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 24
Krosna. Rado senkapius // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 29 (Nr. 396), p. 6 Jukneliškės-Delnicos (Lazdijų raj.) kapinynas.
Krosnos valsčiuje atrastas IV-ojo amžiaus kapinynas // Suvalkų kraštas (Marijampolė). – 1938, Nr. 38, p. 2 Delnicos (Lazdijų raj.) kapinynas
Krüger E. Über den Burgberg Lehkawkalns in Litauen nahe der kurischen Grenze // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1883, p. 51-53. Lokavos-Kerežių (Akmenės raj.) piliakalnis.
Krukowski S. Cmentarzysko ciałopalny bez popelnic w Wysokiem (pow. Sejnejski) // Światowit (Warszawa). – 1913, t. 11, p. 1-13, lent. 2. Vilkiautinio (Varėnos raj.) pilkapiai.
Krumbholcas (Krumbholtz) R. Žemaičių religinis gyvenimas / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 368, 537 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 368-369. – Versta iš: Krumbholtz R. Samaiten und der Deutsche Orden bis zum Frieden am Melno-See. – Königsberg, 1890. – P. 11-12.
Krūminis B. Trakų pilis // Tiesa. – 1957, birž. 15 Trakų salos pilis.
Krūminis B. Trakų salos pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1958, Nr. 8, p. 39-41 Trakų salos pilis.
Krupickas R. Pavojingos nuošliaužos // Tiesa. – 1979, kovo 30 Kernavė, Mindaugo sostu vad. piliakalnis.
Krupowicz M. Wilno / M.K. // Kurjer Wileński. – 1861, saus. 17, p. 39–40. Apie komisijos sausio 11 d. posėdį.
Krupowicz M. Wilno. 11 wrzesnia odbyło sie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1862, rugs. 14, p. 577.
Krupowicz M. Wilno. D. 11 marca odbyło sie zwyczajne posiedzenie Wileńskiej archeologicznej komissji // Kurjer Wileński. – 1861, kovo 17, p. 206.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. czerwca odbyło sie zwyczajne posiedzenie miesięczne Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1862, birž. 19, p. 378-379.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. grudnia odbyło sie dwanaste w tym roku zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1860, gruod. 16, p. 1015. – Autorius nenurodytas.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. kwietnia odbyło... // Kurjer Wileński. – 1861, bal. 21, p. 308.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. lipca odbyło sie zwyczajne posiedzenie miesięczne Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1862, liep. 17, p. 442-443.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. lutego... / M. K. // Kurjer Wileński. – 1861, vas. 17.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. maja odbyło sie piąte w tym roku zwyczajne posiedzenie członków Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1862, geg. 18, p. 312.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. odbyło dziewiąte w tym roku posiedzenie Komissji archeologicznej / M. K. // Kurjer Wileński. – 1861, rugs. 19, p. 720.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. odbyło pierwsze w tym roku zwyczajne posiedzenie komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1862, saus. 14, p. 45-46.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. odbyło sie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej / M. K. // Kurjer Wileński. – 1862, kovo 20, p. 182.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. odbyło sie siódme... / M.K. // Kurjer Wileński. – 1861, liep. 18, p. 545.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. odbyło sie zwyczajne posiedzenie członków Komissji archeologicznej / M. K. // Kurjer Wileński. – 1861, rugpj. 18, p. 631.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. odbyło... / M. K. // Kurjer Wileński. – 1861, geg. 19, p. 390-391.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. pazdziernika na zwyczajnem posiedzeniu... / M. K. // Kurjer Wileński. – 1861, spal. 20, p. 802-803.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 b.m. pażdziernika odbyło sie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1862, spal. 16, p. 651.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 pażdziernika pod przewodnictwem prezesa hr. Eustachego Tyszkiewicza... / M. K. // Kurjer Wileński. – 1860, lapkr. 18 [turi būti: lapkr. 11], p. 935-936. – Tekstas rus., p. 921.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 pażdziernika pod przewodnictwem prezesa hr. Eustachego Tyszkiewicza... / M. K. // Kurjer Wileński. – 1860, spal. 21, p. 865. Apie Platelių kapinyno archeologinius radinius.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 sierpnia odbylo sie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej / M. K. // Kurjer Wileński. – 1860, rugpj. 16, p. 633-634. – Tekstas rus., p. 629.
Krupowicz M. Wilno. Dnia 11 wrzesnia odbylo sie pod przewodnictwem prezesa hr. Eustachego Tyszkiewicza zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej. – Przegląd miejscowy // Kurjer Wileński. – 1860, rugs. 18, p. 775. – Autorius nenurodytas.
Krupowicz M. Wilno. Drugie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1862, vas. 20, p. 117.
Krupowicz M. Wilno. Na dniu 14 b.m. kwietnia odbyło sie zwyczajne posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1862, bal. 20, p. 248.
Krupowicz M. Wilno. Podajamy szczegolowe sprawozdanie z posiedzenia Archeologicznej komissji Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1860, geg. 17, p. 381. – Autorius nenurodytas. – Tekstas rus., p. 375.
Krupowicz M. Wilno. Posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1861, gruod. 15, p. 941-942; gruod. 19, p. 950.
Krupowicz M. Wilno. Posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1861, lapkr. 17, p. 871-872; lapkr. 21, p. 880-881. Dusėnėnų pilkapių (Vilniaus raj.) radiniai.
Krupowicz M. Wilno. W dniu 11 b.m. lipca mialo miejsce zwyczajne posiedzenie Archeologicznej komissji Wileńskiej / M. K. // Kurjer Wileński. – 1860, liep. 15, p. 542-543. – Tekstas rus., p. 537.
Krupowicz M. Wilno. W dniu 14 czerwca odbyło...// Kurjer Wileński. – 1861, birž. 20, p. 471.
Krupowicz M. Wilno. Zwyczajne w dniu 11 czerwca posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1860 birž. 17, p. 457. – Autorius nenurodytas. – Tekstas rus., p. 453.
Krušinskaitė E. Daugelis mūsų šalies piliakalnių prašosi pagalbos // Lietuvos rytas. – 1995, birž. 17, p. 25
Krušinskaitė E. Nosaičių piliakalnis // Gimtinė. – 1993, Nr. 11, p. 2 Tauragės raj.
Krušinskaitė E. Piliakalniai // Lietuvos ūkininko patarėjas. – 1991, gruod. 13, p. 3
Krušinskaitė E. Senovės liudininkas // Gimtinė. – 1993, Nr. 3, p. 4 Kupiškio piliakalnis.
Krušinskas V. XVI-XVIII a. vakarų Europos taleriai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 6, p. 17-18
Krūva griaučių kanalizacijos griovyje // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 25 (Nr. 338), p. 6 Ties Ukmergės piliakalniu.
Krzyvicki L. Žemaičių pilis / [iš rankraščio vertė J. Šaulys] // Vilniaus žinios. – 1904, gruod. 12 (Nr. 10), p. 2-3; 1905 saus. 19 (vas. 1), p. 2-3; 1905 saus. 20 (vas. 2), p. 2. Minimi Pilėnai.
Krzywicki L. Dodatek. Uzupelnienia do pracy M. Małatkówny: Sredniowieczne szczątki roślinne ze Žmudzi // Acta Societatis Botanicorum Poloniae (Warszawa). – 1925, t. 3, Nr. 2, p. 238-241 Apie Gabrieliškių (Raseinių raj.), Bubių (Šiaulių raj.) ir Veliuonos piliakalnių radinius.
Krzywicki L. Góra sypana na gruntach folw. Bubje // Wisła (Warszawa). – 1891, t. 5, p. 165. Bubių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Krzywicki L. Grodziska górno litewskie: I. Grodzisko w Duksztach: II. Grodzisko w Warańcach // Pamiętnik Fizyograficzny (Warszawa). – 1914, t. 22, p. 13-32. P. 13-18 Dūkšto (Ignalinos raj.) piliakalnis; p. 18-31 Vorėnų (Molėtų raj.) piliakalnis.
Krzywicki L. Grodziska górno-litewskie. Grodzisko na Górze Ościkowej pod Rakiszkami // Pamiętnik Fizyograficzny (Warszawa). – 1917, t. 24, sk. V, p. 1-33. Moškėnų (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Krzywicki L. Grodziska na Żmudzi // Rocznik Polskiego Towarzystwa Krajoznawczego (Warszawa). – 1907, t. 1, p. 44-52.
Krzywicki L. Grodzisko Derbuckie na Žmudzi // Pamiętnik Fizyograficzny (Warszawa). – 1913, t. 21, sk. 5, p. 15-29. Rec.: Kostrzewski J. Archeologia przedhistoryczna w XXI tomie „Pamiętnika Fizyograficznego// Światowit (Warszawa). – 1914, t. 12, p. 103-105.
Krzywicki L. Pilkalnia pod wsią Petraszunami // Rocznik Towarszystwa Przyjaciól Nauk w Wilnie, 1911-1914 (Wilno). – 1914, t. 5, p. 1-27. Petrešiūnų (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Krzywicki L. Pilkalnia w Gabrieliszkach // Księga pamiątkowa celem uczczenia 350-ci rocznicy załoženia Universytetu Stefana Batorego w Wilnie. – Warszawa, 1935. – P. 175-190 Gabrieliškių (Raseinių raj.) piliakalnis.
Krzywicki L. Pilkalnia w Gabryeliszkach // Księga pamiątkowa celem 350-ej rocznicy załoženia Universytetu Stefana Batorego w Wilnie. – Warszawa, 1931. – P. 175-190; Atsp Gabrieliškių (Raseinių raj.) piliakalnis.
Krzywicki L. Pilkalnie na Litwie // Studja staropolskie. Księga ku czi Brücknera. – Kraków, 1928. – P. 154-172 Rec.: Chodynowski K. ? / K. Ch. // Ateneum Wileńskie. – 1928, sąs. 4, p. 212-213.
Krzywicki L. W poszukiwaniu grodu Mędoga // Przegląd Historyczni (Warszawa). – 1909, t. 8, p. 20-48. Voruta buvusi Žemaitijoje.
Krzywicki L. Wspomnienia. – Warszawa, 1957. – T. 1. – 451 p P. 327-431 skyrelyje “Žemaitijoje” – apie piliakalnių žvalgymą XX a. pradžioje.
Krzywicki L. Żmudż starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. – Warszawa, 1906. – 89 p., 4 lent. – Tas pat: Žemaičių pilis // Vilniaus žinios. – 1904, Nr. 10, 1905, Nr. 16, 17; Lietuvių senovė // Vilnietis. – 1921, Nr. 11-17, 37-38; Senovės Žemaitija // Rytas. – 1925, Nr. 153-175; Žemaičių senovė. – Kaunas – Marijampolė, 1928. – 90 p. Жмудские пилькалнисы // Известия ИАК (СПб.). – 1909, вып. 29, с. 82-129. Rec.: Brückner A. // Kwartalnik Historyczny. – 1906, p. 332-336.
Krzywicki L., Szaulys J. Pilkalnie litewskie // Przegląd Polski rozwoju przemysłu, handlu i rolnictwa (Warszawa). – 1902, Nr. 1, p. 38-45. Skomantai (Klaipėdos raj.) ir Vilkų Lauko (Šilalės raj.) piliakalniai.
Krzywickis L. Žemaičių pilįs // Vilniaus žinios. – 1905, saus. 19 (vas. 1) ir 20 (vas. 2). – Pradžia – 1904 m.
Kšivickis apie Pilies kryžių kalną // Trimitas. – 1930, Nr. 24, p. 485-486 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.), iš L. Krzywickio “Žemaičių senovės”(K., Marijampolė, 1928).
Kšivickis L. Lietuvių senovė / Versta iš L. Krzywickio „Žmudż starożytna“ (Warszawa, 1907) // Vilnietis. – 1921, Nr. 11-17; Nr. 37-38.
Kšivickis L. Lietuvos piliakalniai // Rytas. – 1925, liep. 17-rugpj. 9 (Nr. 153-172). –Antros atkarpos pavadinimas: Senovės Žemaitija
Kšivickis L. Žemaičių senovė / Vertė J. Sužiedėlis. – Kaunas; Marijampolė, 1928. – 90 p Rec.: Biržiška V. // Bibliografijos žinios. – 1928, Nr. 3, p. 65-66. Klimas A. Kelmutis A. // Lietuvos aidas. – 1928, birž. 1, p. 5-6.
Ku czci archeologa Szukiewicza w Lidzie // Goniec poranny. – 1939, rugpj. 11, p. 5
Kubilevičius-Kubilius P. Apuolės kasinėjimai pagarsinti pasauliniam kongrese / Dantas E. // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 23, p. 1 Apuolė (Skuodo raj.).
Kubilius A. Įdomus radinys // Tiesa. – 1960, saus. 21 Subačiuje (Kupiškio raj.) rasti XVI a. kapai.
Kubilius A. Ką byloja akmenys ? // Švyturys. – 1961, Nr. 24, p. 27 Velnio pėda vadinamas Mikytų (Skuodo raj.) akmuo.
Kubilius E. Veliuonos iškilmės // Aušros medis. Lietuvai Pagražinti Draugijos vienkartinis leidinys. – K., 1925. – P. 10-14 Veliuonos piliakalnis.
Kubilius J. Piliakalniu reikia rūpintis // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1962, liep. 26 Kupiškio piliakalnis.
Kubilius P. Senovės lietuvių pinigai // Lietuvos aidas. – 1932, gruod. 20, p. 11-12. – Tas pat: Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 52, p. 12 Remiantis T. Narbutu.
Kubilius R. Tragedija Bubių piliakalnio papėdėje // Leninietis (Šiauliai). – 1960, liep. 7 Bubiai (Šiaulių raj.).
Kubilius V. Žvaigždžių sugrįžimas: Marijai Gimbutienei, Kalifornijos universiteto profesorei, 1993 m. birželio 11 d. iškilmingame Vytauto Didžiojo universiteto senato posėdyje buvo įteiktas garbės daktaro diplomas // Lietuvos aidas. – 1993, birž. 19, p. 9 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Kucharski J., Mikołajczyk A. Niektóre badania laboratoryjne ceramiki datowanej skarbami monet z XIV-XVIII w. z terenu Polski i Litwy // Prace i materialy Muzeum archeologii i etnografii w Lodzi. Seria archeologiczna (Lódź). – 1977, Nr. 24, p. 233-266
Kučikienė L. Dar iš Zastaučių praeities // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1974, rugpj. 8 Kapinynas.
Kučikienė L. Dubeniuotas akmuo // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1973, spal. 4 Žibininkų (Mažeikių raj.) kaime.
Kučikienė L. Kapinynas Zastaučiuose // Kraštotyra. – 1979. – Kn. 9, d. 2, p. 57-62
Kučikienė L. Suardytas kapinynas // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1974, vas. 14 Buknaičiai (Mažeikių raj.).
Kučikienė L. Zastaučių kapinynas // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1972, lapkr. 28
Kučinskas A. Vilniaus pilys: atkuriama miesto senovė, pastatai pritaikomi dabarčiai // Lietuvos rytas. – 1997, rugs. 11, priedas: Sostinė, p. 4 Vilniaus pilis
Kučinskas Z. Įdomiausias radinys – moliu plūktas židinys // Šiaulių kraštas. – 1993, liep. 17, p. 5 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Kučinskas Z. Ką papasakos Lieporių kapinynas? // Laikas (Šiauliai). – 1991, rugpj. 24 Lieporių (Šiauliai) kapinynas
Kudaba Č. Betygalos apylinkės // Tiesa. – 1969, gruod. 27 Apie apylinkės piliakalnius, T. Daugirdą.
Kudaba Č. Dubingiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 5, p. 21-23 Piliavietė, Molėtų raj.
Kudaba Č. Dūdų apylinkių gamtos paminklai // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 5, p. 50-51 Antakmenės-Dūdų (Ignalinos raj.) akmuo.
Kudaba Č. Ekspedicija Dūkštuose // Draugystė (Vilnius). – 1970, rugpj. 4
Kudaba Č. Gražiausia žemaičių žemės kalva // Kolūkiečio kalendorius 1975 m. – V., 1975. – P. 103-105. – Tas pat: Komunistinis žodis (Kelmė). – 1975, spal. 9, 14 Šatrija (Telšių raj.).
Kudaba Č. Iš Zūbiškių praeities // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 4, p. 38-42 Kaišiadorių raj.
Kudaba Č. Kaukolės pamatuose // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 5, p. 33 Rakšonių (Vilniaus raj.) kapai.
Kudaba Č. Naugarduko aukštuma // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 5, p. 27-30 Taip pat ir apie Naugarduko pilį.
Kudaba Č. Nuo Rudaminos kalvų besižvalgant // Tarybinė moteris. – 1986, Nr. 3, p. 20-21 Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Kudaba Č. Padubysių kraštotyrininkas // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1972, vas. 26 Apie P. Jagminą.
Kudaba Č. Padubysių kraštotyrininkas: (Apie tytuvėniškio P. Jagmino gyvenimą) // Kraštotyra. – V., 1975. – P. 292-296
Kudaba Č. Rambynas // Mūsų gamta. – 1969, Nr. 5, p. 3-4
Kudaba Č. Ścieżkami przeszłości i terazniejszości // Czerwony sztandar. – 1970, rugpj. 21
Kudaba Č. Senuoju Minsko keliu // Mūsų gamta. – 1968, Nr. 10, p. 12-13 Medininkų pilis.
Kudaba Č. Tauragnai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 7, p. 27-29
Kudaba Č. Upelė, kurios vardu pavadinta Lietuva // Jonavos balsas. – 1976, liep. 15
Kudaba Č. Užpaliai, Pilies gatvė // Kalba Vilnius. – 1968, Nr. 25, p. 11 Šeimyniškių (Utenos raj.) piliakalnis.
Kudaba Č., Kitkauskas N. Daktarės V. Čepulytės fondas pilių tyrimams // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 20, p. 8 Vilniaus pilis
Kudarauskas M. Perkūno akmuo // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1975, geg. 8 Merkio upėje, netoli santakos su Grūda.
Kudirka J. Kruopštus senienų rinkėjas // Lietuvos aidas. – 1933, birž. 16, p. 5 A. Gintnerio numizmatikos ir kitų senienų rinkinys, Lekėčiai (Šakių raj.).
Kudirko J. Trzy spotkania w Duksztach // Czerwony sztandar. – 1970, rugpj. 15
Kudirkos Naumiestis. Nežinomas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 27 (Nr. 385), p. 7
Kudrickas L. U stóp góry Gedymina // Czerwony sztandar. – 1957, liep. 10 Vilniaus pilis.
Kugevičius V. Kauno miesto istorinio centro 1966-1981 m. archeologinių tyrimų raida ir problemos // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 10-12. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 55-57)
Kugevičius V. Nūdienai ir ateities kartoms // Kauno tiesa. – 1966, liep. 17
Kühn H. Das Problem der masurgermanischen Fibeln in Ostpreussen // Documenta archeologica. Wolfgang La Baume dedicata – Bonn, 1956. – P. 79-108
Kühn R. Zabytek historyczny z bruku wydobyty // Słowo. – 1932, rugpj. 12, p. 4 Naujojoje Vilnioje rasta sviedinio dalis (svarstis su įrašu 307/1607).
Kukanauskas A. Kaip išsaugoti piliakalnius? // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1987, liep. 16 Dėl Šatrijos kalno.
Kukanauskas A. Wykopaliska w centrum miasta // Czerwony sztandar. – 1987, lapkr. 25 Radiniai Telšių mieste.
Kuklys A. Lazdininkų kapinynas – unikalus archeologijos objektas // Klaipėda. – 1998, rugpj. 19, p. 28 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Kuklys A. Paslaptingas Lazdininkų senkapis // Klaipėda. – 1996, rugpj. 26, p. 7 Kretingos raj.
Kukolnikas P. Priešistoriniai padavimai / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 236-237, 526-527 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 237-240. – Versta iš: Кукольник П. Черты из истории и жизни литовского народа. – Вильно,1854. – С. 68-70.
Kulakauskienė S. Konferencija Varniuose arba tėviškės atradimas // Kultūros barai. – 1987, Nr. 12, p. 59-60
Kulakov V. I., Šimėnas V. Latgalische Schmucktypen in der Sammlung des Instituts für Ur- und Frühgeschichte der Universität Wien // Archeologia Austriaca (Wien). – 1992, t. 76, p. 179-184 Aguoninė ir pelėdinė segės, kiaurakryžmiai smeigtukai būdingi žiemgaliams.
Kulakov V. Sembų ir notangų indų omamentika (C ir D etapai) // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 24-31
Kulakov V. Vakarų lietuvių V-XII a. radiniai prūsų žemėse // Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos.– Klaipėda, 1994. – P. 107-124. – (Acta Historica Universitatis Klaipėdensis; II)
Kulakov W. Die Tracht der Prusen im Frühmittelalter // Archaeologia Baltica. – V., 1997. – T. 2, p. 155-164
Kulakovas V., Šimėnas V. Šventasis prūsų ir “Prusos” klubo ženklas // Ramuva. – 1990. – P. 35-37
Kulakovas V., Šimėnas V. Užmirštieji prūsai // Ramuva. – V., 1997, sąs. 3, p. 80-95
Kulakow W. I. Kultsymbole und Kriegerembleme aus dem Baltikum, aus Skandinavien und Osteuropa im 10. und 11. Jahrhundert // Zeitschrift für Archäologie des Mittelalters (Bonn). – 1985, p. 53-64
Kulakow W. Preussische Gefolgschaft im 9. Jahrhundert // Austrumbaltijas un Skandināvijas kontakti agrajos viduslaikos: Starptautiskās konferences (Riga, 1990. 23. – 25. X) referātu tēzes. – Riga, 1990. – P. 29-33
Kulbis M. Medininkų pilis // Tiesa. – 1990, spal. 13, p. 5
Kulbokas V. Lietuvė Europos archeologų konferencijoje // Darbininkas (Brooklyn). – 1958, Nr. 55, p. 4 Apie M. Gimbutienės dalyvavimą.
Kulcešienė S. Marijos Gimbutienės gyvenimas ir darbai // Tarp knygų. – 1995, Nr. 3, p. 38 M. Gimbutienės mirties metinės
Kulešius K. Matyti milžinų būta // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 3, p. 13 Karžygių (Radviliškio raj.) senkapis.
Kulgrindos – žymiausias senos mūsų kultūros paminklas / J.Š. // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 52, p. 7.
Kulikaukienė R. Tėvų žemėje ir svetur: Jono Puzino 85-osioms gimimo metinėms // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 8, p. 18-19 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Kulikauskas P. Vilkiautinio pilkapynas ir jo tyrinėjimai // Istorija. – 1977, t. 17, sąs. 2, p. 83-104
Kulikauskas P. 10.000 metų senumo gyvenvietė. Įdomus archeologinis radinys Dubičiuose // Vakarinės naujienos. – 1959, liep. 16. – Tas pat: Tarybinis balsas (Varėna). – 1959, liep. 22 Dubičiai (Varėnos raj.).
Kulikauskas P. Akmens mūrai, pylimai iš medžio ir žemių // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1965. – Fasciculum 19,5; 20,5
Kulikauskas P. Apuolė // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 41 Piliakalnis, Skuodo raj.
Kulikauskas P. Archeologą Karolį Meką į amžiną poilsį palydėjus // Voruta. – 1993, Nr. 2, p. 8 K. Meko mirtis (1906.XI.13 – 1993.I.2)
Kulikauskas P. Archeologijos mokslas Vilniaus universitete // Istorija. – 1981, t. 21, sąs. 1, p. 111-118
Kulikauskas P. Archeologijos mokslo atsiekimai Tarybų Lietuvoje // Respublikos aukštųjų mokyklų istorikų mokslinės konferencijos, skirtos Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos penkiasdešimtmečiui paminėti (1967.V.15-17) pranešimų tezės. – V., 1967. – P. 21-22
Kulikauskas P. Archeologijos mokslo Tarybų Lietuvoje klausimu // Spalio revoliucija ir visuomenės mokslai Lietuvoje. – V., 1967. – P. 200-206
Kulikauskas P. Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje // Tarybinė Klaipėda. – 1954, spal. 10
Kulikauskas P. Archeologiniai radiniai 1951 metais // Tiesa. – 1952, saus. 2. – Tas pat: Leniniečio balsas (Skaudvilė). – 1952, saus. 10
Kulikauskas P. Archeologiniai radiniai Papilėje // Tiesa. – 1958, rugpj. 1 Papilės (Akmenės raj.) kapinynas.
Kulikauskas P. Archeologiniai tyrimai Tarybų Lietuvoje ir tolimesni uždaviniai // Mokslas Tarybų Lietuvoje. – V., 1961. – P. 136-146
Kulikauskas P. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje // Žvaigždė (Švenčionys). – 1954, spal. 13
Kulikauskas P. Atradimai Kauno pilyje // Vakarinės naujienos. – 1959, rugs. 10. Kauno pilis.
Kulikauskas P. Atradimai Kauno pilyje // Vakarinės naujienos. – 1959, rugs. 10
Kulikauskas P. Atrastos sodybos, kuriose gyventa prieš mūsų erą // Literatūra ir menas. – 1959, Nr. 24, p. 4 Juodonių (Rokiškio raj.) gyvenvietės tyrinėjimai.
Kulikauskas P. Aukštadvaris // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 60 Piliakalnis, Klaipėdos raj.
Kulikauskas P. Aukštakiemis // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 60. – Aut. nenurodytas Kapinynas, Klaipėdos raj.
Kulikauskas P. Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955-1961 // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 203-259
Kulikauskas P. Būsimosios jūros dugne // Literatūra ir menas. – 1953, Nr. 32, p. 3 Apie žvalgomąją ekspediciją būsimoje Kauno marių teritorijoje.
Kulikauskas P. Daugirdas Tadas // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 272. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Daugudis, Vytautas // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 272. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Dubičiai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 308 Gyvenvietė, Varėnos raj.
Kulikauskas P. Dzūkijos piliakalnių paslaptys // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 2, p. 11-13 Kaukų ir Obelytės (Alytaus raj.) piliakalniai.
Kulikauskas P. Eiguliai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 323 Akmens amžiaus gyvenvietė ir V-VII a. kapinynas, Kaunas.
Kulikauskas P. Emaliuotieji dirbiniai Lietuvoje // Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus metraštis. – K., 1941. – T. 1, p. 43-63
Kulikauskas P. Geležies amžius; Gibaičių senkapis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 4, p. 30-31, 83. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Geležis Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 6, p. 34
Kulikauskas P. Gen. V. Nagevičių prisimenant // Švyturys (Kretinga). – 1991, birž. 18, 19 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Kulikauskas P. Gibaičių kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 610
Kulikauskas P. Gremžtukas I,II, III // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1962. – Fasciculum 7, 4, p. 119; Fasciculum 8, 4, p. 119; Fasciculum 9, 4, p. 119
Kulikauskas P. Įdomus archeologinis radinys // Tiesa. – 1958, geg. 13. – Tas pat: Tautos praeitis (Chicago). – 1959, t. 1, kn. 1, p. 132-133 Krikštonių (Lazdijų raj.) pilkapiai.
Kulikauskas P. Įdomūs radiniai // Tarybinis studentas. – 1978, gruod. 29 (Nr. 40), p. 4 Apie Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnio tyrinėjimus.
Kulikauskas P. Įdomūs šiemetiniai kasinėjimų rezultatai / P.K. // Į laisvę. – 1941, lapkr. 8. Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinynas.
Kulikauskas P. Impiltis // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 529 Piliakalnis, Kretingos raj.
Kulikauskas P. Iš metalų panaudojimo istorijos // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 3-20, 341
Kulikauskas P. Iš universiteto archeologinių ekspedicijų kronikos // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 4, p. 40 Punios ir Užnemunės piliakalniai.
Kulikauskas P. Jablonskytė-Rimantienė, Rimutė // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 544. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Jotvingių pėdsakais // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 3, p. 30-32 Paveisininkų (Lazdijų raj.), Kunigiškių-Pajevonių ir Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaimo piliakalnių tyrinėjimai.
Kulikauskas P. Juodkrantė // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 564 Akmens amžiaus gyvenvietė.
Kulikauskas P. Ką byloja pilkapiai // Vakarinės naujienos. – 1973, rugpj. 8 Vilkiautinis (Varėnos raj.).
Kulikauskas P. Ką dirbs šiais metais mūsų archeologai // Komjaunimo tiesa. – 1956, geg. 8
Kulikauskas P. Kada Vilniaus apylinkėse pasirodė pirmieji žmonės // Vakarinės naujienos. –1958, kovo 28
Kulikauskas P. Kai kurie archeologiniai duomenys apie seniausiai Lietuvos TSR teritorijoje augintus javus // MADA. – 1955, t. 1, p. 75-85
Kulikauskas P. Kai kurie Lietuvos archeologijos klausimai naujų tyrinėjimų šviesoje // 40 metų. – V., 1958. – P. 188-197
Kulikauskas P. Kai prabyla piliakalniai // Lenino keliu (Utena). – 1976, rugpj. 5 Narkūnų piliakalnis.
Kulikauskas P. Kai sklido raudos ir liepsnojo laužai // Moksleivis. – 1969, Nr. 5, p. 22-23 Apie mirusiųjų deginimo paprotį.
Kulikauskas P. Kaip archeologai atpažįsta audinio spalvą // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 3, p. 46
Kulikauskas P. Kalavijas // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1965. – Fasciculum 22, 5
Kulikauskas P. Kalnai kalneliai pasakoja // Jaunimo gretos. – 1958, Nr. 12, p. 18 Krikštonys (Lazdijų raj.); Aukštadvario (Trakų raj.) ir Punios (Alytaus raj.) piliakalniai.
Kulikauskas P. Kapas I, II, III // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1965. – Fasciculum 16, 9; 17, 9; 18, 9
Kulikauskas P. Kapitoniškės // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 576 Pilkapiai, Kaišiadorių raj.
Kulikauskas P. Kasinėjimai Gedimino kalno papėdėje // Vakarinės naujienos. – 1958, birž. 2 Vilniaus pilys
Kulikauskas P. Kaukų ir Obelytės piliakalnių tyrinėjimai 1967-1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 12-22
Kulikauskas P. Kaukų piliakalnis; Kernavės piliakalniai, pilkapynas; Krūminių piliakalnis; Kunigiškių (Pajevonio) piliakalnis; Kurmaičių pilkapynas, kapinynas; Lauksvydų kapinynas; Liepynų kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 241-242, 296-297, 433-439, 446, 491, 542
Kulikauskas P. Kaunas // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 583. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Kauno Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius 1936-1940 metais (pirmajai mokslinei archeologijos ekspozicijai 60 metų) // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 447-454
Kulikauskas P. Kernavės istorijos puslapiai // Vakarinės naujienos. – 1980, rugs. 4. – Aut. nurodytas red. prier
Kulikauskas P. Kernavės pilkapiai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 70-71
Kulikauskas P. Kiek jų buvo ? // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 9, p. 4 Vilniaus pilys.
Kulikauskas P. Kirvis, ietis // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1965. – Fasciculum 23, 5
Kulikauskas P. Kriemala // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 643 Kapinynas, Kauno raj.
Kulikauskas P. Krikštonys; Kunigiškių piliakalnis; Kurmaičių senkapiai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1980. – T. 6, p. 174, 254, 270. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Krzywicki, Ludwik // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 650. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Kulikauskas, Pranas Zigmo // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 656. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Kunigiškiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 250-251. – Aut. nenurodytas Piliakalnis, Vilkaviškio raj.
Kulikauskas P. Kur šiais metais kasinėja archeologai? // Vakarinės naujienos. – 1959, rugpj. 3
Kulikauskas P. Kurmaičiai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 660. Aut. nenurodytas Kapinynas, Kretingos raj.
Kulikauskas P. Kurmaičiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 2, p. 258. – Aut. nenurodytas Kapinynas, Kretingos raj.
Kulikauskas P. Kurmaičių (Kretingos raj.) plokštinio kapinyno tyrinėjimai // Lietuvos istorijos instituto darbai. – V., 1951. – T. 1, p. 315-365
Kulikauskas P. Kurmaičių kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 12-56, 211-214. Kretingos raj.
Kulikauskas P. Laiviai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 668 Kapinynas, Kretingos raj.
Kulikauskas P. Lazdininkai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 691 Kapinynas, Kretingos raj.
Kulikauskas P. Liepynai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 353. – Aut. nenurodytas Marijampolė.
Kulikauskas P. Lietuvos archeologijos mokslo klausimai draugo Stalino darbų kalbos mokslo klausimais šviesoje // Lietuvos TSR Mokslų akademijos žinynas. – V., 1952. – T. 9, p. 168-178. – Tas pat: Lietuvių kalbos ir kultūros klausimai J. V. Stalino veikalų kalbos mokslo klausimais šviesoje. – V., 1953. – P. 186-198
Kulikauskas P. Lietuvos archeologijos mokslo klausimai draugo Stalino veikalų kalbos klausimais šviesoje // Lietuvių kalbos ir kultūros klausimai J.V. Stalino veikalų kalbos mokslo klausimais šviesoje. – V., 1953. – P. 186-198. Pakartotas 1952 m. straipsnis iš “Lietuvos TSR Mokslų akademijos žinyno” t. 9.
Kulikauskas P. Linksmučiai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 719 Kapinynas, Pakruojo raj.
Kulikauskas P. Litauen // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 722-723
Kulikauskas P. Mažulonys // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 795 Piliakalnis, Ignalinos raj.
Kulikauskas P. Merkjavičius Algimantas // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 807. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Michelbertas, Mikolas Mikolo // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 817. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Migonių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 10, p. 35 Kaišiadorių raj.
Kulikauskas P. Migonys // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 819 Migonių (Kaišiadorių raj.) piliakalnis.
Kulikauskas P. Mikniūnų piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 4, p. 51-52 Giraitė-Mikniūnai (Varėnos raj.).
Kulikauskas P. Mokytojas… / Pokalbis su Kęstučiu Urbu // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 4-5
Kulikauskas P. Monetų lobis // Tiesa. – 1959, geg. 28 Zabieliškis (Kėdainių raj.).
Kulikauskas P. Moškėnai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 857 Piliakalnis, Rokiškio raj.
Kulikauskas P. Nakaitė, Laima Mato // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 883. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Narkūnų (Utenos raj.) “Mažojo” piliakalnio tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 32-35
Kulikauskas P. Nauja archeologijoje // Istorija. –1978, t. 18, sąs. 2, p. 86-100
Kulikauskas P. Naujai aptikta akmens-žalvario amžių gyvenvietė Palangoje // MADA. – 1959, t. 2, p. 33-41
Kulikauskas P. Naujas archeologinis paminklas Užnemunėje (V-VII amžių jotvingių senkapis Krikštonyse, Lazdijų raj.) // MADA. – 1959, t. 1, p. 71-88 Rec.: Kaczyński M. // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 289-291.
Kulikauskas P. Nauji archeologiniai radiniai // Komjaunimo tiesa. – 1956, geg. 25 Vilnius, Dainų slėnis.
Kulikauskas P. Nauji radiniai Kurmaičių kapinyne // MADA. – 1957, t. 2, p. 141-151 Kurmaičiai (Kretingos raj.).
Kulikauskas P. Naukaimis-Gabrieliškės // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 886 Piliakalnis, Raseinių raj.
Kulikauskas P. Nausodžio kapinynas; Nemenčinės piliakalnis; Nikėlų kapinynas; Obelytės piliakalnis; Padvarių pilkapynas; Piliakalnių piliakalnis; Purvynų kapinynas; Raginėnų piliakalnis, pilkapynas; Rudaminos piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 188, 193-194, 214, 230, 261, 377, 473, 493, 577
Kulikauskas P. Nemenčinė // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 892 Piliakalnis, Vilniaus raj.
Kulikauskas P. Nemenčinės piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). –1958, t. 1, p. 20-34, 290-292 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960), t. 3, p. 285-286.
Kulikauskas P. Nemenčinės piliakalnis; Obelytės piliakalnis; Piliakalnių piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 8, p. 137, 272, 621. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Nemunas padeda archeologams // Mokslas ir gyvenimas. – 1958, Nr. 9, p. 19-22 Krikštonių (Lazdijų raj.) pilkapiai.
Kulikauskas P. Obelytės, Alytaus raj., piliakalnis ir jo tyrinėjimų duomenys // Istorija. – 1976, t. 16, sąs. 2, p. 104-114
Kulikauskas P. Palanga // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 992
Kulikauskas P. Panemunių dzūkai ir jotvingiai // Panemunių dzūkai. – V., 1970. – P. 12-32, 132-133
Kulikauskas P. Papelkiai-Visdergiai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 998 Pilkapiai, Šiaulių raj.
Kulikauskas P. Papiškių (Varėnos raj.) pilkapiai // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 45-46
Kulikauskas P. Paplinijys // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 998 Piliakalnis ir gyvenvietė, Telšių raj.
Kulikauskas P. Pastovi liedinimo forma, liedinimo įrankiai, liedinimas // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1965. – Fasciculum 14, 4; 15, 9
Kulikauskas P. Paveisininkų, Lazdijų raj., piliakalnis ir jo tyrinėjimai // Istorija. – 1970, t. 11, p. 227-245
Kulikauskas P. Paviekiai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1007 Pavėkių (Šiaulių raj.) pilkapiai.
Kulikauskas P. Petras Tarasenka – Lietuvos archeologijos pradininkas // Lietuvos archeologija (V.). – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 5-21 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Kulikauskas P. Petrašiūnai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1018 Petrešiūnų (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Kulikauskas P. Piliakalniai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1037 Piliakalniai, Vilkaviškio raj.
Kulikauskas P. Piliakalniai. 1. // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 847. – Aut. nenurodytas Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaimo piliakalnis.
Kulikauskas P. Piliakalnio kaimo, Rasių apylinkės, Vilkaviškio rajono piliakalnis ir jo tyrinėjimai 1961 metais // Istorija. – 1972, t. 12, sąs. 2, p. 143-161
Kulikauskas P. Piliakalnis. 1. // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 848. – Aut. nenurodytas Nemenčinės piliakalnis.
Kulikauskas P. Pirmykštė bendruomeninė santvarka Lietuvos TSR teritorijoje ir jos įrimas // Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1957 metų. – V., 1958. – P. 5-15
Kulikauskas P. Pirmykštė bendruomeninė santvarka Lietuvos TSR teritorijoje // Lietuvos TSR istorija. – V., 1957. – T. 1, p. 5-37 Rec.: Bagdonavičius V. Sovietinė Lietuvos istoriografija. Kritiškas LTSR istorijos I tomo įvertinimas // Tautos praeitis (Chicago). – 1959. T. 1, kn. 1, p. 3-24.
Kulikauskas P. Pirmykštė-bendruomeninė santvarka Lietuvos TSR teritorijoje // Lietuvos TSR istorija. – V., 1953. – P. 9-38. – Rankraščio teisėmis. – Tas pat rus
Kulikauskas P. Pokrovskij, Fedor Vasiljevič // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1055. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Praeities paminklai Lietuvoje // Ateitis. – 1943, birž. 3, p. 4
Kulikauskas P. Pryšmančiai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1099 Kapinynas, Kretingos raj.
Kulikauskas P. Radzvilovaitė, Efrosinija Alekseevna // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1117. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Raginėnai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1119. – Aut. nenurodytas Pilkapiai, Radviliškio raj.
Kulikauskas P. Raginėnai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 21. – Aut. nenurodytas Piliakalnis ir pilkapiai, Radviliškio raj.
Kulikauskas P. Raginėnų (Šeduvos raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai ir “Raginėnų kultūros” klausimas // MADA. – 1958, t. 1, p. 65-89 Rec.: Antoniewicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 287-288.
Kulikauskas P. Raginėnų piliakalnis, pilkapiai; Rudaminos piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1982. – T. 9, p. 310, 513-514. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Rėžtukas I, II, III // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1962. – Fasciculum 10, 4, p. 121; Fasciculum 11, 4, p. 121; Fasciculum 12, 4, p. 121
Kulikauskas P. Rimantienė, Rimutė // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1147. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Rudamina // Pažinkime Lietuvą: vadovas po 100 žymiausių vietovių, susijusių su mūsų krašto kultūra, istorija, gamta. – K., 1995. – P. 112-113 Piliakalnis, Lazdijų raj.
Kulikauskas P. Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnio 1965 m. tyrinėjimų duomenys // Istorija. – 1972, t. 13, sąs. 2, p. 83-109
Kulikauskas P. Rudaminos piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 9, p. 51-52 Lazdijų raj.
Kulikauskas P. Rudesos pilkapynas [Molėtų raj.]; Kernavės pilkapynas [Širvintų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 205, 283-284
Kulikauskas P. Sandrausiškė // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1199 Pilkapiai, Raseinių raj.
Kulikauskas P. Sargėnai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1205 Kapinynas, Kaunas.
Kulikauskas P. Segė I, II, dvinarė segė // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1965. – Fasciculum 24, 5; 25, 5; 26, 5
Kulikauskas P. Seniausi Kuršių Neringos gyventojai // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 72-85, 345-346
Kulikauskas P. Seniausi Lietuvoje auginami javai // Komjaunimo tiesa. – 1955, spal. 9
Kulikauskas P. Seniausi pastatai Lietuvoje // Lietuvos TSR architektūros klausimai (K.). – 1960, t. 1, p. 33-55, 316-318
Kulikauskas P. Seniausios praeities liudininkai // Eržvilkas. – V., 1970. – P. 13-18 Eržvilko piliakalnis ir kapinynas.
Kulikauskas P. Senovės paminklai // Komjaunimo tiesa. – 1955, gruod. 18 Vilniaus pilis.
Kulikauskas P. Seredžius // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1284 Kapinynas, Jurbarko raj.
Kulikauskas P. Sudargas // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 11, p. 18-20 1970 m. tyrinėjimų duomenys.
Kulikauskas P. Sudargo piliakalniai // Istorija. –1975, t. 15, sąs. 2, p. 105-124
Kulikauskas P. Sudargo piliakalnis; Tautavičius Adolfas; Varnupių piliakalnis; Vilkiautinio pilkapynas; Žalvario amžius // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 125, 285, 461, 523-524, 636
Kulikauskas P. Szukiewicz W. // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1424
Kulikauskas P. Šalmas // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1965. – Fasciculum 21,5
Kulikauskas P. Šernai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1284 Kapinynas, Klaipėdos raj.
Kulikauskas P. Šiauliai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1287
Kulikauskas P. Tarasenka, Petras Teodoro // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1432. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Tarnaukite mokslui // Lietuvos pionierius. – 1958, saus. 19
Kulikauskas P. Tautavičius Adolfas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 507. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Tautavičius, Adolfas Zenono // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1439. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Tiškevičius, Eustachas // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1467. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Titnaginis kirvis // Glossarium archeologicum. – Bonn; Warszawa, 1962. – Fasciculum 13, 4, p. 111
Kulikauskas P. Tolimos praeities pėdsakai // Lietuvos pionierius. – 1953, birž. 27
Kulikauskas P. Trakai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1480
Kulikauskas P. Upytė // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1553 Kapinynas, Panevėžio raj.
Kulikauskas P. Upytės priešistorinio kapinyno (Naujamiesčio vls., Panevėžio apskr.) tyrinėjimų duomenys // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 19-85
Kulikauskas P. Utenio piliakalnis atskleidžia paslaptis // Vakarinės naujienos. – 1976, rugs. 9 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Kulikauskas P. Užnemunės archeologiniai paminklai // Tiesa. – 1955, bal. 14
Kulikauskas P. Užnemunės piliakalniai I-XIII amžiuje. – V., 1982. – 112 p Ref.: Rimantienė R. Kai Užnemunėje jotvingiai gyveno // Naujos knygos. – 1982, Nr. 5, p. 22-23. Kulikauskas P. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Refer. leidinys (V.). – 1982, sąs. 11. P. 145-154. Микнис Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1983, вып. 7, c. 109-116.
Kulikauskas P. Varnupių (Kapsuko raj.) piliakalnis 1971 m. tyrinėjimų duomenimis // Istorija. – 1974, t. 14, sąs. 1, p. 97-116
Kulikauskas P. Varnupių piliakalnio (Kapsuko raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 16-19
Kulikauskas P. Velykuškės // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1576 Piliakalnis, Zarasų raj.
Kulikauskas P. Versminio // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1580-1581 Akmens amž. gyvenvietė prie Grūdos ir Versminio santakos, Varėnos raj.
Kulikauskas P. Veršvai // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1581 Kapinynas, Kaunas.
Kulikauskas P. Vilkiautinio (Varėnos raj.) pilkapių tyrinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 46-52
Kulikauskas P. Vilkiautinio (Varėnos raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 107-110
Kulikauskas P. Vilkiautinio pilkapynas [Varėnos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 293
Kulikauskas P. Vilkiautinyje prieš 1500 metų // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1973, rugs. 21 Pilkapiai, Varėnos raj.
Kulikauskas P. Vilniaus ekskavatorininko radinys. Prie Naujosios Vilnios aptiktos mamuto griaučių liekanos // Vakarinės naujienos. – 1961, liep. 28
Kulikauskas P. Vilniaus mamutas // Lietuvos pionierius. – 1957, rugpj. 2 Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Kulikauskas P. Vilnius // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1589. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Volkaitė-Kulikauskienė, Regina Kazio // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1600-1601. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Volteris, Eduardas Aleksandro // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1602. – Aut. nenurodytas
Kulikauskas P. Žalioji // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1659-1660 Gyvenvietė, Širvintų raj.
Kulikauskas P. Žalvario amžiaus pilkapiai Kurmaičiuose, Kretingos vlsč. ir apskr. // Gimtasai kraštas. – 1943, Nr. 31, p. 32-52
Kulikauskas P. Žilos praeities liudininkai // Valstiečių laikraštis. – 1959, liep. 8 Ženklinti akmenys.
Kulikauskas P., Černiauskas M. Kultūros paminklų apsaugos klausimu // Gamta ir jos apsauga. – V., 1958. – P. 138-152
Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai. – V., 1961. – 532 p Rec.: Gimbutienė M. // Metmenys (Chicago). – 1962, kn. 5, p. 168-171. Milčiūtė E. // Tarybinis mokytojas. – 1962, saus. 14. Ochmański J. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1963, Nr. 1, p. 117-119. Šaduikis Č. // Pergalės vėliava (Trakai). – 1962, bal. 12.
Kulikauskas P., Luchtanas A. Archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 35-38
Kulikauskas P., Luchtanas A. Kernavės piliakalniai atskleidžia paslaptis // Lenino vėliava (Širvintos). – 1979, spal. 20
Kulikauskas P., Luchtanas A. Rudesos (Molėtų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 59-61
Kulikauskas P., Luchtanas A. Vilniaus miesto archeologinės komisijos įkūrimas ir veikla 1911-1914 metais // Istorija. – 1980, t. 20, sąs. 1, p. 97-109
Kulikauskas P., Mačionis A., Žeiba S. Vilniaus mamutas // Mokslas ir gyvenimas. – 1957, Nr. 1, p. 16-20 Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Kulikauskas P., Petrulis J. Apsaugoti kultūros paminklus // Tiesa. – 1949, lapkr. 29 Paminklų apsauga.
Kulikauskas P., Volkaitė-Kulikauskienė R. Geležies amžius // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 538-541
Kulikauskienė R. Aisčiai; Alkas; Andulių kapinynas; Antkaklė; Antsmilkiniai. Apgalvis; Apyrankė; Archeologija; Archeologijos paminklai; Archeologinė kultūra; Archeologiniai žemėlapiai; Auskarai; Bagočių kapinynas; Brūkšniuotoji keramika, kultūra; Buožė; Čiobiškio pilkapynas; Diržas; Durklai; Girkalių kapinynas; Graužių kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 22, 49, 64, 79, 82, 85, 87, 95-96, 140-141, 162, 288, 307, 355, 437, 472, 626, 651
Kulikauskienė R. Aisčiai; Alkas; Antkaklė; Antsmilkinis; Apgalvis; Apyrankė; Apuolė; Archeologija; Archeologijos paminklai; Archeologinė kultūra; Archeologinis datavimas; Archeologinis žemėlapis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1976. – T. 1, p. 95, 160, 257, 271, 279, 282, 297-298, 315-319. – Aut. nenurodyta
Kulikauskienė R. Apie lietuvių kilmę // Vakarinės naujienos. – 1979, lapkr. 20 Istorijos instituto konferencija Vilniuje.
Kulikauskienė R. Archeologija ir kultūra // Kultūros barai. – 1983, Nr. 11, p. 44-47
Kulikauskienė R. Archeologinė ekspedicija // Tarybinis studentas. – 1957, spal. 10 Migonių (Kaišiadorių raj.) paminklai.
Kulikauskienė R. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1951 m. // Literatūra ir menas. – 1951, Nr. 38, p. 4
Kulikauskienė R. Archeologiniai tyrinėjimai Vilniaus srityje // Literatūra ir menas.– 1952, Nr. 38, p. 4 Nemenčinės (Vilniaus raj.) piliakalnis ir Šalčininkų rajono pilkapiai.
Kulikauskienė R. Čiobiškio pilkapynas; Rusių Rago pilkapiai; Rusių Rago ir Žvagakalnio pilkapynas [visi Širvintų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 274, 297
Kulikauskienė R. Dar kartą apie lietuvių kilmę // Kultūros barai. – 1971, Nr. 1, p. 68-70
Kulikauskienė R. Dar vieną archyvinį žemės puslapį atvertus / R. Kulikauskienė // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1969, liep. 29 Krūminių (Varėnos raj.) kapinynas.
Kulikauskienė R. Diržas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 3, p. 110. – Aut. nenurodyta
Kulikauskienė R. Galanda kirvius, kalavijus aštrius // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 12, p. 34-37 X-XII a. ginklai.
Kulikauskienė R. Galando kirvius, kalavijus aštrius // Moksleivis. – 1968, Nr. 12, p. 16-17
Kulikauskienė R. Girkalių kapinynas; Griaužių kapinynas; Ietis; Įkapės; Ipilties piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 4, p. 103, 195, 399, 403, 418. – Aut. nenurodyta
Kulikauskienė R. Grodzisko przemowiłó // Czerwony sztandar. – 1972, liep. 22 Maišiagalos (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Kulikauskienė R. Į pagalbą priešistoriniam berniukui // Lietuvos pionierius. – 1972, lapkr. 22
Kulikauskienė R. Ietigalis; Įkapė; Įpilties piliakalnis; Jotvingiai; Kabučiai; Kalavijas; Kamanos (str.d.); Kapas (str. d.); Karoliai; Kirvis; Lankas; Linksmučių kapinynas; Liškiavos piliakalnis; Maišiagalos piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 40, 44, 60-61, 136, 167, 180, 194, 204, 223, 319, 477, 615-616, 622, 679
Kulikauskienė R. Jotvingiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 1, p. 30-32
Kulikauskienė R. Jotvingiai; Kabučiai; Kalavijas; Kapas; Kapinynas; Kaukų piliakalnis; Kirvis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1979. – T. 5, p. 80-81, 165, 189, 266-267, 269, 384, 536. – Aut. nenurodyta
Kulikauskienė R. Ką slepia Kernavės piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 3, p. 12-14
Kulikauskienė R. Kokiais keliais, iš kur // Kalba Vilnius. – 1970, Nr. 2, p. 3
Kulikauskienė R. Kremacijos paprotys // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 1, p. 38-40
Kulikauskienė R. Krūminių kapinyno, Varėnos raj., tyrinėjimai 1969 metais //AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 99-102
Kulikauskienė R. Kuo dengėsi lietuvių protėviai // Kultūros barai. – 1971, Nr. 8, p. 60-61
Kulikauskienė R. Kur iškilęs “Mindaugo sostas” // Kolūkiečio kalendorius. – V., 1985. – P. 81-82 Kernavės piliakalniai.
Kulikauskienė R. Kur Utenos pradžia? // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 3, p. 8-10 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Kulikauskienė R. Laima Vaitkunskienė // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 324-326
Kulikauskienė R. Lietuvių kilmės problemos // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 11, p. 6-7
Kulikauskienė R. Linksmučių kapinynas; Liškiava; Maišiagalos piliakalnis; Migonių piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 7, p. 38, 49, 180-181, 473. – Aut. nenurodytas
Kulikauskienė R. Maišiagala // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 3, p. 14-17. – Tas pat: Draugystė. – 1976, liep. 17, 20, 22, 24
Kulikauskienė R. Maišiagalos piliakalnio radiniai // Kultūros barai. – 1971, Nr. 12, p. 64-65
Kulikauskienė R. Maišiagalos piliakalnio tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 22-25
Kulikauskienė R. Maišiagalos piliakalnio tyrinėjimai 1972 ir 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 23-29
Kulikauskienė R. Migonių piliakalnis, pilkapynas; Narkūnų piliakalniai; Noragas; Papuošalai; Paulaičių kapinynas; Pučkalaukio pilkapynas; Punios piliakalnis; Puzinas Jonas; Rusių Rago pilkapynas; Segė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 77, 179-180, 216, 302-303, 330, 466, 468-469, 478, 598, 642
Kulikauskienė R. Mūsų protėviams – 12.000 metų // Gimtasis kraštas. – 1966, Nr. 20, p. 6
Kulikauskienė R. Mūsų protėvių laidosena. Kai kurie interpretavimo momentai // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 11, p. 22-23
Kulikauskienė R. Narkūnų kapinynas ir piliakalniai [Utenos raj.]; Krūminių kapinynas [Varėnos raj.]; Aukštųjų Rusokų pilkapynas; Maišiagalos piliakalnis; Nemenčinės piliakalnis; Pučkalaukio pilkapynas [visi Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 156-158, 232-233, 302, 315-316, 326-327
Kulikauskienė R. Narkūnų piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 8, p. 92. – Aut. nenurodyta Utenos raj.
Kulikauskienė R. Netapau nei balerina nei aktore // Lietuvos pionierius. – 1972, vas. 9 Autobiografinis pasakojimas, kelias į archeologiją.
Kulikauskienė R. Pamiršta taikomosios dailės sritis // Kultūros barai. – 1985, Nr. 4, p. 61-63 Kauliniai X-XIV a. dirbiniai.
Kulikauskienė R. Po archeologų tarptautinio // Vakarinės naujienos. – 1966, rugs. 3. Apie VII tarptautinį archeologų kongresą Pragoje.
Kulikauskienė R. Prūsai; Punia; Puzinas Jonas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1982. – T. 9, p. 238, 263, 280. – Aut. nenurodyta
Kulikauskienė R. Prūsų kilmės problemos // Mokslas ir gyvenimas. – 1975, Nr. 8, p. 40-42
Kulikauskienė R. Rimutė Rimantienė // LIM, 1980 metai. – V., 1981. – P. 170 Šešiasdešimtmetis.
Kulikauskienė R. Segė: Skydas: Smeigtukas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – 1983. – T. 10, p. 73, 213, 259. – Aut. nenurodytas
Kulikauskienė R. Skydas; Smeigtukas; Šalmas; Vaineikių pilkapynas; Verpstukas; Vaitkunskienė-Nakaitė Laima // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 23-24, 47, 154, 418, 490, 427
Kulikauskienė R. The Maišiagala hill-fort // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 21
Kulikauskienė R. The Narkūnai hill-forts // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 7 Narkūnai (Utenos raj.).
Kulikauskienė R. Unikalus šaltinis // Jaunimo gretos. – 1984, Nr. 2, p. 18
Kulikauskienė R. Vai tu žirge, žirge // Moksleivis. – 1969, Nr. 11, p. 8-9 Apie žirgų kapus.
Kulikauskienė R. Vaitkunskienė Laima; Žiogas Juozas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1984. – T. 12, p. 9, 533-534. – Aut. nenurodytas
Kulikauskienė R. Vasara pakvietė archeologus // Vakarinės naujienos. – 1987, birž. 13, p.
Kulikauskienė R. Zenonas Duksa // Numizmatiniai ekslibrisai iš Zenono Duksos rinkinio: Parodos katalogas. – V., 1988. – P. 27-29. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 28) ir vok. k. (p. 29)
Kulikauskienė R. Žemės archyvo paslaptys // Moksleivis. – 1966, Nr. 1, p. 30-31 Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Kulikauskienė R. Žengti pirmieji žingsniai // Tarybinis pedagogas. – 1971, spal. 29, p. 2 Maišiagalos (Vilniaus raj.) piliakalnio kasinėjimai.
Kulikauskienė R. Žirgo motyvas Lietuvos archeologinėje medžiagoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 12, p. 33 Vadoklių (Panevėžio raj.) apylinkės kabutis.
Kulikauskienė R. Žvelgiant į amžių glūdumą // Lietuvos pionierius. – 1971, vas. 27
Kulikauskienė R., Kulikauskas P. Archeologai Utenoje // Lenino keliu (Utena). – 1975, liep. 10 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Kulikauskienė R., Kulikauskas P. Sudargo piliakalnių tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 11-16
Kulikauskienė R., Matulionis E. Senovės meistrų paslaptys // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 10, p. 29-30 Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinyno alavu puošti dirbiniai.
Kulikauskienė R., Rimantienė R. Gyventume akli ir kurti... // Kalba Vilnius. – 1988, rugs. 30 Pasisakymai Lietuvos istorijos klausimais.
Kulikauskienė-Volkaitė Regina // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1985. – T. 37, p. 311-312
Kulišauskienė E. Archeologas, muziejininkas // Diena. – 1995, spal. 7, p. 13 Apie K. Meką.
Kulišauskienė E. Padėka profesoriui // Vakarinis Kaunas. – 1994, rugpj. 23, p. 5 Apie E. Volterį.
Kuliukas J. Apuolės piliakalnis ir jo praeitis // Pergalė (Skuodas). – 1956, vas. 18
Kulys P. Dubingiai // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 23, p. 13 Apie Dubingių (Molėtų raj.) piliavietę.
Kulnytė B. Gedimino kalną labiausiai mėgsta turistai, niekdariai, elgetos ir pagonys // Lietuvos rytas. – 1994, spal. 13, p. 33
Kulnytė B. Z historii Muzeum Narodowego Litwy // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 13-15
Kultūra ir mokslas. Dar senovės radinys // Lietuva. – 1926, rugpj. 24, p. 4 Geliogalių (Molėtų raj.) lobis.
Kulturelle Denkmäler wird geschützt // Wilnaer Zeitung. – 1942, bal. 15 Kultūros paminklų apsauga.
Kultūrinė kronika // Ateitis. – 1944, bal. 22, p. 3 K. Kuprio archeologinė kolekcija Akmenėje.
Kultūros departamentas globoja Raudonės pilį // Lietuvos aidas. – 1934, lapkr. 21, p. 5
Kultūros kronika. Archeologija // Kultūra. – 1924, Nr. 1, p. 67. A. A. Spicyno paskaita Raginėnų kultūros klausimu.
Kultūros kronika. Archeologinių Lietuvos vietų surašinėjimas // Šviesos keliai. – 1935, Nr. 4, p. 245. Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Kultūros ministerija užgesino Pilių direkcijos ir Vilniaus pilių centro konfliktą // Lietuvos aidas. – 1998, birž. 5, p. 13. Vilniaus pilys
Kultūros muziejaus priešistorinio skyriaus ruošos darbai // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 23 (Nr. 327), p. 3 Archeologijos skyriaus ekspozicijos ruošimas Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Kultūros naujienos. Apie Pilėnus // Lietuvos aidas. – 1936, lapkr. 14, p. 5 Žinutė apie K. Paunksnio parašytą darbą.
Kultūros naujienos. Studija apie pilis // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 29 (Nr. 396), p. 5 Žinutė, kad K. Paunksnis parašė darbą apie pilis prie Nemuno žemupio.
Kultūros paminklai – liaudies turtas // Tiesa. – 1958, birž. 13 Vedamasis.
Kultūros paminklai – liaudies turtas // Tiesa. – 1958, liep. 29
Kultūros paminklai – liaudies turtas // Trakiečių šūkis. – 1949, rugpj. 14 Paminklų apsauga.
Kultūros paminklai laikomi valstybės nuosavybe. Kultūros paminklų apsaugos įstatymas // Darbo Lietuva. – 1940, liep. 25. – Tas pat: Tiesa. – 1940, liep. 25 Paminklų apsauga.
Kultūros paminklams apsaugoti įsakymas // Tarybų Lietuva. – 1940, spal. 6. – Tas pat: Tiesa. – 1940, spal. 6 Paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsauga // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 10, p. 7 Paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsauga // Tarybų Lietuva. – 1940, spal. 9 Paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsauga Vilniaus srityje // Vilniaus balsas. – 1939, gruod. 20 Paminklų apsauga
Kultūros paminklų apsaugai bus sudaryta speciali taryba // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 25 (Nr. 475), p. 7 Paminklų apsauga
Kultūros paminklų apsaugos ir Viešųjų kultūros muziejų įstatymas // Vyriausybės žinios. – 1940, liep. 25 (Nr. 720), p. 523-525 Paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsaugos įstaiga aiškinasi // Vilniaus balsas. – 1941, geg. 11, p. 5 Dėl Trakų salos pilies ir Rokantiškių (N. Vilnia) piliavietės.
Kultūros paminklų apsaugos įstaiga organizuos ardomųjų senkapių tyrinėjimus // Į laisvę. – 1942, geg. 2, p. 6 Kultūros paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsaugos įstaiga tvarko a.a. prof. E. Volterio biblioteką // Į laisvę. – 1942, saus. 17, p. 2 Kultūros paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsaugos įstaigos pranešimas // Vilniaus balsas. – 1940, spal. 12, p. 2 Paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsaugos įstaigos pranešimas dėl pilių lankymo // Naujoji Lietuva. – 1943, birž. 24, p. 3. – Tas pat: Ateitis. – 1943, birž. 28, p. 6
Kultūros Paminklų Apsaugos Įstaigos pusmetinio darbo planas / J.R. // Į laisvę. – 1941, lapkr. 22, p. 3.
Kultūros paminklų apsaugos įstaigos taryba // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 15, p. 3 Kultūros paminklų apsauga. Į tarybą įeina J. Puzinas, P. Galaunė, I. Končius, K. Jablonskis.
Kultūros paminklų apsaugos įstaigos uždaviniai ir darbai // Į laisvę. – 1941, rugs. 29, p. 6
Kultūros paminklų apsaugos įstaigos uždaviniai ir darbai // Į laisvę. – 1942, Nr. 80 Kultūros paminklų apsauga.
Kultūros paminklų apsaugos įstatymas // Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos (septinto šaukimo) pirmoji sesija, 1967 m. balandžio 14 ir 15 d. Stenogramos – V., 1967. – P. 107-111
Kultūros paminklų apsaugos įstatymas // Muziejai ir paminklai. – 1968. – P. 2-5
Kultūros paminklų apsaugos įstatymas ir kultūros paminklų apsaugos įstatymo taikymo instrukcija. – V., 1973. – 80 p
Kultūros paminklų apsaugos įstatymas. – V., 1967. – 14 p. – Tas pat: Kraštotyra. – V., 1967. – P. 5-8
Kultūros paminklų apsaugos įstatymo projektas // XX amžius. – 1939, rugpj. 2, p. 6 Paminklų apsauga
Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1. – 368 p. Rec.: Zabiela G. Apie praeities paminklus iš praeities pozicijų // Kultūros paminklai. – 1997, t. 4, p. 214-217. Apima Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų ir Švenčionių rajonų archeologinius paminklus.
Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2. – 392 p Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų paminklai (tarp jų apie 350 archeologijos).
Kultūros paminklų inventorizacijos taisyklės. – V., 1943. – 23 p
Kultūros paminklų ir kultūros muziejų įstatymai // Lietuvos žinios. – 1940, liep. 25 Paminklų apsauga.
Kultūros turtai priklauso visai lietuvių tautai // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 16, p. 3 Pokalbis su Kultūros departamento direktoriumi A. Juška.
Kulvinskaitė A. Kraštotyrininkų šiokiadieniai // Pergalė (Vilkaviškis). – 1979, spal. 11 Vilkaviškio rajoniniai pionierių namai turi muziejų, kuriame yra archeologijos ir numizmatikos (Konsultuoja P. Kulikauskas).
Kumečių sodžiuje // Suvalkietis. – 1931, Nr. 51, p. 4 Monetų lobis (Vilkaviškio raj.).
Kumetis J. Veliuona // Lietuvos žinios. – 1912, birž. 7 (20), p. 3. Rukšinių (Jurbarko raj.) XVII a. monetų lobis.
Kumetis J. Veliuona // Lietuvos žinios. – 1912, birž. 7 (20), p. 3. Rukšnių (Jurbarko raj.) kaimo monetų lobis.
Kumšlytis L. Gondingos senovės liekanos // Šiaulių metraštis… 1933 m. – Šiauliai, 1933. – P. 24-36. – Tas pats: Kraštotyros dirvoje. – Šiauliai, 1933. Perspausdinta: Plungė. – 1994, bal. 29, p. 5. Gondingos piliakalnis ir Nausodžio kapinynas (Plungės raj.).
Kumšlytis L. Jazdaičių dvaras // Šiaulių metraštis… 1933 m. – 1933. – P. 42-45. – Tas pats: Kraštotyros dirvoje. – Šiauliai, 1934 Jazdaičių (Plungės raj.) kapinynas.
Kumšlytis L. Lieplaukio pilalė // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 186-187 Plungės raj.
Kumšlytis L. Plungės miesto senovės liekanos // Plungė. – 1994, bal. 29, p. 5. – Perspausdinta iš 1933 m. “Šiaulių metraščio”
Kumšlytis L. Plungės miesto senovės liekanos // Šiaulių metraštis. – 1933. – P. 36-42. – Tas pats: Kraštotyros dirvoje. – Šiauliai, 1934; Plungė. – 1994, bal. 29
Kumšlytis L. Stanelių senovės liekanos // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 46-47 Stanelių (Plungės raj.) piliakalnis.
Kuncevičienė E. Archaeology in the Museums of Lithuania // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 28-30
Kuncevičienė E. Lenkijoje archeologai pažaidė senovę // Respublika. – 1998, rugs. 28, p. 4 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Kuncevičius A. Archeologijos paminklų sąrašą tikslinant // Muziejai ir paminklai. – 1983, sąs. 5, p. 62-66 Mitologiniai akmenys.
Kuncevičius A. Archeologiniai Senųjų Trakų tyrinėjimai // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 3 (virš.) Senųjų Trakų piliavietė
Kuncevičius A. Dėl akmenų smailiadugniais dubenimis paskirties // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 41-42
Kuncevičius A. Die Kacheln aus dem Palst der Grossfürsten im Vilnius // Archäologische Schätze aus Litauen: Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. – Duisburg, 1992. – P. 79-134
Kuncevičius A. Eustachijaus Tiškevičiaus 175-ųjų gimimo metinių minėjimas // LIM, 1989 metai. – V., 1990. – P. 140
Kuncevičius A. First investigation records about the Lower castle palace of Vilnius erected by Vytautas, the Grand Duke of Lithuania // Fasciculi Archeologiae Historicae (Łódz). – 1994, sąs. 7, p. 61-66
Kuncevičius A. Iron Age // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 8-11.
Kuncevičius A. Istorijos nepasirinksi. Baltarusijos vėlyvųjų viduramžių archeologijos naujienos 1993 metų publikacijose // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 23-24
Kuncevičius A. Iš sostinės į sostinę // Galvė (Trakai). – 1994, birž. 14, p. 2 Senųjų Trakų piliavietė
Kuncevičius A. Kodėl Vilnius tapo sostine // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 6-11
Kuncevičius A. Kokliai su herbais ir figūrinėmis kompozicijomis // Kultūros barai. – 1991, Nr. 10, p. 71-74
Kuncevičius A. Lietuvos proistorė // Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A. Lietuvos istorija iki 1795 metų. – V., 1995. – P. 15-53. 2-asis leid. Vilniuje, 1998 m
Kuncevičius A. Livonijos pinigų spaudai Vilniuje // Kultūros barai. – 1991, Nr. 7, p. 74-75
Kuncevičius A. Makrickų plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 123-124 Marijampolės raj.
Kuncevičius A. Old Trakai // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 24
Kuncevičius A. Pilaitės piliakalnio žvalgymo ir tvarkymo darbai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 314-315 Pilaitė (prie Vilniaus).
Kuncevičius A. Piliakalniai laukia globos // Tiesa. – 1987, birž. 12, p. 4
Kuncevičius A. Pirmieji duomenys apie Vytauto laikų Vilniaus Žemutinės pilies rūmus // Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai. – V., 1993. – P. 215-239
Kuncevičius A. Renesanso epochos krosnys Vilniaus Žemutinėje pilyje // Kultūros barai. – 1991, Nr. 2, p. 65-67
Kuncevičius A. Restauruoto kultūros paminklo… // Literatūra ir menas. – 1990, Nr. 8, p. 11 Skomantų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Kuncevičius A. Rokantiškių piliavietės žvalgymo ir tvarkymo darbai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 164-165 Netoli Naujosios Vilnios.
Kuncevičius A. Senųjų Trakų piliavietės tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 160-163 Senieji Trakai
Kuncevičius A. Senųjų Trakų piliavietės tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 258-261
Kuncevičius A. Senųjų Trakų pilis // Kultūros barai. – 1996, Nr. 1, p. 74-76 Senieji Trakai
Kuncevičius A. The first data about the Vilnius Lower Castle’s Palace = Erste Befunde für den Palast in der Uteren Burg zu Vilnius // Medieval Europe 1992: A conference on Medieval Archaeology in Europe 21st – 24th September 1992 at the University of York: Abstract. York (England), 1992. – P. 5
Kuncevičius A. Trakai: trys pilys Gediminaičių tėvonijoje / Pokalbis su J. Lozoraičiu // Respublika. – 1994, liep. 27, p. 16. Senųjų Trakų piliavietė
Kuncevičius A. Viduramžių archeologija // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 2-7
Kuncevičius A. Why did Vilnius become the capital of Lithuania? // Castella Maris Baltici. - Nykóping, 1996. - T. 2, p. 93-96 Vilniaus pilys
Kuncevičius A. XIV a. čia krykštavo kūdikis, vardu Vytautas / Kalbėjosi žurnalistas E. Juodviršis // Respublika. – 1994, liep. 14, p. 17 Senųjų Trakų piliavietė
Kuncevičius A., Aleksiejūnas V. Pirmosios lietuviškos monetos ir plombos // Kultūros barai. – 1992, Nr. 2, p. 67-69 Iš Vilniaus Žemutinės pilies.
Kuncevičius A., Luchtanas A. Lietuvos proistorė ir Lietuvos istorija: Lūžio problema // Lietuvos istorijos studijos. – V., 1997. – T. 4, p. 86-91
Kuncevičius A., Merkevičius A. (jaun.). Kudirkos Naumiesčio piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 29-30
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Archeologiniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrimai). – V., 1989. – P. 10-49. – Santr. rusų ir anglų k., p. 90-96, 111-116 Vilniaus pilis
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Archeologiniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 m. tyrimai). – V., 1991. – P. 8-51. – Rusų k. (p. 110-122), anglų k. (p. 134-146)
Kuncevičius A., Zabiela G. Deklaracija ir tikrovė // Tiesa. – 1989, saus. 31 Dėl archeologinių paminklų apsaugos.
Kuncevičius A., Zakrauskas S. Loviniai kokliai // Kultūros barai. – 1991, Nr. 11, p. 74-76
Kuncevičius A., Zakrauskas S. Stačiakampiai plokštiniai kokliai // Kultūros barai. – 1991, Nr. 12, p. 58-59
Kuncienė O. 900 metų laiko skraistę pakėlus // Spartuolis (Trakai). – 1972, rugs. 21 Grigiškių-Neravų (Trakų raj.) pilkapiai.
Kuncienė O. Aščiagalio plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 124-126 Panevėžio raj.
Kuncienė O. Atverstas naujas istorijos puslapis // Raudonoji žvaigždė (Švenčionys). – 1970, rugpj. 13 Sarių (Švenčionių raj.) kapinynas.
Kuncienė O. Bačkininkėlių piliakalnis; Berčiūnų pilkapynas; Geliogalių lobis; Grigiškių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 160, 235, 595, 662
Kuncienė O. Bražuolės pilkapiai; Daniliškių piliakalnis; Grigiškių (Naravų) pilkapynas; Sausių-Bevandeniškių pilkapynas; Maišinės-Sausių pilkapynas; Strėvos piliakalnis ir pilkapynas; Varnikų piliakalnis; Varliškių pilkapynas; Vievio pilkapynas; Žuvyčių piliakalnis [visi Trakų raj.]; Ąžuolaušio-Antandrajos pilkapynas; Bikūnų Kapų kalnas; Kuktiškių pilkapynas; Minčios pirmasis pilkapynas; Stasiūnų pilkapynas [visi Utenos raj.]; Pamusių pilkapynas [Varėnos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 19, 21-22, 45, 51, 69, 93, 95, 141, 143, 152, 156, 168, 272
Kuncienė O. Buniškių plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 126-127 Lazdijų raj.
Kuncienė O. Degintiniai žirgų kapai Skubėtų (Šalčininkų raj.) X-XII a. pilkapyne // MADA. – 1985, t. 1. P. 86-97
Kuncienė O. Dzūkijos žemės paslaptys // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1968, lapkr. 23 Pamusių (Varėnos raj.) pilkapynas.
Kuncienė O. Gaidės apylinkės archeologiniai paminklai // Gaidės ir Rimšės apylinkės. – V., 1969. P. 20-23 Lapuškės (Ignalinos raj.) pilkapiai.
Kuncienė O. Grigiškių (Neravų) pentinas // Kraštotyra. – V., 1982. – Kn. 14, p. 61-62 Grigiškės (Trakų raj.).
Kuncienė O. Grigiškių (Neravų) pilkapyno laidojimo papročiai (1.M.e. V-VII a. pilkapiai) // MADA. – 1980, t. 3, p. 41-54
Kuncienė O. Grigiškių (Neravų) pilkapyno laidojimo papročiai (2. M.e. VIII-X a. pilkapiai) // MADA. – 1981, t. 3, p. 93-102
Kuncienė O. Grigiškių (Neravų) pilkapyno radiniai (1. Darbo įrankiai ir ginklai) // MADA. – 1982, t. 3, p. 43-54
Kuncienė O. Grigiškių (Neravų, Trakų raj.) pilkapyno radiniai (2. Papuošalai) // MADA. – 1983, t. 1, p. 49-60
Kuncienė O. Grigiškių (Neravų, Trakų raj.) pilkapyno radiniai (3. Keramika) // MADA. – 1983, t. 2, p. 50-60
Kuncienė O. Iš prekybos Lietuvoje istorijos. Prieš 1000 metų // Kooperatininkas. – 1969, Nr. 3, p. 28-29 Apie svarstykles ir svorelius.
Kuncienė O. IX-XIII a. stiklo karoliai Lietuvoje // Lietuvos archeologija. – 1981, t. 2, p. 72-92
Kuncienė O. Ką byloja senkapiai // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, saus. 8 Kapinynų tyrinėjimai Karsakiškio apylinkėje.
Kuncienė O. Ką slepia “milžinkapiai” // Spartuolis (Trakai). – 1975, spal. 16 Grigiškių-Naravų (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai.
Kuncienė O. Kada Lietuvoje atsirado pirkliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 2, p. 17-18
Kuncienė O. Kaip anksčiau keliaudavo // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 11, p. 36-38
Kuncienė O. Kaip prekiavo mūsų bočiai. Iš prekybos Lietuvoje istorijos // Kooperatininkas. – 1969, Nr. 4, p. 31-32
Kuncienė O. Katkuškių pilkapiai // MADA. – 1973, t. 4, p. 91-106 Šalčininkų raj.
Kuncienė O. Kuo mūsų bočiai sidabrą svėrė // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 6, p. 30-31
Kuncienė O. Laukių pilkapių (Švenčionių raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 50-51
Kuncienė O. Likpetrių kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 107-108 Panevėžio raj.
Kuncienė O. M. e. V-VII amžių užbarzdinis ietigalis iš Grigiškių (Naravų) pilkapyno // MADA. – 1978, t. 2, p. 59-64
Kuncienė O. Mikytų kapinynas; Pabarės pilkapynas; Pagiegalos kapinynas; Pamusių pilkapynas; Pryšmančių kapinynai; Reketės kapinynas; Rekučių pilkapynas; Ringuvėnų kapinynas; Sarių kapinynas; Sausių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 62, 257, 264, 287, 450, 526, 528, 553, 629, 634
Kuncienė O. Naravų (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1972 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 55-56
Kuncienė O. Naravų (Trakų raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 126-132
Kuncienė O. Naravų-Grigiškių (Trakų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 ir 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 117-123
Kuncienė O. Pabarių (Eišiškių raj.) pilkapių 1966 m. tyrinėjimai // MADA. – 1969, t. 1, p. 57-68 Pabarė (Šalčininkų raj.).
Kuncienė O. Pagiegalos kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 105-107 Panevėžio raj.
Kuncienė O. Pagiegalos plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 127-128 Panevėžio raj.
Kuncienė O. Pamusio (Varėnos raj.) pilkapiai (1.Laidosena) // MADA. – 1972, t. 3, p. 91-100
Kuncienė O. Pamusio (Varėnos raj.) pilkapiai. (2. Radiniai) // MADA. – 1973, t. 2, p. 103-123
Kuncienė O. Pamusio pilkapių, Varėnos raj., tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 61-64
Kuncienė O. Prekyba // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1981. – T. 2, p. 49-81. – Santr. rusų k. (p. 133-138), vokiečių k. (p. 145-150)
Kuncienė O. Prekybiniai ryšiai IX-XIII amžiais // Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a. – V., 1972. – P. 149-254, 279-285
Kuncienė O. Sarių senkapio (Švenčionių raj.) tyrinėjimai 1970-1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 71-73
Kuncienė O. Sarių senkapis // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 76-100 Švenčionių raj.
Kuncienė O. Sausių (Trakų raj.) pilkapiai // MADA. – 1971, t. 1, p. 73-85 Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 76-77. Rec.: Laval P. de // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1974, t. 12. p. 455-456.
Kuncienė O. Seniausioji svorio matų sistema Lietuvoje // Kooperatininkas. – 1972, Nr. 7, p. 20-21
Kuncienė O. Seniausios (X-XIIIa.) svorio matų sistemos Lietuvoje klausimu / O. Navickaitė-Kuncienė // MADA. – 1966, t. 2, p. 143-159
Kuncienė O. Senosios Rusios importas X-XIII amžių Lietuvoje / O. Navickaitė-Kuncienė // MADA. – 1964, t. 1, p. 115-134
Kuncienė O. Skubėtų (Šalčininkų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 61-63
Kuncienė O. Skubėtų pilkapių tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 72-74 Šalčininkų raj.
Kuncienė O. Skubėtų pilkapynas; Sudotos pilkapynas; Veršvų kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 32-33, 127, 491
Kuncienė O. Susisiekimo vandeniu priemonės Lietuvoje iki XIII a. // MADA. – 1975, t. 2, p. 51-59
Kuncienė O. Vakarų Europos importas Lietuvoje IX-XII amžiais / O. Navickaitė-Kuncienė // MADA. – 1966, t. 3, p. 85-103 Rec.: Laval P. de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1968, Nr. 1, p. 186.
Kuncienė O. Vyžių-Ripelialaukio pilkapynas [Utenos raj.]; Pabarės pilkapynas; Skubėtų pilkapynas [Šalčininkų raj.]; Sarių-Antasarės Laukių pilkapynas ir kapinynas [Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 157, 233, 249, 350-351
Kuncienė O. XIII-XIV amžių rytų Lietuvos moterų galvos papuošalai // MADA. – 1974, t. 3, p. 67-75
Kuncienė R., Aleksiejūnas V. Valstybė ir pinigai // Respublika. – 1990, saus. 26, p. 4
Kunčinas J. Sapropelis // Amžius. – 1993, Nr. 15, p. 9 Apie E. Svetiką.
Kunčinas J. Sapropelis senelio darže // Gimtasis kraštas. – 1995, Nr. 5, p. 5 Apie E. Svetiką.
Kunicka-Okulicz L. Uwagi o procesie ksztaltowania się kultury kurhanów zachodnio bałtyjskich we wczesnej epoce želaza // Archeologia Polski (Warszawa). – 1966, t. 11, sąs. 2, p. 423-427
Kunskas R. Biržulio ežeras prieš 4000 metų // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 2, p. 23-24
Kunskas R. Paleogeografijos ir istorinės geografijos pastabos apie Vešetos slėnį ir Upytės pilį // Geografijos metraštis. – 1976, t. 14, p. 133-140 Upytės (Panevėžio raj.) pilis.
Kunskas R. Paleogeografijos pastabos apie Nevėžio lygumą ir Upytės apylinkę // Upytė. – V., 1986. – P. 7-20 P. 18-19 – apie Upytės piliakalnį.
Kunskas R., Butrimas A. Biržulio ežero krantų akmens amžiaus gyvenviečių kaita holocene // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 66-79
Kuodys J. Dvi Raginėnų kultūros // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 28, p. 6A Raginėnai (Radviliškio raj.).
Kuodys J. Krašto tyrimo reikalu // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1931, Nr. 30, p. 2
Kupiškis. Piliakalnio grožį naikina ožkos / E. // Ateitis. – 1943, rugpj. 5
Kuprelytė A. Archeologai atskleidžia paslaptis // Mūsų gamta. – 1997, Nr. 4, p. 4 Tyrinėjimai Platelių ežere, Pilies saloje ir pakrantėje
Kuprevičius V. Vytauto Didžiojo Kultūros Muziejaus 1936.XI.1. – 1939.XII.31 darbų apyskaita // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – K., 1941. – T. 1, p. 331-391 P. 335-344 – apie priešistorinį skyrių; p. 344-352 – apie istorinį skyrių, duomenys apie lobius; p. 371-381 – kultūros paminklų konservatoriaus ataskaita.
Kuprys K. Senienų vargai per pusantrų metų // XX amžius. – 1937, rugpj. 2, p. 7 Apie J. Žiogo archeologinių radinių likimą.
Kur buvo pirmoji Lietuvos karalių sostinė // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, saus. 10, p. 7 Šeimynškėliai (Anykščių raj.) – Voruta.
Kur dingo istorinis lobis // Vakarai (Klaipėda). – 1938, liep. 22, p. 4. – Tas pat: XX amžius. – 1938, liep. 5, p. 5 Šliktinės-Mikytų (Skuodo raj.) lobis.
Kur gerosios deivės saugo milžinų kapus / Bivainės Drįskis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 22, p. 5 Padavimai apie Medvėgalį (Šilalės raj.).
Kur gyveno senieji baltai // Gimtasis kraštas. – 1977, Nr. 15, p. 2 Baltų etninės istorijos konferencija Rygoje.
Kur senovėj lietuvių gyventa? / J.Pr. // Lietuvos žinios. – 1933, rugpj. 28 ir 29, p. 2.
Kur senovės lietuviai gynėsi nuo priešų // Mūsų kraštas. – 1934, Nr. 35, p. 7
Kur stovėjo Vorutos pilis? // Voruta. – 1993, Nr. 39, p. 2 Apie Anykščiuose vykstančią konferenciją, kurioje dalyvauja A. Tyla, R. Batūra, V. Urbanavičius, A. Dubonis, G. Zabiela.
Kuraitis A. Ką pasakoja iškasenos. Mokslinė konferencija žemės ūkio mokslų istorijos klausimais // Valstiečių laikraštis. – 1955, rugs. 25 Apie grūdų radinius.
Kurhany z okresu wędrówki ludów w powiecie postawskim. Osada Baltów koło Helijenowa // Słowo. – 1939, rugpj. 2, p. 7 Baltarusija.
Kurklietis J. Senovės lietuvių raitininkai // Trimitas. –1932, Nr. 1, p.7-8
Kurkulis B. Gedimino pilies bokšte – muziejus // Vakarinės naujienos. – 1960, liep. 12 Vilniaus pilis.
Kurpiewski J. Tak, jednak dwudenary litewskie Stefana Batorego // Biuletyn numizmatyczny (Warszawa). – 1988, Nr. 1/3, p. 39-42
Kursai Pabaltijo archeologams Švedijoj // Lietuvos aidas. – 1931, rugs. 26, p. 9 Išvyko K. Mekas.
Kurschat A. Die Ruinen von Troki // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1904, t. 41, p. 571-583.
Kuršaitis A. Naujieji Trakai ir jų pilys // Dabartis. – 1915, rugs. 22, 25, 29 (Nr. 7-9).
Kuršiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 263
Kuršių kopose prieš 4000 metų // Dienos naujienos. – 1931, geg. 19 (Nr. 38), p. 2. – Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1931, geg. 27
Kurtinaitis A. Sūduva ir senasis tikėjimas // Suvalkietis (Marijampolė). – 1997, birž. 17, p. 3-4
Kurtinaitis A. Sūduvių senieji kaimai ir alkos // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 24
Kurtinaitis A. Žinios apie sūduvius // Sūduva (Marijampolė). – 1996, saus. 10, 24, 31; vas. 21, 28; kovo 9. – Pab. Pradžia: 1995, rugpj. 29
Kurtinaitis A. Žinios apie sūduvius: Tarptautinei Sūduvos konferencijai // Sūduva (Marijampolė). – 1995, rugpj. 29; spal. 7, 14, 21; lapkr. 11, 25; gruod. 2; 1996, saus. 10, 24, 31; vas. 21, 28; kovo 3
Kurtz E. Verzeichnis alter Kultstätten in Lettland // Mitteilungen aus dem Gebiet der Geschichte Liv-, Est- und Kurlands (Rīga). – 1924, t. 22, sąs. 2, p. 47-119.
Kurtz J. Wycieczka do Trok // Biblioteka Warszawska. – 1847, t. 4, p. 422-436. Apie Trakų pilis.
Kušneris P. I. Apie medinius antkapius. Seniausios žinios apie Pietryčių Pabaltijo tautas // Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1977, t. 4, kn.1(13), p. 105-137. – Versta iš Maskvoje, 1951 m. rusų k. išleistos knygos
Kušneris P. I. Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis / Vertė A. Tenisonas. – Chicago, 1979. – 224 p. Rec.: Jonikas J. // Draugas (Chicago). – 1979, birž. 16, Nr. 140. Pasaulio lietuvis (Chicago). – 1979, Nr. 7, p. 39. Rėklaitis P. Neoriginalus leidinys lietuviškai apie buvusius Rytprusius // Aidai (Brooklyn). – 1980, Nr. 3, p. 177-180.
Kutka V. Akmuo keistuolis //Lenino keliu (Utena). – 1977, lapkr. 12 Stabulankių akmuo.
Kutkaitis P. Legenda apie Eketę // Banga (Klaipėda). – 1971, lapkr. 11 Eketės (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Kutkaitis P. Senovė mena // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1971, lapkr. 18 Šilutės rajono piliakalniai.
Kutkus A. Du nebylūs kalneliai // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, lapkr. 25 Papelkių ir Virgainių (Raseinių raj.) kapinynai (?).
Kutra J. Biržų pilis // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 25, p. 11
Kuzavinis K. Baltų etnonimų kilmės klausimu // Baltistica. – 1966, t. 1, p. 177-184
Kuzavinis K. Garbus – jotvingių žodis // Baltistica. – 1968, t. 4(1), p. 65-67
Kuzavinis K. Iš kur kilęs kraštovardis Lietuva // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 4, p. 10
Kuzavinis K. Lietuvos vardo kilmė // Kalbotyra (V.). – 1964, t. 10, p. 5-16
Kuzinaitė M. Archeologei nejauku drumsti pomirtinio pasaulio ramybę // Lietuvos rytas. – 1998, rugs. 5, priedas: Sostinė, p. 4 Apie D. Steponavičienę.
Kuzmickis Z. Lietuvių religija // Kardas. – 1931, Nr. 3, p. 35-41
Kuzmickis Z. Trakų pilis ir jos valdovai // Kardas. – 1930, Nr. 10, p. 147-155
Kuznecovaitė A. Gyvenimas ant kapinių // Lietuvos žinios. – 1998, liep. 3, p. 12-13 Vilniaus miestas
Kvaraciejienė R. Įdomus, tačiau toks trumpas … // Kalba Vilnius, – 1994, Nr. 3, p. 4 Televizijos filmas apie M. Gimbutienę.
Kvaraciejienė R. Nuskendęs dievas. Nauji archeologiniai radiniai Šventojoje // Švyturys (Kretinga). – 1969, rugpj. 2 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Kvašinas-Samarinas M. Kai kurie duomenys iš Pabaltijo neolitiko ir bronzos gadynių // Kosmos. – 1928, Nr. 7/8, p. 328-338
Kvedys V. Kruvina Pilėnų mįslė // Naujas rytas (Raseiniai). – 1992, liep. 4
Kviatkovskaja A. Jotvingių kapinynai Baltarusijoje (XI a. pab. – XVII a.) = Ятвяжские могильники Белоруси (XI-XVII вв.). – V., 1998. – 327 p. – Tekstas rusų k. – Santrauka lietuvių k., p. 306-327
Kviatkovskaja A. Senojoje Jotvingių žemėje / Vertė G. Zabiela // Šiaurės Atėnai. – 1997, Nr. 8, p. 9.
Kviedarnos piliekalnis // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1939, Nr. 50, p. 7 Padavimas apie Padievaičio-Kvėdarnos (Šilalės raj.) piliakalnį.
Kvietkauskienė P. Atsivėrė dar viena užmirštojo Vilniaus paslaptis // Lietuvos aidas. – 1993, birž. 19, p. 3 Šv. Kazimiero bažnyčios aplinkos radiniai.
Kvietkauskienė P. Katedros aikštė: ar bus atkasti keturkampio bokšto pamatai? // Lietuvos aidas. – 1993, liep.1, p. 1
Kviklys B. Atskleidžiamos senosios lietuvių religijos paslaptys. Prie Antalieptės esančiame Lužų miške rastos senosios lietuvių šventyklos liekanos // Draugas (Chicago). – 1975, kovo 11 Lūžų (Zarasų raj.) akmuo.
Kviklys B. Medininkai (Medninkai) // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 29-30. – Perspausdinta iš: Mūsų Lietuva. – Boston, 1964. – T. 1 Medininkų pilis
Kviklys B. Metai be prof. Jono Puzino // Draugas (Chicago). – 1979, bal. 14 J. Puzino mirties metinės
Kviklys B. Mūsų Lietuva. 2-oji (fotografuot.) laida – V., 1989. – T. 1. – 752 p. Rytų Lietuva.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai geografiniai, etnografiniai bruožai. – Boston, 1964. – T. 1 – 752 p. – Tas pat Vilniuje, 1989 m Vilnius ir rytų Aukštaitija.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Boston, 1965. – T. 2 – 750 p. – Tas pat Vilniuje, 1991 m Apima buvusias Utenos, Rokiškio, Kauno, Kėdainių, Ukmergės, Panevėžio ir Biržų apskritis, mini daug archeologinių paminklų.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Boston, 1968. – T. 4. – 816 p. – Tas pat Vilniuje, 1991 m Pateikiama daug žinių apie Žemaitijos, Klaipėdos krašto ir Karaliaučiaus srities archeologinius paminklus.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. Paruošė Bronius Kviklys. – Boston, 1966. – T. 3. – 719 p. – Tas pat Vilniuje, 1991 m Šiaulių apskr. Rytinė dalis ir Sūduva (Užnemunė).
Kviklys B. Mūsų Lietuva: Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – V., 1991. – T. 2. – 751 p. – Perspausdintas 1965 m. Bostono leidimas Pateikiama daug žinių apie rytų ir centrinės Lietuvos dalies archeologinius paminklus.
Kviklys B. Mūsų Lietuva: Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – V., 1991. – T. 3. – 717 p. – Perspausdintas 1966 m. Bostono leidimas Pateikiama daug žinių apie centrinės Lietuvos ir Užnemunės archeologinius paminklus.
Kviklys B. Mūsų Lietuva: Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – V., 1992 (1991). – T. 4. – 816 p. – Perspausdintas 1968 m. Bostono leidimas Pateikiama daug žinių apie Žemaitijos, Klaipėdos krašto ir Karaliaučiaus srities archeologinius paminklus.
Kviklys B. Prof. dr. J. Puziną sveikinant // Draugas (Chicago). – 1975, spal. 27 J. Puzino 70 metų jubiliejus
Kvilonaitė J. Saugokime archeologinius paminklus // Leninietis (Šilutė). – 1957, rugpj. 10
Kvizikavičius L. Dar viena moneta su tamgos ženklu // Kultūros paminklai (V.). – 1995, t. 2, p. 26-27 Vilniaus Žemutinės pilies radinys.
Kvizikevičius L. Archeologiniai tyrimai spėjamame Judagonių kapinyne // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 44-45 Kauno raj.
Kvizikevičius L. Falschgeld und dessen Funde in Litauen zwischen dem 13. und 17. Jahrhundert / L. Kirzikevičius [!L. Kvizikevičius] // XII. Internationaler Numismatischer Kongress: Vortragszusammenfassungen. – Berlin. 1997. – P. 178. Knygos antr. anglų ir prancūzų k.
Kvizikevičius L. Keletas minčių apie archeologiją ir Jurbarko praeitį // Šviesa (Jurbarkas). – 1998, bal. 1
Kvizikevičius L. Konferencija “Lietuvos miestai ir miesteliai archeologijos duomenimis” // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 499-500
Kvizikevičius L. Nauji monetų radiniai iš Veliuonos // Kultūros paminklai. –1997, t. 4, p. 65-73
Kvizikevičius L. Švininiai audeklų antspaudai // Lietuvos archeologija. – V., 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 433-446
Kvizikevičius L. Tarptautiniame numizmatikos kongrese Berlyne // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 488-489
Kvizikevičius L. Tarptautinis slavų archeologijos kongresas Naugarde // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 485-487
Kvizikevičius L. Vilniaus Žemutinės pilies lobis // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 199-200
Kvizikevičius L. XIV-XVI a. švininiai antspaudai iš Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos tyrinėjimų // Kultūros barai. – 1994, Nr. 12, p. 54-56
Kvizikevičius L. Žvalgomieji tyrimai Šeduvoje 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 390-392
Kvizikevičius L. Žvalgomieji tyrinėjimai Jurbarko senamiestyje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 386-387
Kvizikevičius L. Žvalgomieji tyrinėjimai Linkuvos (Vaižgantų) kapinyne // ATL 199 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 202.
Kvizikevičius L. Žvalgomieji tyrinėjimai Linkuvos miestelyje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 388-390 Pakruojo raj.
Kvizikevičius L. Žvalgomieji tyrinėjimai Veliuonos senamiestyje 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 396-397
Kvizikevičius L., Aleliūnas G. Monetų radiniai Veliuonoje ir Skirsnemunėje // Kultūros paminklai. – 1996, t. 3, p. 23-32
Kvizikevičius L., Vaitkevičius G. Žvalgomieji tyrinėjimai Trakų senamiestyje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 392-395
Kwiatkowskaja A. Die ländische Männertracht des XI.-XVII. Jahrhunderts nach den Materialien steinernes Grabstätten Belorusslands: Der Versuch einer Rekonstruktion // Tolkemita Waistnennei Mitteilung (Dieburg). – 1996, sąs. 3, p. 14-17
Kwieciński J. Odbudowa zamku Trakajskiego // Czerwony sztandar. – 1954, gruod. 9
L. Krzywickio paskaita // Lietuvos žinios. – 1912, bal. 19 (geg. 2). Vilniuje, apie piliakalnius.
L. Krzywickio skaitymai // Viltis. – 1907, gruod. 12 (25), p. 4. Lietuvių mokslo draugijos organizuota paskaita apie piliakalnius.
La Baume W. Altpreussische Zaumzeug // Altpreussen (Königsberg). – 1944, sąs. 1/2, p. 2-19
La Baume W. Bernstein und Bernsteins Artefakte // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1924. – T. 1, p. 430-441.
La Baume W. Bewaffnung und Tracht der Preussen auf der Reliefs der Gnesner Domtür // Altpreussen (Königsberg). – 1942, sąs. 3, p. 34-43
La Baume W. Carl Engel (1895-1947) // Zeitschrift für Ostforschung (Marburg an der Lahn). – 1953, t. 2, p. 278-280
La Baume W. Das altpreussische Schild // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 1, p. 5-12
La Baume W. Dem Andenken des Ostpreussischen Vorgeschichtsforschers Otto Tischler // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 2, p. 18-19
La Baume W. Die ältesten Bewohner der baltischen Länder // Ostdeutsche Monatshefte (Berlin). – 1923, t. 4, p. 238-245.
La Baume W. Die geschichtliche Bedeutung der Burgwälle Ostpreussens // Altpreussen (Königsberg). – 1940, sąs. 3, p. 43-44
La Baume W. Die Grundlagen vorgeschichtlicher Siedlung und Landwirschaft in Ostpreussen // Altpreussen (Königsberg). – 1942, sąs. 4, p. 50-61 Akmens amž.
La Baume W. Die jungsteinzeitliche Kugelampforenkultur in Ost- und Westpreussen // Prussia (Königsberg). – 1943, t. 35, p. 13-80
La Baume W. Die Vorgeschichte // Ostpreussen. –Essen, 1958. – P. 83-91 Rec.: Antoniewicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960), t. 3, p. 279-281.
La Baume W. Die Wikingerfunde aus Ostdeutschland // Praehistorische Zeitschrift (Berlin). – 1932, t. 23, p. 321-322
La Baume W. Ein Altpreussisches Frauengrab mit Stoffhaube ausgr. Ottenhagen, Kreis Samland // Altpreussen (Königsberg). – 1942, sąs. 1, p. 16 Sambija (Semba).
La Baume W. Frühgeschichtliche Helme aus Ostpreussen // Nahchrichtenblatt für deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1939, sąs. 11/12
La Baume W. Hirtestabnadeln // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1925. – T. 5, p. 332 Lazdeliniai smeigtukai.
La Baume W. Metall-Handwerk und Handel zur Bronzezeit // Altpreussen (Königsberg). – 1935, sąs. 1, p. 15-21
La Baume W. Nachruf für Hans Crome // Altpreussen (Königsberg). – 1943, sąs. 3, p. 15-16
La Baume W. Ostbaltische Randaxt // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927. – T. 9, p. 212
La Baume W. Ostbaltische Scheibennadel // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927. – T. 9, p. 212
La Baume W. Ostpreussen. B. Bronzezeit und vorrömischen Eisenzeit // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927. – T. 9, p. 269-284
La Baume W. Ostpreussische Hügelgräber // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927, t. 9, p. 314-315
La Baume W. Schernen // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1928. – T. 11, p. 228 Šernų (Klaipėdos raj.) kapinynas.
La Baume W. Sprache und Heimat der Preussen // Zeitschrift für Ostforschung (Marburg an der Lahn). – 1952. T. 1
La Baume W. Vorgeschichtliche Kulturen und Völker in West-und Ostpreussen // Altpreussische Forschungen (Königsberg). – 1933, t. 10, p. 5-8
La Baume W. Wie alt sind die Moorbrücken im Sorgetal bei Baumgart und Christburg (Ostpreussen)? // Elbinger Jahrbuch. – 1937, t. 14, p. 201-205
La Baume W. Zur Kenntnis der Tauschiertechnik im frühen Mittelalter // Kölner Jahrbuch für Vor- und Frühgeschichte (Berlin). – 1959, t. 4, p. 66-72 Rytų Prūsijos medžiaga.
La Baume W. Zur Bedeutung der ostpreussischen Tür-Urnen // Prussia (Königsberg). – 1939, t. 33, p. 226-230 Galindų urnos.
La Baume W. Zur Technik der Verziehrung ostpreussischer Waffen der Wikingerzeit // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 2, p. 22-29
La Baume W., Gronau W. Das Gräberfeld von Raczki, Kreis Suvalki // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 4, p. 59-61
La Baume W., Wilczek J. Die frühmittelalterlichen Silberwaagen aus Ostpreussen // Altpreussen (Königsberg). – 1940, sąs. 3, p. 39-43
Labanauskas H. Archeologų ekspedicija // Diena. – 1995, liep. 22, p. 16 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Labanauskas H. Archeologų radiniai // Tiesa. – 1982, rugs. 26, p. 4. – Tas pat: Gimtasis kraštas. – 1982, Nr. 37, p. 2 Kauno senamiestyje rasti du monetų lobiai.
Labanauskas H. Kur protėvių vaikščiota // Tiesa. – 1991, rugs. 17, p. 5. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1991, rugs. 18, p. 5. Apie Marvelės (Kaunas) kapinyną.
Labanauskas K. Ant pilių slenksčio // Dienovidis. – 1994, Nr. 8, p. 15
Labanauskas K. Atgaivinkime piliakalnius? // Mūsų gamta. – 1988, Nr. 3, p. 22-23 Dėl augalijos ant piliakalnių.
Labanauskas K. Draugo atminimui // Voruta. – 1998, Nr. 15, p. 6 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Labanauskas K. O greit slenka laikai... // Dienovidis. – 1993, Nr. 21, p. 5
Labanauskas K. Padėkime atstatyti Medininkų pilį // Dienovidis. – 1993, Nr. 26/27, p. 15
Labanauskas K. Vilniaus pilių parkas // Statyba ir architektūra. – 1989, Nr. 11, p. 20-21 Vilniaus pilis
Labanauskas K. Visų mūsų garbei ir gerovei // Diena. – 1994, rugs. 2, p. 12
Laboyko J. Groby olbrzymie na Žmudzi i inne zabytki starožytności tego kraju, z rękopismu rossyjskiego // Dziennik Wileński. – 1823, t. 2, p. 145-157.
Labokas J. Lietuvos piliakalniai // Sargyba. – 1929, Nr. 8
Laboratorium archeologiczne przy Wileńskim muzeum miejskim // Prawda Wileńska. –1940, gruod. 7, p. 3 Radinių konservavimui.
Labuda G. Gudowie // Słownik starožytności słowiańskich. –Wrocław etc., 1964. – T. 2, p. 178
Labuda G. Rozkład wspólnoty rodowej i ksztatowanie się stosunków wczesnofeodanych (VI-XII wiek) // Historia Pomorza. – Poznań, 1969. – T. 1, d. 1, p. 219-432
Labuda G. Zagadnienie pobytu ludności bałtyjskiej na lewym brzegu dolnej Wisły w starożytności // Problemy kultury pomorskiej. – Koszalin, 1979. – P. 149-168
Labūnaitis V. Aukštaičių vaizdai // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 23, p. 8 Mini Gečių kapinyną ir Kulionių piliakalnį (Molėtų raj.).
Ladyga M. Lobis išsekusiame durpyne // Tiesa. – 1961, birž. 6 Gaudikaičių (prie Telšių).
Ladyga M. Pažintis su senąja žemaičių gentimi // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, liep. 19 Paragaudžio (Šilalės raj.) kapinynas.
Ladyga M. Radiniai byloja // Mūsų girios. – 1964, Nr. 6, p. 10-11 J. Rėkašiaus kolekcija Varniuose.
Ladyga M. Talkininkaus kraštotyrininkams // Tarybinis mokytojas. – 1969, liep. 16, p. 1 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Laikas pasirūpinti Rudaminos piliakalniu // Suvalkietis (Marijampolė). – 1933, Nr. 15, p. 4. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1933, bal. 7, p. 7 Ragina apsodinti Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnį.
Laikraščiai / A.K. // Vilniaus žinios. – 1905, saus. 18 (31), p. 4. Apie M. E. Brensztejną, jo rinkinius.
Laisvės Alėjoj kapinynas // Lietuvos žinios. – 1928, lapkr. 19, p. 3 Kaunas.
Lakinskų piliakalnis // Jaunimas. – 1924, Nr. 25/26, p. 9. Marijampolės raj. padavimai.
Lam J. P. The archeology of Apuolė in Lithuania. A Swedish – Lithanian research project resumed after 60 years // Fornvännen (Stocholm). – 1991, Nr. 4, p. 246-249
Lamm J. P. Carl von Schmith and his “Necrolituanica” // Archaeologia Baltica. – V., 1997. – T. 2, p. 11-22
Lammas J. P. Carlas von Schmithas ir jo “Necrolithuanica” // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 8-9
Lammas J. P. Svečiuose pas švedus // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 36-37 Apie 1931-1932 m. Apuolės (Skuodo raj.) kasinėjimus.
Landsbergis V. Apie baltų ir ikikrikščioniškosios Lietuvos muziką // Naujasis židinys. – 1993, Nr. 10, p. 36-42
Landsbergis-Žemkalnis V. Apie Vilnių ir jo pertvarkymą / V. Žemkalnis-Landsbergis // Naujoji romuva. – 1940, Nr. 1/2, p. 8-11 Vilniaus Žemutinė pilis.
Landsbergis-Žemkalnis V. Karališkieji karstai Vilniaus katedroje / V. Žemkalnis-Landsbergis // Mokslas ir gyvenimas. – 1959, Nr. 9, p. 32-35 Vilniaus pilys
Landsbergis-Žemkalnis V. Kokios buvo mūsų pilys // Draugas (Šakiai). – 1983, birž. 4
Langkusch A. G. Litauische Sagen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1878, t. 15, p. 412-459. P. 421-422 apie Pilališkių (Dovilų?) piliakalnį (Klaipėdos raj.); p. 422-425 apie Eidaičių piliakalnį (Šilutės raj.).
Lankėsi žymus archeologas // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 9, p. 6 Bolko von Richthofenas lankėsi Kaune.
Lanko Velykuškių piliakalnį // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 2, p. 5
Lankomiausia Kauno vieta / A. // Lietuvos aidas. – 1930, spal. 30, p. 5
Lapinskas A. Mūsų piliakalniai // Viltis. – 1911, rugs. 28 (spal. 11), p. 1-2. Migonių (Kaišiadorių raj.) piliakalnis ir pilkapiai.
Lapinskas J. Tadas Daugirdas // Voruta. – 1995, Nr. 12, p. 4
Lasavickas S. Apie Vilniaus Pilies kalną / Sigitas Žynys // Geležinis vilkas (Gediminaičių leid.). – 1990, Nr. 11, p. 1, 4 Apie 1982 m. rastą šventyklą.
Lasavickas S. Gedimino pilis // Tiesa. – 1958, birž. 15 Vilniaus pilys
Lasavickas S. Lyg vienas už viską atsakytum / Užrašė Asta Andrikonytė // Vilniaus laikraštis. – 1991, birž. (Nr. 18), p. 7 Apie Vilniaus ir Senųjų Trakų pilių tyrimus.
Lasavickas S. Regėjimai / Kalbėjosi K. Urba // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 8-9. Apie baltų ir Mikėnų kultūrų ryšį.
Lasavickas S. Trojėnų dvasia Vilniuje / Kalbėjosi V. Juozapavičius // Mažoji Lietuva (Klaipėda). – 1992, bal. 9, p. 11. Apie Trijų Kryžių kalne buvusią pilį nuo … Trojos laikų.
Lasavickas S. Vilniaus pilys – piliakalniai ir jų reikšmė / Spaudai parengė A. S. // Šiaurės Atėnai. – 1998, Nr. 29, p. 3. Vilniaus pilys
Lasavickas S. Vilniaus pilys // Dienovidis. – 1992, Nr. 20, p. 3
Lasicii J. Beitrage zur Mytologie der lettischen Völker. De diis Samagitarum caeterorumque sarmatorum et falsorum christianorum. / Johan Lasicii Polani; Mit Erläuterungen von W. Mannhardt und einigen Bemerkungen von A.Bielenstein // Magazin der Lettisch-literaschen Gesellschaft (Mitau). – 1868, t. 14, p. 82-143.
Lasickis J. Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus. – V., 1969. – 101 p. Rec.: Andriuškevičius A. Besidomintiems mitologija // Gimtasis kraštas. – 1969, Nr. 47, p. 2. Savukynas B. Dievai ir jų vardai // Pergalė. – 1970, Nr. 5, p. 169-173. Trinkūnas J. Apie žemaičių dievus // Literatūra ir menas. – 1970, saus. 24, p. 4. Įvadas (p. 9-12), žinios apie J. Lasickį (p. 52-58), tyrinėjimų apžvalga (p. 59-87) bei paaiškinimai (p. 88-96) J. Jurginio.
Lasota-Moskalewska A. Kości zwierzęce ze stanowiska w Tarławkach, woj. Suwalskie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1979, t. 44, sąs. 1, p. 88-95
Latoczek // Kurjer Wileński. – 1912, geg. 8 (21). Latako gatvės kultūrinis sluoksnis.
Latvelienė G. Čia stovėjo garsioji Voruta // Anykšta. – 1993, birž. 30, p. 1
Latvelienė G. Lietuvos širdis ties Anykščiais? // Respublika. – 1990, spal. 31, p. 19 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis.
Latvelienė G. Štai jis, tikrasis Liudiškių piliakalnis // Anykšta. – 1990, rugs. 4
Latvijas PSR arheologija / J. Apals, M. Atgāzis, J. Daiga, R. Deņisova, J. Graudonis, I. Loze, Ē. Mugurēvičs, Ā. Stubavs, E. Šnore, F. Zagorskis, A. Zariņa. – Rīga 1974. – 374 p., 80 lent. Rec.: Urtāns V., Vankina L. Nozīmigs pētijums par Latvijas senāku vesturi // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1974, Nr. 12, p. 143-146.
Latvijos prezidentas apdovanojo generolą Nagevičių // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, saus. 13
Latvijos universiteto prof. Fr. A. Balodis – mūsų universiteto garbės daktaras // Lietuvos aidas. – 1939, vas. 8 (Nr. 63), p. 5
Laucevičius E. Arabų monetų lobis // Švyturys. – 1961, Nr. 17, p. 25 Jauniūnai (Širvintų raj.).
Laucevičius E. Trinapolio lobis // Švyturys. – 1960, Nr. 2, p. 15 Sidabro lydiniai, Vilnius.
Lauciūtė R. Kernavė. Diena po švento Roko // Gimtasis kraštas. – 1994, Nr. 36, p. 4-5
Laučienė B. Ant Andulių piliakalnio visiems buvo gera // Švyturys (Kretinga). – 1993, liep. 10, p. 1
Laučiūtė J. Kur buvo žemoji Žemaitija // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 9, p. 25
Laukiama Gondingos piliakalnio ir buvusio senovės miesto kasinėjimo darbų // Lietuvos aidas. – 1940, kovo 6 (Nr. 108), p. 7 Plungės raj.
Laukys P. Iškasė senovės liekanų // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 31, p. 10 Jurkiškės (Šilutės raj.) kapinynas.
Lauksodis, Joniškio apskr. / Beržtalio Sūnus // Darbo balsas. – 1918, liep. 11. Lauksodžio (Joniškio raj.) kapinynas.
Laukuva. Iškasė pinigus / Jaunuolis Svajotojas // Rytas. – 1928, kovo 3, p. 2 Druktenių (Šilalės raj.) lobis.
Laukuva. Iškasė pinigus // Rytas. – 1924, kovo 3, p. 2 Druktenių (Šilalės raj.) lobis.
Laukuva. Yra dar daug senienų pas privačius asmenis // Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 13 (Nr. 411), p. 7 Nekonkrečios pastabos.
Laukuva. Laukiama archeologinių tyrinėjimų // Lietuvos žinios. – 1938, gruod. 13, p. 9 Mini apylinkės piliakalnius.
Laukuva. Surado karių kapus // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 25 (Nr. 381), p. 7 Šiauduvos (Šilalės raj.) kapinynas.
Laukuvoje atrasti senkapiai // Vakarai (Klaipėda). – 1936, lapkr. 12, p. 4 Dulkių Lauko (Šilalės raj.) kapinynas.
Laukżemy (pow. Telszewski) // Kurjer Litewski. – 1909, rugpj. 20 (rugs. 2). Mini Alkos kalną ir Įpilties (Kretingos raj.) piliakalnį, pasakojimai apie juos.
Laukžemiai. Išarė senus kapus // Vakarai (Klaipėda). – 1938, geg. 6, p. 4 Laukžemio (Klaipėdos raj.) radiniai pateko į Klaipėdos muziejų.
Lauraitis J. Tautosaka ir piliakalniai // Karys. – 1921, Nr. 50, p. 591-592.
Lauraitis V. Dapšių alkos kalnas // Kultūros barai. – 1970, Nr. 6, p. 75 Mažeikių raj.
Lauraitis V. Dapšių paslaptis // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1981, rugpj. 25, 27 Dapšių alkakalnis.
Lauraitis V. Griežės paslaptys // Komjaunimo tiesa. – 1970, geg. 16 Piliakalniai, Mažeikių raj.
Lauraitis V. Griežės piliakalnis // Švyturys. – 1972, Nr. 9, p. 30 Mažeikių raj.
Lauraitis V. Kelios “šventų” akmenų istorijos // Tarybinis mokytojas. – 1967, spal. 5 Jurgiškio (Anykščių raj.) pėduotas akmuo.
Lauraitis V. Legendos prakalbintas piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1988, liep. 26 Gabrieliškių piliakalnis.
Lauraitis V. Panų kalnas // Švyturys. – 1971, Nr. 1, p. 31 Pasruojė (Telšių raj.).
Lauraitis V. Po legendų skraiste // Kibirkštis (Plungė). – 1984, lapkr. 7, p. 6 Žemaičių Kalvarijos piliakalnis.
Laurinaitytė P. švedkapis // Karys. – 1920, Nr. 44, p. 416. Vaišnorių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Laurinavičius. Vykdomi Trakų pilies konservavimo darbai // Pergalės vėliava (Trakai). – 1953, liep. 23
Laurinkienė N. Senovės lietuvių dievas Perkūnas. – V., 1996. – 237 p Rec.: Beresnevičius G. Apie Perkūną // Šiaurės Atėnai. – 1997, Nr. 9, p. 10. Narbutas I. Perkūnas tebegriaudžia // Literatūra ir menas. – 1997, Nr. 8, p. 12.
Laurinkienė N. Vietovardžiai, susiję su Perkūnu // Lituanistica. – 1996, Nr. 1, p. 99-106
Lausch E. Schatz in der Schublade // Stern. – 1977, Nr. 34, p. 110-112 Juodkrantės gintaro dirbiniai Getingeno universitete.
Laužadis Š. Sarių milžinkapiai // Žeimenos krantai (Švenčionys). – 1997, rugs. 24, 27
Laužikas R. Žvalgomieji tyrinėjimai Tauragnų šv. Jurgio bažnyčios vietoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 349-352
Laužikienė N. Kartu su archeologais // Tiesa. – 1986, gruod. 10 Apie darbus prie Platelių Šventorkalnio (Plungės raj.) ir Purmalių (Klaipėdos raj.) piliakalnio.
Laužiškių piliakalnis // Kregždutė. – 1936, Nr. 6, p. 3 Širvintų raj.
Laval P. de. Wykopaliska na Litwie // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1966, sąs. 2, p. 144 Apie 1964 m. tyrinėjimus.
Laval P. de. Wykopaliska na Litwie // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1967, sąs. 4, p. 260
Laval P. de. Wykopaliska na Litwie w 1963 r. // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1965, sąs. 3, p. 234-235
Lazauskaitė R. Nuo adatos iki tvirtovės // Tiesa. – 1987, rugs. 23, p. 4
Lazauskas J. Dotnuvos moksleivių būrelis gimtajam kraštui tirti // Lietuva. – 1924, lapkr. 10, p. 3. Kaupiami archeologijos radiniai, numizmatika.
Lazauskas S. Tenžės slėnio paslaptis // Švyturys (Kretinga). – 1998, bal. 1, p. 6 Apie gintaro radinius.
Lazdeikis B. Micionskų senkapiai // Žvaigždė (Pakruojis). – 1960, rugpj. 31 Kibai (Pakruojo raj.).
Lazdynas R. Birutė Salatkienė atkasa savo Troją // Šiaulių naujienos. – 1995, rugpj. 19, p. 9 Lieporiai (Šiauliai).
Lažinskas J. Žingsnis archeologijos labirintų link // Tarybinė Klaipėda. – 1975, vas. 27 Klaipėdos pilis.
Lebedys J. Lietuvių kalba XVII-XVIII a. viešajame gyvenime. – V., 1976. – 278 p P. 199-213 – pagonybės liekanos (šventi medžiai, akmenys) ir kova su jomis.
Lebedys J. Simonas Stanevičius. – V., 1955. – 331 p P. – 307-315 – skelbiami laiškai T. Narbutui, kuriuose minimi keli piliakalniai, pilys.
Lebedys J., Milius V. Simono Stanevičiaus laiškai Mykolui Balinskiui // Literatūra. – 1970, t. 13(1), p. 183-219 P. 196, 204 ir 212 – rašoma apie Panemunės ir Raudonės pilis, Seredžiaus ir Jurbarko piliakalnius.
Lebenslauf Otto Tischlers // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1891, t. 32, p. 65-66.
Lebionka J. Įdomus senovės paminklas / J.L. // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 27 (Nr. 340), p. 6. Laužiškio (Širvintų raj.) piliakalnis.
Lebionka J. Vertas dėmesio piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1938, kovo 12 (Nr. 112), p. 9 Laužiškis (Širvintų raj.).
Leczycki K. Najstarsza częcz Wilna // Gazeta Polska. – 1939, Nr. 122 Vilniaus Bekešo kalnas.
Leczycki K. Odkrycie osady obronnej w XIV w. na Górze Bekieszowej // Goniec poranny. – 1939, bal. 27, p. 2 Vilniaus Bekešo kalnas.
Leczycki K. Szczątki Krzywego Grodu na Gorze Bekieszowej. Badane osady pochodzą z czasów przed Gedyminem ? // Glos narodowy (V.). – 1939, bal. 27, p. 6 Vilniaus Bekešo kalnas.
Leczycki K. W którym wieku powstało Wilno ? Badania na Górze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1939, bal. 28, p. 5 Vilniaus Bekešo kalnas.
Legenda apie Budrių ežero turtus / St. // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 22, p, 8. Pagrindo ir Velnio akmenys Budrių (Anykščių raj.) kaime.
Legenda apie Velnio akmenį / Lks. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, spal. 4, p. 5. Tauralaukis (prie Klaipėdos).
Legendų Lietuva / J.Š. // Vakarai (Klaipėda). – 1936, birž. 27, p. 3. Sukinių Moko akmuo ir Ukmergės piliakalnis.
Lehr-Spławinski T. Tło archeologiczne wspólnoty językowej bałto-słowianskiej // Slavia Antiqua (Poznań). – 1960, t. 7, p. 1-22 Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 341-349.
Leipalingis J. Parodyti senąsias amatų technologijas. Lietuvių archeologijos šventėje Biskupine // Voruta. – 1998, Nr. 40, p. 3 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Lekeckas K. Iš Kauno dėžutės. Etnografiškasis prie Lietuvių Dailės Parodos skyrius / B. D. // Vilniaus žinios. – 1908, geg. 21 (birž. 3), p. 1-2. Apie T. Daugirdo archeologinius rinkinius.
Lekėčiai. Rado senovės titnago dirbtuvę // Suvalkietis (Marijampolė). – 1933, Nr. 27, p. 3. – Tas pat: Mūsų rytojus. – 1933, liep. 22 (Nr. 57), p. 6 Riogliškiuose (Kauno raj.), Nemuno pakrantėje.
Lekiečiai. Kruopštus senienų rinkėjas // Mūsų rytojus. – 1933, birž. 23 (Nr. 49), p. 5 A. Gintnerio rinkinys (Šakių raj.).
Lekšas K. Rambyno kalnas šimtmečių bėgyje // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1936, birž. 28
Lelewel J. Spiś bogów żmódskich i litewskich // Lelewel J. Pisma rozmaite. – Poznań, 1863. P. 79-100.
Lemke P. Die Vorgeschichtsfunde der Memelniederung // Prussia (Königsberg). – 1928, t. 28, p. 258-268
Lemke P. Vom vorgeschichtlichen zum urkundlich bezeugten Linkuhnen // Tilsiter Allgemeine Zeitung. – 1931, Nr. 40, priedas.
Lemke P. Vorgeschichte der Memelniederung. – Heinrichswalde, Ostpr., 1935. – 36 p Apie Linkūnus (prie Tilžės).
Lemke P. Vorgeschichte und erste Besiedlung der Memelniederung // Der Ostpreusse. Heimatjahrbuch für den Kreis Niederung. – 1936. – P. 47-51
Lemke. Die Wikingersiedlung in der Memelniederung // Das Heimatland (Tilsit). – 1933, Nr. 29, p. 4. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lituanistika. 1934. – K., 1936, įrašas Nr. 405
Lenarczyk K. Badania archeologiczne w województwe Suwalskim w latach 1976-1981 // Rocznik Suwalsko-Mazurski (Warszawa). – 1991, sąs. 1, p. 71-74
Lenarczyk K. Materiały z badań cmentarzyska ciałopalnego z okresu wplywów rzymskich w Sterlawkach Wielkich gm. Ryn, woj. Suwalskie // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 17, p. 65-110
Lenarczyk L. Badania sondažowe na grodzisku w Gorczycach, woj. Suwalskie // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 483-485
Lenarczyk L. Wczesnośredniowieczny grot włoczni z Sejn, woj. Suwalskie // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 481-483
Lenčickienė E. Archeologiniai kasinėjimai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1980, liep. 22 Drulėnų pilkapio tyrinėjimai.
Lenčickienė E. Archeologiniai tyrimai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1977, birž. 9 Žilių ir Paketurių kapinynų tyrimai.
Lenčickienė E. Tyrinėjame archeologinius paminklus // Komunizmo aušra (Kupiškis). – 1979, birž. 7, p. 3 Čivų (Kupiškio raj.) kapinynas.
Lengvinas P. Veiviržėnai (Kretingos apskr.). Rasti senovės pinigai / P. Lietuvis // Klaipėdos žinios. 1925, birž. 4. – Tas pat: Ūkininkas. – 1925, Nr. 32, p. 6
Lenkai griauna Gedimino pilies sienas // Rytas. – 1930, bal. 29, p. 2
Lenkai labai susidomėjo Dubingių archeologija // Lietuvos žinios. – 1938, rugpj. 8, p. 9 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Lenkimaitė D. Kor tuos šaknys // A mon sakaa? (Palanga). – 1991, birž. 22 (Nr. 1), p. I. Jablonskio 80-metis
Lenkų mokslininkas ir visuomenininkas prof. L. Krzywickis – VDU humanitarinių mokslų fakulteto istorijos garbės daktaras / K-kas. // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 13 (Nr. 291), p. 4.
Lenkų Mokslo Draugų Dr-jos // Lietuvos žinios. – 1912, vas. 7 (20), p. 2.
Lenkų profesorius Lietuvoje. Pasikalbėjimas su dr. Antonievičium / Viva // Lietuvos žinios. – 1934, vas. 28, p. 2. – Tas pat: Mūsų momentas (Šiauliai). – 1934, Nr. 28
Lenkų profesorius Šiauliuose // Šiaulių žinios. – 1934, Nr. 6, p. 1
Leonaitis K. Kad nedingtų pelkių paslaptys // Švyturys. – 1971, Nr. 11, p. 27 Durpynų radiniai.
Leonas P. Lietuvių dailos paroda Kaune // Šaltinis (Seinai). – 1908, Nr. 24, p. 378-379. Taip pat apie T. Daugirdo eksponuojamus archeologinius radinius.
Leonavičius J. Ką parodė šiemetiniai Impilties tyrimai // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 19, p. 3
Lepkowski J. Drobiazgi archeologiczne // Gazeta Warszawska. – 1854, Nr. 187, 194, 196, 197. Apie ašarines.
Lepkowski J. Lithauischen Bronzeringes // Zeitschrift für Ethnologie/ Verhandlungen der Berliner Gesellschaft für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (Berlin). – 1879, t. 11, p. 106-107. Trimitinė antkaklė iš Panevėžio a.
Lepkowski J. Un bronze de Lithuanie // Materiaux pour l’histoire primitive et naturelle de l’homme (Toulouse, Paris). – 1879. – T. 10, p. 270. Trimitinės antkaklės iš Linkuvos (Pakruojo raj.).
Lesmaitis G. Apie Vorutos paieškas XIX a. // Voruta. – 1997, Nr. 5, p. 13 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Lesmaitis G. Apie Vorutos paieškas XX a. pradžioje // Voruta. – 1997, Nr. 10, p. 14 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Lesmaitis G. Mindaugo valdžios konsolidacija // Voruta. – 1995, Nr. 38, 39 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Lesmaitis G. Mindaugo Vorutos beieškant // Valstiečių laikraštis. – 1997, rugpj. 5, p. 10 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Lesmaitis G. Trečiasis Vorutos paieškų etapas // Voruta. – 1997, Nr. 14, p. 15 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Lesmaitis G. Vorutos bylos pabaiga? // Voruta. – 1998, Nr. 39, p. 5 Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Leščinskas V. Archeologiniai radiniai // Tiesa. – 1957, saus. 13 Bareikų (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Leščius V. Istorija // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 4, p. 40 Archeologija Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
Leščius V. Kurioje respublikos aukštojoje mokykloje galima įgyti archeologo specialybę? // Vakarinės naujienos. – 1983, spal. 18, p. 3
Leščius V. Piliakalniai // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1981, lapkr. 3
Letkauskienė M. Aptiko senkapį // Tarybinis mokytojas. – 1969, bal. 30, p. 2 Kryžkalnyje (Raseinių raj.).
Leube A. Westbaltische Kultureinflüsse im östlichen Mecklenburg und im Odergebiet wärend des 4. und 5. Jahrhunderts // Ausgrabungen und Funde (Berlin). – 1971, t. 16, sąs. 4, p. 204-207
Levandauskas V. Lietuvos aptvarinių pilių mūro technika ir medžiagos // Lietuvos TSR architektūros klausimai (V.). – 1974, t. 4, p. 432-447, 512-513, 548-549
Levandauskas V. Lietuvos XIII-XV a. mūrinių pilių kalkių tyrimai // XXIII respublikinės mokslinės techninės konferencijos medžiaga. Statybinės medžiagos. – K., 1972. – P. 67-68
Levandauskas V. Medininkų pilis // Draugystė (V.). – 1982, vas. 9
Levandauskas V. Mūrų ilgaamžiškumo paslaptys // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 6, p. 49-50 Pilių statyba.
Levandauskas V. Plytų rišimo būdai ir architektūros paminklo datavimas // Lietuvos TSR architektūros klausimai (V.). – 1981, t. 7, sąs. 1, p. 3-12
Levandauskas V., Mikulionis S. Trakų pilių sienų medžiagos ir mūrijimo technika // Architektūros paminklai. – 1975, t. 3, p. 121-135, 223-224, 234-235
Levandauskas V., Zareckienė D. Profilinės plytos Lietuvos gotikoje // Statyba ir architektūra. – 1973, Nr. 11, p. 30-32
Levickas J. Paminklai porina legendas // Vakarinės naujienos. – 1969, liep. 30, p. 5 Vilniaus rajono piliakalniai, akmenys.
Levickas J. Pinigus matuoja puodais // Gimtasis kraštas. – 1967, Nr. 44, p. 3 J. Rėkašiaus kolekcijaVarniuose.
Levkovas E. Kulto akmenys Baltarusijoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 5/6, p. 22-23
Lichtenstein. Über zwei Menschenschädel ausgegraben von Herrn Dubois 1828 aus zahlreichen, bei dem Gute Szadow in Litauen gehörigen Dorfe Raguiniany befindlichen uralten der vorchristlichen Lettenzeit angehörenden Grabhügeln // Allgemeine deutsche Zeitung für Russland (Rīga). – 1829, spal. 12 (Nr. 41), priedas.
Ličkūnas S. Akmenės valsčiaus istorinės vietos // Vakarai (Klaipėda). – 1938, lapkr. 21 Kesių (Akmenės raj.) alkakalnis.
Ličkūnas S. Apie senovės mūsų laidojimo papročius // Senovė: neperiodinis Mažeikių muziejaus leid. – K., 1930. – Nr. 3, p. 7-8 Kukiai ir Paventė (Mažeikių raj.).
Ličkūnas S. Istorinės vietos Mažeikių apskrityje // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 5, p. 3 Piliakalniai.
Ličkūnas S. Iš Akmenės praeities / S. Kūnas // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 45, p. 5. Radiniai miesto teritorijoje ir apylinkėje.
Ličkūnas S. Ką slepia nebyliai kalneliai. Viekšnių apylinkės istorinės vietovės // Vakarai (Klaipėda). – 1938, gruod. 19, p. 4; gruod. 20, p. 4 Mažeikių ir Akmenės rajonų piliakalniai ir kapinynai.
Ličkūnas S. Kaip milžinas užpylė Ventos upę / S.L. // Ateitis. – 1943, gruod. 20, p. 6. Naikių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Ličkūnas S. Kultūros paminklai Mažeikių apskrityje // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 31, p. 2
Ličkūnas S. Liko tik kapai ir kaimas / S.L. // Lietuvos aidas. – 1940, saus. 20 (Nr. 32), p. 3. Grūstė (Mažeikių raj.).
Ličkūnas S. Mažeikių apskrities alkos kalnai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 185-186 Dapšių (Mažeikių raj.), Erkšvos, Barstyčių ir Puokės (Skuodo raj.) alkakalniai.
Ličkūnas S. Mažeikių apskrities alkos kalnai // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 5, p. 5
Ličkūnas S. Mažeikių apskrities piliakalniai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 49-51
Ličkūnas S. Mažeikių apskrities piliakalniai // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 2, p. 5; liep. 3, p. 5
Ličkūnas S. Milžinų kapai. Mažeikių apskrities milžinkapiai // Vakarai (Klaipėda). – 1938, bal. 27, 28, 30; geg. 4, 5, p. 4
Ličkūnas S. Mūsų senovės kultūros liudininkai. Ylakių valsčiaus pilalės – buv. Apuolės pilies – miesto apsauga / S. Kūnas // Vakarai (Klaipėda). – 1938, rugs. 5, p. 4. Girdenių, Jedžiotų, Paluobės ir Veitelių (Skuodo raj.) piliakalniai.
Ličkūnas S. Užtiko senovės sodybą / S.L. // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 24, p. 6. Mažeikių (Mažeikių raj.) kaime.
Lida. Konserwator zabytków w Lidzie // Kurjer Wileński. – 1930, kovo 25, p. 3 Lydos pilis.
Lideikytė-Šopauskienė A. Javai iš Lietuvos piliakalnių // Vytauto Didžiojo universitetas. Matematikos-gamtos fakulteto darbai (K.). – 1935, t. 9, sąs. 2, p. 133-153; Atsp.: – K., 1935. – 24 p
Lidos pilis // Vilniaus žinios. – 1905, bal. 27 (geg. 10), p. 3.
Liekis A. Kai tyli legendos // Švyturys. – 1983, Nr. 11, p. 28-29
Liepaitė E. Degėsių „Kapų kalnas“ // Kosmos. – 1922, Nr. 4/5, p. 470. Degėsių (Pakruojo raj.) kapinynas.
Liepynų kaimo žvyrynuose randama senovės kapinyno žymių / J.B-tas. // Lietuvos aidas. – 1938, bal. 5 (Nr. 133), p. 6. Liepynų (Marijampolė) kapinynas.
Liet. Mokslo Draugijos muziejun gauta. // Viltis. – 1908, rugs. 26 (spal. 9), p. 4. Iš J. Griniaus gautos šarvų liekanos, rastos Dubiškiuose (Vilkaviškio a.).
Lietavas Saule // Latvijas Saule (Rīga). – 1924, Nr. 21/22, p. 225-226. Apie Kuršių (Kelmės raj.) segę, akmeninius kirvius.
Lietuva piliakalnių kraštas // XX amžius. – 1938, lapkr. 12, p. 5
Lietuva priešistorinių ir ankstyvosios istorijos mokslų kongrese. Generolo Nagevičiaus pareiškimai laikraštininkams // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 26 (Nr. 379), p. 2 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.).
Lietuvai pagražinti draugija // Lietuva. – 1922, bal. 22. Siūlo piliakalnius apsodinti medžiais.
Lietuviai gyveno dabartinėje vietoje 2500 metų prieš Kristų. Sensacingi Velykuškių piliakalnio kasinėjimai // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 35, p. 6
Lietuviški kryžeiviai // Lietuvos aidas. – 1932, birž. 28, p. 7 Medvėgalis (Šilalės raj.).
Lietuviškos kultūros savaitė Ukmergėje // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 13, p. 303-307 Mini J. Puzino paskaitą.
Lietuvių protėviai jau prieš Kristaus gimimą gyveno dabartinės Lietuvos ir Rytprūsių žemėse / St. Vn. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, kovo 18.
Lietuvių akmens paminklai // Kultūra (Šiauliai). – 1924, Nr. 9, p. 342. Kretingos mengirai.
Lietuvių apsauga senovėje. Pilys. Ginklai ir kariška organizacija / J. Vdls. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 22, p. 5.
Lietuvių dievai ir kunigai / Jn. Nk. // Trimitas. – 1932, Nr. 15, p. 301-302.
Lietuvių etnogenezė / G. Česnys, E. Gudavičius, J. Jurginis, R. Kulikauskienė, V. Mažiulis, R. Rimantienė, A. Tautavičius, A. Vanagas, Z. Zinkevičius; Redkol.: R. Kulikauskienė, J. Jurginis, V. Mažiulis, A. Vanagas. – V., 1987. – 254 p Ref.: Juzefovičius R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1987, sąs. 16, p. 13-19. Rec.: Butrimas A., Stundžia B. Lietuvių kilmės beieškant // Kultūros barai. – 1988, Nr. 6, p. 60-63. Leonavičiūtė M. Nuo pačių etnoso ištakų // Naujos knygos. – 1988, Nr. 5, p. 39. eter J. K etnogenezi Litevcu // Slovo a slovesnost. – Praha, 1989. – D. 1, p. 52-56.
Lietuvių liaudies menas. Senovės lietuvių papuošalai / Sudarė R. Kulikauskienė, R. Rimantienė. – V., 1966. – Kn. 2, 163 p Rec.: “Žirgas kėlė balną, balnas kėlė raitą” … // Kultūros barai. – 1966, Nr. 10, p. 72-73. Žymi knygos dalis skirta žirgų aprangai, papuošalams.
Lietuvių liaudies menas. Senovės lietuvių papuošalai. Sudarė R. Kulikauskienė, R. Rimantienė. – V., 1958, 19, 359 p. (601 pav.) Rec.: Antoniewicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960), t. 3, p. 276-279. Karogs (Rīga). – 1959, Nr. 5, p. 151. Senovės lietuvių papuošalai // Literatūra ir menas. – 1959, Nr. 14, p. 3.
Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje / V. Daugudis, A. Merkevičius, J. Stankus, L. Vaitkunskienė, A. Varnas, R. Volkaitė-Kulikauskienė. – V., 1978. – T. 1, – 157 p. Ref.: Volkaitė-Kulikauskienė R. Archeologai apie Lietuvos praeitį // Naujos knygos. – 1978, Nr. 11, p. 20-21. Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Istorija (V.). – 1980, Nr. 7, p. 202-208. Зараускайте М. // Литуанистика в СССР. История (В.). – 1979, вып. 3, c. 177-183. Knygoje aptariami pastatai ir gyvenvietės, žemdirbystė ir gyvulininkystė, geležies gavyba, spalvotųjų metalų apdirbimas, gintaro gaminiai, medžioklė.
Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje / Z. Duksa, O. Kuncienė, R.Volkaitė-Kulikauskienė. – V., 1981. – T. 2, – 168 p Ref.: Ivanovienė S. Ginklai, prekyba ir pinigai // Naujos knygos. – 1981, Nr. 7, p. 16-17. Юзефовичюс Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1982, вып. 6, c. 102-104. Apie ginklus, prekybą, pinigus.
Lietuvių mitologija / Parengė Norbertas Vėlius: Su M. Akelaičio, A. Botyriaus, A. Brüknerio, S. Daukanto, T. Grienbergerio, I. J. Hanušo, J. Jaroszevicziaus, A. H. Kirkoro, J. I. Kraszewskio, J. Krečinskio, R. Krumbholtzo, P. Kukolniko, J. Lipperto, V. Mannhardto, A. Mierzyńskio, V. Rotkircho, K. Skirmuntt, S. Stanevičiaus, A. Schleicherio, H. Usenerio, E. Volterio darbų vertimais lietuvių senosios religijos ir mitologijos klausimais. – V., 1995. – T. 1. – 607 p.; T. 2 – 1997
Lietuvių mokslo draugija. Dovanų apyskaita // Viltis. – 1907, gruod. 7 (20), p. 3. Radiniai iš Pašušvio (Kėdainių raj.); Kaniūkų (Zarasų raj.) lobis.
Lietuvių mokslo draugijos muziejaus veikla // Lietuvių mokslo draugija, 1907-1940. Paroda: Lietuvos nacionalinis muziejus, 1997 12 17 – 1998 02 02. – V., 1997. – P. 7-16
Lietuvių Mokslo Draugijos muziejun gauta // Vilniaus žinios. – 1908, rugs. 27 (spal. 10). J. Griniaus perduoti Vilkaviškio raj. rasti šarvai.
Lietuvių mūšis su kardininkais Tiltagalio laukuose / Uzinas // Panevėžio garsas. – 1936, Nr. 7, p.4 Minimi Tiltagalio pilkapiai (Panevėžio raj.).
Lietuvių senovės karžygis / Salem // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1927, bal. 1 Aukštvilkių (Tauragės raj.) kapinynas.
Lietuvių sentėviai aisčiai / Jn.Nk. // Trimitas. – 1932, Nr. 12, p. 232; Nr. 13, p. 252.
Lietuvių sentėvių tikyba / Jn.Nk. // Trimitas. – 1932, Nr. 14, p. 272.
Lietuvių šventovė – Rambynas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1936, birž. 19, p. 5
Lietuvių tautosaka. Pasakos, sakmės, pasakojimai, oracijos. – V., 1967. – T. 4 P. 593-664 – padavimai apie piliakalnius, akmenis.
Lietuvninkai, kuršininkai ir prūsai // Kalba ir kraštas (Klaipėda). – 1933, Nr. 42/43 ir 45
Lietuvoje yra 4077 nekilnojamieji paminklai // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 19, p. 7 Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Lietuvoje palaidoti gen. V. Nagiaus-Nagevičiaus ir jo žmonos palaikai // Voruta. – 1995, Nr. 34/35, p. 2 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Lietuvoje rado laivą, nuskendusį prieš 1000 metų // Vienybė (Brooklyn). – 1958, Nr. 21, p. 9 Biržulio (Telšių raj.) ežere.
Lietuvoje rasta 3000 metų senumo Perkūno stovyla // Mūsų rytojus. – 1935, spal. 18, p. 2 Suvieko (Zarasų raj.) apyl. (?).
Lietuvoje vėl rasta svarbių senovės liekanų // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1932, rugpj. 28, p. 2 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Lietuvos archeologija (V.). – 1984, t. 3: V-VIII a. žemaičių kultūra. – 158 p
Lietuvos archeologija (V.). – 1995, t. 12: Bandužių kapinynas / J. Stankus. – 156 p.
Lietuvos archeologija / A. R. Jankauskas, V. Kazakevičius, P. Kulikauskas, L. Kvizikevičius, J. Mažeika, A. Merkevičius, J. Petrošius, B. Salatkienė, A. Simniškytė, E. Svetikas, L. Tamulynas, V. Vaitkevičius, G. Zabiela. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui. – 487 p
Lietuvos archeologija / V. Aleksiejūnas, I. Balčiūnienė, G. Česnys, R. Jankauskas, R. Kunskas, A. Merkevičius, J. Stankus, S. Urbanavičienė, V. Urbanavičius. – V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, 109 p. Rec.: Zabiela G. // LIM, 1989 metai. – V., 1990. – P. 95-101.
Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, 195 p Ref.: Volkaitė-Kulikauskienė R. Tęstinis archeologų leidinys // Naujos knygos. – 1979, Nr. 2, p. 14. Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1980, Nr. 8, p. 145-160. Зараускайте М. // Литуанистика в СССР. История. – 1980, вып. 4, c. 101-106.
Lietuvos archeologija. – 1981, t. 2. – 117 p Ref.: Vaitkunskienė L. Žvilgsnis į civilizacijos priešaušrį // Naujos knygos. – 1981, Nr. 10, p. 20.
Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4: Akmens amžiaus gyvenvietės ir kapinynai. – 136 p Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1986, sąs. 14, p. 180-186.
Lietuvos archeologija. – 1986, t. 5: Ankstyvieji šiaurės rytų Lietuvos piliakalniai. – 143 p.
Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, 170 p. Rec.: Girininkas A. Archeologijos šiupinys, arba ieškant profesionalumo // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 20-21.
Lietuvos archeologija. – 1993, t. 10: V. Kazakevičius. Plinkaigalio kapinynas. – 217 p. / Kiti autoriai: G. Česnys, R. Jankauskas, I. Balčiūnienė
Lietuvos archeologija. – 1996, t. 14: Vakarų Lietuvos akmens amžiaus paminklai, 223 p. Šventosios (Palanga), Šarnelės (Plungės raj.) ir Biržulio (Telšių raj.) ežero pakrančių gyvenvietės.
Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos gimimo 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, 188 p. Rec.: Šatavičius E. Akademiškumo link // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 25-29.
Lietuvos archeologija. – V., 1995, t. 13: / Pagrybio kapinynas. L. Vaitkunskienė. – 207 p.
Lietuvos archeologija.– 1995, t. 11: Viduramžių senkapiai. – 408 p. Rec.: Ivanauskas E. Senkapių tyrinėjimai – atradimai ir praradimai // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2 (9), p. 35-37. Marčėnaitė R. Leidybiniai archeologų džiaugsmai // Diena. – 1995, geg. 26.
Lietuvos archeologijos sensacija // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 26, p. 1
Lietuvos archeologijos tematika apgintos kandidatinės disertacijos (1949-1968) // LIM, 1972 metai. – V., 1973. – P. 255-256
Lietuvos archeologinės iškasenos Leningrado muziejuje / V.N. // Darbininkas (Brooklyn). – 1958, Nr. 40, p. 4
Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – 231 p Rec.: Geda S. Žalvario sagės, akmenys, verpsteliai // Kultūros barai. – 1969, Nr. 2, p. 67.
Lietuvos archeologų darbai // Lietuvos aidas. – 1997, saus. 21, p. 15 1996 m. archeologų kasinėjimai.
Lietuvos archeologų ir etnografų mokslinė konferencija // Literatūros ir meno metraštis. – 1969, p. 194 Apie 1968 m. konferenciją Vilniuje.
Lietuvos archeologų radinys // Tarybinė Klaipėda. – 1963, birž. 18 Kuršių nerijos neolito radiniai.
Lietuvos atstovai archeologijos kongrese // Lietuvos žinios. – 1936, rugpj. 4, p. 7 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.). V. Nagevičius ir J. Puzinas.
Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a. – V., 1972. – 287 p Rec.: Košnar L. // Archeologické rozhledy (Praha). – 1974, Nr. 2, p. 195-196. Markelevičius J. Su kuo prekiauta senovėje // Gimtasis kraštas. – 1973, Nr. 6, p. 3. Puzinas J. Niekada nebuvome užsisklendę nuo pasaulio // Draugas (Chicago). – 1973, Nr. 112, p. 4-6. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai (Chicago). – 1983. – T. 1, p. 647-652. Wielowejski J. // Wiadomości numizmatyczne (Warszawa). – 1973, sąs. 3, p. 184-186. Ref.: Михельбертас М. // Литуанистика в СССР. История. Научно-реферат. сборник. – В., 1977. – Вып. 1, c. 281-286.
Lietuvos gyventojų prieš 4000 metų pėdsakai tarp Telšių ir Varnių // Lietuvos žinios. – 1930, lapkr. 20, p. 3 Patilčio (Telšių raj.) akmens ir bronzos amžių radiniai.
Lietuvos ir Baltarusijos Švietimo liaudies komisariato nusprendimas apie archeologijos komisijos įsteigimą // Švietimo reikalai. – 1919, bal. 1, Nr. 4, p. 2-3.
Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: šiandiena ir perspektyvos: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės = The archaeology of Lithuania and Western Norway: status and perspectives: (the Vilnius-Bergen archaeological conference in Vilnius April 15-19, 1996): Programme and theses. – V., 1996. – 19 p. – Lietuvių autoriai: D. Brazaitis, A. Bliujienė, L. Daugnora, R. Jankauskas, R. Jarockis, V. Juodagalvis, A. Girininkas, R. Rimantienė, M. Kabailienė, V. Kazakevičius, L. Vedrickienė, V. Steponaitis, M. Stančikaitė, G. Zabiela. – Tekstas anglų k
Lietuvos istorija. Red. A. Šapoka. Priešistorinis laikotarpis / Su R. Rimantienės koment. (p. 65) // Kultūros barai. – 1988, Nr. 8, p. 63-65.
Lietuvos istorijos institute // Švyturys. – 1950, Nr. 19, p. 19 Kurmaičių pilkapių ir Laivių kapinyno (Kretingos raj.) tyrinėjimai.
Lietuvos istorijos paminklai. Iš Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus rinkinių / Sudarė B. Kulnytė. – V., 1990. – [240] p. – Lygiagr. tekstas anglų k Rec.: Daugelis O. Knyga, laukianti tęsinio // Naujasis židinys. – 1991, Nr. 3, p. 63. P. 15-17 – archeologija, aut. R. Rimantienė, 92 nuotraukos.
Lietuvos kalnai // Naujasis Tilžės keleiwis. – 1924, Nr. 19, p. 2. Medvėgalis ir Šatrija.
Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitete ir Lietuvos TSR Ministrų Taryboje // Tiesa. – 1987, kovo 6, p. 1, 3 Dėl paminklų apsaugos (minimas Kernavės, Gandingos piliakalnių žalojimas, senamiesčiai).
Lietuvos kultūros paminklų apsauga [atspausdinta – sąjunga] // Lietuvos aidas. –1938, kovo 28 (Nr. 139), p. 8 Paminklų apsauga.
Lietuvos kultūros paminklų surašymas. Iš Kultūros paminklų apsaugos įstaigos darbo // Į laisvę. – 1942, bal. 16. – Tas pat: Naujoji Lietuva. – 1942, bal. 16, p. 4 Kultūros paminklų apsauga.
Lietuvos medžiaginės kultūros paroda // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 159, p. 67 Kauno miesto muziejuje.
Lietuvos medžiaginės kultūros paroda apie 10.000 metų laikotarpio // Lietuvos aidas. – 1934, saus. 8, p. 8 Kauno miesto muziejuje eksponuoti Kirsnos (Marijampolės raj.), Patilčio (Telšių raj.),Velikuškių (Zarasų raj.) piliakalnio radiniai, Šančių (Kaunas) lobis.
Lietuvos Mikėnai // Lietuvos žinios. – 1922, spal. 10, p. 1. Dėl kultūros paminklų apsaugos.
Lietuvos Mokslininkai iszkasė brangias Senowės Liekanas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, rugpj. 30, p. 4
Lietuvos muziejų klausimu / A. M-kaitis // Lietuvos aidas. – 1928, liep. 9, p. 6 Paminklų apsaugos ir Valstybės archeologijos komisijos klausimas.
Lietuvos numizmatika // Rytas. - 1925, spal. 22, p. Apie A. Račkaus atsiųstą katalogą.
Lietuvos pasiuntinybė Londone rūpinasi mūsų archeologijos radinių apsauga // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 16, p. 7 Linksmėnų (Trivalakių) kapinynas (Joniškio raj.).
Lietuvos piliakalniai // Ūkininkas. – 1927, Nr. 7, p. 89; Nr. 8, p. 91 Varnupių (Marijampolės raj.) ir Prelomciškės (Alytaus raj.), Rudaminos (Lazdijų raj.) Merkinės (Varėnos raj.) ir Ukmergės piliakalnių nuotraukos.
Lietuvos piliakalniai atskleidžia savo paslaptis // Mūsų rytojus. – 1933, rugpj. 29, p. 3
Lietuvos piliakalnių registracija / A. // Lietuvos aidas. – 1931, gruod. 24, p. 9.
Lietuvos pilys. – V., 1971. – 304 p Rec.: Abramauskas S. Reikšmingas mokslo veikalas // Gimtasis kraštas. – 1971, rugpj. 19. Abramauskas S. // LIM, 1972 metai. – V., 1973. P. 187-190. Jakštas J. // Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1973, t. 3, kn. 2(10), p. 163-165. Juchnevičiūtė R. Vertingas mokslinis leidinys // Biržiečių žodis. – 1971, rugs. 16. Kosman M. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). –1972, Nr. 2, p. 346-348. Skaudvilaitė E. Atgiję paminklai // Artojas. – 1971, liep. 31. Wisner H. // Zapiski Historyczne (Torun). – 1979, sąs. 3, p. 175-177. Ref.: Даугудис В. Литуанистика в СССР. История: Научно-реферат. сборник. – В., 1977. – Вып. 1, с. 265-271.
Lietuvos praeities paslaptys. Atkasė kapines iš 6 iki 13 amžiaus. Vokiečių mokslininkų tvirtinimai // Dienos naujienos. – 1931, rugs. 2, p. 2
Lietuvos praeities tyrinėtojo jubiliejus // Tiesa. – 1957, gruod. 14 65-osioms P. Tarasenkos gimimo metinėms.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Nutarimas dėl Lietuvos respublikos kultūros paminklų apsaugos inspekcijos // Lietuvos aidas. – 1990, birž. 20, p. 5
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Nutarimas dėl Lietuvos respublikos kultūros paminklų apsaugos inspekcijos Laikinojo įstatymo įsigaliojimo // Lietuvos aidas. – 1990, rugpj. 8, p. 6
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos respublikos istorijos ir kultūros paminklų apsaugos naudojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo // Lietuvos aidas. – 1990, rugpj. 8, p. 6
Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo laikinasis įstatymas // Lietuvos aidas. – 1990, rugpj. 8, p. 6
Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių archeologijos tyrimų leidimų išdavimo tvarka // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 445-461
Lietuvos retenybės // Momentas (Šiauliai). – 1929, Nr. 29 Apie kun. V. Jarulaičio numizmatikos rinkinį.
Lietuvos Sacharoje prieš 4000 metų // Vakarai (Klaipėda). – 1936, bal. 24, p. 5 Kuršių nerija, neolito gyvenvietės.
Lietuvos senovė. “Senieji baltai arba aisčiai mūsų krašte įsikūrė jau naujame akmens amžiuje.” V.D. Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius [atsp. prieškarinis] // Vakarai (Klaipėda). – 1938, saus. 25, p. 7 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Lietuvos senovės paminklai // Draugas. – 1937, rugpj. 23 J. Puzino informacija apie tyrinėtus paminklus.
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo įsakas dėl Lietuvos TSR archeologijos paminklams padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo // Tiesa. – 1989, spal. 3 Priimtas 1989 rugs. 21 d., įsigaliojo 1989 spal. 1 d.
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas dėl Lietuvos TSR nusipelnusio kultūros veikėjo garbės vardo suteikimo drg. P. Tarasenkai // Tiesa. – 1958, kovo 2
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos istorijos ir kultūros paminklų apsaugos ir naudojimo įstatymas // Tiesa. – 1977, gruod. 27 Priimtas 1977. XII. 22, įsigalioja nuo 1978. III. 1.
Lietuvos TSR archeologija (1940-1967): Bibliografinė rodyklė / Sudarė L. Pagirienė. – V., 1970. – 258 p Rec.: Michelbertas M. Praeities tyrinėtojams // Tarybinis mokytojas. – 1971, saus. 29, p. 4. Rimkus V. Ir kraštotyrininkams įdomu // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1971, kovo 18.
Lietuvos TSR archeologijos atlasas / Kuncienė O., Michelbertas M., Mulevičienė I., Tautavičius A., Vaitkunskienė L. – V., 1978. T. 4: I-XIII a. radiniai. – 160 p., 73 žml Ref.: Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Istorija (V.). – 1980, Nr. 7, p. 209-211. Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История (В.). – 1979, вып. 3, c. 173-177.
Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – V., 1974. – T. 1: Akmens ir žalvario amžiaus paminklai / O. Bagušienė, E. Grigalavičienė, R. Rimantienė. – 247 p., 25 žemėl Ref.: Rimantienė R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referatyvinis leid. (V.). –1976, Nr. 4, p. 104-105. Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История (В.). – 1977, вып. 1, с. 246-250. Rec.: Graudonis J. Lielā darba pirmie sołi // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1976, Nr. 4, p. 149-151. Gurba J. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1981, t. 15, p. 347-349. Hausler A. // Zeitschrift für Archäologie (Berlin). –1976, Nr. 10, p. 324.
Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – V., 1975. – T. 2: Piliakalniai / V. Daugudis, E. Grigalavičienė, A. Merkevičius, A. Tautavičius. – 227 p., 6 žml Ref.: Daugudis V. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Istorija (V.). –1978, sąs. 5, p. 185-188. Даугудис В. Литуанистика в СССР. История: Научно-реферат. сборник (В.). – 1977, вып. 1, c. 250-257. Rec.: Graudonis J. Lielā darba pirmie soļi // Latvijas PSR zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1976, Nr. 4, p. 149-151. Šidlauskas A. Piliakalniai pasakoja // Artojas (Šilalė). – 1975, gruod. 11.
Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). –1977, t. 5, sąs. 4 Rec.: Kiaupa Z. // LIM, 1978 metai. – 1979. – P. 89-94 (recenzuoja J. Jurginio, A. Tautavičiaus straipsnius).
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakas dėl Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardo suteikimo K. Mekui // Tiesa. – 1976, lapkr. 13 J. K. Meko 70-mečio sukaktis
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakas dėl Lietuvos TSR nusipelniusios mokslo veikėjos garbės vardo suteikimo R. Kulikauskienei // Tiesa. – 1976, rugs. 10 R. Kulikauskienės 60-mečio sukaktis
Lietuvos TSR istorijos bibliografija, 1940-1965. – V., 1969. – 709 p P. 109-135 – “Pirmykštė bendruomeninė santvarka. Archeologija”; p. 55-56 – “P. Tarasenka”.
Lietuvos TSR istorijos bibliografija, 1966-1970 / O. Adomonienė. – V., 1980. – 587 p P. 87 – literatūra apie P. Tarasenką, p. 119-123 – apie numizmatiką, p. 201-238 – apie archeologiją.
Lietuvos TSR kultūros paminklų apsauga. Įstatymai ir įsakymai. – K., 1940. – 35 p Paminklų apsauga.
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). – V., 1977. – 101 p. – Tęs. Pradžią žr. įr. 9802 P. 11-28, 69-78 – archeologiniai paminklai (papildo 1973 m. išleistą sąrašą).
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – V., 1973, – 827 p. – Tęsinį žr. 1977 m. įr. Nr. 10585 P. 95-332 – archeologiniai paminklai (pateiktas 1852 paminklų sąrašas).
Lietuvos TSR Mokslų akademijos leidinių bibliografija, 1963. – V., 1965 P. 117-122 – archeologija.
Lietuvos TSR Mokslų akademijos leidinių bibliografija, 1964. – V., 1966 P. 115-126 – archeologija, etnografija.
Lietuvos TSR Mokslų akademijos leidinių bibliografija, 1965. – V., 1967 P. 142-149 – archeologija ir etnografija.
Lietuvos TSR Mokslų akademijos leidinių bibliografija, 1966. – V., 1968 P. 162-173 – archeologija.
Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvos istorijos institutas praneša // Tiesa. – 1949, geg. 18 Apie P. Kulikausko disertacijos gynimą.
Lietuvos vakarai priešistoriniame muziejuje // Vakarai (Klaipėda). – 1938, birž. 1, p. 5 Kultūros muziejaus Kaune.
Lietuwoj rado senowiszką Moters Kapą // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1932, rugpj. 17, p. 3 Gibaičiai (Šiaulių raj.).
Lileška V. Įdomios piliakalnio iškasenos // Mūsų rytojus. – 1933, liep. 25, p. 7
Limanowski M. Apeluje bezposrednio do pana ministra W.R. i O.P. // Słowo. – 1936, lapkr. 22, p. 3 Paminklų apsaugos ir archeologijos katedros Vilniaus universitete klausimais.
Limanowski M. Góra Giedymina była baszta obronna // Słowo. – 1939, birž. 8, p. 6 Gedimino kapo kalnas Vilniuje.
Limanowski M. Niemcy spalili Krzywy Gród // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 2, p. 5. – Aut. nenurodytas Vilniaus Bekešo kalnas.
Limanowski M. Niemcy spalili Wileński trzeci zamek // Słowo. – 1939, birž. 1, p. 6 Vilniaus Bekešo kalnas.
Limanowski M. Sprawa ochrany zabytków przedhistorycznych // Słowo. – 1936, lapkr. 26, p. 6
Linarčikienė L. Apžiūrėti archeologiniai paminklai // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1988, lapkr. 17
Lincke B. Eine baltische Halsringform der Völkerwanderungszeit // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1937-1938, t. 28/29, sąs. 1/2, p. 80-157 Antkaklės sukeistais galais.
Lindė-Dobilas J. ? Gutaučių piliakalnis / N. Dobilas // Viltis. – 1910, liep. 9 (22), p. 2. Padavimai apie Zarasų rajono piliakalnį.
Lindemann F. Rede, gehalten am Sarge Otto Tischlers († 18. Juni 1891) // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1891, t. 32, p. 1-14. Su O. Tischlerio darbų sąrašu.
Linderis I. Trakų šachmatai // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 3, p. 37-40 Trakų pilių radiniai.
Lingis J. Priešistorinė Lietuva // Aidai (Brooklyn). – 1950, Nr. 7, p. 300-309
Linkūnuose 1000 Metų seni Kapai su wisokiais Radiniais įszkasti // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1929, rugs. 18, p. 3 Linkūnai prie Tilžės.
Linkus K. Kauno pilies restauracija 1911 m. // “Lietuvos muziejininkystės klausimai”: Konferencijos pranešimų tezės, 1987 m. spalio mėn. – K., 1987. – P. 23-29
Linkuva. Gerbkime senuolių kapus / Kalnelis // Mūsų rytojus. – 1935, kovo 19, p. 3 Linkuvos (Pakruojo raj.) kapinynas.
Liobytė A. Užburtų lobių šeimininkas // Literatūra ir menas. – 1967, Nr. 50, p. 7 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Liogė A. Nežaisk... su kultūros paveldo inspekcija ir su liepsna // Anykšta. – 1992, spal. 24, p. 3 Archeologinių paminklų apsauga.
Liolys E. Žvilgsnis į praeitį // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1973, spal. 6 Apie J. Šliavą, jo archeologijos rinkinius.
Liorenšaitienė N. Archeologas iš Svaronių // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1990, rugs. 27, p. 2 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Lipertas J. Lietuvių religija (1881) / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 293-294, 531 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 294-303. – Versta iš: Lippert J. Die Religionen der europäischen Culturvölker, der Litauen, Slawen, Germanen, Griechen und Römer in ihrem geschichtlichen Ursprunge. – Berlin, 1881. – P. 68-77.
Lippert J. Die Religionen der europäischen Cultur Völker, der Litauer, Slawen, Germanen, Griechen und Römer, in ihrem geschichtlichen Ursprunge. – Berlin, 1881. – P. 68-77 – Lietuvių k.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 294-303.
Lisanka A. Dar du kalavijai su įrašais // Kraštotyra. – V., 1975. – P. 183-188 Ukmergės ir Gudų (Akmenės raj.) kalavijai.
Lisanka A. Gūdės Lauko kalavijas // Kraštotyra. – 1980. – T. 11, kn. 2, p. 54-56 Černiai (Černaučyzna) Anykščių rajone.
Lisanka A. Mankaviškių kapinyno (Kaišiadorių raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 61-62
Lisanka A. Upynos senkapio archeologiniai tyrinėjimai 1966 m. // XX studentų mokslinės konferencijos pranešimų tezės. Filosofija ir istorija. – V., 1967. – P. 43
Lisanka A. Vilniaus Gedimino Pilies kalno tyrinėjimai 1982 m. // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 25-26
Lisanka A. Vilniaus gynybinės sienos vartų tyrinėjimai 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 38-40 Vilniaus g. vartai.
Lisanka A. Vilniaus pilies arsenalo ir Siaurosios g. Nr. 6, 8 teritorijos archeologiniai tyrimai 1978 ir 1980 m. // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981, p. 27-28. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 75-76)
Lisanka A. Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritorijos archeologiniai tyrinėjimai 1978 metais // Istorijos ir kultūros paminklų tyrimai ir restauravimas Lietuvos TSR, 1976-1980. – V., 1980. – P. 33-34. – Tekstas lygiagr. rusų k. (p. 111-112) ir anglų k. (p. 173-174) Vilniaus pilis
Lisanka A. Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritorijos tyrimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 135-137 Vilniaus pilis
Lisanka A. Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritorijos tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 26-28
Lisanka A., Lasavickas S. Radiniai Siaurojoje gatvėje // Kultūros barai. – 1981, Nr. 2, p. 30-31 Vilniaus senamiestis.
Lisankienė N. Lobis pastarnokų lauke // Kultūros barai. – 1985, Nr. 12, p. 32 Aukštvilkių (Tauragės raj.) XIX a. vidurio monetų ir papuošalų lobis.
Lisankienė N. Metų derlius // Kultūros barai. – 1981, Nr. 1, p. 4 Apie patekusius į Istorijos ir etnografijos muziejų Vilniuje archeologinius radinius.
Lisankienė N. Nauji eksponatai muziejuje // Kultūros barai. – 1983, Nr. 2, p. 79 Į Istorijos ir etnografijos muziejų Vilniuje pateko Vyžių ir Želmeniškių (Utenos raj.) pilkapių bei Šarnelės (Plungės raj.) ir Duonkalnio (Telšių raj.) akmens amžiaus gyvenviečių radiniai.
Lisas P. Aluntos žiburiai // Pirmyn (Molėtai). – 1967, lapkr. 16 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Lisas P. Ar pažįstame savo tėviškę // Pirmyn (Molėtai). – 1969, birž. 3 Alantos apylinkių archeologiniai paminklai.
Lisauer A. Erster Bericht über die Tätigkeit der Kommission für prähistorischen Typenkarten // Zeitschrift für Ethnologie (Berlin). – 1904, p. 537-607. P. 549-571 – Rytų Pabaltijo atkraštiniai kirviai; p. 577-584 – ritiniai smeigtukai; p. 532 – rateliniai smeigtukai.
Lisauskaitė B. Archeologiniai tyrimai Trakų pusiasalio pilyje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 197-199
Lisauskaitė B. Archeologiniai tyrimai Trakų pusiasalio pilyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 165-166
Lisauskaitė B. Archeologiniai tyrimai Trakuose 1990-1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 35-38 Tyrimai salos pilyje ir mieste.
Lisauskaitė B. Daugirdiškių dvarvietė; Trakų senamiesčio kultūrinis sluoksnis; Žuvyčių kapinynas [visi Trakų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 20, 61, 95
Lisauskaitė B. Daugirdų dvaro žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 144-145 Trakų raj.
Lisauskaitė B. Įminta Žuvyčių kaimo mįslė // Spartuolis (Trakai). – 1988, saus. 16 Apie kapinyną.
Lisauskaitė B. Istorija tesiasi // Galvė (Trakai). – 1991, rugs. 13 Apie Bernardinų vienuolyno ir bažnyčios teritorijos tyrimus.
Lisauskaitė B. Semeliškių dvarvietės tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 316-318 Trakų raj.
Lisauskaitė B. Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo cerkvės Trakuose tyrimai 1988 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 146-147
Lisauskaitė B. Tyrimai Trakų salos pilies pietiniuose kazematuose // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 200
Lisauskaitė B. Tyrinėjimai Saudogalos piliakalnyje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 81. Pasvalio raj.
Lisauskaitė B. Tyrinėjimai Trakų pusiasalio pilyje 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 262-265
Lisauskaitė B. Trakų salos pilies vakarinių kazematų tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 147-148
Lisauskaitė B. Trakų senamiesčio kultūrinio sluoksnio zondavimas // Galvė (Trakai). – 1995, kovo 31, p. 3, 6
Lisauskaitė B. Žuvyčių kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 157-158 Trakų raj.
Lisauskaitė B., Katinienė J., Batūra R. Keistai skamba, bet tai tiesa // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 23, p. 6 Dėl Trakų miesto archeologinių tyrinėjimų.
Lisauskaitė S. Apleistame Skarulių dvare // Naujienos (Jonava). – 1995, rugpj. 12, p. 2
List z Wilna o organizacyi Towarzystwa i Muzeum starożytności // Biblioteka Warszawska. – 1862, t. 2, p. 377-379.
Liškiava. Nyksta pilis // XX amžius. – 1936, spal. 24, p. 9 Varėnos raj.
Liškiavos pilies griuvėsiai / Pr. Dz. // Rytas. – 1934, geg. 12, p. 7.
Liškiavos pilis // Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 34. – Tas pat: Raudonoji vėliava (Varėna). – 1970, rugs. 24
Liškiavos praeities pėdsakai / G. Gg. // Ateitis. – 1943, liep. 22, p. 3. Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Litauen. Bryggens muzeum myter og legender. 16. Februar-17. Mars 1991. Hordamuseet Tekstyler. 16. Februar-17. Mars. 1991. – Puslapiai nenumeruoti P. 1-12 – 143 archeologinių dirbinių iš Lietuvos muziejų sąrašas.
Lituanistikos instituto istorijos skyriaus konkursas parašyti mokslinei Lietuvos istorijos studijai tema: “Lietuvių tautos rytinės sienos” // Vilniaus balsas. – 1940, birž. 9, p. 6
Lituvninkaitė N. “Lietuvis visa savo siela” // Kauno diena. – 1996, kovo 22, p. 15 Apie E.Volterį.
Liubavas. Gerbkime senovės liekanas / Epidemių Pranas // Šešupės bangos (Marijampolė). – 1925, Nr. 23, p. 3. Papiliakalnio (Marijampolės raj.) piliakalnis, Bažnytkalnis, aukuras.
Liubavskis M. Apie lietuvius ir jų protėvynę // Pasaulio lietuvis. – 1937, Nr. 1, p. 5-6
Liubošas K. Apylinkės muziejuje // Panevėžio tiesa. – 1959, rugpj. 19 Gandingos kapinyno radiniai Kuliuose (Plungės raj.).
Liudaitis L. Kernavei – 700 metų // Lenino keliu (Širvintos). – 1979, birž. 16
Liūdnas piliakalnių vaizdas / J.M. // Lietuvos žinios. – 1932, birž. 1, p. 4. Buožėnų (Telšių raj.) piliakalnis.
Liudvinavas. Yra įdomių istorinių vietų // Lietuvos aidas. – 1938, kovo 26 (Nr. 137), p. 8 Mini Padovinio ir Varnupių (Marijampolės raj.) piliakalnius.
Livintaitė E. Alibi // Moksleivis. – 1988, Nr. 5, p. 18-19 Talkininkai prie Kretuono ež.
Lizdenis H. Akmens amžiaus paminklų pėdomis // Tarybinis balsas (Varėna). – 1957, vas. 1 Apie W. Szukiewiczių (Šukevičių).
Lizdenis H. Aplankykite savo miesto muziejų // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1958, vas. 19 Apie archeologinę ekspozicijos medžiagą.
Lizdenis H. Įdomus radinys // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1958, geg. 28 Nemuno išplautos Ežeryno (Alytaus raj.) XVII-XVIII a. sodybos liekanos.
Lizdenis H. Piliakalnių ir legendų šalis // Tarybinis balsas (Varėna). – 1957, rugpj. 22
Lizdenis H. Rastas pinigų lobis // Tarybinis balsas (Varėna). – 1956, bal. 28 Bartelių ir Barčių (Varėnos raj.) lobiai.
Lizdenis H. Saugokime istorinius-archeologinius paminklus // Tarybinis balsas (Varėna). – 1957, rugs. 6
Lizdenis H. Saugokime senovės kultūros paminklus // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1958, liep. 30
Lizdenis H. Svarbus archeologinis radinys // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1958, birž. 18 Balkasodžio (Alytaus raj.) gyvenvietė.
Lobis ar archeologinė vertybė? // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1927, Nr. 35, p. 5 Nasvytalių (Šilalės raj.) lobis.
Lobis iš Stakliškių // Tiesa. – 1963, lapkr. 20 Sidabriniai lydiniai ir papuošalai.
Lobis medinėje statinėje // Tiesa. – 1964, geg. 24 Užventis (Kelmės raj.).
Lobis Polocko gatvėje // Vakarinės naujienos. – 1985, spal. 16, p. 2 Vilnius.
Lobis Sodų gatvėje // Tiesa. – 1969, lapkr. 29, p. 3 Alytuje.
Lochy koło mostu Zielonego// Kurjer Wileński. – 1933, spal. 9 XVI a. mūrų liekanos prie Žaliojo tilto.
Lodiņa D. Marija Gimbutienė (1921-1994) un viņas darbi // Viedas vēstis (Rīga). – 1994, Nr. 4, p. 7-12
Loebell M. Historische Denkmäler im Kreise Ragnit // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (Insterburg). – 1888, sąs. 2, p. 44-52. Apie Ragainės apskrities piliakalnius ir pilis.
Lojewski E. Im Rauschen des Memelstroms. Heimatliche Volkserzählungen aus Tilsit und dem Bereich der Memel. – Tilsit, 1931. – 80 p Padavimai apie Rambyną.
Lojewski E. Romowe die Gottereiche im Osten. Heimaterzählungen aus der altpreussischen Gebiet Nadrauen. – Gumbinen, 1932. – 88 p
Lomsargis V. Gilios senovės aidas // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1968, rugs. 7 Archeologiniai kasinėjimai Vilkų Kampo kapinyne.
Lopaciński E. Góra Zamkowa i zamek Trocki w nowej szacie / E. L. // Gazeta codzienna. – 1940, kovo 9, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Lorentz S. Rzut oka na muzea Wileńskie // Kurjer Wileński. – 1934, birž. 24 ir 25, p. 3-4; Atsp.: – Wilno, 1934. – 6 p Ir apie archeologinius rinkinius.
Lorentz S. Groby królewskie w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1933, rugpj. 30, p. 2; rugpj. 31, p. 2
Lorentz S. Insygnija królewskie i wystawa w zakrystji katedralnej // Kurjer Wileński. – 1933, rugs. 6, p. 2-3
Lorentz S. Katedra Wileńska w XIV i XV w. // Kurjer Wileński. – 1934, kovo 31, p. 3 Vilniaus katedra
Lorentz S. Konservacja ruin zamku w Krewie // Žródła Mocy (V.). – 1930, sąs. 6, p. 105
Lorentz S. Konservacja zamków w Trokach / St. L. // Biuletyn Naukowy (Warszawa). – 1932, Nr. 2, p. 48
Lorentz S. Konserwacja ruin zamków w Trokach // Wiaodomości Konserwatorskie: Dodatek “Ziemi” (Warszawa). – 1928, Nr. 17, p. 18-20, 65-74
Lorentz S. Konserwacja bazyliki Wileńskiej / St. L. // Biuletyn naukowy (Warszawa). – 1932, Nr. 2, p. 97-98 Vilniaus pilis, karalių kapai Vilniaus Katedroje.
Lorentz S. Konserwacja bazyliki Wileńskiej / St. L. // Biuletyn Naukowy (Warszawa). – 1932, Nr. 2, p. 97-98
Lorentz S. Konserwacja ruin na Górze Zamkowej w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1934, liep. 1, p. 5-6; liep. 3, p. 5
Lorentz S. Konserwacja ruin zamków w Trokach // Wiadomości Konserwatorskie. – 1929, Nr. 17, p. 65-75; Nr. 18, p. 69-79
Lorentz S. Konserwacja zamków w Trokach / S.L. // Słowo. – 1930, saus. 1, p. 4 Trakų pilis
Lorentz S. Konserwacja zamków w Trokach // Kurjer Wileński. – 1934, liep. 8, p. 3-4 Trakų pilys
Lorentz S. Konserwacja zamków w Wileńszczyznie i Nowogródczyznie // Ochrona zabytków sztuki. – Warszawa, 1930/1931. – Sąs. 1/4. – D. 1, p. 161-179 Krėvos, Trakų ir Vilniaus pilys.
Lorentz S. Konserwacja zamków w Wilnie i w Trokach // Kurjer Wileński. – 1934, rugpj. 9, p. 3-4 Trakų pilys
Lorentz S. Losy szczątków W. Ks. Witolda // Kurjer Wileński. – 1933, liep. 16, p. 1
Lorentz S. Nowe odkrycia wileńskie // Kurjer Wileński. – 1932, lapkr. 25, 26 Vilniaus ir Trakų pilys, Markučių (Vilniuje) radiniai.
Lorentz S. Nowe odkrycia Wileńskie // Kurjer Wileński. – 1932, lapkr. 25, p. 2; lapkr. 26, p. 2 Lapkričio 26 d. apie Vilniaus ir Trakų pilių radinius.
Lorentz S. Odsłonięcie bramy wjazdowej do zamku na wyspie w Trokach / S.L. // Kurjer Wileński. – 1935, liep. 28, p. 5. Trakų salos pilis.
Lorentz S. Ogród Zamkowy. Plac Katedralny // Kurjer Wileński. – 1934, saus. 1, p. 2
Lorentz S. Restauracja Bazyliki Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1933, rugpj. 13, p. 2-3
Lorentz S. Ruiny zamków w Trokach / Sl. // Žródła Mocy. – 1930, sąs. 6, p. 105-106.
Lorentz S. Wycieczki po województwie Wileńskiem. – Wilno, 1932. – 83 p P. 14 – Senieji Trakai; p. 15-20 – Trakų salos ir pusiasalio pilys; p. 26-28 – Medininkų pilis; p. 35-37 – Pilaitė (Vilnius).
Lorentz S. Zamki średniowieczne w Wilenszczyznie // Dzień Kowieński. – 1930, rugs. 6-8 (Nr. 204), p. 6-7
Lorentz S., Kłos J. Urzędowe wyjaśnienia w sprawie badania podziemi Bazyliki // Kurjer Wileński. – 1930, spal. 19, p. 5
Lotočko gatvė // Viltis. – 1912, geg. 9 (22), p. 3.
Lõugas V. Über die Typologie und Chronologie der ältesten Hirtenstabnadeln des Ostbaltikums // Suomen museo (Helsinki). – 1971, p. 20-37
Lovčikas K. Sutvarkė piliakalnį // Artojas (Šilutė). – 1978, geg. 18, p. 3 Kalvalių piliakalnio augmenija.
Lövis of Menar K. Burgenlexikon für Alt-Livland. – Riga, 1922. – 130, 35 p. P. 37-39 – vardijami vakarinės ir šiaurinės Lietuvos piliakalniai; p. 82 – apie Klaipėdos pilį.
Lowmiański H. Elementy indoeuropejskie w religii Bałtów // Ars historica. – Poznań, 1976. – P. 145-153
Łowmiański H. Geografia polityczna Bałtów w dobie plemiennej // Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historica. – 1985, t. 1, p. 7-105. – Perspausdinta dalis “Studia nad początkami spoleczeństwa i państwa Litewskiego” (Wilno, 1932, t. 2)
Łowmiański H. Koniec “sprawy Jaćwingów” // Gazeta Białostocka. – 1961, Nr. 6, p. 4
Łowmiański H. Litwini. 3 // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc, 1967. – T. 3, p. 81-82
Łowmiański H. Prusy pogańskie. – Toruń, 1935. – 56 p., 2 žml P. 44-45 – apie senąją prūsų religiją.
Łowmiański H. Sudynowie // Slownik Starożytności Słowiańskich. – Wrocław etc., 1975. – T. 5, p. 472
Łowmiański H. Wikingowie na Baltyku // Kurjer Wileński. – 1940, kovo 31, p. 3-4
Łowmiański H. Zagadnienie słowiańskich i bałtyjskich nazw plemiennych w Sarmacji Europejskiej Ptolemeusza // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1964, t. 1, p. 37-47 Sūduvių ir galindų vardai.
Loze I. Agrais akmens kaujas (laivas) cirvis: tippologija un izplatība Latvijas teritorijā // Latvijas zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1996, Nr. 2, p. 28-37
Loze I. Akmens laikmeta māksla Austrumbaltijā. – Rīga, 1983. – 136 p Rec.: Girininkas A. // LIM, 1985 metai. – V., 1986. – P. 118-119.
Loze I. Austrumeiropas neolita laikmeta dzintara izstrādājumu atradumu kartografaśanas jautajumi // Zinātņiskās atskaites sesijas materiāli par arheologu un etnogrāfu 1973. gada pētijumu rezultātiem. – Rīga, 1974. – P. 44-48
Loze I. Dzintaru atsleggalvas piekarini Austrumbaltija un to kulturas piederiba // Latvijas Zinātnu akadēmijas vestis. A (Rīga). – 1993, Nr. 7, p. 32-38 Akmens amžiaus gintariniai lorneto formos kabučiai.
Loze I. Eiropas arheoloģija emeritus profesore Marija Gimbutas (23.01.1921 – 02.02. 1994) // Latvijas zinātnu akadēmijas vēstis. A (Rīga). – 1994, Nr. 4, p. 47
Loze I. Indo-Europeans in the Eastern Baltic in the view of an archaeologist // Humanities and Social Sciences. Latvia (Rīga). – 1997, sąs. 3, p. 19-35
Loze I. Indoeuropieši Austrumbaltijā arheologa skatījumā // Latvijas vēstures institūta žurnals (Rīga). – 1997, Nr. 3, p. 16-29
Loze I. Mesolithic Art of Eastern Baltic Region // The Mesolithic in Europe. – Warszawa, 1973. – P. 381-397
Loze I. Neolīta cēltņu vietas Austrumbatijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1978, t. 12, p. 7-23 Pastatai Šventojoje, Skaruliuose (Jonavos raj.), Versminyje (Varėnos raj.).
Loze I. Neolita problēmām veltītais simpozijs Leningradā // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1976, Nr. 4, p. 146-148 P. 147 – apie R. Rimantienės pranešimą.
Loze I. On cultural differentation in the Late neolithic of Eastern Baltic // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 29-38
Loze I. Padomu un somu arheologu tīkšanas Leningradā // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1982, Nr. 3, p. 130-131 Referuojamas ir R. Rimantienės pranešimas konferencijoje.
Loze I. Senākās dzintara rotas Baltijas jūras priekrastē // Padomju Latvijas sievete (Rīga). – 1969, Nr. 11, p. 19
Loze I. Seno ticējumu un tradīciju atspoguļojums akmens laikmeta mākslā Austrumbaltijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1970, t. 9, p. 9-30
Loze I. Some remarks about Indo-Europeanization of the Northern Europe (The case of the Eastern Baltic region) // The Indo-Europeanization of Northern Europe. – Washington, 1996. – P. 59-77
Loze I. Starptautiska konference par Zieme eiropas indoeiropeizacija // Latvijas Zinātnu akadēmijas vēstis. (Rīga). – 1994, Nr. 11/12, p. 82-84
Loze I. Vēlā neolīta apbedījumi Austrumbaltijā un to kultūras piederība // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1987, t. 15, p. 5-10
Lozoraitis J. “Stebuklingas” sprendimas // Respublika. – 1995, kovo 8, p. 17 Vilniaus pilys
Lozoraitis J. Archeologai Prezidentūroje rado amatininkų miestelį // Respublika. – 1995, lapkr. 15, p. 14 Vilniaus miestas
Lozoraitis J. Archeologijos radiniai grąžinti į Lietuvą // Respublika. – 1998, liep. 29, p. 4.
Lozoraitis J. Medžioklės sezonas nacionaliniame parke // Respublika. – 1995, geg. 12, p. 15 Dėl Vilniaus pilių parko steigimo.
Lozoraitis J. Radiniai Prezidentūroje // Respublika. – 1996, rugpj. 1, p. 17 Vilniaus miestas
Lozoraitis J. Unikali šventykla pakoreguos lietuvių kilmę? // Respublika. – 1996, lapkr. 22, p. 25 Vilniaus miestas
LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiume // Vakarinės naujienos. – 1986, rugs. 9 R. Kulikauskienės 70-mečio sukaktis R. Kulikauskienės apdovanojimas garbės raštu.
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume // Tiesa. – 1980, spal. 25, p. 1 Dėl R. Rimantienės apdovanojimo garbės raštu.
Luchatanas A., Merkevičius A.(jaun.). Vargas paminklams / Pokalbį užrašė Vytautas Leščinskas // SOS. – 1991, sausis.
Luchtanas A. “Aukuro kalno” piliakalnio Kernavėje tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 50-53
Luchtanas A. “Aukuro kalno” piliakalnis Kernavėje // Baltų archeologija ir etnologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos tezės. Vilnius, 1993m. kovo 31 diena. – V., 1994. – P. 11-13
Luchtanas A. Ankstyvojo geležies amžiaus Kernavės kapinynas // Lietuvos archeologija (V.). – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 35-39
Luchtanas A. Ar matėte žėrinčius Kernavės lobius? // Kauno laikas. – 1993, liep. 28, p. 4
Luchtanas A. Archeologinių tyrinėjimų metodika. Speckurso programa. – V., 1987. – [7] p
Luchtanas A. Ardiškio senovės gyvenvietė [Širvintų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 268
Luchtanas A. Atrastas miestas Kernavė // Kultūros barai. – 1987, Nr. 3, p. 63-69; Nr. 4, p. 58-63 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Luchtanas A. Didžiosios Kernavės paslaptys dar glūdi žemėje // Kauno tiesa. – 1994, birž. 13, p. 16
Luchtanas A. Djakovo tipo svoreliai Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1980. – Kn. 3, p. 104-106
Luchtanas A. Ekskursija į praeities miestą / Pokalbis su koresp. A. Chlevinskaite // Lenino vėliava (Širvintos). – 1986, liep. 29. Kernavės piliakalniai
Luchtanas A. Gyvenviečių ir kapinyno tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 82-86. Kernavės piliakalniai ir kapinynas
Luchtanas A. Gyvenvietė Kernavėje Neries krante // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 30-32 Kernavės piliakalniai
Luchtanas A. Gyvenvietės prie Kernavės tyrinėjimai 1983 m. // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 28-31
Luchtanas A. Išsaugoti būsimoms kartoms / Pokalbis su E. Babravičiene // Lenino vėliava (Širvintos). – 1986, lapkr. 4. Apie Kernavės paminklų tyrinėjimus.
Luchtanas A. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 103-107
Luchtanas A. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 115-117 Kernavė
Luchtanas A. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 158-160
Luchtanas A. Kernavė // Ąžuolas. – 1997, Nr. 2, p. 7
Luchtanas A. Kernavė // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – 1998. – P. 22-23 Kernavės piliakalniai ir kapinynas
Luchtanas A. Kernavė, Kernavė… / Kalbėjosi L. Giedraitis // Liaudies kultūra. – 1995, Nr. 5, p. 1-9. Kernavės paminklai
Luchtanas A. Kernavė. Naujausi archeologiniai tyrinėjimai // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 1, p. 12-14 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Luchtanas A. Kernavė: 1987 m. atradimai // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 2, p. 1 Kernavės tyrinėjimai
Luchtanas A. Kernavė: Pajautos slėnio paslaptys // Kultūros barai. – 1990, Nr. 3, p. 64-68; Nr. 4, p. 58-62 Tyrimai Kernavėje
Luchtanas A. Kernavėje // Lietuvos paminklai. – V., 1989, liep. 15 (Nr. 1), p. 6-7. Kernavės tyrinėjimai. Pokalbį užrašė A. Paulaitis.
Luchtanas A. Kernavės ekspedicijai 15 metų // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V., 1995. – P. 42-44 Kernavės paminklai
Luchtanas A. Kernavės piliakalniai ir gyvenvietės; Semeniškių senovės gyvenvietė [Širvintų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 277-281, 297 Kernavė
Luchtanas A. Kernavės piliakalnių paslaptys / Kalbėjosi K. Dobkevičius // Kauno diena. – 1992, rugpj. 29, p. 4
Luchtanas A. Kernavės Pilies kalno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 32-35 Kernavės piliakalniai
Luchtanas A. Kernavės pilkapių tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 55-57
Luchtanas A. Kernavės pilkapyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 57-58
Luchtanas A. Kernavės pušyno prie Neries archeologiniai tyrinėjimai 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 27-29
Luchtanas A. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 254-255 Kernavė
Luchtanas A. Narkūnų (Utenos raj.) senkapio tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 202-206
Luchtanas A. Narkūnų gyvenvietės (Pakalnių apyl., Utenos raj.) archeologiniai tyrinėjimai 1977 m. // VVU studentų moksliniai darbai. – V., 1977. – P. 14-20
Luchtanas A. Neries slėnio pakraštyje. Universiteto archeologai senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje // Tarybinis studentas. – 1986, spal. 21, p. 4 Kernavės piliakalniai
Luchtanas A. Pirmųjų lietuviškų monetų datavimas archeologijos duomenimis // Kultūros paminklai. – 1997, t. 4, p. 53-61
Luchtanas A. Pučkorių piliakalnis // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – V., 1988. – T. 1, p. 398 Vilnius.
Luchtanas A. Regina Volkaitė-Kulikauskienė // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 261-263
Luchtanas A. Rytų Lietuva I tūkst. pr. m. erą // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 56-85
Luchtanas A. Tyrinėjimai Kernavėje // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 137-142 Kernavės tyrinėjimai
Luchtanas A. Tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 148-152 Tyrimai Kernavėje
Luchtanas A. Vilniaus universiteto archeologų ir etnografų konferencija // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 277-278
Luchtanas A. Vytautas Ušinskas (1954.08.25-1991.01.14) // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 264-265
Luchtanas A. Žalvario apdirbimas ankstyvuosiuose rytų Lietuvos piliakalniuose // Lietuvos archeologija. – 1981, t. 2, p. 5-17
Luchtanas A. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje ir jos apylinkėse // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 193-196 Tyrimai Kernavėje
Luchtanas A. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje, Kerniaus gatvėje 6 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 397-399 Kernavės piliakalniai ir kapinynas
Luchtanas A., Ušinskas V. Pjautuvui – tūkstantis metų // Tiesa. – 1984, rugs. 23, p. 4 Puškorių-N.Vilnios piliakalnio radiniai.
Luchtanas A., Vėlius G. Laidosena Lietuvoje XIII-XIV a. // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 80-88 Kernavė
Luchtanas A., Zabiela G. Vytautas Ušinskas (1954.08.25-1991.01.14) // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 144-150
Luchtanienė D. Archaeological investigations of the prezidential palace // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 27. Vilniaus miestas
Luchtanienė D. Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Prezidentūros teritorijoje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 256-258 Vilniaus miestas
Luchtanienė D. Reprezentacinių rūmų teritorijos archeologiniai tyrimai // Statyba ir architektūra. – 1997, Nr. 6, p. 8-10 Prezidentūros teritorijos tyrinėjimai Vilniuje
Luchtanienė D. Unikalus radinys // Kultūros paminklai. – 1997, t. 4, p. 53-54 Prezidentūros teritorijos tyrinėjimai Vilniuje
Lucyan Moraczewski // Tygodnik illustrowany (Warszawa). – 1909, Nr. 13, p. 258. Vilniaus antikvaras, numizmatas.
Lukauskas E. Koks mūsų Bišpilis? // Šviesa (Jurbarkas). – 1987, liep. 7 Jurbarko piliakalnis.
Lukoševičienė R. Klaipėdos miestas ir piliavietė // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1997, saus. 17, p. 1, 4
Lukoševičienė R. Klaipėdos pilis: dabartis ir perspektyvos // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1994, lapkr. 4, p. 12 Klaipėdos pilis ir miestas
Lukoševičius E. “...jėgas skyrė praeities relikvijų kaupimui”: Povilo Karazijos 100-osioms gimimo metinėms // Tarybinis studentas. – 1987, geg. 15 (Nr. 18), p. 3
Lukoševičius O. Apie naujoves Kaišiadorių krašto senovėje // Kaišiadorių aidai. – 1995, geg. 5 Akmens amžiaus paminklai rajone.
Lukošiūtė B. “Aušros” istorijos ir etnografijos muziejaus archeologinė ekspozicija // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 5-6
Lukšaitė I. “Senoji Europa” veikalas smalsiam Lietuvos skaitytojui / Pokalbis su J. Kuckailiu // Voruta. – 1997, Nr. 18, p. 1, 8-9. M. Gimbutienė
Lukšaitė I. Iš amžių skrynios // Tarybinė moteris. – 1970, Nr. 3, p. 2-3 Apie R. Volkaitę-Kulikauskienę.
Lukšaitė I. Sūduva // Naujas kelias (Kapsukas). – 1960, vas. 28 – kovo 16
Lukšaitė I. Tolimame krašte – Kalifornijoje (JAV) 1994 vasario 2 d. iškeliavo į dausas … // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 2, p. 2
Lukšas A. Senų rūmų nauji rūbai / Pokalbis su žurnaliste V. Danilevičiūte // Tiesa. – 1988, liep. 21. Vilniaus pilis
Lukšienė M. Iš Augustino Janulaičio literatūrinių archivalijų // Literatūra. – 1980, t. 22, sąs. 1, p. 58-70 Apie D. Poškos laišką I. Labojkai.
Lullies H. Zum Götterglauben der alten Preussen // Jahresbericht 1904 des Königlichen Wilhelms - Gimnasiums in Königsberg. Beilage. (Königsberg). – 1904, p. 3-20. – Tas pat: Tolkemita - Texte (Dieburg). – 1983, sąs. 14, p. 3-34.
Lullies H. Zum Götterglauben der alten Preussen: iš “Jahresbericht 1904 des Königliches Wilhelms-Gimnasiums in Königsberg”// Tolkemita-Texte. – Dieburg, 1983, sąs. 14, p. 3-34
Luponių piliakalnio vinkšnos // Jaunasis ūkininkas. – 1940, Nr. 13 Piliakalnis ir akmuo (Šiaulių raj.).
M. Brensztejn doktorem h.c. U.S.B. // Chata rodzinna. – 1936, Nr. 23, p. 5
M. Gimbutienės paskaitos // Kultūros barai. – 1969, Nr. 12, p. 75 Žinutė, kad M. Gimbutienė Santa Monikoje (JAV) pasakojo apie R. Rimantienės kasinėjimus Šventojoje.
M. Jankus kalbėjo apie kunįgaiksztį Szereikį // Auszra. – 1885, Nr. 6, p. 163; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7. Šereiklaukio kalnas – piliakalnis (Tauragės raj.).
Maceika J. Adomas Honoris Kirkoras: Jo gyvenimas ir darbai // Kirkoras A. H. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. – V.,1991. – P. 5-15
Maceika J. Trakai. – V., 1939. – 71 p Rec.: Šapoka A. // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 5 (Nr. 261), p. 5.
Maceika J., Gudynas P. Vadovas po Vilnių. – V., 1960. – 387 p. – Tas pat rus. k. Vilniuje, 1962 m Vilniaus pilis. P. 67, 88-97 – Pilies kalnas, kasinėjimai, griuvėsiai.
Macežinskas M. Pamirštas Nagius-Nagevičius // Mūsų žodis. – 1989, Nr. 5, p. 11-12
Macežinskas M. Pirmasis Lietuvos kariuomenės karo gydytojas (V. Nagius-Nagevičius, 1881.06.17 – 1954.09.15) // Karys. – 1991, Nr. 9, p. 15 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Macijauskienė M. Atradimas // Nemunas (K.). – 1978, Nr. 7, p. 32-33 Apie V. Valatką.
Maciukevičius J. Atkaklus senukas ir piliakalnis // Literatūra ir menas. – 1965, Nr. 11, p. 7 Ročiškės (Raseinių raj.) piliakalnis.
Maciūnas V. Su prof. dr. Jonu Puzinu atsisveikinant: Kalba prie karsto balandžio 16 d., Chicagoje // Draugas (Chicago). – 1978, bal. 22
Mackevičius R. Teodoras Narbutas. – V., 1939. – 44 p
Mackiewicz J. Skandal… nie tylko w Dawidgródku // Słowo. – 1936, lapkr. 21, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Mackonis K. Mur starszy niž zamek Giedymina // Czerwony sztandar. – 1964, liep. 10
Mackonis R. Taip atrodė jotvingiai // Tėvynės balsas. – 1965, Nr. 6 Apie Lenkijoje W. Plawińskio atkurtus skulptūrinius atvaizdus.
Maculevičius S. Piliakalnio ataka // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1970, liep. 9 Pašlavančio piliakalnis.
Mačianskas F. Kaip praturtėjo Marija Gimbutienė ir kas iš to išėjo // Savininkas. – 1993, liep. 9 (Nr. 14), p. 5 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Mačianskas F. Senieji lietuvių religiniai tikėjimai // Ateizmas ir religija Lietuvoje. – V., 1985. – P. 9-25
Mačianskas F. Senovės lietuvių pasaulėvaizdis // Mačianskas F. Šimtas religijos mįslių. – V., 1975. – P. 75-115
Mačionis A. Vilniaus mamutas // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 2, p. 15-18
Mačionis V. Bejėgiškumas ar apsileidimas // Mūsų gamta. – 1968, Nr. 3, p. 5 Pagilės (Alytaus raj.) kaimo kapinynas.
Mačionis V. Dar vienas mitologinis? // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 6, p. 30-31 Daugų (Alytaus raj.) apylinkėje, prie Gilio ežero, akmuo su dubeniu.
Mačionis V. Kalesnykų miško paslaptys // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 4, p. 32 Kalesninkų ir Griciūnų (?) kapai (Alytaus raj.).
Mačionis V. Praeities miestas ? // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 9, p. 31 Viečiūnai (Alytaus raj.).
Mačionis V. Praeities pėdsakai // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 1, p. 31 Atžalyno (Alytaus raj.) radiniai.
Mačiukas R. Prie senosios pilies pamatų // Tarybinė Klaipėda. – 1975, liep. 30 Klaipėdos pilis.
Mačiukevičius J. Šis tas apie Tadą Daugirdą // Naujas rytas (Raseiniai). – 1969, lapkr. 27 Tadas Daugirdas (1852-1919)
Mačiulis J. Surastas labai senas kapinynas // Literatūra ir menas. – 1959, Nr. 36, p. 4 Krūvandai (Kauno raj.).
Mačiulis V. Ką papasakos Šilelio kapai // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1965, rugpj. 6
Mačiūnas A. Zigmantiškių akmuo // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1970, gruod. 19
Mados Vytauto laikais // XX amžius. – 1938, geg. 7, p. 5 Pokalbis su E. Volteriu apie Birštoną.
Magistriniai ir bakalauriniai Istorijos fakulteto Archeologijos katedros studentų darbai, apginti VU 1995.05.25 - 06.10 // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 32
Maironis J. Apie Mindaugo sostapilį / J. Maciulevičia // Draugija. – 1908, Nr. 13, p. 18-19. – Tas pat: Maironis. Raštai. – V., 1992. – T. 3, kn. 2, p. 650-651. Pritarė W. Kętrzyńskio minčiai, kad Vorutos reikia ieškoti prie Dubysos.
Maironis J. Apie Mindaugo sostapilį: iš “Draugijos” (1908, Nr. 13) / Maciulevičia // Maironis. Raštai. – V., 1992. – T. 3, kn. 2, p. 650-651
Maižius J. Nykstantieji mūsų bočių pėdsakai // Lietuvos žinios. – 1927, rugs. 10, p. 3 Jauneikių (Joniškio raj.) kapinynas.
Majewski E. Bronzy i kości ludzkie z grobu we wsi Koniuchy (pow. Wilkomierski) // Światowit (Warszawa). – 1901, t. 3, p. 85-88. Kaniūkai (Utenos raj.).
Majewski E. Kurhany w Pakalniszkach w pow. Poniewieskim, zbadane przez Maryę Butrymównę // Światowit (Warszawa). – 1900, t. 2, p. 92-103. Pakalniškiai (Panevėžio raj.).
Majewski E. Odpowiedż // Światowit (Warszawa). – 1900, t. 2, p. 111-116. Dėl dubenuotų akmenų.
Makarenko M. Zabytki przedhistoryczne gub. Kowieńskiej // Kvartalnik Litewski (Petersburg). – 1910, t. 2, p. 103-112, lent. I-VII. Bajoriškių (Kupiškio raj.), Jagminiškių ir Pakunio (Kelmės raj.), Vaviškių-Knitiškių (Ukmergės raj.) pilkapių radiniai.
Makarevičius A. Audra ties Virgale // Nemunas (K.). – 1969, Nr. 3, p. 53 1369-1409 m. kovos dėl Naujojo Kauno ir Gotesverderio pilių paėmimo.
Makarevičius A. Ir vilkijiečiai mokėjo geležį lydyti // Kauno tiesa. – 1970, spal. 11 Jaučakių piliakalnis.
Makarevičius A. Ką byloja senkapiai // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1967, rugs. 14 Mikytų (Šakių raj.) kapinynas.
Makarevičius A. Kai piliakalnis prabyla // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. P. 98-100 Jaučakių (Kauno raj.) piliakalnis.
Makarevičius A. Piliakalnis ieško savo istorijos // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 2, p. 44-45 Bernatoniai (Kauno raj.).
Makarevičius A. Seredžius // Kauno tiesa. – 1968, rugpj. 25 Jurbarko raj.
Makarevičius A. Vilkija // Kauno tiesa. – 1968, geg. 26 Apie Jaučakių piliakalnį.
Makarevičius A. Vilkijos apylinkės archeologiniai paminklai // Lietuva. – 1925, liep. 9- liep. 13 (Nr. 150, 151 ir 153) Pateikia duomenų apie Antalkių Višpilį, Jaučakių, Pabalių, Piepalių, Ringovės, Šėtijos, Žemosios Panemunės piliakalnius, Lauksvydų ir Rupunionių kapinynus, Altoniškių ir Riogliškių apeiginės vietas, Jaučakių ir Vilkijos monetų lobius ir kitus paminklus, radinių vietas (Jurbarko, Kauno ir Šakių raj.).
Makarevičius A. Vilkijos ir jos apylinkių praeities paminklai // Kraštotyra. – 1980. – Kn. 10, p. 52-59
Makarevičius A. Vilkijos praeities paminklai // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1970, bal. 2
Makarevičius A. Vilkijos senovės beieškant // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 55-64 Paštuvos pilis (Jaučiakių piliakalnis, Kauno raj.).
Makarevičius D. Rūpinkimės apleistais piliakalniais // Jaunasis ūkininkas. – 1933, Nr. 21 Burokaraisčio ir Mikniūnų (Varėnos raj.) piliakalniai.
Makelis A. Edvardas Gisevius / Daugeliškis A. // Lietuvos aidas. – 1930, geg. 10, p. 4 50-osioms mirties metinėms (1880.V.9).
Makowska K. Wspólczesne badania archeologiczne Zamku Dolnego w Wilnie // Ochrona zabytków (Warszawa). – 1997, Nr. 1, p. 91-96 Vilniaus pilis
Maksimaitienė O. Dėl senienų radinio / Maksimavičienė-Girčytė O. // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 24, p. 5 Kėdainių lobis.
Maksimaitienė O. Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai. –V., 1991. – 166 p. P. 7-25 apie baltų genčių ir žemių ribas iki valstybės susidarymo.
Maksimaitienė O. Petrą Tarasenką prisiminus // Mokslas ir gyvenimas. – 1993, Nr. 7, p. 34 Ir Velikuškių (Zarasų raj.) piliakalnio tyrinėjimai.
Maksimaitis M. Žymus mokslininkas ir teisininkų ugdytojas (profesoriaus Konstantino Jablonskio gimimo 90-ioms metinėms) // Socialistinė teisė. – 1982, Nr. 2, p. 16-20 Užsimena ir apie K. Jablonskio darbą archeologijos srityje.
Maksimovas P. Komisija nusprendė, deputatai pritarė // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, rugs. 21, p. 1 Dėl Varnių kapinyno apsaugos.
Maksvytis F. Apsaugoti kultūros paminklus // Naujasis kelias (Marijampolė). – 1950, bal. 22 Paminklų apsauga.
Maksvytis F. Rajono archeologiniai paminklai // Naujas kelias (Marijampolė). – 1952, saus. 13
Malaškevičiūtė B. Ką mena Alytaus piliakalnis // Gimtinė. – 1991, Nr. Padavimai.
Małatkówna M. Średniowieczne szczątki roślinne ze Žmudzi oraz niektóre zagadnienia pochodzienia zbóž //Acta Societatis Botanicorum Poloniae (Warszawa). – 1925, t. 3, Nr. 2, p. 196-231 Ref.: Regelis K. Javai iš Lietuvos piliakalnių // Kosmos. – 1927, Nr. 1, p. 13-16. Gabrieliškių (Raseinių raj.), Bubių (Šiaulių raj.) ir Veliuonos piliakalnių javų liekanos.
Maler J. Bibliography of Marija Gimbutas // From the Realm of the Ancestors: An Anthology in honor of Marija Gimbutas. – Manchester, 1997. – P. 609-625. Aut.-sudaryt. nenurodytas M. Gimbutienė
Malijonis V. Apie ką pasakoja piliakalnio iškasenos // Lenino priesakai (Nemenčinė). – 1959, geg. 1 Jotainiškių (?) piliakalnis (Vilniaus raj.).
Malinauskas D. Dėl Lietuvos karūnos ir Vytauto grabo apiplėšimo // Viltis. – 1914, birž. 5 (18), p. 2.
Malinauskas D. Dėl Vilniaus Pilies kalno apgynimo // Viltis. – 1912, vas. 15 (28), p. 2; Lietuvos žinios. – 1912, vas. 14 (27), p. 1-2.
Malinauskas D. Kur yra Vytauto karstas? // Naujoji romuva. – 1935, Nr. 12/13, p. 303 Vytauto kapo klausimas.
Malinauskas D. Vilniaus Pilies kalnui apsaugoti // Viltis. – 1911, gruod. 30 (saus. 12).
Malinowski E. Poznaj kraj rodzinny // Czerwony sztandar. – 1957, rugpj. 4 Vilniaus pilis.
Malinowski T. Nabytki b. Działu przedhistorycznego Muzeum Wielkopolskiego w Poznaniu w latach 1929-1932 // Fontes archeologici Posnaniensi. – 1956 (1955), t. 6, p. 104-161 P. 139, 160-161 apie muziejaus eksponatus, rastus Vilniaus Bekešo kalne ir Trakų apylinkėse.
Mališauskas J. Ką veikė vikingai prie Nemuno?: K. Engelio mirties 50-osioms metinėms // Vokiečių žinios Lietuvoje (Klaipėda). – 1997, vasaris
Mališauskas J. Kai kurių Mažosios Lietuvos piliakalnių (ar alkviečių) dabartinė būklė // Lietuvininkai ir Mažoji Lietuva amžių būvyje: (konferencijos pranešimai), Klaipėda, 1989, gruodžio 8-9 d.d. – Klaipėda, 1989. – P. 56-60
Mališauskas J. Kokios buvo Nadruvos pilys XIII a. Kaip nadruviai statėsi pilis XIII a. // Klaipėda. – 1996, geg. 2, p. 18
Mališauskas J. Šernų grožybių atradėjas // Klaipėda. – 1997, spal. 29, p. 27 Šernai (Klaipėdos raj.). Ryšium su A. Bezzenbergerio mirties 75-osioms metinėmis.
Mališauskis J. Marija Gimbutienė pas Klaipėdos lituanistus // Klaipėda. – 1996, saus. 20, p. 15 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Mališčenko M. Mokas // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1969, gruod. 13 Sukinių (Ukmergės raj.) akmuo.
Malyščenka M. Kad kurtų legendas // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1970, gruod. 10 Rajono archeologiniai paminklai.
Malkevičiūtė R. Archeologų radiniai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1974, liep. 25 Dapšių piliakalnis.
Malonaitis A. Dauglaukio alkavietės tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 45-46 Tauragės raj.
Malonaitis A. Dauglaukio alkvietės ir kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 53-56
Malonaitis A. Dauglaukio alkvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 86-88. Dauglaukis (Tauragės raj.).
Malonaitis A. Dauglaukio alkvietės tyrinėjimai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V.,1995. – P. 25-27 Dauglaukis (Tauragės raj.).
Malonaitis A. Dauglaukio gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 37-39. – Tas pat: Nemuno delta: Tyrimai ir atradimai. – Dauglaukis, 1992. – P. 46-48
Malonaitis A. Ornamentuotieji siauraašmeniai pentiniai kirviai Lietuvoje // Istorija. – 1998, t. 38, p. 3-11
Malonaitis A. Siauraašmeniai pentiniai kirviai Lietuvoje (tyrinėjimų metmenys) // Istorija (V.). –1997, t. 35, p. 48-77
Mamonaitis S. Birutės kalno paslaptis / Pokalbį užrašė G. Pilaitis // Tiesa. – 1990, gruod. 30, p. 5.
Mamonto dantys / B. // Lietuva. – 1926, rugs. 18, p. 5; Panevėžio balsas. – 1926, Nr. 37 Rasta Panevėžyje tarp akmenų gatvei grįsti.
Mamuto dantis universitete // Lietuvos žinios. – 1933, kovo 30, p. 5 Rastas Rokuose (Kauno raj.), Jiesios upėje.
Mamuto iltys Kaune // Lietuvos aidas. – 1929, geg. 13, p. 5 Aleksotas.
Manhartas V. Aisčių Mater Deum (1880) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 266-267, 530-531 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 283-292. – Versta iš: Mannhardt W. Die Mater Deum der Aestier // Zeitschrift für deutsches Altertum und deutsche Literatur (Berlin). – 1880, p. 159-168.
Manhartas V. Motiejus Strijkowskis (apie 1870-1880) / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 266-267, 528-530 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 267-283. – Versta iš: Mannhardt W. Letto-Preussische Gotterlehre. – Riga, 1936. – P. 371-341.
Maniuliškių piliakalnis / Pr. P.M-as. // Zarasų kraštas. – 1932, gruod. 10 (Nr. 18), p. 2. Zarasų raj.
Mankevičius S. Lioliai ir jų legendos // Lietuva. – 1925, vas. 28, p. 5 Vainikės (Kelmės raj.) piliakalnis (?).
Mankevičiūtė J. Žvelgsime į praėjusius šimtmečius // Biržiečių žodis. – 1970, liep. 4 Biržų pilies restauracija.
Mannhardt W. Die Mater Deum der Aestier // Zeitschrift für deutsches Altertum und deutsche Litteratur (Berlin). – 1880, t. 24, p. 159-168. – Lietuvių k.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p.283-292.
Mannhardt W. Letto-Preussische Götterlehre. – Riga, 1936. – 13, 674 p. – Ištrauka lietuvių k.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 267-283 Apie M. Stryjkowskio senojo lietuvių tikėjimo tyrinėjimus.
Manomaitis S. Šventasis Birutės kalnas // Klaipėda. – 1991, saus. 2, p. 3
Mansarienė M. Kretinga // Lietuvos aidas. – 1991, birž. 21, p. 2 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Marcinauskas V. Muziejuje pilies radiniai // Tiesa. – 1950, gruod. 23 Biržų muziejuje pilies radiniai.
Marcinauskas V. Muziejuje pilies radiniai // Tiesa. – 1960, gruod. 23 Biržų pilis.
Marcinkėnas P. Degsnės-Labotiškių pilkapiai // Pirmyn (Molėtai). – 1981, kovo 3
Marcinkevičius A. Lietuviškoji Pompėja. Atrasta senoji Kernavė // Gimtasis kraštas. – 1986, Nr. 47, p. 1, 4-5 Kernavės piliakalniai
Marcinkevičius A. Senojo Vilniaus širdis // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 50, p. 4-5
Marcinkevičius J. Brangių senienų ieškotojai / Mrc. // Mūsų rytojus. – 1936, kovo 13, p. 5 Archeologinių paminklų kasinėjimai.
Marcinkevičius J. Gedimino kalnas daug liudija / Mrc. // Mūsų rytojus. – 1935, birž. 18, p. 5. Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Marcinkevičiūtė R. Pasijunti tautos žmogumi // Kultūros barai. – 1988, Nr. 8, p. 45-48 Apie paminklų tvarkymo ir tyrinėjimų talkas.
Marcinkus J. Archeologiniai tyrimai Lietuvos TSR miestų istoriniuose centruose // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981, p. 3-4. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 47-49)
Marczek K. Wspomnienie świetności: zamek // Magazyn Wilenski. – 1998, Nr. 5, p. 18-19. Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Marčėnaitė R. Archeologus piktina Pilių parko įstatymo rengėjai // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 21, priedas: sostinė, p. 42 Vilniaus pilys
Marčėnaitė R. Belskis ir bus atidaryta. Kasinėjimų sezonui Kauno pilyje pasibaigus // Diena. – 1994, lapkr. 25, p. 10 Kauno pilis ir miestas
Marčėnaitė R. Gedimino kalne – nei funikulieriaus, nei tualeto // Lietuvos rytas. – 1996, spal. 2, priedas: Sostinė, p. 51 Vilniaus pilys
Marčėnaitė R. Gedimino paminklo statytojai archeologams netrukdys // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 24, priedas: Sostinė, p. 43 Vilniaus pilys
Marčėnaitė R. Gedimino pilis atsidurs sugriežtinto režimo zonoje // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 2, priedas: Sostinė, p. 33 Vilniaus pilys
Marčėnaitė R. Moteris pajauninta apsidžiaugtų. O pilis? // Diena. – 1994, lapkr. 10, p. 13 Kauno pilis ir miestas
Marčėnaitė R. Vėl ginčijamasi, kur stovės Gediminas / Pasikalbėjimas su G. Drėmaite // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 10, priedas: Sostinė, p. 45. Vilniaus pilys
Marčėnaitė R. Vidūnas skubina paminklo statytojus // Lietuvos rytas. – 1996, rugs. 3, priedas: Sostinė, p. 50 Vilniaus pilys
Marčėnaitė R. Vilniaus pilys: kasdien nauji ginčai // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 26, priedas: Sostinė, p. 34 Vilniaus pilys
Marčius B. Pirmieji gyventojai žemaičių aukštumoje ir Baltijos pajūryje / Su A. Butrimo prier. // Žemaičių žemė. – 1995, Nr. 2, p. 8.
Margi Biržų istorijos lapai / Dž. Reporteris // Sekmadienis. – 1935, Nr. 47, p. 3 Biržų pilis.
Margio kalnas Punioje / K.J.K. // Mūsų kalendorius. – V., 1919. – P. 75-76.
Margis A. Ant Rambyno vėl skamba dainos // Komjaunimo tiesa. – 1957, kovo 4
Margis A. Žvilgsnis į žiląją senovę // Raudonasis artojas (Pagėgiai). – 1957, geg. 15
Margis K. Trečios kategorijos įstatymas // Švyturys. – 1968, Nr. 15, p. 9 Paminklų apsaugos įstatymo kritika.
Marija Gimbutienė: Bibliografinė rodyklė, 1938-1995 / Sudarė R. Andrašiūnaitė-Strakšienė. – V., 1995. – 130 p. Rec.: Skomskis J. Apie deivės civilizacijos autorę // Diena. – 1995, rugs. 21, p. 5. Šimėnas V. Nejaugi Gimbutienė nenusipelnė / Užrašė A. Šėmienė // Lietuvos aidas. – 1995, lapkr. 3, p. 13.
Marijampolė. Liepynų kaime rasti istorinės vertės kapai // Lietuvos žinios. – 1938, spal. 20, p. 9 Liepynų (Marijampolė) kapinynas.
Marijampolėje // Diena. – 1938, Nr. 12, p. 10 Mieste rasta įvairių radinių.
Marijampolėje rasta pilkapių // Suvalkų kraštas (Marijampolė). – 1938, Nr. 41, p. 1 Liepynų (Marijampolė) kapinynas.
Marijos Gimbutienės atminimui // Diena. – 1995, saus. 27, p. 7. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1995, vas. 23, p. 3 M. Gimbutienės mirties metinės
Marijos Gimbutienės nuopelnus vertina visas pasaulis // Europos lietuvis (London). – 1994, geg. 14, p. 5
Mariuvienė J. Nauji archeologų radiniai // Lenino vėliava (Širvintos). – 1987, spal. 10, p. 3 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Markatna V. Dievo ir žmonių užmirštas kampelis // Sekmadienis. – 1935, Nr. 33, p. 3 Varnupių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Markelevičius J. “Krūsnių” paslaptis // Švyturys. – 1972, Nr. 12, p. 30 Vilkiautinio (Varėnos raj.) pilkapiai.
Markelevičius J. Aplankykite Liškavą // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1968, birž. 1
Markelevičius J. Ar mokame gerbti protėvių palikimą // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1970, birž. 30
Markelevičius J. Archeologai Punioje // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1972, rugpj. 5
Markelevičius J. Archeologiniai tyrinėjimai Punioje 1972-1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 29-32
Markelevičius J. Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1975, birž. 17 Muoriškių (Biržų raj.) pilkapiai
Markelevičius J. Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1976, birž. 19 Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinynas.
Markelevičius J. Architektūros paminklai ir archeologas // Literatūra ir menas. – 1973, saus. 20
Markelevičius J. Biržų senamiesčio turtai // Biržiečių žodis. – 1976, lapkr. 27
Markelevičius J. Dėmesys turistiniams objektams // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1975, bal. 24 Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Markelevičius J. Dideli įvykiai Liškiavoje // Mūsų gamta. – 1975, Nr. 11, p. 8-9 Liškiavos (Varėnos raj.) pilis ir Bažnyčios kalnas.
Markelevičius J. Dunkso piliakalniai // Mūsų gamta. – 1974, Nr. 7, p. 12-13
Markelevičius J. Džiuginantys laiškai // Naujas rytas (Raseiniai). – 1975, kovo 11 Dėl Viduklės piliakalnio.
Markelevičius J. Hands that reviled centuries // Gimtasis kraštas. – 1978, Nr. 25, p. 4 Apie K. Meką.
Markelevičius J. Jeigu ne abejingumas // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1972, birž. 15 Vilkiautinio (Varėnos raj.) pilkapiai.
Markelevičius J. Ką slepia durpynai // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 6, p. 11
Markelevičius J. Ką veikė archeologų ekspedicija // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, rugpj. 22 Noruišių pilkapiai.
Markelevičius J. Kad liktų gyva praeitis // Šviesa (Jurbarkas). – 1972, lapkr. 4
Markelevičius J. Kai kraustėsi tautos // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, spal. 8 Budraičių kapinynas.
Markelevičius J. Kas puošia gimtą kraštą // Biržiečių žodis. – 1976, gruod. 14
Markelevičius J. Kernavės šiandiena ir rytdiena // Vakarinės naujienos. – 1989, vas. 21, p. 1 Kernavės tyrinėjimai
Markelevičius J. Kiburių radiniai // Švyturys. – 1972, Nr. 4, p. 30 Kiburių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Markelevičius J. Kiburių senkapio radiniai // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. P. 59-61 Kiburių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Markelevičius J. Kiburių senkapio radiniai // Darbas (Pasvalys). – 1973, vas. 10 Pasvalio raj.
Markelevičius J. Kuršių kultūros pėdsakais // Leninietis (Šiauliai). – 1974, birž. 18 Visdergiai-Papelkiai (Šiaulių raj.).
Markelevičius J. Pagarba senamiesčio turtams // Vakarinės naujienos. – 1973, liep. 7 Kauno Rotušės aikštė.
Markelevičius J. Pakritižio (Panevėžio raj.) senkapio tyrinėjimai 1975 metais / J. Merkelevičius // Raguvos praeitis. – V., 1998. – Kn. 3, p. 7-13. – Perspausdinta iš: ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978.
Markelevičius J. Pakritižio (Panevėžio raj.) senkapio tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 148-150. – Tas pat su radinių piešiniais: Raguvos praeitis. – V., 1998. – Sąs. 3
Markelevičius J. Paminklai atgimsta // Mūsų žodis (Skuodas). – 1973, geg. 19, 22 Apuolės piliakalnis, Šilalės kaimo akmuo.
Markelevičius J. Papiškių (Varėnos raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 ir 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 110-113
Markelevičius J. Pašilių (Panevėžio raj.) pilkapių ir kapinyno bandomieji kasinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 105-107
Markelevičius J. Piliakalnis ežero saloje // Švyturys. – 1974, Nr. 8, p. 30 Našloniškio (Utenos raj.) piliakalnis.
Markelevičius J. Pirmoji archeologų ekspedicija // Vakarinės naujienos. – 1973, bal. 12 Į Šiaulių rajoną.
Markelevičius J. Prabyla lobiai // Vakarinės naujienos. – 1977, gruod. 1 Apie monetų lobius.
Markelevičius J. Prasidėjo archeologų darbymetis // Vakarinės naujienos. – 1974, birž. 18 Apie ruošiamas žvalgomąsias ekspedicijas.
Markelevičius J. Radiniai kviečia tyrinėti // Švyturys. – 1973, Nr. 2, p. 30 Prie Punios (Alytaus raj.) rastas akmeninis kirvis.
Markelevičius J. Rajone – archeologų ekspedicija // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1974, rugpj. 3
Markelevičius J. Rekordininkas // Švyturys. – 1973, Nr. 19, p. 30 Vilkiautinyje (Varėnos raj.) rastas 60 cm ilgio įmovinis ietigalis.
Markelevičius J. Religijos kitimo atspindžiai Lietuvos archeologijos paminkluose // “Religinės kovos ir erezijos feodalinėje Lietuvoje”: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1975. – P. 1-4
Markelevičius J. Reti radiniai Juostininkuose // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1976, gruod. 16 Juostininkai (Anykščių raj.).
Markelevičius J. Ruošiasi ekspedicijoms // Vakarinės naujienos. – 1975, vas. 1 Mokiniai ruošiasi dalyvauti.
Markelevičius J. Saugomas praeities turtas // Gimtasis kraštas. – 1975, Nr. 40, p. 2-3 Archeologinių paminklų apsauga.
Markelevičius J. Senamiesčio paslaptims įminti // Vakarinės naujienos. – 1974, kovo 21, p. 4 Vilniaus senamiestis.
Markelevičius J. Šaukštas deguto statinę medaus gadina // Biržiečių žodis. – 1971, liep. 3 Rajono paminklų apsauga.
Markelevičius J. Tyrinėjant Punios piliakalnį // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1973, saus. 16
Markelevičius J. Tyrinėjimai Spitrėnų apylinkėse // Lenino keliu (Utena). – 1974, birž. 22 Našloniškio piliakalnis.
Markelevičius J. Tyrinėjimų sezonas Punioje // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1974, vas. 5 Punios piliakalnis.
Markelevičius J. Žvilgsnis į praeitį // Vakarinės naujienos. – 1974, rugs. 7 Kelmės rajono archeologinių paminklų žvalgymas.
Markelevičius J., Jovaiša E. Saugokime ir gerbkime senovės liudininkus // Jonavos balsas. – 1970, rugs. 17
Markelevičius J., Morauskienė E. Muoriškių (Biržų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 ir 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 87-93
Markelevičius J., Olišauskas R. Kaip saugome // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1973, spal. 6 Rajono archeologiniai paminklai.
Markelevičius J., Olišauskas R. Papelkių-Visdergių (Šiaulių raj.) pilkapio ir senkapio tyrinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 101-102
Markelevičius J., Olišauskas R. Praeities pėdsakai Dubysos pakrantėse // Naujas rytas (Raseiniai). – 1973, spal. 11, 13 ir 16
Markelevičius J., Olišauskas R. Spitrėnų (Utenos raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 12-14
Markelevičius J., Patkauskas S. Liškiavos (Varėnos raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 37-40
Markeliūnaitė J. Istorija akmenyse // Mūsų gamta. – 1986, Nr. 1, p. 28-29 Stabgirė (Tauragės raj.).
Market A. Bałtowie – północni sąsiedzi Słowian // Widnokręgi (Warszawa). – 1989, Nr. 3, p. 58-59 Apie Lenkijos muziejų parodą.
Markevičienė J. Aludės piliakalniuose – nauja paminklosaugos kryptis? // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 31 Viešbutis Vilniaus pilių teritorijoje.
Markevičius G. Mes dirbame mokslui // Moksleivis. – 1980, Nr. 11, p. 6 Apie akmens amžiaus gyvenvietės prie Kretuono (Švenčionių raj.) ež. tyrinėjimus.
Markevičius V. Platelių ežero pilis arba povandeninė archeologija // Vasario 16. – 1990, bal. 10 (Nr. 7), p. 7
Markevičius V. Praeities meilės žadintojas // Kauno tiesa. – 1991, gruod. 20 Apie P. Tarasenką.
Markonis S. Gimtojo krašto keliais // Tarybinis mokytojas. – 1958, birž. 19 Minimi Juodsodės (Telšių raj.) kapinyno kasinėjimai.
Markowskis T. Zaniedbane zabytki historyczne // Czarwony sztandar. – 1957, saus. 3 Apie Senųjų Trakų piliavietę.
Markūnas V. Prie didingų Radvilų pilies griuvėsių // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 5 (Nr. 427), priedas, p. 1 Biržai.
Marler J. A. A. archeologė Marija Gimbutienė // Draugas (Chicago). – 1994, vas. 12, p. 4
Martinionis A. Ateistiniai ketvirtadieniai // Vakarinės naujienos. – 1970, lapkr. 10 Apie V. Urbanavičiaus paskaitą.
Martinkus P. Kada pamatysime Klaipėdos pilį? // Tarybinė Klaipėda. – 1981, rugpj. 11
Martinkus P. Rajono kultūros paminklai ir jų apsaugos problemos // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1966, kovo 6
Martynowski F. K. Wystawa starożytności w Warszawe // Ateneum (Warszawa). – 1890, sąs.1, p. 104-117. Ir apie archeologinius radinius iš Lietuvos.
Masalkovienė R. Jėzuitų vienuolyno kiemo paslaptis // Atgimimas. – 1996, Nr. 50/51, p. 22 Vilniaus miestas
Masidunskis P. Šilalės krašto piliakalniai // Šilalės artojas. – 1994, rugs. 2 ir 13
Masikonis V. Kai prabyla žemė // Komjaunimo tiesa. – 1975, rugs. 11, p. 2 Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapiai.
Masikonis V. Kur Šlavanta teškena // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1965, rugpj. 28 Šakališkių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Masikonis V. Paskutinė didelė Lietuvos romantikė // Valstiečių laikraštis. – 1996, vas. 3, p. 8 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Masikonis V. Pažarsčio pilkapiai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1975, rugpj. 7
Masikonis V. Piliakalniai prie Nemuno // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1984, bal. 21
Masikonis V. Tik buvusio grožio šešėliai // Valstiečių laikraštis. – 1989, geg. 27, p. 1 Lazdijų rajono acheologijos paminklai.
Masilionis P. Molėtiškio radinys // Tiesa. – 1969, geg. 30 Jusėniškių (Švenčionių raj.) mamuto ilties dalis.
Masiliūnas L. Akmenys – gamtos paminklai // Valstiečių laikraštis. – 1964, kovo 27
Masiliūnas L. Kęstutis Šulija (1936-1975) // Geografinis metraštis. – 1976, t. 14, p. 218 Radiokarboninės laboratorijos darbuotojo nekrologas.
Masiliūnas L. Neardykime piliakalnių // Valstiečių laikraštis. – 1962, rugpj. 31
Masiliūnas L. Sudrausti žalotojus // Valstiečių laikraštis. – 1959, gruod. 25 Černiauskų ir Prelomciškės (Lazdijų raj.) piliakalniai.
Masionytė A. Geležinis vilkas kaukė ne tyruose // Pirmadienis. – 1996, Nr. 14, p. 22 Vilniaus pilys
Masiulionis R. Napoleono laikų akmuo // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1937, Nr. 2/4, p. 182 Šešuolių-Gursčių (Ukmergės raj.) akmuo, su ženklais.
Masys A. Aplankyti galės kiekvienas // Tarybinė Klaipėda. – 1978, liep. 1 Klaipėdos pilis.
Maskaliūnas L. Atstatykime Medininkų pilį // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 2-3
Maskaliūnas L. Medininkų pilis snaudžia // Draugas (Chicago). – 1996, saus. 20, p. 4 Medininkų pilis
Masteika R. Antroji senkapio vasara // Artojas (Šilalė). – 1977, rugpj. 4. – Tas pat: Tiesa. – 1977, rugs. 18 Žąsino kapinynas.
Masteika R. Archeologiniai tyrinėjimai Dauglaukyje // Tauragės balsas. – 1997, rugpj. 19
Masteika R. Didžiausia Lietuvoje, seniausia Pabaltijyje // Valstiečių laikraštis. – 1993, liep. 3, p. 6
Masteika R. Keturios senkapio vasaros // Komjaunimo tiesa. – 1979, spal. 13, p. 4 Žąsino (Šilalės raj.) kapinynas.
Masteika R. Platūs veiklos barai (Vladui Statkevičiui 75-eri) // Kraštotyra. – V., 1987. – Kn. 21, p. 44-46
Masteika R. Prie Medvėgalio // Komjaunimo tiesa. – 1983, bal. 30 Medvėgalio (Šilalės raj.) piliakalnis.
Masteika R. Senienų ieškotojas // Tiesa. – 1970, rugs. 5 Apie Šilalės kraštotyrininką V. Statkevičių.
Masteika R. Žalvario jaunystė // Artojas (Šilutė). – 1970, kovo 7 Apie V. Statkevičių Šilalėje.
Masteika R. Žąsino kaimo senkapiai // Tiesa. – 1976, rugs. 22 Šilalės raj.
Masteikienė I. Bilionių piliakalnis // Artojas (Šilalė). – 1978, birž. 22, p. 4
Masteikienė I. Laikas tvarkyti paminklus // Artojas (Šilalė). – 1987, bal. 17, p. 10
Masteikienė I. Liudininkai turi išlikti // Artojas (Šilalė). – 1976, bal. 10 Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Masteikienė I. Medvėgalio draustinis // Artojas (Šilalė). – 1978, liep. 8, 11
Masteikienė I. Prienų piliakalnis // Artojas (Šilalė). – 1978, bal. 13
Masteikienė I. Seniena – dar ne paminklas // Artojas (Šilalė). – 1975, birž. 10 Paminklų apsauga.
Maštaičių piliakalnis; Maudžiorų kapinynas; Mielėnų piliakalnis; Molavėnų piliakalnis; Muoriškių pilkapynas; Mustenių pilkapynas; Padievyčio piliakalnis; Pamiškių kapinynas; Paragaudžio kapinynas, pilkapynas; Pirčiupių lobis; Rubokų kapinynas; Rupunionių kapinynas; Sauginių kapinynas, piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 12, 20, 71, 136, 156, 159, 260, 287, 303, 384, 575-576, 588, 631
Matelska J., Pochodowicz-Maj J. Bibliografia Jaćvieży: (Materiały z lat 1945-1975). – Białystok, 1985. – 58, 162 p
Matevičiūtė G. Šis tas apie Platelių paslaptis // Žemaitis (Plungė). – 1996, rugpj. 10, p. 1, 6
Matijošaitis J. Kauno pilies praeitis ir dabartinis jos būvis // Rytas. – 1930, bal. 29, p. 8
Matijošaitis J. Kernavė // Rytas. – 1934, birž. 4, p. 5 Apie piliakalnius.
Matininkams ir kulturtechnikams paskaitos apie senovės paminklų apsauga // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 17, p. 7 Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Matiukas A. Aukštaitijoj, Dzūkijoj, Žemaitijoj... // Gimtinė. – 1991, Nr. 10, p. 3 Apie akmenis: Genionių (Akmenės raj.) kaimo, Pavarėnio (Varėnos raj.) miško Kiškių Bažnyčia, Kraštų (Rokiškio raj.) Belzebūbo sostą, Impilties (Kretingos raj.) aukūrą.
Matiukas A. Ir akmuo gali prabilti // Lenino keliu (Utena). – 1970, vas. 19 Apie rajono istorius-archeologinius akmenis.
Matiukas A. Kraštotyrininkas iš Budrių kaimo / Matas Salagiris // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, birž. 5, p. 4 I. Jablonskio 80-metis
Matiukas A. Po Aukštaitiją pasižvalgius. Kiek Mokų Lietuvoj // Gimtinė. – 1991, Nr. 9, p. 4 Apie Moko akmenis.
Matiukas A. Skuodo žemės piliakalniai // Mūsų žodis (Skuodas). – 1990, gruod. 29, p. 4
Matiukas A. Zarasų krašto akmenys / M. Salagiris // Tarybinė žemė (Zarasai). –1968, kovo 16.
Matyda-Legutko R. Metalowe części pasów na obszarze kultury Zachodniobałtyjskiej w okresie wpływow rzymskich // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – (1983) 1987, t. 48, sąs. 1, p. 21-35
Matłakówna M. Dalsze badania nad zbożem średniowiecznem z Litwy // Acta Societatis Botanicorum Poloniae (Warszawa). – 1929, t. 6. Nr. 4, p. 370-384 Ref.: Regelis K. Javai iš Lietuvos piliakalnių // Gamtos draugas. – 1930, liepa, p. 97-99. Gabrieliškių (Raseinių raj.) ir Veliuonos grūdų liekanos, Bilionių (Šilalės raj.) medžių anglys.
Matulaitis J. Padėkime Punios piliakalniui // Tiesa. – 1988, spal. 13, p. 1 Dėl šlaitų erozijos.
Matulaitis K. A. Die Schalaner des Altertums (bis zum XIII Jahrhundert) // Tolkemite-Texte (Dieburg). – 1997, sąs. 52, p. 8-32. – Versta iš: Tautos praeitis, 1965, t. 2, kn. 2, p. 123-142
Matulaitis K. A. Senovės skalviai (iki XIII a.) // Lietuvos mokslas. – 1993, t. 1, kn. 1, p. 4-15
Matulaitis K. A. Senovės skalviai (iki XIII a.) // Tautos praeitis (Chicago; Roma). – 1965, t. 2, kn. 2, p. 123-142. – Tas pat: Lietuvos mokslas. – 1993, t. 1, kn. 1, p. 4-15; Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 119-139. – Tas pat vok. k.: Tolkemita-Texte (Dieburg). – 1997, sąs. 52, p. 8-32
Matulaitis K. Senovės skalviai (iki XIII a.) // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 119-139. – Perspausdinta iš: Tautos praeitis (Chicago; Roma). – 1965, t. 2, kn. 2, p. 123-142
Matuliauskas J. Maškėnų piliakalnis // Žvaigždutė. – 1939, Nr. 4, p. 60 Padavimai apie Moškėnų (Rokiškio raj.) piliakalnį.
Matulionienė R. Marija Alseikaitė-Gimbutienė // Tarp knygų. – 1995, Nr. 4, p. 33-36 M. Gimbutienės mirties metinės
Matulionis P. Iš „Ekspedicijos Nemunui tirti“ darbų // Lietuva. – 1922, spal. 12, p. 3. Apie piliakalnių šlaitų slinkimą.
Matulionis P. Atsiminimai / (surašė P. Butėnas) // Židinys. – 1932, t. 16, Nr.7, p. 38-50; Nr. 8/9, p. 156-167 Nr. 7, p. 43 – apie Kupiškio piliakalnį.
Matulionis P. Kupiszkis ir kupiszkėnai / Bevardis P. // Vienybė lietuvininkų (Plymouth). – 1891, Nr. 51, p. 607-612; Nr. 52, p. 618-622. Apie Kupiškio piliakalnį.
Matulionis P. Kupiškio piliakalnis // Mūsų senovė. – 1921, t, 1, kn. 2, p. 77-78.
Matulionis P. Veliuona // Lietuva. – 1923, geg. 30, p. 2-4. – Tas pat: Veliuona ir Gedimino kalnas // Krivulė. – 1924, Nr. 11, p. 19-20.
Matulionis P. Veliuona ir Gedimino kalnas // Krivulė. – 1924, Nr. 11, p. 19-20. – Tas pat: Lietuva, 1923, geg. 30. Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Matulionis R. Jaros-Šetekšnos baseino melioracijos darbai. Jaros 1933-1934 m. reguliavimas // Žemėtvarka ir melioracija. – 1935, Nr. 1, p. 3-10 Akmens amžiaus radiniai Jaros (Anykščių raj.) upėje.
Matulis J., Petrauskas V. Mokslas Tarybų Lietuvoje. – V., 1970. – 157 p P. 77-78 – apie archeologiją.
Matulis R. Akmeninės piestos // Švyturys. – 1974, Nr. 8, p. 30 Istorijos ir etnografijos muziejuje Vilniuje.
Matulis R. Akmenys pasakoja // Ąžuolas. – 1998, Nr. 1, p. 4-5
Matulis R. Akmenyse iškalti raštaženkliai // Ąžuolas. – 1998, Nr. 3(23), p. 4-5
Matulis R. Akmuo – akmeniui nelygus // Moksleivis. – 1974, Nr. 5, p. 12-13 Apie apeiginius akmenis.
Matulis R. Apie akmeninį Vyžuonų žaltį // Literatūra ir menas. – 1974, Nr. 15, p. 12
Matulis R. Apie spėjamą Ragučio šventyklos aukurą // Lietuvos aidas. – 1994, rugs. 28, p. 17
Matulis R. Aukurai // Lituanistikos darbai (Chicago). – 1986, kn. 5, p. 131-203
Matulis R. Gamtos paminklai ir šventos vietos senajame Vilniuje // Ąžuolas. – 1997, Nr. 1, p. 4-5 ir Nr. 2, p. 4-5
Matulis R. Istoriniai akmenys. – V., 1990. – 143 p. Rec.: Juknevičius P. Apie akmenis // Panevėžio balsas. – 1991, rugpj. 17.
Matulis R. Iš dangaus kūnų, šviesos, ugnies simbolikos // Viltis. – 1992, vas. 5, p. 3, 6
Matulis R. Išsaugokime istorinius akmenis // Literatūra ir menas. – 1973, Nr. 12, p. 13
Matulis R. Ką mena istoriniai akmenys? // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, gruod. 18, p. 3
Matulis R. Ką reiškia šie ženklai // Švyturys. – 1987, Nr. 10, p. 26 Paragių (Akmenės raj.) akmuo.
Matulis R. Kiek tikėti A. Kojelavičiumi? // Literatūra ir menas. – 1989, Nr. 25, p. 5 Dėl lietuvių kilmės ir giminystės su “giruliais”.
Matulis R. Lietuvių tautos kilmė. – V., 1990. – 83 p.
Matulis R. Pasakoja akmenys: 1. Akmenys su netaisyklingai įgaubtu paviršiumi; 2. Akmenys su išskaldomis, grioviais, loviais, latakais // Ąžuolas. – 1997, Nr. 4, p. 4-5
Matulis R. Pilies kalnui pirmykštę išvaizdą // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 5, p. 27-28 Dėl augalijos, Vilnius.
Matulis R. Sprogdinami reti akmenys // Švyturys. – 1971, Nr. 6, p. 20 Žuklijai (Trakų raj.).
Matulis R. Vaidevučio vėliavos įrašas // Švyturys. – 1989, Nr. 22, p. 30
Matulis R. Vilniaus siurprizas // Švyturys. – 1973, Nr. 14, p. 30 Dubenuotas akmuo.
Matusas J. Arabiška žinia apie lietuvių giminę // Vakarai (Klaipėda). – 1938, saus. 19, p. 5
Matusas J. Iš prūsų lietuvių kultūros istorijos // Trimitas– 1936, Nr. 6, p. 128-130; Nr. 7, p. 159-160
Matusas J. Apie Vaižganto vardą // Trimitas. – 1940, Nr. 17, p. 400-401. Apie linų dievą.
Matusas J. Ar prūsai buvo lietuviai // Vairas. – 1936, Nr. 7/8, p. 697-705
Matusas J. Arabiška žinia apie lietuvių giminę // Trimitas. – 1937, Nr. 49, p. 1185-1186
Matusas J. Dėl ko prūsai neatsilaikė prieš kryžiuočius // Trimitas. – 1936, Nr. 13, p. 297; Nr. 14, p. 321-322
Matusas J. Kaip prūsai kovėsi su vokiečiais ties Klaipėda // Vakarai (Klaipėda). – 1936, geg. 17
Matusas J. Klaipėdos senovė // Trimitas. – 1937, Nr. 2, p. 31-33 Klaipėdos pilis.
Matusas J. Kuoka, kaip ginklas, Lietuvos senovėj // Aidai (Brooklyn). – 1961, Nr. 9, p. 411-412
Matusas J. Kuršiai ir jų laivynas // Trimitas. – 1936, Nr. 44, p. 1055-1056
Matusas J. Lietuva ir krikščionybė // Trimitas. – 1937, Nr. 38, p. 902-903; Nr. 39, p. 928; Nr. 40, p. 951; Nr. 41, p. 971 X-XIII a.
Matusas J. Lietuviai vikingų laikais // Trimitas. – 1937, Nr. 29, p. 676-678
Matusas J. Lietuviškosios giminės ir jūra // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 5-17 (Nr. 427-454)
Matusas J. Lietuvių kultūra senais laikais. – K., 1939. – 44 p. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1939, birž. 7-21 (Nr. 280-313) Rec.: A. A. // Kardas. – 1940, Nr. 5, p. 4 (virš.).
Matusas J. Lietuvių medžiaginė kultūra senosios valstybės laikais // Žiburiai (Augsburg). – 1948, Nr. 84/85
Matusas J. Lietuvos javų ir gyvulių ūkio apžvalga iki XVI-to amž. pabaigos // Žemės ūkis. – 1943, Nr. 6, p. 409-427
Matusas J. Lietuvos oilys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 525-528
Matusas J. Pirmieji Lietuvos ir kaimyninių kraštų gyventojai // Vairas. – 1938, t. 22, Nr. 5, p. 257-266
Matusas J. Prūsų laivynas ties Klaipėda prieš 680 metų // Trimitas. – 1936, Nr. 11, p. 248-249
Matusas J. Prūsų, kuršių ir žiemgalių laivynai // Vairas. – 1936, Nr. 6, p. 585-594
Matusas J. Senieji mūsų pastatai // Į laisvę. – 1942, spal. 9, p. 3 Apie medines pilis.
Matusas J. Senovės prūsų lietuvių laivynas // Trimitas. – 1936, Nr. 9, p. 198-200
Matusas J. Senovės prūsų žemė ir jos likimas // Trimitas. – 1940, Nr. 10, p. 241; Nr. 11, p. 257-258; Nr. 12, p. 287-288; Nr. 13, p. 307-309
Matusas J. Stiklas Lietuvos senovėje // Tautos praeitis (Chicago). – 1962, t. 1, kn. 4, p. 595-604 Apie langų stiklą, indus iki XVI a.
Matusas J. Vienas lapas iš mūsų istorijos // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 45, p. 839-840 Kuršas ir Žemaitija.
Matušakaitė M. Lyg tolimų amžių sakmė // Kultūros barai. – 1979, Nr. 6, p. 77-80 Kauno senamiesčio keramikos radiniai.
Matušakaitė O. Senojo Kauno istorijos atodangos // Kauno diena. – 1994, Nr. 77, p. 10 Apie radinius Aleksoto g, Nr. 2.
Mauclere J. Baronas Čičinskas / Vertė E. Mikaitytė ir A. Juozėnas // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1932, Nr. 29 Padavimas apie Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnį.
Maurušaičiuose rado 10.000 metų priešistorinį radinį // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 16 (Nr. 471), p. 4 Širvintoje (buv. Pilkalnio a.).
Mažeika A. Radiniai // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 11, p. 2 Sadūnų (Zarasų raj.) kapinynas.
Mažeika J., Petrošius R. Archeologinių radinių radioanglies amžius // Lietuvos archeologija (V.). – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 473-483.
Mažeikiai. Gadina istorines vietas // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 14 (Nr. 372), p. 7 Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Mažeikiai. Lankėsi dr. Puzinas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 16
Mažeikiai. Lankėsi dr. Puzinas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 16, p. 4
Mažeikiai. Rado senovės sodybą // XX amžius. – 1936, liep. 25, p. 8
Mažeikis J. Kaip prižiūrime paminklus // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1973, spal. 11
Mažeikių “Alkos” muziejus / J.Š. // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 58-59 Ir apie muziejaus archeologinę medžiagą.
Mažeikių apskrities istoriniai paminklai // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 27 (Nr. 329), p. 3
Mažeikytė I. Po vandeniu – archeologai // Vakarinės naujienos. – 1985, rugs. 7, p. 1 Apie V. Ušinską.
Mažiulis A. Dusetų krašto istorinės vietos // Panevėžio balsas. – 1934, Nr. 12, p. 3 Velikuškių, Vosgėlių, Pakačinių (Zarasų raj.) piliakalniai.
Mažiulis A. Giliai įmintos pėdos. Prof. dr. Jono Puzino gyvenimas ir darbai // Draugas (Chicago). – 1979, rugpj. 11, 18; rugs. 1 J. Puzino mirties metinės
Mažiulis A. Gimbutienė-Alseikaitė (dažniau Gimbutas) Marija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1985. – T. 37, p. 193.
Mažiulis A. Juozas Būga (1921.I.21 – 1957.XII.29) // Lituanistikos darbai (Chicago). – 1966, t. 1, p. 108-110 P. 110 – apie archeologijos srities darbus, Vosgėlių (Zarasų raj.) piliakalnio radinius.
Mažiulis A. Lietuvis meldžiasi žemei // Ateitis. – 1939, Nr. 2, p. 94-96
Mažiulis A. Lietuviškasis kryžius ir jo kilmė // Aidai (Brooklyn). – 1951, Nr. 2, p. 60-71
Mažiulis A. Lietuvos praeitį surado žemėse // Tėviškės žiburiai (Toronto). – 1965, gruod. 9, 16, 23 Jono Puzino 60 m. sukaktis
Mažiulis A. Mūsų kryžių kilmė // Draugas (Chicago). – 1955, liep. 30, priedas, p. 1
Mažiulis A. Netekome Lietuvos praeities tyrinėtojo // Keleivis (Boston). – 1978, geg. 23-30
Mažiulis A. Prof. dr. J. Puzinas ir jo mokslinis palikimas // Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. T. 1, p. 13-22
Mažiulis A. Prof. dr. Puzino rankraštinis palikimas // Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 677-684
Mažiulis A. Rimantienė-Jablonskytė Rimutė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1985. – T. 37, p. 500.
Mažiulis A. Senovės lietuvių tikėjimas // Ateitis (Brooklyn). – 1951, Nr. 7-9; 1952, Nr. 1
Mažiulis A. Vaidilutė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 32, p. 444
Mažiulis A. Žyniniai ir išskirtiniai Lietuvos akmenys // Lituanistikos darbai (Chicago). – 1986. – Kn. 5, p. 205-209
Mažiulis V. Apie senovės vakarų baltus bei jų santykius su slavais, ilirais ir germanais // Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – P. 5-11
Mažiulis V. Apie žodžio “medis” kilmę // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 6, p. 13
Mažiulis V. Jotvingiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 1, p. 32-33
Mažiulis V. Lietuviški žodžiai mardvių kalboje // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 5, p. 36
Mažiulis V. Linguiste notes on Baltic ethnogenesis // Международный конгресс антропологических и этнографических наук. Москва, 3-10 aвг. 1964 г. – М., 1970. – Т. 5, с. 653-657
Mažiulis V. Pastabos baltų ir slavų kalbų seniausių santykių klausimu // Lietuvių kalbotyros klausimai. – 1959, t. 2, p. 5-6
Mažiulis V. Prūsai // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. T. 2, p. 58-78. – Perspausdinta iš: Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 4(5), p. 4-10
Mažiulis V. Prūsai // Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 4(5), p. 4-10. – Tas pat: Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 68-78
Mažiulis V. Prūsai ir jų palikimas // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 15, p. 7
Mažiulis V. Senovės vakarų baltai // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 2, p. 7-8
Mažiulis V., Tautavičius A., Jasas R. Kuršiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 3, p. 22-26
Mažylienė O. Rūpinamasi per mažai // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1958, liep. 5
Mažylienė O., Kaminskas B. Radiniui – pusantro tūkstančio metų // Tiesa. – 1961, liep. 29 Kapas Kėdainiuose.
Mažylis B. Kur Įstras pievom virvena // Tėvynė (Panevėžys). – 1980, gruod. 6 Minimi keli sunaikinti kapinynai.
Mažylis B. Kur Istras pievomis virvena // Tėvynė (Panevėžys). – 1994, liep. 27, 30 Apie archeologinius paminklus.
Mažylis P. Žagarės kalnai – mūsų šiaurės buvusios tvirtovės // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 11, p. 5-6 Žagarės (Joniškio raj.) piliakalniai.
Mažoji Lietuva ir Klaipėdos kraštas senovėj turėjo labai aukštą kultūrą // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, saus. 28 Nuo m.e. pradžios čia gyvenę kuršiai.
Mažrimas E. Ką kalneliai pasakoja // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1988, liep. 9 Apie Gilaudžių ir Greižėnų piliakalnius.
Mažrimas E. Ką mena Batakių piliakalnis // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1988, spal. 15
Mažrimas E. Mūsų rajono mitologiniai akmenys // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1986, geg. 22
Mažrimas E. Žvalgomoji archeologinė ekspedicija Dauglaukyje // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1983, rugpj. 4
Mažuikis J. Retas radinys // Panevėžio tiesa. – 1959, lapkr. 13 Tauro galvos kaulai durpyne.
Mažutis S. Vadagių piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 14, p. 5 Mažeikių raj.
Meckelis A. Edvardas Gizevius / Mikaitis A. // Lietuvos aidas. – 1929, liep. 22, p. 3
Medininkai // Vilniaus žinios. – 1905, geg. 15 (28), p. 3. Vilniaus raj. pilis.
Medininkų pilis // Savaitė. – 1944, Nr. 3, p. 37 Medininkai (Vilniaus raj.).
Medininkų pilis // Skautų aidas (Chicago). –1994, Nr. 9, p. 5 Medininkų pilis
Medvėgalio piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, lapkr. 20, p. 6
Medvėgalio piliakalnis; Miežionių pilkapiai; Mikytų kapinynas; Minčios pilkapiai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 7, p. 326, 362, 453-454, 457, 473, 478, 502. – Aut. nenurodyti.
Medvėgalis // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 33 Iš L. Krzywickio “Žemaičių senovės”.
Medvėgalis-Žemaičių pilis // Mūsų rytojus. – 1935, bal. 30, p. 6 Šilalės raj.
Medziukas I. Lietuvos vardas mokslo pasaulyje. Prof. dr. Marijai Gimbutienei amžinybėn iškeliavus // Tėviškės žiburiai. – 1994, bal. 5, p. 7
Meilus A. Ar tai ne Puntuko brolis? / Vilnis (Molėtai). – 1997, spal. 7 Mindučių (Molėtų raj.) akmuo.
Meilus A. Etiudai Petro Tarasenkos gimimo šimtmečiui // Vilnis (Molėtai). – 1992, gruod. 18 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Meilus A. Kiekvienas kampelis – sena legenda // Pirmyn (Molėtai). – 1976, rugpj. 21 Perkalių (Molėtų raj.) piliakalnis.
Meilus A. Po kruopelę tai, kas brangu Lietuvai // Utenis. – 1994, vas. 12, 19 Apie P. Tarasenką.
Meilus E. Dėl Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų likimo // Lietuvos aidas. – 1995, geg. 26, p. 11 Vilniaus pilys
Meiželis T. Archeologai Jurgaičiuose // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1967, liep. 13 Jurgaičių (Šilutės raj.) kapinynas.
Meižių ežeras / J. Auk. // Jaunimas. –1924, Nr. 18, p. 7. Nuskandinti lobiai.
Meyer P. Aus baltischen Vorzeit // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1930, Nr. 3 Apie baltų ir skandinavų santykius.
Meyer P. Memel und die Kuren // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1930, Nr. 8
Meyer R. Heimatkunde des Memelgebietes. – Memel, 1922. – 116 p. P. 87-91 – apie archeologiją; p. 108-112 – padavimai apie archeologinius paminklus.
Meyer T. Ein Burgberg auf dem Gute Bubje in Litaunen // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1877, p. 51. Bubių piliakalnis (Šiaulių raj.)
Meysztowicz V. Gdzie jest grób Witolda ? // Pax (Wilno; Poznań). – 1934, Nr. 7/8, p. 3-5. – Klaidos: Nr. 9, p. 12 Vytauto kapo klausimas.
Mekas K. Gerbkime senovės paminklus // Trimitas. – 1933, Nr. 22, p. 425
Mekas K. Ar Trakų ežerai nuseko? // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 4, p. 42-43
Mekas K. Biržai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 7, p. 30-33 Apie pilį.
Mekas K. Impilties piliakalnis // Trimitas. – 1934, Nr. 39, p. 772-773
Mekas K. Kauno miesto raida iki XVII a. vidurio // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 21-24. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 68-72)
Mekas K. Kauno pilies archeologiniai tyrinėjimai jos architektūros raidai nušviesti // Architektūros paminklai. –1993, t. 13, p. 3-12
Mekas K. Kauno pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 153-168
Mekas K. Kauno pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1960, Nr. 4, p. 28-32 Kauno pilis.
Mekas K. Lietuvoj prieš 9000-12000 metų // Trimitas. – 1933, Nr. 12, p. 230-231
Mekas K. Liškiavos pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 241-244
Mekas K. Liškiavos pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 10, p. 29-31 Liškiava (Varėnos raj.).
Mekas K. Medininkai // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 11, p. 29-32 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Mekas K. Nepaprastai retas radinys. Lietuvos kultūra prieš 3000 metų / Konservaras // Lietuvos žinios. – 1931, vas. 4, p. 4. – Tas pat: Žemaitis (Telšiai). – 1931, Nr. 7, p. 3. – “Žemaityje” aut. Nenurodytas Patiltis (Telšių raj.).
Mekas K. Pastabos dėl kultūros paminklų apsaugos įstatymo projekto // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 46, p. 842-843 Paminklų apsauga
Mekas K. Pastoviųjų kultūros paminklų registracija ir aprašymas // Šiaulių metraštis. – 1933. – P. 18-21. – Tas pat: Kraštotyros dirva. – Šiauliai, 1933. – P. 18-21
Mekas K. Priešistorinių kultūros paminklų dabartinė būklė // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 11, p. 5 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Mekas K. Vytauto Didžiojo laiko lobis // Trimitas. – 1933, Nr. 20, p. 389-391 Šančių (Kaunas) lobis.
Mekas K. Žemaičių kraštas buvo gyvenamas jau 1400 m. prieš Kr.? Reti radiniai prie Janapolio / K.M. // Lietuvos aidas. – 1931, vas. 5, p. 4.
Mekas K., Oksas J. Kauno miesto ištakos // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – V., 1980, t. 6, sąs. 2: Architektūros istorija, p. 129-141. – Santr. rusų k. p. 149-151, anglų k. p. 159-160
Melaika K. Susidomėjimas kraštotyra auga // Tėvynė (Panevėžys). – 1965, gruod. 21, p. 3 Apie Ramygalos mokyklos archeologinius rinkinius.
Melinis P. Saugokime kultūros paminklus ir rinkime muziejines vertybes // Pergalės vėliava (Akmenė). – 1958, birž. 7
Melnikovas A., Staniukovičius A., Žulkus V., Smelakova T. Archeologiniai ir geofiziniai Šventosios tyrimai // Architektūros paminklai. – 1988, t. 11, p. 33-39
Meno turtai / P.R. // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 21, p. 6. Nedingės (Varėnos raj.) bažnyčios šventoriaus akmuo.
Mentz A. Der Bernstein und die Sudauer // Mitteilungen des Vereins für die Geschichte von Ost-und Westpreussen (Königsberg). – 1930, t. 4, p. 61-68
Merkelis A. A.a. Mykolas Brenšteinas lietuvių praeities tyrinėtojas / A. D-tis. // Lietuvos aidas. – 1938, bal. 2 (Nr. 149), p. 16. Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Merkelis A. Darbai apie dr. J. Basanavičių // Lietuvos aidas. – 1932, vas. 15, p. 6
Merkelis A. Kun. Juozas Žiogas / Dangerutis A. // Lietuvos aidas. – 1936, saus. 18 (Nr. 27), p. 6
Merkelis A. Mūsų garsiosios senovės liudytojai // Jaunoji karta. – 1932, Nr. 7, p. 127-129 Apie piliakalnius ir alkas.
Merkelis A. Padėkite savo kraštą tirti // Jaunoji karta. – 1932, Nr. 11, p. 210
Merkevičius A. (jaun.) Imbarės piliakalnis ir gyvenvietė I tūkstantm. pr. m. e. – IV m.e.a. // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 87-90
Merkevičius A. (jaun.), Zabiela G. Nauji piliakalniai ir senos problemos // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1986, gruod. 25
Merkevičius A. (jaun.). Burial in the Lithuania in the 1st Millennium BC // Proceedings of the 12th International congress on the prehistorical and proto-historical sciences, Bratislava 1-7 September 1991. – Bratislava, 1993. – P. 160-165
Merkevičius A. (jaun.). Etnokultūrinė situacija laidosenos duomenimis Vidurio Lietuvoje žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 5-9
Merkevičius A. (jaun.). Geležies amžiaus atviro tipo gyvenvietės Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 103-105
Merkevičius A. (jaun.). Pajevonio apylinkių archeologijos paminklai // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimas: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 rugsėjis). – V., 1987. – P. 50-53 Pajevonys (Vilkaviškio raj.).
Merkevičius A. (jaun.). Prienų rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 196-198 Babronių ir Noreikiškių piliakalniai, Pieštuvėnų pilkapiai.
Merkevičius A. (jaun.). Retos žalvarinės apyrankės // Muziejai ir paminklai. – 1987, sąs. 8, p. 81-85
Merkevičius A. (jaun.). Stanaičių kapinyno keramika // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 85-87 Stanaičiai (Vilkaviškio raj).
Merkevičius A. (jaun.). Stanaičių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 83-85 Vilkaviškio raj.
Merkevičius A. (jaun.). Stanaičių kapinyno tyrinėjimai 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 107-109 Vilkaviškio raj.
Merkevičius A. (jaun.). Stanaičių kapinyno tyrinėjimai 1993 m. // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 160-163 Vilkaviškio raj.
Merkevičius A. (jaun.). Stanaičių plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 79-80 Marijampolės raj.
Merkevičius A. (jaun.). Žalvario – ankstyvojo geležies amžiaus laidojimo paminklai ir pagrindiniai laidosenos bruožai (išskyrus pajūrio ruožą) // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 25-41
Merkevičius A. (jaun.). Žalvario amžius istorinėse baltų žemėse // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 2-4
Merkevičius A. (jaun.)., Šimėnas A. Tarptautinis archeologų kongresas // Lietuvos istorijos studijos. – V., 1994. – Sąs. 2, p. 119 Bratislavoje, 1991 m. rugsėjo 1-7 d.
Merkevičius A. 2500 metų senumo kapai // Švyturys. – 1964, Nr. 2, p. 29 Kvecių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Merkevičius A. Akmens ir ankstyvųjų metalų laikotarpio laidojimo paminklai Sūduvoje // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 6-7
Merkevičius A. Aknystėlės piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 31-32 Utenos raj.
Merkevičius A. Archeologiniai radiniai Norkūnuose // Komjaunimo tiesa. – 1965, rugs. 5 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai
Merkevičius A. Atkasti pilkapiai prie Salantų // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1997, liep. 18, p. 4 Žvainiai (Kretingos raj.), Gaidžio kalnelyje.
Merkevičius A. Aviniuostos pilkapynai; Degučių pilkapynai; Giteniškių pilkapynas; Joniškio pilkapis; Kloviškių pilkapis; Lūžų pilkapynas; Pakerių kapinynas; Samaukos pilkapiai; Verslavos pilkapynas; Zokorių piliakalnis [visi Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 358, 360, 363, 364, 366, 367, 369, 373, 377, 385-386, 391
Merkevičius A. Eketės (Klaipėdos raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1972 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 15-19
Merkevičius A. Eketės piliakalnis // Banga (Klaipėda). – 1974, kovo 5
Merkevičius A. Eketės piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 494
Merkevičius A. Genčų I kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 78-82 Kretingos raj.
Merkevičius A. Genčų I plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 58-61 Kretingos raj.
Merkevičius A. Genčų pirmasis plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 80-83 Kretingos raj.
Merkevičius A. Jautakių (Mažeikių raj.) piliakalnis // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 111-114
Merkevičius A. Jurgaičių kapinyno II-IX amžių žalvario dirbinių metalo sudėtis // MADA. – 1973, t. 1, p. 67-77
Merkevičius A. Kalnelio archeologijos paminklai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 51-55 Joniškio raj.
Merkevičius A. Kalnelio archeologinial paminklai // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 381-388 Kalnelis (Joniškio raj.).
Merkevičius A. Kalvė // Švyturys. – 1974, Nr. 21, p. 30 Eketės (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Merkevičius A. Kur stovėjo Sidabros pilis // Sidabrė (Joniškis). – 1991, rugpj. 17 Apie Kalnelio kasinėjimus.
Merkevičius A. Kurmaičių (Kretingos raj.) piliakalnis // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 20-22
Merkevičius A. Kurmaičių piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 27-28 Kretingos raj.
Merkevičius A. Kurmaičių piliakalnis; Kvecių pilkapynas; Laistų piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 446, 450, 467 Kernavės piliakalniai
Merkevičius A. Lietuvos aukštųjų mokyklų archeologų konferencija // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 285-286
Merkevičius A. Marių paslaptis // Vakarinės naujienos. –1962, spal. 30 Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Merkevičius A. Maudžiorų ir Požerės plokštinių kapinynų žalvaris // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 125-135 Maudžiorai (Kelmės raj.), Požerė (Šilalės raj.).
Merkevičius A. Narkūnų piliakalnio spalvoto metalo dirbiniai // Lietuvos archeologija. – 1986, t. 5, p. 49-52 Narkūnai (Utenos raj.).
Merkevičius A. Nendrinių kapinynas; Padovinio piliakalnis; Pagaršvio piliakalnis; Pašlavančio piliakalnis; Pašventupio piliakalniai; Paveisininkų piliakalnis; Piliakalnių piliakalnis; Pyplių piliakalnis; Pribitkos kapinynas; Radyščiaus piliakalnis; Radžiūnų piliakalnis; Rumbonių piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 199, 260-261, 263, 321, 324, 377, 384, 441, 484, 490, 585
Merkevičius A. Pamusio pilkapių IV-XI amžių žalvario dirbinių metalo sudėtis // MADA. – 1975, t. 1, p. 39-50 Pamusiai (Varėnos raj.).
Merkevičius A. Pašešupių piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 5, p. 48 Piliūnų (Vilkaviškio raj.) piliakalnis.
Merkevičius A. Piliakalniai dar saugo paslaptis // Švyturys. – 1966, Nr. 9, p. 28 Sudargo (Šakių raj.) piliakalniai.
Merkevičius A. Pribitkos plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 128-130 Pribitka (Plungės raj.).
Merkevičius A. Priešistorė. Marijampolės apskrities istorinės apybraižos // Suvalkietis (Marijampolė). – 1997, birž. 26, p. 2-3
Merkevičius A. Pumpurų (Mažeikių raj.) senkapis // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 151-155
Merkevičius A. Sauginių (Šiaulių raj.) senkapio tyrinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 58-63
Merkevičius A. Sauginių plokštinis kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 41-63 Šiaulių raj.
Merkevičius A. Seniausi jotvingių kapai // Švyturys. – 1964, Nr. 8, p. 29 Paveisininkai (Lazdijų raj.).
Merkevičius A. Seniausių Lietuvos metalo dirbinių cheminė sudėtis // MADA. – 1973, t. 2, p. 87-102
Merkevičius A. Senovės liudininkas // Švyturys. – 1966, Nr. 12, p. 28 Vištyčio (Vilkaviškio raj.) akmuo.
Merkevičius A. Stanaičių kapinyno tyrinėjimai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V., 1995. – P. 15-16 Stanaičiai (Vilkaviškio raj.).
Merkevičius A. Stanaičių kapinyno tyrinėjimai // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 8
Merkevičius A. Stanaičių kapinyno tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 117-118 Stanaičiai (Vilkaviškio raj.).
Merkevičius A. Sudotos pilkapių tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 52-56 Švenčionių raj.
Merkevičius A. Šakališkių piliakalnis; Šlavantų piliakalnis; Šukių piliakalnis; Vaitiekūnų piliakalnis; Vartuliškių piliakalnis; Verstaminų piliakalniai; Žemosios Panemunės piliakalnis; Žilvios piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 147, 211, 221, 425, 466, 491, 667, 679
Merkevičius A. Telšių senamiesčio tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 40-42
Merkevičius A. The Stone Age // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 1-4. Apima ir bronzos bei ankstyvąjį geležies amžius.
Merkevičius A. Turlojiškės archeologinių objektų tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 26-29. Jakimavičiai ir Turlojiškės (Marijampolės raj.).
Merkevičius A. Užupių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 109-110 Joniškio raj.
Merkevičius A. Vaitiekūnų (Radviliškio raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 115-118
Merkevičius A. Vaitiekūnų (Radviliškio raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 26-28
Merkevičius A. Vilkaviškio rajono archeologinių paminklų tyrinėjimai // “Vilkaviškis ir jo apylinkės”: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1997. – P. 3-4
Merkevičius A. Žalvario dirbinių cheminė sudėtis // Lietuvos archeologija. – V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 77-88
Merkevičius A. Žemaitijos piliakalnių paslaptys // Tiesa. – 1964, birž. 28 Žvalgomoji archeologinė ekspedicija.
Merkevičius A. Žvejo laimikis // Švyturys. – 1967, Nr. 14, p. 29 Raginis kirvis iš Nendrinių (Marijampolės raj.).
Merkevičius A., Ostrauskas T. Akmens amžius: Speckurso programa. – V., 1996. – 31 p. – Vilniaus universitetas
Merkevičius A., Šimėnas V. Žvainių pilkapio tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 143-145. Žvainių (Kretingos raj., prie Salantų), Gaidžio kalnelis.
Merkevičius M. A. a. Tadui Daugirdui atminti // Lietuva. – 1919, lapkr. 28.
Merkienė R. Sprendžiamos baltų etninės problemos // LIM, 1977 metai. – V., 1978. – P. 181 Apie 1977 m. konferenciją Rygoje.
Merkienė R., Vaitkunskienė L. Baltų etnogenezės ir etninės istorijos problemos // LIM, 1981 metai. – V., 1982. – P. 159-160 Apie 1981 m. Vilniuje įvykusią konferenciją.
Merkienė R., Vaitkunskienė L. III konferencija baltų etninės istorijos klausimais // LIM, 1985 metai. – V., 1986. – P. 165-166 1985 m. Rygoje.
Merkinė / J. G. // Vilniaus žinios. – 1905, kovo 16 (29), p. 3. Apie Merkinės piliakalnį.
Merkinė. Išarė senų plytų // Mūsų rytojus. – 1936, lapkr. 13, p. 6 Novasodų (Varėnos raj.) kaime rasta koklių.
Merkinė. Prie piliakalnio randa daug senovinių liekanų // Mūsų rytojus. – 1933, rugs. 1, p. 5
Merkinėj apsilankius // Šaltinis (Marijampolė). – 1928, Nr. 36, p. 528-583 Merkinės piliakalnis.
Merkinės istoriniai paminklai / Pr. Dz. // Rytas. – 1934, birž. 5, p. 6.
Merkinės piliakalnis / V. // Viltis. – 1910, rugpj. 18 (31), p. 2. Labai ardomas Stungio upelio.
Merkys V. Istorinių ir archeologinių paminklų pasportizacija // Tiesa. – 1951, gruod. 12
Merkys V. Konstantinas Jablonskis. – K., 1991. – 144 p. P. 53-61 – apie darbą Valstybės archeologijos komisijoje; p. 135-140 – apie akmens amžiaus paminklų žvalgymą.
Merkšaitis J. 7000 metų peilis // Švyturys. – 1970, Nr. 11, p. 30 Opšrūtų (Vilkaviškio raj.) durpyno radinys.
Merkšaitis J. Radinys Obšrutuose // Pergalė (Vilkaviškis). – 1970, spal. 15 Opšrūtai (Vilkaviškio raj.).
Mes čia gyvenam nuo neatmenamų laikų / J.V. // Naujas žodis: “Dienos” priedas. – 1933, rugs. 3.
Mes tvarkome pilies kalną / R-is. // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1933, Nr. 20, p. 3. Žagarės Žvelgaičio (Joniškio raj.) kalnas.
Meškauskas Z. “Eini į senovę atgal ir... ateitį matai” // Biržiečių žodis. – 1992, birž. 26, p. 3 Biržų “Sėlos” muziejaus archeologijos skyrius.
Meškelytė A. Rugiuose, tarp Vilniaus bokštų // Respublika. – 1996, spal. 6, priedas: Julius, p. 1 Apie archeologę D. Steponavičienę.
Meškuičiai. Pilies kalnas // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 6, p. 3. Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Meškuotis A. Utenio pilies paslaptis // Trimitas. – 1929, Nr. 22, p. 356-357. Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Metai be Jono Puzino // Laisvoji Lietuva. – 1979, geg. 3 J. Puzino mirties metinės
Mėtosi bočių kaulai. Randa Lietuvos senovės pinigų // Rytas. – 1932, gruod. 16, p. 6 Žeimelio (Pakruojo raj.) dvaras; Berštalio upelio pakrantėje suardytas kapinynas.
Mezginaitė E. Dešimt centimetrų ligi trčiojo ar ketvirtojo amžiaus // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, liep. 13, p. 4 Kasinėjimai Berčiūnų pilkapiuose.
Mezjeras Pilypas de (1327-1405). Senojo maldininko sapnas (1385) / Vertė A. Kasperavičius; komentarai A. Nikžentaičio ir N. Vėliaus // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 6, p. 6-7.
Mežinskis A. Lietuvių mitologijos šaltiniai / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 370-372, 537-540 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 372-402. – Versta iš: Mierzyński A. Zrodła do mytologii litewskiej: Od Tacyta do końca XIII wieku. –Warszawa, 1892. – T. 1, p. 1-3, 126-152.
Miąso J. Ludwik Krzywicki. – Warszawa, 1964. – 147 p
Michelbertas M. 1996 m. vasarą Paalksniuose: Pradėtas tyrinėti IX-XII a. kapinynas // Bičiulis (Kelmė). – 1997, geg. 3
Michelbertas M. Akmenių pilkapiams 1500-1600 metų // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1967, rugs. 9 Akmeniai (Kelmės raj.).
Michelbertas M. Akmenių pilkapynas; Arabų monetos; Berklainių pilkapynas; Daujėnų pilkapynas; Gintarų kapinynas; Graikų monetos // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 30, 94, 235-236, 396, 622, 649
Michelbertas M. Akmens amžiaus radiniai // Komjaunimo tiesa. – 1971, rugpj. 7, p. 3 Archeologinių radinių paroda Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje.
Michelbertas M. Akmens amžiaus radiniai Migonyse // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1973, geg. 12, p. 2
Michelbertas M. Akmenų pilkapynas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1976. – T. 1, p. 108. – Aut. nenurodytas Akmeniai (Kelmės raj.).
Michelbertas M. Ankštakių kapinynas // Lietuvos archeologijos paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 112-115, 219 Kretingos raj.
Michelbertas M. Antkaklių trimitiniais galais (III gr.) chronologijos klausimu // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 127-132
Michelbertas M. Archeologai Paalksnių pilkapiuose // Bičiulis (Kelmė). – 1993, gruod. 24
Michelbertas M. Archeologai Paragaudžio pilkapiuose // Artojas (Šilalė). – 1987, rugs. 3, p. 3-4
Michelbertas M. Archeologai pas mokinius // Tarybinis mokytojas. – 1963, saus. 6 Rumšiškėse (Kaišiadorių raj.).
Michelbertas M. Archeologai Pažarstyje // Tarybinis pedagogas. – 1976, spal. 7 Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapiai.
Michelbertas M. Archeologai Vienragių pilkapyne // Tarybinis pedagogas. – 1977, lapkr. 24 Vienragiai (Plungės raj.).
Michelbertas M. Archeologijos paminklai ir radiniai // Kražiai. – V.; K., 1993. – P. 7-14
Michelbertas M. Archeologinėje parodoje “Baltai” apsilankius // Istorija. – 1994, t. 33, p. 177-178 Varšuvos archeologijos muziejaus paroda.
Michelbertas M. Archeologiniai radiniai Rumšiškėse. Baigtas tyrinėti XIII-XIV amžių kapinynas // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1963, rugpj. 24, p. 3-4
Michelbertas M. Archeologų dienos / Pokalbis su L. Giedraičiu // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 2, p. 12-16
Michelbertas M. Archeologų ir etnografų konferencija // Literatūra ir menas. – 1963, Nr. 47, p. 7 Vilniuje.
Michelbertas M. Archeologų radiniai Paalksniuose // Bičiulis (Kelmė). – 1995, lapkr. 22, p. 2
Michelbertas M. Be teisės pasenti // Vakarinės naujienos. – 1968, spal. 29 Autobiografinis pasisakymas.
Michelbertas M. Berklainių pilkapio (Pasvalio raj.) tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 32-33
Michelbertas M. Bizantiška moneta iš Daukšaičių, Klaipėdos raj. // Istorija. – 1978, t. 18, sąs. 2, p. 101-104
Michelbertas M. Bizantiška moneta iš Jurgaičių, Šiaulių rajono // Lituanistica. – 1996, Nr. 3, p. 3-7
Michelbertas M. Buriasi archeologai // Gimtasis kraštas. – 1989, Nr. 7, p. 7. Apie steigiamą archeologų draugiją.
Michelbertas M. Centrinė Lietuva – romėniškojo laikotarpio emaliuotų dirbinių gamybos centras // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 18-26
Michelbertas M. Čičinsko kalnas ir Upytės kapinynas // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 9, p. 35 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Michelbertas M. Dar kartą apie Paalksnių pilkapius // Bičiulis (Kelmė). – 1989, saus. 5, p. 2
Michelbertas M. Daujėnų ir Berklainių pilkapių radiniai //Darbas (Pasvalys). – 1970, rugs. 5
Michelbertas M. Daujėnų pilkapių (Pasvalio raj.) tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 28-32
Michelbertas M. Die Kontakte zwischen den Donaugebieten und Litauen in der römische Kaiserzeit und der frühen Völkerwanderungszeit // Probleme der relativen und absoluten Chronologie ab Latenzeit bis zum Frühmittelalter. – Kraków, 1992. – P. 279-284
Michelbertas M. Djakovo kultūra // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 3, p. 124-125. – Aut. nenurodytas
Michelbertas M. Ein baltischer Halsring aus der Rheinprovinzen // Germania (Main am Rhein). – 1996, t. 74, antras pustomis, p. 556-561
Michelbertas M. Emaliuotos juostos Lietuvoje // MADA. – 1968, t. 2, p. 37-46
Michelbertas M. Eržvilko piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 1, p. 49 Jurbarko raj.
Michelbertas M. Gedžiūnėlių-Garšvinės pilkapynas // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 6, p. 35-36 Ignalinos raj.
Michelbertas M. Geležiniai papuošalai iš Paragaudžio // Artojas (Šilalė). – 1988, rugs. 8 Paragaudžio pilkapių radiniai.
Michelbertas M. Gintaro kelias // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 4, p. 31-32
Michelbertas M. Gintarų (Kretingos raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 66-68
Michelbertas M. Gintarų kapinyno tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 37-39 Kretingos raj.
Michelbertas M. Gintaruose...// Tarybinis pedagogas. – 1979, saus. 5, p. 2 Gintarų (Kretingos raj.) kapinynas.
Michelbertas M. I a. pr.m.e. – IV m.e.a. Rūdaičių kapinyno (Kretingos raj.) tyrinėjimai // MADA. – 1963, t. 2, p. 55-72
Michelbertas M. III-V m.e. amžių Veliuonos kapinynas // MADA. – 1967, t. 2, p. 47-60
Michelbertas M. Iš amžių glūdumos // Tarybinis pedagogas. – 1975, rugs. 12 Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapiai.
Michelbertas M. Ką slėpė ežeras? // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 10, p. 39-40 Apie įtvirtintą gyvenvietę Latvijoje, Araišių ežero saloje.
Michelbertas M. Kai dar puodai dygdavo // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 5, p. 43
Michelbertas M. Kai monetomis buvo puošiamasi // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 2, p. 45
Michelbertas M. Kai prabyla žemė // Komjaunimo tiesa. – 1963, rugpj. 13 Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Michelbertas M. Kartenos piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 12, p. 37
Michelbertas M. Kauno m. III-V amžių Romos monetų lobis // MADA. – 1966, t. 1, p. 49-57 Rec.: Laval P. de // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1969, sąs. 1, p. 61.
Michelbertas M. Kybartiškių pilkapynas; Kuršių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 305, 453
Michelbertas M. Kraštotyrinė-archeologinė praktika. Kasinėjimai Pajuostėje. Įdomus radinys. Studentų jėgomis // Tarybinis pedagogas. – 1973, kovo 23 Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Michelbertas M. Lietuva I-IV m.e. amžiais (Speckurso programa). – V., 1985. – 11, 2 p. – Aut. nurodytas p. 2 ir metrikoje
Michelbertas M. Lietuvos archeologija šiandien // Tiesa. – 1966, geg. 26
Michelbertas M. Lietuvos archeologijos programa. – V., 1974. – 7 p
Michelbertas M. Lietuvos archeologų darbai // Lietuva šiandien. – 1970, sąs. 4, p. 50-53. – Tas pat leid. anglų, lenkų ir vokiečių k.
Michelbertas M. Lietuvos archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1962, liep. 28 Rūdaičių (Kretingos raj.) kapinynas.
Michelbertas M. Lietuvos numizmatikos įvadas. – V., 1989. – 119 p.
Michelbertas M. Lietuvos numizmatikos pagrindai: Speckurso programa. – [V., 1986]. – 8 p
Michelbertas M. Maudžiorų kapinynas; Mėžionių pilkapiai; Milogrado kultūra // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 7, p. 326, 453-454, 497. – Aut. nenurodytas
Michelbertas M. Minčios pilkapynas; Numizmatika; Pajuosčio pilkapynas; Pakalniškių pilkapynas; Papelkių pilkapynas; Pleškučių kapinynas; Rinkšelių pilkapynas; Rokėnų kapinynas; Romos monetos; Rūdaičių I kapinynas; Sandrausiškės pilkapynas; Sargėnų kapinynas; Saulažolių lobis; Senkų kapinynas; Seredžiaus piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 93, 223, 267, 270, 300, 397, 553-554, 559, 568, 575, 576, 622, 628, 632, 652, 656
Michelbertas M. Monetų lobis // Kauno tiesa. – 1964, lapkr. 21 1959 m. Kaune rastas Romos monetų lobis.
Michelbertas M. Nauji radiniai Akmenių pilkapiuose // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, rugs. 5
Michelbertas M. Nauji radiniai Gintarų senkapyje // Švyturys (Kretinga). – 1981, spal. 13
Michelbertas M. Nauji radiniai Pajuostės pilkapyne // Tėvynė (Panevėžys). – 1973, kovo 24 Pajuosčio pilkapiai.
Michelbertas M. Nauji radiniai Paragaudžio pilkapyne // Artojas (Šilalė). – 1986, rugs. 5, p. 11
Michelbertas M. Nauji radiniai Pažarsčio pilkapiuose // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1976, rugs. 7
Michelbertas M. Nauji vertingi duomenys // Komjaunimo tiesa. – 1964, lapkr. 3 1964 m. ekspedicijos.
Michelbertas M. Norint tiksliau įvertinti dr. Jono Puzino darbų reikšmę // Mokslas ir Lietuva. – 1992, kn. 2/3, p. 129-132
Michelbertas M. Numizmatika; Pajuosčio pilkapiai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 8, p. 254-255, 406. – Aut. nenurodytas
Michelbertas M. Paalksnių laidojimo paminklai // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V., 1995. – P. 38-41
Michelbertas M. Paalksnių pilkapiai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 107-110 Kelmės raj.
Michelbertas M. Paalksnių pilkapyno tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 79-82 Kelmės raj.
Michelbertas M. Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 83-87
Michelbertas M. Pajuosčio pilkapių (Panevėžio raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 25-28
Michelbertas M. Pajuostės (Panevėžio raj.) pilkapių tyrinėjimai 1972 ir 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 35-40
Michelbertas M. Pajuostės kaime // Tarybinis pedagogas. – 1971, spal. 29, p. 2 Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapių tyrinėjimai.
Michelbertas M. Pajuostės pilkapių radiniai // Tėvynė (Panevėžys). – 1971, lapkr. 4, p. 2
Michelbertas M. Pajuostės pilkapių tyrinėjimai // Tarybinis pedagogas. – 1973, gruod. 13, p. 2 Pajuostis (Panevėžio raj.).
Michelbertas M. Pajuostės pilkapių tyrinėjimai // Tėvynė (Panevėžys). – 1976, geg. 4, p. 3-4 Pajuostis (Panevėžio raj.).
Michelbertas M. Pakalnių piliakalnis ir Minčės pilkapiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 6, p. 35 Utenos raj.
Michelbertas M. Papildomi duomenys apie Romos monetų radinius Tarybų Lietuvos teritorijoje // Istorija. – 1978, t. 18, sąs. 1, p. 83-93
Michelbertas M. Papilės archeologiniai paminklai // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 4, p. 35-36 Piliakalnis ir kapinynas, Akmenės raj.
Michelbertas M. Papiliakalnės ir Ginučių piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 1, p. 34. – Tas pat: Liaudies balsas (Toronto). – 1966, lapkr. 25, p. 4 Ignalinos raj.
Michelbertas M. Paragaudžio pilkapiai // Baltų archeologija ir etnologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos tezės, Vilnius, 1993 m. kovo 31 diena. – V., 1994. – P. 5-8
Michelbertas M. Paragaudžio pilkapynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 58-60 Šilalės raj.
Michelbertas M. Paragaudžio pilkapynas // Šilalės kraštas. – V., 1994. – T. 1, p. 11-25
Michelbertas M. Paragaudžio pilkapynas. – V., 1997. – 212 p. Paragaudis (Šilalės raj.).
Michelbertas M. Paragaudžio pilkapyno tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 104-107 Paragaudis (Šilalės raj.).
Michelbertas M. Pasakoja monetų lobis // Švyturys. – 1968, Nr. 8, p. 16 Romos monetos iš Janapolės ir Dargiškių (Telšių raj.).
Michelbertas M. Paskutinė archeologų vasara Paragaudyje: Baigtas tyrinėti I-II a. pilkapynas // Artojas (Šilalė). – 1992, gruod. 1, p. 3
Michelbertas M. Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 61-64
Michelbertas M. Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1976 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 123-126
Michelbertas M. Pažarsčio pilkapiai // Istorija (V.). –1989, t. 30, p. 3-23 Prienų raj.
Michelbertas M. Pažarsčio pilkapiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 1, p. 36-37 Prienų raj.
Michelbertas M. Perkūniškės pilkapių radiniai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, rugpj. 31
Michelbertas M. Pilkapių tyrinėjimai Žemaitijoje 1968-1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 46-52 Akmenių ir Perkūniškės (Kelmės raj.) bei Kybartiškės (Šiaulių raj.) pilkapiai.
Michelbertas M. Prakalbinta senovė // Artojas (Šilalė). – 1985, rugs. 27, p. 7 Paragaudžio pilkapiai ir Kvėdarnos kapinynas.
Michelbertas M. Prekybiniai ryšiai su Romos inperija // Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a. – V., 1972. – P. 5-125, 255-275 Rec.: Wielowejski J. // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1973, t. 17, sąs. 3, p. 184-186.
Michelbertas M. Prisilietimas prie senovės. Archeologiniai tyrinėjimai Zarasų rajone 1966 m. // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1967, saus. 14 Martėniškių pilkapiai.
Michelbertas M. Radiniai “gintaro kelyje” // Mokslo Lietuva. – 1991, birž. 12, p. 3 Apie Paragaudžio (Šilalės raj.) pilkapių radinius.
Michelbertas M. Radiniai Gintarų kapinyne // Švyturys (Kretinga). – 1978, spal. 19, p. 3
Michelbertas M. Radiniai Paalksniuose // Bičiulis (Kelmė). – 1995, vas. 18 Paalksnių pilkapių tyrinėjimai.
Michelbertas M. Radiniai Paragaudyje // Artojas (Šilalė). – 1991, spal. 11, p. 3 Pilkapių tyrinėjimai.
Michelbertas M. Radiniai Paragaudžio pilkapiuose // Artojas (Šilalė). – 1982, spal. 22, p. 9
Michelbertas M. Radiniai Šilalės rajone // Tarybinis studentas. – 1986, rugs. 30 Paragaudžio pilkapiai.
Michelbertas M. Radiniams – 5000 metų // Tėvynė (Panevėžys). – 1971, spal.21 Akmeniniai kirviai.
Michelbertas M. Romėniška sparninė segė iš Vienragių (Plungės raj.) // LIM, 1977 metai. – V., 1978. – P. 36-45
Michelbertas M. Romėnų didiko ekspedicija gintarui pargabenti ir radiniai Lietuvoje // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 17-19
Michelbertas M. Römische Münzen in der Gräberfeldern Litauens // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 81-87
Michelbertas M. Romos imperijos įtakos baltų genčių kultūrai klausimu // MADA. – 1965, t. 1, p. 47-67 Rec.: Laval P. de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1966, Nr. 2, p. 411-412.
Michelbertas M. Romos monetos iš III-V a. Vaitiekūnų (Radviliškio raj.) pilkapyno // MADA. – 1984, t. 2, p. 39-44
Michelbertas M. Romos monetų lobis Kaune // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 1, p. 43 1959 m. rastasis lobis.
Michelbertas M. Romos monetų radiniai Lietuvos TSR teritorijoje // MADA. – 1961, t. 1, p. 19-36 Rec.: Laval L.de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1962. Nr. 3/4, p. 746-747.
Michelbertas M. Rūdaičių I kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 73-115, 215-218 Kretingos raj.
Michelbertas M. Rūdaičių II kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 56-73, 214-215 Kretingos raj.
Michelbertas M. Sandrausiškės pilkapiai: Saulažilių lobis: Šernų kapinynas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. – T. 10, p. 13, 49, 559. – Aut. nenurodytas
Michelbertas M. Saulažolių km. (Klaipėdos raj.) I-II amžių Romos monetų lobis // MADA. – 1964, t. 1, p. 53-62 Rec.: Laval P. de // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1965, t. 9, sąs. 2, p. 131.
Michelbertas M. Senasis geležies amžius Lietuvoje. – V., 1986. – 272 p. Autoref.: Lietuviai neatmenamais laikais // Naujos knygos. – 1986, Nr. 12, p. 12. Ref.: Juzefovičius R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. Kasmetinis mokslinis referat. leid. (V.). – 1987, sąs. 15, p. 109-110. – Tas pat: Юзефовичюс Р. Литуанистика в СССР. История. Ежегодный научно-реферативный сборник (В.). – 1987, вып. 11, с. 56-60. Rec.: Rimkus V. Archeologijos leidinys // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1987, vas. 28.
Michelbertas M. Seniausia Kelmės krašto praeitis // Kelmės kraštas. – V., 1997. – P. 8-29 P. 14-18 – apie Akmenių pilkapius, p. 22-24 – apie Maudžiorų kapinyną.
Michelbertas M. Seniausia Kražių praeitis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 3, p. 34-35
Michelbertas M. Seniausia Lietuvos praeitis (Archeologinių tyrinėjimų duomenims). – K., 1988-1989 m. – 50 p.
Michelbertas M. Seniausia moneta Lietuvoje // Švyturys. – 1964, Nr. 12, p. 28 V a. pr.m.e. moneta iš Glūko (Varėnos raj.) ež. pakrantės.
Michelbertas M. Senkų kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 115-123, 219-220 Kretingos raj.
Michelbertas M. Senovės pėdsakais // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, liep. 30 Apie pasirinktą kelią.
Michelbertas M. Sensacingi pirmojo amžiaus radiniai Paragaudyje // Artojas (Šilalė). – 1990, gruod. 5
Michelbertas M. Seredžiuje – III-IV amžių kapinynas // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, liep. 4
Michelbertas M. Su archeologų kastuvais // Tarybinis pedagogas. – 1977, vas. 26 Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapiai.
Michelbertas M. Šernų kapinynas; Urna; Vienragių pilkapynas; Vilniaus – Ribiškių lobis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 171, 386, 508, 536
Michelbertas M. The Paragaudis barrow cemetery // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 12 Paragaudis (Šilalės raj.).
Michelbertas M. Tišleris (Tischler) Otas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 555. – Aut. nenurodytas
Michelbertas M. Tyrinėjimai Kvėdarnos apylinkėse 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 61-63 Paragaudžio pilkapiai ir Kvėdarnos kapinynas (Šilalės raj.).
Michelbertas M. Tyrinėjimai Paalksniuose // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 145-150 Paalksnių (Kelmės raj.) pilkapiai ir kapinynas.
Michelbertas M. Tyrinėjimai Paragaudžio pilkapyne // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 55-59
Michelbertas M. Tyrinėjimai Paragaudžio pilkapyne // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 56-60 Šilalės raj.
Michelbertas M. Tyrinėjimai Paragaudžio pilkapyne // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 111-114 Šilalės raj.
Michelbertas M. Turtingas I amžiaus kapas Paragaudyje // Artojas (Šilalė). – 1989, spal. 26
Michelbertas M. V m.e.a. Daujėnų apgalvis // Istorija. – V., 1972, t. 13, sąs. 1, p. 121-131 Daujėnai (Pasvalio raj.).
Michelbertas M. Vakarų Lietuvos apgyvendinimas senajame geležies amžiuje ir kai kurie šio regiono etninės istorijos klausimai // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 13-21
Michelbertas M. Veršvų piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 12, p. 40
Michelbertas M. Vertingas radinys. Romos moneta Kretingos muziejuje // Švyturys (Kretinga). – 1971, kovo 16, p. 3 1968 m. Beržore (Plungės raj.) rasta moneta.
Michelbertas M. Vienragių (Plungės raj.) pilkapių tyrinėjimai 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 118-122
Michelbertas M. Vienragių pilkapių radiniai // Kibirkštis (Plungė). – 1977, spal. 4
Michelbertas M. Vienragių pilkapyno tyrinėjimai 1977 metais // Istorija. – 1980, t. 20, sąs. 1, p. 110-133 Vienragiai (Plungės raj.).
Michelbertas M. Žadavainių radiniams 1400-1600 metų // Lenino keliu (Utena). – 1966, rugpj. 9
Michelbertas M., Luchtanas A. Pabaltijo archeologija: Speckurso programa. – V., 1986. – 18 p.
Michelbertas M., Petravičius A. Senojo geležies amžiaus metalinių dirbinių visuminės sudėties tyrimai // Kultūros paveldas – 97: Respublikinio seminaro medžiaga (Metalų gavyba, jų sudėtis ir metalinių dirbinių gamyba). – V., 1997. – P. 3-9
Michelbertas M., Tautavičius A. Seniausia Lietuvos praeitis // Jaunimo gretos. – 1989, Nr. 1, p. 14-15 Apie Lietuvą iki VIII amžiaus.
Mickevičius A. Baltai Švedijos runų įrašuose // Žemaičių praeitis. – V., 1994. – T. 3, p. 110-125
Mickevičius A. Curonia in the “Eastern Policy” of Viking Age Scandinavia // Archaeologia Baltica. – V., 1997. – T. 2, p. 191-199
Mickevičius A. Curonian society within context of Wiking and Early Medieval Scandinavia // Towards a new History in the Baltic Republics: Historical Perspectives at the Time of the Recovery of Independence. – Gotheburg, 1993. – P. 45-57
Mickevičius A. Islandų sagos apie kuršius // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 108-110
Mickevičius A. Kuršiai Sakso Gramatiko duomenimis // Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos. – Klaipėda, 1994. – P. 160-167. – (Acta Historica Universitatis Klaipėdensis; II)
Mickevičius A. Kuršiai vikingų epochoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 1, p. 28-30
Mickevičius A. Kuršių visuomenės bruožai IX-XII a. // Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų. – V., 1991. – P. 24-30
Mickevičius A. Lyginamieji skandinavų vikingų ir kuršių visuomenės bruožai IX-XII a. // Ikikrikščioniškos Lietuvos kultūra: Istoriniai ir teoriniai aspektai. – V., 1992. – P. 204-210. – Senovės baltų kultūra
Mickevičius A. Valstybingumo pradžios problema vakarų baltų teritorijoje // Lietuvos valstybė XIII-XVII a. – V., 1997. – P. 233-246
Mickevičius J. Kas tai yra ypatingieji akmenys // Komjaunimo tiesa. – 1958, birž. 22
Mickevičius J. Platelių apylinkių geografinė būklė // Gimtasai kraštas. – 1940, Nr. 1, p. 1-34; Atsp.: Mickevičius J. Plateliai. Platelių apylinkių geografinė būklė. – K., 1940. – 32 p P. 19-25 – apie Pilies salą.
Mickevičius J. Putvės pilis // Gimtasai kraštas. – 1940, Nr. 3/4, p. 286-287 Šilalės raj.
Mickevičius J. Akmeniniai paminklai // Kibirkštis (Plungė). – 1974, birž. 25 Ženklinti akmenys.
Mickevičius J. Akmuo su įdubimu, vadinamas Laumės lova (Banaičių km., Kretingos raj.) // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 2, p. 55
Mickevičius J. Alkos kalnas / J. Mačiukiškis // Trimitas. – 1926, Nr. 44, p. 1376-1377. Mačiukų (Plungės raj.) alkakalnis.
Mickevičius J. Ypatingieji akmenys // Pergalė (Skuodas). – 1958, spal. 2. – Tas pat: Stalinietis (Kretinga). – 1958, spal. 8
Mickevičius J. Kodėl ardomas Laivių senkapis? // Švyturys (Kretinga). – 1973, kovo 27
Mickevičius J. Kvecių senkapiai, vadinamieji maro kapeliai // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 2, p. 55 Kretingos raj.
Mickevičius J. Lazdininkų valstiečio monetų lobis // Kraštotyra. – 1966. – P. 182-184 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Mickevičius J. Panemunės pilys XIV a. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, bal. 6, p. 5, 7 Kalnėnų, Sudargo, Jurbarko piliakalniai.
Mickevičius J. Panemunės pilys XIV š. // Gimtasai kraštas (Šiauliai). –1937, Nr. 2/4, p. 7-106 Kalnėnai, Jurbarkas ir Skirsnemunė (Jurbarko raj.), Sudargas (Šakių raj.).
Mickevičius J. Pilė / J. Mačiūkiškis // Trimitas. – 1926, Nr. 50, p. 1519-1523. Platelių (Plungės raj.) pilis.
Mickevičius J. Plungės rajone... prieš 10000 metų // Kibirkštis (Plungė). – 1979, liep. 19, p. 2-3 Akmens ir žalvario amžių radiniai rajone.
Mickevičius J. Prašneko gili senovė // Švyturys (Kretinga). – 1966, rugs. 27 Šventosios (Palanga) akmens amžiaus gyvenvietės.
Mickevičius J. Rūdaičių kapinynas prašneko // Švyturys (Kretinga). – 1962, rugs. 1
Mickevičius J. Seniausios kelių liekanos Kretingos rajone // Stalinietis (Kretinga). – 1957, geg. 29 Brastos-kūlgrindos.
Mickevičius J. Seniausių kelių liekanos Salantų rajone // Stalino vėliava (Salantai). – 1959, saus. 17
Mickevičius J. Surasta Lazdininkuose // Švyturys (Kretinga). – 1966, saus. 18 Lazdininkų (Kretingos raj.) lobis.
Mickevičius J. Tarvydų pilalė arba Boko kalva // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 2, p. 56 Kretingos raj.
Mickevičius J. Vertinga istorinė medžiaga durpynuose // Mūsų girios. – 1958, Nr. 5, p. 47
Mickevičius J. Vienragių pilkapiai prabilo // Stalinietis (Kretinga). – 1957, kovo 9 Plungės raj.
Mickevičius J., Berželionis A. Kašučių radiniai // Švyturys (Kretinga). – 1968, saus. 23 Kapinynas, Kretingos raj.
Mickevičius J., Berželionis A. Šventosios gintaro lobiai // Komjaunimo tiesa. – 1966, spal. 15 Šventosios (Palanga) akmens amžiaus gyvenvietė.
Mickevičius J., Kazitėnas J. Rūpinkimės visi // Švyturys (Kretinga). – 1967, geg. 11 Paminklų apsauga.
Mičiulis A. Kur dingo akmuo? // Suvalkietis (Marijampolė). – 1992, gruod. 9, p. 3 Apie Alksnėnų (Marijampolės a.) akmenį su rašmenimis, minimą “Aušroje”, 1885 m. (žr. įr. Nr. 396, 405).
Mičiulis J. Tauragės apskrities miesteliai ir paminklai // Lietuvos aidas. – 1934, vas. 24, p. 12 Medvėgalio (Šilalės raj.) ir Eržvilko (Jurbarko raj.) piliakalniai.
Miecz króla Aleksandra Jagiełłonczyka odnaleziony w Bazylice Wileńskiej // Słowo. – 1931, spal. 25, p. 2
Miejsce spoczynku szczątków W.Ks. Witolda jest nieznana. Komunikat Komitetu ratowania bazyliki w sprawie hipotezy ks. Meysztowicza // Kurjer Wileński. – 1934, lapkr. 30, p. 5
Miejska komisja archeologiczna // Kurjer Wileński. – 1911, lapkr. 19 (gruod. 2). Vilniaus miesto taryba sudarys tokia komisiją.
Mielczack M. Antyczne monety greckie odkryte na ziemiach Polski, Litwy, Białorusi i Zachodniej Ukrainy // Białoruś, Litwa, Polska, Ukraina: Wspólne dzieje pieniądza: Materiały z I Międzynarodowej konferencji numizmatycznej, Suprasł 20-22.X.1994. – Warszawa, 1996. – P. 31-37
Mieldažis J. Bogutiškio piliakalnis // Kultūros barai. – 1970, Nr. 5, p. 75 Švenčionių raj.
Mieldažys J. Apsaugokime archeologinius paminklus // Naujas gyvenimas (Švenčionėliai). – 1959, birž. 10. – Tas pat: Žvaigždė (Švenčionys). – 1959, birž. 17
Mierziński A. Sur quelques objects truovés dans des sepultures en Lithuanie // Congrés international d’antropologie et d’archeologie préhistoriques į Buda-Pest, 1876. – Budapest, 1877. – T. 1, p. 465-481.
Mierziński A. Żródła do mitologii litewskiej. Wiek XIV i XV. – Warszawa, 1896. – D. 2. – 154 p. Rec.: Alekna A. / A. Kuronelis // Tėvynės sargas. – 1896, Nr. 6, p. 37-40.
Mierzyński A. Ałkas/A. M. // Wielka encyklopedya powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1890. – T. 2, p. 887-889.
Mierzyński A. Der Eid des Kestutis im Jahre 1351 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1893, sąs. 18, p. 104-112.
Mierzyński A. Die heilige Eiche in Romowe // Archiv für Anthropologie (Braunschweig). – 1898, t. 25, p. 103-104. Archeologų suvažiavime Rygoje skaityto pranešimo santrauka.
Mierzyński A. Die samlandische Gotheit Auszautis // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 41-51.
Mierzyński A. Jan Lasicki. Żródlo do mytologii litewskiej // Rocznik Towarzystwa naukowego Krakowskiego. – 1870, t. 18, p. 1-102.
Mierzyński A. Nuncius cum baculo. Studium archeologiczne o krzywuli // Wisła (Warszawa). – 1895, t. 9, p. 361-395.
Mierzyński A. Przysięga Kiejstuta // Roczniki Towarzystwa przyjaciół nauk Poznańskiego (Poznań). – 1894, t. 20, p. 153-170.
Mierzyński A. Romowe, rozprawa archeologiczna // Roczniki Towarzystwa przyjaciól nauk Poznańskiego (Poznań). – 1900, t. 27, p. 97-216. Rec.: Brückner A. // Kwartalnik historyczny (Lwów). – 1904, sąs. 2, p. 288-289. Apie šventus medžius, ugnį, stabus, akmenis, dievus.
Mierzyński A. Żródła do mitologii litewskiej od Tacita do końca XIII wieku. – Warszawa, 1892. – T. 1. – 155 p. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 372-402. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 10 (2). Rec.: Jablonskis J. / Vanagas // Varpas. – 1894, Nr.1, p. 11-12.
Miesto muziejaus reikalai // Lietuvos aidas. – 1929, lapkr. 21, p. 7. – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1929, lapkr. 19, p. 3 Ir apie Kauno pilį.
Miesto muziejus // Lietuvos žinios. – 1926, rugpj. 21, p. 3; Rytas. – 1926, rugpj. 29, p. 3 Kauno miesto muziejus gavo Užpjaunių (Šakių raj.) durpyno radinius.
Miesto nuziejus gavo naujų senienų // Lietuvos žinios. – 1934, geg. 24, p. 6 Stragnų (Klaipėdos raj.) kapinyno radiniai Kaune.
Miesto piliakalnis – būsimoji poilsio vieta / S. Mt. // Ateitis. – 1943, rugs. 6, p. 4. Ukmergė.
Miesto taryboje // Viltis. – 1912, kovo 23 (bal. 5).
Miglinas S. Bus atstatyta Kauno pilis / S.Mg. // Vilniaus balsas. – 1940, geg. 12, p. 4. Kauno pilis.
Miglinas S. Didikų rūmų vietoje – modernūs turistiniai namai. Ežerų apsuptieji Dubingiai praeityje ir dabar // Lietuvos aidas. – 1939, geg. 22 (Nr. 241), p. 7
Miglinas S. Jau ketvirtame amžiuje lietuvių gyventa Upytėje ir verstasi žemės ūkiu. Pasikalbėjimas su dr. J. Puzinu / Mg. // Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 6 (Nr. 351), savaitinis priedas, p. 4. Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Miglinas S. Kaukolės kalba apie mūsų praeitį. Iš Anatomijos instituto darbų // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 20 (Nr. 475), p. 6
Miglinas S. Kauno apylinkėse jau prieš 1600 metų gyveno lietuviai // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 24 (Nr. 378), p. 5 Veršvai.
Miglinas S. Kauno žemėse slepiasi įdomi praeitis // Lietuvos aidas. – 1938, geg. 12 (Nr. 210), p. 6
Miglinas S. Mūsų senovės paminklų apsaugos reikalu // Lietuvos aidas. – 1938, geg. 13 (Nr. 213), p. 6 Ardomi Sargėnų ir Veršvų kapinynai, suardyta Lontainių (Kauno raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Miglinas S. Naujas istorijos lapas Nevėžio krantuose. Įdomūs archeologiniai radiniai Graužių kapinyne // Lietuvos aidas. – 1938, birž. 16 (Nr. 266), p. 2 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Miglinas S. Paruoštas senovės paminklų apsaugos įstatymas / S.M. // Lietuvos aidas. – 1938, kovo 30 (Nr. 143), p. 7. Paminklų apsauga. Pokalbis su P. Galaune.
Miglinas S. Paslaptingas žydo kapas baravyko pavidalo // Lietuvos aidas. – 1939, geg. 27 (Nr. 256), p. 7 Paparčių (Kaišiadorių raj.) piliakalnis.
Miglinas S. Pirmoje Lietuvos sostinėje // Lietuvos aidas. – 1939, geg. 30 (Nr. 259), p. 4 Kernavė (Širvintų raj.).
Miglinas S. Pradėta sistemingai rūpintis senovės paminklų apsauga. Bus konservuotos Kauno ir Gelgaudų pilys / S.M-as. // Lietuvos aidas. – 1938, gruod. 10 (Nr. 560), iliustruotas kultūros priedas, p. 4. Paminklų apsauga.
Miglinas S. Prie didingų praeities griuvėsių // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 25 (Nr. 381), p. 4 Biržų pilis.
Miglinas S. Prie virstančios Gelgaudų pilies. Vytauto D. Kultūros muziejus susirūpinęs jos apsauga // Lietuvos aidas. – 1938, birž. 9 (Nr. 254), p. 6 Panemunė-Gelgaudai (Jurbarko raj.).
Miglinas S. Priejuostėse žydi tulpės, paveiksluose – gyvenimo prasmė // Mūsų kraštas. – 1938, rugpj. 11, p. 4; rugpjūčio 25, p. 5 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje. Rugpjūčio 25 – archeologijos skyriaus ekspozicijos apžvalga.
Miglinas S. Rūpinasi Vilniaus senovės apsauga. Dešimtmečio planas Trakams sutvarkyti // Vilniaus balsas. – 1940, kovo 13, p. 4 Vilniaus ir Trakų pilys.
Miglinas S. Senosios ir naujosios Lietuvos liudininkai // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 34, p. 3 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Miglinas S. Senovės lietuvio kario žirgas / S. Mingaila // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 25 (Nr. 483), p. 6 Žirgų griaučių tyrimo rezultatai (Veršvų (Kaune), Graužių (Kėdainių raj.), Rimaisų (Panevėžio raj.) kapinynų medžiaga).
Miglinas S. Simano Daukanto aprašytoji pilis // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 18 (Nr. 379), p. 7 Apuolė (Skuodo raj.).
Miglinas S. Vaizdai iš pirmosios Lietuvos sostinės // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 1 (Nr. 288), p. 6 Kernavė (Širvintų raj.).
Migonių piliakalnis / Amerikonas // Lietuva. – 1924, geg. 14, p. 8. Piliakalnis ir ardomi pilkapiai Kaišiadorių raj.
Mika A. Panų kalnas / Adomas iš Rojaus // Klaipėdos žinios. – 1924, birž. 8, p. 5. Pasruojė (Plungės raj.).
Mika A. Šarnelė / Adomas iš Rojaus // Klaipėdos žinios. – 1924, birž. 22. Piliakalnis, Plungės raj.
Mikaila V. Ką byloja archeologiniai radiniai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1968, spal. 24, p. 3 Apima laikotarpį nuo akmens amžiaus iki Stakliškių lobio (XIV a.).
Mikaila V., Vaitkevičius G. Kai kurie duomenys apie importinę Kelcų keramiką Vilniuje // LIM, 1983 metai. – V., 1984. – P. 5-16
Mikaila V., Vaitkevičius G. Kai kurie Vilniaus XVI-XVII a. raudono molio plonasienės keramikos tyrimai // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 38-40 Vilniaus miestas.
Mikailionis V. Ji mūsų nepaliko // Donelaičio žemė. – 1994, Nr. 3, p. 4
Mikalajūnas E. Nevieriškių piliakalnis // Tarybinis pedagogas. – 1977, lapkr. 24 Švenčionių raj.
Mikalajūnas E. Tolimos praeities liudininkai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1977, rugpj. 2 Nevieriškių piliakalnis.
Mikalajūnas J. Margio pilaitė // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 21 (Nr. 313), priedas, p. 1 Akmeniškių ir Lazduonėnų (Šilutės raj.) piliakalniai.
Mikalajūnas. Stebuklingas Pervalkos akmuo // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 21, p. 2 Apie Pervalkoje rastą akmeninį kirvelį.
Mikalauskas J. Turtingi senienomis kapai // Vienybė. – 1932, Nr. 45/46, p. 246 Besmerčiai (Kauno raj.).
Mikalauskas P. Alkvietė-Šilelis // Komunizmo vėliava (Vilkija). – 1959, spal. 14 Šilelis (Kauno raj.).
Mikalauskas P. Antalkiai // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1964, lapkr. 1
Mikalauskas P. Antalkiai // Komunizmo vėliava (Vilkija). – 1956, lapkr. 7 Piliakalnis.
Mikalauskas P. Jaučakių piliakalnis // Komunizmo vėliava (Vilkija). – 1956, gruod. 9
Mikalauskas Z. Prisimenant muziejininkystės pionierių // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 44, p. 13 Tadas Daugirdas (1852-1919)
Mikalauskas Z. Skelbkime pavardes // Švyturys. – 1971, Nr. 11, p. 26 Archeologinių paminklų ardytojų.
Mikalauskas Z. Vienas iš pirmųjų // Nemunas (K.). – 1969, Nr. 12, p. 36-37 Tadas Daugirdas (1852-1919)
Mikalauskienė R. Archeologų radiniai pasakoja // Mokslo Lietuva. – 1998, Nr. 1, p. 4 Apie 1997 m. gruodžio mėn. įvykusią miestų ir miestelių tyrinėjimams skirtą konferenciją.
Mikalauskienė R. Lobis // Pirmadienis. – 1994, rugs. 26, p. 26 Seredžiuje (Jurbarko raj.).
Mikelėnas J. Biržų muziejus // Biržų žinios. – 1930, Nr. 15 Archeologija ir numizmatika muziejuje, Šližių dvaro kapinyno kasinėjimai.
Mikelėnas J. Mūsų senovė // Biržų žinios. – 1930, Nr. 32
Mikelevičiūtė A. Lietuviškų monetų lobis // Vakarinės naujienos. – 1980, bal. 26, p. 3 1979 m. rastas Vilniuje, prie šv. Onos bažnyčios.
Mikelinskas P. Sidabras // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 2, p. 39-41 Minimi sidabro lobiai.
Mikelionis D. Netikėtas radinys, menantis Biržų senovę // Biržiečių žodis. – 1997, bal. 17 Mūrinio pastato liekanos mieste.
Mikelionis D. Radiniai // Biržiečių žodis. – 1995, liep. 27 Biržų keramika.
Mikelionis D. Vietoj dvaro – bankas: Radvilos laikų radiniai Žemės ūkio banko kieme // Biržiečių žodis. – 1997, liep. 5, p. 3 Biržuose.
Mikelis A., Sukožauskas A. Įkopk į Šiaulės kalną // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1971, liep. 17 Kudinų-Šiaulėnų piliakalnis.
Mikeliūnaitė T. Saugokime kultūros paminklus // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1969, bal. 1 Apie rajono archeologijos paminklus.
Mikeška S. Minties laisvė perkasoje ir šalia jos // Tėvynė (Panevėžys). – 1993, vas. 1 Berčiūnų pilkapių kasinėjimai.
Miknevičius E. Atkasti XVI amžiaus kapai // Panevėžio balsas. – 1995, spal. 29, p. 2 Panevėžyje.
Mikołajczyk A. Skarby monet z XVI, XVII i XVIII wieku na byłym obszarze Wielkiego Księstwa Litewskiego: Materialy do inwentorizacji // Prace i materialy Muzeum Archeologicznego i Etnograficznego w Łodzi. Serja numizmatyczna i konserwatorska. – 1985, Nr. 5
Mikołajczyk A. Zbiory numizmatyczne Muzeum archeologicznego i etnograficznego w Lodzi. Seria Numizmatyczna i konserwatorska. – 1981(1982), Nr. 1, p. 5-67 P. 45 – mini Konstantino monetą iš Nemenčinės, p. 54 – Rybiškių-Vilniaus lobio lydinius, p. 61 – Vilniaus apyl. radinius.
Mikolajūnas A. “Pėduotų” akmenų atsiradimas // Trimitas. – 1927, Nr. 26, p. 826-828
Mikšys V. Dar kartą apie reliktinį akmenį // Vakarinės naujienos. – 1988, rugs. 2, p. 4 Žvėryno (Vilnius) akmuo.
Mikulevičius V. Kaunas. Donelaičio gatvėje, ant namo, pažymėto 75 numeriu // Lietuvos aidas. – 1991, rugs. 18, p. 8 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Mikulionis S. “Trakų štai didinga pilis” // Vakarinės naujienos. – 1985, rugpj. 14 Pilies restauracinių darbų apžvalga.
Mikulionis S. Aptvarinės pilys Lietuvoje // Statyba ir architektūra. – 1979, Nr. 11, p. 24-25
Mikulionis S. Atgims Trakų pusiasalio pilis // Gimtasis kraštas. – 1978, Nr. 8, p. 6
Mikulionis S. Buv. Imperatoriškosios archeologinės komisijos ir jos nario V. Šukevičiaus pastangos apsaugoti Trakų salos pilį // Kraštotyra. – 1986. – Kn. 20, p. 86-92
Mikulionis S. Die Inselburg Trakai. – V., 1982. – 62 p. – Tas pat anglų k
Mikulionis S. Du momentai iš Trakų pusiasalio pilies tyrinėjimo ir apsaugos istorijos // Kraštotyra. – V., 1982. – Kn. 15, p. 81-87 1854 m. E. Tiškevičiaus kasinėjimai ir 1907 m. Dominikonų bažnyčios ardymas.
Mikulionis S. Gediminas ir Trakai // Vakarinės naujienos. – 1991, spal. 21
Mikulionis S. Gynybinės architektūros paminklų konservavimas ir restauravimas // Muziejai ir paminklai. – V., 1968. – P. 103-111
Mikulionis S. Kai kurie duomenys apie dominikonų pastatų Trakų pusiasalio pilyje architektūrą // LTSR architektūros klausimai (V.). – 1986, t. 8, sąs. 2, p. 97-103
Mikulionis S. Kokia Trakų Didžiosios pilies ateitis // Statyba ir architektūra. – 1978, Nr. 3, p. 29-30
Mikulionis S. Kur dunkso Trakų pilys / Pokalbis su žurnalistu J. Vercinkevičiumi // Literatūra ir menas. – 1983,Nr. 15, p. 9
Mikulionis S. Medininkų pilies apsauga ir konservavimas // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 7-13
Mikulionis S. Medininkų pilis // Tiesa. – 1992, liep. 4, p. 5
Mikulionis S. Mūsų laukia dideli darbai // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 9, p. 5 Vilniaus pilis.
Mikulionis S. Pilis // Respublika. – 1990, gruod. 30, p. 12 Trakų salos pilis.
Mikulionis S. Trakų įkūrimo ir urbanistinės raidos klausimu // Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). –1977, t. 5, sąs. 4, p. 38-63
Mikulionis S. Trakų pilių medinių konstrukcijų mįslės // Statyba ir architektūra. – 1971, Nr. 10, p. 26
Mikulionis S. Trakų pilys // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 3, p. 4-7
Mikulionis S. Trakų pusiasalio pilį – į Juodąją knygą // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 45, p.5
Mikulionis S. Trakų salos ir pusiasalio pilių statybos istorija, remiantis atliktais architektūriniais tyrimais // Muziejai ir paminklai. – V., 1968. – P. 59-65
Mikulionis S. Trakų salos pilis. – V.: Mintis, 1978. – 63 p. Taip pat rusų k. Vilniuje, 1978 m., anglų ir vokiečių k. Vilniuje, 1982 m Rec.: Abramauskas S. Mūsų pilys // Naujos knygos. – 1978, Nr. 5, p. 37.
Mikulionis S. Trakų salos pilis: Svarbiausi faktai, skaičiai. – V., 1988. – 8 p. – Tas pats leid. rusų k
Mikulionis S. Trakų salos pilis: Svarbiausios žinios. – V., 1987. – 23 p.
Mikulionis S. Vakarų Europos ir Bizantijos architektūros tradicijos XIII-XIV a. Lietuvoje // Europos dailė: Lietuviškieji variantai. – V., 1994. – P. 39-48 Medininkų ir Krėvos pilys.
Mikulionis S. Vytauto bažnyčia Trakuose // Kultūros barai. – 1968, Nr. 9, p. 73-74 Mini 1967 m. prie Bernardinų bažnyčios likučių rastus gotikinius mūrus.
Mikulionis S. Zamek w Trakai // Czerwony sztandar. – 1978, bal. 6
Mikulionis S., Abramauskas S. Trakų miesto ir jo gynybinės sistemos susidarymo bruožai // Architektūra ir miestų statyba. – 1971, sąs. 1, p. 67-86
Mikulionis S., Abramauskas S. Trakų pusiasalio pilies statybos raida naujų tyrimų šviesoje // Architektūra ir miestų statyba. – 1973, sąs. 2, p. 73-104
Mikulionis S., Baliulis A. Senieji Trakai – piliavietė ir buvęs Benediktinų vienuolynas // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – 1981, t. 7, sąs. 1, p. 13-27
Mikulionis S., Žilevičius L. Pirmasis Trakų salos pilies apsaugos projektas // Vakarinės naujienos. – 1989, saus. 6, p. 11
Mikułko A. Raboty konserwatorskie na Górze Zamkowej w Nowogrodku // Kurjer Wileński. – 1930, spal. 8, p. 3 Naugarduko pilis.
Mikuta A. Stovykla ant piliakalnio // Tiesa. – 1978, rugs. 22 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Milainiai (Panevėžio apskr.). Įdomus radinys // Ūkininkas. – 1928, Nr. 28, p. 5 Molainių (Panevėžio raj.) monetų lobis.
Milašius O. V. Lietuvių tautos kilmė / Iš prancūzų k. vertė V. Raščius // Problemos. – 1982, Nr. 27, p. 94-107.
Milčiūtė E. Tyrinėjama Kauno pilis // Komunizmo vėliava (Vilkija). – 1959, saus. 17 Kauno pilis.
Mileris J. Lietuvos rytuose atsidarė mūsų krašto priešistorijos archivas // Kosmos. – 1928, Nr. 7/8, p. 338 Kapinynas prie Merkinės, Mildupio ir Merkio santakoje (Varėnos raj.).
Miliauskas A. Kaip pas senovės lietuvius raguoti šalmai atsirado // Trimitas. – 1928, Nr. 4, p. 129-132
Miliauskas R. Medikas mokslininko chalatu // Kalba Vilnius. – 1974, Nr. 33, p. 13 Apie antropologą Gintautą Česnį.
Miliauskas S. Ar senovės Lietuviai turėjo ryšių su aigiptėnais? // Trimitas. – 1928, Nr. 5, p. 137-160
Milieška M. Archeologai ieško lobių // Tiesa. – 1979, vas. 14, p. 4 Tyrinėjama Vilniaus universiteto teritorija.
Miliukas M. Kernavė – mano žemė // Draugystė (V.). – 1966, gruod. 3. – Tas pat: Komunizmo vėliava (K.). – 1966, gruod. 11
Miliukštis R. Gedimino pilis restauruota // Tiesa. – 1949, liep. 13 Vilniuje.
Milius J. Kodėl nepažįstam savo krašto? // Garsas (Brooklyn). – 1929, Nr. 47, p. 7 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Milius V., Tautavičius A. Ignas Jablonskis // Mūsų kraštas. – 1993, Nr. 1, p. 141-144
Milkevičiūtė G. Archeologai atskleidžia reprezentacinių Prezidentūros rūmų teritorijos paslaptis // Vakarinės naujienos. – 1997, rugpj. 18, p. 1-2 Prezidentūros teritorijos tyrinėjimai Vilniuje
Milkevičiūtė G. Žvilgsnis į akmens amžių // Vakarinės naujienos. – 1983, liep. 30, p. 4 Apie Biržulio (Telšių raj.) ež. pakrančių gyvenvietės.
Milośnicy starego Wilna / W. G. // Goniec Wileński. – 1909, gruod. 23 (saus. 5). Lenkų mokslo bičiulių draugijos archeologijos sekcija.
Miltakis A. Iškasti žmogaus griaučiai // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 29, p. 9 Gargžduose rastas kapas su įkapėmis.
Milžinkapiai / Alfa // Mūsų kraštas. – 1930, liep. 3 (Nr. 8), p. 3 Mėlėnų (Pasvalio raj.) pilkapiai.
Milžinkapiai // Lietuva. – 1924, gruod. 23, p. 8. Pliūpų (Kėdainių raj.) kapinynas.
Milžinkapiai ir pilkapiai Biržų apskrityje / V.M. // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 5 (Nr. 427), priedas, p. 2. Mini keletą piliakalnių.
Milžinkapiais paženklintoje žemėje vėl skamba dainos // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 33, p. 8 Pypliai (Kauno raj.) esą Pilėnai.
Milžinkapis laukia sutvarkymo // Ūkininko patarėjas. – 1939, Nr. 39, p. 7 Turčinų (Šakių raj.) piliakalnis.
Milžinkapių karalijoj / Senovės Mylėtojas // Lietuva. – 1923, rugpj. 3, p. 3. Bugailiškių ir Gaigalių (Kupiškio raj.) piliakalniai, Mielūnų ir Miškinėlių (Kupiškio raj.) bei Visėtiškių (Anykščių raj.) kapinynai.
Milžino Girkonto brasta // Vakarai (Klaipėda). – 1938, saus. 21, p. 4 Naikių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Milžinų kaulais grindžia kelius / Mažeikių Dėdė // Mūsų rytojus. – 1930, Nr. 26, p. 8 Naikių (Mažeikių raj.) pilkapiai.
Min. Szaulys w Wilnie w towarzystwie prof. prehistorii uniwersytetu kowienskiego i rektora U.J.P. // Kurjer Wileński. – 1939, liep. 20, p. 1 Informacija apie J. Puzino lankymąsi Vilniuje.
Minajevas A. Tyli senkapių kalba // Leninietis (Šiauliai). – 1985, rugpj. 13 Mažeikių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Mindaugo pilies paslaptys / A. Gėlinis // Trimitas. – 1926, Nr. 43, p. 1357 Liškiava (Varėnos raj.).
Mindaugo sostas / Bastūnas // Mūsų rytojus. – 1934, liep. 24, p. 6 Kernavės piliakalnis.
Mindaugo sostinės Vorutos beieškant // Šviesos keliai. –1935, Nr. 8, p. 489 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Mineikis J. Ylakių praeitis ir dabartis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 8, p. 6 Erkšvos (Skuodo raj.) alkos kalnas.
Mineikis J. Kalnas kuriame skamba varpai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 17, p. 5 Erkšvos (Skuodo raj.) alkos kalnas.
Ministrai apžiūrėjo senovės kapinyną // Laikas. – 1938, liep. 14, p. 4 Eigulių (prie Kauno) kapinynas.
Ministras pirmininkas apžiūrėjo V šimtmečio iškasenas // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 14 (Nr. 311), p. 10 Eigulių (prie Kauno) kapinynas.
Minkevičius V. Lietuvos akmenys // Lietuvos pionierius. – 1970, gruod. 5 Minimi ir istoriniai-archeologiniai akmenys.
Mirė Lietuvos geradaris // Trimitas. – 1922, Nr. 45, p. 16-17.
Mirė M. Alseikaitė-Gimbutienė // Vakarinės naujienos. – 1994, vas. 4, p. 2. – Tas pat: Respublika. – 1994, vas. 4, p. 2; Tiesa. – 1994, vas. 4, p. 3; Kauno diena. – 1994, vas. 4, p. 1
Mirė pasaulio mokslininkė M. Gimbutienė // Lietuvos rytas. – 1994, vas. 4, p. 3
Mirė prof. Jonas Puzinas // Darbininkas (Brooklyn). – 1978, bal. 21
Mirė senovės dalykų rinkėjas // Viltis. – 1912, saus. 1 (14), p. 3. Žinutė apie kolekcionieriaus B. Šulskio mirtį Vilniuje.
Mirė žymus Žemaičių krašto kultūros darbuotojas / G.V. // Ateitis. – 1944, bal. 13. S. Ličkūnas (1884-1944.IV.8).
Miroslavas. Įdomus piliakalnis // Rytas. – 1935, rugs. 28, p. 6 Pupasodžio-Tolkūnų (Alytaus raj.) piliakalnis.
Misevičius V., Šalūga R. Surastas Vilkpėdės akmuo // Komjaunimo tiesa. – 1958, geg. 25 Vilnius.
Misiukaitė D. Meno darbuotojų rūmų (buvusių reprezentacinių) trečiasis “D” korpusas S.Daukanto a. 3/8 // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 58-61 Vilniaus senamiestis
Misiukaitė D. Sklypas Didžiojoje g. 47. Vilniaus senamiesčio 50-asis kvartalas // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 55-57 Vilniaus senamiestis
Misiukaitė D. Vilniaus Kalnų parko teritorijos žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 153-154 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Misiukaitė-Luchtanienė D. XVI a. pabaigos – XVIII a. pradžios ūkinės paskirties krosnis Vilniuje // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 13-16
Misiukevičius V. Mažoji lietuva – amžiais lietuvių gyvenamas kraštas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 13 ir 14
Misiulis E. Apleistas senkapis // Valstiečių laikraštis. – 1987, saus. 13, p. 4. Jutiškių-Stanionių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Misiulis E. Direktorius įspėtas // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 37, p. 15 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Misiulis E. Paminklosaugos realybė: kairė nežino, ką daro dešinė // Lietuvos rytas. – 1997, spal. 7, priedas: Sostinė, p. 5 Dėl šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriaus kasinėjimų.
Misiulis E. Rūmai ant Pilies kalno // Tiesa. – 1977, spal. 12 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Misiulis E., Kuncevičius A. Apie paminklą ir kultūringumą // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 39, p. 10
Misiūnienė I. Trakų istorijos muziejus. – V., 1967. – 31 p
Miszkiewicz B. Crania Lithuanica, Polonica et Ruthenica. Groby z okresu brązu i wczesnego średniowiecza Peresopnica, Wolica Nowa, Žwirble, Poszuszwie, Turów, Sałapiaciszki i Bazar Nowy // Materiały i prace antropologiczne (Wrocław). – 1956, Nr. 25, p. 90-91 Žvirbliai (Naujoji Vilnia) ir Pašušvys (Kėdainių raj.), Salapiaciškės (Lydos apskr.).
Mišeikis V. Apie šventą Alko kalną // Žemaičių saulutė (Plungė). – 1998, kovo 20, p. 6 Alko kaime (Rietavo seniūnija).
Miškinis A. Dėl Lietuvos miestų atsiradimo laiko // Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). –1977, t. 5, sąs. 4, p. 25-31
Miškinis A. Kada atsirado ir kokie buvo pirmieji Lietuvos miestai // Statyba ir architektūra. – 1975, Nr. 5, p. 30-32
Miškinis A. Kaip kūrėsi ir statėsi Veliuona // Šviesa (Jurbarkas). – 1973, kovo 1-15
Miškinis A. Kaip, kur ir kada kūrėsi Šiaulių miestas? // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1984, kovo 16
Miškinis A. Prie Klaipėdos kūrimosi ir vystymosi ištakų // Statyba ir architektūra. – 1974, Nr. 11, p. 28-31
Miškinis A. Susitikimas su senoliais // Kultūros barai. – 1975, Nr. 1, p. 49-51 Apie E. Volterį.
Miškinis A. Trakai: senovė ir nūdiena // Literatūra ir menas. – 1979, Nr. 2, p. 8-9 Pilys, senamiestis.
Miškinis A. Veliuonos istorinė urbanistinė raida // Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). –1977, t. 5, sąs. 4, p. 64-89
Miškinis J. Būdingas Poteronių piliakalnis / J.M.-nis. // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 20 (Nr. 386), p. 4 Alytaus raj.
Miškinis J. Daugiau meilės mūsų istorijos palaikams // Lietuva. –1926, vas. 26, p. 4
Miškinis J. Kuklus Dzūkijos kampelis // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 26, p. 8 Akmens (Varėnos raj.) bažnytkaimis, šventas akmuo.
Miškinis J. (?) Susirūpinkime senovės paminklų apsauga / J.M. // Vilniaus balsas. – 1940, rugs. 7, p. 3. Paminklų apsauga.
Miškinis J. 1000 akacijų Merkinės piliakalnyje // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 23, p. 4B
Miškinis J. Birštonas – Vytauto Didžiojo poilsio vieta // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 5 (Nr. 427), priedas, p. 2 Birštono piliakalnis ir Ožkų pečiumi vadinamas akmuo (Prienų raj.) .
Miškinis J. Būdingoje Dzūkijoje daug slepiasi istorinių turtų / J. M. // Vilniaus balsas. – 1940, liep. 23, p. 7
Miškinis J. Būdingosios Stakliškės. Apylinkėje daug dar yra senovės paminklų // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 31 (Nr. 412), p. 6
Miškinis J. Dzūkija laukia archeologo // Lietuvos aidas. – 1939, bal. 29 (Nr. 194), priedas, p. 3
Miškinis J. Kunigaikščio Margio tėviškė – Punia vėl stropiai tvarkoma // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 1 (Nr. 264), p. 4
Miškinis J. Kunigaikščio Margio tvirtovėje vykdomi dideli darbai ir gražinama Punia // Lietuvos aidas. – 1938, gruod. 2 (Nr. 548), p. 5 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Miškinis J. Liškiava – Dainavos krašto tvirtovė // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 7 (Nr. 280). Iliustruotas kultūros priedas Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Miškinis J. Punia tikrovėje ir padavimuose // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 21, p. 6B
Mituzienė A. Lyg gyvoji Vilniaus pilių dvasia architektas Sigitas Lasavickas pirmasis pamatydavo tai, ką vėliau įrodydavo archeologai // Lietuvos aidas. – 1996, rugpj. 10, p. 1, 23
Mituzienė A. Nesiliauja aistros dėl Marijos Gimbutienės knygų // Lietuvos rytas. – 1997, gruod. 23, priedas: Mūzų malūnas, p. 8 M. Gimbutienė
Mizgirienė A. Jonas Bicka ir kraštotyra // Tauragiškių balsas. – 1995, gruod. 2
Mizgirienė A. Žodis Dauglaukio skalviams // Gimtinė. – 1998, Nr. 8, p. 4 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Mykolaitienė J. Atrastas lobis // Lenino keliu (Utena). –1956, spal. 25 Vosgėliai (Utenos raj.).
Mykolaitienė J. Daugiau dėmesio archeologinių ir istorinių paminklų apsaugai // Lenino keliu (Utena). – 1953, bal. 15
Mykolaitienė J. Saugokime archeologinius paminklus // Lenino keliu (Utena). – 1956, liep. 10
Mykolaitienė J. Utenos miesto kilmė // Lenino keliu (Utena). – 1956, spal. 9 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Mykolas Michelbertas: Bibliografinė rodyklė, 1961-1989 / Sudarė A. Tautavičius. – V., 1990. – 27 p.
Mjr. P. Tarasenkos paskaita // Kardas. – 1926, Nr. 9, p. 142 Apie alkas, Romuvą.
Młyński L., Rolska A. Pierwsza stolica Litwy // Czerwony sztandar. – 1971, rugpj. 25 Kernavė.
Młyński L., Rolska A. Posród kurhanów, szumiącej dąbrowy // Czerwony sztandar. – 1971, spal. 19 Dūkštų (Vilniaus raj.) pilkapynai.
Mockūnas L. Tarp atkastų miestų ir senų bažnyčių. Kelias į Kernavę // Akiračiai (Chicago). – 1987, Nr. 1, p. 3 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Mockus A. Ylių-Ižiniškių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1970, birž. 18
Mockūtė A. Seniausias šalies šulinys – Lieporių I gyvenvietėje // Šiaulių kraštas. – 1997, rugpj. 19, p. 3 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Modernizuotas piliakalnis // Šluota. – 1968, Nr. 10, p. 2 Gėluva (Raseinių raj.).
Mokytojas liaudies kultūros senienų rinkimo darbe / M.G. // Švietimo takais. 1926-1936. – Švenčionys, 1936. – P. 16-20. Aptariamas Švenčionių lietuvių gimnazijos archeologijos rinkinys.
Mokslas apie papuošalus // Kalba Vilnius. – 1968, Nr. 45, p. 5 Pokalbis su R. Kulikauskiene.
Mokslinė konferencija // Vakarinės naujienos. – 1958, kovo 19 1948-1958 m. archeologinių tyrinėjimų konferencija.
Mokslininkės gimimo ir mirties sukaktis // Lietuvos aidas. – 1995, saus. 24, p. 3 M. Gimbutienės mirties metinės
Mokslininkų archeologų konferencija // Tiesa. – 1950, gruod. 27
Mokslo mylėtojų draugijos posėdis // Viltis. – 1908, saus. 18 (31), p. 4. Apie V. Šukevičiaus ketinimą skaityti paskaitą apie Trakus.
Molėtai. Aukų kalnas // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 8 (Nr. 301), p. 6 Prie kelio į Videniškes (Molėtų raj.).
Monczuńska T. Wspomnienie pośmiertne // Słowo. – 1925, bal. 5, p. 3 T. Narbuto dukters atsiminimai.
Mončinskas G. Dingusio pilkapyno atradimas // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 15 Vasilevščyzna (Vilniaus raj., Rudaminos apyl.).
Monety litewskie z czasów Witolda // Dzień Kowieński. – 1930, rugs. 6/8, p. 10 Vilniaus (Rybiškių) lobis.
Monety z XVII stuliecia wykopano koło Želaznej Chatki // Słowo. – 1939, geg. 10, p. 7 Vilnius, Mažosios Jeruzalės gatvės lobis.
Monetų lobiai // Kauno tiesa. – 1963, liep. 28 XVII a. lobis Trakų raj.
Monetų lobis // Tiesa. – 1965, bal. 25 Nartelio (Marijampolės raj.) lobis.
Mongelis S. Akmenys // Spartuolis (Trakai). – 1971, lapkr. 23
Mongirdaitė L. Atrasta Lizdeikos šventykla // Mokslo Lietuva. – 1990, Nr. 11, p. 1. Trumpai atpasakota iš “Gimtasis kraštas”. – 1990, spal. 18, p. 3 Verkiai, Vilnius.
Monografija apie Apuolę // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 42, p. 1011. Rašo V. Nagevičius ir E. Volteris.
Monstvilas K. Vilnios žiočių geologija ir geomorfologija // Geografinis metraštis. – 1976, t. 14, p. 183-198 Vilniaus pilių teritorija.
Montelius O. Sur le premier āge du fer dans les provinces Baltiques de la Rusie et en Pologne // Congrčs international d’anthropologie et d’archéologie préhistoriques a Buda-Pest, 1876. – Budapest, 1877. – T. 1, p. 481-493.
Moora H. Bemerkungen über einige ostbaltische Schmucksachen der jüngeren Eisenzeit. I. Die ostbaltische, insbesondere die estländische Halsringe // Sitzungsberichte der Gelehrten Estnischen Gesellschaft 1928 (Tartu). – 1930, p. 141-170
Moora H. Die Eisenzeit in Lettland bis etwa 500 n. Chr.– Tartu; Dorpat, 1929. – I. Die Funde. – 194 p., priedas (atskiras sąsiuvinis su 44 lentelėmis). – 2-oji dalis – 1938 m
Moora H. Die Eisenzeit in Lettland bis etwa 500 n. Chr. – Tartu, 1938. – D. 2. – 749 p Rec.: Šturms E. // Latvijas vēstures instituta žurnals (Rīga). – 1938, Nr. 1, p. 146-152.
Moora H. Die wichtigsten Ergebnisse der Burgbergforschung im Ostbaltikum // Bericht über den V. Internationalen Kongress für Vor- und Frügeschichte. Hamburg, 1958. – Berlin, 1961. – P. 554-556
Moora H. Eine memelländische Halsringform // Prussia (Königsberg). – 1939, t. 33, p. 231-235 Apie vytinių antkaklių grupę.
Moora H. Einige Ergebnisse der Burgbergforschung im Ostbaltikum // Suomen museo (Helsinki). – 1967, p. 64-96
Moora H. Käsitöö arenemisjärg Baltimail 12.-13. sajandil // Pronksijast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 123-128 Apie amatus Pabaltijyje XII-XIII a.
Moora H. Neue Funde der Bronze und frühen Eisenzeit aus Estland // Sitzungsberichte der Gelehrten Estnischen Gesellschaft (Tartu). – 1937, t, 1, p. 365-370 Apie Steponavos (Anykščių raj.) radinį.
Moora H. Tutuli de l’age du fer romain dans la region de la Baltique orientale // Literarum Societas Eesthonica. 1838-1938. Liber Saecularis. – Tartu, 1938. – T. 2, p. 447-454 Aptaria apskritines seges, plokštelinius, antsmilkinius ir kt.
Moora H. Über den ostbaltischen Handel im 12.-13. Jahrhundert // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. – Wrocław etc., 1968. – P. 517-525
Moora H. Zur Frage der Entstehung des Ostbaltischen Historischen Kulturgebietes // Труды VII международного конгресса антропологических и этнографических наук. – М., 1971. – Т. 11, c. 267-272 Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 70-71.
Moora H. Zur Frage nach der Herkunft des ostbaltischen emailverzierten Schmuks // Suomen Muinaismuistoyhdistyksen Aikakauskirja (Helsinki). – 1934, t. 40, p. 75-90
Moora H. Zur Viehhaltung und Jagd im Ostbaltikum in der zweiten Hälfte des 1. Jahrtausends und Anfang des 2. Jahrtausends // Actes du VII-e Congress international des sciences Prehistoriques et Protohistoriques. Prague 21-27 Aōut 1966. – Prague, 1970. – T. 2, p. 1183-1190
Moora H., Ligi H. Wirtschaft und Gesellschaftsordnung der Völker des Baltikums zu Anfang des 13. Jahrhunderts. – Tallinn, 1970. – 100 p
Moora Harri // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2. p. 851-852
Morauskienė E. Atgyja praeitis // Biržiečių žodis. – 1979, birž. 16 Biržų muziejaus archeologinė ekspozicija.
Morauskienė E. Dar apie Eiskudžių lobį // Biržiečių žodis. – 1977, saus. 8
Morauskienė E. Vertingas radinys // Biržiečių žodis. – 1975, geg. 17, p. 4 Eiskudžių monetų lobis.
Morauskienė E., Butkevičius A. Žvilgsnis į praeitį // Biržiečių žodis. – 1975, birž. 28 Muoriškių (Biržų raj.) pilkapiai
Morawski S. Od Merecza do Kowna // Teka Wileńska. – 1858, sąs. 6, p. 61-63. Minimi keli piliakalniai.
Morelowski M. Bazylika Wileńska // Kurjer Wileński. – 1932, saus. 19, p. 2 Vilniaus pilis, karalių kapai Vilniaus Katedroje.
Morelowski M. Odkrycia Wileńskie // Alma Mater Wilnensis. – 1932, sąs. 10, p. 43-64 Vilniaus pilis, karalių kapai Vilniaus Katedroje.
Morelowski M. Wielkie święto królewskiego Wilna. Odkrycie królewskich szczątków // Kurjer Wileński. – 1931, rugs. 23, p. 2
Morelowski M. Zamek najeziorny trocki a žródła jego formy zachodnie i czarnomorskie // Sprawozdania z posiedzień Towarzystwa Nauk Warszawskiego. Wydz. 2. Nauk historycznych, spolecznych i filozoficznych. – Warszawa, 1947. – P. 47-56 Trakų salos pilis.
Morelowski M. Zamek najeziorny w Trokach a žródła formy zachodnie i czarnomorskie. Studijum z dziejów architektury, urbanistyki i karaimsko-tatarsko-ormianskich migracyj // Myśl karaimska (Wrocław). – 1946
Morkelis K. Apuolė // Karys. – 1932, Nr. 32, p. 636-637. Apuolė (Skuodo raj.).
Morkūnas P. Medžiais apsodyti piliakalnius // Laisvė. – 1921, rugpj. 23, p. 2. Šakališkių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Morkūnas V. Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Tytuvėnuose // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 42-44
Morozovas A. Aptikti nežinomi piliakalniai // Komjaunimo tiesa. – 1964, lapkr. 10 Gaurės (Tauragės raj.) apylinkės paminklai.
Morozovas A. Archeologinė ekspedicija Gaurėje // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, geg. 26 Žvalgomoji ekspedicija.
Morozovas A. Prancūzkapis ar Prūskapis? // Tauragiškių balsas. – 1992, vas. 1 Gauraičių kaime.
Mortensen H. Die litauische Einwanderung nach Ostpreussen // Prussia (Königsberg). – 1933, t. 30, d. 1, p. 133-141
Mortensen H. Die Notienalitätengrenze zwischen Altpreussen und Litauen // Zeitschrift für Gesellschaft der Erdkunde (Berlin). – 1922, sąs. 1/2, p. 53-56. Rec.: Zajączkowski S. // Ateneum Wileńskie. – 1929, t. 6, sąs. 3/4, p. 668-669.
Mortensen H. Die völkische Verhältnisse der Ostseerandgebiet zwischen Weichsel und Finnischen Meerbusen // Geographische Zeitschrift (Berlin). – 1924, t. 30., p. 177-187. Rec.: Zajączkowski S. // Ateneum Wileńskie. – 1924, t. 6, sąs. 3/4, p. 669-670.
Mortensen H. Landschaft und Besiedlung Litauens in frühgeschichtliche Zeit // Baltische Lände. – Leipzig, 1939. – T. 1, p. 330-349
Mortensen H. Neues zur Frage der Mittelalterlichen Nordgrenze der Litauer // Zeitschrift für slawische Philologie (Heidelberg). – 1933, t. 10, p. 273-305 Rec.: Pryšmantas V. Nauji vokietininkų prasimanymai // Lietuvos aidas. – 1934, liep. 13, p. 6.
Mortensen H. Žemaičių augštės reikšmė žemaičių giminystės sienai nustatyti // Švietimo darbas. – 1922, Nr. 1/2, p. 32-35.
Mortensen H., Mortensen G. Die Besiedlung des nordöstlichen Ostpreussens bis zum Begin der 17. Jahrhunderts. – Leipzig, 1937. – T. 1. – 20, 212 p.; T. 2. – 254 p
Mortensen H., Mortensen G. Wikinger-ortsnamen an der unteren Memel // Nachrichten der Akademie der Wissenschaften. Philosophische-Historische Klasse (Göttingen). – 1941, p. 175-184
Most czy baszta ? // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 1, p. 3 Mūrų liekanos prie Žaliojo tilto.
Moškėnų kalnas / Jonas G-nas. // Šaltinis (Seinai). – 1909, rugs. 14. Moškėnų (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Moškėnų kalnas / Klišių Jonas // Šaltinis (Marijampolė). – 1930, Nr. 23, p. 296 Moškėnų (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Moškėnų piliakalnis / A.V-is. // Mūsų rytojus. – 1927, Nr. 25, p. 7. Rokiškio raj.
Motykę z przed kilku tysięcy lat wykopano koło Turniszek // Słowo. – 1938, lapkr. 20, p. 11 Prie Vilniaus, Neryje, rastas raginis kaplys.
Motuza G., Girininkas A. Lietuvos geologinė sandara ir etnogenezė // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 3-13
Mugurēvič Ē. Prof. dr. Marija Gimbutienė (1921.23.01 – 1994. 02.02) // Zinātnes vēstnesis (Rīga). – 1994, Nr. 9
Mugurevičs E. A historical survey and present problems of archaeological science in the Baltic states // Journal of Baltic studies (Hackettstown N. Y.). – 1993, t. 24, Nr. 3, p. 283-294
Mugurēvičs Ē. Ethnic processes in Baltic inhabited territories and the emergence of Latvian nation in the 6th to the 16th century // Humanities and Social Sciences. Latvia (Rīga). – 1997, sąs. 3, p. 75-92
Mugurevičs E. Geografiskais traktats “Descriptiones terrarum” un ta informacijas avoti par austrum Baltijas tautam 13. gadasimta vidū // Latvijas Zinatnu akadēmijas vestis. A (Rīga). – 1995, Nr. 7/8, p. 23-30
Mugurēvičs Ē. Krustiņveida piekarini Latvijā laikā no 11. lidz 15. gs. // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 220-239 Kryžiaus formos kabučiai.
Mugurēvičs Ē. Kurlands Siedlunsplätze in frühgeschichtlicher Zeit // Archaeologia Baltica. – V., 1997. – T. 2, p. 85-93
Mugurēvičs Ē. Zur Archäologie mittelalterlicher Burgen in Lettland // Lübecker Schriften zur Archäologie und Kulturgeschichte (Bonn). – 1986, t. 12, p. 241-259
Mugurēvičs Ē., Tautavičs A. Baltu tautu etnogenēzes arheologiskās izpētes stāvoklis un uzdevumi // Latvijas PSR Zinātnu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1978, Nr. 2, p. 111-121
Mühlen B. Die Kultur der Wikinger in Ostpreussen // Bonner Hefte zur Vorgeschichte. – 1975, Nr. 9. – 287 p Rec.: Гуревич Ф. Д. // Скандинавский сборник.– Таллин, 1977. – Т. 22, с. 241-248.
Mukaitė L. Palanga, Birutės kalnas // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1994, birž. 28, liep. 1
Mukienė D. Kuršiai // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1994, birž. 10, 14, 21
Mukienė D. Naglio kalnas: Piliakalnis? Kopa? Kapai? // Klaipėda. – 1994, rugs. 23, 30 Palangoje.
Mukienė D. Naglio kalnas: Piliakalnis? Kopa? Kapai? // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1995, vas. 21, kovo 3
Mulevičienė I. Dėl termino “žiedžiamasis ratas” // MADA. – 1971, t. 2, p. 123-129
Mulevičienė I. Lietuvos X-XVI amžių kapinynų keramika / I. Sadauskaitė-Mulevičienė // MADA, – 1965, t. 2, p. 41-58
Mulevičienė I. Puodų ženklai Lietuvos teritorijoje XII-XVI amžiais // MADA. – 1970, t. 1, p. 135-145
Mulevičienė I. Žiedžiamojo rato pasirodymo Lietuvos teritorijoje klausimu // MADA. – 1971, t. 2, p. 111-122
Müller-Wille M. Pferdegrab und Pferdeopfer im frühen Mittelalter // Berichten van de Rijksdienst voor het Oudheidk undig Bodemonderzoek (Amersfoort). – 1972 (1970-1971), t. 20/21, p. 119-248 P. 176-180, 229-230 – žirgų kapai Lietuvoje.
Mundrys E. Po namų pamatais – kapai // Pirmadienis. – 1994, rugpj. 22, p. 4
Mundrys V. Katros žmonės išsikelti nenori // Lietuvos žinios. – 1998, liep. 22, p. 12-13 Katros (Varėnos raj.) akmens amžiaus gyvenvietė.
Muralienė M. Archeologiniai paminklai // Kibirkštis (Plungė). – 1981, gruod. 15
Muralienė M. Gandingą išsaugosime // Kibirkštis (Plungė). – 1988, saus. 7 Piliakalnis.
Muralienė M. Talkininkavome prie Gandingos piliakalnio // Kibirkštis (Plungė). – 1988, birž. 4
Murauskienė D. Restauratorė Bronė Pinkevičiūtė // Lietuvos dailės muziejus: Metraštis. – V., 1998. – Kn. 2, p. 456-458 1921.IX.16-1995.II.10.
Mūrinė statyba Lietuvoje jau buvo žinoma XIII amžiuje: iš “Vienybė” // Tautos praeitis (Chicago). – 1960, t. 1, kn. 2, p. 303. (1959, spal. 23) Kauno pilis.
Mūrinė statyba pas senovės lietuvius // Ateitis. – 1943, saus. 30, p. 3 Spėja buvus nuo XIV a. vidurio
Mury obronne Dolnego zamku w Wilnie. Wykopaliska na placu Katedralnym // Goniec poranny. – 1939, birž. 14, p. 5 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Murnikaitė L. Gintaro dirbiniai Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinyno vyrų kapuose // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas. Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 34-35
Museum in Nidden // Königsberger Allgemeine Zeitung. – 1933, liep. 6. – Nurodoma pagal: Urbšienė M. Lituanistika. 1933. – K., 1934, p. 17, įrašas Nr. 201
Musianowicz K. Przyczynek do kontaktów Polsko-Pruskich w początku średniowiecza // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1976, t. 41, sąs. 4, p. 393-398 XIII-XIV a. segė.
Musianowicz K. Wczesnośredniowieczny kurhan w Rekanciszkach, rejon Nowowilejka, na tle wschodnio litewskich kurhanów // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1968, t. 33, p. 338-353 Rokantiškės (prie N. Vilnios).
Musneckienė R. Paalksniuose rastas unikalus pilkapio akmenų vainikas // Šiaulių kraštas. – 1998, liep. 17, p. 3 Paalksniai (Kelmės raj.).
Musteikis A. Bendro žodžio beieškant // Aidai (Brooklyn). – 1954, Nr. 2, p. 89-90 Senoji baltų religija.
Musteikis A. Dėl kelių į senąją lietuvių religiją // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 9, p. 425-426
Musteikytė A. Piplių piliakalnis // Lietuvos pionierius. – 1951, Nr. 27 Pypliai (Kauno raj.).
Musteikytė D. Ar reikia tirti Gedimino mindytą žemę // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 4, priedas: Sostinė Vilniaus pilys
Musteikytė D. Archeologai atkasė viduramžių bokštą // Lietuvos rytas. – 1996, birž. 21, priedas: Sostinė Vilniaus pilys
Musteikytė D. Archeologai tiki radę pagonybės laikų šventyklą // Lietuvos rytas. – 1996, lapkr. 21, priedas: Sostinė, p. 51 Vilniaus miestas
Musteikytė D. Pilių šeimininkų svajonė – aukštinti Gedimino bokštą // Lietuvos rytas. – 1997, lapkr. 19, priedas: Sostinė, p. 9, 11 Vilniaus pilis
Musteikytė D. Prezidentūros kiemuose – XVI amžiaus rakandai // Lietuvos rytas. – 1997, bal. 23, priedas: Sostinė, p. 2 Prezidentūros teritorijos tyrinėjimai Vilniuje
Musteikytė D. Prezidentūros parke archeologai aptiko gynybinės sienos liekanas // Lietuvos rytas. – 1997, liep. 15, priedas: Sostinė, p. 1. Prezidentūros teritorijos tyrinėjimai Vilniuje
Musteikytė D. Prie bažnyčios atkasti žmonių kaulai įžiebė konfliktą. Atkasti šv. Mikalojaus bažnyčios pamatai Vilniaus archeologams priminė senas problemas // Lietuvos rytas. – 1997, spal. 3, priedas: Sostinė, p. 1, 3 Vilniaus miestas
Musteikytė D. Už neištikimybę baudžiami ir balandžiai // Lietuvos rytas. – 1997, kovo 22, priedas: Sostinė, p. 12 Apie archeologo S. Patkausko hobį.
Musteikytė D. Vakar Katedros aikštėje atkasti gyvenvietės pėdsakai // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 12, priedas: Sostinė, p. 36 Vilniaus pilys
Mūsų krašto senovės liekanos. Didlaukių durpyno paslaptis // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 28, p. 6 Mažeikių raj.
Mūsų istorijos lapeliai. Veliuona / V.P. // Karys. – 1923, Nr. 1, p. 11-12; Nr. 3, p. 30-31. Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Mūsų istorinės vietos / Ateities Švyturys // Šaltinis (Marijampolė). – 1927, Nr. 34, p. 535 Medelių sodinimas ant piliakalnių.
Mūsų iškasenos / Karingasis // Dienos naujienos. – 1932, rugs. 16, p. 2 Dėl ketinimo Apuolės radinius išvežti į Švediją.
Mūsų įžymenybių galerija // Sekmadienis. – 1929, Nr. 26, p. 5 Feljetonas apie E. Volterį.
Mūsų Jurbarkas / Paruošė A. Giedraitis-Giedrius. – Chicago, 1979. – 225 p P. 57-67 – Jurbarko ir jo apylinkės archeologiniai paminklai.
Mūsų kraštas iš amžių lietuviškas. Iš dr. Puzino paskaitos Klaipėdos muziejaus draugijoj // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, vas. 3, p. 6
Mūsų kraštas pirm 1000 metų // Kaimynas (Klaipėda). – 1933, Nr. 12, p. 45-46 Geležies amžius Klaipėdos krašte.
Mūsų krašto giriose gyveno velniukai, kaukai. Senų Klaipėdos krašto lietuvių padavimai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, liep. 6, p. 5
Mūsų krašto jaunieji Skomantų piliakalny // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, rugpj. 12. Skomantų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Mūsų krašto senovės liekanos. Lokavos piliakalnis // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 28, p. 6 Akmenės raj.
Mūsų kultūros žalvariniai padariniai randami Gotlando saloje ir Švedijoje. Gen. Nagevičius Norvegijos karaliaus palydovų tarpe // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 21, p. 3 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.).
Mūsų pilekalniai, Rokiškis / S. Z. // Viltis. –1910, liep. 10 (24), p. 2. Akmenių ir Miškinių kaimų kapai.
Mūsų piliakalniai / B. Dzūkas // Viltis. – 1910, rugs. 1 (14). Birštono piliakalnis.
Mūsų piliakalniai / D. // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 33, p. 3 Gatelių, Kiemionių ir Užėniškių piliakalniai.
Mūsų piliakalniai // Tautininkų balsas. – 1928, Nr. 44, p. 3 Bilionys ir Medvėgalis (Šilalės raj.).
Mūsų piliakalnių ir kapinių tyrinėjimai // Viltis. – 1909, birž. 19 (liep. 2), p. 3. Apie būsimus J. Basanavičiaus ir V. Nagevičiaus kasinėjimus.
Mūsų praeities paminklai / ( Pagal P. Tarasenkos raštus) // Jaunoji karta. – 1929, Nr. 5, p. 7-9
Mūsų praeitis kalba / Pr.Ra. // Lietuvos aidas. – 1938, bal. 23 (Nr. 183), p. 6.
Mūsų praeitis kalba / Pr.Ra. // Lietuvos aidas. – 1939, bal. 23 (Nr. 183), p. 6.
Mūsų prieteliai Amerikoje. Dr. Aleksandras M. Račkus // Šaltinis (Marijampolė). –1927, Nr. 22, p. 337-338 Numizmatas, kultūros istorikas.
Mūsų senovė // Panevėžio balsas. – 1925, Nr. 37, p. 1 Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapiai ir Jaukštų (Panevėžio raj., buv. Smilgių v.) kapinynas.
Mūsų senovės brangenybės // Lietuvis. – 1925, Nr. 38, p. 12-13 Apie piliakalnius.
Mūsų senovės kapai // Vilniaus žinios. – 1908, birž. 22 (liep. 5), p. 2.
Mūsų senovės kapinynai kalba apie aukštą medžiaginę mūsų krašto gyventojų kultūrą. J. Puzinas apie šių metų archeologinius kasinėjimus / J.K. // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 10 (Nr. 562), p. 4. Pavėkiai (Šiaulių raj.), Seredžius (Jurbarko raj.), Eiguliai (Kauno raj.), Purvynai (Trakų raj.), Poškaičiai (Raseinių raj.), Taikūnai (Lazdijų raj.), Urnėžiai (Kėdainių raj.).
Mūsų senovės liekanos // Mūsų kraštas. – 1930, birž. 18 (Nr. 6.), p. 2 E. Volterio lankymasis Panevėžyje, Lepšių (Panevėžio raj.) kapinyno radiniai.
Mūsų sentėvių tikėjimas ir apeigos / W. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, liep. 10, p. 6.
Mūsų tautos praeities paminklų tyrinėtojas // Kauno tiesa. – 1958, kovo 7 P. Tarasenka.
Mūsų tautos senobinės liekanos // Tėvynės sargas. – 1924, Nr. 49, p. 503 Dėl piliakalnių apsaugos.
Mūsų tautos turtai ir mūsų priedermė / V.K. // Viltis. – 1910, bal. 30 (geg. 13). Raginama ir užrašyti padavimus apie piliakalnius.
Mūsų universiteto senatas ima rūpintis senovės liekanomis // Lietuvos aidas. – 1929, gruod. 14, p. 6 Dėl Archeologijos komisijos.
Mūsų žemė – senovės liekanų lopšys / Vaisgenis // Ateitis. – 1920, sąs. 4/5, p. 143-146. Ponkrelių kaimo (Pasvalio raj.) kapai, lobiai.
Mūsų žirgas senovės raštuose ir dainose / B. Mjr. // Karys. – 1930, Nr. 8, p. 157-159.
Musvickaitė D. Verta istorikams susidomėti // Mūsų girios. – 1960, Nr. 11, p. 59 Pastatų liekanos Švėkšnos apyl., Liepų kalvos eiguvoje.
Mūša išplovė nežinomų karių kapus / Žagarėlis // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 14, p. 9 Švobiškis (Pasvalio raj.).
Mušaitis A. Kauno miesto muziejaus 1932 m. veikimas // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 31, p. 5 Gauta Kauno pilies, Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapių medžiaga; K. Meko studijos Švedijoje.
Mušinskienė J. Iškreiptų veidrodžių karalystė // Tautos kultūra. – 1990, Nr. 2, p. 4-5 Tyrimai Kernavėje
Muzeum Starożytności w Wilnie. – (Rozmaitości) // Kurjer Wileński. – 1856, saus. 3 (Nr.1), p. 1-4. – Lygiagr. tekstas rus.
Muzeum Tow. Przyjaciół Nauk w Wilnie // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1910, p. 83-84. Apie draugijos numizmatikos rinkinį.
Muzeum Towarzystwa naukowego Krakowskiego wzbogacili swemi darami...// Rocznik dla archeologów, numizmatyków i bibliografów polskich (Kraków). – 1870, p. 68. Mini A. Osipovičiaus dovanotas “pod Wielkowyszkami” iškastas Romos monetas.
Muziejaus Archeologijos skyrius – kol kas be vadovo // Šiaulių kraštas. – 1998, rugs. 30, p. 2 Šiaulių “Aušros” muziejus.
Muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavimas // Kultūra. – 1933, Nr. 5/6, p. 318-319
Muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavimas // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 1, p. 7 Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Muziejininkų suvažiavimas Šiauliuose // Lietuvos aidas. – 1933, birž. 14, p. 7
Muziejui padovanojo senų pinigų // Vakarai (Klaipėda). – 1937, gruod. 29, p. 4 Gargždų lobis Kretingos muziejuje.
Muziejus // Panevėžio balsas. – 1925, Nr. 36, p. 2 Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapių kasinėjimai.
Muziejus Gedimino pilies bokšte // Pergalė. – 1960, Nr. 10, p. 184 Vilniaus pilis.
Muziejus kolūkiečio sodyboje // Tiesa. – 1973, geg. 13 Archeologiniai radiniai Upynoje (Šilalės raj.).
Muziejus vis turtėja // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 48, p. 4 Venslaviškių-Pajuosčio (Panevėžio raj.) kapinyno radiniai Panevėžio muziejuje.
Muzika ir archeologija // Tiesa. – 1983, lapkr. 13, p. 2. – Tas pat: Vakarinės naujienos. – 1983, lapkr. 10, p.1 Apie V. Daugudžio ir V. Jurkšto paskaitas.
Mядзведзеў A. Дa пытания аб паходжаннi беларусау (пa дaдзеных apxeaлoгii i мoвaзнaycтвa) // Гicтapычна-apxeaлariчнi збоpнiк (Miнcк). – 1998, № 13, с. 10-15
Na dniu 11 marca odbyło sie zwyczajne miesiączne posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1860, kovo 15, p. 210, 213. – Tekstas rus., p. 210.
Na dniu 18 bieżącego miesiąca odbylo sie drugie w tym roku zwyczajne posiedzenie Archeologicznej komissji Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1860, vas. 22, p. 162-163. – Lygiagr. tekstas rus.
Na szlaku wędrowki zagadkowej ludności zprzed 1300 lat // Kurjer Wileński. – 1939, rugpj. 2, p. 5 Netoli Vokolatos (Pastovių v.), kasinėti 3 dideli pilkapiai, tiriami Heljanovo (Baltarusija) pilkapiai.
Nabažas L. Laidotovių papročiai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1972, rugpj. 26 Monetų, pypkių dėjimas į kapą.
Naber F. B. Einige wikhingerzeitliche Funde aus dem nördlichen Europa // Bonner Hefte zur Vorgeschichte. – 1976, Nr. 11, p. 161-170 Apie kalavijų makštų galų apkalus iš Lietuvos.
Nacza // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1913, t. 5, Nr. 11, p. 172. Rasta pirmųjų lietuviškų monetų.
Nadolski A. Joachima Lelewela wkład do archeologii // Kwartalnik Historyczny (Warszawa). – 1961, sąs. 4, p. 931-938
Nadolski A. Niektóre elementy bałto-słowiańskiej w uzbrojeniu i sztuce wojennej Krzyżaków // Pomorania Antiqua (Gdańsk). – 1974, t. 5, p. 165-173
Nagaitytė R. Perkasa: kiek šukių – tiek mįslių // Šiaulių naujienos. – 1994, rugpj. 13, p. 2 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė.
Nagarbos kalno paslaptys // Vakarai (Klaipėda). – 1939, kovo 15, p. 4 Pilakalnis, Kretingos raj.
Nagevičiaus paskaita apie Apuolę // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 6, p. 2 Londone, archeologų kongrese.
Nagevičius V. “Kirminų kalno” kapinės // Lietuvių tauta. – 1909, kn. 1, d. 3, p. 333-336.
Nagevičius V. A. a. prof. Spicynas (1858-1931) ir Lietuvos archeologija // Lietuvos aidas. – 1932, kovo 11, p. 4
Nagevičius V. Amžinajam Vilniui – viskas kas amžina // Lietuvos aidas. – 1940, kovo 21 (Nr. 134) Vilniaus Aukštutinė pilis.
Nagevičius V. Archeologijos reikalai Latvijoje // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 12, p. 2
Nagevičius V. Archeologijos tyrinėjimai Kauno gub. / V.N. // Viltis. – 1913, liep. 19 (rugpj. 1). Apie kapinyno prie Viekšnių tyrinėjimus.
Nagevičius V. Archeologiška ekskursija į Kirminų kalną / V. Nagevyčia // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 18 (spal. 1), p. 4; spal. 18. Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinynas.
Nagevičius V. Archeologiški tyrinėjimai Raseinių pav. (Kauno gub.) / V. Nagevičė // Lietuvos žinios. – 1909, rugpj. 22 (rugs. 4). Pocių (Šilutės raj.), Norgėlų, Skomantų ir Gargždų (Klaipėdos raj.) kapinynų kasinėjimai.
Nagevičius V. Archeologiški tyrinėjimai Telšių ir Raseinių apskrityse / V. Nagevičia // Viltis. – 1909, rugpj. 9 (22). Apie Kartenos, Senkų, Kretingos, Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynų bei Pocių (Šilutės raj.) ir Šateikių (Plungės raj.) tyrinėjimus.
Nagevičius V. Archeologiški tyrinėjimai Telšių paviete (Kauno gub.) / V. Nagevičė // Lietuvos žinios. – 1909, rugpj. 12 (25). Apie Kartenos ir Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynų tyrinėjimus.
Nagevičius V. Atsiliepimas ant d-ro Noraus sumanymo / V. Nagevyčia // Vilniaus žinios. – 1905, kovo 16 (29), p. 1. Siūlo atkreipti dėmesį į archeologiją, įkurti muziejų.
Nagevičius V. Das Gräberfeld von Prižmonti // Congressus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae, 19-23.VIII.1930. – Rigae, 1931. – P. 337-352 Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynas.
Nagevičius V. Dėl Birutės kalno nusavinimo // Rytas. – 1925, liep. 7
Nagevičius V. Die Ausgrabung des Walles der vorgeschichtlichen Befestigung (Burgberg) Apuolė // Procedings of the first International Congress of prehistoric and protohistoric sciences. – London, 1934. – P. 302-304
Nagevičius V. Fr. Balodis // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 14 (Nr. 468), p. 7
Nagevičius V. Keli žodžiai apie a.a. kan. Žadeikį // Rytas. – 1933, gruod. 22, p. 5
Nagevičius V. Lietuvai pagražinti draugijos veikla // Lietuva. – 1926, vas. 27, p. 5 Apie Veliuonos piliakalnį, Palangos Birutės kalną.
Nagevičius V. Lietuvos senovės liekanų apsaugojimas // Lietuva. – 1919, liep. 16.
Nagevičius V. Mūsų pajūrio medžiaginė kultūra VIII-XIII amž. // Senovė (K.). – 1935, t. 1, p. 3-124; Atsp.: K., 1935. – 124 p Rec.: Gira L. Gyvosios žilųjų amžių knygos skaitymo menas // Lietuvos aidas. – 1936, vas. 22, p. 6. Hoffmann J. // Mannus (Leipzig). – 1935, t. 29, p. 286-290. Ivinskis Z. // Židinys. – 1936, Nr. 4, p. 539-540. Jakštas A. // Rytas. – 1935, rugpj. 3, p. 5. Laurinaitis J. /Lts // Kardas. – 1935, Nr. 20, p. 454. Pryšmančių, Kiauleikių ir Kartenos (Kretingos raj.) Mockaičių ir Skomantų (Klaipėdos raj.) bei Pocių ir Norgėlų (Šilutės raj.) kapinynai.
Nagevičius V. Prie Tado Daugirdo kapo // Lietuva. – 1919, lapkr. 5; lapkr. 6.
Nagevičius V. Prišmončių milžinkapiai // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 2, p. 37-38; Nr. 3, p. 62-65; Nr. 8, p. 181-186. (Straipsnio pradžia – 1931 m.)
Nagevičius V. Prišmončių milžinkapis // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 47, p. 1116-1117; Nr. 48, p. 1147-1150; Nr. 49, p. 1173-1176; Nr. 50, p. 1198-1200; Nr. 51/52, p. 1225-1227; 1932, Nr. 2, p. 37-38; Nr. 3, p. 62-65; Nr. 8, p. 181-186 Pryšmančiai (Kretingos raj.).
Nagevičius V. Prof. E. Volteris / V. Nagius-Nagevičius // Naujoji Lietuva. – 1941, gruod. 21, p. 2
Nagevičius V. Profesorius Spicynas Lietuvoje // Lietuva. – 1923, gruod. 21.
Nagevičius V. Valstybinė apsauga senovės paminklų Lietuvoje // Lietuvos žinios. – 1926, rugpj. 29, p. 5 Apie buvusią Valstybės archeologijos komisiją.
Nagevičius V. Viena archeologijos ekskursija // Lietuva. – 1926, liep. 27, p. 2 Kurmaičių (Kretingos raj.) pilkapių ardymas.
Nagevičius Vladas; Nagarbos piliakalnis; Nendrinių kapinynas; Oplankio piliakalnis; Pabarės pilkapiai; Pakalniškių kapinynas; Paleolitas; Papelkių (Vidzgirių) pilkapiai; Paplienijo piliakalnis; Pašušvio kapinynas; Piliakalnis; Pilies kalnas Vilniuje / V. Daugudis, P. Kulikauskas, O. Kuncienė, M. Michelbertas, R. Rimantienė, A. Tautavičius, R. Volkaitė-Kulikauskienė ir kt. // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. T. 8, p. 77, 137, 140-141, 147, 225, 272, 335, 394, 408, 424, 431-432, 448, 450, 504, 587, 621-622. – Aut. nenurodyti
Naginskas S. Aestiorum gentes // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 12, p. 273-275 Baltų teritorija, tikėjimas.
Naginskas S. Aisčiai ir baltai // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 8, p. 186
Naginskas S. Senovės lietuvių stabmeldystės amžius / Nagas // Lietuvos žinios. – 1914, kovo 1 (14), p. 4. Apie K. Grumbinskio paskaitas Maskvoje.
Nagius J. 1500 kilometrų po Lietuvą ir Baltarusiją. Ant Punios piliakalnio // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1958, spal. 16 Punia (Alytaus raj.).
Nagius J. Alkakalniai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1970, geg. 26
Nagius J. Archeologų vasara // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1976, geg. 4 Apie numatomus kasinėjimus rajone.
Nagius J. Daubariai // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1961, geg. 13 Piliakalnis, Mažeikių raj.
Nagius J. Ekspedicijos talkininkai // Vienybė (Akmenė). – 1976, saus. 13, p. 3 Kivylių kapinynas.
Nagius J. Gojai. Dapšių alkakalnis // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1957, geg. 1, 26
Nagius J. Griežės kapinynas // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1956, spal. 30
Nagius J. Griežės piliakalnių grupė // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1956, spal. 20
Nagius J. Istoriniai akmenys // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1976, liep. 8 Žibininkų ir Kuodžių dubeniuoti akmenys.
Nagius J. Keturios archeologinės ekspedicijos // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, birž. 3 Daubarių ir Jautakių piliakalnių, Kukių gyvenvietės ir Griežės kapinyno tyrinėjimai.
Nagius J. Leningrade // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1960, rugpj. 18 Lietuvos archeologinė medžiaga Ermitaže.
Nagius J. Naudingai prabėgo vasara // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1972, rugpj. 31 Skėrių kapinynas ir Renavo piliakalnis (Mažeikių raj.).
Nagius J. Naudingai prabėgo vasara // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1973, rugs. 13 Kukių (Mažeikių raj.) tyrinėjimai.
Nagius J. Nauji radiniai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, gruod. 30 Kalvių-Kivylių (Akmenės raj.) kapinynas.
Nagius J. Piliakalniai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1970, bal. 18
Nagius J. Pinigų lobis // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1964, lapkr. 14, p. 4 Krakių (Mažeikių raj.) lobis?
Nagius J. Studijuokime mūsų rajoną. Piliakalniai // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1956, spal. 4, 11
Nagius J. Zastaučiuose baigti tyrinėjimai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, rugpj. 12 Zastaučių (Mažeikių raj.) kapinynas.
Naglis B. Žmogaus ranka globoja piliakalnius // Kauno tiesa. – 1969, lapkr. 27
Nahlik A. Szczątki tkanin odkryte w grobie “ksiąžecym” w miejscowości Szwajcaria // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 72-74 Šveicarija (Suvalkų vaivadija).
Nahlik A. Tkaniny z XIII-XIV-wiecznego cmentarzyska w miejscowości Równina Dolna, pow. Kętrzyn // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 171-191
Naikina kultūros paminklus / Mž. // Lietuvos aidas. – 1940, geg. 15 (Nr. 225), p. 9. Leckavos (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Naikina piliakalnį / Koresp. // Lietuvos žinios. – 1932, geg. 3, p. 4. Džiugo (Telšių raj.) piliakalnis.
Naikinamas Šatrijos kalnas / K. M. // Lietuvos aidas. – 1934, geg. 15, p. 2 Telšių raj.
Naikinamas valsčiaus piliakalnis / Gamtos Mylėtojas // Lietuva. – 1923, liep. 29, p. 2. Maštaičių (Šakių raj.) piliakalnis.
Naikinami piliakalniai / A. B-las // Lietuva. – 1926, lapkr. 29, p. 6. Pipiriškių ir Daniliškių (Trakų raj.) piliakalniai.
Nainys J. V. Šilelio kapinyno skeletų antropologinė charakteristika // Raudondvaris. – K., 1969. – P. 20-27
Naivys E. Tvarkomas Apuolės piliakalnis // Statyba ir architektūra. – 1973, Nr. 6, p. 31 Apuolė (Skuodo raj.).
Nakaitė L. Auksakalystės Lietuvoje iki XIII a. klausimu (1. Technika, ornamentika) // MADA. – 1966, t. 3, p. 67-84
Nakaitė L. Auksakalystės Lietuvoje iki XIII a. klausimu (2. Sidabro dirbinių geografija) // MADA. – 1968, t. 2, p. 47-56 Rec.: Laval P. de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1969, Nr. 2, p. 313-314.
Nakaitė L. Guronių kaimo archeologiniai paminklai // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 2, p. 46 Lazdijų raj.
Nakaitė L. Įdomus radinys // Tarybinė moteris. – 1957, Nr. 1, p. 18 Laivių (Kretingos raj.) kapinynas.
Nakaitė L. Juodonių gyvenvietės (Rokiškio raj.) archeologinių tyrinėjimų duomenys // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 138-150, 349-350
Nakaitė L. Jurgaičių kapinyno VII-VIII a. kapai // MADA. – 1972, t. 4, p. 101-121 Jurgaičiai (Šilutės raj.).
Nakaitė L. Laivių senkapio tyrinėjimai // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1957, geg. 21, p. 3
Nakaitė L. Miniatiūrinės IX-XIII amžių įkapės Lietuvoje // MADA. – 1964, t. 2, p. 53-73
Nakaitė L. Senosios Lietuvos gyvenvietės // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 12, p. 44-45
Nakaitė L. Senovės lietuvių sidabriniai papuošalai // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 54-71, 344-345
Nakaitė L. Senovinis moterų galvos papuošalas // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 126-128 Jurgaičių (Šilutės raj.) kapinynas.
Nakaitė L. Senuolių papuošalai // Tarybinė moteris. – 1965, Nr. 7, p. 20 Apie medaliono formos kuršių kabučius.
Nakaitė L. Sidabras kaip vertės matas I m.e. tūkstantmečio Lietuvoje // MADA. – 1966, t. 1, p. 33-47 Rec.: Laval P. de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1967, Nr. 2, p. 442.
Nakaitė L. Sidabro naudojimas II-XIII amžiais Lietuvoje dirbiniams puošti // MADA. – 1964, t. 1, p. 63-82 Rec: Laval P. de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1968, Nr. 2, p. 422-423.
Nakaitė L. Šilutės raj. Vilkų Kampo kaimo “Kapų kalno” tyrinėjimai // MADA. – 1970, t. 3, p. 43-56
Nakaitė L. Vikų Kampo, Šilutės raj., kapinyno tyrinėjimai 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 71-73
Nakaitė L. Žalvariniai senolių laiškai. – V., 1991. – 118 p Rec.: Sereda A. Laiškai ar slaptaraščiai // Naujasis židinys. Aidai. – 1992, Nr. 1, p. 72. Tarvydaitė D. // Gimtoji kalba. – 1992, Nr. 2, p. 29-31.
Nakaitė L. Žvilgsnis į Merkinės archeologinius paminklus // Merkinė. – V., 1970. – P. 21-28 Merkinės piliakalnis.
Nakaitė L., Kudirka J. Archeologų ir etnografų darbai 1968-1969 metais // LIM, 1971 metai. – V., 1971. – P. 177-180 Apie 1970 m. gegužės 14-15 d. Vilniuje įvykusią konferenciją.
Nakaitė L., Merkienė R. Respublikos archeologų ir etnografų ataskaitinė konferencija // LIM, 1973 metai. – V., 1974. – P. 245-250
Nakaitė Laimutė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 403.
Nalaitis P. Leitmargiai (Vilkaviškio apskr.). Senoviški pinigai // Ūkininkas. – 1928, Nr. 31, p. 5 Rasta 1756 m. Prūsijos moneta.
Nalepa J. Jaćwięgowie. Nazwa i lokalizacja. – Białystok, 1964. – 60 p., žml Rec.: Kamiński A. // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 479-480. Powierski J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 5, p. 355-358. Zajączkowski S. Uwagi nad terytorialno-plemieną strukturą Jaćwiežy // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1964, t. 31, sąs. 4, p. 83-92.
Nalepa J. Polekszanie (Pollexiani) – plemie jaćwieskie u północno-wschodnich granic Polski // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 7-34
Nalepa J. Polekszanie // Słownik starożytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1970. – T. 4, sąs. 1, p. 212-213
Napoleono kalnas Kaune / Bj. // Laisvė. – 1921, bal. 3, p. 4. Pajėsio (Kauno raj.) piliakalnis.
Napoleono karių kapai ? / Algimantas // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 25, p. 4 Gavėnių (Širvintų raj.) senkapiai.
Narbutas A. Įdomus radinys // Komunizmo aušra (Žagarė). – 1959, spal. 21 Petraičių (Joniškio raj.) kapinynas.
Narbutas S. Brolių Bekešų kapas // Lietuvos aidas. – 1994, rugs. 16, p. 4 Dėl Bekešo kalno Vilniuje.
Narbutas T. Karas su vokiečiais // Panevėžio tiesa. – 1973, rugpj. 2 Akmenių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Narbutas T. Lietuvių mitologija (1835) / Koment. N. Vėliaus, p. 49-55, 497-499 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 55-80. – Versta iš: T. Narbutt. Dzieje starożytne narodu litewskiego. – Wilno, 1835. – T. 1.
Narbutas T. Lietuvių tautos istorija / Iš 1835 m. leidimo lenkų k. vertė R. Jasas. – V., 1992. – T. 1. – 391 p. – Antras leidimas. – V., 1998. T. 1. – 534 p. (su N. Vėliaus (p. 16-46) ir R. Griškaitės (p. 47-77) straipsniais). Rec.: Griškaitė R. Keletas minčių jau pasirodžius pirmajam Teodoro Narbuto “Lietuvių tautos istorijos” tomui lietuvių kalba // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 150-166. Šis tomas skirtas Lietuvių mitologijai.
Narbutas T. Lietuvių tautos istorija. – 2-asis leid. – 1998. – T. 1: Su V. Berenio, N. Vėliaus ir R. Grikšaitės straipsniais. – 534 p. (pirmas – 1992).
Narbutas T. Lietuvių tautos istorija: [versta iš 1837 m. leid. lenkų k.]. – V., 1995. – T. 2. 512 p P. 162 – apie Antakriaunio (Rokiškio raj.) radinius, p. 370-377 – apie pilkapius, p. 495-496 – apie Obelių (Ukmergės raj.) radinius.
Narbutas V. Saugokime archeologijos paminklus // Artojas (Šilalė). – 1993, vas. 19, p. 2
Narbutytė J. Ar išsipildys archeologų svajonė? // Komjaunimo tiesa. – 1987, rugs. 24, p. 2 Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Narbutytė J. Mes – Kernavės vaikai // Nemunas (Kaunas). – 1988, Nr. 9, p. 18-19 Kernavės tyrinėjimai
Narbutytė J. Nauji radiniai Kernavėje // Tarybinis studentas. – 1988, rugs. 9 Kernavės tyrinėjimai
Narbutytė J. Susitikimai su Kernave // Tarybinis studentas. – 1987, rugs. 11 (Nr. 25); rugs. 18 (Nr. 27) Kernavės paminklų tyrinėjimai ir apsauga
Narbutt T. Pruskie Ramowe // Przyjaciól ludu (Lwów). – 1839, Nr. 32.
Narbutt T. Badanie starožytności litewskich. Domniemania o dawnich Litwinach // Tygodnik Wileński. –1817, t. 3, p. 273-282.
Narbutt T. Badanie starožytności litewskich. O kurhanach // Tygodnik Wileński. – 1818, – t. 6, p. 161-168. – Tas pat: Narbutt T. Dzieje starožytne narodu Litewskiego. – Wilno, 1837. – T. 2, p. 547-556; Narbutas T. Lietuvių tautos istorija. – V., 1995. – T. 2, p. 370-377.
Narbutt T. Birsztany // Kurjer Wileński. – 1862, liep. 27 (Nr. 58), p. 468; liep. 31 (Nr. 59), p. 475-476. Autoriaus nuomone Pilėnai buvę prie Pilviškių (Vilkaviškio raj.), o Birštonas esąs Posur.
Narbutt T. Dzieje starožytne narodu litewskiego. Mitologia Litewska. – Wilno, 1835. – T. 1. – Tas pat: Narbutas T. Lietuvių tautos istorija. – V., 1992. – T. 1; Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 55-80. Rec.: Kraszewski I. Uvagi nad pismem p. t. Dzieje starožytne narodu litewskiego przez T. Narbutta // Tygodnik Petersburski. – 1836, Nr. 70-71.
Narbutt T. O Jatwiežach z powodu artikuły Joroszewicza o Jadžwingach // Tygodnik Petersburski. – 1846, Nr. 25.
Narbutt T. O Liszkowie niegdys Nowogródku Nadniemnym Czyli Nauenpille // Ondyna (Grodno). – 1846, sąs. 4, p. 3–15 Apie Liškiavos pilį.
Narbutt T. Obawarowanie miasta Wilna murem obronnym // Atheneum (Wilno). – 1848, t. 3, p. 107-119.
Narbutt T. Pomniejsze pisma historyczne szczegółnie do historji Litwy odnoszące sie. – Wilno, 1856. – 302 p. P. 3-7 – apie ašarines; p. 7-16 – apie senovės lietuvių raštą; p. 21-31 – apie Liškiavą; p. 56-58 – apie Bekešo kalną; p. 62-66 – apie Vilniaus Žemutinės pilies rūmų griuvėsius; p. 220-221 – apie Daugilio (Utenos raj.) piliakalnį (?); p. 222–224 apie Obelių (Ukmergės raj.) radinius.
Narbutt T. Wiadomośc o staržytnym kościele Jowisza w Wilnie // Tygodnik Wileński. – 1817, t. 3, p. 103-107.
Nargėla S. Kultūros paminklai ir jų apsauga // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1949, gruod. 29 Paminklų apsauga.
Narkowicz L. Góra Bekieszowa w Wilnie i jej “właściciel” // Nasza gazeta. – 1998, Nr. 31, p. 8-12. Vilniaus pilys
Narmontas M. Nepaprastas radinys // Žemaitis (Telšiai). – 1927, Nr. 38, p. 2 Juodėnų (Telšių raj., buv. Alsėdžių v.) kapas.
Narušaičiuose, Kelmės vlsč., rastas įdomus bronzinių daiktų radinys // Ūkininkas. – 1927, Nr. 11, p. 128 Noruišių (Kelmės raj.) pilkapiai.
Naruševičius V. Dukurnonių piliakalnis // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1976, geg. 8 Paukščių piliakalnis.
Narutis J. Salduvės kalnui nesaldu // Tiesa. – 1963, spal. 26 Salduvės piliakalnis (Šiauliai).
Narvydas J. Piliakalnis – Lapkalnis ir Perkūnija // Lietuva. – 1926, vas. 24, p. 5 Kriklinių (Pasvalio raj.) piliakalnis.
Nastopka V. Grąžtas siekia viduramžius // Tarybinė Klaipėda. – 1986, vas. 5, p. 8 Klaipėdos tyrinėjimai.
Nasvytis T. Laumės akmuo // Leninietis (Šiauliai). – 1975, rugs. 23 Varputėnų (Šiaulių raj.) miške.
Nasze narodowe pochodzenie / J. // Słowo. – 1924, gruod. 30, p. 2-3 Skitai esą lietuvių ir latvių protėviai.
Nauburas E. Iš mūsų muziejinės veiklos // “Aukuras”. Draugija tautos kultūrai kelti. Penkiolikos metų sukakties proga. – Klaipėda, 1937. – P. 108-110 Dvylių ir Bandužių kapinynų (Klaipėdos raj.) kasinėjimai.
Nauburs E. Klaipėdos pilies istorija // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 1/2, p. 24-26
Naudužas J. Šiaulių miesto archeologiniai paminklai // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 177-187, 352 Kapinynai.
Naudužas J. 40 metų visuomeniniame darbe // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1969, kovo 20, p. 3 Apie B.Tarvydą.
Naudužas J. Archeologiniai radiniai Šiauliuose // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1954, lapkr. 12
Naudužas J. Archeologiniai tyrinėjimai Velžių piliakalnyje // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1969, liep. 3, p. 4 Radviliškio raj.
Naudužas J. Brangesni už auksą lobiai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1969, birž. 29, p. 3 Velžių (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Naudužas J. Dar vienas lobis // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1964, liep. 24 Puikių (Joniškio raj.) lobis.
Naudužas J. Domėkimės praeitimi // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1952, saus. 9
Naudužas J. Įdomus radinys // Švyturys. – 1964, Nr. 21, p. 28. – Tas pat: Kraštotyra. – V., 1964(1965). – P. 190 Linkaičių (Joniškio raj.) kapinyne rastas audinys.
Naudužas J. Ką slepia durpynai // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1961, geg. 20
Naudužas J. Kryžių kalnas // Leniniečio kelias (Šiauliai). – 1959, birž. 14 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Naudužas J. Naujas monetų lobis // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1960, geg. 6, p. 3 Lukošaičiai (Šiaulių raj.).
Naudužas J. Rūpinkimės rajono paminklais // Leninietis (Šiauliai). – 1965, spal. 21
Naudužas J. Salduvės kalnas ir jo apylinkės // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1958, rugs. 24
Naudužas J. Salduvės kalnas. Bubių piliakalnis. Kryžių kalnas // Mūsų girios. – 1959, Nr. 1, p. 4 (virš.) Šiaulių rajono piliakalniai.
Naudužas J. Senkapis Vaisių gatvėje // Raudonoji Vėliava (Šiauliai). – 1961, rugpj. 13 Šiauliuose.
Naudužas J. Visi į talką muziejams // Stalino vėliava (Salantai). – 1956, rugpj. 18
Naudužas J. Žvelgaičio kalnas // Komunizmo aušra (Žagarė). – 1959, gruod. 10
Naudžiūnas B. Kryžių kalnas // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 21, p. 4 Jurgaičiai (Šiaulių raj.).
Nauja dvasia mūsų praeities kultūros tyryboje / K.B. // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 22, p. 5. Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Naujas “moksliškas” Rytprūsių kolonizatorių pasikėsinimas // Dienos naujienos. – 1933, lapkr. 24, p. 2 Apie būsimą C. Engelio knygą.
Naujas milžinkapis Lietuvoje / K.P. // Lietuva. – 1923, saus. 19, p. 3. Mitkiškės (Trakų raj.).
Naujas radinys Kauno pilies požemy // Vytis (Chicago). – 1925, Nr. 1, p. 20
Nauji archeologijos atlaso puslapiai // Tiesa. – 1967, spal. 26 Apie 1967 m. archeologų ekspedicijas.
Nauji archeologiniai atradimai / J. Ž-kas. // Trimitas. – 1932, Nr. 38, p. 749-750. Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Nauji archeologiniai atradimai Graužiuose // Karys. – 1938, Nr. 23, p. 676 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Nauji archeologiniai kasinėjimai // XX amžius. – 1938, birž. 4, p. 9 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Nauji archeologiniai radiniai // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 42, p. 910 E. Volterio ekspedicija po Kauno apylinkes.
Nauji archeologiniai radiniai // Tiesa. – 1958, liep. 6 Žvalgomoji archeologinė ekspedicija šiaurės rytų Lietuvoje.
Nauji mokslų daktarai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1968, geg. 16, p. 3 Mini R. Kulikauskienę.
Nauji puslapiai Vilniaus istorijoje // Vakarinės naujienos. – 1983, lapkr. 24, p. 1 Apie V. Daugudžio paskaitą.
Nauji radiniai Apuolės piliakalny // Trimitas. – 1932, Nr. 32, p. 629-630. Apuolė (Skuodo raj.).
Nauji rinkiniai muziejui // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 39. – Tas pat: Mūsų momentas (Šiauliai). – 1930, Nr. 34, p. 3 Šukionių (Pakruojo raj.) ir Kurmaičių-Linksmėnų (Joniškio raj.) kapinynų, bei Indriūnų (Šiaulių raj., buv. Kriukų v.) žalvario amž. radiniai “Aušros” muziejuje.
Nauji wertingi Atradimai Apules Pilkalnyje // Naujasis Tilžės Keleiwis. –1931, rugs. 5, p. 4
Naujikas V. Senoji Gondinga // Mūsų gamta. – 1969, Nr. 3, p. 2 (virš.) Piliakalnis, Plungės raj.
Naujok R. Alt Memel. Aus einem Bericht des Pastors Reimer vor 200 Jahren // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1931, Nr. 11 Klaipėdos pilis.
Naujok R. Zur Gründung des Schlosses und der Stadt Memel // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1928, Nr. 5
Naujose kapinėse senkapis // Lietuvos žinios. – 1937, sausio 9, p. 6 Lepšių kapinynas (Šiauliai)
Naunčikas K. Ekskursijos Nemunu // Lietuva. – 1924, geg. 30, p. 5 Dievogalos miškas prie Nykos upelio (Šakių raj.), Veliuonos Pilaitės ir Panemunės pilis (Jurbarko raj.).
Naunčikas K. Gedimino piliakalnį Veliuonoj aplankius // Lietuva. – 1925, rugpj. 19, p. 3
Naunčikas K. Milžinkapiai // Lietuva. – 1923, birž. 23, p. 1-2. Varliškių (Orliškių) pilkapiai (Trakų raj.).
Naunčikas K. Mūsų istorinių vietų likimas // Lietuva. – 1925, rugs. 10, p. 4 Veliuonos Pilaitės ir Gelgaudų pilis (Jurbarko raj.).
Naunčikas K. Raudonės pilis seniau ir dabar // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 1, p. 8
Naunčikas V. Raudonės pilies ir kitų vietų likimo klausimu // Lietuvos aidas. – 1934, gruod. 14, p. 3
Nausėda J. ? Vyrų kalnas / J. N. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 1, p. 4 Jonelių (Šilutės raj.) kaime.
Nausėda J. Bartninkų piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1939, vas. 8, p. 4 Buv. Žemaičių Naumiesčio v. (Šilutės raj.).
Nausėda J. Istorinės Švėkšnos apylinkės vietos // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 28, p. 2 Paulaičių ir Nikėlų kapinynai, Gedminaičių, Jomantų ir Šiuparių piliakalniai (Šilutės raj.) bei Skomantų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Nausėda J. Kvėdarnos piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 2, p. 5 Minimas ir šalia piliakalnio esąs Velnio akmuo, Šilalės raj.
Nausėda J. Žiogų kalnas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 6, p. 5 Nikėlų (Šilutės raj.) kapinynas.
Nausėdas V. “Velnio akmuo” Tauralauky // Tarybinė Klaipėda. – 1975, rugpj. 1, p. 6
Nausėdas V. Ragainės pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 5, p. 38
Nausėdas V. Rambynas // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 6, p. 26-27
Navaitis V. Lietuvos rekordų knygoje – Kernavės įdomybės // Diena. – 1994, gruod. 13, p. 5
Navarackas A. “Prancūzų kapai” ar pilkapiai? // Vakarinės naujienos. – 1976, birž. 5. – Tas pat: Draugystė. – 1976, rugs. 23 Svironių (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Navarackas A. Archeologai pažįsta protėvių buitį ir kultūrą // Tiesa. – 1967, liep. 15 Obelytės-Kaukų (Alytaus raj.) piliakalnio tyrinėjimai.
Navarackas A. Archeologiniai radiniai Gerulių piliakalnio gyvenvietėje // Lenino keliu (Jieznas). – 1961, spal. 4 Alytaus raj.
Navarackas A. Ežerų krašte // Tiesa. – 1966, liep. 16. – Tas pat: Tėvynės balsas. – 1966, Nr. 32 Dūkšto (Ignalinos raj.) apyl. piliakalniai.
Navarackas A. Foto, etnografijos ir archeologijos paroda // Lietuvos aidas. – 1936, kovo 2 (Nr. 101), p. 5 Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, Kaune.
Navarackas A. Gyvatgalviai kapliai // Tiesa. – 1965, spal. 10 Pajiesių (Prienų raj.) kaime rastas kaplys.
Navarackas A. Grindinys pelkyne // Valstiečių laikraštis. – 1966, liep. 1 Bimberiškė (Ignalinos raj.).
Navarackas A. Kada įkurtos Trakų pilys // Kultūros barai. – 1967, Nr. 5, p. 65-68 Apie konferenciją Trakuose.
Navarackas A. Kalnas, kurį gaubia istorinės paslaptys // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, rugs. 15 Prienuose – piliakalnis ?
Navarackas A. Ko gero jotvingių pilis // Gimtasis kraštas. – 1969, Nr. 27, p. 2-3 Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Navarackas A. Kodėl apleistas piliakalnis // Komjaunimo tiesa. – 1969, rugpj. 14 Maišiagalos (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Navarackas A. Kur legendiniai Šarūno kalnai? // Literatūra ir menas. – 1970, Nr. 2, p. 12 Masališkių ir Balyno (Varėnos raj.) kalnai.
Navarackas A. Kvilių rago radiniai // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 117-118 Daugų (Alytaus raj.) ežero pakrančių gyvenvietės.
Navarackas A. Legendiniai Šarūno kalnai // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 121-126 Masališkių Šarūno kalnas ir Balyno (Varėnos raj.) kalnas.
Navarackas A. Maždaug už pusės kilometro // Švyturys. – 1969, Nr. 5, p. 30 Noreikiškių (Prienų raj.) Laumės akmenys.
Navarackas A. Merkinės senosios gyvenvietės ir pilkapynas // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1962, spal. 2
Navarackas A. Merkinės senovės gyvenvietės // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 175-178
Navarackas A. Netikėti radiniai // Tiesa. – 1967, rugs. 10 Galvyčių (Plungės raj.) kapinynas.
Navarackas A. Pakalniškių pilkapynas // Valstiečių laikraštis. – 1965, rugs. 17 Kaišiadorių raj.
Navarackas A. Piliakalniai // Lietuvos pionierius. – 1968, lapkr. 20 Užnemunės piliakalniai.
Navarackas A. Piliakalnis – slėptuvė // Komjaunimo tiesa. – 1969, saus. 11 Varnupių Kirvakalnis ir Daukšių Blyno akmuo (Marijampolės raj.).
Navarackas A. Pilkapynas ir Napoleono karieta // Lenino priesakai (Eišiškės). – 1969, lapkr. 25 Katkuškės (Šalčininkų raj.).
Navarackas A. Senasis Dūkštas // Komjaunimo tiesa. – 1967, geg. 27
Navarackas A. Senkapių turtai // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 1, p. 16-21 Prienlaukio ir Medžionių (Prienų raj.) radiniai.
Navarackas A. Senovės metalurgija // Tiesa. – 1965, rugs. 12 Lavoriškės (Vilniaus raj.).
Navarackas A. Tautos kultūrinių paminklų saugojimo talka // Trimitas. – 1936, Nr. 27, p. 637-638 Mini monetas, archeologijos radinius.
Navarackas A. Žemė atskleidžia paslaptis // Komjaunimo tiesa. – 1964, lapkr. 22, p. 1 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalnis.
Navarackas A., Sagatavičius J., Motiejūnas A. Naujosios Lavoriškių “įžymybės” // Draugystė (Vilnius). – 1976, gruod. 2 Lavoriškių piliakalnis ir gyvenvietė.
Navarauskas A. Kur stūksojo Norkūnų pilis // Valstiečių laikraštis. – 1965, vas. 3 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai
Navarauskas A. Piliakalnis prie Mikasos // Valstiečių laikraštis. – 1965, rugpj. 20 Norkūnų (Prienų raj.) piliakalniai
Navasaitis J. Lieporių rudnelės rekonstmkcija // Kultūros paveldas – 97: Respublikinio seminaro medžiaga (Metalų gavyba, jų sudėtis ir metalinių dirbinių gamyba). – V., 1997. – P. 39-44 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Navickaitė O. Archeologinės ekspedicijos // Komjaunimo tiesa. – 1953, rugpj. 28
Navickaitė O. Archeologiniai tyrinėjimai Kauno jūros dugne // Komjaunimo tiesa. – 1956, gruod. 23
Navickaitė O. Archeologiniai tyrinėjimai Trakų salos pilyje // Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis. – V., 1960. – T. 2, p. 69-80 Rec.: Kruppe J. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1961, Nr. 4, p. 865.
Navickaitė O. Bačkininkėlių piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 103-118, 347 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 286-287.
Navickaitė O. Diržių kapinynas // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 151-158, 350-351 Pakruojo raj.
Navickaitė O. Ekspedicija būsimosios Kauno jūros vietovėse // Tiesa, – 1953, spal. 4
Navickaitė O. Estijos mokslininkai Vilniuje // Komjaunimo tiesa. – 1957, kovo 3 Apie H. Mooros lankymąsi.
Navickaitė O. Guogų-Piliuonos piliakalnis // MADA. – 1959, t. 1, p. 89-101 Rec.: Norgaila V. Mokslinis darbas apie Guogų piliakalnį // Kauno tiesa. – 1959, kovo 29.
Navickaitė O. Plokštinių kapinynų tyrinėjimai Lietuvoje 1948-1958 m. // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1961, t. 3, p. 66-100, 339-341
Navickaitė O. Pryšmančių, Kretingos raj., II-IV amžių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // MADA. – 1959, t. 2, p. 43-56
Navickaitė O. Veršvų kapinyno laidojimo papročiai // MADA, – 1957, t. 2, p. 153-175 Veršvai (Kaunas).
Navickaitė O. Žirgo apranga Veršvų kapinyne // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). –1958, t. 1, p. 83-93, 294-295
Navickaitė-Kuncienė O. Pryšmančių kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 137-143, 222-223 Kretingos raj.
Navickaitė-Kuncienė O. Reketės kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 161-183, 225-226 Kretingos raj.
Navickaitė-Kuncienė O. XIII-XIV amžių plokštinis kapinynas Pušaloto kaime, Molėtų raj. // MADA. – 1963, t. 1, p. 99-114
Navickaitė-Kuncienė, Ona // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969, –T. 36, p. 407
Navickas K. Gedimino kalno šiaurinėje papėdėje // Tiesa. – 1960, rugs. 18 Vilniaus pilis.
Navickas K. Gintaro lobis // Literatūra ir menas. –1963, Nr. 23, p. 8 Juodkrantė, akmens amž.
Navickas K. Kraštotyrininkai susitiko su mokslininkais // Tarybinis mokytojas. – 1963, lapkr. 28 R. Rimantienė Merkinėje.
Navickas K. Mamutas prie Kvėdarnos / K.N. // Švyturys. – 1964, Nr. 17, p. 28. Sauslaukio (Šilalės raj.) radinys.
Navickas K. Stakliškių lobis // Švyturys. – 1963, Nr. 24, p. 28 Sidabriniai lydiniai ir papuošalai.
Navickas K. Vilniaus gyventojų apavas XIII-XIV a. // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1964, t. 4, p. 188-198, 288
Navickas K. XIII amžiaus Vilniaus mūrai // Švyturys. – 1964, Nr. 21, p. 28
Navickienė A. Kovas su kryžiuočiais menantis piliakalnis // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1993, liep. 22 Juodausiai (Ukmergės raj.).
Navickienė O. Paminklų apsauga Širvintų rajone // Kultūros barai. – 1978, Nr. 1, p. 70 Kernavės piliakalniai.
Navys E. Žaliasis piliakalnių apdaras // Mūsų gamta. – 1975, Nr. 10, p. 8-9
Neaiškus Raudonės pilies likimas // Diena. – 1934, Nr. 46, p. 6
Neapgalvotas projektas // Tiesa. – 1966, rugs. 13 Dėl Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos.
Necrolithuanica // Lietuvos aidas. – 1933, vas. 23, p. 6 Apie C. Schmidto knygos rankraštį.
Nedelsiant reikia išleisti senovės paminklų apsaugos įstatymą // Lietuvos žinios. – 1939, liep. 21, p. 8 Paminklų apsauga . Pasikalbėjimas su A. Mošinskiu; Gelgaudų (Jurbarko raj.) pilis.
Nedera svetimomis plunksnomis puoštis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 6, p. 2 Tilžės muziejus eksponuoja Linkūnų ir Spitrės kapinynų radinius.
Nefas S. Įvertinkime piliakalnio dešimtmečio kaitą // Anykšta. – 1998, spal. 14, p. 3. Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Negerbia senovės paminklų // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 1, p. 13 Ardomas Juškaičių (Tauragės raj.) piliakalnis.
Negerbiamas praeities paminklas // Zarasų kraštas. – 1937, Nr.19, p. 3 Velikuškių (Zarasų raj.) piliakalnis.
Nehring A. Die Anbetung der Ringnatter bei alten Litauer, Samogiten und Preussen // Globus (Braunschweig). – 1898, t. 73, p. 65-67. Apie žalčių kultą.
Neimantas R. Senkapiai atskleidžia paslaptis // Gimtasis kraštas. – 1971, Nr. 47, p. 2 Kejėnų (Raseinių raj.) kapinynas.
Neištirtas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 6, p. 4 Papiliai (Rokiškio raj.).
Neištirtas piliakalnis // Šaltinis (Marijampolė). – 1927, Nr. 1, p. 13 Treigių (Šilalės raj.) piliakalnis.
Neištirtas piliakalnis // XX amžius. – 1939, lapkr. 10, p. 8 Gyvoliai (Akmenės raj., buv. Viekšnių v.).
Nekilnojamų priešistorinių paminklų apsauga. Valstybės archeologijos komisija turi 355 bendradarbius // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 18, p. 7 Archeologinių paminklų apsauga, registracija.
Nelaimė legendų beieškant // Dienos naujienos. – 1933, lapkr. 13, p. 1 Tiriant rotušės pamatus.
Neleisime sugriūti? / J.V. // Dienovidis. – 1995, Nr. 27, p. 14. Medininkų pilis
Neleiskime prekiauti mūsų senove // Lietuvos aidas. – 1935, geg. 22, p. 9. – Tas pat: Rytas. – 1935, geg. 22 Valstybės archeologijos komisijos kreipimasis.
Neleistinas kasinėjimas // Lietuvos aidas. – 1933, liep. 17, p. 5 Lieporų (Joniškio raj.) kapinynas.
Nemanis J. Antazavės apylinkėje // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, vas. 5 Didėjos kapinynas.
Nemanis J. Antazavės girininkijos miške // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, lapkr. 26 Pakačinės-Dembų piliakalnis.
Nemanis J. Avinuostos pilkapiai II // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1982, bal. 1
Nemanis J. Betiškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1980, vas. 7
Nemanis J. Čepeliškės pilkapiai // Gimtinė. – 1996, Nr. 8, p. 8 Zarasų raj.
Nemanis J. Čepeliškių pilkapiai // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, bal. 2
Nemanis J. Davainių mitologinis-sakralinis alkakmuo // Zarasų kraštas. – 1996, geg. 17
Nemanis J. Degučių apylinkėje // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1982, vas. 18 Apie Subatiškių pilkapius.
Nemanis J. Degučių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1980, kovo 6
Nemanis J. Degučių pilkapiai // Gimtinė. – 1998, Nr. 4, p. 4 Degučiai (Zarasų raj.).
Nemanis J. Galminių pilkapiai // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1980, kovo 20
Nemanis J. Golubiškės piliakalnis // Gimtinė. – 1997, Nr. 9, p. 3 Zarasų raj.
Nemanis J. Golubiškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, rugs. 23
Nemanis J. Gutaučių piliakalnis // Gimtinė. – 1998, Nr. 5, p. 10 Gutaučiai (Zarasų raj.).
Nemanis J. Gutaučių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, gruod. 24
Nemanis J. Išsaugoti visaliaudinę nuosavybę // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1979, geg. 4 Dėl archeologinių paminklų apsaugos.
Nemanis J. Jatkūniškės piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 7, p. 8 Zarasų raj.
Nemanis J. Kiemionių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, birž. 3
Nemanis J. Kloviškių pilkapiai // Gimtinė. – 1997, Nr. 6, p. 7 Zarasų raj.
Nemanis J. Lapeliškių mitologinis akmuo // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, spal. 29
Nemanis J. Laumių stalas // Gimtinė. – 1996, Nr. 5, p. 3 Paindrės (Zarasų raj.) Indrajos akmuo.
Nemanis J. Liaudiškių senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, bal. 30
Nemanis J. Lūžų akmuo su dubeniu // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, rugpj. 20
Nemanis J. Lūžų piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, geg. 14
Nemanis J. Maniuliškės piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 6, p. 4 Zarasų raj.
Nemanis J. Maniuliškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1980, rugs. 4
Nemanis J. Maniuliškių senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, liep. 9
Nemanis J. Mineikiškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, rugpj. 6
Nemanis J. Mitologinis akmuo “Raganų sostas” // Gimtinė. – 1996, Nr. 4, p. 4 Lapeliškiai (Zarasų raj.).
Nemanis J. Narkyčių piliakalnis // Gimtinė. – 1997, Nr. 11, p. 3 Zarasų raj., Dusetų seniūnija.
Nemanis J. Narkyčių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, rugpj. 8
Nemanis J. Nesodink medžio piliakalny // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1976, kovo 31, p. 3-4 Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Nemanis J. Pagoniškos šventyklos liekanos // Gimtinė. – 1996, Nr. 3, p. 6 Lūžų (Zarasų raj.) miško akmuo.
Nemanis J. Pakalniškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, rugpj. 19
Nemanis J. Pakerių senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, spal. 15
Nemanis J. Paminklai – liaudies nuosavybė // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, liep. 4
Nemanis J. Pažinkime gimtąjį kraštą // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1979, geg. 17 Gailiutiškės pilkapiai.
Nemanis J. Pažinkime gimtąjį kraštą // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1979, spal. 30 Girutiškių akmuo.
Nemanis J. Pažinkime gimtąjį kraštą // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1980, birž. 12 Marciūniškių piliakalnis.
Nemanis J. Pratkūnų senkapis // Gimtinė. – 1998.Nr. 5, p. 5 Pratkūnai (Zarasų raj.).
Nemanis J. Riškonių senkapis // Gimtinė. – 1997, Nr. 2, p. 7 Zarasų raj.
Nemanis J. Riškonių senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1982, vas. 4
Nemanis J. Salako akmuo // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1980, bal. 3
Nemanis J. Salako apylinkėje // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, spal. 1 Giteniškės pilkapiai.
Nemanis J. Salako girininkijos miške // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, gruod. 10
Nemanis J. Salako pilkapiai // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1980, vas. 21
Nemanis J. Salinių senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, geg. 28
Nemanis J. Skineikių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1982, saus. 21
Nemanis J. Subatiškės pilkapynas // Gimtinė. – 1998, Nr. 7, p. 6 Subatiškės (Zarasų raj.).
Nemanis J. Tilžės akmuo su dubenėliais // Gimtinė. – 1998, Nr. 6, p. 3 Tilžė (Zarasų raj.).
Nemanis J. Užėniškės piliakalnis // Gimtinė. – 1997, Nr. 10, p. 7 Zarasų raj.
Nemanis J. Užėniškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1979, spal. 18
Nemanis J. Vaidminių pėduotas akmuo // Gimtinė. – 1998, Nr. 3, p. 8 Vaidminiai (Zarasų raj.).
Nemanis J. Velikuškės piliakalnis // Gimtinė. – 1998, Nr. 1, p. 5 Velikuškės (Zarasų raj.).
Nemanis J. Velikuškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, liep. 1
Nemanis J. Verslavų piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, rugpj. 1
Nemanis J. Volungių senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, liep. 23
Nemanis J. Vosgėlių piliakalnis // Gimtinė. – 1996, Nr. 9, p. 8 Zarasų raj.
Nemanis J. Vosgėlių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, liep. 22
Nemanis J. Zabičiūnų piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1978, lapkr. 14
Nemanis J. Zarasų rajono archeologijos paminklų sąrašas. – Zarasai, 1982. – 83 p. – Aut. nurodytas p. 8
Nemanis J. Zarasų rajono kultūros paveldas. – Zarasai, 1994. – 86 p.
Nematomasis muziejus su 15.000 eksponatų // Lietuvos aidas. – 1939, vas. 1 (Nr. 50), p. 6 Apie Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus archeologijos skyrių.
Nemeikaitė S. Archeologai aptiko vartų bokšto liekanas // Lietuvos rytas. – 1998, birž. 11, priedas: Sostinė, p. 2 Subačiaus vartų liekanos.
Nemeikaitė S. Archeologai Galvėje surado senuosius tiltus // Lietuvos rytas. – 1997, birž. 25, p. 7 Prie Trakų salos pilies.
Nemeikaitė S. Archeologai tikisi radę kunigaikštienės Birutės žiedą // Laikinoji sostinė. – 1997, rugpj. 1, p. 6. – Taip pat: Panevėžio rytas. – 1997, rugpj. 1, p. 6 Senieji Trakai
Nemeikaitė S. Katedros aikštė pasirodė esanti staigmenų arena: Archeologai aikštėje atrado jokiuose planuose nepažymėtas miesto komunikacijas // Lietuvos rytas. – 1998, lapkr. 6, priedas: Sostinė, p. 1, 2. – Tas pat: Laikinoji sostinė. – 1998, lapkr. 7, p. 15 Vilniaus pilys
Nemeikaitė S. Lenkų archeologai pademonstravo, kad istorijai pažinti tinka ir žaidimas // Lietuvos rytas. – 1998, spal. 2, priedas: Savaitgalis, p. 12 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Nemeikaitė S. Lietuvą garsina ir griūvanti sostinės gynybinė siena // Lietuvos rytas. – 1998, rugs. 1, priedas: Sostinė, p. 1, 6. Vilniaus miestas
Nemeikaitė S. Prie Prezidentūros archeologai aptiko istorijos lobyną // Lietuvos rytas. – 1998, liep. 15, priedas: Sostinė, p. 1-2 Vilniaus miestas
Nemeikaitė S. Radiniai senojoje sostinėje patvirtino archeologų prielaidas // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 22, p. 17 Senieji Trakai
Nemeikaitė S. Senoji Lietuvos sostinė archeologams atveria paslaptis: Gedimino statytoje pilyje tyrinėtojai spėja suradę net kunigaikštienės Birutės žiedą // Lietuvos rytas. – 1997, rugpj. 5, priedas: Sostinė, p. 1-2. Senieji Trakai
Nemenčinės piliakalnis ir jo turtai // Kultūros barai. – 1970, Nr. 8, p. 73
Nemunas išplovė pinigų lobį // Šaltinis (Marijampolė). – 1937, Nr. 18, p. 283. – Tas pat: Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 16, p. 13 Žiegždriai (Kauno raj.).
Nemunas išplovė senovės pinigų // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 17, p. 2. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1937, bal. 22 (Nr. 176), p. 3 Žiegždrių (Kauno raj.) lobis.
Nemunas praryja ir gimdo naujas salas / J.Š. // Mūsų rytojus. – 1936, kovo 13, p. 5. Archeologinių paminklų naikinimas ir prekyba radiniais.
Nemune rado Kęstučio pinigus // Dienos naujienos. – 1933, kovo 29, p. 3
Nemune rasta brangių senienų // Mūsų rytojus. – 1933, kovo 31, p. 2
Nemuno krante rado 5000 metų senumo žmogaus kaulų // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 29 (Nr. 343), p. 3 Prie Birštono.
Nemuno krante rado mamonto kaulus // Lietuvos žinios. – 1935, vas. 28, p. 7 Marvelėje (Kaunas).
Nemuno krante rado Vytauto laikų pinigų // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 15 (Nr. 270), p. 5 Ties Birštonu rastos 6 monetos.
Nemuno vingiuose / A.R. // Lietuvos žinios. – 1927, rugs. 16, p. 3. Pūnios piliakalnis (Alytaus raj.).
Nenėnaitė R. Kartu su archeologais // Tarybinis mokytojas. – 1967, rugs. 28 Šventosios (Palanga) gyvenvietė
Nenėnienė B. Stanaičiuose – vėl archeologai // Lietuvos aidas. – 1995, rugpj. 11, p. 2 Stanaičiai (Vilkaviškio raj.).
Neolito periodo stovykla Kauno senamiestyje // Tiesa. – 1974, lapkr. 21. – Tas pat: Gimtasis kraštas. – 1974, Nr. 48, p. 6
Nepaprastas kalnas / Žiogas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1925, Nr. 21, p. 3 Gegrėnų (Plungės raj.) piliakalnis.
Nepaprastas radinys prie Rotušės kasinėjimo // Sekmadienis. – 1933, Nr. 47, p. 1 Rasta “ašarinė”.
Nepaprastos iškasenos // Mūsų laikraštis. – 1930, Nr. 43, p. 2 Saločių (Pasvalio raj.) kapinynas ir lobis (?).
Nepaprastos iškasenos // Šiaulių žinios. – 1934, Nr. 23, p. 1 Prie Beržės upelio (Radviliškio v.) rasta mamuto (?) kaulų.
Nepaprastos vietos būta? Merkinė / Dzinguliukas // Lietuvos žinios. – 1933, rugpiūčio 25, p. 6 Ties piliakalniu, Nemuno pakrantėje randa koklių.
Nepatenkinti archeologijos kursais // Lietuvos žinios. – 1935, birž. 27, p. 7
Nerašytinės istorijos liudininkai kalba // Valstiečių laikraštis. – 1957, rugpj. 21 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Neringos muziejus (Nida) / L.A. // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1937, Nr. 2/4, p. 180. Yra archeologijos radinių – neolito keramikos, bronzinis ietigalis, Romos monetų.
Nerman B. Apulias vall späckad av pilspetsar // Socialdemokraten (Stockholm). – 1931, rugs. 5
Nerman B. Der Handel Gotlands mit dem Gebiete am Kurischen Haff im 11. Jarhundert // Prussia (Königsberg). – 1931, t. 29, p. 160-173
Nerman B. Die Verbindungen zwischen Skandinavien und dem Ostbaltikum in der Bronzezeit und der ältesten Eisenzeit // Acta Archeologica (Kopenhaga). – 1933, t. 4, sąs. 2-3, p. 237-252
Nerman B. Die Verbindungen zwischen Skandinavien und dem Ostbaltikum in der jungeren Eisenzeit. – Stockholm, 1929. – 185 p Rec.: Jākobsons F. // Senatne (Rīga). – 1930, Nr. 2, p. 64. Nagevičius V. Medžiaga archeologijos ryšiams išaiškinti tarp Skandinavijos ir mūsų krašto // Lietuvos aidas. – 1930, geg. 3, p. 2-4. Nagevičius V. // Juniores (Königsberg; Kaunas). – 1930, Nr. 8/9, p. 10. – Publikacija nebaigta (?). Žadeikis P. // Lietuvos aidas. – 1929, lapkr. 25, p. 2-3.
Nerman B. Einige auf Gotland gefundene ostbaltische Gegenstände der jüngeren Eisenzeit // Literarum Societas Eesthonica. 1838-1938. Liber Saecularis. – Tartu, 1938. T. 1, p. 439-477
Nerman B. Grobin-Seeburg. Ausgrabungen und Funde. – Stockholm; Uppsala, 1958. –12, 200 p., 61 lent P. 186-188 – Apuolės (Skuodo raj.) radiniai.
Nerman B. Ny stad framgrävd i Litauen Apuole // Svenska Dagbladet (Stockholm). – 1931, rugs. 5
Nerman B. Swedish Viking Colonies on the Baltic // Eurasia Septentrionalis Antiqua (Helsinki). – 1934, t. 9, p. 357-380 Apie Apuolės piliakalnį.
Neseniai Šiauliuose, Gluosnių gatvėje // Pergalė. – 1954, Nr. 7, p. 126 Aptiktas kapinynas.
Netekome Lietuvos piliakalnių tyrinėtojo / Grupė mokslo draugų // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 18, p. 15 A. Navarackas (1911.04.29 – 1994.02.13).
Netekome pasaulinio garso mokslininkės // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1994, vas. 5, p. 1
Netoli Kauno surastas seniausias kapinynas // Lietuvos aidas. – 1938, geg. 11 (Nr. 208), p. 5
Netoli Ragainės atkasti 1558 ir 1562 m. sidabriniai lietuviški ordinai: iš “Naujojo Tilžės keleiwio”, 1933, gruod. 20 // Lietuvos aidas. – 1933, gruod. 22, p. 6. XVI a. kapinynas.
Nevardauskas P. “Peles kalns” // Karys. – 1931, Nr. 16, p. 316-317 Šarnelės (Plungės raj.) piliakalnis.
Nezabitauskas A. Prof. Eduardas Volteris (70 m. sukaktuvių proga) // Tauta ir žodis (K.). – 1928, kn. 5, p. 344-360
Nezabitauskas A. “Piliuko” piliakalnis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1964, gruod. 12 Burbaičių (Kelmės raj.).
Nezabitauskas A. “Piniginis kalnas” // Lenino keliu (Utena). – 1968, saus. 16 Linkų kaimo kapinynas.
Nezabitauskas A. 700 metų nuo Kretingos pilies sunaikinimo // Švyturys (Kretinga). – 1963, bal. 4, 6
Nezabitauskas A. Adakavo ir Skaudvilės paminklai // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, lapkr. 14, p. 3 Adakavo (Tauragės raj.) ir Utelių (Raseinių raj.) radiniai.
Nezabitauskas A. Aisčių kultūros paminklai // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1964, lapkr. 19
Nezabitauskas A. Akmens amžiaus gyvenvietė // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1964, kovo 31 Alsėdžių (Plungės raj.) apyl. durpyno radiniai.
Nezabitauskas A. Akmens istorija ir legendos // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1965, rugpj. 26 Akmens (Varėnos raj.) bažnytkaimis.
Nezabitauskas A. Alytaus archeologiniai paminklai // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1968, vas. 27
Nezabitauskas A. Alytaus senovė ir pilis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1964, liep. 2
Nezabitauskas A. Aniškis ir jo paminklai // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1968, birž. 4
Nezabitauskas A. Antakmenės ir Plavėjų akmuo // Nauja vaga (Ignalina). – 1966, lapkr. 22
Nezabitauskas A. Antazavės senovė // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1964, rugpj. 4
Nezabitauskas A. Antikinės monetos mūsų muziejuje // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1963, kovo 19 Apie “Aušros” muziejuje esančias monetas iš Dirmeikių (Telšių raj.) ir Noreišių (Kelmės raj.).
Nezabitauskas A. Apie Kapsuko miesto senovę // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1964, liep. 14
Nezabitauskas A. Apuolė // Valstiečių laikraštis. – 1964, gruod. 9 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Nezabitauskas A. Apuolės pilis ir miestas – buvusi Kuršių sostinė // Kauno tiesa. – 1963, rugs. 29
Nezabitauskas A. Ar buvo Kėdainiuose kryžiuočių pilis ? // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1964, kovo 17
Nezabitauskas A. Ar buvo komtūrai Viešvienuose // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1964, liep. 9
Nezabitauskas A. Ar seniai įsikūrė Pakruojis ? // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1964, vas. 18, p. 4 Spėja ten esant IX-XII a. senkapį.
Nezabitauskas A. Ar žinote savo miesto istoriją? // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, geg. 30
Nezabitauskas A. Archeologas Juozas Žiogas (1868-1935.IX.21) // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1968, vas. 27
Nezabitauskas A. Archeologijos laikraščio reikalu / A.N. // Lietuva. – 1926, birž. l, p. 3-4
Nezabitauskas A. Archeologiniai radiniai pasakoja // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1963, rugs. 12 Junkilų ir Maudžiorų (Kelmės raj.) kapinynai.
Nezabitauskas A. Aristavos žemė ir pilis // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1964, bal. 16, p. 4 Spėja Aristavoje (Kėdainių raj.) buvus pilį.
Nezabitauskas A. Atkaklios lietuvių kovos su kryžiuočiais epizodas // Kauno tiesa. – 1963, rugs. 1 Kauno pilies sugriovimas 1362 m.
Nezabitauskas A. Atsiminimai apie Petrą Tarasenka // Pirmyn (Molėtai). – 1964, geg. 16, p. 3
Nezabitauskas A. Aukaimio pilies likimas // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, liep. 23
Nezabitauskas A. Aukštupėnai // Komunistiniu keliu (Kupiškis). – 1968, geg. 18, p. 3 Kupiškio piliakalnis.
Nezabitauskas A. Avilčių senovės paminklai // Pirmyn (Molėtai). – 1968, gruod. 17, p. 4 Avilčių kapinynas.
Nezabitauskas A. Bačkininkėlių piliakalnis // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, rugpj. 1
Nezabitauskas A. Baisogala – istorinė vieta // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1964, liep. 4 Piepalių (Radviliškio raj.) kapinynas.
Nezabitauskas A. Bakšėnai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1968, gruod. 3, p. 3 Piliakalnis.
Nezabitauskas A. Balbieriškio senovė ir paminklai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, lapkr. 14
Nezabitauskas A. Bartininkų senovė ir istoriniai paminklai // Pergalė (Vilkaviškis). – 1964, gruod. 24
Nezabitauskas A. Batakiai – viena iš seniausių gyvenviečių // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, bal. 23 Batakių piliakalnis.
Nezabitauskas A. Betygalos piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1968, geg. 7
Nezabitauskas A. Betygalos žemė ir tvirtovės // Naujas rytas (Raseiniai). – 1964, liep. 18 Betygalos piliakalniai.
Nezabitauskas A. Bikavėnai – X-XII amžiaus gyvenvietė // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1968, birž. 4 Kapinynas.
Nezabitauskas A. Biržų priešistorinių laikų paminklai // Biržiečių žodis. – 1968, liep. 2
Nezabitauskas A. Bišpilio piliakalnis ir pilis // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, bal. 4 Jurbarko piliakalnis, pilis.
Nezabitauskas A. Bražuolė – istorinė vietovė // Komjaunimo tiesa. – 1967, rugs. 9 Trakų raj.
Nezabitauskas A. Būdelių piliakalnis // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1967, rugpj. 5
Nezabitauskas A. Čiulėnai seniau ir dabar // Pirmyn (Molėtai). – 1968, rugs. 10, p. 3 Piliakalnis ir akmuo “Geležinė boba”.
Nezabitauskas A. Dapšių Alkos kalnas // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1965, bal. 7
Nezabitauskas A. Darsūniškio paminklai, žemė ir pilis // Į Komunizmą (Kaišiadorys). – 1964, rugpj. 20
Nezabitauskas A. Daubarių piliakalniai ir senkapiai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1964, spal. 22, p. 4
Nezabitauskas A. Deltuvos žemė ir jos pilys // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1964, rugs. 15
Nezabitauskas A. Derbutų piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1964, geg. 19
Nezabitauskas A. Dirmiškės piliakalnis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1968, geg. 4, p. 4
Nezabitauskas A. Dysnų ežeras – gamtinis ir istorinis paminklas // Nauja vaga (Ignalina). – 1964, spal. 28 Supainioti faktai (Dūkšto ež. Paminklai priskiriami Dysnams).
Nezabitauskas A. Dotnuvos praeitis // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1964, lapkr. 17
Nezabitauskas A. Drageliškių lobis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1968, birž. 4
Nezabitauskas A. Du vežimai senienų // Švyturys (Kretinga). – 1964, vas. 25 Kūlsodžio (Kretingos raj.) kapinyno radiniai.
Nezabitauskas A. Dubičių istoriniai paminklai ir pilis // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1964, rugpj. 4
Nezabitauskas A. Dūkštas ir jo paminklai // Nauja vaga (Ignalina). – 1964, liep. 15 Dūkšto piliakalnis.
Nezabitauskas A. Dusetų senovė // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1964, spal. 6
Nezabitauskas A. Dzirmiškės piliakalnis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1968, lapkr. 14, p. 4
Nezabitauskas A. Džiugo piliakalnis // Komjaunimo švyturys (Telšiai). – 1964, bal. 18, p. 3
Nezabitauskas A. Eiguliai – akmens amžiaus sodyba // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1964, rugpj. 7
Nezabitauskas A. Ekskursija po Klaipėdos kraštą prieš tūkstančius ir šimtus metų / A. N. // Lietuvos aidas. – 1937, vas. 24 (Nr. 86), p. 4.
Nezabitauskas A. Ekskursija po Klaipėdos kraštą prieš tūkstančius ir šimtus metų / A.N. // Lietuvos aidas. – 1936, vas. 24 (Nr. 86), p. 4. Kapinynai ir piliakalniai.
Nezabitauskas A. Ėriškiai, Žvirbliai, Rodai // Panevėžio tiesa. – 1969, birž. 13 Ėriškių akmuo.
Nezabitauskas A. Eržvilko piliakalnio padavimas // Šviesa (Jurbarkas). – 1968, saus. 5
Nezabitauskas A. Ežerų krašto paminklai // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1964, geg. 23 Zarasų rajono archeologiniai paminklai.
Nezabitauskas A. Gabrieliškių piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1968, saus. 9
Nezabitauskas A. Gaidė // Nauja vaga (Ignalina). – 1967, rusėjo 9
Nezabitauskas A. Galelių priešistorinė gyvenvietė // Lenino keliu (Utena). – 1968, birž. 20
Nezabitauskas A. Gargždelės iečių gamykla // Švyturys (Kretinga). – 1963, gruod. 14 Gargždelė (Kretingos raj.).
Nezabitauskas A. Gedžiūnėlių archeologiniai paminklai // Nauja vaga (Ignalina). – 1968, saus. 20 Pilkapiai.
Nezabitauskas A. Gelgaudiškio praeities puslapiai // Draugas (Šakiai). – 1964, liep. 30
Nezabitauskas A. Genioto pilis – XIV amžiaus tvirtovė // Artojas (Šilalė). – 1964, birž. 11 Kryžiuočių kronikose minima pilis.
Nezabitauskas A. Gilvičiai // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1967, rugs. 26 Piliakalnis.
Nezabitauskas A. Gintališkė // Kibirkštis (Plungė). – 1967, rugs. 5 Piliakalnis ir kapinynas.
Nezabitauskas A. Gintaras – aisčių auksas // Lietuvos žvejys. – 1968, saus. 5
Nezabitauskas A. Ginučių piliakalnis // Nauja vaga (Ignalina). – 1965, lapkr. 16
Nezabitauskas A. Girkalnio ir Kalnųjų apylinkių paminklai // Naujas rytas (Raseiniai). – 1965, saus. 9
Nezabitauskas A. Giruliai // Banga (Klaipėda). – 1967, geg. 16 Tauralaukio (Klaipėdos raj.) akmuo.
Nezabitauskas A. Griežės piliakalnis ir pilis // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1964, birž. 18
Nezabitauskas A. Grinkiškio praeities puslapiai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1964, spal. 3 Spėja Grinkiškyje XV a. buvus pilį.
Nezabitauskas A. Gružių apylinkės senienos // Darbas (Pasvalys). – 1964, liep. 15 Nebuvėlių kapai.
Nezabitauskas A. Įdomi Birštono istorija // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, geg. 1 Birštono pilis.
Nezabitauskas A. Įdomus XVI-XVII amž. radinys Šiauliuose // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1965, spal. 26 Kapas.
Nezabitauskas A. III-IV amž. kultūros paminklas Berčiūnuose // Panevėžio tiesa. – 1964, rugpj. 7 Berčiūnų (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Nezabitauskas A. I-IV amžių radinys Gibaičiuose // Leninietis (Šiauliai). – 1965, gruod. 2 Gibaičių kapinynas.
Nezabitauskas A. Imbarės piliakalnio padavimai // Švyturys (Kretinga). – 1964, kovo 21, p. 24 Duomenys iš T. Daugirdo ir J. Žiogo.
Nezabitauskas A. Inturkės, Inketurių ir Stirnių senovės bruožai // Pirmyn (Molėtai). – 1965, rugpj. 3
Nezabitauskas A. Įpilties piliakalnis ir pilis // Švyturys (Kretinga). – 1964, rugpj. 15
Nezabitauskas A. Ir vėl rastas lobis // Literatūra ir menas. – 1964, Nr. 39, p. 7 Puikių (Joniškio raj.) lobis.
Nezabitauskas A. Istorikas M. Balinskis apie Uteną // Lenino keliu (Utena). – 1967, birž. 24 Narkūnų piliakalnis.
Nezabitauskas A. Istorinėmis vietovėmis // Leninietis (Šiauliai). – 1965, birž. 12 Šiaulių rajono piliakalniai.
Nezabitauskas A. Istoriniai Merkinės paminklai // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1964, birž. 6
Nezabitauskas A. Istoriniai mūsų rajono paminklai // Draugystė (Vilnius). – 1964, geg. 30
Nezabitauskas A. Istoriniai Salamiesčio paminklai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1964, gruod. 26
Nezabitauskas A. Iš senųjų prūsų papročių ir tikybinių įsitikinimų reformacijos metu / A.N. // Lietuvos aidas. – 1937, birž. 17 (Nr. 267), p. 4
Nezabitauskas A. Iš Šaukėnų praeities // Komunistinis žodis (Kelmė). –1964, rugpj. 20, p. 3
Nezabitauskas A. Iš Šešuolių praeities // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1964, gruod. 1, p. 4
Nezabitauskas A. Jonas Basanavičius. – K., 1938. – 542 p. – Tas pat Vilniuje, 1990 m P. 315-317 – apie J. Basanavičiaus kasinėjimus 1910 m.
Nezabitauskas A. Jonas Basanavičius. – V., 1990. – 364 p. – Perspausdintas 1938 m. leidinys P. 315-317 minimi J. Basanavičiaus kasinėjimai Lietuvoje 1910 m.
Nezabitauskas A. Josvainių pilis // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1964, birž. 11
Nezabitauskas A. Junigėdos žemė ir pilis // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, rugpj. 6
Nezabitauskas A. Juodainių paminklai // Artojas (Šilalė). – 1966, gruod. 13
Nezabitauskas A. Juodkrantė – Gintarė // Lietuvos žvejys. – 1966, birž. 26
Nezabitauskas A. Jūros upė – XIII amžiaus tvirtovė // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, bal. 16 Pūtvės (Šilalės raj.) pilis.
Nezabitauskas A. Ką byloja Bubių piliakalnis // Leninietis (Šiauliai). – 1964, saus. 4, p. 3
Nezabitauskas A. Ką byloja Liškiavos mūrai // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1966, gruod. 1
Nezabitauskas A. Ką slepia Jauneikių pilkapiai // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1964, bal. 25, p. 3
Nezabitauskas A. Kada Alytuje pastatyta pirmoji pilis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1965, gruod. 2
Nezabitauskas A. Kaltinėnų krašto senovė // Artojas (Šilalė). – 1964, geg. 21
Nezabitauskas A. Kalvarija ir jos apylinkės // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1964, liep. 28
Nezabitauskas A. Kalviai ir jų apylinkių paminklai // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1967, saus. 14
Nezabitauskas A. Karklėnų apylinkių paminklai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1965, gruod. 16 Paalksnių (Kelmės raj.) pilkapiai.
Nezabitauskas A. Karpiškių-Laimučių pilkapiai // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1964, rugpj. 6, p. 3-4
Nezabitauskas A. Karsakiškio apylinkės paminklai // Tėvynė (Panevėžys). – 1964, rugs. 10
Nezabitauskas A. Karšuvių pilis // Artojas (Šilalė). – 1964, kovo 28, p. 4 Pūtvės pilis.
Nezabitauskas A. Kartenos praeitis ir paminklai // Švyturys (Kretinga). – 1964, rugs. 12, p. 3 Piliakalnis ir kapinynas.
Nezabitauskas A. Kašėtų ir Rudnios akmens amžiaus stovyklos // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1964, gruod. 22
Nezabitauskas A. Kauliniai radiniai // Lietuva. – 1925, liep. 13, p. 4 Durpyne prie Alsėdžių (Plungės raj.) rastas kaulinis žeberklas.
Nezabitauskas A. Keletas Šeduvos istorijos bruožų // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1964, birž. 27 Raginėnų piliakalnis ir pilkapiai.
Nezabitauskas A. Kelmės miesto senkapiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, vas. 29
Nezabitauskas A. Kernavė – žymi istorinė vietovė // Lenino vėliava (Širvintai). – 1965, rugpj. 29
Nezabitauskas A. Kernavės istorija // Lenino vėliava (Širvintos). – 1968, saus. 17
Nezabitauskas A. Kęstučio pilis Nevėžio žiočių saloje // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1964, rugs. 30
Nezabitauskas A. Kirsnos sritis XIII amžiuje // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1964, lapkr. 12
Nezabitauskas A. Klaipėdos “pabūtkalniai” ir slėptuvės // Banga (Klaipėda). – 1968, birž. 29 Piliakalniai.
Nezabitauskas A. Klaišių IX-XV amžių senkapiai // Mūsų žodis (Skuodas). – 1964, bal. 25
Nezabitauskas A. Kolainių pilis ir jos vadas Surminas // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, rugs. 15
Nezabitauskas A. Kretingos piliakalnis ir X-XII a. senkapis // Švyturys (Kretinga). – 1964, lapkr. 17
Nezabitauskas A. Kretingos rajono archeologiniai paminklai // Švyturys (Kretinga). – 1964, birž. 9
Nezabitauskas A. Kryžiuočių ir kalavijuočių pilis Jurbarke // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, vas. 15
Nezabitauskas A. Kryžiuočių pastangos užimti Jurbarką // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, kovo 21
Nezabitauskas A. Kuktiškių senovė ir paminklai // Lenino keliu (Utena). – 1964, rugs. 3
Nezabitauskas A. Kupiškio pilies kalnas // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1964, bal. 28
Nezabitauskas A. Kur buvo Sudargo pilis ? // Draugas (Šakiai). – 1964, bal. 25
Nezabitauskas A. Kur buvo Visvaldos pilis? // Jonavos balsas. – 1966, liep. 26 Kronikų minima pilis.
Nezabitauskas A. Kvėdarnos piliakalnis ir gynybinė pilis // Artojas (Šilalė). – 1968, kovo 19
Nezabitauskas A. Laivių archeologinis ansamblis // Švyturys (Kretinga). – 1964, bal. 14 Piliakalnis, kapinynas.
Nezabitauskas A. Laugiriškių XVI amž. lietuviškų monetų lobis // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1959, lapkr. 21 Kelmės raj.
Nezabitauskas A. Lauksargių apylinkės piliakalniai ir padavimai // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, rugs. 3, p. 3
Nezabitauskas A. Laužiškių piliakalnis // Lenino vėliava (Širvintos). – 1968, vas. 25
Nezabitauskas A. Lazdijai senovėje // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1964, liep. 25
Nezabitauskas A. Legendinė Sidabros pilis // Tarybinis kelias (Joniškis). – 1964, kovo 21
Nezabitauskas A. Linkmenų žemė ir pilis // Nauja vaga (Ignalina). – 1964, liep. 3
Nezabitauskas A. Linkuvos gilioji senovė // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1964, birž. 9
Nezabitauskas A. Liškiavos paminklai // Raudonoji vėliava (Varėna). –1964, gruod. 25
Nezabitauskas A. Lokystos piliakalnis // Artojas (Šilalė). – 1964, birž. 6 Treigių piliakalnis.
Nezabitauskas A. Maišiogalos senovė // Draugystė (Vilnius). – 1964, lapkr. 26
Nezabitauskas A. Marcinkonių ir Mardasavo istoriniai paminklai // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1965, kovo 6
Nezabitauskas A. Mažulonių piliakalnis ir pilaitė // Nauja vaga (Ignalina). – 1964, rugpj. 30
Nezabitauskas A. Medininkų pilis // Draugystė (Vilnius). – 1964, rugpj. 6, p. 3
Nezabitauskas A. Medžioklinė Vytauto pilis Varėnoje 1-oje // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1964, birž. 2
Nezabitauskas A. Mergežeris // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1968, birž. 11 Akmens amžiaus gyvenvietės.
Nezabitauskas A. Merkio upė – gamtos ir istorijos paminklas // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1964, liep. 11
Nezabitauskas A. Meškuičiai // Leninietis (Šiauliai). – 1967, liep. 11 Kapinynai ir Jurgaičių piliakalnis, Šiaulių raj.
Nezabitauskas A. Mielonų kaimo piliakalnis // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1964, rugs. 1 Mielėnų (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Nezabitauskas A. Miesto muziejaus ekspedicija į Pietarius / A.N. // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 30, p. 4. E. Volteris ir K. Mekas Pietariuose (Marijampolės raj.).
Nezabitauskas A. Mikytai ir Dovainiai // Mūsų žodis (Skuodas). – 1966, birž. 14 Alkos kalnas, radiniai.
Nezabitauskas A. Monetų lobis Palangoje // Švyturys (Kretinga). – 1966, birž. 9, p. 4
Nezabitauskas A. Moškėnų-Laukupėnų piliakalnis // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1964, liep. 23
Nezabitauskas A. Mūsų kraštotyros reikalu / Nez. A. // Lietuva. – 1925, gruod. 30, p. 3-4. Dėl savavališkų kasinėjimų.
Nezabitauskas A. Mūsų protėviai prieš 2500 metų su viršum pradėjo prekiauti graikų saulės dievaičio dukterų ašaromis / A.N. // Lietuvos aidas. – 1937, kovo 19 (Nr. 124), p. 4.
Nezabitauskas A. Mūšis prie Apuolės // Mūsų žodis (Skuodas). – 1964, kovo 21
Nezabitauskas A. Naikių piliakalnis ir Dugnų pilis // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1964, rugs. 3
Nezabitauskas A. Napoleono pėdsakai Salake // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1965, vas. 27 Akmuo su ženklais.
Nezabitauskas A. Nauji radiniai Valdamų kapinyne // Leninietis (Šiauliai). – 1963, rugpj. 31 Valdomai (Šiaulių raj.).
Nezabitauskas A. Nedzingė – senovės paminklų kraštas // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1965, gruod. 18
Nezabitauskas A. Nemakščių praeitis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1964, gruod. 19, p. 4 Apie šventus miškus.
Nezabitauskas A. Nemenčinė // Draugystė (Vilnius). – 1964, rugs. 3 Piliakalnis.
Nezabitauskas A. Nemunaičio pilis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1964, birž. 6
Nezabitauskas A. Nepaprasti kraštotyrininkai // Kraštotyra, – V., 1967. – P. 273-277 Padovinių (Marijampolės raj.) gyvenvietė, Šėtos (Kėdainių raj.) piliakalnis (?).
Nezabitauskas A. Neries ir Šventosios santakos istoriniai paminklai // Jonavos balsas. – 1966, geg. 26
Nezabitauskas A. Nežinomi Pasvalio rajono piliakalniai ir pilkapiai // Darbas (Pasvalys). – 1964, rugs. 9
Nezabitauskas A. Nikėlų senkapių radiniai // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1968, vas. 15
Nezabitauskas A. Nuostabi kultūra Šukionių senkapiuose // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1964, birž. 2
Nezabitauskas A. Pabalčių piliakalnis ir pilis // Naujas gyvenimas (Raseiniai). – 1964, lapkr. 10
Nezabitauskas A. Padavimai apie Kernavę // Lenino vėliava (Širvintos). – 1968, birž. 2
Nezabitauskas A. Palanga, jos paminklai ir praeitis // Švyturys (Kretinga). – 1964, liep. 23 Birutės kalnas, Naglio kalnas.
Nezabitauskas A. Palėvenė // Komunistiniu keliu (Kupiškis). – 1966, kovo 17 Piliakalnis, kapinynas.
Nezabitauskas A. Panemuniai mūsų senovės kultūros centrai / A.N. // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 13, p. 7. Altoniškių (Kauno raj.) piliakalnis, Mikytų (Šakių raj.) kapinynas, Žemosios Panemunės (Šakių raj.) bronzinis kirvis.
Nezabitauskas A. Paparčiai senovėje // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1964, bal. 18
Nezabitauskas A. Paparčių apylinkių archeologiniai paminklai // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1967, birž. 29 Akmens amžiaus radiniai, akmenys su ženklais.
Nezabitauskas A. Papilė // Vienybė (Akmenė). – 1968, lapkr. 16 Piliakalnis, kapinynas.
Nezabitauskas A. Papilės piliakalnio padavimai // Vienybė (Akmenė). – 1968, kovo 23
Nezabitauskas A. Paršo piliakalnis ir Sietuvos kulgrinda // Artojas (Šilalė). – 1964, rugs. 1 Burbiškiai (Šilalės raj.).
Nezabitauskas A. Pasamanės kaimo pilkapiai // Nauja vaga (Ignalina). – 1967, rugpj. 15
Nezabitauskas A. Pasvalio piliakalniai ir senkapiai // Darbas (Pasvalys). – 1964, birž. 28
Nezabitauskas A. Perlojos senovė ir pilis // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1964, rugpj. 20
Nezabitauskas A. Peštvė – galinga lietuvių tvirtovė // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, bal. 25 Dėl Peštės pilies vietos.
Nezabitauskas A. Piliakalniai liudija // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1967, geg. 27 Paparčių piliakalnis.
Nezabitauskas A. Piliakalnis – biržiečių rūpestis // Biržiečių žodis. – 1967, geg. 23 Dėl Biržų pilies teritorijos.
Nezabitauskas A. Pilis, gynusi Kauną // Kauno tiesa. – 1968, rugs. 8 Naujojo Kauno pilis, sunaikinta 1368 m.
Nezabitauskas A. Pilkapiai // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1968, saus. 4
Nezabitauskas A. Pilsoto pilys ir tvirtovės // Lietuvos žvejys. – 1966, rugs. 11 Klaipėdos apylinkių piliakalniai.
Nezabitauskas A. Pirmasis kalavijuočių karo žygis į Kernavę // Lenino vėliava (Širvintos). – 1966, gruod. 16
Nezabitauskas A. Pypliškės Milžinų kalnas // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1968, geg. 28
Nezabitauskas A. Pyragiai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1968, birž. 20, p. 3 Kapinyno radiniai.
Nezabitauskas A. Prieš 700 metų // Lietuvos žvejys. – 1966, geg. 1 Kovos dėl Klaipėdos pilies.
Nezabitauskas A. Prieš penkis šimtus metų// Leniniečių balsas (Tauragė). –1964, liep. 14 Tauragės rajono paminklai.
Nezabitauskas A. Prieš tūkstančius metų // Komunistiniu keliu (Kupiškis). – 1964, birž. 9 Kupiškio rajono archeologiniai radiniai ir paminklai.
Nezabitauskas A. Pryšmančių kapinynai // Švyturys (Kretinga). – 1964, geg. 14
Nezabitauskas A. Prof. E. Volterio sukaktuvėms paminėti / A. // Lietuva. – 1926, kovo 19, p. 2-3
Nezabitauskas A. Prof. Eduardas Volteris / N. // Žvaigždė. – 1926, Nr. 4, p. 52-56.
Nezabitauskas A. Punios piliakalnis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1964, rugpj. 25
Nezabitauskas A. Puotkalių piliakalnis // Mūsų žodis (Skuodas). – 1964, birž. 11, p. 4
Nezabitauskas A. Pušaloto ir Pumpėnų senovė ir paminklai // Darbas (Pasvalys). – 1964, rugs. 25
Nezabitauskas A. Puvočių akmens amžiaus stovykla // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1964, spal. 3
Nezabitauskas A. Radiniai ir pasakojimai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1968, geg. 28 Rajono archeologiniai radiniai.
Nezabitauskas A. Radviliškis ir Verdulis // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1964, lapkr. 14, p. 3 Vaitiekūnų senkapis ir Velžių piliakalnis.
Nezabitauskas A. Radžiūnų piliakalnis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1967, rugpj. 3
Nezabitauskas A. Raginėnų pilkapiai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1964, kovo 21
Nezabitauskas A. Raguva // Panevėžio tiesa. – 1964, lapkr. 11 Senkapis, akmuo su pavaizduotais žalčiais.
Nezabitauskas A. Raktuvės pilis // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1964, liep. 7 Žagarė.
Nezabitauskas A. Rambyno kalnas – tautinės dvasios šaltinis ir senovės legenda. Rambyno kalno mistiškojo akmens likimas / A.N. // Lietuvos aidas. – 1937, birž. 20 (Nr. 273), p. 4.
Nezabitauskas A. Ramigės, Sareikos, Šešuvės pilys // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, birž. 9
Nezabitauskas A. Raseiniai senovėje // Naujas rytas (Raseiniai). – 1964, bal. 11, p. 4
Nezabitauskas A. Rastas vertingas lobis // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1964, liep. 23, p. 1 Puikių (Joniškio raj.).
Nezabitauskas A. Raudonės senovė ir istoriniai paminklai //Šviesa (Jurbarkas). – 1965, kovo 2 Raudonės pilis.
Nezabitauskas A. Rimšės apylinkių paminklai // Nauja vaga (Ignalina). – 1965, kovo 11
Nezabitauskas A. Ringių kaime vertingi radiniai // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1964, geg. 26, p. 3 Ringių radiniai Šiaulių “Aušros” muziejuje ir Bijotuose (Šilalės raj.).
Nezabitauskas A. Ringuvėnų senkapiai // Leninietis (Šiauliai). – 1964, lapkr. 12, p. 3
Nezabitauskas A. Romos monetų lobiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 5, p. 44 Apie Noreišių (Kelmės raj.) ir Dirmeikių (Telšių raj.) lobius.
Nezabitauskas A. Rozalimas ir jo įžymieji paminklai // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1964, lapkr. 12
Nezabitauskas A. Rūdaičiai // Švyturys (Kretinga). – 1968, rugpj. 6 Kapinynai.
Nezabitauskas A. Rudamina // Draugystė (V.). – 1964, liep. 25 Apie piliakalnį ir pilies (!) griuvėsius.
Nezabitauskas A. Rumbonys senovėje // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1964, lapkr. 17
Nezabitauskas A. Rumšiškių praeitis // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1964, birž. 16
Nezabitauskas A. Salantai // Švyturys (Kretinga). – 1965, rugpj. 5 Laivių kapinynas, Imbarės piliakalnis ir Salantų Alkos kalnas.
Nezabitauskas A. Sena ir nauja apie Salduvę // Leninietis (Šiauliai). – 1964, rugpj. 11 Mini Lepšių ir Šiaulių miesto kapinynų radinius.
Nezabitauskas A. Seniausi Anykščių paminklai // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1964, geg. 14
Nezabitauskas A. Seniausi archeologiniai radiniai // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1964, bal. 23
Nezabitauskas A. Seniausi istoriniai paminklai Vilkaviškio rajone // Pergalė (Vilkaviškis). – 1964, geg. 7
Nezabitauskas A. Seniausi Kapsuko rajono paminklai // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1964, birž. 18
Nezabitauskas A. Seniausi Lazdijų rajono istoriniai paminklai ir vietovės // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1964, geg. 7
Nezabitauskas A. Seniausi paminklai // Vienybė (Akmenė). – 1966, saus. 22
Nezabitauskas A. Seniausi Panevėžio paminklai // Panevėžio tiesa. – 1968, bal. 30 Akmens amžiaus radiniai rajone, Pajuosčio pilkapiai.
Nezabitauskas A. Seniausi Rokiškio rajono paminklai // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1964, birž. 6
Nezabitauskas A. Seniausi žvejybos įrankiai Lietuvoje // Lietuvos žvejys. – 1968, kovo 17
Nezabitauskas A. Seniausia Biržų praeitis // Biržiečių žodis. – 1964, lapkr. 28, p. 3
Nezabitauskas A. Seniausia Žemaičių žemės kultūra // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1943, Nr. 30 – 35
Nezabitauskas A. Seniausias lietuviškos juostelės raštas. Kiauleikių senkapių radiniai // Švyturys (Kretinga). – 1968, liep. 18
Nezabitauskas A. Seniausios kronikos apie Įpiltį // Švyturys (Kretinga). – 1968, rugpj. 17 Įpilties piliakalnis.
Nezabitauskas A. Seniausios Mažeikių rajono vietovės // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1964, rugs. 26
Nezabitauskas A. Senkų piliakalnis // Švyturys (Kretinga). – 1966, liep. 5 Negarbos piliakalnis.
Nezabitauskas A. Senovės paminklai mūsų rajone // Lenino priesakai (Eišiškės). – 1964, geg. 21
Nezabitauskas A. Senovės paminklų globa // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1943, Nr.17, 18 ir 20
Nezabitauskas A. Seredžiaus senovė // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, rugs. 3
Nezabitauskas A. Sidarų ir Kymalių pilys // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1966, rugs. 17
Nezabitauskas A. Sindriūnų piliakalnis ir jo padavimai // Darbas (Pasvalys). – 1964, bal. 24 Šimonių piliakalnis.
Nezabitauskas A. Skapiškis ir jo apylinkės senovėje // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1964, rugs. 3 Kerelių piliakalnis, Alka Skapiškio ežere.
Nezabitauskas A. Skirsnemunės pilis // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, liep. 2
Nezabitauskas A. Skomantai // Banga (Klaipėda). – 1968, geg. 21 Piliakalnis ir kapinynas.
Nezabitauskas A. Smilgelių kaimo senkapiai // Darbas (Pasvalys). – 1968, kovo 26
Nezabitauskas A. Stipriausia žemaičių tvirtovė // Artojas (Šilalė). – 1964, liep. 9 Medvėgalis (Šilalės raj.).
Nezabitauskas A. Strėvos pilis // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1964, geg. 26
Nezabitauskas A. Surviliškio senovė // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1965, rugpj. 10 Bakainių ir Kalnaberžės piliakalniai.
Nezabitauskas A. Šatrija senovėje // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1964, rugpj. 6
Nezabitauskas A. Šeduviškės piliakalnis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, bal. 4
Nezabitauskas A. Širvintų senovė ir paminklai // Lenino vėliava (Širvintos ). – 1965, rugpj. 18
Nezabitauskas A. Šlažių archeologiniai paminklai // Banga (Klaipėda). – 1968, spal. 1 Pilkapiai.
Nezabitauskas A. Šventybrasčio paminklai // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1964, gruod. 4
Nezabitauskas A. Šventosios ir Širvintos santakoje // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1967, liep. 18 Sližių piliakalnis.
Nezabitauskas A. Tauragės rajono seniausi paminklai ir radiniai // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1965, bal. 15
Nezabitauskas A. Tauragnų apylinkės // Komjaunimo tiesa. – 1966, kovo 13 Utenos raj.
Nezabitauskas A. Tauragnų senovė ir pilis // Lenino keliu (Utena). – 1964, geg. 30, p. 4
Nezabitauskas A. Trakai ir jų apylinkių paminklai // Spartuolis (Trakai). – 1964, birž. 2
Nezabitauskas A. Tryliktojo amžiaus Imbarės brolių kapai // Švyturys (Kretinga). – 1969, saus. 14
Nezabitauskas A. Tūkstantmetė Kurmaičių kultūra // Švyturys (Kretinga). – 1965, gruod. 28 Kurmaičių kapinynas.
Nezabitauskas A. Tūkstantmetinė Druskininkų kultūra // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1965, bal. 6 Akmens amžiaus gyvenvietės.
Nezabitauskas A. Ukmergės senovė // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1964, liep. 4
Nezabitauskas A. Upytė – lietuvių tvirtovė prieš kalavijuočius // Panevėžio tiesa. – 1964, vas. 19 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Nezabitauskas A. Upytės kapinynai // Panevėžio tiesa. – 1964, geg. 8
Nezabitauskas A. Upytės žemė // Tėvynė (Panevėžys). – 1968, liep. 6
Nezabitauskas A. Upninkai // Jonavos balsas. – 1967, rugs. 15 Apie archeologinius paminklus.
Nezabitauskas A. Utenos senovė ir pilis // Lenino keliu (Utena). – 1964, geg. 21, p. 4 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Nezabitauskas A. Užmiršta senovės sodyba // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1968, saus. 30 Mažeikių gyvenvietė.
Nezabitauskas A. Užpalių praeitis // Lenino keliu (Utena). – 1964, liep. 7 Užpalių (Utenos raj.) pilis.
Nezabitauskas A. Užvenčio monetų lobis // Kraštotyra. – V., 1964. – P. 187-190 Kelmės raj.
Nezabitauskas A. Užvenčio monetų lobis // Literatūra ir menas. – 1964, Nr. 20, p. 8. – Tas pat: Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 10, p. 36 Kelmės raj.
Nezabitauskas A. Užventyje rastas monetų lobis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1964, geg. 9
Nezabitauskas A. Vabalninko ir jo apylinkių senienos // Biržiečių žodis (Biržai). – 1965, birž. 3
Nezabitauskas A. Vaškų senovė // Darbas (Pasvalys). – 1965, gruod. 18 Vaškų (Pasvalio raj.) kapinynas.
Nezabitauskas A. Veiviržėnų apylinkių istoriniai paminklai // Banga (Klaipėda). – 1965, birž. 29
Nezabitauskas A. Veliuona – didžiausia XIV amž. lietuvių tvirtovė prieš kryžiuočius // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, rugpj. 11
Nezabitauskas A. Veliuona // Valstiečių laikraštis. – 1964, spal. 11
Nezabitauskas A. Veliuonos ir Peštvės pilys // Komjaunimo tiesa. – 1966, spal. 1; Tėvynės balsas. – 1966, Nr. 44 Veliuonos ir Seredžiaus (Jurbarko raj.) piliakalniai.
Nezabitauskas A. Veliuonos senovė ir paminklai // Šviesa (Jurbarkas). – 1964, lapkr. 5, p. 3
Nezabitauskas A. Ventės Rago paminklai // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1964, liep. 16
Nezabitauskas A. Ventės žemė ir kryžiuočių pilis Ventės Rage // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1964, rugpj. 11
Nezabitauskas A. Ventos pakrančių tvirtovės // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1965, geg. 6 Jautakių ir Pumpurų piliakalniai.
Nezabitauskas A. Verknė – gamtinis istorinis draustinis // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1964, rugpj. 29, p. 4 Paverknių piliakalnis, Ožkų pečiumi vadinamas akmuo.
Nezabitauskas A. Verpenos senkapiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1965, rugs. 2
Nezabitauskas A. Videniškis XIV amžiuje // Pirmyn (Molėtai). – 1964, liep. 11 Videniškiuose buvusi Daumanto mūrinė pilis (?).
Nezabitauskas A. VIII-XII a. Lapušiškių kultūra // Nauja vaga (Ignalina). – 1964, gruod. 2 Lapušiškės pilkapių radiniai.
Nezabitauskas A. Vikingų kapinynas Viskiautuose ir jų gadynė Europoje / A.N. // Lietuvos aidas. – 1933, kovo 31, p. 3-4. Apie V. Gaertės paskaitą Kaune.
Nezabitauskas A. Vilniaus Katedros aikštė – Lietuvos valstybės reprezentacinė vieta. Kelios pastabos dėl jos sutvarkymo / A. Nezabitauskis // Vilniaus balsas. – 1940, geg. 1, p. 3 Vilniaus Žemutinė pilis.
Nezabitauskas A. Vilniaus meno ir kultūros paminklai / A. Zabitis-Nezabitauskis // Ateitis. – 1943, liep. 17, 21, 24, 28, 30, rugpj. 5, 7, 14 Vilniaus pilys (taip pat ir Kreivoji pilis), Šventaragio slėnis, Perkūno šventykla, miesto gynybinė siena.
Nezabitauskas A. Vištyčio senovė // Pergalė (Vilkaviškis). – 1964, rugpj. 25
Nezabitauskas A. Vyžuonų istoriniai paminklai // Lenino keliu (Utena). – 1964, rugpj. 6 Apie Kartuvių kalną, į bažnyčią įmūrytą akmenį “žaltį Vyžą”.
Nezabitauskas A. Vokiečių spauda palankiai įvertino Lietuvos priešistorinius tyrinėjimus // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 28 (Nr. 492), p. 4. – Aut. nenurodytas Apie J. Puzino pranešimą vokiečių archeologų suvažiavime Elbinge.
Nezabitauskas A. Vosgėlių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1964, liep. 14
Nezabitauskas A. XIV a. tvirtovė Milžuvėnuose // Naujas rytas (Raseiniai). – 1965, bal. 13 Pabalčių (Raseinių raj.) piliakalnis.
Nezabitauskas A. Žarėnai – XIII amžiaus vietovė // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1964, kovo 21 Apie Paplienijos piliakalnį.
Nezabitauskas A. Žemaičių kultūros istorijos puslapis // Literatūra ir menas. – 1966, Nr. 29 Telšių “Alkos” muziejaus archeologinė ekspozicija.
Nezabitauskas A. Žemosios Panemunės istoriniai paminklai // Draugas (Šakiai). – 1964, rugs. 3.
Nezabitauskas A. Žilos senovės liudininkai // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1968, saus. 30
Nezbitauskas A. Švenčionių apylinkių senovės paminklai // Žvaigždė (Švenčionys). – 1964, birž. 8
Nežinomi kapai // Mūsų laikraštis. – 1932, Nr. 46, p. 6 Užluobė (Skuodo raj.).
Nežinomos pilies siena // Tiesa. – 1958, birž. 22 Trakų mieste.
Nežmoniškas pasielgimas naujo Pajūrės dvaro prievaizdos, Pajūrėlis. Raseinių apskr. / Pajūrėlio Žvirblis // Viltis. – 1911, birž. 12 (25). Išartos Pajūralio (Šilalės raj.) kapinaitės, minimi radiniai.
Niektóre drzewa na Górze Zamkowej będą wycięte // Kurjer Wileński. – 1938, saus. 7, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Niekuomet neužšalantis ežeras / J. Audrovaikis // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 41, p. 9. Pašilių Alka (Jurbarko raj.).
Niemi A. R. Užkasti lobiai // Niemi A. R. Lituanistiniai raštai. – V., 1996. – P. 656-659
Niemojewski A. W. Szukiewicz // Myśl Niepodlęgła. – 1920, Nr. 481, p. 44-45.
Niesiecki L. Wykopaliska // Wiadomosci Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1914, t. 6, p. 80. Giniūnų dv. (Panevėžio raj., Smilgių vlsč.) rasta įvairių radinių, vėliau patekusių į Peterburgą; kapai Pakalniškiuose prie Kauno.
Niezabytowski K. Krótki spis niekotórych starožytnych zabytków znaydujących w zbiorze obywatela prowincji Žmudzkiej Dionizego Paszkewicza, ziem. p-tu Rosienskiego // Dziennik Wileński. – 1823, t. 2, p. 157-161.
Niezemskis J. Gilios senovės liekanos (?) // Lietuva. – 1925, gruod. 9, p. 5 Mitkūnų (Kauno raj.) kaime randama koklių.
Niezwykle wykopalisko // Kurjer Wileński. – 1929, liep. 18, p. 3 Šklėrių (Trakų raj.) lobis.
Nikžentaitis A. Iš Pilėnų lokalizacijos problemos // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 97-100
Nikžentaitis A. Kaip buvo laidojami Lietuvos pagoniškieji valdovai? // Moksleivis. – 1988, Nr. 8, p. 18-19
Nikžentaitis A. Kas žuvo prie Bajerburgo 1337 m. // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 16, p. 4 Kautynės prie Pilaičių (Jurbarko raj) ties Veliuona.
Nikžentaitis A. Kur būta Pilėnų? // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 2, p. 32 Pilies lokalizavimas.
Nikžentaitis A. Nuo Daumanto iki Gedimino: Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai. – Klaipėda, 1996. – 138 p. P. 62-68 – lietuvių pilių sistema.
Nikžentaitis A. Pagraudės valsčiaus ryšiai su Medininkų ir Karšuvos žemėmis XIV a. pirmoje pusėje // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 30-35
Nikžentaitis A. Pagrindinės Vokiečių ordino puolimo kryptys 1328-1345 m. ir jų siejimas su Pilėnų lokalizacija // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 120-121
Nikžentaitis A. Pilėnų mįslė. – V., 1993. – 40 p 1336 m. sunaikintos pilies vietos paieška.
Nikžentaitis A. Rašytiniai šaltiniai apie Lietuvių pilių sistemą XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje // MADA. – 1986, t. 3, p. 51-63 Minimi Batakių (Tauragės raj.), Kvėdarnos ir Gegužių (Šilalės raj.) piliakalniai.
Nikžentaitis A. Žemaitija XIII-XV a. pirmoje pusėje // Žemaitijos istorija. – V., 1997. – P. 53-102 P. 67-77 – apžvelgia laidoseną, senąjį tikėjimą, kulto paminklus.
Nykstančios archeologinės liekanos // Klaipėdos žinios. – 1924, birž. 22 Nidos akmens amžiaus gyvenvietė Kuršių nerijoje.
Nykstanti senovė // Lietuvos aidas. – 1935, vas. 15, p. 8 Vareikių (Jonavos raj.) pilkapiai.
Nykstantieji turtai / Spudas // Rytas. – 1929, spal. 18, p. 4 Dėl paminklų apsaugos.
Nonevičius E., Kvašinas-Samarinas M., Mockus Z. XIV šimtmečio lietuvių arklio-žemaituko liekanos Kaune // Kosmos. – 1927, Nr. 3, p. 217-227 Ref.: Raštikis S. // Veterinarija ir zootechnika. – 1927, Nr. 3, p. 124-125.
Nooan T. S. Dirham Heards from Medieval Lithuania // Journal of Baltic Studies (New York). – 1992, t. 23, Nr. 4, p. 395-414 Rec.: Molarczyk D. // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1996, t. 40, sąs. 3/4, p. 207-208. Arabų monetų radiniai.
Noreika L. Dėl Pilies kalno // Viltis. – 1912, geg. 23 (birž. 5).
Noreika L. Trakai // Vairas. – 1914, Nr. 11, p. 2-6.
Norėjo pasipelnyti iš archeologinių radinių // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 4, p. 6C Linksmėnų (Trivalakių) (Joniškio raj.) kapinynas.
Norgaila V. Leningrado Ermitaže – radiniai iš Raseinių apylinkių // Tiesa. – 1956, spal. 26 Pryšmančių kapinynas (Kretingos raj.) nukeltas į Tauragės rajoną.
Norgaila V. Lietuviški eksponatai Ermitaže // Švyturys. – 1958, Nr. 3, p. 21 Archeologinė medžiaga.
Norgaila V. Mokslinis darbas apie Kurmaičių kapinyną // Stalinietis (Kretinga). – 1957, rugs. 7. Apie P. Kulikausko straipsnį (žr. įr. 6401).
Norkevičius J. Žvilgsnis pro istorijos plyšį // Mokslo Lietuva. – 1993, Nr. 10, p. 9 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė.
Norkienė D. Kur yra Pilėnai? // Respublika. – 1993, kovo 30, p. 10 Paieškos Raseinių rajone.
Norkūnas A. Aisčiai. – V., 1994. – 152 p.
Norkus J. Senovės tikybos liekanos mūsų dainose // Jaunimas. – 1924, Nr. 4, p. 4-5
Norkus R. Kur senųjų kuršių gyventa // Klaipėda. – 1990, spal. 6, p. 4-6
Noruišienė S. Senoji Kernavė kviečia turistus // Širvinta. – 1993, liep. 3
Norvaiša K. Žvyrduobės paslaptis // Žvaigždė (Pakruojis). – 1960, spal. 29 Vaigailių (Pakruojo raj.) kapinynas.
Norvaišas Z. Tai buvo prieš 5000 metų // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, spal. 6 Šarnelės (Plungės raj.) akmens amžiaus gyvenvietė.
Nosek S. J. Kraszewski jako archeolog // Księga ku czci Józefa Ignacego Kraszewskiego. – Luck, 1939. – P. 397-406
Novakas J. Daujėnai // Ūkininkas. – 1924, Nr. 18, p. 8-9 Šventa bala (Pasvalio raj.).
Nowa armata na górze Zamkowej // Goniec Wileński. – 1909, liep. 8 (21). Vilniaus Pilies kalnas.
Nowa baszta zdobi górze Zamkowa // Słowo. – 1928, rugpj. 1, p. 3 Vilniaus pilis.
Nowakowski W. Apie studijas ir dresūrą / Pokalbį užrašė A. Šėmienė // Lietuvos aidas. – 1995, lapkr. 16, p. 17. Apie archeologijos studijas Lenkijoje ir Lietuvoje.
Nowakowski W. Baltes et proto-slaves l’antiquité // Dialogues d’histoire ancienne. – 1990, t. 16, p. 359-402
Nowakowski W. Das Samland in der römischen Kaiserzeit und seine Verbindungen mit dem römischen Reich und der barbarischen Welt. – Marburg; Warszawa, 1996. – 189 p., 16, 107 lent., 18 žml
Nowakowski W. Galindai (Galinditae and Soudinoi) and Sudawitae: the location problem of two Baltic peoples // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 11-13
Nowakowski W. Jaćwięskie cmentarzysko warstwowe(?) w miejscowości Burdyniszki, na Suwalszczyznie // Studia z dziejów cywilizacji: Studia ofiarowane profesorowi Jerzemu Gąssawskiemu w pięćdziesiątą rocznicę pracy naukowej. – Warszawa, 1998. – P. 119-123 XI-XII a. kapų pėdsakai.
Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter. Die Bewaffung der Aestii in der Römischen Kaiserzeit // Beiträge zu römischer und barbarischer Bewaffnung in den ersten vier nachchristlichen Jahrhunderten (Marburger Kolloquium, 1994). – Lublin/Marburg, 1994. – P. 379-391
Nowakowski W. Kultury krąg zachodniobałtyjski w okresie wplywów rzymskich. Kwestia definicji i podziałow wewnętrzych // Archeologia bałtyjska. – Olsztyn, 1991. – P. 42-66
Nowakowski W. Międzi wschodem a zachodem Europy – wenedowie Tacyta i ich archeologiczne ślady // ?еларусь у сiстэме трансеўрапейских сувязяў у I тысячагоддзi н.э.: Тэзiсы докладаў i паведаменняў мiжнароднай канферэнцыi, Miнск, 12-15 сакавiка 1996 г. – Мiнск, 1996. – С. 63-64 Mano venedus gyvenus Pripetės baseine.
Nowakowski W. Od Galindai do Galinditae: Z badań nad pradziejami bałtyjskiego ludu Pojeżierza Mazurskiego // Barbaricum. – Warszawa, 1995. – T. 4. – 105 p., 21 lent
Nowakowski W. Pomiędzi Baltami nad morskimi a nad dnieprzanskimi. “Strefa kurganowa” w okresie póżnorzymskim i okresie wędrówek ludów // Час, помнiкi, людзi. Памацi рэпрасованых археологаў. – Менск, 1993. – С. 165-167
Nowakowski W. Römer-Barbaren-Vermittler: Das Problem der Kontakte zwischen Mittellitauen und der Imperium Romanum in der älteren Kaiserzeit // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 72-79
Nowakowski W. Rzymskie importy przemysłowe na terytorium zachodnio bałtyjskiego kręgu kulturowego // Archeologia (Wrocław). – 1985, t. 34, p. 63-106
Nowakowski W. SOUDINOI – lud między Bałtykiem a morzem Czarym // Nunc de svebis dicendum est: Studia dedykowane profesorowi Jerzemu Kolendo w 60-lecie urodzin i 40-lecie pracy naukowej. – Warszawa, 1995. – P. 205-209
Nowakowski W. U žródel etnogenezy Bałtów i Słowian – Wenetowie Tacyta w świetle archeologii // Concordia: Studia ofiarowane Jerzemu Okuliczowi-Kozarynowi w sześćdziesiątą piątą rocznice urodzin. – Warszawa, 1996. – P. 187-191
Nowakowski W. Z badań nad dzwonkami rzymskimi znajdowanymi nad wschodnim Bałtykiem. Brązowe tintinabulum z Małborka // Archeologia (Wrocław). – 1987 (1986), t. 37, p. 107-129
Nowakowski W. Zachodniobałtyjski krąg kulturowy a kultura ceramiki kreskowanej w okresie wplywów rzymskich // ?асельнiцтва Белорусi i сумежнiх терыторыi у эпоху железа. – Менск, 1992. – C. 122-12
Nowakowski W. Земли над нижнем Неманом и Самбийский полуостров в римскую эпоху // Vakaru baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 99-107
Nowe Muzeum Archeologiczne w Wilnie / Algirdas // Słowo. – 1906, birž. 27. A. Brodovskio rinkiniai.
Nowe odkrycia historyczne na Górze Zamkowej // Słowo. – 1930, geg. 17, p. 3
Nowe odkrycia na pl. Katedralnym. Słady drzewnianych pomostów // Słowo. – 1939, birž. 14, p. 7 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Nowe odkrycia w Bazylice Wileńskiej // Słowo. – 1931, rugpj. 27, p. 1 Rasti Vladislovo IV palaikai.
Nowe odkrycie w Bazylice Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1931, gruod. 8, p. 3 Rasta užgriuvusi kripta.
Nowe Troki // Kurjer Wileński. – 1929, liep. 5, p. 3 Pradėti Trakų salos pilies konservavimo darbai.
Nowe wykopalisko // Prawda Wileńska. – 1941, bal. 8, p. 8 Vilniaus senamiestis.
Nowy loch w podziemiach Katedry / W.T. // Słowo. – 1930, spal. 12, p. 3.
Nowodworski W. S.p. Michal Eustachy Brensztejn // Kurjer Wileński. – 1938, kovo 30, p. 3 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Nufilmuoti Impilties kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 19, p. 8
Nugaraitė A. Atviras lapas arba ką veikia Respublikos archeologai / Kalbėjosi su V. Kazakevičiumi // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 6, p. 2.
Nühl F. Die Münzen der Schernen Gräberfeldes // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892, sąs. 17, p. 169-170. Romos monetos iš Šernų (Klaipėdos raj.) kapinyno.
Numizmatinis radinys // Klaipėdos žinios. – 1925, bal. 23. – Tas pat: Ūkininkas. – 1925, Nr. 18, p. 9. – “Ūkininke” antr.: Pinigų radinys Doškonių (Alytaus raj.) lobis.
Nuo 1 septemberio atidaromas Klaipėdos muziejus. Muziejus daug senovės daiktų turi ir mielai priima senovės radinius // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1931, rugpj. 27
Nuo kada lietuviai gyvena dabartiniame plote // Rytas. – 1934, gruod. 3, p. 5 Pagal P. Pakarklio straipsnį (“Lietuvos keleivis”, 1934, lapkr. 28).
Nuo kada Vilnius mūrinis // Kultūros barai. – 1966, Nr. 9, p. 76 Po katedros varpine rastos senesnio bokšto liekanos.
Nuo žemės mokesčių atleidžiami senovės paminklų užimami plotai // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 20 (Nr. 321), p. 10. – Tas pat: Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 30, p. 1; Suvalkų kraštas (Marijampolė). – 1938, Nr. 30, p. 2 Paminklų apsauga.
Nupirko piliakalnį / J. Putinėlis // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 8, p. 11. Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Nupirko Rambyno kalną // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 3, p. 1 Rambynas
Nusausinimo darbai // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 30, p. 7
Nusavino Šatrijos kalną // Lietuvos aidas. – 1937, bal. 16 (Nr. 167), p. 6 Perduotas Luokės šaulių būriui (Telšių raj.).
Nusilenkime Marijai Gimbutienei // Respublika. – 1995, vas. 1, p. 6. – Tas pat: Vakarinės naujienos. – 1995, vas. 1, p. 8 M. Gimbutienės mirties metinės
Nuskendusios pilys Nemune // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 18, p. 9
Nuskriaudė piliakalnį / Pilėnas // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 26, p. 7 Rumbonys (Alytaus raj.).
O cieniach średniowiecznych lochów. Na miejscu historycznego odkrycia przy ul. Ostrobramskiej // Słowo. – 1926, kovo 27, p. 4 Vilniuje, Aušros Vartų gatvė Nr. 25.
O Górze Zamkowej / Del. // Słowo. – 1930, spal. 5, p. 2.
O Kurtowianach // Nowiny (K.). – 1921, Nr. 28, p. 219. Apie Girnikų kalną (Šiaulių raj.).
O protopłastach dzisiejszych Litwinów i Słowian na Wileńszczyznie / Z. // Kurjer Wileński. – 1938, vas. 15, p. 7 Apie H. Cehak-Hołubowiczovos paskaitą.
O ruiny // Dziennik Wileński. – 1907, geg. 5 (18). Trakų pusiasalio pilis ir Dominikonų vienuolynas.
O ruiny klasztoru w Trokach // Dziennik Wileński. – 1907, rugs. 14 (27); rugs. 20 (spal. 3) Trakų pusiasalio pilys.
O ruiny na Górze Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, birž. 23 (liep. 6).
O wieże ciśnień na górze Zamkovej //Kurjer Wileński. – 1911, gruod. 23 (1912, saus. 5).
Obeliai. Ardomas piliakalnis // XX amžius. – 1937, spal. 21, p. 7 Kalnočiai (Rokiškio raj.).
Oberwanie się kamieni na Górze Zamkowej // Słowo. – 1930, bal. 8, p. 3
Obst J. O Górze Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, vas. 23 (kovo 7).
Obst J. Zburzenie Zamku Dolnego w Wilnie // Litwa i Ruś. – 1912, t. 2, sąs. 1, p. 55-58.
Obstainių piliakalnis / G.K. // Kaimynas (Klaipėda). – 1931, Nr. 38, p. 151-152; Nr. 39, p. 155-156. Opstainių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Obšrūtai. Rado senovės liekana / Provincijos teta // Šešupės bangos (Marijampolė). – 1925, Nr. 26, p. 3 Opšrūtuose (Vilkaviškio raj.) rastas kaulinis žeberklas.
Obuolėnas K. Įsisiūbavo piliakalnių ardyti // Lietuvos aidas. – 1934, rugs. 26, p. 3 Piliakalnių ir kapinynų niokojimą iliustruojantys pavyzdžiai.
Obuolėnas K. Ką rado po Kauno rotuše / K. Oblius // Diena. – 1933, Nr. 45, p. 2.
Obuolėnas K. Kaunui 1000 metų ? // Diena. – 1933, Nr. 47, p. 9
Obuolėnas K. Senovės lietuvių metalurgija // Diena. – 1933, Nr. 41, p. 7 Apie Riogliškių (Kauno raj.) tiglį.
Ochmański J. Krzywy Gród Wileński // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1971, t. 36, sąs. 2, p. 57-66. – Tas pat: Krzywy Gród Wileński. Próba lokalizacji // Ochmański J. Dawna Litwa. – Olsztyn, 1986. – P. 83-91
Ochmański J. Krzywy Gród Wileński. Próba lokalizacji: iš “Zapiski historyczne”, 1971, t. 36, sąs. 2, p. 57-66 // Ochmański J. Dawna Litwa. – Olsztyn, 1986. – P. 83-91.
Ochmański J. Lietuvių etninė siena rytuose nuo padermių epochos ligi XVI amžiaus // Rytų Lietuva / Red. A. M. Budreckis. – Chicago, 1980. – P. 121-211
Ochmański J. Lietuvių ir krivičių sandūra genčių epochoj // Vingis (Warszawa). – 1973, balandis, p. 4-6
Ochmański J. Litewska granica etniczna na wschodzie od epoki plemiennej do XVI wieku. – Poznań, 1981. – 84 p
Ochmański J. Nazwa Jaćwięgów // Europa-Słowiańszczyzna-Polska. – Poznań, 1970. – P. 197-204
Ochmański J. Obcoetniczne osadnictwo na Litwie w XIII i XIV wieku // Ochmański J. Dawna Litwa. – Olsztyn, 1986. – P. 55-74. – Dalis teksto išsp.: Z polskich studiów slawistycznych (Warszawa). – 1972, seria 4, p. 83-91. – Tas pat liet. k.: Kitų etninių grupių Lietuvos gyventojai XIII ir XIV a. // J. Ochmanskis. Senoji Lietuva. – V., 1996. – P. 63-87
Ochmański J. Pogranicze litewsko-krywickie w epoce plemiennej // Przegląd Historyczny (Warszawa). – 1970, t. 6, sąs. 2, p. 183-191
Ochmański J. Skolwa i Borcie. Zachodniobałtyjskie osadnictwo na Litwie średniowiecznej // Z polskich studiów sławistycznych. Seria 4. Historia. – Warszawa, 1972. – P. 83-91 – Tas pat su papild.: Ochmański J. Dawna Litwa. – Olsztyn, 1986. – P. 55-74; Ochmanskis J. Senoji Lietuva. – V., 1996. – P. 63-87
Ochmański J. Sporne początki Litwy: iš “Acta Baltico-Slawica” (1966, t. 3, p. 151-158) persp. str. “Weneckie początki Litwy” // Ochmański J. Dawna Litwa. – Olsztyn, 1986. – P. 9-19. – Tas pat liet. k.: Ochmanskis J. Senoji Lietuva. – V., 1996. – P. 7-18
Ochmański J. Weneckie początki Litwy // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 3, p. 151-158. – Tas pat antrašte “Sporne początki Litwy”: Ochmański J. Dawna Litwa. – Olsztyń, 1986. – P. 9-14. – Tas pat liet. k.: Ochmanskis J. Senoji Lietuva. – V., 1996. – P. 7-18
Ochmański J. Z dziejów współpracy polityczno-kulturałnej Polaków i Litwinów w końcu XIX i na początku XX wieku // Rocznik Olsztyński. – 1964, t. 4, p. 367-382 P. 378-380 – apie L. Krzywickio veiklą Lietuvoje.
Ochmańskis J. Ginčytinos Lietuvos ištakos // Ochmanskis J. Senoji Lietuva. – V., 1996. – P. 7-18. – Versta iš: Acta Baltico-Slawica. – 1966, t. 3, p. 151-158 Apie Lietuvoje gyvenusius venedus.
Ochmanskis J. Kitų etninių grupių Lietuvos gyventojai XIII-XIV a. // Ochmanskis J. Senoji Lietuva. – V., 1996. – P. 63-87. – Versta iš: Ochmański J. Dawna Litwa. – Olsztyn, 1986. – P. 55-74
Ochmanskis J. Nežinomas XIII a. antrosios pusės “Šalių aprašymo” autorius ir jo žinios apie baltus // Ochmanskis J. Senoji Lietuva. – V., 1996. – P. 97-105
Od paru miesięcu prowadzone // Ziemia (Warszawa). – 1910, Nr. 1, p. 15. Lydos pilies “konservavimo” darbai.
Odczyt L. Krzywickiego // Kurjer Litewski. – 1913, bal. 17 (30); bal. 20 (geg. 3); bal. 22 (geg. 5). L. Krzywickio paskaitos Vilniuje, ne archeologijos tematika.
Odkopanie fundamentow zamku Dolnego w Cielętniku // Słowo. – 1929, rugpj. 6, p. 3 Vilnius, Žemutinė pilis.
Odkopanie murów Dolnego Zamka // Gazeta codzienna. – 1940, birž. 2, p. 5 Vilniaus Žemutinė pilis. Rasta architektūrinių detalių.
Odkopywanie dolnych kondygnacyi baszty zamkowej // Kurjer Wileński. – 1933, lapkr. 18, p. 3
Odkrycia murów Zamku Dolnego w Cielętniku / Tad. Č. // Słowo. – 1933, birž. 9, p. 3 Šv. Onos bažnyčios paieškos pilies teritorijoje.
Odkrycia na Górze Zamkowej. Znaleziono piec do topienia metali / P. // Słowo. – 1937, bal. 22, p. 5 Vilniaus Aukštutinė pilis
Odkrycie archeologiczne // Goniec codzienny. – 1910, birž. 9 (22). Vilniuje, Pylimo gatvėje (?) rasti akmenų grindiniai.
Odkrycie archeologiczne na terenie wsi Dubicze // Czerwony sztandar. – 1959, liep. 26 Akmens amžiaus gyvenvietės, Dubičiai (Varėnos raj.).
Odkrycie grobu: wedlug Kurjer Warszawski, Nr. 223 // Kwartalnik historyczny (Warszawa). – 1899, t. 13, p. 655. Vilniuje, Paplavų priemiestyje, rastas 1812 m. kapas.
Odkrycie murów obronnych i szczątków młyna królewskiego w Cielętniku // Kurjer Wileński. – 1940, birž. 2, p. 5 Vilniaus Žemutinė pilis.
Odkrycie starožytnego cmentarza // Kurjer Wileński. – 1931, spal. 3, p. 3 Punžonys (Vilniaus raj., Buivydžių apyl.).
Odkrycie w Wilnie cmentarza z czasów wyprawy Napoleona // Kurjer Wileński. – 1930, kovo 9, p. 3 Vilnius, Jasinskio gatvė.
Odkrycie zagadkowych grobów w Katedrze pod kaplica Grobu św. // Kurjer Wileński. – 1937, saus. 14, p. 7 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra.
Odnalezienie prochów królewskich // Kurjer Wileński. – 1931, rugs. 22, p. 3
Odnalezienie szczątków króla Władisława IV ? // Kurjer Wileński. – 1931, rugpj. 27, p. 3
Odoj R. Dzieje Prusów do czasów krzyżackich // Węzłowe problemy pradziejów Polski północno-wschodniej. – Olsztyn, 1970. – P. 51-66
Odoj R. Kontakty bałto-słowiańskie we wczenym średniowieczu // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1965, Nr. 3, p. 499-504 Apie simpoziumą Balstogėje, 1965 m. rugsėjo mėn.
Odoj R. Sprawozdanie z prac wykopaliskowych w miejscowości Równina Dolna, pow. Kętrzyn // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1956, t. 23, sąs. 2, p. 177-196 Rec.: Jaskanis D. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, 292-294.
Odoj R. Sprawozdanie z prac wykopaliskowych, przeprowadzonych w Rownine Dolnej, pow. Kętrzyn, w 1956 i 1957 r. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 117-156
Odpowiedź p. prezidenta miasta w sprawie zbiornika // Kurjer Litewski. – 1912, vas. 4 (17).
Odrestaurowanie ściany pólnocnej na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1935, spal. 13, p. 11 Vilniaus pilis.
Okulicz J. Cmentarzysko z III-V w. naszej ery z miejcowości Netta, pow. Augustów // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1955, t. 22, sąs. 3/4, p. 284-303
Okulicz J. Dyskusyjne problemy w pradziejach obszary zachodniobałtyjskiego // Acta Baltico-Slavica (Wrocław; Warszawa). – 1976, t. 9, p. 133-144
Okulicz J. Dr. Jerzy Antoniewicz // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyń). – 1970, Nr. 4, p. 675-678 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Okulicz J. Jerzy Antoniewicz // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1971, Nr. 1, p. 51-52 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Okulicz J. Kultura zachodnio baltyjska // Prahistoria ziem polskich. – Warszawa; Wrocław, 1981. – T. 5, p. 216-247 Lateno ir romėniškasis laikotarpis.
Okulicz J. Osadnictwo ziem pruskich do XIII wieku // Warmia i Mazury: Zarys dziejów. – Olsztyn, 1985. – P. 9-67
Okulicz J. Osadnictwo ziem pruskich od czasów najdawniejszych do XIII wieku // Dzieje Warmii i Mazur w zarysie. – Warszawa, 1981. – T. 1, p. 8-60
Okulicz J. Powiązania pobrzeża wschodniego Baltyku i centrum Sambijskiego z południem w podokresie wczesnorzymskim // Kultury archeologiczne i strefy kulturowe w Europie środkowej w okresie wplywów rzymskich.– Kraków, 1976, p. 181-213. – (Prace archeologiczne; Nr. 22) P. 202-205 – apie Lietuvą.
Okulicz J. Pradzieje ziem Pruskich od póżnego paleolitu do VII w.n.e. – Wrocław etc., 1973. – 588 p Rec.: Kulikauskienė R. // LIM, 1975 metai. – V., 1976. – P. 93-97. Malinowski T. Niektóre zagadnienia epoki brązu i wczesnej epoki żelaza ziem pruskich (Na marginesie monografii Jerzego Okulicza) // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1974, Nr. 2, p. 213-220. Powierski J. Uwagi o starożytnych dziejach ziem pruskich // Zapiski Historiczne (Toruń). – 1976, t. 41, sąs. 4, p. 111-138.
Okulicz J. Próba identifikacji archeologicznej ludów bałtyjskich w połowe pierwszego tysiącelecia naszej ery // Barbaricum, 1989. – Warszawa, 1989. – P. 64-100
Okulicz J. Problem ceramiki typu praskiego w grupie olsztyńskiej kultury zachodniobałtyjskiej (VI-VII w.) // Pomorania Antiqua (Wrocław). – 1988, t. 13, p. 103-133
Okulicz J. Problem wspólnoty bałtosłowianskiej a realia pradziejowe // Dzieje Warmii i Mazur w zarysie. – Warszawa, 1981. – T. 1, p. 61-67
Okulicz J. Problemy etnogenezy Bałtów i Słowian // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1985, Nr. 3/4, p. 131-142
Okulicz J. Problemy pochodzenia Bałtów i Słowian w swietle żródel archeologicznych i językoznawcznych // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 109-143
Okulicz J. Semigałowie // Słownik Starożytności Słowiańskich. – Wrocław etc., 1975. – P. 128-130
Okulicz J. Sprawozdanie z badań prowadzonych w 1959 r. na osadzie i grodzisku w Osinkach pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1962, t. 29, sąs. 2, p. 193-209
Okulicz J. Sprawozdanie z badań prowadzonych w 1959 r. na osadzie i grodzisku w Osinkach, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, p. 193-209
Okulicz J. Starožytni Prusowie // Z dziejów Warmii i Mazur. –Olsztyn, 1958. – P. 9-18
Okulicz L. Bałtowie we wczesnej epoce żelaza // Węzłowe problemy pradziejów Polski północno-wschodniej. – Olsztyn, 1970. – P. 33-38
Okulicz Ł. Kultura pomorska a kultura kurhanów zachodniobałtyjskich // Problemy kultury pomorskiej. – Koszalin, 1979. – P. 13-31
Okulicz Ł. Kultura zachodnich Bałtów // Prehistoria ziem polskich. Od środkowej epoki brązu do środkowego okresu lateńskiego. – Wrocław, 1979. – T. 4, p. 349-360
Okulicz L. Osadnictwo strefy wschodniobałtyckiej w I tysiącleciu przed nasza era. – Wrocław etc., 1976. – 338 p
Okulicz Ł. Studies on the Culture of West Balt tumuli in the early iron age // Archeologia Polona (Wrocław). – 1969, t. 11, p. 35-57
Okulicz Ł. Uwagi o etnogenezie zachodniego odłamu Baltów // Archeologia Polski (Warszawa). – 1969, t. 14, p. 391-416
Okulicz-Kazaryn L. Życie codzienne Prusów i Jaćwięgów w wiekach średnich (IX-XIII). – Warszawa, 1983. – 275 p
Okulicz-Kozaryn J. Szurpiły – zespól sładów osadnictwa z czasów od III w. p. n.e. do XIII w. n.e. // Przewodnik LXIV zjazdu Polskiego towarzystwa geologicznego. – Warszawa, 1993. – P. 139-146
Okulicz-Kozaryn J. Wprowadzenie do tematyki badań nad ceramiką zachodniobałtyjskiego kręgu kulturowego // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 7-10
Okulicz-Kozaryn L. Dzieje Prusów. – Wrocław, 1996. – 534 p. – 2-asis leidimas 1997 m
Okulicz-Kozaryn L. Dzieje Prusów. – Wrocław, 1997. – 534 p Rec.: Кулаков В. И. // Российская археология (М.). – 1999, № 1, с. 235-239.
Okulicz-Kozaryn Ł. Kultura kurhanów zachodniobałtyjskich: Próba weryfikacji hipotez // Barbaricum’ 92. – Warszawa, 1992. – T. 2, p. 82-88
Olbrzymi skarb wykopany w Rybiszkach // Słowo. – 1930, rugpjūčio 9, p. 3
Olechnowicz A. Nieznane rękopisy zasłužonego samouka // Kurjer Wileński. – 1938, liep. 26, p. 5 W. Szukiewicziaus rankraščiai.
Olenkowicz A. Tu mieszkał Długosz // Czerwony sztandar. – 1970, rugs. 16 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Olišauskas R. Ar saugomos kūlgrindos? // Tiesa. – 1977, gruod. 14
Olišauskas R. Karališkių piliakalnis; Pakryžės piliakalnis; Švobiškėlio piliakalnis-Skritkalnis; Vališkių piliakalnis [visi Molėtų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 194, 202, 207, 208.
Olišauskas R. Kernavė // Valstiečių laikraštis. – 1973, kovo 1
Olišauskas R. Kernavės archeologijos paminklai // Lenino vėliava (Širvintos). – 1973, kovo 11
Olišauskas R. Mažai žinomas piliakalnis // Švyturys. – 1971, Nr. 12, p. 30 Pamiškė (Trakų raj.).
Olišauskas R. Šiaulių miesto ir rajono piliakalniai // Šiaulių kraštas. – 1996, rugs. 12, p. 16
Olišauskas R. Žuklijų apylinkėse // Švyturys. – 1971, Nr. 2, p. 30 Žuklijų (Trakų raj.) piliakalnis.
Olsen A. B. Lithuania and Westem Norway in the Neolithic period: Research goals derived from a comparative presentation of two “marginal” regions in Neolithic Europe // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 43-54
Olsen A. B. Pratarmė // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 7-11 Apie Norvegijos ir Lietuvos archeologų bendradarbiavimą 1993-1996 metais.
Opieka nad zabytkami / L.A. // Kurjer Litewski. – 1908, spal. 7 (20). Apie Pilies bokštą.
Orbakas V. Paminklai brangiai kainuojantis turtas // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, birž. 29, p. 1 Apie baudas už archeologinių paminklų ardymą.
Orda J. O kulcie pogańskim w dawnym Wilnie // Alma Mater Wilnensis. – 1928, sąs. 7, p. 17-25
Orda J. Trakų pusiasalio pilis // Valstybės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis. – V., 1960. – T. 2, p. 49-68
Ordentliche Generalversammlung und Sitzung am 17. November 1904 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 537-539 P. 538 – rašoma, kad E. Hollackas 1904 m. kasinėjo Vilkyčių kapinyną, Klaipėdos apskrityje.
Ordentliche Generalversammlung und Sitzung am 17. November 1899 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 330-333. P. 331 nurodoma, kad 1899 m. A. Bezzenbergeris kasinėjo Rubokų ir Barvų (Šilutės raj.) kapinynus.
Ordentliche Generalversammlung und Sitzung am 18, November 1898 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 305-307. P. 305-306 nurodoma, kad A. Bezzenbergeris kasinėjo Barviuose, Barzdūnuose, Egliškėse, Greižėnuose ir Oplankyje (buv. Klaipėdos ir Šilutės apskrityse).
Ordentliche Generalversammlung und Sitzung am 19. November 1903 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 528-532 P. 529 – rašoma, kad A. Bezzenbergeris 1903 m. kasinėjo Laistų, Andulių ir Barvų, kapinynus Klaipėdos ir Šilutės apskrityse.
Ordentliche Generalversammlung und Sitzung am 20. November 1902 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 508-511. P. 508 – rašoma, kad A. Bezzenbergeris 1902 m. kasinėjo Lumpėnų, Laistų, Skėrių ir Barvų kapinynus Klaipėdos ir Šilutės apskrityse.
Ordentliche Generalversammlung und Sitzung am 23. November 1901 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 492-499. P. 493 – nurodoma, kad 1901 m. A. Bezzenbergeris kasinėjo Andulių, Barvų, Kretingalės, Lumpėnų ir Rubokų kapinynus Klaipėdos ir Šilutės apskrityse.
Ordentliche Generalversammlung und Sitzung an 20. Nowember 1891 // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892, sąs. 17, p. 37-39. Apie 1891 m. išvykas po Kuršių neriją ir Klaipėdos–Šilutės rajonus.
Ornamentikos raida Rytų Lietuvoje: Konferencijos “Ornamentikos raida Rytų Lietuvoje” pranešimų santrauka. – V., 1994. – 16 p.
Orvydas P. Trečias kartas nemelavo... // Vienybė (Akmenė). – 1975, gruod. 13 Gyvolių (Akmenės raj.) piliakalnis.
Ose I. Some Analogies in the Decoration of Stove Ceramics in Latvia and Lithuania in the 16th Century // Acta Baltica (Warszawa). – 1997. – P. 115-119
Osipowicz A. Pobieżny rzut oka na niektóre zamczyska i t.zw. góry sypane w okolicach Suwałk // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). –1867, Nr. 384, p. 55-58; Nr. 385, p. 63-66.
Osypanie się muru na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1930, bal. 8, p. 2
Osobliwosci “Krzywego Grodu”. Sensacja wykopalisk na Górze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 14, p. 9 Vilniaus Bekešo kalnas.
Ostateczne wyjaśnienie sprawy podziemi kaplicy św. Kazimierza w bazylice Wileńskiej. Komunikat Komisji historyczno-artystycznej Komitetu ratowania bazyliki // Słowo. – 1931, rugpj. 25, p. 3
Ostatnia Twierdza Jaćwingów // Gazeta współczesna (Białystok). – 1985, rugs. 23 Šiurpilio (Suvalkų vaivadija) piliakalnis.
Ostatnie wykopaliska w Wilnie / W.T. // Słowo. – 1929, rugpj. 8, p. 3. Pokalbis su J. Klosu apie Vilniaus Žemutinės pilies tyrimus.
Ostpreussens ältestes Taschenmesser // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1932, Nr. 8, p. 4 Linkūnai prie Tilžės.
Ostrauskas T. Akmens amžiaus paminklų žvalgymas Varėnos rajone 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 465-467
Ostrauskas T. Dubos ežero ir Katros upės pakrančių žvalgymas 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 315-320 Varėnos raj.
Ostrauskas T. Grūdos upės aukštupio archeologiniai žvalgymai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 320-321 Varėnos raj.
Ostrauskas T. J. Kavaliausko senienų kolekcijos radimviečių archeologiniai žvalgymai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 323 Varėnos rajono akmens amžiaus paminklai.
Ostrauskas T. Kabelių 2-oji senovės gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 29-32 Varėnos raj.
Ostrauskas T. Kašėtų akmens amžiaus gyvenviečių I ir II žvalgomieji tyrinėjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 20-22 Varėnos raj.
Ostrauskas T. L. Kavaliausko senienų rinkinyje užfiksuotų archeologijos objektų žvalgymai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 460-467 Akmens amžiaus gyvenvietės ir radiniai Varėnos rajone.
Ostrauskas T. Lietuvos mezolito gyvenviečių periodizacija: Daktaro disertacijos santrauka. Humanitariniai mokslai, istorija (05 H). – V., 1998. – 40 p
Ostrauskas T. Merkio upės pakrančių archeologiniai žvalgymai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 329-330 Varėnos raj.
Ostrauskas T. Pakretuonės akmens amžiaus gyvenvietė III // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 16-17 Švenčionių raj.
Ostrauskas T. Šaltaliūnės akmens amžiaus gyvenvietė // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V., 1995. – P. 5-14 Šaltaliūnė (Švenčionių raj.).
Ostrauskas T. Šaltaliūnės akmens amžiaus stovykla // Baltų archeologija ir etnologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos tezės, Vilnius, 1993 m. kovo 31 diena. – V., 1994. – P. 3-5
Ostrauskas T. Šaltaliūnės akmens amžiaus stovyklavietė-gyvenvietė // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 29-31 Švenčionių raj.
Ostrauskas T. Šaltaliūnės akmens amžiaus stovyklavietės-gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 20-23 Šaltaliūnė (Švenčionių raj.).
Ostrauskas T. Ūlos upės pakrančių archeologiniai žvalgymai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 331-337 Varėnos raj.
Ostrauskas T. Vakarų Lietuvos mezolitas // Lietuvos archeologija. – 1996, t. 14, p. 192-212 Apie Biržulio (Telšių raj.) ežero pakrančių stovyklas.
Ostrauskas T. Varėnės 2-oji senovės gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 37-40 Gluko (Varėnos raj.) kaimas.
Ostrauskas T., Butrimaitė D. Upetų akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 23-25 Upetos (Telšių raj. prie Rešketos upelio).
Ostrauskas T., Butrimaitė D., Butrimas A. Akmens amžiaus paminklų žvalgymai Biržulio apyežeryje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 26-29 Drenių, Karkliškių, Pabiržulio (Telšių raj.) gyvenvietės.
Ostrauskas T., Piličiauskas G. Karaviškių 6-oji akmens amžiaus gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 32-35 Karaviškės (Varėnos raj.).
Ostrauskas T., Rimantienė R. Katros ištakų l-ji senovės gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 35-37 Karaviškės (Varėnos raj.).
Ostrauskas T., Steponaitis V. Paduobės-Šaltaliūnės III grupės pilkapių tyrinėjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 83-84 Švenčionių raj.
Ostrauskas T., Steponaitis V. Šaltaliūnės akmens amžiaus gyvenvietė // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 17-19 Švenčionių raj.
Osunięcie się posadzki w kaplicy św. Kazimierza w Katedrze // Kurjer Wileński. – 1931, bal. 30, p. 2
Oškinis L. Aneliavos lobis // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1982, gruod. 4, p. 4 Apie 1908 m. rastą sidabrinių lydinių lobį.
Otkrycie starego cmentarzyska wojskowego // Słowo. – 1925, liep. 5 Neries pakrantėje, ties Nemenčine (Vilniaus raj.).
Otrębski J. Zagadnienie Galindów // Studia Historica w 35-lecie pracy naukowej Henryka Łowmiańskiego. – Warszawa, 1958. – P. 37-41
Otrębski J. Die ältesten germanischen Lehnwörter im baltischen und slawischen // Die Spache (Wieden). – 1966, sąs. 1, p. 50-64
Otrębski J. Słowianie. – Poznań, 1947. –192 p Rec.: Łowmiański H. // Slavia Occidentalis (Poznań). – 1948, t. 19, p. 442-452. P. 133-138 – apie galindus.
Otwarcie trumny królowej Barbary // Słowo. – 1931, spal. 29, p. 3
Ozols J. Der Bernsteinhandel und die skandinawischen Kolonien in Kurland // Bonner Hefte zur Vorgeschichte. – 1976, Nr. 11, p. 153-159
Ozols J. Die Bootaxt und die Spätkammkeramische Kultur des baltischen Gebietes. – Bonn, 1972 Rec.: Gimbutas M. // The Journal of Baltic Studies (Haikettstown). – 1976, t. 7, Nr. 1, p. 80-81.
Ozols J. Die Ethnogenese der Balten aus der Sicht der Vor- und Frühgeschichte // Ethnogenese europäischer Völker. Aus der Sicht der Anthropologie und Vor- und Frühgeschichte. – Stuttgart; New York, 1986. – P. 341-348
Ozols J. Die Südgruppe der kammkeramischen Kultur // Finkst museum (Helsingfors). – 1965, t. 72
Ozols J. Die Völkerwanderungszeitliche Eulenfibeln // Berliner Jahrbuch für Vor-und-Frühgeschichte (Berlin). – 1964, t. 4, p. 75-101 Pelėdinės segės.
Ozols J. Die Vor- und Frühgeschitlichen Burgen Semgallens // Comentationes Balticae (Bonn). – 1971, t. 14/15, sąs. 3, p. 40-55 Mini Sidabrę ir Žagarę (Joniškio raj.).
Ozols J. Vorgeschichtliche Forschung in den Baltischen Staaten nach 1945 // Zeitschrift für Ostforschung (Marburg an der Lahn). – 1960, t. 9, Nr. 2/3, p. 377-386
Ozols J. Zur Frage der heiligen Wälder im ostlichen Ostseegebiet // Zeitschrift für Ostforschung (Marburg). – 1977, t. 26, p. 671-681
Ožalas A., Vasiliauskas A. Valdovų rūmai. Praeityje jau šešeri metai, o kiek dar ateityje ? // Voruta. – 1994, Nr. 3, p. 4-5
Ožalas A., Vasiliauskas A. Vorutos pilies paieškos // Voruta. – 1993, Nr. 45, p. 6
Ožalas E. Šurfas posesijos Nr. 461 (Kapitulos namų) vietoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 305-307 Vilniaus pilys
Ožalas E. Tyrinėjimai prie Valdovų rūmų pietvakarinio kampo // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 272-275 Vilniaus pilys
Ožalas E. Tyrinėjimai Valdovų rūmų M rūsio šiaurės rytų kampe // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 288-289. Vilniaus pilys
P
P. Nagevičiaus iškasenos // Viltis. – 1910, rugs. 1 (14), p. 3. Žinutė apie V. Nagevičiaus kasinėjimus pajūryje.
P. Švietimo ministeris aplankė Linkūnų kasinėjimus // Lietuvos aidas. – 1931, rugpj. 29, p. 9 Apie K. Šakenio ir E. Volterio apsilankymą.
P. Tarasenkos radiniai išstatomi Kauno muziejuje // Lietuvos aidas. – 1933, gruod. 22, p. 8
Paaver K., Kulikauskas P. Znaleziska kości žwierzących z grodzisk i osad z okresu wszesnoželaznego i rzymskiego na Litwie // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 261-279 Aukštadvario (Trakų raj.), Nemenčinės (Vilniaus raj.), Migonių (Kaišiadorių raj.), Bačkininkėlių (Prienų raj.) piliakalnių radiniai.
Pabaiskas / Sakalas // Šaltinis (Seinai). – 1910, Nr. 40, p. 638. Apie Sukinių (Ukmergės raj.) piliakalnį.
Pabaltės archeologų suvažiavimas Rygoj // Lietuvos aidas. – 1930, liep. 19
Pabudkalnio atsiradimas / A. // Kaimynas (Klaipėda). – 1930, Nr. 12, p. 94-95 Stankaičių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Pačesa R. Rastas lobis // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1965, bal. 17 Nartelis (Marijampolės raj.).
Padavimai apie Akmeniškių piliakalnį / G.K. // Kaimynas (Klaipėda). – 1930, Nr. 39, p. 309-310. – Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1930, gruod. 3, p. 2 Šilutės raj.
Padavimai apie Dzūkijos piliakalnius / A.A. iš D. // Šaltinis (Marijampolė). – 1929, Nr. 9, p. 112-113
Padavimai apie Kauno požemius / P.K. // Dienos naujienos. – 1933, saus. 5, p. 2.
Padavimai apie Kryžiaus kalną netoli Šiurpilių // Varsnos (Varšuva). – 1972, Nr. 1/2, p. 15 Šiurpilis (Suvalkų vaivadija).
Padavimai apie Liškiavą ir Merkinę / Užrašė V. Krėvė-Mickevičius // Tauta ir žodis (K.). – 1925, kn. 3, p. 321-331
Padavimai apie Pagėgių apskrities piliakalnius / Aras // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1936, rugpj. 30, p. 4
Padavimas apie “Alkaną kalną” / H.P. // Kaimynas (Klaipėda). – 1930, Nr. 21, p. 165-167. – Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1930, geg. 31, p. 2 Juknaičių (Šilutės raj.) piliakalnis-alkos kalnas.
Padavimas apie Dovilų piliakalnį / Užrašė Dėglių mokyklos moksleivė Kalmerytė // Pajūris (Klaipėda). – 1936, Nr. 5, p. 85 Klaipėdos raj.
Padavimas apie Gedminų piliakalnį // Kaimynas (Klaipėda). – 1929, Nr. 43, p. 351-352; Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1929, lapkr. 2, p. 3 Dovilų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Padavimas apie Plungės pilį // Vakarai. – 1937, rugpj. 21, p. 5 Gandingos (Plungės raj.) piliakalnis (užrašė H. Scheu).
Padavimas apie Rambyno šūngalvius, laumes ir Aistytę / (Užrašė O. Wm.) // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, geg. 29, p. 6 Rambynas
Padavimas apie Šventkalnį // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, spal. 4 Svencelė (Klaipėdos raj.).
Padeda muziejui. Trakai // Komjaunimo tiesa. – 1965, gruod. 31. – Tas pat: Vakarinės naujienos. – 1966, saus. 4 Vosyliukų ir Rykantų (Trakų raj) lobiai.
Padeda vykdyti kultūros paminklų registraciją // Vakarai (Klaipėda). – 1937, lapkr. 13, p. 5 B. Tarvydo išvyka į Žironų (Radviliškio raj.) kapinyną.
Padėka už Krašto muziejui gautas dovanas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1931, rugs. 26, p. 3 Ramučių kapinynas ir Kantvainių lobis (Klaipėdos raj.).
Padėkos raštai dalyvavusiems archeologijos šventėje Lenkijoje // Kultūros gyvenimas. – 1998, spal. 12 (Nr. 13), p. 3 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Padriezienė D. Numizmatikos rinkiniai // Kretingos muziejus. – V., 1996. – P. 37-38 Apie muziejuje saugomus lobius.
Paegle E. Arzemju muzejos // Latvijas Saule (Rīga). – 1927, Nr. 55/56, p. 609-614; Nr. 57/58, p. 631-644 Rec.: Ruseckas P. // Lietuva. – 1928, saus. 12, p. 3. Gausiai iliustruota nuotraukomis iš Varšuvos, Krokuvos, Karaliaučiaus muziejuose esančių radinių iš Lietuvos kapinynų.
Paegle E. Dažas dienas Viļņa // Latvijas Saule (Rīga). – 1927, Nr. 53/54, p. 588-593 Vilniaus muziejų archeologiniai rinkiniai.
Paegle E. Izbraukumu piezimes // Latvijas Saule (Rīga). – 1926, Nr. 47/48, p. 513-521 Dapšių alkakalnis ir akmuo, Griežės kapinynas ir Paventės pilkapis (Mažeikių raj.).
Paegle E. Latviešu senlietas arzemes // Latvijas Saule (Rīga). – 1924, Nr. 19/20, p. 197-203 P. 198 – Priekulės (Klaipėdos raj.) radiniai Britų muziejuje ir Andulių (Kretingos raj.) radiniai Berlyno muziejuje.
Pagečėnas A. Kasinėjimai Čiobiškyje // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1963, rugpj. 8 Čiobiškio (Širvintų raj.) pilkapiai.
Pagerbė bočių kapus / Perkūnas // Lietuva. – 1924, geg. 20, p. 4 Rimšionių (Rokiškio raj.) kapinynas.
Pagerbkime senuolių kaulus / J. Šnekutis // Šaltinis (Marijampolė). – 1929, Nr. 46, p. 600. Linkų (Utenos raj.) kapinynas.
Pagerbta lietuvė mokslininkė / A.A. // Sėja (Chicago). – 1960, Nr. 6, p. 43. M. Gimbutienė.
Pagodinas A. Senovės lietuviai / Iš rusų k. vertė J. Gr. [Grabauskas]. – K., 1921 – 23 p. Rec.: Biržiška V. // Trimitas. – 1921, Nr. 28, p. 30-31.
Pągowski J.Ł. Górny zamek w Wilnie / P.J.Ł. // Słowo. – 1937, bal. 30, p. 18. Vilniaus Aukštutinė pilis
Pajaujis Č. Tegul Kauno pilis tampa... gėdos nedarančia relikvija // Kauno tiesa. – 1991, saus. 24
Pajaujis J. Vaipienis // Aušra (Seinai). – 1983, Nr. 1, p. 12-15 Apie Eglinės (lenk. Jegliniec, Suvalkų vaiv.) piliakalnį.
Pajėdaitė R. Lobiai iš Kernavės // Tarybinis studentas. – 1981, rugs. 11 Kernavės radiniai.
Pajuostės dvaras // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 13, p. 8 Venslaviškių-Pajuosčio (prie Panevėžio) pilkapiai.
Pakalniai, Utenos raj. // Vienybė. – 1919, Nr. 34, p. 274. Apie kryžiaus pašventinimą ant piliakalnio.
Pakapiai (Pylimas) // Dabartis. – 1918, bal. 18, p. 3. Normančių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Pakarklis P. Antrą kartą atsako dr. A. Saliui // Lietuvos žinios. – 1932, saus. 19, p. 4 Atsiliepimas į A. Salio str. skalvių klausimu.
Pakarklis P. Ar tik nepasidavimas vokiečių mokslininkų-politikų įtakai // Lietuvos žinios. – 1931, gruod. 3, p. 4 Dėl skalvių priskyrimo lietuviams.
Pakarklis P. Ar Tilžės-Ragainės lietuviai atėjūnai? // Lietuvos žinios. – 1932, geg. 11, p. 2
Pakarklis P. Dėl vakarų Lietuvos gyventojų tautybės žiloje senovėje // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 11, p. 2-3
Pakarklis P. Kas gyveno Klaipėdos krašte maždaug prieš 700 metų // Trimitas. – 1935, Nr. 8, p. 137
Pakarklis P. Klaipėdos apylinkės gyventojų tautybė prieš Vokiečių ordino atėjimą // Trimitas. – 1936, Nr. 15/16, p. 365-367
Pakarklis P. Klaipėdos krašto gyventojų tautybė žiloje senovėje // Lietuvos aidas. – 1934, saus. 13, p. 14-15
Pakarklis P. Nuo kada Lietuva yra lietuvių kraštas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, lapkr. 28, p. 3. – Tas pat: Trimitas. – 1934, Nr. 43, p. 840-841
Pakarklis P. Pov. Pakarklio atsakymas į p. dr. Salio atsakymą // Lietuvos žinios. – 1931, gruod. 16, p. 4 Atsiliepimas į “Lietuvos žinių” 1931, gruod. 9 d.
Pakarklis P. Prieštaringas vokiečių mokslas apie Mažosios Lietuvos praeitį / Virkštas // Vairas. – 1935, t. 14, Nr. 6, p. 205-208
Pakarklis P. Prūsų lietuviai ne atėjūnai // Lietuvos žinios. – 1932, geg. 19, p. 2
Pakarklis P. Vokiečių mokslas apie Lietuvos vakarus // Lietuvos žinios. – 1939, kovo 7, p. 5
Pakarklis P. Vokiečių mokslininkai apie Mažąją Lietuvą // Akademikas. – 1935, Nr. 3, p. 66-70; Nr. 4, p. 85-91
Pakarklis P. Vokietininkų hipotezės ir Būga // Lietuvos žinios. – 1932, bal. 28 Dėl skalvių priskyrimo lietuviams.
Pakarklis P. Žemaitijos praeitis Lietuvos ir kitų valstybių leidiniuose // Lietuvos žinios. – 1939, kovo 8, p. 5
Pakruojis. Sutvarkė labai senus kapus // Mūsų rytojus. – 1936, birž. 5, p. 7 Uošo kapuose randa senienų (Pakruojo raj.).
Pakruojo raj.
Pakštaitė O. Archeologų ir etnografų konferencija // Tiesa. –1954, saus. 23 Vilniuje.
Pakštaitė O. Atrastos senojo Vilniaus vandentiekio liekanos // Tiesa. – 1953, rugpj. 4
Pakuckas Č. Velykuškių piliakalnis // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 145, p. 803
Pakutinskas J. Apylinkė su 10 piliakalnių // Švyturys (Kretinga). – 1983, birž. 23 Kartenos apylinkės.
Pakutinskas J. Atmintinos vietos // Tarybinė Klaipėda. – 1973, bal. 8 Laistų, Žardės (Klaipėdos raj.) piliakalniai.
Pakutinskas J. Be priežiūros // Tarybinė Klaipėda. – 1977, geg. 15 Archeologinių paminklų padėtis.
Pakutinskas J. Dėmesio: archeologiniai akmenys // Tarybinė Klaipėda. – 1977, bal. 9
Pakutinskas J. Išsaugokime archeologinius radinius // Tarybinė Klaipėda. – 1976, rugs. 8
Pakutinskas J. Nutarimas priimtas, o padėtis nepasikeitė // Tiesa. – 1976, kovo 11, p. 4 Dėl Laistų ir Žardės (Klaipėdos raj.) piliakalnių.
Pakutinskas J. Pamario kultūros paminklai // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 6, p. 22-27 Klaipėdos rajono paminklai.
Pakutinskas J. Praeities turtas // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1973, spal. 18 Rajono paminklai.
Pakutinskas J. Saugokime archeologinius paminklus // Kibirkštis (Plungė). – 1977, liep. 23
Pakutinskas J. Senkapių turtai // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1976, rugs. 18 Šilutės rajono kapinynai.
Pakutinskas J. Šernų apylinkėse // Tarybinė Klaipėda. – 1973, birž. 24 Šernų kapinynas, Dovilų ir Skomantų piliakalniai.
Pakutinskas J. Tai turime išsaugoti // Banga (Klaipėda). – 1973, liep. 3 Klaipėdos rajono archeologiniai paminklai.
Pakutinskas J., Rabašauskas S., Rumšaitė B. Išsaugokime senovės lobyną // Banga (Klaipėda). – 1975, birž. 12 Veiviržėnų apylinkės archeologiniai paminklai.
Palaidotas A. a. Jonas Puzinas // Draugas (Chicago). – 1978, bal. 19
Palanga. Iškasenos / N. // Lietuvos žinios. – 1922, geg. 11, p. 3. Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinynas.
Palangos praeities žinių žiupsnelis // Lietuvos aidas. – 1934, birž. 14, p. 8 Birutės kalnas Palangoje.
Paleckis J. Atidengtos Įpilties piliakalnio paslaptys // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 35, p. 6
Paleckis J. Baltų bendros senovės pėdsakų beieškant / (Pasikalbėjimas su “Latvijas Saule” redaktoriumi Ed. Paegle) // Lietuva. – 1927, rugpj. 16
Paleckis J. Eduardas Volteris // Naujas žodis. – 1926, Nr. 6, p. 2-3
Paleckis J. Lietuvos praeities tyrinėtojas // Laiko žodis. – 1936, Nr. 4, p. 6 E. Volterio 80-metis
Palei Rambyną // Lietuva. – 1927, geg. 24, p. 4 Padavimai.
Palėkas B. Jankelis ir Jankeliukas // Tėviškės gamta. – 1998, Nr. 10, p. 9 Didžiulių (Šalčininkų raj.) kaimo akmenys.
Pališkis K. Pilių statybos technika ir technologija // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 27-28 Medininkų pilis
Paliukas N. Archeologiniai radiniai iš Lietuvos Leningrado Ermitaže // Komjaunimo tiesa. – 1957, liep. 26
Paliulis A. Dr. Basanavičiaus piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 13 (Nr. 368), p. 3 Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaime.
Paliulis A. Dr. Basanavičiaus piliakalnis // Mokslo dienos. – 1939, Nr. 12, p. 599-600 Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaimo.
Paliulis A. Garsios praeities piliakalnis // Suvalkų kraštas (Marijampolė). – 1939, Nr. 29, p. 3 Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) kaimas.
Palmaitis L. Apie mitologiją ir jos objektą // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 45, p. 5
Pamiątki rossyjskie // Kurjer Wileński. – 1911, lapkr. 20 (gruod. 3). Vilniuje, ant Pilies kalno, pastatyti D. Myšeckiui paminklinę lentą.
Paminklai turi likti ateičiai // Tiesa. – 1968, vas. 10, p. 2 Apie Kreivosios pilies kalną Vilniuje.
Paminklo apsaugai // Tiesa. – 1988, kovo 25, p. 2 Biržų pilies želdiniai.
Paminklų apsauga ir visuomenė // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1969, birž. 24
Paminklų apsaugos paroda / A.K. // Kultūros barai. – 1968, Nr. 2, p. 70.
Paminklų apsaugos vykdytojų dėmesiui / D.P. // Vilniaus balsas. – 1940, spal. 5, p. 3. Rokantiškių (N. Vilnia) pilis.
Pamirštas Paželvių piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 23, p. 5 Ukmergės raj.
Pamirštas piliakalnis / V.D. // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 22, p. 9. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 14, p. 5 Lakinskų (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Pamirštas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 14, p. 5 Lakinskų (Marijampolės raj.) piliakalnis. Pakartota žinutė iš “Lietuvos aido”. – 1932, spal. 22, p. 9.
Pamirštas piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1934, bal. 24, p. 5 Rudamina (Lazdijų raj.).
Pandėlys. Įdomios iškasenos // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 18, p. 6 Rumpiškėnų (Rokiškio raj.) senkapiai.
Panevėžio miesto muziejus // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 57-58 Yra duomenų apie archeologijos ir numizmatikos rinkinius.
Panevėžio muziejaus eksponatai V. D. Kultūros muziejui // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 9, p. 6 Muziejus perdavė 66 radinius.
Panevėžio muziejaus eksponatai V.D. Kultūros muziejuje // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 8 (Nr. 458)
Panevėžio muziejaus komisija // Panevėžio balsas. – 1925, rugpj. 20, p. 1 Apie ketinimą kasinėti Pajuosčio (Panevėžio raj., Raguvos v.) pilkapius.
Panevėžio muziejus turtėja // Mūsų kraštas. – 1930, liep. 17. (Nr. 10), p. 2 Apie patekusius į muziejų akmeninius kirvius (radimvietės nenurodytos).
Panevėžio valsčiuj rastas kario kapas iš Vytauto D. laikų // Vienybė. – 1930, Nr. 20, p. 159 Lepšių kapinyno radiniai.
Panevėžys / Danys // Lietuvos žinios. – 1931, rugpj. 9, p. Muziejaus archeologijos ir numizmatikos rinkiniai.
Panevėžys. Retas archeologinis radinys // Lietuvos žinios. – 1935, birž. 22, p. 6 Molainių (prie Panevėžio) kapinyno kasinėjimai.
Panevėžys. Tyrinėja piliakalnį // Lietuvos žinios. – 1934, liep. 6, p. 6. Žinutė, kad J. Elisonas kasinėjo Lepšių (Panevėžio raj.) kapinyną.
Panų kalnas / P.N-kas. // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 12, p. 3-4. Pasruojės (Plungės raj.) kaimas.
Papildyta ekspozicija // Vakarinės naujienos. – 1977, rugs. 9 Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje archeologinė ekspozicija.
Papilė / Sins. E. // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 2, p. 6. Piliakalniai (Akmenės raj.).
Papilės kalnas / Sidabro Rasa // Ateitis. – 1929, Nr. 7/9, p. 342 Skroblio (Plungės raj.) piliakalnis.
Paplauskas A. Nuostabus piliakalnis // Trimitas. – 1932, Nr. 26, p. 517-518 Liubavo apyl. (Marijampolės raj.).
Papreckienė I. Akmens amžiaus kaukolių odontologiniai duomenys // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 20-23
Papreckienė I. V-VII a. žemaičių etninė odontologija // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 151-155
Papreckienė I. XIV-XVII a. lietuvių odontologinis tipas // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 129-132
Papreckienė I. XIV-XVII a. pietų Lietuvos gyventojų odontologija // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 155-158 Leipalingio (Lazdijų raj.) ir Bazorų (Alytaus raj.) kapinynų medžiaga.
Papreckienė I., Česnys G. Odontology of the 14th – 17th century Lithuanians // Przegląd Antropologiczny (Poznań). – 1981, t. 47, sąs. 1, p. 49-62
Papuoškime Kauno pilį užsienio lietuviams parodyti // Rytas. – 1935, rugpj. 2, p. 2 Kauno pilis ir miestas.
Parapijos miestelis Strūnaicziai // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1894, Nr. 32, p. 379. Pilkapiai Strūnaičio (Švenčionių raj.) apylinkės.
Parčiauskas V., Jučienė I. Vilniaus barbakanas // Vakarinės naujienos. – 1967, vas. 18 Apie kasinėjimus.
Parkačinskaitė M. Piliakalnyje – karjeras // Valstiečių laikraštis. – 1966, liep. 1 Skroblis (Plungės raj.).
Parodytos Gedimino kalno pilies iškasenos // Aidas (V.). – 1938, spal. 22, p. 4 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Paršaitis-Gabrys J. Kaip reikėtų švęsti Vytauto Didžiojo jubiliejų // Rytas. – 1930, kovo 27, p. 3-4
Paršonis D. Buldozeris ant Lietuvos istorijos // Komjaunimo tiesa. – 1988, lapkr. 29, p. 2 Gudelių pilkapiai Vilniuje, prie Lazdynų.
Paruoštas kultūros paminklų apsaugos įstatymo projektas // Lietuvos žinios. – 1939, rugpj. 25, p. 8 Paminklų apsauga
Pasakoja Lieporių kapinynas // Tiesa. – 1991, spal. 24, p. 3 Lieporių (Šiauliai) kapinynas
Pasakojimai apie 1884 m. Biržų pilies kasinėjimą: iš “Biržų žinių”, 1930, Nr. 49 // Akiras – Biržys P. Lietuvos miestai ir miesteliai.– K. 1932. II. Biržų apskritis, p. 59-64.
Pasakojimas apie Trijų Kryžių kalną // Aidas (V.). – 1939, geg. 18, p. 2 Vilniuje.
Pasakos, sakmės, oracijos / Surinko Mečislovas Davainis-Silvestraitis. – V., 1973. – 455 p P. 361-362 – pasakojimas apie Vilkpėdės (Vilnius) akmenį, užrašytas 1904 m..
Pasakų ir istorijos vieta / Žvejys // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 9, p. 6 Stirbaičių (Tauragės raj.) kapinynas ir akmuo.
Pasibaigė Apuolės piliakalnio kasinėjimai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1931, rugs. 25, p. 2
Pasibaigė Apuolės volo tyrinėjimai // Rytas. – 1931, rugs. 24, p. 3
Pasibaigė archeologų ir etnografų konferencija // Tiesa. – 1963, lapkr. 19 Vilniuje.
Pasirūpinkime daugiau senovės kultūros liekanas išlaikyti // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, birž. 29 Apie patekusius į Klaipėdos muziejų archeologinius radinius.
Paskendęs Klaipėdos krašto senas Ventės miestas // Lietuvos aidas. – 1937, vas. 6 (Nr. 58), p. 4 Ventės (Šilutės raj.) ir Rasytės (Kuršių nerija) pilys.
Paskendusios šventosios salos Nemune / J.P-nis. // Sekmadienis. – 1932, Nr. 50, p. 4. E. Volterio ekspedicija po Kauno apylinkes.
Paskirtos Lietuvos Respublikos mokslo premijos // Tiesa. – 1994, vas. 3, p. 1 Ir R. Rimantienei.
Paskutinė Marijos Gimbutienės kelionė // Vakarinės naujienos. – 1994, geg. 10, p. 8
Paslaptingas radinys Rumšiškėse: iš “Darbininkas” / S. // Tautos praeitis (Chicago). – 1962, t. 2, kn. 4, p. 645-646 (1962, vas. 6) Atpasakotas 1960 m. R. Šalūgos straipsnis apie Rumšiškių bažnyčioje rastus griaučius.
Paslaptingi urvai po Kauno rotuše. Prof. Volteris pradėjo tyrimus // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 43, p. 3
Pastabos dėl kultūros paminklų apsaugos įstatymo projekto // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 35/36, p. 642-643 Paminklų apsauga
Pastarnokas J. Jundakalnis // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1966, spal. 7 Šėtijų (Šakių raj.) piliakalnis.
Pastarnokas J. Jundakalnis // Kultūros barai. – 1972, Nr. 7, p. 63 Šėtijų (Šakių raj.) piliakalnis.
Pasvalio miesto pilis ir bažnyčia // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 25, p. 11
Paszkiewicz B. Monety – kleinoty – sztabi srebra // Gazeta Biskupińska. – 1998, rugs. 20 (Nr. 9), p. 6 Ir apie Vilniaus-Ribiškių lobį.
Paszkiewicz B. Pierwsze monety litewskie // Gazeta Biskupińska. – 1998, rugs. 19 (Nr. 8), p. 6
Paszkiewicz B. Znaleziska średniowieczne i nowożytne w zbiorze i archywum Państwowego Muzeum Archeologicznego w Warszawie // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1988, sąs. 3/4, p. 215-241 P. 233 – Upytėje (Panevėžio raj.) rasta Aleksiejaus Michailovičiaus kapeika; p. 237 – XVIII a. pradžios monetų lobis iš Vilniaus apylinkių; p. 237-8 – Vilniaus lobio (?) lietuviškas lydinys ir Kijevo grivna.
Paszkiewicz D. Wyjątek z listu do pana K. D. pisanego dnia 5 stycznia 1818 roku // Tygodnik Wileński. – 1818, t. 5, (Nr. 113), p. 262-266. – Tas pat: Poška D. Raštai. – V., 1959. – P. 448-455. Apie Birutės kalną Palangoje, Papilės piliakalnį (Akmenės raj.), Šatriją (Telšių raj.).
Paszkiewicz H. Jagiełłonowie a Moskwa. – Warszawa, 1933. – T. 1. – 454 p P. 3-20 apie baltų teritoriją ir seniausiają istoriją.
Pašešupys J. Stanaičiai – Sūduvos Troja // Sūduva (Marijampolė). – 1991, liep. 16, p. 2 Stanaičių (Vilkaviškio raj.) kapinynas.
Paškevičius A. Iš mano kelionės po Lietuvą // Karys. – 1927, Nr. 1, p. 9-11 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.) be to, trumpai apie Šatriją (Telšių raj.) ir Medvėgalį (Šilalės raj.).
Paškevičius A. Rokiškėnų diena Mokslų akademijoje. Susitikimas su protėviais // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1974, gruod. 17 Taip pat ir Istorijos institute su archeologais.
Paškevičius B., Kudrickas L. Zamek Trakajski // Czerwony sztandar. – 1957, geg. 12 Trakų salos pilis.
Paškevičius J., Vaitiekūnas P. Ką pasakoja mamuto likučiai Vilniuje // Komjaunimo tiesa. – 1957, rugpj. 25 Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Paškevičius R. Šeimyniškėlių piliakalnio ir Anykščių dvarvietės osteologinės medžiagos tyrimo rezultatai // Anykščiai. – 1995, Nr. 8, p. 4-5 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Paškevičiūtė L. Po Katedros aikšte – istorijos lobiai // Atgimimas. – 1996, Nr. 26, p. 16 Vilniaus pilys
Paškevičiūtė L. Po namu – seniausios Europoje keramikos krosnys // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 24, p. 55. – Tas pat: Laikinoji sostinė. – 1996, rugpj. 27, p. 6 Vilniaus miestas
Pašventupys // Ūkininkas. – 1925, Nr. 15, p. 12 Minimas piliakalnis, Prienų raj.
Patkauskas S. Archeologiniai tyrimai Trakuose // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 82-83 Trakų miestas.
Patkauskas S. Dusios pakrančių akmens amžiaus radiniai // Muziejai ir paminklai. – 1987, sąs. 8, p. 53-56 Lazdijų raj.
Patkauskas S. Gedimino pilies kalno vakarinės pašlaitės tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 41-43 Vilniaus pilis
Patkauskas S. Lazdininkų (Kretingos raj.) senkapio tyrinėjimai 1976 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 141-150
Patkauskas S. Lazdininkų senkapio apskritieji kabučiai // Muziejai ir paminklai (V.). –1980, sąs. 2, p. 64-70
Patkauskas S. Ne aukso ieškoti... // Švyturys (Kretinga). – 1976, geg. 18 Lazdininkų kapinynas.
Patkauskas S. Plauciškių pilkapyno tyrinėjimai // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1978, rugpj. 22
Patkauskas S. Plaučiškių pilkapiai // Muziejai ir paminklai. – V., 1980, sąs. 2, p. 43-55 Plaučiškiai (Pakruojo raj.).
Patkauskas S. Plaučiškių pilkapių (Pakruojo raj.) tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 50-53
Patkauskas S. Po perkasas pasižvalgius // Švyturys (Kretinga). – 1976, birž. 8 Lazdininkų kapinynas.
Patkauskas S. Retas radinys Vilniaus senamiestyje // Muziejai ir paminklai (V.). – 1982, sąs. 4, p. 46-48 XVI a. pab. žetonas.
Patkauskas S. Sklypas Rūdininkų g. 13. Vilniaus senamiesčio 57-asis kvartalas // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 62-63 Vilniaus senamiestis
Patkauskas S. Vilniaus gynybinių įrenginių archeologiniai tyrimai // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 37. – Lygiagr. tekstas rusų k. p. 85
Patkauskas S. XVII-XVIII a. pradžios monetų lobis Lydos gatvėje Vilniuje // Muziejai ir paminklai. – 1991, sąs. 9, p. 37-44
Paukštelis J. Velnio krėslas // Pavasaris. – 1929, Nr. 2, p. 15-16 Titonių (Pakruojo raj.) akmuo.
Paukštelis J. Velnio krėslas // Pavasaris. – 1924, Nr. 2, p. 15-17. Titonių (Pakruojo raj.) akmuo.
Paulaitis V. “Talka” laukia jūsų // Vakarinės naujieos. – 1987, birž. 6
Paulaitis V. “Talka” laukia vilniečių // Vakarinės naujienos. – 1987, geg. 12, p. 1
Paulaitis V. Prieš 100 metų, 1892 m. gruodžio 19 d... // Dienovidis. – 1992, Nr. 52/53, p. 7 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Paulauskaitė S. Unikalūs karoliai Lazdininkų senkapyje // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1996, rugpj. 9, p. 6
Paulauskas A. Numizmatika, numizmatika… // Spartuolis (Trakai). – 1988, geg. 17, p. 2
Paulauskas A. Rajono archeologiniai paminklai // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1976, bal. 20, 24
Paulauskas H. Seniausi kupiškėnų praeities paminklai ir pirmieji rašytiniai šaltiniai // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1975, kovo 6
Paulauskas K. Archeologiniai radiniai // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1948, liep. 17
Paulauskienė D. Žalojamas archeologinis paminklas // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1975, rugpj. 25 Paparčių (Kaišiadorių raj.) piliakalniai.
Paulauskienė R. Akmenų paslaptys // Artojas (Šilalė). – 1971, liep. 17 Šilalės rajono paminklai.
Paulikaitė G. Archeologai Sauserių piliakalnyje // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1997, liep. 31 Kretingos raj.
Paulikaitė G. Ignas Jablonskis // Švyturys (Kretinga). – 1991, birž. 1, p. 2 I. Jablonskio 80-metis
Paulikaitė G. Istorijos pradžia gimtinėje // Švyturys (Kretinga). – 1988, rugpj. 18 Darbėnų apylinkių archeologijos paminklai.
Paulikaitė G. Pagerbtas V. Nagiaus-Nagevičiaus atminimas // Švyturys (Kretinga). – 1991, geg. 25, p. 1-2 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Paulikaitė G. Prakalbinęs paslaptį / Su E. Butrimo prier. // Lietuvos pionierius. – 1988, spal. 2, p. 2. Apie I. Jablonskį.
Paulikaitė G. Tęsiamas Lazdininkų kapinyno tyrinėjimas // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1997, liep. 22 Kretingos raj.
Paulikas V. Plateliai ir jų apylinkės dabar ir padavimuose // Vakarai (Klaipėda). – 1938, geg. 30, 31; birž. 2
Paulsen P. Axt und Kreuz in Nord- und Osteuropa. – Bonn, 1956. – 333 p. 2-asis papildytas leid
Paulsen P. Schwertortbänder der Wikingerzeit. – Stuttgart, 1953. – 178 p., 17 žml Kalavijų makščių apkalai, taip pat ir rastų Lietuvoje.
Paunksnis K. Apuolės piliakalnis // Ateitis. – 1932, Nr. 1, p. 26-28 Apuolė (Skuodo raj.).
Paunksnis K. Bišpiliai / K.P. // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1935. – T. 3, skilt. 1267-1269 Kalnėnai (Jurbarko raj.).
Paunksnis K. Bišpilis / K.P. // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1935. – T. 3, skilt. 1269-1270 Jurbarko piliakalnis.
Paunksnis K. Gedimino kalno pilis // Trimitas. – 1940, Nr. 1, p. 15-16 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Paunksnis K. Ką galima rasti durpynuose // Po Spalio vėliava (Rokiškis). – 1959, rugs. 5, p. 4
Paunksnis K. Lietuvos piliakalniai // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 22/24, p. 534-536
Paunksnis K. Moškėnų piliakalnis // Po Spalio vėliava (Rokiškis). – 1956, lapkr. 18, p. 3
Paunksnis K. Pilėnų gynimas // Lietuvos karo invalidas. – K., 1936. – P. 17-19 Pyplių (Kauno raj.) piliakalnis.
Paunksnis K. Saugokime archeologinius paminklus // Po Spalio vėliava (Rokiškis). – 1956, rugs. 3
Paunksnis K. Saulės mūšis 1236 // Akademikas. – 1936, Nr. 3, p. 73-74
Paunksnis K. Sijų statybos likučiai Lietuvoje // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 21, p. 503-505
Pautienis A. Žilos praeities liudininkai // Nauja vaga (Ignalina). – 1976, rugpj. 3 Rajono archeologiniai paminklai.
Pautienius J. Atkastas V-VIII amž. pilkapis //Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 22, p. 3 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Pautienius J. Egipto dievai ir Perkūno stovylos Lietuvoj / J. P-nius. // Mūsų rytojus. – 1934, gruod. 11, p. 6. Vilniaus Pilies kalno, Švėkšnos ir Kernavės radiniai.
Pautienius J. Prof. Volterio ekspedicijos nauji atradimai // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 31, p. 4 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Pautienius J. Sodybos Kauno apylinkėse prieš 3000 metų. Užvakar ties Aukštadvariu rastas didelis stabmeldystės laikų kapinynas / Pts. // Lietuvos aidas. – 1937, geg. 12 (Nr. 209), p. 4. Laumėnai (Kauno raj.) ir Purvynų (Trakų raj.) kapinynas.
Pautienius K. Vėjo išpustyti iš smėlio karžygių kaulai // Karys. – 1923, Nr. 38, p. 430-431. Mitkiškių (Trakų raj.) kapinynas.
Pavalkis G. Senoji Užnemunė // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 12, p. 32 Apie Užnemunėje gyvenusius jotvingius.
Pavasaris ties Gondinga / Č.J. // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 25, p. 3 Piliakalnis, Plungės raj.
Pavašokių milžinkapiai (Subačius) / Danutė // Panevėžio balsas. – 1931, Nr. 33, p. 2 Pavašuokių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Pavilonis S., Česnys G. Lietuvos antropologijos istorijos bruožai // Medicina. – 1970, t. 12, p. 5-26
Pavilonis S., Jankauskas R. Ypatingos kaukolės dydžio variacijos // Sveikatos apsauga. – 1987, Nr. 12, p. 33-35 Alytaus kapinyno 1984 m. kape 78 rasta kaukolė.
Pavyzdingas piliakalnio tvarkymas // Lietuvos aidas. – 1929, rugpj. 8, p. 5 Biržų pilis.
Pavlovienė B. Piliakalniai žili dūmoja (Respublikinės reikšmės archeologiniai paminklai) // Pergalė (Vilkaviškis). – 1977, rugs. 23 Piliakalnių kaimo piliakalnis.
Pažarauskas Z. Povilo Karazijos numizmatikos parodos atidarymas // Kolekcija. – 1998, Nr. 5, p. 51
Pažerskis J. Iš Darsūniškio padangės // Trimitas. – 1921, Nr. 39, p. 31. Pilkapiai Kaišiadorių raj.
Pažinkime Lietuvą: Vadovas po 100 žymiausių vietovių, susijusių su mūsų krašto kultūra, istorija, gamta / Sudarė Rimantas Krupickas. – K., 1995. – 161 p. – Aut.: V. Almonaitis, I. Jablonskis, Č. Kudaba, P. Kulikauskas, R. Kulikauskienė, A. Luchtanas, S. Mikulionis, S. Pinkus ir kt Yra duomenų apie kai kuriuos piliakalnius, pilis, akmenis, kitus paminklus.
Pažinkime savo kraštą / A.R. // Trimitas. – 1936, Nr. 28, p. 660. Apie archeologijos paminklų registraciją.
Pažinkime Suvalkiją // Aušra (Warszawa). – 1964, Nr. 7, p. 8 Apie Šiurpilių (Suvalkų vaivadija) piliakalnį.
Pečeliūnaitė E. Audinių liekanos senojo geležies amžiaus paminkluose Lietuvoje // Lituanistica. – 1998, Nr. 4(36), p. 63-82
Pečeliūnaitė E., Vedreckienė L. Archeologinės medienos konservavimas cukrumi // Lietuvos dailės muziejus: Metraštis. – V., 1998. – Kn. 2, p. 325-329
Pečiulis Ž. Kraštotyros entuziastai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1973, birž. 26 Apie savavališkus kasinėjimus.
Pečiūra P. Šventi ir prakeikti akmenys // Valstiečių laikraštis. – 1965, lapkr. 3
Pečiūraitė A. Katedros aikštėje – gynybiniai įtvirtinimai // Respublika. – 1998, spal. 22, p. 25 Vilniaus pilys
Pečkytė B. Amžiaus atradimas – XVI a. krosnis? // Lietuvos žinios. – 1996, gruod. 6 (Nr. 8), p. 2 Vilniaus miestas
Peikštenis E. Atradimai ir praradimai // Merkio kraštas (Varėna). – 1989, spal. 15 Rajono archeologiniai paminklai.
Peiser F. Die Trinkhörn-Ränder des Prussia-Museums // Festschrift Adalbert Bezzenberger. – Gottingen, 1921. – P. 114-120. – Tas pat: Tolkemita-Miteilungen (Dieburg). – 1995, sąs 3, p. 16-22.
Peiser F. E. Gräberfeld in Splitter Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 336-346. Splitter kapinynas netoli Nemuno, 14 km nuo Ragainės.
Pele kalna legenda // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1943, Nr. 39, p. 4 Papilės (Akmenės raj.) piliakalnis.
Peleckienė L. Šiaulių gimtadienis kvepėjo šviežia duona // Lietuvos rytas. – 1997, rugs. 24 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Peleckienė L. Šiaulių pašonėje – senos, pirmojo tūkstantmečio gyvenvietės // Lietuvos rytas. – 1996, kovo 14, p. 16 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Peleckis-Kaktavičius L. Minimas Šiaulių krašto tyrinėtojas // Lietuvos rytas. – 1997, bal. 25 Minimos B.Tarvydo 100-osios gimimo metinės.
Peleckis-Kaktavičius L. Seniausias mūsų valstybės šulinys // Lietuvos aidas. – 1997, rugpj. 23, p. 4 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Pemkus A. Prof. dr. J. Puzino darbų bibliografija // Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 685-696
Pemkus A. Prof. dr. Jono Puzino darbų bibliografija: Diplominis darbas / Pedagoginis Lituanistikos institutas. – Chicago, 1979. – 48 p Rec.: Pasaulio lietuvis (London). – 1979, Nr. 5, p. 42-43.
Pemkus K. Prof. dr. Jono Puzino paskutinioji diena // Laisvoji Lietuva. – 1978, geg. 4
Penkauskas A. Į talką – savo noru // Vakarinės naujienos. – 1987, birž. 5
Penkauskas A. Jaunimas kviečia į talką // Vakarinės naujienos. – 1987, geg. 23, p. 1
Penktadienį iki išnaktų užtruko archeologijos parodos “Senovės Lietuva” atidarymas Lenkijos valstybiniame archeologijos muziejuje Varšuvoje // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 8, p. 3 Lietuvos archeologijos paroda Varšuvoje
Per 20 metų surinktas vertingas muziejinis turtas // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 5 (Nr. 261), p. 7 Kėdainių muziejaus archeologijos ir numizmatikos rinkiniai.
Per atgimstančią Plungę į istorinę Gondingą / Kasandra // Į laisvę. – 1942, geg. 16, p. 5
Per karžygių kapus pravedus kelią / St. Sklyp. // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 37, p. 11. Uogiškių (Akmenės raj.) kapinynas.
Per kaukoles važiuoja / Meld. // Dienos naujienos. – 1931, lapkr. 28, p. 5. Liepiniškių (Radviliškio raj.) kapinynas.
Per kryžių lietuvą / A.R-nis. // XX amžius. – 1936, rugpj. 28, p. 2. V. Pryšmanto ekspedicija į Žemaitiją.
Per mažai rūpinamės mūsų praeitimi / J.Rmk. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1932, rugs. 20, p. 2. Klaipėdos krašto muziejaus archeologiniai rinkiniai.
Perkauskis J. Padavimai apie Džiugo kalną // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1938, Nr. 7, p. 6 Pateikia XVI-XVIII a. dokumentų apie Džiugą.
Perkovskis J. Senovės gadynės pėdsakai Telšių apskrityje // Džiugo varpai. – Telšiai, 1993. – P. 6-10. – Perspausdinta iš “Gimtojo krašto” (1934, Nr. 2) Apie Džiugo piliakalnį.
Perkowski J. Resztki dawnych wierzeń i kultów na Žmudzi // Mūsų tautosaka (K.). – 1935, t. 10, p. 179-190
Perkowski J. Ś.p. Michał Eustachy Brensztejn // Dzień Polski (K.). –1938, bal. 18, p. 2-3 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Perkowski J. Senovės gadynės pėdsakai Telšių apskrityje // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 2, p. 112-114, Nr. 3/4, p. 160-163. – Dalis straipsnio išsp.: Džiugo varpai. – Telšiai, 1993. P. 6-10 Džiugo piliakalnis ir Siraičių lobis.
Perkumas M. Vilniečiai jau pamiršo, kas turėtų būti šalia katedros // Lietuvos rytas. – 1998, birž. 4, priedas: Sostinė. Vilniaus pilys
Perminienė L., Stravinskas A. Lietuvių pagonybės istorija V. Urbanavičiaus habilitaciniame darbe // Šviesa (Jurbarkas). – 1994, saus. 22
Pernai pradėtas didelis mūsų krašto tyrimo darbas / J. Rim. // Lietuvos aidas. – 1932, saus. 21, p. 5. Valstybės archeologijos komisija organizuoja etnografinius tyrimus.
Pernai vasarą, raszo “Vilenskij Viestnik”, sąnaris Petersburgo geografiszkos draugystės, E.Volteris... // Varpas. – 1889, Nr. 4, p. 59-60. – Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9. Apie E. Volterio kasinėjimus Alovėje (Alytaus raj.).
Perret G. Jüngsteizeitliche und frühbronzezeitliche Skelettreste Alt-Preussens. Zur Rassengeschichte Nordostdeutschlands // Zeitschrift für Morphologie und Anthropologie. – 1943, t. 40, sąs. 2/3, p. 334-336
Personalinės pensijos // Lietuvos aidas. – 1994, vas. 4, p. 3 Minima ir R. Kulikauskienė.
Petersen E. Eine Karte der Wikingerfunde Nord- und Ostdeutschland // Mannus (Leipzig). – 1933, t. 25, sąs. 2, p. 147-155 Apima ir Klaipėdos kraštą.
Petkauskaitė B. Žvilgsnis į amžių glūdumą // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1979, lapkr. 13, p. 3 Plinkaigalio kapinynas.
Petkevičaitė-Bitė G. Ar privalome tylėti // Lietuvos žinios. – 1912, saus. 28 (vas. 10), p. 1-2. – Aut. Nenurodytas.
Petkevičaitė-Bitė G. Raštai. – V., 1966. – T. 1. – 773 p P. 333-335 – apie Upytės piliakalnį.
Petkūnas K. Ėmė griūti restauruojamos Trakų pilies gynybinės sienos // Lietuvos rytas. – 1998, kovo 25, p. 7 Pusiasalio pilis.
Petkūnas K. Senuosiuose Trakuose atkasta XIV amžiaus pilies sienų liekanos // Lietuvos rytas. – 1994, liep. 28, p. 13 Senųjų Trakų piliavietė
Petkus J. Jis nusipelnė pasitikėjimo // Komunizmo vėliava (Telšiai). – 1959, kovo 5 Apie V. Valatką.
Petraitienė S. Generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus ir jo žmonos Veronikos Nagevičienės palaikus priglaudė gimtoji žemė // Švyturys (Kretinga). – 1995, rugs. 13, p. 1, 4 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Petraitis J. Berčiūnai // Tėvynė (Panevėžys). – 1966, liep. 14 Pilkapiai.
Petraitis J. Bibliotekininkai šefuoja Berčiūnų pilkapius //Tėvynė (Panevėžys). – 1984, geg. 9
Petras Tarasenka (1892-1972) // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1972, gruod. 7
Petras Tarasenka (nekrologas) // Kauno tiesa. – 1962, geg. 19 Petras Tarasenka (1892. XII. 7-1962.V.17).
Petras Tarasenka gimė … // Tiesa. – 1967, gruod. 7 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Petrašiūnas J. Velnio pėda akmenyje // Nauja vaga (Ignalina). – 1968, rugs. 14 Prie Guntauninkų kaimo.
Petraška M. Saugoti kultūros paminklus // Lenino priesakai (Šalčininkai). – 1978, rugpj. 10
Petrašun M., Stacevičius S. Liūdna paminklų dabartis // Lenino priesakai (Šalčininkai). – 1988, bal. 12
Petrauskaitė D. Žiegždrių piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 119-124, 348 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961. T. 3, p. 287.
Petrauskaitė S. Tolimųjų protėvių pėdsakais: archeologiniuose kasinėjimuose prie Varėnės talkininkauja studentai // Merkio kraštas (Varėna). – 1996, rugpj. 10 Kasinėjamos akmens amžiaus stovyklos.
Petrauskas B. Svėdasai / B. P. Melagis // Lietuvos ūkininkas. – 1910. Nr. 27, p. 250. Apie J. Tumo kasinėjimus.
Petrauskas J. Juozapas Radziukynas // Voruta. – 1995, Nr. 20, p. 7
Petrauskas J. Seirijų praeities takais. – V., 1993. – 133 p. P. 105 – apie Seiliūnų kapinyno radinius.
Petrauskas Z. Mūsų protėviai baltai. Mūsų šaknys // Bičiulis (Kelmė). – 1990, rugpj. 22
Petrauskienė I. Vilniaus mokslo bičiulių draugija (1907-1941) // Iš mokslų istorijos Lietuvoje. – V., 1979. – T. 4: Mokslo draugijos Lietuvoje, p. 76-142 P. 109-110 – draugijos veikla archeologijos srityje.
Petrauskienė J., Jonynaitė D. Archeologinių radinių konservavimas lauke // Muziejai ir paminklai. – 1991, sąs. 9, p. 137-143
Petrauskienė J., Vedrickienė L. Archeologinių radinių pirminis konservavimas: (Metodiniai nurodymai). – V., 1990. – 10 p.
Petrauskis G. Lietuvių protėviai buvo karingesni nei “tingūs germanai”: Gintaro kelias. Elektroninė istorija // Veidas. – 1998, Nr. 10, p. 60-63 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas ir E. Jovaišos darbai
Petrošiūnai (palei Kauną) / Žvirblis iš Pastogės // Vienybė. – 1913, Nr. 34, p. 542. Apie kapo (?) ir lobio (?) radimą.
Petrulienė A. Archeologų radiniai // Panevėžio tiesa. – 1983, kovo 5 Barinės ir Pašilių kapinynai.
Petrulienė A. Atiduosi mirusiajam savo galvą… / Pokalbį užrašė E. Miknevičius // Panevėžio balsas. – 1995, lapkr. 8, p. 4.
Petrulienė A. Barinės plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 83-85 Panevėžio raj.
Petrulienė A. Barinės senkapis // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 47-72 Barinė (Panevėžio raj.).
Petrulienė A. Baroniškių-Jutiškių plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 131-133 Panevėžio raj.
Petrulienė A. Dievo pasiuntinio kamanos // Panevėžio balsas. – 1997, birž. 11 Paroda Panevėžyje “Archeologijos paminklų likimai”.
Petrulienė A. Drąseikių kaimo senkapiai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 235-236 Drąseikiai (Panevėžio raj.).
Petrulienė A. Drąseikių senkapio žvalgomieji tyrimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 146-147 Panevėžio raj.
Petrulienė A. Einant mūsų kultūros pėdsakais // Tėvynė (Panevėžys). – 1984, bal. 5, p. 3 Baroniškių kapinynas.
Petrulienė A. Iš Panevėžio muziejaus istorijos // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 25-26 Išvardinti muziejaus tyrinėti archeologiniai paminklai.
Petrulienė A. Jasvilonių-Vainiškių kapinynas // Tėvynė (Panevėžys). – 1998, bal. 15
Petrulienė A. Jasvilonių-Vainiškių senkapiai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 236-237 Panevėžio raj.
Petrulienė A. Kai ugnį skėlė titnagu // Panevėžio rytas. – 1998, rugs. 5, p. 10 Apie archeologinius kasinėjimus rajone.
Petrulienė A. Kiūčių Minakalnio (Panevėžio raj.) tyrinėjimai 1986 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 36-38
Petrulienė A. Minakalnio legendos ir tikrovė // Tėvynė (Panevėžys). – 1986, lapkr. 29, p. 3 Kiūčių piliakalnis ir kapinynas.
Petrulienė A. Moteris kiekvieną vasarą aplankanti senolių kapus / Kalbėjosi R. Žilevičius // Sekundė (Panevėžys). – 1997, birž. 9, p. 9-10.
Petrulienė A. Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologijos rinkinys // “Lietuvos muziejų rinkiniai”: Konferencijos tezės, pranešimai, Rokiškis, 1998, bal. 30 – geg. 1. – Rokiškis, 1998. – P. 19.
Petrulienė A. Tėvų žemės ir paminklų žaizdos // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, rugpj. 22 Užkalnių (Panevėžio raj., Ramygalos apyl.) kapinynas.
Petrulienė A. Tyrimai Panevėžyje, Venslaviškio gatvėje, pirmosios bažnyčios ir kapinių vietoje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 219-220
Petrulienė A. To kaimo vyrai ir moterys, matyt, tikrai buvę drąsūs // Panevėžio rytas. – 1996, liep. 18, p. 12 Drąseikių kapinyno tyrinėjimai.
Petrulis G. Biržų pilies papėdėje // Valstiečių laikraštis. – 1965, rugpj. 8 Kasinėjimai pilies teritorijoje.
Petrulis J. Apžiūrėjo ir suregistravo istorinius paminklus / J. Vileikis // Tiesa. – 1948, rugs. 11 Apie 1948 m. žvalgomąją ekspediciją.
Petrulis J. Archeologiniai stebėjimai ir archeologinės medžiagos rinkimas // Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti / Sudarė P. Šinkūnas. – V., 1958. – P. 617-622
Petrulis J. Archeologiniai tyrimai / J. Medeinis // Tiesa. – 1949, liep. 9. Linksmučių (Pakruojo raj.) kapinyno tyrinėjimai.
Petrulis J. Archeologiniai tyrinėjimai // Tiesa. – 1953, rugs. 3
Petrulis J. Archeologų mokslinės ekspedicijos // Literatūra ir menas. – 1949, Nr. 26, p. 4. Linksmučių (Pakruojo raj.) kapinyno tyrinėjimai.
Petrulis J. Baltijos regiono vaizdas antikinėje kartografijoje. Klaudijaus Ptolomėjaus žemėlapis “Sarmatia Europae” // Geodezijos darbai. – 1972, t. 6, p. 5-30
Petrulis J. Ekspedicijos pabiros. Papyvesio žilos praeities paminklai // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 60-61 Likalaukių ir Bakšėnų piliakalniai, Nodiejiškių (Kupiškio raj.) pilkapiai.
Petrulis J. Kraštotyrininkas K. Gasiūnas // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1969, bal. 15 Rinko ir archeologinius radinius.
Petrulis J. Kryžių kalnas / J. Medeinis // Ateitis. – 1943, geg. 21, p. 4. Rokantiškių (Naujoji Vilnia) pilis.
Petrulis J. Migonių piliakalnio legendos // Panevėžio rytas. – 1993, kovo 4, p. 4 Pasvalio raj.
Petrulis J. Rastas senų monetų rinkinys // Tiesa. – 1951, lapkr. 20. Radviliškio lobis.
Petrulis J. Saugokime praeities paminklus // Komjaunimo tiesa. – 1946, birž. 23
Petrulis J. Starožytności Wileńskie // Czerwony sztandar. – 1955, birž. 4 Vilniaus pilis.
Petrulis P. Mūsų istorijos lapeliai. Jurbarkas // Karys. – 1923, Nr. 5, p. 56-57. Jurbarko piliakalnis.
Philadelphijoje pagerbtas žymus kultūrininkas / J.B-tis. // Tėvynė (New York). – 1965, lapkr. 26. Jono Puzino 60 m. sukaktis
Photographisches Album der Ausstellung Praehistorischer und Anthropologischer Funde Deutschlands in Aufnahmen nach der Originalen von Carl Günther / herausgegeben von Dr. A.Voss. – Berlin, 1880.
Piaskowski J. Badania metaloznawcze przedmiotów želaznych z kurhanów z okresu rzymskiego w wsi Szwajcaria, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 58-71
Piaskowski J. Metaloznacze badania przedmiotów želaznych z Miežań i Sudaty // Wiadomosci Archeologiczne (Warszawa). – 1966, t. 31, p. 363-379 Mėžionys ir Sudota (Švenčionių raj.).
Piaskowski J. Technologia żelaza plemion bałtyjskich u schylku czasów starożytnych i w początku wczesnego średniowiecza (I w.p.n.e. – VIII w.n.e.) // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1981, t. 15, p. 11-42 Mežionių ir Sudotos (Švenčionių raj.) pilkapių radiniai.
Piaskowski St. Dar dla Wilna (Muzeum w Poszuszwiu A. Zaborskiego) // Tygodnik Ilustrowany (Warszawa). – 1908, Nr. 2, p. 39.
Piekosiński F. O półgroszkach króla Władisława Jagiełły z krzyżem podwojnym // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Krakow). – 1896, Nr. 2, p. 54-57.
Pietario herojų žemėje // XX amžius. – 1939, rugs. 18, p. 7 Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Pietaris V. Lietuviai amžių glūdumose // Žemaičių ir Lietuvos apžvalga. – 1894, Nr. 2, p. 11-12; Nr. 4, p. 27-28; Nr. 6, p. 42-44; Nr. 7, p. 50-52; Nr. 8, p. 58; Atsp.: Tilžė, 1894, – 31 p. Aut. nenurodytas.
Pietaris V. Nauji istoriški takai. Lietuviai viduryje ir šiaurryčiuose Europos // Varpas. – 1894, Nr. 8, p. 116-118; Nr. 9, p. 135-137; Nr. 10, p. 154-156; Nr. 11, p. 173-175. – Aut. nenurodytas. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 10 (2).
Pietaris V. Senovės pinigai ir jų vardai pas rusus ir lietuvius / Archeologiškai –filologiški tyrinėjimai Pruso // Varpas. – 1891, Nr. 11, p. 164-166; Nr. 12, p. 184-185. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9 (1).
Pietaris V. Šiaurinės ežios mūsų tautos ir mūsų kunigaikštystės senovėje / Vanagas // Žemaičių ir Lietuvos apžvalga. – 1893, Nr. 18, p. 140-142; Nr. 20, p. 154-155; Nr. 21, p. 164-165.
Pietiniame Papušių km. (Naujamiestis) gale. / J.D. // Panevėžio balsas. – 1931, Nr. 23, p. 3. Papušių (Panevėžio raj.) piliakalnis ir senkapiai.
Pikiele (pow. Telszewski) // Kurjer Litewski. – 1910, rugpj. 14 (27). Apie Dapšių (Mažeikių raj.) piliakalnį.
Pilaitienė A. Juodkrantės gintarai – privačioje galerijoje // Lietuvos rytas. – 1996, birž. 25, p. 35 K. Mizgirio galerija Juodkrantėje pasidarė neolito gintarinių dirbinių kopijas.
Pilaitienė A. Kada bus galima lankyti Klaipėdos piliavietės ekspoziciją? // Lietuvos rytas. – 1995, saus. 20, p. 7
Pilaitienė A. Klaipėdos pilis: ką atsirinks dvidešimtasis amžius iš septynių šimtmečių palikimo? // Lietuvos rytas. – 1994, vas. 25, p. 33 Klaipėdos pilis ir miestas
Pilaitis G. Gintaras iš amžių glūdumos // Tiesa. – 1983, lapkr. 2, p. 4 Šventosios (Palanga) akmens amžiaus gyvenvietės.
Pilaitis G. Kur gyveno kuršiai… // Tiesa. – 1990, gruod. 8, p. 5 Kasinėjimai Palangoje.
Pilaitis G. Ryškėja Klaipėdos pilies kontūrai // Tiesa. – 1987, bal. 1, p. 4
Pilaitis G. Vidgirių kapinyne archeologai atskleidžia skalvių praeities paslaptis // Lietuvos rytas. – 1994, rugs. 13, p. 33 Vidgiriai (Šilutės raj.).
Pilė / D-kas T. // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 20, p. 9. Platelių (Plungės raj.) pilies sala.
Pilekalnis // Vilniaus žinios. – 1908, saus. 28 (vas. 11), p. 3. Ukmergės piliakalnis.
Piliakalnio apsauga pasirūpinta // Tiesa. – 1983, rugpj. 18, p.4 Lepelionys (Prienų raj.).
Piliakalnio paroda miesto muziejuje // Lietuvos žinios. – 1933, gruod. 22, p. 6
Piliakalnis // Lietuvos žinios. – 1923, lapkr. 11. Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Piliakalnis ant sienos // Lietuvos aidas. – 1932, vas. 6, p. 9 Ročkų-Turčinų (Šakių raj.).
Piliakalnis bus išsaugotas // Švyturys (Kretinga). – 1986, liep. 15 Laivių (Kretingos raj.) piliakalnis.
Piliakalnis su padavimais / Lakūnas // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 50, p. 10 Juodonys (Rokiškio raj.).
Piliakalnis vadinamas trimis vardais // Lietuvos aidas. – 1937, rugs. 3 (Nr. 400), p. 7 Paukščių-Dukurnonių (Prienų raj.).
Piliakalnis, apie kurį darėsi nuostabūs dalykai / Vaiduoklis // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 52, p. 9 Geruliai (Alytaus raj.).
Piliakalnis, iš kurio matyti okupuotieji Trakai, Villnius ir Lentvaris // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 29, p. 8 Daniliškės (Trakų raj.).
Piliakalnių nuotraukų gaminimo reikalu // Lietuvos aidas. – 1932, geg. 28, p. 10
Piliakalnių tyrinėjimas // Vilniaus žinios. – 1908, spal. 22 (lapkr. 4), p. 3. Apie G. Vetturi ketinimą atvykti į Lietuvą.
Piliakalniui išsaugoti // Tiesa. – 1983, lapkr. 17 Negarbas (Kretingos raj.).
Piliakalnius reikia saugoti // Vakarinės naujienos. – 1971, spal. 11 Eiguliai, Šančiai, Veršvai (Kaunas).
Piliaus kalnas / Lygumietis // Viltis. – 1911, geg. 11 (24), p. 5. Kryžių Kalnas (Šiaulių raj.).
Pilies idilija // Biržų žinios. – 1932, Nr. 27 Biržų pilies teritorija.
Pilies kalnas / R. Gegužė // Viltis. –1914, saus. 5 (18), p. 1. Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Pilies kalnas / V. // Viltis. – 1912, vas. 2 (15), p. 3. Lietuvių mokslo draugija kreipiasi į kitas draugijas, kad protestuotų.
Pilies kalnas // Viltis. – 1913, geg. 23 (birž. 5), p. 2. Griuvėsių konservavimas.
Pilies kalno griuvėsiai // Lietuvos žinios. – 1913, vas. 12 (25). Konservavimo darbų planas.
Pilies kalno griuvėsiai // Viltis. – 1912, birž. 24 (liep. 7).
Pilies kalno puošimas / Šiaulietis // Mūsų laikraštis. – 1929, Nr. 19, p. 7 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Pilies kalno reikalai // Viltis. – 1912, kovo 18 (31), p. 3.
Pilies kalno reikaluose // Lietuvos žinios. – 1912, kovo 25 (bal. 7).
Pilies likimu reikia susirūpinti // Rytas. – 1936, kovo 12, p. 6 Liškiava (Varėnos raj.).
Pilies sala Platelių ežere / Banguolis // Diena. – 1931, Nr. 48, p. 3 Platelių pilis.
Pilipaitis A. Archeologijos paminklų kartografavimas // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 16-17
Pilipaitis A. Kuo įdomios Lietuvos pilys // Lietuvos pionierius. – 1959, saus. 22, 25
Pilipaitis A., Vainauskas V. Arheologijas priemineklu kartešana // Zvaigznota debess (Riga). – 1987, pavasaris, p. 27-30 Sokiškių (Ignalinos raj.) piliakalnio planai.
Pilipavičius P. Archeologai domisi Aukštadvario piliakalniu // Spartuolis (Trakai). – 1963, birž. 6, p. 3 Pokalbis su tyrinėtoju V. Daugudžiu.
Pilipavičius P. Archeologinė ekspedicija Aukštadvario piliakalnyje // Lenino keliu (Jieznas). – 1960, liep. 27 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Pilipavičius P. Aukštadvaryje nauji archeologiniai radiniai // Lenino keliu (Jieznas). – 1960, rugs. 21. Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Pilipavičius P. Ką pasakoja paskutinis šių metų radinys Aukštadvaryje // Lenino keliu (Jieznas). – 1960, spal. 30 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnis.
Pilipavičius P. Pakilkim į piliakalnį... // Spartuolis (Trakai). – 1976, geg. 13 Aukštadvario piliakalnis.
Pilipavičius P. Paslaptingas akmuo // Spartuolis (Trakai). – 1976, kovo 20 Nikronys.
Pilis Neries ir Šventosios santakoje // Lietuvos žinios. – 1922, rugpj. 18. Salininkų (Jonavos raj.) kapinynas.
Pilių griuvėsių apsaugos darbai // Į laisvę. – 1942, rugs. 23, p. 2 Kultūros paminklų apsauga.
Pilypaitis A. Kauno rotušės ir turgavietės paslaptys // Statyba ir architektūra. – 1964, kovas, p. 17-21 Apie E. Volterio kasinėjimus.
Pilypaitis A. XVIII amžiaus Punia // Statyba ir architektūra. – 1963, lapkr., p. 9-12 Piliakalnis, Alytaus raj.
Pinigas, sveriantis daugiau kaip kilogramą // Tiesa, – 1958, rugs. 12. – Tas pat: Kauno tiesa. – 1958, rugs. 15, p. 4 Nidoje rasta 1585 m. Švedijos plokštė.
Pinigų lobis // Vakarinės naujienos. – 1962, lapkr. 14. – Tas pat: Leninietis (Šiauliai). – 1962, lapkr. 20 Kunigiškiai (Kretingos raj.).
Pinigų lobis gandralizdyje: iš “Lietuvos aido” // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, spal. 21 Birštone.
Piniński J. Monety litewskie w skarbach koronnych XVI-XVII wieku // Białoruś, Litwa, Polska, Ukraina: Wspólne dzieje pieniądza: Materiały z I Międzynarodowej konferencji Numizmatycznej, Suprasł 20-22.X.1994. – Warszawa, 1996. – P. 91-99
Pinkevičiūtė B. Šventosios demblys // Muziejai ir paminklai. – 1970. – P. 122-123 Šventosios (Palanga) gyvenvietės
Pinkevičiūtė B. X-XI a. mergaitės kepuraitė // Kultūros barai. – 1981, Nr. 12, p. 65 Žąsino (Šilalės raj.) kapinyno radinys.
Pinkus S. Biržų pilis // Lietuvos pilys. –V., 1971. – P. 245-276
Pinkus S. Kultūros paminklų apskaitą baigus // Kultūros barai. – 1976, Nr. 4, p. 25-29 P. 26-27 – apie archeologinių paminklų sąrašą.
Pinkus S. Panemunės pilis // Lietuvos pilys. –V., 1971. – P. 201-224
Pinkus S. Panemunės pilis // Po Spalio vėliava (Jurbarkas). – 1957, liep. 21, 25
Pinkus S. Panemunės pilis // Tiesa. – 1957, vas. 20
Pinkus S. Raudonės pilies istorijos puslapiai // Statyba ir architektūra. – 1972, Nr. 1, p. 28-30
Pinkus S. Raudonės pilis // Lietuvos pilys. –V., 1971. – P. 185-200
Pinkus S. Raudonės pilis // Tiesa. – 1957, liep. 18. – Tas pat: Žvaigždė (Ariogala). – 1957, rugpj. 18
Pirks Punios piliakalnį ir ligoninei sklypą // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 13, p. 7
Pirma Latvijoje, o paskui Lietuvoj // Rytas. – 1930, rugpj. 7, p. 7 Švedų archeologai dirbs Grobynioje (Latvija), o rugsėjo mėn. persikels į Apuolę (Skuodo raj.).
Pirmieji Klaipėdos apylinkės gyventojai / J.Bt. // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 12, p. 2.
Pirmykštės bendruomenės istorijos, etnografijos ir archeologijos pagrindų programa. – V., 1958. – 18 p
Pirmoji Lietuvos sostinė Kernava / Šin. // Diena. – 1931, Nr. 37, p. 4
Pirmoji matininkų ir kultūrtechnikų fotoparoda // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 12, p. 287-288 Surinktų archeologinių radinių fotoparoda Kaune.
Pirmosios žinios apie gintaro žemę // Kaimynas (Klaipėda). – 1933, Nr. 40
Pirmosios žinios apie gintaro žemę // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 24, p. 2
Pirmųjų amžių kapinynas Eiguliuose. Mūsų sentėviai turėjo aukštą kultūrą / S. // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 21, p. 6 Eigulių (Kauno raj.) kapinynas.
Pisani V. Rom und Balten // Baltistica. – 1968, t. 4(1), p. 7-21
Pivorius K. Jaunieji archeologai // Lietuvos pionierius. – 1968, liep. 10, p. 3 Gintališkės (Plungės raj.) kapinyno tyrinėjimai.
Piwocki K. Korona miasta Wilna. Prace konserwatorskie na Zamku Górnym w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1936, liep. 1, p. 3-4 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Pypliai (Zapyškio val.). Užmirštas, apleistas piliakalnis / Kačergė // Vienybė. – 1929, Nr. 46, p. 371-372 Pyplių (Kauno raj.) piliakalnis.
Plačiai vykdomi respublikos istorinių-archeologinių paminklų tyrinėjimai // Pergalė. – 1954, Nr. 8, p. 124 Veršvų (Kaunas) kapinynas ir Trakų pilis.
Pladis J. Juodonių piliakalnyje // Po Spalio vėliava (Rokiškis). – 1959, liep. 15, 19 Juodonių (Rokiškio raj.) gyvenvietės tyrinėjimai.
Plakis J. Baltu tautas un ciltis // Latvieši. Rakstu krajums. – Rīga, 1930. – P. 45-49. – Tas pat vok. Die baltischen Völker und Stämme // Die Letten. – Riga, 1930.
Plateliai // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1925, Nr. 5, p.4 Apie pilį, Plungės raj.
Plateliai. Sutvarkys Pilies salą // Vakarai (Klaipėda). – 1938, liep. 16, p. 4
Plater A. Über steinerne Hämmer verschiedener Form und mehrere andere Effekten welche im Oberlande (Kurlande) auf der Güter Plater–Annenhof, ehemals Grenzhof und Warnoroitsch gefunden worden sind. // Mitteilungen der Gesellschaft für Geschichte und Altertums in Riga. – 1847, t. 4, sąs. 1, p. 169–177.
Plečkaitis V. Dar kartą apie Klaipėdos pilį // Tarybinė Klaipėda. – 1988, spal. 4, p. 8 Klaipėdos pilis ir miestas
Plėšia Trakų pilį // Lietuvos aidas. – 1929, rugpj. 13, p. 2 Žinutė apie konservacinių darbų pradžią.
Pleškys A. Įpilties piliakalnis ir Alkos kalnas // Karys. – 1927, Nr. 1, p. 18-20 Minimas sidabro spiralinių lydinių lobis iš Įpilties (Kretingos raj).
Pleškys A. Nuo Gargždų iki Lapių // Trimitas. – 1927, Nr. 12, p. 369-370; Nr. 13, p. 404-405; Nr. 14, p. 477-480 Klaipėdos raj. piliakalniai: p. 369-70 – Gargždų; p. 404-405 – Gerduvėnų (Sausdegimų); p. 477-478 – Gribžinių-Antakalnio.
Pleškys M. Kernavė // Pasaulio lietuvis (Chicago). – 1988, Nr. 2, p. 2 Kernavės tyrinėjimai
Plėtaitė P. Ką slepia žemė // Panevėžio tiesa. – 1971, liep. 27 Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Plewako J. Grzywna w średniowiecznej Polsce, na Litwie i Rusi // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1988, Nr. 1/3, p. 3-11
Pliuškevičienė J. Paslaptinga vietovė (Jankūnų piliakalnis) // Gimtinė. – 1992, Nr. 4, p. 3 Rokiškio raj.
Plug A. Adam Honory Kirkor // Kłosy (Warszawa). – 1886, 4 (16) gruod., p. 291.
Plugiem wyorał skarb. O 1000 srebrenych monet wzbogacisię muzeum // Goniec poranny. – 1939, geg. 11, p. 5 Žinutė apie Vilniuje, Mažosios Jeruzalės gatvėje, rastą lobį.
Plūkas P. Pašušvys // Viltis. – 1907, gruod. 7 (20). 1906 m. radiniai Pašušvyje (Kėdainių raj.), prie šventoriaus.
Plumpienė R. Gedimino aikštėje // Vakarinės naujienos. – 1985, vas. 8, p. 2 Kasinėjimai Vilniaus Katedroje.
Plumpienė R. Sugrįžę iš praeities // Vakarinės naujienos. – 1976, spal. 9, p. 2 Restauruojami archeologiniai radiniai.
Plungė K. Senovės kapai Raginėnuose // Panevėžio balsas. – 1924, Nr. 14, p. 2
Plungė. Rado lietuviškų palaikų // Mūsų rytojus. – 1934, birž. 26, p. 7 Jazdaičių (Didviečių) kapinynas (Plungės raj.).
Pluščiauskienė O. Archeologams Bakšiuose aiškėja jotvingių protėvių gyvenimo būdas // Alytaus naujienos. – 1996, rugs. 26, p. 1, 4 Bakšių gyvenvietės tyrinėjimai.
Po gražiąją Žemaitiją / Abraomas // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 36, p. 8 Džiugo ir Šatrijos (Telšių raj.), bei Medvėgalio (Šilalės raj.) piliakalniai.
Po Lietuvių Mokslo Draugijos susirinkimo // Viltis. – 1908, rugpj. 10 (23), p. 1. Ragina sekti J. Žiogu, t. y. rinkti senienas.
Pobol L. D. Konferencja archeologiczna w Minsku w 1966 r. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 5, p. 462-465 Mini ir Lietuvos archeologų pranešimus.
Pocienė A. Archeologinės keramikos perrestauravimo problemos // Lietuvos dailės muziejus: Metraštis. – V., 1998. – Kn. 2, p. 320-324
Pociūnas A. Užsiminus apie Kauną... // Literatūra ir menas. – 1978, Nr. 17, p. 15 Kauno pilis.
Pocius A. Pilėnų mįslė // Kauno laikas. – 1992, birž. 3, p. 4
Pódanie o górze Pilokalskiej / Biruta // Wisła (Warszawa). – 1889, t. 3, p. 899-900. Apie Piliakalnio kaimo (Vilkaviškio raj.) piliakalnį.
Podbrodzie // Kurjer Wileński. – 1936, liep. 23, p. 8 Žinutė apie archeologinius tyrinėjimus Pabradės (Švenčionių raj.) apyl.
Podczaszyński B. Przegląd historyczny starożytności krajowych z powodu wystawy w Warszawie w r. 1856 w palacach hr. Aug. Potockich. – Warszawa, 1857. P. 45, 55, 58, 71 – apie dievų statulėles iš Lietuvos.
Podkawińska Z. Wileńszczyzna / Z.P. // Z otchłani wieków (Poznań). – 1936, sąs. 4/5, p. 67-68. Žinutė apie Miežionių ir Sudatos pilkapių (Švenčionių raj.) kasinėjimus 1934 m.
Podkowińska Z. Sprawozdanie z dzialalności wewnętrznej Państwowego Muzeum Archeologicznego za lata 1945-1947 // Sprawozdania Państwowego Muzeum Archeologicznego (Warszawa). – 1948, t. 1, p. 71-82 P. 81-82 – minimi Radikių (prie Kauno) kapinyno radiniai.
Podróž naukowa archeologów litewskich // Słowo. – 1939, liep. 26, p. 7 J. Puzino lankymasis Vilniuje.
Podzemne przejscie // Kurjer Litewski. – 1913, spal. 24 (lapkr. 6). Vilniaus Katedros aikštėje rasti mūrai.
Podziemia kaplicy św. Kazimierza zostaly zbadane. Komunikat Komisji hist.-artystycznej Komitetu ratowania bazyliki // Kurjer Wileński. – 1931, rugpj. 25, p. 3
Podziemie na Antokołu // Kurjer Litewski. – 1914, geg. 24 (birž. 6). Vilniuje prie šv. Petro ir Povilo bažnyčios rasti du rūsiai.
Pokaz wykopalisk z Góry Zamkowej // Słowo. – 1938, spal. 19, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Pokrowsky T. W. Zur Untersuchung der Kurgane in der litauisch-weisrussischen Grenzgebieten // Archiv für Anthropologie (Braunschweig). – 1898, t. 25, p. 78-79. Rygoje archeologų suvažiavime skaityto pranešimo santrauka.
Poląnga i góra Biruty / A. J. // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1878, t. 5, p. 118, 131.
Pollakówna M. Aistowie 2. // Słownik starožytności słowiańskich. – Wroclaw etc., 1961. – T. 1, p. 8-9
Pollakówna M. Galindia (Golędž) // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc, 1964. – T. 2, p. 78-79
Połujanski A. Wędrowki po gubernji Augustowskiej. – Warszawa, 1859. – [6], 450, IV p. P. 266, 296, 299, 302-303, 308, 315, 340 minimi Bendrių, Šiurpilių, Alytaus piliakalnius.
Ponas Indijonas, milžinas Skuburlas ir kt. / Užrašė V. Statkevičius, J. Mickevičius ir kt.; Parengė J. Šuorys // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 38, p. 9 Padavimai apie Šilalės raj. piliakalnius.
Ponas Respublikos Prezidentas aplankė Šatrijos kalną / As. // Mūsų balsas (Telšiai). – 1932, rugpj. 21, p. 1. Šatrija (Telšių raj.).
Popiera V. Žingsniai į senovę // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1975, liep. 31 Pažarsčio pilkapiai.
Posiedzenie Komissyi archeologicznej Wileńskiej 11-go stycznia i 11-go lutego 1859 roku // Kurjer Wileński. – 1859, kovo 6 (Nr.19), p. 217-220. – Lygiagr. tekstas rus.
Posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1863, saus. 25, p. 7; kovo 26, p. 6; geg. 25, p. 3; birž. 22, p. 3.
Posiedzenie Sekcji Historii Sztuki T-wa Przyjaciół Nauk // Słowo. – 1936, kovo 6, p. 5 Minimas H. Cehak-Hołubowicz pranešimas apie Karmazinų (Vilniaus raj.) pilkapius.
Posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi d. 11 stycznia, 11 lutego i 11 marca 1858 // Biblioteka Warszawska. – 1858, t. 2, p. 227, 411; t. 3, p. 510.
Posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi dnia 11 czerwca 1858 // Kurjer Wileński. – 1858, birž. 24 (Nr.48), p. 437-440. – Lygiagr. tekstas rus. Atpasakojamas M. Gusevo laiškas apie Hanoverio muziejuje esančią skulptūrėlę, panašią į Kernavės Perkūną.
Posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi dnia 11 kwietnia i 11 maja 1858 roku // Kurjer Wileński. – 1858, geg. 27 (Nr.40), p. 355-357. – Lygiagr. tekstas rus.
Posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi dnia 11 kwietnia, 10 maja 1858 r. // Tygodnik Petersbugski. – 1858, Nr. 44, 45.
Posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi dnia 11 stycznia i 11 lutego 1858 roku // Kurjer Wileński. – 1858, kovo 14 (Nr.21), p. 173-176. – Lygiagr. tekstas rus.
Posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej komissyi dnia 11-go marca // Kurjer Wileński. – 1858, kovo 18 (Nr.22), p. 181-182. – Lygiagr. tekstas rus.
Posiedzenie Wileńskiej archeologicznej komissji // Виленский вестник. – 1864, 4 янв.; 11 февр.; 5 марта; 17 марта.
Poszukiwania archeologiczne // Czerwony sztandar. – 1956, rugs. 30 Siraičių kapinynas (Telšių raj.).
Poszukiwania archeologiczne // Litwa. – 1909, Nr. 14/15, p. 224-225. S. Abramovo kasinėjimai Panevėžio a.
Poszukiwania archeologiczne w Trokach // Gazeta Warszawska. – 1854, Nr. 178, p. 1-2. Apie E. Tiškevičiaus kasinėjimus Trakų pusiasalio pilyje.
Poszukiwania fundamentów dolnego zamku królewskiego // Kurjer Wileński. – 1937, saus. 5, p. 6 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra. K. Pivockio tyrinėjimai.
Poška A. Norelių kapeliai – archeologinis paminklas // Darbas (Pasvalys). – 1971, geg. 15
Poška A. Pikaičių kulgrinda //Literatūra ir menas. – 1960, Nr. 35 Šilalės raj.
Poška D. Apie senovės pagoniškas religines apeigas Lietuvos ir Žemaičių kunigaikštijose (1823) / Koment. N. Vėliaus, p. 32-35, 491-497 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 35-48. – Perspausdinta iš: Poška D. Raštai. – V., 1959. – P. 330-417.
Poška D. Raštai. – V., 1959. – 744 p. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 35-48 P. 449-454 – iš “Tygodnik Wileński” perspausdintas 1818 m. laiškas apie archeologinius radinius; p. 331-369 – apie senąjį tikėjimą.
Poška T. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Didžiojoje g, Nr. 1 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 258-259 Vilniaus miestas
Poška T. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus g, Nr. 3 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 260-262 Vilniaus miestas
Poška T. Archeologinių tyrimų Vilniuje, Didžioji g. Nr. 8, 10 rezultatai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 238-241
Poška T. Ten, kur Ašva teka … Jurgaičių piliakalnio pasaka // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1939, Nr. 4, p. 5 Jomantų (Jurgaičių) piliakalnis (Šilutės raj.).
Poška T. Tyrinėjimai Vilniuje, Gaono ir Didžiojoje gatvėse // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 399-400 Vilniaus miestas
Poška T. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Gedimino pr, Nr. 14 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 259-260 Vilniaus miestas
Poškaitienė V. Brangenybių nenešiojo, bet radiniai labai brangūs // Tėviškės žinios (K.). – 1995, birž. 3, p. 12
Poškienė J. Senųjų Trakų XIV a. keramika // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 15-28 Senieji Trakai
Poškus A. Ar stebuklingas Jurgaičių piliakalnis? // Leninietis (Šiauliai). – 1974, rugpj. 3, 10 Kryžių kalnas.
Pošupės. Ardomos senos kapinės // XX amžius. – 1939, gruod. 12, p. 10 Joniškio raj.
Potin V. M. Monety polskie w zbiorach Ermitažu // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1968, Nr. 34, p. 641-645 Ir Lietuvos monetos.
Potopovaitė O. Kam brangios liaudies vertybės // Tėvynė (Panevėžys). – 1967, kovo 11 Panevėžio rajono akmenys su ženklais.
Potrzebny archeolog i historyk sztuki // Kurjer Wileński. – 1990, spal. 5, p. 4 Lenkų kultūros centras Lietuvoje.
Poviliūnas V. Meilės kalno lobis // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 512-514 Galvyčių (Plungės raj.) monetų lobis.
Poviliūnas V. Pinigai Lietuvoje // Galvė (Trakai). – 1991, vas. 28, kovo 2, 5 Pinigų istorija.
Poviliūnas V. Vievio 3-sis monetų lobis // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 514-515
Povis S. Įdomūs piliakalniai // Karys. – 1934, Nr. 36, p, 741 Altoniškiai ir Jadagoniai (Kauno raj.).
Powierski J. Bogini Kurko i niektóre aspekty społeczno-gospodarcze wierzen pruskich // Prace Komisji historycznej Bygdoszskiego towarzystwa naukowego (Poznań). – 1975, t. 11, p. 3-23
Powierski J. Krytika koncepcji o decydującym znaczeniu ekspansji z zewnątrz dla opóżnenia rozwoju politycznego Prusów // Acta Baltico-Slawica (Wroclaw; Warszawa). – 1977, t. 11, p. 277-307
Powierski J. Nadrowia // Słownik starožytności słowniańskich. – Wrocław etc., 1967. – T. 3, p. 342
Powierski J. Najdawniejsze nazwy etniczne z terenu Prus i niektórych obszarów sąsiednich // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1965, Nr. 2, p. 161-183
Powierski J. Natangia // Słownik starožytności słowianskich. – Wrocław etc., 1967. – T. 3, p. 355-356
Powierski J. Pogezania // Słownik starożytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1970. – T. 4, d. 1, p. 175-176
Powierski J. Pomezania // Słownik starożytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1970. – T. 4, d. 1, p. 220
Powierski J. Prusowie, Prusy // Słownik starożytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1970. – T. 4, d. 1, p. 368-371
Powierski J. Sambia // Słownik Starożytności Słowiańskich. – Wrocław etc. 1975. – T. 5, p. 37-38
Powierski J. Skalowia // Słownik Starożytności Słowiańskich. – Wrocław etc. 1975. – T. 5, p. 192-193
Powierski J. Sudawowie // Słownik Starożytności Słowiańskich. – Wrocław etc. 1975. – T. 5, p. 469-470
Powierski J. W sprawie narzędzia ornego Prusów // Komunikaty Mazursko-Warmińskie (Olsztyn). – 1973, Nr. 1/2, p. 3-44
Powierski J. Żmudż // Słownik starożytności słowiańskich. – Wrocław, 1986. – T. 7, p. 258-260
Powierski J. Žmudź // Słownik Starożytności Słowiańskich. – Wrocław, etc., 1982. – T. 7, p. 258-260
Pozarzycka-Urbańska A. Zabytki pochodzenia celtyckiego na obszarach zachodniobałtyjskich // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1978, t. 43, sąs. 2, p. 155-164
Požarskis J. Iš mūsų tėvynės praeities // Lietuva. – 1924, rugpj. 5, p. 3-4 Deltuvos (Ukmergės raj.) apylinkės, minimas Moko akmuo.
Požėlaitė-Davis I. Dr. Marija Alseikaitė-Gimbutienė Baltiškųjų studijų draugijos pirmininkė // Pasaulio lietuvis (Chicago). – 1982, Nr. 5, p. 14-15
Požemių kasinėjimai eina visu smarkumu // ABC. – 1933, lapkr. 16, p. 2
Požemius kasa toliau // ABC. – 1933, lapkr. 15, p. 4
Požerės kapinynas; Pryšmančių kapinynai; Radziukynas Juozapas; Reketės kapinynas; Riklikų pilkapiai; Rimaisų kapinynas; Rudaičių kapinynas / Kuncienė O., Michelbertas M., Tautavičius A., Volkaitė-Kulikauskienė R. ir kt. // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1982. – T. 9, p. 143-144, 211, 239, 280, 307, 310, 376, 436-437, 439. – Aut. nenurodyti
Prabilę piliakalniai // Vakarinės naujienos. – 1984, geg. 15, p. 4 Apie archeologų konferenciją Vilniuje.
Prabočių kapai Šiaulių muziejuje // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1932, Nr. 35, p. 2 Gibaičiai (Šiaulių raj.).
Prace archeologiczne na Placu Katedralnym // Prawda Wileńska. – 1940, spal. 5, p. 1 Vilniaus Žemutinė pilis.
Prace archeologiczne na Górze Zamkowej / L. // Prawda Wileńska. – 1940, spal. 9, p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Prace badawcze na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1936, lapkr. 7, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Prace badawcze nad fundamentami Zamku Dolnego // Słowo. – 1937, saus. 8, p. 8 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra.
Prace i znaleziska na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1933, lapkr. 29, p. 3 Pokalbis su S. Lorentzu.
Prace konservacyjne // Kurjer Wileński. – 1935, liep. 21, p. 11 Trakų salos pilis.
Prace konservatorskie na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1930, bal. 5, p. 3
Prace konserwacyjne na Górze Zamkowej // Słowo. – 1938, geg. 7, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Prace konserwacyjne na Górze Zamkowej w Wilnie i w Trokach // Kurjer Wileński. – 1938, geg. 8, p. 3 Trakų salos pilis.
Prace konserwacyjne na zamku Wileńskim i Trockim // Kurjer Wileński. – 1933, kovo 24, p. 3
Prace konserwacyjne w Trokach // Kurjer Wileński. – 1930, liep. 25, p. 3
Prace konserwatorskie i wykopaliskowe na Wilenszczyznie // Goniec poranny. – 1939, birž. 23, p. 5. – Tas pat: Słowo. – 1939, birž. 25, p. 7; Głos narodowy. – 1939, birž. 25, p. 6 Taip pat ir Trakų pilis.
Prace konserwatorskie na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1931, kovo 3 Vilniaus pilis
Prace konserwatorskie na Górze Zamkowej nie zostaną przerwane // Słowo. – 1931, rugpj. 28, p. 3
Prace konserwatorskie przy ruinach zamku na wyspie w Trokach // Kurjer Wileński. – 1932, rugpj. 17, p. 3 Trakų salos pilis.
Prace konserwatorskie przy ruinach Zamku Trockiego // Słowo. – 1930, liep. 25, p. 3
Prace konserwatorskie w woj. Wileńskim i Nowogrodzkim // Kurjer Wileński. – 1937, lapkr. 3, p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis
Prace konserwatorskie w województwe Wileńskim i Nowogrodzkim // Kurjer Wileński. – 1936, rugs. 24, p. 6 Vilniaus Aukštutinė pilis. Taip pat apie Trakų salos pilį.
Prace przy konserwacji Zamku Giedymina. O rezultatach robot konserwacyjnych i badań archeologicznych nad ruinami zamku obronnego w Wilniusie // Prawda komsomolska (V.). – 1940, spal. 13 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Prace w Bazylice katedralnej. Dzisiaj nastąpi przeniesienie prochów krolowej Barbary // Kurjer Wileński. – 1931, lapkr. 7, p. 3
Prace w Bazylice Wileńskiej // Słowo. – 1931, lapkr. 7, p. 3
Prace w krypcie królewskiej. Komunikat Komisji historyczno-artystycznej // Słowo. – 1931, lapkr. 1, p. 1 Barboros Radvilaitės kapo tyrimas.
Prace w podziemiach katedry // Słowo. – 1931, rugs. 16, p. 3
Prace wykopaliskowe na Górze Zamkowej w Wilnie // Słowo. – 1938, rugpj. 18, p. 7. – Tas pat: Kurjer Wileński. – 1938, rugpj. 18, p. 5 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Pradėjo kasinėti Kauno pilį // Lietuvos aidas. – 1932, geg. 18, p. 6. – Tas pat: Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 21 Kauno pilis.
Pradėjo naikinti piliakalnius // Lietuvos aidas. – 1932, gruod. 27, p. 6 Bilionių ir Pagrybio (Šilalės raj.), Juškaičių (Tauragės raj.).
Pradėta archeologiniai tyrinėjimai // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 19, p. 434 Paštuvos (Kauno raj.) kapinynas.
Pradėtas tyrinėti Žvelgaičio kalnas // Komunizmo aušra (Žagarė). – 1956, rugs. 12 Žagarės (Joniškio raj.) piliakalnis.
Pradėti Gedimino pilies restauracijos darbai // Tiesa. – 1948, rugpj. 12. Vilnius.
Praeities kultūros paminklų išsaugojimo reikalu // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 26 (Nr. 240), p. 4
Praeities puslapius atskleidus // Vakarinės naujienos. – 1972, geg. 11, p. 4 Apie respublikos archeologų konferenciją Vilniuje.
Praeitis // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 41, p. 598-599. Apie iškastinį žmogų, lietuvių kalbos senumą.
Prahos grašių lobiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 7, p. 47 Bendri teiginiai.
Pranaitis M. Rudamina praeityje // Raudonasis artojas (Lazdijai). – 1958, rugs. 27
Prancūzkapiai / Šiaudinės Skrajūnas // Mūsų rytojus. – 1934, lapkr. 9, p. 5 Palankinės (Šakių raj.) kapinynas.
Prancūzkapis / Gražupio žvirgždas // Pavasaris. – 1924, Nr. 5, p. 21 Vidgiriai (Vilkaviškio raj.).
Prapuolenis K. Plutiškių parapija. Pašlavantos kaimas / K.A. // Šaltinis (Seinai). – 1906, Nr. 19, p. 301. Apie ardomą kapinyną prie Pašlavančio (Prienų raj.) piliakalnio.
Prascevičius E. Apie Hermano Vartbergio Livonijos kronikoje 1372 m. minimą vietovę Sasen // Voruta. – 1995, Nr. 42, p. 8 Bakainių (Kėdainių raj.) piliakalnis.
Prascevičius E. Kiek pavasarių piliakalniui? Negi du tūkstančiai? // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1984, birž. 13, p. 8 Vaitiekūnų piliakalnis ir pilkapiai.
Prascevičius E. Kudinų piliakalnis ir senovės gyvenvietė // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1984, spal. 10, p. 8
Prascevičius E. Nauji Augmėnų senkapio radiniai // Mūsų kraštas (Radviliškis). – 1995, geg.11, p. 6
Prascevičius E. Raginėnų archeologinių paminklų kompleksas // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1984, vas. 22. P. 8 Piliakalnis, pilkapiai, Daukonių akmuo.
Prascevičius E. Velžiai prieš tūkstantį metų // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1984, bal. 18, p. 8 Piliakalnis.
Prašoma grąžinti knygas // Į laisvę. – 1942, saus. 3, p. 7 E. Volterio knygos priklauso Kultūros paminklų apsaugos įstaigai.
Pratonas V. Turtingas iškasenomis piliakalnis // Vienybė. – 1932, Nr. 51/52, p. 285 Papilių (Rokiškio raj., buv. Obelių v.) piliakalnis.
Prätorius M. Deliciae Prussiae oder die preussische Schaubühne. – Berlin, 1875. P. 189 – Vilkyčiuose, Nemirsetoje, Šilutėje Romos monetų radiniai.
Praturtintas Kultūros muziejus. Jo priešistoriniame skyriuje išstatyta naujų vertingų eksponatų // Lietuvos aidas. – 1939, saus. 19 (Nr. 29), p. 10 Sargėnų, Upytės, Nikėlų, Graužių kapinynų radiniai, Geliogalių lobis.
Prawidla o zbieraniu i przechowaniu przedmiotów znalezionych podczas rabot ziemych // Kurjer Litewski. – 1912, kovo 22 (bal. 4).
Prawocheński R., Sližyński B. Czaszka konia z kurhanu w okolicy Swięcian // Rocznik nauk rolnyk i lesnych (Poznań). – 1931, t. 26, sąs. 1, p. 57-70
Prelekcje. W nadchodząca subotę i nedzielę // Kurjer Litewski. – 1907, gruod. 7 (20). Įvyks L. Krzywickio paskaita apie žemaičių piliakalnius (Vilniuje).
Prelwitz W. Bericht über den Vortrag des Herrn Geheimrats Proffessors Dr. Bezzenberger über prähistorische Kultur in Litauen // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1899, t. 4, sąs. 6 (24), p. 548-553.
Premjerą sudomino ąžuolo atsodinimas // Lietuvos rytas. – 1997, spal. 7, p. 1, 3 Dėl Ginučių (Ignalinos raj.) piliakalnio.
Presas A. Pilies kasinėjimo darbai eina // Klaipėdos žinios. – 1924, gruod. 16, p. 4
Prespaliauskas J. Žemė gražina paslėptus lobius // Švyturys. – 1961, Nr. 8, p. 27 Alsėdžių kapinynas ir Žvirblaičių monetų lobis (Plungės raj.).
Prezidentui pateikti Žemutinės pilies atkūrimo projekto metmenys // Lietuvos aidas. 1997, lapkr. 6, p. 15 Vilniaus pilis
Prezidentūra jau įsikurs Žemutinėje pilyje ? // Lietuvos rytas. – 1994, kovo 10, p. 2
Prezidentūroje ieškoma lobio // Respublika. – 1997, birž. 14 Prezidentūros teritorijos tyrinėjimai Vilniuje
Prie 900 metų pilies griuvėsių // XX amžius. – 1940, liep. 15, p. 8 Liškiava (Varėnos raj.).
Prie Aluotės upelio surastas 8000 m. senumo šlynas ir paleontologinių liekanų // Lietuvos aidas. – 1935, bal. 4, p. 6 Jaros (Anykščių raj.) upelio radiniai.
Prie d-ro Noraus sumanymo / J.Bur. // Vilniaus žinios. – 1905, bal. 3 (16), p. 1. Pritaria istorinės, etnografinės, archeologinės draugijos steigimui.
Prie Isručio atrado mamuto dantį // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 5 (Nr. 256), p. 2
Prie Merkinės piliakalnio randa daug senovinių daiktų // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 25, p. 5 Švieskalnyje randa titnago dirbinių, koklių.
Prie piliakalnio neprivažiuosi / Beržas // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 18, p. 6 Apuolė (Skuodo raj.).
Prie senovės architektūros paminklo // Kauno tiesa. – 1960, liep. 6, p. 3 Biržų pilis.
Prie Tilžės atkasė didelį 2000 metų amžiaus kapinyną // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 5 (Nr. 205), p. 4
Prie žinios apie iškasimus palei Gedimino kalną // Vilniaus žinios. – 1908, rugs. 21 (spal. 4), p. 3. Vilnius.
Prieš 110 metų, 1881 m. birželio 17 d. Kretingoje gimė… // Dienovidis. – 1991, Nr. 22, p. 8 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Prieš 140 metų, 1852 m. vasario 27 d. Novgorodo srityje, Torbine gimė dailininkas archeologas Tadas Daugirdas // Dienovidis. – 1992, Nr. 8, p. 8
Prieš 180 metų gimė Lietuvos archeologijos pradininkas Eustachijus Tiškevičius // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 32
Prieš 2000 metų Panemunėse // Komjaunimo tiesa. – 1958, liep. 27 Pasikalbėjimas su R. Rimantiene.
Prieš 60 metų mirė Eduardas Gisewijus // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1940, geg. 8
Prieš 75 metų pavogė pusę Kauno pilies // Sekmadienis. – 1936, Nr. 24, p. 11
Prieš žiemą norima apsaugoti Kauno pilies griuvėsius // Lietuvo aidas. – 1938, spal. 25 (Nr. 483), p. 5 Kauno pilies griuvėsiai.
Priešistorinė Lietuva muziejuje // Mokslo dienos. – 1937, Nr. 5, p. 311 Kauno Kultūros muziejus.
Priešistoriniai laikai Klaipėdos Krašte. Pranešimas dr. C. Engel iš Karaliaučiaus // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1931, kovo 18
Priešistorinio skyriaus atidarymas Kultūros muziejuje // XX amžius. – 1938, saus. 26, p. 2 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Priešistorinis skyrius V.D. muziejuje // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 1, p. 46 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Priešistorinis skyrius V.D. muziejuje // Mūsų laikraštis. – 1938, Nr. 4, p. 7 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Priešistorinių laikų lietuviai / Z.V. // Trimitas. – 1927, Nr. 9, p. 277-280.
Priešistorinių laikų lietuviai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1927, birž. 5
Priešistoriškas vokiečių mokslas apie Mažosios Lietuvos praeitį // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, geg. 5, 7 ir 9 P. Pakarklio paskaitos atpasakojimas.
Primityviškos kultūros pėdsakai // ABC. – 1934, saus. 11, p. 2 Archeologinių radinių paroda Kauno miesto muziejuje.
Prisiglaudė prie Motinos // Lietuvos aidas. – 1994, geg. 10, p. 3
Privatus muziejėlis / A. // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1944, Nr. 15, p. 3 K. Kuprio archeologinis rinkinys Akmenėje.
Pryšmantas V. Kaunas ir mūsų kraštas 1154 m. arabo Indrisio žemėlapyje // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 24, p. 5
Pryšmantas V. Kraštotyros reikalu // Lietuvos žinios. – 1935, liep. 9, p. 5 Dėl paminklų apsaugos kursų.
Pryšmantas V. Lietuvių kovos už savo jūrą istorijos raidoje // Vairas. – 1938, t. 23, Nr. 10, p. 589-607 P. 600-601 – apie prekybą su skandinavais V-XIII a.
Pryšmantas V. Lietuvių senovės kultūros paminklai // Vairas. – 1934, t. 13 (Nr. 8/9), p. 161-164
Pryšmantas V. Lietuvių senovės paminklai ir jų apsauga // Tautos mokykla. – 1934, Nr. 15/16, p. 296-297
Pryšmantas V. Lietuvių tautos senovės turtai ir jų saugojimas // Vytauto Didžiojo garbei. 1430-1930. – K., 1930. – P. 202-210
Pryšmantas V. Lietuvos senovės paminklų apsaugos reikalu // Židinys . – 1939, Nr. 10, p. 408-418 Paminklų apsauga
Pryšmantas V. Senovės paminklų apsaugos kursus atidarant / V.Pr. // Lietuvos aidas. – 1934, lapkr. 5, p. 2.
Pryšmantas V. Vilniaus miesto ir jo srities kultūros paminklų apsaugos likimas // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 27 (Nr. 726), p. 4 Paminklų apsauga
Pro Apuolę / A. Džiugas // Ateitis. – 1943, rugpj. 25, p. 6
Proceding at meetings of the Archeological Institute, January 10, 1862 // The archeological journal (London). – 1862, t. 19, p. 85-87. K. Tiškevičiaus straipsnio apie piliakalnius atpasakojimas.
Procesija į Kryžių kalną // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 22 (Nr. 391), p. 4 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Procesija į Pilies kalną // Rytas. – 1930, liep. 2, p. 6. . – Tas pat: Lietuvos aidas – 1930, liep. 1, p. 7 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Prof Adalbertas Bezzenbergeris / J. P. // Lietuvos žinios. – 1922, lapkr. 26, p. 2.
Prof. A. Bezzenbergeris // Lietuvos žinios. – 1922, lapkr. 9.
Prof. Antonevičius su ponia Šiauliuose // ABC. – 1934, vas. 22, p. 4
Prof. Balodis Kaune // Lietuvos aidas. –1935, geg. 28, p. 7
Prof. Balodis pakviestas į Įpilties piliakalnio kasinėjimus // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 9, p. 5
Prof. Birger Nerman atvyksta į Lietuvą // Lietuvos aidas. –1931, rugpj. 4, p. 3
Prof. Būgos ir prof. Volterio paskaitos apie kuršius / J.Ambr // Lietuva. – 1923, spal. 2, p. 4.
Prof. dr. Balodžiui įteiktas garbės daktaro diplomas // Lietuvos aidas. – 1939, bal. 22 (Nr. 131), p. 3. – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1939, bal. 22, p. 8
Prof. dr. Gaigalaitis išvyko į archeologišką kongresą Rygoje // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, rugpj. 19, p. 3
Prof. dr. Jonas Puzinas // Aidai (Brooklyn). – 1978, Nr. 5, p. 221.
Prof. dr. Jonas Puzinas // Lithuanian Philatelic society of New York Bulletin. – 1978, Nr. 105, p. 7850
Prof. dr. Jonas Puzinas // Tėvynės sargas (Chicago). – 1978, Nr. 2
Prof. dr. Jonas Puzinas sukaktuvininkas / G.G.K. // Nepriklausoma Lietuva (Montreal). – 1965, spal. 20. Jono Puzino 60 m. sukaktis
Prof. E. Volterio ekspedicijai šią vasarą sekėsi // Lietuvos studentas. – 1932, rugs. 15 (Nr. 11) Raudondvario apyl. (Kauno raj.).
Prof. E. Volteriui 80 m. // Trimitas. – 1936, Nr. 13, p. 245 E. Volterio 80-metis
Prof. E. Volteriui sukako 75 m. amžiaus // Lietuvos aidas. – 1931, bal. 2, p. 8 Teigia, kad E. Volteris nuo 1929 m. vadovauja Kauno universiteto archeologijos katedrai.
Prof. Ed. Volteris // Lietuvos aidas. – 1936, kovo 21 (Nr. 183), p. 5 E. Volterio 80-metis
Prof. Eduardui Volteriui – 80 m. amžiaus // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 13, p. 307 E. Volterio 80-metis
Prof. Endzelino paskaita apie Baltijos kalbas // Viltis. – 1912, saus. 18 (31). Apie baltų gentys iki XIII a.
Prof. Fr. Balodžio paskaita // Lietuvos aidas. – 1935, geg. 22, p. 7 Kauno universitete apie baltų piliakalnius.
Prof. J. Puzinas. 50 metų sukakties proga // Naujienos (Chicago). – 1955, rugs. 24, 25
Prof. J. Puzinas. 60 m. sukaktis // Darbininkas (Brooklyn). – 1965, spal. 29 Jono Puzino 60 m. sukaktis
Prof. Jonui Puzinui, archeologui ir proistorikui, 65 metai // Dirva (Cleveland). – 1970, rugs. 23 J. Puzino 65 m. sukaktis
Prof. Nerman apie lietuvių, latvių ir estų kultūras //Rytas. – 1933, birž. 21, p. 6
Prof. Spicyno paskaita / P. J. // Lietuva. – 1923, gruod. 29, p. 7.
Prof. Vladimiras Antonievičius Lietuvoje // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 2, p. 124
Prof. Volterio 70 metų amžiaus sukaktuvėms // Rytas. – 1926, kovo 21
Prof. Volterio ekspedicija į Raudondvario apylinkes // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 6, p. 4 Apie Pyplių piliakalnį (Kauno raj.) ir Gotesverderio pilies pėdsakų paieškas.
Prof. Volterio ekspedicija ieško Marienverderio salos. Dovainonių pilkapių kasinėjimas užbaigtas // Lietuvos žinios. – 1932, rugs. 1, p. 4 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Prof. Volterio ekspedicija vėl surado eilę istorinių liekanų // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 27, p. 1 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Prof. Volterio sukaktuvių paminėjimas universitete // Rytas. – 1926, kovo 23
Prof. Volteris – pensijon // Šviesa. – 1934, Nr. 33
Prof. Volteris “Institum Archaeologicum Imperii Germanici” narys // Lietuvos aidas. – 1930, geg. 24, p. 5
Prof. Volteris ieškos Nidoje senovės liekanų // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, saus. 5, p. 1 Vasarą ketina tyrinėti Nidos apylinkes.
Prof. Volteris rado 38 žalvario senienas // Rytas. – 1933, gruod. 28, p. 7 Smilgelių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Prof. Volteris rado įdomių žalvario gadynės dirbinių // Mūsų rytojus. – 1933, gruod. 22, p. 3 Smilgelių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Prof. Volteris sklaido legendas // Dienos naujienos. – 1933, lapkr. 10, p. 1
Prof. Volteris tirs Plateliuos ir Plungėje // Lietuvos aidas. – 1933, liep. 15, p. 5 Numatoma E. Volterio išvyka į Jazdaičius (Plungės raj.).
Prof. Volteris tyrinės senkapius // Rytas. – 1933, gruod. 7, p. 6 Žinutė, kad vyks į Smilgelius (Pasvalio raj.).
Profesorė, daktarė Marija Alseikaitė-Gimbutienė // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 3, p. 10-11
Profesoriai vyksta Apuolėn // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 20, p. 5 Atvyksta prof. F. Balodis ir V. Ginteris.
Profesorio E. Volterio sukaktuvės // Sekmoji diena. – 1921, Nr. 4, p. 4.
Program prac konserwacyjnych na Górze Zamkowej w Wilnie i Trokach // Kurjer Wileński. – 1938, birž. 16, p. 5 Trakų salos pilis.
Promińska E. Szczątki kostne z wszesnośredniowiecznych grobów ciałopalnych odkrytych w kurhanach w miejsciowości Zaświrz, rej. Świr w BSRR // Rocznik Białostocki. – 1963, t. 4, p. 397-404
Pronckus J. Kas buvo senieji prūsai / J. Pr-kus. // Vakarai. – 1936, kovo 30, p. 3. C. Engelio paskaita šia tema Berlyno universitete.
Pronskus J. 2000 m. senos kapinės prie Tilžės / J.Pr. // Vakarai (Klaipėda). – 1936, geg. 10, p. 3. Spitrės kapinynas prie Tilžės.
Protestas // Lietuvos žinios. – 1912, bal. 10 (23); 24 (geg. 7); birž. 7 (20).
Prūsaitė D. Lietuvos praeities ištyrimui be galo brangūs atradimai Linkūnuose // Lietuvos keleivis. – 1931, rugs. 17
Prūsas A. Milžinų kapai // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 1, p. 6A Grikiapelių (Anykščių raj.) pilkapiai.
Prusowie: Dzieje i kultura ludu Bałtyjskiego. – Gdańsk, 1997. – 48 p.
Prūsų kiltys / S. J. Žemaitis // Tarybų Lietuva. – 1944, gruod. 10.
Przemowienie hr. Eustechego Tyszkiewicza przy zagajeniu posiedzenia Komissyi Archeologicznej d. 11 lutego 1857 roku // Kurjer Wileński. – 1857, vas. 22 (Nr.15), p. 127-129. – Lygiagr. tekstas rus. Vilniaus laikinoji archeologinė komisija ir Senienų muziejus.
Przenesienie prochów królewskich // Słowo. – 1931, spal. 27, p. 1
Przenesienie szczątków króla Aleksandra Jagiełłończyka // Kurjer Wileński. – 1931, spal. 25, p. 1
Przenesienie szczątków królewnej Barbary Radziwillowny // Kurjer Wileński. – 1931, lapkr. 8, p. 2
Przenesienie szczątków królewskich do prowizoricznego mauzoleum // Kurjer Wileński. – 1933, rugs. 1, p. 2
Przenesienie zwłok królowej Elžbiety // Kurjer Wileński. – 1931, spal. 27, p. 1 Apie jos įkapes.
Przerwanie prac konserwatorskich // Kurjer Wileński. – 1931, rugpj. 28, p. 3
Przezdziecki A. Obrządki pogańskie na Źmujdzi XVI w. // Dziennik Warszawski.– 1856, Nr.117.
Przy kopaniu // Kurjer Litewski. – 1910, rugs. 17 (30). Žinutė apie rąstų ir akmeninio sviedinio radimą Vilniaus žemės banko teritorijoje.
Przybilski W. Posiedzenie Komissji archeologicznej Wileńskiej // Tygodnik Petersbugski. – 1858, Nr. 77, 78.
Przybylski B. Notatki ze Žmudzi // Z otchłani wieków (Poznań). – 1932, sąs. 1, p. 1-11 P. 2-5 – Pajūrio (Šilalės raj.) kapinyno radiniai; p. 5-8 – Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnis; p. 9-11 – Rūdupių (Telšių raj.) kapinyno radiniai.
Przybylski W. Listy z Wilna // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1861, t. 4, Nr. 113, p. 196-198. Apie Vilniaus pilį.
Przybylski W. Posiedzenie Archeologicznej komissyi Wileńskiej 11 lipca i 11 sierpnia 1858 roku // Kurjer Wileński. – 1858, rugs. 2 (Nr.68), p. 719-722; rugs. 5 (Nr.69), p. 729-732. – Lygiagr. tekstas rus.
Puhvel J. Baltų panteono indoeuropietiškoji struktūra / Iš anglų k. vertė Milda Keršytė // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 2, p. 4-7.
Puipienė J. Vilniaus Aukštutinė pilis. – V., 1966. – 4 p. – Bukleto aut. nenurodytas
Puipienė J. Vilniaus pilies muziejus. – V., 1970. – 28 p. – Tas pats leid. lenkų, vok., anglų ir rusų k Kasinėjimai pilies teritorijoje, radiniai.
Pukas J. Nepaprastas akmuo // Lietuvos ūkininkas. – 1913, Nr. 41, p. 423. Prie Taujėnų (Ukmergės raj.) rastas akmuo su įrašu.
Pūkelis P. Ką byloja akmenys // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 4, p. 33-34 Gyvolių (Akmenės raj.) piliakalnis.
Pulkauninkas S. Koks tas senovės lietuvis ? // Gimtasis kraštas. – 1968, bal. 25, p. 1-3 Apie R. Kulikauskienės doktoratą.
Pumputis D. Šalintini Lietuvos TSR menininkų veiklos rūkumai // Vilniaus balsas. – 1941, bal. 27 Trakų salos pilis.
Punia – Pilėnų kunigaikščio piliakalnis / S.Z. // Trimitas. – 1929, Nr. 31, p. 526-527
Punia / Pilietis-Svečias // Karys. – 1932, Nr. 11, p. 225 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Punia. Sutvarkys Margio kalną // XX amžius. – 1938, rugpj. 25, p. 9 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Punia: Nuo liūčių į Nemuną nuslinko piliakalnio šlaitas // Lietuvos rytas. – 1993, liep. 27, p. 30
Punioje rasti kryžiuočių kapai? // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 13 (Nr. 566), p. 7 Punios (Alytaus raj.) kapinynas.
Punios miestelis / Daigas // Lietuvos žinios. – 1911, lapkr. 24 (gruod. 7). Aprašo ir piliakalnį.
Punios piliakalnis atskleidžia savo praeitį / J-mas J. // Lietuvos aidas. – 1938, rugpj. 10 (Nr. 357), p. 5. Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Punios piliakalnis. Kernavės piliakalniai // Mūsų girios. – 1958, Nr. 12, p. 3 (virš.)
Puniškis L. Randa iškasenų // Šaltinis (Marijampolė). – 1937, Nr. 6, p. 412 Aistiškiai (Vilkaviškio raj.).
Punys P. Archeologiniai paminklai ir jų apsauga // Komunizmo švyturys (Vabalninkas). – 1958, birž. 7, 11
Puodas su senais pinigais / Vėsutis // Lietuva. – 1925, kovo 26, p. 6; Ūkininkas. – 1925, Nr. 14, p. 6. Kaune rastas XVII a. monetų lobis.
Puodžiūnas A. Bubių piliakalnis, kurį prieš 80 metų kasinėjo ir tyrė lenkų mokslininkas Liudvikas Kšivickis // Laikas (Šiauliai). – 1991, liep. 31
Puodžiūnas A. Ką slepia laukų kalneliai // Leninietis (Šiauliai). – 1972, rugs. 23, p. 3 Visdergių ir Pavėkių (Šiaulių raj.) pilkapiai.
Puodžiūnas A. Mokslinė ekspedicija Valdamų kapinyne // Leninietis (Šiauliai). – 1963, spal. 22 Valdomai (Šiaulių raj.).
Puodžiūnas G. Anykščių dvaro mįslė / Pokalbį užrašė G. Latvelienė // Anykšta. – 1991, rugpj. 24, p. 1, 3. Anykščių dvarvietės kasinėjimai.
Puodžiūnas G. Archeologiniai tyrinėjimai Bakšių senovės gyvenvietėje 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 57-59 Prie Alytaus.
Puodžiūnas G. Archeologinių gyvenviečių tyrinėjimų istorija (XIX a. pab. – XX a. 4-tas dešimtmetis) // Istorija. – 1994, t. 33, p. 133-141
Puodžiūnas G., Girininkas A. Nationalizm duobly appressend: archaeology and nationalizm in Lithuania // Nationalizm and archaeology in Europe. – London, 1996. – P. 243-255
Puodžiūnas G., Zabiela G. Anykščių dvarvietės tyrinėjimai 1990-1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 44-48.
Puodžiūnas G., Zabiela G. Anykščių senamiesčio kultūrinio sluoksnio kasinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 241-245
Puodžiuvytė-Sipavičienė B. Tulpiakiemio plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1984 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 94-95 Ukmergės raj.
Puotkalių piliakalnis / St. Gčs. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, liep. 28, p. 4. Skuodo raj.
Pupaleigis S. Beižonių milžinkapiai // Rytas. – 1927, rugpj. 13, p. 2 Beižionių (Trakų raj.) pilkapiai.
Pupienis A. Paveisininkų piliakalnis // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1988, rugpj. 23
Pupienis A. Prie Zapsės – europinio masto archeologijos paminklas // Dzūkų žinios (Lazdijai). – 1996, rugs. 14
Purėnas A. Kaip gyveno pirmieji žmonės ir kaip paskui gyvenimas atsimainė / A.P. – V., 1907. – 45, 4 p.
Purickis A. Senovės kapų kalnai // Viltis. – 1910, birž. 19 (2). Vabalninko parapijoje.
Purickis J. Žiupsnelis žinių apie Vytauto motiną / Vygandas // Lietuvos aidas. – 1930, bal. 10, p. 3-4. Apie Birutės kalną Palangoje.
Purinas P. Vingaudas P. Senovės palikimas, Kupiškis // Lietuvos žinios. – 1912, bal. 14 (27), p. 4. Mirabelio piliakalnis, radiniai.
Purlys E. Lietuvos valdovų rūmai. Praeitis ir ateitis // Lietuvos rytas. – 1996, vas. 4, p. 6 Vilniaus pilys
Puronas P. Gilės pilis prie Mituvos // Aidai (Brooklyn). – 1976, Nr. 1, p. 40-41 Gindviliai (Kupiškio raj.).
Puronas V. Bubių piliakalnio turtai // Leninietis (Šiauliai). – 1984, geg. 29
Puronas V. Kiek Šiauliuose piliakalnių? // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1986, saus. 31 Senosios Šiaulių kapinės esančios ant piliakalnio.
Puronas V. Kryžių kalnas – padavimai, pasakojimai, paslaptys // Šiaulių naujienos. – 1988, liep. 29, 30; rugpj. 2 Jurgaičių piliakalnis.
Puronas V. Kryžių kalnas. Paslaptys, legendos, padavimai. – Šiauliai, 1991. – 47 p. – Ta pati knygelė lenkų k
Puronas V. Luponių Perkūnkalnis // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1988, saus. 30 Luponių piliakalnis.
Puronas V. Prie Šiaulių ištakų // Leninietis (Šiauliai). – 1984, liep. 3
Puronas V. Salduvės kalne stovėjo medinė kryžiuočių pilis // Šiaulių kraštas. – 1991, spal. 18, p. 5 Salduvės (Šiauliai) piliakalnis.
Purvinienė M., Purvinas M. Klaipėdos pilis praeities dogmų labirintuose // Statyba ir architektūra. – 1993, Nr. 4, p. 22
Pušalotas //Lietuvos žinios. – 1913, rugpj. 22 (rugs. 4), p. 3. Gailiūnų (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Pušalotas. Biržų apskr. Rasta muziejinių dalykų // Mūsų rytojus. – 1933, birž. 27, p. 3 Kidžionių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Puteikienė D. Skambantys metaliniai papuošalai // Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje: Mokslinės praktinės konferencijos medžiaga, 1987 m. gegužės 6-7 d. – V., 1989. – P. 201-204
Putelis L. Vieni saugo, kiti – ardo // Švyturys. – 1971, Nr. 16, p. 26 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Putriūnaitė E., Mekaitė G. Nauji Kauno pilies archeologiniai tyrinėjimai // Už tarybinį mokslą / Kauno politechnikos institutas. – 1956, birž. 1, 8, 15
Putrius J. Finikiečių dievo statulėlė Šernuose // Mažoji Lietuva (Klaipėda). – 1992, liep. 2, p. 9 Šernai (Klaipėdos raj.).
Putrius J. Jauniausiems – 1000 metų // Jaunimo gretos. – 1966, Nr. 9, p. 36 Girkalių kapinyno radiniai (Klaipėdos raj.).
Putrius J. Senovinė gyvenvietė Kuršių Nerijoj // Tarybinė Klaipėda. – 1961, rugs. 14
Putrius J. Švediška moneta – plokštė arba Klipa // Mažoji Lietuva (Klaipėda). – 1992, Nr. 17, p. 12
Putrius J. Švediškos klipos Lietuvoje // Vakarų baltų istorija ir kultūra. – Klaipėda, 1992. – T. 1, p. 144-153
Puzinas B. Bubių piliakalnis // Kultūros barai. – 1973, Nr. 11, p. 17 Šiaulių raj.
Puzinas B. Įdomūs melioratorių radiniai // Leninietis (Šiauliai). – 1973, vas. 24 Noliškių (Šiaulių raj.) dubenuotas akmuo.
Puzinas B. Salduvės piliakalnis // Kultūros barai. – 1973, Nr. 1, p. 53 Salduvė (Šiauliai).
Puzinas J. Sargėnai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 26, p. 496-498. Kapinynas Kaune.
Puzinas J. “Aušros” laikotarpio archeologija // Vairas. – 1935, t. 15, Nr. 12, p. 401-411. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 335-345
Puzinas J. 1935 metų Lietuvos archeologijos raštai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 1, p. 64-65. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. A.a. prof. E.A. Volteris / J. Pelaitis // Į laisvę. – 1941, gruod. 16, p. 4.
Puzinas J. Aisčiai istorinių šaltinių šviesoje // Aidai (Augsburg). – 1948, Nr. 12, p. 97-102. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 317-331
Puzinas J. An important survey of Baltic Antiquity // The Baltic Review (New York). – 1964, Nr. 28, p. 57-61
Puzinas J. Ankstyvojo geležies amžiaus kapas, surastas Kurmaičiuose, Kretingos vls. // Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus metraštis. – K., 1941. T. 1, p. 19-27. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 229-238
Puzinas J. Ankstyvųjų Lietuvos gyventojų kultūros ir tautybės klausimu // Viltis (Pfullingen; Memminigen). – 1949, Nr. 1, p. 20-25. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 424-436
Puzinas J. Apuolės piliakalnio senovė // Lietuvos aidas. – 1928, lapkr. 22, p. 7 Apuolė (Skuodo raj.), E. Volterio kasinėjimai.
Puzinas J. Arabų pinigai Lietuvoje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 233
Puzinas J. Archeological research // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1970. – T. 1, p. 116-121
Puzinas J. Archeologija politikos vežime / Sv. // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 11 (Nr. 307), p. 3. Apie Karaliaučiuje įvykusį Rytų Prūsijos muziejininkų suvažiavimą ir W. Gaertės, O. Kleemanno, B. Richthofeno skaitytus pranešimus.
Puzinas J. Archeologija. Archeologijos komisijos. Archeologų kongresai. Archeologiniai kasinėjimai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 240-241.
Puzinas J. Archeologijos katedra // Lietuvos universitetas 1579-1803-1922. – Chicago, 1972. – P. 396-400
Puzinas J. Archeologijos mokslas ir Lietuva (Laiškas iš Heidelbergo) // Šviesos keliai. – 1931, Nr. 3, p. 220-226
Puzinas J. Archeologiniai Įpilties tyrinėjimai // Tautos mokykla. – 1934, Nr. 20, p. 388-391
Puzinas J. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje XIX a. gale ir XX a. pradžioje // Senovė (K.). – 1935, t. 1, p. 157-188. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 199-227 Rec.: Ivinskis Z. // Židinys. – 1936, t. 23, Nr. 4, p. 360. Trumpa V. // Vairas. – 1936, t. 16 (Nr. 4), p. 456-457.
Puzinas J. Archeology (Prehistory of Lithuania) // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1970. – T. 1, p. 121-140
Puzinas J. Arklių kapai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 275-276.
Puzinas J. Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį // Jaunoji karta. – 1936, Nr. 46, p. 927-928
Puzinas J. Baltų kilmė ir gyvenamosios vietos // Liaudies kultūra. – 1993, Nr. 1, p. 5-7. Perspausdinta iš: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 340-346
Puzinas J. Baltų kraštai arabų rašto šaltiniuose // Nemunas (Chicago). – 1950, Nr. 3/4, p. 4-9. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 307-316
Puzinas J. Baltų prekybiniai santykiai su Romos imperijos provincijomis pirmaisiais amžiais po Kristaus // Lituanistikos instituto 1975 metų suvažiavimo darbai. – Chicago, 1976. – P. 17-39
Puzinas J. Baltų protėvynės problema // Naujoji Lietuva. – 1942, bal. 4, p. 3
Puzinas J. Basanavičius lietuvių prosenovės tyrinėtojas // Akademikas. – 1937, Nr. 3, p. 64-65
Puzinas J. Biržų apskrities priešistoriniai laikai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1935. – T. 3, skilt. 1232-1235. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 323-325
Puzinas J. Brėslaujos apskrities priešistoriniai laikai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1936. – T. 4, skilt. 636-642. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 326-330
Puzinas J. Brėslaujos apskritis. Priešistoriniai laikai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 3, p. 241-243.
Puzinas J. Bronzos arba žalvario amžius // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1936. – T. 4, skilt. 773-792; Atsp.: K., 1936. – 10 p. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 297-306
Puzinas J. Burbiškių piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 3, p. 361 Netoli Paršežerio (Šilalės raj.).
Puzinas J. Castles of Gardinas // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 278-281.
Puzinas J. Daugirdas Tadas // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 31-32.
Puzinas J. Daugirdas Tadas // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1937. – T. 6, skilt. 95-104. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai – Chicago, 1983. – T. 1, p. 355-362
Puzinas J. Daugirdas, Tadas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 4, p. 345-355.
Puzinas J. Derbutai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1937. – T. 6, skilt. 459. Piliakalnis, Raseinių raj.
Puzinas J. Die Flügelfibeln in Litauen und ihre Bedeutung für die Handelsgeschichte // Ur- und Frühgeschichte als Historische Wissenschaft. Festschrift zum 60. Geburgstag von E. Wahle. – Heidelberg, 1950. – P. 189-199. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 674-687 Rec.: Antoniewicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 284-287.
Puzinas J. Dr. Jonas Basanavičius – Lietuvių mokslo draugijos steigėjas ir ugdytojas // Aidai (Brooklyn). – 1978, Nr. 4, p. 141-145; Nr. 5, p. 213-223
Puzinas J. Dr. Jonas Basanavičius – lietuvių tautos kilmės tyrinėtojas // Lituanistikos instituto 1977 metų suvažiavimo darbai. – Chicago, 1979. – P. 9-34
Puzinas J. Drabužiai priešistoriniais laikais // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1937. – T. 6, skilt. 1358-1361
Puzinas J. Drohičino plombos // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1937. – T. 6, skilt. 1496-1498; Atsp. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 333-334
Puzinas J. Dubenuoti akmenys // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1939. – T. 7, skilt. 72
Puzinas J. Dubois de Montepereux // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1939. – T. 7, skilt. 103.
Puzinas J. Dūkšto piliakalnis // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1939. – T. 7, skilt. 143 Ignalinos raj.
Puzinas J. Dvigubas IV amž. kapas surastas Veršvuose // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – 1941. – T. 1, p. 28-42, 8 lent. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 239-258
Puzinas J. Eiguliai // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 143-144. Eiguliai (Kaunas).
Puzinas J. Eiguliai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1939. – T. 7, skilt. 574-575. Piliakalnis ir kapinynas, Kaunas.
Puzinas J. Eiguliai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. T. 5, p. 392-393 Kapinynas ir piliakalnis Kaune.
Puzinas J. Eigulių II-jų kapinynas… // Vytauto Didžiojo Universiteto Medicinos fakulteto darbai (K.). – 1937, t. 4, kn. 1-3, p. 5-12 Eiguliai prie Kauno. Kelių 1935 m. tirtų kapų aprašymas, duotas J. Žilinsko ir R. Masalskio “Senojo geležies periodo Lietuvos gyventojų kaukolių studijai” (K., 1937).
Puzinas J. Emalė. Dirbiniai Lietuvoje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. – T. 5, p. 500-501
Puzinas J. Engelis, Karolis // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1939. – T. 7, skilt. 873-874.
Puzinas J. Fortress hill (Lith. piliakalnis) // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 234-238.
Puzinas J. Gaerte Wilhelmas // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1940. – T. 8, skilt. 777. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. Gandinga // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 271-272. Piliakalnis, Plungės raj.
Puzinas J. Gardino pilis // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1940. – T. 8, skilt. 972-982; Atsp.: K., 1939. – 7 p
Puzinas J. Gardino pilis // Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1955. – T. 6, p. 538-543.
Puzinas J. Gardino pilys // Karys (Brooklyn). – 1972, Nr. 7, p. 217-223; Nr. 8, p. 254-261. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 69-95
Puzinas J. Gediminas Vilniuje // Aidai (Brooklyn). – 1956, Nr. 9, p. 381-387
Puzinas J. Gedimino kalnas // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1940. – T. 8, skilt. 1136-1139; Atsp.: K., 1939. – 2 p Vilniaus Aukštutinė pilis.
Puzinas J. Gedimino kalnas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 7, p. 70-75.
Puzinas J. Gedimino sostinės sukaktį minint // Draugas (Chicago). – 1973, lapkr. 3, 10
Puzinas J. Gedimino sostinės Vilniaus 650 metų sukaktį minint // Laiškai lietuviams. – 1973, Nr. 9, p. 297
Puzinas J. Geležies amžius // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1940. – T. 8, skilt. 1180-1191; Atsp.: K., 1939. – 6 p. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 307-322
Puzinas J. Geležies amžius // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 7, p. 97-98.
Puzinas J. Gibaičiai / P.J. // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1940. – T. 8, skilt. 1407 Kapinynas, Šiaulių raj.
Puzinas J. Gintaras – lietuviškasis auksas // Saulutė. – 1947, Nr. 10-11, p. 172
Puzinas J. Gintaras priešistoriniais laikais // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 7, p. 262-264.
Puzinas J. Gintaro istorija // Darbas (Boston). – 1953, Nr. 4, p. 25
Puzinas J. Gintaro istorija // Naujienos (Chicago). – 1954, Nr. 25. – Tas pat: Literatūra (Chicago). – 1954, Nr. 224, p. 6
Puzinas J. Gyvatgalviai kapliai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1941. – T. 9, sk. 84.
Puzinas J. Gondinga // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1940. – T. 8, skilt. 934-935 Piliakalnis, Plungės raj.
Puzinas J. Graužiai // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 272-275. Kapinynas, Kėdainių raj.
Puzinas J. Graužiai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1941. T. 9, skilt. 552-553 Kapinynas, Kėdainių raj.
Puzinas J. Graužiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 7, p. 460-467. Kapinynas, Kėdainių raj
Puzinas J. Grewingk, Konstantin // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1941. – T. 9, skilt. 603
Puzinas J. Įdomi ir turtinga mūsų krašto praeitis. Iš Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus priešistorinio skyriaus tyrinėjimo darbų / Pr.Ra. // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 9 (Nr. 67), p. 6. Pagal J. Puzino pranešimą apie 1939 m. tyrinėtus paminklus. Tekstas priskiriamas J. Puzinui. Žr. Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 688, Nr. 126
Puzinas J. Imbarė // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 454-455. Piliakalnis ir kapai, Kretingos raj.
Puzinas J. Imbarė // Lietuvių enciklopedija. –Boston, 1956. – T. 8, p. 425 Piliakalnis, Kretingos raj.
Puzinas J. In Search of the Origins of the Lithuanian People // Lithuanus (Brooklyn). – 1957, Nr. 1, p. 7-11
Puzinas J. Įpiltis // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 479-480. Piliakalnis, Kretingos raj.
Puzinas J. Įpiltis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 9, p. 46-48 Piliakalnis, Kretingos raj.
Puzinas J. Įpiltis istorinių šaltinių šviesoje // Tautos mokykla. – 1934, Nr. 19, p. 359-360
Puzinas J. Iš Seredžiaus kapinyno tyrinėjimų dienoraščio // Daugirdaitė-Sruogienė V. Lietuvos istorijos vaizdai ir raštai. – K., 1939. – P. 26
Puzinas J. Iš Šiaulių miesto istorijos // Savivaldybė. – 1929, Nr. 2, p. 7 Šiaulių Salduvės piliakalnis.
Puzinas J. Iš Vilniaus pilių praeities // Kūryba. – 1944, Nr. 2, p. 80-88
Puzinas J. Iškasta daug vertingos medžiagos, kuri kalba apie aukštą senovės aisčių kultūros lygį. Tyrinėta keli šimtai kapų, užsilikusių net iš II-III, V-VI amžių. Surasta Romos monetų ir daug kitų vertingų radinių. Pasikalbėjimas su V.D.Kultūros muziejaus priešistorinio skyriaus vedėju dr. J. Puzinu // Lietuvos žinios. – 1940, liep. 3, p. 5 Veršvai ir Sargėnai (Kaunas), Kurmaičiai ir Tūbausiai (Kretingos raj.).
Puzinas J. Jablonskytė-Rimantienė, Rimutė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 9, p. 236.
Puzinas J. Javai. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 9, p. 362-365.
Puzinas J. Jazdai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 9, p. 366-7
Puzinas J. Jeleniavas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 9, p. 394-395. Pilkapiai, Suvalkų vaivadija.
Puzinas J. Juodkrantė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 10, p. 85-87.
Puzinas J. Ką pernai nuveikė V.D. Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 7 (Nr. 281), p. 2 Ataskaita už 1938 m.
Puzinas J. Kada atsikėlė į Lietuvą pirmieji žmonės ? // Daugirdaitė-Sruogienė V. Lietuvos istorijos vaizdai ir raštai. – K., 1939. – P. 7-13
Puzinas J. Kada atsikėlė į Lietuvą žmonės // Jaunoji karta. – 1937, Nr. 5, p. 91-92
Puzinas J. Kada atsikraustė pirmieji žmonės į Lietuvą? // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 2, p. 81-84
Puzinas J. Kaip gyveno naujojo akmens amžiaus žmonės Lietuvoje // Jaunoji karta. – 1938, Nr. 16, p. 330-332
Puzinas J. Kaip gyveno vidurinio akmens amžiaus žmonės // Jaunoji karta. – 1937, Nr. 47, p. 962-963
Puzinas J. Kaip mūsų protėviai kovojo su ligomis // Draugas (Chicago). – 1973, Nr. 173, 194, 200, 206, 211. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 439-466
Puzinas J. Kaip seniai gyvena žmonės Lietuvoje // Kalifornijos lietuvis. – 1948, Nr. 1, p. 8
Puzinas J. Kalavijas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. –T. 10, p. 275
Puzinas J. Kalbotyra apie lietuvių protėvynę // Lietuva (New York). – 1952, Nr. 1, p. 46-53
Puzinas J. Karoliai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 11, p. 48-49
Puzinas J. Kas yra tas gintaras, tas lietuviškas auksas ? // Vienybė (Brooklyn). – 1950, Nr. 33, p. 6
Puzinas J. Kaunas – Kęstučio tvirtovė // Bangos. – 1932, Nr. 38, p. 931-932 Kauno pilis.
Puzinas J. Kaunas karų sukury iki Žalgirio kovai // Savivaldybė. – 1928, Nr. 5, p. 10-15
Puzinas J. Kaunas: proistorė, pilis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. –T. 11, p. 203-206
Puzinas J. Kauno miesto muziejus // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 11, p. 235-236
Puzinas J. Kepuraitė Lietuvos proistorėje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 11, p. 376-377
Puzinas J. Kiauleikiai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 121. Kapinynas, Kretingos raj.
Puzinas J. Kirkor, Adam Honory // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 124-125
Puzinas J. Kirkor, Adam Honory // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 11, p. 515-516
Puzinas J. Kirvis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 11, p. 526-527
Puzinas J. Klimatas: priešistoriniais laikais // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 12, p. 125-126
Puzinas J. Kražių senovė // Kražiai. – Chicago, 1983. – P. 11-18
Puzinas J. Kražių senovė ir siaubingieji 1893 metų įvykiai // Nepriklausoma Lietuva. – 1993, rugs. 8, 15. – Perspausdinta iš: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 213-234
Puzinas J. Krzywicki, Ludwik // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 210-211
Puzinas J. Krzywicki, Ludwik // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 13, p. 243-244
Puzinas J. Kulikauskas Pranas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 325. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. Kulikauskas, Pranas // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 225-226
Puzinas J. Kulikauskas, Pranas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 13, p. 317
Puzinas J. Kulikauskienė, Regina // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 226
Puzinas J. Kurmaičiai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 240-241 Kapinynas, Kretingos raj.
Puzinas J. Kurmaičiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 13, p. 399-401. Kapinynas, Kretingos raj.
Puzinas J. Kvietys. Istorija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 13, p. 470-471.
Puzinas J. Lazdininkai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 14, p. 305-306. Kapinynas, Kretingos raj
Puzinas J. Ledynai ir pirmųjų žmonių pasirodymas Lietuvoje // Tėvynės šešėlyje (Detmold). – 1947, Nr. 1, p. 18-20, 22-23. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 413-423
Puzinas J. Lietuva prieš 10.000-5.000 metų // Jaunoji karta. – 1937, Nr. 16, p. 324-326
Puzinas J. Lietuva prieš 5000-3500 metų // Jaunoji karta. – 1938, Nr. 7, p. 133-134
Puzinas J. Lietuva prieš atsikeliant pirmiesiems žmonėms // Jaunoji karta. – 1936, Nr. 50, p. 1011-1012
Puzinas J. Lietuva prieškristiniame geležies amžiuje // Naujoji Lietuva. – 1942, birž. 7, p. 3
Puzinas J. Lietuviai ir jų giminės istorijos prieangyje // Darbas (Boston). – 1954, Nr. 4, p. 14
Puzinas J. Lietuviai ir jų giminės istorijos prieangyje // Darbas (Boston). – 1955, Nr. 1, p. 19-20. – Tas pat: Keleivis (Boston). – 1955, Nr. 5
Puzinas J. Lietuvių kilmė ir jų gyvenamieji plotai naujausių tyrinėjimų šviesoje // Lituanistikos instituto 1971 metų suvažiavimo darbai. – Chicago, 1971. – P. 41-62
Puzinas J. Lietuvių kilmė ir jų gyvenamieji plotai naujausių tyrinėjimų šviesoje // Lituanistikos instituto 1971 metų suvažiavimo darbai. – Chicago, 1972. – P. 41-62
Puzinas J. Lietuvių kilmės teorijos amžių būvyje // Literatūra.–Chicago, 1950. – T. 1, p. 193-244
Puzinas J. Lietuvių kilmės teorijos amžių būvyje // Naujienos (Chicago). – 1950, Nr. 248, 228, 229
Puzinas J. Lietuvių prosenovė ir kalba //Akademikas. – 1937, Nr. 7, p. 156-157 ir Nr. 8, p. 185-187
Puzinas J. Lietuvių tautos kelias prosenovėj // Argentinos “Lietuvių Balso” kalendorius, 1956. – Buenos Aires, 1955. P. 44-45. – Nurodoma pagal A. Pemkaus “Prof. dr. J. Puzino darbų bibliografija” (Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 689, įrašas Nr. 187)
Puzinas J. Lietuvių tautos kelias prosenovėje // Darbas (Boston). – 1954, Nr. 2, p. 22
Puzinas J. Lietuvos kapinynams prašnekus // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 33/34, p. 609-612. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 291-296 Apie Pavėkius (Šiaulių raj.), Seredžių (Jurbarko raj.), Eigulius (Kauno raj.), Purvynus (Trakų raj.).
Puzinas J. Lietuvos proistorės bruožai // Naujoji mokykla. Kraštotyra. – K., 1940. – T. 3, p. 97-139
Puzinas J. Lietuvos proistorės darbų apžvalga 1935 m. / P.S-tis. // Vairas. – 1936, Nr. 1, p. 85-87.
Puzinas J. Litauens Vorgeschichte // Litauens Werden und Schaffen. – K., 1938. – P. 23-30. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 384-391
Puzinas J. Liudvikas Krzywickis – Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas // Lietuvos praeitis. – K., 1940. – T. 1, sąs. 1, p. 352-358. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 363-370
Puzinas J. Ludwik Krzywicki – badacz grodzisk litewskich // Ludwik Krzywicki. Praca zbiorowa, poswięcona jego žyciu i twórczości. – Warszawa, 1938. – P. 133-138
Puzinas J. Maišiagala // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 17, p. 127 Piliakalnis, Vilniaus raj.
Puzinas J. Mamuto dantys Kaune // Lietuvos aidas. – 1929, geg. 18, p. 3 Kaune, Veiverių gatvėje.
Puzinas J. Marijampolė, proistorija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 17, p. 344
Puzinas J. Mažosios Lietuvos proistorės bruožai // Aidai (Augsburg). – 1948, Nr. 18, p. 340-346. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 437-458
Puzinas J. Medviagalis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 107-108 Medvėgalio (Šilalės raj.) piliakalnis.
Puzinas J. Medžioklė. Lietuvių proistorėje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 112-113
Puzinas J. Merkinė, proistorė, piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 247-248
Puzinas J. Michelbertas Mykolas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 385. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. Miesto muziejaus paroda (Nauja iškasenų paroda Kaune) / P. // Židinys. – 1934, Nr. 1, p. 103-104
Puzinas J. Miežiai, proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 387-388
Puzinas J. Miežionys, proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 390. Švenčionių rajono pilkapiai.
Puzinas J. Miežulėnai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 391 Mažulonių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Puzinas J. Migonys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 393 Piliakalnis ir pilkapiai, Kaišiadorių raj.
Puzinas J. Mūsų prosenovės kultūros taku // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 4/5, p. 79-82. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai: – Chicago, 1983. – T. 1, p. 281-290
Puzinas J. Nagius, Vladas – archeologas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 19, p. 479-480
Puzinas J. Nagius-Nagevičius Vladas // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 11-12
Puzinas J. Narbutas, Teodoras // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 19, p. 535.
Puzinas J. Naujas archeologijos radinys // Lietuvos aidas. – 1928, geg. 9, p. 4 Totorkalnio (Biržų raj.) antkaklė.
Puzinas J. Naujausių Lietuvos proistorinių tyrinėjimų bruožai // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 12, p. 281-285; Nr. 13, p. 309-312; Nr.15/16, p. 372-375; Nr. 18, p. 421-424
Puzinas J. Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys // Senovė (K.). – 1938, t. 4, p. 175-303, 56 lent., 7 žml.; Atsp.: K., 1938. – 132 p., iliustr. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 33-198 Rec.: Mažiulis A. // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 19, p. 430-431. Nezabitauskas A. Mūsų krašto seniausia kultūra proistorinių tyrinėjimų šviesoje / A.N. // Lietuvos aidas. – 1939, vas. 22 (Nr. 84), p. 6. Povilavičius S. Dr. J. Puzino archeologinių tyrinėjimų vaisiai / S. Vykintas // Vairas. – 1939, Nr. 27, p. 539-540. Stambus darbas iš Lietuvos archeologijos // XX amžius. – 1939, vas. 4, p. 5. Tarvydas B. Lietuva gali didžiuotis daugiau kaip 2400 metų kultūra // Akademikas. – 1939, Nr. 13/14, p. 3 (virš.).
Puzinas J. Neklastokite aisčių prosenovės / Rimtautas // Lietuvos aidas. – 1936, vas. 15 (Nr. 75), p. 7
Puzinas J. Nemenčinė, piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 20, p. 159-161
Puzinas J. Nemunėlio Radviliškis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 20, p. 182 Žalvariniai papuošalai, Biržų raj.
Puzinas J. Pačių pirmųjų Lietuvos gyventojų kultūra // Naujoji Lietuva. – 1942, vas. 1, p. 3
Puzinas J. Pakalniškiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 21, p. 305-306. Pilkapiai, Panevėžio raj.
Puzinas J. Palanga. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 21, p. 391-392
Puzinas J. Papilys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 21, p. 511 Kapai, buv. Veiviržėnų v., Klaipėdos raj.
Puzinas J. Pas V.D. Kultūros Muziejaus priešistorinio skyriaus vedėją dr. J. Puziną. Romos imperatorių pinigai lietuvių kapinynuose // XX amžius. – 1940, liep. 3, p. 6. Tekstas priskiriamas J. Puzinui. Žr. Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. T. 2, p. 688, Nr. 128 Veršvai ir Sargėnai (Kaune), Kurmaičiai (Kretingos raj.).
Puzinas J. Paštuva. Archeologiniai radiniai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 143-144
Puzinas J. Pašušvys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 145-146. Kapinynas, Kėdainių raj
Puzinas J. Pažinkime savo piliakalnius // Mokslo dienos. – 1937, Nr. 5, p. 282-286
Puzinas J. Per meną į archeologiją. Tado Daugirdo devyniasdešimtųjų gimimo metinių proga // Į laisvę. – 1942, gruod. 12, p. 3. – Autorius nenurodytas. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 362 pastaba
Puzinas J. Piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 499-504.
Puzinas J. Pilkapių krašte // Bangos. – 1932, Nr. 33, p. 827-828 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Puzinas J. Plateliai. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 23, p. 95.
Puzinas J. Počkaluvka // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 23, p. 182 Pučkalaukio (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Puzinas J. Pokrowsky Fedor Vasiljevich // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 308
Puzinas J. Poledinio Lietuvos gyventojo kultūra // Naujoji romuva. – 1935, Nr. 12/13, p. 281-287. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 264-280
Puzinas J. Politinis akomponimentas Vokietijos archeologų suvažiavime / P.S. // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 26 (Nr. 488), p. 3. Vokietijos archeologų suvažiavimas Elbinge.
Puzinas J. Prehistoric studies in Lithuania // Lithuanian Culture. – K., 1938. – P. 33-39
Puzinas J. Priešistorinė archeologija ir jos tyrimo metodai // Vairas. – 1931, Nr. 7/8, p. 422-425
Puzinas J. Priešistoriniai ir ankstyvosios Vilniaus krašto istorijos laikai // Vairas. – 1932, t. 4. Nr. 1, p. 91-95. W. Antoniewicziaus straipsnio, išspausdinto knygoje “Wilno i Ziemia Wileńska” (1930, t. 1), recenzija.
Puzinas J. Pryšmančiai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 372-373. Kapinynai, Kretingos raj.
Puzinas J. Pryšmančiai. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 62-63 Kapinynas, Kretingos raj.
Puzinas J. Prof. E. Volterio nuopelnas lietuvių kultūrai // Naujoji Lietuva. – 1941, gruod. 28, p. 3
Puzinas J. Proistorė apie lietuvių protėvynę // Lietuva (New York). – 1952, Nr. 2, p. 149-159
Puzinas J. Punia. Piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 236-237
Puzinas J. Pūtvės pilis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 281-282. Šilalės raj.
Puzinas J. Račkos // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 327-328 Kapai, Suvalkų vaivadija.
Puzinas J. Ragainė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 415.
Puzinas J. Ragas proistorėje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 423.
Puzinas J. Raginėnai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 423-424 Piliakalnis ir pilkapiai, Radviliškio raj.
Puzinas J. Raginėnai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 426-427.
Puzinas J. Rainiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 444 Kapinynas, Telšių raj.
Puzinas J. Reketė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 25, p. 94-95 Kapinynas, Kretingos raj.
Puzinas J. Retas radinys / J. P-as // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 28, p. 7. Rumšiškėse (Kaišiadorių raj.) rastas laivinis kovos kirvis.
Puzinas J. Rimaisai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 493. Kapinynas, Panevėžio raj.
Puzinas J. Rimaisiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 25, p. 290 Kapinynas, Panevėžio raj.
Puzinas J. Rimantienė Rimutė // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 493-494
Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2: Kultūros politikos istorija. – 749 p Turinyje: Mažiulis A. Prof. J. Puzino rankraštinis palikimas, p. 627-684; Pemkus A. Prof. dr. J. Puzino darbų bibliografija, p. 685-695. Perspausdinti J. Puzino darbai iš archeologijos: p. 11-23 – Vilniaus pilys. Iš “Vairas”. – 1940; p. 25-60 – Gedimino sostinės Vilniaus 650 metų sukaktį minint. Iš “Lituanistikos instituto 1973 metų suvažiavimo darbų”. – 1975. T. 3; p. 61-67 – Trečiosios Vilniaus pilies beieškant. Iš “Metmenys”. – 1960, Nr. 3; p. 69-95 – Gardino pilys. Iš “Karys”. – 1972, Nr. 7 ir 8; p. 97-211 – Iš Kauno istorijos. Iš “Jaunoji Lietuva” ir “Savivaldybė”. –1930-1933; p. 213-234 – Kražių senovė ir siaubingieji 1893 metų įvykiai. Iš rankraščio; p. 235-300 – Šiaulių miestas. Iš 1930 m. leidinio; p. 301-304 – Ukmergė ar Vilkmergė. Iš “Savivaldybė”. – 1928, Nr. 4; p. 307-316 – Baltų kraštai arabų rašto šaltiniuose. Iš “Nemunas”. – 1950; p. 317-331 – Aisčiai istorinių šaltinių šviesoje. Iš “Aidai”. – 1948, Nr. 12; p. 332-382 – Lietuvių kilmė ir jų gyvenamieji plotai naujausių tyrinėjimų šviesoje. Iš rankraščio; p. 382-395 – Dr. Jonas Basanavičius – lietuvių tautos kilmės tyrinėtojas. Iš rankraščio; p. 396-407 – Žvilgsnis į dr. J. Ochmanskio Lietuvos praeities tyrinėjimus. Iš “Aidai”. – 1969, Nr. 4; p. 408-417 – J. K. Kario “Numizmatikai” pasirodžius. Iš “Aidai”. – 1971, Nr. 2. Rec.: Dainauskas J. // Lituanus (Chicago). – 1984, Nr. 3, p. 82-91.
Puzinas J. Rinktiniai raštai.– Chicago, 1983. – T. 1: Proistorė. – 864 p. Turinyje: p. 13-22 – A. Mažiulis. Prof. Dr. Jonas Puzinas; p. 23-26. – T. Remeikis. Prof. Dr. Jonas Puzinas (1905-1978) – anglų k.; p. 27-29 – A. Mažiulis. Prof. Dr. J.Puzino raštų atranka ir rašybos klausimai; p. 33-198 – Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys. Persp. iš “Senovė”. – K., 1938. – T. 4; p. 199-227 – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje XIX a. gale ir XX a. pradžioje. Iš: “Senovė”. – 1935, t. 2; p. 229-238 – Ankstyvojo geležies amžiaus kapas, surastas Kurmaičiuose. Iš “V. D. Kultūros muziejaus metraščio”. – K., 1941, t. 1; p. 239-258 – Dvigubas IV amž. kapas, surastas Veršvuose, iš to paties leidinio; p. 259-263 – Priešistorinė archeologija ir jos tyrimo metodai. Iš “Vairo”, 1931, Nr. 6-7; p. 264-280 – Poledyninio Lietuvos gyventojo kultūra. Iš “Naujosios romuvos”, 1935, Nr. 12-13; p. 281-290 – Mūsų prosenovės kultūros taku. Iš “Naujosios romuvos”. – 1937, Nr. 3-4; p. 291-296 – Lietuvos kapinynams prašnekus. Iš “Naujosios romuvos”. – 1937, Nr. 33-34; p. 297-306 – Bronzos amžius Lietuvoje. Iš Lietuviškosios enciklopedijos. – K., 1936. T. 4; p. 307-322 – Geležies amžius. Iš to paties leidinio. – K., 1939. T. 8; p. 323-325 – Biržų apskrities priešistoriniai laikai. – Iš ten pat. – K., 1935. T. 3; p. 326-330 – Breslaujos priešistoriniai laikai. Iš ten pat. – K., 1936. T. 4; p. 331-332 – Šis tas iš Įpilties tyrinėjimų. Iš “Židinio”. – 1934, Nr. 10; p. 333-334 – Drohičino plombos. Iš Lietuviškosios enciklopedijos. – K., 1937. T. 6; p. 335-345 – Aušros laikotarpio archeologija. Iš “Vairo”. – 1935, Nr. 12; p. 346-354 – T. Narbutas mūsų senovės tyrinėtojas. Iš “Naujosios romuvos”. – 1936, Nr. 267; p. 355-362 – Tadas Daugirdas. Iš Lietuviškosios enciklopedijos. – K., 1937. T. 6; p. 363-370 – L. Krzywickis, Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas. 80 m. sukaktuvių proga. Iš “Lietuvos praeities”. – K., 1940. T. 1, sąs. 1; p. 371-378 – Šis tas iš tarptautinio archeologų kongreso Osloje. Iš “Vairo”. – 1936, Nr. 12; p. 379-383 – Prof. J. Žilinskas. Lietuvių protėviai. Iš “Archivum Philologicum”. – 1937, Nr. 6 (recenzija); p. 384-391 – Litauens Vorgeschichte. Iš “Litauen Werden und Schafen”. – K., 1938; p. 392-409 – Stand der archeologischen Forschungen in Litauen. Iš “Conventus Primus Historicum Balticorum”. – Riga, 1938; p. 413-423 – Ledynai ir pirmųjų žmonių pasirodymas Lietuvoje. Iš “Tėvynės šešėlyje” (Detmond). – 1947, Nr. 1; p. 424-436 – Ankstyvųjų Lietuvos gyventojų kultūros ir tautybės klausimas. Iš “Viltis”. – 1949, Nr. 1; p. 437-458 – Mažosios Lietuvos proistorės bruožai. Iš “Aidai”. – 1948, p. 340-346; p. 459-471 – Sūduvių problema. Iš “Aidai”. – 1965, Nr. 2; p. 472-495 – Sūduva naujausių archeologinių tyrinėjimų šviesoje. Iš “Aidai”. – 1965, Nr. 4; p. 496-537 – Zanavykų krašto proistorė. Iš “Zanavykija”. – 1978. T. 1; p. 538-625 – Švėkšnos kraštas Baltijos pajūrio archeologinių tyrinėjimų šviesoje. Iš “Lietuvių tautos praeitis”. – 1975, t. 3, kn. 3; p. 626-642 – Šis tas iš Panevėžio krašto proistorės. Iš “Panevėžys”. – 1963; p. 643-646 – Žvilgtelėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus. Iš “Į Laisvę”. – 1958, Nr. 16-17; p. 647-652 – Niekada nebuvom užsisklendę nuo pasaulio. Iš “Draugas”. – 1973, geg. 12; p. 653-673 – Žvilgtelėjus į naujausius Lietuvos archeologinių tyrinėjimų darbus. Iš “Lituanistikos darbai”. – 1978. T. 4; p. 674-687 – Die Flügelfibeln in Litauen und ihre Bedeutung für die Handelsgeschichte. Iš leidinio “Ur- und Frühgeschichte. Festschrift zum 60. Geburgstage von E.Wahle”. – Heidelberg, 1950; p. 688-726 – The Origins of the Lithuanian Nation. Iš rankraščio (?); p. 729-769 – Senasis akmens amžius. Iš rankraščio; p. 771-791 – Neolito kultūra prieš atsikeliant indoeuropiečiams. Iš rankraščio; p. 792-802 – Baltai žalvario amžiuje. Iš rankraščio; p. 803-812 – Prekyba su Romos imperijos provincijomis. Iš rankraščio.
Puzinas J. Rūdaičiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 26, p. 50-51 Kapinynas, Kretingos raj.
Puzinas J. Rudamina. Piliakalnis. Pilkapiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 26, p. 53-54 Lazdijų raj.
Puzinas J. Rudnia priešistoriniais laikais // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 26, p. 68 Akmens amžiaus gyvenvietė, Varėnos raj.
Puzinas J. Rugys proistorėje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 26, p. 87.
Puzinas J. Rumbonys. Piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 26, p. 109-110 Alytaus raj.
Puzinas J. Sagtis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 26, p. 264-265
Puzinas J. Sargėnai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 63-64. Kapinynas Kaune.
Puzinas J. Segė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1962. – T. 27, p. 153-157
Puzinas J. Senovės lietuvių pilyse // Vairas. – 1940, Nr. 2, p. 137-141. Gardino pilis.
Puzinas J. Seredžius. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1962. – T. 27, p. 295-296.
Puzinas J. Sidabras proistoriniais laikais // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1962. – T. 27, p. 372-374
Puzinas J. Skomantai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 209. Piliakalnis ir kapinynas, Klaipėdos raj.
Puzinas J. Smeigtukas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – T. 28, p. 169-171.
Puzinas J. Stand der archäologischen Forschungen in Litauen // Pirmā Baltijas vēsturnieku konference. Rīgā, 16.-20.VIII. 1937. – Rīga, 1938. P. 62-69. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 392-409
Puzinas J. Sūduva naujausių archeologinių tyrinėjimų šviesoje // Aidai (Brooklyn). – 1965, Nr. 4, p. 158-169. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 472-495; Lietuvos mokslas. – 1994, t. 2, kn. 4(5), p. 12-25; Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 79-106
Puzinas J. Sūduva naujausių archeologinių tyrinėjimų šviesoje // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 79-106. – Perspausdinta iš: Aidai (Brooklyn). – 1965. Nr. 4, p. 158-169
Puzinas J. Sūduva naujausių archeologinių tyrinėjimų šviesoje: iš “Aidai” (1965, Nr. 4, p. 158-169) // Lietuvos mokslas. – V., 1994, t. 2, kn. 4(5), p. 12-25. – Tas pat: Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – P. 79-106
Puzinas J. Sūduvių problema // Aidai (Brooklyn). – 1965, Nr. 2, p. 73-78, 80. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 459-471; Lietuvos mokslas. – 1994, t. 2, kn. 4(5), p. 73-78; Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 107-118
Puzinas J. Sudūvių problema // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 107-116. – Perspausdinta iš: Aidai (Brooklyn). – 1965, Nr. 2, p. 73-80
Puzinas J. Sūduvių problema: iš “Aidai” (1965, Nr. 2, p. 73-80) // Lietuvos mokslas. – V., 1994, t. 2, kn. 4(5), p. 4-11. – Tas pat: Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – P. 107-118.
Puzinas J. Svarstyklės Lietuvoje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – T. 29, p. 254.
Puzinas J. Szukiewicz, Wandalin // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 354.
Puzinas J. Šančiai, lobis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – T. 29, p. 341. Šančių (Kaunas) lobis.
Puzinas J. Šernai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 122. Kapinynas, Klaipėdos raj.
Puzinas J. Šernai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – T. 29, p. 417-418 Kapinynas, Klaipėdos raj.
Puzinas J. Šiandien atidaromas Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius // Lietuvos aidas. – 1938, saus. 25 (Nr. 36), p. 2 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Puzinas J. Šiauliai, proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – T. 29, p. 447-448.
Puzinas J. Šiaulių miestas ir jo istorija // Šiaulių metraštis. Informacinė knyga 1930 metams. – Šiauliai, 1930, priedas, 80 p.; Atsp. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 235-300 P. 4-5 – apie Salduvę ir Dubysos pilį; p. 77-80 – Šiaulių apskrities archeologinių paminklų sąrašas.
Puzinas J. Šilutė. Archeologiniai radiniai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – T. 29, p. 508
Puzinas J. Šis tas iš Įpilties tyrinėjimų / J.P. // Židinys. – 1934, Nr. 10, p. 322-323. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – P. 331-332
Puzinas J. Šis tas iš Panevėžio krašto proistorės // Panevėžys / Red. J. Masilionis. – Chicago, 1963. – P. 45-58. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 626-642 Apie Upytės ir Rimaisų kapinynus, Pajuosčio pilkapius.
Puzinas J. Šis tas iš tarptautinio archeologų kongreso Osloje // Vairas. – 1936, Nr. 12, p. 427-433. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. –Chicago, 1983. – T. 1, p. 371-378 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.).
Puzinas J. Šių metų archeologiniams kasinėjimams pasibaigus // Jaunoji karta. – 1937, Nr. 49, p. 1005-1006 Pavėkiai (Šiaulių raj.), Seredžius (Jurbarko raj.), Eiguliai (Kauno raj.), Purvynai (Trakų raj.).
Puzinas J. Šių metų archeologiniams tyrinėjimams pasibaigus // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 27, p. 6
Puzinas J. Šiurpilis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 23-26 Piliakalnis, Suvalkų vaivadija.
Puzinas J. Šlažai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 45-46 Pilkapiai, Kretingos raj.
Puzinas J. Šukevičius Vandalinas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 96-97
Puzinas J. Šukioniai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 98 Kapinynas, Pakruojo raj.
Puzinas J. Šveicarija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 200-204. Pilkapiai prie Suvalkų.
Puzinas J. Švėkšna. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 208 Kapinynas.
Puzinas J. Švėkšnos kraštas Baltijos pajūrio archeologinių tyrinėjimų šviesoje // Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1975, t. 3, kn. 3, p. 7-102. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 538-625 P. 40-44, 54-58 – Jurgaičių; p. 41, 58-63 – Mockaičių; p. 42-44, 69-74 – Nikėlų; p. 44 – Papilio; p. 44-46, 74-82 – Paulaičių; p. 46-47, 85-89 – Švėkšnos; p. 47-48 – Vilkų Kampo kapinynai.
Puzinas J. Švėkšnos krašto proistorė // Švėkšna / Red. A.Rugytė. – Chicago, 1974. P. 1-56 Apžvelgiama: p. 4-5, 17-20 – Jurgaičių, p. 5, 50-55 – Mockaičių, p. 7, 30-35 – Nikėlų, p. 8, 35-43 – Paulaičių, p. 43-46 – Pocių, p. 10-11, 46-50 – Švėkšnos ir p. 11-12, 20-25 – Vilkų Kampo kapinynų medžiaga.
Puzinas J. T. Daugirdas ir jo darbai // Lietuvos aidas. – 1929, spal. 31, p. 2-4
Puzinas J. T. Norbutas mūsų prosenovės tyrinėtojas // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 7, p. 149-152. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 346-354
Puzinas J. Talko-Hryncewicz Juljan // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 305
Puzinas J. Talko-Hryncewicz, Julijan // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 358-359.
Puzinas J. Tarasenka Petras // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30, p. 355-356
Puzinas J. Tarasenka, Petras // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 371-372.
Puzinas J. Tautavičius Adolfas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 506. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. Tautavičius, Adolfas // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 382.
Puzinas J. The 650th Anniversary of Vilnius – as a city or as Gediminas Capital?: [Versta iš kn. “Rytų Lietuva” (Chicago, 1980, p. 17-37)] // Eastern Lithuania. – Chicago, 1985. – P. 3-26.
Puzinas J. The Origins of the Lithuanian Nation // Lithuania: 700 years / Red. A. Gerutis. – New York, 1969. – P. 1-42, 451-456. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 688-726
Puzinas J. The theories of Lithunian origin within the realm of ages // The Literature Yearbook. – Chicago, 1951. – P. 193-244
Puzinas J. Tiškevičius Eustachas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 31, p. 237-238.
Puzinas J. Tiškevičius Konstantinas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 31, p. 241-242
Puzinas J. Tyszkiewicz Eustach // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1976. – T. 5, p. 518-519
Puzinas J. Trečiosios Vilniaus pilies beieškant // Metmenys (Chicago). – 1960, t. 3, p. 164-171. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 61-67 Vilniaus pilis.
Puzinas J. Tūbausiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 31, p. 538 Kapinynas, Kretingos raj.
Puzinas J. Ukmergė, piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 32, p. 155.
Puzinas J. Uogučiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 32, p. 262-263. Kapai, Plungės raj.
Puzinas J. Upytė. III-V a. kapinynas. Piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 32, p. 286-287. Panevėžio raj.
Puzinas J. Vabalninkas // Lietuvių enciklopedija. – 1965. – T. 32, p. 408 Archeologiniai radiniai.
Puzinas J. Varapniškės // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 33, p. 118. Pilkapių radiniai, Vilniaus raj.
Puzinas J. Veliuona. Priešistorė, piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – 1965. – T. 33, p. 322-323.
Puzinas J. Velykuškių piliakalnis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 33, p. 319-321 Zarasų raj.
Puzinas J. Verpstukas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 33, p. 449-450
Puzinas J. Verseka 3. // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 33, p. 445 Pilkapiai, Varėnos raj.
Puzinas J. Versminio neolitinė stovykla // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 33, p. 449 Varėnos raj., prie Grūdos ir Versminio santakos.
Puzinas J. Veršvai // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1978. – T. 6, p. 101-102. Kapinynas Kaune.
Puzinas J. Veršvai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 33, p. 450-455 Kapinynas Kaune.
Puzinas J. Vėžaičiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965. – T. 33, p. 483-484. Kapinynas prie Šilutės.
Puzinas J. Vikingų kolonija Semboje // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 9, p. 5. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. Vilniaus 650 metų sukaktis – miesto ar Gedimino sostinės // Rytų Lietuva / Red. A. M. Budreckis. – Chicago, 1980. – P. 17-37. – Tas pat: Naujienos (Chicago). – 1980, gegužė-birželis; Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 25-60. – Tas pat anglų k.: Eastern Lithuania. – Chicago, 1985. – P. 3-26
Puzinas J. Vilniaus 650 metų sukaktis – miesto ar Gedimino sostinės? // Lituanistikos instituto 1973 metų suvažiavimo darbai. – Chicago, 1975. – P. 9-24. – Tas pat: Rytų Lietuva. Studia Lithuanica. – Chicago, 1980. – T. 3, p. 17-37; Naujienos (Chicago). – 1980, gegužė-birželis
Puzinas J. Vilniaus ir Kauno universitetuose // Vienybė (Brooklyn). – 1950, Nr. 33
Puzinas J. Vilniaus pilys // Vairas. – 1940, Nr. 4, p. 285-292. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 11-23 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Puzinas J. Vilniaus proistorė // Aidai (Brooklyn). – 1955, Nr. 6, p. 211-219 Vilniaus pilis.
Puzinas J. Vilniuje yra buvusios trys pilys // Lietuvos aidas. – 1939, lapkr. 6 (Nr. 673), p. 3 Ir apie Gardino pilį.
Puzinas J. Vilnius. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 34, p. 219-226
Puzinas J. Visdergiai-Papelkiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 34, p. 321 Pilkapiai, Šiaulių raj.
Puzinas J. Vl. Nagius-Nagevičius kaip archeologas // Generolo gydytojo Nagiaus-Nagevičiaus gyvenimo ir darbų apžvalga / Red. B. Matulionis. – Putnam, Conn., 1962. – P. 236-250
Puzinas J. Volkaitė-Kulikauskienė Regina // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 527. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. Volkaitė-Kulikauskienė, Regina // Lietuvių enciklopedija. –Boston, 1966. – T. 34, p. 516-517. – Aut. nenurodytas
Puzinas J. Vorgeschichtsforschung und Nationalbewußtsein in Litauen. – K., 1935. – 134 p Rec.: Kichert H. // Jomsburg (Leipzig). – 1938, p. 100-103. Kleemann O. // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 2, p. 62. La Baume W. // Altpreussiche Forschungen (Königsberg). – 1936, p. 177. Serapinas I. // Akademikas. – 1935, Nr. 20, p. 448-450. Šapoka A. // Židinys. – 1935, Nr. 11/12, p. 602-606. Trumpa V. // Vairas. – 1936, Nr. 1, p. 118-120.
Puzinas J. XV-XVI a. Lietuvos miestai ir Magdeburgo teisė // Savivaldybė. – 1929, Nr. 8, p. 10-16
Puzinas J. Zanavykų krašto proistorė // Zanavykija. – Chicago, 1978. – T. 1, p. 17-48. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 496-537 P. 28-36 – Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas; p. 38-41 – Sudargo piliakalniai.
Puzinas J. Žalvario amžius // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 35, p. 170
Puzinas J. Žalvario amžius Lietuvoje (1500-500 m. pr. Kr.) // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 3/4, p. 321-328
Puzinas J. Žemoji Panemunė. Archeologiniai radiniai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 35, p. 264
Puzinas J. Žvilgsnis į dr. J. Ochmanskio Lietuvos praeities tyrinėjimus // Aidai (Brooklyn). – 1969, Nr. 4, p. 160-168. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 2, p. 396-407
Puzinas J. Žvilgsnis į naujausius Lietuvos archeologinių tyrinėjimų darbus // Lituanistikos darbai (Chicago). – 1979, t. 4, p. 131-153. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 653-673
Puzinas J. Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus // Į laisvę (Chicago). – 1958, Nr. 16/17, p. 68-70. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 643-646
Puzinas Jonas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 469
Puzinas Jonas // Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1977, t. 4, kn. 1, p. 52
Pудзянскис А. Поиск продолжается // Советская Литва. – 1970, 15 февр Lietuvos Istorijos instituto archeologinės ekspedicijos.
R. Kulikauskienė – istorijos mokslų daktarė // Literatūros ir meno metraštis. – V., 1969. – P. 191
R. Kulikauskienė – mokslų daktarė // Tiesa. – 1968, bal. 26, p. 1
Raboty kanalizacyjne // Kurjer Litewski. – 1912, bal. 13 (26).
Raboty kanalyzacyjne // Kurjer Litewski. – 1912, geg. 24 (birž. 6).
Raboty kanalyzacyjne na brzegu Wilejki // Kurjer Litewski. – 1912, liep. 5 (18).
Raboty konserwatorskie na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1936, liep. 31, p. 9 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Raboty konserwatorskie w Trokach // Kurjer Wileński. – 1935, vas. 27, p. 9 Trakų salos pilis.
Raboty restauracyjne na Gorze Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1913, vas. 9 (22).
Racevičius A. Du kalnu // Lietuva. – 1924, lapkr. 28, p. 6 Medvėgalis (Šilalės raj.) ir Girgždutė (Telšių raj.).
Racevičius A. Kelias po vandeniu // Lietuva. – 1924, lapkr. 26, p. 5 Kūlgrinda prie Paršežerio (Šilalės raj.).
Rackevičius G. Katedros aikštės pietinės dalies tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 290-294. Vilniaus pilys
Rackevičius G. Radvilų rūmų (3-osios oficinos) tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 301-305 Vilniaus pilys
Rackevičius G. XV a. pradžios arbaleto ir lanko strėlių antgaliai Vilniaus Žemutinėje pilyje // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 23-25 Vilniaus pilys
Rackevičius G. Žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, Žemutinės pilies teritorijoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 307-311 Vilniaus pilys
Račaitė J. Archeologinė ekspedicija Marijampolės rajone / J. R. // Suvalkietis (Marijampolė). – 1997, liep. 22, p. 3 Turlojiškės (Marijampolės raj.) durpynas
Račaitė J. Nežinodami praeities, nežinosime, kas esame // Suvalkietis (Marijampolė). – 1997, vas. 6, p. 3 Apie susitikimą Marijampolėje su Vilniaus universiteto archeologais.
Račaitė J. Nykstantis piliakalnis // Suvalkietis (Marijampolė). – 1994, liep. 12 Meškučių piliakalnis (prie Marijampolės).
Račaitė J. Prie Kirsnos upės būta senų gyvenviečių // Suvalkietis (Marijampolė). – 1996, liep. 25, p. 3 Žvalgomoji ekspedicija.
Račaitė J. Prie Kirsnos upės žalvario amžiuje būta gyvenviečių // Suvalkietis (Marijampolė). – 1997, rugpj. 7, p. 4 Turlojiškės (Marijampolės raj.) durpynas
Račkaitis V. Barboros akmuo // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1977, birž. 30 Mackeliškių kaimo akmuo.
Račkaitis V. Puntuko brolis // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1976, vas. 7
Račkaitis V. Radinys bulvienoje // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1968, bal. 13, p. 3 Papilių (Anykščių raj.) lobis.
Račkauskas K. Ant piliakalnio žilo // Gimtinė. – 1996, Nr. 10, p. 8 Viktorina ant Maišiagalos piliakalnio.
Račkauskas K. Lobis iš Leipalingio // Tiesa. – 1975, spal. 15 Lazdijų raj.
Račkauskas K. Pilių tyrimų vadovas // Gimtinė. – 1995, Nr. 12, p. 7 Apie V. Urbanavičių.
Račkauskas K. Surastas archeologijos paminklas // Tiesa. – 1979, spal. 4, p. 2 Žalakių (Kelmės raj.) kapinynas.
Račkauskas K., Tautavičius A. Vladas Statkevičius // Vladas Statkevičius. Bibliografinė rodyklė, 1957-1983 metai. – V., 1985. – P. 2-5
Račkauskas Š. Radinys // Gimtinė. – 1992, Nr. 12, p. 4 Akmeninis kirvis iš Žebertonių (Trakų raj.).
Račkus A. Lietuvos pinigai Vytauto Didžiojo gadynėje // Draugas (Chicago). – 1930, Nr. 231-252
Račkus A. M. Ilgasis grašis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 8, p. 400-401.
Račkus A. M. Pilies vartų herbo kilmė // Tautos praeitis (Chicago). – 1960, t. 1, kn. 2, p. 233-250 Apie Stulpų vartų – Gedimino stulpų kilmę.
Račkus M. Gintaras numizmatikoje // Lietuvių tauta (V.). – 1926, kn. 4, p. 27-32.
Račkus M. Gudonai. Traktatas apie gudonų etnologiją, istoriją, gudonų viešpatavimą Italijoje ir Ispanijoje, numizmatiką, kalbą, pavardes, etc. – Chicago, 1929. – 432 p Rec.: Lietuvos aidas. – 1929, liep. 31, p. 3. Gudonai (gotai) lietuvių tautos giminaičiai / K.V. // Panevėžio balsas. – 1929, Nr. 38, 40. Svarbūs d-ro Račkaus tyrinėjimai apie Lietuvos praeitį / E.I.I. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, rugs. 15. Untulis M. Daktaro Račkaus teorija apie gotišką lietuvių kilmę / M.U. // Vilniaus žodis. – 1931, Nr. 8.
Račkus M. Lietuvos numizmatikos bruožai // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 12, p. 265-267
Radiniai / R.P. // Švyturys. – 1965, Nr. 3, p. 28. Šiaudalių (Šilalės raj.) kapinynas.
Radiniai / Vargo Plunksna // Lietuva. – 1927, geg. 7, p. 4 Žinutė apie Nasvytalių (Šilalės raj.) lobį.
Radiniai Gedimino kalno papėdėje: iš “Tėviškės žiburiai” // Tautos praeitis (Chicago). – 1962, t. 1, kn. 4, p. 645 (1961, spal. 12)
Radiniai ir sūraus vandens šaltinis / St. // Lietuvos aidas. – 1931, saus. 5, p. 7. Likiškėlių (Alytaus raj.) monetų lobis.
Radiniai iš Marvelės kapinyno // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 3 (virš.)
Radiniai iš Vorutos pilies papildė žinias apie Mindaugo laikus // Lietuvos rytas. – 1997, rugs. 8, p. 7 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Radiniai Paupių kaimo kapinyne // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugpj. 21, p. 5 Žmonių kaulai, įkapės Paupiuose (Klaipėdos raj.).
Radiniai Šventojoje // Vakarinės naujienos. – 1970, rugs. 2, p. 1 Šventosios (Palanga) gyvenvietės Pasikalbėjimas su R. Rimantiene.
Radiniui – tūkstančiai metų // Tiesa. – 1965, birž. 12 N. Vilnios žvyro karjere aptikta mamuto ilties dalis.
Radinys / Putinėlis // Lietuva. – 1927, rugs. 2, p. 6 Gajūnuose (Biržų raj.) rastas akmeninis kirvis.
Radinys // Karys. – 1925, Nr. 36, p. 287 Opšrūtų (Vilkaviškio raj.) kaulinis žeberklas.
Radinys // Viltis. – 1912, liep. 15 (28). Senkapis Švediškiuose (Šakių raj.).
Radinys ir jo vertė // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1968, bal. 25 Papilių (Anykščių raj.) lobis.
Radinys Smėlio gatvėje // Literatūra ir menas. – 1957, Nr. 32, p. 4 Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Radinš A. Latgaliai // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 2-12
Rado “velnių varstotą” // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 6 (Nr. 453), p. 2 Jonelaičių (Šiaulių raj.) akmuo su duobutėmis.
Rado 13-15 a. pinigų // Lietuvos aidas. – 1936, rugs. 19 (Nr. 430), p. 6 XVII (?) a. Pabaisko (Ukmergės raj.) lobis.
Rado 1500 metų senumo kapinyną // Ūkininko patarėjas. – 1939, Nr. 10, p. 2
Rado 400 akmens amžiaus įrankių // Suvalkų kraštas (Marijampolė). – 1938, Nr. 38, p. 6 K. Jablonskio ir J. Puzino išvyka į Merkinės ir Perlojos apylinkes (Varėnos raj.).
Rado 400 metų senumo pinigų // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 52, p. 21 Gargždų lobis.
Rado 8000000 m. senumo liekanų // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 16, p. 351 Jaros upelio (Anykščių raj.) radiniai.
Rado akmens amžiaus senieną // Vakarai (Klaipėda). – 1936, lapkr. 18, p. 4 Bliūdsukių (Šilutės raj.) titnaginis kirvis.
Rado archeologinių radinių // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 44, p. 8 Akmens amžiaus radiniai Gudžiūnuose (Kėdainių raj.).
Rado archeologinius kapus // Lietuvos aidas. – 1939, geg. 16 (Nr. 228), p. 7 Siraičiai (Telšių raj.).
Rado daug senienų // Šaltinis (Marijampolė). – 1937, Nr. 12, p. 86 Tilžės apylinkėse.
Rado daug senovės lietuviškų pinigų // Rytas. – 1935, spal. 21, p. 2 Lobis rastas Latvijoje, Jelgavos a.
Rado daug senoviškų auksinių pinigų // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 43, p. 12 Gėluvos (Raseinių raj.) lobis.
Rado daug senoviškų pinigų // Lietuvos aidas. – 1932, gruod. 12, p. 5 Udekai (Pakruojo raj.).
Rado daug senoviškų pinigų // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 29, p. 7. – Tas pat: Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 31, p. 11 Mikytų (Šakių raj.) lobis.
Rado daug senų monetų // Trimitas. – 1927, Nr. 10, p. 291 Žinutė apie Domantų (Jurbarko raj.) lobį.
Rado daug senų pinigų // Vakarai (Klaipėda). – 1937, lapkr. 24, p. 4 Baublių (Kretingos raj.) lobis.
Rado didelį lobį / Kunkorėžis // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 38, p. 7 Kreivenių (Kupiškio raj.) lobis.
Rado įdomių senienų // Lietuvos ūkininkas. – 1932, Nr. 35, p. 2 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Rado įspaniškų pinigų // Rytas. – 1935, spal. 22, p. 6 Balbieriškio (Prienų raj.) apyl..
Rado įvairių pinigų / P. // Šaltinis (Marijampolė). – 1931, Nr. 6, p. 80. Opšrūtų (Vilkaviškio raj.) monetų radiniai.
Rado kaustytą mešką // Lietuvos žinios. – 1935, rugs. 11, p. 2 Kelmės kapinyno radiniai.
Rado kryžiuočių kapus // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 50, p. 11 Punia (Alytaus raj.).
Rado labai senų dalykų // Trimitas. – 1927, Nr. 10, p. 291 Apie Noruišių (Kelmės raj.) radinius, bet radimo vieta neminima.
Rado lietuviškų senovinių pinigų // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 2, p. 3 Voluinėje (prie Lucko) rasta monetų su įrašu “pečat”.
Rado lobį // Žvaigždė (Švenčionys). – 1966, rugpj. 13 Žinutė apie Labanoro lobį.
Rado mamonto dantis // Rytas. – 1928, rugs. 4, p. 3. – Tas pat: Ūkininkas. – 1928, Nr. 37, p. 5 Pitmiškio durpyne, pateko į Šiaulių muziejų.
Rado mamuto dantį // Baltijos aidas (Klaipėda). – 1931, lapkr. 25, p. 3 Kurmaičiai (Kretingos raj.).
Rado milžino gyvulio kaušą // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 2 (Nr. 419), p. 3 Staniavos kaime, prie Punios (pateko į Alytaus muziejų).
Rado pilkapį / J. B-tas. // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 11 (Nr. 460), p. 6. Liepynų (Marijampolė) kapinynas.
Rado pinigų puodą / T. // Mūsų laikraštis. – 1934, Nr. 24, p. 1. Panemuninkų (Alytaus raj.) lobis.
Rado pinigus / Vairintojas // Lietuva. – 1925, rugs. 29, p. 5 Beržės (buv. Varnių v.) kaimo lobis.
Rado priešistorinį lobį // XX amžius. – 1939, kovo 22, p. 2 Sargėnai.
Rado Punios pilies herbą ir retų senienų / P-nėlis. // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 30, p. 9. Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Rado puodą pinigų / A.B. // Lietuvos aidas. – 1928, liep. 24, p. 5. Garšvinių (Vilkaviškio raj.) monetų lobis.
Rado puodelį senų auksinių pinigų // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 10 (Nr. 358), p. 8 Virbalio lobis.
Rado puodelį pinigų / Mrk. // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 33, p. 8. Virbalio lobis.
Rado puodynę pinigų // Lietuvos žinios. – 1935, bal. 24, p. 6 Stakliškių (Prienų raj.) lobis.
Rado rago ietį // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 31, p. 7C Gaudikaičių (Telšiai) durpyno radinys.
Rado seną lobį / Kr. // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 34, p. 11. Salos (Panevėžio apskr.?).
Rado seną monetą / V. Iksas // Dienos naujienos. – 1932, birž. 8, p. 3. Veliuonoje (Jurbarko raj.).
Rado senienų // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 48, p. 4 Ubiškės (Telšių raj., buv. Eigirdžių v.) kapinynas.
Rado senienų // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1933, Nr. 37, p. 6 Senkapiai Janapolės (Telšių raj.) dvaro laukuose.
Rado senovės karių kapus / St. // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 30, p. 6A. Piktagalio (Anykščių raj.) kapinynas.
Rado senovės aukurą // Karys. – 1927, Nr. 2, p. 23 Apie Jaučakiuose (Kauno raj.) rastą mūrą.
Rado senovės ginklų // Trimitas. – 1926, Nr. 45, p. 1393 Veliuonos Pilaitės (Jurbarko raj.).
Rado senovės kapus // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 34, p. 7 Rečionys (Kaišiadorių raj.).
Rado senovės karių kapus // Ūkininko patarėjas.– 1937, Nr. 38, p. 9 Taikūnų (Lazdijų raj.) kapinynas.
Rado senovės lietuvių aukuro vietą // Mūsų rytojus. – 1933, geg. 16, p. 3 Birutės kalnas Palangoje.
Rado senovės pinigų / Mikomedis // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 50, p. 3 Taurakių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Rado senovės pinigų // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 23, p. 7 Kumečių (Vilkaviškio raj.) monetų lobis.
Rado senovinių pinigų // Lietuvos aidas. – 1933, liep. 3, p. 5 Vilkaviškyje, statant tiltą.
Rado senoviškų monetų // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 42, p. 7 Gėluva (prie Ariogalos).
Rado senoviškų pinigų / Alfas // Lietuvos ūkininkas. – 1926, Nr. 47, p. 5 Maštalierių (Mažtorėlių) lobis (Alytaus raj.).
Rado senoviškų pinigų // Trimitas. – 1932, Nr. 51, p. 1022 Žinutė apie Linkuvos (Udekų?) apylikėse rastą lobį.
Rado senoviškų sidabrinių pinigų // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 1 (Nr. 416), p. 3 Dainos (buv. Gytarių dv.), prie Šiaulių.
Rado senų daiktų / Žiogas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1933, Nr. 7, p. 6 Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) kapinyno radiniai.
Rado senų daiktų // Lietuvos aidas. – 1937, vas. 6 (Nr. 59), p. 8 Gruodiškės (Zarasų raj.).
Rado senų pinigų / Gdž. // Dienos naujienos. – 1931, rugpj. 19, p. 3. Grinkiškio (Radviliškio raj.) pelkėje.
Rado senų pinigų / J.K. // Šaltinis (Marijampolė). – 1932, Nr. 34, p. 488. Paežerėliai (Marijampolės raj.).
Rado senų pinigų / M.J. // Mūsų laikraštis. – 1930, Nr. 22, p. 6. Asmalų (Utenos raj.) lobis.
Rado senų pinigų // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 23 (Nr. 584), p. 14. – Tas pat: Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 53, p. 8 Gargždų lobis.
Rado senų pinigų // Lietuvos žinios. – 1928, rugpj. 10, p. 3 Garšvinių lobis (Žemaičiuose (?)).
Rado senų pinigų // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 48, p. 8
Rado senų pinigų // Rytas. – 1931, saus. 17, p. 7 Žaiginys (?) (Raseinių raj.).
Rado senų pinigų // Suvalkietis (Marijampolė). – 1933, Nr. 25, p. 4 Vilkaviškyje, statant tiltą.
Rado senų pinigų // Trimitas. – 1925, Nr. 15, p. 483 Doškonių (Alytaus raj.) lobis.
Rado senų pinigų // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1932, Nr. 34, p. 8 Netoli Džiugo (Telšių raj.) piliakalnio.
Rado senų pinigų lobį // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 44, p. 3. – Tas pat: Mūsų laikraštis. – 1937, Nr. 43, p. 7 Kaunas, Nemuno gatvė.
Rado senų pinigų puodą // Lietuvos aidas. – 1934, birž. 14, p. 6. – Tas pat: Rytas. – 1934, birž. 14, p. 7 Panemuninkų (Alytaus raj.) lobis.
Rado senus karolius // Ūkininkas. – 1924, Nr. 52, p. 7
Rado senus pinigus / G. // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 32, p. 4 Vencavai (Zarasų raj.).
Rado svarbius senovės kapus // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, rugpj. 29, p. 1
Rado tris puodus monetų // Lietuvos žinios. – 1928, liep. 9, p. 3 Molainių (Panevėžio raj.) lobis.
Rado užkastą istorinį lobį // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 16, p. 5 Kėdainių lobis.
Rado velnio pėdų varstotą // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 40, p. 11 Pailių (Šiaulių v.) akmuo su duobutėmis.
Rado vertingų senienų // Rytas. – 1932, spal. 29, p. 3 Dobilio ež. (Prienų raj., Pakuonio v.) ir Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) radiniai.
Rado XIV a. pinigų // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 14, p. 7 Šoliškių (Kaišiadorių raj.) XVII a.? lobis.
Rado Zigmanto III pinigų // XX amžius. – 1937, spal. 26, p. 8 Kaunas, Nemuno gatvė.
Rado žmonių kaukolių ir ginklų // Lietuvos žinios. – 1932, rugs. 22, p. 5 Prienai.
Radzevičius J. Ar ne aukuras // Mūsų gamta. – 1976, Nr. 2, p. 15 Ties Liškiava (Varėnos raj.), Nemuno kair. krante dubeniuotas akmuo.
Radzevičius V. Saugokime savo rajono archeologinius paminklus // Tarybinis kelias (Ukmergė). – 1959, geg. 21
Radzevičiūtė A. Senamiesčio lobiai dar nesuskaičiuoti // Vilniaus laikraštis. – 1991, Nr. 24, p. 1 Vilniaus archeologiniai radiniai.
Radziukynas J. Kapłani u starożytnych Litwinów // Litwa. – 1913, Nr. 39/41 p. 290-291; Nr. 42/44, p. 306-308.
Radziukynas J. Laiškai į “V. Ž.” redakciją // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 4 (17), p. 3. Apie Suvalkų gub. piliakalnių tyrimus.
Radziukynas J. Lietuvos piliakalniai / Dzūkas // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1898, Nr.15, p. 178. Užnemunės piliakalniai: Varnupiai, Šakališkiai, Bambininkai, Prienlaukis, Daukšiai.
Radziukynas J. Obrządy religyjne u starożytnych Litwinów // Litwa. – 1913, Nr. 36/38, p. 272-274; Nr. 39/41, p. 290.
Radziukynas J. Pilekalnis w Piekiełku // Litwa. – 1913, Nr. 25/26, p. 188-190. Lontainių piliakalnis prie Kauno (minimas ir kapinynas).
Radziukynas J. Piliakalniai // Viltis. – 1911, bal. 29 (geg. 12). Prašo pranešti apie Kauno gubernijoje esančius piliakalnius.
Radziukynas J. Suvalkų rėdybos pilekalniai su žemlapiu. – Waršava, 1909. – 39 p. Rec.: Grinius K. / K. Gr. // Lietuvos ūkininkas. – 1909, Nr. 29, p. 266-267. – Tas pat: Viltis. – 1909, liep. 29 (rugpj. 11).
Radziukynas J. Z mitologji litewskiej // Litwa. – 1913, Nr. 33/35, p. 261-262.
Radzivonas J. Įdomios XV šimtmečio iškasenos // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 16, p. 5 Kriaušiškių (Pasvalio raj.) kapinynas?
Radzvilovaitė E. Kašučių kapinyno, Kretingos raj., tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 68-71
Radzvilovaitė E. Lietuvių genčių skydai II-VIII amžiais // MADA. – 1966, t. 2, p. 127-142
Raganų kalnas / Gučiūnų Antanas // Jaunimas, “Lietuvos ūkininko” priedas. – 1923, Nr. 10, p. 5-6. Rokiškio raj.
Ragažinskas A. Ylakiai. Alkos kalnas / K.A.R. // Šaltinis (Seinai). – 1907, Nr. 5, p. 76. Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Raginėnai / Bu iš Mu. // Vienybė. – 1910, Nr. 31, p. 483. Mini ir J. Basanavičiaus kasinėjimus.
Raginėnai // Vienybė. – 1910, Nr. 35, p. 547.
Raginėnų piliakalniai // Lietuvos žinios. – 1910, rugs. 22 (spal. 5), p. 2-3. Apie Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapius.
Raginėnų piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 17, p. 8 Apie Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapius.
Raginis S. Piliakalnių būtis ir buitis // Mūsų gamta. – 1989, Nr. 1, p. 2
Raguotienė G. Šviesi vieta Kretingoje. Keli žodžiai apie V. Nagevičienės knygyną // Švyturys (Kretinga). – 1991, geg. 4, p. 3 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Raila B. A.a. Marija Gimbutienė // Draugas (Chicago). – 1995, bal. 15. – Tas pat: Voruta. – 1995, Nr. 23/24, p. 11 M. Gimbutienės mirties metinės
Raila B. Išvyko į deivės dausas… Marija Alseikaitė-Gimbutienė // Atgimimas. – 1994, geg. 4, p. 15. – Tas pat: Dirva (Cleveland). – 1994, vas. 17, 24
Raila B. Marija Gimbutienė pirmaujanti mokslininkė pasaulinių mokslininkų eilėse // Lietuvių dienos (Los Angeles). – 1962, Nr. 3, p. 5-6
Raila B. Užmirštais prosenelių takais // Dirva (Cleveland). – 1964, bal. 24 Apie M. Gimbutienę.
Raila S. Paminėjimas Birutės kapo / Staje Szunb...is // Auszra. – 1883, Nr. 4, p. 105-107; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6.
Raitas ant 17 pūdų kiaulės // Dienos naujienos. – 1932, saus. 8, p. 3 Sadūnuose (Zarasų raj.) rasti griaučiai ir akmeninis kirvis.
Rajewski Z. Sprawozdanie z badań przedhistorycznych na obszarze wojewodztwa Wileńskiego i Białostockiego // Z otchłani wieków (Poznań). – 1932, t. 7, p. 88-97 P. 89-94 –akmens amžiaus radiniai Vilniaus vaivadijoje.
Rakauskas J. Ieškantiems Vorutos // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 2, p. 19 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Rakauskas J. Ieškantiems Vorutos // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 2, p. 19
Ramanauskaitė O. Ylakių apylinkės šnekta // Tauta ir žodis. – 1923, kn. 1, p. 372. Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Ramanauskaitė V. Akmens gyvenimas: Kunigo J. Žiogo archeologinė kolekcija “Aušros” muziejuje // Šiaulių naujienos. – 1998, kovo 4, p. 10
Ramanauskaitė V. Archeologas kunigas Juozas Žiogas // 1998. Šiaulių krašto kalendorius. – Šiauliai, 1998. – P. 50-53
Ramanauskas A. Kernavė // Valstiečių laikraštis. – 1959, rugs. 20
Ramanauskas A. Medvėgalis // Valstiečių laikraštis. – 1959, liep. 15 Piliakalnis, Šilutės raj.
Ramanauskas J. Agronomo atradimas // Švyturys. – 1974, Nr. 8, p. 30 Šilaičių (Prienų raj.) pilkapiai.
Ramanauskas J. Gausėja archeologijos paminklų // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1975, spal. 2 Bernatonių (Kauno raj.) piliakalnis.
Ramanauskas J. Naujai išaiškinti paminklai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1973, gruod. 12 Naravų piliakalnis ir Šilaičių pilkapiai (Prienų raj.).
Ramanauskas J. Nauji radiniai Karmėlavoje // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1974, bal. 11, p. 3. – Tas pat: Vakarinės naujienos. – 1974, bal. 15 Kapinynas.
Ramanauskas J. Saugokime kultūros paminklus // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1974, geg. 14, p. 4
Ramanauskas V. Atsidavęs Mažeikių kraštui // Santarvė (Mažeikiai). – 1994, kovo 26, p. 3 Apie S. Ličkūną (1884.12.12 – 1944.03.28).
Ramančionis D. Kriklių alkakalnis // Pajauta. – 1992, Nr. 5
Ramančionis D. Sugrįžimas prie tautos dvasios šaltinių. Alkakalniai – senosios šventvietės. Paslaptingi akmenys. Senoliai žino // Šiaulių naujienos. – 1991, rugs. 19, p. 3 Rajono alkakalniai, šventvietės.
Rambynas / Jonukas // Mūsų jaunimas. – 1931, Nr. 7, p. 50-53
Rambynas / Lietuvis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, birž. 19
Rambynas // Liuosoji valanda. – 1918, vas. 26, p. 1.
Rambynas amžių raidoje // Vakarai (Klaipėda). – 1936, birž. 28, p. 5
Rambynas. Šis tas iš padavimų bei atsiminimų / M.M. // Kaimynas (Klaipėda). – 1928, Nr. 23, p. 181-182.
Rambyno akmuo / I. Sp.L. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, birž. 20.
Rambyno Apieru Akmů // Apzwalga (Klaipeda). –1912, 9 sausio 9 (Nr. 3).
Rambyno kalnas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1924, Nr. 13, p. 2
Rambyno kalnas pavojuje // Lietuvos žinios. – 1935, lapkr. 21, p. 4
Rambyno velniukas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, kovo 27, p. 4 Rambynas
Ramonaitis E. Padavimas apie Kartkalnį // Kaimynas (Klaipėda). – 1934, Nr. 31 Kerkutviečiai (Šilutės raj.).
Ramonas A. Prakalbinęs gimtąją žemę // Lietuvos pionierius. – 1989, kovo 11, p. 3 Apie V. Valatką.
Ramonas J. Rasti senovės karių kapai ir pilies griuvėsiai // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 52, p. 15 Turčinų (Šakių raj.) piliakalnis.
Ramonas J. Verkia pilis didžiavyrių // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 36, p. 9 Turčinų (Šakių raj.) piliakalnis.
Ramonas. Vertėtų susidomėti // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 26, p. 7 Pabaisko (Ukmergės raj.) pilkapiai.
Ramonienė D. Gedimino kalnas ir jo aplinka // Kultūros barai. – 1987, Nr. 6, p. 74-75
Ramovė. Kriviai. Vaidilos / Jn. Nk. // Trimitas. – 1932, Nr. 16, p. 321.
Ramunėlis R. Šešuoliai ir jų įžymybės // Aukštaičių žemė (Ukmergė). – 1937, Nr. 13, p. 5 Šešuolių-Gursčių (Ukmergės raj.) akmuo ir Bažnytkalnis.
Randa daug senienų // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 19 (Nr. 374), p. 6. – Tas pat: Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugs. 11, p. 5 Nikėlų (Šilutės raj.) kapinynas.
Randa paslėptų pinigų / Juoba // Dienos naujienos. – 1933, vas. 28, p. 3 Griaudami sodybas Merkinėje, randa akmeninių kirvių, skiltuvų, pinigų.
Randa senienų. Trinkuškiai / M-k-s. // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 37, p. 4. Trinkuškių (Zarasų raj.) kapinynas.
Randa senų pinigų // Lietuvos žinios. – 1935, saus. 24, p. 6 Ėriškiai (Panevėžio raj.).
Randa titnaginių kirvukų / V.J. // Lietuvos žinios. – 1932, rugs. 27, p. 4. Antabūdis ir Galiniai (Šakių raj.).
Randa žmonių kaulų // Rytas. – 1927, lapkr. 10 Dauneikių (Anykščių raj.) kapai.
Randama archeologinių iškasenų / Nonasze // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 47, p. 9 Geldėnų (Skuodo raj.) kapinynas.
Randama įdomių senienų // Ūkininko patarėjas. – 1940, Nr. 15, p. 8 Lokavos (Akmenės raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Randama senienų // Lietuvos aidas. – 1930, vas. 10, p. 7 Užpalių (Utenos raj.) valsčiuje Skerdimų lauke kapai, radiniai.
Randamas senovės grindinys // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 34, p. 14 Merkinė (Varėnos raj.).
Randami senoviniai pinigai // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 14, p. 9 Akmenė.
Randis S. Atradimai Lapių piliavietėje // Kauno tiesa. – 1989, rugpj. 20, p. 3
Rapalis F. Alka // Stalino vėliava (Salantai). – 1957, rugs. 7 Alkas (Kretingos raj.).
Rapalis F. Imbarės piliakalnis // Stalino vėliava (Salantai). – 1958, kovo 22 Kretingos raj.
Raseiniai. Atkasti seni kapai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, birž. 4, p. 4 Raseiniuose, tiesiant gatvę.
Raseiniai. Atrasti nežinomi kapai // Lietuvos aidas. – 1937, birž. 2 (Nr. 242), p. 7 Raseiniuose, vakarinėje miesto dalyje.
Rasma P. Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje / Pr. Ra. // Lietuvos aidas. – 1931, liep. 4.
Rasta archeologiškos vertės turinčių senovės liekanų // Rytas. – 1927, birž. 4, p. 5. Šėtos (Kėdainių raj.) kapinynas.
Rasta daug senų pinigų // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 11, p. 7 Žygaičiuose (Tauragės raj.), Ežerūnos pakrantėje rastas XVII a. lobis.
Rasta įdomių senienų // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 6, p. 11 Gruodiškės (Zarasų raj.) moneta, pypkė.
Rasta įdomių žalvario gadynės dirbinių // Lietuvos aidas. – 1933, gruod. 19, p. 5 Smilgelių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Rasta labai vertingos medžiagos mūsų praeičiai pažinti // Ūkininko patarėjas. – 1935, Nr. 27, p. 12 Eigulių (Kauno raj.) kapinynas.
Rasta muziejinių dalykų. Pušalotas // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1933, Nr. 25, p. 3 Kidžionių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Rasta nežinomų mūrų sienos. Grinkiškis, Kėdainių apskr. // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 46, p. 3 Buv. Burbiškio dvaro laukuose.
Rasta ragų su žmogaus rankų pjaustymo žymėmis // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 29, p. 7 Paįstriečiai (Pasvalio raj.).
Rasta Saulės mūšio vieta / Ast. // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 3 (Nr. 352), p. 6. Buv. Bačiūnų dvaro (Šiaulių apyl.) Degimų durpyno radiniai.
Rasta senienų // Lietuvos žinios. – 1939, liep. 18, p. 10 Nemunėlio Radviliškyje (Biržų raj.), Švedų pylime.
Rasta senienų // Lietuvos žinios. – 1940, birž. 1, p. 9 Rokiškio monetų lobis.
Rasta senovės ginklų // Trimitas. – 1933, Nr. 5, p. 95 Skėrių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Rasta senovės pinigų // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 35, p. 2 XVII a. monetos Pušalote ir 1930 m. lobis ties Lėvens ir Amatos santaka.
Rasta senovės pinigų // Ūkininkas. – 1932, Nr. 50, p. 7 Udekai (Pakruojo raj.).
Rasta senų daiktų / Kukalis // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 11, p. 7 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Rastąja ašaruve susidomėjo ir užsienio muziejai // Lietuvos aidas. – 1933, gruod. 29, p. Rasta prie rotušės pamatų, žalio stiklo.
Rastas 4000 metų senumo peiliukas // Karys. – 1927, Nr. 6, p. 65 Ylių (Plungės raj.) durpyno radinys.
Rastas akmeninis kirvukas // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1929, Nr. 48, p. 4 Šukiškiai (Kelmės raj.).
Rastas Apuolės miestas ties Skuodu // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 12, p. 7 E. Volteris grįžo iš Apuolės.
Rastas įdomus archeologinis radinys // Rytas. – 1931, rugs. 28, p. 6 Žygaičių (Tauragės raj.) akmeninė liūto skulptūra.
Rastas ispaniškų pinigų lobis // Mūsų rytojus . – 1935, spal. 15, p. 7 Balbieriškio (Prienų raj.) apyl..
Rastas lobis // Tiesa. – 1969, geg. 20, p. 4 Ubiškės (Trakų raj.).
Rastas mezolito gadynės kirvukas // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 24, p. 7 Preidžių (Panevėžio raj.) kaulinis kirvis.
Rastas radinys // Lietuva. – 1922, rugs. 2. Durpyne prie Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnio rastas elnio ragas.
Rastas retas bronzos amžiaus žalvarinis kirvelis / Jl. Šl. // Lietuvos aidas. – 1935, kovo 7, p. 8. Žadeikiai (Mažeikių raj.).
Rastas romėnų pinigų lobis // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 24, p. 7 Janapolės (Telšių raj.) apyl.
Rastas senas pinigas / Šešupės Aidelis // Ūkininkas. – 1924, Nr. 7, p. 6 Laukuose prie Kudirkos Naumiesčio rasta 1565 m. moneta.
Rastas senas pinigas // Panevėžio garsas. – 1936, Nr. 32, p. 4 Bikūnų (Zarasų raj.) kapinynas.
Rastas senoviškas indas su pinigais. Anykščiai // Lietuvos aidas. – 1930, geg. 6, p. 4 Anykščių lobis.
Rastas sidabrinis 17 amžiaus pinigas // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 21 (Nr. 386), p. 3 Apie Rokančių (Alytaus raj.) kaime rastą Vengrijos monetą.
Rasteika A. Ne žodžiais, o darbais mylėti miestą // Vakarinės naujienos. – 1987, saus. 17, p. 2
Rastenytė V. Mituvos pakrantėmis // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1976, bal. 29 Gindvilių kaimo vieta vad. Gilės pilimi (žr. P. Purono straipsnį)..
Rastenytė V., Juodelis S. Naujos žinios apie protėvius // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1978, geg. 11 Kuosėnų ir Žilių kapinynai.
Rasti 2 ispaniškų pinigų lobiai // Mūsų rytojus. – 1934, lapkr. 23, p. 2 Žaslių (Kaišiadorių raj.) ir Pundžių (Raseinių raj.) lobiai.
Rasti 4 senoviški durklai // Dienos naujienos. – 1931, spal. 12, p. 3 Babrungėnų (Plungės raj.) kapinynas .
Rasti arklių kapai // Lietuvos aidas. – 1933, bal. 22, p. 7 Mikytų (Šakių raj.) kapinynas.
Rasti Kęstučio muštiniai // Diena. – 1934, Nr. 34, p. 1 Žinutė apie Drageliškių (Zarasų raj.) lobį.
Rasti mamuto kaulai // Mūsų rytojus. – 1929, Nr. 20, p. 7 Kaune, Aleksote.
Rasti milžino griaučiai // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 2, p. 5 Kraniškio (Biržų raj.) kaimo žvyrduobėje.
Rasti senovėje vartoti papuošalai ir ginklai // Biržų žinios. – 1932, Nr. 45 Skrebiškio (Biržų raj.) pilkapių kasinėjimai.
Rasti senovės kapai. Saločiai / Makr. // Šaltinis (Marijampolė). –1927, Nr. 21, p. 334. Saločių (Pasvalio raj.) šventoriuje.
Rasti senoviški kapai // Mūsų rytojus. – 1935, bal. 2, p. 2 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Rasti tauro ragai // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 2, p. 5 Latveliai (Biržų raj.).
Rasti vertingi radiniai Apuolės piliakalnyje // Lietuvos keleivis. – 1931, rugs. 2, p. 2
Rasti VIII-X šimtmečių karių griaučiai / M. S. // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 3, p. 7
Rasti žemėje mūrai / J. D-nis. // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 34, p. 14. Zapyškis (Kauno raj.).
Rastoji šalia rotušės ašaruvė // Dienos naujienos. – 1933, lapkr. 22, p. 3
Rastos neolitinių sodybų liekanos // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 37, p. 791 Laumėnai ir Mozūrai (prie Kauno).
Rastos Prūsijos kunigaikštystės brangenybės // Momentas (Šiauliai). – 1929, Nr. 44 Skomantų lobis (Rytų Prūsija.).
Rastuosius durpynuose senovinius daiktus reikia perduoti Kultūros paminklų apsaugos įstaigai ar Vytauto Didžiojo kultūros muziejui // Naujoji Lietuva. – 1942, rugpj. 8, p. 4 Kultūros paminklų apsauga.
Rašytojas ir archeologas // Vakarinės naujienos. – 1982, gruod. 7, p. 1 P. Tarasenkos 90-osioms gimimo metinėms.
Raškauskas V. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Aušros vartų gatvėje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 245-247
Raškauskas V., Stankevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos archeologiniai tyrimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 143-146 Vilniaus pilis
Rašonis Z. Prof. K. Būgos paskaita Šiauliuose // Šiaulių naujienos. –1924, Nr. 14, p. 4 Skaitė paskaitą „Mūsų tautos kilmė“.
Ratkienė S. Salduvei kartais nesaldu // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1974, gruod. 18 Salduvės piliakalnis.
Ratowanie ruin na Górze Zamkowej / W.T. / // Słowo. – 1930, geg. 6, p. 3.
Rau G. Körpergräber mit Glasbeigaben des 4. nachchristlichen Jahrhunderts im Oder-Weichsel Raum // Acta praehistorica et archaeologica (Berlin). – 1972, t. 3, p. 109-214 P. 147-150 – apie radinius iš Lietuvos.
Rauckienė N. Archeologinę vertę turinčių atodangų cheminis tvirtinimas, pritaikant jas ekspozicijai // Paminklotvarkos darbai ir problemos: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. 1990, bal. 17-19 d. – V., 1990. – P. 63-64
Raudytė I. Atrasta ketvirtoji gyvenvietė // Mūsų Palanga. – 1994, rugs. 9, p. 3. – Tas pat: Klaipėda. – 1994, rugs. 16, p. 4 Palangoje.
Raudytė I. Praeities paslaptys – ne tik Preiloje // Klaipėda. – 1998, rugpj. 13, p. 1, 27 Šventosios (Palanga) gyvenvietės.
Raudonė // Tėvynė (Plymouth). – 1899, Nr. 1, p. 5-6.
Raudonės pilis / J.L. // Tauta. – 1920, geg. 11.
Raudonės pilis / V.B. // Trimitas. – 1931, Nr. 21, p. 406.
Raugalai. Užmirštos kapinės // Suvalkietis (Marijampolė). – 1930, birž. 7 (Nr. 7), p. 4 Kapinyno radiniai, Šakių raj.
Raugalai. Užmirštos kapinės // Suvalkietis (Marijampolė). – 1931, birž. 1 (Nr. 7), p. 4 Šakių raj.
Raulinaitis A. Gynybinės Kauno miesto sienos // Lietuvos TSR architektūros klausimai (V.). – 1964, t. 2, p. 192-206, 297
Raulinaitis A. Ką mena įrašai? // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 9, p. 35 Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios plytos.
Raulinaitis A. Klaipėdos tvirtovės // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 12, p. 35-36
Raulinaitis A. Miesto likimo vingiai // Kultūros barai. – 1967, Nr. 7, p. 25-27 Apie Klaipėdą.
Raulinaitis A. Seniausioji Klaipėda // Kultūros barai. – 1971, Nr. 10, p. 64-65
Raulinaitis Z. Apuolės užpuolimas. – Brooklyn, 1972. – 108 p Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Raulinaitis Z. Lietuvos raiteliai. – Brooklyn, 1990. – Kn. 3: Karaliaus karai. – 326 p P. 146-151 – dėl 1259 m. Kalavijuočių pastatytos Georgenburgo pilies lokalizavimo.
Rausiamas milžinkapis / Audrovaikis // Lietuvos žinios. – 1936, spal. 21, p. 5 Krūvandų (Kauno raj.) kapinynas.
Ravickienė E. Akmeniniai sviediniai // Kibirkštis (Plungė). – 1980, birž. 21 Plateliuose.
Ravickienė E. Akmenys mįslė // Gimtinė. – 1993, Nr. 3, p. 3 Gandingos (Plungės raj.) pilalių akmenys.
Ravickienė E. Alko alkakalnis // Kibirkštis (Plungė). – 1980, rugs. 4, p. 3-4 Rietavo apyl.
Ravickienė E. Apieros kalnas // Gimtinė. – 1996, Nr. 6, p. 5 Prie Gandingos (Plungės raj.) piliakalnio.
Ravickienė E. Ar neužklos užmaršties dulkės // Žemaitis (Plungė). – 1995, spal. 14 Nausodžio Kapukalnis, Gandinga.
Ravickienė E. Ąžuolas kapeliuose // Gimtinė. – 1996, Nr. 1, p. 6, 8 Siurblių (Plungės raj.) piliakalnis.
Ravickienė E. Babrungo piliakalniai // Kibirkštis (Plungė). – 1980, birž. 14, 17 ir 19 Gandinga.
Ravickienė E. Didvyčių senkapiai // Gimtinė. – 1993, Nr. 9, p. 3 Jazdaičių (Plungės raj.) kapinynas.
Ravickienė E. Dingęs Gondingos miestas // Žemaitis (Plungė). – 1993, gruod. 1
Ravickienė E. Gondinga – Plungės motina // Kibirkštis (Plungė). – 1976, rugs. 25
Ravickienė E. Gondinga padavimuose // Žemaitis (Plungė). – 1996, liep. 13, p. 6
Ravickienė E. Gondingos papėdėje // Gimtinė. – 1998, Nr. 2, p. 6 Nausodžio (Plungės raj.) kapinynas.
Ravickienė E. Išnykusi tauta: Kuršiai istorijos vingiuose. Apuolė. Kuršių pavergimas. Vietovardžiai Plungės apylinkėse // Plungė. – 1995, birž. 2, 9, 16. – Tas pat: Mūsų žodis (Skuodas). – 1995, rugpj. 9, 12, 26
Ravickienė E. Jei akmenys galėtų prakalbėti // Plungė. – 1996, saus. 19, p. 3 Kapakalnis prie Gandingos.
Ravickienė E. Kad Gondingos akmenys prabiltų...// Kibirkštis (Plungė). – 1981, geg. 23, 26, 28
Ravickienė E. Krašto keliais // Gimtinė. – 1998, Nr. 10, p. 5 Apuolės piliakalnis ir Barstyčių akmuo (Skuodo raj.); M. Gimbutienės protėviai.
Ravickienė E. Kur Platelių pilis su legendom // Švyturys (Kretinga). – 1987, kovo 31
Ravickienė E. Lekemės piliakalnis // Kibirkštis (Plungė). – 1982, saus. 9
Ravickienė E. Lieplaukalės piliakalnis // Žemaitis (Plungė). – 1991, saus. 10, p. 6
Ravickienė E. Liepų keliu // Švyturys (Kretinga). – 1991, saus. 5, p. 6 Lieplaukalės piliakalnis ir Jazdaičių kapinynas (Plungės raj.).
Ravickienė E. Milžinų žiedai // Žemaitis (Plungė). – 1991, spal. 3, p. 3 Apie Gandingą.
Ravickienė E. Miręs miestas // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 1, p. 17. – Tas pat: Gimtinė. – 1994, Nr. 1, p. 3 Gandinga (Plungės raj.).
Ravickienė E. Panų kalnas // Brasta (Plungė). – 1994, geg. (Nr. 2), priedas, p. 2-3. – Tas pat: Gimtinė. – 1994, Nr. 3 Pasruojės (Telšių raj.) kaimas.
Ravickienė E. Pasklepiai-Prūsaliai-Prūsai // Gimtinė. – 1998, Nr. 6, p. 6 Minimas Pasklepiuose (Plungės raj.) rastas sidabrinių ilgųjų lobis.
Ravickienė E. Paslaptingieji akmenys // Žemaitis (Plungė). – 1991, vas. 12, p. 3 Prie Gandingos pilalių.
Ravickienė E. Paslaptingosios “pilalės” // Kibirkštis (Plungė). – 1977, kovo 19 Gandingos pilalės.
Ravickienė E. Piliakalnis – bičių globėjas // Kibirkštis (Plungė). – 1983, saus. 15 Stalgėnai.
Ravickienė E. Platelių pilis // Kibirkštis (Plungė). – 1979, lapkr. 6
Ravickienė E. Prie Amerikos ežero // Gimtinė. – 1996, Nr. 2, p. 4 Plungės rajone Varduvoje (prie Ertinio-Amerikos ež.), rastą tauro ragą.
Ravickienė E. Prie Gondingos piliakalnio // Kibirkštis (Plungė). – 1971, birž. 24
Ravickienė E. Senosios Plungės kapinės // Žemaitis (Plungė). – 1991, gruod. 19, p. 3 Ir apie Plungės piliakalnį.
Ravickienė E. Surblių piliakalnis // Kibirkštis (Plungė). – 1981, spal. 20
Ravickienė E. Šimtmečių takais. – Klaipėda, 1997. – 158 p. P. 4-19 – apie Gandingos piliakalnį, p. 19-20 – apie Nausodžio kapinyną, p. 21 – apie Varkalių pilales, p. 23 – apie Plungės piliakalnį, p. 23-24 – apie Lieplaukalės piliakalnį, p. 25-27 – apie Didvyčių-Jazdaičių kapinyną, p. 27 – apie Godelių kapinyną, p. 28 – apie Siurblių piliakalnį, p. 30 – apie Lekemės piliakalnį, p. 30-31 – apie Alko kalną, p. 32-33 – apie Vilkų alkakalnį, p. 33-34 – apie Mikytų alkakalnį, p. 35 – apie Panų kalną, p. 109-110, 112 – apie Platelių Pilies salą.
Ravickienė E. Vilkų alkakalnis // Kibirkštis (Plungė). – 1981, birž. 4
Ravickienė E. Vilkų alkakalnis // Komjaunimo tiesa. – 1984, rugpj. 9 Plungės raj.
Ravickienė E. Vilkų kaimas // Žemaitis (Plungė). – 1994, spal. 15 Apie Vilkų alkakalnį.
Razma P. Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje / Pr. R. // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 4, p. 7 Pokalbis su E. Volteriu, dėl Apuolės piliakalnio kasinėjimų.
Razma P. Baltijos kraštų archeologų kongresas Rygoje / Pr. Ra. // Lietuvos aidas. – 1930, birž. 30, p. 2. E. Volteris ir V. Nagevičius atstovaus Lietuvai.
Redakcijoje viešėjęs ist. m. k. V. Urbanavičius... // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 10, p. 23 Pasakojo apie Obelių (Ukmergės raj.) radinius.
Redlich C. Über die Herkunft der lettländischen Eulenfibeln // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1933, t. 24, p. 305-308
Redveikis M. Pasimirė senas mūsų krašto mylėtojas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 28, p. 4 H. Scheu, 1937. VII.25.
Regelis K. Javai iš Lietuvos piliakalnių // Kosmos. – 1927, Nr. 1, p. 13-16 Referuoja M. Mutłakównos straipsnį (žurn. “Acta Botanicorum Polaniae. – 1925, t. 3, Nr. 2, p. 196-231).
Regina Kulikauskienė – archeologė // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 10, p. 30 Apie žurnalo premijos paskyrimą archeologei.
Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Literatūros rodyklė / Sudarė G. Sasnauskaitė. – V., 1996. – 115 p. R. Kulikauskienės 80-osios gimimo metinės
Regina Volkaitė-Kulikauskienė: Literatūros rodyklė (1943-1976) / Sudarė O. Adomonienė; Pratarmė R. Rimantienės. – V., 1976. – 36 p R. Kulikauskienės 60-mečio sukaktis
Regionalny cykl wykładów powszechnych USB / S. Kl-ski. // Kurjer Wileński. – 1927, vas. 1, p. 2 K. Chodynickio paskaita apie Vilniaus pradžią.
Registruojami piliakalniai, ežerai ir versmės // Lietuvos aidas. –1934, gruod. 27, p. 6 Alytaus apskritis.
Regulacja placu Katedralnego // Kurjer Wileński. – 1940, geg. 21 Vilniaus Žemutinė pilis.
Reikalas B., Tiškus G., Pauliukas J. Išsaugokime Klaipėdos praeities knygą // Kultūros barai. – 1968, Nr. 2, p. 67 Apie Klaipėdos senamiestį, jo archeologinius tyrinėjimus.
Reikėtų tokią vietą apsaugoti // Lietuva. – 1926, spal. 27, p. 5 Pašušvio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Reikia pasistengti, kad nedingtų nei viena mūsų praeities liekana // Ūkininko patarėjas. – 1939, Nr. 12, p. 13
Reisonas J. Senovės lietuvių tradicijos arba Sandariškių ąžuolas // Karys. – 1931, Nr. 1, p. 14 Sandariškių (Biržų raj.) pilkapiai (?).
Reizgys A. Kunigaikštis Dovilanas // Vakarai (Klaipėda). – 1938, spal. 7, p. 4 Dovilų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Rek A. Uwagi morfologii ceramiki kultury sudowskiej na przykładzie materiałow z objiektów 39, 40 oraz wybranego materiału ze skupiska 70 ze stanowiska 1a w Osinkach, woj Suwalskie // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 195-212
Rek J. Ceramika z chaty (obiekt 14) na stanowisku 2 w Osinkach w woj. Suwalskim // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 319-337
Rekašius J. Seniausias vardas – Panemunė // Kultūros barai. – 1977, Nr. 6, p. 41 Panemunės-Gelgaudų (Jurbarko raj.) pilis.
Rėklaitis P. Gotikos architektūros rytinė riba ir Lietuva // Aidai (Brooklyn). – 1962, Nr. 5, p. 185-190
Rėklaitis P. Kriavas (Krėva), pilis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 13, p. 88-90
Reklaitis P. Kur buvo Dainava? // Aidai (Brooklyn). – 1969, Nr. 6, p. 276
Rėklaitis P. Lietuvos gotika. Jos chronologija, geografija ir tyrinėtojai // Aidai (Brooklyn). – 1955, Nr. 7, p. 264-266
Rėklaitis P. Lyda, pilis // // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 14, p. 520-522
Rėklaitis P. Medninkai, pilis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 18, p. 101 Medininkų pilis (Vilniaus raj.).
Rėklaitis P. Moksliniai darbai apie viduramžių mūro architektūrą Lietuvoje //Aidai (Brooklyn). – 1959, Nr. 5, p. 207-209
Reklaitis P. Netobula paroda // Europos lietuvis (London). – 1987, gruod. 9 Apie Lenkijos muziejininkų Braunšveige surengtą parodą “Baltai – šiauriniai slavų kaimynai”.
Rėklaitis P. The problem of eastern borders of gothic architecture // Lithuanus (Brooklyn). – 1964, Nr. 2, p. 33-49
Rėklaitis P. Trakai. Pusiasalio pilis. Vytauto pilis Galvės ežero saloje // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 31, p. 380-384
Rėklaitis P. Vilniaus pilys // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 34, p. 176-178
Rėkus V. Svarus patvirtinimas // Aušra (Punskas). – 1994, Nr. 6/7, p. 51-52. – Tas pat: Pasaulio lietuvis (Chicago). – 1994, Nr. 8/9, p. 53-54 Lietuvos archeologijos paroda Varšuvoje
Remecas E. Ar būta Lietuvoje vikingų palikuonių. Švedijos pinigų sistema ir jos monetos Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje // Diena. – 1996, birž. 24, p. 6 Vilniaus pilys
Remecas E. Kartais nauja prigyja ilgam // Diena. – 1996, gruod. 30, p. 6 Prūsijos monetų radiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje.
Remecas E. Mošos (Naujasodų) gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 89-190 Moša (Naujasodai, Trakų raj.).
Remecas E. Pinigų klajonės. Rusijos piniginė sistema ir jos monetos Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje // Diena. – 1996, birž. 10, 17 Vilniaus pilys
Remecas E. Religiniai medalikėliai rasti Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje // Kultūros paminklai. – 1988, kn. 5, p. 28-33 Vilniaus pilys
Remecas E. Vilniaus Žemutinės pilies monetų lobiai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 366-368 Vilniaus pilys
Remecas E. Vilniaus Žemutinės pilies monetų lobiai // Voruta. – 1996, Nr. 9, p. 6-7 Vilniaus pilys
Remeika J. Apuolės piliakalnio butovė // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 50, p. 1091-1093 Apuolė (Skuodo raj.).
Remeika J. Apuolės piliakalnio tyrinėjimai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1932, liep. 27 Apuolė (Skuodo raj.).
Remeika J. Baltų audringa būklė būtovei brėkštant // Aidai (Brooklyn). – 1958, Nr. 4, p. 157-161
Remeika J. Dėl Mažosios Lietuvos lietuvių kaip gyventojų senumo // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 21, p. 495-496 Padavimai apie Aukštumalų (Šilutės raj.) ir kitus piliakalnius.
Remeika J. Eketės piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1938, lapkr. 26, p. 6 Eketė (Klaipėdos raj.).
Remeika J. Ką kalneliai pasakoja. Padavimai iš Klaipėdos krašto piliakalnių praeities – K., 1990. – 93 p. – Perspausdintas 1938 m. knyga kartu su to paties autoriaus “Lietuvos praeities vaizdais”
Remeika J. Ką kalneliai pasakoja. Padavimai iš Klaipėdos krašto piliakalnių praeities. – Klaipėda, 1938. – 93 p. – Tas pat Vilniuje, 1990 m. Rec.: Braziulis A. // Trimitas. – 1938, Nr. 43, p. 1049 A.M. // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 12, p. 673-674 A.M-is. // Ateitis. – 1940, Nr. 7, p. 447-448. Čižūnas V. / Č-nas V. // Mokykla ir gyvenimas. – 1938, Nr. 12, p. 429. Draugija. – 1939, Nr. 1, p. 72-73. Duobinis K. // Tautos mokykla. – 1938, Nr. 22. Klaipėdos krašto padavimai // Lietuvos keleivis. – 1938, birž. 12, p. 3. Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 51, p. 19. Serevičius B. / B.S. // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 50, p. 972. Vakarai (Klaipėda). – 1938, spal. 29, p. 6.
Remeika J. Ką padavimai sako dėl Klaipėdos krašto lietuvių gyventojų ir Ordino // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, bal. 27, p. 5 Aukštumalų (Šilutės raj.) piliakalnis.
Remeika J. Kai dar amžina ugnis ruseno. – V., 1990. – 178 p. – Perspausdintas 1940 m., Kauno leidinys
Remeika J. Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai. – K. 1940. – 178 p. – Tas pat Vilniuje, 1990 m
Remeika J. Lietuvos praeities vaizdai. – K., 1939. – 147 p. – Tas pat Vilniuje, 1990 m Rec.: K.P. // Karys – 1940, Nr. 2, p. 60. – Tas pat: Kardas – 1940, Nr. 6, p. 151. Mažiulis A. // Naujoji romuva. – 1940, Nr. 10, p. 219-220. Remeika J. Dėl A. Mažiulio recenzijos // Naujoji romuva. – 1940, Nr. 14, p. 287-288. P. 7-38 – Klaipėdos krašto archeologija; p. 39-46 – apie Apuolę.
Remeika J. Lietuvos praeities vaizdai. – K., 1990. – 147 p. – Perspausdintas 1939 m. Kauno leidimas kartu su to paties autoriaus knyga “Ką kalneliai pasakoja”
Remeika J. Milžinai // Mokslo dienos. – 1940, Nr. 2, p. 76-82
Remeika J. Pagrindiniai istorijos bruožai iš Klaipėdos krašto santykiavimo su Vokiečių ordenu. Kokios tautos čia gyveno? / (D-ro Remeikos paskaitos santrauka) // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1928, lapkr. 9
Remeika J. Priešistoriniais laikais Klaipėdos kraštas turėjo nuostabią lietuvišką kultūrą // Kaimynas (Klaipėda). – 1934, Nr. 46. – Aut. nenurodytas
Remeika J. Rambyno padavimų vainikas // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 5/6, p. 281-286. – J. Remeikos knygos “Ką kalneliai pasakoja” (K., 1938) Rambynas
Remeika J. Skalvės piliakalnis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1939, saus. 18, p. 6 Nemuno kair. krante.
Remeika J. Vorpilio padavimai // Vakarai (Klaipėda). – 1938, gruod. 31, p. 4 Vorpilis buvęs prieš Tilžę, kitoje Nemuno pusėje.
Remeika J. Žvilgsnis į Klaipėdos krašto priešistorinius laikus // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 205/206, p. 903-904
Remeika J. Žvilgsnis į Klaipėdos krašto proistorijos senovę // Vakarai (Klaipėda). – 1938, bal. 25-30
Remeika P. Punia // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 19, p. 460 Piliakalnis.
Remeikis T. Prof. dr. Jonas Puzinas, 1905-1978 // Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 23-26. (Anglų k.)
Renava. Naikina senovės senkapius ir istorines vietas // Rytas. – 1934, lapkr. 7, p. 6 Skėrių (Mažeikių raj.) kapinynas.
Renava. Rado papuoštus griaučius // Rytas. – 1934, lapkr. 6, p. 6 Skėrių (Mažeikių raj.) kapinynas.
Rengiamas atidaryti Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius // Lietuvos aidas. – 1937, bal. 25 (Nr. 182), p. 4. – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1937, bal. 27, p. 11
Repininkas I., Kinderis I. Kauno pilyje – muziejus // Literatūra ir menas. – 1964, Nr. 39, p. 8
Respublikos prezidentas Apuolėje / Al. Bani. // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 2, p. 3. Apuolė (Skuodo raj.).
Respublikos Prezidentas p. A. Smetona Apuolėje / Alb. V. // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 1, p. 6. Apuolė (Skuodo raj.).
Restauruojama Biržų pilis // Švyturys. – 1956, Nr. 6, p. 9
Reta dovana muziejui // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1932, Nr. 51, p. 2 Berčiūnų (Panevėžio raj.) pilkapių segė Panevėžio muziejuje.
Reta monetų kolekcija // Rytas. – 1925, birž. 7, p. 3 J. Vilčinskio, Kaunas.
Reta seniena // Lietuvos aidas. – 1932, vas. 20, p. 9; – Tas pat: Žemaitis (Telšiai). – 1932, Nr. 6, p. 5 Paventės (Mažeikių raj.) pilkapių antkaklė.
Retas ir brangus radinys // Lietuvos aidas. – 1928, liep. 4, p. 4 Molainių (Panevėžio raj.) monetų lobis.
Retas radinys // Komjaunimo tiesa. – 1958, vas. 15 Biržulio (Telšių raj.) ež. rasta skobtinė valtis.
Retas radinys // Lietuvos aidas. – 1931, saus. 9, p. 7 Latveliuose (Biržų raj.) rasti tauro ragai.
Retas radinys Prienuose // XX amžius. – 1938, rugpj. 4, p. 10 Nemune, ties Prienais, rastas mamuto dantis, elnio ragai.
Retas senovės liekanų radinys // Lietuvos žinios. – 1933, liep. 3, p. 4 Luksnėnų (Alytaus raj.) kapinynas.
Retas senoviškų pinigų radinys / S.T.-kas. // Mūsų rytojus. – 1935, bal. 19, p. 5. Algimantų (Raseinių raj.) lobis.
Reti ir brangūs senovės atminimai // Tėvynės sargas. – 1926, Nr. 24, p. 202-204 Žagarės (Joniškio raj.) Žvelgaičio kalnas.
Retos dovanos muziejui // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1933, Nr. 22, p. 2. Dembavos (prie Panevėžio) raginis kirvis, kiti radiniai; numizmatikos kolekcija iš Panevėžio mergaičių gimnazijos.
Retos iškasenos // Lietuvos aidas. – 1935, birž. 19, p. 8 Ringių (Tauragės raj.) kapinynas.
Rėza V. Padavimai apie “Šventkalnį” // Vakarai (Klaipėda). – 1938, rugs. 30, p. 4 Svencelė (Klaipėdos raj.).
Ribokas D. Dešimtasis Ruklių kapinyno tyrinėjimų sezonas // Gimtinė. – 1998, Nr. 10, p. 3
Ribokas D. Ką pasakoja senkapis // Indraja (Utena). – 1989, rugpjūtis-rugsėjis, p. 3 Apie Ruklių (Utenos raj.) kapinyną.
Ribokas D. Kaniūkų pilkapių vietos tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 60-61 Utenos raj.
Ribokas D. Nauji atradimai Ruklių senkapyje (Utenos raj.) // Utenos žinios. – 1993, rugs. 17
Ribokas D. Nauji atradimai Ruklių senkapyje // Gimtinė. – 1995, Nr. 7, p. 3 Ruklių (Utenos raj.) kapinynas.
Ribokas D. Nauji atradimai Ruklių senkapyje // Utenos krašto žinios. – 1994, spal. 22
Ribokas D. Ruklių milžinkapis // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 162
Ribokas D. Ruklių senkapio monetos // Utenis (Utena). – 1991, geg. 2
Ribokas D. Ruklių senkapio tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 83-85 Utenos raj.
Ribokas D. Ruklių senkapio tyrinėjimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 175-176 Rukliai (Utenos raj.).
Ribokas D. Ruklių senkapio tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 147-149 Utenos raj.
Ribokas D. Ruklių senkapių tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 173-174 Utenos raj.
Ribokas D. Tauragnų lobis // Kraštotyra. – V., 1990. – Kn. 24, p. 55-56
Ribokas D. Tyrinėjimai Ruklių senkapiuose 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 238-239.
Ribokas D. Tyrinėjimai Ruklių senkapyje // Utenis. – 1995, rugpj. 31, p. 4
Ribokas D., Beresnevičius G. Kuktiškių amuletas // Lenino keliu (Utena). – 1987, liep. 4, p. 4
Ribokas D., Zabiela G. Černaučyznos radiniai // Kultūros paminklai. – 1994, t. 1, p. 24-31 Anykščių raj.
Richthofen B. Das genauere Alter der jüngsteizeitlichen Bernsteinschnizereien von Schwarzort auf der Kurischen Nehrung // Prussia (Königsberg). – 1939, t. 33. p. 256-262 Apie Juodkrantės gintarinius dirbinius.
Richthofen B. Die Deutung der jungsteinzeitlichen Bernsteinschnizereien vom Schwarzorter Stil // Altpreussen (Königsberg). – 1935, sąs. 1, p. 3-15 Juodkrantė.
Richthofen B. Die Volkergeschichte der Vorzeit Ostdeutschlands und seiner Nachbarstaaten // Historische Zeitschrift (München, Berlin). – 1935, t. 154, sąs. 3, p. 451-475
Rickevičiūtė K. Archeologų vasara // Kauno tiesa. – 1980, rugpj. 28 Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinynas.
Rickevičiūtė K. Ekspedicijos radiniai // Kauno tiesa. – 1984, rugpj. 26, p. 8 Šulaičių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Rickevičiūtė K. Generolą Vladą Nagevičių prisimenant // Švyturys (Kretinga). – 1995, rugs. 13, p. 2; rugs. 20, p. 1, 2 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Rickevičiūtė K. Generolas Vladas Nagevičius vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų, Karo muziejaus steigėjas, tautinių tradicijų puoselėtojas, archeologas (1881.06.17 – 1954.09.15) // Kauno diena. – 1995, rugs. 6, p. 17 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Rickevičiūtė K. Kalba bočių praeitis // Kauno tiesa. – 1981, spal. 25, p. 8 Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinynas.
Rickevičiūtė K. Kapinynas – pagonybės reliktas // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1985, spal. 5 Šulaičių kapinynas.
Rickevičiūtė K. Karmėlavos (Kauno raj.) senkapio tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 142-144
Rickevičiūtė K. Karmėlavos (Kauno raj.) senkapio tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 206-210
Rickevičiūtė K. Karmėlavos kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1994, t. 11, p. 73-103
Rickevičiūtė K. Kazė Gabriūnaitė // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 19. Ilgametė Karo muziejaus Kaune archeologijos skyriaus vedėja (1916.V.20 – 1990.VII.24.).
Rickevičiūtė K. Kulautuvos (Kauno raj.) kapinyno tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 114-117
Rickevičiūtė K. Lazdininkų plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 86-88 Kretingos raj.
Rickevičiūtė K. Lietuviškas ilgasis iš Žeimių // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 369 Jonavos raj.
Rickevičiūtė K. Liucija Murnikaitė (1951-1994) / Kristina // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 17
Rickevičiūtė K. Liucija Murnikaitė (1951-1994) // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 443-444 Kauno karo muziejaus archeologijos skyriaus bendradarbė.
Rickevičiūtė K. Pernaravos kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 83-85 Kėdainių raj.
Rickevičiūtė K. Pernaravos kapinyno tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 86-89 Kėdainių raj.
Rickevičiūtė K. Petrui Tarasenkai – 100 // Kauno diena. – 1993, saus. 6 (Nr. 2), p. 10 Petro Tarasenkos gimimo 100-osios metinės
Rickevičiūtė K. Retos segės iš Lazdininkų (Kretingos raj.) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 33-34
Rickevičiūtė K. Segės iš Lazdininkų // Muziejai ir paminklai. – 1984, sąs. 6, p. 45-48 Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinynas.
Rickevičiūtė K. Skandinaviškas radinys Šulaičių kapinyne // Kraštotyra. – V., 1988. – Kn. 22, p. 43-44 Kėdainių raj.
Rickevičiūtė K. Šulaičių kaimo kapinynas // Sveika buitis (Krakės). – 1984, Nr. 6 Kėdainių raj.
Rickevičiūtė K. Šulaičių plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 88-90 Kėdainių raj.
Rickevičiūtė K. Šulaičių plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 95-97 Kėdainių raj.
Rickevičiūtė K. Užmirštojo kapinyno radiniai // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1988, lapkr. 1 Pernaravos kapinynas.
Rickevičiūtė K. Vlado Nagevičiaus asmenybė (skiriama gimimo 110-osioms metinėms) // Kauno laikas. – 1991, birž. 13, 14 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Rieckhoff S., Tautavičius A. Von der Bronzezeit bis Mittelalter ///Archäologische Schätze aus Litauen: Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. – Duisburg, 1992. – P. 21-70
Riekstinš H. Kur priekš 11 gadu šimtmecu ar zviedru vikingiem cinijas kurši // Brīva zeme (Rīga). – 1931, rugpj. 19, p. 9
Riekstinš H. Pētijumi kuršu ungus kapu lauka pie Apules // Brīva zeme (Rīga). – 1931, rugs. 14, p. 7
Riemann E. Gaerte Wilhelm Otto. 1890-1958 // Altpreussische Biographie. – Marburg/L., 1975. – T. 3, p. 913-914
Rietavas / Kultūrinaitis // Klaipėdos žinios. – 1925, birž. 11; Ūkininkas. – 1925, Nr. 25, p. 19 Piaulėje (Plungės raj., buv. Rietavo v.) randamos monetos.
Rietavas. Apleistas piliakalnis / P.D. // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1928, Nr. 14, p. 6. Skroblis (Plungės raj.).
Rietavas. Surasti nežinomi milžinkapiai // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 9 (Nr. 303), p. 9 Spraudis (Plungės raj.).
Rimantas J. Puntuko tragedija // Ateitis. – 1943, rugs. 25, p. 3-4 Dėl Puntuko akmens panaudojimo S. Dariaus ir S. Girėno įamžinimui.
Rimantienė R. 1968-1977 metų akmens amžiaus ir ankstyvojo metalo laikotarpių paminklų tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 4-8
Rimantienė R. Akmens amžiaus gyvenvietė šalia Šakių lankos // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 11-12 Varėnos raj.
Rimantienė R. Akmens amžiaus gyvenvietė šalia Šakių lankos // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 16-17 Varėnos raj.
Rimantienė R. Akmens amžiaus gyvenvietė Šarnelėje // Kibirkštis (Plungė). – 1974, birž. 4
Rimantienė R. Akmens amžiaus Lietuvos gyventojų pasaulėžiūra // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 5, p. 12-13
Rimantienė R. Akmens amžiaus paminklai // Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – V., 1974. – T. 1: Akmens ir žalvario amžiaus paminklai. – p. 5-83, 229-231, 239-241, 1-10 žml
Rimantienė R. Akmens amžiaus papuošalai // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 5, p. 17-19
Rimantienė R. Akmens amžiaus tikėjimai Lietuvoje // Senieji tikėjimai naujausių tyrinėjimų šviesoje. – V., 1977. – P. 5-16
Rimantienė R. Akmens amžius // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 32-33. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Akmens amžius Lietuvoje – 2-as papild. leid. – V., 1996. – 343 p. – Pirmasis leidimas 1984 m
Rimantienė R. Akmens amžius Lietuvoje. – V., 1984. – 343 p Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). –1986, sąs. 14, p. 186-196. Rimantienė R. Pasakojimas apie akmens amžių // Naujos knygos. – 1984, Nr. 1, p. 20. Rec.: Česnys G., Butrimas A. Paminklas seniausiems Lietuvos gyventojams // Literatūra ir menas. – 1986, Nr. 23, p. 6. Michelbertas M. // LIM, 1985 metai. – V., 1986. – P. 116-118.
Rimantienė R. Akmens amžius; Auka; Baltai; Būstas; Drąseikių mezolito ir neolito gyvenvietės; Dubičių piliakalniai, stovyklavietės; Eigulių stovyklavietės; Gintaro dirbiniai; Grandukas; Gremžtukas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 30, 130, 178-179, 312-313, 452, 462, 490, 621-622, 650, 655
Rimantienė R. Akmens amžius; Baltai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1976. – T. 1, p. 108, 598-599. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Akmens ir žalvario amžiaus paminklai // Kauno marios. – V., 1981. – P. 12-28
Rimantienė R. Alkas vėl išvydo saulę // Gimtasis kraštas. – 1969, Nr. 39, p. 2-3 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Rimantienė R. Ankstyvojo geležies amžiaus Lapainios puodžiai / R. Jablonskytė-Rimantienė // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1961, t. 3, p. 3-15, 335 Lapainia (Kaišiadorių raj.).
Rimantienė R. Ankstyvojo neolito stovykla Ežerynų kaime (Alytaus raj., Raitininkų apyl.) / R. Jablonskytė-Rimantienė // MADA. – 1969, t. 2, p. 101-109
Rimantienė R. Archeological findings in Šventoji // Natural environment, man and cultural history on the coastal areas of Lithuania: Excursion Quide book. – V., 1995. – P. 21-23
Rimantienė R. Archeologija – kantriųjų mokslas / Kalbėjosi L. Drabutaitė // Respublika. – 1995, spal. 24, p. 16.
Rimantienė R. Archeologija // Lietuvos istorijos paminklai. Iš Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus rinkinių. – V., 1990. – [3 p., 92 nuotr.]. – Lygiagr. tekstas anglų k
Rimantienė R. Archeologiniai paminklai // Dubičiai. – V., 1989. – P. 21-37
Rimantienė R. Archeologiniai pelkių radiniai (metodiniai nurodymai). – V., 1966. – 10 p
Rimantienė R. Ariau, ariau, ariau... // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 3, p. 22-23 Šventosios neolito gyvenvietė.
Rimantienė R. Atradimai Šventosios pelkėse // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 11, p. 16-20. – Tas pat: Švyturys (Kretinga). – 1967, gruod. 19 Šventosios (Palanga) gyvenvietė
Rimantienė R. Atradumi Sventājos purvos // Zinātne un tehnika (Rīga). – 1969, Nr. 11, p. 26-29. – Tas pats žurnalas ir rusų k Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Rimantienė R. Baltiškojo ornamento beieškant // Jaunimo gretos. – 1991, Nr. 1, p. 6 Apie parodą Vilniuje, ornamento reikšmes.
Rimantienė R. Baltų kilmės problema // Mokslas ir gyvenimas. – 1977, Nr. 10, p. 16-19
Rimantienė R. Der Aalstecher von Šventoji 4B in Litauen // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 8-11
Rimantienė R. Der Anteil mesolitischer Typenformen an den Fundkomplexen der neolitischen Neman-Kultur // Veröffentlichungen des Museums für Ur- und Frühgeschichte (Potsdam). – 1980, t. 14/15, p. 177-182
Rimantienė R. Die etnokulturelle Lage in Litauen in der Spätaltsteinzeit // Actes du VII-e Congress international des sciences Prehistoriques et Protohistoriques. – Prague, 1970. – T. 2, p. 337-339
Rimantienė R. Die Haffküstenkultur in Litauen // Die kontinentaleuropäischen Gruppen der Kultur mit Schnurkeramik: Schnurkeramiksymposium, 1990 // Praehistorica (Praha). – 1992, t. 19, p. 301-305
Rimantienė R. Die Herkunft der mezolithischen Industrie in dem Bereiche des Neman (Nemunas) – Flussbassins // The Mesolithic in Europe. – Warszawa, 1973. – P. 485-502
Rimantienė R. Die Steinzeit in Litauen // Bericht der Römisch-germanischen Kommission (Mainz am Rein). – 1994, t. 75, p. 23-146, 52 lent
Rimantienė R. Draustinio archeologiniai paminklai // Ignalinos kraštas. – V., 1966. – P. 16-21 Limino ir Ginučių piliakalniai, Palūšės pilkapiai.
Rimantienė R. Eiti skirtu keliu // Šeiminkė. – 1996, spal. 24, p. 1, 5 Apie M. Gimbutienę.
Rimantienė R. Gimbutienė Marija // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 4, p. 91. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Gyvenimas baltų studijoms // “Tėviškės” draugijos kalendorius, 89. – V., 1988. – P. 153-155 Apie M. Gimbutienę.
Rimantienė R. Grūdos ežero 3-oji gyvenvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 40-41 Akmens amžiaus gyvenvietė Ašašninkų (Varėnos raj.) kaime.
Rimantienė R. Investigations at the Šventoji Find Site 4 1986-1995 // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 215-222
Rimantienė R. Investigations of the Šventoji find site in 1986-1995 // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: šiandiena ir perspektyvos: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 11
Rimantienė R. Ištikimybė akmens amžiui / Kalbėjosi G. Zemlickas // Mokslo Lietuva. – 1998, Nr. 4-7.
Rimantienė R. Juodkrantė (str. d.); Kašėtų stovyklavietės; Kulikauskienė-Volkaitė, Regina; Maglemozės kultūra; Margių gyvenvietės // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 147-148, 233, 424, 675, 692-693
Rimantienė R. Juodkrantė // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 241. – Aut. nenurodytas
Rimantienė R. Kai kurie Lietuvos paleolito klausimai // MADA. – 1964, t. 1, p. 35-51
Rimantienė R. Kai Lietuvoje ruonius medžiojo // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 6, p. 34-35
Rimantienė R. Keramikos radiniams – 4000 metų / Kalbėjosi P. Martinkus // Tarybinė Klaipėda. – 1975, liep. 30 Nidos gyvenvietė Kuršių nerijoje.
Rimantienė R. Kraštotyrininkų archeologų laukia darbai // Kraštotyra. – V., 1963. – P. 127-130
Rimantienė R. Kulikauskienė, Volkaitė, Regina // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1980. – T. 6, p. 240. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Lietuva iki Kristaus. – V., 1995. – 199 p. Rec.: Loze I. // Latvijas vestures instituta zurnals (Riga). – 1995, Nr. 4, p. 191-192.
Rimantienė R. Lietuvos akmens amžiaus šukinė puodų ornamentika ir finougrų klausimas // LIM, 1972 metai. – V., 1973. – P. 5-26
Rimantienė R. Lietuvos praeities tyrinėtojas // Kauno tiesa. – 1958, kovo 26 P. Tarasenka.
Rimantienė R. Lynupio akmens amžiaus stovykla ir gyvenvietė // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 98-111 Lyno (Varėnos raj.) ež.
Rimantienė R. Maglemozinė ankstyvojo mezolito stovykla Maksimonyse IV (Varėnos raj., Merkinės apyl.) / R. Jablonskytė-Rimantienė // MADA. – 1966, t. 3, p. 43-54
Rimantienė R. Maksimonių akmens amžiaus stovykla // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Bandomieji lankai. – V., 1982. – P. 27
Rimantienė R. Margių I gyvenvietė // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 12-15 Varėnos raj.
Rimantienė R. Marija Alseikaitė-Gimbutienė // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 259-261 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Rimantienė R. Mergežerio 13A ankstyvojo žalvario amžiaus gyvenvietė // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 111-118 Varėnos raj.
Rimantienė R. Mezolitas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 7, p. 462. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Mezolitas; Narvos kultūra; Nemuno kultūra; Neolitas; Netiesų stovyklavietės ir gyvenvietė; Nidos neolito gyvenvietė; Paleolitas; Pamarių kultūra; Paštuvos stovyklavietė ir alkvietė; Puvočių stovyklavietės; Radikių stovyklavietė ir kapinynas; Rėžtukas; Rudnios stovyklavietės; Samantonių stovyklavietės // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – 1987. – T. 3, p. 65-181, 198, 201, 209, 213, 281, 286, 323, 478, 482, 542, 579, 619
Rimantienė R. Miko Balčiaus padermei 5000 metų // Švyturys. – 1967, Nr. 22, p. 9-10 Šventosios (Palanga) gyvenvietė
Rimantienė R. Mūsų viešnia // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 7, p. 18 Apie M. Gimbutienę.
Rimantienė R. Narvos kultūra; Nemuno kultūra; Neolitas; Pamarių kultūra // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 8, p. 96, 140, 147, 431-432. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Nemuno žemupio (tarp Kauno ir Veliuonos) vėlyvojo neolito paminklai // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 80-98 Vilkijos, Klangių (Veliuonos apyl.), Šilelio (Raudondvario apyl.), Veršvų (Kaunas) ir Linkuvos (Kaunas) gyvenvietės.
Rimantienė R. Neolithic hunter-gathers of Šventoji in Lithuania // Antiquity. – 1992, t. 66, p. 367-376
Rimantienė R. Neolitinė Barzdžio miško gyvenvietė // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 13-14 Varėnos raj.
Rimantienė R. Neolito gyvenvietė Nidoje // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 5-10
Rimantienė R. Neolito gyvenvietės Nidoje tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 77-83
Rimantienė R. Netekome Marijos Gimbutienės // Literatūra ir menas. – 1994, Nr. 7, p. 15
Rimantienė R. Nida – senųjų baltų gyvenvietė // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 11, p. 16-19
Rimantienė R. Nida – senųjų baltų gyvenvietė. – V., 1989. – 211 p. Rec.: Vaskas A. // LIM, 1990 metai.. – V., 1992. – P. 148-156.
Rimantienė R. Nidos akmens amžiaus gyvenvietės tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 16-19
Rimantienė R. On the question of the economic activities of the corded ware people // In memoriam Eduards Šturms 1895.-1995: Scientific conference investigations of Stone and Bonze Ages in Baltic region, Rīga, October 9-11, 1995: Tezės. – Rīga, 1995. – Puslapiai nenumeruoti
Rimantienė R. Paleolitinės titnago dirbtuvės Ežerynų kaime (Alytaus raj., Raitininkų apyl.) / R. Jablonskytė-Rimantienė // MADA. – 1966, t. 2, p. 87-109
Rimantienė R. Pamerkinės stovyklavietė ir senovės gyvenvietė; Dubičių senovės gyvenvietės; Glyno stovyklavietės ir senovės gyvenvietės; Versminio senovės gyvenvietė; Jonionių stovyklavietė ir senovės gyvenvietė; Kaibūčių stovyklavietė; Glyno stovyklavietės; Lavyso senovės gyvenvietė; Maksimonių stovyklavietės ir senovės gyvenvietės; Mančiagirės stovyklavietė; Margių stovyklavietės ir senovės gyvenvietės; Mergežerio senovės gyvenvietė; Merkinės stovyklavietės ir senovės gyvenvietė; Netiesų stovyklavietė ir senovės gyvenvietė; Puvočių stovyklavietė; Ratnyčios senovės gyvenvietė; Lynupio stovyklavietė ir senovės gyvenvietė; Zervynų senovės gyvenvietė [visos Varėnos raj]; Bratoniškių stovyklavietė ir senovės gyvenvietė [Vilniaus raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva – V., 1998. – T. 2, p. 226-227, 230, 231, 232, 233, 236, 250, 252, 272, 275, 285-286, 299, 306
Rimantienė R. Petras Tarasenka // Kraštotyra. – V., 1963. – P. 96-98 Petras Tarasenka.
Rimantienė R. Pirmieji Lietuvos gyventojai (XI-IV tūkstantmetis pr. m.e.). – V., 1972. – 96 p. Autoref.: Rimantienė R. Akmens amžius // Naujos knygos. – 1972, Nr. 1, p. 16-17. Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Referatų rinkinys (V.). – 1974, Nr. 2, p. 123-124. Rec.: Gimbutas M. // American Historical Review (Washington). – 1975, spal., p. 952. Pladis J. Praeitis skaitoma šiandien // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1972, rugpj. 8.
Rimantienė R. Pirmieji Panemunių gyventojai // Panemunių dzūkai. – V., 1970. – P. 7-11, 132-133
Rimantienė R. Pirminės kultūros dailės skyrius // Kauno valstybinis M.K. Čiurlionio vardo dailės muziejus. – V., 1959. – P. 11-19
Rimantienė R. Pirmykščiai būstai Samantonyse / R. Jablonskytė-Rimantienė // Lietuvos TSR architektūros klausimai (K.). – 1960, t. 1, p. 56-65, 319-320 Akmens amžiaus gyvenvietė Ukmergės raj.
Rimantienė R. Pirmykštis Zervynų apgyvendinimas // Zervynos. Kraštotyros bruožai. – V., 1964. – P. 30-44
Rimantienė R. Pratarmė // Lietuvos archeologija. – 1985, t. 4, p. 3-4
Rimantienė R. Pratarmė // Lietuvos archeologija. – V., 1996, t. 14: Vakarų Lietuvos akmens amžiaus paminklai, p. 4
Rimantienė R. Protėvių kelių beieškant // Žemė ir kosmosas. – V., 1970. – P. 38-43
Rimantienė R. Radikių (Kauno raj.) akmens amžiaus stovyklos / R. Jablonskytė-Rimantienė // MADA. – 1965, t. 1, p. 33-45
Rimantienė R. Regina Volkaitė-Kulikauskienė // LIM, 1976 metai. – V., 1977. – P. 166-167
Rimantienė R. Regina Volkaitė-Kulikauskienė // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 524-526 Aštuoniasdešimtmečio proga.
Rimantienė R. Regina Volkaitė-Kulikauskienė // Regina Volkaitė-Kulikauskienė: Literatūros rodyklė (1943-1976). – V., 1976. – P. 3-10 R. Kulikauskienės 60-mečio sukaktis
Rimantienė R. Registruokime senovės paminklus // Tarybinis mokytojas. – 1958, birž. 8
Rimantienė R. Seniausieji Lietuvos gyventojai // Švyturys. – 1968, Nr. 19, p. 10
Rimantienė R. Skulptūra iš Šventosios // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 9, p. 36-39 Šventosios (Palanga) gyvenvietės
Rimantienė R. Stone Age settlement in the coustal area of Lithuania // Lithuanian archaeology: investigations and findings. –V., 1998. – P. 5-6
Rimantienė R. Stone age settlements in the coastal area of Lithuania // Natural environment, man and cultural history on the coastal areas of Lithuania: Excursion Quide book. – V., 1995. – P. 11-13
Rimantienė R. Stovyklos; Strėlė; Svidrų kultūra; Šventosios gyvenvietės; Tarasenka Petras; Titnagas; Virvelinės keramikos kultūra // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 112, 116, 143, 240, 262-263, 323, 578
Rimantienė R. Substantial Remains of Incipient Neolithic agriculture of Šventoji 6 - a Narwa culture sattlement in Lithuania // Tools and Tillage (Copenhaga). – 1995 (1993-1994), t. 7, sąs. 2/3, p. 92-102
Rimantienė R. Sudrausti suįžulėjusius paminklų naikintojus // Tiesa. – 1956, spal. 25 Eigulių (Kaunas) akmens amžiaus gyvenvietė.
Rimantienė R. Šakės – neolito gyvenvietė // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 16-34 Varėnos raj.
Rimantienė R. Šarnelės (Plungės raj.) stovykla // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 7-9
Rimantienė R. Šventoji. – V., 1979. – [Kn.] 1: Narvos kultūros gyvenvietės. – 189 p Autoref.: Byloja Šventosios radiniai // Naujos knygos. – 1979, Nr. 7, p. 18-19. Ref.: Girininkas A. Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1980, Nr. 8, p. 150-154. Rec.: Gurba J. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991 (1989), t. 16, p. 515-517. Šaparauskienė J. Šventoji neolito laikais // Tarybinė Klaipėda. – 1979, rugs. 1.
Rimantienė R. Šventoji. – V., 1980. – [Kn.] 2: Pamarių kultūros gyvenvietės. – 87 p Ref.: Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1981, Nr. 9, p. 171-175. Rec.: Gurba J. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991 (1989), t. 16, p. 517-518.
Rimantienė R. Šventoji; Tarasenka Petras // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. T. 11, p. 39, 102. – Aut. nenurodytas
Rimantienė R. Šventosios 23-iosios stovyklos tyrinėjimai 1970-1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 5-11
Rimantienė R. Šventosios 3-oji stovykla // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 5-7
Rimantienė R. Šventosios 4-oji radimvietė // Lietuvos archeologija. – 1996, t. 14, p. 5-79
Rimantienė R. Šventosios 4-osios gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1 p. 31-34
Rimantienė R. Šventosios 4-osios neolito gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 30-34
Rimantienė R. Šventosios 5-oji radimvietė // Lietuvos archeologija. – 1996, t. 14, p. 80-83
Rimantienė R. Šventosios 6-oji gyvenvietė // Lietuvos archeologija. – 1996, t. 14, p. 83-173
Rimantienė R. Šventosios 6-osios gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 15-17
Rimantienė R. Šventosios 6-osios gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 17-19
Rimantienė R. Šventosios 6-osios ir 4-osios gyvenviečių tyrinėjimai //ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 21-25
Rimantienė R. Šventosios briedžiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 3, p. 15-18
Rimantienė R. Šventosios gyvenviečių tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 20-23
Rimantienė R. Šventosios gyvenvietės IV tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 22-24
Rimantienė R. Šventosios, Kretingos raj., 1967-1969 m. tyrinėtos akmens amžiaus stovyklos // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 5-11 Šventosios (Palanga) gyvenvietės
Rimantienė R. Tarasenka Petras // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 469-470. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Tarptautinė konferencija Dubline // LIM, 1989 metai. – V., 1990. – P. 145-146 Dalyvavo R. Rimantienė, A. Butrimas ir G. Česnys.
Rimantienė R. The East Baltic area in the fourth and the third Millenia B.C. / Vertė M. Gimbutienė // The Journal of Indo-European Studies (Washington). – 1980, Nr. 3, p. 407-417.
Rimantienė R. The First Narva Culture Farmers Lithuania // Harvesting in the Sea, Farming the Forest: The Emergence of Neolithic Societies in the Baltic Region. – Sheffield, 1998. – P. 213-218. – (Sheffield Archaeological Monagraphy; 10) Šventosios gyvenviečių medžiaga.
Rimantienė R. The interrelations between the Finno-ugrians and the population of the Stone Age // Congressus Quintus Internationalis Fenno-Ugristarum, Turku 20-27 VIII 1980. – Turku, 1980. – D. 2, p. 337
Rimantienė R. The Neolithic of the Eastern Baltic // Journal of World Prehistory (New York). – 1992, t. 6, Nr. 1, p. 97-144
Rimantienė R. Topography and stratigraphy of valley camp sites in the Stone and Bronze ages in Lithuania // Prehistoric man, his industry and the environment in the Pleistocene and Holocene. – Moscow, 1973. – D. 2, p. 53
Rimantienė R. Tūbausių kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 183-209, 227-229 Kretingos raj.
Rimantienė R. Turininga archeologų vasara // Tarybinė Klaipėda. – 1976, rugpj. 11 Nidos (Kuršių nerija) akmens amžiaus gyvenvietė.
Rimantienė R. Vėlyvojo mezolito stovykla Lampėdžiuose / R. Jablonskytė-Rimantienė // MADA. – 1963, t. 2, p. 39-53 Rec.: Schild R. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 200-206. – Pranc k.
Rimantienė R. Virvelinės keramikos kultūra; Žalvario amžius // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1984. – T. 12, p. 297, 470-471. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Žaliosios stovyklavietė ir gyvenvietė (Širvintų raj.) // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. T. 1, p. 269-270
Rimantienė R. Žalvario amžius // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 872. – Aut. nenurodyta
Rimantienė R. Žemdirbystės pradžia baltų žemėse // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 21-28
Rimantienė R. Žemės ūkio pradžia Lietuvoje // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 120-126
Rimantienė R. Žemųjų Kaniūkų IV-I tūkstantmečių pr.m.e. stovyklos / R. Jablonskytė-Rimantienė // MADA. – 1963, t. 1, p. 65-90
Rimantienė R. Žodis apie atsakingąją redaktorę // Lietuvos archeologija. – V., 1986, t. 5, p. 138-139 R. Kulikauskienės 70-mečio sukaktis
Rimantienė R., Butrimas A. Die Chronologie der Haffhüstenkultur (HKK) in Litauen // Die Kontinentaleuropäischen Gruppen der Kultur mit Schnurkeramik. Internationales Symposium. – Praha-Stirin, 1.-6. 10. – Praha, 1990. – P. 29-30
Rimantienė R., Butrimas A. Die Chronologie der Haffküsten Kultur (HKK) in Litauen // Internationales Symposium. Die Chronologie der Regionalen Gruppen. – Freiburg, 1991. – P. 70-74
Rimantienė R., Česnys G. Pan-European corded ware horizont (A horizont) and the Pamariu (Baltic Coastal) Culture // The Indo Europeanization of Northern Europe. – Washington, 1996. – P. 48-53. – Journal of Indo-European Studies monograph; Nr. 17
Rimantienė R., Česnys G. The Late Globular Amphora culture and its creator in the East Baltic area from archeological and anthropological points of view // The Journal of Indo-European studies (Washington). – 1990, t. 18, p. 339-358
Rimantienė R., Dvareckas V., Kudaba Č. Apie pajūrio pelkės archeologinių radinių slūgsojimo sąlygas (Kretingos raj.) // Geologija ir geografija (V.). – 1971, t. 8, p. 131-140 Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 74.
Rimantienė R., Urbanavičius V. Pagoniška šventykla Žemaitijoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 2, p. 11-13 Šilalės (Skuodo raj.) dubenuotas akmuo.
Rimantienė Rimute – Šventuojuo // “A mon sakaa” (Palanga). – 1992, Nr. 8, p. 7
Rimdeikienė A. Antroji Lietuvos “legendinė moteris” – profesorė Marija Gimbutienė // Tėviškės žinios (K.). – 1998, vas. 7, p. 5
Rimdeikienė A. Profesorius Adalbertas Becenbergeris // Tėviškės žinios (K.). – 1996, bal. 13, p. 10
Rimdeikienė A. Profesorius Eduardas Volteris // Tėviškės žinios (K.). – 1996, kovo 16, p. 10
Rimka A. Zygmuntas Glogeris (1845-1910) / R. // Lietuvos žinios. – 1910, rugpj. 7 (20), p. 3. Nekrologas.
Rimkienė E. Svečias iš Lenkijos // Komjaunimo tiesa. – 1957, vas. 19 J. Antoniewicziaus lankymasis Lietuvoje.
Rimkūnas A. Argi šitaip saugomi kultūros paminklai? // Tiesa. – 1954, rugpj. 4 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Rimkus A. Senovinių pinigų lobis // Švyturys (Kretinga). – 1962, lapkr. 13 Kunigiškių (Kretingos raj.) lobis.
Rimkus J. Apie vieną piliakalnį // Lietuvos žinios. – 1923, liep. 4, p. 2. Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Rimkus V. Archeologams būtų įdomu // Mūsų gamta. – 1965, Nr. 5, p. 35 Bagdoniškės (Šiaulių raj.) akmuo, kapinynas.
Rimkus V. Archeologiniai akmenys // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1988, liep. 26, 28
Rimkus V. Biržės kalnas // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1969, spal. 4 Kalniškių (Kelmės raj.) piliakalnis.
Rimkus V. Biržės pilė // Bičiulis (Kelmė). – 1992, kovo 28 Kalniškių-Spakainasties piliakalnis.
Rimkus V. Bukantiškės piliakalnis // Bičiulis (Klemė). – 1992, rugpj. 26
Rimkus V. Dar apie Plūsčias // Bičiulis (Kelmė). – 1992, vas. 23 Apie piliakalnį.
Rimkus V. Dvasininką ir pasaulietį prisiminus // Bičiulis (Kelmė). – 1998, kovo 14 Apie J. Žiogą.
Rimkus V. Gineikių Aukuro akmuo // Bičiulis (Kelmė). – 1992, liep. 18
Rimkus V. Įdomūs radiniai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1966, rugpj. 11 Šlapgirio kapinyno tyrinėjimai.
Rimkus V. Kalniškių piliakalnis // Tiesa. – 1992, birž. 19, p. 6 Kalniškiai (Kelmės raj.).
Rimkus V. Kubilių piliakalnis // Bičiulis (Klemė). – 1992, birž. 20
Rimkus V. Kubilių piliakalnis mena karžygę Birutę // Tiesa. – 1993, saus. 7 Kelmės raj.
Rimkus V. Kunigaikščio Vykinto pilis // Bičiulis (Kelmė). – 1992, geg. 6 Papilių piliakalnis.
Rimkus V. Kur gyveno kuršiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1986, gruod. 13 Apie vietovę “Kuršiai”.
Rimkus V. Lobiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1987, kovo 2 Kelmės rajono.
Rimkus V. Mūsų senkapiuose // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1982, geg. 15 Maudžiorų ir Žalakių kapinynai.
Rimkus V. Pilalė // Bičiulis (Kelmė). – 1992, geg. 27 Papilalio piliakalnis.
Rimkus V. Piliukas // Bičiulis (Kelmė). – 1992, geg. 16 Burbaičių piliakalnis.
Rimkus V. Pirmykščių žmonių pėdsakai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1988, rugpj. 6 Akmens amžiaus radiniai rajone.
Rimkus V. Prabočių šventovės // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1970, rugpj. 8
Rimkus V. Rastas nežinomas senkapis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1979, liep. 19 Žalakiai (Užvenčio apyl.).
Rimkus V. Senovės pėdsakai akmenyse // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1969, spal. 11
Rimkus V. Stebuklingasis šaltinėlis // Bičiulis (Klemė). – 1992, kovo 18 Maironiai.
Rimkus V. Šiaulių “Aušros” muziejaus parodos // Gimtinė. – 1994, Nr. 5, p. 3 Minima ir archeologinių papuošalų paroda.
Rimkus V. Žilos praeities liekanos // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1982, spal. 5, p. 3 Užvenčio kapinynas.
Rimkutė D. M. Gimbutienei mirus – spaudos atgarsiai // Respublika. – 1994, geg. 6, p. 19. – Tas pat: Pirmadienis. – 1994, Nr. 18, p. 14; Tiesa. – 1994, geg. 6, p. 8. – Aut. Nenurodyta. – Tekstai netapatūs
Rimkutė D. Metai be Marijos Gimbutienės // Vakarinės naujienos. – 1995, saus. 24, p. 7. – Tas pat: Diena. – 1995, saus. 28, p. 1, 6; Europos lietuvis (London). – 1995, saus. 28, p. 4; Lietuvos aidas. – 1995, vas. 1, p. 17; Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1995, vas. 1, p. 12 M. Gimbutienės mirties metinės
Rimkutė D. Parvežami M. Gimbutienės palaikai / D.R. // Gimtasai kraštas. – 1994, Nr. 18, p. 8-9.
Rimkutė D. Pasaulio kultūros lobyną praturtinusi Lietuvė // Lietuva. – 1995, saus. 31, p. 6 M. Gimbutienės mirties metinės
Rimkutė D. Pasaulio spauda apie lietuvių mokslininkę // Atgimimas. – 1994, geg. 4, p. 14. – Tas pat: Literatūra ir menas. – 1994, geg. 7, p. 3. Parašas: D. R.; Dienovidis. – 1994, Nr. 18, p. 7. – Aut. nenurodyta
Rimkutė D. Prof. dr. M. Gimbutienės palaikai palaidoti Petrašiūnų kapinėse // Dirva (Cleveland). – 1994, Nr. 21, p. 8
Rimša V. Baltų etninės istorijos problemos // Kultūros barai. – 1977, Nr. 6, p. 73-74 Konferencija Rygoje.
Rimša V. Dzūkų kilmė // Pirmasis Dzūkijos kultūros kongresas, Alytus, 1995.06.15-17. – Alytus, 1995. – P. 37-38
Rimša V. Geležies amžiaus baltai ir jų kaimynai // Voruta. – 1993, Nr. 31/32, p. 7
Rimša V. Geografiniai vardai su šaknimi “rud” // Geografijos metraštis. – 1979, t. 17, p. 225-230
Rimša V. Jono Basanavičiaus baltų ir trakų santykių tyrimai // Trimitas. – 1992, Nr. 6, Nr. 7, p. 6-7
Rimša V. Kuktiškių plokštelės įrašas // Utenis. – 1989, rugpj. 3, p. 3. – Tas pat: Rimša V. Senovės baltų kultūra. – 2-as leid. – K., 1995. – P. 72-74
Rimša V. Senovės baltų kultūra. – 2-asis leid., K., 1995. – 191 p. – 3-asis leid. 1996 m Yra Kuktiškių (Utenos raj.) amuleto, Dūkštų (Vilniaus raj.) akmens ir Vilniaus pilies arsenalo radinių įrašų tekstai.
Rimutė Rimantienė – archeologė // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 11, viršelio p. 2
Rimutė Rimantienė – Baltijos Asamblėjos premijos laureatė // Lietuvos aidas. – 1997, spal. 21, p. l R. Rimantienė – Baltijos Asamblėjos premijos laureatė
Rimutė Rimantienė: Bibliografinė rodyklė, 1940-1980 / Sudarė O. Adomonienė ir A. Tautavičius. – V., 1980. – 32 p
Rinkevičius C. Betygalos piliakalnis // Žvaigždė (Ariogala). – 1958, spal. 30 Raseinių raj.
Rinkevičius C. Šventkalnis. Papušynio vietovės // Komunistiniu keliu (Tytuvėnai). – 1958, geg. 28 Jankaičių (Radviliškio raj.) kaimo Šventakalnis ir piliakalnis (buv. Šaukoto dvaro laukuose, prie Pašaltuonės upelio).
Rinkevičius Ch. Palendrių (Kalnųjų) piliakalnis // Stalinietis (Raseiniai). – 1959, spal. 27
Rinkevičius J. Pavojus piliakalniui // Lietuva. – 1925, kovo 24, p. 5 Prie Merkinės piliakalnio statomas vandens malūnas.
Rinkevičius P. Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje / Pr. R. // Lietuvos aidas. – 1930, liep. 4, p. 7.
Rinkevičius P. Dainavos piliakalniai // Rytas. – 1932, rugs. 25, p. 3-4. – Tęsinys iš 1931 m. “Ryto”, išvardinti piliakalniai Nr. 26-46, toliau sąrašas spausdintas. – “Ryte”, 1933 m. spalio 11, p. 4 ir 1934 m. gegužės 25
Rinkevičius P. Dainavos piliakalniai // Rytas. – 1931, rugpj. 27, p. 4-5; 1932, rugs. 25; 1933, spal. 11; 1934, geg. 25 Čia aprašyti 25 piliakalniai, o iš viso išvardyti 81 piliakalniai.
Rinkevičius P. Dainavos piliakalniai // Rytas. – 1933, spal. 11, p. 4. Tęsinys straipsnio spausdinto “Ryte” 1931 ir 1932. Pabaiga – 1934, geg. 25
Rinkevičius P. Dainavos piliakalniai // Rytas. – 1934, geg. 25, p. 6
Rinkevičius P. Kaip bus tvarkomas Gedimino kalnas / Pr. R. // XX amžius. – 1940, birž. 13, p. 8 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Rinkevičius P. Kur gyveno Eglė žalčių karalienė / Pr. R. // XX amžius. – 1939, liep. 6, p. 8. Dievyčio (Šilalės raj.) ež.
Rinkevičius P. Mūsų piliakalniai ir jų apsauga // Rytas. – 1934, rugpj. 10, p. 6
Rinkevičius P. Nauji eksponatai V.D. Kultūros muziejuje / Pr.R. // XX amžius. – 1939, saus. 19, p. 4. Apie 1938 m. J. Puzino tyrinėtus paminklus.
Rinkevičius P. Piliakalniai reikalingi globos // Rytas. – 1934, bal. 30, p. 5
Rinkim senovės daiktus // Mūsų rytojus. – 1933, geg. 27, p. 7
Rinkimai Mokslų akademijoje // Tiesa. – 1972, kovo 23 Minima, kad R. Kulikauskienė išrinkta nare korespondente.
Rinkime senovės liekanas / Jūraitis // Žemaičių balsas (Tauragė). – 1924, rugpj. 20 (Nr. 3), p. 3
Rinpis S. Retas radinys // Tiesa. – 1957, rugpj. 8 Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Riogliškiai / M. Aitvaras // Tautininkų balsas. – 1927, Nr. 27 Kapinynas, Kauno raj.
Riogliškiai / Reporteris // Trimitas. – 1925, Nr. 40, p. 1315 Kapinynas, Kauno raj.
Rybakovas B. Baltų šventyklos prie Dnepro ir Desnos // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 11, p. 27-29
Rybelis A. Kiek metų lietuvių kalbai // Jaunimo gretos. – 1968, Nr. 10, p. 24
Rybelis A. Senoji lietuvių pasaulėžiūra // Lietuvių filosofijos istorijos bruožai. – V., 1978. – P. 18-53
Rykštė V. Gelbėkime mūsų senienas // Lietuvos žinios. – 1932, rugs. 24, p. 4
Ryliškis L. Peršokšnos piliakalnis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1972, gruod. 2 Budrių (Švenčionių raj.) piliakalnis.
Ryszkiewicz A. Dowgird (Daugirdas) Tadeusz // Słownik artystów polskich i obcych w Polsce dzialających: Malarze. Rzeżbarze. Graficy. – Wrocław, 1975. – T. 2, p. 91-92
Rytietiškų inkrustacijų papuošalai Rimaisų kapinyne. Naujas XI-XII a. įdomus kapinynas / M. // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 7 (Nr. 298), p. 3 Rimaisų (Panevėžio raj.) kapinynas.
Rytprūsiai. Prie Darkiemio atrasta seniausia Rytprūsių apgyventa vieta // Vakarai (Klaipėda). – 1936, spal. 9, p. 6 Menturių durpyno tyrinėjimai.
Rytprūsiuose senovėje gyveno ar negyveno lietuviai // Dienos naujienos. – 1933, rugpj. 9, p. 4 Linkūnų (prie Tilžės) kapinyno kasinėjimai.
Rytprūsiuose vėl atrasta įvairių senienų ir kapinynų // Lietuvos aidas. – 1937, bal. 27 (Nr. 185), p. 2
Rytų Lietuva proistorėje // Vilniaus balsas. – 1940, bal. 2, p. 4 Apie J. Puzino paskaitą Vilniuje.
Robas B. XIII amžiaus suvenyrai // Švyturys. – 1962, Nr. 23, p. 19 Bitėnų (Šiaulių raj.) kapinynas.
Roboty na Górze Zamkowej // Goniec codzienny. – 1941, spal. 3, p. 4 Vilniaus pilis.
Roboty na górze Zamkowej // Słowo. – 1933, lapkr. 18, p. 3
Roboty na Górze Zamkowej przed okresu zimowym // Goniec codzienny. – 1941, spal. 16, p. 4 Vilniaus pilis.
Roboty na placu Katedralnym // Słowo. – 1938, geg. 17, p. 7 Vilniaus Žemutinė pilis
Roboty na placu Katedralnym // Słowo. – 1939, rugpj. 16, p. 3 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Roczne posiedzenie Komissji archeologicznej // Kurjer Wileński. – 1860, saus. 15 (Nr. 5), p. 37-38; saus. 19, Nr. 6, p. 47-48.
Rocznik archeologiczny. – Wilno, 1937. – Sąs. 1. – 96 p Rec. J.K. // Z otchłani wieków (Poznań). – 1938, Nr. 11/12, p. 160. Vilniaus universiteto leidinys.
Ročka K. “Tarybų Lietuva Nr. 28” // Savaitės ekranas. – 1979, Nr. 5, p. 2 Apie R. Rimantienei skirtą kino kronikos žurnalą.
Ročkų piliakalnis / J.V-ys. // Lietuvos aidas. – 1935, rugs. 23, p. 10. Ročkų-Turčinų (Šakių raj.) piliakalnis.
Roda A. Vilniaus požemiai // Mūsų Vilnius. – 1932, Nr. 33, p. 689-69 Vilniaus pilis, miestas.
Rogge A. Der preußische Landsberg das älteste Romowe // Altpreusische Monatschrift (Königsberg). – 1877, t. 14, p. 585-592.
Rokiškėnas rado lobį // Diena. – 1938, Nr. 17, p. 5 Varliakalnio (Rokiškio raj.) miško kapuose.
Rokiškio kraštotyros draugijos ir muziejaus veikla // Lietuvos aidas. – 1937, bal. 6 (Nr. 149), p. 6 Minimi Jaros (Anykščių raj.) upės kauliniai radiniai.
Rokiškis. Klebonijos darže rastas senas lobis // Lietuvos aidas. – 1940, birž. 3 (Nr. 257), p. 9
Rokiškis. Moškėnų piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1932, geg. 28, p. 7
Rolska A. Pierwsza stolica Litwy // Czerwony sztandar. – 1978, liep. 27 Apie Kernavę.
Romanovas E. R. Patarimai kaip daryti archajologinės ekskursijos ir kasinėjimai / Vertė S. Brašiškis // Švietimo darbas. – 1920, Nr. 6/7, p. 13-16; Nr. 8/9, p. 35-42.
Romanowicz W. Roboty zimowe na Zamku w Trokach // Prawda Wileńska. – 1941, bal. 8, p. 5 Trakų salos pilis.
Romer H. Zjazd konserwatorów / Hel. Rom. // Kurjer Wileński. – 1925, birž. 13, p. 2-3. Vilniaus ir Trakų pilys.
Römer M. Zasługi Ludwika Krzywickiego wobec nauki litewskiej // Liudwik Krzywicki. Praca zbiorowa, poswięcona jego žyciu i twórczości. – Warszawa, 1938. – P. 145-152
Rossius K. O. Die sogenannte Pfahlbauten Ostpreussens // Prähistorische Zeitschrift (Berlin). – 1933, t. 24, p. 22-95
Rotkirchas (Teobaldas) V. Lietuvių pagonybės bruožai / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 354-355, 536-537 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 356-367. – Versta iš: Теобальд. Литовско-языческие очерки. – Вильна, 1890. – С. 63-67, 73-84.
Rozwaliny Kowienskiego zamku // Przyjaciól ludu (Lwów). – 1839, Nr. 23, 25, 26.
Rožinskas S. Kas vyksta Gedimino kalne ir jo pašlaitėse? / Pokalbį užrašė A. Polis // Statyba ir architektūra. – 1997, Nr. 7/8, p. 28. Vilniaus pilis
Ruble litewskie w Onielewie // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Krakow). – 1911, t. 3, Nr. 5, p. 80. Buv. Anieliavos dvaro (Ukmergės a.) lobis.
Rudamina / Šaulys // Trimitas. – 1924, Nr. 216, p. 27 Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnis.
Rudaminos pilekalnis // Lietuva. – 1921, lapkr. 8, p. 1. Lazdijų raj.
Rudziński C. Grosz “Władislaus Rex Poloniae”. Czy sensacja numizmatyczna? // Filatelista (Warszawa). – 1989, Nr. 10, p. 218-219 Atpasakotas išspausdintas laikr. “Komjaunimo tiesa” (1988, birž. 19) M. Balčiaus ir E. Ivanausko straipsnis.
Rugiaveidė / A.Z. [A. Zinkuvienė ?] // Dienovidis. – 1998, Nr. 1, p. 9 Apie D. Steponavičienę.
Ruikaitė E. Monetų lobiai // Vienybė (Akmenė). – 1986, rugs. 20, p. 3 Apie Šiaulių “Aušros” muziejuje saugomus lobius.
Ruikaitė E. Rastas monetų lobis // Leninietis (Šiauliai). – 1987, saus. 1, p. 7 Akmenės rajone, Kruopių apylinkėje.
Ruiny zamku Giedymina w Lidzie bez opieki // Kurjer Wileński. – 1939, liep. 14, p. 5
Ruiny zamku i kościołu w Dubinkach bedą wydobyte na powierchnię ziemi // Dzień Polski. – 1938, birž. 25, p. 5 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Ruiny Zamku na wyspie w Trokach //Žródła Mocy. – 1929, sąs. 5, p. 137
Ruiny zamku trockiego // Kurjer Wileński. – 1911, gruod. 2 (15). Dėl Trakų pilies konservavimo.
Ruiny zamku w Miednikach Królewskich schroniskiem dla trzody chlewnej // Kurjer Wileński. – 1934, rugs. 24, p. 8 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Ruiny zamku w Trokach // Przyjaciól ludu (Lwów). – 1840, Nr. 33.
Rukas A. Ir piliakalniai prabyla // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1968, lapkr. 23 Apie Petrą Jagminą.
Rukas A. Kriaučiaus akmuo // Šiaulių kraštas. – 1998, lapkr. 17, p. 24 Vileikių (Kelmės raj.) akmuo.
Rukšienienė H. Valstybės kelio pradžia – Kernavė // Lietuvos aidas. – 1997, liep. 5, p. 1, 6
Rūkštelė A. Prof. E. Volteris // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 22, p. 529 75-ųjų sukaktuvių proga.
Rūkštelė A. Senienų paroda Kauno miesto muziejuje // Vairas. – 1934, t. 10 (Nr. 2), p. 250-251
Rumša A. J. Trakai // Mūsų Vytis (Chicago). – 1958, Nr. 4, p. 156-158 Trakų salos pilis.
Rumšaitė B. Radiniams 800 metų // Banga (Klaipėda). – 1978, liep. 22 Klaipėdos rajono archeologiniai paminklai.
Rumšas P. Istorinės vietos Paulaičiuose // Vakarai (Klaipėda). – 1939, vas. 14, p. 4 Paulaičių (Šilutės raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Rumšiškės. Rado senienų // Lietuvos aidas. – 1938, birž. 22 (Nr. 275), p. 7 Pašulių (Kaišiadorių raj.) kapai.
Ruošiamasi tinkamai sutvarkyti Kauno pilį // Lietuvos aidas. – 1938, birž. 11 (Nr. 259), p. 16 Kauno pilies griuvėsiai.
Rūpestingai saugokime senovinius Lietuvos paminklus. Senoviniai paminklai atskleidžia mūsų praeitį. Piliakalnių Lietuvoje yra tris kartus daugiau negu pas latvius ir septynis kart daugiau už estus // Tėviškė (Šiauliai). – 1942, Nr. 20, p. 4 Kultūros paminklų apsauga.
Rūpinasi įsigyti istorines vietas // Ūkininko patarėjas. – 1940, Nr. 9, p. 8 Kernavės (Širvintų raj.) piliakalniai.
Rūpinasi istorinėmis vietomis ir liekanomis // Mūsų rytojus. – 1933, saus. 31, p. 7
Rūpinasi sutvarkyti istorinę vietą // Mūsų rytojus. – 1934, liep. 31, p. 3 Raseinių-Mirklių piliakalnis.
Rūpšys J. Švėkšna, Raseinių pav. / J.R. // Vilniaus žinios. – 1904, gruod. 13 (Nr. 4), p. 4. Korespondencijoje minima, kad A. Pliateris Švėkšnoje su Vilniaus generalgubernatoriumi ir Kauno gubernatoriumi kasinėjo pilį(?!).
Ruseckas P. Archajologijos komisijos kasinėjimai // Lietuva. – 1921, rugs. 4 (Nr. 197); spal. 4 (Nr. 222); spal. 5 (Nr. 223). Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynas.
Ruseckas P. Kauno pilies bokštas // Lietuvos žinios. – 1914, vas. 4 (17); vas. 5 (18); vas. 6 (19).
Ruseckas P. Palangos kurortas // Lietuvos aidas. – 1930, liep. 30, p. 5. Padavimai apie Naglio kalną.
Ruseckas P. Rastasis turtas / P. R. // Trimitas. – 1922, Nr. 4, p. 12. – Tas pat: Lietuvos ūkininkas. – 1922, Nr. 4, p. 5; Nowiny. – 1922, Nr. 3, p. 23. Kavarsko (Anykščių raj.) lobis.
Ruseckas P. Senovės iškasenos // Lietuvos ūkininkas. – 1921, Nr. 37, p. 6. Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynas.
Ruseckas P. Septynios istoriškos vietos // Lietuva. – 1925, lapkr. 13, p. 2-4; lapkr. 14, p. 2-3 Alytaus, Poteronių, Obelytės ir Punios (Alytaus raj.), Merkinės (Varėnos raj.) ir Birštono (Prienų raj.) piliakalniai.
Rusin K. Ślady osadnictwa kultury ceramiki kreskowanej na stanowisku I w Grochach Starych, woj. Białostockie (w oparcin o materiał ceramiczny) // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 87-93
Rūstutis A. Didinga Platelių praeitis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 17, p. 5 Platelių pilis.
Rutkauskas J. Goda apie Vorpilį // Draugas (Šakiai). – 1983, vas. 15, 17, 24 Apie Sudargo piliakalnį.
Rutkauskas J. Maštaičių piliakalnio didybė // Draugas (Šakiai). – 1983, geg. 26
Rutkauskas J. Prakalbina praeitį // Draugas (Šakiai). – 1983, liep. 21 Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.
Rutkauskienė V. Gausūs muziejų lobiai // Tiesa. – 1987, rugpj. 14, p. 4 Numizmatikos rinkiniai Kauno M. K. Čiurlionio muziejuje.
Rutkauskienė V. Labardžių lobis // Rietavo apylinkės. – K., 1992. – P. 172-173 Labardžiai (Šilalės raj.).
Ruzas V. Eustachijus Tiškevičius ir numizmatika: Katalogas. – V., 1990. – 15 p.
Ruzas V. Numizmatika IEM II salės ekspozicijoje (įrengta 1968 m.) // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 6-9
Ruzas V. XVI a.-XX a. pirmosios pusės lituanistiniai medaliai Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejuje. – V., 1988. – 118 p.
Ruzgas V. Gerbkim praeities paminklus // Lietuvos žinios. – 1927, liep. 20, p. 4 Kauno pilis
Ruzgys A. Lietuvos valdovų rūmai // Aušros alėja (Šiauliai). – 1994, liep. 12, 21, 26
Ružancovas A. Iš Kauno pilies praeities (Iš Kauno miesto archyvo) // Savivaldybė. – 1930, Nr. 8, p. 15-18
Ś.p. Michał Brensztejn (2.X.1874-29.III.1938) // Chata rodzinna. – 1938, Nr. 16, p. 3 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Sabaliauskas A. Baltų ir Pabaltijo suomių kalbų santykiai // Lietuvių kalbotyros klausimai (V.). – 1963, t. 6, p. 109-136
Sabaliauskas A. Gedimino kalną ir jo papėdę ištyrus // Statyba ir architektūra. – 1973, Nr. 6, p. 9-11
Sabaliauskas A. Marijos Gimbutienės pagerbimas // Vakarinės naujienos. – 1995, vas. 2, p. 2 M. Gimbutienės mirties metinės
Sabaliauskas A. Senovės kapų kalnai / Radviliškėnas // Viltis. – 1910, birž. 27 (liep. 10), p. 3. Nemunėlio Radviliškio apylinkėse.
Sabaliauskas A., Tautavičius A., Jasas R. Žiemgaliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 5, p. 30-33
Sabaliauskis J. Iš senų kapų žvyrą veža // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 48, p. 7 Liepiškiai (Radviliškio raj.).
Sabalytė E. Senuką artimieji palaidojo Alko alkakalnyje // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 2, p. 15 Alko kaimas (Plungės raj.).
Sadauskaitė I. Archeologiniai kasinėjimai Gedimino kalno papėdėje // Vakarinės naujienos. – 1959, rugs. 13
Sadauskaitė I. Dėl mirusiųjų deginimo papročio // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1961, t. 3, p. 125-131, 342-343
Sadauskaitė I. Dėl Sargėnuose rasto kalavijo ornamentuota gelažte kilmės ir datavimo // MADA. – 1963, t. 1, p. 91-98
Sadauskaitė I. Kairėnų ir Seiliūnų kapinynų radiniai // MADA. – 1959, t. 1, p. 59-70 Kairėnai (Vilnius) ir Seiliūnai (Lazdijų raj.).
Sadauskaitė I. Rusijos archeologų IX suvažiavimas // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 7, p. 14
Sadauskaitė I. XII-XIII amžių pirklio kapas Sargėnuose // MADA. – 1959, t. 2, p. 57-76 Sargėnai (Kaunas).
Sadauskas S. Istorijos mokslui vertingi radiniai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1976, lapkr. 24 Šaukoto kapinynas.
Sadūnas J. Lobis // Švyturys. – 1956, Nr. 18, p. 17 Barteliai (Varėnos raj.).
Sadžius A. Išniekintas piliakalnis // Lietuvos ūkininkas. – 1935, Nr. 11, p. 7 Žinėnai (Jonavos raj.).
Sagan L. Materiały osteologiczne z pilkalń žmudzkich // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1936, t. 14, p. 176-188 Petrešiūnų (Rokiškio raj.) ir kiti piliakalniai.
Sagen aus dem Kreise Heydekrug // Memel Zeitung. – 1924, liep. 5 Padavimai apie Juknaičių alkos kalną ir Aukštumalų piliakalnį (Šilutės raj.).
Sajauskas S. Jogailos vedybinės lietuviškos monetos // Kultūros barai. – 1998, Nr. 5, p. 75-77
Sajauskas S. Lietuvos numizmatika (XII-XV a.) // Mokslas ir Lietuva. – 1992, kn. 1, p. 99-107
Sajauskas S. Lietuvos numizmatikos mokslo raida // IX pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas: Tezės. – V., 1995. – P. 280
Sajauskas S. Nauji Lietuvos numizmatikos atradimai // Kolekcija. – 1998, Nr. 5, p. 42-44. Apie Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnyje rastą monetą.
Sajauskas S. Nežinomas Žygimanto Senojo grašis // Kolekcija. – 1994, Nr. 1, p. 30-31 1535 metų.
Sajauskas S. Romos monetų lobis prie Orijos // Kultūros barai. – 1972, Nr. 1, p. 57 Smalninkai (Marijampolės raj.).
Sajauskas S. Vytauto Didžiojo ženklas // Kultūros barai. – 1990, Nr. 12, p. 56-58
Sajauskas S., Kaubrys D. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika. – V., 1993. – 454 p. Rec.: Michelbertas M. Darbas apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigus // Voruta. – 1993, Nr. 47, p. 1, 5.
Sakalas J. Betygalos piliakalnių paslaptys // Sekmadienis. – 1939, Nr. 20, p. 3
Sakalas J. Čiobiškio ir Žvalgakalnio paslaptys // Sekmadienis. –1938, Nr. 42, p. 6 Čiobiškio (Širvintų raj.) pilkapiai.
Sakalas J. Eržvilko dabartis ir senovė // Sekmadienis. – 1939, Nr. 53, p. 3 Piliakalnis.
Sakalas J. Milžinų pėdsakai Baisogaloj // Sekmadienis. – 1939, Nr. 33, p. 3 Velnio akmuo ir kapinynas Baisogalos apyl. (Radviliškio raj.).
Sakalas J. Romatiškoji Panevėžio senovė // Sekmadienis. – 1938, Nr. 45, p. 6 Panevėžyje buvusios 3 pilys.
Sakalas J. Užkeiktų lobių ir vaiduoklių sodybos // Sekmadienis. – 1940, Nr. 16, p. 5 Gandinga (Plungės raj.).
Sakalas J. Veprių piliakalnio istorija // Sekmadienis. – 1939, Nr. 3, p. 3 Ukmergės raj.
Sakalas J. Žemaičių praeitis Dubysos krantuose // Sekmadienis. – 1939, Nr. 34, p. 3 Tarp Bubių ir Seredžiaus esą 60 piliakalnių!
Sakalas J. Žvilgsnis į Aukštadvario praeitį // Sekmadienis. – 1939, Nr. 22, p. 3 Piliakalnis.
Sakalas J. Žvilgsnis į Simno senovę // Sekmadienis. – 1939, Nr. 7, p. 3 Padavimai apie Giluičių (Alytaus raj.) piliakalnį.
Sakalauskas P. Kriklinių piliakalnis // Mūsų girios. – 1962, Nr. 4, p. 41 Panevėžio raj.
Sakalauskas T. Šeši klausimai nepaprastam restauratoriui // Švyturys. – 1964, Nr. 5, p. 18-19 Pokalbis su V. Urbanavičiumi.
Sakanaitė R. Archeologo paskaita // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1974, spal. 24 V. Urbanavičiaus paskaita apie archeologinius paminklus.
Sakavičius M. Prie piliakalnio seno // Lenino vėliava (Širvintos). – 1976, rugpj. 12 Kernavės piliakalnių tvarkymas.
Sakienė R. Dr. Marija Gimbutienė – sukaktuvininkė // Dirva (Cleveland). – 1991, vas. 28, p. 1, 4 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Sakmė apie Kauno pilį // Dabartis. – 1917, liep. 21.
Sakmė apie Vilkmergę // Tarybinis kelias (Ukmergė). – 1960, kovo 19 Ukmergės įkūrimas.
Saladžius M. Utenos žemės akmenys // Lenino keliu (Utena). – 1968, vas. 29
Salagiris M. Archeologai Kernavėje // Komjaunimo tiesa. – 1982, rugpj. 13, p. 2 Mindaugo sosto piliakalnis.
Salagiris M. Archeologų ekspedicija Janapolėje // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1984, birž. 19 Akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai prie Biržulio (Telšių raj.) ežero.
Salagiris M. Dar vienas archeologijos paminklas // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1981, lapkr. 26 Degučių pilkapiai.
Salagiris M. Palaidotas ne ant Liudiškių piliakalnio // Tėvynės šviesa. – 1990, rugs. 28, p. 7 Liudiškių (Anykščių raj.) piliakalnis.
Salagiris M. Paveisininkai, Rudamina ir... // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1984, rugpj. 21 Piliakalniai (pagal P. Kulikausko knygą “Užnemunės piliakalniai”).
Salagiris M. Pažinkime kraštą, širdžiai mielą // Nauja vaga (Ignalina). – 1990, spal. 30 Apie rajono piliakalnius.
Salagiris M. Piliakalnių sakmės // Komunizmo rytojus (Alytus). – 1984, saus. 17, p. 4 Alytaus rajono piliakalniai (pagal P. Kulikausko knygą “Užnemunės piliakalniai”).
Salagiris M. Užpalių pilis // Lenino keliu (Utena). – 1987, rugs. 26, p. 8
Salakas. Po sudegusiais namais rado senovės kapinyną // Mūsų rytojus. – 1936, rugpj. 25, p. 3
Salatkienė B. Akmens kirvelis ir visa kita // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1975, kovo 13 Jurgaičių (Šiaulių raj.) radiniai.
Salatkienė B. Ar išsaugos Šiauliai archeologijos paminklus? // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 4, p. 32-33 Lieporių (Šiauliai)kapinynas ir gyvenvietė.
Salatkienė B. Archeologai vėl Lieporiuose. Ko ieško: aukso ar sliekų? // Šiaulių kraštas. – 1994, liep. 14, p. 4
Salatkienė B. Archeologija – tai mokslas apie viską // Šiaulių naujienos. – 1995, birž. 21, p. 11
Salatkienė B. Archeologija darže / Kalbėjosi Linas Sabonis // Šiaulių kraštas. – 1994, rugpj. 13, priedas, p. A4 Apie B. Salatkienę.
Salatkienė B. Archeologinė muziejaus diena. Archeologai kasinėja tik tuos paminklus, kuriems gresia sunaikinimas // Šiaulių naujienos. – 1996, kovo 8, 9 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Salatkienė B. Aukštadvario-Gudelių senkapiai (Pakruojo raj.) // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 174-176
Salatkienė B. Balio Tarvydo gyvenimo reikalas // Šiaulių naujienos. – 1997, bal. 24, p. 3, 9
Salatkienė B. Birutės Salatkienės pompėjos ten, kur šėlioja mūsų vaikai / Pokalbį užrašė B. Vaižiulevičienė // Šiaulių naujienos. – 1997, kovo 14, p. 9.
Salatkienė B. Bubių piliakalnio papėdės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 99-101. Bubiai (Šiaulių raj.).
Salatkienė B. Geležies lydymo verslas Lieporių I-oje gyvenvietėje // Kultūros paveldas – 97: Respublikinio seminaro medžiaga (Metalų gavyba, jų sudėtis ir metalinių dirbinių gamyba). – V., 1997. – P. 30-38 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Salatkienė B. Gerbeniškės (Kelmės raj.) akmens su kumeliuko pėda aplinkos žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 300-302
Salatkienė B. Gyvenvietė, nematoma žemės paviršiuje // Šiaulių naujienos. – 1996, liep. 17, p. 3 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Salatkienė B. Jurgaičių piliakalnio gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 59-64 Šiaulių raj.
Salatkienė B. Ką slėpė Kalnelis? // Leninietis (Šiauliai). – 1983, saus. 15 Kalnelio pilkapiai.
Salatkienė B. Kalnelių (Šiaulių raj.) m.e. II-IV a. pilkapiai // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 29-31
Salatkienė B. Kalnelių archeologiniai paminklai // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 137-161. Kapai su akmens vainikais (?), gyvenvietė, Šiaulių raj.
Salatkienė B. Kalnelių pilkapiai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 60-64 Šiaulių raj.
Salatkienė B. Ko ieškojo archeologai prie Kryžių kalno // Laikas (Šiauliai). – 1993, rugpj. 4 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Salatkienė B. Kuo praturtėjo “Aušra” // Kultūros barai. – 1985, Nr. 3, p. 75-76 Gauti Lieporių (Šiauliai) kapinyno radiniai.
Salatkienė B. Kurtuvėnai – piliakalnis, dvaras, miestelis // Kurtuva, Šiauliai. – 1996, Nr. 2, p. 15-22 Piliakalnis, kapinynas, dvarvietė.
Salatkienė B. Kurtuvėnų dvaro (Šiaulių raj.) oficinos archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 204-208
Salatkienė B. Lieporiai: “metalurginis” kasinėjimų sezonas // Šiaulių kraštas. – 1995, saus. 10, p. 10
Salatkienė B. Lieporių (Šiauliai) kapinyno 1990 ir 1991 m. tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 117-122 Lieporių (Šiauliai) kapinynas ir gyvenvietė
Salatkienė B. Lieporių gyvenvietės I tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 47-49 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Salatkienė B. Lieporių gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 60-73 Šiauliuose.
Salatkienė B. Lieporių l-osios gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 90-99. Lieporiai (Šiauliai).
Salatkienė B. Lietuvos archeologijos rinkiniai // “Lietuvos muziejų rinkiniai”: Konferencijos tezės, pranešimai, Rokiškis – 1998. Balandžio 30 – gegužės 1. – Rokiškis, 1998. – P. 4-7
Salatkienė B. Naujienos iš senovės Lieporių, kuriuos negailestingai siaubia vaikai // Šiaulių naujienos. – 1997, rugpj. 2, p. 10 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Salatkienė B. Nematoma užuolaida / Kalbėjosi Nijolė Jurgilienė // Šiaulių naujienos. – 1992, spal. 10, p. 1-3 Lieporių (Šiauliai) kapinynas ir gyvenvietė
Salatkienė B. Nugalėtojų žemėje stovi pergalių paminklai arba archeologinis vidurvasaris Šiaulių mūšio lauke // Šiaulių kraštas. – 1997, rugpj. 14, p. 18
Salatkienė B. Padėka keletui šviesių žmonių // Šiaulių kraštas. – 1997, vas. 27, p. 9, 16 Apie archeologinius radinius, papildžiusius “Aušros” muziejaus rinkinius.
Salatkienė B. Perkasa: Kaimas – protėvių paminklas; Šulinys; Troboje; Ugnis prie Šventupio; Pažinti ir išsaugoti // Šiaulių naujienos. – 1992, rugs. 18, 19, 22, 23 Lieporių (Šiauliai) kapinynas ir gyvenvietė
Salatkienė B. Prieš šimtmečius užgesę žemaičių ugniakurai // Laikas (Šiauliai). – 1995, geg. 20, 24, 27 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietės tyrinėjimai.
Salatkienė B. Senovės Lieporių šventė vyks ekspedicijos zonoje tarp kaimo parduotuvės ir Kviečių gatvės // Šiaulių naujienos. – 1997, rugs. 19 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Salatkienė B. Šiaulių “Aušros” muziejaus archeologiniai tyrinėjimai. – Šiauliai, 1996. – 15 p
Salatkienė B. Šiaulių kraštotyros draugijos archeologiniai tyrinėjimai // Šiaulių kraštotyros draugijai – 70. – Šiauliai, 1997. – P. 12-19
Salatkienė B. Šventė akims ir širdžiai // Šiaulių naujienos. – 1991, gruod. 14, p. 3 Apie parodą “Baltiškojo ornamento beieškant”.
Salatkienė B. The complex of archaeological monuments in Lieporiai 5th – 8th c. AD // 19 Nordishe Arkeolog kongres. – Vejle, 1993. – P. 103-105 Lieporių (Šiauliai) archeologiniai paminklai.
Salatkienė B. Valdomų kapinyno (Šiaulių raj.) 1989 m. tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 89-92
Salatkienė B. Vieno rinkinio likimas // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1979, kovo 15 Apie J. Žiogo archeologinių radinių kolekciją.
Salatkienė B. XIII-XIV amžius po Kristaus // Geroji žinia (Šiauliai). – 1993, rugs. 4, p. 15 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnio gyvenvietė.
Salatkienė B. Žemaičių karių kapai V-VIII a. po Kr. Lieporių kapinyne // Mūsų kraštas. – 1993, Nr. 2(3), p. 21-29
Salatkienė B. Žvalgomieji tyrinėjimai spėjamoje Saulės mūšio vietoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 468-469. Jauniūnai (Joniškio raj.).
Salduvė // Jaunoji karta. – 1932, Nr. 6, p. 113-114 Salduvės piliakalnis (Šiauliai).
Salduvės kalne uždrausta čiuožti slidėmis // Tėviškė (Šiauliai). – 1942, Nr. 6, p. 5 Dėl pasodintų pušaičių išsaugojimo.
Salys A. Atsakymas p. Pakarkliui // Lietuvos žinios. – 1931, gruod. 9, p. 4 Atsiliepimas į “Lietuvos žinių” 1931 m. gruodžio 3 d. publikaciją dėl skalvių ir sūduvių laikymo lietuviais.
Salys A. Baltų tautos // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1934. – T. 2, skilt. 999-1004 Rec.: Pakarklis P. Tendencingas straipsnis Lietuviškojoje enciklopedijoje // Lietuvos aidas. – 1934, birž. 12 ir 13.
Salys A. Dainava // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 4, p. 234-235
Salys A. Die žemaitischen Mundarten. 1. Geschichte žemaitischen Sprachgebiets // Tauta ir žodis (K.). – 1930, kn. 6, p. 173-314; Atsp.: – K., 1930. – 146 p Rec.: Łowmiański H. // Roczniki dziejów gospodarczych i społecznych (Warsawa). – 1932, t. 2, p. 377-382. Mortensen H. // Zeitschrift für slawische Philologie (Heidelberg). – 1933, t. 10, p. 212-214.
Salys A. Nadruva // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1959. – T. 19, p. 469-470
Salys A. Schalauen // Tolkemita-Texte (Dieburg). – 1997, sąs. 52, p. 33-35. – Versta iš: Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1962. – T. 27, p. 536-541
Salys A. Sėliai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1962. – T. 27, p. 221-223.
Salys A. Skalva // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1962. – T. 27, p. 536-541. – Tas pat vok.: Tolkemita-Texte. – Dieburg, 1997, sąs. 52, p. 33-35
Salys A., Balys J. Gabija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. – T. 6, p. 445-446
Samalavičius S. Gedimino aikštė Vilniuje // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai. Informacija. – V., 1989. – P. 30-31 Vilniaus pilis
Samalavičius S. Istorinių šaltinių paieškos // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrimai). – V., 1989. – P. 76-80 Vilniaus pilis
Samalavičius S. Kunigaikščių rūmų gyventojai XVIII amžiuje // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 m. tyrimai). – V., 1991. – P. 77-95
Samalavičius S., Abramauskas S. Naujas XIII a. šaltinis apie baltus / [šaltinį vertė E. Ulčinaitė] // Kultūros barai. – 1984, Nr. 6, p. 62-63.
Samas A. Birutės kalnas // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 7, p. 29 Palangoje.
Samas A. Legendomis apipinta // Vakarinės naujienos. – 1970, saus. 14, p. 3 Vilniaus Žemutinės pilies teritorija.
Samas A. Naglio kalnas // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 4, p. 27 Palangoje.
Samas A. Naglio kalnas // Švyturys (Kretinga). – 1968, geg. 14 Palangoje.
Samas A. Nuo Rudaminos piliakalnio // Gimtinė. – 1993, Nr. 1, p. 3 Rudamina (Lazdijų raj.).
Samas A. Prie Rudaminos piliakalnio // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 12, p. 7 Lazdijų raj.
Samas A. Rudamina // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1971, liep. 20 Piliakalnis.
Samas A. Velnio akmuo // Tarybinė Klaipėda. – 1971, rugpj. 20 Tauralaukis (Klaipėdos raj.).
Samas A., Tautavičius A. Biržulis // Mūsų gamta. – 1965, Nr. 9, p. 10 Biržulio (Telšių raj.) ežero pakrantės archeologiniai paminklai.
Samavičius R. Auditorijoje – kultūros paminklų saugotojai // Vakarinės naujienos. – 1985, liep. 16, p. 2 Minimi paskaitininkai V. Daugudis, R. Rimantienė, V. Urbanavičius.
Samboraitė-Giedraitienė D. Senoviniai baltų rūbai šiandien // Ramuva. – 1990. – P. 5-6
Samsonowicz A. Wiadomości o znaleziskach monet na podstawie doniesień prasowych z lat 1962-1969 // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1970, sąs. 3, p. 184-192 Trakų lobiai.
Samter A. Das Einkomen der Bevölkerung in Ostpreussen // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1873, t. 14, p. 1-6.
Samuolytė V. Kaunas neranda pinigų savo pilies remontui // Veidas. – 1998, Nr. 38, p. 52-54 Kauno pilis ir miestas
Samuolytė V. Prie pat Kauno, prie Vaišvydavos Pakalniškių piliakalnis // Kauno laikas. – 1991, spal. 26, p. 4
Samutis J. Kada pirmą kartą paminėtas lietuvių vardas // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 12, p. 54 Autoriaus nuomone – IX a. pradžioje.
Santoka. Groby powstanców // Słowo. –1926, rugs. 12, p. 2 Rusiškės (Švenčionių raj.) pilkapiai.
Santokių pilies paskutinės dienos / Ant. Č. // Lietuva. – 1924, spal. 21, p. 5. Buv. Santokos dv. (Jonavos raj.) pustomas kapinynas.
Santvaras S. Dr. Marija Gimbutienė ir jos darbai // Dirva (Cleveland, Ohio). – 1989, rugpj. 17, p. 5-6
Sarcevičius S. 1994 m. archeologinių tyrinėjimų, vykdytų prie Vilniaus Žemutinės pilies šiaurinės gynybinės sienos bei senojo Arsenalo kieme, apžvalga // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 166-169 Vilniaus pilys
Sarcevičius S. 1995 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Arsenalo g, Nr. 3 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 262-263 Vilniaus miestas
Sarcevičius S. 1997 metų tyrinėjimai Vilniuje, Kosciuškos gatvėje Nr. 3 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 401-402. Vilniaus miestas
Sarcevičius S. Tyrinėjimai Vilniuje, Trakų gatvėje Nr. 2 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 404-407 Vilniaus miestas
Sarcevičius S. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Biržų pilies vakarinio bastijono parakinės vietoje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 170-171
Sarcevičius S. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Didžiojoje g, Nr. 32, Jėzuitų vienuolyno pagalbiniame pastate // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 221-222 Vilniaus miestas
Sarcevičius S. Žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, Pilies ir Subačiaus gatvėse // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 402-404 Vilniaus miestas
Sarcevičius S. Žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, Tilto gatvėje Nr. 1/2 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 400-401 Vilniaus miestas
Sarcevičius S., Telksnienė E. Vilniaus Žemutinės pilies šiaurinės gynybinės sienos tyrimai // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 30-34 Vilniaus pilys
Sarcevičius S., Vaicekauskas A. Tyrinėjimai Vilniuje, Pranciškonų šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios viduje ir šventoriuje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 352-355 Vilniaus miestas
Sargėnai; Sedovas Valentinas; Siraičių lobis; Stragnų kapinynas; Sudargas; Sudotos pilkapiai; Šalmas; Šarnelės piliakalnis; Šernų kapinynas; Šiurpilio piliakalnis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. – T. 10, p. 35, 72, 183, 367, 429, 456, 457, 527-528, 537, 559, 605
Sasnauskaitė G. Akademikės jubiliejui // Vakarinės naujienos. – 1996, rugs. 17, p. 6 R. Kulikauskienės 80-osios gimimo metinės
Sasnauskas E. Jurgaičių piliakalniui priderama pagarba // Leninietis (Šiauliai). – 1961, bal. 11. – Tas pat: Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1961, bal. 14 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Satkūnaitė S. XVI a. piniginė iš Ruklių senkapio // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 32-37
Satkūnaitė S., Vedrickienė L. Piniginės iš Ruklių senkapio (Utenos raj.) tyrimas ir restauravimas // Lietuvos dailės muziejus: Metraštis. – V., 1998. – Kn. 2, p. 315-319
Saudargas P. Lietuvos archeologijos mokslo pažiba // Tarp knygų. – 1996, Nr. 10, p. 32 R. Kulikauskienės 80-osios gimimo metinės
Saugokime kultūros paminklus // Tiesa. – 1968, geg. 31, p. 1
Saugokime piliakalnius // Lietuvos aidas. – 1937, birž. 14 (Nr. 262), p. 7 Dubuva (?) (Marijampolės a.).
Saugokime praeities liekanas / V. Č-nas. // Trimitas. – 1921, Nr. 19, p. 20-22.
Saugokime savo praeities kultūros radinius // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1927, geg. 2
Saugokime senovinius paminklus // Į laisvę. – 1942, geg. 9, p. 5. – Tas pat: Naujoji Lietuva. – 1942, geg. 12, p. 2; Naujosios Biržų žinios. – 1942, Nr. 10; Panevėžio apygardos balsas. – 1942, Nr. 19; Ūkininko patarėjas. – 1942, Nr. 21, p. 8 Kultūros paminklų apsauga.
Saugokime senuolių kapus // Karys. – 1935, Nr. 11, p. 266 Linkuvos (Pakruojo raj.) kapinynas.
Saugotinieji kultūros paminklai Lietuvos TSR // Tiesa. – 1940, spal. 10. Tas pat: Vilniaus balsas. – 1940, spal. 4, p. 3 Paminklų apsauga.
Saulės mūšis Zarasų krašte // Lietuvos aidas. – 1936, gruod. 9 Nr. 516), p. 6 Apie esantį Saulėkalnį (Smalvų v.) ir netoli jo esantį Šiaulių kaimą.
Saulius J. Ką slepia senamiesčiai // Kultūros barai. – 1974, Nr. 5, p. 75 Senamiesčių archeologinių sluoksnių apsauga.
Sausio 21 dienos pavakarę … // Dienovidis. – 1994, Nr. 15
Savickas A. Archeologai Bikavėnuose // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1967, rugpj. 19 Bikavėnų kapinyno tyrinėjimai.
Savickas A. Saugoti kultūros paminklus // Tarybinis žodis (Tauragė). – 1950, saus. 8 Paminklų apsauga.
Savickas G. Archeologų kasinėjimai // Vakarinės naujienos. – 1973, liep. 28 Maišiagaloje (Vilniaus raj.) ir Sauginiuose (Šiaulių raj.).
Savickas G. Piliakalnio kronika // Komjaunimo tiesa. – 1973, rugs. 1 Maišiagalos (Vilniaus raj.) piliakalnio tyrinėjimai.
Savickas P. Saugokime mūsų rajono archeologinius ir istorinius paminklus // Tarybinis žodis (Tauragė). – 1957, lapkr. 16
Savickas P. Susitikimas su archeologais // Artojas (Šilalė). – 1977, geg. 28 Žvalgomoji archeologinė ekspedicija rajone.
Savickis A. Archeologai kasinėja Kurtuvėnų parke // Šiaulių kraštas. – 1998, liep. 21, p. 20 Kurtuvėnų (Šiaulių raj.) dvarvietė.
Savickis J. Ar reikia užpilti Kauno pilies griovį // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 20, p. 460
Savickis J. Dėl piliakalnio didžiojo pylimo paskirties // Trimitas. – 1940, Nr. 7, p. 168 Pyplių (Kauno raj.) ir Gegužių (Šilalės raj.) piliakalniai.
Savickis J. Gelbėkim tautos kultūros turtus // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 200, p. 798 Gegužių (Šilalės raj.) piliakalnis.
Savickis J. Kaip tvarkytini mūsų archeologiniai ir etnografiniai reikalai // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 203, p. 868
Savickis J. Prancūzų poetas apie mūsų piliakalnį // XX amžius. – 1940, vas. 9, p. 6 Gegužės (Šilalės raj.).
Savickis P. Prabyla žila praeitis // Tiesa. – 1965, rugpj. 20, p. 4 Telšių “Alkos” muziejaus archeologinė ekspozicija.
Savičienė F. Žemutinėj pily – šiandien šventė? Ar niekas nenupirks Gedimino kalno? / Pokalbis su pilių direkcijos vadovu S. Rožinsku // Europa. – 1995, Nr. 22, p. 7. Vilniaus pilys
Savičiūnaitė V. Hanzos sąjungą Lietuvoje sunaikino Kauno pirkliai // Lietuvos rytas. – 1997, lapkr. 27, priedas: Vartai, p. 16 Ir apie Kėdainių senamiesčio kasinėjimus.
Savičiūtė V. Nagevičiaus palaikai grįžta į tėvų žemę // Lietuvos rytas. – 1995, rugs. 8, p. 3 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Savivaldybė išpirks Margio piliakalnio šlaitus // Lietuvos aidas. – 1938, kovo 30 (Nr. 143), p. 7 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Savukynas A. Vietovardžiai Pilėnų byloje // Aitvarai (K.; V.). – 1992, sąs. 3, p. 73-74
Savukynas B. Dėl M. Rudnickio Galindos, Priegliaus ir Suduvos etimologinių aiškinimų // Lietuvių kalbotyros klausimai (V.). – 1963, t. 6, p. 320-325
Savukynas B. Ir žemę galima prašnekinti // Pergalė. – 1968, Nr. 6, p. 143-151 Vietovardžių svarba praeities pažinimui.
Savukynas B. Nauji duomenys apie baltų priešistoriją // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 10, p. 9-10 Apie baltų apgyventą teritoriją.
Savukynienė N., Seibutis A. Effect of Sub-atlantic deterioration of climate on the development of agriculture in Lithuania in the light of palynological studies // Prehistoric man, his industry and the environment in the Pleistocene and Holocene. – Moscow, 1973. – D. 2, p. 52
Sawicki L. Sprawozdania z działalności konserwatora okręgu województw wschodnich // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1929, t. 10, p. 286-290 Apie išvykas po Vilniaus, Trakų, Varėnos rajonus.
Sawicki L. Sprawozdanie państwowego konserwatora zabytków przedhistorycznych na województwa Wileńskie, Nowogrodzkie i Poleskie za 1923 // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1925, t. 9, sąs. 3/4, p. 355
Scherbring C. Gräber bei Schlaszen an der russischen Grenze, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1879/1880, p. 4-9. Šlažių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Scherbring C. Grabhügel von Szlaszen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1878/1879, p. 27-28. Šlažių pilkapiai (Kretingos raj.).
Scheur-Sawicka I. Sprawozdanie z badań archeologicznych terenowych przeprowadzonych w 1925 r. // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1929, t. 10, p. 291-293 Varėnos rajono akmens amžiaus stovyklos.
Schiefferdecher P. Bericht über eine Reise zur Duchforschung der Kurischen Nehrung in archeologischen Hinsicht // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1873, t. 14, p. 33-69.
Schifferdecker P. Begräbnisplatz bei Stangenwalde // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). –1872, t. 12, p. 42-49. Štangenvaldė Kuršių nerijoje.
Schlicht O. Das Ordensland Preussen. – Dresden, 1933. – 10, 144 p P. 1-5 – apie Rytprūsių priešistorę, p. 6-9 – apie prūsų kaimynus žemaičius ir lietuvius.
Schlüter D. Die Ostsee und die Ostseeländer in der Hamburgischen Kirchengeschichte des Adam von Bremen // Sitzungsberichte des Gelehrten estnischen Gesellschaft (Tartu). – 1902, p. 1-28.
Schmid B. Burgen in Litauen // Der Burgwart. Jahrbuch der Vereinigung zur Erhaltung der deutschen Burgen für 1942. – T. 43, p. 1-12 Kauno, Trakų, Krėvos, Lydos, Naugarduko pilys.
Schmid W. P. Aisten // Reallexicon der germanischen Altertumskunde. – Berlin; New York, 1973. – T. 1, p. 116-119
Schmid W. P. Aisten // Reallexikon der Germanischen Altertumskunde. – Berlin; New York, 1986. – T. 1, p. 344-357
Schmid W. P. Beiträge zur Bestimmung der baltischen Westgrenze // Baltistica. – 1987, t. 23, sąs. 1, p. 4-12
Schmid W. P. Noch einmal zur Frage eines westfinnischen Substrats in Litauen // Zeitschrift für Ostforschung (Marburg an der Lahn). – 1988, t. 37, sąs. 2, p. 161-174
Schmidt B. Die Burgruine Traken // Das Litauenbuch. Eine Auslese aus der Zeitung der 10. Armee. – Wilna, 1918, p. 78-82.
Schmittlein R. Toponymes finnois et germaniques en Lithuanie // Onomastica. Revue internationale de toponymie et d’antroponymie. – Lyon, Paris, 1948. – T. 2 Rec.: Łowmiański H. // Przegląd Historyczy (Warszawa). – 1949, t. 39, p. 22-23.
Schuchhardt K. Vorgeschichte von Deutschland. – Berlin, 1928 P. 340-393 – „Die Preussen“.
Schwarzien O. Aus dem Sageborn des Juragebiets // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1933, Nr. 3 Opstainių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Schwarzien O. Der Altertumsfund in Wischwil // Memeler Dampfboot. – 1930, rugpj. 6 (Nr. 184, priedas) Viešvilės (Jurbarko raj.) kapinynas.
Schwarzien O. Der Sagenkranz des Ablenker Schloßberges // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1930, Nr. 10 Padavimai apie Oplankių (Šilutės raj.) piliakalnį.
Schwarzien O. Die Sagen des Juragebiets // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1930, Nr. 6, p. 3-4 Padavimai apie Jūros žemupio piliakalnius.
Schwarzien O. Memellandische Sagen, Märchen und Schwänke. – Kerkutwethen, 1925. – 103 p Yra padavimų apie Šilutės raj.piliakalnius.
Schwarzien O. Steinzeitfunde im Juragebiet // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1932, Nr. 12, p. 3- Akmeniniai kirviai iš buv. Pagėgių apskrities.
Schwarzien O. Vorgeschichtliche Spuren im Memelgebiet // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1929, Nr. 1, p. 3-4
Schwarzien O. Vorgeschichtliche Totenäcker im Juragebiet // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1933, Nr. 1, p. 3-4 Kapinynai buv. Pagėgių apskrityje.
Schwarzien O. Vorgeschichtliche und geschichtliche Spuren rechts und links der Scheschuppe // Das Heimatland (Tilsit). – 1933, Nr. 46, p. 3-4. – Nurodyta pagal: Urbšienė M. Lithuanika. 1934. – K., 1936, p. 9, įrašas Nr. 442
Schwarzien O. Vorgeschichtliche und geschichtliche Spuren rechts und links Scheschuppe // Der Grenzgarten: “Memeler Dampfboot” priedas (Klaipėda). – 1928, Nr. 11
Schwarzort // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1254 Juodkrantė (Kuršių Nerija).
Seda. Apleista istorinė vieta // Vakarai (Klaipėda). – 1938, spal. 12, p. 4 Puokės (Skuodo raj.) alkakalnis.
Seda. Atkasė senovės pastatų vietą // Rytas. – 1935, geg. 2, p. 8 Grūstė-Boreikavas (Skuodo raj.).
Seda. Retas archeologinis radinys // Rytas. – 1935, kovo 7, p. 8 Žadeikių (Mažeikių raj.) bronzinis kirvelis (pateko į Mažeikių muziejų).
Seda. Retas archeologinis radinys // Rytas. – 1936, kovo 7, p. 8 Žadeikių (Mažeikių raj.) bronzinis kirvis.
Sedov V. Venedai-vendai kuršių žemėje // Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos. – Klaipėda, 1994. – P. 125-135. – (Acta Historica Universitatis Klaipėdensis; II)
Sedovas V. Vakarų baltų įtaka kaimyninių slavų kultūrai ankstyvaisiais viduramžiais. Mozūrijos ir Poliesės akmeninės kapavietės // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 6, p. 4-5
Sedovs V. Balti senatnē. – Rīga, 1992. – 157 p.
Sedovs V. Balti un slāvi senatnē // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1977, Nr. 12, p. 80-92
Seibutis A. Akmens amžiaus kiaušiniautojai //Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 1, p. 30-31
Seibutis A. Baltų žemės – šiaurės Europos žemdirbystės židinys // Lietuvos mokslas. – 1993, t. 1, kn. 1, p. 24-36
Seibutis A. Geologinius ir archeologinius radinius į mokslo įstaigas ir muziejus // Komjaunimo tiesa. – 1958, birž. 25
Seibutis A. Javai į Lietuvą – Gintaro keliu // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 17, p. 5
Seibutis A. Kada Lietuvoje pradėta sodai sodinti // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 5, p. 18-21
Seibutis A. Kai artojai arti nemokėjo // Mūsų gamta. – 1975, Nr. 11, p. 12-14 Apie riešutų reikšmę akmens amžiuje gyvenusiems žmonėms.
Seibutis A. Kraštovardžio Lietuva etnonimo kilmės ir semantikos klausimu // Geodezijos darbai. – 1979, t. 5, p. 5-19
Seibutis A. Kraštovardžio Lietuva kilmės mįslės // Darbas ir poilsis. – 1991, Nr. 11/12, p. 14
Seibutis A. Late glacial setting of man in the southern Baltic region as revealed by paleogeographic studies of toponyms // Prehistoric man, his industry and the environment in the Pleistocene and Holocene. – Moscow, 1973. – D. 2, p. 52-53
Seibutis A. Mindaugo Lietuvos archeologinis pagrindas // Lietuvos mokslas. – V., 1994, t. 2, kn. 4(5), p. 26-39
Seibutis A. Pabaltijo Prometėjas // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 2, p. 19-23 Apie rugių išplitimą ir reikšmę.
Seibutis A. Padavimai ir tikrovė // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 5, p. 38-40 Apie “keliaujančius” ežerus, akmenis.
Seibutis A. Paleogeografija apie indoeuropiečių protėvynę // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 9, p. 38-40
Seibutis A. Seniausioji lietuvių duona // Gyvenimo šaltiniai. – 1992, Nr. 6, p. 57-59
Seibutis A. Vėlyvojo ledynmečio vietovardžiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 10, p. 16-20
Seibutis A. Voruta – Mindaugo pilis // Darbas ir poilsis. – 1991, Nr. 7, p. 15-16; Nr. 8, p. 15; Nr. 9, p. 11; Nr. 10, p. 15 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Seibutis A. Žmonės ledynmečio salose // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 10, p. 20-23
Seimas priėmė Vytauto Didžiojo muziejaus įstatymą // Lietuvos žinios. – 1936, spal. 10, p. 2
Sejavičienė J. 2. Mokslininkė Marija Gimbutienė legendinių moterų plejadoje // Vienybė. – 1998, vas. 3
Sėkmingos “Aušros” muziejaus ekspedicijos // Lietuvos aidas. – 1934, liep. 27, p. 7 Minimi B. Tarvydo kasinėjimai Jauneikiuose (Joniškio raj.).
Sėliai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 181
Sėlis M. Visasąjunginėje spaudoje apie Tenžės radinius // Švyturys (Kretinga). – 1968, rugs. 5, p. 1 Rūdaičių (Kretingos raj.) kapinynas.
Semaška J. Kalnai ir ežerai // Vasaros darbai: priedas prie „Lietuvos žinių“ Nr. 59 ir „Aušrinės“ Nr. 3 (10). – 1911, p. 43-44. Padavimai apie Salduvę, Kryžių Kalną ir Luponių piliakalnius (Šiaulių raj.) bei Šatriją (Telšių raj.).
Sembritzki J. Bittens A. Geschichte des Kreises Heydekrug. – Memel, 1920. – 373 p. P. 6 – apie H. Scheu rinkinį.
Sembritzki J. Geschichte der königlich-preussischen See- und Handelsstadt Memel. – Memel, 1900. – T. 1. – 12, 334 p. P. 7-9 archeologiniai Klaipėdos apylinkių paminklai.
Sembrzycki J. Die Nord- und Westgebiete der Jadwinger und deren Grenzen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1891/1892, t. 28, p. 76-79. Rec.: Perbach M. // Kwartalnik Historyczny (Warszawa). – 1891, t. 5, p. 876-877 ir J. Sembrzyckio atsakymas į recenziją – Kwartalnik Historyczny – 1892, t. 6, p. 226-227.
Sembrzycki J. Ziemie północne i zachodnie kraju Żudwińskiego i ich granice // Wisła (Warszawa). – 1891, t. 5, p. 851-864. Apie jotvingių apgyvendintos teritorijos vakarines ir šiaurines ribas.
Semėnas V. Kretuonų I pilkapių grupės tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 84-85 Švenčionių raj.
Semėnas V. Naujausi Rėkučių pilkapyno tyrinėjimai // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 10-12 Rėkučiai (Švenčionių raj.).
Semėnas V. Nauji archeologiniai paminklai Švenčionių ir Ignalinos rajonuose // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 5
Semėnas V. Nesinorėtų prarasti kultūros vertybių // Žvaigždė (Švenčionys). – 1992, geg. 6
Semėnas V. Papiškių pilkapyno tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 152-154. Švenčionių raj.
Semėnas V. Pavajuonio-Rėkučių pilkapyno tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 85 Ignalinos raj.
Semėnas V. Pavajuonio-Rėkučių pilkapyno tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 150-152 Ignalinos raj.
Semėnas V. Rėkučių pylimo tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 52 Švenčionių raj.
Semėnas V. Rėkučių-Paversmio I grupės pilkapyno 1993 m. tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 110-112 Švenčionių raj., prie Švenčionėlių.
Semėnas V. Rėkučių-Paversmio I pilkapių grupės tyrinėjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 86 Švenčionių raj.
Semėnas V. Tylėję pilkapiai prabilo //Žvaigždė (Švenčionys). – 1992, gruod. 5 Rėkučių-Pakretuonės pilkapiai.
Seminaristai daro archeologinius kasinėjimus // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, spal. 6, p. 5 E. Nauburo vadovaujami Dvylių ir Bandužių (Klaipėdos raj.) kapinynų kasinėjimai.
Semrau A. Johannes Lankau, der Neugründer von Memel, als diener zweier Hochmeister // Mitteilungen des Coppernicus Vereins für Wissenschaft und Kunst zu Thorn. – 1931, t. 39, p. 177-183 Klaipėdos pilis.
Senapėdis R. 1553/1979 m. Vilniaus monetų lobis // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987m. rugsėjis). – V., 1987. – P. 64-72
Senapėdis R. Aukštvilkių kaimo lobis // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 204-205 Tauragės raj.
Senapėdis R. Šapnagių (Akmenės raj.) XVI-XVII a. senkapių monetos // MADA. – 1987, t. 3, p. 42-47
Senapėdis R. Šiaulių kaimo (Širvintų raj.) Prahos grašių lobis // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 53-56
Senapėdis R. Šilalės lobis – monetų kolekcija // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 201-204
Senapėdis R. Varnių girininko palikimas // Kultūros barai. – 1984, Nr. 1, p. 78-79 J. Rekašiaus monetų rinkinys.
Senapilės griuvėsių apžiūrėjimas // Lietuvos aidas. – 1930, spal. 21, p. 6
Senapilės tvarkymas ir vandentiekio mokesčių sumažinimas / Jurg. Ka. // Lietuvos aidas. – 1930, birž. 7, p. 6.
Senapilio rajono išpirkimo reikalu tarybai pranešimas // Lietuvos žinios. – 1930, vas. 18, p. 4
Senapilio tvarkymo darbai // Lietuvos žinios. – 1930, rugpj. 22, p. 4. – Tas pat: Rytas. – 1930, rugpj. 22, p. 7
Senas piliakalnis / P.V. // Lietuva. – 1924, rugs. 9, p. 7 Daubariai (Mažeikių raj.).
Senas piliakalnis / Papilietis // Lietuva. – 1924, liep. 22, p. 6 Mirabelis (Kupiškio raj.).
Senas radinys / K.A. // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 3, p. 6. – Tas pat: Biržų žinios. – 1933, Nr. 3 Skėrių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Senasis Rambynas // Lietuvos aidas. – 1934, birž. 22, p. 5
Seni kapeliai / S. P-kas. // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 43, p. 2. Biržūnai (Zarasų raj.).
Seni pinigai. Rokiškis / P.K.V. // Lietuva. – 1924, lapkr. 4, p. 5-6. Apie 1922 m. rastas 3 monetas.
Seniausias priešistorinis radinys Rytprūsiuose // Lietuvos aidas. – 1936, kovo 7 (Nr. 109), p. 3 Prie Gumbinės rastas kaulinis dirbinys.
Seniausioji lietuvių tautos kultūra / J. Ž-kas. // Trimitas. – 1937, Nr. 4, p. 84. Atpasakojamas J. Puzino straipsnis (“Naujosios romuvos”, 1937, Nr. 4/5).
Senieji Lietuvos pinigai. Parodos katalogas / [Z. Duksos tekstas, p. 2-3]. – V., 1970
Senieji tikėjimai naujausių tyrinėjimų šviesoje. – V., 1977. – 91 p Ref.: Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referatyvinis leid. (V.). – 1977, Nr. 6, p. 36-41.
Senienoms išvežti reikia leidimo // XX amžius. – 1940, vas. 13, p. 9 Paminklų apsauga.
Senienos durpyne // Mūsų rytojus. – 1933, geg. 30, p. 3 Balsupiai (Marijampolės raj.).
Senienų apsaugos reikalu / Ks. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, geg. 7, p. 5. Paminklų apsauga.
Senienų paroda // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 1, p. 9 Apie J. Žiogo rinkinio parodą Kretingoje.
Senienų paroda Kretingos vienuolyne // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 1(9), p. 62-63 J. Žiogo archeologijos rinkinys.
Senienų radinys / K.A. // Lietuvos ūkininkas. – 1933, Nr. 2, p. 8. Skėrių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Senienų radinys // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 19, p. 5 Dvylių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Senienų rinkėjas // Lietuvos aidas. – 1932, vas. 9, p. 7 Barsukynės (Kėdainių raj.) ūkininkas A. Lukauskas turi akmeninių kirvių ir kitų radinių.
Senkapių niekintojai / Juras // Mūsų laikraštis. – 1932, Nr. 52, p. 6 Vaitkaičiai (Šiaulių raj.).
Senkapiuose atrado 9 griaučius palaidotųjų VIII-IX amžiuj senovės lietuvių karių // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 30, p. 4
Senkus J. Kalbinė medžiaga archeologijos ir etnografijos veikaluose // Kalbos kultūra. – 1964, Nr. 7, p. 56-59. – Tas pat: Tarybinė mokykla. – 1964, Nr. 8, p. 21-23
Senkus J. Padėkite aprašyti piliakalnius // Mūsų Vilnius. – 1932, Nr. 18/19, p. 424
Senkus J. Rinkime piliakalnių liekanas // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 26, p. 621
Senkus J. Surinkime piliakalnių liekanas // Biržų žinios. – 1932, Nr. 27. – Tas pat: Lietuvos ūkininkas. – 1932, Nr. 27; Lietuvos žinios. – 1932, birž. 21, p. 6; Mūsų balsas (Telšiai). – 1932, Nr. 25, p. 3; Panevėžio balsas. – 1932, Nr. 32, p. 2; Suvalkietis (Marijampolė). – 1932, Nr. 27, p. 5-6; Šaltinis (Marijampolė). – 1932, Nr. 27/28, p. 192 Dėl piliakalnių registracijos.
Senn A. Ostpreussens Vorgeschichte sprachlich beleuchtet // Tolkemita Mitteilungen (Dieburg). – 1997, sąs. 3, p. 28-46 1932-1933 m. rašyto darbo santrauka.
Senn A. Ostpreussische Vorgeschichte sprachlich beleuchtet // The Germanic Review. – 1940, t. 15, sąs. 1
Senobės paminklai ir žmonės / V-is // Viltis. – 1911, gruod. 24 (saus. 6).
Senobiniai pinigai ir kitos retenybės // Lietuvos žinios. – 1929, bal. 11, p. 3 Perlojoje (Varėnos raj.) randama monetų.
Senoji Europa ir pilkapių kultūra // Gimtasis kraštas. – 1981, Nr. 31, p. 4-5 Apie M. Gimbutienės straipsnį žurn. “Mokslas ir gyvenimas”, 1981 m., Nr. 7.
Senojo piliakalnio naujas gyvenimas // Šluota. – 1969, Nr. 10, p. 3 Gėluva (Raseinių raj.).
Senojo Rymo sidabras Lietuvos laukuose / J.M. // Sekmadienis. – 1934, Nr. 18, p. 3. Pašušvio (Kėdainių raj.) kapinyno radiniai.
Senolių ženklai / S. M. // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 6-7. Apie 1990 m. Rygoje vykusią parodą “Senolių ženklai” ir 1991 m. Vilniuje – “Baltiško ornamento beieškant”.
Senosios lietuvių tikybos palaikai Siesikuose // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 18, p. 8. Ukmergės raj.
Senosios Rytų Lietuvos tvirtovės. 1. Krėvė arba Kriavas; 3. Medininkai; 4. Lyda / Galigautas // Lietuviai. – 1944, Nr. 19/20, p. 8; Nr. 33/34, p. 8; Nr. 37/38, p. 8 Krėvos pilis.
Senovė ir dabartis // Vakarinės naujienos. – 1966, kovo 16 Apie archeologų konferenciją Vilniuje.
Senovė, jos pažinimas, apsaugojimas: Šiaulių metraštis. – Šiauliai, 1931. – 32 p
Senovės liekanų radiniai // Lietuvos aidas. –1932, rugs. 24, p. 10 Totorkalnis Prienuose.
Senovės daiktų rinkinys // Lietuvos žinios. – 1915, geg. 31 (birž. 13), p. 3. Žinutė apie A. Šutino senienų rinkinį Vilniuje.
Senovės iškasenos / A. Jaunutis // Lietuvos žinios. – 1923, spal. 14, p. 3. Kaunas, Šančiai, XVII a. kapai?
Senovės iškasenos / Nevėžio Mylėtojas // Viltis. – 1913, gruod. 8 (21). Giniūnų (Panevėžio raj.) sidabrinių šaukštų ir kitų daiktų lobis.
Senovės iškasenos // Viltis. – 1912, rugs. 23 (spal. 6).
Senovės iškasenos. Žeimelis // Mūsų rytojus. – 1930, Nr. 40, p. 8 Žeimelio (Pakruojo raj.) apylinkės kapinynas.
Senovės kapai // Lietuvos žinios. – 1912, spal. 11 (24). V. Šukevičiaus kasinėjimai Nočioje (Lydos a.).
Senovės kapai // Viltis. – 1908, birž. 25 (liep. 8), p. 3-4.
Senovės kapai // Viltis. – 1909, liep. 5 (18). Apie kasinėjimus Kartenoje (Kretingos raj.) ir Šateikiuose (Plungės raj.).
Senovės kapinės. Simnas // Laisvė. – 1922, lapkr. 9, p. 3. Giluičiai (Alytaus raj.).
Senovės kapų kalnai / V. // Viltis. – 1910, liep. 7 (20). Apie J. Basanavičiaus kasinėjimus Anykščių raj.: Šeimyniškėliuose ir Kraštuose (Tauralaukyje).
Senovės kultūros liudininkai // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 7/8, p. 421 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Senovės kultūros paminklų apsauga // Lietuvos aidas. – 1934, spal. 3, p. 3 Apie steigiamą Paminklų apsaugos referentūrą.
Senovės kultūros turtų apsaugos reikalu / Sk. // Lietuvos žinios. – 1931, lapkr. 24, p. 3.
Senovės liekana / Šermuonėlis // Klaipėdos žinios. – 1924, spal. 9. Vadagių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Senovės liekanos / A. Ž. // Viltis. – 1908, rugpj. 8 (21), p. 3. Šventoji ties Andrioniškiu (Anykščių raj.) ardo krantą, išverčia žmonių kaulų.
Senovės liekanos / Pušynų Sūnus // Mūsų rytojus. – 1927, Nr. 19, p. 7 Lygalaukių (Zarasų raj.) pilkapių liekanos.
Senovės liekanos // Viltis. – 1908, rugpj. 10 (23). – Tas pat: Vilniaus žinios. – 1908, rugpj. 12 (25), p. 3.
Senovės liekanos Skuodo apylinkėje // Žemaitis (Telšiai). – 1931, Nr. 32, p. 1
Senovės liekanų iškasimas Linkūnuose // Lietuvos keleivis. – 1931, rugs. 16
Senovės liekanų radinys / Svyrūnas // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 20, p. 8 Rumšaičių (Skuodo raj.) monetų lobis ir Žalnierinės pelkės radiniai.
Senovės liekanų tyrinėjimai Kauno gub. // Lietuvos ūkininkas. – 1913, Nr. 35, p. 314-315. V. Nagevičiaus kasinėjimai prie Viekšnių.
Senovės lietuviai / Jn. Nk. // Trimitas. – 1932, Nr. 16, p. 312.
Senovės lietuvių fortuos apsilankius // Sekmadienis. – 1934, Nr. 34, p. 3
Senovės lietuvių pinigai // Lietuva. – 1922, saus. 21, p. 2. Kavarsko (Anykščių raj.) lobis.
Senovės lietuvių pinigai // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 29, p. 5 1930 m. Vilniaus (Ribiškių) lobis.
Senovės lietuvių šventykla // Šaltinis (Seinai). – 1910, Nr. 5, p. 66. Apie Ramuvą.
Senovės lietuvių tikėjimas / Ž. // Vilniaus rytojus. – 1930, Nr. 29, 30
Senovės lietuvių tikėjimas ir ką reiškia žodis “Criwe” – Krivis / Gediminas-Beržanskis-Klausutis J. – K., 1928. – 12 p Rec.: Jakštas A. Senovės lietuvių tikėjimas ir jo sekėjas // Rytas. – 1928, bal. 19, p. 1-2.
Senovės lietuvių tikyba / Dūdulis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1927, vas. 6 vas. 15
Senovės lietuvių vėlių kulto likučiai Pasarčių krašte // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, lapkr. 8, p. 6
Senovės milžinkapių ir pilekalnių tyrinėjimai Panevėžio ir Ukmergės apskrityse // Lietuvos žinios. – 1909, rugpj. 5 (8), p. 3; – Tas pat: Šaltinis (Seinai). – 1909, Nr. 32, p. 507-508. I. S. Abramovo kasinėjimai Pakalniškiuose ir Pamarnakyje (Panevėžio apskr.).
Senovės milžinkapių ir pilekalnių tyrinėjimai Panevėžio ir Ukmergės apskrityse // Viltis. – 1909, liep. 29 (rugpj. 11), p. 3.
Senovės padavimais turtingiausias Klaipėdos krašto kampelis – Jūrava // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, vas. 9, p. 5 Vartūliškių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Senovės palaikai // Lietuvos žinios. – 1913, kovo 19 (bal. 1), p. 3. Švėkšnos apylinkės (Šilutės raj.) kapinynai.
Senovės palikimą būtina išsaugoti // Biržiečių žodis. – 1970, geg. 5
Senovės paminklai // Lietuvos žinios. – 1912, saus. 2 (15). Žinutė apie radinius Klaipėdos a. prie Priekulės.
Senovės paminklai bus apsaugoti įstatymo keliais // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 29, p. 10 Paminklų apsauga.
Senovės paminklai reikalingi apsaugos // Lietuvos žinios. – 1937, lapkr. 22, p. 7 Apie A. Mošinskio paskaitą.
Senovės paminklų apsauga // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 2, p. 317-318
Senovės paminklų apsaugos kursai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 189-190
Senovės paminklų apsaugos kursai // Lietuvos žinios. – 1935, kovo 15, p. 7
Senovės paminklų apsaugos kursai baigti // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 3, p. 8
Senovės paminklų apsaugos kursantų reikalu // Lietuvos žinios. – 1935, liep. 23, p. 7
Senovės paminklų apsaugos kursų lankytojų dėmesiui // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, spal. 17 Skelbiama kursų programa.
Senovės paminklų apsaugos kursuose 49 klausytojai // Lietuvos aidas. – 1934, spal. 31, p. 5
Senovės paminklų globojimas // Lietuvos žinios. – 1912, saus. 14 (27).
Senovės paslaptys. “Zarasų krašto piliakalniai buvo apeiginio pobūdžio”, – sako ats. pulk. Tarasenka // Aukštaičių žemė (Ukmergė). – 1937, vas. 13, p. 2
Senovės piliakalnis / Sapaila // Lietuva. – 1925, saus. 22, p. 4 Varnupių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Senovės pilis // Lietuvos aidas. – 1928, lapkr. 19, p. 4 Vadagių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Senovės pinigų lobis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 1, p. 57-58 Drageliškių (Zarasų raj.) sidabro lydinių lobis, rastas 1934 gegužės 15 (įsigijo Šiaulių “Aušros” muziejus).
Senovės prūsai ir lietuviai kalbėjo viena kalba / Jureivis // Rytas. – 1935, rugpj. 19
Senovės prūsai ir lietuviai kalbėjo viena kalba / R. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, rugs. 25, p. 3.
Senovės radiniai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, kovo 12, p. 3 Į Tilžės muziejų pateko akmeninių kirvių.
Senovės radiniai // Lietuvos žinios. – 1912, liep. 7 (20), p. 2.
Senovės radiniai. Panevėžiukas, Babtų v. // Lietuvos aidas. – 1929, kovo 21, p. 4 Panevėžiukas (Kauno raj.).
Senovės radinys // Vienybė lietuvninkų (Brooklyn). – 1908, Nr. 39.
Senovės tardyti // Viltis. – 1910, birž. 13 (26). Apie Skomantų (Šilutės raj.) piliakalnį aplankyti ketinančio prof. A. Niemi atvykimą.
Senovės tilto liekanos ežere / Baublys // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 50, p. 9. Lietuvos aidas. – 1931, gruod. 17, p. 9 Ties Vaivadiškių vienkiemiu (Utenos raj., buv. Kuktiškių v.).
Senovės vyro ir moters kapai Šiaulių “Aušros” muziejuje / Meld. // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 25, p. 3. Gibaičiai (Šiaulių raj.) ir Linkaičiai (Joniškio raj.).
Senovinių Lietuvos monetų lobis // Tiesa. – 1959, lapkr. 20 Laugiriškių (Kelmės raj.).
Senovinių monetų lobis // Komjaunimo tiesa. – 1962, lapkr. 13, p. 4 Kunigiškiai-Palanga.
Senoviškas aukuras // Rytas. – 1926, kovo 14, p. 3 Prie Jaučiakių (Kauno raj.) piliakalnio.
Senoviški pinigai. Kalvarija // Šaltinis (Marijampolė). – 1929, Nr. 10, p. 128 Kalvarija (Marijampolės raj.).
Senoviško lietuvių arklio-žemaituko liekanos // Karys. – 1928, Nr. 23, p. 448 Kaunas.
Senoviškų lietuviškų pinigų lobis // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 44, p.7 Voluinėje, prie Lucko.
Senowės Liekanų Iszkasimas Linkūnuose // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1931, rugpj. 29
Sensacingi atkasimai Zarasų apskr. // Dienos naujienos. – 1933, rugpj. 28, p. 3 P. Tarasenkos spaudos konferencija.
Sensacingi prof. Volterio atradimai Rumšiškių v., Dovainonių kaime, iš 5-8 amžiaus // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 20, p. 1 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Sensacyjne wykopaliska przy ul. Franciskańskiej. Znaleziono szkielety lucki ukrzyžowanych // Gazeta codzienna. – 1940, liep. 13, p. 3 Vilnius miestas. Prie Pranciškonų bažnyčios.
Senų Lietuvos pinigų paroda // Tiesa. – 1970, liep. 22 Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje.
Senų palaikų radiniai Vilniuje // Dabartis. – 1917, lapkr. 22. Vilniaus Pilies kalnas.
Senųjų Lietuvių Szwentwietė Rambynkalnis // Kaimynas (Klaipėda). – 1929, Nr. 14, p. 118-119
Senulienė I. Padvariškių pilkapyno (Trakų raj.) tyrinėjimai 1986 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 59-60
Senulienė I. Varliškių pilkapyno (Trakų raj.) tyrinėjimai 1986 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 60-61
Senulis S. “Kas nežino praeities, visada liks vaiku” // Galvė (Trakai). – 1991, rugs. 17, p. 3 Trakų apylinkių akmens ir bronzos amžių gyvenvietės.
Senulis S. Aukštadvario piliakalnis // Spartuolis (Trakai). – 1988, saus. 7
Senulis S. Baubonių (Mustenių) pilkapynas // Spartuolis (Trakai). – 1987, saus. 3
Senulis S. Bražuolės piliakalnis // Galvė (Trakai). – 1995, vas. 21, p. 2
Senulis S. Bražuolės piliakalnis // Spartuolis (Trakai). – 1986, geg. 1
Senulis S. Bražuolės pilkapynas // Galvė (Trakai). – 1995, vas. 21, p. 2
Senulis S. Dar kartą apie Grigiškių-Neravų pilkapyną // Galvė (Trakai). – 1995, saus. 27, p. 3 Apie Neravų piliakalnio suradimą.
Senulis S. Grigiškių-Neravų pilkapynas // Galvė (Trakai). – 1995, saus. 10, p. 3-4
Senulis S. Grigiškių-Neravų pilkapynas // Spartuolis (Trakai). – 1987, rugpj. 22
Senulis S. Jotvingių paminklai mūsų rajone? // Spartuolis (Trakai). – 1986, rugpj. 26
Senulis S. Mitkiškių mitologinis akmuo // Galvė (Trakai). – 1995, vas. 3, p. 2
Senulis S. Mūsų piliakalniai // Galvė (Trakai). – 1995, geg. 2, 9 Apie rajono piliakalnius.
Senulis S. Senųjų Trakų pilis // Spartuolis (Trakai). – 1985, gruod. 24
Senulis S. Varnikų akmens amžiaus gyvenvietė [Trakų raj.] //Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 69
Senulis S. Vievio (Balcėriškio) pilkapynas // Galvė (Trakai). – 1995, saus. 27, p. 2
Senulis S. Žemėje – mūsų istorija // Galvė (Trakai). – 1991, saus. 12 Rajono archeologiniai paminklai.
Senuolių pasakojimas / Perkūnas // Lietuva. – 1924, geg. 28, p. 4 Skrebiškių (Rokiškio raj.) Koplyčkalnis.
Senvaitienė J., Vedrickienė L., Čeplinskaitė V., Urbanavičienė S. Bečių kapinyno audinių konservavimas ir tyrimas // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 104-116
Septintasis Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. – V.; K., 1991. – 567 p. Apie kongrese dalyvaujančius archeologus: p. 150 – J. Genį, p. 155 – A. Girininką, p. 197 – E. Jovaišą, p. 266 – R. Volkaitė-Kulikauskienę, p. 469 – V. Šimėną, p. 567 – V. Žulkų.
Septyni Žemaičių miestai išnykę nuo žemės veido / A. Visv. // Diena. – 1939, Nr. 5, p. 4.
Septynioliktojo šimtmečio kapinės // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 15, p. 4 Lepšių kapinynas (Šiauliai)
Serapinas Z. Biržų pilis vėl atgimsta // Vakarinės naujienos. – 1960, rugs. 29. – Tas pat: Tarybinė Klaipėda. – 1960, spal. 4 Biržų pilis.
Serapinas Z. Po šešių šimtų metų // Lenino keliu (Širvintos). –1960, birž. 25 Trakų salos pilis.
Seredžiuje baigti archeologiniai tyrinėjimai // Mūsų rytojus. – 1936, birž. 23, p. 2 Seredžiaus (Jurbarko raj.) kapinynas.
Seredžius // Rytas. – 1924, spal. 8, p. 2 Seredžiaus (Jurbarko raj.) piliakalnis apsodintas medeliais.
Sereikaitė A. Kuo praturtėjo muziejus // Kultūros barai. – 1982, Nr. 1, p. 78-79 Apie Istorijos ir etnografijos muziejų Vilniuje (minimas Jauniūnų (Širvintų raj.) lobis).
Serwatka S. Szczątki końskie z cmentarzyska okresu rzymskiego i wędrowek ludów w Netcie pow. Augustowski // Rocznik Białostocki. – 1970, t. 9, p. 229-236
Shadyra V. Ethno-cultural processes in the 1st millenium AD in the West Dvina (Daugava) basin in the territory of Belarus // European Association of Archeologists: 2nd Annual Meeting. Riga, 25th-29th September 1996: Programme and abstracts. – Riga, 1996. – P. 53-54
Shchukin M. The Balto-slawic forest direction in the archeological study of the ethnogenesis of the Slaws // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1990, t. 51, sąs. 1, p. 3-30
Sidabrinis radinys ties Trakais // Lietuvos aidas. – 1930, saus. 31, p. 5 XX a. pradžioje rastas papuošalų lobis.
Sidabrinių senienų lobis Skaudvilėje // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 19 (Nr. 229), p. 4 Sidabro lydiniai ir papuošalai.
Sidabro statinėlė // Vakarinės naujienos. – 1964, geg. 25 Užvenčio (Kelmės raj.) lobis.
Sidaras V. Piliakalnio legenda // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1958, lapkr. 19 Medžiokalnis (Kražiai).
Sideravičius K. Surmino žygiai // Karys. – 1932, Nr. 5, p. 86 Kolainių (Jurbarko raj.) pilis.
Sideravičius K. Alka // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1932, Nr. 5, p. 3-4
Sideravičius K. Didvyriškas Kauno gynimas // Mokslas ir gyvenimas. – 1962, Nr. 5, p. 31-32
Sideravičius K. Margis ir Pilėnai // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 2, p. 12-15 Rašo apie Punią (Alytaus raj.).
Sideravičius K. Marienverderio apgulimas 1384 m. // Karys. – 1932, Nr. 20, p. 397
Sideravičius K. Senovės lietuvių artilerija / K. Sidera // Karys. – 1934, Nr. 3, p. 47.
Sideravičius K. Sereikio mirtis / Sidera // Karys. – 1934, Nr. 3, p. 51 Apie skalvių kovas XIII a. su kryžiuočiais.
Sideravičius K. Tiltai Lietuvoje XIII-XIV šimtm. // Karys. – 1932, Nr. 19, p. 377
Sideravičius K. Trakai – lietuvių istorijos paminklas // Jaunimo gretos. – 1946, Nr. 8, p. 13-14
Sideravičius K. Veliuonos pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1961, Nr. 8, p. 38
Sidrys R. A Lithuanian-English glossary of Baltic archaeology = Lietuvių-anglų kalbų baltų archeologijos terminų žodynas // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 174-199
Sidrys R. Archeologiniai kasinėjimai Lazdininkų senkapyje // Švyturys (Kretinga). – 1993, saus. 23, p. 3
Sidrys R. Spalvingoji mūsų gintaro istorija // Draugas (Chicago). – 1978, bal. 8
Sidrys R. V. Gintaro įkapės senojo ir viduriniojo geležies amžiaus kapuose // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 28-46
Sidrys R., Snitkuvienė A. Tiškevičių gintaro karoliai iš Mikėnų kultūros? // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4 (7), p. 33-37 Gintaro muziejus Palangoje.
Sidrys R.V. Tėviškės pažinimas ir tautinės savimonės raida // Gimtinė. – 1994, Nr. 8, p. 4, 6
Sidrys R.V. Vakarų baltų gintaro įkapės geležies amžiuje // Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos. – Klaipėda, 1994. – P. 59-107. – (Acta Historica Universitatis Klaipėdensis; II)
Siedem dni pod znakiem serdecznych spotkań z laureatami // Czerwony sztandar. – 1977, rugs. 24 Minimas V. Daugudžio pranešimas apie archeologinius paminklus Dūkštų (Vilniaus raj.) mokykloje.
Siemaszko J. Archeologiczne badania wykopaliskowe w woj. Suwalskim w latach 1981-1989 // Rocznik Suwalsko-Mazurski (Warszawa). – 1991, t. 1, p. 75-89
Siemaszko J. Jacwież i Litwa w Suwałkach // Krajobrazy (Suwałki). – 1987, vas. 22 Paroda: “Jotvingiai ir lietuviai senovės laikais ir ankstyvaisiais viduramžiais” Suvalkų muziejuje.
Siemering F. Münzfund in Tilsit // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1883, t. 1, p. 59-60. XV a. vidurio – XVI a. pirmosios pusės monetų lobis.
Siemering F. Über Bernsteinfunde // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1887, t. 2, p. 230-232. Juodkrantės gintaro dirbiniai patekę į Tilžę.
Siemering F. Über litauischer Altertümer // Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1883, t. 1, sąs. 6, p. 403-405. Minimi Draugijai atitekę radiniai iš Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) ir Vėžaičių (Šilutė).
Sieroszewski W. Kurhany, stare śmietniska oraz cmentarz w widłach Niemna i Hańczy // Światowit (Warszawa). – 1901, t. 3, p. 163-167.
Sierpniowy “prima aprilis” // Kurjer Wileński. – 1931, rugpj. 15, p. 1 S. Lorentzo pranešimas apie kasinėjimus šv. Kazimiero koplyčioje.
Silickienė G. Ką pasakoja žemės gelmės // Respublika. – 1997, geg. 17, p. 7 Panevėžio muziejaus paroda “Archeologijos paminklų likimas”
Simniškytė A. Archeologiniai tyrinėjimai Vaineikiuose: rasti griaučiai, kaukolės, ietys // Gimtasis Rokiškis. – 1997, rugs. 3
Simniškytė A. Eikotiškio kapinynas Rytų Lietuvos pilkapių kultūros kontekste // Istorija. – 1998, t. 37, p. 14-24 Eikotiškis (Zarasų raj.).
Simniškytė A. Geriamieji ragai Lietuvoje // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 185-245
Simniškytė A. Geriamieji ragai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1996, Nr. 12, p. 22-23
Simniškytė A. Konferencija “Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais” // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 477-478
Simniškytė A. Senojo ir viduriniojo geležies amžiaus geriamieji ragai // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 10-13
Simniškytė A. Vaineikių pilkapyno tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 155-156 Vaineikiai (Rokiškio raj.).
Simniškytė A. Zarasų rajono archeologijos paminklų žvalgymas ir žvalgomieji tyrinėjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 302-303 P. 302 – Bružų pilkapynas; p. 303 – Eikotiškio kapinynas.
Simonaitis Ž. Žodis prie kapo // Voruta. – 1998, Nr. 15, p. 16 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Simonaitytė I., Kaunas D. Įžymaus lituanisto kapas Muižėje // Kultūros barai. – 1978, Nr. 5, p. 16 E. Beerbohm (1776.III.11-1865.II.20).
Sirgėdas P. Utenos (Norkūnų) piliakalnio padavimai // Karys. – 1930, Nr. 20, p. 399-400
Sitzka J. Archäologische Karte Liv-, Est- und Kurland. – Dorpat, 1896. – 40 p., 2 žemėlapiai. Archeologinių radimviečių sąraše minima 10 Lietuvos archeologinių paminklų.
Sitzung am 28. Juni 1901. // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 489-491. P. 491 – A. Bezzenbergerio ir E. Scheu 1899-1900 m. Klaipėdos ir Šilutės apskrityse surinktų akmeninių kirvių radimviečių sąsašas.
Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst (Mitau). – 1889. P. 8-9 apie patekusius į Kuršo muziejų Pamūšio (Šilingo) kapinyno dirbinius.
Sitzungsberichte der Kurländischen Geselschaft für Literatur und Kunst. – 1888. P. 22 apie Gondingos (Plungės raj.) kapinyno radinius Kuršo muziejuje.
Sympozjum poświęcone kontaktam bałto-słowianskim we wczesnym średniowieczu // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1966, Nr. 1, p. 45-46
Syrokomla W. Wycieczki po Litwie. – 156 p. – žr. įr. 102. P. 107-108, 125 – apie Kernavę, Medininkus.
Syrokomla W. Wycieczki po Litwie. – Wilno, 1857. T. 1. – 190 p; 1860. T. 2. – 156 p. – Tas pat: Sirokomlė V. škylos iš Vilniaus po Lietuvą. – V., 1989. – 166 p. T. 1 – apie Trakų pilis, Punią, antrame – Kernavę, Medininkus.
Skaborai (Rietavo vlsč.) / K. // Tautininkų balsas. – 1927, Nr. 28, p. 5 Skaborų (Plungės raj.) piliakalnis.
Skandalas Vilniaus Gedimino kalne: Pagal “Kurjer Wileński” // Lietuvos aidas. – 1936, lapkr. 27 (Nr. 548), p. 3. Vilniaus Aukštutinė pilis.
Skarb na polu // Chata rodzinna. – 1933, Nr. 3 Patumšių (Telšių raj.) lobis.
Skarb numizmatyczny pod Wilnem // Kurjer Wileński. – 1930, rugpj. 10, p. 3
Skarb wykopany w Wilenszczyznie. 40 kilo srebrenych monet wyoranych w polu // Głos narodu. – 1930, rugpj. 13
Skarb: wedlug Gazeta Lwowska, Nr. 79 // Kwartalnik historyczny (Warszawa). –1899, t. 13, p. 403-404. Vilniaus Didžiojoje g-vėje, buv. Radvilų valdoje rastas lobis.
Skarb: wedlug Kraj, Nr. 13 // Kwartalnik historyczny (Warszawa). – 1899, t. 13, p. 404. Vilniuje, prie buv. Barboros Radvilaitės rūmų (Tiškevičių valdoje), dabar Tilto g-vėje.
Skarby w Czerwonym Dworze // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Krakow). – 1918, Nr. 3, p. 138. 1867 m. Vilniaus raj. rastas arabų monetų lobis, o 1885 m. – 48 monetų ir 16 lydinių lobis.
Skardžius E. Senamiesčių archeologinių tyrimų planavimo ir organizavimo problemos // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981, p. 5-7. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 50-52)
Skardžius P. Aisčių sąvoka ir kilmė // Draugas (Chicago).– 1950, birž. 17
Skardžius P. Alkas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 122
Skardžius P. Alkas ir krienas // Aidai (Brooklyn). – 1959, Nr. 10, p. 439-444
Skardžius P. Ar gerai rašoma Gondinga ? // Draugas (Chicago). – 1950, kovo 11
Skardžius P. Brückner, Alexander // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 3, p. 284-285
Skardžius P. Dar dėl Dievo ir Perkūno // Dirva (Cleveland). –1952, liep. 31
Skardžius P. Dievas ir dievai nebuvėliai // Dirva (Cleveland). – 1952, rugpj. 28
Skardžius P. Dievas ir Perkūnas // Aidai (Brooklyn). – 1963, Nr. 6, p. 253-257; Nr. 7, p. 311-318
Skardžius P. Dievas ir Perkūnas // Dirva (Cleveland). – 1952, liep. 17
Skardžius P. Dievas ir Perkūnas. – Brooklyn, 1964. – 36 p
Skardžius P. Galinda // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1972. – T. 2, p. 266-267
Skardžius P. Kazimieras Būga // Vairas. – 1934, t. 12 (Nr. 12), p. 514-526 P. 521-523 – aptaria K. Būgos teoriją apie lietuvių apsigyvenimą dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Skardžius P. Lietuvių kalba ir jų senovinė kultūra // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 8, p. 345-348
Skardžius P. Lietuvių mitologiniai vardai // Aidai (Brooklyn). – 1954, Nr. 5, p. 218-226
Skardžius P. Medvėgalis ir Krėva // Draugas (Chicago). – 1974, spal. 26
Skardžius P. Mokslo darbas ir kasdieninė praktika // Lietuvos žinios. – 1940, liep. 31, p. 3 Archeologijos katedros reikalu Kauno universitete.
Skatikaitė R. “Juodkrantės lobis” slepiamas Vokietijos seifuose // Respublika. – 1996, birž. 26, p. 17 Akmens amžiaus gintaro dirbiniai.
Skaudvilaitė E. Profesorius nuo Medžiokalnio // Kražių aidai. – 1991, Nr. 30, p. 3-4 Apie M. Michelbertą.
Skėbedrys K. Kryžių ir archeologinių paminklų apsaugojimas // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 167, p. 245-246
Skeberdienė J. Istorijos mokė buvę kražiškiai // Šiaulių kraštas. – 1996, geg. 14, p. B2 Akmenių, Kuršių, Noruišių (Kelmės raj.) pilkapiai.
Skėrys L. Duobgirių akmuo // Leninietis (Šiauliai). – 1971, gruod. 16 Šakynos apylinkėje.
Skipitis R. Iš senelių pasakojimų / R.S. // Dabartis. – 1918, vas. 5. Šiaulėnų-Kudinų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Skirmuntaitė K. Lietuvių mitologijos bruožai / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 403-404, 540 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 405-416. – Versta iš: Skirmuntt K. Nad Niemnem i nad Baltikiem. W zaraniu dziejów. – Warszawa, 1892. – P. 19-35.
Skirmuntt K. Nad Niemnem i nad Baltykiem. Wzaraniu dziejów. – Warszawa, 1892. – T. 1. – 164 p. – Atskiras leid. Liet. k. “Pagal Nemuną ir Baltiją istorijos apyaušry. –V., 1921 – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995, p. 405-416. P. 13-59 aptariama lietuvių-baltų kilmė, gentinis susiskirstymas, mitologija, senasis tikėjimas, archeologiniai radiniai.
Skirmuntt K. Z najstarszych czasów plemienia litewskiego (z kartą geograficzną). – Kraków, 1892. – 164 p. Rec.: Basanavičius J. / J.B-s. // Varpas. – 1893, Nr. 1, p. 10-11. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 10 (2).
Skomantų piliakalnyje atidengiamas paminklas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1928, lapkr. 9, p. 2 Skomantai (Klaipėdos raj.).
Skomskis J. “Mylios” gemės žemėlapis // Vilniaus balsas. – 1998, rugpj. 28, Nr. 4, p. 4 Vilniaus miestas
Skomskis J. “Nieko nenorėjau daugiau kaip grįžti į Lietuvą”: Reportažas iš archeologijos mokslininkės Marijos Gimbutienės atminimo vakaro Vilniaus menininkų rūmuose // Diena. – 1995, vas. 3, p. 7 M. Gimbutienės mirties metinės
Skomskis J. Apie Lietuvos pilis // Kauno diena. – 1998, spal. 13, p. 1, 5., Konferencija Klaipėdoje, 1998 m. rugs. 24-25 dienomis.
Skomskis J. Ar Subačiaus vartai verti Valdovų rūmų atstatymo repeticijos // Kauno diena. – 1998, kovo 2, p. 5 Vilniaus miestas
Skomskis J. Archeologai Suvalkijoje // Kauno diena. – 1997, vas. 6, p. 14 Apie Vilniaus universiteto archeologų susitikimą su visuomene Marijampolėje.
Skomskis J. Archeologija: stovėjimas ant duobės krašto // Kauno diena. – 1997, rugs. 23, p. 23
Skomskis J. Archeologijos kontrabanda // Kauno diena. – 1998, birž. 24, p. 1, 4. Danijoje atsidūrę radiniai.
Skomskis J. Konfliktai valdovų rūmų šešėlyje // Kauno diena. – 1998, saus. 21, p. 1, 5 Vilniaus pilys
Skomskis J. Kuklus marmuras didžiųjų darbų atminimui // Diena. – 1995, vas. 2, p. 2 M. Gimbutienės mirties metinės
Skomskis J. Naikiname savo praeitį: Iš Valstybinės paminklosaugos komisijos posėdžio Katedros aikštėje // Literatūra ir menas. – 1998, Nr. 48, p. 13 Vilniaus pilys
Skomskis J. Naujausi Lietuvos pilių tyrinėjimai // Literatūra ir menas. – 1998, Nr. 43, p. 2, 11 Apie konferenciją Klaipėdoje, 1998 m. rugs. 24-25 dienomis.
Skomskis J. Nežinia gaubia gynybinę sieną // Dienovidis. – 1998, Nr. 33, p. 6 Vilniaus miestas
Skomskis J. Paminklosaugininkų nuomone, pagoniško aukuro atradimo aplinkybės – tipiškas senamiesčio niokojimo pavyzdys // Lietuvos aidas. – 1996, gruod. 3, p. 15 Vilniaus miestas
Skomskis J. Siena – per pilkapius // Dienovidis. – 1998, geg. 22, priedas: Vilniaus balsas, p. 4 Mikališkių-Tadaravo (Šalčininkų raj.) pilkapiai.
Skomskis J. Sostinės pradžios mįslė – po žeme // Kauno diena. – 1998, birž. 11, p. 8 Odminių ir L. Stuokos Gucevičiaus gatvės.
Skomskis J. Valdovų rūmai: atsakomybės metas // Kauno diena. – 1998, geg. 28, p. 1, 2 Vilniaus pilys
Skomskis J. Valdovų rūmų baladės tęsinys // Kauno diena. – 1998, vas. 12, p. 8 Vilniaus pilys
Skomskis J. Valstybės siena, kuri eina per pilkapius // Kauno diena. – 1997, liep. 16 Mikališkio-Tadaravo (Šalčininkų raj.) pilkapynas.
Skomskis J. Vargšas tas mūsų paveldas // Kauno diena. – 1997, rugs. 9 Paminklų apsaugos reforma.
Skomskis J. Verkiai. Legendą atkasęs // Kalba Vilnius. – 1994, Nr. 11, p. 4 Apie S. Lasavicką.
Skomskis J. Vertybių sargyba ar stovėjimas ant duobės krašto // Kauno diena. – 1997, gruod. 9, p. 33 Paparčių ir Žaslių apylinkės.
Skomskis J. Viešbutis priešais Katedrą ? Pirmoji auka // Kauno diena. – 1998, kovo 27, p. 3-4 Ir apie S. Lasavicko mirtį.
Skomskis J. Vilniaus sienos griūtis // Kauno diena. – 1998, liep. 31, p. 20. Vilniaus miestas
Skomskis J. Žinomas ir nežinomas Vilnius archeologinių tyrimų žemėlapyje // Kauno diena. – 1998, liep. 27, p. 24 Vilniaus miestas
Skomskis J., Urbakavičius R. Prabanga po ąžuolų šaknimis… / Juozo Skomskio ir Raimondo Urbakavičiaus fotoreportažas iš kasinėjimų Senųjų Trakų piliavietėje // Diena. – 1995, rugpj. 18, p. 6
Skopas A. V. Nagevičiaus atminimui // Lietuvos aidas. – 1991, birž. 19, p. 2 V. Nagevičiaus 110-osios gimimo metinės
Skrėbaliūtė D. Ekspedicija Paragaudžio pilkapyne // Artojas (Šilalė). – 1988, liep. 30, p. 1
Skrebys J. Mažoji Lietuva praeityje ir dabar // Akademikas. – 1934, Nr. 11/12, p. 253-257
Skriebiškio piliakalnis / V. // Lietuvos žinios. – 1930, liep. 1, p. 3. Skrebiškių (Rokiškio raj.) Koplyčkalnis.
Skripka L. Reikšmingiausias darbas – Gedimino pilies rekonstrukcija // Lietuvos aidas. – 1998, rugpj. 7, p. 12 Apie architektą E. Budreiką 80-mečio proga.
Skrodenis S. Energingas XIX a. kraštotyrininkas (1849.IV.8-1919.V.31) // Bibliotekų darbas. – 1964, Nr. 4, p. 22-25 Apie M. Davainį-Silvestraitį.
Skrodenis S. Energingas XIX a. kraštotyrininkas // Bibliotekų darbas. – 1969, Nr. 4, p. 22-25 Apie M. Davainį-Silvestraitį.
Skubiai tvarkytinas istorinių kultūros paminklų žemių reikalas / S.L. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, spal. 14, p. 4. Paminklų apsauga.
Skučienė A., Steponavičienė D. Spynos ir raktai // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 14-15. Vilniaus pilys
Skulptūrai 4000 metų // Vakarinės naujienos. – 1971, birž. 25 Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje archeologinių radinių paroda.
Skutāns G. Atrasta Sidabrene? // Latvijas jaunatne (Rīga). – 1991, rugpj. 14 Sidabrė (Joniškio raj.).
Slady najwczesniejszego osadnictwa w Wilnie na terenie “Krzywego Grodu” na Gorze Bekieszowej // Głos narodowy (V.). – 1939, geg. 14, p. 7 Vilniaus Bekešo kalnas.
Slady osady obronnej zburzonej przez kryžaków pod wodzą Konrada Wallenroda odkopano na górze Bekieszowej w Wilnie. // Słowo. – 1939, bal. 27, p.7 Vilniaus Bekešo kalnas.
Ślaski K. Kurowie // Słownik starožytności słowiańskich. – Wrocław etc., 1964. – T. 2, p. 562-567
Ślaski K. Stosunki Prusów z innymi ludami nadbałtyckimi w VII-XII wieku // Rocznik Olsztyński. – 1965, t. 5, p. 9-27
Ślaski K. Stosunki Prusów z innymi ludami nadbaltyckimi z VII-XII wieku // Rocznik Olsztyński. – 1963, t. 5, p. 9-27
Slavėnas J. Antnemunio (Nadnemansko) valsčius / Dzūkelis // Vilniaus žinios. – 1906, rugpj. 10 (23), p. 3. Margaravo (Alytaus raj.) piliakalnis.
Slavėnas J. Laiškas “Vilniaus žinių “ redakcijai / Dzūkelis // Vilniaus žinios. – 1906, rugs. 6 (19). Apie urvą iš Punios piliakalnio į Margaravo piliakalnį (Alytaus raj.).
Slavėnas P. Astronomijos žinios Indrajos pasakose // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 12, p. 18-19
Slaviūnas Z. Vilniaus legenda (Pagal prof. I. Jonyną) / Skudutis Z. // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 40, p. 665 Dėl Vilniaus įkūrimo datos.
Sławiński W. Okolice Wilna. Oszmiańskim traktem z Wilna do Miednik Królewskich. – Wilno, 1919. – 38 p. P. 30-34 – Medininkų pilis.
Sławiński W., Gierasimow M., Kościk A. Szczątki roslinne z kurhanów z okresu rzymskiego odkryte na Suwałszczyznie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 145-148
Sledzievskis P. Kur yra Vytauto Didžiojo palaikai? // Naujoji romuva. – 1940, Nr. 6, p. 101-105; Nr. 7, p. 135-138 Vilniaus Žemutinė pilis.
Sledziewski P. Gdzie się znajdują ossa Witoldi M.D. Lit. // Pax (Wilno; Poznań). – 1935, Nr. 2, p. 1-5. – Tas pat liet. k. – Naujoji romuva, 1940, Nr. 6, 7
Śledziewski P. Regulacja placu Katedralnego // Goniec poranny. – 1939, geg. 1, p. 2 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Sledziewski P. W poszukiwaniu kości W. Ks. Witolda // Pax (Wilno; Poznań). – 1934, Nr. 9, p. 3-4
Sliesoriūnas F. Gedimino aikštė Vilniuje. – V., 1980. – 84 p., 47 iliustr Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos pietvakarių dalis.
Sliesoriūnienė E. Nauji puslapiai Lietuvos archeologijoje // Gimtasis kraštas. – 1985, Nr. 7, p. 8 Apie R. Kulikauskienę.
Sliesoriūnienė E. Prakalbinti senkapiai // Moteris. – 1994, Nr. 4, p. 36-38 Apie S. Urbanavičienės XIV-XVI a. drabužių tyrinėjimus.
Sliesoriūnienė E. Skamba ir žvanga, gaudžia varpai … // Švyturys. – 1967, Nr. 9, p. 11-13 Ir apie archeologinius radinius.
Sliesoriūnienė E. Tik keli gyvenimo puslapiai // Tarybinė moteris. – 1977, Nr. 5, p. 3-4 Apie R. Rimantienę.
Slonimskis. Skapiškis // Švietimo darbas. – 1925, Nr. 7, p. 724-731 P. 727 – apie Kerelių (Kupiškio raj.) piliakalnį ir jo kasinėjimus.
Slušnytė R. Nuo sniego nukentėjo ir Žemutinė pilis // Lietuvos rytas. – 1996, vas. 27, p. 3 Vilniaus pilys
Smailys A. Napoleono kalnas // Panevėžio balsas. – 1933, Nr. 8 Šedeikonių (Pasvalio raj.) pilkapis?
Smailys A. Nežinomos kapinės // Panevėžio balsas. – 1933, Nr. 7, p. 3 Pazūkai (Panevėžio raj.).
Smelstorius V. Netekėk, mergaite, už mokslininko // Merkio kraštas (Varėna). – 1996, kovo 12, 16 Apie W. Szukiewiczių.
Smigielskis B. Kun. Vikaro užrašai // Draugija – 1908, Nr. 22, p. 120-123; Nr. 23, p. 238-244; Nr. 24, p. 342-360; 1909, Nr. 35. XIX a. viduryje aprašyti įspūdžiai. Nr. 24 – Kvėdarnos piliakalnis.
Smigielskis B. Kunigo Vikaro užrašai // Draugija. – 1909, Nr. 27, p. 220-231; Nr. 29, p. 28-32; Nr. 30, p. 152-161, Nr. 33, p. 13-24; Nr. 34, p. 132-148; Nr. 35, p. 240-251; Nr. 36, p. 351-364 (Tęsinys iš 1908 m.). Nr. 27, p. 229 – Sprūdės kalnas – Šaukštelių piliakalnis ir Moteraitis (Telšių raj.); Nr. 35, p. 247 – Salduvė, p. 248 – Šiaulių dvaro parko radiniai; Nr. 36, p. 351 – Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Smilgavičius V. Vilniaus senojo arsenalo lobis // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 33-34 Vilniaus pilys
Smilgevičius V. “Ir pačiame krante renka gintarą…” // Diena. – 1995, kovo 13, p. 3 Romos monetų radiniai Lietuvoje.
Smilgevičius V. “Vaclavas, Bohemijos karalius…” // Diena. – 1995, kovo 27, p. 7 Prahos grašiai Lietuvoje.
Smilgevičius V. Aleksandro monetos // Diena. – 1995, liep. 10, 17, 21
Smilgevičius V. Apie blizgę, vinį, meilę ir šautuvą, kurio neprireikė // Diena. – 1996, rugpj. 26, p. 5 Lobis Vilniuje, Gvazdikų gatvėje.
Smilgevičius V. Aukščiausiojo kunigaikščio monetos: Lietuvos vasalinės monetos // Diena. – 1995, birž. 19, 26
Smilgevičius V. Karaliui nesilenksime // Diena. – 1995, spal. 23, 30 Mištūnų (Šalčininkų raj.) lobis.
Smilgevičius V. Labanoro lobis // Diena. – 1995, geg. 15, p. 4
Smilgevičius V. Mitkūnų kaimo lobis // Diena. – 1995, rugs. 4, 11, 18, 25 Kauno raj.
Smilgevičius V. Numizmatą Povilą Karaziją prisimenant // Panevėžio balsas. – 1996, vas. 29, p. 5
Smilgevičius V. Numizmatas Povilas Karazija // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 25-29
Smilgevičius V. Pirmieji lietuviški pinigėliai // Diena. – 1995, bal. 3, p. 7
Smilgevičius V. Povilo Karazijos numizmatinė kolekcija // Voruta. – 1994, Nr. 19, 20, 21
Smilgevičius V. Samanidų sidabras // Diena. – 1995, kovo 20, p. 7 Arabų monetų radiniai Lietuvoje.
Smilgevičius V. Talentingojo numizmato pėdsakas // Kauno diena. – 1995, geg. 1, p. 20 Apie Povilą Karaziją.
Smilgevičius V. XVIII amžiaus lobis iš Panevėžio rajono // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 516-519
Smilgevičius V. Žmogus. Numizmatas. Visuomeninkas: P. Karazijos mirties 40 metinių proga // Diena. – 1996, vas. 12, p. 5
Smilingis A. Gondingos piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 4, p. 12 Gandinga (Plungės raj.).
Smirnova M. Lankinės laiptelinės segės senųjų prūsų teritorijoje // Vakarų baltų istorija ir kultūra. – Klaipėda, 1995. – T. 2, p. 21-33
Smokowski W. Wspomnie Trok w 1822 r. // Atheneum (Wilno). – 1841, t. 5, p. 157–181. Trakų salos pilis; p. 176–178 apie Senųjų Trakų piliavietę.
Smoleńska W. Rozmowa z wiekami // Czerwony sztandar. – 1983, lapkr. 12 Vilniaus senamiesčio tyrinėjimai.
Smulski E. Wilno // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1973, t. 17, sąs. 4, p. 249 Monetų radiniai.
Snarskis P. Kaulai, kuriems 20.000 metų // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, geg. 10 Mamuto kaulų radiniai prie Ubiškės (Telšių raj.).
Sniežko A. Uczcijmy pamięc Wandalina Szukiewicza // Ziemia Lidzka. – 1939, Nr. 3, p. 73-81
Sniežko A. Wandalin Szukiewicz. Pionierz archeologii // Z otchłani wieków (Wrocław, Poznań). – 1959, sąs. 6, p. 408-411
Sniežko A. Wspomnienia o Józefie Jodkowskim // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 495-504 Gardino pilies tyrinėtojas.
Snitkuvienė A. Švėkšnos radinių paslaptis // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987 geg. 6-7 d.d.). – V., 1987. – P. 18-28 Švėkšnoje XIX a. viduryje rastų statulėlių autentiškumo klausimas.
Snitkuvienė A. Švėkšnos radinių paslaptis // Mokslas ir gyvenimas. – 1987. Nr. 12, p. 24-26
Soblys V. Vilniaus įkūrėjui Gediminui Vilniuje bus pastatytas paminklas. Gedimino kalno tvarkymo darbai. Pasikalbėjimas su kultūros d-to dir. ir Gedimino kalnui tvarkyti komisijos pirmininku Sobliu // Lietuvos žinios. – 1940, birž. 13, p. 9 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Sobolewa N. A. Grosze praskie w Wielkim Księstwie Litewskim // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1970, sąs. 2, p. 107-117
Sokołowski W. Do poszukiwania o piłkalniach. 1. Góra Zamkowa; 2. Piłekalnis pod wsią Lepelencami; 3. Góra Zamkowa przy drodze z Butrymaniec do Siemeliszek; 4. Góra Piłekalnis koło jeziora Wilkoksznia obok wsi Żukleje // Wisła (Warszawa). – 1890, t. 4, p. 453-456. Gerulių (Alytaus raj.), Lepelionių (Prienų raj.) ir Žuklijų (Trakų raj.) piliakalniai.
Songailaitė R. Astravo (Biržų) kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 203-204
Songailaitė R. Biržų piliavietės tyrinėjimai 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 52-54
Songailaitė R. Skrebiškio dvaro rūmų žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 321-323 Biržų raj.
Songailaitė R. Tyrinėjimai Biržų senamiestyje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V,., 1998. – P. 407-411
Songailaitė R. Viduramžių paminklų žvalgomieji tyrinėjimai Biržų rajone 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 318-321 Kriauklių ir Mantagailiškių gyvenvietės.
Songailaitė R. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Biržų senamiestyje 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 263-266
Songinas G. Kunigaikštis Vaidotas Kauno pilies gynėjas // Karys. – 1939, Nr. 49, p. 844-845 1362 m. kovos.
Sotvarienė R. Savininkai rūsyje aptiko tikrą lobį // Lietuvos rytas. – 1998, bal. 2, priedas: Vartai, p. 12 Vilniaus miestas
Sowiński J. Średniowieczne monety i grzywny litewskie z mojego zbioru // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1986, Nr. 9/12, p. 210-214 Lenkijoje atsidurę Rybiškių (Vilniaus) lobio lydiniai ir pavienės monetos.
Specjalna komisja konserwatorska z bada podziemia i fundamenty Bazyliki // Słowo. – 1930, liep. 27, p. 3
Spekke A. Senie dzintara ceļi un Austrum Baltijas geografiskā atklašana. – Stockholm, 1956. – 113 p
Spekke A. The Ancient Amber Routes and the Geographical Discovery of the Eastern Baltic. – Stockholm, 1957. – 120 p., 15 lent Rec.: Gimbutienė M. Senieji gintaro keliai // Aidai (Brooklyn). – 1958, Nr. 5, p. 234-235.
Spelskis A. Gedimino aikštės Vilniuje urbanistinis išsivystymas ir tvarkymo darbai // Statyba ir architektūra. – 1964, lapkritis, p. 12-17
Spelskis A. Lietuvos miestų pradinio kūrimosi bruožai // Statyba ir architektūra. – 1964, rugsėjis, p. 23-27
Spelskis A. Senoji architektūra ir mes // Vakarinės naujienos. – 1968, lapkr. 1, p. 2 Vilnius.
Spelskis A. Ten kur pilis Gedimino // Komjaunimo tiesa. – 1968, birž. 4 Vilnius.
Spis prywatnych zbieraczów z wyszczególnieniem zbiorów // Rocznik dla archeologów, numizmatyków i bibliografów polskich, 1870 (Kraków). – 1873, p. 207-237. P. 234 (sąrašo Nr. 309) apie E. Tiškevičiaus rinkinius.
Spitrėnai. Ardomas piliakalnis // XX amžius. – 1936, rugpj. 12, p. 6 Utenos raj.
Sprainaitis R. Archeologiniai kasinėjimai prie Rusnės bažnyčios // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 50-52
Sprainaitis R. Archeologiniai tyrimai Klaipėdos senamiestyje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 48-50
Sprainaitis R. Archeologiniai tyrimai Klaipėdos senamiestyje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 248 Klaipėdos pilis ir miestas
Sprainaitis R. Archeologiniai tyrimai Kretingoje, buvusios rotušės vietoje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 249
Sprainaitis R. Archeologiniai tyrimai Kretingoje, buvusios rotušės vietoje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 267
Sprainaitis R. Ką rado archeologai Teatro aikštėje // Tarybinė Klaipėda. – 1986, rugs. 16
Sprainaitis R. Kai kurie istoriniai ir archeologiniai duomenys apie jėzuitų kolegiją Kražiuose // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 81-85
Sprainaitis R. Kražių jėzuitų kolegijos bažnyčios archeologiniai kasinėjimai // Bičiulis (Kelmė). – 1989, saus. 17
Sprainaitis R. XVII a. Rusnės moterų papuošalai // Muziejai ir paminklai. – 1991, sąs. 9, p. 62-68 Rusnė (Šilutės raj.).
Sprainaitis R. XVII-XIX a. olandiško tipo pypkės Klaipėdos kultūriniuose sluoksniuose // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 150-157 Klaipėdos pilis ir senamiestis
Sprainaitis R. Žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai Klaipėdoje, Teatro gatvėje // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 117-118
Sprainaitis R. Žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai Kražiuose // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 154-157
Sprainaitis R. Žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai Rusnėje // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 97-99
Sprainaitis R. Žvalgomieji tyrimai Klaipėdos senamiestyje, šv. Jono bažnyčios vietoje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 222-223
Sprainaitis R. Žvalgomieji tyrinėjimai Klaipėdos senamiestyje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 411-413 Klaipėdos pilis ir miestas
Sprainaitis R. Žvalgomieji tyrinėjimai šalia Pryšmančių kapinyno // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 101-102 Gyvenvietės pėdsakai, Pryšmančiai (Kretingos raj.).
Sprawa budowy teatru // Goniec Codzienny. – 1910, rugpj. 4 (17). Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje planuojama jo statyba.
Sprawa Góry Zamkowej wyjasniona / Pel-mel. //Kurjer Wileński. – 1937, geg. 1, p. 2. Vilniaus Aukštutinė pilis
Sprawa grobu W. ks. Vitolda // Pax (Wilno; Poznań). – 1934, Nr. 9, p. 12
Sprawy miejskie // Kurjer Wileński. – 1928, saus. 11, p. 5 Vilniuje numatomi Pilies kalno tvarkymo darbai.
Sprawozdanie z stanu T-wa Przyjaciół Nauk w Wilnie w r. 1909 [B. v., 1910?]. – 19 p. P. 10 apie M. E. Brensztejno ir W. Szukiewicziaus archeologinių kolekcijų patekimą į draugijos rinkinius ir apie draugijos muziejaus numizmatikos skyriaus augimą.
Sprawozdanie ze stanu i działalności Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie za rok 1936. – Wilno, 1937. – 47 p P. 25 – apie 1928 m. rasto Ustronės (Vilniaus raj.) lobio ketvirto tipo lietuviškų monetas.
Sprawozdanie ze stanu i działalności Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie za rok 1937. – Wilno, 1938. – 47 p P. 27 – apie patekusią į draugijos muziejų Pilaitėje (Vilnius) rastą lietuvišką monetą.
Sprawozdanie ze stanu Towarystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie w r. 1911. – Wilno, 1912. – 24 p. P. 9 apie archeologijos ir numizmatikos rinkinių augimą, p. 11 apie Plungės kunigaikštienės M. Oginskienės numizmatikos rinkinio padovanojimą ir apie Švėkšnos grafienės G. Broel Pliaterienės padovanotą archeologijos rinkinį.
Sprawozdanie ze stanu Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie w r. 1912. – Wilno, 1912. – 24 p. P. 8 – apie archeologijos ir numizmatikos rinkinių augimą.
Sprendžiamas Kernavės piliakalnių likimas // Lietuvos aidas. – 1940, geg. 25 (Nr. 243), p. 11 Dėl piliakalnių nusavinimo.
Sprindienė J. Ir ateities kartoms... // Vakarinės naujienos. – 1988, rugpj. 6, p. 2 Vilniaus pilis
Sprindžiūnaitė J. Platelių ežero lobiai nustebino tyrinėtojus // Lietuvos rytas. – 1996, rugpj. 2, p. 15
Spurgevičius P. Apie Paparčių senovę // Kaišiadorys. – 1997. – P. 172-202 P. 177-180 – apie senovės apeigines vietas.
Sragauskas D., Petrauskas J. Žemaitijos krašto tyrinėtojas // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1977, saus. 27
Srioga J. Kultūros paminklams reikiamą dėmesį // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1969, lapkr. 4
Sruoga B. Tadui Daugirdui paminėti / Padegėlis Kasmatė // Lietuva. – 1919, lapkr. 25.
Sruoga B. Tadui Daugirdui paminėti // Dainava. – K., 1920. – Kn. 1, p. 61-65.
Stabingis A. „Perkūno“ kirvelis „gydzymui“ vartojamas // Lietuva. – 1925, rugs. 10, p. 5 Petroškų (Lazdijų raj.) kaimo rastas akmeninis kirvis.
Stabingis A. Suvalkijos senovė // Lietuva. – 1925, liep. 3, p. 2 Mini Petroškų ir Paveisininkų piliakalnius, Petroškų krūsnis (Lazdijų raj.).
Stabrauskas A. Ką rodys kuorai akmenyje? // Švyturys. – 1989, Nr. 22, p. 18 Žvėryno (Vilnius) akmuo.
Stacevičius S. Archeologinė ekspedicija // Lietuvos aidas. – 1994, birž. 17, p. 2 Senųjų Trakų piliavietė
Stacevičius S. Atrasti pilies pamatai Senuosiuose Trakuose // Galvė (Trakai). – 1994, birž. 28. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1994, birž. 28, p. 4 Senųjų Trakų piliavietė
Stacevičius S. Kernavės vėtrungė // Jaunimo gretos. – 1994, Nr. 5, p. 3-4
Stačiūnai / Kauksnujietis // Mūsų rytojus. – 1929, Nr. 20, p. 7 Kauksnujų (Pakruojo raj.) kapinynas.
Stadelnikaitė Č. Įdomus radinys // Banga (Klaipėda). – 1971, spal. 19, p. 1 Genaičių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Stadie K. Aufdeckung eines spätheidnischen Gräberfeldes in Ragnit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1901, sąs. 22, p. 375-384. Ragainės (Kaliningrado sritis) kapinynas.
Stadie K. Das Gräberfeld in Ragnit. Aufdeckung eines spätheidnischen Gräberfeldes // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 375-384. Rytinėje Ragainės dalyje.
Stakelė S. Apie Mindaugo karaliaus sostinę // Šviesa. – 1908, Nr. 13/16, p. 103-105. Dėl Vorutos vietos.
Stakėnas. Dėl Raudonės likimo // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 13, p. 7 Raudonės (Jurbarko raj.) pilis.
Stakliškių lobis // Valstiečių laikraštis. – 1964, saus. 3 Stakliškės (Trakų raj.).
Stakmienė A. Marija Gimbutienė: prie giliųjų Europos šaknų // Metmenys (Chicago). – 1994, Nr. 67, p. 161-167
Stalgys A. Viešbučio statyba kelia grėsmę unikaliam paveldui: Statybos B. Dauguviečio skvere rizika sunaikinti istorinį branduolį // Lietuvos rytas. – 1997, spal. 11, priedas: Sostinė, p. 6 Statybos šalia buvusios Žemutinės pilies.
Stalnionis G. “Radau dirvoj akmeninį kirvelį...” // Komjaunimo tiesa. – 1984, lapkr. 3, p. 3 Apie I. Jablonskį.
Stalnionis G. Išsaugoti ką mums paliko laikas... // Gimtasis kraštas. – 1986, Nr. 39, p. 1, 6, 7 Apie B. Pinkevičiūtės konservuotus Šventosios ir Vilniaus katedros radinius.
Stalnionis G. Ką pasakoja užtvankų akmenys? // Tiesa. – 1985, saus. 20, p. 4 Apie I. Jablonskį.
Stalnionis G. Renesanso epochos apsiaustas // Tiesa. – 1986, bal. 6 Vilniaus radinys.
Stan murów na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1930, geg. 28, p. 3
Stanaitis A. 1993 metų žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Liepkalnio g. 1 // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 250-251.
Stanaitis A. Akmuo riboženklis Punioje // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 35
Stanaitis A. Išsaugokim istorijos pėdsakus // Lenino keliu (Utena). – 1970, gruod. 8, p. 3
Stančikaitė M. The traces of human activity in the pollen diagrams from Biržulis lake // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: šiandiena ir perspektyvos: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 17
Stanevičius A. Velnio pėda // Mūsų gamta. – 1974, Nr. 1, p. 30 Kliukų (Ignalinos raj.) akmuo.
Stanevičius S. Lietuvių mitologijos aiškinimas (apie 1838). Lietuvių-žemaičių mitologija pagal Strijkovskį ir Lasickį / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 81-83, 499-501 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 84-101. – Perspausdinta iš: Stanevičius S. Raštai. – V., 1967. – P. 217-229, 269-303.
Stanevičius S. Raštai. – V., 1967. – 655 p. – Dalis teksto išspausdinta: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 84-101 P. 216-302 – mitologijos klausimai; p. 417-435 – laiškai T. Narbutui apie kai kuriuos senovės paminklus.
Stanislovaitis A. Generolas ir jo dvaras // Tėviškės žinios (K.). – 1996, kovo 2, p. 10 V. Nagevičius
Staniškis J. Dainavos sostinė // Lietuva. – 1927, lapkr. 22, p. 2-3 Merkinės piliakalnis.
Staniulytė T. Akmenys pasakoja // Lietuvos pionierius. – 1972, saus. 19 Užkeiktos svodbos akmenys prie Dieveniškių (Šalčininkų raj.).
Stankaitienė E., Spitrys Ch. Kaunas, 1940-1974: Literatūros rodyklė. – V., 1979. – 567 p P. 344-345 – apie T. Daugirdą, P. Tarasenką; p. 295 – apie Kauno pilį.
Stankaitienė M. Palikęs žymų pėdsaką // Naujas rytas (Raseiniai). – 1989, geg. 11 Apie T. Daugirdą.
Stankevičienė Z. Pavėluotas piliakalnio gelbėjimas // Alytaus naujienos. – 1993, liep. 28, p. 1 Punios piliakalnis.
Stankevičius A. Kultūros vertybės Žemaitijos nacionaliniame parke // Lietuvos aidas. – 1997, rugpj. 8, p. 15 Žvirblaičių alkakalnis ir Platelių pilies sala (Plungės raj.).
Stankevičius G. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Lydos ir Kėdainių gatvių kampe // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 158-159 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Stankevičius G. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Odminių g. 7-9 // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 54-56 Vilniaus miestas
Stankevičius G. Sklypas Pylimo, Lydos ir Kėdainių gatvių kampe. Vilniaus senamiesčio 29-asis kvartalas // Paminklų restauravimo projektavimo instituto moksliniai tyrimai: Informacija. – V., 1989. – P. 64-65 Vilniaus senamiestis
Stankevičius J. Piliakalnis // Lietuva. – 1925, kovo 14 Apie Samilų (Kauno raj.) piliakalnio kasinėjimus.
Stankevičiūtė O. Gedimino pilis turi naują šeimininką // Respublika. – 1994, saus. 20, p. 3 Pilies bokštas perduotas Nacionaliniam muziejui.
Stankienė I. Atidavęs save ateities kartoms: (Apie tytuvėniškio kraštotyrininko P. Jagmino gyvenimą ir veiklą) // Mūsų kraštas. – 1994, Nr. 2 (5), p. 144-147
Stankus J. A unique pectoral ornament from Bandužiai, Lithuania // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 88-93 Bandužių (Klaipėda) kapinynas.
Stankus J. Antrasis plokštinis Genčų kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 90-92 Kretingos raj.
Stankus J. Antrasis plokštinis Genčų kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 65-67 Kretingos raj.
Stankus J. Archeologai prie Šušvės // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1978, geg. 17 Kairėnėlių kapinynas.
Stankus J. Bandužiai // Tarybinė Klaipėda. – 1988, gruod. 10, 11 Bandužių (Klaipėda) kapinynas.
Stankus J. Bandužių kapinynas. – V., 1995. – 156 p. – (Lietuvos archeologija; T. 12).
Stankus J. Bandužių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 92-96 Klaipėda.
Stankus J. Bandužių kapinyno tyrinėjimai //ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 85-90 Klaipėdoje.
Stankus J. Bandužių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 63-64
Stankus J. Dagilionių pilkapių tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 157-158 Dagilioniai (Jonavos raj.).
Stankus J. Geležies dirbinių gamyba ir kalvystės lygis Lietuvoje (2.Aukštaitija) // MADA. – 1975, t. 3, p. 51-63
Stankus J. Geležies dirbinių gamyba ir kalvystės lygis Lietuvoje XIV-XVI amžiais (1.Žemaitija) // MADA. – 1975, t. 2, p. 71-85
Stankus J. Geležies dirbinių gamybos Lietuvoje II-IV amžiais technologija // MADA. – 1972, t. 4, p. 85-100
Stankus J. Geležies dirbinių gamybos Lietuvoje V-VIII amžiais technologija // MADA. – 1970, t. 3, p. 57-75
Stankus J. Geležies dirbinių gamybos raida Lietuvoje // LIM, 1973 metai. – V., 1974. – P. 5-20
Stankus J. Geležies dirbinių metalografinė analizė // Lietuvos archeologija. – V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 65-76
Stankus J. Geležinių įrankių gamybos technologija IX-XIII amžiais // MADA. – 1970, t. 1, p. 113-133
Stankus J. Genčų I kapinyno tyrinėjimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 163-167 Genčiai (Kretingos raj.).
Stankus J. Genčų kapinyno I tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 118-122 Kretingos raj.
Stankus J. Iron blooms in Lithuania // The importance of ironmaking technical innovation and social change. – Stockholm, 1996. – P. 57-62
Stankus J. Iron smelting furnances in Lithuania // Early iron (Kopenhaga). – 1996. – P. 43-48
Stankus J. Jautakių (Mažeikių raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 28-32
Stankus J. Juodoji metalurgija // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1978. – T. 1, p. 73-88, 130-131, 140-142
Stankus J. Jurgaičių piliakalnio gyvenvietė // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 55-56 Šiaulių raj.
Stankus J. Kada Lietuvoje atsirado geležis? // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 10, p. 50-51
Stankus J. Kairėnėlių (Radviliškio raj.) senkapio tyrinėjimai // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 78-80
Stankus J. Kairėnėlių (Radviliškio raj.) senkapio tyrinėjimai 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 164-167
Stankus J. Kairėnėlių plokštinis kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 63-79
Stankus J. Kairėnėlių senkapis // Tarybinis pedagogas. – 1977, lapkr. 24 Radviliškio raj.
Stankus J. Kalavijų ir ietigalių gamybos technologija Lietuvoje IX-XIII amžiais // MADA. – 1970, t. 2, p. 113-130
Stankus J. Klaipėdos m. dalies geležinių dirbinių metalografinės analizės duomenys // Kultūros paveldas – 97: Respublikinio seminaro medžiaga (Metalų gavyba, jų sudėtis ir metalinių dirbinių gamyba). – V., 1997. – P. 10-17
Stankus J. Kurmaičių-Pajuodupio (Kretingos raj.) senkapio tyrinėjimai // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 75-77
Stankus J. Kurmaičių-Pajuodupio (Kretingos raj.) VI-VII m.e.a. kapinynas // MADA. – 1988, t. 2, p. 33-42
Stankus J. Naujas lobis // Švyturys. – 1966, Nr. 11, p. 28 Vilniuje, Totorių gatvėje.
Stankus J. Pailgočio kapinynas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 122-124 Šilalės raj.
Stankus J. Pailgočio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 96-99 Šilalės raj.
Stankus J. Pailgočio senovė // Artojas (Šilalė). – 1990, birž. 7 Apie kapinyną.
Stankus J. Pirmykštės gimininės bendruomenės energetika (iki XIII a.) // Lietuvos energetika (iki 1940 m.). – V., 1978. – P. 7-15
Stankus J. Plinkaigalio (Kėdainių raj.) m.e. V-VI amžių kapinyno geležies dirbinių metalografinė analizė // MADA. – 1986, t. 1. P. 51-62
Stankus J. Pribitkos (Plungės raj.) m.e. II-III a. pilkapiai // MADA. – 1987, t. 4, p. 57-70
Stankus J. Pribitkos pilkapiai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 64-66 Plungės raj.
Stankus J. Rumšiškių kapinyno XIV-XVI a. geležies dirbinių metalografinė analizė // MADA. – 1974, t. 2, p. 63-72
Stankus J. Seniausi geležiniai dirbiniai // Mokslas ir technika. – 1971, Nr. 10, p. 50
Stankus J. Stabalankių gyvenvietė // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 33-34 Utenos raj.
Stankus J. Šaukėnų kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 39-42 Tauragės raj.
Stankus J. The technology of iron artefacts from the castle of Vilnius // Early iron production – archaeology, technology and experiments: Technical report (Lejre). – 1997, Nr. 3, p. 133 - 141 Vilniaus pilis
Stankus J. The technology of iron artefacts from the castle of Vilnius // Early iron production – archaeology, technology and experiments: Technical report (Lejre). – 1997, Nr. 3, p. 133-141
Stankus J. Tyrinėjimai Genčų kapinyno prieigose // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 204-207 Genčai (Kretingos rąj.).
Stankus J. Tyrinėjimai Kaune, Palangos gatvėje Nr. 10 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 413-414. Kauno pilis ir miestas
Stankus J. Tyrinėjimai Merkinėje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 102-103 Tyrinėta piliakalnio aplinkoje.
Stankus J. Tyrinėjimai Vilniuje, Lentpjūvių ir Lukiškių gatvių kampe // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 159-160 Vilniaus miesto tyrinėjimai
Stankus J. Žemaičių plokštinių kapinynų geležies dirbinių metalografinė analizė // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 135-141
Stankus J. Žemantiškių-Skaistkalnio kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 108-110 Panevėžio raj.
Stankus S. Kalnujų piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1969, birž. 5
Stankus S. O švedas ir nepasirodė // Lietuvos pionierius. – 1970, liep. 15 Vaičaičių (Skuodo raj.) piliakalnis.
Stankutė A. Disertacija archeologijos mokslo klausimais // Literatūra ir menas. – 1951, Nr. 3, p. 3 Apie R. Volkaitės-Kulikauskienės disertaciją.
Stankutė J. de Rosales. Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje. – Chicago, 1985. – 327 p Gotai – gudai – baltai.
Staponkus A. “Saugokite žemę,saugokite ir paminklus” // Kultūros barai. – 1981, Nr. 3, p. 33-36 Apie Kėdainių rajono paminklosaugininkę V. Berlėtaitę.
Staponkus A. Paminklo praradimas // Kultūros barai. – 1981, Nr. 8, p. 62-64 Griežės (Mažeikių raj.) kapinynas.
Stapulionis A. Akmens simfonija // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 9, p. 33 Akmenys su duobutėmis.
Stapulionis A. Dėmesio, pilkapiai // Darbas (Pasvalys). – 1984, lapkr. 1
Stapulionis A. Dubenuoti akmenys // Darbas (Pasvalys). – 1975, saus. 23
Stapulionis A. Grūžių kalneliai // Darbas (Pasvalys). – 1977, saus. 13
Stapulionis A. Pasvalio rajono piliakalniai // Darbas (Pasvalys). – 1977, liep. 16 Ąžuolpamūšio, Migonių-Šimonių ir Saudogalos.
Stapulionis A. Pilkapiai, bitelės ir vėžės // Darbas (Pasvalys). – 1977, lapkr. 17 Mėlėnų pilkapiai.
Stapulionis A. Radiniai prie Pervalkų // Darbas (Pasvalys). – 1976, liep. 10 Dubenuoti akmenys.
Stapulionis A. Velniakalnių paslaptys // Darbas (Pasvalys). – 1976, vas. 5
Stare cmentarzysko przy ul. Zarzecznej // Kurjer Wileński. – 1933, geg. 27, p. 3 Užupio ir Malūnų gatvių kampe kapai.
Stary cmentarz tatarski? // Kurjer Wileński. – 1936, birž. 19, p. 9 Vilniuje.
Starkauskas A. Lietuvos šilingai, dukatai, kapos … // Moksleivis. – 1966, Nr. 10, p. 24-25
Starožytne mury // Kurjer Litewski. – 1912, rugs. 11 (24).
Starožytne pamiątki w okolicach Wilkomierza / D. D. // Atheneum (Wilno) – 1850. p. 111–117. Apie Siesikus.
Starožytności Litwy w muzeum archeologii / A.S. // Žycie Warszawy. – 1994, kovo 5/6, p. 22. Lietuvos archeologijos paroda Varšuvoje
Starožytności Litwy: Katalog wystawy Muzeum Narodowego Litwy z Wilna, 4.03.-30.06.1994, Warszawa. – Warszawa, 1994. – 134 p Lietuvos archeologijos paroda Varšuvoje
Starzdas A. Gudelių-Lenkiškių pilkapyno tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 63-65 Vilniuje, prie Lazdynų.
Stasiak J. Badania nad starožytnym krajobrazem Pojezierza Suwalskiego w rejonie Szwajcarii. – Białystok, 1965. – 37 p Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 213-216.
Stasiak J. Wstępne wyniki badań paleogeograficznych w Korklinach, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki. – 1970, t. 9, p. 197-209
Stasiukynas V. Praeities aidai. Apie rastas laidojimo urnas Kumečių dvaro laukuose // Alytaus naujienos. – 1992, gruod. 10, p. 3
Stasiulaitis J. XIX a. literatūroje buvo minimas... // Vakarinės naujienos. – 1988, gruod. 15, p. 3 Dėl Vilkpėdės (Vilnius) akmens.
Stasiulaitis J. Žvilgsnis į Gedimino kalną // Vakarinės naujienos. – 1987, kovo 31, p. 4
Stasiulionis J. Pilies kalnas // Lietuvos aidas. – 1933, gruod. 3, p. 12 Jurgaičių – Kryžių (Šiaulių raj.) kalnas.
Stasiulis H. Uplankio piliakalnis // Kalba ir kraštas (Klaipėda). – 1933, Nr. 16 Oplankys (Tauragės raj.).
Stasiūnas M. Restauruojamas Trakų pilies bokštas // Statyba ir architektūra. – 1975, Nr. 1, p. 30-31
Stašaitis S. Seniausi žmonių pėdsakai // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1981, rugs. 26
Statkevičius V. ...Jaunas būdamas...// Kraštotyra. – V., 1981. – Kn. 13, p. 74-76 Pasisakymas 70-mečio proga.
Statkevičius V. “Paseno” senkapis // Artojas (Šilalė). – 1975, geg. 17 Pagrybio kapinynas.
Statkevičius V. Akmeniniai kirviai Šilalės rajone // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 167-171
Statkevičius V. Alkakalniai // Gimtinė. – 1990, Nr. 9, p. 3 Šilalės raj.
Statkevičius V. Amžių glūdumoje // Šilalės kraštas. – V., 1994. – T. 1, p. 9-10 Akmens ir žalvario amžiaus radiniai.
Statkevičius V. Archeologijos paminklai // Šilalės kraštas. – V., 1994. – T. 1, p. 272-301
Statkevičius V. Archeologinis radinys // Artojas (Šilalė). – 1969, vas. 15, p. 3 Naujojo Obelyno kapinynas.
Statkevičius V. Atrastas lobis // Artojas (Šilalė). – 1972, rugpj. 29 Kūtymų kaimo žalvarinių papuošalų lobis.
Statkevičius V. Bilionys // Šilalės artojas. – 1996, lapkr. 5 Apie piliakalnį.
Statkevičius V. Burbiškiai // Artojas (Šilalė). – 1983, kovo 25 Kapinynas.
Statkevičius V. Burbiškiai // Šilalės artojas. – 1997, saus. 7, p. 5 Kapinynas.
Statkevičius V. Dargaliai // Artojas (Šilalė). – 1983, geg. 13 Kapinynas.
Statkevičius V. Dešimt archeologės vasarų // Kultūros barai. – 1985, Nr. 1, p. 42-44 Apie L. Vaitkunskienę.
Statkevičius V. Dešimtoji vasara // Artojas (Šilalė). – 1984, liep. 27, p. 10 Apie L. Vaitkunskienės kasinėjimus Šilalės rajone.
Statkevičius V. Du kalavijai // Artojas (Šilalė). – 1969, kovo 13, p. 3 Padievaičio – Kvėdarnos radiniai.
Statkevičius V. Gausūs radiniai Šiaudaliuose // Artojas (Šilalė). – 1975, spal. 7 Šiaudalių kapinynas.
Statkevičius V. Gegužkalnis // Šilalės artojas. – 1996, rugs. 10, p. 4 Apie piliakalnį.
Statkevičius V. Girnos // Artojas (Šilalė). – 1974, rugpj. 3 Apie rajone rastas trinamąsias girnas.
Statkevičius V. Gražioj žemėj // Artojas (Šilalė). – 1983, birž. 3 Jaunodavos ir Severėnų kapinynai.
Statkevičius V. Įdomi apylinkė // Artojas (Šilalė). – 1973, birž. 16 Kaštaunalių (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Iki pirmųjų mūsų eros amžių // Artojas (Šilalė). – 1983, liep. 22, p. 10 Žvilių kapinynas.
Statkevičius V. Iš tūkstantmečių dugno // Artojas (Šilalė). – 1974, spal. 8
Statkevičius V. Išaiškinta radinių vieta // Artojas (Šilalė). – 1971, gruod. 16, p. 3 Šarkų (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Išaiškinta radinių vieta Dulkių Lauko senkapyje // Spalio pergalė (Šilalė). – 1961, gruod. 16 Šilalės raj.
Statkevičius V. Juodainiai // Artojas (Šilalė). – 1973, rugs. 22, 25, 27 Apie apylinkės archeologijos paminklus.
Statkevičius V. Ką dar rasime Juodainiuose? // Artojas (Šilalė). – 1976, birž. 1 Kapinynas.
Statkevičius V. Ką išsaugosime ateičiai // Artojas (Šilalė). – 1974, gruod. 10
Statkevičius V. Ką liudija archeologija // Artojas (Šilalė). – 1969, lapkr. 1 Apie turtinę nelygybę.
Statkevičius V. Kai ieškome, tai ir randame // Gimtinė. – 1989, Nr. 2, p. 4 Gedminiškės (Šilalės raj.) piliakalnis.
Statkevičius V. Kapinyno likimas // Artojas (Šilalė). – 1970, liep. 23 Didkiemis (Šilalės raj.).
Statkevičius V. Kapinyno lobiai // Artojas (Šilalė). – 1971, gruod. 25 Pajūralio kapinynas.
Statkevičius V. Kapinyno paslaptys // Artojas (Šilalė). – 1973, spal. 30 Šiaudalių kapinynas.
Statkevičius V. Kepaluškalnis // Artojas (Šilalė). – 1974, lapkr. 14 Pilių (Šilalės raj.) piliakalnis.
Statkevičius V. Koks puikus mūsų rajonas // Tarybinis mokytojas. – 1970, liep. 3 Šilalės rajono archeologiniai paminklai.
Statkevičius V. Kraštotyrinių lobių vertė // Artojas (Šilalė). – 1975, geg. 29 Žąsino kapinynas.
Statkevičius V. Kūlgrindos // Artojas (Šilalė). – 1991, vas. 6, p. 3
Statkevičius V. Kupstis // Artojas (Šilalė). – 1975, gruod. 25, p. 4 Kupsčio ežero pakrančių paminklai.
Statkevičius V. Kur ilsisi mūsų protėviai // Šilalės artojas. – 1997, bal. 18, p. 5 Kaimų kapinaitės.
Statkevičius V. Kur Lokysta srovena // Gimtinė. – 1990, Nr. 5 Apie pakrančių piliakalnius ir kapinynus, Šilalės raj.
Statkevičius V. Kur šniokščia Akmena // Artojas (Šilalė). – 1990, geg. 31 Apie pakrančių paminklus.
Statkevičius V. Kur tas kelelis pilkas... // Artojas (Šilalė). – 1973, birž. 2 Didkiemio kapinynas ir Vilkų Lauko piliakalniai.
Statkevičius V. Kur žemaičiai su kryžiuočiais grūmėsi // Artojas (Šilalė). – 1975, lapkr. 29 Kaštaunalių ir Klabų kapinynai, Treigių piliakalnis.
Statkevičius V. Kviečia Akmena // Artojas (Šilalė). – 1973, birž. 7, p. 3 Vaičių, Biržų Lauko, Žvilių, Kreivių archeologiniai paminklai.
Statkevičius V. Lingės // Artojas (Šilalė). – 1983, liep. 1 Kapinynas.
Statkevičius V. Medvėgalis // Artojas (Šilalė). – 1975, gruod. 20
Statkevičius V. Medvėgalis // Šilalės artojas. – 1997, rugs. 5, p. 5
Statkevičius V. Mėgės kalnas // Šilalės artojas. – 1997, rugpj. 26, p. 4 Kalvalių kaimo piliakalnis.
Statkevičius V. Mirusiųjų deginimo paprotys // Gimtinė. – 1989, Nr. 3, p. 2
Statkevičius V. Muziejai po žeme // Artojas (Šilalė). – 1971, gruod. 21
Statkevičius V. Nauja radinių vieta // Artojas (Šilalė). – 1976, birž. 15 Varsėdžių kapinynas.
Statkevičius V. Naujas radinys // Artojas (Šilalė). – 1965, spal. 14 Leviškiai (Šilalės raj.).
Statkevičius V. Nauji archeologiniai radiniai // Artojas (Šilalė). – 1965, rugpj. 31 Paragaudžio (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Nauji radiniai // Artojas (Šilalė). – 1987, geg. 21 Padievaičio (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Nauji Šilalės rajono archeologiniai paminklai // Muziejai ir paminklai (V.). – 1980, sąs. 3, p. 39-43, 97 Apvaršuvos, Burbiškių, Juodainių, Gulbių, Kvėdarnos, Obelyno, Pajūrio, Pilsūdų, Rūtelių ir Severėnų kapinynai.
Statkevičius V. Nepaprastas radinys // Gimtinė. – 1994, Nr. 7, p. 3 1984 m. Požerės (Šilalės raj.) kapinyne rastas sudeginto mirusiojo kapas.
Statkevičius V. Nuo Varsėdžių iki Obelyno // Artojas (Šilalė). – 1973, rugpj. 16, p. 3 Vedrių piliakalnis ir Obelyno Alka.
Statkevičius V. Padavimai – turtas // Artojas (Šilalė). – 1986, rugpj. 22, p. 11-12 Apie archeologijos paminklus.
Statkevičius V. Pagrybės piliakalnis // Artojas (Šilalė). – 1974, lapkr. 2
Statkevičius V. Paižnio kaimo radiniai // Artojas (Šilalė). – 1964, birž. 25, p. 3 Payžnio (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Payžniais // Artojas (Šilalė). – 1990, bal. 24 Apie kapinynus.
Statkevičius V. Pajūriais // Gimtinė. – 1990, Nr. 3, p. 3 Jūros upės krantų piliakalniai ir kapinynai Šilalės rajone.
Statkevičius V. Pajūryje – senkapis? // Artojas (Šilalė). – 1975, birž. 7
Statkevičius V. Pakalniškiai. Burbiškiai // Artojas (Šilalė). – 1983, kovo 25 Kapinynai.
Statkevičius V. Pamatyti, išaiškinti // Komjaunimo tiesa. – 1985, birž. 22, p. 3 Pokalbis su R. Masteika apie archeologinius paminklus.
Statkevičius V. Pasakoja archeologiniai radiniai // Artojas (Šilalė). – 1964, bal. 4 Požerės (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Piliakalniai saugo senovę // Artojas (Šilalė). – 1973, geg. 19, 22 Lileikėnų, Padievaičio, Pajūralio ir Pakisio piliakalniai.
Statkevičius V. Prienų piliakalnis // Šilalės artojas. – 1996, lapkr. 15
Statkevičius V. Radiniai dovanoja mums senovę // Artojas (Šilalė). – 1988, kovo 1 Payžnio kapinynas.
Statkevičius V. Radiniai džiugina, tačiau... // Artojas (Šilalė). – 1975, spal. 28 Dargalių kapinynas.
Statkevičius V. Radiniai Gulbių kaime // Artojas (Šilalė). – 1976, geg. 15 Kapinynas.
Statkevičius V. Radiniai Žviliuose // Artojas (Šilalė). – 1986, rugpj. 8, p. 12 Žvilių kapinynas.
Statkevičius V. Retas radinys // Artojas (Šilalė). – 1973, rugs. 20 Pakalniškių kapinynas.
Statkevičius V. Romos monetos // Artojas (Šilalė). – 1975, geg. 13 Jokūbaičių (Šilalės raj.) radinys.
Statkevičius V. Rubinavo piliakalnis // Artojas (Šilalė). – 1989, birž. 27
Statkevičius V. Saugokime kultūros paminklus // Artojas (Šilalė). – 1973, lapkr. 1 Payžnio kapinynas.
Statkevičius V. Saugokime pilkapius // Artojas (Šilalė). – 1980, gruod. 16, p. 3 Jonaičių, Pajūralio, Paragaudžio ir Šakių pilkapiai.
Statkevičius V. Saugokime praeities vertybes // Gimtinė. – 1993, Nr. 2, p. 3 Šilalės rajono archeologinių paminklų apsauga.
Statkevičius V. Senkapio radiniai // Artojas (Šilalė). – 1971, spal. 11 Burbiškių kapinynas.
Statkevičius V. Senkapio radiniai // Artojas (Šilalė). – 1974, liep. 30 Burbiškių kapinynas.
Statkevičius V. Senkapis atrastas // Artojas (Šilalė). – 1976, lapkr. 19 Rūtelių kapinynas.
Statkevičius V. Senovė atskleidžia paslaptis // Artojas (Šilalė). – 1965, rugs. 4 Pagrybio (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Sidabro lobis // Artojas (Šilalė). – 1965, gruod. 7, p. 3 Romės Lauko (Šilalės raj.) lobis.
Statkevičius V. Signalų reikšmė // Artojas (Šilalė). – 1984, kovo 16 Kreipimasis į visuomenę, dėl duomenų rinkimo apie kapinynus.
Statkevičius V. Sunaikintas Didkiemio senkapis // Artojas (Šilalė). – 1984, geg. 11
Statkevičius V. Šarūnkalnis // Artojas (Šilalė). – 1972, gruod. 7 Rubinavo (Šilalės raj.) piliakalnis.
Statkevičius V. Šilalės krašto senkapiai ir pilkapynai // Šilalės artojas. – 1994, liep. 8
Statkevičius V. Šilalės rajono paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 198-202 Apie Jankaičių, Kaštaunalių, Kaukų, Pilkaičių, Šiauduvos ir Vaikių lauko kapinynus, rastus akmeninius kirvius ir kt.
Statkevičius V. Šilalės rajono senkapiai // Kraštotyra. – V., 1966. – P. 169-182.
Statkevičius V. Tikimės gerų radinių // Artojas (Šilalė). – 1975, liep. 22 Kaštaunalių kapinyno tyrinėjimai.
Statkevičius V. Treigiai // Artojas (Šilalė). – 1976, kovo 4 Piliakalnis.
Statkevičius V. Vaičiai // Artojas (Šilalė). – 1976, bal. 3 Piliakalnis.
Statkevičius V. Vertingi archeologiniai radiniai // Artojas (Šilalė). – 1964, birž. 20 Šiaudalių (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Vertingi radiniai // Kultūros barai. – 1974, Nr. 5, p. 52 Antininkų, Pakalniškių ir Šarkų (Šilalės raj.) kapinynų radiniai.
Statkevičius V. Žala istorijos mokslui // Artojas (Šilalė). – 1972, kovo 4 Antininkų (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Žalvario amžiaus radiniai // Artojas (Šilalė). – 1971, rugs. 18, p. 3 Drobūkščių įmovinis ietigalis, Didkiemio įtveriamasis kirvis ir Bilionių ietigalis.
Statkevičius V. Žemė atveria istorijos paslaptis // Tarybinis mokytojas. – 1973, lapkr. 21 Paragaudžio (Šilalės raj.) kapinynas.
Statkevičius V. Žemės išsaugotos vertybės //Artojas (Šilalė). – 1969, bal. 24, p. 3 Žąsino kapinynas.
Statkevičius V. Žemės lobis // Artojas (Šilalė). – 1972, rugs. 7 Jucaičių durpyno papuošalų lobis.
Statkevičius V. Žemės randai // Artojas (Šilalė). – 1974, liep. 25 Ardomi kapinynai Šilalės rajone.
Statkevičius V. Žiloji senovė // Šilalės artojas. – 1994, birž. 21
Statkevičius V. Žilų padavimų takais // Artojas (Šilalė). – 1973, spal. 4, 6, 9 Apie Bilionių piliakalnį, Šiauduvos ir Payžnio kapinynus.
Statkevičius V. Žvilgsnis į giliąją praeitį // Kraštotyra. – V., 1985. – Kn. 19, p. 81-89 Kvėdarnos apylinkės archeologiniai paminklai.
Statkevičius V. Žviliai // Artojas (Šilalė). – 1973, saus. 7 Kapinynas.
Statkevičius V. Žviliai // Artojas (Šilalė). – 1983, saus. 7 Kapinynas.
Statkevičius V. Žvilių senkapis // Artojas (Šilalė). – 1975, lapkr. 25
Staugaitis J. Apie išdirbinius iš tekįto akmens rastus Lietuvoje ir Žemaitijoje: (Pagal p. Tad. Daugirdą)/ J. Bitaitis // Varpas. – 1891, Nr. 11, p. 170-171. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9 (1).
Staugaitis J. Archeologiški tyrinėjimai Žemaitijoj P. Tad. Dowgirdo / Bitaitis J. // Varpas. – 1892, Nr. 2, p. 25-28; Nr. 3, p. 39-42; Nr. 4/5, p. 61-63; Nr. 6, p. 89-93; Nr. 7, p. 100-101. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989. T. 10 (2). Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas, Vizdergių (Šiaulių raj.) pilkapiai ir Imbarės (Kretingos raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Staugaitis J. Kokiu būdu buvo išgręžiamos skylės t.v. Perkūno kulkose / J. Bitaitis // Varpas. – 1891, Nr. 12, p. 185-188. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9.
Staugirdas E. Papilės piliakalnio padavimas // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 2, p. 5 Akmenės raj.
Stauskaitė J. Kur Vytauto Didžiojo palaikai? / Su Z. Ivinskio 1935 m. straipsnio ištrauka (žr. įr. Nr. 4084) // Trimitas. – 1990, Nr. 2, p. 1-6.
Stauskis A. Eigulių piliakalnis // Mūsų girios. – 1959, Nr. 2. p. 3 (virš.) Kaune.
Stawiarska T. Paciórki szklane z okresu wpływów rzymskich występujące w kulturze zachodniobałtyjskiej // Archeologia Polski (Warszawa). – 1974, t. 19, sąs. 1, p. 177-233 Rec.: Mączyńska M. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1976, t. 13, p. 545-549.
Stebuklingas piliakalnis // Mūsų laikraštis. – 1929, Nr. 18, p. 6 Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Stecki K. O monetach Aleksandra Jagiełłonczyka // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1969, Nr. 40, p. 758-761
Steigiama archeologijos draugija // Vakarinės naujienos. – 1989, saus. 11, p. 1
Steikūnas J. Senovės kapų kalnai // Viltis. – 1910, birž. 4 (17). Apie Anykščių ir Utenos rajonų piliakalnius.
Stepinš P. Sidabrene – 700 // Karogs (Riga). – 1990, Nr. 10, p. 135-142 Sidabrės (Joniškio raj.) pilis.
Steponaitienė J. Eduardo Volterio fondas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 261-270
Steponaitis K. A. Ar rasta Voruta? // Lietuvos aidas. – 1935, rugs. 16, p. 2 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Steponaitis V. Bakšių senovės gyvenvietės tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 53-56 Bakšiai (prie Alytaus).
Steponaitis V. Bakšių senovės gyvenvietės tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 103-106 Bakšiai (prie Alytaus).
Steponaitis V. Dovainonių piliakalnio tyrinėjimai 1992 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 73-74 Kaišiadorių raj.
Steponaitis V. Iron Age Settlement Bakšiai // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: šiandiena ir perspektyvos: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19 d.): Programa ir tezės. – V., 1996. – P.15 Bakšių gyvenvietė prie Alytaus.
Steponaitis V. Kasinėjimas Pakalniškiuose / Sn. // Lietuvos žinios. – 1913, birž. 22 (liep. 5). Kapinynas Kauno raj.
Steponaitis V. Kauno miesto muziejus / Sn. // Lietuvos žinios. – 1914, saus. 12 (25), p. 2-3. Rašo ir apie archeologijos, numizmatikos rinkinius.
Steponaitis V. Mokslo archyvo komisijos veikimas / Sn. // Lietuvos žinios. – 1914, kovo 9 (22). Apie rūpinimasi ir Kauno pilimi.
Steponaitis V. Paduobės-Šaltaliūnės (Švenčionių raj.) III grupės pilkapių 1990 ir 1991 m. tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 124-127
Steponaitis V. Paduobės-Šaltaliūnės III grupės pilkapių 1993 metų tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 112-113 Švenčionių raj.
Steponaitis V. Paduobės-Šaltaliūnės III grupės pilkapių tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 61-62 Švenčionių raj.
Steponaitis V. Paduobės-Šaltaliūnės III pilkapiai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 61-63 Švenčionių raj.
Steponaitis V. Raguvos-Pakrityžio senkapis // Raguvos praeitis. – V., 1997. – Kn. 2, p. 18-28 Panevėžio raj.
Steponaitis V. Senovinė Bakšių gyvenvietė // Mokslas ir gyvenimas. – 1997, Nr. 5/6, p. 32-33 Bakšiai (prie Alytaus).
Steponaitis V. Veliuonos kalno kasinėjimai / Sn.; (žinias suteikė T. Daugirdas) // Lietuvos žinios. - 1912, rugpj. 30 (12), p. 1-2.
Steponavičienė D. Dar vienas inkunabulas ? // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 441-447 Vilniaus pilys
Steponavičienė D. Likimas mane surado / Pokalbį užrašė A. Talačkaitė // Vėjavaikė. – 1998, bal. 2, p. 4
Steponavičienė D. Petras Tarasenka (1892-1962): Biografinė apybraiža. – V., 1996. – 159 p. Rec.: Daugudis V. Reikšminga knyga // Voruta. – 1997, Nr. 5, p. 7. Jovaiša E. Archeologas Petras Tarasenka // Istorija. – 1997, t. 35, p. 168-170.
Steponavičienė D. Tyrinėjimai pietvakarinėje Gedimino kalno papėdėje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 298-301 Vilniaus pilys
Steponavičienė D. Valdovų rūmai. Vizija // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 35 Vilniaus pilys
Steponavičienė D. Valdovų rūmų pietinių vartų bokšto tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 275-281 Vilniaus pilys
Steponiškių-Paukščių piliakalnis; Stirniškių piliakalnis; Sūdėnų pilkapynas; Treigių piliakalnis; Trinapolio lobis; Velžių piliakalnis; Vėžaičių kapinynas; Vilkų Lauko piliakalniai; Zastaučių kapinynas ir pilkapynas; Žaduvėnų pilkapynas; Žalakių kapinynas; Žvilių kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 108, 126, 339, 343, 481, 497, 526, 616, 627, 632, 697
Stieda L. Aus der russischen Literatur. Der IX russische archeologische Congress in Wilna 1893 // Archiv für Anthropologie (Braunschweig). – 1895, t. 23, sąs. 3, p. 509-526.
Stieda L. Constantin Grewingks archeologische Arbeiten // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1889, p. 219-253.
Stikliorius J. Dvi Mažosios Lietuvos šventvietės // “Aukuras”. Draugija tautos kultūrai kelti. Penkiolikos metų sukakties proga. – Klaipėda, 1937. – P. 170-178 P. 170-172, 176-8 – apie Rambyną; p. 172-176 – apie Klaipėdos piliavietę.
Stikliorius J. Rambynkalnis / S.S. // Lietuviškai-vokiškas savaitraštis (Tilžė). – 1913, Nr. 33, p. 130-131; Nr. 34, p. 134-136. Rambynas (Šilutės raj.).
Stiprinami Trakų pilies griuvėsiai: iš “Vilniaus rytojaus” // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 30, p. 5
Stiprinamos Punios pakrantės // Lietuvos aidas. – 1934, gruod. 27, p. 7 Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Stołyhwo K. Czaszka z Raginian // Wisła (Warszawa). – 1903, t. 17, p. 463-465. Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapiai.
Stołyhwo K. Dr. Julijan Talko-Hryncewicz // Światowit (Warszawa). – 1908, t. 8, p. 124-130.
Stonys A. Velniabliūdis // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1934, Nr. 31, p. 3 Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) apylinkėje.
Stonkus R. Kiekvieną vasarą // Tiesa. – 1968, liep. 21 Gintališkės (Plungės raj.) kapinyno kasinėjimai.
Stonkus R. Kraštotyrininkų ieškojimai // Valstiečių laikraštis. – 1969, liep. 19, p. 4 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Stoskeliūnas J. Senojo tikėjimo pėdsakai liaudies pasakojimuose // Varsnos (Varšuva). – 1971, Nr. 1/2, p. 13 Padavimai apie Šiurpilio piliakalnį, akmuo prie Galadūsio (Suvalkų vaivadija) ežero.
Straigytė E. Turlojiškės gali vėl išgarsėti anapus žemyno // Kauno diena. – 1997, rugpj. 7, p. 8 Turlojiškės (Marijampolės raj.) durpynas
Straižys V. Senovės baltų astronomija ir kosmogonija // Mokslas ir gyvenimas. – 1986, Nr. 9, p. 14-15
Straižys V. Senovės baltų dievai ir deivės // Lietuvos dangus. – V., 1990. – P. 115-130
Strakšytė A. Senkapis prabyla // Tėvynė (Panevėžys). – 1963, saus. 22, p. 3 Uliūnų (Panevėžio raj.) kapinynas.
Strangalys J. Prūsų lietuvių kilmė / Brolis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1928, rugpj. 21
Strangalys J. Rambynas / Brolis // Kaimynas (Klaipėda). – 1928, Nr. 30, p. 230-231
Strašinskas J. Bišpilis // Šviesa (Jurbarkas). – 1978, bal. 6 Jurbarko piliakalnis.
Strašinskas J. Bišpiliukai // Šviesa (Jurbarkas). – 1979, saus. 6 Kalnėnai (Jurbarko raj.).
Strašinskas J. Palemono kalnas // Šviesa (Jurbarkas). – 1978, kovo 11 Seredžiaus piliakalnis.
Strašinskas J. Pilkalnis // Šviesa (Jurbarkas). – 1978, birž. 10 Eržvilko piliakalnis.
Stravinskas A. Iš liaudies – liaudžiai // Pergalė. – 1968, Nr. 12, p. 168-171 Apie Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje ekspoziciją (p. 169 – archeologija).
Stravinskas A. Juozo Mickevičiaus (1900-1984) kelias į kraštotyrą // Mūsų kraštas. – 1995, sąs. 2 (7), p. 96-99
Stravinskas A. Praeities paminklus ateičiai // Tiesa. – 1960, rugpj. 25
Stravinskas A. Susirūpinkime Kauno miesto architektūrinių paminklų apsauga // Tarybų Lietuva. – 1949, gruod. 11 Kauno pilis.
Stravinskienė I. Amatininkų kvartalo kasinėjimai // Diena. – 1995, lapkr. 24, p. 10 Vilniaus miestas
Strazdaitė D. Kernavė – sostinių močiutė // Pirmadienis. – 1993, Nr. 38, p. 4
Strazdas A. 1995 m. Šilelio dvarvietės (Kauno raj.) tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 208-210
Strazdas A. Alytaus miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 202-204 Apie Lydekininkų kapinyną, Sudvariškių pilkapius ir kt.
Strazdas A. Archeologijos objektų žvalgymas ir žvalgomieji kasinėjimai 1985 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 304-307 Brūžės ir Žvirgždės (Kauno raj.) dvarvietės, Salotiškių pilkapiai, Vievininkų bei Žėronių (Trakų raj.) kapinynai.
Strazdas A. Daugėliškių piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 106-107 Daugėliškiai (Raseinių raj.).
Strazdas A. Dujotiekio trasos Panevėžys-Šiauliai žvalgymas // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 469-472. Pakruojo, Šiaulių, Panevėžio rajonų gyvenvietės, kapinynai.
Strazdas A. Dvarviečių tyrinėjimai Kauno, Pakruojo, Varėnos ir Vilniaus rajonuose // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 323-326. Jonėnai (Vilniaus raj.), Pažaislis ir Stanislava (Kauno raj.), Česukai ir Liškiava (Varėnos raj.), Impoliai (Pakruojo raj.).
Strazdas A. Geležies amžiaus paminklų žvalgomieji tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 207-209 Gėluvos (Raseinių raj.) kapinynas, Juodžių (Šilalės raj.) kapinynas, Dargužių (Pakruojo raj.) pilkapiai.
Strazdas A. Labanoro monetų lobis // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 369-371
Strazdas A. Šešuolių kapinynas [Molėtų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 208
Strazdas A. Viduramžių senkapių žvalgomieji tyrinėjimai Alytaus ir Pakruojo rajonuose // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 239-240. Luksnėnai (Alytaus raj.), Dargužiai (Pakruojo raj.).
Strazdas A., Zabiela G. Karališkių piliakalnio aplinkos tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 56-59 Ir Karališkių (Molėtų raj.) pilkapiai.
Strazdas K. Antakmenė / R. Paukštelis // Vilniaus žinios. – 1905, liep. 14 (27), p. 2-3. Apie apeiginį akmenį (Ignalinos raj.).
Strazdas K. Stiklas Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 11, p. 38-41 P. 38 – archeologinis stiklas.
Strazdas K., Žulkus V. Švėkšnos XVII a. stiklo manufaktūra // Muziejai ir paminklai. – 1987, sąs. 8, p. 89-92 1975 ir 1982 m. kasinėjimai Švėkšnos apyl. (Šilutės raj.).
Stražnickas L. Ant Trijų Kryžių kalno // Vakarinės naujienos. – 1988, spal. 28, p. 8 Apie Trijų Kryžių paieškas Vilniuje.
Strembosz A. Tyszkiewiczowie // Spotkania z zabytkami (Warszawa). – 1994, Nr. 12, p. 6-9 Apie E. ir K. Tiškevičius.
Striaukaitė A. Barinės kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 78-81 Panevėžio raj.
Striaukaitė A. Jie mūsų mokytojai / Kalbėjosi Marius Glinskas // Tėvynė (Panevėžys). – 1979, rugs. 8, p. 3 Apie Pašilių (Panevėžio raj.) kapinyną.
Striaukaitė A. Mintys apie arklį istorijos šviesoje. Barinės senkapio radinių pėdsakais // Tėvynė (Panevėžys). – 1983, bal. 12 Kapinyno tyrinėjimai 1982 m.
Striaukaitė A. Prakalbinus Barinės senkapį // Tėvynė (Panevėžys). – 1981, spal. 17, p. 2
Stripinienė S. Sakmės, padavimai apie Platelius // Žemaičių žemė. – 1998, Nr. 2, p. 38-39 Yra padavimas apie Pilies salos turtus, pasakojimai apie jų ieškojimą.
Striškienė E. Diržių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 209-213. Diržiai (Pakruojo raj.).
Striužas V. Akvieriškės piliakalnis // Rytas (Švenčionys). – 1993, spalis
Striužas V. Cirkliškio piliakalnis – Perkūno kalnas // Rytas (Švenčionys). – 1993, lapkritis
Strockienė J. Ardomi, niokojami paminklai // Šiaulių kraštas. – 1997, rugpj. 21, p. 18 Pakruojo raj.
Strods H. VII tarptautiskais senvestures kongress // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis (Rīga). – 1966, Nr. 12, p. 127-132 Taip pat ir apie R. Kulikauskienės pranešimą.
Strods H., Urtāns V. Vissavienības arheologu un etnografu zinatniskā sesija Minskā // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis. – 1963, Nr. 8, p. 137-141 Ir apie Lietuvos archeologų dalyvavimą.
Strogonov J. Czy stare teksty na korze brzozowej odsłonią tajemnice? // Czerwony sztandar. – 1988, rugs. 11, p. 3 Kernavės tyrinėjimai
Strolienė N. Žemaičių kraštotyrininkui Ignui Jablonskiui – 85 // Tarp knygų. – 1996, Nr. 9, p. 40
Stronczyńki K. Pieniąžki Kiejstuta W. ks. Litewskiego // Biblioteka Warszawska. – 1845, t. 4, p. 666–667. Apie Kaune rastas monetas.
Stronczyński K. Dawne monety polskie dynastyi Piastów i Jagiełłonów. – Piotrków, 1885. – D. 3. – VIII, 244 p. P. 50-53 apie senąsias Lietuvos monetas.
Stropus J. Iš Telšių pavieto / Salantiškis // Vilniaus žinios. – 1904, gruod. 31 (Nr. 19), p. 2. Apie Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnį.
Stropus J. Salantai / Salantiškis // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 17 (30), p. 3. Apie Alkos kalną (Kretingos raj.).
Stropus S. Praeitis – dabarčiai ir ateičiai. Mintys apie paminklų apsaugą mūsų rajone // Švyturys (Kretinga). – 1968, spal. 24
Stružas V. Archeologija. Architektūra. Dailė // Žvaigždė (Švenčionys). – 1992, vas. 26 Paminklų apsauga.
Stubra A. Į XIV-XV amžius // Klaipėda. – 1997, rugs. 12, p. 27 Klaipėdos pilies tyrinėjimai.
Studnicki W. Plac Orzeszkowej w XVI wieku był terenem przemyslu zbrojeniowego Wilna. Wywiadz kierownikiem prac wykopaliskowych W. Studnickim // Gazeta codzienna. – 1940, liep. 31 Vilnius miestas.
Stulgaitis P. Gamtos paminklai // Komunistinis rytojus (Mažeikiai). – 1956, gruod. 20 Piliakalniai, akmenys.
Stulginskas S. Salduvės kalnas // Šiaulietis. – 1925, Nr. 7, p. 2 Šiauliai.
Stulpinas R. Gandinga vakar ir visada // Kultūros barai. – 1988, Nr. 9, p. 39-41 Plungės raj.
Stulpinas R. Gondingos piliakalniui naują gyvenimą // Kibirkštis (Plungė). – 1988, geg. 17 ir 19
Stulpinas R. Piliakalnių tyrimo ir projektavimo metodika (respublikinės reikšmės archeologijos paminklo Skomantų piliakalnio pavyzdžiu) // Architektūros paminklai. – 1993, t. 13, p. 19-28 Skomantai (Klaipėdos raj.).
Stulpinas R. Skomantų piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 5, p. 23-25 Klaipėdos raj.
Stumbrys B. “Adomonio akmuo” / [su red. prier.] // Panevėžio tiesa. – 1969, kovo 7 Tiltagalių kaime.
Stuoka A. “Mituvos alko sala” // Švyturys. – 1988, Nr. 23, p. 26 Kupiškio raj., Skapiškio ežere.
Sturba A. Radiniai prie Šventosios // Komjaunimo tiesa. – 1969, rugs. 6, p. 3 Šventosios (Palanga) gyvenviečių tyrinėjimai
Sturys K. Užkeikta pilis ežero dugne // Vakarai (Klaipėda). – 1937, birž. 22, p. 4 Tytuvėnų (Kelmės raj.) ežere.
Sturm E. Südostbaltikum. A. Steinzeit. B. Bronzezeit und vorrömische Eisenzeit (Lettland und Estland) // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1929. – T. 13, p. 1-7
Su juodbėriais, gyvenusiais prieš 700 m. Kapai, kuriuose mūsų tautiečiai buvo laidojami prieš 1700, o žirgai prieš 700 metų. Dr. Puzinas apie naująsias iškasenas Lietuvoje / K-nas P. // XX amžius. – 1938, rugpj. 13, p. 5.
Su moters atvaizdu akmuo // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 26 (Nr. 386), p. 6 Karliškių (Alytaus raj.).
Suakmenėję kaulai // Lietuvos aidas. – 1928, lapkr. 23, p. 4 Šarnelės (Plungės raj.) piliakalnis.
Suardė Perkūno šventyklos pamatus // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 10, p. 552 Vilniaus Žemutinė pilis
Subačius G. Iš Makedonijos // Gimtasis kraštas. – 1969, Nr. 38, p. 8 Apie M. Gimbutienės lankymąsi Lietuvoje.
Subačius J. Pajavonys // Trimitas. –1924, Nr. 217, p. 28. Pajevonių (Vilkaviškio raj.) piliakalnio pusė atiduota šauliams.
Suchacki Z. Z zagadnień muzealnictwa archeologiczno-historicznego Litewskiej SRR // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1974, t. 39, sąs. 1, p. 3-27 Vilniaus ir Trakų muziejų archeologijos rinkinių apžvalga.
Suchodolski S. Cmentarzysko z V-VI w. we wsi Podwysokie pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1961, t. 27, p. 116-117
Sučialkinas V. Livintų pinigų lobis // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1968, gruod. 10 Livintai (Kaišiadorių raj.).
Sudaris J. Luokė. Maudžiorų k. // Žemaitis (Telšiai). – 1930, Nr. 4, p. 2 Maudžiorų (Kelmės raj.) kapinynas.
Sudaris J. Rasta senovės liekanų. Maudžiorai, Luokės v. // Lietuvos ūkininkas. – 1929, Nr. 44, p. 14 Maudžiorai (Kelmės raj.).
Sudarytas kultūros paminklų apsaugos įstatymo projektas // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 25 (Nr. 474), p. 4 Paminklų apsauga
Sudavijos piliakalniai / Sg. // Lietuva. – 1926, rugs. 11, p. 4. Menkupių (Marijampolės raj.) ir Piliakalnių (Vilkaviškio raj.) piliakalniai.
Sūduvos Troja prie Lieponos / Parengė V. Buragis // Sūduvos kraštas (Marijampolė). – 1998, saus. 30, p. 8. Stanaičių kapinynas (Vilkaviškio raj.).
Sukackas K. Parodos universitete // Tiesa. – 1963, rugs. 28 Kunigiškių-Pajevonių (Vilkaviškio raj.) piliakalnio radiniai.
Sukackas M. Radinių amžius 2500 metų // Tiesa. – 1962, rugs. 25 Dubičių (Varėnos raj.) kasinėjimai.
Sukaktuvininkas archeologas // Draugas (Chicago). – 1955, rugs. 24 50-osioms J. Puzino gimimo metinėms.
Sukanka 100 metų, kai gimė archeologas, rašytojas Petras Tarasenka // Tarp knygų. – 1992, Nr. 10, p. 38-39 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Sukanka 150 metų nuo varpininko dzūkų etnografijos pradininko Juozapo Radziukyno… // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 32
Sukanka 40 metų nuo kultūros veikėjo generolo Vlado Nagevičiaus… // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 32
Sumanūs jaunalietuviai globoja Raginėnų piliakalnį / T. // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 7, p. 5A
Sunaikino septynis senovės akmeninius dievaičius // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 45, p. 14 Ariogalos (Raseinių raj.) valsčiaus radiniai.
Suniokotas Naikių piliakalnis // Ateitis. – 1943, liep. 10, p. 6 Mažeikių raj.
Surado eilę naujų kapų / Pr. J. // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 23 (Nr. 327), p. 9. Dulkių Laukas (Šilalės raj.).
Surado pirmųjų Lietuvos gyventojų kaukolę ? // Rytas. – 1931, vas. 10, p. 6
Surandamus archeologinius radinius moksleiviai gabena į savo mokyklas // Į laisvę. – 1941, gruod. 12, p. 4
Surasta Kauno pilies požemiai / B.Rp. // Lietuva. – 1924, gruod. 12.
Surasta Kauno požemiai // Lietuvos ūkininkas. –1924, Nr. 50, p. 8
Surasta tikroji Marienverderio sala? Prof. Volterio ekspedicija Dovainonyse / senas Rumšiškietis // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 30, p. 3 Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Surastas Lietuvos-Lenkijos karalių lobis // Naujos žinios. – 1934, kovo 19, p. Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Surastas milžiniškas senovės karių kapinynas / Ašarėlė // Ūkininko patarėjas. – 1933, Nr. 18, p. 7 Mikytai (Šakių raj.).
Surastas senovės pinigų lobis // Rytas. – 1930, rugpj. 12, p. 7
Surastas senų laikų lobis // Į laisvę. – 1942, bal. 9, p. 6 Labardžiai (Šilalės raj.).
Surasti nauji senkapiai // Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 2, p. 11 Lepšių kapinynas (Šiauliai)
Surasti XVI amžiaus senkapiai // Komjaunimo tiesa. – 1965, rugpj. 21 Šilelis (Kauno raj.).
Surblys A. Pašaukimas ir aistra – archeologija // Kauno diena. – 1997, gruod. 15, p. 15 Apie P. Tarasenką.
Surgailis G. Jasonių kaimo senosios kapinės: Pranciškaus Vilčinskio kapas [Utenos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija, Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 149
Surinkime senovės liekanas / Aras // Lietuvos aidas. – 1932, gruod. 22, p. 4 Deglėnų (Pasvalio raj., Vaškų v.) kapinynas?.
Surinko žinias apie kultūros paminklus / Alm. // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 28 (Nr. 342), p. 6. Laužiškio (Širvintų raj.) piliakalnis ir Vepriai (Ukmergės raj.).
Susapnuotus pinigus kiaulės iškniso // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1932, Nr. 36, p. 3 Širminiai (Šiaulių raj.).
Susidomėjimas Apuole // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 20, p. 2 Atvyko F. Balodis ir V. Ginteris.
Susidomėjimo reikalingi milžinkapiai / Stud. Ad. Br. Š-kys. // Zarasų kraštas. – 1936, Nr. 5, p. 2. Bieliūnų (Zarasų raj., buv. Antazavės v.) kapinynas.
Susidomėta retenybė / Vimbaras // Lietuvos aidas. – 1928, spal. 12, p. 4 Puokės (Skuodo raj.) alkakalnis.
Susidomėta vieta / Klajūnėlis // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1936, Nr. 39, p. 6 Paulaičių (Šilutės raj.) piliakalnis ir kapinynas.
Susidomėtinas piliakalnis // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 17, p. 5B Pupasodžio-Tolkūnų (Alytaus raj.) piliakalnis.
Susirinkimas ir paskaita. Janapolis / Korespondentas // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 35
Susirūpinkim mūsų Rambynu // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, liep. 6
Susirūpinta S. Lasavicko archyvo išsaugojimu // Respublika. – 1998, kovo 26, p. 7 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Susitikimas su archeologe // Kalba Vilnius. – 1979, kovo 16, p. 3 Apie R. Kulikauskienei skirtą televizijos laidą.
Sustabdyti Kauno pilies kasinėjimų darbai // Lietuvos aidas. – 1932, liep. 22, p. 6 Kasinėta gegužės 11 – liepos 21 dienomis.
Sušinskas A. “Ąžuolo rago” piliakalnio paslaptis // Kelias į komunizmą (Simnas). – 1958, lapkr. 19 Bambininkų (Alytaus raj.) piliakalnis.
Sušinskas A. Atidavęs meilę gimtinei // Lietuvos žinios. – 1992, gruod. 11, p. 6 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Sušinskas A. Bambininkų piliakalnis // Kultūros barai. – 1973, Nr. 3, p. 57 Alytaus raj.
Sušinskas A. Gimtinės mylėtojas: 1992 gruodžio 12 (!) sukako 100 metų, kai gimė Petras Tarasenka // Voruta. – 1993, Nr. 1, p. 6 Petro Tarasenkos gimimo 100-osios metinės
Sušinskas A. Įžymus mokslininkas // Gimtinė. – 1996, Nr. 3, p. 2 Apie E. Volterį.
Sušinskas A. Krašto praeities tyrinėtoją prisimenant // Kraštotyra. – 1984. – Kn. 18, p. 112-115 Apie P. Tarasenką.
Sušinskas A. Lietuvos praeities žinovas: Atsiminimai apie P. Tarasenką // Gimtinė. – 1992, Nr. 8 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Sušinskas R. Devynis kartus matuok // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 9, p. 19 Dėl Vilniaus Pilies kalno medžių.
Sutkiewicz J. Miesiąc uporządkowania zabytków // Czerwony sztandar. – 1958, birž. 19 Medininkų ir Trakų pilys.
Sutkus J. Papilė // Trimitas. – 1924, Nr. 197, p. 26-27 Akmenės raj.
Sutvarkius Veliuonos piliakalnį // Rytas. – 1925, liep. 3, p. 3
Sutvarkomas istorinis žuvusiųjų kalnelis // Lietuvos aidas. – 1938, geg. 3 (Nr. 195), p. 7 Raseinių (Mirklių) piliakalnis.
Suvalkijos piliakalniai // Vakarinės naujienos. – 1967, lapkr. 17 J. Antoniewicziaus lankymasis Vilniuje.
Sužiedėlis J. Į šviesius žemaičių darbuotojus // Rytas. – 1925, liep. 24, p. 3 Dėl L. Krzywickio „Žmudź starožytna“ vertimo, lietuviškų vietovardžių.
Sužiedėlis S. Apuolė // Encyklopedia Lituanica. – Boston, 1970. – T. 1, p. 112-113. Skuodo raj.
Sužiedėlis S. Kaunas castle // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 64-65.
Sužiedėlis S. Medvėgalis // Encyclopedia Lithuanica. – Boston, 1973. – T. 3, p. 501-502.
Sužiedėlis S. Pirmosios žinios apie lietuvius ir jų giminaičius // Latvijos lietuvių kalendorius 1939 metams. – Riga, 1939. P. 54-58 Rašytinės žinios.
Sužiedėlis S. Puzinas Jonas // Encyclopedia Lituanica. – Boston, 1975. – T. 4, p. 397-398.
Svarbios iškasenos // Viltis. – 1913, spal. 25 (lapkr. 7). Mūrų liekanos Katedros aikštėje.
Svarbios kapų iškasenos Prūsų Lietuvoje // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, rugs. 15 Linkūnų kapinynas prie Tilžės.
Svarbūs archeologiniai radiniai // Trimitas. – 1930, Nr. 47, p. 977
Svarbūs atradimai prie Gedimino kalno // Laisvė (New York) – 1964, rugs. 1
Svarbūs Kauno pilies kasinėjimai // Lietuvos žinios. – 1932, liep. 15, p. 1, 5 Kauno pilis.
Svarbūs radiniai Kauno pilyje // Mūsų laikraštis. – 1932, Nr. 30, p. 2 Kauno pilis.
Svarbūs radiniai: Iš “Birutės” // Šaltinis. – 1911, Nr. 52, p. 621. Apie Pangesų-Pleškučių (Klaipėdos raj.) radinius.
Svarbūs senovės atradimai Ragainės krašte // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, gruod. 22, p. 2 XVI a. kapai prie Ragainės.
Svearna voro även herrar över Apulia. Prof. Nerman hemma frän grävningarna i Litauen. // Dagens Nyheter (Stockholm). – 1931, rugs. 5
Svėdasai. Piliakalnis be globos / S. Mt. // Ateitis. – 1943, rugpj. 19. Kraštų (Anykščių raj.) kaimo Taurakalnis.
Svetikas E. Aleknonių-Radastų (Alytaus raj.) kapinyno archeologiniai tyrinėjimai // Kraštotyra. – V., 1983. – Kn. 16, p. 84-87
Svetikas E. Alytaus istorijos atšvaitai // Alytaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas: Informacija deputatui. – Alytus, 1987, Nr. 6, p. 24-25 Apie padavimus.
Svetikas E. Alytaus kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 158-160
Svetikas E. Alytaus nekropolio paslaptys // Alytaus miesto 18 šaukimo Liaudies deputatų tarybos 9 sesija, 1986.12.18. – Alytus, 1986. – P. 50-51
Svetikas E. Alytaus nekropolio paslaptys // Alytaus naujienos. – 1994, saus. 26 – rugpj. 31
Svetikas E. Alytaus piliakalnio gyvenvietė // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 35-37
Svetikas E. Alytaus piliakalnio gyvenvietė // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 38-39
Svetikas E. Alytaus plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 99-102
Svetikas E. Alytus ir jo piliakalnis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1988, rugs. 27, 29; spal. 11
Svetikas E. Apkalai su širdies simboliu Lietuvoje kontrreformacijos laikotarpio pradžioje // Lituanistica. – 1997, Nr. 1(29), p. 28-34 Rec.: Ivanauskas E. // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 384-387.
Svetikas E. Archeologas Eustachijus Tiškevičius // Voruta. – 1994, Nr. 15, 16
Svetikas E. Archeologija – mokslas / Pokalbis su E. Vedlugaite // Ramovė (Alytus). – 1993, rugs. 3, p. 2
Svetikas E. Bakšių senovinė gyvenvietė // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1988, liep. 2. – Taip pat: Alytaus miesto 19 šaukimo liaudies deputatų tarybos 6 sesija. – Alytus, 1988. – P. 18-19
Svetikas E. Balkasodžio puodai // Muziejai ir paminklai. – 1987, sąs. 8, p. 85-89 Balkasodžio (Alytaus raj.) gyvenvietė.
Svetikas E. Bazorų kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 97-99 Alytaus raj.
Svetikas E. Bazorų kapinynas; Giluičių piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 226, 615
Svetikas E. Didžiasalio (Lazdijų raj.) kapinynas // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 37-38
Svetikas E. Didžiasalio plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 133-135 Lazdijų raj.
Svetikas E. Didžiųjų Likiškių senkapiai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 240-247. Šalia Alytaus.
Svetikas E. Dzirmiškių pilkapiai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 65-68 Alytaus raj.
Svetikas E. Dzirmiškių pilkapynas (1988 m. tyrimai). – Alytus, 1989. – 12 p.
Svetikas E. Giluičių gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 34-35
Svetikas E. Iš amžių glūdumos // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1984, bal. 19, p. 3 Apie 1983 m. Alytaus rajone tyrinėtus kapinynus.
Svetikas E. Kaip lietuviai tapo dzūkais // Pirmasis Dzūkijos kultūros kongresas, Alytus, 1995.06.15-17. – Alytus, 1995. – P. 39-40
Svetikas E. Kapšelių apkalai su liūto simboliu Lietuvoje XV a. antroje pusėje // Lituanistica. – 1997, Nr. 2(30), p. 20-29
Svetikas E. Kauliniai stiliai – vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų amžių rašykliai Lietuvoje // Lituanistica. – 1998, Nr. 3, p. 21-41
Svetikas E. Kaziulių degintinis kapas // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1982, vas. 6
Svetikas E. Kaziulių kapas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 74-75 Lazdijų raj.
Svetikas E. Leipalingio kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 501
Svetikas E. Leipalingio plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 135-138 Lazdijų raj.
Svetikas E. Monetos iš XIV-XVII a. kapų Lietuvoje (1988-1994 m.) // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 371-381
Svetikas E. Monetos XIV-XVII a. alytiškių kapuose // Alytaus miesto ir apylinkės istorijos bruožai. – V., 1989. – P. 40-44
Svetikas E. Monetos XIV-XVII a. Lietuvos kapinynuose // Lietuvos archeologija. – 1994, t. 11, p. 117-151 Rec.: Ivanauskas E. Senkapių tyrinėjimai – atradimai ir praradimai // Baltų archeologija. –1996, Nr. 2 (9), p. 36
Svetikas E. Nauji radiniai // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1981, gruod. 10 Bazorų kapinynas.
Svetikas E. Padavimas apie Mirgasėlę ir Alytį // Tekstilininkas (Alytus). – 1981, kovo 13 Apie Alytaus piliakalnį.
Svetikas E. Pirmasis Užnemunės piliakalnių registratorius (Juozapas Radziukynas) // Muziejai ir paminklai. – 1991, sąs. 9, p. 101-108
Svetikas E. Sagtys XIV –XVII a.: tipai ir paskirtis (pagal vėlyvųjų viduramžių kapinynų medžiagą) // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 389-431.
Svetikas E. Tretininkai Lietuvos christianizacijos pradžioje: archeologijos duomenys apie jų atributiką // Lituanistica. – 1997, Nr. 4(32), p. 13-38 Rec.: Ivanauskas E. // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 384-387. Apie piniginių apkalus.
Svetikas E. Užubalių radimvietė // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 158-159 Alytaus raj., suardyti pilkapiai (?).
Svetikas E. Varpininkas Juozas Radziukynas // Alytaus naujienos. – 1989, saus. 4, 7. – Tęs. Pradžia: Komunistinis rytojus. – 1988, gruod. 29
Svetikas E. Varpininkas Juozas Radziukynas // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1988, gruod. 29, p. 3. – Straipsnio tęsinys: Alytaus žinios. – 1989, saus. 4, 7
Svetikas E. Varpininkas Juozas Radziukynas // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 7, p. 30-31
Svetikas E. Vinkšninių kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 160-161 Alytaus raj.
Svetikas E. Vinkšninių pilkapis // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 63-64 Alytaus raj.
Svetikas E. XIV-XVII a. Alytaus kapinynas: Katalogas. – Alytus, 1988. – Sąs. 1: Antsmilkiniai ir auskarai, 49 p.
Svetikas E. XVI-XVII amžių monetos Leipalingio (Lazdijų raj.) senkapiuose // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – V., 1983. – P. 58-60
Svetikas E. Žiedų iš XIV-XVII a. kapų Lietuvoje tipologija ir chronologija // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 10-15 Apie pintus žiedus.
Svetikas E. Žiedų iš XIV-XVII a. kapų Lietuvoje tipologija ir chronologija // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 18-19. – Tęs. Pradžia: 1994, Nr. 3
Svetikas E., Česnys G. Ką slepia Panemunės kalvos / Pokalbis su Giedre Dikšiene // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1985, rugs. 10, p. 3 Alytaus kapinynas.
Svetikas E., Česnys G., Jankauskas R. Senieji alytiškiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1986, Nr. 10, p. 12-14 Pagal Alytaus kapinyno duomenis.
Svetys archeologas // Rytas. – 1924, geg. 20, p. 3 Studento H. Mooros paskaita Kaune.
Svičiulienė P. Tadas Daugirdas (1852-1919) // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 106-111 Tadas Daugirdas (1852-1919)
Św. Kazimierz i zamek Miednicki // Kurjer Litewski. – 1906, kovo 4 (17), p. 2. Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Swiderski W. Chwasty z wykopalisk archeologicznych na Žmudzi i Małopolsce // Acta Societatis Botanicorum Poloniae (Warszawa). – 1925, t. 3, Nr. 2, p. 242-252
Świdziński K. O monetach hanów kipczachich czyli Złotej hordy, ze znamionami i nazwiskiem wielkiego księcia litewskiego (Wytolda i Kazimierza I) // Bartoszewicz J. Pogląd na stosunki Polskie z Turcyą i tatarami. – Warszawa, 1860. – p. 19-23.
Swięciany. Cmentarzysko prehistoryczne // Kurjer Wileński. – 1936, saus. 14, p. 8
Swierzewski S. Dzieła i studia archeologiczne Józefa Ignacego Kraszewskiego // Studia i materialy z dziejow nauki Polskiej. Seria A: Historia Nauk społecznik (Warszawa). – 1967, sąs. 11, p. 31-61
Swiętosławski W. “Wkład Wschodu i Zachodu w wojskowości średniowiecznej Europy Srodkowej”: II Międzynarodowe Kolokvium Grunwaldskie Mierki koło Ołsztyna, 4-7 grudnia 1990 // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1991, Nr. 2, p. 237-238 Minimi V. Kazakevičiaus ir A. Kuncevičiaus pranešimai.
Szafrański W. Dawne religie Europy // Religie wczoraj i dziś. – Warszawa, 1971. – P. 171-236 P. 205-209 – senoji baltų religija.
Szafrański W. Religia Baltów // Zarys dziejów religii. – Warszawa, 1968. – P. 644-659 Rec.: Trinkūnas J. Religijos praeities apybraiža // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 345-348.
Szafrański W. Religia Bałtów // Zarys dziejów religii. – Warszawa, 1976. – P. 522-537
Szafrański W. Über die Befestigungsiedlungen der früheisenzeitlichen Periode in Altpreussen // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 159-174
Szafrański W. Ze studiów nad wierzeniami Bałtów // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 223-230
Szarkiewicz W. Kamień pieniądz // Czerwony sztandar. – 1959, kovo 8 Mikulionys (Vilniaus raj.).
Szaulys J. Ludwik Krzywicki – badacz pilkalni // Ludwik Krzywicki. Praca zbiorowa, poswięcona jego žyciu i twórczości. – Warszawa, 1938. – P. 183-191
Szczątki dawnego Wilna na placu Katedralnym // Głos narodowy (V.). – 1939, birž. 14, p. 5 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Szczątki grobu przedhistorycznego. Wykopaliska pod Niemenczyn // Słowo. – 1938, gruod. 3, p. 7 Pakrauglė (Vilniaus raj.).
Szczątki przedhistorycznego osiedła w Wilnie // Z otchłani wieków (Poznań). – 1934, Nr. 1, p. 19 Vilniaus Bekešo kalnas.
Szenfeld E. Dlaczego Góra Zamkowa a nie Stałowa // Kurjer Litewski. – 1912, vas. 9 (22).
Szenfeld E. O wieże cisńień // Kurjer Wileński. – 1911, gruod. 23 (1912, saus. 5).
Szyk S. Wileńscy archeologowie na plenum Akademii Nauk w Leningradzie // Prawda Wileńska. – 1941, bal. 1, p. 5 Apie vykstančius H. ir W. Hołubowiczius.
Szymański P. Žubronajcie – przyczynek do badań nad wczesnoželazną ceramiką Suwalszczyzny // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 119-137
Szymański W. Kontakty handlowe Wielkopolski w IX-XI wieku. – Ponań, 1958. – 96 p P. 65-67 – prekyba su baltų gentimis.
Szymański W. Szeligi pod Płockiem na początku wszesnego średniowiecza. Zespól osadniczy z VI-VII w. – Wrocław, 1967. – 335 p Rec.: Antoniewicz J. // Rocznik Mazowiecki (Warszawa). – 1969, t. 2, p. 341-348.
Szukievicz W. Działy archeologii przedhistoricznej oraz etnografii w Muzeum // Rocznik Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie (Wilno). – 1908, t. 2, p. 129-135.
Szukiewicz W. Zwaliska zamku w Lidzie // Kurjer Litewski. – 1910, birž. 22 (liep. 5).
Szukiewicz W. Wykopaliska w Naczy // Materiały antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1914, t, 13, p. 68-75.
Szukiewicz W. Antropolog polski // Kurjer Litewski. – 1909, birž. 19 (liep. 2). Apie J. Talko-Hryncewiczių.
Szukiewicz W. Cmentarzyska przedhistoryczne w Naczy // Kurjer Wileński. – 1911, rugpj. 14 (27). Nočios degintinis kapinynas ir nedegintas kapas (Lydos a.).
Szukiewicz W. Cmentarzysko ciałopalne płaskie pod wsią Nacza pow Lidzkim gub. Wileńskiej // Pamiętnik Fizyograficzny (Warszawa). – 1913, t. 21, sk. V, p. 31-38; Atsp.: Warszawa, 1913. – 6 p. Rec.: Brensztejn M. / M.Br. // Kurjer Litewski. – 1913, spal. 31 (lapkr. 13). Ziemia (Warszawa). – 1913, Nr. 35 , p. 578. – Parašas: b.j. Kostrzewski J. Archeologia przedhistoryczna w XXI tomie „Pamiętnika Fizyograficznego“ // Światowit (Warszawa). – 1914, t. 11, p. 103-105.
Szukiewicz W. Cmentarzysko neolityczne w Lankiszkach pod Naczą w pow. Lidzkim, gub. Wilenska // Pamiętnik Fizyograficzny (Warszawa). – 1916, t. 23, p. 1-12, 2 lent. Lankiškių kapinynas prie Nočios (Lydos a.).
Szukiewicz W. Cmentarzysko szkieletowe w Lankiszkach pod Naczą w pow. Lidzkim gub. Wileńskiej // Przegląd Archeologiczny (Poznań). – 1920, sąs. 1/2, p. 52-63, 4 lent., žml. Lankiškių kapinynas prie Nočios (Lydos a.).
Szukiewicz W. Cmentarzysko szkieletowe w Sałapiaciszkach (pow. Lidzki). Część II // Materyaly antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1910, t. 11, p. 57-62.
Szukiewicz W. Domniemane kurhany litewskie // Rocznik Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie (Wilno). – 1909, t. 3, p. 83-93.
Szukiewicz W. Dział archeologii przedhistoricznej w Muzeum Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie // Kurjer Litewski. – 1909, kovo 27 (bal. 9). Pašušvio (Kėdainių raj.), Pakalniškių (Panevėžio raj.), Šakarnių ir kt. radiniai.
Szukiewicz W. Dział archeologii przedhistoricznej w Muzeum Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie // Rocznik Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie (Wilno). – 1909, t. 2, p. 129-135.
Szukiewicz W. Interesujące wykopalisko // Kurjer Litewski. – 1908, liep. 26 (rugpj. 8).
Szukiewicz W. Jeszcze w sprawie Góry Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, kovo 29 (bal. 12).
Szukiewicz W. Kamień z rytym rysunkiem // Światowit (Warszawa). – 1900, t. 2, p. 122-123 Dubo (Varėnos raj.) ežero pakrantės.
Szukiewicz W. Kamienie z wyrytemy znakami // Światowit (Warszawa). – 1900, t. 2, p. 109-110. Dubenuoti akmenys.
Szukiewicz W. Kurhan ciałopalny przy wsi Wersoce w powiecie Lidzkim, gub. Wilenskiej // Materyały antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1910, t. 11, p. 63-69, lent. 28, 29. Versekos (Šalčininkų raj.) pilkapis.
Szukiewicz W. Kurhany ciałopalne w Pomusiu (pow. Trocki, gub. Wileńska) // Światowit (Warszawa). – 1900, t. 2, p. 1-16.
Szukiewicz W. Kurhany kamienne w pow. Lidzkim, gub. Wileńska // Światowit (Warszawa). – 1899, t. 1, p. 32-38. P. 33-38 – Puzėlių (Lydos a.) pilkapiai.
Szukiewicz W. Kurhany kamienne w pow. Lidzkim, gub. Wileńskiej // Światowit (Warszawa). – 1902, t. 4, p. 40-45.
Szukiewicz W. Merecz // Ziemia (Warszawa). – 1912, Nr. 26, p. 423-425. Merkinė.
Szukiewicz W. Mylny wniosek // Kurjer Litewski. – 1908, rugs. 7 (20).
Szukiewicz W. Muzeum w Wilnie // Kurjer Litewski. – 1906, spal. 3 (16), p. 1.
Szukiewicz W. Narzędzia kamienne gładzone w pow. Lidzkim i Trockim (gub. Wileńska) // Światowit (Warszawa). – 1904, t. 5, p. 9-16, 50-58.
Szukiewicz W. Nieco z archeologii Litwy // Kurjer Litewski. – 1907, rugs. 1 (14). Lietuva nuo amžių buvusi etniniu konglomeratu.
Szukiewicz W. Niektóre wierzenia, presady i zabobony ludu naszego, legendy i podania // Kwartalnik Litewski (Petersburg). – 1910, t. 2, p. 85-102. P. 94-95 – Skarb zaklęty w zamku Trockim; p. 96-97 – Uśpieni w zamku w Kownie; p. 97-98 – Kamien cudowny w “Kamieniu” pod Oranami w powiecie Trockim; p. 100-101 – Kamień z tzema kryžami.
Szukiewicz W. Niektóre zabytki przedhistoryczne w powiecie Lidzkim // Księga pamiątkowa na uczczenie setnej rocznicy urodzin Adama Mickiewicza (1798-1898). – Warszawa, 1898. – T. 2, p. 214-228. Čepeliūnų (Varėnos raj.) piliakalnis.
Szukiewicz W. Opowiadania z czasów najdawniejszych (szkic popularny) // Przyjaciel ludu (Wilno). – 1906, Nr. 36.
Szukiewicz W. Polska i Litwa // Kurjer Litewski. – 1907, birž. 3 (16).
Szukiewicz W. Poszukiwania archeologiczne w pow. Lidzkim gub. Wileńskiej. Kurhany ciałopalne w Bogatej, Mickańcach i Wersocze // Materialy antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1914, t. 13, p. 56-68. Pilkapiai Bagočiuose ir Mickonyse (Varėnos raj.) bei Versekėlėje (Šalčininkų raj.).
Szukiewicz W. Poszukiwania archeologiczne w pow. Lidzkim i Trockim (gub. Wileńska) // Światowit (Warszawa). – 1901, t. 3, p. 3-30. Dubičių, Grybašos, Kašėtų ir Rudnios (Varėnos raj.) akmens amž. radiniai.
Szukiewicz W. Poszukiwania archeologiczne w powiecie Lidzkim gubernii Wileńskiej (1. Osady przedhistoryczne w okolicy rzeki Uły; 2. Wytlumaczenie mapy archeologicznej; 3. Żarna przedhistoryczne; 4. Cmentarzysko szkieletowe w Sałapiaciszkach) // Materyały antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Krakow). – 1908, t. 10, p. 25-45, 11-16 lent.
Szukiewicz W. Przedmioty bronzowe znalezione nad Niemnem i Mereczanką // Światowit (Warszawa). – 1899, t. 1, p. 71-75. Česukai (Varėnos raj.).
Szukiewicz W. Skład chemiczny bronzów przedhistorycznych znalezionych na Litwie i Rusi Litewskiej // Rocznik Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie, 1911-1914 (Wilno). – 1914, t. 5, p. 28-37.
Szukiewicz W. Ślady epoki kamiennej w gub. Wileńskiej // Kwartalnik Litewski (Petersburg). – 1910, t. 1, p. 48-62.
Szukiewicz W. Stare Troki // Kurjer Litewski. – 1906, vas. 1 (14), p. 1. Senųjų Trakų piliavietė.
Szukiewicz W. Strefy archeologiczne na Litwie // Rocznik Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie (Wilno). – 1918, t. 6, p. 5-16.
Szukiewicz W. Szkice z archeologii przedhistoricznej Litwy. – W., 1901. – 40, 5 p. Ref.: Grinius K. Akmens gadynė Lietuvoj / K. // Naujienos (Tilžė). – 1902, Nr. 2, p. 9-12.
Szukiewicz W. Trepanowane czaszki z cmentarzyska pod Naczą // Ziemia (Warszawa). – 1914, Nr. 19, p. 278-279. Nočios (Lydos a.) kapinynas.
Szukiewicz W. W kwestji krajoznawstwa // Kurjer Litewski. – 1907, rugpj. 10 (23).
Szukiewicz W. W sprawie naszych zabytków // Kurjer Litewski. – 1909, vas. 6 (19), p. 1-2. Dėl Trakų salos pilies, Medininkų, Lydos, Dubyčių ir kitų paminklų apsaugos.
Szukiewicz W. W zamku Trockim // Kurjer Litewski. – 1906, vas. 23 (kovo 8), p. 2.
Szukiewicz W. Wykopaliska w Lidzkiem powiecie Wileńskiej gub. // Wiek (Warszawa). – 1889, Nr. 269.
Szukiewicz W. Wykopaliska w Naczy // Kurjer Litewski. – 1913, rugpj. 3 (16). XIV-XVI a. kapinynas (Lydos a.).
Szukiewicz W. Wykopaliska w Naczy powiat Lidzki // Ziemia (Warszawa). – 1912, Nr. 49, p. 787-788.
Szukiewicz W. Wykopalisko urny z ornamentem swastykowym w Naczy, pow. Lidzkiego gub. Wileńskiej // Materiały antropologiczno - archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1907, t. 9, p. 137-142; Atsp.: Kraków, 1907. – 6 p. Rec.: Uziębło L. / U. // Kurjer Litewski. – 1907, rugs. 8 (21).
Szukiewicz W. Wykopalisko w Lidzkiem // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1885, Nr. 114, p. 143-144.
Szukiewicz W. Wykopalisko w Palądze // Kurjer Litewski. – 1908, rugpj. 28 (rugs. 10). Apie Mokslo bičiulių draugijai padovanotus radinius iš Palangos.
Szukiewicz W. Z przeszłości Litwy // Z nad Wilii i Niemna. Pamięci A. Mickiewicza i T. Zana w 50-tą rocznicę ich zgonu. – Wilno, 1906. – P. 82-89.
Szukiewicz W. Zamek Trocki // Kalendarz ilustrowany “Kurjera Litewskiego” na rok 1909. – Wilno, 1908. – P. 200-213. Pusiasalio ir salos pilys, Rėkalnio kapai, Buciškės ir Kniazovkos pilkapiai, Balčio ež. pakrantės kapai, Varnikų radiniai.
Szukiewicz W. Zamek w Lidzie // Ziemia (Warszawa). – 1910, Nr. 30, p. 486.
Szukiewicz W. Zamek w Lidzie // Ziemia (Warszawa). – 1911, Nr. 46, p. 748-749.
Szukiewicz W. Zamek w Trokach // Kurjer Litewski. – 1906, gruod. 17 (30). Dėl pilies apsaugos.
Szukiewicz W. Zaniedbadane niwa // Kurjer Litewski. – 1908, liep. 31 (rugpj. 13). Apie archeologinius ir etnografinius tyrinėjimus.
Szulia S., Žytkowski J. Rówiestnicy Witolda Wielkiego // Czerwony sztandar. – 1960, rugpj. 30 Vilniaus pilis.
Szulta W. Archeologiczne badania podwodne w jeziorze Plateliai (Płotele) na Litwie w 1995 roku // Archeologia: Acta Universitatis Nicolai Copernici (Toruń). – 1996, sąs. 26, p. 148
Šabajevaitė L. Archeologija ir etnografija Vilniaus Stepono Batoro universitete (1919-1939 m.) // Istorija. – 1980, t. 20, sąs. 2, p. 95-107
Šabanas J. V. Pažinkime paslaptingą senovę // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 31, p. 6 Šiaulių apylinkės piliakalniai.
Šabasevičius P. Nauja specialybė – archeologija // Universitas Vilnensis. – 1993, balandis, p. 2
Šabasevičius P. Norite būti archeologais? Kviečiame // Universitas Vilnensis. – 1994, Nr. 2, p. 10
Šadevičius J. Dvikovos // Jaunimo gretos. – 1983, Nr. 9, p. 18-19 Apie archeologines ekspedicijas.
Šaduikis Č. Ar Aukštadvaris vadinosi Navenpile? // Spartuolis (Trakai). – 1969, lapkr. 1 Aukštadvario piliakalnis.
Šaduikis Č. Bražola – senoviška gyvenvietė // Pergalės vėliava (Trakai). – 1958, vas. 5 Bražuolė (Trakų raj.).
Šaduikis Č. Gelvonų koplyčios pėduotas akmuo // Lenino vėliava (Širvintos). – 1971, spal. 31
Šaduikis Č. Kernavė // Lenino vėliava (Širvintai). – 1957, birž. 22
Šaduikis Č. Nawenpill-Navininkai-Aukštadvaris // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 7, p. 58
Šaduikis Č. Pažinkime savo rajono praeitį // Leninietis (Vievis). – 1956, gruod. 22 Paparčiai (Kaišiadorių raj.).
Šaduikis Č. Senieji Trakai // Pergalės vėliava (Trakai). – 1958, birž. 11
Šaduikis Č. Šuns pilis // Spartuolis (Trakai). – 1971, rugs. 25 1381 m. kronikų minimą Sunenpil tapatina su Lavariškėmis (Trakų raj.).
Šaduikis Č. Užmirštas Aukštadvario vardas // Spartuolis (Trakai). – 1971, geg. 15
Šaduikis Č. Žiloji mūsų senovė // Spartuolis (Trakai). – 1970, kovo 28, bal. 2
Šaikūnienė A. Metalo papuošalų formų bruožai (X-XIV a. I pusėje) // Menotyra. – 1988, t. 16, p. 121-134
Šakalys A. Vertingas radinys // Valstiečių laikraštis. – 1957, rugpj. 30. Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Šakalys V. Atskleidžiama pilkapių paslaptis // Nauja vaga (Ignalina). – 1981, rugs. 8 Palūšės pilkapiai.
Šakiai. Rasta 11 piliakalnių // Rytas. – 1935, liep. 25, p. 8 V. Pryšmanto žvalgomoji ekspedicija.
Šakickas J. Neapleiskime prabočių kapų // Šaltinis (Seinai). – 1910, Nr. 5, p. 66.
Šakienė J. Kultūros tęstinumo beieškant // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1991, geg. 1 Archeologinių papuošalų paroda Ukmergės muziejuje.
Šaknys B. Marija Gimbutienė: “Baigsiu visus suplanuotus darbus” // Tiesa. – 1991, vas. 9, p. 3 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Šalčius M. Ką mes žinome apie save ir savo praeitį // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 35, p. 558-559
Šalčius M. Kauno tvirtovės reikšmė seniau ir dabar / M.Š. // Trimitas. – 1926, Nr. 15, p. 496-498. Kauno pilis.
Šalna A. Dubeniuotas akmuo // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, liep. 13, p. 3 Lyduvėnai.
Šaltenis R. Istoriškas Sukilėlių kalnelis / Serbenta R. // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 22, p. 3C Šiauliai.
Šaltenis R. Tikras ir netikras A. Vienuolis. – K., 1994. – 254 p P. 213-214 – apie Vorutos suradimą.
Šaltienė D. Senovės dvelkimą jaučiant: Kultūros vertybės Nemuno kilpų regioniniame parke (archeologija) // Žaliasis pasaulis. – 1998, Nr. 18, p. 6. Apie Nemuno krantų piliakalnius Prienų rajone.
Šaltis E. Dauglaukis: čia rašoma pirmoji elektroninė knyga // Tauragiškių balsas. – 1994, rugpj. 27, p. 4 Dauglaukio kapinynas.
Šaltis E. Dauglaukis: pasaulis dar labiau praturtėjo archeologiniais radiniais // Tauragiškių balsas. – 1995, rugpj. 4 Dauglaukio kapinynas.
Šaltis E. Eugenijus Jovaiša: žvilgsnis į “aukso amžių” // Tauragiškių balsas. – 1998, liep. 25, p. 2. Elektroniniame diske senojo geležies amžiaus apžvalga.
Šaltis E. Unikalūs radiniai kapinyne // Lietuvos žinios. – 1998, liep. 31, p. 16 Dauglaukio (Tauragės raj.) kapinynas.
Šaltuonos ir Eržvilko santakoj / Džekas Reporteris // Sekmadienis. – 1933, Nr. 4 Eržvilko (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Šalūga R. Jurbarkui 700 metų // Laisvė (Brooklyn). – 1960, birž. 3
Šalūga R. Medininkai // Tiesa. – 1959, birž. 14 Pilis, Vilniaus raj.
Šalūga R. Vilkpėdės akmuo / R. Barzdys // Švyturys. – 1958, Nr. 13, p. 24-25. Vilniuje.
Šalūga R. Ant Margio kalno // Jaunimo gretos. – 1958, Nr. 8, p. 16 Punia (Alytaus raj.).
Šalūga R. Dubingiuose // Jaunimo gretos. – 1959, Nr. 9, p. 9 Piliavietė, Molėtų raj.
Šalūga R. Garsioji Trakų praeitis // Tarybinis mokytojas. – 1956, liep. 26 Trakų salos pilis.
Šalūga R. Keistas radinys // Mokslas ir gyvenimas. – 1960, Nr. 9, p. 44 Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) bažnyčioje rasti griaučiai metaliniame narve.
Šalūga R. Kernavė. – V., 1960. – Bukletas
Šalūga R. Keturių piliakalnių miestas // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 269-274 Kernavė.
Šalūga R. Liškiava // Tarybinis mokytojas. – 1957, rugs. 5 Pilies griuvėsiai, Varėnos raj.
Šalūga R. Liškiava // Valstiečių laikraštis. – 1959, spal. 18 Piliavietė, Varėnos raj.
Šalūga R. Medininkų pilis // Tarybinis mokytojas. – 1956, rugs. 6
Šalūga R. Punioje. – V., 1958. – Bukletas Punia (Alytaus raj.).
Šalūga R. Rambyno romantika // Jaunimo gretos. – 1959, Nr. 6, p. 9-10
Šalūga R. Retas radinys // Švyturys. – 1955, Nr. 21, p. 20 Alovės (Alytaus raj.) lobis.
Šalūga R. Vilnius – senoji Lietuvos sostinė // Tiesa. – 1957, geg. 30. Vilniaus pilis.
Šalūga R. Žilagalvė Kernavė // Švyturys. – 1958, Nr.16, p. 21
Šančiuose rasta Vytauto laikų lobis // Lietuvos žinios. – 1933, kovo 29, p. 5
Šapaitė A. Archeologiniai tyrinėjimai Joniškio senamiestyje 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 267-268
Šapaitė A. Kriukų bažnyčios šventoriaus kapinių tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 223-224 Joniškio raj.
Šapaitė A. Mums nereikia aukso puodo: Pradėti archeologiniai kasinėjimai miesto centre // Šiaulių naujienos. – 1997, rugpj. 20, p. 3
Šapaitė A. Po nugriuvusia Kriukų bažnyčia archeologai surado kapines // Šiaulių kraštas. – 1994, spal. 29, p. 1, 4 Joniškio raj.
Šapaitė A. Šiaulių “Aušros” muziejaus archeologinis rinkinys // “Lietuvos muziejų rinkiniai”: Konferencijos tezės, pranešimai, Rokiškis, 1998. bal. 30-geg. 1. – Rokiškis, 1998. – P. 20-23
Šapaitė A. Šiaulių senamiestis po žeme // 1998. Šiaulių krašto kalendorius. – Šiauliai, 1998. – P. 39-40.
Šapaitė A. Viduriniojo geležies amžiaus kapas Joniškyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 122-124
Šapaitė A. Žvalgomieji tyrimai Šiaulių mieste 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 414-417
Šaparauskaitė J. Rado archeologai // Švyturys (Kretinga). – 1980, bal. 12, p. 3 Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinynas.
Šaparauskienė J. Apie Narkūnų piliakalnį // Lenino keliu (Utena). – 1979, birž. 26
Šapnagiai / Šapnagietis // Šiaulietis. – 1925, Nr. 4, p. 2 Luponių (Šiaulių raj.) akmuo.
Šapoka A. Aisčių kilčių bei jų tarpusavio santykių aiškinimas mokykloje // Tautos mokykla. – 1937, Nr. 1, p. 7-10
Šapoka A. Didžiosios XVI amžiaus statybos Vilniuje // Aidai (Brooklyn). – 1960, Nr. 4, p. 137-146 Apie Vilniaus miesto gynybinę sieną ir vartus.
Šapoka A. Geležinio vilko legenda ir archeologiniai duomenys // Žiburiai (Augsburg). – 1945, Nr. 8
Šapoka A. Pilėnų gynimas 1336 m. vasario 24-25 d. // Lietuvos aidas. – 1936, vas. 26, 27, 29 (Nr. 93, 94, 98) Nepritaria Pilėnų ir Punios sutapatinimui.
Šapoka A. Rytų apeigų Bažnyčia ir Lietuvos krikštas // Lietuvos aidas. – 1938, geg. 28 (Nr. 237), p. 5 Krikščionybės plitimas Lietuvoje XIII-XIV a.
Šapoka A. Senasis Vilnius. Vilniaus miesto istorijos bruožai iki XVII a. pabaigos. – Brooklyn; New-York, 1963. – 332 p Rec.: Dėl ikonografijos ir bibliografijos Senajame Vilniuje / Civis Caunensis // Metmenys (Chicago). – 1965, Nr. 9, p. 146-149. Trumpa V. // Aidai (Brooklyn). – 1964. Nr. 7, p. 326-328. P. 15-21 – Mindaugo sostinės klausimas; p. 25-26 – Geležinio vilko legenda; p. 27-30 – archeologiniai duomenys.
Šapoka A. Seniausios Lietuvos sostinės klausimas // Žiburiai (Augsburg). – 1945, Nr. 3, p. 3; Nr. 4, p. 3-4; Nr. 5/6, p. 3
Šapoka A. Senosios Lietuvos sostinės klausimas // Aidai (Brooklyn). – 1961, Nr. 9, p. 401-407
Šarka P. Švėkšna ir jos apylinkės. Jomantų piliakalnis. Paulaičių piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 29, p. 6
Šarka P. Švėkšnos apylinkių įžymybės. Skomantų piliakalnis. Jomantų piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 3, p. 8 Skomantai (Klaipėdos raj.), Jomantai (Šilutės raj.).
Šarkė. Dėl kultūros liekanų / Šarkiškis // Lietuvos žinios. – 1925, rugs. 13, p. 3 Apuolės (Skuodo raj.) kapinyno kasinėjimai.
Šarkys R. Sakmė apie “Šventakmenį” // Pirmyn (Molėtai). – 1973, birž. 5 Kraujelių akmuo.
Šarkutis V. Stambus archeologinis radinys // Komjaunimo tiesa. – 1955, geg. 29 Vilniaus pilis.
Šarūnas G. Moksleivio radinys // Tiesa. – 1958, rugs. 10 Jutkonių (Ukmergės raj.) kapinynas.
Šarūnas J. Radiniai Valdamuose // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1963, rugpj. 31 Valdomai (Šiaulių raj.).
Šatavičius E. Akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai Žeimenos baseine // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 30-34 Rėkučių ir Sudotos (Švenčionių raj.) gyvenvietės.
Šatavičius E. Kretuono ežero Didžiosios salos senovinės gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 75-78 XIV-XV a.(?, Švenčionių raj.).
Šatavičius E. Margių “Salos” akmens amžiaus gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 50-52 Margiai (Varėnos raj.).
Šatavičius E. Margių “salos” gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 24-26 Varėnos rajono akmens amžiaus gyvenvietės.
Šatavičius E. Nauji archeologiniai paminklai Rytų Lietuvoje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 307-308 Rėškutėnų ir Didžiosios salos gyvenvietės bei Sudotos pilkapiai (Švenčionių raj.).
Šatavičius E. Nauji paminklai Rytų Lietuvoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 472-474 Akmens amžiaus gyvenvietės Švenčionių ir Varėnos rajonuose.
Šatavičius E. Pasienių 1-osios akmens amžiaus gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 34-36 Vilniaus raj.
Šatavičius E. Pasienių I mezolitinės stovyklavietės tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 34-36 Vilniaus raj.
Šatavičius E. Pasienių l-osios akmens amžiaus gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 41-43. Pasieniai (Vilniaus raj.).
Šatavičius E. Rėkučių l-osios akmens amžiaus gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 43-45. Rėkučiai (Švenčionių raj.).
Šatavičius E. Sudotos archeologijos paminklų komplekso tyrinėjimai 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 45-50. Akmens amžiaus gyvenvietė ir pilkapis, Švenčionių raj.
Šatavičius E. Vėlyvoji Svidrų kultūra // Kultūros paminklai. –1997, t. 4, p. 3-15 Jakštonys (Kaišiadorių raj.) ir Pasienių (Vilniaus raj.) stovyklų medžiaga.
Šatavičius E. Vilniaus rajono akmens amžiaus paminklų tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 26-29 Verbiškių ir Pasienių gyvenvietės.
Šatavičius E. Žuvinto ežero ir palių pakrančių žvalgymas // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 309-310 Žuvintų ir Ąžuolinių (Alytaus raj.) akmens amžiaus gyvenvietės.
Šatavičius E. Žvalgomi archeologijos paminklai // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 14-15
Šatkutė O. Saugokime kultūros paminklus // Lenino keliu (Utena). – 1970, rugpj. 8
Šatrija // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 32, p. 8C Telšių raj.
Šatrija ir Blindos kapas / Al. Bani. // Laiko žodis. – 1936, geg. 15-31 Šatrijos (Telšių raj.) kalnas.
Šatrijos kalnas // Mūsų rytojus. – 1935, spal. 4, p. 7 Telšių raj.
Šatrijos kalno praeitis // Rytas. – 1930, rugpj. 11, p. 5 Šatrija (Telšių raj.).
Šauliai rūpinasi senovės paminklais // Karys. – 1931, Nr. 21, p. 425 Veliuonos piliakalnis.
Šauliai tvarkys istorinį kalnelį // Lietuvos aidas. – 1934, rugpj. 6, p. 6 Raseinių-Mirklių piliakalnis.
Šaulys A. Laukagalių piliakalnis // Naujienos (Jonava). – 1993, geg. 21, p. 4
Šaulys A. Prie Sudervėlės // Švyturys. – 1967, Nr. 21, p. 3 (virš.) Pilaitė (Vilnius).
Šaulys J. Piliakalnių tyrinėjimas // Lietuvos žinios. – 1909, rugs. 23 (spal. 6), p. 3. L. Krzywickis kasinėjęs 3 piliakalnius (su ištraukomis iš jo laiško).
Šaulys J. Piliakalnių urvai // Lietuvos žinios. – 1909, rugs. 12 (25), p. 2-3. – Klaidų atitais.: rugs. 30 (spal. 13), p. 4. Apie Vilkų Lauko (Šilalės raj.) piliakalnį.
Šaulys V. “Velnio akmuo” // Švyturys. – 1977, Nr. 5, p. 30 Švendubrė (Varėnos raj.).
Šaulys V. Akmuo – aukuras // Kultūros barai. – 1969, Nr. 4, p. 74-75 Antakmenės-Dūdų (Ignalinos raj.) akmuo.
Šaulys V. Akmuo – milžinas // Valstiečių laikraštis. – 1966, vas. 11 Vištyčio (Vilkaviškio raj.) akmuo.
Šaulys V. Akmuo – pinigas // Kalba Vilnius. – 1969, Nr. 19, p. 5 Mikulionių (Vilniaus raj.) akmuo.
Šaulys V. Akmuo “Povilas” // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 1, p. 32 Maseliškių (Vilniaus raj.) akmuo.
Šaulys V. Apie pusę kilometro // Švyturys. – 1969, Nr. 3, p. 30 Naujažerio (Kaišiadorių raj.) kaimo akmuo.
Šaulys V. Archeologai nežinojo // Švyturys. – 1964, Nr. 6, p. 28 Skrebinų (Jonavos raj.) paminklai.
Šaulys V. Aukų akmuo // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 12, p. 34 Antakmenė (Ignalinos raj.).
Šaulys V. Avižienių įžymybė // Švyturys. – 1965, Nr. 14, p. 28 Piliakalnis.
Šaulys V. Beglobis akmuo // Kultūros barai. – 1968, Nr. 9, p. 73 Naujažerio (Kaišiadorių raj.) kaime.
Šaulys V. Bražuolės piliakalnis // Kultūros barai. – 1972, Nr. 1, p. 57 Bražuolė (Trakų raj.).
Šaulys V. Bražuolės piliakalnis // Švyturys. – 1969, Nr. 19, p. 30 Trakų raj.
Šaulys V. Bubių piliakalnis // Kultūros barai. – 1969, Nr. 1, p. 74 Šiaulių raj.
Šaulys V. Čia dvelkia jūros kvapas // Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 47, p. 4 Rūdaičių (Kretingos raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Dubenuotas akmuo // Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 44, p. 5 Vėžionys (Šalčininkų raj.).
Šaulys V. Eržvilko piliakalnis // Gimtasis kraštas. – 1977, Nr. 11, p. 7 Jurbarko raj.
Šaulys V. Gražiausias Paneryje // Kultūros barai. – 1968, Nr. 4, p. 72 Budelių (Kaišiadorių raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Įdomūs akmenys // Mūsų gamta. – 1975, Nr. 9, p. 40 Vėžionių (Šalčininkų raj.) dubenuotas akmuo Vilniuje.
Šaulys V. Įdomus akmuo // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 8, p. 43 Riešė (Vilniaus raj.).
Šaulys V. Įdomus radinys // Švyturys. – 1969, Nr. 1, p. 31. – Tas pat: Kultūros barai. – 1969, Nr. 7, p. 74 Panorų (Kaišiadorių raj.) akmuo-antkapis.
Šaulys V. Jūros krante // Švyturys. – 1971, Nr. 14, p. 30 Dapkiškių (Tauragės raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Kas buvo parašyta akmenyje // Kultūros barai. – 1969, Nr. 1, p. 74-75. – Aut. nenurodytas Lazdėnų (Trakų raj.) miške, šalia Papiškių kaimo esąs akmuo su ženklais.
Šaulys V. Kas rašė akmenyje // Švyturys. – 1964, Nr. 14, p. 3 (virš.) Airėnų (Vilniaus raj.) akmuo.
Šaulys V. Kryžiai akmenyse //Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 35, p. 4 Kryžiokų (Vilniaus raj.) kaimas.
Šaulys V. Kur kovėsi Vytenis // Kultūros barai. – 1970, Nr. 5, p. 74 Papilių (Kelmės raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Kur srovena Nemenčinėlė // Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 39, p. 4 Nemenčinės (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Kur sustodavo laivai // Kultūros barai. – 1968, Nr. 10, p. 73 Kalva Karmazinų (Vilniaus raj) kaime, Neries ir Dūkštos upių santakoje.
Šaulys V. Laukuva. Įstabios iškasenos / Bemokslis // Klaipėdos žinios. – 1925, spal. 25 Vaitkaičių kaimo (Šilalės raj.) durpyno radiniai.
Šaulys V. Minijos pakrantėje // Kultūros barai. – 1969, Nr. 6, p. 72 Kartenos (Kretingos raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Mūrinės piliakalnis // Švyturys. – 1967, Nr. 7, p. 28 Mūrininkai (Vilniaus raj.).
Šaulys V. Pagrobtas akmuo // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 6, p. 32 Didžioji Riešė (Vilniaus raj.).
Šaulys V. Palei Žiežmarą // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 8, p. 38 Paparčių piliakalnis ir Prūdninkų akmuo (Kaišiadorių raj.).
Šaulys V. Paslaptingas akmuo // Švyturys. – 1968, Nr. 4, p. 30 Nikronių (Trakų raj.) kaime.
Šaulys V. Pilaitė // Kultūros barai. – 1972, Nr. 9, p. 61 Vilnius.
Šaulys V. Pilalės piliakalnis // Kultūros barai. – 1968, Nr. 4, p. 72 Rūdaičiai (Kretingos raj.).
Šaulys V. Piliakalnio atodanga Dūkštoje // Valstiečių laikraštis. – 1970, rugs. 10 Bradeliškių (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Piliakalnis atveria paslaptis // Vakarinės naujienos. – 1972, geg. 22, p. 2 Maišiagalos (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Pilies liekanos // Mūsų gamta. – 1964, Nr. 6, p. 45-46 Veliuonos Pilaitės (Jurbarko raj.).
Šaulys V. Pilikė // Kultūros barai. – 1969, Nr. 3, p. 73 Geležiukų vienkiemyje (Vilniaus raj., Sudervės apyl.).
Šaulys V. Praeities paminklai ir jų priežiūra // Komjaunimo tiesa. – 1964, lapkr. 1 Vilniaus rajono paminklai.
Šaulys V. Pravažiavus … / V.Š. // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 11, p. 31. Pailgės (Vilniaus raj.) kaimo akmuo.
Šaulys V. Prie Balčios // Švyturys. – 1972, Nr. 8, p. 30 Pabalčių-Milžavėnų (Raseinių raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Prie Imsrės // Lietuvos pionierius. – 1974, geg. 1 Jurbarko piliakalnis.
Šaulys V. Prie Kražantės // Kultūros barai. – 1968, Nr. 12, p. 70 Burbiškių (Kelmės raj.) Piliukas.
Šaulys V. Prie Neries // Kultūros barai. – 1970, Nr. 2, p. 74 Skrebinų (Jonavos raj.) kaimo Dumkalnis.
Šaulys V. Prie Pilkapių kaimo // Kultūros barai. – 1972, Nr. 3, p. 61 Vilniaus raj., buvusios totorių kapinės.
Šaulys V. Prie Žeimių-Pagelažių kelio, ties Lukšių vienkiemiu // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 5, p. 38 Lukšių (Jonavos raj.) piliakalnis.
Šaulys V. Prūdininkų kaimo įžymybė // Švyturys. – 1968, Nr. 23, p. 30. – Tas pat: Kultūros barai. – 1968, Nr. 11, p. 74 Akmuo, Kaišiadorių raj.
Šaulys V. Raštuotas akmuo // Mūsų gamta. – 1965, Nr. 9, p. 33 Žvėryno akmuo Vilniuje.
Šaulys V. Rudaminos (Popiškių) piliakalnis // Mūsų gamta. – 1964, Nr. 3 Rudamina (Vilniaus raj.).
Šaulys V. Senovinės girnos // Mūsų gamta. – 1976, Nr. 6, p. 39 Iš Nemenčinės (Vilniaus raj.) piliakalnio.
Šaulys V. Šiaučiuko akmuo // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 7, p. 31 Antatiškės (Molėtų raj.).
Šaulys V. Šiaulių šventė ant Medvėgalio / Bemokslis // Rytas. – 1925, liep. 4, p. 2
Šaulys V. Švendubrės Puntukas // Mūsų gamta. – 1973, Nr. 11, p. 35 Švendubrės (Varėnos raj.) kaimo Velnio akmuo.
Šaulys V. Tikrinant archeologinių paminklų būklę // Trakiečių žodis. – 1950, bal. 6 Paminklų apsauga.
Šaulys V. Totorių antkapiai // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 5, p. 31 Prie Medininkų, Kurganų (Vilniaus raj.) kaime.
Šaulys V. Trakų rajono … // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 3, p. 33 Pėduotas akmuo Būdos I kaime.
Šaulys V. Tverečiaus padangėje // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 1, p. 32. Pėduotas akmuo Užubalių (Ignalinos raj.) miške.
Šaulys V. Ukmergės piliakalnis // Kultūros barai. – 1973, Nr. 2, p. 39
Šaulys V. Už pusės kilometro … // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 12, p. 33 Naujažerio (Kaišiadorių raj.) akmuo.
Šaulys V. Varnupių akmuo // Kultūros barai. – 1969, Nr. 2, p. 74. – Aut. nenurodytas Marijampolės raj.
Šaulys V. Velnio akmenys // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 9, p. 33 Akmuo su įspaudu prie Trakų Vokės.
Šaulys V. Velnio pėda // Valstiečių laikraštis. – 1965, lapkr. 3 Marijampolio (Vilniaus raj.) akmuo.
Šaulys V. Velnio pėda akmenyje // Kultūros barai. – 1968, Nr. 4, p. 72 Marijampolio (Vilniaus raj.) akmuo.
Šaulys V. Velnio pėda akmenyje // Mūsų gamta. – 1965, Nr. 12, p. 31 Marijampolis (Vilniaus raj.).
Šaulys V. Vilkpėdės praeitis // Kultūros barai. – 1973, Nr. 1, p. 53 Vilnius, Vilkpėdės akmuo.
Šaulys V. Vištyčio akmuo // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 4, p. 33 Vilkaviškio raj.
Šaulys V. Vykstant iš Vilniaus // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 12, p. 33 Mažosios Riešės (Vilniaus raj.) piliakalnis ir pilkapiai.
Šaulys V. Ženklai akmenyje // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 3, p. 37 Rimšėnų (Ignalinos raj.) akmuo.
Šaulys V. Žuklijų piliakalnis // Kultūros barai. – 1968, Nr. 9, p. 73 Trakų raj.
Ščesnulevičius K. Donosų kurganai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 2/4, p. 522-525 Danosai (Trakų raj.).
Ščesnulevičius K. Titnago krūsnis // Girios aidai (Chicago). – 1950. P. 50-51
Ščiukaitė R. Praskleidus 5000 metų uždangą. Įspūdžiai iš Šventosios priešistorinės stovyklos kasinėjimų // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1972, rugs. 26
Šebeda P. Saugokime archeologinius radinius // Tarybinis žodis (Tauragė). – 1958, geg. 24
Šeduviškės piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 13, p. 5 Kelmės raj.
Šeinius I. Eikvojama praeitis // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 27, p. 4 Dėl archeologinių paminklų apsaugos.
Šeinius I. Pamestos gijos // Bangos. – 1932, Nr. 19, p. 552-553; Nr. 20, p. 573-574 Lietuvių kilmė.
Šeinius I. Trobos ant svajų Lietuvoje / Jurkūnas I. // Lietuvos žinios. – 1914, kovo 23 (bal. 5), p. 2-3. Šeiniūnų (Širvintų raj.) ežero poliai.
Šeinys J. Bočių rūnos // Dobilas (Vilkaviškis). – 1990, geg. 11
Šemas V. Kapmilžių mįslė Daugyvenės intako Sakos upelio pakrantėse // Daugyvenės kraštas. – K., 1998. – P. 26-27. Šileikoniai (Radviliškio raj.).
Šėmienė A. “Ragučio aukuro” statymas // Lietuvos aidas. – 1994, rugs. 21, p. 17 Ragučio “šventykla”.
Šėmienė A. …prašyčiau žemėlapio // Lietuvos aidas. – 1995, saus. 11, p. 17 Apie V. Juodagalvio tyrinėjimus.
Šėmienė A. Ar atrastoms unikalioms kapinėms gresia sunykimas ? // Respublika. – 1998, rugs. 9, p. 23 Vilniuje, prie šv. Dvasios cerkvės.
Šėmienė A. Archeologinis sezonas tebesitęsia. Prezidentūros kieme rasta akmens amžiaus gyvenvietės liekanų, auksinių monetų ir… // Lietuvos aidas. – 1995, lapkr. 8, p. 12 Vilniaus miestas
Šėmienė A. Atnaujinta Archeologų draugijos veikla // Lietuvos aidas. – 1995, vas. 10, p. 13
Šemienė A. Atstatysime ar leisime sunykti? Taip vadinasi Vilniuje, Architektūros muziejuje (šv. Mykolo g. 9) atidaroma paroda, skirta Medininkų pilies donžono atstatymui // Lietuvos aidas. – 1995, birž. 28, p. 17 Medininkų pilis
Šėmienė A. Brūzgynuose, tarp dilgėlių, šalia Vilniaus, Rokantiškėse yra dviejų aukštų gotikinė pilis // Lietuvos aidas. – 1995, liep. 7, p. 11 Piliavietės tvarkymo darbai.
Šėmienė A. Būti ar ne Pilių nacionaliniam parkui // Lietuvos aidas. – 1994, lapkr. 3, p. 17
Šemienė A. Ieškome lietuviškos Trojos. Trojos? // Lietuvos aidas. – 1994, rugs. 3, p. 13
Šėmienė A. Ką pasakys archeologai // Lietuvos aidas. – 1994, spal. 27, p. 17
Šėmienė A. Kaip Arsenalas neteko bokštų // Lietuvos aidas. – 1994, gruod. 20, p. 17
Šėmienė A. Marvelė // Lietuvos aidas. – 1991, spal. 17, p. 8 Apie tiriamą kapinyną Kaune.
Šemienė A. Marvelės kapinyno radiniai // Lietuvos aidas. – 1996, geg. 3, p. 2 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Šėmienė A. Pranciškonų paslaptys // Lietuvos aidas. – 1994, liep. 5, p. 16 Kasinėjimai Pranciškonų bažnyčioje.
Šemienė A. Rožinė Marijos Gimbutienės svajonė // Lietuvos aidas. – 1994, rugs. 3, p. 1, 3
Šemienė A. Vėl bandoma kastis po senaisiais Lietuvos sostinės pamatais: Senuosiuose Trakuose rengiamasi atidaryti žvyro gamybos karjerą // Lietuvos aidas. – 1996, vas. 22, p. 9 Senieji Trakai
Šėmienė A. Vilniaus pilių nacionalinis parkas: už ir prieš // Lietuvos aidas. – 1995, geg. 11, p. 16 Apie archeologų draugijos pasitarimą.
Šenauskas V. Akmuo su paslaptingais ženklais // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1973, saus. 6 Vileikių (Radviliškio raj.) akmuo.
Šenauskas V. Amžių glūdumoje // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1974, rugs. 14, p. 3 Baisogalos kapinynas.
Šenauskas V. Archeologinių tyrinėjimų pėdsakais // Spalio vėliava (Šeduva). – 1962, vas. 14 Jukiškių, Davongalio, Raginėnų ir Užuožerių (buv. Šeduvos raj.) kapinynai.
Šenauskas V. Davongalio senkapis // Spalio vėliava (Šeduva). – 1958, gruod. 5, p. 4 Davongalis (Radviliškio raj.).
Šenauskas V. Eksponatas pasakoja // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1975, gruod. 18 Šeduvos muziejuje laivinis kovos kirvis.
Šenauskas V. Gimbogalos senkapiai // Spalio vėliava (Šeduva). – 1960, liep. 16 Radviliškio raj.
Šenauskas V. Istorijos lapus praskleidus. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras Šeduvoje XVI-XVIII amžiuje // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1974, lapkr. 2, 12, 14 Lapkričio 12 – apie 1973 m. vasarą Šeduvoje aptiktus mūro likučius ir kultūrinį sluoksnį.
Šenauskas V. Ką pasakoja milžinkapiai // Spalio vėliava (Šeduva). – 1957, spal. 26, 30
Šenauskas V. Monetos istorija // Spalio vėliava (Šeduva). – 1960, spal. 22-29 Lietuvos monetos.
Šenauskas V. Monetų lobis Grinkiškyje // Spalio vėliava (Seda). – 1959, gruod. 2
Šenauskas V. Nauji eksponatai Šeduvos muziejuje // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1977, liep. 20 Pavartyčių sidabrinių lydinių lobis.
Šenauskas V. Raginėnų istoriniai paminklai // Spalio vėliava (Šeduva). – 1957, spal. 2 Raginėnų (Radviliškio raj.) piliakalnis ir pilkapiai.
Šenauskas V. Sulinkių pelkėse – akmens amžiaus pėdsakai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1971, spal. 2, 5
Šenauskas V. Šaukotas // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1976, lapkr. 24 Kapinynas.
Šenauskas V. Šilaikonių senkapiai // Komunizmo aušra (Radviliškis). – 1971, geg. 22, p. 3-4 Šileikoniai (Radviliškio raj.).
Šerkšnys J. Išsaugokime tautos istorinį palikimą // Šiaulių naujienos. – 1989, geg. 26 Kryžių kalnas – Jurgaičių piliakalnis.
Šerkšnys J. Vilties rytas Kryžiui kalnui // Atgimimas. – 1989, Nr. 36, p. 1 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Šernai – gražioji Klaipėdos krašto vieta // Vakarai (Klaipėda). – 1937, saus. 24, p. 2 Šernų kapinynas.
Šernas A. Archeologiniai tyrinėjimai ties Švėkšna // Vakarai (Klaipėda). –1936, rugs. 25, p. 6 Paulaičių ir Nikėlų (Šilutės raj.) kapinynai.
Šeržentienė D. Kur piliakalniai rymo... // Vienybė (Akmenė). – 1981, gruod. 26 Paminklų apsauga.
Šestakauskas P. Apsisaugojimo priemonių atsiradimas ir jų raida // Ateitis. – 1943, saus. 29 Šarvai, šalmai ir kt.
Šestakauskas P. Šarvai: šarvų, skydų ir pentinų trumpa istorinė apžvalga. – K., 1936. – 39 p Rec.: Puzinas J. / J. P-nas // Lietuvos aidas. – 1936, Nr. 107, p. 4.
Šešelgis K. Lietuvos gyvenvietės iki XIII a. – V., 1986. – 93 p.
Šešelgis K. Lietuvos teritorijos apgyvendinimas nuo mūsų eros pradžios iki XIII a. // Urbanistika ir rajoninis planavimas. – 1988, Nr. 15, p. 3-59 Rec.: Zabiela G. // Lituanistika. – 1991, Nr. 1, p. 93-98.
Šešnickienė S. Archeologų tyrinėjimai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, liep. 31 Jautakių ir Daubarių piliakalniai.
Šeštakauskas P. Senoviniai šaunamieji ginklai. – K., 1940. – 86 p Rec.: Mekas K. // Lietuvos aidas. – 1940, bal. 3 (Nr. 152), p. 5.
Šeštokas V. Marijos Gimbutienės palaikai grįš į Lietuvą // Lietuvos aidas. – 1994, kovo 5, p. 5
Šeštokas V. Prof. dr. Marijai Gimbutienei iškeliavus // Draugas (Chicago). – 1994, vas. 17, p. 5
Šeštokas V. Prof. Dr. Marijos Gimbutienės pagerbimo popietė // Draugas (Chicago). – 1991, kovo 26, p. 3 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Šėta (Kėdainių apskr.) // Ūkininkas. – 1927, Nr. 24, p. 294 Šėtos (Kėdainių raj.) kapinynas.
Šetra V. Uždrausti senovės liekanų naikinimą // Trakiečių šūkis. – 1950, saus. 15 Trakų pusiasalio pilis.
Šėtra V. Feodalo-valdovo buveinė // Valstiečių laikraštis. – 1957, lapkr. 13 Nemenčinės (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Šetra V. Reikia apsaugoti kultūrinius paminklus // Literatūra ir menas. – 1948, Nr. 47, p. 3
Šėtra V. Skarbo piliakalnis // Tiesa. – 1959, rugs. 6 Budelių (Kaišiadorių raj.) piliakalnis.
Šiaučiūnas J. Kernavė – Lietuvos lopšys // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 23, p. 10
Šiaučiūnas J. Kernavė – pirmoji Lietuvos sostinė// Bangos. – 1932, Nr. 34, p. 857-859
Šiaudinytė D. Istorijos paslaptys // Vakarinės naujienos. – 1981, rugpj. 24, p. 2 Radiniai Vilniaus senamiestyje, Latako g-vėje.
Šiaudinytė D. Išlikimas, nepraradus žemės šventumo // Vakarinės naujienos. – 1993, liep. 9, p. 4 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Šiaudinytė D. Ne epizodiniai dalykai // Vakarinės naujienos. – 1987, lapkr. 14, p. 1
Šiauliai. Archeologą B. Tarvydą išleidžiant // Rytas. – 1935, lapkr. 13, p. 8 Perkeliamas iš Šiaulių į Kretingą.
Šiauliai. Įdomi vieta / Lietuvis // Mūsų kraštas. – 1936, liep. 3, p. 7 Apie Kryžių kalną (Šiaulių raj.).
Šiauliai. Išarė senovės pinigų // XX amžius. – 1939, gruod. 29, p. 8 Girelės (prie Šiaulių) lobis.
Šiauliai. Išvyko archeologiniams kasinėjimams// Lietuvos žinios. – 1932, liep. 27, p. 4 B. Tarvydas išvyko į Linkaičius (Joniškio raj.).
Šiauliai. Kasinėjamas senkapis / J.Žr. // Mūsų rytojus. – 1935, geg. 28, p. 3. Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Šiauliai. Retas eksponatas // Lietuvos žinios. – 1929, bal. 23, p. 3 Šiaulių muziejus gavo sidabro lydinį su dviem įkartomis, radimo vieta nenurodyta.
Šiauliai. Rūpinasi kultūros paminklų apsauga // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 47, p. 8 Žironų (Radviliškio raj.) kapinynas.
Šiaulių “Aušros” muziejus // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 35, p. 8 Minimi Gibaičių (Šiaulių raj.) ir Linkaičių (Joniškio raj.) kasinėjimai.
Šiaulių kraštotyrininkai kasinės piliakalnius. Kraštotyrininkai vėl išvyko ekspedicijon // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1932, liep. 17, p. 1
Šiaulių kronika. Naujose kapinėse – senkapis // Lietuvos žinios. – 1937, saus. 9, p. 6 Lepšių kapinynas (Šiauliai)
Šiaulių rajone: Tvarkomas Šilėnų piliakalnis // Šiaulių kraštas. – 1998, rugs. 8, p. 2
Šiauliuose atkastos kapinės / V. Kn. // Lietuvos žinios. – 1934, birž. 4, p. 4. – Tas pat: Lietuvos ūkininkas. – 1934, Nr. 24, p. 8 Kapinynas tiesP. Višinskio ir Pagyžių gatvių sankryža.
Šiauliuose Vilniaus gatvėje rastas 1200 m. senumo senkapis // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1936, lapkr. 25, p. 3
Šiaurės Lietuvoje rasti Karaliaus Jono Kazimiero Vazos turtai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, kovo 21, p. 2 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai / Surinko Matas Slančiauskas. – V., 1975. – 367 p P. 132 – Linkaičių (Joniškio raj.) kapinynas; p. 154-155 – Šatrijos (Telšių raj.) kalnas; p. 155 – Luponių (Šiaulių raj.) piliakalnis; p. 156-157 – Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis-Kryžių kalnas; p. 157-158 – Ąžuolpamūšės (Pasvalio raj.) piliakalnis.
Šidiškis T. Šiaurės rytų Lietuvos mitologiniai sakraliniai objektai (2. Švenčionių raj.) // Mūsų kraštas. – 1995, Nr. 1 (6), p. 135-143
Šidiškis T. Šiaurės rytų Lietuvos sakraliniai mitologiniai objektai // Mūsų kraštas. – 1994, Nr. 2 (5), p. 153-163
Šidiškis T. Žemaičių alkai // Ąžuolas. – 1995, Nr. 4
Šidla L. “...kai su rąstais, su strėlėmis kariaudavo...” // Nauja vaga (Ignalina). – 1975, birž. 24 Ginučių piliakalnis.
Šidla L. Žemėj Lietuvos... // Voruta. – 1998, Nr. 8, p. 6 Ginučių (Ignalinos raj.) piliakalnis.
Šidla L. Žilos senovės paminklai // Nauja vaga (Ignalina). – 1975, saus. 16, p. 2-3
Šidlauskas A. “Laimingas tas žmogus...” // Artojas (Šilalė). – 1988, rugpj. 9 Apie V. Statkevičių.
Šidlauskas A. Apie “stebuklingąjį” kryžių kalną ir riebų rublį // Komjaunimo tiesa. – 1959, rugs. 19 Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Šidlauskas A. Archeologinių senienų tvarkymas. Iš Archeologinės komisijos darbų / A. Vilainis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 23, p. 5.
Šidlauskas A. Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių mieste / A. Vilainis // Tėviškė (Šiauliai). – 1944, geg. 12, p. 4 Trakų pilys.
Šidlauskas A. Istorinės Veliuonos piliakalnio šlaituose / A. Vilainis // Ateitis. – 1943, liep. 16, p. 3.
Šidlauskas A. Istorinės vietos Laukuvoje / A. Vilainis // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 28, p. 2, 4
Šidlauskas A. Kaip du klebonai stebuklus darė … // Komjaunimo tiesa. – 1960, bal. 6 Jurgaičių (Šiaulių raj.) Kryžių kalnas.
Šidlauskas A. Kelionė tapusi ekspedicija // Artojas (Šilalė). – 1965, birž. 24. – Tas pat: Komjaunimo tiesa. – 1965, spal. 19 Payžnio (Šilalės raj.) kapinynas.
Šidlauskas A. Kuplė // Artojas (Šilalė). – 1977, birž. 25 Vilkų Lauko piliakalnis.
Šidlauskas A. Laukuvos apylinkėse / A. Vilainis // Ateitis. – 1943, rugs. 1 Bilionių, Padievyčio, Treigių (Šilalės raj.) piliakalniai.
Šidlauskas A. Legendos ir pasakojimai apie Šatriją / A. Vilainis // Ateitis. – 1943, rugpj. 18, p. 3 Šatrija (Telšių raj.).
Šidlauskas A. Lietuviškos Sodomos ir Homoros miestas / A. Vilainis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 7, p. 5 Salduvės (Šiauliuose) kalnas.
Šidlauskas A. Paminklai – praeities palikimas // Artojas (Šilalė). – 1973, vas. 17
Šidlauskas A. Praeities knyga – ateičiai // Tarybų darbas. – 1975, Nr. 11, p. 23-24 Paminklų apsauga Šilalės rajone.
Šidlauskas A. Prie išnykusio Gondingos miesto / A. Vilainis // Ateitis. – 1943, kovo 17, p. 3 Plungės raj.
Šidlauskas A. Prie Jankaičių milžinkapio / A. Treigūnas // Lietuviai. – 1943, Nr. 17, p. 2-3 Laukuvos (Šilalės raj.) apyl.
Šidlauskas A. Prie legendinio Džiugo piliakalnio / A. Treigūnas // Ateitis. – 1943, birž. 29, p. 3 Telšių raj.
Šidlauskas A. Raudondvario pilyje / A. Treigūnas // Ateitis. – 1943, liep. 15, p. 5 Kauno raj.
Šidlauskas A. Raudonės ir Gelgaudų pilių šešėliuose / A. Vilainis // Ateitis. – 1943, liep. 23, p. 3
Šidlauskas A. Saugokime kultūros paminklus // Artojas (Šilalė). – 1973, lapkr. 1
Šidlauskas A. Senosios Karšuvos padangėj / A. Vilainis // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 43 Šilalės apyl. paminklai.
Šidlauskas A. Surasta Mindaugo sostinė? / A. Vilainis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, spal. 25, p. 2. Voruta.
Šidlauskas A. Šilalė (Kultūrinė kronika) // Tiesa. – 1972, bal. 18, p. 4 V. Statkevičiaus surinktų archeologinių radinių paroda.
Šidlauskas A. Tylintieji raiteliai Gilindos piliakalnyje / A. Vilainis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, rugs. 14, p. 5. Gilandžių-Oplankio (Tauragės raj.) piliakalnis.
Šidlauskas A. Trakų pilyje / A. Vilainis // Lietuviai. – 1943, Nr. 11, p. 4 Trakų salos pilis.
Šidlauskas D. Nežinomas piliakalnis // Lietuva. – 1924, bal. 9, p. 7. Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose, už Karių kapų.
Šiemet numatoma ištirti nemaža priešistorinių kapinynų / J.Kls. // Lietuvos aidas. – 1940, liep. 3 (Nr. 312), p. 10. J. Puzinas informuoja apie kapinynų tyrinėjimus.
Šiemet rastos senienos parodytos valstybės Prezidentui // Lietuvos aidas. – 1933, gruod. 29, p. 5 E. Volteris lankėsi pas prezidentą.
Šilaitytė A. Archeologijos ekspedicija // Tarybinis studentas. – 1983, rugs. 23 Kernavės piliakalnių tyrinėjimas.
Šilalytė A. Radiniai Stungių kaime // Tiesa. – 1986, saus. 5 Kapinynas, Joniškio raj.
Šilas V., Sambora H. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – V., 1990. – 427 p. P. 418-421 – 132 piliakalnių sąrašas.
Šileikaitė L. Margio kalno mįslė // Lietuvos pionierius. – 1958, rugpj. 3 Punia (Alytaus raj.).
Šileikienė I. Ketvirtoji Trijų Kryžių karta // Vakarinės naujienos. – 1988, gruod. 23, p. 11 Apie Trijų Kryžių kalno kasinėjimus Vilniuje.
Šileikis P. Barboros akmuo // Komjaunimo tiesa. – 1971, rugpj. 19, p. 3 Mackeliškiai (Anykščių raj.).
Šileikis V. Išsaugoti praeities paminklus dabarčiai ir ateičiai // Lenino priesakai (Eišiškės). – 1971, lapkr. 13
Šilgalis A. Etnografiška – istoriška draugija // Vilniaus žinios. – 1905, birž. 2 (15), p. 4. Yra duomenų apie Puokės (Sedos apyl.) alkakalnį.
Šilgalis A. Laukžemė / D. Treigys // Viltis. – 1909, rugpj. 9 (22). Apie Įpilties (Kretingos raj.) piliakalnį.
Šilgalis A. Liekanų rinkėjas // Vilniaus žinios. – 1905, saus. 28 (vas. 10), p. 2-3. Apie Gauryliuose (Mažeikių raj.) kolekcionierių M. Šimkevičių.
Šilgalis A. Mūsų istorijai / Damazas Treigys // Lietuvis. – 1925, Nr. 50, p. 9-10. Dėl Ceklio skyrimo kuršiams.
Šilgalis A. Prie etnografiškai – istoriškos draugijos kūrimo // Vilniaus žinios. – 1905, geg. 19 (birž. 1), p. 1.
Šilgalis A. Skuodo praeitis / Damazas Treigys // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 51/52, p. 726. Luknės (Skuodo raj.) kapinynas.
Šilinas J. Paminklų apsaugos reikalu // Mažeikių tiesa. – 1950, saus. 13 Paminklų apsauga.
Šilingas J. Legenda apie akmenį // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 1, p. 33 Razmų (Telšių raj.) kaime.
Šilinskaitė A. “Nieko kito nemokąs” žmogus // Komjaunimo tiesa. – 1972, kovo 25 Apie M. Michelbertą.
Šimčikaitė J. Punsko krašto archeologinė praeitis // Aušra (Seinai). – 1989, Nr. 2, p. 13-14
Šimek E. Hradište na Križové hore, naystarši čest Vilna // Pamiętnik II. Zjazdu słowiańskich geografów i etnografów w Polsce w. r. 1927. – Kraków, 1930. – T. 2, p. 267-270 Vilniaus Trijų Kryžių kalnas.
Šimėnas V. Aisčių gentys mūsų eros pradžioje // Donelaičio žemė. – 1994, Nr. 1
Šimėnas V. Archeologiniai tyrinėjimai prūsų žemėse // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 18-23
Šimėnas V. Baravikinės pilkapyno l-osios grupės tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 159-161. Baravykinė (Vilniaus raj.).
Šimėnas V. Bitėnų kaimo kapinių aplinkos žvalgymas // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 85-86 Šilutės raj.
Šimėnas V. Dėl Sarekos pilies lokalizacijos ir skalvių-lietuvių teritorijų ribų XIII a. pabaigoje // Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų. – V., 1991. – P. 5-12
Šimėnas V. Die Wildnis und baltische Stämmegrenzen // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 147-155
Šimėnas V. Dykros – tai genčių neapgyventi plotai // Mūsų gamta. – 1990, Nr. 5, p. 18-19
Šimėnas V. Dvyliškio (Paraisčių) pilkapyno tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 161-164. Dvyliškiai-Paraisčiai (Vilniaus raj.).
Šimėnas V. Jotvingiai: seniausioji Seinų ir Punsko krašto praeitis // Liaudies kultūra. – 1997, Nr. 3, p. 3-12
Šimėnas V. Kaliningrade susidomėta prūsų praeitimi // Lietuvos aidas. – 1991, kovo 30, p. 7 Apie kovo 20 d. Karaliaučiuje įvykusią konferenciją (dalyvavo J. Genys, V. Šimėnas, V. Žulkus).
Šimėnas V. Kaliningrado srities laidojimo paminklų tyrimai tarybiniu laikotarpiu // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 110-112
Šimėnas V. Kaliningrado srities piliakalnių ir atvirų gyvenviečių tyrimai tarybiniu laikotarpiu // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 82-85
Šimėnas V. Kiauleikių plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 67-69 Kretingos raj.
Šimėnas V. Kreivėnų kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 90-91 Šilutės raj.
Šimėnas V. Kreivėnų kapinyno tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 214-216 Kreivėnai (Šilutės raj.).
Šimėnas V. Kretingos rajono ardomų kapinynų žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 69-70 Pryšmančiai ir Užpelkiai (Kretingos raj).
Šimėnas V. Kur stovėjo Sareikos pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 2, p. 27-28 Šereiklaukio (Tauragės raj.) piliakalnis.
Šimėnas V. Kur stovėjo Sareikos pilis? // Pamarys (Šilutė). – 1989, saus. 17, 24
Šimėnas V. Kur stovėta Šereikos pilies // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1988, rugs. 29 Šereiklaukio piliakalnis.
Šimėnas V. Legenda apie Videvutį ir Brutenį (legendos šaltinių klausimu) // Prūsijos kultūra. – V., 1994. – P. 18-63
Šimėnas V. Literatūros rodyklė, 1976-1985 // Lietuvos archeologija (V.). – 1986, t. 5, p. 139-144 R. Kulikauskienės bibliografija.
Šimėnas V. Nadruviai – šiaurės vakariniai Sūduvos kaimynai // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 15
Šimėnas V. Nauji rajono archeologijos paminklai // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1988, geg. 31 Šereiklaukio ir Kreivėnų kapinynai.
Šimėnas V. Nauji V a. pabaigos – VI a. pr. laidojimo papročiai Nemuno žemupyje // Ikikrikščioniškos Lietuvos kultūra. Istoriniai ir teoriniai aspektai. – V., 1992. – P. 23-35. – Senovės baltų kultūra
Šimėnas V. Pajūrio, Nemuno žemupio ir vidurio Lietuvos kapinynai I m.e. tūkstantmečio pirmoje pusėje // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V. 1994. – P. 10-20
Šimėnas V. Prūsijos kultūros konferencija // Lituanistica. – 1991, Nr. 4, p. 107-108 Vilniuje, 1990 m. gruod. 11-12 d.
Šimėnas V. Prūsų herbas ir Videvučio legenda // Kultūros barai. – 1990, Nr. 1, p. 62-63
Šimėnas V. Prūsų kilmės beieškant. Vakarų baltų pilkapių kultūra // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 2-7; 1998, Nr. 1/2 (11/12)
Šimėnas V. Prūsų kilmės beieškant: Prūsų gentys I tūkstantmečio pradžioje ir viduryje – aistiškas periodas (I-VII a.) // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 2-16. – Tęs. Pradžia: 1997, Nr. 1 (10)
Šimėnas V. Radiniai patvirtina hipotezes / Pokalbis su koresp. G. Pilaičiu // Tiesa. – 1986, spal. 29, p. 4. Apie Sodėnų ir Vidgirių (Šilutės raj.) kapinynus.
Šimėnas V. Raginis kirvukas iš Legyčių // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 43 Legyčiai (buv. Labguvos apyl., Karaliaučiaus sr.).
Šimėnas V. Rambynas – mūsų istorija // Liaudies kultūra. – 1989, kovas-balandis, p. 18-19
Šimėnas V. Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Bibliografinė rodyklė (1943-1986). – V., 1986. – 53 p. Pratarmė L. Vaitkunskienės (p. 3-4) R. Kulikauskienės 70-mečio sukaktis
Šimėnas V. Rytų ir Vakarų baltų tarpusavio santykiai amžių bėgyje // Lietuvos kultūros kongresas. – V., 1991. – P. 396
Šimėnas V. Rubokų kapinyno tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 127-129 Šilutės raj.
Šimėnas V. Sidabro amžius Lietuvoje // Krantai. – 1994, kovas-balandis, p. 6-13
Šimėnas V. Skalvių auksas ir sidabras // Kultūros barai. – 1987, Nr. 10, p. 64-67 Vidgirių (Šilutės raj.) kapinyno radiniai.
Šimėnas V. Skersabalių pilkapyno 2-osios grupės tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 165-168. Vilniaus raj.
Šimėnas V. Smailieji kovos peiliai-durklai baltų kraštuose I m.e. tūkstantmečio viduryje // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 27-71
Šimėnas V. Sodėnų kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 91-94 Šilutės raj.
Šimėnas V. Šukionių kapinyno tyrinėjimai 1988 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 105-108 Pakruojo raj.
Šimėnas V. The Vidgiriai cemetery // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 19
Šimėnas V. Tiriama skalvių praeitis // Leniniečių balsas (Tauragė). – 1986, spal. 23, p. 3 Sodėnų ir Vidgirių (Šilutės raj.) kapinynai.
Šimėnas V. Tolimų laikų žymės // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1986, spal. 21, 23 Sodėnų ir Vidgirių kapinynai.
Šimėnas V. Vakarų ir rytų baltų ribos kaita archeologijos duomenimis // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 39-67
Šimėnas V. Vakarų Lietuvos tarpgentinės teritorijos // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 41-46
Šimėnas V. Videvutis – legenda ar tikrovė? // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 41-49
Šimėnas V. Vidgirių kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 94-98 Šilutės raj.
Šimėnas V. Vidgirių kapinynas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 99-105 Šilutės raj.
Šimėnas V. Vidgirių kapinyno tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 124-127 Šilutės raj.
Šimėnas V. Vidgirių kapinyno tyrinėjimai 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 217-219. Vidgiriai (Šilutės raj.).
Šimėnas V. XII tarptautinis archeologų kongresas Bratislavoje // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 232-233 Dalyvavo A. Merkevičius ir V. Šimėnas.
Šimėnas V., Gleiznienė G. Conservation of a shoulder-strap discovered in a 5-th century burial ground at Vitgiriai (Western Lithuania, lower readies of the Nemunas) // ICOM Committee for conservation metal working group (Ottawa). – 1990, Nr. 5, p. 7-10.
Šimėnas V., Vaškevičiūtė I. Archeologiniai tyrinėjimai Šukioniuose // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1990, kovo 7
Šimienė S. Gyventa akmens amžiuje // Žeimenos krantai (Švenčionys). – 1995, rugpj. 26
Šimkūnaitė E. Etruskai vartojo... // Kalba Vilnius. – 1979, Nr. 23, p. 11 Apie televizijos laidą, skirtą R. Kulikauskienei.
Šimkūnaitė E. Įdomus radinys // Mūsų sodai. – 1965, Nr. 1, p. 29 Aukštadvario (Trakų raj.) piliakalnio radiniai; vaismedžių kauliukai, sėklos.
Šimkūnaitė E. Įdomus radinys // Vakarinės naujienos. – 1962, birž. 6 Apie Kauno pilyje rastus grikius.
Šimkūnaitė E. Indraja // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 9, p. 34-45 Minimi akmens amžiaus radiniai.
Šimkūnaitė E. Indraja // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 3, p. 15-17
Šimkūnaitė E. Kaip ir ką angliukai pasakoja // Mūsų gamta. – 1968, Nr. 11, p. 32 Apie archeologinių radinių datavimą.
Šimkūnaitė E. Kanapės senelė Šventojoje // Valstiečių laikraštis. – 1972, saus. 8
Šimkūnaitė E. Pragaras, skaistykla – tai dūšioms // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 10, p. 34-35 Apie pomirtinio gyvenimo įsivaizdavimą.
Šimkūnaitė E. Slibino guolis // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 10, p. 15-17; Nr. 11, p. 15-16 Tauragnų apylinkės, mini archeologinius paminklus.
Šimkūnaitė E. Užpelkių (Kretingos raj.) 1990 m. organinių radinių mikroskopinė analizė // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 78-81 Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynas. Apie audinio liekanas, medieną.
Šimkūnaitė E. Velniapėdis // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 2, p. 15-16 Akmuo šalia Tauragnų (Utenos raj.).
Šimkūnaitė E. Žalkčių karalius // Mūsų gamta. – 1968, Nr. 9, p. 20-21; Nr. 10, p. 16-17 Senasis lietuvių tikėjimas.
Šimkūnaitė E., Tautavičius A. Narkūnų piliakalniai / E. Kemešytė, A. Tautavičius // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 3, p. 17. Prie Utenos.
Šimkūnas R. Ošia šilas, senoji Punia // Gimtasis kraštas. – 1978, Nr. 34, p. 8
Šimkus A. Daugiau dėmesio archeologijos paminklų apsaugai // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1975, kovo 4
Šimkus S. Girgždutės kalnas // Tautininkų balsas. – 1928, Nr. 40, p. 9 Girgždūtė (Telšių raj.), padavimai.
Šimkutė V. Ir seniausias ir jauniausias // Komunizmo keliu. – 1969, vas. 22 Istorijos ir etnografijos muziejaus ekspozicija Vilniuje.
Šimonis K. Gyvenimo nuotrupos. Atsiminimai. – V., 1959. – 208 p. – 2-rasis leidimas Vilniuje, 1966 m P. 133-4, 156-160, 170 (II-me leidime p. 122-123, 144-147, 153, 157-8) apie T. Daugirdą
Šimonis K. Gyvenimo nuotrupos. Atsiminimai. – V., 1966. – 195 p. – 2-asis leid. – 1-asis leid. Vilniuje, 1959 m P. 122-123, 144-147, 153, 157-8 apie T. Daugirdą.
Šimonis K. Rūnų pėdsakai Lietuvoje // Tarybinis mokytojas. – 1969, saus. 31 Kulautuvoje rastos šukės su įrašu runomis lietuvių kalba.
Šimonytė D. “Žiema – ne archeologinių kasinėjimų metas” // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1983, kovo 16, p. 3 Kasinėjimai Kalnelyje.
Šinkūnas P. Agricultur devolement and early urbanisation in the light of environment changes in Curonia 600-1200 AD // Fornvännen (Stockholm). – 1995, Nr. 5, p. 249-251
Šinkūnas P. Neleistinas darbas // Lietuvos žinios. – 1932, spal. 10, p. 4 ir atsakymas į šį rašinį: Laiškas Redakcijai // Lietuvos žinios. – 1932, spal. 18, p. 6 Dėl savavališkų Velykiškio ir Dembų (Zarasų raj.) piliakalnių kasinėjimų.
Šiožinys J. Daugailių piliakalnis // Karys. – 1933, Nr. 45, p. 915 Utenos raj.
Širmulis A. Kur ilsis Vytauto Didžiojo palaikai? // Literatūra ir menas. – 1993, Nr. 8, p. 8
Širvydas J. O. Keletas atsiminimų iš Dauliūnų // Zarasų kraštas. – 1932, spal. 8 (Nr. 9), p. 2 Dauliūnų Ožnugario (Rokiškio raj.) kapinynas.
Širvydas J. O. Keletas žodžių apie Južintus // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 30, p. 12 Dauliūnų piliakalnis ir Skeirių pilkapiai (Rokiškio raj.).
Širvydas J. O. Rado senus žmogaus griaučius su ginklais // Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 17, p. 5 Greičiausiai Skeirių (Rokiškio raj.) pilkapiai.
Širvydas J. O. Rasta senų amžių ginklai // Zarasų kraštas. – 1932, rugs. 24 (Nr. 7), p. 1 Savavališki Skeirių (Rokiškio raj.) pilkapių kasinėjimai.
Širvytė N. Tyrinėjamas piliakalnis // Draugas (Šakiai). – 1985, liep. 2, p. 3 Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.
Šis dubenuotas akmuo // Pirmyn (Molėtai). – 1972, liep. 8 Kaližų (Molėtų raj.) akmuo.
Šis tas apie archeologiją / A.S. // Tiesa. – 1966, vas. 25, p. 4.
Šis tas apie istorinį Naglio kalną / Abraomas // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 28, p. 9 Palanga, Naglio kalnas.
Šis tas iš archeologinių kasinėjimų Žardėje // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1935, spal. 10, p. 4 E. Nauburo vadovaujami Bandužių (?) kapinyno (Klaipėda) kasinėjimai.
Šis tas iš Kvėdarnos praeities / Pr. J. // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 17 (Nr. 522), p. 7. Kvėdarnos-Padievaičio piliakalnis ir Velnio sosto akmuo (Šilalės raj.).
Šiugžda V. Ką sako akmuo ? // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1968, rugpj. 29 Černiauskų piliakalnis.
Šiugžda V. Praeities liudininkai // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1968, rugpj. 1 Lazdijų rajono archeologiniai paminklai.
Šiugžda V. Rudaminos piliakalnis // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1968, rugpj. 20
Šiugždinis J. Žiežmariai // Mūsų rytojus. – 1928, Nr. 25, p. 6 Buivydonių (Kaišiadorių raj.) kapas.
Šiupšinskas J. Archeologiniai-istoriniai paminklai ir jų reikšmė // Lenino keliu (Jieznas). – 1952, liep. 3
Šiušys V. Gyva Marijos Gimbutienės atmintis // Literatūra ir menas. – 1994, Nr. 37, p. 15
Šivickis P. B. Ant Šatrijos kalno // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 37, p. 884
Šivickis P. Moluskas Cyprea moneta Lietuvos senkapiuose // Kosmos. – 1930, Nr. 3/4, p. 47-48 Patumšalių (Telšių raj.) kapinynas.
Škimelienė I. Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Reškutėnuose (Švenčionių raj.) // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 314-315 Dubenuotas akmuo, gyvenvietė.
Škimelis A. Naniškių archeologijos objektų ir paminklų žvalgymas Kretingos raj. 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 310-314 Martynaičių piliakalnis ir Gargždupio, Kašučių, bei Sakuočių kapinynas.
Škimelis A. Varsėdžių senkapių (Šilalės raj.) žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 129-131
Škiudaitė A. Giminystė nuo ledynmečio // Literatūra ir menas. – 1982, geg. 15, p. 16 Ekspedicija Kolos pusiasalyje (dalyvių tarpe ir R. Rimantienė).
Škiudaitė A. Kolūkio pirmininkas kariauja prieš kultūrą // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 18, p. 2
Škiudaitė A. Milijonas už meilę // Nemunas (Kaunas). – 1981, Nr. 4, p. 8-9 Apie A. Girininką.
Škiudaitė A. Pasakoja piliakalniai // Komjaunimo tiesa. – 1968, kovo 16 Apie J. Šliavo vadovaujamų kraštotyrininkų darbus.
Škiudaitė A. Post sciptum, arba keli žodžiai apie autorių // Moksleivis. – 1980, Nr. 11, p. 6-7 Apie A. Girininko tyrinėjimus prie Kretuono ež. ir tyrinėjimų darbininką – Rumšiškių moksleivį Gintarą Markevičių.
Škiudaitė A. Seniai prieš mus ratu žvaigždynai skriejo // Literatūra ir menas. – 1980, Nr. 52, p. 16 Akmens amžiaus radinių paroda Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje.
Škiudaitė A., Girininkas A. Per dailę – istorijon // Komjaunimo tiesa. – 1982, kovo 20, p. 4 Apie T. Daugirdą.
Šlajus J. Rastas titnaginis kirvis // Ūkininko patarėjas. – 1939, Nr. 11, p. 9 Juškaičiai (Tauragės raj.).
Šlapeikės koplytėlės istorija / Alb. P. // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1936, Nr. 24, p. 3. Tverų (Plungės raj.) kapinynas.
Šlapkauskas V. Kultūros versmės kosmose // Kultūros barai. – 1988, Nr. 1, p. 44-47 Apie paleoastronomiją.
Šlaustas P. Senovės radiniai // Lietuva. – 1924, rugs. 19, p. 6 Buknaičiuose (Mažeikių raj.) rastas akmeninis kirvis, moneta.
Šlaža J. Dėl straipsnio apie Klaipėdos krašto piliakalnius // Vakarai (Klaipėda). – 1937, kovo 19, p. 2 Atsiliepimas į V. Bruožaitytės straipsnį (“Vakarai”, 1937, Nr. 47-74) dėl Šaipių (Klaipėdos raj.) piliakalnio.
Šlaža J. Melašių senkapiai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 2, p. 5 Klaipėdos raj.
Šlaža J. Po gimtąjį kraštą // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 16, p. 5 Eketės ir Purmalių (Klaipėdos raj.) piliakalniai.
Šleicheris A. Lietuvių dievų vardai (1853): Lietuvių kalba surinkti iš tikrų lietuviškų šaltinių / Įvadas ir koment. N. Vėliaus, p. 220-221, 524-526 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 221-235. – Versta iš: Schleicher A. Lithuanica. – Wien, 1853. – P. 16-30.
Šleikus J. Unikalūs Prienlaukio radiniai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1980, birž. 5 Prienlaukio kapinynas.
Šleikus P. Barboros akmuo // Mūsų girios. – 1962, Nr. 5, p. 47 Mackeliškiai (Anykščių raj.).
Šlekys J. Vertingas rankraštis // Literatūra ir menas. – 1978, Nr. 3, p. 15 V. Rotkircho (Teobaldo) (1821-1891) rankraštis apie lietuvių mitologiją Sankt Peterburge, Mokslų akademijos bibliotekoje.
Šlepetienė J. Kumelionių piliakalnis // Naujasis kelias (Marijampolė). – 1989, birž. 8
Šlėvė J. Įdomus pinigas // Ūkininko patarėjas. – 1932, Nr. 24, p. 9 Skomančiai (Radviliškio raj.).
Šlėvė J. Surastas įdomus pinigas // Lietuvos ūkininkas. – 1937, Nr. 22, p. 11 XVIII a. dukatas (?) Gudžiūnuose (Kėdainių raj.).
Šlevė J. Tebestovi senovės lietuvių kovos šauklys // Lietuvos ūkininkas. – 1936, Nr. 40, p. 5 Vaitiekūnų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Šležas P. Kauno pilies išgriovimas 1362 m. // Židinys. – 1932, Nr. 10, p. 271-281 Kauno pilis.
Šliavas J. Amžių pėdsakais // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1975, rugpj. 14 Žagarės pilis.
Šliavas J. Ar teisingai vadiname // Kraštotyra. – V., 1975. – P. 324-336 Lietuviškos Žiemgalos vietovardžiai, žiemgalių migracija.
Šliavas J. Archeologija // Šliavas J. Žeimelio apylinkės. Kultūros ir švietimo apybraiža. – K., 1985. – P. 7-13
Šliavas J. Kai kurie Joniškio rajono archeologiniai paminklai // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 92-97 Žagarės, Sidabrės, Montoriškių piliakalniai, kai kurie akmenys, senkapiai.
Šliavas J. Kai kurios pastabos žiemgalių klausimu // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 50-58
Šliavas J. Kur buvo Sidabrės tvirtovė? // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1973, saus. 16, p. 3-4 Sidabrės piliakalnis.
Šliavas J. Lietuvos Žiemgalos padavimai // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 272-275 Luokavos (Akmenės raj.) ir Peleniškių (Pakruojo raj.) piliakalniai.
Šliavas J. Mano pažintis su Kaziu Sideravičiumi // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1973, saus. 30
Šliavas J. Nebaigti ieškojimai // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 23-33 Žiemgalių etnogenezė.
Šliavas J. Paskutinis pagonis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 10, p. 47
Šliavas J. Pašvitinio-Linkuvos apylinkių archeologiniai paminklai // Kraštotyra. – V., 1970. – P. 118-126 Piliakalniai, kapinynai, akmenys.
Šliavas J. Perkūno kerštas. Pelaniškių kaimo legenda // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1968, bal. 4 Padavimas apie Peleniškių piliakalnį.
Šliavas J. Praeitį atskleidžia žemė // Darbas (Pasvalys). – 1974, rugpj. 13 Akmens amžiaus radiniai.
Šliavas J. Radiniui 3000 metų // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1971, birž. 26 Apie žalvarinį įtveriamą kirvelį iš Žeimelio ir Vileišių dubeniuotą akmenį.
Šliavas J. Šiaulės kalnas // Kultūros barai. – 1980, Nr. 6, p. 61-62 Šiaulėnų-Kudinų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Šliavas J. Šventasis ąžuolas (Pikiavičiai); Šventos Brigitos kalnas (Kalnelis) // Sidabrė (Joniškis). – 1998, lapkr. 24, 26
Šliavas J. Trečias gyvenimas // Komjaunimo tiesa. – 1970, kovo 5, p. 3 Akmeninis kirvis, panaudotas buožei – bezmėnui.
Šliavas J. Vertingas radinys // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 347-348 Žeimelio (Pakruojo raj.) brūkšniuotosios keramikos puodas.
Šliavas J. Žagarės senovė // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1973, kovo 17, p. 3-4 Raktuvės ir Žvelgaičio piliakalniai.
Šliavas J. Žeimelio ir jo apylinkių archeologiniai paminklai // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 136-144 Žeimelio piliakalnis ir kapinynas, Kairelių gyvenvietė, dubenuoti akmenys.
Šliavas J. Žiemgališki etiudai // Kraštotyra. – V., 1971. – P. 310-320
Šliavas J. Žiemgalių pėdsakais. – V., 1996. – 199 p. P. 64-76 – archeologija, be to: paskutiniai žiemgalių atsparos punktai, p. 79-84; Žeimelis – Lietuvos Žiemgalės centras, p. 87-88; Žeimelio stabakūliai, p. 88-89; Kur buvo Sidabrės tvirtovė, p. 90-92; Lietuvių pagonybės liekanų atspindžiai O.Magnaus žemėlapyje, p. 104; Kokioms dievybėms vis dėlto buvo skirti dubenėtieji akmenys, p. 173-174; Buletiškio akmuo, p. 175; Trumpakojų mitologinis akmuo, p. 175-176.
Šliavas J. Žiemgalos tyrinėjimai. Žeimelis.– V., 1993. – 176 p. P. 5-16 – archeologija (Amžių uždangą pakėlus; Žeimelio piliakalnis; Glebavos piliavietė).
Šliogeris V. Klaipėdos pilis. Spręstinos problemos // Tarybinė Klaipėda. – 1980, geg. 24
Šliūpas J. Dėl 1260 m. mūšio pas Durbą // Lietuvos aidas. – 1930, liep. 4, p. 2-3 Įpilties piliakalnis ir alkos kalnas (Kretingos raj.).
Šliūpas J. Lietuvių milžinai – herojai / J. Šlp. // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 23, 24.
Šliūpas J. Lietuvių tautos kilmės klausimu // Trimitas. – 1937, Nr. 32, p. 747-748
Šliūpas J. Lietuvių, latvių bei prūsų arba baltų ir jų prosenių mitologija. – Šiauliai, 1932. – 212 p Rec.: Balys J. // Vairas. – 1933, Nr. 3, p. 403-404. Merkelis A. / A. Lietuvaitis // Jaunoji karta. – 1932, Nr. 15, p. 2 (virš.). P. 7-53 – apie lietuvių kilmę, alkakalnius.
Šliupas J. Palanga. / J. Szl. // Auszra. – 1884, Nr. 7-8, p. 260-267; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. P. 263-264 apie 1858 m. Palangoje rastas Romos monetas ir Birutės kalną.
Šliūpas J. Palyginamoji pasaulio religijų historija. – K., 1936. – 272 p P. 205-228 skyrelis “Aisčių arba Baltų (lietuvių, latvių ir prūsų) religija”.
Šliūpas R. Apie kalniukus Lietuvoje / Uola // Lietuviškas balsas. – 1888, Nr. 8, p. 61-62; Nr. 9, p. 69-70; Nr. 10, p. 74-76. Apie Bakšėnų (Kupiškio raj.), Jurgaičių (Šiaulių raj.) piliakalnius.
Šmits P. Valodas liecinas pas senajiem baltiem // Latvieši. Rakstu krajums. – Rīga, 1930. – P. 61-74. Taip pat vok.: Die Letten. – Rīga, 1930
Šnapštys-Margalis J. Mūsų piliakalniai // Viltis. – 1910, lapkr. 10 (21). Taurapilio (Utenos raj.) piliakalnis ir pilkapiai.
Šneideris E. Kur Mindaugas vainikavosi // Diena. – 1934, Nr. 34, p. 6; Nr. 35, p. 6 Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Šneideris E. Kur Mindaugas vainikavosi Lietuvos karaliumi // Suvalkietis (Marijampolė). – 1934, Nr. 12; 13 Liškiavos (Varėnos raj.) pilis.
Šneideris E. Liškiavos senovė // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 167-174; 1935, Nr. 1, p. 199-203 Liškiavos pilis ir Vilkiautinio pilkapiai (Varėnos raj.), Ricielių (Lazdijų raj.) radiniai.
Šneideris E. Liškiavos senovė // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 1, p. 199-203
Šniukas D. Trakų pilis žiemoja // Tiesa. – 1965, saus. 31
Šnore E. Akademika Harija Moras sešdesmit dzīves gadi // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis (Rīga). – 1960, Nr. 4, p. 197-201 60-osioms H. Mooros gimimo metinėms.
Šnore E. Profesors Harijs Moora // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1968, Nr. 7, p. 151 Nekrologas (1900-1968 m.).
Šnore R. Dzels laikmeta latviešu rotas adatas // Latviešu aizvestures materiali. – Rīga, 1930. – T. 1, p. 39-108, 31 lent
Šopara I. Šventėnai / J. Šapoka // Vilniaus žinios. – 1905, bal. 12 (25) (Nr. 92), p. 3. Minimas Kačėniškės ir kiti Švenčionių apylinkių piliakalniai.
Šopauskas J. Ar seniai lietuviai kepa duoną ir daro alų // Mokslas ir technika. – 1966, Nr. 2, p. 39
Šorys J. Graudulinė Marijai // Šiaurės Atėnai. – 1995, vas. 4, p. 5 M. Gimbutienės mirties metinės
Šorys J. Prie nerakinamų Vilniaus vartų: keli žodžiai apie Sigitą Lasavicką // Šiaurės Atėnai. – 1998, bal. 4, p. 3. S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Špakauskienė B. Velniakalnis // Draugas (Šakiai). – 1971, saus. 16 Rygiškiai (Šakių raj.).
Špikas K. Suradęs savo pilį // Voruta. – 1993, Nr. 4, p. 6 K. Meko mirtis (1906.XI.13 – 1993.I.2)
Šreiberis V. Istorinėmis vietomis // Komjaunimo tiesa. – 1953, rugpj. 6 Merkinė ir Liškiava (Varėnos raj.).
Šteinas J. Įdomus akmuo // Tėvynė (Panevėžys). – 1971, spal. 19 Teberešiškių kaimas.
Štrimaitienė J. Ta atmintis šventa // Laiškai lietuviams (Chicago). – 1994, Nr. 11, p. 348-349 Medininkų pilis
Štuopis P. Aisčių dievai tautos tarnyboje // Akademikas. – 1933, Nr. 15, p. 289-292
Štuopis P. Aisčių protėvynė // Akademikas. – 1934, Nr. 11/12, p. 242-245
Štuopis P. Aisčių vėlių kultas // Akademikas. – 1934, Nr. 16, p. 360-365, Nr. 17, p. 398-403
Štuopis P. Aistuva // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 136/137, p. 654-656
Štuopis P. Istorikai po Žemaitija // Tautos mokykla. – 1936, Nr. 16/17, p. 377-378
Štuopis P. Jotvingiai // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 144, p. 782-785
Štuopis P. Kai piliakalniai prašneko // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 22-30 (Nr. 334, 336, 338, 340, 342, 344, 346) Rumšiškės, Dovainonys, Birštonas, Punia, Alytus, Merkinė, Liškiava, Rudamina, Pypliai, Seredžius, Veliuona, Raudonė, Jurbarkas, Medvėgalis, Įpiltis.
Štuopis P. Lietuvos istorijos pradžia ir jos kūrėjai // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 13, p. 254-255
Štuopis P. Lietuvos krikšto suvėlinimas // Lietuvos aidas. – 1939, bal. 18 – geg. 4 (Nr. 174-202)
Štuopis P. Po Dzūkijos piliakalnius // Tautos mokykla. – 1936, Nr. 14/15, p. 334-335
Štuopis P. Romuva mūsų mitologijoj // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 27, p. 638-641
Štuopis P. Senoji Aistuva skaičiais // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 163
Štuopis P. Senovės aisčių sauga // Trimitas. – 1933, Nr. 47, p. 926-928; Nr. 48, p. 949-950; Nr. 49, p. 966-967 Apie menkas pilis, prastus ginklus.
Štuopis P. Senovės aisčių vedybos // Trimitas. – 1935, Nr. 24, p.431-433
Štuopis P. Senovės lietuvių kultūra // Vairas. – 1938, Nr. 19, p. 156-164; Nr, 20, p. 245-252; Nr. 23, p. 429-439; Nr. 24, p. 480-493
Štuopis P. Senovės lietuvių tikyba // Vakarai (Klaipėda). – 1939, saus. 7, p. 5
Štuopis P. Sudavija // Akademikas. –1934, Nr. 2, p. 31-34; Nr. 3, p. 61-63
Štuopis P. Šiaulių mūšis 1236.IX.22 // Lietuvos aidas. – 1936, rugs. 22-24 (Nr. 434, 436, 438)
Štuopis P. Žemaitija senovėje // Akademikas. – 1934, Nr. 4, p. 81-82; Nr. 5, p. 102-106
Šturms E. Baltische Alkhügel // Pirmā Baltijas vēsturnieku konference. Rīgā, 16.-20.VIII.1937. – Rīga, 1938. – P. 116-132
Šturms E. Baltu tautu svetmeži // Sauksme (Augsburg). – 1948, p. 17-21 Baltų šventieji miškai.
Šturms E. Bibliographie des vorgeschtlichen Schriftums in den Baltischen Staaten für das Jahr 1924 // Vorgeschichtlicher Jahrbuch (Berlin). – 1926, t. 1, p. 69-73
Šturms E. Chroniku un senrakstu ziņas par baltu tautu beru parašam 13.un 14. g.s. // Tauts vēsturei. Festschift A. Švabe. – Rīga, 1938. – P. 84-110 Apie laidojimo papročius.
Šturms E. Der Bernsteinschmuck der ostlichen Amphorenkultur // Documenta archeologica Wolfgang La Baume dedicata. – Bonn, 1956. – P. 13-20 Apie Palangos radinius.
Šturms E. Der Bernsteinschmuck der östlichen Amphorkultur // Jahrbuch des Römisch-Germanischen Zentralmuseums (Mainz). – 1955, t. 2, p. 14-20
Šturms E. Der ostbaltische Bernsteinhandel in der vorchristlichen Zeit // Commentationes Balticae. Jahrbuch des Baltischen Forschungsinstituts (Bonn). – 1954, t. 1, p. 167-205 Rec.: Wojtasik J. // Materiały zachodnio-pomorskie. – 1959, t. 5, p. 522-526.
Šturms E. Der Ursprung der kamm- und grübchenkeramischen Kulturen Osteuropas // Commentationes Balticae (Bonn). – 1957, t. 3, p. 233-257
Šturms E. Die Älkstätten in Litauen. – Hamburg, 1946. – 36 p. (Contributions of Baltic University) Rec.: Mažiulis A. // Aidai (Augsburg). – 1948, Nr. 10, p. 34-36.
Šturms E. Die ältere Bronzezeit im Ostbaltikum (Vorgeschichtliche Forschungen, t. 10). – Berlin; Leipzig, 1936. – 155 p., 28 lent., 6 žml
Šturms E. Die Ausgrabungen in Rutzau und Bauske mit einem Exkurs. Frühgeschichtliche Fundegruppen und heutige Dialektgrenzen in Lettland und Litauen // Ur-und Frühgeschichte als historische Wissenschaft. Festschrift zum 60. Geburstag von E. Wahle. – Heidelberg, 1950. – P. 63-75
Šturms E. Die baltisch-slawischen Beziehungen in vorgeschichtlicher Licht // In Honorem Endzelini. – Chicago, 1960. – P. 149-155 Rec.: Jaskanis J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 249-351.
Šturms E. Die bronzezeitliche Funde in Lettland // Congressus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae, 18. – 23. VIII. 1930. – Rigae, 1931. – P. 103-144
Šturms E. Die Entstehung einer ostbaltischen Tüllenbeilform // Elbinger Jahrbuch. – 1938, t. 15, p. 54-56
Šturms E. Die ethnische Deutung der “masurgermanischen Kultur” // Contributions of Baltic University (Pinneberg). – 1947, Nr. 31, p. 1-12 Galindai.
Šturms E. Die Herkunft der Becher-Bootaxtkultur // Berichte über den V. Internationalen Kongress Vor- und Frühgeschichte. Hamburg, 1958. – Berlin, 1961. – P. 779-786
Šturms E. Die neolithische Plastik im Nordischen Kulturkreis // Jahrbuch des Römisch-Germanischen Zentralmuseums (Mainz). – 1955, t. 2, p. 21-26
Šturms E. Die neolitische Plastik im Nordischen Kulturkreis // Jahrbuch des Römisch-Germanischen Zentralmuseums (Mainz). – 1957, t. 2, p. 21-26
Šturms E. Die steinzeitliche Kulturen des Baltikums. – Bonn, 1970. – P. 21, 298 p., 115 lent
Šturms E. Die vorgeschichtlichen Probleme des Kurenlandes // Sitzungsberichte der Gesellschaft für Geschichte und Altertums zu Riga. – 1934, p. 9-21
Šturms E. Eine ostbaltische Streitaxtform der früheren Eisenzeit // Literarum Societas Esthonica. 1838-1938. Liber Saecularis. – Tartu, 1938. – T. 2, p. 717-720
Šturms E. Elka kalni un pilskalni Kursā // Pagātne un tagadne. – Rīga, 1936. – T. 1, p. 82-102
Šturms E. Lietavas aizvesture // Latviešu konversacijas vardnica. – Rīga, 1935. – T. 12, skilt. 24191-24222
Šturms E. Linkūnų senkapi // Latviešu konversacijas vardnica. – Riga, 1935. – T. 12, skilt. 23627-23629 Linkūnai (prie Tilžės).
Šturms E. Regionale Unterschiede in den Beziehungen zwischen dem Ostbaltikum und Skandinavien in der Bronzezeit // Contributions of Baltic University (Pinneberg). – 1947, Nr. 53, p. 1-10 Rec.: Dąbrowski J. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 267-268.
Šturms E. Schwarzort // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1927. – T. 12, p. 373-379 Juodkrantė (Kuršių nerija).
Šturms E. Schwedische Kolonien in Lettland // Fornvännen (Stockholm). – 1949, t. 44, p. 205-217
Šturms E. Sēļi; Sēlija; Sēļu valoda // Latviešu konversācijas vardnica. – Rīga, 1939. – T. 19, skilt. 38062-38065, 38053-38055, 38073-38076. – Aut. nenurodytas
Šturms E. Zur ethnischen Deutung der “masurgermanischen Kultur” // Archeologia geographica (Bonn). – 1951, t. 1, p. 20-22 Galindai; lankinių žieduotų segių paplitimas.
Šukys B. Ten, kur dunksojo Lapių pilis // Tėviškės žinios (K.). – 1995, geg. 27, p. 12 Apie dvarvietės tyrinėjimus.
Šulinskas L. Sembos pusiasalio lobis // Kolekcija. – 1998, Nr. 5, p. 49-50 Sidabrinių ilgųjų lobis.
Šulja K. Neolitinių stovyklų amžius // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 3, p. 16-17
Šumskas A. Archeologiniai radiniai Vytauto gimtinėje // Lietuvos aidas. – 1997, rugpj. 7, p. 4 Senieji Trakai
Šumskas A. Lobiai dažniausiai atsiduria numizmatų rankose // Lietuvos aidas. – 1998, lapkr. 28, p. 7. Lobiai Trakų muziejuje.
Šumskas A. Trakų pusiasalio pilis gali būti pusšimčiu metų pasendinta // Lietuvos rytas. – 1998, bal. 2, p. 4.
Šuopienė Z. Rajono archeologijos paminklai // Draugystė (Vilnius). – 1998, Nr. 6
Šuopytė A. Klampios pėdos niekieno žemėje (?) // Naujienos (Jonava). – 1995, lapkr. 11, p. 1, 3 Paberžės piliakalnis.
Šurkus J. Radiniai senkapiuose // Kauno tiesa. – 1961, geg. 17, p. 5 Palangos kapinynas.
Šurna A. Monetos prabyla // Kauno tiesa. – 1966, birž. 25 Apie A. Furmano kolekciją Kaune.
Šutino archeologijos rinkiniai // Vairas. – 1915, Nr. 19, p. 310. Žinutė apie A. Šutino rinkinį Vilniuje.
Švedai domisi Lietuva // Lietuvos aidas. – 1931, liep. 24, p. 2
Švedai gėrisi gen. Nagevičiaus paskaita // Dienos naujienos. – 1933, kovo 27, p. 1 Apie Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnį.
Švedai kasinėja Apuolę // Rytas. – 1931, rugpj. 7, p. 6
Švedai vėl kasinės Apuolės piliakalnį // Trimitas. – 1930, Nr. 33, p. 698
Švedai, latviai ir lietuviai draugiškai tyrinės praeitį // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1930, rugpj. 8
Švedkalnis // Žemaičių žemė. – 1941, Nr. 28, p. 3 Šiuraičių (Plungės raj.) piliakalnis.
Švedkapiai ? // Lietuvos aidas. – 1933, geg. 11, p. 5 Bliūdašilio ir Daubariškių (Ukmergės raj.) pilkapiai.
Švedų piliakalnis / Pušynų Sūnus // Mūsų rytojus. – 1927, Nr. 18, p. 7 Maniuliškių (Zarasų raj.) piliakalnis.
Švedų akademijos rektoriaus laiškas mūsų universiteto rektoriui // Lietuvos aidas. – 1929, rugs. 22, p. 4 Siūlo bendradarbiauti archeologijos srityje.
Švedų archeologai baigė tyrinėjimus Apuolėje // Lietuvos aidas. – 1931, rugs. 2, p. 8
Švedų archeologai tiria Lietuvos ir Latvijos piliakalnius ir senkapius // Lietuvos aidas. – 1929, rugpj. 27, p. 2 Numatomi Apuolės tyrimai.
Švedų archeologų būrelis atvyksta Lietuvon // Lietuvos aidas. – 1929, rugpj. 20, p. 7 Apie ketinimą kartu su E. Volteriu tyrinėti Apuolę.
Švedų karalių karo taku / A.Č. // XX amžius. – 1940, kovo 28, p. 6. Biržų pilis ir Biržų rajono archeologiniai paminklai.
Švedų karo radiniai // Zarasų kraštas. – 1934, Nr. 19, p. 3 Audros (Rokiškio raj.) kaimo kapinynas.
Švedų mokslininkų noras draugiškai dirbti su Lietuvos mokslininkais // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, spal. 22, p. 2 Dėl bendradarbiavimo archeologijos srityje.
Švedų moneta // Kauno tiesa. – 1959, geg. 6, p. 5 Nidoje rasta 1685 m. Švedijos moneta-plokštė.
Švedų palaikai // XX amžius. – 1939, liep. 4, p. 10 Volai – Biliūnai (Raseinių raj.).
Švedų spauda domisi Apuolės iškasenomis // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 40, p. 965. – Tas pat: Rytas. – 1931, rugs. 25, p. 7
Švėgžda B. Apsaugokime praeities pėdsakus // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1957, bal. 13
Švėgžda B. Saugokime kultūrinius paminklus // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1957, birž. 4
Švėgžda P. Mūsų senuolių dievai // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 34, p. 544-546
Švėgždavičius B. Rinkime eksponatus muziejui // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, lapkr. 23
Švėgždavičius K. Žemaičių “Alkos” muziejus // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 17-23 Apie muziejaus archeologines ekspedicijas.
Švėkšna. Apleistas piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 29, p. 4 Paulaičiai (Šilutės raj., Švėkšnos v.).
Švėkšna. Archeologiniai kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1937, geg. 8 (Nr. 203), p. 7 Nikėlų ir Paulaičių kapinynai (Šilutės raj.).
Švėkšna. Iškasė pinigų // Vakarai (Klaipėda). –1936, rugpj. 7, p. 4 Inkaklių (Šilutės raj.) kaime.
Švėkšna. Prikasti kapai // Lietuvos aidas. – 1937, birž. 21 (Nr. 274), p. 6 Pūzraviečiai (Šilutės raj.).
Švėkšna. Ūkininkas turi muziejų // Lietuvos aidas. – 1937, geg. 12 (Nr. 210), p. 6. – Tas pat: Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 23, p. 4; Ūkininko patarėjas. – 1937, Nr. 27, p. 12; Papiaunys (Šilutės raj.), turi archeologinių radinių.
Šventaragio slėnys – Vilniaus lopšys // Savaitė. – 1943, Nr. 41, p. 643; Nr. 42, p. 659
Šventasis Rambyno kalnas / D.S. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, birž. 16, p. 5.
Šventė Medvėgaly // Lietuva. – 1925, liep. 2, p. 4 Medvėgalio (Šilalės raj.) piliakalnis.
Šverebas P. Dapšių piliakalnis // Santarvė (Mažeikiai). – 1993, saus. 13, p. 2
Šverebas P. Darbai Daubarių archeologiniame komplekse // Santarvė (Mažeikiai). – 1995, liep. 1, p. 4 Daubarių piliakalnių tvarkymas.
Šverebas P. Kur stovėjo Sedos pilys // Gimtinė. – 1993, Nr. 11, p. 3 Mažeikių raj.
Šverebas P. Mažeikių rajono archeologiniai akmenys // Gimtinė. – 1995, Nr. 2, p. 7
Šverebas P. Mūsų piliakalniai // Santarvė (Mažeikiai). – 1992, vas. 26
Šverebas P. Restauruotas Renavo piliakalnis // Šiaulių kraštas. – 1994, rugs. 23, p. 11 Mažeikių raj.
Šverebas P., Vilkas A. Rajono istoriniai akmenys // Santarvė (Mažeikiai). – 1992, saus. 22
Švietimo komisaro įsakymas dėl kultūros paminklų apsaugos // Vilniaus balsas. – 1940, spal. 5, p. 3 Paminklų apsauga.
Švietimo liaudies komisariato nusprendimas apie Istorijos ir etnografijos muziejaus organizavimą Vilniuje // Švietimo reikalai. – 1919, bal. 1, Nr. 4.
Švietimo ministerija nupirko Rambyno kalną // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, saus. 9, p. 3 Rambynas
Švietimo Ministerijos įstaigų 1921 m. apyskaita // Švietimo darbas. – 1923, Nr. 5, p. 323-374. P. 362-363 – Valstybės archeologijos komisijos ataskaita.
Švietimo Ministerijos įstaigų 1922 m. apyskaita // Švietimo darbas. – 1925, Nr. 6, p. 513-667 P. 659-660 – Valstybės archeologijos komisijos ataskaita.
Švogžlys N. Kernavė – grynai lietuviška / Milžinas // Rytas. – 1931, birž. 2, p. 3 Kernavės ir apylinkių vietovardžiai.
Švogžlys N. Kernavė – pasakų šalis / Milžinas // Rytas. – 1930, lapkr. 20, p. 2 Padavimai apie piliakalnius.
T. Daugirdo lenkų kalba paskaitos // Lietuvos žinios. – 1914, geg. 14 (27).
Tadas Daugirdas // Bibliotekų darbas. – 1971, Nr. 12, p. 37-38. – Bibliogr
Tadas Daugirdas // Kauno tiesa. – 1972, vas. 26, p. 3
Tai yra neleistina // Kauno tiesa. – 1957, spal. 15 Apie P. Tarasenkos pastangas apsaugoti Eigulių (Kaune) piliakalnį.
Taip lenkai darko Gedimino bokštą // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 12, p. 5
Tajemnice trzech zamków na warsztacie prac konserwatorskich // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 24, p. 5.
Tajemniczy loch pod placem Katedralnym // Słowo. – 1929, rugpj. 8, p. 3 Vilnius, Žemutinė pilis.
Talko-Hryncewicz J. Cmentarzysko w Lankiszkach pod Naczą na Litwie z XIV-XVI w. // Myśl Narodowa (Peterburg). – 1916, Nr. 6.
Talko-Hryncewicz J. Listy Juliana Talko-Hryncewicza do Jana Karlowicza // Przegląd antropologiczny (Poznań). – 1965, t. 31, p. 259-264 1888-1902 m. iš Vilniaus rašyti laiškai apie archeologiją.
Talko-Hryncewicz J. Mieszkańcy Wilna z drugiej połowy XVI i początków XVII stulecia. Studium antropologiczne // Materiały antropologiczno – archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1907, t. 9, p. 87-138; Atsp.: Kraków, 1907. – 52 p. Rec.: Uziębło L. O mieszkańcach Wilna // Dziennik Wileński. – 1907, birž. 10 (23). Remiasi Vilniuje, prie šv. Onos bažnyčios rastomis 42 kaukolėmis.
Talko-Hryncewicz J. O domniemanych czaszkach Krywiczan // Materyały antropologiczno - archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1904, t. 7, p. 3-39. Apie akmeninius kapus Lydos a. (Opanovcų, Karnačiznos, Venžovščiznos kapinynai).
Talko-Hryncewicz J. O trepanowanych czaszkach XIV-XVI wieku z cmentarzyska w Lankiszkach pod Naczą w Litwie. – Kraków, 1918. – 19 p. Nočia (Lydos a.).
Talko-Hryncewicz J. Przyczynek do paleoantropologji Litwy. Cmentarzysko na Arjańskiej górce w majentności Unji pod Wierzbałowem pow. Wilkowyszki // Prace i materialy antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1920, t. 1, p. 48-52.
Talko-Hryncewicz J. S.p. Wandalin Szukiewicz // Pregląd Archeologiczny (Poznań). – 1920, sąs. 3/4, p. 81-82.
Talko-Hryncewicz J. Trepanacja czaszki žywego człowieka z góry Zamkowej w Wilnie // Rozprawy wydziału matematyczno-przyrodnicznego Polskiej Akademiji Umiejętności (Kraków). – 1921, Nr. 21 (61), p. 1-9.
Talko-Hryncewicz J. Über trepanierte Schädel der Grabstätte von Lankischki in Litauen // Bulletin de l’Academie des Sciences de Cracovie. – 1918, p. 158-160; Atsp.: Cracovie, 1918. – 5 p.
Talko-Hryncewicz J. W. Szukiewicz jako prehistoryk Litwy // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1920, t. 5, p. 65-70.
Talko-Hryncewicz J. Wandalin Szukiewicz. Kartka z žycia kresów wschodnich // Czas. – 1920, Nr. 24.
Talko-Hryncewicz J. Wiadomości antropologiczne o domniemanych szczątkach finskich na Żmujdzi // Materialy antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne (Kraków). – 1919, t.14, p. 1-28. Vizdergių (Šiaulių raj.) pilkapiai, Lauksvydų (Kauno raj.) ir Titvydiškių (Kelmės raj.) kapinynai.
Talko-Hryncewicz J. Wiadomości o Zakladzie antropologji i prehistorji Universytetu Stefana Batorego w Wilnie // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1921, t. 6, p. 121-125.
Talko-Hryncewicz J. Z moich wspomnień o dawnych archeologach // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1923, t. 8, p. 176-190. P. 189 – apie W. Szukiewiczių.
Talko-Hryncewicz J., Hoyer H. Cmentarzysko szkieletowe w Lankiszkach pod Naczą na Litwie z XIV-XVI w., pod względem antropologicznym // Rozprawy wydziału matematyczno-przyrodniczego Polskiej Akademiji Umiejętności (Krakow). – 1921, Nr. 21 (61), p. 181-247. Lankiškių (Lydos a.) kapinynas.
Tallat-Kelpšaitė Z. Kada baigsis Juodkrantės lobio klajonės ir jis sugrįš į žemę, kurioje gimė? // Klaipėda. – 1996, birž. 28, p. 20-21 Akmens amžiaus gintaro dirbiniai.
Tallat-Kelpšaitė Z. Vandenų gelmėse paskendę lobiai ir mūsų istorijos šaknys // Klaipėda. – 1997, rugpj. 22, p. 16-17 Povandeninė archeologija.
Tallgren A. M. A bronze statuette from Lithuania // Senatne un māksla (Rīga). – 1938, t. 2, p. 56-63
Tallgren A. M. Die sogenante Mälaräxte der ostbaltischen Bronzezeit // Literarum Societas Eesthonica. 1838-1938. Liber Saecularis. – Tartu, 1938. – T. 2, p. 721-726 Vaškų (Pasvalio raj.) lobis.
Tamašauskas M. Piliakalnių globėjai // Vakarinės naujienos. – 1970, kovo 28, p. 3 Eigulių ir Pajiesio (Kaunas) piliakalniai.
Tamašauskas R. Apie “Užburtų lobių” autorių // Tėvynės šviesa. – 1989, liep. 12, p. Apie P. Tarasenką.
Tamašauskas R. Gimtojo krašto tyrinėtojas // Pirmyn (Molėtai). – 1983, lapkr. 19 Apie P. Tarasenką.
Tamašauskas R. Iš Lietuvos – Lietuvai // Vilnis (Molėtai). – 1992, gruod. 18 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Tamašauskas R. Vainotiškių senkapis // Kėdainių garsas. – 1997, lapkr. 25, p. 4
Tamaševičius S. “Ginties” alka // Palanga. – 1991, bal. 26; geg. 3 Birutės kalnas Palangoje.
Tamaševičius S. Palangos “ginties” alka. Senovės lietuvių observatorijos paslaptis // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 1, p. 13-14 Birutės kalnas Palangoje.
Tamaševičius S. Palangos “Ginties” alka: Senovės lietuvių observatorijos paslaptis // Klaipėda. – 1991, geg. 18, p. 2 Birutės kalnas Palangoje.
Tamošaitis R. G. Dumezilis ir baltų mitologija // Mokslo Lietuva. – 1992, Nr. 2, p. 7
Tamoševičienė S. Rugiaveidė // Moteris. – 1997, Nr. 11, p. 54-56 Apie D. Steponavičienę.
Tamošiūnas P. Užpalių piliakalnis laukia turistų // Lenino keliu (Utena). – 1967, liep. 11, p. 3 Šeimyniškių (Utenos raj.).
Tamošiūnas V. Įtvirtinimai prie Klaipėdos // Gimtinė. – 1993, Nr. 2, p. 4 Dirvupių-Sudmantų kaime.
Tamulaitis J. Seredžius – istoriška apylinkė // Trimitas. – 1934, Nr. 47, p. 916 Apie piliakalnį ir Palocėlį (Jurbarko raj.).
Tamulioniai A. ir P. Dubysos vingyje // Naujas rytas (Raseiniai). – 1971, birž. 1 Gėluvos piliakalnis prie Ariogalos.
Tamulionytė V. Išsipildžiusi svajonė // Dienovidis. – 1994, Nr. 32, p. 14
Tamulynas L. A. Bezzenbergerio archeologiniai tyrinėjimai Klaipėdos krašte // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 247-285
Tamulynas L. Klaipėdos krašto archeologinių kapinynų paieška ir apskaita // Kultūros paminklai (V.). –1997, t. 4, p. 36-50
Tamulynas L. Mižeikių pilkapiai // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 24-25 1891 m. A. Bezzenbergerio kasinėti Mišeikių (Klaipėdos raj.) pilkapiai.
Tamulynas L. Pleškučių-Pangėsų kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 219-224 Pleškučiai-Pangesai (Klaipėdos raj.).
Tamulynas L. Šilutės dvarininkų Hugo ir Ericho Scheu’jų indėlis į Klaipėdos krašto proistorės ir archeologinius tyrinėjimus // Kultūros paminklai. – 1998, kn. 5, p. 36-47
Tarabilda P. Apsaugokime Kauno pilį // Tarybų Lietuva. – 1948, vas. 18
Tarasenka P. Kulturalne bogactwa naszych pól // Noviny. – 1926, Nr. 27
Tarasenka P. “Dievo pėdos” / P.T-ka. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 22, p. 377-378.
Tarasenka P. “Mokai” // Ateitis. – 1943, kovo 6, p. 4
Tarasenka P. “Pėduoti” akmenys // Trimitas. – 1927, Nr. 19, p. 614-617
Tarasenka P. “Pinigai dega” // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 28/29, p. 487; Nr. 30, p. 504
Tarasenka P. “Velnio “ pėdos // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 2, p. 21-22 Pėduoti akmenys.
Tarasenka P. „Dubenuoti“ akmenys // Lietuva. – 1925, vas. 10, p. 3-4
Tarasenka P. 1234 m. kautynės ties Kaunu // Karys. – 1928, Nr. 20, p. 366-367 Pagal S. Daukantą, T. Narbutą.
Tarasenka P. A.a. K. Būga // Kultūra. – 1925, Nr. 1, p. 51-52
Tarasenka P. Akmeniniai būstai vėlėms // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 33, p. 552
Tarasenka P. Akmenys – žyniai // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 37, p. 622-624
Tarasenka P. Akmenys kulto // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 161-162
Tarasenka P. Akmenys vaikus moko // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 32, p. 539-540
Tarasenka P. Akmenys žyniai // Jaunoji karta. – 1937, Nr. 37, p. 622
Tarasenka P. Akmuo “Laumių stalas” // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 48 Paindrė (Zarasų raj.).
Tarasenka P. Alko akmenys Trakų apskrityje / V. Tarasenka // Kultūra (Šiauliai). – 1923, Nr. 1, p. 25-31. Laukagalio (Kaišiadorių raj.) ir Mitkiškių (Trakų raj.) akmenys.
Tarasenka P. Alkos kalnai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 324
Tarasenka P. Ant Margio kalno // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 116-121 Punios piliakalnis.
Tarasenka P. Apeiginiai Lietuvos piliakalniai // Židinys. – 1934, t. 20 (Nr. 11), p. 409-418 Velikuškės ir Vozgėlių (Zarasų raj.) piliakalniai.
Tarasenka P. Apuolės apgulimas // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 338-342 Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Tarasenka P. Archeologijos paminklus Lietuvoje tyrinėti programa / P. T-ka // Lietuva. – 1922, saus. 8, p. 2-3.
Tarasenka P. Archeologinės bei istorinės mokyklų išvykos (ekskursijos) // Švietimo darbas. – 1924, Nr. 11, p. 1014-1016
Tarasenka P. Archeologiški paminklai Biržų apskrityje //Akiras-Biržys P. Lietuvos miestai ir miesteliai.– K., 1932. – II. Biržų apskritis, p. 57-59
Tarasenka P. Archeologiškos Lietuvos brangenybės // Lietuva. – 1927, saus. 18, p. 3
Tarasenka P. Aukštaičių piliakalniai // Į laisvę. – 1942, geg. 18, p. 3
Tarasenka P. Buteikių, Jasiškių, Šeimyniškėlių ir Vargulių piliakalniai / Iš Mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne esančio rankraščio spaudai pateikė G. Zabiela // Anykščiai. – 1992. – Sąs. 3, p. 19-20.
Tarasenka P. Daugiau dėmesio mūsų senovei // Lietuva. – 1925, rugpj. 3, p. 1-2
Tarasenka P. Dėl praėjusių metų archeologinių tyrinėjimų // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 6, p. 6 Atsiliepimas į J. Puzino str. (“Lietuvos aidas” 1933, spal. 27).
Tarasenka P. Didžiųjų Tyrulių paslaptys. – V., 1956. – 284 p Rec.: Bieliauskas A. Pasakojimai apie senovę // Tarybinis mokytojas. – 1956, rugpj. 13. Donatauskas Š. Išaiškintos “paslaptys” // Komjaunimo tiesa. – 1956, rugs. 1. Gavėnas V. // Pergalė. – 1957, Nr. 5, p. 123. Stravinskas A. Atidengtos paslaptys // Kauno tiesa. – 1956, rugpj. 18. Stravinskas A. // Literatūra ir menas. – 1956, Nr. 34, p. 2. Šidlauskas A. Tyrulių paslaptys // Tarybinis mokytojas. – 1957, vas. 14.
Tarasenka P. Džiugo kalno paslaptis // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 48, p. 796-797 Telšių raj.
Tarasenka P. Europos tautų kilmė // Kultūra. – 1925, Nr. 4, p. 198-200
Tarasenka P. Gelgaudų pilis // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 39, p. 318 Jurbarko raj.
Tarasenka P. Gimtoji senovė (ieškojimas, pažinimas ir apsaugojimas). – Šiauliai, 1925. – 117 p Rec. Kantvydis B. // Lietuva. – 1925, liep. 3, p. 6. Kantvydis B. // Klaipėdos žinios. – 1925, liep. 19. Paegle E. / E. P. // Latvijas Saule (Rīga). – 1925, Nr. 34, p. 308-309.
Tarasenka P. Grodziska w łuku srodkowego Niemna na Litwie // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 221-226
Tarasenka P. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, kn. 4/5, p. 574-590. Budelių (Kaišiadorių raj.), Sližių (Ukmergės raj.), Totoriškių (Širvintų raj.) ir Kernavės piliakalniai; Ardiškių ir Rusių Rago (Širvintų raj.), Vangiškių (Jonavos raj.), Daugilionių (Ukmergės raj.), Rusių (Kaišiadorių raj.) pilkapynai, Neries pakrančių akmens amžiaus gyvenvietės.
Tarasenka P. Ieškotini senoviški paminklai // Lietuva. – 1927, liep. 8 Dėl Raguvos (Panevėžio raj.) akmens.
Tarasenka P. Istorinės-archeologinės reikšmės akmenys // Į laisvę. – 1942, liep. 24, p. 3
Tarasenka P. Iš Gargždų praeities // Klaipėdos žinios. – 1924, rugpj. 8; rugpj. 9
Tarasenka P. Iš kelionės po Žemaitiją: 1. Gondinga; 2. Apuolė; 3. Padievyčiai; 4. Skomantai-Akmeniškiai // Klaipėdos žinios. – 1925, rugs. 11-gruod. 29 (Nr. 209-214, 259, 294, 298, 299). – 1926, saus. 5, saus. 6
Tarasenka P. Iš kelionės po Žemaitiją: Džiugas, Šatrija // Klaipėdos žinios. – 1926, saus. 5, saus. 6. – Pradžia: 1925 m. rugs. 11
Tarasenka P. Jurbarko “Višpilies” piliakalnio padavimai / P. T-ka. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 17-18, p. 309-310, Nr. 20, p. 344-345.
Tarasenka P. Kalba ir mūsų praeitis // Klaipėdos žinios. – 1924, gruod. 7 (Nr. 248, priedas), p. 1-2. K. Būgos atminimui.
Tarasenka P. Kalba ir mūsų praeitis. Brangiai prof. K. Būgos, garbingojo gimtosios kalbos tyrinėtojo atminčiai // Tėvynė. – 1925, vas. 20, vas. 28
Tarasenka P. Kauno pilies gynimas 1362 m. // Kraštotyra. – V., 1963. – P. 98-105
Tarasenka P. Kauno senovė // Kauno tiesa. – 1958, rugs. 8, 11, 13, 20, 23, 28, spal. 1, 4, 6 Kapinynai ir pilis.
Tarasenka P. Kelios pastabos dėl d-ro Scheu archeologinių rinkinių // Klaipėdos žinios. – 1924, spal. 12
Tarasenka P. Klaipėdai reikalingas istorijos-archeologijos muziejus // Klaipėdos žinios. –1924, birž. 1
Tarasenka P. Koks turi būti Klaipėdos miesto muziejus // Klaipėdos žinios. – 1924, rugpj. 3
Tarasenka P. Kretingos „Stabakuliai“ / P. T-ka. // Klaipėdos žinios. – 1924, rugpj. 14; rugpj. 15.
Tarasenka P. Kretingos mengirai // Krivulė. – 1925, Nr. 1, p. 12-13
Tarasenka P. Kretingos mengirai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 24, p. 5
Tarasenka P. Kultūriški turtai mūsų laukuose // Mūsų rytojus. – 1928, Nr. 20, p. 4; Nr. 23, p. 4. – Nr. 23 paantr.: Akmenis ir jų reikšmė
Tarasenka P. Kur gyveno lietuviai senovėje // Karys. – 1927, Nr. 11, p. 104-105 K. Būgos ir J. Basanavičiaus hipotezių vertinimas.
Tarasenka P. Lietuvių senuoliai ir jų kaimynai // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 31, p. 495-496; Nr. 44, p. 715; Nr. 47, p. 761
Tarasenka P. Lietuvių piliakalniai Baltgudijoje // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 32-35
Tarasenka P. Lietuvių piliakalniai Gudijoje // Trimitas. – 1928, Nr. 7, p. 241-244
Tarasenka P. Lietuvių senuoliai ir jų kaimynai // Kaimynas (Klaipėda). – 1934, Nr. 29
Tarasenka P. Lietuvos archeologijos bruožai // Kultūra. – 1928, Nr. 10, p. 406-410; Nr. 11, p. 461-466; Nr. 12, p. 501-505
Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga ir archeologinis žemėlapis (autoreferatas) // Praeitis (K.). – 1930, t. 1, p. 366-379
Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. – K., 1928. – 32, 358 p. – Autoref.: Praeitis – K., 1930, t. 1, p. 366-369 Rec.: Balys A. // Švietimo darbas. – 1929, Nr. 8, p. 776-779. Biržiška V. // Bibliografijos žinios. – 1928, Nr. 1, p. 34, 1929; Nr. 4, p. 133. Biržiška V., Šinkūnas P. // Mūsų žinynas. – 1930, t. 18, p. 299-302. Merkelis A. / Mikaitis A. // Lietuvos aidas. – 1929, liep. 19, p. 3-4. Volteris E. // Židinys. – 1930, Nr. 1, p. 89-90.
Tarasenka P. Lietuvos archeologijos plėtojimosi bruožai // Jaunoji Lietuva. – 1929, Nr. 7, p. 34-39
Tarasenka P. Lietuvos archeologijos žemėlapis. – K., 1928
Tarasenka P. Lietuvos archeologinio žemėlapio sudarymo reikalu // Lietuva. – 1925, saus. 8
Tarasenka P. Lietuvos piliakalniai // Aušros medis. Lietuvai pagražinti draugijos vienkartinis leidinys. – K., 1925. – P. 15-22
Tarasenka P. Lietuvos piliakalniai. – 1956. – 100 p Rec.: Akelaitis A. Lietuva piliakalnių kraštas // Naujasis kelias (Marijampolė). – 1956, birž. 10. Laukys P. Įdomūs leidiniai // Švyturys. – 1956, Nr. 10. Rimantienė R. // Rocznik Olsztynski. – 1959, t. 2, p. 290-294. Stravinskas A. // Kauno tiesa. – 1956, kovo 11.
Tarasenka P. Lietuvos senovės paminklų rengiamojo tyrinėjimo archeologinių liekanų rinkimo programa // Kultūra (Šiauliai). – 1923, Nr. 2, p. 177-179.
Tarasenka P. Liškiavos paslaptis // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 98-101
Tarasenka P. Marvelės gyvenvietė // Kauno tiesa. – 1958, lapkr. 12 Kaune, Nemuno kairiajame krante.
Tarasenka P. Mielanų piliakalnis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 2, p. 85-87 Mielėnų (Rokiškio raj.) piliakalnis.
Tarasenka P. Moksliniam darbui uždavinys. Pažinkime savo praeitį // Karys. – 1928, Nr. 21/22, p. 432
Tarasenka P. Mūsų laukų kultūriniai turtai // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 25, p. 422-423; Nr. 27, p. 457-458
Tarasenka P. Mūsų muziejų archeologiniai darbai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p.11-14
Tarasenka P. Mūsų piliakalniai // Iliustruoji Lietuva. – 1927, Nr. 6, p. 41-43
Tarasenka P. Mūsų piliakalniai // Lietuva. – 1923, bal. 26, p. 1-2.
Tarasenka P. Mūsų protėvių kovos su normanais // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 1, p. 7
Tarasenka P. Mūsų senovės liekanos // Trimitas. – 1927, Nr. 5, p. 143-146 Alytaus apskr. archeologinių paminklų apžvalga.
Tarasenka P. Mūsų senovės paminklų padėtis // Lietuva. – 1926, geg. 12, p. 4-5 Valstybės archeologijos komisijos veiklos apžvalga ir archeologinių paminklų padėtis.
Tarasenka P. Mūsų sentėviai ir germanai // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 49, p. 798
Tarasenka P. Mūsų Vytis / P. T-ka. // Karys. – 1926, Nr. 36, p. 298-300.
Tarasenka P. Naktis Trakų pilyje // Karys. – 1928, Nr. 8, p. 127-128 Beletrizuotas kūrinėlis.
Tarasenka P. Nauji duomenys lietuvių tautos kilmės klausimu // Kauno tiesa. – 1957, rugpj. 7
Tarasenka P. Nauji Lietuvos praeities duomenys // Kardas. – 1927, Nr. 19, p. 264-269 Apie lietuvių gyvenimą senovėje iki Smolensko.
Tarasenka P. Nauji piliakalnių pažinimo duomenys // Ateitis. – 1943, bal. 5
Tarasenka P. Nauji piliakalnių pažinimo duomenys // Ateitis. – 1944, birž. 14, 15
Tarasenka P. Naujos žmonijos praeities problemos // Kultūra (Šiauliai). – 1924, Nr. 10, p. 351-360; Nr. 11, p. 377-383
Tarasenka P. Nidos kapų ženklai / P.T-ka. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 7, p. 112-113.
Tarasenka P. Pabėgimas. – V., 1957. – 2-asis leid. Vilniuje, 1972 m., o 3-asis Vilniuje 1982 m Rec.: Juknevičius P. Kovų su kryžiuočiais atšvaitai // Tėvynė (Panevėžys). – 1982, rugpj. 28. Ruzgas V. // Kauno tiesa. – 1958, saus. 14. Sadauskas A. // Įdomūs puslapiai apie praeitį // Tarybinis mokytojas. – 1958, birž. 1. Skeivys S. // Vertinga dovana skaitytojams // Tarybinė Klaipėda. –1958, saus. 8.
Tarasenka P. Padėkite sudaryti archeologinį žemėlapį // Lietuva. – 1925, vas. 17, p. 2
Tarasenka P. Panerio pirmykščios kultūros sėdybos // Kultūra (Šiauliai). – 1924, Nr. 78, p. 299-310 Akmens amžiaus gyvenvietės Neries pakrantėse, tarp Kernavės ir Kauno.
Tarasenka P. Pėdos akmenyje. Lietuvos istoriniai akmenys. – V., 1958. – 81 p., žml Rec.: Tautavičius A. // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960), t. 3, p. 291-295.
Tarasenka P. Perkūno šventykloje // Skaudų aidas. – 1939, Nr. 1-13, p. 7-13; Nr. 2, p. 29-34; Nr. 3, p. 54-56; Nr. 4, p. 79-83; Nr. 5, p. 104-110; Nr. 6, p. 141-144; Nr. 7, p. 166-169; Nr. 8, p. 191-194; Nr. 9; Nr. 10, p. 213-216; Nr. 12, p. 257-259; Nr. 13, p. 292-294
Tarasenka P. Perkūno šventykloje. – 2-asis leidimas. – V., 1994. – 88 p. – Pirmas leid. Kaune, 1939 m
Tarasenka P. Perkūno šventykloje. – K., Marijampolė, 1939. – 140 p. – Antrasis leid.: V.: Pradai, 1994. – 88 p Rec.: J.S.O. // Suvalkų kraštas. – 1939, Nr. 25, p. 3. Alekna V. / Rimgaila V. // Naujoji romuva. – 1939, Nr. 23/24, p. 503-504. Tamošaitis P. / Pr. T. // Draugija. – 1939, Nr. 14, p. 818.
Tarasenka P. Petras Tarasenka // Tarybų Lietuvos rašytojai. – V., 1957. – P. 467-472 Autobiografija.
Tarasenka P. Piliakalniai – mūsų tautiškos stiprybės šaltiniai // Neužmiršk Lietuvos / Red. A. Marcinkevičius. – K. 1927. – P. 56-66
Tarasenka P. Piliakalniai // Medžiaga kariškai Lietuvos istorijai. – K., 1928. – P. 102-120
Tarasenka P. Piliakalniai // Mūsų žinynas. – 1923, Nr. 13, p. 87-100.
Tarasenka P. Praeities vartai. – K., 1935. – 127 p Rec.: Lietuvos mokykla. – 1936, Nr. 2, p. 159-160. Čižūnas V. // Mokykla ir gyvenimas. –1936, Nr. 1, p. 31. Žlabys J. / J. Žg. // Lietuvos aidas. – 1935, gruod. 13, p. 6.
Tarasenka P. Prakalbintas piliakalnis // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 282-284. Kulionių (Molėtų raj.).
Tarasenka P. Prie Rambyno // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 386-390
Tarasenka P. Prieš dešimt tūkstančių metų // Matutis A., Stabingis A. Pasakoja gimtinės istorija: Lietuvos TSR istorijos skaitiniai IV klasei. – V., 1978. – P. 5-7
Tarasenka P. Priešistorinė Lietuva. Vadovas krašto praeities tyrimo darbams. – K., 1927. – 142 p. Rec.: Biržiška V. // Bibliografijos žinios. – 1928, Nr. 1, p. 3-4. Burokas R // Karys. – 1927, Nr. 3, p. 32. J. T-nas // Lietuva. – 1927, spal. 13, p. 5-6. Korsakas K. / K. G-nis. // Kultūra. – 1927, Nr. 1, p. 62. Ruseckas P. // Mūsų žinynas. – 1927, t. 12, Nr. 34, p. 94-95 Šinkūnas J. // Švietimo darbas. – 1927, Nr. 4, p. 370-377.
Tarasenka P. Priešistoriniai lietuvių karo žygiai // Medžiaga kariškai Lietuvos istorijai. – K., 1928. – P. 7-27
Tarasenka P. Raganų kalnas // Čia užaugau. –V., 1961. – P. 359-364 Šatrija (Telšių raj.).
Tarasenka P. Rambynas / P.T-ka. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 23, p. 391-392; Nr. 24, p. 408-410. – Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, liep. 11, 12
Tarasenka P. Rambyno alkvietė // Klaipėdos žinios. – 1924, birž. 22
Tarasenka P. Rambyno burtininkas. –V., 1958. – 259 p Rec.: Iešmantas G. Žilosios senovės vaizdai // Tarybinis mokytojas. – 1958, gruod. 11. Mickevičienė E. Kai prabyla iškasenos // Panevėžio tiesa. – 1958, lapkr. 26. Vadeikis J. Prieš keturis tūkstančius metų // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1958, gruod. 3, 5. Valionis M. Pasaka – ne pasaka // Pergalė. – 1959, Nr. 2, p. 184-185.
Tarasenka P. Rinkime medžiagą Lietuvos karo istorijai // Kardas. – 1926, Nr. 17, p. 265-266; Nr. 18, p. 281-282; Nr. 19, p. 302-303; Nr. 20, p. 315-317 Piliakalniai, pilys, kūlgrindos, kapinynai, alkos, monetos.
Tarasenka P. Seni kultūriniam darbui uždaviniai // Lietuva. – 1927, vas. 1, p. 2-3 Apie A. Kašarausko darbus.
Tarasenka P. Senovė ir jos pažinimas // Kultūra (Šiauliai). – 1923, Nr. 2, p. 115-127.
Tarasenka P. Senovės ir dabarties Lietuvos kariai // Karys. –1928, Nr. 20, p. 348-351
Tarasenka P. Senovės liekanos mūsų laukuose // Sodžiaus kalendorius 1926 m. – Šiauliai, 1925. – P. 9-18
Tarasenka P. Senovės lietuvių pavas. šventės // Karys. – 1927, Nr. 22, p. 202
Tarasenka P. Senovės lietuvių šventyklų vietos - alkvietės / P. T-ka. // Lietuva. – 1926, gruod. 22, p. 2-3 Alkos, Šventaragiai.
Tarasenka P. Senovės lietuvių šventovės // Švietimo darbas. –1926, Nr. 6, p. 706-715 – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 235-246.
Tarasenka P. Senovės mylėtojo vasaros darbai // Lietuva. – 1924, birž. 7, p. 2-5. – Tas pat: Mūsų kraštas. – 1924, Nr. 3, 4
Tarasenka P. Senovės paminklai Utenos apskrityje // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 14, p. 5
Tarasenka P. Senoviška Vilniaus tvirtovė // Karys. – 1927, Nr. 40, p. 360-361 Vilniaus pilis.
Tarasenka P. Stabakuliai // Į laisvę. – 1942, rugs. 10, p. 3
Tarasenka P. Suvalkijos senovė // Lietuva. – 1925, geg. 5 (Nr. 99), geg. 6 (Nr. 100)
Tarasenka P. Šauliai, padėkite pažinti Tėvynę // Trimitas. – 1924, Nr. 199, p. 23-27
Tarasenka P. Talkon mokslišką darbą dirbti // Trimitas. – 1928, Nr. 21, p. 704-706
Tarasenka P. Tauralaukių „Velnio“ akmuo // Klaipėdos žinios. – 1924, rugs. 21
Tarasenka P. Užburti lobiai. – V., 1956. – 146 p. – Antrasis leid. Vilniuje 1959 m., trečiasis Vilniuje 1978 m. – Vertimai: “Закалдованные сокровиша” (М., 1958), “Apburta manta” (Rīga, 1961), “Noiutrud aardett” (Tallinn, 1960) Rec.: Antanavičius S. Lobiai, kurių niekas nerado / S. Žemaitis // Pirmyn (Molėtai). – 1978, birž. 20. Baltušis J. Nuoširdi knyga // Pergalė. – 1956, Nr. 9, p. 119-121. Bieliauskas A. Pasakojimai apie senovę // Tarybinis mokytojas. – 1956, rugpj. 16. Daunoras S. // Literatūra ir menas. – 1956, Nr. 24, p. 2. Vidmantas L. Apysaka apie mūsų piliakalnius // Komjaunimo tiesa. – 1956, geg. 16.
Tarasenka P. Užnemunės krašto piliakalniai. – V., 1997. – 176 p.
Tarasenka P. Valiulio akmuo // Mūsų senovė (Tilžė). – 1921, t. 1, kn. 2, p. 79-80. Švobiškėlių (Molėtų raj.) miške.
Tarasenka P. Velykos Kaune 1362 m. // Kardas. – 1927, Nr. 10-11, p. 136-139 Apie Kauno pilies sugriovimą.
Tarasenka P. Velykuškės piliakalnis // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 35, p. 586-587; Nr. 36, p. 610-611. – Nr. 36 antr. Straipsnio tęsinys, pavadintas: Lietuviai šiame krašte jau gyvena 4000 metų
Tarasenka P. Velnio keliai ir brastos // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 21, p. 361-362
Tarasenka P. Visų seniausieji žmogaus gyvenimo pėdsakai // Kultūra. – 1925, Nr. 1, p. 52
Tarasenka P. Vyties kryžiaus istorijos bruožai // Karys. – 1927, Nr. 46, p. 421-425
Tarasenka P. Vorutos pilis // Ateitis. – 1943, saus. 23, p. 3-4 Šeimyniškėlių ir Buteikių (Anykščių raj.) piliakalniai.
Tarasenka P. Žemaičių gynymasis nuo kryžiuočių // Medžiaga kariškai Lietuvos istorijai. – K., 1928. – P. 91-102
Tarasenka P. Žemaičių kunigaikštis Butegeidis // Karys. – 1928, Nr. 32, priedas, p. 26
Tarasenka P. Žiloji mūsų tautos praeitis // Karys. – 1927, Nr. 6, p. 61-62
Tarasenka Petras // Bibliotekų darbas. – 1972, Nr. 10, p. 36-37
Tarasenkos iškasimų paroda // Rytas. – 1933, gruod. 21, p. 5 Kauno miesto muziejuje.
Tarasovas A. Nepaklusnaus velnio ašaros // Diena. – 1931, Nr. 16, p. 7 Vištyčio (Vilkaviškio raj.) akmuo.
Taresenka P. Lietuvių senuoliai ir jų kaimynai suomiai // Kaimynas (Klaipėda). – 1934, Nr. 44
Tariasi archeologai ir etnografai // Tiesa. – 1963, lapkr. 15 Konferencija Vilniuje.
Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai (Istorija, Archeologija, Etnografija, Menotyra): Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1. – 165 p P. 74-84 – 1971 m. paskelbtų archeologinių knygų ir straipsnių referatai.
Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. – 1986, sąs. 14, 264 p. P. 158-215 – R. Miknys referuoja archeologijos knygą ir straipsnius.
Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. Archeologija, 1973: Referatų rinkinys (V.). – 1975, Nr. 3, 135 p P. 110-128 – archeologija.
Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. Referatyvinis leidinys (V.). – 1978, Nr. 5, 277 p P. 185-233 – referuojami 1975 m. archeologų straipsniai ir knygos.
Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. Referatyvinis leidinys (V.). –1979, sąs. 6, 326 p P. 273-304 – apie 1976-1977 m. išleistas knygas, straipsnius iš archeologijos.
Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referat. leid. (V). – 1984, sąs. 12 P. 133-146 – archeologijos knygos, straipsniai.
Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referatyvinis leidinys (V.). – 1976, Nr. 4, 176 p P. 98-140 – Archeologija (parengė V. Daugudis ir M. Zarauskaitė).
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos įstatymas dėl istorijos ir kultūros paminklų apsaugos ir naudojimo (projektas) // Tiesa. – 1976, birž. 18
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos istorijos ir kultūros paminklų apsaugos ir naudojimo įstatymas // Tiesa. – 1976, spal. 31 Priimtas 1976, spal. 29 d.
Tarp trijų laureatų – Lietuvos archeologė // Lietuvos rytas. – 1997, spal. 21, p. 1, 3 R. Rimantienė – Baltijos Asamblėjos premijos laureatė
Tarptautinis priešistorinių ir ankstyvosios istorijos mokslų kongresas // Lietuvos aidas. – 1932, bal. 6, p. 3 Londone, važiuos V. Nagevičius ir E. Volteris.
Tarptautinis priešistorinių ir ankstyvosios istorijos mokslų kongresas Londone. V. Nagevičiaus pareiškimas // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 23, p. 3
Tarulis A. Kur gyveno aisčiai ? // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 23/24, p. 489-493
Tarutis J. Muziejininkystės pradininkas // Biržiečių žodis. – 1984, bal. 5 Apie E. Tiškevičių.
Tarvydas A. Šiaulės kalnas // Šiaulių naujienos. – 1924, Nr. 37, p. 2 Kudinų-Šiaulėnų (Radviliškio raj.) piliakalnis.
Tarvydas B. A.a. kun. J. Žiogas // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 3/4, p. 392-394
Tarvydas B. Archeologiniai pageidavimai // Šiaulių metraštis… 1933 metams. – Šiauliai, 1933. – P. 21-22. – Tas pat: “Kraštotyros dirva” – Šiauliai, 1933
Tarvydas B. Gražiausioji Žemaičių vietovė / B.T. // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1937, Nr. 31, p. 7. Plateliai ir Gintališkė (Plungės raj.).
Tarvydas B. Jauneikių (Joniškio v.) senkapis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 165-167
Tarvydas B. Kai protėviai prabyla į savo palikonis // Vaidotietis (Šiauliai). – 1936, Nr. 2, p. 17-18
Tarvydas B. Keletas mūsų archeologinių tyrinėjimų / B.T. // Židinys. – 1933, Nr. 8/9, p. 182-183. Ipilties (Kretingos raj.) ir Velikuškių (Zarasų raj.) piliakalniai, Jazdaičių (Plungės raj.) kapinynas.
Tarvydas B. Kuršėnų senkapis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 2/4, p. 525-526
Tarvydas B. Laidosimės kur senoliai laidojosi // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1939, Nr. 2 Lepšiai (Šiauliuose).
Tarvydas B. Laidosimės kur senuoliai laidojosi // Įdomus mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 2 Lepšių kapinynas Šiauliuose.
Tarvydas B. Leparų iškasenos // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 35-38 Lieporų (Joniškio raj.) kapinynas.
Tarvydas B. Lepšių senkapis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1938, Nr. 1/2, p. 276-277 Šiauliuose.
Tarvydas B. Lieparų senkapio žuvimas / B.T. // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1933, Nr. 35, p. 4. Lieporai (Joniškio raj.).
Tarvydas B. Muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavimas Šiauliuose / B.T. // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 130/131, p. 599.
Tarvydas B. Po Šiaulių gatvių grindiniu kapai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 163-165 P. Višinskio ir Pagyžių gatvių sankryžoje.
Tarvydas B. Senkapis 500 metų prieš Kristų. Šiaulių Kraštotyros dr-jos archeologinės ekspedicijos / B.T. // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1933, Nr. 34. Pavėkių (Šiaulių raj.) pilkapiai.
Tarvydas B. Senovės gintarinių papuošalų rinkinys // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1937, Nr. 1, p. 46-56; Atspaudas. – K., 1937. – 15 p
Tarvydas B. Šiauliai. Atkastos XVI-XVII šimtmečio kapinės / B.T. // Lietuvos aidas. – 1937, gruod. 18 (Nr. 576), p. 9. Lepšių kapinynas (Šiauliai)
Tarvydas B. Šiaulių “Aušros” muziejaus archeologijos skyrius // Šiaulių metraštis. – Šiauliai, 1931. – P. 84-88
Tarvydas B. Šiaulių Kraštotyros D-jos archeologiniai tyrinėjimai 1932 m. // Šiaulių metraštis… 1933 metams. – Šiauliai, 1933. – P. 1-17. – Tas pats: “Kraštotyros dirva” – Šiauliai, 1933 Linkaičių (Joniškio raj.) ir Gibaičių (Šiaulių raj.) tyrinėjimai.
Tarvydas B. Uogučių senkapis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 2/4, p. 527-529 Plungės raj.
Tarvydas S. Medvėgalis // Tiesa. – 1954, rugpj. 15
Tarvydas S. Vakarinių lietuvių genčių teritorijos istoriniai geografiniai landšaftai // Geografinis metraštis (V.). – 1967, t. 8, p. 52-64
Tatoraitis J. Nauji duomenys apie Klaipėdos pilį, apie kurios atstatymą diskutuoja architektai ir visuomenė // Statyba ir architektūra. – 1990, Nr. 3, p. 19 Klaipėdos pilis ir miestas
Tatoris J. Klaipėda archeologų radiniuose // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 23, p. 2 Klaipėdos pilis ir miestas
Taujanskas E. Didinga ir liūdna Alytaus praeitis // Sekmadienis. – 1939, Nr. 10, p. 3 Alytaus piliakalnis.
Taujėnai / Bobų Ponaitis // Viltis. – 1911, rugs. 23 (spal. 23).. Apie Kurklintiškių ir Paąžuolių (Ukmergės raj.) kapinynus.
Taujėnai. Senovės liekanos // Lietuvos žinios. – 1923, saus. 27, p. 3. Radžiūnų (Ukmergės raj.) kapinėse rasta senienų.
Tauragė. Retos iškasenos // Mūsų kraštas. – 1937, Nr. 39, p. 8 Ringių (Tauragės raj.) kapinynas.
Tauragnai / V.S. // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 39, p. 565. Apie Taurapilio piliakalnį (Utenos raj.).
Tauragnai / V.S. // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 50, p. 714. Taurapilio (Utenos raj.) piliakalnis.
Tauragnai // Vilniaus žinios. – 1905, birž. 25 (liep. 8), p. 3. Apie Taurapilio piliakalnį ir Dovydo kalną (Utenos raj.).
Tauralaukių Velnio akmuo // Pajūris (Klaipėda). – 1936, Nr. 12, p. 233 Tauralaukis (prie Klaipėdos).
Taurapilio piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1937, liep. 31 (Nr. 341), p. 9 Utenos raj.
Taurapilio pilis // Rytas. – 1931, vas. 4, p. 6 Taurapilio (Utenos raj.) piliakalnis.
Tauras V. Brigados gen. gyd. Vlado Nagevičiaus mirties sukaktį minint // Draugas (Chicago). – 1994, gruod. 31, p. 7
Tautavičienė B. Archeologijos skyrius // Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejus, 1855-1980: Katalogas. – V., 1980. – P. 8-11 (pav. 1-80)
Tautavičienė B. Archeologiniai tyrinėjimai Pamiškiuose // Darbas (Pasvalys). – 1973, liep. 26 Pamiškių kapinynas.
Tautavičienė B. Archeologų radiniai // Vakarinės naujienos. – 1972, rugpj. 11, p. 1 Šarkų (Šilalės raj.) kapinynas.
Tautavičienė B. Arglaičių (Raseinių raj.) senkapis // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 107-110
Tautavičienė B. Bikavėnų kapinyno, Šilutės raj., kasinėjimai 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 77-82
Tautavičienė B. Ekskursija į amžių glūdumą / Kalbėjosi Regina Varanauskaitė // Tiesa. – 1977, spal. 12, p. 4. Atnaujinta Istorijos ir etnografijos muziejaus archeologijos ekspozicija Vilniuje.
Tautavičienė B. Ekspozicijoje unikalūs radiniai // Literatūra ir menas. – 1973, rugs. 3, p. 15 Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje ekspozicijos papildymas.
Tautavičienė B. Ekspozicijoje unikalūs radiniai // Literatūra ir menas. – 1977, Nr. 36, p. 15 Istorijos ir etnografijos muziejaus archeologinė ekspozicija Vilniuje.
Tautavičienė B. III-XVI a. sidabriniai ir sidabru puošti dirbiniai: Katalogas. – V., 1981. – 41 p. (181 pav.)
Tautavičienė B. Iš seniausių laikų // Literatūra ir menas. – 1971, Nr. 30, p. 4 Archeologinių radinių paroda Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje.
Tautavičienė B. Judinio pilkapyno, Anykščių raj., kasinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 66-68
Tautavičienė B. Juozo Petrausko radiniai // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1971, rugpj. 19 Seiliūnų kapinyno radiniai.
Tautavičienė B. Naujausių archeologinių radinių paroda // Žvaigždė (Švenčionys). – 1971, liep. 13. – Tas pat: Banga (Klaipėda). – 1971, liep. 15; Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1971, liep. 17; Artojas (Šilalė). – 1971, liep. 18 Paroda Vilniuje, Istorijos ir etnografijos muziejuje.
Tautavičienė B. Neįprastas žvejo laimikis // Vakarinės naujienos. – 1977, liep. 1 Buv. Puikino ežere – Elektrėnų mariose aptikti radiniai greičiausiai yra iš suardytų Alinkos (Trakų raj.) pilkapių.
Tautavičienė B. Pamiškių (Pasvalio raj.) senkapis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 40-45
Tautavičienė B. Senovės palikimas // Komunizmo vėliava (Vilkija). – 1961, liep. 15 Kriemalos (Kauno raj.) kapinynas.
Tautavičienė B. Šarkų (Šilalės raj.) senkapis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 67-74
Tautavičienė B. Šarkų kaimo radiniai // Artojas (Šilalė). – 1972, liep. 8, p. 3 Šarkų kapinynas.
Tautavičienė B. Šarkų plokštinis kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 25-41 Šilalės raj.
Tautavičienė B. Unikalus radinys // Kultūros barai. – 1979, Nr. 11, p. 65-66 Likėnų (Kėdainių raj.) antkaklė.
Tautavičienė B. Vyžių pilkapiai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 66-69 Utenos raj.
Tautavičienė B. Žilos senovės tyrinėtojų darbai // Kauno tiesa. – 1969, geg. 11 Apie patekusią į Istorijos-etnografijos muziejų Vilniuje archeologinę medžiagą.
Tautavičienė B., Tautavičius A. Jauneikių (Joniškio raj.) kapinyno tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 135-141
Tautavičius A. Lietuvos TSR archeologiniai paminklai ir jų apsauga. –V., 1957. – 40 p. – Išleistas rotaprintu
Tautavičius A. Šių metų archeologiniai kasinėjimai // Tarybinis mokytojas. – 1958, spal. 23
Tautavičius A. “Aušros muziejaus archeologinė veikla 1923-1940 metais // Muziejai ir paminklai. – 1984, sąs. 6, p. 24-29
Tautavičius A. “Aušros” muziejaus veikla archeologijos srityje (1923-1940) // Mokslinės konferencijos, skirtos Šiaulių “Aušros” istorijos ir etnografijos muziejaus 60-mečiui, tezės. – Šiauliai, 1983. – P. 9-11
Tautavičius A. 1955-1957 m. kasinėjimai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje // MADA. – 1958, t. 1, p. 91-111 Vilniaus pilys
Tautavičius A. 1957 metais // Tarybinė Klaipėda. – 1957, liep. 13 Apie archeologinius kasinėjimus Lietuvoje.
Tautavičius A. 1968 ir 1969 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 102-104
Tautavičius A. 1970 ir 1971 metų žvalgomosios ekspedicijos // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 86-88 Gudelių (Molėtų raj.) pilkapiai, Perkalių (Molėtų raj.) ir Vaivadiškių (Jonavos raj.) radiniai.
Tautavičius A. Akvieriškės piliakalnis; Alytaus piliakalnis; Alovės lobis; Ančiškio kapinynas; Aneliavos lobis; Antasarės pilkapynas; Antkalnio piliakalnis; Antonevičius Ježas; Antonevičius Vlodzimežas; Archeologijos komisijos; Aukštaitija; Aukštkiemių kapinynas; Ažugirių kapinynas; Bajerburgas; Bajoriškių pilkapiai; Bajorų piliakalnis; Bambininkų piliakalnis; Barčių piliakalnis; Barzdūnų kapinynas; Bikavėnų kapinynas; Biržulio gyvenvietės; Bogutiškės piliakalnis; Bratoniškių stovyklavietė; Buteikių piliakalnis; Cigelnės pilkapynas; Darsūniškio pilkapynas; Daugailių piliakalnis; Daugėlaičių kapinynas; Daugirdas Tadas (d. str.); Daugirdavos kapinynas; Daugudis Vytautas; Degsnės-Labotiškių pilkapynas; Didžiulių pilkapynas; Dieveniškių pilkapynas; Dovainonių pilkapynas; Drageliškių lobis; Druskių piliakalnis; Dubingių piliavietė; Eikotiškio pilkapiai; Eišiškių piliavietė; Galindai; Galminių pilkapynas; Genčų kapinynai; Gotesverderis; Grabijolų pilkapynas; Greižėnų kapinynas; Griniūnų kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 35, 45, 51, 62, 64, 75, 79, 80, 96, 137, 138, 155, 165, 166, 199, 208-209, 217, 249, 259, 272, 280, 313, 319, 390, 393, 394, 395, 403, 427, 431, 447, 450, 461, 463, 490, 493, 566, 567, 598, 644, 645, 646, 655, 665
Tautavičius A. Amžiai byloja apie senovę // Literatūra ir menas. – 1974, Nr. 38, p. 15 Apie 1974 m. ekspedicijas.
Tautavičius A. Amžiai užsikloję velėna // Švyturys. – 1965, Nr. 22, p. 26-27. – Tas pat: Šviesa (New York). – 1966, Nr. 1, p. 3-5
Tautavičius A. Amžių uždangą praskleidus // Tarybinis pedagogas. – 1971, spal. 29, p. 2 Taurapilio (Utenos raj.) pilkapiai.
Tautavičius A. Antonevičius (Antoniewicz) Ježis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 76-77. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Antonevičius (Antoniewicz) Ježis; Antonevičius (Antoniewicz) Vlodzimežas; Archeologijos komisijos; Aukštkiemių kapinynas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1976. – T. 1, p. 258, 317, 465. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Antonevičius (Antoniewicz) Vladimiras // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 77. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Antrasis Šliktinės, Skuodo raj., lobis // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 84-85 Geležinių ir žalvarinių dirbinių lobis.
Tautavičius A. Apie Riklikų pilkapius // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 4, p. 35 Anykščių raj.
Tautavičius A. Apie Rudaminos piliakalnį // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 9, p. 37 Lazdijų raj.
Tautavičius A. Apie senovę prabyla žemė // Kultūros barai. – 1966, Nr. 11, p. 5-7 Archeologinių paminklų apsauga.
Tautavičius A. Ar buvo žmonės – milžinai? // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 10, p. 34. – Tas pat: Laisvė (New York). – 1964, saus. 21
Tautavičius A. Ar kasinėjo prof. E. Volteris Apuolės piliakalnį 1930 metais ? // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 3 (6), p. 29
Tautavičius A. Ar reikalingi mokyklų muziejai? // Tarybinis mokytojas. – 1965, kovo 5 Apie archeologinius radinius mokyklų muziejuose.
Tautavičius A. Ar tyrinėjamas Suvalkų kraštas // Literatūra ir menas. – 1960, Nr. 46, p. 3
Tautavičius A. Archeologai kasinėja senkapius / Ar. Karolis // Komjaunimo tiesa. – 1948, rugpj. 15.
Tautavičius A. Archeologai užmezgė draugystės ryšius // Literaūra ir menas. – 1957, Nr. 7, p. 2 J. Antoniewicziaus lankymasis Lietuvoje.
Tautavičius A. Archeologijos paminklų tyrinėjimai 1977 metais // LIM, 1977 metai. – V., 1978. – P. 186-190
Tautavičius A. Archeologijos paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1983-1984 metais // LIM, 1984 metai. – V., 1985. – P. 148-155
Tautavičius A. Archeologijos pradininkas // Dienovidis. – 1995, Nr. 37, p. 6-7 J. Puzino 90-osios gimimo metinės
Tautavičius A. Archeologinės ekspedicijos // Tiesa. – 1954, liep. 2
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai 1957 metais // Komjaunimo tiesa. – 1957, liep. 9
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai Gedimino kalno papėdėje // Literatūra ir menas. – 1956, Nr. 34, p. 4 Vilniaus pilys.
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai padeda pažinti praeitį // Valstiečių laikraštis. – 1956, spal. 3
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai respublikoje 1970 m. // LIM, 1971 metai. – V., 1971. – P. 190-193
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai respublikoje 1971 metais // LIM, 1972 metai. – V., 1973. – P. 283-285
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 1957-1958 m. // MADA. – 1959, t. 1, p. 115-134 Vilniaus pilys
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 1959 m. // MADA. – 1960, t. 2, p. 43-66 Rec.: Kruppe J. / J. Kpp. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1962, Nr. 2, p. 301–302.
Tautavičius A. Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 1960 m. // MADA. – 1961, t. 1, p. 103-124 Rec.: Kruppe J. / J. Kpp. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1964, Nr. 1, p. 152.
Tautavičius A. Archeologiniai radiniai ir paminklai // Kernavė. – V., 1972. – P. 26-44
Tautavičius A. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1955 metais // Literatūra ir menas. – 1955, Nr. 49, p. 3
Tautavičius A. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1956 m. // Literatūra ir menas. – 1957, Nr. 3, p. 4. – Mokslų akademijos prezidiumo atsakymas: “Literatūra ir menas”, 1957, Nr. 8, p. 4
Tautavičius A. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1975 metais // LIM, 1976 metai. – V., 1977. – P. 144-147
Tautavičius A. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1979 metais // LIM, 1979 metai. – V., 1981. – P. 159-163
Tautavičius A. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 metais // LIM, 1980 metai. – V., 1981. – P. 163-167
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai 1973 metais // LIM, 1974 metai. – V., 1976. – P. 201-204
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai 1974 metais // LIM, 1975 metai. – V., 1976. – P. 130-134
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai 1976 metais // LIM, 1976 metai. – V., 1977. – P. 159-163
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai 1978 metais // LIM, 1978 metai. – V., 1979. – P. 155-160
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai 1982 metais // LIM, 1983 metai. – V., 1984. – P. 172-175
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1985 metais // LIM, 1985 metai. – V., 1986. – P. 170-174
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1986 metais // LIM, 1986 metai. – V., 1987. – P. 166-170
Tautavičius A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai respublikoje 1972 metais // LIM, 1973 metai. – V., 1974. – P. 259-263
Tautavičius A. Archeologinių radinių likimas seniau / A.T. // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 3, p. 44.
Tautavičius A. Archeologų konferencija Klaipėdoje // LIM, 1989 metai. – V., 1990. – P. 140-141
Tautavičius A. Arglaičių senkapis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1980, geg. 24, p. 3-4
Tautavičius A. Baltai – šiauriniai slavų kaimynai // Kultūros barai. – 1979, Nr. 8, p. 78 Apie Varšuvoje atidarytą baltų archeologijos parodą.
Tautavičius A. Daugirdas Tadas; Daugudis Vytautas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1977. – T. 2, p. 590. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Degsnės-Labatiškių “švedkapiai” // Pirmyn (Molėtai). – 1970, rugpj. 22, p. 3. – Tas pat antrašte “Švedkapiai be švedų”: Šviesa (New York). – 1971, p. 28
Tautavičius A. Degsnės-Labotiškių pilkapių (Molėtų raj.) kasinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 48-50
Tautavičius A. Dėl mirusiųjų deginimo papročio plitimo V-VIII a. Žemaitijoje // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 28-34
Tautavičius A. Didelė subyrėjusi mozaika // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 24, p. 10; Nr. 25, p. 10 Archeologinių paminklų apsauga.
Tautavičius A. Drageliškių lobis // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 10, p. 35 Zarasų raj.
Tautavičius A. Dubingių apylinkių archeologiniai paminklai // Dubingiai. – V., 1971. P. 27-38
Tautavičius A. Eduardas Volteris // Praeitis. – V., 1992. – T. 3, p. 257-258
Tautavičius A. Eikotiškio kapinynas [Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 362.
Tautavičius A. Epokabrązu i początek epoki żelaza (XVI-I w.p. n.e.). Okres rzymski (I-IV w.). Plemiona Bałtów w V-XIII w. Relikty kultury pogańskiej (Polowa XIII – początek XVI w.) // Starożytności Litwy: Katalog wystawy. – Warszawa, 1994. – P. 24-49
Tautavičius A. Fiodorą Pokrovskį prisimenant // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 114-115
Tautavičius A. Gedimino kalnas // Komjaunimo tiesa. – 1956, liep. 22 Vilniaus pilys.
Tautavičius A. Gedimino kalno papėdėje // Mokslas ir gyvenimas. – 1958, Nr. 1, p. 29-32 Vilniaus Žemutinė pilis.
Tautavičius A. Geležies amžius istorinėse baltų žemėse // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 3, p. 2-5
Tautavičius A. Gyva istorijos knyga // Artojas (Šilalė). – 1964, liep. 11, 14, 16, 18, 21 Apie Šilalės rajono piliakalnius.
Tautavičius A. Griežės pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 2, p. 37-38 Griežė (Mažeikių raj.).
Tautavičius A. Griniūnų (Panevėžio raj.) senkapis // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 150-155
Tautavičius A. Griniūnų senkapis // Tėvynė (Panevėžys). – 1978, bal. 8
Tautavičius A. Grįžta uždrausti vardai // Eskizai (Ukmergė). – 1991, Nr. 1, p. 30-32 Apie J. Puziną.
Tautavičius A. Gudų lobis; Guogų piliakalnis; Istorija: Pirmykštė bendruomeninė santvarka; Jaros neolito gyvenvietės; Jauneikių kapinynas; Jurgenburgas; Kalnėnų piliavietė; Kaplys; Karmazinų pilkapynas; Katkuškių pilkapynas; Kejėnų pilkapynas ir kapinynas; Keramika; Kerežių piliakalnis; Kretingos kapinynas; Kretuonių pilkapynas; Kūlgrinda; Kuncienė Ona; Labanoro lobis; Laistų kapinynas; Latgala; Latgaliai; Lazdininkų kapinynas; Likėnų lobis; Marienburgas; Marienverderis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 14, 17, 64, 105, 110, 157, 187, 207-208, 222, 240, 285, 292-294, 295, 393, 395, 423, 432, 462, 467, 484, 497, 610, 493
Tautavičius A. Gudų lobis; Holakas (Hollack) Emylis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1978. – T. 4, p. 257, 368. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Įdomus radinys // Komjaunimo tiesa. – 1956, rugpj. 28 Vilniaus pilys.
Tautavičius A. Ignas Jablonskis (1911. 05. 20-1991.12.06) // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 140-144
Tautavičius A. Interviu // Literatūra ir menas. – 1971, Nr. 40, p. 2
Tautavičius A. Ir akmenys moka kalbėti // Valstiečių laikraštis. – 1968, lapkr. 23, p. 4
Tautavičius A. Istorijos instituto archeologiniai tyrinėjimai // LIM, 1983 metai. – V., 1984. – P. 94-97 1973-1983 metais.
Tautavičius A. Istorijos instituto veikla archeologijos srityje // LIM, 1973 metai. – V., 1974. – P. 177-184
Tautavičius A. Iš kiekvienos ekspedicijos // Gimtasis kraštas. – 1978, Nr. 21, p. 2. Pasikalbėjimas su žurnalistu V. Talačkoniu.
Tautavičius A. Iš tikrųjų ant Pilies kalno // Vakarinės naujienos. – 1984, lapkr. 21, p. 3 Rokantiškės (N.Vilnia.).
Tautavičius A. Iš XIV a. Vilniaus gyventojų buities // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). –1958, t. 1, p. 94-103, 295. Dainų slėnio radiniai Vilniuje.
Tautavičius A. Iš XIV a. vilniečių buities // Mokslas ir gyvenimas. – 1961, Nr. 4, p. 23-26. – Tas pat: Rinktinė (Londonas). – 1963, Nr. 14, p. 44-49
Tautavičius A. Ištirtas Jauneikių senkapis // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1976, spal. 19
Tautavičius A. Ištirtos Veliuonos apylinkės // Šviesa (Jurbarkas). – 1965, rugpj. 22 Pilaitės ir kapinynas, Jurbarko raj.
Tautavičius A. Įvadas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 5-11, 210-211
Tautavičius A. I-VIII amžių paminklų tyrinėjimai ir tolesni uždaviniai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 9-16
Tautavičius A. Jauneikių senkapį patyrinėjus // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1975, rugs. 30
Tautavičius A. Jono Puzino 85-osios gimimo metinės // Gimtinė. – 1990, Nr. 12, p. 4 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Tautavičius A. Jotvingiai, dainaviai, sūduviai, poleksėnai ir… // Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 1 (2), p. 4-14. – Tas pat: Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 140-159
Tautavičius A. Jotvingiai, sūduviai, poleksėnai ir … // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 140-159. Perspausdinta iš: Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 1
Tautavičius A. Judinio pilkapynas [Anykščių raj.]; Labotiškių-Degsnės pilkapynas [Molėtų raj.]; Paginų pilkapynas; Poškonių pilkapynas; Stakų pilkapynas; Didžiulių pilkapynas; Dieveniškių pilkapiai ir Mokas [visi Šalčininkų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 48, 195, 233-234, 240-241, 250, 252-253
Tautavičius A. Jurbarko Bišpiliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 7, p. 36
Tautavičius A. Ką pasakoja piliakalniai // Kolūkiečio kalendorius, 1980. – V., 1979. – P. 106-109
Tautavičius A. Ką slepia piliakalnis // Leninietis (Šiauliai). – 1972, kovo 4 Luponių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Tautavičius A. Ką surado archeologai // Literatūra ir menas. – 1960, Nr. 5, p. 4 1959 m. ekspedicijos.
Tautavičius A. Kada fotografuoti piliakalnius // Mūsų gamta. – 1965, Nr. 3, p. 7
Tautavičius A. Kada įsikūrė Vilnius? Kur stovėjo Perkūno šventykla? Ar išliko aukuro akmuo? // Moksleivis. – 1970, Nr. 3, p. 16-17
Tautavičius A. Kada susidarė sąlygos Lietuvoje miestams atsirasti? // Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). –1977, t. 5, sąs. 4, p. 19-24 Rec.: Kiaupa Z. // LIM, 1978 metai. – V., 1979. – P. 90-92.
Tautavičius A. Kai pro Vilniaus katedrą eisi… // Valstiečių laikraštis. – 1989, saus. 31, p. 4 Vilniaus pilis
Tautavičius A. Kapinyno paslaptys // Artojas (Šilalė). – 1966, rugpj. 2 Upyna (Šilalės raj.).
Tautavičius A. Kapitoniškių pilkapiai // MADA. – 1957, t. 1, p. 95-109 Kapitoniškės (Kaišiadorių raj.).
Tautavičius A. Kapitoniškių pilkapiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 48. – Aut. nenurodytas Kaišiadorių raj.
Tautavičius A. Karolis Mekas (1906.02.13-1993.01.02) // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 349-353
Tautavičius A. Karolis Mekas // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 252-256
Tautavičius A. Kas amžių kurta, neturi žūti // Kalba Vilnius. – 1968, Nr. 28, p. 14 Apie žvalgomąsias archeologų ekspedicijas.
Tautavičius A. Kas prisimename // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1968, rugpj. 10, p. 4 Lydinių lobis iš Joniškio apyl.
Tautavičius A. Kasinėjimai Tolminkiemyje // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 7, p. 14-16
Tautavičius A. Kasinėjimai Tolminkiemyje: iš “Mokslas ir gyvenimas” (1970, Nr. 7) // Kristijonas Donelaitis literatūros moksle ir kritikoje. – V., 1990. – P. 92-94
Tautavičius A. Keramika // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 122-123. – Aut. Nenurodytas. – Str. dalis
Tautavičius A. Kirkoras Adomas Honoris // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 145. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Kiti 1978 ir 1989 metais tyrinėti paminklai // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 133-137
Tautavičius A. Kiti tyrinėti paminklai // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 171-173
Tautavičius A. Kiti tyrinėti paminklai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 159-164
Tautavičius A. Kiti tyrinėti paminklai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 134-139
Tautavičius A. Klaipėdos pilies teritorijos šiaurinės dalies bandomieji kasinėjimai 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 36-39
Tautavičius A. Klaipėdos pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 277-300
Tautavičius A. Klaipėdos pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 5, p. 24-29
Tautavičius A. Kraštotyra, mokyklos ir muziejai // Komjaunimo tiesa. – 1964, liep. 4 Archeologija mokyklų muziejuose.
Tautavičius A. Kreivosios pilies lokalizavimo klausimu // Vilniui 650 metų. – V., 1976. – P. 99-104 Rec.: Wisner H. // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1979, t. 44, sąs. 4, p. 151.
Tautavičius A. Kryžiuočiai ties Veliuona // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 10, p. 29-31 Veliuonos Pilaitės.
Tautavičius A. Kulikauskas Pranas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 240. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Kulikauskienė Regina (Volkaitė) // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p, 240. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Kuplė ir Veringa // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 9, p. 36 Vilkų Lauko (Šilalės raj.) kaimo piliakalniai.
Tautavičius A. Kuršių kilmės beieškant // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 8, p. 15-17
Tautavičius A. Kvėdarnos piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 1, p. 50-51 Padievaičio-Kvėdarnos (Šilalės raj.) piliakalnis.
Tautavičius A. Latgalos archeologiniai paminklai // Mokslas ir gyvenimas. – 1976, Nr. 10, p. 12-14
Tautavičius A. Leidžiamas archeologijos atlasas // Gimtasis kraštas. – 1974, Nr. 27, p. 6
Tautavičius A. Lenkijos archeologų radiniai // Komjaunimo tiesa. – 1963, vas. 22 Jotvingių pilkapių tyrinėjimai.
Tautavičius A. Lietuvių ir jotvingių genčių gyventų plotų ribų klausimu // MADA, – 1966, t. 2, p. 161-182
Tautavičius A. Lietuvių tautos protėviai // Mokslas ir gyvenimas. – V., 1968, Nr. 8, p. 12-17
Tautavičius A. Lietuvos archeologijos paroda Duisburge // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 281
Tautavičius A. Lietuvos archeologiniai paminklai ir jų apsauga. – V., 1967. – 19 p
Tautavičius A. Lietuvos archeologų radiniai // Komjaunimo tiesa. – 1960, gruod. 30 1960 m. ekspedicijos.
Tautavičius A. Lietuvos archeologų radiniai // Tėvynės balsas. – 1965, Nr. 23
Tautavičius A. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 2-13 Vilniaus pilys
Tautavičius A. Lietuvos mokslinės archeologijos pagrindėjas: Profesoriaus Jono Puzino gimimo 90-osios metinės // Voruta. – 1995, Nr. 38, p. 1, 5. – Tas pat: Draugas (Chicago). – 1995, lapkr. 4, p. 4 J. Puzino 90-osios gimimo metinės
Tautavičius A. Lietuvos praeities tyrinėtojas Vandalinas Šukevičius // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 111-113
Tautavičius A. Lietuvos proistorės mokslo pradininkas // Kultūros barai. – 1990, Nr. 10, p. 59-62 J. Puzino 85-osios gimimo metinės
Tautavičius A. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – V., 1977. – T. 3.: I-XIII a. pilkapynai ir senkapiai. – 191 p. ir 11 žml. – Autorius nurodytas įvade Ref.: Daugudis V. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Istorija (V.). –1979, sąs. 6, p. 285-287. Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История: Научно-реферат. сборник (В.). –1978, вып. 2, c. 207-208. Rec.: Graudonis J. // Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1978, Nr. 7, p. 108-110. Šidlauskas A. Archeologų paslaptys // Artojas (Šilalė). – 1978, birž. 17, p. 3.
Tautavičius A. Liudvikas Kšivickis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 4, p. 33-34
Tautavičius A. Lobiai piliakalnio šlaite / Pokalbis su Aloyzu Urbonu // Europos centras. – 1993, Nr. 4, p. 8 Bernotų (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Tautavičius A. M. E. Brenšteinas // Komjaunimo tiesa. – 1968, kovo 30, p. 4
Tautavičius A. Medvėgalis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 547. – Aut. nenurodytas Šilalės raj.
Tautavičius A. Medvėgalis // Valstiečių laikraštis. – 1973, vas. 1
Tautavičius A. Meldinių kapinynas; Mėžionių pilkapynas; Michelbertas Mykolas; Mitkiškių lobis; Mockaičių kapinynas ir piliakalnis; Nagevičius Vladas; Pagramančio piliakalnis; Pakalniškių kapinynas; Palangos kapinynai; Palūšės pilkapynas; Papilės kapinynas ir piliakalniai; Papiškių (Rudaminos) piliakalnis; Paulaičių piliakalnis; Pavėkių pilkapynas; Pavirvytės kapinynas; Peilis; Pentinai; Piliakalniai; Pilių piliakalnis; Pilkapis; Plauciškių pilkapynas; Plikiškių pilkapynas; Pokrovskis Fiodoras; Poškonių pilkapynas; Požerės kapinynas; “Prussia” muziejus; Pūnios Šilo pilkapiai; Puodkalių piliakalnis; Račių kapinynas; Radziukynas Juozapas; Ragas; Rambynas (str. dalis); Raudondvario lobis; Rykantų lobis; Riklikų pilkapynas; Rimantienė Rimutė, Jablonskytė; Rokantiškių pilkapynas; Rubinavo piliakalnis; Rusių Rago lobis; Salduvės piliakalnis; Sėla; Sembai; Senieji Trakai; Senųjų Macelių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 43, 66, 87, 115, 118, 175, 265, 269-270, 278, 285, 300, 301, 320, 324, 334, 336, 341, 347, 376-377, 380, 394, 398, 410, 419, 424, 459, 469, 470, 480, 490, 492, 500, 514, 547, 548, 559, 575, 598, 615, 649, 650, 652, 654
Tautavičius A. Michelbertas Mykolas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 7, p. 457. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Michelbertas Mykolas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 571. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Miegio kalnas // Mūsų gamta. – 1965, Nr. 1, p. 32 Kalvalių (Šilalės raj.) piliakalnis.
Tautavičius A. Mirė J. Antonievičius // Literatūra ir menas. – 1970, Nr. 30, p. 15 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Tautavičius A. Mūsų giminaičiai prūsai // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 6, p. 17-22
Tautavičius A. Mūsų protėvių archyvai // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 6, p. 4-6 Apie piliakalnius.
Tautavičius A. Mūsų širdis // Valstiečių laikraštis. – 1988, gruod. 31, p. 4 Pilies kalnas Vilniuje.
Tautavičius A. Muziejininkas ir archeologas // Gimtinė. – 1995, Nr. 1, p. 2 Apie J. Antanavičių.
Tautavičius A. Nagevičius Vladas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. T. 2, p. 658. – Aut. Nenurodytas. – Str. dalis
Tautavičius A. Napoleono kalnas // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 1, p. 34-35 Pajiesio piliakalnis Kaune.
Tautavičius A. Naugarduko pilies radiniai / A.T. // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 7, p. 59.
Tautavičius A. Nauji archeologiniai radiniai // Literatūra ir menas. – 1957, Nr. 40, p. 2 Vilniaus pilis.
Tautavičius A. Nauji radiniai Palangoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1962, Nr. 8, p. 25-28 Kapinynas Palangoje.
Tautavičius A. Nauji senojo Vilniaus puslapiai // Jaunieji (V.). – 1959, kn. 11, p. 145-148 Vilniaus pilys
Tautavičius A. Nereikalingos uždangos // Mūsų girios. – 1964, Nr. 5, p. 6-7 Dėl augmenijos archeologijos paminklų teritorijose.
Tautavičius A. Nesunaikinkime monetų lobių // Kraštotyra. – V., 1966. – P. 184-187
Tautavičius A. Palangos kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. – V., 1968. – P. 123-137, 221-222
Tautavičius A. Paminėtos profesoriaus Jono Puzino 90-osios gimimo metinės // Gimtinė. – 1995, Nr. 11, p. 2 J. Puzino 90-osios gimimo metinės
Tautavičius A. Papildomi duomenys apie naujus sidabro lydinių ir XIV a. antros pusės – XV a. pradžios Lietuvos monetų radinius Lietuvos TSR teritorijoje // MADA. – 1965, t. 1, p. 67-84
Tautavičius A. Paprūdžių (Raseinių raj.) senkapis // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 104-107
Tautavičius A. Paprūdžių senkapis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1980, vas. 9, p. 3-4
Tautavičius A. Pasakoja kronikos ir archeologiniai radiniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 1, p. 14-16 Sėlių kultūra.
Tautavičius A. Pelkių lobiai // Banga (Klaipėda). – 1972, kovo 21
Tautavičius A. Pelkių lobiai // Kauno tiesa. – 1971, gruod. 26. – Tas pat: Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, gruod. 23; Leniniečių balsas (Tauragė). – 1971, gruod. 23; Lenino keliu (Utena). – 1971, gruod. 23; Biržiečių žodis. – 1971, gruod. 25 …[ir kt.]
Tautavičius A. Petras Tarasenka (75-osioms metinėms) // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 230-233 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Tautavičius A. Petras Tarasenka // Praeitis. – V., 1992, t. 3, p. 255-256 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Tautavičius A. Petro Tarasenkos kraštotyrinio pobūdžio darbų bibliografija // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 235-240 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Tautavičius A. Piliakalniai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 847-848. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Piliakalnis gali išnykti // Mūsų girios. – 1964, Nr. 3, p. 14-15 Upių ir upelių ardomi piliakalniai.
Tautavičius A. Piliakalnis; Pilkapis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1981. – T. 8, p. 621, 625. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Pilkapių radiniai // Gervėčiai. – V., 1989. – P. 18-29 Lošos ir Vitkų (buv. Ašmenos apskr.) pilkapiai.
Tautavičius A. Pirmykštė bendruomeninė santvarka Lietuvos TSR teritorijoje // Lietuvos TSR istorija: Nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – V., 1985. – P. 11-30. – 2-asis leid. Vilniuje, 1986 m Rec.: Jakštas J. // Akiračiai (Chicago). – 1987, Nr. 1, p. 14-15; Nr. 2, p. 12-13.
Tautavičius A. Po senais klevais // Mūsų gamta. – 1964, Nr. 4, p. 14
Tautavičius A. Pokrovskis Fiodoras // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 881. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Pokrovskis Fiodoras; Prussia; Rimantienė, Jablonskytė Rimutė // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1982. – T. 9, p. 75, 239, 439
Tautavičius A. Požerės plokštinis kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 93-118 Šilalės raj.
Tautavičius A. Praeities kultūros tyrinėtojas // Kultūros barai. – 1968, Nr. 9, p. 58-59 Apie E. M. Brensztejną.
Tautavičius A. Prancūzkapiai ar švedkapiai // Mūsų gamta. – 1965, Nr. 8, p. 22-23 Apie pilkapius.
Tautavičius A. Pratarmė // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 3-5
Tautavičius A. Prekybiniai-kultūriniai ryšiai V-VIII amžiais // Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a. – V., 1972. – P. 126-148, 276-278
Tautavičius A. Prieš 60 metų // Gimtinė. – 1998, Nr. 2, p. 3 Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Kaune 1938 metų ekspozicija.
Tautavičius A. Pučkalaukio pilkapiai // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas: Bandomieji lankai. – V., 1982. – P. 30-31
Tautavičius A. R. Rimantienė: Pirmykščiai Lietuvos teritorijos gyventojai // LIM, 1974 metai. – V., 1976. – P. 189-190 Apie R. Rimantienės daktaro disertacijos gynimą.
Tautavičius A. Radiniai Dainų slėnyje // Literatūra ir menas. – 1956, Nr. 22, p. 2 Vilnius, Kreivoji pilis.
Tautavičius A. Radiniai su Vazų herbu ir karūna // Kultūros barai. – 1991, Nr. 5, p. 67-69
Tautavičius A. Radziukynas Juozapas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 19. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Rambynas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 29-30. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Rambynas // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 2, p. 35-36
Tautavičius A. Rasta ir pamesta // Literatūra ir menas. – 1972, Nr. 7, p. 12-13. – Kultūros ministerijos atsakymas: Literatūra ir menas. – 1972, Nr. 16, p. 15
Tautavičius A. Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Lietuviai IX-XII amžiais // LIM, 1971 metai. – V., 1971. – P. 167-170 Apie daktaro disertacijos gynimą.
Tautavičius A. Riklikų pilkapių kasinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 53-60
Tautavičius A. Rimantienė Rimutė (Jablonskytė) // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 81. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Rinkime archeologinę medžiagą // Tarybinis mokytojas. – 1958, liep. 3
Tautavičius A. Rytų Lietuvos pilkapiai // MADA. – 1955, t. 1, p. 87-98 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 272-274.
Tautavičius A. Rokantiškių piliakalnis // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – V., 1988. – T. 1, p. 429 Prie N. Vilnios.
Tautavičius A. Rokantiškių pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 3, p. 49-50 N. Vilnia.
Tautavičius A. Salako senovė // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 11, p. 38. Salako (Zarasų raj.) pilkapiai.
Tautavičius A. Saugokime archeologinius paminklus // Valstiečių laikraštis. – 1956, liep. 1
Tautavičius A. Seniausias respublikos muziejus // Literatūra ir menas. – 1956, Nr. 19, p. 4 Buv. Senienų muziejus Vilniuje.
Tautavičius A. Seniausios praeities liudininkai // Rietavo apylinkės. – K., 1992. – P. 5-10
Tautavičius A. Senovinė pilis // Lenino priesakai (Eišiškės). – 1968, geg. 18, p. 2 Eišiškių piliavietė.
Tautavičius A. Senuosius kraštotyrininkus prisimenant // Gimtinė. – 1994, Nr. 12, p. 2 Apie T. Daugirdą ir W. Szukiewiczių.
Tautavičius A. Seredžiaus piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1963, Nr. 5, p. 38
Tautavičius A. Siraičių kapinynas, lobis; Skalviai; Skaudvilės lobis; Skiltuvas; Skomantų kapinynas, piliakalnis; Slababdėlės pilkapynas; Spicynas Aleksandras; Stakų pilkapynas; Stragnų kapinynas; Sūduviai; Šančių lobis; Šarnelės piliakalnis; Šatrija; Šaukėnų kapinynas; Šiaudalių kapinynas; Šiurpilio piliakalnis; Šklėrių lobis; Šliktinės lobiai; Šukevičius Vandalinas; Šveicarijos pilkapynas; Taurapilio pilkapynas; Tiškevičius Eustachijus; Tiškevičius Konstantinas; Tišleris Otas; Trakų pilys (str. dalis); Turčinų piliakalnis; Upynos kapinynas; Urbanavičius Vytautas; Vakariniai lietuviai; Valdomų kapinynas; Varšuvos archeologijos muziejus; Vedrių piliakalnis; Vėlaičių piliakalnis; Veleikių lobis; Versekėlės pilkapynas; Vilčinskis Pranciškus; Vilkonių pilkapynas; Vilniaus laikinoji archeologinė komisija; Vyžių pilkapynas; Žeimelio kapinynas ir piliakalnis; Želmeniškės pilkapynas; Žemaičiai (str. dalis); Žiedas; Žiemgaliai; Žvirblių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 10, 19, 22, 24, 30, 40, 78-79, 87, 112, 127, 156, 159, 160-161, 162, 176, 210, 213, 220, 231, 283-284, 331-332, 333-334, 357, 382, 384, 430, 434, 465, 471, 477, 490, 517, 526, 536, 593, 641, 643, 644, 673, 698
Tautavičius A. Skaudvilės lobis; Spicynas Aleksandras; Šančių lobis; Šatrija; Šklėrių lobis; Šliktinės lobiai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. – T. 10, p. 210, 340, 532, 541, 606, 612. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Skomantų piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 11, p. 33-34 Klaipėdos raj.
Tautavičius A. Spicinas Aleksandras Andrejevičius // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 269-270. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Šalčininkų rajono pilkapynų tyrinėjimai // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1958, t. 1, p. 65-82, 293-4 Dieveniškių, Didžiulių, Stakų pilkapiai.
Tautavičius A. Šatrija // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 370. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Šatrija // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 10, p. 36 Telšių raj.
Tautavičius A. Šiaulių proistorė // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1983, rugs. 8
Tautavičius A. Šiaulių žemė (V-XIV a. archeologijos duomenimis) // Šiaulių praeitis ir dabartis. – V., 1986. – P. 15-23
Tautavičius A. Šiaulių žemė ir Šiauliai (V-XV a. archeologijos duomenimis) // Šiaulių miesto istorija (iki 1940 metų). – Šiauliai, 1991. – P. 9-12, 217-219
Tautavičius A. Šildė ir puošė // Vilniaus balsas. – 1990, bal. 16, p. 3 Žemutinės pilies kokliai.
Tautavičius A. Šių metų archeologiniai kasinėjimai // Komjaunimo tiesa. – 1958, liep. 11
Tautavičius A. Šliktinės pelkės paslaptis // Mūsų žodis (Skuodas). – 1971, spal. 28, p. 3 X-XI a. radiniai.
Tautavičius A. Šukevičius (Szukiewicz) Vandalinas; Šveicarijos pilkapiai; Taurapilio pilkapiai; Tiškevičius Eustachijus; Tiškevičius Konstantinas; Tišleris (Tischler) Otas; Urbanavičius Vytautas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. – T. 11, p. 10-11, 36, 206, 325-326, 567. – Aut. nenurodyta
Tautavičius A. Šukevičius Vandalinas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 430. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Švėkšna // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 9, p. 46-47 Apie kapinyną.
Tautavičius A. Tai ne puošimas – žalojimas // Mūsų girios. – 1962, Nr. 4, p. 18-20 Dėl medžių sodinimo ant piliakalnių.
Tautavičius A. Tam laivui beveik tūkstantis metų // Švyturys. – 1958, Nr. 6, p. 24 Biržulio (Telšių raj.) ežero radinys.
Tautavičius A. Taurapilio “kunigaikščio”kapas // Lietuvos archeologija. – 1981, t. 2, p. 18-42 Rec.: Kowalski J. // Acta Baltico-Slawica (Wrocław; Warszawa). – 1990, t. 19, p. 379-381. Taurapilio (Utenos raj.) pilkapiai.
Tautavičius A. Taurapilio pilkapių (Utenos raj.) kasinėjimai 1970 ir 1971 metais // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 40-48
Tautavičius A. Taurapilio radiniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 6, p. 26-28 Taurapilio (Utenos raj.) pilkapiai.
Tautavičius A. Taurapilis // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 17-18
Tautavičius A. Tiškevičius Eustachijus // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 554. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Tiškevičius Konstantinas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 554-555. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Tyrėjas / Kalbėjosi A. Girininkas // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 6-7 Apie save.
Tautavičius A. Trakų pilys. Pusiasalio pilis // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 102-122
Tautavičius A. Trakų pusiasalio pilies teritorijos 1962-1964 m. archeologinių kasinėjimų duomenys // Muziejai ir paminklai. – 1968. P. 48-59
Tautavičius A. Trakų pusiasalio pilis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 566-567. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Trakų pusiasalio pilis // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 6, p. 29-31
Tautavičius A. Užkastų lobių mįslės // Komjaunimo tiesa. – 1968, kovo 23
Tautavičius A. Vadagių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 5, p. 36 Mažeikių raj.
Tautavičius A. Vakarinės Žemaitijos dalies IX-XII a. moterų kepuraitės // Muziejai ir paminklai. – V., 1970. – P. 112-114
Tautavičius A. Valdovų rūmų tyrimus įpusėjus? // Lietuvos mokslas. – 1995, t. 3, kn. 7, p. 4-30 Vilniaus pilys
Tautavičius A. Varnupių piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1967, Nr. 1, p. 35 Marijampolės raj.
Tautavičius A. Varšuvos archeologinis muziejus; Žemaičiai; Žiemgaliai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1984. – T. 12, p. 98, 481-482, 525. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Vidurinis geležies amžius Lietuvoje (V-IX a.). – V., 1996. – 368 p. Rec.: Daugudis V. Reikalinga monografija // Voruta. – 1997, Nr. 12, p. 13. Kazakevičius V. // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 362-368. Michelbertas M. // Lituanistica. – 1997, Nr. 2, p. 125-127.
Tautavičius A. Vietovardžiai ir archeologiniai paminklai // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. – 1969, Nr. 8, p. 6-7
Tautavičius A. Vilniaus laikinoji archeologinė komisija // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 768. – Aut. nenurodytas
Tautavičius A. Vilniaus pilies kokliai (XVI-XVII a.) – V., 1969. – 47 p
Tautavičius A. Vilniaus pilies teritorijos archeologiniai kasinėjimai // Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis. – V., 1960. – T. 2, p. 3-48 Rec.: Kruppe J. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1961, Nr. 4, p. 866-867.
Tautavičius A. Vilniaus senienų muziejus ir archeologijos komisija // Muziejai ir paminklai (V.). – 1982, sąs. 4, p. 12-22
Tautavičius A. Vilniaus Žemutinės pilies mediniai pastatai XIII-XIV amžiais // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1964, t. 4, p. 171-186, 287-288
Tautavičius A. Vilnius iki Gedimino // Vilniaus balsas. – 1990, saus. 8, p. 3 Vilniaus pilis
Tautavičius A. Vitą Valatką prisimenant // Gimtinė. – 1997, Nr. 8, p. 2
Tautavičius A. Vito Valatkos bibliografija // Muziejai ir paminklai (V.). – 1980, sąs. 2, p. 80-89
Tautavičius A. XIV a. medinis Vilnius // Mokslas ir gyvenimas. – 1960, Nr. 1, p. 28-32 Vilniaus pilis.
Tautavičius A. XVI-XVII a. mediniai gyvenamieji pastatai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 21-29, 342 Vilniaus pilys
Tautavičius A. Žemaičiai // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 2-5
Tautavičius A. Žemaičiai // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 39-49. – Perspausdinta iš: Mokslas ir Lietuva. – 1992, Nr. 1
Tautavičius A. Žemaičiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 2, p. 10-11
Tautavičius A. Žemaičiai // Mokslas ir Lietuva. – 1992, kn. 1, p. 4-10. – Tas pat: Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 39-49
Tautavičius A. Žemaičių etnogenezė (archeologijos duomenimis) // Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – P. 27-35
Tautavičius A. Žemaitijos archeologas // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 2(9), p. 6-7 Apie V. Valatką.
Tautavičius A. Ženklai akmenyse // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 12, p. 22-25
Tautavičius A. Žvilių kapinyno, Šilalės raj., kasinėjimai 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 74-76
Tautavičius A. Žvilių senkapį pakasinėjus // Artojas (Šilalė). – 1968, rugpj. 16 Žviliai (Šilalės raj.).
Tautavičius A., Račkauskas K. Juozas Antanavičius (1935.I.5 – 1975.IV.4) // Kraštotyra. – V., 1978. – P. 124-127
Tautavičius A., Sakalauskas T. Žmogus: kada ? Žemė: prieš 500.000 metų // Švyturys. – 1963, Nr. 14, p. 20-21
Tautavičius A., Tautavičienė B. Jauneikių (Joniškio raj.) senkapio tyrinėjimai 1976 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 156-164
Tautavičius A., Urbanavičius V. Archeologiniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1990-1993 metų tyrimai). – V., 1995. – P. 12-80. – Santrauka anglų k. (p. 163-177), rusų k. (p. 205-224) Vilniaus pilys
Tautavičius A., Urbanavičius V. Ataskaita apie kasinėjimus buv. Tolminkiemyje (dabar Čistyje Prudy), 1967 m. birželio 22 – liepos 9 // Kristijono Donelaičio palaikų tyrinėjimo medžiaga. – V., 1981. – P. 9-27
Tautavičius A., Urbanavičius V. Įvadas // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrimai). – V., 1989. – P. 3-9 Vilniaus pilis
Tautavičius A., Urbanavičius V. Įvadas // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 m. tyrimai). – V., 1991. – P. 5-7
Tautavičius A., Urbanavičius V. Valdovų rūmų Vilniuje teritorijos tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 171-180 Vilniaus pilys
Tautavičius A., Vaitekūnas V. Nepaliko didelių turtų // Kraštotyra. – V., 1982. – Kn. 15, p. 59-62 Apie B. Tarvydą (1897.IV.27-1980.V.12).
Tautavičius A., Zalepūga Z. Saugokime praeities paminklus // Kauno tiesa. – 1969, spal. 26. – Tas pat: Raudonoji žvaigždė (Šiauliai). – 1969, spal. 30
Tautavičius Adolfas; Trakų pilys; Tūbausių kapinynas; Upytės kapinynas ir Čičinsko kalnas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1983. – T. 11, p. 208, 374, 444, 560.
Tautosakos būreliui penkeri metai // Panevėžio garsas. – 1938, Nr. 5, p. 3 Dusetuose (Zarasų raj.), turi archeologijos rinkinį.
Tautvaišas G. Globokime archeologinius, kultūrinius ir istorinius paminklus // Raudonasis švyturys (Klaipėda). – 1951, kovo 18
Tautvytis A. Kur Margio sostinės griuvėsiai kalba, kur tautos parkas šlama // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 10, p. 6B Punios (Alytaus raj.) piliakalnis.
Tebelškis P. Baušiškių pilkapynas: Ką byloja archyviniai duomenys apie Baušiškių pilkapyną? Ar verta jį dar saugoti ? // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2(11/12), p. 51-53 Baušiškiai (Bogušiškės, Rokiškio raj.).
Tebelškis P. Berčiūnų pilkapiai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 68-71 Panevėžio raj.
Tebelškis P. Bryzgių piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 107-108 Bryzgiai (Rokiškio raj.).
Tebelškis P. Buivėnų plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 138-140 Kupiškio raj.
Tebelškis P. Degučių kapinyno 1995 m. žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 132-134 Degučiai (Rokiškio raj.).
Tebelškis P. Gilbonių senkapių 1995 m. žvalgomieji tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 134 Gilbonys (Panevėžio raj.).
Tebelškis P. Juozo Petrulio gyvenimo ir darbų kelias // Mūsų kraštas. – 1994, Nr. 2 (5), p. 140-143
Tebelškis P. Ką byloja senkapiai // Kupiškėnų mintys. – 1994, birž. 8 Noriūnų kapinynas.
Tebelškis P. Ką slėpė Buivėnų kapinynas? // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1984, vas. 2
Tebelškis P. Kampinių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 60-61 Marijampolės raj.
Tebelškis P. Kapams Berčiūnuose – 1500 metų // Tėvynė (Panevėžys). – 1990, rugpj. 8, p. 3 Berčiūnų pilkapiai.
Tebelškis P. Kirvuką iškalė dar prieš Kristaus gimimą: Septyniuose Pasvalio rajono vietovėse praėjusią vasarą archeologai ieškojo mūsų protėvių pėdsakų // Panevėžio rytas. – 1998, vas. 27, p. 4
Tebelškis P. Kunigiškių (Pajevonio) piliakalnio papėdės gyvenvietės 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 61-62 Vilkaviškio raj.
Tebelškis P. Mirabelio senovinių gynybinių įtvirtinimų žvalgomieji archeologiniai tyrimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 78-79 Kupiškio raj.
Tebelškis P. Mirabelis // Kupiškėnų mintys. – 1994, bal. 23, p. 2-3. – Tas pat: Panevėžio rytas. – 1994, bal. 29, p. 5
Tebelškis P. Mirabelis: padavimai ir tikrovė // Mūsų kraštas. – 1995, Nr. 2(7), p. 108-111 Kupiškio raj.
Tebelškis P. Naujos dvarvietės dujotiekio Ukmergė-Utena trasoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 326-328 Pamūšis ir Auštieji Svirnai (Ukmergės raj.), Dvaronys (Anykščių raj.).
Tebelškis P. Noriūnų senkapių žvalgomieji tyrimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 176-177 Kupiškio raj.
Tebelškis P. Oniūnų kaimo lobis // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1987, vas. 7. – Tas pat: Tarybinis balsas (Joniškis). – 1987, vas. 7 Oniūnai (Kupiškio raj.).
Tebelškis P. Palėvėnės vienuolyno teritorijos archeologiniai tyrimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 215-217
Tebelškis P. Palėvenės vienuolyno teritorijos archeologiniai tyrimai 1993 metais.. Noriūnų senkapių žvalgomieji archeologiniai tyrimai 1993 metais // Panevėžio rytas. – 1994, bal. 15, 22
Tebelškis P. Palėvenės, Kupiškio raj., vienuolyno teritorijos žvalgomieji tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 56-58
Tebelškis P. Paminklai laukia archeologų // Vakarinės naujienos. – 1987, liep. 30
Tebelškis P. Papušių piliakalnio 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 62-63 Panevėžio raj.
Tebelškis P. Raguviškių kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 324-325 Raguviškiai (Kretingos raj.).
Tebelškis P. Tikslinama mokslinė vertė ir teritorija // Darbas (Pasvalys). – 1998, kovo 14
Tebelškis P. Tyrinėjimai Tiltagaliuose // Tėvynė (Panevėžys). – 1989, liep. 22 Kapinynas, pilkapių liekanos.
Tebelškis P. Tyrinėjimų vasara: Atrasti du nauji paminklai // Tėvynė (Panevėžys). – 1994, lapkr. 5 Vilkų kapinynas ir Papušių piliakalnis.
Tebelškis P. Vilkų (Tauginaičių) kapinyno 1994 m. žvalgomieji tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 135-137 Panevėžio raj.
Tebelškis P. Vilkų senkapiai ir Papušių piliakalnis – du nauji, jau ištirti archeologijos paminklai. Tokie ekspedicijos rezultatai // Panevėžio rytas. – 1995, saus. 6, p. 5
Tebelškis P. Žvalgomieji tyrinėjimai Norelių kapinyne 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 225-227 Noreliai (Pasvalio raj.).
Tebelškis P. Žvalgomieji tyrinėjimai Pasvalio rajone 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 109-111 Pamiškių, Vaidžiūnų ir Vytartų gyvenvietės.
Teichman A. Wiadomośc o wykopalisku monet litewskich z schylku XIV i z pocz. XV w. z pod Berdyczewa // Zapiski Numizmatyzcne (Kraków). – 1884, p. 6-11, 60-63, 92-94, 133-135. Polemika su W. Wittygu.
Teismas svarstė Kernavės bylą / R. V. // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 24, p. 8
Telksnytė A. Kraštotyrininkų talka // Tiesa. – 1985, liep. 2 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnio tvarkymas.
Telksnytė M. Glūdi metai, amžiai // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1968, gruod. 21, p. 4 A. Pakalnio muziejinis rinkinys, yra archeologinių radinių.
Telksnytė M., Račkaitis V. Akmenys – legendos // Anykšta. – 1991, kovo 20 ir 27 Apie Puntuką ir jo “brolį”, Barboros akmenį, Marčiupio ir Panarių akmenis.
Telksnytė M., Račkaitis V. Anykščių krašto akmenys – legendos // Utenis. – 1994, vas. 19, p. 4-5
Telksnytė M., Račkaitis V. Kas įmins Vorutos mįslę // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1988, spal. 11 Šeimyniškėlių piliakalnis.
Telksnytė M., Račkaitis V. Kas įmins Vorutos mįslę // Kultūros barai. – 1989, Nr. 10, p. 76-78. – Tas pat: Anykščiai. Istorijoje, literatūroje, atsiminimuose. – V., 1992. – P. 15-20
Telksnytė M., Račkaitis V. Kas įmins Vorutos mįslę: iš “Kultūros barų” (1989, Nr. 10) // Anykščiai: Istorijoje, literatūroje ir atsiminimuose. – V., 1992. – P. 15-20.
Telksnytė M., Račkaitis V. Puntukas // Ūkininkas. – 1990, Nr. 5, p. 12-13 Anykščių raj., akmuo.
Telksnytė M., Račkaitis V. Voruta // Anykšta. – 1991, rugpj. 10, p. 3 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Telšiai. Po kelmu rado žmogaus griaučius // Lietuvos žinios. – 1933, rugpiūčio 30, p. 6 XVIII a. kapas.
Telšiai. Retos dovanos “Alkos” muziejui // Lietuvos žinios. – 1932, rugpj. 13, p. 4 D. Šakinis dovanojo Nausodžio (Plungės raj.) kapinyno radinių.
Telšiai: iš “Vilties” // Šaltinis (Seinai). – 1908, Nr. 34, p. 538.
Telšių kraštotyros muziejaus vyresnysis bendradarbis V. Valatka // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, liep. 29 Žaduvėnų (Telšių raj.) pilkapiai.
Telšių kronika. Siraičių ūkininko Ukrino žemėje… // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1939, Nr. 20, p. 8 Žinutė apie Siraičių (Telšių raj.) kapinyną.
Tempelmann-Mączyńska M. Próba rekonstrukciji stroju kobiecego kultury zachodnio bałtyjskiej w okresie wplywów rzymskich // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1983, t. 48, sąs. 1, p. 3-19
Tempelmann-Mączyńska M. Próba rekonstrukcji stroja kobieciego kultury zachodniobaltyjskiej w okresie wplywów rzymskich // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – (1983) 1987, t. 48, sąs. 1, p. 3-19
Ten apleistos pilys griuva (Kauno pilies praeitis) / J. Ka. // Trimitas. – 1932, Nr. 14, p. 279-280. Kauno pilis.
Teriasdvaris (Subačiaus par.) / Kaz. Paul. // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 8 (21). Mini ardomą Aščiagalių (Panevėžio raj.) kapinyną.
Tęsiami Impilties kasinėjimai // Lietuvos aidas. – 1934, liep. 18, p. 5
Tesori di Lituania. – Pavia, 1989, [12 p., 42 lap. nuotr.] Nuo 1989 lapkr. 21 d. 1990 sausio 1 d. vykusios parodos katalogas, kuriame pateiktos 22 iš Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus fondų archeologinių radinių nuotraukos.
Tėvynėn sugrįžo generolo Vlado Nagio-Nagevičiaus ir jo žmonos Veronikos palaikai // Dirva (Cleveland). – 1995, rugs. 28, p. 1 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Thomas A. Rombinus // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1887, t. 2, p. 111-121.
Thomas A. Szarkaberg und die Giseviusschen Volkssagen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1882, t. 19, p. 237-242. Šareikos (Tauragės raj.) pilis.
Thomas A. Über den Scharkenberg // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1883, t. 1, p. 348-349. Dėl Šereikos (Tauragės raj.) pilies vietos.
Ties Birštonu rasta įdomių senienų / J.P-s. // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 18 (Nr. 458), p. 4. Pylimai prie Birštono, Nemuno slėnyje.
Ties Kaunu rado 2 metrų gilumoje mamuto dantį // Dienos naujienos. – 1933, kovo 30, p. 1 Rokai (Kauno raj.), Jiesios upėje.
Ties Lyku atrasti prūsų kunigaikštystės turtai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1929, spal. 25, p. 3 Skomantų lobis (Rytų Prūsija).
Tijūnaitis S. Aukmergė. Trumpas aprašymas // Šaltinis (Seinai). – 1911, Nr. 42, p. 500-501. Ukmergės piliakalnis.
Tijunaitis S. Rado senovės pinigų // Lietuvos aidas. – 1928, liep. 30, p. 4 Oškiniai (Vilkaviškio apskr.).
Tilius A. “Bišpilio” piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1937, vas. 26, p. 2 Jurbarkas.
Tiltagalio kapinės ir koplyčia / Uzinas // Panevėžio garsas. – 1936, Nr. 8, p. 4 Tiltagalių (Panevėžio raj.) kapinių vieta, vadinta alka.
Tilžės krašte rasta daug senienų // Lietuvos aidas. – 1937, kovo 9 (Nr. 107), p. 4 Randama akmeninių kirvių.
Timfavičius M. Trakų praeitis // Pergalės vėliava (Trakai). – 1956, geg. 19 Trakų salos pilis.
Timofeev V. I. On the Early Neolthic Links between the East Baltic Area and Fenno-Scandia // Iskos (Helsinki). – 1984, t. 4, p. 36-41
Timofeev V. I. The Beginning of the Neolithic in the Eastem Baltic // Harwesting in the Sea, farming the Forest. The Emergence of Neolithic societies in the Baltic Region. – Sheffield, 1998. – P. 225-236. – (Sheffield Archaelogical Monographs; 10)
Timofeev V. I. Zabytki neoliticzne obwodu Kaliningradskiego i niektóre problemy neolitu strefy przybałtyjskiej // Neolit i początki epoki brązu na ziemi Chelmińskiej. – Toruń, 1987. – P. 419-428
Timofejeva N. Kiaunorių apylinkės kultūros paminklai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1983, birž. 28
Timofejeva N. Kultūros paminklai Kelmės apylinkėje // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1983, liep. 23
Timofejeva N. Liolių apylinkės kultūros paminklai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1983, rugpj. 9
Timofejeva N. Nusipelnęs krašto kultūros paminklų tyrinėtojas // Kraštotyra. – V., 1984. – Kn. 18, p. 95-98 Apie P. Jagminą.
Timotaitis L. Gyvačių kultas // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 3, p. 45
Tinfavičius A. Trakų salos pilies paslaptys // Pergalės vėliava (Trakai). – 1957, saus. 26 Trakų salos pilis.
Tinfavičius M. Archeologiniai tyrinėjimai ir jų reikšmė // Pergalės vėliava (Trakai). – 1955, rugs. 17
Tinfavičius M. Trakų pavadinimo kilmė // Pergalės vėliava (Trakai). –1957, saus. 9 Trakų salos pilis.
Tinkamai sutvarkys piliakalnį // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 3 (Nr. 446), p. 4 Sudaryta komisija Ukmergės piliakalniui sutvarkyti, jos sudėtyje yra ir J. Puzinas.
Tiria Paulaičių senkapių vietovę / P.Š. // Lietuvos aidas. – 1936, rugs. 22 (Nr. 434), p. 6. Paulaičių ir Nikėlų (Šilutės raj.) kapinynai.
Tiriamas IV-ojo amžiaus sūduvių kapinynas // Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 21 (Nr. 424), p. 5. – Tas pat: Naujoji romuva. – 1938, Nr. 39, p. 732 Delnicos (Lazdijų raj.) kapinynas
Tiriami senovės paminklai // Ūkininko patarėjas. – 1936, Nr. 29, p. 2 Apie V. Pryšmanto vadovaujamą ekspediciją.
Tirkime savo krašto praeitį / J. // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 41
Tirkšliai. Atkasa po bažnyčia buvusius kapus // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 10, p. 4 Mažeikių raj.
Tirs Skuodo apylinkės piliakalnius // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1931, Nr. 29, p. 1
Tischler O. Beiträge zur Kenntnis der Steinzeit in Ostpreussen und den angrenzenden Gebieten // Schriften der Phisikalish-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1882, t. 23, p. 17-40. P. 18-19 apie Kuršių nerijos radinius.
Tischler O. Bericht über die archäologische–anthropologische Abteilung der Provinzial–Muzeums der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft bei der Gelegenheit der Feier des 100-jährigen Bestehens der Gesellschaft // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1890, t. 31, p. 85-109.
Tischler O. Bericht über die prähistorisch–antropologischen Arbeiten der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft // Schriften der Physihalisch-ökonomishen Gesellschaft (Königsberg). – 1877, t. 18, p. 260-264. Kuršių Nerijos tyrinėjimai.
Tischler O. Bericht über die Prähistorischen–anthropologischen Arbeiten der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1878, t. 18, p. 258-278. P. 260-264 apie gyvenvietes ir kapus Kuršių nerijoje.
Tischler O. Bericht über seine im Sommer unternomenen Wanderung auf der Kurische Nehrung // Hartungishe Zeitung (Königsberg). – 1874, Nr. 261.
Tischler O. Das Gräberfeld bei Oberhof, Kreis Memel // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1889, t. 29, p. 14-23. Aukštakiemio (prie Klaipėdos) kapinynas.
Tischler O. Das Gräberfeld zu Oberhof // Correspondenzblatt der Deutschen Gesellschaft für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (München). – 1888, Nr. 10, p. 118-122. Aukštakiemio kapinynas (Klaipėdos raj.).
Tischler O. Die neuesten Entdeckungen aus der Steinzeit im Ostbaltischen Gebiet und die Anfänge plastischer Kunst in Nord-Ost Europa // Schriften der Phisikalish-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1884, t. 24, p. 89-120.
Tischler O. Drei zu Adlig–Götzhöfen, Kr. Memel, gefundene Bronzen // Schriften der Physikalisch–ökonimischen Gesellschaft (Königsberg). – 1888, t. 29, p. 25. Gedminų (Klaipėdos raj.) bronzos amžiaus radiniai.
Tischler O. Eine Emailscheibe von Oberhof und Abriss der Geschichte des Emails // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1887, t. 28, p. 38-58.
Tischler O. Ostpreusische Grabhügel // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1890, t. 31, p. 1-36. Pabaiga, pradžia t. 27. – žr. įr. Nr. 240.
Tischler O. Ostpreussische Altertümer aus der Zeit der grossen Gräberfelder nach Christi Geb. – Königsberg, 1902. – 46 p., 30 lent.
Tischler O. Ostpreussische Grabhügel // Schriften der Physikalisch–ökonimischen Gesellschaft (Königsberg). – 1888, t. 29, p. 106-134 (žr. įr. Nr. 420).
Tischler O. Ostpreussische Grabhügel // Schriften der Physikalish-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1886, t. 27, p. 113-176; 1888, t. 29, p. 106-134; 1890, t. 31, p. 1-36.
Tischler O. Über den Zuwachs der anthropologisch-prähistorischen Abteilung des Provinzial-Muzeums in den letzten beiden Jahren // Schriften Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1881, t. 21, p. 1-6. P. 3-4 Kuršių nerijos radiniai, tarp jų bronzinis kirvis iš Nidos.
Tischler O. Über den Zuwachs der archäologischen Abteilung des Provinzial Muzeums im Jahre 1889 // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1890, t. 31, p. 18-23. Aukštkiemio kapinynas, Klaipėdos raj.
Tischler O. Über der Zuwachs der archäologisch-anthropologischen Abteilung des Provinzialmuseums im Jahre 1886 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1887, t. 28, p. 11-13. P. 11 apie Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) radinius.
Tischler O. Über die im Jahre 1887 angestelten archäologischen Untersuchungen und über neue Funde, die ins Provinzial–Museum gelangt sind // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1888, t. 29, p. 14-23. Apie Aukštkiemio (Klaipėdos raj.) kapinyną.
Tischler O. Über eine Wanderung auf Kurischen Nehrung // Schriften der Physikalisch–ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1874, t. 15, p. 25-27.
Tischler O. Über Gliederung der Urgeschichte Ostpreussens. – Insterburg, 1887. – 8 p.
Tischler O. Über Herstellung der alten Steingeräte // Schriften Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1881, t. 21, p. 16-19.
Tischler Otto // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1969. – T. 2, p. 1466
Tiškevičius K. Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo akimis / Vertė V. Būda iš “Wilija i jej brzegi” (Drezno, 1871). – V., 1992. – 398 p.
Tiškutė I. “12 aukštas” persikėlė į trečiąjį // Vakarinės naujienos. – 1987, kovo 14, p. 1 Paminklų apsauga ir archeologiniai tyrimai.
Tiškutė I. Gedimino aikštė – kiekvienam savo // Vakarinės naujienos. – 1987, gruod. 5, p. 1
Tiškutė I. Į svečius pas valdovus / Pasikalbėjimas su V. Urbanavičiumi // Respublika. – 1992, rugpj. 8, p. 3.
Tiškutė I. Institutas imasi atsakomybės // Vakarinės naujienos. – 1987, birž. 23, p. 1-2
Tiškutė I. Kasti ar nekasti – rūpi archeologams? // Vakarinės naujienos. – 1988, gruod. 20, p. 2 Vilniaus senamiestis
Tiškutė I. Keistųjų mūrų paslaptis // Vakarinės naujienos. – 1991, kovo 22, p. 3
Tiškutė I. Kernavė paskendusi abejingumo rūkuose // Vakarinės naujienos. – 1989, spal. 6, p. 11; spal. 13, p. 11 Kernavės tyrinėjimai
Tiškutė I. Kernavė prabilo… // Vakarinės naujienos. – 1989, rugs. 28, p. 1 Kernavės tyrinėjimai
Tiškutė I. Pagaliau! Kreivoji pilis surasta // Vakarinės naujienos. – 1991, birž. 21, p. 1 Kreivosios pilies paieškos Vilniaus Trijų Kryžių kalne
Tiškutė I. Požemiuose – šimtmečių mįslės. Vilniaus-Voruta. Kur Vytauto kapas // Vakarinės naujienos. – 1991, kovo 23, p. 3 Katedros kasinėjimai.
Tiškutė I. Prabilusi Vilniaus istorija // Vakarinės naujienos. – 1987, rugs. 29, p. 4
Titlius A. Nenaikinkime milžinkapių // Karys. – 1930, Nr. 29, p. 570
Tyla J. Šiaurinė senosios Lietuvos tvirtovė // Tėviškė (Šiauliai). – 1943, bal. 16, p. 2 Biržų pilis.
Tyla K. Papilio kalnelis // Ateitis. – 1943, spal. 15, p. 2 Bijeikių (Anykščių raj.) piliakalnis.
Tymczasowe archywum // Kurjer Litewski. – 1912, spal. 28 (lapkr. 10).
Tyrinėja kapinynus / J. B-čius. // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 41, p. 11. Delnicos (Lazdijų raj.) kapinynas
Tyrinėja piliakalnius // Vakarai (Klaipėda). – 1936, spal. 30 Šeputaičiai (Šilutės raj.).
Tyrinėja priešistorinius kapinynus // Lietuvos aidas. – 1937, birž. 4, Nr. 245, p. 4 Urnėžiai (Kėdainių raj.) ir Poškaičiai (Raseinių raj.).
Tyrinėjama Kauno pilis. Surinkta daug vertingos medžiagos // Kauno tiesa. – 1956, rugpj. 5
Tyrinės durpynų sluoksnius // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 30, p. 7 Numatyta tyrinėti Bublelių ir Opšrūtų (Šakių raj.) durpynus.
Tyrinėtinas piliakalnis // Šaltinis (Marijampolė). – 1937, Nr. 39, p. 622 Prelomčiškės (Lazdijų raj.).
Tyszkiewicz E. Archeologia na Litwie / E. T. // Rocznik dla archeologów, numizmatyków i bibliografów polskich, 1871 (Kraków). – 1874, p. 1-13; Atsp. – 15 p.
Tyszkiewicz E. Badania archeologiczne nad zabytkami przedmiotów sztuki, rzemiosł i. t. d. w dawniej Litwie i Rusi Litewskiej. – Wilno, 1850. – 62 p. Rec.: Kraszewski J. Badania archeologiczne przez Eustachego Tyszkiewicza // Tygodnik Petersburski. – 1850, Nr. 13.
Tyszkiewicz E. Birże. Rzut oku na przeszłośc miasta, zamku i ordynacji. – Sankt-Petersburg, 1869. – 170 p. P. 16-17 apie Biržų apylinkės pilkapynus.
Tyszkiewicz E. Ein Blick auf die quellen der Archäologie Litauen. / aus dem polnischen von A. Welmann // Baltische Studien (Marburg). – 1847, Nr. 2, p. 178–218.
Tyszkiewicz E. Kiernów i Troki / E. hr. T. // Tygodnik Petersburski. – 1840, Nr. 80, p. 446–448.
Tyszkiewicz E. O kilku nowo odkrytych monetach litewskich // Przyjaciól ludu (Lwów). – 1843, Nr. 5. Apie Kaune rastas monetas.
Tyszkiewicz E. O kilku nowo odkrytych monetach na Litwie wiadomośc zebrał / E. hr. T. // Atheneum (Wilno). – 1845, t. 4, sk. V, p. 5–22. Apie Kaune rastas monetas; minimi Vaitkuškio (Ukmergės raj.) ir Vastapų (Molėtų raj.) lobiai.
Tyszkiewicz E. Opisanie zabytków starožytności // Przyjaciól ludu (Lwów). – 1843, Nr. 3, p. 18–23, Nr. 4, p. 27–30; Nr. 5, p. 39.
Tyszkiewicz E. Rzut oka na źródła archeologii krajowej, czyli opisanie zabytków niektórych starožytności, odkrytych w zachodnich guberniach Cesarstwa Rossyiskiego. – Wilno, 1842. – 56 p., 8 lent.
Tyszkiewicz E. Wiadomości o kurhanach // Tygodnik Petersburski. – 1837, Nr. 94.
Tyszkiewicz J. Cultural processes connected with expansion of the Rus of Kiev towards Lithuania in the 9th-11th centuries // Archeologia Polski (Warszawa). – 1975, t. 16, p. 107-126
Tyszkiewicz J. Najważniejsze problemy historiografii Jaćwieży // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1981, t. 14, p. 69-86
Tyszkiewicz J. Osadnictwo nad górna Narvią w I tysiącleciu naszej ery // Przegląd Historyczny (Warszawa). – 1968, t. 59, sąs. 4, p. 580-611 Jotvingių prie Narevo upės aukštupio klausimas.
Tyszkiewicz J. Pagranicza w średniowiecznej Europie Słowiańskiej; przyklad międzyrzecza Narwi i Niemna w VI-XII w. // Granice i pogranicza. Język i historia: Materiały międzynarodowej konferencji naukowej, Warszawa, 27-28 maja, 1993. – Warszawa, 1994. – P. 133-141 Jotvingių gyventų plotų pietinės ribos.
Tyszkiewicz J. Proces sławizaciji ziem dorzecza Niemna w VI-VII w. // Przegląd Historyczny (Warszawa). – 1973, t. 64, sąs. 1, p. 1-23
Tyszkiewicz J. Przemiany kulturowe i etniczne na pograniczu bałto-słowiańskim w I-VII w.n.e. // Przegląd Historiczny (Warszawa). – 1972, t. 63, sąs. 2, p. 201-217
Tyszkiewicz J. Skorowidz monet litewskich. – Warszawa, 1975. – 47 p., 15 lent.
Tyszkiewicz J. Terytorium Jaćvieży w starszej historiografii // Prace Institutu Historicznego Universytetu Warszawskiego. – Warszawa, 1975. – T. 1, p. 99-207
Tyszkiewicz J. Zarys dziejów Białegostoku od starožytności do początku XVI w. // Studia i materiały do dziejów miasta Białystok. – Białystok, 1968. – T. 1, p. 57-80 Jotvingių gyventos teritorijos pietinių ribų klausimu.
Tyszkiewicz K. O kurhanach na Litwie i Rusi Zachodniej. – Berlin, 1868. – 287 p. Rec.: Sobieszczański F. M. // Biblioteka Warszawska. – 1869, t. 3, p. 445-451.
Tyszkiewicz K. Wiadomości hystoriczne o zamkach horodyszczach i okopiskach starożytnych na Litwie i Rusi Litewskiej // Teka Wileńska. – 1859, sąs. 3, p. 275-305; sąs. 4, p. 205-240; sąs. 5, p. 137-194; sąs. 6, p. 89-137; Atsp.: Wilno, 1859. – 194 p. P. 147-180 apie Biržus; p. 190-191 apie Raginėnus (Radviliškio raj.); p. 191 Sandariškių (Biržų raj.) piliakalnį?
Tyszkiewicz K. Wilja i jej brzegi. – Drezno, 1871 – 362 p. – Taip pat: Tiškevičius K. Neris ir jos krantai. – V., 1992. – 398 p. P. 233 apie Grabijolų pilkapius (Vilniaus raj.), p. 237-238 apie Kernavę.
Tkaчоў М. А. Лiдскi замак // Помнiкi гicторыi i культуры Беларусi (Miнск). – 1972, № 1, с. 13-18 Lydos pilis.
To ci skarb… // Czerwony sztandar. – 1987, saus. 8, p. 4 Skaidiškių (Vilniaus raj.) lobis.
Toeppen M. Geschichte Masurens. – Danzig, 1870. P. 1-17 apie jotvingių gyventą teritoriją.
Tołłoczko W. Badania L. Krzywickiego nad pilkalniami litewskimi / Jadżwing // Przegląd Wileński. – 1935, Nr. 1, p. 7-8
Tomonis M. Technikos amžiaus archeologija // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 6, p. 15-18
Tomonis S. Kauno dailės muziejaus numizmatiniai rinkiniai // Vakarinės naujienos. – 1962, rugpj. 28
Töppen M. Geschichte des Heidenthums in Preußen // Neue Preußische Provinziall-Blätter (Königsberg). – 1846, t. 1, p. 297-313, 339-353.
Töppen M. Lezten Spuren des Heidenthums in Preussen // Neue Preußische Provinziall-Blätter (Königsberg). – 1846, t. 2, p. 210-228, 294-303, 331-334.
Torf kryje zabytki zamierzchłej przeszlości // Goniec codzienny. – 1942, liep. 18, p. 3 Kultūros paminklų apsauga.
Totoraitis J. Aisčių senovė // Šaltinis (Marijampolė). – 1931, Nr. 30, p. 404-405
Totoraitis J. Leškavos piliakalnis ir Vokės raganos // Lietuvių tauta. – V., 1908, kn. 1, d. 2, p. 204-208. Apie Liškiavos (Varėnos raj.) piliakalnį.
Totoraitis J. Senovės liekanos ir lietuvių mitologiški atminimai // Lietuvių tauta. – 1908, kn. 1, d. 2, p. 177-204. – Tęs.: Šaltinis. – 1906, Nr. 22, 24, 25.
Totoraitis J. Senovės liekanos ir lietuvių mitologiški atminimai // Šaltinis (Seinai). – 1906, Nr. 22, p. 342-344; Nr. 24, p. 376-378; Nr. 25, p. 391-393. – Tęs.: Lietuvių tauta. – 1908, kn. 2, d. 2, p. 177-204. Apie Varnupių ir Padovinio (Marijampolės raj.) piliakalnius.
Totoraitis J. Užklausimas apie senovės pinigą / J. Norus // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 46/47, p. 667.
Totorių miesto liekanos // Lietuvos žinios. – 1925, lapkr. 5, p. 3 Apie buv. Panarių (Žaslių v.) akmenį-antkapį.
Tow. Przyjaciół Nauk // Kurjer Litewski. – 1907, gruod. 18 (31). Žinutė apie draugijai atitekusį M. Butrymównos archeologijos rinkinį.
Trabauskienė A. Gedimino kalnui apsaugoti // Vakarinės naujienos. – 1967, rugs. 15
Tracevičius R. M. Pirmasis Lietuvos archeologas // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 10, p. 16-17 Apie K. Tiškevičių.
Trakai / D.P. // Mūsų Vilnius. – 1936, Nr. 3/4, p. 40-41. Yra skyrelis apie Trakų pilį.
Trakys Ž. Senųjų Trakų praradimas // Voruta (Trakai). – 1989, Nr. 1, p. 4 Piliavietė.
Trakų griuvėsiai // Viltis. – 1908, spal. 17 (30). Salos pilis.
Trakų istorijos muziejaus mokslinė konferencija. Diskusija (I. Jučienė, A. Rulinaitis, K. Mekas, R. Batūra, J. Orda, M. Jučas, A. Pylipaitis) // Muziejai ir paminklai. – 1968. P. 66-68
Trakų pilies apsauga // Tiesa, – 1949, lapkr. 30
Trakų pilies griuvėsių aprašymas, kurį skaitė p. Koreva Vilniaus archeologiškos komisijos posėdyje lapkr. mėn. 1858 m. // Vilniaus žinios. – 1905, rugpj. 28 (rugs. 10), p. 2-3.
Trakų pilis. XV amžius. Albumas. – V., 1952. – 36 p., 40 lapų iliustr. – Teksto aut.: A. Janikas Rec.: Vaitkūnas S. Architektūrinio paminklo aprašymas ar feodalizmo idealizavimas // Tiesa. – 1952, rugpj. 14. Воронин Н. Улучить издание книг о памятниках архитектуры // Архитектура СССР (M.). – 1953, № 2, c. 32.
Trakų štai garbinga pilis // Mūsų gamta. – 1968, Nr. 11, p. 14-15
Tranizienė A. Kalnas be šeimininko // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 2, p. 8 Medvėgalis (Šilalės raj.).
Trasauskienė M. Sėkmės muziejininkai // Tarybinis mokytojas. – 1969, saus. 8, p. 4 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Trečiakauskas K. Petro Tarasenkos laiškas // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 288-290 1958.XI.27 laiškas.
Trečiauskas K. Kur anksčiau tekėjo Vilnelė // Kultūros barai. – 1966, Nr. 8, p. 76 Mūrų liekanos Vilniuje, Jaunimo sode.
Treigių piliakalnio įdubimas vis didėja / Pr.J. // Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 17 (Nr. 419), p. 10. Šilalės raj.
Treinytė N. Marijampolietis kalė pinigus // Suvalkietis (Marijampolė). – 1998, spal. 17, p. 3 “Lietuvos diena” Biskupyne (Lenkija)
Treniota A. Jaunimo paminklosaugos klubas. Trys išbandymų mėnesiai // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 23, p. 1-2
Treškevičius J. Domančių dubenėti akmenys // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1977, saus. 6
Treškevičius J. Paežerių alkakalnis // Auksinė varpa (Pakruojis). – 1977, rugs. 24 Prie Rozalimo, Ežerėlės upelio slėnyje.
Trijų Kryžių ir Bekešo kalnai Vilniuje // Savaitė. – 1944, Nr. 5, p. 5, 14
Trilikauskienė J. Punia // Lietuvos pionierius. – 1988, saus. 13, p. 4 Piliakalnis, pilis.
Triller E. Zapomniany projekt pisma starożytnego // Biuletyn Numizmatyczny (Warszawa). – 1985, Nr. 11/12, p. 223-225 Apie E. Tiškevičiaus sumanymą 1866 m. leisti archeologijai ir numizmatikai skirtą savaitraštį.
Trimakas K. Surastos įdomios senienos // Raudonasis artojas (Biržai). – 1959, lapkr. 12 Daudžgirių ir Naciūnų (Biržų raj.) kokliai, krosnių liekanos.
Trinka V. Bubių piliakalnis // Trimitas. – 1930, Nr. 36, p. 758 Padavimai Šiaulių raj.
Trinka V. Vytauto pinigai / Mokyt. Vl. Tr-ka. // Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, Nr. 39, p. 5. Šukionių (Pakruojo raj.) kapinynas.
Trinkūnas J. Baltai centrinėje Europoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 8, p. 23-24
Trinkūnas J. Ir akmuo kalba // Panevėžio tiesa. – 1969, geg. 28. – Tas pat: Tėvynė (Panevėžys). – 1969, birž. 12, p. 3; Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1969, liep. 29.
Trinkūnas J. Ką byloja mūsų deivės // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 3, p. 2 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Trinkūnas J. Marijai Gimbutienei – 70 metų // Ramuva. – 1990. – P. 13
Trinkūnas J. Nadruvos Romovė. Katinavos Romovė // Ramuva (V.). – 1997, sąs. 3, p. 27-30
Trinkūnas J. Ornamento simbolika // Mokslo Lietuva. – 1991, Nr. 9, 10
Trinkūnas J. Religijos specifikos klausimas (Pastabos apie senovės lietuvių religijos kilmę) // Problemos. – 1973, Nr. 2, p. 25-32
Trinkūnas J. Senasis lietuvių tikėjimas // Lemtis. – 1998, Nr. 5, p. 24-25
Trinkūnas J. Šventovės ir alkai // Voruta. – 1996, Nr. 5, p. 3
Trinkūnas J. Vaidilos ir vaidilutės // Moksleivis. – 1970, Nr. 4, p. 28-29
Trinskytė M. Panemunės pilys. – V., 1971. – 95 p. – (Tarnybiniam naudojimui) P. 10-20 – apie pilis ir ginklus; p. 21-27 – apie Kauno pilį; p. 45-46 – apie Seredžiaus piliakalnį; p. 47-53 – apie Veliuoną; p. 66-69 – apie Veliuonos Pilaites; p. 70-72 – apie Raudonės pilį; p. 73-81 – apie Panemunės - Gelgaudų pilį; p. 97 – apie Jurbarko Bišpilius.
Tripplin T. Dziennik podroży po Litwie i Źmudzi, odbytej w 1856 roku. – Wilno, 1858. – T. 1. – 267 p. Minimos Trakų pilys.
Trylika žalvario amžiaus kapų. Archeologiniai tyrimai Pavėkių senkapiuose / P.K. // Lietuvos žinios. – 1933, rugs. 29, p. 5. B. Tarvydo kasinėjimai Pavėkių (Šiaulių raj.) pilkapiuose, minimi Noliškių pilkapiai.
Tryškiai. Rastas senas pinigas // XX amžius. – 1937, saus. 23, p. 9 Stakminiai (Telšių raj.).
Trobelkos nuo pilies griuvėsių jau šalinamos // Lietuvos aidas. – 1930, liep. 31, p. 6
Trofimovas V. Kaunas vėl prisiminė M.Gimbutienę // Tėviškės žinios (K.). – 1995, liep. 25, p. 3 Memorialinės lentos atidengimas.
Troki // Kurjer Litewski. – 1909, birž. 18 (liep. 1). Žinutė, kad iškritęs iš bokšto salos pilyje užsimušė ekskursantas.
Tromnau G. Archäologische Schätze aus Litauen // Duisburg Journal. – 1992, Nr. 9, p. 27 Archeologijos paroda Duisburge
Tromnau G. Archäologische Schätze aus Litauen: Einführungsvortrag anlässlich der Eröffnung der Ausstellung // Duisburg Journal. – 1992, Nr. 11, p. 39-41 Archeologijos paroda Duisburge
Truikys V. Atkasė senkapį // Mūsų žodis (Skuodas). – 1975, rugpj. 14 Stripiniai (Skuodo raj.).
Truikys V. Tiriamas Klaišių senkapis // Mūsų žodis (Skuodas). – 1983, birž. 11
Trumpa lietuvių kultūros stovio apžvalga / J.B. // Kaimynas (Klaipėda). – 1931, Nr. 43, p. 171-172; Nr. 44, p. 174-175 Istorinės ir archeologinės literatūros apžvalga.
Trumpa V. Jonas Puzinas – archeologas, istorikas, enciklopedininkas: Dešimtosioms mirties metinėms // Draugas (Mokslas, menas, literatūra). – 1988, vas. 20, p. 1, 4
Trumpa V. Jonas Puzinas – mokslininkas ir visuomenininkas // Aidai (Brooklyn). – 1965, Nr. 9, p. 408-409 Jono Puzino 60 m. sukaktis
Trumpa V. Kažin ar tik rėkt ir šaukt // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 31, p. 6 Kasinėjimai Kernavėje ir Vilniaus katedroje.
Trumpa V. Marijos Gimbutienės gimtadieniui // Akiračiai (Chicago). – 1991, Nr. 3, p. 9 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Tūkstančio metų senumo tiglis // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 6, p. 8 Riogliškių (Kauno raj.) radinys Kauno miesto muziejuje.
Tulpė J. Gondingos piliakalnis // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 17, p. 6C Plungės raj.
Tumas A. Retas radinys // Stalino keliu (Kupiškis). – 1960, birž. 8 Stračkių (Kupiškio raj.) kapinynas.
Tumas J. Branginkime savo kalnų turtus // Viltis. – 1910, geg. 26 (birž. 8).
Tumas J. Cetra – Šatrija // Lietuvos aidas. – 1930, kovo 1, p. 5 Šatrijos (Telšių raj.) kalnas.
Tumas J. Dėl Raudonės pilies // Lietuvos aidas. – 1931, spal. 28, p. 6 Parduodama iš varžytinių.
Tumas J. Minakalnis // Vilniaus žinios. – 1905, vas. 4 (17), p. 1-2. Apie Panevėžio raj. Linonių ir Kiūčių kaimų riboje esantį kalną ir kapus.
Tumas J. Mokslo ekskursija į Pažaislį. Archeologinė paskaita-apyskaita apie kauniečių akmens kultūros liekanas / Vaižgantas // Ateitis. – 1929, Nr. 7/9, p. 295-297 Feljetonas.
Tumas J. Pelešynės Raganių kalnas. Raginėnų milžinkapiai. Šaltinių kapai. // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, kn. 3, p. 425-426. Raganių (Rokiškio raj.) kalnas, Raginėnai (Radviliškio raj.), Šaltiniai (Anykščių raj.).
Tumas J. Senovės kapų kalnai // Viltis. – 1910, birž. 4 (17), p. 2. Moškėnų ir Juodonių (Rokiškio raj.) piliakalniai, Aluotus (Druskių) ir Tatkonių (Kupiškio raj.) piliakalniai.
Tumas J. Tautos poema varsomis // Viltis – 1910, birž. 16 (29), p. 4.
Tumas J. Vytauto Didžiojo senapilė vėl teršiama // Lietuvos aidas. – 1932, geg. 31, p. 5 Kauno pilis.
Tumas J. Vytauto pilis iki pat Nemuno // Lietuvos aidas. – 1930, spal. 22, p. 3 Kaune, prie Perkūno namų, rasti 3 m storio pamatai.
Tumavičius B. Didingoji Šatrija // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1943, Nr. 32 Šatrija (Telšių raj.).
Tumėnas S. Jotvingiai // Žvaigždutė. – 1988, Nr. 3, p. 5
Tumosa V. Pasmerktajam pateisinti // Amžius. – 1993, Nr. 12, p. 10 Apie kalbininką Jurgį Gerulį, gelbėjusį Ukmergėje areštuotą J. Puziną.
Tumosas E. Pažinkime Mažosios Lietuvos rytus // Akademikas. – 1938, Nr. 11/12, p. 262-265 Jūros žemupio archeologiniai paminklai.
Tumosas F. Rambynas ir jo reikšmė // Jaunoji karta. – 1938, Nr. 23, p. 483 Rambynas
Tumosas F. Rambyno padavimas // Trimitas. – 1938, Nr. 25, p. 600 Rambynas
Tupešu J. Senoji latvių religija – dievturyba: iš “Lituanus” (1987, Nr. 3) // Ramuva. – 1990. – P. 8-12.
Tur J. Opiś kości ludzkich z grobu w Koniuchach (powiat Wilkomierski) //Światowit (Warszawa). – 1901, t. 3, p. 89-93. Kaniūkai (Utenos raj.).
Turauskas P. Senovės kapų kalnai / R.M. // Viltis. – 1910, birž. 16 (29), p. 2. Narkūnų ir Pakalnių (Utenos raj.), Pagrybio-Skuburlo (Šilalės raj.) piliakalniai.
Turėtų būti sąžiningiau prižiūrimas Gedimino kalnas // Naujoji Lietuva. – 1941, spal. 1, p. 3 Vilniaus pilis.
Turime pasirūpinti senovės liekanų apsauga // Mūsų rytojus. – 1935, geg. 28, p. 7
Turkų miesto ženklas Lietuvoj // Lietuva – 1925, lapkr. 5, p. 5 Buv. Panarų (Kaišiadorių raj., Žaslių v.) akmuo su įrašu.
Turnwald K. Die Balten des vorgeschichtlichen Mitteleuropas // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1968, t. 8, p. 135-147
Turnwald K. Sprachliche eigentümlichkeiten aus dem Vorgeschichtlichen Südbaltikum // Actes des VII-e Congres international des sciences Prehistoriques et Protohistoriques. Prague 21-27 aōut 1966. – Prague, 1971. – T. 2, p. 1344-1347
Turtingos senais radiniais vietos // Rytas. – 1925, spal. 16, p. 3 Akmenys su ženklais ir kapinynai, Rokiškio raj., Juodupės apyl.
TV forumas // Kalba Vilnius. – 1978, Nr. 1, p. 14 Ir apie archeologinių paminklų apsaugą.
TV forumas // Kalba Vilnius. – 1980, Nr. 21, p. 3-12 Paminklų apsaugos klausimai; Vilniaus pilies kalnas.
Tvarkys Dubingių pilies kalną // XX amžius. – 1938, liep. 16, p. 11 Dubingių (Molėtų raj.) piliavietė.
Tvarkoma Kernavės pilis // Lietuvos aidas. – 1938, vas. 3 (Nr. 55), p. 5 Dėl piliakalnių nusavinimo.
Tvarkoma Kernavės pilis // Lietuvos aidas. – 1939, vas. 3 (Nr. 55), p. 5 Dėl piliakalnių nusavinimo.
Tvarkomas Gedimino kalnas // Naujoji Lietuva. – 1941, rugs. 2 Vilniaus pilis.
Tvarkomas Gedimino kalnas Vilniuje // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1941, Nr. 20, p. 3 Vilniaus pilis.
Twardecka J. Ludwika Krzywickiego – więcej niż hobby // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1973, Nr. 2, p. 122-125
Tworek D. Wyniki badań zdobionych częsci miecza z Rekanciszek // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1968, t. 33, sąs. 3/4, p. 354 Rokantiškių (Naujoji Vilnia) pilkapiai.
U “Przyjaciół Nauk” // Kurjer Litewski. – 1907, rugs. 21 (spal. 4). Draugija susipažino su Vilniaus Bokšto gatvės požemių tyrimais.
Uba J. Piliakalniai // Lietuvos aidas. – 1929, birž. 19, p. 4 Piliakalnių apsaugos klausimai; Šatrija (Telšių raj.), Imbarė (Kretingos raj.).
Uba J. Piliakalniai ir jaunimas // Žemaičių balsas (Tauragė). – 1931, Nr. 18, p. 12
Ubys J. Pažinkime savo apylinkės vietoves // Tarybinis mokytojas. – 1957, saus. 31. Skomantų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Uchwały komiteta Witoldowego // Kurjer Wileński. – 1930, spal. 26, p. 3 Nutarta paminklą Vytautui statyti Pilies kalno aikštelėje.
Uczcenie pamięci Michała Brensztejna // Kurjer Wileński. – 1938, birž. 16, p. 3 Michał Eustachy Brensztejn (1874-1938)
Ūkininkas išarė 300 metų senumo puodų // Lietuvos aidas. – 1937, geg. 22 (Nr. 225), p. 4 Kaunas, Palemono apylinkė.
Ūkininkas išarė ranką su žalvarinėmis apyrankėmis // Lietuvos žinios. – 1938, rugs. 9, p. 6 Pajuostis (Panevėžio raj., Miežiškių apyl.).
Ūkininkas išgelbėjo senienas // Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 26, p. 9 Pašulių (Kaišiadorių raj.) kapinynas.
Ūkininkas rado 1800 senų pinigų // Vakarai (Klaipėda). – 1937, gruod. 9, p. 4 Baublių (Kretingos raj.) lobis.
Ūkininkas-archeologas // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 20, p. 9 D. Šakinio rinkinys iš Nausodžio (Plungės raj.) kapinyno.
Ukmergė. Piliakalnis bevardis // Lietuvos aidas. – 1936, rugs. 9 (Nr. 412), p. 6
Ukmergė. Rado senų pinigų // Mūsų rytojus. – 1936, rugs. 22, p. 3 Pabaisko apylinkėse.
Ukmergė. Surinko žinias apie istorinius paminklus / V.L. // Mūsų rytojus. – 1936, rugpj. 7, p. 3. Laužiškio (Širvintų raj.) piliakalnis ir Vepriai (Ukmergės raj.).
Ukmergė. Sutvarkys pilies kalną // Lietuvos aidas. – 1938, vas. 12 (Nr. 69), p. 11
Ukmergė.Visur randami griaučiai // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 11 (Nr. 366), p. 6 Miesto centre.
Ukmergės miesto kanalizacija. 5 m. gilumoje atkasta ištisa trobelė ir gatvės grindinys // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 16, p. 5
Ukmergės piliakalnis / A. Lik. // Panevėžio apygardos balsas. – 1942, Nr. 41, p. 3.
Ukmergės piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 19, p. 8. – Tas pat: Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 29, p. 5A.
Ukmergiečiai negerbia bočių palikimo // Dienos naujienos. – 1933, birž. 10, p. 5 Ukmergės piliakalnis.
Ūksienė T. Pažinkime savo krašto praeitį // Artojas (Šilalė). – 1964, rugs. 3 Šiaudalių (Šilalės raj.) kapinynas.
Ulčinskas V. Dar vienas Balyno kalnas // Literatūra ir menas. – 1971, Nr. 6, p. 10 Raitininkų (Alytaus raj.) apylinkėje.
Ulčinskas V. Kur snaudžia senasis piliakalnis // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1972, gruod. 2 Piliakalnio kaimo piliakalnis prie Raitininkų.
Ulys A. Uliūnų XV-XVI a. senkapiai šiandien // Panevėžio tiesa. – 1959, lapkr. 7 Uliūnai (Panevėžio raj.).
Umbra Z. Legendų krašte // Vakarai (Klaipėda). – 1938, liep. 15, p. 4 Padavimai apie Mažeikių rajono paminklus.
Umbražiūnas K. Ignalinos kultūros paminklai laukia // Literatūra ir menas. – 1963, Nr. 49, p. 8
Umbražiūnas K. “Velnio pėdas” // Švyturys. – 1970, Nr. 3, p. 31 Akmuo Užkabalio (Ignalinos raj., Tverečiaus apyl.) miške.
Umbražiūnas K. Atsiliepė mokslininkai // Švyturys. – 1970, Nr. 15, p. 30 1911 m. Pilies kalną Vilniuje norėta panaudoti vandentiekiui.
Umbražiūnas K. Jonas Basanavičius – archeologas // Vakarinės naujienos. – 1994, gruod. 13, p. 12
Umbražiūnas K. Ką pasakoja Bogutiškės piliakalnis // Žvaigždė (Švenčionys). – 1971, birž. 29
Umbražiūnas K. Ką pasakoja varpinės bokštas // Tiesa. – 1966, liep. 23 Vilniaus pilis.
Umbražiūnas K. Nauja apie katedrą // Draugystė (Vilnius). – 1978, vas. 18
Umbražiūnas K. Padysnio gyvenimas. Ką byloja pilkapiai Tverečiaus apylinkėse // Vakarinės naujienos. – 1994, birž. 2, p. 9 Apie F. Pokrovskio XIX a. pab. tyrinėtus pilkapius.
Umbražiūnas K. Radiniai Gedimino kalno papėdėje // Tiesa. – 1964, rugpj. 20
Umbražiūnas K. Tostas Teodoro Narbuto garbei // Amžius. – 1993, Nr. 53, p. 6
Umbražiūnas K. Tostas Teodoro Narbuto garbei // Jaunimo gretos. – 1989, Nr. 1, p. 33 1853 m. Vilniuje, pas E. Tiškevičių.
Umbražiūnas K. Trakų pilies genezė // Draugystė. – 1977, saus. 4, p. 2-3
Umbražiūnas K. Velnio pėda // Mūsų gamta. – 1969, Nr. 8, p. 33 Akmuo, Ignalinos raj., Tverečiaus apyl.
Umbražiūnas K. Vilėkų pilkapiai // Nauja vaga (Ignalina). – 1971, birž. 26 Vilėkų-Tverečiaus pilkapiai.
Umbražiūnas K. Vladislovas Syrokomlė // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 10, p. 41-42 (1822-1862).
Umbražiūnas K. Wykopaliska na placu Giedymina // Czerwony sztandar. – 1964, rugs. 23
Ungeitis B. Kyla Trakų pilies bokštai // Vakarinės naujienos. – 1960, birž. 10 Trakų salos pilis.
Unia (koło Wierzbałowa, Litwa) // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1913, t. 5, Nr. 11, p. 172. Buv. Unijos dvaras (Vilkaviškio raj.), XVII a. senkapiai.
Unikalus radinys // Kretingos muziejus. – V., 1996. – P. 4 Apie 1991 m. Lazdininkų kape 2 rastą apskritą kiauraraštę segę (radimo vieta nenurodyta).
Untulis B. D-ro Jono Basanavičiaus teorija apie lietuvių tautos kilmę // Lietuvių tauta (V.). – 1928, kn. 4, sąs. 2, p. 227-260. – Tas pat: – Lietuvių tauta (V.). – 1997, t. 1, p. 255-303
Upė keturiais vardais / Abraomas // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 25, p. 9 Varduvos (Mažeikių raj.) pakrančių piliakalniai.
Upytė // Vienybė. – 1908, Nr. 33, p. 515. Upytės (Panevėžio raj.) Čičinskio kalnas.
Upytė. Rasta įdomių senienų / Alfas Žalgiris // Mūsų rytojus. – 1934, bal. 10, p. 3 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Upytės kapinių kasinėjimai // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 31/32, p. 638 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Upytės senkapiai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1938, Nr. 3/4, p. 439-440 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Upytės senkapių kasinėjimas // Panevėžio garsas. – 1938, Nr. 30, p. 1 Upytės (Panevėžio raj.) kapinynas.
Urba K. “Baltai ir jų kaimynai Baltijos regione (800-1200)”. Tokiu pavadinimu Nidoje š.m. balandžio 25-30 dienomis įvyko tarptautinė konferencija // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 2, p. 22-23
Urba K. Archeologų vasara prie Kirsnos / Mantas Sargūnas // Lietuvos aidas. – 1997, rugs. 2, p. 15 Turlojiškės (Marijampolės raj.) durpynas
Urba K. Gausus archeologinių kasinėjimų derlius // Lietuvos aidas. – 1998, spal. 15, p. 15
Urba K. Indoeuropiečiai: Atėnų-Helsinkio kryptimi // Šiaurės Atėnai. – 1998, Nr. 26-28
Urba K. Kirsnos dienoraščiai // Šiaurės atėnai. – 1988, spal. 31, p. 1 Apie tyrinėjimus Turlojiškės (Marijampolės raj.) durpyne.
Urba K. Svarbūs radiniai prie Kirsnos // Sūduvos kraštas (Marijampolė). – 1998, rugpj. 18, p. 3 Turlojiškės (Marijampolės raj.).
Urba K. Svingas Kirsnai (*kers-) indoeuropiečių tema // Šiaurės Atėnai. – 1997, Nr. 44, 45, 46
Urba K. Šiaurės Europos indoeuropėjimas // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 14-15 M. Gimbutienės atminimui skirta konferencija Vilniuje.
Urban W. Locating the Castle of St.George in Karšova (1259-1265) // Lituanus. – 1983, Nr. 1, p. 5-19 Georgenburgas Karšuvoje nebuvo Jurbarkas.
Urbanavičienė S. Ažugirių kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 152-168 Utenos raj.
Urbanavičienė S. Berčiūnų pilkapių tyrinėjimai // Panevėžio kraštotyros muziejus: konferencijos, skirtos muziejaus 70 metų sukakčiai paminėti, tezės, Panevėžys, 1995.01.18. – Panevėžys, 1995. – P. 5-6
Urbanavičienė S. Berčiūnų pilkapių tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 86-89 Panevėžio raj.
Urbanavičienė S. Berčiūnų pilkapių tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 168-169 Berčiūnai (Panevėžio raj.).
Urbanavičienė S. Diktarų kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 169-206 Anykščių raj.
Urbanavičienė S. Konferencija, skirta Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmečiui // LIM, 1987 metai. – V., 1988. – P. 183-184
Urbanavičienė S. Lietuvos kaimiečių išeiginiai drabužiai XIV a. pab. – XVII a. // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 6, p. 10-16
Urbanavičienė S. Lietuvos kaimo moterų išeiginiai drabužiai XIV-XVI a. (archeologijos duomenimis) // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 115-116
Urbanavičienė S. Rimutė Rimantienė // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 332
Urbanavičienė S. Seredžiaus naujo kapinyno tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 108-110
Urbanavičienė S. Tarptautinė konferencija “Šiaurės Europos suindoeuropietinimas”, skirta Marijos Gimbutienės atminimui // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 297-299
Urbanavičienė S. Tautinis kostiumas ir metaliniai papuošalai // Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje: Mokslinės praktinės konferencijos medžiaga, 1987 m. gegužės 6-7 d. – V., 1989. – P. 195-200
Urbanavičienė S. XV-XVI a. I-os pusės Lietuvos kaimo siuvėjai // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 96-98
Urbanavičienė S. XV-XVI amžių moterų drabužių spalvos // Spalva lietuvių liaudies mene. – V., 1988. – P. 47-50
Urbanavičienė S. XV-XVII a. Lietuvos kaimo siuvėjų įrankiai // MADA. – 1988, t. 4, p. 51-63
Urbanavičienė S. Žvalgomieji kasinėjimai Skirsnemunėje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 176-177 Kapinynas, Jurbarko raj.
Urbanavičienė S. Žvalgomieji tyrinėjimai Upytės piliavietėje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 111-112 Upytė (Panevėžio raj.).
Urbanavičienė S., Vaškevičiūtė I. Berčiūnų pilkapių tyrinėjimai 1992-1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 113-119 Berčiūnai (Panevėžio raj.).
Urbanavičius V. “Mano duona kaip duobkasio – kastuvas…” / Pokalbis su J. Skomskiu // Diena. – 1996, saus. 26, p. 9, 15.
Urbanavičius V. Akmenys paminklai; Diktarų kapinynas; Girgždūtė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 30, 430, 625
Urbanavičius V. Ant Valdovų rūmų pamatų. “Pradėsime nuo kultūros” / Kalbėjosi Audronė Jablonskienė // Lietuvos aidas. – 1994, rugs. 6, p. 15.
Urbanavičius V. Ar atstatysime kunigaikščių rūmus? // Tiesa. – 1989, rugpj. 26, p. 3 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Ar sumažės paslapčių Vilniaus Katedroje ? // Utenis (Utena). – 1989, kovo 23, p. 4
Urbanavičius V. Archeologiniai Kavarsko “Koplyčkalnio” kasinėjimai 1974 m. // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1975, liep. 12, p. 3-4
Urbanavičius V. Archeologiniai tyrimai Obeliuose // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1982, gruod. 14, p. 3 Kapinynas.
Urbanavičius V. Atkuriami senuolių veidai // Valstiečių laikraštis. – 1968, bal. 11
Urbanavičius V. Atstatyti Žemutinę pilį – titaniškas darbas, bet iš jos Lietuvą galėtų valdyti Prezidentas / Kalbėjosi Laima Žemulienė // Lietuvos rytas. – 1994, kovo 3, p. 29.
Urbanavičius V. Aukštutinė pilis // Gimtinė. – 1995, Nr. 10 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Ažugirių (Utenos raj.) senkapis // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 210-215
Urbanavičius V. Ažugirių senkapis // Lenino keliu (Utena). – 1976, gruod. 11
Urbanavičius V. Barboros akmuo, Mackeliškių kaime; Diktarų kapinynas; Kavarsko viensiedžių Koplyčkalnis; Klevėnų akmuo; Mendrupio akmuo; Mozūriškių akmuo; Paelmio akmuo; Pašventupio pilkapynas; Puntuko brolis; Piktagalio kapinynas; Pieniankų pilkapynas; Katinų viensėdžio akmuo; Šlavėnų Marčiupio akmuo [visi Anykščių raj.]; Antakmenės aukų akmuo [Ignalinos raj.]; Antatiškių Šiaučiukas; Avilčių akmuo; Cimbariškių akmuo; Krakiškių akmuo; Kraujelkių šventakmenis; Levaniškių Geležinė Boba; Petrauskų Moliapestis; Skūdutiškio akmuo; Svobiškėlio Valiulio akmuo; Valių akmuo [visi Molėtų raj.]; Didžiulių Jankelis ir Jankeliukas [Šalčininkų raj.]; Dūdų akmuo; Liukonių akmenys [Širvintų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 42, 44, 45, 52, 60-62, 67, 70, 82, 91, 115, 177, 180, 183, 195, 196, 204, 206-208, 215, 275, 285
Urbanavičius V. Bastūnų akmuo; Bečių akmuo; Gerklinės akmuo; Sukinių Mokas [visi Ukmergės raj.]; Aknystėlių kapinynas; Ažugirių kapinynas; Klovinių akmuo; Noliškio akmuo; Stabulankių Girnapusė; Šeimaties Mokas ir Mokiukas; Šeimaties akmuo [visi Utenos raj.]; Geidukonių Mergos akmuo; Genionių Kiškių bažnyčia; Kuršių akmenys; Liškiavos akmuo; Papiškių akmuo; Šventdubrės Velnio akmuo [visi Varėnos raj.]; Lepeliškių Raganos sostas; Lūžų akmuo; Maniuliškių kapinynas; Vaidminių akmuo [visi Zarasų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 98, 102, 113, 140, 142, 152, 159, 164, 173, 230, 233, 244, 273, 285, 368, 369, 370, 383
Urbanavičius V. Bierių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 103-104 Ukmergės raj.
Urbanavičius V. Būk sveikas, mokytojau! // Mokslas ir gyvenimas. – 1995, Nr. 8/9, p. 24-25 Apie A. Tautavičių.
Urbanavičius V. Dar kartą apie lobius // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 4, p. 58 Cinkiškiuose (Kauno raj.) rasta sidabrinė vyta antkaklė.
Urbanavičius V. Dokumentinis portretas // Mokslas ir gyvenimas. – 1970, Nr. 7, p. 18-19 Apie K. Donelaičio portreto atkūrimą.
Urbanavičius V. Dokumentinis portretas: iš “Mokslas ir gyvenimas” (1970, Nr. 7, p. 18-19) // Kristijonas Donelaitis literatūros moksle ir kritikoje. – V., 1990. – P. 96-99
Urbanavičius V. Dubenuotų akmenų paslaptis // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 2, p. 16-19
Urbanavičius V. Gervėnų Šiurpkalnio tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 140-142 Šiaulių raj.
Urbanavičius V. Grand Duke’s palace of Vilnius Lower castle // Lithuanian archaeology: investigations and findings. – V., 1998. – P. 25 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Graužių lobis // MADA. – 1970, t. 3, p. 77-83
Urbanavičius V. Graužių lobis // Mokslas ir gyvenimas. – 1971, Nr. 9, p. 28-29 X-XI a. sidabriniai dirbiniai, Kėdainių raj.
Urbanavičius V. Graužių, Kėdainių raj., senkapio tyrinėjimai 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 82-86
Urbanavičius V. Į šiaurės vakarus nuo “Palocielių” // Šviesa (Jurbarkas). – 1985, gruod. 17 Apie 1985 m. kasinėjimus Seredžiuje.
Urbanavičius V. Iš Obelių kaimo istorijos // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1981, lapkr. 17, 24 Obelių kapinynas.
Urbanavičius V. Įvadas. Iš rūmų istorijos // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1990-1993 metų tyrimai). – V., 1995. – P. 5-11 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Jakštaičių (Šiaulių raj.) senkapis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 93-99
Urbanavičius V. Jakštaičių (Šiaulių raj.) švedkapis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 99-101
Urbanavičius V. Jakštaičių kapinynas; Jakštaičių-Meškių kapinynas; Kriemalos kapinynas; Lūžų piliakalnis ir pilkapiai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 93-94, 398, 666
Urbanavičius V. Jakštaičių senkapiai // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 122-151 Jakštaičiai (Šiaulių raj.).
Urbanavičius V. Jakštaičių-Meškių (Šiaulių raj.) kapinyno tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 129-134
Urbanavičius V. Jakštaičių-Meškių (Šiaulių raj.) senkapio kasinėjimai 1973 m. // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 63-67
Urbanavičius V. Jakštaičių-Meškių plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1982 m. // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 93-95 Šiaulių raj.
Urbanavičius V. Jonelaičių (Šiaulių raj.) švedkapis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 57-58
Urbanavičius V. Ką slepia Ruseinių senkapis // Tarybinis kelias (Kėdainiai). – 1968, rugpj. 22
Urbanavičius V. Kad žemė prabiltų // Draugas (Šakiai). – 1985, bal. 16, p. 3-4 Apie kasinėjimus Kiduliuose.
Urbanavičius V. Kada pastatyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai // Kultūros barai. – 1990, Nr. 10, p. 62-66 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Kai kurie duomenys XVII a. Gėluvos kalvinistų bendruomenei pažinti // “Religinės kovos ir erezijos feodalinėje Lietuvoje”: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1975. – P. 26-30
Urbanavičius V. Karališkųjų rūmų pėdsakais // Vilniaus balsas. – 1990, vas. 12, p. 3 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Katinų (Anykščių raj.) dubenėtas akmuo // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 170-171
Urbanavičius V. Kazimieras Vainoras (1927.VIII.23-1997.II.17) // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 538-539
Urbanavičius V. Kidulių plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1985 metais // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 70-72 Šakių raj.
Urbanavičius V. Kreivoji pilis // Gimtinė. – 1995, Nr. 11 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Kunigaikščių rūmai laukia šeimininkų // Vakarinės naujienos. – 1989, rugs. 29, p. 9 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Kur kaukė geležinis vilkas? // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 1, p. 12-13
Urbanavičius V. Kur palaidotas kunigaikštis Šventaragis? // Žvaigždutė. – 1989, Nr. 11, p. 20-21 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Laidojimas vandenyje: atradimai ir mįslės // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 7, p. 23-26
Urbanavičius V. Laidojimo papročiai Uliūnuose XVI-XVII amžiais // Uliūnai. – V., 1993. – P. 15-27. – Perspausdinta iš: MADA. – 1975. – T. 1, p. 51-62
Urbanavičius V. Laidosena Lietuvoje XV-XVII amžiais // MADA, – 1966, t. 3, p. 105-119
Urbanavičius V. Laukų akmuo – tauri medžiaga // Tiesa. – 1973, bal. 5
Urbanavičius V. Liepiniškių senkapio (Utenos raj.) tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 69-71
Urbanavičius V. Liepiniškių senkapis // Valstiečių laikraštis. – 1971, lapkr. 13. – Tas pat: Lenino keliu (Utena). – 1971, lapkr. 18 Utenos raj.
Urbanavičius V. Lietuvių pagonybė ir jos reliktai XIII-XVI amžiuje: Habilitac. daktaro dis. tezės. – V., 1993. – 27 p.
Urbanavičius V. Lietuvių pagonybė ir jos reliktai XIII-XVII amžiais // Liaudies kultūra. – 1994, Nr. 3, p. 1-7
Urbanavičius V. Lietuvos valdovų rūmai – praeitis ir ateitis // Gimtasis kraštas. – 1992, Nr. 1, p. 1, 5
Urbanavičius V. Lietuvos valdovų rūmai – praeitis ir ateitis // Mūsų žodis (Skuodas). – 1993, rugpj. 7, 10
Urbanavičius V. Lietuvos valdovų rūmai / Kalbėjosi Algirdas Gineitis // Litas. – 1993, Nr. 40, p. 13
Urbanavičius V. Lietuvos Valdovų rūmai / Kalbėjosi E. Sliesoriūnienė // Mokslas ir gyvenimas. – 1995, Nr. 1, p. 4-5. Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Lietuvos valdovų rūmai: žiema grasina sunaikinti jų liekanas // Lietuvos rytas. – 1996, lapkr. 15, priedas: Sostinė, p. 49 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Lietuvos valstybės ramsčiai // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 19-21 Taip pat apie kitas pilis.
Urbanavičius V. Lūžų akmuo // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas: Bandomieji lankai. – V., 1982. – P. 31 Lūžos (Zarasų raj.).
Urbanavičius V. Mindaugo sostinė // Gimtinė. – 1995, Nr. Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Mindaugo sostinė. Valdovų rūmų tyrimai: mūsų tėvynės sostinė // Tėvynės labui. – 1996, Nr. 1 ir 2 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Mitologiniai akmenys // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 8, p. 36-37 Apie akmenis su plokščiadugniais dubenimis.
Urbanavičius V. Mitologinių akmenų tyrinėjimai 1970-1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 77-83 Rec.: Kosman M. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1975, t. 20, sąs. 1, p. 235-237.
Urbanavičius V. Mitologinių akmenų tyrinėjimai rytų Lietuvoje 1972 metais // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 108-110
Urbanavičius V. Naujo plokštinio kapinyno ir gyvenvietės Seredžiuje tyrinėjimai 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 72-73
Urbanavičius V. Obelių (Ukmergės raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 84-86
Urbanavičius V. Obelių ežero paslaptis // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1983, spal. 20, p. 3 Obelių kapinynas.
Urbanavičius V. Obelių ežero turtai // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 8, p. 19-21 Obelių (Ukmergės raj.) kapinynas.
Urbanavičius V. Obelių kapinynas; Piktagalio kapinynas; Raguva; Rimaisų kapinynas; Ruseinių kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 230, 274-275, 494, 548, 589
Urbanavičius V. Obelių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 57-59 Ukmergės raj.
Urbanavičius V. Obelių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 95-98 Ukmergės raj.
Urbanavičius V. Pałac władców Litwy na Zamku Dolnym w Wilnie // Kontakty (Warszawa). – 1993, Nr. 3/4, p. 30-33
Urbanavičius V. Palast der Grossfürsten Litauens // Baltische Rundschau. – 1995, Nr. 4, p. 4 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Palikusi neįkainojamus turtus // Gimtasis kraštas. – 1994, Nr. 6, p. 7
Urbanavičius V. Palydos į pomirtinį gyvenimą // Šviesa. – 1989, Nr. 8, p. 24-26
Urbanavičius V. Piktagalio senkapio (Anykščių raj.) tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 68-69
Urbanavičius V. Piktagalio senkapis // MADA. – 1972, t. 1, p. 89-102
Urbanavičius V. Pilių tyrėjai: Adolfas Tautavičius // Gimtinė. – 1995, Nr. 9
Urbanavičius V. Pilys turi gyventi // Gimtinė. – 1995, Nr. 8 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Praeitis ateityje // Gimtinė. – 1995, Nr. 12 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Prie kunigaikščių rūmų kasasi archeologai // Gimtasis kraštas. – 1989, Nr. 36, p. 4-5 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Punios pilys // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 9, p. 28
Urbanavičius V. Rumšiškėnai senovėje // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1971, vas. 9, 13
Urbanavičius V. Rumšiškėnai XIV-XVI amžiais. – V., 1970. – 83 p Rec.: Kosman M. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1973, Nr. 3, p. 539. Michelbertas M. Kaip atrodė senovės rumšiškėnai // Tiesa. – 1971, geg. 25, p. 4.
Urbanavičius V. Ruseinių senkapio, Kėdainių raj., tyrinėjimai 1968 ir 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 86-89
Urbanavičius V. Seniausi Vilniaus mūrai // Gimtasis kraštas. – 1992, Nr. 52/53, p. 6
Urbanavičius V. Senieji drabužių papuošalai // Kultūros barai. – 1979, Nr. 8, p. 72-74
Urbanavičius V. Senieji lietuvių tikėjimai // LIM, 1974 metai. – V., 1976. – P. 196 Apie 1973 m. konferenciją Vilniuje šia tema.
Urbanavičius V. Senkapių radiniai // Tarybinė moteris. – 1971, Nr. 5, p. 16-17 Moterų papuošalai.
Urbanavičius V. Senųjų gyventojų pėdsakai // Jurbarkas. – V., 1996. – P. 16-26 Jurbarko piliakalnis, pilis.
Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje archeologijos duomenimis (XVI-XVIII amž.) // Senieji tikėjimai naujų tyrinėjimų šviesoje. – V., 1977. – P. 17-28
Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje XV-XVII amžiais (2. Pagonybės liekanos Pakalniškiuose XVI-XVII amžiais) // MADA. – 1974, t. 4, p. 71-81 Pakalniškių (Kauno raj.) kapinynas.
Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje XV-XVII amžiais (4. Pagoniškos švenvietės XVI-XVII amžiais) // MADA. – 1977, t. 3, p. 79-89
Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje XV-XVII amžiais. (3. Laidojimo papročiai Uliūnuose XVI-XVII amžiais) // MADA. – 1975, t. 1, p. 51-62. – Tas pat: Uliūnai. – V., 1993. – P. 15-27 Panevėžio raj.
Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai XV-XVII amžiais. (1.Pagoniškų laidojimo papročių nykimas rytų Lietuvoje) // MADA. – 1974, t. 3, p. 77-91 Liepiniškių (Utenos raj.) kapinynas.
Urbanavičius V. Seredžiaus naujojo kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 98-102
Urbanavičius V. Skirsnemunės pilis arba kur stovėjo Kristmemelis // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 10, p. 8-9
Urbanavičius V. Skrebinų senkapio (Jonavos raj.) tyrinėjimai 1970 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 62-67
Urbanavičius V. Spėjamos apeiginės vietos Dubysos aukštupyje // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 103-108 Reizgių (Šiaulių raj.) alkakalnis.
Urbanavičius V. Sunaikintos kalvinistų bažnyčios Gėluvoje archeologiniai tyrinėjimai // Religinės kovos ir erezijos Lietuvoje. – V., 1977. – P. 27-40
Urbanavičius V. Šiurpkalnis // Leninietis (Šiauliai). – 1986, liep. 10 Gervėnai (Šiaulių raj.).
Urbanavičius V. Šiurpkalnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 5, p. 34-35 Gervėnų (Šiaulių raj.) kapinynas.
Urbanavičius V. Šlapgirio kaimo (Kelmės raj.) senkapis // MADA. – 1967, t. 1, p. 51-67
Urbanavičius V. Šlapgirio radiniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 11, p. 32-33 Šlapgirio (Kelmės raj.) kapinynas.
Urbanavičius V. Šliaužiojanti dievybė // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 7, p. 13-14 Žalčių garbinimas.
Urbanavičius V. Šventaragio slėnis: legendos ir faktai // Kultūros barai. – 1987, Nr. 12, p. 53-56
Urbanavičius V. Taip atrodė mūsų bočiai // Kalba Vilnius. – 1969, Nr. 10, p. 5
Urbanavičius V. Tarp Katedros ir Gedimino kalno // Ūkininko patarėjas. – 1992, bal. 24, p. 3
Urbanavičius V. Tęsiasi Medininkų pilies tyrimai // Technikos žodis (Chicago). – 1995, Nr. 1, p. 21-23 Medininkų pilis
Urbanavičius V. Tik rūkstantys mūrai... // Mokslas ir gyvenimas. – 1975, Nr. 8, p. 62 Gėluvos (Radviliškio raj.) kalvinistų bažnyčios ir kapų tyrinėjimai.
Urbanavičius V. Uliūnų senkapio (Panevėžio raj.) tyrinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 74-75
Urbanavičius V. Valdovų rūmai – Lietuvos valstybingumo simbolis // Gimtinė. – 1995, Nr. 6 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Valdovų rūmai – Lietuvos valstybingumo simbolis // Tėvynės labui. – 1997, Nr. 7/8, p. 4 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Valdovų rūmai // Gimtinė. – 1995, Nr. 1 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Valdovų rūmų ateitis: užkasti ar atstatyti? // Baltų archeologija. – 1996, Nr. 1(8), p. 26-29 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Valdovų rūmų likimas // Gimtinė. – 1995, Nr. 5 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Valdovų rūmų tyrimai // Gimtinė. – 1995, Nr. 3 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Valdovų rūmų vietoje – miesto parkas // Gimtinė. – 1995, Nr. 7 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Valdovų rūmų vizija // Gimtinė. – 1995, Nr. 4 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Veidų rekonstrukcija pagal kaukoles, rastas Tolminkiemio bažnyčios kapuose Nr. 1 ir Nr. 2 // Kristijono Donelaičio palaikų tyrinėjimo medžiaga. – V., 1981. – P. 51-53
Urbanavičius V. Vidurio Lietuvos gyventojų laidojimo papročių kaita IV-XIV a. // Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – P. 47-55
Urbanavičius V. Vilniaus pilys – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras // “Vilniaus savivaldybei 610 metų”: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1997. – P. 1-2 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 160-165 Vilniaus pilis
Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 59-62
Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 201-205
Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Kada žodis taps kūnu? / Kalbėjosi J. Skomskis // Diena. – 1995, rugs. 12, p. 1, 2 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. XIV-XVII a. Jakštaičių gyventojų veido bruožai (Rekonstrukcija pagal kaukoles) // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 171-190 Jakštaičiai (Šiaulių raj.).
Urbanavičius V. XIV-XVII amžių archeologinių paminklų tyrinėjimai // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 36-45
Urbanavičius V. XIV-XVII amžių monetos Lietuvos kapinynuose // MADA. – 1967, t. 2, p. 61-74
Urbanavičius V. XIV-XVII amžių pasaginės segės Lietuvoje // MADA. – 1969, t. 2, p. 111-120
Urbanavičius V. Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos tyrinėjimai Vilniuje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P.270 Vilniaus pilys
Urbanavičius V. Žvėryno akmuo // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – V., 1988. – T. 1, p. 561 Vilnius.
Urbanavičius V., Bardauskienė R., Puzinienė I. Ukmergės rajono Obelių senkapis. – Ukmergė, 1983. – 5 p
Urbanavičius V., Jankauskas R., Vedrickienė L., Širmulis A. Alberto Goštauto kapas // Mokslas ir Lietuva. – 1992, kn. 2/3, p. 121-125
Urbanavičius V., Tamulevičienė E., Šliavas J. Kur palaidotas T. Grotusas // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 3, p. 28-29
Urbanavičius V., Urbanavičienė S. Archeologiniai tyrimai // Lietuvos archeologija. – V., 1988, t. 6: Obelių kapinynas, p. 9-63
Urbanavičius V., Vaškevičiūtė I. Tuskulėnų dvaro likučių tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 328-330. Tuskulėnai (Vilnius).
Urbanavičiūtė D. Maginė metalinių papuošalų reikšmė // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 94-96
Urbas D. Ano gyvenimo atminimai / D.U. // Pavasaris. – 1933, Nr. 20, p. 604.
Urbas D. Apie senienas // Pavasaris. – 1932, Nr. 17, p. 532-535; Nr. 19, p. 594-596; Nr. 21, p. 671
Urbas D. Ar žinome kas mūsų žemėje yra ? // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 40, p. 6 Dėl archeologinių radinių svarbos.
Urbas D. Piliakalnių paslaptys // Ateities spinduliai. –1933, Nr. 10, p. 226-227
Urbas D. Pusantro tūkstančio metų kapas Lietuvoje // Mūsų laikraštis. – 1933, Nr. 35, p. 2
Urbas D.? Panevėžio muziejui / D.U. // Panevėžio balsas. – 1930, vas. 13 Numizmatikos radiniai.
Urbas K. Archeologiniai paveldo tyrinėjimai / Mantas Sargūnas // Lietuvos aidas. – 1997, rugs. 19, p. 15
Urbonaitė A. Archeologijos profesorius pasirašytų įskaitą “Aisčių” autoriams // Lietuvos aidas. – 1995, bal. 25 Apie televizijos filmą “Aisčiai”.
Urbonaitė A. Saugokime archeologinius paminklus // Pergalė (Zarasai). – 1959, spal. 6
Urbonas A. Gedimino kalno ateičiai // Literatūra ir menas. – 1968, Nr. 36, p. 15 Vilnius.
Urbonavičius A. Ekspedicija į Merkinės senovę // Šalcinis (Dzūkijos nac. parko leid.). – 1993, lapkritis, p. Apie akmenis kairiajame Nemuno krante, ties Merkine.
Urbonienė D. Juo labai didžiavosi // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, vas. 13, p. 3-4 Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis
Urbonienė E. Aptiko XVI amžiaus kapinyną // Panevėžio rytas. – 1993, rugs. 2, p. 2 Noriūnų (Kupiškio raj.) kapinynas.
Urbutis V. Kaip senos lietuvių ir latvių kalbos // Kalbotyra (V.). – 1962, t. 4, p. 381-386
Urnelis E. Išsaugant būsimoms kartoms. Iš Klaipėdos rajono vykdomojo komiteto posėdžio // Tiesa. – 1975, spal. 10 Archeologinių paminklų apsauga.
Urnelis E. Po kruopelę – istorijos pažinimui // Tiesa. – 1977, bal. 1
Urtāns J. Cylindrical ritualistic stones with a cup mark in Latvia // Journal of Baltic Studies (New York). – 1992, Nr. 1, p. 47-56 Akmenys su cilindriniais dubenimis Latvijoje.
Urtans J. Gramata par baltu mitologija // Gramata (Riga). – 1990, sąs. 3, p. 59-64 Apie H. Biezais kn. “Die baltische Ikonographie” (Leiden, 1985).
Urtans J. Pedakmeni, robežakmeni, muldakmeni. – Riga, 1990. – 94 p.
Urtans V. Plastiskie bonzas zvirdziņi // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1974, t. 11, p. 212-219 Kabučiai – žirgų figūrėlės.
Urtans V. Puces sakta // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1961, t. 3, p. 39-54 Pelėdinės segės.
Urvickis V., Kalanta B. Merkinės piliakalnis // Mūsų girios. – 1959, Nr. 11, p. 63
Usačiova O. Gintaras: Bibliografinė rodyklė. – V., 1981. – 202 p P. 115-127 –archeologiniai radiniai, senieji gintaro prekybos keliai.
Usačiovaitė E. Nauji eksponatai // Kultūros barai. – 1985, Nr. 2, p. 73-74 Lietuvos Istorijos ir etnografijos muziejaus archeologinės ekspedicijos.
Usačiovaitė E. Prakalbinti ornamentai // Lietuvos aidas. – 1990, gruod. 23, p. Apie R. Rimantienės 70-mečiui skirtą parodą.
Usačiovaitė E. Prakalbinti ornamentai // Literatūra ir menas. – 1991, Nr. 1, p. 13 Apie R. Rimantienės 70-mečiui skirtą parodą.
Usačiovaitė E. Žemės ženklai // Lietuvos aidas. – 1991, gruod. 11, p. 5 Apie 1991 m. spalio mėn. įvykusią konferenciją “Senovės baltų chtoniškieji simboliai” (mini A. Girininko ir L. Vaitkunskienės pranešimus).
Usener H. Götternamen: Versuch einer Lehre von der religiosen Begriffsbildung. – Bonn, 1896. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 419-432.
Ustawa o Muzeum Starožytności i Tymczasowej archeologicznej komissji w Wilno // Kurjer Wileński. – 1855, liep. 8. – Lygiagr. tekstas rus.
Ušinskas V. Archeologai po vandeniu // Tiesa. – 1981, gruod. 6
Ušinskas V. Fizika padeda archeologams // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 2, p. 24
Ušinskas V. Kiek legendose tikrovės // Tiesa. – 1978, liep. 23 Pokalbis su koresp. B. Čekanausku apie povandeninę archeologiją.
Ušinskas V. Tyrinėjimai Vilniuje, K. Giedrio gatvėje // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 118-121 Šv. Ignoto (K. Giedrio) gatvė.
Ušinskas V. Vilniaus miesto gynybinės sienos tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 121-122 Vilniaus miestas
Ušinskas V. XIV-XVIII a. radiniai Vilniuje // Literatūra ir menas. – 1983, Nr. 43, p. 13 Šv. Ignoto (K. Giedrio) gatvė.
Utena. – V., 1970. – 31 p Yra skyrelis “Rajono gamta ir kultūros paminklai”.
Utenio piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 17 (Nr. 370), p. 7 Narkūnai (Utenos raj.).
Utenos krašto padavimai / Parengė Leonora Buičenkienė. – Utena; Kaunas, 1996. – 175 p P. 9-19 – padavimai apie nepaprastus akmenis, p. 83-111 – padavimai apie piliakalnius, pilkapius.
Uwagi o Górze Zamkowej / P.W. // Kurjer Wileński. – 1934, liep. 26, p. 6.
Uzeneris H. Lietuvių dievai / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 417-419, 540-541 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 419-432. – Versta iš: Usener H. Götternamen. Versuch einer Lehre von der religiosen Begriffsbildungen. – Bonn, 1896. – P. 79-85, 106, 108-116, 117-118, 119.
Uziębło L. Ochrona ruin zamków w Trokach / U. // Kurjer Litewski. – 1907, geg. 13 (26). Apie Lenkų mokslo bičiulių draugijos rūpinimąsi pilių apsauga.
Uziębło L. Adam hr. Broel-Plater jako amator-starożytnik // Goniec Wileński. – 1909, gruod. 29 (1910, saus. 11).
Uziębło L. Doniosle odkrycie numizmatyczne // Słowo. – 1930, rugpj. 10, p. 2
Uziębło L. Eustachy Tyszkiewicz (W 60-tą rocznice zgonu) / Diaulos // Kurjer Wileński. – 1933, rugpj. 14, p. 3.
Uziębło L. Kolko miłosników starożytnictwa i ludoznawstwa // Kurjer Litewski. – 1907, kovo 24 (bal. 6). Apie nelegalų Vilniaus archeologų ratelį.
Uziębło L. Losy zbiorow ś.p. Baz. Griaznowie / Sulima // Kurjer Litewski. – 1909, bal. 25 (geg. 8). Trakų salos pilies keramiką nupirko generolas Al. Furs-Życkiewicz.
Uziębło L. Muzeum Nauki i Sztuki // Kurjer Litewski. – 1907, liep. 7 (20). Grafas J. Tiškevičius iš Lahojsko padovanojo slavų pilkapių radinių.
Uziębło L. Muzeum Nauki i Sztuki // Kurjer Litewski. – 1907, rugpj. 9 (22). Grafas B. Tiškevičius padovanojo M. Tiškevičiaus iškastas etruskų senienas.
Uziębło L. Muzeum Nauki i Sztuki // Kurjer Litewski. – 1907, vas. 20 (kovo 5). V. Šukevičius dovanojo kelis tūkstančius akmens amžiaus dirbinių.
Uzięblo L. Muzeum p. A. Brodowskiego w Wilnie // Kurjer Litewski. – 1906, birž. 1 (14), p. 2-3.
Uziębło L. Nieco o zabytkach sztuki i przyszlem muzeum w Trokach / Sulimczyk // Słowo. – 1926, spal. 21, p. 4 Apie Trakų pilį.
Uziębło L. Nieco o zabytkach Wil. Zamku Górnego // Słowo. – 1930, lapkr. 1, p. 4
Uziębło L. Nieco o zapoznawanych rycinach i niektórych pamiątkach naszych / Diaulos // Kurjer Wileński. – 1929, birž. 21. Apie E. Tiškevičių ir J.K. Vilčinskio albumą.
Uziębło L. O groby pamiątkowe na historycznych górach wileńskich // Słowo. – 1930, lapkr. 5, p. 3 Vilniaus Pilies kalnas. Trijų Kryžių kalnas.
Uziębło L. O komisje archeologiczna miejska // Kurjer Litewski. – 1912, kovo 18 (31).
Uzięblo L. O mury zamku lidzkiego / U. // Kurjer Litewski. – 1914, bal. 26 (geg. 9). Lydos pilis.
Uziębło L. O niezapomnianym archeologu Wileńskim. Kilka dat i wspomnień / Sulymczyk // Słowo. – 1934, gruod. 23, p. 6 15-osioms W. Szukiewicziaus mirties metinėms.
Uzięblo L. O Wileńskim Zjezdzie archeologicznym przed 40-ma lat / Diaulos // Kurjer Wileński. – 1933, rugpj. 28, p. 2 Apie IX rusų archeologų suvažiavimą Vilniuje, 1893 m.
Uziębło L. Ochrona zabytków w Trokach / Diaulos // Kurjer Wileński. – 1926, spal. 19, p. 2 Trakų pilys.
Uziębło L. Opieka nad zabytkami historycznemi w Nowych Trokach / Sulimczyk // Słowo. – 1926, spal. 6, p. 4 Trakų pilys.
Uziębło L. Pare uwag z powodu zjazdu konserwatorów w Wilnie / L. Uz. // Kurjer Wileński. – 1925, birž. 9, p. 2.
Uziębło L. Prace i zasługi naiwybitniejszego polskiego antropologa / Diaulos // Kurjer Wileński. – 1936, geg. 1, p. 6 Apie J. Tałko-Hryncewiczių.
Uziębło L. Szątki zamków Wilenskich // Tygodnik Wileński. – 1911, saus. 23 (vas. 5) (Nr. 4), p. 8.
Uziębło L. Szczątki żubra kopalnego // Kurjer Litewski. – 1908, liep. 23 (rugpj. 5).
Uziębło L. To, czego nie mogła zdruzgotac stopa diabła zniszczyła bezmyślnośc ludzka // Kurjer Wileński. – 1937, spal. 4, p. 5 Vilnius, Vilkpėdės akmuo.
Uziębło L. Trzydziestolecie polskiego badacza Litwy // Wiadomości ilustrowane (Wilno). – 1913, Nr. 18, p. 3-5. Apie V. Šukevičių.
Uziębło L. Uwadze starożytników i badaczy sztuki // Kurjer Litewski. – 1908, liep. 6 (19). Vilniaus senamiesčio radiniai.
Uziębło L. W sprawie potrzeb numizmatyki w Polsce / L.U. // Słowo. – 1930, liep. 13, p. 3. Vilniaus numizmatų draugija.
Użiębło L. Wandalin Szukiewicz. Wspomnienie posmiertne // Nasz kraj (V.). – 1920, saus. 21(Nr. 16), p. 3.
Uziębło L. Wspomnienia o Kongresie archeologicznym w Wilnie z przed 40-tu laty / Diaulos // Kurjer Wileński. – 1934, liep. 7, p. 2-3
Uziębło L. Z działalności numizmatyków Wileńskich // Słowo. – 1930, liep. 27, p. 3 Apie XIX a. ir XX a. pr. Vilniaus kolekcionierius.
Uzięblo L. Z dziedziny archeologii przedhistorycznej / U. // Kurjer Wileński. – 1911, kovo 22 (bal. 4). Apie V. Šukevičiaus veiklą.
Uziębło L. Z Wileńskiego Tow. Muzeum Nauki i Sztuki // Kurjer Litewski. – 1907, liep. 4 (17). Mini muziejui gautus V. Šukevičiaus surinktus titnaginius dirbinius.
Uziębło L. Zamek w Trokach / L.U. // Kurjer Litewski. – 1905, rugs. 14 (27), p. 3. Apie Šukevičiaus darbus salos pilyje.
Uziębło Ł. Zaniedbana niwa. Parę uwag o prahistoryj u nas // Kalendarz Peterburski Towarzystwa Dobroczyności na rok 1901. – Petersburg, 1901; Atsp.
Už ką niekinam mūsų sentėvius / A.S. // Panevėžio balsas. – 1933, Nr. 10, p. 3. Ardomi Gailiūnų (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Užbalių piliakalnio nėra // Šluota. – 1968, Nr. 10, p. 3 Kauno raj.
Užburtas piliakalnis / Algimantas // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 24, p. 7 Laužiškis (Širvintų raj.).
Užburtasis piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1934, geg. 24, p. 6 Laužiškio (Širvintų raj.) piliakalnis.
Užburti turtai ir istorinis akmuo // Vakarai (Klaipėda). – 1938, saus. 2, p. 4 Dapšių (Mažeikių raj.) paminklai.
Užburti turtai ir istorinis akmuo // Vakarai (Klaipėda). – 1939, saus. 2, p. 4 Dapšių (Mažeikių raj.) archeologiniai paminklai.
Uždavinys V. Akmuo // Naujas žodis. – 1929, Nr. 12, p. 8-9 Bažnytkaimio Akmuo (Varėnos raj.) stebuklingas akmuo (“Užkeikta merga”).
Užgirys S. Mokytojos Mineikytės iniciatyva // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, kovo 13, p. 3 Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis
Užkurkim laužus piliakalniuose / Bangpūtis // Trimitas. – 1932, Nr. 25, p. 486-487
Užmiršta vieta / Parapijietis // Panevėžio balsas. – 1934, Nr. 23, p. 2 Gilbonių (Panevėžio raj.) kapinynas.
Užmirštas piliakalnis // Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 20, p. 9 Vadagiai (Mažeikių raj.).
Užpurvis J. Lietuvių tautos istorijos šaltiniai – Klaipėda, 1938. – 142 p Klaipėdos pilis.
Užsienio mokslininkai susidomėjo mūsų archeologija // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 30, p. 3 C. Engelis žada kasinėti Viešvilės (Jurbarko raj.) kapinyną.
Užtiko IV-VIII šimtm. kapines Šiauliuose // Lietuvos aidas. – 1939, rugs. 4 (Nr. 504), p. 3 Vilniaus ir Kudirkos gatvėse.
Užtiko senovės sodybą // Rytas. – 1934, kovo 27, p. 6 Buv. Mažeikių (Mažeikiai) kaime, prie Ventos.
Užtikta akmens kultūros sodyba // XX amžius. – 1937, spal. 21, p. 7 Marciūniškės (Zarasų raj.) piliakalnis prie Latviškių ež.
Užtikta vertingų senienų // Rytas. – 1933, lapkr. 21, p. 6 Smilgelių (Pasvalio raj.) kapinynas.
Užtikti senkapiai // Tiesa. – 1948, liep. 18
Užtiktos labai senos kapinės // XX amžius. – 1936, liep. 21, p. 2 Linkų (Utenos raj.) kapinynas.
Užulėnis – žilosios senovės lietuvių žygių liudininkas ? Ta vieta prašosi Lietuvos senovės tyrinėtojų darbo // Lietuvos aidas. – 1936, saus. 8 (Nr. 8), p. 2 Gružų (Ukmergės raj.) pilkapiai.
Užunevėžis A. Atgyja požemių skliautai // Tiesa. – 1978, bal. 12, p. 4 Vilniaus katedros tyrinėjimai.
Užupaltis K. Impilties piliakalnio kasinėjimo darbai // Mūsų balsas (Telšiai). – 1933, Nr. 36, p. 2
Užventis, Šiaulių apskr. Apleisti senkapiai // Mūsų rytojus. –1933, spal. 6, p. 5 Labūnavėlėje (Kelmės raj.) ardomas milžinkapis.
Užventy klebonauja kunig. Žiogas / A.Ž. // Šiaulietis. – 1925, rugpj. 9, p. 3.
V. Adamkus inicijuos Vyriausybėje Vilniaus pilių atstatymo darbus // Lietuvos aidas. – 1998, gruod. 18, p. 13 Vilniaus pilys
V. D. Kultūros muziejaus priešistorinis skyrius gerokai papildytas // Lietuvos žinios. – 1939, saus. 19, p. 6 J. Puzino pranešimas spaudai.
V. D. Kultūros muziejaus santykiai su provincijos muziejais // Lietuvos žinios. – 1937, rugpj. 14, p. 5. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1937, rugpj. 15 (Nr. 367), p. 2. Apie archeologinių radinių koncentravimą Kaune, muziejaus priešistoriniame skyriuje.
V. D. Muziejaus priešistorinis skyrius atidarytas sausio 25 d. // Karys. – 1938, Nr. 4, p. 133 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
V. D. Muziejui gaunama vis daugiau eksponatų // Lietuvos aidas. – 1935, rugs. 2, p. 8 Sotkalnio (Kelmės raj.) radiniai.
V. D. Muziejus gauna vis daugiau eksponatų // Lietuvos žinios. – 1935, rugs. 5, p. 7 Sotkalnio (Kelmės raj.), Staurylų (Telšių raj.), Šiauduvos (Šilalės raj.) pilkapių ir kapinynų radiniai.
Vabalas V. Prabils mūsų garbingoji praeitis // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 34, p. 549
Vabalas V. Šlovingos senovės liudytojai // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 35, p. 561 Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapiai.
Vabalas V. Vytauto Didžiojo vieškelis // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 27, p. 431 Akmens (Varėnos raj.) bažnytkaimis.
Vabalkšnis A. Rambyno kalno dvasių kerštas // Mūsų rytojus. – 1932, Nr. 24, p. 5
Vabalkšnis A. Kunigaikštis Pyplys //Trimitas. – 1929, Nr. 30, p. 512-514 Padavimas apie Pyplių (Kauno raj.) piliakalnį.
Vabalnikuose ir Pumpėnuose du seni kapinynai // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 6 (Nr. 358), p. 8 Vabalninkas (Biržų raj.) ir Pumpėnai (Pasvalio raj.).
Vadeikis A. Gelgaudiškių radiniai // Draugas (Šakiai). – 1963, liep. 2 Pakalniškių (Šakių raj.) kapinynas.
Vadeikis J. 400 metų senumo pinigai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1959, gruod. 16, p. 3-4 Laugiriškių lobis.
Vadeikis J. Burbaičių Piliukas // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1958, gruod. 24
Vadeikis J. Susirūpinkime praeities vertybėmis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1958, birž. 11
Vadišius S. Kernavės slėpiniai / Pokalbį užrašė J. Lozoraitis // Respublika. – 1996, liep. 22, p. 15. Kernavė
Vadiškis S. Pajautos slėnis // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 6, p. 20-21
Vagners K. Daži pažistamakie pilskalni Lietavā // Latvijas Saule (Rīga). – 1928, Nr. 65/68, p. 712-716 Jurbarko, Seredžiaus, Veliuonos ir Merkinės piliakalniai.
Vaicekauskas A. 1996 metų tyrinėjimai Vilniuje, Arsenalo gatvėje Nr. 3 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 417-419 Vilniaus miestas
Vaicekauskas A. 1996 metų tyrinėjimai Vilniuje, Didžiojoje gatvėje Nr. 18 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 419-421 Vilniaus miestas
Vaicekauskas A. 1997 metų žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvėje Nr. 8 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 421-422 Vilniaus miestas
Vaicekauskas A. 1997 metų žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, Polocko gatvėje tarp namų Nr. 28-43 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 423-424 Vilniaus miestas
Vaicekauskas A. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Trakų g, Nr. 9, Pranciškonų bažnyčios viduje ir šventoriuje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 224-227 Vilniaus miestas
Vaicekauskas A. Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Jogailos g, Nr. 9 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 269-271 Vilniaus miestas
Vaicekauskas A. Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Kosciuškos g, Nr. 3 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 271-275 Vilniaus miestas
Vaicekauskas A., Sarcevičius S. Archeologiniai tyrinėjimai šv. Stepono bažnyčios šventoriuje Vilniuje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 214-215
Vaicekauskienė A., Burdinaitė R. O mes dirbome prie Žemutinės pilies // Aušra (Punskas). – 1989, Nr. 4, p. 21 Apie Punsko moksleivius – kasinėjimų talkininkus.
Vaiciekauskas S. Piliakalniai ir jų nuotraukos // Žemėtvarka ir melioracija. – 1934, Nr. 2, p. 63-65
Vaičiulaitis A. Viduramžių poetas Machaut Lietuvoj // Židinys. – 1939, Nr. 2, p. 178-181 1329 m. kovos dėl Medvėgalio ir Gegužės pilių (Šilalės raj.).
Vaičiulaitis A. Vidurinių amžių poetas Machaut Lietuvoje // Suvažiavimo darbai. Lietuvių katalikų mokslo akademija. – K., 1940. – T. 3, p. 315-319
Vaičiulionis S. Muzika ir archeologija // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1983, gruod. 4 Paskaita-koncertas Šiauliuose.
Vaičiūnaitė J. “Deivių sutartinės” // Dienovidis. – 1995, Nr. 6, p. 14 M. Gimbutienės mirties metinės
Vaidelys J. Prof. E. Volteriui 80 metų // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 11, p. 10 E. Volterio 80-metis
Vaidelys J. Rambynas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, birž. 12, p. 5 Rambynas
Vaidyla M. M. Padavimas apie alkakalnį // Kalba ir kraštas (Klaipėda). – 1933, Nr. 41 Juknaičiai (Šilutės raj.).
Vaidogas G. Ikikrikščioniškosios kryžių kilmės teorijų apžvalga // Liaudies kultūra. – 1993, Nr. 6, p. 14-20
Vaikai rado senų pinigų // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 9 (Nr. 457), p. 5 Kaune, Aleksote, Marvelės kairiajame krante.
Vailionis E. Tyrinėjimai Valdovų rūmų šiaurės vakarų dalyje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 281-288 Vilniaus pilys
Vaina J. 1972 m. rugsėjo-spalio “Versmėse” // Aušra (Seinai). – 1977, Nr. 3, p. 9 Šlynakiemyje (Suvalkų vaivadija) rastas titnaginis kirvis.
Vaina J. Kaip galėjo atsirasti jotvingių pavadinimas // Varsnos (Varšuva). – 1971, Nr. 1/2, p. 5-7
Vainilaitis V. 1994-1995 m. archeologiniai tyrimai Vilniuje, Savičiaus g, Nr. 11 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 275-276 Vilniaus miestas
Vainilaitis V. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Maironio g. 13/6 // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 251-255
Vainilaitis V. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, šv. Pranciškaus ir Bernardo bažnyčios presbiterijos rūsyje ir šventoriuje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 227-228 Vilniaus miestas
Vainilaitis V. Vilniaus senamiesčio Augustijonų g. 3 archeologiniai tyrimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 63-65 Vilniaus miestas
Vainilaitis V., Žukovskis R. Archeologiniai tyrimai // Statyba ir architektūra. – 1996, Nr. 2, p. 15- 16. Signatarų namų teritorijoje.
Vaintraubas S. Iš lenkiško bloknoto. Takoskyra virtusi tiltu // Gimtasis kraštas. – 1968, Nr. 1, p. 4-5 Pokalbis su J. Antoniewicziumi ir D. Jaskanių.
Vaintraubas S. Paminklų globa visuomenės lėšomis // Vakarinės naujienos. – 1971, rugs. 2, p. 2 Mini Kreivąją pilį Vilniuje.
Vaintraubas S. Pas portreto atkūrėją // Vakarinės naujienos. – 1970, kovo 30 Apie V. Urbanavičių.
Vaintraubas S. Visai šalia Vilniaus sporto rūmų archeologams atsivėrė Nekropolis // Lietuvos žinios. – 1998, liep. 24, p. 5. Vilniaus miestas
Vaintraubas S. Žemė atskleidžia tūkstantmetes paslaptis // Šviesa (New York). – 1979, Nr. 4, p. 19-20
Vairas-Račkauskas K. Apie archeologą K. P. Gukovskį // Kauno tiesa. – 1958, liep. 29 1857.II.27 – 1908.I.6.
Vaiškūnas A. Mūsų piliakalniai // Viltis. – 1910, liep. 4 (17), p. 3. Apie Lintupio apyl. pilkapynus.
Vaiškūnas J. Apie žvaigždžių simboliką baltų pasaulėžiūroje // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 2, p. 35-37
Vaiškūnas J. Paslaptingosios Valiulio akmens mįslės // Tiesa. – 1994, birž. 24, p. 9 Karališkių-Svobiškėlio (Molėtų raj.) akmuo.
Vaišnora K. J. Biržai ir jų apylinkės // Karys. – 1931, Nr. 6, p. 109-111 Biržų pilis.
Vaišvila A. Geologiniai paminklai saugotini // Pirmyn (Molėtai). – 1976, saus. 15 Taip pat ir apie Karališkių kaimo Valiulio akmenį.
Vaišvila A. Išsaugokime geologinius paminklus // Pirmyn (Molėtai). – 1973, spal. 25 Kreiviškių pėduotas akmuo ir Švobiškėlio-Karališkių Valiulio akmuo.
Vaitekūnas G. Ar visoje Alytaus apskrities teritorijoje prieš keletą tūkstančių ir daugiau metų tikrai gyveno jotvingiai? // Alytaus naujienos. – 1995, spal. 10, p. 1-2 Apie konferenciją Marijampolėje.
Vaitekūnas V., Zdzikauskas V. Atrastas stambus kapinynas // Leninietis (Šiauliai). – 1962, lapkr. 20 Bitėnai (Šiaulių raj.).
Vaitekūnas V., Daunys S. Apsaugokime Salduvės piliakalnį // Raudonoji vėliava (Šiauliai). – 1948, rugs. 16
Vaitkevičius A. Susirūpinkime Punia // Gimtinė. – 1991, Nr. 10, p. 4 Dėl piliakalnio, Alytaus raj.
Vaitkevičius B., Tautavičius A. Archeologija paminklų sargyboje // Vakarinės naujienos. – 1987, vas. 17, p. 2
Vaitkevičius G. Baltosios keramikos importas Vilniuje XIV-XVII a. // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 95-97
Vaitkevičius G. Gedimino kalno kirvis // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 1, p. 31 Vilniaus Pilies kalno radinys.
Vaitkevičius G. Mesbauerio spektroskopijos (MS) pritaikymas archeologinės keramikos tyrimuose, būdų paieškos ir pagrindimas // Paminklotvarkos darbai ir problemos. Mokslinės konferencijos pranešimų tezės, 1990 m. bal. 17-19. – V., 1990. – P. 68-69
Vaitkevičius G. Vilniaus miesto infrastruktūros susiformavimas (archeologijos duomenimis) // “Vilniaus savivaldybei 610 metų”: Mokslinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1997. – P. 1 Vilniaus miestas
Vaitkevičius G. XV-XVII a. buitinės keramikos importas Vilniuje // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 40-41. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 88-89)
Vaitkevičius V. Akmenys su duobutėmis: sena ir nauja // Kultūros paminklai. – 1996, t. 3, p. 6-19
Vaitkevičius V. Akmenys su pėdomis Lietuvoje // Lituanistica. – 1997, Nr. 2, p. 30-54
Vaitkevičius V. Alkai // Gimtinė. – 1992, Nr. 5, p. 3
Vaitkevičius V. Alkas: Lietuviškas paminklų kontekstas // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 333-350.
Vaitkevičius V. Apie senąsias šventvietes / Pokalbį užrašė L. Armonaitė // Atgimimas. – 1998, Nr. 18, p. 1, 12
Vaitkevičius V. Ar šventos senosios lietuvių šventovės? // Lietuvos aidas. – 1997, liep. 23, p. 17 Alkakalniai, akmenys.
Vaitkevičius V. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1997 metais // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 501-521
Vaitkevičius V. Barstyčių alkai – senųjų kuršių tikėjimo ir apeigų atspindys // Žemaičių praeitis. – V., 1994. – T. 3, p. 102-109 Mikytų (Skuodo raj.) alkakalnis, akmenys.
Vaitkevičius V. Barstyčių alkai // Gimtinė. – 1992, Nr. 6, p. 3 Mikytų (Skuodo raj.) alkakalnis.
Vaitkevičius V. Iš Barstyčių – Platelių apylinkių senovės // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 3, p. 14-16 Senosios šventvietės.
Vaitkevičius V. Lietuvos alkai ir V. Putvinskio gimtinė // Trimitas. – 1992, Nr. 7, p. 10-11
Vaitkevičius V. Mitologinių ir sakralinių objektų žvalgymai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 337-342 Šventi miškai, upeliai, šaltiniai, alkai, akmenys.
Vaitkevičius V. Mitologinių ir sakralinių objektų žvalgymai 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 474-482 Vandenys, alkos, miškai-medžiai, akmenys.
Vaitkevičius V. Mosėdžio ir Salantų apylinkių senosios šventvietės // Liaudies kultūra. – 1995, Nr. 2, p. 31-34; Nr. 3, p. 11-18
Vaitkevičius V. Rašytiniai šaltiniai apie Birutės kalną // Žemaičių žemė. – 1997, Nr. 1, p. 32-33
Vaitkevičius V. Senojo tikėjimo šventvietės // Mūsų gamta. – 1997, Nr. 4, p. 18-19 Kalnai, akmenys, šaltiniai.
Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. – V., 1998. – 743 p Rec.: Daugudis V. Vertingi leidiniai // Voruta. – 1998, Nr. 29, p. 6. Kerbelytė B. // Tautosakos darbai. – 1998, t. 9, p. 309-310. Klimka L. Šventoji Žemaitijos žemė // Istorija. – 1998, t. 38, p. 79-80. Žilinienė I. Kiek daug Žemaitijoj šventviečių // Liaudies kultūra. – 1999, Nr. 1, p. 57.
Vaitkevičius V. Stabinės šventvietės klausimu // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 3-11 Vaitinienai-Stabinė (Tauragės raj.).
Vaitkevičius V. Šiaurės vakarų Lietuvos mitologiniai-sakraliniai kultūros paveldo objektai ir jų etnologinio-folkloristinio tyrimo perspektyvos // Etnologiniai ir folkloristiniai tyrinėjimai / Vilniaus universitetas. – V., 1997. – P. 5-12
Vaitkevičius V. Šventi Žemaitijos šaltiniai // Žemaičių žemė. – 1996, Nr. 2, p. 18-19; Nr. 3, p. 14
Vaitkevičius V. Šventovės neturi “materialinių ir kultūros vertybių požymių” ir… artimiausiu metu neturės? // Lietuvos aidas. – 1995, bal. 25, p. 15 Dėl apeiginių vietų apsaugos.
Vaitkevičius V. Unikalus paminklas Auksūdyje? // Žemaičių žemė. – 1995, Nr. 2, p. 14-16 Auksūdžio Kūlių pilalė (Kretingos raj.).
Vaitkevičius V. Žmonės, pavirtę akmenimis // Liaudies kultūra. – 1995, Nr. 6, p. 24-29
Vaitkevičius V. Žmonės, pavirtę akmenimis // Liaudies kultūra. – 1996, Nr. 2, p. 13-25; Nr. 5, p. 20-31
Vaitkevičius V., Zabiela G. 1996-1997 metais aptiktos archeologinės vertybės // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 482-487. Kristapiškio (Prienų raj.) gyvenvietė, Palatavio (Anykščių raj.) piliakalnis, Ramoškų (Šalčininkų raj.) pilkapis, Stirbaičių (Plungės raj.) pilkapis, Akmenskynės (Šalčininkų raj.) lobis.
Vaitkevičius V., Zabiela G. Nežinomi Lietuvos piliakalniai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 342-347 Dangerukų, Gūvainių ir Jaunodavos (Šilalės raj.), Rėvos (Vilniaus raj.), Riečių (Marijampolės raj.), Stirnių (Trakų raj.), Zujų (Utenos raj.) piliakalniai.
Vaitkevičius V., Zabiela G. Rėvos ir Stirnių piliakalniai // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 44-46 Rėva (Vilniaus raj.) ir Stirniai (Trakų raj.).
Vaitkunskaitė M. Saugokime mūsų krašto praeities paminklus // Stalinietis (Kretinga). – 1957, birž. 8
Vaitkunskaitė M. Archeologiniai tyrinėjimai Kretingos rajone // Stalinietis (Kretinga). – 1958, rugpj. 13 Pryšmančių ir Lazdininkų kapinynai.
Vaitkunskaitė M. Įdomūs radiniai // Stalinietis (Kretinga). – 1957, saus. 16 Kurmaičių (Kretingos raj.) kapinynas.
Vaitkunskaitė M. Įdomūs radiniai Ronžės upėje // Stalinietis (Kretinga). – 1958, rugs. 17 Akmens amžiaus radiniai Palangoje.
Vaitkunskaitė M. Kodėl užmirštame muziejų? // Stalinietis (Kretinga). – 1957, rugpj. 14 Vidmantų-Kvecių (Kretingos raj.) lobis.
Vaitkunskienė L. 15-oji archeologų konferencija // LIM, 1982 metai. – V., 1983. – P. 152
Vaitkunskienė L. Amber in the art and religion of the ancient Balts // Contacts across the Baltic Sea during the late Iron Age (5th – 12th Centuries): Baltic Sea conference, Lund, October 25-27, 1991. – Lund, 1992. – P. 49-57
Vaitkunskienė L. Antatilčių piliakalniai; Berzgainių piliakalnis; Bliūdšilio pilkapynai; Daubariškių piliakalnis; Deltuvėlės alka; Juodausių piliakalnis; Pašilės pilkapynas; Paželvių piliakalnis; Pilionių-Mateikiškių piliakalnis; Sližių piliakalnis; Sukinių piliakalnis; Šilininkų kapinynas; Ukmergės piliakalnis; Vaisgėliškio pilkapynas; Vaitkuškio piliakalnis; Zujų alka ir senoviniai gynybiniai įtvirtinimai [visi Ukmergės raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 97, 98, 99, 103, 107, 108, 112, 113, 117, 121, 134, 136
Vaitkunskienė L. Aptarti archeologinių ekspedicijų rezultatai // LIM, 1976 metai. – V., 1977. – P. 151-153 1976 m. konferencija Vilniuje.
Vaitkunskienė L. Archeologai skaito senuolių laiškus // Literatūra ir menas. – 1985, Nr. 16, p. 14 Pagrybio (Šilalės raj.) kapinyno radinys.
Vaitkunskienė L. Archeologiniai atradimai Žemaitijoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1993, Nr. 1, p. 32-33, 37 Žvilių (Šilalės raj.) kapinynas.
Vaitkunskienė L. Archeologiniai duomenys apie gyvulių kultą žemaičių religijoje m.e. I tūkstantmečio viduryje // MADA. – 1985, t. 3, p. 69-82
Vaitkunskienė L. Archeologiniai kasinėjimai Pagrybyje // Artojas (Šilalė). – 1982, spal. 7, p. 9
Vaitkunskienė L. Archeologiniai šaltiniai apie baltų mitologijos chtoniškąjį pasaulį // Dangaus ir žemės simboliai. – V., 1995. – P. 22-39
Vaitkunskienė L. Archeologiniai šaltiniai apie mirusiųjų minėjimo apeigas (XIV-XVI a.) // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 207-213 Pagrybio (Šilutės raj.) kapinynas.
Vaitkunskienė L. Archeologų konferencija // LIM, 1992 metai. – V., 1994. – P. 279-280 Biržuose, 1992.V.14-15.
Vaitkunskienė L. Atskleista paslaptis // Tarybinė Klaipėda. – 1974, lapkr. 26, p. 2 Bandužių (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Vaitkunskienė L. Bandužių (Klaipėdos raj.) kapinyno tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 70-72
Vaitkunskienė L. Bandužių kapinynas; Degėsių kapinynas; Eigulių kapinynas; Gintališkės kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1985. – T. 1, p. 200-201, 403, 490, 620
Vaitkunskienė L. Bandužių kapinyno III-VI amžių kapų 1974 m. tyrinėjimai / L. Nakaitė-Vaitkunskienė // MADA. – 1976, t. 2, p. 91-102 Klaipėda.
Vaitkunskienė L. Dailieji metalo dirbiniai senovės Lietuvoje // Meno verslai. – K., 1987. – P. 5-21
Vaitkunskienė L. Dėl kuršių etninės teritorijos rytinių ribų Žemaitijoje // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 22-28
Vaitkunskienė L. Dėl vakarinių baltų kultūros paveldo žemaičių tradicijose (I tūkstantmečio vidurys) // Lituanistica. – 1994, Nr. 2, p. 57-73
Vaitkunskienė L. Dėl vakarų žemaičių kultūros substrato // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 151-163
Vaitkunskienė L. Dėl žemaičių aprangos regioninių skirtumų // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 144-151 Žvilių (Šilalės raj.) kapinyno medžiaga.
Vaitkunskienė L. Dėl žemaičių kilmės // Žemaičių praeitis. – V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 26-41
Vaitkunskienė L. Gintališkės kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 44-75 Gintališkė (Plungės raj.).
Vaitkunskienė L. Gintaras – laimės akmuo // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 3, p. 8-9
Vaitkunskienė L. Gintaras senovės baltų mene // Ikikrikščioniškos Lietuvos kultūra. Istoriniai ir teoriniai aspektai. – V., 1992. – P. 36-49. – Senovės baltų kultūra
Vaitkunskienė L. Gintaro magiškoji galia. Kaip puošėsi mūsų prosenelės / L.Nakaitė // Šeima. – 1992, Nr. 4, p. 16-17
Vaitkunskienė L. Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūros tyrinėtojų forumas // LIM, 1989 metai. – V., 1990. – P. 149
Vaitkunskienė L. IV a. Lietuvos karys raitelis // MADA. – 1989, t. 3, p. 55-68 Žvilių (Šilalės raj.) kapas Nr. 47.
Vaitkunskienė L. Jono Puzino 85-ųjų metinių minėjimas // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 218
Vaitkunskienė L. Juodonių piliakalnis; Jurgaičių kapinynas; Laivių kapinynas, piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1986. – T. 2, p. 148, 156, 470
Vaitkunskienė L. Jurgaičių antsmilkiniai // Kraštotyra. – V., 1978. – P. 84-85 Kapinynas (Šilutės raj.).
Vaitkunskienė L. Kada atsirado vienašmeniai kalavijai // MADA. – 1988, t. 2, p. 45-55
Vaitkunskienė L. Kaštaunalių (Šilalės raj.) kapinyno tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 98-105
Vaitkunskienė L. Kaštaunalių plokštinis kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 79-93 Šilalės raj.
Vaitkunskienė L. Keturioliktoji archeologų konferencija // LIM, 1980 metai. – V., 1981. – P. 160
Vaitkunskienė L. Knitiškių pilkapynas [Anykščių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 52-53
Vaitkunskienė L. Kultūros istorijos tyrinėtoja // Vakarinės naujienos. – 1986, birž. 21, p. 1 R. Kulikauskienės 70-mečio sukaktis
Vaitkunskienė L. Lietuvos TSR MA narė-korespondentė, ist. m. dr. Regina Volkaitė-Kulikauskienė...// Šimėnas V. Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Bibliografinė rodyklė (1943-1986). – V., 1986, p. 3-4 R. Kulikauskienės 70-mečio sukaktis
Vaitkunskienė L. Menas ir pasaulėžiūra senovės Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 2, p. 8-9
Vaitkunskienė L. Mitologiniai ir ritualiniai simboliai m.e. I tūkstantmečio vidurio Lietuvos metalo plastikoje (2.Kosmogoniniai vaizdiniai) // MADA. – 1987, t. 4, p. 44-56
Vaitkunskienė L. Mitologiniai ir ritualiniai simboliai m.e. I tūkstantmečio vidurio Lietuvos metalo plastikoje (3. Pasaulio medžio vaizdinys) // MADA. – 1988, t. 1, p. 49-59
Vaitkunskienė L. Mitologiniai ir ritualiniai simboliai m.e. I tūkstantmečio vidurio Lietuvos plastikoje (1.Žirgo vaizdinys) // MADA. – 1986, t. 3, p. 37-50
Vaitkunskienė L. Moteris ir vyras senovės Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 9, p. 15-17 Pagal Pagrybio (Šilalės raj.) kapinyno radinius.
Vaitkunskienė L. Moters ir vyro statusas žemdirbių bendruomenėje V-VI amžiaus Lietuvoje // MADA. – 1985, t. 1. P. 74-85 Pagrybio (Šilalės raj.) kapinynas.
Vaitkunskienė L. Pagoniškos žirgų aukos Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 1, p. 26
Vaitkunskienė L. Pagrybio kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 49-52 Šilalės raj.
Vaitkunskienė L. Pagrybio kapinynas ir piliakalnis; Pašušvio kapinynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. 3, p. 265, 323
Vaitkunskienė L. Pagrybio kapinynas. – V., 1995. – 207 p. – (Lietuvos archeologija; T. 13)
Vaitkunskienė L. Pagrybio plokštinio kapinyno kasinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 98-101 Šilalės raj.
Vaitkunskienė L. Paslaptingieji žemaičiai / L. Nakaitė // Liaudies kultūra. – 1992, Nr. 5, p. 14-15
Vaitkunskienė L. Praeities kultūros tyrinėtojų forumas / L. Nakaitė // Pergalė. – 1986, Nr. 8, p. 184-185 Archeologų konferencija Vilniuje.
Vaitkunskienė L. Prakalbintas dar vienas senkapis // Artojas (Šilalė). – 1980, spal. 7 Pagrybio kapinynas.
Vaitkunskienė L. Prieš pusantro tūkstančio metų // Artojas (Šilalė). – 1983, spal. 28 Žvilių kapinynas.
Vaitkunskienė L. Radinys Žadeikiuose / Su Kazimiero Jukniaus prier. // Artojas (Šilalė). – 1991, lapkr. 26, p. 3. Apie segę.
Vaitkunskienė L. Respublikinė 13-oji archeologų konferencija // LIM, 1978 metai. – V., 1979. – P. 145
Vaitkunskienė L. Retas X-XI amžių raitelio įnagis iš Žąsino kapinyno // MADA. – 1983, t. 3, p. 72-78
Vaitkunskienė L. Romos monetų radinys // Kraštotyra. – V., 1980. – Kn. 11, p. 59-61 Bandužių (Klaipėda) kapinynas.
Vaitkunskienė L. Senieji lietuvių laidojimo papročiai (iki XIII a.) // Lietuvių liaudies papročiai. – V., 1991. – P. 22-28
Vaitkunskienė L. Senovės šilališkių šventiniai drabužiai // Šilalės kraštas. – V., 1994. – T. 1, p. 26-38
Vaitkunskienė L. Senovės žemaičių papuošalai: simbolinis aspektas // Lituanistica. – 1996, Nr. 2, p. 3-15
Vaitkunskienė L. Sidabras kapuose ir lobiuose // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 10, p. 16-17
Vaitkunskienė L. Sidabras senovės Lietuvoje. – V., 1981. – 126 p., 32 p. iliustr., 16 spalvotų iliustr Autoref.: Vaitkunskienė L. Kaip kukli dovana // Naujos knygos. – 1981, Nr. 1, p. 20. Ref.: Юзефовичюс Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1982, вып. 6, c. 99-101. Rec.: Bitner-Wróblewska A. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991(1989), t. 16, p. 525-526. Statkevičius V. Ar tik kuklus paminklas // Artojas (Šilalė). – 1981, kovo 24. Sidabras senovės Lietuvoje // Draugas (Chicago). – 1981, geg. 30.
Vaitkunskienė L. Skandinaviški elementai žemaičių kultūroje X-XI a. // LIM, 1982 metai. – V., 1983. – P. 5-17
Vaitkunskienė L. Skandinaviški motyvai senovės žemaičių kultūroje // Kultūros barai. – 1982, Nr. 2, p. 62-64
Vaitkunskienė L. Socialinės nelygybės atspindžiai žemaičių laidojimo paminkluose (Žąsino kapinynas, Šilalės raj.) (X-XI a.) // LIM, 1977 metai. – V., 1978. – P. 23-35
Vaitkunskienė L. The formation of a varrior elite during the Middle Iron Age in Lithuania // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 94-106
Vaitkunskienė L. Tolimos istorijos aidai // Vakarinės naujienos. – 1983, rugpj. 20
Vaitkunskienė L. Tūbausių kapinynas; Upytės kapinynas; Vilkų Kampo kapinynas; Žagarės piliakalnis-Raktuvės kalnas; Žąsino kapinynas; Žvelgaičio piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 350, 382, 526, 629, 632, 696
Vaitkunskienė L. Vakarų žemaičiai geležies amžiuje: Kultūra, etninė istorija: Humanitarinių mokslų srities archeologijos krypties habil. daktaro dis. tezės. – V., 1993. – 27 p.
Vaitkunskienė L. XII a. Graužių auksakalys (2. Auksakalio gaminiai) // MADA. – 1982, t. 1, p. 58-70 Graužai (Kėdainių raj.).
Vaitkunskienė L. XII a. Graužių auksakalys. (1. Auksakalio kapo tyrinėjimai) // MADA. – 1981, t. 1, p. 33-43 Graužiai (Kėdainių raj.).
Vaitkunskienė L. XIX archeologų konferencija // LIM, 1990 metai. – V., 1992. – P. 216
Vaitkunskienė L. XVI archeologų konferencija // LIM, 1984 metai. – V., 1985. – P. 139 Vilniuje.
Vaitkunskienė L. XVII archeologų konferencija // LIM, 1986 metai. – V., 1987. – P. 162
Vaitkunskienė L. XVIII archeologų konferencija // LIM, 1988 metai. – V., 1989. – P. 221-222
Vaitkunskienė L. Žąsino (Šilalės raj.) senkapio tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 182-190
Vaitkunskienė L. Žąsino (Šilalės raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 97-100
Vaitkunskienė L. Žirgų aukos Lietuvoje // Lietuvos archeologija. – 1981, t. 2, p. 55-77
Vaitkunskienė L. Žvilių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 103-107 Šilalės raj.
Vaitkunskienė L. Žvilių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 110-114 Šilalės raj.
Vaitkunskienė L. Žvilių plokštinio kapinyno kasinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 101-104 Šilalės raj.
Vaitkunskienė L. Žvilių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 74-75 Šilalės raj.
Vaitkunskienė L., Merkevičius A. Spalvotųjų metalų dirbiniai ir jų gamyba // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1978. – T. 1, p. 89-116, 131-133, 142-144
Vaitkunskienė L., Milius V. Archeologų ir etnografų konferencija // LIM, 1975 metai. – V., 1976. – P. 126-127
Vaitkutė R. Darbų sūkuryje // Kauno tiesa. – 1966, bal. 29 50-osioms K. Gabriūnaitės gimimo metinėms.
Vaitonis L. Paslaptį saugo šimtmečiai // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1974, rugs. 24 Kavarsko vienkiemių Koplyčkalnis.
Vaivada J. S. Kupiškis // Trimitas. – 1924, Nr. 212, p. 26 Gaigalių (Kupiškio raj.) piliakalnis.
Vaivada V. Mykolas Brenšteinas // Mastiečių žodis (Telšiai). – 1989, geg. 4
Vaivada V. Žemaičių krašto apgyvendinimas // “Muziejaus istorija, fondai, ekspozicija”. Teorinės-praktinės konferencijos, skirtos tarptautinei muziejų dienai, pranešimų tezės (Telšiai, geg. 18 d.). – Telšiai, 1988. – P. 10-11
Vaivadienė L. Keletas pasvarstymų apie Džiugo kalną // Žemaičių aidas (Telšiai). – 1995, saus. 6
Vajega J. Juodonių piliakalnis // Zarasų kraštas. – 1934, Nr. 5 Rokiškio raj.
Vakar: Kauno Vytauto Didžiojo universitete garbės daktarės regalijos įteiktos įžymiai mūsų išeivijos mokslininkei, Kalifornijos universiteto profesorei, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narei, filosofijos daktarei Marijai Alseikaitei-Gimbutienei // Lietuvos aidas. – 1993, birž. 12, p. 1 M. Gimbutienės lankymasis Lietuvoje. Garbės daktaro vardo suteikimas
Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – 367 p 1991 m. Palangoje įvykusios konferencijos medžiaga.
Vakarų Lietuvos gyventojai pirm 300 metų / Brl. // Lietuvos keleivis. – 1931, saus. 8. A. Salio paskaitos atpasakojimas.
Valaitis J. Griauja Kauno pilies bokštą // Lietuvos žinios. – 1914, vas. 2 (15).
Valaitis J. Prienai // Šaltinis (Seinai). – 1906, Nr. 5, p. 78. Apie Bagrėnuose (Prienų raj.) rastas XVI-XVII a. monetas.
Valaitis P. Laisvės varpas turi skambėti iš Gedimino pilies bokšto // Vilniaus balsas. – 1940, geg. 31, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Valančius M. Antano tretininko pasakojimai. – V., 1906. – 112 p. –Tas pat: Kaune 1931 m. ir Vilniuje 1972 m. Raštai, t. 1, p. 319-402. 63 Lietuvos piliakalnių sąrašas ir pasakojimai apie pilis.
Valančius M. Karės pas Salantų pilį // Tėvynė. – 1917, gruod. 21 (Nr. 12), p. 11. – Aut. nenurodytas. Imbarė (Kretingos raj.).
Valančius M. Raštai. – V., 1972. – T. 1. – 598 p P. 360-365 – piliakalnių sąrašas iš “Antano tretininko pasakojimų”; p. 390-392 – apie Pilėnus.
Valančius M. Senkų kalnas // Tėvynė. – 1917, rugpj. 24. – Aut. nenurodytas. Negarbos (Kretingos raj.) piliakalnis.
Valančius M. Žemajtiu Wiskupiste / Wolonczewskis. – Wilniuj, 1848. – T. 1. – 337 p.; T. 2. – 274 p. – Tas pat: Valančius M. Raštai. – V., 1972. – T. 1, p. 21-402. P. 35, 36, 101 apie Salantų alkakalnį; p. 40–41 apie Šatrijos (Telšių raj.) ir Birutės kalnus.
Valančiūtė B. Saugokime kultūros ir gamtos paminklus // Lenino vėliava (Širvintai). – 1959, spal. 21
Valantinas A. Puotkalių piliakalnis // Lietuvos žinios. – 1927, rugpj. 29, p. 2 Skuodo raj.
Valantinas A. Saulėlydis prie Divyčio ežero // Jaunoji karta. – 1938, Nr. 36, p. 738 Šilalės raj., apie stabų nuskandinimą ežere.
Valašinas A. Archeologų laukianti vietovė // Rytas. – 1928, kovo 31, p. 6 Žagarė (Joniškio raj.).
Valatka R. Archeologai atrado miestą // Tiesa. – 1986, spal. 12 Kernavė.
Valatka R. Archeologai su akvalangais // Gimtasis kraštas. – 1984, Nr. 32, p. 8 Apie V. Ušinską.
Valatka R. Ateities archeologija // Tiesa. – 1985, birž. 23 Magnetometrų taikymas tyrinėjimams.
Valatka R. Keturioliktojo amžiaus grindinys // Tiesa. – 1983, spal. 5, p. 4 Vilnius, šv. Ignoto (K. Giedrio) gatvė.
Valatka R. Ko į Kijevą suvažiavo Europos archeologai? // Tiesa. – 1985, lapkr. 11, p. 4 Pasikalbėjimas su A. Luchtanu ir V. Ušinsku apie slavų archeologijos kongresą.
Valatka R. Mažoji gildija ir liejykla // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 32, p. 8
Valatka R. Paveikslų galerija vėl kviečia // Gimtasis kraštas. – 1987, Nr. 9, p. 1-2
Valatka R. Po žeme stovėjo miestas // Statyba ir architektūra. – 1984, Nr. 5, p. 22-23 Vilniaus miestas
Valatka R. Prie viduramžių miesto kampelio // Gimtasis kraštas. – 1983, Nr. 43, p. 6 Vilnius, šv. Ignoto (K. Giedrio) gatvė.
Valatka R. Sidabru pažirę lobiai // Švyturys. – 1984, Nr. 9, p. 24-25 Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje archeologijos ir numizmatikos lobiai.
Valatka R. Vilniaus Pompėja / Valdas Ramunis // Vakarinės naujienos. – 1983, spal. 29, p. 1. Vilniaus senamiestis, šv. Ignoto (K. Giedrio) gatvė.
Valatka R. Žurnalisto ir mokslininko dialogas: amatas, menas ar gyvenimo būdas // Komjaunimo tiesa. – 1987, birž. 13, p. 2
Valatka V. Vienos monetos paslaptis // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1956, spal. 2 Buv. Dargeliškės (Telšių raj.) kaimo Romos monetų lobis.
Valatka V. “Už beraštį pasirašau …” // Tiesa. – 1966, geg. 28 Telšių “Alkos” muziejaus fondai, archeologinė medžiaga.
Valatka V. 1964 m. rudenį // Kultūros barai. – 1965, Nr. 3, p.44 Tryškių (Telšių raj.) kapinynas.
Valatka V. Aiškinamos Paplinijo paslaptys // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1959, liep. 7 Paplienijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Valatka V. Akmens amžiaus stovykla Janapolėje // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, birž. 9
Valatka V. Archeologinės miniatiūros // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1974, lapkr. 14, 16, 23 Zastaučių (Mažeikių raj.) pilkapiai.
Valatka V. Archeologinės miniatiūros iš Zastaučių: 1. Ar gyventa čia milžinų?; 2. Palaidojo ir karstadirbį; 3. Mados, mados // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, saus. 18, 21, 23
Valatka V. Archeologinių tyrinėjimų dešimtmetis // Muziejai ir paminklai. – V., 1967. –P. 75-77 Telšių “Alkos” muziejaus archeologinės ekspedicijos.
Valatka V. Archeologo stekas // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, spal. 23 Aptiktas 1958 m., Juodsodės kapinyne.
Valatka V. Atskleidus pirmąjį kalendoriaus lapelį // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1968, saus. 1 Apie archeologinių tyrinėjimų perspektyvas.
Valatka V. Buožėnų pilalė // Kraštotyra. – 1970. – P. 126-130 Piliakalnis, Telšių raj.
Valatka V. Buvo aukuras Petraičiuose // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, kovo 13 1965 m. rastas ir suskaldytas dubeniuotas akmuo Telšių raj..
Valatka V. Damaskinis plienas senovės Žemaitijoje // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1962, spal. 20, p. 3-4 Radiniai Telšių muziejuje.
Valatka V. Dar vieni kapai Zastaučiuose // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1974, spal. 8
Valatka V. Dargeliškės lobis // Kraštotyra. – V., 1966. – P. 165-169 Romos monetos ir papuošalai, Telšių raj.
Valatka V. Dešimt archeologinių // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1966, rugpj. 6 Telšių “Alkos” muziejaus 1957-1966 m. archeologinės ekspedicijos.
Valatka V. Džiugo kalnas // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 8, p. 51-52 Džiuginėnų (Telšių raj.) piliakalnis.
Valatka V. Gargždo lauko kapinynas // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, birž. 21 Juodsodė (Telšių raj.).
Valatka V. Gargždo Lauko kapinynas // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 68-76 Juodsodė (Telšių raj.).
Valatka V. Gaudikaičių monetų lobis // Kraštotyra. – V., 1964. – P. 185-186 Gaudikaičiai (Telšiai).
Valatka V. Getautės piliakalnis // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1961, birž. 20 Telšių raj.
Valatka V. Giliosios praeities pėdsakai // Sariai ir Luokė. – V., 1979. – P. 50-61. – (Socializmo laimėjimai Lietuvoje) Žaduvėnų (Telšių raj.) pilkapiai.
Valatka V. Gintališkės kapinyno, Plungės raj., tyrinėjimai 1968 ir 1969 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 89-99
Valatka V. Į Kukių praeitį pažvelgus // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1973, rugs. 11 Gyvenvietė, kapinynas.
Valatka V. Į Kukių praeitį pažvelgus // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1975, saus. 11 Gyvenvietė, kapai.
Valatka V. Įkapių drobulė // Moksleivis. – 1971, Nr. 7, p. 26. – Tas pat: Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, rugs. 14 Maudžiorų (Kelmės raj.) kapinynas.
Valatka V. Ir tinko trupiniai prabilo // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1961, rugs. 14, p. 4 Paplienijos (Telšių raj.) gyvenvietė.
Valatka V. Iš Renavo ekspedicijos sugrįžus // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1972, rugpj. 11 Renavo (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Valatka V. Iš senųjų Džiugo gyventojų buities // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1957, birž. 20 Siraičių (Telšių raj.) kapinynas.
Valatka V. Išlikusi valtis ir žuvęs irklas // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, saus. 23 Biržulio (Telšių raj.) ežero radiniai.
Valatka V. Išsaugosim ateities kartoms // Kultūros barai. – 1969, Nr. 7, p. 13-14
Valatka V. Janapolės gyvenvietė // Kraštotyra. – V., 1980. – Kn. 11, p. 57-59 Telšių raj.
Valatka V. Ką kalba senkapiai // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1956, spal. 23 Siraičių kapinynas (Telšių raj.).
Valatka V. Ką perskaitėm žemės knygoje // Kibirkštis (Plungė). – 1969, rugpj. 16 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas
Valatka V. Ką slėpė Vienragių pilkapiai // Kibirkštis (Plungė). – 1963, gruod. 3
Valatka V. Ką slepia senkapių velėna // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1964, liep. 16, p. 4 Maudžiorų (Kelmės raj.) kapinynas.
Valatka V. Kada gyveno Džiugas // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1956, rugs. 11 Siraičių kapinynas (Telšių raj.).
Valatka V. Kam senovės Žemaitijos gyventojai naudojo ąžuolą // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 6, p. 42-43 Vienragių (Plungės raj.) pilkapio ir Maudžiorų (Kelmės raj.) kapinyno radiniai.
Valatka V. Kasinėjimai Žaduvėnuose // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1975, liep. 17
Valatka V. Kiek laiko reikėjo akmens kirvukui padaryti // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1960, gruod. 17
Valatka V. Kultūriniai paminklai ir jų apsauga // Tarybų Žemaitija (Telšiai). – 1950, saus. 26. – Tas pat: Socialistinis kelias (Plungė). – 1950, bal. 5 Paminklų apsauga.
Valatka V. Maudžiorų plokštinis kapinynas (1964 ir 1966 m. tyrinėjimų duomenys) // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 6-24 Kelmės raj.
Valatka V. Medžioklės trofėjui... tūkstančiai metų // Komjaunimo tiesa. – 1971, vas. 13 Šarnelės (Plungės raj.) radiniai.
Valatka V. Nauja ekspozicija // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1965, rugpj. 14 Archeologinė ekspozicija Telšių “Alkos” muziejuje.
Valatka V. Netikėti radiniai senkapiuose // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1968, bal. 20 Akmenskinės (Plungės raj.) kapinynas ir gyvenvietė.
Valatka V. Pagermančio kapeliai // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, birž. 26
Valatka V. Paminklų apžiūrai pasibaigus // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1976, liep. 3, p. 3
Valatka V. Paminklų tvarkymo mėnesiui prasidėjus // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1976, bal. 3, p. 3-4
Valatka V. Paragaudžio (Šilalės raj.) senkapis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 74-77
Valatka V. Paragaudžio juosta // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 4, p. 49 Paragaudžio (Šilalės raj.) kapinynas.
Valatka V. Paragaudžio senkapio radiniai // Artojas (Šilalė). – 1973, rugpj. 11
Valatka V. Rastas kapinynas // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, lapkr. 17 Žaduvėnų kapinynas.
Valatka V. Renavo (Mažeikių raj.) piliakalnis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 14-15
Valatka V. Renavo piliakalnio paslaptis // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1972, rugpj. 29
Valatka V. Retas radinys // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 171-173 Djakovo svoreliai Paplienijos (Telšių raj.) gyvenvietėje.
Valatka V. Retenybė iš Jazdauskiškių // Kibirkštis (Plungė). – 1971, saus. 14 X-XII a. papuošalai.
Valatka V. Seniausi veidrodžiai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 3, p. 59 Skėrių (Mažeikių raj.) kapinyno radinys.
Valatka V. Senovės lietuvių verslas // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1962, saus. 25 Paplienijo (Telšių raj.) geležies lydymo krosnelė.
Valatka V. Senovės žemaičių pėdsakų beieškant // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1973, rugpj. 11, 14 Paragaudžio (Šilalės raj.) kapinynas.
Valatka V. Skėrių (Mažeikių raj.) švedkapis // AETL 1972 ir 1973 metais. – V., 1974. – P. 91-93
Valatka V. Surasti senkapiai // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1975, birž. 26 Vembūtai (Telšių raj., Viešvėnų apyl.).
Valatka V. Svečias iš Lenkijos Telšiuose // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1957, vas. 14 J. Antoniewicziaus lankymasis Lietuvoje.
Valatka V. Šarnelės stovykla // Muziejai ir paminklai. – 1968. – P. 39-42 Plungės raj.
Valatka V. Šatrijos kalnas // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1972, geg. 23
Valatka V. Telšiai // Komjaunimo tiesa. – 1966, vas. 20
Valatka V. Telšių kraštotyros muziejaus moksliniai pasai // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 28-30 Maudžiorų (Kelmės raj.) kapinyno radiniai.
Valatka V. Telšių kraštotyros muziejui – 30 metų // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1962, vas. 17 Minimos muziejaus darbuotojų archeologinės ekspedicijos.
Valatka V. Telšių kraštotyros muziejus. – V., 1971. – 53 p Rec.: Dumčius J. Plati pažintis // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, spal. 21. P. 16-21 – muziejaus archeologinės ekspedicijos; p. 24-25 – archeologijos rinkiniai; p. 36-38 – archeologijos skyriaus ekspozicija.
Valatka V. Tiriamas Skėrių senkapis // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1972, rugpj. 8
Valatka V. Titnaginis kirvukas iš Paplienijos // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 173-175 Paplienija (Telšių raj.).
Valatka V. Tyrinėjamas senkapis Akmenskinėje // Kibirkštis (Plungė). – 1967, liep. 13
Valatka V. Tyrinėjome pilkapius // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1974, rugs. 24, p. 3 Zastaučiai (Mažeikių raj.).
Valatka V. Velnio akmuo // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1958, gruod. 23 Siraičiai (Telšių raj.).
Valatka V. Vembutų senkapis // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 150-151 Vembutai (Telšių raj., Viešvėnų apyl.).
Valatka V. Vienragių pilkapiai // Muziejai ir paminklai. – 1966. – P. 12-17 1963 m. kasinėjimų duomenys, Plungės raj.
Valatka V. Vienragių pilkapius patyrinėjus // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1963, gruod. 3 Vienragių (Plungės raj.) pilkapiai.
Valatka V. Zastaučių (Mažeikių raj.) I-V amžių pilkapiai ir kapinynas // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 72-78
Valatka V. Žaduvėnų (Telšių raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 ir 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 79-83
Valatka V. Žalvario amžiaus stovykla // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 65-67 Akmenskinė (Plungės raj.).
Valatka V. Žemė saugo mūsų protėvių pėdsakus // Komunizmo aušra (Telšiai). – 1960, rugpj. 30 Paplienijos (Telšių raj.) piliakalnio gyvenvietės tyrinėjimai.
Valatka V. Žvizdo kalno archeologiniai radiniai // Kraštotyra. – V., 1979. – Kn. 9, d. 2, p. 114-117 Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) kapinynas.
Valatkienė L. Archeologiniai tyrinėjimai Užvenčio apylinkėse // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1980, liep. 17 Maudžiorų kapinynas.
Valatkienė L. Džiugo piliakalnio ŠV gyvenvietės žvalgymas // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 79-84 Telšių raj.
Valatkienė L. Galkančių (Telšių raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 114-116
Valatkienė L. Galkančių senkapio įdomybės // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1979, geg. 29, p. 3 1978 m. tyrinėtas kapinynas.
Valatkienė L. Godelių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 107-110 Plungės raj.
Valatkienė L. Godelių praeitis // Kibirkštis (Plungė). – 1986, gruod. 27, 30 Kapinynas.
Valatkienė L. Į archeologinius barus pažvelgus // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1982, birž. 10 Apie “Alkos” muziejaus ekspediciją.
Valatkienė L. Istorijos šaltinis. Muziejaus archeologinių tyrinėjimų trisdešimtmetis // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1986, spal. 9
Valatkienė L. Iš senosios Plungės praeities // Saulutė (Plungė). – 1993, Nr. 32, p. 3 Nausodžio ir Gandingos radiniai Telšių “Alkos” muziejuje.
Valatkienė L. Iš senosios Telšių praeities // Telšiai: Straipsniai ir istorijos dokumentai. – V., 1994. – P. 13-18
Valatkienė L. Ką randa archeologai Maudžiorų kapinyne // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1979, rugs. 11, p. 3-4
Valatkienė L. Kasinėjimai Kuršuose // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 161-165 Telšių raj.
Valatkienė L. Kumpikų kaimo senkapis // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 178 Telšių raj.
Valatkienė L. Kuršų kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 214-243 Kuršai (Telšių raj.).
Valatkienė L. Kuršų kapinyno tyrinėjimai // “Muziejaus istorija, fondai, ekspozicija”. Teorinės-praktinės konferencijos, skirtos tarptautinei muziejų dienai, pranešimų tezės (Telšiai, geg. 18 d.). – Telšiai, 1988. – P. 30-32
Valatkienė L. Maudžiorų kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 62-65 Kelmės raj.
Valatkienė L. Maudžiorų plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 104-106 Kelmės raj.
Valatkienė L. Maudžiorų plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 76-78 Kelmės raj.
Valatkienė L. Maudžiorų senkapio (Kelmės raj.) tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 89-92
Valatkienė L. Maudžioruose gyventa žemaičių // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1979, rugs. 12, p. 4 Maudžiorų kapinyno radinių paroda “Alkoje”.
Valatkienė L. Mūsų muziejaus penkmetis // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1976, vas. 10, p. 4-5 “Alkos” muziejaus 1970-1975 metų archeologines ekspedicijos.
Valatkienė L. Pirmieji aptiko melioratoriai // Tiesa. – 1980, rugs. 16, p. 2 Žalakių (Kelmės raj.) kapinynas.
Valatkienė L. Šatrijos kalno pietinės pašlaitės tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 38-40
Valatkienė L. Telšių kraštotyros muziejaus archeologinių tyrinėjimų trisdešimtmetis // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 20-25
Valatkienė L. Tiriamas Žalakių senkapis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1982, birž. 26
Valatkienė L. Tyrinėjami Maudžiorų senkapiai // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1979, liep. 10
Valatkienė L. Varnių šv. Aleksandro bažnyčios zakristijos tyrimai 1992 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 218-220
Valatkienė L. Vasara ekspedicijoje // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1983, rugs. 6 Maudžiorų (Kelmės raj.) kapinynas.
Valatkienė L. Žalakių kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 101-103 Kelmės raj.
Valatkienė L. Žalakių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 143-145 Kelmės raj.
Valatkienė L. Žalakių praeities puslapis // Komunistinis žodis (Kelmė). – 1983, birž. 4 Žalakių kapinynas.
Valatkienė L. Žvalgomieji tyrinėjimai Telšių senamiestyje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 424-426
Valatkienė L., Tautavičius A. Poetas, kraštotyrininkas, muziejininkas // Gimtinė. – 1992, Nr. 2, p. 1, 3 Apie P. Genį, Telšių “Alkos” muziejaus įkūrėją.
Valatkienė L., Vaivada V. Kas jie, kapų vagys? // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1987, birž. 4, p. 3 Kuršų (Telšių raj.) kapinynas.
Valentas A. Gilšės ežero paslaptis // Diena. – 1934, Nr. 46, p. 2 Šarūno (Varėnos raj.) kalnas.
Valerija Čepulytė // Vakarinės naujienos. – 1987, lapkr. 14, p. 3 Nekrologas (1904.II.24 – 1987.XI.12), kuriame minima, kad 1944-1945 m. dirbo Istorijos instituto archeologijos poskyrio vedėja (?).
Valeška A. Dėl pagonybės mūsų kryžiuose bei koplytstulpiuose // Draugas (Chicago). – 1955, geg. 28
Valeška A. Gedimino kalno istorija ir reikšmė // Naujoji Lietuva. – 1942, vas. 1, p. 4-5 Vilnius.
Valeška A. Gedimino kalno iškasenos // Vilniaus balsas. – 1940, lapkr. 24, p. 3 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Valia Dievų...: (Padavimas apie Vilniaus pilies uždėjimą) / Sena Pelėda // Lietuvių laikraštis. – 1905, Nr. 11, p. 127-129; Nr. 12, p. 143-144; Nr. 13, p. 161-162.
Valicka-Bucevičienė N. Palanga // Laisvė. – 1921, saus. 25. Apie Birutės kalno aplinką XIX a. pabaigoje.
Valickis V. Nauji akmens amžiaus paminklai vidurio Lietuvoje // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 12-16
Valickis V. XVII a. I pusės keramikos rinkinys iš Kaltanėnų // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987 geg. 6-7 d.d.). – V., 1987. – P. 29-3 Kaltanėnai (Švenčionių raj.).
Valiukevičius G. Ar Maišiagala buvo Lietuvos sostinė // Naujoji romuva. – 1998, Nr. 1, p. 71-75. – Atsiliepimas apie šį straipsnį: Zinkevičius Z. Arogancijos ir nemokšiškumo pinklėse // Dienovidis. – 1998, Nr. 41, p. 12-13.
Valiukevičius G. Keistas akmuo // Mūsų gamta. – 1970, Nr. 9, p. 33 Debeikiai (Anykščių raj.).
Valiuškis G. Gedimino aikštė ir pilies kalnas // Švyturys. – 1953, Nr. 14, p. 18
Valys S. Fotometrija – archeologams // Tiesa. – 1981, rugpj. 19, p. 4
Valys S. Kalno rūbas ir jo gelmės // Tiesa. – 1983, bal. 10 Pasikalbėjimas su A. Lisanka ir S. Lasavicku apie Vilniaus Pilies kalno kasinėjimus.
Valys S. Kokią matysime Klaipėdos pilį? // Literatūra ir menas. – 1980, Nr. 43, p. 14
Valonytė L. Archeologės radinių kalba ir prasmė // Genys. – 1998, Nr. 6, p. 4-5 Apie R. Rimantienę.
Valsčiaus viršaitis ieškos Vytauto pinigų // Rytmetinės naujos žinios. – 1934, kovo 25 Kružiūnai (Alytaus raj.). Tekste – Krečiūnai (Butrimonių v.).
Valstybės archeologijos komisijos ekspedicija senovės paminklams tirti // Lietuvos aidas. – 1936, liep. 11 (Nr. 314), p. 5 Apie V. Pryšmanto vadovaujamą ekspediciją, maršrutą.
Valstybės apsaugon // Tiesa. – 1969, lapkr. 4 Archeologinių paminklų sąrašai.
Valstybės Archaiologijos Komisija // Švietimo darbas. – 1920, Nr. 5, p. 30-31. 1919-ųjų metų veikla.
Valstybės Archaiologijos komisija atsistatydino // Lietuvos žinios. – 1925, gruod. 1, p. 3 Komisija atsistatydino 1925.XI.19.
Valstybės Archaiologijos Komisijos Įstatai // Švietimo darbas. – 1920, Nr. 2, p. 13.
Valstybės Archaiologijos Komisijos Įstatymas // Laikinosios vyriausybės žinios. – 1920, Nr. 11.
Valstybės Archaiologijos Komisijos taisyklės // Laikinosios vyriausybės žinios. – 1920, Nr. 25.
Valstybės archeologijos komisijos šią vasarą suorganizuotoje ekspedicijoje į Žemaičius // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1936, Nr. 2/4, p. 572 Inventorizuoti 123 archeologiniai paminklai.
Valstybės archeologinė komisija ieško kun. Žiogo senienų // Lietuvos aidas. – 1935, lapkr. 15, p. 2
Valstybinės Archaiologijos Komisijos įstatymas // Laikinosios vyriausybės žinios. – 1919, rugpj. 28, Nr. 11.
Valunta V. Dalelė iš amžių glūdumos // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1969, birž. 21 Mamuto iltis iš Žagarės apylinkių.
Valužis V. Piliakalniai prabyla // Gimtasis kraštas. – 1979, Nr. 36, p. 5 Kernavės piliakalnio tyrinėjimai.
Vanagas A. Baltų etnonimai // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 5, p. 16-17
Vanagas A. Baltų substratas ir baltarusių tautybės susidarymas // Mokslas ir gyvenimas. – 1968, Nr. 7, p. 30-32
Vanagas A. Dėl senųjų baltų teritorijos pietryčių ribos // Lietuvių kalbotyros klausimai (V.). – 1967, t. 9, p. 239-241
Vanagas A. Demonologinės reikšmės lietuvių vandenvardžiai // Mūsų gamta. – 1978, Nr. 7, p. 22
Vanagas A. Galindai // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 5, p. 28-29
Vanagas A. Galindai Ispanijoje ir Amerikoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 11, p. 38-39
Vanagas A. K. Būga – lietuvių onomastikos pradininkas // Iš lietuvių kalbotyros istorijos. – V., 1980. P. 7-35. – (Lietuvių kalbotyros klausimai; T. 20)
Vanagas A. Kalbos reliktai // Mokslas ir gyvenimas. – 1974, Nr. 2, p. 19-21 Apie jotvingių kalbos reliktus.
Vanagas A. Kodėl tas kalnas vadinamas Nagliu? // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 2, p. 35 Palanga.
Vanagas A. Kur gyventa prabaltų // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 8, p. 25-27
Vanagas A. Kur senovėje baltų gyventa // Aušra (Seinai). – 1974, Nr. 4, p. 9
Vanagas A. Kur senovėje baltų gyventa // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 12, p. 8-9
Vanagas A. Lietuva ir Baltarusija upėvardžiuose // Mokslas ir gyvenimas. – 1975, Nr. 6, p. 12-13
Vanagas A. Pirmoji baltų etnogenezės konferencija // Pergalė. – 1977, Nr. 6, p. 188-189 Rygoje, 1977 m. kovo 29-30 d.
Vanagas A. Slaviškos kilmės vandenų vardai // Mūsų gamta. – 1977, Nr. 12, p. 37
Vanagas A. Suomiški vietovardžiai Lietuvoje // Mokslas ir gyvenimas. – 1966, Nr. 4, p. 28-29
Vanagas A. Vietovardžiai ir etnogenezė // Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis. – 1969, Nr. 8, p. 2-4
Vanagas A. Vietovardžiai ir etnogenezė // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 8, p. 16-17
Vanagas R. Donelaičio žemėje // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1967, rugpj. 19 K. Donelaičio palaikų paieškos Tolminkiemyje.
Vanagienė B. Ar mokame branginti savo krašto kultūrinį palikimą // Pakruojo naujienos. – 1997, spal. 24
Vandalinas Šukevičius // Lietuvos žinios. – 1914, saus. 3 (16). Mokslinio darbo 30-osioms metinėms.
Vanduo išplovė nežinomus kapus / Kurėjas // Mūsų kraštas (Panevėžys). – 1933, Nr. 3, p. 3 Kavoliukuose (Zarasų raj.), Sartų ežero pakrantėje, ardomi kapai.
Vangas R. Karalius grįžo į Vorutą // Anykšta. – 1993, liep. 14, p. 1, 2
Varakauskas R. Didvyriškieji Pilėnai. – V., 1969. – 43 p P. 30-38 – Punia laikoma Pilėnų pilies vieta.
Varakauskas R. Pilėnų gynimas. – V., 1960. – 26 p Punia tapatinama su Pilėnais.
Varanauskaitė R. Rastas monetų lobis // Komjaunimo tiesa. – 1976, gruod. 22 Vilniuje.
Varanauskienė J. Nebetikiu jokiais stebuklais // Tiesa. – 1959, spal. 15 Jurgaičių piliakalnis – Kryžių kalnas (Šiaulių raj.).
Vardys L. Neolito fonas Pabaltijy // Rytas. – 1934, bal. 21, p. 5
Vardys L. Pabaltijys aisčių pasirodymo priešaušry // Rytas. – 1934, bal. 14, p. 8
Vardys L. Seniausias Lietuvos gyventojas // Rytas. – 1934, kovo 24, p. 3 Apie pirmuosius gyventojus.
Vardys L. Suomiškosios giminės Lietuvoje. Raginėnų kultūra – brangus aisčių palikimas // Rytas – 1934, bal. 28, p. 7
Vareikis V. Klaipėdos pilis kyla iš užmaršties // Vakarų ekspresas (Klaipėda). – 1995, liep. 31, p. 11
Varėnas J. Užkeiktas Juškos lobis // Sekmadienis. – 1934, Nr. 29, p. 3 Juškaičių (Tauragės raj.) piliakalnis.
Varėnos rajono istorinių-revoliucinių, architektūrinių ir archeologinių paminklų sąrašas / Sudarė J. Vėlyvis, V. Zalieckas. – Varėna, 1969. – 24 p P. 2-19 – archeologinių paminklų sąrašas.
Varguntas S. A. Laumių ir raganų kalnas // Sekmadienis. – 1932, Nr. 26, p. 3 Luponių (Šiaulių raj.) piliakalnis.
Varnas A. Antrasis Griežės kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 103-105 Mažeikių raj.
Varnas A. Archeologas Jonas Stankus // LIM, 1997 metai. – V., 1998. – P. 534-535 60-metis.
Varnas A. Archeologiniai tyrimai Verkių parke 1990 ir 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 65-73 Vilnius.
Varnas A. Ažubalio-Bajorų piliakalnis; Bajorų-Padūdžio pilkapynas; Bendiktavo Linkmenų piliakalnis; Ginučių piliakalnis; Margavonės pilkapynas; Palūšės pirmasis pilkapynas; Papiliakalnės piliakalnis; Didžiasalio pirmasis pilkapynas; Povyliškės pilkapynas; Ruokiškės piliakalnis; Šakarvos pilkapynas; Tolimėnų piliakalnis; Trakų pilkapynas; Vaišniūnų (Medžiukalnio miško) pilkapynas; Vaškonių piliakalnis; Žagarinės pilkapiai [visi Ignalinos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 116, 129, 139, 154, 155, 156, 159, 170, 171, 172, 173
Varnas A. Baltijos šalių archeologų simpoziumas Danijoje // LIM, 1992 metai. – V., 1994. – P. 285-286 1992.IV.26-29 Bornholme.
Varnas A. Burials with horses in Lithuania (from the ancient times to the 14th century) // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 18
Varnas A. Daubarių (Mažeikių raj.) senkapių tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 155-156
Varnas A. Gintaro apdirbimas // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1978. – T. 1, p. 117-124, 133-134, 144-145
Varnas A. Gintaro dirbiniai Lietuvoje IX-XIII a. // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1976. – Kn. 1, p. 7-18
Varnas A. Griežės kapinynas //ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 75-78 Mažeikių raj.
Varnas A. Griežės km. (Mažeikių raj.) XV a. pabaigos – XVII a. senkapiai // MADA. – 1986, t. 3, p. 24-36
Varnas A. Griežės plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 108-111 Mažeikių raj.
Varnas A. III-V a. Vaitiekūnų (Radviliškio raj.) pilkapynas //MADA. – 1984, t. 4, p. 24-38
Varnas A. Ką mena Griežės senkapiai? // Pergalės vėliava (Mažeikiai). – 1987, rugs. 10, p. 3 Apie 1981 m. tyrinėtą XV a. kapinyną.
Varnas A. Laistų plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 78-80 Klaipėdos raj.
Varnas A. Masteikių kapinyno (Kauno raj.) tyrimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 138-141
Varnas A. Masteikių kapinyno 1993 metų tyrimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 178-184 Kauno raj.
Varnas A. Milių plokštinis kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 106-108 Mažeikių raj.
Varnas A. Paketurių ir Elniškių kapinynai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 110-112 Kupiškio raj.
Varnas A. Pamūšio senkapių tyrimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 185-186 Ukmergės raj.
Varnas A. Pavilkijo kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 110-114 Šakių raj.
Varnas A. Rajono archeologinė praeitis // Mažeikiai: Praeitis, dabartis ir perspektyvos: Konferencijos, įvykusios 1996 kovo 2-3, medžiaga. – Mažeikiai, 1997. – P. 7-12
Varnas A. Senovės kapų kalnai // Viltis. – 1910, birž. 4 (17). Šventupio (Anykščių raj.) senkapiai, Šeimyniškių (Utenos raj.) piliakalnis.
Varnas A. Stragnų plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 80-82 Klaipėdos raj.
Varnas A. Šapnagių (Akmenės raj.) senkapio tyrinėjimai 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 111-114
Varnas A. Tulpiakiemio kapinynas // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 94-97 Ukmergės raj.
Varnas A. Tulpiakiemio kapinynas [Ukmergės raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 121
Varnas A. Tulpiakiemio kapinynas; Vaitiekūnų pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – T. 4, p. 425-426
Varnas A. Tulpiakiemio senkapiai // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 244-289 Ukmergės raj.
Varnas A. Vaitiekūnų (Radviliškio raj.) senkapio tyrinėjimai 1977 metais //ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 136-141
Varnas A. Vaitiekūnų pilkapyno (Radviliškio raj.) 1978 metų tyrinėjimai // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 48-50
Varnas A. Verkių virsmas / Pokalbį užrašė L. Giedraitis // Liaudies kultūra. – 1997, Nr. 6, p. 1-6. Verkiai (prie Vilniaus).
Varnas A. Žirgų antkaklės Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1980. – Kn. 3, p. 99-101
Varnas A., Ivanauskas E. Šapnagių (Akmenės raj.) XVI-XVIII a. senkapiai // MADA. – 1987, t. 3, p. 24-41
Varniai. Daiktai prieš 3000 metų // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 14, p. 7
Varnupių piliakalnis; Velikuškių piliakalnis; Veliuonos Gedimino kapas; Pilies kalnas; Pilaitės; Verpstukas; Veršvų kapinynas, piliakalnis; Vilniaus pilys; Vyžių pilkapiai; Vorėnų piliakalnis; Žąsino kapinynas; Želmeniškės pilkapiai; Žemaitiškė; Žvelgaičio piliakalnis; Žvirblių pilkapiai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1984. – T. 12, p. 93, 138-139, 178, 181, 263-264, 328, 385, 395, 474, 481, 485, 533, 562, 565
Varšuvos mokslininkas Biržuose / J. Mž. // Ūkininko patarėjas. – 1934, Nr. 9, p. 13
Vasaris J. Dabartis ir praeitis ties Kernave // Lietuviai. – 1943, Nr. 16, p. 3
Vasilevičius L. Įdomus radinys Tryškiuose // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1992, gruod. 5, p. 2 Dubenuotas akmuo Tryškiuose ir akmuo su plokščiadugniu dubeniu Žąsūgaloje.
Vasilevičius L. Tryškių akmenys // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1997, spal. 11, p. 5 Tryškiai (Telšių raj.).
Vasilevičius L. Tryškių akmenys // Voruta. – 1998, Nr. 10, p. 2. Apie akmenis su duobutėmis ir su dubeniu.
Vasilevičius L., Vaitkevičius V. Nežinomi paminklai Tryškiuose // Žemaičių žemė. – 1997, Nr. 2, p. 10-11 Akmenys.
Vasiliauskaitė V. Kur kunigaikščių gyventa // Ūkininko patarėjas. – 1996, rugs. 7, p. 20 Kernavė
Vasiliauskas E. Sidabrė ir Žagarė Žiemgalių VIII-XII a. prekyboje // Sidabrė (Joniškis). – 1996, gruod. 7, p. 6
Vasiliauskas E. Žiemgalių laidojimo papročiai ir dvasinė kultūra // Sidabrė (Joniškis). – 1996, geg. 18, p. 6-7. – Pab. Pradžia: 1995, rugpj. 16
Vasiliauskas E. Žiemgalių laidojimo papročiai ir dvasinė kultūra X-XIII a. // Sidabrė (Joniškis). – 1995, rugpj. 16, 30; rugs. 9; gruod. 2; 1996, geg. 18
Vasiliauskas E. Žiemgalių pilys: Gynybinė sistema X-XII a. // Sidabrė (Joniškis). – 1997, rugpj. 2, p. 4-5
Vasiliauskas J. Eilutės iš laiškų // Tiesa. – 1968, saus. 9 Paminklų apsauga.
Vasiliauskas J. Į Čičinsko kalną // Tėvynė (Panevėžys). – 1963, birž. 25 Upytės (Panevėžio raj.) piliakalnis.
Vasiliauskas P. Bilionių piliakalnis // Mūsų gamta. – 1966, Nr. 9, p. 27 Šilalės raj.
Vasiliauskas P. Moteraitis // Mūsų gamta. – 1981, Nr. 8, p. 12 Burbiškių (Telšių raj.) piliakalnis.
Vasiliauskas P. Moteraitis // Švyturys. – 1981, Nr. 19, p. 26 Burbiškių (Telšių raj.) piliakalnis.
Vasiliauskas P. Susirūpinkime Medvėgalio likimu // Tiesa. – 1959, kovo 21 Medvėgalio (Šilutės raj.) piliakalnis.
Vaska B. Latgaļu 8.-9. gs. manšetaprocu ornaments // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1996, t. 18, p. 137-146
Vasks A. Apmestas keramikas izplaitība Latvijā // Arheologija un etnogrāfija (Rīga). – 1996, t. 18, p. 147-154
Vasmanas J. Beveik tūkstantis eksponatų // Suvalkietis (Marijampolė). – 1993, rugpj. 7 Stanaičių (Vilkaviškio raj.) kapinynas.
Vasmanas J. Konferencija baigėsi, konferencija tęsiasi // Sūduva (Marijampolė). – 1995, gruod. 16, p. 3 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Vasmanas J. Parsivežė Marijampolės senovę // Sūduva (Marijampolė). – 1995, kovo 25, p. 3 Meškučių piliakalnio medžiaga.
Vasmer M. Beitrag zur historischen Völkerkunde Osteuropas I. Die Ostgrenze der baltischen Stämme // Sitzungsberichte der Preussischen Akademie der Wissenschaften. Philolog.-Historische Klasse (Berlin). – 1932, t. 24, p. 637-666
Vasmer M. Die ursprüngliche Wohnsitze der Balten // Vasmer M. Schriften zur slawischen Altertumskunde und Namenskunde. – Berlin; Wiesbaden, 1971. – T. 1, p. 203-249
Vaškelis A. 1992 metų tyrinėjimai Kaune, sklype T. Daugirdo g. Nr. 1-3 // ATL 1992 ir 1993 metais. V., 1994. – P. 255-258 Kauno pilis ir miestas
Vaškelis A. 1995 m. archeologiniai tyrimai Kaune, sklype T. Daugirdo g. 1 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 276-279 Kauno pilis ir miestas
Vaškelis A. 1997 metų Kauno miesto gynybinės sienos liekanų paieškos Laisvės Alėjoje Nr. 93 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 429-430 Kauno pilis ir miestas
Vaškelis A. Kauno miesto gynybinės sienos tyrimai // Architektūros paminklai. –1988, t. 11, p. 3-10 Kauno senamiestis
Vaškelis A. Kauno senamiesčio 6 kvartalo rytinės dalies archeologiniai tyrimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 146-148 Kauno senamiestis
Vaškelis A. Pastato Kaune, T. Daugirdo g. Nr. 4 tyrinėjimai 1992 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 258-261 Kauno pilis ir miestas
Vaškelis A., Balčiūnas D. 1996 metų kasinėjimai Kaune, Vilniaus gatvėje Nr. 5 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 426-428 Kauno pilis ir miestas
Vaškelis A., Balčiūnas D. 1996-1997 metų tyrinėjimai Kaune, Bernardinų vienuolyne // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 355-357 Kauno pilis ir miestas
Vaškelis K. Akmuo Mokas // Ąžuolas. – 1997, Nr. 2, p. 6 Sukiniai (Ukmergės raj.).
Vaškelytė G. Archeologiniai paminklai ir jų apsauga // Lenino keliu (Utena). – 1964, rugpj. 1
Vaškevičius A. Apie jotvingius – jotvingių palikuonė // Lietuvos rytas. – 1995, spal. 9, p. 2 Konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje
Vaškevičius A. Archeologiniai radiniai iš neolito periodo // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 19, p. 15 Radiniai prie Kalvarijos (Marijampolės raj.).
Vaškevičiūtė I. Ardiškio pilkapiai; Janionių piliakalnis; Kiauklių piliakalnis; Laužiškio piliakalnis; Mančiušėnų piliakalnis; Pasodninkų piliakalnis; Plikiškių pilkapynas; Rubikonių pilkapynas; Sabališkių Raudonkos piliakalnis; Totoriškio piliakalnis [visi Širvintų raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. – V., 1996. – T. 1: Rytų Lietuva, p. 268, 278, 285-286, 296, 297, 304
Vaškevičiūtė I. Burial practices in the one of the Baltic tribes – Semigalians // Across the Baltic Sea during late Iron age (5th – 12th centuries): Baltic Sea conference, Lund, October 25-27, 1991. – Lund, 1992. – P. 91-98
Vaškevičiūtė I. Galminių (Zarasų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 63-65
Vaškevičiūtė I. Gyvuliniai motyvai VI-VII a. žiemgalių papuošalų ornamentuose // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1978. – Kn. 2, p. 24-30 Jauneikių (Joniškio raj.) kapinyno radiniai.
Vaškevičiūtė I. Iš žiemgalių papuošalų istorijos // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1980. – Kn. 3, p. 101-104
Vaškevičiūtė I. IV-XI a. įvijiniai apgalviai // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 128-135
Vaškevičiūtė I. Jauneikių (Joniškio raj.) V-XI a. kapinynas (1. Laidosena. Darbo įrankiai) // MADA. – 1985, t. 2, p. 48-57
Vaškevičiūtė I. Jauneikių (Joniškio raj.) V-XI a. kapinynas (2.Ginklai) // MADA. – 1986, t. 2, p. 43-52
Vaškevičiūtė I. Jauneikių (Joniškio raj.) V-XI a. kapinynas (3.Galvos ir kaklo papuošalai) // MADA. – 1987, t. 1, p. 20-30
Vaškevičiūtė I. Jauneikių (Joniškio raj.) V-XI a. kapinynas (4.Krūtinės papuošalai) // MADA. – 1987, t. 2, p. 25-38
Vaškevičiūtė I. Jauneikių (Joniškio raj.) V-XI a. kapinynas (5.Rankų papuošalai) // MADA. – 1987, t. 4, p. 71-81
Vaškevičiūtė I. Kuršių kapai žiemgalių kapinyne // MADA. – 1989, t. 4, p. 55-67 Pavirvytės (Akmenės raj.). kapinynas.
Vaškevičiūtė I. Liejikės kapas iš Pavirvytės kapinyno // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1984. – Kn. 5, p. 112-114 Akmenės raj.
Vaškevičiūtė I. Lieporių (Šiaulių raj.) kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 114-116
Vaškevičiūtė I. Mažeikių (Šiaulių raj.) senkapiai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 177-180
Vaškevičiūtė I. Mažeikių (Šiaulių raj.) XVI-XVII a. kapinynas // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 290-316
Vaškevičiūtė I. Mažeikių plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1985 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 104-105 Šiaulių raj.
Vaškevičiūtė I. Pavirvytės-Gudų plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1983 m. // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 111-114 Akmenės raj.
Vaškevičiūtė I. Pavirvytės-Gudų plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1984 m. // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 106-107
Vaškevičiūtė I. Pietinių žiemgalių dvasinė kultūra ir materialinė būtis V-XII a.: Humanitarinių mokslų srities archeologijos krypties daktaro disertacijos tezės. – V., 1993. – 16 p.
Vaškevičiūtė I. Stungiams – per 1000 metų // Tarybinis balsas (Joniškis). – 1986, rugs. 6 Stungių (Joniškio raj.) kapinynas.
Vaškevičiūtė I. Stungių (Joniškio raj.) kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 116-118
Vaškevičiūtė I. Šilininkų (Klaipėdos raj.) senkapis // Kraštotyra. – V., 1981. – Kn. 12, p. 73-77
Vaškevičiūtė I. Šukionių (Pakruojo raj.) kapinyno 1990 m. tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 127-129
Vaškevičiūtė I. Šukionių kapinyno (Pakruojo raj.) 1989 m. tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 114-118
Vaškevičiūtė I. XVI-XVIII a. Pavirvytės-Gudų kapinyno (Akmenės raj.) kapai // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 317-329
Vaškevičiūtė I. Žiemgaliai // Žiemgala (Pakruojis). – 1991, Nr. 1, p. 4-5
Vaškevičiūtė I. Žiemgaliai V-XII amžiais // Liaudies kultūra. – 1998, Nr. 4, p. 13-21
Vaškevičiūtė I. Žiemgaliai V-XII amžiuje // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 2-7
Vaškevičiūtė I. Žiemgalių dvasinė kultūra ir materialinė būtis V-XII a. // Sidabrė (Joniškis). – 1991, liep. 31; rugpj. 3, 7
Vaškevičiūtė I. Žiemgalių vyrų V-XI a. papuošalai (Jauneikių senkapio duomenimis) // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1982. – Kn. 4, p. 93-95
Vaškytė B. Nenaikinkime milžinkapių // Zarasų kraštas. – 1938, rugs. 10, p. 2 Paminklų apsauga.
Vaškūnaitė J. Archeologų ir etnografų konferencija // Pergalė. – 1963, Nr. 12, p. 172-174 Vilniuje.
Vaškūnaitė J. Saugokime kultūros paminklus // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1968, lapkr. 23
Vater H. Bronzeschmuck von Labatischen bei Prökuls / Su R. Virchow’o prier. // Verhandlungen der Berliner Gesellschaft für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte. – Berlin, 1887. P. 159-162. Labatikių (Klaipėdos raj.) kapinyno radiniai ir Juodkrantės gintarinis kabutis.
Vaupšas Č. Akis į akį su amžių glūduma // Tauragiškių balsas. – 1991, rugpj. 16 Dauglaukio kapinyno tyrinėjimai.
Vaupšas Č. Kasinėjimi Nemuno žemupio kapinynai // Lietuvos aidas. – 1992, rugpj. 26, p. 3 Dauglaukis (Tauragės raj.).
Vaupšas Č. Pasislėpęs istorijos liudininkas // Voruta. – 1993, Nr. 19, p. 3 Skomantų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Vaupšas Č. Pasislėpęs istorijos liudininkas // Žemaičių saulutė (Plungė). – 1995, rugpj. 26, p. 4 Skomantų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Vaupšas Č. Saugokime istoriją // Kibirkštis (Plungė). – 1975, lapkr. 27 Rajono archeologinių paminklų apsauga.
Veckenstedt M. Die Myten, Sagen und Legenden der Żamaiten. – Heidelberg, 1883. Rec.: Brückner A. Unglaubwürtigkeiten der Sammlung Veckenstedts // Archiv für Slavische Philologie (Berlin). – 1889, t. 9, p. 12-31. Karłovicz J. La Mytologie lituanniane et M.Veckenstedt // Melusine. – 1890, t. 5, Nr. 5, p. 121-144.
Vedlugaitė E. Kasinėjimai Bakšių gyvenvietėje // Ramovė (Alytus). – 1993, rugs. 3, p. 3
Vedrickienė L. Apie konservavimo centrą // Dienovidis. – 1992, Nr. 4, p. 3 Archeologinių radinių konservavimas.
Vedrickienė L. Conservation of archeological finds in Lithuania. Practice and problems // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 14
Vedrickienė L. Ornamentuotos tošies konservavimas // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 307-308
Vedrickienė L. Restauratorių forumas // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 19
Vedrickienė L. Vidgirių kapo Nr. 30 pirminis konservavimas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 224-228 Vidgiriai (Šilutės raj.).
Veiviržėnai. Aptiktas senas kapinynas // XX amžius. – 1938, rugpj. 22, p. 7 Veiviržėnų (Klaipėdos raj.) kapinynas.
Veiviržėnai. Rasti senovės pinigai / P. Lietuvis // Klaipėdos žinios. – 1925, birž. 4.
Veiviržėnai. Seni pinigai // Rytas. – 1925, liep. 15, p. 3. – Tas pat: Ūkininkas. – 1925, Nr. 32, p. 6 Klaipėdos raj.
Vėl aptiktas naujas V amž. kapinynas Veršvuose // XX amžius. – 1939, kovo 6. – Tas pat: Lietuvos aidas. – 1939, kovo 7 (Nr. 105); Lietuvos žinios . – 1939, kovo 7
Vėl Lepšiai tyrinėti // Panevėžio balsas. – 1934, Nr. 26, p. 2 Lepšių kapinynas ir Berčiūnų pilkapiai (Panevėžio raj.).
Vėl rado senojo Kauno statybos likučių // Lietuvos aidas. – 1937, lapkr. 24 (Nr. 535), p. 5 Kaunas, senamiestis.
Vėl tyrinės Apuolės piliakalnį // Mūsų rytojus – 1931, Nr. 28, p. 2
Vėliavos tvarka Gedimino kalne // Lietuvos žinios. – 1939, gruod. 26, p. 6
Velička G. Trys grabai aukso // Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 25, p. 5 Padavimai apie Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnį.
Velička J. Įdomi istorinė mūsų krašto vieta // Trimitas. – 1928, Nr. 7, p. 244-245 Veliuonos piliakalniai ir Pilaitės (Jurbarko raj.).
Velička J. Veliuonos piliakalniai // Karys. – 1930, Nr. 11, p. 221
Veliuona / Antanas Erškėtys // Trimitas, – 1923, Nr. 144, p. 29. Veliuonos piliakalnis – kryžiuočių pilies vieta.
Veliuona / Korespondentas // Karys. – 1932, Nr. 28, p. 563 Veliuonos piliakalnis.
Veliuona / Korespondentas // Karys. – 1932, Nr. 4, p. 76 Veliuonos piliakalnis.
Veliuona // Ūkininkas. – 1927, Nr. 1, p. 8 Draustinės miške prie Veliuonos (Jurbarko raj.) aptinkami radiniai.
Veliuona. Gedimino kalno tyrinėjimas // Lietuvos žinios. – 1912, rugpj. 21 (rugs. 3), p. 3.
Veliuonos iškilmės // Lietuva. – 1925, liep. 3, p. 2-3 Piliakalnis, Jurbarko raj.
Veliuonos piliakalnis – tautos nuosavybė // Rytas. – 1924, spal. 7, p. 2
Veliuonos piliakalnis // Lietuvos žinios. – 1912, rugpj. 9 (22), p. 4. L. Krzywickis išvyko kasinėti.
Veliuonos praeitis ir dabartis // Lietuvos laisvė. – 1922, Nr. 12, p. 3. Veliuonos piliakalnis.
Veliuonos sutvarkymas // Lietuva. – 1925, bal. 22, p. 4. – Tas pat: Rytas. – 1925, bal. 24, p. 3 Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Vėlius A. Ventės ragas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, vas. 27; kovo 9, 20; bal. 3, 10, 21, 24 Kovo 20 apie Ventės pilį.
Vėlius G. 13th-14th century cemetery of Kemavė // Lithuanian archeology: ivestigations and findings. – V., 1998. – P. 23 Kernavės piliakalniai ir kapinynas
Vėlius G. Karmazinų pilkapyno tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 169-171. Karmazinai (Vilniaus raj.).
Vėlius G. Kernavė: Pirmieji Lietuvos miestelėnų kapai // Mokslas ir gyvenimas. – 1995, Nr. 4, p. 24-26 Kernavės paminklai
Vėlius G. Kernavės-Kriveikiškio XIII-XIV a. senkapiai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 248-250 Kernavės piliakalniai ir kapinynas
Vėlius G. Kernavės-Kriveikiškių XIII-XIV a. kapinynas // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 149-154 Kernavė
Vėlius G. Kernavės-Kriveikiškių XIII-XIV a. kapinynas ir rytų Lietuvos senkapiai // Baltų archeologija. – 1997, Nr. 1(10), p. 26-34; 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 38-48
Vėlius G. Kernavės-Kriveikiškių XIII-XIV a. kapinynas ir rytų Lietuvos senkapiai // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 38-48. – Pab. Pradžia: 1997, Nr. 1 (10) Kernavės piliakalniai ir kapinynas
Vėlius G. Traidenio epochos liudininkės // Širvinta. – 1994, liep. 6
Vėlius N. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1988, Nr. 1, p. 22-23; Nr. 2, p. 11-12
Vėlius N. Baltų religijos ir mitologijos šaltinių pobūdis // Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. – V., 1996. – T. 1: Nuo seniausių laikų iki XV amžiaus pabaigos. – P. 22-49. – Lygiagr. tekstas anglų k. (p. 50-78), vokiečių k. (p. 79-112)
Vėlius N. Girgždutės apylinkių padavimai // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 179-181
Vėlius N. Kaip baltai laidojo mirusiuosius: Rašytinių šaltinių duomenys // Kultūros barai. – 1988, Nr. 1, p. 56-59
Vėlius N. Lietuvos mitologijos rekonstrukcija // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 11, p. 13-15; Nr. 12, p. 18-19
Vėlius N. Mitas, paverstas tikrove // Kauno diena. – 1995, saus. 28, p. 17 M. Gimbutienės mirties metinės
Vėlius N. Mitinės lietuvių sakmių būtybės. Laimės. Laumės. Aitvarai. Kaukai. Raganos. Burtininkai. Vilktakiai. – V., 1977. – 334 p Rec.: Genzelis B. Senosios pasaulėžiūros rekonstrukcija // Kultūros barai. – 1977, Nr. 5, p. 69.
Vėlius N. Padavimai apie Medvėgalį // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 260-262
Vėlius N. Senosios lietuvių religijos ir mitologijos tyrimo metmenys // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 7-31
Vėlius N. Senovės baltų pasaulėžiūra // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 3, p. 26-27
Vėlius N. Senovės baltų pasaulėžiūra. – V., 1983. – 310 p Rec.: Balys J. // Aidai (Brooklyn). – 1985, Nr. 2, p. 95-102.
Vėlius N. Senovės lietuvių religija ir mitologija // Jaunimo gretos. – 1989, Nr. 2, p. 36-37
Vėlius N. Senovės lietuvių religija ir mitologija // Krikščionybė ir jos socialinis vaidmuo. – V., 1986. – P. 9-42
Vėlius N. Senųjų tikėjimų liekanos // Dieveniškės. – V., 1968. – P. 279-288
Vėlius N. Teodoras Narbutas – lietuvių mitologijos tyrinėtojas // Narbutas T. Lietuvių tautos istorija. – V., 1992. – T. 1, p. 18-46. – Tas pat antrajame leid.: – V., 1998. – T. 1, p. 16-46
Vėlius N. Trys baltų mitologijos atmainos // Laikas ir idėjos: Filosofijos istorijos baruose. – V., 1980. – P. 107-134 Dėl senovės lietuvių olimpo (sritiniai skirtumai).
Velykuškės piliakalny (Prie Sartų ežero). // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 140/141, p. 715
Velykuškių piliakalnio radiniai Kauno muziejuje // Mūsų rytojus . – 1934, saus. 30, p. 5
Velniakampio kilpų užantyje / V. Bergas, V. Daugudis, R. Jankevičienė, Č. Kudaba, Z. Lazdauskaitė, J. Strazdaitė // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 7, p. 7-8 Bradeliškių, Buivydų ir Karmazinų (Vilniaus raj.) piliakalniai.
Velnias nešęs akmenį // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 30, p. 8A Budrių (Anykščių raj.) akmuo.
Velnio akmuo Tauralaukiuose // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, rugpj. 24 Klaipėdos raj.
Velnio duobė // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 18, p. 8 Taujėnai (Ukmergės raj.).
Velžys J. Saugokime praeities paminklus // Darbas (Pasvalys). – 1967, kovo 23
Vencius J. Saulės mūšio vietoje // XX amžius. – 1939, spal. 25, p. 4 Račių (Šiaulių raj.) kaimo radiniai.
Venckus L. Atstatoma Trakų pilis // Pergalės vėliava ( Trakai). – 1956, rugpj. 11 Trakų salos pilis.
Venckus Z. Rambyno kalnas // Komunistinis darbas (Šilutė). – 1980, liep. 17, p. 3-4
Venckus Z. Rambyno kalno praeitis // Rambynas. – V., 1987. – P. 8-19
Venckus Z. Šventieji miškai lietuvių pagoniškuose tikėjimuose // Tėviškės gamta. – 1997, Nr. 9, p. 10; Nr. 10, p. 10; Nr. 11, p. 10
Venckuvienė A., Jakubauskas A. Po šimtmečių pauzės senovės Lieporiuose kvepėjo šviežia duona // Šiaulių naujienos. – 1997, rugs. 23. Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Venclova T. Baltic exhibition – a great success in Europe // AABS Newsletter. Assoc. for the Advancement of Baltic Studies (Hackettstown, N.Y.). – 1990, t. 14, Nr. 2, p. 6-7 Apie baltų archeologijos parodą Varšuvos archeologijos muziejuje.
Venclova T. Didžiulė baltų parodos sėkmė Europoje // Kultūros barai. – 1991, Nr. 8, p. 71 Apie Varšuvos archeologijos muziejaus organizuotą baltų parodą.
Ventės Ragas seniau ir dabar / A. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1937, kovo 5, p. 5. Ventės pilis (vok. Windeburg, Šilutės raj.).
Veprių akmenys milžinai // Kregždutė. – 1936, Nr. 7, p. 101 Ukmergės raj.
Veprių dvaras // Kregždutė. – 1936, Nr. 7, p. 92-93 P. 93 apie piliakalnį, Ukmergės raj.
Verbickaitė B. Mokslininkės jubiliejui // Vakarinės naujienos. – 1986, rugs. 13 R. Kulikaukienės darbų paroda Mokslų akademijos bibliotekoje.
Verbickas V., Getneris J. Kauno pilies konservavimo darbai // Technika ir ūkis. – 1940, Nr. 2, p. 22-25 Kauno pilis.
Verbyla L. Girkautų lobis // Leninietis (Šiauliai). – 1972, birž. 27 Monetų lobis.
Vercinkevičius J. Kernavė: Svarbiausios žinios. – V., 1988. – 24 p. P. 6-14 – apie archeologijos paminklus.
Vercinkevičius J. Pusiasalio pilies atgimimas // Tiesa. – 1979, kovo 14, p. 4 Trakų pusiasalio pilis.
Vercinkevičius J. Pusiasalio pilis Trakuose // Spartuolis (Trakai). – 1980, rugpj. 2, 7
Vercinkevičius J. Zamek na półwyspie // Czerwony szandar. – 1980, liep. 4 Trakai.
Verkelienė R. Kazlų Rūdos monetų lobis // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 382-387 Sidabrinių monetų kolekcija.
Verslovas K. Ko švedų karalius nepadarė // Tiesa. – 1970, rugs. 20, p. 4 Archeologinių paminklų – Apuolės (Skuodo raj.) ir Pašlavančio (Prienų raj.) piliakalnių, Katkuškių (Šalčininkų raj.) pilkapių – ardymas.
Versmės // Kalba Vilnius. – 1981, rugs. 18, p. 4 Vienas “Versmių” puslapis skirtas Obelių (Ukmergės raj.) kapinynui.
Veršinskas T. Iš po žemių kyla praeitis // Respublika. – 1994, rugpj. 9, p. 17 Lieporių (Šiauliai) kapinynas.
Veršvų kapinyne surasta 116 kapų // Akademikas. – 1938, Nr. 17, p. 3 (virš.). – Tas pat: Naujoji romuva. – 1938, Nr. 39, p. 732; Ūkininko patarėjas. – 1938, Nr. 40, p. 2; Lietuvos aidas. – 1938, rugs. 21 (Nr. 424), p. 5
Veršvų piliakalnio beieškant / P. Vasinauskas, K. Mekas, V. Poškienė, S. Lukėnas // Kauno tiesa. – 1975, rugs. 6
Veršvuose atkastas įdomus IV amžiaus moters kapas / Pr. Ra. // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 30, Nr. 411, p. 4. Interviu su J. Puzinu.
Veršvuose atrastas arklių kapinynas // Lietuvos žinios. – 1938, rugpj. 1, p. 7
Veršvuose surastas III-IV amžiaus kapinynas // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 32/33, p. 662
Veršvuose surasti turtingi arklių kapai / Ra. // Lietuvos aidas. – 1940, bal. 26 (Nr. 193), p. 4.
Vertas dėmesio piliakalnis / Vargo Našlaitis // Lietuvos ūkininkas. – 1938, Nr. 16, p. 9 Taraldžių (Rokiškio raj.) kapinynas.
Vertas tyrinėjimo piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1936, spal. 30, p. 4 Treigių (Šilalės raj.) piliakalnis.
Vertelka B. Mėgstantys paūžti į Kernavę nevažiuos // XXI amžius. – 1997, rugs. 19, p. 7 Apie G. Vėlių.
Verti dėmesio Paviekių senkapiai // Rytas. – 1933, spal. 22, p. 4 Pavėkių (Šiaulių raj.) pilkapiai.
Vertingas lobis // Vakarinės naujienos. – 1962, gruod. 14 Rokiškio raj., Žiobiškio apylinkėje.
Vertingas muziejus Plungėje // Vakarai (Klaipėda). – 1938, spal. 21, p. 4 L. Kumšlyčio rinkinys (yra archeologinių radinių).
Vertingas radinys // Kelias į komunizmą (Simnas). – 1956, lapkr. 13. – Tas pat: Komunizmo aušra (Telšiai). – 1956, lapkr. 13; Pergalė (Vilkaviškis). – 1956, gruod. 13; Stalinietis (Obeliai). – 1956, lapkr. 11. Alkiškių (Akmenės raj.) lobis.
Vertingi radiniai senkapiuose // Mūsų kraštas. – 1938, Nr. 13, p. 8 Gandinga (Plungės raj.).
Vertingos iškasenos / J.Š. // Lietuvos tarpininkas. – 1932, Nr. 1.
Vertingos iškasenos / Š. // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 16, p. 7C Daugėlaičių (Šiaulių raj.) kapinynas.
Vertingos iškasenos // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 35, p. 6. – Nebaigtas
Verzeichnis der prähistorischen und historischen Sammlungen der Altertum–Gesellschaft zu Insterburg // Zeitschrift der Altertums–Gesellschaft Insterburg (Insterburg). – 1888, sąs. 2, p. 199-210. P. 200, 204, 205 iš Šilutės patekę dirbiniai.
Verzeichnis der Seit 1. August 1896 bis 31. December 1899 für das Museum eingegenen Geschenke // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 356-365. P. 357-358 – apie Kuršių nerijos radinius; p. 360 – apie Priekulės (Klaipėdos raj.) radinius; p. 363 – apie Greižėnų (Tauragės raj.) kapinyno radinius; p. 363 – apie Lumpėnų (Šilutės raj.) kapinyno radinius; p. 363 – apie Barvių (Šilutės raj.) kapinyno radinius; p. 363 – apie Skėrių prie Priekulės (Klaipėdos raj.) kapinyno radinius.
Vidugiris A. Sūduviai (jotvingiai) ir jų gyventos teritorijos // Voruta. – 1996, Nr. 12, p. 1, 2
Viduklė. Radiniai Pašešuvio kapinyne // Lietuvos žinios. – 1939, rugpj. 2, p. 9 Apie Kauno muziejui atitekusius radinius.
Viduklė. Senas kapinynas // Lietuvos žinios. – 1939, liep. 20, p. 10 Pašešuvys (Raseinių raj.).
Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai / A. Astrauskas, M. Bertašius, J. Genys, A. Luchtanas, M. Michelbertas, W. Nowakowski, G. Vėlius, V. Žulkus. – V., 1996. – 105 p. 1995 m. konferencijos medžiaga.
Vidurio Lietuvos archeologija: Konferencijos medžiaga. – V., 1994. – 91 p.
Vidury Kelmės miestelio senovės kapinynas // Lietuvos aidas. – 1936, rugpj. 6 (Nr. 357), p. 3
Viekšniai. Ardo ir gadina piliakalnį // Vakarai (Klaipėda). – 1938, spal. 29, p. 4 Palnosai (Akmenės raj.).
Viekšniai. Rasta reta Lietuvoje seniena // XX amžius. – 1939, rugs. 14, p. 10 Gudų (Akmenės raj.) sidabrinių lydinių lobis.
Viekšniai. Rasta reta seniena // Lietuvos žinios. – 1939, rugs. 16, p. 6 Gudų (Akmenės raj.) sidabrinių lydinių lobis.
Viena įdomiausių Vilnijos vietų – Medininkai // Literatūra ir menas. – 1969, Nr. 3, p. 16 Dėl Medininkų pilies apsaugos.
Vienas klausimas Laisvės prospekte: Ar verta atstatyti Žemutinę pilį ? // Vakarinės naujienos. – 1998, rugs. 9, p. 3 Vilniaus pilys
Vierte Generalversammlung, Tilsit den 9. October 1883 // Mitteilungen der litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1884, t. 2, sąs. 2, p. 71-75. P. 74 – minimi F. Siemeringo kasinėjimai Aukštakiemyje prie Klaipėdos.
VIII-X a. šimtmečio karių griaučiai // Trimitas. – 1932, Nr. 33, p. 662
VIII-X šimtmečių radiniai // Vakarai (Klaipėda). – 1936, lapkr. 17, p. 4 Šiauliuose, prie Kuršėnų kelio.
Vijeikis E. Baluošo ežero salos žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 52-53. Šuminų (Utenos raj.) kaimo akmens ir geležies amžių gyvenvietė.
Vikingai // Savaitė. – 1944, Nr. 3, p. 36 Apuolė (Skuodo raj.).
Vikingų keliais. Iš pasikalbėjimo su gen. Nagevičiumi / Pn. // XX amžius. – 1936, rugpj. 20, p. 2 Archeologų kongresas (Oslas, 1936 m.).
Vikšnelis P. Užmirštas piliakalnis // Kultūros barai. – 1969, Nr. 8, p. 69 Kraštų kaimo (Anykščių raj.) Taurakalnio kapynas.
Vilčinskis A. Lietuviškas Gedimino laikų kalendorius // Lietuvių laikraštis. – 1905, Nr.51, p. 729-731.
Vilčinskis A. Lietuvos pinigai / (Medegą suteikė O.V.); [parengė] K.R. [K. Vairas-Račkauskas] // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 50, p. 709-711. Remiasi T. Czackiu, T. Narbutu.
Vilčinskis A. Runos /(Istoriškas piešinėlis, kuriam medegą pateikė maloniai p. O.V.); [parengė] K.R. [K. Vairas-Račkauskas] // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 40, p. 581-582. Apie Mindaugo monetas.
Vilčius K. Nauji archeologiniai radiniai Rytų Lietuvoje // Lietuvos aidas. – 1993, rugs. 2, p. 9 Kretuono (Švenčionių raj.) ekspedicija.
Vileišis V. Dėl “prūsų” ir “baltų” terminų // Akademikas . – 1936, Nr. 10, p. 229-231
Vileišis V. Pirmųjų Mažosios Lietuvos gyventojų kiltinė priklausomybė // Akademikas. – 1935, Nr. 10, p. 242-246
Vileišis V. Prūsai ir lietuviai turėjo bendrą kalbą // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 30, p. 634-636
Viliamas V. Iš kelionės dviračiais per Lietuvą // Rytas. – 1930, rugs. 20, rugs. 22. Skyrius “Ant Lietuvos piliakalnių”.
Vilkaitis J. Minėtinos istorinės vietos / J. Vlkts. // Klaipėdos žinios. – 1924, spal. 24, p.24. Juškaičių (Tauragės raj.) piliakalnis ir akmuo prie Didkiemio (Šilalės raj.), Žąsbučio miške.
Vilkaitis J. Tauragės komercinė mokykla / J. Vlkts. // Krivulė. – 1925, Nr. 13, p. 274-275. Mokyklos muziejus turi archeologijos, numizmatikos.
Vilkas A. Sunaikinti paminklai Krakių apylinkėse // Santarvė (Mažeikiai). – 1996, liep. 30
Vilkija. Senos I-II amž. kapinės Paštuvoje // Lietuvos aidas. – 1936, geg. 1 (Nr. 200), p. 7 Paštuvos (Kauno raj.) kapinynas.
Vilkutaitis-Keturakis J. Antanavas / Vilkutaitis // Lietuvos žinios. – 1912, Rugs. 22 (spal. 5), p. 4. Plioplių (Marijampolės a.) kaimo kapinaitės.
Vilmantienė O. Archeologiniai turtai Linkūnuose: iš “Naujojo Tilžės Keleiwio” // Rytas. – 1933, rugs. 5, p. 2
Vilmantienė O. Eduardo Gisewijaus Patyrimas Mažojoje Lietuvoje / O. Wilmantienė // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1940, geg. 8
Vilmantienė O. Eduardo Gizevijaus nuotykiai Juravos krašte // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, gruod. 31
Vilmantienė O. Kaip įsikūrė Rambyno šventovė (senas Mažosios Lietuvos padavimas) / O.W. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, birž. 18, p. 3. Rambynas
Vilmantienė O. Linkūnuose prasidėjo vėl dideli archeologiniai tyrinėjimai / Vlm. // Lietuvos aidas. – 1938, spal. 14. Linkūnai (prie Tilžės).
Vilmantienė O. Prūsai ir lietuviai ilgai nepamiršo savo senųjų dievų // Trimitas. – 1939, Nr. 51/52, p. 1251-1252
Vilmantienė O. Senųjų Aisczių Kultūra ir Žmoniszkumas / O. Wilmantienė // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1940, kovo 27
Vilmantienė O. Žvejys Mikė ir Vorpilio barzdukai // Naujoji romuva. – 1940, Nr. 14, p. 284 Rambynas.
Vilniaus pilies kalnas // Šaltinis (Seinai). – 1912. Nr. 7, p. 100.
Vilniaus etnografiniam ir archeologiniam muziejams paskirti muziejininkai // Lietuvos aidas. – 1940, vas. 20 (Nr. 82), p. 6 R. Volkaitė-Kulikauskienė paskirta nuo vas. 20 d.
Vilniaus iškasenos / O., [su P. R. prier.] // Lietuvos žinios. – 1913, rugpj. 13 (26), p. 2.
Vilniaus Katedros požemiuose atkasti karalių palaikai // Mūsų laikraštis. – 1931, Nr. 40, p. 1
Vilniaus krašte rasta brangių senoviškų pinigų // Mūsų rytojus. – 1930, Nr. 33, p. 1
Vilniaus krašte rasta dar prieš vytautinių laikų pinigų // Lietuvos aidas. – 1930, rugpj. 12, p. 1. – Tas pat: Lietuvos žinios. – 1930, rugpj. 14, p. 3; Mūsų kraštas. – 1930, rugpj. 21(Nr. 15), p. 3; Šiaurės Lietuva (Šiauliai). – 1930, rugpj. 15, p. 3
Vilniaus krašto žmonių padavimai // Trimitas. – 1934, Nr. 27, p. 543 Iš W. Szukiewicziaus užrašytų padavimų apie Maišiagalos piliakalnį ir Trakų pilį.
Vilniaus lobis // Trimitas. – 1932, Nr. 39, p. 680 Pagal išspausdintą 1932 m. P. Karazijos straipsnį “Lietuvių tautoje”.
Vilniaus pilis // Savaitė. – 1943, Nr. 3, p. 42
Vilniaus pilių atstatymo darbai sustojo. A. Brazauskas dėl to kaltina Kultūros ministeriją // Lietuvos aidas. – 1998, birž. 18, p. 3 Vilniaus pilys
Vilniaus pilių teritorijos aplinkos sąlygų kitimo poledynmetyje svarbiausi etapai ir radiokarboninis datavimas / A. Gaigalas, J. Banys, S. Lasavickas, A. Lisanka, M. Meleišytė // Geografijos metraštis. –1986, t. 22-23, p. 70-78
Vilniaus pilių vizija / Medžiagą parengė Aušra Šėmienė pagal N. Kitkausko, V. Urbanavičiaus, B. Kulnytės, A. Katiliaus ir kt. pasisakymus // Lietuvos aidas. – 1994, birž. 24, p. 11.
Vilniaus pilyje aptiktas lobis // Lietuvos aidas. – 1937, kovo 17 (Nr. 120), p. 4 Vilniaus Aukštutinė pilis
Vilniaus pilys / E. Budreika, R. Batūra, M. Jučas, A. Tautavičius // Lietuvos pilys. – V., 1971. – P. 25-76
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrimai) / N. Kitkauskas, A. Kuncevičius, S. Samalavičius, A. Tautavičius, V. Urbanavičius. – V., 1989. – 128 p. Rec.: Ose I. // Keramos (Offenbach, Main). – 1992, sąs. 138, p. 67-68.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 m. tyrimai) / N. Kitkauskas, O. Kondratienė, A. Kuncevičius, S. Samalavičius, A. Tautavičius, V. Urbanavičius. – V., 1991. – 159 p., 175 iliustr. Rec.: Ose I. // Keramos (Offenbach, Main). – 1992, sąs. 138, p. 67-68. Ose I. Vilnas pils izrakumi: Pirmo petijumu gadu secinajumi // Latvijas Zinatnu akademijas vestis. A (Rīga). – 1993, Nr. 6, p. 47-48.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai: (1990-1993 metų tyrimai). – V., 1995. – 264 p. Autoriai: N. Kitkauskas, A. Tautavičius, V. Urbanavičius Vilniaus pilys
Vilniaus Žemutinės pilies rūmų tyrimai // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 3 (virš.) Vilniaus pilys
Vilniuje atkasė nežinomų mūrų liekanas // Tiesa. – 1940, liep. 27 Vilnius miestas.
Vilniuje atrasta trečioji pilis / Vilnietis // Lietuvos žinios. – 1939, geg. 5, p. 12. – Tas pat: Lietuvos ūkininkas. – 1939, Nr. 20, p. 5 Vilniaus Bekešo kalnas.
Vilniuje oficialiai užregistruota senovės baltų tikėjimo religinė bendruomenė // Literatūra ir menas. – 1992, Nr. 7, p. 2
Vilniuje trečioji pilis // Diena. – 1939, Nr. 21, p. 3 Vilniaus Bekešo kalnas.
Vilnius. Apie archeologinius kasinėjimus // Lietuvos aidas. – 1939, birž. 6 (Nr. 277), p. 2 Vilniaus Bekešo kalnas.
Vilnius. Kasinėjimai Vilniaus Pilies kalne // Lietuvos žinios. – 1936, liep. 16, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Vingris J. Dėmesio verta istorinė vieta // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 37, p. 7 Babrungėnų (Plungės raj.) kapinynas.
Vireliūnas A. Apuolė (žem. Apoulė) 853 metais // Švietimo darbas. – 1923, Nr. 11/12, p. 748-758. Apuolė (Skuodo raj.).
Vireliūnas A. Dėl tyrimų apie Apuolę ir kam tirti Lietuva: milicininkui ar mokyklai? // Lietuva. – 1924, vas. 28, p. 2 Apuolė (Skuodo raj.).
Vireliūnas A. Gaigaliai / Trll. // Viltis. – 1912, rugpj. 31 (rugs. 13), p. 2-3. Gaigalių (Kupiškio raj.) piliakalnis.
Virkietis A. Eržvilko piliakalnio padavimai // Žiburėlis. – 1931, Nr. 21, p. 413-416 Jurbarko raj.
Virmauskas K. Bulviakasio radinys // Tiesa. – 1965, lapkr. 11 Papilės (Akmenės raj.) lobis.
Virveliūnas A. Kupiškis / Tralialia // Viltis. – 1912, saus. 6 (19). Padavimai apie Kupiškio piliakalnį.
Vis daugiau garbingos praeities liudytojų // Lietuvos žinios. – 1935, geg. 24, p. 7 Draustinių (Kėdainių raj.) papuošalų lobis.
Visą laiką Gedimino kalne plėvesuos mūsų trispalvė vėliava // Vilniaus balsas. – 1939, gruod. 7
Visa Panemunė kapinynai. Nauji radiniai A. Panemunės valsčiuje // Dienos naujienos. – 1932, rugs. 3, p. 3 J. Puzinas informuoja apie kapinynus Mozūruose ir Šlienavoje (Kauno raj.).
Visgirdas. Retas archeologinis radinys // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1932, Nr. 8, p. 7 Paventės (Mažeikių raj.) pilkapis.
Visko pradžia – tvarka / B. Valantinaitė-Jokubonienė, G. Jokubonis, I. Kazakevičius, B. Mackevičius, V. Strazdelis, A. Grybauskas // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 35, p. 15
Vismanta J. Mirties patalo radiniai // Lietuva. – 1925, spal. 29, p. 4 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) kapinyno kasinėjimai.
Visockis A. Dar kartą apie Vilkiautinio senkapį // Kultūros barai. – 1973, Nr. 5, p. 43 Vilkiautinio (Varėnos raj.) pilkapiai.
Visockis A. Kaulo ir rago dirbinių radiniai Kapsuko rajone // Švyturys. – 1968, Nr. 6, p. 30
Visockis A. Mūsų protėvių palikimas // Naujas kelias (Kapsukas). – 1967, spal. 14 Dovinės upelyje rastas raginis kaplys.
Visockis A. Peterburgo archeologijos institutas ir Lietuva // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 182-187
Visockis A. Tarptautinė konferencija “Sūduvos priešistorija ir istorija” Marijampolėje // Istorija (V.). –1997, t. 35, p. 192-193
Visuomeninių muziejų katalogas / Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija. – V., 1978. – 44 p Minimi archeologiniai radiniai 17 muziejų.
Visuotinas Mokslo Draugijos susirinkimas // Lietuvos žinios. – 1911, liep. 14 (27). Nupirktas Kaltanėnų (Švenčionių raj.) šventoriuje rastas lobis.
Visuotinis Lietuvių Mokslo Draugijos narių susirinkimas // Vilniaus žinios. – 1907, rugpj. 9 (22), p.2. J. Basanavičiaus pranešimas, eksponuojamos J. Žiogo, A. Žmuidzinavičiaus, A. Šutino archeologijos kolekcijos.
Visuotinis Lietuvių Mokslo Draugijos susirinkimas // Viltis. – 1908, rugpj. 8 (21), p. 1. Minimi J. Žiogo pranešimas bei E. Volterio ir J. Basanavičiaus pranešimai apie senąjį lietuvių tikėjimą.
Viščionytė G., Semėnas V. Nalšia – protėvių žemė // Žvaigždė (Švenčionys). –1993, geg. 8 Apie rajono archeologinius paminklus.
Višinskis P. Raštai. – V., 1964. – 622 p P. 398-403 – P. Višinskio laiškai L. Krzywickiui apie Ušnėnų (Kelmės raj.) pilkapius ir kai kuriuos piliakalnius.
Vištelis (Višteliauskas) A. Sengadiszkas musų gentės paminklas / J. A. K. L. // Auszra. – 1883, Nr. 8-10, p. 278-279; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6. Apie Christburgo (dab. Lenkija) akmeninę skulptūrą.
Vitas Valatka (nekrologas) // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1977, rugpj. 25
Vitkauskaitė E. Kultūros paveldo problemos // Draugas (Šakiai). – 1994, birž. 1 Archeologinių paminklų apsauga rajone.
Vitkauskaitė V. Verkiuose. Jų aukštus valdovus užmigdė kapai… // Respublika. – 1990, vas. 28, p. 11 Kasinėjimai Verkiuose prie Vilniaus.
Vitkauskas A. Vieni senovės vartai į Lietuvos gilumą // Zarasų kraštas. – 1933, Nr. 49, p. 2 Biržų pilis.
Vitkauskas A. Vieni senovės vartai į Lietuvos gilumą: iš “Zarasų krašto” 1933 // Šiaulių žinios. – 1934, Nr. 45, p. 3 Biržų pilis.
Vitkauskas L. Vieni senovės vartai į Lietuvos gilumą // Karys. – 1929, Nr. 24 Biržų pilis.
Vitkauskas V. Nekraipykime “Girgždūtės” kalno pavadinimo // Tarybinis mokytojas. – 1981, geg. 16, p. 6
Vitkauskienė I. Kraštotyrininkei Eleonorai Ravickienei – 80 // Lietuvos aidas. – 1996, saus. 31, p. 2
Vitkauskienė I. Plateliuose aptikta pagonybės laikų observatorija // Lietuvos aidas. – 1997, liep. 23, p. 4
Vitkauskienė I. Plateliuose aptikta pagonybės laikų observatorija // Lietuvos aidas. – l997, liep. 23, p. 4 Tyrinėjimai Platelių ežere, Pilies saloje ir pakrantėje
Vitkauskienė R. Kiškio simbolika ir renesansas // Kultūros barai. – 1992, Nr. 1, p. 65.
Vitkauskienė V. Susirūpinta generolo V. Nagevičiaus atminimo įamžinimu // Pajūrio naujienos (Kretinga). – 1997, rugpj. 19, p. 3
Vitkūnas J. Kernavės proistorė ir vaidmuo valstybės formavimosi procese: istorija ir padavimai // Širvinta. – 1996, liep. 13, 20, 24 Kernavė
Vitkūnas V. Archeologą, muziejininką prisimenant // Vakarinės naujienos. – 1984, bal. 18 Paroda E. Tiškevičiaus gimimo sukakčiai Respublikinėje bibliotekoje.
Vitkūnas V. Petrą Tarasenką prisimenant // Tiesa. – 1992, gruod. 10, p. 7 Apie parodą M. Mažvydo bibliotekoje.
Vitkus J. „Dubenuoti“ akmenys // Lietuva. – 1925, vas. 26, p. 4 Dėl šių akmenų paskirties.
Vitkus J. Lieporių žmogau iš ketvirtojo amžiaus, padėk suprasti mūsų laiko tėkmę // Laikas. – 1998, vas. 18 Lieporių (Šiauliai) senovės gyvenvietė.
Vitkus J. Merkinė // Tiesa. – 1953, birž. 9 Ir apie Merkinės piliakalnį.
Vitkus V. Archeologai Raseiniuose // Lūšies žvilgsnis (Raseiniai). – 1998, liep. 7, p. 4 Kalniškių kapinynas ir Pažobrio pilkapynas.
Vitkus V. Istoriniai akmenys // Naujas rytas (Raseiniai). – 1992, lapkr. 4
Vitkus V. Jasnagūros kapinynas // Naujas rytas (Raseiniai). – 1997, rugpj. 30, p. 5 Jasnagūra-Paluknys (Raseinių raj.).
Vitkus V. Kejėnų archeologijos paminklai // Lūšies žvilgsnis (Raseiniai). – 1998, spal. 20, p. 5 Pilkapiai ir kapinynas.
Vitkus V. Molavėnų piliakalnis // Lūšies žvilgsnis (Raseiniai). – 1998, spal. 6
Vitkus V. Prabyla senovė // Artojas (Šilalė). – 1978, rugpj. 17, p. 4 Žąsino kapinynas.
Vitkus V. Viena iš versijų // Lūšies žvilgsnis (Raseiniai). – 1998, spal. 6, p. 4 Paprūdžių (Raseinių raj.) kapinynas.
Vizbaras A. Spaudos atgavimo metinės sukaktuvės Kurtuvėnų parapijoje / Kurtuvėniškis // Vilniaus žinios. – 1905, geg. 19 (birž. 1) (Nr. 23), p. 2. Apie Šatriją (Telšių raj.) ir Girnikų (Šiaulių raj.) kalną.
Vizbaras-Sūduvas J. Lietuvos piliakalniai / J. V. Sūduvas // Karys (Brooklyn). – 1978, Nr. 1, p. 15-17; Nr. 2, p. 60-64; Nr. 3, p. 89-93
Vizbaras-Sūduvas J. Lietuvos valstybės kūrimasis archeologijos šaltinių šviesoje / J. V. Sūdavas // Karys (Brooklyn). – 1975, Nr. 7, p. 247-252
Vizgirdienė O. Lenkų mokslininko pranešimas Vilniuje // Tiesa. – 1957, vas. 14 J. Antoniewicziaus lankymasis Lietuvoje.
Vižaičiai / Anapolio Jonas // Ūkininkas. – 1925, Nr. 22, p. 7 Vyžeičių (Rokiškio raj.) XVII a. lobis.
Vyčinas V. Aisčių mitinės buities prasmė // Lietuvių katalikų mokslų akademijos suvažiavimo darbai. – Roma, 1990. – T. 13, p. 159-191
Vyčinas V. Baltų kilmė // Aidai (Brooklyn). – 1982, Nr. 2, p. 115-120
Vykintas S. Jonas Puzinas – archeologas ir proistorikas. Jo 65 m. gimimo sukaktį švenčiant // Europos lietuvis (Londonas). – 1970, rugs. 22 J. Puzino 65 m. sukaktis
Vykintas S. Prof. dr. Jono Puzino plačiašakės asmenybės netekus // Laisvoji Lietuva. – 1978, geg. 18
Vyriausybė atidavė miestui piliakalnį ir Širvėnos ežerą // Mūsų kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 47, p. 7 Biržų pilis.
Vyšniauskaitė A. Lietuviai IX-XIX a. vidurio istoriniuose šaltiniuose. – V., 1994. – 195 p. Rec.: Daugudis V. // Dienovidis. – 1995, Nr. 45, p. 14.
Vyšniauskaitė A. Mokslinės ekspedicijos mūsų senovei tirti // Literatūra ir menas. – 1949, Nr. 37, p. 4 Taip pat Laiviai (Kretingos raj.), Nausodis (Plungės raj.).
Vyšniauskaitė B. Archeologai išžvalgė Būtingės statybvietę // Lietuvos rytas. – 1995, geg. 23, p. 3
Vyšniauskaitė B. Ir sostinės pilys slapta dalijamos // Lietuvos rytas. – 1995, geg. 1, p. 1 Vilniaus pilys
Vyšniauskaitė B. Prie rūmų – ginčai dėl pinigų // Lietuvos rytas. – 1998, birž. 3, priedas: Sostinė, p. 1, 2 Vilniaus pilys
Vyšniauskaitė B. Sensacingi šalies archeologų atradimai Senuosiuose Trakuose // Lietuvos rytas. – 1994, rugpj. 20, p. 1, 3 Senųjų Trakų piliavietė
Vyšniauskas J. Amerikoje – apie Alkos kalną Erkšvos kaime // Mūsų žodis (Skuodas). – 1991, vas. 13, p. 3 Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis
Vyšniauskas J. Dėl to, kad nežinojo // Mūsų žodis (Skuodas). – 1975, rugpj. 14 Rajono kapinynų apsauga.
Vyšniauskas J. Kalnas ir koplyčia, ant jo paminklas dingusiam Bareikių miestui ir šventai mūsų gimtinės žemei // Mūsų žodis (Skuodas). – 1990, lapkr. 10, p. 4 Erkšvos alkakalnis.
Vyšniauskas J. Nebylūs daiktai // Mūsų žodis (Skuodas). – 1973, geg. 12 Archeologiniai radiniai, netekę metrikos.
Vytartas T. “Nukentėjusioji – Kernavė, kaltinamasis – biurokratizmas” // Švyturys. – 1987, Nr. 11, p. 10-11, 28
Vytautas Daugudis: Bibliografinė rodyklė, 1955-1989 / Sudarė A. Tautavičius. – V., 1989. – 42 p.
Vytautas Didysis ir Jogaila ties Šatrijos kalnu / K.B. // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 4, p. 9. Šatrijos (Telšių raj.) piliakalnis.
Vytautas Urbanavičius // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 7, p. 2 (virš.)
Vytautas Urbanavičius. Bibliografinė rodyklė, 1966-1995 / Sudarė A. Tautavičius. – V., 1995. – 35 p.
Vytauto D. Kultūros Muziejaus priešistorinis skyrius // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 33/34, p. 628 Ekspozicija būsianti atidaryta rugsėjo 8 d.
Vytauto Didž. Likučių apsaugojimas // Lietuvos aidas. – 1933, rugpj. 12, p. 1, 3 Apie D. Malinausko nuomonę dėl Vytauto Didžiojo kapo.
Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus šių dienų darbas ir to darbo perspektyvos // Lietuvos aidas. – 1937, saus. 10 (Nr. 12), p. 2
Vytauto Didžiojo Kultūros muziejus – Lietuvos kultūros saugotojas // Tėviškė (Šiauliai). – 1942, Nr. 7, p. 3 Apie 1941 m. tyrinėjimus.
Vytauto Didžiojo Kultūros muziejus rengia priešistorinių laikų iškasenų parodą / A. V-s. // Į laisvę. – 1941, gruod. 30, p. 4.
Vytauto Didžiojo Muziejuje atidengtas priešistorinis skyrius // Jaunoji Lietuva. – 1938, Nr. 1, p. 40 Archeologijos skyriaus ekspozicija Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje.
Vytauto Didžiojo rezidencijos griuvėsiai Kaune // Karys. – 1932, Nr. 17, p. 330 Kauno pilis.
Vytauto Didžiojo Universiteto zoologijos muziejus // Lietuvos aidas. – 1933, kovo 30, p. 7 Rokuose (Kauno raj.) rasti mamuto kaulai.
Vytauto laikų Lietuvos pinigai / (Pagal Dr. A.M. Račkaus studiją) // Laiko žodis. – 1935, rugs. 1
Vytauto piliakalnis Žemaitijoje / K. Jur. // Diena. – 1932, Nr. 24, p. 7 Norgėlų (Klaipėdos raj.) piliakalnis.
Vyteikis B. Archeologai Visėtiškėse // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1987, liep. 23 Visėtiškių pilkapiai.
Vytis, erelis ir karūna / Fuga // Sekmadienis. – 1933, Nr. 25, p. 3 Griebčių (Vilkaviškio raj.) kapinynas.
Vytulis J. Aistringas praeities tyrinėtojas // Gimtasis kraštas. – 1967, Nr. 45, p. 2 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Vytulis J. Aistringas praeities tyrinėtojas // Kultūros barai. – 1967, Nr. 12, p. 67-69 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Vytulis J. Petro Tarasenkos rankraštinis palikimas // Kraštotyra. – V., 1967. – P. 233-234 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Vyžuonos / G-čius J. // Trimitas. – 1924, Nr. 204, p. 25-26. Kartuvių kalnas prie Vyžuonų (Utenos raj.).
Vladas Statkevičius; Bibliografinė rodyklė, 1957-1983 metai / Sudarė K. Račkauskas. – V., 1985. – 26 p
Vodzinskas E. Karstinis procesas po Biržų pilies rūmų pamatais // Geografinis metraštis (V.). – 1961, t. 4, p. 127-136
Vodzinskas E. Trumpos pastabos apie Vilniaus žemupio raidą priešistoriniu ir istoriniu laikotarpiu // Geografinis metraštis (V.). – 1963-1964, t. 6/7, p. 17-20
Vodzinskas E. Trumpos pastabos apie žemės paviršiaus kitimą Raudonės pilies teritorijoje // Geografinis metraštis. – 1968, t. 9, p. 177-181 Jurbarko raj.
Vodzinskas E. Vilniaus miesto Gedimino kalno geologiniai ir geomorfologiniai bruožai // Geografinis metraštis (V.). – 1960, t. 3, p. 111-135 Vilniaus pilis.
Voigtmann K. Die westmasurische “Loch”- und “Fensterurnen” // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 3, p. 36-46 V-VI a. galindų urnos.
Voigtmann K. Zwei ostpreussische Fibeln mit menschlicher Maske als Fußkopf // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 4, p. 114-115
V-ojo amžiaus kapinyne laidojami XX amžiaus lietuviai / Sm. // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 20 (Nr. 320), p. 5. Eiguliai (Kaunas) ir Upytė (Panevėžio raj.).
Vokiečiai kasinėja Rambyno kalną // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, spal. 13 Ieškoma aukso.
Vokiečio balsas Vilniaus Pilies kalno reikalais / Liutovaras // Lietuvos žinios. – 1912, vas. 25 (kovo 9), p. 3.
Vokiečių ir lietuvių santykiai 13-14 amžiuje // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1934, vas. 1, 3 ir 4 J. Jakšto paskaitos atpasakojimas.
Vokietaitis A. Kai kurie aplinkotyros darbai pradžios mokykloje // Naujoji mokykla. Kraštotyra. – K., 1940. – T. 3, p. 175-184 P. 181-185 – apie piliakalnių matavimą.
Volkaitė-Kulikausienė R. Punios piliakalnio (Jiezno r.) 1958-1959 m. tyrinėjimų rezultatai // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1961, t. 3, p. 41-65, 337-338
Volkaitė-Kulikauskienė R. “Mindaugo sostu” vadinamo Kernavės piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 28-31
Volkaitė-Kulikauskienė R. Ankstyviausių šalmų Lietuvoje klausimu // MADA. – 1965, t. 2, p. 59-71 Rec.: Laval P. de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1966, Nr. 3, p. 573-574.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Antkaklė // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 75-76. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Antsmilkinis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 77. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Apgalvis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p 81. – Aut. nenurodytas
Volkaitė-Kulikauskienė R. Apie Petro Tarasenkos ir Jono Puzino polemiką “Lietuvos aido” puslapiuose // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 21-27 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Volkaitė-Kulikauskienė R. Apie vieną galvos papuošalą // Lietuvos archeologija. – 1984, t. 3, p. 118-125
Volkaitė-Kulikauskienė R. Apyrankė // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 82. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Apuolė // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 85-86. – Aut. nenurodyta Piliakalnis (Skuodo raj.).
Volkaitė-Kulikauskienė R. Archeologija // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 87-88. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Archeologija Vytauto Didžiojo universitete // Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos Katalikų mokslų akademijos septyniasdešimtmetis. – K., 1993. – P. 165-168 Apie E. Volterio ir J. Puzino darbus Kauno universitete.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Archeologinių ekspedicijų derlius / Kalbino A. Juzevičiūtė // Vakarinės naujienos. – 1984, spal. 4
Volkaitė-Kulikauskienė R. Aukštųjų Rusokų (Vilniaus raj.) pilkapių tyrinėjimai 1974 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 113-116
Volkaitė-Kulikauskienė R. Baltai // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 19-38. – Perspausdinta iš: Mokslas ir Lietuva. – 1991, Nr. 3, p. 4-13
Volkaitė-Kulikauskienė R. Baltai // Mokslas ir Lietuva. – 1991, kn. 3, p. 4-13. – Tas pat: Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 19-38
Volkaitė-Kulikauskienė R. Dėl kaikurių Pryšmančių I (Kretingos raj.) kapinyno papuošalų gamybos // MADA. – 1988, t. 3, p. 37-51
Volkaitė-Kulikauskienė R. Derliaus nuėmimo įrankiai Lietuvoje m.e. I tūkstantmetyje ir II tūkstantmečio pradžioje (1. Peiliai-pjautuvėliai m.e. I-IV a.) // MADA. – 1984, t. 4, p. 79-91
Volkaitė-Kulikauskienė R. Enkolpionas iš Maišiagalos piliakalnio // LIM, 1974 metai. – V., 1976. – P. 5-12
Volkaitė-Kulikauskienė R. Graužiai // Mažoji lietuviškoji-tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 590. – Aut. nenurodyta Kapinynas, Kėdainių raj.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Į deivės kalbą įsiklausiusi // Kultūros barai. – 1994, Nr. 6, p. 12-14. Kalba pasakyta 1994. 05.07, palydint M. Gimbutienės palaikus.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Įkapės // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 636. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Impilties piliakalnis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1966. – T. 1, p. 641. – Aut. Nenurodyta Kretingos raj.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Iš Utenos apylinkių istorijos // Lenino keliu (Utena). – 1978, rugpj. 29 Narkūnų piliakalnis.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Išėjusi į Deivių šalį // Lietuvos aidas. – 1994, vas. 4, p. 3
Volkaitė-Kulikauskienė R. IX-XII amžių kalavijai Lietuvoje // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1964, t. 4, p. 197-226, 289-290
Volkaitė-Kulikauskienė R. Jonas Puzinas – profesionaliosios Lietuvos archeologijos pradininkas // Mokslas ir Lietuva. – 1992, sąs. 2/3, p. 126-128
Volkaitė-Kulikauskienė R. Ką mena piliakalnis // Lenino keliu (Utena). – 1978, rugpj. 12. Pokalbis su koresp. A. Kibiela apie Narkūnų piliakalnio tyrinėjimus.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kabučiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 10-11. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kai kurių VIII-XI a. rytų Lietuvos moterų galvos papuošalų klausimu // MADA. – 1975, t. 4, p. 85-95
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kalavijas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 22. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kapai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 44-46. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kapas; Kapinynas; Kirvis // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1979. – T. 5, p. 266-267, 269, 536. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Karoliai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 69. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Keletas bruožų Marijos Gimbutienės portretui // Mokslas ir Lietuva. – 1991, kn. 1, p. 49-50 M. Gimbutienės 70-osioms metinėms
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kernavės “Pilies kalno” tyrinėjimai 1983 m. // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 38-40
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kernavės piliakalnio “Mindaugo sostas” tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 35-38
Volkaitė-Kulikauskienė R. Klasinės visuomenės susidarymas Lietuvoje (Remiantis archeologinių tyrinėjimų duomenimis) // Istorijos-filologijos fakulteto darbai (V.). – 1955, t. 1, p. 120-138 Rec.: Kaczyński M. // Rocznik Olsztyński. – 1958, t. 1, p. 275-277.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Kovos kirviai Lietuvoje ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu // MADA, – 1964, t. 1, p. 101-114
Volkaitė-Kulikauskienė R. Krūminių senkapis // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 112-121 Krūminiai (Varėnos raj.).
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuva valstybės susidarymo išvakarėse // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1978. – T. 1, p. 4-13, 125-126, 135-136
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuviai IX-XII amžiais. – V., 1970. – 296 p Rec.: Kazlauskas A. Svarbi studija apie 9-ojo – 12-ojo amžių lietuvius // Laisvė (New York). – 1972, vas. 15. Radzvilovaitė E. // Gimtasis kraštas. – 1970, Nr. 37, p. 2. Tautavičius A. Knyga apie senovės lietuvius // Kultūros barai. – 1970, Nr. 10, p. 68-69.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuvio kario žirgas. – V., 1971. – 29 p Autoref.: Литуанистика в СССР. История. Научно-реферат. сборник. – В., 1977. – С. 257-260. Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 75-76. Rec.: Kosman M. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1972, Nr. 2, p. 345-346.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuvių tautybės susidarymas (archeologiniais duomenimis) // LIM, 1977 metai. – V., 1978. – P. 5-22 Ref.: Аугус А. // Литуанистика в СССР. История (В.). – 1979, вып. 3, c. 194-195.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuvos archeologijos ugdytojas // Lietuvos mokslas. – 1995, t. 3, kn. 7, p. 143-144 J. Puzino 90-osios gimimo metinės
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuvos archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai. – V., 1958. – 181 p Rec.: Iešmantas G. Knyga kraštotyrininkams // Tarybinis mokytojas. – 1958, rugs. 28. Okulicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 294-295.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuvos archeologų darbai IX-XIII amžių tyrinėjimų srityje 1968-1977metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 17-35
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuvos pajūrio archeologinių paminklų tyrinėjimai // Tarybinės Klaipėdos istorijos klausimai. – V., 1977. – P. 71-80
Volkaitė-Kulikauskienė R. Linksmučių (Pakruojaus raj., Šiaulių srit.) kapinyno 1948 m. tyrinėjimų duomenys // Lietuvos istorijos instituto darbai. – V., 1951, T. 1, p. 279-314
Volkaitė-Kulikauskienė R. Marija Gimbutienė (1921-1994) // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 441-443 M. Gimbutienės 75-osios gimimo metinės
Volkaitė-Kulikauskienė R. Migonių (Jiezno raj.) archeologiniai paminklai // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). –1958, t. 1, p. 44-64, 292-293 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960). T. 3, p. 286.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Miniatiūrinių piliakalnių Lietuvoje klausimu // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 125-137, 348-349 Rec.: Okulicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 287-289.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Mokymas gimininės-gentinės santvarkos irimo ir ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu // Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai (Ligi Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos). – M., 1983. – P. 5-9
Volkaitė-Kulikauskienė R. Moteris ir jos darbas šeimoje archeologiniais duomenimis (I-asis m.e. tūkstantmetis ir II-ojo pradžia) // Šeima, moteris, visuomenė: Mokslinio seminaro pranešimų tezės, 1990 m. spalio 19 d. – V., 1990. – P. 16-19
Volkaitė-Kulikauskienė R. Narkūnų (Utenos raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 32-37
Volkaitė-Kulikauskienė R. Narkūnų didžiojo piliakalnio tyrimų rezultatai: (Apatinis kultūrinis sluoksnis) // Lietuvos archeologija. – V., 1986, t. 5, p. 5-49
Volkaitė-Kulikauskienė R. Naujausi tyrimai apie baltų papuošalų dekorą // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 177-198
Volkaitė-Kulikauskienė R. Nauji duomenys apie Vakarų Lietuvos moterų galvos dangą ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu // MADA. – 1964, t. 2, p. 41-52
Volkaitė-Kulikauskienė R. Nauji duomenys apie žemdirbystę ir gyvulininkystę rytų Lietuvoje // MADA. – 1974, t. 3, p. 51-65 Rec.: Laval P. de // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1976, Nr. 2, p. 345. Maišiagalos piliakalnio radiniai.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Pratarmė // Iš lietuvių etnogenezės. – V., 1981. – P. 3-4
Volkaitė-Kulikauskienė R. Pratarmė // Lietuvos archeologija. – V., 1986, t. 5, p. 3-4
Volkaitė-Kulikauskienė R. Pratarmė; Ginklai // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1981. – T. 2, p. 3-48. – Santr. rusų k., p. 130-133, vokiečių k., p. 142-145
Volkaitė-Kulikauskienė R. Prekybiniai senųjų lietuvių ryšiai su senąja Rusia Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // LIM, 1971 metai. – V., 1971. – P. 19-38 Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 80-81.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Prieš tūkstantį metų. Lietuvos pajūrio gyventojų prekybiniai ryšiai // Gimtasis kraštas. – 1967, Nr. 9, p. 3
Volkaitė-Kulikauskienė R. Pryšmančių I kapinyno 1986 m. tyrinėjimų rezultatai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 118-122
Volkaitė-Kulikauskienė R. Punia. Svarbiausios žinios. – V., 1990. – 48 p. Rec.: Pladis J. Nemirtingas žygdarbis // Gimtasis Rokiškis. – 1991, kovo 20.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Punios piliakalnis. – V.: Mintis, 1974. – 86 p Autoref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija. Referatyvinis leidinys (V.). – 1976, Nr. 4, p. 127-129. Ref.: Лухтан А. // Литуанистика в СССР. История. Научно-реферат. сборник (В.). –1977, вып. 1, c. 261-264. Rec.: Vaitkunskienė R. Tyrinėjimai, abejonės, prielaidos // Gimtasis kraštas. – 1974, Nr. 33, p. 2.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Puzinas Jonas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2, p. 956. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Senovės lietuvių drabužiai ir jų papuošalai (I-XVI a.). – V., 1997. – 153 p.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Senovės lietuvių moterų galvos danga ir jos papuošalai // Iš lietuvių kultūros istorijos (V.). – 1959, t. 2, p. 30-54, 342-344
Volkaitė-Kulikauskienė R. Stačiūnų kapinyno antkaklės // Gimtasai kraštas. – 1943, Nr. 31, p. 80-95 Stačiūnai (Pakruojo raj.).
Volkaitė-Kulikauskienė R. Šalmas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1971. – T. 3, p. 363. – Aut. nenurodyta
Volkaitė-Kulikauskienė R. Taikomosios dailės iš spalvotųjų metalų ištakos Lietuvoje // Etninė kultūra atkurtoje Lietuvos Respublikoje: (Konferencijos medžiaga). – V., 1997. – P. 39-44
Volkaitė-Kulikauskienė R. Vieno kaklo papuošalo klausimu // Muziejai ir paminklai. – V., 1970. – P. 109-111
Volkaitė-Kulikauskienė R. Viskas klojasi gerai / Pokalbis su E. Sliesoriūniene // Tarybinė moteris. – 1979, Nr. 10, p. 4-5
Volkaitė-Kulikauskienė R. Žemdirbystė, gyvulininkystė ir medžioklė // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – V., 1978. – T. 1, p. 48-74, 128-129, 130-131
Volkaitė-Kulikauskienė R., Jankauskas K. Iš senosios lietuvių amatininkystės istorijos (alavas senuosiuose lietuvių papuošalauose) // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 8, p. 135-170
Volkaitė-Kulikauskienė R., Kulikauskas P. Narkūnų (Utenos raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. – V., 1978. – P. 84-94
Volkaitė-Kulikauskienė R., Luchtanas A. Narkūnų (Utenos raj.) “Didžiojo” piliakalnio tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 29-32
Volkaitė-Kulikauskienė R., Luchtanas A. Narkūnų senkapio 1976 m. tyrinėjimai // Lietuvos archeologija. – 1979, t. 1, p. 101-111 Narkūnai (Utenos raj.).
Volkaitė-Kulikauskienė R., Šimėnas V. Pryšmančių I plokštinio kapinyno 1984 ir 1985 m. tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 83-85
Volteris E. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Kęstučio 1351 metų priesaika ir senieji lietuvių prietarai // Židinys. – 1936, Nr. 4, p. 453-455
Volteris E. Iš senovės kuršių ir švedų kolonistų gyvenimo // Iliustruotoji Lietuva. – 1928, Nr. 5, p. 34-37 Apuolės (Skuodo raj.) radiniai.
Volteris E. Lietuvių čia gyventa prieš 5000 metų / A. Volteris // Naujas žodis. – 1932, Nr. 1, p. 17
Volteris E. 45 metai Lietuvos ir Žemaičių archeologijos // Naujas žodis. – 1931, Nr. 10, p. 201
Volteris E. Aisčių kilmės ir protėvynės klausimas // Akademikas. – 1936, Nr. 13/14, p. 263-264
Volteris E. Aistiešu ciltis musu senvesturē // Latvijas Kareivis (Rīga). – 1925, Nr. 5 Apie Rygoje skaitytą paskaitą.
Volteris E. Alkiai ir alkvietės. Lietuvos šventovės ir jų pažinimas // Akademikas. – 1933, Nr. 4, p. 73-74
Volteris E. Aplink Kauną // Naujas žodis. – 1932, Nr. 19 Kauno pilis.
Volteris E. Apuolė // Praeitis (K.). – 1933, t. 2, p. 467-472
Volteris E. Apuolės pilies paslaptis // Naujas žodis. – 1932, Nr. 6, p. 107 Apuolė (Skuodo raj.).
Volteris E. Archaiologiniai nesusipratimai // Tauta ir žodis. (K.), – 1924, kn. 2, p. 156-163; Atsp.: – K., 1924, - 12 p. – Kauno Miesto muziejaus leid. Nr. 1 Apie kapuose randamas “ašaruves”, žvangučius ir žvėrių nagus.
Volteris E. Archeologas Wilhelm Gaerte Kaune // Akademikas. – 1933, Nr. 5, p. 99
Volteris E. Archeologiniai nesusipratimai // Praeitis (K.). – 1930, t. 1, p. 339-342 Apie senovės monetas ir Šarūną.
Volteris E. Die Silbersachen des Stadtmuseums in Kaunas // Congressus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae, 19.- 23. VIII. 1930. – Rigae, 1931. – P. 267-268
Volteris E. Įdomus radinys senajam Kaune // Lietuvos aidas. – 1928, geg. 31, p. 7 Akmeninis kirvis su kotu.
Volteris E. Kai kurie iš senovės Lietuvos gyvulių // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 38, p. 306-308 Mamuto kaulų radiniai.
Volteris E. Kaip kitose šalyse rūpinamasi senovės kultūra (Keletas pastabų biudžetą sustatant) // Lietuva. – 1928, saus. 16, p. 3 Padėties Lietuvoje ir Estijoje palyginimas.
Volteris E. Kas yra Kapstai ? // Naujoji romuva. – 1936, Nr. 48, p. 973
Volteris E. Kauno miunckabinetas // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 3, p. 17-19 Monetų radiniai Kauno miesto muziejuje.
Volteris E. Kauno pilies palaikų beieškant // Studentų balsas. – 1932, birž. 10 (Nr. 9), p. 2-3 Kauno pilis.
Volteris E. Kauno senosios pilies pėdsakai ir palaikai // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 43, p. 350-353
Volteris E. Kauno Šančių lobis // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 122, p. 422
Volteris E. Kazis Buga // Latvijas Saule (Rīga). – 1925, Nr. 25, p. 527-528
Volteris E. Kodėl reikėjo ištirti Apuolės piliakalnis ? // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 40, p. 949-950.
Volteris E. Kokie žmonės gyveno Lietuvoje prieš Kristų // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 15, p. 356-357
Volteris E. Kultūros pėdsakai Lietuvoje prieš Kristaus gimimą // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 9, p. 203
Volteris E. Kun. Žiogo senovės daiktų rinkinys // Viltis. – 1912, rugpj. 15 (28), p. 2. Medingėnuose (Plungės raj.).
Volteris E. Kur ieškotina Saulė-Šiauliai, 1236 m. mūšio vieta? // Židinys. – 1935, t. 22, Nr. 12, p. 567-569 Jo nuomone – šiaurės rytų Lietuvoje.
Volteris E. Kur reikia ieškoti Mindaugo sostinės ? // Židinys. – 1935, t. 22, Nr. 11, p. 413-416 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Volteris E. Kuršių ir Žemaičių santykiai su skandinavais ir vikingais // Lietuva. – 1923, geg. 8, p. 1-2.
Volteris E. Lietuvių mitologija / Įvadas N. Vėliaus, p. 336-338 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 349-353. – Versta iš: Вольтер Э. Литовская мифология // Энциклопедический словарь. – СПб., 1896. – Т. 17, c. 812-813
Volteris E. Lituanistikos aktualieji uždaviniai // XX amžius. – 1937, gruod. 27, p. 5 Taip pat apie archeologiją.
Volteris E. Lobis iš Vilniaus // Sekmadienis. – 1933, Nr. 43, p. 2 Sidabriniai lydiniai, 1932 m. lobis Vilniuje ?
Volteris E. Mendauga pilseta jeb kur meklet 13 gs. Letoviju // Dzintars (Rīga). – 1918, Nr. 55-60.
Volteris E. Mitologijos apybraižos / Įvadas ir paaišk. N. Vėliaus, p. 336-338, 534-536 // Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 338-348. – Versta iš: Литовский катахизис Н. Даукши по изданию 1595 года, вновь перепечатанный и снабженный объяснениями Э.Вольтера. – СПб., 1886. – C. 121-126.
Volteris E. Mūsų mamutai // Lietuvos žinios. – 1922, lapkr. 24, p. 4.
Volteris E. Mūsų sagutės-fibulos // Naujas žodis. – 1931, Nr. 23, p. 561 Noruišių (Kelmės raj.) ir Užpelkių (Plungės raj.) radiniai.
Volteris E. Mūsų senovės kultūros liekanų bei paminklų apsaugos reikalu // Lietuvos aidas. – 1928, rugpj. 13, p. 2-3
Volteris E. Padėka // Lietuva. – 1924, spal. 22, p. 5 Dėkoja už gautus archeologinius radinius iš Panevėžio.
Volteris E. Padėka // Lietuvis. – 1927, birž. 1, p. 3 Už Paluknio (Raseinių raj.) kapinyno radinius.
Volteris E. Per mamuto kaulus į Lietuvos praeitį // XX amžius. – 1937, gruod. 18, p. 5 Pokalbis su E. Volteriu archeologijos klausimais.
Volteris E. Senojo Kauno tvirtovės likimas // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 30, p. 689-690 Kauno pilis.
Volteris E. Senovės ir meno paminklų apsaugojimo reikalu // Lietuvos aidas. – 1928, vas. 9, p. 2
Volteris E. Senprūsių pėdsakai Gardino krašte // Naujas žodis. – 1932, Nr. 14, p. 153
Volteris E. Ties Palanga rasta Romos pinigų // Klaipėdos žinios. – 1924, rugs. 16 Arabų monetų lobis tarp Rūdaičių ir Kvecių (Kretingos raj.).
Volteris E. Vilniaus krašto senovės lietuvių kultūra // Iliustruotoji Lietuva. – 1928, Nr. 2, p. 10 Gervėčių apskrities Romos monetų radiniai.
Volteris E. Vytauto Didžiojo laikų laidotuvės ir žmonių aukojimas // Akademikas. – 1933, Nr. 6, p. 120-121
Volteris E. Wann und wie konnten litauisch-aisto baltisch sprechende Indogermanen in ihre prähistorisch bestimmbaren Wohnsitze eingerückt sein? // Pirmā Baltijas vēsturnieku konference. Rīgā, 16.-20.VIII.1937. – Rīga, 1938. – P. 37-45
Volungevičius A. Apsaugokime archeologinius mūsų rajono paminklus // Tarybinis žodis (Veisiejai). – 1958, vas. 19
Volungevičius A. Archeologiniai kasinėjimai Leipalingyje // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1982, rugpj. 26 Leipalingio kapinynas.
Volungevičius A. Černiauskų ir Druskininkėlių piliakalniai // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1966, liep. 5
Volungevičius A. Jovaišių kaimo lobis // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1976, saus. 29, p. 3
Volungevičius A. Panaros ir Snaigupės lobiai // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1971, rugs. 2
Volungevičius A. Seniausi žmogaus gyvenimo pėdsakai Lazdijų rajone // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1969, rugs. 2 ir 4
Volungevičius A. Snaigyno ežero paslaptis // Darbo vėliava (Lazdijai). – 1978, liep. 25 Apie ežere rastą kalaviją.
Vom Schlossberg Wartulischken // Memeler Dampfboot. – 1923, spal. 11, priedas. Vartuliškių (Šilutės raj.) piliakalnis.
Vonsavičius B. Nauji Gelgaudų pilies nuosavybės duomenys // Istorija. – 1998, t. 37, p. 55-56
Vorobjovas M. Trakai ir jų pilys // Naujoji Lietuva. – 1943, birž. 20, p. 4 Trakų salos pilis.
Vorpilės padavimai / Aras // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, rugpj. 19, p. 5 Piliakalnis prie Tilžės.
Vortrag von dr. Engel-Königsberg “Die prähistorische Kultur des Memelgebiets” // Memeler Dampfboot. – 1931, kovo 12
Voruta // Lietuvos aidas. – 1935, liep. 16, p. 8 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Vorutos pilis – Mindaugo sostinė // Mūsų rytojus. – 1935, rugpj. 6, p. 3 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Vrenasas P. Jurgaičiai (Meškuičių vlsč.) // Tautininkų balsas. – 1927, Nr. 33, p. 5 Kryžių (Šiaulių raj.) kalnas.
Vrenasas P. Treigiai // Tautininkų balsas. – 1927, Nr. 36, p. 6 Treigių (Šilalės raj.) piliakalnis.
Vrensas K. Dalgai (Tverų vlsč). Iškasenos // Tautininkų balsas. – 1928, Nr. 22, p. 8-9 Plungės raj., moneta.
Vulff H. Die Burg Traken // Ostland (Riga). – 1943, Nr. 1, p. 26-28 Rec. “Ostland” apie Trakų pilį // Ateitis. – 1943, liep. 26, p. 6; rugpj. 19, p. 5.
W Aryańskiej Górce pod Wierzbalowem // Wiadomości Numizmaticzno-archeologiczne. – 1918, Nr. 12, p. 144. Unijoje (Vilkaviškio raj.) rastos XVII a. monetos.
W cielętniku zapadła się ziemia. Resztki zagadkowych podziemi // Kurjer Wileński. – 1937, saus. 3, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra. Į šiaurę nuo katedros.
W czasie robót kanalizacyjnych natrafiono koło mostu Zielonego na baszte obronna z czasów średniowiecza // Kurjer Wileński. – 1933, rugs. 29, p. 3
W obronie Góry Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, kovo 17 (30). V. Šukevičiaus ir V. Czarnowskio protestai.
W obronie Góry Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, saus. 23 (vas. 5).
W ochronie zabytków // Kurjer Litewski. – 1908, spal. 15 (28). Žinutė apie P. P. Pokryškino Imperatoriškos Archeologinės komisijos pavedimu apžiūrėjusi Trakuose Dominikonų vienuolyno griuvėsius.
W pobliżu Zamku Królewskiego // Wiadomości ilustrowane (Wilno). – 1913, spal. 20 (Nr. 8), p. 8. Kanalizacijos darbų metu Katedros aikštėje aptikti pilies vartai.
W Radzie miejskiej // Kurjer Litewski. – 1912, kovo 21 (bal. 3). Randamų senienų surinkimo instrukcija Kanalizacijos darbų metu.
W Radzie miejskiej // Kurjer Litewski. – 1912, lapkr. 9 (22).
W sprawie góry Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, vas. 23 (kovo 7).
W Tow. Przyjaciół Nauk // Kurjer Litewski. – 1908, spal. 26 (lapkr. 8). V. Šukevičiaus pranešimas apie surastą naują kapų tipą – dideliu puodu užvožtą urną.
W Tow. Przyjaciół Nauk // Kurjer Litewski. – 1909, lapkr. 3 (16). Kunigas Kozickis įrodinėja Vilniaus pilies griuvėsius esant XVI-XVII a.
W Trokach natrafiono na ciekawe wykopaliska // Kurjer Wileński. – 1936, liep. 31 Rasta renesansinių koklių.
W Wilnie, jak pisma Warszawskie donoszą // Wiadomości Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1911, Nr. 11, p. 180. Lobis šv. Stepono g-vėje.
Wachtsmuth F. Die semgallische Burg Racketten (Racken, Rahel, Ratten) // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1877, p. 53-54. Žagarės piliakalnis.
Waetzold D. Zur Tracht der Bewohner des Memelgebiets in der Eisenzeit // Altpreussen (Königsberg). – 1939, sąs. 1, p. 116-120
Waetzold D., Urbanek H. Die Neuauffstellung der vorgeschichtlichen Abteilung des Grenzlandmuseums Tilsit // Nachrichtenblatt für deutsche Vorzeit (Leipzig). – 1936, t. 12, sąs. 6, p. 146-147
Waetzoldt D., Urbanek H. Zur Neuaufstellung des Grenzland und Heimatmuseums in Tilsit unter besonderen Berücksichtigung der vorgeschichtlichen Abteilung // Altpreussen (Königsberg). – 1937, t. 2, p. 79-80
Wagner K. Vokiečių ordino pilys Kauno apylinkėje // Naujoji romuva. – 1933, Nr. 107, p. 65
Wahle E. Studien zur Geschichte der prähistorischen Forschung. – Heidelberg, 1950 Ir apie Lietuvą.
Wandalin Szukiewicz // Goniec wieczorny (Warszawa). – 1914, Nr. 26. – Tas pat: Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1914, Nr. 14; Ziemia (Warszawa). – 1914, Nr. 5, p. 80. Mokslinio darbo 30-osioms metinėms.
Wdowiszewski Z. Wilno. Skarb monet litewskich z XV w. // Wiadomości Numizmatyczne (Warszawa). – 1969, sąs. 3, p. 184 Pilies kalno radinys.
We wtorek d. 11-go czerwca odbyło sie zwyczajne posedzenie Wileńskiej Archeologicznej Komissyi // Kurjer Wileński. – 1857, birž. 21 (Nr.47), p. 404-405. – Lygiagr. tekstas rus.
Wędzki A. Alfons Budziński – pionier badań archeologicznych na Suwałszczyznie i w Lomžynskiem // Z otchłani wieków (Wrocław; Poznań). – 1964, sąs. 2, p. 129-131 A. Budziński (1822-1885.X.23).
Węgrynowicz T. Kultura łużycka na Mazowszu wschodnim i Podlasiu // Materiały Starożytnie i Wczesnośredniowieczne (Wrocław; Warszawa). – 1973, t. 2, p. 7-126 P. 89-91 – apie pietinę baltų apgyventos teritorijos ribą bronzos – ankstyvosios geležies amžiuje.
Wejtko W. Do poszukiwania o pilkalniach: 1. Pileskalnas we wsi Poderańcach; 2. Góra Mniszki pod Olitą; 3. Piłup pod Rumbowiczami; 4. Góra Margiera w Puniach; 5. Pilkalnis w Niemonajciach / W. W.; su T. Daugirdo pastabomis // Wisła (Warszawa). – 1889, t. 3, p. 894-898. Poteronių, Alytaus, Rumbonių, Punios ir Radžiūnų ? (Alytaus raj.) piliakalniai.
Werner J. Archäologische Zeugnisse für merowingischen Handel in Ostpreussen // Germania (Mainz am Rhein). – 1933, t. 17, p. 277-282
Werner J. Der Grabfund von Taurapilis, Rayon Utena (Litauen) und die Verbindung der Balten zur Reich Theodoricus // Archäologische Beiträge zur Chronologie der Völkerwanderungszeit. – Bonn, 1977. – P. 87-92. – (Antiquitas; Reihe 3, Bd. 20)
Werner J. Eine ostpreussische Bügelfibeln aus dem Hannegau // Germania (Mainz am Rhein). – 1951, t. 29, p. 58-62
Werner J. Slawische Bügenfibeln des 7. Jahrhunderts // Reinecke Festschrift. – Mainz, 1950. Linkūnų (prie Tilžės) ir Šreitlaukio (Šilutės raj.) segės.
Werner J. Zu dem Bügelfibeln aus dem Volkerwanderungzeitlichen Brandgräberfelder Masurens // Germania (Mainz). – 1984, t. 62, sąs. 1, p. 74-77 Segės iš Galindos (Rytų Prūsija).
Wiadomości krajowe. Wilno // Kurjer Wileński. – 1858, gruod. 9, p. 1-2. – Lygiagr. tekstas rus. Apie gruodžio 6 d. posėdį.
Wielkie zmiany na Górze Zamkowej. Zniesienie nadbudowki drzewnianej // Słowo. – 1930, geg. 28, p. 3
Wiens 1000 Metų senas Peilis atrastas // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1930, vas. 5, p. 3 Linkūnų kapinyne prie Tilžės rastas lenktinis peilis.
Wiercińska A. Analyza antropologiczna ludzkich szczątków kostnych z cmentarzyska ciałopalnego w Jemelistem, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1971, t. 10, p. 387-388
Wiercińska A. Badania antropologiczne ludzkich szczątków kostnych z cmentarzysk ciałopalnych w Korklinach, pow. Suwalski // Rocznik Białostocki. – 1970, t. 9, p. 177-196
Wiercińska A. Wybrane zagadnienia antropologii Bałtów // Rocnik Białostocki (Warszawa). – 1991, t. 16, p. 213-225
Wierciński H. W sprawie nadbudowki na baszcie Zamkowej w Wilnie // Ziemia (Warszawa). – 1913, Nr. 44, p. 720.
Wierzbicka S. Sprawozdanie z badań powierchniowych stanowisk epoki kamienia na Suwalszczyznie // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 147-166 Rec.: Kozłowski S. // Rocznik Białostocki. – 1967(1968), t. 7, p. 282-284.
Wiesner J. Die Bronzefigur von Schernen, Kreis Memel // Altpreussen (Königsberg). – 1941, sąs. 2, p. 19-22 Šernai (Klaipėdos raj.).
Wilczyński F. Wędrowka do gór Utenesa, xiąžecia Litwy, załožyciela Uciany // Tygodnik Petersburski. – 1836, Nr. 93, p. 559-560. Narkūnų ir Pakalnių piliakalnių kasinėjimai (Utenos raj.).
Wilkomierz: iš “Lietuvos ūkininko” // Kurjer Litewski. – 1913, spal. 11 (24). Apie akmenį su įrašu, rastą prie Taujėnų.
Wilkus K. Garśc wspomnień // Czerwony sztandar. – 1986, birž. 14, p. 4 Apie Valdovų kapų suradimą Vilniaus katedroje 1931 m.
Wilmantienė O. Iszkasiniai Linkunuose baigiasi // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, rugpj. 5
Wilmantienė O. Linkunuose Dr. Engel wėl pradėjo daryti Iszkasimus // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, liep. 12, p. 1
Wilmantienė O. Linkunuose isznaujo kasama // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, rugs. 2
Wilniuje surasta daug Senowės Lietuwių Pinigų // Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1930, rugpj. 23
Wilno // Kurjer Wileński. – 1856, saus. 17 (Nr.5), p. 39. – Lygiagr. tekstas rus. Apie sausio 11 d. posėdį.
Wilno. Dnia 11 tego miesiąca odbyłosię dziewiąte zwyczajne posiedzenie Wileńskiej Archeologicznej Komissyi... // Kurjer Wileński. – 1856, rugs. 21 (Nr.74), p. 725. – Lygiagr. tekstas rus.
Wilno. Kurator Muzeum Starożytności i Prezes Archeologicznej Komissyi Wileńskiej... // Kurjer Wileński. – 1856, kovo 23 (Nr.24), p. 197-198. – Lygiagr. tekstas rus.
Wilno. Posiedzenie zwyczajne Komissyi Archeologicznej ... // Kurjer Wileński. – 1856, rugpj. 17 (Nr.64), p. 599. – Lygiagr. tekstas rus.
Wilno. W dniu 11 sierpnia, 11 wrzesnia i 11 pazdziernika odbyło zwyczajnie posiedzenia Wileńskiej Archeologicznej Komissyi // Kurjer Wileński. – 1857 lapkričio 1, (Nr. 85), p.720-721. – Lygiagr. tekstas rus.
Wilno. W dniu 11-go b.m. odbyło... // Kurjer Wileński. – 1857, vas. 15 (Nr.13), p. 109. – Lygiagr. tekstas rus.
Wilno. W dniu 24-m miesiąca czerwca w obecności J.W. jenerał–gubernatora Nazimova odbyło sie siódme w tym roku... // Kurjer Wileński. – 1857, liep. 5 (Nr.51), p. 437. – Lygiagr. tekstas rus. Apie posėdį ryšium su K. Tiškevičiaus išvyka Nerimi.
Wilno. W tymczasie w Katedrze Rzymsko–Katolickiej... // Kurjer Wileński. – 1856, bal. 20 (Nr.31), p. 259. – Lygiagr. tekstas rus.
Wiśniewski J. Domniemane ślady osad jaćwieskich w puszczach pojaćwieskich // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 1, p. 223-231.
Wiśniewski J. Ślady jaćwieskie koło Tykocina ? // Problemy. – 1961, Nr. 9, p. 3-29
Wityg W. Wykopalisko monet litewskich we wsi Turaijsku // Roczniki Towarzystwa przyjaciół nauk Poznańskiego (Poznań). – 1900, t. 26, p. 515-519. Monetų su stiebų vartais lobis Nemuno krante, buv. Lydos apskr.
Witort J. Wykopaliska // Wisła (Warszawa). – 1893, t. 7, p. 242. Apie prie Veliuonos rastą buožę.
Wittyg W. O potrzebach numizmatyki Polskiej // Pamiętnik drugiego zjazdu historyków polskich w Lwowie. I. Referaty. – Lwów, 1890, p. 1-5. – Kiekvieno pranešimo puslapiai numeruojami atskirai.
Wittyg W. Wykopalisko monet litewskich z pod Czerwonego Dworu // Zapiski Numizmatyczne (Warszawa). – 1886, Nr. 8, p. 138-142. Raudondvaris (Vilniaus raj.).
Wittyg W. Wykopalisko z pod Czerwonego Dworu // Ateneum (Warszawa). – 1888, t. 3, p. 114-120. Raudondvario lobis (Vilniaus raj.).
Wykopaliska // Kurjer Litewski, 1908, rugpj. 31 (rugs. 13). Pilies kalno papėdėje rasti žmonių griaučiai (pateko į A. Brodowskio rinkinius).
Wykopaliska // Kurjer Litewski. – 1912, birž. 24 (liep. 7).
Wykopaliska // Kurjer Litewski. – 1912, liep. 29 (rugpj. 11). Vilnius, Pilies kalno rytinėje pašlaitėje.
Wykopaliska // Kurjer Litewski. – 1912, rugpj. 28 (rugs. 8).
Wykopaliska // Litwa – 1913, Nr. 31/32, p. 247.
Wykopaliska archeologiczne w Žwirblach // Kurjer Wileński. – 1925, rugpj. 4, p. 3. – Tas pat: Słowo. – 1925, rugpj. 2, p. 3 Žvirblių (Naujoji Vilnia) pilkapiai.
Wykopaliska i komisija archeologiczna // Kurjer Litewski. – 1912, rugs. 20 (spal. 3); rugs. 21 (spal. 4).
Wykopaliska na górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1933, lapkr. 28, p. 3
Wykopaliska na górze Zamkowej // Prawda Wileńska. – 1940, lapkr. 24, p. 4 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Wykopaliska na Górze Zamkowej // Słowo. – 1937, kovo 14, p. 4 Vilniaus Aukštutinė pilis. Pilies kalne, rūmų griuvėsiuose, rastas lobis.
Wykopaliska na placu Katedralnym / Z. // Kurjer Wileński. – 1939, bal. 26, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedros aikštė.
Wykopaliska na placu Katedralnym // Kurjer Wileński. – 1938, spal. 27, p. 4 Vilniaus Žemutinė pilis
Wykopaliska na Placu Napoleona // Kurjer Wileński. – 1937, birž. 8, p. 7 Vilnius, senamiestis.
Wykopaliska na szosie Suwalki-Wiżainys. Urni epochi porzedhistorycznej // Słowo. – 1928, liep. 28, p. 3 Konkreti vietovė nenurodyta.
Wykopaliska z Góry Zamkowej w Wilnie / Iz. A. // Słowo. – 1938, spal. 20, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Wykopaliska z przed pól tysiąca lat w Kownie // Chata rodzinna. – 1935, Nr. 44, p. 5 XV-XVII a. radiniai.
Wykopaliska z VII vieku w pow. Oszmianskim // Kurjer Wileński. – 1938, rugs. 7, p. 7 Suardytas Gudagojaus pilkapis (Ašmenos a.).
Wykopaliska z VII wieku pod Ostrowem // Słowo. – 1938, rugs. 6, p. 7 Gudagojaus pilkapis (Ašmenos a.).
Wykopalisko // Kurjer Litewski. – 1914, birž. 13 (26). Vilniuje rastas mamuto dantis.
Wykopalisko w Wilnie // Wiadomosci Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1911. Nr. 3, p. 48. Lobis Vilniuje Jeruzalės g-vėje.
Wykopanie trumien na ul. Mickiewicza // Słowo. – 1927, spal. 5, p. 4 Vilnius, Gedimino prosp.
Wysocki A. Pmiątka po świętym Królewiczu – zamek w Miednikach niszczeje // Kurjer Wileński. – 1937, kovo 4, p. 3 Medininkų (Vilniaus raj.) pilis.
Wystawa prac dokonanych przy odkryciu grobów królewskich // Kurjer Wileński. – 1931, gruod. 15, p. 3
Wysztrał na górze Zamkowej // Kurjer Wilenski. – 1911, liep. 30 (rugpj. 12).
Wodociągi na Górze Zamkowej // Kurjer Litewski. – 1912, saus. 22 (vas. 4).
Wójcicki K. W. Aleksander Przezdziecki (1814-1871) // Biblioteka Warszawska. – 1872, t. 2, p. 60-72.
Wojcicki K. Wł. Eustachy hrabia Tyszkiewicz // Kłosy (Warszawa). – 1865, Nr. 43, bal. 13 (25).
Wojciechowska D. Wystawa “Bałtowie – północni sąsiedzi słowian” w Muzeum archeologicznym // Silesia Antiqua (Wrocław). – 1982, t. 24, p. 185-187
Wolański T. Odkrycie najdawniejszych pomników narodu polskiego. – Poznań, 1843. – 52 p. P. 9, 11 apie Kukovaičio ir Liutauro monetas.
Wolter E. Apoule und die Herrn Apulski’s // Sitzungsberichte Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mitau. – 1888, p. 20-23. – Nurodoma pagal Kisinas J. Prof. E. Volterio bibliografija // Tauta ir žodis (K.). – 1928, kn. 5, įrašas Nr. 71. Apuolė (Skuodo raj.).
Wolter E. Einfluss Westrusslands auf Litauen vor XII. Jahrhundert // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1887, t. 2, p. 306-312.
Wolter E. Göttersteine und Steinbilder in Südrussland, Böhmen und Litauen // Archiv für Religionswissenschaft. – 1899, t. 2, p. 258-261.
Wolter E. Litauische Archäologie // Memeler Morgenstimme. – 1926, rugpj. 15
Wolter E. Litauische Götter in Joh. Malala’s Chronograf russischen Redaktion von Jahre 1261 // Archiv für slawische Philologie (Berlin). – 1887, sąs. 4, p. 635-642.
Wolter E. Mythologische Skizzen // Archiv für slawische Philologie (Berlin). – 1886, t. 9, p. 635-642. – Tas pat lietuvių k.: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 338-344.
Wolter E. Perkunastempel und litauische Opfer- und Deivensteine // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1897, sąs. 22, p. 363-370. – Tas pat: Tolkemita – Mitteilungen (Dieburg). – 1996, sąs. 3, p. 26-28.
Wolter E. Vilnas archeologiska IX saeima // Dienas lapi (Rīga). – 1893, Nr.174.
Wolter E. Zum Feurkultus der Litauer / E.W. // Archiv für Religionswissenschaft (Freiburg i B.; Leipzig; Tübingen). –1898, t. 1, p. 368.
Wolter E. Zur altlitauischen Topographie der russischen Städte Wilna und Troki // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1899, t. 4, p. 293-296.
Wolter E. Zur Frage über die Lage der Kurenstadt Apulia (von Jahre 853) // Rigasche Zeitung. – 1887, Nr. 293, priedas. – Nurodoma pagal Kisinas J. Prof. E. Volterio bibliografija // Tauta ir žodis (K.). – 1928, kn. 5, įrašas Nr. 43. Apuolė (Skuodo raj.).
Wolter E. Zur litauischen Archeologie. Bibliografische Notizen über litauische Altertümer // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1899, t. 4, p. 281-293.
Wrońska J. Archeolodzy warszawscy na początku XX wieku. – Wrocław, 1986. – 197 p. P. 108-118 – apie L. Krzywickio darbus Žemaitijoje; p. 189-190 – M. Biržiškos laiškas L. Krzywickiui, rašytas 1939 m. liep. 3 d.
Wrzeszcie zbadane będa fundamenty na placu Katedralnym i w Cielętniku // Kurjer Wileński. – 1937, saus. 8, p. 2 Vilniaus Žemutinė pilis, Katedra. Prie rytinės katedros sienos.
Wrzosek A. Ludwik Krzywicki // Przegląd antropologiczny (1939-1945) (Poznań). – 1947, t. 13, sąs. 3/4
Wrzosek A. Wskažnik głowny czaszek średniowiecznych z kurhanow Wileńszczyzny, znajdujących się w Muzeum archeologii przedhistorycznej Univ. Stefana Batorego w Wilnie // Sprawozdania z czynności i posiedzeń Polskiej Akademiji Umiejętności. – 1936, t. 6, p. 184-186
Wrzoszek A. Julijan Talko-Hryncewicz // Przegląd Antropologiczny (Poznań). – 1926, t. 2, Nr. 2, p. 59-79
Wspólpraca archeologów Litwy i Polski // Czerwony sztandar. – 1957, vas. 15 J. Antoniewicziaus lankymasis Lietuvoje.
Wznowienie prac na Górze Bekieszowej // Słowo. – 1939, geg. 31, p. 7 Vilniaus Bekešo kalnas.
Wznowienie prac wykopaliskowych na górze Zamkowej i Altarii // Kurjer Wileński. – 1939, rugpj. 8, p. 6 Vilniuje, Pilies kalne ir Bekešo kalne.
Wznowienie robot konserwacyjnych na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1937, birž. 8, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis
Wznowienie robót konserwacyjnych na górze Zamkowej w Wilnie i na zamku w Trokach // Kurjer Wileński. – 1933, kovo 9, p. 3 Taip pat apie Trakų pilis.
Wznowienie wykopalisk na Górze Bekieszowej // Kurjer Wileński. – 1939, birž. 1, p. 5 Vilniaus Bekešo kalnas.
XVII-ojo amžiaus Vilniaus vandentiekis // Tiesa. – 1952, vas. 1 Rasti mediniai vamzdžiai.
XVI-XVII šimtmečio kapinės (Šiauliuose) // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1938, Nr. 1/2, p. 295 Lepšiai.
X-XI amž. papuošalai // Valstiečių laikraštis. – 1959, liep. 26. – Tas pat: Vakarinės naujienos. – 1959, liep. 30; Raudonasis artojas. – 1959, rugpj. 1 Daugėlaičių (Joniškio raj.) lobis.
X-XII šimtmečių radiniai// Vakarai (Klaipėda). – 1936, rugpj. 30, p. 4 Jonelaičiai (Šiaulių raj.).
Z dziejów starożytnictwa na Litwie. Z powodu zgona ś.p. Moraczewskiego / L-saw. // Świat (Warsawa). –1909, Nr. 16. Kolekcionierius, antikvaras, E. Tiškevičiaus testamento vykdytojas.
Z legend o górze Zamkowej // Tygodnik Wileński. – 1911, Nr. 4.
Z notatnika Wandalina Szukiewicza (Wybrane myśli) – wybrał Aleksander Sniežko // Ziemia Lidzka. – 1939, Nr. 4/5, p. 139-141
Z ostatnik notatek Wandalina Szukiewicza – wybrał Aleksander Sniežko // Ziemia Lidzka . – 1939, Nr. 6, p. 169-171
Z Pol. Tow. Krajoznawczego // Ziemia (Warszawa). – 1913, Nr. 2, p. 29. Žinutė apie L. Krywickio paskaitą apie Veliuonos piliakalnio kasinėjimus.
Z Polskiego Towarzystwa Krajoznawczego // Ziemia (Warszawa). – 1911, Nr. 52, p. 851. L. Krzywickio paskaita apie piliakalnių tyrinėjimus.
Z Tow. Przyjacioł Nauk // Kurjer Litewski. – 1912, vas. 4 (17).
Z Wilna. Kanalizacija // Gazeta codzienna. – 1912, geg. 23 (birž. 5). Latako gatvės radiniai.
Z Wilna. Wykopaliska // Gazeta codzienna. – 1912, geg. 11 (24). Latako gatvės radiniai.
Z zagadnienień ochrony zabytków // Goniec codzienny. – 1943, vas. 13
Zabiela G. Alkų alkavietė; Balčių-Dabulės pilkapynas; Subiškio pilkapynas; Daunonių pilkapynas; Galinių senovės gyvenvietė; Galinių-Užpalių pilkapiai; Gatelių pilkapynas; Gudėniškių pilkapynas; Jaurelio piliakalnis; Kamšos piliakalnis; Kaniūkų senovės gyvenvietė; Kirklių akmuo; Minčios pilkapiai; Nolėnų piliakalnis; Pakalnių piliakalnis; Rugšėnų piliakalnis; Skaistašilio pilkapynai; Skroblaus pilkapynai; Sprakšių pilkapiai; Stanėnų-Patalės pilkapynas; Stučių pilkapiai; Stuglių akmuo; Šeimaties pilkapynas; Šimkūnų akmuo; Tautiškio pilkapynas; Vaitkūnų kapinynas; Varniškių pilkapynai; Vyžuonų pilkapiai; Žaibiškių piliakalnis [visi Utenos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1998. – T. 2, p. 140, 142, 143, 146, 148, 149, 151, 156, 159, 162, 163, 164, 172, 173, 178, 184, 199, 202, 205
Zabiela G. Anykščių apylinkių proistorė // Anykščiai: Istorijoje, literatūroje, atsiminimuose. – V., 1992. – P. 21-48
Zabiela G. Anykščių dvarvietė; Anykščių senovės gyvenvietė; Bičionių kapinynas; Kriokšlio kapinynas; Liūdiškių piliakalnis; Naujasėdžio kapinynas; Šeimyniškėlių piliakalnis ir kapinynas; Trumbatiškio kapinynas; Zovišių senovės gyvenvietė [visi Anykščių raj.]; Čeberakų piliakalnis; Jakaviškių piliakalnis; Kylatrakio-Baltėniškės pilkapynas; Papravalės piliakalnis ir pilkapynas; Senojo Daugėliškio piliakalnis; Strakšiškės piliakalnis [visi Ignalinos raj.]; Burnėnų kapinynas; Paduobužės akmuo; Šakių kapinynas; Žvangučių I kapinynas [visi Molėtų raj.]; Ėžerinciškės pilkapis; Juodyno pilkapiai; Melagėnų pilkapynas; Rėkučių pylimas [visi Švenčionių raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 32, 37, 38, 53, 56, 61, 90, 91, 99, 102, 117, 131, 132, 155, 163, 169, 183, 202, 207, 212, 297, 313, 326, 348
Zabiela G. Antalgės piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 39-40 Utenos raj.
Zabiela G. Antatilčių piliakalnio 2 (Ukmergės raj.) tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 40-43
Zabiela G. Antatilčių piliakalnių tyrinėjimai 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 84-89 Ukmergės raj.
Zabiela G. Apie Griūčių kaimą ir akmenis su dubenimis // Mūsų kraštas. – 1995, Nr. 1 (6), p. 144-146 Utenos raj.
Zabiela G. Application of Altemative Methods in Lithuanian Field Archaeology (up to 1996) // Archaeologia Baltica. – V., 1998. – T. 3, p. 143-158
Zabiela G. Ar išsaugosime? // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 48, p. 7 Archeologinių paminklų apsauga ir tyrimai.
Zabiela G. Archeologai Ignalinos rajone // Nauja vaga (Ignalina). – 1990, birž. 20, p. 2 Apie Mažulonių piliakalnio gyvenvietę.
Zabiela G. Archeologas Vladimiras Kaširskis // Kultūros paminklai (V.). – 1996, t. 3, p. 41-52
Zabiela G. Archeologės Marijos Gimbutienės 75-metų gimimo sukakties minėjimo renginiai // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 469-470 M. Gimbutienė
Zabiela G. Archeologijos paminklų žvalgymai Anykščių rajone // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 347-350 Gudiškių, Klevėnų, Pagojės, Pusbačkių ir Šeimyniškėlių kapinynai, Jankūnų piliakalnis ir Penionių dvarvietė.
Zabiela G. Archeologijos paminklų žvalgymo patirtis ir perspektyvos // Etninė kultūra atkurtoje Lietuvos Respublikoje: (Konferencijos medžiaga). – V., 1997. – P. 46-48
Zabiela G. Archeologijos radinys prie Rubikių ežero // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1986, gruod. 27, p. 4 Kriokšlio kaimo kapai.
Zabiela G. Archeologiniai kasinėjimai Anykščiuose 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 73-75
Zabiela G. Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje 1993 metais // Baltų archeologija. – 1994, Nr. 1, p. 12
Zabiela G. Archeologiniai tyrinėjimai Anykščių apylinkėse // Anykščiai. – 1995, Nr. 8, p. 2-3 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Zabiela G. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 metais // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 1 (4), p. 20-21
Zabiela G. Archeologų konferencija Anykščiuose // LIM, 1994 metai. – V., 1995. – P. 305
Zabiela G. Archeologų konferencijos // LIM, 1993 metai. – V., 1994. – P. 225-226 Švedijoje, Baltarusijoje ir Anykščiuose.
Zabiela G. Atradimai Šventosios pakrantėje // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1988, kovo 3 Zokorių piliakalnis.
Zabiela G. Atrastas nežinomas piliakalnis // Naujas rytas (Raseiniai). – 1987, birž. 25 Molavėnų piliakalnis.
Zabiela G. Bečių Pakapės tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 107-108 Bečių (Ukmergės raj.) kapinynas.
Zabiela G. Bečių senkapis // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 330-381 Bečiai (Ukmergės raj.).
Zabiela G. Dar kartą apie piliakalnius // Utenis. – 1990, spal. 30
Zabiela G. Daugyvenės pakrančių archeologiniai paminklai // Daugyvenės kraštas. – V., 1998. – P. 14-22
Zabiela G. Dėl m.e. I tūkstantmečio archeologijos periodizacijos // 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai: Konferencijos pranešimų tezės (Vilnius, 1987 m. rugsėjis). – V., 1987. – P. 54-87
Zabiela G. Dovainonių piliakalnio ir jo aplinkos tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 63-68 Kaišiadorių raj.
Zabiela G. E. Volterio archeologinė veikla Žemaitijoje // Žemaičių praeitis. – V., 1993. – T. 2, p. 71-77
Zabiela G. Eduardo Volterio darbas paminklų apsaugos srityje // Mūsų praeitis (V.). –1993, sąs. 3, p. 122-132 Skelbiami 1936 m. švietimo ministrui adresuoti laiškai.
Zabiela G. Gyvenviečių tyrinėjimai Mažulonių piliakalnio pašlaitėje 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 31-32 Mažulonys (Ignalinos raj.).
Zabiela G. Grunto sijojimas archeologiniuose kasinėjimuose // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 525-527
Zabiela G. Gudiškių senkapio tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 187-190 Anykščių raj.
Zabiela G. Guogų (Piliuonos) piliakalnio liekanų tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 32-34 Kauno raj.
Zabiela G. Iš Pelekonių kaimo senovės // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1989, gruod. 14 Pelekonių piliakalniai.
Zabiela G. Iškili Lietuvos proistorės tyrinėtoja // Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Literatūros rodyklė. – V., 1996. – P. 6-12 R. Kulikauskienės 80-osios gimimo metinės
Zabiela G. Ką paliksime ateities kartoms // Biržiečių žodis. – 1989, birž. 8
Zabiela G. Ką rodo tyrinėjimai prie Siesarties // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1988, bal. 26 Antatilčių piliakalnis.
Zabiela G. Kai piliakalnis neprabyla // Lenino keliu (Utena). – 1987, geg. 21, p. 3 Antalgės piliakalnis.
Zabiela G. Kasinėjimai Bečių Pakapėje // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1985, rugpj. 22, p. 3; lapkr. 5, p. 4 Bečių kapinynas.
Zabiela G. Keramikos fragmentų kolekcijos aprašymo pagrindai // “Muziejai ir jų kolekcijos”: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987 geg. 6-7 d.d.). – V., 1987. – P. 32-34
Zabiela G. Kirsti, bet ne viską // Mūsų gamta. – 1988, Nr. 4, p. 8 Piliakalnių augalija.
Zabiela G. Krašto apgyvendinimas priešistoriniais laikais // Biržų kraštas. – Biržai, 1997. – P. 8-11
Zabiela G. Krašto apgyvendinimas priešistoriniais laikas // Biržiečių žodis. – 1991, liep. 17, p. 2-3
Zabiela G. Kriokšlio pilkapiai // Kultūros paminklai. – 1998, kn. 5, p. 48-57 Kriokšlys (Anykščių raj.).
Zabiela G. Kriokšlio pilkapių vietos tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 89-94 Anykščių raj.
Zabiela G. Kur buvo Sprudeikio valdos? // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 67-69 Šaukštelio piliakalnis – Sprūdės kalnas (Telšių raj.).
Zabiela G. Kur stovėjo Vorutos pilis // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 5-22
Zabiela G. Kur stovėjo Vorutos pilis? // Voruta. –1994, Nr. 7, p. 4; Nr. 8, p. 4; Nr. 9, p. 10; Nr. 10, p. 10; Nr. 11, p. 6 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Zabiela G. Laidosena pagoniškoje Lietuvoje // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 351-379
Zabiela G. Lamatos žemė // Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 211-217. – Tas pat vok. k.: Tolkemita Mitteilungen (Dieburg). – 1998, p. 35-42. – “Tolkemita Mitteilungen” su vertėjo G. Lepa prier., p. 42-46
Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. – V., 1995. – 335 p. Rec.: Urbanavičius V. // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 293-298.
Zabiela G. Lietuvos vėlyvųjų piliakalnių sąrašas // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. – V., 1988. – P. 53-67
Zabiela G. Liūdiškių piliakalnis ir papėdės gyvenvietė // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 60-62 Anykščių raj.
Zabiela G. Luokės senkapio 1990 m. archeologinė žvalgyba // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 89-90 Telšių raj.
Zabiela G. Luokės senkapio tyrinėjimai // Kalvotoji Žemaitija (Telšiai). – 1991, geg. 15, p. 2 1990 m. Pieninės kalne, Luokėje.
Zabiela G. Metalo detektorių naudojimas archeologiniuose tyrinėjimuose // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 388-390
Zabiela G. Nalšia Lietuvos valstybės kūrimosi išvakarėse // Rytų Lietuva: istorija, kultūra, kalba. – V., 1992. – P. 12-24
Zabiela G. Nauji archeologiniai radiniai // Darbas (Pasvalys). – 1991, geg. 15 Apie rajono paminklus.
Zabiela G. Nežinotas gynybinis įtvirtinimas // Mokslas ir gyvenimas. – 1992, Nr. 11, p. 26 Rėkučių (Švenčionių raj.) pylimas.
Zabiela G. Obelių-Kriaunų apylinkių senovė // Obeliai – Kriaunos. – V., 1998. – P. 26-50 P. 27-30 – apie akmeninių kirvių radinius, p. 32-34 – Papilių, p. 35 – Mielėnų, p. 31 – Velikuškių piliakalniai, p. 41-43 – Degučių kapinynas.
Zabiela G. Pakalnių piliakalnio (Utenos raj.) tyrinėjimai 1989 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 35-36
Zabiela G. Pas Švedijos archeologus // Lituanistica. – 1993, Nr. 2, p. 92-94
Zabiela G. Paslapties sostinė // Liaudies kultūra. – 1998, Nr. 2, p. 1-6 Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Zabiela G. Paverknių piliakalnio liekanų tyrinėjimai 1994 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 68-72 Prienų raj.
Zabiela G. Pelekonių piliakalnio I (Prienų raj.) tyrinėjimai 1988 m. // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 36-37
Zabiela G. Pelekonių piliakalnių tyrinėjimai // Naujas gyvenimas (Prienai). – 1989, saus. 3, p. 3
Zabiela G. Petras Tarasenka apie rajono piliakalnius //Anykščiai. – 1992, Nr. 3, p. 19 P. Tarasenkos 100-osios gimimo metinės
Zabiela G. Pilėnų pilies paieškos 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 350-353 Įžiniškių (Raseinių raj.) piliakalnis.
Zabiela G. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // Lituanistica. – 1991, Nr. 4, p. 22-42
Zabiela G. Piliakalnių raidos atspindžiai kultūriniuose sluoksniuose // Jaunųjų istorikų darbai. – V., 1987. – Kn. 6, p. 80-82
Zabiela G. Pilys rytų Lietuvoje valstybės kūrimosi metu // Lietuvos valstybė XII-XVIII a. – V., 1997. – P. 459-474
Zabiela G. Piniginės apkausto istorija / Kalbėjosi G. Latvelienė // Anykšta. – 1991, lapkr. 9, p. 1-3. Anykščiuose rasta apkausto liejimo forma.
Zabiela G. Pirmojo Lietuvos kultūros paminklų apsaugos įstatymo projektas // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 149-157 1939 m. įstatymo projektas.
Zabiela G. Pranui Kulikauskui – 85 // Lietuvos archeologija. – 1998, t. 15: – Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 5-6, anglų k. p. 6-7, rusų k. p. 8-9
Zabiela G. Pusės amžiaus senumo patirtis // Dienovidis. – 1992, Nr. 13, p. 6 Dėl archeologinių paminklų apsaugos.
Zabiela G. Rajono archeologijos paminklai // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1987, kovo 19
Zabiela G. Rėkučių pilkapis // Kultūros paminklai. – 1995, t. 2, p. 11-13 Švenčionių raj.
Zabiela G. Retos monetos iš Šeimyniškėlių piliakalnio // Kultūros paminklai. – 1997, t. 4, p. 61-64 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Zabiela G. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 204-205 Jakaviškių ir Stakšiškių (Ignalinos raj.) piliakalniai, Veprių (Ukmergės raj.) dvarvietė, Geliogalių (Molėtų raj.) lobio radimo vieta.
Zabiela G. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas ir žvalgomieji tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 114-119 Anykščių, Ignalinos, Švenčionių, Utenos ir Zarasų rajonai.
Zabiela G. Ruklos piliakalnio tyrinėjimai 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 112-114 Rukla (Jonavos raj.).
Zabiela G. Scandinavian arrowheads in Lithuania // Archaeologia Baltica. – V., 1997. T. 2, p. 133-140
Zabiela G. Senieji Anykščiai: Kada ir kaip formavosi senoji Anykščių gyvenvietė, kur aptiktas seniausias miesto kultūrinis sluoksnis? // Baltų archeologija. – 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 54-57
Zabiela G. Skiemonių apylinkių senovė // Skiemonys. – 1996. – P. 1-2 Apylinkės piliakalniai, kapinynai, akmenys, Diktarų kapinynas.
Zabiela G. Sudarytojo žodis // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 3-4
Zabiela G. Šeimyniškėlių archeologijos paminklų komplekso tyrinėjimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 90-94 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Zabiela G. Šeimyniškėlių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 57-60 Anykščių raj.
Zabiela G. Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 73-76 Anykščių raj.
Zabiela G. Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 115-119. Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Zabiela G. Šeimyniškėlių senkapiai // Lietuvos archeologija. – 1995, t. 11, p. 382-397 Anykščių raj.
Zabiela G. Šeimyniškėlių senkapio tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 87-88 Anykščių raj.
Zabiela G. Tarptautinė konferencija Baltarusijoje // LIM, 1996 metai. – V., 1997. – P. 472
Zabiela G. Tarptautinė pilių tyrinėtojų konferencija // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 393 1995 rugsėjo 2-8 d. Marienburge, Lenkija.
Zabiela G. Telšių rajono archeologijos paminklai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 186-187
Zabiela G. The end of wooden fortifications in Lithuania // Casstella Maria Baltici. – Nyköping, 1996. – T. 2, p. 223-228
Zabiela G. Untraditional methods of archeological excavations application experience // Lietuvos ir Vakarų Norvegijos archeologija: (Vilniaus-Bergeno archeologų konferencija, 1996 m. balandžio 15-19): Programa ir tezės. – V., 1996. – P. 18
Zabiela G. Užnemunės kultūrinė-etninė padėtis II tūkstantmečio pradžioje // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 20-21
Zabiela G. V a. kapas Ukmergėje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 142-143
Zabiela G. V amžiaus kapas // Gimtoji žemė (Ukmergė). – 1994, vas. 22 Ukmergėje.
Zabiela G. Vėlaičių piliakalnio tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 119-125 Vėlaičiai (Kretingos raj.).
Zabiela G. Velikuškių piliakalnio “kapai” // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 46-60
Zabiela G. Vytautas Urbanavičius // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 438-440
Zabiela G. Vladas Nagevičius – archeologas // Žemaičių praeitis. – V., 1994. – T. 3, p. 59-72
Zabiela G. Voruta – Vilnius? // Voruta. – 1991, lapkr. 1, p. 3 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Zabiela G. Vorutos bylos pabaiga arba dar kartą apie Anykščių proistorę // Anykščiai. – 1994, sąs. 6, p. 2-4 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis – Voruta
Zabiela G. Vorutos mįslė dar neįminta // Europos lietuvis (Londonas). – 1993, Nr. 41, p. 4. – Tas pat: Žiburys (Anykščiai). – 1993, Nr. 10
Zabiela G. Vorutos pilis surasta // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 10, p. 10-11 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Zabiela G. Zapijuvkos dvarvietė // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 210-211 Molėtų raj.
Zabiela G. Žemaitijos piliakalnių tyrinėtojas Liudvikas Kšivickis // Žemaičių praeitis.– V., 1990. – T. 1: 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, p. 22-26
Zabiela G. Žėronių degintinių kapų tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 250-255 Žėronys (Trakų raj.).
Zabiela G. Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Anykščių apylinkėse // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 119-121 Ir apie Niūronių sidabrinių lydinių lobį.
Zabiela G. Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Anykščių senamiestyje // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 279-281
Zabiela G. Žvalgomieji tyrinėjimai Anykščiuose 1996-1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 431-434
Zabiela G. Žvalgomieji tyrinėjimai Molėtuose // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 261-262
Zabiela G. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai-Būtingė trasoje 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 497-507 Juodeikių (Mažeikių raj.) pilkapis, Trūbakių (Ivoniškės) kapinynas, Erslos piliakalnis, Gedrimų Alkos kalnas, Dibikių ir Jedžiotų akmenys (Skuodo raj.), Senosios Įpilties (Kretingos raj.) trečias piliakalnis ir gyvenvietės, dvarvietės.
Zabiela G., Aleksiejūnas V. Reta moneta iš Bečių senkapių // Kultūros barai. – 1988, Nr. 3, p. 66 Bečių (Ukmergės raj.) kapinynas.
Zabiela G., Baranauskas T. Deltuvos žemė // LIM, 1995 metai. – V., 1996. – P. 5-14
Zabiela G., Katalynas K. Įteisinama anarchija: Seime svarstomas Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymas. Ką apie jį mano archeologai? / Kalbėjosi Aušrinė Šėmienė // Lietuvos aidas. – 1994, gruod. 16, p. 5
Zabiela G., Šimėnas V. Archeologinių tyrinėjimų ir atsiskaitymo už juos bendrieji reikalavimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 354-366
Zabiela G., Vaitkevičius V. Archeologijos paminklų žvalgymas Žemaitijoje // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 487-497 Gyvenvietės, pilys, akmenys, apeiginės (?) vietos.
Zabiela G., Varnas A. Mažulonių piliakalnis [Ignalinos raj.] // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. – V., 1996. – T. 1, p. 140
Zabielavičius R. Alančių lobis // Tėvynė (Panevėžys). – 1971, kovo 23
Zabielavičius R. Kam žmonės pinigus renka // Lietuvos pionierius. – 1972, gruod. 27
Zabytki // Litwa. – 1909, Nr. 5, p. 72. Apie W. Szukiewicziaus straipsnį.
Zabytki archeologiczne miejskie // Kurjer Litewski. – 1912, geg. 10 (23).
Zabytki archeologiczne miejskie // Kurjer Litewski. – 1912, liep. 14 (27).
Zabytki w pow. Oszmianskim // Kurjer Wileński. – 1938, geg. 22, p. 5 Lošos (Ašmenos a.) pilkapiai ir Mazyriškių piliakalnis.
Zabytki w pow. Swięciańskim // Kurjer Wileński. – 1934, rugs. 6, p. 8 Mėžionių (Švenčionių raj.) pilkapiai.
Zabytki Wileńskie // Goniec codzienny. – 1910, liep. 30 (rugpj. 12). Radiniai Vilniuje, Žemės banko teritorijoje.
Zabytki z epoki kamienia w darze Muzeum archeologji przedhistorycznej USB // Kurjer Wileński. – 1936, lapkr. 18, p. 6 Iš Gervėčių apyl.
Zaborski A. Cmentarzysko w Poszuszwiu w pow. i gub. Kowieńskiej // Światowit (Warszawa). – 1905, t. 6, p. 145-148, lent. 6-11. Pašušvys (Kėdainių raj.); p. 147 – Šilainėlių-Šilainių (Kėdainių raj.) bronzinis įmovinis kirvis.
Zabukaitė M. Po senuoju Vilniaus Arkikatedros aikštės grindiniu surastas medinis Gedimino laikų miestas // Lietuvos aidas. – 1996, liep. 18 Vilniaus pilys
Zagadkowy loch koło mostu Zielonego // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 6, p. 3 Mūrų liekanos Vilniuje, prie Žaliojo tilto.
Zagadkowy loch koło mostu Zielonego // Kurjer Wileński. – 1933, spal. 6, p. 3
Zagorska I. Akmens laikmeta petnieki tiekas Suprasla // Latvijas vestures institūta žurnals (Rīga). – 1995, Nr. 1, p. 187 Konferencija Supraslyje, 1994 m. rugs. 6-8 d. (dalyvavo A. Girininkas, T. Ostrauskas, E. Šatavičius).
Zahorski W. Grób W. Ks. Witolda w Katedrze Wileńskiej // Goniec Wileński. – 1909, rugpj. 1 (14). Apie 1909 m. balandžio 17 ir 22 tyrinėjimus.
Zahorski W. Kościoł św. Marcina // Jednodniówka literacka na kolonie letnie. – Wilno, 1908, p. 22-24. Vilniaus Aukštutinės pilies griuvėsiai.
Zahorski W. Troki i zamek Trocki. – Wilno, 1902. – 58 p.
Zahorski W. Z Zamkowej Góry // Kurjer Litewski. – 1906, geg. 21 (birž. 3), p. 1-2. Priedas prie Nr. 113. Vilniaus Pilies kalnas.
Zahorski W. Zamek w Krewie // Ziemia (Warszawa). – 1912, Nr. 48, p. 774-777.
Zaikauskas V. Balandė, šuo ir žaltys // Lietuvos žinios. – 1997, Nr. 5, p. 22 Apie M. Gimbutienės palaikų laidotuves Vilniuje ir Kaune.
Zairys J. Romos imperatorių pinigai Šilutės rajone // Skalvos keleivis (Šilutė). – 1992, saus. 16, p. 7
Zajączkowski S. Studja nad dziejami Žmudzi XIII wieku. – Lwow, 1925. – 111 p P. 32-34 – apie pilis prie Nemuno ir Jūros upių.
Zajančkauskaitė R. Ar kirtėjai teisūs? // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 34, p. 15
Zakończenie robót konserwacyjnych na wyspie Trockiej // Kurjer Wileński. – 1932, rugs. 6, p. 3 Trakų salos pilis.
Zakrauskas S. Ar Žemutinė pilis padarys perversmą / Kalbėjosi Aida Marteckaitė // Tiesa. – 1992, rugpj. 11, p. 5
Zakrauskas S. Iki reformacinio meno atspindžiai Vilniaus Žemutinės pilies XVI a. pradžios kokliuose // Protestantizmas Lietuvoje: istorija ir dabartis. – V., 1994. – P. 149-158
Zaleskis B. Napaleono akmuo // Lietuva. – 1927, birž. 2, p. 5 Salako (Zarasų raj.) akmuo.
Zaleskis B. Vozgelių-Drageliškių piliakalnis // Lietuva. – 1927, birž. 2, p. 3-4 Zarasų raj.
Zalieckas D. Kapinynas pakluonėje // Žemaitis (Plungė). – 1998, birž. 4 Prūsalių kapinynas.
Zalieckas V. Ar teisios “septynios dienos”? // Literatūra ir menas. – 1970, Nr. 37, p. 15 Dėl paminklų apsaugos Varėnos rajone.
Zalieckas V. Krūminių plokštinis kapinynas // Raudonoji vėliava (Varėna). – 1969, birž. 28, p. 2
Zalinkevičius P. Archeologiniai paminklai ir jų apsauga // Raudonasis artojas (Biržai). – 1957, rugpj. 22, 27, 29
Zalys S. Prieš 340 metų – carai. Trakai ir pinigai // Galvė (Trakai). – 1995, gruod. 1 Trakų rajono lobiai.
Zalys S. Vievio radinys // Galvė (Trakai). – 1995, bal. 28, p. 2 Rastas lietuviškas pinigėlis.
Zalkind S. W Muzeum Miejskim // Prawda Wileńska. – 1940, lapkr. 15, p. 3 Vilniaus radiniai.
Zamek Dolny w Wilnie / Tad. Č. // Słowo. – 1933, birž. 22, p. 2.
Zamek ksiąžat litewskich w Wilnie // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1872, t. 10, Nr. 251, p. 192-193.
Zamek nowogródzki / L.A. // Kurjer Litewski. – 1907, rugpj. 19 (rugs. 1). Vyksta konservavimas.
Zamek Trocki / M. K. // Ondyna Druskienieckich žródel (Grodno). – 1845, Nr. 2, p. 11–15.
Zamek w Nowogródku // Dziennik Wileński. – 1907, rugpj. 7 (20). Pradėti konservavimo darbai.
Zamkaus pilis – Vytėnai / J. V-ys. // Lietuvos aidas. – 1936, birž. 3 (Nr. 252), p. 6. Panemunės (Jurbarko raj.) pilis.
Zaniewski B. Lud, który zginał // Wiedza i życie (Warszawa). – 1972, Nr. 9, p. 65-70 Apie jotvingius.
Zapareckaitė M. Istorinius paminklus – saugoti // Gimtoji žemė (Ukmergė). –1964, liep. 4, p. 3
Zarasai. Piliakalniai ir jų iškasenos // Mūsų rytojus. – 1933, rugs. 29, p. 5 Gatelių (Utenos raj.) ir Užėniškių (Zarasų raj.) piliakalniai.
Zarasų kraštas atidengė mūsų senovės paslaptį / V. Km. // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 7, p. 5.
Zareckienė D. Saugokime kultūros paminklus // Kauno tiesa. – 1964, rugs. 4
Zarysy trzeciej baszty odkopano na Górze Zamkowej // Słowo. – 1938, kovo 22, p. 7 Vilniaus Aukštutinė pilis.
Zasztowt L. Wiadomości o grobie, pomniku i niektórych szczątkach K. Bekiesza // Kwartalnik Litewski (Petersburg). – 1910, t. 2, p. 125-127. Vilniaus Bekešo kalnas.
Zasztowt L. Wileńscy milośnicy “starożytności” w latach 1899-1914 // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki (Warszawa). – 1990, t. 35, Nr. 2/3, p. 259-283
Zatarg o monety z XV stulecia // Chata rodzinna. – 1932, Nr. 42. Kaune, prie Rotušės aikštės, rastas lobis.
Zauka A. Stropiau šefuokime paminklus // Kauno tiesa. – 1959, spal. 10.
Zauka J. Paliekanos XV amžiaus / J.Z. // Lietuvių laikraštis (Peterburgas). – 1905, Nr. 9, p. 106-107. Mini ardomą Piepalių (Radviliškio raj.) kapinyną.
Zawadzka B. Dwa kurhany ciałopalne z V-VI w.n.e. w miejscowości Szeszupka, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1964, t. 30, sąs. 3/4, p. 417-428 Rec.: Jaskanis J. // Rocznik Białostocki. – 1967, t. 7, p. 281-282.
Zbieracz litewski / W.C. // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1911, Nr. 38. Apie J. Obstą.
Zbiory Brodowskiego / M.Ch-ski // Dziennik Wileński. – 1906, lapkr. 19 (gruod. 2).
Zbomirskas R. Uostamiesčio kraštotyrininkai // Komjaunimo tiesa. – 1966, spal. 12 Apie Girkalių (Klaipėdos raj.) kapinyno kasinėjimus.
Zbomirskas R. Žemaitijos tyrinėtojas // Komjaunimo tiesa. – 1967, spal. 7 Apie V. Valatką.
Zdanavičius B. Impilties piliakalnis // Rytas. – 1933, rugpj. 31, p. 4
Zdančius K. Degalai kapinaitėse // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 6, p. 25 Neravų ir Kuklių (Lazdijų raj.) kapinaičių ardymas.
Zdobycz archeologiczna // Kurjer Litewski. – 1913, rugs. 13 (25).
Zemītis G. Apie ką pasakoja latvių ornamentas // Liaudies kultūra. – 1996, Nr. 6, p. 48-51
Zemitis G. Ornaments Latvijas dzels laikmeta senlieta un ta simbolika // Latvijas Zinatnu akadēmijas vestis (Rīga). – 1995, Nr. 5/6, p. 21-28
Zemlickas G. Ieškojusi deivių, atrado rojų // Lietuvos aidas. – 1994, bal. 29, p. 12
Zemlickas G. Pavargo suktis malūno ratai // Mokslas ir technika. – 1990, Nr. 3, p. 43-45 Apie I. Jablonskį.
Zenkevičius Z. Apie archeologinius radinius mūsų rajone // Mūsų žodis (Skuodas). – 1978, liep. 11
Zenkiewicz R. O kurhanach i grodziskach powiatu Oszmianskiego // Atheneum (Wilno). – 1848, sąs. 5, p. 119–128. Krėvos pilis ir apylinkės piliakalniai, pilkapiai.
Zepčikas Z. Dar kartą apie apyrankę // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 5, p. 56-57 Prienlaukio (Prienų raj.) radiniai.
Ziemlińska-Odojowa W. Sprawozdanie z badań w 1956 r. na cmentarzysku kurhanowym w mejsc. Žywa Woda pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, p. 99-106
Ziemlińska-Odojowa W. Badania w 1962 r. na cmentarzysku z okresu póžnorzymskiego w Žywej Wodzie pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1966, t. 6, p. 229-239
Ziemlińska-Odojowa W. Badania wykopaliskowe w 1959 r. na cmentarzysku kurhanowym w miejsc. Žywa Woda, pow. Suwałki // Rocznik Białostocki. – 1961, t. 1, p. 193-221
Zigmantavičius G. Senovės liudininkai // Kauno tiesa. – 1965, gruod. 22 Archeologiniai radiniai Kauno istoriniame muziejuje.
Ziminskas J. Teodoras Narbutas // Mūsų Vilnius. – 1936, Nr. 23, p. 390
Ziminskas J. Užmirštas piliakalnis. Vilkija // Lietuvos aidas. – 1928, birž. 12, p. 4 Jaučakiai (Kauno raj.).
Zingeris M. Senamiesčio “dovana” // Vakarinės naujienos. – 1967, bal. 28 Lobis Kaune, Vilniaus g-vėje.
Zinkevičienė V. Penketą. O už ką? // Tarybų darbas. – 1987, Nr. 1, p. 32-34 Kultūros paminklų apsauga Telšių rajone, Šatrijos kalnas.
Zinkevičius Z. A few observations on the origin of the Samogitian dialect // Lingua Posnaniensis. – 1980, t. 23, p. 223-226
Zinkevičius Z. Arogancijos ir nemokšiškumo pinklėse // Dienovidis. – 1998, Nr. 41, p. 12-13. – Atsiliepimas į G. Valiukevičiaus straipsnį “Ar Maišiagala buvo Lietuvos sostinė”, žurn. “Naujoji romuva”, 1998, Nr. 1
Zinkevičius Z. Dėl “Vorutos paslapties” ir klaidingo požiūrio į rytų Lietuvos vietovardžius // Voruta. – 1991, Nr. 4, p. 2 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Zinkevičius Z. Dėl K. Bartkaus straipsnio “Pamiršta K. Būgos pasaka” // Bibliotekų darbas. – 1969, Nr. 11, p. 31 Atsiliepimas į 1969 m. “Bibliotekų darbe” spausdintą straipsnį.
Zinkevičius Z. Dėl žemaičių: Jų vardas, kilmė ir kt. // Dienovidis. – 1994, Nr. 10, 11
Zinkevičius Z. Dzūkai (Dzūkija) ir dzūkavimas // Pirmasis Dzūkijos kultūros kongresas, Alytus, 1995.06.15-17. – Alytus, 1995. – P. 43
Zinkevičius Z. Kas toji Voruta? // Voruta. – 1991, kovo 16, Nr. 6, p. 2 Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Zinkevičius Z. Kur prieš šimtmečius lietuviškai (baltiškai) kalbėta… // Lietuvos mokslas. – 1994, kn. 1 (2), p. 15-24
Zinkevičius Z. Lietuviai ir kuršiai // Mokslas ir gyvenimas. – 1987, Nr. 1, p. 27-29
Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija. – V., 1984. – [T.] 1: Lietuvių kalbos kilmė. – 389 p
Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija. – V., 1987. T. 2: Iki pirmųjų raštų. – 306 p P. 76-98 – materialinė ir dvasinė kultūra VII-XIV a.
Zinkutė N. Prie Barboros akmens // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1972, birž. 8 Mackeliškiai (Anykščių raj.).
Żylynśki L. IX zjazd archeologiczny w Wilnie // Wiadomości Numizmaticzno-archeologiczne (Kraków). – 1893, Nr. 4, p. 123-126.
Żytkowicz L. Towarzystwo Przyjaciól Nauk w Wilnie 1907-1940 // Z dziejów nauki polskiej: Księga Pamiątkowa Towarzystwa Naukowego w Toruniu (1875-1975). – Warszawa; Poznań, 1975. – P. 49-75
Zjazd młodych prehistorików w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1934, geg. 25, p. 9 Sausių (Bezwodnos) (Trakų raj.) pilkapiai.
Zjazd Rady Konserwatorów w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1925, birž. 7, p. 3 Vilniaus pilis.
Złotogłow z trumny królowej Barbary Radzwiłłówny // Kurjer Wileński. – 1933, saus. 20, p. 3
Znalezienie arabskich i rzymskich monet // Nowiny. – 1924, Nr. 39, p. 2 Tarp Rūdaičių ir Kvecių (Kretingos raj.).
Znaleziono skarb na Górze Zamkowej // Kurjer Wileński. – 1937, kovo 14, p. 5 Vilniaus Aukštutinė pilis
Zniszczenia kamienia pamiątkowego // Litwa. – 1909, Nr. 2, p. 28-29. Dūdų – Antakmenio (Ignalinos raj.) akmuo.
Znowu historyczne wykopaliska // Chata rodzinna. – 1935, Nr. 15, p. 4 XVI a. kapai prie Labūnavos (Graužių?, Kėdainių raj.).
Zobarskas S. Piliakalnis // Trimitas. – 1929, Nr. 41, p. 688-689 Mini piliakalnį prie Gražiškių (Vilkaviškio raj.).
Zobarskas S. Taurapilis // Trimitas. – 1929, Nr. 45, p. 750-752 Padavimas apie Taurapilio (Utenos raj.) piliakalnį.
Zobova V. Giliai senovėi ginti // Tarybinė Klaipėda. – 1969, rugpj. 21
Zobova V., Oginskas K. Pilis aistrų verpetuose // Tarybinė Klaipėda. – 1988, spal. 25, p. 2-3 Klaipėdos pilis ir miestas
Zokaitytė Z. Šimtmečiai... iš mažyčių šukelių // Pergalė (Vilkaviškis). – 1984, rugpj. 14 Kudirkos Naumiesčio piliakalnio tyrinėjimai.
Zovienė D. Vis dar tebevilkinama nustatyti Vilniaus pilių valstybinio rezervato ribas // Lietuvos rytas. – 1998, liep. 21 Vilniaus pilys
Zubovas V. Atstatysime Medininkų pilies bokštą // Technikos žodis (Chicago). – 1993, Nr. 1, p. 3-4
Zubrickas-Turčinskis J. Nuo Margerio kalno // Vilniaus žinios. – 1906, lapkr. 4 (17), p. 1-2. Dėl Punios (Alytaus raj.) piliakalnio ir kitų paminklų apsaugos.
Zulonas K. Gamtą ir kultūros paminklus reikia tausoti // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1968, gruod. 28
Zum 90. Geburstag Hugo Scheu // Memeler Dampfboot. – 1935, kovo 31, priedas
Zurba A. Vėl – ne visai taip // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 23, p. 16 Biržų pilies teritorijos augalija.
Zur-Mühlen B. Die Bedeutung der Wikinger für Ostpreussen // Altpreussen (Königsberg). – 1938, sąs. 2, p. 45-46
Zvonkuvienė J. Eketė – lyrikų kampelis // Klaipėda. – 1997, kovo 8, p. 24
Zwloki nieznanego biskupa znaleziono w katedrze Wileńskiej // Kurjer Wileński. – 1936, gruod. 13, p. 1
Žadeikis P. Apuolės negalima užmiršti // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 44, p. 1051
Žadeikis P. Apuolės piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1929, spal. 7, p. 2-3
Žadeikis P. Darbai Apuolėje eina prie galo // Rytas. – 1931, rugs. 7, p. 6
Žadeikis P. Impilties pilis // Rytas. – 1933, rugs. 25, p. 3-4
Žadeikis P. Istorinis Žemaičių mūšis prie Durbės // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 28, p. 671-673
Žadeikis P. Kaip eina darbai Apuolės piliakalny // Rytas. – 1931, rugpj. 14, p. 5
Žadeikis P. Kas šiemet daroma Apuolėje // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 30/31, p. 688 Apuolė (Skuodo raj.).
Žadeikis P. Kasinėjimai Apuolėje // Lietuvių katalikų mokslo akademija. Suvažiavimo darbai. – K., 1935. – T. 1, p. 397-402
Žadeikis P. Mamuto dantis Lietuvoje // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 49, p. 1178 Kurmaičiai (Kretingos raj.).
Žadeikis P. Nauji kasinėjimai Apuolėje // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 32/33, p. 715 Apuolė (Skuodo raj.).
Žadeikis P. Šis tas iš Klaipėdos senovės // Vairas. – 1930, Nr. 12, p. 259-264
Žadeikis P. Tolimesni darbai Apuolėje // Rytas. – 1931, rugpj. 20, p. 4
Žadeikytė R. Apie “Aušros” muziejaus numizmatikos fondų tvarkytoją ir jo paslaptis // Šiaulių kraštas. – 1998, rugpj. 13, p. 11 Apie S. Bieliauską.
Žadeikytė R. Miesto gimtadieniui – duona kepta ant akmens // Šiaulių kraštas. – 1997, rugs. 22 Lieporių (Šiauliai) gyvenvietė
Žadeikytė R. Šiauliuose ieškoma senųjų Šiaulių pėdsakų // Šiaulių kraštas. – 1997, rugpj. 14, p. 3 Tyrinėjimai Šiauliuose.
Žagarė / Pilietis // Trimitas. – 1923, geg. 31, Nr. 141, p. 26. Apie Žvelgaičio kalno apsodinimą ir radinius.
Žagunis P. Ateinančioms kartoms // Artojas. – 1975, spal. 18 Paminklų apsauga.
Žalingas darbas // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 61 Archeologinių radinių išvežimas iš Lietuvos.
Žaliūkienė D. Akmeniniai kirviai / D.Ž. // Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 8, p. 46.
Žalys A. Kovos dėl Klaipėdos piliavietės likimo // Klaipėda. – 1998, spal. 12, p. 3, 6 Klaipėdos pilis ir miestas
Žalnierius A. 1991 ir 1994 m. Kauno pilies archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 185-193 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A. 1994-1995 m. Panemunės pilies rytinio korpuso ir vakarinio priešpilio archeologiniai tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 180-185
Žalnierius A. 1996 metų Kauno pilies rytinio gynybinio griovio tyrinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 265-267 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A. 1996 metų žvalgomieji tyrinėjimai Kaune, Rotušės aikštėje Nr. 14 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 434-435 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A. Benediktinų vienuolyno lobis: ispaniškas auksas ir lietuviška tragedija // Kauno diena. – 1995, kovo 3, p. 1 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A. Kauno ištakų ir ankstyvosios raidos archeologinių tyrinėjimų problemos // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 145-150
Žalnierius A. Kauno pilies kasinėjimai 1994 m. // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 2 (5), p. 16-17 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A. Kauno pilies teritorijos archeologiniai tyrinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 168-170 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Žalnierius A. Kauno senamiesčio 24 kvartalo ir Vilniaus gatvės 22 ir 24 sklypo archeologiniai kasinėjimai // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 165-168 Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimai
Žalnierius A. Kauno senamiesčio 3 kvartalo (buv. Bernardinų vienuolyno ansamblio) archeologiniai tyrimai // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 31-32. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 79-80)
Žalnierius A. Kauno senamiesčio 3-ojo kvartalo šiaurinės dalies užstatymo raida XV-XVII amžiais // Architektūros paminklai (V.). –1989, t. 12, p. 16-25
Žalnierius A. Kauno senamiesčio 4 ir 4b kvartalo archeologiniai tyrimai // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 149-151 Kauno senamiestis
Žalnierius A. Kauno senamiesčio pastatų Rotušės aikštės Nr. 17-20 kieme tiestų trasų archeologiniai tyrimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 262-264 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A. Kėdainių senamiesčio 75 kvartalo sklypo Didžiojoje g. Nr. 25 žvalgomieji archeologiniai tyrimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 264-266 Kėdainiai
Žalnierius A. Mažųjų Lapių dvarvietės žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 330-332 Mažosios Lapės (Kauno raj.).
Žalnierius A. Sklypo Virbalyje, Vilniaus g, Nr. 22 archeologiniai tyrimai // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 266-268
Žalnierius A., Babiliūnaitė D. 1997 metų tyrinėjimai Kaune, Muziejaus gatvėje Nr. 11a // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P.436-439 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A., Baliliūnaitė D. 1997 metų tyrinėjimai Kaune, Kuzmos gatvėje Nr. 6 // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 439-441 Kauno pilis ir miestas
Žalnierius A., Zareckienė D. XVI a. antrosios pusės – XVII a. pradžios gyvenamieji namai Kaune, šv. Trejybės bažnyčios ir bernardinių vienuolyno teritorijoje // Lietuvos TSR architektūros klausimai (V.). – 1986, t. 8, sąs. 2, p. 83-96
Žalvario papuošalai po medžiu // Lietuvos aidas. – 1940, saus. 19 (Nr. 31), p. 5 Dimitravo (Kretingos raj.) kapinynas.
Žąsliai, Trakų apskr. Rado Napoleono karių kaulų / B. Marmukonis // Mūsų rytojus. – 1934, birž. 12, p. 7
Žebrys K. Kame buvo Mindaugo sostapilis? // Draugija. – 1909, Nr. 35, p. 269-271. – Tas pat: Anykščiai. – 1991, Nr. 1, p. 11-13. Dėl Vorutos lokalizavimo.
Žebrys K. Kame buvo Mindaugo sostapilis?: iš “Draugijos” (1909, Nr. 34) // Anykščiai. – 1991, Nr. 1, p. 11-13. Vorutos klausimas, Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Žebrytė G. Kraštotyrininkų vasara // Lenino priesakai (Eišiškės). – 1969, rugs. 27, p. 4 Pabarės (Šalčininkų raj.) pilkapiai.
Žebrytė J. Švedkalnis ar sėlių pilies vieta? // Panevėžio rytas. – 1998, rugs. 19, p. 10 Apie Kupiškio piliakalnį.
Žeimienė G. Archeologai išėjo. Grįš kapinyno niokotojai? // Ūkininko patarėjas. – 1997, liep. 26, p. 19 Diržių (Pakruojo raj.) kapinynas.
Žeimienė G. Tyrinėjamas Diržių senkapis // Šiaulių kraštas. – 1996, spal. 12, p. 2 Pakruojo raj.
Žeimienė G. Žada sutvarkyti Upytės piliavietės želdinius // Panevėžio rytas. – 1995, birž. 23 Panevėžio raj.
Žeižienė E. Sodininkų ekpancija į Maisiejūnų piliakalnį // Į komunizmą (Kaišiadorys). – 1988, lapkr. 29
Žekas. Senovės kapinės // Lietuvos žinios. – 1927, gruod. 9, p. 3 Zūbiškių (Panevėžio raj.) pilkapiai ir kapinynas.
Želvytė D. Po Mėguvos žemę // Palanga. – 1992, birž. 12, liep. 2
Žem. Kalvarija. Pilies kalno griovimas / D. Vaikas // Vienybė. – 1921, Nr. 30. Iš piliakalnio Plungės raj. kasamas žvyras.
Žemaičių Kalvarija // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1933, Nr. 45, p. 8 Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) kapinyno radiniai.
Žemaičių Kalvarija. Gausi įvairiomis senienomis vieta // Mūsų rytojus. – 1933, rugs. 26, p. 7 Piliakalnis ir kapinynas, Plungės raj.
Žemaičių Kalvarija. Vėl rasta senienų // Mūsų rytojus. – 1933, lapkr. 25, p. 7 Kapinyno radiniai, Plungės raj.
Žemaičių Kalvarijoje rastos senienos jau Kauno muziejuje // Lietuvos aidas. – 1933, saus. 10, p. 7 Žemaičių Kalvarijos (Plungės raj.) kapinyno radiniai.
Žemaičių vyskupijos istorija / Pir. A. // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1930, Nr. 1-5. Nr. 1 – “Senovės lietuvių tikyba”; Nr. 2 – “Senovės lietuvių tikėjimas į pomirtinį gyvenimą”.
Žemaitija atskleidžia amžių uždangą // Vakarinės naujienos. – 1966, liep. 2 Žvalgomoji archeologinė ekspedicija.
Žemaitija buvo gyvenamas kraštas prieš 3300 metų // Mūsų rytojus. – 1931, Nr. 6, p. 7. – Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1931, vas. 21, p. 2
Žemaitijoj gyventojas rado 3750 labai senų pinigų // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1933, saus. 5, p. 1 Patumšių (Telšių raj.) lobis.
Žemaitis A. Ar stovės pilis Anykščiuose ? // Anykšta. – 1998, lapkr. 11, p. 2 Palatavio (Latavos) ir Šeimyniškėlių-Vorutos (Anykščių raj.) piliakalniai
Žemaitis A. Santūri nuomonė apie būsimą pilį // Anykšta. – 1998, lapkr. 21, p. 3 Diskusija dėl Šeimyniškėlių-Vorutos pilies atstatymo.
Žemaitis A. Ten, kur dunkso Šatrija // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1968, geg. 25
Žemaitis A. Tolimos praeities šviesa Vorutos pilies griuvėsiuose // Anykšta. – 1995, rugpj. 19, p. 1, 3 Šeimyniškėlių (Anykščių raj.) piliakalnis
Žemaitis F. Pilaitės piliakalnis // Vilnia. – 1994, vas. 18 Vilniuje.
Žemaitis K. Archeologams žinotina - rasta senas kapinynas // Lietuva. – 1923, spal. 30. Kaune, Šančiuose, randa XVIII-XIX a. monetų.
Žemaitis V. Lietuviški vandenvardžiai ir pilkapiai nuo Vyslos iki pat Maskvos. – Chicago, 1972. – 66 p
Žemaitis V. Niokojamas senkapis // Spartuolis (Trakai). – 1978, rugpj. 17 Nikronių kapinynas ir akmuo.
Žemaitis Z. Darbas kruopštus, varginantis, tačiau labai reikalingas // Santaka. – 1994, rugpj. 2 Stanaičių (Vilkaviškio raj.) kapinyno tyrinėjimai.
Žemaitytė A. Aukštutinė pilis pavojuje // Literatūra ir menas. – 1988, Nr. 36, p. 15 Vilniaus pilis
Žemaitytė A. Biržų karūna // Literatūra ir menas. – 1979, Nr. 35, p. 8-9 Biržų pilis.
Žemaitytė A. Kernavė ir biurokratija // Vilniaus balsas. – 1989, spal. 2-8 Kernavės tyrinėjimai
Žemaitytė A. Kurie sugrįžta // Literatūra ir menas. – 1979, Nr. 20, p. 11 Apie restauratorę B. Pinkevičiūtę, restauruojamus Šventosios akmens amžiaus gyvenvietės radinius.
Žemaitytė A. Medininkų pilies atstatymas sustojo // Respublika. – 1995, lapkr. 23, p. 15 Medininkų pilis
Žemaitytė A. Medininkų pilis rengiasi žiemoti // Respublika. – 1995, lapkr. 15, p. 5 Medininkų pilis
Žemaitytė A. Nuo sniego nukentėjo Žemutinė pilis // Respublika. – 1996, vas. 27, p. 7 Vilniaus pilys
Žemaitytė A. Pilių teritorija – amžių veidrodyje // Literatūra ir menas. – 1987, Nr. 39, p. 3; Nr. 40, p. 6
Žemaitytė A. Protėvių šnekėjimas // Literatūra ir menas. – 1983, Nr. 4, p. 8-9 Vilniaus Pilies kalno tyrinėjimai.
Žemaitytė A. Salut sidabrinei Marijai // Atgimimas. – 1990, Nr. 15, p. 9 Apie M. Gimbutienę.
Žemaitytė A. Sfinksas tūno po žeme // Literatūra ir menas. – 1986, Nr. 49, p. 3 Apie K. Meką.
Žemaitytė A. Sigitas // Dienovidis. – 1993, Nr. 32, p. 1. – Aut. nenurodyta Apie S. Lasavicką.
Žemaitytė A. Sigitas Lasavickas, 1998. Kovo 25, Vilnius // Dienovidis. – 1998, Nr. 14, p. 16 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Žemaitytė E. Rusiškai maldos nekalbėjo arba būsimojo generolo mokslai Palangos progimnazijoje // Vakarinė Palanga. – 1994, lapkr. 12, p. 11 Apie V. Nagevičių.
Žemartas J. Brangus radinys Papilėje // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 45, p. 6 Papilėje (Akmenės raj.) rastas žiedas-signetas.
Žemartas J. Senovės liekanos // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 41, p. 3 Papilės (Akmenės raj.) kapinynas.
Žemė slepia lobius // Banga (Klaipėda). – 1972, rugs. 23 Jucaičių (Šilalės raj.) papuošalų lobis.
Žemgaila J. Archeologai šiemet dirbs ir po vandeniu // Respublika. – 1998, birž. 19 Apie 1998 m. tyrinėjamus paminklus.
Žemgaila J. Subačiaus vartai stovėjo ne ten, kur manyta // Respublika. –1998, birž. 4, p. 15 Vilniaus miestas
Žemgulienė L. Medininkų pilis vėl suviliojo architektus, archeologus, istorikus // Lietuvos rytas. – 1993, birž. 16, p. 10
Žemkalnis-Landsbergis V. Vilniaus miesto rekonstrukcinis planas iki 1655 metų ir Vilniaus pilių modelis, sudarytas 1940-1943 metais / V. Žemkalnis-Landsbergis // Lietuvos TSR architektūros klausimai (V.). – 1966, t. 3, p. 409-413
Žemoji Panemunė. Keistas urvas // Mūsų rytojus. – 1933, birž. 7, p. 3 Žemosios Panemunės (Šakių raj.) piliakalnis.
Žemulienė L. Architektas mirė gindamas savo idėjas // Lietuvos rytas. – 1998, kovo 27, p. 3 S. Lasavickas (1923.VII.19-1998.III.25)
Žemulienė L. Atkasta Vytauto Didžiojo laikų ginkluotės // Lietuvos rytas. – 1994, rugpj. 19, p. 3
Žemulienė L. Didžiausia paslaptis – pats Vilniaus miestas, tačiau toks pavadinimas ne vienintelis pasaulyje // Lietuvos rytas. – 1994, kovo 15, p. 3 Apie S. Lasavicką.
Žemulienė L. Gediminas rašė laiškus iš Žemutinės pilies / Pasikalbėjimas su V. Urbanavičiumi // Respublika. – 1991, rugs. 26, p. 5
Žemulienė L. Marija Gimbutienė – Deivės civilizacijos atradėja // Lietuvos rytas. – 1998, saus. 30, priedas: Stilius, p. 12
Žemulis F., Labanauskas K., Vasiliauskienė R. Barbarai Veliuonoje // Mūsų gamta. – 1991, Nr. 6, p. 17 Dėl medžių kirtimo nuo piliakalnio.
Žentelis. Senovės kapų kalnai // Viltis. – 1910, birž. 11 (24). Barboriškio (Ukmergės raj.) kapinynas.
Žibartas J. Nepaprasto darbo nepaprasti vaisiai. Nauja sensacija Kaune // Darbo Lietuva. – 1935, lapkr. 9 (Nr. 19), p. 6 M. Šlepavičiaus numizmatikos kolekcija.
Žibartienė P. Panevėžys. Iškasė XI-XII šimtmečio žmogaus palaikus // Mūsų rytojus. – 1935, rugpj. 2, p. 3 Molainių (Panevėžio raj.) kasinėjimai.
Žibas J. Lobį atnešė … vėtra // Gimtasis kraštas. – 1967, Nr. 47, p. 6 Papiškių (Kauno raj.) lobis.
Žibietis P. Istoriškieji Trakai // Vilniaus balsas. – 1940, geg. 29-31 Trakų salos pilis.
Žičkutė T. Jam tėviškės žemė buvo gyva // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 2, p. 2-3 Apie V. Valatką.
Žičkuvienė A. Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrėjui Vladui Nagiui-Nagevičiui atminti // Klaipėda. – 1995, rugs. 15, p. 21 V. Nagevičiaus palaikų perlaidojimas
Židikai. Vietoje didelio lobio – senovės pinigėliai // Rytas. – 1935, geg. 3, p. 8 Buv. Biržynės (Mažeikių raj.) dvarelio lobis.
Žiedžiūnas P. Apie nugrimzdusį ir naująjį miestą // Diena. – 1939, Nr. 31, p. 3 Erkšvos (Skuodo raj.) alkakalnis.
Žiemys A. Dangus baltų mitologijoje // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 23, p. 5 Remiasi latvių dainomis.
Žiemys A. Iš Šiaulių praeities // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 21, p. 4 Vilniaus gatvės kapai.
Žiemys A. Kraštotyros darbai Klaipėdos krašte. Klaipėdos krašto ir miesto muziejus // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugs. 18, p. 5-6
Žiemys A. Kulgrindžiai Lietuvoje // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 21, p. 2 Mini daug žemaitijos kūlgrindų.
Žiemys A. Margis ir Pilėnai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, rugs. 24, p. 5 Punia (Alytaus raj.) ir Pypliai (Kauno raj.).
Žiemys A. Šiaurės giminaičių likimas // Vakarai (Klaipėda). – 1938, vas. 5, p. 5 Apie sėlius, žiemgalius ir kuršius.
Žiemys A. Šventieji medžiai Prūsuose // Vakarai (Klaipėda). – 1937, spal. 16, p. 5
Žiemys A. Vėlių kultas // Vakarai (Klaipėda). – 1937, lapkr. 1, p. 2
Žigas V. Heraldinio ženklo mįslė // Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 9, p. 24 Apie sukurtą T. Daugirdo Vytauto ženklą, sekant senosiomis monetomis.
Žikonis J. Moškėnų piliakalnis // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 15, p. 3 Moškėnai (Rokiškio raj.).
Žilėnas A. Avižos ant piliakalnių // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1969, spal. 23 Paminklų apsauga.
Žilėnas V. Apie numizmatikos lobių tvarkymą // Muziejai ir paminklai. – V., 1966. – P. 31-32
Žilėnas V. Atrastas lobis // Tiesa. – 1958, birž. 5 Blinstrubiškiai (Raseinių raj.).
Žilėnas V. Kultūros paminklų apsaugos reikalai Vilniuje // Lietuvos žinios. – 1939, lapkr. 27, p. 3 Paminklų apsauga . Pasikalbėjimas su P. Karazija.
Žilėnas V. Lietuvos kolekcininkai ir muziejininkai. 11. Povilas Karazija // Kultūros barai. – 1983, Nr. 10, p. 67-69
Žilėnas V. Lietuvos kolekcininkai ir muziejininkai: 1. Antanas Zaborskis // Kultūros barai. – 1982, Nr. 12, p. 55-56
Žilėnas V. Naujas gyvenimas Vilniuje // Lietuvos žinios. – 1940, liep. 26 Vilnius miestas.
Žilėnas V. Povilo Karazijos numizmatikos kolekcija // Literatūra ir menas. – 1977, Nr. 46, p. 14
Žilėnas V. Stepono Batoro universiteto muziejai // Mokslas ir gyvenimas. – 1979, Nr. 1, p. 28-29 Ir Archeologijos muziejus.
Žilėnas V. Vilniuje surasti Žemosios kunigaikščių pilies rūmai? // Lietuvos žinios. – 1940, birž. 3, p. 9 Vilniaus Žemutinė pilis.
Žilėnienė D., Žilėnas A. Antalieptės apylinkių senovė // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 97-103 Verslavos ir Gutaučių piliakalniai (Zarasų raj.), Žadavainių (Utenos raj.) kapinynas.
Žilevičius R. Neatspėtos praeities mįslės // Tėvynės balsas. – 1966, Nr. 42 Telšių “Alkos” muziejaus archeologinės ekspedicijos.
Žilinskaitė J. Kas rūpinsis piliakalniais? // Šviesa (Jurbarkas). – 1974, birž. 18 Antakalniškių piliakalnis ir Veliuonos Pilaitės.
Žilinskas A. Ką byloja Barstyčių akmuo, arba Vištyčio akmens pusbrolis // Šešupė (Marijampolė). – 1997, spal. 15
Žilinskas A. Kovų su kryžiuočiais liudininkas // Pergalė (Vilkaviškis). – 1977, liep. 30 Piliakalnių kaimo piliakalnis.
Žilinskas A. Mūsų rajono piliakalniai // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1972, liep. 25
Žilinskas A. Piliakalnių apsauginės zonos // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1973, bal. 17
Žilinskas J. Akmens periodo žmogus Žemaitijoje ir Suvalkijoje, jo kilmė ir jojo ainiai. – K., 1931. – 36 p
Žilinskas J. Ką mokslas sako apie lietuvių kaukoles / J. Žl. // Jaunoji karta. – 1939, Nr. 12, p. 287-288.
Žilinskas J. Les ancźtres Lithuaniens a l’époque préhistorique, protohistorique et historique // Vytauto Didziojo universiteto Medicinos fakulteto darbai (K.). – 1937, t. 4, kn. 1/3, p. 481-558 Knygos “Lietuvių protėviai” santrauka.
Žilinskas J. Lietuvių kaukolės dėžė. – K., 1927. – 135 p
Žilinskas J. Lietuvių protėviai. – K., 1937. – 143 p. – Tas pat Vilniuje, 1991 m Rec.: Matusas J. // Vairas. – 1937, Nr. 6, p. 232-234. Nezabitauskas A. Nauja mūsų protėvių kilmės ir senovės kultūros mokslinė koncepcija / A.N. // Lietuvos aidas. – 1937, kovo 25 (Nr. 135), p. 4. Puzinas J. / P.S. // XX amžius. – 1937, bal. 19, p. 5. Puzinas J. // Archyvum philologicum. – 1937, t. 6, p. 226-231; Atsp.: – K., 1937. – 6 p. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. – T. 1, p. 374-383. Salys A. // Akademikas. – 1937, Nr. 9, p. 220; Nr. 10, p. 244-245. Žlabys J. / J. Žg. //Tautos mokykla. – 1937, Nr. 10, p. 252.
Žilinskas J. Lietuvių protėviai. – K., 1990. – 144 p. – Perspausdintas 1937 m. leidinys
Žilinskas J. Lietuvių rasinė kilmė // Trimitas. – 1935, Nr. 16/17, p. 294-295
Žilinskas J. Naruišių kaukolė (Iš Romos epochos) // Tauta ir žodis (K.). – 1928, kn. 5, p. 232-247 Noruišių (Kelmės raj.) pilkapiai.
Žilinskas J., Masalskis R. Senojo geležies periodo Lietuvos gyventojų kaukolių studija // Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto darbai (K.). – 1937, t. 4, p. 10-197 Rec.: Naujas veikalas apie Lietuvos gyventojų kaukoles / S.Žg. // Lietuvos aidas. – 1937, rugs. 4 (Nr. 402), p. 5. P. 5-12 J. Puzinas apie Eigulių kapinyną.
Žilius J. Palemonas ir jo padermė. – Klaipėda, 1928. – 68 p
Žilys S. Mūsų pareiga – saugoti paminklus // Naujas rytas (Raseiniai). – 1977, kovo 19 Pužų piliakalnis.
Žinios ir spėjimai iš seniausios mūsų krašto praeities // Kaimynas (Klaipėda). – 1933, Nr. 10, p. 37-38 Akmens ir bronzos amžius Klaipėdos krašte.
Žiogas J. Archaiologiški tyrinėjimai Gaidės apylinkėje // Lietuvių tauta. – 1909, kn. 1, d. 3, p. 313-333; Atsp.: V., 1909. – 24 p. Lapušiškių ir Pasamanės pilkapiai ir Čeberakų piliakalnis (Ignalinos raj.), Drūkšių piliakalnis (Baltarusija).
Žiogas J. Barbariškas senovės liekanų panaikinimas // Viltis. – 1909, vas. 1 (14), p. 4. Neteisinga žinutė apie Dūdų-Antakmenio (Ignalinos raj.) apeiginio akmens išsprogdinimą 1908 m.
Žirgų kapuose Labūnavoje // XX amžius. – 1938, birž. 7, p. 6 Graužių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Žiugžda J. Apie tradicijas, tikras ir tariamas // Tiesa. – 1961, kovo 4 Paminklų apsauga.
Žiugžda J. Dėl Jono Basanavičiaus kultūrinio palikimo // Tiesa. – 1967, vas. 15
Žiupsnis žinių apie Sūduvos žilą senovę / J.S. // Aušra (Seinai). – 1980, Nr. 4, p. 9-14.
Žycie artystyczne w Wilnie // Słowo. – 1933, rugs. 3, p. 2 Karalių kapų tyrinėjimų ir radinių paroda.
Žyciórys prof. dr. Wlodzimierza Hołubowicza // Studia archeologiczne (Wrocław). – 1967, t. 2, p. 5-17. – Bibliogr
Žlabys J. Adalbertas Bezzenbergeris filologas ir archeologas / J. Ž-s. // Į laisvę. – 1942, lapkr. 19, p. 3.
Žlabys J. Kaip atrodo spėjama Saulės-Šiaulių kautynių vieta // Lietuvos aidas. – 1936, spal. 5 (Nr. 456), p. 3 Salduvės piliakalnio apylinkės.
Žmogus buvo laidojamas su turtu. Dar kai kas iš prof. Volterio radinių. Pradėti tyrinėjimai iš Lapių valsč. / El. // Dienos naujienos. – 1932, rugpj. 22. Dovainonių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Žmonių kaulais kelią taiso // Mūsų momentas (Šiauliai). – 1932, Nr. 22, p. 1 Vaišnorių (Šiaulių raj.) kapinyno ardymas.
Žmonių kaulais kelius taiso. Traupis / Ąžuolaitis // Mūsų kraštas. – 1931, Nr. 38, p. 4 Traupio (Anykščių raj.) senkapiai.
Žodelis apie Alkos kalną / Kyrupis // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1895, Nr. 38, p. 456-457. Erkšva (Skuodo raj.).
Žodelis apie Byrutės kalną / Kyrupis // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1895, Nr. 38, p. 432-433. Palanga.
Žukas V. Įvairių mokslo šakų specialios bibliografijos (1917-1940) // Bibliotekų darbas. – 1971, Nr. 10, p. 31-35 Yra skyrelis apie archeologijos ir etnografijos bibliografiją.
Žukas V. Lietuvių bibliografijos istorija (iki 1940 metų). – V., 1976. – 239 p P. 187-188 – 1917-1940 m. archeologijos ir etnografijos bibliografija.
Žukas V. Lietuvių bibliografijos istorija (iki 1940 metų). – V., 1983. – T. 1, 264 p P. 172-174 – apie archeologiją ir etnografiją.
Žukas V. Lietuvos istorijos bibliografija 1917-1940 m. // Bibliotekų darbas. – 1971, Nr. 7, p. 21-25; Nr. 8, p. 29-32
Žukas V. Lietuvos kraštotyros ir specialioji bibliografija 1861-1917 m. // Bibliotekų darbas. – 1974, Nr. 12, p. 26-28
Žukas V. Tiesa amžinai pasilieka // Tarp knygų. – 1991, Nr. 11, p. 27-30 Apie K. Jablonskį, trumpai paminima ir R. Rimantienė.
Žukauskas A. Apsaugokime revoliucinius ir archeologinius-istorinius paminklus // Stalino keliu (Kupiškis). – 1950, bal. 6 Paminklų apsauga.
Žukauskas A. Atrasta Mindaugo laikų Vorutos pilis / A.Ž. // Lietuvos aidas. – 1935, rugpj. 3, p. 6 Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Žukauskas A. Istorinių revoliucinių ir archeologinių paminklų pasportizaciją vykdant // Stalino keliu (Kupiškis). – 1951, spal. 24
Žukauskas A. Kultūros paminklų apsaugos reikalu // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1950, geg. 17 Paminklų apsauga.
Žukauskas P. Kas “nupraus” Dievytį? // Artojas (Šilalė). – 1989, vas. 9 Apie piliakalnį.
Žuklijūtė O. Archeologiniai paminklai ir jų apsauga // Komunistinis rytojus (Alytus). – 1959, geg. 16
Žukovskis R. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Stiklių g, Nr. 5 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 282-283 Vilniaus miestas
Žukovskis R. Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Skapo g, Nr. 10 // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 281-282 Vilniaus miestas
Žukovskis R. Žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, tarp Rinktinės ir Žvejų gatvių // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 441-443 Vilniaus miestas
Žukowski T. Cmentarzysko ciałopalne na stanowisku 2 we wsi Szurpiły, pow. Suwałki, na podstawie wykopalisk w latach 1958-1960 // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1963, t. 29, sąs. 3, p. 250-288
Žulys B. Kauno pilis atgimsta // Laikinoji sostinė. – 1996, birž. 12, p. 3 Kauno pilis ir miestas
Žulkus V. “Kas yra sensacija mums – labai nuobodūs dalykai kitiems…” / Pokalbis su Jonu Siauruku // Mažoji Lietuva. – 1990, gruod. 12, p. 7 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Antroji Palangos senovinė gyvenvietė // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 45-46
Žulkus V. Archeologinius kasinėjimus pradėjus // Tarybinė Klaipėda. – 1974, gruod. 22, p. 4
Žulkus V. Archeologų radiniai Plateliuose // Kibirkštis (Plungė). – 1987, lapkr. 17
Žulkus V. Archeologų šiokiadieniai // Tarybinė Klaipėda. – 1981, rugpj. 1
Žulkus V. Atkursime alkvietę ant Birutės kalno // Tarybinė Klaipėda. – 1988, spal. 2, p. 8
Žulkus V. Ąžuolų sala – naujas archeologinis kompleksas Platelių ežere // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 125-127
Žulkus V. Baltische Funde an den westlichen Ostseeküsten // Archaeologia Baltica. – V., 1997. – T. 2, p. 165-189
Žulkus V. Baltų visuomenė ankstyvaisiais viduramžiais // Lietuvos valstybė XII-XVIII a. – V., 1997. – P. 13-30
Žulkus V. Bažnyčios Klaipėdos XIII-XVII a. urbanistinėje struktūroje // Protestanizmas Lietuvoje: istorija ir dabartis. – V., 1994. – P. 99-116 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Birutės kalnas ir gyvenvietė Palangoje // LIM, 1985 metai. – V., 1986. – P. 21-35
Žulkus V. Birutės kalnas ir Palanga // Baltija. 1985. – V.,1985. – P. 7-13
Žulkus V. Birutės kalno gyvenvietė Palangoje // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 94-96
Žulkus V. Birutės kalno gyvenvietės Palangoje tyrinėjimai // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 62-65
Žulkus V. Birutės kalno ir gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 43-46 Palanga.
Žulkus V. Birutės kalno paslaptys // Mokslas ir gyvenimas. – 1984, Nr. 6, p. 16-17 Palanga.
Žulkus V. Dar kartą dėl Klaipėdos ir Palangos vardų kilmės // Tarybinė Klaipėda. – 1977, bal. 16
Žulkus V. Die Kuren im 13.-15. Jahrhundert // Preussen, Kuren und Masuren: Drei Beitrage zur Landeskunde Ostpreussens. – Hamburg/Weissenburg, 1991. – P. 15-29
Žulkus V. Die Landschaften und Zentralorte Südkurlands im 9. bis 13. Jahrhundert // Culture Clash or Compromise? The Europeanisation of the Baltic Sea Area 1100-1400 AD. – Visby, 1998. – P. 131-146. – (Acta Visbyensia; XI)
Žulkus V. Die Preussen und ihre Nachbarn im 1. Jahrtausend nach Christi Geburt // Preussen, Kuren und Masuren: Drei Beitrage zur Landeskunde Ostpreussens. – Hamburg/Weissenburg, 1991. – P. 4-14
Žulkus V. Grigaičių pilalės (Plungės raj.) žvalgymas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 43-44
Žulkus V. Įkurta Lietuvos archeologijos draugija // Tarybinė Klaipėda. – 1989, saus. 27, p. 8
Žulkus V. Kaip tvarkysime mūsų archeologijos paminklus? // Tarybinė Klaipėda. – 1980, liep. 26 Dėl Bandužių ir Laistų kapinynų bei piliakalnių.
Žulkus V. Kasinėjimai Klaipėdos piliavietės princo Fridricho bastiono poternose // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 205-207 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Kasinėjimai Šventosios uoste // ATL 1984 ir 1985 metais. – V., 1986. – P. 89-91
Žulkus V. Kaunas tarp Rytų ir Vakarų. Nemuno kelias I-II tūkst. po Kr. pradžioje // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultūriniai ryšiai. – V., 1996. – P. 89-97
Žulkus V. Klaipėdos istorijos ir topografijos bruožai XIII-XVII a. (archeologijos duomenimis) // Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos. – Klaipėda, 1994. – P. 5-18. – (Acta Historica Universitatis Klaipėdensis; II) Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Klaipėdos kultūriniai sluoksniai // Architektūros paminklai. – 1982, t. 7, p. 6-12. – Santr. rusų k., p. 58-59, anglų k., p. 62-63, vok. k., p. 66-67
Žulkus V. Klaipėdos piliavietės kasinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 268-270. Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Klaipėdos piliavietės tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 83-85
Žulkus V. Klaipėdos piliavietės tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 43-45
Žulkus V. Klaipėdos pilies liekanų tyrimai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 193-196
Žulkus V. Klaipėdos pilies teritorijos tyrinėjimai // ATL 1974 ir 1975 metais. – V., 1978. – P. 41-45
Žulkus V. Klaipėdos pilis // Tarybinė Klaipėda. – 1989, gruod. 20, p. 8 Klaipėdos pilis ir senamiestis
Žulkus V. Klaipėdos pilis ir miestas XIII-XIV a. // Mokslas ir gyvenimas. – 1983, Nr. 8, p. 28-29
Žulkus V. Klaipėdos pilis ir miestas XIII-XVI a. // Nemuno kraštas. – 1990, Nr. 1 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Klaipėdos pilis vėl šaukiasi pagalbos // Atgimimas – 1990, saus. 12, Nr. 2, p. 8-9 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Klaipėdos pilis: realijos ir ateitis // Klaipėda. – 1990, rugs. 15, p. 2 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Klaipėdos senamiesčio archeologinių tyrimų metu rastos keramikos analizės išvados // Istorijos ir kultūros paminklų tyrimai ir restauravimas Lietuvos TSR, 1976-1980. – V., 1980. – P. 34. – Tekstas lygiagr. rusų k. (p. 113), anglų k. (p. 174-175)
Žulkus V. Klaipėdos senamiesčio kultūriniai sluoksniai // Mokslas ir gyvenimas. – 1982, Nr. 1, p. 24-26
Žulkus V. Klaipėdos senamiesčio pietinės dalies žvalgymas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 151-152 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Klaipėdos senamiesčio raidos XIII-XVII amžiais problemos // Lietuvos TSR architektūros klausimai. Lietuvos miestų genezė ir raida (V.). – 1977, t. 5, sąs. 4, p. 31-36
Žulkus V. Klaipėdos senamiesčio tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 85-88
Žulkus V. Klaipėdos senojo miesto modelis. – V., 1991. – 82 p.
Žulkus V. Kuo ženkli Klaipėdos urbanistinė raida XIII-XVI amžiais? // Tarybinė Klaipėda. – 1988, bal. 10, p. 8 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V. Kuršiai // Lietuvos sienų raida. – V., 1997. T. 2, p. 50-67. – Perspausdinta iš: Mokslas ir Lietuva. – 1992, Nr. 4, p. 2-11
Žulkus V. Kuršiai // Mokslas ir Lietuva. – 1992, Nr. 4, p. 2-11. – Tas pat: Lietuvos sienų raida. – V., 1997. – T. 2, p. 50-67
Žulkus V. Kuršių žemės ir žmonės // Lietuvininkų kraštas. – K., 1995. – P. 65-74
Žulkus V. Laistų gyvenvietės žvalgomieji kasinėjimai // ATL 1982 ir 1983 metais. – V., 1984. – P. 41-43 Klaipėdos raj.
Žulkus V. Lietuvos pajūrio archeologijos paminklai ir gamtinė aplinka // Geografijos metraštis (V.). –1990, t. 25/26, p. 76-82
Žulkus V. Marios baltų pasaulėžiūroje // Jūra. – 1991, Nr. 1, p. 1-13
Žulkus V. Migration in Žemaitija in den 13. – 16. Jahrhunderten // Archaeologia Baltica. – V., 1995. – P. 156-173
Žulkus V. Mirusiųjų pasaulis baltų pasaulėžiūroje (archeologijos duomenimis) // Žemaičių praeitis. – V., 1993. – T. 2, p. 23-35
Žulkus V. Naglio kalno archeologiniai tyrinėjimai // Kraštotyra. – V., 1981. – Kn. 12, p. 63-72 Palangoje.
Žulkus V. Nauja apie Klaipėdos pilį // Tarybinė Klaipėda. – 1975, gruod. 3
Žulkus V. Naujai rasti kapai Palangos VIII-XIII a. kapinyne // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 167-170
Žulkus V. Nauji duomenys apie Kražių pilį ir kolegiją // Architektūros paminklai. – 1988, t. 11, p. 20-24
Žulkus V. Palanga als kurischer Handelsplatz an der Ostseeküste im 9.-12. Jahrhundert // Vakarų baltų istorija ir kultūra: Straipsnių rinkinys: Skiriama Klaipėdos miesto 740 metų jubiliejui. – Klaipėda, 1992. – P. 46-67
Žulkus V. Palangos antroji senovinė gyvenvietė // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 37-41
Žulkus V. Palangos Birutės kalno senosios gyvenvietės chronologija // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: Konferencijos medžiaga. – V.,1995. – P. 45-50
Žulkus V. Palangos kapinyno šiaurinės dalies žvalgymai // ATL 1994 ir 1995 metais. – V., 1996. – P. 143-144
Žulkus V. Palangos priešistorė; Ar gyveno Lietuvoje neandertaliečiai? Akmens amžiaus radiniai; Akmens amžius; Senojo geležies amžiaus kapinynas; Kuršiai mūsų pajūryje; Mėguvos žemė; Viduramžiai; Ar seniai žemaičiai Palangoje // Vasara: “Tarybinės Klaipėdos” priedas. – 1989, birž. 30 – rugpj. 17
Žulkus V. Palangos viduramžių gyvenvietės. – Klaipėda, 1997. – 350 p. – (Acta Historica Universitatis Klaipedensis; T. 6) Apie Birutės kalno gyvenvietės, Žemaičių kalnelio, Rąžės pakrančių ir Naglio kalno tyrinėjimus.
Žulkus V. Palangos VIII-XIII a. kapinyno ribų tikslinimas // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 123-125
Žulkus V. Pilies ir miesto kolizija viduramžių Klaipėdoje // Miestas ir žmogus. – Klaipėda, 1989. – P. 28-30 Klaipėdos pilis ir senamiestis
Žulkus V. Platelių Šventorkalnio dvarvietė ir Apvaliosios kalvos alkvietės 1996-1997 metų kasinėjimai // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 336-339
Žulkus V. Protomiestai Europoje ir Lietuvos pajūryje // Miestas ir žmogus: regionas ir regioninė kultūra. – Klaipėda, 1991. – P. 31-32
Žulkus V. Radiniai Birutės kalne // Tarybinė Klaipėda. – 1977, geg. 22 Palanga.
Žulkus V. Radiniai Platelių apylinkėse ir ežere // ATL 1986 ir 1987 metais. – V., 1988. – P. 187-190
Žulkus V. Senieji kuršiai // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4 (7), p. 2-6
Žulkus V. Senosios Klaipėdos beieškant // Tarybinė Klaipėda. – 1977, bal. 23, p. 3
Žulkus V. Senovinė gyvenvietė Palangos parke // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 1, p. 66-68
Žulkus V. Slengių senkapio (Klaipėdos raj.) radiniai // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 101-103
Žulkus V. Tarpgentinės dykros ir mirusiųjų pasaulis baltų pasaulėžiūroje // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 107-116
Žulkus V. Teritoriniai junginiai Lietuvos pajūryje // Mindaugo karūnavimas – valstybės diena. – Klaipėda, 1991. – P. 28-30
Žulkus V. Tyrimai senamiestyje // Tarybinė Klaipėda. – 1972, liep. 6
Žulkus V. Vakarinės žemaičių žemės XIII-XIV amžiais // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis: Varnių konferencijos pranešimų tezės (1987 liepa). – V., 1987. – P. 26-30 Pagraudė, Medininkai, Karšuva.
Žulkus V. Vakarų baltai gotų-gepidų migracijoje (I-IV a.) // Lietuvininkų kraštas. – K., 1995. – P. 74-107
Žulkus V. Ventės Rago ir Kuršių marių dugno žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 209-210 Ventės (Šilutės raj.) pilis.
Žulkus V. Vikingų burės Kuršių mariose // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 4, p. 28-29
Žulkus V. XVI-XIX a. Klaipėdos buitinės keramikos klasifikacija // “Archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų istoriniuose centruose”: Mokslinės praktinės konferencijos pranešimų tezės. – V., 1981. – P. 38-39. – Lygiagr. tekstas rusų k. (p. 86-87)
Žulkus V. XV-XVII a. senkapiai Žemaičių kalnelyje // ATL 1990 ir 1991 metais. – V., 1992. – Sąs. 2, p. 90-92 Palanga.
Žulkus V. Zur Frühgeschichte der baltischen Stadt // Burg–Burgstadt–Stadt: Zur Genese mittelalterlicher nichtagrarischen Zentrum in Ostmitteleuropa. – Berlin, 1995. – P. 190-206
Žulkus V. Žemaičiai ir Palanga // Palangos Juzė (Skuodas). – 1991, birž. 15, p. 6
Žulkus V. Žemaičiai pajūryje // Žemaičių žemė. – 1995, Nr. 2, p. 9-10
Žulkus V. Žemėje ir po vandeniu. Klaipėdos archeologai Plateliuose // Tarybinė Klaipėda. – 1987, spal. 11, p. 8
Žulkus V., Butrimas A. Lūkšto ežero pakrančių žvalgymas // ATL 1992 ir 1993 metais. – V., 1994. – P. 96-98 Alkos Kaktos (Telšių raj.) žvalgymas.
Žulkus V., Genys J. Klaipėdos XV-XVII a. krosnys (archeologiniai duomenys) // Muziejai ir paminklai. – 1984, sąs. 6, p. 56-63
Žulkus V., Klimka L. Lietuvos pajūrio žemės viduramžiais. – V., 1989. – 94 p. Rec.: Zabiela G. // Lituanistica. – 1990, Nr. 4, p. 87-91.
Žulkus V., Krisikaitis V. Platelių ežero ir pakrančių žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 210-212
Žulkus V., Malonaitis S. Pilies liekanos ir mitologiniai akmenys Pilies saloje Platelių ežere // ATL 1996 ir 1997 metais. – V., 1998. – P. 333-336
Žulkus V., Plečkaitis V. “Vakarų baltų kultūra” // Lietuvos rytas. – 1990, saus. 3, p. 2. – Tas pat: Literatūra ir menas. – 1990, Nr. 4, p. 15 Žinutė apie rengiamą leidinį.
Žulkus V., Sprainaitis R. Kasinėjimai Klaipėdos senamiestyje // ATL 1988 ir 1989 metais. – V., 1990. – P. 170-172 Klaipėdos pilis ir miestas
Žulkus V., Urbanavičius V. Baltai ir skandinavai // Baltų archeologija. – 1995, Nr. 4 (7), p. 9-13
Žurowski T. Sprawozdanie z badań cmentarzysk kurhanowych we wsi Szurpiły, pow. Suwałki // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1958, t. 25, sąs. 1/2, p. 107-130
Žvalgevičiūtė J. Kur lobių ieškota // Panevėžio tiesa. – 1973, lapkr. 7 Naujamiesčio apylinkė.
Žvilgsnis į senovę // Vakarinės naujienos. – 1970, geg. 14 Ataskaitinė archeologų konferencija Vilniuje.
Žvilius G. Netikėti studentų radiniai // Komjaunimo tiesa. – 1988, rugpj. 25, p. 1 Vilniaus pilies arsenalo teritorijoje.
Žvirblis A. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1989 metais // LIM, 1989 metai. – V., 1990. – P. 155-161
Žvirblis V. Senkapis Kačerginėje // Tiesa. – 1957, gruod. 14 Kauno raj.
Žvirgždinas J. Į žilą senovę sugrįžus // Komunizmo švyturys (Telšiai). – 1971, liep. 24 Gintališkės (Plungės raj.) kapinynas.
Πaшyтo B. T. Πaмяти Eжи Aнтоневичя // Coвeтcкoe cлавяноведение (M.). – 1971, № 3, c. 126 Jerzy Antoniewicz (1919-1970)
Абрамаускас С. К вопросу генеза крепостных сооружении типа кастел в Литве (На примере замка в Медининкай) // Statyba ir architektūra. – 1963, Nr. 3, p. 73-107
Абрамаускас С. Развитие каменного строительства в Литве в XIII-XVI вв. – Автореферат канд. дисс. – Каунас, 1965. – 23 с.
Абрамов И. С. Об археологических разведнках и раскопках в Ковенской губернии // Записки Отделения русской и славянской археологии Русского археологического общества (СПб.). – 1913, т. 9, протоколы, c. 340.
Абрамова Т. А., Жиндарев А. А., Кулаков В. И. Палеогеографическая ситуация раннего средневековья Юговосточной Прибалтики // Рельеф и климат. – М., 1985. – С. 167-173
Адомонис Т. Искусство Литвы // История искусства народов СССР. – М., 1974. – Т. 3, с. 185-208
Александравичюс Э. А. Культурно-организационное движение в Литве 1831-1863 гг.: Автореф. канд. дисс. – В., 1986. – 17 с Apie Vilniaus archeologinę komisiją.
Алексеев В. П. Происхождение народов Восточной Европы (Краниологические исследования). – М.,1969. – 324 с P. 66-114 – apie lietuvių ir latvių kilmę.
Алексеев Г. В глубь истории // Советская Литва. – 1984, 28 июля Birulio (Telšių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietės.
Алексеев Г. Путешествие в глубь веков // Советская Литва. – 1981, 10 апр Vilniaus, Latako g-vės medžiaga.
Алексеев Л. В. Владимир Голубович // Советская археология. – 1964, № 1, с. 362
Алексеев Л. В. Очерк истории Белорусской дореволюционной археологии и исторического краеведения до 60-х годов XIX в. // Советская археология (M.). – 1967, № 4, с. 146-163
Алексеев Л. В. Очерки истории белорусской дореволюционной археологии и исторического краеведения до XIX века // Советская археология (М.). – 1960, № 4, с. 146-163
Амброз А. К. Деталь восточнобалтийского питьевого рога из сел. Лезгур Северо Осетинской AССР // Славяне и Русь. – М., 1968. С. 13-16 Taip pat apie Lietuvoje rastas emaliuotas juostas.
Антанавичюс Ю. Исследования могильника в Пакальнишкяй // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 413-416 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Антанавичюс Ю. Раскопки могильника в Пакальнишкяй // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 386-387 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Антанавичюс Ю. Раскопки у дер. Кейенай // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 326-328 Kejėnų (Raseinių raj.) pilkapiai ir kapinynas.
Антейн А. Дамасская сталь в странах бассейна Балтийсского моря. – Рига, 1973. – 139 c Rec.: Piaskowski J. // Kwartalnik Historii Nauki i Techniki (Warszawa). – 1974, Nr. 1, p. 151-154. Семиранд Ю. // Eesti NSV Teaduste akad. Tometised (Tallinn). – 1974, Nr. 2, p. 200-203.
Антейн А. К. Наконечники копии из сварочной узорчатой (Дамасской) стали в древней Прибалтике // Советская аpхеология (M.). – 1963, № 4, с. 167-178
Антейн А. К. Дамасская сталь в древней Прибалтике // Actes du XI Congres International d’Histoire de Sciences. – Wrocław, 1968. – T. 6, p. 268-270
Антейн А. К. Древнее оружие из дамасской стали в Литве // Материалы VI-ой конференции по истории науки в Прибалтики. – В., 1965. – С. 78-80 Rec.: Jaskanis J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 212-213.
Антейн А. К. Наконечники копий с посеребренными втулками в древней Прибалтики и исследование дамаскирования их перев // Studia archeologiczne (Wrocław). – 1967, t. 2, p. 289-305
Антоневич В. Древнейшие остатки человека в северо-восточной Польше и Литве // Труды II международной конференции ассоциации по изучению четвертичной эпохи в Европе. – Л., 1936. – Т. 5, с. 28-44
Антоневич Е. К археологическому изучению древнего населения Прибалтики // Eesti NSV Teaduste Akadeemia toimetised. Ühiskonnateaduste seeria (Tallinn). – 1957, Nr. 2, p. 166-179 Rec.: Tautavičius A. // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 273-275.
Антоневич Е. О находках Обручских пряслиц на племенных территориях бальтов //Archeologia Polona (Wrocław). – 1960, t. 3, p. 172-180
Анучин Д. Н. Сани, ладья и кони как принадлежность похороного обряда // Древности (М.). – 1890, т. 14, c. 81-226. P. 212-216 apie arklių kapus Lietuvoje.
Арунас М. Тракай. – В., 1970. – 30 c P. 12-23 – Trakų pilis.
Археологiя, нумiзматыка i геральдыка Беларусi. – Мiнск, 1979. – 198 c Yra skyreliai: apie baltus, lietuvius, jotvingius, brūkšniuotąją keramiką ir kt.
Археологическая заметка / А. З. // Виленский вестник. – 1910, 5 дек. Vilniaus senamiestuje rastos tašyto akmens detalės.
Археологическая заметка /A. C. // Виленский вестник. – 1890, 6 июня, c. 1. Monetų radiniai Vilniuje.
Археологическая комиссия // Голос Литвы. – 1926, 11 нояб
Археологическая находка // Советская Литва. – 1948, 30 апр Turbojiškės (Marijampolės raj.) durpynas.
Археологическая находка // Эхо. – 1922, 25 янв. Kavarsko (Anykščių raj.) lobis.
Археологическая экскурсия в Сморгонь Ошмянского уезда // Известия ИАК (СПб.). – 1915, вып. 57, прибавление, c. 19. – Перепечатанo из: Виленский вестник, 1914.
Археологическая экспедиция // Советская Литва. – 1948, 31 июля
Археологические древности на Замковой горе // Виленский вестник. – 1895, 3 окт. Apie Maskvos archeologų draugijos rūpinimąsi Vilniaus Pilies kalnu.
Археологические находки // Виленский вестник. – 1913, 11 сент.; 23 октяб.; 9 нояб. – Tas pat: Известия ИАК (СПб.). – 1914, вып. 25, прибавлениe, c. 81-82.
Археологические находки // Советская Литва. – 1954, 10 дек Kapai Šiauliuose.
Археологические раскопки // Литовская Русь. – 1912, 1 июня. – Перепечатано: Известия ИАК (СПб). – 1912, вып. 46, прибавление, c. 142. Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalnis.
Археологические раскопки в Рагинянах, Ковенской губ. // Виленский вестник. – 1910, 12 авг.
Археологические раскопки в близи Балтийского побережья // Известия ИАК (СПб). – 1912, вып. 46, прибавление, c. 146. Pryšmančių (Kretingos raj.) kapinynai.
Археологические раскопки в Жемайтии // Советская Литва. – 1948, 4 сент Žvalgomoji ekspedicija.
Археологические раскопки в Литве // Советская Литва. – 1949, 5 окт 1949 m. žvalgomoji ekspedicija.
Археологические раскопки в Литве // Советская Литва. – 1957, 25 июля Siraičių (Telšių raj.) kapinynas.
Археологические раскопки в Поневежском и Вилкомирском у. / А.Б. // Северо-западный телеграф (Ковна). – 1909, 4 июля. – Tas pat: Виленский вестник. –1909, 26 июля.
Археологические раскопки в Рагинянах // Известия ИАК (СПб.). – 1911, вып. 39, прибавления, c. 102-103. Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapiai.
Археологические раскопки в Рагинянах, Ковенской губ.: (от нашего корреспондента) // СПб ведомости. – 1910, 10 авг. (№ 178).
Археологические экспедиции // Советская Литва. – 1950, 21 мая Kurmaičių pilkapių ir Laivių kapinyno (Kretingos raj.) tyrinėjimai.
Археологический с’езд в Вильне // Виленский вестник. – 1893, 3 авг. Atidarymo iškilmių aprašymas.
Археологический с’езд в Вильне // Русские ведомости (СПб.). – 1893, № 214, 216, 220.
Археологический с’езд. Извлечение из отчета профессора Ф. И. Успенского о научных заседаниях IX Виленского Археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 25 авг.
Археологический с’езд. Извлечение из речи графини П. Уваровой перед закрытием с’езда // Виленский вестник. – 1893, 26 авг.
Археологическия раскопки в Ковенской губ. // Записки Северо-западного отдела Русского Географического Общества (Вильна). – 1911, кн. 2, c. 360. Pajūralio (Šilalės raj.) kapinynas.
Археологическия раскопки в Лидском и Трокском уездах Виленской губернии // Правительственный вестник (СПб.). – 1889, 24 авг. (№ 185). E. Voltero kasinėjimai.
Археология Беларусi. – Мiнск, 1997. – Т. 1. 424 с Apima akmens ir bronzos amžius, brūkšniuotos keramikos kilmę, paplitimą.
Археология и политика в Вильне / А. З-ич. // Виленский вестник. – 1912, 1 мая. Dėl miesto archeologinės komisijos nekompetetingumo.
Археология Советской Прибалтики // Известия Академии наук СССР. Серия истории и философии (M.). – 1951, т. 8, № 4, с. 380-384 Apie konferenciją Tartu (Estija).
Асарис Я. Находка бронзового топора Клайпедского типа в Латвии // Vakaru baltų istorija ir kultūra: Straipsnių rinkinys: Skiriama Klaipėdos miesto 740 metų jubiliejui. – Klaipėda, 1992. – P. 92-97
Астраускас А. Курганы в центральной Литве // Беларусь у сiстэме трансеўропейскiх сувязяў у I тысячагоддзi н.э.: Тезiсы докладаў i паведамленняў мiжнароднай канференцыi, Мiнск, 12-15 сакавiка 1996 г. – Мiнск, 1996. – С. 17-21 Marvelės (Kaunas) kapinynas
Астраускас А. Погребальные памятники ятвяжской земли // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 70-71
Атгазис М. Вопросы этнической истории земгалов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 54-59
Атгазис М. К. Вопросы этнической истории земгалов // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 89-101
Афанасьев Д. Материалы для географии и статистики России. Ковенская губерния. – СПб., 1861. – 744 c. P. 702-718 – archeologiniai paminklai.
Багласов С. Г., Трусов О. А. Историко-архитектурные исследования и рестаурация Лидского замка // Lietuvos TSR architekturos klausimai. – 1981, t. 7, sąs. 1, p. 28-40
Багушене О., Гирининкас А., Римантене Р. Раскопки неолитических стоянок Швянтойи 3 и 9 // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 373-374
Бадер О. Н. Совещание по проблемами мезолита // Советская археология. – 1962, № 4, с. 303-305
Бажан И. А., Каргапольцев С. Ю. В-образные рифленные пряжки как хронологический индикатор синхронизации // КСИЯ (M). – 1989, вып. 198, c. 28-35
Балтрамайтис С. Сборник библиографических материалов для географии, истории, истории права, статистики и этнографии Литвы. – 2-ое изд. – СПб., 1904. – 12, 616 с. Rec.: Kosciałkowski S. Uwagi o „Bibliografji“ S. Bałtramajtisa // Rocznik Towarzystwa Przyaciół Nauk w Wilnie. – Wilno, 1909, t. 2, p. 102-111.
Балтрашайтис С. Сборник библиографических материалов для географии, этнографии и статистики Литвы. – СПб., 1891. – 291 с.
Балчюнас Б. И. Некоторые сравнительно-анатомические данные костяков лошадей, обнаруженных при раскопках магильников X-XII вв. на территории Лит. ССР // Тезисы 7-ого всесоюзного с’езда анатомов, гистологов и эмбриологов. – Тбилиси, 1966. – С. 242
Балчюнас Б. Некоторые сравнительного-анатомические данные костяков лошадей, обнаруженных при раскопках могильников X-XII вв. на территории Лит. ССР // Тезисы докладов научной конференции преподавателей, посвященной 25-й годовщине Лит. ССР / Литовское ветеринарная академия. – К., 1965. – С. 9-10, 72-74
Бальчюнас Й. Раскопки могильника Дауглаукис // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 416 Dauglaukis (Tauragės raj.).
Бальчюнас Й. Раскопки у д. Чюкишкес // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 390 Čiukiškių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Бальчюнене И. А. Одонтология древнего и современного населения Литвы: Автореф. докт. дисс. – В., 1987. – 34 c
Бальчюнене И. Генезис одонтологического типа литовцев // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 3-8
Банис Ю., Гайгалас А., Петрошюс Р. Датировка по радиоуглероду в лаборатории Лит. НТРИ // Геохронологические и изотопно-геохимические исследования в четвертичной геологии и археологии. – В., 1991. – С. 41-78 Obelių (Ukmergės raj.) ir Vidgirių (Šilutės raj.) kapinynų bei Vilniaus radinių datavimas.
Батура Р. Оборона правобережья нижнего Немана против агрессии Тевтонского ордена (XIII – начало XIV в.) // Древнейшие государства на территории СССР. Материалы и исследования 1985 г. – М., 1986. – С. 184-193
Батура Р. Оборонительные укрепления некоторых центров Литвы XIV века // Материалы VI-ой конференции по истории науки в Приблтике. – В., 1965. – С. 83-88 Kauno, Vilniaus, Veliuonos, Trakų ir Klaipėdos pilys.
Батура Р., Пашуто В. Т. Культура Великого княжества Литовского // Вопросы истории (M.). – 1977, № 4, c. 94-117
Батыр А. Сказание о литовском громовержце Перкуне // Московские университетские известия. – 1871, № 9, c. 443-462. – Taip pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 249-265.
Бектинеев Ш. И. Денежное обращение Великого Княжества Литовского в XIII-XV вв. – Минск, 1994. – 74 с
Бектинеев Ш. И. Пражский грош в денежном обращении Великого Княжества Литовского (XIV в) // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 130-134
Береговая Н. А. Палеолитические местонахождения в СССР (1958-1970 гг.). – Л., 1984. – 172 c P. 57-59 – Lietuvoje.
Березанская С. С. О балтском компоненте в культурах эпохи бронзы Северной Украины // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 5-7
Берельсон З. Памятники страны // Труженик. – 1941, 10 апр
Берельсон З. Реставрация замка в Тракай // Труженик. – 1941, 8 апр Trakų salos pilis.
Бешенене Д. Раскопки могильника Алекнай // АО 1977 года. – М.,1978. – С. 430 Aleknai (Raseinių raj.).
Бешенене Д. Раскопки могильника у дер. Репенгяй // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 421 Repengiai (Kėdainių raj.).
Бешенене Д., Бутенене Е., Кунцене О. Курганный могильник у дер. Неравай // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 432 Grigiškių-Neravų (Trakų raj.) pilkapiai.
Бешенене Д., Кунцене О. Раскопки курганов у дер. Наравай // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 400-401 Grigiškės-Naravai (Trakų raj.).
Библиографический указатель сочинений и статей, касающихся археологии Западной России // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 3, c. 79-104.
Битвинскас Т., Брукштас В., Жулкус В. Вопросы создания дендрохронологических шкал западной Литвы // Временные и пространственные изменения климата и годичные кольца деревьев. – К., 1984. – С. 69-73
Бич О. И. Архив А. А. Спицына // Советская археология (М.; Л.). – 1948, т. 10, с. 21-52
Благоустройство горы Гедимина // Советская Литва. – 1952, 14 дек Vilnius.
Блюене А. Исследование могильника Алинка (Райстине) // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 416-417 Pilkapiai, Trakų raj.
Блюене А. Исследование могильника Алинка // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 379 Trakų raj.
Блюене А. Раскопки могильника Алинка // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 475 Alinkos (Trakų raj.) pilkapiai.
Блююс А. Раскопки курганов в д. Эйтулёнис // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 350 Eitulionys (Trakų raj.).
Бобринскийи А. Выставка древностей добытых Императорской Археологической комиссиею в 1888-1890 г. – СПб., 1891. – 44 с. P. 7-8 apie Jocherio kasinėjimų radinius Grabioluose (Vilniaus raj.).
Боголюбова Н. Д., Якубайтис Т. А. История и разработка вопроса о балто-славянских языковых отношениях // Rakstu krājums. – Rīga, 1959. – P. 331-375
Болсуновски К. Новый клад литовско-русских монет XIV века // Санктпетербургские ведомости. – 1906, № 220.
Болсуновский К. Новый клад литовско-русских монет XIV века // Известия ИАК (СПб.). – 1907, вып. 21, прибавление, с. 20-21.
Бондарчик В. К. К ппроблеме этногенеза белорусов и критика теории “балтского субстрата” // Доповiдi науковoi юбiлейной конференцii до 100-рiччя музею этнографii та художного промислу. – Киiв, 1976. – С. 21-31
Бохан Ю. Клiнковая збоя у Вялiкiм Княстве Лiтоўскiм у другой полове XIV – канца XVI ст. // Гiстарычна-археалагiчны зборнiк (Мiнск). – 1997, № 11, c. 51-70 Taip pat apie Krūminių, Kuršų, Diktarų ir Karmėlavos kalavijus.
Брюсов А. Я., Зимина М. П. Каменные свердлевые боевые топоры на территории Европейской части СССР. – М., 1966. – 99 с
Буга К. Lituanica // Известия отделения русского языка и словестности Имп. Академии Наук (СПб). – 1912, т. 17, вып. 1, c. 1-49. P. 1-14. “К вопросу о хронологии литовских заимствований с русского” (перепечатано: Būga K. Rinktiniai raštai. – V., 1958. – T. 1, p. 339-351). P. 19-21. Apie žodžius “aukauti”, “auka”.
Будзински А. Археологические розыскания в Сувалкской губернии. // Памятная книжка Сувалкской губернии на 1877. – Сувалки, 1877. – Отд. 3, с. 21-24. Pažarsčio pilkapiai (Prienų raj.).
Булкин В. А., Зоценко В. Н. Среднее Поднепровье и Неманско-Днепровский путь IX-XI вв. // Проблемы археологии Южной Руси: Материалы археологического семинара “ Чернигов и его округа в IX-XIII вв.” – Киев, 1990. – С. 117-123
Булота А. Стенографический отдел // Государственная Дума. Третъи созыв. Сессия V. Заседание 151. 7.VII.1912. – СПб., 1912. – С. 3999-4014.
Бутенас Э. Исследования курганов в Майсеюнай // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 390-391 Maisiejūnai (Kaišiadorių raj.).
Бутенене Е. Исследование курганов в Кретуонай // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 351 Kretuonys (Švenčionių raj.).
Бутенене Е. Исследование курганов у с. Кретуонас // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 373 Kretuonys (Švenčionių raj.).
Бутенене Е. Исследования курганов в Кретуонай // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 421-422 Kretuonys (Švenčionių raj.).
Бутенене Е. Раскопки в дер. Майсеюнай // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 416-417 Maisiejūnai (Kaišiadorių raj.).
Бутенене Е. Раскопки могильника в Жельменишкес // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 379 Utenos raj.
Бутенене Е., Кунцене О. Раскопки курганов в местности Кретуонай // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 450 Kretuonys (Švenčionių raj.).
Бутримас А. Древнейшие захоронения на территории Литвы // Природа (Москва). – 1983, № 5, c. 116
Бутримас А. Исследование неолитического поселения Дактаришкес I // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 351-352 Daktariškė (Telšių raj.).
Бутримас А. Исследования у оз. Биржулис // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 391 Akmens amžiaus paminklai prie Biržulio (Telšių raj.) ežero.
Бутримас А. К вопросу о судьбе нарвской культуры // Актуальные проблемы археологических исследований в Украинской ССР: Тезисы докладов республиканской конференции молодых ученых. Киев, апрель 1981. – Киев, 1981. – С. 20-21
Бутримас А. Кремневые стамески в материале неолита Литвы // Древности Белоруссии и Литвы. – Минск, 1982. – С. 12-19.
Бутримас А. Поздний неолит жемайтской возвышенности: Автореф. канд. дисс. – В., 1985. – 24 c
Бутримас А. Раскопки на оз. Биржулис // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 373-374 Akmens amžiaus paminklai (Telšių raj.).
Бутримас А. Раскопки на оз. Биржулис // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 354 Akmens amžiaus paminklai prie Biržulio ežero.
Бутримас А. Раскопки неолитических памятников на Жемайтской возвышенности // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 380 Šarnelė (Plungės raj.) ir Duonkalnis (Biržulio ež., Telšių raj.).
Бутримас А. Раскопки памятников каменного века на оз. Биржулис // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 417 Biržulio (Telšių raj.) ež.
Бутримас А., Гирининкас А. Старые и новые погребальные обычаи в неолите Литвы // Конференция балто-славянские древности, погребальный обряд. – М., 1985. – С. 17-19
Бутримас А., Гирининкас А. Старые местные и новые погребальные обряды в неолите Литвы // Исследования в области балто-славянской культуры: Погребальный обряд. – М., 1990. – С. 147-157
Бутримас А., Чеснис Г. О генезисе Приморской культуры и ее носителей // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 39-42
Бутримас А., Янкаускас Р. Окружающая среда и палеопатология неолитических жителей Дуонкальнис // Полевая археология мезолита-неолита: Сборник научных трудов. – Л., 1990. – С. 43-50
Бюст Пушкина в Замковом сквере // Виленский вестник. – 1899, 19 мая, c. 2. Vilniaus Žemutinė pilis.
В Виленской публичной библиотеке в течении октября 1889 года...// Виленский вестник. – 1889, 11 нояб. Minimi Vilniaus muziejaus gauti žalvariniai papuošalai, tačiau jų radimo vieta nenurodoma.
В Вильну на дня днях прибыл член Имп. Географического общества Э. А. Вольтер // Виленский вестник. – 1888, 31 мая, c. 2.
В Каунасе имеется коллекция огромной цености / Нумизмат // Литовский голос. – 1934, 28 авг., с. 2 N. Šlepavičiaus numizmatikos kolekcija.
В Ковенском городском музее // Эхо. – 1922, 12 марта, c. 4. Muziejus gavo P. Tarasenkos surinktus radinius iš Neries pakrančių.
В краеведческом музее // Советская Литва. – 1954, 9 нояб Troškūnų apyl. rastas bronzinis kirvis (pateko į Panevėžio muziejų).
В м. Янишках, Ковенской губернии, найдено евреем...// Виленский вестник. –1862, 16 окт., c. 645. Monetų lobis.
В мае месяце 1863 г. мещанин местечка Вилковишек // Виленский вестник. – 1864, 28 апр. (№ 46), c. 2. Apie rastus sidabrinius bažnytinius reikmenis.
В настоящее время у подножья Замковой горы. // Виленский вестник. – 1908, 24 авг.
В окрестности Оран, Трокского уезда, крестьянин откопал сосуд со старинными монетами // Виленский вестник. – 1906, 6 (19) мая. Varėnos apyl. lobis.
В свое время мы сообщали нашим читателям...// Виленский вестник. – 1882, 28 окт.; 30 окт. Vilniaus Pilies kalną perima miestas.
В субботу, 31 июля, 12 ч. дня состоялось заседание совета IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 1 авг., c. 2.
В том месте Замковой горы где проиводится раскопки. // Виленский вестник. – 1908, 19 сент. Pilies kalne (prie arsenalo) rastos geležinės durys, sviediniai.
В Тракай на замковой острове // Советская Литва. – 1957, 11 янв Trakų salos pilis.
В Шяуляйском этнографическом музее // Советская Литва. – 1957, 3 янв Žvelgaičio kalno Žagarėje radiniai.
Вoльтер Э. Виленский музей древностей // Записки Императорского Русского археологического общества (СПб.). – 1890, т. 4, вып. 3/4, c. 437.
Вайткунскене Л. Древнелитовская зооморфная металлопластика в системе связей Восточной и Северной Европы (V-VII в.в.) // Всесоюзная конференция по изучению истории, экономики, литературы и языка скандинавских стран и Финляндии: Тезисы докладов. – М., 1986. – С. 194-196
Вайткунскене Л. Исследование могильника у д. Жвиляй // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 418 Žviliai (Šilalės raj.).
Вайткунскене Л. К вопросу о балто-славянских культурных отношениях в IX-XIII вв. (по материалам подковообразных фибул). // Тезисы докладов советской делегации на III международном конгрессе славянской археологии. – М., 1975. – С. 33-34
Вайткунскене Л. К вопросу о балто-славянских культурных отношениях в IX-XIII веках // Rapports du IIIe Congres International d’Archeologie Slave, Bratislava 7-14 septembre 1975. – Bratislava, 1980. – T. 2, p. 461-469
Вайткунскене Л. К вопросу о контактах жемайтов с куршами в X-XII вв. // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 7-10
Вайткунскене Л. К вопросу о начале дружин в Литве // Задачи советской археологии в свете решений XXVII с’езда КПСС: Тезисы докладов (Суздаль, 1987 г.). – М., 1987. – С. 56-57
Вайткунскене Л. К вопросу о роли коня в древнелитовском погребальном обряде (IX-XIII вв.) // Исследования в области балто-славянской культуры: Погребальный обряд. – М., 1990. – С. 201-207
Вайткунскене Л. К изучению культа коня в Литве V-VI вв. // Советская археология (M.). – 1986, № 2, c. 100-109 Pagrybio (Šilalės raj.) kapinyno medžiaga.
Вайткунскене Л. К изучению религиозных верований древних балтов // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1988. – С. 10-11 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinyno radiniai.
Вайткунскене Л. К изучению этнической истории жемайтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 42-44
Вайткунскене Л. Контакты между балтскими племенами на территории Литвы в X-XII вв. // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – В., 1985. – С. 67-77
Вайткунскене Л. Культовая роль коня в древнелитовском погребальном обряде (V-XII в.в.) // Конференция балто-славянские древности, погребальный обряд. – М., 1985. – С. 21-22
Вайткунскене Л. Культовые места – “алкветес” в могильнике Пагрибис, Шилалского района // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 167-174
Вайткунскене Л. Могильник Пагрибис // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 380-381 Šilalės raj.
Вайткунскене Л. Новые данные о культурных взаимоотношениях Литвы и стран Скандинавии // IX всесоюзная конференция по изучению истории, экономики, литературы и языка скандинавских стран и финляндии. – Тарту, 1982. – Ч. 1, c. 175-176
Вайткунскене Л. Раскопки в Пагрибис // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 367 Pagrybio (Šilalės raj.) kapinynas.
Вайткунскене Л. Раскопки могильника Бандужяй // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 401 Bandužiai (Klaipėda).
Вайткунскене Л. Раскопки могильника в Жвиляй // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 391-392 Žvilių (Šilalės raj.) kapinynas.
Вайткунскене Л. Раскопки могильника Жасинас // АО 1978 года. – М., 1979. С. 451 Žąsinas (Šilutės raj.).
Вайткунскене Л. Раскопки могильника Жасинас // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 374 Žąsinas (Šilalės raj.).
Вайткунскене Л., Казакявичюс В. Раскопки могильника Жасинас // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 422 Žąsinas (Šilalės raj.).
Вайткунскене Л., Казакявичюс В. Раскопки могильника Жасинас // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 430-431 Žąsinas (Šilalės raj.).
Вайткявичюс Г., Каталинас К., Ушинскас В. Опыт формализованного описания массовых археологических находок // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1985. – С. 5-7
Валатка В. Застаучяйские курганы // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 401-402 Zastaučiai (Mažeikių raj.).
Валатка В. Могильник в дер. Жадувенай // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 433 Žaduvėnai (Telšių raj.).
Валатка В. Раскопки в дер. Кукяй // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 422-423 Kukių (Mažeikių raj) gyvenvietė ir kapai.
Валатка В. Раскопки могильника в дер. Парагаудис // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 387 Paragaudis (Šilalės raj.).
Валатка В. Раскопки могильника в Мауджорай (Кяльмеский район) в 1964 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиции 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 10-11
Валатка В., Холодинска А. Раскопки в дер. Кукяй // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 388 Kukiai (Mažeikių raj.).
Валаткене Л. Исследования могильника в Мауджерай // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 353 Maudžiorai (Kelmės raj.).
Валаткене Л. Раскопки могильника в д. Годеляй // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 392 Godeliai (Plungės raj.).
Валаткене Л. Раскопки могильника в д. Мауджёрай // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 374-375 Maudžiorai (Kelmės raj.).
Валаткене Л. Раскопки могильника в д. Мауджерай // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 418 Mandžiorai (Kelmės raj.).
Ванагас А. К вопросу о диалектной дифференции балтов, обитавших на территории Литвы (по данным гидронимики) // MADA. – 1968, t. 1, p. 143-155
Ванагас А. К вопросу о финно-угорском субстрате в Литовской гидронимике // Питання гiдронимiки. – Киiв, 1971. – С. 146-152
Ванагас А. К вопросу о финно-угорском субстрате в Литовской топонимике (гидронимии) // III республиканска ономастична (гiдронiмична) конференцiя. – Киiв, 1965. – С. 126-128
Ванагас А. К вопросу о языковых ятвяжских реликтах в Литве // Acta Baltico-Slavica (Wrocław; Warszawa). – 1976, t. 9, p. 71-87
Ванагас А. К проблеме финно-угорского субстрата в литовской топонимике // Congressus Tertius internationalis Fenno-ugristarum, Tallinnae habitus, 17.-23. VIII. 1970. – Tallinn, 1975. – D. 1, p. 404-405
Ванагас А. Максимальный ареал балтской гидронимии и проблема происхождения балтов // Этнографические и лингвистические аспекты этнической истории балтских народов. – Рига, 1980. – С. 119-129
Ванагас А. Максимальный ареал балтской гидронимики и проблема происхождения балтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 129-132
Варнас А. Исследования могильника Страгнай // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 475-476 Stragnai (Klaipėdos raj.).
Варнас А. Некоторые особенности украшений конской сброи у балтов в X-XII вв. // Тезисы докладов советской делегации на IV международном конгрессе славянской археологии. – М., 1980. – С. 5-6
Варнас А. Раскопки могильника в д. Гриеже // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 381-382 Kretingos raj.
Варнас А. Раскопки могильника в д. Гриеже // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 419 Griežė (Mažeikių raj.).
Варнас А. Раскопки могильника вд. Вайтекунай // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 451 Vaitiekūnai (Radviliškio raj.).
Варнас А. Раскопки могильника у дер. Вайтекунай // АО 1977 года. – М.,1978. – С. 431 Vaitiekūnai (Radviliškio raj.).
Варнас А. Раскопки могильников в Шапнагяй и Тульпякемис // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 375 Šapnagiai (Akmenės raj.) ir Tulpiakiemis (Ukmergės raj.).
Василевский В. Г. Где находился Виленский Кривой замок // Труды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М, 1897. – Т. 2, протоколы, c. 120-121.
Васкс А. К вопросу о культуре штрихованной керамики и ее ареале // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1987. – С. 76-77
Васкс А. Керамика эпохи поздней бронзы и раннего железа Латвии. – Рига, 1991. – 198 с
Васкс А. Эпизод связей Балтики и Центральной Европы в эпоху ранней бронзы // Vakaru baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 69-79
Васкс А. Южные связи племен западной Латвии в раннем железном веке по данным керамики // Latvijas PSR Zinatnu akademijas vestis (Riga). – 1988, Nr. 7, p. 78-88
Вашкявичюте И. Древнейшие головные венки земгалов // Древности Белоруссии и Литвы. – Минск, 1982. – С. 56-61
Вашкявичюте И. К исследованию контактов земгальских и куршских племен // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1987. – С. 43-44 Pavirvytės (Akmenės raj.) kapinynas.
Вашкявичюте И. Могильник Павирвите-Гудай // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 419-420 Pavirvytė (Akmenės raj.).
Вашкявичюте И. Могильник Павирвите-Гудай // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 355 Akmenės raj.
Вашкявичюте И. Могильник Стунгяй // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 393 Stungiai (Joniškio raj.).
Вашкявичюте И. Могильник у д. Мажейкяй // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 476-477 Mažeikiai (Šiaulių raj.).
Веселовский Н. И. История Императорского Русского археологического общества за первые пятидесяти лет его существования. 1846-1896. – СПб., 1900. P. 224, 327-329 – apie P. Vilčinskio, E. Tiškevičiaus, A. Kirkoro, A. Platerio ryšius su draugija.
Вести о раскопках и археологических находках // Виленский вестник. – 1888, 29 окт. (№ 230), c. 2-3. Apie V. Šukevičiaus kasinėjimus ir Bakšiškių (prie Alytaus) radinius.
Взгляд на дохристиянскую Литву // Ковенские губернские ведомости. – 1851, № 9.
Виленская Замковая гора // Виленский вестник. – 1895, 3 сент. Apie kelio į Pilies kalną nutiesimą.
Виленская хроника //Виленский вестник. – 1861, 23 мая, c. 395; 27 июня, c. 480, 25 июля, c. 559.
Виленский археологический с’езд // Русские ведомости (СПб.). – 1893, № 222, 224, 226, 229, 238.
Виленский музей древностей получил приращчение по археологическому отделу // Виленский вестник. – 1869, 27 мая, с. 3. Gauta piešinių kolekcija.
Вилинбахов В. Б., Энговатов Н. Е. Предварительные замечания о западных Галиндах и восточной Голяды // Slavica Occidentalis (Poznań). – 1963, t. 25, p. 233-265
Вилчински Ф. Отчёт об исследовании некоторых археологических памятников в окрестностях м. Утянь // Сын отечества (СПб.), – 1836, № 182, c. 221-228.
Вильна, 24-го июля // Виленский вестник. – 1893, 25 июля, c. 1. Paruošiamojo komiteto veikla.
Вильна, 26-го мая // Виленский вестник. – 1967, 27 мая (№ 60), c. 1-2. Apie Vilniaus viešosios bibliotekos atidarymą Senienų muziejaus patalpose.
Вильна, 2-го августа // Виленский вестник. – 1893, 3 августа.
Вильна, 31-го июля // Виленский вестник. – 1893, 1 авг.
Вильно // Виленский вестник. –1862, 23 февраля, c. 121; 23 марта, c. 185.
Вильно. 11 апреля происходило ежемесячное заседание, состоящей под покровительством Его Имп. Высочества Государя Наследника Цесаревича, Виленской археологической комисии // Виленский вестник. – 1860, 15 апр., с. 291.
Вильно. 11 сентября происходило обыкновенное ежемесячное заседание, состоящей под покровительством Его Имп. Высочества Государя Наследника Цесаревича, Виленской археологической комисии // Виленский вестник. – 1860, 16 сент., с. 771.
Вильчинский Ф. В. Заметки о Семенишской, Ушпольской волости, Вилкомирского уезда, замковой горе и о раскопке двух находящихся по соседству с горою, курганов. // Известия Императорского русского археологического общества (СПб.). –1959, т. 1, с. 174. Šeimyniškių piliakalnis ir pilkapiai.
Вильчинский Ф. З. Археологические поиски в Литве // Записки С. Петербургского археологического – нумизматического общества (СПб.), – 1849, т. 1, с. 281– 282, 442; 1850, – т. 2, c. 4411-415.
Вильчинский Ф. З. Археологические поиски в Литве // Записки С. Петербургского археологического – нумизматического общества (СПб.), – 1850. Т. 2, С. 411–415.
Виноградов И. М. Вниманию местных археологов // Виленский вестник. –1909, 18 апр. Dėl archeologų suvažiavimo Kostromoje.
Витов М. В., Марк К. Ю., Чебоксаров Н. Н. Этническая антропология Восточной Прибалтики. – M., 1959. – 237 с. – (Труды Прибалтийской об’единенной комплексной экспедиции, т. 2)
Вишняускайте А., Терентьева Л. Н. Историко-этнографический музей Литовской ССР // Советская этнография (M.). – 1969, № 4, c. 142-152
Возвратилась археологическая экспедиция // Советская Литва. – 1950, 9 авг Kurmaičių pilkapių ir Laivių kapinyno (Kretingos raj.) tyrinėjimai.
Волкайте-Куликаускене Р,. Куликаускас П. Раскопки городища в Кернаве // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 382
Волкайте-Куликаускене Р. Генезис феодальных отношении в Литве (по археологическими данными ) // Доклады и сообщения археологов СССР. VII международный конгресс доисториков и происториков. – М., 1966. – С. 215-221
Волкайте-Куликаускене Р. Генезис феодальных отношений в Литве // Actes du VII-e Congress international des sciences Prehistoriques et Protohistoriques. – Prague, 1970. – T. 2, p. 1070-1076
Волкайте-Куликаускене Р. Городище Майшягала // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 418-419
Волкайте-Куликаускене Р. Грунтовой могильник в Круминяй // АО 1969 года. – М., 1970. С. 323-324 Krūminių (Varėnos raj.) kapinynas.
Волкайте-Куликаускене Р. Древние поселения-городища как источник для изучения развития общественных отношений в Литве // Материалы научной конференции по источниковедению и историографии народов Прибалтийских республик Союза ССР. Историография. – 1978. – С. 12-18
Волкайте-Куликаускене Р. Земледелие в восточной Литве в XIII-XIV вв. (по данным исследований Майшягальского городища) // Восточная Европа в древности и средневековье. – М., 1978. – С. 164-170
Волкайте-Куликаускене Р. Исследования городища в Кернаве // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 367-368 Kernavės “Mindaugo sostu” vadinamas piliakalnis.
Волкайте-Куликаускене Р. Исследования городища Майшягала // Тезисы докладов на секциях посвященных итогам полевых исследований 1971 г. – М., 1972. – С. 132-133
Волкайте-Куликаускене Р. К вопросу о локализации аукштайтов в центральной части Литвы // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 10-11
Волкайте-Куликаускене Р. К вопросу этнической принадлежности грунтовых могильников центральной Литвы I-VIII в.н.э. // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – В., 1985. – С. 20-30
Волкайте-Куликаускене Р. К этническому вопросу грунтовых могильников I – начала II тысячeлетия, расположенных у Литовского взморья // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 241-246
Волкайте-Куликаускене Р. Крест – энколпион из городища Майшягала // Тези пленарних и секцiйних доповiдей (результати польовых археологiчних дослiжень 1970-1971 рокiв на територii Украiни). – Одеса, 1972. – С. 365-367
Волкайте-Куликаускене Р. Литовцы в IX-XII веках. Автореферат докт. дисс. – В., 1968. – 56 с
Волкайте-Куликаускене Р. Новейшие археологические исследования в Советской Литве // Прибалтийским Советским республикам тридцать лет. Материалы к научной конференции Институтов истории Академии Наук Литовской, Латвийской и Эстонской ССР (20-21 октября 1970 года). – В., 1970. – С. 99-103
Волкайте-Куликаускене Р. Новые данные о культуре штрихованной керамики (по раскопкам городища Наркунай) // Тезисы докладов советской делегации на V археологическом конгрессе славянской археологии (Киев, сентябрь 1985 г.). – М., 1985. – С. 176
Волкайте-Куликаускене Р. О весах и весовой системе в Литве в эпоху раннего феодализма // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 216-224
Волкайте-Куликаускене Р. О северной границе ятвягов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 49-51
Волкайте-Куликаускене Р. О серпах литовского типа // Новое в археологии Прибалтики и соседних территорий. – Таллин, 1985. – С. 7-14
Волкайте-Куликаускене Р. Образование литовской народности (по данным археологии) // Советская этнография. – 1979, № 3, c. 31-46
Волкайте-Куликаускене Р. Одежда литовцев с древнейших времен до XVIII в. // Древняя одежда народов Восточной Европы. – М., 1986. – С. 146-171
Волкайте-Куликаускене Р. По вопросу самых древнейших шлемов в Литве // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. – Wrocław etc., 1968. – P. 475-783
Волкайте-Куликаускене Р. Раскопки городища Замковая гора в Кернаве // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 420
Волкайте-Куликаускене Р. Раскопки курганов в местности Аукштейи Русокай // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 402-403 Aukštieji Rusokai (Vilniaus raj.).
Волкайте-Куликаускене Р. Раскопки могильника в Пришманчяй // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 355-356 Kretingos raj.
Волкайте-Куликаускене Р. Торговые связи древних литовцев с древней Русью в IX-XIII вв. (по археологическим данным) // Тезисы докладов советской делегации на II международном конгрессе славянской археологии в Берлине (август 1970). – М., 1970. – С.13-15
Волкайте-Куликаускене Р. Успехи археологической науки в Литовской ССР // Советская археология (M.). – 1967, № 3, с. 91-105
Волкайте-Куликаускене Р. Этническая ситуация на территории Литвы в I и начале II тыс.н.э.// VI международный конгресс славянской археологии: Тезисы докладов советской делегации г. Прилеп, Югославия, 1990. – М., 1990. – С. 14-16
Волкайте-Куликаускене Р., Куликаускас П. Исследования городищ у Сударгас // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 324-325
Волкайте-Куликаускене Р., Куликаускас П. Раскопки городища в Кернаве // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 353-354
Волкайте-Куликаускене Р., Куликаускас П. Раскопки древнего поселения в местности Наркунай // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 433-434 Narkūnų (Utenos raj.) piliakalnis.
Волкайте-Куликаускене Р., Куликаускас П., Лухтан А. Исследования памятников в местности Наркунай // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 423-424 Narkūnai (Utenos raj.).
Волкайте-Куликаускене Р., Куликаускас П., Лухтан А. Раскопки в местности Наркунай // АО 1977 года. – М.,1978. – С. 432 Narkūnai (Utenos raj.).
Волкайте-Куликаускене Р., Куликаускас П., Лухтан А. Раскопки в местности Наркунай // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 452-453 Narkūnai (Utenos raj.).
Волкайте-Куликаускене Р., Лухтан А. Редкие монеты из восточной Литвы // Советская археология (M.). – 1981, № 4, c. 265-270 Narkūnų (Utenos raj.) ir apylinkės radiniai.
Волтер Э. Местечко Немонайце / айcтис // Виленский вестник. – 1888, 4 сент. (№ 188), c. 2. Alytaus rajono akmens amžiaus gyvenvietės
Волунгявичюс Ю. Беречь памятники культуры // Советская Литва. – 1958, 8 авг
Вольтер Э. А. Ковенские древности // Вольная Литва. – 1921, 7 июня (№ 2), с. 2. Akmens amž. radiniai.
Вольтер Э. А. Ковно-Каунас как город общественного индиферентизма и его национальное оживление в связи с диференцией общественных народных нужд (1891-1934) // Литовский голос. – 1934, 26 авг., с. 2
Вольтер Э. Готесвердер и кончина Кейстута в Креве // Литовский курьер. – 1932, 25 сент., с. 1
Вольтер Э. // Биографический словарь профессоров и преподавателей СПб университета 1869-1894 г.г.. – СПб., 1896. – Т. 1, c. 167-170.
Вольтер Э. А. Следы древних пруссов и их языка в Гродненской губернии // Известия Отделения русского языка и словестности (СПб.) – 1911, т. 16, вып. 4, с. 151-160.
Вольтер Э. А. Град Мендога или где искать Летовию XIII века // Известия отделения Русского языка и словесности (СПб.). – 1909, т. 14, кн.3, c. 95-102; Отт.: СПб., 1910. – 8 с. Vorutos vietos klausimas.
Вольтер Э. Археологическая экскурсия Э.А.Вольтера в Лидский уезд // Виленский вестник. – 1888, 25 сент. (№ 204), c. 2-3. Su V. Šukevičiumi kasinėjami vėlyvi kapinynai.
Вольтер Э. Археологические находки // Виленский вестник. – 1888, 25 июля, c. 2. Правительственный вестник (СПб). – 1888, 29 июля (№ 140). Apie Alovės kapinyną (Alytaus raj.) ir Bakšiškių prie Alytaus radinius. Korespondencija greičiausiai rašyta E. Volterio.
Вольтер Э. Археологическия исследования о могильных древностях Северо–западного края // Виленский вестник. – 1889, 8 июня, c. 3. Apie E. Volterio komandiravimą į Vilniaus guberniją.
Вольтер Э. Археологическия коллекции частных лиц в Северо–западном крае // Виленский вестник. – 1889, 13 дек. (№ 269); Отт.: Вильна, 1889. – 6 с.
Вольтер Э. Виленский музей древностей // Виленский вестник. – 1889, 11 июня, c. 3.
Вольтер Э. Где был Ворута ? // Литовский голос. – 1935, 22 сент Voruta (Šeimyniškėliai, Anykščių raj.).
Вольтер Э. Где искать землю Нальшанскую Ипатьевской летописи? // Журнал Министерства нардного просвещения (СПб.). – 1900, ч. 329, c. 195-201. Utenos-Tauragnų-Sugintų apylinkėse.
Вольтер Э. Город Каунас и его забытая твердыня // Литовский курьер. – 1932, 15, 16, 17 сент Kauno pilis.
Вольтер Э. Град Мендога или где искать Летовию ХIII века // Известия отделения русского языка и словестности (СПб.). – 1910 (1908), t. 14, c. 95-102; Отт.: СПб., 1910. – 8 с. Už Vorutą prie Latavėnų (Anykščių raj.).
Вольтер Э. Деятельность губернских статистических комитетов Северо–западного края в пользу местной археологии // Виленский вестник. – 1889, 15 июня (№ 126), c. 1. Mini 1870 m. Zarasų a. rastą arabų monetų lobį, Žeimių radinius.
Вольтер Э. Жмудския городища и древния урочища Тельшевского уезда // Памятная книжка Ковенской губернии на 1888 год. – Ковно, 1888. – С. 230-237; Отт.: Ковно, 1888. – 8 с. Ragina rinkti duomenis apie piliakalnius.
Вольтер Э. К реставрации Ковенского замка // Литовский курьер. – 1932, 24 июля, с. 2 Kauno pilis.
Вольтер Э. Когда и откуда в Литву пришли литовцы // Литовский голос. – 1934, 17 окт., с. 2
Вольтер Э. Литовская культура и ее прошлое // Наше эхо. – 1930, 28 сент., с. 2
Вольтер Э. Литовская мифология // Энциклопедический словарь. – СПб., 1896. – Т. 17, c. 812-813. – Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 349-352.
Вольтер Э. Литовские древности // Виленский вестник. – 1887, 8 июля (№ 143); 10 июля (№ 145); Atsp.: В., 1887. – 14 c. Kviečia rinkti žinias apie piliakalnius ir pilkapius.
Вольтер Э. Литовский фольклор в русском освещении // Литовский голос. – 1934, 30 июля, с. 2
Вольтер Э. Материалы для составления археологической карты Виленской губернии // Виленский вестник. – 1890, 26 янв. (№ 20); 27 янв. (№ 21).
Вольтер Э. Наши шведско-литовские отношения // Наше эхо. – 1931, 26 сент
Вольтер Э. Новыя музейныя здания и роль музеев в политико- просветительной работе современных государств // Литовский голос. – 1934, 9, 10 авг Plačiai ir apie T. Daugirdą.
Вольтер Э. О ятвягах // Ежегодник Русского антропологического общества при Имп. С. Петербургском университете. – 1908, т. 2, c. 1-9.
Вольтер Э. Об изучении литовской мифологии // Памятная книжка Ковенской губернии на 1887 г. – Ковно, 1886. С. 309-318; Отт.: Ковно, 1887. – 10 с.
Вольтер Э. Об Этнографической поездке по Литве и Жмуди летом 1887 года. Приложение к 56 тому Записок Импер. Академии наук. – СПб., 1887. – 159 с. P.17-56 yra skyrius “Lietuvos senienos”, kuriame p. 21-24 duodamas piliakalnių sąrašas iš M. Valančiaus „Antano tretininko pasakojimų“; p. 25-51 Apie Apuolės pilies vietą; p. 51-56 apie Trakų pilies griuvėsius.
Вольтер Э. Олавские раскопки // Виленский вестник. – 1888, 29 сент. (№ 206), c. 1-2. Alovės kapinyno bei Slabadėlės pilkapių kasinėjimai ir Skraičionių lobis (Alytaus raj.).
Вольтер Э. От чего лит. Археологическая комиссия так малоуспешно работает? // Голос Литвы. – 1926, 27 ноября
Вольтер Э. Развалины Трокскаго замка // Памятная книжка Виленской губернии на 1889 год. – Вильна, 1888. – Ч. 2, c. 181-185.
Вольтер Э. Развалины Трокского замка // Памятная книжка Виленской губернии на 1899 год. – Вильна, 1898. – Ч. 2, c. 181-185.
Вольтер Э. Раскопки Э. А. Вольтера // Виленский вестник. – 1889, 5 авг. (№ 168), c. 1-2. Kasinėjimai Slabadėlėje (Alytaus raj.), Dumbliuose, Drucminuose ir Pamusiuose (visi Varėnos raj.), Maceliuose (Šalčininkų raj.), Vievyje ir Varliškėse (Trakų raj.).
Вольтер Э. Столетие литовской археологии // Литовский голос. – 1934, 30 сент., с. 2; 2 окт., с. 2 Ir apie C. Schmidto rankraštį “Necrolituanica”.
Вольтер Э. Ятвяги / Э.В. // Большая энциклопедия. – 1902. – Т. 41, c. 851-852.
Вольтерис Э. Литовская костяная культура и костяные городища // Литовский голос. – 1933, 19 окт., с. 2
Вольтерис Э. Новое из прошлого таинственного Апульскаго городища // Литовский курьер. – 1932, 3 апр., с. 2 Apuolė (Skuodo raj.).
Вольтерис Э. Очередные задачи литовской археологии // Литовский голос. – 1933, 12 сент., с. 2
Вольтерис Э. Пять тысячь лет тому назад // Литовский голос. – 1933, 6 сент., с. 2
Вопросы на которые желательно получить раз’яснения на IX археологическом с’езде // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 13-20.
Вопросы, предложенные на обсуждение IX археологического с’езда // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 11-13.
Воронин Н. Н. Древнее Гродно. По материалам археологических раскопок 1932-1949. – М., 1954. – 239 с. – (Материалы и исследования по археологии СССР, т. 41)
Вчера 12 марта в 8 часов вечера в читальном зале Виленской публичной библиотеки состоялось торжественное и экстренное заседание под председательством графини П. С. Уваровой // Виленский вестник. – 1892, 13 марта. Dėl archeologinių kasinėjimų 1892 m.
Высочайшим приказом по Министерству народного просвещения 27 сентября // Виленский вестник. – 1865, 12 октября. (№ 222), c. 1. Apie E. Tiškevičiaus atleidimą iš Archeologinės komisijos pirmininko ir muziejaus vedėjo.
Выясняется тайна Апуле. Работа экспедиции проф. Вольтера // Наше эхо. – 1929, 23 сент
Габрюнайте К. Локальные подражания раннесредневековых шлемов русского типа в Литве // Acta-Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 115-133 Pakalniškių (Šakių raj.) kapinyno radinys.
Габрюнайте К. Раскопки могильника в д. Лаздининкай // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 453 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Габрюнайте К. Раскопки могильника в д. Лаздининкай // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 368-369 Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinynas.
Габрюнайте К., Рицкевичюте К. Раскопки в Кармелаве // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 434 Karmėlavos (Kauno raj.) kapinynas.
Габрюнайте К., Рицкевичюте К. Раскопки в Кармелаве // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 433 Karmėlavos (Kauno raj.) kapinynas.
Габрюнайте К., Рицкявичюте К. Раскопки могильника в д. Лаздининкай // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 376 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Габрюнайте К., Рицкявичюте К. Раскопки могильника в д. Лаздининкай // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 354 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Гавритухин И. О. Кодынские фибулы // Vakarų baltų archeologija ir istorija. Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 78-85
Гельбак А. Мечь племени скальви // Советская Литва. – 1967, 2 сент Archeologinės ekspedicijos.
Генис Й. Очаги и печи в западной Литве (XIV-XVII вв.) // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1989. – Псков, 1990. – С. 63-65
Генис Я. Особенности куршских и жемайтских поселений в эпоху раннего средневековья // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 62-65
Гильтебрант П. Виленский музей древностей // Виленский вестник. – 1866, 20 января (№ 16), c. 2-4.
Гирининкас А. Грунтовые могильники I-IV вв. н.э. в Западной Литве и их этническая принадлежность // Тезисы докладов XVI всесоюзной археологической студенческой конференции. – М., 1970. – С. 34
Гирининкас А. Грунтовые могильники I-VII вв. н.э. в Западной Литве и их этническая принадлежность // Тезисы II региональной археологической конференции вузов Северо-запада СССР. – Калинин, 1970. – С. 16-17
Гирининкас А. Исследование у оз. Крятуонас // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 382-383 Švenčionių raj.
Гирининкас А. Исследования на оз. Крятуонас // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 356 Švenčionių rajono akmens amžiaus gyvenvietės.
Гирининкас А. К вопросу о формировании культуры штрихованной керамики // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1991: Материалы симпозиюма. – Псков, 1992. – C. 91-93
Гирининкас А. Крятуонас. Средний и поздний неолит. – В., 1990. – 112 с. (Lietuvos archeologija; T. 7)
Гирининкас А. Культ предков и появление анимизма на поселении Крятуонас Ic // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1988. – С. 11-12
Гирининкас А. Неолитические строительные сооружения в Литве // Задачи советской археологии в свете решений XXVII с’езда КПСС: Тезисы докладов (Суздаль, 1987 г.). – М., 1987. – С. 74-75
Гирининкас А. Поздненарвская культура в Восточной Литве // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 37-50
Гирининкас А. Поздний неолит Восточной Литвы (по данным материалов памятников оз. Крятуонас): Автореф. канд. дисс. – В., 1982. – 21 c
Гирининкас А. Работы у оз. Крятуонас // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 393
Гирининкас А. Раскопки на оз. Кретуонас // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 376-377 Kretuono ež. (Švenčionių raj.) pakrančių akmens amžiaus gyvenvietės.
Гирининкас А. Раскопки на оз. Кретуонас // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 355 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero baseino akmens amžiaus gyvenvietės.
Гирининкас А. Раскопки на оз. Крятуонас // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 421 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietės.
Гирининкас А. Раскопки неолитических стоянок Яра I и Яра II // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 424-425 Jara (Anykščių raj., Svėdasų apyl.).
Гирининкас А. Раскопки у оз. Кретуонас // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 433-434 Akmens amžiaus gyvenvietės, Švenčionių raj.
Гирининкас А. Раскопки у оз. Кретуонас // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 454 Kretuono (Švenčionių raj.) ežero pakrančių akmens amžiaus gyvenvietės.
Гирининкас А. Роль поздненарвской культуры в процессе образования восточных балтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 51-53
Гирининкас А. Связи неолитических культур нарвской и неманской в восточной Литве // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 12-14
Гирининкас А. Строительные сооружения в неолите и ранней бронзе на территории Литвы // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. – Псков, 1989. – С. 42-44
Гирининкас А. Строительные сооружения на поселении Крятуонас Iс // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 7-8
Гирининкас А. Формирование балтских племен в бронзовом веке // Тезисы III-ей региональной студенческой археолого-этнографической конференции вузов Северо-запада СССР. – Рига, 1971. – С. 57-58
Гирининкас В. Различия керамики развитого неолита в восточной и западной Литве // Древности Белоруссии и Литвы. – Минск, 1982. – С. 19-27
Глебов И. Виленские замки верхний и нижний (исторический очерк) // Виленский календарь на 1904 год. – Вильна, 1903. – С. 292-336.
Глухов С. Раскопки Абрамова в Рагинянах, Ковенской губ. // Известия ИАК (СПб.). – 1911. Приб. к вып. 39, c. 102-103. – 1910, кн. 1, c. 236-238.
Годовое заседание Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1864, 11 февраля, c. 4-5.
Головацкий Я. Ф. Об археологических трудах и исследованиях в Северо–западном крае // Труды I археологического с’езда в Москве. – М., 1871. – Т. 1, c. 147-152. Rašoma ir apie C. Schmidto darbus.
Головинский В. Ф. В. Покровский // Виленский вестник. – 1903, 13 авг., c. 3. Ryšium su F. V. Pokrovskio mirtimi.
Головицкий Я. О состоянии Виленского археологического музея // Древности. Труды Московского археологического общества (М.). – 1880, т. 8, c. 61.
Голубовичи Е. и В. Кривой город – Вильно // КСИИМК (М., Л.). – 1945, вып 11, с. 114-126 Vilniaus Bekešo kalnas.
Горнунг Б. В. Из истории изучения балтийско-славянских языковых отношении // Rakstu krājums. – Rīga, 1959. – P. 109-148
Город Троки и его замки // Виленский вестник. – 1893, 7 авг., c. 1.
Гороховский Е. М. О группе фибул с выемчатой эмалью из среднего Поднепровья // Новые памятники древней и средневековой художественной культуры. – Киев, 1982. – С. 115-151. – Тоже самое на укр. языке: – Археологiя (Kieв). – 1982, № 38, c. 16-36
Готье Ю. В. Железный век в Восточной Европе. – Москва, Ленинград, 1930 Yra skyrelis apie Lietuvą.
Гравере Р. Одонтологические данные в аспекте проблемы генезиса земгалов и селов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 8-12
Граудонис Я. Древние печи Прибалтики // Наука и техника (Рига). – 1981, № 5, c. 22-23
Граудонис Я. Культуры позднего бронзового века Прибалтики // Эпоха бронзы лесной полосы СССР. – М., 1987. – С. 119-124
Граудонис Я. Латвия в эпоху поздней бронзы и раннего железа. – Рига, 1967. – 164 с., 42 табл Rec.: Лыугас В. // Eesti NSV Teaduste akademia. Ühiskonnateadused (Tallinn). – 1968, p. 418-420. Седов В. В. // Советская археология (M.). – 1970, № 3, с. 272-276. Plačiai rašo ir apie brūkšniuotos keramikos kultūros išnykimą rytų Lietuvoje.
Граудонис Я. Серпы и косы 2-9 вв. на территории Латвии // Новое в археологии Прибалтики и соседних территорий. – Таллин, 1985. – С. 24-36
Граудонис Я. Строительство на территории штрихованной керамики // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 14-17
Граудонис Я. Штрихованная керамика на территории Латвийской ССР и вопросы этногенеза балтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 26-29
Граф Константин Пиевич Тышкевич // Древности (М.). –1868, т. 1, c. 283.
Гревингк К. И. // Историческая записка о деятельности Императорского Московского археологического общества за 25 лет существования. – М., 1890. – С. 152-154.
Григалавичене Е. Городище Кереляй // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 477 Kereliai (Kupiškio raj.).
Григалавичене Е. Исследование курганов в дер. Эглишкес // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 403-404 Egliškiai (Kretingos raj.).
Григалавичене Е. Исследование курганов в дер. Эглишкес // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 435 Egliškių (Kretingos raj.) pilkapiai.
Григалавичене Е. Исследования городища Сокишкяй // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 383 Ignalinos raj.
Григалавичене Е. Исследования курганов Эглишкес / E. Данилайте // АО 1969 года. – М., 1970. – С. 316 Ėgliškiai (Kretingos raj.).
Григалавичене Е. Оборонительные укрепления, сооружения и жилища ранних городищ населения культуры штрихованной керамики // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 35-39
Григалавичене Е. Проблемы штрихованной керамики на территории Восточной Прибалтики // Тезисы докладов советской делегации на II международном конгрессе славянской археологии в Берлине (август 1970). – М., 1970. – С. 17-20
Григалавичене Е. Раскопки городища Неверишкес // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 425 Nevieriškės (Švenčionių raj.).
Григалавичене Е. Раскопки городища Неверишкес // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 434 Nevieriškės (Švenčionių raj.).
Григалавичене Е. Раскопки городища Неверишкес // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 454 Nevieriškės (Švenčionių raj.).
Григалавичене Е. Раскопки городища Сокишкес // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 355-356 Sokiškiai (Ignalinos raj.).
Григалавичене Е. Распостранение памятников культуры штрихованной керамики на территории Литвы / E. Данилайте // Славяне и их соседи. – М., 1970. – С. 44-48. – Материалы и исследования по археологии СССР; № 176
Григалавичене Е., Мяркявичюс А. Древнейшие металлические изделия в Литве. – В., 1980. – 115 c., 30 табл Ref.: Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1981, Nr. 9, p. 164-167.
Григалавичене Э. Исследование городища Йодонис // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 394 Juodonis (Rokiškio raj.).
Григалавичене Э. Новые данные о культуре штрихованной керамики Восточной Литвы // Всесоюзная археологическая конференция “Достижения советской археологии в XI пятилетке”: Тезисы докладов. (Баку, 17-21 мая 1985 г.) – Баку, 1985. – С. 116-118
Григалавичене Э. Раскопки городища Керяляй // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 356 Kupiškio raj.
Григалавичене Э. Раскопки городища Сокишкяй // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 369 Sokiškiai (Ignalinos raj.).
Григалавичене Э. Раскопки городища Сокишкяй // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 421-422 Sokiškiai (Ignalinos raj.).
Грималаускайте Д. Нумизматические собрания в Национальном музее Литвы // Bialoruś, Litwa, Polska, Ukraina. – wspólne dzieje pieniądza: Materiały z I Międzynarodowej konferencji numizmatycznej, Suprasł 20-22.X.1994. – Warszawa, 1996. – P. 13-19
Гринблат М. Я. Белорусы. Очерки происхождения и этнической истории. – Минск, 1968. – 288 с P. 144-173 – lietuviai baltarusių etninėje istorijoje.
Гринблат М. Я. К вопросу об участии литовцев в этногенезе белоруссов // Вопросы этнической истории народов Прибалтики. – М., 1959. С. 523-543. – (Труды Прибалтийской об’единенной комплексной экспедиции, т. 1)
Гринблат М. Я. К происхождению белорусской народности (По поводу теории субстрата) // Советская этнография (M.). – 1968, № 5, с. 79-92
Гришин В. К. Вильнюсский рурмус // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1988. – Псков, 1989. – С. 67-69 Vilniaus senamiestis
Гришин В. Раскопки к югу от ворот Аушрос в Вильнюсе // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 422
Гудавичюс Е. Литва Миндовга // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 131-132
Гуделис В., Повилионис С. Череп ископаемого человека // Природа (М.). – 1952, № 6, с. 118
Гуковский К. Археологическая находка / Гук К. // Ковенские губернские ведомости. – 1892, № 26, прибавление. – Tas pat: Археологические известия и заметки (СПб.). – 1893, № 1, c. 17. Janapolės (Telšių raj.) radiniai.
Гуковский К. Археологическая находка / К.Г. // Виленский вестник. – 1894, 11 июня, c. 2. Jurbarke rastas antspaudas.
Гуковский К. Археологическая находка // Археологические известия и заметки (СПб.). – 1893, № 1, c. 17. – Persp. is „Ковенские губернские ведомости“. – 1892, № 26. Janapolės (Telšių raj.) radiniai.
Гуковский К. Губернская летопись // Памятная книжка Ковенской губернии на 1896 год. – Ковна, 1895. – Отд. 2, c. 113. Apie K. Gukovskio kasinėtus Salako pilkapius.
Гуковский К. Ковенский уезд // Памятная книжка Ковенской губернии на 1892 год. – Ковна, 1891. – Отд. 4, c. 87-181. P. 159-174 skyrelyje senovės paminklai; p. 161-163 – Seredžiaus ir Veliuonos (Jurbarko raj.) piliakalniai; p. 163-165 – Paluknio (Raseinių raj.) kapinynas; p. 165-170 apeiginės vietos.
Гуковский К. Краткий исторический очерк Ковенской губернии // Памятная книжка Ковенской губернии на 1889 год. – Ковна, 1888. – С. 247-281. Iš archeologinių paminklų mini tik Kauno pilį, Ukmergės piliakalnį ir Džiugo (prie Telšių) piliakalnį.
Гуковский К. Поневежский уезд // Памятная книжка Ковенской губернии на 1898 год. – Ковна, 1897. – Отд. 4, c. 88-173. P. 158-160 apie Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapius; p. 161-167 apie Biržų pilį; p. 169-170 apie Upytės pilį.
Гуковский К. Россейнский уезд // Памятная книжка Ковенской губернии на 1893 год. – Ковна, 1892. – С. 91-216.
Гуковский К. Шавельский уезд // Памятная книжка Ковенской губернии на 1896 год. – Ковна, 1895. – Отд. 4, c. 119-201. P. 193-196 apie archeologinius paminklus: Girninkai (Šiaulių raj.), Šatrija (Telšių raj.), Vizdergių (Šiaulių raj.) pilkapiai.
Гуковский К., Скобин Ф. Местечко Колтыняны // Памятная книжка Ковенской губернии на 1901 год. – Ковна, 1900. – Отд. 2, c. 50-64. P. 50-54 – apie Kaltinėnų apyl. (Šilutės raj.) piliakalnius, kalvas.
Гуковский К., Чернышев Н. М. Юрбург // Памятная книжка Ковенской губернии на 1900 год. – Ковна, 1899. – Ч. 2, c. 81-108. P. 82, 85-88 – apie archeologinius paminklus.
Гуревич Ф. Д. Каменные могилы на границе Литвы и Белоруссии (К вопросу о ятвягах ) // Рефераты научно-исследовательской работ за 1945 г. – М., Л., 1947. – С. 94
Гуревич Ф. Д. Археологическая разведка в Понеманье // Вопросы этнической истории народов Прибалтики. – М., 1959. С. 233-254. – (Труды Прибалтийской об’единенной комплексной экспедиции, т. 1)
Гуревич Ф. Д. Археологические работы в Калининградской области в 1950 году // КСИИМК (M.). – 1952, вып. 47, с. 93-100
Гуревич Ф. Д. Верхнее Понеманье в I тысячелетии и начале II тысяч. нашей эры (По материалам Прибалтийской экспедиции 1955-1957 гг.) // КСИИМК. – 1960, вып. 81, с. 13-24
Гуревич Ф. Д. Детинец и окольный город древнерусского Новогрудка в свете археологических работ 1956-1977 гг. // Советская археология (M.). – 1980, № 4, c. 87-101 Naugarduko pilis.
Гуревич Ф. Д. Древние верования народов Прибалтики по данным “Хроники Ливонии” Генрика Латвийского // Советская этнография (M.). – 1948, № 4, с. 70-77
Гуревич Ф. Д. Древние памятники Юговосточной Прибалтики и задачи их изучения // КСИИМК (M.). – 1952, вып. 42, с. 13-23
Гуревич Ф. Д. Древние поселения Калининградской области // КСИИМК (М.). – 1951, вып 38, с. 91-98
Гуревич Ф. Д. Древний Новогрудок: Посад-окольный город. – Л., 1981. – 159 c Rec.: Tautavičius A. // LIM, 1982 metai. – V., 1983. – P. 111-114. Ермалович А. Новые факты, старая схема // Неман (Минск). – 1983, № 1, c. 141-149.
Гуревич Ф. Д. Древности Белорусского Понеманья. – М.; Л., 1962. – 222 с Rec.: Musianowicz K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 368-372. Седов //Советская археология (M.). – 1966, № 1, с. 305-311.
Гуревич Ф. Д. Заснаванне Навагрудка (на пiсмовых i археалагiчных крынiцах) // Весцi АН БССР, Сер. Грамадсiх навук (Мiнск). – 1985, № 3, с. 71-76
Гуревич Ф. Д. Из истории Юго-западной Прибалтики в I тысяч. н.э. // Материалы и исследования по археологии СССР (М.; Л.). – 1960, № 76, с. 328-451 Rec.: Jaskanis J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 358-368.
Гуревич Ф. Д. К вопросу об археологических памятниках летописных ятвягов // КСИИМК (M.). – 1950, вып. 33, с. 110-120
Гуревич Ф. Д. К истории древних прусов в I тысячелетии н.э. // KСИИМК (М.). – 1957, вып. 70, с. 40-48
Гуревич Ф. Д. Культурные взаимоотношения древнерусских городов на территории Белоруссии с Прибалтикой // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 17-19
Гуревич Ф. Д. Некоторые итоги археологического исследования детинца древнего Новогрудка // КСИА (М.). – 1974, вып. 139, с. 93-99 Naugarduko pilis.
Гуревич Ф. Д. О длинных и удлиненных курганах в Западной Беларуссии // КСИИМК (М.). – 1958, вып. 72, с. 54-65 Rec.: Musianowicz K. // Rocznik Białostocki. – 1961(1960), t. 3, p. 460-462.
Гуревич Ф. Д. Об этническом составе населения древнего Новогрудка // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 219-222
Гуревич Ф. Д. Обряды погребения в Литве // КСИИМК (М., Л.). – 1947, вып. 18, с. 31-37
Гуревич Ф. Д. Польско-советский симпозюм, посвященный балто-словянским отношениям // Советское славяноведение (M.). – 1966, № 4, с. 109-110 Białystoke.
Гуревич Ф. Д. Прибалтийский импорт в Понеманье в 10-13 вв. // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 52-59
Гуревич Ф. Д. Работы славянско-литовского отряда Прибалтийской экспедиции в 1956 году // КСИИМК (М.). – 1959, вып. 74, с. 89-91
Гуревич Ф. Д. Рагинянский могильник // КСИИМК (М.). – 1951, вып. 36, с. 56-61 Raginėnų (Radviliškio raj.) pilkapiai.
Гуревич Ф. Д. Скандинавская колония на территории древних прусов // Скандинавский сборник. – Таллин, 1978. – Т. 23, c. 167-173 Viskiautų kapinynas Semboje.
Гуревич Ф. Д. Славяно-литовский отряд Прибалтийской экспедиции // КСИИМК (M.). – 1960, вып. 79, с. 95-96 Rytų Prūsijos šiaurinės dalies archeologiniai paminklai.
Гуревич Ф. Д. Украшения со звериными головами из Прибалтийских могильников //КСИИМК (М.). – 1947, вып. 15, с. 68-76
Гуревич Ф. Д. Этнический состав населения Верхнего Понеманья по археологическим данным второй половины I тысячелетия н. Э. // Исследования по археологии СССР. Сборник статей в честь проф. М. И. Артомонова. – Л., 1961. – С. 174-181 Rec.: Szymański W. // Rocznik Białostocki. – 1963, t. 4, p. 473-477.
Гуревич Ф. Д. Юго-восточная Прибалтика в I тысячелетии н.э. // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Пленарные заседания). – М., 1955. – С. 30-32
Гурина Н. Н. Мезолит Литвы и Белоруссии // Археология СССР. Мезолит СССР. – М., 1989. – С. 55-62, 237-243
Гурина Н. Н. Неолит лесной и лесостепной зон Европейской части СССР // Каменный век на территории СССР. – М., 1970. – С. 134-156 P.155 – apie Narvos ir Nemuno kultūras.
Гурина Н. Н. Новые данные о каменном веке северо-западной Белоруссии // Материалы и исследования по археологии СССР (М.; Л.). – 1965, № 131, с. 141-203 Rec.: Głosik J. // Rocznik Białostocki. – 1968, t. 8, p. 475-477.
Гусаков М. Т. Святилище – археологический феномен (проблема исторической реконструкции) // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 116-123
Гусаков М., Кулаков В. И., Смирнов Ю. А. Конференция “Балто-славянские этнокультурные и археологические древности: погребальный обряд” (Москва, 1985) // Советская археология (M.). – 1987, № 3, c. 270-275 Minimi A. Butrimo, A. Girininko, J. Graudonio, L. Vaitkunskienės pranešimai.
Даканис Б. Работы в Радвилишском районе // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 394-395
Даканис Б. Раскопки могильника Клайшяй // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 423 Klaišiai (Skuodo raj.).
Даканис Б. Раскопки могильника Стунгяй // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 477-478 Stungiai (Joniškio raj.).
Даканис Б., Маркелевичюс Ю. Раскопки в Кельмском районе // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 404-405 Lapučių ir Noruišių pilkapiai, Budraičių kapinynas.
Даканис Б., Олишаускас Р. Исследования в Плунгеском и Шилутском районах // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 357 Archeologinių paminklų žvalgymas.
Данилайте Е. Штрихованная керамика в Литве (некоторые данные по вопросам об этногенезе литовцев). Автореферат канд. дисс. – B., 1967. – 31 с.
Данилявичюте В. Нижний замок. Каким он был? // Советская Литва. – 1988, 30 сент Vilniaus pilis
Даркевич В. П. О так называемом “идоле Перкуна” из Кернова // Советская археология (M.). – 1963, № 4, с. 221-224
Даркевич В. П. Произведения западного художественного ремесла в Восточной Европе (X-XIV вв.). – М., 1966. – 148 p P. 42-43 – Kernavės “Perkūnas” ir Bartkuškio (Ukmergės raj.) indas.
Даркевич В. П., Соболева Е. А. О датировке литовских монет с надписью “печать” (по материалам Шанчяйского клада) // Советская археология. – 1973, № 1, с.83-95 Šančiai (Kaunas).
Датирования по радиоуглероду в лаборатории Лит. НИРГРИ и перспективы их расширения / Гайгалас А., Банис Ю., Гальчене Ю., Кибилда З. // Вопросы изучения четвертичных отложений Литвы. – В., 1974. С. 197-209 P. 21-29 – archeologinių paminklų datos (Šventoji, Gintališkė, Aukštadvaris ir kt.).
Датировка по радиоуглероду археологических находок на территории бывшего арсенала Нижнего замка г. Вильнюса / А. Гайгалас, Ю. Банис, Г. Давайнис, З. Кибилда, Р. Пятрощюс // Методика использования результатов определения активности 14 С в геологии. – В., 1979. – С. 21-22
Даугнора Л. Исследование остеологического материала и изделий из рога и кости в поселениях каменного века // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 4-7
Даугудис В. Археологические раскопки городищ в Норкунай (Пренайский р-н) в 1964-1965 гг. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 5-7
Даугудис В. Археологические раскопки поселения у местечка Лаваришкес (Вильнюсский р-н) в 1965 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 7-8
Даугудис В. Городища Литвы V-VIII вв. // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1989. – Псков, 1990. – С. 61-63
Даугудис В. Городища Литвы первых веков нашей эры // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1989. – Псков, 1990. – С. 59-61
Даугудис В. Городище Саугиняй // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 51-58 Saugainiai (Šiaulių raj.).
Даугудис В. Древние сооружения городища и селища Аукштадварис // Тезисы докладов на сессии посвященной итогам археологических и этнографических экспедиции 1960 года. – Рига, 1961. – С. 24-26
Даугудис В. К вопросу об охранных зонах археологических памятников // Тезисы докладов совещания по охране памятников культуры Прибалтийских советских республик. – В., 1969. – С. 30-31
Даугудис В. Некоторые данные о происхождении и хронологии шероховатой курамики в Литве // MADA. – 1966, т. 3, с. 55-66
Даугудис В. Некоторые данные о хронологии и происхождении керамики с шероховатой поверхностью в Литве // Древности Белоруссии. Материалы конференции по археологии Белоруссии и смежных территории. – Минск, 1966. – С. 163-165
Даугудис В. О классификации восточно-литовских городищ // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 24-36
Даугудис В. О находках сетчатой керамики в Литве // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 38-41
Даугудис В. О ранней штрихованной керамике в Литве // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1991: Материалы симпозиюма. – Псков, 1992. – C. 93-94
Даугудис В. О языческих святилищах в Литве // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1988. – С. 13-15
Даугудис В. Остатки деревянной архитектуры на городищах Литвы // Беларускiя старажитнасцi. – Мiнск, 1972. – С. 90-93
Даугудис В. Отражение общественного строя жителей Литвы на архитектуре городищ V-VIII вв. // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 51-55
Даугудис В. Раскопки в Имбаре // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 357-358. Piliakalnis ir gyvenvietė, Kretingos raj.
Даугудис В. Раскопки городищ близ г. Капсукас // АО 1968 года. – М., 1969. – С. 358-359 Kumelionių (Marijampolės raj.) piliakalnis.
Даугудис В. Раскопки городища близ г. Кудиркос Науместис // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 423-424
Даугудис В. Раскопки городища Бражуоле // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 374-375 Bražuolė (Trakų raj.).
Даугудис В. Раскопки городища Броделишкес // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 319-320 Bradeliškės (Vilniaus raj.).
Даугудис В. Раскопки городища и селища Вяршвай // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 395 Veršvai (Kaunas).
Даугудис В. Раскопки городища и селища Имбаре // АО 1969 года. – М., 1970. – С. 320-322 Imbarė (Kretingos raj.).
Даугудис В. Раскопки городища и селища Имбаре // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 377 Imbarė (Kretingos raj.).
Даугудис В. Раскопки городища и селища Имбаре // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 383-384 Kretingos raj.
Даугудис В. Раскопки городища Имбаре // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 356-357
Даугудис В. Раскопки городища Имбаре // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 370 Imbarė (Kretingos raj.).
Даугудис В. Раскопки городища Имбаре и селища Вяршвай // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 478-479 Imbarė (Kretingos raj.) ir Veršvai (Kaunas).
Даугудис В. Раскопки селища в д. Имбаре // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 455 Imbarė (Kretingos raj.).
Даугудис В. Укрепления и постройки ранних литовских городищ // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. – Псков, 1989. – С. 40-42
Даугудис В., Варнас А. Раскопки в дер. Даубаряй // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 435-436 Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalniai.
Даугудис В., Станкус Й. Раскопки городища Саугиняй // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 388-389 Sauginiai (Šiaulių raj.).
Даугудис В., Станкус Й., Мяркевичюс А. Раскопки городища Дапшяй // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 405-406 Dapšiai (Mažeikių raj.).
Даугудис В., Холодинска А., Варнас А. Раскопки в дер. Даубаряй // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 426 Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
Девятый археологический с’езд в Вильне // Виленский календарь на 1894 год. – Вильна, 1893. – С. 159-185.
Девятый археологический с’езд в Вильне 1-14 авг. 1893 г. – Москва, 1891. – 30 с.; Памятная книжка Виленской губернии на 1892 год. – Вильна, 1891. – С. 141-170. Devintasis rusų archeologų suvažiavimas Vilniuje. Maskvoje įvyko posėdis.
Декабря 31, 1876. Высочайше утвержденное Положение о временной комиссии по устройству и управлению Виленской публичной библиотеки с состоящим при ней Музеум, о’бявленное Сенату Министерством народного просвещения 15 января 1875 года // Полное собрание законов Российской Империи. Собрание второе. – СПб., 1978. – Т. 51, отд. 2, с. 571-572.
Денисова Р. К вопросу об антропологическом типе селов XI-XII вв. В связи с краниологическим материалом из могильника Леясдопелес // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis (Rīga). – 1964, Nr. 5, p. 19-30
Денисова Р. Культура шнуровой керамики Прибалтики и проблема балтийского этногенеза // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 12-14
Денисова Р. Состояние антропологических исследований в Советской Прибалтике после второй мировой войны // Acta Baltico-Slawica (Bialystok). – 1970, t. 7, p. 243-268
Денисова Р. Я. Антропология древних балтов. – Рига, 1975. – 403 c Ref.: Daugudis V. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). –1975, Nr. 5, p. 188-190. Даугудис В. // Литуанистика в СССР. История. Научно-рефер. сборник (В.). –1978, вып. 2, c. 218-219. Rec.: Česnys G. // LIM, 1976 metai. – V., 1977. – P. 104-106. Szynkiewicz S. // Etnografia Polska (Warszawa). – 1977, sąs. 1, p. 229-230. Саливон И. Серьезное палеоантропологическое исследование о населении Прибалтики // Известия Академии наук Лaтвийской ССР (Рига). – 1976, № 10, c. 154-155.
Денисова Р. Я. Антропология древних и современных балтов: Aфвтореф. докторск. дисс. – М., 1973. – 50 c
Денисова Р. Я. Генезис балтов (по данным антропологии) // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 66-68
Денисова Р. Я. Генезис балтов // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 26-35
Денисова Р. Я. География антропологических типов балтских племен и этногенетические процессы в I и начале II тысячелетия н.э. на территории Литвы и Латвии // Балты, славяне, прибалтские фины. Этногенетические процессы. – Рига, 1990. – С. 28-81
Денисова Р. Я. Основные этнорасовые компоненты в составе латышей и литовцев // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 68-71
Денисова Р. Я. Проблема балтийского этногенеза в свете новых антропологических данных // Балто-славянские этноязыковые отношения в историческом и ареалном плане: Тезисы докладов второй балто-славянской конференции. – М., 1983. – С. 13-15
Денисова Р. Я. Этногенез латышей (по данным краниологии). – Рига: Зинатне, 1977. – 360 с
Денисова Р., Марк К. Связи между разными этническими группами населения Прибалтики в I-II тысяч. н.э. по данным антропологии // Конференция по топонимике Северо-западной зоны СССР. Тезисы докладов и сообщении. – Рига, 1966. – С. 221-223
Дерумс В. Я. Костные зaболевания у древних жителей Прибалтики по материалам археологических раскопок // Из истории медицины (Рига). –1963, т. 5, с. 81-95
Десятый археологический с’езд в Риге 1-20 августа 1896 // Памятная книжка Виленской губернии на 1896 год. – Вильна, 1895. – Ч. 2, c. 93-106.
Дзикас Л. Археологические раскопки на территории Вильнюсского университета // Актуальные проблемы развития научных исследований молодых ученных и специалистов Вильнюсского университета им. В. Капсукаса. – В., 1980. – С. 93-94
Дзикас Л. Некоторые данные о росте территории Вильнюса в XII-XVI вв. // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1986. – С. 45-46
Для выставки при археологическом в Вильне с’езде // Виленский вестник. – 1893, 6 июля.
Дневник заседания комиссии для разбора, приведения в известность и надлежащий порядок предметов находящихся в Виленском Музеуме древностей // Вестник Западной России (Вильна). – 1865, кн. 10, с. 1-74; и отт.: Вильна, 1865. – 74 с.
Добрянский Ф. Каталог предметов музея древностей состоящего при Виленской публичной библиотеке. – 2-oe изд. – Вильна, 1885. – 272 с. Авт. не указан. P. 109, Nr. 1422-1439 nurodyta, kad muziejus turi 18 lietuviškų denarų (pinigėlių). Radimo vieta nenurodyta.
Добрянский Ф. Каталог предметов Музея древностей, состоящего при Виленской публичной библиотеке. – Вильна, 1879. – 118, 10 с. Рец.: Виленский вестник. – 1880, 24 янв., с. 1-2. Kataloge nurodyta Nr. 748 – Veliuonos bronzos amžiaus durklas; Nr. 762 – pasaginė sagė su emale iš Vilniaus apylinkių; Nr. 1332 – Taragnų (Utenos raj.) ar Taragės antkaklė su kabučiais; Nr. 5662-5666 – Veliuonos sidabriniai lydiniai.
Долуханов П. М. История Балтики. – М., 1969. – 119 с
Долуханов П. М. После ледиковая история Балтики и хронология неолита // Новые методы в археолгических исследованиях. – М., 1963. – С. 57-76
Долуханов П. М. Этнолингвистические процессы на территории Восточной Прибалтики по археологическим и палеоэкологическим данным // Tarptautinė baltistų konferencija, 1985 m. spal. 9-12 d.: Pranešimų tezės. – V., 1985. – P. 153-154
Долуханов П. М., Лийва А. А., Микляев А. М. Проблемы абсолютной хронологии культур V-II тысячелетий до н.э. в бассейне Балтийского моря // КСИА (М.). – 1978, вып. 153, с. 25-30
Долуханов П. М., Тимофеев В. И. Абсолютная хронология неолита Евразии // Проблемы абсолютного датирования в археологии. – М., 1972. – С. 28-75 P. 53-60 – apie Lietuvą.
Долуханов П. М., Тимофеев В. И. Проблемы абсолютной хронологии мезолита и неолита Евразии // Тезисы докладов на заседаниях, посвященных итогам полевых исследований 1969 г. – М., 1970. – С. 22-26
Дрбоглав Д. А. Знаки латинских клейм на мечах IX-XIV веков. – М., 1984. – 138 c P. 67 – Sargėnų (Kaunas) kalavijas; p. 77 – Gudės Lauko (Anykščių raj.) kalavijas; p. 82 – Ukmergės kalavijas.
Древинскене Р., Йовайша Е. Раскопки Муоришкяйского курганного могильника // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 406-407 Muoriškių (Biržų raj.) pilkapiai
Древние оружия из курганов в Вилкомирском уезде, Ковенской губ. // Вестник Императорского Русского географического общества (СПб.). – 1857, ч. 19, отд. 6, c. 27. Apie tiesiant geležinkelį rastas senienas.
Древний замок Гедимина // Виленский вестник. – 1902, 9 июля, c. 3. Apie Trakų salos pilį.
Древний замок Гедимина // Известия ИАК (СПб.). – 1902, вып. 3, приб., с. 44. Trakų salos pilis.
Древности Белоруссии и Литвы. – Минск, 1982. – 175 c. Реф.: Miknys R. // Tarybu Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referat. leid. (V.). – 1983, Nr. 11, p. 142-144. Микнис Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1983, вып. 7, c. 107-109. Общественные науки в СССР. Серия 5: История (М.). – 1983, № 2, c. 187-190.
Древности Западного края // Исторический вестник (СПб.). – 1889, февр., c. 512. E. Voltero kasinėjimai.
Древности и археологические памятники Виленской губернии // Памятная книжка Виленской губернии на 1890 год. – Вильна, 1890. – С. 175-205.
Древные монеты найденные в Вильне. // Виленскые губернские ведомости. – 1838, №. 2.
Дроздович И. М. Замковая (Турья) гора // Виленский вестник. – 1912. 18 янв. Перепечатанo: Известия ИАК (СПб.). – 1912, вып. 46, прибавление, c. 120-121.
Дубiнскi С. А. Бiблiографiя на археолoгii Беларусii и сумежных краiн. – Менск, 1933. – 12, 224 с Rec.: Žytkowicz L. // Ateneum Wileńskie. – 1935, t. 10, p. 331-333.
Дукса З. К вопросу о древнейших литовских монетах // Сборник тезисов докладов 9-ой всесоюзной археологической студенческой конференции. – М., 1963. – С. 40
Дукса З. Неопубликованные клады с русскими монетами в Историко-этнографическом музее Литовской ССР // Вторая всесоюзная нумизматическая конференция: Тезисы докладов и сообщений. – М., 1987. – С. 36-38
Думпе Л., Паэгле Д. Проблема этногенеза и этнической истории балтов в исследованиях последних лет // Балто-славянские исследования, 1982. – М., 1983. – С. 273-285
Дундулене П. Земледелие в Литве в эпоху феодализма // Балтийский этнографический сборник. – М., 1956. – С. 3-47. – (Труды Института этнографии. Новая серия) P. 3-7 archeologiniai duomenys apie žemdirbystę.
Дучиц Л. В. Курганы белорусско-литовско-латышского пограничья // Исследования в области балто-славянской культуры: Погребальный обряд. – М., 1990. – С. 163-170
Дучыц Л. Касцюм на терыторii Беларусi у I тысячагоддзi н.э. // Гiстарычна-археалагiчны зборнiк (Мiнск). – 1997, № 11, c. 99-104
Дучыц Л. Курганныя пaxaвaннi з cяpпaмi нa тepитopыi Бeлapyci // Гicтapычна-apxeaлariчнi збоpнiк (Miнcк). – 1998, № 13, с. 120-124
Дучыц Л. У., Шадыро В. И. Аб славянском рассяленнi на пауночным заходзе Беларусi // Весцi АН Беларусi. Сер. грамадских навук. – 1992, № 3/4, с. 73-79
Дэрумс В. Балтийский вклад в палеопаталогию // Communicationes de historia artis medicinae (Budapest). – 1969, p. 185-194
Дэрумс В. Болезни и врачевание в древней Прибалтике // Наука и техника (Рига). – 1969, № 12, c. 23-26
Дэрумс В. Болезни и врачевание в древней Прибалтике. – Рига, 1970. – 200 c Rec.: Gladykowska-Rzeczycka J. // Acta Baltico-Slawica (Warszawa). – 1973, t. 8, p. 213-215. Tyszkiewicz J. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1972, Nr. 2, p. 339-343.
Дэрумс В. О травмах костей и народном врачеваии по материалам археологических раскопок в Прибалтике // Latvijas PSR Zinātņu akademijas vēstis (Rīga). – 1964, Nr. 6, p. 113-120
Дэрумс В. Я. О трепанациях черепа у древних жителей Прибалтики // Архив анатомии, гистологиии эмбриологии (Л.). – 1966, № 2, с. 87-90
Егорейченко А. А. Культура штрихованной керамики и славянский мир (к вопросу об этнической принадлежности носителей культуры) // Труды V международного конгресса археологов славистов, Киев, 18-25 сент. 1985 г. – Киев, 1988. – Т. 4, c. 61-66
Егорейченко А. А. Очковидные подвески на территории СССР // Советская археология (M.). – 1991, № 2, c. 171-181
Егорейченко А. А. Племена культуры штрихованной керамики и славянский мир (к вопросу об этнической принадлежности культуры) // Тезисы докладов советской делегации на V международном конгрессе славянской археологии (Киев, сентябрь 1985). – М., 1985. – С. 24-25
Егорейченко А. К истории населения Белоруссии в раннем железном веке // Советская археология (M.). – 1982, № 1, c. 54-61 Apie brūkšnuotosios keramikos kultūrą.
Ермалович Н. И. Где была летописная Литва? // Тезисы докладов к конференции по археологии Беларуссии. – Минск, 1969. – С. 233-238 Lietuva vadinama sritis buvusi tarp Minsko, Naugarduko ir Molodečno.
Ермолович М. О. О местонахождении древней Литвы и некоторых других балтийских земель на территории Беларуссии. // Проблемы этнической истории балтов: Тезисы докладов межреспубликанской научной конференции. – Рига, 1985. – С. 69-72
Жебелев С. А. Археолог-энтузиаст (Памяти А.А. Спицына) // Советская археология (М.; Л.). – 1948, t. 10, с. 9-20
Жиленас В. Сосуд с драгоценностями // Советский Союз (M.). – 1965, № 2, с. 11 Stakliškių (Prienų raj.) lobis.
Жогас Й. Археологические заметки по Тельшевскому уезду // Памятная книжка Ковенской губернии на 1901 год. – Ковна, 1900. – Отд. 4, c. 33-49. P. 33-36 – Tintelių švedkapiai; p. 36-38 – Sakučių kapinynas; p. 39-41 – Kulsodžio kapinynas; p. 41-47 – Imbarės (visi Kretingos raj.) piliakalnis ir kapinynas; P. 39 – Šateikių Rūdaičių (Plungės raj.) kapinynas.
Жулкус В. Земли литовского поморья в X-XIII вв. // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1987. – С. 41-43
Жулкус В. Исследования горы Бируте в Паланге // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 424-425
Жулкус В. Клайпеда и ее округа в XI-XVII вв. Автореф. канд, дисс. – М., 1988. – 15 с Klaipėdos pilis ir miestas
Жулкус В. Особенности домостроительства литовского поморья в XI-XIII вв. // КСИА (М.). –1987, вып. 190, c. 31-38
Жулкус В. Памятники археологии в парках (Проблемы охраны и экспозиции) // Совершенствование исследований, реставрации и приспособления к современным нуждам усадебных ансамблей – памятников культуры. – В., 1984. – С. 73-74
Жулкус В. Региональные особенности домостроительства в I – начале II тысячл. н.э. // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 83-85
Жулкус В. Территория и особенности социальной структуры южнокуршских земель в IX-XII вв. // // КСИЯ (M.). – 1989, вып. 198, c. 21-31
Жулкус В., Климка Л. Астрономическая интерпретация горы Бируте в Паланге // Историко-астрономические исследования. – М., 1988. – С. 126-136
Журкевич В. А. К вопросу о балтийском субстрате в этногенезе белоруссов // Советская этнография (M.). – 1968, № 2, с. 107-113
Забела Г. Археолог В. А. Каширский // Проблемы истории отечественной археологии. – Санкт-Петербург, 1993. – С. 73-74
Забела Г. Археологическая наука в Литве в 1918-1943 годах // Час, помнiкi, людзi. – Мiнск, 1993. – С. 42-44
Забела Г. Валы городищ Литвы XII-XIV веков // Гистарычна археалагiчны зборнiк (Мiнск). – 1996, № 6, c. 189-192
Забела Г. Новый тип археологических памятников в Литве // Насельнiцтва Беларусi i сумежных терыторий у эпоху жалеза. – Менск, 1992. – С. 51-52 Rėkučių (Švenčionių raj.) pylimas.
Забела Г. Позднесредневековый могильник Бячяй // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 480 Bečiai (Ukmergės raj.).
Забела Г. Работы в Тельшяйском районе // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 396
Забела Г. Селы – потомки населения культуры штрихованной керамики // Беларусь у сiстэме трансеўропейскiх сувязяў у I тысячагоддзi н.э.: Тезiсы докладаў i паведамленняў мiжнароднай канференцыi, Мiнск, 12-15 сакавiка 1996 г. – Мiнск, 1996. – С. 35-36
Забота об исторических местах // Эхо. – 1924, 27 марта, с. 3 Veliuonos ir Kupiškio piliakalnis.
Заведующий Ковенским… // Северо-западный телеграф (Ковна). – 1910, 8 авг. Darbutų (Raseinių raj.) piliakalnis.
Заведующий Ковенским… // Записки Северо-западного отдела Русского Географического Общества (Вильна). – 1910, кн. 1, c. 239. Darbutų (Raseinių raj.) piliakalnio kasinėjimai.
Загорска И. А. Костяные и роговые острия и гарпуны каменного века из Восточной Прибалтики // Орудия каменного века. – Киев, 1978. – С. 122-135
Загорульский Э. М. Археология Белоруссии. – Минск, 1965. – 222 с Rec.: Antoniewicz J. // Acta-Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 4, p. 185-195.
Загорульский Э. М. Древняя история Белоруссии: Очерки этнической истории и материальной культуры (до IX в.). – Минск, 1977. – 134 с
Загорульский Э. М. К проблеме происхождения западных балтов // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 21-24
Зайковский Э. М. Орнаментация керамики северо белорусской археологической культуры // Gyvenviecių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 104-113
Зайковский Э. О погребальном обряде у населения культуры штрихованной керамики // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, p. 104-107
Закончена реставрация башни Гедимина // Советская Литва. – 1949, 13 июля
Закрытие IX Археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 15 авг., c. 3.
Закс Б. Конференция археологов и этнографов // Советская Литва. – 1966, 18 марта Vilniuje.
Заметка о раскопках К. П. Гуковского в казенной Петровской даче, возле м. Солок // Ковенские губернские ведомости. – 1895, № 54, прибавление. Salako (Zarasų raj.) pilkapiai.
Заметка об изучении литовских наречий и древностей / Н. К. // Виленский вестник. – 1968, 27 июня (№ 73); 4 июля (№ 76).
Замечательныя места по Неману // Ковенские губернские ведомости. – 1848, № 38. Minimas Seredžiaus piliakalnis.
Замковая гора / А.З -ич. // Виленский вестник. – 1913. 17 февр.
Замковая гора // Виленский вестник. – 1894, 5 янв. Vilniaus miesto valdybos ir kariuomenės vadovybės ginčas dėl kalno priklausomybės.
Замковая гора // Виленский вестник. – 1895, 8 апр. Slenka kalno šlaitas.
Замковая гора // Виленский вестник. – 1899, 4 июня. Vilnius.
Замковая Гора в Вильне // Древности. Труды Коммиссии по сохранению древних памятников Имп. Московского археологического общества (М.). – 1914, т. 5, c. 70, 74.
Замковая гора в Вильне // Древности. Труды Коммиссии по сохранению древних памятников Имп. Московского археологического общества (М.). –1912, т. 4, c. 12.
Замковая гора в Вильне// Древности. Труды Коммиссии по сохранению древних памятников Имп. Московского археологического общества (М.). – 1915, т. 6, c. 31, 48-49.
Замок Гедимина // Русское слово. – 1912, 20 янв; Свет. – 1912, 22 апр. Перепечатаны: Известия ИАК (СПб.). – 1912, вып. 46, прибавление, c. 122-123.
Записки Виленской Археологической комиссии / Pamiętniki Wileńskiej Archeologicznej komissyi /. – Вильна, 1858. – Ч. 3, 26 p. Рец.: Савельев // Известия Императорского археологического общества (СПб.). –1859, т. 1, вып. 4, с. 268-270.
Записки о деятельности Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству в Вильне IX археологического с’езда (Протокол 13 заседания) // Виленский вестник. – 1893, 13 янв.; 14 янв.
Заседание Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1864, 4 янв., 5 марта, 17 марта, 28 апр., 17 нояб., 22 декаб. (№ 1, 16, 25, 30, 46, 132, 147).
Заседание Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1865, 17 марта. K. Tiškevičiaus pranešimas apie Drogičino plombas.
Заседание Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1865, 3 февр. (№ 26), c. 1-2. 1864 m. ataskaita.
Заседания IX археологического с’езда публичны, т.е. доступны // Виленский вестник. – 1893, 11 авг.
Заседания X археологического с’езда в Риге// Археологические известия и заметки (СПб.). – 1896, № 9/10, c. 335-336. Apie F. V. Pokrovskio pranešimą.
Заседания Виленской археологической комисии // Виленский вестник. – 1861, 29 декабря, c. 969.
Заседания Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1857, Nr. 13, 15, 47, 51, 85.
Заседания Виленской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1863, 25 мая.
Защита диссертации в Академии Наук Литовской ССР // Советская Литва. – 1949, 16 июня P. Kulikausko disertacijos gynimas.
Зверуго Я. Г. Верхнее Понеманье в IX-XIII вв. – Минск, 1989. – 208 с Rec.: Zabiela G. // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 179-183. P. 14-61 – apie baltų senienas.
Зверуго Я. Г. Исследование поселений второй половины I тыс. н.э. в бассейне верхней Вилии // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 55-57
Зверуго Я. Г. Исследования Верхненеманского огряда // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 404-405 Zasvyrio (Medilo raj.) pilkapiai ir piliakalnis.
Зверуго Я. Г. Работы Понеманье // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 414-415 Lintupio ir Sidariškių (Baltarusija) pilkapiai.
Зверуго Я. Г. Славяно-литовсие контакты в средневековье (по материалам белорусско-литовского пограничья) // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 24-27
Зверуго Я. Г. Ятвяги и памятники Неманско-Бугского междуречья. Восточнолитовские курганы // Очерки археологии Белоруссии. – Минск, 1972. – Ч. 2, с. 42-51
Зверуго Я. Г., Медведев А. М. Селище на берегу оз. Свир (к вопросу о происхождении культуры восточнолитовских курганов) // Vakaru baltų istorija ir kultūra: Staripsnių rinkinys: Skiriama Klaipėdos miesto 740 metų jubiliejui. – Klaipėda, 1992. – P. 35-45
Зверуго Я. Исследования Горанского городища // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinems pažymėti, p. 92-103 Smurgainių raj.
Звяруга Я. Г. Аукштайты // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 63
Звяруга Я. Даследаваннi Мiкольскага селiша // Беларусь у сiстэме трансеўропейскiх сувязяў у I тысячагоддзi н.э.: Тезiсы докладаў i паведамленняў мiжнароднай канференцыi, Мiнск, 12-15 сакавiка 1996 г. – Мiнск, 1996. – С. 38-39
Земгали, Земигола // Большая советская энциклопедия.– 1952. – Т. 16, с. 626. – Изд. 2-е
Земгали. Земигола // Советская историческая энциклопедия. – М., 1964. – Т. 5, стб. 654
Земляные работы по произведению канализационно-водопроводной сети // Виленский вестник. – 1913, 9 нояб. Žemutinės pilies teritorijoje aptikti mūrai (sienos, vartai).
Зинкявичюс З. К вопросу о происхождении жемайтского диалекта // Балто-славянские исследования, 1982. – М., 1983. – С. 113-119
Зинкявичюс З. К истории литовской христианской терминологии восточнославянского происхождения // Конференция этнолингвистические балто-славянские контакты в настоящем и прошлом. 11-15 декабря 1978 г. – М., 1978. – С. 83
Зоценко В. И. О происхождении и использовании янтаря в Киеве (X – первая половина XIII в.) // Археологические исследования Киева, 1978-1983 г. – Киев, 1985. – С. 137-142
Зоценко В. И. Пути проникновения скандинавов в среднее Поднепровье (IX-X вв.) // Тезисы докладов советской делегации на V международном конгрессе славянской археологии (Киев, сентябрь 1985). – М., 1985. – С. 126-127
Зоценко В. И. Южный круг обращения дирхемов в Восточной Европе VIII-X вв. // Bialoruś, Litwa, Polska, Ukraina. – wspólne dzieje pieniądza: Materiały z I Międzynarodowej konferencji numizmatycznej, Suprasł 20-22.X.1994. – Warszawa, 1996. – P. 51-56
Зоценко В. М. Экспорт зброi Киева в Пiвденно-Схiдну Прибалтику // Археологiя (Киев). – 1983, вып. 44, c. 46-61
Зоценко В. Н. Импорт изделий юговосточной Прибалтики в Киев (X – первая половина XIII вв.) // Древнерусский город: (Материалы Всесоюзной археологической конференции, посвященной 1500-летию города Киева). – Киев, 1984. – С. 35-37
Зоценко В. Н. Историко-экономические связи Киева с юговосточной Прибалтикой в IX – начале XIII вв.: Автореф. канд. дисс. – Киев, 1984. – 20 c
Зоценко В. Н. Пути проникновения скандинавов в среднее Поднепровье в IX-X вв. // Труды V международного конгресса славянской археологии, Киев, 18-25 сентября 1985 г. Секция V: Города, их культурные и торговые связи. – М., 1987. – С. 87-92
Зоценко В. Н. Экспорт Киева в Прибалтику X – перв. пол. XIII в. // Актуальные проблемы археологических исследований в Украинской ССР: Тезисы докладов республиканской конференции молодых ученых. Киев, апрель 1981. – Киев, 1981. – С. 117
Иванаускас Е. Монеты Митавского монетного двора (Курляндия и Земигалия) в денежном обороте Литвы // Mennice między Bałtykiem a morzem Czarnym – wspólnota dziejów. – Warszawa, 1998. – P. 135-142
Иванов В. B., Топоров В. Балтийская мифология в свете сравнительно-исторических реконструкций индоевропейских древностей // Zeitschrift für Slawistik (Berlin). – 1974, t. 19, sąs. 2, p. 144-157
Иванов В. В. К этимологии балтийского и славянского названия бога грома // Вопросы славянского языкознания (М.). – 1958, вып. 3, с. 101-111
Иванов В. В. К проблеме происхождения некоторых балтийских названий металлов // III Sąjunginė baltų kalbotyros konferencija. 1975 m. rugsėjo 25-27 d.: Pranešimų tezės. – V., 1975. – P. 105-108
Иванов В. В., Топоров В. Н. Балтийская мифология // Мифы народов мира. – М., 1991. – Т. 2, c. 153-159
Иванов В. В., Топоров В. Н. Балтийская мифология // Мифы народов мира. Энциклопедия. – М., 1980. – Т. 1, c. 153-159
Иванов В. В., Топоров В. Н. Исследования в области славянских древностей. – М., 1974. – 344 c Rec.: Powierski J. Z badań nad mitologią Bałto-Słowianska // Slavia antiqua (Poznań). – 1977, t. 24, p. 305-316. Vėlius N. // Baltistica. – 1975, t. 11, sąs. 2, p. 219-222. Perkūnas, velnias ir laumė slavų ir baltų mitologijoje.
Иверсен Ю. Б. О монетных кладах последних трех лет // Труды VI археологического с’езда в Одессе. – М., 1886. – Т. 1, c. 273-275. Apie Romos monetas, rastas prie Raseinių.
Иессен А. А. Древние памятники Западной Белоруссии, Западной Украины, Польши и Литвы в собраниях Эрмитажа // Сообщения Гос. Эрмитажа (Л.). –1940. – Вып. 2, с. 15-17
Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – 139 c Ref.: Zarauskaitė M. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). –1981, p. 167-170. Kulikauskienė R. // LIM, 1980 metai. – V., 1981. – P. 125-130. Okulicz J. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1982, t. 27, p. 467-475. Рец.: Думпе П., Паэгле Д. // Балто-славянские исследования 1982. – М., 1983. – С. 273-280. Загорска И. // Общественные науки в СССР. Сер. 5: История. – М., 1981, № 4, c. 201-204.
Из Новоалександровского уезда. Археологическая заметка / К. // Виленский вестник. – 1892, 22 июня. Apie Belmonto ir Apso pilkapynus Baltarusijoje.
Из полученаго нами списка наград присужденных на всеросийской этнографической выставке // Виленский вестник. – 1967, 9 сент. (№ 105), c. 1. Apie E. ir R. Tiškevičių dalyvavimą parodoje.
Из Трок // Виленский вестник. – 1866, 25 апр., c. 2. Apie ardomus pilies griuvėsius ir Aukštadvario piliakalnį.
Известия IX археологического с’езда в г. Вильне 1893. – В., 1893, № 1-14. Nr. 6, p. 2-3 A. Mierzyńskio pranešimas apie krivę; Nr. 11, p. 7 A. Bezzenbergerio pranešimas apie Rytų Prūsijos senienas; Nr. 12, p. 4 –grafo de Flery pranešimas „Apie jotvingių kapus“; Nr. 14, p. 3-4 –V. G. Vasilevskio referatas „Kur buvo Vilniaus Kreivoji pilis“.
Изыскание способов поддержки развалин Трокского замка и научные экскурсии по Литве // Виленский вестник. – 1888, 21 июля, c. 1-2.
Ильин А. А. Классификация русских удельных монет. – Л., 1940. – Вып. 1. – 44 с P. 14-22 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos.
Ильин А. Топография кладов серебрянных и золотых слитков // Труды Нумизматической комиссии Российской академии истории материальной культуры (Петербург). – 1921, № 1, с. 2-62.
Императорская Археологическая комиссия обратилась // Виленский вестник. – 1868, 23 апр. (№ 43), c. 1. Dėl atsitiktinių archeologinių radinių rinkimo ir saugojimo.
Императорская археологическая комиссия уведомила Виленского губернатора // Виленский вестник. – 1908, 15 окт. Komisijos narys dailininkas-architektas P. P. Pokryškinas Trakų pusiasalio pilyje apžiūrėjo Dominikonų bažnyčios griuvėsius ir pripažino juos saugotinais.
Императорскому Московскому археологическому обществу разрешено созвать в Вильне в 1893 году... // Виленский вестник. – 1891, 13 июля.
Инструкция Императорского Московского Археологического общества для исследования курганов, городищ и других памятников древности Северо-Западного края // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 3, c. 79-104.
Инструкция Императорского Московского археологического общества для исследования курганов, городищ и других памятников древности Северо-Западного края. // Виленский вестник. – 1892, 22 авг. (№ 180); 25 авг. (№ 182); 27 авг. (№ 184).
Интересная находка // Советская Литва. – 1952, 17 февраля Liberiškio (Panevėžio raj.) lobis.
Интересная находка // Советская Литва. – 1952, 23 мая Monetų lobis Trakų raj.
Интересная находка // Советская Литва. – 1957, 11 авг Mamuto kaulų radinys Vilniuje.
Интересные экспонаты музея // Советская Литва. – 1956, 15 нояб Žvelgaičio (Žagarė) kalnas.
Исаенко В. Ф. Археологическая карта Белоруссии.– Минск, 1968. Вып. 1: Памятники каменного века. – 126 с Gardino, Minsko ir Vitebsko sričių vakariniame pakraštyje minimi baltiški paminklai.
Исаенко В. Ф. Археологическая карта Белоруссии. Памятники бронзового века. – Минск, 1976. – 151 c Gardino, Minsko ir Vitebsko sričių, kaimyninių Lietuvai, rajonų paminklai.
Исаенко В. Ф. Неолит Припятского Полесья. – Минск, 1976. – 128 c Rec.: Girininkas A. // LIM, 1977 metai. – V., 1978. – P. 145-148.
Исследования археологов // Советская Литва. – 1954, 16 окт Kapitoniškių (Kaišiadorių raj.) pilkapiai.
Исследования кургана Джюгас // Советская Литва. – 1956, 30 сент Siraičių kapinynas (Telšių raj.).
Исследования литовских археологов // Советская Литва. – 1951, 9 февр
Истекший 1879 год, как известно ознаменовался... // Виленский вестник. – 1880, 17 янв., c. 1. Apie senienų muziejaus archeologinius eksponatus Maskvos parodoje.
Историко-этнографический атлас Прибалтики: Земледелие. – В., 1985. – 139 c., 54 карт. Autorių tarpe R. Volkaitė-Kulikauskienė ir A. Luchtanas.
Исторические памятники Виленской губернии // Памятная книжка Виленской губернии на 1898 год. – Вильна, 1897. – Ч. 2, c. 66-76. Apie piliakalnius, pilkapius ir kt.
Йовайша Е. Раскопки грунтового могильника Середжюс // Новейшие открытия советских археологов: Тезисы докладов конференции. – Киев, 1975. – Ч. 3, c. 57
Йовайша Е. Раскопки могильника в д. Крувандай // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 378 Krūvandai (Kauno raj.).
Йовайша Е. Раскопки могильника в д. Лауксвидай // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 455-456 Lauksvydai (Kauno raj.).
Йовайша Е. Раскопки могильника в д. Рупунонис // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 357 Rupunioniai (Kauno raj.).
Йовайша Е. Раскопки могильника в дер. Плинкайгалис // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 434-435 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Йовайша Е., Даканис Б. Новый тип грунтовых погребений в Литве // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 437 Raudonėnai (Jurbarko raj.).
Йовайша Е., Станкус Й. Раскопки могильника Шаукенай // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 370 Šaukėnai (Tauragės raj.).
Йовайша Э. Мировозрение балтов по данным пространственного ориентирования и внутреннего устройства погребении центральной Литвы I-IV вв. // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 92-107
Йовайша Э. Центральная Литва в I-IV вв. (на материалах погребальных памятников): Автореф. канд. дисс. – Киев, 1987. – 22 c
К защите Замковой горы в Вильне // Виленский вестник. – 1912. 12 февр.
К исследованию памятников литовской старины // Известия ИАК (СПб.). – 1905, вып. 16, прибавление, c. 51-52. Из „Санкт Петербург. ведомости“. – 1905.II. 16.
К найденному кладу // Виленский вестник. – 1899, 11 марта, c. 3. Vilniaus Didžiosios gatvės lobis.
К находке человеческих костей на Пятницком переулке // Виленский вестник. – 1912, 17 мая.
К охране Замковой горы в Вильне // Виленский вестник. – 1912, 12 янв.
К охроне Замковой горы в Вильне (По поводу письма инжинера Е. Шенфельда): Versta iš “Vilties” // Виленский вестник. – 1911, 31 дек.
К охроне Замковой горы: Versta iš “Vilties” // Виленский вестник. – 1911, 24 дек.
Кaзaкявичюс B. Шлем из Павирвите-Гудай // Icтopiя Pyci – Yкpaiны: (icтopикo-apxeoлoгiчний cбоpник). – Kиiв, 1998. – С. 129-135 Pavirvytės (Akmenės raj.) kapinynas.
Казакявичюс В. Боевые топоры на территории Литвы и Белоруссии в I тысячелетии н.э. // Древности Белоруссии и Литвы. – Минск, 1982. – С. 71-80
Казакявичюс В. Исследования могильника Кальнишкяй и курганов у д. Висетишкес // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 480-481 Kalniškiai (Raseinių raj.) ir Visėtiškės (Anykščių raj.).
Казакявичюс В. Курганы у д. Висетишкес // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 396 Visetiškės (Anykščių raj.).
Казакявичюс В. Материалы эпохи Великого переселения народов в Литве // Актуальные проблемы археологических исследований в Украинской ССР: Тезисы докладов республиканской конференции молодых ученых. Киев, апрель 1981. – Киев, 1981. – С. 98-99
Казакявичюс В. Могильник Плинкайгалис // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 425 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Казакявичюс В. Могильник Плинкайгалис как памятник аукштайтских племен // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1987. – С. 73-75 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Казакявичюс В. Находка двупластинчатой фибулы в Литве // Советская археология (M.). – 1987, № 4, c. 264-266. – По статье подготовлена инф.: Венгерская застежка в Литве // Наука и жизнь (M.). – 1988, № 6, c. 12 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Казакявичюс В. Оружие балтских племен II-VIII вв. на территории Литвы: Автореф. канд. дисс. – В., 1984. – 23 c
Казакявичюс В. Оружия балтских племен II-VIII веков на территории Литвы. – В., 1988. – 159 с Рец.: Nowokowski A. // Kwartalnik Historii Kultury Materialnej (Warszawa). – 1989, Nr. 3/4, p. 643-649. Артемьев А. Р. // Российская археология (M.). – 1992, № 3, c. 246-248.
Казакявичюс В. Погребение с наконечником стрелы из могильника Плинкайгалис // Советская археология (M.). – 1986, № 2, c. 238-243 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Казакявичюс В. Развитие вооружения жителей Литвы в I тысячелети н.э. // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1986. – С. 53-54
Казакявичюс В. Раскопки в Плинкайгалис // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 378-379 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Казакявичюс В. Раскопки в Плинкайгалис // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 358-359 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Казакявичюс В. Раскопки могильника Плинкайгалис // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 456-457 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Казакявичюс В. Раскопки могильника Плинкайгалис // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 357-358 Plinkaigalis (Kėdainių raj.).
Казакявичюс В. Раскопки могильника Плинкайгалис // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 384 Kėdainių raj.
Казакявичюс В. Редкая форма наконечников копий на территории Литвы // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 79-88
Казакявичюс В. Уникальный ритон конца V в. из Плинкайгалис (Литовская ССР) // Памятники культуры: Новые открытия, 1982 год. – М., 1984. – С. 497-503 Kėdainių raj.
Казакявичюс В., Вашкявичюте И. Исследования в Плинкайгалис // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 371 Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Казанцев В. Из экспедиции возвратясь // Советская Литва. – 1973, 8 сент Apie V. Daugudį, Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalnio tyrinėtoją.
Казаринов З. Курганы казенной сборной Слободской дачи // Циркуляры Виленско-Ковенской управлении земел и государственных имуществ. – 1912, 31 дек. (№ 97).
Казаринов З. Находки в Сталовой горе // Известия ИАК (СПб.). – 1912, вып. 44, прибавление, c. 80-81. – Перепечатано из: Северо-западный голос. – 1911, 18 нояб. № 277. Vilniaus Stalo kalnas
Казаринов Л. Н. Следы свайных построек // Виленский вестник. – 1913, 25 янв. Bulos ežero (Vileikos a.) poliai.
Как известно, после упразднения Виленской цитадели...// Виленский вестник. – 1884, 20 июня, c. 2. Pilies kalnas Vilniuje.
Как мы уже сообщали, у подножья Замковой горы произходят в настоящее время раскопки // Виленский вестник. – 1908, 29 авг. Rasti griaučiai (2 m gylyje).
Каканаускас А. Находки из XVII века // Советская Литва. – 1987, 21 нояб., c. 4 Telšių miestas
Каралюте Е. Экспедиции археологов и этнографов // Советская Литва. – 1958, 12 июня
Карнуп А. К вопросу о народно-медицинских инструментах эпохи металлов на территории Латвийской ССР // Из истории медицины. – Рига, 1975. – Т. 10, c. 34-45
Карнуп А. Я. Миниатюрная глиняная посуда в народной медицине средней и северо-восточной Европы в эпоху неолита, бронзового и железного веков // Из истории медицины (Рига). – 1969, т. 8, c. 209-217
Карский С. Лидский замок // Виленский вестник. – 1891, 26 июля.
Касперавичюс Ю. Археолог, историк, писатель // Советская Литва. – 1967, 7 дек 75-osios P. Tarasenkos gimimo metinės
Каталинас К. Вильнюсские карнизные изразцы (к вопросу о развитии Вильнюсских пластинчатых изразцов XVI-XVII вв.) // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1988. – С. 116-117 Vilniaus senamiestis
Каталинас К. Вильнюсские коробчатые изразцы второй половины XVI и XVII вв. // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1985. – С. 58-60
Каталинас К. Вильнюсские пластинчатые изразцы XVI-XVII вв. с “кованным”орнаментом // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 135-140 Vilniaus senamiestis
Каталинас К. Комплекс готических изразцов из Вильнюсского Нижнего замка // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. – Псков, 1989. – С. 69-71
Каталинас К. Прототипы орнамента некоторых Вильнюсских изразцов в XV-XVI вв. // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1991: Материалы симпозиюма. – Псков, 1992. – С. 111-113
Каталог предметов, доставленных на археологическую выставку при IX археологическом с’езде в Вильне в 1893 году. – Вильна, 1893. – 122, 30 c. Rec.: Brensztejn M. / M.E.B.// Wiadomosci Numizmatyczno-archeologiczne (Kraków). – 1895, Nr. 2/3, p. 329-331. Minimi archeologiniai radiniai: p. 19-20 akmeninių kapų (Lydos a.); p. 20-21 Alovės (Alytaus raj.) kapinyno; p. 21-22 Pamusių (Varėnos raj.), Varliškių (Trakų raj.) bei Likiškių (Alytaus raj.); p. 22-23 Bakiškių (prie Alytaus); p. 50-54 E. Volterio 1888-1889 m. kasinėjimų; p. 55-56 V. Šukevičiaus ir p. 57-62 F. Pokrovskio kasinėjimų medžiaga; p. 102-105 A. Pliaterio kolekcija ir p. 110 Vilniaus Bekešo kalno radinai.
Каханоуски Г. Крэускi замак // Лiтература i мастацтва (Мiнск). – 1969, 20 мая Krėvos pilis.
Каханоўcки Г. А. Шукевiч Вандалiн Аляксандравiч // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 661
Каханоўскi Г. А. Археологiя i истарыческае краязнаўства Беларусi у XVI-XIX стст. – Мiнск, 1984. – 120 с
Квизикявичюс Л. Денежное обращение Торунских монет в Литве // Mennice między Bałtykiem a morzem Czarnym – wspólnota dziejów. – Warszawa, 1998. – P. 93-95
Квятковская А. В. Каменные могильники Беларуси XI-XIII вв.: Автореф. канд. дисс. – Минск, 1994. – 26 с
Квятковская А. В. Каменные могильники Белорусского Понеманья // КСИА (М.). –1986, вып. 183, с. 32-41
Квятковская А. В. Курганы ятвягов (в пределах современной Беларуси) // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 16-18
Квятковская А. В. Курганы ятвягов конца I – начала II тысячелетия н.э. (устройство и типология) // Гiстарычна-археалагiчны зборнiк (Минск). – 1996, вып. 10, с. 58-61
Квятковская А. Я. Каменные могильники Белорусского Понеманья конца X-XVII вв. (устройство и типология) // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. – Псков, 1989. – С. 50-52
Кене Б. Древние литовские монеты // Записки Императорского русского археологического общества (СПБ.), – 1853, т. 5, отд. IX, c. 108-112.
Кербeлите Б. Литовские предания об изчезнувших городах // Советская этнография (M.). – 1963, № 5, с. 99-108
Киркор А. Виленский музей древности и археологическая комиссия // Журнал Министерства народного просвещения (СПб.). – 1856. № 1, отд. 7, с. 67-72.
Киркор А. Г. Археологические розискания А. Г. Киркора в Виленской губернии // Известия Императорского русского археологического общества (СПб.). –1959, т. 1, с. 15-19.
Киркор А. Г. О литовской богини Мильды // Известия Императорского русского археологического общества (СПб.). – 1859, т. 1, c. 9-12.
Киркор А. Город Троки // Памятная книжка Виленской губернии на 1852 год. – Вильна 1852. – Ч. 2. P. 214-215 apie Trakų salos pilį.
Киркор А. Древности найденные в Вильне // Записки Императорского Русского археологического общества (СПб.).– 1856, t. 8, c. 104-117. Vilniaus Pilies kalno radiniai.
Киркор А. К. (1812–1886) // Историческая записка о деятельности Императорского Московского археологического общества за 25 лет существования. – М., 1890. – С. 286-290.
Киркор А. К. Литовский язык и литовская мифология // Живописная Россия (СПб.). – 1882, т. 3, c. 30-36. – Tas pat: Kirkoras A. H. Lietuva nuo seniausių laikų iki 1882 metų. – V., 1995; Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 306-314.
Киркор А. К. Перечневый каталог предметов в Виленском музеуме древностей. – Вильно, 1858. – 21 с. Рец.: Гильдебрандт П. Виленский музей древностей // Виленский вестник. – 1866, 20 янв., с. 2-4. Nr. 1 – Kernavės „perkūno“ statulėlė, Nr. 45, 1333, 1352-1354, 1344, 1388, 1468-1474 – Bražuolės (Trakų raj.) radiniai, Nr. 41, 1356, 1381-1387 – Lentvario radiniai (Trakų raj.), Nr. 1341, 2441 – Paparčių (Kaišiadorių raj.) radiniai, Nr. 1547-1556 – Platelių pilies radiniai, Nr. 1542 – Trakų pilies radinys, Nr. 1245, 2746-2752 – Viršupio (Vilnius) radiniai, Nr. 2753-2754 – Markučių (Vilnius) radiniai.
Киркор А. Монетное дело в Литве // Древности (М.). –1869, т. 2, вып. 2, с. 87-119.
Киркор А. Несколько слов о литовских монетах // Записки Императорского Русского археологического общества (СПб.).– 1856, t. 8, c. 165-175. Vilniaus laikinoji archeologinė komisija ir Senienų muziejus.
Киркор А. О развалинах готического замка на озере в Троках // Северная пчела (СПб.), – 1852, № 244.
Киркор А. Черты из истории и жизни литовского народа. – Вилно, 1854. – 149 с. Apie Vilniaus, Trakų, Medininkų, Krėvos pilis.
Киркор А. Этнографический взгляд на Виленскую губернию // Вестник Русского географического общества (Пет.). – 1858, т. 21, отд. 2, c. 378-382; Этнографический сборник Русского географического общества. – 1858, вып. 3, c. 115-276. Minimi akmenys su ženklais.
Киткаускас Н. Комплекс зданий Вильнюсского Нижнего замка. Исследования и вопросы охраны: Автореф. канд. дисс. – М., 1980 Vilniaus pilis
Кишунайте Б. Литовские народные пояся и орудия их тканья в VIII-XIII веках // Тезисы III-ей региональной студенческой археолого-этнографической конференции вузов Северо-запада СССР. – Рига, 1971. – С. 70-71
Клад // Виленский вестник. – 1899, 10 марта, c. 3. Vilniaus Didžiosios gatvės monetų lobis.
Клад //Литовская Русь. – 1912, 10 июня. – Перепечатано: Известия ИАК (СПб.). – 1912, вып. 46, прибавление, c. 142. Rukšinės lobis (Jurbarko raj.).
Клад древних монет // Советская Литва. – 1955, 6 окт Alovės (Alytaus raj.) lobis.
Клейменова Г. И., Вишневская Е. М., Римантене Р. Некоторые черты палеогеографии в среднем и позднем голоцене района Швянтойи // Вестник Санкт-Петербургского университета. Сер.7: Геология, география. – 1992, вып. 4, c. 49-53, 101-108
Климанский С. Новое о Киркоре // Неман (Минск). – 1969, № 7, c. 188-191
Климка Л. Роль астрономии при формировании культуры древних балтов // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 85-91
Ковенская губерния // Известия ИАК (СПб.). – 1909, вып. 32, прибавление, c. 76-77. Perspausdintos korespondencijos iš “?иленский вестник” ir “Вестник Либивы”.
Ковенская губерния // Отчет ИАК за 1906 г. – СПб., 1909. – С. 120, 147. Apie Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinyną.
Ковенская губерния. Археологическая хроника // Известия ИАК (СПб.). – 1913, вып. 50, прибавления, c. 107-108. Kauno pilis, pilkapiai Panevėžio apskr.
Ковенская губерния. Археологичекая хроника // Известия ИАК. (СПб.), – 1910, вып. 34, прибавление, 93-94 с.
Ковенский замок // Эхо. – 1923 19 нояб.
Ковна // Ковенские губернские ведомости. – 1893, № 60. Apie suvažiavimo dalyvių lankymąsi Kaune.
Ковна. В деревне Лаукишки. // Виленский вестник. – 1911, 23 сент. Lauksvydų (Kauno raj.) kapinyno kasinėjimai.
Коллекция предметов для археологической выставки // Виленский вестник. – 1893, 16 июня. E. Romanovo kolekcija.
Кольцов Л. В. Финальный палеолит и мезолит Южной и Восточной Прибалтики. – М., 1977. – 216 с Rec.: Rimantienė R. // LIM, 1978 metai. – V., 1979. – P. 94-99.
Коновалов Н., Пономаренко Ю. Время ли востановить замки? // Известия (М.). – 1960, 20 дек. (№ 300) Rytų Prūsijos šiaurinės dalies archeologiniai paminklai. Dėl paminklų restauravimo Lietuvoje.
Корева А. Виленская губерния. – СПб., 1861. – 804 с.
Корева А. Развалины Кревскаго замка // Памятная книжка Виленской губернии на 1861 год. – Вильна, 1860. – Ч. 2, c. 59-68.
Корзухина Г. Ф. Предметы убора с выемчатыми эмальями V – первой половины VI в.н.э. в Среднем Поднепровье. – Л., 1978. – 123 с Rec.: Michelbertas M. // LIM, 1979 metai. – V., 1981. – P. 109-112.
Кормелевский замок // Виленский вестник. – 1894, 24 мая, c. 2; – Tas pat: Ковенские губернские ведомости. – 1984, № 32, прибавление. Karmėlavos piliakalnis.
Косорукова (Кондакова) Н. В. Совещание по проблеме “Ранний неолит лесной и лесостепной зон СССР и его генезис” (Ленинград, 1990) // Российсская археология (M.). – 1992, № 2, c. 300-303
Котляр Н. Ф. Русско-литовские монеты XIV в. // Вспомогательные исторические дисциплины. – Л., 1970. – Т. 3, c. 179-201
Котляревский А. А. Граф К.П. Тышкевич // Археологический вестник (Москва). – 1868, ноябрь/декабрь, c. 285.
Котляровский А. А. Граф К.П. Тышкевич // Историческая записка о деятельности Императорского Московского археологического общества за 25 лет существования. – М., 1890. – С. 230-231.
Кочубинский А. А. Территория доисторической Литвы // Журнал Министерства народного просвещения (СПб.). – 1897, № 1, c. 60-94.
Кочубинский А. А. Территория доисторической Литвы // Труды деcятого археологического с’езда в Риге 1896 году. – М., 1900. – Т. 3: Протоколы, c. 68-67.
Кочубинский А. Территория доисторической Литвы // Известия X археологического с’езда в Риге. – Рига, 1896. – С. 48-49.
Кравцевич А. К. Раскопки в Лидском замке // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 369
Краинов Д. А. Фатьяновская культура в этногенезе балтов // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 36-46
Крайнов Д. А. Фатьяновская культура и этногенез балтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 16-21
Крайнов Д. А., Лозе И. Культуры шнуровой керамики и лaдьевидных топоров в Восточной Прибалтике // Эпоха бронзы лесной полосы СССР. – М., 1987. – С. 51-57
Краснов А. Ю. Раннее земледелие и животноводство в лесной полосе Восточной Европы. II тысячелетие до н.э. – первая половина I тысячелетия н.э.. – М., 1971. – 168 c P. 35-65 – apie Pabaltijį.
Краснов Ю. А. Из истории железных серпов в лесной полосе Европейской части СССР // КСИА (М.). – 1966, вып. 107, с. 17-27
Краснов Ю. А. К истории раннего земледелия в лесной полосе европейской части СССР // Советская археология (M.). – 1965, № 2, с. 57-74
Краснов Ю. А. О возникновении пашенного земледелия в лесной полосе Восточной Европы // Советская археология (M.). – 1968, № 2, с. 3-22
Краткие сведения о работах временной комиссии по устройству библиотеки и музея за июнь 1892 года // Виленский вестник. – 1892, 21 июля. Apie akmeninių kirvių įsigijimą.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за апрель месяц 1894 года // Виленский вестник. – 1894, 24 мая. Muziejus gavo 650 monetų iš Naugarduko a. rasto lobio.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за май месяц текущего 1901 года // Виленский вестник. – 1901, 12 июня, c. 3. Gautos 7 lietuviškos monetos ir sidabrinio lydinio dalis (Pievagalių, Alytaus raj., lobis).
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за октябрь месяц 1893 года // Виленский вестник. – 1893, 12 нояб., c. 3. Apie Imperatoriškosios Archeologinės komisijos padovanotus radinius.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за октябрь месяц 1908 года // Виленский вестник. – 1908, 21 нояб. Apie muziejaus gautus Pilies kalno papėdėje (prie arsenalo) rastus daiktus.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за октябрь месяц сего года // Виленский вестник. – 1894, 30 нояб. Muziejus gavo XVII a. lobį iš Mogiliovo gubernijos.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за сентябрь месяц 1894 г. // Виленский вестник. – 1894, 20 окт. Muziejus gavo XVI a. monetų lobį iš Vitebsko gubernijos.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за сентябрь месяц 1908 года // Виленский вестник. – 1908, 10 окт. Vilniaus I gimnazija atidavė “akmeninę bobą” iš Berdiansko miesto apylinkių.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за февраль месяц 1895 года // Виленский вестник. – 1895, 16 марта. Muziejus gavo Minsko gub. rastą arabų monetų lobį.
Краткие сведения о состоянии Виленской публичной библиотеки и музея за январь месяц 1895 года // Виленский вестник. – 1895, 26 февр. Muziejus gavo Dubinos (Pakalnių? Vilniaus raj.) ir Prienų radinių.
Краткий указатель некоторых местностей Виленской губ. замечательных в археологическом отношении // Памятная книжка Виленской губернии на 1889 год. – Вильна, 1888. – Ч. 2, c. 186-187.
Краўцевич А., Трусаў А. Знаходкi у Лiдскiм замку // Спадчына (Минск). – 1992, № 5, c. 57-61
Крачковский Ю. Д. Отчет о деятельности Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству в Вильне IX Археологического с’езда // Труды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М, 1897. – Т. 2, протоколы, c. 32-37.
Крестьянин Войтомской волости Свенцянского уезда, Виленской губернии деревни Колодки, Василий Путыский пожертвовал для музея... // Виленский вестник. – 1878, 8 авг., с. 673. Apie dovanotas XVII a. monetas.
Кречинский И. Литовские языческие божества // Вестник археологии и истории, издаваемый Археологическим институтом (СПб.). – 1885, вып. 3, c. 69-80. Lietuvių k.: Lietuvių mitologija. V. – 1995. – T. 1, p. 316-325. Minimas Erkšvos alkakalnis (Skuodo raj.).
Крживицкий Л. Жмудские пилькалнисы // Известия ИАК (СПб.). – 1909, вып. 29, c. 82-129.
Крживицкий Л. Последние моменты неолитической эпохи в Литве // Сборник в честь семидесятилетия проф. Дм. Н. Анучина. – М., 1913. – С. 301-318.
Кропоткин В. В. Клады римских монет в Восточной Европе // Вестник древней истории (M.). – 1951, № 4, с. 243-281
Кропоткин В. В. Клады римских монет на территории СССР.– М., 1961. – 135 с P. 98-101 – Lietuvos lobiai.
Кропоткин В. В. Новые находки римских монет в СССР // Нумизматика и эпиграфика (М.). – 1966, с. 74-102 P. 95-96 Lietuvos radiniai.
Кропоткин В. В. Новые находки сасанидских и куфических монет в Восточной Европе // Нумизматика и эпиграфика (M.). – 1971, т. 9, с. 76-97 P. 93-94 – radiniai Lietuvoje.
Кропоткин В. В. Римские импортные изделия в Восточной Европе (II в. до н.э.- V в. н.э.). – М., 1970. – 277 c Rec.: Wielowejski J. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1972, t. 17, sąs. 1, p. 227-232. P. 34, 98, 117-118 – radiniai iš Lietuvos.
Кропоткин В. В. Топография кладов римских и ранневизантийских монет на территории СССР // Вестник древней истории (М.). – 1954, № 3, с. 152-180
Круминис Б. Островной замок в Тракай // Советская Литва. – 1958, 28 июля Trakų salos pilis.
Кудринский Ф. Литовцы // Виленский календарь на 1906 г. – Вильна, 1905. – С. 117-119. Apie piliakalnius ir pilkapius.
Кузнецов Ю. П. Сообщение в заседании общего собрания Северо–западного отдела Императорского Русского географического общества. // Известия Императорского Русского географического общества (СПб.). –1871, т. 7, с. 316. Gondingos piliakalnis (Plungės raj.).
Кузнецов Ю. П. Сообщение о Литовских городищах // Известия Имрераторского русского географического общества. – 1873, т. 9, вып. 4, c. 117-118. Apie Gondingą (Plungės raj.).
Кукольник П. Предания литовского народа // Черты из истории и жизни литовского народа. – Вилно, 1854. – с. 68-70. Tas pat: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 237-240.
Кулаков В. И. “Звериноголовые” фибулы балтов (V-VIII вв.) // Советская археология (M.). – 1990, № 2, c. 204-215
Кулаков В. И. “Прусские земли” в свете археологии // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 72-74
Кулаков В. И. Археологические исследования в ареале западных балтов: (Экспедиции 1991-1994) // Российская археология (М.). –1996, № 4, c. 207-214
Кулаков В. И. Археологичкский перипл Куршского залива // Изучение памятников морской археологии (СПб.). – 1995, вып. 2, c. 86-98
Кулаков В. И. Древности пруссов VI-XIII вв. – М., 1990. – 188 с Rec.: Šimenas V., Zabiela G. // LIM, 1991 metai. – V., 1993. – P. 166-179.
Кулаков В. И. Древности пруссов VI-XIII вв. (по данным погребальных памятников): Автореф. канд. дисс. – М., 1982. – 24 c
Кулаков В. И. Дружинные элементы в могильниках пруссов VII – начале XI в.// Археологические памятники Европейской части РСФСР: Погребальные памятники. – М., 1988. – С. 119-145
Кулаков В. И. Земля пруссов и “прусские земли” // Балто-славянские исследования, 1985. – M., 1987. – С. 95-101
Кулаков В. И. Знамена дружин Балтийского региона // Советская археология (M.). – 1990, № 2, c. 61-70
Кулаков В. И. Знамена дружин балтского региона // Советская археология (M.). – 1989, № 4, c. 61-70
Кулаков В. И. Итоги изучения древностей пруссов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 43-44
Кулаков В. И. Культовое оружие балтов и славян X-XII вв. // Slavica antiqua (Poznan). – 1991/1992, t. 33, p. 115-129
Кулаков В. И. Могильники западной части Мазурского Поезерья конца V – начала VIII вв. (по материалам раскопок 1878-1938 г.) // Barbaricum, 1989. – Warszawa,1990. – P. 148-176
Кулаков В. И. Начало дружины пруссов // Всесоюзная конференция по изучению истории, экономики, литературы и языка скандинавских стран и Финляндии. Тезисы докладов. – М., 1986. – С. 188-190
Кулаков В. И. Нумизматические находки VIII-XIV вв. в земле пруссов // Насельнiцтва Беларусi i сумежных тэриторий у эпоху железа. – Менск, 1992. – С. 67-70
Кулаков В. И. Погребальный обряд пруссов в эпоху раннего средневековья // Исследования в области балто-славянской культуры: Погребальный обряд. – М., 1990. – С. 182-196
Кулаков В. И. Погребальный обряд пруссов, скальвов и ламатов в VIII-XII вв. // Конференция балто-славянские древности, погребальный обряд. – М., 1985. – С. 53-54
Кулаков В. И. Погребения военачальников прусской дружины // КСИЯ (M.). – 1989, вып. 198, c. 35-44
Кулаков В. И. Поселенческая ситуация в Самбии II-XIII вв. // Проблемы изучения древних поселений в археологии (социологический аспект). – М., 1990. – С. 69-85
Кулаков В. И. Пруссы и восточные славяне // Тезисы докладов советской делегации на V международном конгрессе славянской археологии (Киев, сентябрь 1985). – М., 1985. – С. 130
Кулаков В. И. Пруссы и восточные славяне // Труды V международного конгресса славянской археологии, Киев, 18-25 сентября 1985 г. Секция V: Города, их культурные и торговые связи. – М., 1987. – Т. 3, вып. 1А, c. 116-124
Кулаков В. И. Прусы (V-XIII вв.). – М., 1994. – 215 с
Кулаков В. И. Прусы в эпоху раннего средневековья: Автореферат докт. дисс. – М., 1994. – 37 с
Кулаков В. И. Хронология пруссов VI-XIII вв. ( по материалам могильника Суворово) // Istorija. –1990, t. 31, p. 3-19
Кулаков В. И. Эстии и видиварии // Балто-славянские исследования, 1988-1996. – М., 1997. – С. 359-372
Кулаков В. И. Этапы истории пруссов V-XII вв. // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 34-41
Кулаков В. И., Тимофеев В. И. Очерк археологии Калининградской области // Vakaru baltų istorija ir kultūra: Skiriama Klaipėdos miesto 740 metų jubiliejui. – Klaipėda, 1992. – P. 5-34
Кулаков В. Истоки культуры пруссов // Vakaru baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 109-123
Кулаков В. Конское снаряжение в X-XI вв. (проблемы относительной хронологии деталей оголовья) // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms paminėti, p. 137-144
Куликаускас П. По следами древних культур // Советская Литва. – 1952, 11 дек
Куликаускас П. Археологические исследования в Литве в 1951-1954 г.г. // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Пленарные заседания). – М., 1955. – С. 15-17
Куликаускас П. Археологические исследования в Литве в 1959 году // Тезисы докладов на сессии посвященной итогам археологических и этнографических экспедиции 1959 года. – Rīga, 1960. – С. 42-47 Rytų Prūsijos šiaurinės dalies archeologiniai paminklai.
Куликаускас П. Археологические исследования городищ в Литве в 1967-1968 гг. // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 95-101 Kumelionys (Marijampolės raj.), Kaukai ir Obelytė (Alytaus raj.).
Куликаускас П. Археологические исследования Неменчинского городища в 1952-1954 г.г. // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Секция археологии). – М., 1955. – С. 23-25
Куликаускас П. Археологические экспедиции литовских ученных // Советская Литва. – 1954, 7 апр
Куликаускас П. Археологический очерк // Путеводитель XVI экспедиции ботаников Прибалтики. – В., 1982. – С. 39-42
Куликаускас П. В тайны далеких веков // Советская Литва. – 1958, 3 сент
Куликаускас П. З. Изучение археологических памятников Литовской ССР в 1948-1950 г. // Тезисы докладов на пленуме Института истории материальной культуры АН СССР, посв. вопросам археологии Прибалтики. – M., 1951. – С. 17-22
Куликаускас П. З. Исследование городищ Занеманья в Юго-западной части Литвы // Древности Белоруссии. Материалы конференции по археологии Белоруссии и cмежных территорий. – Минск, 1966. – С. 160-162
Куликаускас П. З. Курмайчские археологические памятники и данные их исследования. Автореф. кандидатской дисс. – Вильнюс, 1949. – 11 с
Куликаускас П. Исслeдование археологических памятников Литвы // КСИИМК (М.). – 1952, вып. 42, с. 92-107
Куликаускас П. Исследование городищ Занеманья и ятвяжских вопрос // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиции 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 17-19
Куликаускас П. Исследование городища в местности Обелите-Каукай. // АО 1967 года. – М., 1968. – С. 266-267 Kaukai (Alytaus raj.).
Куликаускас П. Исследования городищ Занеманья – Юго-западной части Литвы // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 72-85
Куликаускас П. Исследования городищ Занеманья в Литве // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. – Wrocław, etc, 1968. – P. 297-313
Куликаускас П. Исследования курганов в местности Кернаве // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 373 Kernavė (Širvintų raj.).
Куликаускас П. Клад старинных монет // Молодеж Литвы. – 1955, 25 февр Matelių (Molėtų raj.) lobis.
Куликаускас П. Курганный могильник V-VIII вв. в местности Вилькяутинис // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 407-408 Vilkiautinis (Varėnos raj.).
Куликаускас П. Литовские археологические памятники и задачи их изучения // Институт этнографии. Краткие сообщения (М.). – 1950, вып. 12, с. 59-61
Куликаускас П. Некоторые данные o первоначальном заселении территории Литвы и о племенных групах в I и начале II тысячелетия н.э. по данным археологии // Труды Института этнографии им. Миклухо Маклая (М.). – 1954, т. 23, с. 36-46
Куликаускас П. Раскопки городища Варнупяй // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 417 Varnupiai (Marijampolės raj.).
Куликаускас П. Раскопки каменных курганов в местности Вилькяутинис // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 389-390 Vilkiautinis (Varėnos raj.).
Куликаускас П. Связи академика Х.Моора с Литвой // О научной деятельности Харри Моора. – Таллин, 1982. – С. 29-41
Куликаускас П., Лухтан А. Исследования в Кернаве // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 379-380
Куликаускас П., Лухтан А. Курганы у д. Рудеса // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 457 Rudesa (Molėtų raj.).
Куликаускас П., Юргинис Ю. Литовцы // Народы Европейской части СССР. – М., 1964. – Т. 2, с. 9-208 P. 12-15 – apie geležies amžių, to meto gentis.
Куликаускене Р. Исследование в дер. Гиркаляй (Клайпедский р-н) // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 69-71
Куликаускене Р. К. Материальная культура населения Литвы IX-XII в. По данным исследований погребальных памятников (поздний железный век). Автореф. канд. дисс. – В., 1950. – 20 с
Куликаускене Р. Новые данные о земледелии и скотоводстве в Восточной Литве в XIII-XV вв. по раскопкам Майшягольского городища // Новейшие открытия советских археологов: Тезисы докладов конференции. – Киев, 1975. – Ч. 3, c. 101
Куликаускене Р. Образование литовской народности (по данным археологии) // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 61-65
Куликаускене Р. Погребальные памятники Литвы конца I – начала II тысячелетии нашей эры // КСИИМК (М.). – 1952, вып. 42, с. 108-122
Куликаускене Р. Погребения с конями у древних литовцев // Советская археология (М.). – 1953, т. 17, с. 211-222
Куликаускене Р. Раскопки курганов в окрестностях Чиобишкис в 1963-1964 гг. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиции 1964-1965 гг.– В., 1966. – С. 11-13 Čiobiškis (Širvintų raj.).
Культурные ценности – под надлежащей охраной // Голос Литвы. – 1926, 9 окт
Кунскас Р., Бутримас А. Развитие лимноглациальных остатков островной возвышенности западной Литвы и стоянки каменного века // ИНКВА XI конгресс. Москва, август 1982: Тезисы докладов. – М., 1982. – Т. 3, c. 190-191
Кунцене О. В. О весах и гирках в археологическом материале Литвы // Пленум Института археологии 1966 г. Секция “Нумизматика”. Тезисы докладов. – М., 1966. – С. 34
Кунцене О. Исследование курганов в Скубетай // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 359-360 Skubėtai (Šalčininkų raj.).
Кунцене О. Исследование курганов Каткyшкес // АО 1969 года. – М., 1970. – С. 315 Šalčininkų raj.
Кунцене О. Исследования восточнолитовских курганов в 1948-1967 гг.// 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 47-50
Кунцене О. Исследования грунтового могильника в Саряй // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 325-326
Кунцене О. Исследования курганов Беванденишкес (Тракайский р-н) в 1964 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиции 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 13-14 Sausių (Trakų raj.) pilkapiai.
Кунцене О. Исследования курганов в дер. Мисионарка-Наравай // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 375-376 Grigiškės-Neravai (Trakų raj.).
Кунцене О. Исследования курганов Памусис // АО 1968 года. – М., 1969. – С. 359-360 Pamusiai (Varėnos raj.).
Кунцене О. Курганы у дер. Лаукяй // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 413 Antasarės-Laukių (Švenčionių raj.) pilkapiai.
Кунцене О. Наравайские курганы // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 426-427 Grigiškės-Naravai (Trakų raj.).
Кунцене О. Раскопки курганов в Наравай // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 435 Grigiškės-Naravai (Trakų raj.).
Кунцене О. Раскопки курганов у д. Скубетай // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 380 Skubėtai (Šalčininkų raj.).
Кунцене О. Раскопки могильников Ащагалис и Пагегала // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 384-385 Panevėžio raj.
Кунцене О. Раскопки у дер. Микитай (Шакяйский р-н) // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 71-72
Кунцявичюс А. Работы по благоустройству городищ в Литве // Охрана и реставрация комплексных памятников: Тезисы докладов межреспубликанской научной конференции. – Рига, 1987. – С. 32-33
Кунцявичюс А., Мяркявичюс А. (jaun.). Работы в Вилкавишском и Капсукском районах // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 426-427 Makrickų (Marijampolės raj.) ir Stanaičių (Vilkaviškio raj.) kapinynai.
Купчикас Д. Находки археологов // Советская Литва. – 1983, 29 окт Vilniaus senamiestis.
Курши // Большая советская энциклопедия.– М., 1953. – Т. 24, с. 130. – Изд. 2-е
Курши // Советская историческая энциклопедия. – М., 1965. – Т. 8, стб. 329
Курьезная археологическая подделка в Вильне // Виленский вестник. – 1904, 21 марта. Apie XIV a. samovarą...
Кушнер П. И. Этнические территории и этнические границы. – М., 1951. – 280 с. – (Труды Института этнографии Н.Н. Миклуко Маклая. Т. 15). – Dalis teksto issp.: “Apie medinius antkapius” ir “Seniausios žinios apie pietryčių Pabaltijo tautas”, Lietuvių tautos praeitis. (Chicago, 1977. – T. 4, kn. 1(13), p. 105-137. Sutrumpintas knygos vertimas išleistas Čikagoje 1979 m., rusų k. Vilniuje, 1991 m Rec.: Žemaitis V. // Lietuvių tautos praeitis. – Chicago, 1973. – T. 3, kn. 2(20), p. 153-155. P. 112-142 – Rytų Prūsijos archeologinė ir istorinė apžvalga.
Кушнер П. И. Этническое прошлое юго-восточной Прибалтики. – В., 1991. – 183 с. – Dalis knygos, isleistos Maskvoje 1951 m
Кушнир А. И. Краниология каменного могильника X-XIII вв. у д. Вензовщина // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. – Псков, 1989. – С. 53-55 Buv. Lydos apskritis.
Лiауданскi A. Некоторые данные о городищах Смоленской губ. // Смоленский Гос. Университет. Научные известия (Смоленск). – 1926, т. 3, с. 179-296 Senuosius Smolensko srities piliakalnius priskiria lietuviams (baltams).
Лавягин А. М. К портрету Э.А. Волтера // Доклады и отчеты Русского библиографического общества (СПб.). – 1913, т. 2, c. 38-47.
Ланский. Памятники старины в Ковне. Замок коpoлевны Боны // Эхо. – 1921, 22 февр., с. 3.
Лаучюте А. Древняя и древнейшая территория расселения балтских племен // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 99-101
Лебедев Г. С. Северные славянские племена // Новое в археологии Северо-запада СССР. – Л., 1985. – С. 44-48 Teigiama, kad tai brūkšniuotosios keramikos kultūra, priklausanti slavų gentims.
Лебенка И. Жизнь и научная деятельнолсть И.Н. Лабойко // Literatūra (V.). – 1966, t. 9, c. 85-111
Левковская Г. М. Палинологические данные к хронологии неолита и мезолита Прибалтики // Проблемы абсолютного датирования в археологии. – М., 1972. – С. 134-141
Летопись Императорского археологического общества. Заметки о раскопке курганов гр. Ад. Плятером в Швекшнях, Россиенского уезда // Известия Императорского русского археологического общества (СПб.). –1859, т. 1, c. 28-29. Švėkšnos kapinynas (Šilutės raj.).
Лизунова Е. В глубь веков // Советская Литва. – 1983, 2 июля Vilniaus senamiestis.
Линдер И. М. Шахматы на Руси. – Изд. 2-е, доп. и перераб. – М., 1975. – 207 c P. 118-119 – Trakų pilyje surastos šachmatų figūrėlės.
Линдер И. Царь и Лукомля // Шахматы в СССР (M.). – 1968, № 10, с. 10-11 Taip pat apie Trakų pilyje rastas šachmatų figūrėles.
Лисанка А. Раскопки в г. Вильнюс на ул. Сяуройи // AO 1980 года. – M., 1981. – С. 360
Лисанка А. Раскопки на горе Гедиминаса в Вильнюсе // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 385
Лисанка А., Киткаускас Н. Комплексное исследование территории и обьектов Вильнюсских замков в 1970-1986 г.г. // Охрана и реставрация комплексных памятников: Тезисы докладов межреспубликанской научной конференции. – Рига, 1987. – С. 35-36
Литовская ССР. Археология // Реставрация культурного наследия в Советской Прибалтике. Каталог первой выставки работ реставраторов Литвы, Эстонии и Латвии. – Рига, 1987. – С. 63-67 Dauglaukio, Obelių, Pagrybio, Žvilių ir Šaukoto kapinynų radiniai.
Литуанистика в СССР. История: Научно-реферативный сборник (В.). – 1978, вып. 2, 301 с P. 207-219 – archeologinių straipsnių referatai.
Ловкжеме // Северо-западный голос. – 1904, 25 авг. Kretingos raj. kapinynas ir alkakalnis.
Лозе И. Изображение человека в искусстве каменного века Восточной Прибалтики // Антропоморфные изображения. – Новосибирск, 1987. – С. 37-48
Лозе И. Исскуство каменного века Восточной Прибалтики // Природа. – 1985, № 9, c. 40-42
Лозе И. Нарвская культура и ее место в этногенезе народов Восточной Прибалтики // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 27-30
Лозе И. Нарвская культура и ее роль в этногенезе народов Восточной Прибалтики // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – В., 1985. – С. 11-20
Лозе И. Резная скульптура каменного века Восточной Прибалтики в соотношении с Уральской скульптурой // Проблемы археологии Урала и Сибири. – М., 1973. – С. 174-182
Лозе И., Загорскис Ф. Отражение охоты и рыболовства в исскустве каменного века Восточной Прибалтики // ИНКВА XI конгресс, Москва, август 1982: Тезисы докладов. – М., 1982. – Т. 3, c. 200-201
Лозе И., Лийва А. Хронология раннего неолита Восточной Прибалтики (по данным поселений) // Latvijas PSR Zinatnu akademijas vēstis (Rīga). – 1989, Nr. 2, p. 50-67
Лукeнайте Е. Янтарные изделия в стоянке Швянтойи // Тезисы III-ей региональной студенческой археолого-этнографической конференции вузов Северо-запада СССР. – Рига, 1971. – С. 16
Лукашевич А. Курганы и городища в Северо–западных губерниях // Ковенские губернские ведомости. – 1873, Nr. 58, 60. Remtasi E. Tiškevičiaus darbais.
Лухтан А. Б. Война V века в Литве // Гiстарычна-археалагiчны зборнiк (Мiнск). – 1997, № 11, c. 15-20
Лухтан А. Война V века в Литве // Беларусь у сiстэме трансеўропейскiх сувязяў у I тысячагоддзi н.э.: Тезiсы докладаў i паведамленняў мiжнароднай канференцыi, Мiнск, 12-15 сакавiка 1996 г. – Мiнск, 1996. – С. 53-54
Лухтан А. Восточная Литва в I тысячелетии до н. э.: Автореф. канд. дисс. – М., 1990. – 22 с
Лухтан А. Грунтовой могильник латенской эпохи в Кярнаве // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1989. – Псков, 1990. – С. 70-72 Tyrimai Kernavėje
Лухтан А. Исследования в долине Паяуты в Кернаве // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 397 Kernavės tyrinėjimai
Лухтан А. Исследования в Кернаве // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 359
Лухтан А. Исследования в Кернаве // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 481-482
Лухтан А. Исследования в окрестностях Кернаве // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 427-428
Лухтан А. Келты меларского типа в Литве // Древности Белоруссии и Литвы. – Минск, 1982. – С. 48-54
Лухтан А. Кернаве в свете письменных и археологических источников // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1985. – С. 49-50
Лухтан А. Клад из Кернаве // Советская археология (M.). – 1988, № 2, c. 251-256 Sidabrinių lydinių lobis.
Лухтан А. Кярнаве // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1988. – С. 66-69 Kernavės tyrinėjimai
Лухтан А. Селище в Кернаве на берегу р. Нярис // Istorija. –1987, t. 28, p. 3-21
Лухтан А. Скотоводство и охота в восточной Литве в I тысячелетии до н.э. (по материалам городища Наркунай) // Istorija. – 1986, t. 25, p. 3-19 Narkūnai (Utenos raj.).
Лухтан А., Сазонов Ю. В. Строительство в Кернаве в I и первой половине II тысячелетия н.э. // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. – Псков, 1989. – С. 36-38 Kernavės tyrinėjimai
Лухтан А., Ушинскас В. К вопросу о столице Литвы до 1323 г. // Труды V международного конгресса славянской археологии, Киев, 18-25 сентября 1985 г. Секция V. Города, их культурные и торговые связи. – М., 1987. – Т. 3, вып. 1б, c. 5-13
Лухтан А., Ушинскас В. К вопросу о столице Литвы до 1323 года // Тезисы докладов советской делегации на V международном конгрессе славянской археологии (Киев, сентябрь, 1985 г.). – М., 1985. – С. 132
Лухтан А., Ушинскас В. К проблеме становления литовской земли в свете археологических данных // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 89-104
Лухтан А., Ушинскас В. Территория “Литовской земли” во второй половине I- начале II тыс. н. э. // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1986. – С. 40-42
Лыгас В. А. Отражение Прибалтийско-Скандинавских связей в работах археологов советской Прибалтики // Материалы межреспубликанской научной конференции по источниковедению и историографии народов Прибалтийских республик Союза ССР. Историография. – В., 1978. – С. 8-12
Львова З. А. Прибалтийские племенa (V в. до н.э. – XI в. н.э.) // Культура и исскуство древнего населения Европейской части СССР (VII в. до н.э. – XII в. н.э.). Путеводитель по залам Государственного ордена Ленина Эрмитажа. – Л., 1969. – С. 106-111
Львова З. А. Прибалтийские племена. V век до н.э. – XI век н.э. // Древние племена Восточной Европы: Путеводитель по выставке “Культура и исскуство древнего населения Европейской части СССР. VII век до н.э. –XII век н.э.” / Гос. Эрмитаж. – Л., 1978. – С. 133-138
Любимов Н. Интересная находка // Молодеж Литвы. – 1952, 13 июня Žaliosios (Širvintų raj.) akmens ir bronzos amžių gyvenvietė.
М. Олита // Виленский вестник. – 1888, 26 авг. (№ 182.). Alovės kapinyno, Slabadėlės ir Punios Šilo–Kuronų pilkapių tyrinėjimai (Alytaus raj.).
Мiкулiёнiс С. Тракайскi замак // Помнiкi гiсториi i культуры Беларусi (Мiнск). – 1973, № 4, c. 46-48
Мiтрафанаў А. Банцарауская культура // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 72-73
Мiтрафанаў А. Штрыхаванай керамiкi культура // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 660
Магила А. Оружейный клад XI-XII вв. из Литвы // Материалы XXIII Всесоюзной научной студенческой конференции “Студент и научно-технический прогресс: История”. – Новосибирск, 1985. – С. 15-17 Rupunionių (Kauno raj.) radiniai.
Мажюлис В. Лингвистические заметки к балтийскому этногенезу (VII международный конгресс антропологических и этнографических наук. Москва, август 1964 г.). – М., 1964. – 6 с
Малаховый М. В. Стоянка доисторического человека на берегу Немана // Известия Императорского Русского географического общества (СПб.). –1884, т. 19, вып. 5, c. 367-383.
Малевская М. В. Применение брускового кирпича в архитектуре западной Руси второй половины XIII-XIV вв. // Советская археология (M.). – 1989, № 4, c. 212-222
Малиновский Д. По поводу „таинственной“ короны и взлома гробницы великого князя Литовского Витовта // Виленский вестник. – 1914, 11 июня.
Марк К. Ю. Результаты изучения палеоантропологических материалов эпохи неолита в Прибалтикe // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Секция этнографии и антропологии ). – М., 1955. – С. 6-8
Маркелявичюс Ю. Исследования замка Биржай // Тезисы III-ей региональной студенческой археолого-этнографической конференции вузов Северо-запада СССР. – Рига, 1971. – C. 48-49
Маркелявичюс Ю. Раскопки курганов на Северо-востоке Литвы // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 437-438 Muoriškių (Biržų raj.) pilkapiai.
Маркелявичюс Ю., Пачеса М. Новые погребальные памятники в Паневежском районе // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 438-439 Pakritižio ir Pašilio (Panevėžio raj.) kapinynai.
Марков А. Топография кладов восточных монет. – Санкт-Петербург, 1910. – 148, 4 с.
Маркялявичюс Ю. Захоронения с конями в Литве // Тезисы II региональной археологической студенческой конференции вузов Северо-запада СССР. – Калинин, 1970. – С. 51-52
Маркялявичюс Ю., Олишаускас Р. Раскопки городищ в Утянском районе // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 390-391 Spitrėnai ir Našloniškis (Utenos raj.).
Материалы для археологического словаря // Древности. Труды Московского археологического общества (М.). – 1865, t. 1, с. 17-78. Kirkoro rašyti straipsniai: p. 21-22 Alcis, p. 26 – Antakalnis (Vilnius), p. 28 – Atlamba (Vilnius, Bokšto g-vė), p. 35-36 – Gedimino kalnas ir Gedimino kapo kalva Vilniuje, Veliuonos piliakalnis, p. 40-42 – lietuvių gentis, p. 47-49 – Perkūnas.
Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиции 1964-1965 гг. Института истории АН Литовской ССР (Вильнюс, 17-18 марта 1966 г.). – B., 1966. – 46 с
Матулис Р. Литовские жертвенные камни // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1985. – С. 65-66
Матулис Ю. Академия наук Литовской ССР. XXV. – В., 1965. – 140 с P. 110-111 apie archeologiją.
Медведев А. М. Беларуское Понеманье в раннем железном веке. – Минск, 1996. – 200 с
Медведев А. М. Влияние западных балтов на население культуры штрихованной керамики (по материалам керамики) // Ceramika zachodniobałtyska od wczesnej epoki želaza do początku ery nowožytnej. – Białystok, 1998. – P. 81-85, 117-118
Медведев А. М. К вопросу о взаимоотношениях западных балтов и носителей культуры штрихованной керамики в I тысячелетии до н.э. // Насельнiцтва Беларусi i сумежных тэриторий у эпоху железа. – Менск, 1992. – С. 81-83
Медведев А. М. К вопросу о появлении ятвягов на территории Литвы и Беларуси: (памятники типа Нача) // Sūduvos priešistorija ir istorija: Konferencijos tezės. – Marijampolė, 1995. – P. 9-10
Медведев А. М. К вопросу о происхождении культуры восточно-литовских курганов // Хозяйство и культура доклассовых и раннеклассовых обществ: Тезисы докладов III конференции молодых ученых Института археологии АН СССР. – М., 1986. – С. 100-101
Медведев А. М. К вопросу об участии ятвягов в формировании культуры восточнолитовских курганов // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 55-58
Медведев А. М. О хронологии памятников штрихованной керамики (по материалам Понеманья ) // Barbaricum. – Warszawa, 1994. – T. 3, p. 21-29
Медведев А. М. Поселения культуры штрихованной керамики Белорусского Понеманья в I-V вв. н.э. // Konferencijos “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus” pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 57-61
Медведев А. М. Посоховидные булавки // Гiтарычна-археолагiчны збiрнiк (Мiнск). – 1995, № 7, с. 172-201
Мельниковская О. Н. Племена Южной Белоруссии в раннем железном веке. – М., 1967. – 196 с Rec.: Седов В. В. // Советская археология (M.). – 1970, № 2, с. 272-285. Dėl Milogrado kultūros gyventojų etninės priklausomybės.
Мержинский А. О надровском жреце огня Криве // Труды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М., 1895. – Т. 1, c. 246-259.
Мержинский А. Прусский жрец „Sicco“ // Труды VIII археологического с’езда. – М., 1895. – Т. 2, c. 183-190.
Мержинский А. Ромове. Археологическое исследование // Труды деcятого археологического с’езда в Риге 1896 году. – М., 1899. – Т. 1, c. 350-455.
Мержинский А. Священный дуб в Ромове // Труды деcятого археологического с’езда в Риге 1896 году. – М., 1900. – Т. 3: Протоколы, c. 119.
Мержинский А. Ф. О литовской мифологии // Труды III археологического с’езда. Протоколы. – М., 1878. – Т. 1, с. 52.
Мержинский А. Ф. О Прусском Рамове // Труды VI археологического с’езда в Одессе. – М., 1886. – Т. 1: протоколы, c. 641.
Мержинский А. Ф. Ян Ласицкий и его сочинение De diis Samogitarum // Труды III археологического с’езда. – М., 1878. – Т. 2, с. 173-204.
Меркевичюс А. Городища Занеманья по данным археологических разведок последних лет // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 14-17
Меркевичюс А. Исследования городищ Занеманья // Материалы конференции молодых ученых Белоруссии и Прибалтики. – Минск, 1963. – Вып. [1]: История, языкознания, литературоведение, c. 73-79 Rec.: Jaskanis J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 403-404.
Меркевичюс А. Раскопки могильника в дер. Няндриняй (Капсукский р-н) // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 72-76
Меркявичюс А., Станкус Й. Раскопки могильника в дер. Саугиняй // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 391 Sauginiai (Šiaulių raj.).
Меркявичюс А., Станкус Й. Расскопки городища Экете // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 376-377 Eketė (Klaipėdos raj.).
Меркявичюс А., Урбанавичюс В. Могильник Лиепинишкес // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 419-420 Liepiniškės (Utenos raj.).
Мерперт Н. Я. Памяти Марии Гимбутас (1921-1994) // Российская археология (M.). – 1994, № 4, с. 251-252
Микайла В., Селиванова Н. Б., Вайткявичюс Г. Исследования бытовой керамики Вильнюса XIV-XVII вв. // “Комплексные методы в изучении истории с древнейших времен до наших дней”: Тезисы докладов совещания. – М., 1984. – С. 72-73 Vilniaus miestas
Микуленис С. Бывшая Имп. Археологическая комиссия и дело охраны памятников в Литве в XIX – начале XX вв. (на примере Тракайских замков) // Проблемы истории архитектуры: Тезисы Всесоюзной научной конференции. – М., 1991. – Т. 1, c. 31-35
Микуленис С. Исследования комплекса памятников оборонного зодчества Тракай и вопросы его охраны: Автореф. канд. дисс. – М., 1975. – 47 c
Микулёнис С. Комплексное исследование и реставрация ансамблей Тракайских замков на острове и полуострове // Охрана, исследование и регенерация памятников истории и культуры (межресп. научн. конф., Клайпеда, 25-29 октября 1982): Тезисы докладов. – Клайпеда, 1982. – С. 59-61
Миловидов А. Из археологии г. Вильны / А.М. // Виленская почта. – 1910, 29 нояб., (№ 5). Vilniaus senamiestis.
Миловидов А. Новое приобретение Виленского публичного музея древностей // Виленский вестник. – 1909, 4 янв. – Tas pat: Известия ИАК (СПб.). – 1909, вып. 32, прибавление, c. 58-59. Apie gautą “akmeninę bobą” iš Berdiansko miesto apylinkių.
Миловидов А. Случайныя раскопки у подошвы Замковой горы в г. Вильне / А.М. // Отчет Виленской публичной библиотеки и музея за 1908 год. – Вильна, 1909. – С. 43-52.
Минасян Р. С. Классификация серпов Восточной Европы железного века и раннего средневековья // Археологический сборник (Л.). –1978, вып. 19, с. 74-85
Минасян Т. Н. Неаполитанские монеты с надчеканкой Сигизмунда II Августа в Государственном Эрмитаже // Труды Гос. Эрмитажа (Л.). – 1967, т. 9, вып. 3, с. 102-105
Митрофанов А. Г. Археологические памятники восточных балтов на территории Белоруссии в эпоху железа (VIII в. до н.э. – IX в.н.э.) // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 102-110
Митрофанов А. Г. Археологические памятники средней Белоруссии в эпоху раннего железа // Тезисы доклaдов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Секция археологии). – М., 1955. – С. 21-22
Митрофанов А. Г. Железный век средней Белоруссии (VII-VI вв. до н.э. – VIII в. н.э.). – Минск, 1978. – 160 c Рец.: Daugudis V. // LIM, 1979 metai. – V., 1981. – P. 113-118. Перхавко В. Б. // Советская археология (M.). – 1983, № 3, c. 262-269.
Митрофанов А. Г. К истории населения средней Белоруссии в эпоху раннего железа. Автореферат канд. дис. – Л., 1955. –18 с Apie brūkšniuotosios keramikos kultūrą.
Митрофанов А. Г. О происхождении культуры типа верхнего слоя Банцеровщины (V-VIII вв.) // Белaрускiя старожитнасцi. – Мiнск, 1972. – С.150-163
Митрофанов А. Г. Памятники V-X вв. белорусско-латышского пограничья // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 30-33
Митрофанов А. Г. Территория распостранения и проблема происхождения культуры штрихованной керамики // Тезисы докладов к конференции по археологии Беларуссии. – Минск, 1969. – С. 69-76
Митянин А. Д. Оборонительные сооружения Белоруссии в XIII-XVII вв. // Сборник научных работ Института строительства и архитектуры АН БССР (Минск). –1958, вып. 1, с. 135-164 Lydos, Naugarduko pilys.
Михельбертас М. Два клада римских провинциальных монет из западной Литвы // Нумизматика и эпиграфика (М.). – 1968, т. 7, с. 68-71 Janapolės ir Dargeliškių (Telšių raj.) lobiai.
Михельбертас М. Изделия с выемчатой эмалью в Литве // Материалы XIII конференции Института археологии УССР. – Киев, 1972. – С. 262-264
Михельбертас М. Исследования курганов в Жемайтии // АО 1968 года. – М., 1969. – С. 356-357 Akmenių ir Perkūniškės (Kelmės raj.) pilkapiai.
Михельбертас М. Исследования курганов в северной Литве // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 320-321 Daujėnų ir Barklainių (Pasvalio raj.) pilkapiai.
Михельбертас М. Исследования курганов в северной Литве в 1970 году // Тезисы докладов, посвященных итогам полевых археологических исследований в 1970 году в СССР (археологические секции). – Тбилиси, 1971. – С. 253-254 Daujėnai ir Barklainiai (Pasvalio raj.).
Михельбертас М. Курганы в Венрагяй // АО 1977 года. – М.,1978. – С. 436 Vienragiai (Plungės raj.).
Михельбертас М. Курганы в Кибартишкес // АО 1969 года. – М., 1970. С. 317-318 Kybartiškė (Šiaulių raj.).
Михельбертас М. Курганы в Пажарстис // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 427-428 Pažarstis (Prienų raj.).
Михельбертас М. Курганы в Пайосте // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 411-412 Pajuostis (Panevėžio raj.).
Михельбертас М. Курганы в Парагаудис // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 385-386 Šilalės raj.
Михельбертас М. Литовское Понеманье в I-IV вв. н.э.: Автореф. докт. дисс. – М., 1987. – 40 с
Михельбертас М. Могильник Гинтарай // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 458-459 Gintarai (Kretingos raj.).
Михельбертас М. Находки византийских монет в литовских собраниях // Rozwoj muzealnictwa i kolekcjonerstwa numizmatycznego dawniej i dzis na Białorusi, Litwie, w Polsce i Ukrainie: Materiały z II Międzynarodowej konferencji numizmatycznej, Supraśl 5-7.IX.1996. – Warszawa, 1997. – P. 11-14
Михельбертас М. Находки греческих монет на территории Литовской ССР // Istorija. –1977, t. 17, sąs. 2, p. 75-82 Salenikų (Jonavos raj.), Vilniaus (Rasos) ir Glūko ežero pakrančių radiniai.
Михельбертас М. Некоторые черты погребального обряда курганов Жемайтии и северной части центральной Литвы // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 37-46
Михельбертас М. Погребальный памятник в Пайосте // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 392 Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Михельбертас М. Раскопки в Пайосте // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 377-379 Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Михельбертас М. Раскопки в Пайосте // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 408-409 Pajuosčio (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Михельбертас М. Раскопки в Парагаудис // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 397-398 Paragaudis (Šilalės raj.).
Михельбертас М. Раскопки курганов в Пажарстис // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 439-440 Pažarstis (Prienų raj.).
Михельбертас М. Раскопки могильника III-IV вв. н.э. в Середжюс (Юрбаркский р-н) в 1964 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 8-9
Михельбертас М. Раскопки могильника в д. Гинтарай // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 373 Gintarai (Kretingos raj.).
Михельбертас М. Раскопки у д. Парагаудис и окрестностях местечка Кведарна // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 482-483 Paragaudis ir Kvėdarna (Šilalės raj.).
Михельбертас М. Римские металлические предметы в Литве // Советская археология (M.). – 1965, № 3, с. 163-177 Autoref.: Römische Metallgegenstände in Litauen // Biblioteca Classica Orientalis (Berlin). – 1968, sąs. 3, p. 179-183.
Михельбертас М. Римский импорт в Литве // Материалы конференции молодых ученых Белоруссии и Прибалтики.– Минск, 1963. – Вып. [1]: История, языкознание и литературоведение, c. 79-87
Михельбертас М. Римский импорт в Литве. Автореф. канд. дисс. – В., 1965. – 28 с.
Михельбертас М. Связи жителей Литвы с соседними племенами в I-IV вв. н.э. // Тезисы докладов советской делегации на IV международном конгрессе славянской археологии. – М., 1980. – С. 16-17
Михельбертас М. Фибула с эмалью из Рудишкяй (Северная Литва) // Studia in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – C.122-125 Rudiškiai (Joniškio raj.).
Михельбертас М., Таутавичюс А. Раскопки Института истории АН Литовской ССР // АО 1967 года. – М., 1968. – С. 259-265 Apima visus 1967 m. tyrinėtus paminklus.
Мицельмахер В. Г. Очерки по истории медицины в Литве. – Л., 1967 Rec.: Medicina prieš šimtmečius // Valstiečių laikraštis. – 1968, rugs. 28, p. 4. P. 11-14 – apie mediciną iki XIV a.
Мокрушин В. Тайны горы Бирутес // Эхо Литвы. – 1990, 8 сент Palanga.
Монета-гигант / Нумизмат // Виленский Вестник. – 1904, 25 янв. (7 февр.), c. 3. Apie Senienų muziejuje gautą monetą-plokštę.
Моора Х. А. Вопросы этногенеза народов Советской Прибалтики по данным археологии // Институт этнографии. Краткие сообщения (М.). – 1950, вып. 12, с. 29-37
Моора Х. A. Вопросы сложения эстонского народа и некоторых соседних народов в свете данных археологии // Вопросы этнической истории эстонского народа. – Таллин, 1956. – С. 49-141
Моора Х. A. К вопросу о древней территории расселения балтийских племен // Советская археология (M.). – 1958, № 2, с. 9-33
Моора Х. А. Некоторые вопросы археологического исследования Прибалтики // КСИИМК (М.). – 1952, вып. 42, с. 24-39
Моора Х. А. Археологические исследования в Прибалтике // Вестник Академии наук СССР (М.). – 1958, № 10, с. 53-56 Rec.: Antoniewicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1961(1960), t. 3, p. 272-273.
Моора Х. А. Археологические памятники I-IV вв. в Прибалтике // КСИИМК (М.). – 1954, вып. 53, с. 3-22
Моора Х. А. К истории сложения балтийских племен // Тезисы докладов на сессии Отделения исторических наук и на пленуме Института истории материальной культуры посвященной итогам археологических и этнографических исследовании 1956 г. – М., 1957. – С. 42-45
Моора Х. А. Некоторые вопросы изучения славяно-прибалтийских культурных взаймоотношении // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Пленарные заседания). – М., 1955. – С. 35-39
Моора Х. А. Памятники позднего неолита и ранней эпохи металла в Прибалтикe // КСИИМК (М.). – 1952, вып. 48, с. 3-24
Моора Х. А., Гуревич Ф. Д. Латвийские и литовские племена Прибалтики в первой половине I тысяч. Племена Прибалтики во второй половине первого тысячелетия // Очерки истории СССР. Кризис рабовладетельской системы и зарождение феодолизма на территории СССР. III-IX вв. – М., 1958. – С. 111-124, 643-657
Моора Х. А., Гуревич Ф. Д., Третьяков П. Н. Финно-угорские и летто-литовские племена в I тысячелетии до н.э. Финно-угорские ит летто-литовские племена на рубеже нашей эры // Очерки истории СССР. Первобытно-общинный строй и древнейшие государства на территории СССР. – М., 1956. – С. 373-388, 530-536
Моора Х. А., Лиги Х. М. К истории сельского хозяйства в Прибалтике в период образования феодальных отношении (XI-XIII вв.) // Ежегодник по аграрной истории Восточной Европы, 1963 г. – В., 1964. – C. 77-84
Моора Х. А., Лиги Х. М. К истории сельского хозяйства в Прибалтики в период зарождения феодальных отношении (XI-XIII) вв. // Тезисы докладов и сообщении шестой сессии симпозиумa по аграрной истории Восточной Европы в гор. Вильнюсе (сентябрь 1963). – Вильнюс, 1963. – С. 29-33
Моора Х. Возникновение классового общеста в Прибалтике // Советская археология (М.). – 1953, т. 17, с. 105-132
Моора Х. Об оловянных украшениях и их изготовлении в Прибалтике // Munera archeologica Josepho Kostrzewski quinquamesimum annum optimarum artium studiis dedictum paragenti ab amicis, collegis, discipulos oblata. – Poznań, 1963. – P. 355-367
Моора Х., Лиги Х. К вопросу о генезисе феодальных отношений у народов Прибалтики // Проблемы возникновения феодализма у народов СССР. – М., 1969. – С. 118-153
Моора Х., Лиги Х. Хозяйство и общественный строй народов Прибалтики в начале XIII века. – Таллин, 1969. – 72 c
Моора Харри Альбертович // Советская историческая энциклопедия. – М., 1966. – Т. 9, с. 675-676
Моргун А. Поиск, которому нет конца // Советская Литва. – 1977, 11 августа Nevieriškių (Švenčionių raj.) piliakalnis.
Мугуревич Э. Находки железных частей пахотных орудий 10-17 вв. в Восточной Прибалтике // Новое в археологии Прибалтики и соседних территорий. – Таллин, 1985. – С. 86-98
Мугуревич Э. Письменные источники и археологические данные о куршах IX-XIV вв. // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 78-80
Мугуревич Э. Проблема вендов в период раннего феодализма в Латвии // Berichte über den II. Internationalen Kongress für slawische Archeologie. – Berlin, 1972. – T. 2, p. 291-299
Мугуревич Э. Проблемы формирования латышской народности в средневековье (по данным археологии) // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 33-35
Мугуревич Э. Укрепление поселение начала нашей эры в Западной Латвии (Курземе) // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 139-149 Apie brūkšniuotosios keramikos radinius Kurše.
Мугуревич Э., Таутавичюс А. Состояние и задачи археологического изучения балтских народов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 3-9
Мугуревич Э., Таутавичюс А. Состояние и задачи археологического изучения этногенеза балтских народов // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 7-13
Музей Древности и заседания Виленской Археологической комиссии // Виленский вестник. – 1856, № 1, с. 1-4; № 5, с. 39; № 14, c. 117; № 24, c. 196-197; № 31, c. 259; № 39, c. 337-341; № 64, c. 599; № 74, c.725.
Мурникайте Л. Курганы Восточной Литвы в IX-XII веках // Материалы пятой студенческой археологической конференции вузов Северо-запада и центральных областей СССР. – Могилев, 1975. – С. 63-64
Мустейкис В., Сонгайла Г., Путейкис Н. Роют землю в заповеднике // Советская культура (M.). – 1987, 20 авг
Мы получили сведения, что в Виленское отделение предварительного комитета // Виленский вестник. – 1893, 8 июня. Dėl archeologinės parodos.
Мы слышали, что члены предстоящего археологического в Вильне с’езда // Виленский вестник. – 1893, 20 июня. Apie numatomas ekskursijas.
Мядзведзеў А. Аб храналогii помнiкаў культури штрихаванай керамiкi у I-V ст. н.э. // З глыбi веков (Мiнск). – 1996, вып. 1, c. 50-67
Мяркявичюс А. Археологические исследования в зоне строительства мелиоративных систем в северо-западной Литве / Маркявичюс // Археологические исследования в зонах мелиорации: Научно-практическая конференция (декабрь 1985). – Л., 1985. – С. 57-58
Мяркявичюс А. Могильник у д. Генчай // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 359-360 Genčai (Kretingos raj.).
Мяркявичюс А. Раскопки городища и селища Вайтекунай // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 459 Vaitiekūnai (Radviliškio raj.).
Мяркявичюс А. Раскопки городища Курмайчяй // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 380-381 Kurmaičiai (Kretingos raj.).
Мяркявичюс А. Раскопки могильника I у д. Генчай // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 484 Genčai (Kretingos raj.).
Мяркявичюс А. Раскопки могильника в д. Генчaй / Маркявичюс // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 428 Genčų (Kretingos raj.) kapinynas.
Мяркявичюс А. Раскопки могильника в д. Гянчай // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 398 Genčiai (Kretingos raj.).
Мяркявичюс А. Раскопки могильника в д. Прибиткос // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 374 Pribitka (Plungės raj.).
Мяркявичюс А. Раскопки могильника в д. Прибиткос // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 386 Plungės raj.
Мяркявичюс А., Станкус Й. Исследования городища и селища у дер. Яутакяй // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 428 Jautakiai (Mažeikių raj.).
Мяркявичюс А., Станкус Й. Раскопки городища Вайтекунай // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 436-437
Мяркявичюс А., Станкус Й. Раскопки городища и селища Яутакяй // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 440-441 Jautakių (Mažeikių raj.) piliakalnis.
На последнем заседании Виленская дума постановила // Виленский вестник. – 1893, 25 июня. Apie suvažiavimo dalyvių apgyvendinimą.
Навицкайте О. Могильник Вершвай. Автореферат канд. дисс. – В., 1957. – 15 с Rec.: Antoniewicz J. // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 288-289.
Найдена ценная коллекция монет // Советская Литва. – 1948, 23 июля Svilonėlių (Jonavos raj.) lobis.
Найденный клад // Виленский вестник. – 1866, 20 мая. XVI a. (?) Vilniaus monetų lobis.
Найнис И. В. Идентификация личности по проксимальным костям конечностей. – В., 1972 P. 128-130 – Šilelio (Kauno raj.) antropologinė medžiaga.
Накайте Л. Раскопки в дер. Юргайчяй (Шилутский р-н)// 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). –В., 1968. – С. 65-67
Накайте Л. Серебро в археологических материалах Литвы (X-XIIвв). Автореферат канд. дисс. – В., 1967. – 28 с.
Накайте-Вайткунскене Л. Могильник у дер. Каштауналяй // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 441 Kaštaunaliai (Šilutės raj.).
Нам передают...// Виленский вестник. – 1880, 7 июля, c. 1. Vilniaus monetų lobis.
Нарбут А. Н. Жизнь и деятельность Теодора Нарбута // Наш родовод: Материалы I и II межреспубликанских научных конференций по историческому краеведению Белоруссии и генеалогии. – Гродно, 1990. – Кн. 2, c. 252-262
Нарбут Ф. Догадки о древних литовцах // Северный архив (СПб.), – 1822, т. 1, c. 479-490. P. 488-489 apie Jurbarko piliakalnį.
Нарбутт Ф. Исторические сведение о местечке Лишкове, называвшемся Новогрудком Наднеманским или Науенпилле // Гродненские губернские ведомости. – 1846, № 35. Apie Liškiavos pilį.
Народы Прибалтики в IX – первой четверти XIII в. // Очерки истории СССР. Период феодолизма. IX-XV вв.– М., 1953. – Ч. 1; IX-XIII вв., c. 670-675
Научные экспедиции // Советская Литва. – 1952, 2 авг Nemenčinės (Vilniaus raj.) piliakalnis.
Научные экспедиции // Советская Литва. – 1953, 26 июня Žvalgomoji Nemuno pakrančių ekspedicija.
Научные экспедиции археологов и этнографов // Советская Лита. – 1954, 19 июня Veršvų (Kaunas) kapinynas.
Находка 3.311 старой монеты // Виленский вестник. – 1894, 11 окт. Lobis prie Vilniaus šv. Stepono bažnyčios.
Находки археологов // Советская Литва. – 1952, 29 янв Vilnius, medinio vandentiekio liekanos.
Находки археологов // Советская Литва. – 1953, 1 авг Nemenčinės piliakalnis.
Находки в Вильне // Древности. Труды Коммиссии по сохранению древних памятников Имп. Московского археологического общества (М.). – 1915, т. 6, c. 52-53.
Находки. Беседки на Замковой горе // Виленский вестник. – 1895, 15 окт.
Началась реставрация башни Гедимина // Советская Литва. – 1948, 13 сент
Непокупный А. П. К исследованию ареала ятвяжских реликтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 143-146
Непокупный А. П. К поискам языковых следов ятвягов к востоку от Немана // Этнографические и лингвистические аспекты этнической истории балтских народов. – Рига, 1980. – С. 137-146
Непокупный А. П. Лингвистические свидетельства об исторической и доисторической географии ятвягов // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 106-109
Непокупный А. Ятвяжские территории Покима и Кыменов: тождество или смежность // Zeszyty naukowe. Prace językoznawcze / Uniw. Gdanski. – 1982, Nr. 8, p. 135-143
Нидерле Л. Славянские древности. – М., 1956. – 450 с P. 136-138 apie lietuvius.
Нумизматика в Эрмитаже // Нумизматика и эпиграфика (М.). – 1971, т. 9, с. 154-180 P. 174 – apie Lietuvos monetas.
Нумизматическая находка в Ковенской губернии // Северная пчела (СПб). – 1862, Nr. 282. Joniškio lobis.
О памятниках древностей наиденних в Верках в имении князя Витгенштейна // Виленский вестник. – 1845, Nr. 92, с. 733–798. Verkių kapinyno radiniai (Vilnius).
О результатах командировки И. В. Татишчева в Вильне // Древности. Труды Комиссии по содержанию древних памятников Имп. Московского археологического общества (Москва). – 1908, т. 2, c. 35-36.
О руинах Виленского замка // Древности. Труды по содержанию древних памятников Московского археологического общества (Москва). – 1907, c. 54. 1905.IX.21 protokolas.
О чем пишут „Санкт Петербургские ведомости“ // Виленский вестник. – 1893, 10 авг., c. 3.
О чем пишут по поводу назначения Риги местом собрания следующего всероссийского археологического с’езда „Рижский вестник“ // Виленский вестник. – 1893, 21 авг. (№ 181); 24 авг. (№ 183).
Об археологических исследованиях и подготовке научных кадров в республике // Советская Литва. – 1969, 16 нояб
Обнаруженное на Антоколe около костела св. Петра и Павла подземелье. // Виленский вестник. – 1914, 24 мая. Žinutė apie surastus mūrinius rūsius.
Озере И. Миниатюрные глиняные сосуды в куршских погребениях V-IX веков // Latvijas PSR Zinatņu akadēmijas vēstis (Rīga). – 1986, Nr. 1, p. 48-58
Озере И. Основные признаки куршской культуры V-IX вв. // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1987. – С. 70-72
Озере И. Привески – амулеты из могильников Курземе X-XV вв. // КСИА (M.). – 1986, вып. 183, c. 41-49
Озере И. Этническая история куршей V-IX веков.: Автореф. канд. дисс. – М., 1987. – 21 с
Окончание работ по приспособлению Замковой горы // Виленский вестник. – 1895, 13 дек.
Окулич А. Город Троки // Вестник Западной России (Вильна). – 1869, № 9, c. 97-169. Apie E. Tiškevičiaus kasinėjimai pusiasalio pilyje 1854 m.
Описание древних монет найденных в Виленской губернии в м. Жижморах в 1860 г. // Виленския губернския ведомости. – 1860, c. 60-62. Žiežmarių lobis.
Описание клада найденного на поле дер. Струмильцы (Панемунен) // Ковенские губернские ведомости. – 1895, № 13. – Tas pat: Археологические известия и заметки (СПб.). – 1895, № 5, c. 153. Stramiliai (Rokiškio raj.).
Опись коллекции Московского археологического общества пожертвованных Историческому Музею // Древности (М.). – 1909, т. 22, вып. 1, c. 313-368. P. 316-321 radiniai iš F. V. Pokrovskio kasinėtų pilkapių ir piliakalnių.
Остатки замка // Записки Северо-западного отдела Русского Географического Общества (Вильна). – 1910, кн. 1, c. 243. Piliakalnis Mažeikių raj. Ventos upės pakrantėje.
Остраускас Т. Мезолит Северной Литвы // Шляки розвитку слов’янских народiв. – Кiiв, 1993, вып. 4, с. 46-48
Остраускас Т., Римантене Р., Юодагалвис В. Кремневая индустрия поселений раннего бронзового века Литвы // Międzynarodowe Sympozjum: “Trzciniec” system kulturowy czy interkulturowy procces. Społeczeństwa pogranicza Baltyjsko-pontyjskiego w początkach epóki brązu. Streszczenia referatów. Poznań; Obrzysko, 13-16.10. 1997. – Poznań, 1997. – P. 57-58
От Виленского отделения предварительного комитета по устройству в 1893 году в Вильне IX археологического с’езда и выставки древностей. Извещение // Виленский вестник. – 1892, 15 марта (№ 59). – Tas pat: в Гродненских и Витебских губ. Ведомостях. Kvietimas pranešti apie turimas kolekcijas ir dalyvauti suvažiavime.
От Императорской археологической комиссии // Виленский вестник. – 1894, 4 сент. Apie draudimą kasinėti paminklus be komisijos leidimo.
От Императорской Археологической комиссии // Виленский вестник. – 1967, 18 февр., c. 3. Dėl atsitiktinių archeologinių radinių rinkimo.
Ответ инжинера Шенфельда: из “Kurjer Litewski” // Виленский вестник. – 1912, 10 февр.
Отзыв Императорского Московского археологического общества // Виленский вестник. – 1895, 4 окт. Apie darbų Pilies kalne kontrolę.
Открытие IX археологического с’езда в Вильне последует 1 августа // Виленский вестник. – 1893, 30 июля.
Отрембски Я. Дайнава – название одного из ятвяжских племен // Вопросы славянского языкознания (М.). – 1963, вып. 7, с. 3-6
Отрембски Я. Язык ятвягов // Вопросы славянского языкознания (М.). – 1961, т. 5, с. 3-8
Отчет Виленской библиотеки и музея за 1875 год // Виленский вестник. – 1876, 9 апр., с. 385-390. Apie muziejaus archeologijos skyriaus katalogo ruošimą.
Отчет Виленской публичной библиотеки за 1914 год. – Вильна, 1915. – 22 с. P. 14-17 – apie patekusius į muziejų Trakų pilies radinius ir kitus archeologijos dirbinius.
Отчет Виленской публичной библиотеки и музея 1907 год. – Вильна, 1908. -32 с.. P. 21-23 apie archeologinius radinius ir monetas.
Отчет Виленской публичной библиотеки и музея за 1903 год. – Вильна, 1904. – 43 c. P. 22-27 – apie muziejaus gautas monetas.
Отчет Виленской публичной библиотеки и музея за 1906 год. – Вильна, 1907. - 90 с. P. 35-37 – į muziejų patekusios monetos; p. 49-69 – E. Romanovo kolekcijos archeologiniai dirbiniai.
Отчет Виленской публичной библиотеки и музея за 1908 год. – Вильна, 1909. – 52 с. P. 23-26 – į muziejui atitekę daiktai, tarp jų ir rasti Vilniaus Pilies kalno šiaurės rytų pašlaitės; p. 42-43 – apie “akmeninę bobą” muziejuje; p. 43-52 – A. Milovidovo straipsnis apie kasinėjimus Vilniaus Pilies kalno pašlaitėje.
Отчет Виленской публичной библиотеки и музея за 1910 год. – Вильна, 1911. – 26, 69 с. P. 17-20 apie patekusius į muziejų numizmatinius ir archeologinius radinius.
Отчет временной комиссии по устройству Виленской публичной библиотеки и музея за апрель месяц 1872 года // Виленский вестник. – 1872, 27 июля, c. 525-526. Yra duomenų apie muziejaus gautas monetas.
Отчет временной комиссии по устройству Виленской публичной библиотеки и музея за май месяц 1872 года // Виленский вестник. – 1872, 29 июля, c. 529-530. Yra duomenų apie muziejaus gautas monetas.
Отчет временной комиссии по устройству Виленской публичной библиотеки и музея за...// Виленский вестник. – 1873, 8 янв., с. 21-22; 6 марта, с. 201-202; 24 мая, с. 441. Apie patekusias į muziejų pavienes monetas.
Отчет временной комиссии по устройству Виленской публичной библиотеки и музея за...// Виленский вестник. – 1874, 5 янв., с. 10; 25 февр., с. 162; 16 июля, с. 585-586; 12 сент., с. 746; 13 сент., с. 749-750; 23 ноября, с. 994; 26 ноября, с. 1002. Apie patekusias į muziejų monetas.
Отчет временной комиссии по устройству Виленской публичной библиотеки и музея за...// Виленский вестник. – 1875, 8 янв., с. 18; 7 марта, с. 205-206; 19 июня, с. 523-524; 2 июля, с. 559-560; 23 сент., с. 811; 20 окт., с. 896. Apie patekusias į muziejų pavienes monetas.
Отчет временной комиссии по устройству Виленской публичной библиотеки и музея за...// Виленский вестник. – 1876, 2 июля, с. 547-548; 6 июля, с. 555-556; 15 окт., с. 817-818; 22 окт., с. 881-882; 24 нояб., с. 983.
Отчет временной комиссии по устройству и управлению Виленской публичной библиотеки c состоящим при ней музеем за... // Виленский вестник. – 1882, 9 янв.; 20 янв.; 22 февр.; 25 марта; 21 апр.; 21 мая; 19 июня; 27 июля; 2 нояб. Apie muziejui padovanotas monetas.
Отчет временной комиссии по устройству и управлению Виленской публичной библиотеки и музея за месяца сентябрь-декабрь 1883 г. // Виленский вестник. – 1884, 11 февр. Apie Kauno gimnazijos numizmatikos rinkinio perdavimą muziejui.
Отчет временной комиссии по устройству и управлению Виленской публичной библиотеки и состоящем при ней музеем за... // Виленский вестник. – 1881, 7 апр., c. 2; 28 апр., с. 2; 9 июня, с. 2; 18 июля, c. 1-2; 19 сент.; 19 окт.; 30 нояб. Apie muziejaus numizmatikos skyrių, kuriame saugoma ir 350 Romos monetų.
Отчет временной комиссии по устройству и управлению Виленской публичной библиотеки с состоящим при ней музеем за... // Виленский вестник. – 1878, 4 янв., с. 5-6; 2 марта, с. 191; 21 марта, с. 245; 17 мая, с. 417; 28 сент., с. 831; 20 окт., с. 904.
Отчет временной комиссии по устройству и управлению Виленской публичной библиотеки с состоящим при ней музеем за... // Виленский вестник. – 1880, 22 марта, c. 2; 24 апр., c. 1-2; 14 июня; 13 окт.; 18 нояб.; 18 дек. Apie patekusias į muziejų monetas ir nupirktus akmeninius kirvius.
Отчет ИАК за 1905 год. – СПб., 1908. P. 111, 121 apie L. Krzywickio kasinėjimus; p. 110-111 apie V. Nagevičiaus kasinėjimus.
Отчет ИАК за 1913 год. – Петербург, 1918. – 254 c. P. 228, 240 apie L. Krzywickio kasinėjimus.
Отчет Императорской Археологической комиссии за 1881-1888 годы. – СПб., 1891. P. 329-331 apie E. Volterio kasinėjimus ir kitus radinius iš Lietuvos.
Отчет комиссии по устройству Виленской публичной библиотеки и музея за...// Виленский вестник. – 1877, 8 апр., с. 293; 7 мая, с. 381-382; 10 июня, с. 481; 15 июля, с. 593-594; 17 сент., с. 793-977; 20 окт., с. 889; 1 дек., с. 1025-1026. Apie muziejaus gautas pavienes monetas.
Отчет о состоянии Виленской археологической комисии и соединеннаго музеума древностей за 1860-й год // Виленский вестник. – 1861, 27 янв., c. 63.
Отчет о состоянии Виленской археологической комисии и соединенного с ней Музеума Древностей в 1862-й год // Виленский вестник. – 1863, 22 января.
Отчет о состоянии Виленской археологической комисии и соединенного с ней музеума древностей за 1861-й год, прочитан в заседании 11 января 1862 // Виленский вестник. – 1862, 19 янв., c. 41.
Охманский Е. Неизвестный автор “Описания земель” второй половины XIII в. и его сведения о балтах // Балто-славянские исследования, 1985. – М., 1987. – С. 89-95
Очерки археологии Белоруссии. – Минск, 1970. – Ч. 1. – 272 c P. 184-224 – baltų paminklai; p. 241-254 – VI-VIII a. šiaurinės Baltarusijos paminklų etninė priklausomybė.
Паавер К. Формирование фауны и изменчивость млекопитающих Прибалтики в голоцене. – Тарту, 1965. – 498 с
Павлова К. В. Балтские элементы в погребальном обряде курганов в окрестностях древнего Новогрудка // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 38-40
Павлова К. В. Об одном типе височных колец древнего Новогрудка // КСИА. – 1969, вып. 120, c. 120-121 Antsmilkiniai su įvija viename žiedo gale.
Палеолит СССР. – М., 1984. – 384 c P. 223-225 – apie Lietuvą.
Памяти Александра Николаевича Лявдaнского // Советская археология (M.). – 1964, № 1, с. 120-125
Паткаускас С. Исследования курганов в д. Плаучишкяй // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 459-460 Plaučiškiai (Pakruojo raj.).
Паткаускас С. Обзор исследований каменного века в Занемане // Актуальные проблемы развития научных исследований молодых ученых и специалистов Вильнюсского государственного университета им. В. Капсукаса. – В., 1980. – С. 111-114
Паткаускас С. Раскопки могильника Лаздининкай // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 429 Lazdininkai (Kretingos raj.).
Паулаускас А. К вопросу о древнейшей денежной системе в Литве // Тезисы II региональной археологической студенческой конференции вузов Северо-запада СССР. – Калини, 1970. – С. 62-63
Пашуто В. Хозяйство и техника средневековой Литвы // Вопросы истории (M.). – 1947, № 8, с. 74-81
Пашуто В. Т. Образование Литовского государства. – М., 1959. – 531 с. – Sutrumpintas vertimas: Pašuta V. Lietuvos valstybės susidarymas. – V., 1971. – 424 p Rec.: Моора Х. А. // Вопросы истории (M.). – 1961, № 9, с. 150-155. Piercew V. // Rocznik Olsztyński. – 1961, t. 3, p. 308-318. P. 249-283 – ūkis XI-XIV a.
Первая дорожка-аллея на Замковой горе // Виленский вестник. – 1895, 8 окт. Apie kelią į kalną ir šlaitų sutvarkymą.
Перечень археологических находок в Ковенской губернии, переданых гр. Ад. Плятером в собрание древностей при Русском археологическом обществе // Известия Императорского русского археологического общества (СПб.). –1859, т. 1, с. 303. Švėkšnos kapinynas (Šilutės raj.).
Перхавко В. Б. Классификация орудий труда и предметов вооружения из раннесредневековых памятников междуречья Днепра и Немана // Советская археология (M.). – 1979, № 4, c. 40-55
Перхавко В. Б. Появление и распространение шпор на территории Восточной Европы // Советская археология (M.). – 1978, № 3, c. 113-126
Перхавко В. Б. Раннесредневековые древности междуречья Днепра и Немана V-VIII вв.: Автореф. канд. дисс. / Исторический факультет Московского университета. – М., 1978. – 22 с
Перхавко В. Б. Украшения из раннесредневековых памятников междуречья Днепра и Немана // Вестник Московского гос. университета. История. – 1978, № 2, c. 59-72
Перцев В. Н. Начальные периоды истории древней Пруссии (Генезис прусской народности) // Ученные записки Беларусского Гос. Университета. Серия историческая (Mинск). – 1956, вып. 30, с. 109-122
Петраускас О. К вопросу о балто-славянских отношениях на территории Восточной Европы в период раннего железного века и раннего средневековья (по материалам обряда трупосожжения) // Vakaru baltai: etnogenezė ir etninė istorija. – V., 1997. – P. 81-97
Петраускас О., Терпиловский Р. К вопросу о балто-славянских отношениях в I тысячелетии н.э. // Час, помнiкi, людзi: Памяцi рэпрасаваных археологау: Тэзiсы докладау мiжнароднай конф., Мiнск, 27-30 кастрычнiка. – Мiнск, 1993. – С. 98-100
Петри Б. Э. Путеводитель по Музею антропологии и этнографии имени Петра Великого. – Петроград, 1916. – 52 с. P. 42 Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinyno radiniai.
Петров Н. Из путешествия в Северо–западный край // Киевская старина. – 1889, февр., c. 464-476. Apie Vilniaus muziejaus archeologijos rinkinius.
Петрулис Ю. Экспедиция возвратилась в Вильнюс / Ю. Медейнис // Советская Литва. – 1949, 14 июля.
Петрухин В. Я., Чернецов А. В. Конференция “Древнерусское язычество и его традиции” (Псков, 1988, 28 ноября – 1 декабря) // Советская археология (M.). – 1991, № 1, c. 299-303 Minimi V. Daugudžio, A. Girininko, V. Šimėno, L. Vaitkunskienės pranešimai.
Плавский Д. Описание древнего замка в м. Крева, Ошмянского уезда, и этнографический очерк окрестностей // Известия Императорского Русского географического общества (СПб.). –1871, т. 7, c. 313-315. Виленский вестник. – 1871, № 115-117.
По поводу археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 1 авг. Apie grafą A. Uvarovą.
По поводу опасений за участь Замковой горы в Вильне // Виленский вестник. – 1912, 29 янв.
По Северо-Западному краю. Ковна // Виленский вестник. – 1893, 1 июня, (№ 113). Apie Rumšiškių (Kaišiadorių raj.) lobį.
По Северо-Западному краю. Ковна // Виленский вестник. – 1893, 24 авг. Apie ekskursiją į Kauną ir jo apylinkes.
По Северо-Западному краю. Ковна // Виленский вестник. – 1893, 27 июня. Apie V. M. Giršfeldo numizmatikos–medalių kolekciją.
Поболь Л. Д. Древности Белоруссии в музеях Польши. – Минск, 1979. – 208 с W. Szukiewicziaus radiniai ir kt.
Поболь Л. Д. О некоторых спорных вопросах племен железного века Белорусии // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6. p. 269-270
Поболь Л. Д. Посоховидные булавки (о времени их появления, территории распространения и этнической принадлежности) // Acta archeologica Carpatica (Kraków). – 1971, t. 12, p. 239-247
Поболь Л. Д. Славянские древности Белоруссии. – Минск, 1973. – 241 c P. 9-15 – apie brukšniuotosios keramikos paplitimo rytines ribas.
Поболь Л. Д., Митрофанаў А. Г. Проблема рассления славян на территории Белоруси у I тысячагоддзi н.э. // Весцi Акад. Наук БССР. Сepiя грамдск. навук (Минск). – 1966, № 2, с. 43-53 Rec.: Седов В. В. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 263-268.
Погодин А. А. Древние литовцы // Русская история в очерках и статьях. – М., 1904. – Т. 1, c. 42-56.
Погодин А. Из древнейшей истории Литовского племени // Погодин А. Сборник статей по археологии и этнографии. – СПб., 1902. – С. 155-162. Rec.: Būga K. / Sėlis // Dirva - žinynas. – 1903, Nr. 6, p. 91-96.
Погодин А. Л. Древние литовцы. – Вильна, 1920. – 24 c.
Под землей // Эхо. – 1924, 28 дек., с. 3
Поездка членов IX Археологического с’езда в г. Троки, Виленской губернии // Виленский вестник. – 1893, 15 авг.
Поездка членов Археологического с’езда в Верки // Виленский вестник. – 1893, 8 авг.
Покровский Ф. В. Вторая археологическая экскурсия в бассейн реки Лоши. // Виленский вестник. – 1893, 22 января. – Tas pat: Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 136-139. Sužantų ir Palošės (Ašmenos a.) pilkapių tyrinėjimai.
Покровский Ф. В. / Н. И. // Литовския епархиальныя ведомости. – 1903, № 35, c. 278. Nekrologas
Покровский Ф. В. // Виленский календарь на 1904 год. – Вильна, 1903. – С. 379-380. Nekrologas
Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда. – Вильна, 1893. – Отд. 2. – 164, 18 c. – Atskiras leid. Rusu k. Vilniuje, 1893.
Покровский Ф. В. Археологическая карта Гродненской губернии. – Вильна, 1895. - 165 с. – Irišta su: ?руды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М., 1895. – Т. 1, приложение. Рец.: Библиография. Археологическая карта Гродненской губернии. Сост. Ф. В. Покровский / Н. // Виленский вестник. – 1895, 25 мая.
Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. – Вильна, 1899. –161 с. – Приложение: Труды деcятого археологического с’езда в Риге 1896 году. – М., 1900. – Т. 3.
Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. – Вильна, 1899. 161 с. и Труды деcятого археологического с’езда в Риге 1896 году. – М., 1900. – Т. 3: Приложение.
Покровский Ф. В. Археологическая прогулка в окресности Радошкович // Виленский вестник. – 1893, 24 янв. (№ 19); 27 янв. (№ 21); 30 янв. (№ 24). – Tas pat: Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 147-156.
Покровский Ф. В. Археологическая раскопка // Виленский вестник. – 1889, 21 сент. (№ 203), c. 1-2. – Tas pat: Записки Императорскаго Русского археологического общества (СПб.). – 1890, т. 4, вып. 3/4, c. 411-413. Greičiausiai Pakritižis (Raguva) (Panevėžio raj.).
Покровский Ф. В. Археологическая экскурсия по Виленской губернии. – Вильна, 1893. – 50 с. Straipsniai is „Виленский вестник“.
Покровский Ф. В. Археологические находки // Виленский вестник. – 1899, 15 окт. Liudvikavo (Latgala) kapinyno radiniai.
Покровский Ф. В. Виленский музей древностей. – Вильна, 1892. – 8, 62 c., 22 табл.
Покровский Ф. В. Грабяловские курганы // Виленский вестник. – 1891, 8 нояб. Grabiolų (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Покровский Ф. В. Из доисторического быта на славянско-литовской границе // Виленский вестник. – 1894, 3 сент. – 8 сент. (№ 189-192); Отт.: – Вильна, 1894. – 19 с.
Покровский Ф. В. К исследованию бассейна р. Вилии в археологическом отношении // Труды деcятого археологического с’езда в Риге 1896 году. – М., 1899. – Т. 1, c. 71-171; Отт.
Покровский Ф. В. К исследованию курганов и городищ на восточной окраине современной Литвы // Труды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М, 1897. – Т. 2, c. 138-136. P. 138-140 apie Tverečiaus pilkapius; p. 154-190 apie Miežionių (Švenčionių raj.) pilkapius; P. 190-196 apie Bogutiškių ir Akvieriškės (Švenčionių raj.) piliakalnius.
Покровский Ф. В. Каталог музея предметов древностей состоящего при Виленской публичной библиотеке (дополнение первое). – Вильна, 1898. –154 с. – Aвт. не указан. Turinyje: p. 7-12 ir 15-16 – akmeniniai kirviai ir jų fragmentai iš Vilniaus ir Kauno gubernijų (su radimo vietomis); p. 17 – Kašėtų (Varėnos raj.) bronzinis kirvis; Nr. 556-564 – Šveicarų (Vilniaus raj.) pilkapių radiniai; Nr. 565-579 – Grabiolų (Vilniaus raj.) pilkapių radiniai; Nr. 586-595 – Slabadėlės (Alytaus raj.) radiniai pilkapių; Nr. 596-600 – Vievio pilkapių radiniai; Nr. 606-680 – Pamusių (Varėnos raj.) pilkapių radiniai; Nr. 681-700 – Varliškių (Orliškių) pilkapių (Trakų raj.) radiniai; Nr. 701-849 – Alovės (Alytaus raj.) kapinyno radiniai; Nr. 952-961 – Bagočių (Varėnos raj.) pilkapių radiniai, Nr. 2619-2668 – Raguvos (Panevėžio raj.) radiniai; Nr. 2856-2862 – Likiškėlių (Alytaus raj.) radiniai; Nr. 2835-2855 – Punios Šilo (Bundorių) pilkapių radiniai (Alytaus raj.); Nr. 2629-2639 ir P. 142 Nr. 5336 – Endrietiškių (Telšių raj.) lobio radiniai; Nr. 5310, 5311 – Vilniuje rasti monetų lobiai; Nr. 5317 – Kaugonių (Kaišiadorių raj.) lobis; p. 154 Nr. 531-533 – Vilniaus Pilies kalno radiniai.
Покровский Ф. В. Курганы на границе современной Литвы и Беларусии // Труды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М., 1895. – Т. 1, c. 166-220. P. 215-220 apie Šveicarų (Vilniaus raj.) pilkapius.
Покровский Ф. В. О „налучных“ кольцах // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 45-49. Apie “Kario” apyrankes.
Покровский Ф. В. О налучном кольце // Виленский вестник. – 1892, 6 марта. Apie „kario“ apyrankes.
Покровский Ф. В. Оршанская кольчуга Виленского музея // Виленский вестник. – 1892, 25 апр.
Покровский Ф. В. Отчет о раскопках 1895 г. // Труды предварительного комитета по устройству X археологического с’езда. – Рига, 1896. – Вып. 2, c. 36-37.
Покровский Ф. В. Проект инструкции для собирания археологических сведений по Ковенской губернии // Древности (М.). – 1901, т. 18, протоколы, c. 155.
Покровский Ф. В. Следы пребывания человека в неолитическую эпоху на берегах Вилии // Виленский вестник. – 1894, 4 окт. – Tas pat: Археологические известия и заметки (СПб.). – 1894, т. 2, c. 314-315.
Покровский Ф. В. Случайная археологическая экскурсия в верховья р. Вилейки // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 122-133. Lošos (Ašmenos a.) pilkapių tyrinėjimai.
Покровский Ф. В. Случайная археологическая экскурсия в верховьях р. Вилейки. Приложение к протоколу 11-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда. // Виленский вестник. – 1892, 17 нояб. – 21 нояб. (№ 246, 248-250). Lošos (Ašmenos a.) ir Laukininkų (Polianų) (Vilniaus raj.) pilkapiai.
Покровский Федор Васильевич // Императорское Московское археологическое общество в первое пятидесятилетия его существования (1864-1914 гг.). – М., 1915. – Т. 2, c. 278-279.
Постановление думы об ассигновании кредита на покpытие расходов вызываемых будущим археологическим с’ездом // Виленский вестник. – 1893, 26 июня.
Потулов И. И. Заметка о древних литовцах и их могильниках в Виленской губернии // Памятная книжка Виленской губернии на 1901 год. – Вильна, 1900. – Ч. 3, c. 42-60. Konkretūs paminklai neminimi.
Почти во всех губерниях наших ежегодно при распашке полей // Виленский вестник. – 1868, 25 апр. (№ 46), c. 1.
Почти во всех наших губерниях ежегодно при распашке полей... // Виленский вестник. – 1882, 3 авг. Dėl atsitiktinių archeologinių radinių saugojimo.
Правила о выставке IX археологического с’езда в Вильне // Виленский вестник. – 1893, 9 апр. (№ 73); 8 мая (№ 96); 12 мая (№ 99); 25 июня (№ 134); 6 июля (№ 142); 27 июля (№ 159).
Пребывание высочайших особ в Вильне // Виленский вестник. – 1893, 11 авг. Apie caro brolio apsilankymą suvažiavimo posėdyje.
Предание о Лидском замке // Виленский вестник. – 1893, 18 июня.
Предварительный комитет по устройству IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1891, 9 янв. (№ 7); 10 янв. (№. 8).
Предварительный комитет по устройству IX археологического с’езда // Литовские епархиальные ведомости (B.). – 1891, № 2, c. 14.
Предположения садовой комиссии об устройстве Замковой горы // Виленский вестник. – 1895, 29 сент. Kelias į Pilies kalną.
Предстоящий Высочайше разрешенный девятый археологический с’езд в г. Вильне // Памятная книжка Виленской губернии на 1893 год. – В., 1892. – Ч. 2, с. 161-164. Komitetų sudėtis.
Прибытие проф. Спицына // Эхо. – 1923, 22 дек., с. 3.
Приват доц. Н. В. Квашин-Самарин // Литовский голос. – 1935, № 125
Приезд Августейших Гостей в Вильну // Виленский вестник. – 1893, 10 августа. Apie caro brolio atvykimas į suvažiavimą.
Приложение к протоколу 7-го экстренного заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в Вильне в 1893 году. // Виленский вестник. – 1892, 22 апр. (№ 85); 23 апр. (№ 86). P. S. Uvarovos pranešimas ir komiteto narių nuomonės dėl kasinėjimų.
Приобретение коллекции и случайных находок // Отчет ИАК за 1898 год. – СПб., 1901. – С. 71, 181-182. Parijos (Ukmergės raj.) pilkapių radiniai.
Приобретение отдельных предметов древностей и коллекции // Отчет ИАК за 1894 год. – СПб., 1896. – С. 34-46. P. 34-35 F. V. Pokrovskio radiniai iš Miežionių (Švenčionių raj.) pilkapių.
Приобретения отдельных коллекций и случайных находок // Отчет ИАК за 1895 год. – СПб., 1897. – С. 52-81. P. 53 –Vilniaus (Paplavų) monetų lobis, Trakų monetų lobis, Dubo (Varėnos raj.) ežero pakrančių radiniai; p. 56 – V. Šukevičiaus Katros upės pakrančių radiniai; p. 56-57 – Strumilių lobis (Stramiliai) (Rokiškio raj.).
Проблемы этнической истории балтов: Тезисы докладов межреспубликанской научной конференции. – Рига, 1985. – 203 с Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1986, sąs. 14, p. 158-164.
Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – В., 1985. – 290 с Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija (V.). – 1986, sąs. 14, p. 164-170. Rec.: Petr J. K etnogenezi Baltů // Slovo a slovesnost (Praha). – 1986, t. 46, p. 163-168. Швецова М. Древние связи балтов // Советская Литва. – 1985, 24 нояб.
Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – 156 c Ref.: Юзефовичюс Р. // Литуанистика в СССР. История: Научно-рефер. сборник (В.). – 1982, вып. 6, c. 25-27. P. 3-62 – archeologų ir p. 63-86 antropologų pranešimų tezės.
Проведение воды на Замковую гору // Виленский вестник. – 1899, 19 февр., c. 2. Vilnius.
Производство археологических раскопок // Отчет ИАК за 1893 год. – СПб., 1895. – С. 1-38. P. 12-15 F. V. Pokrovskio kasinėjimai.
Производство археологических раскопок. 10. Ковенская губерния. Исследования В. В. Нагевича // Отчет ИАК за 1909 и 1910 годы. – СПб., 1913. – С. 168-170. Mockaičių, Norgėlų, Pocių, Senkų, Skomantų ir Pryšmančių kapinynai
Производство археологических раскопок. 10. Ковенская губерния. Исследования И. С. Абрамова // Отчет ИАК за 1909 и 1910 годы. – Спб., 1913. – С. 170-172. Raginėnų (Radviliškio raj.), Berčiūnų ir Pamarnakių (Panevėžio raj.) pilkapiai.
Производство археологических раскопок. 11. Виленская губерния. Исследования В. Шукевича // Отчет ИАК за 1909 и 1910 годы. – СПб., 1913. – С. 173-174. Versokos ir Versokėlės (Šalčininkų raj.), Bagočių (Varėnos raj.) pilkapiai, Nočios (Lydos a.) kapinynas.
Производство археологических раскопок. 12. Виленская губерния // Отчет ИАК за 1907 год. – СПб., 1910. – С. 106-107. Apie Mažulonių (Ignalinos raj.) piliakalnio kasinėjimus.
Производство археологических раскопок. 6. Виленская губерния // Отчет ИАК за 1908 год. – СПб., 1912. – С. 162-163. Mažulonių (Ignalinos raj.) piliakalnio kasinėjimai.
Производтво археологических раскопок. 10. Ковенская губерния. Исследования Л.З. Крживицкого // Отчет ИАК за 1909 и 1910 годы. – Спб., 1913. – С. 172-173. Petrešiūnų (Rokiškio raj.) ir Dūkšto (Ignalinos raj.) piliakalniai.
Пронин Г. Н. Два типа погребений в земле ятвягов // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 59-70
Протокол 10-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в городе Вильне в 1893 году...// Виленский вестник. – 1892, 21 авг. Apie paruoštą spaudai „Виленский музей древностей“.
Протокол 11-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в городе Вильне в 1893 году // Виленский вестник. – 1892, 13 нояб. Gauti atsakymai į paminklų registravimo anketas; F. Pokrovskio pranešimas apie pilkapių kasinėjimus Šumsko apylinkėse.
Протокол 12 заседания Виленского отделения предварительного комитета..., происходившего 2 ноября 1892 года // Виленский вестник. – 1893, 21 янв.
Протокол 14 заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 9 февр. Vilniaus gubernijos archeologinis žemėlapis parengtas.
Протокол 15 заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 24 марта. Parodos reikalai.
Протокол 16 заседания Виленского отделения предварительного комитета 10 июля 1893 года // Виленский вестник. – 1893, 21 июля. Parodos reikalai.
Протокол 1-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству в Вильне в 1893 году // Виленский вестник. – 1891, 22 дек.
Протокол 2-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда // Виленский вестник. – 1892, 8 янв.; 9 янв. Svarstomos komiteto narių kandidatūros.
Протокол 3-го, экстренного заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в Вильне // Виленский вестник. – 1892, 14 янв. Numatomi kasinėti beveik visi žinomesni Lietuvos archeologiniai paminklai.
Протокол 4-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в городе Вильна // Виленский вестник. – 1892, 4 февр. Dėl Lydos pilies.
Протокол 5-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в Вильне в 1893 году // Виленский вестник. – 1892, 21 февр.
Протокол 6-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в городе Вильне в 1893 году // Виленский вестник. – 1892, 28 марта.
Протокол 7-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в Вильне в 1893 году // Виленский вестник. – 1892, 16 апр. Apie archeologinių žemėlapių rengimo instrukcija–anketa.
Протокол 8-го экстренного заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в городе Вильне в 1893 году // Виленский вестник. – 1892, 1 мая. Kasinėjimų reikalai.
Протокол 9-го заседания Виленского отделения предварительного комитета по устройству IX-го археологического с’езда в городе Вильне в 1893 году // Виленский вестник. – 1892, 19 июня. Siūloma į komiteto sudėtį įtraukti T. Daugirdą ir K. Jaunių.
Протокол заседания общего собрания Северо–западного отдела Императорского Русского географического общества 15 декабря 1872 года // Виленский вестник. – 1873, 16 февр., с. 153-154, 157-159. T. Narbuto mitologijos sampratos kritiką ir J. Kuznecovo pranešimą apie lietuvių dievus ir Ramovę.
Протокол заседания общего собрания Северо–западного отдела Императорского Русского географического общества, 20 августа 1871 года // Виленский вестник. – 1871, 11 сент. (№ 103), c. 299-301. J. Kuznecovas užsimena apie Gondingą (Plungės raj.).
Протокол заседания Северо–западного отдела Императорского Русского географического общества // Виленский вестник. – 1869, 2 сент. Apie archeologinių tyrinėjimų svarbą.
Протокол заседания Совета IX археологического с’езда в Вильне 31 июля 1893 года // Виленский вестник. – 1893, 3 авг., c. 1. Numatytos 9 sekcijos, pranešimai.
Пунишките Б. Женские головные уборы древних литовцев по археологическим данным // Материалы пятой студенческой археологической конференции вузов Северо-запада и центральных областей СССР. – Могилев, 1975. – С. 68-69
Пушинскайте А. Исследование погребального памятника с конями в местности Пакальнишкяй // Тезисы докладов к 12-ой всесоюзной археологической студенческой конференции. – Ужгород, 1966. – С. 36-37 Pakalniškiai (Šakių raj.).
Радзвиловайте Е. Исследования могильника Кашучяй // АО 1969 года. – М., 1970. – С. 318-319 Kašučiai (Kretingos raj.).
Радзвиловайте Е. Раскопки в дер. Рудайчяй (Кретингский р-н) // 20 лет. Археологические и этнографические экспедици Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 64-65
Радиоуглеродный возраст геологических отложений и культурных слоев на территории бывших Вильнюсских замков / Гайгалас А., Арсланов Х. А., Банис Ю., Ласавицкас С., Лысанка А., Малешите М., Тертыгная Т. В. // Изотопно-геохимические исследования в Прибалтике и Белоруссии. – Таллин, 1986. – С. 73-81
Радиоуглеродный возраст послеледниковых слоев и их корреляция с археологическими находками на территории Вильнюсского замка / И. Гайгалас, С. Ласавицкас, А. Лисанка, Ю. Банис // Geologija. – 1985, t. 6, p. 140-151 Vilniaus pilies arsenalas.
Развалины Трокского замка // Виленский вестник. – 1911, 1 дек. Trakų apskrities bajorų kreipimasis į Vilniaus gubernatorių dėl salos pilies griuvėsių apsaugos.
Раскопки в 1910 г.: а) в дер. Рагинянах Ковенской губернии // Записки Северо-западного отдела Русского Географического Одщества (Вильна). – 1910, кн. 1, c. 236-239.
Раскопки в Виленской губернии // Отчет ИАК за 1889 год. – СПб., 1892. – С. 40-43, 212-213. E. Volterio kasinėjimai Pamusių (Varėnos raj.), Slabadėlės (Alytaus raj.), Vievio pilkapynuose (Trakų raj.).
Раскопки в Тракайском замке // Советская Литва – 1956, 16 августа Trakų salos pilis.
Раскопки в Тракайском замке // Советская Литва. – 1953, 7 окт
Раскопки Вольтера и Шукевича // Записки Императорского Русского археологического общества (СПб.), – 1890, т. 4, вып. 3/4, c. 385-386.
Раскопки древнего могильника // Советская Литва. – 1948, 30 июля
Раскопки еще продолжаются // Эхо. – 1924, 21 дек., с. 2-3
Раскопки курганов в Минской губернии // Виленский вестник. – 1967, 16 февр. (№ 20), c. 2. Apie K. Tiškevičiaus kasinėjimus.
Раскопки курганов в Трокском уезде, Виленской губ. // Археологические известия и заметки (СПб.). –1893, № 1, c. 15-16.
Раскопки на территории Старого арсенала в Вильнюсе / А. Лисанка, В. Даугудис, Д. Бешенене, С. Ласавицкас // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 457-458
Раскопки у подножия горы Гедимина // Советская Литва. – 1955, 1 июля Vilniaus pilis.
Раулинайтис А. Ревизия концепции по истории строительства в Литве // Научные связи Прибалтики в XVIII-XIX веках. Материалы к VII Прибалтийской конференции по истории науки. – Рига, 1968. – С. 80-83
Рачинский А. Международный археологический конгресс в Бельгии // Виленский вестник. – 1866, 12 февр., c. 3. Senienų muziejus kviečiamas dalyvauti kongrese Antverpene.
Регистрация кладов // Записки Северо-западного отдела Русского Географического Общества (Вильна). – 1912, кн. 3, с. 394-396.
Редкая находка // Северо-западная жизнь. – 1912, 24 февр. Перепечатано из: Известия ИАК (СПб.). – 1912, вып. 46, прибавление, c. 141-142. Kaltanėnų lobis.
Результаты раскопок // Эхо. – 1924, 10 дек., с. 3
Реставрация башни Гедимина // Советская Литва. – 1948, 4 апр Vilniuje
Реставрация ковенского замка немыслима. Из беседы с проф. Э. Вольтером // Наше эхо. – 1930, 2 окт
Реферат проф. Э. А. Вольтера // Литовский курьер. – 1932, 13 марта, с. 2-3 Apie Ramovę.
Речы са сбораy В. Шукевича y Вицебским дзяржауным музэe // Працы сэкцii археологii Iнстытута гiсторыi Беларуской академii навук (Менск). – 1931, т. 3, с. 247
Речы старажытнасцi з Вицебшчины i Виленшчыны у Бранскiм музэе // Працы сэкцыi археолoгii Iнстытута гiсторыi Белорускай акадэмii навук (Менск). – 1931, т. 3, с. 249 Grabiolų, Mitkiškių ir Vievio (Trakų raj.) radiniai.
Римантене Р. Взаимодействие древних культур в бассейне Балтийского моря // Взаимодействие древних культур в бассейне Балтийского моря: Тезисы докладов советско-датского симпозиума. – Л., 1989. – С. 34-36
Римантене Р. Взаимоотношения между финно-угорскими племенами и населением Литвы в каменном веке // Новое в археологии Прибалтики и соседних территорий. – Таллин, 1985. – С. 99-107
Римантене Р. Древнейшая пряжка в Литве // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 142-146 Šventosios (Palanga) gyvenvietės
Римантене Р. Из быта неолитических рыбаков // Тези пленарних и секцiйних доповiдей (результати польовых археологiчних дослiжень 1970-1971 рокiв на територii Украiни). – Одеса, 1972. – С. 84-86 Šventoji.
Римантене Р. Исследование стоянок каменного века в Швянтойи Кретингского района // АО 1969 года. – М., 1970. – С. 313-315 Šventosios (Palanga) gyvenvietės
Римантене Р. Исследования неолитической стоянки Швянтойи 23 // Тезисы докладов на секциях посвещенных итогам полевых исследований 1971 г. – М., 1972. – С. 37
Римантене Р. Исследования стоянок каменного века в Литве, проводившиеся в 1948-1967 гг. // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР ( 1948-1967). – В., 1968. – С. 17-23 Rec.: Gurba J. / J.G. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1970, t. 7, p. 275-276.
Римантене Р. К вопросу об образовании балтов // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 22-25
Римантене Р. К вопросу об образовании балтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 13-15
Римантене Р. К. Палеолит и мезолит Литвы. – В., 1971. – 203 c Autoref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai: Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 71-73. – Tas pat: Литуанистика в СССР. История: Научно-реферат. сборник (В.). – 1977, вып. 1, c. 265-280. Rec.: Banosz L. // Slovenska archeologija (Bratislava). – 1973, t. 21, sąs. 2, p. 474-476. Chmielewska M. // Archeologia Polski (Warszawa). – 1974, t. 19, sąs. 2, p. 247-254. Телегин Д. Я. // Советская археология (M.). – 1974, № 2, c. 269-271.
Римантене Р. Каменные шлифовальные изделия в Литве // Беларускiя старaжитнасцi. – Мiнск, 1972. – С. 19
Римантене Р. Культура шнуровой керамики в Прибалтике // Новое в археологии СССР и Финляндии. – Л., 1984. – С. 34-40
Римантене Р. Методика pазчленения разновременных очагов открытых поселений // Полевая археология мезолита-неолита: Сборник научных трудов. – Л., 1990. – С. 38-43
Римантене Р. Начало земледелия в Прибалтике // Задачи советской археологии в свете решений XXVII с‘езда КПСС (Суздаль, 1987 г.). – М., 1987. – С. 212-213 Šventosios gyvenviečių medžiaga.
Римантене Р. Неолит Литвы и Калининградской области // Этнокультурные общности лесной и лесо-степной зоны Европейской части СССР в эпоху неолита. – Л., 1973. С. 218-225. – (Материалы и исследования по археологии СССР; №172) Rec.: Kempisty E. // Wiadomości Archeologiczne (Warszawa). – 1976, t. 41, sąs. 2, p. 241-249.
Римантене Р. Неолитические поселения Шакес и Швянтойи 6 // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 360 Šakės (Varėnos raj.).
Римантене Р. Образование жуцевской культуры // Час, помнiкi, людзi: Памяцi рэпрасаваных археологау: Тэзiсы докладау мiжнароднай конф., Мiнск, 27-30 кастрычнiка. – Мiнск, 1993. – С. 107-108
Римантене Р. Озерное рыболовство и морская охота в каменном веке Литвы // Рыболовство и морской промысел в эпоху мезолита – раннего металла в лесной и лесостепной зоне Восточной Европы. – Л., 1991. – С. 65-86
Римантене Р. Основные черты мезолита Литвы // КСИА (М.). – 1977, вып. 149, c. 66-69
Римантене Р. П.Ф. Тарасенка // Советская археология (M.). – 1964, № 1, с. 364
Римантене Р. Первоначальное заселение территории Литвы.: Автореф. докт. дисс. – В., 1972. – 24 c
Римантене Р. Периодизация и топография посeлении каменного и бронзового веков в Литве (по данным поселении центральной Литвы). Автореф. канд. дисс. – В., 1962. – 17 с Rec.: Kozłowski S. K. // Acta Baltico- Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 373-377.
Римантене Р. Попытка типологического членения ланцетовидных кремневых наконечников Литвы // Новейшие открытия советских археологов. Тезисы докладов конференции. – Киев, 1975. – Ч. 1, c. 32-33
Римантене Р. Раскопки неолитических поселений Швянтойи 6 и Шакес // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 429-430 Šventoji (Palanga) ir Šakės (Varėnos raj.).
Римантене Р. Раскопки неолитического поселения Леса Барздис // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 387 Varėnos raj.
Римантене Р. Раскопки палеолитических мест обработки кремня в Эжяринай (Алитусский р-н) в 1964 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиции 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 3
Римантене Р. Раскопки поселений Швянтойи // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 399
Римантене Р. Раскопки поселения бронзового века в Мяргяжярис 13 (Варенский р-н) в 1965 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 4-5
Римантене Р. Раскопки поселения каменного века у с. Маргяй // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 374-375 Margiai (Varėnos raj.).
Римантене Р. Раскопки поселения у с. Маргяй // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 360-361 Margiai (Varėnos raj.).
Римантене Р. Раскопки поселения Швянтойи 6 // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 484-485
Римантене Р. Раскопки стоянки раннего неолита в Эжяринай (Алитусский р-н) в 1964 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 4
Римантене Р. Раскопки у с. Нида // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 437 Akmens amžiaus gyvenvietė.
Римантене Р. Роль неманской культуры в образовании балтов // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – В., 1985. – С. 7-11
Римантене Р. Роль неманской культуры в образовании балтов // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 40-43
Римантене Р. Рыболовное сооружение на берегу Балтийского моря // Изыскания по мезолиту и неолиту СССР. – Л., 1983. – С. 73-78 Šventoji.
Римантене Р. Стоянка Швянтойи 23 (Паланга) // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 410-411
Римантене Р. Стоянки каменного и бронзового веков в Самантонис // Советская археология (M.). – 1960, № 2, с. 115-127 Samantonys (Ukmergės raj.).
Римантене Р. Стоянки неолита в юго-восточной Литве // Древности Белоруссии. Материалы конференции по археологии Белоруссии и смежных территорий. – Минск, 1966. – С. 54-62
Римантене Р. Типология палеолитических и мезолитических наконечников Прибалтики // Орудия каменного века. – Киев, 1978. – С. 20-31
Римантене Р. Топография и стратиграфия долинных стоянок каменного и бронзового веков в Литве // Первобытный человек и природная среда. – М., 1974. – С. 255-258
Римантене Р. Хронология неолита Литвы // КСИА (М.). – 1978, вып. 153, c. 31-34
Римантене Р. Художественные изделия стоянки Швянтойи 3 // Памятники древнейшей истории Евразии: Сборник в честь О. Н. Бадера. – М., 1975. – С. 138-142 Briedės galva ir šukė su “Adomėlio” figūra iš Šventosios gyvenvietės.
Римантене Р. Шарнеле – стоянка культуры шнуровой керамики // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 393 Šarnelė (Plungės raj.).
Римантене Р. Этапы перелома мировозрения в неолите (по данным памятников Литвы) // Конференция “Религиозные представления в первобытном обществе”: Тезисы докладов. – М., 1987. – С. 98-100
Римантене Р., Багушене О. Раскопки поселения эпохи камня у с. Нида на Куршской косе // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 442-443
Римантене Р., Багушене О., Гирининкас А. Раскопки у с. Нида на Куршской косе // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 430 Nidos akmens amžiaus gyvenvietė.
Римантене Р., Гирининкас А. Раскопки поселения каменного века у с. Нида, на Куршской косе // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 409-410 Nidos gyvenvietės tyrinėjimai.
Римантене Р., Кунскас Р. Швянтойи – комплекс неолитических поселений на приморской лагуне Балтийского побережья Литовской ССР // Археология и палеогеография мезолита и неолита Русской равнины: Путеводитель совместного советско-французского полевого семинара по теме “Динамика взаимодействия между естественной средой и доисторическими обществами”. – М., 1984. – С. 30-40
Римантене Р., Остраускас Т. Поселения раннего бронзового века на территории Литвы и их связи с Тщинецко-Комаровско-Социнской культурной областью // Międzynarodowe Sympozjum: “Trzciniec” system kulturowy czy interkulturowy procces. Społeczeństwa pogranicza Baltyjsko-pontyjskiego w początkach epóki brązu: Streszczenia referatów, Poznań; Obrzysko, 13-16. 10. 1997. – Poznań, 1977. – P. 59-60
Римантене Р., Урбанавичюс В. Языческое святилище в Жемайтии // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 330 Šilalė (Skuodo raj.).
Римша В. Балты в древности (по материалам языкознания) // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1991: Материалы симпозиюма. – Псков, 1992. – С. 83-85
Римша В. Некоторые языковые данные об этногенезе балтов (обзор литературы) // Этнографические и лингвистические аспекты этнической истории балтских народов. – Рига, 1980. – С. 153-158
Римша В. Некоторые языковые данные об этногенезе балтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 136-139
Ринкявичюс К. Ятвяжский вопрос в новейшей советской археологической литературе // Тезисы III-ей региональной студенческой археолого-этнографической конференции вузов Северо-запада СССР. – Рига, 1971. – С. 59-61
Рицкявичюте К. Раскопки могильника в д. Пернарава // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 399-400 Pernarava (Kėdainių raj.).
Рицкявичюте К. Раскопки могильника в д. Шулайчяй // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 430-431 Šulaičiai (Kėdainių raj.).
Рицкявичюте К. Раскопки могильника в д. Шулайчяй // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 362 Šulaičiai (Kėdainių raj.).
Рицкявичюте К. Раскопки могильника Лаздининкай // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 387-388 Kretingos raj.
Рицкявичюте К. Раскопки могильника Шулайчяй // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 485-486 Šulaičiai (Kėdainių raj.).
Розенберг А. “Окно в V век” // Советская Литва. – 1978, 20 авг Apie archeologines ekspedicijas Plinkaigalyje (Kėdainių raj.), Narkūnuose (Utenos raj.) ir Nidoje.
Розенберг А. Тайны древнего замка // Советская Литва. – 1978, 10 сент Vilniaus pilies arsenalas.
Романов Е. Доисторическая старина Северо-западного края // Виленский календарь на 1908 г. – Вильна, 1907. – С. 65-110; Отт.: Вильна, 1908. – 46 с.
Роткирх В. Гедеминовая гора в Вильне / Теобальд // Виленский вестник. – 1887, 31 окт. Gedimino kapo kalnas.
Роткирх В. Древний герб города Вильны / Теобальд // Виленский вестник. – 1888, 4 июня (№ 118).
Роткирх В. Загробная жизнь по литовско–языческим представлениям / Теобальд // Виленский вестник. – 1887, 12 янв.
Роткирх В. Кривой горад / Теобальд // Виленский вестник. – 1888, 5 июня. Vilniaus Kreivoji pilis.
Роткирх В. Литовско-языческие очерки // Теобальда. – Виьна, 1890. – 201 c. Istraukos: Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 356-367. P. 63-67, 73-84 apie kai kuriuos dievus ir šventvietes.
Роткирх В. Литовско–языческие погребальные обряды / Теобальд // Виленский вестник. – 1887, 22 марта; 23 марта.
Роткирх В. Языческие священные места в Вильне // Виленский вестник. – 1887, 16 дек.; 17 дек.
Рубежанский А. Ф. Определение лабораторными методами различия в датировке археологических костей, обнаруженных в одном погребении // Советская археология (M.). – 1972, № 4, c. 272-275 Upytės (Panevėžio raj.) dvigubas kapas.
Рушайте Э. Археологические материалы городищ Каукай и Обялите в Литве: Исследования 1967-1969 гг. // Тезисы II региональной археологической студенческой конференции вузов Северо-запада СССР. – Калинин, 1970. – С. 44-46
Рушайте Э. Исследования городища Обелите и Каукай в 1967-1969 гг. // Тезисы докладов 22-й студенческой научной конференции (Вильнюсский ГУ). Филология и история. –В., 1970. – С. 111-113 Kaukų ir Obelytės (Alytaus raj.) piliakalniai.
Рушайте Э. Керамика городищ юго-западной части Литвы (по данным исследованных городищ в местностях Каукай и Обелите Алитусского района) // Тезисы III-ей региональной студенческой археолого-этнографической конференции вузов Северо-запада СССР. – Рига, 1971. – С. 53-54
Рыков П. С. Дневник раскопок близ м. Сморгонь Ошмянского уезда в мае 1913 г. // Записки Северо-западного отдела Русского Географического Общества (Вильна). – 1913, кн. 4, c. 13-17. Smorgainių pilkapiai (Ašmenos a.).
Рыков П. С. Могильник близ Маркеняты, Ошмянского уезда Виленской губ. // Записки Северо-западного Отдела Русского Географического Общества (Вильна). – 1913, кн. 4, c. 18-22.
Рыков П. С. Могильник близ станицы Сморгонь // Записки Северо-западного Отдела Русского Географического Общества (Вильна). –1913, кн. 4, c. 7-13. Smorgainių pilkapiai.
Рыков П. С. Раскопки в Ошмянской уезде, Виленской губернии. – Вильна, 1914. – 18 с. – Отт. из: Записки Северо-западного отдела Русского Географического Общества. (1914, кн. 4).
Рябцевич В. И. Шотландские монеты первой половины XVIII в. в кладах Белоруссии и соседних районов // Нумизматика и эпиграфика (М.). – 1963, т. 4, с. 251-260
Рябцевич В. Н. К вопросу о денежном обращении в западнорусских земель в XIV-XV вв. // Нумизматика и сфрагистика (Киев). – 1965, т. 2, с. 121-134
Рябцевич В. Н. Нумизматика Беларуси. – Минск, 1995. – 685 с
Рябцевич В. Н. О чем рассказывают монеты. – Минск, 1968. – 255 с
Рябцевич В. Н. О чем рассказывают монеты. – Минск, 1977. – 399 с
Рябцевич В. Н. Раковецкий клад // Тезисы докладов на секциях посвещенных итогам полевых исследований 1971 г. – М., 1972. – С. 320-321 Smurgainių rajone 1971 m. rastas dirhemų lobis.
Савукинас Б. К проблеме западнобалтийского субстрата в югозападной Литве // Конференция по вопросам истории балтийских языков. Программа и тезисы докладов. – В., 1964. – С. 16-17
Савукинене Н., Сейбутис А. Основные фазы земледелия в Литве по палинологическим данным // Палинология в континентальных и морских геологических исследованиях. – Рига, 1976. – С. 91-101
Саяускас С. Чеканка литовских монет на Каунасском монетном дворе // Mennice między Bałtykiem a morzem Czarnym – wspólnota dziejów. – Warszawa, 1998. – P. 169-174
Сведения об археологических, этнографических и др. исследованиях предпринятых в западном крае в течение 1865-1866 годах // Известия Императорского Русского географического общества (СПб.). –1866, отд. 2, № 7, c. 208-210.
Свистунов А. Тайны Вильнюсского подземелья // Советская Литва. – 1984, 8 апр Vilniaus senamiestis
Святикас Е. Литовские монеты XIV-XV веков из средневековых могильников // Białoruś, Litwa, Polska, Ukraina. – wspólne dzieje pieniądza: Materiały z I Międzynarodowej konferencji numizmatycznej, Suprasł 20-22.X.1994. – Warszawa, 1996. – P. 81-83
Святикас Е. Раскопки могильника Базорай // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 375-376 Bazorai (Alytaus raj.).
Святикас Э. Раскопки могильника Алитус // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 486
Святикас Э. Раскопки могильника Алитус // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 400
Северо-западный Отдел Русского Географического общество // Известия ИАК (СПб.). – 1914, вып. 57, прибавление, c. 30-31. Markiniatos (Ašmenos a.) kapinynas.
Сегодня, 1 августа в 4 ч. дня состоятся в актовом зале 1-ой гимназии торжественное открытие IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 1 авг., c. 2.
Седов В. IV конференция по этногенезу и этнической истории балтов (Паланга, 1991) // Российская археология. – 1993, № 1, c. 260-264
Седов В. В. Гидронимика и археология средней полосы Восточной Европы // Тезисы докладов на заседании посвященным итогам полевых исследовании 1962 г. – М., 1963. – С. 27-31 Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 352-353.
Седов В. В. Дреговичи // Советская археология (M.). – 1963, № 3, с. 112-125 Rec.: Musianowicz K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1965, t. 2, p. 380-382.
Седов В. В. Балто-иранский контакт в Дрепровском ледобережье // Советская археология (M.). – 1965, № 4, с. 52-62
Седов В. В. Балтская гидронимика Волго-Окского междуречья // Древнее поселение в Подмосковье. – М., 1971. – С. 99-113. – (Материалы исследования по археологии СССР; № 184)
Седов В. В. Балты // Финноугры и балты в эпоху средневековья. – М., 1987. – С. 353-456
Седов В. В. Балты и славяне в древности (I тысячелетие до н.э. – I тысяч. н.э.) // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 10-13
Седов В. В. Балты и славяне в древности (по данным археологии) // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 14-21
Седов В. В. Балты и славяне в древности // Наука и техника (Рига). – 1977, № 9, с. 33-36
Седов В. В. Булавки восточных балтов в эпоху раннего железа // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 7, p. 129-146 Lazdeliniai ir kiauraraštėmis galvutėmis smeigtukai.
Седов В. В. Восточные славяне в VI-XIII вв. – М., 1982. – 325 c Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referat. leidinys (V.). – 1983, Nr. 11, p. 154-155.
Седов В. В. Гидронимика голяди // III республiканська ономастична (гiдронiмiчна) конференцiя (Тезы). – Киiв, 1965. – С. 128-132
Седов В. В. Гидронимия Голяди // Питания гiдронiмiки. – Киiв, 1971. – С. 131-137
Седов В. В. Днепровские балты // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – В., 1985. – С. 20-30
Седов В. В. Днепровские балты // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 43-46
Седов В. В. Еще раз о вкладе балтов в культуру восточных славян // Советская археология (M.). – 1973, № 3, c. 73-82
Седов В. В. Еще раз о происхождении белорусов // Советская этнография (M.). – 1969, № 1, c. 105-121
Седов В. В. Жилища юго-восточной Прибалтики (I- начало II тысячелетия н.э.) // Древние жилища народов Восточной Европы. – М., 1975. – С. 276-301
Седов В. В. Заселяли ли ятвяги южную Литву ? // Советская археология (M.). – 1968, № 2, с. 82-92
Седов В. В. Земля ятвягов (племенная дифференциация) // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 50-55
Седов В. В. К истории поселений Черной Руси // КСИА (М.). – 1974, вып. 139, c. 27-33 Nemuno aukštupio piliakalniai.
Седов В. В. К происхождению белоруссов // Советская этнография (M.). – 1967, № 2, с. 112-129
Седов В. В. Конференция “Археология и история западных балтов” // КСИA (M.). – 1989, вып. 198, c. 123-125
Седов В. В. Кривичи // Советская археология (M.). – 1960, № 1, с. 47-62 Rec.: Musianowicz K. // Rocznik Białostocki. – 1962, t. 3, p. 462-466.
Седов В. В. Культура Днепро-Двинского междуречья в конце I тысячелетия до н.э. // Советская археология (M.). – 1969, № 2, c. 116-125 Rec.: Antoniewicz J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 7, p. 279-281.
Седов В. В. Курганы ятвягов // Советская археология (M.). – 1964, № 4, с. 36-51
Седов В. В. Международная археологическая конференция “Время, памятники, люди: Памяти репрессированных археологов” (Минск, 1993) // Российская археология (М.). –1994, № 4, с. 241-244 P. 241 – referuojamas G. Zabielos pranešimas “Archeologijos mokslas Lietuvoje 1918-1943 m.”; p. 242 paminėtas M. Blombergowos (Lodzė) pranešimas apie V. Šukevičių.
Седов В. В. Начальный этап славянского расселения в области днепровских балтов // Балто-славянские исследования, 1980. – М., 1981. – С. 45-52
Седов В. В. Поселения культуры штрихованной керамики // Studia archeologiczne (Wrocław). – 1967, t. 2, p. 177-195
Седов В. В. Ранняя этническая история балтов // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 92-95
Седов В. В. Славяне в Юго-восточной Прибалтике // Седов В.В. Очерки по археологии славян. – М., 1994. – С. 67-78 Apie slavus-vendus, gyvenusius Ventos baseine, Kurše.
Седов В. В. Славяне Верхнего Поднепровья и Подвинья. – М., 1970. – 200 c Rec.: Артамонов М. И. Некоторые вопросы отношения восточных славян с болгарами и балтами в процессе заселения ими Среднего и Верхнего Поднепровья // Советская археология (M.). – 1974, № 1, c. 245-254.
Седов В. В. Славяне и племена юго-восточного региона Балтийского моря // Berichte über II. Internationalen Kongress für slawische Archäologie. – Berlin, 1970. – T. 1, p. 11-23
Седов В. В. Славяне и племена юго-восточного региона Балтийского моря // Тезисы докладов советской делегации на II международном конгрессе славянской археологии в Берлине (август 1970). – М., 1970. – С. 43-46
Седов В. В. Следы восточно-балтийского погребального обряда в курганах древней Руси // Советская археология (M.). – 1961, № 2, с. 103-121
Седов В. В. Ятвяжские древности в Литве (По поводу статьи А.З. Таутавичюса “К вопросу о границах между ятвяжскими и литовскими племенами” ) // MADA. – 1967, t. 1(26), p. 177-185
Сейбутис А. Возможности лингвистической палеогеографии в познании первобытного человека // Geografija ir geologija. –1976, t. 12, p. 51-61
Сейбутис А. К перезимовке позднеледникового человека в Северной Европе // Geografija ir geologija. – 1978, t. 14, p. 56-60
Сейбутис А. Палеогеография, топонимика и этногенез // Известия Академии наук СССР. Географическая серия (M.). – 1974, № 6, c. 40-53
Сейбутис А. Послеледниковое расселение человека в Южной Прибалтике по данным палеогеографического исследования топонимов // Первобытный человек и природная среда. – М., 1974. – С. 251-255
Сейбутис А. Проблемы этногенеза балтов и славян в свете палеогеографии // Природа (М.). – 1980, № 11, c. 78-85
Селы // Большая советская энциклопедия.– М., 1955. – Т. 38, с. 418. – Изд. 2-е
Селы // Советская историческая энциклопедия. – M., 1969. – Т. 12, c. 719
Сергеева З. М. Балтские находки в курганах Западной Руси // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 46-48
Сергеева З. М. К изучению культурно-экономических связей западнорусских земель с Прибалтикой // КСИА (M.). – 1981, вып. 164, c. 30-35
Сергеева З. М. Культурно-экономические связи Западно-русских земель с Прибалтикой в X-XIII в. (по археологическим материалам): Автореф. канд. дисс. – М., 1980. – 21 c
Сергеева З. М. О подковообразных фибулах с утолщенными концами на территории древней Руси // КСИА (М.). – 1977, вып. 150, c. 34-37
Сергеева З. М. О прибалтийских шейных гривнах в древнерусских памятниках X-XIII вв. // КСИА (М.). –1978, вып. 155, c. 25-40
Синицын И. В., Степанов П. Д. Памяти Павла Сергеевича Рыкова // Советская археология (M.). – 1964, № 1, с. 126-130
Сиротко И. М. Крево / И. О-ч. // Виленский вестник. – 1889, 19 марта. Krėvos pilis.
Следы существования мамонта на реке Немане в Виленской губернии / В.Ч. // Виленский вестник. – 1902, 12 апр., c. 3. Mamuto iltys, rastos Lydos apskrityje.
Слесорюнене Э. Искать истоки // Советская Литва. – 1988, 20 июля Apie R. Kulikauskienę.
Слово „Московских ведомостей“ по поводу археологического с’езда в Вильне // Виленский вестник. – 1893, 4 авг.
Случайные находки и приобратения // Отчет ИАК за 1908 год. – СПб., 1912. – С. 168-187. P. 172 – Čedasų (Rokiškio raj.) lobis, p. 173 – Cegelnės (Ignalinos raj.) pilkapių radiniai.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1896 год. – СПб., 1898. – С. 113-142. P. 113 – Podembės (Vilniaus apskr.) monetų lobis; p. 123 – Endrietiškių (Telšių raj.) lietuviškų pinigėlių ir papuošalų lobis.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1899 гoд. – СПб., 1902. – С. 107-140. P. 110 – Pyragių (Kupiškio raj.) radiniai; p. 110-111 – Parijos (Ukmergės raj.) pilkapių radiniai; p. 110 – Veršvų (Kaunas) kalavijas; p. 110 – Juosvainių (Kėdainių raj.) lobis; p. 110-112 – Pakalniškių (Panevėžio raj.) pilkapių radiniai; p. 113 – Vilniaus monetų lobis; p. 113 – Vievio įvijinė apyrankė.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1901 год. – СПб., 1903. – С. 117-148. P. 119 apie Vilniuje rastą XVII a. medalioną; p. 120 apie Kirkūnų (buv. Zarasų apskr.) lobį.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1903 год. – СПб., 1906. – С. 133-176. P. 135 Miškinių (Panevėžio raj.) monetų lobis.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1904 год. – СПб., 1907. – С. 108-139. P. 112 – Rūkšteliškių (buv. Zarasų a.) monetų lobis, Salako monetų lobis, Joniškio (buv. Šiaulių a.) monetų lobis; p. 153 – apie Rusių Rago (Širvintų raj.) monetinių lydinių lobio dalies atidavimą Sankt Peterburgo Rusų muziejui.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1906 год. – СПб., 1909. – С. 117-134. P. 120 – Kiauleikių (Kretingos raj.) kapinyno radiniai; p. 121 – Varėnos monetų lobis.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1909 и 1910 годы. – СПб., 1913. – С. 194-232. P. 197 – Juodkėnų (Raseinių raj.) pilkapių radiniai, p. 200 – Vilniaus Čistaja g-vės monetų lobis, Mozūriškių lobis; p. 201 – Niukiškių (Švenčionių ap.) monetų lobis.
Случайные находки и приобретения // Отчет ИАК за 1912 год. – Петроград, 1916. – С. 77-95. P. 79-80 titnaginių ir akmeninių dirbinių kolekcija (falsifikatai?) iš Vilniaus gub.
Случайные находки и приобретения. // Отчет ИАК за 1897 год. – СПб., 1900. – С. 58-83. P. 64 – Pernaravos (Kėdainių raj.) kapinyno radiniai.
Случайные находки и приобретения. Ковенская губерния // Отчет ИАК за 1911 год. – Петроград, 1914. – С. 74, 103. Radiniai Zarasų raj.
Смирнова М. Е. Декор круглых фибул западных балтов // Задачи советской археологии в свете решений XXVII с‘езда КПСС (Суздаль, 1987 г.). – М., 1987. – С. 236-237
Смирнова М. Е. Статистический анализ при реконструкции погребального обряда пруссов // “Комплексные методы в изучении истории с древнейших времен до наших дней”: Тезисы докладов совещания. – М., 1984. – С. 49-52
Смирнова М. Е. Структура святилищ раннесредневековых пруссов // Vakarų baltų archeologija ir istorija: Tarprespublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. – Klaipėda, 1989. – P. 123-128
Сниткувене А. Очерки по истории собирания египетских древностей в Литве // Вестник древней истории (M.). – 1988, № 3, c. 75-93
Соболева Н. А. К проблеме обращения пражских грошей в русских землях в XIV-XV вв. // Вестник Московского университета. Серия 9: История. – 1967, № 2, с. 49-61
Соболева Н. А. Клады пражских грошей как источник по экономической истории Великого Княжества Литовского в XIV-XV вв. // Тезисы докладов и сообщений конференции по источниковедческим проблемам истории народов Прибалтики. – Рига, 1968. – С. 54-56
Соболева Н. А. О денежных системах Великого Княжества Литовского в XIV-XV вв. // Nummus et historia. – Warszawa, 1985. – P. 205-213
Соболева Н. А. Хронология и области распространения пражских грошей на территории СССР // Numismaticky sbornik (Praha). – 1975, t. 13, p. 153-165
Соловьева Г. Ф. О роли балтского субстрата в истории племени Верхнего Поднепровья // Советская археология (M.). – 1971, № 2, c. 124-132 Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 78-79.
Сотникова М. Н. Эпиграфика серебряных слитков Великого Новгорода XII-XVвв. // Труды Государственного Эрмитажа. Нумизматика (Л.). – 1961, т. 4, с. 44-91
Сотникова М. Рязанский клад литовских серебрянных слитков в собрании Эрмитажа // Сообщения Государственного Эрмитажа. – 1957, вып. 12, с. 15-18
Спаский И. Экономические отношения западных славян со Скандинавией и другими Прибалтийскими странами в VI-XI вв. // Скандинавский сборник (Таллин). – 1963, т. 6, с. 61-94
Спасский И. Г. Русская монетная система. – Л., 1970. – 256 c P. 64 – Lietuvos lydiniai; p. 133-134 – Lietuvos monetos.
СПб археологическим обществом получена коллекция литовских древностей из Рагинянского могильника // Биржевые ведомости (СПб.). – 1910, 14 сент. (№ 11917).
Список вопросов по которым желательно было бы получить ответы для составления археологической карты Северо-Западного края России // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 27-30.
Список депутатов IX археологического с’езда // Виленский вестник. – 1893, 31 июля.
Список пмятников археологии общесоюзнного значения // Сообщения. – М., 1967. – Вып. 3: Материалы по охране памятников археологии P. 56-57 – Lietuvos archeologiniai paminklai.
Спицын A. А. Литовские древности // Tauta ir žodis (K.). – 1925, kn. 3, p. 112-171 Rec.: Vorgeschichtliches Jahrbuch (Berlin). – 1926, t. 1, p. 69-70.
Спицын А. 1894 год. Выставка древностей представляемых Императорской Археологической коммиссией. – СПб., 1895. - 32 с. P. 10, 30-31 eksponatai iš Lietuvos.
Спицын А. A. 1895 год. Выставка древностей представляемых Императорской Археологической комиссией. – СПб., 1896. – 35 с. P. 10 ir 13 – dirbiniai iš Kauno gub. ir Lydos apskrities.
Спицын А. A. Курганы близ д. Пакальнишек, Ковенской губ. // Известия ИАК. (СПб.), – 1902, вып. 2, c. 95-98. Pakalniškiai (Panevėžio raj.).
Спицын А. A. Могильники с каменными кистами в Виленской губ. / А. С. // Известия ИАК (СПб.). – 1904, вып. 12, c. 26-29.
Спицын А. A. Предполагаемые литовские курганы VII-IX в.в. // Записки Императорского Русского археологического общества (СПб.). – 1896, т. 8, вып. 1/2, c. 103-114.
Спицын А. А. Предметы с выемчатою эмалью // Записки Отделения русской и славянской археологии Русского археологического общества (СПб.). – 1903, т. 5, вып. 1, c. 149-192.
Спицын А. Выставка древностей при Императорской Археологической комиссии. – СПб., 1894. – 38 c. P. 8-9, 14 V. Šukevičiaus radiniai.
Спицын А. Курганы в окрестностях озера Жеймяны // Записки отделении русской и славянской археологии Русского Археологического общества (СПб.). – 1907, вып. 2, c. 248-251.
Спицын А. Моцкайцкий могильник / А.С. // Известия ИАК (СПб.). – 1909, вып. 29, c. 71-72. Mockaičių (Klaipėdos raj) kapinynas.
Спицын А. Находка древних вещей в Сувалкской губ. / А.С. // Записки Русского Императорского археологического общества. (Труды отделения славянской и русской археологии, ч. третья) (СПб.). – 1898, т. 10, c. 358-360. Bakšių (prie Alytaus) radiniai.
Спицын А. Обозрение некоторых губерний в археологическом отношении. Гродненская губ., Виленская губ. // Записки Русского Императорского археологического общества (СПб.). – 1898, т. 11, вып. 1/2, c. 297-302.
Спицын А. Раскопки В.А. Шукевича / А.С. // Известия ИАК (СПб.). – 1909, вып. 29, c. 68-70.
Спицын А.А. Новые сведения о городищах Дьякова типа // Записки Отделения русской и славянской археологии (СПб.). – 1905, т. 7, вып. 1, c. 83-93. Dalį piliakalnių skiria baltų gentims.
Спрогис И. Археологические наблюдения в гор. Вильне // Виленский вестник. – 1900, 24 нояб.; 28 нояб.; Отт.: Вильна, 1900. – 13 с. Vilniaus Katedros aikštė.
Спрогис И. Виленская замковая гора и украшающее ее в настоящее время развалины древнего Гедиминовскаго замка // Литовские епархиевие ведомости (B.). – 1893, № 38.
Спрогис И. Виленская Замковая гора и украшающиая ее в настоящее время развалины древнего Гедеминовскаго замка // Литовские епархиальные ведомости (B.). – 1873, № 38, с. 340-344.
Спрогис И. Откуда взято название нашего города «Вильна» // Виленский вестник. – 1894, 12 янв. Kilmė slaviška, nuo Vilnios upėvardžio.
Спрогис И. Сооружение фундамента под памятник Императрицы Екатерины II // Виленский вестник. – 1902, 18 янв., c. 2-3. Vilnius, Katedros aikštė.
Спрогис И. Я. Гедиминов замок в Вильне // Древности. Труды Комиссии по сохранению древних памятников Московского археологического общества (М.). – 1909, т. 4, протоколы, c. 11-12.
Спрогис Я. О Гедиминовом замке в Вильне // Западный вестник. – 1905, № 237.
Станкус Й. Исследования археологических памятников на стройках Литвы // Археологические исследования в зонах мелиорации: Научно-практическая конференция (декабрь 1985). – Л., 1985. – С. 11-12
Станкус Й. Исследования производства железа и кузнечного дела в Литве // Новое в археологии Прибалтики и соседних территорий. – Таллин, 1985. – С. 131-139
Станкус Й. История производства железных изделий на территории Литвы во II-XIII вв. // Тезисы докладов на секциях посвященных итогам полевых исследований 1971 г. – М., 1972. – С. 134
Станкус Й. История технологии производства железных изделий на территории Литвы в II-XIII вв. (по данным металлографических исследований железных изделий из археологических памятников Литовской ССР): Автореф. канд. дисс. – В., 1971. – 32 c
Станкус Й. Курганы в д. Прибитка // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 388-389 Plungės raj.
Станкус Й. Могильник Курмайчяй // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 381 Kurmaičiai-Pajuodupiai (Kretingos raj.).
Станкус Й. Раскопки близ Утяны и Кретинги // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 431 Stabalankių (Utenos raj.) gyvenvietė ir Genčų (Kretingos raj.) kapinynas.
Станкус Й. Раскопки могильника Бандужяй // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 400-401 Bandužiai (Klaipėda).
Станкус Й. Раскопки могильника в д. Кайренеляй // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 461-462 Kairėnėliai (Radviliškio raj.).
Станкус Й. Раскопки могильника в дер. Кайренеляй // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 437-438 Kairėnėliai (Radviliškio raj.).
Станкус Й. Раскопки могильников Бандужяй и Генчай // // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 486-487 Bandužiai (Klaipėda) ir Genčai (Kretingos raj.).
Станкус Й. Технология железных изделий балтов во II-XIII веках // Rapports du IIIe Congres International d’Archeologie Slave, Bratislava 7-14 septembre 1975. – Bratislava, 1980. – T. 2, p. 437-442
Станкус Й., Даугудис В. Раскопки селища в Лаворишкес // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 462 Lavoriškės (Vilniaus raj.).
Степанец Б. По поводу предстоящих раскопок // Виленский вестник. – 1912, 27 апр.
Степанец В. К вопросу о водопроводе на Замковой горе // Виленский вестник. – 1912, 5 февр. – Перепечатано: Известия ИАК (СПб.). – 1912, вып. 46, прибавления, c. 122.
Сторожев В.И. IX археологический с’езд в г. Вильне // Историческое обозрение (СПб.). – 1894. С.112-135; Отт.: СПб., 1894. – 24 с.
Страздас К. Некоторые аспекты производства литовского стекла до XVIII века // Из истории естествознания и техники Прибалтики (научно-технические идеи в Прибалтике). – В., 1980. – С. 47-65
Строганов Ю. Находкам 15 веков // Советская Литва. – 1980, 31 авг Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinynas.
Строганов Ю. Нашли археологи ...город // Советская Литва. – 1986, 10 сент. – То же самое: Правда (M.). – 1986, 20 сент., c. 6 Kernavė.
Строганов Ю. Тайны города мастеров // Советская Литва. – 1986, 12 сент Kernavė.
Строгонов Ю. Как переступить порог? // Советская Литва. – 1988, 19 авг Vilniaus senamiestis
Строгонов Ю. Новые находки – новые тайны // Советская Литва. – 1989, 7 окт Kernavės tyrinėjimai
Строгонов Ю. Раскрой тайну береста! // Советская Литва. – 1988, 6 авг Kernavės tyrinėjimai
Строгонов Ю. У истоков // Советская Литва. – 1989, 19 авг Kernavės tyrinėjimai
Строгонов Ю. Хранилище древних кладов // Советская Литва. – 1984, 14 окт., c. 4 Apie monetų lobius Vilniuje, Istorijos-etnografijos muziejuje.
Стубавс А. Некоторые аспекты этнической истории селов (VII-XII вв.) // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 48-52
Суворов В. С. История Юго-восточной Прибалтики в XII-XIII веках (племена прусов по материалам Калиниградской области): Автореф. канд. дисс. – Л., 1985. – 22 с
Супрун В. П. Старажытнае Крэва // Помникi гiсторыi i культуры Беларусi (Мiнск). – 1983, № 4, c. 37-39
Супрун В. Штрихованная керамика // Помнiкi гiсторыi i культуры Беларусi (Мiнск). – 1989, № 2, c. 28-29
Сурпилы // Статистические очерки Сувалкской губернии. – [Б. М], 1868 ? – С. 87-98. (Žr.: Lietuvių mokslo draugijos biblioteka, 20717). Leidimo vieta ir leidimo metai nenurodyti, turėtų būti apie 1868 m. Šiurpilių piliakalnis (Suvalkų a.).
Сыманович Э. А. Древности Скандинавии и Прибалтики на территории культуры полей погребения // КСИА (М.). – 1973, вып. 133, с. 24-31
Сыманович Э. А. Опыт сопоставления керамики Белоруссии и балтийских племен в I тысячелетии н.э. // Беларускiя старожитнасцi. – Мiнск, 1972. – С. 94-96
Тараканова С. А. Изучение этнической истории народов Прибалтики // Вестник Академии наyк СССР (M.). – 1955, № 8, с. 99-101 Apie konferenciją Vilniuje.
Тараканова С. А., Терентьева Л. Н. , Чебоксаров Н. Н. Некоторые вопросы этногенеза народов Прибалтики // Советская этнография (M.). – 1956, № 2, с. 1-17
Тараканова С. А., Терентьева Л. Н. Работа Прибалтийской об’единенной экспедиции в 1956 году // Советская этнография (M.). – 1957, № 4, с. 156-163
Тарасенко П. Ф. Городища Литвы // КСИИМК (М.). – 1952, вып. 42, с. 86-91 Pakačinių, Velikuškių, Vosgėlių piliakalniai (Zarasų raj.).
Таутавичене Б. Раскопки курганов у д. Вижяй // АО 1982 года. – М., 1984. – С. 389 Utenos raj.
Таутавичене Б. Раскопки курганов у д. Вижяй // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 431-432 Vyžiai (Utenos raj.).
Таутавичене Б. Раскопки могильника в д. Арглайчяй // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 381-382 Arglaičiai (Raseinių raj.).
Таутавичене Б. Раскопки могильника в дер. Шаркай // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 379 Šarkai (Šilalės raj.).
Таутавичене Б. Раскопки могильника в Памишкяй // АО 1973 года. – М., 1974. – С. 393-394 Pamiškiai (Pasvalio raj.).
Таутавичене Б., Урбанавичюс В. Могильник у дер. Якштайчяй-Мяшкяй // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 410-411 Jakštaičiai-Meškiai (Šiaulių raj.).
Таутавичюс А. Археологические исследование средневековых городов и замок в Литве // Древности Белоруссии. Материалы конференции по археологии Белоруссии и смежных территорий. – Минск, 1966. – С. 310-312
Таутавичюс А. Археологические исследования в Литве в 1962-1966 гг. // Асta Baltico-Slavica (Białystok). –1970, t. 7, p. 207-241
Таутавичюс А. Археологические исследования Института истории АН Лит. ССР в 1948-1967 гг. // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 5-16
Таутавичюс А. Археологические раскопки в Велионе и ее окрестностях в 1965 г. // Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. – В., 1966. – С. 19-21
Таутавичюс А. Археологические раскопки Института истории АН Литовской ССР // АО 1966 года. – М., 1967. – С. 271-278
Таутавичюс А. Балтские племена на территории Литвы в I тысячел. н.э. // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 44-48
Таутавичюс А. Балтские племена на территории Литвы в I тысячелетии н.э. // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 80-88
Таутавичюс А. Беречь археологические памятники // Советская Литва. – 1955, 17 авг
Таутавичюс А. Восточная Литва в первом тысячелетии нашей эры. Автореферат канд. дисс. – В., 1954. – 19 с
Таутавичюс А. Восточнолитовские курганы // Вопросы этнической истории народов Прибалтики. – М., 1959. С. 128-153. – (Труды Прибалтийской об’единенной комплексной экспедиции, т. 1)
Таутавичюс А. Восточнолитовские курганы // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Секция археологии). – М., 1955. – С. 26-29
Таутавичюс А. Восточнолитовские курганы с трупоположениями IV-VI вв. // Беларускiя старaжитнасцi. – Мiнск, 1972. – С. 93
Таутавичюс А. Дополнительные замечания по вопросу о границах между ятвяжских и литовских племенами // MADA. – 1968, t. 1, p. 187-190
Таутавичюс А. К вопросу о хронологии восточно литовских боевых топоров // Pronksiajast varase feodalismini / Red. H. Moora, J. Selirand. – Tallinn, 1966. – P. 187-191
Таутавичюс А. Коллекционирование или собирательство // Советская Литва. – 1972, 4 марта
Таутавичюс А. Лето археологов // Советская Литва. – 1974, 23 июля
Таутавичюс А. Манжетообразные браслеты в Литве // Studia archeologica in memoriam Harri Moora. – Tallinn, 1970. – P. 197-201
Таутавичюс А. Некоторые вопросы археологического исследования I тысячелетия н.э. в Литве // Новое в археологии Прибалтики и соседних территорий. – Таллин, 1985. – С. 140-147
Таутавичюс А. Первобытно-общинный строй. Зарождение классового общества // История Литовской ССР. – В., 1978. – С. 9-23
Таутавичюс А. Раскопки в дер. Бикавенай (Шилутский р-н) // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 68-69
Таутавичюс А. Раскопки курганов V-VI вв. в дер. Рикликай // АО 1969 года. – М., 1970. – С. 322-323 Riklikai (Anykščių raj.).
Таутавичюс А. Раскопки курганов у деревень Таурапилис, Дегсне и Лабатишкес // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 321-323
Таутавичюс А. Раскопки могильника в д. Папруджяй // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 382 Paprūdžiai (Raseinių raj.).
Таутавичюс А. Территория жемайтов по археологическим данным V-XII вв. // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 56-63
Таутавичюс А., Эрингис К. Некоторые ландшафто-исторические памятники ОХВА // Путеводитель VII ботанической экспедиции в Прибалтикe по озерно-холмистой возвышенности Аукштайтии. – В., 1963. – С. 51-54
Таутавичюс А., Таутавичене Б. Раскопки могильника в дер. Яунейкяй // АО 1975 года. – М., 1976. – С.443 Jauneikiai (Joniškio raj.).
Таутавичюс А., Таутавичене Б. Раскопки могильника у дер. Яуняйкяй // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 430-431 Jauneikiai (Joniškio raj.).
Таутавичюс А., Таутавичене Б., Вашкявичюте И. Могильник Гринюнай // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 438 Griniūnai (Panevėžio raj.).
Таутавичюс А., Урбанавичюс В. Воин V в. из Таурапилиса. – В., 1974. – 4 c. – Авторы не указаны Taurapilio (Utenos raj.) pilkapiai.
Таутавичюс А., Ючас М. Некоторые вопросы истории СССР в “Ежегоднике Олштина” // История СССР (M.). – 1962, № 5, с. 232-233
Тельши // Виленский вестник. – 1909, 2 авг. Apie kasinėjimus Kretingos rajone: Kartenoje, Šateikiuose, Senkuose, Kretingoje.
Тизенгаузен В. Т. О саманидских монетах // Записки Императорского русского археологического общества (СПб.), – 1853, т. 6, c. 1-237. P. 52-56 apie arabų monetos iš Lietuvos ir Baltarusijos.
Тимофеев В. И. К вопросу о временных различиях некоторых памятников раннего неолита Восточной Прибалтики // КСИА (М.). – 1975, вып. 141, c. 18-24
Тимофеев В. И. Мезолитические памятники в нижнем течении р. Шешупе // Изыскания по мезолиту и неолиту СССР. – Л., 1983. – С. 27-33
Тимофеев В. И. Неолитические памятники Калининградской области и их место в неолите Прибалтики: Автореф. канд. дисс. – Л., 1980. – 19 c
Тимофеев В. И. Новые данные по хронологии неолита Юго-Восточной Прибалтики // КСИА (М.). – 1978, вып. 153, c. 34-37
Тимофеев В. И. Памятники каменного века восточной части Калининградской области // КСИА (М.). –1979, вып. 157, с. 61-69
Тимофеев В. И., Филиппов А. К. Три изделия рога северного оленя, найденные в юго-восточной Прибалтике // Советская археология (M.). – 1981, № 2, c. 251-255
Ткачев М. А. Военное зодчество Белоруссии XIII-XVIII вв. (по памятникам северо-западной и юго-западной Белоруссии): Автореф. канд. дисс. – Минск, 1972. – 47 c
Ткачев М. А. Замки Белоруссии. – Минск, 1987. – 222 с P. 14-25 – Naugarduko pilis; p. 25-35 – Gardino pilis; p. 35-41 – Lydos pilis; p. 41-46 – Krėvos pilis; p. 146-156 – Myro pilis; p. 160-164 – Geranainių pilis.
Ткачев М. А. Исследования памятников оборонного зодчества Белоруссии // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 307-308 Naugarduko, Lydos ir Krėvos pilys.
Ткачев М. А. Работы экспедиции Гродненского университета // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 360-362 Apie Medilo pilies tyrinėjimus.
Ткачев М. А., Семенчук Г. К. Поселение на острове “Замок” озера Дрысвяты // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 80-83 Drūkšių ežero gyvenvietė.
Ткачев М. А., Трусов О. А. Исторические и архитектурно-археологические исследования Кревского замка // Lietuvos TSR architekturos klausimai. –1988, t. 9, sąs. 1, p. 3-22
Ткачоу М. А. Замки Беларусi (XIII-XVII ст.). – Мiнск, 1977. – 83 с P. 15-21 – Naugarduko pilis; p. 21-25 – Gardino pilis; p. 27-31 – Lydos pilis; p. 33-36 – Krėvos pilis; p. 39-45 – Miro pilis; p. 47-48 – Geranainių pilis.
Ткачоу М. А. Лiдскi замок // Помнiкi гiсторыi i культуры Беларусi (Минск). – 1971, № 2, c. 13-18
Ткачоў А. М. Навагрудскi замак // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 454-455
Ткачоў М. А. Абарончыя збудаваннi заходнiх зямель Беларусi XIII-XVIII стст. – Мiнск, 1978. – 142 c P. 28-34 – apie Lydos, p. 34-38 – apie Krėvos, p. 44-52 – apie Naugarduko, p. 52-55 – apie Gardino, p. 63-70 – apie Miro, p. 74-79 – apie Geranainių, p. 95-97 – apie Medilo, p. 97-99 – apie Alšėnų pilis.
Ткачоў М. А. Таутавiчус Адольф Зянонавiч // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 610
Ткачоў М. А., Трусаў А. А. Лiдскi замак // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 368-369
Ткачоў М. А., Чарняускi I. М. Крэускi замак // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 352-353
Толстой И., Кондаков Н. Русские древности в памятниках искусства. – СПб., 1897. – Вып. 5: Курганные древности и клады доисторического периода. P. 53-54 senienos iš Vilniaus gub.
Топоров В. И. Мифологизированные описания обряда трупосожжения и его происхождение у балтов и славян // Конференция балто-славянские древности, погребальный обряд. – М., 1985. – С. 95-107
Топоров В. И. Новые работы о следах пребывания пруссов к западу от Вислы // Балто-славянские исследования, 1982. – М., 1983. – С. 263-273
Топоров В. Н. Галинды в Западной Европе // Балто-славянские исследования, 1982. – М., 1983. – С. 129-140
Топоров В. Н. Голядский фон ранней Москвы (О балтийском элементе в Подмосковье) // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 112-117
Топоров В. Н. Заметки по балтийской мифологии // Балто-славянский сборник. – М., 1972. – С. 289-315 Prūsų-lietuvių dievų vardai.
Топоров В. Н. К проблеме балто-славянских языковых отнешении // Краткие сообщения Института славяноведения (М.). – 1961, вып. 33/34, с. 211-218
Топоров В. Н. Об одной “ятвяжской” мифологеме в связи со славянской паралелю // Acta-Baltico-Slavica (Białystok). – 1966, t. 3, p. 143-149
Топоров В. Н., Трубачев О. Н. Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья. – М., 1962. –270 с., 13 карт Rec.: Gimbutienė M. Baltų gyvenamieji plotai pagal upėvardžius // Metmenys (Chicago). – 1963, kn. 6, p. 145-147. Vanagas A. Aukštutinės Padnieprės hidronimija ir baltų praeitis // Lietuvių kalbotyros klausimai (V.). – 1964, t. 7, p. 221-231.
Топоров В. Н., Трубачев О. Н. Балтийская гидронима Верхнего Поднепровья // Lietuvių kalbotyros klausimai (V.). – 1961, t. 4, p. 195-217
Третьяков П. Н. Восточные славяне и балтийский субстрат // Советская этнография (M.). –1967, № 4, с. 110-118
Третьяков П. Н. К вопросу о балтах и славянах в области Верхнего Поднепровья // Slavia Antiqua (Poznań). – 1964, t. 11, p. 1-36
Третьяков П. Н. К вопросу о балто-славянских отношениях в области Верхнего Поднепровья в первом тысячелетии нашей эры // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. – Wrocław etc. – 1968. –P. 288-296
Третьяков П. Н. О балтах и славянах в области Верхнего Поднепровья // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 117-127
Третьяков П. Н. О древностях середины и третьей четверти I тысячелетия в южной части Верхнего Поднепровья // Советская археология (M.). – 1965, № 4, с. 63-75 Rec.: Musianowicz K. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 5, p. 316-318.
Третьяков П. Н. По следам древних славянских племен. – Л., 1982. – 143 c Ref.: Miknys R. // Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Istorija: Referat. leidinys (V.). – 1983, Nr. 11. p. 155-156.
Третьяков П. Н. У истоков древнерусской нардности. – Л., 1970. – 156 c P. 15-71 – slavai ir baltai Aukštutinėje Padnieprėje.
Третьяков П. Н. Финнo-угры, балты и славяне в области верхнего течения Днепра и Волги // История, фольклор, искусство славянских народов. – М., 1963. – С. 3-33
Третьяков П. Н. Финно-угры, балты и славяне на Днепре и Волге. – М., 1966. –308 с Rec.: Вилинбахов В. Б. По поводу некоторых замечании П.Н.Третьякова // Советская археология (M.). – 1970, № 1, с. 294-298. Damaszewski A. // Slavia Antiqua (Poznań). – 1967, t. 14, p. 373-380. Łowmiański H. // Zapiski Historyczne (Toruń). – 1968, sąs. 2, p. 74-80. Okulicz L. // Rocznik Białostocki. – 1970, t. 9, p. 427-433. Седов В. В. // Советская археология. – 1967, №. 3, с. 307-315.
Троки // Виленский вестник. – 1888, 6 авг. (№ 167), c. 2. E. Volteris apžiūri Trakų salos pilį.
Труды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М, 1897. – Т. 2. –328, 126 с.
Труды Виленского археологического с’езда // Литовские епархиевые ведомости (B.). – 1893, № 5, c. 288-295; № 36, c. 298-306; № 37, c. 308-314; № 38, c. 316-324.
Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильнo, 1893.
Труды девятого археологического с’езда в Вильне 1893. – М., 1895. – Т. 1. – 346 с. – Irišta su: ?окровский Ф. В. Археологическая карта Гродненской губернии. – Вильна, 1895. – 165 c.
Трусау А. А. Архiтэктурна-археалагiчнае дослеживанне Лiдскага замка // Помнiкi гiсторыi i культуры Беларусi. – 1979, № 4, c. 16-19 Lydos pilis.
Трусаў А. А. Зброя Лидскага замка // Помнiкi чiсторыi i культуры Беларусi (Мiнск). – 1980, № 2, с. 26-27 Lydos pilies radiniai.
Трусаў А. А. Старадаўнiх мyраў адраджение. Мiнулае i сучаснасць Лiдскага замка. – Мiнск, 1990. – 79 с
Трусаў А. А., Краўцэвiч А. К., Сагановiч Г. М. Металiчныя вырабы з раскопках Лiдскага i Miрскага замкаў (XIV-XVIII) стст. // Весцi Акадэмii навук БССР. Серыя грамадскiх навук (Мiнск). – 1987, № 4, с. 73-83
Трусаў А. А., Собаль В. Е., Здановiч Н. I. Стары замак у Гродне XI-XVIII стст. – Мiнск, 1993. – 80 с., 117 рис
Трусаў А. А., Угрыновiч У. В. Тыпалогiя i храналогiя Лiдскай кафлi // Помнiкi мастацкай культуры Беларусi. – Miнск, 1989. – С. 194-202 Lydos pilies kokliai.
Трусаў А. Кафля з раскопак на Старым замку у Гродне // Спадчына (Минск). – 1992, № 6, c. 63-67
Трусаў А. Матерыальная культура Крэўскага замка // З глыбi веков (Мiнск). – 1996, вып. 1, c. 212-228
Трусов О. А. Археологическое изучение архитектурных памятников Белорусии // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 362-363 Gardino pilies tyrinėjimai.
Трусов О. А. Белорусская черепица XIV-XVII вв. // Советская археология (М.). – 1986, № 3, с. 186-191
Трусов О. А. Из истории архитектурной археологии Белоруссии // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1985. – С. 66-68 Lydos, Gardino ir Myro pilys.
Трусов О. А., Паничева Л. Т. Раскопки в Лидском замке // AO 1978 года. – M., 1979. – C. 446-447 Lydos pilis.
Трусов О. М. Исследования средневековых замков Белоруссии // AO 1980 года. – M., 1981. – C. 345-346 Lydos pilis.
Тубинис Ю. Тайна Виьнюсских замков // Эхо Литвы. – 1995, 5 янв., c. 3 Vilniaus pilys
Турцевич А. О. Трокский замок // Виленский календарь на 1902 год. – Вильна, 1901. – С. 281-307.
Тыртов А. П. Не есть ли местечко Шкудской волости, Тельшевского уезда Ковенской губернии им. Ополе древний город чудский корси (куров) Apulia 852 г. // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 2, c. 232. Apuolės (Skuodo raj.) piliakalnis.
Тыртов А. П. Перечень статей и исследований, касающихся Северо-Западного края, извлеченных председателем отделения А. П. Тыртовым из 13-ти томов изданий Московского археологического общества „Древности“ // Виленский вестник. – 1892, 31 марта.
Тышкевич Е. Беглый взгляд на источники местной археологии или описание некоторых древних памятников, открытых в западных губерниях // Виленский вестник. – 1843, №. 21.
Тышкевич Е. О древних могилах в Минской губернии и Литве // Сын отечества (СПб.). – 1838, с. 51–58.
Тышкевич Е. П. Камень с изображением трех змей. Памятник литовской старины // Археологический вестник (Москва). – 1867, № 3, c. 137-138. Apie Raguvos apylinkėje (Panevėžio raj.) buvusį akmenį.
Тышкевич К. О курганах в Литве и Западной Руси // Виленский вестник. – 1864, 1 окт. – 13 окт. (№ 112-117).
Уваров А. С. Археология России. Каменный период. – М., 1881. – Т. 2, 4, 152 с., 49 табл. P. 59-61, 139-140 apie Vilniaus gubernijos radinius; p. 61-62, 140-141 apie Kauno gubernijos.
Уварова П. С. О важном значении для науки раскопок и куда именно таковые должны быть направлены для предстоящего IX археологического с’езда // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 71-80.
Уварова П. С. О результате поездки в Вильну 14-го и 20-го марта // Древности (М.). – 1900, т. 16, протоколы, с. 77-78.
Уварова П. С. Отчет по IX Археологическому с’езду в Вильне // Древности (М.). –1900, т. 16, протоколы, c. 88-100.
Указатель выставки при седьмом археологическом с’езде. – Ярославль, 1887. – 13, 16 с. P. 89 Kauno gubernijos archeologiniai radiniai.
Укрепления откоса берега р. Вилейки // Виленский вестник. – 1895, 11 окт. Ruošiamasi sutvarkyti Vilnios krantą ties Pilies kalnu.
Урбанавичене С. Одежда жемайтов в XV-XVII вв. (по данным археологии) // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 156-167
Урбанавичюс В. Граужяйский могильник // АО 1969 года. – М., 1970. – С. 319-320 Graužiai (Kėdainių raj.).
Урбанавичюс В. Захоронения в воде: находки и интерпретация // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1987. – С. 75-76
Урбанавичюс В. Исследование могильника у д. Серяджюс // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 401 Seredžius (Jurbarko raj.).
Урбанавичюс В. Исследования могильников XIV-XVII вв. в Пиктагалис и Скрябинай // АО 1970 года. – М., 1971. – С. 328-330 Piktagalys (Anykščių raj.), Skrebinai (Jonavos raj.).
Урбанавичюс В. К вопросу о погребениях с трупосожжением XIV в. в Литве // MADA. – 1966, t. 2, p. 183-90
Урбанавичюс В. Костел и кладбище кальвинистов в Гелуве // АО 1974 года. – М., 1975. – С. 411 Gėluva (Raseinių raj.).
Урбанавичюс В. Материальная и духовная культура сельского насселения Литвы в XIV-XVII вв. (по данными исследований могильников). Автореферат канд. дисс. – В., 1967. – 28 с
Урбанавичюс В. Могильник Ажугиряй // АО 1976 года. – М., 1977. – С. 431 Ažugiriai (Utenos raj.).
Урбанавичюс В. Могильник в дер. Якштайчяй-Мешкяй // АО 1973 года. – М., 1974. С. 394 Šiaulių raj.
Урбанавичюс В. Могильник Диктарай // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 438-439 Diktarai (Anykščių raj.).
Урбанавичюс В. Могильник Обяляй // АО 1980 года. – М., 1981. – С. 361-362 Obeliai (Ukmergės raj.).
Урбанавичюс В. Могильник Обяляй // АО 1981 года. – М., 1983. – С. 377 Obeliai (Ukmergės raj.).
Урбанавичюс В. Могильник Скрябинай // Антропологическая реконструкция и проблемы палеоэтнографии: Сборник памяти М. М. Герасимова. – М., 1973. – С. 85-99 Skrebinai (Jonavos raj.).
Урбанавичюс В. Могильник Якштайчяй // АО 1972 года. – М., 1973. – С. 380 Jakštaičiai (Šiaulių raj.).
Урбанавичюс В. Могильники Литвы XV-XVII вв. как источник изучения остатков язычества // Пленум Института археологии 1966 г. Секция “Славяно-русская археология”. Тезисы докладов. – М., 1966. – Ч. 2, с. 13
Урбанавичюс В. Новые памятники у пос. Серяджюс // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 487-488 Seredžius (Jurbarko raj.).
Урбанавичюс В. О возможности применения метода восстановления лица по черепу в решении этногенеза литовцев // 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории АН Литовской ССР (1948-1967). – В., 1968. – С. 77-79
Урбанавичюс В. Погребения в озере Обеляй // Исследования в области балто-славянской культуры: Погребальный обряд. – М., 1990. – С. 196-201
Урбанавичюс В. Раскопки могильника в д. Обеляй // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 382-383 Obeliai (Ukmergės raj.).
Урбанавичюс В. Резиденция литовских правителей в Вильнюсе // Вильнюс = Vilnius. – 1995, март-апрель, c. 108-121 Vilniaus pilys
Урбанавичюс В. Реликты язычества в памятниках 14-16 вв. в Литве // Новое в археологии Прибалтики и соседних территорий. – Таллин, 1985. – С. 161-167
Урбанавичюс В. Русейняйский могильник // АО 1968 года. – М., 1969. – С. 361-362 Ruseinių (Kėdainių raj.) kapinynas.
Урбанавичюс В. Селище XVI-XVII вв. в восточной Литве // АО 1975 года. – М., 1976. – С. 444 Kavarsko (Anykščių raj.) vienkiemiai.
Урбанавичюс В. Языческие святилища XVI-XVII вв. в Литве // АО 1971 года. – М., 1972. – С. 420-421
Урбанавичюс В., Тамулевичене Э., Шлявас Ю. Где похоронен Теодор Гроттус // Материалы IX межреспубликанской конференции по истории естествознания и техники в Прибалтике (октябрь 1972 г.). – В., 1972. – С. 200-202
Уртанс Ю. Городища Аугшземе в контексте культуры штрихованной керамики // Беларусь у сiстэме трансеўропейскiх сувязяў у I тысячагоддзi н.э.: Тезiсы докладаў i паведамленняў мiжнароднай канференцыi, Мiнск, 12-15 сакавiка 1996 г. – Мiнск, 1996. – С. 77-78 Apie šiaurinę brūkšniuotosios keramikos paplitimo ribą.
Уртанс Ю. Камни “следовики” на территории Латвии // Latvijas PSR Zinatnu akademijas vestis (Riga). – 1988, Nr. 7, p. 92-106
Уртанс Ю. Культовые камни с углублениями в Латвии // КСИА (М.). –1987, вып. 190, c. 69-73
Уртанс Ю. Языческие культовые памятники на территории Латвии: Автореф. канд. дисс. – Л., 1988. – 16 c
Ученые члены... // Виленский вестник. – 1893, 27 июля. Apie P. S. Uvarovos atvykimą.
Ушинскас В. Балты. К проблеме этногенеза // Folia archeologica (Lódz). –1991, sąs. 12, p. 33-44. – (Acta Universitatis Lodziensis)
Ушинскас В. Исследования в Вильнюсе // АО 1983 года. – М., 1985. – С. 432-433 K. Giedrio (Šv. Ignoto) gatvėje.
Ушинскас В. Подводная археология в Литве // “Комплексные методы в изучении истории с древнейших времен до наших дней”: Тезисы докладов совещания. – М., 1984. – С. 105-106
Ушинскас В. Роль культуры штрихованной керамики в этногенезе балтов // Славяне. Этногенез и этническая история: (Междисциплинарные исследования). – Л., 1989. – С. 62-67
Ушинскас В. Формирование раннегосударственной территории Литвы I-XIII вв. (по данным археологии): Автореф. канд. дисс. – Л., 1988. – 20 с
Федоров Г. Б. Дневная поверхность. – М., 1966. – 381 с. – Изд. 2-ое дополненое P. 127-179 – “Pyta” – beletrizuotas pasakojimas apie 1948 m. žvalgomąją ekspediciją.
Федоров Г. Б. За передовую советскую археологию Прибалтики // КСИИМК (М.; Л.). – 1949, вып. 29, с. 129-134
Федоров Г. Б. Классификация литовских слитков и монет // КСИИМК (М.; Л.). – 1949, вып. 29, с. 114-115
Федоров Г. Б. Рута // Федоров Г. Б. Дневная поверхность. – М., 1963. – С. 119-173. – М., 1966. – 2-ое изд Beletrizuotas 1948 m. žvalgomosios ekspedicijos Žemaitijoje aprašymas.
Федоров Г. Б. Сесия Института истории материальной кулбтуры АН СССР посвященная археологии Прибалтики // КСИИМК (М.). – 1952, вып. 42, с. 3-12 Tartu konferencija.
Федоров Г. Б. Топография кладов с литовскими слитками и монетами // КСИИМК (М.; Л.). – 1949, вып. 29, с. 64-75
Филевич И. П. Девятый археологический с’езд в Вильне // Журнал Министерства народного просвещения (СПб.). – 1894, № 1, c. 1-38.
Фролов И. К. Вещи с выемчатой эмалью и их распространение // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 40-42
Фролов И. К. Луницы с выемчатой эмалью // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 111-124
Фролов И. К. Подвеска с выемчатой эмалью из Орловского музея // КСИА. – 1969, вып. 119, с. 37-42
Холодинска А. Раскопки могильника в д. Павирвите // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 463 Pavirvytė (Akmenės raj.).
Холодинска А. Раскопки могильника в д. Павирвите // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 383
Холодинска А., Стряукайте А. Могильник в дер. Павирвите // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 439 Pavirvytė (Akmenės raj.).
Цегак-Голубович Е. Археологический музей // Новая жизнь (В.). – 1941, 13 окт
Ценная находка // Советская Литва. – 1954, 5 окт Matelių (Molėtų raj.) lobis.
Ценная находка // Советская Литва. – 1956, 18 нояб Alkiškių (Akmenės raj.) lobis.
Ценная находка. // Эхо. – 1924, 16 сент., с. 3 Arabų monetų lobis.
Ценность клада // Северо-западный телеграф. – 1914, 22 февр. Giniūnų (Panevėžio raj.) lobis.
Цимермане И. Р. Керамика Дигнайского городища и некоторых других памятников селов в свете контактов с территорией Литвы в конце I тысячел. до н.э. // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 56-59
Циркуляр № 347 Ковенского губернатора о содействии к собиранию и сохранению древностей // Сборник циркуляров Ковенского губернатора с 1 января 1887 по 1 января 1890 г. – Ковна, 1890. – С. 3-4.
Циркуляр Ковенского губернатора № 1363, “О находках, имеющих археологическое или научное значение (уездным исправникам и полицмейстеру)”, 5. XII. 1894 // Сборник циркуляров Ковенского губернатора за 1894 год. – Ковна, 1895. – С. 111-112. Vilniaus Pilies kalnas.
Циркуляр ковенского губернатора № 3517. “О недопущении производства раскопок на казенных и общественных землях без разрешения Имп. Археологической комиссии”, 1898.III.19 // Сборник циркуляров ковенского губернатора за 1898 год. – Ковна, 1899. – С. 16-17.
Циркуляр Ковенского губернатора № 5592 о наблюдении за производством раскопок // Сборник циркуляров Ковенского кубернатора с 1 января 1891 по 1 января 1892. – Ковна, 1892. – С. 54-55. 1891. VI. 2. nurodymai dėl archeologinių kasinėjimų.
Чаквiн I. У. Гiстарыяграфiя проблемы этнагенезу беларусау // Весцi Академii навук БССР. Сер. грамад. Навук (Мiнск). – 1980, № 3, c. 57-66
Чантурия В. А. История архитектуры Беларуссии. – Минск, 1977. – 311 c P. 55-71 – apie Krėvos, Lydos, Naugarduko pilis.
Чарнаўскi М. М. Рыманцене (Ябланскiце) Рымуте // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 549
Чебоксаров Н. Н. Вопросы этногенеза народов Советской Прибалтики в свете данных этногафии и антропологии // Институт этнографии. Краткие сообщения (М.). – 1950, вып. 12, с. 15-28
Чебоксаров Н. Н. О древних хозяйственно-культурных связях народов Прибалтики // Советская этнография (M.). – 1960, № 3, с. 95-115
Чебоксаров Н. Н. Основные проблемы этнической истории Советской Прибалтики // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Пленарные заседания). – М., 1955. – С. 5-11
Чебоксаров Н. Н., Тараканова С. А., Терентьева Л. Н. Основные проблемы этнической истории народов Прибалтики ( в связи с работами Прибалтийской экспедиции) // Тезисы докладов на сесии Отделении исторических наук и пленyм Института истории материальной культуры, посвященных итогам археологических исследовании 1955 года. – М., 1956. – С. 13-16
Черневский П. О. Указатель материалов для изучения Северо-западного края (Ковенская, Виленская и Гродненская губ.) в археологическом-этнографическом отношении // Памятная книжка Ковенской губернии 1882 года. – Ковна, 1881. – С. 329-367. Bibliografinė medžiaga.
Черных Е. Н., Хоферте Д. Б., Барцева Т. Б. Металлургические группы цветного металла I тысячелетия н.э. из Прибалтики // КСИА. – 1969, вып. 119, с. 109-120
Чернявский М. Древнейшие роговые орудия из под Сморгони // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinems pažymėti, p. 116-120
Чернявский М. М. Керамика Неманской культуры и северо западной Белорруссии // Gyvenviecių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 114-121
Чернявский М. М. Хронологические рамки неолита Северо-Западной Белоруссии // КСИА (М.). –1978, вып. 153, c. 42-46
Черняускi М. М. Неалит Беларускага Панямония. – Мiнск, 1979. – 141 с Rec.: Girininkas A. // LIM, 1980 metai. – V., 1981. – P. 120-121. Gurba J. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991(1989), t. 16, p. 513-514.
Черняускi М. М., Калiноускi П. Ф. Рагавая прилады працы са Смаргонскага месцанаходжания // Беларускiя старaжитнасцi. – Мiнск, 1972. – С. 26-32 Raginiai darbo įrankiai iš Smurgainių.
Чеснис Г. Антропологическая картина Литвы I половины I тысячелетия н.э. в связи с этногенезом некоторых балтских племен // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 86
Чеснис Г. Антропологические особенности средневековых пруссов // Актуальные вопросы теоретической и практической медицины: Тезисы конф. посвященной 25-летию факультета усоверш. врачей Вильнюсского университета. – В., 1988. – Т. 2, c. 136-137
Чеснис Г. Антропологический тип людей позднего неолита и раннего бронзового периода древней Пруссии // Внедрение в практику новых методов судебной медицины и криминалистики: (Материалы VI конференции Науч. Общества судеб. медиков и криминалистов Лит.ССР, посвящ. 70-летию Великой Октябрьской Соц. революции (г. Каунас, 20-21 октября 1987 г.). – К., 1987. – С. 100-101
Чеснис Г. Антропологический тип мужских черепов из могильников с территории Литвы XIV-XVI веков // Материалы научной конференции Медицинского факультета Вильнюсского гос. университета. – В., 1975. – С. 9-10
Чеснис Г. Антропологический тип носителей культуры боевых топоров древней Пруссии // Достижения морфологии для медицины и сельского хозяйства: Тезисы докладов IV республ. научной конференции анатомов, гистологов и эмбриологов. 10-11 окт. 1985 г. – В., 1985. – С. 96
Чеснис Г. Антропология древнего населения Литвы: Автореф. докт. дисс. – В., 1985. – 37 с
Чеснис Г. Балты I тысячелетия н.э. (результаты анализа по методу Пенроуза) // Проблемы эволюционной морфологии человека и его рас. – М., 1986. – С. 243-251
Чеснис Г. Изменения длины тела населения Литвы в течении двух тысячелетий нашей эры // Вопросы антропологии (M.). – 1983, вып. 73, c. 56-68
Чеснис Г. Конференция по проблемам этнической истории балтов // Вопросы антропологии (М.). –1978, вып. 58, c. 201
Чеснис Г. Конференция по проблемам этногенеза и этнической истории балтов // Вопросы антропологии (M.). – 1982, вып, 70, c. 131-132
Чеснис Г. Краниологическая характеристика черепов из курганных могильников Северной Литвы II-V вв. н.э. // Проблемы современной антропологии / АН БССР. Секция антропологии Всесоюзного научного общества анатомов, гистологов и эмбриологов. – Минск, 1983. – С. 65-67
Чеснис Г. Краниологический тип населения Литвы II-V вв. по костяным материалам грунтовых могильников // Морфогенез клетки, тканей и организма (Тезисы республиканской конференции). – В., 1980. – С. 130-131
Чеснис Г. Краниология пруссов первой половины I-го тысячелетия н.э. // Medicina. – 1990, t. 30, p. 102-112
Чеснис Г. Многомерный анализ антропологических данных как средство решения проблемы выделения балтских племенных союзов в эпоху железа (преимущественно на территории Литвы) // Балты, славяне, прибалтийские финны. Этнические прцессы. – Рига, 1990. – С. 9-27
Чеснис Г. Новые антропологические находки ятвягов V-VI вв. // Актуальные вопросы теоретической и практической медицины: Тезисы конф. посвященной 25-летию факультета усоверш. врачей Вильнюсского университета. – В., 1988. – Т. 2, c. 138
Чеснис Г. Палеопопуляционный подход к решению вопроса о формировании некоторых балтских племен и народностей // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 30-33
Чеснис Г. Черепа из могильника Обяляй, Укмергского района, V в.н.э. // Актуальные вопросы медицины: Материалы республиканской конференции “Научная медицинская мысль в вузах республики”, посв. 200-летию медицинского факультета, 24 ноября, 1981. – В., 1983. – С. 62-63
Чеснис Г. Эпохальная изменчивость длинны тела литовцев по костным материалам двух последних тысячелетий // Морфогенез клетки, тканей и организма (Тезисы республиканской конференции). – В., 1980. – С. 132-133
Чеснис Г. Этническая антропология балтских племен на территории Литвы в I тысячелетии н.э. // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – В., 1985. – С. 144-158
Чеснис Г., Папрецкене И. Антропологическая диференциация населения Литвы XIV-XVII вв. по одонтологическим, метрическим и дискретно-варирующим признакам черепа // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 72-74
Чеснис Г., Папрецкене И. Краниология и этническая одонтология населения Литвы XIV-XVII вв. // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 132-138
Чеснис Г., Римантене Р. Отношения культуры шаровидных амфор и ее носителей к западным балтам // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 105-107
Чеснис Г., Урбанавичюс В. Палеодемография литовских могильников XIV-XVII вв. // Вопросы антропологии (M.). – 1977, вып. 57, с. 165-173 Geluvos, Jakštaičių, Skrebinų, Liepiniškių, Uliūnų ir Ruseinių kapinynų medžiaga.
Чеснис Г., Янкаускас Р. Остеометрия, реконструктивная соматология и палеопатология человека неолитической Неманской культуры на стоянке Турлойшкес // Medicina. – 1990, t. 30, p. 113-118 Turlojiškė (Marijampolės raj.).
Что найдено в Ковно под землей // Эхо. – 1924, 15 дек., с. 3
Шадыра В. И. Балты // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 70-71
Шадыра В. И. Днепра-Двiнская культура // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 227
Шадыра В. И. Фiнаугры, балты i славяне на пауначы Беларусi у I тыс. н.э. // Весцi Акад. Навук Беларусi. Сер. гуманiтарных навук (Мiнск). – 1993, № 3, c. 83-90
Шадыро В. И. Древности балтов белорусского Подвинья в раннем железном веке (VIII-VII вв. до н.э. – IV-V вв. н.э.) // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 59-62
Шестидесятилетие академика Харри Альбертовича Моора // Известия Академии наук Эстонской ССР. Серия общественных наук (Таллин). – 1960, № 1, с. 89-91
Шешельгис К., Юркштас В. Архитектура и градостроительство в средневековой Литве // Сквозь века (М.). –1986, вып. 2, c. 213-224 Apie miestų Lietuvoje atsiradimo laiką.
Шимелевич М. И. Эйшишки и Родунь // Виленский вестник. – 1901, 6 июня. Eišiškių ir Rodūnės piliakalniai.
Шименас В. Боевые ножи-кинжалы в Балтийском ареале в V-VI вв. // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1991: Материалы симпозиюма. – Псков, 1992. – С. 96-100
Шименас В. Великое переселение народов и балты // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1988. – Псков, 1989. – С. 72-74
Шименас В. Великое переселение народов и балты // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1989. – Псков, 1990. – С. 72-74
Шименас В. Новый погребальный обряд в низовьях Немана // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1988. – С. 59-61 Vidgiriai (Šilutės raj.).
Шименас В. Об этнокультурной ситуации в V-VIII вв. в низовьях Немана // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1987. – С. 72-73
Шименас В. Охранные раскопки могильников Кретингского района // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 488-489 Kiauleikių, Pryšmančių ir Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynai.
Шименас В. Раскопки в Соденай и Видгиряй // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 401-402 Sodėnų ir Vidgirių (Šilutės raj.) kapinynas.
Шименас В. Раскопки могильника Кяулейкяй // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 362 Kiauleikiai (Kretingos raj.).
Шименас В. Северо-восточная Литва во второй половине I тысячелетия н.э. // Беларусь у сiстэме трансеўропейскiх сувязяў у I тысячагоддзi н.э.: Тезiсы докладаў i паведамленняў мiжнароднай канференцыi, Мiнск, 12-15 сакавiка 1996 г. – Мiнск, 1996. – С. 82-83
Шмидехельм М. Памяти Харри Альбертовича Моора // Советская археология (M.). – 1969, № 3, c. 220-223
Шмидт Е. А. Балтийская культура в верховьях Днепра во второй половине I-го тысячелетия н.э. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 129-144
Шмидт Е. А. Днепро-двинские племена в I тысячелетии н.э. Афтореферат докт. дисс. – М., 1975. – 34 c
Шмидт Е. А. Об этнической принадлежности племён Тушемлинской культуры IV-VIII вв. В верховьях Днепра // Гiстарычна-археалагiчна сборнiк (Минск). – 1966, вып. 10, с. 33-37
Шмидт Е. А. Особенности развития Днепро-Двинской культуры в первых веках н.э. // Беларускiя старaжитнасцi. – Мiнск, 1972. – С. 102-116
Шмидт Е. А. Петр Николаевич Третьяков // Древние славяне и их соседи. – М., 1970. – С. 3-12. – (Материалы и исследования по археологии СССР; № 176)
Шмидт Е. А. Племена верховьев Днепра до образования древнерусского государства: Днепро-Двинские племена (VIII в. до н.э. – VIII в. н.э.). – М., 1992. – 207 с
Шмидт Е. А. Племена верховьев Днепра и некоторых смежных территории в железном веке (VIII в. до н.э. – III-IV в. н.э.). Артореферат канд. дисс. – М., 1963. – 22 c
Шмидт Е. А. Племена Смоленского Поднепровья и Подвинья в эпоху великого переселения народов // Социально-экономическое развитие России и зарубежных стран. – Смоленск, 1972. – С. 3-46
Шмидт Е. А. Поселения Днепро-Двинской культуры в Верховьях Днепра и на смежных территориях // Gyvenviecių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 61-79
Шноре Э. Шпоры городище Асоте и их место в классификации шпор // Światowit (Warszawa). – 1963, t. 24, p. 577-585
Шноре Э., Граудонис Я., Лозе И. К вопросу об этногенезе населения Прибалтики // Конференция по топонимике Северо-западной зоны СССР. Тезисы докладов и сообщений. – Рига, 1966. – С. 17-21
Шопаускас И. О печении хлеба и приготовлении опьяняющих напиток у Прибалтийских племен //Материалы VI-ой конфенции по истории науки в Прибалтике. – В., 1965. – С. 123-126
Штыхау Г. Насельнiцтва земель Беларусi y IX-XIII ст. (вытокi беларускай народнасцi) // З гляды вякоу. – Мiнск, 1992. – С. 15-40
Штыхов Г. В. Археологическая карта Беларуссии. Памятники железного века и эпохи феодализма. – Минск, 1971. – 276 c Nurodyti baltų pilkapiai ir piliakalniai Gardino, Minsko ir Vitebsko srityse.
Штыхов Г. В. Об этнической интерпретации банцеровской культуры // Насельнiцтва Беларусi i сумежнiх тэриторый у эпоху жaлеза: Тез. докл. конф. прысвеч. 80-годдзю з дня народження А. Г. Митрофанага. – Минск, 1992. – С. 116-117
Штыхов Ф. В. Исследование памятников VI-XI веков в Беларуси: этнический аспект // Slavia Antiqua (Poznań). – 1997, t. 38, p. 11-24
Шукевич В. А. Об археологических местностях в Лидском и Трокском уездах // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 96-100.
Шукевич В. А. Реферат об археологических местностях по Лидском и Трокском уездах // Виленский вестник. – 1892, 7 июня.
Шулия К., Луянас В., Банис Ю., Генутене И., Кибилда З., Шилайтите А. Первые определения абсолютного возраста археологических памятников Литвы радиоуглеродным методом / Шулия К… // Материалы научной конференции молодых ученых геологов Литвы. – В., 1968. – С. 22-23 Šventoji, Kauno grindiniai, Trakų pilies tiltas.
Шчакацixiн, М. Надрысы гiсторii Беларусскага мастащтва.– Менск, 1928. – 336 с. – Antras leid. Minske, 1993 m P. 26-76, 145-157, 162-188 apie Vilniaus, Trakų, Krėvos, Lydos pilis.
Эндзелин Я. Древнейшие славянобалтийские языковые связи // Известия АН Латвийской ССР (Рига). – 1952, № 3, с. 33-46. – Tas pat: Труды Института языка и литературы АН Латвийской ССР (Рига). – 1953, т. 2, с. 67-82
Эндзинас А. Древнее производство железа на территории Литвы //Acta Baltico-Slavica (Warszawa). – 1973, t. 8, p. 21-52
Эндзинас А. И. География изготовления железа по данным ономастики балтийских племен // XIII международный конгресс по истории науки. Москва, 18-24 августа 1971. Материалы по истории геолого-географических наук. – М., 1971. – Вып. 47, c. 34-35 Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 82.
Эндзинас А. И. Производтво железа в древние времена на территории Литвы // Материалы VI-ой конференции по истории науки в Прибалтике. – В., 1965. – С. 128-132 Rec.: Jaskanis J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 5, p. 318-319.
Юбилейная выставка // Советская Литва. – 1959, 25 марта 1948-1958 m. archeologinės ekspedicijos.
Юодагальвис В. Исследования каменного века в Литовском Занеманье // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 29-36
Юодагальвис В. Исследования неолитического поселения Кубилеляй I // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 402-403 Kubilėliai (Šakių raj.).
Юодагальвис В. Поселения неолита и ранней бронзы Югозападной Литвы // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 21-24
Юодагальвис В. Раскопки неолитического поселения Кубилеляй // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 489 Kubilėliai (Šakių raj.).
Юргинис Ю. Земледелие и техника сельского хозяйства Литвы в XIII-XV веках // MADA. – 1955, t. 1, p. 57-74
Юргинис Ю. К вопросу о появлении балтов в Прибалтике // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 150-152
Юргинис Ю. О земледельческой системе предшествовавшей трехполью // Ежегодник по аграрной истории Восточной Европы, 1962 г. – Минск, 1964. – С. 95-100
Юцевич Л. А. Исполинские горы и гробы // Сын отечества (СПб.). – 1838, №. 185, c. 292–299.
Ючене И. О сохранении памятников археологии в исторических цетрах городов Литовской ССР // Проблемы охраны памятников археологии в населенных местах. Материалы всесоюзной конференции. – Ереван, 1980. – С. 53-54
Яблонските P. Мезолит Литвы // КСИИМК (М.). – 1952, вып. 42, с. 40-52 Rec.: Schild R. // Rocznik Olsztyński. – 1960, t. 3, p. 282-285.
Яблонските-Римантене Р. O древнейших культурных областях на территории Литвы // Советская этнография (M.). – 1955, № 3, с. 3-19
Яблонските-Римантене Р. Периодизация мезолитических стоянок Литвы // У истоков древних культур (эпоха мезолита). – М., Л., 1966. – С. 75-87. – (Материалы и исследования по археологии СССР. № 126)
Яблонските-Римантене Р. Стоянки куменного века Эйгуляй // Вопросы этнической истории народов Прибалтики. – M., 1959. С. 11-31. – (Труды Прибалтийской об’единенной комплексной экспедиции, т. 1) Eiguliai (prie Kauno).
Якимов В. П. Вопросы первичного заселения Прибалтики по данным археологии и палеоантропологии // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Секция этнографии и антропологии). – М., 1955. – С. 3-5
Якимов В. П. Начальные этапы заселения Восточной Прибалтики // Балтийский этнографический сборник.– М., 1956. – С. 245-272. – (Труды Института этнографии. Новая серия)
Яловецкас Р., Адомонис Т. Тракай // Искусство стран и народов мира. – М., 1965. – Т. 2, с. 566
Янкаускас Р. Следы болезней на костях жителей Литвы I тысячелетия н.э. // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1985. – С. 58-60
Янчук Н. А. Киркор ученый исследователь Литвы и Беларуссии // Киевская старина. – 1887, июнь/июль; Отт.: Киев, 1887. –17 с.
Янчук Н. А. Киркор. Краткий очерк жизни и деятельности // Древности (М.). – 1888, т. 12, вып. 2, c. 79-107; Отт.: М., 1888. – 29 c.
Янчук Н. А. Программа археологических исследований Северо-западного края // Древности (М.). – 1900, т. 16, протоколы, с. 128.
Янчук Н. Несколько слов по поводу археологическо-этнографической экскурсии в Седлецкую губернию в 1891 году // Памятная книжка Седлецкой губернии на 1892 год. – Седлец, 1892. С. 233-255; Отт. Rec.: Wolter E. Jatwingische Altertümer // Mitteilungen der litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). –1893, t. 3, p. 546.
Янюнайте М. Некоторые вопросы прародины балтов // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 121-124
Янюнайте М. О возможности определения территории прабалтских племен на основе исследования погребальной обрядности // Конференция “Балто славянские древности, погребальный обряд”. – М., 1985. – С. 130-131
сканис Д., Качински М. Балтите-северни с’седи на славяните (V в.пр.н.э. – до около XIV в. н.э.). – София, 1978. – 82 c. – Авторы указаны на 6 c “Baltai – šiauriniai slavų kaimynai”. Parodos iš Lenkijos muziejų fondų katalogas.

Филевич И. П. Девятый археологический с’езд в Вильне // Журнал Министерства народного просвещения (СПб.). – 1894, № 1, c. 1-38.
Фролов И. К. Вещи с выемчатой эмалью и их распространение // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 40-42
Фролов И. К. Луницы с выемчатой эмалью // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 111-124
Фролов И. К. Подвеска с выемчатой эмалью из Орловского музея // КСИА. – 1969, вып. 119, с. 37-42
Холодинска А. Раскопки могильника в д. Павирвите // АО 1978 года. – М., 1979. – С. 463 Pavirvytė (Akmenės raj.).
Холодинска А. Раскопки могильника в д. Павирвите // АО 1979 года. – М., 1980. – С. 383
Холодинска А., Стряукайте А. Могильник в дер. Павирвите // АО 1977 года. – М., 1978. – С. 439 Pavirvytė (Akmenės raj.).
Цегак-Голубович Е. Археологический музей // Новая жизнь (В.). – 1941, 13 окт
Ценная находка // Советская Литва. – 1954, 5 окт Matelių (Molėtų raj.) lobis.
Ценная находка // Советская Литва. – 1956, 18 нояб Alkiškių (Akmenės raj.) lobis.
Ценная находка. // Эхо. – 1924, 16 сент., с. 3 Arabų monetų lobis.
Ценность клада // Северо-западный телеграф. – 1914, 22 февр. Giniūnų (Panevėžio raj.) lobis.
Цимермане И. Р. Керамика Дигнайского городища и некоторых других памятников селов в свете контактов с территорией Литвы в конце I тысячел. до н.э. // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 56-59
Циркуляр № 347 Ковенского губернатора о содействии к собиранию и сохранению древностей // Сборник циркуляров Ковенского губернатора с 1 января 1887 по 1 января 1890 г. – Ковна, 1890. – С. 3-4.
Циркуляр Ковенского губернатора № 1363, “О находках, имеющих археологическое или научное значение (уездным исправникам и полицмейстеру)”, 5. XII. 1894 // Сборник циркуляров Ковенского губернатора за 1894 год. – Ковна, 1895. – С. 111-112. Vilniaus Pilies kalnas.
Циркуляр ковенского губернатора № 3517. “О недопущении производства раскопок на казенных и общественных землях без разрешения Имп. Археологической комиссии”, 1898.III.19 // Сборник циркуляров ковенского губернатора за 1898 год. – Ковна, 1899. – С. 16-17.
Циркуляр Ковенского губернатора № 5592 о наблюдении за производством раскопок // Сборник циркуляров Ковенского кубернатора с 1 января 1891 по 1 января 1892. – Ковна, 1892. – С. 54-55. 1891. VI. 2. nurodymai dėl archeologinių kasinėjimų.
Чаквiн I. У. Гiстарыяграфiя проблемы этнагенезу беларусау // Весцi Академii навук БССР. Сер. грамад. Навук (Мiнск). – 1980, № 3, c. 57-66
Чантурия В. А. История архитектуры Беларуссии. – Минск, 1977. – 311 c P. 55-71 – apie Krėvos, Lydos, Naugarduko pilis.
Чарнаўскi М. М. Рыманцене (Ябланскiце) Рымуте // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 549
Чебоксаров Н. Н. Вопросы этногенеза народов Советской Прибалтики в свете данных этногафии и антропологии // Институт этнографии. Краткие сообщения (М.). – 1950, вып. 12, с. 15-28
Чебоксаров Н. Н. О древних хозяйственно-культурных связях народов Прибалтики // Советская этнография (M.). – 1960, № 3, с. 95-115
Чебоксаров Н. Н. Основные проблемы этнической истории Советской Прибалтики // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Пленарные заседания). – М., 1955. – С. 5-11
Чебоксаров Н. Н., Тараканова С. А., Терентьева Л. Н. Основные проблемы этнической истории народов Прибалтики ( в связи с работами Прибалтийской экспедиции) // Тезисы докладов на сесии Отделении исторических наук и пленyм Института истории материальной культуры, посвященных итогам археологических исследовании 1955 года. – М., 1956. – С. 13-16
Черневский П. О. Указатель материалов для изучения Северо-западного края (Ковенская, Виленская и Гродненская губ.) в археологическом-этнографическом отношении // Памятная книжка Ковенской губернии 1882 года. – Ковна, 1881. – С. 329-367. Bibliografinė medžiaga.
Черных Е. Н., Хоферте Д. Б., Барцева Т. Б. Металлургические группы цветного металла I тысячелетия н.э. из Прибалтики // КСИА. – 1969, вып. 119, с. 109-120
Чернявский М. Древнейшие роговые орудия из под Сморгони // Lietuvos archeologija. – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinems pažymėti, p. 116-120
Чернявский М. М. Керамика Неманской культуры и северо западной Белорруссии // Gyvenviecių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 114-121
Чернявский М. М. Хронологические рамки неолита Северо-Западной Белоруссии // КСИА (М.). –1978, вып. 153, c. 42-46
Черняускi М. М. Неалит Беларускага Панямония. – Мiнск, 1979. – 141 с Rec.: Girininkas A. // LIM, 1980 metai. – V., 1981. – P. 120-121. Gurba J. // Rocznik Białostocki (Warszawa). – 1991(1989), t. 16, p. 513-514.
Черняускi М. М., Калiноускi П. Ф. Рагавая прилады працы са Смаргонскага месцанаходжания // Беларускiя старaжитнасцi. – Мiнск, 1972. – С. 26-32 Raginiai darbo įrankiai iš Smurgainių.
Чеснис Г. Антропологическая картина Литвы I половины I тысячелетия н.э. в связи с этногенезом некоторых балтских племен // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 86
Чеснис Г. Антропологические особенности средневековых пруссов // Актуальные вопросы теоретической и практической медицины: Тезисы конф. посвященной 25-летию факультета усоверш. врачей Вильнюсского университета. – В., 1988. – Т. 2, c. 136-137
Чеснис Г. Антропологический тип людей позднего неолита и раннего бронзового периода древней Пруссии // Внедрение в практику новых методов судебной медицины и криминалистики: (Материалы VI конференции Науч. Общества судеб. медиков и криминалистов Лит.ССР, посвящ. 70-летию Великой Октябрьской Соц. революции (г. Каунас, 20-21 октября 1987 г.). – К., 1987. – С. 100-101
Чеснис Г. Антропологический тип мужских черепов из могильников с территории Литвы XIV-XVI веков // Материалы научной конференции Медицинского факультета Вильнюсского гос. университета. – В., 1975. – С. 9-10
Чеснис Г. Антропологический тип носителей культуры боевых топоров древней Пруссии // Достижения морфологии для медицины и сельского хозяйства: Тезисы докладов IV республ. научной конференции анатомов, гистологов и эмбриологов. 10-11 окт. 1985 г. – В., 1985. – С. 96
Чеснис Г. Антропология древнего населения Литвы: Автореф. докт. дисс. – В., 1985. – 37 с
Чеснис Г. Балты I тысячелетия н.э. (результаты анализа по методу Пенроуза) // Проблемы эволюционной морфологии человека и его рас. – М., 1986. – С. 243-251
Чеснис Г. Изменения длины тела населения Литвы в течении двух тысячелетий нашей эры // Вопросы антропологии (M.). – 1983, вып. 73, c. 56-68
Чеснис Г. Конференция по проблемам этнической истории балтов // Вопросы антропологии (М.). –1978, вып. 58, c. 201
Чеснис Г. Конференция по проблемам этногенеза и этнической истории балтов // Вопросы антропологии (M.). – 1982, вып, 70, c. 131-132
Чеснис Г. Краниологическая характеристика черепов из курганных могильников Северной Литвы II-V вв. н.э. // Проблемы современной антропологии / АН БССР. Секция антропологии Всесоюзного научного общества анатомов, гистологов и эмбриологов. – Минск, 1983. – С. 65-67
Чеснис Г. Краниологический тип населения Литвы II-V вв. по костяным материалам грунтовых могильников // Морфогенез клетки, тканей и организма (Тезисы республиканской конференции). – В., 1980. – С. 130-131
Чеснис Г. Краниология пруссов первой половины I-го тысячелетия н.э. // Medicina. – 1990, t. 30, p. 102-112
Чеснис Г. Многомерный анализ антропологических данных как средство решения проблемы выделения балтских племенных союзов в эпоху железа (преимущественно на территории Литвы) // Балты, славяне, прибалтийские финны. Этнические прцессы. – Рига, 1990. – С. 9-27
Чеснис Г. Новые антропологические находки ятвягов V-VI вв. // Актуальные вопросы теоретической и практической медицины: Тезисы конф. посвященной 25-летию факультета усоверш. врачей Вильнюсского университета. – В., 1988. – Т. 2, c. 138
Чеснис Г. Палеопопуляционный подход к решению вопроса о формировании некоторых балтских племен и народностей // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 30-33
Чеснис Г. Черепа из могильника Обяляй, Укмергского района, V в.н.э. // Актуальные вопросы медицины: Материалы республиканской конференции “Научная медицинская мысль в вузах республики”, посв. 200-летию медицинского факультета, 24 ноября, 1981. – В., 1983. – С. 62-63
Чеснис Г. Эпохальная изменчивость длинны тела литовцев по костным материалам двух последних тысячелетий // Морфогенез клетки, тканей и организма (Тезисы республиканской конференции). – В., 1980. – С. 132-133
Чеснис Г. Этническая антропология балтских племен на территории Литвы в I тысячелетии н.э. // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. – В., 1985. – С. 144-158
Чеснис Г., Папрецкене И. Антропологическая диференциация населения Литвы XIV-XVII вв. по одонтологическим, метрическим и дискретно-варирующим признакам черепа // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1977. – С. 72-74
Чеснис Г., Папрецкене И. Краниология и этническая одонтология населения Литвы XIV-XVII вв. // Из древнейшей истории балтских народов (по данным археологии и антропологии). – Рига, 1980. – С. 132-138
Чеснис Г., Римантене Р. Отношения культуры шаровидных амфор и ее носителей к западным балтам // Проблемы этнической истории балтов. – Рига, 1985. – С. 105-107
Чеснис Г., Урбанавичюс В. Палеодемография литовских могильников XIV-XVII вв. // Вопросы антропологии (M.). – 1977, вып. 57, с. 165-173 Geluvos, Jakštaičių, Skrebinų, Liepiniškių, Uliūnų ir Ruseinių kapinynų medžiaga.
Чеснис Г., Янкаускас Р. Остеометрия, реконструктивная соматология и палеопатология человека неолитической Неманской культуры на стоянке Турлойшкес // Medicina. – 1990, t. 30, p. 113-118 Turlojiškė (Marijampolės raj.).
Что найдено в Ковно под землей // Эхо. – 1924, 15 дек., с. 3
Шадыра В. И. Балты // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 70-71
Шадыра В. И. Днепра-Двiнская культура // Археологiя i нумiзматыка Беларусi: Энцыклапедыя. – Мiнск, 1993. – С. 227
Шадыра В. И. Фiнаугры, балты i славяне на пауначы Беларусi у I тыс. н.э. // Весцi Акад. Навук Беларусi. Сер. гуманiтарных навук (Мiнск). – 1993, № 3, c. 83-90
Шадыро В. И. Древности балтов белорусского Подвинья в раннем железном веке (VIII-VII вв. до н.э. – IV-V вв. н.э.) // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 59-62
Шестидесятилетие академика Харри Альбертовича Моора // Известия Академии наук Эстонской ССР. Серия общественных наук (Таллин). – 1960, № 1, с. 89-91
Шешельгис К., Юркштас В. Архитектура и градостроительство в средневековой Литве // Сквозь века (М.). –1986, вып. 2, c. 213-224 Apie miestų Lietuvoje atsiradimo laiką.
Шимелевич М. И. Эйшишки и Родунь // Виленский вестник. – 1901, 6 июня. Eišiškių ir Rodūnės piliakalniai.
Шименас В. Боевые ножи-кинжалы в Балтийском ареале в V-VI вв. // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1991: Материалы симпозиюма. – Псков, 1992. – С. 96-100
Шименас В. Великое переселение народов и балты // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1988. – Псков, 1989. – С. 72-74
Шименас В. Великое переселение народов и балты // Археология и история Пскова и Псковской земли, 1989. – Псков, 1990. – С. 72-74
Шименас В. Новый погребальный обряд в низовьях Немана // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1988. – С. 59-61 Vidgiriai (Šilutės raj.).
Шименас В. Об этнокультурной ситуации в V-VIII вв. в низовьях Немана // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1987. – С. 72-73
Шименас В. Охранные раскопки могильников Кретингского района // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 488-489 Kiauleikių, Pryšmančių ir Užpelkių (Kretingos raj.) kapinynai.
Шименас В. Раскопки в Соденай и Видгиряй // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 401-402 Sodėnų ir Vidgirių (Šilutės raj.) kapinynas.
Шименас В. Раскопки могильника Кяулейкяй // АО 1984 года. – М., 1986. – С. 362 Kiauleikiai (Kretingos raj.).
Шименас В. Северо-восточная Литва во второй половине I тысячелетия н.э. // Беларусь у сiстэме трансеўропейскiх сувязяў у I тысячагоддзi н.э.: Тезiсы докладаў i паведамленняў мiжнароднай канференцыi, Мiнск, 12-15 сакавiка 1996 г. – Мiнск, 1996. – С. 82-83
Шмидехельм М. Памяти Харри Альбертовича Моора // Советская археология (M.). – 1969, № 3, c. 220-223
Шмидт Е. А. Балтийская культура в верховьях Днепра во второй половине I-го тысячелетия н.э. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1969, t. 6, p. 129-144
Шмидт Е. А. Днепро-двинские племена в I тысячелетии н.э. Афтореферат докт. дисс. – М., 1975. – 34 c
Шмидт Е. А. Об этнической принадлежности племён Тушемлинской культуры IV-VIII вв. В верховьях Днепра // Гiстарычна-археалагiчна сборнiк (Минск). – 1966, вып. 10, с. 33-37
Шмидт Е. А. Особенности развития Днепро-Двинской культуры в первых веках н.э. // Беларускiя старaжитнасцi. – Мiнск, 1972. – С. 102-116
Шмидт Е. А. Петр Николаевич Третьяков // Древние славяне и их соседи. – М., 1970. – С. 3-12. – (Материалы и исследования по археологии СССР; № 176)
Шмидт Е. А. Племена верховьев Днепра до образования древнерусского государства: Днепро-Двинские племена (VIII в. до н.э. – VIII в. н.э.). – М., 1992. – 207 с
Шмидт Е. А. Племена верховьев Днепра и некоторых смежных территории в железном веке (VIII в. до н.э. – III-IV в. н.э.). Артореферат канд. дисс. – М., 1963. – 22 c
Шмидт Е. А. Племена Смоленского Поднепровья и Подвинья в эпоху великого переселения народов // Социально-экономическое развитие России и зарубежных стран. – Смоленск, 1972. – С. 3-46
Шмидт Е. А. Поселения Днепро-Двинской культуры в Верховьях Днепра и на смежных территориях // Gyvenviecių ir keramikos raida baltų žemėse. – V., 1994. – P. 61-79
Шноре Э. Шпоры городище Асоте и их место в классификации шпор // Światowit (Warszawa). – 1963, t. 24, p. 577-585
Шноре Э., Граудонис Я., Лозе И. К вопросу об этногенезе населения Прибалтики // Конференция по топонимике Северо-западной зоны СССР. Тезисы докладов и сообщений. – Рига, 1966. – С. 17-21
Шопаускас И. О печении хлеба и приготовлении опьяняющих напиток у Прибалтийских племен //Материалы VI-ой конфенции по истории науки в Прибалтике. – В., 1965. – С. 123-126
Штыхау Г. Насельнiцтва земель Беларусi y IX-XIII ст. (вытокi беларускай народнасцi) // З гляды вякоу. – Мiнск, 1992. – С. 15-40
Штыхов Г. В. Археологическая карта Беларуссии. Памятники железного века и эпохи феодализма. – Минск, 1971. – 276 c Nurodyti baltų pilkapiai ir piliakalniai Gardino, Minsko ir Vitebsko srityse.
Штыхов Г. В. Об этнической интерпретации банцеровской культуры // Насельнiцтва Беларусi i сумежнiх тэриторый у эпоху жaлеза: Тез. докл. конф. прысвеч. 80-годдзю з дня народження А. Г. Митрофанага. – Минск, 1992. – С. 116-117
Штыхов Ф. В. Исследование памятников VI-XI веков в Беларуси: этнический аспект // Slavia Antiqua (Poznań). – 1997, t. 38, p. 11-24
Шукевич В. А. Об археологических местностях в Лидском и Трокском уездах // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX археологического с’езда в Вильне. – Вильна, 1893. – Отд. 1, c. 96-100.
Шукевич В. А. Реферат об археологических местностях по Лидском и Трокском уездах // Виленский вестник. – 1892, 7 июня.
Шулия К., Луянас В., Банис Ю., Генутене И., Кибилда З., Шилайтите А. Первые определения абсолютного возраста археологических памятников Литвы радиоуглеродным методом / Шулия К… // Материалы научной конференции молодых ученых геологов Литвы. – В., 1968. – С. 22-23 Šventoji, Kauno grindiniai, Trakų pilies tiltas.
Шчакацixiн, М. Надрысы гiсторii Беларусскага мастащтва.– Менск, 1928. – 336 с. – Antras leid. Minske, 1993 m P. 26-76, 145-157, 162-188 apie Vilniaus, Trakų, Krėvos, Lydos pilis.
Эндзелин Я. Древнейшие славянобалтийские языковые связи // Известия АН Латвийской ССР (Рига). – 1952, № 3, с. 33-46. – Tas pat: Труды Института языка и литературы АН Латвийской ССР (Рига). – 1953, т. 2, с. 67-82
Эндзинас А. Древнее производство железа на территории Литвы //Acta Baltico-Slavica (Warszawa). – 1973, t. 8, p. 21-52
Эндзинас А. И. География изготовления железа по данным ономастики балтийских племен // XIII международный конгресс по истории науки. Москва, 18-24 августа 1971. Материалы по истории геолого-географических наук. – М., 1971. – Вып. 47, c. 34-35 Ref.: Tarybų Lietuvos visuomenės mokslai. Referatų rinkinys (V.). – 1973, Nr. 1, p. 82.
Эндзинас А. И. Производтво железа в древние времена на территории Литвы // Материалы VI-ой конференции по истории науки в Прибалтике. – В., 1965. – С. 128-132 Rec.: Jaskanis J. // Acta Baltico-Slavica (Białystok). – 1967, t. 5, p. 318-319.
Юбилейная выставка // Советская Литва. – 1959, 25 марта 1948-1958 m. archeologinės ekspedicijos.
Юодагальвис В. Исследования каменного века в Литовском Занеманье // Древности Литвы и Белоруссии. – В., 1988. – С. 29-36
Юодагальвис В. Исследования неолитического поселения Кубилеляй I // АО 1986 года. – М., 1988. – С. 402-403 Kubilėliai (Šakių raj.).
Юодагальвис В. Поселения неолита и ранней бронзы Югозападной Литвы // “Pabaltijo gyvenvietes nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus”: Konferencijos pranešimų santrauka. – V., 1992. – P. 21-24
Юодагальвис В. Раскопки неолитического поселения Кубилеляй // АО 1985 года. – М., 1987. – С. 489 Kubilėliai (Šakių raj.).
Юргинис Ю. Земледелие и техника сельского хозяйства Литвы в XIII-XV веках // MADA. – 1955, t. 1, p. 57-74
Юргинис Ю. К вопросу о появлении балтов в Прибалтике // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 150-152
Юргинис Ю. О земледельческой системе предшествовавшей трехполью // Ежегодник по аграрной истории Восточной Европы, 1962 г. – Минск, 1964. – С. 95-100
Юцевич Л. А. Исполинские горы и гробы // Сын отечества (СПб.). – 1838, №. 185, c. 292–299.
Ючене И. О сохранении памятников археологии в исторических цетрах городов Литовской ССР // Проблемы охраны памятников археологии в населенных местах. Материалы всесоюзной конференции. – Ереван, 1980. – С. 53-54
Яблонските P. Мезолит Литвы // КСИИМК (М.). – 1952, вып. 42, с. 40-52 Rec.: Schild R. // Rocznik Olsztyński. – 1960, t. 3, p. 282-285.
Яблонските-Римантене Р. O древнейших культурных областях на территории Литвы // Советская этнография (M.). – 1955, № 3, с. 3-19
Яблонските-Римантене Р. Периодизация мезолитических стоянок Литвы // У истоков древних культур (эпоха мезолита). – М., Л., 1966. – С. 75-87. – (Материалы и исследования по археологии СССР. № 126)
Яблонските-Римантене Р. Стоянки куменного века Эйгуляй // Вопросы этнической истории народов Прибалтики. – M., 1959. С. 11-31. – (Труды Прибалтийской об’единенной комплексной экспедиции, т. 1) Eiguliai (prie Kauno).
Якимов В. П. Вопросы первичного заселения Прибалтики по данным археологии и палеоантропологии // Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (Секция этнографии и антропологии). – М., 1955. – С. 3-5
Якимов В. П. Начальные этапы заселения Восточной Прибалтики // Балтийский этнографический сборник.– М., 1956. – С. 245-272. – (Труды Института этнографии. Новая серия)
Яловецкас Р., Адомонис Т. Тракай // Искусство стран и народов мира. – М., 1965. – Т. 2, с. 566
Янкаускас Р. Следы болезней на костях жителей Литвы I тысячелетия н.э. // Археология и история Пскова и Псковской земли. – Псков, 1985. – С. 58-60
Янчук Н. А. Киркор ученый исследователь Литвы и Беларуссии // Киевская старина. – 1887, июнь/июль; Отт.: Киев, 1887. –17 с.
Янчук Н. А. Киркор. Краткий очерк жизни и деятельности // Древности (М.). – 1888, т. 12, вып. 2, c. 79-107; Отт.: М., 1888. – 29 c.
Янчук Н. А. Программа археологических исследований Северо-западного края // Древности (М.). – 1900, т. 16, протоколы, с. 128.
Янчук Н. Несколько слов по поводу археологическо-этнографической экскурсии в Седлецкую губернию в 1891 году // Памятная книжка Седлецкой губернии на 1892 год. – Седлец, 1892. С. 233-255; Отт. Rec.: Wolter E. Jatwingische Altertümer // Mitteilungen der litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). –1893, t. 3, p. 546.
Янюнайте М. Некоторые вопросы прародины балтов // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов: Тезисы докладов. Март, 1981. – В., 1981. – С. 121-124
Янюнайте М. О возможности определения территории прабалтских племен на основе исследования погребальной обрядности // Конференция “Балто славянские древности, погребальный обряд”. – М., 1985. – С. 130-131
Ясканис Д., Качински М. Балтите-северни с’седи на славяните (V в.пр.н.э. – до около XIV в. н.э.). – София, 1978. – 82 c. – Авторы указаны на 6 c “Baltai – šiauriniai slavų kaimynai”. Parodos iš Lenkijos muziejų fondų katalogas.