Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » "Raudonai žydra" Europos Sąjunga (ES) ir su ja susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

2007-ieji: Babelio istorija kartojasi

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: 2007-ieji: Babelio istorija kartojasi

Parašytas: 14 Sau 2008 17:33

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

J.Gališanskis. 2007-ieji: Babelio istorija kartojasi

Julijanas Gališanskis, „Kauno diena“
2007 gruodžio mėn. 29 d.

Prabėgę metai nepateisino daugybės lūkesčių ir paliko ne vieną galvosūkį 2008-iesiems.

Kartą žmonės sumanė pastatyti dangų siekiantį bokštą. Jie atkakliai ėmėsi statybų, bet Dievas, nutaręs nubausti žmones už puikybę, sumaišė jų kalbas. Negalėdami suprasti vienas kito, žmonės nesugebėjo įgyvendinti savo ambicingų užmojų.

Ši pamokoma legenda yra labai tolima istorija. Tačiau egzistuoja teorija, kad istorija juda spirale ir nuolat kartojasi. Prabėgę 2007-ieji tarsi patvirtina šią mintį.

Kalbos barjerai jau išnyko, bet mąstymo skirtumai tik dar labiau išryškėjo.

Išsikėlę uždavinį sukurti taikų ir saugų pasaulį, žmonės vėl nesugeba suprasti vieni kitų.

Vienas principas – skirtingi suvokimai

Šiemet pasaulyje tvyrojo didžiulė įtampa, sukelta separatistinių ir nacionalistinių judėjimų. Jų įkaite tapo netgi Europos Sąjungos (ES) „šventovė“ Briuselis. Dėl politinių partijų kivirčų Belgija pusmetį pragyveno be vyriausybės, o gyventojai buvo priversti patys eiti į demonstracijas ir ginti šalies vienybę.

Tautų apsisprendimo ir teritorinio vientisumo principai, iki šiol buvę pasaulinės tvarkos pagrindu, dabar tampa konfliktų priežastimi, nes pradedami skirtingai traktuoti.

Ryškiausias tokios prieštaros pavyzdys – Kosovo problema. Tai viena didžiausių metų intrigų, taip ir nesulaukusi atomazgos. Jungtinės Tautos šį mėnesį pripažino, kad diplomatinės pastangos išspręsti ilgą bei daug kraujo kainavusį serbų ir albanų ginčą dėl Kosovo kontrolės žlugo.

Panašiai kaip Šaltojo karo metais, už lokalinių konfliktų slypi didžiųjų pasaulio valstybių šmėkla.

Vakarų pasaulis, įsitikinęs, kad tik laisvė ir suverenitetas gali atnešti taiką ir stabilumą į smurtinį regioną, pasirengęs palaikyti vienašališką Kosovo nepriklausomybės paskelbimą. Rusija grasina, kad Kosovo nepriklausomybė taps precedentu kitiems užšaldytiems konfliktams – Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Padnestrėje, ir žada blokuoti tokį sprendimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Naujų užkariavimų laikai

Tradicinė JAV ir Rusijos priešprieša šiemet pasireiškė ir kitose pasaulio kraštuose. Reaguodama į amerikiečių ketinimus Rytų Europoje pastatyti radarus ir raketas naikintojas, kurios turėtų apsaugoti Vakarus nuo branduolinės atakos, Rusija pasitraukė iš Sutarties dėl įprastinės ginkluotės Europoje (ĮGES).

Be to, 2009 m. nustos galioti tarp Maskvos ir Vašingtono sudaryta Strateginės puolamosios ginkluotės ribojimo ir mažinimo sutartis – vienintelis likęs dokumentas, nustatantis ribas JAV ir Rusijos branduoliniams arsenalams.

Rusija atvirai demonstruoja savo karines ambicijas ir tobulina ginkluotę. Jos strateginės oro ir jūros pajėgos šiemet vėl pradėjo pat-ruliuoti pasaulio vandenyne, beveik kasdien pažadindamos pavojaus sirenas Europos šalyse ir Jungtinėse Valstijose.

Valstybės, priešingai nei deklaruojama, didina ginkluotę ne tik dėl savo saugumo. Užkariavimų laikai dar nesibaigė. Valstybės pasidalijo sausumą, žemynuose neliko nė vieno laisvo lopinėlio. Tačiau užkariavimo veiksmai žada persikelti į vandenyną arba kosmosą.

Šiemet Rusija žengė pirmą žingsnį – ties Šiaurės ašigaliu įtaisė savo vėliavą ir simboliškai pademonstravo pretenzijas į didžiąją Arkties vandenyno dalį. Regis, likęs pasaulis neketina su tuo taikstytis.

Valstybės – tarsi dvigalviai slibinai

Kartais atrodo, kad pasaulio valstybės negali sutarti ne tik tarpusavyje, bet ir pačios su savimi. Baltieji rūmai griežtai smerkia Iraną už jo branduolinę programą, kaltina piktais kėslais ir skiria sankcijas, o šalies žvalgyba skelbia, kad Teheranas dar 2003 m. atsisakė ketinimų sukurti branduolinį ginklą. Izraelio parlamentas skiria didžiules sumas Vakarų kranto kolonizavimui, o premjeras Ehudas Olmertas Anapolyje su palestiniečių administracijos vadovu Mahmoudu Abbasu šnekučiuojasi apie Palestinos nepriklausomybę.

Kai kurios valstybės tapo visiškai nenuspėjamos, nes tapo panašios į slibinus, turinčius kelias galvas. Po pirmalaikių parlamento rinkimų Lenkijoje nusistovėjo prezidento konservatoriaus Lecho Kaczyńskio ir premjero liberalo Donaldo Tusko dvivaldystė. Išankstinis balsavimas Ukrainoje grąžino į valdžią demokratiškas „oranžines“ jėgas, bet valstybė tapo dar nestabilesnė. Ją valdo koalicija, parlamente turinti vos kelių balsų persvarą, o šalia oficialaus kabineto veikia šešėlinė „mėlynųjų“ vyriausybė, kurios vadovas ragina reformuoti konstitucinę santvarką.

Tarptautinėje arenoje gali rastis ir žymiai didesnis dvigalvis slibinas, jeigu kitąmet bus įgyvendintas Rusijos prezidento Vladimiro Putino planas. Ilgai laužęs galvą, kaip nepažeidžiant įstatymų išlaikyti valdžią savo rankose, jis nusprendė tapti premjeru ir valdyti šalį kartu su savo įpėdiniu. Europai tai gali būti gera proga pritaikyti Rusijai jos pačios naudojamą skaldymo strategiją.

Bet kažin ar tai bus veiksminga: analitikai perspėja, kad „Gazprom“ išgaunamų dujų vos pakanka patenkinti Rusijos vidaus poreikiams, o Maskvos išteklių gavybos partneriai Centrinėje Azijoje pradeda žvalgytis į Kiniją ir Vakarus. Dujų stygius išlieka realia grėsme, ir tai priklauso jau ne tik nuo Rusijos valios.

Lašai problemų jūroje

Negi šiais metais neįvyko jokių pozityvių poslinkių? Griežtai taip teigti būtų neteisinga. Štai šį mėnesį Rusija ir Lenkija išsprendė dvejus metus trukusį ginčą dėl mėsos, ES priėmė Reformų sutartį ir džiaugiasi dideliu žingsniu į priekį, o Šiaurės Korėja pradėjo branduolinį nusiginklavimą.

Tačiau šie pozityvūs poslinkiai tėra keli lašai visoje problemų jūroje. Reformų sutartis buvo desperatiškas Bendrijos žingsnis toliau nuo bedugnės krašto. Šis dokumentas leido ES toliau funkcionuoti, bet mažai prisidėjo prie Europos bendrumo, tvirtesnės integracijos.

Lėtai vykstantis ir abejonių keliantis Šiaurės Korėjos branduolinis nusiginklavimas yra kuklus tarptautinės bendruomenės laimėjimas, jeigu tai iš viso galima pavadinti pergale. Vasarį per kančias pasiektas susitarimas yra veikiau Šiaurės Korėjos triumfas. Pchenjanas ne tik nemokamai gavo energetinių išteklių, bet ir pats suprato bei kitiems pademonstravo, kaip paprastai ir veiksmingai galima šantažuoti didžiąsias pasaulio valstybes.

„Mėsos ginčas“ – irgi tik viena didelės problemos dalis. Maskvos ir Varšuvos ginčo sprendimas tarsi atveria galimybę atnaujinti ir patobulinti ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. Tačiau Maskva vis vien nesutinka žaisti pagal ES nustatytas taisykles, ypač energetikos sektoriuje.

Tad visai gali būti, jog iš Gordijaus mazgo išnarpliojus vieną siūlą, užgrius kitų problemų lavina.

Liūdna senos pasakos atomazga

2007-ieji neišsiskyrė grandioziniais įvykiais, panašiais į Rugsėjo 11-osios išpuolius arba invaziją į Iraką. Tačiau išaugusi įtampa ir paaštrėję konfliktai kelia nerimą, kad kitais ar vėlesniais metais žmonių laukia dideli iššūkiai.

Babelio bokšto legenda turėjo laimingą pabaigą. Žmonės apleido statybas, bet išsisklaidė po visą pasaulį ir toliau gyveno atskiromis tautomis, statydami mažesnius bokštus. Šiuolaikinė pasaka žada daug liūdnesnę atomazgą. Pasaulis pasidarė pernelyg ankštas, ir apleisti pradėtus, bet nebaigtus statyti bokštus jau nepavyks. Šiandieniame pasaulyje nėra kur bėgti nuo problemų. Nesugebėjimas suprasti vienas kito šiandien žada vienintelę išeitį – vienas kito sunaikinimą.

2007-ieji tarsi patvirtina vieno lenkų satyriko žodžius: „Žmonijos likimas yra žmonių rankose – štai kas baisiausia.“

„Kauno diena“

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: