Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Nukainoti mokslininkai, menininkai ir visi kiti - Viešųjų pirkimo įstatymo "tamsūs užkulisiai"

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Nukainoti mokslininkai, menininkai ir visi kiti - Viešųjų pirkimo įstatymo "tamsūs užkulisiai"

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Nukainoti mokslininkai, menininkai ir visi kiti - Viešųjų pirkimo įstatymo "tamsūs užkulisiai"

Parašytas: 10 Bal 2012 20:13

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27106
Miestas: Ignalina

Vilniaus universiteto rektorius B.Juodka: Nukainoti mokslininkai

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... slininkai/

2012 balandžio mėn. 10 d. 12:43:01
Julius GIRDVAINIS, „Respublikos“ žurnalistas
Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka

Seimo narių darbo brokas - Viešųjų pirkimų įstatymas - labiausiai parūpo tik patiems politikams, kai iškilo eilinis klausimas dėl partijų finansavimo tvarkos.

Tačiau parlamentarai nė nežino, kad šis teisės aktas bei jo įgyvendinimo kasdienybė kasdien stumia į neviltį ir pasaulio pakraštes daugelį Lietuvos mokslininkų, kuriais politikai esą didžiuojasi tik per parodomuosius savo pasirodymus.

Žadėjo net streikuoti

Premjeras Andrius Kubilius ir kiti šalies vadovai, kuriantys mokslo slėnius, dažnai mėgsta postringauti apie paramą ateities technologijoms, mokslo inovacijoms, tačiau tikrovėje vyksta atvirkštinis procesas.

Prieš kurį laiką grupė įvairių institutų mokslininkų, neapsikentę Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų priespaudos ir biurokratinės Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) veiklos, net tarėsi apie visuotinį šalies mokslo elito streiką.

Mokslininkų teigimu, taikydami šį įstatymą, CPVA klerkai juos jau ne tik įstūmė į aklavietę ir neviltį, tačiau ir tiesiogiai žlugdo šalies mokslo ateitį.

Vadovaujantis buku įstatymu reikalaujama, kad sudėtingiems mokslo tyrimams būtų perkama tik pigiausia specializuota aparatūra, cheminiai reagentai, kurie dažniausiai tiesiog netinka mokslininkų darbui, o pinigai atsiduria baloje.

Tačiau užsiėmusiems mokslo žmonėms kone didžiausią galvos skausmą sukelia CPVA reikalavimai rašyti neįtikėtinų apimčių projektus, kurių, matyt, dažnai nesupranta net patys valdininkai. Net mažiausių pinigų kaulijimo procesas trunka savaitėmis, mėnesiais, bet tai dar nesuteikia garantijos, kad mokslui skubiai reikalingos lėšos bus skirtos. Vadinamieji CPVA ekspertai be jokio paaiškinimo tiesiog gali atmesti prašymą.

Krūva vadeliotojų

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr.Saulius Gražulis „Respublikai“ sakė, kad jau 2000-aisiais, grįžęs iš Vokietijos, kur apsigynė daktaro disertaciją, pastebėjo, jog šalies mokslo problemos tik didėja.

„Mokslo situacija ypač ėmė blogėti atsiradus Viešųjų pirkimų įstatymui ir CPVA, - teigė S.Gražulis. - Mes šiandien turime reikalų su krūva valdininkų, kurie pirmiausia net patys nesupranta, kuo užsiima ir ką turi vadelioti. Antra - CPVA ir panašios struktūros siekia tik viską kontroliuoti, turėdami teisę pasakyti, ką mums gali leisti daryti, o ko - ne. Dabar šio įstatymo taikymo pasekmės yra tokios, kad mokslininkai jau pusę savo laiko skiria administraciniams darbams, bet dažnai vis tiek negalėdami nusipirkti reikiamų darbo priemonių. Lietuvos mokslas yra visiškai žlugdomas, o Seimas pats save atleido nuo Viešųjų pirkimų įstatymo, pagal kurį kuriantys žmonės nebegali gyventi“.

S.Gražulis pasakojo daugybę pavyzdžių, kai mokslininkai yra priversti pirkti pigiausią specializuotą techniką, kuri laboratoriniams tyrimams netinka. Mokslo finansavimas stabdomas net ir dėl ne vietoje padėto projekte kablelio, kurį iškart atranda CPVA tarnautojai. Mokslininkas prisiminė net tragikomišką atvejį, kai norint įsigyti termostatą CPVA „ekspertai“ nesugebėjo suprasti, ką reiškia temperatūrų ribos, kodėl jos turi būti tokios, o ne kitokios.

„Mums reikia įsigyti būtent tos, o ne kitos firmos prietaisą, skirtą tyrimams, tačiau staiga atsiranda kažkoks tiekėjas, kuris pasiūlo esą tokį pat, bet pigesnį daiktą, ir CPVA nurodo įsigyti būtent jį. Jau kitą dieną laboratorijoje matome, kad pinigai išleisti veltui - pigus prietaisas rodo nesąmones, - sakė S.Gražulis. - Kai dirbau Vokietijoje, mokslininkui tereikdavo apie pageidaujamą cheminį reagentą įrašyti į laboratorijos knygą ir jis būdavo pristatomas jei ne vakare, tai kitą dieną. Lietuvoje reikia rašyti keliasdešimties puslapių projektą ir savaitėmis gaišti laiką kaulijant pinigų iš CPVA. Laboratorijos vedėjas gali sugaišti ir kelis mėnesius, tačiau nebus garantuotas, kad reikiamą darbo priemonę gaus, nes gali atsirasti pigesnės, nors ir netinkamos moksliniam tyrimui, medžiagos tiekėjas, o projektas sustos“.

Mokslų daktarą stebina ir CPVA reikalavimai net paprastiems daiktams, pavyzdžiui, kompiuterio procesoriui įsigyti, rengti keliasdešimties ar kelių šimtų puslapių projektus. S.Gražulis sako, kad tose džiunglėse net neįmanoma susigaudyti, tačiau galbūt taip sugalvota dėl kažkieno finansinių interesų.

Ministerija liko kurčia

Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka „Respublikai“ sakė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo žala šalies mokslui tapo „baisiu dalyku“.

„Mes į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl šios problemos beldžiamės jau ne pirmus metus, tačiau niekas nesikeičia - arba visai negauname atsakymo, arba mums pasako, kad tokie yra Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, - pripažino B.Juodka. - Mažiausios kainos reikalavimas moksliniams tyrimams yra siaubingas dalykas. Kokybiški, tikslumą garantuojantys produktai niekur nekainuoja pigiai, tačiau mokslo įstaigos pagal įstatymą privalo įsigyti būtent pigesnius, nežinia ko vertus pakaitalus. Be to, viešieji pirkimai ilgai užtrunka, o mokslininkas negali žinoti, kokio tiksliai reagento laboratorijoje jam prireiks kitą savaitę“.

Vilniaus universiteto vadovas neslėpė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo daroma žala šalies mokslo ateičiai yra pateisinama, esą Briuselio reikalavimais ir griežtomis taisyklėmis.

„Visi mūsų raštai ir bandymai pažadinti valdžios žmones įprastai baigiasi atsirašymu, kad tokie yra Europos Sąjungos reikalavimai Viešųjų pirkimų įstatymui, - sakė B.Juodka. - Tačiau universiteto žmonės išsiaiškino, kad būtent Briuselis mažiau reglamentuoja įvairius reikalavimus nei užsibrėžė sukurti mūsų biurokratai“.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys „Respublikai“ sakė, kad apie Viešųjų pirkimų įstatymo žalos mokslo ateičiai problemą yra girdėjęs „iš viešosios erdvės“.

„Esu šį tą girdėjęs, tačiau į mūsų komitetą dėl tokios bėdos oficialiai dar niekas nesikreipė iš jokios institucijos, - teigė V.Stundys. - Ar galime kelti šią problemą savarankiškai? Geras klausimas, bet problemą pirmiausia reikia gerai identifikuoti, o identifikuoja tik tie, kurie su ja susiduria tiesiogiai. Šią savaitę turėsime pokalbį dėl Viešųjų pirkimų įstatymo veikimo kultūros srityje, tad gal būtų gera proga pakalbėti ir apie mokslą“.

Gerai gyvena gražus būrys

CPVA direktoriaus pavaduotojas, einantis direktoriaus pareigas Mindaugas Keizeris „Respublikai“ pasakojo, kad net jeigu mokslininkams būtinai reikia įsigyti tik konkretaus gamintojo ir tik brangiausią įrangą, nėra jokios garantijos, kad kas nors pasaulyje negamina tokio paties, bet pigesnio daikto.

Pasak M.Keizerio, pernai CPVA Lietuvos biudžetui kainavo apie 2,2 mln. litų, o iš viso šios agentūros išlaikymas, įskaitant „technines paramas“ iš Europos Komisijos, struktūrinių fondų, atsiėjo apie 23 mln. litų. CPVA darbuojasi apie 300 žmonių, darbo užmokesčio vidurkis čia siekia 4497 litus. Direktoriaus pavaduotojų atlyginimai yra 7824 litai, o direktoriaus - 8694 litai. Tiesa, agentūros vadovas Viktoras Sirvydis net nuo praėjusių metų antrojo ketvirčio yra ilgalaikėje komandiruotėje užsienyje.

Krescencijus STOŠKUS, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras:

Prieš priimant naują įstatymą, Vakaruose privalu visas smulkmenas aptarti su konkrečios srities specialistais, išmanančiais žmonėmis. Lietuvoje to nėra, todėl belieka tik išmanieji Seimo nariai, kurie savo įstatymus taiso vos juos priėmę. Aš nesuprantu, kaip galima mažiausios kainos reikalavimą apskritai taikyti moksle, jeigu visam pasauliui aišku, kad pigios įrangos, reagentų, prietaisų laboratorijose tiesiog nebūna. Tad sunku suvokti, kaip mūsų mokslininkai apskritai dirba, daro atradimus. Mokslo finansavimo problema yra labai opi, bet baisiausia, kad ji rūpi tik patiems mokslininkams, kurie privalo rūpintis ne savo tyrimais, atradimais, o finansavimu ir administraciniais reikalais. Bėda ir ta, kad švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius po rinkimų galvojo apie rinkimų rezultatus, vėliau - apie kažką kita, o dabar - vėl apie rinkimus.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... komentarai

KJ 2012 balandžio mėn. 10 d. 15:33:15

Siūlyčiau decentralizuoti viešuosius pirkimus, likviduoti CPVA ir pirkimų valdymą perduoti mokslo institucijoms.

Beje, jose yra VP tarnybos, kurios ir atlieka pagrindinį darbą, o CPVA tik “duoda leidimą”. Dėka jų sutelktų pastangų, įrangos pirkimas trunka metus - du, o ne męnesius! Per tiek laiko galima sėkmingai sužlugdyti vietinius ir tarptautinius projektus, garantuoti atsilikimą mokslo erdvėje, sukurti Lietuvos kaip “bananų respublikos” įvaizdį.

Galima būtų pasimokyti iš NATO Mokslo komiteto, kuris mokslo projektų vykdymui yra skyręs šimtus tūkstančių litų medžiagoms ir įrangai Lietuvos mokslininkams tiesiogiai, pilnai pasitikėdami jų atsakomybe ir kompetencija daryti sprendimus ir pirkimus, o brangios įrangos pirkimo sutvarkymas trukdavo 10 dienų

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Nukainoti mokslininkai

Parašytas: 10 Bal 2012 20:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27106
Miestas: Ignalina

Kultūros ministras kreipėsi į Prezidentūrą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo

http://www.balsas.lt/naujiena/587415/ku ... u-istatymo

2012.03.16 21:15

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas kreipėsi į Prezidentūrą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų.

A. Gelūnas atkreipia dėmesį į tai, kad Seimo posėdyje priimtose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pataisose suteikta išlyga netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo politinėms partijoms neatspindi visų problemų, susijusių su šio įstatymo taikymu, ypač meno kūrėjų lūkesčių dėl neproporcingai didelės administracinės naštos.

Kreipimesi siūloma šį klausimą spręsti kompleksiškai, atsižvelgiant į įvairių valdymo sričių iškeltas svarbias problemas. Juolab, kad šiuo metu Ūkio ministerija rengia minėto įstatymo pataisas, vyksta intensyvios derybos tarp šios ministerijos, Kultūros ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos dėl atitinkamų šio įstatymo straipsnių pakeitimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Nukainoti mokslininkai

Parašytas: 10 Bal 2012 20:20

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27106
Miestas: Ignalina

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2005 m. gruodžio 22 d. Nr. X-471, Vilnius

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... _id=268778

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Nukainoti mokslininkai

Parašytas: 10 Bal 2012 20:23

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27106
Miestas: Ignalina

Projektų milijonai atsidūrė šiukšlyne?

http://www.balsas.lt/naujiena/585039/pr ... -siukslyne

Dideliuose šiukšlynuose tik benamiai aptinka menkaverčių daiktų – pasiknisus giliau galima rasti abejotiniems projektams išeikvotas dešimtis milijonų litų. Šių metų vasario 10 d. Europos Komisija nusprendė, kad Lietuva ES paramą panaudoja su pažeidimais, todėl pinigų upė iš Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų bus laikinai užtvenkta. Praėjusių metų pradžioje Vilniaus regiono atliekų tvarkymu užsiimančios bendrovės Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriumi tapęs Juozas Šiaudinis kone iškart atkreipė dėmesį į vieną projektą, kuris tarsi du vandens lašai panašus į tokius, dėl kurių vykdymo kokybės ir pažeidimų ES valstybėms narėms suspenduojama finansinė parama. Dar 2008 metų liepos 8–ąją tuometinis VAATC vadovas Gintaras Čukauskas ir Kauno įmonės „Kamesta“ generalinis direktorius Valentinas Marcinkevičius pasirašė rangos sutartį Nr.60. Šiuo dokumentu susitarta dėl Vilniaus regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo, senojo Kariotiškių sąvartyno uždarymo. Sutarties vertė – 29,139 mln. litų.

Iš ES Sanglaudos fondo buvo numatytas 14,569 mln. litų finansavimas, iš Lietuvos biudžeto – 1,769 mln., o iš Vilniaus regiono savivaldybėms priklausančios bendrovės VAATC – 12,801 mln. litų. Už ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus numatytus darbus įsipareigota atlikti per 18 mėnesių, t.y. iki 2010 metų pradžios. Dar metai buvo skirti pranešti apie defektus. Tačiau ši sutartis nėra įvykdyta iki šiol, pinigai panaudoti nežinia kaip, o Kariotiškių sąvartyne jau įvyko dvi didelės avarijos – į gruntą ir apylinkių miškus prasiveržė milžiniški kiekiai dumblo, kurį į Kariotiškes ilgus metus už dyką vežė bendrovė „Vilniaus vandenys“. „Kai kurie Vilniaus politikai mane ėmė klibinti jau nuo praėjusių metų gegužės, nors VAATC pradėjau vadovauti tik sausio mėnesį, – vakar “Respublikai„ sakė J. Šiaudinis. – Jeigu “Kamesta„ Kariotiškių projekto nebaigs iki šių metų birželio, mes privalėsime grąžinti Europai visus pinigus. Kai aš tik pradėjau domėtis, kur dingo pinigai, man kone atvirai ėmė sukioti rankas...“ Valstybės ir ES pinigai prasmenga sąvartynuose". RESPUBLIKA

Europos komisija paskelbė žinią, sukėlusią nerimo bangą verslo, mokslo ir kitų sričių atstovams. Lietuvai laikinai nutraukiamas 562 mln. litų mokėjimas iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Nurodoma, kad 26 mln. litų iš 2010 m. deklaruotų 3 mlrd. litų galėjo būti susiję su netinkamai atliktomis projektų vykdytojų procedūromis. Kauno akademinė bendruomenė nenustebo, kad ES tirs pažeidimus dėl skiriamos paramos Lietuvai. Mat mūsų valdininkų sumanytos paramos gavimo taisyklės – painios ir neracionalios. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Živilės Bagdonaitės teigimu, būtent pačių lietuvių susigalvotų reikalavimų gausa ir pakišo koją mūsų šaliai. „Manau, kad tik nedidelė dalis tų pažeidimų galėjo būti tyčiniai. Dauguma greičiausiai padaryta dėl labai painaus Viešųjų pirkimų įstatymo ir vieningo jo nuostatų taikymo išaiškinimo nebuvimo“, – sakė ji.

LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto vadovo Edgaro Stankevičiaus teigimu, pernelyg painus įstatymas stabdo mokslo plėtrą, taip pat prarandamas laikas dėl ilgai trunkančių pirkimų procedūrų, todėl „daugiametis įdirbis vien dėl Lietuvos biurokratijos gali tapti bevertis“. Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas irgi griežtai kritikuoja viešųjų pirkimų tvarką. „Įstatymas katastrofiškas, sistema nerangi, todėl Lietuvos rektorių konferencija Ūkio ministerijai nusiuntė kreipimąsi ir siūlo pakeitimus, palengvinančius mokslinę veiklą, kai tam pritraukiamos ES lėšos“, – teigė rektorius. Šių metų valstybės biudžete ES lėšos sudarys 7,131 mlrd. litų. Didžiausia dalis skiriama ekonomikai ir moksliniams tyrimams – 4,3174 mlrd. litų. Lietuva yra trečioje vietoje tarp ES šalių panaudojant fondų lėšas – ją lenkia tik Airija ir Švedija. „ES parama: įkliuvome į savo paspęstus spąstus“. KAUNO DIENA

Net 100 mln. mokesčių mokėtojų litų nėra priežastis prokuratūrai ir policijai pradėti ikiteisminį tyrimą, siekiant apginti viešąjį interesą. Būtent tiek pinigų išleista Vilniaus Gedimino prospekto rekonstrukcijai. Nors jis jau virtęs duobėmis ir skylėmis, kaltųjų net nemėginama ieškoti. Negana to, sostinės politikai ir valdininkai aiškina užsakantys vieną po kitos ekspertizes, o laikas nenumaldomai bėga. Baigsis garantinis darbų terminas ir visi galai būtų suslėpti. Reprezentacinės sostinės gatvės rekonstrukcijos nuo Katedros aikštės iki Vasario 16–osios gatvės garantinis terminas jau pasibaigęs, todėl skylių lopymas yra nebe rekonstruotojų, o savivaldybės galvos skausmas. Ruožo nuo Vasario 16–osios gatvės iki senojo Žvėryno tilto prie Seimo rūmų garantinis terminas baigsis kitų metų lapkritį. Tačiau daroma viskas, kad ir jis sulauktų senaties be jokių finansinių pasekmių darbų vykdytojams, užsakovams ir kontrolę vykdžiusiems valdininkams.

Istorija prasidėjo dar 2002–aisiais, kai tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas sumanė puikiai išsilaikiusį Gedimino prospekto grindinį pakeisti naujomis trinkelėmis. Visos gatvės rekonstrukcija buvo suskirstyta į 3 etapus. Bendra kaina – 104 mln. litų, įskaitant šaligatvių remontą ir požeminių aikštelių įrengimą. Maždaug trečdalį šios sumos kainavo prospekto grindinys. Darbus atliko bendrovė „Luidas“. Paskutinis etapas oficialiai baigtas 2008 metų lapkričio 6–ąją, darbams suteikta vos 5 metų garantija. Tačiau jau po pirmosios žiemos ėmė lįsti brokas... „100 mln. afera laukia nesulaukia senaties“. RESPUBLIKA

Vilniuje savaitgalį praūžusi Kaziuko mugė gerokai išsiplėtė – ji nusidriekė ne tik iki Užupio, Tymo kvartalo, bet ir į kitas miesto centre esančias gatves, iki pat Karaliaus Mindaugo tilto. Be tradicinių lietuviškų verbų, riestainių, medžio drožinių, mugės lankytojai galėjo apžiūrėti bei įsigyti kitų valstybių atstovų darbų – amatininkai šiemet atvyko ne tik iš kaimyninių Latvijos, Lenkijos, Rusijos, bet net ir iš Suomijos. Šįmet renginyje išskirtinai daug dėmesio parodyta žemaičių amatininkams, pristatantiems Vakarų Lietuvos tautodailės kūrinius, papuošalus, rakandus bei gausų kulinarinį paveldą. Apstu buvo ir žemaitiškų renginių – šeštadienį sostinės Visų Šventųjų bažnyčioje net buvo aukojamos žemaitiškos šv. Mišios už Žemaitijos krašto žmones, vyko teatralizuotos karnavalinės eitynės nuo Lukiškių aikštės iki Rotušės aikštės, kurioje vidurdienį ir įvyko Žemaičių dienų atidarymas. Tiesa, daugelis mugėje sutiktų vilniečių piktinosi, kad šiųmetinė mugė – dar brangesnė negu pernai, net ir už smulkiausią niekutį prašoma 15–20 litų. Po savaitės mugė vyks ne tik Kaune, bet net Airijos sostinėje Dubline. „Kaziukas viliojo, kainos baidė“. VAKARO ŽINIOS

Sekmadienį sostinėje pasibaigusios turizmo parodos „Vivattur“ rengėjams koją pakišo Vilniaus senamiestyje visą savaitgalį šurmuliavusi Kaziuko mugė. Užuot traukusi į parodų centrą „Litexpo“, esantį palyginti nuošaliame Lazdynų mikrorajone, dažna šeima rinkosi pavasario pradžios linksmybes mugėje. Juolab kad kelionių išpardavimų banga nuūžė gerokai iki parodos, tad nugvelbti kokią naujieną už palankią kainą per „Vivattur“ lieka vis mažiau galimybių. Nors parodos rengėjai tikino, kad parodos plotas nesusitraukė, dalyvių skaičius išaugo, o lankytojus jie dar tik skaičiuoja, plika akimi matyti, kad užmojai menksta. Pavyzdžiui, kur kas mažiau savo paslaugas reklamavo kaimo turizmo sodybos. Anot turizmo specialistų, paroda išsikvėpė. „Vivattur“ diagnozė: išmonės stygius". LIETUVOS RYTAS

Praėjusią savaitę Rygoje įvyko neeilinis protestas – prie Valstybinės augalų apsaugos tarnybos pastato ir jo viduje piketavo Rygos sodininkų draugijos atstovai, pasipiktinę savo teisių ir laisvių suvaržymu. Piketuotojai piktinosi, kad leidžiama prekiauti vos keliomis rūšimis pomidorų sėklų, – ir tik tomis, kurios įrašytos į Europos Sąjungos registrą. Lietuvos valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo Evaldo Zigmo Čijausko teigimu, mūsų šalies tarnybos delegacija irgi domėjosi piketuotojų reikalavimais Rygoje. Pasak specialisto, individualiam naudojimui nedraudžiama auginti į Europos Sąjungos šalių nacionalinius ar bendrąjį Europos registrą neįrašytų veislių sėklas. Tačiau prekiauti turguje ar kitur pardavinėti, jas dauginti ar platinti draudžiama. Taip saugomos selekcininkų teisės.

Sėklininkystę reglamentuoja Sėklininkystės įstatymas. Kiekvienas mėgėjas gali prekiauti sėklomis, bet tik tuomet, kai jos įrašomos į nacionalinį veislių katalogą arba į Europos Sąjungos bendrąjį sėklų registrą, tada sėkla tampa legali ir apsaugota. Tuo tarpu nelegaliomis sėklomis prekiaujantys sodininkai gali būti nubausti bauda nuo 300 iki 500 litų, o juridiniai asmenys – 1 000–2 000 litų siekiančiomis baudomis. RESPUBLIKA

Sekmadienį per kelią Šilutė–Rusnė pradėjęs bėgti vanduo paskelbė, kad pamaryje prasidėjo pavasarinis potvynis. „Taip. Jau galima sakyti, kad prasidėjo potvynis. Apsemtas kelias į Rusnę yra tarsi ženklas, kad jis prasideda“, – vakar „Respublikai“ sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas. Jo teigimu, apsemti du kelio ruožai, iš viso beveik 400 metrų. Tačiau juose vandens lygis siekia tik iki 5 cm centimetrų, tad automobiliams jokių didesnių problemų nėra. „Padėtis kontroliuojama. Mūsų tarnybos visiškai pasiruošusios potvyniui. Kai vandens gylis ant kelio pasieks 20 cm, pradėsime žmones kelti specialia transporto priemone. Tačiau kol kas niekas iš gyventojų jokios pagalbos neprašė“, – tvirtino R. Renčeliauskas. Per pastarąją parą Nemunas ties Panemune pakilo tik 6 cm ir dabar jo lygis siekia 417 cm, o stichinė riba yra 720 cm. RESPUBLIKA, VAKARŲ EKSPRESAS

Šaltinis: ELTA

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/585039/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Nukainoti mokslininkai, menininkai ir visi kiti - Viešųjų pirkimo įstatymo "tamsūs užkulisiai"

Parašytas: 10 Kov 2013 17:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27106
Miestas: Ignalina

Atgal į XIX amžių

http://www.lzinios.lt/Komentarai-ir-deb ... -XIX-amziu

Autorius: Bronislovas GENZELIS
06:00 Lapkričio 30 D. 2011

Paaiškinsiu, kodėl straipsniui parinkau tokį pavadinimą ir priminsiu kai kurias lietuvių gyvenimo detales tame amžiuje. Po 1863 metų sukilimo buvo uždrausta lietuvių spauda, lietuvių kalba buvo vejama iš viešojo gyvenimo, jos nebuvo mokoma mokyklose. Pasauliečiai lietuvių inteligentai, išskyrus medikus, negalėjo gauti Lietuvoje jokio darbo.

Knygos, spausdinamos užsienyje, daugiausia Rytų Prūsijoje, iš ten į mūsų kraštą buvo gabenamos nelegaliai. Knygas ir laikraščius savo lėšomis leido lietuvių inteligentai. Tuo jų padėtis skyrėsi nuo rusų, lenkų, vokiečių rašto darbininkų.

1904-aisiais atgavus spaudą visa našta užgriuvo ant praturtėjusios inteligentijos pečių. Jie savo uždarbį skyrė lietuviškos spaudos plėtrai. Taip 1904-1909 metais Petras Vileišis iš esmės tik savo lėšomis leido pirmąją lietuvišką dienraštį "Vilniaus žinias", o nuo 1909-ųjų vietoj jų brolis Jonas Vileišis - "Lietuvos žinias".

To meto Lietuvoje susiformavo ištisa plejada rašytojų. Tačiau nė vienam rašytojystė nebuvo pragyvenimo šaltinis. Tik keli žurnalistai galėjo pragyventi iš savo varganų honorarų. Mat tokia buvo oficiali Rusijos valdančiųjų politika (okupantai svajojo apie kuo greitesnį lietuvių tautos išnykimą). Lietuvių kultūra tada galėjo gyvuoti tik dėl privačios iniciatyvos. Tai buvo absoliučiai akivaizdu.

Visi 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarai buvo susiję su lietuvių spauda ir Lietuvių mokslo draugija. Todėl suprantama, kodėl atkūrus savą valstybę kultūros plėtojimas tapo valstybinės svarbos reikalu. Vėliau to neatsisakė net okupaciniai režimai. Tik nesąžiningas veikėjas gali neigti, jog tada be politiškai angažuotų išleista ir gerų knygų.

Atgavus nepriklausomybę pagrindinis siekis buvo ugdyti savo kultūrą. Situacija iš esmės pasikeitė praėjus dešimtmečiui po nepriklausomybės atgavimo.

Valstybės finansuojami Lietuvos humanitariniai mokslo institutai pluša prie savo planinių darbų. Parengiama nemažai ir gerų. Tačiau kas iš to, jeigu jų leidyba priklauso nuo rėmėjų užgaidų. Geriausias planinis darbas (jam išleistos biudžetinės lėšos) gali dešimtmečius nepasiekti skaitytojų. Viskas priklauso nuo instituto direktoriaus sugebėjimo prisielgetauti leidybai pinigų, iš kurių į valstybės biudžetą sugrįš 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio. Po to kiekvienam darbui išleisti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą reikia skelbti konkursą.

Tarkim, Lietuvos istorijos institutas leidžia Lietuvos istorijos metraštį, po du tomus per metus. Kiekvienam reikia atskirai skelbti konkursą, kuris kainuoja iki 25 proc. tomo vertės. Šie Vyriausybės veiksmai vos ne padvigubina knygos kainą, spausdintą žodį.

Knygų leidyba, naujų filmų kūrimas, tautinės kultūros puoselėjimas TV ekranuose priklauso nuo mecenatų.

Turėjome Bronislovą Lubį (tikėkimės, kad jo įpėdiniai-paveldėtojai ir koncerno "Achemos grupė" dabartiniai vadovai tęs šias tradicijas). Geru žodžiu galime paminėti Ramūną Karbauskį ir vieną kitą verslininką. Tačiau negirdėjau, kad bent vieną centą lietuvių kultūros puoselėjimui būtų skyręs Viktoras Uspaskichas.

Įsigalint užsieniečiams Lietuvos versle, tik naivuolis gali manyti, kad jiems turėtų rūpėti lietuvių kultūra, o ne čia gaunamas pelnas. Tad ir mecenatų skaičius mažės. Sakysit, egzistuoja Vyriausybės rėmimo fondai. Bet jiems lietuvių kultūra - posūnio vietoje. Kad taip yra, nesunku įsitikinti.

Šiems fondams rūpi kuo greičiau lietuvius paversti "paneuropiečiais". Tai viešai deklaruoja ne tik Šarūnas Liekis, bet ir oficialūs Lietuvos įvairių spalvų liberalai, kurių įtakoje yra ir mūsų Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos.

Čia nieko nauja: okupantai siekė lietuvius paversti homo sovieticus. Tik šį kartą tai daro "savi", nes, kaip yra ne kartą išsireiškęs seimūnas Mantas Adomėnas, jam lietuvių kalba sunku išreikšti savo mintis.

Bibliotekos nepajėgios įsigyti naujų knygų. Prezidentė ragina piliečius dovanoti knygų bibliotekoms, visai kaip XIX amžiuje ar XX amžiaus pirmame dešimtmetyje.

Lietuvių kalba stumiama iš viešojo gyvenimo. Tokio rafinuoto lietuvių tautos kultūros niokojimo mechanizmo nebuvo sugalvojęs nė vienas okupantas.

Komentarai
http://www.lzinios.lt/comment/list/27926

Žygeivis 07:23 12.02.2011

Kiekvienas Lietuvis turi suprasti realią ir labai karčią tiesą: Lietuvių Tautos sukurtą ir tris kartus 20 amžiuje atkurtą Valstybę jau 20 metų valdo išsigimę "raudonai žydri" kosmopolitai, tarnaujantys ne Lietuvių Tautai, o savo piniginei ir savo šeimininkams Rytuose bei Vakaruose.

Ir kol šitie kosmopolitai bus Lietuvos Valstybės valdžioje, tol Lietuvybė bus labai nuosekliai ir atkakliai naikinama.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Nukainoti mokslininkai, menininkai ir visi kiti - Viešųjų pirkimo įstatymo "tamsūs užkulisiai"

Parašytas: 10 Kov 2013 17:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27106
Miestas: Ignalina

Politinės partijos DRĄSOS KELIAS rinkimų į Seimą 2012 m. programa (projektas)

http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/973/53/d,detalus/

2012-08-14 13

Iki rugsėjo 10 dienos DK partija turi užsiregistruoti kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis su pilnu kandidatų sąrašu ir rinkimine programa. Kol vyksta dokumentų tvarkymas, skelbiame DK rinkimų į Seimą programos projekto santrauką.

************************************

Dėl įvairių priežasčių Tautai atsidūrus ties slenksčiu, už kurio kyla pavojus jos ateičiai, DK kviečia visuomenę susitelkti atgimimui ir kurti valstybę kaip tikruosius namus, kuriuose būtų gera gyventi.

Siekdama šio tikslo, savo veiksmus DK grįs šiais principais:

1. Tiesos ir teisingumo atstatymas. Nėra tiesos be doros, nėra teisingumo be moralės. Įstatymas be tiesos yra negyvas, yra tik skeletas.

2. Žmogaus kaip Dievo kūrinio apsauga. Šių dienų blogis kėsinasi į žmogaus prigimtį.

3. Lietuvio kaip tautos žmogaus apsauga. Tautos, ypač mažos, atsidūrė pavojaus zonoje.

************************************

Pagrindinės Lietuvos problemos, kurias reikia spręsti pirmiausia

Lietuvos Respublikos biudžetas nėra viešas, o dėl korupcijos viešųjų pirkimų srityje valstybė kasmet netenka kelių milijardų litų. Visų iš šalies iždo finansuojamų įstaigų biudžetai ir pinigų panaudojimas privalo tapti absoliučiai vieši, turi būti užtikrintas visiškas viešųjų pirkimų skaidrumas.

Per daugelį metų nebuvo ištirta nė viena rezonansinė baudžiamoji byla, taip pat ir tais atvejais, kai valstybei padaryta šimtais milijonų litų skaičiuojama ekonominė žala. Dažnai net ir turint visus nusikalstamos veikos faktus, ikiteisminiai tyrimai net nėra pradedami, jei tai susiję su aukštą padėtį visuomenėje užimančiais asmenimis.

Politikai ir valstybės tarnautojai nesulaukia jokios atsakomybės net ir už valstybinio masto aferas. Teisėsauga tiria tik mažareikšmius, žemesniajam visuomenės sluoksniui priklausančių, neįtakingų asmenų padarytus nusikaltimus.

“Teisingumo vykdymas” degradavo į galingųjų aptarnavimą ir dvigubų standartų taikymą, o valstybės teisėsauga yra visiškai priklausoma nuo politikų ir valstybinių kriminalinių grupuočių įtakos bei pinigų.

Būtent todėl garsiai deklaruojami teisinės valstybės principai yra tapę fikcija, kuria dangstomas neteisingumas, nors turėtų būti visų piliečių gerbiamu bendro gyvenimo pagrindu.

Todėl teisėsauga privalo tapti absoliučiai nepriklausoma ir atskaitinga visuomenei.

Iš esmės visiškai nėra vykdoma antikorupcinė Seime priimamų įstatymų priežiūra, sudarant galimybes suinteresuotoms grupuotėms “prastumti” nuostatas, kurios leidžia privatiems asmenims pelnytis viešojo intereso sąskaita, naikinant viešąsias vertybes ir skurdinant didžiąją visuomenės dalį. Antikorupcinė teisėkūros kontrolė turi tapti svarbiausiu prioritetu.

Apgailėtina strateginės ūkio srities – energetikos – padėtis, kai Lietuva yra įklampinta į visišką priklausomybę nuo Rusijos, rodo, jog Valstybės saugumo departamentas neatlieka savo funkcijos užtikrinti ekonominių valstybės pagrindų saugumą.

Kol nėra išspręstos šios problemos, žadėti spręsti kitas opiausias – sustabdyti emigraciją, mažinti socialinę atskirtį, didinti atlyginimus ar pensijas, mažinti bedarbystę ir pan., – būtų tik demagogija ir tušti pažadai.

Kad teisėsauga taptų veiksnia, o teisėkūra – skaidria, yra reikalingos ne didžiulės investicijos, bet politinė valia. DK turi politinę valią ir įsipareigoja išskaidrinti šias sritis, nuo kurių priklauso visos valstybės ir kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimas.

DK siekia

* Teismų ir teisėsaugos bekompromisės reformos.
* Politinės korupcijos sunaikinimo.
* Pilietinės visuomenės.
* Absoliutaus viešumo valstybiniame sektoriuje.

Siekiame sukurti pilietinę Lietuvą – skaidrią valstybę, kurioje žmonės atgautų savigarbą bei pasitikėjimą savimi ir savo valstybės institucijomis, galėtų didžiuotis būdami lygiateisių piliečių bendruomenės nariais. Įtvirtinti tikrą demokratiją, kurioje valstybės gyvenimą lemtų ne kriminalinių grupuočių pinigai, bet viešojo intereso prioritetas, o piliečiai atgautų konstitucinę teisę dalyvauti valstybės valdyme, sprendžiant svarbiausius jos gyvenimo klausimus.

Pilietis privalo tapti visateisiu valstybės šeimininku. Į valstybės gyvenimą turi būti sugrąžinti esminiai Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverentitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Lietuvos visuomenės interesas privalo tapti vieninteliu valstybės institucijų kelrodžiu ir visų sprendimų matu.

Besąlygiškas valstybės institucijų skaidrumas – būtina sąlyga efektyviai kontroliuoti valdžią. Visiškas valdžios sprendimų viešumas – tai užkarda mafijiniams sandoriams bei korupcinėms schemoms, atkirtis jų dalyvių nebaudžiamumui ir vienintelis būdas užtikrinti piliečių teisę žinoti, vertinti ir dalyvauti priimant sprendimus.

Lietuvai būtina garbingai ir be kompromisų pabaigti liustracijos procesą, kurio sąmoningas žlugdymas padarė didžiulę žalą visuomenei. Valstybės valdyme leista įsitvirtinti grupėms, susijusioms su nusikalstama sovietų represine struktūra, todėl į nepriklausomos Lietuvos politinį gyvenimą buvo perkelti sovietinės nomenklatūros įpročiai ir ydos. Tik garbingai pabaigtas liustracijos procesas leis atsikratyti praeities šešėlių, išsklaidyti įtarumo atmosferą, atkurti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir bendrapiliečiais.

Mūsų tikslas – garbinga, skaidri ir teisinga Lietuva, kurioje teisinės valstybės principai būtų ne deklaracija, kuria dangstomas neteisingumas, bet taptų visų piliečių gerbiamu bendro gyvenimo pamatu. Mūsų valstybėje neturi likti vietos politinei korupcijai, o per daugelį metų įsisenėjusios problemos turi būti sprendžiamos ryžtingai.

************************************

Mokesčių mokėtojų pinigai

DK partija sieks įtvirtinti nuostatą, kad visas valstybės turtas ir nacionalinis biudžetas yra ne valdžios, bet visų piliečių nuosavybė. Todėl kiekvienas pilietis, jei tik jis nori, apie savo nuosavybę turi žinoti viską.

Nenormalu, kai valstybės biudžetas, valstybės pinigai yra ne vieši, o slapti. Iš biudžeto slaptumo kyla visos bėdos, susijusios su machinacijomis, aferomis, mažomis pensijomis ar juokingais kultūros bei mokslo profesionalų atlyginimais. Todėl būtinas visiškas biudžetinių pinigų viešumas. Turi nelikti nė menkiausių paslapčių, kaip yra dabar.

Nedelsiant bus paskelbtas moratoriumas visiems vadinamiesiems VIP projektams (finansuojamiems pagal Valstybės investicijų programą) ir atliktas jų auditas. Tada bus akivaizdu, kam ir kaip šalis naudojo lėšas bei kaip šiuos mokesčių mokėtojų pinigus turi naudoti ateityje.

Ūkis

DK partija savo ekonominę politiką grįs laimės ekonomikos įžvalgomis, kurios pabrėžia teisingumo, lygybės, aukšto užimtumo, socialinio kapitalo svarbą visuomenės savijautai, o ne tik materialinės gerovės įtaką.

Lietuva kenčia ir išsivaikšto būtent dėl progreso, siekiant aukščiau minėtų tikslų, nebuvimo, o ne todėl, kad jos žmonės miršta badu. Mūsų šalis yra pakankamai turtinga, kad leistų oriai gyventi jos gyventojams, bet neprotinga ekonominė politika, resursų švaistymas ir korupcija žlugdo Lietuvos ateitį, o iki šiol valdę politikai net nesuvokia tikrojo grėsmės masto.

Todėl pradėsime nuo korupciją ir kvailumą į dienos šviesą ištraukiančios valstybės valdymo reformos – įteisinsime politikų iki šiol visais būdais vengtą kaštų ir naudos analizės filtrą, priimant svarbiausius ekonominius valstybės sprendimus.

Energetika

Energetika yra ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Todėl energetika turi būti ne tik efektyvi, bet ir saugi politiniu, ekologiniu bei kitais požiūriais. Strateginis Lietuvos tikslas – integruotis į Europos energetinę sistemą. Tam būtinas sisteminis, multidisciplininis mokslinis požiūris, moksliniai projektai, kuriuos vykdytų Lietuvos mokslininkai. Iki šiol liokajiškai pasikliauta dažnai abejotinos kokybės užsienio konsultantų paslaugomis, jų išvadomis ir rekomendacijomis. DK partija užtikrins, kad į šį procesą būtų sudarytos sąlygos deramai įsitraukti mūsų mokslininkams, kurie geriau suvokia vietinę aplinką ir specifiką.

Sveikatos apsauga

LR Konstitucijoje sakoma, kad valstybė rūpinasi gyventojų sveikata ir kad ji užtikrina medicinos pagalbą ligos atveju. Deja, mūsų šalis nuolat tolo nuo šio konstitucinio įsipareigojimo, medicininės paslaugos pamažu tapo vis labiau mokamos. Vyksta paslėpta medicinos sferos privatizacija. Dėl to sveikatos apsauga tampa vis sunkiau prieinama daugeliui, bet ypač mažesnes pajamas turintiems žmonėms. Mes esame pasiryžę stabdyti šį antikonstitucinį ir antihumanišką procesą ir tartis su visuomene dėl tikrų, o ne tariamų reformų šioje srityje.

Švietimas

Šiandieninė švietimo ir mokslo sistema kenčia dėl jos „surinkinimo“, prasto finansavimo ir biurokratizacijos. Ji veiktų geriau, jei būtų valdoma remiantis ne rinkos fundamentalizmo principais (doktrina), o suvokiant, jog yra „mišri“, nes joje pasireiškia tiek privatūs, tiek viešieji interesai, o kuriamos gėrybės turi tiek viešųjų, tiek privačiųjų gėrybių požymius.

Švietimo ir mokslo sistema teikia visuomenei gyvybiškai svarbius dalykus – bendrą patirtį, patikrintą žinojimą ir žmogiškuosius gebėjimus, todėl valstybė turi imtis pagrindinės atsakomybės ir atstatyti šios sistemos gyvybingumą. Tai turi būti grindžiama supratimu, kad mokyklos yra švietimo ir lavinimo židiniai, ugdantys plataus dvasinio ir kultūrinio akiračio žmones bei sąmoningus ir atsakingus šalies piliečius. Iki šiol ydingu paradigminiu (pasaulėžiūriniu) pagrindu vykdytos pertvarkos nustekeno sistemą.

Tariantis su visuomene, mokytojų ir mokslininkų bendruomenėmis turi būti peržiūrėta visa švietimo ir mokslo sistemos koncepcija, kurios pagrindinė orientacija būtų nacionalinių, vietinių, šeimų ir asmeninių interesų balanso atstatymas.

Bendrojo vidurinio ir profesinio mokymo srityje DK partija siekia:

- sustabdyti bet kokias švietimo reformas, kurios destabilizuoja mokymo procesą, o mokytojus ir mokinius paverčia nesibaigiančių eksperimentų įkaitais;

- atgaivinti tautinės mokyklos programos įgyvendinimą, kad būtų sukurta pamatinė vidurinio išsilavinimo bazė, atkurti nacionalinio tapatumo, kultūros, kalbos, literatūros, istorijos įtvirtinimo siekiniai;

- stiprinti jaunosios kartos istorinės, tautinės ir valstybinės savimonės ugdymą sugrąžinant normatyvinį-vertybinį matmenį į istorijos dėstymą mokyklose. Tai būdas išsaugoti pažintiniu ir vertybiniu požiūriu vientisą ir integralią kolektyvinę atmintį, kuri yra būtina šalies visuomenės nacionaliniam tapatumui ir moralinei bei politinei sanglaudai;

- sustabdyti regioninių mokyklų naikinimą, nes tai yra bendruomenių naikinimo instrumentas, viena svarbiausių emigravimo priežasčių;

- vidurinio mokymo grandyje panaikinti ”krepšelinę“ sistemą, kuri apsunkina viešojo intereso įgyvendinimą šioje visuomenės gyvenimo srityje, pavyzdžiui, užtikrinant periferijoje veikiančių mokymo įstaigų gyvybiškumą;

- panaikinti eilinių vidurinių mokyklų ir gimnazijų supriešinimą vienodinant jų statusą;

- pakeisti sovietinę pedagogikos sampratą ir pasiekti, kad mokytojo profesijos prestižas būtų vienas didžiausių, kad jos siektų tik labai motyvuoti, psichiškai stabilūs, kūrybingi ir atsakingi asmenys, kurių pagrindinis tikslas – ugdyti visapusišką asmenybę, o ne faktografija disponuojantį “robotą”, kuriam svarbu tik išlaikyti egzaminus;

- įgyvendinti integruotą mokymą, 12 metų buvusį vien skambia deklaracija, kuria dangstantis įsisavinta ir iššvaistyta daug lėšų, praktiškai nieko nenuveikiant;

- kelti mokymo kokybės lygį, sureguliuojant ir įtvirtinant pusiausvyrą tarp tradicinio žinių akumuliavimo ir ankstyvo analitinio mąstymo bei saviraiškos skatinimo;

- tariantis su visuomene ir mokytojų bendruomene peržiūrėti mokyklų finansavimo ir valdymo principus. Gerinti mokyklų vidaus infrastruktūrą, taip pat ir skirtą sportui;

- siekti glaudesnio sąryšio tarp profesinio ugdymo sistemos ir verslo bei pramonės;

- skatinti Lietuvos kultūros ir sporto potencialo gyvybingumą, palaikant meninio ir sportinio ugdymo įstaigas;

- sudaryti tinkamas sąlygas kompetentingų ir motyvuotų, kvalifikaciją nuolat keliančių pedagogų darbui, didinant jų atlyginimus. Didinant pedagogo profesijos prestižą ir patrauklumą, mokymo sistemoje turi mažėti atsitiktinių arba menkai kvalifikuotų pedagogų.

Aukštojo mokslo sistemoje DK partija siekia:

- valstybinėse aukštosiose mokyklose atgaivinti teisingumo ir nešališkumo principus – panaikinti diskriminacinę mokėjimo už studijas politiką, kuri įkūrė privatų sektorių valstybinės aukštosios mokyklos viduje, t. y. pusei studentų leido studijuoti nemokamai, o kitą pusę privertė mokėti už savo studijas;

- valstybinių aukštųjų mokyklų „krepšelinę“ finansavimo sistemą pakeisti finansavimu pagal vyriausybės ir aukštosios mokyklos sudaromas ilgalaikes veiklos sutartis; sukurti valstybinę studijų paskolų programą, kurioje paskolos grąžinimas susiejamas su paėmusio paskolą po studijų gaunamomis pajamomis – nustatomas pajamų minimumas, kurį viršijus būtų pradedama grąžinti paskola, o pati paskola grąžinama kaip papildomas pajamų mokestis;

- peržiūrėti ir sureguliuoti studijų vertinimo sistemą, kuri atspindėtų realius studentų pasiekimus; įvesti studijų diplomų gradacijos sistemą, atspindinčią studijų rezultatus ir leisiančią užtikrinti sąžiningą konkurenciją darbo rinkoje;

- kovoti su ankstyvojo protų nutekėjimo reiškiniu, keliant Lietuvos aukštojo mokslo patrauklumą talentingiausiems jaunuoliams;

- sureguliuojant aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų finansavimo principus bei iš esmės gerinant mokslo darbuotojų materialinę padėtį užtikrinti deramas sąlygas kompetentingų pedagogų ir mokslininkų darbui, taip kovojant su protų nutekėjimu, sulaikant intelektinį ir meninį potencialą Lietuvoje ir keliant aukštojo mokslo kokybę;

- peržiūrėti aukštųjų mokyklų valdymo principus ir didinti aukštųjų mokyklų autonomiją;

- įstatymu atkurti ministro pirmininko vadovaujamą Mokslo, technologijų ir inovacijų politikos komisiją, kurios pagrindinis tikslas būtų mažinti Lietuvos mokslo ir studijų, technologijų bei inovacijų sistemos fragmentiškumą;

- vienos mokslo bibliotekos pavidalu kurti unifikuotą mokslinės literatūros resursų bazę, nuosekliai kaupiančią vertingus fondus, prenumeruojančią visus reikiamus leidinius ir pan., kuria galėtų naudotis visos Lietuvos mokslo institucijos.

Užsienio politika

Pastaruoju metu vis labiau pasigendama aiškios mūsų šalies užsienio politikos vizijos svarbiausiais tarptautinio gyvenimo klausimais. Turime aiškiai pripažinti, kad jau baigėsi tie laikai, kai Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimas ar vardo paminėjimas tarptautinėje erdvėje buvo laikomas mūsų diplomatijos pergale, o kalbos apie regiono lyderystę prasilenkė su gyvenimo tikrove. Lietuvos užsienio politika turi tapti nuoseklia mūsų vidaus politikos tąsa ir būti grindžiama blaiviu siekių bei galimybių vertinimu.

Išlikdama ES ir NATO šalimi bei prisidėdama prie šių organizacijų bendrų tikslų įgyvendinimo, Lietuva turi aiškiau formuluoti ir ginti savo nacionalinius interesus ekonomikos, kultūros, sisteminio saugumo ir kitose srityse. ES pergyvena nelengvą, pilną iššūkių laikotarpį, kurio metu teks spręsti bendrų šios bendrijos ir atskirų šalių narių interesų subalansavimo problemą. Mūsų šalis turi būti pasiruošusi aktyvioms tokio balanso paieškoms. Kitais metais Lietuvos laukiantis pirmininkavimas ES yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė sustiprinti valstybės administracinius gebėjimus, kuriuo būtina sumaniai pasinaudoti.

Problemiškų kaimynystės santykių srityje taip pat teks ieškoti naujo požiūrio: derinti ryžtingą elgesį nepagrįstų, neišprovokuotų informacinių, politinių ir kitokių kaimyninių šalių išpuolių atveju su laisva nuo kaprizų ir išankstinių neigiamų nuostatų derybine pozicija. Blaivus požiūris į savo tarptautines galias padėtų išlaisvinti mūsų užsienio politiką iš optimistinių iliuzijų iš vienos pusės ir iš vasališko nuolaidžiavimo iš kitos.

Lietuvos užsienio atstovybės privalo stiprinti konsulinių įstaigų darbą, visų pirma tose šalyse, kur yra didesnės tautiečių bendruomenės. Greitas ir sklandus tautiečių problemų sprendimas Lietuvos užsienio atstovybėse yra neišnaudota tautos telkimo galimybė, kurią tik reikia apvalyti nuo biurokratizmo apnašų.

Lietuvos santykiai su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis turi remtis nacionalinės ir bendros tarptautinės naudos principais. Neturėdama stipresnių svertų ir didesnės įtakos, Lietuvos užsienio politika turėtų sumaniai išnaudoti viešosios diplomatijos galimybes.

Užsienio reikalų ministerija Lietuvos užsienio politikoje daug kur atlieka instrumentinį vaidmenį, kuris turi būti grindžiamas diplomatinio korpuso profesionalumu. Diplomatų tarnybiniai nuopelnai turi būti vertinami skaidriai ir objektyviai.

Lietuvos užsienio politikos sėkmė priklauso nuo darnios Prezidento, Seimo ir Vyriausybės veiklos. Vardan nacionalinių interesų šios institucijos turi derinti savo veiksmus. Užsienio politika yra sritis, kurioje tęstinumas, nacionalinių interesų gynimas negali prieštarauti principingumui, padorumui ir pagarbai žmogaus teisėms.

Aplinkosauga

Gyvename tokiais laikais, kai dėl daugelį metų vykusio intensyvaus gamtinių išteklių naudojimo gamtinė aplinka atsidūrė istorinio pavyzdžio neturinčioje padėtyje, kai gali būti negrįžtamai peržengtos Žemės galimybių ribos. Vienas iš akivaizdžiausių tokios būklės susidarymo požymių yra globalinė klimato kaita. Tai pasireiškia įvairiais klimato pasikeitimais: kylanči0is sausromis, milžiniško masto aukštų temperatūrų bei liūčių periodais, stipriais vėjais, svetimžemių gyvūnų ar augalų rūšių įsiveržimais į naujas teritorijas, neįsivaizduijamu parazitinių rūšių išplitimu ir pan.

Žemės natūrali savybė priešintis pokyčiams jau yra pažeista. Esame situacijoje, kai pajamos, gaunamos iš ūkio vystymo vis labiau susilygina su išlaidomis, kurios būtinos pažeistos aplinkos bei iš jos kylančioms socialinėms problemoms spręsti. Dėl nekontroliuojamos ūkinės veiklos gyvenamos aplinkos patiriamas poveikis nuolatos didėja ir Lietuvoje, o jos gyventojams mažėja galimybė naudotis gamtos turtais. Dėl audrų miškuose prarandama vertinga mediena, o jų pačių kokybė blogėja: vis daugiau rūšių artėja prie išnykimo ribos.

Nors Lietuvos indėlis į globalinius procesus palyginti nėra didelis, neįmanoma išsaugoti Lietuvos gamtinių išteklių neprisidedant prie kitų šalių pastangų. Kita vertus, tarptautinių normų sukūrimas padėtų efektyviai kovoti su ekologinio dempingo pavojais, greičiau perimti geriausią kitų šalių patirtį aplinkosaugos srityje. Šalis turi aktyviai dalyvauti regioniniuose ir globaliniuose susitarimuose bei projektuose aplinkosaugos klausimais. Jau dabar reikia didelių investicijų pažeistų ekosistemų atstatymui: pavyzdžiui, nuplautų Palangos paplūdimių atstatymui, gyvūnų rūšių apsaugos ir atstatymo programoms įgyvendinti ir panašiems dalykams. Būtina prisijungti prie tarptautinių susitarimų bei kartu ieškoti būdų, kaip gamtinius išteklius racionaliau panaudoti šalies viduje.

Norint sumažinti gamtos išteklių naudojimo poveikį aplinkai jau šiuo metu reikia imtis veiksmų, kad prasidėtų dominuojančios orientacijos įveikimas: nuo beatodairiško gamybos procesų gerinimo būtų pereinama prie apdairaus vartojimo įpročių keitimo. Šią permainą privalu padaryti pirmaeiliu ilgalaikės aplinkosaugos strategijos uždaviniu. Neturi būti toleruojama tokia gamyba, kuri nepajėgia užtikrinti, kad galutinis produktas kompensuotų jam pagaminti sunaudotų išteklių ir gamybos procese padaryto poveikio aplinkai kainas. Kartu būtina sparčiai artėti prie tokios mokesčių reformos, kuri labiau apmokestintų taršesnes ir išteklių naudojimo atžvilgiu neefektyvias gamybos bei paslaugų sritis ir dotuotų aplinkos apsaugai palankesnes veiklas.

Visuose sprendimų lygmenyse turi būti taikomi pagrindiniai aplinkos apsaugos principai: ėmimasis atsakomybės už veiklos padarinius, ypatingas apdairumas ir atsargumas, kuriant, priimant ir įgyvendinant pagrindinius ūkinius šalies projektus, prevencija, teisingas įvertinimas – „teršėjas apmoka“. Kiekvienas ekologinis pažeidimas turi būti visada ir visur adekvačiai ištaisytas, o nuostoliai – finansiškai padengti.

Siekdami užtikrinti gerai subalansuotą ekologinę politiką, privalome padaryti viską, kad principinių aplinkosaugos klausimų sprendimas būtų įgyvendinamas visuose tos politikos fomavimo lygmenyse ir visose srityse, o pirmiausia žemės ūkio, žuvininkystės ir teritorinio planavimo sektoriuose. Tik visapusiškai subalansuotu požiūriu galima šiandien tinkamai įvertinti vykstančius procesus tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų bei sustiprinti daugialypės nacionalinės politikos perspektyvumą.

Turime pasiekti, kad ekologinės problemos būtų pripažintos adekvačiomis tam poveikiui, kurį jos daro tautos ir visos žmonijos išlikimui. Tausojantis požiūris į Lietuvos gamtos išteklius, aktyvus priešinimasis taršios ūkinės veiklos plitimui turi tapti neginčijama Lietuvos politikos ir visos visuomenės gyvenimo norma.

(Dar bus papildyta šiomis dalimis: Kultūra, Teisėsauga ir teisėtvarka bei antikorupcinės priemonės. Taip pat bus pateikta DK pozicija apie atominę elektrinę, dvigubą pilietybę)

Komentarai
http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/973/53/d,detalus/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: