Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 28 Bal 2024 10:53

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 22 Spa 2010 20:49 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina
Paveikslėlis

Šaltinis - http://www.anarchija.lt/politika/28067- ... mment28067

Rudasis saulėlydis Rusijoje


    Iki 2020 metų jie nori tapti realia politine jėga. Atskleidžiame nacistų, subrendusių konfrontuoti su valstybe, strategiją.

Vietoje įžangos


    Federalinės tarnybos tarnautojų, prižiūrinčių ryšius, informacines technologijas ir masinės komunikacijos priemones, o taip pat gana provincialių jos ekspertų žiniai. Šis tekstas nesiekia kurstyti kokios nors nesantaikos, taip pat nepropaguoja fašizmo, nacionalizmo ir ekstremizmo. Šio straipsnio tikslas visiškai priešingas: paaiškinti visuomenei ir jums, kas yra šiuolaikinis rusiškas fašizmas, kokia jo adeptų programa, – kad ir visuomenė ir jūs galėtumėt pasipriešinti fašizmui.

    Esame priversti parašyti tokią įžangą, nes būtent ši tarnyba įspėjo „Novaja gazeta“ dėl analitinio rašinio, demaskavusio nuosaikius fašistus iš legalių „patriotinių‘ organizacijų. Tokį valstybinio organo sprendimą laikome ne tik kvailyste, bet ir įžeidimu. Bandome jį užginčyti teisme, bet dėl bylinėjimosi nemanome nutraukti šios temos nagrinėjimo. Siekiant ją plėsti, tenka cituoti tuos, kurie bando Rusijai primesti savo vystymosi strategiją – „Strategiją 2020“, t.y. fašistų atėjimo į valdžią planą. Savo laiku, žinoma, marksizmo priešininkus filosofijos fakultetuose studijavo tik pagal jų kritikų veikalus: be citatų, bet su keiksmais. Visgi dabar naudoti šį metodą būtų daugiau nei keista.

Commandos


    „Mes seniai išaugome iš skinhedų subkultūros. Revoliucinė kova – tai sunaikinimas tų, kurie realiai mums kenkia: uniformuotų ir civilių šlykštynių, esančių valdžioje.“ Šitą citatą galima rasti daugybėje nacistų forumų, kuriais nesidomi Rusijos žiniasklaidos priežiūros komitetas. Ji priklauso vadinamosios „Strategijos 2020“ autoriams – dokumento, kuris, autorių nuomone, aiškina susiskaidžiusioms fašistinėms grupuotėms, ką jos turi daryti, kad iki 2020 metų ateitų į valdžią arba bent taptų realia politine jėga. Laikykite tai būsimos fašistinės partijos manifestu, kurios šmėkla kažin ar klaidžios po parlamentą, greičiau po laiptines su šaunamaisiais ginklais ir armatūra. Pastarieji įvykiai kaip tik tą liudija.

    Žiniasklaidoje toliau aptarinėjama naujiena, kuri prieš mėnesį privertė daugelį susimąstyti ir išsigąsti. Kalbama apie garsiąją baudžiamąją bylą, susijusią su nacistų teroru, – apie dar vieną „pogrindininkų“ sulaikymą, šį kartą Oriole. Viskas vyko „kaip įprasta“ – ginklai, žmogžudystės, sprogdinimai, padegimai. Tačiau Oriolo naciai atakavo ne tik kaukaziečių kavines, bet ir milicijos bei prokuratūros objektus. Yra ir dar viena neįprasta detalė: pagal teisėtvarkos organų versiją, šitai nacistinei struktūrai vadovavo Federalinio saugumo tarnybos tarnautojas, dirbęs dėstytoju.

    Sprogimas Čerkizovo turguje, sudegintos Maskvos gastarbaiterių lūšnos, masinės muštynės ir kiemsargių žudymas dar kažkaip tilpdavo į plačiai paplitusį Rusijos fašizmo vaizdinį, tačiau valstybinės valdžios užpuldinėjimai, kurie vykdomi vis reguliariau, jau nesisieja su plikų ir bukų „skinhedų“ įvaizdžiu, kuriems svarbiausias priešas – nerusiškai atrodantis žmogus.

    Atsakymas į paradoksą – anksčiau pateiktoje citatoje. Todėl ne atsitiktinai oficialūs teisėtvarkos struktūrų atstovai vis dažniau nagrinėja versiją, apie visą Rusiją apimančią fašistinę teroristų organizaciją, palaikančią ryšius su užsienio naciais, turinčią ir ginklų, ir pinigų, ir padirbtų dokumentų, ir „langų“ valstybinėje sienoje.

    Kol Oriolo fašistai dar nebuvo nukenksminti, jų vardu internete pasirodė kreipimasis. Jį pasirašė „Jungtinių okupuotos Rusijos juodžemio sektoriaus grupių vadovybė – NS/WP „Centras“. Autorių nuomone, Rusija okupuota visokių antirusiškų jėgų. „Commandos“ sakosi „iškėlę atviro sukilimo vėliavą“ Oriole, nes „šalis atsidūrė ant visiško moralinio ir dorovinio pakrikimo slenksčio“.

    Nežinantiems: NS/WP reiškia „Nacionalsocializmas – baltoji jėga“. Taip vadinosi tinklapis organizacijos, apie kurią „Novaja gazeta“ ne kartą rašė. NS/WP „Šiaurės“ nariai mėtė atsišaukimus su tokiais pat pareiškimais Sankt Peterburge, būtent ši struktūra „prisiimdavo atsakomybę“ už sprogimus, nužudymus ir padegimus.

    Nacistai prisiėmė atsakomybę už milicijos skyriaus ataką 2009-ųjų gegužę, Nyžnij Novgorodo teismo pastato, Maskvos karinio komisariato, Čeboksarų milicijos punkto užpuolimus. Vėliau – už milicijos automobilio ir Lenino rajono vidaus reikalų valdybos kabineto susprogdinimą savadarbiais užtaisais tame pačiame Nižnij Novgorode, tardymo valdybos susprogdinimą Maskvos Kunceve.

    Pusiau mistinė organizacija „BORN“ („Kovinė rusų nacionalistų organizacija“) „prisipažino“ nužudžiusi advokatą Markelovą ir „Novaja gazeta“ žurnalistę Anastasiją Baburovą. Yra pagrindo manyti, kad žmonės, sugalvoję „BORN“ brendą, siekdami kaip nors įasmeninti terorą, yra prisidėję ir prie vienintelės šiai dienai nacių aukos iš „sistemos“ – teisėjo Eduardo Čuvašovo nužudymo.

    Fašistai, žinoma, „savinosi“ ir kitų teisėtvarkos pareigūnų nužudymus, nors, ačiū dievui, tai nėra patvirtinta. Bet ultradešiniųjų atakos prieš milicijos objektus bombomis ir Molotovo kokteiliais skaičiuojamos dešimtimis. Nacistai viešina internete „E“ (kovos prieš ekstremizmą) centro bendradarbių asmeninius duomenis su nuotraukomis, nors būtent šie kovos su ekstremizmu valdybų karininkai, įsijautę į karą su ekologais ir liberalais, pramiegojo nacistinį pavojų.

Paveikslėlis

Nacių smogikams Oriole, anot bylos tyrėjų, vadovavo FSB majoras Viktoras Lukoninas

Taktika


    „BORN“ grupuotę mes neatsitiktinai pavadinome pusiau mistiniu susivienijimu. Fašistų pasirinkta kovos su režimu taktika nenumato kokių nors didelių nelegalių ar legalių struktūrų, nes bet kurioje organizacijoje visuomet atsiras vieta išdavikui.

    Pastaruoju metu nacių tinklapiuose ir tarp jų pačių (pavyzdžiui, kaip savilaidos leidiniai) vis dažniau ima plisti ilgi tekstai apie vadinamuosius autonomus. Juose kalbama apie teroristinės kovos metodus veikiant mažomis – 2-3 žmonių – gerai paruoštų kovotojų, perėjusių į nelegalią būklę, grupėmis. Šiame kontekste nacistinio teroro ideologus domina istorinės paralelės: karinės eserų organizacijos ir narodovolcai, konspiracijos tikslais naudoję tokią pat taktiką. Nuo jų nusikopijuota ir valdžios atstovų naikinimo akcijų prasmė – išgąsdinti valstybę ir priversti „beveidę minią“ susimąstyti. „Likviduotas deputatas – tai smūgis sistemai, idealiausia – siaubas valdžios vertikalėje“, – tai citata iš komentarų „programiniuose dokumentuose“, kuriuos lengva rasti internete. Nacistiniuose tinklapiuose vis dažniau mirga formuluotės: „NS teroristas“, „Nacionalinė revoliucija“, „Nacionalsocialistinis teroras“.

     „Nelegali kova – tai mobų, brigadų ir KTO veikla.“ Šią taktinę schemą reikia paaiškinti. Mobai – nedidelės grupės, kurios kartas nuo karto susiburia kokioms nors konkrečioms ir vienkartinėms akcijoms, dažniausiai užpuolimams prieš ne rusų tautybės asmenis. Svarbiausi mobų dalyviai – liūdnai pagarsėję skusti proftechninių mokyklų moksleiviai. Tikslas – kovinio rezervo mokymas, priminimas gyventojams, kad fašizmas gyvas, na ir tiesiog žudymai terorizuojant imigrantų bendruomenes. Brigados renkasi stambesniems veiksmams. O štai KTO – kovinės teroristinės organizacijos – tai „elitas“, kuris kovoja ne su kiemsargiais, o su režimu: „nes kirgizai kiemsargiai neatsiranda patys savaime“.

Strategija


    Pastaruosius kelis metus vietoje imigrantų darbininkų žudymo buvo skleidžiama kovos su režimu propaganda. Propagandos flagmanais buvo du dabar jau uždaryti grupuotės „Combat 18“ (apie šią „Adolfo Hitlerio kovinę grupę“ „Novaja gazeta“ taip pat rašė) tinklapiai – jie buvo gana gausiai lankomi ir platino programinio pobūdžio tekstus bei pareiškimus apie dalyvavimą vienose ar kitose „akcijose“.

    O 2009 metų gruodį nacių tinklapiuose pasirodė sisteminis dokumentas „Rusų nacionalinis išsivadavimo judėjimas. Strategija 2020“. Jame kalbama apie tai, ką ir kaip reikia daryti, kad iki 2020 metų būtų pasirengta fašistinės ideologijos viešpatavimui Rusijoje. „Revoliucija prasideda atsiradus naujo tipo žmonėms – revoliucionieriams“, – sakoma viename iš interneto komentarų, kuris, tiesą sakant, papildo deklaruojamus tikslus.

Paveikslėlis

    Didesnė 2010 metų dalis jau praėjo, ir mes matome, kad ultradešiniųjų judėjimas ėmė veikti būtent taip. Veikia nedidelės kovinės grupės, žiūrinčios į žudymus ir sprogdinimus kaip į griežtą veiklos formą, o į padeginėjimus – kaip į švelnesnę. Pagrindiniai taikiniai – atvykėliai ir teisėtvarkos organai. Bet atvykėliai – tai labiau dėl fono, siekiant palaikyti įtampos lygį tiek visuomenėje, tiek tarp augančios, bet dar nesumanios „kovotojų“ pamainos.

     „Strategijos 2020“ preambulėje autoriai (jie miglotai apibrėžiami kaip „kovotojai“) pastebi, kad „valdantis režimas neleis sukurti parlamentinės nacionalistų partijos“. „Legali kova okupacinių įstatymų rėmuose yra akligatvis“, – papildoma komentaruose.

     Kadangi legaliai kovoti jiems neišeina, strategijos autoriai kalba apie karinę pasipriešinimą režimui, kad būtų galima „kulkomis ir bombomis nutiesti sau kelią į žiniasklaidą ir Dūmos tribūną“. Ir grasina teisėtvarkos organų atstovams: „Veikdami prieš mus, jūs (...) padedate atsirasti dar aršesniam (...) nacionalistiniam partizanų pogrindžiui, kuris savo pagrindiniu priešu laiko būtent jus, neretai slaviškų veidų ir pavardžių žmones“. „Mes esame priversti artimiausiu metu fiziškai žymėti „valstybės tarnautojus“, nes jie vienaip ar kitaip prisideda prie mūsų žemės okupacijos.“ „Visą tą grupę apibendrintai galima pavadinti režimo tarnais: tai operatyviniai darbuotojai, vietos organų valdininkai... Atėję į teismo procesą, jūs lengvai galite užsirašyti vardus, pavardes, tėvavardžius ir automobilių numerius tų, kas sodina mūsų draugus. Visiškai nesvarbu, kokio kraujo tie veikėjai. Jeigu rusai, tuo griežtesnė turi būti bausmė už išduotus nacijos interesus“, – papildoma internetiniame komentare.

    Toliau „Strategijos“ autoriai moko savo šalininkus: „Tie iš mūsų, kurie specializuojasi tiesioginio veiksmo akcijose, turi maksimaliai sutelkti dėmesį į savo kovinius įgūdžius. Jau dabar kiekvienam pilnamečiui nacionalsocialistui būtina susiveikti šaunamąjį ginklą ir išmokti su juo elgtis geriau, nei tą daro milicijos bendradarbiai. Naujai kuriamų kovinių teroristinių organizacijų dalyviams būtina ne tik žinoti sprogstamųjų medžiagų gamybos receptus, bet ir šaltakraujiškai suvokti, kur ir kaip jas geriausia panaudoti. Šiandieninis mūsų pasirinkimas – ne kovotojų skaičius, o jų kokybė. Pogromų laikas seniai praėjo, prasidėjo „taškinių“ smūgių į svarbius taikinius laikmetis. Ateitis priklauso profesionaliems revoliucionieriams, profesionaliems smogikams.“ Kaip „neprofesionalų pasipriešinimą“ autoriai rekomenduoja atvykėlių butų, kioskų ir automobilių padeginėjimus.

    Ideologų nuomone, kartu turi būti vykdomas „informacinis karas“: „Reikia pritraukti gerai rašančius ir kalbančius žmones, kurie pajėgia, remdamiesi bendra ideologine kryptimi, išdėstyti mūsų poziciją, svarstyti, diskutuoti, įtikinti ir sumindyti oponento poziciją“. Visa tai, autorių manymu, įgalins sukurti „politinę klasę, pajėgią dominuoti savo šalyje“.

    Be to, ultradešiniesiems primygtinai rekomenduojama lankyti „Rusų maršus“ ir dalyvauti visos Rusijos ir vietiniuose pilietiniuose protestuose. Štai kertinė citata iš „Strategijos“: „Kiekvienas pats sau sprendžia, po kokiomis vėliavomis stoti: opozicinėmis ar vietinėmis – visur yra mūsų žmonių“.

    Iš tikro, jau dabar kovinę jų veiklą pridengia tiesioginės ir netiesioginės rėmimo grupės, pusiau legalios politinės draugijos, su kuriomis mėgsta žaisti oficialioji valdžia ir tariamos „žmogaus teisių gynimo“ organizacijos. Nacionalistai mėgina dalyvauti ir įvairiuose socialiniuose bei politiniuose veiksmuose: tai išnėrė „Rečnike“, tai tarp apgautųjų dalininkų... (Rėčnikas – seni neįteisinti kolektyviniai sodai Pamaskvėje, veikiantys ilgiau nei 50 metų, kuriuos Maskvos valdžia nori nugriauti, apgautieji dalininkai – žmonės, sumokėję įnašus butų statybai ir apgauti statybos bendrovių, – E.B. pastaba)
 
    Šiaip jau „Strategija 2020“ atsirado ne iš karto. Kiek žinoma, iš pradžių ji vadinosi „Strategija 2009-2011“, bet įtakingiausiems judėjimo nariams ją pataisius, radikalizavosi ir buvo nutaikyta į tolimesnę ir svarbesnę perspektyvą.

    Po taisymų atsirado ir ideologinis pagrindimas: legalios politinės platformos neturėjimas verčia pereiti prie tiesioginio veiksmo akcijų. „Rusų jaunimas subrendo suformuoti savas jėgos struktūras.“ „Nacionalinis išsivadavimo judėjimas virsta ginkluotu partizaniniu karu prieš valdantįjį režimą..

    Beje, vienu iš aktyvių „Strategijos“ svarstymo dalyvių internete, o galbūt ir bendraautoriumi tapo žmogus, pasirašinėjantis pseudonimu „Čiornyj kot“. Mes turime tam tikrų priežasčių manyti, kad po tuo vardu slepiasi Nikita Tichonovas, kaltinamas Stanislavo Markelovo ir Anastasijos Baburovos nužudymu.

    Nesinori daryti jokių banalių išvadų. Pavyzdžiui, viešosios politikos trūkumas veda į opozicijos kriminalizavimą. Tai žinoma tiesa, bet ji neturi nieko bendra su tuo reiškiniu, kuris atsirado paskelbus „Strategiją 2020“. Tai – jau ne politika. Tai – negailestingas teroras, kuriam vadovauja išsilavinę, gerai apmokyti, ideologiškai motyvuoti smogikai, su valstybe ir visuomene pasirengę kalbėtis šaunamųjų ginklų kalba – labiau net už Kaukazo vachabitus.

„Novaja gazeta“ tyrimų skyrius

http://novayagazeta.ru vertė E.B.
2010 10 11


“COMBAT 18”, teroras Rusijoje ir Lietuvoje


http://www.aidas.us/naujienos/lietuva/c ... uvoje.html

      Jei versija, kad baigiantis lapkričiui prestižinį Rusijos traukinį, važiavusį iš Maskvos į Sankt Peterburgą, sprogdino grupuotė “Combat 18”, pasitvirtins, mūsų valdžiai taip pat reikėtų susimąstyti apie šios organizacijos filialo veiklą Lietuvoje.

       Bomba sprogo greitajam traukiniui (avarijos metu jis važiavo apie 200 km/h greičiu) “Nevskij ekspress” Nr. 166 važiuojant lapkričio 27 d. 21 val. 34 min. vietos laiku prie Bologojės miestelio, esančio maždaug už 320 km nuo Maskvos. Rusijos pareigūnai teigia, kad žuvo 25 žmonės, apie 100 sužeista, iš jų bent pusė hospitalizuota. Traukiniu važiavo 661 keleivis, jis buvo sudarytas iš 13 vagonų. Pirmiausia iškelta versija, kad šis teroro aktas (dėl to neabejojama - sprogimo vietoje rasti 7 kg sprogmenų) - rusų mafijos tarpusavio kovų rezultatas. Tačiau vėliau šia versija suabejota. Prie abejonių prisidėjo ir žinios apie antrąją, silpnesnę bombą, sprogusią kitą dieną, lapkričio 28-ąją, 14 val. toje pačioje vietoje. Niekas nebuvo sužeistas.

      Dar šiek tiek faktų. Metro gylio krateris po bėgiais, du suimti įtariamieji (trečias ieškomas; kalbama apie šviesiaplaukį, t. y. ne kaukazietį). Patogiame traukinyje, kurį mėgo Rusijos verslo ir valdžios elitas, važiavo “Rosrezerv” vadovas Borisas Jevstratikovas (žuvo), “Rosavtodor” pirmininkas Sergejus Tarasovas (žuvo), Rusijos žuvininkystės departamento Mokslo skyriaus vadovė Liudmila Muchina (žuvo), “Rosrezerv” vadovo pavaduotojas Dmitrijus Goinas (sužeistas).

      2007 m. rugpjūčio 13 d. “Nevskij ekspress” jau buvo sprogdintas. Prie Malajos Višeros miestelio nuo bėgių nuvirto tas pats bombos sprogimo paveiktas traukinys. Vienas žmogus žuvo.

      Beje, Rusijoje traukinių avarijos nėra dažnos. 1989 m. birželio 4 d. Ufoje traukinio avarijoje žuvo rekordinis 645 žmonių skaičius. Aukų pareikalavusios traukinių avarijos užfiksuotos 1992, 1996, 2006 metais (žuvo 43, 19, 22 žmonės).

       Lapkričio 28-ąją atsakomybę už “Nevskij ekspress” sprogdinimą prisiėmė neonaciai “Combat 18”. Jie “Gazeta.ru” korespondentams įteiktame tekste pareiškė, kad tokiu būdu kovoja prieš nelegalią imigraciją. “Šis karas palies kiekvieną”, - sakoma neonacių laiške. Jame taip pat teigiama, jog už teroro aktą atsakinga “Combat 18-Nevograd” (Sankt Peterburgo) miesto grupuotė.

       Įdomu tai, kad šios grupuotės pareiškimas ( http://news.nswap.info/?p=25742 ) apie būsimą teroro aktą internete išspausdintas dar lapkričio 24 d., tačiau Rusijos saugumo pareigūnai į tai nesureagavo. “Mes nepriklausomai [nuo Maskvos “Combat 18” filialo] kovosime už okupuotą Ingermanlandijos teritoriją. Jokių kompromisų, teisinių būdų, baltų vėliavų. RaHoWa - ne storas užpakalis politinių prostitučių kabinete. C18 - tai baltųjų vaikinų teroristinė grupė, kuri iš pradžių užsiėmė prievarta gatvėse prieš baltosios rasės priešus. Raudonųjų kiaulių žudymas - mūsų pirmasis uždavinys. Pradėsime nuo mažo, baigsime didžiu. Nuo Širdies - iki Saulės. Saugokitės, žydų marionetės. Heil C18! Ingria”

       Ingrija (Ingermandlandija, Ižora, Inkeri, Inkerinmaa) - istorinis jau išnykusios ižorų tautos regionas, esantis tarp Nevos upės, Suomijos įlankos, Narvos upės, Peipuso ir Ladogos ežerų bei Volchovo upės. Tai - rusų okupuotas regionas, dabar apimantis Sankt Peterburgą ir jo apylinkes.

        Dar keli faktai. “Combat 18” arba C18 - “ginkluotasis sparnas”, priklausantis britų neonacių organizacijai “Blood and Honour”. “Kraujas ir garbė” turi sekėjų įvairiose šalyse, taip pat - ir Lietuvoje.

        Nuo 1991 m. Jungtinėje Karalystėje veikiantys “aštuonioliktukai” (vienas ir aštuoni - Adolfo Hitlerio vardo bei pavardės pirmųjų raidžių skaitinė vieta abėcėlėje) policijai dėl ginklų, sprogmenų ir prievartos įkliūdavo įvairiose Europos šalyse. Ypač agresyviai šie neonaciai nusiteikę prieš antifašistus, musulmonus, čigonus, ne vieną jų yra nužudę. Savo “žygdarbiais” jie nevengia pasidalinti organizacijos tinklalapiuose. Spėliota, kad C18 gali būti spec. tarnybų priedangos organizacija.

        Vienas žymiausių C18 veikėjų ir jų ideologas - britas Davidas Wulstanas Myattas, nuo 1998 m. priėmęs islamą ir save vadinantis Abdul Azizu ibn Myattu (g. 1950 Rytų Afrikoje), parašęs knygas “Pagonybė ir nacionalsocializmas”, “Praktinis arijų revoliucijos vadovas”, “Sakralinis liaudies kultūros kelias”. Jis taip pat yra ir žymus antisionistinis veikėjas.

        Tarptautinis organizacijos tinklalapis - http://www.combat18.org (taip pat jo analogas http://www.bloodandhonour.com ). Internete galime rasti lietuviškąją jo versiją http://www.lithuania.bloodandhonour.net . Jame atvirai pripažįstamos tiesioginės sąsajos su britų ir rusų “Combat 18” ( http://lithuania.bloodandhonour.net/web ... ?q=node/16 ): “Blood and Honour Lietuva, oficialiai būdama Blood and Honour/ Combat18 organizacijos dalimi, nepaisydama kitų BH/C18 divizijų požiūrių laikosi tokios nuostatos: “Mes pripažįstame ir palaikome visas baltas patriotines, nacionalistines organizacijas ir partijas, judėjimus tol, kol jų tikslai nėra nukreipti prieš Lietuvos Respubliką, Lietuvių Tautą, skinų judėjimą ar tiesiogiai BH/C18 Lietuvą.”

        BH/C18 Lietuva, suvokdama vis labiau įsigilėjantį kosmopolitinį, bei multirasinį gyvenimo būdą, griežtai pasisako prieš susiskaldymą judėjime. ”Mūsų nėra milijonai, kad šiuo sunkiu Baltajai Rasei laiku galėtume tarpusavyje aiškintis, kuris judėjimas yra tikras, ir kuris ne, mes turime žymiai didesnių priešų, nei asmeninės ambicijos. ”BH/C18 Lietuva, gerbdama visų baltų Europos valstybių istoriją, griežtai pasisako prieš bet kokius norus susigrąžinti kažkada priklaususias žemes, jei jos dabar priklauso kitai baltai valstybei. Tuo metu, kol mes, baltosios tautos, kovosim tarpusavyje dėl žemių, kurios mums priklausė prieš kelis šimtmečius ar dešimtmečius, priešas sunaikins mūsų tautas. Nes tik vieninga Europa gali atsispirti Baltos Rasės išnykimui.Šiuo klausimu BH/C18 Lietuva vadovaujasi šūkiu: ”Mūsų jėga –vienybėje ”. BH/C18 Lietuva griežtai pasisako prieš narkotikus, alkoholizmą, kriminalinius nusikaltimus, bei prostituciją tiek savo organizacijos viduje, tiek visame skinų judėjime. Už rasę ir tautą. Blood and Honour. Combat18 Lietuva”.

       Lietuviškojo tinklalapio nuorodose rasime “kolegų” iš Argentinos, Bohemijos, Bulgarijos, Čilės, Anglijos, Lenkijos, Rusijos, Slovakijos, Brazilijos, Ukrainos, JAV, Baltarusijos adresus, taip pat nuorodą į Lietuvos nacionalinio fronto tinklalapį ( http://www.nflietuva.org ). Lietuvos neonacių mėgstamiausia roko grupė “Diktatūra” yra sukūrusi dainą “Kraujas ir garbė” ( http://www.youtube.com/watch?v=WX-ia359uQs ).

       Manau, jog aukščiau minėtos valstybės “Combat 18” klausimą išspręs savaip. Kyla vienintelis klausimas: kodėl Lietuvoje Valstybės saugumo departamentas ir aukščiausi šalies pareigūnai leidžia atvirai veikti teroristinės organizacijos filialui? Kodėl pasiklausoma policijos pareigūnų, kurie priklauso profsąjungoms, sekami žurnalistai, o potencialiems teroristams - žalia šviesa?

       Tikriausiai todėl, kad “nieks nenugalės tos plakančios širdies...” (“Diktatūra”). Neonaciai - itin aktyvūs. Ar krizės metu tai negali virsti dar vienais 1933-aisiais?

Mindaugas Peleckis

mindaugas@aidas.us

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 01 Lap 2010 01:16. Iš viso redaguota 4 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Lap 2010 00:55 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina
Žiūr. temą:

Rusų nacionalistai ir nacistai. Traukinio Maskva - Sankt-Peterburgas susprogdinimas 2009-11-28
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=4168

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 28 Sau 2016 23:06 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina
Foto - rusų nacistai

https://www.google.lt/search?q=%D1%80%D ... DHcQsAQIHg

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 25 Bal 2016 18:25 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina
Владимир ПРИБЫЛОВСКИЙ. ФАШИЗМ И ПОГРАНИЧНЫЕ ЯВЛЕНИЯ


http://www.anticompromat.org/naziki/fash.html

[неопубликованный текст 1998 года о фашизме/нацизме в России]

В современной науке существуют разные взгляды на объем и содержание термина "фашизм".

Среди западных историков и политологов довольно широко распространена точка зрения, что не существует и не существовало такого единого общественного или идеологического явления как "фашизм", а было несколько различных явлений: итальянский фашизм, германский национал-социализм, испанский фалангизм и т.д., которые можно поставить в один ряд со всеми другими политическими течениями двадцатого века: русским большевизмом, аргентинским перонизмом, французским голлизмом, шведским социализмом, но нет оснований выделять их в какую-то узкую общность, так как различий между любыми двумя системами окажется больше, чем сходства.

Есть и другой подход: фашизм - это некоторая группа типологически сходных и родственных идеологий, у которых внутренней общности больше, чем различий.

Ее можно описать как единую идеологическую и политическую систему, отличную и от правоавторитарной, и от коммунистической, и от социал-демократической, и от либеральной, и от консервативной.

При этом коммунизм и фашизм иногда объединяют - и не без оснований - в рамках понятия "тоталитаризм", подразделяемый в таком случае на два подварианта: фашизм - "правый" подвариант тоталитаризма, коммунизм - "левый", фашизм - националистическая версия тоталитаризма, коммунизм - космополитическая версия, интернационалистическая.

Наряду с этими двумя академическими подходами (из которых я лично склоняюсь ко второму), имеет место еще и третье - отчасти бытовое, отчасти пропагандистское представление о "фашизме": фашизм - это все, что нам не нравится, все "очень плохое".

Соответственно, коммунисты именуют фашистами своих противников из либерального или националистического лагерей, либералы - коммунистов и националистов, националисты - либералов. (В европейских языках русскому ругательству "фашист" полным аналогом является слово "наци").

В современной российской публицистике, к сожалению, преобладает именно третий подход. Либерально ориентированные авторы постоянно ставят клеймо "фашизм" или "нацизм" на любых русских этнических и имперских националистах.

Разумеется, фашистами почти непременно именуют антисемитов (между тем, антисемитизм - гораздо древнее фашизма, и если римский император Нерон или российский император Александр III были антисемитами, то это не значит, что они были фашистами).

В России существует более ста политических организаций этнократического или империалистического толка, наиболее частым самоназванием которых является "национал-патриоты".

Большинство этих организаций можно охарактеризовать как "праворадикальные", но некоторые из них настаивают на своей "левой" идентичности (например, Державная партия Терехова или лимоновское крыло Национал-большевистской партии Лимонова-Дугина).

Вышесказанное, однако, не означает, что фашизма (в академическом значении этого слова) в России как идеологии или политического течения не существует.

Он существует.

Из сотни национал-патриотических право-радикальных организаций что-то около 15-ти или 20 вполне можно охарактеризовать как фашистские или, по крайней мере, околофашистские.

Из этих 15-20 примерно 10-12 сами согласны с тем, что они фашисты.

Тут бывают вариации: Виктор Якушев (фюрер Национал-социального союза), сидящий сейчас по обвинению в рэкете, называл себя просто фашистом; Дмитрий Васильев (воевода Национально-патриотического фронта "Память") - православным монархо-фашистом; Александр Баркашов (вождь "Русского Национального Единства") - нацистом ("Я не фашист, я - национал-социалист").

Что такое исторический фашизм, если обобщить основные черты сходства в идеологии и практике Муссолини, Гитлера, Салазара, раннего Франко и их менее известных или менее удачливых (в смысле прихода к власти) аналогов?

1) Этнический национализм, носящий мистический характер; национальный солидаризм.

2) Агрессивная расово-этническая ксенофобия (антисемитизм - частный, хотя и самый распространенный случай такой ксенофобии).

3) Вера в государство, мистический этатизм (сам Муссолини именно это назвал "тоталитаризмом").

4) Вера в конструктивные возможности политического насилия; идея "консервативной революции".

5) Идея расширения "жизненного пространства" нации, внешнеполитический экспансионизм, империализм.

6) Вера в вождя, радикальный авторитаризм.

7) Социальный патернализм.

8) Корпоративизм; стремление законодательно закрепить структурирование общества по профессионально-корпоративному признаку.

9) Ориентация на "традиционные ценности" (семья, религия, традиционная мораль).

10) Милитаризм.

11) Антипарламентаризм.

Строго говоря, определяющими являются первые четыре-пять признаков, остальные - производные от них или дополнительные.

Сочетание радикальных форм этнонационализма, расизма, этатизма и политического насилия как метода достижения цели уже дает фашизм.

Степень "накала", радикализм вышеперечисленных признаков и "симптомов" - очень важная вещь.

Умеренность националистических или этатистских взглядов деятеля или организации уже исключает рассмотрение вопроса об их "фашизме".

Жириновский, например, не фашист (и никогда им не был - как бы не пугали им детей либералы в 1993 году, оправдывая свое пресмыкательство перед ельцинской номенклатурой).

На сегодняшний день лидер ЛДПР - радикальный этатист, можно сказать - империалист, но по остальным параметрам до фашизма он не дотягивает.

Геннадий Зюганов, далеко ушедший от коммунизма-марксизма (который, как известно, предполагает обязательный "пролетарский интернационализм"), все более и более тяготеет ко вполне буржуазному и окрашенному в квазирелигиозные тона национал-этатизму (в духе "Духовного наследия" Алексея Подберезкина, оседлавшего зюгановскую компартию).

Но хотя заимствования в теоретических построениях Зюганова и Подберезкина из протонацистского мыслителя Карла Хаусхофера очевидны, обвинять КПРФ и Народно-патриотический союз России (НПСР) в национал-социализме (даже и с "человеческим лицом" Подберезкина) рановато: недостаточно радикальны.

То же самое относится и к Конгрессу Русских общин (КРО) Дмитрия Рогозина - умеренный, тепло-хладный национализм, осторожно-пугливый империализм.

И более откровенные националистические и национал-империалистические течения (от Русского Национального собора Александра Стерлигова до "Державы" Александра Руцкого) являются несомненными противниками демократии.

Но не стоит путать шакалов с драконами.

Это другая идеология: чреватая не тоталитарной диктатурой Гитлера и Муссолини, а скорее хунтой афро-испано-латиноамериканского образца - авторитаризмом без больших претензий и с очень малыми возможностями.

Что касается политически слабой авторитарной диктатуры - типа современных африканских или латиноамериканских недавнего прошлого - то это вполне реальная для России (как страны третьего мира) перспектива.

Только гораздо бОльшие шансы установить авторитарную диктатуру африканского типа имеют не маргиналы-националисты, а ельцинская космополитически-компрадорская бюрократия (например, ее "силовая" составляющая).

Собственно фашисты в России - это пока тем более маргиналы. Претензии у них бодливые, но рога не велики.

Это относится и к самой крупной и известной из организаций, откровенно опирающейся на наследие гитлеровской НСДАП - РНЕ Баркашова, не говоря уже о Народной Национальной партии (ННП) Иванова-Сухаревского (газета "Эра России" и журнал "Наследие предков"; оба издания под редакцией Владимира Попова), Русском Национальном союзе (РНС) Алексея Вдовина - Константина Касимовского (газета "Штурмовик", журнал "Нация"), "Союза Венедов" Виктора Безверхого и Евгения Соколова (газета "Родные просторы") или полураспавшемся "Национальном фронте" Ильи Лазаренко (газеты "Наш марш" и "Народный строй").

Столь же маргинальны и группы, попадающие под вышеназванный перечень признаков с некоторыми оговорками: дугинское крыло НБП (поклонники Гиммлера, Серрано и Эволы), Руская партия (вполне фашистская в петербургском варианте Николая Бондарика, но умеренная или замаскировнная под умеренность в московском варианте Владимира Милосердова), две конкурирующие Национально-республиканские партии (Лысенко - ориентация на Муссолини и Салазара; Беляева - скорее на Гитлера).

Фашистской идеологией заражены банды скинхедов - бритоголовой расистской молодежи, терроризирующие в Москве и некоторых других городах студентов из африканских и азиатских стран (в России скинхедов меньше, чем в Германии, но в отличии от Германии их нападения не пресекаются правоохранительными органами и не наказываются).

Скорее пограничными с фашизмом, чем собственно фашистскими являются группы и издания, специализирующиеся на антисемитизме: "Русская Правда" Александра Аратова (Москва), "Черная Сотня" (газета и одноименная организация) Александра Штильмарка (Москва), "За Русское Дело" Олега Гусева (Санкт-Петербург) и "Наше Отечество" Евгения Щекатихина (Санкт-Петербург).

Антисемитские материалы занимают в этих изданиях такое место, что другие нюансы идеологии трудно разглядеть.

Впрочем, "Черная Сотня" помимо антисемитизма отличается также монархизмом и православным фундаментализмом в самых архаичных формах и в этом смысле ближе к черносотенным организациям начала века, чем к фашизму.

"Русская Правда" - напротив, антихристианская и проязыческая газета; то же самое можно сказать о газете "За Русское дело!".

Полного набора признаков фашизма они не несут; в наличии имеются только два: радикальный этнонационализм и ксенофобия/антисемитизм - причем второй у них всех скорее на первом месте.

Маргинальность не означает безвредность.

И Муссолини, и Гитлер, и Освальд Мосли начинали как маргиналы. Первые наделали бед в мировом масштабе, третий остался занимательной, но не очень важной страницей в многотомной английской истории.

Баркашов скорее всего не станет фюрером Российской Федерации, но влиятельные деятели уже пытались использовать его в своей крупной политической игре.

И если попытка Руцкого-Хасбулатова в сентябре-октябре 1993 года использовать боевиков Баркашова как прямое орудие в борьбе за власть потерпела неудачу, то косвенное использование жупела РНЕ со стороны противоположного, президентского лагеря - как оправдание силовых действий - имело полный успех в общественном мнении.

Фашистские и околофашистские организации, даже не будучи сами по себе реальными претендентами на власть, отравляют общество идеологией насилия, вносят свой вклад в нарастание криминального хаоса, в "африканизацию" политики и экономики, способствуют выталкиванию страны с общечеловеческого (западного) пути на криминально-бюрократическую, авторитарно-олигархическую обочину.

Март 1998

[более пространная (но и более фактически устаревшая версия) опубликована в 1997 году в журнале "Диагноз" под названием "Типологическое древо фашизма"]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007