Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » "Raudonai žydra" Europos Sąjunga (ES) ir su ja susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuva blokavo ES ir Rusijos derybas

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuva blokavo ES ir Rusijos derybas

Parašytas: 30 Bal 2008 00:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Lietuva blokavo ES ir Rusijos derybas

Atnaujinta 21.53, ELTA, http://www.DELFI.lt
2008 balandžio mėn. 29 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=16857167

Liuksemburge susitinkantys ES šalių užsienio reikalų ministrai neleis ES Komisijai pradėti derybų su Rusija dėl naujos strateginės partnerystės sutarties.

“Aš bijau šios situacijos. Mums derybų pradžia labai svarbi”, - teigė Olandijos diplomatas Janas Villemas Božanas. Diplomatas taip pat patvirtino, kad derybas blokavo Lietuva.

"Norime įdėti rūpimas problemas į darbotvarkę, kad dėl Lietuvai svarbių klausimų nebūtų deramasi "virš mūsų galvos". Be to, dėl mandato nėra kur skubėti, iki ES ir Rusijos viršūnių susitikimo liko dar du mėnesiai", - Eltai sakė aukšto rango diplomatai Užsienio reikalų ministerijoje.

Lietuva yra pateikusi keturis reikalavimus, kurie turėtų tapti sudedamąja mandato dėl derybų su Rusija dalimi. Tai – garantijos dėl energetinio saugumo, įskaitant naftos tiekimo „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimą, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimas, teisinės pagalbos teikimas tiriant Lietuvos verslininko Stanislovo Juciaus dingimą Kaliningrado srityje bei užtikrinant Rusijos bendradarbiavimą kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų liepos 31-osios įvykių Medininkuose.

Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių.

Į dalį Vilniaus reikalavimų, pavyzdžiui, dėl "Družbos" paminėjimo, antradienį jau buvo atsižvelgta, tačiau kai kurios didžiosios Europos valstybės kategoriškai priešinasi Moldovos ir Gruzijos klausimo iškėlimui, skeptiškai yra žiūrima į Lietuvos bandymus paminėti kompensacijas už trėmimus.

Teigiama, kad daugiausia pasipriešinimo Lietuvos siūlymai sulaukia iš šiuo metu ES pirmininkaujančios Slovėnijos bei tradiciškai itin glaudžius santykius su Rusija palaikančios Vokietijos. Berlynui itin nepriimtinas spaudimas Rusijai dėl Moldovos ir Gruzijos. Kaip žinoma, būtent dėl Vokietijos priešiškumo pastarajai nebuvo suteiktas ir NATO Narystės veiksmų planas.

Apžvalgininkų teigimu, didžiosios ES šalys derybų pradžią norėjo pateikti kaip savotišką "dovaną" išrinktajam Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Lietuvos diplomatai į tai atsako, kad vienpusiška ES politika Rusijos atžvilgiu, užmerkiant akis į Maskvos nevykdomus įsipareigojimus, užsitęsė jau per ilgai, tuo labiau kad pats D. Medvedevas yra viešai išsakęs pažadą laikytis teisinių įsipareigojimų.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

Žygeivis, 2008 04 30 00:00

Gryna tiesa ta, kad Rusijos "dvigalviai imperatoriai" - Putinai-Medvedevai bei jų "bojarinai" labai gerai supranta tik vieną "kalbą".

Todėl jiems ir reikia labai aiškiai parodyti jų tikrąją vietą šiuolaikiniame pasaulyje - tai, kad jie sėdi gilioje šiknaskylėje - ir jau seniai.

NATO kaip tik tai labai vaizdžiai ir daro - ir, beje, labai efektyviai, pavyzdžiui Serbijoje ir Kosove.

Patriedė, patriedė ir nurimo didieji "slavų gynėjai" iš tolimos šiaurės Maskolijos.

Tiesą sakant mes - nacionalistai - nesame antirusai, o esame antiimperininkai.

Ir rusai visada turės spręsti daugybę problemų, kol Rusija netaps normalia tautine rusų valstybe.

O jei nesusiprotės ir laiku to nepadarys, tai "tautinės mažumos" tiesiog suris rusus kaip tautą. Ir liks ne rusai, o "rosijanai".

Pasižiūrėkite, kas iš tikro valdo Rusiją. Nei rusiškų veidų, nei rusiškų pavardžių jų tarpe nematyti.

Tik pačiame "viršuje" Putino, Medvedevo ir Ivanovo "etiketės".

O reali valdžia rankose tų, kas valdo Rusijos turtus - pasižiūrėkite sąrašą 100 turtingiausių "rusų" ir viskas bus aišku...

Siūlau visiems interne susirasti:

Lietuviškai - Aleksejus Širopajevas
IMPERIJOS ŽLUGIMAS IR NACIJOS GIMIMAS

Rusų kalba:

Алексей Широпаев
Гибель империи и рождение нации

Greg to Zygeivis, 2008 04 30 00:04

Dar vienas politikas pabudo. Gerai, ka mes laimim su tais reikalavimais? Lenkai blokavo del to, kad zlugdavo ju zemes ukis su mesos perdirbimu. Kokia ekonomine nauda tures Lietuva?

Žygeivis, Gregui, 2008 04 30 00:10

Nežinau, ko iš tikrųjų nori mūsų parsidavusi kosmopolitinė valdžia - o mes - nacionalistai - siekiame visų pirma politinių kardinalių reformų Rusijos imperijoje - tai yra jos galutinės likvidacijos ir normalių tautinių valstybių sukūrimo, tame tarpe ir Rusų valstybės.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 01 Geg 2008 19:59. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Bal 2008 00:25

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Man patiko Lietuvos manevras - jau kelintą kart Lietuva uždrožia vankai.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Geg 2008 19:52

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

E.Vareikis. Lietuva ES: kaip (ne)draugauti su Rusija

Egidijus Vareikis, http://www.DELFI.lt
2008 balandžio mėn. 30 d.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=16873569

Pradėsiu nuo paradoksalaus pastebėjimo. Europos Sąjungoje gyvena tris kartus daugiau žmonių negu Rusijoje. Europos Sąjungos bendrasis vidaus produktas net 15 kartų didesnis už rusų valstybės. Tačiau ES-Rusijos santykių sąlygas dažnai diktuoja būtent Rusija.

Kai kas gal atsakys, kad tai vis dėl žaliavų, tačiau visi žinome, kad į žaliavų tiekėjus pramoninės valstybės visada žiūrėjo ir žiūri iš aukšto. Kas mums kokia Nigerija ar Kongas. Gal kaltas Rusijos branduolinis ginklas ar prisiminimai apie grėsmingą SSSR praeitį, o gal tiesiog ES nesugebėjimas ne deklaruoti, o realiai kalbėti vienu balsu.

Šią savaitę ES-Rusijos santykius vis dėl to padiktavo ne Rusija. Nors šios šalies diplomatija optimistiškai pranašavo naują bendradarbiavimo erą po to kaip su lenkais sutarta dėl tos nelemtos mėsos, nauja era neprasidėjo.

Rusijos diplomatija neįteiks gražios diplomatinės dovanėlės inauguruojamam prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Teks pasitenkinti Putino palikimu. Atsirado nauja kliūtis ir ta kliūtis - Lietuva.

Rusijos ir ES santykiai

Europos Sąjunga, žinia, šiandien susidedanti iš 27 šalių, turi savo politikos arsenale ne vieną bendravimo su vadinamomis trečiosiomis šalimis būdą. Prieš keletą metų buvo pradėta kaimynystės politikos programa, skirta šalims, esančioms netoli Sąjungos.

Tai keletas buvusių sovietinių respublikų, Vidurio Rytai bei šiaurės Afrika. Pagrindinis politikos lozungas čia paprastas – šilti santykiai su valstybėmis, kurios niekada ar artimoje ateityje nestos į Europos Sąjungą.

Trečiojo pasaulio – Afrikos, Lotynų Amerikos bei Azijos šalis su Europos Sąjunga sieja Lomės konvencijos bei jų pagrindu atsiradusios sutartys. Neseniai nauja Afrikos ir ES bendradarbiavimo sutartis pasirašyta Lisabonoje.

Rusijos čia nėra. Rusija – ypatinga. Ji vadinama strateginiu partneriu. Taip atsitiko ir dėl Rusijos dydžio (didelis dėmė žemėlapyje), ir dėl SSSR praeities, ir dėl žaliavų ir dėl kitų motyvų. Apibrėžti santykius su Rusija būtina.

Juokinga ar graudu, tačiau šiandien tie santykiai.... jokie, jų lyg nėra, nes sutartis, apsprendusi ligšiolinius santykius baigė galioti pernai, ir jokia kita jos nepakeitė. Ji vadinosi Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartimi, apibrėžė Rusijos ES santykius kaip daugelyje sričių, tačiau visų pirma “keturiose erdvėse”: ekonominėje, laisvės ir tingumo, išorinio saugumo, po taip pat mokslinių tyrimų Švietimo ir kultūros.

Visai logišką būtų pratęsti sutarties galiojimą ar sudaryti naują (gal būt aukštesnio rango) sutartį. Pernai tam sutrukdė Lenkija, protestavusi prieš mėsos produktų ir daržovių eksporto į Rusiją blokadą. Iš pirmo žvilgsnio – tai grynai ekonominis interesas, tačiau, pažiūrėjus giliau, tai buvo Rusijos kerštas lenkams, atidavusiems valdžią broliams Kaczynskiams ir juos supantiems politikams, žiūrintiems į Rusiją su neslepiamu įtarumu.

Rusija gal būt tikėjo, kad bendrasis ES interesas bus priverti nusileisti Lenkiją, o ne Rusiją, tačiau nusileisti teko rusams. Tad gal ne visas Rusija laimi.

ES nori gerų santykių su kaimyninėmis šalimis, tačiau kiekvienos iš ES narių interesai yra ir turi būti didesnė vertybė už sąjungos bendrą nuostatą. Taigi, vienu balsu kalbama, tačiau ne visada susikalbama, iki to momento, kai balsas turi tapti išties vienas.

Lietuvos reikalavimai rimti

Liuksemburge vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuva gana netikėtai kitoms šalims pareiškė turinti keletą išankstinių sąlygų, kurias reiktų patenkinti prieš tęsiant dialogą su Maskva.

Naujų derybų su Rusija pradžią mūsų šalis susiejo su garantijos dėl energetinio saugumo, įskaitant naftos tiekimo „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimą, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimu, teisinės pagalbos teikimas bei Rusijos bendradarbiavimas kriminalinėse bylose, įskaitant 1991 metų sausio 13-osios įvykius Vilniuje ir 1991 metų liepos 31įvykių Medininkuose. Lietuva taip pat norėjo, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių.

Visi klausimai rimti ir jų negalima slėpti. Antradienio diskusijose pasisakė visų šalių, išskyrus Maltą, atstovai, tad Lietuvos pasiūlymai tapo fonu diskusijoms apie visą ES-Rusijos santykių ateitį. Rezultatas aiškus – derybos su Rusija neprasidės. Sprendimas atidėtas iki panašaus užsienio reikalų ministrų posėdžio, įvyksiančio gegužės pabaigoje.

Visi, kas manė, jog viena Lietuva nieko negali, turi pripažinti – gali. Europoje lemia ne valstybės dydis ar karinė galia. Lemia teisė ir argumentų galia.

Reikėjo ar nereikėjo taip elgtis?

Visuomenės nuomonė šiuo klausimu svyruoja tarp dviejų kraštutinumų. Viena radikali pozicija teigia, kad Lietuvos poelgis tik sunervins Rusiją, ir dujų, bei kitų resursų kainos ims nesustabdomai kilti. Rusai nubaus lietuvius dar kartą, kaip jau bandė bausti už nepriklausomybė ES bei NATO narystę ir kitus dalykus. Sprendimas blogas – su Rusija reikia skaitytis, nes nuo jos “tiekimų iš esmės priklauso ES gerovė. Štai taip.

Kitos, radikaliai nusistačiusios stovyklos atstovai ima besaikiai džiūgauti dėl to, kad maža Lietuva privertė didelė ES įsiklausyti į Lietuvos reikalavimus bei tą Rusijos klausimą bent laikinai nustumti šalį. Tai, esą puikus šalies diplomatijos laimėjimas – težino Rusija, kad ES neleis skriausti Lietuvos.

Kaip ten bebūtų, reikia spręsti, ką darysime toliau. Turime mėnesį diskusijoms ir pozicijos išdėstymui, o dar mėnesį paliksime ES paruošti paketą ES-Rusijos susitikimui jau birželio pabaigoje tolimame Rusijos Sibire.

Visų pirma turime įsisamoninti, kad mūsų tikslas yra ne sugadinti dvišalius ar europinius santykius su Rusija, o juos modifikuoti. Ilgalaikėje perspektyvoje viena Lietuva to nepadarys. Reiktų skubiai imti formuoti Lietuvos draugų grupę, kuri padėtų ne tik suprantamai artikuliuoti problemas, bet ir formuluoti derybines pozicijas.

Reikia tikėtis, kad lenkus domina ne tik mėsa. Vien todėl, kad “mėsos klausimas” lietuviai rėmė lenkus, lenkai turėtų remti lietuvius.

Reikia tikėtis, kad visa Vidurio Europa jaučia energetinio atskyrimo grėsmę ir energetinio solidarumo reikalavimą parems. Reikia tikėtis, kad visos Baltijos šalys turi bendru problemų dėl tremtinių ir nukentėjusių asmenų, galiausiai reikia tikėtis, kad ir po Kosovo separatizmo bei suvereniteto klausimai tebėra svarbūs – kas šiandien prieš Gruzijos ar Moldovos teritorinį vientisumą?

Kalbėti yra apie ką, ypač žinant, kad elektros energijos gamyba po metų taps superaktualija. Prieš kreipiantis į Rusiją susitarti reikia visų pirma 27 šalių ratelyje.

Tačiau tartis reikia protingai. Iš ES šalių sostinių pasigirdo nusistebėjimai dėl Lietuvos elgesio. Keturi reikalavimai nukrito lyg griaustinis iš giedro dangaus, apie juos dar prieš kelias dienas niekas dorai nieko ir nežinojo. Taip neturėtų būti – arba ministerija dirba pernelyg impulsyviai ir nenuosekliai, ar tiesiog trūksta patirties, ar tokius staigius sprendimus įtakoja kažkokios viešai neįvardijamos jėgos...

Gegužė gali būti karštas laikas dirbantiems Europos Sąjungos politikos baruose, teks priimti ne tik pirmininkaujančios Slovėnijos pasiuntinius, bet ir kitų šalių ministrus bei ambasadorius. Tačiau tikėkimės, kad jų pastangos duos gerų rezultatų. ES Rusijos politika turi būti geranoriškas, tačiau labai skaidri, nuosekli ir griežta, politika be nutylimų temų ar nuolaidžiavimų.

Kaip ten bebūtų, diplomatinė Lietuvos sėkmė turėtų įkvėpti optimizmo ir jos vykdytojams, ir planuotojams. Lietuvai išties reikia aktyvios užsienio politikos, reikia rimtesnių investicijų į diplomatiją ir šalies interesų raišką pasaulyje.

Nepamirškime, kad esame šauni šalis, padariusi daug šiame regione. Pradedant drąsia nepriklausomybės atstatymo deklaracija, greitomis reformomis ir derama naryste tokiose organizacijose kaip NATO ar ES. Lietuva nusipelno garbingos ir teisingos šalies statuso, kurį reikia tik remti, o ne išjuokinėti.

Europos integracijos istorijoje nestinga pavyzdžių, rodančių kad ir santykinai nedidelės šalys “diktuoja” sąlygas, ir visai Europai reikia su tuo skaitytis. Graikai nė per žingsnį nenusileidžia Makedonijos klausimu, kipriečiai gina šiaurinės savo salos statuso bylą, ir Europa pripažįsta jų teisumą. Danijos ir Airijos piliečiai neigiamai įvertina sutartis ir su jų nuomone skaitomasi, estai naikina sovietines okupacijos stabus ir ES gerai supranta tokio veiksmo logiką. Lietuva stojo į ES ne vien dėl pinigų, ar ne vien dėl pinigų. Stojo dėl saugumo ir buvimo didelėje Europos kompanijoje.

O Europos Sąjungai nereiktų tokio kurioziško vaizdelio, kuris rodo, kad maža Rusija diktuoja sąlygas dideliai Europos Sąjungai. Taip tikrai neturėtų būti ir nebus, jei kalbėjimas vienu balsu bus ne siekiamybe, o realybe.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Geg 2008 15:44

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Vaitiekūnas aiškina, kad šiuo veiksmu Lietuva TIK pageidauja, kad jos siūlomi klausimai būtų svarstomi tarp ES ir Rusijos. Vadinasi, tai nėra blokavimas, o tik noras savus klausimus perkelti į ES ir Rusijos derybų erdvę.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: