Kodėl mes - lietuviai - turime teisę didžiuotis savo kalba
O kaip nesididžiuosi????
Prof. dr. A. Senn (119-6):
"Jie (lietuviai) gali teisingai didžiuotis savo kalba, kuri, nežiūrint savo konservatyviojo pobūdžio, yra taip pat moderninė, kaip mūsų pasaulis modernus. Jūs galite išreikšti ir nagrinėti lietuvių kalboj kiekvieną dalyką, kuris reikalingas mūsų civilizacijai".
Prof. dr. G. Ford (Draugas, 1968.VII.6 d., II):
"Indoeuropiečių kalbų studijozui lietuvių kalba yra būtinybė. Kiekvienas, kuris tik yra įsiklausęs lietuvių kalbą, sutiks, kad tai yra gražiausia kalba".
Prof. A. Meillet (85-37):
"Nors seniausi lietuvių rašytiniai tekstai siekia 16 amž. po Kr., tačiau kai kurie lietuvių žodžiai daugiau artimesni pirminei indoeuropiečių formai, kaip atitinkami žodžiai sanskrito ir graikų, žinomų daugiau dviejų tūkstančių metų".
Prof. M. Pei (100-34):
"Iš visų modernių kalbų artimiausia pirminei indoeuropiečių kalbai yra lietuvių kalba".
Dr. J. Karlowicz (63-177):
"Jos (lietuvių kalbos) garsai ir galūnės kas kart mums primena senovinius indų, persų, graikų, romėnų, keltų, gotų garsus. Daugelis lietuvių sakinių skamba neatskiriamai, kaip sanskritas, ir tai daro aiškesnį įspūdį, kuomet paprastą kaimietį girdi tokias formas vartojant, kurias šiandien dėl jų senoviškumo, esame pripratę laikyti proistorinėmis, kažkaip gerbtinomis, nes jomis kitados yra kalbėjusi mūsų protėvių protėviams visų arijų (indoeuropiečių) pramotė".
Prof. H. Hirt (54-196):
"Be abejonės lietuvių kalba dar šiandien yra seniausia ir mažiausia pakitusi iš indogermanų (indoeuropiečių) kalbų".
Prof. dr. J. Otrębski (Aušra, Warszawa, 1962, 5 nr.):
"Lietuvių kalba išlaikė iki mūsų laikų savo senovinę formą... Kalbininkai, remdamiesi lietuvių kalbos duomenimis, bando rekonstruoti bendrą indoeuropiečių kalbą".
Prof. B. Dwight (18-113):
"Ši (lietuvių) kalba turi labai didelės reikšmės kalbininkui. Ji (lietuvių kalba) savo formomis yra seniausia iš visų dabar esančių pasaulyj kalbų".
Dr. T. Thurston (Liet. Dien., 1962, I nr.):
"Lietuvių kalba, kaip tas senas balto marmuro paminklas stovi ir dabar nenustojęs savo blizgesio po daugelio šimtmečių žmogaus ilgos istorijos. Lietuvių kalbos morfologija aiškiai atidengia mums daugelį neišspręstų paslapčių senos civilizacijos, reikšmingai išplečia lingvistinio mokslo akiratį ir praplečia žmonijos pažinimą jos tamsios praeities".
Prof. E. Rečius (110-431):
"Jei vertė tautos žmonijoj būtų matuojama jos kalbos grožiu, tai žemaičiai ir lietuviai būtų pirmoj eilėj tarp Europos gyventojų".
Dr. G. Sauerwein (45-32):
"Ji (Lietuvių kalba) daugel atvejų minties išreiškimui yra lankstesnė priemonė, ne kaip kokia kita kalba Europoj, ir būtent, per savo formų gausumą taip pat daug gražesnė".
I. Gedainis (41-35):
"Švedų kalbininkas prof. H. Skioeld tikina, kad lietuvių kalba yra pati seniausia iš visų pasaulyj gyvųjų kalbų".
Prof. dr. R. Latham (71-151):
"Lietuvių kalba etnologų akimis yra reikšmingiausia kalba Europoj".
E. Harrison (50-25):
"Visi užsienio mokslininkai sutartinai pripažįsta didelį grožį ir turtingumą lietuvių kalbos".
Prel. prof. K. Bohusz (14-153):
"Teisingai turtinga kalba yra ta, kuri kiekvienam daiktui, kiekvienam dvasiniam veiksmui turi atitinkamą posakį, nevartoja to pačio pavadinimo dviem panašiems dalykams, o tačiau skirtingai. Tokia kalba yra lietuvių kalba".
Prof. V. Lavoix (72-27):
"Savo senumu lietuvių kalba stebina kalbininkus, kurie ją laiko arijų (indoeuropiečių) kalbų pradiniu kamienu. Ji savo žodynu yra labai turtinga ir savo gausiomis formomis leidžia išreikšti įvairius minties išreiškimus.
Prof. H. Pedersen (99-65):
"Šiuo atžvilgiu (seniausia apraiška) ne viena iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų negali susilyginti su lietuvių kalba".
TĖVYNĖ, 2008 03 12 14:45
Lietuvi, tebūnie tau pirmiausia Tėvas ir Motina, bet virš jų tebūnie TĖVYNĖ LIETUVA.
Prelatas Mykolas Krupavičius
citata, 2008 03 12 15:02
Justinas Marcinkevičius:
”Prie knygos, prie savo kalbos ir rašto lenkiamės lyg prie šventosios ugnies: tiktai saugodami auginame ir augame”.
|
