Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) "Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)

Prisijungti    Registruotis

DUK     Ieškoti    Dalyvių sąrašas

Dabar yra 01 Lap 2024 03:02

Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė

Puslapis 1 iš 2

[ 99 pranešimai(ų) ]

Eiti į 1, 2  Kitas

Spausdinti Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius	Žinutė
Žygeivis	Pranešimo tema: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė Parašytas: 12 Vas 2007 23:54
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Kokių pasekmių Lietuvių Tautai turės KT nutarimas dėl Lietuvos pilietybės? 2007 vasario mėn. 12 d., Lietuvos radijas     Ar atitinka lietuvių tautos interesus dvigubą pilietybę panaikinęs Konstitucinio Teismo nutarimas?     Kokiais argumentais jis grindžiamas?     Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės pilietybės sampratos klausimams spręsti vadovas Egidijus Jarašiūnas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Laurynas Misevičius (Vašingtonas) ir JAV Lietuvių Bendruomenės Los Andželo apylinkės pirmininkas Darius Udrys. Kalbino žurnalistas Tomas Dapkus.     T.Dapkus: Kokius siūlymus Lietuvos pilietybės klausimu teiks Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė?     E.Jarašiūnas: Mūsų grupės nuomone, į pilietybę reikia žiūrėti kaip į tam tikrą teisinį asmens ir valstybės ryšį, kuris atsispindi abiejų pusių teisėse ir pareigose ir yra tikras.     T.Dapkus: Tikras?     E.Jarašiūnas: Tai - ne formalus priklausymas Lietuvos pilietinei tautai, o dalyvavimas bendrų reikalų tvarkyme. Pilietybė - tai teisės ir pareigos, o ne – „aš pasiimu, bet man nieko duoti nereikia“. Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis sako: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.     T.Dapkus: Šiuo straipsniu remdamasis Konstitucinis Teismas ir priėmė savo nutarimą?     E.Jarašiūnas: Visiškai teisingai. O darbo grupės nuomone, galimos dvi išeitys.     Konstitucijos keitimas (galima tai daryti tik referendumu) arba pilietybės reikalų tvarkymas Konstitucijos rėmuose.     Prieš siūlant tokį referendumą turi būti mokslinis šio klausimo ištyrimas. Negalima daryti taip, kaip daroma dabar: yra kažkoks interesas, pradedama dėl jo garsiai šaukti, o tada priimamas sprendimas ir tik paskui pradedama galvoti, kokias pasekmes po penkerių, dešimties metų toks konstitucinis sprendimas sukels. Darbo grupė mano, kad turi būt rimti tyrimai, ar verta Konstituciją keisti.       Konstituciniam Teismui - lietuvių kalba nėra vertybė?     D.Kuolys: Verta apsvarstyti ir kitą kelią. Tai Konstitucinio Teismo kuriamos konstitucinės doktrinos reinterpretavimas, papildomas klausimo išaiškinimas. Šį kelią pats Konstitucinis Teismas jau yra išmėginęs. Dabar Konstituciją skaitantiems piliečiams kyla klausimas, kodėl joje esančius žodžius „atskiras atvejis“ Konstitucinis Teismas išaiškino kaip „ypač retas, labai retas atvejis“, kai Didysis lietuvių kalbos žodynas tokios žodžio „atskiras“ reikšmės neduoda.     E.Jarašiūnas: Galima leistis į lingvistines diskusijas: ar Didysis lietuvių kalbos žodynas, ar Dabartinės lietuvių kalbos žodynas - tai visiškai nesvarbu, nes teisiškai teisinį turinį į tą žodį įdeda institucija, kuri turi teisę aiškinti Konstitucijos tekstą.     D.Kuolys: Manau, čia daroma esminė klaida.     Jei lietuvių tauta nebegali pasikliauti tomis ribomis, kurias gimtoji kalba saugotos šimtmečius, jei tauta nebegali pasitikėti savo kalba,     Jei jei gali atsirasti teisininkų grupė, kuri imasi savavališkai priskirti žodžiams jų neturėtas reikšmes, mes savo valstybėje nepajėgsime susikalbėti. Jūs, būdamas akademinės srities žmogus, staiga imate teigti, kad žodžio reikšmės nėra svarbios, kad viena žodžio reikšmė yra viename žodyne, o kita - kitame...? Ar Jūs, pone Jarašiūnai, įsivaizduojate septintos ar aštuntos klasės mokinuką taip samprotaujantį per lietuvių kalbos pamoką?     E.Jarašiūnas: Ir vieną, ir kitą žodyną rašė kalbininkai. Konstitucijos aiškinimas priklauso tik Konstituciniam Teismui. Ir niekam kitam. Teisinį turinį įdeda aiškintojas. O čia žaisti lingvistiniais dalykais ir žodynais nereikėtų.     D.Kuolys: Žodynais šiuo atveju žaidė ne kas kitas, o Konstitucinis Teismas. Beje, žodyną kuria ne vienas ar kitas kalbininkas, o tauta. Didysis lietuvių kalbos žodynas duoda visas žodžio „atskiras“ reikšmes: „atskirtas, vien tam skirtas, specialus, kitoniškas, skirtingas“. Taigi Konstitucijoje numatytas „atskiras atvejis“ turėtų būti ne „labai retas“, o tik „atskirtas, atskirai apibrėžtas atvejis“. Sakyti, kad pasiėmę kitą žodyną mes rasime kitą reikšmę yra visiškas nesusipratimas.     T.Dapkus: Tai Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstituciją ir jos 12 straipsnį, apibrėžiantį pilietybės klausimus, žodžius išaiškino skirtingai nei juos apibrėžia pati lietuvių kalba?     D.Kuolys: Taip, jis suteikė Konstitucijos žodžiams kitą prasmę. Tai būtų tas pat, jei Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama Artūro Zuoko ir „Rubicon group“ ryšius nutartų, kad tie ryšiai yra korupcinio pobūdžio, tačiau korupcija - tai „verslo ir politikų bendradarbiavimas siekiant bendrojo gėrio“.     E.Jarašiūnas: Aukščiausiosios teisės ir primityvių dalykų nereikia lyginti. Prisiminkime, kada pasirodė pirmasis Didžiojo lietuvių kalbos žodyno tomas ir kada Dabartinės lietuvių kalbos žodynas išleistas? Visiškai kitos epochos. Vienas - sovietinio lygio, kitas - dabartinio laikotarpio.     D.Kuolys: Maniau, kad Mykolo Römerio universitetas yra rimta akademinė institucija ir jo profesoriai turėtų būti girdėję apie Kazimierą Būgą. Jis buvo ne sovietinis kalbininkas, o lietuvių kalbotyros tėvas, dar XX amžiaus pradžioje pradėjęs rengti Didįjį lietuvių kalbos žodyną. Žodyno rengėjai surinko tai, ką per amžius sukūrė lietuvių tauta.     E.Jarašiūnas: Grįžkim prie teisės, o ne filologinių žaidimų.     T.Dapkus: Bet ar tai yra „filologiniai žaidimai“? Juk šiuos klausimus kelia ne vienas mokslininkas...     E.Jarašiūnas: Teisę bandoma pakeisti filologija.     T.Dapkus: Bet kalbama apie Konstitucijos žodžių reikšmę, primestas ar iškraipytas jų reikšmes.     E.Jarašiūnas: Teisinį tekstą aiškina kompetentingos institucijos. Yra dešimt profesorių, kurie tą patį tekstą gali aiškinti įvairiai. Galutinis aiškinimas priklauso kompetentingai institucijai.    D.Kuolys: Tai labai svarbūs dalykai. Jei tautos kurtos kalbos ribos vienos ar kitos institucijos yra savavališkai peržengiamos, tauta nebesusikalba, ji nebegali perskaityti savo pagrindinio dokumento – Konstitucijos.                                  Užsienio lietuviai jaučiasi atstumti     D. Udrys: Manau šis ginčas nėra akademinis. Pritariu D. Kuoliui, kad      Konstitucija yra esminis dokumentas, kurį turi galėti suprasti visa tauta.      Iš to nereikia kurti teisinių žargonų, kad paprastas žmogus negalėtų suprasti.      Kai paprastas žmogus negali suprasti įstatymų, pagal kuriuos jis turi gyventi, tai kažin, ar tie įstatymai turi vertę. Tada tenka kliautis kažkokiu juos aiškinančiu nerinktu elitu.      T.Dapkus: Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas sako, kad pilietybė yra tam tikras pareigų ir teisių abipusis ryšis – tikras, o ne formalus ryšys.      D.Udrys: Nesuprantu, kodėl, jei žmogus nori įsipareigoti dviem šalim, jam to daryti neleidžiama. Kodėl tokią teisę reikia atimti – ypač, jei žmogus turi kalbinį ir kultūrinį ryšį su abiem valstybėm?      T.Dapkus: Konstitucinis Teismas kalba apie pilietinę tautą, o ne etninį ar kultūrinį ryšį.       D.Udrys: Bet pilietinė tauta neišskiria kultūrinių ryšių. Iš ko pilietybė susideda, jei ne iš ryšio ir įsipareigojimo? O ryšys gali būti daugialypis, nebūtinai toks abstraktus ir nekonkretus kaip gryna pilietybės sąvoka. Jei žmogus save identifikuoja su Lietuva, tai daro tai dėl tam tikrų priežasčių. Jei pilietybė tėra grynas formalumas, tai nesuprantu, kodėl tik tuo formalumu turime kliautis, o ne konkrečiais ryšiais.      T.Dapkus: Kokios gali būti šio Konstitucinio Teismo nutarimo pasekmės?      D.Udrys: Galiu papasakoti apie asmeninę patirtį. Pvz., pažįstu keletą asmenų, kurie pastaraisiais metais labai stengėsi atkurti savo pilietybę, į kurią turėjo teisę pagal iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo galiojusius įstatymus: du metus rinko dokumentus, labai domėjosi Lietuva. Tai žmonės, kurie jautė ryšį su Lietuva dėl savo tėvų ir senelių, norėjo atvykti į Lietuvą, čia investuoti, dirbti visuomenei naudingą darbą. O dabar jie labai nusivylę, užgauti ir klausia: kodėl esame atstumiami? O ką kalbėti apie šimtus tūkstančių lietuvių, kurie neseniai išvyko iš tėvynės ir dar turi labai glaudų ir darnų ryšį su Lietuva. Jei dabar jie gaus kitos šalies pilietybę, tai Lietuva juos atstums. Kažin, ar čia labai protinga...     D.Kuolys: Dar XVI amžiuje Mikalojus Daukša lietuviams aiškino, kad gimtoji kalba - tai „pilietiškumo tėvas“.      Ar Konstitucinis Teismas dabar pareiškęs, kad Konstitucijoje minima lietuvių tauta yra tik „pilietinė tauta“, nesupaprastina tautos sampratos?      Noriu paklausti Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjo pono Jarašiūno: ar tie žmonės, kurie kalbėjo ir kalba lietuviškai, laikė save lietuviais, augino lietuvius vaikus, o po Konstitucinio Teismo nutarimo tapo atskirti nuo Lietuvos tautos – nėra ir negalės būti nei piliečiai, nei pilietinės tautos nariai - dar tebėra lietuviai, ar jau nebe?      E.Jarašiūnas: Tai demagogija ir ja užsiimti nereikėtų. Pilietybė yra asmens ryšys su valstybe. Asmuo yra pilietinės tautos narys, o lietuvis nebūtinai gali būti Lietuvos piliečiu, kaip rusas - Rusijos ar vokietis - Vokietijos.      T.Dapkus: Bet, pone Jarašiūnai, šitie žmonės nori būti Lietuvos piliečiais...      E.Jarašiūnas: Pilietinė Lietuvos tauta formavosi lietuvių nacionalinės tautos pagrindu ir niekas šito neneigia ir nesiruošia neigti. Per pilietinę tautą lietuvių tauta įgauna valstybinę gyvenimo formą. Blogai, kai į tą patį lygį mes sukeliam etninius dalykus su pilietiniais.      D.Kuolys: Atrodo, kad Konstitucinis Teismas supaprastino Konstitucijoje vartojamą tautos sąvoką. Jis teigia, kad Konstitucijoje iš esmės kalbama apie „pilietinę tautą“.      Bet tekste išreikštas tautos ne tik kaip politinės, bet ir kaip kultūrinės bendruomenės supratimas. Būtent Konstitucijos preambulė labai aiškiai pasako, kad „lietuvių tauta sukūrė Lietuvos valstybę“, ji „išsaugojo gimtąją kalbą, raštą ir papročius“ ir toji lietuvių tauta siekia „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės“. Pilietinė visuomenė yra siekinys, bet „pilietinės tautos“ sąvokos Konstitucijoje nerasime.                               Kaip keisis etninė Lietuvos sudėtis?     T.Dapkus: Kaip Europa sprendžia dvigubos pilietybės klausimą?     D.Kuolys: Europos pilietybės konvencija, priimta Strasbūre 1997 m., skatina Europos valstybes leisti savo piliečiams turėti ne vieną pilietybę.     Konvencija pažymi, kad dviguba pilietybė reikalinga siekiant užtikrinti žmogaus teises – ypač skirtingas pilietybes turinčių sutuoktinių ar vaikų atveju. Konvenciją pasirašiusios valstybės leidžia vaikams, turintiems skirtingas pilietybes, kurias jie gavo gimdami, šias pilietybes išsaugoti. Taip pat leidžia savo piliečiams turėti kitos šalies pilietybę, kai ši įgyjama per santuoką. Konvenciją pasirašiusi valstybė negali reikalauti iš savo piliečių kitos pilietybės atsisakymo kaip sąlygos jos pilietybei gauti ar išsaugoti, jei tai nėra daroma dėl racionalių priežasčių. Europoje dauguma valstybių leidžia turėti dvi ir daugiau pilietybių. Išskyrus Ispaniją ir kai kurias Pietų šalis, Europos šalys suinteresuotos turėti kuo daugiau piliečių, o mes lietuvių kilmės žmonių kaip piliečių nutarėme atsisakyti. Štai vien dabar veik pusė milijono yra išvykusių – ar jų vaikai ir vaikaičiai, panaikinus dvigubą pilietybę, bus Lietuvos piliečiai?     T.Dapkus: Kaip šis Konstitucinio Teismo nutarimas ateityje gali pakeisti etninę visuomenės sudėtį Lietuvos Respublikoje? Dabar lietuviai sudaro daugumą, lietuvių pagrindu sukurta Lietuvos valstybė.     D.Kuolys: Per 50 metų Lietuva gali netekti didelės dalies lietuvių kilmės piliečių ir įgyti kitos kilmės piliečių - iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos.     Jei vietoj išvykusių gyventojų į Lietuvą dirbti atvykę žmonės atsisakys savo šalių pilietybės, jie taps Lietuvos pilietinės tautos nariais. Per 50 metų galime turėti gerokai pakitusią etninę tautos sudėtį.     E.Jarašiūnas: Niekas iš Lietuvos Respublikos piliečių, kurie išvykę dirbti į užsienį, pilietybės nesiruošia atimti. Lietuvos interesas - kad jos piliečiai iš užsienio valstybių n e p r a š i n ė t ų pilietybės.     Ką reiškia, jei ieškoma kitos valstybės pilietybės? Tai reiškia, kad Lietuva ir jos visuomenė laikomos neperspektyviomis - geriau gausiu Amerikos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos pilietybę. Pirmas Lietuvos interesas – siekti, kad išliktų tikras pilietinis ryšys su savo žmonėmis. O Lietuvos Respublikos piliečių vaikai visi kartu yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Kitas dalykas, kad tapę pilnamečiais jie turi pasirinkti, kurios pilietinės bendruomenės nariais nori tapti.     T.Dapkus: Tapęs pilnamečiu dabar jis turės rinktis - ar Jungtinių Valstijų, ar Lietuvos Respublikos piliečiu būti.     E.Jarašiūnas: Taip.     D.Kuolys: Ir ką jis pasirinks, pone Jarašiūnai, jei keliolika jo gyvenimo metų prabėgo Airijos ar JAV kultūrinėje aplinkoje?      T.Dapkus: Pone Misevičiau, kaip Jūs, JAV lietuvių bendruomenės vicepirmininkas, vertinate Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjo pasakymą, jog „Lietuvos interesas - kad jos piliečiai iš užsienio valstybių neprašinėtų pilietybės“.      L.Misevičius: Man nesuprantamas toks interesas. Tiek dauguma Europos Sąjungos valstybių - mano žiniomis, apie 20 šalių, tiek dauguma didžiųjų ir galingųjų pasaulio valstybių, kaip JAV, Didžioji Britanija, Italija, turi kitokią politiką ir leidžia, o kai kurios net skatina dvigubą pilietybę. Tad Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimas yra nesuprantamas ir tiek. Jis ir Amerikos lietuvių bendruomenės, ir manęs netenkina. Amerikos lietuvių bendruomenė mano, kad turi būti atstatyta visų lietuvių teisė į Lietuvos pilietybę.              Ar skirstysime lietuvius į aukštesnes ir žemesnes rūšis?     E.Jarašiūnas: Galiojančios Konstitucijos rėmuose galima ieškoti įvairių teisinių formų išeiviams, kurie yra atsisakę Lietuvos pilietybės.      D.Kuolys: Daugybė žmonių nėra atsisakę Lietuvos pilietybės. Štai filosofas Kęstutis Girnius. Jo tėvas - vienas iškiliausių XX amžiaus lietuvių filosofų, pats K. Girnius – istorikas, parašęs pirmąją mokslinę knygą apie Lietuvos partizanus. Pilietybės jis niekada nėra atsisakęs, tačiau po Konstitucinio Teismo sprendimo – nors gyvena Lietuvoje, bet nebėra Lietuvos pilietis. Nebėra ir lietuvis – „pilietinės tautos“ narys. (ironiškai) Nežinia, kodėl, nebūdamas lietuvis, jis savo komentarais vis dar kišasi į mūsų tautos vidaus reikalus?      E.Jarašiūnas: Yra įvairių valstybių įstatymai ir nieko nepadarysi.      D.Kuolys: Bet kodėl Lietuva grįžta prie XX amžiaus pradžios pilietybės sampratos, kuri šiuo metu yra labiau būdinga Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos šalims?      E.Jarašiūnas: Reikia siekti, kad iš šalies piliečiai niekur nevažiuotų ir matytų perspektyvą pačioj Lietuvoj. Esminis dalykas - Lietuvą mes kuriam čia. Turėtume įtvirtinti tam tikrą ypatingo ryšio su Lietuvos valstybe išsaugojimo institutą, kuris leistų palaikyti ryšius.      D.Kuolys: Tai būtų antrarūšiai lietuviai, kurie nebūtų piliečiai, bet turėtų su valstybe „ypatingą ryšį“?     E.Jarašiūnas: Didžiojoje Britanijoje yra devynios asmenų kategorijos, kurios vienokiais ar kitokiais ryšiais susijusios su šia šalimi.      D.Kuolys: Bet tai šalis, visame pasaulyje turėjusi daugybę kolonijų ir nuo seno įvairiai gradavusi savo santykius su kolonijų gyventojais. Mes turime matyti šiandienos tikrovę ir stengtis pasaulyje išsaugoti kuo daugiau Lietuvos valstybei ir tautai įsipareigojusių žmonių. Tai gyvybinis Lietuvos interesas. Jei greta mūsų visos valstybės perėjo prie dvigubos ar trigubos pilietybės, o Lietuva to nedaro, tai mūsų politinė tauta patirs milžiniškų nuostolių. Ar mes galime sau leisti dėl savavališkai interpretuojamos Konstitucijos prarasti dalį tautos?      E.Jarašiūnas: Europos Sąjungoj nė viena šalis pastaruoju metu pilietybės įstatymų nekeitė ir laikosi nusistovėjusių pilietybės santykių reguliavimų. Iš tikrųjų, yra valstybių, kurios palaiko dvigubą pilietybę, tačiau pačiais įvairiausiais interesais – valstybės, kurios yra buvusios kolonijinės imperijos, taip pat tos, kurios per savo piliečius siekia daryti įtaką kitoms šalims.     D.Kuolys: O mes nenorime daryti įtakos kitoms šalims? Nebenorime, kad mūsų valstybės interesai būtų ginami JAV, Vakarų Europos šalyse, kaip tai daryta Lietuvos valstybę atkuriant?     E.Jarašiūnas: Jei mūsų žmonės išvažiuoja, tai yra didžiausia tragedija. Vietoj to, kad spręstume tikrą problemą, mes sprendžiam dabar antrinę problemą.     D.Kuolys: Bet prie vienos didžiulės ir tikrai skaudžios tautos problemos – emigracijos mes pridedame dar vieną labai skaudžią problemą: panaikinęs dvigubą pilietybę, Konstitucinis Teismas atstūmė išvažiavusius iš Lietuvos tautiečius, atskyrė jų vaikus nuo valstybės, nuo politinės Lietuvos bendruomenės. Tauta tapo grupės žmonių išprievartauta. Komentarai DELFI http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1 Nacionalistas, 2007 02 12 23:04      Visa esmė tame, jog kosmopolitai, valdantys Lietuvą, nenori aiškiai pasakyti, kad vienintelė Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės paskirtis, yra lietuvių tautos ir lietuvių kalbos išsaugojimas.      Jei ši paskirtis neigiama, tada ir nepriklausoma valstybė praranda savo egzistavimo prasmę.      Tokiu atveju, žinoma, geriau jungtis prie galingesnės ir turtingesnės valstybės - akivaizdu, jog būtent to ir siekiama, lietuvių tautos sąvoką pakeičiant kažkokia Lietuvos tauta.      Nors lietuvių kalboje yra labai aiškus žodis, apibūdinantis tokią "tautą" - liaudis.      Tik pas rusus tauta ir liaudis vadinami vienu žodžiu - "narod", o dabar ir pas mus komunistinės-sovietinės atmatos nori sunaikinti lietuvių tautos sąvoką. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo. Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 11 Lap 2010 00:09. Iš viso redaguota 5 kartus.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 16 Vas 2007 17:01
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Kas siekia nacionalinę pilietybę paversti butaforija? 2007 vasario mėn. 14 d., Jonas Vaiškūnas, http://www.DELFI.lt    Rūpinamės lietuviška tapatybe, kuriame pilietinio ugdymo programas, svajojame apie pilietinę visuomenę… O galinga ranka viešojo gyvenimo užkulisiuose dėlioja kitą scenarijų, kuriame pilietybė prilyginama bepilietybei. Kitų šalių piliečiams ir bepiliečiams – teisė valdyti Kam reikalinga pilietybė? Kaip laikosi latviai ir estai? Kam Lietuvos pilietybė – kliūtis?                      Kitų šalių piliečiams ir bepiliečiams – teisė valdyti    Prasidėjus pastariesiems savivaldybių rinkimams žiniasklaidoje šmėkštelėjo žinia – pirmą kartą rinkimų istorijoje į vietos valdžią kandidatuoja ir ne Lietuvos piliečiai ! Pasirodo į savivaldybių tarybas pretenduoja 25 Lietuvos pilietybės neturintys kandidatai.    Šiuos istorinius rinkimus dar 2002 m. surežisavo Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP) į vardinę A.Brazausko socialdemokratinę koaliciją subūrusi Lietuvos rusų sąjungą, Lietuvos socialdemokratų bei Naujosios demokratijos partijas ir į savo pusę patraukusi Liberalų ir centro sąjungos atstovus.    Tuomet Seimas pakeitė Lietuvos Konstitucijos 119 straipsnį reglamentuojantį piliečių dalyvavimą vietos savivaldoje ir valdyme. Konstitucijoje greta žodžio piliečiai atsirado prierašas “ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai”.    Dabar 119 Konstitucijos straipsnis formuluojamas taip: “Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai…”    Konstitucijos keitimas vyko pagal patį geriausią komunistinių laikų scenarijų. 2002-01-25 prieš pirmąjį balsavimą apie 13 min. buvusios Aukščiausios Tarybos melžėjų ir šaltkalvių lygmenyje entuziastingai pakalbėjus Konstitucijos keitimo šalininkams – išdygo vienbalsis rankų miškas…    Prieš antrą balsavimą (2002-06-20) parengta principinga V.Landsbergio kalba, tiksliai įvardinanti kas vyksta, kažkodėl taip ir liko ilsėtis jo švarko kišenėje ant popieriaus lapo:    “Susprogo kairiųjų burbulai, neva kažkas Europoje iš mūsų to reikalauja, kad ir nepiliečiai galėtų balsuoti ir būti išrinkti. Europos Sąjunga visiškai to nereikalauja, tik po narystės – savo nariams. /…/ Su Europos Sąjungos integracija tas nepiliečių ėjimas į vietos valdžią nėra susijęs jokia privaloma, o juo labiau skubia tvarka, tik iš kairės žmonėms tokią miglą pūtė…” Deja, ši kalba nebuvo pasakyta, o konservatorių pastangos sustabdyti įsibėgėjusią balsavimo mašiną buvo nesėkmingos.                                     Kam reikalinga pilietybė?    Kuo iš esmės skiriasi Lietuvos pilietis nuo kitos šalies piliečio, arba žmogaus neturinčio jokios pilietybės? Tą skirtumą geriausia pabrėžia natūralizacijos arba kitais įstatymo numatytais atvejais, LR pilietybę priimančiojo sakomi priesaikos žodžiai: “Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, ginti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratinę valstybę.“    Ne-pilietis tokių įsipareigojimų Lietuvai neprisiima.    Dabar vieni valdys su įsipareigojimais Valstybei kiti be jų. Niekas negarantuoja, kad po kiek laiko neatsibusime Lietuvoje, kurioje mūsų valdžia nebesupranta mūsų kalbos… Sakote – negali taip būti. Jau dabar taip yra. Štai Širvintų rajono Tarybos nare siekianti tapti M.B.Urbanovič nesugebėjo telefonu atsakyti į “Lietuvos Žinių” (LŽ) žurnalistės klausimus: "Suprasti suprantu, bet nerandu žodžių pasakyti...”    Kita kandidatė Vilniaus mieste H.Dubinovič aiškino, kad nuo vaikystės Lietuvoje gyvendama mūsų šalies pilietybės nepriėmė – dėl daug laiko reikalaujančių formalumų. Na, o dabar, einant į Valdžią jai visai nė motais Lietuvos pilietybė: "Dabar gi jokio skirtumo, kai esame Europos Sąjungoje" – samprotauja kandidatė. Na o kandidatuojanti visaginietė O.Popova, 29 metus gyvenanti Lietuvoje, ne tik nemoka lietuviškai, bet dar yra ir atsisakiusi Lietuvos pilietybės, tad šiuo metu neturi jokios pilietybės...                               Kaip laikosi latviai ir estai?    Keisdamas Lietuvos Konstituciją bei leisdamas ES piliečiams rinkti ir būti renkamiems į Savivaldybių tarybas, Seimas savo veiksmus oficialiai motyvavo ES Tarybos Direktyva 94/80/Eb, be kita ko nurodančia, kad ES pilietis turi teisę balsuoti ir teisę būti kandidatu savivaldybių rinkimuose bet kurioje ES valstybėje narėje, kurioje gyvena nebūdamas tos valstybės piliečiu.    Tačiau, ES direktyvų priedanga, buvo leista balsuoti bei būti išrinktiems ir trečiųjų šalių piliečiams bei jokios pilietybės neturintiems asmenims.    Priimant šiuos sprendimus nebuvo atsiklausta Lietuvos piliečių nuomonės. Tuomet Lietuva tik ruošėsi stoti į ES ir nebuvo būtinybės keisti Konstituciją.    Bet, jei sprendimai dėl ES piliečių dar galėjo būti motyvuojami spekuliacijomis dėl ES direktyvų, tai ne-piliečių teisių prilyginimas piliečių teisėms, šiuo atveju, niekuo negalėjo būti pateisintas. Nei Latvija, nei Estija iki šiol nacionalinės arba ES pilietybės neturintiems asmenims neleidžia būti išrinktiems į vietos savivaldą.    Nors latviai vieninteliai iš 3-jų Baltijos valstybių yra suteikę teisę ES piliečiams rinkti ir būti išrinktiems į visus tris valdžios lygmenis: tiek į Savivaldybių tarybas, tiek į Seimą, tiek į Europos parlamentą. Jie šios teisės neišplėtė trečiųjų šalių piliečiams bei be-piliečiams. Kartas nuo karto Latvijoje kairiųjų pažiūrų partijos savo priešrinkiminiuose vajuose iškelia šūkį dėl teisės vietos savivaldos rinkimuose nepiliečiams rinkti piliečius, tačiau tokie siūlymai nėra įgyvendinti.    Latvijos Prezidentė Vaira Vīķe-Freiberga, sako, kad nors kai kuriose Europos šalyse tokia praktika egzistuoja, tačiau Latvijos politikos esmė yra “skatinti nepiliečius tapti piliečiais”. Prezidentė pabrėžia, kad “pilietybės sąvokos negalima paversti tuščia vieta. Jei bet kuris atvykėlis turės tas pačias teises, kaip ir pilietis, pilietybė praras prasmę. ”.    Estai dar 1993 leido rinkimuose į vietos savivaldybes balsuoti kitų šalių piliečiams ir be-piliečiams, tačiau ne būti išrinktiems, bet tik rinkti – piliečius. Šiuo metu Estijoje jau pastebimi nacionalinės pilietybės nuvertėjimo požymiai. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas teigia, kad suinteresuotumas gauti Estijos pilietybę mažėja todėl, “kad praktiškai nėra skirtumo: turi Estijos piliečio pasą ar jo neturi. Teisės ir galimybės praktiškai visų vienodos".    Naujųjų metų išvakarėse pilietybės neturintiems asmenims dingo dar viena paskata gauti pilietybę: jie jau gali keliauti po visą Europos Sąjungos teritoriją taip pat kaip ir piliečiai. “Tai yra šie žmonės turi vis mažiau praktinės motyvacijos gauti pilietybę, todėl mažėja žmonių, pasirengusių atlikti procedūras, būtinas pilietybei gauti", – teigia U.Paetas.                                  Kam Lietuvos pilietybė – kliūtis?    Sakysite – be reikalo laužome ietis, jau vėlu, Konstitucija pakeista – po mūšio kumščiais nesišvaistoma. Bet gi mūšio nė nebuvo. Tyliai pakeitė Konstituciją, ramiai išrinksime Savivaldybių tarybas… na o už metų kitų vėl – pakeis Konstituciją, patvarkys įstatymus ir… bepiliečiai – rinks ir bus išrinkti į LR Seimą, Europarlamentą… Konstitucijos 119-ojo straipsnio pakeitimas tėra tik pradžia užmojo prieš nacionalinę pilietybę ir pilietinę visuomenę.    Štai, Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, priklausantis Sicilijos Komunistų atkūrimo partijai – G.Catania, 2005 m. balsavimui buvo pateikęs raportą dėl ES pilietybės. Jame itin daug dėmesio skirta tiek ES piliečių, tiek trečiųjų šalių asmenų teisėms Europos Sąjungoje.    Siūlyta tiek ES piliečiams, tiek trečiųjų šalių piliečiams, kitaip tariant, imigrantams ir jų šeimų nariams, suteikti teisių, tapačių ES piliečių teisėms. G.Catania požiūriu, tokie sprendimai sustiprintų priklausomybės ES jausmą, “kuris yra būtinas siekiant sukurti tikrą Europos pilietybę”.    Šį pranešimą ypač griežtai kritikavo Jungtinės Karalystės atstovai J.Allister ir T.Wise. J.Allister priminė, kad pilietybė yra būdinga nacionalinėms valstybėms, o ES pilietybės sąvoka yra nenatūrali, bet dirbtina ir pramanyta. Parlamentaras T.Wise, raportą apibudino kaip kvailinantį ir melagingą bandymą, siekiantį stiprinti tariamą ES pilietybę.    “Pavyzdžiui, ES pilietybės negalima atsisakyti, nors aš jos nenoriu. Manęs niekas neatsiklausė primesdamas ją man“ – sakė T.Wise. Pasak jo, šis raportas – aiškus įrodymas desperatiško ketinimo pradėti federalizmo procesą Parlamente.    Pilietybės teikiamų teisių perkėlimas be-pilietybės arba ne-pilietybės propaguotojams yra pavojingas socialinės ir politinės visuomenės pilietiškumo pagrindus išplaunantis ir naikinantis veiksmas. Šiuo veikimu siekiama susilpninti nacionalinių pilietybės institucijų generuojamas vertybes.    Programa aiški – Valstybių Konstitucijų apibrėžtas nacionalinės pilietybės formas perlydyti į neapibrėžtas amorfines formas, iš kurių lengviau galima būtų nulipdyti kitą viršnacionalinę Eurosąjunginę pilietybę – bepilietybę.    Nors Strasbūre vykusios plenarinės sesijos metu parlamentarams užteko išminties G.Catanio raportą atmesti, kas galėtų paneigti galimybę, kad šis scenarijus nebus realizuotas pačiu artimiausiu laiku, prisidengus eurointegracine logorėja ir motyvuojant Eurosąjunginės pilietybės stiprinimo misija. Iškėlę šūkį – Visų ES šalių bepiliečiai vienykitės prieš ES šalių nacionalines pilietybes – įvairiais vardais pasivadinę ES komunistai netruks rasti bendrą kalbą su už laisvą pasaulinio Kapitalo judėjimą atsakingomis jėgomis, kad sukurtų unitarinį Eurosojuzą su internacionaline pilietybe. Komentarai DELFI http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1 Nacionalistas, 2007 02 16 16:10    Lietuvos valstybės esminė paskirtis - ginti gyvybinius lietuvių tautos interesus, o pas mus viskas atvirkščiai: Nepriklausomą Lietuvą jau 17 metų valdantis postsovietinis elitas (komsa-KGB-TS(LK)ir jų šuneliai) daro viską, kad lietuviai ir lietuvių kalba kuo greičiau išnyktų.   Tai visiškai akivaizdu ir kiekvieną dieną matosi vis aiškiau. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo. Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 04 Lap 2010 15:01. Iš viso redaguota 3 kartus.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 08 Spa 2007 21:26
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Dviguba pilietybė: už ir prieš „Atgimimas“ 2007 spalio mėn. 2 d.    Diskusijos, ar reikia Lietuvai dvigubos pilietybės, pasiekė Seimą, kuris šiuo klausimu jau inicijuoja referendumą. Ar tikrai žinome visus argumentus? Juos rasite dviejų piliečių teisininko Petro Ragausko ir profesionalaus lobisto Andriaus Romanovskio pašnekesyje.     Andrius Romanovskis: Manau, kad svarbiausia problema dėl dvejopos pilietybės kyla dėl to, kad pilietybė nusako teisinį santykį su valstybe. Kai yra dvi pilietybės, tai iškart iškyla pareigų vykdymo klausimas. Katrai valstybei atliksi pareigas? Kitas – moralinis – aspektas susijęs su priesaika. Jei prisiekei abiem valstybėms, kyla klausimas: kuriuo atveju tu melavai?     Dar vienas argumentas prieš dvigubą pilietybę, bet jau labiau susijęs su valstybės saugumu, kai dviguba pilietybe galima naudotis tam, kad paveiktum tam tikrus procesus kitoje valstybėje, ypač kai kalbama apie didelės ir mažos valstybės santykius. Taip kad esu prieš dvigubą pilietybę, nebent tai būtų įmanoma specialiai susitarus, kaip, tarkime, buvo tarpukariu tarp Lietuvos ir JAV. Šie susitarimai numatė, kad iš abiejų valstybių piliečio pareigų vykdymo reikalauja toji, su kuria tas žmogus turi glaudesnius ryšius.      Petras Ragauskas: Man atrodo, kad vienintelis tikrai sunkiai išsprendžiamas dalykas, kai kalbame apie pareigų, kurias suteikia pilietybės turėjimas, vykdymą, gali iškilti tik tada, kai tarp tų valstybių, kurių pilietis yra žmogus, kyla karas. Kitais atvejais, netgi karinės prievolės atlikimo, galima viską suderinti. Jei žmogus nori turėti ir Lietuvos, ir Izraelio pilietybę, tai tegul jis atitarnauja Izraelio kariuomenėje, tada – metus Lietuvoje ir gali būti šaunus abiejų valstybių pilietis.     Kokia dar pareiga? Tarkime, mokėti mokesčius. Dabar juk valstybės vienaip ar kitaip susitaria, kad mokesčiai mokami ten, kur yra dirbama. Jei tarp valstybių tokių susitarimų nėra, bet, sakykim, nori turėti abi pilietybes, moki mokesčius abiejose valstybėse.     A.Romanovskis: Tačiau tada kokią teisę turi toks žmogus, kuris negyvena šalyje, rinkti jos valdžią? Pilietybės turėjimas dabar tokią teisę suteikia visiems emigrantams, jau seniai nebegyvenantiems Lietuvoje ir nelabai žinantiems, kas čia vyksta.     P.Ragauskas: O kas mums trukdo pakeisti rinkimų įstatymą ir įvesti tam tikrus apribojimus? Juk dabar, jei gyveni vienoje savivaldybėje, per savivaldybių tarybų rinkimus negali balsuoti kitoje savivaldybėje. Taip, šiuo metu Seimo rinkimuose gali dalyvauti visi, kurie gyvena Airijoje ir kitur emigracijoje. Tačiau juk tai gali pakeisti kelios įstatymo pataisos.     Be to, aš tikrai abejoju, ar žmonėms, norintiems turėti dvejopą pilietybę, galimybė rinkti valdžią yra svarbiausias motyvas, kad galėtų išlaikyti pilietybę. Nors, sutinku, kai kam yra svarbu jausti galimybę priimti sprendimus ir šį tą valstybėje daryti. Tik štai ką noriu pabrėžti – nematau pilietybės instituto numatomų pareigų, kurios tarpusavyje taip konfliktuotų, kad nebūtų įmanoma to suderinti. Pakartosiu – nebent karo atveju tarp tų valstybių.     A.Romanovskis: O aš manau, kad didžiausias konfliktas gali kilti dėl pareigos ginti tėvynę vykdymo. Konflikto atveju Lietuvai būtų labai sunku išsireikalauti iš Lietuvos piliečio, gyvenančio JAV ir turinčio dar ir JAV pilietybę, nors Lietuva konfliktuotų ne su JAV, pareigos grįžti į Lietuvą ir ją ginti.     P.Ragauskas: Tačiau, jei žmogus nori išvengti pareigos, ar jam būtina slėptis po dviguba pilietybe? Jei jis mato, kad Lietuva konfliktuoja su kuria nors šalimi, jis tiesiog kuriam laikui gali išvažiuoti kur nors į Austriją, sakydamas, kad pabūsiu čia ramiai, kol viskas baigsis. Arba gali sėdėti kur nors Šveicarijoje ant Keturių kantonų ežero ir laukti ramesnių laikų, nors ir neturės Šveicarijos pilietybės. Ir niekas negali jam uždrausti to daryti.     A.Romanovskis: Bet tokiu atveju žmogus, nevykdydamas pareigų, gali netekti pilietybės. Ypač jei yra šaukiamojo amžiaus.     P.Ragauskas: O pabandykite įrodyti, kad aš tikrai išvažiavau ne pailsėti, ne pasigydyti, o bėgau nuo pareigos?     A.Romanovskis: Ne tik šis aspektas yra labai svarbus. Manau, daug svarbesnis yra priesaikos elementas. Jei mes darome prielaidą, kad priesaika Lietuvoje yra labai svarbi ir labai vertinama, nes juk dėl priesaikos pažeidimo buvo nušalintas buvęs prezidentas Rolandas Paksas, vadinasi, visi, kurie davė priesaiką, turi jos paisyti. Ir jos nelaužyti.     Žmogus, gavęs Lietuvos pasą, pasirašo priesaikos tekstą, bet priesaikos Lietuvai tekstas yra labai primityvus ir beveik niekuo žmogaus neįpareigoja. Ir man šiuo atveju norėtųsi palyginti Lietuvą su JAV. JAV priesaikoje yra pasakyta labai aiškiai – prisiekdamas JAV, atsisakau visų kitų priesaikų visoms kitoms valstybėms.     P.Ragauskas: Žinoma, tai priklauso nuo kiekvienos valstybės ir nuo konkretaus priesaikos teksto. Jei kitai valstybei prisieki atsisakyti visų kitų priesaikų, tuomet kyla teisinė kolizija.     A.Romanovskis: JAV nepripažįsta dvigubos pilietybės instituto. Amerika ją tik toleruoja.     P.Ragauskas: Tačiau vis tiek tai nepanaikina galimybės turėti dvi pilietybes. Štai, pavyzdžiui, lietuvių imigrantų šeimoje Airijoje gimsta vaikas ir jis automatiškai gauna Airijos pilietybę. Bet kodėl jam negalima būtų suteikti ir Lietuvos pilietybės?     A.Romanovskis: O kam jam ta Lietuvos pilietybė? Nejaugi jis, gimęs ir užaugęs Airijoje, pasidarys didesnis lietuvis, jei turės pilietybę, ir jei lietuvybė jo šeimoje nebus puoselėjama? Mat man pilietybė yra ne visai tas pats, kas ir tautybė. Amerikos lietuviai, kurie gyveno emigracijoje ir neturėjo jokios Lietuvos pilietybės, jautėsi lietuviais.     P.Ragauskas: Taip, bet tuo metu ir Lietuvos nebuvo. Ji buvo okupuota. O Amerikos lietuviai turėjo idėją.     A.Romanovskis: Tad duokime Amerikos lietuviams tą idėją, o ne pasą. Be to, jie gali gauti pasaulio lietuvio statusą.     P.Ragauskas: Tačiau dabar jie jaučiasi įsižeidę, nes Lietuva yra laisva, o jie neturi pilietybės. Jie jaučiasi niekam nereikalingi. Jiems atrodo, kad, kai tik jie atliko savo darbą, numynę slenksčius JAV valdžios institucijose, tapo niekam nereikalingi ir net nebeteko teisės į Lietuvos pilietybę.     A.Romanovskis: Visi Amerikos lietuviai, kurie buvo priversti išvažiuoti iš Lietuvos dėl okupacijos, turi dvigubą pilietybę. Kiek jų yra? Ne tiek ir daug. Iš jų jau niekas Lietuvos pilietybės neatims, jei ji suteikta Prezidento dekretais. Mes kalbėkime apie kitus žmones, pirmiausiai apie ekonominius migrantus, kurie šiuo metu išvažiuoja iš Lietuvos ieškoti geresnio darbo ir gyvenimo sąlygų.     O jei yra tokių, kurie nesusitvarkė, tai kodėl? Kita vertus, tai dar kartą įrodo, kad ne pilietybė lemia, ar esi lietuvis ir ar tau rūpi, kas Lietuvoje vyksta. Jie ir be paso, be pilietybės yra lietuviai. Žalias pasas, kuris guli stalčiuje, tavęs didesniu lietuviu nepadaro. Žmogus, kuris gyvena Lietuvoje, gali būti gerokai prastesnis pilietis nei lietuvis be pilietybės, gyvenantis kur nors Ispanijoje.     P.Ragauskas: Taip, žalias pasas nieko nepadaro, bet jis yra ženklas, kad Lietuvoje esi laukiamas, kad esi bendruomenės narys, kad tave pripažįsta. Politinės bendruomenės narys. Juk gali veikti Lietuvos naudai nebūtinai tik dalyvaudamas Lietuvos politiniame gyvenime. Nejaugi manome, kad darbas, bendravimas su Amerikos politikais yra mažesnis dalyvavimas nei balsavimas Lietuvoje? Ar tai būtų mažesnė nauda Lietuva?     A.Romanovskis: Konstitucija numato, kad tokiems aktyviems ir Lietuvos labui dirbantiems žmonėms gali būti išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė. Nes pilietybė yra ne jausmai, ne emocijos, o teisinis klausimas. Mat kitu aveju aš kelčiau klausimą – gal išvis XXI a. reikėtų atsisakyti pilietybės?     P.Ragauskas: Manau, kad pasakymas, jog pilietybė yra tik teisinis klausimas, suprimityvina pilietybės institutą. Pilietybė nėra tik forma, tai yra ir turinys.     A.Romanovskis: Gerai, pakalbėkime ir apie emocijas, apie pilietybę kaip emocinį pririšimą prie valstybės. Bet kaip tuomet jaustis, jei esi ir Lietuvos, ir JAV pilietis? Juk gaudamas JAV pilietybę prisiekei atsisakyti visų kitų priesaikų visoms kitoms valstybėms. Tai kuriuo atveju melavai? Ar žinote, kaip Australijos lietuviai išsisukinėjo, norėdami gauti Lietuvos pilietybę? Mat Australijoje anksčiau buvo labai griežta tvarka, dabar kiek sušvelnėjo – jei pareigūnai aptinka, kad turi dvi pilietybes, automatiškai netenki Australijos pilietybės. Tai žinodami Australijos lietuviai siuntė prašymus gauti Lietuvos pasus, o Australijos pareigūnams sakydavo – mes asmens tapatybės dokumentą išsiimame, ne pilietybę.     Tad pasvarstykime, kam Airijoje gyvenančiam ir niekada čia grįžti neketinančiam lietuviui reikia Lietuvos pilietybės arba atvirkščiai? Juk Airija ir Lietuva – bendroje erdvėje, Europos Sąjungoje.     P.Ragauskas: Teisingai, bendra erdvė eliminuoja daug sunkumų. Bet Airijoje gyvenantis lietuvis, gavęs Airijos pilietybę ir kartu nepraradęs Lietuvos pilietybės, jaustųsi saugiau.     A.Romanovskis: O kodėl dabar jis nesaugus? Štai, pavyzdžiui, jau daug metų Belgijoje gyvenantys ir ES institucijose dirbantys lietuviai, jau turbūt seniai nutraukę formalius ryšius su Lietuva, net nebando gauti Belgijos pilietybės, nes jiems to nereikia. Jie jaučiasi saugiai, turėdami tik Lietuvos pilietybę, bet gyvendami Belgijoje.     P.Ragauskas: Aš tik norėčiau pasakyti, kad daugelis pasaulio valstybių, kuriose buvo labai griežtos sąlygos ir dėl dvigubos pilietybės, ir dėl pilietybės suteikimo, jas lengvina. JAV lengvina sąlygas, vokiečiai, kurių tvarka buvo bene sudėtingiausia Europoje, taip pat tą daro.     A.Romanovskis: Didelė valstybė visada galės išsireikalauti iš savo piliečių pareigų vykdymo daug efektyviau nei maža valstybė. Įsivaizduokime, kad nusikaltėlis, turintis JAV ir Lietuvos pilietybę, padaro nusikaltimą čia, Lietuvoje, ir pabėga į JAV. Amerika jo tikrai neišduos Lietuvos teisėsaugai. Tas pats yra su Rusija. Nežinia, ar V.Uspaskichas turi ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos pilietybę, bet vienaip ar kitaip Rusijos teisėsauga jo Lietuvai neišdavė.     P.Ragauskas: Taip, sutinku, kad dviguba pilietybė negali būti įdiegta visiems be jokių išlygų. Ir štai dėl to A.Paulausko rengiamas referendumas yra ydingas, nes jis klausia apskritai, ar reikia dvigubos pilietybės instituto Lietuvai.     Vienas dalykas, kuris turėtų būti įteisintas, kad iš žmogaus, kuris gimė Lietuvos piliečiu, jokiomis sąlygomis, net jei jis gavo kitos valstybės pilietybę, negali būti atimta Lietuvos pilietybė. Nereikia teisės į dvigubą pilietybę. Reikia garantijos, kad, nepaisant jokių sąlygų, gimęs Lietuvos piliečiu juo ir liksi. Nebent nevykdai pareigų. Tačiau formaliai negali netekti pilietybės.     A.Romanovskis: Bet kuo tokiu atveju prasta buvusioji tvarka, kuri numatė galimybę bet kada susigrąžinti Lietuvos piliečio statusą? Kitaip tariant, jei gauni kitos valstybės pilietybę, netenki Lietuvos pilietybės, bet, jei atsisakai antrosios, susigrąžini teisę į Lietuvos pilietybę.     P.Ragauskas: Valstybės iš pilietybės gauna naudą. Juk Lietuva yra suinteresuota išlaikyti ryšį su kuo daugiau savo žmonių, kurie galbūt dabar tik negyvena Lietuvoje, o ateityje galbūt kada nors sugrįš. Ar Lietuvai naudinga turėti kelis šimtus tūkstančių žmonių, kuriems dabar Lietuva gal nelabai rūpi, gal jiems svarbesni yra pilvo reikalai, nors už tai irgi smerkti negali, bet kurie galbūt kada nors į ją sugrįš, nes išlaikė Lietuvos pilietybę?     A.Romanovskis: Sutinku, kad tokie žmonės gali kada nors grįžti. Bet juk tokiu atveju reikia sistemos, kuri garantuotų, kad buvęs Lietuvos pilietis visada išlaiko teisę į pilietybę, jei atsisako antrosios pilietybės.     P.Ragauskas: Tokia sistema yra tik pažadas, kuris gali bet kada būti pakeistas arba neištesėtas. Bet, kol turi pasą, esi ramus ir gali grįžti bet kurią akimirką. Taigi argi Lietuvai nenaudinga turėti kelis šimtus tūkstančius, laimingų, ramių žmonių? Manau, Lietuvai naudinga turėti tuos žmones, tam tikra prasme susietus su Lietuva.    A.Romanovskis: Aš vis dėlto manau, kad, jei myli Lietuvą, ją mylėsi net ir neturėdamas paso.    P.Ragauskas: Tačiau nuoskaudos ir nusivylimas taip pat daro savo. Diskusiją užrašė Indrė Makaraitytė Komentarai DELFI http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1 _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 08 Gru 2007 00:02
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Apklausa: Lietuvos gyventojai – už dvigubą pilietybę http://www.DELFI.lt 2007 gruodžio mėn. 6 d. http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... d=15232066     Dauguma Lietuvos gyventojų palankiai žiūri į dvigubos pilietybės įteisinimą. Tai rodo DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ lapkričio 8-16 dienomis atlikta gyventojų apklausa. Dvigubos pilietybės įteisinimui, jei šiuo klausimu vyktų referendumas, pritartų beveik 61 proc. apklaustųjų.     Šiek tiek daugiau nei 25 proc. respondentų teigė, kad referendume dėl dvigubos pilietybės balsuotų prieš. 14 proc. nurodė esą neapsisprendę.     Apklausos rezultatai rodo, jog dvigubą pilietybę palankiau vertina vyrai, jaunesnio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo ir mažiausių pajamų atstovai.     Seime šiuo metu svarstomas socialliberalų pasiūlymas kitąmet kartu su parlamento rinkimais surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tiesa, kai kurie politikai nuogąstauja, kad teikiama Konstitucijos pataisa gali atverti kelią gauti Lietuvos pilietybę bet kam.      Referendumui siūloma pateikti tokį tekstą: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis būtų išdėstyta šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“.      Šiuo metu Konstitucija numato, kad dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiai gali turėti tik išimtiniais atvejais. Pernai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tai yra pernelyg plačiai paplitęs reiškinys. Konstitucijoje taip pat nurodyta, kad pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.      Be to, Seimas pradėjo svarstyti Pilietybės įstatymo ir jo įgyvendinimo pataisas. Vidaus reikalų ministerijos parengtas projektas susijęs su tais įstatymo straipsniais, kuriuose įtvirtinta galimybė Lietuvos pilietybę įgyti asmenims, turintiems ir kitos šalies pilietybę.      Ministerija siūlo nustatyti, kad vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos pilietis ir kuris gimęs įgijo ne tik mūsų, bet ir kitos valstybės pilietybę, yra ir Lietuvos pilietis. Tai ypač aktualu JAV, Airijoje, taip pat mišriose šeimose gimusiems vaikams.       Pilietybės įstatymo pataisose taip pat siūloma palikti galiojančią Lietuvos pilietybę tiems asmenims, kurie kitos valstybės piliečiais tapo neatsiklausus jų valios. Tai aktualu buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje gyvenusiems asmenims, kuriems kitos šalies pilietybė buvo suteikta automatiškai pagal jų gyvenamąją vietą, tačiau jie neturi tos šalies pilietybę patvirtinančio dokumento ir niekada nesinaudojo tos valstybės piliečio teisėmis ar pareigomis. Ar pritartumėte dvigubos pilietybės įteisinimui, jei šiuo klausimų būtų surengtas referendumas? Proc. Taip, pritarčiau                             60,7 Ne, nepritarčiau                            25,2 Nežino/ neapsisprendė/ nebalsuotų 14,1 Iš viso:                                       100      Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!       Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ lapkričio 8-16 dienomis atliko viešosios nuomonės tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti šalies gyventojų politines simpatijas. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.        Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc. Komentarai DELFI http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... &com=1&s=1 Žygeivis, 2007 12 06 22:17      Pilietybė nėra susieta su pensijomis ir kitais panašiais ekonominiais dalykais. Tai tik dar vienas būdas apmulkinti žmones.      Tik turto grąžinimas susietas su pilietybe.       Pilietybė - visų pirma politinių prioritetų pasirinkimas, parodantis, kokiai valstybei tu tarnauji ir esi lojalus - savo Tėvynei ar kažkam kitam.       Neįmanoma vienu metu tarnauti dviems - visada bus situacijų, kada teks pasirinkti - Tėvynė ar svetimos valstybės pinigai. Žygeivis, 2007 12 06 21:22       Naivuoliai,       dvigubos pilietybės pirmieji pareikalavo žydai - tam, kad galėtų be problemų susigrąžinti turtą (ir ne tik savo tiesioginių protėvių, bet ir žymiai tolimesnių giminaičių).       Įdomiausia tai, kad toks grąžinimas jau seniai pažadėtas JAV žydų organizacijoms, tik Lietuvoje viešai neskelbiama, o JAV ir Izraelyje tai jau seniai žinoma (paskaitykite jų saitus).       Būtent todėl nei siūlomame įstatymo projekte, nei siūlomame Konstitucijos keitime nesakoma aiškiai, jog dviguba pilietybė galima tik lietuviams ar lietuvių kilmės asmenims - bandoma tokiu būdu padaryti landą visiems - visų pirma žydams, o taip pat ir visiems kitiems.       "Lietuva liks, bet be lietuvių" - Suslovas, 1945 m. Žygeivis, 2007 12 07 23:03       Jūs ką, straipsnį iki galo neperskaitėte: ------------------------------- -------------------    "Seime šiuo metu svarstomas socialliberalų pasiūlymas kitąmet kartu su parlamento rinkimais surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tiesa, kai kurie politikai nuogąstauja, kad teikiama Konstitucijos pataisa gali atverti kelią gauti Lietuvos pilietybę bet kam.     Referendumui siūloma pateikti tokį tekstą: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis būtų išdėstyta šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“." ------------------------------- -------------------     Negi nematote, kam iš tikro skirtos tokios pataisos?     Tikrai ne lietuviams. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 09 Vas 2008 16:02
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	A.Kubilių papiktino siūlomas sprendimas dėl „dvigubos pilietybės“ Jūratė Damulytė, http://www.DELFI.lt 2008 vasario mėn. 8 d. http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... d=15907526      Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką V.Muntianą, Lietuvos Respublikos Seimo valdybą ir darbo grupės, sudarytos Pilietybės įstatymo projektui rengti,  vadovą A.Lydeką prašydamas sustabdyti jo dalyvavimą darbo grupėje, skirtoje Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimui „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinti, praneša Tėvynės sąjungos frakcijos Seime spaudos tarnyba.      Kaip teigiama pranešime spaudai, A. Kubilius pasipiktino šios darbo grupės „dvigubos pilietybės” siūlomu sprendimu, kuris dabartiniams emigrantams nepalieka galimybių išsaugoti Lietuvos pilietybę net tuo atveju, jei jie įgyja ES ar NATO šalies pilietybę.      “Nematydamas tolesnių galimybių įtikinti darbo grupę, kad toks sprendimas būtų didelė klaida, kenkianti lietuvių tautos gyvybiniams interesams, nematau prasmės toliau dirbti šioje darbo grupėje ir savo dalyvavimu prisidėti prie istorinių klaidų realizavimo. Todėl prašau sustabdyti mano dalyvavimą šioje darbo grupėje”,- kreipimesi pareiškė A. Kubilius.      A.Lydeka: dėl A.Kubiliaus pasitraukimo darbo grupė nuostolio nepatirs      Darbo grupės, rengiančios naują Pilietybės įstatymo redakciją vadovas Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka teigia, jog A.Kubiliaus indėlis į darbo grupės veiklą buvęs itin menkas, dėl to konservatorių vadovui pasitraukus – grupės darbui tai neatsilieps.      „Jei A.Kubilius būtų dirbęs šioje darbo grupėje, tai būtų pamatęs įtemptą darbą ir bandymą surasti galimybę rasti visoms asmenų grupėms turėti dvigubą pilietybę. Jo išėjimas įtakos darbo grupės veiklai neturės. Nei jis anksčiau atėjo ir dirbo, nei jis ateityje dirbs. Porą kartų trumpi apsilankymai darbo grupės posėdžiuose ir savo nuomonės bendrais bruožais, o ne konkrečiais surašytais pasiūlymais pateikimas, nėra vertinamas kaip darbas“, - DELFI penktadienį sakė A.Lydeka.      Anot jo, minėta darbo grupė sudaryta „ne dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, o dėl Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo nuostatų perkėlimo į Pilietybės įstatymą“.      „Dėl dvigubos pilietybės yra pasisakęs KT. Ir emocingai besireiškiančius kalbėtojus aš ne kartą esu nutraukęs tokia mintimi – Konstituciją kokią turime tokią turime, KT kokį turime – tokį turime, KT išaiškinimą kokį turime tokį turime. Ir nepriklausomai nuo to, ar mes jį mylime ar nemylime, šiandieną mes turime dirbti, dėl ko čia esame suburti. Nežiūrint to, darbo grupėje vis vien pabandėme surasti bent keletą asmenų grupių, kad bent daliai užsienyje gyvenančių Lietuvos žmonių būtų galimybė turėti dvigubą pilietybę“, - teigė A.Lydeka.      Numatytos dvigubos pilietybės išimtys penkioms asmenų grupėms      Anot A.Lydekos, Pilietybės įstatymo naują redakciją rengianti darbo grupė jau yra beveik sutarusi dėl penkių atskirų asmenų grupių, kuriems išimtinai bus numatyta teisė turėti dvigubą pilietybę.      „Viena tokia grupė - užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai, jei bent vienas iš tėvų turi Lietuvos pilietybę,      taip pat - buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir jų vaikai,      trečia – asmenys, kurie 1940 – 1944 m. pasitraukė iš okupuotos Lietuvos ir jų palikuonys, tai daugiausia, matyt, bus išeiviai Australijoje, Vokietijoje, JAV ir kitur.      Taip pat teisę į Lietuvos pilietybę esame numatę, nors dar tiksliai nesuformulavome - lietuvių kilmės asmenims, kurie tradiciškai gausiai gyvena valstybėse už Lietuvos valstybinės sienos (išlyga orientuota į lietuvių bendruomenes Punske, Gervėčiuose – DELFI).      Dar viena grupė – asmenys, kurie 1940 – 1990 m. buvo įgiję pabėgėlio statusą kitose valstybėse“, - sakė A.Lydeka.      Be to, anot A.Lydekos, įstatymo rengėjai numatę palikti galioti ir iki šiol galiojusią išimtį, pagal kurią Lietuvos prezidentas ypatingais atvejais už nuopelnus gali suteikti Lietuvos pilietybę kitos valstybės piliečiui.      „Šios išimtys suteiks teisę į pilietybę pakankamai nemažai daliai užsienyje gyvenančių lietuvių, jei toks įstatymas bus priimtas. Nors ,be abejo, ne visiems“, - teigė A.Lydeka.      Anot jo, Seimo valdybos sudaryta darbo grupė darbą turi baigti iki artėjančios Seimo pavasario sesijos, kuri prasidės kovo 10 d.      „Iki sesijos pradžios, manau, naujas Pilietybės įstatymas jau bus įregistruotas Seime“, - sakė A.Lydeka.      Šiuo metu Konstitucijoje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais. Pernai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tai yra pernelyg plačiai paplitęs reiškinys.      Toks nutarimas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje, o nuomonių apklausos rodo, kad dauguma lietuvių pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.      Prezidentas Valdas Adamkus taip pat ne kartą yra sakęs, kad dviguba pilietybė užsienyje gyvenantiems lietuviams turi būti išsaugota. http://www.DELFI.lt Komentarai DELFI http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... &com=1&s=1 joo, 2008 02 08 15:25     Kam reikalingas Lietuvos pilietis, turintis kitos šalies pilietybę ir nelojalus Lietuvai? Vytautas, komitetas@lzta.lt, 2008 02 08 18:26 LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ ASOCIACIJOS PAREIŠKIMAS 2007 m. balandžio 17 d. Vilnius Dėl dvigubos pilietybės       Lietuvos žmogaus teisių asociacija reiškia didelį susirūpinimą dėl nepakankamų mūsų valstybės įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios veiksmų saugant ir konsoliduojant lietuvių tautą.       Iki 1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo įvairiose pasaulio šalyse už Lietuvos ribų gyveno per milijoną lietuvių, dėl sovietinės okupacijos nenorėję gauti ar priimti Lietuvos SSR pilietybę.       1991-aisiais, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, tuometės valdžios sprendimu, išeivijos lietuviams Lietuvos pilietybė buvo užginta, reikalaujant atsisakyti tos šalies pilietybės, kurioje jie dešimtmečius gyveno, kurioje užaugo jų šeimos ir vaikai.       Nors išeivija turėjo sukaupusi didelę kultūrinę, ekonominę ir politinę patirtį, 1991-ųjų metų Lietuvos valdžia nepasinaudojo išeivijos prieškariu sukaupta tarptautinio bendradarbiavimo patirtimi, o valdžios institucijos nekonsolidavo užsienio lietuvių pastangų atkuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybės ekonomiką ir tarptautinius ryšius. Atvirkščiai, jos ribojo ir teberiboja užsienio lietuvių dalyvavimą Lietuvos valstybės politiniame ir ekonominiame gyvenime, nedėjo ir nededa pakankamai pastangų, kad užsienio lietuviai grįžtų į Tėvynę ir dirbtų Tėvynės labui.       Apmaudu, bet per pastaruosius 17 metų iš Lietuvos išvyko dar per pusė milijono žmonių.       Šiandien už Lietuvos ribų gyvena jau ketvirtadalis tautos. Lietuvos žmogaus teisių asociacija konstatuoja, kad lietuviškose šeimose gimstamumas yra kritiškai žemas, o lietuvių nacijos sklaida pasaulyje nuolat didėja. Tai kelia susirūpinimą ne tik dėl Lietuvos valstybės, bet ir dėl lietuvių tautos išlikimo bei jos ateities.        Įvertindama esamą demografinę situaciją ir nuolat didėjančią lietuvių emigraciją, Lietuvos žmogaus teisių asociacija pareiškia: 1. Svarbiausias Lietuvos valstybės uždavinys ir prioritetas yra lietuvių tautos ir tautinės Lietuvos valstybės išsaugojimas. 2. Masinė jaunimo ir jaunų šeimų emigracija iš Lietuvos yra mūsų valstybės valdžios silpnumo ir neveiklumo išdava. 3. Viena iš daugelio priežasčių, dėl kurių mūsų valstybė praranda savo piliečius ir dėl ko lietuviai nenori grįžti į tėvynę - Lietuvos pilietybės problema. Lietuvos žmogaus teisių asociacija kviečia LR Prezidentą, LR Seimą ir Vyriausybę: 1. Imtis neatidėliotinų ir ryžtingų priemonių stabdant masinę lietuvių emigraciją. 2. Artimiausiu metu patvirtinti lietuvių tautos išlikimo ir demografinę valstybės vystymo strategiją, kuri mažintų lietuvių emigraciją ir skatintų išvykusiuosius grįžti atgal į Lietuvą. 3. Įsteigti specialią LR Seimo komisiją Lietuvos piliečių emigracijos klausimams spręsti. 4. Kadangi tautinių mažumų ir užsienio lietuvių reikalai yra iš esmės skirtingi, siūlome įsteigti tarybą Lietuvos valstybės politikai išeivijos klausimams koordinuoti, kurią sudarytų Pasaulio lietuvių bendruomenės, Žmogaus teisies ginančių organizacijų ir Lietuvos Respublikos valstybės institucijų deleguoti atstovai. 5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentui supaprastinti procedūras buvusiems Lietuvos piliečiams, grąžinant Lietuvos Respublikos pilietybę, studentams gaunant vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. 6. Skatinti užsienyje vidurines mokyklas baigusių absolventų studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. 7. Priimti reikiamus įstatymus ar poįstatyminius aktus, o prireikus, ir pakeitimus LR Konstitucijoje, kurie leistų bet kurioje pasaulio šalyje lietuviui įgyti ar susigrąžinti Lietuvos pilietybę. 8. Svarstant Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimus dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo Lietuvos žmogaus teisių asociacija siūlo tokias Konstitucijos pataisas: - „ lietuviai įgyja šalies pilietybę supaprastinta tvarka“ - „ iš nieko negali būti atimta Lietuvos pilietybė, o asmenų, turinčių dvigubą pilietybę, teises ir pareigas nustato įstatymas“. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos nariai ir asociacijos steigėjai: V.Petkus - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos garbės pirmininkas, Lietuvos Helsinkio grupės pirmininkas V.Budnikas - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, „Pozicijos“ vyr.redaktorius A.Buračas - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos steigėjas, akademikas S.Stungurys - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys , žurnalistas P.Grėbliauskas - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, teisininkas A.Žilinskas- Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, ekonomistas Žygeivis, 2008 02 09 15:25 Dar viena grupė – asmenys, kurie 1940 – 1990 m. buvo įgiję pabėgėlio statusą kitose valstybėse“, - sakė A.Lydeka. ------------------------------------------------------------------------------------------------------------           Naivuoliai,       dvigubos pilietybės pirmieji pareikalavo žydai - tam, kad galėtų be problemų susigrąžinti turtą (ir ne tik savo tiesioginių protėvių, bet ir žymiai tolimesnių giminaičių).       Įdomiausia tai, kad toks grąžinimas jau seniai pažadėtas JAV žydų organizacijoms, tik Lietuvoje viešai neskelbiama, o JAV ir Izraelyje tai jau seniai žinoma (paskaitykite jų saitus).       Būtent todėl nei siūlomame įstatymo projekte, nei siūlomame Konstitucijos keitime nesakoma aiškiai, jog dviguba pilietybė galima tik lietuviams ar lietuvių kilmės asmenims - bandoma tokiu būdu padaryti landą visiems - visų pirma žydams, o taip pat ir visiems kitiems.       "Lietuva liks, bet be lietuvių" - Suslovas, 1945 m.       Tai akivaizdi landa ne tik žydams, bet ir lenkams, vokiečiams - tiek išvykusiems į SSSR 1940-41 metais, tiek pokaryje į Izraelį, Vokietiją, JAV ir kitur.       Panašu, kad būtent todėl visą šitą įstatymą ir bandoma prastumti. **************************************************       Lietuvos Valstybėje negali būti jokių dvigubų pilietybių, nes pilietybė tai visų pirma yra oficiali galimybė daryti poveikį politinei Lietuvos sistemai, įstatymų priėmimui ir valdžios institucijoms, būti Seimo nariu, būti ministru, valstybės tarnautoju ir taip toliau.       Lietuvos valstybės esminė paskirtis - ginti gyvybinius Lietuvių Tautos interesus, o pas mus viskas atvirkščiai: Nepriklausomą Lietuvą jau 17 metų valdantis postsovietinis elitas (komsa-KGB ir jų šuneliai) daro viską, kad lietuviai ir lietuvių kalba kuo greičiau išnyktų.       Visa esmė tame, jog kosmopolitai, valdantys Lietuvą, nenori aiškiai pasakyti, kad vienintelė Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės paskirtis, yra Lietuvių Tautos ir lietuvių kalbos išsaugojimas.       Jei ši paskirtis neigiama, tada ir nepriklausoma valstybė praranda savo egzistavimo prasmę.       Tai visiškai akivaizdu ir kiekvieną dieną matosi vis aiškiau.       Lietuvių, išvykusių iš Lietuvos ir dėl materialinių priežasčių bei savo gyvenimo patogumo nenorinčių atsisakyti kitos valstybės pilietybės, ryšių su Lietuva palaikymui bei stiprinimui reikia įvesti naują kategoriją - suteikti oficialų "Lietuvio pasą":       "Lietuvių kilmės asmenys, turintys kitą pilietybę ir nenorintys jos atsisakyti, turi teisę gauti "Lietuvio pasą", su kuriuo gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, būti išrinktais į vietos savivaldos tarybas." _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 24 Vas 2008 14:39
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Šaltinis - V.Adamkus: drąsios tautos politikams išeiviai tarytum nereikalingi http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... d=16072471 Komentarai DELFI http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... 2471&com=1 Žygeivis, 2008 02 24 13:37     Svarstyti dvigubos pilietybės klausimą dar būtų prasmės, jei būtų aiškiai kalbama tik apie lietuvius. Juk kitos tėvynės jie neturi.     Tačiau visuose svarstomuose projektuose yra visiškai ne taip - Lietuvos pilietybę norima legalizuoti visai ne lietuviams, o asmenims, kurie kažkada gyveno dabartinėje Lietuvos teritorijoje.     Kokie būtent tai asmenys - aišku ir visiškai bukiems valdininkams, rengiantiems šiuos projektus.     Lietuvą jau ir dabar valdo asmenys, kuriems nusispjauti į lietuvybę.     O po tokių, kaip yra siūlomos, Pilietybės įstatymo pataisų, tai iš viso lietuviai labai greit liks tautine "politine mažuma" Lietuvoje. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 17 Kov 2008 16:33
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	E.Kūris: problema dėl dvigubos pilietybės užkoduota Konstitucijoje ir „skylėtame“ įstatyme http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=16353245 Komentarai DELFI http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=2 ;/, 2008 03 17 15:02      Visi tie pasakymai apie karines tarnybas, pareigas ir etc. yra, švelniai tariant, mažai įtikinami. Kam rūpi tos karinės tarnybos, kiek dalyvauja tame Lietuvos vyru, spėju kokie 5% maksimum? O kokios piliečių pareigos? Eit piketuot prie Seimo? Rašinėt komentarus Delfi? Balsuot? Balsuot galima bet kurioje ambasadoje užsienyje. Žodžiu, come up with something more convincing.      "Jis žada dėstyti, rašyti ir nepalikti Lietuvos dėl teisėjo vietos nei Europos Žmogaus Teisių Teisme, nei Tarptautiniame Teisingumo Teisme. Beje, pastarajame dirba jo tėvas – Pranas Kūris."       Klaidos mažų mažiausiai akis bado. Tarptautinis Teisingumo Teismas - tai United Nations International Court of Justice, kuriame nė vieno lietuvio dar nebuvo, ir su tokiu tarptautinės teisės mokslininkų lygiu, dar ilgai ir nebus. Pranas Kūris dirba Europos Teisingumo Teisme, kuris su Tarptautiniu Teisingumo Teismu nieko bendro neturi. komitetas, 2008 03 17 14:56      Lietuvos žmogaus teisių asociacija 2007 m. balandžio 17 d. priėmė pareiškimą, kuriuo reiškia didelį susirūpinimą dėl nepakankamų mūsų valstybės įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios veiksmų saugant ir konsoliduojant lietuvių tautą.      Iki 1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo įvairiose pasaulio šalyse už Lietuvos ribų gyveno per milijoną lietuvių, dėl sovietinės okupacijos nenorėję gauti ar priimti Lietuvos SSR pilietybę. 1991-aisiais, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, tuometės valdžios sprendimu, išeivijos lietuviams Lietuvos pilietybė buvo užginta, reikalaujant atsisakyti tos šalies pilietybės, kurioje jie dešimtmečius gyveno, kurioje užaugo jų šeimos ir vaikai.      Nors išeivija turėjo sukaupusi didelę kultūrinę, ekonominę ir politinę patirtį, 1991-ųjų metų Lietuvos valdžia nepasinaudojo išeivijos prieškariu sukaupta tarptautinio bendradarbiavimo patirtimi, o valdžios institucijos nekonsolidavo užsienio lietuvių pastangų atkuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybės ekonomiką ir tarptautinius ryšius. Atvirkščiai, jos ribojo ir teberiboja užsienio lietuvių dalyvavimą Lietuvos valstybės politiniame ir ekonominiame gyvenime, nedėjo ir nededa pakankamai pastangų, kad užsienio lietuviai grįžtų į Tėvynę ir dirbtų Tėvynės labui. Apmaudu, bet per pastaruosius 18 metų iš Lietuvos išvyko dar du trečdaliai milijono žmonių.      Šiandien už Lietuvos ribų gyvena daugiau nei ketvirtadalis tautos. Lietuvos žmogaus teisių asociacija konstatuoja, kad lietuviškose šeimos gimstamumas yra kritiškai žemas, o lietuvių nacijos sklaida pasaulyje nuolat didėja. Tai kelia susirūpinimą ne tik dėl Lietuvos valstybės, bet ir dėl lietuvių tautos išlikimo bei jos ateities.      Įvertindama esamą demografinę situaciją ir nuolat didėjančią lietuvių emigraciją, Lietuvos žmogaus teisių asociacija pareiškia:      1. Svarbiausias Lietuvos valstybės uždavinys ir prioritetas yra lietuvių tautos ir tautinės Lietuvos valstybės išsaugojimas.      2. Masinė jaunimo ir jaunų šeimų emigracija iš Lietuvos yra mūsų valstybės valdžios silpnumo ir neveiklumo išdava. 3. Viena iš daugelio priežasčių, dėl kurių mūsų valstybė praranda savo piliečius ir dėl ko lietuviai nenori grįžti į tėvynę - Lietuvos pilietybės problema. Lietuvos žmogaus teisių asociacija Žygeivis, 2008 03 17 15:29 ------------------------------- ------------------- klaustuvas, 2008 03 17 14:55 Žygeivi, tamstos "tikroji esmė" aiski, bet rask iseiti, jei toks protingas, kaip pasaulio lietuviams isilieti i Lietuvos gyvenima. ------------------------------- ----------------------     Svarstyti dvigubos pilietybės klausimą dar būtų prasmės, jei būtų aiškiai kalbama tik apie lietuvius. Juk kitos tėvynės jie neturi.     Tačiau visuose svarstomuose projektuose yra visiškai ne taip - Lietuvos pilietybę norima legalizuoti visai ne lietuviams, o asmenims, kurie kažkada gyveno dabartinėje Lietuvos teritorijoje.     Kokie būtent tai asmenys - aišku ir visiškai bukiems valdininkams, rengiantiems šiuos projektus.     Lietuvą jau ir dabar valdo asmenys, kuriems nusispjauti į lietuvybę.     O po tokių, kaip yra siūlomos, Pilietybės įstatymo pataisų, tai iš viso lietuviai labai greit liks tautine "politine mažuma" Lietuvoje.     Visa esmė tame, jog kosmopolitai, valdantys Lietuvą, nenori aiškiai pasakyti, kad vienintelė Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės paskirtis, yra Lietuvių Tautos ir lietuvių kalbos išsaugojimas.     Jei ši paskirtis neigiama, tada ir nepriklausoma valstybė praranda savo egzistavimo prasmę.     Tai visiškai akivaizdu ir kiekvieną dieną matosi vis aiškiau.     Lietuvių, išvykusių iš Lietuvos ir dėl materialinių priežasčių bei savo gyvenimo patogumo nenorinčių atsisakyti kitos valstybės pilietybės, ryšių su Lietuva palaikymui bei stiprinimui reikia įvesti naują kategoriją - suteikti oficialų "Lietuvio pasą":     "Lietuvių kilmės asmenys, turintys kitą pilietybę ir nenorintys jos atsisakyti, turi teisę gauti "Lietuvio pasą", su kuriuo gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, būti išrinktais į vietos savivaldos tarybas." tikras lietuvis, 2008 03 17 15:46     Žygeiviui. Tą ir siūlo prof.E.Jarašiūno komisija,tai pavadindama"ypatingu statusu".Visa kita teisingai pasakei. EU pilietybe, 2008 03 17 16:36 SĄJUNGOS PILIETYBĖ 17 straipsnis     1. Įvedama Sąjungos pilietybė. Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo.     2. Sąjungos piliečiai naudojasi šios Sutarties suteiktomis teisėmis ir atlieka jos nustatytas pareigas. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 22 Bal 2008 22:23
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	ES nėra valstybė, todėl nebus ir bendros pilietybės.    O DVIGUBI PILIEČIAI YRA DVIGUBI AGENTAI. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 00:26
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Už dvigubą pilietybę – tūkstančiai pasaulio lietuvių parašų Eglė Digrytė, http://www.DELFI.lt 2008 gegužės mėn. 16 d. http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... d=17049944     Išeiviai užvertė valdžios atstovus prašymais leisti išsaugoti Lietuvos pilietybę, net jei gaunamas kitos valstybės pasas. Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui įteikta maždaug 20 tūkst. parašų po reikalavimais įteisinti dvigubą pilietybę. Kartu su gėlių puokšte būsimo jubiliejaus proga jis taip pat gavo raštišką Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos prašymą kuo greičiau išspręsti dvigubos pilietybės klausimą.     Prieš porą mėnesių parlamentams buvo atsiųstas elektroninis laiškas su beveik šešių dešimčių mažylių, kurių vienas ar abu tėvai yra Lietuvos piliečiai, o jie patys – ne, nuotraukomis. Išeiviai viliasi, kad vaikų akys įtikins politikus leisti jiems tapti mūsų šalies piliečiais.     JAV lietuvių visuomeninis komitetas už Lietuvos pilietybę jau surinko 13 tūkst. parašų po Seimui adresuotu prašymu „išlaikyti lietuviams prigimtinę teisę į LR pilietybę (suteikus JAV pilietybę), o per ją padėti išlaikyti lietuvybę Tėvynėje ir pasaulyje“.      Taip buvo sureaguota į delsimą išspręsti dvigubos pilietybės klausimą ir Seime sudarytos darbo grupės parengtą projektą, pagal kurį dvigubos pilietybės negali tikėtis naujosios bangos išeiviai, apsigyvenę ne ES šalyse.      Šios akcijos iniciatoriai tvirtina: „Esame tauta, sudaranti valstybės pagrindą. Dvigubos pilietybės suteikimas tik ES gyvenantiems lietuviams atmeta tautiečius, gyvenančius NATO šalyse (JAV, Kanadoje, Norvegijoje) ir Australijoje bei skaldo tautą. Dar daugiau – pilietybės atėmimas iš etninių lietuvių kelia grėsmę Lietuvos išlikimui kaip valstybei“.      Kaip penktadienį spaudos konferencijoje sakė JAV lietuvių bendruomenės atstovas Rimtautas Marcinkevičius, dar 7 tūkst. parašų surinko PLB. Jis apgailestavo, kad per šią savaitę, kai Seime vyko komisijos posėdžiai, nepavyko susitikti su prezidentu Valdu Adamkumi, tačiau valstybės vadovą parašai taip pat turėtų pasiekti.      Seimo ir PLB komisija taip pat priėmė rezoliuciją, kurioje pažymima, jog siūlomos Pilietybės įstatymo pataisos neišsprendžia susidariusios problemos.      Viena iš komisijos pirmininkių Dalia Puškorienė spaudos konferencijoje priminė, jog dar pernai pavasarį buvo siūloma priimti tokias pataisas, kurios leistų žmonėms, Lietuvos piliečiais tapusiems gimus, jų vaikams ir anūkams, išsaugoti pilietybę. Mat Konstitucija garantuoja prigimtinę teisę gauti Lietuvos pilietybę gimstant.      „Komisija dar kartą kreipiasi su prašymu papildyti įstatymą nuostata, kad nei Lietuvos pilietis, nei jo palikuonys neprarastų pilietybės prieš savo valią“, - pažymėjo D. Puškorienė.      Minėtos darbo grupės, rengusios Pilietybės įstatymo pataisas, vadovas Arminas Lydeka vylėsi, kad, kaip ragina komisija, bus sušauktas specialus pasitarimas ir nuspręsta, kaip suderinti visus siūlymus dėl dvigubos pilietybės. Jis sutiko, jog kuo skubiau reikėtų priimti bent tas pataisas, dėl kurio sutaria visos pusės. http://www.DELFI.lt Komentarai DELFI http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... &com=1&s=1 Žygeivis, 2008 05 18 00:22     Visi tikri lietuviai visų pirma privalo ne dvigubos pilietybės maldauti, o grįžti į Lietuvą ir padėti mums pakeisti galutinai supuvusią kosmopolitinę-komunistinę valdžią.     O vėliau mums reikės daug žmonių, išvalyti nuo visokio brudo ir apgyvendinti lietuvių etnines žemes, kurias dabar laiko užgrobę slavai. Žygeivis, To IS JAV* to Zygeivis, 2008 05 18 23:28      Įdomu, kada aš ir kur parašiau, kad lietuviai nėra verti Lietuvos Valstybės pilietybės (žinoma, išskyrus tuos, kurie išdavė Lietuvą jos priešams).      Kalba eina apie tai, kad visi lietuviai turi teisę gauti Lietuvio pasą.      Bet tai nieko bendro neturi su pilietybe - ji turi būti skirta tik pastoviai gyvenantiems Lietuvoje, neturintiems jokių kitų pilietybių (ir kitokių įsipareigojimų užsienio valstybėms) ir čia balsuojantiems.      Pilietybė - visų pirma politinių prioritetų pasirinkimas, parodantis, kokiai valstybei tu tarnauji ir esi lojalus - savo Tėvynei ar kažkam kitam.      Neįmanoma vienu metu tarnauti dviems - visada bus situacijų, kada teks pasirinkti - Tėvynė ar svetimos valstybės pinigai.      Lietuvos Valstybėje negali būti jokių dvigubų pilietybių, nes pilietybė tai visų pirma yra oficiali galimybė daryti poveikį politinei Lietuvos sistemai, įstatymų priėmimui ir valdžios institucijoms, būti Seimo nariu, būti ministru, valstybės tarnautoju ir taip toliau.      Be to, mes - nacionalistai - paėmę valdžią, kursime tautinę Lietuvos Valstybę, o ne "Kuolinę-Adamkinę" pilietinę-kosmopolitinę.      Visų pirma, kam užsienyje pastoviai gyvenančiam lietuviui reikalinga dviguba (triguba, keturguba, ...) pilietybė - tame tarpe ir Lietuvos?      Ją pilnai pakeis Lietuvio pasas.      Lietuvių, išvykusių iš Lietuvos ir dėl materialinių priežasčių bei savo gyvenimo patogumo nenorinčių atsisakyti kitos valstybės pilietybės, ryšių su Lietuva palaikymui bei stiprinimui reikia įvesti naują kategoriją - suteikti oficialų "Lietuvio pasą":      "Lietuvių kilmės asmenys, turintys kitą pilietybę ir nenorintys jos atsisakyti, turi teisę gauti "Lietuvio pasą", su kuriuo gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, būti išrinktais į vietos savivaldos tarybas." _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo. Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 18 Geg 2008 23:31. Iš viso redaguota 1 kartą.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 16:25
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	V. Landsbergis: lietuvis yra tas, kuris tiki, kad Lietuva gali būti graži ir teisinga.    Taip, kad ne gimimas lietuviu apsprendžia žmogaus buvimą lietuviu, o tai ar jis dirba Lietuvai, ar jai nedirba ir todėl jį reikia vyti kuo toliau, o ne pilietybes dalinti. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 16:45
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	tikras lietuvis rašė:   V. Landsbergis: lietuvis yra tas, kuris tiki, kad Lietuva gali būti graži ir teisinga.    Taip, kad ne gimimas lietuviu apsprendžia žmogaus buvimą lietuviu, o tai ar jis dirba Lietuvai, ar jai nedirba ir todėl jį reikia vyti kuo toliau, o ne pilietybes dalinti.    Taigi, Tikras lietuvis yra ne tik užkietėjęs idėjinis komunizmo šalininkas, bet ir Landsbergio gerbėjas - "Ką pasakė Landsbergis - yra šventa tiesa" - ar ne?    O štai mes lietuviu laikome tą, kas visų pirma pats save laiko lietuviu, kalba lietuviškai, mąsto lietuviškai ir palaiko lietuvybę savo šeimoje ir visuomenėje. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 17:04
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Mąsto lietuviškai, kalba lietuviškai, bet Lietuvai nenori dirbti nors tu ką. KOKS ČIA LIETUVIS ? _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 17:20
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	tikras lietuvis rašė:    Mąsto lietuviškai, kalba lietuviškai, bet Lietuvai nenori dirbti nors tu ką. KOKS ČIA LIETUVIS ?    Visų pirma dirbti reikia ne Lietuvai (Lietuva yra Valstybė ir jai dirbti nereikia - mes ne vergų tauta, o laisvi žmonės), o sau ir savo šeimai. O kovoti reikia už lietuvybės išsaugojimą, kuris prasideda nuo šeimos. Todėl visų pirma būtina įteisinti Lietuvio pasą.    Ir antra - dvigubą pilietybę negalima įteisinti tik todėl, jog tai pakenks lietuvybės išsaugojimui:    1. Akivaizdu, jog, įteisinus dvigubą pilietybę, ją gaus ne tik lietuviai - taigi, kitataučių įtaka sustiprėtų, tame tarpe ir politinė. Taigi, tautinės valstybės idėja dar labiau būtų atitolinta.    2. Lietuvoje įstatymus keisti ir valdžią gali rinkti ir būti išrinktais tik tie lietuviai, kurie nėra kaip nors įsipareigoję kitai valstybei, kuri tokiu atveju gali paveikti jų sprendimus. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 17:27
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Žygeivi, klysti: LIETUVAI REIKIA DIRBTI. Ir tavo veikla čia, ir mano, mano manymu, kaip tik ir yra darbas Lietuvai.     Antra. Ir čia yra kaip su tais "išdavikais", kuriuos tu vis mini - kas išdavė, tas nebe lietuvis. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 17:38
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Nežinau, kam tu dirbi ar manai, kad dirbi. O aš dirbu Lietuvių Tautai, kurios įrankiu turi tapti Lietuvos Valstybė - deja, kol kas to nėra.    Beje, Lietuva aš laikau visas etnines-istorines lietuvių ir jų protėvių žemes. Skirtingai nei tu, kuris apsiriboji "sovietine administracine siena".    Ir vienas iš mano strateginių tikslų - pasiekti, kad Lietuvos Valstybei priklausytų visa Lietuva, o ne tik "sovietinė". _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 17:46
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Niekuo aš neapsiriboju, tik sakau, kad nerealios kalbos gyvenime ne padeda, o tik kenkia.     Dėl lietuvių tautos irgi klysti - jei žmogus spjovė į Lietuvą ir numetė jos pasą į šiukšlių dėžę, tai joks jis lietuvis. Ir, garantuotai, niekada į Lietuvą nebegrįš. Jei grįš, tai išpersim su žaba per pliką subinę, pabučiuos mums ranką ir vėl galės čia būti. O REALYBĖJE JIE JAU ŽUVĘ Lietuvai. KAIP IR TOS buvusios ŽEMĖS. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 17:54
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Štai tuo mes iš esmės ir skiriamės - tu susitaikai su viskuo, kas tavo manymu jau įvyko negrįžtamai.     O aš niekada nepasiduodu ir esu tvirtai įsitikinęs, jog tai nėra negrįžtamas procesas - ir dėl lietuvių grįžimo, ir dėl žemių susigrąžinimo.     Kaip jau daug kartų rašiau, tam būtina ruoštis ir, pasitaikius tinkamai progai, jos nepražiopsoti - reikiamu momentu imtis labai ryžtingų priemonių ir veiksmų. Nebūti tokiais kaip buvo Smetona. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 18:53
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Ne susitaikau, o sakau, kad nerealu. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 19:07
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	tikras lietuvis rašė:    Ne susitaikau, o sakau, kad nerealu.    Taip, šiandien - nerealu. Tačiau laikas bėga ir padėtis kinta. Tame tarpe ir tarptautinė. Todėl svarbu nepražiopsoti tinkamo momento, o tai reiškia, kad visada būtina būti pasiruošus imtis ryžtingų ir gerai parengtų bei suplanuotų veiksmų. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 19:22
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Reikia ne laukti, o DIRBTI ŠIANDIEN - kas yra žymiai svarbiau. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 19:41
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Tą ir darome.  :img01:   Tik "darbas darbui nelygus". _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 20:25
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Na taip - mano svarbesnis ? _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Geg 2008 20:56
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	tikras lietuvis rašė:    Na taip - mano svarbesnis ?    Visų pirma, norint palyginti, reikia žinoti tuos darbus.    Antra - tik ateitis (gal netgi gana tolima) parodys, kurie, dabar daromi, darbai yra svarbesni, o kurie - ne tokie svarbūs Lietuvių Tautai. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 20 Geg 2008 06:30
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Pvz.: pasiūliau keisti rinkimų finansavimą ir jis keičiamas. Beveik taip, kaip aš sakiau (tas preziko priedas tik gadina pasiūlymą). Ką tu esi pasiūlęs Lietuvai? _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 20 Geg 2008 06:33
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Arba. Beveik 1400 komentarų vedžiau į tikrą tikėjimą "komunistus" - ten vienas antikomunistų mane netgi pavadino tautiniu komunistu. Dabar vedu jus į tikrą tikėjimą iš nacionalizmo į tautinį patriotizmą. Ką tu esi gero padaręs Lietuvai? _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 20 Geg 2008 06:37
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Arba. Pirmas pradėjau kovą prieš dvigubas pilietybes ir ilgą laiką buvau vienišas toje kovoje. Dabar gi jau dauguma žmonių yra mano įtikinti ir taip pat yra prieš tokį kosmopolitų išmįslą.     Arba. Nuolat kovoju prieš žydų prieškarinio turto atidavimą jo reikalaujantiems. Vėlgi toje kovoje, saugant Lietuvos valstybės turtą, ilgai buvau vienišas, o dabar jau mane palaiko daug žmonių. Ir t.t., ir pan. (nebekalbu apie darbą vietiniams sodininkams). _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 20 Geg 2008 23:32
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	tikras lietuvis rašė:     Arba. Beveik 1400 komentarų vedžiau į tikrą tikėjimą "komunistus" - ten vienas antikomunistų mane netgi pavadino tautiniu komunistu. Dabar vedu jus į tikrą tikėjimą iš nacionalizmo į tautinį patriotizmą.    Komunistų į "tikrąjį tikėjimą" - tai yra nacionalizmą -  nevedu - kas norėjo, jau seniai tai padarė, o kas liko - tie beviltiški. O kai kuriais kitais klausimais (pvz., dėl dvigubos pilietybės, žydų turto grąžinimo ir pan.) mūsų pozicijos sutampa - tiesa, dėl skirtingų motyvų.   tikras lietuvis rašė:  Ką tu esi gero padaręs Lietuvai?   Čia, kaip ir visada panašiose diskusijose reiktų aiškiai apibrėžti, kas ką laiko "gėriu", o ką "blogiu" - labai dažnai tuo pačiu terminu (žodžiu) skirtingi žmonės įvardija skirtingus dalykus.  :img01:  Nes kitaip niekada nesugebėsime išsiaiškinti, o tuo labiau palyginti.   Pvz., man pirmoje vietoje stovi Lietuvių Tauta ir Lietuvių kalba, o Lietuvos Valstybė - yra jau išvestinis dalykas. Ir man Lietuva toli gražu ne dabartinė Lietuvos Valstybė. Man Lietuva - visos istorinės etninės Lietuvių Tautos žemės - ne tik dabartinė "Lietuvos SSR", bet ir:     1) Mažoji Lietuva (pietinė dalis - Tilžė, Ragainė, Įsrutis, Gumbinė, Piliava, Vėluva, Pilkalnis, Stalupėnai, Darkiemis, Geldupė, Pakalnė (Gastai), Tvangsta (Karaliaučius), Aistmarės, Vištyčio ežeras, ... ) (aš jau nekalbu apie tikrąją Prūsiją)     2) Rytų ("Liūdnoji") Lietuva (Ašmena, Krėva, Lyda, Alšėnai, Gardinas, Naugardukas, Breslauja, Drūkšių ežeras, Vydžiai, Pastovys, Rodūnė, Druja, Dysna, Narutis ir Naručio ežeras, Svyriai, Zietela, Gervėčiai, Geranainiai, Ivija ...)     3) Pietų Lietuva (Punskas, Seinai, Suvalkai, Raigardas, Vygriai, Baltstogė,...)     Įvairių pasiūlymų kaip kurti (atkurti) Lietuvos Valstybę savo laiku pateikiau ne vieną dešimtį - raštu - ir V. Landsbergiui, ir R. Ozolui, ir J. Paleckiui, ir kitiems tuo metų įtakingiems politiniams veikėjams. Tačiau greit supratau, kad ne tik Sajūdį, bet ir atkurtą Lietuvą realiai valdo visai ne jie, o už jų nugarų stovintys asmenys, kurie savo ruožtu yra užsienio tarnybų "kišenėse".    Jei įdomu, tai mano trumpa biografija ir kai kurie mano parašyti straipsniai kol kas dar yra Internete. Gali pasiskaityti: http://www.google.lt/search?hl=lt&q=K%C ... %3Dlang_lt http://diskusijos.patriotai.lt/viewtopi ... &sk=t&sd=a http://www3.lrs.lt/rinkimai/2004/seimas ... 295728.htm http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/seim96/ka ... -16865.htm http://web.sugardas.lt/index.php?cid=4605 http://web.sugardas.lt/index.php?cid=4086 http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=1592 http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic ... b9ba77c62c http://www.visaginas.lt/node/print/2961?lang=lt http://www.elektroklubas.lt/index2.php? ... f=1&id=493 http://www.mch.mii.lt/aruodams/Atsiliepimai.asp http://www.peticija.lt/visos/131/signed http://www.vilkmerge.eu/index.php?page= ... 174&lent=2 http://lt.wikipedia.org/wiki/Tigro_rinktin%C4%97 http://www.voruta.lt/article.php?article=56 http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=f-g http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=b _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 21 Geg 2008 16:23
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Lietuva - lietuvių tauta - lietuvių kalba. Vienas be kito neegzistuoja. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 21 Geg 2008 16:34
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Įdomiai čia išsireiškei - komunistai, kurie nesutinka, tie beviltiški. VISŲ PIRMA JIE JOKIE KOMUNISTAI. O tik svatojotai (kaip ir šio tinklalapio lankytojai).      Dar "komunistų", kuriuos nuolat kritikuodavau dėl kartojimo senų tarybinių "tiesų", vis paklausdavau tautybės ir ar nėra susiję su Maskva. NES JIEMS, kaip supratau, LYG IR TIKSLAS BUVO "SOCIALIZMŲ-KOMUNIZMŲ STATYMAS", nors tam jie, mano supratimu, neturi jokių žinių, nei galimybių, nei noro.     Netgi paklausdavau: jei nieko nedarote, nemanote daryti (jei manai, kad komunisto idėja yra gera ir įgyvendinama, tai lyg tai turėtum imtis kažkokios partinės veiklos ir rinkimuose žmonėms savo tiesas įrodinėti ? Tas pats galiotų ir tautiniams patriotams), tai gal rusų tankų laukiate ? Kaip ir kai kurios panašios partijos - būk esančios, bet rinkimuose nedalyvaujančios. VIENŽO - "pilosopai" ir tiek. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 21 Geg 2008 17:05
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	tikras lietuvis rašė:    Lietuva - lietuvių tauta - lietuvių kalba. Vienas be kito neegzistuoja.    Seka ne ta:    Turi būti:    Lietuvių kalba - Lietuvių Tauta - Lietuva, nes visko pagrindas yra Lietuvių kalba. Nebus kalbos - nebus ir Tautos. Nebus Tautos - nebus ir Šalies. Nebent liks tik pavadinimas, kaip jau atsitiko daugeliui tautų (tame tarpe ir Prūsams -  tačiau dabar net ir Prūsijos vardas išnaikintas). _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 23 Geg 2008 13:11
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Bet kokiu atveju jie vienas be kito neegzistuoja. O dėl sekos tai irgi dar nežinia, kas buvo pirmiau, kas kartu, o kas vėliau - juk vis tiek buvo kažkokia didesnė mažesnė org. struktūra, kurios pasekoje tokie žmoneliai daugėjo, o ne išnyko. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 30 Bir 2008 20:10
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Dviguba pilietybė – vaikams ir ES bei NATO gyvenantiems išeiviams Atnaujinta 15.13, Eglė Digrytė, http://www.DELFI.lt 2008 birželio mėn. 30 d. http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... d=17567581     Po ilgus mėnesius užtrukusių diskusijų Seimas priėmė Pilietybės įstatymo redakciją, pagal kurią užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galės turėti du pasus. Tačiau kai kurie politikai jau įspėjo, kad dėl įstatymo vėl gali būti kreiptasi į Konstitucinį Teismą (KT), mat vieniems galimybės turėti dvigubą pilietybę pasirodė per plačios, kitiems – per siauros.     Praėjus vos kelioms valandoms po įstatymo priėmimo, Artūro Paulausko, kuris siekiaa referendumo dėl dvigubos pilietybės, vadovaujami socialliberalai pareiškė prašysiantys prezidento Valdo Adamkaus pataisas vetuoti. Suteikia tik privilegijas be jokių pareigų?     Už darbo grupės, kuriai vadovavo liberalcentristas Arminas Lydeka, parengtą naują Pilietybės įstatymo redakciją pirmadienį balsavo 78 parlamentarai, prieš – 4, susilaikė 9.     „Nesame tokia didelė valstybė ar skaitlinga tauta, kad lengva ranka nubrauktume žmones, kurie ilgesniam ar trumpesniam laikui išvyko į užsienį. Jie anksčiau ar vėliau sugrįš, o įstatymas reikš, kad jiems sugrįžti durys lieka atviros“, - agituodamas balsuoti už projektą kalbėjo Seimo vicepirmininkas liberalas Gintaras Steponavičius.     Savo ruožtu konservatorius Saulius Pečeliūnas, vienas iš kelių projektui nepritarusių parlamentarų, teigė, jog dviguba pilietybė turi būti numatyta tik užsienyje gimstantiems Lietuvos piliečių vaikams.     „Kodėl leidžiame tiems, kurie naudos sumetimais išvyko ir išsižadėjo Lietuvos pilietybės, ją išsaugoti? – klausė Seimo narys. – Pilietybė yra teisės ir pareigos, atsakomybė ir prievolės. Mes suteikiame privilegijas, bet teisių ir pareigų šie piliečiai neprisiima“.     Anot S. Pečeliūno, pilietybės netekusiems išeiviams turėtų būti išsaugota tik teisė į pilietybę. Jis pasiūlė įteisintą kažką panašaus į Lenko kortą, kuri, be kita ko, leidžia į Lenkiją sugrįžusiems išeiviams susigrąžinti turėtą pilietybę. Gąsdino raštais Konstituciniam Teismui     Įstatymas numato, kad asmenys, įgiję ES ar NATO narės pilietybę, gali išlikti ir Lietuvos piliečiais. Lietuvišką pasą gali gauti ir išeivių vaikai, kurie gimdami automatiškai įgyja kitos šalies pilietybę (pavyzdžiui, Airijos).     Draudimas turėti dvigubą pilietybę netaikomas asmenims, gavusiems valstybės, su kuria Lietuva yra pasirašiusi sutartį dėl pilietybės, pasą. Tiesa, kol kas tokių sutarčių mūsų šalis nėra sudariusi.     Ir mūsų, ir kitos valstybės piliečiu gali būti tremtiniai, politiniai kaliniai, žmonės, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę ir ištremti ar pasitraukę iš Lietuvos 1940-1990 m. okupacijos metu, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Pasitraukusiais iš Lietuvos laikomi asmenys, išvykę gyventi į kitas valstybes, išskyrus buvusią SSRS.     Be to, dvigubą pilietybę gali turėti lietuvių kilmės asmenys, tradiciškai gyvenantys valstybėse, su kuriomis Lietuvą skiria valstybės siena.     Išimties tvarka už nuopelnus Lietuvai – užsieniečio ar asmens be pilietybės veiklą, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie mūsų šalies valstybingumo stiprinimo, galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, - Lietuvos pilietybę gali suteikti prezidentas.     Ne vieną mėnesį politikų, teisės ekspertų ir išeivių diskusijas kursčiusios pataisos pirmadienį Seimo posėdyje vėl įplieskė ginčą.     „Mes praplečiame Lietuvos ribas iki ES ir NATO valstybių sienų. Tai nieko bendro su Lietuvos Konstitucija neturi“, - aiškino S. Pečeliūnas. Anot jo, dėl straipsnio, įteisinančio dvigubą pilietybę ES ir NATO šalyse įsikūrusiems išeiviams, gali būti kreipimasi į KT, kad jis nustatytų, „ar Seimas vėl nenugrybavo“.     Savo ruožtu frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Egidijus Klumbys aiškino, jog į KT gali būti kreiptasi, kad už borto palikti tokiose šalyse kaip Australija, Naujojoji Zelandija ar Ukraina gyvenantys lietuviai.     „Pilietybės įstatymas atkuria teisybę, - pažymėjo liberalas Petras Auštrevičius. – Tai yra geras atsakas į emigracijos bangą, būdas gydyti emigracijos sukeltas žaizdas, teisingas emigrantų vaikų atžvilgiu“. Paprašė įstatymą vetuoti     Seimo priimtas pataisas sukritikavo Naujosios sąjungos frakcija. Ji žada kreiptis į prezidentą su prašymu vetuoti įstatymą. „Dvigubos pilietybės problemą bandoma spręsti ne teisėtu keliu, o apeinant pagrindinį šalies įstatymą – Konstituciją. Vienintelis teisėtas kelias suteikti galimybę turėti dvigubą pilietybę yra keisti Konstituciją. O tam būtina skelbti referendumą“, – pranešime spaudai cituojamas A. Paulauskas.     Anot jo, parlamentarai palaimino įstatymą, kuris suskaldė po pasaulį pasklidusius lietuvius. Pilietybės įstatymas esą diskriminuoja ne ES ir NATO valstybėse gyvenančius lietuvius, mat iš jų atimta teisė išsaugoti Lietuvos pilietybę.      Naujosios sąjungos vadovas pernai pateikė projektą dėl referendumo inicijavimo dvigubos pilietybės klausimu. Projektui po pateikimo buvo pritarta, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas jį įvertino neigiamai. http://www.DELFI.lt Komentarai DELFI http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... &com=1&s=1 Tomas J., 2008 06 30 11:37    S.Pečeliūno išsakytoms mintims pritariu.    O šiaip jau keista ir netikusi nuostata pilietybę pririšti prie valstybės narystės Europos Sąjungoje ar NATO.     Dabar valstybė kurioje gyveni - ES narė ir tu esi pilietis, ta valstybė išstos iš ES - jau nebe pilietis? Reiškia ar pilietis turės Lietuvos pilietybę - priklauso jau nebe nuo piliečio.. absurdas. Kai Lietuva išstos iš ES - piliečių stipriai sumažės? iš www ausra pl, 2008 06 30 19:44 Su Lietuva galima būti ir be pilietybės     Ar Lietuvai reikia dvigubos pilietybės? Ar reikėtų pilietybę sugrąžinti visiems, kurie ją turėjo iki sovietinės okupacijos? Taip trumpiausiai galima apibūdinti ginčo dėl naujos Pilietybės įstatymo redakcijos esmę. Ginčo, kuriame dalyvauja ir išeivijos atstovai, ir politikai. Beje, kuo arčiau Lietuvos Seimo rinkimų, tuo labiau emigrantų ir dvigubos pilietybės tema spekuliuoja politikai, siekdami užsitikrinti emigravusio elektorato palankumą. Susidaro įspūdis, kad pilietybės tema yra tarsi dūmų priedanga, už kurios valdžia ir politikai nori paslėpti savo neveiksmingumą, sprendžiant katastrofiškas masinės emigracijos pasekmes lietuvių tautai.     Viešoje diskusijoje dvigubos pilietybės tema dažniausiai vartojami „emociniai“ argumentai („jeigu neturėsime dvigubos pilietybės, nebūsime lietuviai“). Rečiau svarstomos galimos pasekmės, ekonominės ir politinės, jeigu – kaip nori kai kurie politikai ir išeivijos atstovai – teisę susigrąžinti Lietuvos pilietybę turėtų visi tie, kurie buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d., jų vaikai ir vaikaičiai. Turint omenyje, kad Konstitucinis Teismas išaiškino, jog anksčiau galiojęs nuostatas, kad teisę į dvigubą pilietybę turi tik lietuvių kilmės asmenys ir kad ši teisė nepriklauso į savo etninę tėvynę repatrijavusiems asmenims, yra neteisingas, priėmus tokį sprendimą, į Lietuvos pilietybę ir su ja susijusias turtines teises galėtų pretenduoti ir į Lenkiją repatrijavę lenkai. Tačiau šis nelabai patogus dvigubos pilietybės aspektas Lietuvoje dažnai nutylimas.     Maža to, net politikai neturi aiškios nuomonės šiuo klausimu. Pilietybės įstatymo projekto ruošimo grupei vadovaujantis liberalas Arminas Lydeka „Aušrą” patikino, kad turto klausimas visiškai nesietinas su pilietybės klausimu. „Tie, kurie turi pilietybę, gali atgauti sovietų atimtą turtą, tačiau reikia prisiminti, kad visi turtiniai terminai yra seniai praėję”, – tikina Arminas Lydeka, ir svarsto, kodėl kažkas bando susieti šiuos du iš esmės skirtingus klausimus.      Priešingos nuomonės yra parlamentaras, teisininkas Kęstutis Čilinskas (Tėvynės sąjungos frakcija). “Restitucijos įstatymo (oficialiai – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo) vienas iš esminių bruožų yra nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems savininkams, kurių turtą na-cionalizavo okupantė – Sovietų Sąjunga. Nuosavybės teisės atkuriamos į išlikusį nekilnojamąjį turtą tik Lietuvos Respublikos piliečiams”, – teigia Kęstutis Čilinskas, padėkojęs „Aušrai“ už įdomų klausimą.     Pasak parlamentaro, pilietybės klausimas šiuo atveju yra esminis. Jeigu asmuo turi Lietuvos pilietybę, jis gali teikti reikalavimą (prašymą) dėl nuosavybės teisių atkūrimo. “Teiginys, kad dabar jau per vėlu teikti tokį reikalavimą, nėra tikslus. Minėto įstatymo 10 straipsnis nustato, kad tokie reikalavimai turi būti pateikti iki 2001 m. gegužės 31 d., tačiau čia pat nurodoma, kad teismas, nustatęs, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, šį terminą pratęsia. Svarbiomis priežastimis teisminėje praktikoje laikomos tokios, kurios trukdė pasinaudoti teise įvykdyti kokį nors veiksmą. Be abejonės, asmenys, tik dabar pripažinti piliečiais, turėtų pateisinamą ir svarbią termino praleidimo priežastį: anksčiau jie negalėjo pareiškimo pateikti dėl objektyvių priežasčių”, – aiškina parlamentaras.     Jo nuomone, Lietuvos valstybei būtų sunku ekonomiškai pakelti tą įsipareigojimų naštą, kuri atsirastų visiems emigrantams pripažinus teisę į Lietuvos pilietybę ir tuo pačiu – teisę į restituciją. “Todėl iškyla problema: arba reikia atkurti pilietybę tik daliai emigrantų (pavyzdžiui, lietuviams pagal kilmę, šitaip mažinant pretendentų į turtą skaičių), arba reikia priimti Restitucijos įstatymo pataisą, kuri nustatytų, kad “naujai gimusiems” piliečiams nesuteikiama teisė reikalauti restitucijos. Bet tai pažeistų piliečių lygybės principą”, – mano Kęstutis Čilinskas.     Ne tik į ekonomines, bet ir galimas politines pasekmes neįsigilinę kai kurie parlamentarai ir išeivijos veikėjai, dalyvaujantys rengiant Pilietybės įstatymą, „Aušros“ klausiami tikino, kad dvigubos pilietybės institucija jokiu būdu nebus taikoma į Lenkiją repatrijavusiems lenkams, nes, esą, jie neturėjo Lietuvos pilietybės. Matyt, jie turi omenyje tik tuos lenkus, kurie repatrijavo iš Lenkijos okupuotos Rytų Lietuvos. Tuo tarpu istorikė Vitalija Stravinskienė (Lietuvos istorijos institutas) sako, kad iš etninės Lietuvos (Kėdainių, Kauno, Panevėžio, Ukmergės repatriacinių rajonų) 1944-1947 metais į Lenkiją išvyko daugiau kaip du tūkstančiai lenkų, buvusių Lietuvos piliečių, kurie karo metais persikėlė į Vilniaus kraštą ir iš čia repatrijavo. Todėl priėmus nuostatą, kad teisę į dvigubą pilietybę turi visi iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę asmenys, jų vaikai ir vaikaičiai, į Lietuvos pilietybę galėtų pretenduoti apie 10 tūkstančių Lenkijoje gyvenančių lenkų.     „Su Lietuva galima būti ir be pilietybės“, – pasakė prof. Vytautas Landsbergis vienam išeivijos laikraščiui, kalbintas apie Lietuvoje rengiamą naują Pilietybės įstatymą. Tai gili mintis, kurią įsisąmoninti turėtų tie, kurie agituoja už neribotą dvigubos pilietybės įteisinimą ir tuo pačiu už restitucijos proceso atnaujinimą. O kad profesoriaus Vytauto Landsbergio mintis yra teisinga, įrodo Seinų ir Punsko krašto lietuvių istorija – ne kišenėje nešiojamo paso spalva lemia, ar esame su Lietuva, ar ne. Živilė MAKAUSKIENĖ del Peceliuno ir Lenkijos, 2008 06 30 20:40     Kodel ponas Peceliunas klaidina visuomene del "Lenko kortos"?     Negi jis nezino motyvu del ko Lenkija jas isduoda tam tikru saliu lenkams? Juk 10-ys milijonu ivairiose pasaulio valstybese gyvenanciu Lenkijos pilieciu siandien turi dvi ir daugiau pilietybiu.      Pagal 1962 metais priimta Lenkijos pilietybes istatyma Lenkijos pilieciams nedraudziama tureti daugiau nei viena pilietybe.     Tiesiog Lenkija nepripazysta Lenkijos piliecio turimu kitu pilietybiu, BET JU IR NEDRAUDZIA. Lenkija tik reikalauja is visu Lenkijos pilieciu (turinciu ir kitu valstybiu pasus), kad jie ivaziuotu/isvaziuotu is Lenkijos TIK su Lenkijos PASU (kita pasa ledziama tureti, taciau negalima jo pateikti Lenkijos pasienieciams ar kitiems Lenkijos pareigunams Lenkijos teritorijoje kad isvengti kokiu nors Lenkijos piliecio isipareigojimu).     Taip pat iskylus kokioms nors konfliktinems situacijoms ar baudziamosiose bylose, pvz Kanados ir Lenkijos pilietybes turintis Lenkijos pilietis Lenkijos teritorijoje negales buti kaip nors apgintas Kanados konsuliniu pareigunu (remiantis visuotinai pritaikoma 1931 metu Hagos konvencija del pilietybiu istatymu konfliktu isvengimo).     Tai del ko visgi yra isduodamos tos "lenko kortos"?     Atsakymas: Lenkija stengiasi visais imanomais budais grazinti ar suteikti butent tikraja LENKIJOS PILIETYBE. Lenkija isduoda sias "Lenko kortas" tik tiems lenkams, kuriems Lenkijos pilietybes gavimas galetu sukelti problemu ju gimtineje. Taigi Lenkija is esmes isduoda Lenko kortas tais atvejais, kai:     1) Lenkijos pilietybes suteikimas galetu lenkams sukelti problemu pagal kitos valstybes istatymus del jau turimos tos kitos valstybes pilietybes     2) Lenku kilmes zmones niekada nebuvo Lenkijos pilieciais ar ju palikuoniais iki 1962 metu. Dalis siu asmenu yra palikuonys buvusiu Lenkijos pilieciu, kuriems po 2-ojo pasaulinio karo buvo atimta Lenkijos pilietybe (pagal tais laikais galiojusius Lenkijos istatimus). Tai yra is esmes lenku kilmes zmonems (Baltarusijoje, Ukrainoje, Lietuvoje), ir jeigu atstacius jiems tikraja Lenkijos pilietybe sie zmones turetu DE FACTO problemu del jau turimos kitos valstybes pilietybes pagal tos kitos valstybes istatymus (kaip kad yra Lietuvoje ar Danijoje). Žygeivis, Įstatymas skirtas žydams, o ne lietuviams, 2008 06 30 20:16[/color]    Įstatymas skirtas žydams, o ne lietuviams - kas gali tai paneigti?    Na ką gi - Izraelio ir JAV žydai (ir jų gausingi palikuonys) dabar masiškai puls prie lietuviškų pasų - o su jais ir po ES galės bastytis, ir Lietuvos turtą galutinai suprichvatizuos:    "Seimas priėmė Pilietybės įstatymo redakciją, pagal kurią užsienyje gimę išeivių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai ... galės turėti du pasus."    "Ir mūsų, ir kitos valstybės piliečiu gali būti ... žmonės, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę ir ištremti ar pasitraukę iš Lietuvos 1940-1990 m. okupacijos metu, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Pasitraukusiais iš Lietuvos laikomi asmenys, išvykę gyventi į kitas valstybes, išskyrus buvusią SSRS." _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo. Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 30 Bir 2008 21:34. Iš viso redaguota 1 kartą.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 30 Bir 2008 20:34
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	D.Žalimas: Seimo sprendimas dėl dvigubos pilietybės - antikonstitucinis ir nelogiškas ELTA 2008 birželio mėn. 30 d.     Seimo sprendimas palikti Lietuvos pilietybę Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių pilietybę įgijusiems lietuviams pažeidžia Konstituciją ir sumenkina Lietuvos pilietybės svarbą, teigia teisės daktaras Dainius Žalimas. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas pirmadienį sakė, kad Seimas išeivių problemas galėjo išspręsti pritaikydamas kaimyninės Lenkijos patirtį, kuri užsienyje gyvenantiems tautiečiams dalija specialias teises suteikiančias Lenko kortas.     Naujoje Pilietybės įstatymo redakcijoje numatyta, kad Lietuvos pilietybės nepraras asmenys, turintys ES ir NATO valstybės narės pilietybę, taip pat asmenys, įgiję kitos valstybės, su kuria Lietuva yra pasirašiusi sutartį dėl pilietybės, pilietybę.     "Seimo nariai patys supranta, kad toks reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai. Tai pavers dvigubą pilietybę masiniu reiškiniu", - sakė D. Žalimas.     Kad siūlomos pataisos gali prieštarauti Konstitucijai, parlamentarus yra perspėjęs ir Seimo Teisės departamentas. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad pagal Konstituciją dviguba pilietybė gali būti tik itin reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys.     Anot D. Žalimo, pernelyg plačiai dvigubą pilietybę įteisina ir nuostata, leidžianti išlaikyti Lietuvos pilietybę asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėse, su kuriomis Lietuvą skiria valstybės siena, net jei jie neatsisako kitos šalies pilietybės.     "Kas yra tradicinis gyvenimas, nesupranta ir patys Seimo nariai. Matyti, kad tai labai platus ratas asmenų, gyvenančių Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir Latvijoje", - teigė D. Žalimas.     Anot VU Teisės fakulteto Tarptautinės ir ES teisės katedros vedėjo, įstatyme yra ir daugiau nelogiškų normų - pavyzdžiui, nuostata, numatanti, kad teisė į pilietybę neterminuotai išlaikoma lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.     "Yra tokių lietuvių kilmės asmenų, kurie gyvena Lietuvoje, bet yra Australijos piliečiai. Pagal šitą redakciją jie neturi teisės į pilietybę - tam jie turėtų grįžti į Australiją. Tokių nesąmonių yra pilnas tekstas. Tai yra vienas prasčiausių Seimo kada nors priimtų įstatymų, beje, žinant, kad jis pažeidžia Konstituciją", - sakė D. Žalimas.     Anot teisininko, jeigu Seimas išties norėtų plačiai įteisinti dvigubą pilietybę, jis neišvengiamai turėtų keisti Konstituciją. Vis dėlto, anot D. Žalimo, taip būtų nuvertinama Lietuvos pilietybė.     "Pilietybė yra ištikimybės valstybei kategorija. Jeigu žmogus sąmoningai siekia kitos valstybės pilietybės, vadinasi, jam Lietuvos pilietybės nereikia. Ar mums tokių piliečių reikia, kurie Lietuvos pilietybę iškeičia į kitą? Kitos valstybės labai mažai toleruoja tokius dalykus. Jeigu asmuo gali atsisakyti Lietuvos pilietybės vardan Amerikos, tai aš nieko blogo nematyčiau, jei atsisakytų Amerikos pilietybės vardan Lietuvos, bet to nenori daryti", - sakė D. Žalimas. Siūlo Lietuvio kortą     Teisininko įsitikinimu, norint išspręsti išeivių problemas vertėtų tinkamai sureglamentuoti ne pačios pilietybės, o teisės į pilietybės institutą.     "Galima numatyti, kad teisę į Lietuvos pilietybę neterminuotai išsaugo visi lietuvių kilmės asmenys, bet ją gauna tik tada, kai atsisako turimos valstybės pilietybės. Jiems nebūtų taikomos tokios sąlygos kaip kalbos mokėjimas ar panašios, būdingos natūralizacijai. Tik reikėtų tinkamai sureglamentuoti tokių asmenų statusą - pavyzdžiui, Lenkijoje yra Lenko korta, taigi galėtų būti kažkas panašaus į Lietuvio kortą", - teigė D. Žalimas.     Anot docento, tokių asmenų teisės iš esmės prilygtų piliečių teisėms - jie galėtų nekliudomai gyventi, mokytis, dirbti Lietuvoje, tik neturėtų politinių teisių - dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose.     Už naują Pilietybės įstatymo redakciją pirmadienį balsavo 78 Seimo nariai, keturi buvo prieš, devyni susilaikė. ELTA Komentarai DELFI http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... &com=1&s=1 Žygeivis, "Lietuvio pasas" - štai ko reikia, 2008 06 30 20:37    Dviguba pilietybė - akivaizdus kelias į Lietuvos "išlietuvinimą".    Tikras lietuviškas Seimas jau prieš 17 metų būtų priėmęs įstatymą dėl "Lietuvio paso" (o ne kažkokios "kortos"), kurį turėtų teisę gauti viso pasaulio lietuviai, įrodę, jog moka kalbėti lietuviškai. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 02 Lie 2008 21:31
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Va, matai, ką tie užsienio "lietuviai" padarė - dvigubą baigia įteisinti. TUO GI IŠPLAUNAMI VALSTYBĖS PAMATAI, NES LIETUVIAMS NEBEAPSIMOKA LIETUVOJE GYVENTI IR LIETUVĄ STATYTI TIEMS, KURIE JOJE NEGYVENA. TAIP, KAD TAS KURIS IŠDAVĖ LIETUVĄ - TAS NEBE LIETUVIS. TAŠKAS. Stalinas tokius šaudydavo. Ir negaliu jo už tai labai smerkti. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 15 Lie 2008 15:11
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Dviguba pilietybė palikta tik išeivių vaikams Eglė Digrytė, http://www.DELFI.lt 2008 liepos mėn. 15 d. http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... d=17729807     Politikų ir išeivių mūšį dėl dvigubos pilietybės laimėjo tik emigrantų vaikai, kurie gimdami užsienyje automatiškai tampa tam tikros šalies piliečiais. Seimas antradienį sutiko su prezidento Valdo Adamkaus siūlymais iš Pilietybės įstatymo išbraukti nuostatą, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti ES ar NATO narių piliečiais tampantys išeiviai.     Kad Pilietybės įstatymas būtų priimtas su šalies vadovo pasiūlytomis pataisomis, antradienį balsavo 65 parlamentarai, „prieš“ – 10, susilaikė 7.     Anot prezidento, nuostata dėl ES ir NATO šalių pažeidžia konstitucinį lygiateisiškumo principą, mat remiamasi ne skirtinga asmens teisine padėtimi, o valstybės, kurios pasą jis gauna, priklausymu tam tikrai tarptautinei organizacijai ar valstybių sąjungai.     Pritardami V. Adamkaus veto birželį priimtam įstatymui, parlamentarai sutiko išbraukti ir galimybę turėti du pasus lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėse, su kuriomis Lietuvą skiria valstybės siena. Anot prezidento, iš įstatymo neaišku, kaip turėtų būti nustatomas gyvenimo „tradiciškumas“.     Po šio balsavimo įstatymas leis turėti Lietuvos pilietybę išeivių vaikams, gimstantiems užsienyje ir automatiškai tampantiems atitinkamos šalies (Airijos, JAV ir pan.) piliečiais.     Draudimas turėti dvigubą pilietybę nebus taikomas asmenims, gavusiems valstybės, su kuria Lietuva yra pasirašiusi sutartį dėl pilietybės, pasą. Tiesa, kol kas tokių sutarčių nėra.      Ir mūsų, ir kitos valstybės piliečiu galės būti tremtiniai, politiniai kaliniai, žmonės, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę ir ištremti ar pasitraukę iš Lietuvos 1940-1990 m. okupacijos metu, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Pasitraukusiais iš Lietuvos laikomi asmenys, išvykę gyventi į kitas valstybes, išskyrus buvusią SSRS.      Išimties tvarka už nuopelnus Lietuvai – užsieniečio ar asmens be pilietybės veiklą, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie mūsų šalies valstybingumo stiprinimo, galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, - Lietuvos pilietybę gali suteikti prezidentas.      V. Adamkaus siūlymu, priimtas Pilietybės įstatymas galios iki 2010 m. sausio 1 d. Iki to laiko turėtų būti parengtas naujas projektas. http://www.DELFI.lt Komentarai DELFI http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... &com=1&s=1 Žygeivis, Lietuvos pilietybė - žydams?, 2008 07 15 15:16 "Ir mūsų, ir kitos valstybės piliečiu galės būti ... žmonės, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę ir ... pasitraukę iš Lietuvos 1940-1990 m. okupacijos metu, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Pasitraukusiais iš Lietuvos laikomi asmenys, išvykę gyventi į kitas valstybes, išskyrus buvusią SSRS."     Štai ir išlindo yla iš maišo - kam iš tikro skirtas šitas keistas įstatymas - tikrai ne lietuviams lietuvybei užsieniuose palaikyti.     Dabar žydai - pasitraukę iš Lietuvos 1940-1990 m. okupacijos metu, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai - gaus Lietuvos pilietybę ir galės pretenduoti į turtą Lietuvoje.     Ne be reikalo Kirkilas lakstė į Niujorką ir ten po įvairias žydų organizacijas trynėsi ...     O po to, kai žydai turtą susirinks, įstatymą vėl pakeis: "V. Adamkaus siūlymu, priimtas Pilietybės įstatymas galios iki 2010 m. sausio 1 d. Iki to laiko turėtų būti parengtas naujas projektas." Žygeivis, Klausimas Seimui, 2008 07 15 15:21     Kodėl įstatyme nėra aiškiai ir nedviprasmiškai parašyta, kad Lietuvos pilietybę gali gauti tik lietuviai?     Be to reikalinga dar viena būtina sąlyga - mokantys kalbėti lietuviškai - jei nori gauti pilietybę ir nebemoka lietuviškai, tai tegu įrodo savo meilę Lietuvai ir išmoksta ... Žygeivis, Faktas, 2008 07 15 16:12     Kol Lietuva netaps Lietuvių Tautos Valstybe, tol nieko gero nebus nei Lietuvių Tautai, nei Lietuvos Valstybei, nes ją valdys kosmopolitai ir mankurtai. Nepatenkintiems, 2008 07 15 16:13     Visiskai nepavydziu niekam Lietuvos pilietybes, taciau norintieji ja gauti (islaikyti) ar galetu suprantamai paaiskinti, kaip zada suderinti piliecio pareigas su isipareigojimais kitai valstybei.     Gaudami kitos valstybes pasa ir igydami ten teises bei isipareigodami, jie atleidziami nuo isipareigojimu Lietuvai, kurios pilietybes netenka.     Taigi, ar galetu kas paaiskinti, kaip tapdami kitos valstybes pilieciais laikysis Lietuvos piliecio pareigu.     O teise i pilietybes teikiamus privalumus kyla is vienintelio saltinio: kitu pilieciu atliekamu pareigu. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 27 Lie 2008 02:21
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Taigi - laikas versti valdžią. Jau šiuose rinkimuose. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 31 Lie 2008 19:45
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	P.Saudargas. Tautos ar valstybės piliečiai? http://www.delfi.lt/news/elections2008/ ... d=17878451 Paulius Saudargas 2008 liepos mėn. 30 d.      Mūsų Konstitucinis teismas mėgsta ką nors išaiškinti taip, kad valstybėje kyla „nedidelė“ suirutė. Štai neseniai LR Prezidentas Valdas Adamkus vetuodamas pilietybės įstatymą praktiškai „paskelbė karą Amerikai“.      Tai išdava ilgų diskusijų, kurios kaip tyčia pasiekė apogėjų prieš pat LR Seimo rinkimus. Kita valstybės galva, premjeras Gediminas Kirkilas kaip visada pažadėjo, kad kaip tik rudenį (rinkimų kontekste) šio klausimo iš esmės imsis Vyriausybė ir sugalvos ką nors tokio, kad neturės prie ko prikibti nei išeivija, nei Konstitucinis teismas, nei pats Prezidentas.      Formalus Prezidento veto motyvas yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas dar 2006-ais metais "kad tokie įstatymo nustatyti atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu gali būti tik labai reti – išimtiniai“. Konstitucija – svarbiausias šalies įstatymas, tačiau ar formalus raidės sekimas neprisidės prie mūsų Tautos nykimo?      LR Seime vykusių diskusijų tarp frakcijų ar atskirų Seimo narių, takoskyros atrodo turi dar gilesnę potekstę nei Konstitucijos aiškinimo subtilybės. Tą potekstę nesunkiai rastume paieškoję skirtumų tarp išeivijos rinkėjų ir Lietuvos gyventojų. Skirtumų tikrai yra, o kai kurios Seimo frakcijos prieš rinkimus juos jautriai įvertina. Paaiškinsiu užuominą: statistiškai išeiviai balsuoja kitaip nei Lietuvos gyventojai, vadinasi, kai kurioms partijoms nenaudinga, kad išeiviai turėtų teisę balsuoti. Tačiau pasigilinkime ne į rinkimų triukus ar įvairių valdžios institucijų motyvus, o į pilietybės esmę ir reikšmę mūsų tautai. Valstybė ar tauta?      Kas rūpi mūsų valdžiai jaučiame, o kas rūpi patiems išeiviams? Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė teigia: „Pasaulio lietuviams pilietybė yra prasmingiausias ryšys su savo Tėvyne, to nenorime prarasti“. Dar LR Seime svarstant įstatymo projektą R. Narušienė teigė kad „į įstatymą būtina įrašyti nuostatą apie prigimtinę lietuvių kilmės žmonių teisę į pilietybę“.      Tačiau valdžios institucijos (įskaitant LR Seimą, Prezidentūrą, Vyriausybę) diskusijose, dėl pilietybės įstatymo, šneka kita kalba: teisine, formalia, valstybiška. Mąstyti valstybiškai, žinoma, gerai, tačiau negalima pamiršti skirtumo tarp valstybės ir tautos. Lietuvių tauta yra tai, kas duoda pagrindą kalbėti apie Lietuvos valstybę (ir jos pilietybę), o ne atvirkščiai. Vienas šios košės “autorių” Konstitucinio teismo pirmininkas Egidijus Kūris teisingai pastebi: „sėkmingai painiojami trys netapatūs dalykai: pilietybė, gyvenamoji vieta ir tautybė“.      „Jei gerbiame Konstituciją, yra tik vienas kelias plačiai atverti vartus dvigubai pilietybei – referendumas“ teigia E. Kūris. Vadinasi nusimesti atsakomybę nuo pečių. Tautos išrinktieji pavargo gilintis – tegul sprendžia pati tauta. Ko gero, nežinojimas ką daryti su dviguba pilietybe rezonuoja su neturėjimu valstybės vizijos apskritai. Pirmiausia juk reikia suvokti, ko Lietuva siekia pilietybės įstatymu, koks yra šio įstatymo kuriantis tikslas, o ne kokios tariamos grėsmės iškils jį vienaip ar kitaip suformulavus.      Grįžkime prie to, ką mums bando pasakyti patys išeiviai. Jie bando prisibelsti pro valdžios pragmatiškumo luobą ir paaiškinti, kad jiems Lietuvos pilietybė - tai ne teisių ieškojimas, o siekis išlaikyti ryšį su Tėvyne, tuo pačiu stiprinant tautos gyvastį. Diskutuojama apie tai, kiek procentų lietuvių gyvena vienoj ar kitoj šaly, kaip jie ten atsidūrė, netgi ar ta šalis priklauso NATO ir ES, tačiau kodėl į patį siekiamybės smaigalį neiškelti fakto, kad tautos gyvastis tvinksi kiekvieno tautiečio kraujyje, jis nešiojasi lietuvybės šaknis savo genuose, nesvarbu kurioje pasaulio vietoje bebūtų.      Bandoma lyginti kitų šalių praktiką dėl pilietybės ir net cituoti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įstatymą šiuo klausimu. Bet juk JAV yra ne tautos pagrindu susikūrusi valstybė, o teritoriniu. Todėl siekiai formuluojant kas yra JAV pilietis yra šiek tiek kitokie nei Lietuvos. Mūsų valstybė yra palyginti maža, gyventojų kasdiena mažėja, o kultūrinio ir tautinio identiteto krizė, ekonominės krizės išvakarėse verčia sunerimti ar neatsitiks taip, kad mūsų jaunoji karta apskritai nebenorės vadintis lietuviais (išskyrus sirgdami už krepšinio rinktinę)?      Kas tuomet yra tie tūkstančiai išeivių – nepageidaujami pseudo-lietuviai, kokiais juos siekiama paversti nesuteikiant pilietybės, ar tas aruodas iš kurio galima išsaugoti ir gaivinti nykstančią lietuvių tautą? Argi mūsų prioritetas nėra išlaikyti tamprius ryšius su kiekvienu lietuvių kilmės asmeniu visame pasaulyje? Kaip geriau tą padaryti, jei ne pilietybės įstatymu? Ko mus moko Vydūnas?       Kadangi iškilusis lietuvių mąstytojas Vydūnas pagarbiai puikuojasi ant 200 litų vertės banknoto, gal jo žodžiai prisibels ligi vartotojiška kultūra persmelktos sprendimų priėmėjų savimonės.       „Tauta nėra tiktai paprastas erdvės ir laiko dalykas. Tautos gyvata aiškiau negu kas kita pasaulyj parodo, kad jos pagrindas yra nuolatai veikiančios kūrybos galios.“ Šiuo Vydūnas mus perspėja, kad tauta nėra savaime gyvuojantis reiškinys, kad tautą kuria jai priklausantys žmonės, atkakliai, surėmę pečius. Lietuvių tautos išeivija demonstruoja nuolatines pastangas prisidėti prie šios kūrybos, tačiau norima šią gyvo tautos kraujo arteriją nukirpti arba taip užspausti, kad ilgainiui ji pati nugaiš.       „Tautos nykimo laikais nėra žmonių, kurie vykina tarsi visos tautos uždavinį. Jų neužgema jai. Ir nėra tad nė vieno, kuriuo būtų tvirtinama galimybė tautai gyvent. Vėl gi tokie, kurie griauja tautos gyvatą, yra tais laikais pakenčiami “. Argi šis apokaliptinis Vydūno sakinys neprimena mums liūdnos ir išsivaikštančios Lietuvėlės nūdienos, spalvingai atsispindinčios bulvarinės spaudos skurde, komercinių televizijų pragmatiškume, įvairių realybės šou paikam blizgesy, politikos cirko šurmuly, į patvorį parvirtusio tautiečio girtoje dejonėje?       Kad nekiltų pagunda iškelti idėją apie dviejų rūšių pilietybę: tautos ir valstybės (kilmės ir gyvenamosios vietos pagrindu), kuri pagimdytų dvigubai daugiau biurokratijos ir diskusijų, pabaigai norisi patarti pilietybės įstatymo kūrėjams vadovautis paprasta logika - ne kaip sumažinti, o kaip padidinti lietuvių kilmę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių. Komentarai http://www.delfi.lt/news/elections2008/ ... &com=1&s=1 K.V.-Lenkija 2008 07 31 10:08      Gerb. Prezidentas V.Adamkus vetuodamas Pilietybės įstatymą elgėsi pagal kairiųjų liberalų nuostatą /Jis pats yra šios ideologijos išpažintojas/, pagal kurią sąvoka ,,Lietuvos žmonės" yra svarbesnė negu ,,lietuvių tauta".      Tad elgiamasi taip, kad sumažinti lietuvių kilmę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių. Mano galva yra tai žalinga Lietuvos valstybės tolimesniam vystymuisi ir gali privesti prie to, kad Lietuva bus be lietuvių arba lietuviai taps savo sukurtoje Valstybėje tautine mažuma. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 01 Rgp 2008 02:32
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Nemaišyk - užsienyje lietuvių nėra, nes išeiviai yra nebe lietuviai, o amerikiečiai (anglai, airiai ir kt.), tik lietuvių kilmės ir Lietuvai jie nedirbs. Dar daugiau - konflikto metu jie eis prieš Lietuvą. Todėl lietuvis yra Lietuvos pilietis, kurių absoliuti dauguma ir gimė lietuviais, o tie, kurie jais negimė, bet susiejo savo likimą su Lietuvą, tikrai yra tikresni lietuviai, nei tie, kurie jais gimė, bet numetė Lietuvos pasą į šiukšlyną. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 17 Rgs 2008 23:38
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	D.Žalimas. Dvigubos pilietybės siekių klystkeliai Dainius Žalimas, http://www.DELFI.lt 2008 rugsėjo mėn. 17 d. http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=18565147     Dvigubos pilietybės tema įaudrino Lietuvos visuomenę po 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, kuris iš esmės pakartojo ankstesnio, 2003 m. gruodžio 30 d., nutarimo nuostatą, kad „Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.     Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“. 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimu galiojusio Pilietybės įstatymo nuostatos, leidusios turėti dvigubą pilietybę turėjusiems Lietuvos pilietybę iki okupacijos ir jų palikuonims bei lietuvių kilmės asmenims, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir toliau nebegalėjo būti taikomos. Tačiau Lietuvos piliečiai, iki Konstitucinio Teismo nutarimo turėję kitos valstybės pilietybę, toliau gali ją turėti neprarasdami Lietuvos pilietybės.     Alyvos į ugnį įpylė Seimo mėginimai „apeiti“ šį Konstitucinio Teismo nutarimą 2008 m. birželio 30 d. priimant naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris laidavo dvigubą pilietybę visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, įgijusiems kitų ES ar NATO šalių pilietybę, taip pat turinčiose su Lietuva sieną valstybėse „tradiciškai gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims“ (pastarosios nuostatos ribų niekas nesugebėjo išaiškinti). Bet kam, net už įstatymą balsavusiems Seimo nariams, buvo aišku, kad tokiu būdu dviguba pilietybė taptų paplitusiu reiškiniu, todėl minėtos nuostatos prieštaravo Konstitucijos 12 straipsniui.     Tad Respublikos Prezidentas praktiškai neturėjo kito pasirinkimo, kaip vetuoti priimtą įstatymą ir pasiūlyti Seimui išbraukti minėtas nuostatas. Seimas šiuos siūlymus priėmė. Tačiau už konstitucinės pareigos vykdymą Respublikos Prezidentui teko daug aršios kritikos, ypač iš kai kurių Seimo narių ir JAV lietuvių bendruomenės vadovybės pusės, vieno JAV miesto lietuvių bendruomenė net atšaukė suplanuotą susitikimą su Respublikos Prezidentu. Tiesa, Lotynų Amerikos valstybėse gyvenantys lietuviai pasveikino tokį Prezidento žingsnį, nes pagal Seimo priimtą įstatymą jie lyg ir buvo atsidūrę už sankcionuotos dvigubos pilietybės ribų.     Veto priešininkai ir plačios dvigubos pilietybės šalininkai savo poziciją argumentavo tuo, kad pilietybė padeda išlaikyti lietuvybę, kad be dvigubos pilietybės lietuviai praras ryšį su Tėvyne ir bus suskaldyta Tauta, kad Konstitucinis Teismas netinkamai išaiškino Konstituciją ir net kad Teismas neturi tokių įgaliojimų aiškinti Konstituciją. Todėl Seimas tariamai turėjęs teisę priimti Pilietybės įstatymą, sankcionuojantį plačią dvigubą pilietybę, nepaisydamas Konstitucinio Teismo ir tariamai vadovaudamasis tiesiogiai Konstitucija. Daugeliui toks aiškinimas, pagardintas emociniais tautiškumo elementais, galėjo atrodyti patrauklus, artimas, tariamai vienijantis Tautą. Tačiau ar tokie iš esmės neribotos dvigubos pilietybės siekiai neturi savų klystkelių? Juos trumpai pamėginsiu atskleisti. Ar Lietuvos Respublikos piliečiams privalu vadovautis Konstitucija?      Atrodo, keistai skamba šis klausimas. Atsakymas į jį lyg ir savaime aiškus, juolab kad Konstitucijos laikytis įpareigoja jos 28 straipsnis. Tačiau dar kartą prisiminti šį retorinį klausimą verčia dėl Respublikos Prezidento vetuoto įstatymo užvirusios aistros.      1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstituciją priėmė Tautos referendumas. Joje įrašytas minėtas Konstitucijos 12 straipsnis, apribojęs dvigubą pilietybę atskirais įstatymo nustatytais atvejais. Joje nustatyta ir šio straipsnio nuostatų keitimo tvarka: jas galima keisti tik referendumu. Konstitucija taip pat įtvirtino valdžių padalijimo sistemą, Konstitucijos viršenybės, teisinės valstybės ir kitus kertinius konstitucinius principus. Konstitucija numatė ir konstitucinės priežiūros mechanizmą, būtent Tauta priimdama Konstituciją delegavo įgaliojimus Konstituciniam Teismui tikrinti, ar Seimo priimami įstatymai atitinka Konstituciją. Konstitucinis Teismas atlieka šią savo funkciją nagrinėdamas konkrečias bylas. Bylos nėra tik sprendimo, ar ginčijamas įstatymas atitinka Konstituciją, priėmimas, toks sprendimas turi būti logiškas ir argumentuotas. Todėl Konstitucinis Teismas atlieka tokias pačias teisės (šiuo atveju – Konstitucijos) aiškinimo funkcijas, kaip ir bet kuris kitas nacionalinis ar tarptautinis teismas.      Štai 2004 metais Tarptautinis Teisingumo Teismas, nagrinėdamas bylą dėl Izraelio statomos gynybinės sienos okupuotoje Palestinos teritorijoje, pabrėžė, kad norėdamas atsakyti į klausimą, ar tokios sienos statyba yra teisėta, jis turi nustatyti taikytinas byloje tarptautinės teisės normas, išaiškinti jų turinį ir jomis remiantis suformuluoti teisiškai motyvuotą atsakymą. Tą patį, spręsdamas konstitucines bylas, daro ir Lietuvos Konstitucinis Teismas, t. y. jis turi nustatyti taikytinas Konstitucijos normas, išaiškinti jų turinį ir taip suformuluoti motyvuotą atsakymą, ar ginčijamas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.      Tokiu būdu aiškindamas Konstitucijos normų turinį Teismas formuoja oficialią konstitucinę doktriną, kuria jis pats privalo vadovautis vėlesnėse bylose, kuria taip pat privalo vadovautis įstatymų leidėjas, jeigu jis siekia priimti Konstituciją atitinkantį įstatymą. Kitaip Konstitucija nebūtų stabiliausias ir pamatinis Tautos bei Valstybės teisinis aktas, ji būtų visiškai priklausanti nuo valdžioje esančių politinių jėgų malonės ir valios.      Taigi Konstitucija nėra tik jos žodinis tekstas, ją taip pat sudaro jos žodinio teksto turinį ir subtilybes atskleidžianti Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Panašiai, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių konvencijos turinio šiandien neįmanoma suvokti be Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos. Teisminei valdžiai tenkanti oficiali teisės aiškinimo funkcija yra tokia pat natūrali demokratinei ir teisinei valstybei, kaip ir pati Konstitucija. Tad abejoti tokia funkcija yra daugiau negu nerimta.      Atrodytų, visa tai savaime aišku. Tačiau būtent neribotos dvigubos pilietybės šalininkai visas šias tiesas tarsi pamiršo agituodami Seimą priimti antikonstitucines Pilietybės įstatymo nuostatas ir kritikuodami Respublikos Prezidentą dėl to, kad jis užkirto kelią tokioms iniciatyvoms. Keisčiausia buvo tarp kritikų matyti ne tik tradiciškai populistinių partijų (darbiečių ir „tvarkdarių“) atstovus, bet ir gausų Tėvynės Sąjungos parlamentarų būrį (tik keli iš jų nepalaikė antikonstitucinių nuostatų ir rėmė Respublikos Prezidento veto). Kas jau kas, o konservatizmo vertybes išpažįstanti partija turėtų ginti Konstituciją ir susilaikyti nuo antikonstitucinių iniciatyvų. Ji, beje, turėtų būti ir labiausiai rezervuota Konstitucijos pakeitimų atžvilgiu. Galbūt tai buvo tik laikinas paklydimas?      Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas yra nekritikuotina institucija. Man ir pačiam Teismo pozicija kai kuriais pilietybės klausimais neatrodo pakankamai pagrįsta ir įtikinama. Manyčiau, kad 2006 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarime buvo galima įvardinti atskiru leistinos dvigubos pilietybės atveju Lietuvos Respublikos piliečius, kurie ne savo valia okupacijų laikotarpiu paliko Tėvynę ir negalėdami naudotis Lietuvos valstybės gynyba priėmė kitos šalies pilietybę (t. y. tai būtų atskiras dvigubos pilietybės atvejis, susijęs su specifinėmis istorinėmis ir politinėmis aplinkybėmis). Tokio atvejo aiškus įvardijimas būtų leidęs šiandien aiškiai pasakyti, kad dabar galiojančios Pilietybės įstatymo nuostatos, leidžiančios tokiems asmenims turėti dvigubą pilietybę, atitinka Konstituciją. Manyčiau, kad taip pat nederėjo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime formuluoti integracijos į Lietuvos visuomenę reikalavimo gaunantiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka. Pilietybės suteikimas J.Borisovui ir taip buvo akivaizdžiai neteisėtas bei niekinis. Tuo tarpu pilietybės suteikimas išimties tvarka už nuopelnus valstybei tam ir yra, kad būtų galima ją suteikti nusipelniusiam Lietuvai asmeniui netaikant bendrųjų reikalavimų, įskaitant integracijos (kita vertus, tikri, o ne tariami nuopelnai valstybei patys savaime galėtų būti laikomi pakankamai tampriu ryšiu su ja). Integracijos reikalavimas daro problemišku pilietybės suteikimą asmenims, kurie turi realių nuopelnų valstybei ir kuriems reikia Lietuvos valstybės apsaugos, bet kurie nėra lietuviai. Tokių griežtų reikalavimų pilietybės suteikimui išimties tvarka daugelis valstybių nekelia.      Tačiau kaip Konstituciją gerbiantis pilietis aš turiu pripažinti, tokia yra Lietuvos valstybės konstitucinė santvarka ir tokia yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip ją išaiškino konstitucinius įgaliojimus tam turintis Konstitucinis Teismas. Jeigu toks Teismo išaiškinimas nepatinka, jam pakeisti reikia nustatyta tvarka priimamų Konstitucijos pataisų, formuluojančių kitokias taisykles. Tik tokia tvarka gali būti demokratinėje ir teisinėje valstybėje. Kitaip turėtume anarchiją, paneigtume Konstitucijos viršenybę ir pačią Konstituciją, kartu sunaikintume visuotinį Tautos susitarimą dėl minimalių bendrų elgesio taisyklių, kurio vaidmenį ir atlieka Konstitucija. Ar dar reikia tęsti, kur visa tai veda? Tikrai ne Vakarų demokratijos tradicijos link, veikiau bloškia mus atgal į posovietinę Rytų erdvę, kurioje konstitucija yra diktatoriams ir jų klikoms paklusnus įrankis, pasiduodantis visiems jų norams bei įgeidžiams.      Štai kodėl politinių audrų dėl Pilietybės įstatymo metu skambėjusius raginimus nepaisyti Konstitucijos, „apeiti“ Konstitucinį Teismą, mėginimus prisiimti sau Teismo funkcijas tariamai geriau aiškinant Konstituciją, spaudimą Seimui ir Prezidentui palaikyti antikonstitucinį įstatymą aš laikau švelniai tariant nepilietišku elgesiu. Lietuvos pilietis neturėtų leisti sau raginti pažeisti Konstituciją ir koneveikti valstybės pareigūnus, kurie laikosi jos. Dar keisčiau, kai tai yra Lietuvos piliečiai, reikalaujantys sau privilegijų turėti ir kitos valstybės pilietybę.      Bet kuriuo atveju bet kokiam masiniam dvigubos pilietybės įteisinimui yra būtinos Konstitucijos 12 straipsnio pataisos. Ar Lietuvos pilietybė tebėra vertybė?     Tačiau ar tokios pataisos iš tiesų yra reikalingos, turint dabartinę Pilietybės įstatymo redakciją? Pažiūrėkime, kam reikalaujama dvigubos pilietybės ir kas liko už dabartinio įstatymo sankcionuotų dvigubos pilietybės ribų.     Naujos redakcijos pilietybės įstatymas leidžia turėti dvigubą pilietybę tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie kitos šalies pilietybę įgijo ne savo valia, t. y. gimdami tose šalyse, kurių pilietybė įgyjama automatiškai gimus jų teritorijoje. Tokiu būdu išspręsta problema, kai Lietuvos piliečių vaikams, gimusiems tokiose šalyse, nebūdavo pripažįstama Lietuvos pilietybė.      Dviguba pilietybė laiduojama taip pat tremtiniams ir politiniams kaliniams bei Lietuvos piliečiams, kurie 1940-1990 metų okupacijų laikotarpiu turėjo pasitraukti iš Lietuvos, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams. Tokiu būdu visi Lietuvos piliečiai, priklausantys priverstinės politinės emigracijos bangai ir dėl tokios emigracijos įgiję juos priglaudusios šalies pilietybę, išsaugo ir Lietuvos pilietybę. Taigi niekas neatėmė Lietuvos pilietybės iš senosios emigracijos bangos ir jos palikuonių.      Vadinasi, galimybės turėti dvigubą pilietybę neteko tik tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę, t. y. dalis naujosios emigracijos bangos. Ir tai ne visi, nes pagal nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo galiojusias nuostatas lietuvių kilmės Lietuvos pilietis galėjo prašyti palikti jam Lietuvos pilietybę net ir savo noru įgijęs kitos šalies pilietybę. Tad iš esmės be galimybės turėti dvigubą pilietybę liko tie, kurie jau po Konstitucinio Teismo nutarimo savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.      Ar verta dėl jų keisti Konstituciją ir plėsti dvigubos pilietybės atvejų sąrašą? Tai visų pirma yra vertybinis klausimas, verčiantis susimąstyti, kas mums yra Lietuvos pilietybė. Ar Lietuvos pilietybė suponuoja tik piliečio teises valstybės atžvilgiu, ar asocijuojasi tik su eiliniu asmens dokumentu, ar vis dėlto Lietuvos pilietybė taip pat reiškia pareigas valstybei, ištikimybę jai. Jeigu pilietybė mums reiškia ištikimybės valstybei santykius, tada reikia pripažinti, kad su tokia ištikimybe yra nesuderinamas siekis laisva valia įgyti kitos valstybės pilietybę. Tada siekti kitos valstybės pilietybės vaikantis materialinės naudos ar kitokių patogumų turėtų būti laikoma nepilietišku elgesiu. Todėl nereikia stebėtis, kad kitos pilietybės įgijimas laisva valia prilyginamas savanoriškam Lietuvos pilietybės atsisakymui. Tokia yra ne tik Lietuvos, bet ir nemažos dalies ES valstybių praktika (pavyzdžiui, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Nyderlandų ir kt.).      Ar turėtume savotiškai skatinti Lietuvos piliečius, savanoriškai pasirenkančius kitos valstybės pilietybę? Jei atsakysime į šį klausimą teigiamai, tuomet teks pripažinti, kad Lietuvos pilietybė mums nėra vertybė ir prisirišimo prie valstybės sinonimas, kad kitų valstybių pilietybė yra vertingesnė, jei jos turėtojams kaip „prizą“ paliekame ir antrąją, Lietuvos, pilietybę. Juk jei asmuo savanoriškai pasirinko politinę ir pilietinę integraciją kitoje valstybėje, jam Lietuvos pilietybė tebus antroji, papildoma.     Neribotos dvigubos pilietybės šalininkai dažnai kalba apie prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę. Iš tiesų viena iš visuotinai pripažintų žmogaus teisių yra teisė į pilietybę, bet pagal tarptautinę teisę tai yra teisė į pilietybę apskritai, o ne teisė į konkrečios valstybės pilietybę. Kitaip tariant, tarptautinei teisei svarbu, kad asmuo nebūtų be jokios pilietybės ir be jokios valstybės gynybos. Todėl pilietybės netekimas pagal valstybės įstatymus, jei įgyjama kitos valstybės pilietybė, neprieštarauja jokioms tarptautinės teisės normoms. Beje, pilietybė pagal tarptautinę teisę yra asmens politinis ir teisinis ryšys su valstybe, nerodantis jo etninės kilmės. Tad mėginimai sutapatinti pilietybę su tautybe teisiškai yra absoliučiai nepagrįsti.     Žinoma, valstybė gali numatyti tam tikrų preferencijų įgyti pilietybę titulinės nacijos atstovams. Tokia preferencija pas mus yra teisė į Lietuvos pilietybę, kuri neterminuotai pripažįstama visiems lietuvių kilmės asmenims. Būtent tokia teisė ir ją turinčių asmenų statuso išsamesnis reglamentavimas galėtų padėti išspręsti daugelį išeivijos keliamų problemų, susijusių su lietuvių kilmės asmenimis, savanoriškai pasirinkusias kitos valstybės pilietybę. Jie išsaugotų teisę į Lietuvos pilietybę, kurią realizuotų atsisakę kitos valstybės pilietybės, galėtų bet kada grįžti į Lietuvą ir čia gyventi lygiomis teisėmis su kitais, išskyrus politines teises dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose (pastarosiomis būtų galima naudotis tik realizavus teisę į Lietuvos pilietybę).      Taigi diskutuojant apie dvigubą pilietybę pasirinkimas iš esmės yra toks: arba pasilikti prie dabartinės situacijos, kai dviguba pilietybė yra ribojama, bet Lietuvos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę ne savo valia, išlaiko ir Lietuvos pilietybę, o visi lietuvių kilmės asmenys turi teisę į Lietuvos pilietybę, arba visiškai atverti duris dvigubai pilietybei leidžiant visiems Lietuvos piliečiams būti kitos valstybės piliečiais (apsiriboti tik kai kuriomis valstybėmis čia neišeis, nes visada gali „iškristi“ kurios nors šalies lietuvių bendruomenė). Kuo gali baigtis pastarasis variantas, galima spėti prisiminus kai kurių valstybių norus „gynybos tikslais“ matyti užsienyje kuo daugiau savo piliečių. Tad nemanau, kad verta imtis tokio eksperimento. Gal vis dėlto geriau būkime Lietuvos piliečiai. http://www.DELFI.lt Komentarai DELFI http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1 Žygeivis, Lietuvių Tautinio Centro Įsipareigojimai, 2008 09 17 23:44 Už vieningą lietuvišką Valstybę! LIETUVIŲ TAUTINIO CENTRO ĮSIPAREIGOJIMAI     Svarbiausias tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas ir puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje. ------------------------------- -------- 11. „Lietuvio pažymėjimas“.     Lietuviams, turintiems ir nenorintiems atsisakyti kitos valstybės pilietybės, ryšių su Lietuva išsaugojimui ir palaikymui suteikti oficialų „Lietuvio pažymėjimą“: lietuvių kilmės asmenys, turintys kitą pilietybę, turi teisę gauti „Lietuvio pažymėjimą“, su kuriuo gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, būti išrinktais į vietos savivaldos tarybas. „Lietuvio pažymėjimas“ sugrįžusiems nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą, suteikia galimybę atstatyti Lietuvos pilietybę be jokių apribojimų.     Kitose svarbiose srityse (mokslo reforma, pilietybės įstatymas, totalinės kontrolės - gyventojų pokalbių klausymo, jų veiklos sekimo - panaikinimas ir kita) yra privalu palaikyti tą pusę, kuri geriau užtikrina Lietuvių Tautos, Lietuvos Valstybės ir Lietuvos gamtos bei tradicijų išsaugojimą. „Ekonomika“, „gerovė“ ir kitos „pirklio mentaliteto“ sąvokos turi būti antraeilės. analitikas, 2008 09 17 23:24     Dainius Žalimas pats pasiklysta savuose klystkeliuose. Deja, arba jis neįsiklauso į PLB argumentus, arba nesupranta, kad pilietybė svarbi išlaikyti pačią valstybę ir tautą.     Be to, Konstitucinio Teismo sprendimus ne tik reikėtų diskutuoti, bet jei reikia ginčyti politiškai ir keisti įstatymus, arba (jei reikia) ir pačią Konstituciją. Tik tokiu būdu galima užtikrinti tikrą demokratiją ir jos vystymąsi, brendimą. Konstucinis Teismas, kuris "neliečiamas" tampa nedemokratiškas ir negyvas.     Toliau, Seimas nebandė "apeiti" KT aiškinimą, kaip teigia p.Žalimas. Seimas juk turi teisę ruošti įstatymus, ar ne, p.Žalimai? Paskutinį kartą kai skaičiau Konstituciją, nepastebėjau, kad ta teisė jau buvo atiduota Konstituciniam Teismui.      Taigi, KT turi teisę interpretuoti įstatymus ir nustatyti ar jie konstituciniai. Seimas turi teisę rašyti įstatymus, kuriais galima aiškiau įvardinti teises, kurias suteikia Konstitucija. Jei Seimas turėjo tikslą apriboti ką reiškia "išskirtiniai atvejai" (beje, p.Žalimai - jie nėra pavieniai, pavienis yra pavienis - reikėtų pasiskaityti lietuvių kalbos žodynus...), tai jam tokia teisė yra suteikta pačios Konstitucijos. Jei Seimas įstatymu nuspręs, kad žodis "išskirtinis" nuo šiol lietuvių kalboje reikš kelis ar keliasdešimt, jis tokią teisę turi...      Kūrio vadovaujamas Konsitutcinis Teismas ne tik padarė milžinišką žalą lietuvių tautai ir valstybės suvokimui, bet padarė didelę žalą lietuvių kalbos vartojimui teisinėje aplinkoje. Tokio kalbinio nihilizmo arba lingvistinio absurdiškumo įtraukimas į diskusiją niekam neduoda gero. KT apie tai turėjo pamastyti prieš imantis spręsti tokį klausimą. O praleido gerą galimybę patylėti... A., 2008 09 18 08:59     _Dviguba pilietybė laiduojama taip pat ..Lietuvos piliečiams, kurie 1940-1990 metų okupacijų laikotarpiu turėjo pasitraukti iš Lietuvos, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams_     Atkreiptinas dėmesys į keistai pasirinktą laikotarpį - "1940 - 1990"...     Realiai po antrosios sovietų okupacijos 1944 m. jokios galimybės emigruoti iš SSSR lietuviai iki pat 1990 neturėjo, buvo ant vienos rankos pirštų suskaičiuojami atvejai.     Tačiau sovietmečiu buvo viena Lietuvos gyventojų grupė, kuri turėjo privilegiją emigruoti - tai žydų tautybės asmenys, repatrijavę savo noru ir su didžiuliu entuziazmu.     Ar reikia suprasti, kad po tais 1945-1990 m. emigrantais, kurie gali pretenduoti turėti antrąją, Lietuvos, pilietybę yra tie šimtas su viršum tūkstančių pasaulyje išsibarsčiusių litvakų ir jų palikuonys..?    Labai keista, nes, kaip minėta, lietuvių emigracija tuo metu buvo neįmanoma, o žydai emigravo savo noru, savo istorinėn Tėvynėn ir jokių pretenzijų kelti lyg ir nebeturėtu..? A., 2008 09 18 13:12 2 A, 2008 09 18 11:01 _1. zydu po karo Lietuvoje (Lietuvos zydu, ne is TSRS atkeldintu) buvo like apie 20,000 zmoniu._     Gal būt, gal būt - jums, matyt, geriau žinoti..:) Bet į pilietybę pretenduos visi, net ir iš TSRS atkeldinti - kaip tai yra su bendruomeninio žydų turto "gražinimu". Spaudoje buvo minėta, kad vien Izraelyje tokių Es šalies Lietuvos pilietybės besigviešiančių litvakų yra apie 120-130 tūkst. _2. Istatymo neturi dominti, kodel TSRS (ne Lietuvos) pilieciai pasitrauke ar emigravo.._     Turėtu labai dominti, nes vienas dalykas yra žmonės, priversti bėgti iš savo vienintelės gimtinės - ir visai kitas - žmonės, savo noru repatrijuojantys į savo istorinę Tėvynę tautiniu pagrindu. Suprantate skirtumą..? _3. Jusu emociniai vertinimai del "entuziastingos emigracijos" neatlaiko jokios kritikos, nes istoriskai tera faktas kad iki 1949 metu buvo leidziama repatrijuoti i Lenkija (Izraelio valstyube ikurta 1948m). Labai nedidele dalis Vilniaus krasto zydu ta galimybe pasinaudojo. Labiausiai ja naudojosi lenku tautybes zmones_     Kitaip sakant, manote, kad ne tik emigravusiems žydams, bet ir Lenkijon pokariu sugrižusiems Vilnijos lenkams turėtu būti suteikta antroji, Lietuvos, pilietybė? Tai jau tikrai ne, gerbiamasai... _4. Dabartinis pilietybes suteikimo istatymas yra is esmes priestaraujantis tarptautinei teisei ir ES konstitucijai, nes numato atstatyti isimties tvarka Lietuvos pilietybe tik "lietuviu kilmes asmenims"._     Nusišnekate, net koktu..: (Pasidomėkite Izraelio pilietybės įstatymais ir gal baigsite svaičioti apie "tarptautinę teisę"..:)     Kas dėl neegzistuojančios "ES konstitucijos", tai pasidomėkite Vokietijos ir Suomijos įstatymais, reglamentuojančiais vokiečių ir suomių kilmės asmenų repatriaciją, sužinosite, kad tam tikros kilmės asmenų privilegijavimas pilietybės požiūriu tai įprastas dalykas ES šalių teisėje. _5. Kilme nera NUSTATOMA, jokio tautines kilmes NUSTATYMO mechanizmo nera - kilme yra DEKLARUOJAMA._     Aha, aha - papasakokite tai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkui..;) Mielasai, jūsų vaiko net į valstybinę vidurinę Š.Aleichemo mokyklą nepriims, jeigu dokumentaliai neįrodysite bent vieno jo tėvų žydiškos kilmės...:)))     O gal manote, kad galiu tiesiog nueiti į kokią Lietuvos žydų organizaciją ir deklaruoti, kad esu žydas pagal norą ir tegul mane priima ir įtraukia į turto dalybų sąrašus..?;))) _6. Pagal sita "kilmes apîbrezima" VISI Lietuvoje(lietuviu) gime zydai, lenkai, karaimai, rusai ir kiti yra "lietuviu kilmes"._    Ne _lietuvių kilmės_, bet kilę iš Lietuvos - tai visiškai skirtingi dalykai. Ir jeigu aš panorėsiu gauti Izraelio pilietybę, tai man, skirtingai nuo Lietuvos žydo, jos neduos, nors mes abu, anot Tamstos, _lietuvių kilmės_..;)) _7. privati nuosavybe pagal LR istatymus ne Lietuvos pilieciams - NEGRAZINAMA. Todel i pilietybes grazinimo istatyma buvo irasytas sitas viduramziskas "saugiklis" apie "lietuviu kilmes asmenis". Buvo meginama isvengti teiseto turto grazinimo ju tikriesiems savininkams ir ju palikuonims._     Puikus saugiklis. Pasidomėkite Izraelio įstatymais tuo klausimu. Ten kadaise visa žemė buvo vietos arabų, palestiniečių rankose, vėliau ji buvo konfiskuota. Beje, minėti vietos gyventojai, palestiniečiai, taip ir negavo Izraelio pilietybės, skirtingai nuo atvykusių iš Lietuvos žydų. _Liudniausia, kad sis istatymas pasisuko ne tik pries kitu tautybiu zmones, bet pries pacius lietuvius. Puikiausias pavyzdys - prezidento A.Smetonos tiesioginio palikuonio pralaimeta byla del teises i turta - ne Lietuv os pilietis, todel turtas negrazinamas.Nors nepaneigiama (!!!), kad turtas is esmes turi buti jo. Tiesiog negali buti grazintas._     Ir teisingai - prieš įstatymą visi lygūs. Tegul A.Smetonos ainis grižta ir gauna Lietuvos pilietybę, atsisakydamas USA - ir jokių bėdų.... _8. Privati nuosavybe yra NELIECIAMA, ta nelieciamybe saugo istatymas. Tuo paciu ta istatyma niekais pavercia sistema, pagal kuria pvz. Airijon isvaziavusiu Lietuvos pilieciu turto negali atgauti ju vaikai ar vaikaiciai, jei jie yra tape kitos valstybes pilieciais. Tai yra visiskas teisinis nonsensas._     Tai yra puikus saugiklis, kad Lietuvos žemės būtų gražintos tik su Lietuva susijusiems žmonėms, jos piliečiams. Lietuva turi galvoti apie savo interesus, o ne apie kažkokių užsieniečių.... _9. LR pilietybes grazinimo/suteikimo/atstatymo istatymas is esmes yra netobulas, su rasistiniu, bent jau labai akivaizdziu diskriminaciniu kvapeliu._     Kartoju - pasidomėkite vienintelės demokratinės Artimųjų Rytų šalies - Izraelio įstatymais ir jų taikymu bei Vokietijos ir Suomijos repatrijacijos įstatymais. _Istatymas, norejes apsaugoti nuo turto grazinimo jo teisetiems seimininkams (lietuviams ir nelietuviams) buvo labai parankus tam tikriems "patriotams" turintiems tik Lietuvos Respublikos pilietybe._     Žinoma, kad patriotu - tik be kabučių, galima vadinti tik vieną pilietybę turintį asmenį. Ir įstatymai privalo ginti būtent šalies patriotų, o ne užsieniečių interesus. _Is esmes istatymas pazeidzia elementarias zmogaus teises ir teise i privaciuos nuosavyubes nelieciamybe._    Negriaudenkite, bo dar sulauksime Jūsų pasiūlymo gražinti žemes lenkų ir rusų dvarininkams, kurios iš jų buvo atimtos per Žemės reformą ...;) A., 2008 09 18 15:35 2 A, 2008 09 18 14:12 _Tuos pastatus/zemes veliau, po 1990 metu leido privatizuoti negrazindami nei Petru,nei Joskei, nei ju vaikams ne cento. Tai yra DVIGUBA vagyste. Nes PRIVATI NUOSAVYBE YRA NELIECIAMA_      Ko Jūs vis kartojate tą mantrą? Nieko absoliutaus nėra ir turto konfiskavimas kaip bausmės priedas ar jo nusavinimas visuomenės reikmėms tai puikiai parodo...      Turtas buvo gražintas Lietuvos piliečiams ir taškas. Minėti joškės ir kitokie petriai galėjo grižti ir gauti LR pilietybę, atsisakydami kitos.     Tie, kas taip padarė, turtą atgavo, o tie, kam USA ar izraelio pilietybė buvo brangesnė, nei turtas ar Lietuva - ne. _Dabar i Airija isvaziavo Vardenis Pravrdenis su Pravardeniene. Tarkim islaike LR pilietybe. Ten jiems gime Pravardeniukas ir jis gavo Airijos pilietybe._     Va, čia jau sukčiaujate - Airijos pilietybės jis automatiškai negaus, gaus tik teisę į ją. _Vardeniams Lietuvoje liko uzgyvento turto. Pagalm dabartini istatyma pravardeniukas juo pasinaudoti negales...._      Mielasai, pasiklydote tarp dviejų pušų - paveldėjimo teisės pilietybė neliečia, pavardeniukas kuo puikiaisiai paveldės tėvų turtą Lietuvoje nepaisant pilietybės - šie klausimai lietė tik restitucijos klausimus, o ne paveldėjimo...:)) _Atleiskit, bet jei tamstai nepatinka zydai, lenkai ar kiti, tai nera teisinis argumentas neteisybei vykdyti.Sekmes moksle_     Ačiū už palinkėjimus - palinkėsiu ir Tamstai atsikratyti įpročio priskirti oponentui kažkokias pažiūras jo neatsiklausus.     Kas Jums sakė, kad man nepatinka žydai - priešingai, reguliariai siūlau iš jų mokytis ir imti pavyzdžiu.... A., 2008 09 18 15:48 2 a, 2008 09 18 14:26 _uzuot paiste niekus, pasidomekite pats - Izraeliui, kaip ir Vokietijai vienodai rodo, kiek jus turite pasu._     Mielasai anonime, aš jums aiškiai parodžiau, kad ir viena, ir kita valstybė dalina pasus pagal ETNINĘ KILMĘ - o jūs man kažkokią nesamonę aiškinate? Yra Lotynų Amerikoje valstybėlių, kurių pilietybę ir pasą gali nusipirkti už 10 tūkst. usd - tai gal čia mums, anot Tamstos, pavyzdys? _ Izraelio "sugrizimo istatymas" yra perdem paprastas - gauti Izraelio pilietybe ir i ji repatrijuotis turi teise bet kuris zmogus, kurio bent vienas is giminaiciu iki seneliu buvo zydas._     Puiku, štai ir reikia šį nuostabų Izraelio įstatymą nukopijuoti - ir teisę į Lietuvos pilietybę išsaugoti tiems, kieno bent vienas giminaičių iki senelių buvo _lietuvis_. Ar aišku? _Beje, is kur jus tike litvaku priskaiciavote 120-130,000? Gal kur miske radot? Ar skaiciuoti mokat?Tai paskaiciuokit, kiek zmoniu is Lietuvos isvyko i Palestina iki Izraelio nepriklausomybes paskelbimo ir kiek ju isvyko po karo._     Čia ne aš skaičiavau, čia dabartinis frontininkas Paleckiukas, kai dar buvo seimūnas ir buvo nuvykęs į Izraelį giminių aplankyti ar ko ten, grižęs stūmė dvigubos pilietybės izraelitams idėją ir pasakojo, kaip suklestės mūsų Lietuva, kai suteiks pilietybę 120-130 tūkst. potencialių litvakų investuotojų...;) _Ir nepairskite, kad istatymas skriadzia vienodai visus - lietuvius ir nelietuvius. Beje, jei labai megstate sjkaiciuoti, tai lietuviu uzsienyje gyvena apie 1mio (JAV,Kanada,Australija, Airija). Ir apskritai VISI be isimties antros pilietybes prasantys lietuviu kilmes zmones ta daro is materialiniu paskatu ar ne?_     Lietuvių - tai gal ir ne visi, o štai kam žydams ta antra pilietybė..? Gal jie kitaip Lietuvos mylėti negali..?:))) _beje, jusu kvaila replika apie Aleichemo mokykla Vilniuje. Nesuprantu, koks lietuvis leis vaika i zydu mokykla?_    Kodėl gi kvaila? Labai netgi taikli...:)    Tik žydų mokykloje (valstybinėje, beje) iš vaikų reikalaujama įrodyti KILMĘ. Nei lenkų, nei rusų, nei lietuvių mokyklose to nereikalaujama - priimami visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo kilmės. A., to 2 A., 2008 09 18 17:30 _esate teisinis analfabetas su rasistiniu kvapeliu._     Oho, štai Tamstelei ir desperacija iš bejėgiškumo prasideda..;) _Jei paveldejimo teise pilietybes neliecia, tai kodel negrazina turto nepilieciams, pvz. A.Smetonos tiesioginiams palikuonims? Ar gal jo seneliai nebuvo lietuviai?????_      Deja, kaip taikliai pastebėjo žemiau pasisakęs komentuotojas, tai Tamsta esate _teisinis analfabetas_ kalbant apie LR galiojančią teisę. Nežinau, gal esate žymus halahinės teisės specialistas, bet apie Lietuvos civilinę teisę neišmanote ničnieko. Graudu, bet faktas. ------------------------------------------------------------ Isiterpsiu, to 2 a, 2008 09 18 16:46 Sorry, isiterpdamas i judvieju diskusija, vis delto negaliu nepastebeti, kad vadindamas oponenta teisiniu analfabetu, deja, pats nepajegiate atskirti restitucijos nuo paveldejimo. ------------------------------------------------------------- _Ka cia paistot? Pazvelkit, ka rasot - jums isskyrus zydus niekas nekliudo. Les miserables._     Žydai patys savaime man niekuo nekliudo - lai gyveną ilgai ir laimingai savo Izraeliuose, tik nenorėčiau, kad tuose kraštuose per kvailus ar specialiai prastumtus LR įstatymus staiga atsirastu virš šimto tūkstančių naujai iškeptų Lietuvos piliečių, neatsisakančių savo tikrosios pilietybės...     Suprantate, ponas?     Lietuvos piliečio vardas buvo krauju apšlakstytas 1991 m. sausio 13 dieną ir tikrai nedera šio statuso dalinti į kairę ir į dešinę nieko bendro su Lietuvą neturintiems užsieniečiams. _Beje, kaip ten su 1mio lietuviu ne Lietuvoj gyvenanciu?_     Lai laimingai sau gyvena. Panorės grįžti ir gauti LR pilietybę - jokių problemų, atsisakyk svetimos - ir imk. _is salies ziurint neatsakei tu cia nei i viena arguimenta...vienzo, "litvaku investuotojais" gasdini.nerimta_     Argumentą?:))     Tamsta pateikei nors vieną ARGUMENTĄ? Kodėl aš jo nematau? Gal antisemitinis Delfis jį ištrynė..?:)    Tamstos "argumentai" tėra graudus neišmanymas, kaip pvz. šiuo atveju: _nereikia nusineketi - ..Aleichemo mokykla yra PRIVATI.Dvejetas uz gyvenima_    Aha, "privati"..:) Skaitykit, ponas tamsuoli:    "Vilniaus Šolom Aleichemo vidurinė mokykla įkurta 1989 m. spalio mėn. ir yra vienintelė valstybinė žydų mokykla Lietuvoje. 2002 m. mokyklą baigė pirmoji žydų abiturientų laida, pirmoji po 60 metų. Mokykloje pagrindiniai dalykai dėstomi lietuvių kalba, o žydiškų dalykų koncentrą sudaro hebrajų kalba, žydų istorija, žydų tradicijos ir tikyba. Mokykloje dėstoma sustiprinta anglų kalba. Vilniaus Šolom Aleichemo vidurinė mokykla yra pasaulietinė, tačiau čia švenčiamos žydų religinės šventės. Mokyklai suteikta teisė dirbti pagal žydų švenčių kalendorių." Žygeivis, Dvigubos pilietybės "norėtojams", 2008 09 18 21:57    Ukrainos Radoje pateiktas įstatymo projektas, kuriame siūloma bausti iki 5 metų kalėjimo už antros pilietybės (be Ukrainos) priėmimą.    Ukraina pasimokė iš Gruzijos pavyzdžio - juk dabar jau Kryme Rusija suteikia savo pilietybę visiems "rusakalbiams". _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo. Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 18 Rgs 2008 21:58. Iš viso redaguota 9 kartus.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Rgs 2008 21:08
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Romualdas Ozolas: Trojos arklys už vartų http://www.bernardinai.lt/index.php?url ... es%2F84867 2008-09-16     Kovo 11-osios Akto signataras, vienas iš LR Konstitucijos kūrėjų Romualdas Ozolas komentuoja dvigubos pilietybės klausimą.     Lietuvos ir išeivijos spaudoje dvigubos pilietybės klausimu parašyta daug straipsnių, elektroniniuose tinklapiuose pareikšta daug nuoširdžių ir piktų nuomonių, tačiau neteko matyti, kad būtų kreiptąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucijos autorius ir paklausta: ,,Kokia buvo Jūsų intencija dvigubos pilietybės klausimu, kai kūrėte šį dokumentą?” Autorių paaiškinimas yra svarbus ne tik mums, bet ir ateinančioms kartoms.     LR Konstitucijos pirmame skirsnyje, antrame straipsnyje teigiama, kad “Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai”. Nesitikėjome tokio gausaus lietuvių išvykimo iš Lietuvos. Esame maža Tauta, todėl kyla klausimas, kaip mes savo plačiai po pasaulį pasklidusią Tautą sugebėsime išlaikyti? Išeivijoje vyrauja nuomonė, kad dvigubos pilietybės pripažinimas padėtų šią problemą spręsti.     LR Konstitucijos 12 straipsnyje pabrėžiama: ,,LR pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais”, o II skirsnyje “Žmogus ir valstybė” 18 straipsnyje vėl kartojama: “Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.” Ar dvigubos pilietybės sąvokos praplėtimas, remiantis prigimties teise, yra priimtinas atsakymas? O gal, sekant lenkų pavyzdžiu, būtų realu įvesti Lietuvio pasą?     Jau ir anksčiau dviguba pilietybė nebuvo neproblemiška: gali ar negali dalyvauti abiejų šalių rinkimuose, privalo ar neprivalo tarnauti antrosios pilietybės šalies kariuomenėje dviejų valstybių pilietis? Teisininkai gali remtis įvairiais principais ir precedentais, aiškindami tos ar kitos interpretacijos naudai. Faktas liktų faktu: problema neišnyksta, jeigu į dvigubos pilietybės praktiką žiūrėsi rimtai, kriterijumi laikydamas visų pirma valstybę.     Dabar, kai į naujojo šaltojo karo ginkluotę Rusija įtraukė ir dvigubą pilietybę, nelieka abejonių, kad jos samprata turi būti išgryninta visų pirma galimybių tą sudvigubinimą panaudoti prieš valstybę požiūriu.     Pilietybės institutu Rusija naudojosi, rengdamasi veiksmams Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Konstitucinė nuostata, kad Pietų Osetijos ir Abchazijos žmonės yra Gruzijos piliečiai, buvo „išplauta“ jiems suteikinėjant Rusijos pilietybę. Latvijoje, kur dar daug gyventojų rusų, Maskva dviems iš jų suteikė Rusijos pilietybę. Latvijos vadovybė buvo ryžtinga: panaikino jų gyvenimo Latvijoje teisinę bazę ir kaip Rusijos piliečius deportavo. Rusijos akcija buvo užgniaužta pačioje užuomazgoje.     Lenkija, vėl kurianti „Didžiąją Lenkiją“, elgiasi apdairiau: neįpilietindama už šiandieninės valstybės ribų gyvenančių lenkų, savosios „Lenko kortos“ pagalba ryškinasi eventualius savo piliečius „kresuose“ (t. y. savo šiandieniniuose pasieniuose) arba aktyvius Lenkijos didybės kūrėjus visame pasaulyje ir dirba propagandinį aiškinamąjį darbą.     Pasaulyje, kurio organizatoriai iš principo kvestionuoja nacionalinę valstybę, o praktiškai – ir sėkmingai ją silpnina, dvigubos pilietybės klausimas darosi kovos dėl nacionalinės valstybės išsaugojimo juridiniu frontu. Pripažindami dvigubą pilietybę, mes atvertume Trojos vartus. Kaip spręsti lietuvių, išsibarsčiusių po pasaulį ir norinčių likti lietuviais, problemą?     Sprendimą siūlo jau praktikuotas Lietuvio pasas, arba, kaip mes vadinom, „Lozoraičio pasas“. Pagal specialų įstatymą parengtas dabartinis Lietuvio pasas galėtų užtikrinti žmogaus, kaip lietuvio, prigimtines teises, nesuteikdamas tik svarbiausios pilietinės teisės – teisės balsuoti. Svarbiausia, Lietuvio paso įstatymas turėtų numatyti operatyvų ir be jokių kliūčių ar išlygų pilietybės atkūrimą ar įgijimą žmogui grįžus Lietuvon ir atsisakius kitos valstybės pilietybės.     Lietuviams Europos Sąjungoje apskritai nederėtų kalbėti apie dvigubą plietybę, nes visas Sąjungos teises užtikrina sąjunginė pilietybė, kurią Seimas mums suteikė, ratifikuodamas Lisabonos sutartį. O jeigu žmogus nori naudotis dar ir Ispanijos ar Airijos įstatymais, Lietuvos, kaip valstybės, jis iš esmės atsisako. Lietuvio pasas padėtų tokiam išsaugoti pilietybės atkūrimo teisę, leistų jausti savo etninę kilmę, bet nustatytų ir aiškius asmens juridinius santykius tiek su Ispanija ar Airija, tiek su Lietuva.     Buvau LR Konstitucijos kūrėjų grupės narys. Konstitucija projektavome nacionalinę Lietuvos valstybę, ir nieką kita. Apie dvigubą pilietybę nei kalbėta, nei galvota kaip nors kitaip, kaip apie kitos valstybės piliečio ypatingo pagerbimo būdą. Stebėjausi, kaip taškomasi tuo garbingu titulu. Kai kurie atvejai net pribloškė. Kalbos apie referendumą, įteisinantį masinį dvigubos pilietybės praktikavimą kaip lietuvybės gelbėjimo būdą, – naivus nesusipratimas, jeigu ne blogiau. Mylėti Lietuvą be juridinių pareigų galima ir su Lietuvio pasu. Mylėti Lietuvą su visomis iš to išplaukiančiomis pareigomis – tai gyventi Lietuvoje arba pasaulyje tik su Lietuvos Respublikos pasu.     Kitų variantų šiandien nebelieka, jeigu kalbame apie Lietuvos valstybę, o ne to ar kito lietuvio įgeidžius. Kalbino ir užrašė Liūda Rugenienė. „Draugas“ Komentarai Bernardinai.lt http://www.bernardinai.lt/index.php?url ... 2FDESC%2F1 _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 19 Rgs 2008 23:58
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Dvigubas pilietis - Lietuvai nepilietis. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 12 Kov 2009 12:44
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	AR TIKRAI LR PREZIDENTAS GERBIA LIETUVOS KONSTITUCIJĄ? 2009m. vasario 25 d., Vilnius          Pastarosiomis dienomis Lietuvos Respublikos Prezidentas pateikė naują Pilietybės įstatymo projektą. Prisimindami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str. antros dalies nuostatą, kad  „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, matome, kad šis Prezidento pasiūlymas  prieštarauja dabar galiojančiai Konstitucijos nuostatai. Minimasis 12 str. buvo priimtas atkuriant Lietuvos Valstybę ir siekiant apsisaugoti nuo Sovietų Sąjungos ir kitų nedraugiškų valstybių įtakos. LR Konstitucijoje numatyta dviguba pilietybė tegali būti išimtinis atvejis, pavyzdžiui, suteikiant LR Pilietybę užsieniečiui už ypatingus nuopelnus Lietuvai.          Siūlomajame LR Prezidento Pilietybės įstatymo projekte numatyta, kad „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:          1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;          2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;          3) yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;          4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;          5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;          6) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;          7) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje“.          1997 m. Europos konvencija dėl pilietybės draudžia bet kokią diskriminaciją pilietybės srityje, taip pat ir diskriminaciją dėl tautinės ar etninės kilmės (5 straipsnis).          Todėl, įteisinus dvigubą pilietybę, ji bus suteikiama ne tik lietuviams, bet ir visiems to pageidaujantiems, išvykusiems iš Lietuvos iki 1990 metų Kovo 11 d.. Tai leistų įgyti dvigubą pilietybę Rusijos, Lenkijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių piliečiams bei jų palikuonims, seniau gyvenusiems Lietuvoje, kadangi būtų remiamasi tarptautine teisine norma, jog „diskriminacija yra draudžiama“.            Tačiau niekas nemini pačios svarbiausios pasekmės, kad Lietuvoje įteisinus dvigubą pilietybę, Lietuvos piliečiams atsiras galimybė panorėjus įgyti bet kurios kitos užsienio valstybės pilietybę, pavyzdžiui, Lenkijos, kuri labai liberaliai žiūri į dvigubą pilietybę.          Esant minimai padėčiai, niekas nesukliudys šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečiams brukamos „lenko kortelės“ pakeisti Lenkijos Respublikos pasu. Taip pat ir Rusijos Federacijos Konstitucijos 62 str. leidžia turėti dvigubą pilietybę. Ar Lietuvos politikai ir Valstybės strategai nepaskaičiavo, kiek atsirastų norinčių turėti rusišką pasą? Tokių pobūdžio problemų ir jų sukeltų pasekmių gali atsirasti labai daug, o tai gresia pavojais mūsų Valstybės stabilumui ir išlikimui.          Pilietybė suteikia ne tik privilegijas, bet ir įpareigoja savo Valstybei. Minėtame projekte numatoma, kad „Lietuvos Respublikos piliečių prašymu bus leidžiama tarnauti kitos valstybės tarnyboje“. Argi numatoma Lietuvoje turėti tiek daug Lietuvos Respublikos piliečių, kad visi jie netilptų lietuviškoje valstybės tarnyboje ir privalėtų ieškotis darbo įvairiausiose kitų šalių „tarnybose“?          Europos bendrijos steigimo sutarties 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „nustatoma Sąjungos pilietybė. Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo“. Taigi ši nuostata nereikalauja keisti Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio ar Pilietybės įstatymo.          Lietuvos Respublikos pilietybės santykių teisinio reguliavimo pagrindus nustato Konstitucijos – vientiso akto – I skirsnis „Lietuvos valstybė“, kuriam taikoma ypač stipri konstitucinė apsauga. Pagal Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalį Konstitucijos I skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik visuotiniu referendumu.          Kokių tikslų siekdamas p.V.Adamkus stengiasi Lietuvoje įteisinti dvigubą pilietybę? Į šį klausimą tiesiai niekada atsakyta nebuvo. Vietoj atsakymo bandoma prisidengti, esą dabartinėmis teisinėmis sąlygomis „užsienio lietuviai yra skriaudžiami“. Netikiu, kad Prezidentas nežino, kokios pasekmės laukia Lietuvos įteisinus dvigubą pilietybę. Noras Konstitucijoje minimus „atskirus atvejus“ paversti taisykle, kuri leistų Lietuvos Respublikos pilietybę dalinti į kairę ir į dešinę, primintų fokusininko darbą, kuriam vos lazdele pamojus, įvyksta stebuklas.          Tikimės, kad mūsų Respublikos Seimas tokiais stebuklais netiki ir moka įsiskaityti į pagrindinį mūsų Valstybės įstatymą - Konstituciją, kuria remiantis priimami visi kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.          Valstybingumą sergėjantys teisiniai ir politiniai mechanizmai lietuviams tikrai netrukdo būti Lietuvos piliečiams, atitinkantiems mūsų Valstybės konstitucinius reikalavimus bei sugebantiems prisiimti visišką Atsakomybę už savo šalies ateitį ir gerovę.            Darius Šlapakauskas          Lietuvos Piliečių Sąšauka „Už Dorą irTautą“ _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 12 Kov 2009 12:44
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	AR TIKRAI LR PREZIDENTAS GERBIA LIETUVOS KONSTITUCIJĄ? 2009m. vasario 25 d., Vilnius          Pastarosiomis dienomis Lietuvos Respublikos Prezidentas pateikė naują Pilietybės įstatymo projektą. Prisimindami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str. antros dalies nuostatą, kad  „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, matome, kad šis Prezidento pasiūlymas  prieštarauja dabar galiojančiai Konstitucijos nuostatai. Minimasis 12 str. buvo priimtas atkuriant Lietuvos Valstybę ir siekiant apsisaugoti nuo Sovietų Sąjungos ir kitų nedraugiškų valstybių įtakos. LR Konstitucijoje numatyta dviguba pilietybė tegali būti išimtinis atvejis, pavyzdžiui, suteikiant LR Pilietybę užsieniečiui už ypatingus nuopelnus Lietuvai.          Siūlomajame LR Prezidento Pilietybės įstatymo projekte numatyta, kad „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:          1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;          2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;          3) yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;          4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;          5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;          6) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;          7) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje“.          1997 m. Europos konvencija dėl pilietybės draudžia bet kokią diskriminaciją pilietybės srityje, taip pat ir diskriminaciją dėl tautinės ar etninės kilmės (5 straipsnis).          Todėl, įteisinus dvigubą pilietybę, ji bus suteikiama ne tik lietuviams, bet ir visiems to pageidaujantiems, išvykusiems iš Lietuvos iki 1990 metų Kovo 11 d.. Tai leistų įgyti dvigubą pilietybę Rusijos, Lenkijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių piliečiams bei jų palikuonims, seniau gyvenusiems Lietuvoje, kadangi būtų remiamasi tarptautine teisine norma, jog „diskriminacija yra draudžiama“.            Tačiau niekas nemini pačios svarbiausios pasekmės, kad Lietuvoje įteisinus dvigubą pilietybę, Lietuvos piliečiams atsiras galimybė panorėjus įgyti bet kurios kitos užsienio valstybės pilietybę, pavyzdžiui, Lenkijos, kuri labai liberaliai žiūri į dvigubą pilietybę.          Esant minimai padėčiai, niekas nesukliudys šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečiams brukamos „lenko kortelės“ pakeisti Lenkijos Respublikos pasu. Taip pat ir Rusijos Federacijos Konstitucijos 62 str. leidžia turėti dvigubą pilietybę. Ar Lietuvos politikai ir Valstybės strategai nepaskaičiavo, kiek atsirastų norinčių turėti rusišką pasą? Tokių pobūdžio problemų ir jų sukeltų pasekmių gali atsirasti labai daug, o tai gresia pavojais mūsų Valstybės stabilumui ir išlikimui.          Pilietybė suteikia ne tik privilegijas, bet ir įpareigoja savo Valstybei. Minėtame projekte numatoma, kad „Lietuvos Respublikos piliečių prašymu bus leidžiama tarnauti kitos valstybės tarnyboje“. Argi numatoma Lietuvoje turėti tiek daug Lietuvos Respublikos piliečių, kad visi jie netilptų lietuviškoje valstybės tarnyboje ir privalėtų ieškotis darbo įvairiausiose kitų šalių „tarnybose“?          Europos bendrijos steigimo sutarties 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „nustatoma Sąjungos pilietybė. Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo“. Taigi ši nuostata nereikalauja keisti Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio ar Pilietybės įstatymo.          Lietuvos Respublikos pilietybės santykių teisinio reguliavimo pagrindus nustato Konstitucijos – vientiso akto – I skirsnis „Lietuvos valstybė“, kuriam taikoma ypač stipri konstitucinė apsauga. Pagal Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalį Konstitucijos I skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik visuotiniu referendumu.          Kokių tikslų siekdamas p.V.Adamkus stengiasi Lietuvoje įteisinti dvigubą pilietybę? Į šį klausimą tiesiai niekada atsakyta nebuvo. Vietoj atsakymo bandoma prisidengti, esą dabartinėmis teisinėmis sąlygomis „užsienio lietuviai yra skriaudžiami“. Netikiu, kad Prezidentas nežino, kokios pasekmės laukia Lietuvos įteisinus dvigubą pilietybę. Noras Konstitucijoje minimus „atskirus atvejus“ paversti taisykle, kuri leistų Lietuvos Respublikos pilietybę dalinti į kairę ir į dešinę, primintų fokusininko darbą, kuriam vos lazdele pamojus, įvyksta stebuklas.          Tikimės, kad mūsų Respublikos Seimas tokiais stebuklais netiki ir moka įsiskaityti į pagrindinį mūsų Valstybės įstatymą - Konstituciją, kuria remiantis priimami visi kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.          Valstybingumą sergėjantys teisiniai ir politiniai mechanizmai lietuviams tikrai netrukdo būti Lietuvos piliečiams, atitinkantiems mūsų Valstybės konstitucinius reikalavimus bei sugebantiems prisiimti visišką Atsakomybę už savo šalies ateitį ir gerovę.            Darius Šlapakauskas          Lietuvos Piliečių Sąšauka „Už Dorą ir Tautą“ _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 12 Kov 2009 15:30
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Taigi - geriausia yra iš viso atsisakyti dvigubos pilietybės, išskyrus vienetinius atvejus, kaip ir numato Konstitucija.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Lap 2009 21:25
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Anatolijus Lapinskas. Pilietybės gimdymo kančios http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=25747405     Pernai vasarą prezidentas Valdas Adamkus atmetė pilietybių „per sieną“ projektą – išdalinti Lietuvos pilietybes aplink Lietuvą įsikūrusiems lietuviams. Labai gerai padarė, nes tai būtų Rusijai suteikę carte blanche analogiškoms dalyboms Lietuvoje. Deja, į naujojo pilietybės įstatymo projektą vėl siūloma įklijuoti tokį pilietybių dalinimą. Tame pačiame projekte yra ir Lietuvio kortos – užsienio lietuviams skirto dokumento idėja, bet dėl jos mums turėtų būti nelabai smagu, nes analogiška Lenko korta Lietuvoje buvo triukšmingai pasmerkta.     Iki naujojo pilietybės įstatymo įsigaliojimo liko du mėnesiai, todėl darosi vis įdomiau, koks gims svarbiausias mūsų pilietybės dokumentas, kokie pasiūlymai ar tobulinimai teikiami buvusio prezidento Valdo Adamkaus pateiktam įstatymo projektui.     Tenka pripažinti, kad Seimas iš esmės sutiko su naujuoju įstatymu. Užsienio reikalų komitetas dar šių metų birželio 2 d., o Žmogaus teisių komitetas birželio 17 d. svarstęs Pilietybės įstatymo projektą, pateikė tik kosmetines pastabas. Reikšmingesnių pasiūlymų dėl įstatymo 7 straipsnio (būtent jis sukėlė triukšmingą tiesioginio jo adresato - užsienio lietuvių - nepasitenkinimą), nustatančio dvigubos pilietybės atvejus, lyg ir nepareiškė. Priminsime straipsnio esmę: LR pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, t.y. turėti dvigubą pilietybę, jeigu pasitraukė iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 dienos.     Užsienio lietuviai pasipiktino dar viena būsimojo įstatymo nuostata, vadinamąja Lietuvio korta - įstatymo projekto 12 straipsnyje numatyta prielaida sukurti lietuvių kilmės asmenų statuso institutą. Įstatymo projekte jis įformintas taip: „Lietuvių kilmės asmenims jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami jų lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai“. Anot užsienio lietuvių, ta Lietuvio korta esanti tuščia: ji neleis balsuoti ir paveikti Lietuvos ateities. Taip išeitų, kad būtent šių dalykų labiausiai nori užsienio lietuviai, nors pastarieji rinkimai tarp užsienio lietuvių jokio entuziazmo nesukėlė – balsavo vos keli procentai (apie 12 000 žmonių) iš, manoma, pusės milijono užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių.      Tą patį birželį Seimo narys Mantas Varaška pasiūlė netaikyti konkrečios kalendorinės datos (t.y. 1990 03 11), apsprendžiančios asmenų, pasitraukusių iš Lietuvos, skirtingų galimybių įgyti ar išsaugoti LR pilietybę, t.y. leisti turėti dvigubą pilietybę ir emigrantams iš nepriklausomos Lietuvos. Saulius Stoma siūlė „labiau pabrėžti Lietuvos Respublikos pilietybės, o kartu ir kitos valstybės pilietybės įgijimą gimstant“, tačiau nesiūlė keisti neigiamos nuostatos dėl emigravusių po 1990 03 11.      Po to Seimo nariai, matyt, tikrai atostogavo, nes ištisus tris mėnesius niekas neteikė jokių pasiūlymų, kol pagaliau rugsėjo pabaigoje pabudę vienas po kito žiebė keletą sensacingų pasiūlymų. Nuomonių lyderiais tapo Paulius Saudargas ir Gintaras Songaila, pasiūlę tris išties radikalius pakeitimus: dvigubą pilietybę pasitraukusiems iš Lietuvos iki 1990 03 11 leisti turėti tik lietuvių kilmės asmenims, o pasitraukusiems po 1990 03 11 - jeigu jie įgijo ES arba NATO šalies pilietybę. Pats radikaliausias siūlymas: dvigubą pilietybę suteikti „lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena“, aišku, kad turimi mintyje Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, gal dar ir Latvijos lietuviai.      Šio siūlymo priešistorė yra tokia. Pernai vasarą Seimas vos nepriėmė Pilietybės įstatymo su tokia pačia ir pridėkime - gana pavojinga savo tautiečių užsienyje traktuote, bet, ačiū Dievui, prezidentas jį vetavo ir Seimas įstatymą priėmė be jos. Tačiau Seimo nariai P.Saudargas ir G.Songaila nenurimo ir vėl siūlo šią nuostatą. Kuo ji pavojinga?     Ogi tuo, kad lyg nukritę iš Mėnulio šie Seimo nariai mano, kad užsienyje gyvenantys lietuviai – užsienio šalies piliečiai - pilietybės reikalus gali tvarkyti kaip tik nori. Deja, taip nėra. Kiekviena Europos valstybė labai atidžiai tvarko savo pilietybės institutą ir dažniausiai dvigubos pilietybės neleidžia. Štai reikalingi pavyzdžiai.      Baltarusijos Pilietybės įstatyme nėra numatyta dviguba pilietybė. Nėra jos ir Latvijos įstatyme. Lenkijos pilietis taip pat negali būti tuo pat metu ir kitos valstybės pilietis. Pagaliau, jei kam įdomu, amerikietiško paso citata: „JAV pilietybės galite netekti priimdami svetimos valstybės pilietybę“. Tačiau pagal Rusijos Konstituciją dviguba pilietybė šioje šalyje galima, bet toks dvigubos pilietybės pilietis Rusijoje bus laikomas tik Rusijos piliečiu, tokiu jis bus laikomas įvažiuodamas ir išvažiuodamas iš jos. Apskritai, pagal susiklosčiusią tvarką, Rusija tiesiog ignoruos asmens lietuvišką pilietybę, jeigu jis turi rusišką. Net ir Lietuvos konsulas tokiam žmogui niekuo negalės padėti, nes Rusijos teritorijoje jis bus eilinis Rusijos pilietis.      Jei kokio nors Seimo proto aptemimo metu vis dėlto būtų nuspręsta dalinti lietuviškus pasus už sienos gyvenantiems tautiečiams, tai su Baltarusija, Lenkija ar Latvija įsižiebtų triukšmingas diplomatinis konfliktas. Rusija greičiausiai reaguotų kitaip: pradėtų dalinti pasus savo tautiečiams Lietuvoje, nes jie juk gyvena čia pat, valstybėje, su kuria Rusijos Federaciją skiria tik valstybės siena... Beje, tokį pilietybės suteikimą kaimynų valstybė jau išbandė Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Pasekmes gerai žinome.     Šalia šio grėsmingo pasiūlymo keturių Seimo narių Žilvino Šilgalio, Jono Liesio, Andriaus Mazuronio, Vydo Gedvilo bendras pasiūlymas jau leidžia ir nusišypsoti. Šio kvarteto argumentai tokie: pilietybės suteikimas išimties tvarka tik už nuopelnus Lietuvos valstybei integravusiesiems į Lietuvos visuomenę neatitinka šių dienų realijų bei siekių. Būtina padidinti užsienio piliečių motyvaciją savo talentą ir jėgas skirti Lietuvos autoriteto didinimui.     Todėl į įstatymo 20 straipsnį reikia įrašyti, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka taip pat gali būti suteikta, kai tai sietina su Lietuvos Respublikos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje“. Taigi užteks kam nors pasaulyje pasakyti, kad jis kada nors BUS garsus sportininkas, moka ištarti „milu Lėtuva“, ir lietuviškas pasas be problemų įkris jam į kišenę... Kažin kokiam pasaulio čempionatui skirtas šis pasiūlymas?     Patį naujausią pasiūlymą, tiksliau visą naują įstatymo projektą, spalio 23 dieną pasiūlė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Įstatymo 7 straipsnyje jis pakartoja konservatorių P. Saudargo ir G. Songailos nuostatą: dvigubą pilietybę leisti pasitraukusiems po 1990 03 11 - jeigu jie įgijo ES arba NATO šalies pilietybę.     Žinios iš kortų karo fronto     Ne tik su pilietybe, bet ir su šalies saugumu yra susijusios... kortos. „Užsienio valstybių dalijamos tėvynainių kortos gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, - taip apie užsienio valstybių dalijamas kortas prieš porą savaičių pareiškė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis. Kol kas yra dalinama tik Lenko korta, vadinasi, grėsmę Lietuvos saugumui kelia būtent ji.     Lenkija aiškina, kad „išduota Lenko korta nesuteikia nei Lenkijos pilietybės, nei teisės apsigyventi Lenkijos Respublikos teritorijoje. Lenko korta tai dokumentas patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės.” Tiesa, Lenko kortos aiškinamajame rašte minima, kad šis dokumentas neišduodamas asmenims, kurių veikla “kenkia valstybės saugumui, gynybai, viešai tvarkai arba pagrindiniams Lenkijos Respublikos interesams”.     Šis postulatas kai kurių lietuvių politikų akcentuojamas, kaip labiausiai įsipareigojantis Lenkijai. Keista motyvacija, tarsi mūsų valstybės atviri ar slapti tikslai būtų kenkti kaimynų valstybės (ES ir NATO partnerės!) saugumui ar viešai tvarkai. O jei neaišku, kokie yra pagrindiniai Lenkijos Respublikos interesai, tai jie išdėstyti Lenkijos Respublikos Konstitucijos 5 str.: nepriklausomybė, teritorijos vientisumas, žmogaus teisės ir pareigos, piliečių saugumas, tautos paveldo bei aplinkos apsauga. Negi šių interesų gerbimas laikomas pavojingu įsipareigojimu Lenkijai?     Dar 1998 metų lapkričio 11 d. nutarimu Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „asmuo laikomas susijusiu priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei, kai jis tokios užsienio valstybės pilietybę yra įgijęs davęs tos valstybės piliečio priesaiką”. Aišku kaip dieną: priesaika ar pasižadėjimas užsienio valstybei siejami tik su pilietybe. Tačiau Tėvynės priešų ieškotojai Lietuvos Seime Konstitucinio Teismo išaiškinimų nelabai skaito, jiems, matyt, svarbiau ne ramus valstybės gyvenimas, bet kovos azartas. Ar tas karštas polėkis mūsų nenuves Rusijos pėdomis, kuri savo iniciatyva jau susipyko su visomis savo kaimynėmis, o su kai kuriomis ir kariavo?     Į A.Ažubalio išvedžiojimus staigiai sureagavo ir lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“: „Lietuva kartu su Lenkija yra ES ir NATO narės, todėl argi taip reikia vertinti turbūt labiausiai Lietuvą neraminantį įstatymo dėl Lenko kortos straipsnį, kuriame sakoma, jog jos gali netekti asmuo, užgauliojantis Lenkiją ir lenkus... Juk esame toje pačioje organizacijoje, kuri rūpinasi mūsų saugumu... Verta priminti, jog ir Lietuva ruošia Lietuvio kortą.     Elgiamės gana keistai. Šaukiame ant lenkų dėl jų kortos, bet patys tokią kortą irgi numatome turėti ir ne bet kokią, o dargi stipresnę už lenkų. Bent taip jau norėtų užsienio lietuviai. Kol kas mūsų Seimo nariai tam neprieštarauja. Žodžiu, kortų karas, atrodo, dar tęsis ilgai. Duok Dieve, kad be ugnies. http://www.DELFI.lt http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1 http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... 7405&com=1 Antanas, 2009 11 16 23:21     Dviguba pilietybė tai kuriozų kuriozas. Jei kam reikia ar nori, tai reikia išlaikyti širdyje tik ne pilietybę, o TAUTYBĘ, nes pilietis - tai šuo benamis. Žygeivis, 2009 11 16 00:01     Kokia dar "Lietuvio korta" - nuo kada lietuvių kalboje vartojame lenkiškus "naujadarus"?     Ar neužtenka tų, kuriuos mums pripiršo žymiai seniau?     "Lietuvio pažymėjimas" - štai kaip turi vadintis Lietuvos Valstybės išduodamas oficialus dokumentas užsieniuose gyvenantiems lietuviams.      Beje, akivaizdus lenkomanas Lapinskas jau ne kartą dėstė savo "gilias mintis", realiai skatindamas Lietuvių Tautos nutautėjimą, nes viskas, kas padėtų lietuvybei išlikti - jam labai nepatinka.      Štai Lenkija jau seniai dalina :Lenko kortas" - tame tarpe ir daugybei į Lietuvos Valstybės valdžią įsiskverbusių lenkų.      Vengrija irgi jau seniai dalina "Vengro pažymėjimą" savo tautiečiams.      O štai Lietuva, pasak Lapinsko, jau negali išduoti "Lietuvio pažymėjimo" lietuviams, skatindama išlikti juos lietuviais. nesąmonė, 2009 11 16 00:27      Ką jis (Lapinskas) plepa? Lenko korta pavojinga Lietuvai, o lietuvio korta Lenkijai jokių problemų nekelia. Žygeivis, 2009 11 16 18:02      Lietuvos Valstybėje dviguba pilietybė turi būti panaikinta iš principo.      Pilietybę turi gauti tik asmenys atitinkantys labai aiškius kriterijus - yra ir buvo lojalūs Lietuvos Valstybei ir Lietuvių Tautai, laisvai kalba lietuviškai, neturi jokių įsipareigojimų kitoms valstybėms.      Lietuviams, kurie turi kitą pilietybę ir nenori jos atsisakyti, suteikti teisę gauti "Lietuvio pažymėjimą".      Lietuvių Tautinio Centro (LTC) Įsipareigojimai Už vieningą lietuvišką Valstybę! Svarbiausias tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.     Ištrauka: "11 punktas. Lietuviams, turintiems ir nenorintiems atsisakyti kitos valstybės pilietybės, ryšių su Lietuva išsaugojimui ir palaikymui suteikti oficialų „Lietuvio pažymėjimą“: lietuvių kilmės asmenys, turintys kitą pilietybę, turi teisę gauti „Lietuvio pažymėjimą“, su kuriuo gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, būti išrinktais į vietos savivaldos tarybas. „Lietuvio pažymėjimas“ sugrįžusiems nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą, suteikia galimybę atstatyti Lietuvos pilietybę be jokių apribojimų." Žygeivis, 2009 11 16 18:09      Lapinskai, tu esi mankurtas - lygiai toks, kaip šią savoką savo kūrinyje "Ilga kaip šimtmečiai diena" apibrėžė Čingizas Aitmatovas. Pasiskaityk http://www.lithuanian.net/memory/ana.htm Žygeivis - Pikasui, 2009 11 16 18:15     Kaip matau, net ponas Pikasas išlindo iš savo įprasto "urvo" - "Lietryčio".     Nejaugi jums jūsų šeimininkai darbo krūvį padidino - privertė ir DELFI "kuruoti", nes čia "prisiveisė labai labai blogų nacionalistų" ... :)     Na tada užeikite ir į Balsas.lt :) :) :) Tik bijau, kad ten jūsų "jautrią širdį" ištiks infarktas. Žygeivis - zygeiviui, 2009 11 16 22:16,     Taigi, dar kartą klausiu, kuo Lietuvos pilietybė tau vertingesnė už "Lietuvio pažymėjimą", jei tu jau turi kitą pilietybę ir nenori jos atsisakyti.     Nurodyk realiai.     P.S. Lietuvai reikia ne piliečių - Lietuvai reikia lietuvių. Žygeivis - JAV pilietei, 2009 11 16 19:07     Moteriške, paaiškink pagrįstai, kodėl tau (ar tavo pažįstamiems, pasiėmusiems kitų valstybių pilietybes ir nenorintiems jų atsisakyti) neužtektų "Lietuvio pažymėjimo", o būtinai reikia Lietuvos pilietybės? ------------------------------- ---- Lietuviams, turintiems ir nenorintiems atsisakyti kitos valstybės pilietybės, ryšių su Lietuva išsaugojimui ir palaikymui suteikti oficialų „Lietuvio pažymėjimą“: lietuvių kilmės asmenys, turintys kitą pilietybę, turi teisę gauti „Lietuvio pažymėjimą“, su kuriuo gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, būti išrinktais į vietos savivaldos tarybas. „Lietuvio pažymėjimas“ sugrįžusiems nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą, suteikia galimybę atstatyti Lietuvos pilietybę be jokių apribojimų." Žygeivis - JAV pilietei, 2009 11 16 20:23     Dar kartą klausiu - kodėl, tavo nuomone, turintiems užsienio pilietybę lietuviams nepakaktų "Lietuvio pažymėjimo"? Žygeivis - zygeiviui, 2009 11 16 22:16, 2009 11 16 23:23     Taigi, dar kartą klausiu, kuo Lietuvos pilietybė tau vertingesnė už "Lietuvio pažymėjimą", jei tu jau turi kitą pilietybę ir nenori jos atsisakyti.     Nurodyk realiai.     P.S. Lietuvai reikia ne piliečių - Lietuvai reikia lietuvių. Žygeivis, 2009 11 17 16:30 > Zygeviams, 2009 11 17 14:27 ponui Zygeiviui: rytoj issiusiu tamstai Pingvinu Demokratines Respublikos laikina pazymejima. kol ismoksi pungviniskai. prasau, atsiusk tamsta nosies nuotrauka. ------------------------------- --------------     Štai šis pranešimas labai aiškiai parodo, kam iš tikro yra reikalinga dviguba pilietybė (žinoma, tik be jokio griežto reikalavimo mokėti kalbėti lietuviškai).     Ir kas vis bando "prastumti" šią "dvigubos pilietybės idėją", bet visai nenori, kad užsienio lietuviams (o ne įvairiems apsimetėliams) būtų dalinamas visiems aiškus ir suprantamas "Lietuvio pažymėjimas", aiškiai susietas su lietuvio tautybe ir lietuvių kalba. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 21 Lap 2009 19:22
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Zeppelinus : Nustojo lyti lietuviškais pasais Šaltinis - http://www.balsas.lt/naujiena/320402/nu ... ze-lietuva 2009.11.21 12:40 Blogeris Zeppelinus      Dar visai neseniai Lietuvos pilietybių suteikimas „išimties tvarka“ labai primindavo Kėdainiuose rengiamas Ledų šventes, kurių metu ant dalyvių galvų pasipila tūkstančiai porcijų nemokamų ledų. Šimtai lietuviškų pasų  būdavo išdalinami nieko bendro su Lietuvą neturintiems asmenims, kurių nuopelnai mūsų šaliai būdavo niekam nežinomi. Galima tik numanyti, jog nuopelnų, matyt, visgi būta, bet ne Lietuvai, o „priėjimą turintiems“ veikėjams, kurie ir įtraukdavo tuos užsieniečius į sąrašus.        Neseniai Prezidentė D.Grybauskaitė atliko savo pareigą ir nutraukė ledų švenčių stiliaus Lietuvos pilietybių dalinimo akcijas. Jau pasiruošę įsigrūsti kišenėn greta turimo dar ir lietuvišką pasą svetimšaliai liko it musę kandę. Nenuostabu, kad   viešojoje erdvėje kilo nemenkas erzelis. Įpratę, kad Prezidentai atlieka tik parašų ant jiems pakišamų „naujųjų piliečių“ sąrašų dėliotojo vaidmenį veikėjai garsiai piktinosi netikėtomis kliūtimis.      Ypatingą pasų dalijimo entuziastų nepasitenkinimą sukėlė tai, kad  pilietybės negavo ir amerikietė sportininkė. Sporto funkcionieriai ir tolerantiški internacionalistai rovėsi plaukus ir rypavo, kad toks Prezidentės sprendimas sužlugdė jaunosios ledo šokėjėlės  vaikystės svajonę – sporto varžybose ginti ne gimtosios Amerikos, bet mūsų  Lietuvos garbę.      Girdi, praleidome puikų šansą artėjančioje Olimpiadoje iškovoti vietą pirmame dvidešimtuke šokių ant ledo rungtyje ir tuo „nuskambėti visame pasaulyje“.  Visai supratimo neturintys žmogeliai netgi suskubo apraudoti „dėl Prezidentės nesupratingumo prarastus Lietuvos medalius“.  Tarp tos graudžių žodžių gausos kažkodėl niekas nerado reikalo paminėti skaitytojams, kad ta šokėja visai neketina atsisakyti turimos JAV pilietybės ir iškeisti jos į lietuvišką –  ji tik norėjo gauti papildomą lietuvišką pasą.      Tai toli gražu ne pirmas atvejis, kai sporto funkcionieriai bando į mūsų rinktinę importuoti profesionalius sportininkus iš užsienio. Sprendžiant iš jų aiškinimų dėl tokių bandymų motyvo – rūpesčio dėl Lietuvos garbės gynimo, tokie veikėjai dėl galimybės iškovoti  kokį nelaimingą medalį  nepasidrovėtų sukomplektuoti kad ir visos komandos svetimšaliais samdiniais.      Verta prisiminti, kas yra šalies ir tautos garbė ir kaip ji yra susijusi su tarptautinėmis sporto  varžybomis, kuriose profesionalūs sportininkai rungtyniauja po savo šalių vėliavomis. Kiekvienam akivaizdu, kad sporto varžybų prizai – taurės ir medaliai – patys savaime jokios vertės neturi ir svetimose rankose emocijų nesukelia.      Garbė yra tuomet, kai mūsų tautiečiai, augę tarp mūsų ir su mumis, varžosi ir kovoja su kitų tautų atletais – ir juos nugali. Medalio ar taurės vertė yra tai, kad jie yra įrodymas, jog mūsų tautietis, Lietuvos sūnus, yra pranašesnis už visų kitų pasaulio tautų atstovus. Tačiau dažniausiai žmonėms pakanka, kad mūsų atletas ar komanda  tiesiog garbingai ir atkakliai kovotu, parodytų gražų žaidimą ir sportinę dvasią – juk mes į juos žiūrime, kaip į tautos didžiavyrius, todėl ir turime teisę iš jų to laukti ir tikėtis.      Nupirktas, apgaulę gautas ar svetimšalio samdinio iškovotas sporto pasiekimas jokios garbės Lietuvai neatneša. Dar ne taip seniai tai buvo nereikalaujantis didelių aiškinimų dalykas. Įdomu, jeigu anais, legendinių „Žalgirio“ kovų su faktine SSSR rinktine – CASK komanda laikais, Vladas Garastas būtų pradėjęs savo komandą „stiprinti“ visokiais gruzinų, rusų ir ukrainiečių samdiniais – kaip būtų reagavę tuometiniai Lietuvos aistruoliai, kurie tyčiodavosi iš Maskvos komandos, praktiškai neturinčios savo sudėtyje tikrų maskviečių?      Deja, bet cenzūrinių žodžių tokiai reakcijai aprašyti nepakaktu. Nes, kitaip nei dabartiniai sporto funkcionieriai bei galutinai  nusitoleravę žmogeliai,  Lietuvos garbė nei V.Garastui, nei tų laikų sirgaliams nebuvo tuščias žodis – ir ne viskas medaliais buvo matuojama.      Suprantama, kad galima sugundyti papildoma ES šalies pilietybe  ir palyginti nedideliais pinigais neturtingų šalių sportininkus ar galimybėmis rungtyniauti aukšto rango varžybose galingų sporte valstybių atletus, nesugebėjusius prasimušti į savo šalių rinktinę. Nesunku pradėti dalinti pasus su pakeistais į  lietuviškus vardais įvairiems profesionaliems atletams, kaip tai daro Graikija, Kataras, kai kurios kitos šalys.      Duok kai kuriems veikėjams valią ir jie greit sukomplektuos Lietuvos rinktines komandas bėgikais iš Kenijos, futbolininkais iš Brazilijos, stalo tenisininkais iš Kinijos, imtynininkais iš Dagestano bei krepšininkais iš JAV.      Ir dar garsiai dūsaus, kaip sunkiai jiems tenka dirbti važinėjant po visą pasaulį  ir verbuojant „garbės gynėjus“ Lietuvai. Bei išdidžiai  žvangins tų samdinių iškovotais medaliais – girdi, didžiuokitės lietuviai, štai kiek apdovanojimų mūsų dėka privežė „naujieji piliečiai“ – nepalyginsi su senaisiais, čia gimusiais ir augusiais.      Nesunku nuspėti, kad būsiu apkaltintas, kad iš dramblio pučiu musę. Girdi, ketinimai suteikti pilietybę ir įtraukti į Lietuvos rinktinės sudėtį kol kas apima tik pavienes sportininkes iš mums draugiškų šalių ir nereiškia kažkokio masinio užsienio atletų verbavimo.        Senovės kinų filosofas Lao Dzi į tai atsakė dar prieš kelis tūkstančius metų: „Tūkstančio li kelionė prasideda nuo mažo žingsnio“. Jei nemokantiems ir nenorintiems dirbti sunkaus sportininkų ugdymo darbo funkcionieriams, padedamiems tolerantiškų internacionalistų, pavyks prastumti nors  vieną pilietybės suteikimo užsienio sportininkui profesionalui atvejį – tai taps precedentu ir atvers apsauginius šliuzus.      Tuomet nebeliks klausimo – ar mes išvysime pagrinde iš svetimšalių samdinių, „išimties tvarka“ paverstų „Lietuvos piliečiais“, sudarytą nacionalinę rinktinę? Liks tik klausimas – kaip greit tai atsitiks?          Bet vargu, ar tokios „Lietuvos rinktinės“ laimėjimai kels daugumai lietuvių tautinį pasididžiavimą. Atvirai sakant, tokiai svetimšalių samdinių komandai žaidžiant prieš tikrai nacionalinę rinktinę, sudarytą iš, tarkime, kaimyninės Latvijos gyventojų,  dar klausimas – už ką mums būtų maloniau sirgti?      Jau nekalbu apie tai, kad tokios samdinių komandos laimėjimai būtu absoliučiai beverčiai augančios kartos auklėjimo reikalui, pasitarnautu galutiniam naujų mūsų sporto daigų sužlugdymui ir tikrai neatneštu jokios garbės Lietuvai.        Tačiau didžiausia bėda ne sporto funkcionierių kėsluose pridengti savo negebėjimus  svetimšalių medaliais. Kur kas didesnė nelaimė yra  tai, kad mūsų visuomenėje sparčiai plinta netradicinės moralės normos. Niekada nesportavusiems, prie kompiuterių užaugusiems infantiliems internacionalistams atrodo, kad patikėti ginti šalies garbę svetimšaliams samdiniams  ir tuo tikslu dalyti jiems lietuviškus pasus – visiškai normalu.      Nuo Antikos laikų žinoma, kad psichologiškai sporto varžybos yra savotiškas karo veiksmų pakaitalas. Nenuostabu, kad  tokia „nedarykime patys, geriau samdykime“ nuostata atsipindi ir požiūryje į Lietuvos gynimą tiesiogine prasme. Lietuva faktiškai jau perėjo nuo visuotinio vyrų šaukimo atlikti Konstitucinę pareigą prie samdomos kariuomenės modelio.      Beliko sulaukti sekančio loginio žingsnio – siūlymų patikėti ne tik šalies garbės, bet ir pačios valstybės gynimą svetimšaliams samdiniams.      Galiu lažintis, jog neprireiks nei 10 metų, kad viešojoje erdvėję suskambėtų įkyrūs viešųjų intelektualų-internacionalistų reikalavimai leisti tarnauti Lietuvos kariuomenėje svetimšaliams samdiniams bei formuoti iš jų sudaromus karinius dalinius. Suteikiant jiems Lietuvos pilietybę, savaime suprantama.       Argumentacija bus iki skausmo pažįstama iš šiandienos debatų dėl užsieniečių sportininkų. Girdi,  jeigu tūkstančiai karingų žmonių kur nors Afrikoje ar Pakistane trokšta ginti mūsų valstybę ir deklaruoja pasiryžimą lieti kraują „vardan tos Lietuvos“, tai kodėl gi neduoti jiems lietuviškos pilietybės? Taigi bus galima nuimti nuo sugležusių „senųjų piliečių“ pečių tokią sunkią valstybės funkciją ir patikėti ją kario instinktus išsaugojusiems užsieniečiams!       Tiems, kas spėjo įgyti išsilavinimą dar iki postindustrinio „žinių visuomenės“ švietimo modelio įsigalėjimo ir žino, kuo baigėsi tokie eksperimentai Romos imperijai, visiškai aišku, kad tokių moralinių etinių normų realizavimas – tiesiausias kelias į valstybės žlugimą.       Tradicinės moralės šalininkai Lietuvoje tvirtai žino, kad yra vyriškos pareigos, kurias mūšio lauke, sporto varžybose ar meilės guolyje mūsų vyrai privalo atlikti patys, o ne patikėti samdytiems svetimšaliams. O netradicinės moralės atstovams, kurie mano priešingai, patartina pamąstyti apie lyties (genderio) keitimą. Juolab, kad, pasak prof. Marijos-Aušrinės Pavilionienės, genderių pasirinkimas nūnai tikrai nemažas. Ne taip, kaip senais dvilyčiais laikais. Balsas.lt Komentarai Balsas.lt http://www.balsas.lt/komentarai/320402 Žygeivis - kriterijai Lietuvos pilietybei gauti 2009-11-21 18:28:10 Lietuvos Valstybės pilietybė turi būti suteikiama tik atitinkant šiuos kriterijus:     1. Kandidatas laisvai kalba lietuviškai.     2. Kandidatas gerbia Lietuvių kalbą, Lietuvių Tautą ir Lietuvos Valstybę (jo praeitį turi kruopščiai patikrinti atitinkamos Lietuvos Valstybės specialiosios tarnybos).     3. Kandidatas neturi jokių įsipareigojimų kitoms valstybėms.     4. Kandidatas nėra teistas už kriminalinius nusikaltimus ar šnipinėjimą (išskyrus darbą Lietuvos Valstybės naudai). Pastaba - atėję į valdžią, mes kruopščiai patikrinsime visus asmenis, gavusius Lietuvos Valstybės pilietybę išimties tvarka, ir visi tie, kas neatitiks šių kriterijų, Lietuvos Valstybės pilietybę praras (jei turės tik vieną "nuodėmę" - dar ir kitą pilietybę, tai turės pasirinkti ir apsispręsti, kurią pilietybę jie pasirenka). _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 21 Lap 2009 21:30
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Zeppelinus šį kartą prašovė: čia ne eilinis atvejis, kada ateina žmogus nežinia koks (nežinia ar Lietuvai bus iš jo naudos), iš nežinia kur ir nežinia kokiu tikslu. Čia atvejis, kada Lietuvai reikėjo tos merginos, kad Lietuvai pasigarsinti (tam išleidžia ar ne šimtą milijonų litų, o naudos nulis, o čia už dyką proga pasigarsinti), ale Prezidentė pabūgo ir pasielgė ne kaip vado galias turintis žmogus, o kaip baukšti buhalteriukė, jokio sporto nepripažįstanti ir visą amžių tarškinusi buhalteriškais skaitliukais. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 21 Lap 2009 22:26
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	tikras lietuvis rašė:     Zeppelinus šį kartą prašovė: čia ne eilinis atvejis, kada ateina žmogus nežinia koks (nežinia ar Lietuvai bus iš jo naudos), iš nežinia kur ir nežinia kokiu tikslu. Čia atvejis, kada Lietuvai reikėjo tos merginos, kad Lietuvai pasigarsinti (tam išleidžia ar ne šimtą milijonų litų, o naudos nulis, o čia už dyką proga pasigarsinti), ale Prezidentė pabūgo ir pasielgė ne kaip vado galias turintis žmogus, o kaip baukšti buhalteriukė, jokio sporto nepripažįstanti ir visą amžių tarškinusi buhalteriškais skaitliukais.    Tu taip mąstai, nes esi ne Lietuvių Tautos nacionalistas, o antitautinis "patriotas" _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 21 Lap 2009 22:48
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Čia jūs tokie nacionalistai - kosmopolitai, o aš - tautinis patriotas. Tikrai lietuviškas. Jūsų į tautinius patriotus, kadangi atsisakėte jais būti, nebepriimu. Nebesisiūlinkite. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 21 Lap 2009 23:11
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	tikras lietuvis rašė: Čia jūs tokie nacionalistai - kosmopolitai, o aš - tautinis patriotas. Tikrai lietuviškas. Jūsų į tautinius patriotus, kadangi atsisakėte jais būti, nebepriimu. Nebesisiūlinkite.    "Tautinis" reiškia priklausantis Tautai !!!  :smile38:    Lietuvių Tautos atveju - Lietuvių Tautai.    O kokiai tautai priklauso tavo "protežė"? _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 23 Lap 2009 20:50
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Pilietybės infliacija - dogma prieš sveiką protą? http://www.balsas.lt/naujiena/319980 2009.11.18 20:19 Tomas Čyvas      Kolega Artūras Račas pratęsė diskusiją  http://racas.lt/apie-pilietybe-struciu-politika-ir-jokios-teises/#comment-44224 apie Lietuvos pilietybės „pabranginimą“ įvykusį po to, kai Jurijus Borisovas pirko ją už milijoną. Dabar jos negavo milijono nesiūliusi, bet už šalį prakaitą lieti norėjusi amerikietė čiuožėja jau atstovaujanti Lietuvai ir man tai pasirodė keista http://www.balsas.lt/naujiena/319007/li ... ze-lietuva .      A.Račas argumentuoja jau egzistuojančiais Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir sako, kad nuo šiol niekam, kas Lietuvoje nepragyvens dešimties metų, pilietybės duoti šiukštu nevalia.      Mano ir A. Račo pozicijos šiuo klausimu skiriasi vienu paprastu dalyku – teisė, tame tarpe ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai, man nėra toks dalykas, kuris negalėtų būti keičiamas, peržiūrimas ir diskutuojamas. Savo trumpame komentare A. Račui taip ir parašiau.      JAV Aukščiausiasis Teismas kartais, pavyzdžiui – pasikeitus jo sudėčiai, pakeičia savo poziciją kai kuriais klausimais. Tokių atvejų yra buvę ne vienas. Tad mūsiškio KT verdiktai, net jei jie ilgesni už pačią už Konstituciją, nėra kažkas tiek didingo, baisaus ir žvilgančio, kad laikui bėgant nebūtų peržiūrimi. O laikas nuo laiko grąžinti šią diskusiją į apyvartą nėra blogas dalykas, juolab, kai yra proga.     Todėl mane visiškai įtikino teisininko Dainiaus Žalimo komentaras http://www.balsas.lt/naujiena/319429/kr ... a-politika , papiktinęs A. Račą: nieko blogo nebūtų atsitikę, jei pilietybė būtų buvusi suteikta. Kas nors galėtų apskųsti sprendimą Konstituciniam Teismui, o šis pateiktų išaiškinimą ateičiai.     Tad aš lieku prie savo pozicijos – kitos pusės dogmatiškas požiūris prieštarauja sveikam protui, prieš kurį turėtų priklaupti net ir teisė. Bet tai tik mano nuomonė.     Lygiai taip pat manau, kad pilietybės suteikimas nereikštų „pilietybės dalinimo bet kam“, kaip kliedi kai kurie komentatoriai (kalbu ne apie A. Račą). Mat ne taip jau kiekvienas gali patekti, kad ir į olimpines žaidynes.     Yra ir kitokia, visai nebe požiūriu į teisę, o emocijomis ir “gimtojo sodžiaus tyrumo išsaugojimu” besiremianti argumentacijos logika. Pagal ją Coply medalis vertas mažiau nei Aleknos. Noriu paklausti – kiek būtų vertas Stagniūno medalis? Ką gi – saugokime savo nekaltybę, o Stagniūnai tegul važiau į labiau “konstituciškai pasileidusias” šalis, kurios visos yra durnesnės, mažiau patriotiškos ir turi ne tokius dieviškus Konstitucinius Teismus.     O pilietybės suteikimo išimties tvarka galimybė, mano nuomone, todėl ir yra suteikiama tautos išrinktam prezidentui, kad jis ją taikytų atsakingai, neperžengdamas proto ir padorumo ribų, kaip tai padarė R. Paksas, o kartu ir nežiūrėdamas vien į nuogą paragrafą, nes pati „išimties“ sąvoka tuomet netenka prasmės. http://www.tomascyvas.lt Komentarai Balsas.lt http://www.balsas.lt/komentarai/319980 Žygeivis 2009-11-18 22:55:16     Lietuvos Valstybėje dviguba pilietybė turi būti panaikinta iš principo.     Pilietybę turi gauti tik asmenys atitinkantys labai aiškius kriterijus - yra ir buvo lojalūs Lietuvos Valstybei ir Lietuvių Tautai, laisvai kalba lietuviškai, neturi jokių įsipareigojimų kitoms valstybėms.     Lietuviams, kurie turi kitą pilietybę ir nenori jos atsisakyti, suteikti teisę gauti "Lietuvio pažymėjimą". Lietuvių Tautinio Centro (LTC) Įsipareigojimai Už vieningą lietuvišką Valstybę! Svarbiausias tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje. Ištrauka: "11 punktas. Lietuviams, turintiems ir nenorintiems atsisakyti kitos valstybės pilietybės, ryšių su Lietuva išsaugojimui ir palaikymui suteikti oficialų „Lietuvio pažymėjimą“: lietuvių kilmės asmenys, turintys kitą pilietybę, turi teisę gauti „Lietuvio pažymėjimą“, su kuriuo gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, būti išrinktais į vietos savivaldos tarybas. „Lietuvio pažymėjimas“ sugrįžusiems nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą, suteikia galimybę atstatyti Lietuvos pilietybę be jokių apribojimų." Žygeivis - mambai 2009-11-19 22:25:21     Lietuvai reikia lietuvių, o ne tavo "piliečių" !!!     Lietuvos Valstybę sukūrė Lietuvių Tauta - visų pirma tam, kad apgintų nuo kitų valstybių ir tautų savo gyvybinius interesus.     P.S. 1990 m. sovietinė AT išdalindama Lietuvos Valstybės pilietybę visiems okupantams, kolonistams bei imigrantams, išniekino pačią Lietuvos Valstybės pilietybės sąvoką ir padarė ją niekine. Žygeivis 2009-11-23 19:34:13     Visiems diskutantams visų pirma siūlau aiškiai išsakyti savo nuomonę, kokia Lietuva jums reikalinga:     lietuviška, tai yra gyvenama lietuvių, kalbančių lietuviškai ir gyvenančių normaliose lietuviškose šeimose - ar kosmopolitinė - pederastinė, kalbanti dievai žino kokiomis kalbomis.     O tada jau bus aiškus ir kiekvieno diskutanto požiūris į pilietybės problemas bei jų sprendimo būdus. P.S. Lietuvos Valstybės pilietybės teisėtumas bus atkurtas tik tada, kai iš visų kolonistų, okupantų ir imigrantų bei jų palikuonių šita "nulinė" pilietybė bus atimta.     Po to dalis jų galės gauti Lietuvos pilietybę, jai atitiks griežtai nustatytus kriterijus.     Lietuvos Valstybės pilietybė turi būti suteikiama tik atitinkant šiuos kriterijus: 1. Kandidatas laisvai kalba lietuviškai. 2. Kandidatas gerbia Lietuvių kalbą, Lietuvių Tautą ir Lietuvos Valstybę (jo praeitį turi kruopščiai patikrinti atitinkamos Lietuvos Valstybės specialiosios tarnybos). 3. Kandidatas neturi jokių įsipareigojimų kitoms valstybėms. 4. Kandidatas nėra teistas už kriminalinius nusikaltimus ar šnipinėjimą (išskyrus darbą Lietuvos Valstybės naudai).     Pastaba - atėję į valdžią, mes kruopščiai patikrinsime visus asmenis, gavusius Lietuvos Valstybės pilietybę išimties tvarka, ir visi tie, kas neatitiks šių kriterijų, Lietuvos Valstybės pilietybę praras (jei turės tik vieną "nuodėmę" - dar ir kitą pilietybę, tai turės pasirinkti ir apsispręsti, kurią pilietybę jie pasirenka). Žygeivis 2009-11-24 19:38:11 tikras lietuvis 2009-11-24 17:24:36 Žygeiviui. Lietuva yra ir taip lietuviška. Nebent jūs norite sukurti kažką kitko? --------------------------------     Kol kas yra - bet ar ilgai?     Lietuvos Valstybės pilietybės (tuo labiau "antraeilės") suteikimas ne lietuviams, be to net nemokantiems lietuviškai, yra vienas iš daugelio "akmenų", kuriuos mėtant siekiama "užmušti" Lietuvių kalbą ir Lietuvių Tautą.     Pastoviai pamirštama, kad Nepriklausoma Lietuvos Valstybė turi realią prasmę tik kaip Lietuvių kalbos ir Lietuvių Tautos gynėja nuo bet kokių pasikėsinimų.     Priešingu atveju kam ta nepriklausomybė reikalinga? P.S. Sprendžiant iš mūsų valdžios veiksmų, šiai valdžiai ta nepriklausomybė iš tikrųjų ir nėra reikalinga - nes jiems rūpi ne Lietuvių kalbos ir Lietuvių Tautos išlikimas ir klestėjimas, o visai kiti tikslai... _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo. Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 24 Lap 2009 20:46. Iš viso redaguota 2 kartus.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 24 Lap 2009 01:53
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Žygeivis rašė:    O kokiai tautai priklauso tavo "protežė"? Apie ką čia? _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 24 Lap 2009 18:32
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	tikras lietuvis rašė: Žygeivis rašė:    O kokiai tautai priklauso tavo "protežė"? Apie ką čia?     Paaiškinu:     - Aš tave klausiu, kokiai tautai priklauso tavo proteguojama sportininkė (ta, kuriai tu siūlai suteikti Lietuvos Valstybės pilietybę)? _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 24 Lap 2009 21:22
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Prie ko čia tauta? Pagal tavo tokius pašnekėjimus visi, kurie Lietuvoje gyvena, bet nėra lietuviai nuo gimimo, turi būti išvaryti? Gana kvailai pašnekėjai. Esmė čia yra ta: Katerina reikalinga Lietuvai, todėl vertėjo suteikti pilietybę. Ji naudos jau atneša Lietuvai ir dar atneš šimtąkart daugiau nei kokie nors "nacionalistai", nieko naudingo Lietuvai nenuveikę jau 20 m. O juk laiko buvo. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 24 Lap 2009 23:22
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	tikras lietuvis rašė:    Prie ko čia tauta? Pagal tavo tokius pašnekėjimus visi, kurie Lietuvoje gyvena, bet nėra lietuviai nuo gimimo, turi būti išvaryti? Gana kvailai pašnekėjai. Esmė čia yra ta: Katerina reikalinga Lietuvai, todėl vertėjo suteikti pilietybę. Ji naudos jau atneša Lietuvai ir dar atneš šimtąkart daugiau nei kokie nors "nacionalistai", nieko naudingo Lietuvai nenuveikę jau 20 m. O juk laiko buvo.    1. Dėl išvarymo - tai ilga atskira kalba (manau, kad kai kuriuos atvirus Lietuvių Tautos priešus, gavusius Lietuvos Valstybės pilietybę pagal Landsbergio "nulinį" įstatymą, varyti tikrai reikia).     O dabar mes kalbame ne apie tuos, kurie jau seniau, Landsbergiui, Brazauskui ir Adamkui maloniai leidus, įsitrynė į Lietuvą ir gavo mūsų Valstybės pilietybę, o apie tuos, kuriems tą pilietybę vis dar siūloma dosniai dalinti.     P.S. Beje, o kas čia kvailo? Po WW2 virš 7 milijonų vokiečių (vokiškai kalbančių) perkėlė į Vokietiją ir niekas nieko tame kvailo nematė nei tada, nei dabar.     2. Naudos supratimas pas mus, kaip matau, labai skirtingas - mums reikia realios naudos visų pirma Lietuvių kalbai ir Lietuvių Tautai - tam mums ir reikalinga Nepriklausoma Lietuvos Valstybė.     Tu naudą matai visai kitur (kažkokiose užsieninėse reklaminėse akcijose, kurios mums visai nerūpi - juk kokia iš to nauda Lietuvių kalbos išsaugojimui, jei Lietuvą atstovaus asmenys, nei bū nei me lietuviškai nesugebantys pasakyti ). _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 25 Lap 2009 02:33
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Pašnekėjai - kokią reikšmę kalbos išsaugojimui gali turėti vienas žmogus? Prašyčiau rimčiau. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 25 Lap 2009 14:41
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	tikras lietuvis rašė: Pašnekėjai - kokią reikšmę kalbos išsaugojimui gali turėti vienas žmogus? Prašyčiau rimčiau.    "Lašas po lašo - akmenį pratašo" _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 25 Lap 2009 19:46
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Nerimtai čia pašnekėjai. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 22 Spa 2010 20:57
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Arvydo Juozaičio nuomonė apie dvigubą pilietybę LR PREZIDENTEI      Pilietybės pamatas pirmiausiai yra pareigų, o ne teisių sąvadas. Dėl šios priežasties ji, kaip ir Tėvynė, yra viena. „Kitos neišmels, apgailėjęs“, - sakė Maironis. Antra, jokia „dviguba pilietybė“ namo išeivių negrąžins, ir čia jie dažniausiai grįžtų „teisių išmušinėti“, o tai daug ką sako. Trečia, reikia pasimokyti iš pasaulio patirties: galima palikti „dvigubos pilietybės galimybę“ žmogui iki 16 metų, t.y. iki jam gaunant tikrą pasą. Tarkime, jis gimė Airijoje, kuri iškart suteikia jam savo - nepilną! - pilietybę? Tad suteikime ir mes tą patį, iki jaunam žmogui sukaks 16 metų.     Panaikinkime tą nesusipratimą, esą „Lietuva atstumia savo vaikus“. Neatstumia, o laukia jų. Tačiau 16 metų ribą peržengęs vaikas – nebe vaikas, jis turi apsispręsti vienos pilietybės adresu.      Pagaliau į kokią padėtį stumiamos  Lietuvos (ir kitų valstybių) diplomatinės atstovybės? Juk žmogus su dviem, ar trim pasais eina į ... kurią atstovybę? Kurią „tėvynę“ myli? Tą, kuri mandagiau ir naudingiau aptarnauja? Komiška ir žema. Tai pasaulio pasileidimo ir nuosmukio apraiška. Ir nereikėtų apgaudinėti savęs sakant, esą kažkam naudinga, kad „dvigubi piliečiai“ užsieniuose balsuos Seimo ar kt. rinkimuose. Tai silpnas argumentas, nes tėvynėje negyvendamas, ne itin susigaudai, kas yra kas ir ko iš tikrųjų reikia.      Tėvynę mylėti galima ir be pilietybės - lietuvybė daugiau reiškia. Tai pastaba amžiniems išeiviams. Jų politinis balsavimas Lietuvos Seimo ar Prezidento reikimuose nėra pageidautinas, nes yra iškreiptas svetimos tėvynės vaizdinių. Antroji tėvynė – marškiniai lietuviams-nebe-lietuviams. Pagarbiai,  Arvydas Juozaitis Ryga 2010 08 01 _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Parašytas: 22 Spa 2010 21:22
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Teisingai - pilietis reikalingas tik tam, kad vykdytų pareigas. Ir ta mergina būtų jas vykdžiusi - dirbusi Lietuvai. Tiesa - tai jau nebeaktualu. Nors pagrindinė mintis būtų tokia: dviguba pilietybė tik ypatingai nusipelniusiems Lietuvai ir tik tada, kada tai padės Lietuvai (o tam asmeniui tik tada, kada jam, pvz., gal išgelbės gyvybę). Kaip būtų padėję Katerinos atveju. _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

apuokas	Pranešimo tema: DVIGUBAI LIETUVOS PILIETYBEI - NE Parašytas: 31 Spa 2010 22:21
Užsiregistravo: 31 Spa 2010 22:07 Pranešimai: 1	Seimas pritarė, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti išvykusieji iš Lietuvos iki 1990 kovo 11 dienos, taip pat jų palikuonys. Tada visokie NKVDistai, KGbistai, partiniai veikėjai, dušanskiai ir jų vaikaičiai galės spręsti Lietuvos likimą?
Į viršų

Legionierius	Pranešimo tema: Re: DVIGUBAI LIETUVOS PILIETYBEI - NE Parašytas: 01 Lap 2010 02:10
Užsiregistravo: 07 Spa 2009 23:09 Pranešimai: 428 Miestas: Vilnius	apuokas rašė:     Seimas pritarė, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti išvykusieji iš Lietuvos iki 1990 kovo 11 dienos, taip pat jų palikuonys. Tada visokie NKVDistai, KGbistai, partiniai veikėjai, dušanskiai ir jų vaikaičiai galės spręsti Lietuvos likimą?     Už šitokius "cirkus" galime dėkoti Lietuvą valdančiam antinacionaliniam pseudo-elitui ir judokratijai tarnaujančiai kairiųjų-dešiniųjų klikai.     Dviguba pilietybė yra atvirai antinacionalinis dalykas, kurio negalima toleruoti. Tačiau būtina suprasti, kad bėda čia yra pati sistema - antitautinis, antilietuviškas, demoliberalus režimas.     Mes, Lietuviai, privalome stoti ir KAUTIS prieš šitą režimą už Naują Tvarką ir Tautinę valstybę vardan Lietuvių Nacijos gerovės.     Įgyvendinti tai galėsime tik susivieniję po VIENINGOJO LIETUVIŲ NACIONALDARBININKŲ SĄJŪDŽIO VĖLIAVA! _________________ "Nacionalizmas yra dvasinė revoliucija." - Horia Sima.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 02 Lap 2010 19:17
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Dėl dvigubos pilietybės įteisinimo http://www.balsas.lt/print/509059 http://www.balsas.lt/naujiena/509059/de ... iteisinimo 2010.11.02 09:55      LR Seimas mėgina priimti Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis būtų įteisinta galimybė išlaikyti Lietuvos pilietybę visiems asmenims, tapusiems kitų ES ir NATO šalių piliečiais.      Įstatymo pataisos svarstomos moralinio ir psichologinio spaudimo Seimui sąlygomis, pasitelkiant atvirą demagogiją, šiurkščiai iškraipant svarstomo klausimo esmę ir klaidinant visuomenę.      Svetur gyvenantys ir kitų valstybių pilietybę savanoriškai pasirenkantys asmenys, kurie tik dėl to praranda Lietuvos pilietybę, nepagrįstai vaizduojami kaip „neteisingumo“ aukos. Melagingai įrodinėjama, kad šitaip iš jų tariamai atimama prigimtinė teisė į Lietuvos pilietybę nutylint, jog visi šie asmenys šios teisės atsisakė patys, sąmoningai ir savo noru pasirinkdami kitos valstybės pilietybę.      Visuomenei atkakliai peršama mintis, jog galimybė išsaugoti dvigubą pilietybę padėtų išlaikyti svetur išvykusių asmenų ryšį su Tėvyne ir net tautinį tapatumą.      Demagogiškai teigiama, kad kitos valstybės pilietybę pasirinkę, bet formaliai turintys Lietuvos pilietybę asmenys galėtų būti naudingesni savo tautai ir valstybei.      Šalies visuomenė yra sąmoningai apgaudinėjama melagingai teigiant, jog dvigubos pilietybės įteisinimas yra visuotinai paplitusi ir kone masinė tarptautinė praktika, nors iš tikrųjų tokią pilietybę ribotai toleruoja tik kai kurios šalys. Tačiau ir jose masinė dviguba pilietybė, visiškai atsaistyta nuo bet kokių asmens įsipareigojimų valstybei, įstatymiškai nėra skatinama.       Didžiulė Lietuvos gyventojų emigracija yra nacionalinio masto nelaimė, už kurią atsakingos visos lig šios šalį valdžiusios politinės jėgos ir vyriausybės. Tokio masto emigracija kelia tiesioginį pavojų tautos ir valstybės egzistavimui ir yra daugybės šalies gyventojų asmeninių nelaimių ir net tragedijų priežastis.       Emigracijos reiškinį ir jos padarinius būtina vertinti blaiviai ir sąžiningai. Negalima beatodairiškai kaltinti ar smerkti tų žmonių, kurie emigranto dalią pasirinko ne savo noru, o verčiami būtinybės ir neturėdami kitokio pasirinkimo. Tačiau gyvenimas svetur savaime nėra pagrindas priimti kitos šalies pilietybę. Tai darantys asmenys turėtų atsakingai apmąstyti ir pasverti tokio žingsnio padarinius, vienas iš kurių yra ankstesnės pilietybės praradimas. Jie turėtų suvokti ir sąžiningai pripažinti, kad neturi teisės reikalauti, kad jiems būtų išsaugota ir Lietuvos pilietybė.       Dvigubos pilietybės masinis įteisinimas nepriimtinas dėl moralinių, politinių, teisinių ir socialinių priežasčių. Įteisinus dvigubą pilietybę rastųsi dvi nelygiaverčių Lietuvos piliečių kategorijos: asmenys, nuolatos vykdantys valstybės piliečio pareigas, ir asmenys, faktiškai besinaudojantys tik valstybės piliečio teisėmis. Neretai pateikiamas argumentas, kad tokie asmenys taip pat padeda savo valstybei materialiai remdami čia gyvenančias šeimas ir artimuosius, yra niekinis, nes tą patį daro ir šalyje gyvenantys piliečiai, kurie savo valstybei dar moka ir mokesčius. Savanoriška ir privati išvykusiųjų materialinė parama savo šeimoms ir nuolatinis privalomas pareigų savo valstybei vykdymas yra visiškai skirtingos ir net nelygintinos asmens ryšio su valstybe formos.       Antrąją, „atsarginę“ Lietuvos pilietybę turintys asmenys išsaugotų politines teises, tarp jų – balsavimo teisę. Tokios teisės turėjimas reikštų, kad svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus spręstų ir sprendžiamojo balso teisę turėtų ne tik joje nuolatos gyvenantys piliečiai, bet su valstybe menkai susiję, realiai jai niekuo neįsipareigoję ir nuo jos reikalų faktiškai atitrūkę asmenys. Tokiomis sąlygomis autentiška valstybės piliečių politinės valios raiška ir jos tinkamas atstovavimas tampa iš principo neįmanomi. Jie gali būti ne tik iškreipti, bet tapti šalies politinio nestabilumo priežastimi ir grėsmių pačiai valstybei šaltiniu.       Juridiškai įtvirtinus dvigubą pilietybę, būtų šiurkščiai pažeisti pamatiniai teisinės valstybės principai. Būtų neįmanoma realiai įgyvendinti visų piliečių lygiateisiškumo principo, nes tokį lygiateisiškumą būtų įmanoma laiduoti tik nepagrįstai privilegijuojant kitos šalies pilietybę turinčius asmenis. Teisės, kuriomis naudotųsi piliečio pareigų nevykdantys asmenys, galėtų egzistuoti ir būti įgyvendinamos tik kaip nepelnytos privilegijos, diskriminuojančios šalyje nuolat gyvenančius ir visas pareigas valstybei vykdančius piliečius.       Dvigubos pilietybės įteisinimas lėtintų ir stabdytų Lietuvos valstybės ekonominę ir socialinę raidą, nes tokiai pilietybei tapus masiniu reiškiniu, politikams ir valdžios institucijoms atsivertų plačios galimybės laisvai manipuliuoti statistika. Formalių piliečių gausa leistų paslėpti ir toliau ignoruoti šalyje susikaupusias ekonomines ir socialines problemas, lemiančias didžiulę šalies gyventojų emigracijos spartą ir mastą.       Priešingai negu tikimasi ir žadama, galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, pasirinkusiems, kitos valstybės pilietybę, ne stiprintų išeivių ryšius su Tėvyne, bet taptų galingu tautinę ir valstybinę sąmonę griaunančiu veiksniu. Norimos priimti Pilietybės įstatymo pataisos iš tikrųjų grindžiamos paslėpta nuostata, kad nacionalinė valstybė mūsų laikais yra tapusi atgyvena, o piliečio ryšys su ja neturi būti kaip nors įpareigojantis. Siekiama teisiškai legitimuoti nuosekliai diegiamą ir plintančią nuostatą, jog savo valstybės pilietybės savanoriškas atsisakymas yra nereikšmingas veiksmas, negalintis turėti jokių realių moralinių, politinių ir teisinių padarinių turėtos pilietybės savanoriškai išsižadėjusiam asmeniui. Priėmus įstatymo pataisas būtų toliau ardoma ir taip smarkiai sunykusi daugelio Lietuvos piliečių teisinė ir politinė sąmonė ir dar labiau būtų pakirsta pati lojalumo savo valstybei samprata.       Tokias įstatymo pataisas, kurias priėmus dviguba pilietybė taptų masiniu reiškiniu, laikome pragaištingomis tautos ir valstybės ilgalaikių interesų požiūriu. Esame įsitikinę, kad sprendžiant dvigubos pilietybės įteisinimo klausimą būtina nuosekliai ir nenukrypstamai vadovautis šiomis pamatinėmis nuostatomis:       Įstatymo pataisos, kuriomis siekiama masiškai įteisinti dvigubą pilietybę, neturi būti priimtos. Užuot teisiškai kūrus sąlygas rastis milžiniškam skaičiui formalių piliečių, būtina pradėti vykdyti tokią ekonominę ir socialinę politiką, kuri leistų ne tik veiksmingai mažinti emigracijos mastus, bet ir skatintų išvykusiuosius grįžti namo.       Nors dabartinė emigracija iš Lietuvos didžiąja dalimi yra du dešimtmečius šalyje vykdytos ydingos ekonominės ir socialinės politikos padarinys, jos negalima tapatinti su pokario emigracijos banga. Kadangi pastarąją lėmė politinės priežastys, šiai bangai priklausantiems išeiviams, jų vaikams ir anūkams turi būti laiduota teisė turėti ir antrąją – Lietuvos Respublikos – pilietybę.        Lietuvos pilietybė turi būti suteikiama kitos valstybės pilietybę turintiems asmenims tik ypatingais atvejais, vadovaujantis svariais ir teisiškai tiksliai fiksuotais pagrindais;        Turi būti įstatymiškai garantuota teisė automatiškai susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę visiems ją turėjusiems asmenims, jų vaikams ir anūkams su sąlyga, jeigu jie atsisako kitos valstybės pilietybės. ------- Julius Andrejevas, Nijolė Andrejevienė, Antanas Andrijauskas, Vytautas Berenis, Ričardas Čekutis, Tomas Čyvas, Eduardas Daujotis, Vytautas Daujotis, Kęstutis Dubnikas, Algirdas Endriukaitis, Bronislovas Genzelis, Arvydas Janulaitis, Arvydas Juozaitis, Alvydas Jokubaitis, Danutė Jokubėnienė, Jonas Juškaitis, Algirdas Kazlauskas, Gediminas Karalius, Saulius Lapienis, Faustas Latėnas, Bronius Leonavičius, Marcelijus Martinaitis, Linas Medelis, Irma Mikulėnienė, Valentinas Mitė, Romas Pakalnis, Petras Plumpa, Vidmantas Povilionis, Romualdas Ozolas, Vytautas Radžvilas, Gediminas Ringys, Arnas Simutis, Vytautas Sinica, Eugenijus Skrupskelis, Nerijus Staniulis, Algirdas Šidlauskas, Jonas Vaiškūnas, Gražina Vitartaitė Šaltinis: Pilietinė visuomenė Komentarai Balsas.lt http://www.balsas.lt/komentarai/509059/ ... i-apacioje Žygeivis 2010-11-02 18:23:04       Lietuvos Valstybės pilietybės (tuo labiau "antraeilės") suteikimas ne lietuviams, be to net nemokantiems lietuviškai, yra vienas iš daugelio "akmenų", kuriuos mėtant siekiama "užmušti" Lietuvių kalbą ir Lietuvių Tautą.       Pastoviai pamirštama, kad Nepriklausoma Lietuvos Valstybė turi realią prasmę tik kaip Lietuvių kalbos ir Lietuvių Tautos gynėja nuo bet kokių pasikėsinimų.       Priešingu atveju kam ta nepriklausomybė reikalinga? P.S. Sprendžiant iš mūsų valdžios veiksmų, šiai valdžiai ta nepriklausomybė iš tikrųjų ir nėra reikalinga - nes jiems rūpi ne Lietuvių kalbos ir Lietuvių Tautos išlikimas ir klestėjimas, o visai kiti tikslai... --------------------------------------       Lietuvos Valstybės pilietybė ne lietuviams turi būti suteikiama tik atitinkant šiuos kriterijus: 1. Kandidatas laisvai kalba lietuviškai. 2. Kandidatas gerbia Lietuvių kalbą, Lietuvių Tautą ir Lietuvos Valstybę (jo praeitį turi kruopščiai patikrinti atitinkamos Lietuvos Valstybės specialiosios tarnybos). 3. Kandidatas neturi jokių įsipareigojimų kitoms valstybėms. 4. Kandidatas nėra teistas už kriminalinius nusikaltimus ar šnipinėjimą (išskyrus darbą Lietuvos Valstybės naudai). ---------------------------------------      Lietuvos Valstybėje dviguba pilietybė turi būti panaikinta iš principo.      Užsienyje gyvenantys asmenys (lietuvių kilmės ir ne lietuviai, bet kilę iš Lietuvos) Lietuvos Valstybės pilietybę turi teisę gauti tik, jei atitinka labai aiškius kriterijus - yra ir buvo lojalūs Lietuvos Valstybei ir Lietuvių Tautai, laisvai kalba lietuviškai, neturi jokių įsipareigojimų kitoms valstybėms, neturi kitos pilietybės.      Lietuviams, kurie turi kitą pilietybę ir nenori jos atsisakyti, suteikti teisę gauti "Lietuvio pažymėjimą". Lietuvių Tautinio Centro (LTC) Įsipareigojimai Už vieningą lietuvišką Valstybę!       Svarbiausias tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje. Ištrauka: "11 punktas.        Lietuviams, turintiems ir nenorintiems atsisakyti kitos valstybės pilietybės, ryšių su Lietuva išsaugojimui ir palaikymui suteikti oficialų „Lietuvio pažymėjimą“:        lietuvių kilmės asmenys, turintys kitą pilietybę, turi teisę gauti „Lietuvio pažymėjimą“, su kuriuo gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, būti išrinktais į vietos savivaldos tarybas.        „Lietuvio pažymėjimas“ sugrįžusiems nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą suteikia galimybę atstatyti Lietuvos pilietybę be jokių apribojimų." _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 04 Lap 2010 14:54
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Jei Tėvynė svarbi, asmuo jai lieka ištikimas be pilietybės Autorius:Vytautas Radžvilas 2010.11.04 10:09 http://www.balsas.lt/print/509437 http://www.balsas.lt/naujiena/509437/je ... pilietybes      Grupė visuomenės veikėjų šiandien lapkričio 2 d. išplatino pareiškimą ragindami Lietuvos Respublikos Seimą  šį ketvirtadienį (lapkričio 4 d.) nepriimti Pilietybės įstatymo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos dvigubai pilietybei tapti masiniu reiškiniu. Ta proga alkas.lt uždavė keletą klausimų  filosofui Vytautui Radžvilui. Jūs nesutinkate su teiginiais esą teisės į dvigubą Lietuvos pilietybę priartins iš Lietuvos emigravusius žmones prie gimtinės, padės išlaikyti po pasaulį pasklidusių lietuvių tautiškumą?      Teiginiai, kad dviguba pilietybė neva priartins žmones prie Lietuvos, yra labai klastingi ir pavojingi dėl tariamo akivaizdumo ir teisingumo. Iš tikrųjų mūsų tautiečius norima galutinai pripratinti prie minties, kad Tėvynė yra visas platusis pasaulis. Šitokios pilietybės neabejotinai bent iš dalies reikalaujama dėl psichologinių priežasčių – daugelis žmonių supranta ar bent nujaučia, kad be absoliučios būtinybės pasirinkdami kitą pilietybę jie faktiškai išdavė savo šalį.        Lietuvos pilietybės iliuzija (būtent iliuzija, nes jokių pareigų, išskyrus vakarėliuose pašokti, padainuoti ar pavalgyti cepelinų nelieka) reikalinga nuraminti ne visai ramiai sąžinei, kai sau ir kitiems meluojama, jog “nieko neatsitiko" – mat žmogus “tebėra" pilietis.      Sutikti su tuo – reiškia palaikyti ir toliau ugdyti sovietmečiu ir taip įsišaknijusią išdavikišką laikyseną ir psichologiją. Jeigu jau tokia masinė pilietybė yra “normalu", tai kodėl reikia meluoti, kad ją turi kone visos šalys, nors iš tikrųjų labai ribotai toleruoja dažniausiai tokios galingos ir įtakingos valstybės kaip JAV, kurios žino, kad pilietybių konflikto atveju asmuo bus lojalus jiems?      Iš tikrųjų dviguba pilietybė pavojinga dviem atžvilgiais – naikina valstybinę savimonę, nes ugdo žaidybinį ir atsainų požiūrį į pilietybę, o galiausiai lazda gali smogti kitu galu. Kaip turėsime elgtis, jeigu į Lietuvą atvykę imigrantai norės gauti mūsų šalies pilietybę kartu išlaikydami senąją? Problema taps ypač aštri, jeigu tai bus ne ES ir NATO valstybių, bet trečiųjų šalių piliečiai.  Jeigu pažeisime pamatinį principą, kad pilietybė yra atsakingas ir įpareigojantis asmens santykis su savo valstybe ir masinę dvigubą mūsų tautiečių pilietybę paversime norma, anksčiau ar vėliau būsime priversti nusileisti ir imigrantų reikalavimams, nes neturėsime svarių argumentų jiems atremti.      Tai reiškia, kad tenkindami šiandieninius savo išeivių norus gautinai paplausime Lietuvos valstybingumo pagrindus, nes šalis, kurios milžiniškas gyventojų procentas pasimeta tarp daugelio pilietybių ir net nebesuvokia, kieno piliečiai jie iš tiesų yra, nebėra valstybė. Tokia šalis  savaime tampa kokio nors didesnio politinio vieneto teritoriniu-administraciniu dariniu.       Pilietybės įstatymo pataisos skirtos tam, kad būtų griaunamos tautinės ir valstybinės sąmonės struktūros, išplaunant tautos ir valstybės sampratų prasmę. Tai yra visai kitas lygmuo, kur vadinamieji pragmatiški argumentai neveikia. Pastangos išlaikyti žmones prie Lietuvos, už nieką dalijant pilietybę, kursto iliuzijas. Jeigu asmeniui Tėvynė svarbi, jis lieka jai ištikimas ir padeda be pilietybės, jei ne – niekas nepadės. Žinote, čia kaip santuokoje – leidžiama poligamija ar ne?.. Bet gi kitose valstybėse dviguba pilietybė įteisinta ir joms nekyla dėl to didesnių sunkumų?       Tokios valstybės kaip JAV ar Lenkija yra visai kitoje padėtyje negu mes. Tai didelės ir galingos valstybės, kurios gali sau leisti prabangą užmerkti akis į kai kurių savo piliečių dvigubą pilietybę, t. y. ją ignoruoti. Yra ir kitas esminis skirtumas: tokie jų piliečiai savo kitos pilietybės neafišuoja ir nieko nereikalauja, jų yra menkutis procentas.       Mūsų padėtis ir perspektyva – daugiau kaip pusė milijono žmonių, laikančių save didesnių ir galingesnių šalių piliečiais ir agresyviai tai demonstruojančių. Jiems Lietuvos pilietybė, geriausiu atveju, tėra atsarginis variantas, tam tikro patogumo sąlyga, blogiausiu – žaisliukas. Žinoma, ne visiems, bet tokių – mažuma.       Reikia drąsiai žvelgti į tikrovę: daugumos tokių išeivių tautinė ir valstybinė savimonė apgailėtinai menka. Juk akivaizdu, kad gyvenant ES ar JAV gyvybinio reikalo imti tų šalių pilietybę nėra. Lietuva nėra okupuota. Tačiau jie tai daro. O tai reiškia viena – gudrauja. Nori išdidžiai mojuoti kitų valstybių pasais, bet dar kartą likti gudresniais už gyvenančius čia.       Logika tokia: matote, mes pabėgome, gerai gyvename, jūs, kvailiai, likote, o piliečiais esame visi. Paprastas klausimas, ar jie turėtų kur grįžti, jei tų kvailių nebūtų, daugeliui jų visai nerūpi. Jie apie tai net nesusimąsto. Dviguba pilietybė tarsi patvirtintų jų gudrumą ir pranašumą ir teisiškai legitimuotų tokias nuostatas. Ar Jūs nemanote, kad kai kurie išplatinto pareiškimo išsireiškimai yra perdėm kategoriški,  pavyzdžiui, tokie įvertinimai kaip “demagogija" arba “sąmoningai apgaudinėjama, melagingai teigiama"?.. Reikia manyti, kad daugelis Seimo narių už svarstomas pilietybės įstatymo pataisas balsuoja ne kažką sąmoningai norėdami apgauti, o vadovaudamiesi kitokiu supratimu.       Nemanau, kad pareiškimo formuluotės yra per aštrios ar kategoriškos. Jos yra tik ne politkorektiškos, kaip jau seniai pas mus įprasta. Politkoretkiškumas pavojingas tuo, kad neleidžia aiškiai ir tiksliai įvardyti tikrovės ir todėl jaukia sąmonę ir mąstymą.       O kaip kitaip pavadinti šnekas, kai p. Narušienės tipo žmonės ciniškai šaukia apie kažkokį prigimtinės teisės į pilietybę pažeidimą, nors visi išvykėliai turi pilietybę ir puikiai galėtų išsiversti be kitos pilietybės, bet ją ima dėl didžiausios įmanomos asmeninės naudos ir patogumo?       Kiek paplitusi dvigubos pilietybės praktika – galima sužinoti iš lengvai prieinamų internetinių šaltinių. Tai kaip pavadinti tokį elgesį? Turiu omenyje ne tik Seimo narius. Ši publika puikiai žino, kaip iš tiesų yra, bet tas žinojimas jai nepatogus. Pvz., dešinieji ir ypač kosmopolitiški liberalai stumia įstatymą tikėdamiesi, kad išeiviai už juos balsuos. Kad tai pavojinga valstybei – jiems nerūpi. Pats esu ilgėliau pagyvenęs toliau nuo Lietuvos ir žinau, kad net ir sekant įvykius, vien dėl atstumo tolydžio darosi vis sunkiau juose orientuotis.       Dėl teisinės valstybės – griaunama teisinė sąmonė. Bet kuri moderni teisinė valstybė grindžiama piliečių lygybės prieš įstatymą ir piliečio teisių ir pareigų pusiausvyros principu. Šiuo atveju jis būtų šiurkščiai pažeistas, nes būtų sulygintos teisės tų, kurių ryšys su Lietuva grindžiamas tik jausmais ir turistiniais apsilankymais, ir tų, kurie kiekvieną dieną savo buvimu ir darbu palaiko valstybės egzistavimą. Ar pastarieji nebūtų de facto diskriminuojami, kai piliečio pasą ir teises turėtų tie, kurie iš principo gali dėl valstybės nepajudinti nei piršto, bet reikalauti visko – ir dar iš aukšto žvelgdami į Lietuvoje likusius kvailelius? Kaip Jūs siūlote dabar spręsti dvigubos pilietybės problemą?       Lietuvos pilietybė turi būti suteikiama kitos valstybės pilietybę turintiems asmenims tik ypatingais atvejais, vadovaujantis svariais ir teisiškai tiksliai fiksuotais pagrindais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Konstitucija.       O siekiant išlaikyti po pasaulį pasklidusių išeivių iš Lietuvos ryšį su gimtine būtina jiems, jų vaikams ir anūkams įstatymiškai garantuoti teisę automatiškai susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, su sąlyga, jeigu jie atsisako kitos valstybės pilietybės. Tai turi būti principinė nuostata sprendžiant šį klausimą.       Galima svarstyti ir kompromisinius variantus, tačiau neatsisakant pamatinio principo: pilietybė yra ne asmens jausmų, pavyzdžiui, meilės savo tautai ir valstybei išraiška, bet įpareigojantis santykis su jomis.        Todėl iš norinčių likti Lietuvos piliečiais galima ir reikia bent šio to pareikalauti. Pavyzdžiui, jie galėtų deklaruoti savo pajamas ir mokėti tam tikrą piliečio mokestį. Didžiausias šios situacijos paradoksas kaip tik ir yra tas, kad daugelis atkakliai pilietybės reikalaujančių išeivių iš tikrųjų elgiasi visai ne kaip piliečiai, nes net neužsimindami apie jokias savo pareigas jie faktiškai primityviai gudrauja ir stengiasi apgauti valstybę, kurią skelbiasi branginantys. Jų sąmonė ne vakarietiška, o grynai sovietiška, nes garsusis J. Kennedy klausimas, ką esi pasirengęs duoti savo šaliai, daugeliui jų net nešauna į galvą. Sovietmečiu įpratę tik imti kad ir svetimos valstybės, jie taip pat elgiasi ir su Lietuva. Jų santykis su savo šalimi buvo ir tebėra vartotojiškas. http://www.alkas.lt Šaltinis: "Balsas.lt" Komentarai Balsas.lt http://www.balsas.lt/komentarai/509437/ ... i-apacioje _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 04 Lap 2010 19:39
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Svarstant Pilietybės įstatymą, Klumbys juodaodžius išvadino „negrais“ 2010-11-04 10:37 Ugnė Naujokaitytė | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/10419439/ ... 1-04_10-37      Parlamentarai ketvirtadienį pagaliau priėmė daug diskusijų kėlusį Pilietybės įstatymą, kuris numato dvigubos pilietybės atvejus.      Didelė dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.      Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo konstitucingumo.      Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.      Už įstatymą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 25 parlamentarai. Ištrauka:      „Tvarkietis“ Egidijus Klumbys aiškino, kad teisės akto nepalaikys, kadangi „greit turėsime situaciją, kai Lietuvos reikalai bus sprendžiami ne Lietuvoje. O tai – negeras dalykas.“      Parlamentaras priekaištavo ir dėl to, kad šiuo įstatymu lietuviai, gyvenantys užsienyje, skaldomi į „geriečius“, nežiūrint į tai, kokių jie yra pažūrų ir ideologinių nuostatų“, ir į „blogiečius“, kurie gyvena ne ES ir NATO šalyse.      E. Klumbys pareiškė, kad jis nenori, jog „Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Aš noriu, kad ten žaistų lietuviai“.      Tokie parlamentaro žodžiai nuskambėjo diskutuojant dėl Seimo nario Žilvino Šilgalio siūlymo, kuriuo išimties tvarka būtų galima suteikti Lietuvos pilietybę tais atvejais, „kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje“.      „Mes turime pavyzdžių, kai jau mūsų sportininkams buvo suteiktos išimties tvarka pilietybės, žinoma figūristė, kuri nemoka nė žodžio lietuviškai. Tai ar reikalingi mums tokie LR piliečiai, kurie gyvena ne Lietuvoje. Prisiminkime garsią krepšininkę, dėl kurios buvo tiek aistrų prieš keletą metų. Kur ji yra šiandien? Kokioje pasaulio dalyje ji žaidžia?“ – klausė E. Klumbys.      Pasak jo, „šitokie dalykai yra nepriimtini“.      „Ir galiausiai noriu pasakyti, aš nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Aš noriu, kad ten žaistų lietuviai“, – dėstė „tvarkietis“. Komentarai Alfa.lt http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... nding=true Komentarai Valstietis.lt http://www.valstietis.lt/comment/list/275597 Žygeivis 2010-11-05 14:37     Lietuvių kalboje yra žodžiai "negras", "čigonas", "žydas", "rusas", lenkas", ...     Todėl kaltinti bet ką, jog jis vartoja istorinius Lietuvių kalbos žodžius yra nusikaltimas prieš Lietuvių kalbą ir Lietuvių Tautą - tai akivaizdus eilinis bandymas paversti Lietuvių kalbą užsienio ir vietinių kosmopolitų tarnaite. Tikras 2010-11-04 11:11      Kai mokiausi mokykloje mokytoja liepė vaikams išvardinti šalis kuriose gyvena negrai, vaikai pasakė kelias Afrikos šalis ir Prancūziją, mokytojai paprieštaravus, kad Prancūzija tai baltųjų šalis, klasiokai suūžė, kad mokytoja klysta, kad nežino, galų gale jai buvo paaiškinta, kad žiūrėjome futbolo čempionatą ir už Prancūziją žaidė vieni negrai. toliau 2010-11-04 11:11      Mano kartai "negras" nėra įžeidžiantis žodis, "juodis" ar "juodasis" kažkiek įžeidžiantis, nęs tuo metu taip vadindavo turgaus "forsovščikus" iš pietinių respublikų, bei čigonus, bet manau šalies atstovavimas rinktinėse atspindi tautos kultūrą, todėl negrai neturėtų atstovauti Lietuvos rinktinėms.      Pagalvokite kaip atrodytų, jei vyriausybines organizacijas pasitikinėtų negrės su lietuviškais tautiniais rūbais. dar toliau 2010-11-04 11:12      Europoje valstybės sukurtos tautiniu pagrindu, o jeigu tai pamirštame, tai kam reikalinga tiek vyriausybių, tegu būna viena Europos, ar Eurazijos valstybė su viena vyriausybe ir viskas, mažiau reikės valdininkų išlaikyti. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 09 Lap 2010 16:20
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Dvigubos pilietybės įstatymas ir jo priėmimas - kada, kas, kaip... Seimo puslapis - paieška: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_search.search_form Dėl įvairių pakeitimų Pilietybės įstatymo, tai štai kokie yra Seimo puslapiai: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaiesk ... _id=376759 http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaiesk ... _id=324888 http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaiesk ... _id=359762 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... _id=375920 http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_ ... &p_d=99755 Dėl naujausių pakeitimų: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_ ... 4029&p_k=1 Visi dokumentai naujojo pakeitimo: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaiesk ... nr=XIP-353 2010-11-04 priimtas Seimo projektas XIP-353(4), bet dar neįsigaliojęs http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.da ... a=20101014 http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_ ... 4029&p_k=1 Tekstas naujojo įstatymo http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... ry=&p_tr2= Čia įvairūs balsavimai 2010-10-14 dėl įstatymo straipsnių: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.kl ... _id=-18392 Čia įvairūs balsavimai 2010-11-04 dėl įstatymo priėmimo: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.da ... a=20101104 http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.kl ... _id=-18691 Čia kas kaip balsavo už visą įstatymą 2010-11-04: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.ba ... s_id=-9675 _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 18 Lap 2010 15:17
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Prezidentė vetavo Pilietybės įstatymą BNS, http://www.DELFI.lt 2010 lapkričio mėn. 18 d. 14:10 http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... d=38724087      Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį grąžino Seimui pakartotinai svartyti Pilietybės įstatymą. Pilietybės įstatymas, pasak prezidentės, grąžinamas Seimui svarstyti iš naujo dėl kelių Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų, kuriomis įteisinama dviguba pilietybė ES ir NATO šalių piliečiams ir išplečiamas asmenų, galinčių gauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka, ratas.      Prezidentės teigimu, dauguma naujojo Pilietybės įstatymo nuostatų yra geros ir sveikintinos.      Ypač svarbiomis šalies vadovė vadina pataisas, kuriomis sprendžiamos užsienyje gimusių Lietuvos piliečių vaikų bei skirtingų valstybių pilietybes turinčių sutuoktinių ir jų vaikų pilietybės klausimai.       Dėl šių įstatymo nuostatų konstitucingumo priimdamas įstatymą abejojo ir pats Seimas, kad dvigubos pilietybės atvejų negalima išplėsti įstatymu, patvirtino ir konstitucinės teisės bei žmogaus teisių ekspertai.      „Pagal Konstituciją dviguba pilietybė yra reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys. Išplėsti galimybes turėti dvigubą pilietybę būtų įmanoma vieninteliu būdu - keičiant pačią Konstituciją", - spaudos tarnybos pranešime cituojama D.Grybauskaitė.       Pasak šalies vadovės, sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą, ir įstatymus priimantys politikai, ir šalies gyventojai privalo labai atsakingai įvertinti, kokias pasekmes tai gali turėti emigracijos mastams, nuosavybės restitucijai, rinkimams ir valstybės ateičiai.       Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime buvo svarstoma dvejus metus.       2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.       Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir emigravusiems po šios datos - jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.       Dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus. http://www.DELFI.lt Komentarai Delfi http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... &com=1&s=1 _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 19 Bir 2011 18:05
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Šaltinis - http://ru.delfi.lt/news/politics/articl ... &com=1&s=1 Žygeivis, 2011 06 19 16:52       Akivaizdu, kad pavieniui veikdami, valdžioje sėdinčių paršų-kyšininkų iš jų kėdžių neiškrapštysime.       Todėl būtina susivienyti visiems, kam jau seniai gerklėje stovi šita “žydrai-ružavų jievro konservų-socdemų” jau 20 metų besisukanti “karuselė”.       "Lietuva - Lietuviams! Lietuviai - Lietuvai!" Психолог, 2011 06 19 17:28 Žygeivis, 2011 06 19 16:52 ----------------        Sutinku su pirmais dviem teiginiais, bet dėl paskutinės eilutės - nelabai. Truputi perfrazuočiau: "Lietuva - Lietuvos piliečiams!"        Jei nesutinkat - argumentuokit. Tikiu, kad turite tam argumentų ir galėtumėm civilizuotai padiskutuoti. Žygeivis - Psichologui, 2011 06 19 17:36       O ko čia diskutuoti?       Viskas ir taip aišku - nes tik Lietuvis ir gali būti Lietuvos Valstybės piliečiu. :)       Deja, po p. Landsbergio "prastumto" "nulinio pilietybės įstatymo" Lietuvių Tautos Valstybėje susikūrė ištisas sluoksnis "piliečių", bet visai ne Lietuvių, o antilietuvių.       Paskaičius komentarus (kad ir čia) tai visiškai akivaizdu. Психолог, 2011 06 19 17:48 Žygeivis - Psichologui, 2011 06 19 17:36 ----------------        Если вы читали мои комментарии, то вряд ли могли меня уличить в антилитовскости. Поверьте, люди, сидящие во власти, нанесли стране намного больший вред стране, чем я, будучи гражданином "нетитульной" национальности.        Я, так же, как и вы, от души желаю этой стране и ее гражданам достойной жизни. Я был против вступления Литвы во всяческие союзы и альянсы. И считаю, что именно с этих вступлений и начались все беды.        Скажите, даже если бы я не говорил по-литовски, но придерживался бы таких взглядов, был бы я, ПО-ВАШЕМУ, достоин литовского гражданства? Žygeivis - Psichologui, 2011 06 19 18:03       1. Lietuvos Valstybė jokiu būdu neturėjo "įstoti" į "Jievrosojuzą" - šitą europinę biurokratų, kyšininkų, vagių ir kosmopolitų irštvą.       Štai į NATO stoti buvo būtina - nes kitaip dabar turėtume tokią pat situaciją, kokioje atsidūrė Gruzija.       2. Manau, kad Lietuvos Valstybės pilietybę gali gauti bet kurios tautybės asmuo, kuris atitinka keletą sąlygų: - neturi jokios kitos valstybės pilietybės, - nėra teistas už sunkius nusikaltimus, nedalyvavo jokioje antilietuviškoje veikloje, netarnavo Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės priešams, - laisvai kalba ir skaito lietuviškai, - gerbia Lietuvių kalbą, Tautos ir Valstybės istoriją, Lietuvių Tautą ir Lietuvos Valstybę, - yra Lietuvos Valstybės patriotas ir pasirengęs kautis su visais Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės priešais.       P.S. Atėję į valdžią labai kruopščiai patikrinsime visus "naujapiliečius" ir tie, kas neatitiks nurodytų kriterijų (pvz., visokie burbonai ir pan. - pagal jų IP ir komentarus DELFI bei kitur labai lengvai juos išaiškinsime), praras Lietuvos Valstybės pilietybę ir užplombuotuose vagonuose iškeliaus į savo protėvių tėvynę. :) Tadas Žygeiviui, 2011 06 19 19:13       Pridėsiu dar vieną punktą: - nebuvo etatiniu KGB, SSKP ir VLKJS darbuotoju. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 26 Lap 2011 19:30
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Atimta Lietuvos pilietybė – tarsi atstūmimas nuo Tėvynės http://www.alietuvis.com/index.php?opti ... aktualijos http://www.balsas.lt/News/print/567640 Jurgita SAVICKAITĖ 2011.11.26 18:02 Šaltinis: alietuvis.com Komentarai http://www.balsas.lt/komentarai/567640/ ... i-apacioje Žygeivis 2011-11-26 18:26:46        Jei Lietuvos Valstybės pilietybė, kaip antroji, būtų suteikiama tik Lietuviams, tai būtų dar pusė bėdos - nepaisant to fakto, kad savo noru prašydami ir priimdami svetimos valstybės pilietybę, jie jau išduoda savo Tėvynę.        Bet juk visiškai akivaizdu, kad prisidengiant gražiais žodžiais apie Lietuvybės išsaugojimą užsienio lietuvių tarpe, iš tikro siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Valstybės pilietybę gauti pusei pasaulio žydų, trečdaliui lenkų ir ketvirtadaliui vokiečių.        Juk į visus pasiūlymus įrašyti labai aiškią nuostatą, kad Lietuvos Valstybės pilietybę, kaip antrąją pilietybę, galės gauti tik aiškios lietuvių kilmės, būtinai lietuvių kalbą mokantys, nenusikaltę Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei, atsakoma - "ne, taip nebus - nedemokratiška, nepilietiška, nehumaniška,..." ir t.t.        Lygiai taip pat griežtai atsisakoma įteisinti tautinį "Lietuvio pažymėjimą", nepaisant to, jog Lenkija jau seniai platina "Lenko pažymėjimą" Lietuvoje.        Juk Lietuvių Tautos sukurtą Valstybę jau daugybę metų valdantys mankurtai, išdavikai ir įvairių užsienio jėgų Rytuose bei Vakaruose apmokami agentai, jau seniai netgi Lietuvos Valstybės pasuose ir kituose dokumentuose išbraukė punktą - "Tautybė - lietuvis"...        Ar reikia dar klausti, kam tai naudinga, ir kuo tokiais akivaizdžiais "lietuvių išlietuvinimo darbais" yra siekiama?        Negi kam nors tai dar neaišku... :) Žygeivis 2011-11-27 17:15:54       Akivaizdu, kad ir straipsnyje, ir komentaruose bandoma tyčia supainioti dvi sąvokas - tautybę ir pilietybę.       Iš emigravusių lietuvių niekas jų tautybę neatima.       O tam, kad būtų palengvintas pasaulio lietuvių ryšių su Tėvyne palaikymas (tiems, kas vis dar laiko save Lietuviu) ir yra reikalingas "Lietuvio pažymėjimas", kuris suteiktų labai konkrečias teises, pvz. teisę bet kada be jokių vizų atvykti į Lietuvą ir čia gyventi.       Kitos valstybės pilietybės priėmimas ar atsisakymas yra politinis aktas, nieko bendro su savo tautybės "keitimu" neturintis.       Akivaizdu, kad asmuo, prisiekęs kitai valstybei, nebegali būti Lietuvos Valstybės piliečiu - pvz., labai įdomu, ką jis gins karo atveju: Lietuvą ar jos priešą?        Ypač, jei jis save lietuviu jau nebelaiko arba niekada juo ir nebuvo... _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Parašytas: 05 Vas 2012 17:11
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Albinas Hofmanas. Ko ieškome? http://alkas.lt/2012/02/05/a-hofmanas-ko-ieskome/ Albinas Hofmanas (Hoffman), http://www.alietuvis.us 2012 02 05 14:54        Daug buvo keliauta ir dirbta, net nežinome, kiek cepelinų ir už kokią kainą jų suvalgyta, kol pasiektas dabartinis gėdingas dvigubos pilietybės įstatymas. Nesuprantama, kodėl tapo paniekintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LRKT) 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, kad  niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.        Kas iki šiol pasiekta Lietuvos Seime, vadovaujant Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkei, yra beverčiai rezultatai, nes jie prieštarauja LRKT nutarimui ir, aišku, LR Konstitucijos 12 straipsniui.        Blogai, kad mes net nežinome, kiek tie beverčiai, gėdingi sprendimai kainavo, ir kaip tie pinigai yra išleisti.         Dvigubos pilietybės įstatymas, įsigaliojęs 2011 metų balandžio 1 d., yra diskriminuojantis. „Antrabangiai” (dipukai) Amerikoje, tapę pasiturinčiais, net nepatyrę okupacijos padarinių, būdami JAV piliečiais, staiga tapo patriotais, įgijo antrą (Lietuvos) pilietybę be įsipareigojimų Lietuvai, su balsavimo Lietuvoje teise.         Piliečiai, kurie išgyveno okupaciją ir dalyvavo jos nepriklausomybės atstatyme, emigravę ir įsigiję kitos šalies pilietybę („trečiabangiai“), praranda (pagal 12 straipsnį) turėtą Lietuvos pilietybę. Emigracija ne tik padalinta, bet ir sukiršinta.         Iki šiol derybomis Lietuvoje pasiekti susitarimai tenkina vien tik „antrabangius”.         Pastudijuokime LR Konstitucijos 12 straipsnį: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.         Ar masinį dvigubos pilietybės suteikimą galima vadinti „atskirais“ atvejais? Kodėl paniekinama LR konstitucija, tiksliau, 12 jos straipsnis ir LRKT sprendimas?         Konstitucijos 12 straipsnis aiškiai sako, jog Lietuvos pilietybę galima išlaikyti tiktai neturint kitos šalies pilietybės. Tai kodėl triukšmaujame? Kodėl nenorime suprasti lietuviškai parašytoje LR Konstitucijoje lietuvišką posakį? Nejaugi esame besmegeniai kvailiai?         Triukšmas, kad Lietuvos valdžia atima Lietuvos pilietybę gavus kitos šalies pilietybę, neatitinka tiesos. To reikalauja Lietuvos Konstitucija, jos 12 straipsnis. Konstitucija yra valstybės pagrindinis įstatymas. Todėl kaltinti Lietuvos valdžią neturime pagrindo, juo labiau LR Konstitucinio Teismo teisėjus. Jų sprendimas galutinis ir neapskundžiamas.         Kad, išlaikant Lietuvos pilietybę, pažeidžiama JAV pilietybę priimant duodama priesaika, ponia PLB pirmininkė, turinti JAV teisinį išsilavinimą, aiškina, jog į tai nereikia  kreipti dėmesio [žrk. AL nr. 33/589, „Ar galima tikėtis pergalės iš pakrikusios armijos?.."]. Ar begali būti absurdiškesnis patarimas? Ar nebuvo galima duoti aiškesnio atsakymo? Ar su tokia „teisine” nuomone galima vadovauti Pasaulio Lietuvių Bendruomenei? Ne be reikalo, Asta Buračaitė (AL, nr. 40/596, 23 psl.) aiškiai pasako, kad PLB pirmininkė praranda jėgą ir mažai ją kas remia. Ar ne laikas PLB pirmininkei atsistatyti?  Kodėl nepanagrinėjus (pasitelkus bešališkų teisės žinovų) JAV duodamą pilietybės priesaiką  pasilaikant Lietuvos pilietybę ir suprantamai išaiškinti spaudoje lietuviškai visuomenei? Aiškinant LR Konstitucijos 12 straipsnį ir JAV duodamą priesaiką, būtų suteiktas milžiniškas patarnavimas visai lietuviškai išeivijai.         Ar tuo klausimu neprivalėtų susidomėti JAV Lietuvių Bendruomenės veiksniai?         Nesvarbu, kaip kas galvotų arba kaip aiškintų LR Konstitucijos 12 straipsnį, jo pakeitimui reikalingas referendumas, ką patvirtino ir LR Seimo pirmininkė, viešėdama Čikagoje. LR Seime kalbama, kad referendumą reikia surengti per ateinančių metų rinkimus. Girdisi daug nuomonių – už ir prieš. Kodėl susikūrę komitetai neturi drąsos viešai skelbti reikalingumą Konstitucijos referendumui? Nejaugi yra pagrindo būgštavimams? Taip, yra. Kas surengtų tinkamą agitaciją pačioje Lietuvoje, aiškinant 12 straipsnio pakeitimo reikalingumą? Būnant garsiais (tuščiomis statinėmis) tiktai Amerikoje, niekada negausime teigiamų rezultatų be Lietuvos piliečių pritarimo. Ar garsiausiai šūkaujantieji sutinka dirbti agitacinį darbą Lietuvoje? Veltui. Aaaa?         Sėkmingam referendumo pasisekimui mes, lietuviai emigrantai, jau dabar privalėtume laiškais, telefoniniais ir „Skype“ pokalbiais, e-mail’u, taipgi ir asmeniškais susitikimais su tautiečiais Lietuvoje, „kalti visiems į galvą“, jog toks referendumas reikalingas. Toliau, kad giminės įtikinančiai kalbintų draugus bei pažįstamus – kuo didesnį skaičių – dalyvauti balsavime – tada pasisekimas garantuotas. Pasisekimui laiko liko nedaug. Nepasisekus referendumu pakeisti 12 Konstitucijos straipsnį, ką kaltinsime? Taipgi neužmirškime įvairiais būdais dėl referendumo „atakuoti“ visus Seimo narius. Juk jie tautos išrinktieji.         Daug skaitome ir girdime nepasitenkinimų KT adresu, bet nevykdyti jo nutarimų negalima. Tad jau dabar ruoškimės sėkmingam Konstitucijos referendumui.         Dar kartą kartoju: Be 12 straipsnio pakeitimo dviguba pilietybė neįmanoma.         Pastaruoju metu susikūrė dar du komitetai (Dvigubos Pilietybės Komitetas ir Judėjimas Lietuvos Pilietybei Išsaugoti) su tais pačiais nieko nenuveikusiais veikėjais dėl dvigubos pilietybės. Ar jie reikalingi veiklai, išsiaukštinimui ar tik pinigų kaulijimui?         Šie du komitetai tikrai pasitarnautų „trečiabangiams“ išeiviams, jeigu suorganizuotų „trečiabangių“ rinkimus renkant pasitikėjimą turinčius asmenis atstovauti Lietuvos Seime „trečiabangių” interesams. Renkamų atstovų sąraše neturėtų būti šių dvejų komitetų narių pavardžių. Manau, jog nereikia aiškinti, jeigu komiteto nariai taip pat yra kandidatai į renkamas pareigas, jie nesugebės atlikti komitetui pavestų pareigų. Per daug įtakos bet kokiai veiklai turi „skystapročiai“ visko (ne)žinovai. Jie irgi privalėtų būti vengiami. Komitetas neturėtų būti tramplinas aukštesnių pareigų siekimui. O gerų ir sąžiningų žmonių „trečiabangių” tarpe yra. Tad suteikime jiems galimybę pasireikšti. Nelakstykime paskui visokius titulus.         Kodėl taip kovojama dėl tos dvigubos pilietybės? Daug asmenų, priėmusių JAV pilietybę netenkant Lietuvos pilietybės, įsitikinę, jog praranda Lietuvoje užsidirbtą ir jiems priklausančią senatvės pensiją. LR Seimo pirmininkė, viešėdama Amerikoje, paneigia tas paskalas. Jeigu pensija priklauso, tai nesvarbu, nors ir mėnulyje gyventų, privalo būti išmokama. Kodėl nesitarti dėl pensijų ir turimo turto Lietuvoje išsaugojimo, kuris buvo teisėtai įsigytas ir užsidirbtas Lietuvoje prieš tampant kitos valstybės piliečiu? Derybomis pravesti aiškų įstatymą, kad valdžios biurokratai nesikabinėtų dėl raidžių-žodžių, parašytų kita kalba (priimtos pilietybės pase), neatitinkamumą. Paramą, aiškinant nesusipratimus, suteiktų LR Generalinis konsulatas Čikagoje. Juk kiekvienas Lietuvos pilietis, esantis ir buvęs, turi asmens kodą, gimimo liudijimą (šalia užsienietiško paso), ko ir privalėtų pakakti Lietuvos biurokratams. Tokiom derybom asmenys su „skystomis“ smegeninėmis netinka.         „Trečiabangiai”, atsibuskite! Rinkite savo atstovus, kurie kalbės jūsų vardu už jūsų nuosavybių ir pensijų išlaikymą Lietuvoje, nors ir turėtumėte JAV pilietybę. Tai būtų girtinas ir rėmimo vertas patarnavimas. Kaip kad pastebime, „dipukų” atstovams jūs nerūpite.         Atstovauti išeivijai Lietuvoje turėtų tiktai trečios bangos atstovai. Jiems priklauso ateitis.         Žinau, kad už šiuos žodžius būsiu žiauriai teisiamas, tiesiog „linčiuojamas“. Atlaikysiu.         Žinome, kad pilietybė suteikia teisę balsuoti ir net būti išrinktam. Taip pat, turint pilietybę, iš piliečio reikalaujama išlaikyti ir apginti valstybę. Reikalui esant, kokį pasą iš po kurio skverno ištrauktų vengiantieji karinės tarnybos? Aaaa?         Jeigu jau taip labai trokštama ta dviguba pilietybė, tai siūlyčiau tokį variantą: norint išlaikyti dvigubą pilietybę (su balsavimo teise), reikėtų įvesti užsienyje gyvenantiems, sakykim, už pasą 5000,00 dol., o gal verta būtų ir 10.000,00 dol. metinį mokestį. Ar ne girdėtųsi protestų balsai, jog tai dvigubas apmokestinimas? Taip, dviguba pilietybė – dvigubi mokesčiai.  Aišku, jog pinigai eitų į Lietuvos iždą. Kad Lietuvos valdžioje sėdintys „patriotai“ tais pinigais pasinaudos savo asmeniškai naudai, tai suprantame, bet čia kita tema.         Susimokėję mokestį, prisidėję prie Lietuvos „gerovės“, turėtų pilnas teises rinkti ir būti renkami į valdžios tarnybas.         Tuomet paaiškėtų, kiek užsienyje yra tikrų Lietuvos, ir kiek „šiaudadūšių“ patriotų, norinčių dalyvauti ir balsuoti Lietuvos valdžios rinkimuose.         Taip pat peršasi mintis, kad supainiojami du skirtingi dalykai. Atrodo, jog tautiečiai, prarasdami Lietuvos pilietybę, galvoja, kad prarandama tautybė. Tautybė, niekada jokiu būdu negali būti atimama ar pakeičiama. Lietuviais gimėme, lietuviais ir liksime. Atrodo, jog mūsų didžiausia negerovė yra nesugebėjimas atsikratyti savo debiliškumo. Konstitucijos 2 straipsnis sako: Lietuvos valstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso tautai.         Supraskime, jog valstybę kuria tauta, ne piliečiai.         Kvailiai ar ne, protingi ir protingesni, stori ir liekni, susitikę „dipukai“ ir „tarybukai“ nusišypsokime vieni kitiems ir ta diena bus skaistesnė visiems. Juk esame lietuviai, ir tik trys milijonai. Komentarai http://alkas.lt/2012/02/05/a-hofmanas-ko-ieskome/ _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė Parašytas: 27 Rgp 2012 22:14
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	G.Stanišauskas. Išeiviai reikalauja paminti Konstituciją http://alkas.lt/2012/08/26/iseiviai-rei ... stitucija/ Gediminas Stanišauskas, www.valstietis.lt 2012 08 26 10:53 Pasaulio lietuvių bendruomenė nerimauja, kad nyksta ryšiai su Lietuva, esą juos atnaujintų tik dvigubos pilietybės įteisinimas. Pasaulio lietuvių bendruomenė ragina Lietuvos valdžią nepaisyti Konstitucijos ir įteisinti dvigubą pilietybę. Emigrantai tikina, kad jų netenkintų ir vadinamoji lietuvio korta, nes ji nesuteiktų tiek teisių, kiek Lietuvos Respublikos pasas. Jaučiasi Lietuvos dalimi Vilniuje posėdžiavę Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai teigė, kad užsienio lietuviai turi prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę. Pilietybė esą turėtų būti išsaugoma ir tiems emigrantams (jų vaikams, anūkams ir proanūkiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiai iki Sovietų sąjungos okupacijos pradžios, tai yra 1940 m. birželio 15 d. „Nors pagrindinis PLB siekis yra lietuvybės išsaugojimas, dvigubos pilietybės klausimu visi išeiviai yra vieningi, – aiškino PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis. – Dvigubą pilietybę norėtų turėti emigravusieji po 1990 metų, nes žmonės nenori prarasti ryšio su Lietuva. Jie jaučiasi jos dalimi.“ Dvigubos pilietybės klausimą „Seimas gali išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis nei referendumas“, – skelbiama PLB Seimo priimtoje rezoliucijoje. Šiuo metu galiojantis Pilietybės įstatymas numato dvigubos pilietybės galimybę tiems gyventojams, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo, tai yra iki 1990 m. kovo 11 d. Po šios datos savo noru priėmusieji kitos valstybės pasą teisės į Lietuvos pilietybę neteko. Dviguba pilietybė leidžiama taip pat gimusiems mūsų šalyje, tačiau sulaukus 18 metų reikia per trejus metus apsispręsti, kurios valstybės piliečiu asmuo nori būti. Manoma, kad išeivijoje gyvena apytiksliai apie 1,5 mln. lietuvių (tikslaus skaičiaus niekas nežino). Diskriminavo etnines grupes Lietuvių kilmės asmenys dvigubos pilietybės galėjo siekti 2003–2006 m., tačiau 2006 m. rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Pilietybės įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Pilietybės įstatymas numatė lietuvių kilmės emigrantams galimybę būti ir bet kurios kitos šalies piliečiu (pavyzdžiui, JAV arba Brazilijos), ir kartu turėti Lietuvos pasą. Iki 2006 m. lapkričio 15 d. kai kurie išeiviai spėjo pasinaudoti šia galimybe ir gavo į rankas išganingąjį dokumentą. Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sudarant galimybę dvigubą pilietybę turėti tik lietuviams būtų diskriminuojamos kitos etninės grupės (pavyzdžiui, rusai, lenkai ar žydai). „Nuo seniausių laikų Lietuvos žemėse gyveno ir nelietuviai – kitų etninių tautų žmonės. Jie kartu su lietuviais kūrė ir gynė Lietuvos valstybę, rūpinosi jos likimu“, – prieš dešimtmetį aiškino KT. Pasak Konstitucinio Teismo, Lietuvos valstybės piliečių visuma sudaro pilietinę Tautą – valstybinę bendruomenę, nepainiojant šios sąvokos su lietuvių tauta. KT įsitikinimu, pilietybė valstybės piliečius saisto pirmiausia teisiniu, o ne emociniu ryšiu su valstybe. Moka mokesčius, bet negauna paslaugų PLB atstovė Lietuvoje V.Bandis „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad emigrantai Lietuvos pilietybės nori ne šiaip sau. „Žmonės siekia dalyvauti valstybės gyvenime, balsuoti rinkimuose ir apskritai jaustis visaverčiais Lietuvos piliečiais. Jie mano, kad turi tokią teisę“, – sakė V.Bandis. Replikavus, kad Lietuvos pilietybė suteikia ne tik teises, bet ir pareigas, teisinius santykius su valstybe, prievolę mokėti mokesčius biudžetui, „Sodrai“, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, taip pat išlaikyti bendruomenę ir kitką, V.Bandis atsakė, kad visa tai išeiviai jau seniai daro. „Jie kasmet į Lietuvą perveda apie 4 milijardus litų, tai labai didelis indėlis į ekonomiką. Jie čia perka namus ir moka už juos komunalinius mokesčius. Bet jie negauna jokių paslaugų, kurios teikiamos Lietuvos pilietybę turintiems žmonėms“, – pabrėžė V.Bandis. Per PLB Seimo posėdį naująja išeivijos lydere išrinkta Danguolė Navickienė tikino, kad trečiosios bangos emigrantai (išvykę po 1990 m.) jaučiasi atstumti. „Žmonės, kurie išvyko į užsienį ir ten užaugino bei išmokslino vaikus, norėtų, kad Lietuva jiems neuždarytų durų, nes kompetentingi specialistai Lietuvai visada bus reikalingi“, – aiškino D. Navickienė. Pilietybės įstatymas numato, kad Lietuvos pilietybė suteikiama tik tuo atveju, jei asmuo atsisako kitos valstybės pilietybės. „Nesu įsigilinusi į tas Pilietybės įstatymo sąlygas, bet tai labai sudėtingas klausimas“, – svetimos šalies pilietybės atsisakymo išlygos plačiau nekomentavo D.Navickienė. Ji irgi pasisako už tai, kad nebūtų skelbiamas referendumas dvigubos pilietybės klausimu. Siūlo pirmiausia kalbėtis 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas išaiškino, jog Konstitucijos I skirsnio nuostatos (įskaitant ir nuostatas apie pilietybę) gali būti keičiamos tik referendumu. „Dvigubos pilietybės įteisinimo klausimas taip lengvai negali būti išspręstas. Be to, jei mes siekiame įteisinti dvigubą pilietybę, pirmiausia reikia surengti plataus masto diskusiją tarp šalies piliečių, kad toks referendumas pavyktų, – pabrėžė Seimo narys J.Sabatauskas. – Keista, kad, užuot raginusi skelbti referendumą, Pasaulio lietuvių bendruomenė kategoriškai jo nenori.“ Vadovaujantis Referendumo įstatymu, referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 50 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių, o klausimas laikomas priimtu, jeigu jam pritaria daugiau kaip pusė balsavusių piliečių. Seimas galėtų paskelbti referendumą paprasta balsų dauguma, bet tokia iniciatyva Seimą pasiektų pirmiausia surinkus 36 parlamentarų parašus. Deja, išeiviai referendumui priešinasi net žinodami apie jo neišvengiamumą. „Referendumo sumanymui nepritariame. Bergdžias reikalas, kad jame dalyvautų bent 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje V.Bandis. Jos teigimu, jei išeiviai sutiktų su referendumo idėja, dvigubos pilietybės klausimas būtų palaidotas. Lietuvio korta neprilygtų pilietybei Maždaug prieš ketverius metus, 2009 m., kai Seimas svarstė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, buvo siūlyta kaip alternatyvą dvigubai pilietybei įteisinti vadinamąją lietuvio kortą, o jos įteisinimą rekomenduota apsvarstyti Vyriausybei. Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis „Valstiečių laikraščiui“ sakė neprisimenąs, ar Vyriausybę pasiekė 2009 m. parengto Pilietybės įstatymo projekto rengėjų rekomendacija paruošti dirvą lietuvio kortai. „Bent jau visą šį laiką, kiek dirbu Vyriausybėje, nė viename pasitarime šis klausimas nebuvo svarstomas“, – sakė D. Matulionis. Be kita to, lietuvio korta išeivių taip pat netenkintų. „Tai būtų tas pat, jei miesto meras jums duotų auksinį raktą nuo visų durų, bet jokių durų neatrakintum“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė D.Navickienė. Savo ruožtu parlamentaro J. Sabatausko įsitikinimu, pilietybė suteikia unikalią galimybę balsuoti rinkimuose ir būti renkamam, o paprastai Seimo ir kituose rinkimuose kur kas aktyviau dalyvauja Lietuvoje gyvenantys piliečiai. „Mano senelis, didžiąją dalį gyvenimo praleidęs JAV, niekada taip ir neatsisakė Lietuvos pilietybės, žinodamas, kad, prisiekdamas Jungtinėms Valstijoms, jis ją prarastų“, – teigė J.Sabatauskas. Migracijos departamentas teigia, kad kai kurie buvę Lietuvos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, apie tai nepraneša. Tokiais atvejais jie naudojasi ir kitos šalies, ir Lietuvos Respublikos pasu. Nesąžiningi emigrantai įkliūva tuomet, kai pradeda tvarkytis dokumentaciją Lietuvoje arba pasibaigia paso galiojimo laikas. Kitose šalyse įteisinta ir triguba, ir net keturguba pilietybė Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius: Esu šalininkas, kad būtų pakankamai plačiai taikoma dviguba pilietybė. Šį klausimą nebūtina spręsti, reikia tik Pilietybės įstatyme numatyti sąrašą išimčių. Išimtį iš taisyklės ir numato Konstitucija. 2006 m. Konstitucinio Teismo nutarimas, mano nuomone,– vienas silpniausių. Jame daugybė emocinės kalbos. Be to, kitose valstybėse yra įteisinta ir triguba, ir net keturguba pilietybė, tad kodėl mes, prisidengdami formalumais, atstumiame tuos žmones, kurie sieja save su Lietuva. Išimtys turi būti daromos kultūriškai ir politiškai draugiškų Lietuvai valstybių piliečiams. Pirmiausia kalbu apie NATO aljansui priklausančias ir Europos Sąjungos šalis. Žinoma, liktų nemažai nepatenkintų, gyvenančių Australijoje, Rusijoje ir Lotynų Amerikos šalyse, bet kažkurioje vietoje privalome padėti ir tašką. Lietuvio korta būtų suprasta kaip išsisukinėjimas Jurgis Razma, Seimo narys: Nemanau, kad turėtume žaisti lietuvio korta, o dvigubos pilietybės klausimą būčiau linkęs spręsti normaliai. Lietuvio korta nenumatyta Konstitucijoje, o ir tos kortos santykis su pilietybe būtų visiškai neaiškus. Jei įteisintume lietuvio kortą, tokiu keliu žengti paskatintume ir kitas valstybes. Pagaliau tie žmonės, išvykę į užsienį, lietuvio kortos įteisinimą suprastų kaip tam tikrą mūsų išsisukinėjimą nuo klausimo sprendimo konstruktyvesniu keliu. Deja, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo esame teisiškai labai nedėkingoje situacijoje, nes reikėtų rengti referendumą, o žinant piliečių aktyvumą juose, nemanau, jog jis pavyktų. Galbūt tą referendumą galėtume sieti su kitais prezidento rinkimais, bet pirmiausia turime gerai išdiskutuoti ir tik tada ryžtis referendumui. Komentarai http://alkas.lt/2012/08/26/iseiviai-rei ... stitucija/ Žygeivis: 2012 08 27 21:55 Akivaizdu, kad ir straipsnyje, ir komentaruose bandoma tyčia supainioti dvi sąvokas – tautybę ir pilietybę. Iš emigravusių lietuvių niekas jų tautybę neatima. O tam, kad būtų palengvintas pasaulio lietuvių ryšių su Tėvyne palaikymas (tiems, kas vis dar laiko save Lietuviu) ir yra reikalingas “Lietuvio pažymėjimas”, kuris suteiktų labai konkrečias teises, pvz. teisę bet kada be jokių vizų atvykti į Lietuvą ir čia gyventi. Kitos valstybės pilietybės priėmimas ar atsisakymas yra politinis aktas, nieko bendro su savo tautybės “keitimu” neturintis. Akivaizdu, kad asmuo, prisiekęs kitai valstybei, nebegali būti Lietuvos Valstybės piliečiu – pvz., labai įdomu, ką jis gins karo atveju: Lietuvą ar jos priešą? Ypač, jei jis save lietuviu jau nebelaiko arba niekada juo ir nebuvo… Jei Lietuvos Valstybės pilietybė, kaip antroji, būtų suteikiama tik Lietuviams, tai būtų dar pusė bėdos – nepaisant to fakto, kad savo noru prašydami ir priimdami svetimos valstybės pilietybę, jie jau išduoda savo Tėvynę. Bet juk visiškai akivaizdu, kad prisidengiant gražiais žodžiais apie Lietuvybės išsaugojimą užsienio lietuvių tarpe, iš tikro siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Valstybės pilietybę gauti pusei pasaulio žydų, trečdaliui lenkų ir ketvirtadaliui vokiečių. Juk į visus pasiūlymus įrašyti labai aiškią nuostatą, kad Lietuvos Valstybės pilietybę, kaip antrąją pilietybę, galės gauti tik aiškios lietuvių kilmės, būtinai lietuvių kalbą mokantys, nenusikaltę Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei, atsakoma – “ne, taip nebus – nedemokratiška, nepilietiška, nehumaniška,…” ir t.t. Lygiai taip pat griežtai atsisakoma įteisinti tautinį “Lietuvio pažymėjimą”, nepaisant to, jog Lenkija jau seniai platina “Lenko pažymėjimą” Lietuvoje. Juk Lietuvių Tautos sukurtą Valstybę jau daugybę metų valdantys mankurtai, išdavikai ir įvairių užsienio jėgų Rytuose bei Vakaruose apmokami agentai, jau seniai netgi Lietuvos Valstybės pasuose ir kituose dokumentuose išbraukė punktą – “Tautybė – lietuvis”… Ar reikia dar klausti, kam tai naudinga, ir kuo tokiais akivaizdžiais “lietuvių išlietuvinimo darbais” yra siekiama? Negi kam nors tai dar neaišku… :) Žygeivis: 2012 08 27 21:57 Lietuvių Tautinis Centras yra viršpartinė Lietuvių Tautos organizacija, kuri jungia pačių įvairiausių partijų ir kitų organizacijų narius, visų pirma jų vadovus ir pagrindinius aktyvistus, bei nepartinius žinomus asmenis, kovojančius už Lietuvybę – Lietuvių Kalbą, Lietuvių Tautą ir Laisvą Lietuvos Valstybę. Tikra Laisvė yra tik tada, kai Tauta savo pačios žemėje tvarkosi taip, kaip jai patinka, kad jai būtų geriau gyventi, o ne privalo šokti pagal visokių svetimųjų diktatą. Lietuva susikūrė ir po to tris kartus (1918 m. vasario 16 d., 1941 m. birželio 23 d. ir 1990 m. kovo 11 d.) 20 amžiuje atsikūrė tautiniu, o ne kosmopolitiniu pagrindu. Būtent Lietuvių Tauta įvardinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos Preambulėje kaip Lietuvos Valstybės Kūrėja: LIETUVIŲ TAUTA – prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos Valstybę,… Šiuo metu LTC realiai yra “skėtinė” organizacija, apjungianti labai įvairių tautinių-patriotinių organizacijų ir grupių – formalių ir neformalių – lyderius bei aktyvistus (tame tarpe LTC priklauso ir keli LTJS pagrindiniai aktyvistai). LTC narių “jungiamoji ašis” yra Lietuvybė – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje. LIETUVIŲ TAUTINIO CENTRO PROGRAMA Priimta ir patvirtinta asociacijos Lietuvių Tautinis Centras Visuotiniаme narių Suvažiavimе. Protokolas Nr. 2. / 2010-12-11, Vilnius Lietuvių Tautinio Centro šūkis: Už vieningą lietuvišką Valstybę! Įvadinė dalis Svarbiausias tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje. 1. Lietuvių grįžimo į Lietuvą skatinimas, svetimšalių imigracijos stabdymas Įstatymais apriboti imigraciją, įskaitant ir darbo jėgą. Užsienyje steigti įdarbinimo agentūras, siūlančias lietuvių emigrantams darbą Lietuvoje. Įvesti ekspertų siūlomą papildomą mokestį darbdaviams už įdarbintą svetimšalį imigrantą. Palaikyti teisines nuostatas, įpareigojančias darbdavį užtikrinti imigranto išvykimą iš Lietuvos, pasibaigus darbo sutarčiai, įskaitant juridines ir finansines sąnaudas. 2. Lietuvos Valstybės išsaugojimas Įtvirtinti Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir įstatymų viršenybę. Atmesti bet kokius viršvalstybinės konstitucijos variantus ar kitokį diktatą iš bet kurios užsienio šalies, viršvalstybinės institucijos, tarptautinės organizacijos pusės. Pripažinti negaliojančiu sprendimą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Bet koks Konstitucijos keitimas bei ES sutarčių pasirašymas, mažinantis Lietuvos Valstybės suverenias galias, galimas tik skelbiant privalomą referendumą. 3. Lietuvių tautybės išsaugojimas, ryšio su protėviais įteisinimas Panaikinti globalistines tautybę apibrėžiančių teisės aktų pataisas, kuriomis tautybė paversta savavališkai pasirenkamu dalyku, sunaikinant atsakomybę savo prigimtinei tautybei. Įstatymais įtvirtinti tautybės pasirinkimą tiktai pagal kilmę. Grąžinti tautybės įrašą Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentuose jo pageidavimo atveju. 4. Išsaugoti litą, atsisakant kitų valiutų įvedimo Paskelbti neterminuotą moratoriumą euro įvedimui. Nacionalinės valiutos klausimą spręsti tik referendumu, formuluote: „Ar pritariate Lietuvos nacionalinės valiutos – lito – panaikinimui?“ 5. Persekiojimo už kritiką, nusikaltimų skirstymo tapatybės pagrindu panaikinimas Panaikinti antidemokratines teisines nuostatas, pasirinktinai ribojančias žodžio laisvę, gniaužiančias vienų ar kitų grupių kritiką, prilyginančias ją smurto kurstymui. Atsakomybė už smurtą, jo kurstymą, kitus nusikaltimus turi būti taikoma objektyviai, atsisakant skirstymo pagal tautybę, lytį, tikėjimą ar kitas tapatybes. ……………. 7. Senovės Baltų pasaulėžiūros ir tikėjimo dvasinės, istorinės, kultūrinės vertės pripažinimas. Lygių teisių Religinėms bendrijoms ir bendruomenėms suteikimas Senovės Baltų tikėjimo bendrijoms ir bendruomenėms suteikti teisę išsaugoti bei puoselėti savo šventvietes ir jų aplinką. Pertvarkyti prieštaringą religinių bendrijų ir bendruomenių skirstymą į tradicines-pripažintas ir netradicines-nepripažintas, įvedant į Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymą tradicinių Lietuvos tikėjimų ir religijų apibrėžimą, akcentuojant pačius tikėjimus ir jų įtaką Lietuvos tradicijų formavimuisi bei šiuo pagrindu vertinant konkrečias religines ar tikėjimų bendrijas ir bendruomenes, o ne atvirkščiai. ………………. 9. Paramos lietuviškai šeimai užtikrinimas, lietuvių gimstamumo skatinimas Remiant šeimas su mažamečiais vaikais labiau akcentuoti mokestines lengvatas negu išmokas. Įstatymu nustatyti proporcingą komunalinių ir kitų mokesčių mažinimą šeimoms, auginančioms vaikus (-ą) iki 16-os metų amžiaus. Ugdyti šeimos vertybes, atitinkamai orientuojant šalies teisę, švietimą, kultūrą. Uždrausti lytinių iškrypimų propagandą, už jos vykdymą nustatyti griežtas bausmes, iš visų teisinių dokumentų išbraukti „lytinės“ ir „seksualinės orientacijos“ sąvokas. 10. Švietimo sistemos reformavimas atgaivinant tautinės mokyklos koncepciją Įdiegti privalomas etnokultūros pamokas pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose. Valstybinėse mokyklose visos disciplinos privalo būti dėstomos valstybine kalba, išskyrus užsienio kalbas ir gimtąją kalbą, jeigu ji – ne lietuvių. Aukštosiose mokyklose privalomi stojamieji egzaminai, kurių rezultatai gali būti sumuojami tik su tos pačios specialybės baigiamųjų egzaminų rezultatais. Vidurinėse mokyklose turi būti sudarytos sąlygos profiliuotam švietimui. ………….. 12. Lietuvio pažymėjimo įteisinimas Lietuvos pilietybės įstatyme Lietuvio pažymėjimas apibrėžia teisinį visų pasaulio lietuvių santykį su Lietuvos Valstybe, įskaitant teisę atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę. Lietuvių kilmės asmenys, turintys kitos šalies pilietybę, gavę Lietuvio pažymėjimą, gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Lietuvių kilmės Lietuvos Valstybės piliečiams jis užtikrina teisę šalia pilietybės deklaruoti savo tautybę. ……………… _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė Parašytas: 03 Rgs 2012 18:33
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Siūloma leisti dvigubą pilietybę, jei tėvai ar seneliai buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 metų http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... d=59437381 BNS 2012 m. rugsėjo 3 d. 17:00 Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Arminas Lydeka siūlo leisti dvigubą pilietybę, jei pasitraukęs asmuo arba vienas iš tėvų ar senelių buvo Lietuvos piliečiu iki 1940 metų birželio 15 dienos. Šiuo metu Pilietybės įstatymas išlaikyti Lietuvos pilietybę tampant kitos valstybės piliečiu leidžia tik tuo atveju, jei asmuo iš Lietuvos pasitraukė iki 1990 metų nepriklausomybės atkūrimo, taip pat kelias kitas išimtis. Plačiau įteisinti dvigubą pilietybę A.Lydeka siūlo Pasaulio lietuvių bendruomenės pageidavimu. Registruotą pataisos variantą pasiūlė rugpjūtį Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Jo ankstesnė vadovė Regina Narušienė teigė, kad šį pataisa tenkintų didžiąją dalį išeivijos. 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui. Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti. Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę. Seimas buvo priėmęs naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris leido dvigubą pilietybę išlaikyti emigrantams, tapusiems Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių piliečiais, tačiau prezidentė D.Grybauskaitė jį vetavo, argumentuodama prieštaravimu Konstitucijai. Lietuvos Konstitucijoje numatyta, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu. BNS Komentarai http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... &com=1&s=1 o 2012-09-03 18:22 O kokia čia sąsaja su seneliais? Jeigu neturi svetimos valstybės pilietybės - tebeturi Lietuvos. Jei atsisakė Lietuvos pilietybės, kodėl vėl ją suteikti? Žygeivis 2012-09-03 18:25 Akivaizdu, kad ir straipsnyje, ir komentaruose bandoma tyčia supainioti dvi sąvokas – tautybę ir pilietybę. Iš emigravusių lietuvių niekas jų tautybę neatima. O tam, kad būtų palengvintas pasaulio lietuvių ryšių su Tėvyne palaikymas (tiems, kas vis dar laiko save Lietuviu) ir yra reikalingas “Lietuvio pažymėjimas”, kuris suteiktų labai konkrečias teises, pvz. teisę bet kada be jokių vizų atvykti į Lietuvą ir čia gyventi. Kitos valstybės pilietybės priėmimas ar atsisakymas yra politinis aktas, nieko bendro su savo tautybės “keitimu” neturintis. Akivaizdu, kad asmuo, prisiekęs kitai valstybei, nebegali būti Lietuvos Valstybės piliečiu – pvz., labai įdomu, ką jis gins karo atveju: Lietuvą ar jos priešą? Ypač, jei jis save lietuviu jau nebelaiko arba niekada juo ir nebuvo… Jei Lietuvos Valstybės pilietybė, kaip antroji, būtų suteikiama tik Lietuviams, tai būtų dar pusė bėdos – nepaisant to fakto, kad savo noru prašydami ir priimdami svetimos valstybės pilietybę, jie jau išduoda savo Tėvynę. Bet juk visiškai akivaizdu, kad prisidengiant gražiais žodžiais apie Lietuvybės išsaugojimą užsienio lietuvių tarpe, iš tikro siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Valstybės pilietybę gauti pusei pasaulio žydų, trečdaliui lenkų ir ketvirtadaliui vokiečių. Juk į visus pasiūlymus įrašyti labai aiškią nuostatą, kad Lietuvos Valstybės pilietybę, kaip antrąją pilietybę, galės gauti tik aiškios lietuvių kilmės, būtinai lietuvių kalbą mokantys, nenusikaltę Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei, atsakoma – “ne, taip nebus – nedemokratiška, nepilietiška, nehumaniška,…” ir t.t. Lygiai taip pat griežtai atsisakoma įteisinti tautinį “Lietuvio pažymėjimą”, nepaisant to, jog Lenkija jau seniai platina “Lenko pažymėjimą” Lietuvoje. Juk Lietuvių Tautos sukurtą Valstybę jau daugybę metų valdantys mankurtai, išdavikai ir įvairių užsienio jėgų Rytuose bei Vakaruose apmokami agentai, jau seniai netgi Lietuvos Valstybės pasuose ir kituose dokumentuose išbraukė punktą – “Tautybė – lietuvis”… Ar reikia dar klausti, kam tai naudinga, ir kuo tokiais akivaizdžiais “lietuvių išlietuvinimo darbais” yra siekiama? Negi kam nors tai dar neaišku… :) Jau daug kartų rašiau, kad visi šitie žaidimai su dvigubom ir en-gubom Lietuvos Valstybės pilietybėm yra skirti tik vienam labai konkrečiam tikslui - duoti Lietuvos (o kartu ir ES) pilietybę to labai trokštantiems, iš Lietuvos pabėgusiems, žydams (o taip pat ir lenkams bei vokiečiams). Izraelis jau braška ir todėl jau seniai yra parengtas "Antrojo Izraelio įkūrimo planas aplink Šiaurės Jeruzalę". Kaip jis bus įgyvendintas - matyt, pamatys jau mūsų vaikai, jei mes dabar sėdėsime ir nesuprasime, kur link suka visokių "lydekų" pasiūlymai.... _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė Parašytas: 02 Spa 2012 19:25
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Mums saugoti reikia ne kosmopolitine teise pagrįstą pilietybę, o Lietuvybę, nes tik tai yra Lietuvių Tautos ir Lietuvių Kalbos išlikimo pagrindas ir garantas. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

tikras lietuvis	Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė Parašytas: 21 Spa 2012 15:05
Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46 Pranešimai: 3776	Ne taip: Lietuva = lietuviai, lietuviai = Lietuva, todėl dera saugoti Lietuvą, o ji tegali būti tik lietuviška visom prasmėm - kitaip ji bus nebe Lietuva. Užsienyje gyvenančių lietuvinimas yra, panašiai, tas pats kas agentų verbavimas: į Lietuvą gyventi jie nevažiuos, bet gal kada Lietuvai ką nors padės. Dar apie tai. Išvados 1.Tautinė tapatybė konstruojama, naudojant statybines medžiagas iš istorijos, geografijos, biologijos, gamybos ir reprodukavimo institucijų, kolektyvinės atminties ir asmeninių fantazijų, galios įrankių ir religinių apreiškimų, tačiau individai, socialinės grupės ir visuomenės pertvarko šias medžiagas ir perkuria jų prasmes; 2.Tautinių tapatybių turinys nėra nekintantis reiškinys, nes tautinė tapatybė nuolat pritaikoma prie naujų grupės poreikių ir interesų bei kintančios socialinės aplinkos; 3.Tautinė tapatybė yra neatsiejama nuo kalbos. Su tautiškumu labiausiai susijusi kalbos funkcija yra etninė; 4.Veiksniai, kurie formuoja tautą ir veikia jos egzistavimą, yra bendroji tautinės grupės kilmė, kalba, kultūra, gyvensena, bendras likimas ir psichologija; 5.Ryškiausias tautinės individualybės bruožas ir svarbiausias veiksnys kokiai nors socialinei bendruomenei susiburti yra kalba; 6.Tautine-kultūrine savo specifika kalba atlieka tautinio priklausymo, arba etninę, funkciją. Ši funkcija yra tautos formavimosi ir egzistavimo sąlyga bei tautinio-nacionalinio atribojimo veiksnys; 7.Kalba yra svarbi tautos formavimosi ir egzistavimo sąlyga, kai kokia nors socialinė bendruomenė lydoma į tautą ir kuriama tautinė individualybė; 8.Kalbos bendrumas yra kintamas, jo funkcija sociologinė, o kalbos etninio priklausymo funkcija pastovi; 9.Ryškiausiai žmones pagal tautinį priklausymą skiria kalba, iš visų tautos sąvokos požymių labiausiai susijusi su etnosu. Kalbos bendrumas vienija ir telkia visus vieną kalbą vartojančius bendruomenės narius, lemia etninę tapatybę; 10.Kriterijais, kuriais remdamiesi darbe aptarto tyrimo informantai nustato tautinę tapatybę yra: kilmė, kalba, teritorija, katalikybė, pilietybė, rasė, „meilė Lietuvai“; 11.Lietuvių tautinės tapatybės modeliai: askriptinis, situacinis, moralinis-emocinis, pilietinis; 12.Nulietuvėjimo bruožais laikomi šie: kitos kultūros bruožų perėmimas, nepagarba ir abejingumas Lietuvai, migravimas, pilietybės pasikeitimas; 13.Lietuvių tautinės tapatybės sampratos: stereotipinė, kontekstualizuota; (VU Filologijos fakultetas Lituanistinių studijų katedra Giedrė Cesiulytė ir Renata Meilūnaitė-Zubovičienė Lietuvių filologijos IV kurso studentės Kalba ir tautinė tapatybė Referatas Vilnius 2009) http://ututi.com/content/get_content/10404 _________________ K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė Parašytas: 24 Sau 2013 16:48
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Danguolė Navickienė: geriausias kelias įteisinti dvigubą pilietybę – referendumas http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list 2013-01-24 Rubrikose: Naujienos Politika » Lietuvos naujienos Pasaulio Lietuvių bendruomenės pirmininkė Danguolė Navickienė teigia, kad geriausias būdas įteisinti dvigubą pilietybę būtų referendumas dėl Konstitucijos pakeitimo. Tokią poziciją D. Navickienė žurnalistams išsakė ketvirtadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite. „Aš nesu nei Konstitucijos, nei įstatymų ekspertė. Galima pakeisti ir Konstituciją vienu keliu, kitu keliu galima pakeisti įstatymus. (...) Yra įvairių būdų. Geriausias, žinoma, būtų referendumas, bet turime palaukti“, – kalbėjo pirmininkė. Pasak jos, prieš kelis metus pasaulio lietuviai nebūtų sutikę su siūlymu dvigubos pilietybės klausimą spręsti referendumu, tačiau Lietuvos piliečių nuotaikos šiuo atžvilgiu pasikeitė. „Dabar lietuvių tauta jau pradeda suprasti, kiek daug yra išvykusių, ir kiekviena šeima, kiekvienas kaimas turbūt šiek tiek yra paveiktas“, – teigė D. Navickienė. Jos teigimu, susitikime pas šalies vadovę nutarta palaukti, kokią poziciją dėl dvigubos pilietybės išsakys Konstitucinis Teismas, kuris priėmė prezidentės prašymą išaiškinti pilietybės nuostatas. „Pasikalbėjome, prašymų neturėjau, reikalavimų jokių niekada neturėjome. Nutarėme palaukti kol Konstitucinis Teismas pasisakys. Aš jai padėkojau, kad pateikė prašymą Konstituciniam Teismui“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė. Ji taip pat pažymėjo, kad nors daug išeivijoje gyvenančių lietuvių nori dvigubos pilietybės, yra „įvairių galimybių“, pavyzdžiui, grįžusieji į Lietuvą gali greitai atgauti pilietybę. „Nors Lietuvos įstatymai yra gana palankūs tiems, kurie išvyksta, praranda Lietuvos pilietybę, jie gali grįžti ir gana greitai atgauti Lietuvos pilietybę, jeigu nori vėl Lietuvoje gyventi ir būti Lietuvos piliečiais. Norime truputį apšviesti ir mūsų žmones, kad yra įvairių galimybių“, – teigė D.Navickienė. Pasak jos, sunkiausias klausimas dvigubos pilietybės suteikimas tiems išeiviams, kurie iš Lietuvos išvyko po nepriklausomybės atkūrimo, nes JAV jie patys atsižadėjo Lietuvos pilietybės. „Sunkiausias klausimas yra tiems „trečiabangiams“, kadangi jie, priėmę Amerikos pilietybę, pakėlė ranką ir sakė, prisiekė atsižadėti kitų. Kai mes atsižadėjome kitų, nebuvo ko atsižadėti, mes buvome politiniai, diplomatiniai benamiai. Kai atsižadėjo tie, kurie atvyko prieš 90-uosius metus iš Lietuvos, tie atsižadėjo Tarybų Sąjungos – dar geriau. O tie, kurie dabar atvažiuoja, jie atsižada Lietuvos“, – sakė D.Navickienė. „Jų yra sunkiausias kelias. Bet jeigu jie nori to pilietybės, Lietuva yra maža tauta... Čia labai sunkus klausimas. Sunku net už juos kalbėti, kadangi mano didžiausia patirtis vis tiek yra „antrabangių“ ir mūsų tokios nuotaikos, mes per daugelį metų išlaikėme lietuvybę gyvendami svetimuose kraštuose“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė. Paprašyta išsakyti nuomonę dėl Lietuvos pilietybės nesuteikimo šokėjai ant ledo Isabellai Tobias, D. Navickienė sakė, kad yra sporto sirgalė ir džiaugiasi matydama Lietuvos trispalvę sporto varžybose, tačiau pabrėžė, kad „Prezidentė saugo Lietuvos įstatymus“. Po susitikimo išplatintame Prezidentūros pranešime, teigiama, kad „valstybei svarbus kiekvienas, net ir toliausiai nuo jos esantis lietuvis“. „Pasaulio lietuvių bendruomenė, pasak prezidentės, turėtų tapti ta jėga, kuri padėtų ginti ir užtikrinti lietuvių teises ir interesus visame pasaulyje, aktyviai skatintų išlaikyti ryšį su Lietuva. Aktyvi organizacijos veikla prisidėtų ir formuojant Lietuvos įvaizdį pasaulyje“, – rašoma pranešime. Prezidentė praeitą savaitę dekretu prašė išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę. Dekrete prezidentė pripažįsta, kad tokios nuostatos „sudarytų prielaidas didžiulei daliai Lietuvos Respublikos piliečių tuo pačiu metu būti ir kitų valstybių piliečiais“. Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad negalimas toks reguliavimas, kai dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Šalies vadovė taip pat klausia, ar galima tik įstatymu plėsti atvejų ir sąlygų, kada Lietuvos pilietybė užsienio valstybės piliečiui, gali būti suteikta išimties tvarka, sąrašą bei nustatyti ir kitus atvejus ir sąlygas. Lietuvos Konstitucijoje numatyta, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu. Manoma, kad pasaulyje gyvena apie milijonas lietuvių kilmės žmonių. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, 2001-2010 metais iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų. Komentarai http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list Žygeivis 2013-01-24 15:42 Kas čia per nesąmonė parašyta: "Lietuva yra maža tauta... "? Lietuva yra ne tauta, o valstybė, be to vidutinio dydžio - palyginus su visomis pasaulyje šiuo metu egzistuojančiomis valstybėmis. Referendumui galima būtų pritarti (ir neabejoju, kad Lietuvių Tauta pritartų) tik vienu atveju - jei jo formuluotėje bus labai aiškiai ir griežtai pabrėžta, jog antrą pilietybę - Lietuvos Valstybės - gali gauti tik užsienyje gyvenantys lietuvių etninės kilmės asmenys, be to laisvai kalbantys lietuviškai (nes tokiu atveju nesvarbu, kada ir dėl kokių priežasčių šie lietuviai ar jų protėviai išvyko iš etninės Lietuvos). Ir labai aiškiai turi būti pasakyta, kad visokie etniniai žydai, lenkai, rusai ir panašūs, antros - Lietuvos - pilietybės tikrai negaus. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė Parašytas: 24 Sau 2013 17:02
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Dalia Cidzikaitė. LR pilietybė – tik už viso gyvenimo pasiekimus http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list 2013-01-15 Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai Visuomenė » Lietuviai užsienyje Dalia Cidzikaitė Bernardinai.lt Pripažinkime: jaunimas visada (teisėtai ar neteisėtai) jautėsi tinkamai neįvertintas vyresniosios kartos, ir atvirkščiai – vyresnioji karta jaunuose žmonėse visada matė tik vos spėjusius išsiristi geltonsnapius viščiukus, kuriais pasitikėti dar per anksti, o jų pasiekti laimėjimai – dar per menki. Su retomis išimtimis taip buvo, taip yra ir taip bus. Sausio 7 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūros išplatintas pranešimas dėl pilietybės išimties tvarka nesuteikimo JAV pilietei, dailiojo čiuožimo atstovei Isabella Tobias dar kartą patvirtino šią seną tiesą. Gaila, kad šiuo atveju tiesos rykštė itin skaudžiai kirto – LR pilietybės negavusi Tobias negalės kartu su ja poroje šokančiu lietuviu Deividu Stagniūnu čiuožti 2014 metų žiemos olimpiadoje Sočyje, Rusijoje, ir atstovauti Lietuvai. LR piliečiui Stagniūnui jau antrą sykį atimama galimybė dalyvauti olimpiadoje – prieš trejus metus ankstesnei jo partnerei Katherine Copely taip pat nebuvo suteikta LR pilietybė išimties tvarka. LR prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi (prisidengusi?) Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konstitucinio Teismo (KT) pateiktais išaiškinimais, Pilietybės įstatymu, atsižvelgusi į Pilietybės reikalų komisijos siūlymą ir įvertinusi visas aplinkybes, amerikietei nesuteikė pilietybės išimties tvarka, nes ,,būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka” (KT išaiškinimas, 2006 m. lapkričio 13 d.), be to, ,,LR pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama užsienio valstybių piliečiams, kurie turi neginčijamų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra integravęsi į Lietuvos visuomenę ir su Lietuva yra susiję nuolatiniais faktiniais ryšiais” (Pilietybės įstatymo 20 straipsnis). Išgirdęs prezidentės sprendimą, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pastebėjo, jog Dalios Grybauskaitės sprendimas iš esmės remiasi tik KT nutarimu ir išaiškinimu, ir atkreipė dėmesį, kad, sprendžiant, suteikti ar nesuteikti užsienio valstybių piliečiams LR pilietybę išimties tvarka, pasitelkiami vertinamojo pobūdžio, t. y. itin subjektyvūs ir laisvai taikomi kriterijai. Tačiau net ir tų subjektyvių reikalavimų taikymas, mano nuomone, šįkart yra akivaizdžiai Tobias naudai. Ji, kartu su Stagniūnu, atstovauja Lietuvai Europos ir pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatuose, kur pora yra pasiekusi gana aukštų rezultatų. Pora, kartu čiuožianti nuo 2010 metų birželio mėnesio, užpernai Europos čempionate užėmė dvyliktą, o pernai – devintą vietas. Pasaulio pirmenybėse Lietuvos duetas užpernai buvo keturioliktas, o pernai – aštuonioliktas. Tad, argumentuoja LTOK, Tobias ir Stagniūno laimėjimai ,,didina mūsų šalies autoritetą tarptautinėje bendruomenėje”. Šia tema straipsnį parašęs Tomas Viluckas (,,Istorijos svarstyklėse vėl nusvėrė politikų interesai”, Bernardinai.lt) taip pat mano, jog nuopelnų ir pasiekimų įvairiose gyvenimo srityse vertinimas tėra traktavimo klausimas. ,,Juk sporte patekti į čempionatų pirmus dešimtukus yra didelis pasiekimas, – rašo apžvalgininkas. – Be to, pagal tokią logiką joks užsienio sportininkas niekada negalės gauti Lietuvos pilietybės išimties tvarka, nes jis juk negali atstovauti mūsų šaliai be pilietybės.” Neįtikinančiai skamba ir Prezidentūros teisės skyriaus vadovės Rasos Svetikaitės ir vėl labai laisvai įvertintinas pareiškimas, neva Tobias nėra ,,integravusis į Lietuvos visuomenę”. Abejoju, ar kur nors yra išvardyta, ką asmuo turi padaryti, kad Lietuvos valstybė laikytų jį ,,integravusis į visuomenę”. Pasirinkimų čia aibė: sąžiningai mokėti mokesčius? pareigingai balsuoti? kalbėti lietuviškai? neprasižengti įstatymams? Beje, LTOK žiniomis, Tobias išlaikė lietuvių kalbos egzaminą Pilietybės komisijoje. Tad dabartinė padėtis Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka fronte – itin nepalanki jaunajai kartai. Vadovaujantis Prezidentūros pateikta argumentacija, įspūdis toks, kad kol kas LR pilietybę išimties tvarka gali tikėtis gauti tik asmenys už viso gyvenimo pasiekimus, taigi – vyresniosios kartos atstovai. Tokia pilietybė yra greičiau simbolinė, dar vienas garbingas apdovanojimas metų naštos jau slegiamam asmeniui. Tokių piliečių Lietuvai irgi būtų ne pro šalį turėti, nors, kaip ironiškai pastebi Viluckas, net jei koks Nobelio premijos laureatas pamiltų Lietuvą ir užsimanytų su ja susisieti, jam tai nepavyktų, nes sulauktų mandagaus atsakymo, jog jis nėra integravęsis į Lietuvos visuomenę. Todėl net ir žymiam Prancūzijos aktoriui Gerard Depardieu, savo kišenėje jau turinčiam Belgijos, Rusijos ir Juodkalnijos pilietybes, panorėjus įsigyti dar vieną – Lietuvos – pasą nebūtų taip paprasta. Neužtektų jam apsilankyti Lietuvoje vieną kartą, gal dar, žurnalistams girdint, lietuviškai šiaip ne taip išlementi bene lengviausią žodį ,,labas” ar pagirti Lietuvos moteris už jų nepaprastą grožį. Tokie pokštai Lietuvoje jam tikrai neišdegtų! Lietuvos migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 m. LR pilietybė išimties tvarka nebuvo suteikta nė vienam užsieniečiui. Duomenų apie 2012 metus nepavyko rasti. Esu beveik tikra, jog jie nė kiek nesiskiria nuo 2011 metų. Komentarai http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list matematikas-emigrantas 2013-01-20 00:49 Ir vel snekam apie LT pilietybe kaip apie koki saldaini. Nezinau kas cia: paprastas durnumas ar toli siekiantys keslai. Arvydas Barzdukas 2013-01-22 03:21 Nėra kalbos, kad, ypač Amerikoj, rastume gausybę gerų sportininkų, kurie jokiu būdu nepatektų į Amerikos olimpinę rinktinę, bet kurie labai norėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Londono žaidynėse, iš 600 Amerikos komandos dalyvių, 40 nebuvo gimę Amerikoje. Nei vienam iš jų Amerikos pilietybė nebuvo suteikta kokiu nors prezidento dekretu, išimties keliu. Išskyrus vieną (man atrodo, rusų kilmės) kanadietę, kuri piliete tapo vedybų keliu, visi kiti buvo legaliai į Ameriką emigravę, čia įstatymu reikalaujamą laiką išbuvę ir taip – po nustatyto laiko – tapę Amerikos piliečiais. Ir į rinktinę pateko varžybų atrankos keliu, kaip ir kiekvienas kitas Amerikos sportininkas. Tai, Amerikoj, yra sunkiausia. Galimas dalykas, kad kai kurie jų turėjo teisę į dvigubą pilietybę, nes, kaip žinome, Amerikai nerūpi, kiek kurio krašto pilietybių kas turi, tik svarbu, kad, duodant priesaiką, sąžiningai atsisakoma visų kitam kraštui turėtų įsipareigojimų. Nežinau nei vieno, kuris kokioj sporto šakoj nepatekęs į Amerikos rinktinę, atstovavo kitai valstybei, bet gal tokių ir yra buvę. Užsieniečiai NBA krepšininkai žaidė savo "namų" valstybinėse rinktinėse, nes Amerikoj krepšininkų tai tikrai pakanka ir net ir pačių geriausių, "žvaigždžių" lygio užsieniečių niekas čia į olimpinę rinktinę nekviečia ir "nesamdo". Ar tokie NBA užsieniečiai krepšininkai Amerikos pilietybes turi, aš nežinau. Joks rimtas kraštas sportininkų nesamdo todėl, kas kas nors yra greitas, stiprus ar aukšto ūgio ir taip savo pilietybių nedalina. Sako, Afrikos valstybėse ir Rusijoj taip yra buvę. Ukrainietis plaukikas Lenny Kreyzenburg labai laukė, kol sueis terminas pilietybei gauti ir po penkerių metų galop atstovavo Amerikai. Neseniai į Ameriką su tėvais emigravo jaunuolis rusas plaukikas, kuris yra tarp greičiausių ir apie kurį nuolat plaukimo spauda rašo. Jis sakė, kad labai laukia, kol Amerikos pilietybę gaus. Atsiminkime, kad trečioj vietoj atrankos varžybose likęs Amerikos plaukikas dažnai gali būti į olimpinę rinktinę nepatekęs trečias – ne dešimtas ar keturioliktas – geriausias pasaulyje. Kalbos, kad ledo šokėja Tobias "garsins Lietuvos vardą" yra gryna fantazija. Apie tai porą savaičių pirmam puslapyje rašė "Lietuvos rytas", bet raskite nors vieną "ledo šokių" paminėjimą Amerikos spaudoj. Iš tikro, ar kas žino nors vieno kito pasižymėjusio ledo šokėjo vardą ir pavardę? Niekas nesiginčys, kad į čiuožimą gražu žiūrėti, bet dėmesio jis nesulaukia. Todėl aš labai gerbiu ir Prezidentę Grybauskaitę, ir, prieš tai, Prezidentą Valdą Adamkų, kad jie neprarado Lietuvos valstybės savigarbos, išlaikė savo pareigų orumą, ir nesutiko už galimai keletą minučių televizijos Lietuvos pilietybę kiekvienam į olimpiadą nuvažiuoti užsimaniusiam barstyti. (Gal net ir tik už keletą sekundžių? Ketvirtoj vietoj likusių tikrai niekas nepastebi, ypač sporte, kur nugalėtojus nustato ne laikrodis, ne šuolio nuotolis ar augštis, ar suskaičiuojami sumesti taškai, bet penkių ar šešių, kartais šališkų, teisėjų balsavimas.) Lietuvos prezidentai, ypač dėl kokio nereikšmingo blizgučio, negali pagal kiekvieną paiką "tautos vėjo papūtimą" linguoti. Gerai, kad ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Danguolė Navickienė prezidentei pritarė. Nedidelis džiaugsmas, kad samdyta svetimtautė Lietuvos vardu ir lėšom galėtų į olimpiadą nuvažiuoti – ir paskui namo grįžti atgal į Detroitą. Žygeivis 2013-01-24 15:53 Lietuvos Valstybę sukūrė Lietuvių Tauta. Ir Lietuva visų pirma yra Lietuvių Tautos namai - vieninteliai pasaulyje. Todėl prisileisti čia visokius prašalaičius gali siūlyti tik aktyvūs Lietuvių Tautos ir Lietuvybės priešai. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

arėjas	Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė Parašytas: 24 Sau 2013 19:54
Užsiregistravo: 09 Spa 2011 15:31 Pranešimai: 8	Dar vienas argumentas prieš dvigubą pilietybę: http://www.facebook.com/notes/blogeris-zeppelinus/naujas-rusijos-pilietyb%C4%97s-%C4%AFstatymas-gr%C4%97sm%C4%97s-lietuvai-nesukels-tik-tuo-atveju-jei/405526822869147 http://www.lrytas.lt/-13589403771357755037-naujas-rusijos-pilietyb%C4%97s-%C4%AFstatymas-gr%C4%97sm%C4%97s-lietuvai-nesukels.htm Gal šis Rusijos įstatymas apramins "mūsų" tolerantus.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė Parašytas: 02 Vas 2013 16:45
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Norima palengvinti sąlygas asmenims be pilietybės įgyti Lietuvos pilietybę http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=60577305 BNS 2013 m. vasario 2 d. 09:14 Lietuva planuoja palengvinti sąlygas asmenims be pilietybės įgyti Lietuvos pilietybę. Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė Pilietybės įstatymo papildymą, kad asmeniui be pilietybės, gimusiam Lietuvos teritorijoje, Lietuvos pilietybė būtų suteikiama, jeigu jis teisėtai nuolat gyvena Lietuvoje pastaruosius penkerius metus, nebuvo įgijęs kitos valstybės pilietybės ir atitinka kitus reikalavimus. Projektas susijęs su tuo, kad Lietuva planuoja prisijungti prie Jungtinių Tautų konvencijos dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo. "Tarptautinės teisės požiūriu bepilietybė yra nepageidautinas reiškinys, nes asmenys be pilietybės turi mažiau teisių. Prisijungdama prie konvencijos Lietuva pabrėžtų pagarbą nustatytiems pasauliniams standartams ir žmogaus teisėms", - teigiama projekto aiškinamajame rašte. BNS Komentarai http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1 SS 2013-02-02 09:56 klausimas VSD: kas tokie (politikai, partijos, užsienio šalių agentai.... ) taip suinteresuoti visokiais būdais ieškoti galimybių gauti LT pilietybę? Ir prie kurių mūsų valstybės daugiau ar mažiau įtakingų asmenų "prieina" (užverbuoja) užsienio valstybių žvalgybos? Gal jau laikas spręsti ne kam išimties tvarka suteikti pilietybę, o kam ją reikia atimti ir išmesti iš Lietuvos? Arba nuteisti? Vytautas Ka 2013-02-02 12:53 Lietuva tarptautiniu lygiu turi inicijuoti ir propaguoti iniciatyvą Įstatymui, saugančiam MAŽAS TAUTAS ar VALSTYBIŲ SU MAŽAIS TAUTINIAIS GYVENTOJŲ RESURSAIS apsaugą. Kaip pavadinsi taip nepagadinsi. Nes tokioms mažoms tautybėms kaip lietuviai, latviai, estai...daugiamilijonių kitų tautybių apsuptyje, gresia reali grėsmė nunykti. Tada patikėsiu, kad ES, JAV rūpinasi MAŽUMOMIS. Tačiau vakar "lnk" (nesinori rašyti didžiosiomis raidėmis) su ES pagalba organizuotas falšas, kitataučius, spalvotuosius lygino su homoseksualais. Katkaus nusikalbėjimas. Atrodo rimtai linksmas žmogus. Apie, kitą giedorių, patapusiu seimūnu net nekalbu. Metamos didžiulės jėgos, kad NAIKINTI, SUNIVELIUOTI, SUDERGTI ir galutinai išnaikinti, tai kas ilgalaikėje Žemės istorijoje ir Žmonijos civilizacijos procese formavosi. TAUTOS su savomis kalbomis, savais papročiais, savastimi. ... 2013-02-02 13:27 1990 metų pilietybės įstatymas padovanojo tokius iškilius politikus kaip Uspaskij, Romanov, Titov ir eilę kitų vietinio lygio veikėjų, didžiai prisidedančių prie Lietuvos klestėjimo. Įdomu, ko tikimasi suteikiant pilietybę visokio plauko perėjūnams, turintiems tik teises ir nepripažįstantiems pareigų. Ir kas sukontroliuos, ar jie neturi, neturėjo antros pilietybės. Tai lengvatos kriminalui ir penktajai kolonai stiprinti. ne tas ėjimas 2013-02-02 09:41 Būtina kurti įstatymus, kaip atimti Lietuvos pilietybę iš lenkų kortelininkų ir visokių Klaipėdos titovų, kurie eina prieš Lietuvos įstatymus. Žygeivis 2013-02-02 15:41 Lietuvą valdantys išdavikai-kosmopolitai ir Lietuvybės priešai toliau nuosekliai siekia išlietuvinti Lietuvių Tautos Valstybę. Bet jau greitai ateis diena, kada visi šie išsigimėliai stos prieš Tautos Teismą - ir pasigailėjimo jiems nebus. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė Parašytas: 17 Vas 2013 22:57
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	Lietuviško paso kryžkelės. Europos pavyzdžiai http://www.geopolitika.lt/?artc=5880 Inga Popovaitė, Vidurio Europos universiteto nacionalizmo studijų magistrantė (CEU Nationalism Studies MA) 2013 02 15 Lietuvoje pastaruoju metu vėl užvirė debatai dėl pilietybės. Šįkart žibalo į ugnį įpylė Pilietybės komisijos, o vėliau – ir Prezidentės sprendimas nesuteikti Lietuvos pilietybės išimties tvarka čiuožėjai Issabelai Tobias. Šis sprendimas ne tik sukėlė ant kojų dailiojo čiuožimo gerbėjus, bet ir iš snaudulio pažadino po rinkimų kiek aprimusius debatus dėl dvejopos pilietybės įteisinimo ir netgi paskatino šalies vadovę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl dar vieno išaiškinimo, ar potencialūs būsimi nuopelnai Lietuvai gali tapti priežastimi suteikti pilietybę išimties tvarka. Pilietybės skyrimas išimties tvarka gerokai sugriežtėjo po garsiosios R. Pakso apkaltos, kurios pagrindu ir tapo pilietybės skyrimas buvusiam rinkiminės kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. 2003-iaisiais Konstitucinis Teismas išaiškino, o 2006-aisiais dar kartą patvirtino, kad Pilietybės įstatymo nuostata, kuria teigiama, jog Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama asmenims, kai tai siejama tik su viešuoju interesu ir tik su Lietuvos vardo garsinimu, prieštarauja Konstitucijai. Taip pat 2006-ųjų sprendimu patvirtinta, kad būsimi nuopelnai negali būti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka, o pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama tik tiems asmenims, kurie jau yra nusipelnę Lietuvos valstybei, integravęsi į visuomenę ir su Lietuva juos sieja nuolatiniai faktiniai ryšiai. Europos Sąjunga nėra numačiusi vieningų pilietybės suteikimo gairių savo narėms. Nors kiekvienas naujas šalies narės pilietis kartu įgyja ir Europos Sąjungos pilietybę, ES šalys turi išlaikiusios suverenitetą skirti ir atimti pilietybę pagal savo nustatytas taisykles. Reiktų pabrėžti, kad kitų Europos valstybių teisiniame kontekste griežti Lietuvos reikalavimai pilietybės suteikimui išimtiniais atvejais nėra išskirtiniai. Pavyzdžiui, įstatymai, apibrėžiantys pilietybės suteikimą dėl ypatingų nuopelnų valstybei, neegzistuoja Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje. Tiesa, dauguma kitų ES ir kaimyninių valstybių yra numačiusios priežastis bei aplinkybes, kurios leidžia suteikti pilietybę dėl vienokių ar kitokių nuopelnų valstybei (žr. toliau). Kai kurios šalys priežastis aiškina miglotai – esą tai teturi atitikti valstybės interesus (pavyzdžiui, Italija, Kroatija, Austrija, Vengrija, Serbija), konkrečiai jų nenurodydamos. Kitos valstybės išskiria ekonomiką, socialinį gyvenimą, meną, kultūrą, sportą kaip sritis, kuriose pasižymėję asmenys gali pretenduoti į konkrečios šalies pilietybę. Pažvelgus į toliau pateiktą sąrašą, akivaizdu, kad dauguma ekonomiškai pažangių valstybių (Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys) taip lengvai savo pasų nedalija. Joms užtenka ir savų mokslininkų, gerai išsilavinusių specialistų, pažangių ir gerai finansuojamų sportininkų. Tuo tarpu dauguma (išskyrus Vokietiją, Austriją, Nyderlandus, Liuksemburgą, Belgiją, Prancūziją, Italiją) valstybių, kurios numato pilietybės suteikimą dėl išskirtinių nuopelnų, yra Rytų, Pietryčių bei Pietų Europos valstybės, besistengiančios sustiprinti savo politinį svorį ir geriau subalansuoti savo tarptautinių viešųjų ryšių kampaniją. Jos pasiryžusios dėl šios kampanijos sėkmės suteikti pilietybę tarptautinėms įžymybėms (Rumunija), asmenims, nusipelniusiems žmonijai (Malta), ar tiesiai šviesiai – potencialiems olimpinių sporto šakų atstovams (Graikija). Ir čia nėra nieko smerktino – iš šio sandėrio laimi abi pusės: ir naujasis pilietis, ir valstybė, galinti prisiimti anksčiau buvusius svetimus, o dabar – jau savus nuopelnus. Čia svarbesnis kitas paradoksas: naujojo šalies piliečio laimėjimams garsinant šalį, stiprėja ir kitų piliečių nacionalinis pasididžiavimo jausmas, kiekvieno nuoseklesnio ar radikalesnio nacionalisto siekiamybė. Tačiau kaip tik nacionalistai dažniausiai ir prieštarauja lengvam pilietybės įgijimo būdui kaip savotiškam valstybės išpardavimui. Kuriuo keliu pasuks Lietuva? Ar valstybingumui stiprinti bus pasirinktas griežtos uždarumo politikos, ar didžiavimosi Lietuva per sportinius laimėjimus kelias? Kad ir koks būtų pasirinkimas, Lietuva nebus balta varna tarp kitų ES ir kaimyninių valstybių. Pilietybės suteikimas dėl ypatingų laimėjimų Europos šalyse[1] Airija. Pilietybė gali būti suteikiama asmeniui (jo vaikams ar vaikaičiams) už išskirtinius nuopelnus Airijos valstybei. Turimos pilietybės atsisakyti nebūtina. Austrija. Pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama asmenims, gyvenantiems šalies teritorijoje ne mažiau kaip šešerius metus, bei tiems, kurių esami ar būsimi laimėjimai atitinka šalies interesus. Šiuo atveju netaikomi reikalavimai dėl stabilios finansinės padėties ir rezidento statuso. Taip pat nereikia atsisakyti jau turimos pilietybės. Papildomos sąlygos: asmuo turi būti neteistas, teigiamos nuomonės apie Austriją, nekelti pavojaus viešosiose erdvėse, atsisakyti buvusios pilietybės, sertifikatu įrodyti vokiečių kalbos žinias, išlaikyti pilietybės testą. Baltarusija. Pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama asmenims dėl išskirtinių laimėjimų mokslo, technologijų, kultūros ar sporto srityse ar tiems asmenims, kurių profesija ar kvalifikacija pasitarnautų viešajam interesui. Būtina atsisakyti kitos šalies pilietybės. Belgija. Pilietybė vien už išskirtinius nuopelnus neteikiama. Bulgarija. Pilietybė suteikiama asmenims dėl jų laimėjimų socialinėje ir ekonominėje sferose, moksle, technologijose, kultūroje bei sporte. Asmuo, besikreipiantis dėl pilietybės, nebūtinai turi būti šalies gyventojas. Reikia atsisakyti turimos pilietybės. Čekija. Pilietybė vien už išskirtinius nuopelnus neteikiama. Danija. Pilietybė vien už išskirtinius nuopelnus neteikiama. Estija. Pilietybė gali būti suteikiama asmenims dėl jų nuopelnų moksle, kultūroje, sporte ar kitose srityse. Per metus išimties tvarka pilietybė gali būti suteikta ne daugiau kaip dešimčiai asmenų. Suteikiant pilietybę dėl konkretaus asmens nuopelnų, natūralizacijos sąlygos (asmuo turi nuolat gyventi Estijoje pastaruosius penkerius metus, turėti nuolatinį legalių pajamų šaltinį, mokėti estų kalbą, išlaikyti pilietybės testą) gali būti netaikomos. Turimos pilietybės atsisakyti nebūtina. Graikija. Pilietybė gali būti suteikiama asmenims dėl išskirtinių nuopelnų Graikijai, taip pat jei pilietybės suteikimas atitinka Graikijos interesus. Pilietybė taip pat suteikiama olimpinių sporto šakų atstovams, nuolat gyvenantiems Graikijoje mažiausiai penkerius metus per pastaruosius dvylika metų ir turintiems teisę būti nacionalinės Graikijos rinktinės sudėtyje. Kitos šalies pilietybės atsisakyti nebūtina. Italija. Pilietybė gali būti suteikiama asmeniui už išskirtines paslaugas Italijai arba jei pilietybės suteikimas pasitarnautų svarbiems visuomenės interesams. Turimos pilietybės atsisakyti nebūtina. Islandija. Pilietybė už išskirtinius nuopelnus išimties tvarka neteikiama. Ispanija. Pilietybė už išskirtinius nuopelnus išimties tvarka neteikiama. Jungtinė Karalystė. Išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus pilietybė nėra teikiama. Juodkalnija. Pilietybė gali būti suteikiama asmenims, jei šis aktas yra susijęs su valstybiniais, ekonominiais, kultūros, mokslo, sporto ar kitais Juodkalnijos interesais. Kroatija. Pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, jei tai atitinka šalies interesus. Sąlygos: asmuo turi gerbti Kroatijos įstatymus ir galiojančias kultūros normas. Turimos pilietybės atsisakyti nebūtina. Latvija. Pilietybė gali būti suteikiama asmeniui už išskirtinius nuopelnus Latvijos gerovei. Turimos pilietybės atsisakyti nebūtina. Lenkija. Pilietybė gali būti suteikiama tik išskirtiniais atvejais. Nuolatinio Lenkijos gyventojo statusas nebūtinas. Kitos sąlygos: jokios kriminalinės praeities, reikia atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, tam tikri finansiniai bei su integracija susiję reikalavimai. Liuksemburgas. Pilietybė gali būti suteikiama asmeniui už išskirtines paslaugas valstybei. Papildomos sąlygos: įrodyti pakankamas kalbos bei pilietinės visuomenės žinias, neturėti kriminalinės praeities. Jau turimos pilietybės atsisakyti nebūtina. Makedonija. Pilietybė gali būti suteikiama tiems asmenims, kurių tapimas piliečiais pasitarnautų Makedonijos interesams mokslo, ekonomikos, kultūros, sporto bei kitose srityse. Taip pat šie asmenys turi nekelti jokio pavojaus šalies saugumui ir gynybai. Jau turimos pilietybės atsisakyti nebūtina. Malta. Pilietybė gali būti suteikiama asmenims už išskirtinius nuopelnus Maltai arba žmonijai. Jau turimos pilietybės atsisakyti nebūtina. Moldova. Pilietybė gali būti suteikiama tik išskirtiniais atvejais tiems asmenims, kurių tapimas piliečiais atitinka Moldovos interesus. Nebūtina atsisakyti turimos pilietybės, tačiau asmuo negali būti teistas. Nyderlandai. Pilietybė gali būti suteikiama išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, diplomatų sutuoktiniams, sportininkams ar asmenims, kurie nusipelno ypatingo dėmesio dėl humanitarinių priežasčių. Reikalavimas dėl nuolatinio gyvenimo šalyje prieš tai gali būti netaikomas. Papildomos sąlygos: nekelti grėsmės visuomeninei santvarkai, visuomenės saugumui; sertifikatas, įrodantis olandų kalbos žinias, išlaikyti pilietybės testą, atsisakyti turimos pilietybės (su tam tikromis išimtimis). Norvegija. Pilietybė išimties tvarka dėl išskirtinių nuopelnų neteikiama. Portugalija. Pilietybė gali būti suteikiama asmenims, suteikusiems atitinkamas paslaugas Portugalijai ar jos gyventojams ar pakviestiems tai daryti. Asmuo negali būti teistas už nusikaltimą, už kurį skiriama daugiau nei treji metai nelaisvės. Jau turimos pilietybės atsisakyti nebūtina. Prancūzija. Pilietybė gali būti suteikiama asmenims dėl jų išskirtinių nuopelnų Prancūzijai ar dėl to, kad pilietybės suteikimas atitinka visuomenės interesus. Pilietybė taip pat gali būti suteikta remiantis prielaida, kad asmuo pasitarnaus Prancūzijos reputacijai ir šios šalies tarptautiniams ekonominiams santykiams ateityje (dėl savo išskirtinių talentų ar gabumų). Papildomos sąlygos: nuolatinis gyvenimas Prancūzijos teritorijoje dvejus metus (arba mažiau), gerbti šalies įstatymus ir socialines vertybes, neturėti kriminalinės praeities, sugebėti asimiliuotis, mokėti prancūzų kalbą. Kitos šalies pilietybės atsisakyti nebūtina. Rumunija. Pilietybė gali būti suteikiama tarptautinėms įžymybėms, jei jie yra gimę ar gyvena Rumunijoje bent ketverius metus. Papildomos sąlygos: geras elgesys ir lojalumas valstybei, grėsmės nacionaliniam saugumui nekėlimas, pakankamas pajamų šaltinis, rumunų kalbos mokėjimas, kultūros, istorijos, Konstitucijos bei šalies himno žinojimas. Taip pat Rumunijos parlamentas turi teisę suteikti Garbės pilietybę asmenims dėl specialių nuopelnų šaliai. Šiuo atveju asmuo turi visas piliečiui garantuojamas teises, išskyrus aktyvią rinkimų teisę (balotiruotis ir būti išrinktam). Jau turimos pilietybės atsisakyti nebūtina. Rusija. Pilietybė gali būti suteikta asmenims dėl didelių laimėjimų mokslo, technologijų ir kultūros srityse; taip pat dėl šių asmenų profesijos ar kvalifikacijos, atitinkančios Rusijos Federacijos interesus. Asmuo turi nuolat gyventi Rusijoje ne trumpiau kaip metus. Turėta pilietybė šiuo atveju prarandama. Tačiau pilietybė gali būti suteikiama ir už specialius nuopelnus Rusijos Federacijai – šiuo atveju nuolat gyventi šalyje nebūtina, taip pat nereikalaujama atsisakyti buvusios pilietybės. Serbija. Pilietybė gali būti suteikta asmenims, jei šis aktas atitinka Serbijos interesus. Jau turimos pilietybės atsisakyti nebūtina. Slovakija. Pilietybė gali būti suteikta asmenims, jei jie gali duoti naudos Slovakijai ekonomikos, mokslo, technologijų, kultūros, visuomeninėje srityse arba jei jų tapimas piliečiais atitiktų kitus Slovakijos interesus. Turimos pilietybės atsisakyti nebūtina. Slovėnija. Pilietybė gali būti suteikiama suaugusiems asmenims, jei šis aktas yra naudingas valstybei dėl mokslo, ekonomikos, kultūros, nacionalinių bei kitų priežasčių. Jau turimos pilietybės atsisakyti nebūtina. Suomija. Išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus pilietybė nėra teikiama. Švedija. Išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus pilietybė nėra teikiama. Šveicarija. Išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus pilietybė nėra teikiama. Turkija. Pilietybė gali būti suteikiama asmeniui dėl esamų ar potencialių būsimų nuopelnų socialinėje, ekonomikos, mokslo ar technologijų srityse. Nuolatinis gyvenimas Turkijoje nebūtinas. Papildomos sąlygos: aukšta moralė, nesirgti ligomis, kurios keltų pavojų aplinkiniams, pakankamos turkų kalbos žinios, nuolatinės pajamos, nekelti pavojaus nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai. Atsisakyti jau turimos pilietybės nebūtina. Ukraina. Pilietybė dėl išskirtinių nuopelnų išimties tvarka neteikiama. Vengrija. Pilietybė suteikiama asmenims, nuolat gyvenantiems Vengrijoje, jei tai atitinka Vengrijos interesus. Asmenys, besikreipiantys dėl pilietybės suteikimo, negali būti teisti. Kitos šalies pilietybės atsisakyti nebūtina. Vokietija. Pilietybė suteikiama asmenims, nuolat gyvenantiems Vokietijoje trejus metus ir jei jų prašymo patenkinimas yra susijęs su valstybės interesais mokslo, tyrimų, gamybos ir prekybos, meno, kultūros, žiniasklaidos, sporto ar socialinių paslaugų srityse. Papildomos sąlygos: lojalumas šalies Konstitucijai, sugebėjimas išmaitinti save ir savo šeimą be socialinių ar nedarbo išmokų, jokios kriminalinės praeities (išskyrus smulkius nusižengimus), turimos pilietybės atsisakymas, vokiečių kalbos mokėjimas ir šalies įstatymų bei socialinės sistemos išmanymas. Reikia atsisakyti buvusios pilietybės. [1] Parengta pagal EUDO duomenų bazę. Žygeivis, 2013 02 17 22:01 Jei jau siūloma vadovautis merkantiliniais samprotavimais, tai geriausia būtų Lietuvos valstybės pilietybę pardavinėti - pvz., už 1 milijoną eurų (pigiau tikrai neverta). Neabejoju, kad atsiras visokių oligarchų - ypač rytuose - kurie mielai tiek sumokės. :) Ir tai būtų žymiai naudingiau biudžetui, nei išlaikyti kokius nors užsieninius sportininkus, užimančius geriausiu atveju "nioliktas" vietas... _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Žygeivis	Pranešimo tema: Re: Pilietybės problemos - kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė Parašytas: 27 Vas 2013 16:26
Svetainės tvarkdarys Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27412 Miestas: Ignalina	V.Galvonas. Lietuvio korta: ištieskime ranką emigrantams http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=60790713 Vytautas Galvonas, finansų viceministras 2013 m. vasario 27 d. 14:45 Dvigubos Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas yra sudėtingas ir komplikuotas. Visuomenėje jis dažniausiai nagrinėjamas gana paviršutiniškai ir emocionaliai, dažniausiai sporto kontekste, kuomet gabiam sportininkui užsieniečiui, prezidentas atsisako suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokiais atvejais ši tema dieną ar dvi būna visuomenės dėmesio centre, tačiau greitai užmirštama. Lietuvos pilietybės suteikimo tvarka yra viena konservatyviausių Europoje, o ją liberalizuoti yra gana sudėtinga, nes būtina pakeisti Konstitucijos normas ir tai galima padaryti tik tautos referendumu. Pastaruosius ketverius metus Lietuvą valdžiusi dešiniųjų jėgų koalicija sąmoningai vengė nagrinėti šį klausimą, nes ženkli jų elektorato dalis mano, kad užkardai Lietuvos pilietybei gauti yra tarsi apsaugos skydas nuo Rytų, tiksliau Rusijos, įtakos. Toks požiūris gal ir buvo racionalus pirmaisiais Nepriklausomybės metais, tačiau žvelgiant iš šių dienų aktualijų yra pasenęs ir netgi žalingas Lietuvai. Nepaisant to, turime pripažinti, kad referendumu pakeisti Konstituciją yra sudėtingas procesas ir gali žlugti, nepaisant palankios tautos nuomonės, dėl mažo gyventojų politinio aktyvumo, todėl tokiam žingsniui būtina pasirengti. Tai gali užtrukti ne vienerius metus. Tad būtini greitesni ir lankstūs sprendimai, o vienas iš jų – vadinamoji „Lietuvio korta“ ar „Lietuvio pažymėjimas“. Ši korta lietuvių kilmės užsienio piliečiams suteiktų visas ekonomines ir socialines, išskyrus politines, teises Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ir kitos valstybės turi panašias kortas ryšiams su savo tautiečiais užsienyje. Izraelis turi Žydo kortą, Airijos emigrantai irgi turi specialaus ryšio su tėvyne statusą. „Lietuvio korta“ būtų puikus instrumentas ne tik atnaujinti santykius su senosiomis lietuvių išeivių bendruomenėmis, bet ir išsaugoti pastarųjų emigracijos bangų nublokštų lietuvių ir jų atžalų ryšius su Tėvyne. Lietuvoje populiaru ieškoti būdų, kaip XXI a. ekonominius emigrantus sugrąžinti į Lietuvą. Žinoma, tai aktuali tema, tačiau gyvenimas nestovi vietoje ir reikėtų kelti klausimą, kaip išsaugoti ryšius ne tik su šių dienų emigrantais, bet ir jų atžalomis. Užsienyje gimę Lietuvos emigrantų vaikai dažnai gauna tos šalies pilietybę, kai kurie jų gimsta mišriose šeimose, tad gali priimti tėvo, motinos ar šalies, kurioje gyvena, pilietybę. Bet šių žmonių venomis teka lietuviškas kraujas. Vertinant ilgalaikę perspektyvą, išsaugoti jų ryšį su Lietuva yra ne tik moraliai teisinga, bet ir naudinga ekonomiškai. „Lietuvio korta“ turintiems asmenims būtina suteikti teisę be jokių kliūčių plėtoti ekonominę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje – be apribojimų (ir be vizų) atvykti ir neribotą laiką gyventi, paveldėti ar įsigyti žemę (taip pat žemės ūkio paskirties) vienodomis teisėmis kaip ir visiems LR piliečiams, gauti visas socialines garantijas ir teisę aktyviai dalyvauti savivaldos ir bendruomenės gyvenime. „Lietuvio kortą“ turintiems asmenims turi būti suteikiamos tokios pat teisės į mokslą, taip pat ir aukštąjį, kaip ir kitiems LR piliečiams. Ateityje tai galėtų pakeisti „protų nutekėjimo“ kryptį Lietuvos naudai, kuomet Lietuvai sentimentus jaučiantys asmenys ne tik norėtų, bet ir turėtų ekonominių paskatų atvykti studijuoti į Lietuvą, čia likti, kurti verslą ar užsiimti kitą valstybei naudinga veikla. Galiausiai „Lietuvio korta“ turėtų būti „žalia šviesa“ gauti Lietuvos pilietybę, kuomet asmeniui pakaktų atsisakyti kitos valstybės pilietybės ir jam be jokių papildomų procedūrų būtų įteiktas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Globaliame pasaulyje Lietuva yra ne tik teritorija šalia Baltijos jūros, bet visi mūsų tautiečiai, išsibarstę plačiame pasaulyje. Tai mūsų ateitis, neatstumkime jų. Komentarai http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=1 Žygeivis 2013-02-27 15:29 Referendumui galima būtų pritarti (ir neabejoju, kad Lietuvių Tauta pritartų) tik vienu atveju - jei jo formuluotėje bus labai aiškiai ir griežtai pabrėžta, jog antrą pilietybę - Lietuvos Valstybės - gali gauti tik užsienyje gyvenantys lietuvių etninės kilmės asmenys, be to laisvai kalbantys lietuviškai (nes tokiu atveju nesvarbu, kada ir dėl kokių priežasčių šie lietuviai ar jų protėviai išvyko iš etninės Lietuvos). Ir labai aiškiai turi būti pasakyta, kad visokie etniniai žydai, lenkai, rusai ir panašūs, antros - Lietuvos - pilietybės tikrai negaus. Tačiau iš esmės kalbant mums saugoti reikia ne kosmopolitine teise pagrįstą pilietybę, o Lietuvybę, nes tik tai yra Lietuvių Tautos ir Lietuvių Kalbos išlikimo pagrindas ir garantas. Iš emigravusių lietuvių niekas jų tautybę neatima. O tam, kad būtų palengvintas pasaulio lietuvių ryšių su Tėvyne palaikymas (tiems, kas vis dar laiko save Lietuviu) ir yra reikalingas “Lietuvio pažymėjimas”, kuris suteiktų labai konkrečias teises, pvz. teisę bet kada be jokių vizų atvykti į Lietuvą ir čia gyventi. Kitos valstybės pilietybės priėmimas ar atsisakymas yra politinis aktas, nieko bendro su savo tautybės “keitimu” neturintis. Akivaizdu, kad asmuo, prisiekęs kitai valstybei, nebegali būti Lietuvos Valstybės piliečiu – pvz., labai įdomu, ką jis gins karo atveju: Lietuvą ar jos priešą? Ypač, jei jis save lietuviu jau nebelaiko arba niekada juo ir nebuvo… Jei Lietuvos Valstybės pilietybė, kaip antroji, būtų suteikiama tik Lietuviams, tai būtų dar pusė bėdos – nepaisant to fakto, kad savo noru prašydami ir priimdami svetimos valstybės pilietybę, jie jau išduoda savo Tėvynę. Bet juk visiškai akivaizdu, kad prisidengiant gražiais žodžiais apie Lietuvybės išsaugojimą užsienio lietuvių tarpe, iš tikro siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Valstybės pilietybę gauti pusei pasaulio žydų, trečdaliui lenkų ir ketvirtadaliui vokiečių. Juk į visus pasiūlymus įrašyti labai aiškią nuostatą, kad Lietuvos Valstybės pilietybę, kaip antrąją pilietybę, galės gauti tik aiškios lietuvių kilmės, būtinai lietuvių kalbą mokantys, nenusikaltę Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei, atsakoma – “ne, taip nebus – nedemokratiška, nepilietiška, nehumaniška,…” ir t.t. Lygiai taip pat griežtai atsisakoma įteisinti tautinį “Lietuvio pažymėjimą”, nepaisant to, jog Lenkija jau seniai platina “Lenko pažymėjimą” Lietuvoje. Juk Lietuvių Tautos sukurtą Valstybę jau daugybę metų valdantys mankurtai, išdavikai ir įvairių užsienio jėgų Rytuose bei Vakaruose apmokami agentai, jau seniai netgi Lietuvos Valstybės pasuose ir kituose dokumentuose išbraukė punktą – “Tautybė – lietuvis”… Ar reikia dar klausti, kam tai naudinga, ir kuo tokiais akivaizdžiais “lietuvių išlietuvinimo darbais” yra siekiama? Negi kam nors tai dar neaišku… :) Jau daug kartų rašiau, kad visi šitie žaidimai su dvigubom ir en-gubom Lietuvos Valstybės pilietybėm yra skirti tik vienam labai konkrečiam tikslui - duoti Lietuvos (o kartu ir ES) pilietybę to labai trokštantiems, iš Lietuvos pabėgusiems, žydams (o taip pat ir lenkams bei vokiečiams). Izraelis jau braška ir todėl jau seniai yra parengtas "Antrojo Izraelio įkūrimo planas aplink Šiaurės Jeruzalę". Kaip jis bus įgyvendintas - matyt, pamatys jau mūsų vaikai, jei mes dabar sėdėsime ir nesuprasime, kur link suka visokių "lydekų" pasiūlymai.... Žygeivis 2013-02-27 15:37 Lietuvių Tautinis Centras yra viršpartinė Lietuvių Tautos organizacija, kuri jungia pačių įvairiausių partijų ir kitų organizacijų narius, visų pirma jų vadovus ir pagrindinius aktyvistus, bei nepartinius žinomus asmenis, kovojančius už Lietuvybę – Lietuvių Kalbą, Lietuvių Tautą ir Laisvą Lietuvos Valstybę. Tikra Laisvė yra tik tada, kai Tauta savo pačios žemėje tvarkosi taip, kaip jai patinka, kad jai būtų geriau gyventi, o ne privalo šokti pagal visokių svetimųjų diktatą. Lietuva susikūrė ir po to tris kartus (1918 m. vasario 16 d., 1941 m. birželio 23 d. ir 1990 m. kovo 11 d.) 20 amžiuje atsikūrė tautiniu, o ne kosmopolitiniu pagrindu. Būtent Lietuvių Tauta įvardinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos Preambulėje kaip Lietuvos Valstybės Kūrėja: LIETUVIŲ TAUTA – prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos Valstybę,… LTC narių “jungiamoji ašis” yra Lietuvybė – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje. LIETUVIŲ TAUTINIO CENTRO PROGRAMA Priimta ir patvirtinta asociacijos Lietuvių Tautinis Centras Visuotiniаme narių Suvažiavimе. Protokolas Nr. 2. / 2010-12-11, Vilnius Lietuvių Tautinio Centro šūkis: Už vieningą lietuvišką Valstybę! Įvadinė dalis Svarbiausias tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje. 1. Lietuvių grįžimo į Lietuvą skatinimas, svetimšalių imigracijos stabdymas Įstatymais apriboti imigraciją, įskaitant ir darbo jėgą. Užsienyje steigti įdarbinimo agentūras, siūlančias lietuvių emigrantams darbą Lietuvoje. Įvesti ekspertų siūlomą papildomą mokestį darbdaviams už įdarbintą svetimšalį imigrantą. Palaikyti teisines nuostatas, įpareigojančias darbdavį užtikrinti imigranto išvykimą iš Lietuvos, pasibaigus darbo sutarčiai, įskaitant juridines ir finansines sąnaudas. 2. Lietuvos Valstybės išsaugojimas Įtvirtinti Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir įstatymų viršenybę. Atmesti bet kokius viršvalstybinės konstitucijos variantus ar kitokį diktatą iš bet kurios užsienio šalies, viršvalstybinės institucijos, tarptautinės organizacijos pusės. Pripažinti negaliojančiu sprendimą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Bet koks Konstitucijos keitimas bei ES sutarčių pasirašymas, mažinantis Lietuvos Valstybės suverenias galias, galimas tik skelbiant privalomą referendumą. 3. Lietuvių tautybės išsaugojimas, ryšio su protėviais įteisinimas Panaikinti globalistines tautybę apibrėžiančių teisės aktų pataisas, kuriomis tautybė paversta savavališkai pasirenkamu dalyku, sunaikinant atsakomybę savo prigimtinei tautybei. Įstatymais įtvirtinti tautybės pasirinkimą tiktai pagal kilmę. Grąžinti tautybės įrašą Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentuose jo pageidavimo atveju. ………….. 12. Lietuvio pažymėjimo įteisinimas Lietuvos pilietybės įstatyme Lietuvio pažymėjimas apibrėžia teisinį visų pasaulio lietuvių santykį su Lietuvos Valstybe, įskaitant teisę atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę. Lietuvių kilmės asmenys, turintys kitos šalies pilietybę, gavę Lietuvio pažymėjimą, gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Lietuvių kilmės Lietuvos Valstybės piliečiams jis užtikrina teisę šalia pilietybės deklaruoti savo tautybę. ……………… _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo. Žygeivis 2013-02-27 17:44 Tautiečio korta – Ar ji padės, ar "mus" išgelbės? 2013-02-27 17:25 -------------------------------------- -- Ir kas čia vis bando "nusukti Lietuvybės vežimą iš tiesaus kelio į kreivus šunkelius"? Ne kažkokia neaiškių "tautiečių korta", o "Lietuvio pažymėjimas" - kuris labai aiškiai teisiškai pažymėtų, kad jo turėtojas yra Lietuvis, o ne koks nors lenkas, rusas, žydas ar čigonas, kuris pats ar jo kokie tai protėviai kažkada praslinko per Lietuvą, besibastydami po pasaulį ir ieškodami geresnio gyvenimo. Žygeivis 2013-02-27 18:07 Lietuvių Tauta sukūrė Nepriklausomą Lietuvos Valstybę, o 20 amžiuje tris kartus (1918 m. vasario 16 d., 1941 m. birželio 23 d. ir 1990 m. kovo 11 d.) atkūrė šią Nepriklausomybę tam, kad garantuotų Lietuvybės klestėjimą Lietuvių Tautos Valstybėje, Lietuvių istorinėse-etninėse žemėse bei išeivijoje. Ir tai padarė ne kokie nors betaučiai kosmopolitai, o būtent Lietuvių nacionalistai. Todėl, jei esi Lietuvis, kalbi lietuviškai ir niekada nenusikaltai Tėvynei Lietuvai - gauni Lietuvio pažymėjimą - prie savo jau turimos pilietybės ar pilietybių - ir laisvai važinėji į Lietuvą, gyveni čia, mokaisi, dirbi.... Tačiau tie, kas niekina Lietuvybę, propaguoja nutautėjimą ir Nepriklausomybės praradimą, turi būti teisiami kaip valstybiniai nusikaltėliai - Tautos ir Valstybės išdavikai. Lietuvių Tauta ne tam sukūrė savo Nepriklausomą Valstybę, kad po ją bastytųsi visokiausi pasauliniai valkatos-kosmopolitai su keliagubomis Lenkijos - Izraelio - JAV - Rusijos ir pan. pilietybėmis. _________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų

Rodyti paskutinius pranešimus: Visi pranešimai1 dienos7 dienų2 savaičių1 mėnesio3 mėnesių6 mėnesių1 metų Rūšiuoti pagal AutoriusPranešimo datąPavadinimas Didėjančia tvarkaMažėjančia tvarka

Puslapis 1 iš 2

[ 99 pranešimai(ų) ]

Eiti į 1, 2  Kitas