Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kaip prancūzai gina savo kalbą

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Kaip prancūzai gina savo kalbą

Parašytas: 27 Kov 2009 21:22

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Valstybinė lietuvių kalbos komisija
http://www.vlkk.lt/lit/87713

Kaip prancūzai gina savo kalbą

„Ar kalbate prancūziškai?“ – toks užrašas pasitinka ne viename Europos mieste, kur atidaryti „Prancūzų namai“ ar panašiai pavadinta kultūros įstaiga. Taip kviečiama ateiti į parodą, skirtą Prancūzų kalbos gynimo įstatymo penkiolikos metų sukakčiai. Jei nori suprasti, kodėl šis Prancūzijos seimūnų žingsnis taip sureikšmintas, reikia prisiminti, kaip „kylančio debesies“ – globalizacijos akivaizdoje brendo prancūzų noras ginti savo gimtąją kalbą.

Prancūzijos kultūros ministras Žakas Tūbonas (Toubon), 1994 metais parlamentui pateikto naujo įstatymo autorius, iš tikrųjų naudojo tokią – „juodo debesies“! – metaforą. Juk ir į senąją prancūzų kalbą kasdien braunasi vis nauji anglicizmai. Nemaža jaunimo dalis laiko save moderniais, jei iš filmų ar estradų mokosi dainų ir dainelių anglų kalba. Beveik kiekviename žingsnyje pasitinka svetimžodžiai. Todėl iš pradžių ministras buvo pavadintas Don Kichotu, stojusiu į kovą, kurios laimėti neįmanoma. Juk vienas žymus filosofas pranašauja, kad po poros šimtmečių žemėje bus likę tik trys kalbos – anglų, ispanų ir kinų. Vis dėlto Prancūzijoje per įsisiūbavusią diskusiją vykusi apklausa parodė, kad 90 nuošimčių šalies gyventojų pritaria naujam kalbos gynimo įstatymui.

Prisiminta, kad tėvai ir protėviai taip pat rūpinosi kalbos „sveikata“, jos likimu. Tam būta įvairiausių priežasčių. Karaliai norėjo, kad gausūs „dialektai“ neskaldytų valstybės. Prancūzų revoliucijos tėvai reikalavo aiškios ir švarios, visai liaudžiai suprantamos kalbos. Visa tai buvo paremta dekretais, įstatymais. Jau 1490 m. (tik po dviejų metų bus atrasta Amerika!) prancūzų karalius Karolis VIII paskelbė įsaką (vadinamąjį Ordonannce de Moulin), kuriuo reguliuojama teismų kalba. 1539 m. panašiu karaliaus dekretu (Ordonannce de Villiers...) visiškai atsisakyta iki tol teismuose vyravusios lotynų kalbos. Žmonės pradėjo jausti, kad gimtoji kalba – didelė vertybė. O ypač reikšmingi buvo 1635-ieji. Kardinolas Rišelje (du Plessis de Richelieu) įkuria garsią Prancūzų akademiją, kurios svarbiausia pareiga – rūpintis prancūzų kalba.

Akademija leidžia Žodyną, skelbia rekomendacijas, domisi gimtosios kalbos vystymusi. Dabartiniais laikais Akademijos atstovai dalyvauja valstybinėse komisijose, kurios svarsto ir sprendžia visus prancūzų kalbos klausimus (pirmiausia terminiją). Jau aštuntąjį XX a. dešimtmetį Nacionalinis susirinkimas buvo priėmęs kalbos gynimo įstatymą. Pasirūpinta (tiesa, be griežtesnės kontrolės), kad prancūzų kalba informatikos, ekonomikos, finansų baruose netaptų „antraeile“.

Prancūzams pasirodė, kad globalizacijos akivaizdoje to jau neužtenka. Stigo priežiūros, į kalbos įstatymą buvo žiūrima pro pirštus. Todėl Ž. Tūbonas, būdamas kultūros ministru, pasiūlė ankstesnį kalbos įstatymą sugriežtinti. Šio žmogaus įnašas toks svarbus, kad net patsai įstatymas vadinamas jo vardu. Prancūziškai rašoma taip: Loi Toubon. Įstatymą, kurį sudaro 24 paragrafai, privalo vykdyti visų lygių valdžios atstovai.

Pirmajame skirsnyje reglamentuojama tai, su kuo pilietis susiduria kiekviename žingsnyje: prekių aprašymai, garantijos bei įsigijimo sąlygos, sąskaitos ir kvitai. Net šiuose mažuose dokumentuose negali būti kalbos klaidų. Vien užsienio prekių pavadinimus leidžiama rašyti taip, kaip juos pavadino gamintojas.

Įstatymas apima visas gyvenimo sritis. Tai įvairūs viešose vietose kabantys plakatai, užrašai, gatvių pavadinimai, su eismu ir transportu susieti nurodymai. Ten, kur norima pasitarnauti šalies svečiui ir vartojama svetima (anglų) kalba, privalu šalia tą pat parašyti ir prancūziškai. Kas jau lankėsi Prancūzijoje (ne tiktai Paryžiuje), įsitikino, kad šių taisyklių iš tikrųjų laikomasi, o pažeidėjai sulaukia baudų.

Įstatyme nurodyta, kad sutartys, įsipareigojimai ir kiti raštai turi būti rašomi prancūziškai. Įvairūs renginiai, kolokviumai, kongresai, su jais susieti dokumentai turi turėti prancūzišką dalį. Jei tai tarptautiniai susitikimai, kiekvienas dalyvis turi teisę kalbėti ir prancūziškai. To paties reikalaujama iš žiniasklaidoje skelbiamų pranešimų bei tekstų, kurie rašomi kitomis kalbomis. Ta pati taisyklė: būtina pridurti santrauką ar paaiškinimą prancūzų kalba.

Įstatymas reikalauja, kad kiekviena darbo sutartis būtų rašoma prancūziškai. Tiesa, užsieniečiui leidžiama turėti dar ir juridiškai visateisį egzempliorių savo kalba.

Labai tiksliai reglamentuojama, kaip turi atrodyti radijo ir televizijos laidų programos. Pavyzdžiui, reikalaujama, kad muzikinėje dalyje ne mažiau kaip 40 proc. būtų skiriama... prancūzų dainoms. Smulkiai pateikiama, kaip turi atrodyti reklama. Kiekvienas į ją įsiterpęs svetimžodis turi būti išverstas į prancūzų kalbą.

Prancūzijoje nuo seno gyvuoja ir stiprios gimtosios kalbos puoselėjimo organizacijos. Viena kalbos mylėtojų draugija net pasivadinusi „Asociacija už kalbų ir kultūrų pluralizmą Europoje“ (Association pour le Pluralisme Linguistique et culturel en Europe).

Štai ir iškyla klausimas: ar įstatymas Loi Toubon tik... paprastas provincializmas, donkichotiškumas, o gal net pavėluoto nacionalizmo apraiška?!

Nei viena, nei antra. Taip jau atsitiko, kad šių eilučių autoriui darbo kelyje teko iš arčiau girdėti, ką kalba pats Loi Toubon kūrėjas.

Praėjusiais metais posėdžiavo Vokietijos ir Prancūzijos kultūrinio bendradarbiavimo taryba. Ž. Tūbonas 2005–2008 m. netgi buvo išrinktas šios svarbios institucijos prancūzų sparno pirmininku, todėl palaikė glaudų ryšį ir su žiniasklaida. Buvęs Prancūzijos kultūros ministras (vėliau dar tapęs teisingumo ministru, ėjęs prezidento patarėjo pareigas, atstovavęs šaliai Europos Parlamente) tvirtai kalba už visų tautų (didelių ir mažų) teisę ginti ir puoselėti savąsias kalbas. Kodėl?

Prancūzas citavo savo paties vardo įstatymo pradžią, kur pažymėta, kad kalba – „tai sudėtinė žmogaus asmenybės dalis“ (element fondamental de la personnalite), o gimtoji kalba – svarbi savojo (šiuo atveju prancūzų) kultūros paveldo dalis (et du patrimoine de la France). Ta proga jis kalbėjo, kad būtina mokytis ir kitų kalbų, pirmiausia savo kaimynų. Anglų kalba svarbi tautų bendradarbiavimui, tačiau negalima leisti, kad jos plitimas pažeistų kitų tautų kalbų teises.

Stropiausi po 1994 m. priimto Loi Toubon įstatymo pasirodė lenkai. Jų seimas panašų įstatymą priėmė 1999 m. spalio 7 dieną. Kaip gimtosios kalbos saugotojai dar paminėti danai, norvegai ir islandai. Lietuvos vardas neištartas.

Turėtume suprasti čia aprašytą prancūzų tautos rūpestį savo kalba.

Štai net gana kosmopolitiškai kalbos atžvilgiu nusiteikę vokiečiai taip pat susirūpino. Įpratę viską išreikšti statistika, vokiečių kalbininkai suskaičiavo, kad į jų kalbą įsibrovė maždaug 1500 anglicizmų. O šių metų pradžioje senajame Vokiečių istorijos muziejuje Berlyne atidaryta didelė paroda „Vokiečių kalba“. Ją lydi renginiai, skirti kalbos išlikimo temoms.

Prancūzai net kompiuterį jau vadina sava kalba – Ordinateur.

Leonas Stepanauskas

Spausdinta „Metuose“ (2008, Nr. 3, p. 156–157)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kaip prancūzai gina savo kalbą

Parašytas: 26 Kov 2012 18:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Prancūzų dainos „Eurovizijoje“ tekstas anglų kalba sukėlė skandalą šalyje

http://www.DELFI.lt
2008 balandžio mėn. 16 d.
http://whatson.delfi.lt/news/music/arti ... d=16703436

Prancūzijos parlamento narys pareiškė esąs pasipiktinęs, kad dainos, kuri išrinkta atstovauti šaliai „Eurovizijos“ dainų konkurse, žodžiai yra anglų kalba, praneša bbc.co.uk. Jacques Myard iš UMP partijos paragino bendrovę, valdančia daugelį Prancūzijos televizijų, persvarstyti tai.

Sebastiano Telliero dainoje „Divine“ skamba electro muzika ir angliški bei prancūziški žodžiai.

Prancūzijos kultūros ministras gina jo dainą, teigdamas, kad šalis turėtų pilnai palaikyti jo pergalės siekimą.

Iš viso konkurse, pritraukiančiame šimtus tūkstančių žiūrovų Europoje ir už jos ribų, dalyvaus 43 šalys.

„Sebastienas Tellieras turi puikų talentą, jis yra tarptautinio lygio atlikėjas,“ – „Agence France Presse“ teigė Christine Albanel.

Tačiau ji taip pat pripažino: „Manau, kad tai gėda, jog daina yra ne prancūzų kalba.“

J. Myardas BBC pareiškė, kad leisti angliškai dainai atstovauti Prancūzijai yra fiasko: „Prancūzų kalba yra didelės pramonės įrankis, jei kalbėtume apie kultūrinę įtaką, tad jei mes, prancūzai, atsisakome savo kalbos, ką, jūsų manymu, pasakys kiti?“

J. Myardas, pats laisvai kalbantis angliškai, pareiškė, kad Prancūzijai Europos konkurse „kopijuoti kitos šalies kultūrą“ yra netinkama.

„Aš manau, kad net dainuoti, ypač šiame Europos konkurse, mes turėtume prancūziškai,“ – pridūrė jis.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://whatson.delfi.lt/news/music/arti ... &com=1&s=1

teisingai, 2008 04 16 17:56

Šaunuoliai pranzūzai,kurie myli ir gerbia savo kalbą,tik kekšių vaikai gali pykti ir niekinti savo kalbą.

Gg, 2008 04 16 18:24

saunuoliai prancuzai. Cia lietuviukai matau, pasiryze iki ausu anglosaksams i sikna sulisti, kaip komjaunuoliai rusams lisdavo...

šerše la fam, 2008 04 16 18:29

malačiai prancūzai, dar turi savigarbos sau ir savo kalbai, ne taip kaip bomžiukai lietuviukai, kuriems svarbiausia , kad tik veblenti angliškai.

Kardas, 2008 04 16 19:29

Saunuoliai prancuzai, tikri patriotai. Labai butu grazu, kad visos tautos dainuotu savo kalba. Lietuviai, o ypac jaunimas visas parsidaves.

yjtyhjtr, 2008 04 16 19:36

kad taip lietuviai kovotų už savo kalbą...

MAŽVAIKIAI, 2008 04 16 19:41

o mūsų zvaigzdaunai vapalioja viska atseit angliskai, seiliai be TĖVYNES IR GARBES.

tiems, 2008 04 16 19:48

tai kur tie dingo musu "sviesuoliai" kurie cia taip aktyviai pora dienu plieke,kokie mes rasistai,nacionalistai,o kokia vakaru kultura ojojoj...kaip mums reikia mokytis is ju tolerancijos..

PRASOM PAVYZDYS..KAIP VAKARU SALIS GINA SAVO MENTALITETA..TAI JIE IRGI TADA NACIONALISTAI?!

lukas, 2008 04 16 19:49

tai visos salys tegu dainuoja savo kalba, cia pasityciojimas is visu kitu saliu, nes mat jau prancuzija tai jau turi dainuot savo kalba nes cia sustrai o jei jau kitos taip daro tai jau cia durnai ir kvailai ...

xxxxxx, 2008 04 16 20:03

Šaunuoliai prancūzai, kad napaklūsta bandos dėsniui.

Vytautas, 2008 04 16 20:56

Visiškai pritariu prancūzų pozicijai.Tai sveiko mąstymo pavyzdys.

ira, 2008 04 16 20:57

Savo tauta gerbiantis dainininkas visada dainuos savo kalba.Gal ir negaus pirmos pirmos vietos,bet savo tautieciu akyse bus kaip didvyris.

mhmm, 2008 04 16 21:39

ash manau kad VISOS SALYS TURETU DAINUOT SAVA KALBA

Žygeivis, 2008 04 16 23:21

„Eurovizija“ faktiškai jau tapo įrankiu kosmopolitų rankose nutautinant Europos tautas.

Būtina pakeisti "Eurovizijos" konkurso sąlygas taip, kad kiekvienos valstybės ir tą valstybę sukūrusios tautos atstovas privalo dainuoti savo tautos kalba.

Egzistuoja daugybė visuomeninių ir oficialių organizacijų, kurios kovoja už kokio nors vabaliuko išsaugojimą, o tai, jog Europoje 21 amžiuje faktiškai tyčia yra naikinamos europiečių kalbos ir tautos bei jų kultūros - Europos "elitui" visai nerūpi.

O mūsų valdžiai į lietuvių kalbą ir jos išsaugojimą irgi nusispjauti.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kaip prancūzai gina savo kalbą

Parašytas: 26 Kov 2012 18:21

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

V.Laučius. Už Latviją
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vla ... d=55785237

Vladimiras Laučius,
http://www.DELFI.lt
2012 m. vasario 21 d. 14:33

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

to Pilietis,
2012 02 22 13:51

Nereikia painioti.

Bretonų ir vokiečių mokyklos yra išlaikomos bendruomenių arba privačios. Prancūzijos valstybė neremia mokyklų nevalstybinėmis kalbomis.

Be to, bretonai Prancūzijos provincijoje Bretanėje yra autochtonai -jie čia gyvena jau 1600 metų, kaip ir vokiečiai - Elzase ir Lotaringijoje.

Laisva kunigaikštystė Bretanė buvo prijungta prie Prancūzijos tik 1532 m.

Elzasas ir Lotaringija, kurios buvo Vokietijos imperijos dalys, prijungtos prie Prancūzijos du kartus - 1648 m. (Lotaringija - 1766 m.) ir 1918 m.

Lietuva finansuoja mokyklas tautinių mažumų kalbomis, o Prancūzija - ne.

Regioninėmis paskelbtos yra ne imigrantų ar jų palikuonių, bet autochtonų tarmės (elzasiečių, o ne vokiečių, korsikiečių, o ne italų ir t.t.), bet ne užsienio valstybių valstybinės kalbos. Jų statusas neturi oficialios kalbos statuso. Vienintelė oficiali kalba Prancūzijoje - prancūzų.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 10 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: