Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Kodėl mes - lietuviai

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kodėl mes - lietuviai - turime teisę didžiuotis savo kalba

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Kodėl mes - lietuviai - turime teisę didžiuotis savo kalba

Parašytas: 12 Kov 2008 15:54

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27122
Miestas: Ignalina

Kodėl mes - lietuviai - turime teisę didžiuotis savo kalba

O kaip nesididžiuosi????

Prof. dr. A. Senn (119-6):

"Jie (lietuviai) gali teisingai didžiuotis savo kalba, kuri, nežiūrint savo konservatyviojo pobūdžio, yra taip pat moderninė, kaip mūsų pasaulis modernus. Jūs galite išreikšti ir nagrinėti lietuvių kalboj kiekvieną dalyką, kuris reikalingas mūsų civilizacijai".

Prof. dr. G. Ford (Draugas, 1968.VII.6 d., II):

"Indoeuropiečių kalbų studijozui lietuvių kalba yra būtinybė. Kiekvienas, kuris tik yra įsiklausęs lietuvių kalbą, sutiks, kad tai yra gražiausia kalba".

Prof. A. Meillet (85-37):

"Nors seniausi lietuvių rašytiniai tekstai siekia 16 amž. po Kr., tačiau kai kurie lietuvių žodžiai daugiau artimesni pirminei indoeuropiečių formai, kaip atitinkami žodžiai sanskrito ir graikų, žinomų daugiau dviejų tūkstančių metų".

Prof. M. Pei (100-34):

"Iš visų modernių kalbų artimiausia pirminei indoeuropiečių kalbai yra lietuvių kalba".

Dr. J. Karlowicz (63-177):

"Jos (lietuvių kalbos) garsai ir galūnės kas kart mums primena senovinius indų, persų, graikų, romėnų, keltų, gotų garsus. Daugelis lietuvių sakinių skamba neatskiriamai, kaip sanskritas, ir tai daro aiškesnį įspūdį, kuomet paprastą kaimietį girdi tokias formas vartojant, kurias šiandien dėl jų senoviškumo, esame pripratę laikyti proistorinėmis, kažkaip gerbtinomis, nes jomis kitados yra kalbėjusi mūsų protėvių protėviams visų arijų (indoeuropiečių) pramotė".

Prof. H. Hirt (54-196):

"Be abejonės lietuvių kalba dar šiandien yra seniausia ir mažiausia pakitusi iš indogermanų (indoeuropiečių) kalbų".

Prof. dr. J. Otrębski (Aušra, Warszawa, 1962, 5 nr.):

"Lietuvių kalba išlaikė iki mūsų laikų savo senovinę formą... Kalbininkai, remdamiesi lietuvių kalbos duomenimis, bando rekonstruoti bendrą indoeuropiečių kalbą".

Prof. B. Dwight (18-113):

"Ši (lietuvių) kalba turi labai didelės reikšmės kalbininkui. Ji (lietuvių kalba) savo formomis yra seniausia iš visų dabar esančių pasaulyj kalbų".

Dr. T. Thurston (Liet. Dien., 1962, I nr.):

"Lietuvių kalba, kaip tas senas balto marmuro paminklas stovi ir dabar nenustojęs savo blizgesio po daugelio šimtmečių žmogaus ilgos istorijos. Lietuvių kalbos morfologija aiškiai atidengia mums daugelį neišspręstų paslapčių senos civilizacijos, reikšmingai išplečia lingvistinio mokslo akiratį ir praplečia žmonijos pažinimą jos tamsios praeities".

Prof. E. Rečius (110-431):

"Jei vertė tautos žmonijoj būtų matuojama jos kalbos grožiu, tai žemaičiai ir lietuviai būtų pirmoj eilėj tarp Europos gyventojų".

Dr. G. Sauerwein (45-32):

"Ji (Lietuvių kalba) daugel atvejų minties išreiškimui yra lankstesnė priemonė, ne kaip kokia kita kalba Europoj, ir būtent, per savo formų gausumą taip pat daug gražesnė".

I. Gedainis (41-35):

"Švedų kalbininkas prof. H. Skioeld tikina, kad lietuvių kalba yra pati seniausia iš visų pasaulyj gyvųjų kalbų".

Prof. dr. R. Latham (71-151):

"Lietuvių kalba etnologų akimis yra reikšmingiausia kalba Europoj".

E. Harrison (50-25):

"Visi užsienio mokslininkai sutartinai pripažįsta didelį grožį ir turtingumą lietuvių kalbos".

Prel. prof. K. Bohusz (14-153):

"Teisingai turtinga kalba yra ta, kuri kiekvienam daiktui, kiekvienam dvasiniam veiksmui turi atitinkamą posakį, nevartoja to pačio pavadinimo dviem panašiems dalykams, o tačiau skirtingai. Tokia kalba yra lietuvių kalba".

Prof. V. Lavoix (72-27):

"Savo senumu lietuvių kalba stebina kalbininkus, kurie ją laiko arijų (indoeuropiečių) kalbų pradiniu kamienu. Ji savo žodynu yra labai turtinga ir savo gausiomis formomis leidžia išreikšti įvairius minties išreiškimus.

Prof. H. Pedersen (99-65):

"Šiuo atžvilgiu (seniausia apraiška) ne viena iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų negali susilyginti su lietuvių kalba".

TĖVYNĖ, 2008 03 12 14:45

Lietuvi, tebūnie tau pirmiausia Tėvas ir Motina, bet virš jų tebūnie TĖVYNĖ LIETUVA.

Prelatas Mykolas Krupavičius

citata, 2008 03 12 15:02

Justinas Marcinkevičius:

”Prie knygos, prie savo kalbos ir rašto lenkiamės lyg prie šventosios ugnies: tiktai saugodami auginame ir augame”.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Kov 2008 18:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27122
Miestas: Ignalina

Faktai

1828-1878 metais Maišiagalos, Paberžės, Nemenčinės, Lavoriškių, Rudaminos, Juodšilių, Medininkų, Šalčininkų, Eišiškių, Nemėžio, Baltosios Vokės, Rukainių, Lentvario, Dieveniškių, Jašiūnų, Kalvelių, Turgelių, Gardino, Lydos, Breslaujos, Ašmenos, Seinų, Suvalkų, Augustavo ir kitos apylinkės kalbėjo tik lietuviškai, vaikai ir moterys nemokėjo lenkiškai.

1923 m. Krokuvoje išleistos lenkų kalbos gramatikos žemėlapyje lenkų kalbos plotas arčiausiai Lietuvos pažymėtas tik dabartinėje Gardino srityje prie Nemuno (gerokai į pietus nuo Gardino) (Žr. Wilno I ziemia Wilenska, t.1, 1930, p. 229).

Tai liudija ir caro laikų gyventojų surašymo duomenys (Sankt Peterburgo 1840 – 1890 m gyventojų surašymų archyvai), kur visame šiame plote namų kalba nurodyta “lietuvių”, originalo kalba “litovskij” (dar nurodoma šiek tiek vartotos žydų kalbos). Jokių kitų vartotų kalbų nenurodoma.

Lietuviškai kalbėta iki Minsko, Balstogės, Karaliaučiaus ...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Musgaudis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Kov 2008 21:58

Užsiregistravo: 26 Sau 2008 18:48
Pranešimai: 99
Miestas: Kaunas

Lietuvių kalba yra ne seniausia, bet daugiausiai išlaikiusi archaiškų žodžių iš visų šiuolaikinių indoeuropiečių kalbų.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kodėl mes - lietuviai - turime teisę didžiuotis savo kalba

Parašytas: 15 Vas 2018 18:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27122
Miestas: Ignalina

Štai kokiais žodžiais mūsų gimtąją kalbą gyrė klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas Imanuelis Kantas

Aivaras Lileika
2013 m. vasario 6 d.

I. Kanto įvadas kuriame jis pažymi Lietuvių Kalbos reikšmingumą.

"Littauisch-deutsches und deutsch-littauisches Wörter-buch", Vol. 1
Christian Gottlieb Mielcke, Philipp Ruhig, Immanuel Kant, 1800

I. Kantas paliudijo 1800 m. savo prakalboj prie C. Mielke "Das Deutsch-Litauisches Woerterbuch..." (Koenigsberg), kur jis iškėlė lietuvių teigiamus privalumus ir lietuvių kalbos reikšmę ne tik kalbotyroj, bet ir istorijoj, nes ji yra raktas įvairioms praeities mįslėms atspėti. Apie tai rašė dr. T. Thurston (Lith Days, 1962):

"The importance of the Lithuanian language was recognized also by the greatest philosopher of modern times, I. Kant, who was born in Pr. Lithuania and had a thorough knowledge of the Lithuanian language. In his preface to a Lithuanian and German Dictionary, he wrote that the Lithuanian language deserved the protection of the state... He was not only a philosopher, but also a linguist".

I. Kantas "Lietuvių kalba reikia išsaugoti, nes jinai turi raktą, kuris išsprendžia ne tik filologines, bet ir tautų raidos paslaptis".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kodėl mes - lietuviai - turime teisę didžiuotis savo kalba

Parašytas: 15 Vas 2018 18:09

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27122
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/photo.php?fbid ... =3&theater

Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kodėl mes - lietuviai - turime teisę didžiuotis savo kalba

Parašytas: 21 Bal 2018 19:21

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27122
Miestas: Ignalina

Академик Владимир ТОПОРОВ:

"…Вильнюс, как столица государства, чьим государственным языком является самый древний из известных нам индоевропейских языков.

Ну вы знаете, например, окончание в именительном падеже tevas, -аs, оно сохранилось ведь только в новогреческом языке и то, сейчас это -s отпадает.

А ведь это что-то значит.

Мы знаем, что имена мужского рода в именительном падеже во всех индоевропейских языках, нам известных, были с окончанием -s".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: