Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Išeiviai buvo vienas svarbesnių KGB taikinių

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Karų, įtvirtinimų, ginklų, slaptųjų tarnybų istorija (bendra informacija) » Slaptųjų, specialiųjų, teisėtvarkos tarnybų bei organizacijų veikla ir istorija (taip pat ir Lietuvos)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Išeiviai buvo vienas svarbesnių KGB taikinių

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Išeiviai buvo vienas svarbesnių KGB taikinių

Parašytas: 04 Vas 2008 15:51

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Išeiviai buvo vienas svarbesnių KGB taikinių

Deimantė Dokšaitė, http://www.lietuviams.com
2008 vasario mėn. 4 d.

Kai šiais laikais į Ameriką atvykusį dvidešimt penkerių metų ar panašaus amžiaus lietuvį „dipukai“ apšaukia „kgbistu“ ir komunistu, tai skamba juokingai. Bet Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, istorikas

Sakote, kad bandydavo paveikti siųsdami savo žmones. O užverbuoti pačių užsienio lietuvių nebandydavo?

Be abejo, kad bandydavo. Pagrindiniai būdai, kuriais stengdavosi juos užverbuoti, tai tų žmonių kontaktai su atvykusiais iš Lietuvos. O šiaip 99% verbavimų vykdavo išeiviams atvykus į Lietuvą. Juk kartais lietuviai atvykdavo su turistinėmis grupėmis ar individualiai pas gimines.

Verbuoti bandydavo tikrai ne visus, buvo renkama informacija apie tuos žmones. Daugiausia tuos, kuriuos bandydavo užverbuoti nukreipdavo rinkti informaciją apie lietuvių organizacijas užsienyje. Bet tokių užverbuotų nebuvo daug. Pavyzdžiui, KGB užsienyje vienu metu turėdavo apie 80 vadinamųjų šaltinių, t.y. agentų. Tai tikrai nedidelis skaičius, žinant, kad pačioje Lietuvoje agentūrinis tinklas buvo didesnis šimtą kartų. Tad nepaisant to, kad užsienyje gyveno gana daug lietuvių, galimybės juo užverbuoti, o ir vėliau juos patikrinti – jų atliekamą darbą, asmeninį gyvenimą, ar neprisipažino Vakarų žvalgyboms - buvo labai ribotos.

Beje, tokių atvejų, kad užverbuotieji prisipažindavo Vakarų žvalgyboms, buvo labai daug. Leisdavo kokiam užverbuotam žmogui emigruoti į Vakarus, o tas tik spėja ten nuvažiuoti ir iškart viską iškloja. Dažniausiai tokie atvejai nutikdavo Vokietijoje, Izraelyje ir JAV.

Kodėl taip nutikdavo? Kodėl jie taip būdavo linkę prisipažinti bendradarbiaują su KGB?

Žmonės patekdavo į visai kitą, ne sovietinę aplinką, kur elgesio normos būdavo visai kitokios, o turėti tą vadinamą kuprą nebuvo labai malonu, todėl slapta ir prisipažindavo. Kartais jų prašydavo ir toliau palaikyti ryšius su KGB. Tokiu būdu vykdavo dvigubi žaidimai ir žvalgybos užsiimdavo viena kitos mulkinimu.

Taigi į užsienį daugiausia agentai būdavo siunčiami iš Lietuvos. O tokių atvejų, kai būdavo užverbuojami išeiviai, buvo nedaug. Dažniausiai iš Lietuvos būdavo leidžiama legaliai emigruoti užverbuotiems žmonėms, dar vienas būdas – su KGB dirbdavo į užsienį pasistažuoti, į komandiruotes vykstantys žmonės. Kiek man yra tekę susidurti, tai vienu metu vien su turistinėmis grupėmis į užsienį išvykdavo apie 500 užverbuotų žmonių. Žinoma, dalis jų tik sekdavo tuos turistus, kad jie nepasiliktų užsienyje, kiti gi, kurie vykdavo į stažuotes turėdavo aiškesnius uždavinius. Jiems būdavo duodami slaptažodžiai, kad pavyzdžiui esant reikalui ateis žmogus, kuris pasakys tarkim „Linkėjimai nuo Mykolo iš Vilniaus“ ir tokiu atveju būtų privalu vykdyti visas to žmogaus nurodytas užduotis.

Žinant kiek tada stažavosi žmonių, kiek galėjo jų būti užverbuoti, tai vienu metu Vakaruose galėjo būti pora tūkstančių visos Sovietų Sąjungos agentų, kurie esant reikalui, galėjo būti aktyvuoti. Šiaip jie nieko ypatingo neveikdavo, o grįžę tiesiog parašydavo ataskaitas ką matė, kur buvo, su kuo susipažino. Grįžus tas ataskaitas įformindavo kaip agentūrinius pranešimus. Dabar dažnas nenorintis prisipažinti bendradarbiavęs su KGB sako, kad tik rašė ataskaitą apie komandiruotę, nors realiai, jei jie nebūtų buvę užverbuoti, į jokias komandiruotes užsienin visai nebūtų išvažiavę.

Šimtu procentų?

Žinoma. Nes KGB sužinojusi, kad žmogus gali išvažiuoti į kažkokią vietą, kuri yra jų domėjimosi objektas, stengdavosi jį užverbuoti. Tuomet išvažiuojančių pasistažuoti iš Lietuvos buvo vienetai, ypač aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Devintajame dešimtmetyje jų buvo šiek tiek daugiau, bet vis tiek visus juos užverbuodavo.

Kokiais motyvais užverbuodavo tuos, kurie atvažiuodavo į Lietuvą?

Kurie, pavyzdžiui, atvažiuodavo į lietuvių kalbos kursus... KGB visada surašydavo patriotinius motyvus. Stengdavosi verbuoti taip, kad nereikėtų jiems mokėti pinigų. Oficialiai surašydavo, kad užverbuoti remiantis patriotine motyvacija, noru padėti kovoti Sovietų Sąjungai su pasauliniu imperializmu. Bet realiai dažniausiai buvo užverbuojami kompromituojančiu pagrindu, t.y. ką nors čia atvykę Lietuvoje ne taip padarydavo ir tada būdavo verbuojami. Tik užverbuotieji kompromituojančiu pagrindu nebūdavo patikimi, iškart gal ir gali išspausti kokią nors informaciją, bet netrukus tokie užverbuotieji nutraukdavo visus ryšius.

Sakote verbuodavo, nes turėdavo kokį nors kompromatą apie žmogų. Gal galite pateikti konkretesnių pavyzdžių?

Buvo tokia kategorija žmonių, kurie negalėjo nesilankyti čia, nes tai buvo susiję su jų verslu, pavyzdžiui, turistinių įmonių savininkai. Ir jeigu jų turistai arba jie patys sudalyvaudavo kokios nors nelegalios medžiagos, tarkim knygų, atvežime į Lietuvą, jiems būdavo grasinama, kad daugiau nebeįleis į Sovietų Sąjungą, nebent jie sutiktų padėti, tada net būtų suteikta papildomų galimybių. Tokiu būdu žmonės ir būdavo užverbuojami, kaip rašoma „remiantis suinteresuotumu palaikyti komercinius santykius su Sovietų Sąjunga“. Tokie žmonės iš anksto suteikdavo charakteristikas tų savo atvežamų turistų.

Ar lietuvių diasporai buvo skiriamas didesnis dėmesys nei kitų tautų atstovams, pavyzdžiui estams ar latviams?

Kiekvienas teritorinis padalinys skyrė dėmesį savo išeiviams ir lietuviai nebuvo išskirtiniai. Tiesiog tas dėmesys koncentruodavosi skirtingose šalyse. Jei estų išeivių buvo daugiau Švedijoje, Suomijoje, tai ten KGB Estijos padalinys ir skirdavo daugiau dėmesio. O lietuvių buvo daugiau JAV, Kanadoje, Australijoje, Vokietijoje, todėl Lietuvos KGB daugiausia ten ir žvalgydavosi.

Kada KGB veikimas išeivijoje buvos stipriausias?

Pavyzdžiui iki Berlyno sienos pastatymo veikimas Vokietijoje buvo itin aktyvus. Kurį laiką kol ten veikė lietuviškos organizacijos vykdavo slapti tų organizacijų biurų apiplėšimai, vykdavo tiesioginis poveikis aktyvistams – nuvažiuodavo „kgbistų“ grupė ir pagrasindavo, kad nutrauktų veiklą. Tačiau pastačius Berlyno sieną ir daugumai lietuvių išvykus į JAV, Kanadą ir kitas šalis tokių galimybių KGB veikti nebeturėjo.

Bet aktyvumas didėjo proporcingai plečiantis kontaktams tarp žmonių Lietuvoje ir išeivijoje. Jei, tarkim, 7-8 dešimtmetyje į Lietuvą atvykdavo tik pora šimtų žmonių, tai po dvidešimties metų etninės emigracijos atvykdavo 2000 – 3000 žmonių per metus. Tad ir galimybės veikti KGB tapo daug platesnės.

Tačiau žmonės išeivijoje palaikydavo skirtingus santykius su Lietuva. Sakykim, „Šviesa-Santara“ buvo „už“ kontaktus su Lietuva, su lietuviais inteligentais ir taip bandant veikti per juos, galbūt atvežti jiems knygų ir pan. O pavyzdžiui VLIK‘as (Vyriausias Lietuvos išlaisvinimo komitetas) pasisakydavo „prieš“ tokius kontaktus, nes manė, kad tai gali netiesiogiai padėti pripažinti Lietuvos aneksiją.

Ar lietuvių išeivių, bendradarbiavusių su KGB, bylos yra Lietuvoje ar Rusijoje?

Jos yra sunaikintos. KGB archyvas nereikalingas bylas naikindavo, bet tai nereiškia, kad informacija apie tuos žmones išnyko. Juk liko nesunaikinti operatyviniai dokumentai – agentų pranešimai, išbarstyti įvairiose sekimo ir kitokio pobūdžio bylose.

Kiekvienai išeivių organizacijai buvo sudaroma atskira byla: VLIK‘ui, „Šviesai-Santarai“, BALF‘ui (Bendrasis Amerikos lietuvių šalpos fondas) ir pan. Į tas bylas buvo segami agentų pranešimai ir tai yra išlikę. Tad visai nesvarbu, kad yra sunaikintos jų asmens bylos.

Tai ar galime įsivaizduoti, kiek per visą okupacijos laikotarpį išeivijoje buvo užverbuota žmonių?

Minėjau, kad užsienyje vienu metu buvo apie 80 žmonių, ne tik etniniai lietuviai, bet ir gyvenę Lietuvoje lenkai, vokiečiai, žydai. Kiek iš viso jų buvo – nežinau. Galiu tik pasakyti, kad Lietuvoje per penkerius metus pasikeisdavo visas agentūrinis tinklas, o išeivijoje, konkrečiau Amerikoje, visą dešimtmetį tebuvo vienas agentas. Vėliau atsirado kitas. Tiesiog galimybės turėti agentus JAV buvo labai ribotos. Juk FTB irgi visada turėdavo realaus pagrindo įtarti, kad Sovietų Sąjungoje pabuvę žmonės gali būti užverbuoti. Tad galimybės verbuoti Amerikos lietuvius buvo gan ribotos, bet, žinoma, tai nereiškia, kad tai nebuvo daroma.

Bet kiek esu kalbėjęs su tais, kurie buvo verbuojami, tai jie beveik visais atvejais Amerikoje prisipažindavo FTB, kad juos verbavo. Ir viskas tuo pasibaigdavo. Vieni visai nebevažiuodavo į Sovietų Sąjungą. Ir paprastai KGB rašydavo: „Vyko susitikimai būnant Lietuvoje. Įsiskverbė į organizacijos „Šviesa-Santara“ vadovybę. O daugiau į Lietuvą nebeatvyko motyvuodama daktarinės disertacijos rengimu.“ Visa tai vyko tik kol buvo Lietuvoje, tada KGB galvojo, kad ją užverbavo, bet ji tik išvyko į Ameriką ir viskas tuo pasibaigė. Tokie atvejai labai dažni. Daugiausia užverbuodavo tuos, kurie atvykdavo ne tik susitikti su giminėmis, bet turėdavo čia komercinių kontaktų.

Kiek aš žinau mėginimų užverbuoti Amerikos lietuvius buvo koks šimtas. Bet tai tik mėginimai, kurie didžia dalimi buvo nerezultatyvūs. Bet būdavo ir kitokių galimybių gauti informaciją.

Pavyzdžiui, 1962 -1987 metais politinį sekimą vykdė 700 žmonių. Ir jie vykdė politinį sekimą ne tik Lietuvoje, bet su tokiom pat užduotim buvo siunčiami į užsienį.

Tai iš tų 700 žmonių 41 per tą laikotarpį lankėsi Kanadoje, 15 – JAV, 13 – Švedijoje, 19 – Vakarų Vokietijoje, 28 – Italijoje.

Pavyzdžiui VLIK‘ui sekti vienu metu buvo 13 žmonių, 1986 metais „Šviesai-Santarai“ sekti turėti 5 agentai. Tačiau tie agentai gali būti netikri, gali būti užverbuoti tų žmonių, priklausančių organizacijoms artimieji, gali būti užverbuoti kompromituojančiu pagrindu ir pan.

Ne kartą paminėjote „Šviesą-Santarą“ ir VLIK‘ą. Ar tose organizacijose galėjo būti KGB žmonių? Ar jie galėjo daryti įtaką jų veiklai?

Nesakau, kad KGB nesistengdavo, bet užverbuoti tuos, kurie priklausė toms organizacijoms, buvo gana sudėtinga. Nes tose organizacijose esantys žmonės buvo labai motyvuoti, jų ideologinės nuostatos buvo stiprios. Apie VLIK‘ą buvo sakoma, kad ten ką nors užverbuoti buvo neįmanoma, nes jų amžius toks, kad Lietuvoje jie nesilanko. Buvo galima nebent kažką iš jų aplinkos žmonių užverbuoti. „Šviesa-Santara“ buvo atviresnė organizacija, bet ji buvo organizacija be organizacijos, ten žmonių judėjimas gan intensyvus ir joje paprasčiausiai nebuvo galima turėti didesnės įtakos. Pirmiausia dėl to, kad jų buvo mažai, kita vertus, jie niekada neužėmė itin svarbių postų.

KGB laikėsi metodo, kad verbuodavo aplinkos žmones, žmones, kurie neužėmė pagrindinių pozicijų, o būdavo kur nors šešėlyje.

Dažnai tai būdavo iš Lietuvos išleisti emigruoti lietuviai. Jų nebuvo daug, iš viso išleido 1000 lietuvių. O štai žydų – 13000, vokiečių – 17000.

O kaip dėl Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB)? Jai buvo bandoma daryti įtaką? Ar ji buvo įdomi KGB?

Įtakos nedarė. Tiesiog rinkdavo informaciją. Bet juos domino tik tiek, kiek ši organizacija prisidėdavo prie politinių akcijų ar pati jas organizuodavo. Į tas lietuviškas organizacijas buvo žiūrima specifiškai, nes visgi daugelis jų narių jau buvo Vakarų valstybių piliečiai. Ir jei jų veikla būdavo daugiau kultūrine, o ne politinė, tai ir dėmesio KGB skirdavo mažiau.

Apskritai reikia pažymėti tai, kad KGB neturėjo begalinių galimybių. Jų finansiniai resursai veikti užsienyje buvo net juokingai maži. Ką reikšdavo tie keli tūkstančiai dolerių? Nieko.

Tiesiog Sovietų Sąjunga neturėjo resursų, nes reikėjo daug jų išleisti ginklavimuisi, kosminėms programoms ir pan. Politinės informacijos rinkimas buvo vykdomas taip, kad užtektų minimalių išlaidų, naudojamasi svetimomis lėšomis. Pavyzdžiui, jei žmogus buvo siunčiamas į kokią nors stažuotę, tai visas išlaidas apmokėdavo universitetas ar dar kažkas. Tad KGB „užsikabindavo“ ant to kanalo ir naudodavosi juo.

Dėl tų pačių priežasčių – resursų stokos ir turistų į šalį buvo įsileidžiama mažai, nes neužtekdavo žmonių juos sekioti. Įsivaizduokime, jei jiems būtų reikėję sekti tiek turistų, kiek dabar jų atvažiuoja į Lietuvą. Todėl per metus įsileisdavo tik kelis tūkstančius, kurie buvo išskirstomi pamėnesiui ir tada jau ganyti kokį 50 turistų esančių vienu metu Lietuvoje nebūdavo sunku.

Mažai kas kalba apie ribotus KGB resursus. Daugiau kalbama apie visokius mitus. Žinoma, tai suprantama, nes tie mitai atėjo dar iš tų laikų, kai visi masiškai buvo verbuojami KGB. Pokariu Lietuvoje veikė 27 000 agentų vienu metu! Ir tos baimės atmosferos užteko keliems dešimtmečiams. Bet kai politinė ir ekonominė situacija ėmė keistis, tai neliko ir tos baimės, nes neliko kas tuos žmones pririša. Iki tol valstybė su savo represinėmis institucijomis galėjo veikti žmones: neduoti buto, darbo, paskyrimo mašinai gauti. Tačiau 1987 – 1988 metais to nebeliko, tiesiog Sovietų Sąjunga ištiko ekonominė krizė, tad nebeliko nei jokių butų, nei automobilių. Niekas žmonių neberišo ir jie išdrąsėjo.

Tai gal ir politinės permainos iš dalies vyko dėl tų ekonominių sunkumų? Be abejo, kad tai darė įtaką. Jeigu bent minimaliai Sovietų Sąjunga būtų galėjusi aprūpinti savo žmones, tai, aišku, ji dar būtų parazitavusi kokį dešimtmetį.

Ar užsienio lietuviams, tiems, kurie turi Lietuvos pilietybę, yra vykdoma liustracija?

Negaliu pasakyti, nes nesu Liustracijos komisijos narys. Reikalas tame, kad tiems žmonėms reikia įteikti pranešimus, jie turi atvykti į teismą ir tai vyksta Lietuvoje. O kaip tokiu atveju elgtis su užsienio lietuviais, juk jie gyvena ne Lietuvoje? Būtina pabrėžti ir tai, kad informacija apie užsienio lietuvių bendradarbiavimą su KGB yra labai dviprasmiška. Žinoma, yra ir tikrų atvejų, buvo tokių agentų tarp jų, kurie veikė dešimtmečiais. Daugiausia visgi KGB veikimas vyko Lietuvoje. O ten buvusių pavardės žinomos.

Pavyzdžiui?

Nesakysiu. Žinomos tiems, kas domisi tais dalykais. Jos niekad nebus viešai atskleistos. Pirmiausia, nėra jokio reikalo. Antra, kiekvieną atvejį reikia ištirti. Neretai būdavo ir taip, kad buvo sukuriami fiktyvūs agentai. Kaip buvo klastojami primelžti pieno kiekiai, taip buvo falsifikuojami ir duomenys apie agentus. Be to, neretai būdavo ir taip, kad tie neva tai užverbuoti išeiviai tempdavo knygas į Lietuvą ir įsivaizduodavo, kad KGB jų neseka.

Ką kalbant apie išeiviją ir KGB reiškia Romualdo Marcinkaus pavardė?

Žinoma, kad ji svarbi. Kai jis buvo KGB pirmininku Lietuvoje, tai jo veikla, aišku, koncentravosi čia vietoje, juolab, kad čia vyko svarbūs įvykiai, visgi 1990 metai. Bet iki tol Maskvoje jis buvo centrinio aparato darbuotojas, dirbo 19 skyriuje, kuris užsiiminėjo būtent išeivija. Tad darbas išeivijoje buvo jo arkliukas.

Tai yra žmogus, kuris žino, kurie užsienio lietuviai buvo KGB agentai?

Žino, bet tikrai nepasakos. Jie visi gauna pensijas iš Rusijos, yra asmeniškai įsipareigoję. Aišku, sakyti, kad daviau priesaiką valstybei, kuri jau du dešimtmečius nebeegzistuoja yra kvailystė... Bet jie tada motyvuoja garbės žodžiu ir pan.

Ar anuomet KGB išeivijoje buvo laikoma siaubu-baubu?

Pavyzdžiui VLIK‘as įtarinėjo kiekvieną atvykstantį iš Lietuvos, kad jis yra KGB agentas. Turiu pasakyti, kad jie neklydo. Neklydo bent jau iki 1980 metų, nes iki tol išvykę praktiškai visi ir buvo KGB užverbuoti. Jau vėliau, kai tų išvykimų padaugėjo, tai padėtis šiek tiek pasikeitė.

Apie KGB tuo metu Vakaruose buvo daug prirašyta. Bet retsykiais buvo įtariami ne tie, kurie ištikrųjų buvo KGB agentais. Jei atvykdavo kokia delegacija iš Lietuvos, iškart išeiviai įtardavo delegacijos vadovą, bet dažniausiai agentas būdavo visai ne jis, o koks nors pernelyg į akis nekrentantis žmogeliukas.

Beje, tiems žmonėms, kurie būdavo į JAV siunčiami iš Lietuvos būdavo duodamas rezervinis kontaktas. Jei juos imtų verbuoti Vakarų žvalgybos, tai jie turėdavo kreiptis į Niujorke esančioje Jungtinių Tautų atstovybėje Sovietų Sąjungos žmogų, kuris dirbdavo po diplomatine priedanga, bet būdavo KGB darbuotojas. Mat buvo bijoma, kad sovietų agentai bus perverbuoti.

http://www.lietuviams.com

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: