Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » "Raudonai žydra" Europos Sąjunga (ES) ir su ja susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kiek dar liko Europos Sąjungai?

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Kiek dar liko Europos Sąjungai?

Parašytas: 10 Lie 2011 01:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Kiek dar liko Europos Sąjungai?

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/p ... _sajungai/

2011 liepos mėn. 09 d. 11:10:02
Rimvydas Stankevičius, „Respublikos“ žurnalistas

Save ekonomistu-opozicionieriumi vadinantis Latvijos Ventspilio aukštosios mokyklos dėstytojas Dmitrijs SMIRNOVAS šiuo metu bebaigiąs rašyti mokslinį veikalą, kuriame demaskuoja ir analizuoja šiuolaikinės pasaulio ekonomikos sistemą ir Latvijoje vykstančių virsmų pavyzdžiu aiškiai įrodo, jog ekonominės krizės - dirbtiniai, sąmoningai pasaulio galingųjų sukurti procesai, skirti užgrobti, pajungti ir sunaikinti nacionalines-valstybines ekonomikas visame pasaulyje.

Globalizacijos tikslas yra iš esmės sunaikinti valstybę. Todėl pasaulyje ir naikinamas atskirų tautų mentalitetas, vertybių skalė, moralinis kodeksas. Tikslas - žmones paversti bukais biologiniais robotais.

Šiandien prašome D.Smirnovo šiek tiek paprognozuoti netolimąją ES ir joje įkliuvusių Baltijos valstybių ateitį.

- Kai buvome valstybiškai ir kiekvienas asmeniškai balsuoti už stojimą į ES, šventai tikėjome, kad jie veikia altruistiškais sumetimais (mūsų atžvilgiu) ir linki mūsų šalims gero, sau nenorėdami jokio atlygio už tai. Ar šiandien jūs, o ir visa Latvija dar taip tebemanote? Kaip apibūdintumėte šio darinio idėjinę prigimtį ir tikslus šiandien?

- Referendume dėl Latvijos stojimo į ES aš apskritai nebalsavau - man jau tada atrodė, kad priimti Baltijos šalis į ES iš anksto buvo nuspręsta „iš viršaus“ ir referendumas nieko nepakeis, nubalsuos taip, kaip reikia. Arba balsus suskaičiuos taip, kaip reikia...

Žmonių požiūris į referendumą dėl stojimo į ES Latvijoje buvo neutralus. Svarbiausią vaidmenį atliko Vyriausybės pozicija. Vyriausybė ir valdančiosios partijos surengė didelio masto reklamos kampaniją dėl stojimo į ES. Vienas iš pagrindinių argumentų - įstojusi į ES, Latvija galės prieiti prie Europos fondų. Trumpai tariant, jei įstosime į ES, Europa mums duos pinigų. Galima sakyti, kad balsai referendume ir buvo nupirkti pažadais gauti iš Europos pinigų.

Dabar, aišku, euroskeptikų skaičius Latvijoje gerokai išaugo. Anksčiau mintys apie Latvijos išstojimą iš ES buvo tiesiog neįmanomos, o dabar vis dažniau pasigirsta nuomonė (žinoma, neoficiali), kad Latvijai būtų geriau išstoti iš ES. Jei kalbėsime apie paprastus žmones, vienintelis pranašumas, kurį jie gavo Latvijai įstojus į ES, - galimybė dirbti Vakarų Europoje.

- Tai kas nutiko Airijai, Graikijai, Portugalijai, tai, kas realiai gresia Ispanijai... Kaip manote, ar tai nebuvo numatyta, kuriant tokį darinį kaip ES? O gal ES kaip tik tuo tikslu buvo kuriama? Vienas Lietuvos filosofų Vytautas Radžvilas sako, jog visas ES architektūrinis darinys - ne kas kita, kaip naujosios kartos karas, be kraujo ir plika akimi pastebimo smurto skirtas stipriosioms valstybėms užvaldyti silpnesnes?

- Viena iš pagrindinių ES problemų ir yra faktas, kad šiuo metu ji tiesiog neturi kokių nors konkrečių tikslų ir idėjinės esmės. ES atsidūrė aklavietėje. Europos integracijos procesas užstrigo pradiniame etape ir kur eiti toliau, neaišku. Šiuo metu pastebimas tik vienas ES architektų tikslas - neleisti ES subyrėti.

Kai ES buvo kuriama, tikslai buvo kitokie. Situaciją reikia vertinti globaliai. Pasaulio ekonomikoje galima išskirti tris pagrindinius regionus - JAV, Europą ir Rytų Aziją (Japonija ir Kinija). O Azija per amerikiečių korporacijas ir bankus buvo priklausoma nuo JAV. Todėl XX a. pabaigoje tapo aišku, kad Europos šalys skyrium negalės konkuruoti su JAV kaip lygiavertės varžovės. Todėl kilo idėja sukurti vieningą ir stiprią Europą, kuri galėtų konkuruoti su JAV ir tapti pirmaujančiu pasaulio regionu.

Kai buvo įvedamas euras, slapta buvo tikimasi, kad jis taps pagrindine pasaulio valiuta ir išstums Amerikos dolerį. Žinoma, Europos stiprėjimas nebuvo naudingas JAV.

Įvedant eurą visi garsiausi Amerikos ekonomistai vieningai puolė kritikuoti: euras - „negyvas kūdikis“, todėl ilgai neišsilaikys. Faktiškai eurui buvo paskelbtas informacinis karas. Galop buvo nuspręsta sugriauti ES iš vidaus. Išties galima teigti, kad Graikijos, Airijos, Portugalijos, Ispanijos bankrotai buvo suplanuoti iš anksto. Bet suplanuoti ne ES, o JAV. Viena iš ES problemų yra ta, kad į valdžią Europoje atėjo žmonės, sąmoningai siekiantys ją sugriauti. Dabar Europoje tą supranta vis daugiau žmonių, jie mato, kad ES naikina pati save. Euroskeptikų gausėja net Prancūzijoje ir Vokietijoje. Prancūzijoje didesnio populiarumo sulaukia Žanas Mari Le Penas (Jean-Marie Le Pen), o Vokietijoje furorą sukėlė Tilo Saracino (Thilo Sarrazin) knyga.

- Kalbėjote apie paskolas, kuriomis tvirtai ir ilgam pririšama, o tiksliau - kaip valstybė sunaikinama Graikija. Sakėte, jog patiems graikams iš tų astronominių paskolos sumų teliks tik trupinėliai, o sumokėti turės už viską. Kaip manote, ar ne panašiai yra ne tik su paskolomis, bet ir su ES vykdomu rėmimu, pavyzdžiui Baltijos valstybėms. Remiantis dokumentais, ES Lietuvai (o turbūt ir Latvijai) skiria neįtikėtinai solidžias sumas. Tačiau reali tų finansinių injekcijų nauda šaliai - nepalyginti mažesnė. Gal galėtumėte pakomentuoti tokį rėmimo mechanizmą, kuriame numatyta kaip tas „dovanojamas“ šaliai sumas patyliukais parsipumpuoti atgal į tą kišenę, iš kurios jie ir atėjo?

- Kuriant ES, iš pat pradžių buvo pasirinkta klaidinga koncepcija: jei stipri valstybė bus sujungta su silpnesne į vieną ekonominę erdvę, stipriai valstybei ši sąjunga bus naudinga, o silpnesnei - ne; ir stipresnės užsienio korporacijos tokiu būdu išstums vietos verslą.

Šios problemos sprendimas buvo neteisingas - ES ribose stipresnės šalys (Vokietija, Prancūzija) pradėjo teikti subsidijas silpnesnėms. Kuo labiau plėtėsi ES, tuo didesnė našta gulė ant Vokietijos ir Prancūzijos pečių. Problemą padidino faktas, kad pasaulinėje konkurencinėje kovoje ES aplenkė Kinija. Vakarų Europai tik iš dalies pavyko užimti silpnesnių šalių rinkas.

Galų gale susiklostė absurdiška padėtis: Prancūzija ir Vokietija skyrė Graikijai pinigų tam, kad ši pirktų kiniškas prekes. Taip ES pati sau išsikasė duobę. Dėl pasaulinės krizės (kurią išprovokavo Amerikos bankai) našta tapo nepakeliama. Vokietija ir Prancūzija daugiau negali penėti pusės Europos.

Kita problema, kad didžioji Europos fondų dalis tenka valstybiniam sektoriui. Verslas iš ES gavo trupinius. Eiliniai gyventojai taip pat gavo šiek tiek Europos pinigų - buvo mokami atlyginimai valdininkams, statybininkams. Problema ta, kad Europos fondų pinigais buvo remiamas vartojimas, o ne plėtra, jie nebuvo investuojami. Vos tik Latvija ir Lietuva nebegalės gauti lėšų iš ES (o tai įvyks greitai), jos iškart bankrutuos.

- Bankui privatūs skolininkai būna priversti užstatyti keleriopai vertingesnį užstatą, nei paėmė kreditą. Ir kaip pavyks grąžinti skolą lemia ne vien sąžiningas verslininko darbas, o nuo jo nepriklausantys veiksniai - kitaip tariant, rinkos sąlygomis vadinami paprastų žmonių ir net ekonomistų bei valstybių vadovų nematomi procesai. Kodėl šiuolaikinėje ekonomikos-finansų sistemoje vieninteliai bankai yra užprogramuoti bet kuriomis sąlygomis (pvz., pasaulinės krizės) gauti pajamas (aišku, pagrindiniai mokėtojai - skolininkai)?

- Aš šią problemą vertinčiau plačiau. Naujos kartos karo esmė ta, kad didžiosios korporacijos užgrobė valdžią visame pasaulyje. Dabartinės rinkos ekonomikos modelis grindžiamas tuo, kad visa ekonomika visiškai priklauso nuo bankų ir bankai lemia visus ekonominius procesus valstybėje - nuo ekonomikos augimo iki krizės. Iš esmės bankai valdo pasaulį ir kuria žaidimo taisykles, kurios naudingos tik jiems. Aišku, ne visi. Bet yra tokių tarptautinių bankų korporacijų, kurios tiesiog negali nebankrutuoti.

- Besipriešinantys paskirų tautų mentaliteto, vertybių skalės, moralės kodekso naikinimui patiria spaudimą ir netgi persekiojimą. Baudžiama už „netoleranciją“, už laisvesnes mintis, už kritiką, už tradicinių tautinių ir religinių vertybių išpažinimą... Ar Latvijoje šie dalykai taip pat vyksta? Ar šalies patriotai Latvijoje taip pat bandomi įvardinti kaip nusikaltėliai? Juk už pasisakymus apie užsienio valiutų grėsmę latui jums jau grėsė kalėjimas.

- Procesai, kurie vyksta pasaulyje, - tai vadinamoji globalizacija, jos tikslas yra iš esmės sunaikinti valstybes. Puolamos net tokios stiprios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija. Todėl pasaulyje ir naikinamas atskirų tautų mentalitetas, vertybių skalė, moralinis kodeksas. Tikslas - žmones paversti bukais biologiniais robotais. Kai valstybės bus sunaikintos (jų vaidmuo, galima sakyti, bus minimalus), visa valdžia pasaulyje priklausys tarptautinėms bankų korporacijoms.

- Ar ES darinys tvirtas ir ilgalaikis? Jeigu praktiškai (dėl ekonominių sankcijų, skolų etc.) negalime iš ES išstoti, tad gal galėtume kaip nors katalizuoti jos griuvimą arba sugalvoti strategiją, padedančią išlikti „nesuvalgytiems“ jos viduje?

- Anksčiau iš mano prognozių dėl ES iširimo visi juokėsi, tačiau dabar ES griūtis akivaizdi. ES griaunama pagal suplanuotą scenarijų ir galutinai sugrius po 4-5 metų, kai atsiris trečioji krizės banga.

Žinoma, galima paspartinti ES irimą ir anksčiau išeiti iš jos, bet problemos tai neišspręs. Jos esmė ta, kad nei Latvijos, nei Lietuvos ekonomikos nėra visavertės. Kai vietos gamyba sunaikinta, ekonomika priklauso nuo užsienio paramos. Todėl sugriuvus ES, Latvija ir Lietuva priklausys nuo tų, kas duoda pinigų - tarptautinių bankų korporacijų. Latvija ir Lietuva pernelyg mažos, kad atsispirtų globalizacijos procesams. Todėl reikia ieškoti bendraminčių Europoje bei pasaulyje ir kovoti bendromis jėgomis. Vokietijoje ir Prancūzijoje taip pat plinta patriotinės nuotaikos, nes žmonės ten irgi nėra kvaili ir mato, kaip žlunga jų valstybės. Latvijoje vyksta tokie patys procesai. Čia šalies patriotai taip pat paverčiami nusikaltėliais.

O tie, kurie dedasi patriotais, slapčia jau kuria planus, kaip į Latviją įvežti pabėgėlių iš Afrikos ir Azijos. Argi Lietuvoje - kitaip?..

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/p ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Lie 2011 23:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Keturi būsimo euro scenarijai

http://verslas.delfi.lt/business/keturi ... d=47547663

http://www.DELFI.lt
2011 liepos mėn. 14 d. 22:40

Nerimas dėl euro ateities neblėsta. Šiandienos chaosui yra keturios alternatyvos, skelbia „Die Welt“.

Pirmasis – chaosas. Graikija turi įrodyti, kad daro pažangą konsoliduodama valstybinius finansus, Europos Sąjunga perves dar dalį iš paramos paketo, Tarptautinis valiutos fondas taip pat padarys indėlį. Be to, kaip rašoma leidinyje, galima tikėtis padidėjusio nedarbo, lėto ekonomikos augimo ir socialinės įtampos.

Vystant scenarijų įtampa tik didėtų. Nepaisant programos pagalbų ir konsolidacijų, finansų rinkose neramu. To priežastis ir vienos finansų politikos nebuvimas – yra tik „ balsų kakofonija, dairantis į kelių valstybių rinkėjų nuomonę“. Šis scenarijus reikš antikrizinės įliejimo politikos pratęsimą.

Antras kelias – gerokai padidinti paramą krizės ištiktoms šalims. Šiuo metu siūloma skirti 700 mlrd. eurų (2,4 trilijono Lt) bet kalbama apie didesnę sumą – iki 1,5 trilijono eurų (5,1 trilijono Lt). Straipsnio autoriaus nuomone, visų pirma siūloma apginti Italiją nuo skolos krizės.

Tačiau, kaip rašoma leidinyje, šalių rėmėjų rinkėjai ir taip piktinasi dėl užsitęsusios skolų krizės. Berlynas jau atsisakė prisidėti didinant paramą.

Jei Graikija negrąžins skolos, tikėtinas nereguliuojamas bankrotas arba trečias kelias. Pasekmės bankams bus gana skaudžios, ir ne tik Graikijos rinkoje. Graikijos bankrotas gali sukelti stiprų Europos ir Vokietijos ekonomikos nuosmukį.

Tiesa, dalies ekonomistų nuomone, skolos restruktūrizavimas neišvengiamas, nes Graikija pati nepajėgs grąžinti skolos.

Ketvirtas kelias – euro zonos iširimas. Grįžus prie drachmų, pesetų ir eskudų šalių skolininkių eksporto pramonė taptų konkurencingesnė, nes jos devalvuotų savo valiutą, o tada jų prekės užsienyje atpigtų.

Deja, to kaina būtų per didelė, rašo straipsnio autorius – grįžus prie nacionalinių valiutų iširtų euro zona.

Visgi tikėtina, kad Vokietija grįš prie markės arba (o tai dar labiau tikėtina) sukurs mažą valiutos sąjungą, kuriai priklausys mokiausios valstybės: Vokietija, Prancūzija, Suomija, Austrija ir Nyderlandai.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=1
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Lie 2011 18:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Ar Graikijos bankrotas būtų Europos Sąjungos žlugimo pradžia?

http://www.balsas.lt/naujiena/547022/ar ... mo-pradzia

http://www.balsas.lt/News/print/547022

2011.07.17 17:39

Nežiūrint daugybės protesto demonstracijų, 48 valandų nacionalinio streiko ir riaušių Atėnų Syntagma aikštėje prie Parlamento rūmų, Graikijos parlamentarai nusprendė paklusti Europos Sąjungos reikalavimams ir dar kartą pabandyti išgelbėti šalį nuo bankroto. Po antro balsavimo birželio 30 dieną balsų dauguma (155 prieš 136) buvo priimtas naujas šalies sugriežtintos ekonomikos paketas, kuriuo siekiama sumažinti 40 mlrd. eurų nacionalinę skolą.

Nors Europos Sąjunga ir Graikijos investuotojai po balsavimo atsikvėpė lengviau, daugelis ekonomistų yra įsitikinę, kad netrukus ne tik silpnos Europos ekonominės šalys bankrutuos, bet ir visa Europos Sąjunga gali iširti.Prieš metus atsiradus realiai grėsmei bankrutuoti pirmajai Europos Sąjungos (ES) valstybei Graikijai, buvo nuspręsta iš Europos Centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) jai suteikti 110 mlrd. eurų finansinę pagalbą. Ji buvo numatyta išmokėti penkiais etapais. Likus paskutiniam išmokėjimui (12 mlrd. eurų) TVF pareiškė jo neduosiąs, jeigu ES nepaskirs Graikijai papildomos finansinės pagalbos, nes Graikija, per metus, kai sprendžiamos ekonominės problemos, nepadarė reikiamo progreso.

Savo ruožtu Graikija pranešė, kad šių metų liepos 15 d. ji bus priversta paskelbti nacionalinį bankrotą, jeigu negaus jai paskirtos paskolos, kadangi tą dieną ji neturės lėšų sumokėti 2,4 mlrd. eurų palūkanų. Europa Graikijai pažadėjo dar kartą padėti, jeigu bus priimtas griežtas ekonominių reformų paketas bei atsisakyta tam tikro šalies suverenumo. Graikijai buvo duota suprasti, jog nuo šio sprendimo priklausys ne tik Graikijos, bet ir visos Europos Sąjungos likimas, kadangi bent vienos šalies bankrotas gali pakenkti visai sąjungai ir netgi sukelti pasaulinę ekonominę suirutę. Iškilus tokiai atsakomybei, Graikijos parlamentarams nebeliko nieko kito, kaip paklusti ES reikalavimams. Graikija įsipareigojo pakelti mokesčius organizacijoms ir šalies gyventojams, sumažinti valstybines išlaidas bei pravesti plataus masto valstybinių objektų privatizaciją.

Tačiau vyriausybės numatytos priemonės visiškai nepatiko Graikijos gyventojams, ant kurių pečių krito visas finansinis svoris dėl klaidų, kurias padarė vyriausybė bei bankai. Visiems buvo aišku, kad mažinant vyriausybines išlaidas neišvengiamai bus mažinamas valstybinių darbuotojų skaičius, t.y. - didės nedarbas. Buvo numatyta šalies milijonieriams bei užsienio investuotojams parduoti valstybinių objektų - uostų, kelių, tiltų ir t.t. - už 50 mlrd. eurų ir taip išparduoti šaliai, o kartu ir jos žmonėms priklausantį turtą.

Kai kurie tokių drastiškų priemonių kritikai piktinasi, kad ECB ir TVF įsigis pusę Graikijos net neišleidusios lėšų pinigų spausdinimui - šiems bankams pakaks tik kompiuteryje įspausti skaičius, kurie atitiks paskolos dydį. Tokiose paskolų operacijose, kokias šiandien vykdo bankai, realūs pinigai dažnai neegzistuoja, viskas vyksta skaitmeniniu būdu. Kritikų nuomone - tai akivaizdus suverenios valstybės apiplėšimas. Todėl kol kas paprasti Graikijos gyventojai protestuoja ir nežada pasitraukti iš Syntagma aikštės. Jų reikalavimai - atsisakyti narystės Europos Sąjungoje. O sąlygos tam - visiškai realios, mat penktasis (paskutinis) prieš metus suteiktos finansinės pagalbos išmokėjimas (12 mlrd. eurų) Graikijos bankrotą atitolins tik dviem mėnesiams, po kurių Europos Sąjunga pažadėjo svarstyti antros finansinės pagalbos klausimą.

Kodėl Europa būtinai stengiasi išgelbėti Graikiją?

Kai kurie ekonomistai teigia, kad Graikijai daug geriau būtų bankrutuoti, atsisakyti euro ir grįžti prie savo senos valiutos - drachmos. Nuo to šaliai būtų tik geriau. Kad tai nėra tragedija, jie nurodo pavyzdžiais apie 2001 m. Argentinos ir 2008 m. Islandijos valstybių paskelbtus nacionalinius bankrotus, po kurių nė viena šalis nepražuvo, bet atvirkščiai - jų ekonomikos pradėjo sparčiai atsigauti.

Tačiau Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų nepaprastai kenksmingas Prancūzijos bei Vokietijos bankams, taip pat ir daugeliui kitų bankų, įskaitant ir JAV. Europos centrinis bankas pareiškė apie riziką, sunkumus bei dideles teisines komplikacijas tuo atveju, jei kuri nors euro zonai priklausanti valstybė nutartų atsisakyti euro ir sugrįžti prie savo anksčiau turėtos valiutos. Iki šiol nė viena valstybė nėra atsisakiusi euro, todėl tai būtų pavojingas posūkis į nežinomybę, nes nėra nuostatų, reglamentuojančių euro zonos valstybių narių pasitraukimą. Blogiausia, kad Graikijos pasitraukimas prodytų pavyzdį ir kitoms valstybėms. Tokias mintis išreiškė Prancūzijos ir Vokietijos finansų lyderiai, įspėdami, jog euro žlugimas turėtų lemtingas pasekmes visai Europai.

Siekdamas užsitikrinti ES palankumą, Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos pareiškė, kad Graikijos išgelbėjimas nuo bankroto yra gyvybiškai svarbus ne tik šaliai, bet visai euro zonai bei pasaulio ekonomikai.

Graikija nėra vienintelė ant bankroto ribos balansuojanti ES valstybė

Europos Sąjungai šiuo metu priklauso 27 šalys, tačiau vieningą piniginį vienetą - eurą kol kas naudoja tik 17 valstybių. Euro zonai nepriklauso tokios valstybės, kaip Anglija, Norvegija, Švedija, Lenkija, Lietuva, Latvija ir kitos (Estija eurą įsivedė šių metų sausio 1 d. ir jau priklauso euro zonai). Ekonomiškai stipriausios euro zonos šalys yra Vokietija, Prancūzija, Suomija ir dar keletas kitų. Viena ekonomiškai nestabili Graikija šioms valstybėms nebūtų labai didelė problema. Tačiau ekonomistai dažnai mini net 5 valstybes, vadinamąsias PIIGS (angl. Portugal, Ireland, Italy, Greece, Spain) valstybes, kurių ekonominė padėtis ir nacionalinės skolos kelia didelį nerimą. Blogas euro zonos prognozes patvirtina pernai lapkričio mėn. 85 mlrd. eurų paskolos išsiprašiusi Airija bei prieš kelis mėnesius subsidijų paprašiusi Portugalija.

ES yra sukūrusi Europos finansinio stabilumo bazę (European Financial Stability Facility), kuri šiuo metu turi apie 440 mlrd. eurų fondą. Šios sumos kurį laiką gali užtekti nedidelėms valstybėms finansuoti, tačiau didesnių valstybių, tokių kaip Ispanija ar Italija, nuo bankroto išgelbėti tikrai nepavyktų. Kai kurie specialistai teigia, jog Ispanija yra per didelė, kad sugriūtų (too big to fail), ir kalbos apie Europos Sąjungos iširimą nėra pagrįstos. Pavyzdžiui, tvirtinama, jog Ispanija niekada nepraras investuotojų susidomėjimo, nes yra viena šilčiausių ir draugiškiausių Europos Sąjungos šalių. Šioje šalyje neišvengiamai turi didėti turistų srautas ir elitinių būstų statyba. Tačiau skeptikai primena, kad panašiai buvo teigiama apie JAV finansines korporacijas, pavyzdžiui, „Lehman Brothers", „Fannie Mac" ir „Freddie Mac", iš kurių pirmoji bankrutavo, o kitas dvi išgelbėjo vyriausybė jas perimdama savo žinion. Todėl garantijos dėl Ispanijos ar Italijos bankroto negalimumo taip pat nėra.

Didėja Europos Sąjungos ateitimi abejojančiųjų skaičius

Nors ES vadovai žūtbūt stengiasi išsaugoti savo sąjungą, egzistuoja nemaža požymių, rodančių artėjantį euro zonos žlugimą. Visų pirma daugelis mano, kad anksčiau ar vėliau tiek Graikijos vadovybė, tiek tarptautiniai kreditoriai supras, jog laimėti kovą dėl Graikijos yra neįmanoma, ir ji pagaliau paliks euro zoną. Kita vertus, ekonomikos augimas yra labai lėtas ir kitose PIIGS šalyse - Portugalijoje, Ispanijoje, Airijoje bei Italijoje. Griežti finansiniai suvaržymai jose, menkas eksporto augimas ir ekonomiškai stipresnių valstybių nenoras finansuoti „atsilikėlių" tik sustiprina euro zonos žlugimo galimybę. Ekonomikos ir verslo tyrimų centras neseniai pareiškė, kad euro zona gali žlugti labai greitai - per 2-5 metus.

Visuomenės apklausos dėl Europos Sąjungos taip pat rodo, kad dauguma europiečių laukia jos iširimo. Jiems netikėtai pritarė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor's" (S&P). Kaip teigia finansinis dienraštis „The Wall Street Journal" straipsnyje „S&P Says Bank Plan Opens Door to Default", ši agentūra pareiškė, kad Graikija greičiausiai bus priversta bankrutuoti. Prancūzijos bankai, kurie yra didžiausi Graikijos skolintojai, deda pastangas, kad privatūs investuotojai, investavę į 30 metų Graikijos valstybines obligacijas, kurie baigiasi 2011-2014 metais, neatsiimtų pinigų, bet pervestų juos į naujas Graikijos valstybines obligacijas. Ši suma sudarytų 30 mlrd. eurų, todėl žymiai sustiprintų ES pastangas išgelbėti Graikiją nuo bankroto. Deja, bet koks Graikijos skolos reitingo sumažinimas atbaidytų investuotojus nuo tokio žingsnio.

Tačiau S&P ketina Graikijos skolos reitingus sumažinti, niekais paversdama Prancūzijos bankininkų pastangas ir priartindama Graikiją prie neišvengiamo bankroto. Europos centrinis bankas pagrasino, kad bankroto atveju nepriims graikų beverčių valstybinės skolos vertybinių popierių, tuo visiškai sužlugdydamas visą Graikijos bankų sistemą. Ši savo ruožtu su savimi žemyn nutemptų visus pasaulio bankus, tarp jų ir JAV, kurie tiesiogiai ar per kitus bankus į Graikiją yra investavę žymias pinigų sumas, teigia finansinė agentūra „Minyanville" straipsnyje „Eurozone Watch: Ratings Agencies Rule Out Rollovers in Greek Bailout II". Jame sakoma, kad, nežiūrint visų pastangų, netgi jeigu ir bus suteikta antra finansinė pagalba, Graikijos ateitis yra labai miglota. Didėjanti infliacija ne tik Graikijoje, bet ir visoje Europoje, gamybos lėtėjimas ir bendra ekonomikos augimo stagnacija nieko gero Graikijai, o kartu ir visai euro zonai nežada.

Tai nieko gero nežada net ir eiliniams amerikiečiams. Kaip teigia nepriklausomas finansų analitikas Martin Weiss, PhD, įvairūs JAV valiutos fondai, kuriuose apie 50 mln. amerikiečių laiko 1,6 trilijono dolerių, pusę šios sumos yra investavę į Europos bankus. Graikijos bankroto atveju daugelis šių Europos bankų nesugebės grąžinti į juos investuotų pinigų.

Tokiu atveju šių JAV fondų dolerio vertė gali kristi žemiau $1 vertės, dėl ko nukentės eiliniai amerikiečiai. Be to, ne vienas ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad Graikijos problemos yra pavyzdys, kas netolimoje ateityje laukia JAV ir kitų skolose paskendusių valstybių. Pavyzdžiui, Graikijos skola šiuo metu sudaro apie 150 proc. bendrojo vidaus produkto (angl. GDP - Gross domestic product), kai tuo tarpu JAV beveik priartėjo prie 100 proc. ($14,3 tril. valstybinė skola - $14,6 tril. GDP). Įdomu, kad 2005 m. JAV skola tebuvo apie 50 proc. GDP. Ekonomistai baiminasi, kad nesiimant ryžtingų ekonominių permainų ir tokiu tempu toliau brendant į skolas JAV Graikijos padėtyje atsidurs labai greitai - 2015-2016 metais.

Audronė SIMANONYTĖ

Šaltinis: alietuvis.com

Komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: