Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos Konstitucija ir Konstitucinis teismas - problemos (pilietybės, mirties bausmės, rinkimų ir kt.) ir pasiūlymai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Iš neteisės negali gimti teisė !!!!

Puslapis 1 iš 1

[ 13 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Iš neteisės negali gimti teisė !!!!

Parašytas: 12 Sau 2009 23:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Iš neteisės negali gimti teisė !!!!

Vytautas Landsbergis. Neteisės liūnas
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/89901

Komentarai
http://www.bernardinai.lt/index.php?obj ... s&id=89901

Žygeivis 2009-01-12 22:29

Ponui Vytautui Landsbergiui visų pirma reikėtų prisiminti, kaip jis su Kūriu "Vyresniuoju" (tėvu) "pagrindinėjo", kodėl pagal sovietinius įstatymus ir Lietuvos SSR piliečių (o ne Lietuvos Respublikos piliečių), išrinkta sovietinė Aukščiausia Taryba 1990 metų kovo 11 dieną ne tik sugebėjo atlikti tai, ką ir turėjo atlikti - tai yra paskelbti Lietuvos Valstybės atkūrimą, bet ir "sugrąžino" dalį Lietuvos Respublikos Konstitucijos (1938 m. vasario 11 d.) ir tuoj pat ją vėl panaikino.

O po to priėmė garsiuosius įstatymus dėl "nulinės" pilietybės bei "teisių į turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą" (o ne besąlyginės restitucijos - kaip turėjo padaryti), pagal kurį jokio turto teisėtiems savininkams besąlygiškai negrąžino, tačiau sudarė sąlygas tai pačiai sovietinei nomenklatūrai jį lengvai susigrobti.

Štai nuo to absoliučiai neteisėto veiksmo ir prasidėjo visos Lietuvos Valstybės "teisinės" neteisėtos teisės.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Vas 2009 05:06

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Čia buvo gudrus politinis veiksmas.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Vas 2009 19:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Čia buvo gudrus politinis veiksmas.

Čia buvo grupės sukčių (iš anksto susitarusių)l atliktas visos Lietuvos Valstybės ir Lietuvių Tautos "išdūrimas", siekiant išlaikyti politinę ir ekonominę valdžią "senose rankose", negrąžinti bolševikų nusavintą turtą, ir sudaryti galimybę "prichvatizuoti" ir šį - svetimą turtą, ir naujai sukurtą sovietmetyje, tik "saviems", o visus kitus žmones "išduriant".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Vas 2009 19:38

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Apie turtą ne čia buvo pasakyta. Nemaišyk.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Vas 2009 16:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Lietuvos istorijos forumas
Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai
http://forum.istorija.net/forums/thread ... =77#M59557

Cituoti:

tikras lietuvis - 2009-02-25 7:23 PM

Cituoti:

Žygeivis - 2009-02-25 4:49 PM

Cituoti:

tikras lietuvis - 2009-02-25 11:37 AM

TIK KALBA pagrindinis tautos požymis.Katalikybė yra laikinas dalykas, kaip atsitiko ir su pagonybe.Kodėl jums tiems reikalams neatidarius atskiros temos? :sm15:

Tautos sąvoka yra subjektyvi ir todėl nėra tiksliai "matematiškai" apibrėžiama taip, kad tas apibrėžimas be išlygų tiktų visiems dabar (ir praeityje) egzistavusiems tautų variantams.

Todėl ir egzistuoja keletas sąvokos "tauta" apibrėžimų.

Visus juos jungia bendra savybė - tauta yra istoriškai susiklosčiusi žmonių bendrija ir kiekvienas tos bendrijos narys visų pirma pats save laiko tos tautos nariu, o kiti tos tautos nariai vienas kitą irgi tokiais pripažįsta, ir aiškiai atskiria save nuo kitų tautų (tai yra nelaiko save kitų tautų nariais).

Tai va - TAUTIETĮ ATPAŽĮSTA VISŲ PIRMA IR TIK PAGAL KALBOS BENDRUMĄ. :sm10:

Kalba labai svarbus rodiklis, tačiau toli gražu ne vienintelis.

Yra nemažai tautų pavyzdžių, kur pagrindinį vaidmenį vaidina tradicinė religija (pvz. arabų tarpe) ar dar kokie nors kiti požymiai, pvz. gyvenamoji vieta (gimtinė) - australai (angliakalbiai, baltieji, protestantai) ir JAV, Kanados gyventojai (angliakalbiai, baltieji, protestantai), tačiau visi jie save viena tauta nelaiko.

Cituoti:

VirginijusD - 2009-02-25 6:26 PM

Cituoti:

Tautos sąvoka yra subjektyvi ir todėl nėra tiksliai "matematiškai" apibrėžiama

Yra. Pasiskaitykite LR Konstituciją :sm10:
Sąvoka "tauta" yra adekvati sąvokai "pilietis"

1. Aš kalbėjau apie visas pasaulio tautas (ir jų kalbas) (įvairiais skaičiavimais jų dabar yra apie 5-6 tūkstančiai). Absoliuti jų dauguma kol kas savo valstybės neturi. Jau nekalbant apie tautas (ir kalbas), jau seniai išnykusias.

2. Dabartinę Lietuvos Konstituciją "lipdė" kelių diametraliai priešingų grupuočių atstovai, kol pasiekdavo tam tikrą "konsensusą" (žinau, kaip tai vyko, nes ir pats tame procese šiek tiek dalyvavau). Todėl Konstitucija gavosi tokia "įdomi" ir ją dabar reikia reguliariai "aiškinti". Iš pradžių "aiškino" vienas iš Konstitucijos kūrimo dalyvių - ponas Kūris Vyresnysis, o vėliau jau jo sūnelis - Kūris Jaunesnysis, kuris, gavęs "užsakymą", sugebėjo atrasti net teisinę sąvoką "Konstitucijos dvasia" :sm15: .

3. Ir esminis momentas - Lietuvos Konstitucijoje niekur nėra parašyta, kad sąvoka "tauta" yra adekvati sąvokai "pilietis" (tiksliau žinoma reiktų sakyti - "piliečiai"). Preambulėje (dėl kurios vyko labai įnirtingi ginčai) pavyko aiškiai parašyti - Lietuvių tauta. Jokie piliečiai ten neminimi (ypač dabar tai svarbu, kada priviso dešimtys tūkstančių "išimties" tvarka jau gavusių dvigubą pilietybę, ir planuojančių ją gauti - nemažai jų, beje, net kelių žodžių lietuviškai nemoka, ir nėra lietuvių kilmės). Ir joks dabartinis "Konstitucijos aiškintojas" jau nepakeis sąvokos "Lietuvių Tauta" sąvoka "liaudis".

Cituoti:

VirginijusD - 2009-02-26 11:06 AM

Cituoti:

Ir esminis momentas - Lietuvos Konstitucijoje niekur nėra parašyta, kad sąvoka "tauta" yra adekvati sąvokai "pilietis"

Jūs visiškai teisus - Lietuvos Konstitucijoje niekur nėra parašyta, kad sąvoka "tauta" yra adekvati sąvokai "pilietis". Tiesiog vietoj sąvokos "piliečiai" vartojama sąvoka "tauta" (pvz., žr. Konstitucijos 2 str., 3 str., 4 str.). Taip kad visi LR gyventojai, galintys balsuoti rinkimuose ar referendume, LR Konstitucijos požiūriu sudaro Tautą.

Gerb. VirginijauD, kaip matau, jūs jau aiškinate Konstituciją - ką ir kaip joje reikia suprasti "tarp eilučių". :sm15:

O aš cituoju tiksliai ir nieko nebandau "išvedžioti" bei ieškoti "giliai paslėptos Konstitucijos dvasios":

http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm

LIETUVIŲ TAUTA

– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje - nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ

2 straipsnis
Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.

3 straipsnis
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.
Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

4 straipsnis
Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.

------------------------------------------------------------------------------------

3 straipsnyje netgi parašyta aiškiai išskiriant "Tautą" ir "kiekvieną pilietį".

Beje, rašant Konstitucijos projektą buvo bandymų įrašyti ir tokią formuluotę: "Tauta ir kiekvienas jos pilietis".

Taigi, kur jūs radote tvirtinimą, kad Lietuvių Tauta ir "piliečiai" - tai tas pats?

Jau Preambulėje aiškiai išskirta Lietuvių Tauta ir piliečiai:

LIETUVIŲ TAUTA

– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
--------
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ.

Taigi, aiškiai parašyta, kad Konstituciją skelbia ir priima ne tik Lietuvių Tauta, bet ir visi piliečiai, kadangi siekia "atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės" .

Žinoma, atskira ir ilga kalba apie šios Konstitucijos priėmimo teisėtumą, kadangi senoji - 1938 metų - Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo panaikinta absoliučiai neteisėtai Sovietinės Aukščiausios tarybos (dabar jau vadinamos Atkuriamuoju Seimu) sprendimu (kurį ponas Kūris Vyresnysis labai stengėsi nors šiek tiek ligitimizuoti, tik nieko jam iš to neišėjo).

Bet tai jau kitos temos reikalas.

Cituoti:

Tomas Baranauskas - 2009-02-26 11:05 PM

Cituoti:

Žinoma, atskira ir ilga kalba apie šios Konstitucijos priėmimo teisėtumą, kadangi senoji - 1938 metų - Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo panaikinta absoliučiai neteisėtai Sovietinės Aukščiausios tarybos (dabar jau vadinamos Atkuriamuoju Seimu) sprendimu (kuri ponas Kūris Vyresnysis labai stengėsi nors šiek tiek ligitimizuoti, tik nieko jam iš to neišėjo).

Jeigu AT nepripažįstate teisėtu valdžios organu, tai ir Kovo 11 aktas - neteisėtas. Bet tą patį taikant Vasario 16-osios aktui, Lietuvos tarybą galima būtų pavadinti vokiečių okupacinės valdžios sudarytu, niekieno demokratiškai nerinktu organu, tuo pagrindu kvestionuoti ir pirmosios respublikos legitymumą, įskaitant 1938 m. Konstituciją, kuri, savo ruožtu, dar gali būti papildomai kvestionuojama ir dėl 1926 m. perversmo. Kitaip sakant, perdėtas formalizmas istorijoje gali nuvesti tik į aklavietę.

Kovo 11 aktas yra visiškai teisėtas.

Neteisėta tai, kas vyko po to su 1938 m. Konstitucijos "grąžinimo" farsu.

Šiam veiksmui - Konstitucijos keitimui - Tauta nedavė Sovietinei AT jokių įgaliojimų. Ir rinkimų programoje (Sąjūdžio) apie tai neužsiminta nei žodžiu.

Ir kaip tik todėl būtent Kūriui buvo pavesta tai kaip nors tą keitimą "įteisinti" - pagrįsti kokiomis nors teisės normomis.

Gerb. Tomai, šiuo klausimu yra labai nemažas Kūrio Vyresniojo "teisinis" aiškinimas (atrodo yra AT stenogramose 1990 m. kovo mėn. ar kitame AT leidinyje - teko nagrinėti prieš eilę metų) apie tai, kad LTSR AT turi teisę "atstatyti" 1938 m. Konstituciją tik kai kuriuos "gabaliukus" ir iškart juos "panaikinti".

Priežastis buvo labai paprasta - reikėjo 1990 kovo 11 d. aktui suteikti teisinį tęstinumą, ir kartu nemaža dalis deputatų, ypač komunistų, klaikiai bijojo, kad paskelbus apie 1938 m. Konstitucijos atkūrimą, žlugs visos jų viltys išlaikyti Lietuvoje realią politinę valdžią. Todėl po labai sudėtingų diskusijų tarp įvairių grupių atstovų buvo pasiūlyta tokia "iškarpyta" Konstitucijos grąžinimo procedūra.

Teisėtumo ten nebuvo nei lašo. Tačiau tokia buvo reali politinių jėgų AT situacija.

Todėl buvo pasielgta visai priešingai nei Latvijoje ar Estijoje.

Vėliau lygiai taip pat buvo su "nuliniu" pilietybės įstatymu bei Nuosavybės (ne)grąžinimo įstatymu. Visai kitaip nei Latvijoje ir Estijoje. Štai šito, gal 30 kartų taisyto, "įstatymo" pasekmes iki šiol labai skausmingai išgyvena šimtai tūkstančių lietuvių bei tautinių mažumų atstovų.

Kalbant apie ankstesnius jūsų pateiktus pavyzdžius (1918, ir ypač 1926), tai jie juk irgi yra kai kada kvestionuojami (ne tik istorikų, bet netgi dabartinių politikų). Bet vis tik tai jau gili istorija ir realiai niekas Lietuvoje jos nebepakeis.

O štai 1990 metų situacija yra visiškai aiški: AT privalėjo grąžinti 1938 m. Konstituciją, pilietybę ir nuosavybę bei surengti naujus rinkimus, kurie būtų rengiami pagal 1938 m. Konstituciją ir dalyvaujant tik pagal ją pripažintiems piliečiams.

Žinoma, tokiu atveju politinių jėgų santykis būtų pasikeitęs kardinaliai.

Jau nekalbant apie vėlesnius turtinius reikalus ir ekonominę bazę, kurią kompartijos nomenklatūra būtų visiškai praradusi.

P.S. Buvau aš tada AT salėje (balkone) ir puikiai mačiau kaip drebėjo pirštai kai kurių deputatų, kada buvo priimtas "dalinis ir iškarpytas" 1938 m. Konstitucijos "variantas" - jie labai bijojo, kad Landsbergis gali nepateikti balsavimui šios Konstitucijos panaikinimo.

Cituoti:

Antanas - 2009-02-27 9:28 AM

1938 m. Konstitucija buvo 100 proc. prezidentinė, todėl dabartiniams laikams ji visiškai netinka

Kalba ne apie "tinkamumą" ar "netinkamumą", o apie 1990 m. padarytą "teisinį anarchizmą" ir jo realias pasekmes, kurias dabar visi labai gerai junta - faktiškai tai sudarė sąlygas turto perdalijimui sovietinės nomenklatūros naudai. Atitinkamai pakito ir visa tolimesnė Lietuvos politinė situacija - kas valdo turtą, tas realiai valdo ir valstybę.

Cituoti:

tikras lietuvis - 2009-02-27 6:48 AM

Kažko galandi dantį ant tų Kūrių, o juk abu jie nemažai nuveikė Lietuvos labui. Žinau dėl ko - tau norisi, kad pilietybę turėtų užsieniniai "lietuviai", betgi esu tau daug kartų sakęs ir pakartoju - nebelietuviai jie. Jie jau amerikiečiai, anglai ir pan.,tik lietuvių kilmės. Ir kuo toliau, tuo mažiau juose lietuviškumo. O esmė čia yra ta, kad Lietuvos valstybę - lietuvių peryklą - išlaiko piliečiai. Taigi lietuvis, LR pilietis, yra svarbesnis asmuo už tą, kuris tik tokį vardą ką tik gimęs gavo, ale prie pirmos progos lietuvišką pasą išmetė ir Lietuvai kaip pilietis pareigų nevykdo. Jam Lietuvą kiti turi išlaikyti, o jis, matote, nusileidęs dievas iš dangaus, pavadinimu lietuvis, todėl, kad ir ką jis bedarytų, tai jam jau neprieštarauk. TEISINGAI TEISININKAI DARO, KAD NEPLEČIA DVIGUBOS PILIETYBĖS. IR VISIŠKAI REIKTŲ JĄ UŽDRAUSTI, IŠSKYRUS VIENETINIUS YPATINGUS ATVEJUS - kaip ir numato Konstitucija. :sm10:

1.Su tais Kūriais jau turėjome masę bėdų (kam jie tarnauja - neaiškinsiu, ir taip visi tai mato), o ateityje jų sukelto teisinio nihilizmo padariniai gali turėti ir labai baisių pasekmių Lietuvos Valstybei ir Lietuvių Tautai.

2. Aš griežtai prieš "dvigubą", "trigubą", "keturgubą" ... pilietybę

Tačiau esu tvirtai įsitikinęs, jog būtina įvesti (greta pilietybės) "Lietuvio pažymėjimą".

Negi neskaitei mano pastabų šiuo klausimu:

Pilietybės problemos. Kokių pasekmių lietuvių tautai turės KT nutarimas dėl Lietuvos pilietybės?
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=702

Cituoti:

vydimantas - 2009-02-27 7:22 PM

Cituoti:

AT privalėjo /.../ surengti naujus rinkimus, kurie būtų rengiami pagal 1918 m. Konstituciją ir dalyvaujant tik pagal ją pripažintiems piliečiams.

Žinoma, tokiu atveju politinių jėgų santykis būtų pasikeitęs kardinaliai.

Gerbiamas Žygeivi, nejau Tamsta norėjai turėti 1992-jų situaciją jau po 1990 03 11?

1. Latvijoje ir Estijoje priėmė ir senąją Konstituciją, ir ikikarinę pilietybę, ir nuosavybės restituciją - ir nieko, jau seniai susitvarkė su savo ikikarinio turto problemomis (jau ir pamiršo), o pas mus ir dabar dar tęsiasi, ir dar kokius 5 metus, jei ne ilgiau, tęsis.

2. 1992 metais situacija kaip tik todėl tokia ir susiklostė, kadangi vykdomojoje valdžioje, teismuose, prokuratūroje įsitvirtino sovietinė nomenklatūra.

3. "Nulinis" pilietybės įstatymas irgi padarė "meškos" paslaugą - labai daugelyje rajonų (įvairiuose rinkimuose) vėliau būtent šie "piliečiai" "persverdavo" rinkimų svarstykles.

4. Būtent 1990 metais kovo mėn. (ir kiek vėliau) priimti įstatymai leido sutelkti komunistinės - sovietinės nomenklatūros rankose "prichvatizuojamą" ir "grąžinamą" turtą. Tai taip pat sudarė galimybę šiai nomeklatūrai sukurti savo "Sekundes", "Taurus" ir kitus "bankus", išvagiant daugybės žmonių dar turėtas santaupas.

5. 1992 m. situaciją ypač stipriai įtakojo ir idiotiška politika kaimo atžvilgiu, kada likviduojant kolūkius ir sov. ūkius, buvo faktiškai laisvai leista naikinti ir vogti ten buvusį turtą - ir tai darė visų pirma vietinė kaimo sovietinė nomenklatūra. Tas pats įvyko ir pramonės įmonėse jų "čekinės" privatizacijos metu. Visa tai sukūrė milžinišką nepasitenkinimo bangą paprastų kaimo ir miesto žmonių tarpe, nukreiptą būtent į Sąjūdį (ir, žinoma, Landsbergį). Ir tuo pat metu kaime ir miestuose buvo sukurtas ekonomiškai galingas antitautinis sluoksnis, kuris nuo tada visapusiškai remia būtent AMB ir jo įvairias "prielipas". Ir dabar būtent jų dėka Grybauskaitė greičiausiai taps prezidente (nors ir kiti daugiau mažiau realūs kandidatai yra iš esmės iš tos pačios sovietinės-nomenklatūrinės "kohortos").

Vienu žodžiu, tai kas dabar vyksta, yra 1990 metais tuometinio Lietuvos "elito" pasirinkto kurso (tiksliau Landsbergio ir AMB pasiekto "kompromiso") tąsa.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Kov 2009 21:52

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Žygeivis rašė:

Vienu žodžiu, tai kas dabar vyksta, yra 1990 metais tuometinio Lietuvos "elito" pasirinkto kurso (tiksliau Landsbergio ir AMB pasiekto "kompromiso") tąsa.

:smile49: :smile34:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Rgs 2009 17:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Nepataikei - 1938 m. Konstitucija yra neteisėta, nes yra smetoninė, t.y. režimo, neteisėtai paėmusio valdžią. Taip, kad šita Konstitucija tikrai nėra tinkama. Beje, ji, atstačius 1990 m. kovo 11.Lietuvos valstybę, kurį laiką veikė, kol buvo priimta laikina. Šito, turbūt, nežinai?

1938 m. Konstitucija, remiantis prieškarinės Lietuvos Valstybės įstatymais (tame tarpe ir tais, kurie galiojo iki 1926 metų), yra ir buvo teisėta.

Beje, reikia atsiminti, kad visų pirma, jokia išorės karinė jėga nebuvo tuo metu Lietuvoje (1925-1938 m.) ir poveikio Lietuvių Tautai nedarė, kaip tai įvyko 1940 m, kada Lietuvos Valstybė jau buvo okupuota Sovietų Sąjungos kariuomenės (viso tuo metu apie 300 000 sovietinių kareivių - armijos ir NKVD dalinių - man tai, beje, pasakė rašytojas Vytautas Petkevičius, kada diskusijos metu aš paklausiau jį apie tikslius skaičius - mes kalbėjomės maždaug 1989 m. Vėliau, beje, teko skaityti ir apie kitą skaičių, - 450 000 karių bei karininkų).

Juridiniu požiūriu 1938 m. Konstitucija ir dabar galioja Lietuvos Valstybėje, kadangi ją pakeisti ar panaikinti sovietinė Aukščiausia Taryba (sovietinė, kadangi ji buvo išrinkta pagal sovietinius rinkimų įstatymus ir sovietinių piliečių) neturėjo absoliučiai jokios teisės - 1938 m. Konstitucijoje labai aiškiai surašyta, kaip ir kieno ji gali būti keičiama.

tikras lietuvis rašė:

Beje, ji, atstačius 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos valstybę, kurį laiką veikė, kol buvo priimta laikina. Šito, turbūt, nežinai?

AT, apsidrausdama, atstatė 1938 m. Konstitucijos galiojimą specialiu įstatymu, kuriame, beje labai grubiai pažeidžiant bet kokias teisės normas, iškart buvo daugybė išlygų - apie tai, kokius straipsnius atstato, o kuriuos - ne. Ir kiek laiko tas "atstatymas" galios - iš tikro tai tik keletą minučių, kol skubiai nepatvirtino jau naują - realiai prosovietinę - Konstituciją, kuri faktiškai "įteisino" sovietinės okupacijos sukeltas valdžios užgrobimo ir nuosavybės atėmimo pasekmes.

Tuo pačiu AT (jei nežinai) savo 1938 m. Konstiticijos atstatymo ir panaikinimo aktu faktiškai ir de jure irgi pripažino 1938 m. Konstitucijos teisėtumą.

Tik reikalas tame, kad niekas nesuteikė teisės sovietinei Aukš. Tarybai šią konstituciją panaikinti. Kaip jau sakiau, 1938 m. Konstitucijos keitimo tvarka yra labai aiškiai nustatyta, o AT net nebuvo tas organas, kuris turėjo juridinę teisę ką nors kaitalioti.

***********************************************************

Pateiksiu vieno "konservatoriškojo propagandisto" gana įdomų straipsnį, kuris vis tik daug ką paaiškina.

Pati straipsnio pradžia jau labai aiškiai pasako, ko klaikiai bijojo Sąjūdžio ir kompartijos vadovybėse "įsikasę" nomenklatūrininkai ir kagėbistai:

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba toliau įgyvendino jo trečiosios dalies nuostatą, kad šalies teritorijoje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija. Tam reikėjo nutraukti svetimos valstybės konstitucinių aktų galiojimą Lietuvoje ir, vadovaujantis valstybės tęstinumu bei identitetu, atkurti paskutinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiojimą. Šiems uždaviniams atlikti buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“. Kaip 1990 m. kovo 11 d. AT posėdyje pažymėjo jos Pirmininkas V. Landsbergis, šis įstatymas įtvirtina valstybės tęstinumą ir yra „simbolinis, formalus aktas, susiejantis mūsų atkuriamą Lietuvos valstybę su ta, kuri iš tiesų yra amžina Lietuvos valstybė“ (kad šis aktas yra labiau simbolinis rodė paskesnis atitinkančio tuometines Lietuvos sąlygas LPĮ priėmimas, sustabdęs mažiau nei pusvalandį trukusį ribotai atkurtą 1938 metų Konstitucijos veikimą). Įstatymu siekta deklaruoti Lietuvos konstitucionalizmo tęstinumą, o ne visavertį 1940 metų konstitucinės sistemos atkūrimą...

Pagal Įstatymo 3 straipsnį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo atnaujintas 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas. Tiesa, tuo pačiu taip pat sustabdytas tų šios Konstitucijos skyrių ir straipsnių galiojimas, „kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybės Tarybos ir Valstybės Kontrolės statusą“

Ypač pamokantis ir esmę pateikiantis sakinys iš Žalimo straipsnio:

"Kad 1938 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos veikimo atnaujinimas buvo tik teisinio valstybės tęstinumo ir identiteto įtvirtinimo bei piliečių teisių tęstinumo laidavimo reikalas, o ne faktinė realybė, patvirtina Įstatymo „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ 4 straipsnio nuostata, jog šios Konstitucijos veikimo atkūrimas „pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d. veikusių įstatymų“."

Dainius Žalimas. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo teisiniai aktai (III)

Šaltinis - http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/92513

2009-03-11

(Ištrauka iš straipsnio būsimai autorių kolektyvo knygai „Lietuvos Sąjūdžio istorija“, kuri priduota spaudai ir kurią išleis leidykla „Šviesa“)

Lydintieji konstituciniai aktai

Priėmusi Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba toliau įgyvendino jo trečiosios dalies nuostatą, kad šalies teritorijoje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija. Tam reikėjo nutraukti svetimos valstybės konstitucinių aktų galiojimą Lietuvoje ir, vadovaujantis valstybės tęstinumu bei identitetu, atkurti paskutinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiojimą. Šiems uždaviniams atlikti buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“. Kaip 1990 m. kovo 11 d. AT posėdyje pažymėjo jos Pirmininkas V. Landsbergis, šis įstatymas įtvirtina valstybės tęstinumą ir yra „simbolinis, formalus aktas, susiejantis mūsų atkuriamą Lietuvos valstybę su ta, kuri iš tiesų yra amžina Lietuvos valstybė“ (kad šis aktas yra labiau simbolinis rodė paskesnis atitinkančio tuometines Lietuvos sąlygas LPĮ priėmimas, sustabdęs mažiau nei pusvalandį trukusį ribotai atkurtą 1938 metų Konstitucijos veikimą). Įstatymu siekta deklaruoti Lietuvos konstitucionalizmo tęstinumą, o ne visavertį 1940 metų konstitucinės sistemos atkūrimą, t. y. užtikrinti Lietuvos valstybės konstitucinių pagrindų nepažeidžiamumą.

Taigi Įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ buvo grindžiamas šios Konstitucijos tęstinumo principu, logiškai išvedamu iš valstybės tęstinumo, ir įtvirtino konstitucinį Lietuvos Respublikos identitetą. Kitaip tariant, kadangi 1938 metų Lietuvos Konstitucija iki tol nebuvo kompetentingų valstybės institucijų teisiniu būdu panaikinta, ši Konstitucija formaliai tebegaliojo, bet nebeveikė, jos funkcionavimas buvo sustabdytas okupacinio režimo laikotarpiui.

Įstatymo preambulėje buvo išdėstyti jo priėmimo motyvai ir tikslai. Iš pradžių preambulėje paminėtas Lietuvos TSR AT 1990 m. vasario 7 d. nutarimas, kuriuo Lietuvos TSR konstatavo Lietuvos aneksijos ir savo pačios įsteigimo neteisėtumą. Įdomu, kad S. Lozoraitis atkakliai siūlė šio Lietuvos TSR akto neminėti, kad būtų išvengta bet kokio Lietuvos TSR aktų pripažinimo ir ryšių su sovietinėmis institucijomis deklaravimo, t. y. būtų teisiškai atsiribota nuo svetimos valstybės marionetinių institucijų, „sovietų valdžios bei teisės struktūrų“. Tai, kad Lietuvos TSR AT 1990 m. vasario 7 d. nutarimo paminėjimas buvo paliktas, galima paaiškinti keliomis priežastimis. Visų pirma, Deklaracijos „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“ ketvirtosios pastraipos prasme šis Lietuvos TSR AT aktas galėjo būti laikomas Tautos valios, įgyvendintos per Lietuvai primestas svetimos valstybės institucijas, išraiška. Antra, šis aktas buvo svarbus tuo, kad juo Lietuvos TSR pati pripažino savo neteisėtumą, tad buvo logiška Lietuvos Respublikai atsižvelgti į jį ir nutraukti Lietuvos TSR bei SSRS konstitucijų galiojimą, taip pat atkurti 1938 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos veikimą. Vis dėlto į S. Lozoraičio pastabą buvo iš dalies atsižvelgta, nes preambulės nuostata, kad Lietuvos Respublikos AT patvirtina Lietuvos TSR AT 1990 m. vasario 7 d. nutarimą, buvo pakeista taip, kad AT tik atsižvelgia į šį nutarimą (žodis „atsižvelgdama“ nesuponuoja jokio Lietuvos Respublikos teisinio ryšio su Lietuvos TSR ir sovietinių institucijų aktų perėmimo). Kadangi Įstatymo projekto preambulėje buvo palikta pastraipa apie Lietuvos TSR AT 1990 m. vasario 7 d. nutarimą, jį svarstant buvo išbraukta kita preambulės pastraipa apie marionetinį „liaudies seimo“ pobūdį ir jo nutarimų neteisėtumą (tai jau buvo konstatuota Lietuvos TSR AT 1990 m. vasario 7 d. nutarime).

Toliau Įstatymo „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ preambulėje logiškai buvo konstatuota, kad „1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo neteisėtai sustabdytas, TSR Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus“. Todėl taip pat buvo deklaruotas Įstatymo tikslas „atstatyti pažeistas teises ir Lietuvos valstybės suverenines teises“.

Įgyvendinant šį tikslą, visų pirma, pagal Įstatymo 1 ir 2 straipsnius buvo nutrauktas 1978 m. balandžio 28 d. sovietinės Lietuvos konstitucijos galiojimas, taip pat 1977 m. spalio 7 d. SSRS Konstitucijos, SSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų bei kitų SSRS įstatymų galiojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suprantama, kad pagal principą ex injuria non oritur jus faktinis šių teisės aktų galiojimas Lietuvoje, kaip viena iš neteisėtos okupacijos ir aneksijos pasekmių, buvo neteisėtas. Turint omenyje marionetinį Lietuvos TSR pobūdį, jos konstitucija taip pat buvo neteisėtai primestas svetimos valstybės (t. y. Sovietų Sąjungos) teisės aktas, kuris formaliai negalėjo turėti nieko bendro su nepriklausomos Lietuvos Respublikos teisine sistema.

Pagal Įstatymo 3 straipsnį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo atnaujintas 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas. Tiesa, tuo pačiu taip pat sustabdytas tų šios Konstitucijos skyrių ir straipsnių galiojimas, „kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybės Tarybos ir Valstybės Kontrolės statusą“ (kad 1938 metų Konstitucijos veikimo atkūrimas buvo labiau simbolinis, o ne praktinio poveikio aktas, be kita ko, liudija tai, jog nebuvo atsižvelgta į S. Lozoraičio siūlymą siekiant išvengti mažiausių nesusipratimų išvardinti Konstitucijos straipsnius, kurių galiojimas nedelsiant sustabdomas). Tai lėmė faktinės aplinkybės: šios valstybės institucijos paprasčiausiai nebuvo išlikusios ir staiga jų atkurti buvo neįmanoma, o valstybės aparato struktūra buvo likusi beveik tokia pati, kaip Lietuvos TSR. Todėl atkuriant 1938 metų Konstitucijos veikimą, nedelsiant reikėjo jį pritaikyti 1990 metais susiklosčiusiai situacijai, kurioje nesamų valstybės institucijų veiklą reglamentuojančios Konstitucijos nuostatos negalėjo ne tik veikti, bet ir galioti bent jau tol, kol šios institucijos bus atkurtos. Be to, tos 1938 metų Konstitucijos nuostatos, kurių galiojimas buvo iš karto sustabdytas, atspindėjo po 1926 metų valstybės perversmo įvesto autoritarinio režimo sąlygas ir nepakeistos neatitiko demokratinės santvarkos reikalavimo, kuris išplaukė iš 1990 m. kovo 11 d. Aktu patvirtinto 1918 m. vasario 16 d. Akto bei 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucijos galiojimo.

Įdomu, kad pagal 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 14 punktą Lietuvos valstybė turėjo būti atkuriama vadovaujantis 1922 metų Konstitucijos dvasia. Tada 1938 metų Konstitucija buvo atmesta dėl nedemokratinio jos priėmimo būdo ir turinio, o 1922 metais Steigiamojo Seimo priimta Konstitucija iki tol buvo vienintelė tikrai demokratinė Lietuvos Konstitucija. Tačiau kadangi valstybės, kaip tarptautinės teisės subjekto, tęstinumas ir identitetas nepriklauso nuo jos konstitucinės santvarkos pokyčių, konstitucijos turinys neturi reikšmės valstybės tarptautiniam teisiniam subjektiškumui. Todėl reikia atsižvelgti į tai, kad 1922 metų Konstitucija Lietuvoje 1940 metais jau buvo praradusi savo galią, o 1926 metų valstybės perversmas nepakeitė Lietuvos Respublikos, kaip tarptautinės teisės subjekto. Be to, nors tarpukario Lietuvos Konstitucijos veikimo atnaujinimas buvo daugiau simbolinis, jis vėliau turėjo didelę teisinę reikšmę: pavyzdžiui, kaip aišku iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, tai reiškė Lietuvos pilietybės santykių bei piliečių nuosavybės teisių tęstinumo pripažinimą: atnaujinus 1938 metų Konstitucijos veikimą, tuo pačiu buvo pripažintas šios Konstitucijos garantuotų bei iki 1940 m. birželio 15 d. susiklosčiusių pilietybės ir nuosavybės santykių tęstinumas. Tuo tarpu atkūrus 1922 metų Konstitucijos galiojimą būtų galėję kilti papildomų teisinių klausimų, ar po 1928 metų, kai ši Konstitucija nustojo galios, Lietuvos piliečių teisės (pavyzdžiui, nuosavybė ar pilietybė) buvo įgytos teisėtai.

Vadinasi, valstybės tęstinumui ir identitetui įtvirtinti (o ne jos gyvenimui detaliau reglamentuoti) bei Lietuvos piliečių teisėms užtikrinti geriau tiko paskutinė galiojanti Lietuvos Respublikos, t. y. 1938 metų Konstitucija. Juo labiau, kad 1938 metų Konstitucijos veikimas visa apimtimi nebuvo atnaujintas (atvirkščiai, netrukus buvo sustabdytas ir likusių jos straipsnių galiojimas), o nedemokratinis šios Konstitucijos turinys buvo viena iš priežasčių, kodėl buvo atsisakyta jos adaptacijos idėjos ir 1992 metais priimta nauja nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Kad 1938 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos veikimo atnaujinimas buvo tik teisinio valstybės tęstinumo ir identiteto įtvirtinimo bei piliečių teisių tęstinumo laidavimo reikalas, o ne faktinė realybė, patvirtina Įstatymo „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ 4 straipsnio nuostata, jog šios Konstitucijos veikimo atkūrimas „pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d. veikusių įstatymų“. Įdomu tai, kad ši nuostata iš esmės pakito po Įstatymo projekto svarstymo 1990 m. kovo 11 d. AT posėdyje. AT svarstyti buvo pateikta Įstatymo projekto 4 straipsnio redakcija, kuri neigė iš iki okupacijos galiojusių Lietuvos įstatymų kylančias prievoles („1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos veikimo atnaujinimas nieko neįpareigoja vykdyti iš Lietuvos Respublikoje galiojusių įstatymų kylančias turtines ir finansines prievoles fiziniams ir juridiniams asmenims“). Projekto svarstymo metu kalbėjęs deputatas V. Žiemelis atkreipė dėmesį, kad tokia formuluotė gali užkirsti kelią būsimai nuosavybės teisių restitucijai, todėl pasiūlė nuo tokios kategoriškos formuluotės susilaikyti. Be to, tokia formuluotė nebuvo tinkama atsižvelgiant į Įstatymo tikslą atkurti pažeistas teises. Tai turėjo lemiamos reikšmės keičiant projekto 4 straipsnio redakciją taip, kad nebūtų automatiškai atkurtas iki okupacijos galiojusių įstatymų veikimas, bet kartu nebūtų užkirstas kelias vėliau priimti specialius įstatymus, įpareigojančius vykdyti kai kurias prievoles, susijusias su visuomeniniais santykiais, kuriuos reglamentavo iki okupacijos galioję įstatymai (pavyzdžiui, pripažinti ir vykdyti valstybės prievolę grąžinti savininkams sovietų nacionalizuotą ir po nepriklausomybės atkūrimo į Lietuvos valstybės jurisdikciją perėjusį turtą arba už jį atlyginti). Tokiu būdu nuosavybės teisių restitucijos įstatymams priimti pakako konstitucinio privatinės nuosavybės instituto tęstinumo patvirtinimo atkuriant 1938 metų Konstitucijos veikimą, tačiau to būtų nepakakę, jei atkūrusiame šios Konstitucijos veikimą įstatyme būtų speciali norma dėl atsisakymo pripažinti visas prievoles, kilusias iš iki okupacijos galiojusių įstatymų.

Po Įstatymo „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ netrukus buvo priimtas šios Konstitucijos nuostatų galiojimą sustabdęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ (žr. jo 1 straipsnį). Kaip teigiama Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ preambulėje, tai padaryti reikėjo atsižvelgiant „į būtinumą suderinti atstatytos 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais“. Taigi Lietuvos valstybė, atsižvelgdama į radikalius visuomenės pokyčius per 50 metų okupacijos laikotarpį, negalėjo palikti galioti 1938 metų Konstitucijos net ir apribota forma.

Todėl pagal Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ 2 straipsnį buvo patvirtinta laikinoji valstybės konstitucija – Laikinasis Pagrindinis Įstatymas (LPĮ), atitikęs susiklosčiusius visuomeninius santykius ir valstybės valdymo struktūrą, bet panaikinęs visas buvusias Lietuvos ir jos piliečių prievoles, kurias neteisėtai nustatė Lietuvoje galiojusi sovietų konstitucija bei įstatymai. Tokiu būdu buvo įvykdyta Sąjūdžio rinkiminės programos dalis, susijusi su Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimu ir jos piliečių atskyrimu nuo sovietų jurisdikcijos. Kaip pristatydamas 1990 m. kovo 11 d. AT posėdyje LPĮ projektą pažymėjo Č. V. Stankevičius, LPĮ projektas „nelaikytinas būsimosios demokratinės Lietuvos valstybės Konstitucijos projektu. Jis gal labiau laikytinas šiandienos visuomeninių teisinių bei politinių socialinių galimybių ir demokratiškos tvarkos pamatiniais įtvirtinimais“.

Tačiau apskritai LPĮ buvo sukurtas iki 1990 m. kovo 11 d. galiojusios Lietuvos TSR konstitucijos pagrindu, išbraukus iš jos visas sąsajas su SSRS ir patobulinus kai kurias jos nuostatas pagal 1989 metais visuomenei pateiktą Mokslų Akademijos parengtą naujos Lietuvos TSR konstitucijos projektą (tik kai kurie LPĮ straipsniai buvo visiškai nauji, pavyzdžiui, apie krašto apsaugos įstatyminį reglamentavimą ir draudimą uzurpuoti bei pasisavinti suverenias liaudies galias). Be to, jis buvo labai greitai parengtas ir netobulas, tad norėta netgi į Įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ įrašyti straipsnį, pavedantį AT Prezidiumui su redakcine grupe apibendrinti deputatų siūlymus dėl LPĮ tobulinimo ir pateikti atitinkamus LPĮ pakeitimų projektus. Įstatymo svarstymo metu tokio papildymo atsisakyta, bet buvo priimtas specialus protokolinis AT nutarimas pavesti AT sudarytai redakcinei grupei per tris savaites parengti siūlymus dėl LPĮ tobulinimo.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ 3 straipsnyje buvo nustatytas principas, kad „Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui“ (įdomu, kad Įstatymo projekto 3 straipsnyje iš pradžių vartota paliekamų galioti „tarybinių“ įstatymų sąvoka manant, kad ji apima Lietuvoje galiojusius Lietuvos TSR ir SSRS įstatymus. Tačiau ši sąvoka buvo sukritikuota, kaip pernelyg susiejanti Lietuvą su jai primesta sovietų santvarka (tarsi ji būtų Lietuvos vidaus santvarka), taip pat kaip „ne visai teisinė“. Tačiau taip pat nenorėta minėti SSRS ir Lietuvos TSR įstatymų vengiant teisinių sąsajų su sovietų valstybe ir jos marionetiniu dariniu Lietuvoje. Todėl po Įstatymo projekto svarstymo buvo nutarta minėti tik „iki šiol“ faktiškai galiojusius įstatymus, kuriuos nuspręsta palikti galioti toliau tiek, kiek jie neprieštaraus LPĮ). Ši nuostata tiesiogiai išplaukė iš Įstatymo „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ 4 straipsnio nuostatos, kad neatkuriamas iki okupacijos galiojusių šalies įstatymų veikimas. Todėl reikėjo pereinamosios nuostatos, kad tokiu atveju liktų galioti sovietiniai įstatymai, kol jie nebus pakeisti naujais nepriklausomos Lietuvos Respublikos įstatymais (kaip 1990 m. kovo 5 d. išrinktų į AT Sąjūdžio atstovų pasitarime teigė V. Landsbergis, „atmesti viską įstatymų pavidalu reikštų chaosą. Turėtų kurį laiką veikti ir senieji LTS įstatymai“). Tačiau sovietiniai įstatymai galėjo būti palikti galioti tik tokia apimtimi, kiek jie neprieštaravo LPĮ ir jame įtvirtintiems nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės principams, t. y. turėjo būti laiduojama LPĮ, kaip laikinosios konstitucijos, viršenybė kitų galiojančių įstatymų atžvilgiu.

Tai, kad nebuvo atkurtas iki okupacijos galiojusių įstatymų veikimas, o palikti galioti okupacijos laikotarpiu svetimos valstybės įvesti įstatymai, kol jie nebus pakeisti naujais Lietuvos Respublikos įstatymais, neprieštarauja Lietuvos valstybės tęstinumo ir identiteto koncepcijai; tai taip pat nėra unikali Lietuvos praktika (pavyzdžiui, atkūrus Austrijos ir Čekoslovakijos nepriklausomybę jose laikinai buvo palikti galioti nacistinės okupacijos metais įvesti įstatymai, kiek jie neprieštaravo šių šalių konstitucijoms ir demokratijos principams). Restitucijos principas atkuriant nepriklausomybę turi būti derinamas su sveiko proto ir teisės efektyvumo reikalavimais, t. y. būtina atsižvelgti į valstybės vidaus ir tarptautinių santykių raidą (kaip rašė S. Lozoraitis, po 50 sovietinės okupacijos metų „dėl lengvai suprantamų priežasčių“ negalima grįžti prie iki jos galiojusių šalies įstatymų). Poreikis derinti restituciją su teisės efektyvumo reikalavimais akivaizdus ir iš JT Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisprudencijos. Pavyzdžiui, Teismas 1971 m. birželio 21 d. konsultacinėje išvadoje Besitęsiančio Pietų Afrikos buvimo Namibijoje byloje konstatavo, kad turi būti laikomi neteisėtais ir negaliojančiais užgrobusios svetimą teritoriją valstybės teisės aktai, susiję su šios teritorijos ir jos gyventojų statusu, išskyrus tuos aktus, kurių negaliojimas būtų žalingas užgrobtos teritorijos gyventojams (pavyzdžiui, civilinės būklės aktus), taip pat negali būti pripažįstami kiti šią teritoriją užgrobusios valstybės veiksmai ją administruojant ir veikiant šios teritorijos ar jos gyventojų vardu, bet toks nepripažinimas neturi atimti iš užgrobtos teritorijos gyventojų tos naudos, kurią jie galėtų gauti iš tarptautinio bendradarbiavimo. Iš šios Tarptautinio Teisingumo Teismo konsultacinės išvados išplaukia tai, kad šalinant okupacijos pasekmes būtina atsižvelgti į tokią valstybės vidaus ir tarptautinių santykių raidą, kuri būtų tikėtina ir tuo atveju, jei okupacijos nebūtų, ir kuri būtų naudinga okupuotai valstybei bei jos gyventojams. Bet kuriuo atveju restitucijos principas turi būti taikomas taip, kad neįstumtų išsilaisvinusios iš okupacijos valstybės į chaosą ir anarchiją. Tam būtina išlaikyti visuomeninių santykių stabilumą, kuris įmanomas tik palaipsniui keičiant okupacijos metu įvestus įstatymus. Apskritai kiekviena suvereni valstybė turi teisę spręsti, kokie įstatymai turi galioti šalies teritorijoje ir kokią teisinę sistemą ji kuria; tai yra išskirtinė jos kompetencija. Įgyvendindama šią kompetenciją, valstybė gali sankcionuoti net nuolatinį neprieštaraujančių jos konstitucinei santvarkai kitos valstybės įstatymų galiojimą (pavyzdžiui, tarpukario Lietuvoje galiojo įvairių šalių civiliniai ir baudžiamieji įstatymai). Tad ir atkūrusi nepriklausomybę valstybė pati sprendžia, kokiu mastu taikyti restituciją ir kiek atsižvelgti į jos okupacijoms metais įvykusius vidaus bei išorės gyvenimo pokyčius.

Nors LPĮ buvo laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija, nesiryžta nurodyti jokio LPĮ galiojimo termino, nes jį buvo labai sunku prognozuoti. Taip buvo neatsižvelgta į S. Lozoraičio siūlymą nustatyti LPĮ „galiojimo ribą“ [114, p. 99]. Kaip pristatydamas LPĮ projektą 1990 m. kovo 11 d. AT posėdyje pažymėjo Č. V. Stankevičius, LPĮ galios iki naujos nuolatinės Konstitucijos parengimo ir priėmimo, o tam reikės laiko, „nes Konstituciją, matyt, mes galėsime priimti tik tada, kai Lietuvos Respublikos suverenitetas bus atkurtas ne tik juridiškai, bet įgyvendintas ir faktiškai, kad būtų įvykę tie socialiniai pokyčiai, kuriuos Konstitucija galutinai fiksuoja“. LPĮ galiojo iki 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtos naujos nuolatinės Konstitucijos įsigaliojimo, t. y. iki 1992 m. lapkričio 1 d. Įsigaliojus šiai Konstitucijai, atitikusiai šiandienos realijas ir demokratijos principus, 1938 metų Konstitucijos galiojimo sustabdymas neteko prasmės, nes pagal principą lex posteriori derogat priori 1992 metų Konstitucija, kaip vėlesnis teisės aktas, savaime panaikino 1938 metų Konstituciją. Pagal šį principą taip pat nuo 1992 metų Konstitucijos įsigaliojimo (t. y. 1992 m. lapkričio 2 d.) neteko galios ir 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ bei Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“, t. y. abu lydintieji konstituciniai nepriklausomybės atkūrimo aktai. Tuo tarpu 1990 m. kovo 11 d. Aktas „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“ neabejotinai yra sudedamoji galiojančios Lietuvos konstitucinės teisės dalis, o dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija plėtoja pagrindines jo nuostatas.

Bernardinai.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Spa 2009 14:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

D.Žalimas. Konstitucija – it į visas puses tampoma antklodė
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=25107709

Dainius Žalimas, www.DELFI.lt
2009 spalio mėn. 27 d. 09:28

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... 7709&com=1

Žygeivis,
2009 10 28 13:16

Ponas Žalimas galėtų visų pirma paaiškinti, kokią teisę turėjo LTSR AT, išrinkta sovietinių piliečių, 1990 m. panaikinti 1938 m. Konstituciją ir suteikti Lietuvos Valstybės pilietybę visiems valkatoms ir kolonistams bei jų palikuonims.

Kurių balsai vėliau ir nulėmė daugybės įvairių rinkimų bei referendumų rezultatus.

LTSR AT 1990 m. turėjo tik vieną teisę ir pareigą - paskelbti, jog de facto sugrąžinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiojimas, ir po to skelbti naujus rinkimus į Seimą - pagal 1938 m. Konstituciją, ir ikiokupaciniais įstatymais nustatytą pilietybę.

Todėl visi įstatymai, priimti po neteisėto 1938 m. Konstitucijos panaikinimo yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų priėmimo momento.

Ir turės būti pakeisti, kada Lietuvos Valstybę galų gale valdys Lietuvių Tauta ir jos teisėti atstovai, o ne įvairūs sovietiniai kolaborantai, kolonistai ir jų palikuonys, išrinkti pagal neteisėtų organų neteisėtai priimtus įstatymus.

to zygeivis,
2009 10 28 13:38]

kazkodel ir Estija, ir Latvija nelabai ka islose nesuteikus 'kolonistams' pilietybes.Ir jau aisku, kad visi 'etniniai ir grynakraujai' nesugeba padaryti demokratiniu stebuklu. Cia kazkiek esi panasus i nacistus, kurie skaite, kad kilme turi duoti privilegiju. Dabar ir taip pilna tokiu 'etniniu privilegijuotu', kurie neturedami proto, sazines,gabumu ir kompetencijos uzsitikrino gera gyvenima. Tik tinkamu darbui mazai. Todel ir valstybe tokioje padetyje.

Greg to Žygeivis, 2009 10 28 13:16,
2009 10 28 15:16

Tada Jums klausima uzduosiu, jei pagal jusu dabartine konstitucija yra neteiseta, tai tada turejo galioti ne 1938 m. konstitucija, o 1920 m. todel kad po perversmo Smetonos igaliojimai niekini ir konstitucija 1938 m. esa neteiseta. Todel studijokyte ponas savo salies istorija.

Žygeivis - Gregui ir kitiems gomosovieticus,
2009 10 28 17:35

1. Estijoje ir Latvijoje, lygiai taip pat, kaip ir Lietuvoje, o ir kitose posovietinėse valstybėse visus pastaruosius 20 metų valdo tie patys persidažę "komsa - kagėbė", tik jau dabar susiglaudę su "evropiniais" tolerastais - pederastais...

Vienintelės nedidelės ir tik dalinės išimtys (komuniagų ir čia dar masė) - Čekija ir Lenkija. Ir būtent čia ekonomika vystosi geriausiai. Tai faktas.

2. 1926 m. Lietuvos Valstybę valdė lietuviai, o ne okupantai ir kolonistai.

3. 1938 m. Konstituciją priėmė irgi lietuviai, o ne okupantai ar jų vergai-marionetės.

4. Komunistinis - bolševikinis užkratas 1990 m. buvo pakeistas korupciniu - pederastiniu - tolerastiniu užkratu, kuris labai sparčiai veda Europos civilizaciją ir Europos tautas į visišką moralinę, demografinę ir ekonominę degradaciją, kuri baigsis klaikia katastrofa visoms senosioms Europos tautoms.

Nes jau dabar visiškai akivaizdu, jog nesustabdžius šią degradaciją, Europą užlies islamo fundamentalistai ir milijoninės kinų armijos (tiesa, prieš tai kinai - o pietuose musulmonai - sudoros Tolimuosius Rytus ir Sibirą bei Rusijos imperiją).

Žygeivis - papildymas,
2009 10 28 17:52

Nei Estija, nei Latvija (aš jau nekalbu apie Lietuvą) neatliko pačių svarbiausių darbų, atkūrus Nepriklausomybę - desovietizacijos ir dekolonizacijos.

Ir kol tai nebus padaryta, tol visos trys mūsų valstybės sėdės giliame "maskoliškame kalioše" ir toliau degraduos, mūsų "komsa - tolerastinei valdžiai" prašinėjant išmaldą tai iš Vakarų, tai iš Rytų...

Nes vogti iš Tautos šiai valdžiai jau mažai kas beliko - tik geležinkeliai ir keliai (tačiau greit ir juos "prichvatizuos") bei įvairi smulkmė.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Spa 2009 20:23

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Pagal tokią logiką tai ir Lietuvos valstybės AT neturėjo teisės atstatyti.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Spa 2009 20:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Pagal tokią logiką tai ir Lietuvos valstybės AT neturėjo teisės atstatyti.

O jinai jos "atstatinėti" ir neturėjo - jai tereikėjo viešai konstatuoti, kad Lietuvos Valstybės Konstitucija ir vėl galioja de jure ir de facto Lietuvos Valstybėje, o sovietinė AT ir visa valdžia, kaip neteisėti ir niekiniai, okupantų sukurti organai, pasileidžia ir išsivaikšto.

Po to jau turėjo būti surengti rinkimai, pagal 1938 m. Konstitucijos nustatytą tvarką.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Spa 2009 00:40

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Ir koks skirtumas?

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Spa 2009 00:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Ir koks skirtumas?

Neapsimesk durneliu - puikiai supranti.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Spa 2009 00:58

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

O vis tik? Tikrai nematau skirtumo. Tuo labiau, kad jei žiūrėti giliai teisiškai, tai Smetona buvo neteisėtas vadas. Tai nejau paneigtum valstybės buvimą? Nebeverta, manau, buvo. O dėl turto, tai tiesiog reikėjo poros eilučių nutarimą subrėžti, kad visi atgauna tai ką turėjo, jei tik tas turtas išliko. O kas neišliko - neišliko. Bet, dabar galvoju, gal ir tai buvo pasvarstyta - juk tada automatiškai visi , gyvenantys kieno tai buvusiuose namuose ar žemėse, būtų automatiškai išmetami. Ir kuo tai būtų pasibaigę? Nauja revoliucija? Nes staiga tiems, iškeltiems, ką nors padėti buvo neįmanoma.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 13 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: