 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
|
Į mitingą už lietuvių kalbos ir valstybės išlikimą kviečia žymūs Lietuvos žmonės
http://www.propatria.lt/2013/04/i-mitin ... os-ir.html
Paskelbta 2013-04-22
Viešą kvietimą į balandžio 28 d. 14 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, rengiamą mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ šiandien išplatino keliasdešimt garsių Lietuvos menininkų, mokslininkų, rezistentų, rašytojų ir Sąjūdžio veikėjų.
Pasak kvietimo autorių, mitinge bus protestuojama prieš antivalstybinių jėgų vykdomas provokacijas bei Lietuvos valstybę žeminančią užsienio politiką ir palaikomi tautos interesus ginantys žingsniai.
Išplatintame viešame kvietime teigiama, kad šiandien šalies valdžia, vykdanti neapgalvotą ir neatsakingą pataikavimo visiems kaimynams politiką, pasirengusi nuolankiai tenkinti net antikonstitucinius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) partijos primetamus reikalavimus.
„Jeigu Lietuva sutiktų išsižadėti dalies jai nuo amžių priklausančios savo žemės, leistų sumenkinti ir paniekinti savo kalbą, ji prarastų teisę vadintis suverenia valstybe, o mes patys – laisvais ir oriais tos valstybės piliečiais. Tokie procesai turi būti sustabdyti, o tai galime padaryti tik mes patys“, - rašoma viešame kvietime.
Viešą kvietimą Lietuvos piliečiams pasirašė:
Zigmas Zinkevičius, Romualdas Granauskas, Jonas Mikelinskas, Jonas Algirdas Antanaitis, Donatas Katkus, Julius Šalkauskas, Regimantas Tamošaitis, Bronius Leonavičius, Arvydas Šaltenis, Renata Šerelytė – Mendeikienė, Vytautas Bubnys, Bronislovas Genzelis, Arvydas Janulaitis, Dalia Michelevičiūtė, Leonas Merkevičius, Romas Gudaitis, Romualdas Ozolas, Petras Plumpa, Vytautas Rubavičius, Alfonsas Svarinskas, Vytautas Radžvilas, Vanda Juknaitė, Kęstutis Dubnikas, Antanas Buračas, Daiva Tamošaitytė, Robertas Grigas, Algirdas Endriukaitis, Živilė Makauskienė, Alvydas Medalinskas, Vytautas Paulaitis, Bronislovas Kuzmickas, Jonas Užurka, Gintautas Vaitoška, Danutė Jokubėnienė, Erika Drungytė, Kazimieras Garšva, Vidmantas Povilionis, Valentinas Antanavičius, Jonas Vilimas, Vaiva Žukienė, Audronė Girdzijauskaitė, Romas Pakalnis, Romualdas Grigas, Saulius Vengris, Irena Vasinauskaitė, Adomas Butrimas, Alvydas Butkus, Raimondas Kašauskas, Petras Repšys, Marytė Kontrimaitė, Violeta Tauragienė, Arvydas Každailis, ir kt.
Kaip teigia vienas iš viešą kvietimą pasirašiusiųjų, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas, nuolaidžiaujančiai valdžiai įgyvendinus visus LLRA reikalavimus, Rytų Lietuvoje gyvenantys lietuviai ir kitoms tautinėms bendrijoms priklausantys piliečiai bus faktiškai paversti diskriminuojama ir engiama mažuma.
„Šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos Seimo Rinkimų įstatymą, LLRA neteisėtai tapo parlamentine partija. Tapusi valdančios partijų koalicijos dalyve, savo naują politinį statusą ji išnaudoja ne konstruktyviam darbui Lietuvos Respublikos ir visų jos piliečių labui. Keliami vis nauji nepagrįsti, provokaciniai, tautinę ir politinę įtampą kurstantys reikalavimai šalies valdžiai. Tokiems užmojams turi priešintis kiekvienas Lietuvos pilietis, kuriam svarbu ne tik, kad būtų išsaugotas valstybinis lietuvių kalbos statusas, bet ir Lietuvos valstybės suverenumas bei teritorinis vientisumas“, - sako R. Ozolas.
Kvietime į mitingą teigiama, kad patenkinus LLRA reikalavimą oficialiuose dokumentuose rašyti asmenvardžius ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis, Lietuva taptų šalimi, kurios piliečiai juridiškai nebepriklausytų vien Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos erdvei, bet būtų įtvirtinta ir pradėtų veikti kitų šalių valstybinių kalbų jurisdikcija. Tai reikštų, kad būtų faktiškai paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas.
Be to, leidus vietovardžių ir gatvių pavadinimų rašybą ne lietuvių kalba, būtų įgyvendintas senas autonomininkų siekis kalbiškai taip nužymėti geografines ir politines Rytų Lietuvos ribas, toliau įtvirtinant jų skleidžiamą melagingą istorijos versiją, jog šis regionas nėra Lietuvos senųjų etninių žemių dalis, o jame nuo amžių gyvenantys lietuviai tėra laikinai Lietuvos Respublikai priklausančioje teritorijoje.
Nusileidus LLRA reikalavimui neribotam laikui atidėti vienodą lietuvių kalbos valstybinį egzaminą visų šalies mokyklų abiturientams, būtų patvirtinta, kad ir nepriklausomoje Lietuvoje valstybinis lietuvių kalbos statusas tebėra tik teisinė fikcija. Valstybinę kalbą gerai mokantys šalies moksleiviai toliau būtų diskriminuojami ir, kaip sovietmečiu, faktiškai būtų traktuojami kaip antrarūšiai savo valstybės piliečiai, nes šios kalbos sąmoningai arba neatsakingai nemokomi jų bendraamžiai atsidurtų privilegijuotoje padėtyje stodami į aukštesnės pakopos lavinimo įstaigas.
Visas kreipimosi tekstas
https://docs.google.com/file/d/0B8gdOW2 ... edit?pli=1
KREIPIMASIS Į LIETUVOS PILIEČIUS
Apginkime mūsų žemę, kalbą ir valstybę!
KPSS autonomininkai, prieš du dešimtmečius mėginę atplėšti Vilniaus kraštą nuo Lietuvos, kasdien drąsėja ir įžūlėja. Pasinaudodami tuo, kad atkūrus Nepriklausomybę nebuvo įvykdyta administracinė reforma, o patiems neteko atsakyti už savo nusikalstamą veiklą prieš atkuriamą Lietuvos Respubliką, jie greitai susigrąžino valdžią šiame krašte.
Susibūrę į legaliai veikiančią politinę organizaciją, pasivadinusią LLRA, dangstydamiesi lenkiškai kalbančių šio regiono gyventojų interesų gynėjų širma, jie tuojau pat pradėjo ir jau du dešimtmečius nuosekliai plėtoja ir stiprina antivalstybinę ardomąją veiklą.
Stengiamasi visais būdais ir atžvilgiais – kalbiniu, kultūriniu, socialiniu ir politiniu – kuo labiau izoliuoti jų valdomus Rytų Lietuvos rajonus nuo likusios šalies ir paruošti dirvą susiklosčius palankioms aplinkybėms įgyvendinti prieš du dešimtmečius nepasiektą tikslą - atskirti nuo Lietuvos jos teritorijos dalį.
Jų pastangomis ir nuolaidžiaujant Lietuvos Respublikos valdžiai, Rytų Lietuvoje gyvenantys lietuviai ir kitoms tautinėms bendrijoms priklausantys piliečiai faktiškai paversti diskriminuojama ir engiama mažuma:
Iš šio regiono savivaldybių administracijos ir viešųjų įstaigų nuosekliai ir metodiškai išstumiami Lietuvos Respublikai, o ne LLRA lojalūs pareigūnai ir darbuotojai;
Uoliai ir kryptingai naikinamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų su mokomąja valstybine lietuvių kalba tinklas bei jau du dešimtmečius sabotuojamas rimtas valstybinės kalbos mokymas nelietuviškose mokyklose;
Ignoruojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata dėl lietuvių valstybinės kalbos statuso ir teisiniai aktai, reglamentuojantys jos vartojimą viešojoje erdvėje;
Vietovardžių ir gatvių pavadinimai rašomi nevalstybine kalba, šitaip stengiantis provokuojamai parodyti, jog Rytų Lietuva geografiniu ir istoriniu požiūriu nėra integrali ir organiška Lietuvos dalis.
Šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos Seimo Rinkimų įstatymą, LLRA neteisėtai tapo parlamentine partija. Tapusi Lietuvą valdančios partijų koalicijos dalyve, ji savo naują politinį statusą išnaudoja ne konstruktyviam darbui Lietuvos Respublikos ir visų jos piliečių labui. Keliami vis nauji nepagrįsti, provokaciniai, tautinę ir politinę įtampą kurstantys reikalavimai šalies valdžiai:
Patenkinus LLRA reikalavimą oficialiuose dokumentuose rašyti asmenvardžius ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis, Lietuva taptų šalimi, kurios piliečiai juridiškai nebepriklausytų vien Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos erdvei, bet būtų įtvirtinta ir pradėtų veikti neturinti analogų pasaulinėje praktikoje kitų šalių valstybinių kalbų jurisdikcija; tai reikštų, kad būtų sumenkintas, o faktiškai net paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas;
Įgyvendinus LLRA reikalavimą rašyti vietovardžių ir gatvių pavadinimus ne lietuvių kalba, būtų įgyvendintas senas autonomininkų siekis kalbiškai taip nužymėti geografines ir politines Rytų Lietuvos ribas, kad būtų toliau įtvirtinama ir legitimuojama jų skleidžiama melaginga istorijos versija, jog šis regionas nėra Lietuvos senųjų etninių žemių dalis, o jame nuo amžių gyvenantys lietuviai ir kiti vietos gyventojai būtų priversti jaustis gyveną ne savo protėvių žemėje, o ginčytinoje ir tik laikinai Lietuvos Respublikai priklausančioje teritorijoje;
Nusileidus LLRA reikalavimui neribotam laikui atidėti vienodą lietuvių kalbos valstybinį egzaminą visų šalies mokyklų abiturientams, būtų patvirtinta, kad ir nepriklausomoje Lietuvoje valstybinis lietuvių kalbos statusas tebėra tik teisinė fikcija; valstybinę kalbą gerai mokantys šalies moksleiviai toliau būtų diskriminuojami ir, kaip sovietmečiu, faktiškai būtų traktuojami kaip antrarūšiai savo valstybės piliečiai, nes šios kalbos sąmoningai arba neatsakingai vengiantys mokytis jų bendraamžiai atsidurtų privilegijuotoje padėtyje stodami į aukštesnės pakopos lavinimo įstaigas arba siekdami rasti vietą šalies darbo rinkoje.
Vykdanti neapgalvoto ir neatsakingo pataikavimo visiems kaimynams politiką Lietuvos valdžia pasirengusi nuolankiai tenkinti šiuos reikalavimus. Ji taip ir neišmoko Klaipėdos krašto pamokos ir nėra pasiruošusi ryžtingai pasipriešinti vakarykščių autonomininkų ir jų įpėdinių užmačioms paversti Vilniaus kraštą Lietuvos valstybės eksklavu – kol kas formaliai jos dar valdomu, bet de facto nuo šalies jau atskirtu autonominiu regionu.
Jeigu Lietuva sutiktų išsižadėti dalies jai nuo amžių priklausančios savo žemės, leistų sumenkinti ir paniekinti savo kalbą, ji prarastų teisę vadintis suverenia valstybe, o mes patys – laisvais ir oriais tos valstybės piliečiais.
Šliaužianti Rytų Lietuvos aneksija privalo būti ir bus sustabdyta! Ją galime sustabdyti tik mes patys.
Balandžio 28 d. 14 val. Nepriklausomybės aikštėje rengiamas protesto prieš antivalstybinių jėgų vykdomas provokacijas ir valstybę žeminančią užsienio politiką mitingas.
Prabuskime ir ateikime visi, kam brangi Lietuvos laisvė, garbė ir gyvybė! Tegu atgyja ir mus sutelkia sąjūdinė meilės Tėvynei Lietuvai dvasia.
Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę!
Stanislovas Adamonis, Gasparas Aleksa, Irma Andriuškienė, Jonas Algirdas Antanaitis, Valentinas Antanavičius, Vytautas Augustaitis, Stasys Babonas, Petras Balčiūnas, Dalia Baliutavičienė, Janina Balsienė, Romualdas Barauskas, Birutė Barauskienė, Birutė Biekšienė, Kęstutis Bieliukas, Arūnas Bingelis, Gintaras Bingelis, Dalia Bytautaitė-Kylė, Dalia Bobinienė, Dalia Marija Brazauskienė, Rimgaudas Bubelis, Vytautas Bubnys, Vytautas Budnikas, Vaiva Buivydienė, Antanas Buračas, Bronislovas Burgis, Anelė Butkuvienė, Alvydas Butkus, Zenonas Butkus, Adomas Butrimas, Nijolė Regina Chijenienė, Robertas Čerškus, Karolina Dapkutė, Vytautas Daujotis, Arvydas Damijonaitis, Algirdas Degutis, Arūnas Degutis, Irutė Dovydaitytė, Erika Drungytė, Kęstutis Dubnikas, Algirdas Endriukaitis, Kazimieras Garšva, Birutė Gedgaudaitė, Arvydas Genys, Bronislovas Genzelis, Vilija Gerulaitienė, Stasė Banionytė-Gervienė, Birutė Giedraitienė, Audronė Girdzijauskaitė, Romualdas Granauskas, Zita Grencevičienė, Ramūnas Grėsius, Robertas Grigas, Romualdas Grigas, Kęstutis
Grigaliūnas, Zita Grigienė, Almis Grybauskas, Romas Gudaitis, Dainius Gudelis, Arvydas Guogis, Virgilija Guogienė, Rygaudas Guogis, Vilius Gužauskas, Eugenijus Ignatavičius, Danutė Isevičienė, Arvydas Janulaitis, Birutė Jarašiūnienė, Jonas Jasaitis, Albinas Jasiūnas, Remigijus Jasiūnas, Rasa Jatkevičienė, Viktoras Jencius – Butautas, Danutė Jokubėnienė, Giedrutis Laucius, Ričardas Jonaitis, Liudvika Jonaitiene, Vanda Juknaitė, Justina Juodišiūtė, Aušra Marija Jurašienė, Jonas Juraša, Vida Jarašūnienė, Jonas Juškaitis, Santa Kančytė, Donatas Katkus, Raimondas Kašauskas, Gediminas Kavaliauskas, Pranas Kavaliauskas, Eglė Kazlauskienė, Arvydas Každailis, Rimvydas Kepežinskas, Česlovas Lapinskas, Audrius Klimas, Antanas Kmieliauskas, Laima Kruopaitė, Marytė Kontrimaitė, Mindaugas Kubilius, Andrius Kulikauskas, Petras Kuncas, Karolina Kunčinaitė, Arūnas Kulionis, Antanas Gediminas Kurpavičius, Bronislovas Kuzmickas, Alma Lapinskienė, Jūratė Laučiūtė, Bronius Leonavičius, Regina Levandauskienė, Rimantas Liakas, Rimytė Liatukienė, Daiva Liaugminienė, Jolanta Lipkevičienė, Vytautas Liškauskas, Bronė Liškauskienė, Viktoras Liutkus, Biruta Luskevicienė, Rima Maigienė, Živilė Makauskienė, Jolanta Maldeikienė, Algirdas Marcinkevičius, Domantas Markevičius, Juozas Matonis, Rita Matulevičienė, Henrikas Matusevičius, Donatas Mazurkevičius, Petras Mazūras, Kristina Mekšrūnienė, Leonas Merkevičius, Alvydas Medalinskas, Linas Medelis, Renata Šerelytė – Mendeikienė, Dalia Michelevičiūtė, Jonas Mickevičius, Jonas Mikelinskas, Leonas Milčius, Vytautas Miliukas, Irma Leščinskaitė-Mikulėnienė, Lina Mileišienė, Aurimas Mileišis, Jolanta Miškinytė, Inga Mitkutė, Valentinas Morkūnas, Vidas Morkūnas, Vida Nacickaitė, Austė Nakienė, Petras Naraškevičius, Onutė Narbutaitė, Virgilijus Nargela, Zita Nauckūnaitė, Elvyra Navickienė, Saulius Nefas, Romualdas Ozolas, Žareta Palaikienė, Romas Pakalnis, Julius Panka, Dalia Paplauskienė, Vytautas Paulaitis, Albinas Petrauskas, Gailutė Pikūnaitė, Petras Plumpa, Vidmantas Povilionis, Kristina Puidokienė, Jonas Punys, Evaldas Purlys, Vytautas Radžvilas, Kęstutis Rastenis, Petras Repšys, Vytautas Rubavičius, Angonita Rupšytė, Justinas Sajauskas, Vytautas Sinica, Juozas Slankauskas, Gražina Smaliukienė, Reda Sopranaitė, Saulius Staniukynas, Paulius Stonis, Jūratė Sučylaitė, Anastazija Kanoverskytė - Sučylienė, Alfonsas Svarinskas, Julius Šalkauskas, Arvydas Šaltenis, Valentinas Šapalas, Irena Šemberienė, Raimondas Šiugždinis, Vytautas Šlapkauskas, Violeta Šoblinskaitė, Aldona Šunevičienė, Jonas Šunevičius, Regimantas Tamošaitis, Daiva Tamošaitytė, Violeta Tauragienė, Eglė Tulevičiūtė, Kazimieras Uoka, Jonas Užurka, Danutė Valentukevičienė, Audronė Vaitkutė, Gintautas Vaitoška, Zigmas Vaišvila, Irena Vasinauskaitė, Saulius Vengris, Zinaida Verseckienė, Jonas Vilimas, Jūratė Voloskevičienė, Zigmas Zinkevičius, Vida Žilinskienė, Pranas Juozas Žilinskas, Rimvydas Žiliukas, Antanas Žukauskas, Vaiva Žukienė
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
