Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Nijolė Sadūnaitė. Laikas pereiti nuo kalbų prie veiksmų

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Nijolė Sadūnaitė. Laikas pereiti nuo kalbų prie veiksmų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Nijolė Sadūnaitė. Laikas pereiti nuo kalbų prie veiksmų

Parašytas: 18 Sau 2012 14:55

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Nijolė Sadūnaitė. Laikas pereiti nuo kalbų prie veiksmų

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... ksmu/75363

2012-01-13
Nijolė Sadūnaitė

Valstybinių idealų išdavimas ar kolaboravimas su antivalstybinėmis jėgomis visuomet bus smerktinas dalykas. Toks veikimas negali būti laikomas paprastu „pasipolitikavimu“ ir nepriklausomoje valstybėje. Ir ypač negerai, jeigu atsiranda pagrindai panašias veikas įžvelgti viešųjų asmenų veikloje. Asmenų, kurie turėjo galimybes daryti įtaką valstybės gyvenimui, kuriais daug žmonių ilgai pasitikėjo.

Pagal anuometinius įstatymus, 1990 m. Kovo 11-osios Aktą pasirašyti privalėjo du Tautos atstovai, t.y. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas ir sekretorius. Tačiau žinome, kad Laisvės dokumente įsiamžinti pakviesti visi tuomet Seimo posėdžių salėje buvusieji. Todėl šiuo rašiniu sieksiu atkreipti dėmesį tų, kurie Tėvynės ateičiai nebuvo abejingi ir devyniasdešimtaisiais ir šiandien: reikia rimtai peržvelgti visą dvidešimtmetį , taip pat, ar kas nors nepaslėpta už vadinamojo „signitarizmo“.

Esame liudytojai: per du nepriklausomo valstybinio gyvenimo dešimtmečius: teisė ir istorija daroma nelemtais akmenimis, su kurių pagalba nedraugai bando apversti Lietuvos valstybės vežimą. Daro tai su žodžiu „konstitucija“ lūpose. Sako: vardan demokratijos.

Jų, pasirodo, yra nemažai. O dėl mūsų nuolaidumo jie nuolat drąsėja.

Tęsdami tai, ką ilgai ir nuosekliai dirbo, portale „Delfi“ du iš mano paminėtų signatarų atsiuntė Tautai dar ir po naujametinį „sveikinimą“. Nors panašias jų mintis jau buvome girdėję bei skaitę, bet naujametinių dalykų nematyti yra negražu. Turiu omenyje Jurgio Jurgelio straipsnį „Kas geriau-būti nušautam stribo ar partizano?“ ir Aloyzo Sakalo „Kam tie teismai, kai turime N. Oželytę?“.

Atrodo, J. Jurgelis norėtų diskusijos, tarsi stribai ir partizanai turi būti vienodai smerkiami už ginkluotą kovą. Ir jei šalia J. Jurgelio straipsnio padėsime „Politikos“ leidykloje išleistą „Partizanų teroro aukų atminimo knygą“, pamatysime, kaip plačiai po „demokratijos“ iškaba jau yra vykdoma žiauriausia propaleckinė visuomenės , ir ypač jaunimo dezinformacija. Jei tai vis dar „demokratija“, tai kur prasideda įtakos agentų nusikaltimai? Regis taip panašūs dalykai buvo įvardijami ano meto gebistinėje terminijoje? Argi Valstybės saugumo departamento generolas ir Prezidentūros patarėjas Jurgelis nežino, kad buvo valstybės okupacija ir aneksija? Kad žiauriausio teroro sąlygomis tūkstančiai tautiečių pakilo į žūtbūtinę kovą? Kad Tautos naikinimui okupantai naudojo kolaborantus su baisiausiu jų ginkluotu sambūriu – stribais? Kad Laisvės kovotojų diskreditavimui i miškus siuntė Sokolovo parengtus žudikus? Kad Lietuvos Laisvės kovų Sąjūdis buvo priėmęs Baudžiamąjį statutą ir turėjo dokumentų archyvus, bet juos okupantų ir jų kolaborantų struktūros naikino ir tebenaikina? Kad tokia pat dezinformacija vergijos metais jau buvo gaminama. Bet tik kitos valstybės vardu.

O gal visa tai tik epizodas iš Marijono Misiukonio teisminio proceso scenarijaus?

Be abejo, J. Jurgelis visa tai puikiai žino. Tačiau tarp šventvagiškų manipuliacijų Jono Aisčio mintimis jis rašo: „Stribų aukų vaikams, artimiesiems, valdiškose įstaigose rodomas pagarbus dėmesys.“

Betgi tai akivaizdi netiesa, generole J. Jurgeli. Stribų (kolaborantų) aukos ir toliau išliekame aukomis. Tik mes save dar turime suskaičiuoti. Gal pradėdami nuo Vytauto Pociūno? Išsiaiškindami, kaip prie jo nužudymo ir kitų didelių nusikaltimų prisidėjo ir generolo Jurgelio kūrinys – Lietuvos VSD.

O kas Lietuvos socialdemokratijos naikintoją europensininką Aloyzą Sakalą verčia imtis ir amoralume pasiklydusios teisėsaugos advokato vaidmens? Gal tai, kad būdamas fizikas, bet tapęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku nepriklausomos valstybės teisininkams būtiną nepriekaištingos reputacijos kriterijų pavertė patyčia, leidusia teisminių ir jėgos struktūrų viršūnes formuoti iš okupacijos ar pirminės privatizacijos laikotarpiais nusikalstamai savo pareigas vykdžiusių teisininkų? Negi tuo jis mano apsiginsiąs nuo asmeninės atsakomybės?

O gal ekseuroparlamentaras A. Sakalas nemato, kaip didžiausiais išryškėjusios teismokratinės sistemos , o t.y. slaptojo, daugiau nei klaninio, valstybės valdymo apaštalautojais iškelti okupacijos periodo „žymiausiųjų“ teisininkų vaikai: nuo Konstitucinio Teismo ir kitų teismų pirmininkų iki Teisės fakultetų dekanų? Ir kad jie išsiduoda... žmonių aktyvumą mažosios Kedytės klausimuose įvardydami pavojumi teisinės valstybės idėjai. Nors, jau minėjau, sukūrė ir atstovauja viso labo teismokratinei sistemai.

Kai bendraudavau su buvusiu valstybės prezidentu Valdu Adamkumi teisės temomis, jis vis išgąstingai kartojo: „Aš nieko negaliu, aš nieko negaliu.“ Teko patikėti: valstybės aukščiausias valdininkas ir moralinis autoritetas išties bijo šalies teismokratų. Nors nepabijojo šalies žmonių akivaizdoje aukščiausius apdovanojimus pakabinti ant tokių asmenybių kaip M. Misiukonis krūtinių.

Referendume, įvykusiame 1992 metų politinės įtampos sąlygomis, paskubomis priėmėme veikiančiąją Lietuvos Konstituciją. Prabėgę metai atskleidė: į ją įkeltos ir nuostatos, keliančios pavojų Tautos dvasinei ir teisinei būsenai, valstybės išlikimui. Tos valstybės, apie kurios susigrąžinimą mąstėme nelaisvėje.

Tad pavojus matau ne mažesnius, nei prieš dvidešimt metų Sausio 13-ąją. Bet ar tebeturime žmones ir lyderius, pajėgius susiburti, kad vėl apgintume mūsų Laisvę? Jei turime, pradėkime nuo žinojimo. Išsiaiškinkime, kas ir kodėl bando paversti mus vergais savoje valstybėje?

O gal reikia kokių nors kitokių patvirtinimų, kad Tauta išsakė nepasitikėjimą dėl neteisėtumų eskalavimo šalyje nebeatskaitančiai teismokratijos sistemai?

Saugokimės neatsakingų veiksmų, kurie galimi, kai ši sistema pajus, jog žemė slysta iš po kojų. Bet raginu: organizuokimės, organizuokimės ir vienykimės. Raginu ir valstybės Prezidentę: jau laikas pereiti nuo kalbų prie veiksmų. Pradėkime nuo prokuratūros sistemos darbo revizijos. Nuo per dvidešimtmetį žlugdytų, slėptų, vilkintų bylų sąrašų.

Sužinokime, kas ir kodėl taip dirbo.

Atsekime, kas ir kodėl sudarė sąlygas jiems taip dirbti.

O kaip Konstitucija? Konstitucija yra Tautos valia. Tauta, atkūrusi Lietuvos valstybę, suteikė Prezidentei teisę prakalbti jos vardu.

Bernardinai.lt

Komentarai
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list

879 2012-01-13 19:15

bravo autoriui!

Vasiliauskas raso:

Priešingoje barikadų pusėje buvo žurnalisto Vito Lingio žudikų gynėjas advokatas Ipolitas Nekrošius, ilgamečio Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekano Ipolito Nekrošiaus vyresniojo sūnus ir dabartinio VU Teisės dekano Vytauto Nekrošiaus brolis. Ar tai nieko nesako apie šioje nomenklatūros šeimoje puoselėtas vertybes? Todėl nenustebau, įvertinau kaip dėsningumą, kai mano redaguoto savaitinio žurnalo „Ekstra“ darbuotojai nutvėrė V.Nekrošių dėstytojaujantį Rusijos išlaikomoje nelegalioje aukštojoje mokykloje Vilniuje ir net nuvedusį į ją ne vieną VU Teisės fakulteto dėstytoją. O kur kitur gali nuvesti šis veikėjas?

st.algis 2012-01-14 19:26

,,Atėjo laikas, kada ypač būtina nauja politinė pasaulio paradigma.

Atėjo laikas, kada reikia labai aiškiai pasakyti valdžios atstovams bet kurioje žemės šalyje: gana meluoti, gana tarti žodžius apie universaliąsias vertybes, kaip šamano užkeikimus. Niekas tais užkeikimais nebetiki. Jūs sakote viena, o darote kita.

Atėjo laikas veidmainiškiems politikams išrauti šiuos žodžius, atėjo laikas rimtai suvokti šiuos žodžius, šias sąvokas ne kaip užkeikimus, o kaip tikruosius gyvenimo principus."

Sergiejus Kovaliovas, 2012-01-13

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: