Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Heraldika ir simbolika (valstybinė, miestų, giminių, organizacijų ir kt.).

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?

Puslapis 1 iš 1

[ 19 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?

Parašytas: 10 Sau 2007 20:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?

2007 sausio mėn. 10 d., DELFI, ELTA

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=11757058

Artėjant Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, gal pribrendo reikalas keisti ir mūsų valstybės vėliavą - vietoj trispalvės iškelti istorinę - raudoną su Vyčiu? Bet ar tai neįžeis žmonių, kuriems trispalvė simbolizavo kovas už Lietuvos nepriklausomybę? O gal mūsų gyvenime pagaliau reikėtų rasti deramą vietą šiems abiem valstybės simboliams?

Tai visuomenė svarsto jau seniai, o pirmadienį dėl vėliavų Lietuvos televizijos laidoje "TV forumas" buvo surengta pirmoji vieša diskusija, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".

Heraldikos komisijos pirmininkas istorikas Edmundas Rimša mano, kad abi šios vėliavos gali rasti deramą vietą. Pasak jo, visame pasaulyje pagrindinė vėliava yra nacionalinė, valstybės vėliavos yra antrame ar net trečiame lygmenyje.

"Mano manymu, trispalvei turime suteikti nacionalinės vėliavos statusą, o raudonai su baltu raiteliu – valstybės vėliavos statusą. Ignoruoti raudonąją su baltu raiteliu netikslinga, juk tiek nedaug turime senųjų palikimo šaltinių. Šaltiniuose patvirtinta, kad ši vėliava naudojama nuo XV amžiaus pradžios", - "TV forume" sakė E.Rimša.

"Niekas nenori suregzti sąmokslo prieš lietuvišką trispalvę, niekas nenori jos paniekinti ar ištrenkti iš gyvenimo. Kalbama apie tai, kad laikas nupūsti dulkes nuo Lietuvos valstybės raudonos vėliavos su Vyčiu, kuri asocijuojasi su Lietuvos, kaip didžiosios valstybės, galybe, nuo vėliavos, su kuria buvo laimėtas Žalgirio mūšis", - diskusijoje kalbėjo naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Audrius Matonis.

ELTA

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

Už abi, 2007 01 10 09:22

Abi vėliavos yra labai svarbios Lietuvai ir kiekvienam lietuviui. Todėl LDK vėliavą - purpurinę su Vyčiu - reikia sugrąžinti į kasdieninį gyvenimą lygiagrečiai su trispalve.

Nuvažiavęs į Varšuvą ar Krokuvą dažniau išvysi Vytį nei Lietuvoje, kažkoks nonsensas. Labai palanki proga Lietuvos tūkstantmečio minėjimas, kad šitas klausimas būtų išspręstas.

O tai atvažiuos gudai po trijų metų švęsti Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų su mūsų Vyčiu, o mes tik žiūrėsime akis išpūtę, burnas pražioję. Ir trispalvę mojuosime, lyg Vytautas su ja būtų į mūšį jojęs.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 24 Vas 2007 14:34. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Sau 2007 23:24

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

Du simboliai – ne konkurentai

2007-01-10, http://www.lrytas.lt/?data=20070110&id= ... =99&view=2

Ar Lietuvoje išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?

Artėjant Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, gal pribrendo laikas keisti ir mūsų valstybės vėliavą – vietoj trispalvės iškelti istorinę – raudoną su Vyčiu?

Bet ar tai neįžeis žmonių, kuriems trispalvė simbolizavo kovas už Lietuvos nepriklausomybę?

O gal mūsų gyvenime pagaliau reikėtų rasti deramą vietą šiems abiem valstybės simboliams?

Tai visuomenė svarsto jau seniai, o užvakar vakare dėl vėliavų buvo surengta pirmoji vieša diskusija. Ji vyko Lietuvos televizijos laidoje „TV forumas“, kurią vedė žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

„Lietuvos rytas“ pateikia šios diskusijos fragmentus.

Naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Audrius Matonis: Niekas nenori suregzti sąmokslo prieš lietuvišką trispalvę, niekas nenori jos paniekinti ar ištrenkti iš gyvenimo.

Kalbama apie tai, kad laikas nupūsti dulkes nuo Lietuvos valstybės raudonos vėliavos su Vyčiu, kuri asocijuojasi su Lietuvos, kaip didžiosios valstybės, galybe, nuo vėliavos, su kuria buvo laimėtas Žalgirio mūšis.

„Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas, internetinio dienraščio lrytas.lt vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka: Manyčiau, kad ši diskusija pavėlavo maždaug 90 metų. Suprantu, kad trispalvė neatitinka visų heraldikos taisyklių. Tačiau vėliava – ne tik pagal tam tikras taisykles sukomponuotas audeklas. Vėliava – tai ir tautos likimas, ir tautos gyvenimas.

Man atrodo, nuo to momento, kai į pirmąjį mūšį 1919 metais su trispalve išėjo savanoriai, ir turėjo baigtis diskusija dėl Lietuvos vėliavų.

Lietuvos televizijos žurnalistas Audrius Siaurusevičius: Nereikia priešpriešos tarp dviejų vėliavų. Diskusija turi būti apie tai, kad šalia trispalvės atsirastų deramos vietos ir raudonai vėliavai su Vyčiu, kuri dabar lyg ir ignoruojama.

E.Jakilaitis: Jonas Basanavičius iš karto siūlė šią vėliavą.

Istorikas Alfredas Bumblauskas: Prisiminkime 1990 metus, kai buvo kuriamas Lietuvos herbas. Vyko karštos diskusijos, tačiau rezultatas – kokybiškas.

Buvo pasiremta senąja heraldika, jos šaltiniais. Dabar turime herbą, kuris iš tiesų pagrįstas visa ilgamete Lietuvos valstybingumo tradicija.

J.Basanavičius iš tiesų siūlė šią istorinę vėliavą, tačiau tuo metu Lietuva lyg ir nežinojo, ant kurios kojos atsistoti, – lyg jau nebe istorinė kunigaikštija, lyg jau ir modernioji tautinė valstybė.

Heraldikos komisijos pirmininkas istorikas Edmundas Rimša: Manau, kad abi šios vėliavos gali rasti deramą vietą. Ir turime daiktus pavadinti savo vardais.

Visame pasaulyje pagrindinė vėliava yra nacionalinė. Valstybės vėliavos yra antrame ar net trečiame lygmenyje.

Mano manymu, trispalvei turime suteikti nacionalinės vėliavos statusą, o raudonai su baltu raiteliu – valstybės vėliavos statusą.

Ignoruoti raudonąją su baltu raiteliu netikslinga, juk tiek nedaug turime senųjų palikimo šaltinių. Šaltiniuose patvirtinta, kad ši vėliava naudojama nuo XV amžiaus pradžios.

Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovas, Seimo narys Povilas Jakučionis: Abi vėliavos lietuvių tautai brangios, abi sulaistytos krauju, abi žymėjo pergales ir nelaimingus istorijos laikotarpius. Bet aš linkęs pritarti tiems, kuriems trispalvė – svarbesnė vėliava.

Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovas istorikas Gediminas Ilgūnas: 1917-1918 metais raudona vėliava buvo bolševikų ir tais metais buvo nuspręsta: jeigu pasirinksime raudonąją su baltu raiteliu, daug kas ją gali painioti ir tapatinti su bolševikų vėliava.

Po dvejų metų minėsime Lietuvos tūkstantmetį, po trejų – Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų. Jeigu per tas šventes plevėsuotų raudona vėliava su baltu Vyčiu, būtų labiau suprantama nei trispalvė.

Lietuvos grafinio dizaino asociacijos vadovas Gediminas Lašas: Ką vėliava reiškia valstybei? Ar pokariu ir per okupaciją žmonės gynė tik vėliavą ar Lietuvą? Manau, kad Lietuvą.

Kalbant apie visą tūkstantmetę valstybę, galima svarstyti, kokia turi būti Lietuvos valstybinė vėliava.

Žalia spalva trispalvėje atsirado atsitiktinai. Heraldiškai ji nėra teisinga. Norime to ar nenorime, mus dažnai sutapatina su Afrikos, Lotynų Amerikos valstybėmis, kurios yra susikūrusios prieš 100 ar 150 metų.

E.Rimša: Nacionalinė vėliava Europoje paprastai yra juostuota, o valstybės vėliava – su herbu. Dabar išlikusias valstybės vėliavas turime tik mes ir Vatikanas.

E.Jakilaitis: Ar įmanoma teisiškai įgyvendinti pakeitimus dėl vėliavų. Vėliava aprašyta Konstitucijos 15-ajame straipsnyje. Juk keičiant Konstituciją gali prireikti referendumo.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Raimundas Lopata: Kiek teko kalbėti su politikais ir politikos analitikais, mažai kam kyla abejonių, kad tokį referendumą pavyktų surengti.

A.Matonis: Yra Lietuvos vėliavų įstatymas, kurį papildyti lengviau nei pakeisti Konstituciją.

E.Jakilaitis: Kaip būtų naudojamos dvi vėliavos, jei būtų įgyvendinti šie pasiūlymai?

E.Rimša: Trispalvė, kaip ir šiandien, reprezentuotų valstybę visais atvejais. O valstybės vėliavai būtų suteiktas platesnis naudojimo statusas. Ją galėtų naudoti ambasados, kitos valstybės įstaigos.

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?data=20070110&id= ... 110&view=7

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 24 Vas 2007 14:33. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Sau 2007 22:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

Kas bijo įteisintos vėliavos

2007 sausio mėn. 12 d., Andrius Vaišnys, „Atgimimas“

Autorius yra Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sekretorius

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=11788188

Vieną 2002–ųjų gegužės rytą, atvykęs į Seimo rūmus, Valstybės vadovas trumpai stabteli fojė ties išskleista raudona vėliava su Vyčiu centre.

Jis ir lydintys asmenys žino, kad gegužės 15–ąją, minint Steigiamojo Seimo dieną, tas heraldikos specialisto dailininko Arvydo Každailio kūrinys mūsų parlamente buvo pristatytas visuomenei susipažinti, kad pagaliau pavyktų atkreipti politinio elito dėmesį į visiškai nepraktišką, bet vis dėlto istorinę problemą. Tačiau, stebint tą stabtelėjimą iš arti, galima susidaryti įspūdį, jog Prezidentas pateikto projekto atžvilgiu nusiteikęs skeptiškai.

Sudėtinga atsakyti, kodėl Heraldikos komisijai, įkurtai prie Prezidento kanceliarijos, dviejų istorinių valstybės ženklų – Didžiojo herbo ir Vėliavos – likimo klausimu iki tol niekaip nepavykdavo sudominti Algirdo Brazausko ir Valdo Adamkaus taip, kad dviem „užsilikusiems” ženklams būtų ieškoma teisiškai apibrėžtos reprezentacinės vietos.

Jau buvo metas pamiršti jausminius „argumentus”, tėkštus 1918 ir 1990 – esą „raudonoji vėliava” gali turėti asociatyvaus ryšio su komunistiniu „raudonuoju tvanu”, nors jai buvo rasta tinkama vieta ir 1905–ųjų Didžiajame Vilniaus Seime, ir Lietuvių konferencijoje prieš 90 metų.

Kita vertus, niekad netrūks skeptiškų balselių, kad „žaidimai” su valstybine grafika nėra svarbiausias dalykas palyginti su pensijomis, šalies saugumu, struktūriniais fondais. Be abejo! Tai tiesiog yra kitos reikšmės dalykas. Vis dėlto tos grafikos kūrėjai ir gynėjai nesuklydo, 2002 m. istorinę problemą pagaliau pateikę įstatymų leidėjams.

Nuo paminėto viešo pristatymo Seime, kurį surengė Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas ir Heraldikos komisijos pirmininkas dr. Edmundas Rimša, prasidėjo Vėliavos įteisinimo kelias. E.Rimšos laišką apie dviejų vėliavų – tautinės ir valstybinės – sampratą ir apie Didįjį valstybės herbą Č.Juršėnas nukreipė parlamento frakcijoms, kurios jį ilgokai skaitė. Perprasti laiško esmę lygiai taip pat nesudėtinga, kaip ir šiek tiek išplėsti politinės kultūros sąvoką: kai tik istorinė tradicija politikui tampa suprantama, jis pagrįstai ims didžiuotis, jog, savo valstybei atstovaudamas, gali prisistatyti su žinomu Europoje nuo viduramžių heraldikos ženklu, kuris tikrai sustiprina įspūdį, atriedant kad ir naujausios klasės BMW.

Taigi heraldikos specialistai siūlė atskirti tautinės ir valstybinės vėliavų sąvokas, kad jos rastų teisinę apibrėžtį ir
Lietuva galėtų priminti Europai: visa tai, kas susiję su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, yra mūsų.

2004 m. vasario 16 d. mūsų „raudonoji vėliava” buvo iškilmingai iškelta prie buvusios spaustuvės, kurioje 1918–aisiais buvo padaugintas Nepriklausomybės aktas

Ir pagaliau heraldikos specialistų pasiūlymas pradžioje suteikti kelis šimtmečius žinomai vėliavai Istorinės vėliavos pavadinimą rado atsaką 2004 m. liepos 8 d., kai Seimas priėmė naujos redakcijos Valstybės vėliavos įstatymą. Tuo metu žiniasklaidos nedomino ši tema, ir tikriausia tai galima laikyti savotišku privalumu: valstybinės reikšmės grafika buvo įteisinta palyginti ramiai, be demagogijos ar siūlymų „atidėti”, kol visi ją supras...

Taigi šiame akte jau numatyta, kad penkis kartus per metus Istorinė valstybės vėliava iškilmingai iškeliama valstybinių švenčių progomis (pavyzdžiui, kovo 11–ąją sostinės Nepriklausomybės aikštėje, liepos 6–ąją – S.Daukanto aikštėje). Rengiant teisės projektą, Seimo kanceliarijos užsakymu A.Každailis pateikė „raudonosios vėliavos” etaloną. Būtent Seimo rūmuose iš karto pavyko rasti šiam heraldikos ženklui pastovią reprezentacinę vietą vienoje gretoje su mūsų trispalve ir Europos Sąjungos vėliava.

Tiesa, „pirmas kartas”, įgyvendinant įstatymą, 2005 m. kovo 11–ąją buvo kiek sutrikdęs valstybės protokolo pareigūnus, kadangi jie net bandė abejoti, ar ta raudona su Vyčiu vėliava gali derėti greta mėlynosios su žvaigždutėmis, ar ji „neužgožia” ES simbolio...? Bet įstatymas aukščiau už protokolą. O kiek vėliau vienas istorikas, paprašytas per visuomeninę televiziją komentuoti „raudonosios vėliavos” pakėlimą S.Daukanto aikštėje 2005 m. liepos 6 d., dar nelabai žinojo, kada, kaip ji sugrąžinta į viešą gyvenimą, ir net suabejojo, ar apskritai to reikia. Vadinasi, įstatymų leidėjai buvo gana drąsūs. Ir, kaip matome, apskritai nieko „baisaus” nenutiko: aukščiausio lygio svečių delegacijos Seime rodo deramą pagarbą ir supratimą Lietuvos heraldiniams ženklams.

Tikrai nesuklydau, pavartodamas daugiskaitą. Mat Seimo reprezentacinėje erdvėje rado vietą ir kitas ženklas – Didysis valstybės herbas, papildytas parašu: „Lietuvos Seimas”. Jei jau pripažįstame istorinę parlamentarizmo raidą nuo LDK laikų ir su pasididžiavimu apie ją papasakojome čia viešėjusiai Anglijos karalienei, tai Didysis herbas gali bent šitaip ateiti į politinį gyvenimą, tapdamas Seimo, kaip svarbiausios ir seniausios šalies valdžios institucijos, simboliu.

Beje, ne tik Elizabeth (Elžbieta) II, bet ir kelios dešimtys valstybinių, parlamentinių, vyriausybinių delegacijų vadovų, atvykdavusių ir atvykstančių į mūsų nacionalinį parlamentą, nuo 2002 metų įsiamžino, spragsint fotografams, būtent Didžiojo herbo fone. Neištrinsi. Galiausiai Istorinės valstybės vėliavos ir Didžiojo herbo atvaizdai papuošė greta trispalvės ir Lietuvos Respublikos Seimo elektroninį tinklalapį.

Dabar, žiniasklaidai įskeliant diskusiją dėl platesnio Istorinės valstybės vėliavos statuso, būtina pabrėžti svarbų politinį aspektą, iš esmės susijusį ne tik su valstybingumo tradicija, bet pirmiausia su aiškiomis pretenzijomis į kultūrinį ir politinį paveldą: ne tiek svarbi jau įvykdyta „raudonosios vėliavos” įteisinimo forma, kiek jos naudojimas.

Viena yra „palikti” ties baigtos mokyklos slenksčiu kelis mūšius, tarpvalstybines Didžiosios Kunigaikštystės sutartis ir net LDK Seimus, paženklintus Vyčiu raudoname dugne. Kas kita – išlaikyti politinį pagrindimą, Valstybės vardu ieškant materialaus, paminklinio Lietuvos paveldo. Tai istorinės savimonės reikalas. Jei tik vėliava „gyvena” visuomenėje, ji tampa jos atpažinimo, tapatumo ženklu, vienu iš jos kilmę liudijančių dokumentų. Tikriausiai kuris nors teisininkas net rastų paprastesnį heraldikos taikymo argumentą: tai, kas Respublikos – yra su trispalve, tai, kas Kunigaikštystės – buvo su „raudonąja vėliava”. Bet tai nerimtas argumentas: su kuo tada sieti kiekviename amžiuje pamestus po keletą „uždraustų” dešimtmečių?!

Prieš 14 metų Baltarusijoje, vos sudygus šiokiems tokiems demokratijos daigams, tuoj suplevėsavo Vytis, ten pat pradėjo plisti ir teorijos apie išskirtines tik tos gudų šalies teises į istorinį paveldą. Atėjęs diktatorius nurodė paslėpti Vytį, pakeisdamas jį kitu savo valstybės ženklu, bet teorijos tebesklando. Žinoma, jos yra naudingos specialistų diskusijoms, bet tik tada, kai istorijos specialistai turi motyvuotą politinį „užnugarį”. Mūsų įstatymų leidėjai iš esmės tokį foną jau pagaliau sukūrė ir tikriausiai artimiausiu metu laužyti galvą dėl Konstitucijos skirsnio keitimo nebūtina: kol visuomenė nesusigyvens su „raudonąja vėliava”, kol apsipras vyresnioji karta su mintimi, kad trispalvė kaip plazdėjo Gedimino bokšte, taip ir plazdės, tol referendumo siūlymas keisti Konstituciją, neatlikus sociologinių tyrimų, kad būtų atskirtos dvi vėliavų sąvokos, yra tikrai ankstyvas.

Ir juolab pakeisti trispalvės derinio, tikiuosi, taip pat niekas niekada nesumanys, kad ir kaip tas Jono Basanavičiaus sugalvotas kūrinys būtų kritikuotinas: paradoksai tuo ir žavūs istorijoje, kad istorija iš jų sudedama. Visiškai neseniai periodikoje buvo pasigirdę kritikos ir Vinco Kudirkos „Tautiškai giesmei” – neva ne mūsų muzikinės tradicijos kūrinys. Tokių „išlavinto skonio” išsišokėlių būdavo visais reformų laikotarpiais; tegu jie ten ir lieka.

Taigi dabar tereikia „drąsos” ambasadoriams, ministrams ir jų premjerui, visų lygių mokyklų vadovams, kad jų vadovaujamų įstaigų reprezentacinėse erdvėse greta tautinės trispalvės taip pat atsirastų ir Istorinė valstybės vėliava: juk ja didžiuotis tikrai galima ne vien penkiomis progomis – kaip įpareigojo įstatymų leidėjas. Tautos vardu įstatymas pagaliau leidžia didžiuotis savo heraldika, ir to pakanka.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

LT, 2007 01 12 19:59

Aišku, kad mūsų valstybine vėliava turi būti raudona su baltu Vyčiu, o nacionaline (tautine) Trispalvė. Pirmoji yra mūsų imperijos vėliava, o antroji - modernios valstybės.

Tačiau šios diskusijos fone išlenda visokie demagogai ir marazmatikai. Ko tik jau nepasigirdo? Kad mūsų Trispalvė yra "afrikietiška", kad ją lengva supainioti ir kiti marazmai. Tačiau labiausiai pribloškė šių besmegenių sapaliojimai apie neva "neheraldinę" žalią spalvą mūsų vėliavoje (!). Kad tai "nesena" spalva, būdinga tik "naujoms" valstybėms. Norėtųsi šių debilų paklausti, ar Lietuvos valstybė senesnė už Italiją, Vengriją, Airiją, Bulgariją?

Reikėtų šiems marazmatikams priminti, kad Lietuvos Taryba iš pradžių vartojo imperijos vėliavą (raudoną su Vyčiu) ir žaliai-raudoną. Būtent "heraldinė" (anot šių besmegenių) geltona spalva buvo pridėta vėliau Žmuidzinavičiaus siūlymu (kaip būdinga neheraldinei lietuvių liaudžiai).

Šiame kontekste pasigirdo ir tų pačių nukvakėlių siūlymai mūsų respublikas skaičiuoti nuo ATR laikų. Ir nesvarbu, kad Rzeczpospolita Obojga Narodow buvo monarchija, svarbu kad lenkai taip vadina. Taip pat nuskambėjo riaugėjimas ir mūsų seimus vesti iš ATR. Ir visai nesvarbu, kad tai buvo bajoriški seimai, o dabartiniai parlamentai rinkti visų žmonių. Visai nesvarbu, kad suplakamas vieno luomo despotizmas (socialinis aparteidas) su modernia demokratija. Svarbu, kad "progresyvioji" Lenkija taip daro.

Na, ir pati viršūnė - aišku primityvaus polonofilo Bumblowski siūlymas gegužės 3 padaryti "visaliaudine švente". Tai kas, kad šia "konstitucija" lenkų egzekucininkai pagaliau įvykdė savo nuo XIV a. nepertraukiamai trunkantį siekį - inkorporuoti Lietuvą į Lenkiją, padaryti ją Lenkijos provincija, ištrinti jos valstybingumą. Juk tai tik nereikšminga smulkmena, palyginus su šios konstitucijos "pasauline reikšme", kuria taip didžiuojasi lenkai.

Ir baigdamas noriu pasakyti: iškeldami viena, neniekinkime kita. Tik beprotis gali priešinti vėliavą su Vyčiu su Trispalve. Jos yra nedalomos, kaip nedaloma mūsų istorija. Prisiminkime Vasario 16 Nepriklausomybės Aktą: ATKURIAMA Lietuvos valstybė, o ne sukuriama.

Su mūsų imperijos vėliava mūsų kariai kovėsi Žalgiryje, Oršoje ir daugybėje kitų mūšių, o su trispalve - prie Kėdainių, Alytaus, Daugpilio, Radviliškio, Giedraičių, Širvintų, ji suplevėsavo išvaduotoje Klaipėdoje. Ji plazdėjo per 1941 m. sukilimą, ją gausiai aplaistė krauju mūsų partizanai, ją kėlė patriotai okupacijos metais, su ja buvo išvaduota Lietuva 1987 - 1991 metais.

Ką nors teigdami, visada galvokime, ką sakome, darykime gilią analizę. Kad paskui palikuonys nevadintų debilais.

Nacionalistas, 2007 01 12 22:10

LT, 2007 01 12 19:59 l- abai aiškiai ir suprantamai paaiškinta abiejų vėliavų prasmė ir jų savitarpio ryšys - Lietuvos istorija nedaloma.

O būtent to labai siekia įvairūs Lietuvos priešai.

Vėliavą su Vyčiu būtina kuo greičiau įteisinti kaip valstybinę, kol to nepadarė gudai.

Tiems, kas prieštarauja, siūlau pasiskaityti bet kurią gudų "istorinę" svetainę - ten yra ir Lietuva, ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, bet be lietuvių - pagal juos LDK sukūrė slavai ir vėliava su Vyčiu yra jų, o ne kažkokių "žmudzinų".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 24 Vas 2007 14:33. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 24 Vas 2007 14:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

Ar susigrąžinsime vėliavą su Vyčiu?

2007 vasario mėn. 23 d., Jonas Vaiškūnas, http://www.DELFI.lt

Lietuvos heraldikos komisija 2002 m. atkreipė Seimo dėmesį, kad Lietuva, būdama viena seniausių Europos valstybių, turi galimybę greta tautinės, sukurtos XX a.pradžioje ir Prezidento vėliavos, atkurti valstybės vėliavą.

Šis Lietuvos skiriamasis ženklas – audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, – žinomas nuo XV a., bet jo ištakos siekia dar senesnius laikus.

Lietuvoje, kaip ir kitose seniausiose Europos valstybėse galėtų galioti ne 2, bet 3 vėliavos: Valstybės, tautinė ir Prezidento. 2004 liepos 8 d. Seimas priimtame naujos redakcijos Lietuvos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme dailininko A.Každailio atkurtą vėliavą su Vyčiu įteisino kaip istorinę Lietuvos vėliavą ir nustatė jos naudojimą.

Tačiau diskusija dėl istorinės Lietuvos vėliavos pripažinimo valstybine – nesibaigė. Neseniai vėl prabilus apie galimybę Lietuvos istorinei vėliavai sugrąžinti valstybinės vėliavos statusą, pasigirdo daug nerimo balsų dėl trispalvės likimo ir kartu… pasipylė daug piktų, pagiežingų žodžių Lietuvos istorinei vėliavai su Vyčiu.

Kas yra vėliava?

Vėliava – tai simbolis vienijantis mus erdvėje ir laike, simbolis įkūnijantis valstybę ir jos istoriją. Semiotiko A.J.Greimo nuomone vėliava – “vėlių būrys, vėlių visuma”. Iškeldami vėliavą – dvasiškai susivienijame ne tik vieni su kitais, bet ir su savo tautos mirusiais ir galiomis, daug kartų pranokstančiomis gyvųjų pajėgas.

Tad, vėliava – laidas jungiantis gyvuosius su visų laikų tautos galybe. Kol pulko priekyje – vėliava, tol su gyvaisiais į kovą eina amžinoji tautos vėlių armija, tol per kūnus plūsta Galia ir Stiprybė, o vienas kalavijas kerta šimteriopa jėga, nes kartu kerta nemirtingos karžygių vėlės. Su vėliava ir vienas lauke karys, nes visos vėlės su juo.

Kad audeklas virstų Vėliava, žemės lopinėlis – Tėviške, rašto ženklas – prasminga raide, reikia kasdienių nenuilstamų pastangų liudijant jų prasmę ir žodžiais ir darbais. Tik savo gyvenimais pripildę simbolius prasmės, juos išsaugoję ir perdavę į ateitį, teikiame galimybę juos perėmusiems semtis galių gyvenimui, kovai bei pergalei.

Pagrindinės Vyčio vėliavos spalvos – balta ir raudona – nuo seno išreiškė du esminius būties pradus: kraujas, kūnas… – raudona; dvasia, vėlė… – balta. Balta + raudona – dvasios ir kūno jungtis, gyvybės galia – galimybė įsikūnyti dvasiai. Nuo seno tikima, kad kario vėlė pasirodo balto raitelio pavidalu. Baltas Vytis – tai protėvių vėlių vedlys.

Šiandien mūsų laikysena persismelkusi savinieka ir nepilnavertiškumo kompleksu savo istorijos ir kultūros atžvilgiu. Jei jau turime šiame amžiuje su kuo nors “integruotis”, tai pirmiausia susijunkime su savo pačių istorija ir kultūra daug platesnėse LDK bei baltiškose erdvėse.

Juk ne visada buvome graudulingų mąstytojų-rūpintojėlių, valstiečių, prekeivių bei rūtų darželių augintojų tauta – nostalgiškai ir jausmingai apraudanti savo būtovės didybę. Vien žynių – žinojimo, pramonininkų bei prekijų norėjimo tautos išlikimui jau nepakanka, vėl gyvybiškai būtinas kovotojų – galėjimas.

Mums kaip niekad trūksta kario dvasios. 17-tais laisvės metais – laikas šią galią atgauti. Vėliava su Vyčiu ir yra šių verčių simbolis: drąsos, veržlumo, garbės, rizikos, laisvės – nepaliekančių vietos prisitaikėliškumui, melui, baimei ir dviveidystei.

“Raudonųjų” sąmokslas?

Šių metų sausio 8 d. TV laidoje "TV forumas" surengtos pirmos viešos diskusijos ”Ar keisti valstybės vėliavą?” atgarsiai nuvilnijo po Lietuvą ir pasiekė išeiviją. Daugelį nejuokais užgavo šventvagiškas klausimas “Ar keisti vėliavą?”. Ypač vieningai ginti trispalvės stojo mūsų išeiviai.

D.Bindokienė lietuviškame JAV dienraštyje “Draugas” susirūpinusi rašo: “Pakeičiant trispalvę ta senoviškąja vėliava, tuo pačiu paneigiamas ne tik visas nepriklausomybės laikotarpis po 1918 m. vasario 16-os, bet ir beveik septyniolika 1990 m. kovo 11–ąją atkurtos nepriklausomybės metų.”

Pakvietusi visus neabejingus trispalvės likimui rašyti laiškus, atsakant į klausimą: “ar reikia pakeisti trispalvę raudona vėliava su Vyčiu?” vėliau su pasitenkinimu pažymėjo: “Dar negavome nė vieno laiškelio, sutinkančio su kai kurių "heraldikos žinovų” siūlymu Lietuvos tūkstantmečio proga išmesti trispalvę ir vartoti kitą vėliavą”.

“Draugo” skaitytojai stojo mūrų už trispalvę, neretai pasitelkdami antikomunistinę retoriką ir įžvelgdami sąmokslą, kuriuo siekiama “Lietuvai vėl įbrukti raudoną vėliavą. Iš pradžių, žinoma, su Vyčiu, kurį paskui būtų taip nesunku vėl pakeisti kūju ir pjautuvu”. Pasigirdo net perspėjimų po kurių galėtų pakilti žibalo ir džiūvėsių kainos: “Gal tai paruošiamasis darbas prieš planuojamas dideles akcijas, primenančias 1940-uosius?”

Dar labiau įsikarščiavo krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštyje “XXI amžius” A.Zolubas „TV forumą“ pavadinęs – “raudoniukų kvorumu”. O “raudoniukais” laidos dalyvius: A.Matonį, R.Lopatą, A.Bumblauską, G.Ilgūną, kurie neva jaučia ”nostalgišką trauką raudonai, nors ir su Vytimi Lietuvos vėliavai”.

Niekas nesiūlo atsisakyti trispalvės

Džiugu, kad mūsų laisvės vėliava trispalvė gyva ne tik ant bokštų ir stiebų, bet ir mūsų tautiečių širdyse. Neteko išgirsti nė iš vieno, kad reikia keisti trispalvę. O audrą sukėlė neteisingas pačios diskusijos obalsis: “Ar keisti vėliavą?”.

Dabar girdime pagiežos ir pykčio žodžius metamus mūsų istorinei vėliavai su Vyčiu ir tiems, kurie kviečia ją įteisinti kaip valstybinę. Apmaudu, kad stengdamiesi apginti vieną šventą simbolį imame spjaudyti į kitą.

Tai primena dviejų bažnytinių procesijų nešinų Šv. Mergelės Marijos paveikslais priešpriešinį susitikimą senamiesčio gatvelėje. Siaura buvo gatvelė, nelengva prasilenkti - apsistumdė, apsižodžiavo: “Tai mūsų Marija – mergelė, o Jūsų k…. (ne komunistė, žinoma)!”.

Ar siūlė kas atsisakyti trispalvės? “Spaudos klube” buvo išsakyta mintis, jog atėjo metas atstatyti istorinį teisingumą ir sugrąžinti į viešą politinį ir pilietinį Lietuvos gyvenimą istorinę mūsų valstybės vėliavą, suteikiant jai valstybinės vėliavos statusą.

Heraldikos komisijos pirmininkas istorikas E.Rimša sakė, kad abi vėliavos gali rasti deramą vietą: „Mano manymu, trispalvei turime suteikti nacionalinės vėliavos statusą, o raudonai su baltu raiteliu – valstybės vėliavos statusą. Ignoruoti raudonąją su baltu raiteliu netikslinga, juk tiek nedaug turime senųjų palikimo šaltinių. Šaltiniuose patvirtinta, kad ši vėliava naudojama nuo XV amžiaus pradžios“.

„Niekas nenori suregzti sąmokslo prieš lietuvišką trispalvę... Kalbama apie tai, kad laikas nupūsti dulkes nuo Lietuvos valstybės raudonos vėliavos su Vyčiu, kuri asocijuojasi su Lietuvos kaip didžiosios valstybės galybe, nuo vėliavos, su kuria buvo laimėtas Žalgirio mūšis“, - teigė naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius A.Matonis.

Didžiausiu prieštarautoju buvęs „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas R.Valatka, atkreipė dėmesį, kad “vėliava – ne tik pagal tam tikras taisykles sukomponuotas audeklas. Vėliava – tai ir tautos likimas, ir tautos gyvenimas. Man atrodo, nuo to momento, kai į pirmąjį mūšį 1919 metais su trispalve išėjo savanoriai, ir turėjo baigtis diskusija dėl Lietuvos vėliavos".

R.Valatka teisus, kad nėra ko diskutuoti dėl trispalvės reikšmės. 1988 susigražinę trispalvę – atstatėme ryšį su tautine Lietuvos dvasia, su 1918 atkurta Lietuvos valstybe ir jos XX a. istorija: savanoriais, partizanais, tremtiniais... Su tautine trispalve atkūrėme nepriklausomą tautinę valstybę dalyje savo tautos etninių žemių, išsaugojome ją į trispalvės spalvas įliedami XX a. brolių ir seserų kraujo, todėl trispalvė yra ir turi likti – tautinės Lietuvos ir tautos vėliava.

Tačiau, kurdami tautinę valstybę ir jos simbolius, tuomet turėjome atsiriboti nuo didžiosios Lietuvos – LDK istorijos, kultūros ir valstybingumo tradicijų, kurių simboliu ir yra iki pat XVIII a. pabaigos išlikusi LDK vėliava. Jei ne ši vėliava – nebūtų buvę nei 1918, nei 1990-ųjų Lietuvos.

Vėliava – Lietuvos tapatybė ir strategija

Atėjo laikas Lietuvos valstybei išlipti iš XX a. lopšio ir eiti pasiimti savo istorijos bei paveldo už 1918 linijos. Atkūrę Lietuvos nepriklausomybę, demarkavę valstybės sienas, susitvarkę santykius su kaimyninėmis šalimis dabar turime eiti toliau, pradėdami nuo svarbaus simbolinio veiksmo – Lietuvos valstybės vėliavos statuso suteikimo dabartinei Lietuvos istorinei vėliavai.

Ir kartu šiuo veiksmu sau patiems ir pasauliui drąsiai paskelbkime, kad perimame senąsias Lietuvos valstybingumo tradicijas ir jų pagrindu kuriame naują Lietuvos kultūros ir politikos strategiją bei jos prioritetus, sutelkdami dėmesį į:

1. Baltiškojo ir LDK paveldo tyrimą, aktualizavimą ir populiarinimą.

2. Valstybės naujosios geopolitinės strategijos sukūrimą LDK istorinio, kultūrinio ir politinio paveldo pagrindu.

Šios bendros veikimo kryptys duotų natūralų istoriškai ir kultūriškai motyvuotą pamatą ir tautiškosios, ir Valstybinės tapatybės stiprėjimui bei padėtų pagrindus Lietuvos įsitvirtinimui naujoje geopolitinėje situacijoje po ES plėtros – kaip geografiškai istoriškai ir politiškai stipraus regiono, natūraliai jungiančio ir kontroliuojančio ES jungtį su Eurazijos kontinentu Rytų – Vakarų kryptimi.

Užuot kūrę naujus įvaizdžio ženklus – sugrąžinkime valstybei Vyčio vėliavą, su kuria Lietuvos vardas ne tik atsirado pasaulio žemėlapiuose, bet ir tapo išgarsintas plačiausiose Eurazijos erdvėse dar gerokai anksčiau nei nuskambėjo padėkos odės kritusiems Žalgirio mūšyje.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

LT, Al3x, 2007 02 24 23:33

Pagoniška Lietuvos karalystė susikūrė XII a. pabaigoje. 1253 m. jau apkrikštytas (1251 m.) karalius Mindaugas buvo karūnuotas krikščionišku Lietuvos karalium. Krikščioniška Lietuvos Karalystė gyvavo 1253 - 1263 m. Paskui buvo grįžta į pagonybę ir pagoniška Lietuvos karalystė gyvavo iki 1386 m.

Tada, sudarant personalinę uniją su Lenkija, lenkų ji buvo pažeminta iki gėdingo didžiosios kunigaikštystės statuso. LDK gyvavo iki 1795 m.

Nacionalistas, 2007 02 24 23:51

Istorinė Lietuvos valstybės vėliava (su Vyčiu) yra Lietuvos pasididžiavimas. Ne be reikalo gudai, lenkai ir netgi rusai visais įmanomais būdais bando įtikinti mus (ir ne tik mus), kad Lietuva atsisakytų savo istorinės praeities ir kuo greičiau ją užmirštų.

Lenkijoje jau seniai yra pasisavinti visi LDK pasiekimai (ir kultūros, mokslo bei meno srityse, ir kariniuose reikaluose), o Gudijoje jau beveik 20 metų dirba visa krūva profesorių, besistengiančių įrodyti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė - tai slavų (visų pirma gudų) sukurta valstybė.

Paisžiūrėkite gudų ir rusų internetines svetaines, ir Gudijoje bei Rusijoje leidžiamas "istorines" knygas bei žemėlapius - jie nesiginčija dėl vėliavos su Vyčiu, o tiesiai šviesiai rašo, kad tai slavų istorinis simbolis, su laukiniais žmudzinais (tai yra lietuviais) neturintis nieko bendro.

O kai kurie, matyt, iš tikrųjų "nepakankamai istoriškai išsivystę" dabartiniai lietuviai tokiai gudų ir lenkų pozicijai aktyviai pritaria. Nors turiu pagrįstą įtarimą, kad tai visai ne lietuviai, o tik jais apsimetantys.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Kov 2008 15:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

Pamirštoji Lietuvos pergalių vėliava

Jolita Skinulytė, "Vilniaus diena"
2008 kovo mėn. 10 d.

Lietuva – viena seniausių valstybių Europoje, tačiau ji pamiršo savo istorinę vėliavą, naudotą iki pat XVIII a. pabaigos. Valstybės vėliava tapusi trispalvė mūsų šalį nubloškia į vargingiausių pasaulio valstybių klubą. „Tie, kurie į Lietuvos istoriją žvelgia ne tik nuo XX a., bet nuo gerokai ankstesnių laikų, tiems ši vėliava labai svarbi“, – apie Lietuvos istorinę vėliavą – baltą raitelį raudono audeklo centre – kalbėjo Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas dr. Edmundas Rimša.

Užmarštin nugrimzdusi istorija

Šiuo metu senoji, net nuo XV a. žinoma Lietuvos vėliava beveik visiškai nenaudojama. Senosios valstybės vėliavos spalvos ir atributika panaudoti kuriant šalies prezidento, karinio jūrų laivyno, kariuomenės dalinių vėliavas. Kauniečiai raudoną vėliavą, kurioje vaizduojamas baltas raitelis vienoje ir Gediminaičių stulpai kitoje pusėje, per svarbesnes šventes iškelia Karo muziejaus kiemelyje.

Kartais senoji vėliava keliama per valstybines šventes, pavyzdžiui, vasario 16 d. prie Seimo ir Signatarų namų, liepos 6 d. – prie prezidentūros. Senąją mūsų vėliavą galutinai išstūmė 1918 m. sukurta trispalvė, kuri 1988 m. grąžinta Konstitucijoje ją klaidingai pavadinus valstybės.

„Istorinė Lietuvos vėliava yra priminimas valstybės, kuri nėra 1918 m. kūrinys, o valstybės, turinčios tūkstantmečio istoriją. Turėdami šią vėliavą laimėjome Žalgirio ir Aušros mūšius. Tai valstybingumo simbolis“, – kalbėjo heraldikos specialistas. Ši vėliava Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo naudojama iki pat 1795 m., kai Lietuvos ir Lenkijos valstybė buvo galutinai pasidalyta gretimų imperijų.

Klaida Konstitucijoje

E.Rimša pasakojo, kad daugelis valstybių turi tautines ir valstybės vėliavas. Tautinės vėliavos šiuolaikiniame pasaulyje yra pagrindinės, o valstybės vėliavos yra oficialus šalies simbolis ir naudojamos labai retai.

Išskirtinis valstybės vėliavos ženklas – joje turi būti pavaizduotas herbas. Tokią vėliavą paprastai leidžiama naudoti tik valstybinėms įstaigoms ir institucijoms per šventes, o valstybės atstovybėms užsienyje gali būti leista naudoti nuolat.

„Tautinė vėliava yra kiekvieno mūsų vėliava, ją galima nešiotis, vežiotis, naudoti per sporto varžybas ir panašiai. To negalima daryti su valstybės vėliava“, – dėstė E.Rimša ir pridūrė, kad dėl minėtų priežasčių trispalvė klaidingai Konstitucijoje pavadinta valstybės, o senoji vėliava nepelnytai pamiršta.

Istorikų argumentų neklausė

E.Rimša pasakojo, kad 1988 m. istorikai LTSR Aukščiausiosios Tarybos suvažiavimo dalyvius bandė įtikinti, kad trispalvė turi būti pavadinta tautine, arba nacionaline vėliava.

Tuomet buvo pateikti trys projektai – nacionalinio himno, valstybės vėliavos ir herbo atkūrimo. Himnas ir vėliava buvo atkurti, o herbo klausimas paliktas ateičiai, kai bus atkurta valstybė.

„Tautinių vėliavų Sovietų Sąjungoje nebuvo, tik valstybių. Gal pabijota sukiršinti skirtingų tautybių žmones, tuomet gyvenusius Lietuvoje. Išėjo taip, kad Konstitucijoje trispalvė buvo pavadinta valstybės vėliava“, – sakė pašnekovas.

LTSR vėliava buvo raudona, balta, žalia, kairiajame kampe pavaizduotas pjautuvas ir kūjis. Atkūrus Lietuvos vėliavą pasikeitė tik viena spalva.

Reikia referendumo

Dabar norint trispalvę pavadinti tautine, o senajai suteikti valstybės vėliavos vardą, reikia rengti referendumą, kitaip Konstitucijos nepakeisi.

E.Rimšos teigimu, Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, gali turėti ne dvi, bet tris vėliavas: valstybės, tautinę ir prezidento. Kol nėra galimybių pakeisti Konstituciją, buvo papildytas valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas. Jame raudona vėliava, kurios viduryje vaizduojamas vytis, buvo pavadinta istorine Lietuvos valstybės vėliava. Tikimasi, kad Seimas per pavasario sesiją priims šio įstatymo papildymus, kurie įpareigos Heraldikos komisiją sukurti istorinės vėliavos etaloną, o jį patvirtinus senoji vėliava vėl galės būti naudojama.

Mokslininkai tikisi, kad Lietuvos istorinė vėliava ant valstybinių institucijų pastatų ir šalies atstovybių užsienyje plevėsuos jau 2009-aisiais – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga.

„Tačiau atsiradus galimybei, galbūt, kai bus ruošiama nauja Konstitucijos redakcija, reikėtų įvardyti trispalvę kaip tautinę, o raudoną su Vyčiu centre kaip valstybės vėliavą“, – ragino E.Rimša.

Eduardo Potašinsko, rinkodaros specialisto, nuomone, „dabar pagal vėliavos spalvas ir išdėstymą esame tarp vargingiausių valstybių. Mūsoji vėliava neįsimintina, ji užsieniečiams primena kurios nors Afrikos šalies vėliavą, nuolat painioja. Jei vėliavoje turėtume veržlų Vytį, jis būtų įsimintinas, išskirtinis, verstų domėtis: kieno tai vėliava, kokia tai šalis, kur ji yra, gal ten galima investuoti. Imkime Kanados vėliavą, kurios centre yra raudonas klevo lapas baltame fone. Ši vėliava tokia įsimintina, kad niekam net nekyla abejonių, kieno ji, o klevo lapas siejamas pirmiausia su Kanada. 1989 m. trispalvė pasirinkta ilgai nesvarsčius. Ji buvo siejama su Nepriklausomybe ir kovomis dėl laisvės. Trispalvė gali likti tautinė vėliava, tačiau dabar atėjo laikas prisiminti ir grąžinti istorinę vėliavą, naudotą iki pat XVIII a. pabaigos.“

Kaip atsirado tautinės vėliavos?

Visos tautinės vėliavos yra juostuotos. Viena pirmųjų trispalvių juostuotų vėliavų – Nyderlandų karalystės, atsirado 1572 m. Tai pati seniausia iki šiol naudojama trispalvė vėliava. Tačiau Nyderlandų vėliava didelės reikšmė Europoje neturėjo.

Masiškai trispalvės juostuotos vėliavos kaip tautinės imtos kurti po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos. Prancūzija buvo demokratijos pradininkė tuometėje Europoje, ir 1794 m. įteisinta jos vėliava tapo pavyzdžiu kitoms besikuriančioms nacionalinėms valstybėms ir išsivadavimo iš imperijų jungo siekiančioms tautoms. Dauguma Europos trispalvių juostuotų vėliavų buvo sukurta XIX a.

Kaip buvo sukurta trispalvė?

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose lietuvių vėliava paminėta XIV a. pabaigoje – Vygando Marburgiečio kronikoje aprašant 1337 m. kryžiuočių kautynes su lietuviais prie Bajerburgo pilies (Veliuona). Tačiau nenurodyta, kaip ji atrodė.

XV a. Jano Długoszo istorijoje, kalbant apie Žalgirio mūšį 1410 m., minima, jog Vytautas atsivedė 40 lietuvių pulkų, visi turėjo raudonas vėliavas. 30 lietuvių pulkų tada turėjo raudonas vėliavas, su centre vaizduojamu baltu raiteliu ant bėro, juodo ar obuolmušio žirgo; 10 pulkų – su Gediminaičių stulpais.

Manoma, kad vėliavas, su vaizduojamais Gediminaičių stulpais, turėjo iš Vytauto tėvonijos – Trakų žemės – atvykę pulkai. O vėliavos, kuriose buvo vaizduojamas raitelis, priklausė pulkams iš kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemių.

Vėlesniuose istoriniuose šaltiniuose kaip LDK vėliava apibūdinamas raudonas audeklas su baltu raiteliu abiejose pusėse. Tokia LDK vėliava išliko iki pat XVIII a. pabaigos.

Didžiajame Vilniaus Seime 1905 m. Jonas Basanavičius pasiūlė Lietuvos tautine vėliava pripažinti LDK vėliavą, tačiau šis siūlymas daug kam buvo nepriimtinas.

Diskusijos dėl šalies vėliavos Lietuvoje buvo atnaujintos tik 1917 m. Lietuvių visuomenės veikėjų pasitarime pas J.Basanavičių nutarta vėliavos spalvas rinkti iš tautinių spalvų. Ruošiantis Lietuvių konferencijai Vilniuje dailininkas Antanas Žmuidzinavičius parengė žalios ir raudonos spalvų Lietuvos vėliavos projektą.

Tačiau konferencijos dalyviams A.Žmuidzinavičiaus pasiūlyta vėliava atrodė niūri. Per konferenciją buvo parengtas dar vienas Lietuvos vėliavos projektas, jo autorius – archeologo Tado Daugirdo. Jis pasiūlė tarp žalios ir raudonos įvesti ploną geltonos spalvos juostą.

Lietuvių konferencija dėl vėliavos neapsisprendė, o pavedė tai padaryti specialiai komisijai, kurią sudarė J.Basanavičius, A.Žmuidzinavičius ir T.Daugirdas. Komisijos priimtame Lietuvos vėliavos projekte buvo trys vieno pločio horizontalios juostos – geltona, žalia, raudona. 1918 m. Lietuvos Taryba projektą patvirtino. Kartu Taryba patvirtino ir istorinę vėliavą, kurios vienoje pusėje vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, o kitoje pusėje – Gediminaičių stulpai.

Vis dėlto diskusijos dėl Lietuvos valstybės vėliavos tada nesibaigė, nes geltonos, žalios, raudonos spalvų derinys heraldikos požiūriu buvo netinkamas. Buvo parengti du naujų – baltos, raudonos, geltonos – spalvų vėliavų projektai. 1940 m. gegužę Valstybės herbo komisija buvo nutarusi pateikti šį projektą prezidentui. Tačiau sumanymas nebuvo įgyvendintas dėl šalies okupacijos ir aneksijos.

1988 m. vasarą visuomenės disidentų organizacijos, taip pat Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (vėliau – Sąjūdis) ėmė viešai naudoti geltoną žalią raudoną vėliavą, kuri buvo laikoma tautine, nes dar egzistavo oficiali LTSR raudona balta žalia vėliava, kurios kairiajame kampe buvo pavaizduotas pjautuvas ir kūjis.

1988 m. lapkritį LTSR Aukščiausioji Taryba pakeitė LTSR Konstituciją ir pripažino geltoną žalią raudoną vėliavą valstybės vėliava. Vėliau šioji valstybės vėliava įvardyta ir Konstitucijoje, priimtoje per piliečių referendumą.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

dk, deimantask@mail.lt, 2008 03 10 10:57

Visi čia kritikuojantys Rimšos pasiūlytą variantą remiasi tik emocijomis, o ne istorine tiesa. E. Rimša neabejotinai yra žymiausias visų laikų Lietuvos heraldikos specialistas, į kurio nuomonę ir argumentus politikai pirmiausia turėtų atsižvelgti.

Tik, va bėda, kad Lietuvoje visose srityse esminius dalykus sprendžia dažniausiai ne profiai ir gabiausi žmonės, bet vidutinybės, mėgėjai arba tiesiog korumpulai. Pagarba gerb. Edmundui už principingą poziciją.

Žygeivis, 2008 03 10 15:11

Akivaizdus dėsningumas - lietuviai nori istorinės tūkstantmetės Lietuvos Valstybės vėliavos pripažinimo.

Ne lietuviai to nenori. Kodėl?

Visų pirma todėl, jog iš principo nenori pripažinti, jog Lietuvos Valstybę sukūrė Lietuvių Tauta, o ne kažkokie neaiškūs slavai.

Antra - vėliavą su vyčiu svajoja pasisavinti gudai - tik laukia kol Lukašenka bus nuverstas. Jie jau dabar į visus Vakaruose vykstančius istorinius renginius nešasi vėliavas su vyčiu. Taip jie bando įtvirtinti pasaulyje LDK slavišką įvaizdį.

Pastaba.

Tai, jog aš teisus, tuojau įrodys krūva slaviškos kilmės komentarų, keikiančių mano parašytas tiesas, ir "įrodinėjančių", kad lietuvių iš vis nėra buvę, o buvo tik slavai-litvinai-liutičiai (ar kažkas panašaus) ir ši vėliava priklauso jiems.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Musgaudis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Kov 2008 21:50

Užsiregistravo: 26 Sau 2008 18:48
Pranešimai: 99
Miestas: Kaunas

Aš už Vytį! Dabartinė vėliava man primena kokios Jamaikos vėliavą. Baisus spalvų derinys.

Į viršų

Mefistofas

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Geg 2010 09:35

Užsiregistravo: 16 Geg 2010 02:54
Pranešimai: 23

Nors vytis vizualiai gražesnis, tačiau šiandieninė vėliava daug tinkamesnė vien todėl, jog ji tautinė, o vytis yra monarchų simbolis.

Lai bajorai ir naudoja vytį, o mes naudokime trispalvę. Nors šiaip asmeniškai, kaip kairiajam, ir trispalvė man nelabai patinka kaip buržuazinė vėliava, bet jau geriau už karalių.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Geg 2010 00:41

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

Mefistofas rašė:

Visai nusišneki, "paniręs į savo klasių kovos gelmes".

Vytis visų pirma yra Lietuvos Valstybės herbas ir simbolizuoja Valstybės tęstinumą.

Valstybinė vėliava taip pat visų pirma simbolizuoja ne Lietuvių Tautą, o ilgaamžę Lietuvos Valstybę, todėl Vėliava su vyčiu būtų tinkamesnis tūkstantmetės Lietuvos Valstybės simbolis, atspindintis įvairias Lietuvos Valstybės raidos pakopas - Lietuvos Kunigaikštystę, Lietuvos Karalystę, Lietuvos Imperiją, Lietuvos Respubliką...

O tautinė trispalvė ir toliau turėtų likti Lietuvių Tautos simboliu.

P.S. Ko tu nemėgsti buržuazijos - juk tu pats nesi nei valstietis, nei proletaras. O esi pats tikriausias miestietis - tai yra buržua.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Sau 2012 20:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

В Литве отмечают День государственного флага
http://ru.delfi.lt/news/live/v-litve-ot ... d=53605487

ru.DELFI.lt
воскресенье, 1 января 2012 г. 13:28

В Вильнюсе, с башни Гедиминаса, 1 января по традиции снимут флаг, который был поднят в начале прошлого года, и поднимут новый.

В первый раз, ровно 93 года назад, триколор на башне Гедиминаса подняла группа литовских добровольцев, под руководством коменданта Вильнюса Казиса Шкирпы.

Коментарии
http://ru.delfi.lt/news/live/article.ph ... &com=1&s=1

Žygeivis,
2012 01 01 19:43

Вообще то исторический Флаг Литовской Державы - это серебряный рыцарь на темно алом полотнище.

К сожелению, не взирая на предложение Йонаса Басанавичюса (высказанного им еще в 1905 г. в Великом Литовском Сейме в Вильнюсе) использовать именно исторический флаг Литовской Державы, Государственный Совет в 1918 г. решил по разным политическим (красный цвет тогда многим ассоциировался с большевиками) и практическим (сложно изготовить) причинам, что гос. флагом будет национальный литовский триколор, а исторический фдаг Великой Литовской Державы стал Президентским флагом.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 11 Vas 2012 16:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

Ажубалис: патриотическое шествие должно объединить всех под одним флагом
http://ru.delfi.lt/news/politics/azhuba ... D=14677629

Коментарии
http://ru.delfi.lt/news/politics/articl ... &com=1&s=2

Žygeivis,
2012 02 10 16:02

Ажубалис: патриотическое шествие должно объединить всех под одним флагом
------------------------------- -

Уточняю:

У Литвы два государственных флага - исторический Литовской Державы (с "Погоней") и национальный Литовского Народа (триколор).

Žygeivis,
2012 02 10 17:21

к жиге,
2012 02 10 16:58
..У Литвы два государственных флага - исторический Литовской Державы (с "Погоней") и национальный Литовского Народа (триколор).
-------
Извини! Литва-одна,а гос.флага-два!!Нонсенс!
------
У тебя,есть идея? как соединить - "исторический" с "националистическим" (национальным)?(эскиз уже имеешь?)
----
Сколько гос. флагов должно будет быть в фантазийной "великой литовской империи" ???
-------------------

А ты такой дебил и не понимаешь? :) :) :)

Особо тупым раьясняю - у Великой Литовской Империи флаг всегда был, есть и будет один - с "Погоней".

А у каждого народа (этноса) этой империи - имеется еще и свой собственный национальный флаг. :)

Žygeivis,
2012 02 11 15:44

К жиге,
2012 02 10 19:15
А ты такой дебил и не понимаешь? :) :) :)

Особо тупым раьясняю - у Великой Литовской Империи флаг всегда был, есть и будет один - с "Погоней".

А у каждого народа (этноса) этой империи - имеется еще и свой собственный национальный флаг. :)
---
Зачэм оскорблять?Я тебя дебилом не обзываю.
Значит и поляки(этнос) имеют право на свой национальный флаг?И жемайты,аукштайты ,дзуки.
-----------------

1. А какое отношение имеют поляки к Литовской Державе, тем более к Великой Литовской Империи?

У поляков всегда была только одна мечта - как подмять под себя нашу Державу, к чему они и стремились всю свою известную историю.

2. Жямайчяй, аукштайчяй, дзукай, а также и тобой забытые сувалькечяй (если не забыл, то Сувалки с 1920 г. оккупированны Польшей), а также другие, более мелкие, этнографические литовские группы являются составными частями Литовской Нации.

Поэтому у них вполне могут использоваться свои региональные историко - этнографические флаги, рядом с Национальным флагом Литовской Нации и Государственным флагом Литовской Державы.

Žygeivis,
2012 02 12 17:37

хуета,
2012 02 11 23:45
Особо тупым раьясняю - у Великой Литовской Империи флаг всегда был, есть и будет один - с "Погоней".
---
а чё не с Vytis? а ну да, она ж всегда и называлась Pogonia...
----------------------

Учи великий и могучий литовский язык - самый древний индоевропейский язык, неуч славяноязычный.

Слово "vytis" по литовски и означает "погоня", как его правильно и перевели на свои языки наши славянские рабы-писари в свое время. :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?

Parašytas: 03 Lie 2012 20:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

K.Masiulis. Šalia trispalvės yra vietos ir istorinei vėliavai!

http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=58978559

Prof. Kęstutis Masiulis, Seimo narys
2012 m. birželio 25 d. 09:36

Seimas neseniai pritarė įstatymo projekto pateikimui, kuriuo siekiama plačiau ir dažniau naudoti istorinę Lietuvos vėliavą – raudoną audeklą su centre pavaizduotu baltu Vyčiu. Žengtas tik pirmas žingsnis: dar laukia svarstymai komitetuose ir du balsavimai plenariniame Seimo posėdyje.

Džiaugiuosi pradėta diskusija, kuri leidžia išgirsti ir nepritariančių balsus, apsvarstyti pasiūlymus ir rasti kompromisus. Įstatymo pataisa jokiu būdu nesumažina tautinės trispalvės reikšmės, tačiau praplečia istorinės vėliavos naudojimą šalia tautinės trispalvės.

Ar istorinė vėliava yra svarbu?

Savo rinkėjų ir „Facebook“ draugų paklausiau: ar pritariat platesniam istorinės vėliavos naudojimui? Mano pašnekovai į siūlymą plačiau naudoti istorinę vėliavą reagavo skirtingai, vieni palaikė, kiti ne. Dalis žmonių pareiškė, kad Seimas neturi ką veikti, užsiima niekais ir verčiau skirtų dėmesį „svarbesniems“ įstatymams.

Tačiau kas yra svarbesni įstatymai? Seimo nariai atstovauja daug skirtingų interesų ir kas vieniems svarbu, tas kitiems nesvarbu. Dalis žmonių įsivaizduoja, kad svarbūs tik ekonominiai reikalai, o kita dalis, kad tik tie, kurie liečia pensijas ir socialines išmokas, o dar kitiems rūpi tie dalykai, kurių negalima pavadinti „pilvo“ reikalais.

Taigi parlamentas svarsto įvairaus pobūdžio ir įvairių sričių įstatymus. Mano supratimu įstatymas nustatantis platesnį vėliavos su Vyčiu naudojimą yra svarbus.

Seimas turi rasti laiko apsvarstyti ir Atominės elektrinės įstatymą, ir atlyginimų didinimą, ir lygiai taip pat istorinės vėliavos reikalus.

Istorinė vėliava neistorinė?

Kai kurie piliečiai pritarė, kad įstatymas geras ir reikalingas, tačiau išsakė skeptišką požiūrį į pačią istorinę vėliavą. Jie teigė, kad įstatymu įtvirtinta vėliavos išvaizda neistorinė, Vytis kampuotas, nerealistinis, ne tokios spalvos, Antano Smetonos valdymo laikais buvo kitoks ir pan.

Aš nesu heraldikos specialistas ar dailininkas, tačiau žinau, kad svarstant istorinės vėliavos projektą buvo atsižvelgta į visas heraldikos taisykles, istoriografinę medžiagą ir su istorinės vėliavos piešiniu dirbo dailininkai, istorikai ir kiti specialistai.

Lietuviškas Vytis – sidabrinis raitelis raudoname fone – gyvuoja jau septintą šimtmetį. Pirmos užuominos apie Vyti, kaip valstybės simbolį, minimos 1278 m. Ipatijaus metraštyje. Vėliau Vytis buvo pradėtas naudoti kunigaikščių herbuose, dar vėliau miestų, įstaigų herbuose, ant dokumentų, vėliavose ir kitur.

Tačiau simbolis nebuvo susiformavęs. Vyčio vaizdas priklausė nuo savininko, graviruotojo ir netgi to paties kunigaikščio antspauduose turėjo nevienodą pavidalą. Nebuvo nusistovėjusi raitelio jojimo kryptis, žirgo judesys, riterio rankose laikomas ginklas. Vienose jis joja kairėn, kituose – dešinėn, žirgas tai stovi, tai šuoliuoja, vienur riterio skydas yra su Jogailos kryžium, kitur su Skirgailos liūtu, ar Vytauto – Gediminaičių stulpais.

Taigi heraldikos komisija turėjo rimtai įsigilinti, apsvarstyti visus argumentus ir buvo pasirinktas pripažinto bei įvertinto dailininko Arvydo Každailio modelis.

Nors kaip yra pastebėjęs Seimo narys Česlovas Juršėnas: „Lietuvos valstybės kūryba tebetrunka, todėl ir senieji heraldikos ženklai gali būti tolimesnių diskusijų objektu“.

Tačiau paties Vyčio perkūrimas yra visai kita diskusija, nesusijusi su klausimu kaip plačiai istorinę vėliavą reikėtų naudoti.

Ar Lietuva yra LDK istorijos perėmėja?

Na ir paskutinis svarus argumentas dėl platesnės istorinės vėliavos naudojimo yra susiję su Lietuvos valstybingumo istorija.

Dalis naujųjų mokslininkų, pirmiausia prof. Alvydas Jokubaitis, teigia, kad Lietuvos Respublika nėra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tęsinys. Pasak A. Jokubaičio, LDK sieti su dabartine Lietuva, tai tas pats, jeigu JAV savo ištakas sietų su indėnais. Jeigu pritariam tokiai koncepcijai, ar galime kalbėti apie „istorinę“ vėliavą?

Aš laikausi priešingos nuomonės, kad Lietuva yra LDK valstybingumo tęsėja ir neatsitiktinai 1992 m. Konstitucijoje yra įrašyta „Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę“.

Galima ginčytis dėl to, kas buvo tauta tuo metu, bet istorikų įrodyta, kad mūsų karalius Mindaugas buvo lietuvis, kalbėjo lietuviškai ir sukūrė tarptautiniu mastu pripažintą Lietuvos valstybę.

Kodėl turėtume ignoruoti šiuos faktus?

Lygiai taip pat 1938 m. Konstitucijoje yra įrašas „Lietuvių tauta, senosios Lietuvos didingos praeities gaivinama, yra atstačiusi nepriklausomą suvereninę Lietuvos valstybę“.

Taigi tiek dabar, tiek tarpukariu, politikai, atsižvelgdami į piliečių požiūrį niekada nebuvo atsižadėję LDK paveldo. Atvirkščiai daugybėje dokumentų pabrėžiamas valstybės tęstinumas.

Šiuo įstatymo projektu siekiama, kad istorinė vėliava atrastų deramą vietą valstybės gyvenime. Kartu su tautine trispalve ir valstybės herbu būtų pagrindiniai Lietuvos valstybingumo simboliai. Istorinė vėliava – tai tiltas, jungiantis dabarties Lietuvą su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir mūsų 1000 metų istorija. Tai simbolis, vienijantis visus šalies gyventojus – lietuvius, rusus, lenkus, totorius ir puikiai reprezentuojantis šalies įvaizdį.

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?

Parašytas: 14 Rgp 2012 14:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

URM pritaria, kad istorinė vėliava su Vyčiu plevėsuotų ant Lietuvos ambasadų

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=59315893

BNS
2012 m. rugpjūčio 14 d. 12:49

Lietuvos valstybės istorinė vėliava su Vyčiu galėtų būti nuolat iškeliama ant Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienyje pastatų, mano Užsienio reikalų ministerija (URM).

URM siūlo Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme numatyti, kad "Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat iškeliama prie, virš ar ant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir šių atstovybių bei įstaigų padalinių, taip pat specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse, pastatų – pagal tarptautinės teisės normas, diplomatinio protokolo reikalavimus ir buvimo valstybės tradicijas".

URM kanclerio Valdo Lastausko pasirašytame rašte teigiama, kad istorinė vėliava - Vytis raudoname fone - yra neatsiejama mūsų heraldikos dalis, reprezentuojanti garbingą ir ilgaamžę Lietuvos valstybingumo raidą, ugdanti pagarbą jos istoriniams laimėjimams, padedanti puoselėti istorinę atmintį, patriotizmą ir pasididžiavimą savo šalimi.

"Istorinės vėliavos naudojimas esąs naudingas siekiant įtvirtinti teigiamą Lietuvos – brandžios istorinės valstybės – įvaizdį pasaulyje ir paskatinti tarptautinę bendruomenę domėtis mūsų šalies praeitimi", - rašo kancleris.

Anot rašto, šimtmečius gyvuojantis istorinės valstybės vėliavos atvaizdas puikiai įkūnija ir gilią Lietuvos valstybės daugiatautiškumo, tolerancijos, kokybiškos diplomatijos tradiciją.

"Lietuvos atstovybių užsienyje patirtis leidžia tvirtinti, kad ši vėliava puikiai derėtų su nuolat iškeltomis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos vėliavomis, nesumenkindama jų svarbos, bet sustiprindama domėjimąsi Lietuva", - pabrėžė URM.

Seimo nariai konservatoriai Kęstutis Masiulis ir Stasys Šedbaras inicijavo Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo papildyti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos iškėlimo vietų ir progų sąrašą. Projektui po pateikimo Seimas pritarė.

Šiuo metu istorinę vėliavą privalu iškelti virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje pilyje bei Karo muziejaus skverelyje Kaune. Seimo nariai vėliavą norėtų matyti iškeltą ir prie valstybės institucijų, taip pat - senųjų pilių, o Gedimino pilies bokšte istorinė vėliava iškiltų tam tikromis progomis.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo pritarti pataisoms dėl platesnio Lietuvos istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimo, tačiau taip pat ragina jų nesulyginti, kad trispalvė neprarastų savo kaip valstybės simbolio reikšmės.

VRM parengtas projektas bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei, kurios išvados dėl atitinkamų konservatorių Kęstučio Masiulio ir Stasio Šedbaro inicijuotų Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisų kreipėsi Seimas.

Pagal pataisas, valstybinę vėliavą istorinė Gedimino pilies bokšte pakeistų istorinių švenčių dienomis - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną liepos 6-ąją ir Žalgirio mūšio dieną liepos 15-ąją. Gedimino pilies bokšte tomis dienomis Lietuvos valstybės vėliava būtų nuleidžiama ir keliama Lietuvos valstybės istorinė vėliava.

Greta valstybės vėliavos Lietuvos valstybės istorinę vėliavą Seimas įteisino 2004 metais.

Šios vėliavos prototipas - per 1410 metų Žalgirio mūšį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės naudotos vėliavos.

BNS

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?

Parašytas: 24 Rgp 2012 22:13

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

Darius Baronas: Lietuvos trispalvės gynyba nuo politinių romantikų

Darius Baronas / 15min.lt
Publikuota: 2012 rugpjūčio 19d. 19:01

Pastaruoju metu dėl Lietuvos trispalvės ir istorinės valstybės vėliavos kylančias diskusijas vertinu kaip politinio populizmo ir trumparegiškumo apraišką. Pastangas lygiagretinti Lietuvos trispalvę ir raudoną vėliavą su Vyčiu vertinu kaip pasikėsinimą į išskirtinį trispalvės statusą ir jos ypatingą reikšmę lietuvių tautai.

Manau, kad išskirtinio Lietuvos trispalvės statuso išsaugojimas yra Lietuvos Respublikos konstitucijos gynimo reikalas, kurioje aiškiai parašyta: „Valstybės vėliavos spalvos – geltona, žalia, raudona“ (1 sk. 15 str.).

Tenka apgailestauti, kad šiuo metu Lietuvos valstybės vėliavos gynimo funkcijos neatlieka Seimo nariai – tie žmonės, kuriems tauta patikėjo valstybės vairą ir konstitucinės santvarkos išsaugojimo uždavinį. Lygiai taip pat keista, kad naująsias improvizacijas skatina šalies biurokratinis elitas, kuris turėtų rūpintis ne tik darniu valstybės aparato veikimu, bet ir tuo, kad bent jau esminiai, valstybinę ir tautinę savimonę saugantys simboliai netaptų pigių istorinių spekuliacijų ir tuščių ambicijų įkaitais.

Kelias į pragarą taip pat gerais norais grįstas

Šiais laikais neįmanoma, kad panašias naujoves būtų galima įgyvendinti kitaip negu pasitelkus patriotiškai skambančią, bet nieko bendra su tikrove neturinčią retoriką ir pseudoistorinius argumentus.

Tokios retorikos pavyzdžiu gali būti LR Užsienio reikalų ministerijos kanclerio Valdo Lastausko oficialaus rašto ištrauka: „Istorinės vėliavos naudojimas esąs naudingas siekiant įtvirtinti teigiamą Lietuvos – brandžios istorinės valstybės – įvaizdį pasaulyje ir paskatinti tarptautinę bendruomenę domėtis mūsų šalies praeitimi. (http://www.delfi.lt 2012-08-14)“

Viename sakinyje trys teiginiai ir nė vieno teisingo. Valstybės įvaizdis susidaro didžiąja dalimi nepriklausomai nuo oficialių struktūrų pastangų ir dar visiškai neaišku, kokį įspūdį tarptautinei bendruomenei sukels nedidelės valstybės noras reprezentuotis dvejomis vėliavomis.

Neįvykus šalies desovietizacijai, kalbos apie „brandžią istorinę valstybę“ parankios nebent tiems, kam dar ir šiuo metu sunku remtis gyvybingomis 1918–1940 m. Lietuvos tradicijomis. Viltis paveikti tarptautinės bendruomenės domėjimąsi iškėlus dar vieną vėliavą – reto naivumo pavyzdys, kurio aukštas pareigas užimantiems valdininkams bent jau viešai demonstruoti tikrai nederėtų.

Pseudoistorinio argumentavimo pavyzdžiu laikau mintį, esą vėliavą su vyčiu legalizuoja tai, kad tokia vėliava naudota Žalgirio mūšyje 1410 m. Taip, naudota, – na ir kas iš to? Pirmiausia reikia pabrėžti, kad anais laikais jokia vėliava neturėjo valstybės vėliavos funkcijos, o Žalgirio mūšyje vėliavos atliko grynai karinę – konkretaus pulko karių telkimo funkciją.

Antra, tokio tipo argumentavimas pavojingas tuo, kad jis nustato ydingą precedentą. Man kaip istorikui žinoma, kad senose kronikose yra ir dar senesnių, ir dar keistesnių pasakojimų apie lietuvių naudotas vėliavas, pavyzdžiui, Durbės mūšyje 1260 m. arba ginant Belzo pilį nuo vengrų 1352 m.

Įsivaizduokime, kad po kelių ar keliolikos metų į politinę areną įsiverš dar garbingesnės Lietuvos praeities atradėjai ir kas jiems neleis piršti dar autentiškesnius, dar labiau baltiškus simbolius. Taip garbingą praeitį turinti tauta vis labiau ir labiau tols nuo realios, gyvąją atmintį siekiančios istorijos ir grims į romantinių miglų verpetą.

Taip teigdamas omeny turiu tai, kad jokia Senosios Lietuvos istorinė pergalė (kad ir kokia šauni!) savo reikšme dabarčiai negali lygintis su tuo, ką lietuviai pasiekė per XX a. Atkurta valstybė buvo įstabus pasiekimas, jos modernėjimas leido sukurti tokias kultūros formas, kurios leido išlaikyti savo civilizacinį tapatumą net ir tapus sovietinės imperijos kolonija.

Ne mažiau svarbu pabrėžti ir tai, kad 1918 m. atstatyta valstybė buvo ne feodalinė luominė monarchija, bet tautinė respublika, kurios idealu buvo ir liko demokratija. Būtent šiuos dalykus ir simbolizuoja Lietuvos trispalvė. Su ja Lietuvos savanoriai išvarė bolševikus, su ja sustabdė lenkus prie Širvintų, prie jos prisiekdavo kariai ir pokario partizanai. Tai buvo vėliava, dėl kurios kai kas netgi susidegino. Tai buvo vėliava, prieš kurią galiausiai nusilenkė komunistai. Su ja buvo atkovota Nepriklausomybė. Būtent šios kovos ir šios pergalės įtvirtino ypatingą Lietuvos trispalvės reikšmę lietuvių tautai.

Reikia pabrėžti, kad nepaisant mūsų dienų kosmopolitų skleidžiamų kalbų apie tautinės valstybės mirtį, šiame pasaulyje nėra ir nesimato jokios kitos geresnės alternatyvos būtent šiai valstybės formai. Dėl tos pačios priežasties Lietuvos atveju nėra praktiška ir naudinga diegti skirtumą tarp valstybinės ir tautinės vėliavos.

Lietuvos trispalvė simbolizuoja tautinę respubliką, todėl šio simbolio atskiedimą dar viena vėliava vertinu kaip dalies elito bodėjimąsi tautinės valstybės idėja arba tiesiog kaip menko politinio raštingumo apraišką.

Saugoti reikiamą pusiausvyrą

Dabartinėje Lietuvos Respublikos konstitucijoje įtvirtintos sveikos nuostatos ir pagirtini principai. Joje fiksuojama reikiama pusiausvyra tarp pagarbos praeičiai ir atvirumo dabarčiai bei ateičiai. Tai dalykai, kurie būtini darniai tautos raidai. Jau pačioje Konstitucijos preambulėje įtvirtinta akivaizdi tiesa, kad lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrė Lietuvos valstybę.

Deramą duoklę praeičiai simbolizuoja Lietuvos valstybės herbas – Vytis. Istorinė vėliava taip pat naudojama, jai rodoma derama pagarba. Istorinė vėliava visai pagrįstai atsispindi LR Prezidento vėliavoje. Tačiau ją reikia naudoti taupiai, santūriai, kad nei saviems, nei svetimiems nekiltų abejonė, kuri vėliava svarbesnė, ir kad dėl to negilėtų nereikalingas skaldymasis ir susipriešinimas. Jei tai įvyktų, valstybės vėliava neatliks savo svarbiausios funkcijos – vienyti visus vienos tautos narius.

Darius Baronas yra humanitarinių mokslų daktaras

Komentarai
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... pst=1#comm

Žygeivis 2012-08-24 22:06

Vytis visų pirma yra Lietuvos Valstybės herbas ir simbolizuoja Valstybės tūkstantmetį tęstinumą.

Valstybinė vėliava taip pat visų pirma simbolizuoja ne Lietuvių Tautą, o ilgaamžę Lietuvos Valstybę, todėl Vėliava su Vyčiu būtų tinkamesnis tūkstantmetės Lietuvos Valstybės simbolis, atspindintis įvairias Lietuvos Valstybės raidos pakopas - Lietuvos Kunigaikštystę, Lietuvos Karalystę, Lietuvos Imperiją, Lietuvos Respubliką...

O tautinė trispalvė ir toliau turėtų likti Lietuvių Tautos simboliu.

P.S. Visiškai akivaizdu, kad šiame iš pirmo žvilgsnio "nekaltame ginče dėl vėliavų" susiduria du principiniai geopolitiniai požiūriai - pono Barono ir jo bendraminčių ginamas, jog dabartinė Lietuvos Respublika yra tik prieškarinės Lietuvos " tęsinys" ir nieko bendro neturi su senąja tūkstantmete Lietuvos Valstybe, ir Vasario 16-sios bei Kovo 11-osios Nepriklausomybės Aktų signatarų pareikštoji - Lietuvos Valstybė ne iš naujo sukurta, o atkurta ir 1918 m., ir 1990 m., ir yra tiesioginis juridinis įpėdinis senosios Lietuvos Valstybės.

Todėl visiems mąstantiems lietuviams siūlau pagalvoti, kam naudinga teigti, kad Lietuva - tai visai nauja valstybė, įkurta tik 20 amžiuje?

Ir kas paskelbs vėliavą su Vyčiu savo valstybės vėliava, kada bus nuverstas Lukašenka? Ir ką dar pamatysime bei išgirsime po to?

Žygeivis 2012-08-24 22:06 22:21

Įdomiausia tai, kad šiame straipsnelyje aršus kosmopolitas Darius Baronas bando apsimesti esąs lietuviškųjų tautinių idėjų skleidėjas. :)

Tiems, kam neaišku "kas yra kas", pateikiu ištrauką iš neseniai mirusio žymaus jaunalietuvio ir istoriko Edvardo Kriščiūno straipsnių ciklo "Kosmopolitizmas ir lietuviškumas istorijoje"
viewtopic.php?f=137&t=5429

" Dabartinė lietuvių tautinė kultūra pergyvena gilią krizę. Įtakingų kosmopolitinių jėgų veikla kelia rimtą grėsmę lietuvių tautos egzistencijai, kadangi sistemingai griaunamos pamatinės lietuvybės vertybės: gimtoji kalba, istorija, tautinės tradicijos ir papročiai. Žymios Lietuvos kūrybinės inteligentijos asmenybės įspėja apie nutautėjimo grėsmę ir ragina ginti ir puoselėti lietuvybę. Apie lietuvių tautai iškilusį pavojų rašo poetas Justinas Marcinkevičius, A. Baltakis, rašytojas J. Mikelinskas, filosofas R. Ozolas, kalbininkai V. Urbutis, A. Piročkinas ir kt.

Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama kosmopolitinei Lietuvos istorijos modelio analizei, jos daromai žalai tautinei savimonei. Darbe susisteminama Lietuvos istorikų E. Gudavičiaus, A. Bumblausko, A. Nikžentaičio ir kitų įvairiuose rašytiniuose darbuose ir viešuose pasisakymuose išdėstytos kosmopolitinės mintys, kurios ir sudaro kosmopolitinės Lietuvos istorijos doktrinos turinį..

Lietuvos kosmopolitinės istorijos doktrinos atstovai: E. Gudavičius, A. Bumblauskas, A. Nikžentaitis bei jų pasekėjai D. Baronas, N. Putinaitė siekia tautinio atgimimo metu sukurtą lietuviškąją istoriografiją pakeisti kosmopolitiniu Lietuvos istorijos modeliu."

Žygeivis 2012-08-24 22:41

Jau seniai žinomos "kosmopolitinės tiesos":

jei nori sunaikinti Tautą, visų pirma suniekink ir sunaikink jos Istorinę Atmintį, ją "susiaurindamas" iki vienos, dviejų, maksimum trijų, kartų atminimo,

sunaikink Tautos Istorinį Paveldą ir Tautos Kovų Paminklus,

po to išjuok ir sunaikink tradicines Tautos Dorovės ir Religines Normas, kaip "ne modernias", pakeisdamas jas "universaliomis", "bendražmogiškomis", "europinėmis",

o tada liks tik galutinai sunaikinti Tautos Kalbą bei Raštą (jį "modernizuojant")

- ir amžinas strateginis pasaulį valdančių kosmopolitų tikslas bus pasiektas:

turėsime nebe ilgaamžę Tautą su savo tūkstantmetėmis Moralės Normomis ir Tradicijomis, savo Kalba, savo Raštu,

o "mobilių betaučių pasaulio piliečių masę", kalbančių "bendražmogišku slengu", neturinčių jokių moralės normų ir todėl tinkamų "efektyviam panaudojimui" kaip pigi darbo ar karinė jėga bet kuriame pasaulio krašte...

Zita Čepaitė: dvi Lietuvos, dvi vėliavos, du himnai

http://www.balsas.lt/naujiena/616051/z- ... -du-himnai

2012.08.23 16:25

turim du sluoksnius – per dvidešimt metų skubiai susformavusią turčių ir tokiu pat skubumu nuskurdintų vargšų.

Turim dvigubus standartus – vieni turtus ir galią turintiems, kiti – ujamiems ir niekinamiems.

Turim dvigubą dozę kvailo pasipūtimo ir susireikšminimo, ypač tarp tų, kurie iš mėšlo į aukštumas per trumpą laiką iškopė.

Turim dvigubą moralę – vieną gyvenimo būdo žurnalams, siekiant pasirodyti, kokie labdaringi ir gražūs besą, kitą – privačiame gyvenime, kur smurtaujama psichologiškai ir fiziškai, kur riebūs rusiški keiksmažodžiai - tik nekalti žiedeliai, ir kur brangiai apmokamų interjero bei mados dizainerių užglaistytas mužikiškumas kyšo iš visų kampų ir kišenių.

Tiesą į akis sakyti nebijantys (tokių vis mažiau) pabrėžia, kad net Lietuvos yra dvi. Viena įsikūrusi aptvertose paežerėse ir prestižinėse Vilniaus vietose, kita – varganai besiverčianti provincijoje arba į užsienius išsibėgiojusi.

Tad nenuostabu, kad šiuo metu peršama mintis, jog reikia dviejų vėliavų. Kaip gali elitas ir tie, runkeliais ir patvoriniais vadinami, tenkintis ta pačia? Atrodo, kad iš mėšlo į “elitus" įšokusiems tiesiog būtina bandyti prisišlieti prie ko nors kilmingo, o tam Didžiosios Lietuvos Kunigaištystės vėliava labai tinka.

Anksčiau naujieji turčiai kilmingumo sau pridėti stengdavosi savo turtingas atžalas sutuokdami su aukštakilmių, bet nuskurdusių giminių atstovais. Kadangi Lietuvoje tokių atžalų nelabai belikę, o ir mada dabar kitokia: jeigu žmona – tai modelis, jei vyras – tai pinigais aptekęs - tad susirūpinta, kaip kitaip pabrėžti savo išskirtinumą. Tad reikia vėliavos. Tos feodalinės. Tos su Vyčiu raudoname fone. Tos, kuri kabėtų ne tik prie Prezidentūros, bet ir prie Seimo, prie Vyriausybės, prie ambasadų ir kitų išskirtinių, elito pasisavintų vietų.

O ta geltonai-žaliai-raudonai dryžuota tegu lieka varguoliams. Tegu vaikšto su ja į mitingus, tegu ją iškėlę protestuoja prieš valdžios savivalę, galiausiai tegu Lady Gaga į ją susipusi maivosi. Kam rūpi? Kažkada dėl trispalvės žmonės buvo sodinami į kalėjimus? Kam rūpi? Nes ne tie sėdėjusieji kalėjimuose dabar viską valdo, viską valdo jų tiesioginiai ar netiesioginiai sodintojai.

Himnų irgi reikia dviejų. Vieno patrumpinto (arba pagreitinto, kaip siūlo M.Mikutavičius) elitui, kad neišvargintų jų opių prie bumčikų pripratusių ausų. O tas ilgesnis - viską ištveriančiai liaudžiai, tegu sau užsiliūliuoja lėtai traukdami, kad “šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi".

Himno trumpinimo iniciatoriai rėkauja – Olimpiadoje viso himno nedainavo, todėl, kad jis per ilgas ir per lėtas. O per ankstesnes olimpiadas visas himnas buvo atliekamas? O kitų šalių visas himnas atliekamas? Pasipūtęs lietuviškas susireikšminimas, ir tiek.

Tas pats susireikšminimas ir dėl vėliavos su Vyčiu. Kadangi neseniai grįžau į Londoną ir, tiesą sakant, pasijutau jo pasiilgusi, perėjau vakar Regent Street, nukabinta visų Olimpiadoje dalyvavusių šalių vėliavomis. Trispalvė irgi ten.

Pabandžiau vietoj jos įsivaizduoti Vytį raudoname fone, o pati pasijusti apie Lietuvą ne ką težinančio praeivio vietoje. Ir ką aš pamanyčiau apie tautą, kurios vėliavoje raitelis su aukštyn iškeltu kardu? Ką pamanyčiau tokią vėliavą pamačiusi virš ambasados? Pamanyčiau labai blogai. Priešiška, nedraugiška tauta, akivaizdžiai demonstruojanti, kad jos devizas – kieno jėga, to ir valdžia.

Bet gal iš tikrųjų Lietuva būtent tokia šalimi ir virto. Gal tik tiek ir tereikia – akivaizdaus ženklo, jog taip jau yra atsitikę.

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/z-cepai ... i-apacioje

Inga Baranauskienė 2012-08-23 19:28:13

Na, ponia Zita, nepėckinkit Vyčio.

Pirma, pagal seną - dar Jogailos laikais užfiksuotą - šio simbolio paaiškinimą, mūsų herbas išreiškia valdovo gebėjimą apginti savo žemę kalaviju. Tą patį išreiškia ir raitelio pozą - puldamas, kalavijo niekas taip nelaiko.

Antra, Vytis kaip simbolis tikrai nėra agresyvesnis už visokius liūtus bei erelius, kuriuos savo herbuose piešia kitos Europos valstybės.

Ir Vytis vėliavoje būtų gerai, tik:

1) tokia vėliava būtų nemoderni (tautinės vėliavos todėl ir buvo pradėtos kurti iš dryžių, kad kiekvienas žmogus iš liaudies galėtų be problemų tokią pasisiūti ir neštis į gatvę);

2) mūsų dabartinė trispalvė jau yra tapusi krauju patvirtinta tradicija, ir keisti jos tikrai nėra prasmės (dėl ko tikrai su jumis sutinku).

Žygeivis 2012-08-24 23:33:44

Gerb. Inga,

juk jūs žinote, kad 1918 m. Lietuvos Valstybės Taryba pasirinko Valstybės vėliava trispalvę, o ne istorinį Vytį raudoname fone toli gražu ne sekdami Prancūzijos revoliucijos pavyzdžiu (iš kur ir kilo visos vėlesnės trispalvės valstybių vėliavos), ir ne dėl trispalvės vėliavos pasiuvimo paprastumo (nors toks argumentas irgi buvo pateiktas), o visų pirma vengdami aliuzijos į bolševikų naudotą raudoną vėliavą.

Beje, faktiškai tada dabartinė trispalvė buvo sukurta "ant greičio", netgi nepriėmus jau senokai naudotos Mažosios Lietuvos lietuvių tautinės vėliavos spalvų - irgi trispalvės.

Kitas reikalas, kad per pastaruosius beveik jau 100 metų prie šios vėliavos išaugo jau keturios lietuvių kartos, ir būtent ši vėliava tapo įprasta lietuviams.

Vis tik tai toli gražu ne tie argumentai, kokiais vertėtų vadovautis nagrinėjant ir numatant sparčiai artėjančius būsimus sudėtingus geopolitinius procesus...

Vytautas 2012-08-24 19:51:02

Netiesa sakote, kad pakeltas kardas - rodo agresiją. Tokiu kampu pakeltas kardas - gynybinė pozicija. Puolant - kardo smaigalys nukreiptas į priekį (duriamasis efektas).

Truputuką pabandykit susipažinti "su hieraldika".

Visi kiti teiginiai - teisingi. Dėl dviejų Lietuvų, dėl ponų ir vargšų... Tik kodėl tie vargšai vis ponus renka... negi vergo sindromas taip giliai įaugo į kraują?..

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?

Parašytas: 03 Rgs 2012 16:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

A.Bumblauskas: Lietuvai svarstant dėl Vyčio, jį gali susigrąžinti Baltarusija

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=59429759

BNS
2012 m. rugsėjo 2 d. 12:17

© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl platesnio istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimo, Vilniaus universiteto istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas teigia, kad Vytį savo simboliu gali susigrąžinti ir Baltarusija, kurios režimas ima labiau gręžtis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą.

"Be abejo", - taip istorikas atsakė į BNS klausimą, ar Baltarusijos herbu netolimoje ateityje vėl gali tapti Vytis.

"Yra baltarusių, kurie mano, kad Lietuva ilgai nedėkingai elgėsi baltarusių atžvilgiu. Jiems, netgi Lietuvos draugams, kai kurie mūsų autoriai, akademikai yra už borto. Jie mano, kad lietuviai pasiuntė prieš baltarusius akademikus, kad suniekinti Baltarusiją, nes baltarusių vaidmuo LDK buvo žymiai rimtesnis negu lietuviai paišo", - kalbėjo istorikas.

Pasak A.Bumblausko, verta pripažinti, kad baltarusių vaidmuo Lietuvoje yra neįvertintas pakankamai - istoriko žodžiais, "lietuviai į LDK istoriją žiūri viena akim, o ne dviem", užmiršdami, pavyzdžiui, kad "pusė Vilniaus buvo baltarusiškas".

Kita vertus, A.Bumblausko teigimu, "Baltarusija perlenkia lazdą visiškai į kitą pusę", Lietuvos istoriją vadindama tik Žemaitijos istorija.

"Įsivaizduokite, jei kada nors Baltarusijos Rada susitelkia ir paskelbia, kad ji ne Baltarusija, o Litva. Ir ką Lietuva darytų? Ir ką darytų tie, kurie rėkia prieš LDK Vytį? Įsivaizduokite - baltarusiai pasivadina Litva ir sako - o jūs esate pavogę mūsų pavadinimą", - svarstė A.Bumblauskas.

"Daug kas piktinasi, kam jos (istorinės vėliavos) reikia - raudona gi. Antra vertus, kaip kitaip pademonstruosi ryšį su LDK? Jeigu piktinamės, tai piktinkimės ir LDK, ar taip?", - kalbėjo mokslininkas.

Vytis kaip Baltarusijos nacionalinis herbas buvo panaikintas po tarptautinių standartų neatitikusio 1995 metų referendumo, kurį inicijavo į valdžią atėjęs Aleksandras Lukašenka. Tačiau pastaruoju metu, pasak A.Bumblausko, A.Lukašenkos režimas keičia požiūrį į LDK.

"Sakyčiau, kad keturi iš penkių istorikų yra įsitikinę baltarusišku LDK pobūdžiu. Ilgai atrodė, kad A.Lukašenka pristabdo tai. Bet dabar ši koncepcija jau yra ir oficioziniuose Baltarusijos laikraščiuose. Tendencijos yra tokios. A.Lukašenka gi viską gali, kai jam reikės, jis gali apsiginkluoti šia koncepcija", - A.Bumblauskas.

XIV amžiuje lietuvių kunigaikščio Algirdo valdymo metais LDK išsiplėtus iki Juodosios jūros, Lietuva tapo dvilypė - apėmė etnines pagoniškas lietuvių žemes ir gausesnes gyventojų stačiatikiškas senrusių žemes. Jose pamažu susiformavo atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų rusėnų tauta, iš kurios vėliau atsirado šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Be to, lietuviai užimtose žemėse rado raštiją, kurios patys dar neturėjo, ir LDK rašto kalba tapo rusėnų - baltarusių ir ukrainiečių protėvių - kalba.

Šiuo metu istorinę vėliavą privalu iškelti virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje pilyje bei Karo muziejaus skverelyje Kaune. Grupė Seimo narių siūlo vėliavą kelti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir Žalgirio mūšio dieną liepos 15-ąją.

Istorinės vėliavos su Vyčiu prototipas - per 1410 metų Žalgirio mūšį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės naudotos vėliavos.

BNS

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?

Parašytas: 03 Rgs 2012 17:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

V.Valiušaitis. Nei trispalvė, nei vytis nebūtų tobula vėliava

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vva ... d=59416339

Vidmantas Valiušaitis,
http://www.DELFI.lt
2012 m. rugsėjo 3 d. 08:37

Nespėjęs parašyti antrosios straipsnio dalies apie Lietuvos vėliavą ( http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vva ... d=59385593 ), sulaukiau Seimo nario Kęstučio Masiulio plataus atoliepio į pirmąją. Atsiliepė ilgu, išsamiu komentaru, aiškinančiu jo poziciją ir kviečiančiu ją paremti.

K. Masiulio pastanga reaguoti į viešai pareikštus vertinimus - verta pagarbos. Tačiau tiek mano pirmojo, tiek šio straipsnio tikslas nėra asmeninė polemika su K. Masiuliu. Turėjau galvoje kur kas platesnį šio klausimo politinį kontekstą, apie kurį kalbėti vis dėlto vengiama.

Nepriklausomai nuo to, kiek pats Seimo narys aktyviai aiškintų savo motyvus už istorinės vėliavos su Vyčiu platesnio naudojimo įteisinimą, nepriklausomai nuo to, kiek daug šitokio sprendimo rėmėjų susidarytų, siūlomas projektas vis tiek bus pusinis. Ir po kelių ar keliolikos metų prie jo vėl neišvengiamai teks grįžti. Ir svarstyti vėliavos klausimą iš naujo. Todėl, kad heraldinės problemos, apie kurias kalbėti vengiama, liktų net ir priėmus K. Masiulio projektą.

O aš siūlau pamąstyti: ar verta skubėti ir daryti pusinius sprendimus? Ar nebūtų geriau apsvarstyti klausimą iš esmės ir priimti tokį sprendimą, kuris tas heraldikos problemas iš tiesų pašalintų? Siūlomas įteisinti projektas turėtų būti ne staiga, nei iš šio nei iš to atsiradusi politinė iniciatyva, kokių, kaip jau minėjau pirmajame straipsnyje, buvo jau ne viena, ir kurios kaip tik nepasiteisino, bet svariai pagrįstas, nepriekaištingai parengtas, platų visuomeninį palaikymą turintis projektas. Pamėginsiu savo siūlymą paaiškinti ir pagrįsti.

Nesu heraldikos ekspertas, tačiau vėliavos istorijos ir kitų heraldinių simbolių klausimais domiuosi seniai: esu susipažinęs su prieškario nepriklausomybės metais veikusios Valstybės ženklui nustatyti komisijos įdirbiu, rašęs apie tai spaudoje.

Dar dirbdamas „Nemuno“ žurnale, kai mėnraščio tiražas buvo per 100 tūkstančių egzempliorių (!), 1988 m. buvau parengęs didelę publikaciją apie Lietuvos vėliavos istoriją ir tam tikrą jos problemiškumą. Gavau daugybę skaitytojų laiškų. Tebeturiu juos išsaugojęs. Ir tai įrodymas, kad visuomenei ta tema yra svarbi, ji rūpi ne vien politikams, visuomenei irgi nėra tas pats kokie yra mūsų valstybės simboliai.

Sąjūdžio euforijos ir nepriklausomybės atgavimo lūkesčių atmosfera, žinoma, nebuvo pats tinkamiausias metas nešališkai svarstyti vėliavos klausimus. Ypač, kai antisovietinė rezistencija tapatinosi išskirtinai tik su trispalve (kita vertus, su kuo kitu ji galėjo tapatintis?). Tad sovietinė okupacija ir šita prasme paliko savo žymę - sudėtos aukos suteikė šiai vėliavai naujų prasmių: ilgus dešimtmečius jį buvo pasipriešinimo priespaudai ir kovos už laisvę simbolis. Tai viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl giliau svarstyti klausimą apie šalies vėliavą politikai vengia. Aišku, kad bijo būti apkaltinti tarnavimu svetimiems dievams.

O pakalbėti vis dėlto derėtų. Kadangi tikrovė yra tokia, kad jeigu ne Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos okupacija, šitos diskusijos šiandien greičiausiai nebūtų. Todėl, kad vadinamąją tautinę geltoną-žalią-raudoną vėliavą prisimintų jau tik labai garbaus amžiaus žmonės. Tuo metu jaunesnės lietuvių kartos savo tapatybę būtų siejusios su kitų spalvų vėliava.

Keisti trispalvę visuomeninė sąmonė jau buvo subrendusi prieškariu. Tačiau valstybę ištikusi katastrofa sutrukdė šį sumanymą įgyvendinti.

Užtenka pasižiūrėti į mūsų vėliavos spalvų politinę šeimą ir apima ne itin malonus jausmas: Gana, Etiopija, Bolivija, Birma, Mianmaras... Ką bendra turime su tomis šalimis? Tik vėliavos spalvas.

O kodėl ir kaip būtent šios spalvos mūsų vėliavoje atsirado?

Jau prieškariu buvo vienareikšmiškai įrodyta (ne pareikšta nuomonė!), kad trispalvė buvo atsitiktinis ir gan nevykęs spalvinių simbolių pasirinkimas, maža bendro turintis su lietuvių tautos ar jos liaudies meno tradicijomis.

Valstybės ženklui nustatyti komisijos pirmininkas Mstislavas Dobužinskis - iš senos Lietuvos bajorų giminės kilęs scenografas, pasižymėjęs tapytojas ir grafikas, heraldikos žinovas, šį mokslą studijavęs Londone - rašė:

„Nereikia užmiršti, kad valstybės vėliavos priklauso heraldikos sričiai ir yra saistomos jos taisyklių. Herbuose heraldika neleidžia jokių atsitiktinių spalvų niuansų, kiekviena spalva nustatyta tiksliai, ir kiekvienai yra atskiras dažų receptas“.

M. Dobužinskis giliai domėjosi istoriniais Lietuvos valstybės simboliais, gilinosi į jų specifiką, raidos istoriją. Parašė studijas „Apie Vytauto ženklą“ (1932 m.), „Vytis: Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės herbo istorinių variantų bruožai“ (1933 m.), skelbė straipsnių spaudoje.

Vėliavos klausimas visu rimtumu iškilo 1917 metais Vilniaus konferencijos metu. Keli Lietuvos atgimimo veikėjai iškėlė mintį apie visus lietuvius jungiančio simbolio - tautinės vėliavos - reikalingumą. Bet tokios vėliavos tauta praeityje nežinojo. Buvo tik Lietuvos valstybės - Didžiosios Kunigaikštystės - vėliava. Tada kilo mintis sukurti naują, idėjinę vėliavą, kuri savo esme būtų tautinė, sudaryta iš spalvų, tautai būdingų ir jos mėgiamų. Ieškota pavyzdžių liaudies kūryboje, liaudies mene. Bet padarytos išvados, M. Dobužinskio teigimu, buvo „labai ginčytinos ir menkai pagrįstos“.

Kokias spalvas galima laikyti būdingiausiomis liaudies kūrybai? Ar galima įrodyti, kad vienokios ar kitokios spalvos, palyginus su kitų tautų menu, lietuvių liaudies kūryboje sutinkamos dažniau ir todėl jos yra tautinės? Pavyzdžiui, geltona, žalia ir raudona sutinkamos ne tik lietuvių, bet ir vengrų, čekų, lenkų tautodailėje. Iš liaudies meno apskritai sunku daryti bet kokias išvadas. Ši sritis yra nuolatinės kaitos būsenoje, atspindi įvairių laikotarpių įtakas. Jokių rimtų tyrinėjimų tautinio meno ir heraldikos kryptimi nebuvo daryta nei prieškario nepriklausomybės metais, nei vėliau.

Apie trispalvės genezę M. Dobužinskis 1938 m. „Naujoje romuvoje“ rašė: „spalvų simbolika, dr. Basanavičiaus pasiūlymu, buvo siejama su šia lietuviškos (?) gamtos derinio idėja: geltona spalva viršuje reiškia saulę, žalia - miškus ir pievas, raudona molį, žemę; arba ta pati raudona - simbolis kraujo, pralieto už tėvynę, žalia - gyvybės simbolis apskritai ir geltona - šio gyvenimo vaisių simbolis... Tai tokie simboliai, kurie vargu ar ateina kam nors į galvą stebint mūsų vėliavą. Ir vis dėlto buvo manyta, kad ši simbolika (dabar atrodanti tokia naivi ir pritaikinama kiekvienai tautai ir kraštui) suteikia vėliavai tautinės reikšmės“.

Dar vėliau, dienraštyje „XX amžius“, 1939 m. tas pats autorius tvirtino, kad lietuviškoji trispalvė, „skubotai sukurta besivystančių politinių įvykių sūkury, yra ne kokios nors plačios liaudies kūrybos tyrinėjimų išvada, bet atsiradusi dirbtinai, pagal asmenines jos kūrėjų pažiūras ir skonį. Tada, žinoma, ir visai įtikinamai atrodė, kad kaip tik tos, o ne kitos spalvos, yra tautai būdingos, mėgstamos vartoti audiniuose ir sutinkamos dažnai liaudies poezijoj. Bet ar neklaidingos buvo tada šios nuomonės, kada stebėjimo akiratis buvo palyginti labai siauras ir gimtoji etnografija buvo dar tik pradėta tirti?".

M. Dobužinskis čia pat pabrėžia, kad niekas negali prikaišioti 1918 m. vėliavos projektą gaminusiai komisijai, kadangi anais laikais neturėta nei laiko tyrinėjimams, nei reikalingos istorinės medžiagos. Buvo vadovaujamasi daugiausia jausmais ir spėliojimais. Tačiau po dviejų nepriklausomos valstybės gyvavimo dešimtmečių buvo pripažinta, kad klaidų neišvengta: „heraldiškai ir estetiškai vėliava nėra nekritikuotina, o jos spalvų simbolika labai neįtikinanti“.

Ar šią problemą sprendžia Seimo narių K. Masiulio ir Stasio Šedbaro iniciatyva? Manau, kad ne. Priešingai. Iš dalies tik dar labiau ją komplikuoją, nes įteisina platesnį antros, heraldiniu požiūriu lygiai taip pat ydingos, vėliavos naudojimą. Kodėl?

Vengdamas dabarties politinių įtakų aptariamai iniciatyvai, vėl pacituosiu prieškario autoritetus.

Profesorius Stasys Šalkauskis, filosofas ir buvęs VDU rektorius, savo knygoje „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“ (1933) taip kalba apie vėliavą:

„Tautinė vėliava viešajame gyvenime yra atstojamasis ženklas tautai, ir jai pridera visiška pagarba. Bet kaip tik todėl privalu rūpintis, kad materialinis jos turinys atitiktų išsyk istorines tautos tradicijas, heraldikos taisykles ir estetikos reikalavimus. Vėliava, kuri nusižengia bent vienai iš šių sąlygų, nėra pakankamai tobula, kad galima būtų nesirūpinti jos patobulinimu. Gerai suprastas patriotizmas reikalauja iš vienos pusės atiduoti prideramą pagarbą faktinai priimtai vėliavai, o iš antros pusės ne tik nedraudžia, bet dargi skatina ją tobulinti, jei jos išvaizdoje arba turinyje esama ryškaus trūkumo“.

Jis cituoja Lietuvos draugą ir bičiulį, Šveicarijos Fribūro universiteto, kurį pats Stasys Šalkauskis 1920 m. baigė, profesorių M. de Munnyncką, estetikos ir heraldikos žinovą, anuo metu pareiškusį savo nuomonę dėl Lietuvos herbo ir vėliavos. Privačiame laiške paprašytas išdėstyti savo nuomonę dėl Lietuvos vėliavos, M. de Munnynckas 1923 m. atsakė: „Spėju, kad ji yra tiksliai nustatyta krašto konstitucija; tad mums telieka prieš ją nusilenkti. Bet kadangi Tamsta keli klausimą, spėju taip pat, jog nesama vienos tik nuomonės apie parinktąją vėliavą. Tai leidžia man išsitarti visai laisvai, ir Tamsta žinai, kad tai aš darau su visiška pagarba, kurią iš tikro jaučiu Tamstos tėvynei“.

Toliau šveicarų profesorius pastebi, kad geriausias parinkimas visuomet yra tas, kuris kildinamas iš krašto heraldikos ir atitinka priimtojo valstybės herbo spalvas.

Bet čia pat perspėja: „Privalu vengti dėti į vėliavą komplikuotų gyvų pavidalų. Vėliava turi plevėsuoti nuo vėjo, o tai iškraipo pavidalus ir kartais suteikia juokingų įspūdžių. Štai kodėl Jūs esate gerai padarę, nepadėję ant savo vėliavos Vyčio, kurį Jūs turite savo valstybės herbe“.

Dėl ko heraldikos specialistai įspėjo beveik prieš 90 metų, mūsų politikai, galbūt stokodami laiko gilintis, skuba ir vėl nori įteisinti tai, ko buvo išvengta anksčiau ir kas heraldiniu požiūriu būtų anachronizmas. Tai, kas tiko ir buvo pateisinama viduramžiais, kada heraldikos menas ir civilizacija buvo atitinkamo lygio, kada ant vėliavų buvo vaizduojami ereliai, liūtai ar raiteliai, bet plazdantys vėjyje jie visi iš tolo neišvengiamai atrodė kaip neaiškios formos krabai, netinka laikyti heraldikos norma XXI amžiuje.

Apsidairykime aplinkui, pasižiūrėkime į savo kaimynus. Argi švedai, danai, suomiai, olandai vaizduoja savo vėliavose liūtus, kurie yra šių valstybių herbiniai simboliai? Arba vokiečiai, austrai, lenkai, rusai - erelius? Ne. Tik jų vėliavos sudarytos iš spalvų, kurios naudojamos tų valstybių herbuose.

Tuo metu lietuviai, būdami galbūt nelabai patenkinti savo dabartine vėliava, bet greičiausiai nedrįsdami apie tai garsiai pasakyti, bando tokiu keistu būdu pataisyti padėtį. O iš tiesų ją tik dar labiau komplikuoja. Įteisinę K. Masiulio ir S. Šedbaro pasiūlymą turėtume dvi lygiavertes valstybės vėliavas ir abi netobulas.

Argumentas, esą Baltarusija gali pradėti naudoti vėliavą su Vyčiu, yra tiesiog juokingas. Mielai prašom! Tegu dar ir Ukraina pradeda tokią naudoti, jeigu tik nori! Tiek baltarusiai, tiek ukrainiečiai turi vienodą teisę į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinį paveldą, kaip ir mes. Ir nuo to, kad mūsų kaimynai naudos viena ar kitą tos valstybės simbolį, mūsų teisės į istorinį LDK palikimą nė kiek nesumažėja. Priešingai. Tų teisių mes turėsime tiek, kiek patys išradingai ir kūrybingai tą palikimą sugebėsime panaudoti, kurdami šiuolaikinę Lietuvos valstybę.

Gerų minčių, kaip visa tai panaudoti šiandien, būta jau seniai, tik daug ką esame pamiršę. Todėl vėl iš naujo išradinėjame dviratį, ant vėliavos bandome užjoti su visu žirgu. Geras posakis: nauja - tai primiršta sena.

Verta prisiminti ką apie tai sakė M. de Munnynckas. O jis sakė štai ką: „Bet šitas Vytis pats turi herbo spalvą, kuri yra nepaprasto gražumo. Raudonas su dvigubu aukso kryžiumi! Derinys vienas iš labiausiai vykusių ir labiausiai heraldiškų. Jei būčiau turėjęs nustatyti prisikėlusios tautos vėliavą, būčiau vien paėmęs raudoną dugną ir padėjęs ant jo šitą dvigubą kryžių. Jūs būtumėt turėję dalyką labai nepaprastą ir sykiu labai tautinį“.

Prof. S. Šalkauskis priduria: „Kaip matome, prof. M. de Munnynckas konstatuoja mūsų vėliavoje trūkumą, kuris prasilenkia ne tik su heraldikos, bet ir su estetikos taisyklėmis. <...> Jei spalvos harmoningai nesiderina tarp savęs, visumos sintezės negaunama be tam tikros psichologinės prievartos, kuri suteikia nemalonaus bei neestetinio įspūdžio. Mūsų vėliavoje psichologinė spalvų sintezė nėra gaunama savaime, kaip sugretintų spalvų harmonija, ir tai nemaloniai atjaučiama žmonių, turinčių išlavintą estetinį skonį. <...> Palikti šitokią vėliavą neribotai ilgam laikui - reiškia telkti patriotiniai piliečių jausmai po ženklu, kuris turi savyje disharmonijos, ir dargi auklėti naujose kartose šitie jausmai asociacijos sąryšyje su estetiniu trūkumu. <...> Prof. M. de Munnynckas ne tik trūkumą nurodo, bet dargi aiškiai pasisako apie tai, kokia vėliava, jo supratimu, geriausiai atitiktų istorines mūsų tautos tradicijas, heraldikos nuostatus ir estetikos reikalavimus. Yra tai raudonas dugnas su dvigubu aukso kryžiumi. Kokia paprasta ir sykiu laiminga idėja, būtent - panaudoti mūsų valstybinio Vyčio skydas tautinei vėliavai! Juk tai reiškia simboliniu būdu pastatyti mūsų tautą po šito skydo priedanga ir padaryti iš jo mūsų tautinio tvirtumo ženklas. Kad prof. M. de Munnynck'as nėra apsirikęs apie siūlomo simbolio tautiškumą, geriausiai įrodo faktas, jog idėja sutaria iš vienos pusės su Vyčio kryžiumi, kuriuo yra apdovanojami mūsų karžygiai, o iš antros pusės - su ženklu, kurį laisvanoriai mūsų tėvynės gynėjai – šauliai – yra pasirinkę savo sąjungos simboliu.“

Raudona vėliava su dvigubu aukso kryžiumi būtų ne tik labai estetiškas, heraldiškai nepriekaištingas, istoriškai prasmingas, tautiškai autentiškas, bet ir originalus bei aktualus šiuolaikinės politinės perspektyvos atžvilgiu simbolis. Pastaruoju metu pozicionuojame save kaip šalį, orientuotą į glaudesnį Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą. Prezidentė ir užsienio reikalų ministerija labai aktyviai pabrėžia Šiaurės krypties orientaciją. Ekonominiuose ir strateginiose pasaulio žemėlapiuose Šiaurės ir Baltijos šalių regionas žymimas kaip vientisa socialinė Europos erdvė. O Šiaurės valstybes jungia ne tik geografinis regionas, bet ir lengvai atpažįstami bei visiems suprantami heraldiniai simboliai - to paties stiliaus vėliavos.

Su raudona dvigubo aukso kryžiaus vėliava mes iš karto pasiųstume pasauliui aiškų ir suprantamą signalą kas mes ir iš kur mes. O kartu šiuo gražiu simboliu galėtume teisėtai džiaugtis ir didžiuotis patys: esame darbšti, ištverminga, atkakli Šiaurės Europos šalis, su tūkstantmete savo istorija.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vva ... &com=1&s=1

Valdas Jurevičius
2012-09-03 11:03

Gerb. VIDMANTAI, o kas ištaisys heraldinę klaidą (mėlyno dugno fone - auksinis dvigubas kryžius) Lietuvos herbe.

Vienintelė išlikusi nuo LDK laikų istorinė vėliava - TRAKŲ VAIVADIJOS VĖLIAVA - BALTAS VYTIS RAUDONO AUDEKLO FONE - VYTAUTO DIDŽIOJO L D K VALDOVO VĖLIAVA (mèlynos spalvos - nèra).

Siūlomas dailininko Arvydo Každailio vėliavos spalvinis sprendimas (raudona, balta, mėlyna) - vasalinių LDK žemių (tai patvirtina garsiausi LDK heraldikos žnovai: prof. KOJELAVIČIUS,istorikas-heraldikas PAPRAUSKIS ir kt).

Beje, Baltarusija (ŠUŠKIEVIČIAUS VADOVAVIMO LAIKOTARPIU) PRIĖMĖ valstybės herbą BALTĄ VYTĮ RAUDONAME FONE (Baltarusijos istorikai bei heraldikos specialistai suprato spalvų prasmę valstybės ženkle).

P.S. LDK KLESTĖJIMO LAIKAIS (viduramžiais) HERALDIKOJE VYRAVO DVI SPALVOS, tad BALTAS VYTIS RAUDONAME FONE BUVO PAGRINDINIS VALSTYBĖS ŽENKLAS, kitų spalvinių sprendinių ženklai su vytimi buvo traktuojami kaip vasalinių žemių priklausiniai nuo LDK DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO.

P.S. PAGRINDINĖ L D K VĖLIAVA (BALTAS VYTIS RAUDONAME (BORDO) FONE) PRIVALO LIKTI ETNINIŲ LIETUVOS ŽEMIŲ DVASINIU SIMBOLIU.

V.Valiušaičiui
2012-09-03 11:36

Valstybės vėlava - ne meno kūrinys, bet valstybės istorijos ir atitinkamos politikos tąsos simbolis.

miestietis
2012-09-03 11:48

Tamsta 100% teisus. Vėliava simbolizuoja valstybės tąsą.

Tuo tarpu geltona-žalia-raudona būtent jokios tąsos ir nesimbolizuoja. Ji sukurta iš niekur, tiesiog reikėjo kažko kitoniško su kuo mažiau raudonos spalvos.

Jei žiūrėsim kokios yra mūsų heraldinės spalvos, tai visų pirma raudona, geltona (Gediminaičių Stulpai, Vyčio kryžius) ir balta (Vytis).

Kažkuriuo istoriniu momentu dar atsirado mėlyna - kaip Vyčio skydas.

Tuo tarpu žalia mūsų heraldikai visai nebūdinga ir į mūsų heraldiką tik įneša chaotiškumo.

miestietis
2012-09-03 11:53

nesupratau rašė:
Kodėl purpuriniame fone, o ne žydrame, kaip herbo skyde? Būtų baisiai simboliška: ir Lietuva po dvigubu kryžiumi paženklintu skydu ir su ES vėliava vienodos spalvos ir to...

yra 1 atsakymas

Pirmieji žinomi Vyčio skydai buvo purpuriniai su auksiniais Gediminaičių Stulpais (google: Vytis Codex Bergshammar ).

Purpurinė spalva mūsų heraldikoje labai svarbi, tuo tarpu mėlyna abejotina.

Mindaugas, 2012-09-03 11:55

Būtų protinga Vyčio skyde lenkiškos Jogailaičių dinastijos ženklą - dvigubą kryžių - pakeisti į Gedimino stulpus.

Gedimino stulpai yra seniausias Lietuvos herbas ir yra be reikalo nuvertintas.

Juk garbingiausia Lietuvos istorijos dalis yra ta dalis, kai Lietuvos herbas buvo Gedimino stulpai.

Kaimietis
2012-09-03 12:10

Gražu būtų - Vytis ant Vėliavos.

Tačiau negali būti vaizduojamas toks žirgas,koks dabar yra herbe. Vien dėl žirgo uodegos pakėlimo.

Kur jūs matėte,kad žirgas taip laikytų pakėlęs uodegą? Nebent, kada tuštinasi, o ne jokiu būdu bėgdamas.

Vyčio kūrėjas, ko gero,nėra buvęs kaime ir nėra matęs gyvo, eiklaus žirgo. Akivaizdu, nėra tokio regėjęs. Smetoninis vytis kur kas realesnis.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?

Parašytas: 18 Rgs 2012 20:37

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Dlaczego Litwa nie używa biało-czerwonej flagi?

Ziemowit Szczerek,
Interia
wtorek, 18 wrzesień 2012 г. 15:15

http://pl.delfi.lt/opinie/opinie/dlacze ... d=59536187

Komentarai
http://pl.delfi.lt/opinie/opinie/dlacze ... &com=1&s=1

Žygeivis
2012-09-18 20:26

Vytis visų pirma yra Lietuvos Valstybės herbas ir simbolizuoja Valstybės tūkstantmetį tęstinumą.

Valstybinė vėliava taip pat visų pirma simbolizuoja ne Lietuvių Tautą, o ilgaamžę Lietuvos Valstybę, todėl Vėliava su Vyčiu būtų tinkamesnis tūkstantmetės Lietuvos Valstybės simbolis, atspindintis įvairias Lietuvos Valstybės raidos pakopas - Lietuvos Kunigaikštystę, Lietuvos Karalystę, Lietuvos Imperiją, Lietuvos Respubliką...

O tautinė trispalvė ir toliau turėtų likti Lietuvių Tautos simboliu.

Visiškai akivaizdu, kad šiame iš pirmo žvilgsnio "nekaltame ginče dėl vėliavų" susiduria du principiniai geopolitiniai požiūriai - pono Barono ir jo bendraminčių ginamas, jog dabartinė Lietuvos Respublika yra tik prieškarinės Lietuvos "tęsinys" ir nieko bendro neturi su senąja tūkstantmete Lietuvos Valstybe, ir Vasario 16-sios bei Kovo 11-osios Nepriklausomybės Aktų signatarų pareikštoji - Lietuvos Valstybė ne iš naujo sukurta, o atkurta ir 1918 m., ir 1990 m., ir yra tiesioginis juridinis įpėdinis senosios Lietuvos Valstybės.

Todėl visiems mąstantiems lietuviams siūlau pagalvoti, kam naudinga teigti, kad Lietuva - tai visai nauja valstybė, įkurta tik 20 amžiuje?

Ir kas paskelbs vėliavą su Vyčiu savo valstybės vėliava, kada bus nuverstas Lukašenka? Ir ką dar pamatysime bei išgirsime po to?

Tiems, kam neaišku "kas yra kas", pateikiu ištrauką iš neseniai mirusio žymaus jaunalietuvio ir istoriko Edvardo Kriščiūno straipsnių ciklo "Kosmopolitizmas ir lietuviškumas istorijoje"

" Dabartinė lietuvių tautinė kultūra pergyvena gilią krizę. Įtakingų kosmopolitinių jėgų veikla kelia rimtą grėsmę lietuvių tautos egzistencijai, kadangi sistemingai griaunamos pamatinės lietuvybės vertybės: gimtoji kalba, istorija, tautinės tradicijos ir papročiai. Žymios Lietuvos kūrybinės inteligentijos asmenybės įspėja apie nutautėjimo grėsmę ir ragina ginti ir puoselėti lietuvybę.

Apie lietuvių tautai iškilusį pavojų rašo poetas Justinas Marcinkevičius, A. Baltakis, rašytojas J. Mikelinskas, filosofas R. Ozolas, kalbininkai V. Urbutis, A. Piročkinas ir kt.

Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama kosmopolitinei Lietuvos istorijos modelio analizei, jos daromai žalai tautinei savimonei. Darbe susisteminama Lietuvos istorikų E. Gudavičiaus, A. Bumblausko, A. Nikžentaičio ir kitų įvairiuose rašytiniuose darbuose ir viešuose pasisakymuose išdėstytos kosmopolitinės mintys, kurios ir sudaro kosmopolitinės Lietuvos istorijos doktrinos turinį..

Lietuvos kosmopolitinės istorijos doktrinos atstovai: E. Gudavičius, A. Bumblauskas, A. Nikžentaitis bei jų pasekėjai D. Baronas, N. Putinaitė siekia tautinio atgimimo metu sukurtą lietuviškąją istoriografiją pakeisti kosmopolitiniu Lietuvos istorijos modeliu."

Jau seniai žinomos "kosmopolitinės tiesos":

jei nori sunaikinti Tautą, visų pirma suniekink ir sunaikink jos Istorinę Atmintį, ją "susiaurindamas" iki vienos, dviejų, maksimum trijų, kartų atminimo,

sunaikink Tautos Istorinį Paveldą ir Tautos Kovų Paminklus,

po to išjuok ir sunaikink tradicines Tautos Dorovės ir Religines Normas, kaip "ne modernias", pakeisdamas jas "universaliomis", "bendražmogiškomis", "europinėmis",

o tada liks tik galutinai sunaikinti Tautos Kalbą bei Raštą (jį "modernizuojant")

- ir amžinas strateginis pasaulį valdančių kosmopolitų tikslas bus pasiektas:

turėsime nebe ilgaamžę Tautą su savo tūkstantmetėmis Moralės Normomis ir Tradicijomis, savo Kalba, savo Raštu,

o "mobilių betaučių pasaulio piliečių masę", kalbančių "bendražmogišku slengu", neturinčių jokių moralės normų ir todėl tinkamų "efektyviam panaudojimui" kaip pigi darbo ar karinė jėga bet kuriame pasaulio krašte...

Plačiau čia (panaikinti tarpus):

Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?
h t t p://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f =65&t=500

Žygeivis
2012-09-18 20:32

P.S. Beje, prisimenant Abiejų tautų respublikos laikus pamirštama, jog tada buvo vadinamoji "personalinė unija" - o tai reiškia tik viena: ir Lietuvos Valstybę, ir tuometinę Lenkiją valdė tas pats lietuvių kilmės valdovas. Be to jį patvirtinti turėjo abiejų valstybių seimai.

O Lietuvos Valstybės herbas Vytis labai gerai parodo, kurias mūsų Tautos ir Valstybės žemes yra pasigrobę lenkai - pasižiūrėkite, kurių miestų ir žemių herbuose iki šiol yra Vytis, kur šis herbas yra išlikęs įvairių pastatų fasaduose, ir pan. :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?

Parašytas: 27 Rgs 2012 12:07

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Trispalvė yra jau pasaulinis standartas (todėl dabartinė padėtis turi išlikti - nereikia savo arkliukų prikišamai demonstruoti - jau kiti laikai), o istorinė vėliava žymi tęstinumą.

Beje, dabartinis Vytis pernelyg stilizuotas - gražesnis buvo prieškariu (su visokiais pagražinimais aplink skydą kažkur mačiau):

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... 920%29.png

Taip, kad toks turėtų būti Vytis. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?

Parašytas: 29 Kov 2017 21:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

https://imhoclub.lv/ru/material/chto_go ... ?c=1118181

(№296) Kęstutis Čeponis, Литва - Лаокоонт (№264)

У Литвы два государственных флага - государственный-исторический (темно красный с серебряным Витисом) и государственный-национальный (трехцветный - его придумали в 1918 г. - именно как национальный символ литовского этноса).

http://www3.lrs.lt/ru/Veliava_ru.htm

Исторический флаг Литовского государства – это исторический символ Литовского государства, полотнище, на красном фоне которого изображен серебряный всадник в латах на белом коне с поднятым в правой руке над головой серебряным мечом.

На левом плече всадника висит синий щит с двойным золотым крестом. Седло, попона, узда и ремни у коня синего цвета. Рукоять меча, удила, стремя и шпора, ножны, а также металлические крепления конской сбруи золотые.

История создания государственного-национального флага

Образ литовского национального флага формировался в 1917—1918 годах с учётом традиций геральдики и литовского народного декоративно-прикладного искусства.

Комиссию, выработавшую проект литовского флага, составили учёный и общественный деятель Йонас Басанавичюс, художник Антанас Жмуйдзинавичюс и археолог, краевед, художник Тадас Даугирдас.

Й. Басанавичюс предложил использовать цвета, чаще других встречающиеся в литовском народном текстиле.

Руководствуясь этим предложением, художник А. Жмуйдзинавичюс подготовил проект с полосами красного и зелёного цветов, чаще других встречающихся в народных тканях.

По предложению Т. Даугирдаса была введена полоса жёлтого цвета, символизирующего зарю.

Жёлто-зелёно-красный триколор был утверждён Советом Литвы 19 апреля 1918 как временный флаг Литвы.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ar išsiteks trispalvė ir raudona vėliava su Vyčiu?

Parašytas: 07 Rgp 2019 17:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27097
Miestas: Ignalina

https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D0 ... 0%B2%D1%8B

Образ литовского национального флага формировался в 1917—1918 годах с учётом традиций геральдики и литовского народного декоративно-прикладного искусства.

Комиссию, выработавшую проект литовского флага, составили учёный и общественный деятель Йонас Басанавичюс, художник Антанас Жмуйдзинавичюс и археолог, краевед, художник Тадас Даугирдас. Й. Басанавичюс предложил использовать цвета, чаще других встречающиеся в литовском народном текстиле.

Руководствуясь этим предложением, художник А. Жмуйдзинавичюс подготовил проект с полосами красного и зелёного цветов, чаще других встречающихся в народных тканях.

По предложению Т. Даугирдаса была введена полоса жёлтого цвета, символизирующего зарю. Жёлто-зелёно-красный триколор был утверждён Советом Литвы 19 апреля 1918 как временный флаг Литвы.

В Вильнюсе на башне Гедимина литовский флаг впервые был поднят 1 января 1919 года небольшой группой добровольцев литовских военных формирований. В память об этом в числе других праздников и памятных дней установлен день Флага Литвы (лит. Lietuvos Vėliavos diena) 1 января.

В конституциях 1922 и 1928 годов Государственный флаг сочетает жёлтую, зелёную, красную полосы.

https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... 29.svg.png

После оккупации Литвы Советским Союзом в 1940 г. флагом стало красное полотнище с названием республики, серпом и молотом.

В 1953 году был установлен флаг из трёх горизонтально расположенных цветных полос красного цвета (восемь двенадцатых ширины), белого (одна двенадцатая ширины) и зелёного (три двенадцатых ширины полотнища) цветов с золотыми серпом, молотом и пятиконечной звездой.

Жёлто-зелёный-красный триколор в качестве национального флага стал широко публично использоваться летом 1988 года. По инициативе Саюдиса 7 октября 1988 года состоялась церемония водружения национального триколора на башне Гедимина в Вильнюсе.

Флаг был заново узаконен и получил официальный статус в качестве флага Литвы 18 ноября 1988 года поправками, внесёнными в Конституцию Литовской ССР Верховным Советом Литовской ССР.

25 января 1989 года Президиум Верховного Совета утвердил его цвета, опирающиеся на образцы флага Литовской Республики периода между Первой и Второй мировыми войнами.

****************************************************************

http://www.vexillographia.ru/litva/gosflag.htm

4 июня 1918 года Литовский Совет провозгласил Литву конституционной монархией, 11 июля 1918 года Литовский Совет был преобразован в Литовский Государственный Совет (Lietuvos Valstybės Taryba) и предложил представителю боковой ветви вюрттембергской королевской династии Вильгельму II, герцогу фон Ураху, графу Вюрттемберг корону короля Литвы под именем Миндаугаса II.

В связи с провозглашением монархии Литовский Государственный совет утвердил государственный исторический флаг Литвы – прямоугольное красное полотнище с изображением на его лицевой стороне серебряного Витиса, а на оборотной – белых колюмн Гедимина.

http://www.vexillographia.ru/litva/images/vitis.gif

Позже этот флаг был утвержден и в качестве флага Президента Республики.

Флаг во всей Литве поднимали 15 июля, в День Грюнвальдской битвы (Žalgirio mūšis).

1 сентября 2004 года вступил в силу принятый Сеймом 8 июля 2004 года закон Литовской Республики IX-2331 «О поправках в законе "О государственном флаге Литвы", которым была принята новая редакция закона, закон стал называться «Государственный флаг Литовской Республики и другие флаги». В его статье 2 было установлено:

"1. Государственный флаг Литвы – официальный символ Литовского государства, национальный флаг – полотнище из трех равновеликих горизонтальных цветных полос: верхней – желтого, средней – зеленого, нижней – красного цвета.

2. Государственный исторический флаг Литвы – исторический государственный символ Литвы, полотнище, на красном поле которого изображен серебряный рыцарь в латах на белом коне, с серебряным мечом в правой руке, поднятой над головой. На левом плече рыцаря висит синий щит с двойным золотым крестом. Конское седло, чепрак, уздечка и поводья синие. Рукоять меча, удила, стремена и шпоры, ножны и металлические крепления конской сбруи золотые.

Рисунок этого флага по мотивам государственного исторического флага (флага Президента Республики) 1920-1930-х годов был сделан ещё в 2002 году художником Арвидасом Каждалисом (Arvydas Každailis).

В статье 3 было установлено, что у полотнищ национального флага и государственного исторического флага соотношение ширины и длины должно быть 3:5 и обычным размером является 1 метр в ширину и 1,7 метров в длину. Законом Литовской Республики от 1 апреля 2008 года № Х-1472 "О внесении изменений в статьи 1,2 закона о государственном флаге и других флагах, а также о дополнении закона статьёй 101" к названию «исторический государственный флаг Литвы» было добавлено слово «гербовый» и описание исторического государственного флага Литвы изложено в новой редакции:

"2. Государственный исторический (гербовый) флаг Литвы (далее – исторический флаг Литовского государства) – исторический государственный символ Литвы, полотнище, на красном поле которого изображен белый (серебряный) рыцарь в латах на белом (серебряном) коне с поднятым в правой руке над головой белым (серебряным) мечом. На левом плече всадника висит синий щит с двойным жёлтым (золотым) крестом. Конское седло, чепрак, уздечка и поводья синие. Рукоять меча, удила, стремя и шпора, ножны, а также металлические крепления конской сбруи и подковы жёлтые (золотые)".

В статье 10 закона установлены места и случаи поднятия государственного исторического (гербового) флага Литвы:

"1. Государственный исторический флаг Литвы поднят постоянно:
1) над Дворцом правителей Литвы в Вильнюсе;
2) в Тракайском замке;
3) в сквере Военного музея в Каунасе.
2. Государственный исторический флаг Литвы также поднимается:
1) 16 февраля – в День возрождения Литовского государства – возле (на или над) здания Дома подписавших, находящегося на ул. Пилес в Вильнюсе;
2) 11 марта – в День восстановления независимости Литвы – возле здания Сейма Литовской Республики;
3) 6 июля – в День Государства (коронации короля Литвы Миндаугаса) – возле резиденции Президента Республики;
4) 15 июля – в День Грюнвальдской битвы – возле Министерства охраны края Литовской Республики;
5) 25 октября – в День Конституции – возле здания Сейма Литовской Республики, резиденции Президента Республики и Правительства Литовской Республики".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 19 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Heraldika ir simbolika (valstybinė, miestų, giminių, organizacijų ir kt.).

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: