Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

Literatūra:

Terleckas Vladas. Pinigai Lietuvoje 1915– 1944. Vilnius, 1992, p. 196.

*******************************************************************************************

                                         Kaune veikia unikali paroda  „Iš lito istorijos“
                     (Šaltinis http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/0 ... lt_03.html )

                                                          Iš lito istorijos

      1918 m. vasario 18 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę susidarė sąlygos, netgi būtinybė, Lietuvoje kursavusius Vokietijos okupuotiems kraštams skirtus pinigus (1916-1922) – ostrublius ir ostmarkes – pakeisti nacionaline valiuta. 1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą“. Seimo ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto pasiūlymu lietuviški pinigai buvo pavadinti litais, o smulkieji, t.y. šimtoji lito dalis – centais.

      1922 m. spalio 1 d. išleisti laikinieji Lietuvos Respublikos pinigai: 1, 5, 20, 50 centų ir 1, 5 litų banknotai. Išspausdinti jie paskubomis, naudojant trafaretinius piešinius, papildytus lietuvišku tekstu ir Vyčiu, Oto Elsnerio spaustuvėje Berlyne.

     1922 m. lapkričio 16 d. laikinuosius banknotus pakeitė A.Haze spaustuvėje Prahoje išspausdinti Lietuvos banko banknotai. Šios laidos centų banknotų piešiniai, kaip ir laikinųjų pinigų, nesudėtingi, popierius be vandens ženklų. Litų banknotų projektus sukūrė Adomas Varnas (1879-1979), kartu vadovavęs komisijai, prižiūrėjusiai pinigų spausdinimą.

     Vėlesniais metais buvo leidžiamos naujos pinigų laidos. Visų šių laidų banknotus spausdino firma „Bradbury Wilkinson & Co“ Didžiojoje Britanijoje pagal Lietuvos banko generalinės tarybos patvirtintus Adomo Galdiko, Viliaus Jomanto, Antano Žmuidzinavičiaus projektus.

      Parodos ekspozicijoje pristatomi ne tik litų banknotai, jų pavyzdžiai, bet ir išlikę eskizai, projektai. Eksponuojami A.Varno 1922 m. lapkričio 16 d. laidos 5 litų banknoto piešinių albumo lapai, leidžiantys geriau susipažinti su pinigų kūrimo pradiniu etapu. Išskirtinio dėmesio vertas Lietuvos nepriklausomybės 20-iui skirtas 10 litų banknotas bei jo autoriaus A.Galdiko piešti projektai. Juose ryškiausiai išreikšta Lietuvos Nepriklausomybės ir valstybės vientisumo idėja. Deja, susiklosčius nepalankiai politinei situacijai, šis banknotas į apyvartą nebuvo išleistas.

      Monetų įstatymą teismas priėmė 1924 m. birželio 20 d. Šis įstatymas suteikė Valstybės iždui išskirtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus.

      Pirmosios Lietuvos Respublikos monetos nukaldintos 1925 metais Didžiojoje Britanijoje: Londone – sidabrinės, Birmingeme – bronzinės. Nuo 1936 metų lietuviškos monetos kaldintos Kaune. Visų jų autorius – skulptorius Juozas Zikaras. Šalia 1925 metų laidos 1, 5, 10, 50 centų, 1, 2, 5 litų, 1936 m. laidos 1, 2, 5 centų ir 5, 10 litų, 1938 metų laidos 10 litų monetų, eksponuojami muziejui perduoti 1939 metais uždarytos Kauno monetų kalyklos išlikę monetų spaudai, projektinių monetų gipsiniai, plastilininiai modeliai bei metalinės jų atliejos, bankams paruošti monetų pavyzdžiai, ypač įdomūs ir vertingi 1938 metų 2 litų bandomųjų monetų spaudai, 1924 metų monetų įstatyme numatytos kaldinti auksinės 50 litų monetos neužbaigtas plastilininis modelis.

      Pinigai, be savo pagrindinių funkcijų, reprezentuoja tautą, jos valstybingumą, kultūros lygį. Tai nelengvai suderinami dalykai, todėl kurti XX a. pirmos pusės lietuviškus pinigus buvo pakviesti pajėgiausi dailininkai. Ir šiandien, lyginant litus su kitais to meto valstybių banknotais ar monetomis, jie ne tik nenusileidžia, bet kartais ir lenkia savo meniškumu, tinkamu simbolikos parinkimu, saikingu ornamentikos panaudojimu.

Jurga Chomskytė-McGeever,
Kauno savivaldybės Viešųjų
ryšių poskyrio vyr. specialistė

© 2006 „XXI amžius“

*******************************************************************************************

5 litai 1929 m. и 20 litų 1930 m.

http://pirkis.lt/images/up/lietuva_1929_5litai.jpg



http://pirkis.lt/images/up/lietuva_1930_20litu.jpg



*******************************************************************************************
Šaltinis - http://www.lbank.lt/lt/muziejus/renginiai_litas.html

                                              Paroda „Litas: tradicijos ir dabartis“

     Nuo Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m. vasario 16 d. iki pat antrosios 1922 m. pusės Lietuvos teritorijoje liko cirkuliuoti dar Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių okupuotuose rytiniuose kraštuose įkurtos specialios kredito įstaigos - Rytų skolinamosios kasos (Darlehnskasse Ost) - išleisti popieriniai pinigai ostmarkės.

     Nors nacionalinės valiutos įvedimo klausimas buvo svarstytas 1919 m., Steigiamasis Seimas tik 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu pagrįstos valiutos - lito - įvedimą. 1922 m. rugpjūčio 11 d. Seime buvo priimtas Lietuvos banko įstatymas, todėl naujos valiutos įvedimas buvo patikėtas Lietuvos bankui. 1922 m. rugpjūčio 29 d. pasirašyta sutartis dėl litų gamybos su A. Hasės (A. Haase) spaustuve Prahoje. Parodoje eksponuoti šios spaustuvės 1922 m. lapkričio 16 d. laidos litų gamybos bandomieji vienpusiai ir dvipusiai atspaudai, banknotų tinklelio pavyzdžiai. Prieš pasirodant nuolatiniams banknotams, spausdintiems A. Hasės spaustuvėje, buvo skubiai (per 3 savaites) atspausdinti laikinieji pinigai. Jie pagaminti Berlyno Oto Elsnerio (Otto Elsner) spaustuvėje ir pažymėti 1922 m. rugsėjo mėn. 10 d. data.

    Eksponuoti 6 nominalų laikinieji banknotai: 1, 5, 20, 50 centų ir 1, 5 litai. Jie apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2 d., o 1922 m. lapkričio mėn.-1923 m. kovo mėn. apyvartoje pasirodė ir nuolatiniai centų bei litų banknotai.

    Lietuvos banko muziejaus surengtoje parodoje „Litas: tradicijos ir dabartis“ eksponuoti visų nominalų 1922 m. lapkričio mėn. 16 d. data pažymėti banknotai, jų autoriaus - dailininko A. Varno 1, 2, 5 centų banknotų projektai. Parodoje pristatyti 1925-1926 m. į apyvartą išleisti 500 ir 1000 litų banknotai, kuriuos spausdino Anglijos firma „Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd“, taip pat dailininko V. Jomanto sukurti šių nominalų banknotų projektai.

     1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą. Šis įstatymas suteikė Valstybės iždui išimtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus. Monetos buvo kaldinamos Anglijos karališkuosiuose monetų rūmuose „Royal Mint“ ir Anglijos firmoje „King's Norton Metal Works“. Parodoje eksponuota bronzinių monetų kaldinimo sutartis su šia firma. 1925 m. apyvartoje pasirodė monetos. 1936-1938 m. laidos monetos buvo nukaldintos Kaune. Monetų autorius - skulptorius J. Zikaras.

     Vėlesnių laidų litų banknotai (dailininkai A. Žmuidzinavičius ir A. Galdikas) buvo spausdinami toje pačioje Anglijos firmoje „Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd“. 1938 m. vasario 16 d. laidos 10 litų banknotai su A. Smetonos portretu ir Nepriklausomybės Aktu averse bei Lietuvos Taryba reverse į apyvartą nebuvo išleisti.

      Po Lietuvos aneksijos 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos bankas buvo paverstas TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, ir nuo 1941 m. kovo 25 d. litų apyvarta buvo uždrausta. Iš parodoje eksponuotų dokumentų matyti, kad TSRS valstybinio banko pirmininko 1941 m. vasario 18 d. įsakymu buvo sudaryta lietuviškų litų sunaikinimo komisija, kuri 1941 m. balandžio 1-30 d. buvusio Lietuvos banko centrinio šildymo krosnyse sunaikino visus saugyklose laikytus litų banknotus.

*******************************************************************************************

                                                        Kaip gimė litai
 
"Galvė", 2006 vasario mėn. 9 d.  ( http://whatson.delfi.lt/news/culture/ar ... id=8733931 )

     Trakų istorijos muziejus saugo ypatingus ir retus eksponatus, atspindinčius Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Vieną jų muziejui pavyko įsigyti pernai.

     Tai bemaž nebesurandamas 1000 litų banknotas, išleistas 1924 metais ir vienas vertingiausių pasaulio bonistikoje – Lietuvos nepriklausomybės 20 metų jubiliejui bandytas išleisti 10 litų banknotas su spaudu „Pavyzdys”. Manoma, kad pastarųjų banknotų iš viso neišliko, o banknotai su spaudu yra šalies numizmatikos retenybė. Tai viena labiausiai pavykusių praėjusių metų muziejaus investicijų.

     Be šių išskirtinės reikšmės eksponatų muziejaus fonduose galima išvysti ir buitinių tarpukario šalies istoriją įprasminančių daiktų. Skustuvą su Jono Basanavičiaus portretu ir trispalve, šveicarišką laikrodį su šalies prezidento Antano Smetonos portretu.

                                                         Kaip gimė litai

      Lietuvos Tarybai 1918 m. vasario 16 dieną paskelbus Nepriklausomybės aktą, valstybės suverenitetą dar reikėjo įtvirtinti. Viena svarbiausių savarankiškumo užtikrinimo priemonių buvo savos finansų sistemos sukūrimas. Iki 1922 m. Lietuvos gyventojai naudojosi Vokietijos piniginiais ženklais markėmis ir pfenigiais, tik vadino juos auksinais ir skatikais.

     1922 m. vasarą Lietuvos Steigiamasis seimas nusprendė įvesti nuosavą tvirtą valiutą. Po ilgų diskusijų dėl piniginio vieneto pavadinimo buvo priimtas V.Jurgučio pasiūlymas pavadinti Lietuvos piniginį vienetą litu, dalijamu į 100 centų.

                                                Berlyne - pirmos monetos

     1922 m. spalio 1 d. litas tapo oficialia besikuriančios valstybės valiuta. Pirmosios laidos litų monetos kaldintos Berlyne. Prahoje buvo spausdinami nuo 1 iki 100 litų nominalo banknotai. 1924 m. Anglijoje išspausdinami patys stambiausi banknotų nominalai - 500 ir 1000 litų. Kitais metais ten pat nukaldinamos monetos nuo 1 cento iki 5 sidabrinių litų.

                                              Lietuviškus pinigus sunaikino

     Dėl sąlygiškai žemų kainų Lietuvoje stambieji nominalai beveik nedalyvavo pinigų cirkuliacijoje. Pirkėjas, paėmęs iš banko tūkstantinę kupiūrą, įvykus sandėriui, perduodavo banknotą pardavėjui, kuris stambų piniginį vienetą vėl padėdavo į banką. Todėl pagrindinė stambiųjų kupiūrų emisija išliko Lietuvos banko saugyklose Kaune, o 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, beveik visa stambiųjų banknotų emisija buvo išvežta į SSRS ir ten sunaikinta.

                                                  Dovanojo JAV lietuviai

      Nenuostabu, kad dabar stambių 1924 m. laidos nominalų banknotai yra numizmatinė retenybė.

     Vieną 1000 litų banknotą Trakų istorijos muziejui padovanojo JAV lietuviai. Šis banknotas eksponuojamas Trakų salos pilies ekspozicijoje. Lietuviški banknotai, ypač stambesnės kupiūros, yra aukšto meninio lygio.

     Jų projekto autoriais buvo žymūs tarpukario Lietuvos dailininkai: A.Varnas, A.Galdikas, A.Žmuidzinavičius, V.Jomantas.

                                                  Litus gamino Anglijoje

     Lietuva buvo viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kurios ne tik kalė progines monetas, bet ir leido jubiliejinius banknotus.

     Visos lietuviškos jubiliejinės kupiūros išspausdintos Anglijoje garsioje „Bradbury Wilkinson & C°” firmoje Niu Maldene.

     Jau artėjant Antrajam pasauliniam karui, Lietuva iškilmingai paminėjo Nepriklausomybės dvidešimties metų sukaktį. Ta proga Kauno „Spindulio” monetų kalykloje iš Belgijoje pagamintų sidabro ruošinių buvo nukaldinta sidabrinė 10 litų moneta su prezidento A.Smetonos profiliu.

                                             Išskirtinio grožio banknotas

      Buvo nutarta išleisti ir jubiliejinį 10 litų banknotą. Užsakymas buvo atiduotas tai pačiai Anglijos firmai iš Niu Maldeno.

      Šis banknotas laikomas vienu gražiausių XX a. bonistikos istorijoje. Kupiūroje dominuoja žalsvos ir oranžinės spalvų derinys.

       Priekinėje kairėje pusėje – prezidento A.Smetonos portretinis biustas, dešinėje – 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto faksimilė, centre – valstybės herbas Vytis ir nominalo tekstas. Kitoje pusėje – žalsvame fone grupė Nepriklausomybės Akto signatarų, už jų skydai su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos herbais.

                                                 Lemtingas vėlavimas

      Darbais apkrauta firma vėlavo pateikti produkciją. 1938 m. pabaigoje Lietuvą pasiekė tik bandomieji jubiliejinio banknoto egzemplioriai. Ant jų priekinės dalies dukart įstrižai, ant kitos pusės vienąkart horizontaliai raudona spalva įspaustas spaudas „Pavyzdys”.

      Bandomieji banknotų egzemplioriai buvo išsiuntinėti Lietuvos banko skyriams. Dėl pagrindinės tiražo dalies likimo tikslių duomenų nėra. 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, į kurį įsitraukė ir Didžioji Britanija.

                                                 Pinigai – su užtaisu

      Užsienio šalių užsakymai, vykdyti šios šalies spaustuvėse, buvo pristabdyti arba visai nutraukti, tačiau atrodo, kad bent dalis jubiliejinių lietuviškų banknotų vis dėlto buvo atvežta į Lietuvą ir deponuota Valstybės banke Kaune.

      Jeigu taip, tai šių banknotų likimas – toks pat, kaip ir stambiųjų nominalų kupiūrų: 1940 m. jie išvežti į Sovietų Sąjungą ir sunaikinti.
 
      Jeigu jubiliejiniai banknotai su Vasario 16-tosios Nepriklausomybės Akto signatarais ir tekstu pakliuvo į sovietų rankas, tai jie tikrai negalėjo išlikti, nes tuometinės SSRS valdžios požiūriu, banknoto siužetas galėjo turėti ardomąjį propagandinį užtaisą – vaizdavo tautos išrinktųjų susitelkimą siekti nepriklausomybės.

                                           Rečiausias ir vertingiausias

       Apyvartoje buvusių jubiliejinių 1938 m. banknotų kol kas neaptikta, o banknotai su spaudu „Pavyzdys” laikomi rečiausiais Lietuvos ir vienais vertingiausių pasaulio bonistikoje.

       2005 m. Trakų istorijos muziejui pavyko įsigyti jubiliejinio 1938 m. 10 litų „Pavyzdžio” tipo egzempliorių. Tai – viena vertingiausių pastarojo meto muziejaus investicijų. Trakų istorijos muziejaus fonduose saugomas 1938 m. jubiliejinis banknotas turi trigubą prasminį krūvį: primena Nepriklausomybės atkūrimą 1918 metais, pastangas tą žygdarbį pagerbti 1938-taisiais ir būtinybę šiandien išsaugoti okupantų nesunaikintus šlovingos praeities reliktus.

"Galvė"
                                                     
                                      Straipsnio "Kaip gimė litai" kai kurie komentarai
 
IQ, 2006 02 09 15:29

    Būtų labai šaunu, jei visa tai būtų galima pamatyti internete.

raritetas, bonistika, 2006 02 09 15:59

   Nuo kada 1924m. tukst.litu banknotas-retas. Kazkas pasake, delfis parase. 10lt.su Smetona-neblogas banknotas, bet tikrai ne pasaulio bamba. Pirma pasidometumet...

istorike, 2006 02 10 05:10

  Labai saunu, kad domites Lietuvos pinigu istorija, taciau rasant rasini reiketu rimciau susirinkti medziaga ir faktus. Saltiniu siais laikais pakanka.

  Pavyzdziui reikejo pasivartyti istorikes-muziejininkes Rutos Kuncienes apie to laikotarpio pnigus Lietuvoje. Nueiti bent i viena kuri muzieju,kuris turi tokiu pinigu rinkinius: Ciurionio dailes muzieju Kaune arba Lietuvos Nacionalini istorijos etnografijos muzieju Vilniuje.

  Is tikruju 1000 ir 500 litu b anknotai yra gerokai reti. Taciau ju Lietuvoje turi ir muziejai ir privatus pinigu rinkejai. Taciau jubilienis su Smetona "Pavyzdys" yra retas tarp kolekcionieriu,taciau neretas muziejuose. Yra Lietuvoje muziejus, kuris turi ju isaugojes gera pundeli. Taciau kadangi ju daugiau niekas ir neturi, tai jie laikomi reti, ypac kolekcionieriu tarpe.

bonistika, 2006 02 10 09:04

  Tiek 1000 litu, tiek 1938 metu desimtliti turi ir daznas rinkejas, jeigu jis Lietuva renka rimtai (nekalbant apie muziejus). Pirmojo kaina - apie 100-300 doleriu, antrojo - apie 1000 doleriu. Bukim biedni, bet teisingi - nieko ypatingo. Gal tik rajoniniam laikrasciui bei Delfiui taip atrodo.

to istorikei, bonistika, 2006 02 10 16:24

 Turimas pundelis "zaliu pavyzdiniu" Čciurlionio muziejuje dar neapsprendzia kolekcijos brandos. O jei kalbeti apie regionaline Lietuva - tai nei vienas muziejus nesudarytu konkurencijos privatiems kolekcininkams.

bonistui nuo istorikes, 2006 02 10 17:50

  Gerbiamasis, bukim biedni, bet teisingi, neklaidinkim saves ir kitu. Gerai zinodama Lietuvos kolekcininku rinkinius, o taip pat muzieju rinkinius ir ju susidarymo istorijas, galeciau tvirtinti, kad privatus rinkejai, kad ir kaip besistengtu, vargu ar muziejus nurungtu.

  O del tu kainu vieno ar kito banknoto, tai cia sutartinis dalykas. Pasauliniai katologai skelbia viena, o perkant moki tai, ka gali ir ka turi. Kaip zinote, cia privatus kolekcionierius turi didesne laisve, nei koks muziejus. Kas turi pinigu, tai brangiai moka, kartais net nerealiai, o va valstybinis muziejus ir aplamai bet kuris muziejus Lietuvoje siuo metu, galima sakyti, pirkti retu eksponatu negali, nes tam pinigu valstybe neskiria.

  O pas mus,kaip zinote, nera dar daug privaciu rinkeju, kurie surinke reta kolekcija, pasidiziuodami ja padovanotu kokiam muziejui, kad sis islaikytu ateities kartoms, dazniausiai surinkta kolekcija subyra i mazus gabalelius, ja perparduodant ir taip isbarstyta nustoja savo vertes. Taigi.....

zinanciai istorikei, bonistika, 2006 02 11 14:04

  Ne paslaptis kaip tie rinkiniai muziejuose atsirado. Jusu duomenys pasene. Galiu tik pakartoti, kad nei Nacionalinis, nei Čiurlionio, nei Liet. banko muziejus neturi pilnos kolekcijos. O dovanu karalius mire ir jau seniai.

*************************************************************

*******************************************************************************************

                                         Lietuvos Respublikos pinigai

    Nuo Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m. vasario 16 d. iki pat antrosios 1922 m. pusės Lietuvos teritorijoje liko cirkuliuoti dar Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių okupuotuose rytiniuose kraštuose įkurtos specialios kredito įstaigos - Rytų skolinamosios kasos (Darlehnskasse Ost) - išleisti popieriniai pinigai ostmarkės.

   Nors nacionalinės valiutos įvedimo klausimas buvo svarstytas 1919 m., Steigiamasis Seimas tik 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu pagrįstos valiutos - lito - įvedimą. 1922 m. rugpjūčio 11 d. Seime buvo priimtas Lietuvos banko įstatymas, todėl naujos valiutos įvedimas buvo patikėtas Lietuvos bankui. 1922 m. rugpjūčio 29 d. pasirašyta sutartis dėl litų gamybos su A. Hasės (A. Haase) spaustuve Prahoje.  Prieš pasirodant nuolatiniams banknotams, spausdintiems A. Hasės spaustuvėje, buvo skubiai (per 3 savaites) atspausdinti laikinieji pinigai. Jie pagaminti Berlyno Oto Elsnerio (Otto Elsner) spaustuvėje ir pažymėti 1922 m. rugsėjo mėn. 10 d. data. Eksponuoti 6 nominalų laikinieji banknotai: 1, 5, 20, 50 centų ir 1, 5 litai. Jie apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2 d., o 1922 m. lapkričio mėn.-1923 m. kovo mėn. apyvartoje pasirodė ir nuolatiniai centų bei litų banknotai.

   1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą. Šis įstatymas suteikė Valstybės iždui išimtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus. Monetos buvo kaldinamos Anglijos karališkuosiuose monetų rūmuose „Royal Mint“ ir Anglijos firmoje „King's Norton Metal Works“.  1925 m. apyvartoje pasirodė monetos. 1936-1938 m. laidos monetos buvo nukaldintos Kaune. Monetų autorius - skulptorius J. Zikaras.

   Vėlesnių laidų litų banknotai (dailininkai A. Žmuidzinavičius ir A. Galdikas) buvo spausdinami toje pačioje Anglijos firmoje „Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd“. 1938 m. vasario 16 d. laidos 10 litų banknotai su A. Smetonos portretu ir Nepriklausomybės Aktu averse bei Lietuvos Taryba reverse į apyvartą nebuvo išleisti.

    Po Lietuvos aneksijos 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos bankas buvo paverstas TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, ir nuo 1941 m. kovo 25 d. litų apyvarta buvo uždrausta.  TSRS valstybinio banko pirmininko 1941 m. vasario 18 d. įsakymu buvo sudaryta lietuviškų litų sunaikinimo komisija, kuri 1941 m. balandžio 1-30 d. buvusio Lietuvos banko centrinio šildymo krosnyse sunaikino visus saugyklose laikytus litų banknotus.

*******************************************************************************************

                             Jono Basanavičiaus portretas Lietuvos piniguose

Mokslas ir gyvenimas, 2001/11 ( http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/11/11pin.html )
VIDAS ŽIGAS
Dizaineris

     Tarpukario Lietuvos bankas savo banknotus (litus ir centus) pradėjo leisti 1922 metais. 1928-aisiais bankas pakartotinai išleido naujos grafikos 50 ir 100 litų vertės banknotus. Įdomiausias yra mėlynas penkiasdešimtlitis su Jono Basanavičiaus (1851-1927) portretu. Banknoto autorius dailininkas Adomas Galdikas (1893-1969) Lietuvos kultūros patriarchą, mokslininką, kalbininką, gydytoją, politikos veikėją, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą nupiešė banknoto averso kairėje pusėje. Portretas įkomponuotas į ovalų medalioną.

      Banknotas su J.Basanavičiaus portretu į apyvartą išėjo praėjus metams po žymiojo lietuvio mirties. Ant banknoto averso - penkių banko atsakingų pareigūnų parašai. Vidurinysis - Lietuvos banko įkūrėjo ir valdytojo V.Jurgučio parašas. Banknoto dydis - 145x80 milimetrų.

     1936 m. Lietuvos bankas išleido į apyvartą 5 litų vertės sidabrinę 750/1000 prabos monetą su mums rūpimu portretu. Tai pirmoji skulptoriaus Juozo Zikaro (1884-1944) portretinė moneta. Monetos reverse J.Basanavičius vaizduojamas į kairę pasuktu profiliu (5 pav.). Po klasikine akademine maniera sukomponuotu portretu-biustu aiškiai matyti monetos autoriaus inicialai “J.Z.” Tai vieninteliai meistro inicialai, iškalti ant 14 autorinių tarpukario Lietuvos monetų.

     Penklitis sveria 9,0 gramus, yra 27 milimetrų skersmens, nukaltas 2 612 000 vienetų tiražu. Ant graižo įgilintu šriftu iškaltas devizas TAUTOS GEROVĖ TAVO GEROVĖ. Monetą nukalė Lietuvos monetų kalykla Kaune, kuri veikė 1936-1939 m. Miško g. 11.

     Tiesa, yra išimtis. Užsienio valstybėse išleisti monetų katalogai (pvz., C.L.Krause, C.Mischler “WORLD COINS” 2000 edition, Wisconsin, USA) mini signalinius 1936 m. penkličius su J.Basanavičiaus portretu. Po peties briauna čia iškalta autoriaus pavardė “J.ZIKARAS”. Portreto apačios piešinys - masyvesnis. Monetos graižas - be devizo, lygus.

     Gamindamas monetos su J.Basanavičiaus portretu-biustu modelį, skulptorius padarė net kelis komponavimo variantus (6, 7 pav.). Tai rodo didelį J.Zikaro sąžiningumą ir atsakomybę, norą gauti išraiškingą, plastinį vaizdą.

*********************************************************************************************

MG 1999/6

                                                            Netikro vienličio istorija

VIDAS ŽIGAS

    Monetų klastojimo atvejai žinomi nuo pat monetų atsiradimo laikų, tai yra nuo VII-VI a.pr.Kr. Dažniausia klastojamos modernios didelių nominalų arba retos antikvarinės, mažu tiražu išleistos monetos, kuriomis labai domisi kolekcionieriai. Išimtis - monetos-kopijos ar bandomojo tiražo monetos, nukaltos iš kito metalo nei tikrosios serijinės. Jos yra skirtos kolekciniams reikalams ir turi įkaltus atitinkamus ženklus. Pavyzdžiui, pažymėtos žodžiu “kopija”, “proba”, “replika” ar panašiai. Jas kala valstybinės monetų kalyklos originaliais štampais.

    Netikros monetos “tikrumas” priklauso nuo klastotojų profesionalumo, kvalifikacijos bei gamybos technologijos. Liejimo būdu pagamintas monetas nesunku atskirti nuo tikrųjų iš skambesio, paviršiaus tekstūros, metalo blizgesio, spalvos ir, aišku, iš graižo. Monetų gamyboje graižą suformuojantis štampas yra, beje, sudėtingiausias. Ant monetos graižo dažnai kalamas iškilus ar įgilintas tekstas, ornamentas ar koks piešinys. Sudėtingu gražiu dizainu pasižymi proginės monetos, nukaltos iš brangaus metalo (sidabro, aukso, platinos ar paladžio) ir skirtos išskirtinės svarbos įvykiams pažymėti.

    Kalimo būdu pagamintus falsifikatus nuo originalių monetų atskirti yra sunkiau. Klastotes išduoda kataloginių duomenų iškraipymas. Tai metalo sudėties, svorio, averso, reverso ar graižo piešinio netikslumai.

    Istorijų, susijusių su netikrų monetų masiniu padirbinėjimu ir platinimu, yra nutikę ir tarpukario Lietuvoje. Solidžiuose užsienyje išleistuose monetų kataloguose nėra žinių apie falsifikatus, tik įspėjama, kad pažymėtos vertės moneta, nukalta pažymėtais metais konkrečiu tiražu, dėl nežinomų ar kitų priežasčių buvo sunaikinta ir į apyvartą nepakliuvo. Gavus tokią monetą atsiranda pagrįstų abejonių dėl kataloge pažymėtos monetos tikrumo.

    Žymus Latvijos išeivijos numizmatikos ekspertas, žinovas ir rašytojas A.Platbarzdis 1968 m. Stokholme išleido knygą “Coins and notes of Estonia, Latvia, Lithuania” (liet. “Estijos, Latvijos, Lietuvos monetos ir banknotai”). Rašydamas apie Lietuvos (1918-1940) monetas, A.Platbarzdis nurodo, kad 50 centų vertės falsifikatų (1925) nežinoma, o 1, 2 ir 5 sidabrinių (500/1000) litų vertės monetos yra falsifikuojamos, gaminant jas iš alavo.

    Monetų įstatymo (1924) “Pinigų kalimas” trečiame paragrafe yra rašoma: “Vario-aliuminio pinigai kalami: e) penkiasdešimt centų monetomis - 25 milimetrų diametro 5 gramų svarumo”. Žinoma, kad 5 milijonus pusličių Lietuvos bankui nukalė Londono “Royal Mint” monetų kalykla. Fotonuotraukoje (1 pav.) matome 50 centų vertės (1925) falsifikatą, lietą iš alavo. Monetos paviršius - tamsiai pilkos spalvos, skambesys metant ant stalo duslus. Lygiame graiže aiškiai matoma dviejų liejinių (averso ir reverso) sujungimo siūlė. Monetos paviršiuje matyti bronzinių dažų žymės. Matyt, monetą po liejimo norėta užmaskuoti dažais. Falsifikato svoris - 4,71 g. Svorio skirtumas tarp originalo (2 pav.) ir falsifikato yra 0,29 g, arba 5,8 proc. Pagaminimo data nenustatyta, bet žinoma, kad netikrasis puslitis atsirado tarpukario Lietuvos laikais.

    Netikrų pusličių (1925) ir netikrų 1 cento vertės monetų (1925) apstu ir dabartinių kolekcionierių rinkoje. Šie naujieji falsifikatai yra pagaminti kalimo būdu. Pažymėtina, kad 1925 metų laidos 1 ir 50 centų originalios monetos buvo nukaltos po 5 milijonus egzempliorių. Po okupacijų, karų ir pokario šis tiražas mūsų laikus pasiekė gerokai sumažėjęs. Prie falsifikatų atsiradimo prisidėjo ir padidėjęs užsienio kolekcionierių dėmesys tarpukario Lietuvos numizmatikai.

    Vokietis G.Šionas (Gunter Schon. “Welt Munzkatalog 20. Jahrhundert”) kasmet Fatenberge išleidžia naujai papildomą XX a. numizmatikos katalogą. 1996 m. laidos leidinyje pažymima, kad atsirado I cento vertės 1925 m. laidos monetų falsifikatų. Falsifikato svoris - 1,73 g, o originalo - 1,60 g. Akivaizdu, kad svorių skirtumas - net 8,1 proc.

    Negalime nepastebėti ir dailiai nukaltų ir dirbtinai sena patina pasendintų naujų pusličių (1925). Falsifikatus taip pat išduoda originalios monetos metrologinių charakteristikų iškraipymas. Falsifikuoto pusličio svoris - 4,75 g, originalaus pusličio svoris, kaip minėta, - 5 g. Svorių skirtumas šiuo konkrečiu atveju yra 0,25 g, arba 5 proc. Falsifikatą išduoda ir aštrios užvartos, atsiradusios valcavimo operacijos metu, kai po štampavimo buvo išlyginamas monetos graižo storis. Graižas po valcavimo įgavo naują taisyklingą blizgantį profilį, kuris kontrastuoja su padilusiais, apsitrynusiais ir dirbtinai pasendintais averso ir reverso piešiniais. Piešinių detalių netikslumų čia neanalizuosime.

    Kitas falsifikatas - 1 lito vertės moneta (1925), pagaminta kalimo būdu (3 pav.). Ši moneta turi dokumentus, iš kurių paaiškėja, kad falsifikatas iš apyvartos išimtas 1937 m. gegužės 4 d. Vėl pažiūrėkime Monetų įstatymo “Pinigų kalimas” ketvirtąjį paragrafą. Čia rašoma: “Sidabro pinigai kalami: a) vieno lito monetomis - 50 proc. gryno sidabro, 2,70 gramų svarumo: diametro-svorio santykis lygus 19:1 lig 20:1”. Iš monetų katalogų žinome, kad 4 milijonus 1 lito vertės sidabrinių (500/1000) 19 milimetrų skersmens monetų nukalė ta pati Londono “Royal Mint” monetų kalykla. Papildomą 1,985 mln. egzempliorių tiražą tarpukario Lietuvos bankui parūpino Kauno bendrovės “Spindulys” monetų kalykla. Šis papildomas tiražas su 1925 metų data buvo kalamas ant Briuselio monetų kalykloje pagamintų ruošinių - sidabrinių (500/1000) skrituliukų. Kauno monetų kalykla veikė 1936-1939 metais. Ji buvo įrengta Kaune bendrovės “Spindulys” rūmų (Miško g. 11) apatiniame aukšte. Monetų kalykla tiesiogiai priklausė Finansų ministerijai. Kalyklai vadovavo Jonas Kareckas Karys.

    “Falsifikuota 1 lito vertės moneta, - savo pažymoje rašo atsakingas valstybinis ekspertas (1937 06 17), - yra priskiriama prie netikrų vieno lito monetų padirbimo tipo, pažymėto raidėmis PC (angl. “Falsh coin” - liet. “netikra moneta”, - aut. past.). Netikrų monetų padirbėjai ir platintojai kol kas nežinomi. Šio tipo netikros monetos pagamintos kalimo būdu. Padirbimas vykęs ir gali būti lengvai apyvartoje platinamas, nes sunkiai atskiriamas nuo tikrų monetų”.

    Papildydami prieškarinį ekspertą, pridursime, kad netikrasis vienlitis yra 2,43 g svorio, o tai yra 10 proc. nukrypimas nuo Monetų įstatymo “Pinigų kalimas” ketvirtojo paragrafo. Falsifikato skambesys labai artimas melodingam originalo skambesiui. Iškilus apvadas aplink monetos anversą ir reversą yra šiek tiek nusitrynęs ir turi gelsvą atspalvį, būdingą aliuminio bronzos lydiniui, o ne originaliai vienličio monetai (4 pav.). Nesutampa tikrojo ir suklastotojo vienličio rantelių skaičius ant monetos graižo. Netikrojo vienličio ranteliai yra aštrūs ir, patyrinėjus per stiprią optiką, matyti kitokio nei originaliosios monetos piešinio profilis. Falsifikato žemesnis averso ir reverso reljefas (5 pav.). Bet priežastis gali būti ir tikras štampo susidėvėjimas. Pažymėtinas averso ir reverso piešinių ir šrifto nepaprastai tikslus atitikimas originalą. Nesutampa tik viena ąžuolo šakelės detalė (6 pav.) monetos reverse. Spektrografijos testas metalo sudėčiai nustatyti nedarytas, nes bandymo metu apdega monetos kraštai, kuriuos liečia spektrografo gnybtai. Sugadinama bandoma moneta. Sidabro kiekis monetoje laboratoriškai nenustatytas, tačiau ir be to falsifikavimo požymių aprašyta pakankamai. Šiuo aprašymu netikrojo vienličio istoriją būtų galima ir baigti, bet yra tęsinys.

    Netikrojo vienličio dokumentuose yra “Netikrų vieno lito monetų, priskirtų prie padirbto tipo, pažymėto raidėmis FC, pasirodžiusių apyvartoje pagal vietoves, sąrašas”. Šis sąrašas fiksuoja 140 atvejų ir yra trylikos lapų. Labai kruopščiai aprašyti netikrų vienličių pasirodymo apyvartoje atvejai nuo 1936 m. kovo 2 d. iki 1937 m. birželio 6 d. Stebina falsifikatų paplitimo geografija, apimanti visą Lietuvos teritoriją. Geležinkelio valdybos centrinė kasa Kaune, į kurią pakliuvo netikri vienličiai už geležinkelio bilietus, nurodė Panevėžio, Klaipėdos, Tryškių, Bigailių, Jonavos, Alytaus, Marijampolės, Subačiaus, Vilkaviškio, Vinčų, Radviliškio ir kitas geležinkelio stočių kasas. Kauno miesto savivaldybės Autobusų įmonės kasa nurodė ne mažiau įspūdingą sąrašą konduktorių, kurie už bilietus gavo netikrus vienličius. Sąrašą vainikuoja Lietuvos bankas, kuris suklastotas monetas gavo iš įvairių klientų. Sąraše įvardytos žmonių, atnešusių falsifikatus į banką, pavardės, nurodyti jų adresai. Labai daug žydų tautybės žmonių pavardžių. Pavyzdžiui, 13 punkte parašyta: “1935.V. vieną monetą (vieno lito suklastotą monetą - aut. past.) L. banko Kėdainių sk. kasininkas gavo iš Kėdainių Žydų banko kasininkės Berlės Ronderaitės ir vieną monetą iš pirklio Iciko Romo, gyv. Kėdainiuose”.

    Monetų padirbinėtojai ir platintojai liko nenustatyti. Galime tik įtarti vietinius ar užsienio klastotojus ir konstatuoti jų aukštą kvalifikaciją.

    Pažymėtina, kad tarpukario litas buvo padengtas 0,150462 g gryno aukso. 1922 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos banko įstatymas reiklavo, kad ne mažiau kaip 1/3 esamos apyvartoje banknotų sumos būtų padengta auksu, kita pinigų dalis - lengvai realizuojamomis vertybėmis.

    1922-1934 metais lito ir JAV dolerio santykis buvo nustatytas 10 : 1. Tiesa, vėliau šis santykis keitėsi lito naudai. Lietuvos banko užsienio valiutų kursas 1938 m. sausio 17 d. rodo, kad lito ir JAV dolerio santykis buvo 5,92 : 1.

*******************************************************************************************

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.