 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina
|
Šaltinis - Naglio Puteikio veidaknygės puslapis
https://www.facebook.com/puteikis/posts ... hare_reply
Ala Jefimova
Kęstuti, Jūsų nuorodoje yra klauisimas "5) Tačiau pabėgti nepavyko?"
Kodėl jie bėgo, jei tokį kilnų veiksmą norėjo atlikti?
O gal bėgo, nes žinojo, kad visokių skudurų, transporanto pavidalu, negalima kabinti ant tiltų, viadukų, kitų statynių, be vyriausiojo miesto architekto leidimo?
Kęstutis Čeponis Alai
Manau, kad bėgo, nes jau puikiai žino, jog mūsų prosovietinė ruslenkiška "policija" Vilniuje Lietuvius pirma primuša, o tik po to aiškinasi kas kaltas - tokių pavyzdžių daugybė net ir internete paskelbta.
Beje, kaip matyti iš liudininkų pasakojimų, daug tų "policininkų" apskritai kažkodėl buvo be uniformų. O ir oficialiai prisistatyti jie nepanoro - net ir policijos komisariate savo vardo ir pavardės nepasakė...
Dėl antisovietinių plakatų kabinimo ir nešiojimo - meniniams performansams bei piketams (iki 10 žmonių) jokių papildomų leidimų nereikia.
O ir šis antisovietinis plakatas-transparantas niekur dar nebuvo pakabintas, kada užpuolė ruslenkiški "milicininkai-policininkai" ir plakatą iš vaikų (dauguma jų nepilnamečiai) atėmė.
Žiniasklaidoje pateikiama transparanto foto nufotografuota jau policijos komisariate.
Ala Jefimova
Kęstuti, kodėl Lietuvuje prevartinė pagarba valstybinėms šventems - jei kas neiškabina vėliavos, jam bauda skiriama?
Ir kodėl Pergalės Dieną kiekvienais metais ateina paminėti tūkstančiai žmonių ir daro jie tai laisva valia jau 68 metus iš eilės?
Kęstutis Čeponis
Kiekviena valstybė turi besąlyginę teisę ginti savo valstybines šventes - ypatingai, jei toje valstybėje vis dar gyvena nemažai antivalstybiškai nusiteikusių asmenų, kurie patys arba jų tėvai bei seneliai aktyviai kovojo prieš šią valstybę, buvo ją okupavę ir naikino Valstybę sukūrusią Tautą.
Vadinamoji "sovietų pergalės diena" yra Lietuvos Valstybės aršių priešų - tai yra valstybinių nusikaltėlių bei okupantų, kurie 1990 m. paskelbus Nepriklausomybės atstatymą, deja, nebuvo išsiųsti į savo "plačiąsias tėvynes", švenčiama "šventė".
O tai, kad šie okupantai bei jų palikuonys vis dar masiškai traukia į šią "sovietinės pergalės šventę" ypatingai akivaizdžiai parodo, kokių jie yra politinių - antilietuviškų-antivalstybinių - pažiūrų.
Būtent vadinamasis "nulinės pilietybės" įstatymas, neteisėtai priimtas Aukščiausios tarybos 1990 m., Lietuvą tuo metu vis dar okupuojant aršiai priešiškai sovietų armijai, KGB ir GRU pajėgoms, yra daugelio vėlesnių Lietuvos Valstybės problemų priežastis, kuri turės būti panaikinta, kada Lietuvoje į valdžią ateis lietuviškos patriotinės-tautinės jėgos, pakeisiančios Lietuvą jau virš 20 metų valdančius "persidažiusius neobolševikus".
Kęstutis Čeponis
-----Ala Jefimova Dėl atseit tą darė vaikai nepilnamečiai. O kodėl jie ne mokykloje būvo? ------
Ala, prieš užduodama savo klausimus, įdėmiau išnagrinėkite jau viešai pateiktą informaciją, pvz., kada būtent buvo suimti jaunuoliai:
"2013 m. gegužės 8-tosios dienos vakare už antisovietinę veiklą, buvo suimta jaunuolių grupė, kuri išreiškė pilietinę poziciją prieš sovietinių švenčių minėjimą".
Kęstutis Čeponis
Vilniaus policijos Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos ponios Evelinos Pagounis teiginys, neva „neturėtų būti demonstruojama nepagarba kitoms tautoms, net jei tie ženklai pas mus uždrausti“ bei kiti policijos pareiškimai ypatingai akivaizdžiai parodo, kokių būtent politinių antilietuviškų ir antivalstybinių pažiūrų asmenys, garbinantys Lietuvos Valstybės ir Lietuvių Tautos priešų simboliką, yra įdarbinti Lietuvių Tautos sukurtos Valstybės policijoje...
Lietuvių Tautos sukurtos Lietuvos Valstybės įstatymuose turi būti įtvirtinta labai aiški teisinė nuostata - asmenys, kovojantys prieš Lietuvybę - Lietuvių Kalbą, Lietuvių Tautą ir Lietuvos Valstybę, Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istoriją, ją niekinantys, nepripažįstantys prigimtinės Lietuvių Tautos teisės valdyti savo Valstybę, garbinantys įvairių okupantų simboliką, privalo būti tuojau pat pašalinami iš bet kokių valstybinių bei savivaldybinių tarnybų, o tuo labiau iš teisėsaugos, armijos, saugumo struktūrų.
Ala Jefimova
Kęstuti, kodėl Lietuvuje prevartinė pagarba valstybinėms šventems - jei kas neiškabina vėliavos, jam bauda skiriama?
Ir kodėl Pergalės Dieną kiekvienais metais ateina paminėti tūkstančiai žmonių ir daro jie tai laisva valia jau 68 metus iš eilės?
Kęstutis Čeponis
Kiekviena valstybė turi besąlyginę teisę ginti savo valstybines šventes - ypatingai, jei toje valstybėje vis dar gyvena nemažai antivalstybiškai nusiteikusių asmenų, kurie patys arba jų tėvai bei seneliai aktyviai kovojo prieš šią valstybę, buvo ją okupavę ir naikino Valstybę sukūrusią Tautą.
Vadinamoji "sovietų pergalės diena" yra Lietuvos Valstybės aršių priešų - tai yra valstybinių nusikaltėlių bei okupantų, kurie 1990 m. paskelbus Nepriklausomybės atstatymą, deja, nebuvo išsiųsti į savo "plačiąsias tėvynes", švenčiama "šventė".
O tai, kad šie okupantai bei jų palikuonys vis dar masiškai traukia į šią "sovietinės pergalės šventę" ypatingai akivaizdžiai parodo, kokių jie yra politinių - antilietuviškų-antivalstybinių - pažiūrų.
Būtent vadinamasis "nulinės pilietybės" įstatymas, neteisėtai priimtas Aukščiausios tarybos 1990 m., Lietuvą tuo metu vis dar okupuojant aršiai priešiškai sovietų armijai, KGB ir GRU pajėgoms, yra daugelio vėlesnių Lietuvos Valstybės problemų priežastis, kuri turės būti panaikinta, kada Lietuvoje į valdžią ateis lietuviškos patriotinės-tautinės jėgos, pakeisiančios Lietuvą jau virš 20 metų valdančius "persidažiusius neobolševikus".
Ala Jefimova
Kęstuti, pagal ką reikėjo suprasti, kad jų akcija antisovietinė? Raudona vėliava su kūju ir pjautuvu - yra Kinijos komunistų partijos vėliava. Tad, manau, kad akcija nukreipta prieš Kinijos komunistinės partijos veiklą.
Kaip jūs visi gailitės, kad nepavyko ilgai po fašistinės Vokietijos vėliava gyventi. Gal jūsų visų ir nebūtų, jei naciai liktų okupavę Lietuvą. Būnant Sovietų Sąjungoje, Lietuva turėjo himną, kuriam žodžius ir melodiją sugalvojo lietuviai. Mokyklose, rusakalbiai vaikai būvo mokomi lietuvių klabos, turėjo žinoti Lietuvos Respublikos himną. Būtų fašistai likę, tai šalygatviais vaikščiuotų tik airių aukščiausios rasės žmonės, o ne lietuviai.
Kęstutis Čeponis
Alai - manau, prisimenate, jog ne kinų bolševikai lakstė po Lietuvą 60 metų, nešiodami raudonas vėliavas su kūjų ir pjautuvu.
Kęstutis Čeponis
Kas išgelbėjo Vakarų Europą nuo bolševikinės vergovės?
Hitleris, be abejo, buvo didelis kvailys, kadangi manė, jog viena Vokietija yra pajėgi valdyti visą Europą ir netgi pasaulį.
Tačiau "būkime biedni, bet teisingi" - būtent jis, sunaikinęs Sovietų imperijos jau parengtą puolimui daugiamilijoninę raudonųjų plėšikų armiją, išgelbėjo Vakarų Europą nuo žiaurios ir kraupios laukinių bolševikų - žydų, slavų ir azijatų - ilgametės vergovės, kurią patyrė visos Centrinės ir Rytų Europos tautos.
Juk būtent Hitleris ir jo armija išgelbėjo nuo klaikios žūties visas Vakarų Europos tautas, įskaitant ir tą pačią Britaniją - ar žinote, kad Sovietijoje 1940 m. jau buvo atspausdinti rusų-anglų kariniai žodynėliai, su labai įdomiais klausimais, pvz., kokiu keliu nuvažiuoti rusų tankams į Londoną, ar kaip anglams "patinka gyventi Britų Sovietų Socialistinėje Respublikoje"?
Apsišvieskite - paskaitykite temą:
SSSR (ir Vokietijos) įvairių kalbų kariniai žodynėliai - štai ką ruošėsi pulti sovietai 1940 metais?
viewtopic.php?f=64&t=2043
Vakarų europiečiai, prikimšti bolševikinės propagandos, kurią pastoviai skleidžia sovietų agentai Vakaruose, iki šiol nesuvokia, kokio klaikaus ir žiauraus likimo jie išvengė būtent dėka Hitlerio pačiu laiku pradėto puolimo prieš "amžinojo blogio imperiją".
Jūs vis dar nesuprantate, kad Hitleris ir jo gestapas buvo tikri angelai, palyginus su Stalinu ir jo ČK-OGPU-NKVD-MGB-SMERŠ.
Vakarų europiečiai turėtų amžinai dėkoti Hitleriui, kad dešimtys milijonų jų tautiečių neatsidūrė sugrūsti kaip silkės, be vandens ir maisto, smirdančiuose gyvuliniuose sovietiniuose vagonuose, ir neiškeliavo šerti savo lavonais baltųjų meškų į Sibiro Ledjūrio pakrančių milžiniškus konclagerius, anglies bei urano šachtas, kur sušalę ir išbadėję kaliniai mirdavo milijonais, o jų sargybiniai enkavedistai kirviais kapodavo tuos kalinių lavonus ir juos ėsdavo, kad ir patys nemirtų iš bado, nes sovietų valdžia netgi jų ten nešerdavo.
Ar žinote, pvz., kad Stalinas jau buvo suplanavęs dar 1942 m. išvežti visus iki vieno lietuvius, latvius, estus, vakarų baltarusius ir vakarų ukrainiečius, rumunus, vengrus, suomius, karelus, vepsus, ingrus ir kt. (įskaitant netgi ir kolaborantus-bolševikus) į Sibirą, ir taip "išvalyti" būsimojo masinio, visais frontais, Sovietijos puolimo prieš Vakarus "gyvybinę erdvę" nuo sovietams "priešiškų elementų"?
P.S.1. Paskaitykite, kas būtų ištikę Vakarų Europos tautas, jei Stalinas būtų jas užėmęs:
Europos baisybės, apie kurias niekada negirdėjote
viewtopic.php?f=64&t=9691
JAV buvo numačiusios bombarduoti… Vakarų Europą
viewtopic.php?f=102&t=9372
P.S.2. O kad būtų aiškiau palyginkite, pvz., kaip gyveno Prancūzija ir prancūzai, kada juos karo metu buvo okupavusi Vokietija, ir kaip gyveno Lietuva ir lietuviai, kada juos be jokio karo buvo okupavusi Sovietų imperija 1940-1941 m. ir 1944-1956 m. (iki pat taip vadinamojo Chruščiovinio "atšilimo").
Ir kaip po viso to mūsų patirto klaikaus nežmoniško siaubo niekingi Vakarų politikai gali žiūrėti į akis mums - tiems, ką jie išdavė ir pardavė pačiam raudonajam velniui - Stalinui ir jo sadistams NKVD budeliams, sudarę su juo klaikų merkantilinį turginį sandėrį, leisdami jam padalinti Europą?
Ir jie dar po to drįsta mums priekaištauti, jog mes, neturėdami jokios paramos ir ginklų, nepasidavėme tam pasauliniam bolševikiniam blogiui, o narsiai sukilome ir sunaikinome dešimtis tūkstančių mūsų žemėse įsiveisusių ir suplūdusių pavergėjų, budelių, išdavikų ir kolaborantų.
Kęstutis Čeponis
Niekas netvirtina, kad Hitleris ir jo naciai (nacionalsocialistai) buvo Lietuvių Tautos draugai...
Lietuviai paprasčiausiai labai sėkmingai pasinaudojo to meto geopolitine situacija - bolševikų ir nacių tarpusavio rungtyniavimu, siekiant užvaldyti visą Europą, Aziją ir Afriką.
Vokietijos armijos puolimas ir Didysis Lietuvių Tautos Sukilimas 1941 m. birželio mėn. bei ilgametės pokario partizanų kovos išsaugojo Lietuvių Tautą nuo visiško sunaikinimo bei ištrėmimo į Sibirą - Ledjūrio pakrantes, o taip pat apsaugojo Lietuvą nuo masinės rusų ir kitų kitataučių-sovietikų Lietuvos kolonizacijos.
O būtent tai buvo numatyta Stalino ir Berijos jau parengtuose planuose dar 1941 m.
Atkreipkite dėmesį - Hitleris Lietuvius ruošėsi naikinti tik po žydų, čigonų ir slavų.... Taigi, "eilė" buvo ilga ir Lietuviai turėjo pakankamai laiko pasiruošti duoti tinkamą atkirtį nacių užmačioms - ką jie ir padarė.
Tačiau savo parengtus žmones bei ginklus panaudojo prieš bolševikus, kada jie vėl 1944 m. užgrobė Lietuvą.
Nes kariauti su Vokietija tuo metu nebuvo jokios prasmės ir reikalo - naciai tikrai iki pat 1944 m. savo pasitraukimo nepuolė Lietuvių, išskyrus keletą epizodų (ypač kada bandė priversti paklusti Vokietijai generolo Povilo Plechavičiaus sukurtą Vietinę Rinktinę).
O štai bolševikai masiškai naikino Lietuvius nuo pat pirmos dienos, kai 1939 m. rugsėjo 17 d. įsiveržė į Lietuvą (rytinę jos dalį, 1920 m. okupuotą Lenkijos).
Stalinas, Berija, Chruščiovas, Brežnevas ir jų bolševikai 1939-1969 m. (1969 m. mūšyje su KGB spec. grupe žuvo paskutinis ginkluotas Lietuvių partizanų vadas) sunaikino arba ištrėmė daugiau kaip trečdalį Lietuvių Tautos - be to ne kokius nors bomžus, o pačius darbščiausius, išsilavinusius, geriausius ir aktyviausius Lietuvius.
Kaip tik todėl žydai, rusai ir azijatai bolševikai, įvairūs vietiniai išdavikai bei lenkų "Armija krajova" ir buvo pagrindiniu Lietuvių Tautos priešu iki pat karo galo (o ir jam pasibaigus).
P.S. Beje, o kodėl nei vienas iš "moralizuojančių" bei užsipuolančių Lietuvių Tautą, kad ji nesidavė sunaikinama dviejų to meto pasaulinių monstrų ("raudono" ir "rudo"), nekaltina Ruzveltą ir Čerčilį, Britaniją, JAV, Prancūziją, kad visi jie nepaskelbė karą SSSR, kada Stalinas užpuolė (kartu su Hitleriu, pagal Molotovo-Ribentropo paktą) Lenkiją?
O vėliau visi šie "demokratai ir liberalai" netgi tapo niekingais Stalino ir jo bolševikinių ordų aktyviais sąjungininkais - ginklus, maistą, stakles, metalus, tepalus, strategines žaliavas jam siuntė visą karą...
O juk jie, jei būtų padorūs politikai ir žmonės, turėjo ir su juo kariauti lygiai taip, kaip ir su Hitleriu...
Betgi to jie nepadarė - tapo niekingais išdavikais: begėdiškai išdavė visus savo sąjungininkus Europoje, pradedant ta pačia Lenkija ir Suomija.
Palyginimui - Vokietijos okupacijos metu nuo vokiečių okupantų žuvo keli šimtai lietuvių bei keli šimtai buvo pasodinti į lagerius už nepaklusnumą Vokietijos valdžiai - daug mažiau nei tuo metu Rytų Lietuvoje žuvo lietuvių nuo lenkų "Armijos krajovos" galvažudžių rankų.
Būtent 1941-1944 m. Rytų Lietuva pirmą kartą per daugybę metų vėl tapo Lietuvos Valstybės dalimi, o šiose daug amžių slavintose Lietuvių Tautos žemėse buvo atidaryta šimtai lietuviškų mokyklų, lietuviškos įstaigos, sukurta lietuviška valsčių valdžia, sukurti Lietuvos Armijos Savisaugos batalionai, nusiųsti lietuvių agronomai, lietuvių valstiečiams davė sėklų, padargų...
Kai tik atėjo rusai, visos lietuvių mokyklos tuoj pat buvo uždarytos (taip pat ir toje Rytų Lietuvos dalyje, kurią sovietai "mielaširdingai paliko" Lietuvai), o šios nuo amžių lietuviškos žemės - Ašmena, Lyda, Narutis, Krėva, Bokštai, Ivija, ... - paskelbtos "Vakarų Baltarusija", daugumą vietinių lietuvių NKVD ir Smeršas tuoj pat sušaudė arba išvežė į Sibirą.
Taip, kad nereikia Lietuviams (ypač gyvenantiems Rytų Lietuvoje) skiesti sovietines nesąmones apie "žiaurius" vokiečius ir "puikius" rusus.
P.S. Sovietų gerbėjai akivaizdžiai nesuvokia pačio esminio skirtumo tarp sovietų įvykdytos Lietuvos okupacijos ir Didžiojo Lietuvių Tautos Sukilimo - sovietų okupacijos metais žydai-enkavedistai ir kitokie išsigimėliai bolševikai šaudė ir trėmė lietuvius, o Didžiojo Lietuvių Tautos Sukilimo metu sukilę lietuviai iššaudė jau šituos pačius žydus-enkavedistus ir apskritai visus kitus sovietų bolševikus, kuriuos tik pavyko sugauti.
Kaip manote, ką amžinai gerbs ir kam dėkos Lietuvių Tauta - lietuvių žudikams žydams-enkavėdistams ir kitokiems bolševikams ar sukilusiems Lietuvių Tautos patriotams, išvaliusiems Lietuvą nuo visokio sovietinio-bolševikinio mėšlo?
Draugui Stalinui gali dėkoti nebent Sovietijos ir kai kurie kiti žydai, nes sustabdydamas ir sumušdamas Hitlerį jis tikrai jiems padėjo išlikti, o ir Izraelis buvo įkurtas tik dėka ypač aktyvios Stalino ir SSSR paramos (tiesa, kiek vėliau, kai Stalinas vis tik nutarė ir žydus "išgabenti į šiltus kraštus" į Birobidžaną, žydai jį tuoj pat ir patvarkė, matyt, su Berijos pagalba).
O štai lietuviams, ir apskritai visoms Sovietų užgrobtoms ir naikintoms tautoms, Stalinui dėkoti tikrai nėra už ką.
Kęstutis Čeponis
Palyginimui:
Pagrindiniai lietuvių karių nuostoliai nuo vokiečių rankų yra apie 100 Povilo Plechavičiaus Vietinės rinktinės karių-savanorių, atsisakiusių kariauti vokiečių pusėje; keliolika lietuvių inteligentų, pakliuvusių į vokiečių konclagerius už pasipriešinimą vokiečių antilietuviškai veiklai ir apie 200 valstiečių ir jų šeimų narių, kurie daugiausia žuvo dėl to, jog vokiečiai keršijo už sovietinių diversantų vokiečių kareivių apšaudymą (Ablinga, Pirčiupiai) ir pasikėsinimus (Švenčionių apylinkės). Žinoma, daugiausia nuo vokiečių nukentėjo Mažosios Lietuvos lietuviai, ypač tie, kurie dalyvavo 1923 m. sukilime.
Tačiau neginčijamas faktas tas, kad Armija Krajova ir sovietiniai diversantai-partizanai Lietuvoje 1941-1944 m. išžudė daug kartų daugiau lietuvių ir jų šeimų narių, negu vokiečiai tais metais.
Palyginimui: bolševikai vien tik 1944 m. gruodžio 24 d. - per Kūčias - sudegino Lietuvoje virš 100 kaimų ir nužudė kelis tūkstančius lietuvių. Daugelis iš jų buvo prieš tai ypač žiauriai kankinami.
Vėliau jau pagal MGB ir NKVD patvirtintą planą buvo nuosekliai ir sistemingai deginami lietuviški kaimai ir sodybos bei vienkiemiai, išsidėstę miškuose ar pamiškėse, o jų gyventojai išžudomi arba ištremiami į Sibirą.
O ką jau kalbėti apie bolševikinį lietuvių genocidą 1939-1941, 1944-1954 metais, kada vien tik lietuvių partizanų, kovojusių su bolševikiniais okupantais, buvo nužudyta daugiau kaip 20 tūkstančių, o šimtai tūkstančių lietuvių buvo ištremti į Sibirą ir Kazachstaną, kur dešimtys tūkstančių mirė nuo bado, šalčio, ligų ar tiesiog buvo nužudyti enkavedistų.
Ala Jefimova
Dėkojau, dėkoju, dėkuosi ir žemai lenksiuosi II-ojo Pasaulinio karo laimėtojams, tiems, kurie sunaikino nacistus.
Kęstutis Čeponis
O štai mes - Lietuviai - dėkoti turime tik savo 1941 m. birželio Didžiojo Lietuvių Tautos Sukilimo dalyviams bei mūsų narsiesiems partizanams, kurie išnaikino tūkstančius Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės aršiausių priešų bei išdavikų.
Ir būtent to dėka Lietuva iki šiol yra Lietuviška (lietuviai Lietuvoje sudaro šiuo metu apie 84 procentus visų gyventojų - palyginkite su tragiška padėtimi Latvijoje bei Estijoje) - įvairių okupantų palikuonys dabar sudaro tik apie 10 procentų Lietuvos gyventojų, o Lietuvių Tautą neištiko prūsų bei jotvingių likimas.
Tikras Lietuvis
K.Čeponi - Žygeivi, baik tą smurto priopagandą: viskas, kas buvo prieš Lietuvą - tiek iš nacių, tiek iš stalinistų pusės - yra blogis. Taškas. Štai dėl ko gegužės 8-9 - Pergalės dienos vieno družbano prieš kitą Lietuvai ne kažin ką davė. Štai apie ką reikia kalbėti.
Kęstutis Čeponis
Tikras Lietuvi, nenusikalbėk - šventą kovą už Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės laisvę bei išlikimą tu paniekinamai vadini smurtu?
Na o 1945 m. gegužės 8 ir 9 yra visai ne mūsų - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės - nežinia kokia pergalė bei šventė.
Juk lygiai taip pat galime "švęsti" ir kokią nors Britanijos imperijos pergalę anglų-būrų kare ar Rusijos carų pergalę rusų-Kazanės totorių karuose.
Mes - Lietuviai - turime daugybę savų garbingų ir didžių pergalių prieš mūsų įvairius amžinus geopolitinius priešus.
Ir būtent šias pergales privalome švęsti, o ne mūsų įvairių priešų švenčiamas...
Tikras Lietuvis
Žygeivi, šventa kova turėjo būti su priešo kariuomene, o ne iš pasalų žudyti pamiškių lietuvius (istorikų duomenys: 1944 - 1953m. miškuose pabuvojo apie 200 000 asmenų, tačiau net nebandyta vaduoti Lietuvos teritorijos ar tremtin vežamų, tačiau miškiniai nužudė 30 000 niekuo dėtų lietuvių, kartais visas šeimas, kai pačių nukovė rasiejiniai tik 20 000).
Tai kur čia ta šventa kova, jei iki 1949 02 16, kada susidarė bendra partizanų (tikrų, o ne banditų) vadovybė, miškiniai oficialiai deklaravo terorą taikių lietuvių gyventojų atžvilgiu, mirtimi bausdami net už paprastą darbą, duodamą naujos valdžios, kai patys lietuvių šeimų pragyvenimui nieko pasiūlyti negalėjo? Ne šventa kova, o banditizmas.
Kęstutis Čeponis
Tikras Lietuvi, galų gale baik varyti šitą savo amžiną sovietinę antilietuvišką propagandą. Atsibodo ji jau seniai.
Absoliuti dauguma įvairių asmenų, kuriuos pribaigė būtent Lietuvių Sukilėliai 1941 m. Didžiojo Lietuvių Tautos Sukilimo metu birželio 22-28 d., nukovė Lietuvių kariai 1941-1944 m. bei sunaikino pokario Lietuvių partizanai, buvo aršūs Lietuvybės, Lietuvių Tautos ir Nepriklausomos Lietuvos Valstybės priešai, išdavikai, šnipai, agentai bei įvairūs bolševikinių ir pilsudskinių okupantų kolaborantai.
KGB archyvų tyrimai tai jau seniai įrodė.
Deja, vis dar nėra plačiai ir viešai paskelbti visi šie archyviniai duomenys - ypač apie dešimtis tūkstančių NKVD-MGB-KGB užverbuotų agentų ir jų nuoseklų išnaikinimą.
Žinoma, tame nieko keisto - juk puikiai žinome, kas per niekingi tipai valdo Nepriklausomybę atgavusią Lietuvą jau daugiau kaip 20 metų...
Ir kodėl visokie KGB agentai, "dovieriennyje lica", konspiracinių butų "dieržatieliai", KGB rezervistai užima pačius atsakingiausius postus mūsų valstybėje.
Deja, 1990-1993 m. mes taip ir nepasinaudojome 1941 m. Didžiojo Tautos Sukilimo birželio mėnesį nepaprastai vertinga patirtimi.
Kęstutis Čeponis
P.S. Dirbdamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre Ignalinos rajone aš pats asmeniškai tyriau daugybę taip vadinamų "taikių gyventojų" likvidacijų, kurias atliko būtent Lietuvos partizanai (o ne įvairūs banditai, Armija Krajova ar Lietuvių partizanais apsimetę MGB agentai-smogikai).
Ir radau vos kelis atvejus, kada Lietuvių partizanai sušaudė nekaltus - Lietuvybės ir Lietuvos Valstybės gynimo požiūriu - asmenis.
Ir visais šiais atvejais tai buvo būtent MGB atliktų "operatyvinių kombinacijų" pasekmės, kada partizanams buvo pakišti netikri dokumentai bei duomenys, "įrodantys", kad tikri Lietuvių partizanai ar ryšininkai tapo išdavikais.
Visais kitais atvejais tai buvo arba MGB jau iš tikrųjų užverbuoti agentai ir šnipai, arba visokie sovietiniai "aktyvistai" ir stribai bei jų artimi giminaičiai.
Kęstutis Čeponis
Karo metu (ypatingai žūtbūtinio, kovojant dėl Tautos ir Valstybės išlikimo) visos pasaulio valstybės taiko besąlyginę karo teisę ir mirties bausmę už vos ne visus - net gana menkus taikos meto požiūriu - nusikaltimus.
Tai yra taiko "nulinę toleranciją" ir bet kokiems antivalstybiniams pasireiškimams, netgi įskaitant ir priešišką propagandą bei antivalstybinių bei panikieriškų gandų skleidimą.
Karo veiksmų metu veikia tik karo lauko teismai ir įvairių dalinių vadų bei karininkų teisė skirti mirties bausmę nusikaltėliams.
P.S. Lietuvoje paskutinis partizanas mūšyje su KGB spec. būriu žuvo tik 1969 m.
O tai reiškia, kad Lietuvos Valstybės karas su Sovietų okupantais ginkluotomis formomis tęsėsi iki pat 1969 m.
O po to tas karas su okupantais tęsėsi jau neginkluotomis formomis iki pat 1993 m. vasaros, kada paskutiniai sovietų okupacinės armijos daliniai buvo išvesti iš Lietuvos Valstybės tuo metu kontroliuotos teritorijos.
Tačiau Rusijos imperija yra iki šiol okupavusi Mažosios Lietuvos pietinę dalį - Tvankstos (Karaliaučiaus) sritį - taigi, karas vis dar tęsiasi.
Tuo labiau, kad oficiali Taikos sutartis taip iki šiol ir nepasirašyta.
Kęstutis Čeponis
Tolerancija - lietuviškai "pakantumas". Karo metu negali būti jokio pakantumo Tėvynės priešams, išdavikams, šnipams, bailiams, dezertyrams...
Partizanų tarpe buvo labai griežta tvarka - ypač po 1946/47 metų, kada išliko tik patys protingiausi ir vikriausi. Buvo labai griežtai draudžiama prisipažinti, jog turi ryšių su partizanais. Netgi jokiems kitiems (tame tarpe ir gerai pažįstamiems partizanams) nebuvo galima net užsiminti, kad tu irgi su kuo nors susijęs. Turėjai teisę bendrauti tik su savo vadu ir tiesioginiu ryšininku. Atsarginis ryšys galėjo būti panaudojamas tik ypatingais atvejais (pvz., žuvus pagrindiniam ryšiui) ir t.t.
Žmonės, buvę susiję su partizanais, ir dabar pasakoja viską labai atsargiai. Patys išlikę gyvi partizanai irgi patvirtina, kad konspiracija buvo labai aukšto lygio. Pastoviai partizanų vadovybė leido aplinkraščius apie išaiškintus naujus MGB naudojamus metodus ir priemones, išaiškintus išdavikus, agentus-smogikus ir pan.
Kaip tik todėl MGB labai dažnai rengdavo įvairias provokacijas - dažniausiai kurdavo fiktyvias organizacijas ir stengdavosi jų pagalba išsiaiškinti tuos, kas nemėgsta sovietų ir turi drąsos stoti į organizaciją.
Taip nepagaudavo tikrų partizanų bei jų ryšininkų, bet "išvalydavo teritoriją" nuo galimų būsimų sovietų valdžios priešų.
Kęstutis Čeponis
TARPTAUTINĖ KOMISIJA NACIŲ IR SOVIETINIO OKUPACINIŲ REŽIMŲ NUSIKALTIMAMS TIRTI, 2008 05 09 20:12
a) Ginkluoto pasipriešinimo dalyvių šeimų narių trėmimai.
Ginkluoto pasipriešinimo dalyvių šeimų narių trėmimai, konfiskuojant visą turtą, vyko be tardymo ir teismo nuosprendžių nuo 1945 m. vasaros iki pat 1953 m. rugsėjo. Sprendimus dėl trėmimų priėmė SSRS NKVD ir SSRS Ministrų taryba. Daugelis tremtinių dėl to neteko sveikatos ar žuvo nuo bado ir ligų, patyrė gilias dvasines traumas.
b) Pasipriešinimo dalyvių kankinimai.
SSRS represinės struktūros (NKVD-NKGB-MGB-KGB) kovoje su partizanais gana plačiai nuo 1944 iki 1954 m. taikė žiaurius fizinius ir psichinius kankinimus. Kankinimai buvo kovos su pasipriešinimu organizavimo neatskiriama dalis, kurie sukėlė dideles kančias ar sunkių kūno ar sveikatos sužalojimų, ar mirtį. Fiziniai ir psichiniai kankinimai daugeliui pasipriešinimo dalyvių stipriai sugadino sveikatą, nemažai jų tapo invalidais. Neretai, neištvėrę smurto, kaliniai nusižudydavo arba susirgdavo sunkiomis psichikos ligomis.
c) Psichologinė prievarta.
Norėdami įbauginti pasipriešinimo dalyvius, atgrasinti gyventojus nuo paramos pogrindžiui, represinių struktūrų darbuotojai barbariškais būdais 1945–1950 m. viešai niekindavo žuvusių rezistencijos dalyvių palaikus, paskui slapta užkasdavo ar sunaikindavo.
d) Agentų smogikų naudojimas.
SSRS NKGB–MGB–KGB provokacinės specialiosios agentų smogikų grupės 1945–1959 m. buvo neatskiriama teroro sistemos dalis. Apsimesdami rezistencijos dalyviais, naudodami jų atributiką ir uniformas, MGB-KGB agentai-smogikai terorizavo civilius gyventojus, kankino ir žudė rezistencijos dalyvius ir jų rėmėjus. Tokiais metodais siekta demoralizuoti ginkluoto pasipriešinimo struktūras ir civilius gyventojus. Atsakomybė už specialiųjų grupių vykdytą pogrindžio dalyvių naikinimą, kankinimą, cheminių preparatų naudojimą teko LKP(b) CK, SSRS ir Lietuvos SSR MVD-MGB vadovybei.
e) Kariuomenės baudžiamosios akcijos.
NKVD-MGB kariuomenė, vykdydama baudžiamąsias akcijas, siekė sunaikinti stambiausius partizanų junginius. Iki karo stovio atšaukimo NKVD-MGB kariuomenei talkino ir okupacinės reguliariosios kariuomenės daliniai. NKVD-MGB kariuomenė Lietuvoje vykdė ypač brutalias baudžiamąsias akcijas. Kariuomenės baudžiamųjų akcijų prieš rezistencijos rėmėjus metu buvo sunaikinamos jų sodybos, traktuotos kaip kariniai įtvirtinimai. Tai skatino nuolatiniai komunistų partijos bei sovietinių represinių struktūrų vadovų raginimai greičiau palaužti pasipriešinimą ir sukurta skatinimo sistema. Kariniai daliniai, atlikę pagrindinį vaidmenį sunaikinti ginkluotą pasipriešinimą, sudarė sąlygas susiformuoti atvirai ir slapta su okupantais kolaboruojančių žmonių sluoksniui.
Kęstutis Čeponis
Žygeivis, Dėl lietuvių genocido, 2008 03 23 21:38
Genocidas prieš lietuvius ir dar gerą dešimtį "nepatikimų" tautų buvo vykdomas visoje Sovietų Sąjungoje.
Ir tai patvirtinta įvairiais dokumentais, kuriuose SSKP vadovybė svarsto, ką daryti su "fašistais" lietuviais, latviais, estais, ukrainiečiais ir dar daugeliu tautų.
LIETUVOS KOMPARTIJOS VADOVYBĘ APIE PRIIMTĄ POLITINĮ SPRENDIMĄ OFICIALIAI INFORMAVO SUSLOVAS 1945 METAIS: "LIETUVA BUS, BET BE LIETUVIŲ".
Visi lietuviai, latviai, estai ir vakarų ukrainiečiai turėjo būti ištremti į Sibirą, Kazachstaną, Vorkutą, ir ten apgyvendinami sumaišytuose nacionaliniu požiūriu lageriuose.
Lietuvos (ir kitų šalių) "išlietuvinimo" planą vykdė tokiais mastais, kiek pajėgė aprūpinti geležinkelio vagonais ir garvežiais.
Per keletą metų buvo ištremti iš sovietų užgrobtų valstybių keli milijonai žmonių - ir ypač daug ukrainiečių iš Ukrainos.
Trėmimai (masiniai) buvo sustabdyti tik po Stalino mirties.
Kęstutis Čeponis
Tyrinėjau įvairius KGB archyvinius duomenis ir nei karto neradau net užuominų, kad "kadriniai" Lietuvos partizanai (tai yra oficialiai priklausę Lietuvos Laisvės Armijai, o vėliau Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžiui), o ne įvairaus plauko banditai bei perverbuoti MGB agentai-smogikai, būtų 1944-1956 m. nubaudę mirties bausme asmenis, nepriklausiusius vienai iš okupantų, kolaborantų ir išdavikų kategorijai:
- sovietiniams kolonistams, atsikėlusiems į Lietuvą,
- kompartijai ar komjaunimui,
- sovietinei valdymo organų, kolūkinei ir sovchozinei nomenklatūrai,
- MGB, stribams, milicijai, kariškiams,
- agentams ir išdavikams, taip pat buvusiems partizanams, pabėgusiems iš dalinio, tai yra dezertyrams,
- visų šitų kategorijų šeimų nariams (beje, kaip rodo KGB archyvai, tai labai reti atvejai - ir kaip tik būtent todėl labai daug partizanų žuvo, nes paleido išdavikų ir kitų pagautų kolaborantų moteris ir vaikus, o šie po to pranešė MGB partizanų vardus ir atvedė į jų namus baudėjus-naikintojus, kaip patys rusai juos vadino - "istriebitielius").
Kęstutis Čeponis
Ištrauka iš E. Wittig-Marcinkevičiūtė: apie valstybę ir intelektualus:
"Kolaboravimas gali reikšti įvairius dalykus, tačiau vienas svarbiausių tokio pobūdžio veiklos ypatumų Lietuvoje (ypač Jurgelio aptariamuoju laikotarpiu) buvo rinkti informaciją apie pogrindį ir teikti ją „atėjūnui okupantui“, kitaip tariant, šnipinėti.
Tuo užsiimantys asmenys priskiriami ne civiliams, kaip karo įstatymų ginamai kategorijai, bet vadinamiesiems „nelegaliems kombatantams“, t. y. jie vertinami kaip kombatantų grupė, neturinti teisės į kai kurias kombatantams taikomas privilegijas, pavyzdžiui, tokias kaip karo belaisvio statusas.
Ši privilegija šnipams netaikoma, nes jie veikia prisidengę civilio statusu (atvirai nenešioja ginklo).
Tarptautinės teisės ekspertai ginčijasi, ar „nelegalaus kombatanto“ statusas apskritai yra reikalingas ir ar visi kombatantai vertintini vienodai.
Tačiau neteko aptikti rimtos pozicijos, raginančios šnipus ir asmenis, kitais būdais bendradarbiaujančius su karinėmis priešo struktūromis, priskirti prie civilių kategorijos, kurią gina tarptautinė teisė.
Taigi, vertinant iš tarptautinės karo teisės perspektyvos, lietuvių kolaborantai laikytini kombatantais, nes civilio statusu jie tik piktnaudžiavo.
Būdami kombatantai, jie priklausė „atėjūno okupanto“ struktūrai.
Jurgelis manipuliuoja teisinėmis kategorijomis, matyt, siekdamas, kad visuomenės sąmonėje kuo ilgiau išsilaikytų požiūris į partizanus kaip į banditus (civilių žudikus).
Vis dėlto stulbina ne signataro požiūris, o visai kitkas: kodėl inteligentija ir vėl apsimeta nieko negirdinti? Į šį Jurgelio rašinį, išskyrus Anušauską, kuriam tekstas buvo netiesiogiai adresuotas, reagavo, kiek man žinoma, tik disidentė Nijolė Sadūnaitė.
Argi niekam daugiau nerūpi arba neaišku, koks fundamentaliai svarbus yra ginkluoto pasipriešinimo įvertinimas bendruomenės tapatumui, o kartu ir valstybės ateičiai, bendruomeniškumo brandai?
Nesunku įsivaizduoti, kaip elgtųsi prancūzų intelektualai, jeigu kas nors apkaltintų „brolžudyste“ prancūziškąjį résistance, nors faktas, kad prancūzų partizanų taikinys dažnai būdavo jų tautiečiai, kolaboravę su vokiečiais, yra visiems žinomas...
Kone šimtaprocentinis lietuvių intelektualų tylėjimas šiuo ir panašiais klausimais ypač aiškiai rodo, kad jie priklauso bendruomenės sluoksniui, sulaužusiam „sutartį su valstybe“.
Maža to, lietuvių intelektualai ne tik patys gėdingai tyli, bet ir moko visuomenę, esą tylėjimas yra tikroji pilietinė dorybė."
Kęstutis Čeponis
Šaltinis - http://www.infolex.lt/ta/66150:str120
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas
120 Kolaboravimas
Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
***********************************************************
Šaltinis - https://www.facebook.com/events/6582262 ... tif_t=like
Ala Jefimova
Kęstuti, o kodėl tie vaikiai-dedai bėgo nuo policijos? Ar žinojo, kad padarė pažeidimą?
Kęstutis Čeponis
Ala, kiek aš turiu atsakinėti jums tą patį - klausiate jau trečią kartą vis kitoje temoje...
Vilnius - ne Kaunas.
Vilniuje jau ne kartą pasikartojo ta pati akivaizdi antilietuviška situacija - ruslenkiai "Lietuvos policininkai" visų pirma lietuvius primuša, o tik po to aiškinasi, kas dėl ko kaltas.
Kiekvienas Vilniuje gyvenantis lietuvis paauglys tai puikiai žino, ir todėl vengia susidurti su ruslenkių "policija".
Aš, pvz., pats kelis kartus buvau kviestas į Vilniaus trečiąjį policijos komisariatą į visokias apklausas, ir ten, peržiūrėjęs policininkų pavardžių ir vardų sąrašą, radau vos kelis lietuvius: ten kažkoks akivaizdus "homo sovietinis" ruslenkynas, o ne Lietuvių Tautos sukurtos Valstybės lietuviška teisėsaugos įstaiga, kurios esminė paskirtis yra ginti ir puoselėti Nepriklausomos Lietuvos Valstybės pamatus - Lietuvybę.
Po tų apsilankymų padariau ypatingai tvirtą išvadą - kada mes ateisime į valdžią Lietuvių Tautos sukurtoje Valstybėje reikės labai kruopščiai patikrinti visas šias "policines įstaigas" ir jas ypatingai nuosekliai išvalyti nuo visų antilietuviškų ir "homo sovietinių" elementų.
Ala Jefimova
Visada švenčiau Pergalės prieš fašizmą dieną, ir visada švesiu!
Kęstutis Čeponis
Ponia Ala, kada jūs galų gale pamiršite sovietinę propagandą ir įsidėmėsite, kad fašistai, vadovaujami Musolinio, valdė Italijoje, o ne Vokietijoje.
Ten valdžioje buvo Vokietijos tautinių socialistų darbininkų partija, vadovaujama Hitlerio (sovietijoje taip pat niekada niekur neskelbė, kad daugiau kaip trečdalis Hitlerio partijos narių buvo buvę komunistai, o Hitlerio artimoje aplinkoje komunistų buvo ne vienas - po Vokietijos kompartijos skilimo su stalinistu Telmanu pasiliko vos saujelė Vokietijos komunistų, o ir tų absoliuti dauguma buvo Vokietijos žydai).
Beje, ir Musolinio fašistų partija irgi oficialiai buvo socialistinė, o jis pats prieš sukurdamas savo atskirą socialistinę partiją ilgą laiką buvo Italijos socialistų partijos CK narys bei jos leidžiamo laikraščio vyr. redaktorius.
Britanijos leiboristai taip pat save laikė socialistais, kaip ir Rusijos bolševikai, kurie patys save ilgą laiką netgi vadino socialistais demokratais.
Taigi, Antrasis pasaulinis karas iš tikrųjų vyko tarp įvairių šalių valdžioje sėdėjusių socialistų. Ir tik JAV karo metu valdė ne socialistai.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
