Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - 1962 metų birželio mėn. darbininkų sušaudymas Rostovo srities mieste Novočerkaske

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Rusija (Zaliesė - galindų Užmiškis, Mazgava - vėliau Moskovija) - istorija, politinė, ekonominė, etninė, kultūrinė, religinė padėtis

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

1962 metų birželio mėn. darbininkų sušaudymas Rostovo srities mieste Novočerkaske

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: 1962 metų birželio mėn. darbininkų sušaudymas Rostovo srities mieste Novočerkaske

Parašytas: 01 Bal 2012 18:23

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Generolas, atsisakęs šaudyti į darbininkus (20)

http://www.balsas.lt/naujiena/589952/ge ... ininkus-20

2012.04.01 12:22

Padidinus kainas, beveik kiekviename mieste atsirado drąsuolių, kviečiančių streikuoti. KGB informavo Sovietų Sąjungos kompartijos Centro Komitetą, kad didžiojoje socializmo šalyje bręsta neramumai.

Supykdė direktorius

Rostovo srities mieste Novočerkaske, elektrovežių gamykloje, kai po kainų padidinimo dar buvo padidintos ir išdirbio normos, 1962 metų birželio 1 dieną apie 200 liejimo cecho darbininkų nutraukė darbą ir pareikalavo, kad sprendimas būtų peržiūrėtas. Apie vienuoliktą valandą ryto minia cecho darbininkų patraukė administracijos pastato link. Pakeliui prisidėjo kitų cechų darbuotojai, tad susitikti su direkcija atėjo jau apie 1000 darbuotojų.

Žmonės piktinosi: „Kaip ir iš ko mums toliau gyventi?!“ Pasirodęs gamyklos direktorius B. Kuročkinas šiurkščiai nutraukė vieną kalbėtoją ir tėškė: „Neužtenka pinigų mėsai – valgykite pyragėlius su kepenimis!“ Tuo pasipiktinę darbininkai direktorių nušvilpė. Šis spėjo pasislėpti, bet jo pasakyta frazė paskatino vėlesnius įvykius.

Netrukus jau beveik visa gamykla buvo metusi darbą. Tiesa, atsirado streiklaužių, kurie užsirakino cechuose ir dirbo. Savo ruožtu darbininkai sustreikavo ir kitose Novočerkasko gamyklose. Apie pietus protestuotojų jau buvo kokie 5000. Jie uždarė geležinkelį, jungiantį Maskvą su pietų regionais, ir sustabdė keleivinį traukinį „Rostovas–Saratovas“. Ant sustabdyto lokomotyvo kažkas užrašė: „Chruščiovą – į mėsą!“ Tarp mitinguojančiųjų atsirado ir girtų asmenų. Tie iš pradžių dėl kažko susimušė vieni su kitais, paskui ėmė daužyti traukinio langus.

Sudegino Chruščiovą

Apie streiką Novočerkaske N. Chruščiovui pranešta nedelsiant. Pakėlus kainas vietinės reikšmės streikų buvo ne vienas, tačiau šis jau kėlė grėsmę. N. Chruščiovas susisiekė su gynybos ministru maršalu Rodionu Malinovskiu, su KGB bei Vidaus reikalų ministerijos vadovais ir davė įsakymą kuo greičiau atkurti tvarką. Į Novočerkaską išskrido grupė atsakingų Sovietų Sąjungos kompartijos Centro Komiteto darbuotojų, o R. Malinovskis įsakė, jeigu prireiktų, panaudoti Šiaurės Kaukazo karinės apygardos 18-ąją tankų brigadą.

Ketvirtą valandą popiet Novočerkasko elektrovežių gamykloje jau buvo visa Rostovo srities vadovybė. Po pusvalandžio balkone buvo pastatytas garsiakalbis ir vietinis kompartijos vadovas A. Basovas, užuot žmoniškai pasikalbėjęs su minia, ėmė skaityti oficialų Centro Komiteto kreipimąsi. Žmonės jį nušvilpė ir niekas neklausė, o pabandęs kalbėti gamyklos direktorius buvo apmėtytas akmenimis ir buteliais. Atsirado drąsuolių, kurie nuo administracijos pastato nuplėšė plakatą su N. Chruščiovo portretu ir jį padegė. O tada radikaliai nusiteikę streikuotojai puolė administracijos pastatą. A. Basovas su svita užsirakino viename iš kabinetų ir ėmė skambinti kariškiams, kad jie į miestą įvestų armiją. Tuo metu nei milicija, nei KGB nesikišo į įvykius, o tik filmavo ir fotografavo aktyviausius mitinguotojus.

Komendanto valanda

Apie septintą valandą vakaro prie gamyklos atvažiavo apie 200 milicininkų ir pabandė nutempti mitinguotojus nuo administracijos pastato, bet nepajėgė nieko padaryti. Mitingas tęsėsi. Skambėjo reikalavimai nutraukti dujų tiekimą miestui, susisiekti su kitų įmonių darbininkais, o susirinkus rytoj rytą, užgrobti banką, telegrafą ir kreiptis į visos šalies dirbančiuosius. Streikuotojai neturėjo vienos vadovybės – tiesiog kiekvienas siekė to, kas jam atrodė teisingiausia ir geriausia.

Maždaug aštuntą vakaro prie gamyklos atvažiavo 5 mašinos ir 3 tanketės su kareiviais. Minia juos sutiko grėsmingai, bet apsiribojo tik įžeidinėjimais. Kariai irgi nesiėmė jokių veiksmų ir po kiek laiko nuvažiavo. Pasirodo, jų užduotis ir tebuvo nukreipti minios dėmesį – per tą laiką civiliškai apsirengę specialiųjų pajėgų kariai išvedė iš gamyklos teritorijos pirmąjį sekretorių A. Basovą ir jo palydovus.

Naktį į miestą įvažiavo keli tankai, buvo įvestas ir kariuomenės dalinys. Tankai įvažiavo į gamyklos kiemą ir pabandė išstumti ten nakčiai pasilikusius mitinguotojus. Kareiviai nešaudė, tačiau minioje pasklido gandai, kad tankai esą vikšrais sutraiškę kelis darbininkus. Tuomet žmonės ėmė daužyti tankus – tuo, kas ką turėjo ar rado. Keletas karių buvo sužeista, bet ir mitinguotojai buvo išvaikyti. Armijos įvedimas žmones labai papiktino.

Naktį Novočerkaske pasirodė atsišaukimų, kuriais buvo smerkiama ir visa valdžia, ir asmeniškai N. Chruščiovas. O pastarajam rytą buvo pateikta tokia informacija: „Apie trečią valandą nakties įvedus kariuomenę, minią, kurioje buvo apie 4000 žmonių, pasisekė išstumti iš gamyklos teritorijos ir ji išsisklaidė. Gamyklą ėmė saugoti kariuomenė. Mieste įvesta komendanto valanda. 22 aršiausi mitinguotojai sulaikyti“. Per naktį armija ėmė saugoti visus pagrindinius miesto objektus, o iš banko buvo išvežti visi pinigai ir brangenybės.

Šūviai į minią

Kariuomenė buvo įvesta ir į pačias gamyklas. Darbininkus tai papiktino. Daugelis atsisakė dirbti „po automatų vamzdžiais“. Vėl prasidėjo mitingai, vėl buvo užblokuotas geležinkelis. Po kurio laiko iš S. Budiono gamyklos miesto link patraukė minia darbininkų. Pakeliui prie jų prisidėjo ir visai atsitiktinių žmonių – net moterų su vaikais. Demonstracija buvo lyg per gegužės šventes, tik vietoj šūkių: „Taika! Gegužė! Darbas!“ žmonės nešė plakatus su užrašais: „Mėsos! Sviesto! Atlyginimų!“ (vėliau tų plakatų piešėjams teismas paskyrė kalėti po 12 metų).

Kad sustabdytų minią, kariškiai keletu tankų, tankečių ir mašinų užtvėrė tiltą per Tuzlos upę. Didžioji dalis žmonių upę perbrido, o drąsiausieji lipo per tankus ir tanketes ir traukė į miestą. Kariškiai nesikišo. Mitinguotojai susirinko centrinėje – Maskvos – gatvėje. Toje gatvėje buvo ir milicijos, ir KGB, ir Komunistų partijos pastatai. Partijos skyriuje posėdžiavo iš pačios Maskvos atvykusi Centro Komiteto delegacija. Sužinoję, kad kariškiai ant tilto nesulaikė minios, jos nariai skubiai paliko miestą ir užsidarė kariniame miestelyje.

Partijos pastate išdrįso pasilikti tik Novočerkasko miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Zamula. Kai jis iš balkono pabandė visus nuraminti ir pasiūlė išsiskirstyti, į jį pasipylė akmenys ir lazdos. Dalis minios įsiveržė į pastatą ir ėmė siaubti kabinetus, daužyti langus. Ant žemės lėkė tiek šviestuvai, tiek Centro Komiteto sekretorių portretai.

Prie siaubiamo pastato netrukus atvyko Novočerkasko įgulos viršininkas generolas majoras Oleška su 50 automatais ginkluotų vidaus kariuomenės kareivių. Jie išstūmė protestuotojus ir dviem eilėmis apsupo pastatą. Oleška kreipėsi į minią ir taip pat pasiūlė skirstytis. Minia nepakluso. Tada kariai paleido salvę iš automatų į viršų. Žmonės lyg ir buvo besitraukią, bet čia kažkas sušuko: „Nebijokite, šaudo tuščiais šoviniais!“ Ir tada visi puolė pirmyn. Šį kartą kareiviai šovė į minią... Apie 15 žmonių paplūdę kraujais nugriuvo. Kilo panika, žmonės išsibėgiojo.

Drąsus generolas

Maždaug tuo pat metu kita grupė mitinguotojų pabandė įsiveržti į milicijos valdybą ir išlaisvinti areštuotuosius. Per susirėmimą čia žuvo 5 žmonės, keletas buvo sužeista, o daugiau kaip 30 – sulaikyta.

Į miesto ligonines kreipėsi 45 žmonės su šautinėmis žaizdomis. Kalbama, kad dalis sužeistųjų pabijojo eiti pas medikus.

Malšinant Novočerkasko sukilimą buvo nušauti 26 žmonės. Visų jų lavonai buvo surinkti, išvežti iš miesto ir slapčiomis palaidoti įvairiose Rostovo srities kapinėse, dalis – apleistose šachtose.

Neramumai Novočerkaske tęsėsi. Žmones trikdė tai, kad jie neturėjo tikros informacijos, vadovavosi tik gandais. O jų buvo pasakojama įvairiausių. Vieni šnekėjo, kad kareiviai į minią šaudę kulkosvaidžiais ir buvę krūvos lavonų, kiti sakė, jog tankai traiškę žmones šimtais, treti – kad kai kurie karininkai nevykdę įsakymų šaudyti į žmones ir patys nusišovę.

Kai kurie gandai buvo ne visai iš piršto laužti. Kad, eidami į miestą, ant tilto nesulaukė šūvių, žmonės turi būti dėkingi Šiaurės Kaukazo apygardos kariuomenės vado pavaduotojui generolui Matvejui Šapošnikovui. Gavęs įsakymą pulti minią tankais, jis atsakė: „Nematau prieš save priešo, kurį reikėtų pulti“. Todėl kariai ir leido žmonėms lipti per karinę techniką ir žygiuoti į miestą.

Kai vėliau generolo paklausė, kas būtų buvę, jei jie būtų ėmę šaudyti, jis atsakė, kad tada būtų žuvę tūkstančiai. Novočerkasko įvykiai užbaigė generolo, Sovietų Sąjungos didvyrio M. Šapošnikovo karjerą. Didvyrio vardą jis buvo gavęs 1944 metais – už drąsą mūšiuose su vokiečiais.

Na o 1966 metais M. Šapošnikovą skubiai išleido į atsargą. Negana to, už tai, kad pabandė papasakoti apie Novočerkasko tragediją, jį apkaltino antisovietine propaganda ir iškėlė bylą. 1967 metais M. Šapošnikovas buvo išmestas iš Komunistų partijos.

Šaltinis: Akistata
info@balsas.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: 1962 metų birželio mėn. darbininkų sušaudymas Rostovo srities mieste Novočerkaske

Parašytas: 08 Bal 2012 15:20

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

KGB ir galutinė socializmo pergalė (21)

http://www.balsas.lt/naujiena/591372/kg ... pergale-21

2012.04.08 15:02

Paminklinis akmuo Novočerkasko sukilimo aukoms atminti

Malšinant sukilimą Novočerkaske buvo nušauti 26 žmonės. Dar keli asmenys už sukilimo organizavimą buvo nuteisti mirti. Jau žlugus Sovietų Sąjungai, 1991 metais, visi jie buvo reabilituoti.

Nuteistųjų realibitacija

Po keleto dienų padėtis Novočerkaske stabilizavosi. Buvo daroma viskas, kad plačiojoje sovietų šalyje apie tuos neramumus niekas nesužinotų. Įdomiausia tai, kad, pasirodo, net į minią kareiviai ėmę šaudyti tik tada, kai... to paprašę patys darbininkai. Visa kaltė už įvykius buvo suversta „chuliganiškiems elementams“, pogromų skatintojams, nors jie buvo teisiami ne už chuliganizmą, o už pabandymą nuversti sovietų valdžią, už banditizmą ir masinių neramumų organizavimą. Septyni teisiamieji – Aleksandras Zaicevas, Andrejus Korkačius, Michailas Kuznecovas, Borisas Mokronsovas, Sergejus Sotnikovas, Vladimiras Čerepanovas ir Vladimiras Šuvajevas – buvo nubausti mirties bausme ir sušaudyti, dar 105 buvo nuteisti kalėti nuo 10 iki 15 metų.

Visa informacija apie Novočerkasko įvykius Centro Komiteto prezidiumo sprendimu buvo įslaptinta. Apie tuos įvykius galėjo žinoti tik tie, kurie klausėsi užsienio radijo stočių. O pirmosios publikacijos pasirodė tik prasidėjus „perestroikai“, 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Tik tada visuomenė sužinojo ir apie generolą M. Šapošnikovą.

Iš 87 tada Novočerkaske sužeistų žmonių 30 liko invalidais visam gyvenimui. Buvo sužeisti ir 35 kariškiai. Nei vieniems, nei kitiems dokumentuose nebuvo galima rašyti, kokiomis aplinkybėmis tos traumos gautos. Nors medikai matė, kad tai šautinės žaizdos, būdavo rašoma, jog tai esančios buitinės traumos.

Ilgus metus žuvusiųjų giminės taip ir nežinojo, kur palaidoti jų palaikai. Praėjus 30 metų, Novočerkasko 1962 metų tragedijos fondo aktyvistai Taganrogo miesto pakraštyje rado užkastus 8 žmonių lavonus. Dar 8 buvo palaidoti Tarasovkoje, 7 – netoli Novošachtinsko. Tas pats fondas 1991 metais 29-ųjų metinių proga organizavo pirmą mitingą tų įvykių dalyviams pagerbti. Jų žūties vietoje pastatytas paminklas iš balto marmuro. Rusijos prezidento Boriso Jelcino įsaku buvo reabilituoti visi nuteistieji, taip pat ir generolas M. Šapošnikovas.

Tvarką darė KGB

Po Novočerkasko įvykių masinių pasipriešinimo valdžiai aktų labai sumažėjo. Per tuos pusantrų metų – per visus 1961-uosius ir 1962 metų pirmąjį pusmetį – Sovietų Sąjungoje buvo įvykę 5 stambūs bruzdėjimai prieš valdžią, o per kitus 2 su puse metų tokių akcijų kaip Novočerkaske išvis nebuvo. Režimas išsikapstė iš krizės ir parodė, kad su kariuomenės ir KGB pagalba dar ilgai laikysis.

Savo ruožtu žmonės galutinai nusivylė greito komunizmo pastatymo programa, prasidėjo dvigubos moralės gyvenimas. Viešai visi klausė, ką sako Komunistų partija, plojo ir linkčiojo galvomis lyg ir pritardami, o vakarais virtuvėje pasakojo anekdotus apie N. Chruščiovą ir bendras lovas, būsiančias pasiekus komunizmą.

Antisovietinių aktų vis mažėjo. 1964 metais KGB pirmininkas Vladimiras Semičiastnas konstatavo, kad per 1964 metų pirmus 5 mėnesius visoje didžiulėje socializmo šalyje surasta tik 3000 lapelių ir anoniminių laiškų, kuriais kviečiama nuversti sovietų valdžią ar piktinamasi blogomis gyvenimo sąlygomis. Tai buvo 4 kartus mažiau negu 1963-iųjų atrajame pusmetyje – tada tokių lapelių buvo 11 922.

Užstojo girtą kareivį

Iš bent kiek didesnių tų metų įvykių būtų galima paminėti Ukrainos Dnepropetrovsko srities Krivoj Rogo mieste įvykusį pasipriešinimą milicijos darbuotojams. Krivoj Roge buvo daug sunkiosios pramonės įmonių, tad čia buvo daug darbininkų, o tie nebuvo tokie baikštūs kaip inteligentai ar kolūkiečiai.

Tai įvyko 1963 metų birželio 16–17 dienomis. Viskas prasidėjo paprastu chuliganizmu. Apie vienuoliktą valandą vakaro girtas kareivis Aleksejus Taranenka viename Krivoj Rogo tramvajuje rūkė, keikėsi, stumdė kitus keleivius. Milicininkas Pančenka, kuris buvo tame vagone, pareikalavo laikytis tvarkos. Tada A. Taranenka metė cigaretę ir keikdamasis puolė milicininką. Šis, padedamas keleivių, kareivį sulaikė ir, sustabdęs tramvajų, išsivedė. Gatvėje kareivis dėjo į kojas. Milicininkas – iš paskos. Pamatę bėgantį kareivį ir jį besivejantį milicininką, keli vyrukai prilaikė milicijos pareigūną, tad kareivis pasislėpė.

Netrukus Pančenkai į pagalbą atskubėjo dar keli milicininkai ir A. Taranenka buvo sulaikytas. Jam padėję vyrukai vėl atskubėjo į pagalbą. Milicininkams teko šauti į orą. Atrodė, kad konfliktas pasibaigė. Vis dėlto netrukus prie milicijos skyriaus susirinko jau visas būrys jaunuolių ir pareikalavo išleisti kareivį. O sulaikant jam buvo perskelta galva ir jis atsidūrė ligoninėje.

Minia prie milicijos bruzdėjo, kol kažkas sušuko: „Mušk milicininkus!“ ir į juos pasipylė akmenys. Pasigirdo šūviai. Kaip vėliau buvo išsiaiškinta, milicijos budintysis buvo davęs komandą nešaudyti, tačiau milicininkai neišlaikė. Pradėjus šaudyti, minia išsilakstė, bet kulkos kliudė vieną septyniolikmetį ir 23 metų merginą. Lengvesnius sužalojimus patyrė du žmonės iš minios ir 5 milicininkai.

Konfliktai su milicija

Apie tai, kad milicija šaudo į beginklius žmones, toks darbininkas Trofimovas net nusiuntė telegramą pačiam N. Chruščiovui.

Kitą dieną prie Dzeržinskio rajono milicijos skyriaus susirinko apie 100 žmonių, besipiktinančių milicininkų veiksmais. Tuoj pat ant kojų buvo pakeltas miesto kompartijos ir komjaunimo aktyvas. Prasidėjo „auklėjamasis darbas“. Susirinkusiesiems buvo aiškinama, kad kaltininkai būsiantys surasti ir nubausti.

Vakarop prie milicijos jau būriavosi apie 600 žmonių. Buvo reikalaujama išduoti milicininkus miniai ir pakeisti visą rajono milicijos skyrių. Minią buvo pabandyta išsklaidyti vandeniu iš gaisrinės automobilių, bet žmones tai tik dar labiau įpykdė. Dalis jų įsiveržė į miliciją ir ėmė laužyti baldus. Koridoriaus gale užspeisti milicininkai, nebeturėdami kur trauktis, ėmė šaudyti... Du žmonės buvo nušauti (vienas iš jų – paauglys), dar 8 – sužeisti. Teko skubiai kviesti pastiprinimą.

Galiausiai žmones išvaikė vidaus reikalų kariuomenės kariai. Keli maištininkai buvo sulaikyti. Ar vėliau jie buvo nuteisti, jokių duomenų rasti nepavyko.

Su milicija konfliktų būta ir daugiau, tik niekas jokių politinių reikalavimų tuose gatvės susibūrimuose nekėlė. Štai 1964 metų balandžio 18-ąją Rusijos pietuose esančiame Stavropolyje apie 700 žmonių bandė išvaduoti milicijos sulaikytą girtą chuliganą. Konfliktas baigėsi milicijos skyriaus nusiaubimu, vieno milicijos automobilio sudeginimu ir „kaltininko“ sumušimu.

Spėję pasiilgti J. Stalino

N. Chruščiovo noras galutinai suvesti sąskaitas su didžiojo diktatoriaus šešėliu supykdė ne vieną J. Stalino gerbėją. J. Stalino palaikus išnešus iš mauzoliejaus ir palaidojus prie Kremliaus sienos, buvo lyg ir pripažinta, kad jis esąs nusipelnęs revoliucionierius (juk palaidotas prie Kremliaus sienos), bet jam buvo nuimta „komunistų dievo“ aureolė. Tie, kurie buvo už J. Staliną, ėmė dar labiau nekęsti N. Chruščiovo. Juoba kad pastarajam valdant augo kainos ir mažėjo darbo užmokestis, buvo uždaromos bažnyčios ir cerkvės, mažinami sodybiniai sklypai, milicija darė ką norėjo. Jiems atrodė, kad J. Stalinas buvo daug geresnis vadas ir jį reikia ginti. Mylėti J. Staliną reiškė nekęsti N. Chruščiovo, girti J. Staliną – peikti N. Chruščiovą. Kai kurie žmonės jautė nostalgiją J. Stalino laikams, nes kažkodėl buvo įsitikinę, kad tuo laiku jiems vadovavo „nesavanaudžiai komunistai“, nebuvo biurokratų, visoje šalyje buvo tvarka, o prekių kainos mažėjo.

Vieni iš paskutiniųjų N. Chruščiovo laikais įvykusių masinių neramumų kaip tik buvo susiję su J. Stalinu.

Taigi 1963-iųjų lapkričio 7 dieną Azerbaidžano mieste Sumgaite, kaip ir visoje sovietų šalyje, dešimtą valandą ryto prasidėjo oficiali šventinė demonstracija, skirta 46-osioms Spalio revoliucijos metinėms. Žmonės žygiavo centrine miesto aikšte, o iš tribūnos juos sveikinantys vietiniai vadovai į mikrofoną vis šūkčiojo sveikinimus Komunistų partijai ir jos vadui, „ištikimam leninistui“ N. Chruščiovui.

Pats N. Chruščiovas į pražygiuojančius žmones žiūrėjo iš portreto, kuris kabėjo ant kultūros rūmų sienos. Atrodė, jog viskas vyksta pagal įprastą scenarijų. Vis dėlto vietiniai vadovai žinojo, kad tarp Sumgaito dirbančiųjų nemažai tų, kurie palaiko ne „ištikimą leninistą“ N. Chruščiovą, o ankstesnį stabą – J. Staliną. 1962 ir 1963 metais per gegužės demonstracijas jie atsinešdavo J. Stalino portretus ir su jais pražygiuodavo pro tribūnas. Portretai buvo nedideli ir niekas jų nepaisė. Tačiau prieš 1963-ųjų lapkričio mitingą srities vadovai, galbūt pabijoję, kad jų neapkaltintų stalinizmu, davė nurodymą milicininkams ir jiems padedantiems draugovininkams atiminėti J. Stalino portretus.

Ir štai demonstracijai einant į pabaigą vietinis kompartijos sekretorius pamatė, kad vienas demonstrantas prie švarko atlapo prisisegęs nedidelį J. Stalino portretą, ir puolė jį atimti. J. Stalino gerbėją užstojo jo bendraminčiai ir kompartijos sekretorius liko nieko nepešęs. Užtat stalinistai, kurių buvo apie 100, išsitraukė didelį J. Stalino portretą. O į N. Chruščiovo portretą, kabantį ant sienos, pasipylė akmenys. Tada jau demonstrantai susigrūmė su milicija. Tai pamatę Sumgaito vadovai nulipo nuo tribūnos ir nuėję į minią bandė nuraminti žmones. Aišku, jiems tai nepavyko.

Minia užgrobė kelis šventiniais plakatais apkarstytus automobilius, plakatus nuplėšė ir nuvažiavo milicijos skyriaus link. Kaip įprasta, prasidėjus neramumams žmonės nusiaubė milicijos patalpas ir iš sulaikymo kamerų išleido areštantus (beje, tarp jų buvo ir rimtų kriminalinių nusikaltėlių, sulaikytų už žmogžudystes). Vos išleisti, pastarieji padegė milicijos motociklus. Milicininkai gynėsi šaudydami tik į viršų, vis dėlto kažkas peršovė dvylikmetį paauglį.

Minia buvo išvaikyta tik tada, kai atvyko milicijos būrys iš Baku. Vakarop tvarka Sumgaite buvo atkurta.

KGB tyrė Sumgaito įvykius, vis dėlto rimtų kaltinimų niekam nebuvo pateikta. Šeši žmonės buvo nuteisti kalėti nuo 3 iki 6 metų.

PABAIGA.

Pradžia 2011 m. „Akistata“ Nr. 89

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: