|
Svetainės tvarkdarys |
|
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina
|
D.Žalimas. Dvigubos pilietybės siekių klystkeliai
Dainius Žalimas, http://www.DELFI.lt 2008 rugsėjo mėn. 17 d. http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=18565147
Dvigubos pilietybės tema įaudrino Lietuvos visuomenę po 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, kuris iš esmės pakartojo ankstesnio, 2003 m. gruodžio 30 d., nutarimo nuostatą, kad „Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.
Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“. 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimu galiojusio Pilietybės įstatymo nuostatos, leidusios turėti dvigubą pilietybę turėjusiems Lietuvos pilietybę iki okupacijos ir jų palikuonims bei lietuvių kilmės asmenims, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir toliau nebegalėjo būti taikomos. Tačiau Lietuvos piliečiai, iki Konstitucinio Teismo nutarimo turėję kitos valstybės pilietybę, toliau gali ją turėti neprarasdami Lietuvos pilietybės.
Alyvos į ugnį įpylė Seimo mėginimai „apeiti“ šį Konstitucinio Teismo nutarimą 2008 m. birželio 30 d. priimant naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris laidavo dvigubą pilietybę visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, įgijusiems kitų ES ar NATO šalių pilietybę, taip pat turinčiose su Lietuva sieną valstybėse „tradiciškai gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims“ (pastarosios nuostatos ribų niekas nesugebėjo išaiškinti). Bet kam, net už įstatymą balsavusiems Seimo nariams, buvo aišku, kad tokiu būdu dviguba pilietybė taptų paplitusiu reiškiniu, todėl minėtos nuostatos prieštaravo Konstitucijos 12 straipsniui.
Tad Respublikos Prezidentas praktiškai neturėjo kito pasirinkimo, kaip vetuoti priimtą įstatymą ir pasiūlyti Seimui išbraukti minėtas nuostatas. Seimas šiuos siūlymus priėmė. Tačiau už konstitucinės pareigos vykdymą Respublikos Prezidentui teko daug aršios kritikos, ypač iš kai kurių Seimo narių ir JAV lietuvių bendruomenės vadovybės pusės, vieno JAV miesto lietuvių bendruomenė net atšaukė suplanuotą susitikimą su Respublikos Prezidentu. Tiesa, Lotynų Amerikos valstybėse gyvenantys lietuviai pasveikino tokį Prezidento žingsnį, nes pagal Seimo priimtą įstatymą jie lyg ir buvo atsidūrę už sankcionuotos dvigubos pilietybės ribų.
Veto priešininkai ir plačios dvigubos pilietybės šalininkai savo poziciją argumentavo tuo, kad pilietybė padeda išlaikyti lietuvybę, kad be dvigubos pilietybės lietuviai praras ryšį su Tėvyne ir bus suskaldyta Tauta, kad Konstitucinis Teismas netinkamai išaiškino Konstituciją ir net kad Teismas neturi tokių įgaliojimų aiškinti Konstituciją. Todėl Seimas tariamai turėjęs teisę priimti Pilietybės įstatymą, sankcionuojantį plačią dvigubą pilietybę, nepaisydamas Konstitucinio Teismo ir tariamai vadovaudamasis tiesiogiai Konstitucija. Daugeliui toks aiškinimas, pagardintas emociniais tautiškumo elementais, galėjo atrodyti patrauklus, artimas, tariamai vienijantis Tautą. Tačiau ar tokie iš esmės neribotos dvigubos pilietybės siekiai neturi savų klystkelių? Juos trumpai pamėginsiu atskleisti.
Ar Lietuvos Respublikos piliečiams privalu vadovautis Konstitucija?
Atrodo, keistai skamba šis klausimas. Atsakymas į jį lyg ir savaime aiškus, juolab kad Konstitucijos laikytis įpareigoja jos 28 straipsnis. Tačiau dar kartą prisiminti šį retorinį klausimą verčia dėl Respublikos Prezidento vetuoto įstatymo užvirusios aistros.
1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstituciją priėmė Tautos referendumas. Joje įrašytas minėtas Konstitucijos 12 straipsnis, apribojęs dvigubą pilietybę atskirais įstatymo nustatytais atvejais. Joje nustatyta ir šio straipsnio nuostatų keitimo tvarka: jas galima keisti tik referendumu. Konstitucija taip pat įtvirtino valdžių padalijimo sistemą, Konstitucijos viršenybės, teisinės valstybės ir kitus kertinius konstitucinius principus. Konstitucija numatė ir konstitucinės priežiūros mechanizmą, būtent Tauta priimdama Konstituciją delegavo įgaliojimus Konstituciniam Teismui tikrinti, ar Seimo priimami įstatymai atitinka Konstituciją. Konstitucinis Teismas atlieka šią savo funkciją nagrinėdamas konkrečias bylas. Bylos nėra tik sprendimo, ar ginčijamas įstatymas atitinka Konstituciją, priėmimas, toks sprendimas turi būti logiškas ir argumentuotas. Todėl Konstitucinis Teismas atlieka tokias pačias teisės (šiuo atveju – Konstitucijos) aiškinimo funkcijas, kaip ir bet kuris kitas nacionalinis ar tarptautinis teismas.
Štai 2004 metais Tarptautinis Teisingumo Teismas, nagrinėdamas bylą dėl Izraelio statomos gynybinės sienos okupuotoje Palestinos teritorijoje, pabrėžė, kad norėdamas atsakyti į klausimą, ar tokios sienos statyba yra teisėta, jis turi nustatyti taikytinas byloje tarptautinės teisės normas, išaiškinti jų turinį ir jomis remiantis suformuluoti teisiškai motyvuotą atsakymą. Tą patį, spręsdamas konstitucines bylas, daro ir Lietuvos Konstitucinis Teismas, t. y. jis turi nustatyti taikytinas Konstitucijos normas, išaiškinti jų turinį ir taip suformuluoti motyvuotą atsakymą, ar ginčijamas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
Tokiu būdu aiškindamas Konstitucijos normų turinį Teismas formuoja oficialią konstitucinę doktriną, kuria jis pats privalo vadovautis vėlesnėse bylose, kuria taip pat privalo vadovautis įstatymų leidėjas, jeigu jis siekia priimti Konstituciją atitinkantį įstatymą. Kitaip Konstitucija nebūtų stabiliausias ir pamatinis Tautos bei Valstybės teisinis aktas, ji būtų visiškai priklausanti nuo valdžioje esančių politinių jėgų malonės ir valios.
Taigi Konstitucija nėra tik jos žodinis tekstas, ją taip pat sudaro jos žodinio teksto turinį ir subtilybes atskleidžianti Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Panašiai, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių konvencijos turinio šiandien neįmanoma suvokti be Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos. Teisminei valdžiai tenkanti oficiali teisės aiškinimo funkcija yra tokia pat natūrali demokratinei ir teisinei valstybei, kaip ir pati Konstitucija. Tad abejoti tokia funkcija yra daugiau negu nerimta.
Atrodytų, visa tai savaime aišku. Tačiau būtent neribotos dvigubos pilietybės šalininkai visas šias tiesas tarsi pamiršo agituodami Seimą priimti antikonstitucines Pilietybės įstatymo nuostatas ir kritikuodami Respublikos Prezidentą dėl to, kad jis užkirto kelią tokioms iniciatyvoms. Keisčiausia buvo tarp kritikų matyti ne tik tradiciškai populistinių partijų (darbiečių ir „tvarkdarių“) atstovus, bet ir gausų Tėvynės Sąjungos parlamentarų būrį (tik keli iš jų nepalaikė antikonstitucinių nuostatų ir rėmė Respublikos Prezidento veto). Kas jau kas, o konservatizmo vertybes išpažįstanti partija turėtų ginti Konstituciją ir susilaikyti nuo antikonstitucinių iniciatyvų. Ji, beje, turėtų būti ir labiausiai rezervuota Konstitucijos pakeitimų atžvilgiu. Galbūt tai buvo tik laikinas paklydimas?
Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas yra nekritikuotina institucija. Man ir pačiam Teismo pozicija kai kuriais pilietybės klausimais neatrodo pakankamai pagrįsta ir įtikinama. Manyčiau, kad 2006 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarime buvo galima įvardinti atskiru leistinos dvigubos pilietybės atveju Lietuvos Respublikos piliečius, kurie ne savo valia okupacijų laikotarpiu paliko Tėvynę ir negalėdami naudotis Lietuvos valstybės gynyba priėmė kitos šalies pilietybę (t. y. tai būtų atskiras dvigubos pilietybės atvejis, susijęs su specifinėmis istorinėmis ir politinėmis aplinkybėmis). Tokio atvejo aiškus įvardijimas būtų leidęs šiandien aiškiai pasakyti, kad dabar galiojančios Pilietybės įstatymo nuostatos, leidžiančios tokiems asmenims turėti dvigubą pilietybę, atitinka Konstituciją. Manyčiau, kad taip pat nederėjo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime formuluoti integracijos į Lietuvos visuomenę reikalavimo gaunantiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka. Pilietybės suteikimas J.Borisovui ir taip buvo akivaizdžiai neteisėtas bei niekinis. Tuo tarpu pilietybės suteikimas išimties tvarka už nuopelnus valstybei tam ir yra, kad būtų galima ją suteikti nusipelniusiam Lietuvai asmeniui netaikant bendrųjų reikalavimų, įskaitant integracijos (kita vertus, tikri, o ne tariami nuopelnai valstybei patys savaime galėtų būti laikomi pakankamai tampriu ryšiu su ja). Integracijos reikalavimas daro problemišku pilietybės suteikimą asmenims, kurie turi realių nuopelnų valstybei ir kuriems reikia Lietuvos valstybės apsaugos, bet kurie nėra lietuviai. Tokių griežtų reikalavimų pilietybės suteikimui išimties tvarka daugelis valstybių nekelia.
Tačiau kaip Konstituciją gerbiantis pilietis aš turiu pripažinti, tokia yra Lietuvos valstybės konstitucinė santvarka ir tokia yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip ją išaiškino konstitucinius įgaliojimus tam turintis Konstitucinis Teismas. Jeigu toks Teismo išaiškinimas nepatinka, jam pakeisti reikia nustatyta tvarka priimamų Konstitucijos pataisų, formuluojančių kitokias taisykles. Tik tokia tvarka gali būti demokratinėje ir teisinėje valstybėje. Kitaip turėtume anarchiją, paneigtume Konstitucijos viršenybę ir pačią Konstituciją, kartu sunaikintume visuotinį Tautos susitarimą dėl minimalių bendrų elgesio taisyklių, kurio vaidmenį ir atlieka Konstitucija. Ar dar reikia tęsti, kur visa tai veda? Tikrai ne Vakarų demokratijos tradicijos link, veikiau bloškia mus atgal į posovietinę Rytų erdvę, kurioje konstitucija yra diktatoriams ir jų klikoms paklusnus įrankis, pasiduodantis visiems jų norams bei įgeidžiams.
Štai kodėl politinių audrų dėl Pilietybės įstatymo metu skambėjusius raginimus nepaisyti Konstitucijos, „apeiti“ Konstitucinį Teismą, mėginimus prisiimti sau Teismo funkcijas tariamai geriau aiškinant Konstituciją, spaudimą Seimui ir Prezidentui palaikyti antikonstitucinį įstatymą aš laikau švelniai tariant nepilietišku elgesiu. Lietuvos pilietis neturėtų leisti sau raginti pažeisti Konstituciją ir koneveikti valstybės pareigūnus, kurie laikosi jos. Dar keisčiau, kai tai yra Lietuvos piliečiai, reikalaujantys sau privilegijų turėti ir kitos valstybės pilietybę.
Bet kuriuo atveju bet kokiam masiniam dvigubos pilietybės įteisinimui yra būtinos Konstitucijos 12 straipsnio pataisos.
Ar Lietuvos pilietybė tebėra vertybė?
Tačiau ar tokios pataisos iš tiesų yra reikalingos, turint dabartinę Pilietybės įstatymo redakciją? Pažiūrėkime, kam reikalaujama dvigubos pilietybės ir kas liko už dabartinio įstatymo sankcionuotų dvigubos pilietybės ribų.
Naujos redakcijos pilietybės įstatymas leidžia turėti dvigubą pilietybę tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie kitos šalies pilietybę įgijo ne savo valia, t. y. gimdami tose šalyse, kurių pilietybė įgyjama automatiškai gimus jų teritorijoje. Tokiu būdu išspręsta problema, kai Lietuvos piliečių vaikams, gimusiems tokiose šalyse, nebūdavo pripažįstama Lietuvos pilietybė.
Dviguba pilietybė laiduojama taip pat tremtiniams ir politiniams kaliniams bei Lietuvos piliečiams, kurie 1940-1990 metų okupacijų laikotarpiu turėjo pasitraukti iš Lietuvos, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams. Tokiu būdu visi Lietuvos piliečiai, priklausantys priverstinės politinės emigracijos bangai ir dėl tokios emigracijos įgiję juos priglaudusios šalies pilietybę, išsaugo ir Lietuvos pilietybę. Taigi niekas neatėmė Lietuvos pilietybės iš senosios emigracijos bangos ir jos palikuonių.
Vadinasi, galimybės turėti dvigubą pilietybę neteko tik tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę, t. y. dalis naujosios emigracijos bangos. Ir tai ne visi, nes pagal nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo galiojusias nuostatas lietuvių kilmės Lietuvos pilietis galėjo prašyti palikti jam Lietuvos pilietybę net ir savo noru įgijęs kitos šalies pilietybę. Tad iš esmės be galimybės turėti dvigubą pilietybę liko tie, kurie jau po Konstitucinio Teismo nutarimo savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.
Ar verta dėl jų keisti Konstituciją ir plėsti dvigubos pilietybės atvejų sąrašą? Tai visų pirma yra vertybinis klausimas, verčiantis susimąstyti, kas mums yra Lietuvos pilietybė. Ar Lietuvos pilietybė suponuoja tik piliečio teises valstybės atžvilgiu, ar asocijuojasi tik su eiliniu asmens dokumentu, ar vis dėlto Lietuvos pilietybė taip pat reiškia pareigas valstybei, ištikimybę jai. Jeigu pilietybė mums reiškia ištikimybės valstybei santykius, tada reikia pripažinti, kad su tokia ištikimybe yra nesuderinamas siekis laisva valia įgyti kitos valstybės pilietybę. Tada siekti kitos valstybės pilietybės vaikantis materialinės naudos ar kitokių patogumų turėtų būti laikoma nepilietišku elgesiu. Todėl nereikia stebėtis, kad kitos pilietybės įgijimas laisva valia prilyginamas savanoriškam Lietuvos pilietybės atsisakymui. Tokia yra ne tik Lietuvos, bet ir nemažos dalies ES valstybių praktika (pavyzdžiui, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Nyderlandų ir kt.).
Ar turėtume savotiškai skatinti Lietuvos piliečius, savanoriškai pasirenkančius kitos valstybės pilietybę? Jei atsakysime į šį klausimą teigiamai, tuomet teks pripažinti, kad Lietuvos pilietybė mums nėra vertybė ir prisirišimo prie valstybės sinonimas, kad kitų valstybių pilietybė yra vertingesnė, jei jos turėtojams kaip „prizą“ paliekame ir antrąją, Lietuvos, pilietybę. Juk jei asmuo savanoriškai pasirinko politinę ir pilietinę integraciją kitoje valstybėje, jam Lietuvos pilietybė tebus antroji, papildoma.
Neribotos dvigubos pilietybės šalininkai dažnai kalba apie prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę. Iš tiesų viena iš visuotinai pripažintų žmogaus teisių yra teisė į pilietybę, bet pagal tarptautinę teisę tai yra teisė į pilietybę apskritai, o ne teisė į konkrečios valstybės pilietybę. Kitaip tariant, tarptautinei teisei svarbu, kad asmuo nebūtų be jokios pilietybės ir be jokios valstybės gynybos. Todėl pilietybės netekimas pagal valstybės įstatymus, jei įgyjama kitos valstybės pilietybė, neprieštarauja jokioms tarptautinės teisės normoms. Beje, pilietybė pagal tarptautinę teisę yra asmens politinis ir teisinis ryšys su valstybe, nerodantis jo etninės kilmės. Tad mėginimai sutapatinti pilietybę su tautybe teisiškai yra absoliučiai nepagrįsti.
Žinoma, valstybė gali numatyti tam tikrų preferencijų įgyti pilietybę titulinės nacijos atstovams. Tokia preferencija pas mus yra teisė į Lietuvos pilietybę, kuri neterminuotai pripažįstama visiems lietuvių kilmės asmenims. Būtent tokia teisė ir ją turinčių asmenų statuso išsamesnis reglamentavimas galėtų padėti išspręsti daugelį išeivijos keliamų problemų, susijusių su lietuvių kilmės asmenimis, savanoriškai pasirinkusias kitos valstybės pilietybę. Jie išsaugotų teisę į Lietuvos pilietybę, kurią realizuotų atsisakę kitos valstybės pilietybės, galėtų bet kada grįžti į Lietuvą ir čia gyventi lygiomis teisėmis su kitais, išskyrus politines teises dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose (pastarosiomis būtų galima naudotis tik realizavus teisę į Lietuvos pilietybę).
Taigi diskutuojant apie dvigubą pilietybę pasirinkimas iš esmės yra toks: arba pasilikti prie dabartinės situacijos, kai dviguba pilietybė yra ribojama, bet Lietuvos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę ne savo valia, išlaiko ir Lietuvos pilietybę, o visi lietuvių kilmės asmenys turi teisę į Lietuvos pilietybę, arba visiškai atverti duris dvigubai pilietybei leidžiant visiems Lietuvos piliečiams būti kitos valstybės piliečiais (apsiriboti tik kai kuriomis valstybėmis čia neišeis, nes visada gali „iškristi“ kurios nors šalies lietuvių bendruomenė). Kuo gali baigtis pastarasis variantas, galima spėti prisiminus kai kurių valstybių norus „gynybos tikslais“ matyti užsienyje kuo daugiau savo piliečių. Tad nemanau, kad verta imtis tokio eksperimento. Gal vis dėlto geriau būkime Lietuvos piliečiai.
http://www.DELFI.lt
Komentarai DELFI http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
Žygeivis, Lietuvių Tautinio Centro Įsipareigojimai, 2008 09 17 23:44
Už vieningą lietuvišką Valstybę!
LIETUVIŲ TAUTINIO CENTRO ĮSIPAREIGOJIMAI
Svarbiausias tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas ir puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.
------------------------------- --------
11. „Lietuvio pažymėjimas“.
Lietuviams, turintiems ir nenorintiems atsisakyti kitos valstybės pilietybės, ryšių su Lietuva išsaugojimui ir palaikymui suteikti oficialų „Lietuvio pažymėjimą“: lietuvių kilmės asmenys, turintys kitą pilietybę, turi teisę gauti „Lietuvio pažymėjimą“, su kuriuo gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, būti išrinktais į vietos savivaldos tarybas. „Lietuvio pažymėjimas“ sugrįžusiems nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą, suteikia galimybę atstatyti Lietuvos pilietybę be jokių apribojimų.
Kitose svarbiose srityse (mokslo reforma, pilietybės įstatymas, totalinės kontrolės - gyventojų pokalbių klausymo, jų veiklos sekimo - panaikinimas ir kita) yra privalu palaikyti tą pusę, kuri geriau užtikrina Lietuvių Tautos, Lietuvos Valstybės ir Lietuvos gamtos bei tradicijų išsaugojimą. „Ekonomika“, „gerovė“ ir kitos „pirklio mentaliteto“ sąvokos turi būti antraeilės.
analitikas, 2008 09 17 23:24 Dainius Žalimas pats pasiklysta savuose klystkeliuose. Deja, arba jis neįsiklauso į PLB argumentus, arba nesupranta, kad pilietybė svarbi išlaikyti pačią valstybę ir tautą.
Be to, Konstitucinio Teismo sprendimus ne tik reikėtų diskutuoti, bet jei reikia ginčyti politiškai ir keisti įstatymus, arba (jei reikia) ir pačią Konstituciją. Tik tokiu būdu galima užtikrinti tikrą demokratiją ir jos vystymąsi, brendimą. Konstucinis Teismas, kuris "neliečiamas" tampa nedemokratiškas ir negyvas.
Toliau, Seimas nebandė "apeiti" KT aiškinimą, kaip teigia p.Žalimas. Seimas juk turi teisę ruošti įstatymus, ar ne, p.Žalimai? Paskutinį kartą kai skaičiau Konstituciją, nepastebėjau, kad ta teisė jau buvo atiduota Konstituciniam Teismui.
Taigi, KT turi teisę interpretuoti įstatymus ir nustatyti ar jie konstituciniai. Seimas turi teisę rašyti įstatymus, kuriais galima aiškiau įvardinti teises, kurias suteikia Konstitucija. Jei Seimas turėjo tikslą apriboti ką reiškia "išskirtiniai atvejai" (beje, p.Žalimai - jie nėra pavieniai, pavienis yra pavienis - reikėtų pasiskaityti lietuvių kalbos žodynus...), tai jam tokia teisė yra suteikta pačios Konstitucijos. Jei Seimas įstatymu nuspręs, kad žodis "išskirtinis" nuo šiol lietuvių kalboje reikš kelis ar keliasdešimt, jis tokią teisę turi...
Kūrio vadovaujamas Konsitutcinis Teismas ne tik padarė milžinišką žalą lietuvių tautai ir valstybės suvokimui, bet padarė didelę žalą lietuvių kalbos vartojimui teisinėje aplinkoje. Tokio kalbinio nihilizmo arba lingvistinio absurdiškumo įtraukimas į diskusiją niekam neduoda gero. KT apie tai turėjo pamastyti prieš imantis spręsti tokį klausimą. O praleido gerą galimybę patylėti...
A., 2008 09 18 08:59
_Dviguba pilietybė laiduojama taip pat ..Lietuvos piliečiams, kurie 1940-1990 metų okupacijų laikotarpiu turėjo pasitraukti iš Lietuvos, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams_
Atkreiptinas dėmesys į keistai pasirinktą laikotarpį - "1940 - 1990"...
Realiai po antrosios sovietų okupacijos 1944 m. jokios galimybės emigruoti iš SSSR lietuviai iki pat 1990 neturėjo, buvo ant vienos rankos pirštų suskaičiuojami atvejai.
Tačiau sovietmečiu buvo viena Lietuvos gyventojų grupė, kuri turėjo privilegiją emigruoti - tai žydų tautybės asmenys, repatrijavę savo noru ir su didžiuliu entuziazmu.
Ar reikia suprasti, kad po tais 1945-1990 m. emigrantais, kurie gali pretenduoti turėti antrąją, Lietuvos, pilietybę yra tie šimtas su viršum tūkstančių pasaulyje išsibarsčiusių litvakų ir jų palikuonys..?
Labai keista, nes, kaip minėta, lietuvių emigracija tuo metu buvo neįmanoma, o žydai emigravo savo noru, savo istorinėn Tėvynėn ir jokių pretenzijų kelti lyg ir nebeturėtu..?
A., 2008 09 18 13:12 2 A, 2008 09 18 11:01
_1. zydu po karo Lietuvoje (Lietuvos zydu, ne is TSRS atkeldintu) buvo like apie 20,000 zmoniu._
Gal būt, gal būt - jums, matyt, geriau žinoti..:) Bet į pilietybę pretenduos visi, net ir iš TSRS atkeldinti - kaip tai yra su bendruomeninio žydų turto "gražinimu". Spaudoje buvo minėta, kad vien Izraelyje tokių Es šalies Lietuvos pilietybės besigviešiančių litvakų yra apie 120-130 tūkst.
_2. Istatymo neturi dominti, kodel TSRS (ne Lietuvos) pilieciai pasitrauke ar emigravo.._
Turėtu labai dominti, nes vienas dalykas yra žmonės, priversti bėgti iš savo vienintelės gimtinės - ir visai kitas - žmonės, savo noru repatrijuojantys į savo istorinę Tėvynę tautiniu pagrindu. Suprantate skirtumą..?
_3. Jusu emociniai vertinimai del "entuziastingos emigracijos" neatlaiko jokios kritikos, nes istoriskai tera faktas kad iki 1949 metu buvo leidziama repatrijuoti i Lenkija (Izraelio valstyube ikurta 1948m). Labai nedidele dalis Vilniaus krasto zydu ta galimybe pasinaudojo. Labiausiai ja naudojosi lenku tautybes zmones_
Kitaip sakant, manote, kad ne tik emigravusiems žydams, bet ir Lenkijon pokariu sugrižusiems Vilnijos lenkams turėtu būti suteikta antroji, Lietuvos, pilietybė? Tai jau tikrai ne, gerbiamasai...
_4. Dabartinis pilietybes suteikimo istatymas yra is esmes priestaraujantis tarptautinei teisei ir ES konstitucijai, nes numato atstatyti isimties tvarka Lietuvos pilietybe tik "lietuviu kilmes asmenims"._
Nusišnekate, net koktu..: (Pasidomėkite Izraelio pilietybės įstatymais ir gal baigsite svaičioti apie "tarptautinę teisę"..:)
Kas dėl neegzistuojančios "ES konstitucijos", tai pasidomėkite Vokietijos ir Suomijos įstatymais, reglamentuojančiais vokiečių ir suomių kilmės asmenų repatriaciją, sužinosite, kad tam tikros kilmės asmenų privilegijavimas pilietybės požiūriu tai įprastas dalykas ES šalių teisėje.
_5. Kilme nera NUSTATOMA, jokio tautines kilmes NUSTATYMO mechanizmo nera - kilme yra DEKLARUOJAMA._
Aha, aha - papasakokite tai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkui..;) Mielasai, jūsų vaiko net į valstybinę vidurinę Š.Aleichemo mokyklą nepriims, jeigu dokumentaliai neįrodysite bent vieno jo tėvų žydiškos kilmės...:)))
O gal manote, kad galiu tiesiog nueiti į kokią Lietuvos žydų organizaciją ir deklaruoti, kad esu žydas pagal norą ir tegul mane priima ir įtraukia į turto dalybų sąrašus..?;)))
_6. Pagal sita "kilmes apîbrezima" VISI Lietuvoje(lietuviu) gime zydai, lenkai, karaimai, rusai ir kiti yra "lietuviu kilmes"._
Ne _lietuvių kilmės_, bet kilę iš Lietuvos - tai visiškai skirtingi dalykai. Ir jeigu aš panorėsiu gauti Izraelio pilietybę, tai man, skirtingai nuo Lietuvos žydo, jos neduos, nors mes abu, anot Tamstos, _lietuvių kilmės_..;))
_7. privati nuosavybe pagal LR istatymus ne Lietuvos pilieciams - NEGRAZINAMA. Todel i pilietybes grazinimo istatyma buvo irasytas sitas viduramziskas "saugiklis" apie "lietuviu kilmes asmenis". Buvo meginama isvengti teiseto turto grazinimo ju tikriesiems savininkams ir ju palikuonims._
Puikus saugiklis. Pasidomėkite Izraelio įstatymais tuo klausimu. Ten kadaise visa žemė buvo vietos arabų, palestiniečių rankose, vėliau ji buvo konfiskuota. Beje, minėti vietos gyventojai, palestiniečiai, taip ir negavo Izraelio pilietybės, skirtingai nuo atvykusių iš Lietuvos žydų.
_Liudniausia, kad sis istatymas pasisuko ne tik pries kitu tautybiu zmones, bet pries pacius lietuvius. Puikiausias pavyzdys - prezidento A.Smetonos tiesioginio palikuonio pralaimeta byla del teises i turta - ne Lietuv os pilietis, todel turtas negrazinamas.Nors nepaneigiama (!!!), kad turtas is esmes turi buti jo. Tiesiog negali buti grazintas._
Ir teisingai - prieš įstatymą visi lygūs. Tegul A.Smetonos ainis grižta ir gauna Lietuvos pilietybę, atsisakydamas USA - ir jokių bėdų....
_8. Privati nuosavybe yra NELIECIAMA, ta nelieciamybe saugo istatymas. Tuo paciu ta istatyma niekais pavercia sistema, pagal kuria pvz. Airijon isvaziavusiu Lietuvos pilieciu turto negali atgauti ju vaikai ar vaikaiciai, jei jie yra tape kitos valstybes pilieciais. Tai yra visiskas teisinis nonsensas._
Tai yra puikus saugiklis, kad Lietuvos žemės būtų gražintos tik su Lietuva susijusiems žmonėms, jos piliečiams. Lietuva turi galvoti apie savo interesus, o ne apie kažkokių užsieniečių....
_9. LR pilietybes grazinimo/suteikimo/atstatymo istatymas is esmes yra netobulas, su rasistiniu, bent jau labai akivaizdziu diskriminaciniu kvapeliu._
Kartoju - pasidomėkite vienintelės demokratinės Artimųjų Rytų šalies - Izraelio įstatymais ir jų taikymu bei Vokietijos ir Suomijos repatrijacijos įstatymais.
_Istatymas, norejes apsaugoti nuo turto grazinimo jo teisetiems seimininkams (lietuviams ir nelietuviams) buvo labai parankus tam tikriems "patriotams" turintiems tik Lietuvos Respublikos pilietybe._
Žinoma, kad patriotu - tik be kabučių, galima vadinti tik vieną pilietybę turintį asmenį. Ir įstatymai privalo ginti būtent šalies patriotų, o ne užsieniečių interesus.
_Is esmes istatymas pazeidzia elementarias zmogaus teises ir teise i privaciuos nuosavyubes nelieciamybe._
Negriaudenkite, bo dar sulauksime Jūsų pasiūlymo gražinti žemes lenkų ir rusų dvarininkams, kurios iš jų buvo atimtos per Žemės reformą ...;)
A., 2008 09 18 15:35 2 A, 2008 09 18 14:12
_Tuos pastatus/zemes veliau, po 1990 metu leido privatizuoti negrazindami nei Petru,nei Joskei, nei ju vaikams ne cento. Tai yra DVIGUBA vagyste. Nes PRIVATI NUOSAVYBE YRA NELIECIAMA_
Ko Jūs vis kartojate tą mantrą? Nieko absoliutaus nėra ir turto konfiskavimas kaip bausmės priedas ar jo nusavinimas visuomenės reikmėms tai puikiai parodo...
Turtas buvo gražintas Lietuvos piliečiams ir taškas. Minėti joškės ir kitokie petriai galėjo grižti ir gauti LR pilietybę, atsisakydami kitos.
Tie, kas taip padarė, turtą atgavo, o tie, kam USA ar izraelio pilietybė buvo brangesnė, nei turtas ar Lietuva - ne.
_Dabar i Airija isvaziavo Vardenis Pravrdenis su Pravardeniene. Tarkim islaike LR pilietybe. Ten jiems gime Pravardeniukas ir jis gavo Airijos pilietybe._
Va, čia jau sukčiaujate - Airijos pilietybės jis automatiškai negaus, gaus tik teisę į ją.
_Vardeniams Lietuvoje liko uzgyvento turto. Pagalm dabartini istatyma pravardeniukas juo pasinaudoti negales...._
Mielasai, pasiklydote tarp dviejų pušų - paveldėjimo teisės pilietybė neliečia, pavardeniukas kuo puikiaisiai paveldės tėvų turtą Lietuvoje nepaisant pilietybės - šie klausimai lietė tik restitucijos klausimus, o ne paveldėjimo...:))
_Atleiskit, bet jei tamstai nepatinka zydai, lenkai ar kiti, tai nera teisinis argumentas neteisybei vykdyti.Sekmes moksle_
Ačiū už palinkėjimus - palinkėsiu ir Tamstai atsikratyti įpročio priskirti oponentui kažkokias pažiūras jo neatsiklausus.
Kas Jums sakė, kad man nepatinka žydai - priešingai, reguliariai siūlau iš jų mokytis ir imti pavyzdžiu....
A., 2008 09 18 15:48 2 a, 2008 09 18 14:26
_uzuot paiste niekus, pasidomekite pats - Izraeliui, kaip ir Vokietijai vienodai rodo, kiek jus turite pasu._
Mielasai anonime, aš jums aiškiai parodžiau, kad ir viena, ir kita valstybė dalina pasus pagal ETNINĘ KILMĘ - o jūs man kažkokią nesamonę aiškinate? Yra Lotynų Amerikoje valstybėlių, kurių pilietybę ir pasą gali nusipirkti už 10 tūkst. usd - tai gal čia mums, anot Tamstos, pavyzdys?
_ Izraelio "sugrizimo istatymas" yra perdem paprastas - gauti Izraelio pilietybe ir i ji repatrijuotis turi teise bet kuris zmogus, kurio bent vienas is giminaiciu iki seneliu buvo zydas._
Puiku, štai ir reikia šį nuostabų Izraelio įstatymą nukopijuoti - ir teisę į Lietuvos pilietybę išsaugoti tiems, kieno bent vienas giminaičių iki senelių buvo _lietuvis_. Ar aišku?
_Beje, is kur jus tike litvaku priskaiciavote 120-130,000? Gal kur miske radot? Ar skaiciuoti mokat?Tai paskaiciuokit, kiek zmoniu is Lietuvos isvyko i Palestina iki Izraelio nepriklausomybes paskelbimo ir kiek ju isvyko po karo._
Čia ne aš skaičiavau, čia dabartinis frontininkas Paleckiukas, kai dar buvo seimūnas ir buvo nuvykęs į Izraelį giminių aplankyti ar ko ten, grižęs stūmė dvigubos pilietybės izraelitams idėją ir pasakojo, kaip suklestės mūsų Lietuva, kai suteiks pilietybę 120-130 tūkst. potencialių litvakų investuotojų...;)
_Ir nepairskite, kad istatymas skriadzia vienodai visus - lietuvius ir nelietuvius. Beje, jei labai megstate sjkaiciuoti, tai lietuviu uzsienyje gyvena apie 1mio (JAV,Kanada,Australija, Airija). Ir apskritai VISI be isimties antros pilietybes prasantys lietuviu kilmes zmones ta daro is materialiniu paskatu ar ne?_
Lietuvių - tai gal ir ne visi, o štai kam žydams ta antra pilietybė..? Gal jie kitaip Lietuvos mylėti negali..?:)))
_beje, jusu kvaila replika apie Aleichemo mokykla Vilniuje. Nesuprantu, koks lietuvis leis vaika i zydu mokykla?_
Kodėl gi kvaila? Labai netgi taikli...:)
Tik žydų mokykloje (valstybinėje, beje) iš vaikų reikalaujama įrodyti KILMĘ. Nei lenkų, nei rusų, nei lietuvių mokyklose to nereikalaujama - priimami visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo kilmės.
A., to 2 A., 2008 09 18 17:30
_esate teisinis analfabetas su rasistiniu kvapeliu._
Oho, štai Tamstelei ir desperacija iš bejėgiškumo prasideda..;)
_Jei paveldejimo teise pilietybes neliecia, tai kodel negrazina turto nepilieciams, pvz. A.Smetonos tiesioginiams palikuonims? Ar gal jo seneliai nebuvo lietuviai?????_
Deja, kaip taikliai pastebėjo žemiau pasisakęs komentuotojas, tai Tamsta esate _teisinis analfabetas_ kalbant apie LR galiojančią teisę. Nežinau, gal esate žymus halahinės teisės specialistas, bet apie Lietuvos civilinę teisę neišmanote ničnieko. Graudu, bet faktas.
------------------------------------------------------------ Isiterpsiu, to 2 a, 2008 09 18 16:46 Sorry, isiterpdamas i judvieju diskusija, vis delto negaliu nepastebeti, kad vadindamas oponenta teisiniu analfabetu, deja, pats nepajegiate atskirti restitucijos nuo paveldejimo. -------------------------------------------------------------
_Ka cia paistot? Pazvelkit, ka rasot - jums isskyrus zydus niekas nekliudo. Les miserables._
Žydai patys savaime man niekuo nekliudo - lai gyveną ilgai ir laimingai savo Izraeliuose, tik nenorėčiau, kad tuose kraštuose per kvailus ar specialiai prastumtus LR įstatymus staiga atsirastu virš šimto tūkstančių naujai iškeptų Lietuvos piliečių, neatsisakančių savo tikrosios pilietybės...
Suprantate, ponas?
Lietuvos piliečio vardas buvo krauju apšlakstytas 1991 m. sausio 13 dieną ir tikrai nedera šio statuso dalinti į kairę ir į dešinę nieko bendro su Lietuvą neturintiems užsieniečiams.
_Beje, kaip ten su 1mio lietuviu ne Lietuvoj gyvenanciu?_
Lai laimingai sau gyvena. Panorės grįžti ir gauti LR pilietybę - jokių problemų, atsisakyk svetimos - ir imk.
_is salies ziurint neatsakei tu cia nei i viena arguimenta...vienzo, "litvaku investuotojais" gasdini.nerimta_
Argumentą?:))
Tamsta pateikei nors vieną ARGUMENTĄ? Kodėl aš jo nematau? Gal antisemitinis Delfis jį ištrynė..?:)
Tamstos "argumentai" tėra graudus neišmanymas, kaip pvz. šiuo atveju:
_nereikia nusineketi - ..Aleichemo mokykla yra PRIVATI.Dvejetas uz gyvenima_
Aha, "privati"..:) Skaitykit, ponas tamsuoli:
"Vilniaus Šolom Aleichemo vidurinė mokykla įkurta 1989 m. spalio mėn. ir yra vienintelė valstybinė žydų mokykla Lietuvoje. 2002 m. mokyklą baigė pirmoji žydų abiturientų laida, pirmoji po 60 metų. Mokykloje pagrindiniai dalykai dėstomi lietuvių kalba, o žydiškų dalykų koncentrą sudaro hebrajų kalba, žydų istorija, žydų tradicijos ir tikyba. Mokykloje dėstoma sustiprinta anglų kalba. Vilniaus Šolom Aleichemo vidurinė mokykla yra pasaulietinė, tačiau čia švenčiamos žydų religinės šventės. Mokyklai suteikta teisė dirbti pagal žydų švenčių kalendorių."
Žygeivis, Dvigubos pilietybės "norėtojams", 2008 09 18 21:57
Ukrainos Radoje pateiktas įstatymo projektas, kuriame siūloma bausti iki 5 metų kalėjimo už antros pilietybės (be Ukrainos) priėmimą.
Ukraina pasimokė iš Gruzijos pavyzdžio - juk dabar jau Kryme Rusija suteikia savo pilietybę visiems "rusakalbiams".
_________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 18 Rgs 2008 21:58. Iš viso redaguota 9 kartus.
|
|