| Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) http://lndp.lt/diskusijos/ |
|
| Marius Kundrotas: Vienybė ar vienovė? http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=91&t=6970 |
Puslapis 1 iš 1 |
| Autorius: | Žygeivis [ 01 Rgp 2011 14:49 ] |
| Pranešimo tema: | Marius Kundrotas: Vienybė ar vienovė? |
Marius Kundrotas: Vienybė ar vienovė? http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... ar-vienove 2011-07-31 22:27 Marius Kundrotas Šiandien, pasauliui vis labiau atomizuojantis, vis daugiau žmonių išsiilgsta vienybės. Kodėl jos taip trūksta? Gal todėl, kad vienybę sovietiniu totalitariniu pavyzdžiu vis dar suvokiame kaip vienovę, o pasigesdami vienovės vienybę atmetame patys? Išties vienovė – neįmanoma. Teleologas visur ieškos prasmės, moralistas viską skirstys į gėrį ir blogį, matematikas – skaičiuos, ekonomistas galvos apie naudą, saldofonas ar instrumentalistas – apie galių santykius. Ar tarp jų gali būti vienovė? Tik iliuzinė. O vienybė? Tik epizodinė. Vis gi – bent jau įmanoma. Jei žvelgsime į lietuvių tautos lyderius, maksimalią vienybę iš jų pavyko pasiekti gal tik dviems – Traideniui ir Vytautui Didžiajam. Iki jų, tarp jų, po jų – ištisi naminiai karai. Atgimimo laikotarpiu gal arčiausiai tautos vienytojo vaidmens buvo Jonas Basanavičius, tačiau net ir jam teko regima ir girdima opozicija. Nei Vincui Kudirkai, nei Antanui Smetonai, ypač pabrėžusiems tautos vienybę, jos pasiekti apskritai nepavyko. Teisus Antanas Kulakauskas, teigdamas, jog vienybės akcentai patriarchų retorikoje kilo iš jos stokos praktikoje. Ne tik tautos lygiu, bet ir jų pačių santykiuose. V. Kudirka nesutarė su katalikais, J. Basanavičius – su liberalais ir socialistais, A. Smetonai sunkiai sekėsi net su savo paties bendraminčiais – tautininkais: iš pradžių – su Vincu Krėve, po to – su Augustinu Voldemaru. Gana sėkmingas pavyzdys – Kazys Škirpa, subūręs į Lietuvių aktyvistų frontą (LAF) pačių įvairiausių srovių atstovus, tačiau tai – labai trumpas epizodas, tik savaičių trukmės. Po to LAF‘ą perėmę lyderiai – Juozas Ambrazevičius-Brazaitis ir Leonas Prapuolenis – vienybės išsaugoti nebeįstengė: pirmiausiai atskilo voldemarininkai, paskiau – kitos srovės, galiausiai iš LAF‘o teliko Lietuvių frontas – faktiškai vienos srovės organizacija, kurioje vyravo jaunosios kartos krikdemai. Dar sunkiau sekėsi vėliausiojo atgimimo lyderiui – Vytautui Landsbergiui. Jis iš pat pradžių pasirinktas kaip laikina kompromisinė figūra be galo daugiabriauniame Sąjūdyje. Pabandęs tapti nuolatiniu ir visuotiniu lyderiu, jis liko toks tik vis besitraukiančiam bendraminčių ratui. Žvelgiant į Algirdą Brazauską, Valdą Adamkų, Rolandą Paksą ir Dalią Grybauskaitę – jie apskritai niekada nebuvo tautos vienytojai. A. Brazauskas ir R. Paksas iš pat pradžių buvo savo partijų atstovai. V. Adamkui pavyko sutelkti dalį skirtingų politinių jėgų, bet abu kartus valstybės vadovu jis tapo tik per antruosius rinkimų turus ir per abi kadencijas turėjo gausybę opozicijos. D. Grybauskaitė laimėjo per pirmąjį turą, užsitikrinusi daugelio politinių srovių paramą, tačiau, vos užėmusi postą, išsyk susipriešino su beveik visais kitais ryškesniais politiniais subjektais. Absoliuti praeities ir dabarties lyderių dauguma vienų buvo mylimi, kitų – nekenčiami, abiejose pusėse išsidėstant žymiai tautos daliai. Ir tai – nieko nuostabaus, kai bandoma vienyti aplink asmenybę, srovę ar grupę, o ne aplink idėją, tikslą, vertybes. Vis dėlto atskirais istorijos laikotarpiais tauta ar bent jos patriotinis aktyvas pasirodydavo itin vieningas. Lietuvos Taryboje, LAF‘e ir VLIK‘e, pagaliau – Sąjūdyje susitelkė įvairiausi žmonės: idealistai ir pragmatikai, humanitarai ir technokratai, kairieji ir dešinieji. Žinoma, jų vienybė visais šiais atvejais buvo tik epizodinė. Kitaip ir negalėjo būti. Bet ji buvo prasminga ir lemtinga. Ir ji niekada nereiškė vienovės. Ko gero, teisus pirmasis Lietuvių tautinio centro ideologas Kęstutis Čeponis, jog tautos jėga – ne vienovėje, bet vienybėje. Siekiant bendro tautos klestėjimo. Tautos. Mūsų visų. Idealistų ir pragmatikų, humanitarų ir technokratų, kairiųjų ir dešiniųjų. Sutapus tikslams. Laikinai. Dirbtinai tokių sąlygų nesukursi. Žmonės turi patys atrasti jungiančius tikslus. Net jeigu jie bus tik epizodiniai. Juk iš epizodų ir susideda visas gyvenimas – tiek žmogaus, tiek ir tautos. Komentarai http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... ar-vienove problema svarbi 2011-07-31 22:48 Mintys įdomios, tačiau dabar reikia kelti ne tiek vienybės, kiek efektingo organizavimosi stipriai veiklai mintį. Tam nereikia milijoninės grandinės Baltijos kelyje vienybės, o veiklių grupuočių po 10 - 50 asmenų: strategų, organizatorių, publicistų. goj 2011-08-01 8:51 "Absoliuti praeities ir dabarties lyderių dauguma vienų buvo mylimi, kitų – nekenčiami, abiejose pusėse išsidėstant žymiai tautos daliai. Ir tai – nieko nuostabaus, kai bandoma vienyti aplink asmenybę, srovę ar grupę, o ne aplink idėją, tikslą, vertybes."- tai būtų įdomu ir gal naudinga, jei kas išgrynintų mintį - bandytų įvardinti: idėją, tikslą, vertybes. Žygeivis 2011-08-01 14:53 Ta idėja apibūdinama vienu trumpu žodžiu: Lietuvybė. Plačiau - lietuviško tautiškumo - Lietuvybės - išsaugojimas ir puoselėjimas. Dar plačiau - Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje. |
|
| Autorius: | Žygeivis [ 01 Rgp 2011 16:14 ] |
| Pranešimo tema: | |
1. Visada būtina atsiminti aksiomą - partijos kuriamos tik tam, kad laimėtų rinkimus. Priešingu atveju net neverta prasidėti. 2. Todėl siūlau trumpą ir aiškų, visiems lengvai įsimenantį, pavadinimą - Tautos partija (be jokių papildomų žodžių). Beje, partijos nariai tada irgi bus vadinami tautininkais. :) Taip žymiai efektyviau pritraukti ir narių, ir ypač platų spektrą įvairių rinkėjų, nes mažiau įvairių galimų nesutarimų. Rinkimuose gyvybiškai būtina surinkti ne 1 ar 2 procentus, bet ne mažiau 10-15 procentų dalyvausiančių balsavime balsų. Tai galima pasiekti tik subūrus plačią koaliciją. 3. Todėl partijoje būtina suburti labai plačią koaliciją žinomų visuomenėje, tautiškai mąstančių, asmenų, nepaisant jų požiūrių skirtumo įvairiais ekonominiais, finansiniais-monetariniais, religiniais, valstybės valdymo formos bei struktūros, ir kt. klausimais (įskaitant ir asmeninius tarpusavio santykius). Šiuos požiūrių skirtumus galėtų atspindėti įvairios frakcijos - tai irgi iš karto būtina numatyti įstatuose. Nepriklausoma Lietuvos Valstybė, Lietuvių Tauta ir Lietuvių Kalba labai nuosekliai ir atkakliai jau 20 metų "persidažiusių komsomolcų-liberalų" varomi į absoliutų išnykimą. Ir tokiu lemiamu mūsų Tautai ir Valstybei momentu privalome susivienyti visi, nepaisant mūsų ankstesnių įvairių nesutarimų. 4. Visus vienijanti idėja. Ta idėja apibūdinama vienu trumpu žodžiu - Lietuvybė. Plačiau - lietuviško tautiškumo - Lietuvybės - išsaugojimas ir puoselėjimas. Dar plačiau - Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje. |
|
| Puslapis 1 iš 1 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |
|