| Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) http://lndp.lt/diskusijos/ |
|
| Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=91&t=5419 |
Puslapis 1 iš 1 |
| Autorius: | Žygeivis [ 15 Lap 2010 13:18 ] |
| Pranešimo tema: | Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga |
Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga pradeda aktyvius veiksmus už taisyklingą valstybinę lietuvių kalbą http://www.voruta.lt/rubrikos/101/5133 2010 m. spalio 14 dieną Vilniuje į pirmąjį posėdį buvo susirinkę Registrų centre spalio 13 d. įregistruotos Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos asociacijos steigėjai. Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, tarp kurios 37 steigėjų yra žymūs lietuvių kalbos mokslininkai ir specialistai, mokytojai, LR Seimo nariai, politikai, profsąjungų, visuomenės veikėjai, buvo įkurta imtis aktyvios politikos sustabdyti Lietuvoje lietuvių kalbos niekinimą, menkinimą, susinimą ir imtis iš lietuvių kalbos svarbą pasaulyje suprantančios visuomenės pozicijų bendradarbiauti su Lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos institutu, lietuvių kalbos katedromis universitetuose. Pagrindiniai Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos tikslai yra saugoti lietuvių kalbą, stiprinant jos valstybinį statusą, rengiant viešus renginius, įvairias akcijas, susitikimus su politikais ir pareigūnais. Stebėti ir vertinti, kaip viešajame gyvenime laikomasi įstatymų ir teisės aktų, susijusių su lietuvių kalbos vartojimu, taip pat stebėti valstybinių įstaigų, nuo kurių priklauso valstybinės lietuvių kalbos statuso saugojimas, veiklą. Teikti siūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su lietuvių kalbos vartojimu viešajame gyvenime, projektų. Dalyvauti mokslinėje ir šviečiamojoje veikloje, susijusioje su lietuvių kalbos tyrinėjimu, apsauga, puoselėjimu, pripažinimu ir sklaida. Organizuoti leidybinę veiklą, susijusią su lietuvių kalbos puoselėjimu, dalyvauti radijo ir TV programose, rūpintis lietuvišku žodžiu internetinėje erdvėje, rūpintis parama lietuvių kalbos stiprinimo programose, skleisti žinias apie lietuvių kalbą, jos reikšmę ir vertybes visose žiniasklaidos priemonėse Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos ir Valdybos pirmininke išrinkta Lietuvos mokytojų profsąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė, pirmuoju pavaduotoju – žurnalistas, visuomenės veikėjas Algimantas Birbilas. Į Valdybą, kurią iš viso sudaro 10 narių, taip pat išrinkti: Raimonda Svirskienė (pavaduotoja), Eglė Čapskienė (pavaduotoja), Alvydas Butkus, Nijolė Balčiūnienė, Jonas Vaiškūnas, Valentinas Šapalas, Justina Grigaravičienė Vytautas Musteikis. Į Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos Ekspertų tarybą, kurią sudaro 14 lietuvių kalbos mylėtojų ir puoselėtojų, išrinkti trys LR Seimo nariai Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka, Rytas Kupčinskas, žinomi kalbininkai Arnoldas Piročkinas (Ekspertų tarybos pirmininkas), Vitas Labutis, Kazimieras Garšva, visuomenės veikėjai: Jonas Ivoška, Ipolitas Ledas, Rimantas Matulis, Paulius Rutkauskas, Tomas Baranauskas, Rimvydas Žiliukas, Audrius Skaistys, jaunuomenės atstovas Saulius Vasiliauskas. Iš viso kartu su steigėjais Sąjungos narių yra apie šimtą. Vykusiame Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos steigėjų posėdyje buvo nutarta pirmiausiai susitikti su Lietuvių kalbos komisijos, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos universitetų lietuvių kalbos katedrų vadovais ir tartis dėl bendros veiklos saugojant bei puoselėjant lietuvių kalbą. Tų lietuvių kalbą turinčių puoselėti įstaigų vadovų, kurie nesupranta lietuvių kalbos svarbos globaliame pasaulyje, bus prašoma imtis veiksmų. Posėdyje taip pat buvo siūloma Vilniuje įkurti Lietuvių kalbos aikštę, kurioje būtų pagerbti iškiliausieji Anapilin išėję lituanistai ir pagerbtos lietuvių tarmės bei bendrinė kalba. Buvo kalbama ir apie galimus santykius su Lietuvių kalbos gynimo draugijos, kurią jau įkūrė ar dar steigia klaipėdietis Vytautas Čepas. Kilo abejonių, ar steigiant šią draugiją nebuvo nuplagijuotas ir rezervuotas „Lietuvių kalbos gynimo draugijos“ pavadinimas, kuris praėjusių metų pabaigoje buvo sugalvotas LKGS steigėjų tautininkų Gintaro Songailos ir Algimanto Birbilo, o nuo 2010-ųjų kovo jau „sukosi“ viešojoje erdvėje Lietuvoje (nors kartais tos pačios idėjos ateina skirtingiems žmonėms ir tuo pačiu metu, ir skirtingose vietose). Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos steigėjų susirinkime buvo nutarta kreiptis į Lietuvos visuomenę kviečiant aktyviai įsijungti į LKGS gretas. Ryšiams su žiniasklaida išrinktas LKGS pirmasis pavaduotojas žurnalistas A. Birbilas. |
|
| Autorius: | Žygeivis [ 13 Gru 2010 20:33 ] |
| Pranešimo tema: | |
Kalbos gynėjai aptarė įsibėgėjančios veiklos tikslus http://www.voruta.lt/rubrikos/132/5845 2010-12-13 Sigita Nemeikaitė, Vilnius Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga vis aktyviau įsitraukia į kalbos plėtojimo, jos teisių ir prestižo auginimo veiklą. Šios visuomeninės organizacijos žinovų tarybos posėdyje buvo išsamiai aptartos aktualiausios lietuvių kalbos mokymo, vartosenos ir funkcionavimo problemos, akcentuota būtinybė priimti naują Valstybinės kalbos įstatymą. Posėdyje dalyvavo Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos (LKGS) pirmininkė, lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Voloskevičienė, žinovų tarybos pirmininkas prof. habil. m. dr. Arnoldas Piročkinas, jos nariai – kalbininkas, prof. habil. hum. m. dr. Vitas Labutis, Seimo narys Gintaras Songaila, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, hum. m. habil. dr. Kazimieras Garšva, istorikas Tomas Baranauskas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėjas Audrius Skaistys, Paulius Rutkauskas, kiti sąjungos atstovai. „Visų pirma, sąjunga turi ginti ne tik lietuvių kalbą apskritai, bet bendrinę lietuvių kalbą. Turime apsispręsti ir dėl svetimvardžių vartojimo. Lietuvinti svetimvardžius reikalauja tradicija, lietuvių kalbos sistema ir patogumas. Juos rašant originalo kalba, atsiranda rašybos ir tarimo problemų. Kalbos primatas yra garsai. Mąstome garsais, bet ne raidėmis“, – dalijosi savo mintimis prof. A. Piročkinas. Žinovų tarybos pirmininkas, kalbėdamas apie lietuvių kalbos sklaidą mokyklose, vaizdžiai palygino ką tik susikūrusios nepriklausomos bei atgavusios nepriklausomybę Lietuvos valstybės patirtį: „Anuomet buvo progresas, dabar – regresas.“ A. Piročkinas apgailestavo, kad šalies mokyklose didelė lituanistų armija neatlaiko kitų kalbų, ypač anglų kalbos, spaudimo, todėl valstybinė kalba tampa antraplanė. „Turime išnagrinėti lietuvių kalbos būklę mokyklose. Šios problemos vieni neįveiksime, turime bendrauti su Švietimo ir mokslo ministerija“, – tvirtino A. Piročkinas, mokyklose pasigedęs ir nuoseklesnio tautiškumo ugdymo, lietuvių literatūros pažinimo. „Programos labai plačios, todėl lituanistai per jas šuoliuoja“ – pastebėjo sąjungos pirmininkė J. Voloskevičienė. Artimesnio dialogo ir bendradarbiavimo su Švietimo ir mokslo ministerija poreikį, gerinant lietuvių kalbos padėtį, pabrėžė ir prof. V. Labutis. Jo žodžiais, mokiniai nebemoka gerai pasakoti, sklandžiai atsakinėti, nes šiuos įgūdžius pakeičia kompiuterių klaviatūros spaudymas. Žinovų tarybos atstovas tvirtino, kad prasta lietuvių kalba liejasi interneto erdvėje, iš televizijos ekranų, ausį rėžia niekam tikę vertimai. J. Voloskevičienė pridūrė, kad mokinių kalbą susina ir testų sistema. Juos pildydami vaikai spėlioja ir atpranta samprotauti ar net mokytis. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėjas A. Skaistys pastebėjo ne tik agresyvėjančią anglų kalbos mokymo tendenciją, bet ir savotiškas pasekmes. Jo žodžiais, prestižinėse mokyklose, kur daug dėmesio skiriama anglų kalbai, daugelis jas baigusiųjų renkasi studijas užsienyje. Tuo, kad jaunimas išvyksta iš Lietuvos, kažkodėl šių mokyklų vadovai labai didžiuojasi, nors turėtų nerimauti, kad nyksta patriotiškumas, prarandamas talentingiausias, gabiausias jaunimas, kuris kurtų šalies ateitį. Dr. K. Garšva kalbėjo, kad LKGS turi veikti pagal sudarytą konkrečią programą, o darbas taptų dar produktyvesnis, jei kiti metai būtų paskelbti Tarmių metais. Žinovų tarybos nariai susirūpinę konstatavo, kad būsimame Valstybinės kalbos įstatyme kol kas nematyti aiškios nuostatos dėl svetimvardžių rašybos. K. Garšvos nuomone, nesulietuvinta svetimvardžių forma keltų daug painiavos. Kodėl taip ilgai delsiama su nauju Valstybinės kalbos įstatymu (bemaž nesikeitė nuo 1995 m., kai priimtas), kalbėjo Seimo narys G. Songaila, pastebėjęs, kad jis įstrigo dėl kito teisinio akto – nepriimto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo. Lig šiol nėra nuspręsta, ar jame asmenvardžiai bus rašomi tik valstybine kalba, ar galima ir kita rašybos forma. Seimo nariai G. Songaila ir Rytas Kupčinskas yra pateikę pasiūlymą be įrašo valstybine kalba kitų tautybių žmonių asmenvardžius kitame dokumento lape rašyti pageidaujama kalba. Tai vadinamasis latviškas modelis, kuris sėkmingai funkcionuoja Europos Sąjungoje. LKGS nariai aptarė savo veiklos viešinimo klausimus, nusprendė dar iki šių metų pabaigos parengti pasiūlymų dėl naujojo Valstybinė kalbos įstatymo projekto. Kitų metų pradžioje ketinama susitikti su švietimo ir mokslu ministru ir aptarti lietuvių kalbos padėtį mokyklose. LKGS įkurta šių metų liepą. Jos tikslai – saugoti ir ugdyti lietuvių kalbą, stiprinant jos valstybinį statusą, stebėti jos viešąjį vartojimą, padėti rengti įstatymus ir teisės aktus, susijusius su lietuvių kalbos vartojimu, rūpintis jos apsauga, tyrimų, sklaidos darbais. |
|
| Puslapis 1 iš 1 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |
|