Mirča Eliade
Šaltinis - © 2008 Vieningasis Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdis.
http://www.vlnds.lt/web/mirca-eliade/
2009-03-13
1907 metais, kovo 13 dieną, Bukarešte (Rumunija) gimė rumunų rašytojas, religijotyrininkas ir mitologijos tyrinėtojas, Čikagos universiteto profesorius Mirča Eliade (Mircea Eliade).
http://www.vlnds.lt/web/wp-content/uplo ... eliade.jpg
M. Eliade baigė Bukarešto universitetą (filologijos ir filosofijos fakultetą) ir 1928 m. gavo filosofijos licenciato laipsnį. Tų pačių metų rudenį išvyko į Indiją. Kalkutoje (Indija) lankė Surendranat Dasgupta lekcijas, mokėsi sanskrito kalbos. Keturis mėnesius gyveno Rišikešo vienuolyne. Jo guru – žinomas Svami Šivananda. 1931 m. grįžo į Bukareštą, tarnavo Rumunijos kariuomenėje.
1933 m. apgynė disertaciją filosofijos srityje ir buvo priimtas asistentu į Bukarešto universiteto logikos ir metafizikos katedrą. 1936 m. Paryžiuje atskiru leidiniu buvo išleista Jo daktarinė disertacija ,,Joga. Esė apie indų mistikos ištakas“. 1938 m. Rumunijos vyriausybei pradėjus terorui prieš rumunų nacionalistų organizaciją ,,Geležinė gvardija“, nukentėjo ir M. Eliade, kuris buvo šios organizacijos šalininkas. Jis keturis mėnesius buvo uždarytas politinių kalinių stovykloje.
Žlugus Rumunijos karaliaus Karolio II režimui, 1940 m. M. Eliade ėjo Rumunijos ambasados Londone kultūros atašė pareigas. 1941 m. tokias pat pareigas ėjo Lisabonoje (Portugalija).
1945 m. persikėlė į Paryžių, kuriame Ž. Diumezil kvietimu skaitė lekcijų kursą Aukštųjų studijų mokykloje. 1948 m. buvo pakviestas skaityti lekcijas Sorbonoje. 1957 m. vadovavo Čikagos universiteto (JAV) istorijos katedrai, taip pat ėjo profesoriaus pareigas Visuomeninės minties komitete. Nuo 1959 m. M. Eliade du trimestrus skaitė lekcijas ir vedė seminarus, paskutinį trimestrą dirbo su aspirantais. 1966 m. buvo išrinktas Amerikos menų ir mokslų akademijos nariu. Tais pačiais metais tapo Jeilio universiteto garbės daktaru. 1970 m. tapo Lojolio universiteto (Čikaga) garbės daktaru, Britanijos akademijos, Austrijos mokslų akademijos nariu-korespondentu. 1972 m. tapo Belgijos karališkosios akademijos nariu, 1976 m. Sorbonos universiteto garbės daktaru.
1980 m. Liono Žan Mulen universitetas iškėlė M. Eliade kandidatūrą Nobelio premijai gauti, tačiau dėl M. Eliade politinių pažiūrų (nacionalistinių) Jis jos negavo. 1984 m. Italijoje gavo tarptautinę Dante Aligjieri premiją, o Prancūzijos prezidentas už knygą ,, Religinių idėjų istorija“ Jį apdovanojo Garbės legiono ordinu. 1985 m. Jam suteiktas Vašingtono universiteto garbės daktaro vardas. Tais pačiais metais Čikagos universitetas religijos istorijos katedrai suteikė Mirča Eliade vardą.
Mirča Eliade mirė 1986 metais, balandžio 22 dieną, Čikagoje. Jo garbei 1988 metais Paryžiuje ant namo (Šarl Dulen aikštė), kuriame gyveno M. Eliade buvo atidengta atminimo lenta. 1990 m. Mirča Eliade (po mirties) išrinktas Rumunijos akademijos nariu.
Mirča Eliade mirė, tačiau Jis paliko daug kūrinių religijos, mitologijos ir filosofijos temomis.
,,Esė apie indų mistikos kilmę“ (1936);
,,Kodėl aš tikiu legionierių judėjimo pergale“ (1937);
,,Jogos technika“ (1948);
,,Mitas apie amžiną sugrįžimą. Archetipai ir pasikartojimai“ (1949);
,,Religijos istorijos apybraiža“ (1949);
,,Bengališka naktis“ (1950);
,,Joga. Nemirtingumas ir laisvė“ (1951);
,,Šamanizmas ir archaiškoji ekstazės technika“ (1951);
,,Vaizdai ir simboliai: esė apie maginį religinį simbolizmą“ (1952);
,,Uždraustas miškas“ (1955);
,,Kalviai ir alchemikai“ (1956);
,,Vidurnaktis Seramos įlankoje“ (1956);
,,Šventa ir pasaulietiška“ (1956);
,,Mitai, sapnai ir misterijos“ (1957);
,,Gimimas ir naujas gimimas“ (1958);
,,Mistiniai gimimai. Apybraiža apie kai kuriuos pašventimo tipus“ (1959);
,,Mefistofelis ir Androginas“ (1962);
,,Mito įvairiapusiškumas“ (1963);
,,Šventumas ir profaniškumas“ (1963);
,,Gimimas ir antrasis gimimas“ (1965);
,,Patandžali ir joga“ (1965);
,,Kaip miršta mitai“ (1971);
,,Nuostalgija ištakoms“ (1971);
,,Zalmoksis, išnykstantis Dievas“ (1972);
,,Įvadas į Australijos religiją“ (1973);
,,Mito aspektai“ (1975);
,,Iniciacijos, ritualai, slaptos bendrijos. Mistiniai gimimai“ (1976) ir kiti kūriniai.
Mirča Eliade vienas iš tų, kurie savo įsitikinimų nepakeitė iki pat savo mirties. Garbė Jam.
VLNDS Spaudos tarnyba