Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos Konstitucija ir Konstitucinis teismas - problemos (pilietybės, mirties bausmės, rinkimų ir kt.) ir pasiūlymai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Puslapis 2 iš 2

[ 92 pranešimai(ų) ]

Eiti į Ankstesnis 1, 2

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Parašytas: 16 Bal 2013 15:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Seimas linkęs atsiklausti tautos dėl dvigubos pilietybės

http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... d=61164111

ELTA
2013 m. balandžio 16 d. 14:13

Parlamentarai pradėjo svarstyti Seimo Darbo partijos frakcijos nario Artūro Paulausko pateiktą nutarimo projektą dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Antradienį po pateikimo už šį dokumentą balsavo 74 Seimo nariai, vienas buvo prieš, susilaikė 20 parlamentarų.

Nutarimo projekte siūloma nustatyti, kad referendumas būtų vykdomas kartu su 2014 metų Respublikos Prezidento rinkimais.

"Prezidento rinkimai sulaukia aktyviausio palaikymo. Per Prezidento rinkimus balsuoja daugiausia Lietuvos piliečių, todėl tikimybė, kad referendumas įvyktų, yra didelė", - sakė A. Paulauskas.

Iniciatoriai siūlo pateikti referendumui šio svarbaus Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimo sprendimo tekstą: "Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: "Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu".

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... &com=1&s=1

Žygeivis
2013-04-16 15:45

Ir kam gi neaišku, kieno užsakymu ir už kieno pinigus šitas referendumas prastūminėjamas.

Mūsų amžini priešai Lietuvių Tautą nori galutinai sunaikinti, Lietuvą "praskiedžiant naujapiliečiais" iš Izraelio, Lenkijos, Rusijos ir dar velniai žino kur.

Turi būti labai aiškiai pasakyta - tik etniniai Lietuviai (o ne kokie žydai, lenkai, rusai ir pan.), be to atitinkantys labai aiškius reikalavimus (visų pirma laisvai kalba lietuviškai, nėra nusikaltę Lietuvos Valstybei ir Lietuvių Tautai, nėra kriminaliniai nusikaltėliai ir pan.), turi teisę gauti Lietuvos Valstybės pilietybę, jei jie jau turi ir kitos valstybės pilietybę.

Žygeivis
2013-04-16 15:49

Lietuvių Tauta sukūrė Nepriklausomą Lietuvos Valstybę, o 20 amžiuje tris kartus (1918 m. vasario 16 d., 1941 m. birželio 23 d. ir 1990 m. kovo 11 d.) atkūrė šią Nepriklausomybę tam, kad garantuotų Lietuvybės klestėjimą Lietuvių Tautos Valstybėje, Lietuvių istorinėse-etninėse žemėse bei išeivijoje.

Ir tai padarė ne kokie nors betaučiai kosmopolitai, o būtent Lietuvių nacionalistai.

Todėl, jei esi Lietuvis, kalbi lietuviškai ir niekada nenusikaltai Tėvynei Lietuvai - gauni Lietuvio pažymėjimą - prie savo jau turimos pilietybės ar pilietybių - ir laisvai važinėji į Lietuvą, gyveni čia, mokaisi, dirbi....

Tačiau tie, kas niekina Lietuvybę, propaguoja nutautėjimą ir Nepriklausomybės praradimą, turi būti teisiami kaip valstybiniai nusikaltėliai - Tautos ir Valstybės išdavikai.

Lietuvių Tauta ne tam sukūrė savo Nepriklausomą Valstybę, kad po ją bastytųsi visokiausi pasauliniai valkatos-kosmopolitai su keliagubomis Lenkijos - Izraelio - JAV - Rusijos ir pan. pilietybėmis.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Parašytas: 25 Spa 2013 17:33

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Lietuvos pilietybę gaudavo ir prieštaringai vertinami žmonės

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kom ... zmones.htm

„Laiko ženklai“ 2013-10-25 07:15

Blėstančias Lietuvai atstovaujančios, bet mūsų šalies pilietybės niekaip negaunančios ledo šokėjos amerikietės I.Tobias ir jos partnerio D.Stagniūno viltis, kad jiems dar gali pavykti įgyvendinti savo svajonę dalyvauti Sočio olimpinėse žaidynėse, ėmėsi gaivinti politikai.

Liberalų sąjūdžio atstovas Seimo narys R.Šimašius siūlo palengvinti Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka sąlygas.

Dabar pilietybę išimties tvarka prezidentas gali suteikti tik išskirtinių nuopelnų Lietuvai turintiems kitų valstybių piliečiams, taip pat asmenims be pilietybės, kurie integravosi į mūsų šalies visuomenę.

Įsiliejęs į Lietuvos visuomenę asmuo laikomas tuomet, kai jis nuolat gyvena mūsų šalyje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba. Jeigu jis Lietuvoje nuolat negyvena, reikia kitų akivaizdžių jo glaudžių ryšių su mūsų šalimi įrodymų, bet mokėti lietuviškai privaloma ir šiuo atveju.

Pagal R.Šimašiaus rengiamą įstatymo projektą mūsų šalies pilietybę išimties tvarka būtų galima suteikti asmenims, garsinantiems Lietuvos vardą, didinantiems jos tarptautinį autoritetą.

Kitaip sakant, pakaktų, kaip I.Tobias atveju, ir dabartinių pastangų garsinti šalies vardą.

Siūloma palengvinti ir integracijos sąlygą. Reikėtų įrodyti, kad Lietuvos paso siekiantis asmuo yra glaudžiai susijęs su mūsų šalimi dėl savo veiklos, o reikalavimo dar ir mokėti lietuvių kalbą jau būtų atsisakyta.

I.Tobias net pramoko lietuvių kalbos, bet jai nepavyko įrodyti, kad jau yra išskirtinai nusipelniusi mūsų šaliai, nes ji dar neiškovojo medalių, o galimi būsimi nuopelnai nelaikomi pakankamu pagrindu pilietybei suteikti.

Panašiai nutiko ir ankstesnei D.Stagniūno partnerei K.L.Copely – jai taip pat atsakyta suteikti Lietuvos pilietybę.

Lietuvos piliete 2006 metais netapo ir negalėjo padėti mūsų moterų krepšinio rinktinei pasaulio čempionate Brazilijoje ir amerikietė krepšininkė K.Douglas.

Bet šios sportininkės be jokio vargo būtų gavusios Lietuvos pasą iki 2003-iųjų skandalo, kai R.Paksas išimties tvarka šalies pilietybę suteikė savo finansiniam rėmėjui J.Borisovui ir Konstitucinis teismas (KT) išaiškino, kad tai galima daryti tik itin retais atvejais.

V.Adamkus per pirmąją savo kadenciją Lietuvos pilietybę už išskirtinius nuopelnus mūsų šaliai jau buvo suteikęs 310 asmenų.

Dar dosnesnis buvo jo pirmtakas prezidentas A.M.Brazauskas, patenkinęs 537 asmenų prašymą gauti Lietuvos piliečio pasą išimties tvarka.

Lietuvos pasus gavo daug garsių rusų menininkų – smuikininkas P.Koganas, baleto šokėjai I.Liepa, J.Maksimova, V.Vasiljevas, M.Pliseckaja, jos vyras kompozitorius R.Ščedrinas, solistė J.Obrazcova, pianistas N.Petrovas. Pastarasis pasirūpino, kad mūsų šalies pasus gautų ir jo žmona bei duktė.

Niekas neabejoja, kad šios meno žvaigždės labai daug nusipelnė pasaulinei kultūrai, bet jų nuopelnai būtent Lietuvai anaiptol ne visais atvejais buvo akivaizdūs.

Bene daugiausia Lietuvai yra padėjęs vienas garsiausių pasaulio muzikų M.Rostropovičius, bet JAV gyvenęs ir laisvai po visą pasaulį keliavęs menininkas pats mandagiai atsisakė mūsų šalies pilietybės, kai ji buvo pasiūlyta.

O kai kurių kitų Lietuvos piliečiais tapusių rusų menininkų nuopelnai mūsų šaliai apsiribojo daugiausia tuo, kad jie atvykdavo koncertuoti ar kokį sykį surengė meistriškumo kursus, o lietuviško paso jiems prireikė, kad galėtų be vizos keliauti po Šengeno zonos šalis.

Kai kurie šių menininkų mūsų šalies spaudai yra pasidžiaugę, jog Lietuvos pasas jiems suteikė laisvę keliauti po pasaulį nepatiriant žeminančios pasienio patikros.

Bet rusų žiniasklaidos net tiesiai paklausti jie vengė prisipažinti, kad yra Lietuvos piliečiai. Jau vien todėl galima abejoti, ar jiems vertėjo dovanoti mūsų šalies pasus.

Lietuvos pasus be vargo gavo krepšinio rėmėjas Š.Kalmanovičius, Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinės treneris A.Gomelskis, su Š.Marčiulioniu Šiaurės Europos krepšinio lygą kūręs verslininkas D.Buriakas.

Dėl šių žinomų asmenų nuopelnų Lietuvai ar jų reputacijos dar galima ginčytis.

O kai kurių kitų Lietuvos pilietybės suteikimo atvejų kitaip kaip visišku nesusipratimu nepavadinsi.

Teigiama, kad pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį Lietuvos piliečiais yra tapę vos keliskart labdaros į mūsų šalį atvežę užsieniečiai, o sykį – net savo giminaičiui traktorių padovanojęs asmuo.

Išdalijus į kairę ir į dešinę per 900 Lietuvos pasų, po R.Pakso apkaltos ir KT išaiškinimo šokta į kitą kraštutinumą – per pastarąjį dešimtmetį jų jau beveik niekas negavo, išskyrus vieną kitą atvejį, kaip antai neįvardyto afganistaniečio už jo gyvybei iki šiol pavojų keliančią pagalbą Afganistane tarnavusiems Lietuvos kariams.

Todėl, atrodytų, būtų galima ir ne taip priekabiai vertinti Lietuvos pilietybės išimties tvarka siekiančius asmenis.

Žinoma, Lietuvos paso nevalia paversti lengvai įgyjama preke. Bet įstatymais garantavus, kad jį išimties tvarka galėtų gauti tik mūsų šaliai daug naudos galintys duoti asmenys, ko gero, vertėtų kiek praverti dabar visai užvertus vartus į Lietuvos pilietybę.

Tačiau vargu ar liberalesnė pilietybės suteikimo tvarka greitai taps realybe. Po KT išaiškinimo įstatymo pataisų gali ir nepakakti, o jei tektų keisti ir Konstituciją – tai būtų beveik neįveikiama užduotis.

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=13826510381382600144&view=6

11. Žygeivis
2013-10-25 17:36

Įdomu, ar Lietuvoje yra tokia institucija, kuri gali tiksliai atsakyti, kiek žydų, turėdami kitų šalių pilietybes, gavo į savo "pasų kolekciją" ir Lietuvos pilietybę?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Parašytas: 26 Lap 2014 19:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Audrius Rudys. Suplakta tautybė ir pilietybė
http://alkas.lt/2014/11/15/a-rudys-supl ... pilietybe/

A. Rudys:

"Viešoje diskusijoje suplakami du dalykai – tautybė ir pilietybė.

Jei kažkoks lietuvis tampa kitos valstybės piliečiu ir netenka LR pilietybės, tai visai nereiškia, kad jis nustoja būti lietuviu.

Tai tiesiog reiškia, kad jis atsisako pareigų ir teisių, kurios jį sieja su LR."

****************************************************************

Audrius Rudys. Suplakta tautybė ir pilietybė

http://alkas.lt/2014/11/15/a-rudys-supl ... pilietybe/

Per visą Lietuvą (per laikraščius, televiziją, radiją, internetinius portalus) nuaidėjo žinia – Žydrūnas Ilgauskas netenka Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės! Prezidentė nepraleido progos teikti atitinkamas įstatymo pataisas, dar kartą kilo diskusijų banga, savo požiūrius pateikė dalis seimūnų. Net Konstitucinio Teismo pirmininkas buvo priverstas aiškintis. Tad galimybės LR piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę (dvigubos pilietybės) klausimas yra išties aktualus.

Diskusijoje dvigubos pilietybės šalininkai teikia įvairius argumentus, jų nuomone, pagrindžiančius tokio sprendimo galimybę ar net būtinumą. Pabandysiu pateikti subjektyvų šių argumentų vertinimą, išeities tašku paimdamas Lietuvos Respublikos kaip nacionalinės valstybės išlikimo perspektyvas.

Iš Lietuvos pastaruoju metu išvyko daug lietuvių, kuriems reikia padėti išlaikyti lietuvybę ir ryšius su Lietuva.

Viešoje diskusijoje suplakami du dalykai – tautybė ir pilietybė. Jei kažkoks lietuvis tampa kitos valstybės piliečiu ir netenka LR pilietybės, tai visai nereiškia, kad jis nustoja būti lietuviu. Tai tiesiog reiškia, kad jis atsisako pareigų ir teisių, kurios jį sieja su LR. Šiais laikais pilietybė gana lengvai (mano nuomone, pernelyg lengvai) keičiama, tiesa, su tam tikromis sąlygomis. O tautybė, ypač kai asmuo yra subrendęs, keičiama sunkiau, nes priklausomybė tautai, bent jau Lietuvoje, nėra juridinių santykių subjektas. Jei jau gimei lietuvių šeimoje, jei gimtoji kalba yra lietuvių, baigei lietuvišką mokyklą, galiausiai jei galvoji lietuviškai – tai tu ir esi lietuvis, nepriklausomai nuo to, kurios valstybės pilietybę turi, kas tavo sutuoktinis, kaip kalba, kokioje mokykloje mokosi tavo vaikai, kokį verslą turi ar kokiam darbdaviui dirbi. Tai – tarsi apgamas, gaunamas gimstant ir lydintis visą gyvenimą. Nebent būtų išoperuojamas. Skausmingai arba ne. Bet kuriuo atveju, savo valia. LR pilietybės netekimas nereiškia automatišką ryšių su giminėmis, draugais, tauta nutrūkimą. Nutrūksta kitkas – priklausymas LR politinei bendruomenei, galimybė tiesiogiai dalyvauti svarbių valstybės reikalų sprendime. Nutrūksta ryšys su valstybe. Tik tiek.

Žmogus, gimęs Lietuvoje ar LR piliečio šeimoje, turi prigimtinę teisę būti LR piliečiu.

Argumentas ir teisingas, ir ne visai. Teisę būti piliečiu toks asmuo tikrai turi. Bet turi teisę ir nepasinaudoti šia teise arba jos atsisakyti. Sąmoningai pasirinkdamas kitos šalies pilietybę, LR pilietis automatiškai netenka LR pilietybės. Tai numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurią piliečiai patvirtino referendumu. Todėl iš pagrindų neteisingas teiginys, kad LR valdžia „savo sprendimu atima pilietybę“. Jis, aišku, turi didelį emocinį poveikį mažiau įsigilinusiems į klausimo esmę skaitytojams ar klausytojams, tačiau juos rimtai klaidina. LR valdžios institucijos tik konstatuoja, kad tūlas asmuo pagal galiojančius teisės aktus, kuriais įgyvendinamos konstitucinės normos, neteko LR pilietybės; valdžios veiksmai susiję tik su šio netekimo konstatavimu ir įforminimu, pareikalaujant grąžinti pilietybę patvirtinantį dokumentą ar tiesiog nebepratęsiant jo galiojimo.

Ar absoliutus yra pilietybės paveldėjimas? Kitaip tariant, ar vaikai automatiškai paveldi tėvų pilietybę (pilietybes)? Kai teikiami argumentai, kad piliečiu gimstama, pilietybė gaunama iš laisvų protėvių (Darius Kuolys, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“), neatsižvelgiama, kad protėviai gali būti ne tik laisvi piliečiai, bet ir nelaisvi pavaldiniai, asmuo gali turėti tėvus – 2 skirtingų valstybių piliečius, senelius – iš 4, o prosenelius – net 8 skirtingų valstybių. O jei kuris iš protėvių turėjo dvigubą pilietybę – tai ir dar daugiau… Kur logiška pabaiga? Kurios (kurių) valstybių pilietis tas asmuo iš tikrųjų yra? Turint galvoje, kad pilietybė – ypatingas asmens santykis su valstybe, tokią aibę reikia apriboti. Piliečiu ne gimstama – piliečiu tampama. Kai atsiranda politinės teisės ir pareigos.

Lietuvai svarbu, kad būtų daug piliečių.

O aš paklausiu – kas svarbiau: ar kad būtų daugiau, ar kad tikrų piliečių? Dviejų ponų tarnas renkasi, kuriam ponui ištikimiau tarnauti. Dažniausias pasirinkimas – tam, kuris daugiau moka; o pas kitą eis tuomet, kai pačiam bus naudinga. Iškilus klausimui, kuriai valstybei būti ištikimam naudingiau – JAV ar LR, Jungtinei Karalystei ar LR, Norvegijai ar LR, Vokietijai ar LR ir t.t. – atsakymas daugeliui dvipiliečių bus neabejotinas. Lietuvos Respublika visose paminėtose ir daugelyje kitų porų yra silpnesnioji pusė, tad juo svarbiau yra, kad valstybinius sprendimus priimtų tikri piliečiai, gyvenantys šioje valstybėje ir savo asmeniniu kailiu jaučiantys jos problemas. Ne žvelgiantys iš toli, kai jiems Lietuvos problemos iš tikrųjų nėra problemos, greičiau „kazusai“, „atvejai“, „pavyzdžiai“ ir pan. Nes problema yra būsena, kuri pasilikti negali, o ją pakeisti yra mažiausiai du keliai. Dvipiliečiams ta būsena pasilikti gali, nes jų asmeninio gyvenimo tai, didžiąja dalimi, gyvybiškai neliečia. Patarti jie visada galės, bet sprendimus dėl valstybės ir jos tautos gyvenimo tegul priima tie, kurie tą ir tik tą gyvenimą ir gyvena.

Antros pilietybės neleidžiama, nes bijoma kai kurių valstybių, o tai – jau pasenęs požiūris.

Dėl baimės – tikra tiesa. Kai per 35 km nuo Lietuvos sostinės plyti erdvė, kurios valstybių politinės klasės ir dauguma piliečių svajoja sugrįžti prie Baltijos jūros, dviguba pilietybė su jomis gali būti tik papildomas pretekstas agresijai pateisinti ir pranašumas ją vykdyti. Nemanau, kad klausimą išspręstų dvigubos pilietybės su NATO ir ES priklausančiomis šalimis toleravimas. Nes tai galėtų būti panaudota Vilniaus kraštui atplėšti nuo Lietuvos, kai tik sudrebės dabartinės pasaulio saugumo sistemos pagrindai. O Ukrainos įvykiai rodo, kad toks drebėjimas – greičiau realybė, negu įaudrintos vaizduotės produktas.

Lietuvai reikia pagaliau įsisąmoninti, kad, nevertinant rizikų, negalima dabartinių santykių ekstrapoliuoti į ateitį. Nebent jau būtume galutinai nusprendę bet kokiomis sąlygomis sunaikinti savo valstybę ir susinaikinti kaip tauta.

Egzistuojanti Europos Sąjungos pilietybė menkina LR pilietybės reikšmę, todėl nėra reikalo jos saugoti.

Kol kas ES pilietybė yra išvestinė. ES pilietybė automatiškai įgyjama šaliai stojant į ES arba tampant ES šalies piliečiu, netenkama, netekus šalies narės pilietybės. Tačiau teisinis laukas kinta ta linkme, kad greičiausiai po kažkiek laiko ES pilietybė taps pirmenybine (taip, kaip buvo Tarybų Sąjungoje). Jau dabar yra šalių, kurios savo pilietybe prekiauja. Jei bet koks Rusijos pilietis (galbūt už valstybės pinigus), nusipirkęs Maltos pilietybę, įgis visas pilietines teises Lietuvoje..? Bijau apie tai net pagalvoti.

Dvigubos pilietybės keliu reikia spręsti problemas, kai vaikai gimsta valstybėse, automatiškai suteikiančiose savo pilietybę.

Sprendimas jau yra, ir jis – visai logiškas. Pilietis yra asmuo, kuris naudojasi tam tikromis teisėmis ir vykdo tam tikras pareigas. Dėl per jauno amžiaus negalintis priimti pasvertų ir apgalvotų sprendimų asmuo iš tikrųjų nėra pilietis visa to žodžio prasme. Todėl vaikų ir paauglių atžvilgiu turėtume kalbėti ne apie pilietybę, o apie teisę į pilietybę, kuri gali būti realizuota sulaukus pilnametystės. Todėl dabar esanti norma, numatanti pilnametystės sulaukusių asmenų pareigą apsispręsti dėl pilietybės pasirinkimo, yra logiška, teisinga ir teisėta.

Lietuvos Respublikos pilietybę reikia suteikti tiems kitų šalių piliečiams ir išsaugoti kitą pilietybę įgyjantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems Lietuvai didelius nuopelnus, nes jie garsina Lietuvą pasaulyje ir kelia jos prestižą.

Manau, kad tikrai yra atvejų, kai atskiras asmuo turi tikrų nuopelnų Lietuvos Respublikai. Būtent valstybei, nes pilietybė yra, kartoju, ypatingas asmens santykis su valstybe; ne su bendruomene, savivaldybe, institucija, o su valstybe. LR pilietybė turėtų būti suteikta užsieniečiams – Lietuvos agentams (jei tokių esama), gal kariniams patarėjams ir už Lietuvos interesus kovojantiems ar kitaip gyvybe, sveikata ir šeimos gerove rizikuojantiems žmonėms. Lietuvos piliečiams, vykdantiems LR specialiųjų tarnybų pavedimus ir dėl to tapusiems kitų valstybių piliečiais, Lietuvos pilietybė turi būti be išlygų išsaugoma. O labdara, net ir didelė, net ir milijoninė, lygiai kaip našlaičių įsivaikinimas yra nuopelnas bendruomenei, tad gali būti pagerbta miesto garbės piliečio vardu.

Galima sutikti ir su dviguba pilietybe asmenų, realiai keliančių (ar kėlusių) valstybės prestižą. Tai turėtų būti tikrai ryškus indėlis, kad pasaulis apie Lietuvą girdėtų. Pavyzdys – Lietuvos operos ir baleto teatro spektaklis „Romeo ir Džuljeta“, kuris dėka pasaulinės garsenybės Mstislavo Rostropovičiaus tikrai puikiai pristatė Lietuvą, jos kultūrą ir artistų talentą daugelyje šalių. Negaila tokiam Lietuvos draugui ir populiarintojui antrosios pilietybės.

Bet kyla klausimas, ar geriems sportininkams, prisiekusiems kitoms valstybėms, reikėtų leisti susigrąžinti LR pilietybę. Juk jos atsisako būdami pilnamečiai, veiksnūs ir blaivūs. Žydrūno Ilgausko atvejis yra būtent toks. Priimdamas JAV pilietybę, jis privalėjo ištarti šiuos „Ištikimybės priesaikos“ žodžius (autoriaus vertimas): „Aš skelbiu ir prisiekiu, kad aš absoliučiai ir visiškai išsižadu ir atsisakau bet kokios priklausomybės ir ištikimybės bet kuriam užsienio valdovui, monarchui, valstybei ar suverenui, kuriam ar kuriai aš buvau valdinys ar pilietis…“

Sporte daugiapilietybiškumo problemų apstu. Kai kurios valstybės, siekdamos nepelnyto prestižo, masiškai natūralizuoja sportininkus. Būna, kad pastarieji su pilietybėmis elgiasi kaip Kazanova su poniomis – pasinaudojau, palikau. Pilietybė – pernelyg svarbus institutas, kad ją būtų galima aukoti už kokią nors 7 vietą Europos čempionate ar 16 vietą olimpiadoje. Izabelos Tobias (Isabella Tobias) atvejis yra labai pamokantis. Manau, sporto šulams ir valstybės veikėjams, net Prezidentei, reikėtų suprasti – neišaugini savo stiprių sportininkų, nereikia parazituoti ir kelti savo prestižo svetima sąskaita. Net jei kitos valstybės taip elgiasi.

Diskusijose keliamas klausimas, kas turi priimti galutinius sprendimus dvigubos pilietybės atvejais. Manau, kad Respublikos Prezidentas, nes visų atvejų jokiame norminiame dokumente neišrašysi, o kai kurių (agentūrinis darbas) net negalima skelbti.

***

Kodėl periodiškai vis iškeliamas daugiapilietybiškumo klausimas?

Globalistų svajonė – pasaulio vyriausybė, pasaulio pilietis.

Todėl dabartinį pilietybės turinį siekiama išplauti, siekiama nutraukti prigimtinius ryšius su gimtąja šalimi, provokuojamas ir skatinamas mišrių šeimų kūrimas, pilietybės pardavinėjamos sportinio prestižo tikslais ir už pinigus…

Ar Lietuva to nori? Dabartinės pilietybės klausimų teisinės sistemos išlaikymas – vienas iš paskutiniųjų nacionalinės valstybės gynimo bastionų.

Apginkime jį. Nors Lietuvoje.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ specialų leidinį
„Redakcinės kolegijos tribūna“.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Parašytas: 26 Lap 2014 23:45

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Durnai tas Rudys pašnekėjo:
kilmė dar nereiškia, kad visą amžių būsi lietuvis.
Tas pats Ilgauskas, kuris spjovė Lietuvai į veidą, ar jis bėra lietuvis, jei Lietuvai - lietuvių lizdui ir gimdymo vietai - nebedirba?
Ar jis tuos du vaikus užaugins lietuviais, ar amerikiečiais?
Ir dar nesupranta, kad dvigubas pilietis Lietuvai - ne pilietis (su labai ir labai mažom išimtim, bet ne apie išimtis čia yra kalbama) , o parazitas.
Jau vien iš to matome, kad nusišneka "tautiniai" veikėjai.
Kaip visada, beje.
TODĖL NIEKADA JIE NIEKO IR NELAIMĖS, NES GALVOJE VISAI NĖRA SMEGENŲ. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Parašytas: 31 Geg 2018 21:41

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

G. Navaitis. Dvigubos pilietybės spąstai

http://alkas.lt/2018/05/23/g-navaitis-d ... s-spastai/

Gediminas Navaitis, http://www.alkas.lt
2018 05 23 00:05

Liko tik metai kai bus siūloma apsispręsti dėl dvigubos pilietybės, sukurti sąlygas išeiviams iš Lietuvos tapti kitos šalies piliečiais, išsaugant Lietuvos Respublikos pilietybę.

Jau šiandieną yra galimybė lavinti teisinius gebėjimus ir diskutuoti ką daryti su turinčiu Lietuvos pilietybę Gudijos ar Rusijos piliečiu jei jis kariautų prieš Lietuvos valstybę. Ar jį griežtai bausti kaip Tėvynės išdaviką ar juo humaniškai rūpintis kaip karo belaisviu, kurį gina tarptautinė teisė? Panašių problemėlių, kurių tikimybė gana menka, sugalvojama tikrai daug. Ginčijamasi dėl piliečio mokamų mokesčių, nors kiekvienam turėtų būti aišku – dirbi Airijoje, ten ir mokesčius moki. Ginčijamasi ar gyvenantis JAV lietuvis turi didesnę teisę tapti Lietuvos piliečiu nei gyvenantis istorinėse LDK žemėse. Ginčijamasi kaip atrodys Lietuvos Seimas, jei 30-40 jo narių išrinktų, pavyzdžiui, Izraelio piliečiai.

Prasmės tokiose ginčuose mažoka, o emocijų, kaltinant oponentą noru emigrantą išbraukti „iš lietuvių sąrašo“ ar „atiduoti Tėvynę jos nevertiems“, akivaizdus perteklius.

Tačiau ginčai dėl dvigubos pilietybės tai ne tik proto mankštos. Esminę jos sukeliamą problemą įvairiomis gudragalvystėmis ir išsisukinėjimais nepavyksta užmaskuoti. Dviguba pilietybė tai dvi Lietuvos piliečių „rūšys“ – įsipareigojusių Lietuvos valstybei, dalyvaujančių šalies politiniame gyvenime, jos gynyboje, ir tų, kurie turi vien piliečių teises, tačiau šalyje nebegyvena ir ne tik, kad jokių realių pareigų savo šaliai nebeturi, bet prisiėmė įsipareigojimus kitai. Kita vertus argumentas, kad Lietuvos valstybė privalo puoselėti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais irgi labai svarus.

Todėl tiktų paklausti negi niekas nei Lietuvoje, nei kitose šalyse nesprendė panašaus uždavinio? Aiškėja, kad bandymų būta. Dar 2009 metais Lietuvos Seime registruoti įstatymo projektai siūlantys sprendimą (prie jų prisidėjo ir šio teksto autorius). Tinkamų sprendimų esama Lenkijos Respublikos, Vengrijos Respublikos bei kitų šalių įstatymuose. Netgi šios kadencijos Seime, kuriam neretai pritrūksta intelektinių gebėjimų, registruotas Lietuvio paso įstatymo projektas.

Visų panašių siūlymų esmė vietoj dvigubos pilietybės sukurti tarpinę instituciją – Lietuvio pasą. Jis leistų Lietuvos pilietybės atsisakiusiam arba jos neįgijusiam lietuvių kilmės žmogui turėti aiškią, teisiškai užtikrintą galimybę susigrąžinti (o jo vaikams įgyti) Lietuvos pilietybę. Jam tereikėtų nuspręsti bent pusmečiui sugrįžti į savo šalį.

Lietuvio pasą turintis įgytų beveik visas piliečio teises ir papildomas lengvatas švietimo, studijų, sveikatos apsaugos srityje, įgytų teisę be suvaržymų nuolat gyventi savo Tėvynėje, o užsienyje jis būtų Lietuvos valstybės ginamas taip pat kaip Lietuvos pilietis. Jis neturėtų vienintelės teisės – rinkti ir būti išrinktas. Regis ši teisė emigravusiems Lietuvos piliečiams nelabai ir rūpi, nes iš Lietuvos išvyko gal pusė milijono turinčių teisę balsuoti, o rinkimuose dalyvauja 10-20 tūkstančių.

Lietuvio pasas iš tiesų užtikrintų išeivių, jau suleidusių šaknis užsienyje, ryšį su savo Tėvyne, nes ir atsiradus dvigubos pilietybės galimybei dalis lietuvių nerizikuotų, kad Jungtinės Karalystės ar Prancūzijos valdžia kreiviau pažiūrės į savo pilietį, gaunantį dar ir kitos šalies – Lietuvos – pilietybę. Todėl prieš ištaškant keliolika milijonų referendumui būtų protinga išmėginti Lietuvio pasą. Kone tris dešimtmečius išsivertus be dvigubos pilietybės dar vienus – du metus palaukti nebūtų didelė tragedija, nes įsitikinus, kad Lietuvio pasas netinka galima bus tiek jį tobulinti, tiek labiau apgalvotai rengti referendumą.

Nereikia būti aiškiaregiu, kad numatytume – galimos dvi referendumo dėl pilietybės baigtys. Jis arba žlugs, nes norinčių balsuoti nesusirinks, nes daug kas balsuos prieš arba referendumui pateiktas siūlymas susilauks palaikymo ir dviguba pilietybė bus įteisinta. Abu rezultatai nepalankūs Lietuvai. Pirmuoju atveju dar kartą bus apspjauti užsienyje gyvenantys tautiečiai, antruoju – kils nemažai teisinių problemų, o dvigubos pilietybės oponentai vėl nusivils valstybe.

Tačiau yra ir tų, kurie džiaugsis, bet kokiu referendumo rezultatu. Jam pralaimėjus džiaugsis visi kas linki blogo Lietuvai, kam kliudo tautos vienybė. Jam laimėjus irgi nesidžiaugs jos draugai, o džiūgaus oligarchai ir juos aptarnaujantys politikai, nes bus sunaikinta itin svarbi galimybė tautai spręsti savo likimą, bus sunaikinta tiesioginės demokratijos prielaida – galimybė rengti referendumus.

Jau šiandieną surengti referendumą Lietuvoje itin sunku. Piliečiai nesusirenka balsuoti. Viena jų politinio „abejingumo“ priežasčių – daug žmonių išvyko į užsienį ir, kaip žinome, menkai dalyvauja politiniame Lietuvos gyvenime. Padidinus tokių neaktyvių piliečių skaičių pasekmės bus akivaizdžios. Tauta praras galimybę uždėti apynasrį vis dažniau ją ignoruojančiai valdžiai.

Komentarai
http://alkas.lt/2018/05/23/g-navaitis-d ... 0#comments

Taip:
2018 05 23 17:04 | IP adresas: 91.239.152.54

Puiki argumentacija dėl dvigubos pilietybės žalingumo Lietuvos valstybei, - ačiū Gerb.A.Navaičiui.

Papildysiu: 1/ daugybinė pilietybė nuvertina pilietybės statusą;

dviguba pilietybė suteikama tik ypatingai atskirais atvejais, pvz. pageidaujantiems etniniams lietuviams gyvenantiems etninėse lietuviškose žemėse už Lietuvos ribų, Sibiro tremtiniams ir jų palikuoniams negrįžusiems į Lietuvą, ypatingai Lietuvai nusipelniusiems nelietuviams gyvenantiems ne Lietuvoje, ,,dipukams” ir jų palikuoniams, dabartinių lietuvių emigrantų vaikams ir vaikaičiams jiems pageidaujant;

2/ suteikus galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos lenkakalbiai lengvai įsigytų ir Lenkijos pilietybę, o tai pietryčių Lietuvai gręstų izoliacija nuo lietuviškos visuomenės ir galimai ateity Lietuvos teritoriniam vientisumui;

3/ dvigubos pilietybės įteisinimo labiausiai trokšta neoliberalios ideologinės pakraipos politikai ir visuomenės veikėjai, deja.

Pikc:
2018 05 23 20:38 | IP adresas: 87.247.126.109

“[…] užsienyje jis būtų Lietuvos valstybės ginamas taip pat kaip Lietuvos pilietis” – čia autorius kiek susipainiojo – Lietuvos valstybės pilietis užsienyje NĖRA ginamas (paprasčiausias pavyzdys – iš lietuvių tėvų barneverneto atimti vaikai Norvegijoje).

Tiesą sakant, net esant norui, negalėtų ginti.

Tai Lietuvos Respublikos pase buvo parašyta: “Asmenį, turintį šį pasą, GINA IR GLOBOJA Lietuvos Respublika” – o štai sajūziniame pase įrašas jau visiškai kitoks: “Lietuvos Respublikos vardu visos kompetentingos įstaigos PRAŠOMOS LEISTI piliečiui, kuriam išduotas šis pasas (įrašo “Šis pasas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė” irgi nebeliko), laisvai ir saugiai keliauti, prireikus jį globoti ir suteikti jam visą būtiną pagalbą”.

Pajutote skirtumą? Kaip sako, “noch Fragen?”

tikras lietuvis:
2018 05 24 09:14 | IP adresas: 78.57.174.35

Lietuvio būtų pažymėjimas.
Nes pasas būtų piliečio.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Parašytas: 26 Rgs 2018 02:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Mažai kas žino, kad pastaraisiais metais šimtais ir netgi tūkstančiais (iki 2000 kasmet) pastoviai "kepami" nauji Lietuvos piliečiai iš Afrikos ir Azijos, nežinia kokį ryšį turintys su Lietuva:

ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ATKŪRIMO
2018 m. rugsėjo 24 d. Nr. 1V-685

1. N u s p r e n d ž i u, kad šie asmenys atkuria Lietuvos Respublikos pilietybę:

Ciara Hannah CRONSON, gim. 1999 m. balandžio 6 d. Pietų Afrikoje;
Daryn Lee CRONSON, gim. 1967 m. rugsėjo 29 d. Pietų Afrikoje;
Matthev Benjamin CRONSON, gim. 2001 m. gegužės 3 d. Pietų Afrikoje;
Ricky Jared CRONSON, gim. 2006 m. sausio 11 d. Pietų Afrikoje;
Adam Noah FRANKEL, gim. 2000 m. sausio 21 d. Pietų Afrikoje;
David Hilton FRANKEL, gim. 1991 m. rugpjūčio 30 d. Pietų Afrikoje;
Errol FRANKEL, gim. 1964 m. balandžio 2 d. Pietų Afrikoje;
Gabriella Rachel FRANKEL, gim. 2001 m. liepos 13 d. Pietų Afrikoje;
Jade Marty FRANKEL, gim. 1994 m. gegužės 29 d. Pietų Afrikoje;
Mark Ivor FRANKEL, gim. 1955 m. gruodžio 4 d. Pietų Afrikoje;
Adam GAMSY, gim. 2001 m. birželio 22 d. Pietų Afrikoje;
Glenn GAMSY, gim. 1969 m. rugpjūčio 29 d. Pietų Afrikoje;
Jacob GAMSY, gim. 1998 m. rugsėjo 25 d. Pietų Afrikoje;
Jordan GAMSY, gim. 2005 m. birželio 7 d. Pietų Afrikoje.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas

ĮSAKYMAS
2018 m. rugsėjo 24 d. Nr. 1V-684
Vilnius

1. N u s p r e n d ž i u, kad šie asmenys atkuria Lietuvos Respublikos pilietybę:

Carmel COHEN, gim. 1983 m. kovo 10 d. Izraelyje;
Ido COHEN, gim. 1985 m. rugsėjo 22 d. Izraelyje;
Limor COHEN, gim. 1957 m. rugpjūčio 10 d. Izraelyje;
Ohad COHEN, gim. 1991 m. kovo 22 d. Izraelyje;
Danielle Gina HARMATZ SOCEANU, gim. 1991 m. balandžio 4 d. Izraelyje;
Jonathan Saul HARMATZ, gim. 1998 m. spalio 1 d. Izraelyje;
Keren Dora HARMATZ, gim. 1998 m. spalio 1 d. Izraelyje;
Aleks Zoe ISAKOV, gim. 1993 m. birželio 13 d. Pietų Afrikoje;
Devon Michael ISAKOV, gim. 1990 m. rugpjūčio 3 d. Pietų Afrikoje;
Trevor ISAKOV, gim. 1960 m. rugsėjo 25 d. Pietų Afrikoje;
Robert Aaron LESSEM, gim. 1965 m. liepos 11 d. Zimbabvėje;
Sen LESSEM, gim. 1997 m. vasario 17 d. Pietų Afrikoje;
Violeta Marija MAJAUSKAS, gim. 1945 m. lapkričio 23 d. Vokietijoje;
Artur MITUZAS, gim. 1994 m. spalio 15 d. Rusijoje;
Mykola NIKOLAIEV, gim. 1989 m. spalio 29 d. Ukrainoje;
Emiliia NIKOLAIEVA, gim. 2017 m. gegužės 4 d. Ukrainoje;
Kateryna NIKOLAIEVA, gim. 2012 m. spalio 5 d. Ukrainoje;
Gabrielle VALEVICIUS, gim. 1992 m. sausio 5 d. Kanadoje;
Michael Gary VAINBERGAS, gim. 1954 m. birželio 1 d. Pietų Afrikoje.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas

*****************************************************

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct ... 0c0453c004

ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ATKŪRIMO

2019 m. balandžio 4 d. Nr. 1V-329

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsniu bei 32 straipsnio 2 punktu ir atsižvelgdamas į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. kovo 22 d. teikimą Nr. 13P-81 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ ir žemiau išvardytų asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bei prie jų pridėtus dokumentus:

1. N u s p r e n d ž i u, kad šie asmenys atkuria Lietuvos Respublikos pilietybę:

Ronald Francis BIELKEVICIUS, gim. 1950 m. kovo 21 d. Australijoje;

Keren MALKA KOVNOVICH, gim. 1982 m. vasario 26 d. Izraelyje;

Michal KOVNOVICH, gim. 1976 m. birželio 19 d. Izraelyje;

Shlomo KOVNOVICH, gim. 1947 m. vasario 22 d. Lietuvoje;

Amber KUMING, gim. 2005 m. gruodžio 9 d. Pietų Afrikoje;

Andrev Paul KUMING, gim. 1969 m. kovo 5 d. Pietų Afrikoje;

Bianca KUMING, gim. 1999 m. lapkričio 1 d. Pietų Afrikoje;

Cale KUMING, gim. 1997 m. kovo 13 d. Pietų Afrikoje;

David KUMING, gim. 1965 m. rugpjūčio 2 d. Pietų Afrikoje;

Dylan KUMING, gim. 2002 m. balandžio 7 d. Pietų Afrikoje;

Jordan KUMING, gim. 1994 m. lapkričio 15 d. Pietų Afrikoje;

Rafael KUMING, gim. 2002 m. vasario 8 d. Pietų Afrikoje;

Alan Dario MIKSYS, gim. 1990 m. spalio 30 d. Argentinoje;

Jura Chihiro NAKAMURA, gim. 1992 m. gruodžio 1 d. Kinijoje.

2. Šis įsakymas per vieną mėnesį gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apskundimo terminas skaičiuojamas nuo šio įsakymo paskelbimo Teisės aktų registre arba nuo šio įsakymo išrašo įteikimo dienos.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas

-------------------------------------------------

Saulius Gabnys

9 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas

1. Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

7 straipsnis. Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;

3) yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;

4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

P.S. išvertus iš teisinės kalbos į lietuvių kalbą, iš Lietuvos išvykusiems žydams Lietuvos pilietybė suteikiama (atkuriama), išvykę lietuviai pilietybę praranda.

Pagal Izraelio įstatymus bet kurios šalies pilietis, kuris pagal tautybę žydas, automatiškai yra ir Izraelio pilietis. Lietuvos įstatymų leidėjams tokia pilietybės formulė protiškai neįveikiama.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Parašytas: 06 Bal 2019 15:26

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Lietuvai reikalingi ne fiktyvūs, nežinia kokių tautybių, piliečiai, dažnai nei žodžio lietuviškai nemokantys, o būtent lietuviai.

Todėl visos dvigubos, trigubos ir keturgubos pilietybės, suteiktos nežinia kam, turi būti panaikintos.

Nepriklausoma Lietuvos Valstybė turi prasmę tik tada, jei ji yra lietuviška. Ir kaip tik tai turi būti pagrindiniu bet kokių Lietuvos Valstybės valdžių tikslu.

*****************************************************

Pilietybė rodo ne santykį su tautybe, o santykį su valstybe.

Kaip tik todėl mes - Lietuvių Tautinis Centras http://lietuvai.lt/wiki/Lietuvi%C5%B3_tautinis_centras - griežtai prieš bet kokią dvigubą, trigubą ar keturgubą (yra jau ir tokių pavyzdžių) pilietybę.

Tuo labiau, kad reali praktika labai aiškiai rodo, kad tą dvigubą pilietybę gauna visai ne lietuviai, o daugiausia žydai ir slavai.

Mes reikalaujame įvesti dokumentą, kuris aiškiai rodytų užsienio lietuvių santykį su jų prigimtine tautybe: Lietuvio pažymėjimą.

Ir teikti jį visiems lietuvių kilmės asmenims, kurie to nori, moka lietuviškai ir nėra nusikaltę Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei.

Atkreipė dėmesį į nutylimas dvigubos pilietybės pasekmes

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuan ... s-80059953

Jūratė Žuolytė
www.DELFI.lt
2019.01.10 10:07

Šių metų gegužę kartu su Prezidento rinkimais vyks ir referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo. Tačiau ar prie balsadėžių atėję lietuviai tikrai supras, kokias pasekmes atneš jų balsas? Apie tai kalbėta „Laisvės TV“ laidos „Pagonių kiemas“ diskusijoje.

Valstybė – ne tik teritorija

Artėjant referendumui dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, įgyjant kitos Vakarų valstybės pilietybę, visuomenei vis dar kyla daug neatsakytų klausimų. „Ar tikrai to reikia? Ar tikrai mes visi pasisakome už dvigubą pilietybę? Kaip atlikti pareigą valstybei turint dvigubą pilietybę? Kuriai teikiama pirmenybė?“, – diskusijai kvietė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Įteisinti dvigubą pilietybę Lietuvoje buvo viena iš iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ metu išrinktų idėjų.

Nuomonės šiuo klausimu nevienareikšmės. Žygimantas Pavilionis, Seime atstovaujantis užsienyje gyvenančius lietuvius, pasakojo, kad jau daugelį metų jų vienas dažniausių prašymų – įteisinti dvigubą pilietybę. Jis ragina į Lietuvą žiūrėti plačiau nei tik kaip į teritoriją. „Kai tu mąstai apie valstybę kaip apie statišką uždarą kūną, o ne kaip apie piliečius, jei jiems dėmesio nesuteiki, tu jų ir nepritrauki“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad apie 80 proc. Lietuvos gyventojų turi artimųjų, gyvenančių užsienyje, o svetur šaknis įleidę tautiečiai kartais puoselėja lietuviškas tradicijas labiau nei likę Lietuvoje.

Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis svarstė, kad gal vis dėlto šiuo metu nėra didelio poreikio keisti Konstituciją, ko reikėtų, jei lietuviai referendumu pasisakytų už dvigubą pilietybę.

„Turbūt nėra didelio poreikio keisti, jei nežinome, kas bus toliau. Tada tie, kurie gyvena Lietuvoje, tampa antrarūšiais, o jei mes norime kurti gyvenimą čia, Lietuvoje, būtent su tais piliečiais, kurie čia gyvena, tai kiekviena valstybė savo institutus turi stiprinti, o ne skaidyti ir naikinti“, – savo nuomone dalinosi jis.

Lietuvos ir Argentinos pilietybes turinti menininkė, grafikė Elvyra Griaučiūnaitė stebėjosi, kaip galima galvoti, kad kažkas bus antrarūšis. „Aš gimiau Argentinoje, bet mano tėvai buvo lietuviai. Kai būdama 15 metų grįžau į Lietuvą, žinojau, kad turiu savo gimtinę Argentiną, kurią labai mylėjau, kuri man buvo Dievo duota, bet tėvynė Lietuva buvo kraujo ryšys, įgytas per tėvus ir protėvius“, – kalbėjo ji, pabrėždama, kad abi savo tėvynes labai myli ir visą gyvenimą stengėsi tarp jų stiprinti ryšius.

Ragina nepasiduoti emocijoms

Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius sakė neatskleisiantis, kaip referendume balsuos pats, bet pabrėžė, kad šiuo metu visuomenei nėra išaiškinamos visos pasekmės ir vadovaujamasi emocijomis, pamiršus racionalius argumentus.

„Dabar siūloma pakeisti12 straipsnį ir pasakyti, kad ES ir NATO piliečiai galės turėti dvigubą pilietybę, bet užmirštama, kad padarius tokią pataisą, mes turėsime daryti dar bent tris Konstitucijos pataisas. Dabar pagal Konstituciją Seimo nariu, Prezidentu gali būti renkamas tik tas asmuo, kuris nesusijęs priesaika kitai valstybei. Vadinasi, jei žmogus turi kitą pilietybę, jis negali būti renkamas Seimo nariu ar Prezidentu. Jei dviguba pilietybė taps paplitusiu reiškiniu, o taip ir bus, jau yra buvęs Europos žmogaus teisių teismo sprendimas, kai Moldova leido Rumunijos piliečiams turėti ir savo pilietybę, bet neleido jiems būti renkamiems į Moldovos parlamentą. Kilo byla, kurią Moldova pralošė, vadinasi, ir mes praloštume“, – kalbėjo jis.

V. Sinkevičius siūlė pagalvoti ir apie tai, kokie asmenys sudarys Lietuvos rinkėjų korpusą po dvidešimt ar trisdešimt metų: „Kas rinks Lietuvos Respublikos Seimo narius, Prezidentą, valdžią, kuri priims sprendimus, lemiančius čia esančių žmonių gyvenimą, bet nedaro jokios įtakos tiems, kurie gyvena užsienyje? Jei mes turėsime tokį rinkėjų korpusą, kuriame didžiąją dalį ar pusę sudarys asmenys, turintys dvigubą pilietybę, jie galės rinkti mūsų Seimą, mūsų Prezidentą, bet Seimas leis įstatymus mums, čia gyvenantiems, o ne ten“.

Trečias, V. Sinkevičiaus nuomone, svarbus argumentas – karinės tarnybos prievolė. „Konstitucijoje parašyta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi atlikti karinę tarnybą įstatymų nustatyta tvarka, turi pareigą ginti savo tėvynę. Pažiūrėkime į Europos konvenciją dėl pilietybės. Asmuo, kuris yra kelių valstybių pilietis, atlieka karo tarnybą toje valstybėje, kurioje jis nuolat gyvena: jis neturi pareigos atlikti karo tarnybos toje valstybėje, kurios pilietis yra. Tad iš karto turime labai didelę grupę žmonių, kurie neatliks Konstitucijoje numatytos pareigos, nes ją atliks JAV, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, ten, kur norės. Nenoriu pasakyti, kad esu už ar prieš dvigubą pilietybę, bet noriu pasakyti, kad pasigendu diskusijoje konceptualių sprendimų matant visą kontekstą, ne tik emocijas“, – kalbėjo jis, vėliau pridurdamas, kad kiti galbūt norės dvigubos pilietybės tik tam, kad pasinaudotų ekonominiais to privalumais, pavyzdžiui, mokėtų mokesčius kitoje šalyje, bet, pašlijus sveikatai, gydytųsi Lietuvoje ir tai jau turėtų būti apmokoma iš Lietuvos biudžeto lėšų.

Pakaktų lietuvio paso?

S. Gorodeckis, užuot kalbėjus apie dvigubą pilietybę, ragino priimti lietuvio paso projektą, kurio, jo nuomone, visai pakaktų. „Dabar pagrindinis diskursas yra toks, kokią Lietuvą mes norime turėti: ar mes norime kurti valstybę būdami Lietuvoje, ar mes laikomės globalios Lietuvos politikos, kur mąstome, kad didžioji dalis Lietuvos gyvens už Lietuvos ribų, turės daugybinę pilietybę ir priims kažkokius sprendimus“, – kalbėjo jis.

S. Gorodeckis taip pat pridūrė, kad net šalys, siūlančios dvigubos pilietybės galimybę, turi tam tikrus saugiklius: Izraelyje balsuoti galima tik atvykus į šalį, Airijoje tam yra pusės metų gyvenimo šalyje cenzas.

„Manau, turime užtikrinti lietuviškos kilmės piliečiams, tautiečiams galimybę atgauti Lietuvos pilietybę, ją atstatyti – tam yra jau dvejus metus Seime gulintis įstatymo projektas apie lietuvio pasą, kas trukdo jį priimti? Tada visi tie piliečiai, kurie turi dvejonę, kurią pilietybę pasirinkti dėl kažkokių ekonominių motyvų, tai jiems tikrai turi būti galimybė atstatyti pilietybę grįžus, bet tada jie turėtų nebeturėti su kita šalimi jokių saitų“, – siūlė jis.

Pokyčiai – dėl naujo konteksto

Ž. Pavilionis, kalbėdamas, kodėl reikia keisti Konstituciją, priminė, kad tuo metu, kai buvo nustatytas ypatingai siauras pilietybės apibrėžimas, visi bijojo sovietinių tankų. „Mes žinome, kada jie išvažiavo – tada ta apsauga buvo būtina. Dabar mus saugo kitokie tankai, amerikiečių, vokiečių – pasikeitė pasaulis. Jei mes ir toliau paliksime tokią siaurą sąvoką, prarasime ne milijoną lietuvių, gal po dešimt metų jau du milijonai bus užsienyje. Ir tada turėsime daug įtampų, kas išlaikys tą valstybę, kas pensijas mokės, kaip dirbsime su kitų kultūrų žmonėmis“, – kalbėjo jis.

E. Griaučiūnaitė pastebėjo, kad jaustis lietuviu ir išmanyti valstybės aktualijas galima ir čia negyvenant: „Jei žmonės domisi, jie palaiko ryšius, seka politiką – tai juk šiais laikais nesudėtinga, kai yra internetas“.

„Ne visi važiuoja čia gydytis ar sveikti: yra labai daug norinčių padėti Lietuvai, kad ir iš tolo, neturi būti taip, kad išvažiavai ir tave išbraukia“, – sakė ji.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Parašytas: 25 Bal 2024 23:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/worldLTcomm/po ... &ref=notif

Kęstutis Čeponis

Julijonas Matukas Naivuoliai, dvigubos pilietybės pirmieji pareikalavo žydai - tam, kad galėtų be problemų susigrąžinti turtą (ir ne tik savo tiesioginių protėvių, bet ir žymiai tolimesnių giminaičių).

Įdomiausia tai, kad toks grąžinimas jau seniai pažadėtas JAV žydų organizacijoms, tik Lietuvoje viešai neskelbiama, o JAV ir Izraelyje tai jau seniai žinoma (paskaitykite jų saitus).

Būtent todėl nei siūlomame įstatymo projekte, nei siūlomame Konstitucijos keitime nesakoma aiškiai, jog dviguba pilietybė galima tik lietuviams ar lietuvių kilmės asmenims - bandoma tokiu būdu padaryti landą visiems - visų pirma žydams, o taip pat ir visiems kitiems.

"Lietuva liks, bet be lietuvių" - Suslovas, 1945 m.

Tai akivaizdi landa ne tik žydams, bet ir lenkams, vokiečiams - tiek išvykusiems į SSSR 1940-41 metais, tiek pokaryje į Izraelį, Vokietiją, JAV ir kitur.

Panašu, kad būtent todėl visą šitą įstatymą ir bandoma prastumti.

Julijonas Matukas

Kęstutis Čeponis, dviguba pilietybė reikalinga daugeliui.

Jūsų valia tikėti Jūsų klaidingomis tezėmis.

Kęstutis Čeponis

Julijonas Matukas Aš tikiu ne kažkokiom abstrakčiom tezėm, o man žinomais duomenimis. Ne be reikalo juos visus jau keli metai įslaptino.

Kęstutis Čeponis

Gali būti tik labai aiškus ir konkretus Konstitucijos straipsnio pakeitimas į štai tokį:

"Sudaryti sąlygas Lietuvybės - Lietuvių kalbos ir Lietuvių Tautos - išsaugojimui ir puoselėjimui. Dvigubą pilietybę gali turėti tik lietuviai (bent vienas iš tėvų yra lietuvis), laisvai kalbantys lietuviškai".

Julijonas Matukas Pakartosiu dar kartą - jei bandysite ir toliau prastūminėti visokius "išsisukinėjimus", tai garantuoju, kad Lietuvių Tauta už tokius referendume nenubalsuos.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, jei ji tikrai nori pasiekti realų tikslą, turi pareikalauti iš Lietuvos valdžios pateikti referendumui štai tokį Konstitucijos straipsnio tekstą (be jokių iškraipymų):

"Sudaryti sąlygas Lietuvybės - Lietuvių kalbos ir Lietuvių Tautos - išsaugojimui ir puoselėjimui. Dvigubą pilietybę gali turėti tik lietuviai (bent vienas iš tėvų yra lietuvis), laisvai kalbantys lietuviškai".

Tada Lietuvių Tauta už tokį tekstą nubalsuos. O dabar siūlomą variantą palaikys ne daugiau kaip 30 procentų balsuojančių ir jūs vėl prarasite kelis metus.

Ir dar - Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje kyla tautinio nacionalizmo banga. Ir kosmopolitų bandymai yra pasmerkti.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Parašytas: 27 Bal 2024 17:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Dabartinė formuluotė labai paprasta - "pilietybė atstatoma". :)

Nors niekas iš jų protėvių Lietuvos Respublikos piliečiai nebuvo - tik kažkada gyveno Lietuvos teritorijoje, kai kurie dar caro laikais. Užtai ir pradėjo slėpti kam būtent "atstato". :(

O dabar norima panaikinti paskutinius apribojimus dvigubai pilietybei.

Ir akivaizdu kam tai taikys - Lietuvoje jau apie 300 000 visokių imigrantų - ir valdžiai reikia, kad jie čia liktų ir taptų pigia darbo jėga. Na ir, be abejo, jie, gavę pilietybę, nebalsuos už lietuvių tautininkus-nacionalistus.

Kiek žinau, tai ir žydai spaudžia - nes nemažai jų turi protėvius, kurie nėra gyvenę Lietuvoje, o pilietybę gauti jie irgi nori.

Panašu, kad Lietuvoje jau ruošiama dirva Izraeliui 2.0 - JAV ir Europoje pastaruoju metu labai kardinaliai keičiasi visuomenės (ir ypač jaunosios kartos) nuomonė Izraelio ir žydų atžvilgiu.

O tai reiškia, kad po kiek tai laiko JAV isteblišmentą sudarys jau nebe žydų ir Izraelio besąlyginiai draugai, o jų priešai ar bent jau abejingi Izraeliui. O be JAV paramos Izraelis ilgai neišsilaikys....

Ypač jei Iranas sukurs savo branduolinį ginklą (o tai vis artėja).

Todėl manau, kad įslaptintas Lietuvos pilietybės masinis, ir jau eilę metų vykstantis, suteikimas žydams yra ilgalaikis strateginis planas, ruošiantis perkelti žydus į Lietuvą, prieš galutinai žlungant Izraeliui...

Svarbiausia yra tai, kad taip pakeitus Konstituciją po to jau labai lengvai bus galima kaitalioti Pilietybės įstatymą pagal valdžios poreikius - nebereikės jokių referendumų. Čia yra esmė šitos referendumui pateiktos labai suktos formuluotės.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Parašytas: 29 Bal 2024 11:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/worldLTcomm/po ... &ref=notif

Viv Alekna

Aišku, kad užsienyje gyvenantys lietuviai nesupranta skirtumo tarp tautybės ir pilietybės.

Lietuvių tėvų vaikas gimdamas įgyja Lietuvio tautybę, o ne pilietybę.

Vaikai pilietybę gauna sulaukę brandos, kai jau turi teisę balsuoti, užsidirbti pragyvenimui ir mokėti mokesčius. Nesvarbu, su kuria tautybe gimei, ji visada bus tavo, tu negali jos atiduoti ar iškeisti į kitą tautybę.

Pilietybė tačiau, yra keičiama prekė. Daugelis susiradę geresnę šalį gyventi nei Lietuva noriai atsisakė Lietuvos pilietybės priimdami užsienio pilietybę. Dabar, kai Lietuva yra ES narė ir jos pasai leidžia savo piliečiams laisvai judėti po ES, tie 'buvę Lietuvos piliečiai' nori tokių pat privilegijų.

Iš tikrųjų jiems reikia pasų, o ne pilietybės.

Ar kuris nors iš užsienyje gyvenančių ir garsiai protestuojančių 'buvusių lietuvių', atgavęs pilietybę, būtų pasirengęs mokėti mokesčius Lietuvos valstybei? Žinoma ne!

Visa ta agitacija dėl buvusios pilietybės išsaugojimo tėra savanaudiškas bandymas gauti asmeninės naudos vardan Lietuvos.

Oslo Lietuvių Bendruomenė. Litauisk Forening i Oslo Ačiū, kad atkreipėte dėmesį, kad pagal Lietuvos Konstituciją pilietybė suteikiama gimus, kai tėvai taip pat yra Lietuvos piliečiai. Klydau, bet dabar tai suprantu.

Taip pat suprantu, kad lietuvis gimdamas įgyja Lietuvio tautybę. Turite suprasti, kad tautybė ir pilietybė yra susijusios, bet dvi skirtingos sąvokos. Gimęs lietuviu, amžinai liksi lietuviu. Jūs negalite savo tautybės atsisakyti ir niekas negali jos iš jūsų atimti.

Pilietybė, tačiau, yra laisvos apyvartos prekė. Priimdami Norvegijos pilietybę savanoriškai atsisakėte Lietuvos pilietybės. Niekas jūsų dėl to nekaltina. Turėjote pilną teisę atsisakyti Lietuvos pilietybės. Atrodo, kad dabar persigalvojote ir norite išsaugoti buvusią Lietuvos pilietybę.

Jūs teigiate, kad tai yra jūsų pirmagimio teisė ir tai yra vienintelis jūsų argumentas.

Tačiau niekas nepaaiškina, kam jums reikia buvusios pilietybės?

Ar tai padarys jus geresniu lietuviu?

Ar jūsų vaikai geriau kalbės lietuviškai, jei vėl tapsite piliečiu?

Ar esate pasirengę tarnauti Lietuvai, jei būsite šaukiamas į kariuomenę?

Ar prisidėsite prie Lietuvos ekonomikos mokėdami mokesčius?

Ar yra ką nors, ką galite padaryti geriau kaip pilietis, ko negalite padaryti kaip pilnai atsidavęs patriotas, Lietuvos tautietis?

Prašau aiškia kalba išdėstyti, kodėl jums reikalinga Lietuvos pilietybė, o ne tik sakyti, kad to jūs nusipelnėte.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Parašytas: 03 Geg 2024 19:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Jonas Vaiškūnas
https://www.facebook.com/groups/136400656373733

LIETUVOS PILIETI, 2024-ŲJŲ METŲ GEGUŽĖS 12-OSIOS REFERENDUME TARK GRIEŽTĄ – NE LIETUVOS IŠPILIETINIMUI

Supratęs, kad lietuviai nesiruošia pritarti daugybinei pilietybei, o tai aiškiai rodė nepavykęs 2019-tų metų - referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, seimūnai taip surašė 2024-ųjų gegužės 12-osios referendumui teikiamą klausimą, kad žmonės nesuprastų, jog siūlomu referendumu siekiama įteisinti daugybinę pilietybę.

Referendumui teikiamas klausimas suformuluotas taip, kad Lietuvos piliečių niekas nė neklausia ar jie pritaria daugybinei pilietybei.

Tiesiog prašoma pritarti tam, jog Seimas pats galėtų spręsti kam, kaip ir kiek pilietybių galima suteikti ir įtvirtintų savo nustatytą tvarką nederindamas su tauta Seimo parengtame specialiame konstituciniame įstatyme.

Daugybinės pilietybės įvedimas – tai tiesus kelias į pilietybės instituto išardymą, Lietuvos išpilietinimą, o galiausiai ir išvalstybinimą. Pilietybė kyla iš valstybės piliečio nuolatinio įsipareigojimo valstybei ją ginti, mokėti jai mokesčius ir būti jos patriotu.

Savaime suprantama, kad emigrantas pats pasirinkęs savo gyvenimą susieti su kita valstybe, pats atsisako ir netenka Lietuvos pilietybės.

Daugybinės pilietybės įvedimo šalininkai dažnai bando graudinti lietuvius tuo, kad esą atimant teisę pasilaikyti Lietuvos pilietybę lietuviams emigrantams dėl patogumo priėmusiems kitos šalies pilietybę, silpninamas jų ryšys su tėviške, su Tėvyne Lietuva. Esą taip prarandame lietuvius.

Tačiau daugiau nei akivaizdu, kad lietuvio ryšį su Tauta, kur jis begyventų, liudija ne pilietybė, o prigimtine teise grindžiama – tautybė. Dvigubos ar net daugybinės pilietybės reikalaujantys emigrantai nesąmoningai, o gal ir sąmoningai, painioja tautybės ir pilietybės sąvokas.

Reikėtų atsisakyti siekių silpninti 1-ame Lietuvos Respublikos skirsnyje „Lietuvos valstybė“ apibrėžtą pilietybės instituciją darant ja likvidžia butaforija ir vertėtų grįžti prie jau seniai viešoje erdvėje išsakytų siūlymų Lietuvos valdžiai įstatymiškai įteisinti „Lietuvio pasą“ – dokumentą, liudijantį ir stiprinantį pasaulio lietuvių tapatybės ryšį su Tauta ir tautiečiais, kur jie begyventų ir kokios pasaulio valstybės piliečiais bebūtų.

Užuot apgaulingu būdu siekus įteisinti daugybinę pilietybę, metas ištraukti iš Seimo stalčių dar 2017 metais įregistruotą Lietuvio paso įstatymo projektą.

Priėmus šį įstatymą, būtų nenusižengiant Lietuvos konstitucijai įteisinta tarpinė institucija, leidžianti, net netekus Lietuvos pilietybės, išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe ir beveik visas Lietuvos pilietybės teikiamas teises.

Užsienio lietuviai nebūtų skirstomi į gerus ir blogus, mat politikai ir Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovai stumiantys daugybinės pilietybės referendumą patys pripažįsta, kad teisę į daugybinę pilietybę jie žada suteikti tik „teisingose“ taip vadinamus „europinės, transatlantinės integracijos kriterijus“ atitinkančiose pasaulio valstybėse gyvenantiems lietuviams.

O Lietuvio pasas būtų teikiamas visiems užsienyje gyvenantiems lietuviams, neskirstant jų į gerų ir blogų, tinkamų ir netinkamų valstybių lietuvius. Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika.

Primenu, kad 2019 m. gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Prezidento rinkimų pirmuoju turu vykusiame referendume, Tauta jau pasisakė prieš dvigubos pilietybės įteisinimą. Tuomet referendume dėl daugybinės pilietybės balsavo 52,58 proc. visų rinkėjų. Tačiau, tam kad būtų pakeistas Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis, turėjo pritarti 50 proc. visų Lietuvos rinkėjų. Tačiau nepritarė.

Nepritarkime ir dabar – neišduokime savo Konstitucijos, neskaldykime Lietuvos pilietybės.

Nori būti Lietuvos pilietis?

Grįžk į pilį.
Paimk ietį.
Ir gink Lietuvą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Parašytas: 03 Geg 2024 22:24

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/1364006 ... nt_mention

Jonas Jakaitis

Pasiklausiau Jūsų debatus per tv... jokių rimtų argumentų nepateikiate, kodėl pilietis negali turėti kelias pilietybes..., kodėl pilietis įgijęs dar vieną pilietybę turi atsisakyti pirmosios..., kodėl įgijęs dar vieną pilietybę LIETUVIS turėtų tapti mažiau lietuviškesnis????

Ir daug kitų neapibrėžtumų lieka už Jūsų debatų paraščių...

Kęstutis Čeponis

Jonas Jakaitis Labai paprastas klausimas - kurią valstybę gins toks "daugybinis" pilietis karo atveju?

Dominykas Čivilis

Kęstutis Čeponis Aš sužaisiu visiškai pagal Jūsų užduotą formą - tą, kurią užpuls.

Pvz.: jei turi Lenkijos ir Lietuvos pilietybę (numanau, kad iš Vakarų Lenkijos gali atsirasti daug tokių lietuvių, prisimenančių savo Vilnietiškas šaknis). Ir jei rosyjanai užpuola Lietuvą, aišku, kad užpuola ir Lenkiją. Kurioje kariuomenėje kausis nėra taip svarbu, svarbu kad kausis, ir kad prieš bendrą priešą.

O ir kautis galima nebūtinai mūšio lauke: gali rinkti lėšas, dusint rosyjanus informaciniame kare ir daug kt.

Kęstutis Čeponis

Jūs, kaip ir dauguma eilinių žmonių, labai naiviai gyvenate tik šia diena...

Tačiau lietuviškąją geopolitiką planuojančiam politikui, išmančiam pasaulio ir Lietuvos istoriją, būtina mąstyti apie šimtmečius į priekį ir numatyti visas galimas ateities situacijas...

Nes jūsų teiginiai galioja tik šiandieninei politinei situacijai...

Deja, istorija jau daug kartų įrodė, kad nėra nei amžinų draugų, nei amžinų priešų - ir lieka tik amžini valstybių bei tautų interesai...

O ar jūs žinote kas gi bus po kokių 10, 25, 50 ar 100 metų - kai Moskovijos imperija jau seniai bus likviduota ir išdalinta į kokias 60 nepriklausomų valstybių, o pas mus kils konfliktas su Lenkija arba Vokietija dėl Mažosios Lietuvos (o su Lenkija ir dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto)?

Dominykas Čivilis

Kęstutis Čeponis Čia šiek tiek pasiduodu Jums, suprantu, kur lenkiate - yra tiesos.

Bet vėl sužaisiu pagal užduotą formą - šiai dienai šis įstatymas yra reikalingas ir jo nauda akivaizdi. Kaip bus vėliau - sunku pasakyti. Bet reikia nepamiršti, jog dabar daugumą Europos tautų jungia bendra EU tapatybė.

Jums, vyresnei kartai, gal ir nesijaučia, bet mano (iki 30) labai jaučiasi. Esi iš EU, kalbi angliškai (o jei dar ir prancūziškai / vokiškai tai išvis), remi Ukrainą - viskas, savas. Ir dėl to mūsų (jaunimo) mentalitetas labai panašus - europinis. Neįsivaizduoju, kas turi nutikti, ko nebūtų galime teisme išspręsti (kalbant apie EU valstybes).

Aš dar pridėčiau Izraelio pavyzdį - nesvarbu, kur gyveni, ką veiki, jei esi tikras žydas eini ir atitarnauji kariuomenėje 2 metus. O reikalui esant gini šalį. Galėtų ir pas mus taip būti. Aišku, čia reikalingas didžiulis kultūrinis lūžis.

Kęstutis Čeponis

----Dominykas Čivilis šiai dienai šis įstatymas yra reikalingas ir jo nauda akivaizdi.-----

Nematau jokios jo naudos - nei Lietuvių Tautai, nei Lietuvos Valstybei.

Jis tik suskaldys Lietuvių Tautą į tuos kas gali gauti dvigubą pilietybę (trigubą, keturgubą, penkiagubą... - yra jau man žinomi žydai, kurie turi penkias pilietybes, tame tarpe ir Lietuvos), tuos, kas negali, ir tuos kas gali, bet neturi...

O svarbiausia, kad tokią pilietybę gaus ne tik lietuviai - netgi atvirkščiai, akivaizdu, kad nelietuvių bus dauguma. Lietuva ir taip jau katastrofiškai išlietuvinama - Vilniuje jau neišgirsi kalbant lietuviškai...

----Dominykas Čivilis dabar daugumą Europos tautų jungia bendra EU tapatybė.----

Jūs jaunas ir naivus... :)

Šiandien jungia, o ryt teks kariauti jau tarpusavyje. Europos istorijoje tokių pavyzdžių begalės.... Istorija įrodė, kad užtenka kelių metų intensyvios propagandos ir žmonės jau pasiruošę karui...

Visi žiūri į Vengriją ir stebisi - kas gi ten vyksta? O po to žiūri į Slovakiją - ir ten tas pats... Na o po to Lenkijoje ūkininkai ukrainiečių grūdus iš vagonų verčia ir mušasi su ukrainiečiais...

Deja, žmonės sugyvena tik tada kai tai jiems naudinga. Taip buvo, yra ir bus...

Ar įsivaizduojate kas prasidės Europoje, jei kils labai rimtos ekonominės - finansinės - demografinės problemos?

Jau dabar imigrantai įvairiose Europos valstybėse valdo ištisus miestus, o vietinius priverčia iš ten bėgti. Nebėgančius muša arba apskritai užmuša...

Manai, vietiniams tai labai patinka? :) Aišku, kad ne - jie dar kenčia, bet ar ilgai...

Ir patikėk, kai prasidės imigrantų skerdynės, tu niekam nespėsi paaiškinti, kad tu ne koks migrantas iš kokios Turkijos, o lietuvis... Papjaus nespėjus išsižioti, nes iš karto supras kad esi ne vietinis...

Tokių skerdynių pasaulio istorijoje buvo begalės... Ir bus ateityje...

O jei pradės trūkti maisto ir gėlo vandens - visi tuoj pat užsidarys sienas...

Gal dar atsimeni kaip buvo Europoje COVID epidemijos metu - kaip visos valstybės netgi marlinėmis kaukėmis nebesidalino, jau nekalbant apie plaučių vėdinimo aparatus ir vakcinas?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 2 iš 2

[ 92 pranešimai(ų) ]

Eiti į Ankstesnis 1, 2

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: