Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Senieji jau išnykę lietuvių kalbos žodžiai

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Senieji jau išnykę lietuvių kalbos žodžiai - paminklai jiems Klaipėdoje ir kitur

Puslapis 1 iš 1

[ 7 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Senieji jau išnykę lietuvių kalbos žodžiai - paminklai jiems Klaipėdoje ir kitur

Parašytas: 03 Sau 2022 21:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Ar žinote, kurie lietuvių kalbos žodžiai jau yra mirę?

https://kalbosreceptai.lt/ar-zinote-kur ... -yra-mire/

2016-09-03
pagal kalbosreceptai

Dėl besikeičiančios kalbos vartojimo aplinkos kinta ir lietuvių kalbos leksika. Vieni žodžiai papildo lietuvių kalbos žodyną, kiti, deja, traukiasi. Pavyzdžiui, „dūzgės“ ir „asmenukė“ sėkmingai prigijo lietuvių bendrinėje kalboje, tačiau kai kurie žodžiai, anot Lietuvos kalbininkės, humanitarinių mokslų daktarės Danguolės Mikulėnienės, jau yra mirę. Kviečiame susipažinti su jau nebevartojamais lietuvių kalbos žodžiais ir jų reikšmėmis.

Mirę lietuvių kalbos žodžiai
(anot kalbininkės Danguolės Mikulėnienės)

Angu (arba)
Ankerys (sudygęs grūdas)
Anopas, -a (anoks, -ia)
Ansgatės (antai, aure)
Arep (op)
Atlėšys (atodrėkis)
Augyvė (1.motina. 2. auklė. 3. įsčia. 4. augalas)
Augojas (laukinis serbentas)
Begne (bene, ar tik ne, gal)
Berklai (lieptas)
Bėsku (oi, oi (skausmui išreikšti))
Besneko (niekai, tegu sau, bala nemato, tiek tos)
Biškinas (vidutinis, nestambus arklys)
Bizdras, -a (trumpas, be uodegos)
Brąsvus, -i (derlingas, našus)
Būrioti (srėbti, pliaupti)
Bukštinas (avinas)
Čiūtė (kankorėžis)
Čiužma (daug, kantrybė)
Dabus, -i (puošnus, -i)
Dangojus (apsidengimas, danga, drabužiai, skalbiniai)
Dangovė (apdaras, drabužiai, apsitaisymas)
Daras (darbas)
Deivilas (dievaitis)
Delka (meškerė)
Valkos (rogės)
Vambra (lūpa, burna, snukis)
Varkalys (varinių daiktų kalėjas, varininkas)
Varvas (lašas)
Vekė (statinis kaištis, volė)
Veliuoka (vaiduoklis, šmėkla)
Ventarinė (pilvas)
Verkšnaitis (elgeta)
Žagata (šarka)
Žievulėlis (žievės skiedrelė, gabaliukas)
Žiorti (derėti)
Žiubčius (avižų maišelis su pasaitu arkliams, žibikas)
Žužulys (stora gelumbė)
Žvieti (žvejoti)
Žvilas, -a (1. poširmis. 2. apyžilis)

-----------------------------------------------------------------

Kęstutis Čeponis

Lietuvių kalbos žodyno kartotekoje šiuo metu yra surinkta virš 4,5 milijono lietuviškų žodžių.

Lietuvių kalbos žodyne jų paskelbta apie 0,5 milijono. Internetiniame Lietuvių kalbos žodyne http://www.lkz.lt/ prie kiekvieno pateikiamo žodžio yra priekyje raidės - ant jų užvedus rodykliukę, pamatysite kada kokiame rašytiniame šaltinyje tas žodis pirmą kartą panaudotas.

Visi žodyno sudarymui panaudoti senieji rašytiniai šaltiniai yra surašyti čia: view-source:http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=perk%C5%ABnas&lns=-1&les=-1&id=22135950000
(tačiau nuoroda ją čia paspaudus, tiesiogiai neveikia - reikia nukopijuoti visą adresą pradedant nuo view-source:http://www.lkz.l/.... ir įdėti į adresų juostą).

Pvz., žužulỹs - žodis iš sąrašo: žužulỹs sm. sing. (3b) stora gelumbė: Priverpė žùžulio ir nereikėj[o] krominio Arm (užrašytas Armoniškėse, dabar tai Baltarusija). http://www.lkz.lt/?zodis=%C5%BEu%C5%BEu ... 2072640000

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Nebevartojami lietuvių kalbos žodžiai

Parašytas: 03 Sau 2022 21:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Paminklas kalbai

https://www.krastogidas.lt/objektai/73-paminklas-kalbai

Koordinatės: 55.716808, 21.127826
Objekto adresas: Herkaus Manto gatvė 25, Klaipėda, Lietuva

2013 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje atidengtas vienintelis pasaulyje paminklas kalbai.

Paminklą sudaro į granito plokštę įmontuotas bronzinis bareljefas su užrašu: „Praeivi, penkios baltų šeimos kalbos jau mirę, po tavo kojomis išnykę lietuvių kalbos žodžiai. Atmink ir gerbk savo kalbą“.

Toliau, take į biblioteką granitinės trinkelės, ant kurių iškalti prof. Danguolės Mikulėnienės surinkti išnykę lietuvių kalbos žodžiai.

Idėja įamžinti mirusius žodžius kilo rašytojams Vytautui Čepui ir Juozui Šikšneliui – Lietuvių kalbos gynimo draugijos įkūrimo iniciatoriams.

Rašytojai, pasitelkę skulptorių Algirdą Bosą ir kalbininkę prof. dr. Danguolę Mikulėnienę, sumanė, jog prasmingiausias paminklas ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai gimtajai kalbai būtų įamžinti mirusius lietuvių kalbos žodžius, kaip įspėjimą visiems mums, kad kalba pamažu traukiasi, laidodama nuostabaus grožio lietuviškus žodžius, nes jie ne svetimųjų, bet mūsų, lietuvių valia, yra keičiami į dirbtinius ar net sintetinius svetimžodžius.

Paminklas sukurtas globėjų lėšomis, kurias aukojo AB „Klaipėdos energija“, AB „Limarko laivininkystės kompanija“, „Klasco“, AB „Klaipėdos mediena“, AB „Klaipėdos vanduo“, Rotary klubas „Aiditė“, AB „Klaipėdos kartonas“, AB „Smiltynės perkėla“, A. ir D. Bosų šeima, UAB „Hidrostatyba“ ir kt.

Paminklo atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Poetinę kompoziciją iš senųjų žodžių atliko Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai (vadovas prof. Valentinas Masalskis).

Mirę (mirštantys) žodžiai:

angu / 'arba'
ankerys / 'sudygęs grūdas'
anopas, -a / 'anoks, -ia'
ansgatės / 'antai, aure'
arep / 'op'
atlėšys / 'atodrėkis'
augyvė / '1. motina; 2. auklė; 3. įsčia; 4. augalas'
augojas / 'laukinis serbentas'
begne / 'bene, ar tik ne, gal'
berklai / 'lieptas (ppr. iš karčių)'
bėsku / 'oi, oi (skausmui reikšti)'
besneko / 'niekai, tegu sau'
biškinas / 'vidutinis, nestambus arklys'
bizdras, -a / 'trumpas, be uodegos'
brąsvus, -i / 'derlingas, našus'
bukštinas / 'avinas'
būrioti / 'srėbti, pliaupti'
čiūtė / 'kankorėžis'
čiužma / 'daug, daugybė'
dabus, -i / 'puošnus'
dangojus / 'apsidengimas, danga, drabužiai'
dangovė / 'apdaras, drabužiai, apsitaisymas'
daras / 'darbas'
deivilas / 'dievaitis'
delka / 'meškerė'
eitena / 'kas greitas'
kandručyti / ' barti, mušti, mankštinti'
laimybė / 'laimė, palaima'
ledokas / 'ledo, krušos gabalėlis'
mėlynis / 'vaivorykštė'
ryma / 'ramybė, rimtis'
somyti / 'tvoti, trenkti, kad nurimtų, nešėltų'
valkos / 'rogės'
vambra / 'lūpa, burna, snukis'
varkalys / 'varinių daiktų kalėjas'
varvas / 'lašas'
vekė / 'statinis kaištis, volė'
veliuoka / 'vaiduoklis, šmėkla'
ventarinė / 'pilvas'
verkšnaitis / 'elgeta'
vislab / 'visados'
žagata / 'šarka'
žievulėlis / 'žievės skiedrelė, gabaliukas'
žiorti, -sta, -o / 'dėrėti'
žiubčius / 'avižų maišelis su pasaitu arkliams'
žužulys / 'stora gelumbė'
žvieti, -ja, -jo / 'žvejoti'
žvilas, -a / '1. poširmis; 2. apyžilis'

Apie žodžių reikšmę daugiau galima sužinoti „Lietuvių kalbos žodyne“.

Parengė I. Valotkienė, 2014

Skulptūros ir paminklai Nuo 1990

Pateikė: Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka | http://www.klavb.lt/lt/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Senieji jau išnykę lietuvių kalbos žodžiai

Parašytas: 26 Rgs 2023 22:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Senieji jau beveik išnykę lietuvių kalbos žodžiai

Lietuvių kalbai gresia pragaištis

https://kauno.diena.lt/naujienos/klaipe ... tis-663466
https://kauno.diena.lt/naujienos/klaipe ... 3466?psl=2

2014-12-06 05:00:00
Asta Dykovienė

I.Simonaitytės bibliotekos kiemelyje įrengta įspūdinga alėja išnykusiems senoviniams žodžiams, kuri kasmet papildoma.
Vytauto Petriko nuotr.

Lietuvių kalbos lobynas – milijonas lietuviškų žodžių. Tačiau kasdienėje šnekoje jų vartojama gal tik tūkstantoji dalis, kuri taip pat nenumaldomai tirpsta. Paradoksalu – nevartojamų žodžių dar galima aptikti žmonių pavardėse, tačiau daugumos jų prasmės beveik nebežinomos.

Kiaulažviegio alda

Šiandien vargiai kur šnekamojoje kalboje beišgirsime žodžių darinį "kiaulažviegio alda". O tai – lietuviški žodžiai, turintys labai aiškią prasmę. Pamėginus šitai išsiaiškinti internete, atsakymo nerasite, nes bus pasiūlyta "įsitikinti, kad visi žodžiai parašyti teisingai".

Garsaus kalbininko Antano Lyberio sudarytame "Sinonimų žodyne" žodis kiaulažviegis yra ne kas kita, o – prietema.

Tai yra toks paros metas, kai ima brėkšti arba temti, ir tvarte uždaryti gyvuliai garsiai primena šeimininkui, kad jam pats laikas pas savo augintinius apsilankyti su pilnu kibiru putros.

Kitaip tariant, prietema – tai yra laikas, kai žviegia alkanos kiaulės. O alda reiškia triukšmą.

Kiaulažviegio alda – prietemos triukšmas arba prietemoje gyvulių keliamas triukšmas.

Šiandien abu žodžiai netekę savo prasmės.

Todėl išnykę, beje, alda arba triukšmas turėjo dar vieną sinonimą – ulpas.

Triukšmui artimas žodis – arda, jis reiškia barnį, nesantaiką. Dar keli senoviški šio žodžio sinonimai – varkalas arba zurga.

Šie ir panašūs žodžiai jau – istorija, kuri mena lietuvių kalbą buvus labai turtingą.

Arklį šaukė šarūnu

Veldinys ar veldėmė yra palikimas.

Taigi sinonimų žodyne apstu žodžių, kuriuos vartojo senieji gyvulių augintojai lietuviai. Ypač daug senovinių sinonimų turi naminiai gyvuliai.

Štai arklys – vienas svarbiausių šeimos maitintojų, buvo švelniai šaukiamas šarūnu ar kėve. Nusivariusį arkliuką vadindavo brakalu, kabalda, klukna, rambiu, plėsniu, derešiumi. Dar arklys buvo pramintas lubraku, brišiumi, breidplaukiu ar duliu, bet tai galėjo būti ir jautis arba karvė.

Karvė kai kuriuose regionuose vadinta keltuve arba muže.

Sproklus meičiukas – ėdrus paršas.

Beje, paršas buvo švelniai menamas ir čiužučiu, o kiaulė – uise.

Bases ir cages be jokios benzės gurban suvijo cimbalis.

Šis gražus lietuviškas sakinys reiškia, kad avis ir ožkas be botago į tvartą suginė šuo.

Šuo kai kur dar buvo vadinamas ir cipuliu, kalakutas – kurkinu, žąsis – žiute, gaidys – skėtronu, žiurkė – žvyne.

Parazitai, kurių kiekviename ūkelyje veikiausiai netrūko, taip pat turėjo savo pavadinimus: kakšlė – tarakonas, liūlė – utėlė.

Gamtos garbintojų žymė Danginis arba saulabrolis. Taip gražiai kadaise mūsų protėviai vadino mėnulį. Tai rodo, kokią pagarbą ir svarbą senųjų žmonių gyvenime turėjo dangaus šviesuliai.

Švitras arba umaras reiškė audrą, volas arba pulis – bangą, pilaga ar duja – lietų, žiužė – ugnį, apskardas – lijundrą, vilgšna – drėgmę, caplys ar spagas – lašą, ardonė – akivarą, burliungė – purvyną, pieša – anglį.

Į medėją doksojo žiūras.

Išvertus į šiuolaikinę kalbą – į medžiotoją žiūrėjo apuokas.

"Petrelė (šašytė) – ne ėdis nei burkliui, nei ledspirai, nei čižylai".

Vertimas: "Boružė – ne maistas nei karveliui, nei kielei, nei zylei".

Lietuvių kalbos žodynuose yra užfiksuota daugybė įvairiausių sinonimų, kuriais anksčiau buvo vadinami laukiniai paukščiai, gyvūnai ir augalai. Šiandieniniam žmogui jie virto svetimais ir yra beveik visiškai nesuprantami.

Doklina apykula

"Doklina apykula" vertimas iš lietuvių į lietuvių kalbą: "Eina tinginys".

Žodis "eiti" turbūt vienas tų, kuriam sinonimų sugalvota ne dešimtys, o šimtai. Vien A.Lyberis surinko ir "Sinonimų žodyne" pateikė 337 žodžio "eiti" atitikmenis – doklinti, gvairinti, mugoti, atakinti, tik keli iš jų.

Daugiau nei 70 sinonimų turi žodis "bėgti", mažiau girdėti – "lagenti", "caknoti".

Mūsų senoliai vietoj "dėkoti" kai kur sakydavo "ačiuoti", vietoj "aiškėti" – "veikslėti", vietoj "valgyti" – "vangūryti".

Daugiau nei 100 sinonimų turi žodis "kalbėti", retesni – "šiušėti", "švabėti".

Žodis "klekmenė" reiškė apkalbas prieš vestuves.

O nevalyviesiems ir pasileidėliams buvo sugalvota išskirtinai daug užgaulių žodžių.

"Suoslys" – "įkyruolis", "apdvokėlis" – "beprotis", "babaras" – "plepys", "krupsa" – "bailys", "dausena" – "žioplys". Kvailį pavadindavo avidvaku, kaušyla, knioša. Išdykėlį – aitu, drigniumi, galata. Molmynys, milvelis, gagrė, lederga, pliūtvaras, šlamkus, veltena – taip vadinti apsileidėliai.

O pasileidėlė buvo manga.

Niekinantis meilužės pavadinimas – jaukintinė, preikšė.

Gvizdė – nerimta moteris.

O mergininkas – boblauža.

Kedys – neužauga.

Vartant sinonimų žodyną, į akis krinta žodžiai, kurie šiandien virtę pavardėmis, bet mažai kas žino, ką jie reiškia.

"Mekas" – "mikčius", "micas" arba "mickus" – "paršas", "milčius" – "duonvabalis", "merkelis" – "snaudulys", "kedys" – "neužauga", "gruinys" – "nuogalius", "kiaulakys" – "begėdis", "švytra" – "nenuorama", "švilpa" – "švilpynė", "prapuolenis" – "pradingėlis", "radvila" – "pamestinukas", tėvų pamestas vaikas, "preikšas" – "meilužis".

Lietuviškos kilmės pavardės yra kilusios iš lietuviškų ar baltiškų tikrinių ar bendrinių žodžių. Jos yra įvairios ir sudaro apie trečdalį visų dabartinių pavardžių.

Pavardės, priešingai nei vardai, dažnai įvardija neigiamą žmogaus ypatybę. Taip yra todėl, kad dauguma jų atsirado iš pravardžių, nusakančių žmogaus fizinę ar būdo ypatybę, taip pat profesiją: Šiaučius – batsiuvys, Kavolis – kalvis, Šikšnius ar Šikšnelis – odadirbys.

Nepripažįsta senos žosmės

Sako, kad anglams susikalbėti užtenka 3 tūkst. žodžių.

Pasak I.Simonaitytės bibliotekos direktoriaus rašytojo Juozo Šikšnelio, lietuviams žodžių reikia daug mažiau nei britams.

"Pusė šiandieninėje kalboje vartojamų žodžių yra rusiški, angliški ar dar kažkokie, bet tikrai ne lietuviški. O lietuvių kalba ypatinga tuo, kad čia labai daug užmirštų žodžių. Mirusių žodžių, kaip mes juos pavadinome, statydami tiems žodžiams paminklą", – teigė J.Šikšnelis.

Yra paskaičiuota, jog lietuvių kalboje yra daugiau nei milijonas žodžių.

J.Šikšnelis mano, kad iš jų mes vartojame mažiau nei 1 proc.

"Todėl aš ir vartau tuos aiškinamuosius, sinonimų ar "Didįjį akademinį lietuvių kalbos žodyną", kurį sudaro 20 tomų. Netgi sudarinėjau kartoteką ypač gražių lietuviškų žodžių ir vartodavau savo kūriniuose, bet paskui man redaktoriai išbraukydavo, kaip nevartotinus", – pasakojo rašytojas.

Esą akademiniame žodyne tie žodžiai teiktini, tačiau redaktoriams paprastai nepriimtini, nes jie naudojasi "Dabartinės lietuvių kalbos žodynu", kuriame yra tik 70 tūkst. žodžių.

"Suprantu, kad skaitytojui, kuris nėra labai išprusęs kalbos reikaluose, galbūt tas žodis bus egzotiškas, bet redaktoriui jis neturėtų būti egzotiškas. Susidūriau su tokia problema ir nustojau "kaišioti" tuos gražius žodžius į savo literatūrinius tekstus – verčiuosi tais sunešiotais, visiems žinomais ir priimtinais žodžiais", – guodėsi J.Šikšnelis.

Pasak rašytojo, yra tokių žodžių, kurie numiršta kartu su daiktu ar su reiškiniu. Tačiau labai sunku pasakyti, kiek žodžių iš kalbos išnyksta kasmet.

Pradingusiems žodžiams atminti I.Simonaitytės kiemelyje yra įrengta įspūdinga alėja, kuri kasmet papildoma.

Šiuo metu ten marmuro plokštelėse išraižyti 42 žodžiai, kurių reikšmių be žinovų niekas nebeprisimena.

Apmaudu, bet šiandien nebeišgirsime tariant – žosmė (kalba), aidija (daina), svaimė (nuovoka), skaugė (pavydas), ogulys (kartėlis) ar pastaroji (mirtis), nors šie dalykai iš mūsų gyvenimo niekur lyg ir nedingo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Senieji jau išnykę lietuvių kalbos žodžiai

Parašytas: 26 Rgs 2023 22:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Mirusiems žodžiams – memorialas

Klaipėdiečiai kviečiami už tūkstantį litų nusipirkti išnykusių lietuvių kalbos žodžių globėjo statusą – surinkti pinigai bus skirti unikaliam memorialui įrengti.

Jis atsiras I.Simonaitytės bibliotekos pagrindiniame Saulės laikrodžio kiemelyje.

Memorialas bus horizontalus – centriniame take išdėstytos granito trinkelės, kuriose iškiliąją kalba ir bus iškalti išnykę lietuvių kalbos žodžiai.

Visus juos vienys speciali plyta, kurioje bus įrašyta: „Praeivi, penkios baltų šeimos kalbos jau mirę, po tavo kojomis išnykę lietuvių kalbos žodžiai. Atmink ir gerbk savo kalbą“.

„Teko girdėti pasvarstymų, kad žodžiai bus negerbiami, nes juos žmonės mindžios. Tačiau ar mes nemindžiojame paties svarbiausio mums visiems daikto – gimtosios žemės? O į svečią šalį atvykęs popiežius ją net pabučiuoja. Manau, kad jokio pasityčiojimo ir žodžių, kurie bus iškalti prie pagrindinio tako į biblioteką, tikrai nebus“, – įsitikinęs I.Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis.

Tokio memorialo atsiradimo iniciatoriai – Lietuvių kalbos gynimo draugijos vadovas, Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas, rašytojas J.Šikšnelis ir skulptorius Algirdas Bosas.

V.Čepo teigimu, pirmajame etape memoriale bus iškalti 40 išnykusių lietuvių kalbos žodžių. Juos surinkti padėjo kalbininkė profesorė Danguolė Mikulėnienė.

„Surinkti tokie lietuvių kalbos žodžiai, kurie yra gražūs, ne skoliniai, bet dėl įvairių priežasčių jie mirę, išnykę, pamiršti“, – teigė J.Šikšnelis.

Išnykę lietuvių kalbos žodžiai

Angu – arba Ankerys – sudygęs grūdas Anopas, -a – anoks, -ia Ansgatės – antai, aure Arep – op Atlėšys – atodrėkis Augytė – 1.motina. 2. auklė. 3. įsčia. 4. augalas Augojas – laukinis serbentas Begne – bene, ar tik ne, gal Berklai – lieptas Bėsku – oi, oi (skausmui išreikšti) Besneko – niekai, tegu sau, bala nemato, tiek tos Biškinas – vidutinis, nestambus arklys Bizdras, -a – trumpas, be uodegos Brąsvus, -i – derlingas, našus Būrioti – srėbti, pliaupti Bukštinas – avinas Čiūtė – kankorėžis Čiužma – daug, kantrybė Dabus, -i – puošnus, -i Dangojus – apsidengimas, danga, drabužiai, skalbiniai Dangovė – apdaras, drabužiai, apsitaisymas Daras – darbas Deividas – dievaitis Delka – meškerė Valkos – rogės Vambra – lūpa, burna, snukis Varkalys – varinių daiktų kalėjas, varininkas Varvas – lašas Vekė – statinis kaištis, volė Veliuoka – vaiduoklis, šmėkla Ventarinė – pilvas Verkšnaitis – elgeta Žagata – šarka Žievulėlis – žievės skiedrelė, gabaliukas Žiorti – derėti Žiubčius – avižų maišelis su pasaitu arkliams, žibikas Žužulys – stora gelumbė Žvieti – žvejoti Žvilas, -a – 1. poširmis. 2. apyžilis

Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/klaipeda ... tarai?full

Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/klaipeda ... tarai?full

Prikabinti failai:

Išnykę lietuvių kalbos žodžiai.jpg [ 135.23 KiB | Peržiūrėta 865 kartus(ų) ]

Mirusiems žodžiams – memorialas.jpg [ 47.26 KiB | Peržiūrėta 865 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Senieji jau išnykę lietuvių kalbos žodžiai

Parašytas: 26 Rgs 2023 22:46

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Festivalyje inkulturacija - pagarba gimtajai kalbai ir nerimas dėl žodžio bei minties laisvės

https://www.lrytas.lt/kultura/meno-puls ... s-24807684

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Senieji jau išnykę lietuvių kalbos žodžiai

Parašytas: 26 Rgs 2023 22:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Paminklas išnykusiai kalbai

https://www.birzietis.lt/kultura/pamink ... iai-kalbai

Birutė PETKEVIČIŪTĖ
Korespondentė
2021-10-29 16:00

Biržų rajono Papilio seniūnijoje, Kučgalio kaime pastatytas paminklas senajai kalbai, kuria kadaise kalbėjo to krašto žmonės, atminti.

Ant didžiulio akmens pritvirtintos trys lentelės, kuriose surašytos pavardės žmonių, kurie Papilio seniūnijoje gyveno XVII ir XX-ame amžiuje.

Informacinė paminklo lentelė skelbia: „Tai paminklas išnykusiai senajai kalbai, apie tūkstantį metų gyvavusiai nuo Garšvų iki Pandėlio, nuo Kvetkų iki Kupiškio, kuri buvo ne kas kita, kaip savotiška bendruose darbuose susiliejusių genčių kalba. Sėliai, gudai, lytgaliai, krivičiai, lietuviai, rusinai-rutėnai“.

Lentelėje taip pat surašyti senieji, jau išnykę žodžiai ar jų junginiai, tokie, kaip „smogenos, voikšto, ošei, kumala ir kiti.

Paminklas pastatytas pagrindinėje Kučgalio kaimo gatvėje, buvusios mokyklos, kuri jau buvo nugriauta, teritorijoje.

Pasak Kučgalio kaimo bendruomenės pirmininko Stasio Valiuko, paminklo sumanytojas – Papilio seniūnijos gyventojas, profesorius Albertas Jonas Naktinis.

“Tai buvo gerbiamo profesoriaus idėja. Jo ir meistrų pagalba mes turime tokį gražų paminklą, kuris puošia mūsų kaimą ir džiugina bendruomenę. Šio krašto senoji kalba yra ypatinga savąja tarme, ji, jau galima sakyti, išnykusi, gal tik viena mūsų bendruomenės narė dar moka ja kalbėti. Todėl paminklas mūsų kalbai atminti – yra puiki idėja ir palikimas ateities kartoms. Šlovė ir garbė už šitą darbą profesoriui,- „Biržiečių žodžiui“ sakė S. Valiukas.

--------------------------------------------------------------------

Kučgalio bendruomenės nuotr.
Kučgalyje pastatytas paminklas senajai to krašto kalbai, kuri jau išnykusi, atminti.

Prikabinti failai:

Kučgalyje paminklas.jpg [ 133.42 KiB | Peržiūrėta 865 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Senieji jau išnykę lietuvių kalbos žodžiai - paminklai jiems Klaipėdoje ir kitur

Parašytas: 28 Bal 2024 16:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Lietuvių kalboje yra daugiau kaip 5 milijonai žodžių, jų tarpe ir nemažai lietuviškų žodžių, tarptautinių terminų "pederastas" ir "lesbietė" sinonimų.

Pavyzdžiui:

- šiknadulkis,
- subinkrušys,
- rūrapisis,
- bybčiulpys,

- šiknius,
- smirdžius,
- bezdalius,
- bezdūnas,
- pirdžius

- putialaižė,
- kūšiatrinė.

P.S. Yra dar žodis "vištgaidis", bet jo reikšmė kita - vyras-moteris, turintis ir vyro, ir moters lytinius organus (genetinio išsigimimo rūšis

Zoofilai:

- avidulkiai,
- ožkapisiai,
- karviakrušiai.

Šunys, dulkinantys moteriškes:

- kruššuniai,
- pisšuniai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 7 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: