Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvių kalbos abėcėlė

Puslapis 1 iš 1

[ 10 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvių kalbos abėcėlė

Parašytas: 08 Lap 2015 02:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Lietuvių kalbos abėcėlė

Šiuolaikinis lietuviškas raidynas nusistovėjo tik 20 amžiaus pradžioje. Iki tol vartotos labai įvairios raidės - ypač skirtingose Lietuvos vietose, pvz. Mažojoje Lietuvoje vartojo gotišką abėcėlę.

Pirmąją lietuvišką abėcėlę parengė Martynas Mažvydas 1547 m. Joje buvo 23 gotiškojo šrifto raidės. Ten dar nėra įprastų č, š, ž, ą, ę, ė, į, ų, ū.

Lotyniškoji abėcėlė (raidynas ar alfabetas) Lietuvoje įsitvirtino XVIII a. pabaigoje.

Dabartinę lietuvių abėcėlę pirmasis pateikė Jonas Jablonskis „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ 1901 m.; tokia pat abėcėlė vartota ir „Lietuviškos gramatikėlės“ litografuotame konspekte 1899 m. Vinco Kudirkos sudarytų rašybos taisyklių „Statrašos ramsčiai“ (1890, litografuotas leidinys) - abėcėlė nuo dabartinės iš esmės tesiskiria tuo, kad joje nėra ū.

Raidės č, š, ž, kurių, kaip žinia nėra pas lenkus, vokiečius, anglus, nėra ir lotynų abėcėlėje, buvo pasiskolintos iš čekų.

Ar yra lietuvių kalboje tokių raidžių, kurias turi tik lietuviai?

Pas lenkus buvo ą, ę, bet nebuvo į, ų - jas lietuviai jau patys susikūrė.

Ypač unikalios yra Ū ir Ė raidės.

Ė raidė atsirado prieš keturis šimtus metų (1653 m.) – ją į lietuvišką abėcėlę įdiegė Danielius Kleinas, o Ū atsirado, kai kalba rūpinosi Jonas Jablonskis.

----------------------------------------------------------------

Ivan Mikałajeŭ

Įdomu, kad lietuvių alfabeto delenkizacijoje pirma buvo pakeista W į V.

Gudų lotyniškame alfabete šis procesas prasidėjo nuo sz keitimo į š, cz - č, ż - ž (apie 1906 m.), ir tik 1930 metų pabaigoje w tampa v.

Romas Kaulinis

Nesuprantu, kuo remiantis dabartinis raidynas yra vadinamas lietuvišku. Raidė tėra ženklas, reiškiantis garsą.

Savo kalba galima rašyti bet kokio raidyno simboliais, atitinkančiais tos kalbos fonetiką. Net ir Morzės abėcėle (tik nepatogu).

Kęstutis Čeponis

Todėl, kad būtent šis raidynas yra pritaikytas išreikšti norminės (bendrinės) lietuvių kalbos garsų sistemą.

Mums, pvz., nereikia turėti tokias raides kaip ы arba э.

Kaip nereikia ir dar šimtų kitų raidžių, žymėti garsams, kurių bendrinėje lietuvių kalboje nėra (beje, lietuvių tarmėse yra labai daug garsų, kuriems pažymėti naudojami specialūs simboliai, nes bendrinės kalbos raidės tam netinka).

Prikabinti failai:

Lietuvių kalbos abėcėlė Mažvydo Katekizme 1547 m..jpg [ 127.45 KiB | Peržiūrėta 871 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvių kalbos abėcėlė

Parašytas: 13 Sau 2017 05:33

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Kęstutis Čeponis

Lietuvių kalbos abėcėlė

Šiuolaikinis lietuviškas raidynas nusistovėjo tik 20 amžiaus pradžioje.

Iki tol vartotos labai įvairios raidės - ypač skirtingose Lietuvos vietose, pvz. Mažojoje Lietuvoje vartojo gotišką abėcėlę.

Pirmąją lietuvišką abėcėlę parengė Martynas Mažvydas 1547 m. Joje buvo 23 gotiškojo šrifto raidės. Ten dar nėra įprastų č, š, ž, ą, ę, ė, į, ų, ū.

Lotyniškoji abėcėlė (raidynas ar alfabetas) Lietuvoje įsitvirtino XVIII a. pabaigoje.

Dabartinę lietuvių abėcėlę pirmasis pateikė Jonas Jablonskis „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ 1901 m.; tokia pat abėcėlė vartota ir „Lietuviškos gramatikėlės“ litografuotame konspekte 1899 m. Vinco Kudirkos sudarytų rašybos taisyklių „Statrašos ramsčiai“ (1890, litografuotas leidinys) - abėcėlė nuo dabartinės iš esmės tesiskiria tuo, kad joje nėra ū.

Raidės č, š, ž, kurių, kaip žinia nėra pas lenkus, vokiečius, anglus, nėra ir lotynų abėcėlėje, buvo pasiskolintos iš čekų.

Ar yra lietuvių kalboje tokių raidžių, kurias turi tik lietuviai?

Pas lenkus buvo ą, ę, bet nebuvo į, ų - jas lietuviai jau patys susikūrė.

Ypač unikalios yra Ū ir Ė raidės.

Ė raidė atsirado prieš keturis šimtus metų (1653 m.) – ją į lietuvišką abėcėlę įdiegė Danielius Kleinas, o Ū atsirado, kai kalba rūpinosi Jonas Jablonskis.

Būtent dabartinis mūsų raidynas yra pritaikytas išreikšti norminės (bendrinės) lietuvių kalbos garsų sistemą.

Mums, pvz., nereikia turėti tokias raides kaip ы arba э.

Kaip nereikia ir dar šimtų kitų raidžių žymėti garsams, kurių bendrinėje lietuvių kalboje nėra (beje, lietuvių tarmėse yra labai daug garsų, kuriems pažymėti naudojami specialūs simboliai, nes bendrinės kalbos raidės tam netinka).

----------------------------------------------------------------

Ivan Mikałajeŭ

Įdomu, kad lietuvių alfabeto delenkizacijoje visų pirma buvo pakeista W į V.

Gudų lotyniškame alfabete šis procesas prasidėjo nuo sz keitimo į š, cz - č, ż - ž (apie 1906 m.), ir tik 1930 metų pabaigoje w tampa v.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvių kalbos abėcėlė

Parašytas: 13 Sau 2017 18:44

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/kestutis.cepon ... 0996272030

https://www.facebook.com/groups/3216406 ... 1248734738

https://www.facebook.com/groups/1501406 ... 3880444444

Vidmantas Povilionis

Ivan Mikałajeŭ, sakyčiau - degermanizacijoje, nes, kaip matyti, patys lenkai iki šiol nesupranta, kodėl tą iš vokiečių pasiimtą raidę w vartoja.

Jų kalboje jai būti nėra jokio reikalo. Nebent, užmiršus iš ko skolinta, labai tinka išreikšti patriotizmui.

Robertas Keliauskas

Taigi J.Jablonskis kaip ir išbaigė abėcėlės kūrimo darbą. Tačiau jam juk nėra priskiriama autorystė.

Ir tos visos papildomos raidės lietuviškoje abėcėlėje turi kiekviena savo istoriją...

O štai info surasti apie tą visą procesą vienoje vietoje ne taip ir lengva... O būtų labai įdomu ir pamokoma, manau.

Pvz. č,š įvedimas kaip ir siejamas su siekiu atsiriboti nuo kaimyno kultūrinės-kalbinės įtakos.

O kaip jie tokių išvadų priėjo? Kodėl to siekė ir kokie jų argumentai?

Gal turite info tuo klausimu?

Manau labai įdomi ta tema dabartinių "modernizacijų" kontekste.

Vladas Palubinskas

Č ir pan. ne čekiškos, o sutartinė lotyniška abėcėlė slaviškiems raštams — visi slavai susitarė jos laikytis, tik lenkai užsispyrė, reikalaudami visiems naudotis lenkiškąja.

Lietuviai priėmė standartinį raidyną http://en.wikipedia.org/wiki/Scientific_transliteration — ne kenkdami lenkams, o siekdami vienodos rašybos.

Virginijus Misiūnas

Raidė ą yra jau Mažvydo katekizme.

Beje, spaudos draudimo laikotarpiu buvo raidė, neišlikusi šiuolaikiniame raidyne: ů (uo).

Alvydas Butkus

Ne ji viena.

Savąjį rašto variantą siūlė kalbininkas K. Jaunius, tačiau jo abėcėlė buvo paini. Jūsų minėtoji raidė yra iš jo rašybos.

Virginijus Misiūnas

Aptikau ją mūsų giminės turimame "Aukso altoriuje", t.y. praktikoje buvo vartojama.

Alvydas Butkus

Kęstutis: "Dabartinę lietuvių abėcėlę pirmasis pateikė Jonas Jablonskis „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ 1901 m.;"

Pradžią dabartiniam raidynui davė varpininkai, nuo 1890 m. pradėję leisti laikraštį jau beveik dabartine rašyba
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord. ... ordId=3555

Vidas Masiulis

Citata: "dabartinis mūsų raidynas yra pritaikytas išreikšti norminės (bendrinės) lietuvių kalbos garsų sistemą".

Būtent - bendrinę, o tarminių žodžių pagal tarimą turimomis raidėmis užrašyti ne visada įmanoma. Pvz., kada tarmėje kokie tai priebalsiai tariami minkštai.

Alvydas Butkus

Vidui:

Kalbotyroje tuo tikslu vartojama fonetinė transkripcija ir jos paprastesnis variantas - dialektologinė transkripcija.

O bendrinės kalbos rašyba ne iki galo perteikia tarimą.

Pavyzdžiui, balsių a ir e ilgumas priklauso nuo kirčio: kirčiuoti jie pailgėja, bet ilgumas atskirai nežymimas, tad linksniuojant tą patį žodį, a, e trumpumas-ilgumas kinta, plg. "senas namas".

Arba "rašau, rašai", bet "rAšo, rAšome" ir pan.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvių kalbos abėcėlė

Parašytas: 28 Sau 2017 13:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Nustebsite sužinoję, kad ši lietuviška raidė neturi analogų pasaulyje

http://kultura.lrytas.lt/istorija/nuste ... aulyje.htm

lrytas.ltnews@lrytas.lt
facebook.com/lrytaslt
2017-01-26 12:25,
atnaujinta 2017-01-27 16:19

Lietuviška abėcėlė, kurios skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis, šiemet atsidūrė ir Vilniaus knygų mugės organizatorių akiratyje.

Raidyno nosinės, varnelės ir taškeliai papuošė šių metų mugės plakatus bei lankstinukus.

Kalbotyros profesorius Giedrius Subačius teigia, kad didžioji dalis diakritinių lietuviškos abėcėlės raidžių yra pasiskolintos iš kitų tautų ir tik viena raidė yra išskirtinai mūsų bei neturi analogų pasaulyje.

Analogų pasaulyje neturinti lietuviška raidė

Trisdešimt dvi lietuviškos abėcėlės raidės puikiai atskleidžia šalies istoriją ir tik viena iš jų neturi analogų pasaulyje, teigia habilituotas mokslų daktaras, Ilinojaus universiteto profesorius Giedrius Subačius.

„Tautinių, lietuviškų raidžių, plačiausia prasme žiūrint, iš tikrųjų nėra. Išskirtinės raidės, kurias norėtume vadinti savomis – tai devynios raidės su įvairiais diakritiniais ženklais, paprastai skirtais patikslinti garso tarimui. Jos yra arba pasiskolintos, arba sukonstruotos kitų kalbų pavyzdžiu.

Štai tris su paukščiukais – č,ž,š – pasiskolinome iš čekų kalbos, tada dvi nosines – ą ir ę – iš lenkų.

Dar lieka keturios – ū, į, ų ir ė. Jų istorija pati įdomiausia“, – pasakojo G. Subačius.

Pasak jo, vienintelė raidė, kurią galima vadinti tikrai lietuviška, neturinčia analogų kitose kalbose, yra ė.

Ją sugalvojo ir jau pirmojoje lietuviškoje gramatikoje 1653 m. pavartojo Danielius Kleinas.

„Šios raidės išskirtinumą puikiai iliustruoja nedaug kam žinomas faktas, kad Amerikoje prieš atsirandant kompiuteriams ir klestint spausdinimo mašinėlėms, pokario laikų lietuviškuose Amerikoje leistuose laikraščiuose ė dažnai būdavo spausdinama su brūkšneliu.

Priežastis paprasta – ė raidė nebuvo laikoma tikra abėcėlės raide, o veikiau retai naudojamu simboliu, tad jam reikėjo spaustuvėse nulieti atskirą formą, kurios gamyba buvusi dvigubai brangesnė.

Čikagos spaustuvėse dirbęs lietuvis Clemente Dedele aktyviai susirašinėjo su raidžių spaustuvės liejyklomis, kol įtikino, išsiderėjo ir įrodė, kad ė – tikra, nors ir išskirtinė mūsų abėcėlės raidė. Kiek man žinoma, po kurio laiko Amerikos gamintojai jam nusileido ir sutarė, kad ir ė raidės liejinys bus pigesnis“, – sakė profesorius.

Unikalioji ė įkvėpė ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Grafikos katedros atstovus šių metų Vilniaus knygų mugėje įkurdinti „Ė dirbtuves“. Pasak dirbtuvių organizatorių, Leipcigo knygų mugės lietuviško stendo kūrybinėje erdvėje bus galima įvairiais būdais patirti, kuo raidė ypatinga ir unikali. Dirbtuvėse vyks gyvo koliažo, momentinės kaligrafijos, atspaudų kūrimas, taip pat tekstų skaitymai su interakyviais akiniais, ė garso, raidės, emocijos pažinimas per prigimtinius pojūčius ir kūrybinius pamąstymus.

„Lenkiškų“ raidžių pilni mūsų raštai

Pati vėliausia abėcėlės raidė, dėl kurios sulaužyta daug iečių, – ū.

Ji sukurta pagal senas antikines tradicijas, o tokias brūkšneliais žymimas ilgai tariamas raides kaimynai latviai turi net keturias.

Likusios lietuviškos išskirtinės raidės – tai į ir ų.

Tiesa, jos į lietuvių kalbą atėjo iš ankstyvųjų lietuviškų raštų ir atspindi per kelis šimtus metų pasikeitusį žodžių tarimą.

„Tiesiai iš lenkų pasiskolinome tik ą ir ę. Tačiau mes nuo seno turėjome daugiau garsų, kurie tariami per nosį. Tam skirtos į ir ų raidės, kurių prototipus randame ir Daukšos „Postilėje“, ir paskui Rytų Prūsijos raštuose.

O dar anksčiau tas nosinumas buvo plačiai paplitęs ir tikrai išreikštai tariamas – tarkime, reikalavimas galininko linksnio žodžius arba išskirtinės rašybos žodžius – žąsis, ąžuolas, mįslė – rašyti su nosine kilęs iš to, kad prieš kelis šimtus metų tos raidės žymėjo per nosį tariamus garsus. Toks tarimas apnyko, o štai rašyba pasiliko“, – išskirtinės rašybos žodžių kilmę priminė profesorius.

Pasak G. Subačiaus, kalbos unikalumai iškalbingi tik tada, jei žinoma, koks gilus bendras paveldas glūdi po šiomis detalėmis.

„Visos tautos taip kūrė raštą – imdamos pavyzdžiu stipresnes, labiau išplėtotas ir daugiau literatūrinio paveldo turinčias kalbas. Tarkime, visiškai beprasmiška neigti, kad lietuvių kalboje iki XIX a. pabaigos buvo daug daugiau vadinamųjų lenkiškų raidžių: perbraukta ł, taip pat ir w, ir kitos diakritinės raidės.

Nuo Mažvydo laikų jų buvo pilni raštai, tai buvo mūsų raidės.

Raidę w Vincas Kudirka pašalino maždaug 1890 m. „Varpe“, nes spaudos draudimo laikotarpiu carinė Rusija buvo uždraudusi ne lotynišką abėcėlę, bet konkrečiai lenkišką raidyną.

Tad lietuviai raides specialiai modifikavo, stengėsi pademonstruoti, kad naudoja ne lenkišką abėcėlę.

Štai ir atsakymas, kodėl mes paėmėme čekiškas raides, bet atsisakėme lenkiškų.

Tai Rusijos politika, pagrįsta principu „skaldyk ir valdyk“ padarė poveikį mūsų dabartinei rašybai, ir tikėtina, kad jei spaudos draudimo nebūtų, būtume išlaikę daug daugiau panašumų su lenkišku raidynu“, – sakė profesorius.

Kodėl amerikiečiams sunku ištarti Vilniaus vardą?

Anot G. Subačiaus, turime raidžių, kurios nereiškia garso ir taip atskleidžia fundamentalų skirtumą tarp rašytinės ir sakytinės kalbos.

Jos abi slypi po žodžių junginiu „lietuvių kalba“, su kuriuo ir tapatinasi lietuviai.

„Ta keista raidė – tai minkštumo ženklas.

Kitų kalbų atstovams mįslė, kaip taip gali būti, o mums – atsakymas kodėl, pavyzdžiui, amerikiečiams taip sunku taisyklingai ištarti mūsų sostinės pavadinimą.

Nes jie skaito taip, kaip parašyta, ir negali numanyti, kad antroji i tik suminkština tarimą, bet pati savaime yra netariama“, – aiškino jis.

Subačiaus teigimu, skirtumas tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos tampa dar aiškesnis, supratus, jog šnekamoji kalba – tai mūsų prigimtis, o raštas – kultūros produktas, nuo pradžios iki galo sąmoningai sukurtas žmogaus.

„Gimtąja kalba imame šnekėti dar net savęs nesuvokdami ir išmokstame labai lengvai. Tuo tarpu rašyti mokomės ilgai ir tam reikia pastangų. Jei kas priimtų įstatymą keisti raides, mes jas pakeistume. Gal ne su džiaugsmu, bet pakeistume, nes tai įmanoma. Pakeisti garsus nepavyktų. Kažkiek koreguosimės, taikysimės, bet nepavyks iki galo, nes tai yra mūsų prigimtis“, – sakė G. Subačius.

Pasak jo, raidės svarbios dar ir dėl to, kad tai ne tik matomi, bet ir istorijoje išliekantys kalbos ženklai patys atskleidžiantys šalies istorijos vingius, padedantys geriau suprasti, kas ir kodėl esame.

„Juk raštas – tai net ne kalba, o kalbos pėdsakai. Kalba praeina, bet lieka jos pėdsakai. Kalbos nėra, o ženklai lieka“, – kalbėjo profesorius.

Komentarai
http://kultura.lrytas.lt/?id=1485418443 ... r=1&view=6

1 Alois

Dėl minkštumo ženklo profesorius kiek sutirštino.

Jau nekalbant apie rusiškus kietumo ar minkštumo ženklus, ta pati anglų kalba turi netariamų raidžių. O prancūziškai išvis kas antra tariama.

7 Jūsų vardas

Kokių dar "ANAL-ogų"? Rašykite lietuviškai - raidė neturi ATITIKMENS pasaulyje.

30 Alvydas Butkus

" Štai ir atsakymas, kodėl mes paėmėme čekiškas raides, bet atsisakėme lenkiškų. Tai Rusijos politika, pagrįsta principu „skaldyk ir valdyk“ padarė poveikį mūsų dabartinei rašybai"

Susipolitikavo kolega G. Subačius. :)

Prūsijos lietuviams Rusijos politika įtakos neturėjo. O būtent jie pakeitė gremėzdiškas lenkiškas raides į dabartines.

Be to, raidyną keitė ir latviai su estais. Ar tai irgi buvo "Rusijos politika"?

Kuršo, Lifliandijos ir Estliandijos gubernijose juk spauda nebuvo draudžiama nei "lenkiškomis", nei "vokiškomis" raidėmis.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvių kalbos abėcėlė

Parašytas: 05 Rgp 2017 16:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

https://imhoclub.lv/ru/material/pochemu ... ?c=1175151

(№158) Kęstutis Čeponis, Литва - Alexander Alex (№129)

---Что ж поляки так возмущаются, что коверкаете их имена - даже на латинице?----

Мы пишем на литовском алфавите, а не на латинском, хотя основа литовского алфавита именно латинский алфавит.

Это во первых.

А во вторых, поляки в основном возмущаются тем, что в литовском алфавите нет буквы w (как в польском алфавите), а используется именно латинская буква v.

Но ведь на самом деле в латинском алфавите нет буквы w.

А поляки w взяли у немцев, которые ее создали из двух v (чтобы лучше отличать от буквы u) . :)

Сейчас же поляки постоянно требуют, чтобы мы дополнили им в угоду свой алфавит нам совершенно не нужной буквой w, которая означает тот же звук v.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvių kalbos abėcėlė

Parašytas: 11 Bir 2019 15:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/1533380 ... 7050292938

Kęstutis Čeponis

P.S. В литовском языке более 600 суффиксов, а, к примеру, в русском языке только несколько десятков. :)

Сяргук Новікаў

А во вьетнамском несколько десятков букв "а".

Перещеголяли они вас. :-)

Kęstutis Čeponis

Сяргук Новікаў, во вьетнамском языке в азбуке https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9A%D1 ... 0%B3%D1%8B только три разных буквы а: A a, Ă ă, Â â. 　

Для сравнения в литовском литературном языке две буквы а: A a, Ą ą.

Однако в разных литовских наречиях еще около 10 звуков, похожих по произношению на "а", и записываемых буквой "а" со всякими дополнительными диакретическими знаками (их используют литовские языковеды-диалектологи).

Если же говорить о разных произношениях звука, записываемого буквами a, ą, то и в литовском литературном языке их тоже несколько десятков (все литовские гласные имеют много разных "оттенков" произношения - в зависимости от конкретного слова, и кроме того еще очень зависит от места ударения и вида ударения - в литовском языке их три, а также от использования в дифтонгах).

Именно поэтому русские, когда говорят по литовски, делают это с очевидным акцентом (если, конечно, не выучили литовский еще в младенческом возрасте).

-------------------

Valery Hreczko , это прямое наследие из древнеиндоевропейского языка.

У древних славян они тоже когда-то были, но славянский праязык из за внешнего языкового влияния очень сильно деградировал и растерял большинство древних свойств.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvių kalbos abėcėlė

Parašytas: 15 Lap 2019 17:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Сергей Чичилов

Kęstutis Čeponis - Žygeivis, Насчет литовской (жемайтской) литературы 16 века, то это просто смех, да и только....

Читаем внимательно доктора наук, профессора языкознания Иллинойского университета Гедрюса Субачюса, который подчеркивает, что из всех букв литовского алфавита только – ė исконно литовская.

Ее придумал и использовал в первой литовской грамматике в 1653 году Даниелюс Клейнас (Danielius Kleinas). Все остальное заимствованное из других языков. Так, например, три буквы с галочками – č, ž, š – заимствованы из чешского языка, две с хвостиками – ą и ę – из польского и т.д.

Самая поздняя буква литовского алфавита, из-за которой сломано немало копий, – ū. Она создана на основе античных традиций (таких букв, означающих долгие звуки, у литовских соседей латышей аж четыре). Помимо того, литовские буквы – į и ų пришли в литовский язык из прусского языка.

Кстати, в литовском языке до конца XIX века было намного больше польских букв: перечеркнутое Ł, а также W и другие диакритические буквы.

А теперь расскажите мне о древнелитовском (жемайтском) языке на основе которого создана масса литературных произведений. ))))) Думаю, вряд ли найдете произведения раньше 17-18 веков...

А вот тот же Статут Великого Княжества Литовского (вариант которого хранится в одном из музеев Могилева) написан на старобелорусском языке и датирован 1529 годом (к сведению - первая азбука литовского языка издана почти через 120 лет!!!).

Да и в ВКЛ были только ТРИ ГОСУДАРСТВЕННЫХ ЯЗЫКА - старобелорусский, польский и латинский. Найдите в этом разнообразии литовский язык )))))

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

Сергей Чичилов, вы тут выше написали немало чепухи. Но хрен с ней... :)

Насчет литовского алфавита, то никакой не секрет, что он создан на основе латиницы, добавив несколько букв для обозначения звуков, которых в латинице не было: 3 шипящих согласных и 7 длинных гласных - č,š,ž,ą,ę,ė,į,y,ų,ū.

Однако и русский алфавит, и беларусский, и польский, и чешский... тоже не их изобретение, как всем прекрасно известно. :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvių kalbos abėcėlė

Parašytas: 21 Lap 2019 21:37

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

---сделали вам письменность мгновенно, на основе "латиницы"----

Литва была католической, и поэтому очевидно, что ее письмо было создано на латинице, а не на кириллице.

Это во первых.

Во вторых, записи на литовском языке на латинице появились раньше чем сам протестантизм. :)

Первая сейчас известная запись на литовском языке датируется 1503 г. (между прочим это тексты католических молитв), а первое открытое выступление Лютера против церковной политики состоялось 17 октября 1517 года, когда он обнародовал 95 тезисов с критикой учения католической церкви о торговле индульгенциями, чистилища, молитв за умерших и спасения заслугами святых.

И еще - Последний великий магистр Тевтонского ордена Альбрехт Бранденбургский (1490—1568) заступил на эту должность в 1511 году.

Под влиянием идей Реформации Мартина Лютера он пожелал стать светским правителем и превратил Тевтонский Орден в 1525 году в герцогство Пруссия.

После этого он выехал в прусскую столицу Кенигсберг и там 6 июля 1525 года одним из первых немецких князей объявил себя сторонником Реформации Лютера. Герцогство Пруссия стало лютеранским по вероисповеданию.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvių kalbos abėcėlė

Parašytas: 24 Lap 2019 00:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Tomas Baranauskas

http://forum.istorija.net/forums/thread ... etCookie=1

Iš esmės dabartinė abėcėlė pateikta 1890 m. Vinco Kudirkos sudarytose rašybos taisyklėse "Statrašos ir ramsčiai", tik ten dar nebuvo "ū", kurią pridėjo J. Jablonskis "Lietuviškos kalbos gramatikoje" (1901).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvių kalbos abėcėlė

Parašytas: 08 Lap 2021 18:13

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Mažvydo 1547 m. panaudota gotikinė lietuvių kalbos abėcėlė

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 10 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: