 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27140
Miestas: Ignalina
|
Plungės žygeiviai - Simono Daukanto bibliofilų klubas
Originalas pdf. formatu:
http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/knygot/38/str13.pdf
(Pastaba. Deja, šiuo metu nuoroda jau nebeveikia).
Plačiau - http://www.spaudos.lt/Bibliofilas/S_Daukanto_klubas.htm
ISSN 0204–2061. KNYGOTYRA. 2002. 38
SIMONO DAUKANTO BIBLIOFILŲ KLUBAS –
REGIONINIS KNYGOS KULTŪROS UGDYMO CENTRAS
GINTAUTAS ČERNECKIS
Simono Daukanto bibliofilų klubas
Knygnešių g. 3, LT-5640 Plungė, Lietuva
Simono Daukanto bibliofilų klubas yra vienintelė tokio pobūdžio organizacija Žemaitijoje, atliekanti šio regiono bibliofilinės kultūros ir sklaidos centro vaidmenį.
Ilgalaikį ir sėkmingą regioninio miesto bibliofilų sambūrio egzistavimą nulėmė šios priežastys.
Pirma – klubas susikūrė ir gyvuoja kaip savaiminis knygos kultūros židinys.
Antra – klubas yra atvira visuomenei bibliofilinė organizacija.
Trečia – bibliofilijos sąjūdį skatina Žemaitijos knygos kultūros tradicijos.
Ketvirta – kūrybingai dirba klubo vadovai.
Plungės bibliofilai iškėlė sau nelengvą uždavinį – sukurti S. Daukanto vardo vertą knygos klubą. 1984 m. gruodžio 26 d. steigiamajame susirinkime, vykusiame Plungės miesto bibliotekoje, knygių Sauliaus Augūno, Česlovo Vaupšo ir Irenos Juškevičienės iniciatyva buvo įkurtas Simono Daukanto knygos bičiulių klubas [18], patvirtinti klubo įstatai [12] ir veiklos programa [11].
Klubo nariams S. Daukantas tapo knygos žmogaus simboliu, kilniu tarnystės lietuviškai knygai pavyzdžiu. Bibliofilų klubo atsiradimas mažame Žemaitijos miestelyje – neįprastas reiškinys.
Tuo metu veikė vienintelis Lietuvoje Vilniaus Martyno Mažvydo knygos bičiulių klubas, vadovaujamas prof. Česlovo Kudabos [40].
Daukantiečiai ne kartą lankėsi mažvydiečių susirinkimuose, domėjosi šio klubo, įkurto 1970 m., atsiradimo istorija, jo raida, ankstesniųjų klubo pirmininkų Romualdo Šalūgos [37] ir prof. Vlado Žuko [53] organizacine ir bibliofiline veikla. Klubo nariai savo susirinkimuose nagrinėjo XXVII knygos mėgėjų draugijos metraščius [14], Edmundo Laucevičiaus [20] ir prof. Domo Kauno [17] bibliofilinius leidinius.
1986 m. daukantiečiai aplankė bibliofilą Petrą Jakštą Šilutėje, susipažino su jo asmenine biblioteka. Jis žemaičių bibliofilams lyg testamentą padovanojo atsiminimų rankraštį „Kas buvo XXVII knygos mėgėjai“ ir susitikimų knygoje įrašė šiuos žodžius: „Ačiū, Broliai Žemaitėliai, už malonų apsilankymą. Puoselėkite ir toliau lietuviškąją knygą. Iki pasimatant!“ (1986 m. lapkričio 2 d., Šilutė) [10]. Rankraštis „Kas buvo XXVII knygos mėgėjai“ dalimis buvo išspausdintas „Plungės“ laikraščio „Bibliofilų puslapyje“ [15].
Pirmą kartą Simono Daukanto klubas buvo pristatytas plačiai visuomenei 1987 m. kovo 20 d. „Bibliotekų darbo“ redakcijoje vykstant diskusijai: „Mėgėjų klubas bibliotekoje: būtinybė ar mada?“ Tuometinis klubo pirmininkas Č. Vaupšas, dalyvavęs diskusijoje, apibūdino klubą kaip vienminčių broliją, kurios patikimiausias bendravimo ramstis yra knyga [26].
Sovietmetis buvo nepalankus bibliofilijai. Lietuviška knyga buvo dvasiškai marinama, todėl daukantiečiai perėmė iš knygnešių devizą „Švieskis ir šviesk“, pasiryžo tęsti knygnešystės tradiciją sovietmečio sąlygomis.
Svarbiausias klubo uždavinys buvo ugdyti pagarbą lietuviškai knygai, ypač senajai lietuviškai raštijai, Lietuvos knygos istorijai.
Tačiau lietuvybės puoselėjimas per knygą išgąsdino kai kuriuos klubo narius. Nenorėdami turėti nemalonumų su sovietinio režimo institucijomis, jie pasitraukė iš klubo veiklos.
Simono Daukanto bibliofilų klubo himno pagrindinis motyvas – ...žodį, vardą, knygą pamirštą Tėvynei sugrąžinkime [30] – reiškė svetimos ideologijos atmetimą.
Klubo nariams ir visuomenei įsiminė 1986 m. gegužės mėnesį pradėtas žygis pėsčiomis S. Daukanto keliu su jo raštais kuprinėje. Šiam žygiui prigijo pavadinimas „Nuo Kalvių per Lietuvą link Vilniaus“.
Plungiškiai nebuvo pirmieji. 1975 m. S. Daukanto taku ėjo žygeiviai [13], kurie atkartojo 1814 m. garsiąją istoriko kelionę.
Lietuvos žygeivių sąjunga – visuomeninė, nepolitinė organizacija, kuri užsiima tradicine žygeiviška veikla: rengia etnografines Rasos, Vėlinių šventes, organizuoja talkas, stato paminklus, leidžia savo leidinius. Sovietmečiu žygeivių veikla buvo valdžios netoleruojama dėl rezistencinio pobūdžio [2].
Šis žygis daukantiečiams buvo simbolinis. Einantiems jis reiškė meilę pavergtai Tėvynei ir tylų protestą prieš režimo vykdomą lietuvių tautos priespaudą.
Č. Vaupšas, iškėlęs žygio idėją, pasiūlė eiti etapais ir apie tai rašyti spaudoje.
Aistringiausio žygio dalyvio Gintaro Morkio aprašymai tuometiniame Plungės rajono laikraštyje „Kibirkštis“ [29] žemaičiams tapo tikromis Lietuvos istorijos pamokomis.
1988 m. rugpjūtį daukantiečiai ir prie jų prisidėję Vydūno klubo nariai iš Klaipėdos baigė žygį pėsčiomis. Žygio dalyviai, nešini trispalvėmis vėliavomis, įžengė į Vilnių.
Tuo metu Arkikatedros aikštėje vyko bado akcija, nukreipta prieš sovietinę valdžią. Martyno Mažvydo knygos bičiulių klubo nariai Vilniaus universiteto S. Daukanto kiemelyje su gėlėmis sutiko žemaičių bibliofilus, atnešusius į sostinę S. Daukanto dvasią. Daukantiečių žygis, sustiprinęs pasiryžimą tarnauti lietuviškai knygai, sutapo su Sąjūdžio įsikūrimu ir Lietuvos Atgimimo pradžia.
Pirmasis klubo pirmininkas istorijos mokytojas Č. Vaupšas dvejus su puse metų pasiaukojamai ir kūrybiškai vadovavo daukantiečiams, bet dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių turėjo išvykti gyventi į Tauragės rajoną. Č. Vaupšas ne tik sutvirtino besikuriančio knygos klubo pamatus, bet ir suteikė jam bibliofilinę kryptį. Klubo pamatus dėjo ir jo ramsčiais buvo pirmieji daukantiečiai: švietimo skyriaus vyr.inspektorius, istorikas S. Augūnas, vyr. muziejininkas, pagal specialybę chemikas Povilas Grigola, istorijos mokytojas, vėliau Plungės meras G. Morkis, teatro režisierius ir literatas Virgilijus Noreika, Plungės miesto viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, lituanistė I. Juškevičienė, anglų kalbos mokytoja Joana Mažuikienė, istorijos mokytojas G. Černeckis.
S. Augūnas buvo klubo metraštininkas, penkiatomio klubo metraščio [9] sudarytojas ir įrišėjas. Klubo raštininkas buvo G. Morkis, rašęs apie klubą vietos spaudoje. Aktyviai knygą spaudoje propagavo P. Grigola, tačiau sunki liga privertė jį pasitraukti iš bibliofilijos sąjūdžio. Naudingai dirbo klubo fotografas V. Noreika, tačiau taip pat buvo priverstas pasitraukti iš klubo, nes išsikėlė į Vilnių. J. Mažuikienė išvyko gyventi į Angliją. Klubo narė anglų kalbos mokytoja Adelė Krivickienė apsigyveno Australijoje. Kita klubo narė Rita Derkintytė, dar būdama studentė, sukūrė šeimą JAV. Dabar klube iš pirmųjų narių liko tik V. Skierienė ir šių eilučių autorius. Jos dėka daukantiečiai turi nuolatinę būstinę Plungės viešojoje bibliotekoje. Pirmųjų klubo narių kryptinga veikla davė stiprų impulsą tolesnei klubo plėtotei.
Simono Daukanto bibliofilų klubas išgyveno tris raidos laikotarpius. Kiekvienu iš jų keitėsi veiklos tikslai.
Pirmuoju (1984–1986 m.) laikotarpiu Simono Daukanto knygos bičiulių klubas, susikūręs savaimiškai, veikė nuo nieko nepriklausydamas pagal klubo nuostatus, kuriuose buvo iškelti šie tikslai: propaguoti knygą, formuoti estetinį knygos bičiulių skonį, ugdyti skaitymo kultūrą, skleisti knygotyros, bibliofilijos žinias, rengti knygų, ekslibrisų, knygų iliustracijų parodas iš asmeninių kolekcijų. Nusistovėjus bibliofilinei krypčiai, klubas buvo pavadintas Simono Daukanto knygos mėgėjų klubu.
Prasidėjo antrasis (1986–1994 m.) klubo gyvavimo laikotarpis, pasižymėjęs brandesne veikla. Per šį laikotarpį klubas išaugo į veiklią Žemaitijos bibliofilinę organizaciją.
Nuo 1994 m., patvirtinus naujus įstatus [8], prasidėjo trečiasis klubo veiklos laikotarpis. Šiuo laikotarpiu klubui buvo iškeltas uždavinys vadovauti Žemaičių bibliofilijos sąjūdžiui.
Simono Daukanto bibliofilų klubo laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ pirmojo numerio vedamajame puslapyje buvo išspausdintos Žemaičių bibliofilijos sąjūdžio tezės (septyniolika veiklos krypčių) [51], kurios byloja apie platų žemaičių bibliofilų knygos lauką.
Iš jų svarbiausios yra šios: populiarinti bibliofiliją, daryti vertingų asmeninių bibliotekų apskaitą žemaičiuose, atskleisti asmeninių bibliotekų fondus visuomenei, leisti laikraštį „Žemaičių bibliofilas“ ir telkti žemaičių knygius, rengti konferencijas „Žemaičių knyga“, globoti žemaičių knygos paveldą, rengti mėnesinį Bibliofilų puslapį“ laikraštyje „Plungė“.
Klubą sudaro tikrieji nariai, garbės nariai ir rėmėjai. Tikrieji nariai privalo aktyviai dalyvauti veikloje: per metus parengti bent vieną pranešimą pasirinkta tema, atitinkančia klubo tikslus ir uždavinius, vykdyti klubo tarybos nutarimus, laikytis klubo įstatų ir tradicijų. Metų pabaigoje kiekvienas klubo narys atsiskaito už nuveiktus darbus. Pasyvūs nariai išbraukiami iš klubo narių sąrašo.
Per 1984–2001 m. klube įregistruoti 37 tikrieji nariai ir 4 garbės nariai, kuriais tapo prof. D. Kaunas (Vilnius), dr. Irena Kubilienė (Vilnius), knygotyrininkė Nijolė Lietuvninkaitė (Kaunas), kraštotyrininkė Eleonora Ravickienė (Plungė). Simono Daukanto bibliofilų klubo garbės vardai suteikiami asmenims, kurie nusipelnė Lietuvos bibliofilijai ir Simono Daukanto bibliofilų klubui.
Tikrųjų klubo narių profesinė sudėtis minėtu laikotarpiu buvo tokia: 15 mokytojų, 14 vyresniųjų klasių mokinių, 1 gydytojas, 1 inžinierius, 1 darbininkas, 1 miškininkas, 3 bibliotekininkės, 1 verslininkė. Klubo narių kaitą nulėmė šios priežastys: keliami dideli reikalavimai nariams; moksleiviai, klubo nariai, sėkmingai įstojo mokytis į aukštąsias mokyklas ir nebegrįžo į Plungę, dalis klubo narių išsikėlė gyventi kitur. Šiuo metu klube yra 10 tikrųjų narių ir du rėmėjai. Pagrindinis veiklos krūvis tenka klubo branduoliui.
Naudingai klubui dirba: metraštininkas, laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ bendradarbis, straipsnių apie bibliofiliją ir klubo veiklą autorius, gydytojas Kęstutis Vaitkus; klubo iždininkė, laikraščio „Žemaičių biblioflas“ kalbos redaktorė ir bendradarbė, lituanistė Violeta Bražinskienė; klubo nariai, straipsnių apie knygas ir bibliofiliją autoriai – pradinių klasių mokytoja Jadvyga Čekavičiūtė, Žemaitijos nacionalinio parko istorikas Edmundas Mickūnas, Plungės viešosios bibliotekos Bibliografijos skyriaus vedėja Otilija Juozapaitienė.
Simono Daukanto bibliofilų klubas veikia pagal susirinkime patvirtintą veiklos programą. Pagrindinė klubo veiklos forma – susirinkimai, kurie vyksta kiekvieno mėnesio 10 dieną Plungės viešojoje bibliotekoje, išskyrus liepą ir rugpjūtį. Juose yra skaitomi pranešimai bibliofilijos, knygos istorijos tema. Susirinkimo pabaigoje klubo nariai supažindina su įsigytomis naujomis knygomis, vyksta knygų mainai. Daukantiečiai ateina į susirinkimus iš anksto pasiruošę. Griežtai laikomasi nustatyto reglamento. Susirinkimo trukmė – ne daugiau kaip dvi valandos.
Susirinkimuose, be tikrųjų klubo narių, gali dalyvauti svečiai ir rėmėjai. Daugiausia pranešimų skaito klubo nariai, tačiau nemaža jų skaitė klubo bičiuliai, žinomi šalies knygotyrininkai ir bibliofilai. Apie įdomius susitikimus su knygos žmonėmis pasakoja daukantiečių susitikimų knyga, kurioje klubo svečiai užrašo savo atsiliepimus bei įspūdžius.
Kūrybiškumas, veiklos formų įvairovė lemia Plungės bibliofilų sambūrio gyvybingumą ir atkreipia visuomenės dėmesį.
Klubas surengė šias viktorinas: „Literatūrinė viktorina“ (1986) [22], „Pirmai lietuviškai knygai – 440“ (1987) [45], „S. Daukantui – 200“ (1993) [46], „Knygnešių dienai“ (1995) [47], „Nežinomam knygnešiui“ (1995).
Viktorinų tikslas – skatinti skaitytojus domėtis Žemaitijos knygos istorijos vietomis, žemaičių krašto šviesuoliais, knygnešiais. Viktorinose dalyvavo įvairių profesijų ir skirtingo amžiaus žmonės ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš kitų šalies miestų.
Klubas surengė knygų parodas iš bibliofilų asmeninių kolekcijų: „Knygos apie knygas“, „Lietuviškos knygos kelias“, „Senoji knyga“, „Knygų serijos“, „Dailioji knyga“, „Lituanistinės bibliotekos serijos“, „Knygos apie bibliofiliją“ [41] ir kt.
Rengiant knygų parodas buvo siekiama parodyti lietuviškos knygos kelią, skatinta domėtis vertingais leidiniais ir knygų rinkiniais.
Plungiškiai įsiminė klubo rengtus literatūrinius vakarus rajono viešojoje bibliotekoje: „Gediminas Ilgūnas apie knygnešius“ [44], „Vytautas Almanis apie savo knygas“, „Alfonsas Čepauskas ir jo sukurti ekslibrisai“ „Mažosios Lietuvos poetai“, „Maironio 125-osioms gimimo metinėms“ [52], „Vištelio-Višteliausko 150-osioms gimimo metinėms“[1], „Martyno Jankaus 130-osioms gimimo metinėms“ ir kt.
Literatūriniai vakarai žadino tautinę savimonę. Juose buvo ugdoma pagarba lietuvių raštijai ir jos kūrėjams, drąsiai kalbama apie tai, kas buvo sovietų valdžios uždrausta, čia sklandė Lietuvos dvasinio atgimimo idėja.
Plataus atgarsio visuomenėje sulaukė klubo surengtos konferencijos.
1988 m. spalį Plungėje įvyko pirmieji S.Daukanto skaitymai [28, 36], pranešimus skaitė, dr. Romas Batūra, dr. Antanas Tyla, dr. I. Kubilienė, dr. Rimantas Vėbra, prof. V. Žukas.
Prasidėjęs Atgimimas Lietuvoje pasiekė ir Plungę. Plungiškiai pirmą kartą išgirdo viešai ištartą istorinę tiesą apie Lietuvą. Konferencija, tapusi tautine švente, vyko sausakimšoje „Linų audinių“ fabriko salėje. Konferencijos metu buvo platinama Sąjūdžio spauda ir naujausios knygos Lietuvos istorijos tematika. 1993 m. spalį Žemaičių Kalvarijoje buvo surengta konferencija „Simonui Daukantui – 200“ [3], kurioje pranešimus skaitė S. Daukanto klubo nariai P. Grigola, K. Vaitkus, Č. Vaupšas, G. Černeckis.
Daukantiečiai parodė sau ir kitiems, kad geba parengti pranešimus, turi sukaupę turtingos archyvinės medžiagos apie S. Daukantą ir kitus Žemaitijos šviesuolius.
1999 m. spalio 28 d. Plungės viešojoje bibliotekoje įvyko konferencija „Žemaičių knyga“ [23], skirta Simono Daukanto bibliofilų klubo 15-os metų sukakčiai. Pranešimus skaitė prof. D. Kaunas, dr. I. Kubilienė, doc. G. Raguotienė, knygotyrininkė N. Lietuvninkaitė, knygotyrininkas S. Drobenka, istorijos mokytojas G. Černeckis.
Klubas iškėlė uždavinį – pasitelkus šalies mokslininkus, humanitarus ir knygotyrininkus, pradėti sistemingesnius ir kryptingesnius Žemaičių knygos tyrinėjimus.
2000 m. rugsėjo 16 d. Plateliuose įvyko konferencija „Žemaičių knyga-2“ [43].
Pranešimus skaitė bibliofilas, kraštotyrininkas Juozas Šimkus, bibliotekininkė Asta Miltenytė, dr. Arvydas Pacevičius, prof. D. Kaunas, doc. G. Raguotienė, doc. Bronius Raguotis, Žemaitijos nacionalinio parko istorikas E. Mickūnas ir šio parko etnologė Aldona Kuprelytė. Šioje konferencijoje buvo nagrinėjami Žemaičių regiono knygos veikėjai, jų asmeninės bibliotekos, knygų kolekcijos, kai kurių knygų likimai. Konferencija susidomėjo mokytojai, mokiniai, bibliotekininkai, knygos mėgėjai, Lietuvos kultūros gerbėjai.
Pamėgta daukantiečių klubo veiklos forma – žygiai su knyga kuprinėje.
„Atverkime duris į Lietuvą“ (žodžiai iš Simono Daukanto bibliofilų klubo himno) – toks buvo pagrindinis daukantiečių žygių motyvas.
Klubą išgarsino du žygiai: minėtasis 1986–1988 m. žygis pėsčiomis „Nuo Kalvių per Lietuvą link Vilniaus“ ir 1989 m. trijų dienų blaivybės žygis dviračiais vyskupo M. Valančiaus keliais [34].
Keli šimtai plungiškių šiltai išlydėjo ir sutiko Babrungo slėnyje 50 žygio dalyvių, dviratininkų koloną, pasipuošusią tautine simbolika ir blaivybės šūkiais. Buvo Atgimimo metas: žygio dalyviai ir miestelio gyventojai viešai davė blaivybės priesaiką.
Blaivybės žygio metu prie laužo buvo garsiai skaitomi M. Valančiaus raštai, rengiami mitingai ir vakaronės, talkos Žemaitijos miesteliuose ir kaimuose.
Skatindami jaunimą domėtis senąja raštija, nuo 1995 m. klubo nariai su jauniausiais knygos bičiuliais dalyvauja M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventėse Žemaičių vyskupo gimtinėje Nasrėnuose, Kretingos rajone [48].
1995 m. spalio mėn. Nasrėnuose M. Valančiaus garbei buvo sodinamas ąžuolynas - 200 ąžuoliukų (daukantiečiams buvo patikėta pasodinti 10 ąžuoliukų) [42]. Įtraukdamas jaunimą į knygos kulto šventes, klubas auginasi sau pamainą. Klubas tapo bibliofilijos mokykla daugeliui mokinių.
Knygnešio dienos paminėjimai
Nuo 1995 m. S. Daukanto klubo nariai pradėjo minėti Knygnešio dieną Plungės Senamiesčio vidurinėje mokykloje. Šis renginys tradicinis [27].
Šios mokyklos moksleiviai rašo projektinius darbus apie Simono Daukanto bibliofilų klubo veiklą, parengė internetinį puslapį. Klubas organizavo kilnojamąsias knygų parodas atokesnėse rajono gyvenvietėse – Žlibinuose [35], Žemaičių Kalvarijoje, Kuliuose [38]. Jų metu knygos mėgėjai buvo supažindinti su naujausiais ir vertingiausiais leidiniais bei klubo veikla. Propaguodami bibliofiliją, daukantiečiai dalyvavo susitikimuose su Akmenės [32], Skuodo [33], Kelmės, Mažeikių, Papilės [6] knygos mėgėjais.
Kiekviename Žemaitijos miestelyje atsirasdavo bibliofilijos sąjūdžio rėmėjų, talkininkų. Buvo telkiami knygos mėgėjai išleisti pirmąjį Lietuvoje bibliofilų laikraštį „Žemaičių bibliofilas“.
Ketvirtus metus klubas rengia Didžiojo skaitytojo konkursą „Prakalbinta knyga“ [7], kuriame dalyvauja skaitovai iš visos šalies. Konkurso tikslas – ugdyti skaitymo kultūrą. Tradiciškai šio konkurso rezultatai skelbiami gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Konkurse „Prakalbinta knyga 2001“ dalyvavo 51 skaitytojas. Gauti 12 suaugusiųjų ir 39 moksleivių rašiniai apie labiausiai patikusias knygas.
Įdomu tai, kad bibliofilų konkurse dalyvauja ne tik Plungės miesto ir rajono, bet ir Zarasų, Rokiškio, Jurbarko, Kauno, Akmenės, Kuršėnų, Telšių skaitovai. Kai kurie, kaip Justina Žukinskaitė, Janina Matevičienė, Antanas Kakanauskas, Birutė Širvinskaitė, dalyvauja konkurse ne pirmą kartą. Rašiniuose kalbama ir apie visai neseniai pasirodžiusias knygas (pvz., Laimono Tapino „Imk, klajokli, žibintą vilties“), ir senesnes (pvz., Onos Pajėdaitės „Ji buvo Simonaitytė“, Vandos Juknaitės „Šermenys“ ir kt.).
Iš perskaitytų rašinių galima daryti išvadą, kad konkurse dalyvavo ir tokie skaitytojai, kurie ypač brangina knygas. Džiugina jauniausių konkurso dalyvių mintys: „Vis dėlto gera paskaityti knygą, nors šalia yra televizorius ir kompiuteris,“ – rašo Eidmantė Damulytė (IV kl., „Ryto“ vid. m-kla); „Aš esu fantastinių knygų fanas“, – rašo Aurimas Bubelė (IV kl., „Ryto“ vid. m-kla).
Daukantiečiams knygų skaitymas – ne vien pramoga, bet ir dvasinis tobulėjimas. Didžiojo skaitytojo konkurso svarbiausias tikslas – skaityti geriausias knygas. Knygos sudvasinimas nėra Plungės bibliofilų bėda, kaip rašo Vilma Mosteikienė savaitraštyje „Literatūra ir menas“ [31].
Negalima visą gyvenimą apsiriboti, anot T.H.Toro, vien mažuoju skaitymu, kuris skirtas pradedantiesiems ir pritinka tiktai pigmėjams bei manekenams [39]. Klubo nariai, ugdydami knygos kultūrą, paskelbė kelis šimtus straipsnių šalies žurnaluose „Bibliotekų darbas“, „Naujos knygos“, „Tarp knygų“, „Žemaičių žemė“, „Kultūros barai“, „Knygnešys“, „Aitvarai“.
Apie Plungės bibliofilus rašė laikraščiai „Lietuvos rytas“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“.
Siekdami geriau pažinti knygą, profesionaliau tvarkyti bibliotekas, daukantiečiai lankė žinomų Lietuvos bibliofilų asmenines bibliotekas: P. Jakšto, Kazio Varnelio, Gerardo Bagdonavičiaus, D. Kauno, N. Lietuvninkaitės, Česlovo Degučio, Romo Kavaliausko ir kt. Bendravimas su bibliofilais plėtė klubo narių akiratį ir knygos bičiulių ratą.
1995 m. sausį laikraštyje „Žemaičių saulutė“ pasirodė Simono Daukanto bibliofilų klubo skyrius „Bibliofilo lentynėlė“ [4] (įdėtas į 6 numerius). Skyrius supažindino skaitytojus su bibliofilija, senomis ir naujomis vertingomis knygomis, knygų rinkiniais, įdomiomis asmeninėmis bibliotekomis.
Tačiau „Žemaičių saulutė“ kurį laiką buvo nustojusi gyvuoti, todėl nuo 1996 m. kovo klubas kiekvieną mėnesį rengia „Bibliofilų puslapį“ laikraštyje „Plungė“ (išspausdinti 76 puslapiai) [5].
„Bibliofilų puslapis“ – tai Simono Daukanto klubo tribūna ir nuolatinis ryšys su visuomene. „Bibliofilų puslapyje“ spausdinami straipsniai apie plungiškių knygių asmenines bibliotekas, knygų kolekcijas, Plungės miesto knygynus tarpukariu, Plungės ir Žemaitijos knygines vietas, Simono Daukanto bibliofilų klubo renginius, Plungės rajono knygnešius, seniausias ir naujausias knygas ir kt. Ne tik plungiškiai pamėgo „Bibliofilų puslapį“; mūsų duomenimis, jis yra kaupiamas ir kolekcionuojamas, nes turi išliekamąją vertę.
2000 m. kovo 16 d. klubas išleido pirmąjį Lietuvoje bibliofilinį laikraštį „Žemaičių bibliofilas“ [50], kurio leidyba priklausys nuo klubo finansinių galimybių (išleisti 4 numeriai). „Žemaičių bibliofilo“ pasirodymas – klubo brandos ženklas. Apie laikraštį „Žemaičių bibliofilas“ susitelkė būrys bendraminčių. Plungės knygiai patenkino poreikį turėti bibliofilinį laikraštį, bet tai padaryti vieniems buvo nelengva. Rengiant „Žemaičių bibliofilą“ talkino Martyno Mažvydo bibliofilų klubas (Vilnius) ir XXVII knygos mėgėjų draugija (Kaunas). Plungiškių bibliofilų laikraštis pralaužė ledus bibliofilijai kaip savitai kultūros raiškai Žemaitijos regione.
Svarbiausias „Žemaičių bibliofilo“ tikslas – ugdyti jaunąjį Lietuvos bibliofilą remiantis giliomis Europos bibliofilijos tradicijomis. „Žemaičių bibliofilas“ yra ne tik Simono Daukanto bibliofilų klubo vizitinė kortelė, bet ir Lietuvos bibliofilijos pulsas. Čia spausdinami straipsniai iš Europos, Lietuvos ir Žemaitijos bibliofilijos istorijos, nušviečiama trijų Lietuvoje veikiančių bibliofilų klubų veikla, nemaža vietos skiriama Daukanto klubo veiklai, Žemaičių knygai.
Klubas kaupia bibliofilų archyvą, bibliotekėlę, kurioje vyrauja knygos su autografais.
Klubo nariai dalyvavo knygotyros seminaruose (1992 m. lapkričio 20 d., skirtas knygų prekybos istorijos klausimams, 1993 m. spalio 22 d., skirtas „Aušros“ 115-osioms metinėms, ir kt.) [19], taip pat Lietuvos kultūros fondo knygos programoje „Penki apsnigti vakarai su reta knyga“ prof. Č. Kudabai atminti (1995 m. kovą M.Valančiaus „Žemaičių vyskupystę“ pristatė Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubo nariai G. Černeckis ir K. Vaitkus; 1999 m. gruodžio 4 d. įvyko antrasis vakaras „Bundantysis švinta iš vidaus...“ Lakonikų autorius G. Černeckis ir kiti daukantiečiai susitiko su Vilniaus Sietuvos vidurinės mokyklos skaitovais, kuriuos parengė lituanistė Janina Lukoševičienė [21]. Simono Daukanto bibliofilų klubo nariai supažindino Vilniaus moksleivius su klubo veikla puoselėjant knygos kultūrą Žemaitijoje).
Kryptinga ir turininga klubo veikla sudaro sąlygas kiekvieno klubo nario saviraiškai ir savikūrai, formuoja Plungės bibliofilų įvaizdį, turi įtakos regiono kultūriniam klimatui. Simono Daukanto bibliofilų klubas propaguoja knygos kultūrą kaip atsvarą masinės kultūros antplūdžiui Žemaičiuose. Didėjantis visuomenės dėmesys klubui rodo daukantiečių įsitvirtinimą regiono kultūros erdvėje.
Prof. D. Kaunas Simono Daukanto bibliofilų klubo švystelėjimą Žemaičiuose įvardija kaip nė su kuo nepalyginamą knygos kultūros proveržį [16]. Bibliofilas Aleksandras Mažrimas iš Kauno kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“ [25] palankiai įvertino pirmojo Lietuvos bibliofilų laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ pasirodymą Plungėje. Gintarė Žalkauskaitė straipsnyje „Elitinės kultūros klubas – bibliofilai“, pasirodžiusiame laikraštyje „Šiaurės Atėnai“, pažymėjo, kad daukantiečiams labiausiai rūpi šviečiamasis darbas [49]. Dalia Lukienė šiltai atsiliepė apie klubą išeivijos laikraštyje „Draugas“. Ji pabrėžė, kad Simono Daukanto bibliofilų klubas tęsia žemaičių knygos kultūros tradiciją [24].
Daukantiečių renginiais labai domisi visuomenė, todėl nemaža dėmesio Daukanto klubui ir bibliofilijai skiria vietos laikraščiai: „Plungė“, „Žemaitis“, „Žemaičių saulutė“, „Brasta“. „Bibliofilų puslapio“ įsitvirtinimas „Plungės“ laikraštyje ir sėkmingas pirmųjų laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numerių išplatinimas teikia vilčių, kad visuomenė darosi palankesnė bibliofilijai. Nors teigiamų poslinkių esama, tačiau bibliofilija dar tik atrandama ne tik Žemaičiuose, bet ir Lietuvoje.
Išvados
1) Simono Daukanto bibliofilų klubas yra atvira bibliofilinė organizacija, kurios devizas – „Švieskis ir šviesk“;
2) yra savaimiškai susikūrusi, nepriklausoma bibliofilinė organizacija, sudaranti sąlygas klubo narių saviraiškai per knygą;
3) skleidžia pasaulinės knygos kultūros patirtį, ugdo skaitymo kultūrą ir pagarbą knygai;
4) tęsia ir kuria naujas knygos kultūros tradicijas Žemaitijoje;
5) ugdo jaunuosius Lietuvos bibliofilus ir humanitarinę kultūrą;
6) yra moderniškas ir nuolatos atsinaujinantis knygos mėgėjų sambūris, kurį mėgsta jaunimas;
7) pelnė visuomenės pagarbą propaguodamas toleranciją, dvasingumą, pagarbą Lietuvos istorijai ir lietuvių tautos tradicijoms;
8) sutelkė pajėgų būrį talkininkų, padedančių ugdyti knygos kultūrą ir bibliofiliją Žemaitijoje
Įteikta 2002 m. birželio mėn.
NUORODOS
1. ANUŽYTĖ, Lina. Paminėjo jubiliejų. Kibirkštis, 1987, gruod. 15.
2. Apibendrinimai. Atbalsis, 1997, pavasaris, nr. 7.
3. AŽANECKIENĖ, Danguolė. Paminėjo didįjį žemaitį. Žemaitis, 1993, spal. 30.
4. Bibliofilo lentynėlė. Žemaičių saulutė, 1995, saus. 28–1995, liep. 22.
5. Bibliofilų puslapis. Plungė, 1996, kovo 12–2002, liep. 22.
6. BRAŽINSKIENĖ, Violeta. Daukantinės Papilėje. Plungė, 2000, gruod. 15.
7. BRAŽINSKIENĖ, Violeta. Kalbiname knygą ketvirti metai. Plungė, 2001, birž. 13.
8. Simono Daukanto bibliofilų klubo įstatai: registruoti Plungės rajono savivaldybėje 1996 m. gegužės 6 d. valdybos sprendimu Nr. 124 [mašinraštis]. Simono Daukanto bibliofilų klubo archyvas Plungėje.
9. Simono Daukanto bibliofilų klubo metraščiai [mašinraštis]. Sudarė Saulius Augūnas. T. 1–5.
1985–1989. Simono Daukanto bibliofilų klubo archyvas Plungėje.
10. Simono Daukanto bibliofilų klubo susitikimų knyga: [pradėta 1985 m.], p. 5. Simono Daukanto bibliofilų klubo archyvas Plungėje.
11. Simono Daukanto knygos bičiulių klubo darbo planas 1985 [mašinraštis]. Sudarė Č. Vaupšas. 1985. 2 p. Simono Daukanto bibliofilų klubo archyvas Plungėje.
12. Simono Daukanto knygos bičiulių klubo nuostatai [mašinraštis]. Plungė, 1985. 15 p. Simono Daukanto bibliofilų klubo archyvas Plungėje.
13. Simono Daukanto taku. Žygeivių maršrutai: piešiniai ir parašai po jais dailininkės Gražinos Didelytės. Kaunas: Atmintis, 1998. 30 p.
14. XXVII Knygos mėgėjų metraštis. Kaunas.
D. 1. 1933. 173 p.: iliustr. Tiražas 312 egz.
D. 2. 1937. 213 p.: iliustr. Tiražas 271 numeruoti egz.
15. JAKŠTAS, Petras. Kas buvo XXVII knygos mėgėjai. Plungė, 1996, kovo 12–1997, liep.8.
16. KAUNAS, Domas. Bibliofilija senosios ir šiuolaikinės kultūros sankirtoje. Plungė, 2001, liepos 4.
17. KAUNAS, Domas. Bibliofilo biblioteka. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Bibliografijos ir knygotyros centras. Martyno Mažvydo bibliofilų klubas. Vilnius, 1995.
D. 1. Didžiosios Lietuvos ir JAV lietuvių lietuviškieji leidiniai: katalogas. 172 p. Tiražas 100 numeruoti egz.
18. KAUNAS, Domas. Simono Daukanto bibliofilų klubas. Iš Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilnius, 1997, p. 86.
19. Knygotyros seminarų programos. Simono Daukanto bibliofilų klubo archyvas Plungėje.
20. LAUCEVIČIUS, Edmundas. XV–XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose. Vilnius, 1976. 126 p.
21. Lietuvos kultūros fondas. Knygos programa (šeštieji metai) ,,Penki apsnigti vakarai su knyga“ prof. Č. Kudabos atminimui. LKF programos rengėjai dr. Irena Kubilienė [mašinraštis]. Simono Daukanto bibliofilų klubo archyvas Plungėje.
22. Literatūrinė viktorina. Kibirkštis, 1986, saus. 1–1986, lapkr. 1.
23. LIŪNIENĖ, Lina. Biblioteka ir bibliofilai šventė jubiliejines sukaktis. Plungė, 1999, lapkr. 5.
24. LUKIENĖ, Dalia. Knyga visiems įdomi. Draugas, 2001, birž. 16.
25. MAŽRIMAS, Aleksandras. Šaunieji Plungės bibliofilai. Literatūra ir menas, 2001, kovo 9.
26. Mėgėjų klubas bibliotekoje: būtinybė ar mada. Bibliotekų darbas, 1987, nr. 5, p. 19.
27. Mokykla pagerbė knygnešius: Plungės informacija. Plungė, 1997, kovo 25.
28. MORKIS, Gintaras. Mokslinis seminaras – lyg tautinė šventė. Kibirkštis, 1988, lapkr. 3.
29. MORKIS, Gintaras. Nuo Kalvių per Lietuvą link Vilniaus. Kibirkštis, 1986, birž. 10–1988, gruod. 10.
30. MORKIS, Gintaras. Nuo Kalvių per Lietuvą link Vilniaus: žygis pėsčiomis S. Daukanto keliu: iš kraštotyrininko užrašų. Simono Daukanto bibliofilų klubas. Plungė, 1999.
31. MOSTEIKIENĖ, Vilma. Skaitytojų kiekybė ar skaitymo kokybė. Literatūra ir menas, 2000, vas. 4.
32. MOTUŽYTĖ, Kristina. Ieškokime savo žvaigždės. Žemaitis, 1991, lapkr. 26.
33. ORLOVIENĖ, Aušra. Susitikimas muziejuje. Skuodas, 2001, geg. 11.
34. PAULAUSKAITĖ, Zita. Žygis M. Valančiaus keliais. Blaivioji Lietuva (LPS Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio leidinys), 1989, gegužė.
35. SKARIENĖ, Agnė. Svarbu savo buvimu praturtinti kitą. Žemaičių saulutė, 1998, bal. 10.
36. SUŠINSKAS, Aloizas. Šventė Žemaitijoje. Draugystė, 1988, lapkr. 22.
37. Romualdas Šalūga: bibliografinė rodyklė, 1948–1986 m. Sudarė Dalia Gargasaitė, Eugenijus Manelis. Vilnius: M. Mažvydo knygos bičiulių klubas, 1990. 30 p.
38. TAMAŠAUSKIENĖ, Laima. Knygos šventė Kuliuose. Žemaičių saulutė, 1998, sausio 2.
39. THOREAU, Henry David. Voldenas, arba gyvenimas miške. Vilnius, 1985, p. 75.
40. VAIČIŪNAS, Albinas. Mylėjęs knygą. Iš - Profesorius Česlovas Kudaba. Sudarė Rimantas Krupickas. Vilnius, 1995, p. 179–183.
41. VAITKUS, Kęstutis. Bibliofilų parengta paroda. Brasta, 1998, vas. 27.
42. VAITKUS, Kęstutis. Nasrėnuose, M. Valančiaus gimtinėje. Žemaičių saulutė, 1995, spal. 21.
43. VAITKUS, Kęstutis. „Žemaičių knyga-2“. Tarp knygų, 2000, nr. 11, p.
44. VAUPŠAS, Česlovas. Kaip gimsta knyga. Kibirkštis, 1985, gruod. 4.
45. Viktorina „Pirmai lietuviškai knygai – 440“. Kibirkštis, 1987, lapkr. 21–1988, gruod. 29.
46. Viktorina „Simonui Daukantui – 200“. Knyga tarp žmonių turi būti. Žemaitis, 1993, birž.16 – 1993, spal. 27.
47. Viktorina, skirta Knygnešio dienai. Pertrauka (Plungės 4-osios vid. m-klos mėnraštis), 1995, nr. 3–4.
48. VYŠNIAUSKIENĖ, Alma. Motiejaus Valančiaus gimtinėje. Žemaitis, 1995, geg. 17.
49. ŽALKAUSKAITĖ, Gintarė. Elitinės kultūros klubas – bibliofilai. Šiaurės Atėnai, 2000, spal. 21.
50. Žemaičių bibliofilas: Simono Daukanto bibliofilų klubo laikraštis. Plungė, 2000, kovo 16 (nr. 1).
51. Žemaičių bibliofilijos sąjūdžio tezės. Veiklos kryptys. Žemaičių bibliofilas, Plungė, 2000, kovo 16, p. 1.
52. ŽILINSKIENĖ, Violeta. Dar minimas Maironis. Kibirkštis, 1987, gruod. 3.
53. ŽUKAS, Vladas. Bibliofilija praeityje ir dabar. Vilnius, 1979. 48 p.
SIMONAS DAUKANTAS BIBLIOPHILES’ CLUB – A CENTRE OF REGIONAL PROMOTION OF BOOK CULTURE GINTAUTAS ČERNECKIS
There are some reasons which induced me to investigate the activities of Simonas Daukantas bibliophiles’ club.
1) the ability to develop the needs of book culture in the province;
2) the beginning of the new forms of activity in our club;
3) for 17 years the book has been the basis of the activity of our club.
Bibliophily has become a form of self-education, self-expression by means of books. Simonas Daukantas bibliophiles’ club is a society where people join together not only to educate themselves, but to help in other people’s education. Each member of the club is the creator
of his personal library as well as the helper of spiritual memory, a quiet labourer of soul; reading is a special act for him; the book is the means of bringing up person’s soul.
The society has had 3 periods of its development. The first is the formation of the club (1984–1986). The second is the period of maturity (1986–1994). The third period began in 1994, when the regulations of the club were confirmed. They have the following aims: to develop bibliophily as a form of cultural activity; to value books, especially the old Lithuanian works and history of Lithuanian culture; to enrich personal libraries according to our interests; to meet the needs of our club members.
The club consists of genuine members, honour members and candidates. During the period 1984–2001 the club has registrated 37 genuine members and 4 honour members. At present the club has 11 genuine members, 4 honour members and 2 candidates.
The club works according to the programme, confirmed at the club meeting. The main form of the activity is holding meetings, which take place on the 10 th day every month. At our meetings the reports on bibliophily are red (usually the main report and giving information). Other forms of activity are conferences, literature parties, competitions, visiting places connected with Lithuanian writers and their characters from books, exhibitions, publications in newspapers, preparation of the special page in our town newspaper ‘the Plungė’, the formation of our archives about the
activity of the club and Lithuanian bibliophiles; the publication of the newspaper ‘the Žemaičių bibliofilas’; the maintenance of our club library; the enrichment of our personal libraries.
People consider our activities which affect their cultural life. We are united by the respect for books. Simonas Daukantas bibliophiles’ club induces the traditions of the Lithuanian books, makes cultural creators mature, gives opportunities for personal contacts and cooperation among readers, makes our life richer.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
