Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Žygeivis ir ramuvietis Albinas Vaškevičius

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Žygeivių ir Ramuvos judėjimų kūrėjai. Šiuose judėjimuose dalyvavę žmonės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Žygeivis ir ramuvietis Albinas Vaškevičius

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Žygeivis ir ramuvietis Albinas Vaškevičius

Parašytas: 18 Vas 2020 00:15

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27145
Miestas: Ignalina

Nematoma sovietmečio Lietuvos visuomenė
Neformalių sisteminių ir nesisteminių tinklų skirties peržiūra

NSV78 Albinas Vaškevičius

http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... skevicius/

2019-01-05 Zilvinas

Prisimena įsitraukimą į etnografinį sąjūdį Kauno politechnikos institute, kraštotyros būrelyje (dalyvavo 1973–1976 m.), apibūdino jo veiklą. Išsamiai pasakoja apie ekskursiją po Dzūkiją 1973 m., vėliau pirmą dalyvavimą Rasos šventėje tais pačiais metais. Charakterizuoja etnokultūrinio judėjimo dalyvių bendravimo ypatumus: betarpiškumą, privatumo išsaugojimą, slaptos informacijos vengimą. Lygina etnokultūrinio sąjūdžio ir liaudies dainų bei šokių ansamblių folkloro sampratas. Įvardina kraštotyros ekspedicijų ir folkloro ansamblių sąsajas, pabrėžia jų ryšius su žygeivių judėjimu. Prisimena KGB spaudimo apraiškas. Pasakoja apie Rumšiškių muziejaus muzikinio folklorinio būrelio įkūrimą, jo rengtas etnografines šventes. Kalba apie jo branduolio persikėlimą į FTEPI, sustabdžius veiklą Rumšiškėse. Prisimena veiklos M. Karklelio teatro trupėje laikotarpį.

Gintautas Masaitis, Nijolė Pliuraitė, Povilas Butkevičius, Ramunė Butkevičiūtė, Vytenis Andriukaitis, Petras Vėlyvis, Jūratė Eitminavičiūtė, Gražina Didelytė, Ida Stankevičiūtė, Jūratė Pikelytė, Mamertas Karkelis

Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Kaunas. Interviu data: 2014 m. sausis 22 d. Audio: nėra Transkripcija: nėra Sutikimas: nėra

1973–1979 m., 1980–1986 m., etnokultūrinis sąjūdis, Kaunas folkloras, FTEPI (Kraštotyros klubas „Tėviškė“), kraštotyra, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, Rumšiškių muziejaus muzikinis folklorinis būrelis, Teatras, žygeiviai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žygeivis ir ramuvietis Albinas Vaškevičius

Parašytas: 20 Vas 2022 20:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27145
Miestas: Ignalina

Punske buvo susirinkę armonikieriai (video)

https://alkas.lt/2012/01/15/a-vaicekaus ... nikieriai/

Aldona Vaicekauskienė, www.ausra.pl
2012 01 15 00:58

Ištrauka:

Šventė susilaukė dar dviejų ypatingų muzikantų iš Lietuvos: etnomuzikologo Arvydo Kirdos iš Vilniaus ir kalvarijiečio Albino Vaškevičiaus iš Kauno. Arvydas šiuo metu dirba tarp Gudijos lietuvių ir Punsko-Seinų krašte lankosi ne pirmą kartą. Jis jau įrašinėjęs muzikantus. Šį kartą ne tik papildė įrašų repertuarą, bet ir pats grojo. Ir ne bet ką, o sudėtingą tango, kurį atlieka profesionalų kvartete savo pamėgta bandonija.

Albinas Vaškevičius su Punsku yra susijęs giminystės ryšiais. Pirmą kartą čia atvažiavęs prieš 32 metus, atsiradus galimybių lankosi labai dažnai ir yra bičiulių labai laukiamas.

Lietuvoje Albinas yra žinomas kaip vakaronių muzikantas. Esant reikalui į vakarones jis važiuodavo iš Kauno į Vilnių. Labai dažnai jos vykdavo siaurame rate arba toli nuo „akių“, nes tais laikais ir liaudies šokis buvo tarybinei valdžiai įtartinas.

Sąjūdžio laikais, eidamas kelio sargybą vieno iš mitingų metu, peršalo ir ilgiems metams prarado balsą. Tik ilgų gydymų ir geležinės valios, pastangų dėka balsą pavyko atgauti. Jis vėl aktyviai įsitraukė į lietuvių folklorinį judėjimą ir tradicinės kultūros puoselėjimą.

Susirinkusiems Albinas papasakojo, kad tik vienoje žygeivių išvykoje jam atsivėrė akys ir jis suprato, kad yra nuostabių vietų Lietuvoje, apie kurias vadovėliai nerašo, daugybė liaudies dainų, kurių scenoje neišgirsi, ir daug lietuviškų šokių, kuriuos reikėtų mokėt laikant save lietuviu.

***********************************************************

Kauno miesto muziejus
2020 m. kovo 23 d.

https://www.facebook.com/KaunoMiestoMuz ... 733372443/

Yra žmonių, kuriuos norisi pavadinti „gyvais eksponatais“, kadangi jų sukauptos žinios ir įgūdžiai yra neapsakomai vertingi, o pokalbis – visada praturtina. Tokių žmonių, ne tik ekspedicijų metu, bet ir kasdieniame savo darbe, itin daug sutinka Tautinės muzikos skyriaus muziejininkai. Ir šį kartą nori apie juos daugiau papasakoti bei dar kartą jiems padėkoti.

➖➖➖➖➖

Pasakoja Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė Laura Lukenskienė

Laikinai nutilus „Lietuviškų šokių vakarams“, norime prisiminti smagiausius momentus ir padėkoti tiems, kurie grojo, šoko bei buvo kartu. Pirmasis ir ypač didelis AČIŪ priklauso Albinui Vaškevičiui.

Albinas šokių vakaruose groja nuo pat jų organizavimo pradžios – jau daugiau kaip dešimt metų. Jeigu ne jo muzika ir savanoriška pagalba įgarsinant – šokiai tikrai nebūtų įvykę. Albinas ir šiandien yra vienas aktyviausių muzikantų.

Albinas gimė ir užaugo Kalvarijoje, o groti bei šokti išmoko šeimoje – tėtis grojo akordeonu Raudeniškių kaimo šokiuose, o jo senelių namuose, kieme ir vykdavo šokiai.

Nuo 1973 m., studijuodamas Kauno politechnikos institute, dalyvavo kraštotyrininkų veikloje, tuometiniame LTSR liaudies buities muziejuje veikusiame muzikiniame folkloriniame būrelyje, „Tėviškės“ kraštotyros klube, vėliau – kituose folkloro ansambliuose ir klubuose.

Baigęs studijas Kaune, Albinas sugrįžo į Kalvariją, ir keletą metų (1976–1979 m.) grojo Jusevičių kaimo kapeloje, o vėliau „Jungėnų kaimo kapeloje“, kuri po to tapo žinoma kaip kapela „Vėl gegužio žiedai“.

Čia Albinui teko kartu groti su geriausiais Kalvarijos ir jos apylinkių kaimo muzikantais – Vincu, Juozu ir Linu Svitojais, Juozu Lukšiu, Antanu Pilecku.

Dabar Albinas dalyvauja Kauno folkloro ansambliuose „Liktužė“, „Gegutala“.

Albinas prisidėjo ir prie Tautinės muzikos skyriaus įkūrimo – 1983–1985 m. talkininkavo įrengiant tuometinio Liaudies muzikos instrumentų muziejaus patalpas, dalyvavo muziejuje veikusioje Liaudies konservatorijoje.

****************************************************

Albinas Vaškevičius

Ačiū, kad manęs nepamirštate. Laura Lukenskienė išprovokavo mane rašyti prisiminimus.

Mano prisiminimai be prisiminimų visų tų šokėjų, dainininkų, kraštotyrininkų, žygeivių, folklorininkų ir kitų mano bičiulių, būtų be ryšio kaip ir mano grojimas jeigu niekas nešoktų taip pat būtų be ryšio.

Taigi rašykite mano veidaknygėje (Facebook) https://www.facebook.com/albinas.vaskevicius savo prisiminimus ne tik apie mane, bet ir apie vakarones, šventes, kitus renginius ir nepamirškit parašyti datų, vietų ir kitų žmonių, kuriuos norite paminėti.

Aš vienas be Jūsų visų aktyvaus dalyvavimo būčiau niekas. Mano grojimas armonika nuo 1973-iųjų be viso kraštotyros, žygeivių, folkloro judėjimo žinių ir kitų dalyvių būtų tik sausas ir nelabai įdomus faktų rinkinys. Rašykite savais žodžiais su savo jausmais ir emocijomis.

Aš noriu, kad rašytute ir apie tuos, kurie jau nebeparašys:

a. a. Tomą Glodą, mokytoją, kraštotyrininką,
a. a. Mariją Vosylienę, mokytoją, kraštotyrininkę,
a. a. Gintautą Masaitį, dėstytoją, kraštotyrininką,
a. a. Antaną Markevičių, kraštotyrininkų rėmėją,
a. a. Ireną Sutkaitytę, kraštotyrininkų rėmėją,
a. a. Stanislovą Stanevičių, kraštotyros klubo TĖVIŠKĖ pirmininką,
a. a. Algirdą Patacką, kraštotyrininką, kovo 11-osios akto signatarą,
a. a. Povilą Butkevičių, disidentą, kraštotyrininkų rėmėją,
a. a. Ričardą Repšį, kunigą, kraštotyrininką, žygeivį,
a. a. Valentą Steponavičių, dailininką, žygeivį, kraštotyrininkų rėmėją,
a. a. Virginiją Steponavičienę, dailininkę, žygeivę, kraštotyrininkų rėmėją,
a. a. Petrą Vėlyvį, muziejininką, Muzikinio-folklorinio būrelio prie LTSR Liaudies buities muziejaus vieną iš įkūrėjų,
a. a. Emiliją Stanikaitę, mokytoją, kraštotyrininkę,
a. a. Onutę Auškelytę, kraštotyrininkų rėmėją,,
a. a. Albiną Staugaitį, partizaną, kraštotyrininkų rėmėją,,
a. a. Onutę Staugaitienę, kraštotyrininkų rėmėją,,
a. a. Vytautą Kluonių, kraštotyrininkų rėmėją,
a. a. Petrą Eimutį, kraštotyrininką,
a. a. Pipirą, kraštotyrininką,
a. a. Lionginą Kurklietį,muzikantą, kraštotyrininką,
a. a. Juozapaitytę, mokytoją, Kauno Mokytojų namų etnografinio ansamblio vadovę,
a. a. Leoną Juozonį, dailininką, kraštotyrininką,
a. a. Idą Stankevičiūtę, kraštotyrininkę,
a. a. Eugeniją Venslauskaitę, kraštotyrininkę,
a. a. Margaritą Vaitiekūnaitę, kraštotyrininkę,
a. a. Vilmą Čiplytę, folklorininkę, Vytauto didžiojo universiteto folkloro ansamblio GOŠTAUTA vadovę,
a. a. Aldoną Dambrauskienę, kraštotyrininkų rėmėją,
...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: