Bendra tautiškai susipratusio lietuvio taisyklė: lietuvis lietuviškuose tekstuose privalo kalbėti ir rašyti lietuviškai - ir visas užsienines pavardes ir vardus, gyvenviečių ir kitų geografinių objektų pavadinimus tarti ir rašyti taip, kaip jie realiai skamba, priduriant atitinkamas lietuviškas galūnes.
O ne taip, kaip rašosi kuria nors pasaulio kalba (o jų pasaulyje yra apie 7000 (su jau išnykusiomis virš 20 000) ir virš 1000 rašto sistemų bei jų atmainų).
Įskaitant kalbas, kurios dėl politinių sumetimų vadinamos tarmėmis, dabartinių kalbų būtų apie 10 000.
Ir apie 20 000, jei skaityti ir žinomas mirusias kalbas.
Be abejo, esant reikalui, galima šalia skliausteliuose parašyti ir asmens gimtąją kalba bei raštu (sukurtu lotyniškos abėcėlės pagrindu, graikišku, kirilica, armėniškų, gruzinišku, arabišku, įvairių indiškų, kinišku, japonišku, khmerų ir t.t. raštais).
Įvairių rašto sistemų pasaulyje yra ir buvo virš 370, šiuo metu vartojamos 65 sistemos (jų tarpe 14 abėcėlinės), o jų įvairiausių atmainų yra virš 1000).
Rašto sistemos
https://lt.wikipedia.org/wiki/Ra%C5%A1to_sistema
Deja, dabar susiklostė labai idiotiška "mada" visas ne lotynų abėcėlės pagrindu sukurtais rašmenimis užrašytas įvairiausių tautų ir kalbų pavardes, vardus pateikti taip, kaip jas rašo anglai savo abėcėle, kurioje nėra daugybės įvairių garsų užrašymui skirtų raidžių.
Ir todėl anglai rašo svetimas pavardes, vardus, geografinius pavadinimus klaikiai juos iškraipydami, bandydami anglams nežinomus garsus užrašyti savo raidžių įvairiomis kombinacijomis (taip kaip jie įpratę rašyti ir anglų kalbos žodžius - visai ne pagal jų realų tarimą, o pagal istoriškai per daugybę amžių susiklosčiusias taisykles).
Ir po to labai dažnai netgi neįmanoma atsekti koks yra tikrasis tarimas.
Užtenka pasižiūrėti kaip angliškai užrašomos slaviškos pavardės, vardai, geografiniai pavadinimai - ir po to juos pabandyti perskaityti bei palyginti su tikru jų tarimu.
Aš jau nekalbu apie kiniškus, japoniškus, indiškus, gruziniškus, armėniškus ir kt. vardus, pavardes, geografinius pavadinimus.
**************************************************
Rekomenduoju:
https://vaga.lt/pasaulio-rastu-sistemos
Augustinas Žemaitis. Pasaulio raštų sistemos
Augustinas Žemaitis. Pasaulio raštų sistemos. V., Vaga, 2012, 344 psl.
„Pasaulio raštų sistemos “ aprašymas
Šis įdomiai sukonstruotas ir informatyvus žinynas bus itin parankus besiruošiantiems keliauti.
Knygoje rasite visas nelotyniškų raštų sistemų raides, jų tarimą, skyrybos ženklų reikšmes, šriftus ir jų klasifikaciją.
Be to, knygoje yra žemėlapių, statistikos, raštų sistemų vystymosi schemų, išsamus žodynėlis, valiutų simbolių lentelė, trumpų mažesnės reikšmės raštų sistemų aprašymų, straipsnių apie raštų sistemų šeimas, raštų sistemų ir religijų santykį.
Knygoje plačiai aprašytos visos raštų sistemos, kurios yra pagrindinės bent vienoje valstybėje: kirilika, kinų, bengalų, arabų, japonų, tajų, graikų, gruzinų, armėnų, kmerų, birmėnų, sinhalų, hebrajų, laosiečių, etiopų raštai, hangulis (korėjiečių raštas), tana (Maldyvai), devanagaris (Indija), tibetiečių, tamilų, Kanados indėnų, o taip pat Brailio raštas.
