Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Belgijos premjeras ir britų komisarė išrinkti naujais ES vadovais

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » "Raudonai žydra" Europos Sąjunga (ES) ir su ja susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Belgijos premjeras ir britų komisarė išrinkti naujais ES vadovais

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Belgijos premjeras ir britų komisarė išrinkti naujais ES vadovais

Parašytas: 19 Lap 2009 23:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Belgijos premjeras ir britų komisarė išrinkti naujais ES vadovais

http://www.delfi.lt/news/daily/world/be ... d=25903885

Atnaujinta 21.36, BNS
2009 lapkričio mėn. 19 d. 20:46

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį vieningai sutiko skirti Belgijos ministrą pirmininką Hermaną Van Rompuy Europos Sąjungos Vadovų Tarybos prezidentu, o britę Catherine Ashton - aukštąja įgaliotine bendrajai užsienio ir saugumo politikai, sako diplomatai.

27 valstybių ir vyriausybių vadovai Briuselyje "priėmė sprendimą skirti poną Van Rompuy", - sakė vienas ES diplomatų.

"Van Rompuy yra naujasis prezidentas", - pridūrė čekų diplomatas.

Britė C.Ashton ketvirtadienį per Europos lyderių susitikimą įvardinta Europos Sąjungos naująja užsienio reikalų vadove, nurodė diplomatiniai šaltiniai.

Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas ketvirtadienį socialistų susitikime nutarė nebesiūlyti Tony Blairo kandidatūros į ES prezidento postą, pranešė vyriausybės atstovas.

Anksčiau T.Blairas buvo laikomas svarbiausiu pretendentu į šias pareigas.

Europos lyderiai ketvirtadienį bandė pamiršti nuomonių skirtumus ir išrinkti pirmąjį Europos Sąjungos (ES) prezidentą, kuris 27 narių blokui atstovautų pasaulinėje arenoje, tačiau kai kas jų susitikimą kritikavo dėl didelio rinkimų procesą gaubiančio slaptumo.

Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Portugalijos, Austrijos, Graikijos ir kitų šalių socialistų lyderiai anksčiau ketvirtadienį sutarė paremti kandidate į ES užsienio politikos vadovo postą britę Catherine Ashton.

Šiuo metu C.Ashton yra ES prekybos reikalų komisarė.

"Kai tapo aišku, dėl įvairių politinių samprotavimų ir kitų dalyvių nuomonių įvairovės, (nepavyks susitarti), tada ministras pirmininkas žengė valingą žingsnį ir pasiūlė Catherine Ashton į aukštojo atstovo postą", - sakė vyriausybės atstovas.

"Mūsų nuomone, Britanijai rūpi vaidinti svarbų vaidmenį naujojoje Europos Sąjungoje ir neužmiršti labai svarbaus darbo - ne tik politinio vaidmens, bet taip pat ir vaidmens gynyboje", - pridūrė atstovas.
Lisabonos sutartimi steigiami du nauji ES postai

Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutartimi, kuri įsigalios kitą mėnesį, steigiami du nauji Bendrijos postai, kuriais siekiama racionalizuoti bloko darbą ir sustiprinti jo pozicijas pasaulinėje arenoje.

27 ES valstybių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje bandys išrinkti žmones į šiuos du postus - pirmąjį Bendrijos prezidentą ir naująjį užsienio politikos vadovą.

ES prezidentas

Šis pareigūnas, oficialiai vadinamas Europos Vadovų Tarybos prezidentu, dirbs dvejų su puse metų kadenciją, kurią vieną kartą bus galima pratęsti.

ES prezidentą renka visų 27 ES valstybių lyderiai, pageidautina, bendru konsensusu, tačiau jei tokio nebūtų galima rasti - kvalifikuota balsų dauguma.

Prezidento posto tikslas yra suteikti Europai "veidą" ir stabilesnį nei pagal dabartinę sistemą vadovavimą. Dabar Bendrijai kas pusmetį pasikeisdamos vadovauja visos jos narės.

Kandidatas į ES prezidentus turėtų atstovauti Europos pozicijai tarptautinėje arenoje ir pirmininkauti susitikimams pačioje ES, kurių metu siekiama konsensuso svarbiais klausimais.

Tačiau Lisabonos sutartyje gan miglotai apibūdinamos prezidento galios ir pareigos, tik sakoma, kad prezidentas turėtų skatinti ES darbą.

Taip paliekama galimybė dirbti ir ryškiai figūrai, kuri vaidmenį sau išsikovotų pati, ir ne tokiam ryškiam veikėjui, kuris vaidintų labiau administracinį ir konsensusų ieškotojo vaidmenį.

Prezidentas gaus 300 tūkst. eurų (1 mln. litų) užmokesčio ir priemokų.

ES užsienio politikos vadovas

ES užsienio politikos vadovas, kuris oficialiai vadinamas Aukštuoju įgaliotiniu bendrajai užsienio ir saugumo politikai, turės daugiau įgaliojimų nei dabartinis bloko užsienio politikos vadovas Javieras Solana, kurio postas bus panaikintas.

Naujasis užsienio politikos vadovas dirbs penkerių metų kadenciją.

Kad ir kas būtų išrinktas, tam žmogui teks tarptautiniuose susitikimuose kaip lygiam prieš lygius stoti prieš Kiniją, JAV ir kylančias pasaulio valstybes, taip pat - fokusuoti bloko užsienio politiką, užimančią vis platesnę sferą.

Jo vaidmuo Lisabonos sutartyje yra labiau apibrėžtas nei ES prezidento: joje sakoma, kad užsienio politikos vadovas vykdys ES užsienio ir saugumo politiką ir prisidės prie jos plėtojimo.

Be to, užsienio politikos vadovas pirmininkaus reguliariems ES užsienio reikalų ministrų susitikimams ir bus Europos Komisijos vicepirmininkas.

Bendrijos užsienio politikos vadovas kontroliuos naują 5 tūkst. žmonių diplomatinį korpusą - Europos išorės veiksmų tarnybą (European External Action Service - EEAS) - ir ES misijas visame pasaulyje.

BNS

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ar ... &com=1&s=1

re,
2009 11 19 20:56

Herman Van Rompuy yra flamandas, todėl jo pavardę reikia tarti olandiškai ir kirčiuoti pirmajame skiemenyje-Van Rómpej, o ne prancūziškai - Rompiuji.

politbiuras,
2009 11 19 21:51

susirinko ir paskyre, tik vadina rinkimais, atrodo, net nebalsavo?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Lap 2009 21:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Naujoji ES užsienio reikalų ministrė baronienė Ashton neigia gavusi pinigų iš SSRS

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... ssrs/36064

2009-11-26

Baronienė Catherine Ashton, tapusi Europos Sąjungos aukštąja įgaliotine užsienio reikalų ir saugumo politikai, neigia gavusi pinigų iš Sovietų Sąjungos, kai buvo Britanijos Kampanijos už branduolinį nusiginklavimą (KBN) iždininkė.

Kaip praneša trečiadienį laikraštis "The Times", daugelis Europos Parlamento narių, atstovaujančių konservatyvios pakraipos partijai, ketina pasinaudoti gandas apie C.Ashton praeitį, kai baronienė bus tvirtinama į naujas pareigas.

Artėjant šiems svarstymams C.Ashton, žinomos savo kairiosiomis pažiūromis, siunčiami reikalavimai, kad ji atskleistų savo buvusius ryšius su SSRS organizacijomis, jeigu tokių buvo. Trečiadienį šis klausimas buvo svarstomas Europos Parlamento plenariniame posėdyje, kuriame ji nedalyvavo.

Britanijos nepriklausomybės partijos lyderis Nigelas Farage'as pareiškė: "Ji buvo iždininkė tuo laikotarpiu, kai KBN gaudavo labai didelių aukų ir atsisakydavo nurodyti jų šaltinius. Ar teigs baronienė Ashton, kad, kai ji buvo iždininkė, gaudavo lėšų iš organizacijų, kurios buvo Vakarų stiliaus demokratijos priešininkės?".

"Ar būsime mes patenkinti, - sakė deputatas, - tuo, kad tas, kuriam pavesta įgyvendinti mūsų užsienio saugumo politiką, buvo tokios organizacijos kaip KBN aktyvistas? Aš nemanau, kad ji tinka tam ir yra tas žmogus, kuriam galima pavesti šį darbą".

Atsakydamas į tai C.Ashton atstovas pranešė parlamentui: "Visa tai vyko prieš 25 metus. Ji išėjo iš KBN 1983 metais ir nuo to laiko nedalyvavo šioje organizacijoje. Dirbdama KBN ji niekada nebuvo Sovietų Sąjungoje ir niekada nepriėmė jokių pinigų iš sovietinių šaltinių. Ji pirmą kartą apsilankė Rusijoje, kai buvo Europos Komisijos narė prekybos klausimais".

Tačiau dešiniųjų pažiūrų deputatas iš Čekijos Hynekas Fajnonas tuo nepatenkintas. "Nėra jokių abejonių, kad Kremlius rėmė KBN veiklą. Jeigu ponia C.Ashton, kaip iždininkė, vaidino čia kokį nors vaidmenį, tai bus didelis skandalas", - pareiškė jis.

Nors svarstymai Europos Parlamente dėl C.Ashton patvirtinimo į postą prasidės sausį, ji pradės eiti "ES užsienio reikalų ministrės" pareigas jau kitą antradienį, pažymi "The Times".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Lap 2009 21:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Komunistinė praeitis gali atsirūgti kai kuriems kandidatams į EK

http://www.balsas.lt/naujiena/321192/ko ... esireuropa

2009.11.26 12:14

Dalis į Europos Komisiją nominuotų politikų gali susidurti su sunkumais Europos Parlamente, kuriame dirbantys centro-dešinieji žada atidžiai svarstyti tuos nominantus, kuriuos slegia komunistinė praeitis.

Europos liaudies partija, kuri yra didžiausia visame Europos Parlamente, praėjusią savaitę paviešintoje deklaracijoje skelbia, kad į Europos Komisiją nominuoti politikai „jokiais būdais neturi būti susiję su represiniais režimais ir neturi būti dalyvavę nedemokratinėse vyriausybėse ar politiniuose judėjimuose“.

Šis pareiškimas buvo suvoktas kaip patvirtinimas, kad Europos liaudies partijos atstovai stengsis užblokuoti buvusius komunistus ar jų rėmėjus, kai kitąmet Europos Parlamento nariai tikrins kandidatų tinkamumą dirbti Europos Komisijoje.

Prezidentas - buvęs maoistas

Kol kas neaišku, kur Europos liaudies partija žada nubrėžti liniją. Teigiama, kad partija nesigriebs „raganų medžioklės“ dėl jaunystės eksperimentų.

Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso, kuris dabar yra laikomas konservatoriumi, kadaise simpatizavo maoistams ir buvo pogrindinės Portugalų darbininkų partijos/Portugalų proletariato revoliucinio judėjimo vadas.

Išimtis gali būti padaryta ir naujajai ES užsienio reikalų ministrei Catherine Ashton, kuri aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose dalyvavo kampanijoje už branduolinį nusiginklavimą. Ji 1980 metais tapo šios kompanijos iždininke ir atstovavo grupei per Komunistų partijos susitikimus, skelbia „Daily Mail“.

C. Ashton jau privalėjo gintis dėl kaltinimų, kad minėtą kampaniją už branduolinį nusiginklavimą rėmė Kremlius. Buvęs Čekijos Europos reikalų ministras Alexandras Vondra jau paragino ištirti šiuos kaltinimus.

Čekų europarlamentaras Hynekas Fajmonas teigia, kad visi puikiai žino, kad Kremlius rėmė kampaniją už branduolinį nusiginklavimą ir ji buvo penktoji Sovietų Sąjungos kolona Vakaruose.

C. Ashton atstovas Lutzas Guellneris teigia, kad jos dalyvavimas kampanijoje tebuvo tik jaunystės laikų neapdairumas. „Kaip ir kiekvienas jaunas aštuntojo dešimtmečio pabaigos žmogus, C Ashton buvo įsitraukusi į didžiąsias to meto kampanijas“ – teigia atstovas.

„Per savo laiką kampanijoje už branduolinį nusiginklavimą, ji niekada nesilankė Sovietų Sąjungoje. Ji nepalaikė kontaktų su Sovietų Sąjunga ir niekada neėmė pinigų iš sovietinių šaltinių. Ji niekada nebuvo Komunistų partijos narė“ – savo vadovę teisino L. Guellneris.

Vengrai prieš vengrą

Vengrijos kandidatas į Europos Komisijos komisaro postą Laszlo Andoras taip pat gali susilaukti ypatingo dėmesio, nes opozicinė Vengrijos dešiniųjų partija „Fidesz“ teigia, kad jis yra nepriimtinas kandidatas.

L. Andoras buvo antistalinistinis socialistas, kuris kadaise buvo artimas Vengrijos Komunistų partijai, tačiau jos nariu taip niekada ir netapo.

Dabar šis ekonomistas dirba Europos Rekonstrukcijos ir plėtros banko valdyboje. Jis ir toliau lieka ištikimas kairiosioms idėjoms. L. Andoras yra vyriausias žurnalo „Eszmelet“ (Sąmoningumas) redaktorius. Šį leidinį dienraštis „HetiVelasz“ apibūdina kaip neomarksistinį. Tiesa, Vengrijos diplomatai teigia, kad jis labiau primena Prancūzijoje leidžiamą kairiosios pakraipos žurnalą „Le Monde Diplomatique“.

Jei „Fidesz“ L. Andorą atakuos taip pat aktyviai kaip ir jo pirmtaką, buvusį komunistinio režimo pareigūną Laszlo Kovacsą, tai Vengrija gali nesitikėti įtakingo posto Europos Komisijoje.

Ne šnipų mokykla

Čekijos kandidatas į Europos Komisiją Stefanas Fuele, kuris dabar yra šalies Europos reikalų ministras, kadaise buvo Čekoslovakijos Komunistų partijos narys. Tos pačios partijos nariu buvo ir Slovakijos kandidatas ir dabar Europos Komisijoje dirbantis Marosas Sefcovicius.

Abu šie politikai studijavo prestižiniame Maskvos valstybiniame tarptautinių ryšių institute, kuris yra Rusijos užsienio reikalų ministerijos diplomatų mokykla. Sovietiniai laikais ten galėdavo patekti tik partijos narių vaikai arba „patikrinti kadrai“.

Čekų spaudoje ši švietimo įstaiga kartai būdavo vadinama net KGB „inkubatoriumi“. Tačiau tai paneigė vienas devintajame dešimtmetyje institutą baigęs veikėjas, pažinojęs M.. Sefcovičių. „Tai tikrai buvo mokykla elitui ir studentai būdavo iš komunistų stovyklos, tačiau tai nebuvo „šnipų mokykla“. Ji rengė ateities diplomatus, žurnalistus, ekonomistus, teisininkus, bet ne šnipus“ – teigė anoniminis šaltinis svetainei „EU Observer“.

Čekų ir slovakų komentatoriai teigia, kad tiek S. Fuele, tiek M. Sefcovicius prie Komunistų partijos prisijungė ne iš ideologinių paskatų, o tik norėdami tapti diplomatais.

Graikijos kandidatė į Europos Komisiją Maria Damanski aštuntajame dešimtmetyje, būdama studente, priklausė Komunistinio jaunimo organizacijai ir dalyvavo Atėnų Politechnikos universiteto studentų sukilime prieš karinę chuntą. Ji buvo suimta ir kankinama režimo pareigūnų.

Nuo 1977 iki 1993 metų ji iš pradžių buvo Komunistų partijos atstovė Europarlamente, o vėliau prisijungė prie nestalinistinės kairiųjų partijos „Synaspismos“. Vėliau ji paliko ir šią partiją ir prisijungė prie Panheleniško socialistinio judėjimo, kuriame dirba švietimo ir kultūros klausimais.

Besikeičiančios pažiūros

Estijos kandidatas į eurokomisarus Siimas Kallasas buvo Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys nuo 1972 iki 1990 metų. Jis vėliau tapo laisvosios rinkos liberalu ir 2002 metais tapo šalies premjeru. Ir dabar Europos Komisijoje dirbantis estas savo komandoje įdarbino daugiausiai Kremliui nepalankius pareigūnus.

Naujų kandidatų į Europos Komisiją svarstymai prasidės sausio 11 dieną. Mėnesio pabaigoje laukiama, kad Europos Parlamentas balsuos dėl visos 26 komisarų ir prezidento J. M. Barroso komisijos patvirtinimo.

EU Observer ir Balsas.lt

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/321192

Žygeivis - "karuselė" sukasi
2009-11-26 20:49:31

Ne be reikalo ES vadinama "Jievrosojuzu".

Vis dažniau "išlenda" duomenys, kad tos pačios jėgos, kurios finansavo "proletarinę revoliuciją" Rusijos imperijoje 1917 m., o vėliau padėjo išgyventi Sovietinei Rusijai bei Sovietų Sojuzui, po WW2 padarė išvadą, kad šis jų "projektas" jau išsisėmė ir būtina kurti naują - būsimąją ES: naująjį "Jievrosojuzą".

Ką ir įgyvendino, bei toliau plečia, "maldami" Europos tautas ir jų valstybes.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 9 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: