Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Darius Varanavičius. Tikėkimės, Europa bunda

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » "Raudonai žydra" Europos Sąjunga (ES) ir su ja susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Darius Varanavičius. Tikėkimės, Europa bunda

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Darius Varanavičius. Tikėkimės, Europa bunda

Parašytas: 24 Geg 2011 12:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Darius Varanavičius. Tikėkimės, Europa bunda

http://www.tautos-balsas.lt/straipsniai ... ropa-bunda

2011-05-23

Didžioji Vakarų Europos žiniasklaida, kaip rodo praktika, nėra linkusi eskaluoti nacionalinių klausimų, ir į atskirus incidentus, susijusius su įvairiais tautiniais, rasiniais, etniniais ar subkultūrų konfliktais nelabai kreipia dėmesį. Tiesa, ilgametės tradicijos bei patirtis ten garantuoja nors šiokią tokią kokybę.

Tuo tarpu pas mus užtenka kokio nors dūminio užtaiso, jau nekalbant apie Kovo 11-osios eitynes, kad spaudoje, radijuje, televizijoje bei eilėje interneto portalų kiltų kone isterija dėl nacizmo, neonacizmo, fašizmo, nacionalizmo ir pan.

Svarbu pastebėti, kad nepriekaištingos „kompetencijos“ dėka visos šios sąvokos, kurios vartojamos išskirtinai kaip epitetai, pvz., tos pačios eisenos dalyviams, sėkmingai plakamos į vieną krūvą, kurioje susimaišo ar būna permalamos ir visuomenei pateikiamos jau kaip vienas, šaliai neva grėsmę keliantis kokteilis.

Kas būtų, jei vadinamieji radikalai patektų į Seimą?

Pastarojo meto rinkimai eilėje Europos valstybių (Latvijoje, Austrijoje, Olandijoje, Suomijoje) atskleidžia tendenciją, apie kurią žiniasklaida, o kartu ir nemaža dalis žymių akademinės visuomenės atstovų, taip pat yra linkę nutylėti.

Juk išsamiai tirti bei analizuoti tautinių politinių jėgų sklaidą ir augantį visuomenės pritarimą jų idėjoms gerokai sunkiau, nei aprašinėti neva radikalų Seimo narių šuolius per tvoras homoseksualistų parade ar patriotų eitynes vadinti neonacių demonstracija.

Šiame kontekste galima paminėti išskirtinius kai kurių Lietuvos žurnalistų sugebėjimus, kuomet televizijos reportaže matomos vėliavos (Lietuvos valstybinė vėliava, vėliava, simbolizuojanti Lietuvos valstybinį herbą bei Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vėliava) įvardinamos kaip „nacistinė simbolika“.

Ką gi, tokia kompetencija pasižymintiems, ko gero, belieka džiaugtis, kad tautinės – patriotinės idėjos kol kas menkai tepasireiškia aukščiausiu sisteminiu politiniu lygmeniu.

Galima tik įsivaizduoti kokia panika kiltų su „naciais“ uoliai kovojančiose žiniasklaidos priemonėse ir jas remiančių bei Briuselyje reziduojančių politikų gretose, jei pas mus rinkimų rezultatai būtų panašūs į kaimynų latvių ar kiek šiauriau gyvenančių suomių.

O kas dėtųsi, jei Vilniaus miesto savivaldybės taryboje antri pagal gautų mandatų skaičių būtų ne bičiuliai lenkai ar Darbo partija, bet taip vadinamieji radikalai. O juk būtent taip per paskutinius municipalinius rinkimus atsitiko Austrijos sostinėje Vienoje.

Tačiau su tokiais pavieniais tautiškai nusiteikusiais „išsišokėliais“ dažniausiai padeda susitvarkyti visa Europos Sąjunga (ES). Ta pati Austrija, Jorgo Haiderio valdymo laikotarpiu, yra puikiausias europinės izoliacijos pavyzdys, jau nekalbant apie vėlesnę paties buvusio kanclerio žūtį ir įvairius purvinus gandus, kurie buvo skleisti siekiant suteršti jo garbę bei sumenkinti autoritetą visuomenės akyse.

Taigi, galima neabejoti, kad ir pas mus nors kiek intensyvėjant tautinėms iniciatyvoms, kaip atsvarai visam tam globalių pseudovertybių srautui, tas pavojingasis kokteilis, kurį pateikia sisteminė žiniasklaida, visuomenei bus tiekiamas vis didesniais ir didesniais kiekis. Prevenciniais tikslais.

Kontinentinės tendencijos

Taigi, kaip jau buvo minėta, eilėje Europos šalių tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygiu rinkimuose pakankamai gerai pasirodė tautinės jėgos.

Žinoma, tai dar ne varžytuvės dėl valdžios, bet lyginant su ta politine tuštuma, kuri buvo anksčiau (nebent Prancūzijoje pasireikšdavo Žanas Mari Le Penas), tai jau apčiuopiama tendencija. Beje, būtent Prancūzijoje sekančiais metais galima tikėtis svarbaus proveržio, nes Ž.M.Le Peno įpėdine tapusios jo dukros reitingai yra pakankamai aukšti ir leidžia prognozuoti jai vietą antrame prezidento rinkimų ture.

Gal ir sutapimas, tačiau būtent po pirmosios Marine Le Pen populiarumo bangos, jos elektoratą galinčiais pamaloninti veiksmais, pvz., čigonų deportavimu, ėmė rūpintis ir dabartinis Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy.

Pavardinkime toliau.

Britų premjeras Deividas Kameronas ne taip senai pakartojo, kad Didžioji Britanija tikrai neketina įsivesti euro, kuris eilei ES šalių ekonominės krizės akivaizdoje jau ėmė panašėti į akmenį po kaklu.

Vokietijos Bavarijos federalinės žemės vadovas atvirai pasisako už visapusišką imigracijos ribojimą, o A.Merkel, kaip jau buvo minėta, dar nesenai kritikavusi tokias pažiūras, buvo priversta pripažinti Vokietijos imigracinės politikos krachą.

Švedijoje Demokratų partija, įgyjanti vis didesnį visuomenės palaikymą, laikas nuo laiko susilaukia kairuoliško jaunimo grupuočių smurto išpuolių prieš atskirus savo narius.

Olandijoje nacionalistinės jėgos taip pat telkiasi, kaip logiška atsvara partijoms, kurios siekia įteisinti įvairius seksualinius iškrypimus, pvz., pedofiliją ir zoofiliją. Ką gi, tokios tendencijos nežabojamos tolerancijos šalyje nestebina.

Austrijos sostinėje Vienoje, kaip jau buvo minėta, nuo 1919 m. (išskyrus anšliuso laikotarpį) be išimčių valdę socialdemokratai dabar turi dalintis valdžią su J.Haiderio pasekėjais.

Tautiškumą skatinančių sprendimų nevengia ir Vengrijos valdžia, o tenykštės nacionalistinės partijos „Jobik“ (Už geresnę Vengriją), įkurtos 2003 m. ir turinčios tris savo atstovus Europos Parlamente (EP), vadovybė nevengia atvirai kalbėti apie savo šalies galimybė išstoti iš ES, motyvuodami tuo, kad jie yra prieš naujosios „Europos imperijos“ kūrimą.

Ne taip senai ir Suomiją „sudrebino“ euroskeptiškos partijos „Tikrieji suomiai“ sėkmė. Tiesa, iš derybų dėl vyriausybės suformavimo ši partija pasitraukė, nes tokios tautiškumo ir euroskepticizmo „grėsmės“ akivaizdoje sisteminės jėgos labai greitai susitarė dėl tarpusavio paramos, nesvarbu liberalai jie ar socialdemokratai.

Galų gale kaimyninėje Latvijoje ne daug trūko, kad parlamento rinkimus laimėjęs ir antrai kadencijai likęs premjeras Valdis Dombrovskis būtų į naujosios koalicijos gretas pasikvietęs į Saeimą patekusius tautinės partijos „Visu Latvijai“ atstovus, tačiau čia, ko gero, įsikišo ES konjunktūra. Visgi europinė ir Tarptautinio valiutos fondo parama, siekiant išbristi iš krizės, turi savo įtakos svertus.

Vietinės perspektyvos

Taip jau susiklostė, kad tariamo demokratinio ar civilizuoto patriotizmo ir tautiškumo monopolį Lietuvoje tarsi ir pasisavino konservatoriai.

Po jų įtakos sparnu prieš praėjusius Seimo rinkimus atsidūrė ir tautininkai, o viso to pasėkoje bet kokios patriotiškumo apraiškos, kylančios ne su dabartinės valdžios iniciatyva, iškart susilaukia visokeriopo puolimo sisteminėje Lietuvos žiniasklaidoje.

Kovo 11-osios eitynės, partijos „Jaunoji Lietuva“ Vilniaus miesto savivaldos rinkimų kampanijos šūkiai yra puikiausi tokio puolimo pavyzdžiai. Beje, reikia pastebėti, kad pačios sisteminės žiniasklaidos priemonės dažniausiai tokių puolimų nepradeda. Juos inspiruoja įvairūs save antifašistais, žmogaus teisių ar mažumų gynėjais įvardinantys asmenys, sulaukiantys operatyvios paramos ir iš EP.

Aplinkinės tendencijos ir visuomenės nuotaikos rodo, kad Lietuvoje tikrai bręsta aktualus tautinės politinės alternatyvos poreikis.

Reikalas tik tas, kad didžiąją dalį žmonių nuo atviros paramos tokioms idėjoms ar jas realizuoti bandančioms jėgoms stabdo elementari merkantilistinė baimė. Baimė prarasti darbą, neturėti už ką mokėti paskolą bankui, galų gale, kaip rodo paskutiniai pavyzdžiai Kaune, tiesiog būti užpultam ir sutalžytam gatvėje.

Ir kol visuomenėje egzistuoja baimė atvirai reikšti savo pažiūras, kažin ar etiška kalbėti apie neva gerą valstybinės demokratijos kokybę.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: