Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Romualdas Ozolas: Rusija

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Rusija (Zaliesė - galindų Užmiškis, Mazgava - vėliau Moskovija) - istorija, politinė, ekonominė, etninė, kultūrinė, religinė padėtis

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Romualdas Ozolas: Rusija – tai baisus pūvantis siaubūnas

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Romualdas Ozolas: Rusija – tai baisus pūvantis siaubūnas

Parašytas: 04 Rgp 2011 22:13

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Romualdas Ozolas: Rusija – tai baisus pūvantis siaubūnas

http://www.alfa.lt/straipsnis/12077660/ ... -04_16-55/

2011-08-04 16:55
Rimas Varnauskas | Alfa.lt

„Nebūkime akli ir pamatykime, kas atsitiko iš esmės Rusijoje. Daug svarbiau nei oligarchų klano sukūrimas. Išsivadavo tauta. Ir pasirodė, kad tai baisus siaubūnas. Be jokių šarvų ir visiškai neatpažįstamas padaras, kuris liula įvairiausiose vietose, ėda pats save, pūva ir taip toliau. Jelcinas šitai pamatė pačioje pabaigoje“, – teigia filosofas Romualdas Ozolas, su kuriuo Alfa.lt pratęsia pokalbių seriją apie Lietuvos kaimynus.

Neseniai vykusioje tarptautinėje konferencijoje europarlamentaras prof. V. Landsbergis teigė, kad „pasaulis taptų kitoks ir pati Rusija būtų laimingesnė, jei būtų išsilaisvinusi nuo savo imperinės dvasios“. To nepadariusi ji liko pasaulio problema. Ir tai yra „didžiausia visų nelaimė“. Prieš porą mėnesių su Jumis aptarėme santykius su Lenkija. Kaip ir kokį matote kitą slavų kaimyną – Rusiją?

Apie šios valstybės perspektyvą kalbėti yra labai problemiška. Tokie politiniai pareiškimai turi tam tikrą reikšmę šiandien mūsų atvirai vykdomame informaciniame kare. Šia prasme sutikčiau, kad Rusiją praradome. Bet nedrįsčiau sakyti kategoriškai, nes kiekvienos tautos galimybės yra sunkiai išmatuojamos. Kartais ji gali padaryti tai, ko pati nesitiki.

Jeigu būtų galima kalbėti apie tai, kad Rusija dabar turi žingsniuoti demokratijos perspektyvos link, tai būčiau daugiau linkęs kalbėti apie režimą, o ne apie tautą. Putino režimas yra aiškiai autoritarinis ir autokratinis. Jie patys tai vadina valdomos demokratijos modeliu.

Nauja jų sąvoka...

Taip, bet greičiausiai pasiskolinta iš kinų, nes pavidalai, kuriais vykdoma Rusijos modernizacija, labai primena kinų pavidalus. Tik Rusijai ne taip lengvai sekasi, kadangi, skirtingai nuo Kinijos, ten įvyko daug lemtingų pakitimų, visiškai išvedusių Rusiją iš buvusios komunistų partijos kontrolės, kurią kinai vis dar išlaiko. Tad demokratijos perspektyva yra daugiau rusų tautos, negu šiandien Rusiją tvarkančio režimo problema.

Šitas Putino režimas niekada ir nekalbėjo apie kokią nors vakarietiško tipo demokratiją. Tik apie specifinę rusų skirtybę nuo Vakarų atitinkančią savivaldos formą, kurią galėtume vadinti šiek tiek demokratine.

Jeigu bandytume pažiūrėti, kas šitą režimą privertė labai ryžtingai atsisakyti bandymų, kurie buvo būdingi Jelcinui, tai čia būtų atskiras klausimas.

Negausi ir komplikuota Baltarusijos opozicija aiškina, kad jai sunku oponuoti Lukašenkos režimui, nes gudų tauta, niekada neturėjusi valstybingumo, diktatorių šiaip ar taip myli. Tačiau ir Rusijoje Jelcino demokratijos želmenėliai kažkodėl nepridygo, jau nekalbant apie tai, kad nesuvešėjo? Prieš režimą protestuoja pavieniai asmenys.

Nuo Ivano Rūsčiojo laikų Rusija susiduria su šia problema – kai atsiranda kažkas, kas kalba apie tikrąsias asmens laisves, kaip jas bandyta formuluoti visoje Europoje, einant į Naujuosius amžius. Bet tik tada, kai Rusijoje ateina į valdžią žmonės, kurie realiai bando kažką padaryti, tik tada vyksta kokie nors esmingesni Rusijos atsinaujinimo žingsniai. O po jų būtinai seka restauracija ir grįžimas į tingų juslinį gyvenimą žmonių viduje, ką ryškiausiai Rusijoje atstovauja pirklija. Toks neproduktyvus gyvenimas dangstomas imperiniais užkariavimais. Charakteringiausias čia būtų Petras I, kuris bandė iškirsti „langą į Vakarus“.

Prilyginčiau tą bandymą šių laikų Jelcino bandymams iškirsti langą į Vakarus. Gorbačiovas buvo gudrus politinis spekuliantas, o Jelcinas buvo naivus politinis idealistas. Bet jis padarė pakankamai daug, būdamas tikras rusas ir žinodamas Rusijos gyvenimo realijas taip gerai, kad net mokėjo jas panaudoti savo reikalams labai meistriškai.

Istorikas Jurijus Afanasjevas tik neseniai sakė, kad mes, lietuviai, gal kiek pervertiname Jelciną, nes esą tiek jis, tiek Gorbačiovas buvo „jagody odnogo polia“, t. y. to paties darželio gėlytės (pažodžiui – „vieno lauko uogos“)?

Sutinku su tokiu vertinimu, bet skirtumas tarp jų buvo pakankamai ryškus. Jeigu Gorbačiovas buvo – jei žinote, pelkėse auga tokios girtuoklės, kurios apglušina savo kvapu – girtuoklė, tai panaši uoga yra mėlynė, o tai jau būtų Jelcinas. Gryna rusiška mėlynė, išaugusi kolektyviai, vešli tiek, kiek patogus yra biotopas, kiek yra šešėlio. Jelcinas, augintas specifiškai rusiškos komunistinės nomenklatūrinės aplinkos, puikiai naudojosi nomenklatūrinės kovos metodais, perimdamas valdžią iš Gorbačiovo.

Tik visas reikalas buvo tas, kad Gorbačiovas dar nebuvo priverstas elgtis taip, kaip elgėsi Jelcinas, tai Jelcinas nebeturėjo alternatyvų. Rusija buvo įsiūbuota „perestroikos“, taip vadinamasis demokratinis Rusijos judėjimas į paviršių buvo iškilęs tiek, kad teko su juo sutikti kaip su realybe. Jelcinas tuo pasinaudojo labai puikiai. Čia yra jo tikrasis įnašas į Rusijos istoriją. Kas atsitiko? Jelcino laikais buvo sunaikinta komunistų partija. Ne tik formaliai, kaip jis paskelbė.

Ukazu... (savo potvarkiu – aut. past.)

... Taip, bet ir realiai. Komunistų partijos struktūros buvo eliminuotos beveik iš visų valdžios institutų. Ir užsiliko tiek, kiek užsiliko žmonėse.

Bet kas yra ypač svarbu – Jelcinas sugebėjo prie ekonomikos prileisti jaunąją kartą. Žiaurių galvažudžių, plėšikų, banditų gaują, kuri sugebėjo sunaikinti visus, kurie kliudė tą turtą perimti ir tapti naujaisiais Rusijos ekonomikos „kūrėjais“. Chodorkovskis čia yra tipiškas pavyzdys to, ką reiškė nesutikimas bendradarbiauti su valdžia, kai atėjo laikas pasakyti – demokratija išsisėmė, turtas perimtas, kompartija nušalinta, tai va, kas nepaklausė, tai gavo, kas buvo numatyta. Kurie spėjo pabėgti, tie pabėgo. Visi kiti – dabar labai sėkmingai bendradarbiauja su naująja valdžia.

Bet nebūkime akli ir matykime, kas atsitiko iš esmės. Daug svarbiau nei oligarchų klano sukūrimas. Išsivadavo tauta. Ir pasirodė, kad tai – baisus siaubūnas. Be jokių šarvų ir visiškai neatpažįstamas padaras, kuris liula įvairiausiose vietose, ėda pats save, pūva ir taip toliau. Jelcinas šitai pamatė pačioje pabaigoje. Jis davė laisvę Rusijai, bet nacija nacionalistinė iš pat pašaknų, etniškai, imperialistiška, jei tam imperializmui suteikiama valstybinė forma, tačiau ir turėjo bandyti ieškoti naujų valstybės egzistavimo formų. To neįvyko.

Buvo kariniai sunkvežimiai su užrašu „LIUDI“, o paskui atsirado Putino partija „NAŠI“, kuri, Breiviko žodžiais, yra tobula nacionalistinė partija. Iš tiesų Rusija ir Tarybų Sąjungoje buvo giliai nacionalistiška, net ne respublika, o bendruomenė, kuri rėmėsi rusų nacija, bandančia pritraukti į save tokio pat vidujinio nusiteikimo žmones – kosmopolitus ir internacionalistus. Kada reikia, tas kosmopolitizmas naudojamas vietoje, o internacionalizmas išmetamas į išorę. Ir jie šitaip puikiausiai veikė. Bet kas atsitiko?

Išnaudoti resursai. Ir kaip kiekviena imperija, išnaudojusi resursus, žlunga. Kaip atsirado Putinas? Jelcinas mums jį davė. Jeigu jis nebūtų norėjęs, jei nebūtų sumąstęs, jei nebūtų pritaręs savo patarėjams, tai jis nebūtų atvedęs šito žmogaus, nes jis pats jo nežinojo. Jis tik su džiaugsmu pasakė: „Atsisveikinu su jumis, leiskite man ramiai numirti.“

Bet gal niekas kitas, kaip sakote „pūvančio padaro“, išskyrus KGB, kuriai atstovauja ir reprezentuoja Putinas, ir nesuvaldytų?

Mano galva, tas atsinaujinimas, Rusijos atsibudimas vieną gražų rytą, kaip nacionalistinės bendruomenės atsibudimas, buvo neišvengiamas iš principo. Jelcinas bandė šiek tiek tai pristabdyti, tačiau nebuvo pasibaigęs turto perėmimo procesas. Kada turtas buvo perimtas ir buvo galima pradėti tartis su turto savininkais dėl politinių dalykų, aplinka pasakė: „Eik, Jelcinai, iškentėjai antrąją kadenciją, eik.“

O Rusija per tą laiką neteko galutinio šarvo ir pasijuto baisiai vieniša, nelaiminga – kaip liaudis, kaip tauta – gerianti ir besiblaškanti.

Ir kai buvo pasiūlytas tas variantas – kažkas pažįstamo ir tikro (R. Ozolas kalba apie įpėdinio – Vladimiro Putino – paskyrimą prezidentu, nepasibaigus antrajai Boriso Jelcino kadencijai – aut. past.), jis buvo priimtas. Net Rusijos jaunimo, kuriam reikia vado, jėgos. Jeigu tam jaunimui duodi dvasinę satisfakciją, tai viskas bus gerai. Su tokia įvykių eiga sutiks ne visi, bet masė su tuo sutinka.

Ir joks „liberalesnis“ Medvedevas nebus tinkamas, kaip jis ten besiblaškytų ar besimaivytų prieš mus, čia, Europoje, esančius. Todėl ir vertinu Jelcino indėlį kaip esminį Rusijai išsilaisvinant iš bolševizmo, iš bolševikinio komunizmo. Ir išvedimą į ribą, kada Rusija jau galėjo laisvai ieškoti naujų savo būties ir buvimo formų, remdamasi nebe praeitimi, o ateitimi, t. y. jaunąja karta. Šito nebuvo nepadaryta.

Komentarai
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... nding=true

Žygeivis 2011-08-04 22:16

Nepaneigiamas faktas - Rusijos imperijos galutinis sunaikinimas ir jos padalijimas į tautines valstybes yra Lietuvos Valstybės strateginis uždavinys ir tikslas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 05 Rgp 2011 01:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Mano pastabos veidaknygėje:

http://www.facebook.com/permalink.php?s ... 1233852812

Normalios tikros Rusų Tautos jau seniai nėra - ji sunaikinta dar Ivano Psicho laikais. O po to nuosekliai per eilę amžių buvo naikinami patys geriausi ir protingiausi. Ypač, žinoma, pasistengė bolševikai nuo pat atėjimo į valdžią metų. Ir kalbėti apie rusų nacionalizmą vertėtų labai atsargiai, nes didžiąja dalimi tai visai ne nacionalizmas, o imperinis šovinizmas. Nors, žinoma, yra ir tikrojo Rusų Tautos nacionalizmo idėjų reiškėjų. Esu savo svetainėje surinkęs jų minčių bei nuorodų į jų puslapius.

Kitas reikalas, kad Ozolas neatkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos imperijoje gyvena virš 100 įvairių tautų savo senosiose etninėse žemėse. Ir kiekviena iš tų tautų turi prigimtinę teisę į savo Nepriklausomą valstybę. Ten šiose tautose (dauguma jų, deja, jau labai neskaitlingos) daug kur vyksta labai rimti giluminiai tautinės savimonės augimo procesai (ir ugrofinų tautose, ir tiurkų, ir mongolų, ir kitose). Dar sovietmečiu aš ten nemažai esu keliavęs ir su jais bendravęs. Ir tada jau ryškiai švietėsi tikrojo nacionalizmo augliai.

Deja, Šiaurės Kaukaze, Rusijos imperijai sunaikinus Čečėnijos Nepriklausomybę ir čečėnų nacionalistų intelektualinį elitą, jų vietą tuojau pat užėmė islamo fundamentalistai. Rezultatas akivaizdus - ne tik Šiaurės Kaukazas, bet ir visas Pakaspyjys, Uralo regionas ir Vakarų Sibiras jau vis labiau islamizuojasi fanatiškojo islamo pagrindu.

Akivaizdu, kad dabar šį procesą sustabdyti jau niekam nepavyks. Ir tik laiko klausimas, kada islamistų modžahedai išpjaus ir savus tautinius nacionalistus (tą jie jau daro, pvz. Kabardoje), ir tuo labiau visus "kitatikius". Kaukazo Imaratas jau seniai įkurtas ir jo veikla vis labiau auga ir aktyvėja, nepaisant milžiniškų Rusijos imperijos metamų resursų, finansų ir elitinių kariuomenės, VRM ir FSB dalinių.

O neseniai jau įkurtas ir antras imaratas: Idel Uralo imaratas. Įdomi jo "apimtis": в состав Исламского Государства Идель-Урал входят:

1. Башкортостан.
2. Татарстан.
3. Удмуртия.
4. Кировская область.
5. Мари-эль.
6. Нижегородская область.
7. Чувашия.
8. Самарская область.
9. Саратовская область.
10. Ульяновская область.
11. Курганская область.
12. Пензинская область.
13. Пермьская область.
14. Челябинская область.
15. Свердловская область.
16. Оренбургская область
17. Астраханьская область
18. Волгоградская область
19. Бурятия
20. Коми
21. Калмыкия

Ypač įdomu, jog įtraukti ir:

19. Бурятия
20. Коми
21. Калмыкия

Kalmukai ir buriatai vis tik visai ne musulmonai, o budistai. Komiai taip pat tikrai ne musulmonai. :) Tai rodo, jog jau dabar islamo strategai mąsto apie ekspansiją. Ir tai nieko gero nežada.

Trumpai kalbant, nei kiek neabejoju, jog Rusijos imperijoje artėja masinių pjautynių - ir ne tik Šiaurės Kaukaze - laikotarpis.

Ypač, kada iš Afganistano, pasitraukus iš ten JAV ir jų pagalbininkų armijai (didžiajai daliai) į Vidurinę Aziją plačiu srautu prasiverš modžahedų koviniai-diversiniai daliniai (jau šiuo metu jie reguliariai atlieka žvalgybinius reidus, tikrindami įvairias vietas kaip jos ginamos), ir susijungs su jų nekantriai laukiančiais vietiniais modžahedais (kurių dauguma šiuo metu dar nėra "aktyvuoti", tačiau labai aktyviai kuria platų pogrindinį tinklą ir veda masinę propagandą bei narių verbavimą).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: