Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Dėl užsienietiškų pavardžių, vardų, vietovardžių, vandenvardžių rašymo lietuviškai

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dėl užsienietiškų pavardžių, vardų, vietovardžių, vandenvardžių rašymo lietuviškai

Puslapis 1 iš 1

[ 68 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Dėl užsienietiškų pavardžių, vardų, vietovardžių, vandenvardžių rašymo lietuviškai

Parašytas: 22 Sau 2010 01:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

LIETUVOS CENTRO PARTIJA

Pareiškimas

Dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto

2010-01-19

Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas 2010 m. sausio 7 d. Ministro Pirmininko tarnybos parengtas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas.

Nepaisydama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. sprendimo dėl valstybinės kalbos prioritetiškumo viešosios erdvės oficialiojoje vartosenoje ir šios nuostatos pakartojimo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose, kurie, galima būtų buvę tikėtis, nepaliko jokių neaiškumų dėl valstybinės pozicijos lietuvių kalbos atžvilgiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė toliau ieško landų ir būdų, kaip nevykdyti LR Konstitucijos, LR Konstitucinio Teismo netgi pakartotinių sprendimų, ir pateikė Seimui įstatymo projektą, šiurkščiai prieštaraujantį Lietuvos konstitucingumui bei lietuvių tautos prigimtinėms teisėms. Vyriausybės įgalioti asmenys, pristatydami ir komentuodami įstatymo projektą, nė neslepia, kad įstatymą priėmus ir pagal jį pertvarkius vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos dokumentuose tvarką, ji būtų išplėtota iki visos lietuvių literatūrinės kalbos viešosios rašybos pakeitimo. Tokiu būdu būtų ne tik pagilintas dabar stichiškai susiformavęs vardų ir pavardžių rašymo literatūrinėje kalboje chaosas, bet ir įvykdyta lietuvių abėcėlės reforma, galinti turėti ne tik lingvistinių, kultūrinių, bet ir geopolitinių pasekmių.

Kokių tikslų siekdama LR Vyriausybė teikia šį įstatymo projektą?

Tikslas, kaip nurodoma įstatymo 1 straipsnyje, yra vardo ir pavardės „kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų“ „veiksmingesnė teisinė apsauga“. 2 straipsnyje, nurodančiame šaltinį, kuriuo remiantis daromas įrašas LR išduodamame dokumente, užsienio valstybės išduotame dokumente įrašytas vardas ir pavardė laikomi kopijuotinais paraidžiui, išskyrus nelotynišku šriftu įrašytus asmenvardžius, kurie pagal tarimą perrašytini lietuviškais rašmenimis. Pageidaujantieji gali perrašyti savo vardus ir pavardes lietuviškai, bet ar daug tokių atsiranda? Tokiu būdu įstatymas skirtas ne asmenvardžių pagal lietuvių kalbos dvasią ir raidę sunorminimui, o imigrantų, už užsieniečių ištekančių Lietuvos moterų bei Lietuvos tautinių mažumų aptarnavimui.

Užuot sprendusi, kaip minėtas asmenų grupes integruoti į lietuvių kultūrą, apie ką nuolat kalbama iš aukštų Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų tribūnų, atskirų asmenų problemas Lietuvos Vyriausybė daro bendromis lietuvių tautos problemomis. Ne vienu atveju minėtos asmenų grupės susitelkia kryptingai ir agresyviai veiklai prieš nacionalines tradicijas ir Lietuvos valstybės tvarką, todėl panašaus tipo įstatymus galima vadinti penktosios kolonos aptarnavimo įstatymais.

Ar supranta Lietuvos Vyriausybė, ką šiuo įstatymo projektu siūlo?

Projektas pradedamas preambule, kuri pretenduoja į teorinį kitų tautų asmenvardžių nekeičiamumo lietuviškuosiuose dokumentuose pagrindimą.

Preambulėje asmenvardis apibrėžiamas kaip unikalus asmens tapatybės žymuo, jis, anot projekto, nereiškiąs sąvokos, t. y. „neturi leksinės reikšmės“, „todėl vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos sistemos dalimi“. Tai – lingvistinis įstatymo teisingumo ir teisėtumo argumentas. Save gerbianti institucija tikrai netvirtintų, kad asmens vardas ir pavardė yra unikalus žymuo – tokiu pačiu vardu ir pavarde žymisi tūkstančiai asmenų, ir unikalumą bet kuriame asmenvardyje įžvelgti gali nebent tie, kurie yra gavę nurodymą asmenvardį tokiu laikyti. Kad asmenvardis „neturi leksinės reikšmės“, t. y. neturi žodyje koduotos prasmės, galėtų būti įtikinamas argumentas nebent tam, kuriam neegzistuoja asmenų tautiškumo klausimas, kaip asmenvardžių „leksinė reikšmė“ fiksuojama tautų pavardėse, leidžiančiose atskirti lietuvį nuo lenko, ruso, gruzino, anglo, italo ar net latvio. Kas galėjo surašyti tokį preambulės „mokslinį tekstą“? Įstatymo projektas, kaip, beje, ir beveik visi mūsų įstatymai, yra anoniminis. Tačiau Vyriausybė už tokį jos kompromitavimą, jeigu jai dar svarbu elementarus raštingumas, ko gero, galėtų rasti, kaip deramai padėkoti ir anonimams. Dar vienas preambulės argumentas – garsiosios „žmogaus teisės“, kurios šiuo atveju kalba ne apie lietuvių daugumos teises, o apie migruojančius ir kitus „papildomų problemų“ galinčius patirti asmenis.

Visiškai amoralu yra remtis 1938 metų gruodžio 6 d. Pavardžių įstatymu, kuris leido rašyti nelietuvių pavardes lotyniško pagrindo rašmenimis. Tarsi Lietuvos Vyriausybė nematytų skirtumo tarp ano meto ir mūsų dienų lietuvių kalbos saugumo garantijų!

Laikydama LR Vyriausybės teikiamą Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą esant paremtą pseudofilosofija, nieko bendra neturinčia su kalbos filosofija, filosofija ir apskritai sveiku protu, be to, skirtą ne lietuvių tautos, o užsienio piliečių ir migruojančių asmenų aptarnavimui, griaunantį lietuvių kalbos raidyną ir naikinantį lietuvių kalbą, Lietuvos centro partija reikalauja Vyriausybę atsiimti pateiktą projektą ir neeskaluoti aistrų dėl įstatymiškai jau reglamentuotų lietuvių kalbos apsaugos normų.

Lietuvos centro partija kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir, apeliuodama į jo narių gerą valią, priesaiką ginti Lietuvos ir lietuvių tautos interesus, problemos supratimą ir tą atsakomybę, kuri teikiamo įstatymo projekto priėmimo jiems tektų, sugriaunant du šimtmečius kurtos mūsų rašytinės kalbos nacionalinius pamatus, ragina atmesti įstatymo projektą jo nė nesvarsčius.

Lietuvos centro partija pareiškia, kad įstatymo priėmimo atveju ji laikys jį prieštaraujančiu lietuvių tautos interesams ir sieks jį teisiškai panaikinti, kurdama tam visas reikalingas prielaidas.

Romualdas Ozolas

Lietuvos centro partijos Garbės pirmininkas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 22 Sau 2010 13:09

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Klausimas: kaip galėtų lietuvių kalbai pakenkti pavardžių, vardų rašymas originaliai dokumentuose, kai viešojoje erdvėje būtų vartojamas lietuviškas atitikmuo?

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 22 Sau 2010 14:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Klausimas: kaip galėtų lietuvių kalbai pakenkti pavardžių, vardų rašymas originaliai dokumentuose, kai viešojoje erdvėje būtų vartojamas lietuviškas atitikmuo?

Bet kokia užsienietiškų užrašų ir rašmenų invazija į lietuvių kalbos erdvę (tiek viešąją, tiek dokumentų) palaipsniui "išplauna" Lietuvių Kalbos autoritetą ir menkina būtinybę ją mokėti.

Lygiai tą pačią nuoseklaus nutautinimo politiką lietuviams taikė lenkai (nepamirškite, kad masinės lenkų kolonizacijos į Lietuvos Valstybę iki 1920-1939 m. nebuvo - išskyrus lenkų kunigus), ir per keletą šimtų metų nemaža dalis mūsų Tautos sulenkėjo.

Kaip tik todėl kuriant Lietuvių kalbos abėcėlę mūsų protėviai atsisakė lenkiškų raidžių (kurios jau buvo plačiai įsigalėjusios lietuvių raštijoje) ir pakeitė jas čekiškos abėcėlės raidėmis.

Lygiai taip pat vokiečiai, kaip ir lenkai, lietuviams įvedę vokiškas gotikines raides, palaipsniui, kultūriškai paveikdami, nutautino Mažosios Lietuvos lietuvius. Juk Didžiojoje Lietuvoje tuo metu jau naudojo lotyniškus-lietuviškus rašmenis, ir lietuviai iš skirtingų Lietuvos dalių nebemokėjo skaityti vieni kitų knygų.

Rusijos imperijoje valdžia taip pat bandė priversti lietuvius atsisakyti savo abėcėlės ir priversti vartoti kirilicą - garsusis "spaudos draudimas" - tai yra lietuviškų raidžių spaudoje draudimo laikotarpis 1864 - 1904.

Uždrausta visa spauda lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis, išskyrus kirilica parašytus maldaknyges ir elementorius:

Vėliau lygiai tą patį darė sovietai, rusifikuodami ir lietuvius, ir visas kitas imperijos pavergtas tautas.

Beje, būtent sovietai dar iki WW2 pakeitė daugybės tautų istorinius rašmenis į rusiškus. Išsilaikė tik armėnai, gruzinai, lietuviai, latviai ir estai, nors ir visoms šioms kalboms jau buvo sukurti rusiški kirilicos variantai, ir po WW2 buvo keletą kartų siūloma juos įvesti. Tačiau sovietų valdžia, KGB įspėta, pabijojo masinių protestų ir net sukilimų. Tik vadinamojoje Moldavijos SSR buvo įvesta kirilica, nes taip bet kokia kaina sovietų valdžia siekė atskirti "sovietinius" rumunus ("moldavus") nuo "tikrųjų" rumunų Rumunijoje.

Mums dabar kaip tik būtina vykdyti atvirkštinę, labai griežtą Lietuvybės palaikymo politiką, sukuriant Lietuvių kalbai ir lietuviškiems rašmenims neginčijamą valstybinį autoritetą ir jų vartojimo besąlyginį neišvengiamumą visose be išimties srityse.

Tačiau Lietuvą valdantys posovietiniai persidažėliai ir išdavikai stengiasi viską daryti, kad tik Lietuvių kalba ir lietuviška abėcėlė būtų suniekintos, o jas pakeistų užsienio kalbos ir rašmenys.

Žinoma, be jokios abejonės, tokių nelietuviškų rašmenų įteisinimas Lietuvių Tautos Valstybėje būtų naudingiausias lenkų šovinistams ir vietiniams nutautėjusiems šūdlenkiams, vis dar rėkaujantiems "Wilno nasze".

Visų tokių išsigimėlių svajonė, kad Lietuvos Valstybėje ir vėl pasirodytų štai tokie užrašai:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Sau 2010 03:02

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Žygeivis rašė:

Bet kokia užsienietiškų užrašų ir rašmenų invazija į lietuvių kalbos erdvę (tiek viešąją, tiek dokumentų) palaipsniui
išplauna" lietuvių kalbos autoritetą ir menkina būtinybę ją mokėti

Žinoma, be jokios abejonės, tokių nelietuviškų rašmenų įteisinimas Lietuvių Tautos Valstybėje būtų naudingiausias lenkų šovinistams ir vietiniams nutautėjusiems šūdlenkiams, vis dar rėkaujantiems "Wilno nasze".

1. Kita kalba į Lietuvos viešąją erdvę nepatektų (tik tas, kuris vartytų kokį dokumentą, matytų tas kitoniškas raides, bet šalia būtų lietuviškas atitikmuo, kurį ir vartotų viešumoje).

2. čia yra kitas dalykas - pavardžių nereikia leisti keisti, neįrodžius, kad jos kadaise buvo lenkiškos.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Vas 2010 16:51

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Ar tikrai teisingumo ministras norėtų pasikeisti pavardę, arba apie projektą atšaukti valstybinę lietuvių kalbą

http://www.voruta.lt/rubrikos/101/3429

2010-02-09
Vydas Astas

Kalba – bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę, užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką. Taip prieš kelis šimtmečius kalbos reikšmę suprato pirmosios lietuviškos knygos Lietuvoje autorius Mikalojus Daukša.

Didžio žmogaus didi išmintis – nesenstanti, tobulai išreikšta. Tą išmintį turėtume suprasti ir atminti visi lietuviai. Ypač todėl, kad kalbame lietuviškai – seniausiąja iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, kuri nusipelno ypatingos pagarbos. Juolab, kad ir mūsų, ją vartojančių, tėra saujelė lyginant su didžiųjų tautų kalbų vartotojais. Nebėr mūsų brolių prūsų, jotvingių kalbų. Gynėm, saugojom tą savąją vienintelę per amžius, kėlėm, kai atrodė – tuoj numirs, o kai kas jau ir laikė mirusia. Priešai labai norėjo ją numarinti, siekė to jėga ir klasta. Apgynėm, išsaugojom, prikėlėm.

Lietuvių kalba – mūsų valstybės kalba ir tai yra vienas iš didžiausių nepriklausomybės iškovojimų. Valstybė ją gina. Turėtų ginti. Deja, ne visada ryžtingai, deja, pritrūksta stiprybės. Deja, leidžiam atvykėliams ir mutantams jos nesimokyti, puolam nuolankiai aptarnauti juos jų kalbomis, leidžiam jiems reikalauti ir reikalauti, užuot pasakę – čia mūsų žemė, ir jeigu kam nors čia nepatinka, prašom, durys atviros. Taip, amžinai užguiti baudžiauninkų vaikai, čia mūsų žemė ir kitos žemės mes tiesiog neturim.

Taip jau yra, kad dvidešimt metų turėdami savo valstybę ir maždaug tiek pat ilgai – valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, negalime būti visai ramūs nei dėl valstybės, nei dėl kalbos. Amžinos ginties, nerimo ir nuogąstavimo būsena. Bjauriausia, kad kalbą puola ne tik svetimieji, nestinga ir savųjų. Banga po bangos. Štai nemažai triukšmo sukėlusi svetimvardžių rašybos spaudoje problema lyg ir atslūgo, nugalėjo reformatoriai.

Ir ką turime? Gražu rašyti genialiųjų Šekspyro, Getės, Ruso pavardes autentiškai – Shakespeare, Goethe ar Rousseau, bet paklauskite baigusiųjų mokyklas, kiek tarp jų atsimena tą rašybą. Ką jau kalbėti apie daugybę kitų įžymių žmonių, kurių pavardžių rašybos daugelis įsiminti nepajėgūs, o ištarti užrašytos nemoka.

Jei padiktuotume kokią dvidešimt žinomų užsieniečių pavardžių vidurinių ar aukštųjų mokyklų absolventams, geriausieji teisingai užrašytų kokias dešimt. Kaip gyvai kalbėti, diskutuoti apie literatūrą, meną, filosofiją, mokslą, jei jų kūrėjų pavardžių nėra šnekamojoje kalboje, jei jos kybo mūsų naujose knygose ir žiniasklaidoje lyg angliškos, prancūziškos, vokiškos, norvegiškos, ispaniškos, lenkiškos, latviškos, suomiškos prekės ar prekių ženklai, užrašyti originalo rašyba?

Tam, kad mokėtume perskaityti, reikėtų bent mokėti tų kalbų abėcėles, tarimo taisykles. To maža, reikia žinoti, kokia būtent kalba ta pavardė užrašyta. Vien raidę c, galime skaityti trejopai: kaip k, s ar c. Pavyzdžiui, pavardę Cimerman ir tariame Cimerman, tačiau Cervantes tariame Servantes, o Carter tariame Karter.

Kada kaip tarti, kas pasufleruos paprastam skaitytojui? Gerai dar, kad don Kichoto nerašome originalo kalba – don Quijote, nors būdami nuoseklūs turėtume taip daryti. Įdomu, kiek skaitytojų tada suprastų, apie ką kalbama... Ak, skaitai ir „žaviesi“ originalo rašyba: „Baudelaire’ui didelę įtaką darė Pasteur’o mintys“!

Deja, žmogus mąsto žodžiais, turinčiais garsinį pavidalą, o ne grafinį. Jei aš galvoju apie poetą Baudelaire, tai iš tiesų aš galvoju apie Bodlerą, aš girdžiu jo pavardę, ir tik esant reikalui prisimenu, kaip ji rašoma. Užrašyti ją galima įvairiausiais rašmenimis, tačiau aš vis tiek ją girdėsiu, mąstysiu, linksniuosiu lietuviškai – Bodleras, Bodlero, Bodlerui, Bodlerą...

Visur rašant originalo kalba, atsitiko taip, kad lietuvių tartis ir rašyba, visada buvusios draugėje (kaip tarėme, taip ir rašėme), išsiskyrė ir nuėjo kas sau. O pasekmės? Vietoje didesnio raštingumo, sumaištis galvose, jovalas rašyboje. Užuot įsiminus bent jau transkribuotas pavardes, neįsimenama nieko.

Dabar vėl naujas puolimas prieš lietuvių kalbą. Šįkart asmens dokumentų srityje. Nors visai neseniai Konstitucinis teismas pakartotinai išaiškino, kad visos pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomos lietuviškai.

Tačiau toks sprendimas sukėlė lenkų Lietuvoje bei pačioje Lenkijoje įtūžį, prasiveržusį aštriais pareiškimais spaudoje ir, be abejo, kitais būdais: užsiminta apie pasitraukimą iš atominės elektrinės statybos, gal apie elektros jungtis, kuriomis tartum riestainiu jau dvidešimt metų viliojami, tačiau klausimas nejuda nė iš vietos.

Mūsų valdžiukė aiškiai išsigandusi, teisingumo ministras skubiai teikia Seimui projektą dėl pavardžių rašymo asmens dokumentuose įvairiomis kalbomis. Lenkų lenkiškai, vokiečių vokiškai, anglų angliškai, suomių suomiškai, latvių latviškai ir t. t. Atseit, taip kaip kas iš tų tautų atstovų, mūsų piliečių ar šiaip atvykusiųjų, to pageidauja. Žinom, kas labiausiai, kieno užtarėjai net spaudžia tarpvalstybiniu lygiu. Pažiūrėkim, kas iš to išeitų, jei sutiktume.

Lietuvoje daug pavardžių yra nuo seno sulenkintos, nors šiuo metu ir užrašytos lietuviškais rašmenimis. Gaidžiūnas virtęs Gojdziun ar Gojdz, Augulis – Avgul, Avižonis - Avižen, Vytautas – Vitold, Dainys – Dainovič, Dainorovič, Širmulis – Širmul, Balsys – Balsevič, Radvila – Radzivilov, Giedraitis – Giedrojc. Šiais atvejais mergaičių ir moterų pavardės nebeturi lietuviškų galūnių.

Jeigu imtume ir atkurtume dar ir lenkiškąją rašybą – Gojdziun, Awgul, Awizen, Witold, Dainorowicz, Szirmul, Balsewicz, Radziwilow, – antrą kartą sulenkintume savo tautiečius.

Daug mūsų pavardžių buvo suvokietinta. Jeigu atsirastų norinčiųjų, pagal pateiktą projektą turėtume išduoti jiems asmens dokumentus, rašydami vietoj Paršaičio – Parschat, vietoj Bajoras – Bajohrs, vietoj Stašys – Staschies, vietoj Antanas – Anthun.

Iš latvių atėjusį Kalninį ir Beržinį vėl užrašytume latviškai – Kalninš, Berzinš dar su nosinėmis po n raide.

Nemažai mūsų bendrapiliečių yra gyvenę užsieniuose ir ten gavę pasus, išrašytus tos šalies rašyba, latviškai, angliškai, vokiškai, prancūziškai. Pavyzdžiui, Balkevičius – Balkevichius, Raišutis – Raisutis ar Raishutis, Žiogas – Ziogas.

Tai nejaugi sugrįžusiems į tėvynę išduosime lietuviškus pasus pagal iškraipytas pavardes?

Įsivaizduokime gyvenimišką situaciją, kai klientas Žakas Šionbergas teiraujasi telefonu, kiek jam mokėti už šilumą, tačiau jam atsako, kad tokios pavardės sąraše nesą. Tada jis dar dešimt minučių diktuoja vardą ir pavardę paraidžiui: J-a-c-q-u-e-s S-c-h-o-n-b-e r g, pabrėždamas, kad ant o dėti du taškus. Tačiau raidės ö su dviem taškais buhalterės klaviatūroje nesą...

Kol kas teikiamame projekte kalbama tik apie papildomus lotyniškus rašmenis, bet galima spėti, kad vos tik bus padaryta išimtis lotyniškiems rašmenims, tuoj pasigirs šūksniai dėl kitų tautų ir jų rašmenų diskriminacijos, bus reikalaujam bei siūloma įvesti ir nelotyniškus, pavyzdžiui, slaviškus, armėniškus ar turkiškus. Kaip matome, galima iš degtuko priskaldyti vežimą, iš mažos problemos pasidaryti daug nemažų.

Apie svarbiausiąją dar nekalbėjom. O ji šit kokia.

Iš asmens dokumentų tos nelietuviškai užrašytos pavardės būtinai persikels į visus kitus raštus: ataskaitas, sutartis, sąskaitas, laiškus, spaudą, knygas, telefonų abonentų sąrašus ir t. t. Kiekviena įmonė, įstaiga ir organizacija privalės turėti priemones nelietuviškų abėcėlių raidžių rašymui.

To negana, norint pakalbėti su minėtų dokumentų savininkais telefonu, kreiptis į juos žodžiu susirinkime ar kitaip bendraujant, perskaityti jų pavardes per radiją, – visais atvejais reikės mokėti ištarti tas pavardes. Lygiai taip pat reikės mokėti užrašyti tas pavardes iš klausos. Kad mokėtum, reikės mokytis. Valstybinių įstaigų tarnautojams tai bus privaloma. Nevalstybinėms – norom nenorom.

Neužteks mokėti skaityti valstybine kalba, teks ir kitomis. O jų skaičius gali būti didelis: lenkų, rusų, anglų, prancūzų, ispanų, italų, švedų, suomių ir kitos. Valstybėje tokiu būdu įsigali daugiakalbystė asmens dokumentų rašyboje ir vartojime, įsigali chaosas, kaip atsitiko Babelio bokštas statytojams, nebegalint susikalbėti tarpusavyje.

Valstybinė lietuvių kalba tada praranda savo paskirtį – vienyti ir jungti. Ji tam tikroje srityje tampa lygi su kitomis, tai yra jau nebe valstybinė ir valstybės nebeginama. Ši sritis tuoj išsiplės, jau plečiasi net pažeidžiant įstatymus – matome kaip Pietryčių Lietuvoje rašomi gatvių, vietovių pavadinimai. Tai pavojinga ir pragaištinga. Ir šį pragaištingą procesą vėliau sustabdyti bus labai sunku, gal nė neįmanoma, kaip išleidus pasakų džiną iš butelio.

Teikiamas projektas – aiškus konstitucijos pažeidimas, tikra lietuvių kalbos išdavystė.

Kaip pasityčiojimą iš teisingumo jį siūlo pats teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Galbūt jam pačiam knieti savo pavardę rašyti kitaip: Szimaszius ar Shimashius ar Schimaschius? O kodėl gi ne, visai įdomu. Bet tokį „reformatorių“ reikėtų paprašyti apleisti postą.

Komentarai Voruta.lt
http://www.voruta.lt/comment/3429

Irmantas,
2010 02 09 23:44

Gerai parašyta, teisingai. Apmaudu, kai valdžios atstovai pamiršta, kurios valstybės piliečiai yra ir kurios šalies ir tautos interesus turėtų atstovauti...

Gintaras,
2010 02 10 9:45

Man išvis neaišku, kokiu būdu tie išverstskūriai ir tautos išdavikai vis atsiranda valdžios viršūnėje?

Kodėl normalūs žmonės iš tų pačių frakcijų ir partijų nustumiami į pašalį?

O tas šimašius ar kubilius galėtų pasikeisti pavardes į šimašę ir kubiloidą - tai visiškai atitiktų jų smegeninės turinį.

O jei rimtai, tai visiškai nenustebčiau, kad jų tas "auksines mintis" finansuoja Lenkija, žinant dabartinių vadukų potraukį šlamantiesiems...

Valdemaras,
2010 02 10 11:18

Logika paprasta: Šimašius (buvo Simas, Šimas. sulenkino ir tapo Šimaš, vėliau lietuvinant pridėjo galūnę. Analogiškai: Milas, Milaš- Milašius).

Šis ministras sulaužė priesaiką ir pažeidė Lietuvos Konstituciją, todėl reikalauju atsistatydinti. Šiandien pat rašysiu visiems Seimo nariams reikalaudamas Šimašiaus atstatydinimo. Kviečiu taip pasielgti visus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Vas 2010 15:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Lietuvoje svarstoma galimybė leisti dvikalbius gatvių ir vietovių užrašus

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=29043671

BNS
2010 vasario mėn. 17 d. 13:23

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Lietuvoje svarstoma galimybė leisti dvikalbius topografinius įrašus vietovių ar gatvių pavadinimuose. Tai Vyriausybės vadovas nurodė laiške Europos Tarybos žmogaus teisių komisarui Thomasui Hammarbergui.

"Šiuo metu svarstomos galimybės ir būtinybė keisti nacionalinius teisės aktus dėl tautinių mažumų teisės naudoti mažumos kalbą dvikalbiams topografiniams įrašams, tokiems kaip tradiciniai vietovių ar gatvių pavadinimai", - teigiama premjero laiške, kuris skelbiamas komisaro interneto svetainėje.

Anot A.Kubiliaus, tokie svarstymai vyksta atsižvelgiant į Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas ir atitinkamas Patariamojo komiteto rekomendacijas.

Vyriausybės vadovas, atsakydamas į komisaro paklausimą, taip pat atkreipė dėmesį į parengtą įstatymo projektą, kuris leistų vardus ir pavardes rašyti originalo kalba lotynų abėcėlės pagrindo rašmenimis.

Vis dėlto lieka abejojančiųjų, ar toks reglamentavimas atitiks Konstituciją, todėl svarstoma priėmus įstatymą iškart dėl jo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Leisti dvikalbius užrašus ir pavardžių rašymą originalo kalba ilgą laiką prašo gausi Lietuvos lenkų bendruomenė. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių.

T.Hammarbergas "pozityviu žingsniu" pavadino pernai priimtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl pavardžių rašybos ir išreiškė viltį, kad bus rastas "priimtinas sprendimas" dėl mažumos kalbų vartojimo dvikalbiams topografiniams įrašams.

BNS

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2010 02 17 14:23

Perspėju - jei Lietuvos Valstybę valdantys vagys, išdavikai ir pederastai - pedofilai, visokie kiti kyšininkai peržengs ribą, tai jiems pasekmės bus ypač rimtos.

Lietuvių Tauta kantri, bet jos kantrybė irgi turi ribas. Ir kada ta kantrybė truks, išdavikams bus "primintos" visos jų išdavystės - kaip buvo priminta 1941 m.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 24 Vas 2010 21:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

A.Lapinskas. Lietuvą dėl lenkų atakuoja ET komisaras

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=29333803

Anatolijus Lapinskas, http://www.DELFI.lt
2010 vasario mėn. 24 d. 14:48

Gūdžiais 1991 metais Lietuvą aplankė Šiaurės kraštų Ministrų Tarybos finansuota Danijos ir Švedijos Helsinkio komitetų delegacija, kuriai Lietuvos lenkai papasakojo apie baisią jų padėtį. Neužilgo buvo išplatinta delegacijos ataskaita, kurioje buvo piešiami vienas už kitą baisesni vaizdai, žinoma, nutapyti mūsų krašto lenkų veikėjų.

Pavyzdžiui, ataskaitoje buvo konstatuota, kad „dauguma Vilniaus krašto lenkų nesijautė saugiai, todėl 1991 m. vasario 9 referendume balsavo prieš Lietuvos nepriklausomybę“, tačiau užmiršta paminėti, kad apie tą „nesaugumą“ šaukė, aišku, Maskvos užsakymu, vietiniai lenkų komunistų funkcionieriai. Arba teigiama, kad „Lietuvos Vyriausybė siekia iškelti lenkus iš jų tradicinio gyvenamojo regiono ir išdrabstyti (lenk. rozrzucić) juos po visą šalį“(!), „Nėra lenkų ministrų ar kitų aukštas pareigas užimančių pareigūnų“ (tarsi lenko tautybė jau savaime prilygtų ministro kvalifikacijai) ir t.t. Beje, angliškame ataskaitos tekste buvo rašoma „Wilno“, „Soleczniki“, kas jau savaime nurodė, kokie buvo delegacijos konsultantai.

Ataskaitos pabaigoje pridėti pokalbiai su lenkų veikėjais, pvz., Ryszardas Maciejkianiecas nemirksėdamas tvirtino, kad „Lietuvos lenkai ekonominiu ir socialiniu požiūriu yra antrarūšiai žmonės“, o Lenkijos senatorė Anna Skowronska dar pridėjo, kad „paskelbus nepriklausomybę lenkų diskriminacija įgauna naujas formas“.

Prisiminiau šį Helsinkio komitetų dokumentą, perskaitęs Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro Thomaso Hammarbergo laišką premjerui Andriui Kubiliui. Komisaras Lietuvoje lankėsi pernai spalio mėnesį, o dabar atsiuntė savo „įspūdžius“. Lietuvoje jis labai domėjosi asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, vardų ir pavardžių rašymu pasuose, taip pat dvikalbiais topografiniais ženklais.

Vargšas komisaras, taip galima būtų įvertinti jo padėtį. Paslaugaus, mums gerai pažįstamo europarlamentaro jam pakišti argumentai, kurių jis greičiausiai net neskaitė, o tiesiog nukopijavo, kaip bet kuriame skubiame darbe ėmė ir pakišo koją, todėl ponas komisaras atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Štai tie komisaro argumentai.

„Asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisė vartoti savo vardą ir pavardę mažumos kalba ir gauti jiems oficialų pripažinimą yra garantuota Europos Tarybos Sisteminės tautinių mažumų apsaugos konvencijos, Lietuvos ratifikuotos 2000 metais, 11 straipsnio 1 paragrafu“.

Paskaitykime konvenciją. „11 straipsnis. 1 paragrafas. Šalys įsipareigoja pripažinti, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausanti asmuo turi teisę vartoti savo pavardę (tėvavardį) ir vardus mažumos kalba ir teisę oficialiai juos pripažinti pagal procedūrą, kurią numato jų teisinė sistema“.

Tačiau komisaro patarėjai užmiršo pažvelgti į tos pačios Europos Tarybos aprobuotą Konvencijos paaiškinimą. Štai kas jame rašoma:

„11 straipsnis. 1 paragrafas. Turint galvoje šio įsipareigojimo praktinę reikšmę, nuostata suformuota taip, kad leistų Šalims taikyti ją pagal savo specifines aplinkybes. Pavyzdžiui, Šalys gali vartoti SAVO oficialios kalbos ABĖCĖLĘ, kai reikia rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens vardą (-us) pagal jo fonetinę formą. Asmenims, kurie buvo priversti atsisakyti savo originalaus vardo (-ų) arba kurių vardas (-ai) buvo pakeistas panaudojant prievartą, reikėtų suteikti teisę jį (juos) grąžinti atsižvelgiant, žinoma, į išimtis tais atvejais, kai teisėmis ir vardo (-ų) keitimubuvo piktnaudžiaujama apgavystės tikslams. Susitarta, kad Šalių teisinės sistemos šiuo atžvilgiu turi atitikti tautinių mažumų apsaugos tarptautinius principus“.

Taigi, formaliai žiūrint, prie Lietuvos nėra kaip prikibti, tuo labiau, kad pati Lenkija savo piliečių čekų ir slovakų pavardėse š, č be skrupulų keičia į sz ar cz. Tačiau Lenkijos čekams neateina į galvą (galbūt ir dėl praktinių sumetimų) šaukti visai Europai apie jų žmogaus teisių laužymą, nors tam jie lyg ir turėtų pagrindą.

Deja, Lietuvos lenkams tai puiki proga įgelti lietuviams tarptautinėje erdvėje.

Tiesiog įdomu, kodėl, pvz., pavardžių rašybos problemų nekelia Latvijos ar Baltarusijos lenkai, pastarųjų užsienio pasuose lotyniškomis raidėmis rašoma, pvz., Semashko, o ne originali Siemaszko.

Bet ką ten pavardės, kai Baltarusijos lenkams už savo tautinę veiklą kasdien gresia kalėjimas, o lenkiškų mokyklų jau neliko ar tuoj neliks. Tačiau vis tiek, blogiau nei Lietuvoje su 100 modernių, kompiuterizuotų mokyklų, dešimtimis spaudos leidinių, radiju, dešimtimis ansamblių, kultūrinių, ūkinių ir religinių organizacijų, lenkais - Lietuvos Seimo nariais ir europarlamentarais, Lietuvos lenkų manymu, pasaulyje niekur nėra...

Skaitykime toliau komisaro laišką. Pasirodo, kad tas pretenzijas dėl pavardžių komisaras... faktiškai atsiima. „Pasibaigus vizitui, aš sužinojau apie Lietuvos Konstitucinio Teismo 2009 lapkričio 6 d. nutarimą dėl vardų ir pavardžių rašymo identifikacijos dokumentuose kitomis kalbomis nei lietuvių... Aš manau, kad tai pozityvus žingsnis ir tikiu, kad šis nutarimas bus įdiegtas į praktiką“.

Kita komisaro laiške minima problema: dvikalbiai topografiniai ženklai. Čia komisaras remiasi tos pačios konvencijos 11 straipsnio 3 paragrafu. „Pagal SAVO įstatymus bei remiantis, kur tai tinkama, susitarimais su kitomis valstybėmis ir atsižvelgiant į savo specifines sąlygas Šalys siekia vietovėse, kuriose tradiciškai gyvena daug tautinei mažumai priklausančių asmenų, tradicinius vietinius pavadinimus, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius ženklus viešai naudoti ir mažumos kalba, jeigu tam yra pakankamas poreikis“.

Konvencijos paaiškinime rašoma: „11 straipsnis. 3 paragrafas. Šiuo susitarimu siekiama, kad Šalys leistų turėti vietinius pavadinimus ir kitus visuomenei skirtus topografinius ženklus taip pat mažumos kalba. Įgyvendindamos šį principą, Šalys privalo deramai ATSIŽVELGTI į savo specifines sąlygas ir į savo teisines sistemas, taip pat, kur tinkama, į susitarimus su kitomis valstybėmis. Susitarta, kad Šalys nėra įpareigotos sudaryti sutartis su kitomis valstybėmis šios nuostatos apibrėžiamoje srityje. Tačiau tokis susitarimai gali būti sudaromi. Taip pat susitarta, kad teisiškai privalomas esamų susitarimų pobūdis lieka nepakitęs. Ši nuostata nereiškia kokio nors oficialaus vietinių pavadinimų mažumos kalba pripažinimo“.

Taigi ir šiuo atveju, „atsižvelgus į savo specifines sąlygas ir teisines sistemas“ toji dvikalbystė topografijoje nėra privaloma. Tuo labiau, kad iš sovietmečio prisimenama privaloma dvikalbystė, o lenkų okupacijos metais, žinoma, tik lenkiška vienkalbystė mums turi labai neskanų politinį kvapą.

Belieka pridurti, kad Konvencijos 11 straipsnio 2 paragrafe nurodyta, kad „kiekvienas tautinei mažumai priklausantis ASMUO turi teisę naudoti ženklus, įrašus ir kitokią asmeninio pobūdžio viešai matomą informaciją savo mažumos kalba“. Konvencijos paaiškinime teigiama, kad „sąvoka „asmeninio pobūdžio“ nusako viską, kas nėra oficialu“. Kadangi lenkiški gatvių pavadinimai tikrai nėra oficialūs, jie priklauso asmeninio pobūdžio informacijai.

Paprasčiau tariant, privatus pilietis visoje Lietuvoje savo asmeninio namo lange gali iškabinti gatvės ar miesto pavadinimą kokia tik nori kalba ir iš esmės rašyti ką tik nori, žinoma, nekviečiant prievarta nuversti šalies valdžios ar pakarti jam nepatinkamos tautybės ar išvaizdos žmonių. Vadinasi, Kiemelių kaimo gyventojas savo namo lange gali parašyti, kad čia yra Kopenhaga, o kaimo gatvelė vadinasi Eliziejaus laukais. To niekas nedraudžia.

Beje, Lietuvos lenkų veikėjai ir be mano siūlymo kažkodėl pasigavo šią mintį ir viešai ją propaguoja, ragindami visur kur tik įmanoma, taip pat ir Vilniuje, iškabinti dvikalbes gatvių lenteles privačiuose namuose, geriau už langų stiklų, „tai pilietinio nepaklusnumo akcija ir Lietuvos valdžia privačioje erdvėje nieko negalės mums padaryti“.

Yra siūlymų, kad pirmiausia tokia lentelė „už lango“ turėtų atsirasti „Kurier Wilenski“ laikraščio redakcijoje Vilniuje, Birbynių gatvėje 4A. Lieka tik viena smulkmenėlė: kaip lenkiškai turėtų skambėti tos gatvės pavadinimas.

Pavyzdžiui, Maišiagaloje (ten jau yra dvikalbės gatvių lentelės), turbūt sekant okupacijos metais buvusiais rusiškais gatvių pavadinimais, vietinių lenkų jie neverčiami, bet tik perrašomi lenkiškais rašmenimis: Dūkštų g. – ul. Duksztu, Šv. Antano – Sw. Antano, Vilniaus – Wilniaus ir t.t. Tačiau kai kurių lenkų dvikalbystės „specialistų“ nuomone, tai yra blogai, nes jie iš esmės nesiskiria nuo lietuvių kalbos, o reikia, kad skirtųsi, todėl pavadinimus reikia versti į lenkų kalbą. Grįžtant prie Birbynių gatvės, lenkai ją siūlo vadinti tokiais vardais: ul. Piszczalkowa, galima ir Fujarkowa, Fujarczana, Fujarek, o gal net Birbiniarska. Tiesiog įdomu pažiūrėti, kokį vardą redakcija išrinks.

Patys lenkai pripažįsta, kad tokių improvizacijų galbūt nereikėtų. Lenkiškus to paties Vilniaus gatvių pavadinimus turėtų tvirtinti Vilniaus miesto taryba ir kiekviename posėdyje ne po vieną gatvę, pvz. Birbynių, bet tam tikrais komplektais, pageidautina kuo didesniais, kad kiekviena gatvė nebūtų nagrinėjama atskirame tarybos posėdyje. Belieka užjausti Vilniaus tarybos narius, jeigu jie kiekviename posėdyje svarstys kad ir po dešimt gatvių pavadinimų, norint pervadinti apie 2000 Vilniaus gatvių, reikės 200 posėdžių. Tai užtruktų apie aštuonerius metus.

Tenka konstatuoti, kad komisaro Thomaso Hammarbergo laiškas Premjerui Andriui Kubiliui, deja, papildo šališkų dokumentų seriją, nagrinėjančių tautinių mažumų gyvenimą Lietuvoje. Milijonai lenkų, gyvenančių Europos šalyse, neturi nei mokyklų, nei politinių organizacijų, nei parlamentarų, tačiau tos šalys niekaip neužkliūna nei Lenkijai, nei Europos Parlamentui ir Komisijai.

Taigi pildosi vieno europarlamentaro iš Lietuvos pažadai kovoti, kol lenkų padėtis Lietuvoje nepagerės. Tai kovai pasitelkiami vis nauji personažai, vis aukštesni pareigūnai. Gerai tik, kad premjeras A.Kubilius, atsakydamas į komisaro laišką nepuolė muštis į krūtinę dėl savo ar ir visos tautos kaltės, o sausai paaiškino, kad šie klausimai, pvz., dėl dvikalbių gatvių pavadinimų „šiuo metu nagrinėjami“. Gaila tik, jis nepaaiškino, kad esama padėtis Lietuvoje nė kiek neprieštarauja Tautinių mažumų konvencijai. Bet, matyt, naujų progų tokiems paaiškinimams vėl greitai atsiras. Šio fronto kovotojų parakas dar nepasibaigęs.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Kov 2010 15:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Pranas Kniūkšta. Vėl antikonstitucinis projektas

http://bernardinai.lt/straipsnis/2010-0 ... ktas/41103

2010-02-28

Prieš pustrečių metų Seimui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projektas. Paaiškėjus, kad jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimui dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase, Seimas projekto nesvarstė. Nutarta dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis pakartojo principinę nuostatą, kad pase vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba, o kitomis kalbomis juos galima įrašyti kitų įrašų puslapiuose.

Po šio Konstitucinio Teismo sprendimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė vietoj ankstesnio projekto parengė ir Seimui pateikė Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Naujasis projektas pašalino keletą ankstesniojo trūkumų: vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose aiškiai atriboja nuo jų rašymo kitose srityse; vardų ir pavardžių rašymo tvarką pradeda nuo pagrindinio principo juos rašyti lietuviškais rašmenimis, neturi daugelio ankstesniame projekte buvusių šalutinių dalykų.

Tačiau naujasis projektas, kaip ir ankstesnis, prieštarauja Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo sprendimui. Dar blogiau – toks parengtas po pakartotinio Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Vadinasi, projekto rengėjai, o jį teikdama Seimui ir Vyriausybė, apgalvotai pažeidžia Lietuvos įstatymus ir teisinės valstybės principus.

Norėdami tokį savo darbą pateisinti ir teoriškai pagrįsti, projekto rengėjai sudurstė keistą preambulę. Tokiam įstatymui ji nebūtina arba bent turėtų būti kitokia. Dabartinė paviršutiniška ir ištisai šališka. Joje nėra nė užuominos nei apie Konstituciją, nei apie valstybinę kalbą ir lietuviškuosius asmenvardžius. Net trys punktai iš keturių dėsto teorijas apie kitų šalių asmenis, kitų kalbų asmenvardžius ir juos pabrėžtinai priešina su lietuviškais asmenvardžiais. Norima įteigti, kad asmenvardis esąs ne kalbos dalykas, o „unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo“, kad asmenvardžiai „neturi leksinės reikšmės, todėl vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos sistemos dalimi“.

Asmenvardį gal ir galima laikyti savotišku asmens žymeniu, bet jis turi ir kalbinį pavidalą. Reikia tiesiai ir aiškiai pripažinti, kad asmenvardžiai yra ne tik teisės, bet ir kalbos dalykas. O ar asmenvardis turi ar neturi leksinę reikšmę, nelabai svarbu. Prie kalbos sistemos žodžiai skiriami ne pagal leksines reikšmes, o pagal morfologines ir fonetines ypatybes. Asmenvardžio leksinė ar semantinė reikšmė netrukdo jam iš vienos kalbos pereiti į kitą kalbą.

Kaip pasiteisinimą ir argumentą projekto rengėjai pasitelkia 1938 metų Pavardžių įstatymą. Apie jokį kitą dokumentą preambulėje neužsimena, mini tik tą įstatymą ir tik jo punktą apie nelietuvių pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis. Betgi anas įstatymas ne tam skirtas. Jis reglamentavo lietuvių pavardžių keitimą ir taisymą, o punktas apie nelietuvių pavardžių rašymą ten dirbtinai pridėtas ir atitrūkęs nuo viso įstatymo. Galimas daiktas, kad reaguota į 1938 metų Lenkijos ultimatumą ir reikalavimus užtikrinti Lietuvoje lenkų teises. Tokių įtarimų kyla ir todėl, kad panašių dalykų yra ir dabar, tik projekto rengėjai dedasi jų nematą.

Bet yra ir skirtumų. Aname 1938 metų įstatyme nepasakyta, ar minimieji nelietuviai yra Lietuvos piliečiai ir kur jų pavardės nelietuviškais rašmenimis gali būti rašomos, o naujojo projekto rengėjai tą principą be ceremonijų perkelia Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų pavardžių rašymui dokumentuose. Projekto trečiojo straipsnio penktas punktas skelbia:

„Lietuvos Respublikos piliečio, priklausančio tautinei mažumai, vardas ir pavardė, remiantis dokumento šaltiniu, rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu tos tautinės mažumos kalbos raidynas yra lotyniško pagrindo ir jeigu yra pateiktas Lietuvos Respublikos piliečio prašymas“.

Tai ir yra tas projekto punktas, kuris konkrečiai ir drastiškai kertasi su Lietuvos Konstitucija ir Konstitucinio Teismo sprendimu.

Antikonstitucinės projekto nuostatos prasikiša ir kitais būdais. Nelietuviškais rašmenimis teikiama rašyti ne lietuvių tautybės piliečių sutuoktinių pavardes, o jei kas nori lietuviškų rašmenų, reikia atskiro prašymo. Apie ne lietuvių tautybės piliečių vardų ir pavardžių rašymą lietuvių kalbos rašmenimis niekur net neužsiminta. Ir visai tendencingai – punktas apie tautinei mažumai priklausančių piliečių vardų ir pavardžių rašymą nukištas po užsienio šalių piliečių asmenvardžių. Norima jais prisidengti ir kuo toliau atitrūkti nuo lietuvių kalbos ir lietuviškų rašmenų.

Čia reikia pasakyti, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių negalima prilyginti kitų šalių piliečiams.

Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai įteisinami ir rašomi pagal Lietuvos įstatymus, tarp kurių yra ir Valstybinės kalbos įstatymas. Svarbiausius vardų ir pavardžių rašymo principus yra nustatęs Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų sausio 31 dienos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Ne lietuvių tautybės asmenų asmenvardžiai ten aptarti atskiru punktu:

„Ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis.“

Šis principas jau beveik dvidešimt metų taikomas ne tik pasams, bet ir kitiems dokumentams. Kad jis atitinka Konstituciją, yra patvirtinęs Konstitucinis Teismas.

Kas kita kitų šalių piliečių asmenvardžiai. Jie įteisinami pagal atitinkamos šalies įstatymus ir įforminami pagal tos šalies kalbos reikalavimus. Oficialiojoje vartosenoje jie visose šalyse, taip pat ir pas mus, galioja tokie, kokie įteisinti. Todėl teisiškai pagrįsta projekto nuostata, kad užsienio valstybės piliečių vardai ir pavardės, „dokumento šaltinyje įrašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, nurašomi paraidžiui lotyniško pagrindo rašmenimis“. Tai neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nei Konstitucinio Teismo sprendimui, nes tasai sprendimas kalba apie Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymą lietuvių kalbos rašmenimis.

Kad kitų valstybių piliečių pavardes galima rašyti ir nelietuviškai, buvo numatęs 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas. Jo trečiasis punktas leido asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.

Tačiau dabartinio projekto punktas apie užsieniečių vardus ir pavardes tikslintinas todėl, kad su užsienio valstybių piliečiais suplaka asmenis be pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybę įgijusius užsieniečius, užsienio valstybių piliečių sutuoktinius ir vaikus. Jie nėra visai vienodi ir neturėtų būti urmu matuojami tais pačiais matais. Antai, asmuo be pilietybės gali būti nuolatinis Lietuvos gyventojas arba dėl kokių nors priežasčių Lietuvoje laikinai atsidūręs, – pirmuosius galima gretinti su Lietuvos piliečiais, antruosius su užsieniečiais.

Santuoką su užsieniečiu sudaręs Lietuvos pilietis vien dėl to nepasidaro užsienietis. Tokiems Lietuvos Respublikos piliečiams pirmiausia galioja bendrasis principas vardus ir pavardes rašyti lietuviškais rašmenimis. Bet, kita vertus, paėmęs kitos valstybės piliečio pavardę, sutuoktinis gauna bendrą šeimos pavardę, o ji susijusi su kitos valstybės pavardžių vartojimo ir rašymo principais. Jie gali būti taikomi ir Lietuvos Respublikos piliečiui, paėmusiam užsieniečio pavardę, ypač jei santuoka sudaryta ir asmuo gyvena ne Lietuvoje. Teisiškai tokios pavardės prilygsta užsieniečių pavardėms ir joms gali būti taikomas principas užsieniečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis. Susikerta du priešingi, bet teisiškai abu pagrįsti principai, todėl įstatymas gali leisti tokias pavardes rašyti pasirinktinai – lietuviškais rašmenimis arba tais pačiais rašmenimis kaip ir sutuoktinio pavardė. Taip pat dvejopai gali būti rašomi jų vaikų vardai ir pavardės. Reikėtų atskiro tokius atvejus numatančio punkto.

Bet didžiausia projekto bėda jo antikonstitucinis trečiojo straipsnio penktas punktas, pasišovęs paneigti principą tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti lietuviškais rašmenimis. Tai jau mėgino daryti 2007 metų projektas, bet tokie jo ketinimai nepavyko. Naujausio projekto rengėjai kaip niekur nieko bruka išbrokuotą prekę ir elgiasi kaip katinas, kuris pridirbęs į pelenus, pakapsto ir vėl daro savo.

Įstatymo, žinoma, reikia. Bet nebūtina griauti tai, kas sukurta ir įsigalėję. Galima paimti Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, patvirtinti jo principus ir pagrindinius punktus, esamą nutarimą papildyti atsižvelgiant į naujas aplinkybes, bet nekeičiant svarbiausių principų ir dokumentą įforminti kaip įstatymą.

P.S. Papildytas straipsnio variantas bus paskelbtas Lietuvių kalbos instituto periodinio leidinio „Kalbos kultūra“ 82-ame numeryje, kuris turėtų pasirodyti 2010 m. kovo mėnesį.

Bernardinai.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Kov 2010 22:40

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Ar asmenvardžiai yra žodžiai?

http://www.voruta.lt/rubrikos/101/3660

2010-03-09
Kalbininkas habil. hum. m. dr. Vitas Labutis

Jau geras dešimtmetis nenutyla ginčai, kaip Lietuvoje išduodamuose dokumentuose pateikti nelietuviškus, svarbiausia lenkų, asmenvardžius. Pagal valstybinės kalbos statusą visų Lietuvos piliečių pagrindiniai asmenvardžių įrašai asmens dokumentuose turi būti lietuviški.

Deja, Vyriausybė, atsiėmusi ankstesnį įstatymo projektą, Seimui teikia naują, tačiau Konstitucijai taip pat prieštaraujantį „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projektą (reg. nr. XIP-1644). Sąmoningai nepaisoma Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo, kuriame dar kartą pabrėžta, kad pagrindinis įrašas Lietuvos Respublikos piliečio pase privalo būti valstybine lietuvių kalba.

Konstitucinis Teismas padarė vienintelę išlygą, kad pase, kitų įrašų skyriuje, kaip papildomas gali būti pateiktas asmenvardis kita kalba ir nelietuvišku pavidalu. Vis dėlto pagrindiniu Lietuvos piliečio dokumente laikomas lietuviškas asmenvardžio įrašas, o galimu papildomuoju – nelietuviškas, kuris nėra tolygus pagrindiniam įrašui.

Naujojo Vyriausybės teikiamo asmenvardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto 3 straipsnyje tik prabėgomis užsimenama, kad asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau išskiriami to straipsnio 3-5 dalyje numatyti atvejai, kurie kaip tik ir kelia daugiausia ginčų. Verta pabrėžti, kad čia nepasakyta, kas tie lietuviški rašmenys, o svarbiausia nutylima lietuviška asmenvardžių forma.

Reikėtų plačiau panagrinėti Projekto preambulės antrąją eilutę. Čia, be jokių abejonių, bandoma apeiti Konstitucinio Teismo sprendimus, nors tiesiogiai neminimi nei tie sprendimai, nei Konstitucijoje įtvirtintas valstybinės lietuvių kalbos statusas.

Cituoju: „Lietuvos Respublikos Seimas, konstatuodamas, kad asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo; atsižvelgdamas į tai, kad asmenvardžiai nereiškia sąvokų, t. y. neturi leksinės reikšmės, todėl vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos sistemos dalimi“ (mano pabraukta. – V. L.).

Ši neva lingvistinė apylanka, kuria bandoma įrodyti, kad skolintiems iš kitų kalbų asmenvardžiams negalioja nei Konstitucijoje įtvirtintas lietuvių kalbos valstybinis statusas, nei Konstitucinio Teismo sprendimai, galbūt paremta kai kurių kalbininkų pareiškimais.

Tariami lingvistiniai čia pasitelkiami motyvai kelia daugybę klausimų. Sakysim tokį: kas asmenvardį, kuriam nenorima pripažinti leksinės reikšmės, sieja tik su vienos kalbos sistema, o su kitos jau ne? Negi tik rašmenys? Kurios - lietuvių ar anglų kalbos sistemai priskirtinas, pvz., JAV gyvenusios iš lietuvių šeimos kilusios mano pusseserės asmenvardis Marcella Kubilius?

Visai kitokį požiūrį į asmenvardžių, t. y. tikrinių vardų, leksinę reikšmę randame profesorės Evaldos Jakaitienės studijų knygoje „Leksikologija“ (V., 2009), kurią išleido VU leidykla.

Leksikos požiūriu bendriniai žodžiai ir tikriniai vardai yra žodžiai, pavaldūs bendriems kalbos dėsniams.

„Svarbiausias bendrinių ir tikrinių žodžių skirtumas, - rašo autorė, - glūdi jų semantikoje [...]. Bendriniai žodžiai apibendrina, o tikriniai individualizuoja [...]. Tikrinių žodžių funkcija – įvardinti tam tikrus objektus, nenurodant, net pačių bendriausiųjų jų ypatybių [...], suvokti tikrinio žodžio reikšmę – susieti jį su konkrečiu pavadintu objektu“ (p. 264-265). Asmenvardžiai yra tik vienas tikrinių žodžių tipų, šalia vietovardžių, mitologinių būtybių ir kitų tikrinių vardų.

Šių pastabų autorius visiškai pritaria prof. E. Jakaitienės mintims dėl asmenvardžių leksinės reikšmės, neneigiančios tikslingumo ir galimybės juos priderinti prie bet kurios kalbos sistemos. Tad iš kitų kalbų atėję asmenvardžiai laikytini tikriniais lietuvių kalbos skoliniais ir juos reikia pateikti ne tik lietuviškais rašmenimis, bet ir priderintus prie lietuvių kalbos tarties ir gramatikos.

Taigi minėtoji Projekto preambulės pastraipa užgriebia keliskart plačiau, nei asmenvardžių rašymas dokumentuose. Apskritai joje nepaliekama erdvės tolesnei diskusijai dėl asmenvardžių adaptavimo tikslingumo. Nustotų prasmės ir visokios išimtys daromos tradiciniams asmenvardžiams ar leidžiančios juos adaptuoti grožinėje ir vaikams skirtoje literatūroje.

Projekte ypač suvelti ir tendencingai pateikti užsieniečių asmenvardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose reikalai. Tai yra atskirai svarstytinas klausimas.

Pagal minėtą preambulės nuostatą visų lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių tautų, tiek užsieniečių, tiek tautinių mažumų atstovų asmenvardžiai Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose turėtų būti pateikiami nelietuviškais rašmenimis, be lietuviškų galūnių, matyt, ir tariami nelietuviškai. Projekto autorių pasirinkta teorinė prielaida tiesiog atmeta galimybę tokius asmenvardžius derinti prie lietuvių kalbos sistemos.

Žiniasklaidoje pasirodė ne vienas kritiškai minėtąjį Projektą vertinantis straipsnis. Projekto antikonstitucinį pobūdį itin argumentuotai atskleidė kalbininkai Pranas Kniūkšta (Bernardinai.lt, 2010 02 28) ir Arnoldas Piročkinas („Vilniaus diena“, 2010 01 22). Projekto autoriams to nekonstituciškumo nepavyko paslėpti po jokiais išvedžiojimais.

Jeigu Seime toks asmenvardžių pateikimo asmens dokumentuose įstatymas būtų priimtas, būtų padaryta didelė žala lietuvių kalbai. Tai būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucija.

http://www.bernardinai.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 24 Kov 2010 15:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Jonas Vaiškūnas. Ar Vyriausybė Lietuvos piliečius ruošia pardavimui?

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jva ... d=30322553

Jonas Vaiškūnas, http://www.DELFI.lt
2010 kovo mėn. 24 d. 09:56

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Kov 2010 15:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

A.Kazlauskas. Dėl „lenkiškų“ raidžių

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=30367415

Algirdas Kazlauskas, Politologas.lt
2010 kovo mėn. 25 d. 10:32

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

Žygeivis,
2010 03 26 14:08

Ponams Kubiliui ir Šimašiui visų pirma reikėtų galų gale aiškiai pasakyti, kokiam tikslui, jų nuomone, yra atkurta Nepriklausoma Lietuvos Valstybė.

Jei jie mano, jog tikslas yra auginti oligarchų turtus, tai, žinoma, galima Songalos poziciją kritikuoti ir net keikti.

Bet jei jie sutinka su Lietuvos Konstitucijoje surašytais tikslais, tai tokiu atveju jie turėtų viešai pripažinti, kad savo antikonstituciniais pasiūlymais išduoda Lietuvių Tautą ir Lietuvių Kalbą - tiksliau, parduoda Lenkijai ir skatina Lietuvių nutautėjimą.

LIETUVIŲ TAUTA

– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos Valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, ....

O štai Šimašius siūlo Lietuvių Tautos raštą sulenkinti. Ir Kubilius tam pritaria.

Ar tai ne išdavystė?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Kov 2010 14:37

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Norima išguiti lietuvių kalbą iš lietuviškų pasų

http://www.voruta.lt/rubrikos/37/3736

2010-03-24
Rimvydas Žiliukas

Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje nėra tautinės nesantaikos. Bet kažkam tai, matyt, nepatinka. Žūtbūt norima sukelti tautinę įtampą. Dabar sugalvota supriešinti lietuviškai ir lenkiškai kalbančius Lietuvos piliečius. Pretekstas kilnus – ginti lenkų tautinės mažumos teises. Atseit, nedori lietuviai skriaudžia lenkiškai kalbančiuosius, neleisdami jiems rašyti savo vardų ir pavardžių lenkų kalba.

Gaila, kad daug kas, netgi ir kai kurie mūsų politikai, nesusimąstydami kartoja šią formulę. Atrodo, jei oponentas sako, kad reikia vardus ir pavardes pasuose rašyti lenkiškai, tai mes turim sakyti, kad nereikia. Tačiau šitaip patenkama į mums paspęstas žabangas. Juk dauguma, neįsigilinusių į šią problemą žmonių, stos į skriaudžiamųjų, lenkiškai kalbančiųjų, pusę.

Ir Europos parlamente „lenkų gynėjai“ šitaip keldami klausimą, susilaukia užuojautos ir palaikymo. Kaip gi šitaip? Juk negalima skriausti tautinių mažumų, negalima drausti rašyti lenkams jų gimtąja kalba! Šitaip mums priklijuojama tautinių mažumų skriaudikų etiketė. O kovoti su etiketėmis, kaip žinoma, reikalas beviltiškas.

Bet juk iš tikrųjų jokios nesantaikos tarp lietuviškai ir lenkiškai kalbančių lietuvių nėra. Nemažai teko buvoti Pietryčių Lietuvoje ir turiu pasakyti, kad tarpusavio santykiai yra draugiški. Mus jungia bendra istorija, religija, papročiai, tautosaka, būdas. Artimiau su jais pabendravus, paaiškėja, kad beveik visų iš jų bent vienas senelis ar prosenelis buvo lietuvis. Agresyviai nusiteikę lietuvių atžvilgiu yra tik vienas kitas funkcionierius, kurie ir gyvena iš nesantaikos kurstymo.

O juk iš tikrųjų, niekas nė nedraudžia pavardžių rašyti lenkiškai. Prašau, rašykit, jei norit, tik ne pagrindiniame puslapyje. Va čia ir išlenda yla iš maišo. Pasirodo, ne lietuviai nori išmesti lenkų kalbą iš lietuviškų pasų, bet tautinės nesantaikos kurstytojai nori iš lietuviškų pasų išmesti lietuvių kalbą. Mes siūlome pavardes rašyti abejomis kalbomis, o oponentai reikalauja jas rašyti tik viena kalba – lenkų. Štai kaip! Taigi, pats klausimas formuluojamas neteisingai. Pasirodo, ne mes skriaudžiame lenkiškai kalbančiuosius, bet mus, lietuviškai kalbančiuosius, norima nuskriausti, uždraudžiant lietuviškame pase kitataučių vardus bei pavardes rašyti taip pat ir lietuviškai. Štai šitaip ir reikia formuluoti klausimą, ypač tarptautinėje plotmėje, o tada viskas atsistos į savo vietas.

Ir dar. Kažkam atrodo, kad nereikia su kaimyne Lenkija pyktis. „Ai, nesiginčykim, - sako tokie - nusileiskim jiems dėl tų įrašų pasuose ir gyvenkim draugiškai“. Bet tarptautiniuose santykiuose, deja, galioja toks pats principas, kaip ir mokyklose. Kuo tu daugiau nusileisi, tikėdamasis ramybės, tuo labiau tau lips ant sprando.

Tai liudija ir kaimyninių valstybių pavyzdys. Nė vienas iš Lenkijos kaimynų nesileidžia į jokias šnekas apie privilegijas lenkiškai kalbantiems savo piliečiams. Ir juos paliko ramybėje. O mes suteikėme lenkiškai kalbantiems savo piliečiams tokias privilegijas, kokių neturi jokia kita tautinė mažuma jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Ir ką gi mes už tai gavome? Ogi susilaukiame vis naujų ir naujų reikalavimų bei mūsų valstybės juodinimo tarptautinėje plotmėje.

Tad neturėkime iliuzijų, kad, išmetus iš lietuviško paso lietuviškai parašytas lenkiškas pavardes, įsivyraus ramybė. Ji neįsivyrautų net ir tuo atveju, jei Vilniaus krašte būtų įvesta autonomija. Ramybė įsivyrautų nebent tada, jei Vilniaus kraštas būtų atskirtas nuo Lietuvos ir prijungtas prie Lenkijos, nors aš ir tuo abejoju.

Pradėkime, pagaliau, gerbti patys save, jei norime, kad mus gerbtų kiti!

Komentarai Voruta.lt
http://www.voruta.lt/comment/3736

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Bal 2010 14:13

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Ar tikrai Teisingumo ministras norėtų pasikeisti pavardę

arba apie projektą atšaukti valstybinę lietuvių kalbą

http://www.patriotai.lt/straipsnis/ar-t ... ti-pavarde

treč., 2010-03-31 22:48

Vydas Astas

Kalba – bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę, užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką. Taip prieš kelis šimtmečius kalbos reikšmę suprato pirmosios lietuviškos knygos Lietuvoje autorius Mikalojus Daukša. Didžio žmogaus didi išmintis – nesenstanti, tobulai išreikšta. Tą išmintį turėtume suprasti ir atminti visi lietuviai.Ypač todėl, kad kalbame lietuviškai – seniausiąja iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, kuri nusipelno ypatingos pagarbos. Juolab kad ir mūsų, ją vartojančių, tėra saujelė lyginant su didžiųjų tautų kalbų vartotojais.

Nebėr mūsų brolių prūsų, jotvingių kalbų. Gynėm, saugojom tą savąją vienintelę per amžius, kėlėm, kai atrodė – tuoj numirs, o kai kas jau ir laikė mirusia. Priešai labai norėjo ją numarinti, siekė to jėga ir klasta. Apgynėm, išsaugojom, prikėlėm. Lietuvių kalba – mūsų valstybės kalba ir tai yra vienas didžiausių nepriklausomybės iškovojimų. Valstybė ją gina. Turėtų ginti. Deja, nevisada ryžtingai, deja, pritrūksta stiprybės. Deja, leidžiam atvykėliams ir mutantams jos nesimokyti, puolam nuolankiai aptarnauti juos jų kalbomis, leidžiam jiems reikalauti ir reikalauti, užuot pasakę – čia mūsų žemė, ir jeigu kam nors čia nepatinka, prašom, durys atviros.

Taip, amžinai užguiti baudžiauninkų vaikai, čia mūsų žemė ir kitos žemės mes tiesiog neturim.Taip jau yra, kad dvidešimt metų turėdami savo valstybę ir maždaug tiek pat ilgai – valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, negalime būti visai ramūs nei dėl valstybės, nei dėl kalbos. Amžinos ginties, nerimo ir nuogąstavimo būsena. Bjauriausia, kad kalbą puola ne tik svetimieji, nestinga ir savųjų. Banga po bangos.

Štai nemažai triukšmo sukėlusi svetimvardžių rašybos spaudoje problema lyg ir atslūgo, nugalėjo reformatoriai. Ir ką turime? Žiniasklaida, knygų leidėjai pateikia svetimvardžius be jų lietuviškos formos ar tarimo. Gražu rašyti genialiųjų Šekspyro, Getės, Ruso pavardes autentiškai – Shakespeare, Goethe ar Rousseau, bet paklauskite skaitančiųjų, kiek iš jų tarpo atsimena tą rašybą. Pažerta šimtai ir tūkstančiai svetimvardžių – rašytojų, menininkų, mokslininkų, politikų, – kurių rašybos daugelis įsiminti nepajėgūs, o ištarti užrašytos nemoka. Jei padiktuotume kokią dvidešimt įžymių užsieniečių pavardžių vidurinių ar aukštųjų mokyklų absolventams, geriausieji teisingai užrašytų kokias dešimt.

Kaip gyvai kalbėti, diskutuoti apie literatūrą, meną, filosofiją, mokslą, jei jų kūrėjų pavardžių nėra šnekamojoje kalboje, jei jos kybo mūsų naujose knygose ir žiniasklaidoje lyg angliškos, prancūziškos, vokiškos, norvegiškos, ispaniškos, lenkiškos, latviškos, suomiškos prekės ar prekių ženklai, užrašyti originalo rašyba? Tam, kad mokėtume perskaityti, reikėtų bent mokėti tų kalbų abėcėles, tarimo taisykles. To maža, reikia žinoti, kokia būtent kalba ta pavardė užrašyta.

Vien raidę c, galime skaityti trejopai: kaip k, s ar c. Pavyzdžiui, pavardę Cimerman ir tariame Cimerman, tačiau Cervantes tariame Servantes, o Carter tariame Karter. Kada kaip tarti, kas pasufleruos paprastam skaitytojui? Gerai dar, kad don Kichoto nerašome originalo kalba – don Quijote, nors būdami nuoseklūs turėtume taip daryti. Įdomu, kiek skaitytojų tada suprastų, apie ką kalbama...

Žodis – tai garsas. Žmonija pirmiausia išmoko kalbėti, suteikė daiktams, žmonėms ir sąvokoms vardus kaip garsą, ir tik vėliau išrado raštą. Žmogus mąsto žodžiais, turinčiais garsinį pavidalą, o ne grafinį. Asmenvardis – pirmiausia irgi garsas. Jei aš galvoju apie don Quijote, tai iš tiesų aš galvoju apie don Kichotą, aš girdžiu jo pavardę, ir tik esant reikalui prisimenu, kaip ji rašoma. Užrašyti ją galima įvairiausiais rašmenimis, ne tik ispanų, bet ir prancūzų, anglų, vokiečių, tačiau aš vis tiek ją girdėsiu, mąstysiu, linksniuosiu lietuviškai – Kichotas, Kichoto, Kichotui, Kichotą...

Visur rašant asmenvardžius vien tik originalo kalba, atsitiko taip, kad lietuvių tartis ir rašyba, visada buvusios draugėje (kaip tarėme, taip ir rašėme), išsiskyrė ir nuėjo kas sau. O pasekmės? Vietoj didesnio raštingumo, sumaištis galvose, jovalas rašyboje. Užuot įsiminus bent jau lietuviškai perrašytas pavardes, neįsimenama nieko.

Dabar vėl naujas puolimas prieš lietuvių kalbą. Šįkart asmens dokumentų srityje. Nors visai neseniai Konstitucinis teismas pakartotinai išaiškino, kad visos pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomos lietuviškai. Tačiau toks sprendimas sukėlė lenkų Lietuvoje ir pačioje Lenkijoje įtūžį, prasiveržusį aštriais pareiškimais spaudoje ir, be abejo, kitais būdais: užsiminta apie pasitraukimą iš atominės elektrinės statybos, gal apie elektros jungtis, kuriomis tartum riestainiu jau dvidešimt metų viliojami, tačiau klausimas nejuda nė iš vietos.

Mūsų valdžiukė aiškiai išsigandusi, teisingumo ministras skubiai teikia Vyriausybei, o ši – Seimui projektą dėl pavardžių rašymo asmens dokumentuose įvairiomis kalbomis. Lenkų lenkiškai, vokiečių vokiškai, anglų angliškai, suomių suomiškai, latvių latviškai ir t. t. Atseit, taip kai kas iš tų tautų atstovų, mūsų piliečių ar šiaip atvykusiųjų, to pageidauja.

Pažiūrėkim, kas iš to išeitų, jei sutiktume. Lietuvoje daug pavardžių yra nuo seno sulenkintos, nors šiuo metu ir užrašytos lietuviškais rašmenimis. Gaidžiūnas virtęs Gojdziun ar Gojdz, Augulis – Avgul, Avižonis – Avižen, Vytautas – Vitold, Dainys – Dainovič, Dainorovič, Širmulis – Širmul, Balsys – Balsevič, Radvila – Radzivilov, Giedraitis – Giedrojc. Šiais atvejais mergaičių ir moterų pavardės nebeturi lietuviškų galūnių. Jeigu imtume ir atkurtume dar ir lenkiškąją rašybą – Gojdziun, Awgul, Awizen, Witold, Dainorowicz, Szirmul, Balsewicz, Radziwilow, – antrą kartą sulenkintume savo tautiečius.

Daug mūsų pavardžių buvo suvokietinta. Jeigu atsirastų norinčiųjų, pagal pateiktą projektą turėtume išduoti jiems asmens dokumentus, rašydami vietoj Paršaičio – Parschat, vietoj Bajoras – Bajohrs, vietoj Stašys – Staschies, vietoj Antanas – Anthun. Iš latvių atėjusį Kalninį ir Beržinį vėl užrašytume latviškai – Kalninš, Berzinš dar su nosinėmis po n raide.

Nemažai mūsų bendrapiliečių yra gyvenę užsieniuose ir ten gavę pasus, išrašytus tos šalies rašyba, latviškai, angliškai, vokiškai, prancūziškai. Pavyzdžiui, Balkevičius – Balkevichius, Raišutis – Raisutis ar Raishutis, Žiogas – Ziogas. Tai nejaugi sugrįžusiems į tėvynę išduosime lietuviškus pasus pagal iškraipytas pavardes? Įsivaizduokime gyvenimišką situaciją, kai klientas Žakas Šionbergas teiraujasi telefonu, kiek jam mokėti už šilumą, tačiau jam atsako, kad tokios pavardės sąraše nesą. Tada jis dar dešimt minučių diktuoja vardą ir pavardę paraidžiui: J-a-c-q-u-e-s S-c-h-o-n-b-e-r-g, pabrėždamas, kad ant o dėti du taškus. Tačiau raidės o su dviem taškais buhalterės klaviatūroje nesą...

Kol kas teikiamame projekte kalbama tik apie papildomus lotyniškus rašmenis, bet galima spėti, kad vos tik bus padaryta išimtis lotyniškiems rašmenims, tuoj pasigirs šūksniai dėl kitų tautų ir jų rašmenų diskriminacijos, bus reikalaujama ir siūloma įvesti ir nelotyniškus, pavyzdžiui, slaviškus, graikiškus ar turkiškus. Kaip matome, galima iš degtuko priskaldyti vežimą, iš mažos problemos pasidaryti daug nemažų.

Apie svarbiausiąją dar nekalbėjom. O ji šit kokia. Iš asmens dokumentų tos nelietuviškai užrašytos pavardės būtinai persikels į visus kitus raštus: ataskaitas, sutartis, sąskaitas, laiškus, spaudą, knygas, telefonų abonentų sąrašus ir t.t. Kiekviena įmonė, įstaiga ir organizacija privalės turėti priemones nelietuviškų abėcėlių raidžių rašymui. To negana, norint pakalbėti su minėtų dokumentų savininkais telefonu, kreiptis į juos žodžiu susirinkime ar kitaip bendraujant, perskaityti jų pavardes per radiją, – visais atvejais reikės mokėti ištarti tas pavardes. Lygiai taip pat reikės mokėti užrašyti tas pavardes iš klausos. Kad mokėtum, reikės mokytis. Valstybinių įstaigų tarnautojams tai bus privaloma. Nevalstybinėms – norom nenorom. Neužteks mokėti skaityti valstybine kalba, teks ir kitomis. O jų skaičius gali būti didelis: lenkų, rusų, anglų, prancūzų, ispanų, italų, švedų, suomių ir kitos.

Valstybėje tokiu būdu įsigali daugiakalbystė asmens dokumentų rašyboje ir vartojime, įsigali chaosas, kaip atsitiko Babelio bokštas statytojams, nebegalint susikalbėti tarpusavyje. Valstybinė lietuvių kalba tada praranda savo paskirtį – vienyti ir jungti. Ji tam tikroje srityje tampa lygi su kitomis, tai yra jau nebe valstybinė ir valstybės nebeginama. Ši sritis tuoj išsiplės, jau plečiasi net pažeidžiant įstatymus – matome kaip Pietryčių Lietuvoje rašomi gatvių, vietovių pavadinimai. Tai pavojinga ir pragaištinga. Ir šį pragaištingą procesą vėliau sustabdyti bus labai sunku, gal nė neįmanoma, kaip išleidus pasakų džiną iš butelio.

Teikiamas projektas – aiškus Konstitucijos pažeidimas, tikra lietuvių kalbos išdavystė. Kaip pasityčiojimą iš teisingumo jį siūlo pats teisingumo ministras. Galbūt jam pačiam knieti savo pavardę rašyti kitaip: Szimaszius ar Shimashius, ar Schimaschius? O kodėl gi ne, visai įdomu. Bet tokį „reformatorių“ reikėtų paprašyti apleisti postą.

Komentarai
http://www.patriotai.lt/straipsnis/ar-t ... ti-pavarde

Irmantas
ketv., 2010-04-01 00:18

Labai teisingas buvo vienas pastebėjimas: reikia apsukti klausimą - kalba eina ne apie siekimą įvesti "importinius" užrašus, bet apie norą išstumti lietuviškus iš Lietuvos valstybės dokumentų. ( http://www.voruta.lt/rubrikos/37/3736 )

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Bal 2010 18:27

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Triskart komunistų išvaikytos Kalbos komisijos imasi G.Songaila

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=30781975

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

anta,
2010 04 06 17:28

Smetonienė daug padirbėjo skurdinant lietuviškų moteiškų pavardžių rašybą.

Jos pastangų dėka buvo gautas leidimas išmesti priesagas -ien- ir -ait-, -yt-, o tai labai prisidėjo prie originalių (pagal darybą) pasaulyje lietuviškų moteriškų pavardžių skurdinimo.

Atrodo, jai jau laikas ieškoti tinkamesnio darbo...

Europos praktika,
2010 04 06 16:47

Didžiojoje Britanijoje yra 3 mln. lenkų, o Vokietijoje 3 mln. turkų. Ar ten yra nors viena valstybinė mokykla lenkų ir turkų dėstomąja kalba? Ar jų pasuose asmenvardžiai rašomi lenkiškai ir turkiškai? Ar ten yra gatvių lentelės lenkų ir turkų kalbomis? Ar ten vietovardžiai rašomi lenkiškai ir turkiškai?

Vilniaus rajono gyventojas,
2010 04 06 16:49

Kaip Lietuvos Respublikos pilietis aš reikalauju mūsų vyriausybės uždaryti visas valstybės išlaikomas 120 vadinamų "lenkiškų" mokyklų ir leisti mažumoms steigti privačias mokyklas.

Ar mūsų valstybė tokia turtinga, kad, priešingai kitų Europos ir pasaulio šalių praktikai, mėtytų pinigus antivalstybinio gaivalo peryklų finansavimui?

Remiantis ponios Angelos Merkel žodžiais, tokios mokyklos stabdo tautinių mažumų integraciją.

Tuo labiau tokiame specifiniame regione kaip Lietuvos rytai, kur daugelį amžių buvo vykdomas lietuvių kalbos genocidas, etniniai valymai, teroras prieš lietuvių tautą, kraštas buvo okupuotas. Kur per vienus 1950 metus tarptautinio nusikaltėlio Stalino įsakymu 367 lietuviškos mokyklos buvo paverstos "lenkiškomis".

Reikalauju nešvaistyti mokesčių mokėtojų pinigų visuomenės dezintegracijai. Reikalauju pinigus nukreipti mokyklų valstybine lietuvių kalba steigimui Lietuvos rytuose, taip skatinant tikrąją mažumų integraciją į valstybės gyvenimą.

Žygeivis,
2010 04 06 18:24

Faktas - Lietuvos valdžioje sėdintys kosmopolitai bet kokia kaina siekia sunaikinti lietuvybę.

Būtent tam ir Valstybinės Lietuvių kalbos komisijai vadovauti buvo paskirti asmenys, nuolankiai vykdantys kosmopolitinės valdžios nurodymus, o visi tikri lituanistai - gynę lietuvybę - iš šios komisijos buvo vienaip ar kitaip išguiti.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Bal 2010 12:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Sveiki,

persiunčiu atvirą laišką ir pranešimą spaudai, kurie prisegti prisegtuke. Tai tekstas, kuris yra išsiųstas kiekvienam seimo nariui prieš būsimą balsavimą 2010 04 08 raginantis balsuoti už R. Kupčinsko ir G. Songailos projektą, kuris neprieštarauja konstitucijai ir gina lietuvių kalbą. Tai bus naudinga informacija ir kitiems besidomintiems šiuo klausimu. Labai ačiū.

Geros kloties,
Jonas Vaiškūnas

----------------------------------------------------------------------------------

ATVIRAS LAIŠKAS

Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seimo nary,

Balandžio 8 d. Jums teks svarstyti ir įvertinti du „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projektus:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. XIP-1644(2)
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... ry=&p_tr2=

2) Seimo narių R. Kupčinsko, G. Songailos Nr. XIP-1668
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... ry=&p_tr2=

1) Vyriausybės parengtas projektas XIP-1644(2) siūlo leisti Lietuvos piliečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis, apeinant Lietuvos Konstituciją ir remiantis ginčytinu teiginiu, jog „vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi“. Tačiau šiuo klausimu daugelis žinomų kalbininkų laikosi priešingos nuomonės (pvz., prof. V. Urbutis, prof. V. Labutis, prof. A. Piročkinas, prof. P. Kniūkšta, prof. A. Paulauskienė, prof. K. Garšva). Jų nuomone, į lietuvių kalbą iš kitų kalbų atėję ir joje vartojami asmenvardžiai tampa ir lietuvių kalbos savastimi. Žymiausias lietuvių kalbos žodžių darybos specialistas, leksikologas prof. V. Urbutis 2007 m. yra parašęs net knygą „Lietuvių kalbos išdavystė“, kurioje nagrinėja iš kitų kalbų atėjusių asmenvardžių vartojimą lietuviškuose tekstuose. Negalima priimti įstatymo, grindžiamo, švelniai tariant, diskutuotina doktrina, remtis nuomonėmis, kurios nėra priimtos akademinėje bendruomenėje.

Vyriausybės siūlomas įstatymas prieštarauja Konstitucinio teismo (KT) išaiškinimams, kad piliečio pasas esąs pilietybės, asmens priklausymo atitinkamai valstybei, liudijimas, todėl visi jo įrašai privalomai darytini oficialios valstybinės kalbos rašmenimis, ir kad asmens tautybė „negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso”.

2) Seimo narių R. Kupčinsko ir G. Songailos teikiamas projektas XIP-1668 išlaiko valstybinės lietuvių kalbos pirmenybę oficialiuose Lietuvos dokumentuose ir, sekdamas Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio teismo sprendimu bei išaiškinimu, siūlo projektą, kuris Latvijoje jau priimtas ir išbandytas – reikalui esant nelatviškais (mūsų atveju, nelietuviškais) rašmenimis rašyti kitame paso įrašų skyriuje. Ši praktika yra pasiteisinusi, apginta Europos Žmogaus teisių teisme ir nei viena valstybė, nei jokia tautinė mažuma dėl to neteikia Latvijai protestų. Pagal ES sutartis kalbos dalykai priklauso kiekvienos šalies narės kompetencijai.

KT išaiškino, kad nėra jokių kliūčių to paties paso kitų įrašų skyriuje Lietuvos piliečio asmenvardį įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Šį KT sprendimą pozityviu žingsniu pripažino Europos Tarybos (ET) žmogaus teisių komisaras T. Hammarbergas. Tuo pačiu jis išreiškė viltį, „kad šis sprendimas bus įgyvendintas praktiškai“.

Todėl prašome Jūsų, išrinktųjų Tautos atstovų, palaikyti LR Konstitucijos reikalavimus atitinkantį Seimo narių R. Kupčinsko, G. Songailos teikiamą projektą Nr. XIP-1668 ir, siekiant išvengti nereikalingo kiršinimo ar nepagrįstų lūkesčių, jau projektų pateikimo stadijoje apsispręsti dėl priimtino projekto, balsuojant alternatyviai.

Valstybinė lietuvių kalba yra Lietuvių Tautos tapatybės pagrindas, tad yra nelygstama vertybė, lygiai kaip Lietuvos Valstybės teritorija bei Konstitucija.

Seimo nario pareiga – apginti konstitucinį lietuvių kalbos statusą.

Pagarbiai,

Doc. dr. Alvydas Butkus, baltistas, VDU Letonikos centro vadovas.

Prof. Krescencijus Stoškus Kultūros kongreso tarybos pirmininkas.

Birutė Valionytė, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų klubo valdybos pirmininkė.

Jonas Vaiškūnas, etnologas, publicistas, Lietuvių etninės kultūros globos tarybos narys.

------------------------------------------------------------------------------

Pranešimas spaudai

2010 m. balandžio 7 d.

Visuomenės ir kultūros veikėjai ragina Seimą apginti konstitucinį lietuvių kalbos statusą ir stiprinti Lietuvos gyventojų pilietinį integralumą

Šiandien balandžio 7 d. grupė visuomenės ir kultūros veikėjų atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius ragindami apginti konstitucinį lietuvių kalbos statusą ir stiprinti Lietuvos gyventojų pilietinį integralumą.

Kreipimesi išreiškiamas susirūpinimas dėl balandžio 8 d. Vyriausybės Seimui teikiamo „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projekto Nr. XIP-1644(2) http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... ry=&p_tr2= , kuriuo siūloma leisti Lietuvos piliečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis.

Šiuo projektu, pasak kreipimosi autorių, bandoma apeiti Lietuvos Konstituciją, remiantis ginčytinu teiginiu, jog „vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi“.

Atviro laiško autoriai primena, kad tokie garsūs kalbininkai kaip prof. V. Urbutis, prof. V. Labutis, prof. A. Piročkinas, prof. P. Kniūkšta, prof. A. Paulauskienė, prof. K. Garšva ir kiti laikosi nuomonės, kad į lietuvių kalbą iš kitų kalbų atėję ir joje vartojami asmenvardžiai tampa ir lietuvių kalbos savastimi. Todėl esą negalima priimti įstatymo, grindžiamo, švelniai tariant, diskutuotina doktrina ir remiantis nuomonėmis, kurios nėra priimtos akademinėje bendruomenėje.

Laiško autoriai perspėja, jog Vyriausybės siūlomas įstatymas prieštarauja ir Lietuvos Konstitucinio teismo (KT) išaiškinimams pagal kuriuos piliečio pasas esąs pilietybės, asmens priklausymo atitinkamai valstybei, liudijimas, todėl visi jo įrašai privalomai darytini oficialios valstybinės kalbos rašmenimis, ir asmens tautybė „negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso”.

Atvirą laišką pasirašę baltistas doc. habil. dr. A. Butkus, poetas, Nepriklausomybės akto signataras G.Iešmantas, Kultūros kongreso tarybos pirmininkas Prof. dr. K. Stoškus, istorikas prof. habil. dr. A. Tyla, etnologas ir publicistas J. Vaiškūnas, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų klubo valdybos pirmininkė B. Valionytė ir orientalistas V. Vidūnas ragina Seimą palaikyti Seimo narių R. Kupčinsko ir G. Songailos teikiamą asmenvardžių rašymo projektą Nr. XIP-1668 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... ry=&p_tr2= , išlaikantį valstybinės lietuvių kalbos pirmenybę oficialiuose Lietuvos dokumentuose ir grindžiamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos normomis ir Konstitucinio teismo išaiškinimais.

„Panašus į seimo narių R. Kupčinsko ir G. Songailos siūlomą projektą yra priimtas ir jau pasiteisinęs Latvijoje. Juo remiantis, reikalui esant, leidžiama nevalstybinės kalbos rašmenimis rašyti kitame paso įrašų skyriuje. Ši praktika yra pasiteisinusi, apginta Europos Žmogaus teisių teisme ir nei viena valstybė, nei jokia tautinė mažuma dėl to neteikia Latvijai protestų“ – sako atvirą laišką pasirašęs baltistas A. Butkus.

Pernai KT išaiškino, kad nėra jokių kliūčių to paties paso kitų įrašų skyriuje Lietuvos piliečio asmenvardį įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Šį KT sprendimą pozityviu žingsniu pripažino Europos Tarybos (ET) žmogaus teisių komisaras T. Hammarbergas išreiškęs viltį, „kad šis sprendimas bus įgyvendintas praktiškai“.

Priminę, kad valstybinė lietuvių kalba yra Lietuvių Tautos tapatybės pagrindas ir nelygstama vertybė, lygiai kaip Lietuvos Valstybės teritorija bei Konstitucija atviro laiško autoriai prašo „išrinktųjų Tautos atstovų, palaikyti LR Konstitucijos reikalavimus atitinkantį Seimo narių R. Kupčinsko, G. Songailos teikiamą projektą Nr. XIP-1668 ir jau projektų pateikimo stadijoje apsispręsti dėl priimtino projekto, balsuojant alternatyviai“.

Daugiau informacijos:

Jonas Vaiškūnas

Mob. tel. +370 682 14559; + 370 616 44596
El. paštas jonas.vaiskunas@gmail.com

Alvydas Butkus

Mob. tel. +370 687 18163
El. paštas baltas1950@gmail.com

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Bal 2010 14:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

J.Vaiškūnas. Kodėl Lenkijai tokia brangi w raidė Lietuvos piliečio pase?

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jva ... d=30844529

Jonas Vaiškūnas, http://www.DELFI.lt
2010 balandžio mėn. 8 d. 09:03

Apžvalgininkas Edwardas Lucasas neseniai išsitarė: „Kai manęs paklausia, kas lemia blogus Lietuvos ir Lenkijos santykius, atsakau – tai dėl rašybos, ir pašaliečiai negali tuo patikėti. Viskas tik dėl lenkiškos raidės w Lietuvos pasuose“. Supraskite šią apžvalgininko mintį, kaip norite: arba – yra tokia keista šalis Lietuva, kuri turi Konstituciją, neleidžiančią savo piliečių pasuose vartoti svetimų kalbų raidyno; arba – kokia ten keista šalis yra šalia Lietuvos, kuri ne iš jokios kitos pasaulio šalies, bet tik iš Lietuvos reikalauja, kad ji kai kurių savo piliečių pavardes žūtbūt rašytų tik lenkiškais rašmenimis.

Atrodo, šiandien ateina vienos iš pastarojo meto karščiausių Lietuvos politinių mizanscenų atomazgos laikas. Iš pirmo žvilgsnio niekuo nesusiję klausimai šiandien gula į vieną gretą: politiniai debatai dėl tariamai nuolat diskriminuojamos lenkų mažumos ir Lietuvos prezidentės atsisakymas vykti į Prahą vakarieniauti su JAV prezidentu Baracku Obama.

Balandžio 2 d. dar nežinodama tikrųjų D. Grybauskaitės atsisakymo vykti į pasimatymą su JAV prezidentu priežasčių DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė klausė http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/mga ... d=30685025 :

„Gal čia toks išmąstytas ėjimas žirgu? /.../ Kol kas neaišku, nes ir Prezidentūra, ir premjero spaudos tarnyba pabrėžtinai vengia komentuoti šią vizito Prahoje rokiruotę. O reikėtų tautai paaiškinti, kodėl vieninteliai iš keturių valstybių atsisakėme. Gal iš tiesų Prezidentūra vadovaujasi kokia nors nuoseklia ir gerai apgalvota strategija, neskirta plačiam bei viešam aptarimui, bet tokiu atveju turėtų ne mažiau išsamiai apgalvoti ir savo paaiškinimus šalies visuomenei, neapsiribodama bet kaip numestais pora žodžių. /.../ Nes kol kas Prezidentūra daro gana keistus ir destruktyvius sprendimus ir kas galėtų dabar įvardinti, kokia gi ta Lietuvos užsienio politikos koncepcija?… Kyla klausimas, ar apskritai Lietuva turi savarankišką užsienio politiką?“

Dabar aiškėja, kad tikrai turi. Ir teisūs tie, kurie kaip ir M.Garbačiauskaitė sako, kad prezidentės D.Grybauskaitės „real politik“ orientuota į ES. Tai tiesa. Tik pamirštame, kad tarp mūsų ir ES stovi ir niekur nesiruošia trauktis „strateginis partneris“, be perstojo kartojantis: „Į ES be w raidės pro mus nepraeisite!“ Tad ką betiestumėme Vakarų kryptimi – ranką, elektros jungtį ar dujų vamzdį, – privalome pirmiausia parodyti „strateginiam partneriui“ Lietuvos piliečio pasą su w raide.

Bet tikslas pateisina priemones ir, kas beįvyktų, Lietuvos valdžia ketina balandžio 8 d. pademonstruoti savo įnoringai strateginei partnerei „real politik“. 10 val. 30 min. premjeras A.Kubilius Seime pateikimo stadijoje mėgins „prastumti“ savo ir „strateginių partnerių“ „Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projektą Nr. XIP-1644(2) http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... ry=&p_tr2= , net prieštaraujantį Konstitucijai, o paskui sėkmingai išskris pas B. Obamą į Prahą. 15 val. 30 min. „real politik“ estafetę iš premjero perims prezidentė D.Grybauskaitė ir iškilmingai raportuos iš Vakarų atvykusiam „strateginiam revizoriui“ L.Kaczynskiui apie tai, kaip sėkmingai vykdoma w ir kitų „strateginių partnerių“ širdžiai mielų raidžių integracija į storžievių litvinų dokumentus.

Po to abu prezidentai repetuos sėkmingas derybas http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=30822651 dėl Lietuvos ir Lenkijos dujotakio statybos perspektyvų ir galimybės sujungti iki šiol energetiškai izoliuotas Baltijos valstybes su Lenkijos dujų tiekimo ir perdavimo sistema.

Tad tokia dabar, regis, yra numatyta gudri „real politik“, toks geras biznis – kelios papildomos raidės, keli lenkiški diakritiniai ženklai LR pasuose. O už tai – dujotakis, elektros jungtys ir Lenkijos užsienio reikalų ministro Radislawo Sikorskio žadėto moratoriumo vykti į Lietuvą nutraukimas nedelsiant, kai tik bus priimta w raidė! Tikriausiai ne šiandien Lenkijos viršūnės sugalvojo naują masalą Lietuvai būsimam dešimtmečiui – dujotakio pažadą. Tikriausiai tik atsitiktinai šia idėja Lenkijos ir Lietuvos prezidentai sumanė pasidalinti kaip tik šiandien.

Vis dėlto, kodėl gi Lietuvos kaimynei tokia brangi w raidė Lietuvos piliečių pasuose?

Dar 1999 m. lenkų kilmės sociologė, Vilniaus universiteto absolventė Katarzyna Korzeniowska savo moksliniame straipsnyje „Nūdienė lenkų kultūra rytuose“ http://www.omp.org.pl/index.php?module= ... pageid=291 pakankamai objektyviai apžvelgusi Rytų Europos valstybių Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos polonizacijos aplinkybes, aptarė šių teritorijų vadinamos „re-polonizacijos“ galimybes bei jos strategiją ir taktiką:

„Rytų Europos lenkų tapatybės specifika yra gana gerai ištirta. Nepaisant tam tikrų skirtumų, pasireiškiančių kai kuriuose kraštuose, šių regionų lenkams bendra yra taip vadinama „pasinė tapatybė“, tai yra verbalinis deklaratyvus savęs vadinimas lenkais. Deja, ji neturi gilesnių kultūrinių pasekmių, nesukelia poreikio žinoti lenkų kalbą, neveda į gilesnę pažintį su lenkiška kultūra. Lenkų tautybės deklaravimas yra susijęs su katalikiškumu arba katalikiška kilme. Lenko tapatinimas su kataliku šiuose kraštuose kyla iš XIX a. tradicijos ir iki šiol yra nurodoma kaip svarbi „buvimo lenku“ motyvacija.“

Toliau K. Korzeniowska aptarė galimą Rytų Europos tautų arba bent labilių tautiškai tvirtai neapsisprendusių gyventojų grupių repolonizacijos strategiją. Kaip viena iš galimų neapsisprendusias, labilias tautines mažumas konsoliduojančių strategijų minima tariamai pažeidžiamų tautinės mažumos teisių gynimas, kita – vadinama „elito polonizavimo strategija“.

„Reikia dar kartą pabrėžti, kad elito „polonizavimo“ strategija nereiškia polonizuojamųjų tautinės savimonės pakeitimo, bet greičiau bandymą lenkišką kultūrą padaryti natūraliu tarpininku tarp tautinės Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir vakarų kultūros. Ši strategija teigia aktyvaus veikimo būtinybę į tikslinę sąlyginai nedidelę įtakojamųjų grupę“, – rašo K. Korzeniowska.

Ir nors autorė žodžius polonizacija ima į kabutes ir aiškina, kad tai reikia suvokti kaip polonizaciją gerąja prasme, bet polonizacija ir yra polonizacija. O gerosios polonizacijos pavyzdžių, kaip ir negerosios, savo istorijoje jau esame turėję. Visgi, kaip matome iš pastarojo meto įvykių, naujasis Lietuvos polonizacijos projektas (re-polonizacija) jau įgyvendinamas. O į tikslinę gerąja prasme polonizuoto elito grupę, atrodo, yra įtraukti ir Lietuvos premjeras bei prezidentė.

Plačiau apžvelgti visą Lietuvos re-polonizacijos strategiją šiame komentare nėra galimybės, tad koncentruotai kalbamą situaciją galima perteikti šia "Vilnijos" draugijos pastaruoju metu išplatinta trumpa informacija, parengta pagal Lenkijos Seimo Senato ir pavaldžių institucijų posėdžių ir kt. stenogramas:

"Įvairiose Lenkijos strategijose Lietuvai rašoma, kad: reikia išsiaiškinti kokiose srityse lietuvių kultūra yra silpna ir jas užpildyti lenkų kultūra. Siekti, kad Balstogės universiteto Vilniaus filialui būtų grąžintas prieš karą buvęs Stepono Batoro vardas, vėliau perimti ir patį Vilniaus universitetą. Balstogės universiteto Vilniaus filiale įsteigti europeistikos specialybę, kad lenkų kalba būtų rengiami specialistai lenkiškoms savivaldybėms. Kita iš Lenkijos politikos strategijų – stiprinti Vilniaus krašto lenkų ryšius su Gardino ir Lydos lenkais. /.../ „Vilniukų“ suvažiavime dalyvavęs Lenkijos Senato vicemaršalka Marekas Ziolkowskis per radijo stotį „Znad Wilii“ sakė, kad kai 2011m. bus galimybė laisvai pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, tai Lenkijai nebus didelė problema susigrąžinti Vilniaus krašto nekilnojamąjį turtą...“

Belieka tikėtis, kad Seime dar liko žmonių, suprantančių, kad valstybinė lietuvių kalba yra mūsų tapatybės pagrindas ir nelygstama visos Tautos vertybė, lygiai kaip Valstybės teritorija bei Konstitucija. Jei dar kuo nors ir pasireiškia mūsų lietuviškumas, tai pirmiausia kalba ir lietuviška raštija. Jei šie dalykai pateikiami kaip kliūtis, einant į Vakarus ir siekiant saugumo bei ekonominės gerovės, tai tuomet kai kurių valdžios pareigūnų vadinamosios real politik tikslas, matyt, yra tapti viena iš Lenkijos vaivadijų – tuomet automatiškai būsime visomis įmanomomis jungtimis ir visais vamzdžiais sujungti su išsvajotais W-akarais, tuomet ir sėkmingai integruosimės į juos, užsitikrindami III-osios Žečpospolitos efektyvią apsaugą.

http://www.DELFI.lt

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Bal 2010 14:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Pavardės Lietuvoje bus rašomos tik lietuviškai

http://www.balsas.lt/naujiena/383270/pa ... 11-08-foto

2010.04.08 10:25

Prieš pavardžių rašybos svarstymą Seime - piketas prie Parlamento. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.

Seimas nepalaimino Vyriausybės siūlomo projekto, pagal kurį nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galėjo būti nebelietuvinamos ir rašomos nelietuviškais rašmenimis.

Tačiau palaikė alternatyvų siūlymą pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškai, greta kaip grafinę formą leidžiant įrašyti pavardę originalo kalba.

Už Vyriausybės projektą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 30, prieš - 38, susilaikė 36 parlamentarai. Jie atmetė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą, nesutiko jo grąžinti tobulinti.

Premjeras Andrius Kubilius pristatydamas projektą sakė, kad jis atitinka 1938 metais Lietuvoje įsigaliojusį įstatymą, tarpukario Lietuvos tradiciją.

Vyriausybės siūlomame projekte siūlyta, jog nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galės būti nebelietuvinamos, o nuo 2013-ųjų pasuose, tapatybės kortelėse arba leidime gyventi šalyje asmenvardžiai bus pradėti rašyti su visais umliautais, nosinėmis, perbraukimais, brūkšneliais.

Vyriausybės projekte numatyta, kad vardus ir pavardes pasuose, asmens tapatybės kortelėse, leidimuose gyventi Lietuvoje galima rašyti originalo kalba su visais lotyniškais rašmenimis, tokiais kaip x, w, q, taip pat su umliautais.

Premjero teigimu, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą reikia keisti, nes nekeičiant dabartinio teisinio reguliavimo ateityje gali kilti problemų. Įtikinėdamas kolegas A. Kubilius rėmėsi ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimu, kad asmenvardis yra unikalus, sąvokos nereiškiantis konkretaus žmogaus tapatybės žymuo bei jam turi būti suteikta apsauga.

"Visi mes mylime lietuvių kalbą, Lietuvą, bet gyvenimo problemas taip pat turime spręsti, remdamiesi tiek lietuviška tradicija, susiformavusia tarpukaryje, tiek ir modernios Europos tam tikromis atsirandančiomis tradicijomis, kurios mums yra svarbios. Įgyvendinus tokią europinę tradiciją Lietuvoje, galėtume ginti ir lietuviškų pavardžių rašymo teisę originalo pagrindu ir kitose Europos valstybėse", - kalbėjo A. Kubilius.

Jis neslėpė, jog tokios tvarkos norėtų Lietuvos lenkai, įstatymas leistų kurtis pilietinei bendruomenei.

"Ar jūs teikdamas šį projektą nepagalvojate, kad suteikiate precedentą teikti pasiūlymus galbūt rašyti vardus ir pavardes ne tiktai lotyniškais rašmenimis, bet ir kiniškais, arabiškais, slaviškais rašmenimis? Tai bus žingsnis po žingsnio ir galų gale lietuviškame pase apskritai neliks lietuviškų pavardžių, o rašysime visais įmanomais rašmenims, kokie apskritai yra pasaulyje. Lygiai taip pat apie savo teises pareikš ir kinų, rusų bendruomenė ir turėsime tai taip pat vykdyti", - susirūpinimą išreiškė socialdemokratas Andrius Šedžius.

"Darbietis" Mečislovas Zaščiurinskas Vyriausybės siūlyme įžvelgė sprendimą, susijusį su valstybės griovimu.

"Ar tai sustiprins mūsų valstybę, kokios pasekmės ilgalaikėje perspektyvoje, per 20 metų, kokią turėsime tautą, ar ten dar bus lietuvių kalba?" - klausė jis.

"Lygiai tą patį siūlome dabar perkelti. Tai, jūsų manymu, 1938 metais tuometė valdžia nemylėjo Lietuvos? Jeigu nebūtų 1940 metų okupacijos, šitą įstatymą būtume šiandien turėję, būtume taip pat rašę. Tai mes būtume nemylėję Lietuvos? Apie ką kalbame? Ar tikrai mūsų Lietuva, kalba tokia silpna, kad suteikdami galimybę žmogui į pasą įrašyti savo vardą ir pavardę taip, kaip jam davė Dievas, sugriausime kalbą?", - piktinosi A. Kubilius.

Tokie argumentai parlamentarų neįtikino. Jie atmetė Vyriausybės projektą.

"Tikrai nesitikėjau tokio sprendimo, bet norėčiau padėkoti tiems, kurie išdrįso balsuoti už ir pasirinkusiems Vakarų, o ne, kaip rodo balsavimas, Rytų kryptį", - po balsavimo sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslavas Narkevičius.

Seimo nariai palaimino alternatyvų konservatorių Gintaro Songailos ir Ryto Kupčinsko projektą. Jame siūloma pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškai, tačiau greta kaip grafinę formą leisti įrašyti pavardę originalo kalba. Pastarasis įrašas jokios teisinės galios neturėtų.

Lietuviškai turėtų būti perrašomi net užsieniečių, įgyjančių Lietuvos pilietybę, vardai ir pavardės, užsieniečio sutuoktinio pavardę paėmusio ir jo pavardę gavusių vaikų bei vaikaičių, asmenvardžiai.

Vardai ir pavardės asmens tapatybės dokumentuose galėtų būti lietuviškai perrašomi be galūnės (nesugramatinta forma). Lietuvos piliečiui pageidaujant, jo asmenvardžiai paso kitų įrašų skyriuje galėtų būti papildomai įrašomi jo pasirinktos ne lietuvių kalbos grafine forma, jei tai yra lotyniško pagrindo rašmenys. Projekte numatyta galimybė paso kitų įrašų skyriuje vardą ir pavardę užrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau šalia jie turėtų būti perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis.

Anksčiau asmens turėta (kitose valstybėse įteisinta) nelietuviška vardo ir pavardės forma būtų įrašoma Lietuvos paso kitų įrašų skyriuje. Žmogui pageidaujant, jo pavardė, kurią jis įgijo iš sutuoktinio, į paso kitų įrašų skyrių galėtų būti įrašyta nelietuviška (autentiška) grafine forma. Už šias procedūras būtų taikomas lengvatinis žyminis mokestis.

G. Songaila, pristatydamas projektą, jį įvardino kaip kompromisinį, neatsisakant oficialios Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybos lietuviškai, tačiau įteisinant ir neoficialią asmenvardžio grafinę formą kita kalba, kai asmuo to pageidauja.

"Mūsų pateikiamame įstatymo projekte nėra nuostatos, kad asmenvardžiai - tai tik kažkoks asmens prekės ženklas, neįdomus kitiems kalbos vartotojams, ir tai, kad tai nėra lietuvių kalbos dalis. (...) Kalbos mokslo nepatvirtinti teiginiai negali būti įstatymo pagrindu ar juo labiau būdu apeiti Konstituciją, Konstitucinio Teismo sprendimą", - sakė G. Songaila.

Jis sakė, kad į įstatymą perkelti pagrindiniai principai, kurie buvę prieš 20 metų priimtame Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo nutarime. Anot G. Songailos, projekte siekiama įdiegti latvišką kompromisą.

"Modelis, veikiantis Latvijoje, jau atlaikė tarptautinio teismo išbandymą ir Lenkija šiuo klausimu Latvijai nereiškia kokių nors pretenzijų, nors Latvijoje taip pat yra kompaktiškai gyvenanti lenkų tautinė mažuma", - pabrėžė Seimo narys.

Už šį projektą balsavo 75, prieš 3, susilaikė 10 parlamentarų. Jam svarstyti pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi - Švietimo, mokslo ir kultūros, Užsienio reikalų, Žmogaus teisių komitetai. Preliminari įstatymo svarstymo data - birželio 8-oji.

ELTA

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/383270/ ... i-apacioje

Žygeivis
2010-04-08 15:02:32

1989 m. Lietuvoje lietuviai sudarė 79 procentus, o dabar lietuvių jau virš 85 procentų.

Kiekviena partija ir kiekvienas Seimo narys, jei tik jis ne visiškas idiotas, turi šią statistiką labai gerai atsiminti. Nes rinkimai jau nebetoli. :)

P.S. Kubiliaus "politinės karjeros giesmelė" jau seniai sudainuota - jį ir patys konservatoriai greitai išspirs iš politikos, jei tik, žinoma, norės surinkti per ateinančius rinkimus bent 5 procentus balsų.

Jis ir pats tai puikiai supranta, todėl ir prastuminėja įvairias nesąmones, bandydamas įsiteikti savo tikriesiems šeimininkams.

Vis tik ir jis, ir panašūs į jį išverstaskūriai, atsakomybės už savo juodus darbus neišvengs - ateis laikas, kai kiekvienas Lietuvių Kalbos, Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės išdavikas stos prieš Lietuvių Tautos teismą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Bal 2010 15:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Seimas pasirinko saugoti lietuvių kalbą, o ne žmonių pavardes

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=30849935

Atnaujinta 11.34, Eglė Digrytė, http://www.DELFI.lt
2010 balandžio mėn. 8 d. 11:07

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

M.Mackevičius: G.Songailos įstatymo preambulėje pritrūko „Lietuva – lietuviams“

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=30852067

Eglė Samoškaitė, http://www.DELFI.lt
2010 balandžio mėn. 8 d. 11:44

Lenkų kilmės Lietuvos parlamentaras Michailas Mackevičius Seimo sprendimą atmesti Vyriausybės pasiūlytą teisės akto projektą, kuriuo asmenvardžiai būtų rašomi su visomis lotyniško pagrindo raidėmis, ir pasirinkti alternatyvų variantą, leidžiantį originalias pavardes rašyti tik kitų dokumento įrašų skyriuje, vadina gėda.

Pasak Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovo, G. Songailos ir kitų parlamentarų projekto preambulėje pritrūko tik šaukinio „Lietuva – lietuviams“ arba „Juden raus“ (nacių vartotas šūkis, reiškiantis „žydai lauk“).

„Man atrodo, kad šito projekto preambulėje pritrūko parašyti „Lietuva – lietuviams“ arba „Juden raus“ ar ką nors dar tokio. Ne ten einame“, - po balsavimo parlamente apgailestavo M. Mackevičius.

„Man gėda dėl mano tėvynės Lietuvos“, - pridūrė politikas, paklaustas, kokią žinią Lietuva siunčia Lenkijai bei ketvirtadienį į Vilnių atvykstančiam Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui.

Politikas sako galįs tik padėkoti premjerui Andriui Kubiliui bei kitiems Seimo nariams, kurie palaikė originalią vardų ir pavardžių rašymo tvarką dokumentuose. Anot jo, ateityje vis tiek bus grįžtama prie šio klausimo.

„Iš karto noriu padėkoti premjerui, nors Lietuvos visuomenė dar gal nesubrendusi priimti tokį įstatymą, bet vis dėl to čia buvo nemenkas pirmas žingsnis padarytas. Yra supratimas, kad vis dėlto reikia eiti, kur eina Europa. Tą supranta jau trisdešimt žmonių Seime, o kad dauguma dar nesupranta, tai labai gaila. Reikia tik apgailestauti, kad kol kas išėjo taip, kaip išėjo, bet aš esu optimistas – jei ne dabar, tai vėliau“, - svarstė M. Mackevičius.

http://www.DELFI.lt

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

Žygeivis - "nesupratingui" Mackevičiui,
2010 04 08 15:06

Yra supratimas, kad vis dėlto reikia eiti, kur eina Europa. Tą supranta jau trisdešimt žmonių Seime, o kad dauguma dar nesupranta, tai labai gaila. Reikia tik apgailestauti, kad kol kas išėjo taip, kaip išėjo, bet aš esu optimistas – jei ne dabar, tai vėliau“, - svarstė M. Mackevičius.
------------------------------- -------

1989 m. Lietuvoje lietuviai sudarė 79 procentus, o dabar lietuvių jau virš 85 procentų.

Kiekviena partija ir kiekvienas Seimo narys, jei tik jis ne visiškas idiotas, turi šią statistiką labai gerai atsiminti. Nes rinkimai jau nebetoli. :)

P.S. Kubiliaus "politinės karjeros giesmelė" jau seniai sudainuota - jį ir patys konservatoriai greitai išspirs iš politikos, jei tik, žinoma, norės surinkti per ateinančius rinkimus bent 5 procentus balsų.

Jis ir pats tai puikiai supranta, todėl ir prastuminėja įvairias nesąmones, bandydamas įsiteikti savo tikriesiems šeimininkams.

Vis tik ir jis, ir panašūs į jį išverstaskūriai, atsakomybės už savo juodus darbus neišvengs - ateis laikas, kai kiekvienas Lietuvių Kalbos, Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės išdavikas stos prieš Lietuvių Tautos teismą.

************************************************************

Balsavimų rezultatai:

Dėl Kubiliaus projekto
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.ba ... s_id=-7969

Dėl Kubiliaus projekto tolimesnio likimo
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.ba ... s_id=-7970

Dėl Songailos ir Kupčinsko projekto
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.ba ... s_id=-7971

Įsidėmėkite Lietuvių Kalbos ir Lietuvių Tautos priešus

Už lenkų abėcėlę Lietuvoje balsavo

Adomėnas Mantas; Auštrevičius Petras; Baura Antanas; Dumbrava Algimantas; Grubliauskas Vytautas; Jankauskas Donatas; Glaveckas Kęstutis; Kašėta Algis; Kirkilas Gediminas; Komskis Kęstas; Kubilius Andrius; Endzinas Audrius; Kuodytė Dalia; Liesys Jonas; Masiulis Eligijus; Masiulis Kęstutis; Gapšys Vytautas; Mackevič Michal; Matuzas Vitas; Mazuronis Andrius; Mazuronis Valentinas; Narkevič Jaroslav; Petkus Almantas; Pupinis Edmundas; Steponavičius Gintaras; Šedbaras Stasys; Talmont Leonard; Tamašauskas Erikas; Zingeris Emanuelis; Žemaitaitis Remigijus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Bal 2010 17:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

L.Kaczynskis: lenkų pavardžių rašyba trukdo artimam dvišaliam bendradarbiavimui

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=30867515

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2010 04 08 17:20

„Lenkijoje gyvena lietuvių, .... – tikino svečias.
------------------------------- -------

Ne Lenkijoje, o Lenkijos laikinai okupuotose Lietuvos Valstybės teritorijose.

Su Lenkija normalūs santykiai bus tik tada, kai ji grąžins istorines-etnines Lietuvių Tautos žemes - Suvalkus, Seinus, Punską, Balstogę, Augustavą, Vygrius ir kitas Lietuvos Valstybės lietuviškas teritorijas - pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sieną, buvusią iki Liublino unijos 1569 m. ir Rusijos imperijos okupacijų 1772-1795-1815 metais - nepriklausomai nuo jų sulenkėjimo lygio okupacijų laikotarpiu.

Ši Lenkijos ir Lietuvos Valstybės siena de jure buvo nustatyta prieš 1569 metų Liublino uniją.

Tik ši siena šiuo metu ir yra siena tarp Lietuvos ir Lenkijos de jure, o siena, nubrėžta Stalino 1944 metais, yra siena de facto.

Kačinskiui pasiskaityti:

Lietuviai Juzefą Pilsudskį prilygino Stalinui ir Hitleriui
http://www.balsas.lt/naujiena/381008/li ... -hitleriui

Musu kaimynai mus atvirai terorizuoja,
2010 04 08 17:40

Lietuvos bendradarbiavimui su Lenkija "trukdo" tai, kad mes neleidziam svetimtauciams iskraipyti savo gimtosios kalbos.

Lietuvos bendradarbiavimui su Svedija ir Olandija "trukdo" tai, kad nepritariam Lietuvos visuomenes "gejinimui" ir neleidziam rengti kanapem apsirukusiu geju paradu.

Lietuvos bendradarbiavimui su Rusija "trukdo" milijonas priezasciu (ypac, kad neparduodam Lukoil'ui Mazeikiu Naftos) ir reikalaujam komunizmo nusikaltimus zmonijai sulyginti su nacizmo nusikaltimais.

Lietuvos bendradarbiavimui su Izraeliu "trukdo" tai, kad mes reikalaujam isduoti zydu NKVD bolsevikus (istremusius ir susaudziusius ne vien atukstanti lietuviu) ir negrazinam zydu turto.

Lietuvos bendradarbiavimui su ES Taryba ir Parlamentu trukdo, kad mes, kaip ES uzkampis ne taip uoliai vykdom eurobiurokratu nurodymus ir uzgaidas kaip kokiais 2003-2004 ir statom slatus CZV kalejimus.

Ir t.t. vienu zodziu, Lietuva trukdo visiems ir ant musu valstybes dergia kas tik nori ir kaip tik nori.

Žygeivis - faktai,
2010 04 08 18:17

Lietuvoje yra dvi rūšys vadinamųjų "vietinių lenkų" - sulenkintų ir sulenkėjusių lietuvių palikuonių: išverstaskūriai (lietuvių bajorų palikuonys) ir šūdlenkiai (vadinamųjų "cholopų" - baudžiauninkų palikuonys), kaip juos vadina Rytų Lietuvoje.

Istorija rodo, jog beveik visi jie, vos tik nutautėję, kenkė ir Lietuvos Valstybei, ir Lietuvių Tautai - tai ne karaimai ar Lietuvos totoriai, kurie nuo amžių gynė Lietuvos Valstybę nuo priešų.

Žygeivis - pasiūlymas p. Kačinskiui,
2010 04 08 22:53

Aš p. Kačinskiui siūlau labai paprastą įšeitį:

- tie "Lietuvos lenkai", kurie dokumentaliai įrodys, jog jų protėvis yra tikras lenkas, kažkada persikėlęs į Lietuvos Valstybę iš Lenkijos ("Koronos"), bus perrašyti lenkais su jų protėvių istorinėmis lenkiškomis pavardėmis (tokiomis, kaip bus parašyta atitinkamame istoriniame "Koronos" dokumente - pvz., gimimo metrikose).

- tie, kurie tokių, iš Lenkijos atvykusių protėvių neras - bus perrašyti lietuviais ir toliau jau gyvens su lietuviškomis pavardėmis.

- lygiai taip pat visi į Lenkiją persikėlę iš Lietuvos Valstybės (pagal 1920 m. sutartis numatytas sienas) bus perrašyti lietuviais ir atkurtos jų lietuviškos pavardės.

P.S.1. Tam, kad nebūtų varginami žmonės, visos archyvinių dokumentų paieškos ir atitinkami dabartinių dokumentų perrašymai turės būti atlikti atitinkamos valstybės lėšomis.

Darbų tinkamą atlikimą kontroliuos iš abiejų Valstybių atstovų bei specialistų pariteto pagrindais sudaryta komisija.

P.S.2. Kartu galų gale paaiškės, kiek Lietuvos Valstybėje gyvena tikrų "etninių lenkų", kurių protėviai persikėlė į Lietuvos Valstybę iš "Koronos", bei kiek Lenkijos Valstybėje gyvena sulenkintų lietuvių, kurių protėviai buvo Lietuvos Valstybės gyventojai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 08 Bal 2010 22:54. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Bal 2010 17:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Susitaikymas dar neįvyko

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/1 ... ng_01.html

2009 m. spalio 9 d.
Nr. 71

Vytautas Visockas

Petro Stankero knygos viršelis

Petro Stankero rusų kalba išleistoje knygoje „Lietuvių policijos batalionai. 1941-1945 metai“, neskaitant žydų temos, trumpai paliečiama ir kita Lietuvoje labai nepageidaujama tema – „Lenkų problemos Lietuvos žemėje“.

Atrodo, netrukus bus neviešai uždrausta rašyti ir rusiškomis temomis, pavyzdžiui, apie Hitlerio ir Stalino suokalbį 1939-aisiais, 1940-ųjų Lietuvos okupaciją, prieškario ir pokario trėmimus ir pan., kad neerzintumėme Medvedevo ir Putino, kad rusai pirktų mūsų pieną, kad įsileistų vežėjus, kad, pagaliau, neįsiveržtų į Lietuvos teritoriją, kaip tai padarė Gruzijoje. Juk jeigu taip atsitiktų, Europos Sąjungos ekspertai apkaltintų Lietuvą, o ne Rusiją, kaip apkaltino Gruziją: abi pusės, matote, kaltos. Ir Kęstutis Girnius tokiai išvadai pritartų, nes Gruzijos atžvilgiu jis neabejoja: ES ataskaita – smūgis Gruzijai. Ne ES jis kaltina, o Gruziją. Man atrodo, geriau būtų sakyti: ES ataskaita – pataikavimas Rusijai. Bet K. Girnius – stipresniųjų pusėje.

Tačiau aš ne apie tai. Greičiausiai ateityje taip atsitiks, kad Lietuvoje Gruziją, o ne Rusiją kaltins ne tik mūsų politologai, bet ir valstybės vadovai. Artėja metas, kai pataikausime dar ir Rusijai. Žydams ir lenkams jau pataikaujame. Ypač pastariesiems. Lietuvių pozicijos Lietuvoje lenkų gyvenamuosiuose ir valdomuosiuose rajonuose nuolat silpnėja, vis labiau jie jaučiasi antrarūšiai piliečiai, skriaudžiami dėl lietuviškos kilmės. Niekur pasaulyje taip nėra. Neseniai Lietuvoje siautėjo toks Tomaševskis – vos prezidentu netapo. Dabar jis bando Lietuvą „pastatyti į vietą“ iš Briuselio. Regis, jam neblogai sekasi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau pažadėjo tenkinti lenkų užgaidas dėl pavardžių rašymo.

Taigi, grįžtu prie minėtoje P. Stankero knygos temos – nepageidaujamos, beveik draudžiamos, lietuviams labai skaudžios. Ne veltui P. Stankeras savo knygą išleido rusų kalba ir Maskvoje.

Atgimimo laikais apie Armiją krajovą (AK) teko daug skaityti. Tada pirmą kartą sužinojau apie šios karinės organizacijos nusikaltimus lietuvių tautai. Dainuojančios revoliucijos laikais Lietuvos lenkai puoselėjo viltis atsiskirti nuo Lietuvos, įkurti autonomiją (iš esmės tos viltys gyvos ir šiandien), o sąjūdininkai stengėsi atskleisti Sovietų Sąjungos laikais nutylėtas lenkų skriaudas lietuviams, gyvenusiems okupuotose Lietuvos žemėse, Vilniaus krašte. Vyresnėms kartoms Armijos krajovos veikla karo metais Lietuvoje gerai žinoma, o jaunimui – vargu. Todėl, manau, tikslinga ją priminti, pasiremiant P. Stankero knyga.

Vokiečių okupacija sustiprino nacionalinius ir socialinius prieštaravimus, pasakoja knygos autorius. Eilinis žmogus neturėjo galimybės likti neutralus, reikėjo palaikyti arba vokiečių, arba sovietų, arba lenkų, arba lietuvių pusę, nors ir tai negarantavo galimybės išlikti. 1942–1944 metais, kaip rašo P. Stankeras, Rytų Lietuvoje aktyviai veikė šovinistiškai nusiteikęs lenkų pogrindis – vadinamoji Armija krajova, kuriai priklausė apie 400 000 žmonių. Ji siekė, kad „šis kraštas būtų atplėštas nuo Lietuvos ir prijungtas prie Lenkijos, stengėsi realizuoti lenkų emigracinės vyriausybės Londone planą atkurti „pilsudskinę“ Lenkiją nuo jūros iki jūros...“ Reikia pažymėti, kad dabar Lenkijoje istorinė literatūra apie AK veiklą Lietuvos teritorijoje yra nepaprastai tendencinga.

Norėčiau pabrėžti tris žodžius: „dabar“ ir „nepaprastai tendencinga“. Dabar, kai Lenkija oficialiai yra Lietuvai draugiška valstybė. O mes – užmerkę akis, susitaikę.

Kaip rašo P. Stankeras, šovinistinėmis nuotaikomis pasižymėjo reakcingieji lenkų nacionalistai, „kurie Vilniuje labai aktyviai veikė kai kuriose vokiečių įstaigose ir kai kuriose Vilniaus apskrities vietovėse įkūrė „savivaldos organus“. Nors Vilniaus sritis tapo Lietuvos dalimi, vokiečiai Vilniuje rėmėsi ne lietuviais, o lenkais. Štai 1941 m. rugpjūčio 8 dieną lenkų nacionalistai, Druskininkuose užgrobę valdžią, nuplėšė lietuviškus gatvių pavadinimus ir iškabino plakatus – „Šalin chamus lietuvius“. Buvo paviešintas burmistro pasirašytas skelbimas, kad už vieno vokiečio arba lenko nužudymą bus sušaudyta dešimt lietuvių“.

Iki šiol Lietuvos lenkai niekaip negali susitaikyti, kad Lietuvoje būtų lietuviški gatvių pavadinimai. Patys aukščiausi Lenkijos pareigūnai nuolat bombarduoja mūsų prezidentus, premjerus, Seimo narius: kodėl skriaudžiate mūsų tautiečius?

Šiandien reikalavimai net didesni nei karo metais, kai už vieną lenką buvo sušaudoma dešimt lietuvių, šiandien jiems jau reikia ir lenkiškų pavardžių rašybos lenkiškais rašmenimis. Netrukus Konstitucinis Teismas išaiškins, kad galima atsižvelgti į lenkų mažumos reikalavimus, ir atriš Prezidentei rankas. Dabar lenkai lietuvių nešaudo, dabar žymiai subtiliau siekia (ir pasieks) savo tikslų.

Bet grįžkime į Armijos krajovos siautėjimo laikus. Štai ką rašo P. Stankeras: „Vokiečių administracija rėmė ir gerai apginklavo lenkų partizanus, kurie siautėjo Švenčionių apskrityje, lietuviškose istorinėse teritorijose ir žudė lietuvius, puldinėjo lietuvių policiją. Daug lietuvių policininkų žuvo nuo lenkų partizanų rankų. Jie žvėriškai elgėsi ne tik Vilniaus krašte, bet ir pačiame Vilniuje. Lenkai dažnai ateidavo į Vilnių ir be jokių priežasčių nušaudavo vieną arba kelis policininkus“.

Autorius konkretus, pateikia nužudytųjų lietuvių pavardes. Vokiečiai buvo suinteresuoti tokiais lenkų veiksmais, nesiėmė jokių priemonių: riekitės, žudykite vieni kitus, toks – mūsų tikslas.

„Turgeliuose lenkai suėmė pradinės mokyklos mokytoją, – rašoma knygoje, – išdūrė jai akis, nupjovė liežuvį ir, mirtinai nukankintą, užkasė po egle.

Molėtuose jie sušaudė 14 lietuvių, o prie Nemenčinės susidūrė su lietuvių policijos būriu. Mūšyje žuvo 60 lietuvių, o paimtus į nelaisvę išrengė nuogai ir paleido.

Turgelių valsčiaus Mikoliškių kaime po susidūrimo su AK partizanais (200 kovotojų) žuvo 19 lietuvių policininkų ir 7 vokiečių žandarai. Tai tik keli pavyzdžiai, kaip lietuviai nukentėjo nuo AK kovotojų.

Kai lenkų kariai patekdavo į lietuvių policijos arba savigynos būrių rankas, lenkus globojantis Vilniaus apskrities komisaras SS oberšturmbamfiureris H.Vulfas (H.Vulff) įsakydavo nedelsiant juos paleisti. Visiems lietuvių policininkams buvo gerai žinomas griežtas Vilniaus apskrities komisaro įsakymas neliesti lenkų partizanų“.

Skyriuje „Lenkų problemos Lietuvos žemėje“ P. Stankeras pateikia pavyzdžių, bylojančių apie vokiečių provokacijas, kurių tikslas – kiršinti lietuvius ir lenkus, savo prielankumą teikiant pastariesiems. Todėl „Vilniuje lenkų kilmės asmenys nesivaržydami demonstravo savo panieką lietuviams ir net kibdavo prie savigynos būrių karininkų ir eilinių policininkų, pavyzdžiui, stovinčių eilėje prie kino teatro bilietų kasos“.

Ir lenkų, ir lietuvių tikslai, siekiai buvo skirtingi, neretai priešingi. Vieni daugiau šliejosi prie vokiečių, kiti naudos tikėjosi iš sovietų, bet ir vienų, ir kitų pastangos buvo bergždžios.

Lietuviai Lietuvos nepriklausomybės nepasiekė, o „bolševikai dar kartą „atsidėkojo“ lenkams už bendradarbiavimą (buvo susitarimas, kad Vilniaus krašte AK daliniai bus papildomai apginkluoti ir drauge su Raudonąja armija eis į Varšuvą ir Berlyną): po Vilniaus užgrobimo generolas I. Černiachovskis nuginklavo AK, o jos vadą Aleksandrą Kržižanovskį areštavo ir išvežė į Maskvą. Paskui A. Kržižanovskis buvo perduotas vadinamosios liaudies Lenkijos vyriausybei ir mirė kalėjime 1951 metais. Laimėjusi karą Sovietų Sąjunga dar kartą aneksavo Lietuvą, o Lenkijoje įvedė komunistinį režimą, pavertusi ją šalimi satelite“.

Prabėgo daug dešimtmečių, tačiau Lietuvos lenkų ir Lenkijos lenkų priešiškumas Lietuvai, lietuviams liko. Jis ne toks akivaizdus, kaip tada, ačiū Dievui, nekruvinas, bet vis tiek pavojingas. Tas priešiškumas kartais gudriai slepiamas, o kai kada net nesivarginama jį maskuoti.

Ir lenkiškos pavardės, ir lenkiški gatvių pavadinimai – ne smulkmena, kaip kai kas net Lietuvoje mus bando įtikinti. Ir lenko korta, ir „kortuotojai“, tokie kaip Tomaševskis, ne smulkmena. O mokyklos, o kunigų antilietuviška įtaka! Apie skriaudas lietuviškoms mokykloms lenkų valdomuose rajonuose rašoma, kalbama, bet Lietuvos valdžia tarsi suparalyžiuota – niekaip nereaguoja. Skaičiau internete, kad visame pasaulyje veikia 75 lenkiškos mokyklos, ir visos jos išlaikomos Lenkijos lėšomis. Lietuvoje yra 100 lenkiškų mokyklų, ir visos jos išlaikomos Lietuvos lėšomis!

Tokia realybė šiandien. Skaitant P. Stankero knygą apie anuos kruvinus laikus, šių dienų realybė byloja, kad susitaikymas dar neįvyko.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 09 Bal 2010 00:12

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Seimas palaikė Songailos ir K'o projektą, padarytą pagal latvių, kuris yra aprobuotas Strasbūro teismo, ir atitinkantį LR Konstitucinio teismo nuostatas tuo klausimu.

Radau Delfio str. "Seimas pasirinko saugoti lietuvių kalbą ..." tokį dalyką, kad 1938 m. LR Konstitucija (smetoninė) leido pavardes vardus rašinėti lietuviškuose dokumentuose nelietuviškai. Išeitų - Tarybų valdžia, triskart dėl tokių jų nuostatų (rašinėti nelietuviškai pavardes vardus dokumentuose) išvaikiusi Kalbos komisiją ir taip privertusi viską lietuvinti, buvo pati didžiausia lietuvių tautos gynėja.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 09 Bal 2010 00:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Radau Delfio str. "Seimas pasirinko saugoti lietuvių kalbą ..." tokį dalyką, kad 1938 m. LR Konstitucija (smetoninė) leido pavardes vardus rašinėti lietuviškuose dokumentuose nelietuviškai.

Čia eilinis dabartinių kosmopolitų skiedalas bei melas - kažkur jau yra šioje temoje (ar kitoje) dėl to 1938 m. įstatymo (visai ne Konstitucijos) viskas smulkiai išaiškinta.

Reiks paieškoti, kaip ten tame 1938 m. įstatyme parašyta iš tikro.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 09 Bal 2010 11:41

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Žygeivis rašė:

Reiks paieškoti, kaip ten tame 1938 m. įstatyme parašyta iš tikro.

Ieškok neieškojęs - taip ir buvo.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 09 Bal 2010 13:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

1938 metų gruodžio 6 d. Pavardžių įstatymas.

Šaltinis - Pranas Kniūkšta. Vėl antikonstitucinis projektas
http://bernardinai.lt/straipsnis/2010-0 ... vel-antiko nstitucinis-projektas/41103

2010-02-28

Ištrauka:

"Kaip pasiteisinimą ir argumentą projekto rengėjai pasitelkia 1938 metų Pavardžių įstatymą. Apie jokį kitą dokumentą preambulėje neužsimena, mini tik tą įstatymą ir tik jo punktą apie nelietuvių pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis.

Betgi anas įstatymas ne tam skirtas. Jis reglamentavo lietuvių pavardžių keitimą ir taisymą, o punktas apie nelietuvių pavardžių rašymą ten dirbtinai pridėtas ir atitrūkęs nuo viso įstatymo.

Galimas daiktas, kad reaguota į 1938 metų Lenkijos ultimatumą ir reikalavimus užtikrinti Lietuvoje lenkų teises. Tokių įtarimų kyla ir todėl, kad panašių dalykų yra ir dabar, tik projekto rengėjai dedasi jų nematą.

Bet yra ir skirtumų. Aname 1938 metų įstatyme nepasakyta, ar minimieji nelietuviai yra Lietuvos piliečiai ir kur jų pavardės nelietuviškais rašmenimis gali būti rašomos, o naujojo projekto rengėjai tą principą be ceremonijų perkelia Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų pavardžių rašymui dokumentuose.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 09 Bal 2010 15:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Lenkų pavardžių įstatymo nepalaikęs A.Ažubalis: Seimo sprendimas negali ir neturi apsunkinti santykių su Lenkija

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=30896453

BNS
2010 balandžio mėn. 9 d. 13:20

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 09 Bal 2010 15:41

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Lenkiją papiktino Lietuvos Seimo sprendimas neleisti rašyti pavardžių lenkiškai

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=30893169

BNS2010 balandžio mėn. 9 d. 10:56

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

Kiek mes dar popinsim lenkus?,
2010 04 09 11:32

Lenkijos Tautos Edukacijos ministerija parengė „Švietimo vystymo lenkų ugdomąja kalba ir mokymosi lenkų kalbos kaip dalyko 2009-2011 metais programą“ užsienio šalyse.

Programoje rašoma, kad JAV gyvena 10 milijonų lenkų, Vokietijoje – 2 milijonai, Brazilijoje – 1,8 milijono, Prancūzijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje po 1 milijoną, Didžiojoje Britanijoje apie 500 tūkst., o Lietuvoje ir Rusijoje – po apie 300 tūkst. lenkų.

Programoje nurodoma, kad lenkų ugdomąja kalba Lietuvoje yra 121 mokykla, Čekijoje – 36 mokyklos, Latvijoje – 5 mokyklos, Ukrainoje ir Baltarusijoje po 2 mokyklas.

Visose kitose valstybėse lenkai lanko arba sekmadienines lenkų mokyklas arba mokosi lenkų kalbos kaip dalyko.

Taigi, Lietuva, kurioje gyvena 40 kartų mažiau lenkų negu JAV, išlaiko didžiausią pasaulyje lenkiškų mokyklų, kuriose visi dalykai dėstomi lenkiškai, tinklą. JAV ar Vokietijos mokesčių mokėtojai tokios prabangos sau leisti negali!!!

Tokių mokyklų, kur visi dalykai būtų dėstomi tautinės mažumos kalba nėra ir pačioje Lenkijoje. Reikia pabrėžti, kad visose (taip pat ir privačiose) Lenkijos mokyklose istorija ir geografija dėstoma tik LENKIŠKAI.

Kiek kainuoja Lietuvai tokių „unikalių“ mokyklų išlaikymas?

Visiems 15064 moksleiviams lenkų ugdomąja kalba lenkiškų mokyklų išlaikymui Lietuva per metus sumoka 80 milijonų litų. O jeigu įskaičiuotume mokyklų renovaciją, darželių, kitų švietimo įstaigų lenkų ugdomąja kalba išlaikymą, tai kainuotų daug daugiau nei 80 milijonų litų.

Taigi, ko negali sau leisti Vokietija, JAV ar Lenkija, tai sugeba atlikti Lietuva. Bet ar nenukenčia dėl to mokyklos, kur dėstoma valstybine (lietuvių) kalba?

Beje, Lietuva dar finansuoja ir lietuviškas mokyklas Lenkijoje.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 15 Bal 2010 20:04. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Bal 2010 15:18

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

V.Martikonis – prieš pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=30926035

BNS
2010 balandžio mėn. 10 d. 10:10

Vilniaus vicemeras Vidmantas Martikonis interneto socialiniame tinkle "Facebook" sukūrė grupę prieš nelietuviškų rašmenų vartojimą dokumentuose, kurią padabino ją savo nuotrauka, rašo "Vilniaus diena".

Politikas aiškino grupę "NE asmenvardžių rašymui nelietuviškais rašmenimis!" sukūręs norėdamas pasidalyti nuomonėmis apie daug klausimų pastaruoju metu keliančią lenkiškų pavardžių rašybą.

Mero pavaduotojas skundėsi, kad be "Facebook" jam sunku rasti gerų pašnekovų padiskutuoti.

"Noriu pareikšti savo nuomonę, padiskutuoti. Nes kitur neturiu su kuo padiskutuoti plačiau", - sakė V.Martikonis.

Pašnekovas tikino neprieštaraujantis, kad pasuose būtų rašomos lenkiškos raidės. Tačiau esą reikėtų pasukti link kompromiso ir leisti nelietuviškus rašmenis rašyti paso grafoje "Kita informacija", o ne pagrindiniame asmens dokumento lape, kaip to reikalauja Lietuvos lenkų bendruomenė.

Anot jo, įteisinus lenkiškus rašmenis pagrindiniame paso lape būtų diskriminuojami Lietuvos rusai, žydai, totoriai ir kitos tautinės mažumos.

BNS

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 11 Bal 2010 00:35

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Žygeivis rašė:

Betgi anas įstatymas ne tam skirtas. Jis reglamentavo lietuvių pavardžių keitimą ir taisymą, o punktas apie nelietuvių pavardžių rašymą ten dirbtinai pridėtas ir atitrūkęs nuo viso įstatymo.

Vis tik buvo. Taigi - mano tiesa.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 11 Bal 2010 00:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Žygeivis rašė:

Vis tik buvo. Taigi - mano tiesa.

Buvo, nes Lenkija 1938 m. paskelbė Lietuvai ultimatumą, o prie Lietuvos sienų sutelkė įsiveržimui parengtą kariuomenę.

Ir tada tą "lenkinimo" straipsnį "prilipdė" prie visai kito įstatymo.

Žinoma, Lenkijos reikalavimų sąrašas buvo žymiai ilgesnis, ne tik pavardžių sulenkinimas.

Deja, bet tuometinė Lietuvos valdžia (kaip ir šiandieninė) pritriedė į kelnes.

Po kiek laiko ultimatumą Lietuvai paskelbė Vokietija ir atplėšė Klaipėdos kraštą, o dar po kelių mėnesių ir Sovietų Sąjunga savo reikalavimus "išdėstė".

Ir visur Lietuvos valdžia pilnai nusileido. Kuo tai baigėsi, šiandien žino net mokyklinukai.

Labai jau panašu ir į dabartinius Lietuvos valdžios santykius su Lenkijos, Rusijos, ES "viršūnėlėmis".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 11 Bal 2010 01:03

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Dabartinė pasitaisė. O smetoninė buvo priėmusį nepalankų lietuvių kalbai dalyką, ką ištaisė Tarybų valdžia. Ir prie tarybų "lenkiukų" nebuvo. Apie tai galėtum pasakyti Baranausko tinklapio temoje Dvi Lietuvos, nes mane tenykščių nelietuvių - probanditinių elementų blokas (Lietuvos priešų):smile89: užblokavo, neleisdamas pasakyti tiesos. Nuo to jiems bus blogiau - jie galiausiai žlugs. Ir tai bus dėsninga - tiesa visada laimi. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Bal 2010 13:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Dabartinė pasitaisė. O smetoninė buvo priėmusį nepalankų lietuvių kalbai dalyką, ką ištaisė Tarybų valdžia. Ir prie tarybų "lenkiukų" nebuvo.

Klaikiai apsirinki.

1938 m. įstatymo straipsnio dėl lenkiškų pavardžių rašymo Lietuvoje taip realiai niekada ir netaikė.

Atvirkščiai - jau 1940 m. visame Lietuvai grąžintame Vilniaus krašte buvo pradėta vardų, pavardžių ir vietovardžių atlietuvinimo kampanija. Ir ji tęsėsi iki pat sovietų atėjimo.

O sovietai dar 1939 m. gale net Daugėliškyje ir kitose jų užgrobtose Vilniaus krašto teritorijose atidarė baltarusiškas mokyklas, gyventojus puolė perrašinėti baltarusiais.

Lietuvai grąžintoje Vilniaus krašto dalyje lietuviškas mokyklas lietuvių sukurta valdžia atidarė irgi 1939 m. gale - 1940 m. pradžioje. Po to, kada Lietuvai perdavė dar dalį Vilniaus krašto, ten irgi bandė atidaryti lietuviškas mokyklas, bet tuo metu prasidėjo pirmoji sovietinė okupacija, ir šie darbai buvo sustabdyti.

Visame Vilniaus krašte (ypač toje dalyje, kuri dabar okupuota Gudijos), buvo atidarytos lietuviškos mokyklos, kada buvo išvyti sovietai 1941 m. Ir šios lietuviškos mokyklos veikė visą vokiečių okupacijos laikotarpį, nes visur buvo sukurta lietuviška savivalda (iki pat Ašmenos, Lydos ir Breslaujos). Kaip tik jos darbuotojus ir lietuviškų mokyklų mokytojus labiausiai ir puldinėjo bei žudė lenkų Armija Krajova.

Tačiau būtent prie sovietų (po WW2) beveik visos 1939 - 1944 m. veikusios lietuviškos Vilniaus apskrities mokyklos buvo padarytos lenkiškomis (Baltarusijos pusėje iš pradžių padarė baltarusiškomis, o vėliau jau rusiškomis).

O Lietuvos Vilniaus apskrities švietimo skyriui po karo vadovavo "juodi" lenkomanai, kaip ir visi darbuotojai tame skyriuje.

Ir ta situacija iki šiol iš esmės nepasikeitė.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Bal 2010 14:09

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Lietuva – lenkams

http://www.slaptai.lt/politines-intrigo ... nkams.html

Vytautas Visockas

Nesitikėjau, kad Seimas sutriuškins Andriaus Kubiliaus vyriausybės pastangas pataikauti ir nuolaidžiauti lenkams. Ir prezidentei Daliai Grybauskaitei teko nusivilti. Ir Valdui Adamkui...

Visi jie, neturėdami įgaliojimų, lenkams žadėjo tą nelemtą W. Šį kartą neišdegė. Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis irgi nesitikėjo tokio LR Seimo “akibrokšto”, juk keliom valandom atvyko į Vilnių būtent pasidžiaugti labai laukta pergale. Dabar reikės palūkėti.

Galima neabejoti, prie šio principinio W klausimo bus bandoma sugrįžti, tą Lenkijos prezidentas pažadėjo. Sugrįžti jau vien dėl to, kad Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas galėtų atvykti į Vilnių, kad elektros ir kitokie tiltai dar bent du dešimtmečius būtų tiesiami tarp Lenkijos ir Lietuvos. Raidė W Lietuvoje Lenkijai gyvybiškai svarbi, be jos neįmanomi draugiški dviejų kaimyninių tautų santykiai.

Pirmiausia W, tik paskui visi kiti strateginiai tikslai. A.Kubilius, D.Grybauskaitė šitą supranta, o štai Lietuvos Respublikos Seimas – užsispyręs kaip koks Tomaševskis.

Įtakingas Lenkijos politikas europarlamentaras Tomaszas Kaminskis ragina nebijoti lenkų raidžių, esą jos nepakirs Lietuvos valstybingumo, o Lietuvos Respublikos Seimas mano kitaip: negalima nepaisyti Lietuvos Konstitucijos ir remtis ginčytinu teiginiu, jog “vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi”.

Tačiau šiuo klausimu daugelis žinomų kalbininkų laikosi priešingos nuomonės (pvz., prof. V.Urbutis, prof. V.Labutis, prof. A.Piročkinas, prof. P.Kniūkšta, prof. A.Paulauskienė, prof. K.Garšva). Jų nuomone, į lietuvių kalbą iš kitų kalbų atėję ir joje vartojami asmenvardžiai tampa ir lietuvių kalbos savastimi.

Žymiausias lietuvių kalbos žodžių darybos specialistas, leksikologas prof V.Urbutis 2007 metais yra parašęs net knygą “Lietuvių kalbos išdavystė”, kurioje nagrinėja iš kitų kalbų atėjusių asmenvardžių vartojimą lietuviškuopse tekstuose.

Negalima priimti įstatymo, grindžiamo, švelniai kalbant, diskutuotina doktrina, remtis nuomonėmis, kurios nėra priimtos akademinėje bendruomenėje.

Vyriausybės siūlytas įstatymas prieštarauja Konstitucinio teismo išaiškinimams. Seimo narių R.Kupčinsko ir G.Songailos pateiktas projektas išlaiko valstybinės lietuvių kalbos pirmenybę oficialiuose Lietuvos dokumentuose, tai projektas, kuris Latvijoje jau priimtas ir išbandytas.

Labai gerai, kad atviras laiškas, kurį čia pacitavome, buvo laiku išsiųstas kiekvienam Seimo nariui, labai gerai, kad išrinktieji tautos atstovai palaikė LR Konstitucijos reikalavimus atitinkantį Seimo narių R.Kupčinsko ir G.Songailos pateiktą projektą, labai gerai, kad Seimo nariai suprato, jog lietuvių kalba yra Lietuvių Tautos tapatybės pagrindas, tad yra nelygstama vertybė, lygiai kaip Lietuvos Valstybės teritorija bei Konstitucija.

Seimo narys M.Mackevičius ironizavo: R.Kupčinsko ir G.Songailos LR Seimui pateiktame projekte nėra tik žodžių “Lietuva – lietuviams”. Visas šitas Lenkijos šovinistų lenkiškų raidžių karas reiškia viena: “Lietuva – lenkams”. Šis raidžių karas yra tik žymiai platesnio Lietuvos puolimo dalis.

Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas savo “Supratimuose” (Vilnius, 2007) jį konkretizuoja:

Profesorius E.Gudavičius stebėjosi girdėdamas terminą “naujoji polonizacija”. Jo ir kitų apmąstymams štai kokie faktai.

1. Sukurta bendra valdymo sistema: abiejų Seimų atstovų asamblėja, Ministrų Pirmininkų ir ministrų susitikimų sistema, vyksta nuolatiniai abiejų šalių Prezidentų susitikimai. Su kuria kita šalimi taip bendraujama?

2. Egzistuoja bendros gynybos struktūros, dislokuotos, deja, ne Lenkijoje, o Lietuvoje – LITPOLBATas, lenkai ir lietuviai veikia pagal bendras NATO programas.

3. Yra ištisa regioninio bendradarbiavimo sistema.

4. Lietuvoje veikia lenkų bankai.

5. Lenkija iš valstybinių ir nevalstybinių fondų finansuoja lenkų kultūros centrų Lietuvoje statybą ir veiklą.

6. Lenkija finansuoja ir materialiai remia lenkiškų mokyklų Lietuvoje veikimą taip, kad sąlygos būtų geresnės negu lietuviškose mokyklose, o užsirašyti į lenkiškas lenkiškoji vietinė administracija verčia priverstinai. Vyksta dezinformuojanti propaganda.

7. Lenkų kapitalas yra įsiskverbęs į Lietuvos visuomenės informavimo priemones – valdo radijo, televizijos stotis, laikraščius, leidžia knygas.

8. Lenkija šiurkščiai spausdama reikalauja, kad Lietuvos lenkų pavardės jų dokumentuose būtų rašomos lenkiškojo raidyno rašyba.

9. Visą LDK paveldą Lenkija reikalauja vadinti bendru paveldu.

10. Atkuriamos lenkų kareivių, žuvusių kare su lietuviais, kapinės, o kryžiai per lenkų šventes demonstratyviai apjuosiami Lenkijos valstybinės vėliavos juostelėmis.

11. Pietryčių Lietuvos rajonuose piktybiškai nepaisoma Lietuvos Respublikos įstatymų, visų pirma dėl valstybinės kalbos vartojimo viešosiose vietose.

12. Tuose rajonuose, kurių savivaldybes kontroliuoja lenkai, vyksta lietuvių diskriminacija, prilyginant juos tautinei mažumai.

13. Lenkijos valdžia blokuoja Lietuvos verslo plėtrą į Europos rinką – nesuteikiama licencijų Lietuvos vežėjams, stabdomas elektros tilto per Lenkiją tiesimas, netvarkomi keliai iš Lietuvos į Vokietiją, Lenkijos ruože nuolat žūsta Lietuvos žmonės.

14. Lietuviai Lenkijos teritorijoje neturi savo atstovų valdžioje.

15. Lietuviškos mokyklos Lenkijoje yra mažinamos.

16. Lietuvių bendruomenės homogeniškumas dirbtinai skaidomas.

17. Kuriant idealaus gyvenimo abiejų Tautų valstybėje vaizdą išplovinėjama lietuvių tautinės valstybės idėja ir tautinė sąmonė.

Ir t.t...

2010.04.09

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Bal 2010 16:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

R.Lopata: nuskambės ciniškai, bet lenkų tragedija padėjo praskleisti istorijos šydą

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=30983851

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

!!!,
2010 04 12 11:27

Lenkijoje didelė tragedija, bet nereikia jos sieti su mūsų raidynu. Lietuva yra Lietuva ir čia turi būti lietuvių kalba.

Kodėl mes, gyvendami savoje valstybėje, turim mokytis kitų tautų rašto (beje tą patį reikėtų sakyti ir apie anglų kalbos veržimąsi į Lietuvą).

Dabar išeina taip,kad skaitai informaciniuose šaltiniuose pavardes ir labai dažnai nežinai, kaip čia turėtų ta pavardė skambėti.

gelezine profesoriaus logika,
2010 04 12 14:17

R. Lopatos tvirtinimu, galbūt, po tragedijos Lietuvos Seime nebebus tiek politikų, kurie priešinasi Lenkijos jau senokai prašomam priimti teisės aktui, reglamentuojančiam nelietuviškų asmenvardžių rašybą.
----------------------------

Vadina save mokslininku (profesorius), o argumentai grynai emocijomis paremti.

Tik visiškas asilas gali aukoti savo šalies nacionalinius interesus dėl aplinkybių, tegul ir tragiškų, visiškai bendro su jais neturinčių ....

Juk ne dėl tuteišų pavardžių rašymo lietuviškais raštmenimis sudužo lėktuvas Smolenske.

Deja,
2010 04 12 12:14

Uzuojauta del tragedijos, bet Lenkija nera Lietuvos strategine partnere.

Kur Via Baltica autostrada?

Kur bendras projektas del naujos AE?

Kur elektros jungtis?

Lenkija nevyde ir nevykdo ne vieno strateginiu projekto su Lietuva, nes jiems tai nenaudinga, nors graziu kalbu apie "startegine" partneryste ir kita panasu bullshit'a snekama jau 20 metu.

Visa tai tusti, nieko nereiskiantys zodziai. Lenkija ziuri savo ir tik savo nacionalistiniu interesu, kaip ir kiekviena normali valstybe.

Deja, as ne lenkas, o lietuvis, ir man svarbus yra tik Lietuvos nacionaliniai interesai.

Lenkija akivaizdziai nera tas partneris, kuriam nors truputi rupetu Lietuvos sustiprejimas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Bal 2010 22:28

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Žygeivis rašė:

apsirinki

Kalbi apie netarybinius laikus. Ir iš viso - kalbėk apie laiką po 1953 m., nes iki tol buvo sumaištis.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Bal 2010 12:33

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Žygeivis rašė:

apsirinki

Kalbi apie netarybinius laikus. Ir iš viso - kalbėk apie laiką po 1953 m., nes iki tol buvo sumaištis.

Kalbi visai priešingai, nei absoliuti dauguma sovietžmogių - bet kuris iš jų tau paaiškins, kad būtent iki 1953 m. Sovietijoje buvo tvarka, o po to prasidėjo "bardakas".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Bal 2010 14:33

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

A.Kubilius: nelietuviškų rašmenų atmetimas - netinkamas atsisveikinimas su L.Kaczynskiu

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=31022853

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

Aleksotas Kubiliui,
2010 04 13 12:28

Premjere, jei taip norit pagerbti a.a. L. Kačinskio atminimą, atšaukit gėjų eitynes Vilniuje!

Kačinskis dausose jums tikrai padėkos už Vilniaus neišniekinimą.

Tomas J.,
2010 04 13 12:50

"Toks sprendimas, pasak premjero, yra netinkamas atsisveikinimas su šeštadienį lėktuvo katastrofoje žuvusiu Lenkijos prezidentu Lechu Kačynskiu."

Pirma: Seimas dėl įrašų pase nevalstybine kalba balsavo Kačinskiui esant gyvam, todėl tai nebuvo joks atsisveikinimas.

Antra: Seimas priimdamas sprendimus neturi atsižvelgti į užsieniečių norus, o tik į savo rinkėjų daugumos valią.

svedai,
2010 04 13 11:57

Ta pati bande padaryti Svedijoje, kai buvo nuzudyta euro ivedima propagavusi ministre - Anna Lind.

Bet Svedai vistiek referendume balsavo pries. Politiku mirtis neturi reguliuoti istatymu!!!

DJ Kulkosvaidis,
2010 04 13 12:02

Tai dabar pradėkim vykdyt visus lenkų reikalavimus ir gal dar Vilnių atiduodam, kad tik lenkai mažiau liūdėtų.

Praleido progą patylėt.

Naivus Kaubojui,
2010 04 13 12:34

Kubilius tuo nori pasakyti, kad Lenkijos Prezidentas nusižudė, nes lietuviai nepriėmė to pavardžių rašybos projekto, kurį jis buvo padiktavęs Kubiliui. Antraip jis, anot Kubiliaus, būtų likęs gyvas.

Žygeivis - Kubiliui pamąstyti,
2010 04 13 14:30

Paksą už žymiai menkesnę nuodėmę išspyrė - jis bent jau nesikėsino sugriauti Lietuvių kalbos pamatus.

Prezidentės patarėjas: bus ieškoma būdų, kaip spręsti nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo klausimą

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=31019397

BNS
2010 balandžio mėn. 13 d. 10:40

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaikė paskutinį Vyriausybės siūlymą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo ir jį Seimui atmetus teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip išspręsti šį klausimą, sako prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

"Iš tiesų galbūt tas klausimas yra per daug politizuotas. Galbūt abiejose pusėse pakanka - tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje - radikaliau nusiteikusių politikų, kurie šitą klausimą eskaluoja. Prezidentė nuo pat rinkimų kampanijos pradžios yra kalbėjusi, kad šio klausimo išsprendimas yra vienas iš prioritetų jos darbų sąraše", - Žinių radijui antradienį sakė L.Balsys.

Jo teigimu, "prezidentės nuomonė visada buvo ir lieka, kad šitą klausimą reikėtų išspręsti ir bus ieškoma būdų, kaip tą padaryti po tokio Seimo balsavimo, kurį mes žinome".

Lietuvos Seimas praėjusią savaitę atmetė įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant.

Pasak L.Balsio, prezidentė šį klausimą laiko svarbų dvišaliams santykiams su Lenkija.

"Ypač kalbant apie dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, ji (prezidentė - BNS) nuosekliai, ir būdama Varšuvoje, ir per kitus susitikimus su prezidentu Lechu Kaczynskiu, yra tą klausimą kėlusi. (...) Vyriausybės siūlymas, kaip tą problemą būtų galima spręsti, t.y. įteisinti lotyniškais rašmenimis nelietuviškų raidžių rašybą, buvo palaikomas iš prezidentės pusės", - sakė prezidentės atstovas spaudai.

Anot L.Balsio, turint omenyje, kad Lenkijos lietuviai gali savo pavardes rašyti lietuviškai, "to pariteto, prezidentės manymu, iš tiesų reikėtų laikytis".

"Čia iš tiesų daugiau turbūt yra politinis klausimas negu lingvistinis, lingvistai irgi pripažįsta, kad čia daugiau ne kalbinis klausimas, o žmogaus nuosavybės klausimas, nes vardas ir yra nuosavybė", - dėstė L.Balsys.

BNS

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2010 04 13 14:42

Vis labiau aiškėja, kokie "lietuvybės gynėjai" valdo Lietuvą - Kubilius, Grybauskaitė, Šimašius ...

Ir vis aiškiau, kodėl Lietuvos Valstybė ir Lietuvių Tauta paverčiami užsienio oligarchų vergais, o lietuviai priversti šimtais tūkstančių bėgti iš Tėvynės...

Žygeivis (papildymas),
2010 04 13 14:49

Neabejoju, jog sparčiai artėja neišvengiama Tautos Teismo diena, kai Lietuvių Tauta nušluos visus šituos "raudonai-žydrus" komunistinius, nors ir "persidažiusius", išsigimėlius iš visų jų užimamų šiltų vietelių - jei ne taip kaip Kirgizijoje, tai kaip Vengrijoje...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Bal 2010 20:35

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Žygeivis rašė:

Kalbi visai priešingai, nei absoliuti dauguma sovietžmogių - bet kuris iš jų tau paaiškins, kad būtent iki 1953 m. Sovietijoje buvo tvarka, o po to prasidėjo "bardakas".

Man anie ni po kam - aš objektyvus teisybininkas. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Laikas nutraukti lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos iškraipymo politiką

Parašytas: 14 Bal 2010 21:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Pasirašykite ir padėkite išplatinti žinią apie visuomeninę peticiją:

„Laikas nutraukti lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos iškraipymo politiką“

http://www.peticijos.lt/visos/3322

kurią paskelbė LVA Valstybinės kalbos grupės pirmininkė P. R. Liubertaitė.

Pakvieskime pasirašyti visus lietuvių kalbos puoselėtojus ir Lietuvos patriotus.

Skaitytojas neprivalo būti poliglotu ir žinoti visų pasaulio kalbų rašybą ir tarimą.

Lietuviška knyga, lietuviškas pasas, lietuviška enciklopedija,... pirmiausia yra skirti lietuvių kalbą suprantantiems ir ją vartojantiems žmonėms ir po to tik lietuvių kalbos nesuprantantiems ar jos nevartojantiems.

Pavyzdžiui, nelietuviškos pavardės lietuviškoje Vikipedijoje rašomos taip: Zoltanas Kodajus (Kodály Zoltán)...

Panašiai rašoma ir sovietmečiu išleistoje „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“: KÒDAJUS (Kodály) Zoltanas... Čia viskas gerai,
bet dabar leidžiamoje enciklopedijoje rašoma: Kodály Zoltán (Zoltanas K òdajus) *1882 12 16 Kecskem èt †1967 03 06 Budapeštas...

Ties pavarde originalo kalba turėtų būti tik nuoroda: Kodály Zoltán žiūrėti K òdajus Zoltanas,.

Aiškinantysis tekstas turi prasidėti taip: K òdajus Zoltanas (Kodály Zoltán) *1882 12 16 Kecskem èt †1967 03 06 Budapeštas...

Žmogus negerbiantis savos kalbos bei savos tautos – negerbs ir svetimos kalbos bei svetimos tautos.

Daugumoje valstybių, pasinaudojus išdaviku, išdavikas nužudomas, nes jis, išdavęs savo valstybę, išduos ir tą valstybę, kuriai išdavė savąją.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Bal 2010 21:09

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Laikas nutraukti lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos iškraipymo politiką

http://www.peticijos.lt/visos/3322

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva žmogaus vardas ir pavardė Lietuvoje nepagrįstai prilyginami prekės ženklui.

Tokią nesąmonę antrina ir aukštieji šalies pareigūnai. Panašiais prasimanymais jau daug metų mėginama pateisinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vykdomą lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos siaurinimo ir naikinimo politiką, siekiama įsiteikti Lenkijai, griežtai reikalaujančiai, kad Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose būtų atsisakyta lietuviškai rašyti lenkų asmenvardžius.

Tai žeidžia kiekvieno padoraus Lietuvos piliečio garbę ir orumą. Tokia pažiūra, kad lietuvių kalboje galima taikyti kitų kalbų taisykles, prieštarauja lietuvių kalbos kaip linksniuojamos kalbos vartojimo logikai.

Kaip Lietuvos vartotojų asociacijos Valstybinės kalbos (skaitytojų teisių) grupės pirmininkė esu įrodžiusi, kad kiekviena tauta pritaiko kitataučių pavardes prie savo kalbos ir nurodytas straipsnis yra ryškus to pavyzdys:
http://www.slaptai.lt/gerbk-lietuviu-ka ... rijai.html

Periodinėje spaudoje ir knygų leidyboje Kalbos komisijos įteisinta ir skatinama vadinamoji „originali“, o faktiškai hibridinė svetimvardžių rašyba, ardo lietuviškos rašybos pagrindus, skaitytojams sudaro neįveikamas kliūtis, nes tik poliglotai gali perskaityti įvairių tautų rašmenimis parašytus žodžius.

Kalbos komisijai tenka atsakomybė už taip sudarkytą Visuotinę lietuvių enciklopediją ir daugelį kitų visai visuomenei reikalingų leidinių (plačiau žr. profesoriaus Vytauto Urbučio knygą „Lietuvių kalbos išdavystė“).

Nerimą kelia žinios, kad pradėta ieškoti būdų, kaip apeiti Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą dėl asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase nuostatų išaiškinimo. Šis Konstitucinio Teismo sprendimas, kaip žinote, reikalauja visus vardus ir pavardes, nepriklausomai nuo asmens tautybės, rašyti lietuviškai.

Originali forma kitos kalbos rašmenimis gali būti pateikta tik kaip papildoma informacija asmeniui pageidaujant.

Pagaliau Lietuvoje neturime tokio lygio šalies patrioto, kokį turėjo lenkų tauta, kaip amžinatilsis Lenkijos Prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczinski). Stebina mūsų politikų demonstratyvus nenoras deramai ir oriai atstovauti tautai, kurį keičia pigus politikavimas ir pataikavimas stipresniesiems, bet tai nėra silpnųjų teisė, kurią mažuma primeta daugumai – visai tautai, klijuojamos urapatriotų etiketės.

Lietuvos žiniasklaida manipuliuoja politikais, neatsakingai kursto aistras ir primeta savo valią visai tautai tokiu susikaupimo reikalingu metu kaip mirties akivaizda.

Atkreipdami į visa tai Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, prašome įpareigoti Jums atskaitingą Valstybinę lietuvių kalbos komisiją kuo skubiau pagal minėtą Konstitucinio Teismo sprendimą suvienodinti svetimvardžių rašymą visuose viešuose lietuviškuose tekstuose, laikytis Lietuvos Konstitucijos ir oriai, su vidine kultūra ir taktu ginti Lietuvos ir lietuvių kalbos bei tautos interesus.

Taip pat siūlome pasirinkti abiem tautoms priimtiną pavardžių rašymo variantą lietuviškuose tekstuose, pvz., Lechas Kačinskis (Lech Kaczinski).

Gerbiamieji Seimo nariai, aukščiausio lygio politikai, išgirskite visuomenės balsą!

Papildoma informacija:

Autorius: LVA Valstybinės kalbos grupės pirmininkė P. R. Liubertaitė

Adresatas: Lietuvos Respublikos Seimas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Pasirašyk peticiją: Laikas nutraukti lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos iškraipymo polit

Parašytas: 14 Bal 2010 21:15

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Žygeivis rašė:

Panašiai rašoma ir sovietmečiu išleistoje „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“: KÒDAJUS (Kodály) Zoltanas... Čia viskas gerai,
bet dabar leidžiamoje enciklopedijoje rašoma: Kodály Zoltán (Zoltanas K òdajus) *1882 12 16 Kecskem èt †1967 03 06 Budapeštas...

Daugumoje valstybių, pasinaudojus išdaviku, išdavikas nužudomas, nes jis, išdavęs savo valstybę, išduos ir tą valstybę, kuriai išdavė savąją.

Matai - tarybinę tvarką laiko pavyzdine ir to siekia.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Pasirašyk peticiją: Laikas nutraukti lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos iškraipymo polit

Parašytas: 14 Bal 2010 21:20

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Žygeivis rašė:

Matai - tarybinę tvarką laiko pavyzdine ir to siekia.

Čia ne "tarybinė" tvarka, o lietuvių kalbininkų parengta tvarka - dar gerokai iki karo (Lenkijos ultimatumą 1938 m. pamiršk).

Geriau pasidomėk, kokia buvo "tarybinė" tvarka, pvz. Vidurinėje Azijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Moldavijoje - ten tik rusiški variantai buvo leidžiami.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Pasirašyk peticiją: Laikas nutraukti lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos iškraipymo polit

Parašytas: 14 Bal 2010 21:45

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Žygeivis rašė:

Čia ne "tarybinė" tvarka, o lietuvių kalbininkų parengta tvarka

1948 m. instrukcija. Tevelis Stalinas rūpinosi, kad mes liktumėme lietuviais! Урааааа! :img01:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Bal 2010 19:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Siunčiame Jums informaciją, kad šiandien, balandžio 15 d. grupė mokslo ir kultūros veikėjų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę D.Grybauskaitę ir Seimo pirmininkę I.Degutienę, atkreipdami aukščiausių Lietuvos vadovų dėmesį į tai, kad dėl tragedijos Lenkijoje paskelbta gedulo rimtis neleistinai drumsčiama politizuotais išvedžiojimais kiršinančiais visuomenę ir apgaulingai eskaluojančiais tautinių mažumų priešiškumą Seimo sprendimams.

Lenkijos tragedijos fone visuomenei peršama mintis, esą Lietuvos Seimas balandžio 8 d. nepritardamas Vyriausybės siūlytam įstatymo projektui dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose netinkamai „atsisveikino“ su Lietuvoje apsilankiusiu Lenkijos prezidentu Lechu Kačynskiu (L. Kaczynski).

Pareiškimo autoriai išreiškė savo pritarimą pateikimo stadijoje Seimo priimtam „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projektui ir paragino Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę ir Lietuvos Respublikos Prezidentę: apginti Seimo, kaip aukščiausios Lietuvos valdžios institucijos, orumą ir priminti politikams moralės ir politinės kultūros normas, kurių ypač skrupulingai reikėtų laikytis valstybinio gedulo dienomis; siekti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir tarptautinė bendrija būtų objektyviai ir teisingai informuojami apie Seimo priimamus sprendimus.

Kartu su pranešimu spaudai siunčiame ir patį kreipimosi tekstą.

Pareiškėjų grupės atstovas
Jonas Vaiškūnas

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei

KREIPIMASIS

Dėl politinių spekuliacijų, mėginant sieti Lietuvos Respublikos Seimo sprendimus su Lenkijos tragedija

2010-04-15, Vilnius

– Sukrėsti skaudžios tragedijos, solidarizuodamiesi su lenkų tauta, patyrusia neregėto masto netektį, ir reikšdami gilią užuojautą žuvusiųjų giminėms, artimiesiems, draugams, ištikimiems savo šalies patriotams;

– Nuoširdžiai atjausdami lenkų tautos širdgėlą, netekus savo politikos, mokslo, kultūros ir dvasininkijos žiedo,

pažymime, kad vardan šviesaus žuvusiųjų atminimo bent gedulo dienomis ir mūsų šalyje turėtų būti pamirštas bet kurių politinių ar ideologinių takoskyrų, ambicijų ir aistrų eskalavimas.

Apgailestaujame ir esame sunerimę dėl aukščiausių Lietuvos vykdomosios valdžios atstovų ir kai kurių Seimo narių, bei kitų politikų viešų, precedento neturinčių pareiškimų, esą Lietuvos Respublikos Seimas netinkamai „atsisveikino“ su Lietuvoje apsilankiusiu Lenkijos prezidentu Lechu Kačynskiu (L.Kaczynski), nepritardamas Vyriausybės teiktam įstatymo projektui dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių pasuose. Ar šių nuomonių autoriai supranta, kokias pasekmes gali turėti tokie pareiškimai? Samprotaujama taip, lyg tragiška lenkų politinio ir kultūrinio elito žūtis būtų susijusi su balandžio 8 d. Lietuvos Seimo svarstytais klausimais ir priimtais sprendimais dėl asmenvardžių rašymo oficialiuose dokumentuose.

Užuot objektyviai išaiškinus Seimo priimtų sprendimų svarbą visoms Lietuvos tautinėms mažumoms, skaudžios tragedijos sukelti žmonių jausmai pasitelkiami nešvariai akcijai: siekiama sumenkinti ir iškraipyti Seimo pasirinkto asmenvardžių rašybos projekto reikšmę bei kvestionuoti Seimo kaip institucijos kompetenciją. Panašaus pobūdžio pareiškimai, kurstantys tautinę nesantaiką, ne tik trikdo gedulo dienų rimtį ir šventą susikaupimą, bet ir diskredituoja Lietuvą, žeidžia mūsų tautos orumą ir yra nesuderinami su žmogiškumo, moralės bei politinės kultūros reikalavimais.

Balandžio 8 d. Seimas pateikimo stadijoje pasirinkdamas ne Vyriausybės teiktą, bet alternatyvų „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projektą, sudarė sąlygas sąžiningam kompromisui, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečiams bus suteikta teisė savo asmenvardžius pasuose įrašyti jų norimais gimtosios kalbos rašmenimis kaip papildomą informaciją šalia oficialiosios formos, pateiktos lietuviška rašyba. Pareiškimai, kad Seimas uždraudė rašyti asmenvardžius nevalstybine kalba, yra piktavališki, nes neatitinka tikrovės. Yra kaip tik visai priešingai. Nors iki šiol asmenvardžiai oficialiuose dokumentuose buvo rašomi išimtinai tik lietuviškais rašmenimis, Seimas apsisprendė išplėsti tautinių mažumų teises.

Palaikome pateikimo stadijoje Seimo priimta „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projektą ir raginame Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę ir Lietuvos Respublikos Prezidentę:

* apginti Seimo, kaip aukščiausios Lietuvos valdžios institucijos, orumą ir priminti politikams moralės ir politinės kultūros normas, kurių ypač skrupulingai derėtų laikytis valstybinio gedulo dienomis;

* užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir tarptautinė bendrija būtų objektyviai ir teisingai informuojami apie Seimo priimamų sprendimų turinį ir jų aktualumą visuomenei.

Kun. doc. dr. Kazimieras J. Ambrasas, SJ, lituanistas.

Doc. dr. Rimantas Astrauskas, muzikologas.

Prof. habil. dr. Steponas Ašmontas, fizikas.

Doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius, filosofas.

Doc. dr. Romas Batūra, istorikas.

Prof. habil. dr. Audrius Beinorius, orientalistas, VU Orientalistikos centro direktorius.

Doc. habil. dr. Alvydas Butkus, baltistas, VDU Letonikos centro vadovas.

Prof. habil. dr. Romualdas Grigas, tautotyrininkas.

Gintautas Iešmantas, poetas, disidentas, Nepriklausomybės akto signataras.

Virginijus Kašinskas, tapytojas.

Dr. Vytautas Račkauskas, geologas

Doc. dr. Arimantas J. Raškinis, informatikas.

Jonas Rudzinskas, dailininkas.

Prof. dr. Krescencijus Stoškus, filosofas, Kultūros kongreso tarybos pirmininkas.

Jonas Vaiškūnas, etnologas, publicistas.

Vytis Vidūnas, orientalistas.

Irina Zacharova, Tautinių mažumų kultūros folkloro centro direktorė.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Bal 2010 19:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Bal 2010 15:33

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Svetimų raidžių labiausiai bijo lietuviai ir latviai

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=31125313

Eglė Samoškaitė, http://www.DELFI.lt
2010 balandžio mėn. 16 d. 09:19

Kalbai nebūdingų raidžių rašymo asmenvardžiuose labiausiai bijo Lietuva ir Latvija. Šiose valstybėse tautinių mažumų atstovų bei už užsieniečių ištekėjusių moterų pavardės asmens dokumentuose rašomos tik tų kalbų raidėmis bei yra perrašomos pagal skambesį. Švedai ir suomiai turi techninių problemų rašydami samių kalbos raides, tuo tarpu kai kurios kitos šalys jų kalbai nebūdingų ženklų nesibaimina. Tai ypač pasakytina apie tas valstybes, kurių tautinės mažumos yra stiprios ir turi autonomiją.

Tokias tendencijas atskleidžia Seimo Parlamentinių tyrimų departamento surinkta informacija apie kai kurioms Europos valstybėms būdingas asmenvardžių rašybos dokumentuose tradicijas. Informacija buvo surinkta prieš šešerius metus, tačiau duomenys atnaujinti pernai spalį.

Tarptautinė teisė rašyti pavardžių originaliai nereikalauja

Remiantis Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos konvencija, kurią pasirašė ir Lietuva, kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę savo pavardę ar vardą vartoti mažumos kalba. Tačiau nei Konvencija, nei tarptautinė teisė apskritai neįpareigoja valstybių užtikrinti, jog tautinių mažumų atstovų pavardės būtų rašomos su diakritiniais ženklais, pavyzdžiui, ü, é ar ś.

Vis dėlto, kaip pateikiama Parlamentinių tyrimų departamento informacijoje, nemaža dalis Europos valstybių stengiasi užtikrinti, kad mažumų vardai ir pavardės dokumentuose būtų rašomi originaliai, nors pasirinkti sprendimai tarpusavyje skiriasi.

Tarkime, Austrijoje asmenų pavardės turi būti registruojamos lotyniško pagrindo, bet nebūtinai vokiškais rašmenimis, o žmonės, kurių pavardės laikui bėgant buvo suvokietintos gali nemokamai susigrąžinti savo senąją pavardę.

Čekijoje asmenvardžius dokumentuose taip pat leidžiama rašyti tautinės mažumos kalba ir pagal šios mažumos vartojamos kalbos taisykles. Už užsieniečio ištekėjusi moteris, taip pat ne čekų kilmės šios šalies pilietė, užsienio pilietė arba užsienyje gyvenanti čekė gali prašyti, kad registruojant santuoką jos pavardė būtų įrašoma tiksliai tokia pat, kaip vyro, be čekų kalbai būdingos galūnės „ova“ arba „a“. Ta pati taisyklė taikoma ir mišrioje šeimoje gimusiam vaikui, jeigu vaikas yra užsienietis, vienas iš tėvų yra užsienio pilietis arba vaikas nėra čekų kilmės.

Danijoje vokiečių tautinės mažumos atstovų vardai ir pavardės rašomi originaliai bet kokiomis aplinkybėmis, panaši situacija vyrauja ir Italijoje. Ši šalis taip pat ėmėsi atitaisyti padėtį regionuose, kurie buvo prijungti prie Italijos fašistinio režimo metu ir kuriuose mažumų vardų ir pavardžių rašyba buvo pakeista.

Slovėnijoje asmens dokumentai dvikalbiai ir trikalbiai

Kaip rašoma Seimo Parlamentinių tyrimų pateiktoje medžiagoje, rašyti asmenvardžius tautinės mažumos kalba su jai būdingais ženklais galima ir kaimyninėje Lenkijoje. Savo vardus ir pavardes originaliai rašo ir Nyderlanduose gyvenančios fryzų mažumos atstovai.

Svetima kalba pavardes galima rašyti ir Slovakijoje, šioje valstybėje kitų tautybių moterys savo pavardes laisvai gali rašyti ir be slovakų tradicijai būdingų galūnių.

Tuo metu Slovėnijoje, kur gyvena nemažos italų ir vengrų bendruomenės, asmens dokumentai gali būti užrašomi dviem, trimis ar net keturiomis kalbomis – slovėniškai, vengriškai, itališkai, angliškai arba dar ir prancūziškai, tačiau pavardės rašomos originalo ženklais, jeigu asmuo nereikalauja daryti priešingai.

Vengrijoje tautinės mažumos atstovų pavardės dokumentuose gali būti rašomos ir ne vengriškomis raidėmis, o piliečiai gali prašyti dokumentų, kur būtų įrašyta ir originalus asmenvardis, ir vengriška jo forma.

Estijoje galima būti „-iene“

Mūsų kaimynai estai neestiškas savo šalies piliečių pavardes rašo lotyniškais estų kalbos raidyno simboliais, tačiau, kai to reikia, taiko kitų kalbų taisykles asmenvardžių perrašymui. Vardai ir pavardės, kuriuose yra tik užsienio kalbose vartojamų raidžių yra transkribuojami pagal tarptautines taisykles ir, kiek įmanoma, paliekamos originalios raidės.

Teisės aktais Estijoje taip pat atsižvelgiama į tautinių mažumų pavardžių darybos tradicijas, todėl Estijos pilietybę įgijusi lietuvė, ištekėjusi už savo tautiečio, galėtų tapti „-iene“.

Šioje šalyje mažumų asmenvardžiai neužrašomi tais atvejais, kai yra labai ilgi – tai yra vardas viršija 15 raidžių, o pavardė – 28. Tokiu atveju pilnas vardas ir pavardė užrašomi tik dokumento puslapyje, skirtame pastaboms.

Latviai tikras pavardes leidžia rašyti kitame paso puslapyje

Kaimynai latviai, kaip ir mes, asmenvardžius rašo remdamiesi savo kalbos tradicijomis – todėl tautinių mažumų bei piliečiais tapusių užsieniečių pavardės yra perrašomi pagal skambesį naudojant tik latviškos abėcėlės raides.

Šios valstybės įstatymuose yra įtvirtinta, kad pase arba gimimo liudijime šalia pagal galiojančias latvių kalbos taisykles parašyto vardo ir pavardės, gali būti užrašoma ir istorinė arba originali pavardės forma lotyniškais rašmenimis. Pase originali asmenvardžio forma gali būti įrašoma tik kitame dokumento puslapyje.

Panašią išeitį Lietuvoje yra siūlęs mūsų Konstitucinis Teismas. Pernai lapkritį jis nurodė, jog Lietuvos pase asmenvardžius galima rašyti ir originalo kalba, bet ne pagrindiniame paso puslapyje, mat jame vardai ir pavardės turi būti rašomi tik valstybine kalba.

Beje, Latvijos Konstitucinis Teismas 2001 m. yra nusprendęs, kad šios šalies Valstybinės kalbos įstatymas, kuris ir reikalauja asmenvardžius perrašyti latviškai, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Suomiai ir švedai negali parašyti samių pavardžių

Rašyti asmenvardžius originaliomis raidėmis galima ir Švedijoje bei Suomijoje, tačiau šios valstybės turi techninių sunkumų įgyvendindamos savo įsipareigojimus samių tautinei mažumai.

Šiuo metu laikoma, kad yra likusios 9 gyvos samių kalbos, iš kurių gausiausiai šnekama Šiaurės samių kalba, joje yra tokių raidžių, kaip č, đ, ŋ, š, ŧ ir ž. Beveik visos samių kalbos naudoja lotynišką abėcėlę, išskyrus Kildino samius, kurie rašo kirilica.

Beje, Švedijoje 1982 m. priimtame įstatyme buvo išdėstytos nuostatos, kad naujai sudaryta pavardė turi būti tokios formos, kuri būtų artima švediškoms pavardėms, bet remiantis teismo sprendimais imigrantai ir tautinių mažumų atstovai įgijo teisę susigrąžinti savo tikrus asmenvardžius, todėl jie nebeprivalėjo būti artimi švedų kalbos tarimo ir rašybos taisyklėms.

Svetimų raidžių nebijo federacinės valstybės

Nepaisant gana liberalaus kai kurių valstybių požiūrio į jų kalbai svetimų asmenvardžių rašybą dokumentuose, vis tik drąsiausios šiuo klausimu tos valstybės, kuriose tautinės mažumos yra didelės, turi autonomiją arba kartas nuo karto pademonstruoja savo separatistines nuotaikas.

Pavyzdžiui, Ispanijoje asmens vardas ir pavardė dokumente rašomi ispaniškai bei kuria nors viena iš Ispanijos kalbų – tarkime, baskų, katalonų, galisų ir kitomis. Be to, užrašant pavardes laikomasi tradicijų. Pavyzdžiui, Katalonijos regiono tradicija reikalauja, jog tarp pavardžių būtų jungtukas „i“. Tokia nuostata galioja ir Arano slėnio gyventojams, kurie kalba araniečių kalba.

Rašyti vardus ir pavardes originalo kalba galimybės neribojamos ir Didžiojoje Britanijoje, kurią sudaro tokie skirtingi regionai kaip Šiaurės Airija, Velsas, Škotija ir panašiai. Šiaurės Airijoje airiški asmenvardžiai yra pripažįstami visomis aplinkybėmis, Škotijoje neribojama galimybė vartoti gėlų kalbos pavardžių versijas, Velse tėvai taip pat gali tikslinti savo vaikų pavardes pagal kalbos ar kultūros reikalavimus.

Vokietijoje nevokiškos pavardės turi būti užrašomos tiksliai, su tos kalbos diakritiniais ženklais, o asmeniui pageidaujant pavardę galima išversti į tautinės mažumos kalbą, jei ji turi kokią nors apibrėžtą reikšmę.

Lietuvos Seimas nutarė ginti lietuviškas raides

Lietuvoje šiuo metu nelietuviški asmenvardžiai rašomi tik lietuviškos abėcėlės raidėmis asmenvardžius perrašant pagal lietuvių kalbos taisykles pagal skambesį. Vyriausybė buvo pateikusi Seimui teisės akto projektą, kuriuo norėta leisti asmenvardžius dokumentuose rašyti visais lotyniško pagrindo rašmenimis – su x, q ir w, o vėliau ir su visais diakritiniais ženklais. Tačiau Seimas ministrų kabineto pastangas sumalė į miltus – įstatymo projektas buvo atmestas ir net negrąžintas tobulinti.

Parlamentas pasirinko svarstyti kitą teisės akto projekto variantą, kuris leidžia originalią vardo ir pavardės formą rašyti tik kitų įrašų skyriuje.

Prieš dešimtmetį Konstitucinis Teismas buvo konstatavęs, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimo punktas dėl užsienietiškų vardų ir pavardžių lietuvinimo neprieštarauja Konstitucijai. Esą leidus užsienietiškus vardus ir pavardes pase rašyti nelietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės bei savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikla.

Pernai, kaip minėta, Teismas nurodė, jog Lietuvos pase asmenvardžius galima rašyti ir originalo kalba, bet ne pagrindiniame paso puslapyje.

http://www.DELFI.lt

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

Tomas J.,
2010 04 16 10:17

Mes savo rašiniuose, savo dokumentuose Vokietiją vadiname Vokietija, o ne Deutschland; Lenkiją vadinam Lenkija, o ne Polska - ir niekas dėl to nesipiktina.

Natūralu ir teisinga, kad Lietuva, kaip valstybė, rašo žmonių pavardes SAVO (t.y. valstybei priklausančiuose) dokumentuose (tame skaičiuje ir PASE) taip kaip valstybei yra patogiau.

Lygiai taip pat VISOS valstybės turi tokią teisę - pavardes savo dokumentuose rašo pagal savo tvarką.

O žmonės SAVO rašiniuose (pvz. laiške draugui) gali savo vardus ir pavardes rašyti kaip jiems norisi, valstybė jų nevaržo.

Visame tame, ką čia parašiau, daugumai žmonių sunkiausiai suvokiama tai, kad pasas yra VALSTYBĖS nuosavybė.

Tai įsisąmoninus, yra kur kas lengviau suprasti valstybės norą turėti SAVO tvarką: Lietuvoje - lietuvišką; Rusijoje - rusišką; Lenkijoje - lenkišką ir t.t.

Zbygniew'as Пірстелэяаў,
2010 04 16 15:27

_Slidinėjau šiaurės Italijoje, Brunico miestelis. Jis turi ir Vokišką vardą Bruneck._

Tai Pietų Tirolis.

Šią etninę vokiečių (austrų) žemę kažkodėl 1918 metais prijungė prie Italijos.

Tada čia atvyko iš Italijos daug italų.

Todėl vartojamos abi kalbos.

Baltiškose valstybėse (Lietuvoje ir Latvijoje) vienintelė nebaltiška etninė tauta yra LYVIAI (artima estams tauta), gyvenantys šiaurinėje Kuršo dalyje.

Todėl ten gali būti abiem kalbom užrašai ir pavadinimai (latvių ir lyvių kalbomis).

Vilniaus krašte nei lenkai, nei tutejšiai, nei baltarusiai, nei rusai nėra etninės (vietinės) tautos.

Tai etnografinė lietuviška žemė su lietuviškais gyvenviečių, upių, ežerų, miškų pavadinimais.

Žygeivis - klausimas mūsų išsigimusiai valdžiai,
2010 04 16 15:42

Kiek jums sumokėjo lenkų emisarai (ir ką dar pažadėjo) už jūsų taip "stumiamą" lietuvybės naikinimą Lietuvoje?

Žygeivis,
2010 04 16 22:35

1. Tauta ir jos sukurta Valstybė privalo sugebėti apsiginti nuo bet kokių pasikėsinimų ir ardomųjų veiksmų, naikinančių Tautą ir griaunančių Valstybę.

Jei to nesugeba - išnyksta ir Tauta, ir jos sukurta Valstybė.

2. Kalba ir Raštas yra kiekvienos šiuolaikinės Tautos egzistavimo pagrindas.

Todėl čia ir pasimato esminis požiūrių skirtumas - kas svarbiau: Tauta ar Individas?

3. Lietuva yra Tautinė Valstybė, o ne kosmopolitinė, kaip, pvz. JAV, todėl tautinės vertybės Lietuvos Valstybėje yra daug svarbesnės, nei individualistinės-kosmopolitinės.

4. O svarbiausia - tiems, kam tokia tvarka nepatinka, niekas nedraudžia laisvai persikelti gyventi ten, kur jiems labiau patinka.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Bal 2010 20:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Gintaro Songailos kalba balandžio 12 d. Seime

http://www.voruta.lt/rubrikos/80/3963

2010-04-23

Pateikiame Seimo nario Gintaro Songailos kalbą, pasakytą Seime 2010 m. balandžio 12 d. pristatant Vardų ir pavardžių įstatymo dokumentuose projektą, kuriame siūloma neatsisakyti asmenvardžių oficialios rašybos lietuvių kalba (kitomis kalbomis Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai galėtų būti rašomi tik kaip papildoma informacija).

Seimas didele dauguma balsų pritarė šiam Ryto Kupčinsko-G. Songailos pateiktam projektui, o atmetė Vyriausybės projektą, kuris numatė, kad piliečių asmenvardžiai (jų oficiali forma) būtų rašomi nevalstybine kalba, nelietuviškais rašmenimis, kai asmuo pateiktų dokumentus, kad jo pavardė kažkada taip buvo rašoma. Kaip antai, okupacinio Lenkijos režimo rytų Lietuvoje metu...

Pristatydamas alternatyvų Vyriausybės parengtam Vardų ir pavardžių ir vardų rašymo dokumentuose įstatymo projektą, privalau pabrėžti esminius skirtumus, dėl kurių šių projektų niekaip negalima sujungti. Kita vertus, mūsų parengtas projektas gali būti įvardintas kaip kompromisinis, neatsisakant oficialios Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybos lietuviškai, tačiau įteisinant ir neoficialią asmenvardžio grafinę formą, parašytą kita kalba, kai asmuo to pageidauja.

Abu šiandien pateikiami projektai nustato asmenvardžių rašymo tvarką asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, tačiau esminis jų motyvas – santykio su svetimvardžiais nustatymas. Mūsų pateikiamame įstatymo projekte nėra nuostatos, kad asmenvardžiai – tai tik kažkoks asmens prekės ženklas, neįdomus kitiems kalbos vartotojams, ir kad tai nėra lietuvių kalbos dalis. Mums nepriimtinas Vyriausybės pateikto projekto preambulės motyvas, kad asmenvardžiai yra tik kitų kalbų dalis, bet lietuvių kalbos dalimi jie esą būti negali. Kalbos mokslo nepatvirtinti teiginiai negali būti įstatymo pagrindu ar, juo labiau, būdu apeiti Konstituciją, Konstitucinio Teismo sprendimą ir praeitų metų lapkričio 6 d. išaiškinimą.

Mes siūlome išlaikyti nuo Kovo 11-osios puoselėjamą, Konstitucijos ginamą oficialiosios rašybos sistemą, todėl į įstatymą perkelti pagrindiniai principai, kurie buvo prieš dvidešimt metų priimtame Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo nutarime. Ir kartu, atsižvelgiant į Seimo iniciatyva iš Konstitucinio Teismo gautą išaiškinimą, projekte siekiama įdiegti latvišką kompromisą. Modelis, veikiantis Latvijoje, jau atlaikė tarptautinio teismo išbandymą, o ir Lenkija šiuo klausimu Latvijai nereiškia kokių nors pretenzijų, nors Latvijoje taip pat yra kompaktiškai gyvenanti lenkų tautinė mažuma. Latviškas modelis mums svarbus taip pat ir dėl to, kad latvių kalba yra giminiškiausia lietuvių kalbai. Modelis, negriaunantis latvių kalbos sistemos, tinka ir lietuvių kalbai. Kitos šalys ir kalbos – mums ne pavyzdys. Ten esama visokių rašybos sistemų. Tegu jie vargsta su savo asmenvardžių rašyba, kaip jie nori, o mes norėtume išlaikyti savo rašybą, nes ji yra fonetinė, atitinka tarimą, todėl yra patogi vartotojui.

Nei Europos Sąjungos teisė, nei kokios nors Konvencijos, įskaitant ir tautinių mažumų konvenciją, neatima iš Lietuvos teisės oficialiojoje raštvedyboje rašyti lietuviškai. Kaip tik atvirkščiai. Tautinių mažumų konvencijos oficialiajame išaiškinime aiškiai parašyta, kad ši Konvencija negali būti aiškinama, kad ji kaip nors įpareigoja, rašant tautinių mažumų pavardes, nenaudoti oficialiosios kalbos abėcėlės. Primenu, kad ir Europos tarybos Žmogaus teisių komisaras po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo pritarė latviškam variantui ir prašė kuo greičiau jį įgyvendinti praktiškai.

Maža to, prieš gerą 15 metų pasirašyta Lenkijos–Lietuvos sutartis taip pat neįpareigoja, rašant tautinių mažumų atstovų pavardes, atsisakyti lietuviškų rašmenų. Sutartyje aiškiai pasakyta, kad abi šalys įsipareigoja tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pavardes rašyti pagal skambesį. Jeigu būtume pritarę Vyriausybės projektui, kaip tik būtume pažeidę šią sutartį, nes tuomet asmenvardžiai būtų rašomi įvairiais rašmenimis, nežinia, pagal kokios kalbos skambesį. Dauguma piliečių neretai nesugebėtų jų nei suprasti, nei ištarti, nei išmokti, nei įsiminti. Kas nors keltų triukšmą, kad valstybė neužtikrina sąlygų, kad viešojoje vartosenoje būtų užtikrintas teisingas asmenvardžių skambesys.

G. S. prierašas po balandžio 10 d. tragedijos, kai Smolensko oro uoste žuvo Lenkijos Prezidentas Lechas Kačinskis (L. Kacynski) su žmona ir dalis Lenkijos politinio elito: Kai kurie politiniai veikėjai ir viešosios informacijos rengėjai mėgina spekuliuoti nuoširdžia lietuvių tautos atjauta lenkų tautai ir žuvusiųjų artimiesiems dėl įvykusios tragedijos, viešai ta proga kalbėdami apie būtinybę grįžti prie lietuviškos rašybos „reformos“. Deja, šiems veikėjams yra daug kas svetima: ne tik giluminiai lietuvių kalbos sistemos išsaugojimo uždaviniai, ne tik pareiga užkirsti kelią konstitucinių vertybių trypimui ir pilietinio nihilizmo skatinimui, bet ir paprasčiausia, kiekvienam padoriam žmogui suprantama etika. Užuojauta lenkų tautai yra niekaip nesusijusi su tokiais dalykais kaip mūsų valstybinė kalba, vėliava ar herbas, mūsų valstybės suverenumas. Tokiais dalykais ne tik neprekiaujama (pvz., už dujotakį tarp Lietuvos ir Lenkijos), bet jie taip pat negali būti niekam aukojami ar dovanojami net kaip pačio giliausio draugiškumo ar užuojautos išraiška.

Voruta. - 2010, bal. 24, nr. 8 (698), p. 1, 10.

Komentarai Vorutoje
http://www.voruta.lt/comment/3963

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Bal 2010 11:50

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Songailos pasiūlytas ir priimtas sprendimas yra geras - pagrįstas ir Europos, ir Lietuvos teise.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Bal 2010 17:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Kandidato į Lenkijos prezidentus močiutė – iš Kavoliškio dvaro
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=31604047

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... 4047&com=1

Zbygniuw'as 凱ㄝ開ㄕ高ㄊ健 Пірстелэяаў,
2010 04 28 17:24

Siunčiu pavyzdį, kokius lietuviškus pavardės turi sau pasirinkti lenkai

Tai lietuviškų pavardžių sulenkinimo pavyzdys. Dauguma jų yra paimta iš Vilniaus ir Šalčininkų rajono savivaldybių ir seniūnijų interneto puslapių, kuriuose nurodytos darbuotojų pavardės.

Uodas - Komorowski
Giniotas - Pilsudski
Narutis - Narutowicz
Uogintas - Oginski
Mickus - Mickiewicz
Balandis - Bolondz
Karvelis - Korwel
Aukštulis - Oksztul
Jurgelis - Jurgel
Andriulaitis - Andrulojc
Mažiulis - Mazul
Petrulis - Petrul
Motiekaitis - Macejkianec
Vanagėlis - Wanagel
Bačiulis - Baczul
Šarkelis - Szarkel
Brazys - Brazis, Brozowski
Šimkus - Szimkus
Vaitulis - Wojtul, Wojtylo
Pirštelis - Pirsztelis, Pirsztel, Пирстелеев, Пірстелэяаў
Tolmantas - Talmont
Oželis - Kozlowski
Kiškis - Kiszkis, Zajanczkowski
Kazlas - Kozlowski
Mažulis - Mazul
Meška - Mieszko
Radžvilas - Radziwill
Goštautas - Gasztiel
Katkus - Hodkiewich
Sapiega - Sapieho_
Tamošius - Tomaszewski
Tėvelis - Tevel
Krepštulis - Krepsztul
Laucelis - Lawcel
Jasiukaitis - Jasiukait
Gaidys - Gaidis
Daškus - Daszkiewicz
Kupčelaitis - Kupczelait
Mažeika - Mazeiko
Kuklys - Kuklis
Juselis - Jusel
Adomaitis - Adamait
Giliūnas - Giliun
Andriulaitis - Andraloit
Masiulionis - Masiulianiec
Žygelis - Zigiel
Vagnorius - Wagner
Dvynelis - Dvinel
Gaidelis - Gaiduliewicz
Vabalys - Wabalis
Masėnas - Masian
Mažutis - Mazuto
Laurys - Lawris
Tatolis - Tatol

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Bal 2010 00:47

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Ar sąrašas išsamus?

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Bal 2010 12:59

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Ar sąrašas išsamus?

Žinoma, kad čia tik maža dalelė - tai tik keli konkretūs pavyzdžiai, kaip buvo sulenkintos grynai lietuviškos pavardės.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Bal 2010 19:28

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Tada paklausiu kitaip: ar tas sąrašas yra įsakmus?

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Geg 2010 14:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

J.Karosas. Dar kartą apie pavardžių rašybą. Tautinė savimonė ir istorinė atmintis (I)

http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=32012825

Prof. Justinas Karosas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys
2010 gegužės mėn. 8 d. 11:12

Eilinis (?) įstatymo apie vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose pataisų svarstymas Seime sukėlė daug didesnę nuomonių ir pozicijų konfrontaciją negu tikėjosi jų siūlytojai. Atrodo, kad pastarieji vylėsi siūlomas pataisas įteisinti tyliai ir be triukšmo kaip didesnio dėmesio nereikalaujančias smulkmenas. Sunku patikėti, kad jie patys šiame reikale buvo visiškai nuoširdūs, taigi neturėjo jokio supratimo apie giluminį šių „smulkmenų“ potencialą. Bet, kaip sakoma, viltis – motina, ir ne tik kvailių...

Spėjusios įsisenėti šios problemos peripetijos politikų, kalbininkų, politologų, žurnalistų gana išsamiai aptarinėtos ir aptarinėjamos. Tad gal jau reikėtų į ją žvilgtelti ir iš bendresnių pozicijų, kurios gal paaiškintų šios problemos nemarumą, matyt, iki to laiko, kol nebus pasiektas užprogramuotas įstatyminis jos rezultatas. Koks? Kieno? Kol kas aktualiausi, atrodo, yra du bendresni klausimai, iš kurių pirmasis gerokai stebina, o antrasis šiek tiek džiugina.

Stebina tas atkaklumas, su kuriuo tautinę valstybės gyvastį ardančių ir silpninančių įstatyminių iniciatyvų imasi tie, kurie, atrodytų, pirmieji turėtų ją saugoti ir ginti. Juk minėtų pataisų oficialus teikėjas, sunku patikėti, buvo vyriausybė ir premjeras.

Dar daugiau, kas galėtų ginčyti, kad įstatymo pataisų svarstymas Seime būtent kaimyninių valstybių prezidentų susitikimo Vilniuje dieną nebuvo vien tik atsitiktinumas (kaip kad po to dievagojosi premjeras). Į šį atsitiktinumą buvo dedamos ir tam tikros „prezento“ svečiui viltys, nes kitokiu atveju šis svarstymas Seimo darbotvarkėje būtų kiek atidėtas kad ir pačią paskutinę dieną.

Antrasis klausimas teikia kiek optimizmo. Kaip žinia, Seimas Lietuvoje nėra labai gerbiama politinė institucija, jo prestižas neprilygsta kitai mūsų valdžiai. Net ir labai aukšti asmenys leidžia sau pasakyti, kad ten daug plepama, o mažai dirbama (?!). Todėl nelygstamą Seimo reikšmę akivaizdžiausiai atsiskleidžia tie atvejai, kurie (kaip šis aptariamasis) išryškina atstovaujamąjį šios valdžios pobūdį. Juk kai kada Seimo nariai tiesiog priverčiami pasijusti tuo, kuo jie privalo būti,- tautos atstovais.

Galbūt aiškiausias skiriamasis tokių atvejų požymis yra tas, kad tada įprastinis balsavimo Seime rezultatus veikiantis (kai kada net beveik mechaniškai) pozicijos ir opozicijos balsų skaičiaus santykis pasitraukia į šalutinį planą, o balsavimo rezultatus lemia personalinis parlamentarų svarstomo dalyko turinio ir prasmės supratimas. Tokiais atvejais nei pozicija įrodo savo pranašumą, nei opozicija, sutelkusi jėgas, sugeba ją įveikti,- takoskyra čia būna jau kita, o sprendimo subjektas – Seimas kaip tautai atstovaujanti politinė institucija.

Aišku, kad už ano tariamai mažo klausimo - asmenvardžių rašybos dokymentuose,- slepiasi pačios bendriausios politinės problemos: kas yra tauta ir kas yra valstybės piliečiai, koks jų santykis su tautinėmis mažumomis. Dabartinei aktualiai pozicijų konfrontacijai iliustruoti pasirinkime du autorius ir du įdomius skirtingus jų požiūrius.

Pirmasis autorius – tai iškilusis mūsų mokslininkas, konstitucinės teisės specialistas Mykolas Romeris. Šiuo atveju jis svarbus tuo, kad nedaug kas Europoje jam gali prilygti giliomis nacionalizmo problemos įžvalgomis, kuriose deramą vietą užima įvairūs Lietuvos ir Lenkijos santykių (ypač tarpukario) aspektai. Jo tyrinėjimų kontekstas savaip nušviečia dabartines tautos ar nacionalizmo aktualijas. Labai glaustą, bet anaiptol ne banalų jų eskizą mums pateikia kitas autorius – prof. Vytautas Landsbergis savo rašinyje „Nelietuviai kaip piliečių kategorija būtų politinė klaida“ (alfa.lt, 2010 04 02). Tai yra drovus mėginimas bent šiek tiek pamatuoti anas pasiūlytas pavardžių rašymo pataisas, o dėl to jam tenka sudėlioti kitus akcentus bendroje tautos sampratoje bei istorinėje jos situacijoje negu kad tai darė M.Romeris.

Čia sunku susilaikyti nepaminėjus vieno įdomaus paradokso. Neseniai vykusiuose jubiliejiniuose mūsų nepriklausomybės atkūrimo renginiuose buvo parodyti filmai apie kai kuriuos jai nusipelniusius mūsų politinius veikėjus. Iš filmo apie V.Landsbergį bene įspūdingiausi epizodai yra tie, kurie atskleidžia nepaprastą jo gebėjimą demaskuoti giliausiai slepiamus didžiavalstybinius gerokai šovinistinius imperinės sąmonės niuansus, išryškinti tokio mąstymo nenuoseklumą ir klastą.

Jo pateikiamų kaltinimų anais metais Maskvoje vykusiose diskusijose principinis ir loginis griežtumas negali nežavėti. Tačiau mūsų čia aptariamuose svarstymuose profesorius kiek netikėtai atsiveria savo visiškai priešinga, taikdario hipostaze. Ši permaina tarsi turėtų būti maloni, nes taikingumas apskritai geriau negu karingumas. Tačiau kažkodėl šis alyvos šakele pasipuošęs V.Landsbergis tampa mažiau įtikinantis, o jo mąstymas - kompromisinis, akivaizdžius dalykus nutylintis ir aštrius kampus apeinantis. Gal taip atsitinka todėl, kad karžygiškoms natūroms taikinimo misijos per menkos. Nuo prigimties, kaip sakoma, nepabėgsi.

Ar reikia siekti išsaugoti tai, ko nėra?

Postulatas, kuriuo savo samprotavimus mėgina pagrįsti V.Landsbergis, neabejotinai yra gražus. Tik vargu ar realus. Jis taria, kad apskritai Lietuvoje gyvena lietuviai. Todėl ir mano, kad oficialus „nelietuvių“ kaip mūsų piliečių kategorijos įteisinimas būtų klaidingas, nes tai tvirtintų skirtį, kuri valstybei būtų žalinga. Ši problema atsiremia į „tautos“ sampratą, į dvi skirtingas jos reikšmes. M.Romeris šias reikšmes fiksuoja skirtingais terminais – tauta populus ir tauta natio. Tai, ką šiuo atveju akcentuoja V.Landsbergis, yra žinoma, „tauta populus“, arba tai, kas dabartinėje mūsų konstitucijoje vadinama „Lietuvos tauta“.

Bet eikime prie paties ginčo. V.Landsbergis taria, kad Lietuvoje gyvena lietuviai, nes, kaip jis sako, mąstyti kitaip XXI a. Europoje būtų anachronizmas. Galbūt, bet nematyti pačioje Europoje šiuo atžvilgiu esmingų skirtumų irgi nebūtų įžvalgu. M.Romeris: „Vakaruose,- senose demokratijos šalyse, apskritai nacionalizmo sąvokos nėra taip ryškiai pakeitusios demokratijos sąvokų, kaip Europos Rytuose, todėl žodis „tautinis“ arba „nacionalinis“ ten turi kaip tik teritorinės tautos (valstybės piliečių visumos) pobūdžio, ir „tautinė“ arba „nacionalinė“ mažuma reikštų visai ką kita, negu ji reiškia nacionalizmo ir „nacionaldemokratijos“ koncepcijoje.“

Todėl teisybės labui eikime toliau į Europos Rytus (ir Pietus), kur teritorinės valstybės ir demokratijos kriterijai anaiptol nenustelbia nacionalizmo („tautos natio“). Šių dviejų pusių santykis, bent jau kaip tendencija, kaip siekis, yra greičiau priešingas. Todėl tautybę, jeigu ji skiriasi nuo valstybės vardo, jau retai kas vadina tuo vardu. Čia turime tenkintis tik M.Romerio daroma savo tyrinėjimų išvada: „Todėl visos lenkų tautybės grupės (lenkų tautinės mažumos), esančios kitose kaimyninėse valstybėse (Latvijoje, Lietuvoje ...), kad ir susideda iš tų valstybių piliečių, esančios Lenkijos valstybės „kolonijos“ svetimų valstybių tarpe; taip į jas žiūri oficialinė valstybinė Lenkija, taip jos ir pačios ima į save žiūrėti. Tėvynė jiems virsta ne toji šalis, kurioje jie ir jų tėvai gyveno, (...) žodžiu, ne jų gimtoji šalis, bet jų tauta ir toji šalis, kuri yra jų nacionalinės tautos valdoma.“ Vadinamoji „lenko korta“ yra bene aiškiausias įrodymas, kad šita koncepcija tebėra gyva.

Galima čia nurodyti ir subtilesnę, nors ir visiškai subjektyvią šio reikalo iliustraciją. Lenkiškose Lietuvos mokyklose dirbantys mokytojai konstatuoja kaip faktą, prie kurio jie jau priprato: mokinukai, kurie dar tebėra vaikučiai, t.y. dar neišmokę veidmainiauti ir kalba nuoširdžiai,- šie mokinukai skuba paaiškinti, kokioje valstybėje jie gyvena; žodžiu, jie gerai žino, kad gyvena ne Lietuvoje. O kaip žinia, vaikučių lūpomis...

Taigi šioje koncepcijoje tauta jau mėginama tapatinti su valstybe, o pati tauta apibūdinama kaip bendros kilmės susieta žmonių bendruomenė. V.Landsbergis apie pietryčių Lietuvoje išplitusią tautinę mažumą sako, kad jos žmonės yra Lietuvos piliečiai, lenkų kilmės lietuviai. Prie tokios geros minties reikia pridėti du patikslinimus.

Pirma. Patys šie žmonės nors ir pripažįsta, kad jie yra Lietuvos piliečiai, lietuviais savęs apskritai nelaiko.

Antra. Lenkiška jų kilmė yra kompleksiška: lenkų kilmės lenkus papildo kitos dvi stambesnės grupės – lietuvių kilmės lenkai ir gudų kilmės lenkai. Jų palikuonis dar ir šiandien reikia mokyti tikrosios lenkų kalbos, ir valstybė, nors ji ir mėgina didžiuotis sudariusi tam visas sąlygas, vietos ir kaimyninių politikų yra nuolatos smerkiama, kad tos sąlygos yra visiškai nepakankamos.

Tai, kas surašyta pastarojoje pastraipoje, apskritai yra visiems žinoma tiesa, tačiau nuo viešo jos sakymo dažniausiai susilaikoma. Kodėl? Galbūt šis įprotis mums atėjo iš tų laikų, kai daiktus vadinti tikraisiais jų vardais buvo pavojinga. Dabar jau nepavojinga, bet, matyt, nemandagu.

Jeigu gerbiamas žmogus užlipa tau ant kojos, gal tikrai reikėtų atsiprašyti. V.Landsbergis, kurio ausis jautri ne tik muzikai, bet ir kalbai, pateikia grakštų tokios elgsenos pavyzdį: jis nurodo, kad kitoks negu kad vyriausybės teiktas pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas „netenkino vienos mažumos lyderių ir vieno kaimyno. Ne latvių.“ Tad gal iš tikrųjų gražiau būtų kalbėti apie „ne latvius“?

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=5

Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高ㄊ健 Пірстелэяаў,
2010 05 08 11:54

_Bet ne apie tai kalba. Vargu ar daug prieštaraujančių, kad didžiosios dalies Vilnijos gyventojų protėviai kalbėjo lietuviškai. Tik ką tai keičia? Mano manymu, nieko._

Lietuviai "bijo' ne vietinių Vilniaus krašto gyventojų, kurių dauguma galvoja, kad jie yra lenkai.

Lietuviai atsimena ilgalaikę Lietuvos - Lenkijos istoriją ir nuolatinį konfliktą, kai Lenkija siekė lietuvius paversti lenkais, sunaikinant kalbą, tapatybę ir t.t.

Lietuviai priešinasi dabartinei Lenkijos valstybės politikai, kuri yra nelabai nuspėjama - kai tokie politikai, kaip Sikorskis, neigia 1920-1939 metų okupaciją. Kai neaišku, koks bus sekantis žingsnis, jei bus priimti įstatymai dėl lotyniško pagrindo raidžių - Lenkija reikalaus sekančiu žingsniu patvirtinti likusias lenkiškas raides pasuose?

Man nelogiškos atrodo lenkų politikų svajonės visas Vilniaus gatves dubliuoti lenkų kalbos užrašais.

Suprantu, koks nors kaimas, kurio seniūnas yra AWPL narys- iškabins gatvių lenteles lenkų kalba, nors visas kaimas kalba "po prostu" arba rusiškai, bet ne lenkiškai.

Tai tada kodėl reikalinga lentelė lenkų kalba - o ne rusų ar "po prostu"?

Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高ㄊ健 Пірстелэяаў,
2010 05 08 11:38

Šios problemos sprendimas yra labai paprastas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turi išnagrinėti istorikų ir etnografų pateiktus duomenis, po kurių nagrinėjimo priimti tokią išvadą:

1. Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra lenkiškų etnografinių žemių.

2. LR teritorijoje nėra etnografinių lenkų.

3. "Lenkais Lietuvoje" klaidingai vadinami asmenys, kurių protėviai buvo lietuviai.

4. Nutautinimą per prievartą vykdė katalikų kunigai iš Lenkijos.

LR KT sprendimo projektas:

1. Dabar vartojamą terminą "Lietuvos lenkas (polak na Litwie)" pakeisti terminu "Lietuvis, katalikų bažnyčioje pamaldas laikantis lenkų kalba".

2. Katalikų bažnyčiose užrašams vartojama kalba teisiškai nereglamentuojama, nes tai privataus naudojimo informacija.

3. Visas Lenkijos politikų raštiškas pretenzijas taip vadinamu "Lietuvos lenkų" klausimu mesti į šiukšlių kibirą, o elektroniniu paštu gautą informaciją prilyginti SPAM'ui.

4. Pripažinti, kad milijonas asmenų, taip vadinamų "Baltarusijos lenkais" yra nutautinti lietuviai lietuviškose etnografinėse žemėse, šiuo metu esančiose Baltarusijos Respublikos sudėtyje.

Todėl milijonas šių asmenų yra ketvirtas milijonas lietuvių.

Įpareigoti M.Mikutavičių pakeisti savo dainoje žodžius "Trys milijonai" į "Keturi milijonai".

5. Įpareigoti Lietuvos Respublikos mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, papildomai įvesti privalomą Lietuvos etnografijos ir istorijos kursą, kuriame būtų akcentuojama:

5.1. Nuolatinė Lenkijos agresija prieš Lietuvą, pradedant 1228 metų Kryžiuočių ordino pakvietimu kovoti prieš Prūsus, vėliau Ukrainos atėmimu iš LDK po 1569 Liublino unijos, lietuvių tautybės gyventojų prievartine polonizacija, baigiant 1920-1939 metų Rytų Lietuvos okupacija.

5.2. Pripažinti, kad Lenkijos Olštyno vaivadija yra etnografinės prūsų ir lietuvių žemės, o Palenkės Vaivadija yra etnografinė jotvingių žemė.

5.3. Pripažinti, kad 1569 metų Liublino unijoje nustatyta riba tarp Lenkijos ir LDK yra teisėta siena tarp dviejų valstybių. Vėlesni teritoriniai pasikeitimai atsirado Lenkijos karinės agresijos pasekmėje.

Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高ㄊ健 Пірстелэяаў,
2010 05 08 13:43

Gyvenviečių ir gatvių oficialūs pavadinimai sutampa su Registrų centro informacija.

Jų pavadinimų lenteles užsako, gamybą apmoka ir pakabinimą finansuoja vietinė savivaldybė iš savo biudžeto.

Jei šalia oficialaus gatvės ar gyvenvietės pavadinimo atsiranda tokio pačio formato, spalvos ir šrifto kitas pavadinimas - tai jis prilyginamas oficialaus informacinio užrašo suklastojimui (panašiai jei kas sugalvotų pasidaryti automobilio valstybinį numerį, ar sugalvotų savo sklype pastatyti Valstybės sienos pasienio stulpo imitaciją).

Už klastojimą - baudžiamoji atsakomybė.

Jei suklastotos gatvių pavadinimų lentelių gamyba ir pakabinimas buvo apmokėtas iš savivaldybės biudžeto - prieš už tai atsakingus asmenis reikia pradėti ikiteisminį tyrimą dėl valstybės lėšų neteisėto iššvaistymo.

Jei gatvių užrašus pakabino pastatų savininkai - bausti juos už oficialaus ženklo (gatvės pavadinimo lentelės) suklastojimą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 25 Bir 2010 20:10. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Geg 2010 13:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Štai kokios turi būti baudos - mokykimės iš slovakų:

tikras lietuvis rašė:

Slovakai kovoja su tokiais pat reiškiniais, kaip ir lietuviai:

Bratislava kritikuoja Vengrijos planus suteikti dvigubą pilietybę Slovakijos etniniams vengrams

2010-05-13

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... rams/44850

- priėmė kalbos įstatymą, kad vengrų kalbos vartojimas Slovakijos viešosiose įstaigose būtų baudžiamas.
------------------------------------------------------------------------------------

Slovakijos premjeras Robertas Fico ketvirtadienį pasmerkė Vengrijos naujosios vyriausybės planus palengvinti dvigubos pilietybės suteikimą kaimyninių šalių etniniams vengrams.

"Jeigu Vengrija priims tą teisės aktą, Slovakija jį laikys grėsme (savo nacionaliniam) saugumui, - R.Fico sakė žurnalistams. - Tokį vienašališką žingsnį laikytume tarptautinės teisės ir geros kaimynystės principų pažeidimu".

Įtampa tarp abiejų šalių labai padidėjo praeitą savaitę, kai Vengrijos naujasis užsienio reikalų ministras Janosas Martonyi pareiškė Slovakijos žiniasklaidai, jog dvigubos pilietybės įstatymo priėmimas bus vienas iš pirmųjų naujosios Budapešto vyriausybės žingsnių.

"Vengrija nori nesitardama su Slovakija priimti įstatymą, kuris paveiks 500 tūkst. Slovakijos piliečių..., siekiant stiprinti jų vengriškąją tapatybę. Jie tikriausiai juokauja", - stebėjosi R.Fico.

Dvigubos pilietybės projektą stumia Vengrijos centro dešinioji partija "Fidesz", užsitikrinusi dviejų trečdalių daugumą parlamente per praeitą mėnesį vykusius visuotinius rinkimus.

Slovakai buvo stelbiami vengrų iki Pirmojo pasaulinio karo, kai abi tautos priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai.

Nepriklausomos Čekoslovakijos susikūrimas 1918 metais, kai imperija subyrėjo, sukėlė daugelio vengrų nepasitenkinimą. Nesantaiką tame regione taip pat padidino kai kurių Vengrijos teritorijų perdavimas Rumunijai ir Serbijai.

Šiuo metu Vengrija turi 10 mln. gyventojų. Dar apie 3,5 mln. etninių vengrų gyvena kaimyninėse šalyse, daugiausia Rumunijoje ir Slovakijoje.

5,4 mln. gyventojų turinčioje Slovakijoje etniniai vengrai sudaro beveik 10 procentų.

Bratislavos ir Budapešto santykiai buvo ypač įtempti nuo 2006 metų, kai į Slovakijos koalicinę vyriausybę pateko ultradešinioji Slovakų nacionalinė partija, garsėjanti prieš etnines mažumas nukreipta retorika.

Šiemet Slovakija priėmė prieštaringai vertinamą kalbos įstatymą, pagal kurį už vengrų kalbos vartojimą vyriausybinėse arba viešosiose įstaigose gali būti skirta iki 5 tūkst. eurų (17,3 tūkst. litų) bauda.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Bir 2010 19:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Apie Lietuvos lenkų pavardes – be propagandos

http://www.balsas.lt/naujiena/429519/ap ... ropagandos

2010.06.20 06:40
Ryšard Maceikianec

Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Jozef Mackiewicz. Kelias į niekur.)

Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir dar neprasiveržė kitas vėl rengiamas informacinis susidūrimas, galima ramiai ir be emocijų grįžti prie šio dalyko. O grįžti reikia kad ir dėl to, jog plataus užmojo neigiama propagandinė kampanija suformavo nuomonę, turinčią mažai ką bendra su tikrove ir tiesa, tuo galima įsitikinti peržvelgus spaudos ir interneto publikacijas lenkų kalba ir susitikus su svečiais, atvykusiais į Vilnių. Tiesą sakant, sunku patikėti, kad tokio žiniasklaidos plėšymosi tikslas būtų nušviesti tiesą.

Beje, ir čia, Vilniuje šį dalyką paviršutiniškai suvokė ir tie, kurie nori pakeisti lenkų pavardes, ir tie, kurie nenori sutikti su tokiais keitimais, neturėdami supratimo nei apie faktinę situaciją sostinės regione, nei apie būdus įgyvendinti tokiam sprendimui, jeigu jis būtų priimtas, nei apie pasekmes. Tad kalbėti apie tai reikia ir dėl to.

Taigi, visų pirma, kaip šiandien atrodo Lietuvos lenkų vardų ir pavardžių rašymas tiems, kurie gyvena ne Lietuvoje, o informaciją gauna lenkų kalba? Iš pokalbių ir klausimų atrodytų, kad dėl kampanijos, vykdytos pusiau tiesos principu, dauguma informacijos gavėjų yra įsitikinę, kad prie lenkų, Lietuvos piliečių, pavardžių ne tiktai pridedamos lietuviškos galūnės, bet tos pavardės visuotinai verčiamos į lietuvių kalbą ir kiekvienas Wróblewskis atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę jau tapo Žvirbliu. Tad publikacijos posovietiniuose spaudos leidiniuose, kurie Lietuvoje leidžiami lenkų kalba, pavyzdžiui, „Kurier Wileński“, „Tygodnik Wileńszczyzny“ ir „Magazyn wileński“ bei radijo stoties „Znad Wilii“ redakcijos siuntinėjama Nuosprendis prieš lenkus stiliaus korespondencija aiškiai padarė savo.

Deja, tiems, kurie rašinėja ir siuntinėja pasauliui korespondenciją apie Lietuvos lenkų pavardes, tradiciškai pritrūko paprasto sąžiningumo ir garbingumo – toje informacijoje nėra nė menkiausios užuominos apie tai, kad atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė specialų nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kurio 2 punkte sakoma: Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi: a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes). Ir nuo tos dienos, skirtingai negu sovietmečiu, niekas per prievartą Lietuvos lenkų pavardžių nelietuvina, neprideda lietuviškų galūnių ir lenkiškų pavardžių į lietuvių kalbą neverčia. Tačiau tiesa tai, kad lenkų, kaip ir visų Lietuvos piliečių, pavardės rašomos lietuviškais rašmenimis. Galiausiai taip daroma ir kitose Europos šalyse – piliečių vardai ir pavardės rašomos vartojant tos šalies valstybinės kalbos rašmenis.

Deja, ir teiginiai apie tai, kad Lietuvos lenkai sulaikę kvėpavimą nekantraudami kaip nuosprendžio laukia sprendimo dėl savo pavardžių rašymo – prasilenkia su tiesa ir tėra vien propagandinės priemonės. Kaip rodo daugiamečiai stebėjimai, oficialiai buvo žinomas 1 (vienas) asmuo, kreipęsis dėl savo bajoriškos pavardės pakeitimo. Tad ir šiandien norinčius pasikeisti pavardes galima būtų suskaičiuoti vienos rankos pirštais, tai įrodo, kad viso to triukšmo dėl pavardžių rašymo pakeitimo tikslas tebuvo tolesnis Lietuvos lenkų izoliavimas ir tolesnis provokacinis, net nusikalstamas lietuvių daugumos nepalankumo jiems skatinimas. Be to, reikia turėti omenyje, kad neigiamas Lietuvos lenkų išskyrimas ir jų žymėjimas įvedant į jų vardus ir pavardes lietuvių daugumai nepažįstamus ar neišskaitomus ženklus ar dviženklius, Lietuvos lenkų gyvenimo tikrai nepalengvins. Ne apie nacionalizmą čia kalbama – praktika rodo, kad netgi pačiose demokratiškiausiose šalyse vadinamosios mažumos atstovai, jei nori gerai jaustis ir daryti karjerą, stengiasi įsilieti į daugumos visuomenę, suprasti tą visuomenę ir būti suprasti, tapti neatsiejama jos dalimi. Ir tiktai nusikaltėliai bei diktatoriai imasi specialiai žymėti ir skirstyti žmones tautinės ar socialinės priklausomybės principu, nes taip jiems lengviau izoliuoti ir sekti tuos žmones, priešpriešinti juos kitoms grupėms ir sunaikinti.

Vidinės rajonų aplink Vilnių okupacijos, kurią įgyvendino grupė asmenų su V. Tomaševskio gimine priešakyje, sąlygomis, po legalių organizacijų priedanga veikiama būtent ta kryptimi – izoliacija, informacinė ir socialinė atskirtis nuo pasaulio, neapykantos žadinimas ir nukreipimas taip, kad būtų galima manipuliuoti žmonėmis ir imtis „vienintelių gynėjų“ vaidmens, o kartu nuslėpti savo piktnaudžiavimus ir nusikalstamus kėslus tariamai ginamų gyventojų atžvilgiu. Trūksta tiktai stovyklų ir kalėjimų, kurių steigimas, laimei, priskirtas centrinių institucijų kompetencijai. Juos pakeičia moralinis teroras ir nedažni, kaip šiuo metu, užpuolimai ir bandymai fiziškai susidoroti su savo oponentais.

Tokiomis sąlygomis pavardžių rašymo keitimo iniciatoriai nesuvokia kelių esminių dalykų. Pirma – pragaro lenkų tautybės gyventojams, kurie šiandien neišreiškė noro keisti pavardes, tačiau bus verčiami tai padaryti, nes kaip gi atrodytų, jei po tokio didelio triukšmo pavardes pasikeistų vos keli ar keliolika asmenų! Panašiai kaip šiandien yra su įsakmiu reikalavimu gauti Lenko kortą arba kabinti lentelės su gatvių pavadinimais lenkų kalba.

Antra – būtų sunku įsivaizduoti, kad atitinkamos institucijos išduos asmens dokumentus su pakeistomis pavardėmis remdamosi žodiniais pareiškimais, „iš lūpų“, be dokumentų, kurie patvirtintų tokių keitimų pagrįstumą. Tad reikės kreiptis į archyvą, o tai savo ruožtu nebus apskritai lengva ir paprasta – kaip žinoma, iki 1918 m. galimų pretendentų, norinčių pakeisti pavardžių rašymą, protėvių dokumentai buvo rašomi kirilica ir rusiškai. Sovietų valdžios laikotarpiu niekas specialiai apie tikslią transkripciją piliečio neklausdavo – vėl rašė kirilica rusiškai, o lietuvių kalba buvo vartojama kaip pagalbinė. Esant tokiai situacijai belieka tiktai dokumentai iš tarpukario laikotarpio, kuriuose pirmiausia bus galima ieškoti pavardžių, užrašytų lenkų kalba. Ir turint omenyje tai, kad pagal to laikotarpio dokumentus nustatyti tiesą apskritai nebus lengva, nes priverstinai prijungus Vilniaus, istorinės LDK sostinės, kraštą prie Lenkijos, to meto valdžios institucijos specialiai nebuvo išrankios dėl priemonių, kuriomis siekė sulenkinti tą teritoriją, įskaitant gyventojų vardus ir pavardes. Ir čia Lietuvos istorikai, be abejo, turės susimąstyti apie kitokį tarpukario laikotarpio įvertinimą, jei oficialiam vartojimui bus masiškai pateikiami istoriniai tarpukario Lenkijos valdžios institucijų dokumentai...

Ir apskritai nesunku numatyti, kad visa tai vyks dar vienos plataus užmojo propagandinės kampanijos atmosferoje, nes tariamai Lietuvos archyvai piktybiškai vilkina atitinkamų pažymų ar istorinių dokumentų kopijų išdavimą Lietuvos lenkams ir juos klastoja...

***

Nepaliaujamų provokacijų ir dirbtinių konfliktų kūrimo sąlygomis, mūsų nuomone, valstybės valdžios institucijos turi pagaliau susimąstyti apie tolesnį Vilniaus krašto ir jame gyvenančių žmonių likimą – gal kartais nevertėtų pradėti nuo svarbiausių dalykų – įvykdyti jų, piliečių ir sostinės regiono mokesčių mokėtojų atžvilgiu, konstitucinę pareigą – išlaisvinti iš vidinės negeros aplinkos okupacijos, apsaugoti nuo masinio informacinio teroro, garantuoti ir jiems, nors ne visada kalbantiems lietuviškai, sąlygas laisvam pasirinkimui, veiklos laisvei, laisvei burtis į draugijas ir žodžio laisvei. Tada jie patys normaliomis ir demokratijos sąlygomis kaip laisvi piliečiai nuspręs ne tiktai dėl savo vardų ir pavardžių, bet ir daugelio kitų su jais susijusių dalykų.

***

Tuo metu, kai „pavardžių“ kampanija vyko didžiausiu intensyvumu, pasitaikė sužinoti ir lietuvių inteligentijos atstovų nuomonę. Jie mano, kad globalizacijos sąlygomis lietuvių kalba, ypač rašytinė, yra išimtinis ir nepaprastai svarbus lietuvių sąmoningumo ugdymo, tapatybės ir kultūros išsaugojimo elementas. Tai, kad oficialiuose valstybės dokumentuose ir valstybinėje kalboje būtų pradėti vartoti rašmenys, ženklai ir dviženkliai, paimti iš kitų kalbų, jiems nepriimtina, nes tai susilpnintų lietuviškumo pagrindą. Pagaliau tai nėra kokia paskira nuomonė – visos Europos tautos panašiai vertina savąsias kalbas.

Ir čia susiduriame su nepaprastai subtiliu dalyku – kultūros lygiu ir taktu žmonių santykiuose, pagarba bendrapiliečių puoselėjamoms vertybėms, supratimu, kad reikia rūpestingai saugoti kiekvieną kultūrinį kitoniškumą susivienijusios Europos ir didėjančios globalizacijos sąlygomis.

Esant tokiai situacijai, mūsų kuklia nuomone, tiktai lietuviakalbiai Lietuvos žmonės turi teisę nuspręsti, ar apskritai reikia keisti, o jeigu taip – tai kada ir kokia apimtimi, jų gimtąją kalbą, kuri kartu yra iš mūsų valstybinė kalba. Ir tai nėra diskusijų tema ar dalykas, dėl kurio lenkų turėtų daryti spaudimą, juolab prisimenant istorinius lenkų ir lietuvių santykius.

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/429519/ ... i-apacioje

Rza

Rekonstruojant tikėtinai buvusią Maceikianec pavardės lietuvišką formą,gautųsi ne Mateikėnas, o Maceikonis arba Mateikonis (pagal Petrulianec - Petrulionis, Čiurlianec - Čiurlionis).

st.algis-pavardės laisvė

W - nėra lotyniška raidė.

Kažkodėl nei viena kita šalis nepriima į savo raidyną mūsų ilgųjų balsių ar Ė. Kažin kodėl, jei visi tokie geri ir protingi?

st.algis-Mariui

Taigi, diakritiniai ženklai Lenkijoje, visgi, nukrenta? Žodžiu rašo kaip prašo, bet naudodami savo raidyną.

Taigi, taip visi ir daro.

O mes siūlom truputį geriau - pageidaujantiems, papildomai užrašyt dar ir svetimu raidynu.

Kaukas

Matot, čia reikalingas patikslinimas: lietuvių pavardės Lenkijoje nerašomos lietuviškai, t.y. dedami diaktriniai ženkliukai, tačiau nerašomos lietuviškos galūnės.

T.y. Petraičio žmona bus Petraitis, o ne Petraitienė ar netgi ne mistinė naujovė - Petraitė. Taip pat ir jo dukra nebus užrašyta Petraitytė. Jos visos bus tik Petraitis. Nes tokie Lenkijos įstatymai - kitokios galūnės nerodo giminystės ryšio.

st.algis-Mariui

Atsiversk Punsko lietuviškos gimnazijos tinklapį, susirask mokytojų sąrašą ir pamatysi, kad lietuviškai neužrašyta nė viena pavardė.

Marius, lietuvis -> St.Algiui

Jūs pateikite įrodymų, kad tie mokytojai yra lietuviai.

st.algis-Mariui

http://www.gimpunsk.com/lt/mokytojai.htmlMokytojai

Kad daugelis tų žmonių yra lietuvių kilmės, rodo jų pavardės, nors užrašytos ir lenkiškai. Lygiai, kaip ir Vilnijoj.

Manau, negali būti, kad nė vienas Punsko gimnazijos darbuotojas savęs nelaikytų lietuviu. Kad Antony Baranowsky buvo lietuvis, tai tikrai žinom.

•Balita Maria
•Balkiewicz Edyta
•Bernecka Alicja
•Bernecka Alicja
•Biernacki Tomasz
•Bludzis Arunas
•Bludzis Grażyna
•Budzejko Witold
•Dobrowolska Wioleta
•Chałkowska Natalia
•Chmielewska Rajmonda
•Chomicz Danuta
•Czepła Alicja
•Czepła Biruta
•Degutis Helena
•Degutis Teresa
•Dziemian Danguola
•Grygutis Biruta
•Iwaszko Zyta
•Januszanis Jolanta
•Kalinowska Irena
•Kotlarz Elżbieta
•Makowska Aldona
•Malinowski Justyn
•Naskręt Jolanta
•Pieczulis Aurelia
•Pieczulis Irena
•Pietruszkiewicz Alicja
•Pikis Jurata
•Soroko Irena
•Szermer Krystyna
•Światłowska Danuta
•Tumialis Biruta
•Uździło Teresa
•Uździło Wida
•Vaina Teresa
•Witkowski Piotr
•Wojciechowska Aldona
•Wojczulis Irena
•Wojczulis Jolanta
•Wolańska Wirginia
•Wołyniec Biruta
•Wołyniec Dariusz
•Wołyniec Zyta
•Woźnialis Anna
•Woźnialis Genowefa
•Wydra Aldona
•Wydra Jan
•Wyganowska Alicja
•Zielińska Julia
Administracinis – techninis personalas

•Baranowska Helena
•Balita Anna
•Birgiel Konstancja
•Czaplis Julia
•Leonowicz Józef
•Witak Anna
•Matulewicz Sygit
•Wojczulis Stanisław
•Wojczulis Józef
•Staśkiewicz Antoni
•Zimnicki Edward
•Birgiel Józef
•Budziński Jan
•Chomicz Jan
•Kolejnik Tadeusz

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Gru 2010 21:14

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Liuksemburgo Teisingumo teismo atstovas: Lietuvoje pavardžių rašyba atitinka ES teisę

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=39795257

BNS
2010 gruodžio mėn. 16 d. 18:54

Lietuva, kaip suvereni valstybė turi teisę lenkų tautybės Lietuvos piliečiams taikyti lietuviškus pavardžių rašybos principus savo teritorijoje, pareiškė Europos Sąjungos Teisingumo teismo Liuksemburge atstovas.

Jį cituoja Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza" ir naujienų agentūra PAP.

Teismo atstovas, kurio pavardė neskelbiama, komentavo Liuksemburgo teismui pateiktą Vilniaus rajono teismo prašymą išaiškinti, kaip juridiškai interpretuoti pavardžių rašybos taisykles Lietuvoje.

Bylą dėl pavardės rašymo dokumentuose iškėlė Wardynų (Vardynų) šeima. Mat už Lenkijos piliečio ištekėjusios vilnietės pase buvo įrašyta „Malgožata Runevič", o ne „Malgorzata Runiewicz", kaip būtų rašoma lenkiškai. Kai moteris paprašė į dokumentą įrašyti jos vyro pavardę „Wardyn", Lietuvoje buvo įrašyta „Vardyn".

Liuksemburgo teismo atstovas pripažino, kad Lietuvoje gimusi moteris negali reikalauti pakeisti pavardę į Malgorzata Runiewicz, tačiau pabrėžė, jog jos vyras Lenkijos pilietis Lukaszas Pawelas Wardynas (Lukašas Pavelas Vardynas) turi teisę reikalauti, kad lietuviškame vedybų akte jo pavardė būtų parašyta lenkiškai.

Ekspertas pabrėžė, kad Lietuvoje susituokusių Lenkijos piliečių pavardės turi būti rašomos lenkiškai ir pabrėžė, kad šiuo atveju, ištekėjusiai už Lenkijos piliečio moteriai turėtų būti sudaryta galimybė išsaugoti lenkiškos „W" raidės rašybą.

Anot „Gazeta Wyborcza", Liuksemburgo teismo teisėjai nebūtinai turi atsižvelgti į savo atstovo nuomonę, tačiau praktikoje, ji išlieka ir po teismo nuosprendžio.

BNS

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2010 12 16 20:21

Paprastas klausimas lenkomanams - kokia kalba gali būti su Lenkija, kol ji besąlygiškai nekompensavo Lietuvos Valstybei ir Lietuvių Tautai materialinius ir moralinius nuostolius, padarytus Želigovskinės okupacijos metais (o Seinų-Suvalkų krašte ir dabar tebesitęsiančius)?

Jau nekalbant apie Lietuvos Valstybės sieną, šimtus metų buvusią tarp Lietuvos ir Lenkijos, tačiau 1920 m. Lenkijos "perstumtą" nuo Baltstogės ir Suvalkų iki Druskininkų.

Žygeivis,
2010 12 16 20:36

Zbignevai, o gal tu vis tik parašyk, kada, kaip ir iš kur amžiais buvusiame senovės baltų ir lietuvių krašte Vilniuje bei jo apylinkėse atsirado save vadinantys "lenkais" (tiksliau - "tuteišiais") ir kalbantys nežinia kokia "lenkų tarme"?

Arba žydai?

Arba rusai?

Gal irgi turi po ranka kokį rusišką ar lenkišką Sovietinės Kompartijos CK nutarimą? :)

Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高ㄊ健 Пірстелэяаў,
2010 12 16 20:42

_kada, kaip ir iš kur amžiais byvusiame senovės baltų ir lietuvių krašte Vilniuje bei jo apylinkėse atsirado save vadinantys "lenkais" (tiksliau - "tuteišiais") ir kalbantys nežinia kokia "lenkų tarme"?_

_iki pat XIX a. lenkiškai kalbėję Vilniaus apylinkių bajorai savęs lenkais dar nelaikė. _

Įdomiausia yra tai, kad lenkiškai kalbantys lietuviai bajorai VISOJE LIETUVOJE savęs nelaikę lenkais nei pagal tautybę, bet ir pagal pilietybę - lenkiškai jie save vadino "Litwin".

Todėl dabartiniai Lietuvos lenkai turėtų save vadinti "Litwin na Litwie" o ne "Polak na Litwie".

Dar įdomu, kad tiek 1840, tiek 1897 metų gyventojų surašymuose 20 km aplink Vilnių gyvenantys XVII amžiuje atkelti baltarusiai "tuteišiai" vadinami ne lenkais, o baltarusiais (ar kaip ten pagal to meto madą).

Šiandien juos Lenkijos politikai vadina "lenkais od wiekow" ir mokyklose bando juos išmokinti literatūrinės lenkų kalbos (vietoje namuose vartojamos "po prostu").

Kada atsirado "lenkų mažuma" Lietuvoje?

Lietuvoje iš pradžių lenkų kalbą pradėjo vartoti LIETUVIAI bajorai - ne lenkai (o gal lietuviai visi buvo tik mužikai baudžiaunininkai, o jų visi ponai atvyko iš Lenkijos)?

Jeigu lenkų kalba VISOJE Lietuvoje tolygiai buvo pasiskirsčiusi dvaruose ir miestuose - reiškia lenkiškai kalbantys bajorai ir miestiečiai buvo "lenkų tautinė mažuma" Lietuvoje?

XVIII amžiaus pabaigoje lenkų kalba BAJORŲ TARPE buvo vienodai vartojama tiek aplink Vilnių, tiek aplink Kauną, Kėdainius, Šiaulius, Panevėžį, Šilalę, Tauragę, Plungę, Rokiškį, Uteną, Gardiną, Lydą, Ašmeną, Breslaują, Suvalkus.

Valstiečiai visur kalbėjo lietuviškai - tik aplink Vilnių 20 km spinduliu nuo XVII amžiaus vidurio buvo atkeltų baltarusių.

Baltarusiai (tuteišiai) aplink Vilnių - irgi "lenkų tautinė mažuma"?

Tačiau lenkiškai kalbantys LDK piliečiai savęs "lenkais" (Polak na Litwie) nevadino. Jie save laikė "Lietuviais" (Litwin na Litwie).

Jeigu lenkų kalbą vartojantys lietuviai yra "tautinė mažuma" - gal tiksliau būtų vadinti KALBINE MAŽUMA ???

Arba vadintis ne "lenkais Lietuvoje" (Polak na Litwie), o "lietuviais Lietuvoje (Litwin na Litwie)" ???

Airiai, kalbantys Airijoje angliškai tikriausiai turi vadintis "anglų tautine mažuma Airijoje" ???

Arba "Anglais Airijoje" (Englishman in Ireland) ???

Gal pirma išsiaiškinkime su teisingais terminais?

Polonizuoti etniniai lietuviai aplink Vilnių Lenkijoje vadinami "etniniais lenkais" ??? Kas per etnografinė naujiena?

Punskietė > Punskietei,
2010 12 16 20:46

_Kodėl Jūs lenkijos lietuviai neginat savo teisių,- dėl vardų, pavardžių, gatvių pavadinimų rašymo ir kt._

Todėl, kad lenkai visa tai atgręš prieš jus.

Net ir dabar jie meluoja, sakydami, kad Punske gatvėvardžiai rašomi ir lietuviškai. MELAS tai!

Lenkijos istoriją ir geografiją licėjuje dėsto lenkiškai ne todėl, kad mes to prašėm, kaip kad jums meluoja Narkevičius su Okinčicu, o todėl, kad 2007 m. išėjo toks ministro įsakymas.

Punskietė > Punskietei,
2010 12 16 20:52

Dėl pavardžių.

Leidimas Lenkijos lietuviams rašyti savo pavardes lietuviškomis raidėmis duotas taip, kad žmogus pasigailėtų tai padaręs, nes nei gyventojų registre, nei bankų duomenų bazėse pakeitimai nepadaryti ir, atrodo, nebus daromi. Tai yra kaip lapės vaišės gervei.

Todėl pasikeitusiam pavardę žmogui valdžios įstaigose ir kitur ne visada pavyksta įrodyti, kad jis, Jonas Šidlauskas, yra tas pats ankstesnis Jan Szydłowski.

Punskietė > liatuviams,
2010 12 16 20:57

MELAS, kad Punske lietuvių kalba yra antroji oficialioji kalba.

Iš tikrųjų ne tik gatvėvardžiai, bet net Punsko valsčiaus administracijos pastato iškabos užrašas yra tik valstybine kalba. Visa informacija valsčiaus pastato viduje irgi tik lenkiška, iškabos ant kitų valstybinių įstaigų irgi išimtinai lenkiškos, nes lietuviškai rašyti neleidžiama.

Valsčiaus tarybos posėdžiai vyksta lenkiškai, nes vienas tarybos narys yra lenkas.

Žygeivis,
2010 12 16 20:59

Na tai, lenkomanai ir lenkofilai, kada kas visgi paaiškins, kada, kaip ir iš kur Vilniuje atsirado lenkai - tikri, o ne "tuteišiai"?

Gal iš Krokuvos persikėlė? Tik kada?

P.S. Beje, o Vilniuje ar yra nors vienas tikras lenkas (išskyrus keletą iš Lenkijos ambasados)?

Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高ㄊ健 Пірстелэяаў,
2010 12 16 21:03

_Na tai, lenkomanai ir lenkofilai, kada kas visgi paaiškins, kada, kaip ir iš kur Vilniuje atsirado lenkai - tikri, o ne "tuteišiai"?_

Ką Lenkijos politikai vadina "lenkais Lietuvoje", kurie sudaro 6,1% Lietuvos gyventojų?

Yra trys kategorijos pagal kilmę:

1. Kurių vienas iš keturių senelių ar vienas iš aštuonių prosenelių yra tikras lenkas, atvykęs iš Lenkijos. Tokių gyventojų Lietuvoje gali būti apie 0,1% nuo visų gyventojų;

2. Lietuvių kilmės vietiniai gyventojai, taip vadinamieji "tutejšiai", kurie kalba taip vadinama "po prostu" kalba, kuri yra baltarusių ir lietuvių asimiliuota kalba. Nei su Lenkija, nei su lenkų kalba šie gyventojai neturi nieko bendro, išskyrus panašią slavų kalbą. Tokių Lietuvoje gali būti apie 5,5%;

3. Sovietmečiu į Lietuvą atvykę iš Baltarusijos rusiškai kalbantys gyventojai, kurių pasuose būdavo įrašoma tautybė "lenkas", tačiau jie mokyklose mokindavosi rusų kalba. Su lenkais jie neturi absoliučiai nieko bendro, išskyrus rusų kalbą, kuri priklauso tai pačiai slavų kalbų grupei kaip ir lenkų kalba. Tokių gyventojų Lietuvoje yra apie 0,5%.

Tai ką Lenkijos politikai vadina "lenkų kilmės gyventojais" Lietuvoje?

Pirmą grupę, kurių yra tik 0,1% Lietuvoje?

Tutejšiai Lietuvoje nėra lenkai. Jie lenkais tikrai taps po šimto metų, nes Lietuva vykdo tutejšių nutautinimo politiką, plėsdama mokyklų tinklą lenkų kalba. Tada karta po kartos jie bus išmokinti taisyklingos lenkų kalbos. Bet ar tada jie bus "lenkai" ar "lietuviai kalbantys taisyklinga lenkų kalba"?

Ar airiai Airijoje, kalbėdami tik angliškai nuo to tampa anglais?

Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高ㄊ健 Пірстелэяаў,
2010 12 16 21:04

Bet kurią temą diskutuojant apie "lenkus" Lietuvoje - logiškas susidaro vaizdas, kad gal būt Varšuvoje egzistuoja virtualus projektas "Lenkija Lietuvoje", t.y. valstybės valstybėje kūrimas.

Tada logiškai atrodo bet kuris spaudimas Lietuvai:

TAUTINĖS MAŽUMOS PAVADINIMAS.

Jie save vadina "lenkais Lietuvoje" - tai atitinka projektą "Lenkija Lietuvoje". Lietuviškai kažkodėl vadinami kitaip - "Lietuvos lenkais".

PAVARDŽIŲ RAŠYBA nelietuviškais rašmenimis pagrindiniuose dokumentų dalyse. Prieštarauja Lietuvos įstatymams, bet neprieštarauja virtualiam projektui "Lenkija Lietuvoje"?

Įvedus kelias lotyniškas raides - sekantis etapas būtų reikalavimas dokumentuose įvesti pilną lenkišką raidyną su visais diakritiniais ženklais, nes tik lotyniškos raidės atseit pažeistų lenkais laikomų žmonių teises į "teisingą" užrašymą?

Toks pavardžių įrašas būtų pagrindas reikalauti, kad lenkiški diakritiniai ženklai būtų privalomi žiniasklaidoje, o lietuviai mokėtų teisingai juos perskaityti ir ištarti?

Bet pakėlus archyvus - vietinių gyventojų protėvių pavardės atrandamos LIETUVIŠKOS. Tada kas bus laikoma "originalia rašyba" ar senos lietuviškos pavardės lietuviškais rašmenimis, ar 1920-1939 metų okupacijos laikotarpiu sulenkintos pavardės lenkiškais rašmenimis?

GATVIŲ LENTELĖS IR AUTOBUSŲ MARŠRUTAI.

AWPL motyvuoja abstrakčiu teiginiu, kad vietovėse, kur naudojamos kitos kalbos - tai būtų privaloma? Bet įdomus rezultatas - kalbama abstrakčiai apie "kitas vartojamas kalbas", o užrašai tik LENKIŠKAI.

O kur užrašai "kitomis vartojamomis kalbomis"? Be to, kodėl šie antri užrašai nevalstybine kalba kabinami ne "tose vietovėse" - o visame Vilniaus rajone, tas pats ir visame Šalčininkų rajone?

Ar Vilniaus ir Šalčininkų rajonai yra virtualaus projekto "Lenkija Lietuvoje" teritorijos?

O Vilniaus miestas irgi "Lenkija Lietuvoje"? Nes pasigirsta siūlymų Vilniaus miesto VISAS gatves dubliuoti lenkų kalba, o prie įvažiavimo į miestą iškabinti neegzistuojantį toponimą "Wilno"?

TAUTINIAI RŪBAI ir kita etnografija.

Iš Vidurio Lenkijos nukopijuoti tautiniai rūbai yra "Lenkijos Lietuvoje" dalis? Kodėl vietiniai, laikantys save lenkais, nenaudoja tautinių rūbų, kurie tradiciškai vystėsi Vilniaus "krašte"? Todėl, kad jie nesiskiria nuo lietuviškų?

Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高ㄊ健 Пірстелэяаў,
2010 12 16 21:04

Lietuvos pretenzijų Lenkijai
KATALOGAS

1. Lenkija 1228 metais pakviečia Kryžiuočių ordiną kovoti prieš baltų gentis Lenkijos naudai. Buvo sunaikinti prūsai ir vakariniai jotvingiai (dzūkai).

2. Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos yra baltų etnografinės žemės. Šių žemių gražinimo Lietuvai klausimas.

2. Lenkija 1430 metais pavagia LDK Vytauto karališką karūną.

3. Masinė lietuvių polonizacija LDK žemėse XV - XIX amžiuose ir 1920-1939 metais.

4. Suvalkų sutarties sulaužymas 1920m. spalį ir Vilniaus krašto okupacija 1920-1939 m.

5. Smurtas prieš žmones, save laikiusius lietuviais Vilniaus krašte 1920-1939 m.

6. Lietuvių ir prūsų kalba turi būti rašomi vieši užrašai visoje Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų teritorijose.

7. ...
8. ...
9. ...

Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高ㄊ健 Пірстелэяаў,
2010 12 16 21:05

Šios problemos sprendimas yra labai paprastas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turi išnagrinėti istorikų ir etnografų pateiktus duomenis, po kurių nagrinėjimo priimti tokią išvadą:

1. Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra lenkiškų etnografinių žemių.

2. LR teritorijoje nėra etnografinių lenkų.

3. "Lenkais Lietuvoje" klaidingai vadinami asmenys, kurių protėviai buvo lietuviai.

4. Nutautinimą per prievartą vykdė katalikų kunigai iš Lenkijos.

LR KT sprendimo projektas:

1. Dabar vartojamą terminą "Lietuvos lenkas (polak na Litwie)" pakeisti terminu "Lietuvis, katalikų bažnyčioje pamaldas laikantis lenkų kalba".

2. Katalikų bažnyčiose užrašams vartojama kalba teisiškai nereglamentuojama, nes tai privataus naudojimo informacija.

3. Visas Lenkijos politikų raštiškas pretenzijas taip vadinamu "Lietuvos lenkų" klausimu mesti į šiukšlių kibirą, o elektroniniu paštu gautą informaciją prilyginti SPAM'ui.

4. Pripažinti, kad milijonas asmenų, taip vadinamų "Baltarusijos lenkais" yra nutautinti lietuviai lietuviškose etnografinėse žemėse, šiuo metu esančiose Baltarusijos Respublikos sudėtyje.

Todėl milijonas šių asmenų yra ketvirtas milijonas lietuvių.

Įpareigoti M.Mikutavičių pakeisti savo dainoje žodžius "Trys milijonai" į "Keturi milijonai".

5. Įpareigoti Lietuvos Respublikos mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, papildomai įvesti privalomą Lietuvos etnografijos ir istorijos kursą, kuriame būtų akcentuojama:

5.1. Nuolatinė Lenkijos agresija prieš Lietuvą, pradedant 1228 metų Kryžiuočių ordino pakvietimu kovoti prieš Prūsus, vėliau Ukrainos atėmimu iš LDK po 1569 Liublino unijos, lietuvių tautybės gyventojų prievartine polonizacija, baigiant 1920-1939 metų Rytų Lietuvos okupacija.

5.2. Pripažinti, kad Lenkijos Varmės-Mozūrų vaivadija yra etnografinės prūsų ir lietuvių žemės, o Palenkės Vaivadija yra etnografinė jotvingių žemė.

5.3. Pripažinti, kad 1569 metų Liublino unijoje nustatyta riba tarp Lenkijos ir LDK yra teisėta siena tarp dviejų valstybių. Vėlesni teritoriniai pasikeitimai atsirado Lenkijos karinės agresijos prieš Lietuvą pasekmėje.

Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高ㄊ健 Пірстелэяаў,
2010 12 16 21:07

Didysis lietuvių poetas Adomas Mickevičius apie Vilniaus kraštą rašė:

"Wilija, naszych strumieni rodzica,
Dno ma złociste i niebieskie lica;
Piękna Litwinka, co jej czerpa wody,
Czystsze ma serce, śliczniejsze jagody."

_Piękna Litwinka, co jej czerpa wody_

O kodėl ne "Piękna Polka" arba "Piękna Tutejszka"?

Net lenkų kalba parašyta poezija rodo, kad prie upės "Wilija" gyvena LIETUVIAI, o ne lenkai ar tutejšiai.

Tai patvirtina ir to meto statistika:

1828-1878 metais Maišiagalos, Paberžės, Nemenčinės, Lavoriškių, Rudaminos, Juodšilių, Medininkų, Šalčininkų, Eišiškių, Nemėžio, Baltosios Vokės, Rukainių, Lentvario, Dieveniškių, Jašiūnų, Kalvelių, Turgelių, Gardino, Lydos, Breslaujos, Ašmenos, Seinų, Suvalkų, Augustavo ir kitos apylinkės kalbėjo tik lietuviškai, vaikai ir moterys nemokėjo lenkiškai.

Tai liudija ir caro laikų gyventojų surašymo duomenys (Sankt Peterburgo 1840 – 1890 m gyventojų surašymų archyvai), kur visame šiame plote namų kalba nurodyta “lietuvių”, originalo kalba “litovskij” (dar nurodoma šiek tiek vartotos žydų kalbos). Jokių kitų vartotų kalbų nenurodoma.

Lietuviškai kalbėta iki Minsko, Balstogės, Karaliaučiaus

Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高ㄊ健 Пірстелэяаў,
2010 12 16 21:12

_Reikia per amžius dėkoti Rusijai už tai kad jinai išvadavo Lietuvą nuo okupantų Vilniaus krašte- lenkų bei okupantų Klaipėdos krašte- vokiečių _

Okupanto lenko ir vokiečio pakeitimas okupantu rusų?

Rusija iki šio laiko okupuoja šiaurinę prūsų dalį ir pietvakarių Lietuvą (Skalvą ir Nadruvą > Sovietsk ir Černiachovsk).

Dėl Vilniaus "gražinimo": 1939-09-17 SSSR okupavo ir aneksavo į Baltarusijos SSR sudėtį Rytų Lietuvą, gražindami nepalankiomis sąlygomis tik patį Vilniaus miestą.

Žygeivis,
2010 12 16 21:25

Mažaraščiui lenkofilui

Tu, matyt, manai, kad mažaraščiai slavakalbiai raštininkai 17-18-19 amžiuose lietuvius turėjo vadinti lietuviškai, o ne slaviškai?

Betgi jie ir dabar dar neišmoko. :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Gru 2010 18:17

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

A.Butkus. Nešventas lenkų melas

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/abu ... d=39672773

Alvydas Butkus, www.DELFI.lt
2010 gruodžio mėn. 17 d. 13:08

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2010 12 17 17:31

Manau, kad visų pirma vertėtų atlikti Lietuvos Valstybėje tikrųjų lenkų registraciją - tai yra suregistruoti tuos, kurių protėviai (bent jau vienas) atvyko į Lietuvą iš etninės Lenkijos.

O visi kiti yra tokie pat "lenkai", kaip koks Putinas - kinietis. :)

Lietuva dėl pavardžių rašybos turės aiškintis ES Teisingumo Teismui

http://www.balsas.lt/naujiena/516512/li ... mo-teismui

Lietuvos teisės aktuose numatytas reguliavimas, kai Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose rašomi tik nacionaliniais rašmenimis, o užsienio piliečio, sudariusio santuoką su lietuviu – be diakritinių ženklų, neatitinka proporcingumo kriterijaus, rašoma ES Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadoje.

Byla, kurioje prašoma įvertinti vardų ir pavardžių rašymo taisykles numatančių Lietuvos teisės aktų atitiktį ES teisės aktams, į ES Teisingumo Teismą (TT), atkeliavo iš Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo, rašo VZ.LT.

Šiam teismui Lietuvos pilietė Malgožata Runevič Vardyn skundėsi, kad Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė gimimo liudijime jos vardą ir pavardę nurodyti lenkų kalbos rašmenimis – Malgorzata Runiewicz, o santuokos – Malgorzata Runiewicz Wardyn.

Generalinio advokato išvada yra objektyvus siūlymas ETT, kaip, jo nuomone, reikėtų spręsti bylą, tačiau ETT, kuris turi priimti sprendimą šioje byloje, nesaisto.

ELTA

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/516512/ ... i-apacioje

Pasvajokit
2010-12-17 15:37:29

Jau Strasbūre buvo tokia byla nuo Lietuvos ir Latvijos piliečių - lenkų. Ir jie pralaimėjo, kadangi gavo vienareikšmišką atsakymą - vardai ir pavardės turi būti rašomos VALSTYBINE kalba.

Žygeivis
2010-12-17 21:34:27

Lietuvių kalba yra besąlyginė Lietuvių Tautos nuosavybė.

Ir joks užsienio teismas neturi jokių teisių į ją kištis.

Mums pakanka ir šimtmečiais besitęsusios polonizacijos - iki šiol jos paliktos "košės neišsrebiame", Rusijos imperijos ir sovietinės rusifikacijos.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Pikulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Gru 2010 01:40

Užsiregistravo: 27 Vas 2010 20:50
Pranešimai: 43

Mintys apie gatvių pavadinimus...

Tai kodėl pridėt tik lenkiškas gatvių pavadinimo lenteles?

Baltarusiai juk irgi Vilnių laiko savu miestu (dar turi daugiau pagrindo nei lenkai), juk ir jų ten nemažai gyvena... Arba rusiškai?

Šiaip dar žydiškais rašmenimis reikėtų lentelių, juk savo laiku miestuose beveik vien jie ir tegyveno, juk reikia "atstatyti istorinę neteisybę".

Dar gal turkiškų lentelių reikėtų ar kiniškų?

Juk tautiečiai - reikia iš anksto apsidrausti, kad po kokių 50 m., kai pagausės atvykėlių, nereiktų jiems aiškinti, kodėl nėra lentelių jų kalba :smile63: .

Juokas juokais, bet įsivaizduokit pvz. tokią situaciją. Tarkim koks užsienietis iš Italijos klausia, kodėl jūsų gatvės rašomos keliomis kalbomis? Ką atsakytumėt? ...Ai, na matot, lenkai čia prieš kiek laiko buvo okupavę Vilniaus kraštą, tai mes ...

Rusai okupavo, tai kodėl jie nereikalauja to paties?

Tai dabartiniai lenkai mano, kad bendros LENKIJOS-LIETUVOS valstybės nebuvo, o tik POLSKA KARONA, tai gal tada visa Lietuvėlė turi būt sulenkintais pavadinimais?

Išvis manau, Lietuvai nereikėjo veltis į tokias diskusijas iš pat pradžių...

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Sau 2011 18:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Tautos mokykla

Tikėkimės – sveikas protas laimės, tik nereikia mūsų gąsdinti

Šaltinis - http://aidas.lt/lt/tautos-mokykla/artic ... u-gasdinti

Dr. Vytautas Venckevičius

Atrodo, palyginti neseniai būta plačių diskusijų dėl svetimžodžių rašybos lietuviškame tekste – lietuvinant ar į tekstą įterpiant juos originalo (anglų, latvių ir t.t.) kalba (Žinoma, kosmopolitai („Pasaulio žmonės“) originalia laiko anglų kalbą. Gi bolševikai buvo už rusų („Lenino“) kalbą.

Taigi ir dabartinių, mėlynųjų, ir buvusių, bet nepražuvusių, raudonųjų bolševikų tikslai buvo ir išliko tie patys – išnaikinti tautas, kad „elitui“ būtų lengviau valdyti). Siekiant negerų tikslų, bandyta žaisti žmonių jausmais. Susidarė net dvi supriešintos visuomenės grupės. Baisiausia, kai ši problema buvo perkelta į politinį lygmenį, net negalvojant apie to pasekmes.

Čia turiu galvoje šių metų pavasario istoriją, kai Lietuvos Respublikos institucijos, pradedant Prezidentūra, Vyriausybe ir baigiant politinių partijų vadovais, siekusiais įsiteikti Lenkijai (tiksliau – jos imperinio mąstymo politinėms jėgoms) bei Lietuvos lenkams (tiksliau – Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos vadovams), buvo pasirengę priimti LR Vyriausybės (tiksliau – Andriaus Kubiliaus ir Ko) parengtą įstatymo „Dėl vardų ir pavardžių (asmenvardžių) rašybos LR piliečio asmens dokumentuose“ projekto variantą.

Jiems buvo visai nesvarbu, kad tai prieštarauja LR Konstitucijos 14 straipsniui, kur aiškiai parašyta: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Dėl mums brangios lietuvių kalbos pagrindų griovimo trumparegiams politikams buvo nė motais. Svarbu, kad būtų gera „strateginiams partneriams“. Štai ką reiškia istorijos nežinojimas arba nenoras mokytis iš jos.

Tad tenka grįžti į 2010 m. balandžio 8 d., kada LR Seimas atmetė LR Vyriausybės parengtą įstatymo „Dėl vardų ir pavardžių (asmenvardžių) rašybos LR piliečio asmens dokumentuose“ projekto variantą, o absoliučia balsų dauguma priėmė Seimo narių Gintaro Songailos ir Ryto Kupčinsko parengtą šio įstatymo variantą.

Vadinasi, viršų paėmė sveikas protas, nes pastarasis atitinka ir LR Konstituciją, ir LR Konstitucinio Teismo išvadas. Ir dar: jis gana demokratiškas - neišskiria nė vienos tautinės mažumos. Be to, nepavojingas Lietuvos vientisumui. (Apie tai rašiau ir aš („Ačiū Dievui, LR Seimui savigarbos dar užteko“: „Lietuvos Aidas“, 2010 040 17, Nr. 86-88.)

Tačiau kai kuriems, „išskirtiniams“, toks sprendimas nepatinka, neduoda ramybės iki šiol, ir tiek. Vis kabinėjamasi, primenama kiekviena proga. Tą daro ir aukščiausi Lenkijos pareigūnai, ir vietiniai veikėjai. Net gąsdinama Lietuvai liūdnomis pasekmėmis.

Štai 2010 m. gruodžio 16 d. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Česlavas Okinčicas, kalbėjęs apie šio akto paskelbimo aplinkybes ir kita, neišsivertė, nepareiškęs priekaištų Lietuvai dėl... tautinių mažumų „skriaudimo“.

Atseit iki šiol negražiai elgiamasi, neleidžiant Lietuvos lenkų asmens (LR piliečiams! – aut. pastaba) dokumentuose vardus ir pavardes (asmenvardžius) rašyti lenkiškai, t.y. lenkiškais rašmenimis. Kartu priminė, kad LR Vyriausybės vadovas A. Kubilius tam neprieštarauja, bet... Tas nelemtas LR Seimas negražiai pasielgė, apsijuokė „ant viso pasaulio“ – atmetė tokį įstatymo projektą. Jo mintis pratęsiant, Seimas privalėjo grubiai pažeisti LR Konstitucijos 14-to straipsnio reikalavimą.

Taigi pavojai dėl lietuvių kalbos ir apskritai Lietuvos ateities dar nepraėjo. Ir vis tik paskutinės žinios teikia vilties. Turiu mintyje naujai ruošiamus įstatymus, padedančius kitataučiams Lietuvos piliečiams lengviau įsijungti į mūsų valstybės gyvenimą. Nors, kaip pastebime, tam bandoma priešintis piketais, mitingais ir kitokiais būdais. Manau, turėtume sekti bendro likimo kaimynų – latvių ir estų – pavyzdžiu. Būtina laikytis principo: gerbk save, tada ir tave gerbs. Juk, kaip sako liaudies patarlė, ant palinkusio karklo visos ožkos lipa. Gaila, kad būta skubos.

Ne tik mano nuomone, tokie dalykai turėtų būti svarstomi ne Seime, o mokslininkų konferencijose ir panašiai. Pavyzdžiui, ir kolegoms lenkams galėtų būti pasiūlyta imti pavyzdį iš čekų, kaip tą padarė mūsų didžiai gerbiamas kalbininkas Jonas Jablonskis (Šios iškilios asmenybės 150-ioms gimimo metinėms paminėti 2010 m. gruodžio 14 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešojoje bibliotekoje įvyko šventinis vakaras „Surask man stebuklingą žodį...“ Atvirą pamoką „Jonas Jablonskis – Panevėžio krašto inteligentų mokytojas“ miesto visuomenei vedė lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Lionė Lapinskienė. Literatūrinę muzikinę kompoziciją „Kalbos ir muzikos keliu“ atliko Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos moksleiviai.). Juk tai labai racionalu – rašyti „Š“ vietoj „SZ“ ar „V“ vietoj „W“ reikia ne tik mažiau rašalo...

Daugelio mūsų gyvenimo patirtis rodo, kad įvairių tautybių žmonės gali gana gražiai sugyventi visai artimoje kaimynystėje. Štai kad ir mano laiptinėje prieš keletą metų apsigyvenusi rusų šeima. Visi kalbamės lietuviškai, kartais galim ir rusiškai, dėl įdomumo. „Apsigyvenom Lietuvoje prieš dešimt metų. Iš karto supratau, kad negalėsiu normaliai jaustis, nemokėdama lietuvių kalbos,“ – kartą man pareiškė naujoji gyventoja. O aš pridūriau: „Man labai patinka jūsų akcentas, malonu, kad gerbiame vieni kitus.“ Ir visuomet maloniai sveikinamės, neprasilenkiame be šypsenos.

Taigi tikėkimės – sveikas protas laimės, tik nereikia mūsų gąsdinti.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Pikulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Sau 2011 14:45

Užsiregistravo: 27 Vas 2010 20:50
Pranešimai: 43

Pagal viską, Lietuvoje lenkų nėra - yra tik š..lenkiai. :img01:

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Sau 2011 18:17

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Ir būti negali, nes Lietuvoje gyvena tik lietuvių tauta, o kiti - kitų tautų kilmės žmonės, bet ne daugiau.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Geg 2011 18:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

R.Šimašius: ES teismas pripažino, kad asmenvardžių rašymas yra valstybių vidaus reikalas

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=45396251

atnaujinta 13.10, ELTA, BNS
2011 gegužės mėn. 12 d. 11:14

Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus "rimtus nepatogumus" draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų laisvių ribojimu.

Ketvirtadienį išvadoje Liuksemburge įsikūręs teismas pažymėjo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė nėra keičiama ir lieka užrašomi tik valstybine kalba, neriboja laisvo asmenų judėjimo.

"Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir tai šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu", - rašoma BNS atsiųstame teismo pranešime spaudai.

Tačiau nagrinėdamas prašymą pakeisti moters pavardę santuokos liudijime, ir įrašyti formą su raide w - Wardyn vietoje Vardyn, teismas paskelbė, kad ES pripažįstamos laisvės gali būti netinkamai apribotos, jei atsisakymas pakeisti pavardę gali sukelti "rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų". Anot ES teismo, tai turi nustatyti nacionalinis teismas.

"Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę suinteresuotiems asmenims gali sukelti tokių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas", - nurodė teismas.

Anot Liuksemburgo teismo, nacionalinis teismas taip pat turi įvertinti, ar tokiu atsisakymu yra užtikrinama interesų – viena vertus, sutuoktinių teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyra.

ES Teismo nuomone, atsisakymo patenkinti sutuoktinių prašymus neproporcingumą galėtų įrodyti, pavyzdžiui, tai, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius pavardę vyrui Wardyn užrašė pagal lenkų kalbos taisykles.

Liuksemburgo teismas taip pat aiškiai pasisakė, kad atsisakymas naudoti diakritinius ženklus, kurie egzistuoja tik Lenkijoje, o ne Lietuvoje, nepažeidžia ES garantuojamų teisių.

ES teismui klausimą pateikė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, kuris nagrinėjo lenkų kilmės Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn skundą dėl civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymo jos vardą ir pavardę gimimo ir santuokos liudijimuose pakeisti perrašant pagal lenkų kalbos taisykles - Magorzata Runiewicz-Wardyn. Bylos duomenimis, šiuo metu su sutuoktiniu Lenkijos piliečiu ji gyvena Belgijoje ir teigia dėl skirtingos pavardės susidurianti su dideliais sunkumais privačiame ir profesiniame gyvenime.

Lietuva šioje byloje laikosi pozicijos, kad ES teisė nėra pažeidžiama, o šalis turi visišką laisvę apsispręsti, kaip reglamentuoti pavardžių rašymo klausimus. Dabar Lietuvoje visos pavardės turi būti rašomos naudojant tik lietuvių kalbos abėcėlę, kurioje nėra tokių raidžių kaip w ar q.

Pripažino Lietuvos pozicijos argumentus

Ketvirtadienį paskelbtoje išvadoje Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas pripažino, kad asmenvardžių rašymas yra valstybių vidaus reikalas, pareiškė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

"Teismas pripažino Lietuvos pozicijos argumentus, kad asmenvardžių rašymas yra valstybių reikalas ir automatiškai nepažeidžia laisvo asmenų judėjimo", - žurnalistams sakė ministras.

R.Šimašius pakartojo, kad pats asmeniškai remia siūlymą leisti pavardes rašyti originaliai, ir pabrėžė, kad dabar Lietuvos teismai arba parlamentas turės įvertinti ES teismo argumentus dėl raidžių w,q ir x rašymo.

"Teismas nepasisakė, kad vienareikšmiškai šitas tris raides reikia įtraukti į dokumentus, tik pateikė tam tikrus samprotavimus", - sakė teisingumo ministras.

"Galutinį sprendimą šiuo konkrečiu atveju turi priimti Lietuvos teismai arba tai gali būti išspręsta per įstatymų leidybą", - kalbėjo ministras.

ES Teisingumo teismas ketvirtadienį nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus "rimtus nepatogumus" draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų laisvių ribojimu.

Pasak teisingumo ministro, šis sprendimas neturės įtakos kai kurių Lietuvos piliečių lenkų prašymams leisti jų pavardės rašyti pagal lenkų, o ne lietuvių kalbos taisykles, pavyzdžiui, naudoti raidę w.

"Nežinau, kas turėtų įvykti, kad tai galėtų turėti įtaką. Teismas aiškiai konstatavo, kad valstybės piliečių atžvilgiu (…). ES teisė tų dalykų nereglamentuoja ir tai yra valstybių nacionalinis reikalas”, - sakė ministras.

R.Šimašius taip pat atkreipė dėmesį, kad Liuksemburgo teismas pasiūlė argumentus vertinti galimą pažeidimą neleidžiant rašyti raidžių w,q ir x, bet, kalbėdamas apie diakritinius ženklus, nurodė, jog tai yra valstybių vidaus reikalas.

"Apginti mūsų č, ž ir kitų raidžių mes nuvažiavę į kitas ES valstybes pagal šį sprendimą, deja, negalėsime", - sakė R.Šimašius.

Seimas pernai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis, nors projektui pritarė premjeras, prezidentė ir teisingumo ministras.

BNS

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2011 05 12 18:55

LIETUVIŲ TAUTA

– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje - nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
...

skelbia šią KONSTITUCIJĄ

2 straipsnis

Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.

3 straipsnis

Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.

Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

6 straipsnis

Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.

Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

9 straipsnis

Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.

14 straipsnis

Valstybinė kalba - lietuvių kalba.

*************************************************

Lietuva - Lietuviams! Lietuviai - Lietuvai!

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Herr TOT

Pranešimo tema: Užienietiškų pavardžių rašymas lietuviškai

Parašytas: 10 Rgp 2012 15:10

Užsiregistravo: 17 Gru 2006 22:51
Pranešimai: 144
Miestas: Georgenburg

Mane tai užknisa tie pavardžių sulietuvinimai Labai kvailai atrodo kai sportininkas pavarde Tomas Lietuvoje yra Tomasas

Pvz., Londono olimpiadoj bronzą laimėjo imtynininkas A. Kazakevič, lietuviai iš kart jį pavertė lietuviu Kazakevičium. Nesąmonė kažkokia. Ir tokių nesąmonių su užsienietiškais vardais ir pavardėm gausu.

_________________
Piktžolės auga greitai, ąžuolai lėtai

Paskutinį kartą redagavo Herr TOT 11 Rgp 2012 07:54. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Užienietiškų pavardžių rašymas lietuviškai

Parašytas: 10 Rgp 2012 18:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Lietuvių ir latvių kalbos yra "galūninės" - todėl bet kokie užsieniniai žodžiai, visų pirma vietovardžiai, asmenvardžiai ir pan., privalo lietuvių ir latvių kalbose turėti atitinkamas galūnes, nes kitaip neįmanoma jų linksniuoti ir suvokti prasmę.

Jau labai seniai lietuvių kalboje yra pasiūlyta naudoti visus užsienietiškus pavadinimus (vietovardžius, pavardes,asmenvardžius) parašytus lietuviškais rašmenimis ir su lietuviškomis galūnėmis, o šalia skliausteliuose, jei būtina, parašyti originalią formą atitinkamais originaliais rašmenimis) - sovietmečiu būtent taip ir buvo daroma, tačiau maždaug 1992 m.,spaudžiant Lenkijai ir Rusijai, mūsų valdžiai tarnaujantys keli "kalbininkai" leido dokumentuose vartoti pavardes ir vardus be lietuviškų galūnių.

Latviai tokios "europinės praktikos" griežtai atsisakė ir pas juos visi vardai ir pavardės rašomi tik su latviškomis galūnėmis. Keli nepatenkinti žydai - rusai - lenkai bandė skųstis Europos žmogaus teisių teismui, bet šis teismas pripažino, kad Latvijos Valstybėje latvių kalba yra valstybinė ir visi užrašai turi būti rašomi pagal latvių kalbos taisykles ir latvių rašmenimis.

Plačiau - žiūrėti ir kitas temas:

Mes esame kalba
viewtopic.php?f=92&t=6559

Nacionaliniai gyvulių ūkio ypatumai
viewtopic.php?f=92&t=5207

Lietuvių kalba – valstybės ar privatus reikalas?
viewtopic.php?f=92&t=930

Ar mums dar gražus lietuviškas žodis?
viewtopic.php?f=92&t=5

Naujas "vajus" - kas nori "supaprastinti" lietuvių rašybą?
viewtopic.php?f=92&t=6513

Lietuvių kalbos rašyba - fonetinė ar "sustabarėjusi"?
viewtopic.php?f=92&t=5341

Kas yra kas - lietuvybės naikintojai tariasi kaip toliau ją naikinti
viewtopic.php?f=92&t=6024

Kam ir kodėl Lietuvoje prireikė lenkiškų raidžių?
viewtopic.php?f=92&t=3243

Lietuvos lenkinimas
viewtopic.php?f=136&t=6200

Rusakalbiams apie Lietuvių kalbą ir jos rašybą
viewtopic.php?f=92&t=7652

Kaip prancūzai gina savo kalbą
viewtopic.php?f=92&t=3525

Latvija valstybiniu lygiu gina savo kalbą - viešajame gyvenime ja privalu kalbėti
viewtopic.php?f=95&t=6424

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Herr TOT

Pranešimo tema: Re: Užsienietiškų pavardžių rašymas lietuviškai

Parašytas: 11 Rgp 2012 07:51

Užsiregistravo: 17 Gru 2006 22:51
Pranešimai: 144
Miestas: Georgenburg

Viskas suprantama, bet tada galėtų nors rašyt "per kablelį", pvz., Kazakevič taptų Kazakevič'ium. Toks dalykas, manau, linksniavimui nesutrukdytų.

_________________
Piktžolės auga greitai, ąžuolai lėtai

Į viršų

Herr TOT

Pranešimo tema: Re: Užsienietiškų pavardžių rašymas lietuviškai

Parašytas: 11 Rgp 2012 07:56

Užsiregistravo: 17 Gru 2006 22:51
Pranešimai: 144
Miestas: Georgenburg

Dėl lietuvių kalbos galima padiskutuot čia http://www.vlkk.lt/

_________________
Piktžolės auga greitai, ąžuolai lėtai

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Užsienietiškų pavardžių rašymas lietuviškai

Parašytas: 11 Rgp 2012 22:40

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Herr TOT rašė:

Viskas suprantama, bet tada galėtų nors rašyt "per kablelį", pvz., Kazakevič taptų Kazakevič'ium. Toks dalykas, manau, linksniavimui nesutrukdytų.

Tai ne kablelis, o apostrofas.

Idėja, mano nuomone, įdomi, tačiau manau, kad daug geriau yra senas ir patikrintas metodas - pirmą kartą rašant rašyti šalia skliausteliuose originalų užrašą.

Nes rašant užsienietiškus vardus, pavardes, vietovardžius ir kitus pavadinimus lietuviškai problema yra ne tik tai, kad jie neturi lietuviškas galūnes, bet ir jų teisingas lietuviškas tarimas.

Ir šios problemos jokie apostrofai neišspręs.

Todėl būtina jų tarimą adaptuoti pagal lietuvių kalbos tarimo ir rašybos normas.

Žinoma, tai turi daryti ne visokie analfabetai, o specialistai, puikiai žinantys ir lietuvių, ir originalo kalbą.

Nes dabar prisižiūriu ir spaudoje, ir TV titruose, ir interne skelbiamuose straipsniuose tokių klaikių nesąmonių, jog, pvz., sovietmečiu už tokią "rašybą" būtų tuoj pat išmetę iš darbo už absoliutų nemokšiškumą ir beraštiškumą.

Ypač "linksma" skaityti "angliškai" transkribuotus rusiškus (bei kitus slaviškus), kiniškus, indiškus ir kitus panašius vardus bei pavardes, kuriuos po to dar bando pateikti ir "suanglintame lietuviškame variante".

Gaunasi toks jovalas, kuris nuo originalaus tarimo taip toli, kaip nuo Žemės iki kokio Marso.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Užsienietiškų pavardžių rašymas lietuviškai

Parašytas: 02 Spa 2012 19:41

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Anatolijus Lapinskas. Vardų ir pavardžių įrašai – šventoji karvė?

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ala ... d=59619915

Anatolijus Lapinskas,
http://www.DELFI.lt
2012 m. spalio 2 d. 09:12

2012 gegužės 3 Seimo narys Česlovas Stankevičius įregistravo „Užsieniečių nelietuviškos formos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose” įstatymo projektą (XIP-4379).

Jau kitą dieną – gegužės 4 jis buvo pervadintas į paprastesnį „Užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose“, nes kad užsieniečių pavardės turi nelietuvišką formą aišku visiems, bent kiek mokantiems skaityti.

Birželio 15 įstatymo pavadinimas buvo dar kartą patikslintas: „Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose“.

Kaip tik tie užsieniečių šeimos nariai, kalbėkime tiesiai - už užsieniečių ištekėjusios lietuvaitės, o dar tiksliau, jų naujųjų (pagal vyrą) pavardžių rašyba – Civilinės metrikacijos darbuotojų galvos skausmas, tapo priežastimi vėl pabandyti gelbėti lietuvaičių nuotakų gyvenimą ir nemažiau svarbu - Lietuvos prestižą Europos akyse.

Kokia minėto įstatymo esmė?

Pradėkime nuo esamos užsieniečių vardų ir pavardžių rašybos apžvalgos.

Šiuo metu galiojantis 1991 sausio 31 LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimas nurodo, kad „LR piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis“. Deja, šis teisės aktas nenumatė situacijos, kad Lietuvos Respublikos piliečiai įgytų nelietuviškos formos pavardes, pvz., lietuvaitėms merginoms ištekėjus už užsieniečių.

Teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės numato tokį atvejį ir aiškina, kad registruojant LR piliečio santuoką su užsienio valstybės piliečiu, LR piliečio pavardė rašoma remiantis LR teisės aktais, nustatančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką, taigi tuo pačiu 1991 01 31 nutarimu. Tą pačią nuorodą duoda ir LR paso įstatymas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ aiškina, kad „specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos“. Atrodytų, visiems turėtų būti aišku, kad pasas ar santuokos liudijimas yra „specialus tekstas“, deja, į šį teisės aktą metrikacijos raštininkai nekreipia dėmesio.

Tokiu būdu registruojant santuoką Lietuvoje vargšės lietuvių moterų pavardės rašomos tik lietuviškomis raidėmis be „nuodėmingų“ W, X, Q ir europiečio akiai įgauna tiesiog karikatūrišką išvaizdą, pvz., vokiečio Westerwelde žmona tampa Vestervelde, olando Ahlqvist žmona – Ahlkuvist, o prancūzo Brasseaux – Brasseauks (nors to „x“ prancūzai tiesiog netaria...).

Juk tai kvailystė - neleisti žmonai priimti užsieniečio vyro originalios pavardės vien todėl, kad ji lietuvė! Tokia padėtis mūsų šviesuomenę varo į siaubą, o lietuves žmonas – į ašarų jūrą. Vis daugiau Lietuvos merginų susituokia su užsieniečiais (2011 m. – apie du tūkstančius), bet ištekėdamos jos norėtų pasilikti Lietuvos pilietybę, taigi ir lietuvišką pasą su naująja savo pavarde, lygiai tokia pačia, kaip ir užsieniečio vyro.

Tokia misija, deja, labai dažnai tampa neįmanoma, nes pagal 1991 01 31 nutarimą „vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų... lietuviškus įrašus“. Tačiau užsieniečio jaunikio pase lietuviško įrašo juk nėra!

Grįžkime prie naujojo Č.Stankevičiaus pateikto įstatymo. Jo kelias į gyvenimą irgi sunkus. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vertinimu, įstatymo 4 straipsnis „1) vardas ir pavardė, pirminiame dokumente įrašyti kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis, LR kompetentingos institucijos sudaromuose ar išduodamuose dokumentuose rašomi lietuvių kalbos rašyba arba nurašomi paraidžiui kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis“ gali prieštarauti Konstitucijos 14 straipsniui („Valstybinė kalba - lietuvių kalba“).

Teisės departamentas pasirėmė 1999 10 21 Konstitucinio Teismo nutarimu dėl LR Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 31 nutarimo dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase. Tame KT nutarime aiškinama, jog „asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomas visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių“.

Ir dar pagąsdino: „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas“. Baisiau jau ir būti negali...

Vis dėlto, Teisės departamentas pripažino, kad LR piliečio pase asmens vardas ir pavardė galėtų būti rašoma kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, bet tik tuo atveju, jeigu šie duomenys būtų įrašyti paso „kitų įrašų“ skyriuje. Tai leido kitas KT 2009 11 06 nutarimas, išaiškinęs savo 1999 10 21 nutarimą. Kadangi naujajame įstatyme nėra nurodyta vardo ir pavardės įrašymo pase vieta („kitų įrašų“ skyrius), todėl departamentas siūlo įstatymo 4 straipsnį taisyti.

Tačiau stebuklas: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2012 06 27 atmetė šią Teisės departamento ekvilibristiką ir pabrėžė, kad įstatymo projekte siūlomas reglamentavimas kaip tik ir apimtų tuos atvejus, kai pirminis dokumentas išduotas užsienio valstybėje ir pvz.: LR piliečiui Lietuvoje išduodamas dokumentas to užsienyje išduoto pirminio dokumento pagrindu - santuokos liudijimas, gimimo liudijimas ir pan.

Apskritai visi tie Konstitucinio Teismo ir jam pavymui Teisės departamento išvedžiojimai apie tai, kad W,X,Q „sutrikdys valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veiklą” tėra tautos mulkinimas. Tos raidės nesutrikdė nei žiniasklaidos, nei internetinio bendravimo, nors ne vieną, o po tris raides W internetinėje paieškoje ir ženklą @ (kaip jis dar neužkliuvo?) elektroniniame pašte kasdien spaudo mažiausiai 2 milijonai Lietuvos žmonių, tiek jų naudojasi internetu.

Taigi ir keli šimtai lietuvaičių, kurių pasuose bus tos W,X,Q ir kurios greičiausiai išvažiuos iš Lietuvos, jokios baisios sumaišties nei lietuviškai rašybai, nei visuomenės gyvenimui tikrai nesukels.

Beje, kaip čia tiems lietuvybės sterilumo sargams neužkliuvo viena W,X,Q raidžių landa, įrašyta dar į 1991 metų nutarimą: „3.Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės LR pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“? Pagal šį punktą vokietis Westerwelle, sudaręs santuoką su Lietuvos piliete ir panorėjęs tapti Lietuvos piliečiu vis tiek liktų Westerwelle. Argi tai ne moterų diskriminacija?

Kaip čia tie sargai nepaskelbia akcijos: ieškokime buvusių užsieniečių, dabar Lietuvos piliečių, išniekinusių šventąją karvę – lietuvišką raidyną ir savo pavardėse neatsisakiusių tos karvės mirtino priešo, raidžių W,X,Q!

Čia aišku, juokauju. O pabaigsiu visai rimtai. Jeigu mes vis dar esame „užsiciklinę“ su tomis „nuodėmingomis“ raidėmis, tai reiškia, kad mes tiesiog nesuprantame, kas vyksta pasaulyje aplink mus. Tai reiškia, kad mes vis dar negalime priimti teisingų sprendimų, o juos galėsime priimti tik tuomet, kai pagaliau atsigręšime, o ne nusisuksime nuo pasaulio, ar artimesniame lygmenyje – Europos.

Visame lotynų rašmenis priėmusiame pasaulyje cirkuliuoja tos Lietuvoje uždraustos raidės W,X,Q, dažniausiai su prierašu – „svetimos kilmės žodžiuose”, jeigu jų nėra pagrindiniame raidyne. Beje, toks prierašas „Nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) dar pavartojamos raidės Q,W,X, kiek rečiau Ä,Ö, Ü ir kt.“ yra ir OFICIALIOJE lietuvių kalbos gramatikoje! Bet ir tai negelbsti šių nelaimingų raidžių.

Lietuvių tautai reikėjo daug pastangų ir net aukų, kovojant už lotyniško pagrindo raidyną. Liko tik mažas žingsnelis į visą to raidyno erdvę. Ženkime jį. Lietuvos Seimas, priėmęs „Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose“ įstatymą dar šioje sesijoje, įeitų į istoriją kaip novatoriškų pažiūrų tautos atstovybė.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ala ... &com=1&s=1

Lietuvė
2012-10-02 10:07

Nė vienoje pasaulio valstybėje mūsų vardai ir pavardės dokumentuose nerašomi originaliai.

Taip kad baikit manipuliuoti. Jei nematote problemų Lietuvoje, tai geriau išvis nieko nerašyti.

Stebiuosi,
2012-10-02 10:16

nejaugi autorius iki šiol nežino, kad netgi du Europos Žmogaus teisių teismai Strasbūre ir Ženevoje nusprendė, kad Lietuva nepažeidžia kitakalbių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose???

Pasirodo, užsieniečiai teisėjai daug protingesni už mūsų kai kuriuos ,,rašinėtojus".

jo
2012-10-02 21:57

Keista skaityti tokius kliedesius.

A.Lapinsko ir Č.Stankevičiaus antilietuviška ir nekompetentinga pozicija jau gavo du Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Pavardžių rašybos pasuose nevalstybine kalba reikalavimai pralaimėjo Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre (Mencena prieš Latviją, Kuhareca prieš Latviją).

Šitie patys reikalavimai pralaimėjo Europos Sąjungos teisingumo teisme Liuksemburge (Runevič-Vardyn).

Šių teismų sprendimuose kvalifikuotai atsakyta į rašybos nevalstybine kalba reikalautojų skundus. Įdomu, ar Lapinskas su Č.Stankevičiumi nieko nežino apie tų teismų sprendimus, ar sąmoningai nori juos užmiršti ir ignoruoti?

Kokie motyvai verčia ignoruoti lietuvių kalbos logiką, teismų išaiškinimus ir toliau varyti šitą demagogiją, ir toliau prastūminėti antikonstitucinį įstatymą, tuo pat metu "pamiršus" anksčiau Seime netgi priimtą pirmuoju skaitymu, bet Zingerio stalčiuje specialiai įstrigdintą projektą, numatantį galimybę kituose paso puslapiuose įrašyti piliečio pavardę kilmės šalies originalo kalba?

Tomas J.
2012-10-02 12:37

Rašykim viską valstybės dokumentuose valstybine kalba

O kad vienas kitas pilietis su svetimšaliu susituokęs liks ne itin patenkintas - nieko nepadarysi. Niekada nebus patenkinti visi.

Demokratijoje svarbu kad DAUGUMA būtų patenkinti.

Žygeivis
2012-10-02 19:33

Klausimas ponui Anatolijui:

Kas mums svarbiau - Lietuvybė (Lietuvių Raštas, Lietuvių Kalba, Lietuvių Tauta, Lietuvos Valstybė) ir jos išsaugojimas bei apgynimas nuo bet kokių bandymų į ją pasikėsinti, ar kažkokios moteriškės-vyriškiai, nebenorintys būti Lietuviais?

Žygeivis
2012-10-02 19:51

Pastaruosius 20 metų Lietuvių Tautos Valstybėje vyksta atvira antisąjūdinė kontrevoliucija - labai nuosekliai naikinama viskas, ką pasiekė Lietuvių Tautos Atgimimo Sąjūdis 1988-1992 m. "Dainuojančios revoliucijos" metais, atkurdamas sovietinės okupacijos metu sunaikintą Lietuvybę.

Lietuviai, kiek gi mes dar kentėsime šią antilietuviškų kosmopolitų - Lietuvių Kalbos, Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės priešų - vykdomą kontrevoliucinę veiklą?

Prisiminkime mūsų Tautos ir Valstybės tūkstantmetę garbingą istoriją - jau daugybę kartų įvairiausi mūsų Tautos ir Valstybės priešai bandė sunaikinti Lietuvių Kalbą, Lietuvių Tautą ir Lietuvos Valstybę, bet Tauta kiekvieną kartą pakildavo iš jai kasamos kapo duobės, jei reikėdavo - sukildavo ir eilinį kartą nugalėdavo visus Tautos priešus...

Žygeivis
2012-10-02 20:22

Matydamas, kaip per pastaruosius 20 metų Lietuvių Tautos Valstybėje pakėlė galvas ir suįžūlėjo įvairūs Lietuvių Kalbos, Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės išdavikai, kosmopolitai bei kitokie iškrypėliai, galutinai supratau ir įsitikinau, jog pati didžiausia ir svarbiausia mūsų klaida, Lietuvių Tautos Sąjūdžiui nugalėjus kosmopolitus-raudonšiknius ir subyrinus Sovdepiją, buvo mūsų nepaprastas gailestingumas nugalėtų aršių Lietuvybės priešų atžvilgiu.

Deja, mes pamiršome ir nepasinaudojome ypatingai vertinga mūsų tėvų ir senelių patirtimi Didžiojo Lietuvių Tautos Sukilimo metu, 1941 m. birželio mėn. 22-28 d.

Vietoje to, kad visus Tautos priešus ir išdavikus dar tada - ypatingai 1991 m. gale - labai nuosekliai ir ryžtingai išnaikintume, mes suteikėme jiems pačias geriausias galimybes ir vėl sustiprėti bei pasikasti po Lietuvybės - Lietuvių Kalbos, Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės - esminiais pamatais.

Daugiau tokias baisias klaidas nei mes, nei mūsų vaikai nebeturi teisės pakartoti.

Atminkite tai, Lietuviai.

Žygeivis
2012-10-02 21:54

Bet kokia užsienietiškų užrašų ir rašmenų invazija į lietuvių kalbos erdvę (tiek viešąją, tiek dokumentų) palaipsniui "išplauna" lietuvių kalbos autoritetą ir menkina būtinybę ją mokėti.

Lygiai tą pačią nuoseklaus nutautinimo politiką lietuviams taikė lenkai (nepamirškite, kad masinės lenkų kolonizacijos į Lietuvos Valstybę iki 1920-1939 m. nebuvo - išskyrus lenkų kunigus), ir per keletą šimtų metų nemaža dalis mūsų Tautos sulenkėjo.

Kaip tik todėl kuriant Lietuvių kalbos abėcėlę mūsų protėviai atsisakė lenkiškų raidžių (kurios jau buvo plačiai įsigalėjusios lietuvių raštijoje) ir pakeitė jas čekiškos abėcėlės raidėmis.

Lygiai taip pat vokiečiai, kaip ir lenkai, lietuviams įvedę vokiškas gotikines raides, palaipsniui, kultūriškai paveikdami, nutautino Mažosios Lietuvos lietuvius. Juk Didžiojoje Lietuvoje tuo metu jau naudojo lotyniškus-lietuviškus rašmenis, ir lietuviai iš skirtingų Lietuvos dalių nebemokėjo skaityti vieni kitų knygų.

Rusijos imperijoje valdžia taip pat bandė priversti lietuvius atsisakyti savo abėcėlės ir priversti vartoti kirilicą - garsusis "spaudos draudimas" - tai yra lietuviškų raidžių spaudoje draudimo laikotarpis 1864 - 1904.

Uždrausta visa spauda lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis, išskyrus kirilica parašytus maldaknyges ir elementorius.

Vėliau lygiai tą patį darė sovietai, rusifikuodami ir lietuvius, ir visas kitas imperijos pavergtas tautas.

Beje, būtent sovietai dar iki WW2 pakeitė daugybės tautų istorinius rašmenis į rusiškus. Išsilaikė tik armėnai, gruzinai, lietuviai, latviai ir estai, nors ir visoms šioms kalboms jau buvo sukurti rusiški kirilicos variantai, ir po WW2 buvo keletą kartų siūloma juos įvesti. Tačiau sovietų valdžia, KGB įspėta, pabijojo masinių protestų ir net sukilimų. Tik vadinamojoje Moldavijos SSR buvo įvesta kirilica, nes taip bet kokia kaina sovietų valdžia siekė atskirti "sovietinius" rumunus ("moldavus") nuo "tikrųjų" rumunų Rumunijoje.

Mums dabar kaip tik būtina vykdyti atvirkštinę, labai griežtą Lietuvybės palaikymo politiką, sukuriant Lietuvių kalbai ir lietuviškiems rašmenims neginčijamą valstybinį autoritetą ir jų vartojimo besąlyginį neišvengiamumą visose be išimties srityse.

Tačiau Lietuvą valdantys posovietiniai persidažėliai ir išdavikai stengiasi viską daryti, kad tik Lietuvių kalba ir lietuviška abėcėlė būtų suniekintos, o jas pakeistų užsienio kalbos ir rašmenys.

Žinoma, be jokios abejonės, tokių nelietuviškų rašmenų įteisinimas Lietuvių Tautos Valstybėje būtų naudingiausias lenkų šovinistams ir vietiniams nutautėjusiems šū-dlenkiams, vis dar rėkaujantiems "Vilno naše".

Žygeivis
2012-10-02 23:12

to Žygeivis
2012-10-02 22:31
Šaunu. Bet įdomu kodėl savo komentare, kuriame tikrai nėra jokios būtinybės naudoti užsienietiškas nelietuviškas raides, net keliose vietose nesugebėjote apsieiti be ww2?
------------------------------------

Ką darysi, prisipažįstu - kaltas. Niekaip neįprantu rašyti APK (Antrasis pasaulinis karas).

Todėl, deja, kai kada ir lietuviškuose tekstuose parašau iš inercijos WW1 ar WW2, tuo labiau, kad ir rusiškuose komentaruose įpratau vartoti šią anglišką santrumpą vietoje pernelyg ilgų "Первая мировая война" ar "Вторая мировая война" (negi naudosiu jų sovietinį propagandinį ВОВ - Великая отечественная война?).

Žygeivis
2012-10-02 23:17

Tiesą sakant, ne tik svetimųjų ir kitakilmių pavardes ir vardus reikia rašyti lietuviškai, bet ir geografinius pavadinimus, ypač turinčius tradicines lietuviškas formas - Karaliaučius (arba Tvanksta), Tilžė, Gumbinė, Petrapilis (vietoje jau baigiančio įsigalėti Sankt-Peterburgo), ir t.t.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Užsienietiškų pavardžių rašymas lietuviškai

Parašytas: 19 Rgs 2021 18:37

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/2457685 ... nt_mention

Kęstutis Čeponis

Darius Simanaitis, sutinku, kad kai kada verta rašyti ir originalias vardų, pavardžių, vietovardžių formas, jei jos Lietuvoje menkai žinomos - bet būtinai tik skliausteliuose papildomai po lietuviškos transkripcijos.

Ir dar - labai klaikiai atrodo, kada pvz., rusiškas, kinietiškas, vietnamietiškas, indiškas, gruziniškas, armėniškas, arabiškas... pavardes, vardus, vietovardžius, vandenvardžius... rašo nukopijavę nuo angliškų ar prancūziškų jų "transkripcijų" - gaunasi tokia nesąmonė, jog net gėda skaityti...

Tai, jog ne taip seniai leista pavardes ir vardus vartoti be lietuviškų galūnių, be to rašant kitų tautų rašmenimis, mano giliu įsitikinimu yra politinis nusikaltimas - Valstybinės Lietuvių Kalbos statuso akivaizdus paniekinimas.

Sakykime latviai griežtai neleidžia vartoti latviškuose tekstuose bei dokumentuose užsienietiškas pavardes ir vardus be latviškų galūnių.

Getės, Bairono, Šilerio, Žiulio Verno... atvejais rašome taip kaip jau nuo seno yra tradiciškai lietuviškuose tekstuose priimta ir išleista daugybė knygų.

Dabar kaitalioti lietuviškai rašant nuo mokyklos laikų žinomus pavadinimus būtų kvaila.

Aš kalbu tik apie tas pavardes, vardus, vietovardžius, vandenvardžius... kurių pavadinimai tik dabar patenka į lietuviškus tekstus - ir kurie kraupiai iškraipomi, neatsižvelgiant į jų realų skambėjimą gimtojoje kalboje tų, iš kurių šis pavadinimas pateko į kitas kalbas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 68 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: