Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - 1992 m. UNESCO LIETUVIŲ KALBĄ IŠRINKO PAČIA GRAŽIAUSIA KALBA PASAULYJE

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

1992 m. UNESCO LIETUVIŲ KALBĄ IŠRINKO PAČIA GRAŽIAUSIA KALBA PASAULYJE

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: 1992 m. UNESCO LIETUVIŲ KALBĄ IŠRINKO PAČIA GRAŽIAUSIA KALBA PASAULYJE

Parašytas: 18 Rgp 2019 15:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27148
Miestas: Ignalina

Sūduvių namai
https://www.facebook.com/Suduviunamai/? ... tion=group

2019 Rugpjūčio 12 d., 11:20

#Lietuviai

AR ŽINOJOTE, KAD 1992 m. UNESCO LIETUVIŲ KALBĄ IŠRINKO PAČIA GRAŽIAUSIA KALBA PASAULYJE
ANTROJE VIETOJE NORVEGŲ, O TREČIOJE- ITALŲ KALBA.

Vyko konkursas, kurio esmė, lavinti lietuvių kalbą ir prisiminti seniai nevartotus žodžius.
Uždavinys: parašyti kūrinį, kurio visi žodžiai prasidėtų viena raide.

Čia vienas rašinys.

Prano penktadienis
Pasirodė pirmieji prabudusio pasaulio požymiai.
Pakelėj prasiskleidė pienės, prasikalė pušų pumpurai, pakvipo pakalnutės.
Pasigirdo praskrendančių paukščių plazdėjimas.
Prasidėjo penktadienis.
Pabudo penkiasdešimtmetis Pranas - praeity puskarininkis, padėkom pagerbtas, pagyrom paliaupsintas.
Pasiraivė, pasirąžė, prasimerkė, pasikasė praplikusį pakaušį, pasitaisė paklodę, pakišo pižamą po pagalve.
Paskui pasišokinėdamas puolė praustis.
Pusryčiams paragavo pyrago, pasiėmęs puoduką prisipylė pieno - pasigardžiuodamas pagėrė.
Po to paskaičiavo pinigus - pagalvojo pavažiuoti Pasvalin.
Pavaikštinės po pavasariu pakvipusį Pasvalį, pasigrožės.
Pusvalandį Pranui pagalvojus, pakeleivinga pana pasitaikė - pavėžino Pasvalin.
Pakely pas pusseserę Petrutę pasisvečiavo - pradžiugo pensininkė Petrutė, pamačiusi pusbrolį Praną, parodė proanūkio paveikslą, paplepėjo, pietumis pavaišino.
Prisikirtęs pas Petrutę pupelių pomidorų padažo (Petrutės penktadienio patiekalas), patraukė Pranas pas pulkininką Povilą.
Pasišnekučiavo, po pakvipusį pavasariu parkelį pavaikštinėjo.
Pulkininkas Povilas pavaišino poniškais papirosais (poniški papirosai - pulkininko pasididžiavimas).
Paskui Pranas paprašė pulkininko Povilo pavėžėti prekyvietėn.
Po prekyvietę Pranas pavaikštinėjo, pasiderėjęs pirko parūkytą paršelį.
Paršeliai prekyvietėje penktadieniais pigiai pardavinėjami.
Pas Petronėlę pigiausiai.
Pinigų Pranas pasiėmęs - palto plyšin pasikišęs.
Penkiasdešimt - paršeliui, penkiolikos pakako paplotėliui, pora pasiliko paštetui.
Prisipirko prisipirko...
Pavakary Pranas, pailsęs, pavargęs, parkeliavo.
Padėjo prekes priemenėj, peilį pagalando, paršelio pasipjaustė, paplotėlį padaže padažė, paštetu patepė, paskui puodą pakaitė - pačepsėdamas pavakarieniavo.
Prisprogęs, pilvą prikišęs, plikę paglostęs, prigludo prie pasvirusios pušelės, pasižvalgė po priaugusią piktžolių pievelę, pamąstė pjauti priaugusias piktžoles - pikta pasidarė.
Pabandė piktžoles pamiršti.
Pliūptelėjo praeities prisiminimai: pasvajojo, prisiminė pirmąją pamiltą paną Pauliną, pirmąją pabučiuotą panelę Patriciją - pirmiau parako Pranui pakako - pirmasis Pasvaly!
Po paraliais - praslinko penkiasdešimt... penkiasdešimt pavasarių pergyventa...
Paseno Prano panos - poniom pasivadino.
Pamiršo Praną, pamiršo pirmuosius pabučiavimus, pirmuosius pažadus - papilkėjo penktadieniai, paseno, pakumpo pats Pranas.
Praeity pasiliko puskarininkio perspektyviniai penkmečio planai.
Parymojęs, pasvajojęs, prisiminęs praeitį, pižama persirengė, padėjo praplikusį pakaušį prie pagalvio - prisnūdo.
Pasaulis pavakary pavargęs prisidėjo prie Prano poilsio.
Palinkėkime penkiasdešimtmečiui Pranui - praeity puskarininkiui, padėkom pagerbtam, pagyrom paliaupsintam - poilsio.

Autorius Marijus Gudinskas

Gerbkite ir mylėkite savo kalbą!

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: