Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Bendroji giminė (seniau dar vadinta niekatrąja arba bevarde gimine)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Bendroji giminė (seniau dar vadinta niekatrąja arba bevarde gimine)

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Bendroji giminė (seniau dar vadinta niekatrąja arba bevarde gimine)

Parašytas: 26 Rgp 2026 19:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 28616
Miestas: Ignalina

Bendroji giminė (seniau dar vadinta niekatrąja arba bevarde gimine)

(средний род в литовском языке)

Bendroji giminė (seniau dar vadinta niekatrąja arba bevarde gimine) lietuvių kalboje – tai daiktavardžių giminės kategorija, apimanti žodžius, kurie pagal savo linksniavimo paradigmas ir formą tinka nusakyti ir vyriškos, ir moteriškos lyties asmenims.

Tai daiktavardžių (dažniausiai su priesagomis -a, -ė) grupė, kurios žodžiai morfologiškai turi moteriškąją galūnę, tačiau jais galima pavadinti tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties asmenį.

Tai atskira gramatinė giminė (lot. neutrum), būdinga daugeliui indoeuropiečių kalbų (pvz., rusų, vokiečių, lotynų... - prancūzų kalbose išnykusi, bet palikusi pėdsakus, slavų kalbose labai ryški), skirta ne gyviems asmenims, o dažniausiai negyviems daiktams, abstrakčioms sąvokoms ar reiškiniams žymėti.

Ji turi savo pastovias galūnes bei formų paradigmas (pvz., rusų k. окно, vokiečių k. das Haus), o daiktavardis nebūtinai kaitaliojasi pagal lytį – jis tiesiog priklauso tam tikrai nekintamai daiktavardžių klasei.

Bendrosios giminės žodžiai perima vyriškosios arba moteriškosios giminės derinamuosius žodžius priklausomai nuo realaus žmogaus lyties.

Bevardė giminė turi fiksuotą, savarankišką giminės formą, kuri nesikeičia pagal asmens lytį (nes neskirta asmenims apibūdinti).

Indoeuropiečių prokalbės negyvieji daiktavardžiai (kaip ežeras ar kiti) lietuvių ir kitose rytų baltų kalbose įgijo vyriškosios giminės formas.

Bendroji giminė išliko tik gyvųjų daiktavardžių formose.

Dauguma bendrosios giminės gyvųjų daiktavardžių turi neigiamą ar menkinamąją konotaciją (emocinį atspalvį).

Pavyzdžiai: žodžiai vėpla, elgeta, valkata, nevėkšla, plepys, padaúža, nenuorama....

Lietuvių kalboje bevardė giminė taip pat yra išlikusi būdvardžių, įvardžių bei dalyvių formose (pvz., gera, šilta, gražu), bet ne pačiuose daiktavardžiuose.

Bevardė giminė išlaikyta būdvardžiuose, dalyviuose ir neasmeniniuose įvardžiuose, kai jie vartojami apibendrintai arba daiktavardiškai (pvz., gera, gražu, visa tai nauja).

Tokie posakiai kaip daryti gera rodo gyvą bevardės giminės būdvardžių vartojimą.

Prūsų kalba išlaikė daugiau senųjų bevardės giminės pėdsakų.

Prof. Alvydo Butkaus papildymas:

Alvydas Butkus

--„Prūsų kalba išlaikė daugiau senųjų bevardės giminės pėdsakų."----

Ne pėdsakų, o pačią daiktavardžių bevardę giminę.

Lietuvių kalboje bevardės giminės daiktavardžiai perėjo į vyriškąją giminę.

Giminių kaita vyko ir tarp vyriškosios ir moteriškosios. Pavyzdžiui, žodžiai „žvėris", „žmonės", kaip liudija tarmės ir senieji raštai, buvo moteriškosios giminės.

Būdvardinės kilmės formos „gražu", „puiku", „gera" tikrai yra būdvardžių bevardės giminės pėdsakai, bet dabar jos pagal reikšmę laikomos prieveiksmiais.

Suprieveiksmėjusios yra ir daiktavardžių senųjų pašalio vietininkų liekanos: „galop, velniop, pavasariop, savęsp".

Ne tik pašalio.

Prieveiksmis „namie" yra irgi iš senųjų vietininkų.

******************************************

P.S. В некоторых работах иногда пишут что в литовском языке не сохранился средний род, который был в индоевропейском праязыке.

Однако это не так - в литовском языке средний род тоже существует, хотя применяется довольно редко.

По литовски он называется bendroji giminė (niekatroji, bevardė giminė).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: