 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina
|
Policija sulaikė šnipinėjimu įtariamą M. Danielių: aiškėja, kam perdavinėjo informaciją
https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/akt ... r-24802854
Lrytas.lt lietuvosdiena Aktualijos
BNS ir lrytas.lt inf.
2022-10-04 13:41, atnaujinta 2022-10-04 13:57
Teisėsaugos pareigūnai sulaikė šnipinėjimu įtariamą Lietuvos pilietį Mantą Danielių, vėliau jis suimtas dviem mėnesiams, BNS antradienį patvirtino policija.
„Galime patvirtinti, kad šis asmuo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo“, – BNS antradienį sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Pasak jo, įtariamajam teismas yra skyręs kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams.
Ikiteisminį tyrimą, pradėtą bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra, nurodė R. Matonis.
„Siekiant nepakenkti tyrimui, kol kas išsamiau šio tyrimo komentuoti negalime“, – teigė jis.
Nepriklausoma Baltarusijos televizija „Belsat“ paskelbė, kad teisėsauga įtaria, jog M. Danielius infiltravosi į baltarusiškas organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjo informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.
Anot televizijos, M. Danielius prisistatydavo verslo konsultantu, vesdavo paskaitas, siūlė teisinę pagalbą. Pasak jos, šis asmuo padėjo organizacijoms „Mūsų namai“, „Dapamoga“.
Lietuvoje veikia tinklas, kuris Baltarusijos KGB perduoda informaciją: skelbia, kad dėl šnipinėjimo sulaikytas ir Laurynas Ragelskis
https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/akt ... r-24802854
Lrytas.lt lietuvosdiena Aktualijos
ELTA ir lrytas.lt inf.
2022-10-07 13:15, atnaujinta 2022-10-07 13:19
Viešosios įstaigos „Dapamoga“ direktorė Natalija Kolegova teigia, kad dėl šnipinėjimo Baltarusijos buvo sulaikytas ne tik teisininkas Mantas Danielius, tačiau ir Laurynas Ragelskis.
Lietuvoje gyvenančios Baltarusijos opozicionierės tikina, kad šie asmenys šnipinėjo Lietuvoje veikiančias baltarusių organizacijas ir informaciją perduodavo Baltarusijos KGB.
„Mes čia susirinkome pakalbėti apie žmones, kurie sukasi apie baltarusių ir ukrainiečių organizacijas, diasporas, kurie, kaip paaiškėjo yra šnipai. Yra du žmonės, kurie pastaruoju metu yra sulaikyti, tai yra Mantas Danielius ir Laurynas Ragelskis“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė N. Kolegova.
Savo ruožtu Viešosios įstaigos „Mūsų namai“ direktorė Olga Karač surengtoje spaudos konferencijoje akcentavo, kad Lietuvoje veikia Lietuvos piliečių tinklas, kuris bendradarbiauja su Baltarusijos valstybe, kuriai perduoda informaciją apie baltarusių pabėgėlių veiklą Lietuvoje.
„Eina kalba apie šnipinėjimą ir bendradarbiavimą su KGB. Kai dėl M. Danieliaus mes pradėjome įtarinėti, kad kažkas su juo ne taip, tai mes pradėjome savo tyrimą ir ne tik organizacija „Mūsų namai“, bet ir dar keletas pilietinių iniciatyvų dalyvavo tame tyrime ir susidarė neformali koalicija šio klausimo sprendimui“, – akcentavo O. Karač.
„„Mūsų namai“ ir „Dapamoga“ yra KGB taikiniai kaip didžiausios organizacijos, kurios padeda pabėgėliams Lietuvoje“, – pridūrė ji.
Organizacijos „Mūsų namai“ direktorė akcentuoja, kad yra įrodymų, jog M. Danielius buvo infiltravęsis ir į keletą Baltarusijos teritorijoje veikiančių organizacijų, kurios padeda nuo režimo nukentėjusioms šeimoms.
„Noriu pabrėžti, kad (Baltarusijos žurnalistė – ELTA) Ksenija Lebedeva, su kuria M. Danielius bendradarbiavo, nėra paprasta žurnalistė, kaip teigia Baltarusijos režimas. Yra įrodymų, kad K. Lebedeva dalyvavo KGB apklausose, kurios vyko dėl protestų Baltarusijoje, kur buvo kankinami advokatai, teisių gynėjai ir darė siužetus, žeminančius jų orumą. Yra įrodymai, kad KGB dirbo su informacija, kuri buvo pateikta K. Lebedevai, bet nebuvo viešinta jos laidoje“, – taip pat akcentavo ji.
„Taip pat yra įrodymų, kad K. Lebedeva su M. Danieliaus pagalba verbavo Lietuvos Respublikos teritorijoje Baltarusios piliečius, šnipinėjimo tikslais“, – taip pat pridūrė ji.
O. Karač akcentavo esanti dėkinga Policijos departamentui, tyrėjams ir prokuratūrai, kad skubiai reagavo į pateiktą informaciją ir neleido M. Danieliui pabėgti į Baltarusiją, kaip jis planavo.
„Mes norime pabrėžti, kad M. Danieliaus taikinys buvo ne tik Baltarusijos pilietinės organizacijos, bet ir kitos tarptautinės struktūros (....), iki ministerijų lygmenio. Jis buvo infiltruotas ganėtinai giliai į skirtingas Lietuvos struktūras“, – sakė ji.
Pasak jos, M. Danieliaus tikslas buvo ir Ukrainos karo pabėgėliams padedančios organizacijos.
Generalinė prokuratūra šią savaitę patvirtino, kad Vilniuje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Lietuvos Respublikos pilietis M. Danielius. Asmuo suimtas dviem mėnesiams.
Generalinė prokuratūra pažymimi, kad ikiteisminį tyrimą, pradėtą bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Sonata Šulcė
https://www.facebook.com/sonata.km?comm ... 3D&__cft__[0]=AZWp1kRCepRZjZTkKTQp6Uu3qEn03C-WoJGa4Rk5xBakdkLmIVizBXAqBsswP2uKhwohfpea0XK-g2dnCnFSTTsz7GZUVHp7ZkYhGbadRt96vQ&__tn__=R*F
Oleg Surajev O po mūsų pirmojo mitingo prie pasienio, blokuojant RU transpoto priemonių patekimą pas mus, man per LinkedIn parašė Mantas Danielius, prisistatydamas teisininku ir prašydamas komunikacijos konsultacijos.
Po apsikeitimo žinutėmis, patikrinau jo FB profilį, kuriame buvo pakankamai daug info, kad niekada gyvenime jam neatrašyčiau ir nesusitikčiau.
Indre Makaraityte
https://www.facebook.com/photo/?fbid=10 ... 9634774355
2022-10-06
Tas prieš kelias dienas už šnipinėjimą suimtas Mantas Danielius yra kažkoks didelis nesusipratimas. Nesusipratimas ne mūsų. O čia Lietuvoje veikiančių kai kurių (čia reikia pabrėžti, kad tikrai ne visų) baltarusių organizacijų.
Šnipas, tekinantis informaciją Baltarusijos KGB ir pats tai pripažįstantis, vedė seminarus, teikė juridines konsultacijas ir rengė dokumentus net dviem organizacijoms - "Nash Dom" ir "Dapamoga".
Joms vadovauja Olga Karač ir Natalija Kolegova. Abi puikiai žinomos, kviečiamos visur, kur vyksta kas nors svarbaus su Baltarusija ar Ukraina, arba pačios ateina, fotografuojasi su valdžia.
Kaip nuo režimo bėgančius Baltarusijos žmones globojančių organizacijų vadovės.
Visame Vilniuje, peraugusiame Rygą dydžiu ir žmonėmis, teisinėms konsultacijoms jos sugeba rasti kažkokį kompleksuotą teisininką, su kuriuo reikalų nėra turėjusi nė viena rimtesnė įstaiga ir kuris kliedi apie juodas orchidėjas ir fatališkas moteris Baltarusijos valstybiniame kanale.
Nežinojom, neįtarėm, sako Karač su Kolegova žurnalistams.
Tik tas jų atseit nežinojimas kažkaip per daug kainuoja.
Danielius domėjosi Kosto Kalinausko pulku, kariaujančiu Ukrainoje. Ir buvo giliai organizacijose, kurios daug (akivaizdu dabar, kad nepelnytai per daug) žino ir apie pulką, ir apie į frontą norinčius važiuoti baltarusius.
Kad Mantas Danielius, kurį po sparnu priglaudė Kolegova su Karač, tekina info juodajai Lukašenkos orchidėjai, atrado baltarusių opoziciniai žurnalistai iš "Naša Niva".
Bet prieš pasirodant jų tyrimui, Kolegova arba asmuo ja prisistatantis, pareikalavo neminėti jos pavardės ir prigrasino kreiptis į policiją.
O O. Karač skundžia kitą "Naša Niva" medžiagą priežiūros institucijoms. Pradėjo nuo Visuomenės informavimo etikos komisijos, ši jokių trūkumų nerado, tai dabar beldžiasi pas Žurnalistų etikos inspektorių.
Opozicinės organizacijos skundžia ir persekioja opozicinius žurnalistus?
Bet net ir šiuo atveju tai - ne atsitiktinumas, nes mes N. Kolegovos veikla esame domėjęsi jau šiek tiek anksčiau.
Ir paaiškėjo, kad po labdaros skraiste sukasi visai išmani schemutė.
Su jos organizacijos globa Lietuvon patekę persekiojami baltarusiai buvo apgyvendinami jos ir jos vyro nuomojamuose butuose. Už nuomą dauguma mokėjo iš fondų paramos, o kad kai kurie, kurie nelabai turėjo persekiojimo įrodymų, tokią paramą gautų, Kolegova jiems parūpindavo falsifikuotų gydytojų pažymų. Ant savo blankų.
Gelbstint nuo režimo bėgančius žmones tikrai mažiausiai rūpi visokie popierizmai - tas aišku ir neginčijama. Bet kad "Dapamogos" popieriuose akivaizdi tyčia pasinaudoti situacija tiesiog rėkte rėkė.
Paklausti pačios Kolegovos apie tai nepavyko, nes taip pat pylėsi grasinimai ir draudimai ją minėti ir rodyti.
Jei jos sugebėjo įdarbinti svarbią informaciją režimui tekinusį šnipą, tai kaip jos atrenka, kam padeda atvažiuoti į Lietuvą?
Tikrai persekiojamam, tiesiog ekonominiam migrantui, o gal Lukašenkos agentui?
Šiaip labai sunku yra apie tai rašyti, nes paskutinį kartą Kolegovą sutikau pirmadieniniame mitinge už Ukrainą. Yra žmonių, kurie ja tiki ir kuriems tiek "Dapamoga", tiek "Naš Dom" yra padėjusios.
Baltarusiai turi savo reikalus išsispręsti tarpusavyje, taip pat ir savo saugumo, vis dėlto klausimas, kas per šias moteris atvažiuoja į Lietuvą ir kaip, jau yra mūsų reikalas.
P.S. Dar į komentarus įmetu mūsų ankstesnį tyrimą.
LRT tyrimas. Už pagalbos baltarusiams – sukčių schemos ir ciniškas uždarbiavimas iš nelaimės
https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrima ... s-nelaimes?
Indrė Makaraitytė, Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyrius,
LRT.lt 2021.01.25 05:30
Dalis nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo į Lietuvą bėgančių baltarusių pateko į Lietuvoje veikiančių tautiečių pinkles. LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad aukas iš lietuvių rinkusios VšĮ „Dapamoga“ vadovės verslas pelnėsi iš pabėgėlių apgyvendinimo.
Siekiant gauti pinigų iš baltarusius remiančių fondų, buvo kuriamos fiktyvios nuomos sutartys, klastojamos Lietuvos medikų pažymos bei įmonių vadovų parašai.
Pasinaudojant humanitariniu koridoriumi į Lietuvą viliojami ir ekonominiai migrantai.
Tyrimas trumpai
Baltarusijoje įsismarkavus protestams dėl prezidento rinkimų rezultatų, Lietuvoje įkurta organizacija VšĮ „Dapamoga“. Ji skelbia padedanti nuo režimo bėgantiems baltarusiams atvykti į Lietuvą ir čia įsikurti.
Organizacija „Dapamoga“, vadovaujama Lietuvoje gyvenančios baltarusės verslininkės Natalijos Kolegovos, iš lietuvių rinko paramą.
LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad minėta organizacija siekė pelnytis iš baltarusių, atvykusių į Lietuvą. N. Kolegova baltarusiams net ir už didesnę nei rinkos kaina nuomojo butus, nors viešai skelbėsi padedanti nemokamai.
Siekiant iš tarptautinių paramos fondų gauti pinigų, galimai N. Kolegovai padedant buvo klastojamos nuomos sutartys. Jose falsifikuojami ir įmonių vadovų parašai.
N. Kolegovai ir jos sutuoktiniui priklausanti bendrovė „Natalex“ galimai klastojo ir Lietuvos medikų pažymas.
Remiantis nuomos sutartimis, keliasdešimties kvadratinių metrų patalpose, kurios formaliai yra ir įmonės biuras, tuo pačiu metu turėjo būti apgyvendinama ir po penkis pabėgėlius.
Deklaravo nemokamą pagalbą, tačiau paprašė susimokėti
Pernai spalį savanoris, padedantis nuo A. Lukašenkos režimo į Lietuvą pabėgusiam Viktorui (vardas pakeistas, redakcijai žinomas), rašo moteriai, kuri čia, Lietuvoje, užsiima pagalba baltarusiams. Jis klausia, kaip suprasti žinutes, kuriomis Viktoro prašoma susimokėti už būstą, ir klausiama, kada vadybininkas gali atvažiuoti pasiimti 300 eurų.
„Ar šiam žmogui tikrai reikia mokėti už apgyvendinimą?“, – klausia savanoris moters.
Moteris atsako, kad už Viktorą pažadėjo sumokėti „vyresnieji draugai“, o vėliau atrašo, kad išsiaiškino: Viktoras turės susimokėti už apgyvendinimą tada, kai gaus pinigus už persikėlimą į Lietuvą iš pabėgėlius remiančių fondų.
Kas yra tie „vyresnieji draugai“ – neaišku, tačiau į klausimus susirašinėjime atsakanti moteris – Natalija Kolegova, verslininkė iš Baltarusijos, Lietuvoje gyvenanti jau daugiau nei 15 m.
Ji pernai rugsėjį kartu su kitais aktyvistais įkūrė ir ėmė vadovauti organizacijai „Dapamoga“, kuri, kaip teigiama, padeda baltarusiams, priverstiems palikti namus ir atvykti į Lietuvą. N. Kolegova bei jos sutuoktinis turi ir ne vieną įmonę, užsiimančią nekilnojamuoju turtu, jo nuoma bei konsultacijomis migracijos klausimais.
Natalija Kolegova / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Šis susirašinėjimas tarp N. Kolegovos ir savanorio, globojančio pabėgėlį iš Baltarusijos, nekeltų jokių įtarimų, jei verslininkė nebūtų skelbusi, kad atvykusius baltarusius ne tik apgyvendina nemokamai, bet ir už jų gyvenimą moka iš asmeninių lėšų. Tą patį N. Kolegova pakartojo ir LRT tyrimų skyriui: „Ne, nemokamai, visada nemokamai“.
„Dapamoga“ rinko aukas iš baltarusiams padėti norėjusių lietuvių. Anot įstaigos vadovės, buvo surinkta apie 25 tūkst., o už šią sumą atvykėliams padedama juos apgyvendinti, mokėti už maistą, drabužius, taip pat vizas.
N. Kolegovai ir jos sutuoktiniui priklausanti bendrovė „Natalex“ sostinėje nuomoja apartamentus, tačiau, moters tvirtinimu, juose baltarusiai buvo apgyvendinami nemokamai: „Mes su vyru, kad nesakytų, jog mes uždirbome iš šitų žmonių, mes visada nemokamai savo butus atiduodavom”.
Tačiau, kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys, Lietuvoje prieglobsčio ieškantis Viktoras – ne vienintelis, iš kurio buvo pareikalauta susimokėti už apgyvendinimą.
Dar viena iš Baltarusijos į Lietuvą persikėlusi šeima, kurios tapatybė LRT žinoma, bet neatskleidžiama dėl saugumo, net neapsigyveno iš anksto rezervuotuose apartamentuose. Kaip LRT Tyrimų skyriui pasakojo vyriškis, sutartį su nuomotoju jis buvo sudaręs prieš atvykdamas į Lietuvą, tačiau, kai už relokaciją jiems nepavyko gauti pinigų iš tarptautinių solidarumo fondų, buto nuomos teko atsisakyti.
Kalbos, kad rezervuotame bute galima būtų apsigyventi nemokamai, net nebuvo.
Visiems šiems asmenims apartamentai buvo nuomojami per N. Kolegovos turimų ir jos bei vyro bendrovės „Natalex“ pernuomojamų apartamentų tinklą.
LRT Tyrimų skyrius surinko ir daugiau liudijimų iš baltarusių, kurie gyveno apartamentuose ir už juos mokėjo.
Be to, LRT turimos nuomos sutarčių kopijos rodo, kad ir pati N. Kolegova jai priklausančius butus baltarusiams nuomojo net brangiau nei rinkos kaina. Pavyzdžiui, iš vienos baltarusės už vos 35 kv. m. buto nuomą Kalvarijų g. spalį buvo prašoma 750 eurų. Ši kaina fiksuota nuomos sutartyje, pasirašytoje su pačia N. Kolegova.
Sutartis / LRT Tyrimų skyriaus nuotr.
Suklastoti parašai ir ryšiai su Rusijos verslininku
Be asmeninių baltarusių liudijimų, LRT Tyrimų skyrius gavo per dešimtį nuomos sutarčių, sudarytų su iš Baltarusijos pasitraukusiais asmenimis. Šias sutartis baltarusiams pateikė „Dapamoga“ ar pati N. Kolegova, o šie jas pateikė fondams, taip siekiant gauti paramą baltarusių relokacijai.
Remiantis sutartimis, dalis Baltarusijos piliečių turėjo būti apgyvendinti loftuose, esančiuose buvusios „Kuro aparatūros“ teritorijoje, sostinės Kalvarijų g.
Dešimtį skirtingų patalpų šiuo adresu nuomoja ir N. Kolegovos bei jos vyro bendrovė „Natalex“. Tai galima matyti tiek pačios bendrovės interneto puslapyje, tiek įvairiose nuomos svetainėse.
Būtent šiuose, Kalvarijų g. esančiuose, loftuose turėjo apsigyventi 11 iš Baltarusijos į Lietuvą atvykusių asmenų. Tačiau net 5 iš jų, remiantis sutartimis, tuo pačiu laikotarpiu (lapkritį–gruodį) turėjo išsitekti tame pačiame, vos 26 kv. m. dydžio bute.
Šiose patalpose dar registruotas ir rusiškos telekomunikacijų bendrovės „Intis Telecom“ padalinys.
„Intis Telecom“ yra ir šių „Natalex“ nuomojamų loftų savininkas.
Taigi nuomos sutartis baltarusiai pasirašinėjo su neva „Intis Telecom“ atstovu Borisu Entinu. Šis išgalvotas asmuo pasirašydavo kaip „Intis Telecom“ direktorius. Tačiau, remiantis Registrų centru, minėtai bendrovei niekada nevadovavo asmuo tokia pavarde.
LRT Tyrimų skyrius susisiekė su dabartiniu „Intis Telecom“ direktoriumi Borisu Šechteriu. Jis tikino pirmąkart girdintis apie tokias nuomos sutartis ir, kiek prisimena, niekada jų nepasirašinėjęs. Entinas, anot B. Šechterio, nėra nei jo pavardė, nei pravardė, nei pseudonimas, nors, kaip pripažįsta B. Šechteris, jis šią pavardę girdi ne pirmą kartą.
„Tačiau mes jau keletą metų neužsiimame apartamentų nuoma, jų operatoriaus teises esame perdavę „Natalex“ kompanijai. Kai investavome, nupirkome šiuos apartamentus, iš pradžių patys užsiėmėm nuoma, tačiau vėliau tam tiesiog nebeturėjome laiko“, – aiškino „Intis Telecom“ direktorius.
„Intis Telecom“ pasirašyta sutartis / LRT Tyrimų skyriaus nuotr.
„Intis Telecom“ pasirašyta sutartis / LRT Tyrimų skyriaus nuotr.
Jis teigė manantis, kad nuomos dokumentai yra sufalsifikuoti, buvo neteisėtai pasinaudota jų įmonės vardu.
Dar vėliau B. Šechteris atsiuntė ir savo parašo kopiją, siekdamas įrodyti, kad po nuomos sutartimis pasirašinėjo ne jis. B. Šechterio parašas ir neva „Intis Telecom“ vadovo parašas skyrėsi.
„Intis Telecom“ priklauso Rusijos verslininkui Andrejui Insarovui. Rusiškos telekomunikacijų bendrovės, teikiančios SMS žinučių siuntimo paslaugas, filialas Lietuvoje įsteigtas prieš 8 m.
Kaip aiškino pats A. Insarovas, N. Kolegova prieš keletą metų, kai jis turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, pasiūlė investuoti į nekilnojamąjį turtą ir padėjo jo įsigyti. Vėliau N. Kolegovos įmonė perėmė loftų nuomos funkcijas. „Natalex“ kas mėnesį atsiskaito su „Intis telekomu“ už nuomą, kokį procentą jie yra suderėję, A. Insarovas nepatikslino.
Keliai veda į nuomos verslą
Nuomos sutartyse nurodytu numeriu skambinome keletą kartų. Pirmąkart atsiliepusi moteris negalėjo paaiškinti, kaip surasti bendrovę „Intis Telecom“: „Aš nežinau, aš neinformuota“.
Paskambinus tuo pačiu numeriu po keleto dienų, bandėme ieškoti Boriso Entino, pristatomo „Intis Telecom“ direktoriumi. „Ko tokio, ko tokio?“, – nesuprato į skambutį atsiliepusi moteris. Paaiškinus, kad ieškome „Intis Telecom“ direktoriaus, ši padėjo ragelį.
Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, numeris iš tiesų priklauso „Natalex“, kuri ir nuomoja „Intis Telecom“ priklausantį nekilnojamąjį turtą.
N. Kolegova, ne kartą klausiama apie sutartis tarp baltarusių ir „Intis Telecom“, painiojosi ir keitė versijas. Iš pradžių ji tikino, kad „Intis Telecom“ priklausančius butus jos verslas administruoja, dėl to gali dalį butų baltarusiams pasiūlyti nemokamai.
Patikslinta, kad ant nuomos sutarčių yra nurodoma nuomos kaina, N. Kolegova tikino, kad kalbama ne apie relokantus, o apie statybininkus iš Baltarusijos, kurie mokėjo tiesiogiai „Intis Telecom“.
Natalija Kolegova / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Dar vėliau ji pripažino, kad į Lietuvą atvykusius baltarusius buvo bandoma apgyvendinti minėtose patalpose, tačiau nepavyko, nes iš organizacijos „BySol” negauta pinigų.
„Buvo bandoma, bet negyveno ten, nes jie negavo pinigų iš „BySol“, – sakė ji.
Galiausiai N. Kolegova, kalbėdama su LRT Tyrimų skyriumi, ėmė aiškinti, kad visos minėtos įtartinos nuomos sutartys yra padirbtos ir ji esą nežino, kodėl jose nurodomas „Natalex“ numeris.
„Tai aš matau, kad čia ne mano sutartis. Ne aš ją dariau. (Bet čia jūsų įmonės blankas?) Na ir kas. Tai juk galima internete pasidaryti“, – aiškino N. Kolegova.
Vis dėlto, ką patvirtina ir tikrieji šių loftų savininkai „Intis Telecom“, apartamentuose Kalvarijų g. buvo gyvenama. Anot „Intis Telecom“ akcininko A. Insarovo, jei per pirmąjį karantiną nuomos verslas buvo sustojęs ir „Natalex“ jo kompanijai už kovą nepervedė nieko, o už balandį – vos 100 eurų, rugsėjį, spalį ir lapkritį sumos buvo gerokai didesnės.
Lietuvis medikas nežinojo apie savo konsultaciją
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija, buvo klastojamos ne tik nuomos sutartys, bet ir neva Lietuvos medikų pasirašytos sveikatos pažymos.
Pažymos apie neva Lietuvoje vykusias medicinines apžiūras taip pat buvo teikiamos fondams, siekiant įrodyti, kad asmenys yra fiziškai nukentėję nuo režimo ir jiems reikalinga materialinė parama.
LRT Tyrimų skyriui įtarimų dėl pažymų autentiškumo kilo, mat duomenys apie konsultaciją buvo pateikiami ant bendrovės „Natalex“ blanko.
Štai vieną tokią pažymą esą pasirašo Lietuvoje puikiai žinomas gydytojas, kraujagyslių chirurgas Artūras Mackevičius. Nurodoma konsultacijos data, pacientas, diagnozė, gydytojas dokumentą pasirašo elektroniniu būdu.
Susisiekus su A. Mackevičiumi, šis patikino niekada negirdėjęs apie bendrovę „Natalex“ bei neturėjęs su ja ryšių.
Susipažinęs su jo vardu esą pasirašoma pažyma, gydytojas konstatavo, kad ši yra suklastota. Pirmiausia, privačios klinikos, kurioje jis dirba, – „Kardiolita“ – duomenų bazėje nerasta duomenų apie nurodomą pacientą. Antra, tą dieną, kai neva vyko gydytojo konsultacija, klinikoje A. Mackevičius nedirbo.
„Šiaip tekstas yra visiškai nukopijuotas nuo mano rašomų išvadų „Kardiolitoje“. Vienas su vienu. Tik šiek tiek sumėtytas, nes aš taip nerašau, kaip čia rašoma prie nusiskundimų. Kitas dalykas: „Kardiolitoje“ pasitikrinau ir nesuprantu, kaip aš galėjau konsultuoti spalio 16 d., o parašą dėti anksčiau – rugsėjo 28 d.“, – stebėjosi A. Mackevičius.
Pažymas apie savo sveikatos būklę Baltarusijos pilietis pristatė fondams, kad gautų paramą kaip nukentėjęs nuo režimo ir atvykęs į Lietuvą humanitariniu koridoriumi.
Pažymose kalbama apie venų varikozę ir gydytinus pulsuojančius akių obuolius.
Gydytojo pažyma / LRT Tyrimų skyriaus nuotr.
Kaip įsitikino LRT Tyrimų skyrius, sveikatos pažymų tema – nemaloni ir pačiai N. Kolegovai. Su „Dapamoga“ vadove susitarus dėl interviu, ši pakvietė atvykti į patalpas, kuriose registruota organizacija.
Iš pradžių noriai apie pagalbą baltarusiams kalbėjusi N. Kolegova, interviu nutraukti ir kamerą išjungti pareikalavo būtent tuomet, kai jos buvo paprašyta paaiškinti apie sveikatos pažymas: „Klausykit, išjunkite, prašau, kamerą”.
„Šitos programos nebus“, – pridūrė ji.
Dar vėliau „Dapamoga” vadovė atsiuntė ir žinutę, kurioje rašė draudžianti rodyti nufilmuotą interviu. LRT taip pat buvo atsiųstas ir laiškas, prašant paaiškinti, ar su ja kalbėjusi žurnalistė „veikė teisėtai”. Į LRT Tyrimų skyriaus vėliau išsiųstus klausimus raštu N.Kolegova taip pat neatsakė.
Iš „Dapamogos“ – įtartini signalai
Įtarimų dėl VšĮ „Dapamoga“ vadovės N. Kolegovos veiklos kilo ir baltarusių solidarumo fondams, teikiantiems piniginę paramą iš Baltarusijos nuo režimo persekiojimo pabėgusiems žmonėms.
Susirūpinta tuomet, kai N. Kolegovos padedami į Lietuvą patekę baltarusiai fondams ėmė teikti fiktyvius nuomos dokumentus, taip pat ir sveikatos pažymas, kurios esą turėtų įrodyti, jog asmuo Baltarusijoje nukentėjo nuo režimo.
Štai paramos fondas „BySol“ tarptautiniu mastu baltarusiams remti jau surinko 3 mln. eurų. Jo atstovai akcentuoja, kad paramos nukreipimo procedūra yra griežta – relokantais, tikrai nukentėjusiais nuo režimo, pripažįstami tik tie asmenys, kurie iš tiesų patyrė A. Lukašenkos režimo persekiojimą ir gali tai įrodyti.
LRT Tyrimų skyriaus kalbintas Andrejus Stryžakas, fondo „BySol“ vadovas, teigė, kad būtent iš „Dapamogos“ atsinešti dokumentai sukėlė jiems įtarimų dėl to, ar jie nesuklastoti ir ar jais neprisidengia ekonominiai migrantai.
„Mes ne iš karto viską supratome, mes ne iš karto identifikavome, kas vyksta, todėl dalis žmonių, kurie neturėjo gauti, galimai gavo mūsų paramą“, – sako A. Stryžakas. Tačiau priduria, kad baltarusiams, atvykusiems į Lietuvą humanitariniu koridoriumi, pretenzijų fondas neturi.
„Žmonės, atvykę į svetimą šalį, tikrai negali visko žinoti ir susiorientuoti iš karto. Todėl atsakingi yra tie, kurie jiems tokius dokumentus davė. Nežinau, kokios ten schemos veikia, bet, mano manymu, tai prieštarauja įstatymams, kas yra daroma“, – teigė jis, kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi.
Pinigų suma, kuri buvo skiriama pabėgėliams, jo manymu, yra masalas galimiems sukčiams. Štai vienas atvykęs asmuo iš pradžių pretendavo į 1 500 eurų paramą, tik vėliau ji buvo sumažinta iki 1 200 eurų. O šeimoms buvo skiriama dar daugiau – 1 200 eurų ir dar po 500 eurų, atsižvelgiant į tai, kiek asmenų yra šeimoje. Pinigai išmokami dalimis. Antrasis mokėjimas atliekamas, kai asmuo pristato visus reikalingus dokumentus ir įrodymus, kad jis nukentėjo nuo režimo, ir nuomos sutartis.
„Jeigu kalbėtume apie kažkokį suinteresuotumą, čia yra pakankamai dideli pinigai, kad krizės sąlygomis, kai nėra turistų, tai panaudotų mokėjimui už butus. Tai gali būti neblogas uždarbis“, – svarsto „BySol“ vadovas.
Tačiau dar prieš „BySol“, klausimą apie N. Kolegovos piktnaudžiavimus iškėlė patys baltarusiai, kurie kartu su N. Kolegova sukūrė „Dapamogą“, savanoriai, padedantys tėvynainiams. Spalio vidury vyko susirinkimas dėl N. Kolegovos veiksmų, ji pati į jį neatvyko.
Susirinkimo protokole minima tai, kad N. Kolegova už fondo „Dapamoga“ pinigus išpirko pabėgėliams bilietus į teatrą, netikslingai bei savo asmenine nuožiūra naudojo pabėgėliams remti žmonių suaukotus pinigus. Taip pat minimas jos komercinis interesas – „Dapamogos“ savanoriai ir darbuotojai pastebėjo, kad iš organizacijos lėšų yra apmokama jos asmeninių ar jos pernuomojamų apartamentų nuoma pabėgėliams. Šiame susirinkime buvo svarstomas ir atvejis, kai N. Kolegova privertė pabėgėlius nutraukti nuomos sutartį su buto, kuris nepriklausė jos tinklui, savininku.
Nepavykus susitarti su N. Kolegova, pernai rudenį „Dapamogą“ paliko šios pagalbos baltarusiams viešosios įstaigos iniciatoriai ir bendradarbiavę su ja savanoriai. Jie įsteigė naują labdaros ir paramos fondą „Razam“. Dalis jų apskritai pasitraukė iš šios veiklos.
Migracijos departamentui jau kėlė klausimų
LRT Tyrimo skyriaus šaltinių pasakojimu, N. Kolegova siūlo pagelbėti baltarusiams ties siena, esą paaiškina, kad ji vienintelė be problemų gali suorganizuoti vizą, tuomet – finansinę paramą už relokaciją ir paaiškina, kaip ir ką reikia daryti.
Kai kurie atvykę į Lietuvą baltarusiai net ir negyveno tuose apartamentuose, kurių nuomos sutartis bei kitus dokumentus pristatinėjo fondams, pagal specialias programas remiantiems relokantus.
N. Kolegovos ir jos vyro bendrovė „Natalex“ prieš daugiau nei metus jau buvo patekusi į Migracijos departamento specialistų akiratį. Departamentas tuomet nagrinėjo užsienietės, norinčios atvykti į Lietuvą ir esą dirbti, „Natalex“ prašymą. Tačiau kilo įtarimų, kad įmonė „Natalex“ naudojama kaip priedanga, norint užsieniečiams gauti leidimus gyventi Lietuvoje.
„Kitaip tariant, įmonė išties vykdo veiklą, tačiau užsieniečiai, kurie deklaruoja, jog dirbs įmonėje, iš tikrųjų siekia užsiimti kita veikla nei darbas „Natalex“. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kontekste tokios įmonės vadinamos fiktyviomis“, – LRT nurodė Migracijos departamento atstovai.
Departamentas paprašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atlikti „Natalex“ patikrinimą.
„Apklausus įmonės darbuotojus kilo pagrįstų įtarimų, kad jie tik formaliai įdarbinti „Natalex“, nes negalėjo atsakyti į klausimus apie jų darbo funkcijas, negalėjo nurodyti įmonės klientų, papasakoti apie įmonės veiklą. Jiems buvo mokamas minimalus atlyginimas, grynais pinigais.
Remdamasis surinkta informacija, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad kyla užsienietės nelegalios migracijos grėsmė, ji pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdama gauti leidimą gyventi Lietuvoje”, – atsakymuose nurodo Migracijos departamentas.
Tiesa, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas Migracijos departamentui buvo palankus, apeliacinės instancijos teismas Migracijos departamento sprendimą atsisakyti išduoti leidimą panaikino. Taip pat įpareigojo nagrinėti leidimo išdavimo klausimą iš naujo, nes departamento atliktas tyrimas esą buvo ne itin išsamus. Užsienietei, dėl kurios kilo teisinių ginčų, leidimas gyventi Lietuvoje vis dėlto buvo išduotas, tačiau po metų panaikintas.
Lietuvos pagalba baltarusiams
Migracijos departamento duomenimis, nuo pernai rugpjūčio 10 d., kai Baltarusijoje įsisiūbavo protestai, iki dabar (šių metų sausio 12 d.) Baltarusijos piliečiams išduoti 5 739 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Per minėtą laikotarpį tik 11 baltarusių prašymų atmesta.
86 baltarusiai pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje, tačiau jų prašymų nagrinėjimas dar vyksta.
„Bet dviem jau buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, nes paaiškėjo, kad jie yra oportunistai. Jie pasinaudojo galimybe pasiprašyti prieglobsčio, bet realiai, panašu, kad jie net jokiose mitinguose nedalyvavo, o tiesiog pasiskaitė spaudoje ir perpasakojo tai, kas parašyta spaudoje“, – pasakojo Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Ji akcentavo, kad humanitarinės vizos išdavimo procesas yra kur kas paprastesnis nei leidimų išdavimo ar prieglobsčio suteikimo. Šį procesą esą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija, padedama nevyriausybinių organizacijų tiek Lietuvoje, tiek pačioje Baltarusijoje.
„Humanitarinės vizos yra išduodamas daug lengviau ir greičiau, nes jos skirtos tik tam, kad baltarusiai atvyktų čia, į Lietuvą. Jos galioja ilgiausiai metus, o įprastai 6 mėnesius. Tai yra trumpas laikas. Dėl to ir patikros procesas yra paprastesnis. Teikimus dėl visų humanitarinių vizų duoda Užsienio reikalų ministerija, kuri jau savo kontaktais bendraudama – ar su baltarusių organizacijomis, nevyriausybinėmis, ar tarptautinėmis, tiesiog atrenka sistemai pažįstamus žmonės, kuriuos jau žino, kad dalyvavo mitinge“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Ji pridūrė, kad prieglobsčio suteikimo procedūra yra daug sudėtingesnė, mat vyksta išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas: „Šiuo atveju investavus daug daugiau darbo, daug patikimiau atskirti, ar tai yra tikrai žmogus, kuris bėga nuo persekiojimo, ar yra ekonominis migrantas“.
Lietuvoje veikiantys pagalbos baltarusiams fondai
Organizacija Veikia nuo:
Labdaros ir paramos fondas „Razam“ 2020-11-03
Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ 2014-01-20
„Labdaros ir paramos fondas „Strana dlya zhizni“ 2020-10-05
Labdaros ir paramos fondas „Bysol“ 2020-12-14
„Dapamoga“ 2020-09-07
„Baryso Zvozskavo Baltarusijos žmogaus teisių namai“ 2006-06-19
„Freedom House“ 2012-03-28
Olga Karatch
https://www.facebook.com/olga.karatch?c ... 3D&__cft__[0]=AZWp1kRCepRZjZTkKTQp6Uu3qEn03C-WoJGa4Rk5xBakdkLmIVizBXAqBsswP2uKhwohfpea0XK-g2dnCnFSTTsz7GZUVHp7ZkYhGbadRt96vQ&__tn__=R*F
Kodėl nerašote apie BYSOL korupciją, apie kurią oficialiai pareiškė Kastučio Kalinošo pulkas?
Nuoroda yra čia:
https://www.youtube.com/watch?v=hMp-1-KpddE
Tomas Valkauskas
Ольга Карач, а что это за интересный подход, писать о коррупции BYSOL, когда речь идет о том, что вы как глава беларуской оппозиционной организации были в тесных отношениях с приставленным к вам агентом кгб?
Работа BYSOL тоже освещается литовскими медиа, можете почитать:
https://nara.lt/ru/articles-ru/osvobodi ... du-ukrainy
Только вот это совсем не означает, что это снимает ответственность с вас.
Полк, кстати, назван именем Кастуся Каліноўскага, а не Кастуча Калинаша.
Olga Karatch
Tikrai?
Vadinasi, jūs pretenduojate į mane po to, kai Baltarusijos slaptųjų tarnybų darbuotojas maždaug metus dirbo, o paskui vadovavo su Svetlana Tsikhanouskaya susijusiai organizacijai "Juodoji knyga" ir net gavo už tai atlyginimą?
https://nashaniva.com/300412
Губазікавец дзевяць месяцаў быў у камандзе Чорнай кнігі Беларусі. І ўрэшце ўзначаліў яе 35
04.10.2022 / 14:43
Чорная кніга Беларусі — ініцыятыва па апублічванні даных тых, хто датычны да рэпрэсій. За перадачу звестак ёй затрымалі нямала людзей. Выявілася, дзевяць месяцаў там працаваў губазікавец — у нейкі час яму нават даверылі кіраваць ініцыятывай. Трывожныя званочкі былі амаль адразу, як з'явіўся гэты Артур, аднак на іх заплюшчвалі вочы. Гісторыю агента расказаў Белсат.
У верасні 2020 года новаствораная «Чорная кніга Беларусі» збірала людзей ў каманду, для пошуку і праверкі асабістых звестак сілавікоў.
Адным з новых супрацоўнікаў стаў Артур — яго твар пры прыёме ў каманду ніхто не бачыў, не ведалі і сапраўднае прозвішча.
Ён стаў адказваць за бяспеку — правяраць файлы, якія прыходзяць, прабіваць людзей па базах.
Праз месяц з моманту прыходу Артуру даверылі весці перапіску з важнымі інфарматарамі «Чорнай кнігі». Паралельна ён правяраў прозвішчы сілавікоў — нібыта праз банкаўскую сістэму, у якой працуе. Аднойчы на праверку трапіла і яго ўласнае імя — але Артур сказаў, што такога чалавека ў органах няма.
Губазікавец не прайшоў поўнай праверкі і быў адзіным удзельнікам каманды, хто заставаўся ў Беларусі, — нягледзячы на гэта, адзін з каардынатараў ЧКБ даў яму доступ да чат-бота.
Верыфікацыю Артура праводзіў Даніла Багдановіч, які тады быў каардынатарам агенцтва «Інфапойнт». Ён кажа, што новы супрацоўнік зліў камандзе прозвішчы губазікаўцаў — для Багдановіча гэта быў доказ супрацы.
У кастрычніку 2020-га Артура дадалі ў закрыты чат з усімі супрацоўнікамі ЧКБ. Ён даведаўся сапраўдныя прозвішчы некаторых чальцоў каманды.
Менш чым праз два тыдні пасля гэтага ў Мінску арыштавалі супрацоўніка буйной камунікацыйнай фірмы — важнага інфарматара ЧКБ. Нейкі час перад гэтым ён быў на сувязі з двума сябрамі ЧКБ, адзін з якіх — Артур. Другі супрацоўнік падняў трывогу, праінфармаваў пра сітуацыю Данілу Багдановіча. Але той не паверыў — аргументам было тое, што Артур дапамог уцячы з Беларусі некалькім асобам, правярае сілавікоў у банкаўскіх базах. Тое, што ні пашпарта, ні твару Артура не бачылі, не бралася ў разлік.
Яшчэ праз месяц затрымалі другога каштоўнага інфарматара ЧКБ. Але Артур зноў унікнуў падазрэнняў, бо яго самога лічылі каштоўным інфарматарам.
Але ў некаторых калег падазрэнні засталіся.
Пазней у «Кіберпартызанаў» з'явілася першая версія базы грамадзян Беларусі, дзе былі толькі імёны, адрасы і месцы працы, без фота.
Пра Артура адзін з калег ведаў абрывачныя даныя, але памятаў, што той з Віцебска. У базу увялі імя, горад і МУС як месца працы — выдала супрацоўніка ГУБАЗіКа Артура Гайко. Але ж Артураў у абласным цэнтры можа быць шмат…
У сакавіку 2021 года ў каардынатаркі ЧКБ Яніны Сазановіч зноў з'явіліся падазрэнні. Але Гайко спрабаваў пераканаць каманду, што гэта Яніна і ёсць агент.
У красавіку Гайко ўзначаліў ЧКБ і адказваў за пытанні бяспекі ў агенцтве «Інфапойнт».
У канцы мая здарыўся вялікі пракол. Сілавік скінуў калегу, які ўвесь час яго падазраваў, скрыншот групавой размовы з зуму, і адзіны Артур, які там быў, меў прозвішча Гайко. Губазікавец патэлефанаваў адразу гэтаму калегу, каб пераканаць, што гэта не ён. А той, стомлены тым, што ніхто не верыць яго падазрэнням і лічыць яго параноікам, не расказаў пра выкрывальны факт астатняй камандзе.
Праз пару дзён, 23 мая, саджаюць самалёт Ryаnair, на борце якога Сафія Сапега і Раман Пратасевіч. Пазней акажацца, што Гайко быў сярод тых, хто сустракаў іх пасля прымусовай пасадкі ў мінскім аэрапорце.
«Кіберпартызаны» выклалі таксама тэлефонныя размовы Артура з іншым сілавіком, што пацвярджала, што ён быў сярод тых, хто здымаў Сапегу і Пратасевіча з самалёта.
Будучы кіраўніком ЧКБ, губазікавец спрабаваў пераканаць каманду, што публікацыя адрасоў дзейных сілавікоў — кепская ідэя. Маўляў, ён зрабіў даследаванне і высветліў, што гэта не мае патрэбнага эфекту.
Тым часам у Мінску па падазрэнні ў супрацы з ЧКБ працягвалі арыштоўваць людзей. СК заявіў, што па гэтай справе затрымаў каля 20 чалавек. Але па іх версіі, тых, хто зліваў звесткі, яны выявілі праз аналіз тэхнікі Сафіі Сапегі.
Гайко, каб адвесці ад сябе падазрэнні, сказаў, што на адным з допытаў Пратасевіч назваў яго імя і яму трэба тэрмінова выехаць з Беларусі. Ён напісаў пра ад'езд некалькім асобам з ЧКБ, а праз 4 гадзіны даслаў відэа нібыта з Кіева.
У Сазановіч узніклі пытанні — занадта мала часу прайшло, каб даехаць да Кіева, авіярэйсаў у гэты прамежак часу не было. Каманда вырашыла верыфікаваць Артура праз сустрэчу з ім ва Украіне, дамовіліся пра дату. За дзень да гэтага ён перастаў выходзіць на сувязь. Але яго жонка напісала Данілу Багдановічу: нібыта Артура затрымалі сілавікі Украіны — на вяселлі сваякоў пабіўся «за Беларусь». Багдановіча просяць запытаць, у якое ж аддзяленне даставілі Артура, але той так і не высветліў гэта.
Пасля па настаянні каманды ён патэлефанаваў Артуру па відэасувязі і зрабіў скрыншот. Фота супала з партрэтам губазікаўца.
Артур называўся прозвішчам Бароеў, дакументы не паказваў нібыта з пытанняў бяспекі. Аказалася, што на падстаўное прозвішча яму нават выдалі пашпарт, але ў сістэме «Кіберпартызанаў» бачна, што гэты Бароеў узнік з ніадкуль — няма папярэдняй гісторыі дакументаў, характэрнай для рэальных асобаў.
Цікава, што нават пасля раскрыцця Гайко да нядаўняга часу ліставаўся з некаторымі ўдзельнікамі каманды ЧКБ, напрыклад, Багдановічам. Іранічна, што свайго першынца Гайко назваў Даніілам.
Па інфармацыі «Байпола», за пранікненне ў каманду ЧКБ Гайко атрымаў павышэнне — у сакавіку 2021-га яму прысвоілі званне капітана міліцыі.
Информатор и дезинформатор: история инфильтрации Ильи Бегуна в оппозицию в изгнании в Литве
https://www.lrt.lt/ru/novosti/17/160250 ... ii-v-litve
Лукас Андрюкайтис, специально для Res Publica
2022.01.31 15:39
И. Бегун / Источник иллюстрации обложки. (sb.by)
В апреле 2021 года Департамент государственной безопасности внес в список нежелательных лиц в Литве самозванца активиста Илью Бегуна.
Этот инцидент выявил еще один способ, которым минский режим пытается разрушить деятельность активистов оппозиции во главе со Светланой Тихановской в Литве.
После президентских выборов в Беларуси в августе 2020 года вспыхнули беспрецедентные демократические протесты, угрожающие титулованному последним диктатором Европы Александру Лукашенко. Тысячи людей день за днём выходили на улицы, чтобы выразить недовольство фальсификацией результатов президентских выборов, масштабы протестующих масс достигали до 200 000 человек.
На борьбу с этими протестами были брошены все силы режима Лукашенко: милиция, армия, спецназ., использующие как спец. средства (звуковые гранаты, водометы, слезоточивый газ и т.д.), так и психологические и физические пытки, или просто грубую силу.
По мере того, как начинало холодать, и реакция режима на митинги становилась всё более агрессивна, протесты стали стихать и к январю 2021 года полностью иссякли.
Опираясь на данные разных источников, в течении этих нескольких месяцев было задержано до 30 тысяч граждан Беларуси, большинство из которых до сих пор находятся в местах лишения свободы.
Светлана Тихановская как только начались действия минского режима, подала прошение о предоставлении убежища в Литве, которое ей предоставили и с августа 2020 года она пребывает в Вильнюсе.
Гуманитарные визы были выданы не только ей, но и другим преследуемым режимом белорусам.
На начало 2021 года было выдано уже почти 800 виз, и значительное число прибывших присоединились к деятельности активистов белорусской оппозиции.
По мере роста организации вблизи Беларуси Минск начал искать пути инфильтрации в организацию. Один из таких примеров - в апреле 2021 года объявленный нежелательным в Литве Департаментом госбезопасности молодой журналист Илья Бегун.
С. Тихановская / J. Stacevičiaus/ LRT nuotr.
В данной статье анализируется случай Ильи Бегуна: как он прибыл в Литву, внедрился в деятельность оппозиции и какую деятельность осуществляет по возвращению в Беларусь.
Илья Бегун в Литве
В апреле 2021 года Литва внесла в черный список белоруса Илью Бегуна, въехавшего в страну по так называемому гуманитарному коридору по гуманитарной визе.
По словам Департамента госбезопасности, Бегун представился специалистом по информационным технологиям, “бегущим от репрессий режима“.
Получив вид на жительство в Литве, Бегун присоединился к деятельности белорусских организаций, действующих в Литве, таких, как "Дапамога", а также фонду "Страна для Жизни" (СДЖ).
По словам Департамента госбезопасности, Бегун в начале 2021 года срочно уехал из Литвы в Белоруссию, вероятно, выполнив задание. В спешке Бегун даже оставил в Литве некоторые свои личные документы.
Его побег был зафиксирован, когда некоторые белорусские организации, расположенные в Вильнюсе, сообщили о краже данных с их компьютеров.
Ещё 13 января 2021 года в опубликованной статье ОНТ, Бегун оклеветал действующую белорусскую оппозицию в Вильнюсе и одного из лидеров Андрея Стрижака.
В истории рассказывается упоминаемая причина побега Бегуна в Беларусь — разглашение информации о хищении Фонда солидарности BYSOL. По словам Бегуна, Стрижак и его соратники бросились выяснять, кто мог это сделать. По его словам, Стрижак угрожал сломать Бегуну ноги или даже убить его.
Возвращение в Беларусь
До этого малоизвестная, незаметная в публичном пространстве личность, только вернувшись в Беларусь, стал звездой государственного телевидения, героем, якобы выявившим коррупцию и коварство оппозиции.
Сразу по приезду в Беларусь, Бегун принял участие в передаче на проправительственном телевизионном канале ОНТ ТВ, в которой сказал, что разочарован экспатриантной оппозицией и понял, что она работает против государства.
В передаче были выявлены основные представители белорусской оппозиции, работающие в Литве, в качестве ключевого лица, помогающего координировать данную деятельность со стороны Литвы, указывается руководитель бюро Freedom House в Литве.
Передача называлась "Ложь беглых", записи этой передачи появились в интернете ещё 17 января 2021 года, поэтому вполне вероятно, что побег Бегуна произошел задолго до того, как он был включен в список нежелательных лиц в Литве. В 2021 году на сайте ОНТ было обнаружено 18 записей с упоминанием имени Бегуна.
Позже он присоединился к так называемому Круглому столу демократических сил (далее - Круглому Столу), который утверждает, что является якобы оппозиционной организацией, но работает с одобрения режима.
Самая ранняя запись, найденная на сайте Круглого стола с фотографией Бегуна, была сделана 11 марта 2021 года. Бегун принял участие в дискуссии на тему “Правовое регулирование СМИ, информационных ресурсов и независимых блогеров“.
Кроме того, в марте 2021 года на ОНТ YouTube платформе было размещена одна передача под названием "ПолитStandUp", ведущим которой был Бегун, он был одет в атрибутику Круглого стола и высказывал мысли о дезинформации, бот-фермах и других интернет-фальсификациях.
В августе 2021 года Бегун также принял участие в “Играх блогеров – 2021“, организованных армией Беларуси.
Это показательное мероприятие организовала 103-я Витебская бригада десантников, которое проходило на Витебском полигоне, где журналистов и блогеров обучали выживанию в экстремальных условиях. Это еще раз доказывает тесную связь Бегуна с режимом Лукашенко.
Илья Бегун зафиксирован в дискуссии Круглого стола 11 марта 2021 года / mlyn.by
Дезинформационная деятельность Бегуна
Когда Бегун стал звездой белорусских государственных каналов, стали всплывать определенные темы, в которых он активно проявлялся. В государственной газете “Советская Белоруссия - Беларусь сегодня“ (SB.by), появился ряд статей, очерняющих белорусскую оппозицию в Вильнюсе. Помимо ранее обсуждаемой клеветы на оппозицию в Вильнюсе, Бегун также обсудил деятельность НАТО в регионе, распространял теории заговора о принужденном к посадке в мае 2021 года самолета Ryanair.
26 апреля 2021 года Бегун принял участие в телешоу Capital TV о сериале HBO “Чернобыль“. Во время передачи критике подверглись не только неточности, но и распространялись теории заговора о „прибывающих и убивающих местных солдатах НАТО“.
Вызвавшая крупный международный скандал принудительная минским режимом посадка самолета Ryanair в мае 2021 года, также постоянно комментировалась Бегуном. По словам Бегуна, посадка, закончившаяся арестом белорусского оппозиционного блогера Романа Протасевича, не была принудительной. По его словам, доказательств тому просто нет.
В мае он принял участие в передаче ОНТ, в которой излагал очень схожие мысли о посадке Ryanair. Эту же тему обсуждал и на государственном канале Беларусь 1, 31 августа 2021 года.
В мае на YouTube канале Круглого стола также появилось видео запись, в которой Бегун рассказывал о подобных теориях заговора по поводу приземления самолета Ryanair. Эта передача Круглого стола была проведена исключительно им самим. Он также обсудил вопрос дезертира, направившегося в Беларусь, и другие важные для белорусского режима темы.
В июле того же года в телепередаче Capital TV прозвучали критические замечания Бегуна о политике Литвы в связи с разворотом беженцев. Он рассказал историю, когда из-за своих агрессивных действий и мер, нацеленных против мигрантов, литовские пограничники не пропустили на территорию Литвы даже гражданку Литвы и двух ее малолетних детей.
Выступления Бегуна в публичном пространстве начали иссякать примерно в сентябре 2021 года, но и в 2022 году из белорусского публичного пространства он не исчез. Такие тенденции показал инструмент прослушивания социальных медий Buzzsumo, который проанализировал ключевые слова „Илья Бегун“.
Результаты Buzzsumo показали, что количество статей с комментариями Бегуна и собранных ими лайками/обменами начало резко сокращаться. Вполне вероятно, что интерес режима к Бегуну значительно уменьшился, использовав его, как образ героя, в начале 2021 года.
Фотографии Бегуна с Игр блогеров – 2021" / Vayar.mil.by
Интерес к Бегуну снижается
Случай Ильи Бегуна, конечно, не единственный известный пример инфильтрации минского режима в действующую в изгнании оппозицию.
В декабре 2021 года журналисты 15min.lt опубликовали репортаж о внедрении и Андрея Абраменко. Абраменко, бывший сотрудник белорусских правоохранительных органов, нелегально попавший в Литву в Варенском районе.
Он обратился за помощью к работающей в Вильнюсе оппозиции, но вскоре исчез из Литвы, а через несколько недель на YouTube появился рассказ Абраменко о перевалке мигрантов через границу.
Однако дело Бегуна остается самым успешным из известных случаев инфильтрации, которое минскому режиму удалось использовать не только в шпионских, но и в дезинформационных целях. Вернувшись в Беларусь, ранее никому не известный работник информационных технологий стал звездой госканалов Беларуси.
Бегун стал не только критиком белорусской оппозиции в Литве, но и распространителем других полезных минскому режиму теорий заговора.
Опираясь на инструменты прослушивания соцмедий, мы видим, что интерес как режима Лукашенко, так и читателей к Бегуну стремительно снижается.
Res Publica - это неправительственная волонтерская организация в Литве, специализирующаяся на разоблачении фейковых новостей и противодействии дезинформации. Res Publica и их сотрудники в Украине, InformNapalm, являются партнерами LRT Новости.
Darius Kuolys. Iki šiol neištirta Alesio Beliackio išdavystės istorija
https://alkas.lt/2022/10/08/d-kuolys-ik ... -istorija/
Darius Kuolys, www.facebook.com, www.alkas.lt
2022 10 08 10:03
R. Šimašius ir Alesis Beliackis | Alkas.lt koliažas
Alesis Beliackis, baltarusių žmogaus teisių gynėjas, organizacijos „Viasna“ steigėjas, Nobelio taikos premijos laimėtojas… Ir jo išdavystės istorija.
Šiandien skelbdama žinią apie naują Nobelio taikos premijos laureatą, LRT televizija kalbėjo apie kadaise „Lietuvos valstybės padarytą klaidą“, jos „institucijų aplaidumą“, dėl kurio laureatas Baltarusijos režimo buvo pasodintas į kalėjimą.
Įsidėmėkime – kalbama apie „klaidą“, „aplaidumą“, bet ne apie 2011-aisiais vykusią išdavystę, kurioje dalyvavo aukšti ministerijos pareigūnai, teisėjai, skandinavų bankai…
O vis tikėjausi, kad „drąsus ir pilietiškas LRT Tyrimų skyrius“, „strateginio partnerio“ VSD padedamas, ims ir atliks Alesio Beliackio išdavystės tyrimą. Bent jau prisimins ir pakomentuos štai šiuos išdavystės istorijos faktus, pamėgins pagaliau atsakyti į iki šiol taip ir neatsakytus klausimus:
2011-ųjų rugpjūčio 4-ąją Minske suimamas mokslininkas, literatūros tyrinėtojas, žmogaus teisių centro „Viasna“ vadovas, pasaulyje žinomas baltarusių kovotojas už žmogaus teises Alesis Beliackis.
Žmogus, 2006-aisiais iš Vaclavo Havelo rankų gavęs „Homo Homini“ apdovanojimą, 2010-aisiais tapęs Genujos miesto garbės piliečiu, dusyk nominuotas Nobelio taikos premijai.
Apie jo suėmimą interneto portale „Chartija’ 97“ praneša žurnalistas ir Baltarusijos laisvojo teatro vadovas Mikalojus Chalezinas. Jis rašo: „baisiausia šioje „Viasna“ situacijoje yra tai, kad prielaidas smūgiui sudarė ne [Baltarusijos] Finansinių tyrimų departamentas, kuris tiria bylą, bet kaimyninės valstybės vadovybė“.
Jau kitą dieną, rugpjūčio 5-ąją, Lietuvos teisingumo ministro pavaduotojas Tomas Vaitkevičius žurnalistams pripažįsta, kad mūsų Teisingumo ministerija, gavusi Baltarusijos prašymą, perdavė jai privačių „Viasna“ lyderių sąskaitų, buvusių skandinaviškuose Lietuvos bankuose, duomenis.
Viceministras sako: „Mes įvertinome prašymo atitikimą teisinės informacijos teikimo sutarčiai ir persiuntėme viską tai institucijai, kurios buvo prašyta. Tai yra standartinė procedūra. Bankai galėjo atsisakyti teikti tokią informaciją“.
Viceministras Tomas Vaitkevičius viešai pasako tik nedidelę dalį tiesos ir daug bjaurios netiesos.
Taip, Lietuvos Teisingumo ministerija 2011-ųjų vasario 2-ąją gavo Baltarusijos Teisingumo ministerijos persiųstą šios šalies Valstybės kontrolės komiteto Finansų tyrimo departamento, vadovaujamo KGB pulkininko Grigorijaus Veremkos, teisinės pagalbos prašymą.
Prašyta pateikti dviejų „Viasna“ lyderių Alesio Beliackio ir Valentino Stefanovičiaus asmeninių sąskaitų, laikytų Vilniuje SEB ir DnB Nord bankuose, 2007-2011 metų duomenis.
Pagal Lietuvos ir Baltarusijos teisinės pagalbos sutarties 7 straipsnį, su pagalbos prašymu turi būti pateikiamas ir bylos, kurioje prašoma suteikti pagalbą, pavadinimas, taip pat aprašyta nusikaltimo sudėtis. Šių dalykų Baltarusijos prašyme nebuvo ir negalėjo būti, nes pati byla bus iškelta ir nusikaltimo sudėtis išdėstyta tik Lietuvos Teisingumo ministerijos surinktos ir perduotos informacijos pagrindu. Tačiau mūsų Teisingumo ministerija į tokius „niekus“ nekreipė dėmesio ir 2011-ųjų kovo 2-ąją persiuntė Baltarusijos prašymą bankams.
Norvegų bankas DnB Nord, nepaisydamas Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo 55 straipsnio, netrukus paslaugiai prašomą informaciją pateikė ir jau kovo 28-ąją Lietuvos Teisingumo ministerija ją persiuntė Baltarusijos Teisingumo ministerijai.
Švediškas SEB bankas nesutiko prašymo vykdyti – atsisakė atskleisti savo kliento duomenis. Tada Lietuvos Teisingumo ministerija kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič nurodė bankui duomenis pateikti.
Birželio 6-ąją ir SEB banko duomenis Lietuvos Teisingumo ministerija persiuntė Baltarusijai.
Rūsčiai pasipiktino Baltarusijos režimo veiksmais
Paaiškėjus, kad Alesis Beliackis Minske suimtas, Lietuvos tarnyboms jį išdavus, 2011-ųjų rugpjūčio 9-ąją buvo sušauktas neeilinis Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdis. Pasikvietęs ir išklausęs užsienio reikalų ir teisingumo ministrus, Seimo komitetas… labai rūsčiai pasipiktino Baltarusijos režimo veiksmais.
Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė tuo metu paskelbė pareiškimą, kad teisingumo ministras Remigijus Šimašius „turi įvertinti savo pavaldinių darbą“.
Teisingumo ministras įvykdė prezidentės viešą nurodymą ir nubaudė ministerijos Teisinio bendradarbiavimo skyriaus vedėją Andradą Bavejan, skirdamas jai pastabą.
Ministerijos Tarpautinės teisės departamento direktorė Aušra Bernotienė, kurios sutuoktinis advokatas Egidijus Bernotas nuo 2008-ųjų kuravo švedų advokatų kontoros „Glimstedt“ Minske veikusio biuro teikiamas paslaugas, iš pareigų atsistatydino kiek anksčiau.
Matyt, pristigusi kantrybės laukti „darbo įvertinimo“ ir galimos pastabos.
Beje, Aušra Bernotienė tuoj pat pradėjo dirbti Nacionalinės teismų administracijos Mokymų skyriaus vadove, kiek vėliau – Mokymų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja. Čia sėkmingai dirba ir šiandien.
Jos iš bankų išgautais ir Minskui perduotais duomenimis remdamasis, Baltarusijos teismas 2011-ųjų rudenį nuteisė Alesį Beliackį dėl nuslėptų mokesčių puspenktų metų laisvės atėmimo bausme.
Įsidėmėtina: „Viasna“ lėšos privačiose jos vadovų sąskaitose buvo iš rėmėjų kaupiamos ir išleidžiamos nuo režimo represijų nukentėjusiems baltarusiams remti, protestuotojams skirtoms baudoms sumokėti. Baltarusių disidentų nuomone, būtent todėl jų šalies režimas ir siekė su šia organizacija ir jos lyderiais susidoroti.
Spaudžiant tarptautinei bendruomenei, Alesis Beliackis 2014-aisiais buvo išleistas į laisvę.
Kodėl Lietuva taip ir neatliko išsamaus šios išdavystės istorijos tyrimo, kodėl mums sakė netiesą Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras, kodėl vyriausybė, prezidentė ir Seimas leido viceministrui taip elgtis, matyt, nesužinosime.
Lieka su šypsena spėlioti, kur šios ilgokos istorijos metu buvo ir ką veikė budrieji mūsų „žvalgybos bendruomenės“ nariai. Ar per dešimtį metų jie tapo dar budresni?
O iki šiol neištirta Alesio Beliackio išdavystės istorija buvo ir lieka svarbi: jis rodo, kokia pažeidžiama, kokia skylėta, kaip lengvai svetimų tarnybų „peršaunama“ buvo ir lieka Lietuvos valstybė…
Susiję straipsniai:
D. Kuolys. Apie lituanizacijos numitinimą
„Aktualioji istorija“: Baltarusiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
S. Aleksijevič: Karas – tai žmogžudystė
T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis
A. Krištapavičius. Jeigu ne karas, būtume susipykę su kuria nors ES valstybe?
Baltarusijos valdžia užgrobė lėktuvą su Lietuvos piliečiais
Lietuva imsis veiksmų dėl Astravo AE paleidimo
L. Jonauskas: Nelegalios migracijos per Lietuvos sieną organizatoriams siūloma ilginti laisvės atėmimą iki dvidešimties metų
Žmogaus teisių gynėjai kaltina valdžią Lietuvos valstybės išdavimu ir ragina piliečius ginti šalies nepriklausomybę
Prezidentas pasirašė dekretą dėl teisų kariams suteikimo
Dėl sienos pažeidimų Baltarusijai įteikta nota
Kas tie žmonės, kurie siekia atverti šalies sienas Lukašenkos būriams?
Merkel laviruoja, Pavilionis isterikuoja
Opozicija prašo atsakymų dėl „Belaruskalij“
Prezidentas susitiko su Sviatlana Cichanouskaja
Lietuva ir toliau kelia Baltarusijai klausimus dėl atominės elektrinės saugos ir poveikio aplinkai
Ženevoje prasideda 49-oji Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesija
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 10 16:00
Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
