Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Europos radikalėjimas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » "Raudonai žydra" Europos Sąjunga (ES) ir su ja susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Europos radikalėjimas – atoveiksmis politkorektiškumui

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Europos radikalėjimas – atoveiksmis politkorektiškumui

Parašytas: 10 Gru 2010 23:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Europos radikalėjimas – atoveiksmis politkorektiškumui

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=39562557

Vytenė Stašaitytė, http://www.DELFI.lt
2010 gruodžio mėn. 10 d. 17:32

Senojo žemyno šalyse pastebima tendencija, kad į valdžią ateina dešiniosios partijos, žaidžiančios prieš imigrantus, ypač musulmonus, nukreipta korta. Radikalių pažiūrų politinės jėgos skinasi kelią į Vokietijos federacinių žemių parlamentus, jos sulaukė rinkėjų palaikymo net ir tolerancijos etalonu laikytose Olandijoje ir Švedijoje. Dalis politikų ir ekspertų skambina pavojaus varpais.

Tuo tarpu Amerikoje ir Vokietijoje gyvenęs politologas Kęstutis Girnius sako, kad tai tėra tam tikras atoveiksmis Europą per ilgai savo gniaužtuose laikiusiam politkorektiškumui, o apokalipsė dar tikrai neateina.

„Kiek esu gyvenęs, dar pasaulio pabaigos nebuvo, baigėsi tik Sovietų Sąjunga. Manau, kad yra pagrindo optimistiškai galvoti. Baimė dėl suradikalėjimo yra dešiniųjų radikalų skleidžiama ir didele dalimi nepateisinama“, - tokias mintis DELFI apžvalgininkas K.Girnius išsakė penktadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje diskusijoje „Europos radikalėjimas: grėsmė žmogaus teisėms?“.

Jis ramino diskusijoje didesnes baimės akis parodžiusias pranešėjas – europarlamentarę Laimą Andrikienę ir Etninių tyrimų instituto direktorę Vidą Beresnevičiūtę.

Gąsdina ir nepavojingi rinkimų rezultatai

„Radikalios tendencijos Europoje ir Europos Sąjungoje įgauna vis didesnį pagreitį. Geriausias tos pavyzdys – didėjanti parama kraštutinėms dešiniosioms partijoms“, - L.Andrikienė sakė, kad dėl istorinių priežasčių jai didelį nerimą kelia Vokietija, kurioje Nacionaldemokratų partija gauna vietų žemių parlamentuose. Ji pastebėjo, kad antiislamiškos partijos susilaukė palaikymo ir Olandijoje, Austrijoje, Švedijoje.

„Švedijoje, kuri visą laiką garsėjo savo tolerancija, antiislamišką Demokratų partija perlipo barjerą - 6 proc. balsų“, - pavyzdį pateikė L.Andrikienė ir pridūrė, kad Europos Parlamente (EP) jai taip pat tenka dirbti su kraštutiniais dešiniaisiais – kaip antai Prancūzijos politiku Jeanu-Marie Le Penu ir jo bendražygiais, kurie kol kas nesugebėjo patekti į savo nacionalinį parlamentą.

Vokietijoje gyvenęs K.Girnius siūlė labai neišgyventi dėl situacijos šioje valstybėje. Jis priminė, kad radikalios dešiniųjų partijos pasiekimai yra tokie menki, kad realaus pavojaus nekelia. Parlamento rinkimuose nacionaldemokratai surinko vos 1.8 proc. balsų ir į Bundestagą nepateko.

Žemių parlamentuose – Landtaguose iš beveik 2 tūkst. mandatų vos 14 priklauso šiems radikalams. „Pavojus ne toks jau didelis, – sakė politologas, o dėl EP irgi ramino, priminęs, kad į šią instituciją radikalams patekti lengviau nei į nacionalinius parlamentus, nes EP rinkėjų aktyvumas yra labai žemas, o radikalai visuomet aktyvesni, tad tuo pasinaudoja.

Nutylėtas temas perėmė kraštutiniai

K.Girnius taip pat pastebi, kad nėra teisingi per pasaulį nuvilniję nuogąstavimai, kad Vokietijoje radikaliai bus stabdoma imigracija, nes kanclerė Angela Merkel pasakė, kad multikultūrizmo idėja žlugo. Politologas šią frazę supranta kitaip – jog ji reiškia, kad uždaroms, nesiintegravusioms, kalbos nesimokiusioms imigrantų bendruomenėms bus keliami uždaviniai, kurie užtikrins prisitaikymą prie šalies, kurioje jie gyvena pamatinių vertybių, tame tarpe ir kalbos mokėjimą, bet nepažeidžiant individualaus kultūrinio savitumo.

Kalbėdamas apie politikos imigrantų atžvilgiu kaitą K.Girnius sakė, kad svarbu nustatyti, ko galime tikėtis iš imigrantų ir ko reikalauti. „Turi ta šalis būti draugiškesnė imigrantams, įvertinti savitumą, bet kita vertus turi šiokią tokią teisę reikalauti išpažinti bent jau pagrindines vertybes“, - sakė jis.

Politologas pritaria minčiai, kad imigracija neapykantos kilimo židiniu tapo ir todėl, kad demokratinė Europa pernelyg pataikavo politkorektiškumui, kuris iš darbotvarkės išstūmė šiuos klausimus ir juos tuomet uzurpavo radikalai.

Jis netgi mano, kad teigiamą impulsą visai Europai davė žiauriai sukritikuoto ir iš aukštų pareigų Vokietijos centriniame banke atleisto Thilo Sarrazino knyga. Pasak K.Girniaus, vokiečio radikalios, turkus imigrantus įžeidžiančios mintis sugrąžino imigrantų integracijos klausimą į diskusijų darbotvarkę. Tai turėtų paskatinti tyrimus, po kurių galbūt paaiškės, kad visai nepagrįstas yra T.Sarrazino teiginys, kad „turkai „nukvailino“ Vokietiją“.

Pasak K.Girniaus, Vokietijos istorijoje jau buvo pavyzdys, kai per Pirmąjį pasaulinį karą skleista neapykantos banga ant žydų, kurie neva nėjo į frontą, paskatino atlikti tyrimą ir paaiškėjo, kad procentaliai netgi daugiau žydų nei grynakraujų vokiečių ėjo į karą.

Neapykantą didina problemos eskalavimas

Diskusijoje dalyvavusi Etninių tyrimų instituto direktorė V. Beresnevičiūtė perkėlė žvilgsnį į Lietuvą ir žmonių sąmonę. Ji priminė, kad Europoje Lietuva išsiskiria tuo, kad daug kam iš tų, kurie yra kitokie, jaučia atmetimo reakciją. Bent jau renkantis kaimyną labiausiai nenorima gyventi greta romų, iš įkalinimo įstaigų grįžusių žmonių, homoseksualų, psichiškai neįgaliųjų ir imigrantų.

Lietuvoje, kur yra tik apie 1 proc. gyventojų sudaro imigrantai, ši problema yra nauja ir kol kas maža. Tačiau daromi tyrimai rodo, kad visuomenės nuostatos dėl imigrantų yra labiau neigiamos, negu teigiamos. Tiesa, apklausose reaguojama skirtingai į vartojamus terminus. Pavyzdžiui, klausiant apie kaimyną užsienietį reaguojama daug palankiau, nei klausiant apie imigrantą, nors iš esmės tai yra tas pats.

Pasak V.Beresnevičiūtės, 2009 m. atliktas tyrimas - 500 Lietuvoje dirbusių užsieniečių apklausa parodė, kad dirbti atvykę imigrantai užsidaro savo bendruomenėse, nemezga ryšių su aplinka, kuri išeina už darbo santykių ribų. Ji kritikavo Lietuvos institucijas, kurios nevykdo tinkamos integracijos, politinėje darbotvarkėje imigracijos ir žmogaus teisių klausimas yra tik paraštėse.

Tuo tarpu nevyriausybinių organizacijų vykdomi projektai yra nors ir geri, bet vienkartiniai ir neturi sisteminių bruožų. Todėl, pasak jos, romų integracijos klausimu per dvidešimt metų nepasistūmėta į priekį, o gal netgi ir problemos gilėja.

V.Beresnevičiūtė pastebi, kad yra tiesioginis ryšys tarp visuomenės nuomonių ir problemos ne rimto sprendimo, o tiesiog eskalavimo viešumoje. Pavyzdžiui, kai buvo griaunami nelegalūs statiniai čigonų tabore Vilniuje, išaugo neapykanta būtent čigonams. Kai šiemet kilo vajus dėl homoseksualų eitynių, išaugo neapykanta homoseksualams, kurie eitynėmis būtent siekė atkreipti dėmesį į savo teises.

K.Girnius pritaria, kad esminiais žmogaus teisių klausimais politikai sukiša galvas į smėlį, bent jau per homoseksualų eitynes nesigirdėjo Vyriausybės balso. Tačiau jis mano, kad Lietuva ir visa Europa palaipsniui išmoks spręsti imigrantų problemas.

Jis priminė, kad Amerikoje ilgokai buvo išgyvendinamas rasizmas, kiekviename juodaodyje buvo regimas potencialus nusikaltėlis, tačiau dabar tai nebėra įprastas stereotipas.

„Blogiausi kaimynai yra ne romai, o tie, kurie mėgsta garsią muziką“, - mintį baigė K.Girnius.

http://www.DELFI.lt

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 8 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: