Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Rumunija ir Bulgarija – Europos pamestinukės ar dar dvi mylimos auklėtinės?

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » "Raudonai žydra" Europos Sąjunga (ES) ir su ja susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Rumunija ir Bulgarija – Europos pamestinukės ar dar dvi mylimos auklėtinės?

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Rumunija ir Bulgarija – Europos pamestinukės ar dar dvi mylimos auklėtinės?

Parašytas: 03 Sau 2007 18:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Rumunija ir Bulgarija – Europos pamestinukės ar dar dvi mylimos auklėtinės?

Rumunija - gyventojų skaičius 22 milijonai.
Bulgarija - gyventojų skaičius 7,7 milijono.

2007 sausio mėn. 2 d., Vadimas Vileita, „Dvi pusės“, „Žinių radijas“

Atėjus Naujiesiems metams, dar pagausėjo mūsų didelė europinė šeima: į jos gretas įsiliejo dar dvi šalys – Bulgarija ir Rumunija. Tik, kaip būna daugiavaikėse šeimose, naujųjų gimimas jau nėra labai didelė šventė, o veikiau rutina, kuri tik kelia naujų rūpesčių ir klausimų.

Ar rumunai ir bulgarai bus mylimi Europos vaikai? Norisi to jiems palinkėti. Juk ir mes patys, tapę ES nariais, labai norime lygybės, pagarbos, stengiamės neatsilikti nuo standartų ir nebūti visą laiką paskutiniai. Dabar tokių šansų turime daugiau, nes, rodos, bulgarai ir rumunai, nors ir nemaži, bus dar sunkiau auklėjami šeimos nariai, kuriems Bendrijoje bus itin sunku pritapti.

Kaip vertinti į Europos šeimą priimtus skurdžius brolius iš Rytų (šiuo atveju – iš Balkanų)? Ar tai humaniškas susijungimo gestas, ar noras įgyti daugiau geopolitinio svorio, įtvirtinti ES dominavimą Europos žemyne?

Pirmoji pusė – antrarūšiai ES nariai

Šitaip vadinasi Rudolfo Gruberio straipsnis neutralios Šveicarijos laikraštyje „Tagblatt“. „Abi šalys atitinka priėmimo sąlygas, abiem atvejais yra labai žymus progresas“, – paskelbta priimant Rumuniją ir Bulgariją į ES. Vis dėlto šio pareiškimo tikrumas kelia abejonių. Europinė branda pirmiausia sietina su ekonomikos plėtra: dviejų šalių prie Juodosios jūros ekonomikos augimas pasiekė 7 proc. ir tapo vienu didžiausių Europoje. Šios dvi valstybės vis labiau traukia užsienio investuotojus ir plečia ES vidaus rinką 30 mln. žmonių. Bet jų politinė raida stringa. Dėl to Vakarų Europos valstybės yra tokios skeptiškos.

Briuselis į tai kol kas žvelgia pro pirštus. „Ateityje tai gali kelti susirūpinimą“, – viso labo tokia formuluotė skamba oficialiuose dokumentuose. Abiem atvejais didelę įtaką teisingumo sistemai tebedaro politika, o kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu vos prasidėjo. Europos standartai žmogaus teisių klausimais taip pat nepasiekti – romų bendruomenių diskriminacija išlieka gėdos dėme. Tad šia prasme visavertė narystė dar negalima: tokiose srityse kaip teisingumas, saugumas ir žemės ūkis naujokės dar kurį laiką išliks antrarūšės, nebent suskubs imtis būtinų reformų. O jei dels, rizikuoja išvis netekti europinių lėšų. Bus ribota ir judėjimo laisvė – norintiems apsigyventi ar dirbti daugumoje ES šalių bulgarams ir rumunams reikės gauti atskirą leidimą.

Atsakingi už plėtrą ES pareigūnai nemano, kad tai padaro Bulgariją ir Rumuniją „antrarūšėmis“ narėmis. Jų žodžiais tariant, šitaip geriau nei toliau atidėlioti įstojimą, nes proeuropietiškos reformistinės jėgos abiejose šalyse gali nusivilti ir netekti paramos. Be to, esą į Bendriją įstojusias šalis Briuselis galės kontroliuoti efektyviau nei šalis kandidates. Bet vargu ar tai tiesa. Daugelyje Rytų Europos šalių, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vengrijoje, pastangos reformuotis visai sunyko būtent peržengus ES slenkstį. Tas pats gali nutikti ir su naujomis narėmis, nes ir Bukarešte ir Sofijoje dažną jau pykina nuo žodžio „reforma“. ES pribijo to paties ir skiria naujoms narėms dosnią pagalbą – struktūrinio fondo abiem šalims suma pirmus dvejus narystės metus sieks 6 mlrd eurų.

Nuotaika stojant į ES tolima nuo euforijos. Labiausiai Bulgarijoje. Tokiomis temomis kaip teisingumas ir atominė energetika ten diskutuota labai jau ilgai. Vos nenuspręsta atsisakyti stoti. Teko imtis didelio spaudimo, kad Bulgarijos narystei vis dėlto būtų įžiebta žalia šviesa. Reformos Bulgarijoje stringa nuo pat 1989 m. Ir tik 2005-aisiais Parlamentas Sofijoje priėmė dokumentus, būtinus teisėsaugos reformoms pradėti ir priartėti prie Europos standartų.

Užsakomųjų žmogžudysčių banga, nuriedėjusi per šalį per pastaruosius dvejus metus, apnuogino abejotiną Bulgarijos kaip teisinės valstybės padėtį. Dauguma kruvinų nusikaltimų įvykdyta ekonominėje srityje, kurios įtaka siekia net Vyriausybės viršūnėles. Visai neseniai vokiečių ekspertų tyrimas atskleidė, kad valstybės vadovybė turi glaudžių ryšių su organizuotu nusikalstamumu.

Nėra pagrindo džiaugtis ir žvelgiant į branduolinio saugumo sritį: įstojusi į ES, Bulgarija uždarė du pasenusius Kozlodujaus atominės elektrinės reaktorius. Visai neseniai elektrinėje įvyko avarija, kėlusi didelį branduolinį pavojų. Kozlodujus tenkino ketvirtadalį šalies energetikos poreikių, ir daugelis bulgarų dabar nuogąstauja, kad šalis liks be šilumos. Vienas laikraštis Bulgarijoje ironizuoja: „Įstojus į ES, Bulgarijoje užgeso ugnys“.

Štai tokį dviejų niekam nereikalingų, antrarūšių ES narių vaizdelį piešė Šveicarijos laikraštis „Tagblatt“.

Antroji pusė – šalys, dėl kurių Rusija su Europa pasiginčytų

Tokia antrašte Prancūzijos laikraštis „Le Monde“ spausdina pokalbį su Bulgarijos politologu Ivanu Krastevu, kuris dvi naujas ES šalis pristato ne kaip Balkanų pamestinukes, o kaip Rytų ir Vakarų konkurencijos objektą. Į klausimą, kokios naudos Europa turės iš šių dviejų narių, bulgaras atsako: „Mes padėsime Europai suvokti jos trapumą. Mes išgyvenome komunistinę sistemą, kuri sudarė amžinosios įspūdį, bet sugriuvo akimirksniu. Gal ir europiečiams neprošal būtų toks priminimas. Be to, Bulgarija ir Rumunija panašios į Ukrainą ir Moldovą – tai yra Europos periferijos šalys, kuriose vyksta konkurencija su Rusija. Mums tapus ES dalimi, Europa šiame regione įgaus pranašumą“.

Pasak bulgarų mokslininko, gyventojai abiejose naujose prisijungusiose šalyse nusiteikę proeuropietiškai, nors tam tikrų abejonių lieka. Prireikė laiko, kad tvirtai įsiviešpatautų supratimas, jog dabar orientuotis į Vakarus būtina. Prieš 10 m. Bulgarijoje vyravo visiška suirutė: socialistinė Vyriausybė pasirinko savą raidos variantą, ieškojo kažkokio trečio kelio tarp lenkų „šoko terapijos“ ir baltarusių „konservavimo“, bet iš to nieko neišėjo. Tada pasidarė akivaizdu, kad Europa yra vienintelė išeitis iš krizės. Būtent tada buvo pasiektas konsensusas dėl stojimo į NATO, dėl bulgarų levo susiejimo su euru, dėl sunkių derybų su Briuseliu.

Vakarai įkūnijo vienintelį pasiekiamą ir siektiną modelį, tad nebuvo paisoma fakto, kad visoje Rytų Europoje demokratijos idėja vis labiau nusiviliama, vis labiau įsigali populizmas ir kritiškas požiūris į Europos vertybes. Amerika labai susikompromitavo dėl savo veiksmų Irake, kurio „demokratizacija“ iš pat pradžių visiems buvo amerikietiškas projektas. O ES atžvilgiu skepticizmas kyla dėl jos nepakankamos drąsos plėstis: visi įsitikinę, kad artimiausius 10 m. Bendrija nebesiplės, todėl ir Rusija regione automatiškai įgauna daugiau svertų. Tai ypač aktualu tokioms šalims kaip Ukraina ar Gruzija, galbūt ir Baltarusija.

Šia prasme, pasak I. Krastevo, „Europa tampa savo patrauklumo, savo soft power įkaite. Būdama visai šalia, kaimynystėje, ji faktiškai tampa jėga, kuri perpiešia sienas. Ir Rusija žvelgia į šį procesą būtent šitaip – per įtakos zonų prizmę. Tai ypač pademonstravo proeuropietiška Oranžinė revoliucija Ukrainoje, kuri, nesvarbu, ar pasiekė trokštamą tikslą, privertė Maskvą pakeisti požiūrį į Europą. Manau, kad ta revoliucija buvo Rusijos Rugsėjo 11-oji. Rusija ne tik į Jungtines Valstijas, bet ir į Europą pradėjo žiūrėti kaip į varžovę, kurią reikia tramdyti.

Būtent nuo tada Vladimiras Putinas pradėjo derėtis su kiekviena ES šalimi atskirai ir naudoti energetiką kaip nesantaikos obuolį. Rusija ėmėsi kurti strategijas, kaip elgtis su šalimis, bandančiomis atsisukti į Europą, o Europa nevalingai yra priversta laviruoti tarp savo santykių su Rusija ir santykių su šalimis, kurios bando nusisukti nuo Rusijos ir prašosi priimamos į Bendriją. Rumunijos ir Bulgarijos įstojimas į ES – tai tik dar vienas šios užslėptos kovos elementas“.

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Sau 2007 23:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Savo darbo rinką bulgarams ir rumunams be apribojimų atvėrė tik 10 ES šalių

2007 sausio mėn. 12 d., ELTA

Bulgarijai ir Rumunijai prisijungus prie Europos Sąjungos (ES) šių šalių piliečiai gali ieškotis darbo dešimtyje bloko valstybių, praneša agentūra AP.

Tačiau Vakarų Europos darbo rinka rumunams ir bulgarams daugiausiai liks uždaryta, sakoma ketvirtadienį Europos Komisijos paskelbtoje apžvalgoje.

Iš senųjų ES šalių savo darbo rinkas jiems visiškai atvėrė tik Suomija ir Švedija. Tokios geradarės, be jų, buvo dar Čekija, Lenkija, Kipras, Latvija, Lietuva. Estija, Slovėnija ir Slovakija - tos valstybės, kurios pačios prie ES prisijungė tik 2004-aisiais.

Visos kitos ES valstybės kol kas riboja darbo jėgos iš Bulgarijos ir Rumunijos srautą.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/archive/article.php ... &com=1&s=1

suomisi, 2007 01 12 10:36

Labai idomi suomiu pozicija - neatvere estams iskart, o rumunams - be problemu

yx, 2007 01 12 11:55

jo, razborkes jau prasidejo vakar Dublino tarptautiniam kai nusileido lektuvas is Sofijos. garda su keliais vos susitvarke. ir cigoniu ilgais sijonais pilnas uostas rekia staugia kai k... baisu karoc jau daros po biski...

juk, 2007 01 12 18:08

naujos ES narės tai kaip kokios kurv.s. Imkit kas tik norit. O tautos ar paklausė norim mes jų ar nenorim?

Profsajungietis, Kaune, 2007 01 14 19:58

Valstybe nedidindama mums atlyginimu nusprende užvešti į Lietuva pigia darbo jega.

Į protesto mitinga reikia kuo skubiau pakvvesti visa Lietuva, kad pagaliau atsystatidintu visa ta vagiu šaika, kuri valdo Lietuva.

KOMENTATORIUS, 2007 01 14 20:52

Idomu, ar kas nors Lietuvoje zinojo, kad musu puiki valdzia nutare atverti darbo rinka bulgarams ir rumunams? Ar cia tiesiog pamirso pilieciams pranesti gerb. Kirkilo ir ankstesnes vyriausybes?

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: